Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Do­va­na miestiečiams – pi­ges­ni bi­lie­tai.

Miestas 2p.

penktADIENIS, GRUODŽIO 21, 2012

DP tri­ju­lė at­si­durs tei­sia­mų­jų suo­le.

Lietuva 7p.

298 (19 599)

Gra­žiau­sia vi­sa­tos mer­gi­na – vio­lon­če­li­nin­kė iš JAV Oli­via Cul­po.

Pasaulis 10p.

Vai­kys­tė stip­res­nė už vė­žį Pir­mie­ji Ado­mo gy­ve­ni­mo mė­ne­ siai bu­vo pa­žy­mė­ ti krau­pia diag­no­ ze – pik­ty­bi­niai akių aug­liai. Pir­mo­ sios „che­mi­jos“ do­ zės, gy­ve­ni­mas li­go­ ni­nė­je, gy­dy­mas už­ sie­ny­je – su tuo te­ ko su­si­dur­ti ma­žy­ liui. Šian­dien šei­ma lau­kia pir­mų­jų sa­vo tik­rų Ka­lė­dų – tarp ar­ti­mų­jų, o ne li­go­ ni­nės pa­la­to­je.

Kaina 1,30 Lt

„Lilija Pet­rai­tie­nė lie­ka ant at­sar­gi­nių suo­le­lio.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je ne­ven­gė spor­to ter­mi­nų, kai bu­vo ­bal­suo­ta po­li­ti­kės ne­de­le­guo­ti į „Se­no­jo tur­gaus“ ste­bė­to­jų ta­ry­bą.

2p.

Mo­kė­ti už kie­mus – nuo sausio Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to val­džios pa­ža­das, kad už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių na­ mų kie­muo­se Klaipėdos centre rei­ kės mo­kė­ti nuo ki­tų me­tų lie­pos, spro­go lyg mui­lo bur­bu­las. Pa­siū­ly­mą at­siė­mė

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Grį­žo iš Vo­kie­ti­jos

Va­sa­ros pra­džio­je dien­raš­tis „Klai­ pė­da“ ap­ra­šė dar me­tu­kų ne­tu­rin­ čio Ado­mo Si­lio is­to­ri­ją. Kai pir­ma­ gi­miui bu­vo vos ke­li mė­ne­siai, 25 me­tų Vik­to­ri­ja ir 27 me­tų Min­dau­ gas Si­liai su­ži­no­jo, kad vai­kas ser­ ga itin re­ta ge­ne­ti­ne li­ga. Abie­jo­se vai­ko aky­se bu­vo iš­pli­tę pik­ty­bi­niai na­vi­kai.

4

„„Li­ga: ne­ži­nan­tie­ji Ado­mo is­to­ri­jos nu­stem­ba su­ži­no­ję, kad abi ber­niu­ko akys yra pa­žeis­tos pik­ty­bi­nių na­vi­kų. 

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Ine­sos Vait­ku­tės nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio val­džia prieš ku­ rį lai­ką ga­ran­ta­vo, jog su­tar­ta, kad mo­kes­tis už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se tik­rai bus pra­dė­tas rink­ti tik po pus­me­ čio. Esą li­ko tik for­ma­lu­mai to­kiai tvar­kai įtei­sin­ti. Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­ vi­čius bu­vo pa­ren­gęs mies­to ta­ry­ bos spren­di­mo pro­jek­tą, ku­riuo ir pa­siū­ly­ta rink­lia­vos įve­di­mo da­tą nu­kel­ti iki lie­pos 1-osios. Ta­čiau va­kar mies­to ta­ry­bos po­ sė­dy­je R.Ta­raš­ke­vi­čius sa­vo pa­siū­ ly­mą at­siė­mė, ir šis net ne­bu­vo svars­to­mas.

3

Mielieji pieno statytojai, vėjo virpinamų snaigių raštuose, Kūčių vakaro ramybėje ir laime spindinčiose artimųjų akyse atraskime šv. Kalėdų prasmę ir dalinkimės ja visus ateinančius metus. Vilkyškių pieninė


2

penktadienis, GRUODŽIO 21, 2012

miestas

Do­va­na – pi­ges­ni bi­lie­tai Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai klai­pė­die­čiams jau įtei­kė ka­lė­di­nę do­va­ną – pri­ta­rė, kad nuo ki­tų me­tų pra­džios ma­žė­tų au­to­bu­sų bi­ lie­tų kai­nos. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Joms va­kar po­li­ti­kai pri­ta­rė sku­bos tvar­ka. Nors mies­to ta­ry­bos po­sė­ džio dar­bot­var­kė­je spren­di­mo pro­ jek­tas dėl nau­jų au­to­bu­sų bi­lie­tų kai­nų bu­vo įra­šy­tas 24 nu­me­riu, jis svars­ty­tas pa­ts pir­ma­sis.

La­biau­siai pigs elekt­ ro­ni­niai ter­mi­nuo­ti bi­lie­tai, o po­pie­ri­niai bi­lie­tė­liai kai­nuos tiek pat, kiek ir da­bar.

„Spren­di­mą dėl nau­jų kai­nų rei­ kia priim­ti kuo grei­čiau, kad žmo­ nės jau ga­lė­tų pil­dy­tis elekt­ro­ni­ nius bi­lie­tus ki­tiems me­tams“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos me­ro pa­va­ duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Elekt­ro­ni­nių bi­lie­tų ne­bu­vo ga­ li­ma pil­dy­ti nuo gruo­džio 15-osios, nes lauk­ta, ko­kie bus nau­ji ke­lei­vių pa­vė­žė­ji­mo įkai­niai. Nau­joms bi­lie­tų kai­noms, ku­rios, at­si­žvel­giant į bi­lie­to rū­šį, ma­žė­ja nuo 7 iki 30 pro­c., mies­to ta­ry­bos na­riai pri­ta­rė ko­ne vien­bal­siai. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl klai­ pė­die­čiai už ke­lio­nę ga­lės mo­kė­ti ma­žiau, – nuo ki­tų me­tų pra­džios 12 pro­c. ma­žė­jan­tis pri­dė­ti­nės ver­ tės mo­kes­tis ke­lei­vių ve­ži­mui. La­biau­siai pigs elekt­ro­ni­niai ter­ mi­nuo­ti bi­lie­tai, o po­pie­ri­niai bi­lie­ tė­liai kai­nuos tiek pat, kiek ir da­bar. To­kiu bū­du sie­kia­ma klai­pė­die­ čius įpra­tin­ti nau­do­tis elekt­ro­ni­ niais bi­lie­tais, nes po­pie­ri­nių pla­ nuo­ja­ma ki­tais ar­ba 2014 me­tais vi­sai at­si­sa­ky­ti. Skai­čiuo­ja­ma, kad at­pi­gus au­to­ bu­sų bi­lie­tams rei­kės ma­žiau pi­ni­ gų ir kom­pen­sa­ci­joms už leng­va­ti­ nį ke­lei­vių pa­vė­žė­ji­mą. Per me­tus pla­nuo­ja­ma su­tau­py­ti 600 tūkst. li­tų.

Įsi­ga­lio­sian­čios bi­lie­tų kai­nos „„Vien­kar­ti­nio bi­lie­to – 2 Lt

ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­tal­po­se, pa­ pil­dy­mas – 98 Lt, in­ter­ne­tu – 96 Lt

„„Elekt­ro­ni­nio 6 mė­ne­sių var­di­nio bi­

„„Vien­kar­ti­nio bi­lie­to, par­duo­da­mo

au­to­bu­se, – 2,4 Lt

„„Elekt­ro­ni­nio mė­ne­si­nio ne­var­di­nio

„„Elekt­ro­ni­nio 6 mė­ne­sių var­di­nio bi­

„„Elekt­ro­ni­nio vien­kar­ti­nio bi­lie­to pa­

pil­dy­mas – 1,80 Lt, bi­lie­to, par­duo­da­ mo VšĮ „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­ tas“ pa­tal­po­se, pa­pil­dy­mas – 1,72 Lt

bi­lie­to, ga­lio­jan­čio tik dar­bo die­no­mis, par­duo­da­mo VšĮ „Klai­pė­dos ke­lei­vi­ nis trans­por­tas“ pa­tal­po­se, pa­pil­dy­ mas – 79 Lt, in­ter­ne­tu – 77 Lt

„ „ Elekt­r o­n i­n io ter­m i­n uo­t o mė­n e­s i­

„ „ Elekt­r o­n i­n io 30 die­n ų var­d i­n io

nio var­di­nio bi­lie­to pa­pil­dy­mas – 89 Lt, mė­n e­s i­n io var­d i­n io bi­l ie­t o, par­ duo­d a­m o VšĮ „Klai­p ė­d os ke­l ei­v i­n is trans­p or­t as“ pa­t al­p o­s e, pa­p il­d y­m as – 87 Lt, in­t er­n e­t u – 84 Lt „„Elekt­ro­ni­nio mė­ne­si­nio var­di­nio bi­

lie­to, ga­lio­jan­čio tik dar­bo die­no­mis, pa­pil­dy­mas – 69 Lt, par­duo­da­mo VšĮ „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­ tal­po­se pa­pil­dy­mas – 67 Lt, in­ter­ne­tu – 65 Lt „„Elekt­ro­ni­nio mė­ne­si­nio ne­var­di­nio

bi­lie­to, par­duo­da­mo VšĮ „Klai­pė­dos

lie­to pa­pil­dy­mas – 470 Lt lie­to, ga­lio­jan­čio tik dar­bo die­no­mis, pa­pil­dy­mas – 370 Lt „„Elekt­ro­ni­nio me­ti­nio ne­var­di­nio bi­

lie­to pa­pil­dy­mas – 1 080 Lt, in­ter­ne­tu – 1 050 Lt

bi­l ie­t o, par­d uo­d a­m o VšĮ „Klai­p ė­ dos ke­l ei­v i­n is trans­p or­t as“ pa­t al­ po­s e, pa­p il­d y­m as – 91 Lt, in­t er­n e­t u – 89 Lt

„„ Elekt­ro­ni­nio me­ti­nio ne­var­di­nio

„„Elekt­ro­ni­nio me­ti­nio var­di­nio bi­lie­ to pa­pil­dy­mas – 890 Lt, par­duo­da­mo VšĮ „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­tal­po­se pa­pil­dy­mas – 870 Lt, in­ter­ ne­tu – 850 Lt „„Elekt­ro­ni­nio me­ti­nio var­di­nio bi­lie­to, ga­lio­jan­čio tik dar­bo die­no­mis, pa­pil­dy­ mas – 690 Lt, par­duo­da­mo VšĮ „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­tal­po­se pa­pil­dy­mas – 680 Lt, in­ter­ne­tu – 670 Lt

„„Elekt­ro­ni­nio ter­mi­nuo­to 1 va­lan­dos

bi­lie­to, ga­lio­jan­čio tik dar­bo die­no­ mis, pa­pil­dy­mas – 850 Lt, in­ter­ne­tu – 840 Lt bi­lie­to pa­pil­dy­mas – 3,40 Lt „„Elekt­ro­ni­nio ter­mi­nuo­to 1 pa­ros bi­

lie­to pa­pil­dy­mas – 7 Lt „„Elekt­ro­ni­nio ter­mi­nuo­to 3 pa­rų bi­

lie­to pa­pil­dy­mas – 18 Lt „„Elekt­ro­ni­nio ter­mi­nuo­to 7 pa­rų bi­

lie­to pa­pil­dy­mas – 35 Lt

Daugiabučių administratoriai neleis skriausti gyventojų Luka Leonaitytė

„„Statusas: Senojo turgaus reikalais rūpinsis nebe savivaldybės įmonė,

o uždaroji akcinė bendrovė. 

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tur­gų stebės val­dan­tie­ji Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je va­kar už­ vi­rė mū­šis dėl bend­ro­vės „Se­na­sis tur­gus“ ste­bė­to­jų ta­ry­bos su­dė­ties. Opo­zi­ci­ja, pa­si­pik­ti­nu­si, kad jai ne­ lei­džia­ma kont­ro­liuo­ti sa­vi­val­dy­ bės įmo­nės, net pa­si­trau­kė iš bal­ sa­vi­mo.

Po­li­ti­kai nu­sta­tė, kad bend­ro­vės „Se­na­sis tur­gus“ ste­bė­to­jų ta­ry­bo­ je tu­ri dirb­ti trys val­džios at­sto­vai. Val­dan­tie­ji pa­siū­lė, kad jais tap­tų Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las ir mies­to ta­ry­bos na­riai Vy­gan­tas Va­rei­kis bei Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas. Abu po­li­ti­kai pri­klau­so val­dan­čia­jai dau­gu­mai. Opo­zi­ci­jos at­sto­vams tai itin ne­ pa­ti­ko. „Ste­bė­to­jų ta­ry­ba tu­ri bū­ ti su­da­ry­ta tik iš opo­zi­ci­jos at­sto­ vų, nes jie pri­va­lo kont­ro­liuo­ti, ar įmo­nė­je vis­kas skaid­ru“, – pa­reiš­ kė Via­čes­la­vas Ti­to­vas. Jam ant­ri­no ir Vy­tau­tas Lu­pei­ ka. Jis tei­gė neį­si­vaiz­duo­jąs, kaip

me­ro pa­ta­rė­jas ga­li spręs­ti tur­ gaus rei­ka­lus, kaip moks­lo žmo­gus V.Va­rei­kis ko­vos su kont­ra­ban­di­ nin­kais. „V.Ber­no­tas taip pat ne­ga­ lė­tų dirb­ti ste­bė­to­jų ta­ry­bo­je, nes yra ne­draus­min­gas žmo­gus, laks­ to iš par­ti­jos į par­ti­ją“, – nuo­mo­nę reiš­kė V.Lu­pei­ka. Jis pa­siū­lė, kad ste­bė­to­jų ta­ry­bo­ je bū­tų bent vie­na opo­zi­ci­jos at­sto­ vė – S.Gent­vi­lo vie­tą užim­tų Li­li­ ja Pet­rai­tie­nė. Ta­čiau dau­gu­ma po­li­ti­kų pa­si­sa­ kė prieš to­kį pa­siū­ly­mą. Vie­nas opo­zi­ci­jos ly­de­rių Arū­ nas Barb­šys bu­vo itin ka­te­go­ riš­kas. „Ka­dan­gi val­dan­tie­ji bi­ jo kont­ro­lės, už­si­gro­bė tur­gų ir į jo rei­ka­lus ne­no­ri įsi­leis­ti opo­zi­ ci­jos at­sto­vų, siū­lau jiems iš vi­so ne­da­ly­vau­ti bal­sa­vi­me“, – pa­ra­gi­ no A.Barb­šys. Dau­gu­ma jų įsi­klau­sė į to­kį pa­ siū­ly­mą, ta­čiau val­dan­čių­jų bal­ sų pa­ka­ko, kad įvyk­tų bal­sa­vi­mas dėl ste­bė­to­jų ta­ry­bos pa­tvir­ti­ni­mo. Nus­ta­ty­ta, kad jo­je dirbs S.Gent­vi­ las, V.Va­rei­kis ir V.Ber­no­tas.

Klaipėdos apskrities policija kartu su daugiabučių namų administra­ toriais dar kartą siekia įtikinti gy­ ventojus, kad telefoniniai sukčiai nesnaudžia, ir pataria, kaip neuž­ kibti ant piktavalių kabliuko.

Nepaisant nuolatinių raginimų atsargiai vertinti nukentėjusiais prisistatančių artimųjų skambučius, uostamiestyje telefoniniai sukčiai toliau skriaudžia patiklius gyventojus. Apsukrūs nusikaltėliai naudoja tiek senus, tiek naujus apgaulės metodus ir į savo pinkles įvilioja ne tik senyvo amžiaus klaipėdiečius, bet ir naivius mažamečius. „Pagal statistiką šiais metais Klaipėda yra kaip labiausiai nuo telefoninių sukčių kenčiantis miestas Lietuvoje. Todėl mes siekiame dar kartą priminti gyventojams saugotis piktavalių. Labai smagu, kad mums sutiko padėti ir policijos rėmėjai – daugiabučių namų administratoriai, kurie savais būdais platina gyventojams informaciją, kaip saugotis sukčių“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius. Daugiabučių namų administravimo įmones uostamiestyje vienijančios bendrovės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys tvirtino, jog padėti kovoti su telefoniniais sukčiais yra

„„Realybė: telefoniniai sukčiai vis tobulina apgaulės metodus.

ne tik policijos, bet ir administratorių pareiga. Mat namų priežiūros įmonės ne pirmus metus dalyvauja saugios kaimynystės programoje. „Policijai ne visada pavyksta vien savo pastangomis ir būdais pasiekti gyventojus ir įspėti, kad telefoniniai sukčiai dar nesudėjo ginklų. Mes esame arčiau žmonių, nuolat su jais bendraujame tiesiogiai, todėl manome, kad galime būti efektyvūs ir patikimi informacijos skleidėjai. Paruošėme keliasdešimt tūkstančių vienetų atitinkamo turinio informacinių lapelių, kuriuos platiname tiesiogiai gyventojams, juos taip pat galima rasti ir mūsų biuruose“, - teigė M.Genys. „Mano būsto“ Klaipėdos regiono vadovas pastebi, kad pastaruoju metu daugiabučių namų gyven-

tojus atakuoja ne tik telefoniniai sukčiai, bet ir po butus neaiškiais tikslais vaikščiojantys asmenys, prisidengiantys parašų rinkėjais. Daugiabučių administratorių iniciatyvą padėti apsaugoti gyventojus nuo telefoninių sukčių teigiamai vertina ir Klaipėdos Pajūrio bendruomenės pirmininkas, Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis. Jo nuomone, tai didina sagumą ir stiprina bendruomeniškumą tarp gyventojų. „Iniciatyva puiki ir neabejotinai reikalinga, nes statistika byloja, kad žmonėms dar trūksta informacijos apie sukčius ir jų veiklos metodus. Esu įsitikinęs, kad iš daugiabučių administratorių lūpų sklindanti žinia efektyviau pasiekia gyventojus“, – kalbėjo S.Liekis.


3

penktadienis, GRUODŽIO 21, 2012

miestas Lan­ky­sis prem­je­ras

Per šven­tes va­žiuos re­čiau

Do­va­nos eg­lių ša­kas

Iš­kart po šven­čių, gruo­džio 27 d., prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kartu su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru Ri­man­tu Sin­ke­vi­čiu­mi lan­ky­sis Klai­pė­do­je, kur do­mė­sis Sus­kys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­ mi­na­lo pro­jek­tu, jo per­spek­ty­vo­ mis ir pro­ble­mo­mis, ki­tais uos­to inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­tais, kro­ vos ska­ti­ni­mo ga­li­my­bė­mis.

Ma­ža­sis 21-ojo marš­ru­to au­to­ bu­sas per šven­tes va­žiuos re­ čiau. Gruo­džio 24 ir 31 die­no­mis jis kur­suos sek­ma­die­nio gra­fi­ku. Pas­ku­ti­nis iš „Are­nos“ sto­te­lės iš­va­žiuos 18.07 val., o iš „Er­mi­ta­ žo“, „Pro­mo“ sto­te­lės pa­sku­ti­nis pa­ju­dės 18.20 val. Gruo­džio 25 ir sau­sio 1 die­no­mis au­to­bu­sas šiuo marš­ru­tu ne­va­žiuos.

Ka­lė­di­nės eg­lės na­muo­se dar ne­pa­si­puo­šę klai­pė­die­čiai penk­ ta­die­nį lau­kia­mi Teat­ro aikš­tė­je. Nuo 14 iki 17 val. Kre­tin­gos miš­ kų urė­di­jos dar­buo­to­jai ne­mo­ ka­mai da­lins eg­lių ša­kas. Klai­ pė­die­čiams ke­ti­na­ma iš­da­ly­ ti apie pu­sant­ro tūks­tan­čio eg­ lių ša­kų. To­kia ak­ci­ja vyks­ta vi­so­ je Lie­tu­vo­je.

Mo­kė­ti už kie­mus – nuo sausio

„Prieš ta­ry­bos po­sė­dį 1 pa­pras­tai bū­na koa­li­ci­ jos par­tne­rių pa­si­ta­ri­mas. Ja­me su­

pra­tau, kad ma­no pa­siū­ly­mo nie­kas ne­pa­lai­kys, to­dėl ir nu­spren­džiau jį at­siim­ti. Sup­ra­tau, kad jei neat­ siim­siu sa­vo pa­reng­to spren­di­mo pro­jek­to, tai nė vie­nas, su­si­jęs su rink­lia­va kie­muo­se, ne­bus priim­ tas“, – aiš­ki­no po­li­ti­kas. Nusp­ren­dė to­bu­lin­ti

„Be to, mies­to va­do­vai už­tik­ri­no, kad pir­mo­sio­mis sau­sio die­no­mis kont­ro­lie­riai bus lo­ja­lūs ir tik­rai ne­puls į kie­mus baus­ti už sto­vė­ ji­mą ne­su­si­mo­kė­ju­sių vai­ruo­to­ jų“, – pa­tei­si­ni­mo sa­vo spren­di­ mui ieš­ko­jo R.Taraškevičius. Mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je va­kar tu­rė­jo bū­ti nag­ri­nė­ja­mas ir so­cial­ de­mok­ra­tės Li­li­jos Pet­rai­tie­nės pa­ siū­ly­mas. Ji bu­vo pa­ren­gu­si spren­ di­mo pro­jek­tą, ku­riuo nu­ma­ty­ta, kad mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą rei­kia tik aikš­te­lė­se ir va­žiuo­ ja­mo­jo­je gat­vių da­ly­je, kur lei­džia­ ma sto­vė­ti. Ta­čiau ir L.Pet­rai­tie­nė sa­vo spren­di­mo pro­jek­tą at­siė­mė. Lei­di­mai – vers­lui

Mies­to ta­ry­bos na­riai va­kar pri­ta­rė tik tam, kad lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius 200 met­rų spin­du­liu ap­link nuo­sa­vy­bę ga­lės įsi­gy­ti ne tik gy­ven­to­jai, bet ir ju­ ri­di­niai as­me­nys. Jiems bus tai­ko­mos to­kios pat są­ly­gos, kaip ir žmo­nėms. Vers­li­nin­kai, mies­to cent­re tu­ rin­tys nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­ san­čias pa­tal­pas ar jas le­ga­liai be­ si­nuo­mo­jan­tys, ga­lės nu­si­pirk­ti du lei­di­mus au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti. Pir­ma­sis lei­di­mas me­tams kai­ nuos 5 li­tus, o ant­ra­sis – 250 li­tų.

