Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

tikros sostinės naujienos

šeštadienis, gruodžio 8 d., 2012 m. Nr. 287 (1486)

diena.lt

TV HEROJAI

2,50 Lt KAUNO GARB KARUOSE“ GINĘ „CHORŲ S „16 HZ“

NET 38 2012 m. gruo džio

8 d.

PROGRA MOS

KULINARIJA

Žuvies diena

BIBLIO

TEKA Mistiniai žaidi mai

TAIKIKLYJE

LNK GER + BANKAS UMO Šiandien priedas

Muziejaus durys atsivėrė į vaikystę 3p.

SAVAITĖ HOROSKOP S IR KRYŽIAŽO AS DIS KINO FO TE

Die­no­raš­tis iš Af­ga­nis­ta­no Ką vei­kia Af­ga­nis­ta­ no mo­te­rys, kai ša­ lia jų nė­ra vy­rų? Ko­ kius gink­lus užan­ty­ je sle­pia iš pa­žiū­ros ne­kal­ti ber­niu­kai? Apie tai ir dar dau­ giau – Go­ro pro­vin­ ci­jos at­kū­ri­mo gru­ pės na­rės Jo­lan­tos Span­ge­vi­čiū­tės die­ no­raš­ty­je, ku­rį pra­ de­da spaus­din­ti „Vil­niaus die­na“.

Sugrį LI „Žiedų važimas prie S ldovo“ iš takų

ALBUMAS

Ma­nęs vi­sai ne­nus­te­bin­ tų, jei Dar­bo par­ti­ja il­gai­ niui im­tų ir su­skil­tų.

Tiražas 35 380

Po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas

8p.

Mies­tas

Už alų va­gi­šiai ko­vo­ja kumš­čiais Truk­dai iš par­duo­tu­vės pa­vog­ti alaus – ri­zi­kuo­ji gau­ti mė­ly­nę po aki­mi. Pa­na­šios is­to­ri­jos – vie­no Nau­ji­nin­kuo­se vei­kian­čio pre­ky­ bos cent­ro kas­die­ny­bė. 2p. Mies­tas

Skun­džia­si dėl ne­bū­tų da­ly­kų Lapk­ri­čio pra­džio­je Af­ga­nis­ta­ no Go­ro pro­vin­ci­jo­je įsi­kū­rė jau 16-oji ka­rių pa­mai­na. Pag­rin­di­nė Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­ pės (PAG), ku­rią su­da­ro ci­vi­liai ir ka­riai, mi­si­jos už­duo­tis – pa­dė­ ti Af­ga­nis­ta­no val­džiai plės­ti įta­ką pro­vin­ci­jo­je, už­tik­rin­ti sau­gu­mą ir su­da­ry­ti tin­ka­mas są­ly­gas at­kur­ ti pro­vin­ci­ją. Plačiau skaitykite

Iš arčiau

9

Sa­vi­val­dy­bės skun­dų re­gist­re vil­nie­čiai fik­suo­ja ne tik pro­ble­ mas. Kai ku­rie že­ria pa­mo­ky­ mus val­džiai, ki­ti krei­pia­si dėl, rodos, mistinių da­ly­kų. 4p. Eko­no­mi­k a

„„Priešiškumas: Gore tarnaujanti lietuvė pastebėjo, kad afganistaniečiai berniukai nenusiteikę pozityviai už-

sieniečių karių atžvilgiu – pasitaiko ne tik piktų žvilgsnių, emocijų reiškimo gestais ir balsu, bet ir akmenų automobilių pusėn.  „Scanpix“ nuotr.

Lie­tu­va: Nau­ja Vy­riau­sy­bė pa­tvir­tin­ta, tik kol kas be dvie­jų mi­nist­rų Sportas Pasaulis

Ar iš­drįs, kaip ka­dai­se Sad­da­mas Hus­sei­nas, Bas­ha­ras al As­sa­das pa­nau­do­ti che­mi­nį gink­lą? 10p.

Tur­būt net Lie­ tu­vo­je ne vi­ si krep­ši­nio ger­ bė­jai ži­no, kad šie­met vy­ku­sio­ se Lon­do­no pa­rolim­pi­nėse žai­ dy­nėse krep­ši­ nio ve­ži­mė­liuo­se var­žy­boms tei­ sė­ja­vo ir lie­tu­vis. Li­nas Ra­dy­kas džiau­gia­si kol kas įdo­miau­siu sa­vo kar­je­ros vin­giu.  14p.

6p.

Šeštadienis

Lon­do­no cent­re stūk­san­čio­je Eduar­do VII li­go­ni­nė­je dir­ban­tys lie­tu­viai pra­sklei­dė pa­slap­ties šir­ mą, den­gian­čią li­go­ni­nės gy­ve­ni­ mą, kai jo­je gu­lė­jo prin­co Wil­lia­mo žmo­na Ka­te Midd­le­ton. 17p.

TV diena

Tre­jus me­tus iš ei­lės TV3 pro­jek­te „Cho­rų ka­rai“ nu­ga­lė­ju­siam Kau­ nui ir vėl ke­lia­mas tas pa­ts tiks­ las – per­ga­lė. Įgy­ven­din­ti tai ry­žo­ si jau aš­tuo­nio­li­ka me­tų gy­vuo­jan­ ti gru­pė „16 Hz“, bur­sian­ti jau­ną, ak­ty­vų, verž­lų stu­den­tų cho­rą.

Pa­siū­lė nau­jų pro­duk­tų Tūks­tan­ti­nes skai­ty­to­jų gre­tas pri­trau­kęs in­ter­ne­ti­nis žur­na­las „La­mų slė­nis“ pri­sta­tė du nau­jus plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams pri­tai­ky­tus pro­duk­tus. 7p. Me­nas ir pra­mo­g os

Ta­py­to­jo do­va­na sos­ti­nei Uni­ka­lių ak­va­re­lių pa­ro­dą Vil­ niu­je at­vė­ręs dai­li­nin­kas Vy­tau­ tas Pe­čiu­ko­nis tuo neap­si­ri­bo­jo – vi­są sa­vo ta­py­bos ko­lek­ci­ją jis do­va­no­jo Vil­niaus mies­tui. 28p.


2

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

miestas

Truk­dai pi­lie­čiams ne­mo­ka­mai iš­si­neš­ ti iš par­duo­tu­vės dė­žę alaus? Nes­ var­bu, kas esi, vis vien ri­zi­kuo­ji gau­ ti mė­ly­nę po aki­ mi. Pa­na­šios is­to­ri­ jos jau ne pir­mą­syk kar­to­ja­si vie­na­me Nau­ji­nin­kų pre­ky­ bos cent­rų.

„„In­ci­den­tai: pre­ky­bos cent­ro TAU ap­sau­gos dar­buo­to­jai nuo al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus įžū­liai va­gian­čių chu­li­ga­nų nu­ken­tė­jo jau ne kar­tą. 

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Ap­sau­gos dar­buo­to­ją auk­lė­jo kumš­čiais And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pap­ra­šė pa­lik­ti alų

„Jie pra­ne­šė alų pro ka­sas, ne­ su­mo­kė­jo ir no­rė­jo ei­ti pro du­ ris. Priė­jau ir man­da­giai pa­pra­ šiau pa­sta­ty­ti alų į vie­tą“, – apie ket­vir­ta­die­nio nuo­ty­kį pa­sa­ko­ jo Nau­ji­nin­kuo­se įsi­kū­ru­sio pre­ ky­bos cent­ro TAU ap­sau­gi­nin­kas Ta­das P. Du ne­blai­vūs par­duo­tu­vės klien­ tai ban­dė iš­si­neš­ti ke­tu­rias pa­ kuo­tes po še­šis bu­te­lius alaus. 24erių ap­sau­gos dar­buo­to­jo pra­šy­mas dviem įkau­šu­siems lan­ky­to­jams pa­si­ro­dė įžū­lus ir šie nu­spren­dė neiš­ma­nė­lį pa­mo­ky­ti. Prieš pu­ sant­ro mė­ne­sio į Vil­nių iš Šiau­lių at­vy­kęs ir ap­sau­gi­nin­ku įsi­dar­bi­

nęs Ta­das bu­vo iš­temp­tas į lau­ką ir su­muš­tas. „Kai pa­pra­šiau, kad pa­sta­ty­ tų pre­kes, jie iš­tem­pė ma­ne į lau­ ką, su­mu­šė, pa­siė­mė alų ir nuė­jo. Kai at­si­kvo­šė­jau, tuoj pat iš­kvie­ čiau ap­sau­gą ir po­li­ci­ją“, – pri­si­ mi­nė ap­sau­gos dar­buo­to­jas. Kvie­čia po­li­ci­ją ir ap­sau­gą

Po­l i­c i­ja ga­n a grei­tai su­l ai­k ė „klien­tus“ – pa­si­ro­do, tai gre­ ti­m ų dau­g ia­b u­č ių gy­ven­to­jai. Pre­ky­bos cent­ras yra dau­gia­bu­ čių kie­me, to­dėl čia dau­giau­sia ir lan­ko­si vie­tos gy­ven­to­jai. Tarp jų pa­si­ro­do ir to­kių, ku­rie ne vi­suo­ met no­ri su­si­mo­kė­ti. Pa­na­ši si­ tua­ci­ja, anot pa­šne­ko­vo, nu­tin­ka jau ne pir­mą kar­tą. „Ne taip se­ niai ly­giai taip pat bu­vo su­muš­tas

ma­no ko­le­ga, dir­ban­tis ki­to­je pa­ mai­no­je. Tie­sa, „klien­tų“ ten bu­ vo dau­giau – aš­tuo­ni. Jie taip pat pri­si­rin­ko alaus, o kai šis pa­ban­ dė su­truk­dy­ti, jį taip pat iš­tem­pė į lau­ką ir su­mu­šė“, – dės­tė pre­ky­ bos cent­ro dar­buo­to­jas.

mu, – pa­žįs­ta­mi. „Nors tie, ku­rie su­mu­šė ma­no ko­le­gą, o po to ma­ ne, bu­vo skir­tin­gi žmo­nės, ma­nau, kad vi­si jie iš vie­nos gau­jos. Gy­ve­na tuo­se pa­čiuo­se na­muo­se, gal kar­tu ge­ria“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Pa­na­šių pro­ble­mų ne­tu­rė­jo

Kai pa­pra­šiau, kad pa­sta­ty­tų pre­kes, jie iš­tem­pė ma­ne į lau­ ką, su­mu­šė, pa­siė­mė alų ir nuė­jo. Vi­si šie žmo­nės: ir be­si­lan­kan­ tys pir­mą kar­tą, ir atei­nan­tys daž­ niau, ap­sau­gos dar­buo­to­jo spė­ji­

Pa­sak Ta­do P., jis ir jo ko­le­ga pla­ nuo­ja ar­ti­miau­siu me­tu pa­si­kal­bė­ ti su va­do­vy­be dėl pa­pil­do­mų sau­ gu­mo prie­mo­nių. Kol kas pre­ky­bos cent­ro ap­sau­gos dar­buo­to­jai ne­tu­ ri net men­kiau­sio gink­lo. „Aiš­ku, rei­kė­tų ko­kio gink­lo. Bet rei­kia įsi­gy­ti už sa­vo pi­ni­gus. Kal­ bė­si­me su va­do­vy­be, gal bus ko­kių pa­kei­ti­mų. Gal ko­kios kom­pen­ sa­ci­jos rei­kės pra­šy­ti. Kiek dir­bau Šiau­liuo­se, nie­ka­da to­kio at­ve­jo nė­ra bu­vę, kad kas nors bū­tų ban­dę

su­muš­ti. Va­gys­čių vi­sur pa­si­tai­ko. Su­lai­kai, iš­kvie­ti po­li­ci­ją, bet kad su­muš­tų? Ne­su­si­dū­riau nė kar­to“, – dės­tė Ta­das P. Ki­tų Nau­ji­nin­kų pre­ky­bos cent­rų ir al­ko­ho­liu pre­kiau­jan­čiu par­duo­ tu­vių kal­bin­ti ap­sau­gos dar­buo­to­ jai la­bai nu­ste­bo iš­gir­dę apie in­ci­ den­tą, kai bu­vo su­muš­tas pa­sau­gos dar­buo­to­jas. Šalt­kal­vių gat­vė­je esan­čio pre­ ky­bos cent­ro ap­sau­gos dar­buo­ to­jai žur­na­lis­tams tei­gė, kad pas juos pa­na­šių įvy­kių ne­bu­vo nė kar­to. „Ne, pas mus tik­rai taip nė­ra bu­ vę. Gal to­dėl, kad mes po vie­ną nie­ ka­da ne­dir­ba­me. Taip, kad paim­tų pre­kę, ne­su­mo­kė­tų ir dar su­muš­tų ap­sau­gi­nį? To tik­rai nė­ra bu­vę“, – ti­ki­no ap­sau­gos dar­buo­to­jai.