Nuo ki­tų me­ tų dėl at­pi­gu­ sių gam­ti­nių du­jų klai­pė­ die­čiai už ši­lu­ mą mo­kės šiek tiek ma­žiau. Ener­gi­ja uos­ta­ mies­ty­je pin­ga jau tre­čią mė­ ne­sį iš ei­lės.

Dienos telegrafas Ter­mi­na­las. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ ta“ vyk­do­ma­me tarp­tau­ti­nia­me gam­ti­ nių du­jų du­jo­tie­kio sis­te­mos pro­jek­ta­ vi­mo, pir­ki­mo ir sta­ty­bos dar­bų pir­ki­ me bu­vo gau­ti du ga­lu­ti­niai pa­siū­ly­mai. Juos įver­ti­nus pa­gal ma­žiau­sios kai­nos kri­te­ri­jų ir pa­skel­bus lai­mė­to­ją, „Klai­pė­ dos naf­ta“ pa­teiks kvie­ti­mą lai­mė­ju­siam tie­kė­jui su­da­ry­ti vie­šo­jo pir­ki­mo su­tar­ tį. Tai bus pa­da­ry­ta pa­si­bai­gus 15 die­nų vie­šo­jo pir­ki­mo su­tar­ties su­da­ry­mo ati­ dė­ji­mo ter­mi­nui.

„„Kai­na: nuo kitų metų klai­pė­die­čiams ir gargž­diš­kiams ši­lu­ma at­pigs be­veik pro­

cen­tu. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ši­lu­mos kai­na vėl ma­žės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ val­dy­ba pa­tvir­ti­no ši­lu­mos kai­nas, ku­rios įsi­ga­lios nuo sau­sio. Ener­gi­ ja pigs 0,93 pro­c., pa­ly­gin­ti su ga­ lio­jan­čia gruo­dį. Klai­pė­die­čiams ir Gargž­dų gy­ ven­to­jams nuo sau­sio vie­na ki­lo­ vat­va­lan­dė at­sieis 25,54 cen­to be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ši­lu­mai šis mo­kes­tis yra leng­va­ti­nis ir sie­ kia 9 pro­c. Šiek tiek – 0,62 pro­c. – pigs ir karš­tas van­duo var­to­to­jams, ku­riems jį tie­kia bend­ro­vė „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“. To­kių uos­ta­mies­ty­je yra ma­žu­ma. Už vie­ną ku­bi­nį met­rą van­dens šie var­to­to­jai mo­kės 20,8 li­to be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Klai­pė­do­je ši­lu­mos kai­na pin­ ga jau tris mė­ne­sius iš ei­lės. Anot įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ at­ sto­vų, pa­grin­di­nė prie­žas­tis – ma­ žė­jan­ti gam­ti­nių du­jų kai­na. Pas­ta­rą­jį mė­ne­sį taip pat pi­go iš ne­prik­lau­so­mų ga­min­to­jų su­

per­ka­ma ši­lu­ma. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja va­kar nu­sta­tė nau­jas ši­lu­mos kai­ nos de­da­mą­sias da­lis uos­ta­mies­čio var­to­to­jams.

Ko­mi­si­ja nu­sta­ tė 0,92 cen­to už ki­ lo­vat­va­lan­dę, ar­ba apie 4 pro­c., ma­žes­ nę ši­lu­mos kai­ną, nei pra­šė nu­sta­ty­ ti bend­ro­vė „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“. Tai bu­vo pa­da­ry­ta įver­ti­nus praė­ju­sių me­tų fak­ti­nes są­nau­das bei pa­teik­tą ši­lu­mos ba­zi­nės kai­nos de­da­mų­jų pro­jek­tą. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja ne­pri­pa­ži­no pa­ grįs­to­mis apie 8,4 mln. li­tų są­nau­

dų, kaip bū­ti­nų cent­ra­li­zuo­tam ši­ lu­mos tie­ki­mui. Var­to­to­jams ji nu­sta­tė 0,92 cen­ to už ki­lo­vat­va­lan­dę, ar­ba apie 4 pro­c., ma­žes­nę ši­lu­mos kai­ną, nei pra­šė nu­sta­ty­ti bend­ro­vė „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“. Da­bar uos­ta­mies­ty­je ga­lio­jan­ ti ši­lu­mos kai­na sie­kia 25,78 cen­ to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ pra­ šė pa­tvir­tin­ti nau­ją kai­ną – 25,7 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ko­mi­si­jos su­skai­čiuo­ta ir nu­sta­ ty­ta kai­na – 24,78 cen­to už ki­lo­vat­ va­lan­dę. Skai­čia­vi­muo­se bu­vo nau­do­ja­ mos šių me­tų spa­lio ku­ro kai­nos. Nau­jos ši­lu­mos kai­nos de­da­mo­ sios da­lys įsi­ga­lios nuo ko­vo. Jos per­žiū­ri­mos kas tre­jus me­tus. Ši­lu­mos kai­na per­žiū­ri­ma kiek­ vie­ną mė­ne­sį, at­si­žvel­giant į ku­ro ir su­per­ka­mos ši­lu­mos iš ne­prik­ lau­so­mų tie­kė­jų kai­ną.

Ap­do­va­no­ji­mas. Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­ja Džei­na­ra Kau­nai­tė ap­ do­va­no­ta 2012 me­tų Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos pre­mi­ja už bib­lio­te­ki­nin­kys­tės, bib­ liog­ra­fi­jos, kny­go­ty­ros moks­li­nius ty­ri­ nė­ji­mus bei pra­kti­nę veik­lą bib­lio­te­ko­ se. To­kia pre­mi­ja kas­met ap­do­va­no­ja­ mas vie­nas la­biau­siai nu­si­pel­nęs Lie­tu­ vos bib­lio­te­ki­nin­kas. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ ruo­tos 12 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ani­ ce­ta Rud­gal­vie­nė (g. 1927 m.), Ste­fa­ni­ja Bal­sie­nė (g. 1933 m.), Jad­vy­ga Nem­čiaus­ kai­tė (g. 1933 m.), Je­le­na Ti­te­nok (g. 1933 m.), Eduar­das Trui­kys (g. 1935 m.), Ni­ko­ laj Chrus­ta­len­ko (g. 1937 m.), Sa­fon Mi­ku­ lin (g. 1938 m.), Ra­mu­tis Mic­ke­vi­čius (g. 1941 m.), Ol­ga Fe­do­se­je­va (g. 1949 m.), Sta­ sys Za­bi­nas (g. 1953 m.), Iri­na Ma­ri­nec (g. 1956 m.), Do­na­tas Riau­ka (g. 1984 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Svet­la­na Go­ro­žan­ki­na, Juo­zas Jur­ge­le­ vi­čius, Ga­li­na Sel­čiu­ko­va, Ste­fa­ni­ja Bal­ sie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Ra­mu­tis Mic­ke­vi­čius. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 11 mo­te­rų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 78 iš­kvie­ti­mų.

Mies­tas va­duo­ja­mas nuo snie­go Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je pa­sta­ruo­ju me­tu gau­siai pa­sni­gus, kelk­raš­čius ir ša­li­gat­vius įka­li­no vos per­bren­ da­mos pus­nys. Ta­čiau nuo snie­go san­kau­pų kol kas va­duo­ja­ma tik cent­ri­nė Klai­pė­dos da­lis.

„„Žie­ma: gau­siai pa­sni­gus, mies­te išau­go snie­go kal­nai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kaip pri­pa­ži­no Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da, at­si­kra­ty­ti snie­go – ne­pi­ gus ma­lo­nu­mas. Iš­ga­ben­ti 1 kub. m kai­nuo­ja apie 6,5 li­to. Apie 1,9 tūkst. kub. m snie­go jau iš­vež­ta iš Da­nės, Lie­pų, Šau­lių gat­ vių, nuo San­tuo­kų rū­mų, taip pat

iš au­to­bu­sų sto­te­lių Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je, Her­kaus Man­to, Til­tų gat­ vė­se bei Tai­kos pro­spek­te. Mies­tui tai kai­na­vo apie 12 tūkst. li­tų. „To­liau ste­bė­si­me si­tua­ci­ją, kur su­si­kaups kri­ti­nė ma­sė, ir bet ku­rią die­ną ga­li­me priim­ti spren­di­mą iš ku­rios nors vie­tos vėl iš­vež­ti snie­ gą. Ta­čiau vi­so mies­to neap­rėp­si­ me, nes tai la­bai bran­giai kai­nuo­tų. Be to, tai bū­tų ne vi­sai ra­cio­na­lus spren­di­mas, nes kai ku­rio­se vie­ to­se ša­li­gat­vio plo­tis lei­džia pa­ lik­ti snie­go san­kau­pas“, – kal­bė­ jo L.Dū­da. Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog mies­ to tvar­ky­to­jai ne­ga­li ne­pai­sy­ti ir si­ nop­ti­kų pro­gno­zių. Esą ne­tru­kus

po Ka­lė­dų lau­kia­ma pliu­si­nė tem­ pe­ra­tū­ra bei lie­tus. „Tu­ri­me tai įver­tin­ti, nes bus juo­kin­ga, jei vie­ną die­ną snie­ gą iš­ve­ši­me, o ki­tą die­ną vis­kas ims tirp­ti. Ne­ga­li­me neat­sa­kin­ gai švais­ty­tis pi­ni­gais“, – tei­gė L.Dū­da. Snie­gas iš mies­to ga­b e­n a­m as į dvi aikš­te­l es, ku­r ios įreng­tos Žar­dės pi­lia­kal­nio zo­no­je už Jū­ ri­nin­kų pro­spek­to bei Me­de­ly­no gat­vė­je. Šią pa­slau­gą tei­kia bend­ro­vė „Klai­pė­dos žel­di­niai“. L.Dū­da ti­ki­no, jog įmo­nės įkai­ niai maž­daug per­pus ma­žes­ni nei ke­li­nin­kų.


4

penktadienis, gruodžio 21, 2012

miestas

Vai­kys­tė stip­res­nė už vė­žį 1

Ma­žy­lis tuo­met at­lai­kė ne vie­ną nar­ko­zę, ga­vo ne­ma­žai „che­mi­jos“ do­zių, ta­čiau Lie­tu­vos me­di­kai jam pa­dė­ti ne­be­ ga­lė­jo. Pa­gal­bos ran­ką iš­tie­sė Vo­ kie­ti­jos kli­ni­ka. Šei­mai su­si­dū­rus su fi­nan­si­nė­ mis bė­do­mis, pra­šy­ta ge­rų žmo­nių pa­gal­bos bran­giam sū­naus gy­dy­ mui ap­mo­kė­ti. Kaip Si­liai gy­ve­na šian­dien? Po­ kal­bio iš­va­ka­rė­se Min­dau­gas su sū­nu­mi įpras­tą kar­tą grį­žo iš Vo­ kie­ti­jos. Pa­sak Vik­to­ri­jos, kas­kart nu­va­ žia­vus į Vo­kie­ti­ją, pro­ce­sas yra toks pat – nar­ko­zė, ap­žiū­ra, si­tua­ci­jos ir anks­čiau at­lik­tų pro­ce­dū­rų po­vei­ kio įver­ti­ni­mas. Tik tuo­met gy­dy­to­jai sa­vo ver­ dik­tą pra­ne­ša tė­vams.

Žmo­nės ne tik au­ko­jo, bet ir do­mė­jo­si ber­niu­ko svei­ka­ta, gy­ dy­mu. Šei­ma ti­ki­si, kad tiek paau­ko­tų pi­ni­gų už­teks vi­sam sū­naus gy­dy­ mui. Da­bar jie be gal­vos skaus­mo pla­nuo­ja ke­lio­nes į Vo­kie­ti­ją, ne­bi­ jo­da­mi, kad ga­li pri­trūk­ti pi­ni­gų. Šian­dien ma­žo­jo klai­pė­die­čio gy­dy­mą fi­nan­suo­ja vals­ty­bė, nes jam rei­ka­lin­gos pro­ce­dū­ros mū­ sų ša­ly­je neat­lie­ka­mos. Tad pi­ni­gų rei­kia tik skry­džiams ir smul­kioms iš­lai­doms. Tie­sa, ka­dan­gi ten­ka de­rin­tis prie įtemp­to gy­dy­to­jo gra­fi­ko, pla­ nuo­ti išanks­ti­nių skry­džių neį­ma­ no­ma. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ke­lio­nės iš­lai­dos išau­ga. Tad vie­na ke­lio­nė ga­li at­siei­ti ir 2,5 tūkst. li­ tų, ir dvi­gu­bai dau­giau. Da­bar stre­są jau­nai šei­mai ke­lia tik bu­to pa­sko­la, paim­ta 40 me­tų lai­ko­tar­piui. Prieš pus­me­tį be­dar­biu ta­pęs vy­ ras kiek vė­liau su ko­le­ga įkū­rė sa­vo įmo­nę. Nors po­ros fi­nan­si­nė pa­dė­ tis pa­blo­gė­jo dėl ne­sta­bi­lių pa­ja­mų, ta­čiau jie ne­nu­lei­džia ran­kų.

Prog­no­zės su­kė­lė ne­ri­mą

Prieš­pas­ku­ti­nis ap­si­lan­ky­mas sve­ čio­je ša­ly­je klai­pė­die­čiams ne­bu­vo džiu­gus – de­ši­nė­je Ado­mo aky­tė­ je bu­vo at­si­ra­dę nau­jų, ga­na ag­re­ sy­vių na­vi­kų. Jiems įveik­ti bu­vo skir­tas toks stip­rus gy­dy­mas, kad net už­kri­ to aky­tė. Kai­rė­je aky­je taip pat bu­vo ap­ tik­ta nau­jų na­vi­kų, ta­čiau di­des­nės grės­mės jie ne­kė­lė. Vos me­tu­kų su­ lau­ku­siam ber­niu­kui bu­vo tai­ky­tas gy­dy­mas šal­čiu ir la­ze­riu. Jau ir iki tol de­ši­nią­ja aki­mi Ado­ mas be­veik ne­ma­tė. Jo­je – tiek aug­ lių, kad neį­ma­no­ma ras­ti svei­kos vie­tos. Blo­giau­sia tai, kad jie iš­si­ dės­tę šo­nuo­se ir bet ka­da ga­li pra­ dė­ti di­dė­ti, plyš­ti, taip ri­zi­kuo­jant pa­žeis­ti sme­ge­nis. Tad prieš­pas­ku­ti­nį kar­tą iš­ly­dė­ da­mi na­mo gy­dy­to­jai įspė­jo, kad ki­ tą sy­kį ga­li tek­ti ša­lin­ti de­ši­nę akį. Šei­ma ne­sle­pia – į pa­sta­rą­ją ke­lio­ nę iš­si­ruoš­ta su di­džiu­le bai­me. Su­ tuok­ti­niai bu­vo nu­si­tei­kę, kad ar­tė­ jan­čios di­džio­sios me­tų šven­tės vėl ga­li bū­ti nu­lais­ty­tos aša­ro­mis. Ži­nią pri­ly­gi­no do­va­nai

Šį­kart re­zul­ta­tai nu­džiu­gi­no net pa­čius me­di­kus – kai­rė­je Ado­mo aky­je nau­jų aug­lių neap­tik­ta, o ki­ to­je – vos ke­li nau­ji, ki­ti ne­žy­miai su­si­trau­kė. Pik­tų­jų na­vi­kų pli­ti­mas sėk­min­go gy­dy­mo dė­ka bu­vo pri­ stab­dy­tas. Šią ži­nią tė­vai pri­ly­gi­no anks­ty­ vai Ka­lė­dų Se­ne­lio do­va­nai. Šį­kart gy­dy­to­jai nu­spren­dė leis­ ti vai­kui pail­sė­ti ir ne­skir­ti nau­jo

Sū­nus ne­nus­tygs­ta vie­to­je

„„Džiu­ge­sys: Vik­to­ri­ja džiau­gė­si, kad Ado­mas šven­tes ga­lės su­tik­ti ne li­go­ni­nės pa­la­to­je.

gy­dy­mo. Ki­tas ber­niu­ko ap­si­lan­ ky­mas su tė­čiu Vo­kie­ti­jo­je lau­kia 2013 me­tų pra­džio­je. Bet, kaip sa­ko gy­dy­to­jai, nie­ka­da ne­ga­li­ma ži­no­ti, ka­da si­tua­ci­ja pa­ si­keis. Nau­jas aug­lys pra­dė­ti ke­ro­ tis ga­li vos už­vė­rus kli­ni­kos du­ris. „Ši­to pa­pras­tai ne­pa­ma­ty­si, vai­kas skaus­mo ne­jau­čia, tad ko­ kia si­tua­ci­ja, ga­li­me su­ži­no­ti tik Vo­kie­ti­jos kli­ni­ko­je“, – paaiš­ki­no Vik­to­ri­ja. Daž­nai ten skrai­dy­ti ne­lei­džia ne tik fi­nan­si­nės ga­li­my­bės, bet ir bū­ti­ny­bė leis­ti at­si­gau­ti vai­ko or­ ga­niz­mui po gy­dy­mo ir rea­bi­li­ta­ ci­jos. Šiuo me­tu Si­liai Vo­kie­ti­jo­je lan­ ko­si kas 4–8 sa­vai­tės pri­klau­so­mai nuo vai­ko svei­ka­tos būk­lės. „Šie­met bus pir­mos šven­tės, kai jas su­tik­si­me svei­ki, sa­vo na­muo­ se, ar­ti­mų­jų ap­lin­ko­je. Šių šven­čių be­pro­tiš­kai lau­kia­me“, – džiau­gė­

si V.Si­lie­nė. Per­nai Kū­čias ir Ka­lė­ das šei­ma su­ti­ko trum­pam iš­leis­ta na­mo iš li­go­ni­nės. Ke­lių mė­ne­sių sū­nus bu­vo nu­si­lpęs po che­mo­te­ ra­pi­jos, tad prie šven­ti­nio sta­lo sė­ do tik pa­tys ar­ti­miau­sie­ji. Praė­ju­sius Nau­juo­sius me­tus Si­ liai su­ti­ko Vil­niaus San­ta­riš­kių kli­ ni­kų On­ko­lo­gi­jos sky­riu­je, kur vai­ ką ga­lė­jo ste­bė­ti pro lan­ge­lį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Praė­ju­sius Nau­juo­ sius me­tus Si­liai su­ ti­ko Vil­niaus San­ ta­riš­kių kli­ni­kų On­ko­lo­gi­jos sky­riu­ je, kur vai­ką ga­lė­jo ste­bė­ti pro lan­ge­lį.

Sąs­kai­to­je – 10 ke­lio­nių

Si­lių šei­ma su­skai­čia­vo, kad per šiuos me­tus Vo­kie­ti­jos kli­ni­ko­je lan­kė­si 10 kar­tų – ke­lis kar­tus kė­ lė­si kel­tu ar­ba skri­do lėk­tu­vu. Pir­mą­jį skry­dį Ado­mas pa­ty­rė su­lau­kęs vos ke­lių mė­ne­sių. Ma­ma džiau­gė­si, kad sū­nus leng­vai at­lai­ko ke­lių va­lan­dų skry­ džius. Kai ki­ti vai­kai, ky­lant ar lei­ džian­tis lėk­tu­vui, pra­trūks­ta įvai­ riais bal­sais, vie­ne­rių me­tų ir tri­jų mė­ne­sių Ado­mas ra­miai mie­ga.

Klai­pė­die­čiai kol kas ne­ži­no, kiek il­gai jiems taip teks gy­ven­ti tarp dvie­jų ša­lių. Vie­toj konk­re­čių at­sa­ky­mų gy­dy­ to­jai pa­tei­kė du ga­li­mus va­rian­tus. Prik­lau­so­mai nuo li­gos ei­gos gy­dy­ mas ga­li kai­nuo­ti apie 50 tūkst. eu­ rų ir truk­ti dau­giau nei me­tus. Jei pa­si­reikš ki­to­kia li­gos for­ma, gy­dy­mas ga­li truk­ti 2,5 me­tų ir at­ siei­ti 35 tūkst. eu­rų. Po tai­ko­mo gy­dy­mo vai­kų imu­ ni­te­tas stip­riai nu­ken­čia, tad kai ku­rie tė­vai juos au­gi­na lyg šilt­na­ mio są­ly­go­mis, bi­jo­da­mi net iš­leis­ ti į lau­ką. Vik­to­ri­ja pa­si­džiau­gė, kad Ado­ mui kol kas to­kie su­var­žy­mai ne­ gre­sia. Ne­se­niai jis pra­dė­jo lan­ky­ti už­siė­mi­mus Re­gos ug­dy­mo cent­ re. Ber­niu­kas mie­lai šo­ka, žai­džia, bend­rau­ja su bend­raam­žiais. Nus­te­bi­no žmo­nių ge­ru­mas

Prieš ge­rą pus­me­tį žmo­nės ge­ra­no­ riš­kai at­si­lie­pė į jau­nos šei­mos pra­ šy­mą pa­dė­ti, nie­kas tuo­met ne­lau­ kė Ka­lė­dų. Si­liai bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti ma­si­nio ge­rų žmo­nių pa­lai­ky­mo. Į spe­cia­liai Ado­mui ati­da­ry­ tą są­skai­tą bu­vo per­ves­ta per 120 tūkst. li­tų.

„Kaip pa­si­kei­tė mū­sų gy­ve­ni­mas per šį pus­me­tį? Kai tik su­ži­no­jo­me diag­no­zę, lai­kas iki va­sa­ros pra­ džios bu­vo pa­žy­mė­tas aša­ro­mis. Mes tik eg­zis­ta­vo­me – in­ten­sy­ vus gy­dy­mas, ne­sta­bi­li vai­ko būk­ lė, ne­ga­lė­ji­mas nie­ko pla­nuo­ti, nes bet ka­da ga­li tek­ti va­žiuo­ti į li­go­ni­ nę“, – pri­si­mi­nė jau­na mo­te­ris. Kai gy­dy­mas per­si­kė­lė į Vo­kie­ti­ ją, šei­ma leng­viau at­si­kvė­pė – li­ go­ni­nė­se ne­be­rei­kė­jo pra­leis­ti iš­ti­ sų sa­vai­čių. Pro­ce­dū­ros Vo­kie­ti­jo­je at­lie­ka­mos per ke­lias die­nas. „Da­bar ne tik mes pra­dė­jo­me leng­viau kvė­puo­ti ir gy­ven­ti. Pats vai­kas ta­po ki­toks. Anks­čiau, kol bu­vo ma­žiu­kas, at­ro­dy­da­vo, kad jis nie­ko ne­ma­to. Jis sė­dė­da­vo pa­ so­din­tas vie­no­je vie­to­je, o da­bar jis toks jud­rus, kad vos spė­ja­me iš pa­ skos“, – pa­sa­ko­jo Vik­to­ri­ja. Anks­čiau Ado­mas ne­si­do­mė­jo žais­lais, da­bar, grį­žęs iš ke­lio­nės, pir­miau­sia puo­la ap­žiū­rė­ti sa­vo mėgs­ta­miau­sių. Pa­sak jo ma­mos, da­bar die­nos skrie­ja to­kiu grei­čiu, kad nė­ra ka­ da gal­vo­ti apie li­gą. Pa­ke­liui – nau­ja gy­vy­bė

„Mū­sų vai­ko li­ga – ne gri­pas. Sup­ ran­ta­me, kad gy­dy­mas bus il­gas ir nė­ra ka­da stre­suo­ti bei dep­re­suo­ti. Gy­ve­ni­mas ei­na į prie­kį“, – op­ti­ mis­tiš­kai žvelg­ti į gy­ve­ni­mą ban­ do V.Si­lie­nė. Ne­pa­si­duo­ti liū­de­siui jau­nai šei­ mai ne­lei­džia ir ki­tų me­tų pra­džio­ je į pa­sau­lį pa­si­bel­sian­ti dar vie­na at­ža­la. Net kai dar ne­bu­vo Ado­mo, Si­ liai sva­jo­jo, kad au­gins du vai­kus. Jie no­rė­jo, jog tarp jų bū­tų ne­di­de­ lis am­žiaus skir­tu­mas. Tarp Vik­to­ri­jos ir jos jau­nes­nio­ sios se­sers yra 11 me­tų skir­tu­mas, o tarp Min­dau­go ir bro­lio – tre­jų. Po­ra ne­sle­pia, kad gi­mus pir­ma­ gi­miui ir iš­gir­dus ži­nią apie klas­ tin­gą li­gą bu­vo nu­spren­dę ne­be­ tu­rė­ti vai­kų. „Ne­ga­li bi­jo­ti gy­ven­ti, nes ne­ži­ nai, kas lau­kia ry­toj“, – vė­liau ap­ si­spren­dė su­tuok­ti­niai.


5

penktadienis, GRUODŽIO 21, 2012

sveikata

Die­na Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riu­je Ar­tė­ja di­džio­sios me­tų šven­tės. Ta­ čiau ne vi­soms tar­ ny­boms tai poil­sio me­tas. Vie­na iš to­ kių sri­čių – me­di­ci­ nos pa­gal­ba, ku­ri tei­ kia­ma vi­są pa­rą li­go­ ni­nė­je, o konk­re­čiau – li­go­ni­nės Priė­mi­ mo sky­riu­je.

Pa­cien­tai at­skrai­di­na­mi ir lėk­tu­vu

Čia nuo­lat dar­bas suin­ten­sy­vė­ja poil­sio die­no­mis dėl ne­kas­die­nių svei­ka­tos pro­ble­mų tu­rin­čių pa­ cien­tų srau­to (be­na­miai, ne­blai­ vūs, bui­ti­nės trau­mos ir pan). Bū­ tent dėl šios prie­žas­ties pa­dau­gė­ja skun­dų bei pro­ble­mų tiek iš me­di­ kų, tiek iš pa­cien­tų ir jų ar­ti­mų­jų pu­sės. Siek­da­mi abi­pu­sio su­pra­ti­mo, pa­tei­kia­me vie­nos pa­ros me­di­kų dar­bą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Priė­mi­mo ir sku­bios pa­ gal­bos sky­riu­je. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė – vie­na di­džiau­sių as­mens svei­ka­ tos prie­žiū­ros įstai­gų ša­ly­je pa­gal tei­kia­mų pa­slau­gų apim­tis. Čia per me­tus sta­cio­na­re gy­do­ ma per 47 tūkst. pa­cien­tų, at­lie­ka­ ma 27 tūkst. ope­ra­ci­jų, am­bu­la­to­ riš­kai ap­si­lan­ko per 270 tūks­tan­čių pa­cien­tų. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ ni­nė yra aukš­čiau­sio – tre­čio ly­ gio trau­mų cent­ras, tu­rin­tis vi­sus rei­ka­lin­gus pa­da­li­nius: Priė­mi­mo ir sku­bios pa­gal­bos sky­rių, Rea­ni­ ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­ jos sky­rių, du chi­rur­gi­jos sky­rius, Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos sky­

„„Krū­viai: li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riaus me­di­kai nie­ka­da ne­sto­ko­ja dar­bo. 

rių, Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos kli­ni­ką su Trau­ma­to­lo­gi­jos, Są­na­ rių imp­lan­ta­ci­jos, Spor­to trau­mų ir krau­ja­gys­lių chi­rur­gi­jos sky­riais, Krū­ti­nės chi­rur­gi­jos sky­rių, Uro­ lo­gi­jos sky­rių, du neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­rius, Vei­do ir žan­di­kau­lių chi­ rur­gi­jos sky­rių, du akių li­gų sky­ rius ir Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­ rių bei ope­ra­ci­nes. Vi­si šie sky­riai tei­kia komp­lek­si­nę pa­gal­bą. Į li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rių pa­ cien­tai pa­ten­ka įvai­riais bū­dais: pa­pras­tes­niais at­ve­jais krei­pia­si pa­tys ar­ba at­ve­ža­mi ar­ti­mų­jų, sun­ kes­ni ir ekst­ri­niai at­ve­ža­mi grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos trans­por­ tu, nu­krei­pia­mi (kai ku­riais at­ve­jais

ir at­ve­ža­mi) ki­tų įstai­gų gy­dy­to­jų (šei­mos, pir­mi­nės svei­ka­tos prie­ žiū­ros įstai­gų ir kt.), su­dė­tin­gais at­ve­jais, tei­kiant sku­bią kon­sul­ta­ ci­nę pa­gal­bą, pa­cien­tai at­si­ve­ža­ mi li­go­ni­nės rea­ni­mo­bi­liais iš vi­ so re­gio­no, ypač sku­biais at­ve­jais pa­cien­tai at­skrai­di­na­mi sraig­tas­ par­niais (iš lai­vų, nuo le­do ly­čių ir pan.). Išs­kir­ti­niais at­ve­jais mū­sų ša­lies pi­lie­čiai, pa­ty­rę trau­mas už­ sie­ny­je, par­skrai­di­na­mi lėk­tu­vais. Ta­po tik­ru iš­šū­kiu

Vie­ną die­ną Priė­mi­mo sky­riu­je dar­bas bu­vo ypač in­ten­sy­vus, nes pa­slau­gos bu­vo su­teik­tos 339 pa­ cien­tams. „Mū­sų sky­riui tai bu­vo ypa­tin­ ga die­na. Toks di­džiu­lis pa­cien­tų srau­tas me­di­kams tam­pa tik­ru iš­ šū­kiu, kaip spė­ti juos vi­sus ap­tar­ nau­ti, su­teik­ti rei­kia­mą pa­gal­bą“, – pa­ste­bė­jo tuo me­tu dir­bęs per­ so­na­las. Da­lis pa­cien­tų tiek pla­ni­ne, tiek sku­bos tvar­ka bu­vo pa­gul­dy­ti į sta­ cio­na­rą, o li­ku­siems su­teik­ta am­ bu­la­to­ri­nė pa­gal­ba. Grei­to­sios at­ vež­ti 58 pa­cien­tai, iš jų dau­giau nei pu­sė – iš Klai­pė­dos mies­to, li­ ku­sie­ji – iš Klai­pė­dos re­gio­no ra­jo­ nų (Ši­lu­tės, Ši­la­lės, Ma­žei­kių ir ar­ ti­mes­nių). Ta­čiau di­džio­ji da­lis pa­cien­tų at­ vy­ko pa­tys ar­ba bu­vo at­vež­ti ar­ti­mų­ jų, at­vy­ko su ra­jo­ni­nių li­go­ni­nių ar­ ba šei­mos gy­dy­to­jų siun­ti­mais. Per 100 at­vy­ku­sių pa­cien­tų – am­bu­la­ to­ri­niai. Čia pat Priė­mi­mo sky­riu­je jiems bu­vo at­lik­tas pir­mi­nis žaiz­dų su­tvar­ky­mas, sve­tim­kū­nių ša­li­ni­ mas, imo­bi­li­za­ci­ja gip­so tvars­čiais. Pas­ta­ro­ji pro­ce­dū­ra už­trun­ ka apie po­rą va­lan­dų (pir­mi­nė ir

kont­ro­li­nė rent­ge­nog­ra­mos, gip­so pa­ruo­ši­mas, už­dė­ji­mas ir įver­ti­ni­ mas po su­kie­tė­ji­mo bei kon­sul­ta­ vi­mas), to­dėl gy­dy­to­jas tuo pa­čiu me­tu ap­žiū­rė­jo ir kon­sul­ta­vo dar ke­lis pa­cien­tus. At­lik­tos sku­bios ope­ra­ci­jos

Priė­mi­mo sky­riaus chi­rur­gas am­ bu­la­to­riš­kai kon­sul­ta­vo 19 pa­cien­ tų dėl chi­rur­gi­nio su­si­rgi­mo, 39 pa­cien­tus dėl trau­mų (žaiz­dų, raiš­ čių pa­tem­pi­mo, su­mu­ši­mų, lū­žių ir pan.), su­siu­vo 18 žaiz­dų, už­dė­jo 11 gip­so tvars­čių. Tik Priė­mi­mo sky­riu­je dir­ban­ čių gy­dy­to­jų (te­ra­peu­to ir chi­rur­go) ne­pa­ka­ko, to­dėl bu­vo kvies­ti gy­ dy­to­jai kon­sul­tan­tai iš pro­fi­liuo­tų sta­cio­na­ro sky­rių: te­ra­pi­nio pro­ fi­lio (12 kar­tų), chi­rur­gi­nio pro­fi­lio (15 kar­tų), neu­ro­chi­rur­gai (14 kar­ tų), neu­ro­lo­gai (10) bei ki­ti spe­cia­ lis­tai (13 kar­tų). Sku­bos tvar­ka į li­go­ni­nę bu­vo pa­gul­dy­ta 118 pa­cien­tų (55 chi­rur­ gi­nio, 63 te­ra­pi­nio, aku­še­ri­nio, in­ fek­ci­nio ir kt. pro­fi­lių), iš jų net 8 po­lit­rau­mos. Pas­ta­rie­ji pa­cien­tai ne­del­siant bu­vo ap­žiū­rė­ti ke­lių spe­cia­lis­ tų kon­sul­tan­tų pa­gal po­lit­rau­mos pro­to­ko­lą, at­lik­ti rei­kia­mi diag­ nos­ti­niai ty­ri­mai, vi­so kū­no ske­ na­vi­mas kom­piu­te­ri­niu to­mog­ra­ fu ir to­li­mes­niam gy­dy­mui nu­vež­ti į Rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ ra­pi­jos sky­rių, kur ne­del­siant bu­ vo or­ga­ni­zuo­tas gy­dy­to­jų kon­si­ liu­mas. 6 pa­cien­tams bu­vo at­lik­tos sku­ bios ope­ra­ci­jos (de­komp­re­si­nės kra­nio­to­mi­jos, kau­lų sin­te­zės ir la­pa­ro­to­mi­jos). Trims ope­ra­ci­joms at­lik­ti nak­tį bu­vo su­da­ry­tos pa­pil­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

do­mos bri­ga­dos, kvies­ti spe­cia­lis­ tai iš na­mų. Be šių su­dė­tin­gų ope­ra­ci­jų, bu­ vo at­lie­ka­mos ir pa­pras­tes­nės – dėl ne­su­dė­tin­gų trau­mų (vei­do žan­di­ kau­lių, krū­ti­nės, pil­vo sri­ties, akių, ga­lū­nių su­ža­lo­ji­mų, trau­mų bei su­ si­rgi­mų). Ty­ri­mai per 5 mi­nu­tes

Dau­ge­liu at­ve­jų, nu­sta­tant tiks­lią diag­no­zę bei nu­ma­tant to­li­mes­nės pa­gal­bos apim­tis, bu­vo at­lik­ta ne­ ma­žai ra­dio­lo­gi­nių ir la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų (112 ra­dio­lo­gi­nių, 14 kom­ piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos, per 200 la­bo­ra­to­ri­nių ir kt.). Šiuo­lai­ki­nė ra­dio­lo­gi­nė ir la­bo­ ra­to­ri­nė įran­ga li­go­ni­nė­je vi­siš­kai ten­ki­na vi­sus Priė­mi­mo sky­riaus po­rei­kius, dau­ge­lis šių ty­ri­mų at­ lie­ka­mi per 5–10 mi­nu­čių. Ne­ži­nia, ar dėl svei­ka­tos re­for­ mos, ar grei­tė­jan­čio gy­ve­ni­mo tem­po bei di­dė­jan­čio žmo­nių ser­ ga­mu­mo, bet Priė­mi­mo sky­riu­je pa­cien­tų nuo­lat dau­gė­ja ir per pa­ sta­rą­jį pus­me­tį nuo­lat ba­lan­suo­ja­ ma ties sa­vo­tiš­kų re­kor­dų ri­ba. Ne­žiū­rint to, Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės Priė­mi­mo ir sku­ bios pa­gal­bos sky­riaus per­so­na­las pa­si­ruo­šęs vi­siems su­teik­ti sku­bią ir kva­li­fi­kuo­tą pa­gal­bą.

339

– tiek pacientų per dieną buvo aptarnauta Priėmimo skyriuje.


6

penktadienis, gruodžio 21, 2012

nuomonės

Val­džios me­džio­to­jų trium­fas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Gor­di­jaus maz­gas? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

P

a­les­t i­n ie­č iai ir di­d žio­ji da­l is tarp­tau­t i­nės bend­r uo­me­nės ma­no, kad Iz­rae­l is tu­r i leis­t i kur­t is ne­prik­lau­so­mai Pa­les­ ti­nos vals­ty­bei 1967 me­tų sie­no­mis. Iz­ rae­l is su tuo ne­su­t in­ka, daž­niau­siai ar­ gu­men­tuo­da­mas sau­gu­mo klau­si­mu. Vis dėl­to, gru­biai sa­kant, ne šis tei­si­nis ir po­li­ti­nis klau­si­mas – es­mi­nis. Pa­sak konf­lik­tų teo­re­ti­kų, eg­zis­tuo­ja tri­ jų rū­šių prie­var­ta: struk­tū­ri­nė, kul­tū­ri­nė ir tie­sio­gi­nė. Struk­tū­ri­nė – įvai­rio­mis for­ mo­mis pa­si­reiš­kian­ti disk­ri­mi­na­ci­ja, kai vie­nos gru­pės ne­lei­džia ki­toms nau­do­ tis to­kio­mis pat ga­li­my­bė­mis. Kul­tū­ri­nė – skir­tu­mų ir nea­py­kan­tos tarp skir­tin­ gų re­li­gi­nių, ideo­lo­gi­nių ar et­ni­nių gru­ pių ska­ti­ni­mas. Tie­sio­gi­nė – fi­zi­nės jė­gos

Kal­ba­me apie vie­nai ir ki­tai pu­sei sun­kius, nors ir bū­ti­nus spren­di­mus. ar­ba psi­cho­lo­gi­nio smur­to var­to­ji­mas. Pa­les­ti­no­je ir Iz­rae­ly­je pa­si­reiš­kia vi­sos trys prie­var­tos rū­šys. Tie­sio­g i­nės prie­ var­tos rū­šis pa­nai­ki­na­ma leng­viau­siai. Bet tva­rios tai­kos už­tik­ri­ni­mas ga­li­mas eli­mi­na­vus vi­sas tris prie­var­tos rū­šis. Ar tai Ar­t i­muo­siuo­se Ry­t uo­se įma­no­ ma? Įma­no­ma. Ta­čiau šiuo at­ve­ju rei­kė­tų ban­dy­ti per­ kirs­ti Gor­di­jaus maz­gą. Ki­taip sa­kant, kal­ba­me apie vie­nai ir ki­ tai pu­sei – Iz­rae­l iui ir Pa­les­t i­nai – sun­ kius, nors bū­t i­nus spren­d i­mus: pir­ma – struk­t ū­r i­nės (ir tie­sio­g i­nės prie­var­ tos) eli­m i­na­v i­mas Pa­les­t i­nai pri­k lau­ san­čio­je te­r i­to­r i­jo­je; ant­ra – kul­t ū­r i­n io veiks­n io pa­nai­k i­n i­mas tiek Iz­rae­ly­je, tiek Pa­les­ti­no­je. Gi­lu­mi­nis konf­lik­to spren­di­mas – il­gas ir sun­kus dar­bas, ku­ris ne­tu­ri be­veik nie­ ko bend­ra su da­bar vyks­tan­čio­mis, pa­ va­din­ki­me, tei­si­nė­mis ir po­li­ti­nė­mis ba­ ta­li­jo­mis dėl Pa­les­ti­nos sta­tu­so ar juo­lab de­ry­bo­mis tarp Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos dėl ne­prik­lau­so­my­bės. Pra­dė­t i ver­tė­t ų nuo struk­t ū­r i­nės prie­ var­tos eli­mi­na­vi­mo – įti­kin­ti Iz­rae­l į liau­ tis blo­ka­vus Pa­les­ti­ną ir sta­čius nau­ja­ku­ rių mies­tus Va­ka­rų Kran­te. Struk­tū­ri­nės prie­var­tos pa­nai­ki­ni­mas su­ma­ž in­tų tie­ sio­g i­nės prie­var­tos ti­k i­my­bę – ge­ro­vės kū­ri­mas, pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms ir taip to­liau. Kar­tu taip bū­tų sta­to­mas pa­ma­tas vys­t y­t is „kul­t ū­r i­n iam dia­lo­g ui“, pa­ma­ žu lik­vi­duo­jant fun­da­men­ta­l ius ne­su­ta­ ri­mus. Ar Gor­di­jaus maz­gas bus per­kirs­ tas? Kol kas tuo sun­ku pa­ti­kė­ti.

V

i­sa bė­da yra ta, kad pas mus tie­siog pri­vi­so dau­ gy­bė į val­džią be­ si­v er­ž ian­č ių, bet jos ne­ver­tų žmo­nių. Anks­čiau, ta­ry­bi­niais me­tais, si­tua­ci­ja bu­vo ki­ to­kia, nie­kas ten ne­no­rė­jo bū­ti, nes ta­da pri­va­lė­jai lan­ky­ti be­pras­miš­kus po­sė­džius, ku­riuo­ se rei­kė­da­vo gie­do­ti di­ti­ram­bus so­vie­ti­ nei tė­vy­nei, ko­mu­ nis­tų par­ti­jai ir as­ me­niš­kai Leo­ni­dui Brež­ne­vui. Tas da­ly­va­vi­ mas ren­ka­mo­se val­džios ins­ti­tu­ ci­jo­se tuo­met bu­ vo ne­si­bai­gian­tis var­gas ir ne­ma­ lo­ni prie­vo­lė. Da­bar tai ta­ po ne var­gu, o tie­siog di­de­liu džiaugs­mu. Vi­si no­ ri sė­dė­ti val­džio­je, ypač tie, ku­rie ją gar­siai kri­ti­kuo­ja. Ne taip se­niai ste­bė­jo­me vi­so­kių ins­ti­tu­tų va­do­ vus, bu­vu­sius pre­zi­den­to pa­ta­rė­ jus, ku­rie tie­siog ty­čio­jo­si iš Pre­zi­ den­tės ir vis ren­gė kry­žiaus žy­gius prieš pre­zi­den­tū­rą. Ir vi­sa tai vy­ko pri­si­den­giant pai­nia, la­bai jau įtar­ ti­na ir aki­vaiz­džiai tei­sin­gu­mą pa­ mi­nan­čia D.Ke­džio duk­ters is­to­ri­ja. Tie­siog idea­li ter­pė pa­si­reikš­ti po­ li­tiš­kai. Ko vi­si tie žmo­nės ir ta­ria­mi jų ly­de­riai, tą­kart mo­ja­vę kumš­čiais ir rė­ka­vę prieš Pre­zi­den­tę, sie­kė? Ma­no nuo­mo­ne, vie­nin­te­lio – pa­ tek­ti į Sei­mą.

Ne vel­tui vie­nas tų vei­kė­jų net iš dar­bo išė­jo, kad ga­lė­tų at­si­duo­ ti šiam „šven­tam“ sie­kiui. Net są­ ra­šą bu­vo su­da­rę – kad tik į par­la­ men­tą ga­lė­tų įsi­brau­ti. Vis­kas vy­ko iki to lai­ko, kol jie pa­tys su­si­py­ko tar­pu­sa­vy­je. Ir­gi, ma­tyt, dėl ge­ res­nės vie­tos ta­me be­pras­miš­ka­ me są­ra­še. Tai yra ti­piš­kas pa­vyz­dys, kaip žmo­nės, pri­si­den­gę kil­niais tiks­ lais, tu­ri as­me­ni­nį tiks­lą. Svar­bu tik jį ge­rai mas­kuo­ti esą la­bai svar­ bio­mis tei­sin­gu­mo idė­jo­mis, gar­ siai sa­ko­mo­mis kal­bo­mis, gra­žio­ mis fra­zė­mis ir de­monst­ruo­ja­mu tau­ru­mu. Ta­ria­mu tau­ru­mu.