Pa­do­va­no­jo gy­ven­to­jams šven­tę Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiū­tė Pas­ta­rą­sias tris die­nas aš­tuo­niuo­ se sos­ti­nės ra­jo­nuo­se įžie­bia­mos Ka­lė­dų eg­lu­tės. Dau­gy­bė į ren­gi­ nius su­si­rin­ku­sių vie­tos bend­ruo­ me­nių na­rių džiū­gau­ja, kad šven­ti­ nė nuo­tai­ka atė­jo ir į jų kie­mus.

„„Links­my­bės: Ka­lė­dų eg­lė užva­kar nu­švi­to ir Laz­dy­nų ra­jo­ne. 

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

„„Nuo­tai­ka: į Ka­lė­dų eg­lu­tės įžie­bi­mo ren­gi­nį Žir­mū­nuo­se su­si­rin­ko ir

ma­ži, ir di­de­li. Gy­ven­to­jai džiau­gė­si, kad iki Tri­jų Ka­ra­lių jų kie­mą puoš ža­lias­ka­rė.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„Mū­sų mi­si­ja ta­po rea­ly­be. Kas­ met vis dau­giau gy­ven­to­jų su­si­ bu­ria tam, kad pa­bū­tų kar­tu, pa­ bend­rau­tų su kai­my­nais ir kar­tu pa­si­džiaug­tų eg­lu­te ir ka­lė­di­niu ren­gi­niu. To ir sie­kia­me – su­bur­ ti bend­ruo­me­nę, pa­do­va­no­ti šiek tiek džiaugs­mo ir su­kur­ti šven­ti­nę nuo­tai­ką dau­gia­bu­čių kie­muo­se“, – sa­kė „Ma­no būs­to“ Vil­niaus re­ gio­no va­do­vas Arū­nas Ku­bi­lius. Aš­tuo­ni Ka­lė­dų eg­lu­čių įžie­bi­mo ren­gi­niai jau tre­čią kar­tą vy­ko An­ ta­kal­ny­je, Laz­dy­nuo­se, Pa­ši­lai­čiuo­ se, Šni­piš­kė­se, Per­kūn­kie­my­je, Je­ ru­za­lė­je ir Ba­jo­rų Kal­vo­se. Taip pat šven­tiš­kai pa­puoš­tos ža­lias­ka­rės gy­ven­to­jus džiu­gi­na Ka­ro­li­niš­kė­ se, Vir­šu­liš­kė­se, Užu­py­je, Pi­lai­tė­ je, Šni­piš­kė­se ir Vilk­pė­dės ra­jo­ne. Va­kar į eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tę Žir­mū­nuo­se su­si­rin­ko ne tik ma­ žie­ji pa­bi­ru­čiai, bet ir vy­res­nio am­

žiaus žmo­nės. Skam­ban­čios ka­lė­ di­nės dai­nos iš­kart su­kū­rė šven­ti­nę at­mos­fe­rą, ap­link pa­puoš­tą eg­lę su­kio­jo­si vai­kai ir ne­kant­riai lau­kė pa­si­ro­dan­čio Ka­lė­dų Se­ne­lio. „La­bai džiu­gu, kad sa­vo kie­me jau ant­rus me­tus iš ei­lės tu­rė­si­me Ka­lė­dų eg­lu­tę. Per­nai vai­kai la­bai ja džiau­gė­si. Įžieb­tos lem­pu­tės de­ gė nuo­lat, kiek ži­nau, taip bus ir šį­ met. Žiū­ri pro lan­gą va­ka­re ir taip gra­žiai ta eg­lu­tė švy­ti“, – sa­kė Žir­ mū­nuo­se gy­ve­nan­ti Bea­ta, sa­vo sū­ ne­lį net pa­puo­šu­si vil­ko kos­tiu­mu. Į Žir­mū­nų kie­mą šį­kart eg­lė at­ ke­lia­vo iš Ver­kių. Žir­mū­nų gat­vės 94 nu­me­riu pa­žy­mė­to na­mo kie­ mas pa­si­rink­tas kaip erd­viau­sias, be to, „Žir­mū­nų būs­to“ Al­vy­do Sa­ba­lio di­rek­to­riaus tei­gi­mu, čia sto­vi dau­giau­sia jų pri­žiū­ri­mų na­ mų. „Tiks­las vi­sa­da vie­nas – bū­ ti ar­čiau žmo­nių. Vyk­do­me ir daug ki­tų pro­jek­tų, o ar­tė­jant gra­žiau­ siai me­tų šven­tei, kaip ir kas­met, no­ri­si su­teik­ti džiaugs­mo gy­ven­ to­jams. Kaip sma­gu žiū­rė­ti į tuos ma­žus be­si­džiau­gian­čius, ap­link eg­lę laks­tan­čius vai­kus“, – sa­kė di­rek­to­rius A.Sa­ba­lys. Į ren­gi­nį at­vy­ku­si Žir­mū­nų se­ niū­nė Ona Sun­co­vie­nė tei­gė, kad

eg­lių įžie­bi­mas jau tu­ri sa­vo is­to­ ri­ją. „Kas­met sten­gia­mės, kad šie ren­gi­niai ne­si­kar­to­tų, vis su­gal­vo­ ja­me ką nors nau­ja. La­bai sma­gu, ku­ria­ma šven­ti­nė nuo­tai­ka. Pa­tys žmo­nės to tik­rai ne­su­sior­ga­ni­zuo­ tų, o štai da­bar tu­ri kuo džiaug­tis“, – sa­kė Žir­mū­nų se­niū­nė. Eg­lu­čių įžie­bi­mo ren­gi­nių Vil­ niu­je or­ga­ni­za­to­riai pri­me­na, kad iki gruo­džio 17 d. vyks­ta gra­žiau­ sio ran­kų dar­bo Ka­lė­dų eg­lu­tės žais­liu­ko kon­kur­sas. No­rin­tys da­ ly­vau­ti tu­ri su­kur­ti ir sa­vo ran­ko­ mis pa­ga­min­ti žais­liu­ką, pa­ka­bin­ti ant sa­vo ra­jo­no eg­lu­tės, nu­fo­tog­ra­ fuo­ti, o nuo­trau­kas skelb­ti „Mū­sų kie­mo“ pro­fi­ly­je feis­bu­ke. Lai­mė­ to­jų lau­kia sal­dūs pri­zai.