Al­mis Vai­di­la

Atgarsiai

Žmo­nės ir Rad­vi­liš­ky­je – žmo­nės

K

až­ko­kia Jo­lan­ta „Karš­to te­le­fo­no“ skil­ty­je pa­reiš­ kė, kad nau­ja­sis su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius yra tam­suo­lis („Klai­ pė­da“, 2012 12 19). Ne­ma­ny­čiau, po­nia Jo­lan­ta, kad jūs ga­li­te į kai­rę ir į de­ši­nę žars­ty­ tis to­kiais epi­te­tais, nes tai yra ne tik ne­rim­ta, bet dar ir įžei­du. Žo­džius rei­kia mo­kė­ti at­si­rink­ ti. Rei­kia iš­lai­ky­ti ir tam tik­rą kul­ tū­ros ly­gį, kad ne­bū­tų gė­da už sa­vo neap­gal­vo­tai pa­sa­ky­tas fra­zes. Šiuo at­ve­ju eti­ke­to rei­ka­la­vi­mų ne­bu­vo lai­ky­ta­si. Sup­ran­ta­ma, jog klai­pė­die­čiai tu­rė­tų gerb­ti uos­ta­mies­čio me­ ro pa­si­ry­ži­mą kau­tis dėl gim­to­ jo mies­to in­te­re­sų. Tai mū­sų me­ rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui pri­de­da la­bai daug pliu­sų ir kaip žmo­gui, ir kaip Klai­pė­dos va­do­vui, ir kaip po­ li­ti­kui. Pa­gir­ti­nos ir po­nios Jo­lan­tos pa­stan­gos pa­lai­ky­ti me­ro po­zi­ci­ją,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Ačiū Die­vui, Lie­tu­vos žmo­ nių ne­pa­vy­ko ap­mul­kin­ti, ir tą są­ra­šą da­bar ga­li­ma mes­ti į šiukš­lių dė­žę. Ne­pa­vy­ko dar vie­na smul­ki rin­ki­mų afe­ra, ku­rią šian­dien jau vi­si spė­ jo pa­mirš­ti. Rin­kė­jai šį­syk at­sky­rė pe­lus nuo grū­dų, ir tai su­tei­kia vil­ties, kad mū­sų vals­ty­bė­je dar ne vis­kas pra­ras­ta. Ma­nau, žmo­nės ir atei­ ty­je tu­rė­tų aky­lai ste­bė­ti vi­sus į val­džios olim­pą be­ si­ver­žian­čius vei­kė­jus ir juos de­mas­kuo­ti. Kaip jau ma­ty­ ti iš šios ka­den­ci­jos Sei­mo, to­kių pra­ša­lai­čių val­džios me­džio­to­jų į par­la­men­tą pa­te­ko iš­ties ne­ma­žai, nes to­kio ba­la­ga­no ten dar nė­ ra bu­vę. Vi­siems da­bar rū­pi ne vals­ty­bės rei­ka­lai, o tai, kuo baig­sis tri­jų „pri­si­ dir­bu­sių“ par­la­men­ta­rų is­to­ri­ja. Tai da­bar svar­biau­sia. Net ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­tas – pa­ts svar­biau­sias vals­ty­bės do­ku­ men­tas ne­bu­vo toks svar­bus, kaip tie kri­mi­na­li­niai rei­ka­lai. Na­tū­ra­lu, juk Sei­me da­bar sė­di ne­ma­ža da­lis teis­tų as­me­nų, to­dėl ir kri­mi­na­li­ niai rei­ka­liu­kai da­bar spren­džia­mi par­la­men­te. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad vi­sa tai yra di­de­lė gė­da vals­ty­bei. La­bai di­de­ lė gė­da! To­kia gė­da, kad mū­sų sei­ mū­nams rei­kė­tų rau­do­nuo­ti nuo ry­to iki va­ka­ro. Tai yra bai­su ir bai­ siau bū­ti ne­ga­li. Štai iki ko pri­ve­da ne­var­žo­mas, be­pro­tiš­kas ver­ži­ma­ sis į val­džią.

tik tai rei­kė­jo da­ry­ti tak­tiš­kiau. Ta­ čiau įsi­klau­sy­ti į ger­bia­mo R.Sin­ ke­vi­čiaus ar­gu­men­tus taip pat bū­ ti­na. Iš tie­sų žmo­nės yra žmo­nės ne tik Klai­pė­do­je, bet ir Rad­vi­liš­ ky­je. Šiuo po­žiū­riu juk mi­nist­ras vi­siš­kai tei­sus ir ne­ga­li­ma dėl to ant jo pyk­ti. Ki­ta ver­tus, ko­dėl uos­tas tu­rė­ tų mo­kė­ti mies­tui? To­dėl, kad su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­las yra pa­vo­jin­gas? Ta­čiau juk vi­si ty­ri­mai by­lo­ja, kad jo­kios grės­mės šis stra­te­gi­nis ob­jek­tas iš tie­sų net ne­ke­lia. Tai ne kar­tą įro­dė spau­do­je skelb­ta in­for­ ma­ci­ja, ku­ri ne sy­kį bu­vo priei­na­ ma vi­siems mies­tie­čiams. Jei bū­tų ko­kia nors grės­mė, juk gy­ven­to­jai pa­tys kel­tų triukš­mą, vyk­tų pi­ke­tai ar net mi­tin­gai. Tai anks­čiau ste­bė­jo­me jau ne kar­tą. Da­bar vi­so to nė­ra, nes mies­tie­ čiai ži­no, kad ta grės­mė la­biau teo­ ri­nė, nei rea­li. Klai­pė­die­čiai tai ži­no

Ro­ma­nas Ka­lė­čius

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Ak­la­jai rei­ka­lin­ga du­ji­nė

Mū­sų bend­ri­jo­je „Se­na­mies­čio var­pas“ gy­ve­na vie­ni­ša ak­la 90 me­tų se­nu­tė. Vie­ną die­ną du­ji­ nin­kai jai at­jun­gė se­ną su­ge­du­ sią vi­ryk­lę, ku­ri pra­leis­da­vo du­ jas. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties se­nu­tė per mė­ne­sį su­nau­do­da­vo 39 ku­bi­nius met­rus du­jų. O ir iki ne­lai­mės bu­vo vos vie­nas žings­ nis. Kai ku­rie žmo­nės prieš Ka­lė­ das kei­čia se­nas du­ji­nes į nau­jas, tad gal at­si­ras­tų ga­lin­čių­jų pa­do­ va­no­ti ne­rei­ka­lin­gą du­ji­nę ak­lai se­nu­tei ar­ba par­duo­ti už ne­di­de­ lę su­mą? To­kiu at­ve­ju bend­ri­jo­ je pa­tys su­rink­tu­me pi­ni­gus ir jai pa­do­va­no­tu­me. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kė

Gra­si­na var­vek­liai

Gy­ve­nu mies­to cent­re, Šau­lių gat­ vė­je. Ant vie­no na­mo ka­bo var­vek­ liai, ku­rie yra gal 40 cm plo­čio ir nu­tį­sę du tris met­rus nuo sto­go iki pat bal­ko­nų. Bai­su net pa­gal­vo­ti, kas ga­li at­si­tik­ti, jei jie im­tų kris­ ti že­myn. Įdo­mu, kas at­sa­ky­tų, jei nu­tik­tų ko­kia ne­lai­mė. Klai­pė­die­tė

Teat­rą siū­lo per­da­žy­ti

No­rė­čiau kreip­tis į ar­chi­tek­tus, sta­ty­bi­nin­kus, dai­li­nin­kus, kad jie pa­keis­tų Klai­pė­dos dra­mos teat­ro spal­vą. Man ji ne­priim­ti­ na. To­ji ru­da ply­tų spal­va ypač akį rė­žia da­bar, kai aikš­tė­je pa­sta­ty­ ta eg­lu­tė. Teat­ras man aso­ci­juo­ja­ si su švie­sa, tad da­bar­ti­nė spal­va neats­pin­di tik­ro­sios pa­sta­to pa­ skir­ties. Jam rei­kė­jo pa­rink­ti kur kas švie­ses­nę spal­vą, kad ir to­kią, ku­ria nu­da­žy­ta ki­ta teat­ro pu­sė. To­kia ru­da spal­va ru­sų oli­gar­chai da­žy­da­vo sa­vo dva­rus ar­ba tvar­ tus. Pas­ta­to spal­va tu­ri at­spin­dė­ti jo pa­skir­tį. Juk ir į baž­ny­čią žmo­ nės ei­na ne tik pa­si­mels­ti, bet ir pa­bū­ti jau­kio­je ap­lin­ko­je. Baž­ny­ čios daž­niau­siai da­žo­mos bal­tai. Tad klai­pė­die­čiams, ku­riems ne­ pa­tin­ka da­bar­ti­nė Dra­mos teat­ro spal­va, siū­ly­čiau su­dė­ti pi­ni­gus tam, kad pa­sta­tas bū­tų per­da­žy­ tas švie­siau. Au­gus­ti­nas

Po­pie­ri­niai bi­lie­tai rei­ka­lin­gi

Ne­sup­ran­tu, ko­dėl rei­kia at­si­sa­ ky­ti po­pie­ri­nių vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų? Juk jais nau­do­tis ypač pa­ to­gu. Mes, vy­res­ni žmo­nės, esa­me jų daug pri­si­pir­kę. Tad kas bus, jei ne­spė­si­me jų iš­nau­do­ti, kai tie bi­ lie­tai bus išim­ti iš apy­var­tos? Ta­ry­ bi­niais lai­kais nuo 70 me­tų vie­šuo­ ju trans­por­tu bu­vo ga­li­ma va­žiuo­ti ne­mo­ka­mai. Da­bar ne tik ge­ro­ kai pa­vė­li­no šį lai­ką, bet dar no­ ri ir po­pie­ri­nių bi­lie­tų at­si­sa­ky­ti. Vy­res­niam žmo­gui, ypač iš kai­ mo, nau­do­tis elekt­ro­ni­niais bi­lie­ tais nė­ra pa­to­gu. Ra­min­ta Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ir triukš­mau­ti ne­tu­ri pa­grin­do. To­dėl uos­tui pa­teik­tas rei­ka­la­vi­ mas mo­kė­ti duok­lę mies­tui gal ir nė­ra iki ga­lo ar­gu­men­tuo­tas. Mi­ nist­ras bū­tent tai ir tu­rė­jo ome­ny­ je. Juk tai ne­sun­ku su­vok­ti. Be to, mąs­tant pla­čiau, aki­vaiz­ du, kad toks pa­vyz­dys ga­li bū­ti už­ kre­čia­mas. Tuo­met ir, pa­vyz­džiui, Ma­žei­kių naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­ la tu­rė­tų mo­kė­ti Ma­žei­kių mies­tui, ku­rio pa­šo­nė­je sto­vi ši­to­kio pa­vo­ jin­gu­mo monst­ras. Ir gais­rų juk ja­ me bu­vo, ir ki­tų ne­su­sip­ra­ti­mų, ku­ rie tik­rai ga­li kel­ti šiur­pą. Tai­gi la­bai pa­na­šu, kad nau­ja­sis mi­nist­ras šio­ je si­tua­ci­jo­je mąs­to pla­čiau, to­dėl ir pa­tei­kia to­kius ar­gu­men­tus. Rei­kė­tų kal­bė­ti ne įžei­di­nė­ji­mais, o fak­tų ir ar­gu­men­tų kal­ba. Tą mė­ gi­no da­ry­ti ir Klai­pė­dos me­ras, ir mi­nist­ras. Svar­biau­sia, kad yra kal­ ba­ma­si, to­dėl ti­kė­ti­na, kad at­si­ras ir vi­siems priim­ti­nas spren­di­mas.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktadienis, GRUODŽIO 21, 2012

lietuva

Ne­lie­čia­my­bė pa­nai­kin­ta, koa­li­ci­ja ne­griū­va Va­kar Sei­mas po be­veik vi­są die­ną tru­ku­sių dis­ku­si­jų bal­ sa­vo už tai, kad bū­tų pa­nai­ kin­ta tri­jų Dar­bo par­ti­jos (DP) at­sto­vų – Vik­to­ro Us­pas­ki­cho, Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės ir Vy­tau­ to Gap­šio – tei­si­nė ne­lie­čia­ my­bė. Nors už tai pa­si­sa­kė ir di­džiau­sia val­dan­čio­ji So­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­ja, tai, pa­sak po­li­ti­kų, ne­suž­lug­dė ne­se­niai gi­mu­sios koa­li­ci­jos.

po­sė­džiui nu­ma­to Sei­mo sta­tu­tas. Vie­na DP va­do­vių Vir­gi­ni­ja Balt­ rai­tie­nė pri­mi­nė kon­ser­va­to­rių Vi­ tą Ma­tu­zą. Esą praė­ju­sios ka­den­ ci­jos Sei­me, kai bu­vo svars­to­mas šio po­li­ti­ko tei­si­nės ne­lie­čia­my­ bės pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mas, po­sė­ džiui pir­mi­nin­ka­vo kon­ser­va­to­rė Ire­na De­gu­tie­nė. Be ki­ta ko, ir Sei­ mo lai­ki­na­jai ty­ri­mo ko­mi­si­jai, ku­ ri siū­lo re­zo­liu­ci­jas, pir­mi­nin­ka­vo kon­ser­va­to­rius. Ti­kė­jo­si ki­to­kio bal­sa­vi­mo

„„Dar­bot­var­kė: Sei­mas va­kar be­maž vi­są die­ną svars­tė tri­jų DP at­sto­vų tei­si­nio imu­ni­te­to pa­

nai­ki­ni­mo klau­si­mą. 

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

ko.“ Sei­mo va­do­vui, DP at­sto­vui, V.Us­pas­ki­chas at­sa­kė klau­si­mu: „O jūs kur nors sku­ba­te?“

Mel­dė­si ir pra­šė pa­lai­mi­ni­mo

Už tai, kad bū­tų pa­nai­kin­ta V.Us­ pas­ki­cho tei­si­nė ne­lie­čia­my­bė, bal­ sa­vo 86 Sei­mo na­riai – vi­sa opo­zi­ ci­ja ir vi­si be išim­ties val­dan­tie­ji so­cial­de­mok­ra­tai. Prieš bu­vo 29, su­si­lai­kė 15 par­la­men­ta­rų – vien iš DP, taip pat val­dan­tie­ji Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Len­kų rin­ki­mų ak­ ci­jos at­sto­vai. Pa­na­šūs bu­vo ir bal­sa­vi­mo re­zul­ ta­tai dėl V.Von­žu­tai­tės bei V.Gap­šio. „Prieš jus sto­vi nu­si­kal­tė­lis, o jūs vi­si šva­rūs, – sa­vo kal­bą V.Us­ pas­ki­chas pra­dė­jo iro­ni­zuo­da­mas.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Jums gal ve­ną ati­da­ ry­ti ir duo­ti pa­čiulp­ ti? Pra­šau, aš nie­ko ne­bi­jau, tik ne­no­riu bū­ti ap­šmeiž­tas.

– Jau vis­kas nu­spręs­ta be bal­sa­vi­ mo. Pris­paus­ti Sei­mo na­riai, kad net dre­ba, kai ku­rių vei­das pa­si­ kei­tė: bal­ti net tie, ku­rie drau­gai, su ku­riais net čier­ką iš­ger­da­vom.“ Jis kar­to­jo, kad tai po­li­ti­nė by­la. Be ki­ta ko, Sei­mo na­riams pri­mi­ nė, kad yra ka­ta­li­kas: „Esu ti­kin­tis ir sa­vo kas­die­nė­je mal­do­je pra­šau pa­lai­min­ti ir sa­vo opo­nen­tus.“ V.Us­pas­ki­chas aiš­ki­no, kad dėl by­los kal­tas Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD), bu­vu­si val­ džia, va­di­na­mie­ji vals­ty­bi­nin­kai ir pa­na­šiai. Esą V.Us­pas­ki­chą no­ri­ma su­nai­kin­ti. Kal­bė­da­mas iš Sei­mo tri­bū­nos V.Us­pas­ki­chas ne­ven­gė spal­vin­gų nee­tiš­kų pa­ly­gi­ni­mų. Jis, kreip­ da­ma­sis į prem­je­rą, šau­kė: „Ei, prem­je­re, prem­je­re“, fa­mi­lia­riai kon­ser­va­to­riui Jur­giui Raz­mai rė­ žė: „Jur­gi, pa­sė­dėk.“ Dar vė­liau jis Sei­mo opo­zi­ci­ją va­di­no krau­ge­riais. „Jums gal ve­ną ati­da­ry­ti ir duo­ti pa­čiulp­ti? – siū­ lė V.Us­pas­ki­chas ir pri­dū­rė: – Pra­ šau, aš nie­ko ne­bi­jau, tik ne­no­riu bū­ti ap­šmeiž­tas.“ Maž­daug po pus­val­dan­džio į par­la­men­to tri­bū­no­je kal­ban­tį V.Us­pas­ki­chą krei­pė­si Sei­mui pir­ mi­nin­kau­jan­tis Vy­das Ged­vi­las: „Vik­to­rai, kiek jums dar rei­kės lai­

VSD reik­tų di­džiuo­tis

Kon­ser­va­to­rius Kęs­tu­tis Ma­siu­lis pa­brė­žė, jog la­bai ge­rai, kad bū­tent VSD rin­ko duo­me­nis apie DP by­lą. Esą tai liu­di­ja, kad ty­ri­mas – neei­li­ nis, nes VSD dir­ba tik ta­da, kai ky­la grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. K.Ma­siu­lis, ku­ris, be­je, pa­ts kaž­ ka­da dir­bo VSD, sam­pro­ta­vo, kad V.Us­pas­ki­chas ga­lė­jo bū­ti įtar­tas šni­pi­nė­ji­mu sve­ti­mai ša­liai. „Štai čia rei­kė­tų bai­sė­tis. Gal neuž­te­ko įro­dy­mų, tad by­los duo­me­nys bu­vo per­duo­ti pro­ku­ro­rams“, – svars­tė po­li­ti­kas. „Aš ma­tau bai­lų žmo­gų, ku­ris gai­ši­na Sei­mo, Eu­ro­pos Par­la­men­ to lai­ką ir no­ri iš­neš­ti svei­ką kai­lį. Pa­ma­čius šias by­las plau­kai šiau­ šia­si“, – kal­bė­jo kon­ser­va­to­rius. „Sei­mas ne­nag­ri­nė­ja įkal­čių. Mes juos ma­tė­me ir jie yra rim­ti. Tu­ri­ me su­teik­ti ga­li­my­bę pu­sėms teis­ me pa­teik­ti ar­gu­men­tus. Prie­šin­gu at­ve­ju tas še­šė­lis nuo­lat eg­zis­tuos ne tik už kal­ti­na­mų­jų pe­čių, bet ir už DP“, – aiš­ki­no kon­ser­va­to­rius Ar­vy­das Anu­šaus­kas, ra­gin­da­mas bal­suo­ti už tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mą. De­monst­ra­vo jau­du­lį

DP by­lo­je tei­sia­ma par­la­men­ta­rė V.Von­žu­tai­tė Sei­mą ban­dė su­grau­ din­ti. Ji pa­si­tel­kė jaut­rią ir verks­ min­gą kal­bą, ta­čiau jos aša­ros par­ la­men­to neį­ti­ki­no. Atė­ju­si į tri­bū­ną V.Von­žu­tai­tė mi­nė­jo, kad ji la­bai jau­di­na­si, pa­ sa­ko­jo, kad jai pro­ku­ro­ras esą da­ rė spau­di­mą, no­rė­da­mas su­komp­ ro­mi­tuo­ti DP. „Pa­ti­kė­kit, aš to­kių su­mų, ku­ rios mi­ni­mos by­lo­je, ne­su ma­čiu­ si, neį­si­vaiz­duo­ju, kaip jos ga­li at­ ro­dy­ti“, – tram­dy­da­ma tik­ras ar dirb­ti­nes aša­ras Sei­mo tri­bū­no­je aiš­ki­no V.Von­žu­tai­tė. „Jums tai tik myg­tu­ko pa­spau­di­ mas, o man ir ma­no vai­kui – vi­sas gy­ve­ni­mas“, – į Sei­mo na­rių jaus­ mus ape­lia­vo V.Von­žu­tai­tė. Ji pa­sa­ko­jo, kad tuo me­tu, kai bu­ vo pra­dė­ta DP by­la, jai bu­vo 24 me­ tai, o pro­ku­ro­ras jai lie­pė ra­šy­ti pri­ si­pa­ži­ni­mą, ku­ris esą bu­vo iš­gau­tas prie­var­ta. „Aš jau­na mo­te­ris. Ro­ dė pro­ku­ro­ras nuo­trau­kas, iš že­mės iš­kas­tus la­vo­nus, man bu­vo per­ša­ ma, kad ma­no to­kia atei­tis bus“, – Sei­mui aiš­ki­no V.Von­žu­tai­tė.

Tei­sia­mo­ji par­la­men­ta­rė il­gai kal­bė­jo apie tai, kad jai da­ro­mas spau­di­mas. Pro­ku­ro­ras esą kal­ti­ no ją vil­ki­nant by­lą, o ji tuo me­tu juk lau­kė­si. Gy­nė bu­vęs ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras

Ta­čiau K.Ma­siu­lis Sei­mo pra­ šė V.Von­žu­tai­tės aša­ro­mis ne­ti­kė­ ti: „Kuo ji ge­res­nė už ki­tas nėš­čias mo­te­ris, ku­rios kal­ti­na­mos ki­to­se by­lo­se? Ne­tu­ri­me čia pa­virs­ti teis­ mu ir gai­lė­tis dėl aša­rų ir bal­suo­ti ki­taip. Yra dau­gy­bė įro­dy­mų, ku­rie sa­ko, kad ji tu­rė­jo la­bai di­de­lę įta­ką ir jos vaid­muo es­mi­nis.“ V.Von­žu­tai­tės ūmai ėmė­si gin­ti bu­vęs ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras, da­ bar DP pri­klau­san­tis Ar­tū­ras Pau­ laus­kas. Jis ape­lia­vo ir į V.Von­žu­tai­ tės am­žių. „Per­duo­ti V.Von­žu­tai­tę

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

teis­mui į ran­kas – tai pa­smerk­ti ją su­si­do­ro­ji­mui, nes ši by­la pa­teks į la­bai ne­sau­gią tei­si­nę ap­lin­ką“, – aiš­ki­no A.Pau­laus­kas. Svars­tant V.Gap­šio tei­si­nės ne­ lie­čia­my­bės klau­si­mą iš Sei­mo tri­ bū­nos skam­bė­jo la­bai pa­na­šūs pa­ reiš­ki­mai, ko­kie ir V.Us­pas­ki­cho bei V.Von­žu­tai­tės at­ve­jais. V.Ged­vi­las ne­nu­si­ša­li­no

Opo­zi­ci­ja sie­kė, kad par­la­men­to po­sė­džiui ne­pir­mi­nin­kau­tų Sei­ mo va­do­vas, DP at­sto­vas V.Ged­vi­ las. Jam siū­ly­ta nu­si­ša­lin­ti. Kon­ ser­va­to­riai dėl šio klau­si­mo siū­lė su­reng­ti bal­sa­vi­mą, ta­čiau jų no­ ras li­ko ne­pa­ten­kin­tas. „Ne­su su­riš­tas su jo­kiais iki­ teis­mi­niais ty­ri­mais“, – rep­li­ka­vo V.Ged­vi­las. Esą jo pir­mi­nin­ka­vi­mą

So­cial­de­mok­ra­tams bal­sa­vus už tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­ mą trims DP at­sto­vams, kaip pa­ reiš­kė V.Us­pas­ki­chas, val­dan­čio­ji cent­ro kai­rės koa­li­ci­ja ne­žlugs. „Vi­ są lai­ką sa­kiau, kad imu­ni­te­to, Vy­ riau­sy­bės, dar­bo vals­ty­bei nie­ka­da ne­sie­ju ir ne­sie­siu. Aiš­ku, bu­vo vil­ čių ir no­rų, kad koa­li­ci­jos par­tne­ riai pa­lai­ky­tų, bet jie tu­ri bu­vo sa­vų min­čių, gal ka­da nors jos išaiš­kės. Koks bu­vo bal­sa­vi­mas, toks bu­vo“, – sa­kė po­li­ti­kas. Anot jo, so­cial­de­mok­ra­tų el­ge­sys – jų są­ži­nės rei­ka­las. „Man bu­vo la­bai di­džiu­lis no­ras po­li­tiš­kai lai­ mė­ti šį pro­ce­są. Fak­tų yra pa­kan­ ka­mai, jų nie­kas ne­nu­gin­čys, bet są­ži­nės po­li­ti­kai tu­ri per ma­žai“, – kal­bė­jo DP ly­de­ris. So­cial­de­mok­ra­tų ly­de­ris prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius taip pat pa­reiš­kė ti­kįs, kad Sei­mo spren­di­ mas dėl tei­si­nio imu­ni­te­to pa­nai­ki­ ni­mo ne­tu­rės įta­kos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos dar­bui. Pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas pra­ne­šė, kad DP fi­nan­si­nių ma­chi­ na­ci­jų by­la teis­me bus to­liau nag­ri­ nė­ja­ma ki­tų me­tų sau­sio 10 d.