Šian­dien eg­lės bus įžieb­tos „„11 val. Per­kūn­kie­my­je – prie Per­

kūn­kie­mio g. 8 ir 10 na­mų. „„13 val. Je­ru­za­lė­je: Bi­ti­nin­kų g. 1A,

1B; Atei­ties g. 1E, 1F, 1G ir Ru­gių g. 8A, 8B bend­ra­me kie­me. „„15 val. Ba­jo­rų Kal­vo­se prie fon­

ta­no.


3

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Spūs­tys du­si­na vis ma­žiau Na­vi­ga­ci­jos sis­te­mų ga­min­to­jui „Tom­Tom“ pa­skel­bus au­to­ mo­bi­lių spūs­čių rei­tin­gą, Vil­nius, prieš dve­jus me­tus bu­vęs 51-oje vie­to­je, į šį są­ra­šą šie­met ne­pa­te­ko. Tarp pen­kių Eu­ro­pos mies­tų, ku­riuo­se už­fik­suo­tos di­džiau­ sios trans­por­to grūs­tys, at­si­dū­ rė Stam­bu­las, Var­šu­va, Mar­se­lis, Pa­ler­mas ir Ro­ma. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad spūs­čių mies­te ypač su­ma­žė­jo įdie­gus au­ to­ma­ti­zuo­to švie­so­fo­ri­nio re­gu­ lia­vi­mo val­dy­mo sis­te­mą, nu­tie­ sus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio pir­mą da­lį, re­konst­ra­vus Žir­nių gat­vę, Ga­riū­nų til­tą ir ke­lią. Ki­tų me­tų ga­le, bai­gus įgy­ven­ din­ti va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio ant­ rą eta­pą, sos­ti­nė­je spūs­čių dar la­ biau su­ma­žės. Pla­nuo­ja­ma, kad Lais­vės pro­spek­te per pi­ką au­to­

mo­bi­lių srau­tas su­ma­žės 50 pro­c., t. y. nuo 2000–3000 au­to­mo­bi­lių iki 1000–1500 au­to­mo­bi­lių, o ke­ lio­nės truk­mė – apie 25 pro­c. Be to, bai­gus Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vės dalies tarp A.Goš­tau­to ir V.Pie­ta­ rio gat­vių re­konst­ruk­ci­ją ir pa­sta­ čius via­du­ką ke­lio­nės lai­kas su­ trum­pės be­veik du­kart. Vil­niu­je di­džiau­sios spūs­tys ky­ la ry­tais ir va­ka­rais pa­grin­di­nė­se, mies­to cent­rą su mie­ga­mai­siais ra­jo­nais jun­gian­čio­se, ma­gist­ra­ lė­se. Ry­ti­nės au­to­mo­bi­lių spūs­ tys trun­ka kiek ma­žiau nei va­ lan­dą, va­ka­ri­nės – maž­daug 80 mi­nu­čių.

Ry­ti­nės spūs­tys daž­niau­siai su­si­ da­ro pa­grin­di­nė­se mies­to ar­te­ri­jo­se (Uk­mer­gės, Ge­le­ži­nio Vil­ko, Kal­va­ ri­jų gat­vė­se, Lais­vės pro­spek­te). O per va­ka­ri­nį pi­ką trans­por­to spūs­ tys iš­si­ple­čia ir tuo­met su­dė­tin­giau pa­siek­ti pa­grin­di­nes mies­to ar­te­ri­ jas bei cent­ri­nę mies­to da­lį. Ar­ti­miau­siu me­tu taip pat tu­rė­ tų pra­dė­ti veik­ti ir mo­bi­lio­ji vai­ ruo­to­jų in­for­ma­ci­nės sis­te­mos pro­gra­mė­lė. Jos nau­do­to­jams bus su­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, ku­rio­se Vil­niaus vie­to­se su­si­da­rė spūs­tys dėl vyk­do­mų ke­lio dar­bų ar eis­ mo įvy­kių. VD inf. „„Is­to­ri­ja: mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je yra XIII–XVII a. žais­lų ko­pi­jų, re­konst­

ruk­ci­jų. 

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Mu­zie­jus, ku­ris grą­ži­na į vai­kys­tę Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

„„Pa­ža­dai: sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai ti­ki­na, kad per ar­ti­miau­sius me­tus spūs­tys Vil­niu­je dar la­biau su­ma­žės. 

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Pa­si­gy­rė iš­bars­ty­ta drus­ka Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė skel­bia, kad sos­ti­nė­je jau iš­bars­ty­ta 1167 to­ nos drus­kos, – šis svo­ris pri­lygs­ta trims „Boeing 747“ lėk­tu­vams – ir 324 ku­b. met­rai smė­lio bei drus­ kos mi­ši­nio.

Taip pat pa­keis­tas ir bars­ty­tu­ vų bu­dė­ji­mas – bet ka­da į gat­ ves pa­si­ren­gę iš­va­žiuo­ti 32 šla­ pios drus­kos bars­ty­tu­vai, 2 ma­ži drus­kos bars­ty­tu­vai, 12 smė­lio ir drus­kos mi­ši­nio bars­ty­tu­vų. San­ dė­liuo­se šiuo me­tu su­kaup­ta apie

8 tūkst. to­nų drus­kos ir pa­ruoš­ta apie 11 tūkst. kub. met­rų smė­lio ir drus­kos mi­ši­nio. Tu­ri­mos at­sar­ gos nuo­lat pa­pil­do­mos. Nus­to­jus snig­ti, Vil­niu­je vi­sos gat­vės nu­va­lo­mos ir pa­bars­to­mos per 6 va­lan­das. Iš vi­so bars­to­ma ir va­lo­ma 491 gat­vė, jų bend­ras plo­tas – be­veik 5,8 mln. kv. met­ rų, bend­ras il­gis – 602 ki­lo­met­ rai. Šla­pia drus­ka bars­to­ma 280 gat­vių, smė­lio ir drus­kos mi­ši­ niu – 152 gat­vės, sau­sa drus­ka – 59 gat­vės.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pri­ me­na, kad laip­tai ir ša­li­gat­viai rep­ re­zen­ta­ci­nė­se mies­to gat­vė­se (Vo­ kie­čių, Pi­lies gatvėse, Ge­di­mi­no prospekte ir kt.) tu­ri bū­ti nu­šluo­ti iki 7 val., poil­sio ir šven­čių die­no­ mis iki 8 val. O ki­tos mies­to gat­vės – iki 8 val., poil­sio ir šven­čių die­ no­mis iki 9 val. Sos­ti­nės gat­vės va­ lo­mos ir bars­to­mos pa­gal Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to pa­reng­tas Vil­niaus mies­to gat­vių prie­žiū­ros žie­mą re­ko­men­da­ci­jas. VD inf.

Pa­nei­gi­mas 2012 m. lapk­ri­čio 26 d. Žur­na­lis­ tų eti­kos ins­pek­to­rė nu­spren­dė: 1. Pri­pa­žin­ti UAB kon­cer­no „MG Bal­tic“ skun­dą dėl pub­li­ka­ci­jo­ se „Kon­cer­nas „MG Bal­tic“ ne­ su­ge­ba at­si­skai­ty­ti su Ūkio ban­ ku“ (www.die­na.lt, 2012-07-18), „Klimps­ta vis gi­liau“ („Vil­niaus die­na“, 2012-07-18) pa­skelb­tos in­for­ma­ci­jos iš da­lies pa­grįs­tu. 2. Įs­pė­ti vie­šo­sios in­for­ma­ci­ jos sklei­dė­ją UAB „Die­na Me­dia News“ dėl Vi­suo­me­nės in­for­ ma­vi­mo įsta­ty­mo 3 straips­nio 3 da­lies, 16 straips­nio 1 da­lies, 22 straips­nio 8 da­lies 1 ir 2 punk­tų pa­žei­di­mo ir rei­ka­lau­ti šiuos pa­ žei­di­mus pa­ša­lin­ti iš pub­li­ka­ci­jos „Kon­cer­nas „MG Bal­tic“ ne­su­ ge­ba at­si­skai­ty­ti su Ūkio ban­ku“ (www.die­na.lt, 2012-07-18). 3. Rei­ka­lau­ti, kad UAB „Die­ na Me­dia News“ Vi­suo­me­nės

in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­ ta tvar­ka pa­neig­tų pub­li­ka­ci­jo­se „Kon­cer­nas „MG Bal­tic“ ne­su­ ge­ba at­si­skai­ty­ti su Ūkio ban­ ku“ (www.die­na.lt, 2012-07-18), „Klimps­ta vis gi­liau“ („Vil­niaus die­na“, 2012-07-18) pa­skelb­ tą tik­ro­vės nea­ti­tin­kan­čią ir Pa­ reiš­kė­jo da­ly­ki­nę re­pu­ta­ci­ją pa­ žei­džian­čią in­for­ma­ci­ją. 4. Vie­šai pa­skelb­ti spren­di­mą „Vals­ty­bės ži­nių“ prie­de „In­for­ ma­ci­niai pra­ne­ši­mai“ ir Žur­na­ lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus tar­ny­ bos in­ter­ne­to tink­la­la­py­je. 5. Iš­siųs­ti spren­di­mą Pa­reiš­ kė­jui, A.Če­ka­na­vi­čiui ir L.Ge­ niui. Ati­tin­ka­mai in­for­muo­ja­me, kad 2012 m. lie­pos 18 d. dien­raš­ ty­je „Vil­niaus die­na“ pa­skelb­ to­je pub­li­ka­ci­jo­je (straips­ny­je) „Klimps­ta vis gi­liau“ bu­vo pa­

skleis­ta ši tik­ro­vės nea­ti­tin­kan­ti in­for­ma­ci­ja: – „<...> kon­cer­nas „MG Bal­tic“ ne­mo­kus ir ne­su­ge­ba at­si­skai­ty­ti su Ūkio ban­ku“; – „<...> su bu­vu­sio Ūkio ban­ko ste­bė­to­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Liu­ tau­ro Va­ra­na­vi­čiaus pa­gal­ba ga­vo 46 mln. li­tų kre­di­tą „Vil­niaus ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to ir plėt­ros cent­ro“ var­du, kon­cer­nas „MG Bal­tic“ už­ sta­tė sa­vo tur­tą – 12 ha že­mės“; – „Prak­tiš­kai šiuo kre­di­tu kon­ cer­nas bu­vo iš­gel­bė­tas nuo bank­ ro­to“. Taip pat in­for­muo­ja­me, kad Žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rės spren­di­me kons­ta­tuo­ta, jog pub­li­ka­ci­jo­je pa­skelb­tas tei­ gi­nys „<...> ban­ko sa­vi­nin­kai su­lau­kė pa­ties „MG Bal­tic“ pre­zi­den­to Da­riaus Moc­kaus gra­si­ni­mų“ ati­tin­ka tik­ro­vę.

„Ma­žą ku­ku­lį, ku­rį da­bar iš­ri­de­no­ me, dar tik­rai pil­dy­si­me ir lip­dy­si­ me to­liau“, – pa­ža­dė­jo va­kar sos­ti­ nė­je ati­da­ry­to kol kas vie­nin­te­lio žais­lų mu­zie­jaus Lie­tu­vo­je stei­ gė­jai.