8

penktadienis, gruodžio 21, 2012

užribis

Nuo šal­čio gelbs­ti li­gos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pra­ne­ši­mai apie ar­tė­jan­tį at­ša­li­ mą ke­lia ne­ri­mą me­di­ci­nos įstai­ gų ir nak­vy­nės na­mų per­so­na­lui. Nak­vy­nės na­muo­se tuoj ne­be­liks lais­vų vie­tų, o me­di­ci­nos įstai­gas jau da­bar už­plū­do nuo šal­čio be­si­ gelbs­tin­tys be­na­miai. Nak­vy­nės na­mai pil­nė­ja

Klai­pė­dos mies­to nak­vy­nės na­mų di­rek­to­rė Al­ma Kont­ri­mai­tė ti­ki­no, kad įstai­ga jau pa­si­ruo­šė ar­ba­tos at­sar­gų ir skai­čiuo­ja li­ku­sias lais­ vas vie­tas nak­vy­nės na­muo­se. „Tu­ri­me 52 lai­ki­no ap­nak­vi­ni­mo vie­tas, o šiuo me­tu pas mus nak­ tis lei­džia 46–48 žmo­nės. Ma­nau, kad dar smar­kiau at­ša­lus žmo­nės ieš­kos nak­vy­nės pas mus. Mes pa­ si­ruo­šę priim­ti, kad ir dau­giau“, – tei­gė A.Kont­ri­mai­tė. Ši­lu­tės plen­te įsi­kū­ru­siuo­se vie­ nos nak­ties nak­vy­nės na­muo­se be­ na­miai ga­li gau­ti nak­vy­nę nuo 20 val. iki 8 val. ry­to. „Kar­tais bū­na si­tua­ci­jų, kai net ne­pra­šo­me as­mens do­ku­men­ tų. Dir­ba­me ne pir­mus me­tus, to­ dėl ar­tė­jant šal­čiams pra­de­da­me ruoš­tis iš anks­to. Kai iš­ky­la grės­ mė gy­vy­bei ir svei­ka­tai, pa­da­ro­me išim­čių“, – kal­bė­jo nak­vy­nės na­ mų di­rek­to­rė. Kau­pia at­sar­gas

„Mes ne­pri­va­lo­me su­teik­ti mai­ ti­ni­mo. Ta­čiau gau­na­me pa­ra­mos ir da­ly­vau­ja­me įvai­rio­se pa­ra­mos ak­ci­jo­se. Tu­ri­me net sau­sos sriu­ bos, sau­sai­nių, duo­nos“, – pa­sa­ko­ jo įstai­gos va­do­vė.

Trum­pa­lai­kės so­cia­li­nės glo­bos pa­slau­ga šiuo me­tu nau­do­ja­si 112 žmo­nių. „Tu­ri­me dar 10 lais­vų vie­tų. Šiems žmo­nėms ne­bus grės­mės dėl šal­čio, nes jie vi­są die­ną ga­li pra­ leis­ti nak­vy­nės na­muo­se“, – pa­sa­ ko­jo di­rek­to­rė. Įs­tai­ga svars­tė ga­li­my­bę at­ver­ti du­ris anks­čiau nei nuo 20 val. „Žie­mos me­tu sa­vi­val­dy­bė lė­ šų ski­ria re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės „Iš­ga­ny­mo ar­mi­ja“ veik­lai, tad be­ na­miai die­ną ga­li gau­ti pa­gal­bą“, – tei­gė A.Kont­ri­mai­tė. Spe­cia­lis­ tai pri­pa­žįs­ta, kad be­na­miai kar­tais net pikt­nau­džiau­ja ge­ru­mu ir, pa­ spau­dus šal­tu­kui, ima gud­rau­ti. Be­na­miai už­plū­do li­go­ni­nes

Pas­ta­ruo­ju me­tu gal­vas su­ka ir me­ di­kai, ką da­ry­ti su pus­ny­se gu­lin­ čiais be­na­miais. Mies­t ie­č ių iš­k vies­t i grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos eki­pa­žai skaus­mais be­si­skun­džian­čius var­ guo­lius ga­be­na į li­go­ni­nių priė­mi­ mo sky­rius. „Jie sa­ko, kad jiems vis­ką skau­ da. Ten­ka leis­ti pa­si­šil­dy­ti, pa­mie­ go­ti, ten­ka „pa­lo­py­ti“, jei jie yra pa­ty­rę trau­mas. Ki­tiems už­ten­ka pa­tep­ti pra­kirs­tą kak­tą bri­lian­ti­ ne ža­lu­ma“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Priė­mi­ mo sky­riaus ve­dė­jas Sta­nis­lo­vas Pet­rei­kis. Iš gat­vės paim­tų be­na­ mių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos eki­pa­žai ne­be­ga­be­na į po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tus. „Per pa­rą sep­ty­nis to­kius ne­lai­ mė­lius tu­rė­jo­me. Vi­sa bė­da, kad nė­ra blai­vyk­lų“, – pa­sa­ko­jo S.Pet­ rei­kis.

Va­kar pa­skelb­tu nuo­spren­džiu klai­ pė­die­tė kar­tu su bend­ri­nin­kais už žmog­žu­dys­tę siun­ čia­ma už gro­tų il­ giems me­tams. Da­lį baus­mės ji tu­rės at­ lik­ti ka­lė­ji­me ir taps ant­rą­ja mo­te­ri­mi po vaik­žu­dės Al­mos Bru­žai­tės, ka­li­na­ma Lu­kiš­kė­se. „„Bend­ri­nin­kai: už su­gė­ro­vės nu­žu­dy­mą nu­teis­ti D.Lap­kovs­kie­nė ir

A.Dir­gė­la su­si­tiks Lu­kiš­kė­se. 

Ka­lė­ti – su A.Bru­žai­te Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

No­rė­jo atim­ti mais­tą ir gė­ri­mus

2010 me­tų ge­gu­žės pa­bai­go­je Arū­ nas Dir­gė­la su bend­ri­nin­ku And­ riu­mi Bud­gi­nu su­ma­nė api­plėš­ti 51 me­tų be­na­mį Ser­ge­jų Kry­lo­vą, ku­ ris bu­vo pri­si­glau­dęs ap­leis­ta­me Jū­ri­nin­kų pro­spek­to pa­sta­te. Vy­rai ti­kė­jo­si atim­ti iš be­na­mio mais­tą ir al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus. Be­na­mis ne­no­rė­jo įsi­leis­ti atė­jū­ nų ir būs­to du­rų nea­ti­da­rė, ta­čiau plė­ši­kai iš­dau­žė lan­gą ir įli­po vi­ dun. Ka­dan­gi S.Kry­lo­vas pa­ži­no­ jo A.Dir­gė­lą, šis bu­vo už­si­maukš­ li­nęs kau­kę. Mu­ša­mas vy­ras pra­dė­jo šauk­ti ir pra­šy­ti su­gy­ven­ti­nės iš­kvies­ti po­ li­ci­ją. Įsib­ro­vė­liai spru­ko, o S.Kry­ lo­vas – jiems iš pa­skos. Vy­da­ma­sis vy­ras pa­mi­nė­jo at­pa­žin­to plė­ši­ko var­dą. Kie­me abu vy­rai par­ver­tė ge­ ro­kai vy­res­nį žmo­gų ir mir­ti­nai jį su­spar­dė. Nuosp­ren­dy­je tei­gia­ ma, kad S.Kry­lo­vas bu­vo nu­žu­dy­ tas sle­piant api­plė­ši­mą. Mu­šė už ne­gra­žų žo­dį

Po die­nos A.Dir­gė­la su bi­čiu­le Dai­ va Lap­kovs­kie­ne, Gi­ta­na Char­čen­ ko, Alek­sand­ru Ti­cho­mi­ro­vu gir­ta­ vo pas Vir­gi­li­jų Pint­ve­rį, gy­ve­nan­tį

„„Nak­vy­nė: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riui ten­ka

kas­dien ap­nak­vin­ti ke­lis be­na­mius.

Teis­mas lei­do 21 me­tų Ra­mū­ną Kri­ vi­čių, įta­ria­mą try­li­ka­me­tės ža­gi­ni­ mu, suim­ti 3 mė­ne­siams. Tai griež­ čiau­sia kar­do­mo­ji prie­mo­nė ką tik su­lai­ky­tam as­me­niui, ku­rio kal­tės įro­dy­mai vos tik pra­dė­ti rink­ti.

Va­kar R.Kri­vi­čius teis­me kal­tės ne­ pri­pa­ži­no ir at­si­sa­kė duo­ti pa­ro­ dy­mus. Įta­ria­mas as­muo tu­ri tei­sę

Su­gė­ro­vai mi­ru­sią­ ją pa­lai­do­jo dar­že po lan­gais, o bu­to šei­mi­nin­kas iš­plo­vė grin­dis ir su­de­gi­no nu­žu­dy­to­sios ba­tą.

Ki­tą die­ną su­gė­ro­vai mi­ru­sią­ją pa­lai­do­jo dar­že po lan­gais, o bu­to šei­mi­nin­kas iš­plo­vė grin­dis, iš­me­tė su­dau­žy­tus stik­lus ir su­de­gi­no nu­ žu­dy­to­sios ba­tą. Apie nu­si­kal­ti­mą pa­rei­gū­nams ta­po ži­no­ma maž­daug po sa­vai­tės. Ta­da aiš­ki­nan­tis šios žmog­žu­dys­ tės ap­lin­ky­bes paaiš­kė­jo ir S.Kry­ lo­vo žū­ties kal­ti­nin­kai. Nu­teis­to­ji ka­lės Lu­kiš­kė­se

Vė­liau dar vie­na kom­pa­ni­jos su­gė­ ro­vė ap­kal­ti­no A.Dir­gė­lą ją iš­ža­gi­

nus. Mo­te­ris mi­nė­jo, ko­kį smur­ tą prieš ją var­to­jo prie­var­tau­to­jas. Ta­čiau vė­liau teis­me ta pa­ti mo­te­ ris pra­dė­jo ti­kin­ti, kad my­lė­jo­si su kal­ti­na­muo­ju sa­vo no­ru ir prie­var­ tos ne­pa­ty­rė. Ka­dan­gi mo­te­ris ne­si­krei­pė į me­di­kus ir eks­per­tai ne­pat­vir­ti­no ža­gi­ni­mo fak­to, dėl šio kal­ti­ni­mo A.Dir­gė­la iš­tei­sin­tas. Teis­mo nuo­spren­džiu D.Lap­ kovs­kie­nei skir­ta 12 me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­mė, pir­muo­sius pen­ke­rius ji bus ka­li­na­ma ka­lė­ji­me ir taps ant­rą­ja Lu­kiš­kė­se baus­mę at­lie­kan­čia mo­te­ri­mi. A.Bud­gi­nas nu­teis­tas 16 me­tų ne­lais­vės, jis taip pat pir­muo­sius pen­ke­rius me­tus sė­dės ka­lė­ji­me. A.Dir­gė­la pu­sę jam skir­tos baus­ mės ka­lės Lu­kiš­kė­se. Vi­si trys pri­ pa­žin­ti itin pa­vo­jin­gais re­ci­dy­ vis­tais, o tai reiš­kia, kad ne­ga­lės ti­kė­tis išei­ti į lais­vę pir­ma lai­ko. Griež­čiau­sios baus­mės jiems skir­ tos to­dėl, kad vi­si trys anks­čiau bu­vo teis­ti už smur­ti­nius nu­si­kal­ ti­mus. Žmog­žu­dys­tės pėd­sa­kus pa­slėp­ ti bei nu­žu­dy­tą­ją dar­že už­kas­ti pa­ dė­ję A.Ti­cho­mi­ro­vas ir V.Pint­ve­ris ga­vo lyg­ti­nę baus­mę. Jei per pu­ sant­rų me­tų ne­nu­si­kals, jiems vie­ nų me­tų ir še­šių mė­ne­sių už gro­tų pra­leis­ti ne­teks.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įta­ria­ma­sis nu­ta­rė tylėti d.janauskaite@kl.lt

Du­se­tų gat­vė­je. Gir­ta G.Char­čen­ko ne­gra­žiai pa­va­di­no už­sta­lės drau­ gę ir taip ją la­bai už­rūs­ti­no. D.Lap­ kovs­kie­nė ir A.Dir­gė­la mu­šė mo­te­rį be gai­les­čio. Bu­te du­žo veid­ro­džiai, sie­nos ap­tiš­ko krau­ju. Nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų G.Char­čen­ko mi­rė.

Pro­ku­ro­rus pri­vers pa­plu­šė­ti Dai­va Ja­naus­kai­tė

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

gin­tis me­luo­da­mas ar­ba at­si­sa­ky­ti kal­bė­ti. Še­še­rius trum­po sa­vo gy­ ve­ni­mo me­tus pra­lei­dęs už gro­tų 8 kar­tus už va­gys­tes bei plė­ši­mus teis­tas R.Kri­vi­čius pui­kiai su­pran­ ta, kad pra­bi­lęs grei­tai su­si­pai­nios ir bus de­mas­kuo­tas. Prieš sa­vai­tę, gruo­džio 7-osios va­ka­re, jis pa­gra­si­no smur­tu ma­ ža­me­tei mer­gai­tei, atė­mė jos te­le­ fo­ną, 10 li­tų bei nu­si­ve­dė į lau­kus už Liu­be­ko gat­vės, kur pa­nau­do­jo prieš ją sek­sua��li­nę prie­var­tą.

d.janauskaite@kl.lt

Kal­tę dėl itin žiau­raus mo­ters nu­ žu­dy­mo pri­siė­męs Ed­mun­das Mont­vy­das teis­mo neap­ga­vo. By­ la grą­žin­ta pro­ku­ro­rams pa­pil­do­ mai tir­ti, mat esa­mi duo­me­nys bei gy­ve­ni­miš­ka lo­gi­ka sa­ko, kad mo­ ty­vą smur­tau­ti prieš au­ką tu­rė­jo ki­tas vy­ras.

2008 me­tų lie­pos mė­ne­sį vie­na­ me uos­ta­mies­čio bu­te bu­vo ras­tas mir­ti­nai su­muš­tos 1975 me­tais gi­ mu­sios me­di­kės kū­nas. Vė­liau nu­sta­ty­ta, kad tą­dien pas šią mo­te­rį lan­kė­si jos drau­gas, o

jam išė­jus – dar ir su nu­si­kals­ta­ mo­mis gau­jo­mis sie­ja­mi E.Mont­ vy­das ir Vir­gi­li­jus Va­lius. Pas­ta­ra­ sis bu­vo ar­ti­mas mo­ters bi­čiu­lis, ta­čiau tą va­ka­rą jai pa­skam­bi­nęs jis bend­ra­vo su ki­tu šios na­muo­se bu­vu­siu vy­ru. Te­le­fo­nu su­si­ki­vir­či­ję jie su­ta­rė gy­vai iš­siaiš­kin­ti san­ty­kius, ta­čiau at­va­žia­vęs pas drau­gę V.Va­lius ki­to vy­ro ne­be­ra­do. Kar­tu at­va­žia­vo ir E.Mont­vy­das. Po šio ap­si­lan­ky­mo me­di­kė ras­ta ne­gy­va, bu­vo aki­vaiz­du, kad ji nu­ žu­dy­ta itin il­gai ir žiau­riai ją kan­ ki­nant. Ka­dan­gi kal­tę pri­siė­mė E.Mont­ vy­das, jis bu­vo tei­sia­mas už žmog­

žu­dys­tę, o V.Va­lius – tik už va­gys­tę. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas va­kar tu­rė­jo skelb­ti spren­di­mą. Jis bu­vo ne­ti­kė­tas, ta­čiau lo­giš­kas. By­la grą­žin­ta pro­ku­ro­rams, jie tu­rės dar kar­tą su­dė­lio­ti fak­tus ir su­ra­šy­ti ki­tą kal­ti­na­mą­jį ak­tą. Tei­ sė­jai įsi­ti­ki­nę, kad ne­lo­giš­ka kal­ tin­ti nu­žu­dy­mu se­niau au­kos ne­ pa­ži­no­ju­sį E.Mont­vy­dą, o įšir­du­sį ant sa­vo drau­gės bei su ja karš­tai su­si­ba­ru­sį te­le­fo­nu V.Va­lių pa­lik­ti nuo­ša­ly­je nuo šio kal­ti­ni­mo. Teis­mo įsi­ti­ki­ni­mu, pri­va­lo bū­ ti iš­tir­tos vi­sos ap­lin­ky­bės. Teis­ mas nu­sta­tė skir­tin­gas nei nu­ro­ dy­ta kal­ti­ni­me ap­lin­ky­bes, to­dėl pro­ku­ro­rai dar tu­rės pa­dir­bė­ti.


9

PenktADIENIS, gruodžio 21, 2012

ekonomika

Ūkininkai kviečiami susitvarkyti melioracijos griovius Žemdirbiai turi puikią galimybę iškirsti krūmynus melioracijos grioviuose, pa­ gerinti savo laukų būklę ir pagražinti kraš­ tovaizdį. Jie kviečiami teikti paraiškas Lie­ tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra­ mos priemonei „Pelno nesiekiančios in­ vesticijos“. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

Paraiškų laukiama iki spalio 31 d.

Ūkininkų susidomėjimas parama melioracijos grioviams tvarky­ ti ir toliau didėja. Laikas parodė, kad paraiškų teikimas aktyviau­ siai vyksta paskutinėmis jų teikimo termino dienomis, todėl savival­ dybių rajonų melioracijos specia­ listai, padedantys sukomplektuoti paraiškas, jau turi dirbti įtemptai, kad laiku suspėtų sutvarkyti do­ kumentus. Atsižvelgus į didelį ūkininkų užimtumą, vykdant šienapjūtės, derliaus nuėmimo ir dorojimo dar­ bus, nuspręsta pratęsti paraiškų rinkimą melioracijos grioviams tvarkyti iki spalio 31 d. Laukia daug darbo

Lietuvoje nusausinta beveik 3 mln. ha žemės, iš jų – 2,5 mln. ha sudaro žemės ūkio naudmenys. Daugiau kaip 52 tūkst. km magistralinių melioracijos griovių vingiuoja per ūkininkų laukus. Maždaug pusės jų būklė yra apgailėtina. Pagal atliktą inventorizaciją, įvertinus meliora­ cijos statinius, reikėtų rekonstruoti apie 10 tūkst. km ir remontuoti 16 tūkst. km griovių. Ypač sudėtinga situacija pajūrio zonoje. Ten daug kur vien dėl to sulaukiama mažes­ nių derlių. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos žem­ dirbius kviečia iki spalio pabai­ gos teikti paraiškas ir tvarkyti savo valdose melioracijos griovius. Ūki­ ninkai, kurie jau pateikė paraiškas, džiaugiasi, kad patirtos išlaidos bus kompensuojamos, o jų laukų būklė pagerės. Darkė kraštovaizdį

Kretingos rajone, Kalniškių kai­ me, Vladas Baltuonis su sūnumi įkūrę didelę kalakutų fermą. Ten klega 10 tūkst. paukščių. „Turi­ me savo skerdyklą, ce chus, to­ dėl pa tys pa ruo šia me pro duk­ ciją. Taip pat pa tys au gi na me javus, iš ku rių ga mi na me ka la­ ku tams le salą, todėl už sii ma me ir au galų au gi ni mu“, – pa sa ko­ jo V.Baltuonis. Jo valdose esančiame melioraci­ jos griovyje jau priaugę ne tik gau­ sybė krūmų, bet ir suvešėjo me­ džiai. „Kai tik sužinojome apie palankias sąlygas gauti už tai dar ir paramą, nedvejodami teikėme paraišką priemonei „Pelno nesie­ kiančios investicijos“. Jau ir iki tol ketinome imtis šio darbo“, – tvir­ tino V.Baltuonis.

Vie­no ša­lies gy­ven­to­jo svei­ ka­tos prie­žiū­rai 2011 m., ne­ga­ lu­ti­niais duo­me­ni­mis, vi­du­ti­ niš­kai bu­vo iš­leis­ta 2418 litų – 227 li­tais (10 pro­c.) dau­giau nei 2010-ai­siais.