Penk­ta­die­nį ofi­cia­liai ati­da­ry­tas Žais­lų mu­zie­jus tu­rė­tų tap­ti ne tik vil­nie­čių ir ki­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų trau­kos cent­ru, bet ir vi­lio­ti sve­ čius iš už­sie­nio, kaip vi­lia­si mu­zie­ jaus įkū­rė­jai. Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės gat­vė­je mu­ zie­jų įstei­gė Ind­rė Jo­vai­šai­tė-Bla­ že­vi­čie­nė ir Po­vi­las Bla­že­vi­čius. Jų tei­gi­mu, nie­kas ne­bū­tų pa­vy­kę be dau­gy­bės drau­gų ir mi­nis­te­ri­jų, ki­ tų įstai­gų pa­gal­bos. „Mums ši die­na la­bai ypa­tin­ga. Idė­ja apie mu­zie­jų mus tie­siog per­ se­kio­jo kiek­vie­ną die­ną tre­jus me­ tus. Žais­lai yra ypa­tin­gi – juk jei­gu juos iš­me­ti, tar­si iš­me­ti sa­vo jaut­ riau­sių me­tų pri­si­mi­ni­mus. Ta­čiau, nors da­bar ofi­cia­liai ati­da­ro­me mu­zie­jų, bū­tent šian­dien pa­ma­ tė­me, kad vis dar pra­si­de­da juo­das sun­kus dar­bas, nes tą ma­žą ku­ku­ lį, ku­rį da­bar iš­ri­de­no­me, dar tik­rai to­bu­lin­si­me, pil­dy­si­me“, – kal­bė­jo I.Jo­vai­šai­tė-Bla­že­vi­čie­nė.

P.Bla­že­vi­čius trum­pai pa­pa­sa­ ko­jo apie mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ją: „Eks­po­zi­ci­jo­je yra ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių ko­pi­jos, re­konst­ruk­ci­jos, o ori­gi­na­lai yra vie­nuo­li­ko­je Lie­ tu­vos mu­zie­jų. Du kam­ba­riai skir­ ti XIII–XVII a. ko­pi­joms, re­konst­ ruk­ci­joms. Tik­rai ži­no­ma, kad tų žais­lų bu­vo dau­giau Lie­tu­vo­je, ta­ čiau jie su­ny­kę. Ką pa­vy­ko su­rink­ ti, tą ir pri­sta­to­me. Tu­ri­me ke­lias skir­tin­gas žais­lų, žai­di­mų te­mas: ka­ry­bos, ūkio ir bui­ties, pra­mo­gų, spor­to, sta­lo, glo­bos (lė­lės, žvė­ re­liai), mu­zi­kos. Suau­gu­sie­siems dau­giau skir­ta in­for­ma­ci­ja, o vai­ kai ga­li čiu­pi­nė­ti, ty­ri­nė­ti.“ Žais­lų mu­zie­jaus ati­da­ry­mo pro­ ga stei­gė­jų pa­svei­kin­ti at­vy­ko lai­ki­ na­sis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius ir mies­ to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Pa­dė­kos raš­tą per­da­vė Sei­mo Svei­ka­tos rei­ ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė. I.Jo­vai­š ai­t ė-Bla­ž e­v i­č ie­n ė yra Val­do­vų rū­mų pa­ra­mos fon­do di­ rek­to­rė. P.Bla­že­vi­čius, stu­di­juo­da­mas dok­to­ran­tū­rą Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­te, Is­to­ri­jos ka­ted­ro­je, 2010 m. ap­gy­nė di­ser­ta­ci­ją „Žais­lai ir žai­ di­mai Lie­tu­vo­je XIII–XVII a. re­ mian­tis ar­cheo­lo­gi­jos duo­me­ni­ mis“.


4

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

miestas

Links­mo­ji vil­nie­čių skun­dų pu­sė

Sa­vi­val­dy­bės elekt­ro­ni­nia­me skun­dų re­gist­re vil­nie­čiai fik­suo­ja ne tik mies­to pro­ble­mas. Kai ku­rie že­ria pa­ mo­ky­mus mies­to val­džiai, ki­ti pik­ti­na­si įvai­riau­sio­mis smulk­me­no­mis, ku­rias ga­lė­tų per ke­lias mi­nu­tes su­ tvar­ky­ti pa­tys, tre­ti krei­pia­si dėl svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­mų da­ly­kų. Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Krei­pia­si fa­mi­lia­riai

Kad ir koks ab­sur­diš­kas bū­tų skun­ das, elekt­ro­ni­nė­je sis­te­mo­je vis tiek nu­ro­do­ma, ku­ris konk­re­čiai val­di­ nin­kas tu­ri jį iš­spręs­ti. Pa­v yz­d žiui, ne­se­n iai Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­b ės elekt­ro­n i­ nia­m e mies­to pro­b le­m ų re­g ist­ re už­f ik­s uo­tas toks skun­d as: „PS bė­g io­ja ap­l ink EG ir truk­d o DM.“ Prob­l e­m ą spręs­t i pa­ves­ta sa­v i­val­dy­b ės Vie­š o­s ios tvar­kos sky­r iaus ve­d ė­j ui Ma­r iui Švai­ kaus­kui. Šyp­se­ną ke­lia ir ne­se­niai už­re­ gist­ruo­to skun­do dėl ne­pa­to­gios po­že­mi­nės pe­rė­jos sti­lius: „Kiek­ vie­ną ry­tą ten­ka ste­bė­ti, kaip aš­ tuo­nių eis­mo juos­tų gat­vę ne­si­ lanks­tan­čio­mis per ke­lius ko­jo­mis per­bė­ga se­nu­tė.“ Dau­gu­ma re­gist­re esan­čių skun­ dų pa­ra­šy­ti rim­tai ir for­ma­liai.