Jis labiausiai džiaugiasi, kad, su­ tvarkius prižėlusius melioracijos griovius, pagražės kraštovaizdis. Ūkininkas įsipareigojo prižiūrė­ ti griovį penkerius metus. Jis turės nušienauti šlaitus, neleisti vėl at­ želti krūmams. Įsiveisė bebrai

Kretingos rajone, Jokubavo kai­ me, ūkininkaujantis Stasys Kra­ kys apie 200 ha užsėjęs kviečiais, rapsais, žirniais, grikiais. Labiau­ siai sėkmingai ūkininkauti trukdo dažnai patvinstantys laukai. „Me­ lioracijos įrenginiai jau seni, o dar melioracijos grioviuose įsigudrino užtvankas statyti bebrai, kurių čia prisiveisė devynios galybės“, – tei­ gė S.Krakys. Šie gyvūnai priaugusiuose krū­ mais ir medžiais grioviuose turi apsčiai statybinės medžiagos užt­ vankoms ręsti. „O tada, kai tik gau­ siau palyja, patvinsta dideli laukų plotai. Šiemet daug kur negalėjau įvažiuoti su technika ir nupurkš­ ti augalų. Daug kur komplikuotas ir derliaus nuėmimas“, – guodėsi žemdirbys.

Nuspręsta pratęsti paraiškų rinkimą melioracijos grio­ viams tvarkyti iki spalio 31 d.

Sėja S.Krakio ūkyje irgi vėlavo būtent dėl didelės drėgmės lau­ kuose. Todėl čia melioracija čia vaidina ypač svarbų vaidmenį. „Sužinojęs apie galimybes gau­ ti paramą pateikiau paraišką ir po sėjos pradėsiu kirsti krūmynus ir medžius grioviuose. Mano valdo­ se jie driekiasi net 5 km“, – sakė S.Krakys. Ji vylėsi, kad sutvarkyti grio­ viai išgelbės bent nuo bebrų ant­ plūdžio. „Suprantama, kad reikė­ tų tvarkyti ir melioracijos sistemas laukuose, bet ir švarūs grioviai tu­ rėtų pagerinti situaciją“, – vylė­ si S.Krakys. Prastesni derliai

Kitas pajūrio regiono ūkininkas, Klaipėdos rajone, Veiviržėnų kai­ me gyvenantis Sta sys Ma rozas taip pat guodėsi drėgnais laukais. „Jei vasara lietingesnė, sudėtin­ ga įvažiuoti su technika, taip pat sulaukiame daug prastesnių der­ lių nei kituose rajonuose“, – tei­ gė jis. S.Ma rozas sakė pri kulian­

Svei­ka­tos apsaugai iš­leid­žia­ma dau­giau

„„Sprendimas: Klaipėdos„rajono„ūkininkas„Raimundas„Rėbžda„džiaugia-

si„pateikęs„paraišką„tvarkyti„savo„laukuose„griovį,„kuris„jau„labai„priaugęs„įvariausių„augalų.„ „ Vytauto„Liaudanskio„nuotr.

tis tik 2–2,5 t iš hek ta ro grūdų. „Ne veltui Klaipėdos rajone daug že mių dir vo nuo ja. Ją tie siog neapsimoka dirbti dėl sudėtingų sąlygų. Tai didina ir dabų savi­ kainą, o derliai būnamenki ir ne­ duoda tiek pajamų, kiek įdedama triūso“, – aiškino žemdirbys. S.Marozas įsitikinęs, kad Lie­ tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“ labai naudinga. „Tai bent iš dalies padės gelbėti laukus. Šia priemone žem­ dirbiai turėtų masiškai naudotis. Juk griovys ilgas, ne per vieno ūki­ ninko laukus, todėl idealu būtų, jei visi imtų tvarkytis vienu metu“, – mano S.Marozas. Laukia paraiškų

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamen­ to Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas sakė, kad paramos in­ tensyvumas siekia iki 100 proc. Pareiškėjų ūkiuose savivaldybės specialistas sudaro sąmatą ir įver­ tina darbų išlaidas pagal tai, kiek gausiai apžėlęs augalais melioraci­ jos griovys. Kilometras griovio su abiem šlaitais prilyginamas hekta­ rui. Maksimali paramos suma – 50 tūkst. litų. „Pirmuoju paraiškų rinkimo lai­ kotarpiu gautos 99 paraiškos, ku­ riose prašoma paramos suma iš viso sudarė 2,25 mln. litų. Šiemet priemonei „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinti skirta 10 mln. litų. Tokia pati suma numa­ tyta ir kitiems metams“, – teigė V.Vitukynas. Aktyviausi šį kartą buvo Kupiš­ kio, Plungės, Varėnos, Lazdijų, Šiaulių, Pasvalio, Radviliškio ra­ jonų savivaldybių žemdirbiai. Kol kas mažiau paraiškų sulaukiama iš pajūrio rajonų. Labai atsilie­

ka suvalkiečiai. Kol kas sulaukia­ ma nedaug paraiškų ir iš Klaipė­ dos krašto. Supaprastintos taisyklės

Žemės ūkio mi nis te ri ja, atsi­ žvelgda ma į ūki ninkų pa gei da­ vi mus, su pap ras ti no šios prie­ monės įgy ven di ni mo tai syk les. Nuo šiol me lio ra ci jos grioviams tvarky ti pa kan ka savival dybės ra šy ti nio su ti ki mo su tvar ky ti me lio ra ci jos griovį. „Nebū ti na išgriebti nušienautos žolės, kaip buvo reikalauta anksčiau“, – tei­ gė V.Vitukynas. Ūkininkai sutvarkę griovius pen­ kerius metus privalės užtikrinti jo priežiūrą. Tvarkymui bus skiriama po 517 litų hektarui kasmet. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, užsiiman­ tys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka įregistravę valdą. Pagal šią priemonę pareiškėjas gali pateikti tik vieną šios paramos paraišką. Pareiškėjas įsipareigoja sutvar­ kyti ne mažesnį kaip 1 ha melio­ racijos griovių plotą, kurio vienti­ sa dalis negali būti mažesnė negu 0,3 ha. Melioracijos griovio plo­ tas turi būti pamatuotas nuo me­ lioracijos griovio kranto linijos su vandens paviršiumi iki melioraci­ jos griovio šlaito viršutinės briau­ nos ir 1 m pločio daugiamečių žo­ lių apsaugine juosta. Tinkamos finansuoti išlaidos: krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir su­ tvarkymo darbai; medžių ir kitos augalijos, augančios ant melioraci­ jos griovio šlaitų, pašalinimo ir su­ tvarkymo darbai; augalijos išvaly­ mas iš melioracijos griovio dugno; drenažo žiočių ir latakų išvalymas ir sutvarkymas.

Iš vi­so bend­ro­sios svei­ka­tos prie­ žiū­ros iš­lai­dos per­nai siekė 7,3 mlrd. litų. Šios iš­lai­dos, ku­rios 2009 ir 2010 m. mažė­jo, per­ nai išau­go 546 mln. litų (8 pro­c.) ir bu­vo tik 1 pro­c. ma­žesnės nei 2008-ai­siais, kaip pra­nešė Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. 2011 m. svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­laidų ly­gi­na­mo­ji da­lis su­darė 6,9 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to (BVP), 2010 m. ji bu­vo 0,2 pro­cen­ti­nio punk­to di­desnė. Did­žiau­sia bendrųjų svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­laidų da­lis (39 pro­c.) te­ko li­go­ninėms – 2,8 mlrd. litų. Pa­ly­gin­ti su 2010 m., šios iš­lai­ dos pa­didė­jo 240 mln. litų, ar­ba 9 pro­c., o pa­ly­gin­ti su 2009-ai­ siais – 13 pro­c. Dau­giau kaip ket­vir­ta­da­ lis (28 pro­c., ar­ba 2 mlrd. litų) bendrųjų iš­laidų te­ko maž­me­ ninės pre­ky­bos įmonėms ir ki­ tiems me­di­ci­nos pre­kių tiekė­ jams (vais­tinėms, op­ti­koms ir ki­tiems). Pa­ly­gin­ti su 2010 m., šios iš­lai­dos pa­didė­jo 3 pro­c., ta­ čiau jų da­lis, pa­ly­gin­ti su bend­ ro­sio­mis svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­ lai­do­mis, šiek tiek su­mažė­jo. 2011 m. am­bu­la­to­rinės svei­ ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms te­ko 1,7 mlrd. litų, ar­ba 23 pro­c. visų svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­laidų. Kaip ir kas­met, be­veik pusė (49,6 pro­c., ar­ba 3,5 mlrd. li­ tų) ei­namųjų svei­ka­tos prie­žiū­ ros iš­laidų te­ko gy­dy­mo pa­slau­ goms, be­veik treč­da­lis (29 pro­c.) – me­di­ci­ninėms prekėms am­ bu­la­to­ri­niams li­go­niams (vais­ tams, op­ti­kos, or­to­pe­dinėms prekėms ir pa­na­šiai). Iš­lai­dos gy­dy­mo pa­slau­goms per­nai, pa­ly­gin­ti su 2010 m., pa­didė­jo 260 mln. litų (8 pro­c.), me­di­ci­ ninėms prekėms – 49 mln. litų (2 pro­c.). 2011 m. pa­didė­jo iš­lai­dos vi­ soms svei­ka­tos prie­žiū­ros pre­ kėms ir pa­slau­goms, išs­ky­rus il­ga­laikę slaugą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Užs. 1018409

„„Lėšos: bend­ro­sios svei­ka­tos

prie­žiū­ros iš­lai­dos per­nai siekė 7,3 mlrd. litų.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.


10

penktADIENIS, gruodžio 21, 2012

pasaulis diena.lt/naujienos/užsienis

M.Cho­dor­kovs­kis kalės trum­piau Ru­si­jos teis­mas va­kar dve­jais me­ tais – nuo 13 iki 11 – su­trum­pi­no lais­ vės at­ėmi­mo bausmę bu­vu­siam naf­tos mag­na­tui Mi­chai­lui Cho­dor­ kovs­kiui (nuotr.) , ku­ris da­bar į lais­ vę turėtų išei­ti 2014-ai­siais.

Mask­vos teis­mas dve­jais me­tais kalė­ji­mo bausmę naf­tos kon­cer­no „Ju­kos“ įkūrėjui ir ki­tam jo by­los at­sa­ko­vui Pla­to­nui Le­be­de­vui nu­ sprendė su­trum­pin­ti dėl įsta­tymų pa­taisų, su­si­ju­sių su kal­ti­ni­mais grobs­ty­mu. „Da­bar M.Cho­dor­ kovs­kis bus pa­leis­tas 2014 m. spa­ lį, o P.Le­be­de­vas – 2014 m. liepą“, – tei­gia­ma M.Cho­dor­kovs­kio at­ stovų ži­niask­lai­dai tink­la­la­py­je. M.Cho­dor­kovs­kis ir P.Le­be­de­vas bu­vo nu­teis­ti už lėšų grobs­tymą ir pi­nigų plo­vimą, iš­nag­rinė­jus jų ant­rąją bylą 2010 m. pa­bai­go­je.

Anks­čiau jie bu­vo pa­si­ųsti už gro­ tų už su­kčia­vimą ir mo­kes­čių ven­ gimą. M.Cho­dor­kovs­kio ad­vo­ka­tai pik­ tai rea­ga­vo į naująjį spren­dimą. Jie

pa­ra­gi­no teismą tuo­jau pat pa­leis­ ti nu­teis­tuo­sius ar­gu­men­tuo­da­ mi, kad pa­gal naują­sias įsta­tymų pa­tai­sas jie jau at­li­ko visą baus­ mę. „Ko­kia ga­li būti mūsų reak­ci­ja į be­si­tęsiantį įsta­tymų ne­pai­symą ir rep­re­si­jas? Aiš­ku, ji nei­gia­ma“, – pik­ti­no­si ad­vo­ka­tas Va­di­mas Kliuv­gan­tas. – Mes to­liau ko­vo­ si­me ir, be abe­jo, skųsi­me nu­ta­ rimą.“ M.Cho­dor­kovs­kis bu­vo suim­tas 2003 m., kai jis bu­vo tur­tin­giau­ sias Ru­si­jos žmo­gus ir iš­ki­lus pre­ zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no kri­ti­kas. Vėliau jam pri­klau­san­tis naf­tos kon­cer­nas „Ju­kos“ bu­vo išar­dy­tas, o mag­na­to ša­li­nin­kai sa­ko, kad jam iš­kel­tos by­los bu­vo bausmė už tai, kad M.Cho­dor­kovs­kis drįso fi­nan­ suo­ti Ru­si­jos po­li­tinę opo­zi­ciją. BNS inf.

Dovanojame! 25 % nuolaidą visų mūsų leidinių metinei prenumeratai!

Gra­žiau­sia iš­rink­ta ame­ri­kietė Kon­kur­so „Mis Vi­sa­ta“ karūną tre­čia­dienį už­sidė­jo 20-metė ma­nia­kiš­ka vio­lon­če­ li­ninkė iš Jung­ti­nių Vals­tijų Oli­via Cul­po. Va­ka­rinės su­knelės ir bi­ki­niai

Džiaugs­mu švy­tin­čią O.Cul­po sa­vo įpėdi­ne karū­na­vo pra­ėju­ sių metų Mis Vi­sa­ta Lei­la Lo­pes iš An­go­los. Bos­to­no uni­ver­si­te­ to ant­ro kur­so stu­dentė, ku­ri sa­ ve va­di­na ma­nia­kiš­ka vio­lon­če­li­ nin­ke, per dviejų va­landų ren­ginį, ku­ris vy­ko Las Ve­ga­so lo­ši­mo na­ muo­se „Pla­net Hol­ly­wood“, įvei­ kė 88 ki­tas gro­žio ka­ra­lie­nes. O.Cul­po va­ka­ro pra­džio­je sce­ no­je pa­si­rodė trum­pa mėly­ na su­kne­le, ku­rios vir­šu­tinė da­lis bu­vo nu­sags­ty­ta žvy­ne­ liais. Vėliau ji žings��nia­vo ro­ žinės ir mėly­nos spalvų bi­ki­niu ir pa­si­rodė il­ga rau­do­no ak­so­mo su­knia di­de­le iš­kirp­te. Ame­ri­kietė šį gro­žio kon­kursą lai­mi pirmą kartą nuo 1997-ųjų, kai „Mis Vi­sa­tos“ ti­tulą iš­ko­vo­jo Brook Lee. Klup­telė­ji­mas ne­sut­rukdė

6

jau

numeriai per metus!

53,40 Lt

kalėdinė kaina

40 Lt 109 Lt

kalėdinė kaina

82 Lt LojaLumo korT Vardenis PaVar eLė 000000000000 denis Valid Thru 00000006 12/13

+ dovana — lojalumo kortelė!

89 Lt

kalėdinė kaina

66 Lt

82,80 Lt

kalėdinė kaina

62 Lt

Kalėdinis prenumeratos pasiūlymas galioja nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 22 d. Prenumeruoti galite www.prenumeratoriuklubas.lt, telefonas pasiteirauti 8 5 203 1043

Per išanks­ti­nes rung­tis ge­rai pa­ si­rod­žiu­si O.Cul­po pa­te­ko tarp 16 gra­žuo­lių, ku­rios varžė­si kon­kur­ so fi­na­le, kur po kiek­vie­nos rung­ ties – mau­dy­mo­si kos­tiumė­lių, va­ka­ri­nių su­kne­lių ir in­ter­viu – da­ly­vių lik­da­vo vis ma­žiau. Ji su­žavė­jo ver­ti­ni­mo ko­mi­siją, nors va­ka­ri­nių su­kne­lių rung­ty­je tru­putį klup­telė­jo. Te­le­vi­zi­jos ko­ men­ta­to­riai at­kreipė į tai dėmesį, bet taip pat pa­brėžė, kad ji šal­tak­ rau­jiš­kai su­si­tvardė. Ke­lios mi­nutės prie­š pa­skel­ biant nu­galė­toją jos bu­vo pa­ klaus­ta, ar ji ka­da nors yra pa­siel­ gu­si taip, kad pa­skui gailėtų­si. „Pirmiausiai norėčiau pasaky­ ti, kad iš visų pa­ty­rimų, ne­svar­bu, gerų ar blogų, pa­si­mo­kai. Tie­siog toks gy­ve­ni­mas, – at­sakė ji. – Bet tai, ką pa­da­riau ir dėl ko gailė­ jau­si, tik­riau­siai yra ka­binė­ji­ma­ sis prie bro­lių ir se­serų vai­kystė­je, nes tap­da­mas vy­res­nis juos daug la­biau ver­ti­ni.“ O.Cul­po, vi­du­ri­nė iš pen­kių vaikų, au­go Krans­to­ne, jos tėvai – pro­fe­sio­nalūs mu­zi­kan­tai, o ji pa­ti yra gro­ju­si drau­ge su vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­siu kla­si­kinės mu­zi­ kos at­likė­ju, vio­lon­če­li­nin­ku YoYo Ma. Į kon­kursą „Mis Vi­sa­ta“ ji ėjo vil­da­ma­si pra­dėti kar­jerą ki­ne ar te­le­vi­zi­jo­je, o sa­vo pa­vyzd­žiu va­di­na Aud­rey Hep­burn – dėl jos „kil­nu­mo, pro­to ir gra­ci­jos“.

Laurą Go­doy. Gra­žiau­sios pa­sau­ lio mo­ters kon­kur­sas, kurį re­mia JAV te­le­vi­zi­ja NBC ir Ame­ri­kos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mag­na­tas Do­nal­das Trum­pas, šie­met bu­ vo su­reng­tas Las Ve­ga­se, ja­me varžė­si 89 da­lyvės. Tai bu­vo jau 61-as kon­kur­sas. Per­nai jis įvy­ko San Pau­le Bra­zi­ li­jo­je. Tarp de­šim­ties ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­jos na­rių šie­met bu­vo dai­ni­ nin­kas Cee Lo Gree­nas, ku­li­na­ ri­nio te­le­vi­zi­jos šou „Iron Chef“ žvaigždė Ma­sa­ha­ru Mo­ri­mo­to ir Pab­lo San­do­va­las iš beis­bo­lo ko­ man­dos „San Fran­cis­co Giants“. Ant rau­do­no­jo ki­li­mo pa­klaus­ tas, kas sun­kiau – žais­ti čem­pio­ na­tuo­se ar teisė­jau­ti gro­žio kon­ kur­se, P.San­do­va­las at­sakė, kad sunkūs abu da­ly­kai. Kon­kur­so „Mis Vi­sa­ta“ da­lyvės ne­ga­li būti iš­tekė­ju­sios ir turė­ti vaikų. Tų metų, kai vyks­ta kon­ kur­sas, va­sa­rio 1 d. jos tu­ri bū­ ti jau­nesnės nei 27 ir vy­resnės nei 18 metų. Kaip Mis Vi­sa­ta O.Cul­po gaus tam tikrą at­ly­gi­nimą, ku­rio dy­dis ne­skel­bia­mas, ka­ra­lienės vertą gar­de­robą, ne­ri­botą gro­žio pro­ duktų tie­kimą ir pra­ban­gius apar­ ta­men­tus Niu­jor­ke. BNS inf.

Ver­tin­gi pri­zai

Pir­mo­sios vi­ce­mis ti­tu­las ati­te­ko fi­li­pi­nie­tei Ja­ni­ne Tu­go­non. Mis Ve­ne­sue­la Ire­ne So­fia Es­ ser Quin­te­ro li­ko tre­čia, o ket­vir­ta vie­ta ati­te­ko Mis Aust­ra­li­jai Re­ nae Ay­ris, penk­ta – bra­zi­lei Gab­ rie­lai Mar­kus. Drau­giš­kiau­sia mis kon­kur­ so da­lyvės iš­rin­ko gva­te­ma­lietę

„„Kon­kur­sas: O.Cul­po su­žavė­jo

ver­ti­ni­mo ko­mi­siją, nors va­ka­ ri­nių su­kne­lių rung­ty­je tru­putį klup­telė­jo.  „Scan­pix“ nuo­tr.


11

penktadienis, gruodžio 21, 2012

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

O.Dolgovas: „Scenoje turi būti nuoširdus“ gimtąja kalba, svarbu turėti tikslų pažodinį libreto vertimą. Taip pat svarbu susipažinti su operos sukūrimo istorija ir kontekstu, sužinoti, kokios yra vaidmens atlikimo tradicijos. Ilgiausias pasiruošimo periodas, žinoma, yra vokalo partijos paruošimas. Vėliau pereinama prie aktorinės technikos.

Ramunė Pletkauskaitė

O

peros solistą Olegą Dolgovą Rusijoje vadina vienu ryškiausių jaunosios kartos vokalo mokyklos atstovų. Galinos Vyšnevskajos operinio dainavimo centro auklėtinio, Maskvos Didžiojo ir „Naujosios operos“ teatrų solisto repertuare – ryškiausi operų vaidmenys, daugybė kamerinės muzikos kūrinių. Gruodžio 29 ir 30 dienomis O.Dolgovas svečiuosis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Jis pasirodys šventiniame koncerte „Naujametinis Operissimo“ bei G.Verdi operoje „Traviata“.

Kaskart – visa širdimi

– Kas jums yra vokalo etalonas? – Mane dar jaunystėje sužavėjo Luciano Pavarotti tembras, jo lengvas ir saulėtas balsas. Tik dabar suprantu, kokių pastangų tai reikalauja. – Įdomu, ko reikia, kad operos solisto vardas taptų visuotiniu kokybės ženklu? – Tai visas kompleksas... Į jį susideda balsas, atlikimo technika, išvaizda, protas... Na ir geras vadybininkas.