Vis dėl­to kai ku­riuos skun­dus gy­ ven­to­jai su­ra­šo taip, tar­si kal­bė­tų­ si su drau­gais. „Gy­ve­nu me­di­nia­ me na­me, ku­ria­me yra ke­tu­ri bu­tai. Vie­na­me iš bu­tų gy­ve­nu aš“, – kad bū­tų vi­siš­kai aiš­ku, jog jis ten tik­rai gy­ve­na, kar­to­ja mies­to gy­ven­to­jas. „Ka­da šis ke­lias bus su­tvar­ky­tas iki bent jau pa­ken­čia­mo ly­gio?“ – su­ tvar­ky­ti duo­bė­tą ke­lią pra­šo ki­tas. „Ke­liai yra ne siau­bin­gi, jie yra jau ne­pra­va­žiuo­ja­mi!“ – skun­džia­ si tre­čias. Dar vie­nas sos­ti­nės gy­ ven­to­jas rė­žia trum­pai: „Se­nas iš­ kry­pęs ša­li­gat­vis.“ „Ti­kiuo­si, kad mū­sų mies­tas ne tik eko­lo­giš­kas, bet ir LO­GIŠ­KAS“, – skun­de ra­šo dėl neiš­ve­ža­mų at­ lie­kų be­si­skun­džian­tis mies­tie­tis. „Gal jūs tu­ri­te tik vie­ną pjūk­ lą vi­sam mies­tui, tai aš ga­liu sa­vo pa­sko­lin­ti!“ – pra­šy­da­mas su­tvar­ ky­ti truk­dan­čius krū­mus, pa­gal­bą siū­lo Vil­niaus gy­ven­to­jas. „Keis­ta, kad kaž­kam iš mies­ to val­džios at­ro­do nor­ma­lu svaig­

At­sa­ky­muo­se hu­mo­ro ne­bū­na Sa­vi­val­dy­bės E. mies­to de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Jo­nas Pid­ko­vas pa­sa­ko­ jo, kad nie­ki­nių skun­dų bū­na vie­ne­tai, nes pro­ble­mas re­gist­ruo­ja au­to­ri­zuo­ ti var­to­to­jai, ku­rių var­das ir pa­var­dė yra ži­no­mi.

gu to rei­kia, spe­cia­lis­tai ap­lan­ko vie­ tą. Vis dėl­to daž­niau­siai bū­na pri­se­ga­ mos nuo­trau­kos, iš ku­rių ga­li­ma ge­rai pa­ma­ty­ti, ko­kia yra pro­ble­ma.

Be to, dau­gu­ma at­ve­jų ži­no­mas pro­ble­mą re­gist­ra­vu­sio gy­ven­to­jo te­le­fo­no Nuo pro­ble­mos už­re­gist­ra­vi­mo su­tei­ nu­me­ris (e. pa­štas ži­no­mas vi­sa­da), to­ kia­mas 20 dar­bo die­nų ter­mi­nas at­ dėl, jei­gu spe­cia­lis­tams ky­la neaiš­ku­ sa­ky­ti pa­reiš­kė­jui. Prik­lau­so­mai nuo mų, jie daž­niau­siai pa­skam­bi­na te­le­fo­ pro­ble­mos su­dė­tin­gu­mo ar ke­lia­mos nu ir iš­siaiš­ki­na“ , – pa­sa­ko­jo E. mies­to grės­mės, kai ku­rios iš­spren­džia­mos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. ne­del­siant, o kai ku­rioms spręs­ti bus O kaip rea­guo­ja­ma į to­kius skun­dus, lau­kia­ma pa­pil­do­mų lė­šų. kaip „PS bė­gio­ja ap­link ir truk­do“ – at­ Ar spe­cia­lis­tai pri­va­lo ap­lan­ky­ti skun­ sa­ko­ma su hu­mo­ru ar tik for­ma­liai? do ob­jek­tą – nu­ro­dy­tą vie­tą, net jei­gu „Į to­kius skun­dus rea­guo­ja­ma for­ma­ ma­ty­ti, kad skun­das ne­lo­giš­kas? „Jei­ liai“, – pa­tvir­ti­no J.Pid­ko­vas.

ti apie ne­mo­ka­mą trans­por­tą, kai ir esa­mo ne­su­ge­ba su­tvar­ky­ti už pi­ ni­gus“, – skun­de dėl vie­šo­jo trans­ por­to pa­slau­gų ko­ky­bės ra­šo vil­ nie­tis. „Aš to­kį ap­si­lei­di­mą ma­čiau tik Af­ri­ko­je!“ – dėl ap­leis­tos te­ri­to­ri­ jos Sa­va­no­rių pro­spek­te krei­pia­ si vil­nie­tis. Lie­ja emo­ci­jas

Ra­šy­da­mi skun­dus, vil­nie­čiai pa­ si­tel­kia ir la­bai iš­raiš­kin­gą sti­lių, epi­te­tus ar­ba, neap­si­ken­tę dėl ne­ spren­džia­mų pro­ble­mų, lei­džia emo­ci­joms lie­tis lais­vai. To­kie skun­dai skam­ba tik­rai įti­ki­na­mai. „Mū­sų na­mo kie­mas yra tra­giš­ kas. Aikš­te­lė­je ir ap­link ją pil­na ne­ rea­laus dy­džio gy­vū­nų eksk­re­men­ tų“, – bai­si­si vie­nas vil­nie­tis. „No­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kios tar­ ny­bos tvar­ko mū­sų kie­mus? Ar dar eg­zis­tuo­ja to­kie dar­buo­to­jai, kaip kiem­sar­giai? Nes pa­žiū­rė­jus į tai, kas da­ro­si ša­lia mū­sų tua­le­ to, šiukš­lių kon­tei­ne­rio ir plo­tuo­ se prie na­mų sie­nų, ku­rie ofi­cia­liai ne­tu­ri šei­mi­nin­ko (tai yra sa­vi­val­ dy­bės nuo­sa­vy­bė), au­to­ma­tiš­kai ky­la at­sa­ky­mas – nė­ra. Ar rei­kia lauk­ti to mo­men­to, kol per šiukš­ les ne­bus įma­no­ma nei praei­ti, nei pra­va­žiuo­ti?!“ – pik­ti­na­si dar vie­ nas gy­ven­to­jas. „Vėl tas gra­fi­tis. M.An­to­kols­kio gat­vė­je ant sie­nos vėl at­si­ra­do gra­ fi­čių už­ra­šai. Ar yra sa­vi­val­dy­bė­je nu­ma­ty­ta lė­šų at­si­ra­du­sioms bjau­ ry­bėms už­da­žy­ti dar šį ru­de­nį?“ – tei­rau­ja­si mies­tie­tė. Ki­tą gy­ven­to­ją nu­var­gi­no „elekt­ ri­nio paukš­čio iš­puo­liai“: „Jau dau­giau ne­gu me­tus trun­kan­ tis triukš­mas ke­lią pa­si­pik­ti­ni­mą! Kas 5 mi­nu­tes pa­si­kar­to­jan­tys Šv. Jo­nų baž­ny­čios var­pi­nė­je įmon­