Bandė tapti dailininku

– Papasakokite, koks buvo jūsų kelias į operą. Kada supratote, jog jūsų tolimesnis gyvenimas bus susietas su muzika? – Dainuoti mėgau nuo pat ankstyvos vaikystės. Kai man sukako septyneri, pradėjau lankyti dailės ir dainavimo studiją. Bėgant laikui, noras piešti manyje vis stiprėjo, todėl baigiau dailės mokyklą, vėliau aukštesniąją meno mokyklą. Tačiau man nepavyko įstoti į Maskvos Surikovo dailės institutą. Tuomet vėl ėmiau dainuoti. Vokalo mokytojai skatino tęsti studijas, todėl išvykau į Maskvą. Pirmieji mokslo metai Maskvos valstybinėje konservatorijoje buvo ypač sudėtingi – stipendijos gyvenimui sostinėje nepakako. Norėdamas papildomai užsidirbti, laisvu nuo studijų metu piešdavau portretus. – O kaip viskas atrodė karjeros pradžioje, kai tik bandėte įsitvirtinti Maskvoje? – 1995-uosius vadinu savo karjeros pradžia. Tais metais buvau pakviestas dirbti Rusijos valstybinėje akademinėje simfoninėje kapeloje, kuriai vadovavo Valerijus Polianskis. Kapeloje darbo buvo su kaupu – prasidėjo pirmieji koncertai, gastrolės, įrašai. – Ar įsivaizduojate, kaip kitaip save realizuotumėte, jei nebūtumėte operos solistas? – Jei ne dainavimas, manau, vis dėlto būčiau dailininkas. Dideli teatrai – kaip fabrikai

– Pasirodymas Klaipėdos muzikiniame teatre – vienintelė proga operos gerbėjams po ilgos pertraukos jus išvysti Lietuvoje. Čia atvykstate iš Italijos, po koncertų skrisite tiesiai į Maskvą. Gyvenate įtemptu grafiku? – Taip, darbų grafikas iš tiesų įtemptas. Ir krūvis kasmet vis didėja. Kad ir dabar, koncertinių gastrolių metu, turiu ruošti kelis naujus operos vaidmenis. Tačiau esu laimingas, jog ir vėl

„„Kelias: O.Dolgovas tvirtino, kad jei ne dainavimas, vis dėlto būtų tapęs dailininku.

dainuosiu Klaipėdos muzikinio teatro scenoje. – Jūsų karjera, panašu, verčia jus aplankyti daugybę skirtingų šalių. Dainuojate Maskvos Didžiajame, „Naujosios operos“, „La Scala“ ir kituose teatruose. Kokius esminius jų skirtumus pastebite? – Kiekvienas teatras savaip įdomus, ypač – savo istorija. Skirtumus pastebiu ir teatrų repertuaruose. Pavyzdžiui, Maskvos Didžiajame teatre vienas spektaklis gali būti rodomas gana ilgai be pertraukos, o „Naujojoje operoje“ ir kitur publikos kaskart laukia skirtingas. Tačiau išskirtinių teatrinių tradicijų, manau, pastaruoju metu nebeliko. Dideli teatrai dažnai dirba kaip fabrikai. Kone visur ryškėja tendencija atsisakyti tradicinio repertuarinio teatro, etatinių solistų. Gal tai ir teisinga, nežinau... Italijoje net balsas skamba kitaip

– Kaip galėtumėte apibūdinti šiandieninę operos solistų, ypač tenorų, darbo rinką? Nuolatinis keliavimas po Europos ir pasaulio operos teatrus – tai rodo profesionalių tenorų stygių, ar priešingai – didėjančią konkurenciją?

– Manau, jog šiuo metu gerų solistų yra daug, tarp jų – ir tenorų. Didieji Europos, pasaulio teatrai dažniausiai stengiasi dirbti tik su kviestiniais solistais. Toks jų pasirinkimas. Todėl mums ir tenka nuolat keliauti. Tiesa, solistų profesionalumas pastaruoju metu taip pat pastebimai auga.

Dviejose šalyse publika ypač nustebino: Vokietijoje ji verkė, klausydamasi rusų romansų, o Pietų Korėjoje salė tiesiog sprogo po italų operos arijų. – Ar turite mėgstamiausią šalį, teatrą, kuriame dainuoti maloniausia? – Žinoma. Nors esu pasirodęs daugybėje šalių, bet dainavimas Rusijoje man suteikia didžiausią komfortą. Iki šiol ypatingai jaudina kiekvienas išėjimas į Maskvos Didžiojo teatro sceną. – Turbūt esate sau atsakęs į klausimą, kuris kraštas gali pelnytai vadintis operos šalimi?



Asmeninio albumo nuotr.

– Taip, tai operos tėvynė. Jūs nepatikėsite, bet Italijoje net balsas skamba kitaip! Reikalauja rimto požiūrio

– Tenorų repertuaras labai platus. Kokie kompozitoriai ir kūriniai jums arčiausiai širdies? – Tai kone visos G.Verdi operos, be abejo, P.Čaikovskis, S. Rachmaninovas, G.Puccini... Visų ir neišvardysi. Mėgstamiausias vaidmuo – Lenskis P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.

– Sakoma, jog solistui naujų jėgų ir įkvėpimo suteikia publika. Ar iš tiesų kiekvienoje šalyje ji vis kitokia? – Scenoje reikia būti nuoširdžiam, kaskart dainuoti visa širdimi – publika tai pajus ir įvertins, o koncertas ar spektaklis taps nuolat atsinaujinančių jausmų ciklu. Dviejose šalyse publika mane ypač nustebino: Vokietijoje ji verkė, klausydamasi rusų romansų, o Pietų Korėjoje salė tiesiog sprogo po italų operos arijų. – Ar kaip menininkas esate kritiškas sau? Po spektaklių analizuojate savo klaidas? – Visuomet pravartu išgirsti save iš šalies, todėl kartais įrašinėju savo pasirodymus. Be savianalizės negali būti judėjimo pirmyn.

– Ar yra toks vaidmuo, kuris būtų savotiška jūsų vizitinė kortelė? – Ryškių vaidmenų būta keletas – tai Chosė G.Bizet operoje „Karmen“, Hercogas G.Verdi „Rigolete“, Vodemonas P.Čaikovskio „Jolantoje“ ir kiti. Pastaruoju metu koncertuose dažnai tenka atlikti Kalafo ariją iš G.Puccini operos „Turandot“. Sudėtinga, tačiau labai ryški arija.

– Kiek žmonių nuoširdžiai žavisi opera, turbūt tiek pat jos visai nevertina. Ką pasakytumėte tiems, kurie mano operą esant daugumai nesuprantamu muzikos žanru? – Man yra tekę dainuoti ne tik Europos sostinėse, bet ir provincijos miestuose, kur publika nėra „persisotinusi“ opera. Mačiau, kaip žmonių požiūris keičiasi koncerto ar spektaklio metu. Tiems, kurie mano, jog opera yra daugumai nesuprantamas muzikos žanras, galiu pasakyti, kad ją galima tinkamai įvertinti tik klausantis gyvai. Taigi eikite į teatrą!

– Gal galite apibūdinti, kaip ruošiate naują vaidmenį? Kiek laiko, įdirbio, pastangų tai reikalauja? – Bet kuris vaidmuo, net pats mažiausias, visų pirma reikalauja rimto požiūrio. Jei kūrinys parašytas ne

– Kokių turite siekių, tikslų, svajonių, kurias norite įgyvendinti? – Yra daug vaidmenų, kuriuos norisi atlikti, daug teatrų, kuriuose norisi pasirodyti. Bet man svarbiausia – kuo dažniau užsiimti savo darbu.


12

penktadienis, gruodžio 21, 2012

pramogų gidas

Klaipėdiečiai šventinius vakarus leis Didžiąsias žiemos šventes klaipėdiečiai linkę švęsti ne tik namie prie gausiai nukrauto stalo ir televizoriaus. Uostamiesčio laisvalaikio pramogas siūlančių įstaigų atstovų teigimu, šiemet į kalėdinius bei naujametinius renginius bilietų beveik nebeliko. Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt

Atakuoja dėl „Žuvėdros“

Uostamiesčio „Švyturio“ arenos direktorė Jolita Krickė neslėpė, kad dėl anšlago į kai kuriuos renginius teko net perdaryti arenos sėdimų vietų planus. „Atvirai pasakius, susidomėjimas koncertais labai didelis. Jau antrus metus Naujųjų sutiktuvių vakarą žiūrovams siūlome įspūdingą šokių ansamblio „Žuvėdra“ programą. Į šį renginį išpardavėme visus bilietus, tačiau mus vis dar atakuoja žmonės. Teko pasitvirtinti praplėstų sėdimų vietų planus, nes kitaip nebūtume galėję sutalpinti tokio kiekio žiūrovų“, – kalbėjo J.Krickė. Pasak arenos direktorės, kadangi kalėdiniai renginiai nėra sukoncentruoti į vieną dieną, jų populiarumą vertinti sunkiau. Tačiau, J.Krickės teigimu, ir į juos žmonės šiemet bilietus perka taip pat aktyviai.

„Gruodžio 22-ąją pas mus bus galima išvysti Manto Jankavičiaus ir Kauno simfoninio orkestro „Queen Show“ projektą. Tikimės, jog šio renginio metu bus užpildyta visa arena“, – sakė J.Krickė.

Tiems, kurie dar tikėjosi įsigyti bilietus į naujametinį Klaipėdos muzikinio teatro spektaklį, teks nusivilti. Visi bilietai išpirkti jau prieš mėnesį. „„Šventės: po sėkmingo praėjusių metų „Žuvėdros“ koncerto ir šiemet arena sunkiai sutalpina visus norin-

Dainuos M.Vitulskis

Klaipėdos koncertų salė šiemet Naujųjų metų naktį siūlo programą labiau klasikinės muzikos gerbėjams, tačiau, pasak įstaigos direktorės Danutės Žičkuvienės, jau parduota didžioji dalis bilietų. „Gruodžio 26 dieną mūsų choras

čius išvysti naujametinį renginį. 

„Aukuras“ su kamerinio orkestro kvintetu Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje giedos kalėdines giesmes. Renginys bus nemokamas, tad lieka tik tikėtis, kad klaipėdiečiai neliks jam abejingi. Naujųjų metų

Vytauto Petriko nuotr.

išvakarėse klasikos gerbėjus kviečiame pasiklausyti vokalisto Merūno Vitulskio, fleitininkės iš Rusijos Marijos Fedotovos bei Klaipėdos kamerinio orkestro festivalyje „Salve Musica“. Į šį renginį jau parduo-

ta daugiau nei 60 procentų visų bilietų“, – teigė D.Žičkuvienė. Išpirko prieš mėnesį

Klaipėdiečiams, kurie dar tikėjosi įsigyti bilietus į naujame-

Prakartėlės džiugins sergančius vaikus ir senelius Mažųjų menininkų sukurtos prakartėlės šiandien papuoš Klaipėdos vaikų ligoninę ir senelių globos namus.

„„Kompozicijos: iš audinių skiautelių ir siūlų vaikų sukurtos prakartėlės

stebina išradingumu ir fantazija.

Artėjant Kalėdoms Prano Domšaičio galerija jau ketvirtąjį kartą organizavo vaikų ir moksleivių kūrybos konkursą „Mano prakartėlė“. Konkursą rengti paskatino dailininko P.Domšaičio paveikslai religine tema, pomėgis kolekcionuoti prakartėlių figūrėles. Šiemet konkursui buvo pateiktos 52 prakartėlės, jos atkeliavo ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Vilniaus, Druskininkų, Mažeikių, Šilalės, Plungės rajonų lopšeliųdarželių ir mokyklų. Jų autoriai – vaikai ir moksleiviai nuo 4 iki 15 metų. Vieno autoriaus, vaikų

grupės arba kolektyvo iš tekstilės (audinių skiautelių, siūlų) sukurtos kompozicijos stebina išradingumu ir fantazija. Prakartėlės eksponuojamos P.Domšaičio galerijoje iki sausio 13 d. veikiančioje parodoje. „Konkurso dalyviai, į kuriuos kreipėmės, mielai sutiko savo darbais pradžiuginti sergančius vaikus ir senelius“, – džiaugėsi P.Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė. Prakartėles padovanojo parodos dalyviai iš Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio ir Viekšnių gimnazijų, Vėžaičių lopšelio-darželio, Klaipėdos miesto lopšelių-darželių „Klevelis“, „Bitutė“, „Želmenėlis“, Simono Dacho ir Martyno Mažvydo progimnazijų.

Šiandien 11 val. jų sukurtos prakartėlės bus nuneštos į Klaipėdos vaikų ligoninės skyrius, o mažuosius ligoniukus galerijos muziejininkai pakvies į edukacinį užsiėmimą, skirtą Kalėdoms. Vaikų dovanotos prakartėlės taip pat papuoš Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Caritas“ senelių globos ir Klaipėdos miesto globos namų palatas. „Dėkojame jauniesiems prakartėlių kūrėjams, kurie sutiko padovanoti ilgai ir rūpestingai kurtus savo darbelius, tuo pasidalydami Kalėdų švenčių džiaugsmu su kitais“, – kalbėjo konkurso ir parodos organizatorė K.Jokubavičienė. „Klaipėdos“ inf.


13

penktadienis, gruodžio 21, 2012

pramogų gidas

ne namuose tinį Klaipėdos muzikinio teatro spektaklį, teks nusivilti. Į šį renginį, pasak teatro specialistės ryšiams su visuomene Jovitos Navickaitės, visi bilietai išpirkti jau prieš mėnesį. „Gruodžio 31-ąją rodysime dviejų dalių vokalinį muzikinį spektaklį „Štrausiana“. Tačiau į šį renginį bilietų jau nebėra. Taip pat išpirkti visi bilietai ir į gruodžio 23-iosios vaikišką pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“, – vardijo J.Navickaitė. Pasak specialistės, publika taip pat labai laukiama kituose renginiuose, kurie vyks visą šventinę savaitę. Siūlo Ž.Žvagulį su žmona

Kiek paprastesnę programą šiemet miesto gyventojams Naujųjų metų išvakarėse siūlo Klaipėdos žvejų rūmai. Visi Naujuosius metus čia kviečiami sutikti su Žilvinu Žvaguliu Ir Irena Starošaite. Žvejų rūmų direktoriaus Alvydo Juozo Lenkausko teigimu, bilietų prekyba į jų organizuojamus renginius dažniausiai suaktyvėja gerokai prieš šventes. „Į vadinamąsias eglutes, kurios vyksta per Kalėdas, visuomet susirenka daug žmonių. O į naujametinius renginius visada prekyba suaktyvėja paskutinėmis dienomis. Praėjusiais metais buvome pasikvietę grupę „Rondo“. Likus mėnesiui iki koncerto sunerimome, kad galime parduoti per mažai bi-

lietų. Bet viskas baigėsi tuo, jog salė buvo sausakimša ir visi šoko nuo pat pirmų koncerto akordų“, – patirtimi dalijosi A.Lenkauskas. Renkasi klubus ir barus

Ne vieno Klaipėdos naktinio klubo bei koncertų salės „Vakaris“ vadovas Irmantas Karpis įsitikinęs, jog Naujųjų naktį ir per Kalėdas lankytojų tikrai netrūks. „Bilietus perka masiškai. Apskritai kiekvienais metais tiek Kalėdų, tiek Naujųjų naktys būna labai geros“, – džiaugėsi I.Karpis. Pasak jo, ir Kalėdas ir Naujuosius klubuose švenčia panašus skaičius žmonių. „Vienintelis skirtumas, jog Naujųjų metų naktį žmonės yra linkę labiau išlaidauti“, – juokavo I.Karpis. Kito laisvalaikio komplekso „Friedricho pasažas“ rinkodaros ir pardavimų vadovės Giedrės Maželytės teigimu, nors šiemet Naujųjų metų šventė pasaže bus organizuojama pirmą kartą, susidomėjimas renginiu nemažas. „Žvejų baro“ vadovas Ramūnas Šermončius tikino, kad per šventes neištuštėja ir barai. „Bent jau praėjusiais metais Kalėdų vakaras buvo labai darbingas. Pasilikome dirbti dviese, o vakaro pabaigoje visos statinės buvo tuščios. Kalbant apie Naujųjų naktį – situacija buvo kitokia. Kadangi praėjusiais metais neorganizavome jokio renginio, tad ir žmonių buvo nedaug“, – prisiminė pašnekovas.

Gaus kariliono varpai Klaipėdos miesto garsiniam peizažui savitumo suteikia ne tik laivų sirenos, žuvėdrų klyksmas, bet ir Klaipėdos karilionas. Ypatingai jis skamba per didžiąsias metų šventes.

„„Kartu: auksinė klasika į bendrą koncertinį projektą subūrė operos solistus H.Palacio iš Meksikos, G.Varną-

Tiškevičių iš Lietuvos ir T.Guzhevskį iš Izraelio.

Dainuos trys tenorai Kitą sekmadienį uostamiesčio klasikinės muzikos gerbėjus VšĮ „Baltos Varnos“ kviečia į tarptautinį trijų tenorų naujametinį koncertą. Jame dainuos pasaulio scenose pripažinimą pelnę garsūs operos solistai Hektoras Palacio (Meksika), Gediminas Varna-Tiškevičius (Lietuva) ir Telmanas Guzhevsky’s (Izraelis). Kalba penkiomis kalbomis

Svečias iš Izraelio T.Guzhevsky’s – lyrinis tenoras. Jis gimė Armėnijoje, operos meną studijavo Rusijoje, Šveicarijjoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje. Su pagyrimu baigė Gnesinų muzikos akademiją Maskvoje, „Trinity“ muzikos koledžą bei „Guilldhall“ muzikos ir dramos mokyklas Londone. Jis mokėsi pas įžymius pasaulinio lygio atlikėjus ir vokalo pedagogus V.Safronovą, D.Bertmaną, V.Scheblykiną, S. Burgessą, C.Bergonzi. Operos solistas laisvai kalba penkiomis kalbomis ir tai leidžia jam geriau pajusti muzikos skambesį bei įvairių kultūrų muzikos tradicijas. T.Guzevsky’s yra tarptautinės kompanijos „London Gates Education Group“ steigėjas bei meno vadovas, kuruoja jaunųjų operos

Šiemet per Kalėdas – gruodžio 25 d. 18 val. bei sutinkant Naujuosius – gruodžio 31 d. 23.30 val. iš Laikrodžių muziejaus kiemelio kariliono garsai ir vėl sklis po švenčiantį miestą ir sveikins jo žmones. Klaipėdos karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius nemokamai visiems skambins klasikinių kūrinių aranžuotes ir kalėdines giesmes. Klaipėdos koncertų salė ir jos šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ klaipėdiečiams linki varpų gaudesyje pajusti ramybės harmoniją ir vilties skambesį. „Klaipėdos“ inf.

solistų bei stygininkų tarptautinius projektus. Operose – per 30 vaidmenų

Lietuvis spinto tenoras G.VarnaTiškevičius gimė Radviliškyje. Dainavimą studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. V.Noreikos dainavimo klasėje. 2002 m. studijas tęsė Berlyno menų universitete, 2004-aisiais buvo pakviestas tobulintis prestižinėje Londono „Guildhall“ muzikos ir dramos mokyklos operos studijoje. Jo profesiniam tobulėjimui buvo reikšmingi meistriškumo kursai pas profesorius L.Sarti ir D.O’Neillą, I.Storey, maestro C.Bergonzi. G.Varna-Tiškevičius 2003 m. debiutavo Hamburgo valstybinėje ope-

Lyrinis, dramatinis ir spinto tenorai skambės viename koncerte. roje, 2005-aisiais dainavo Londone G.Puccini operoje „Toska“, 2007aisiais – Niujorko Lincolno centre bei Londono Barbican centro teatre kartu su garsiausia Anglijos modernaus šokio Maiklo Clarko trupe atliko I.Stravinskio „Svadebką“. Operos solistas yra paruošęs ir atlikęs per 30 skirtingų žanrų bei stiliaus operų vaidmenų įvairiuose pasaulio operos scenose bei koncertų salėse. Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje G.Varnai-Tiškevičius įvertintas Lietuvos prezidentūros ir Seimo, 2008 m. jam suteiktas Radviliškio miesto garbės piliečio vardas.

Drauge su P.Domingo

H.Palacio – jaudinančiai sodriais tonais dainuojantis, subtiliai perteikiantis emocijas dramatinis tenoras. Kilęs iš Tabasko Meksikoje, muziką, dainavimą ir vaidybą jis studijavo Meksikos nacionaliniame universitete, mokėsi iš pasaulinio garso vokalo pedagogės M.Arroyo. Kaip operos atlikėjas H.Palacio debiutavo 1999 m. su Meksikos teatro „Opera de Bellas Artes“ trupe, atlikęs Vergo vaidmenį R.Strausso operoje „Salome“. Solistas dainuoja Meksikos, JAV, Japonijos operos teatrų scenose. Tai – „Metropolitan Lyric Theater“, „Opera Senza Rancor“ (2005–2006 m. pagrindinis tenoras), „Dicapo Opera Theatre“, „Regina Opera Company“ Niujorke, „Fujiwara Opera“ Tokijuje. 2002 m. H.Palacio kartu su Plácido Domingo dainavo „Gala Latina“ renginyje Meksikos vaizduojamojo meno rūmuose. Auksinė klasika

Trijų tenorų koncertinę programą praturtins jaunosios kartos smuikininkė virtuozė Augustė Emilija Janonytė, pianistai prof. Raminta Lampsatytė (Vokietija) bei Andrius Vasiliauskas. Skambės populiariausi muzikiniai kūriniai fortepijonui, smuikui bei operų arijos iš auksinio klasikos repertuaro. Koncertas vyks gruodžio 30 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Bilietus į šį naujametinį pasirodymą platina „Bilietai.lt“ ir Klaipėdos koncertų salės kasa. Šiuo metu jiems taikoma net 75 proc. šventinė nuolaida. „Klaipėdos“ inf.

Koncertu pasveikins su Kalėdomis Kalėdos – stebuklingas metas, kai pripildę širdis meilės apsupame dėmesiu artimiausius žmones, pažadiname šviesiausias mintis ir jausmus. Gruodžio 26-ąją 15 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje vyks Klaipėdos koncertų salės festivalio „Salve Musica“ koncertas „Sveiki sulaukę šventų Kalėdų“.

Rengėjai kviečia jame apsilankyti ir patirti šventų Kalėdų dvasią, kurią skleis choro „Aukuras“ ir Klaipėdos kamerinio orkestro kvinteto atliekama muzika. Programą diri-

guos „Aukuro“ meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas, o kvintete grieš Angelė Čiuberkienė (I smuikas), Kristina Kupšienė (II smuikas), Auksė Kaziukaitienė (altas), Jurgis Karbauskas (violončelė) ir Romas Grigaitis (kontrabosas). Koncerte „Sveiki sulaukę šventų Kalėdų“ daugiausia skambės sakralinės muzikos kūriniai. Tarp jų bus ir populiarios Kalėdų giesmės – F.Gruberio „Tyli naktis“, I.Berlino „Baltos Kalėdos“, H.Simeo „Mažasis būgnininkas“, lietuvių kompozitorių J.Naujalio, N.Sinkevičiūtės, V.Augustino kompo-

zicijos bei lyriškai šviesus W.A.Mozarto „Laudate Dominum“. Kvintetas dar atliks J.Pachelbelio „Kanoną“ bei G.F.Handelio kompoziciją „Sabos karalienės atvykimas“ iš oratorijos „Salomonas“. Melodingumu, dvasingumu, taurumu pasižyminti muzika užpildys naujos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios erdvę. Jautria gaida ji skverbsis į klausytojų sielas. Įėjimas į koncertą – laisvas. Sveikinkime vieni kitus, džiaukimės sulaukę šv. Kalėdų!

„„Choru: „Aukuras“ šventiniame koncerte atliks ir populiarias Kalėdų

„Klaipėdos“ inf.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

giesmes. 


14

penktadienis, gruodžio 21, 2012

sportas

Plaukikai – čempionai Česlovas Kavarza Sostinėje surengtose Lietuvos moksleivių plaukimo su plaukmenimis pirmenybėse, skirtose Aleksandrui Sinkevičiui atminti, klaipėdiečiai ne tik iškovojo daug medalių, bet ir gerino šalies rekordus.

„„Trofėjus: R.Vitkus pasidžiaugė klaipėdiečių iškovota taure. 

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„„Neįveikiamieji: uostamiesčio badmintonininkai – treneris A.Narvilas,

G.Narvilaitė, R.Aleksevičiūtė ir G.Dima – buvo pajėgiausi žaidynėse.

Pasveikinti jaunieji atletai Sportininkų namuose buvo pagerbti geriausiai Lietuvos jaunučių sporto žaidynėse pasirodę jaunieji klaipėdiečiai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vitkus apdovanojo daugiau nei 40 žaidynių čempionų, jų trenerius. Geriausiai uostamiesčiui atstovavo ir pirmosios vietos taurėmis apdovanoti badmintonininkai, sunkiaatlečiai ir laisvųjų imtynių atletai. Daug taškų miestui pelnė irkluotojai ir dviratininkai, tarp miestų buvę antri.

Antroje miestų grupėje Klaipėda, vos 100 taškų nusileidusi Panevėžiui, buvo antra. Anot R.Vitkaus, tiek taškų gali pelnyti vienas sportininkas. „Jei būtų geriau pasirodę futbolininkai, plaukikai, tikrai būtume užėmę pirmąją vietą“, – sakė Sporto centro direktorius. Trenerių konkursuose pirmąsias vietas užėmė Vilija Purlytė (dviračių sportas), Antanas Narvilas (badmintonas), Regimantas Norvilas (sunkioji atletika) ir Ar-

Pagerbti sportininkai

Felicitos Vaitkutės ir Aleksandro Cvetkovo ugdomas Egidijus Lunskis, plaukęs 100 ir 200 m su plaukmenimis, pagerino du aukščiausius šalies jaunių rezultatus – 47,32 sek. ir 1 min. 45,90 sek. Be to, iš Vilniaus jis grįžo įvykdęs Lietuvos povandeninio plaukimo sporto meistro normatyvą. Aukso medalį laimėjusi Jevgenija Pronkul pasiekė vieną jaunių rekordą, 50 m su plaukmenimis įveikusi per 24,60 sek. Savo amžiaus grupėse čempionėmis tapo Laura Vareikaitė ir Darius Laureckis, vicečempione Siniga Bogužaitė. Bronzos medaliais apdovanoti Agnė Aleksiūnaitė ir Karolis Daugėla.

Ema Monstavičiūtė, Samanta Pračkina (baidarių ir kanojų irklavimas), Emilija Saudargaitė, Diana Curikova, Benediktas Mickus, Mantas Kabelis, Mantas Astrauskas, Lijana Gedminaitė, Agnė Karečkaitė, Monika Stonkutė, Akvilė Gedminaitė, Dovydas Gricius, Irenijus Stabrauskas (lengvoji atletika), Jevgenijus Suchovejus, Emilis Kareiva, Laurynas Jucikas, Paulius Gustys, Kristina Jakubovskaja, Karolina Bačėnaitė, Eglė Purvinytė (dviračių sportas), Rokas Šiaulys, Julius Cancingeris, Eimantas Rudzinskas, Rokas Pabrėža, Deividas Norvilas, Linas Kecorius (sunkioji atletika), Eisvė Stulpinaitė, Gintarė Kasnauskytė, Julija Lėbaitė, Dovilė Gineitytė, Eimantas Aleksandravičius (irklavimas), Gabija Narvilaitė, Rebeka Aleksevičiūtė, Giedrius Dima (badmintonas), Valentas Rudys (graikų ir romėnų imtynės), Deividas Jokšas (boksas), Kristina Kazlauskaitė (stalo tenisas), Kirilas Drobotas, Denisas Nedoboras, Artūras Škeliovas, Andrejus Maksimovas, Dmitrijus Orlovas (laisvosios imtynės).

tūras Ševelkovas (graikų ir romėnų imtynės). Antri buvo Mindaugas Krakys (lengvoji atletika), Dionizas Račkauskas (baidarių ir kano-

jų irklavimas), Vytautas Baltuonis (laisvosios imtynės), treti – Eglė Kvederienė (irklavimas) ir Gytis Vaitkus (boksas).

„„Greitis: E.Lunskis pergalę „pa-

saldino“ dviem rekordais.

Svarbi „Baltijos“ sėkmė Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate reikšmingą pergalę iškovojo Klaipėdos „Baltija“, Šiauliuose 7:4 įveikusi „Ledo linijos“ ekipą.

Kartu klaipėdiečiai atsirevanšavo už nesėkmę pirmajame rate, kai šiauliečiai šventė pergalę po baudinių serijos. Uostamiesčio vyrai ilgai vargo, kol rado būdą, kaip įveikti šiauliečių gynybą. Tik 27-ąją min. Jurijui Merkutovui pavyko atrakinti varžovų vartus. Po šio įvarčio šeimininkai palūžo. Tuo pasinaudoję svečiai pasiekė dar tris įvarčius – 4:0. Ir paskutiniajame kėlinyje „Baltija“ nemažino apsukų, kol rezultatas tapo 7:1. Tik tuomet klaipėdiečiai stabtelėjo, leido varžovams per keturias minutes pelnyti tris įvarčius. Tačiau tai tebuvo menka paguoda šiauliečiams. „Baltija“ po pergalės grįžo į sau įprastą pirmąją vietą.

„„Pranašumas: klaipėdiečiai (balti marškiniai) dažnai palikdavo šiaulie-

čius užnugary. 

Tado Krinicko nuotr.

Rungtynių statistika „Ledo linija“ – „Baltija“ 4:7 (0:0, 0:4, 4:3). S.Krumkačius, V.Parchomenka, A.Blažinskas, E.Trankalis po 1/A.Novikas, J.Merkutovas po 2, A.Konovalovas, N.T imofejevas, J.Novikovas po 1.


19

penktadienis, gruodĹžio 21, 2012

ÄŻvairenybÄ—s kryĹžiaĹžodis

horoskopai

Ĺ ios savaitÄ—s prizas – „SvajoniĹł knygos“ kategorijos leidiniai. JÄŻ ÄŻsteigÄ— „PRINT IT“ spaustuvÄ—.

Teisingai iĹĄsprendusiems kryĹžiaĹžodÄŻ dovanojame Judith McNaught knygÄ… „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei ÄŻtakingo didiko DĹžordano Taunsendo santuoka virsta didĹžiuliu meilÄ—s ir iĹĄtikimybÄ—s iĹĄbandymu. SusiĹžavÄ—jusi spindulingu Londono aukĹĄtuomenÄ—s pasauliu laisvos dvasios mergina pakliĹŤva ÄŻ pavydo, kerĹĄto, puikybÄ—s ir deginanÄ?iĹł aistrĹł spÄ…stus. TaÄ?iau po ĹĄalta, arogantiĹĄka jos sutuoktinio kauke slypi ĹĄvelnus, rĹŤpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryĹžtasi kovoti uĹž jĹłdviejĹł santuokÄ… ir ypatingÄ… juos siejantÄŻ jausmÄ…. J.McNaught – viena populiariausiĹł romantinÄ—s literatĹŤros kĹŤrÄ—jĹł. Jos istoriniai jausmĹł romanai iĹĄsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviĹĄkais veikÄ—jĹł charakteriais, meistriĹĄkai supintais ir netikÄ—tais siuĹžeto vingiais. „Noriu raĹĄyti dĹžiaugsmingus romanus, kurie bĹŤtĹł pripildyti humoro ir ĹĄvelnumo, kurie verstĹł skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iĹĄ dĹžiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam ÄŻstrigtĹł ÄŻ ĹĄirdÄŻ ir skatintĹł kuo daugiau ĹĄypsotis“, – sako J.McNaught.

KryĹžiaĹžodÄŻ parengÄ— „Oho“ redakcija.

Spręskite kryŞiaŞodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai uŞpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus iťrinktas loterijos bōdu iť visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS Şinute numeriu 1337. Siųsdami Şinutę

 9A

+

raĹĄykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UĹ˝DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipÄ—da (ĹžinutÄ—s kaina – 1 Lt). 2. Arba iĹĄkirpÄ™ kryĹžiaĹžodÄŻ su teisingu atsakymu atneĹĄkite ÄŻ „KlaipÄ—dos“ redakcijÄ… Naujojo Sodo g. 1A, KlaipÄ—da. Ĺ ios savaitÄ—s laimÄ—tojÄ… paskelbsime ketvirtadienÄŻ, gruodĹžio 27 d.

Q\cN[N

Avinas (03 21–04 20). Bus sunku susikaupti, gali kilti klaidinanÄ?iĹł minÄ?iĹł ir idÄ—jĹł. Tai emocionalus laikas, kai galimi kivirÄ?ai su vyresniais ĹžmonÄ—mis. Geriau bĹŤtĹł atsiriboti nuo visĹł ir atsipalaiduoti. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena praleisti laikÄ… su draugais. Teigiamai vertinsite savo padÄ—tÄŻ, bus malonu padÄ—ti aplinkiniams. Ir nesidrovÄ—kite savo minÄ?iĹł bei darbĹł. Dvyniai (05 21–06 21). SÄ—kmingai kuriate planus ir juos ÄŻgyvendinate. Palankus laikas priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirĹĄkite. VÄ—Ĺžys (06 22–07 22). DÄ—l skirtingĹł vertybiĹł ir skonio susipyksite su kitu Ĺžmogumi. NeskubÄ—kite ginÄ?ytis, geriau dar kartÄ… iĹĄklausykite savo paĹĄnekovÄ… ir pasistenkite jÄŻ suprasti. LiĹŤtas (07 23–08 23). Kils problemĹł, susijusiĹł su asmeniniu gyvenimu, todÄ—l tapsite jautrus. TikÄ—tina daugybÄ— sunkumĹł, klaidĹł, konfliktĹł, ir visa tai teks ÄŻveikti bei iĹĄtaisyti. Bendraudamas su aplinkiniais pasistenkite bĹŤti malonus, venkite kivirÄ?Ĺł. MergelÄ— (08 24–09 23). Nepatartina ÄŻsigyti naujĹł daiktĹł. NesugebÄ—site tinkamai ÄŻvertinti ĹžmoniĹł ir tam tikrĹł dalykĹł. JĹŤsĹł prioritetai gali ÄŻĹžeisti kitÄ… ĹžmogĹł. Kaip elgtis ĹĄioje situacijoje, jums pakuĹždÄ—s intuicija – daugiau jos klausykite. SvarstyklÄ—s (09 24–10 23). Gali kilti gerĹł idÄ—jĹł. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinÄ—s veiklos. Tik nebĹŤkite pavirĹĄutiniĹĄkas ir pernelyg pasitikintis savimi. Skorpionas (10 24–11 22). StiprÄ—s jĹŤsĹł kĹŤrybinÄ—s galios. Pats laikas rinktis baldus, spalvas, meno kĹŤrinius ir pan. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimÄ—gauti gyvenimu, bet nepamirĹĄkite, kad vidinis tobulÄ—jimas taip pat svarbus. Ĺ aulys (11 23–12 21). Esate linkÄ™ viskÄ… supaprastinti. IeĹĄkosite ko nors neÄŻprasto, kad galÄ—tumÄ—te pritaikyti savo kĹŤrybiĹĄkumÄ…. Laukia didĹžiulÄ— veiklos ÄŻvairovÄ—. Viskas seksis, todÄ—l nÄ— kiek neabejokite savo jÄ—gomis. OĹžiaragis (12 22–01 20). Atrodys, kad jĹŤsĹł idÄ—jos ignoruojamos. Yra ĹžmoniĹł, kurie jums pavydi ir trukdo judÄ—ti pirmyn. NesiprieĹĄinkite jiems, pasitraukite ÄŻ ĹĄalÄŻ ir ramiai siekite savo tikslĹł. Vandenis (01 21–02 19). PirmenybÄ™ teiksite ÄŻprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealiĹł idÄ—jĹł ar bĹŤdĹł atitrĹŤkti nuo tikrovÄ—s. RealĹŤs darbai ir planai ne tik atneĹĄ naudos, bet ir nuramins. Ĺ˝uvys (02 20–03 20). Patirsite maloniĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł bendraudamas su artimais ĹžmonÄ—mis. SugebÄ—site iĹĄsprÄ™sti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.


Orai

Artimiausiomis dienomis snigs negausiai, laikysis šalčiai, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien temperatūra bus 9–13 laipsnių šalčio. Šeštadienį daug kur šiek tiek pasnigs. Naktį bus 15–16, dieną – apie 13 laipsnių šalčio. Sekmadienį vėl daug kur pasnyguriuos. Temperatūra bus panaši kaip šeštadienį.

Šiandien, gruodžio 21 d.

–12

–11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–11

Šiauliai

Klaipėda

–12

Panevėžys

–11

Utena

–8

8.38 15.55 7.16

356-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 10 dienų. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas  –3 Brazilija +29 Briuselis  +9 Dublinas  +7 Kairas  +19 Keiptaunas +30 Kopenhaga  0

kokteilis Net­roš­ki­na, nors tu ką Ko­ne kas­d ien fit­ne­so klu­be pra­kai­tą lie­jan­čiam Ra­po­lui ki­lo klau­si­mas, ar nor­ma­lu, kad jo net per sun­k ias ir ali­ nan­čias tre­ni­ruo­tes ne­troš­k i­na. „Dau­ge­lis klu­be spor­tuo­jan­čių žmo­nių iš ran­k ų be­maž ne­pa­lei­d žia mi­ne­ra­l i­ nio van­dens bu­te­lių, o man net min­ties ne­ky­la apie van­de­n į, – tei­gė vy­riš­kis. – Gal jie el­gia­si tei­sin­gai per pra­ty­bas var­ to­da­mi skys­čius, o ir aš tu­rė­čiau, nors ir ne­no­rė­da­mas, var­to­ti van­de­n į?“

pra­ty­bo­se išeik­vo­ja daug ener­gi­ jos, iš­ga­ri­na daug pra­kai­to.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Koks skir­t u­mas tarp bra­z i­l iš­k ų ir mek­si­k ie­tiš­k ų mui­lo ope­r ų? – Bra­zi­l iš­ko­se – pir­miau­sia kan­k i­na­si, po to su­si­tuo­k ia; mek­si­k ie­t iš­ko­se – iš pra­d žių su­si­tuo­k ia, po to kan­k i­na­si...

Klau­si­mas skai­ty­to­jams Jū­sų uoš­vė ir mo­kes­čių ins­pek­to­rius šau­k ia­si pa­gal­bos de­gan­čia­me na­me. Jūs tu­r i­te ga­l i­my­bę iš­gel­bė­ti tik vie­ną iš jų. Ką jūs pa­si­r ink­si­te: ei­ti pa­pie­tau­ ti ar ei­t i į ki­ną?

Li­go­ni­nės laip­tai pa­vo­jin­gi „Kok­tei­l is“ va­kar ra­š ė apie sli­d žias laip­t ų į įstai­gas ply­te­les. Kai jas bent kiek už­k lo­ja snie­gas, ei­t i tam­pa la­bai pa­vo­jin­ga. Laip­t ų ply­te­lės bū­na it le­ das – vie­nas neat­sar­g us ju­de­sys ir li­ pan­t ie­ji ga­l i vož­tis gal­va. Bi­tė pra­ne­šė, jog itin pa­vo­jin­gi laip­tai yra prie Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos (ne taip se­ niai Rau­do­no­jo Kry­ž iaus) li­go­ni­nės. „Pa­t i li­go­ni­nė – pui­k i, bet laip­tai – bai­ sūs, kaip­mat ga­li­ma nu­gar­mė­ti že­myn ant už­pa­ka­l io“, – ti­k i­no mo­te­ris.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai sli­dūs laip­tai prie li­go­n i­nės, ne­si­ jau­d in­k i­te. Jums lai­k u bus su­teik­ta me­di­k ų pa­gal­ba.

Links­mie­ji tirš­čiai Me­di­ci­nos se­se­lė nu­ste­bo pa­ma­čiu­si, kaip iš gy­dy­to­jo ka­bi­ne­to lyg kul­ka iš­ lė­kė vie­nuo­lė. – Kas jai, gy­dy­to­jau? – Nie­ko to­k io. Tie­siog pa­sa­k iau, jog ji nėš­čia. – Bet to ne­ga­li bū­ti! – Gal ir ne­ga­l i. Bet žag­su­l į kaip ran­ka nuė­mė. Čes­ka (397 719; jei nu­čiuo­žia­te laip­tais ant stu­ bur­kau­lio, ne­kal­tin­ki­te laip­tų, kal­ti jū­sų ba­tai)

Praha  +2 Ryga  –14 Roma  +7 Sidnėjus +24 Talinas  –12 Tel Avivas  +16 Tokijas +10 Varšuva  –13

Šiandien

Vėjas

2–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

–12

Alytus

Vardai Adrijonas, Gestautas, Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas

gruodžio 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-11

-11

-12

-14

4

-14

-13

-13

-14

3

rytoj

sekmadienį

-13

–12

–12

orai klaipėdoje

-14

„„Triū­sas: kai ku­rie spor­to mė­gė­jai

Londonas  +8 Madridas  +12 Maskva  –14 Minskas  –14 Niujorkas  +9 Oslas  –4 Paryžius  +11 Pekinas  0

-14

-15

3

1817 m. bri­tų ko­lo­ni­zuo­ tas že­my­nas ga­vo Aust­ ra­li­jos pa­va­di­ni­mą. 1846 m. Lon­do­ne at­lik­ta pir­mo­ji pa­sau­ly­je ope­ra­ ci­ja su anes­te­zi­ja: dak­ta­ ras Ro­b er­t as Lis­to­nas am­pu­ta­vo sa­vo tar­nui ko­ją. 1879 m. gi­mė bū­si­ma­ sis SSRS va­do­vas Jo­si­ fas Sta­li­nas. 1913 m. „New York World“ sa­vait­ga­lio lei­di­ ny­je at­spaus­d in­tas pir­

ma­sis pa­sau­ly­je kry­ž ia­ žo­d is, jo au­to­r ius – Art­ hu­ras Wyn­nas. 1937 m. Los An­d že­le (JAV) įvy­ko Vol­to Dis­ nė­jaus spal­vo­to ani­ma­ ci­n io fil­mo „Snie­g uo­ lė ir sep­ty­n i nykš­tu­kai“ prem­je­ra. 1967 m. Keip­tau­ne (PAR) mi­rė Loui­sas Wash­kans­ kis – pir­ma­sis pa­cien­tas pa­sau­ly­je, ku­riam prieš 18 die­nų bu­vo at­lik­ta šir­dies per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­ja.

1971 m. Mask­vo­je gi­mė dai­lio­jo čiuo­ži­mo šo­kė­ ja Mar­ga­ri­ta Dro­biaz­ko. Nuo 1988 m. po­ro­je šo­ ka su Po­vi­lu Va­na­gu.

Lie­tu­viai – ne­lai­min­ga tau­ta Nau­jas tarp­tau­ti­nis ty­ri­mas pa­ro­ dė, kad lie­tu­viai yra aš­tun­ti tarp ne­lai­min­giau­sių tau­tų pa­sau­ly­je. Už lie­tu­vius ma­žiau tei­gia­mų emo­ ci­jų ro­do tik Sin­ga­pū­ro, Ar­mė­ni­jos, Ira­ko, Gru­zi­jos, Je­me­no, Ser­bi­jos ir Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jai.

Bend­ro­vės „Gal­lup“ ty­ri­mas apė­ mė 148 vals­ty­bes, ku­rio­se gy­ven­ to­jų bu­vo klau­sia­ma, ar die­ną prieš ap­klau­są jie jau­tė­si lai­min­gi, ger­ bia­mi, pail­sė­ję, juo­kė­si ir šyp­so­jo­ si, ar da­rė ką nors įdo­maus. Šio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, lai­min­ giau­si yra Lo­ty­nų Ame­ri­kos gy­ven­to­ jai. Lie­tu­vo­je tei­gia­mai į vi­sus klau­ si­mus apie sa­vi­jau­tą at­sa­kė 54 pro­c. ap­klaus­tų­jų, Bal­ta­ru­si­jo­je – 53 pro­c. Ki­tų kai­my­ni­nių ša­lių gy­ven­to­jai pa­ ty­rė kiek dau­giau tei­gia­mų emo­ci­jų. Dau­giau­sia tei­gia­mų emo­ci­jų yra Lo­ ty­nų Ame­ri­ko­je – į de­šim­tu­ką pa­te­ ko aš­tuo­nios Pie­tų Ame­ri­kos vals­ ty­bės. Pir­mo­ji vie­ta ati­te­ko Pa­na­mai ir Pa­rag­va­jui, kur mi­nė­tas tei­gia­mas emo­ci­jas die­ną prieš ap­klau­są sa­ kė pa­ty­rę 85 pro­c. ap­klaus­tų­jų. Po jų ri­kiuo­ja­si Sal­va­do­ras, Ve­ne­sue­la (po 84 pro­c.), Tri­ni­da­das ir To­ba­gas, Tai­lan­das (po 83 pro­c.), Gva­te­ma­la, Fi­li­pi­nai (po 82 pro­c.), Ek­va­do­ras ir Kos­ta Ri­ka (po 81 pro­c.). Šie duo­me­nys aki­vaiz­džiai pa­ ro­do, kad tra­di­ci­niai eko­no­mi­niai duo­me­nys nė­ra tie­sio­giai su­si­ję su gy­ven­to­jų emo­ci­jo­mis. „Gy­ven­to­jai Pa­na­mo­je, ku­ri yra 90-oje vie­to­je pa­sau­ly­je pa­gal BVP vie­nam gy­ven­to­jui, yra tarp tų, ku­rie sa­ko daž­niau­siai pa­ti­rian­ tys tei­gia­mų emo­ci­jų. Gy­ven­to­ jai Sin­ga­pū­re, ku­ris uži­ma penk­tą vie­tą pa­sau­ly­je pa­gal BVP vie­nam gy­ven­to­jui, tei­gia re­čiau­siai pa­ti­ rian­tys tei­gia­mų emo­ci­jų“, – pa­ ste­bė­jo „Gal­lup“. BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.


2012-12-21 Klaipeda