tuo­to elekt­ri­nio paukš­čio iš­puo­ liai drums­čia se­na­mies­čio gy­ven­ to­jų mie­gą.“ Dėl mo­ra­li­nės ža­los kom­pen­ sa­vi­mo ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą skun­de svars­to vie­šo­jo trans­por­ to ke­lei­vis: „To­kio koš­ma­ro ir to­ kio ner­vų ga­di­ni­mo se­niai ne­bu­vau pa­ty­ręs, kaip šian­dien. Pen­kis kar­ tus mė­gi­nau pa­pil­dy­ti tą pra­keik­tą kor­te­lę, bet nei­šė­jo.“ Ra­šo ir pa­mo­ky­mus

Ga­li­ma iš­skir­ti dar vie­ną skun­dų ka­te­go­ri­ją. Tai pa­mo­kan­tys skun­ dai. Juo­se gy­ven­to­jai kant­riai – ar­ ba ne­te­kę kant­ry­bės – aiš­ki­na sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tams, kaip elg­tis.

pin­tis sa­vi­val­dy­bei“, – dėl duo­bių gat­vė­je skun­džia­si gy­ven­to­jas. „Vis dar ne­nu­va­ly­ta Prof­są­jun­ gų rū­mų vir­šu­ti­nės da­lies ter­lio­nė „gra­fi­tis“. Pa­ti sa­vi­val­dy­bė prii­ma tvar­ką, pa­gal ku­rią tu­ri bū­ti ša­li­ na­mi gra­fi­čiai, pa­sta­tų sa­vi­nin­ kai bau­džia­mi, bet ko­dėl ta­da tos tvar­kos ne­si­lai­ko ir ter­lio­nė vis dar ten? – skun­dą re­gist­ra­vu­si vil­nie­tė ste­bi­si sa­vi­val­dy­bės tvar­ka. – Sa­vi­ nin­ką nu­baus­ti bau­da, jei ne­nu­va­ lo, ir ta­da te­gu pa­ti sa­vi­val­dy­bė va­ lo, o są­skai­tas pa­tei­kia sa­vi­nin­kui. Kur čia pro­ble­ma? Juk čia lan­ko­si tu­ris­tai. Ne­bent mies­to val­di­nin­ kai ma­no, kad pa­ja­mos iš tu­riz­mo mies­tui ne­rei­ka­lin­gos.“ Mis­ti­kos zo­na

Mū­sų na­mo kie­mas yra tra­giš­kas. Aikš­te­ lė­je ir ap­link ją pil­na ne­rea­laus dy­džio gy­ vū­nų eksk­re­men­tų. „Jūs pra­šo­te žmo­nių tvar­ky­ti sa­ vo gy­vū­nų ka­ku­čius (at­si­pra­šau). Tai gal ga­li­te pa­sta­ty­ti kon­tei­ne­ rius, skir­tus jiems su­rink­ti, be to, ir kon­tei­ne­rius šva­riems mai­šiu­ kams, skir­tiems tam rei­ka­lui“, – pa­ta­ria vie­na sos­ti­nės gy­ven­to­ja. „Ger­bia­mi, su­tvar­ky­ki­te pa­ga­ liau ša­li­gat­vį Bist­ry­čios gat­vė­je prie vai­kų dar­že­lio „Pu­šai­tė“. Gė­da – vi­są va­sa­rą – iki da­bar iš­raus­ta. Ša­lia vai­kų dar­že­lis, vieš­bu­tis. Su­ si­dė­lio­ki­te prio­ri­te­tus tei­sin­gai“, – mo­ko ki­tas mies­tie­tis. „Aš su­pran­tu, kad ar­tė­ja rin­ki­ mai, ta­čiau gal ga­li­ma bū­tų bent pa­si­rū­pin­ti tuo, kuo pri­klau­so rū­

Kai ku­rie skun­dai, – nors to­kių ne­ daug, – yra tik­rai sun­kiai su­vo­kia­ mi. Vis­gi ir jie tu­ri bū­ti skir­ti ku­ riam nors sa­vi­val­dy­bės sky­riui ir spe­cia­lis­tui. Be jau mi­nė­to „PS bė­gio­ja ap­link EG ir truk­do DM“, pro­ble­mų re­ gist­re yra ir dau­giau per­lų. „Trūks­ta tua­le­tų! Vien dėl to jau ke­le­rius me­tus ne­ga­li­me su vai­kais į se­na­mies­tį išei­ti, tu­ris­tai klau­si­ nė­ja, kur tua­le­tas, o tu kaip ne sa­ va­me mies­te – ne­ži­nai, nes nė­ra jų“, – apie rea­lią pro­ble­mą ir keis­ to­ką sa­vo reak­ci­ją į ją ra­šo na­muo­ se „įsi­ka­li­nęs“ vil­nie­tis. „Pa­to­gu ra­šy­ti, nes da­bar vis­kas var­to­si. Pa­to­gu ra­šy­ti, nes da­bar vis­kas var­to­si. Pa­to­gu ra­šy­ti, nes da­bar vis­kas var­to­si“, – šį re­gist­ ruo­tą skun­dą pe­rė­mė Mies­to tvar­ ky­mo sky­rius. „Yra di­de­lė pro­ble­ma la­bai di­de­lė pro­ble­ma iš­ki­lo. Test. La­bai di­de­lė pro­ble­ma iš­ki­lo. Test. La­bai di­de­lė pro­ble­ma iš­ki­lo. Test.“, – šis skun­ das te­ko Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui.

„Gal jūs tu­ri­ te tik vie­ną pjūk­lą vi­sam mies­tui, tai aš ga­liu sa­ vo pa­sko­lin­ ti!“ – pra­šy­da­ mas su­tvar­ ky­ti truk­dan­ čius krū­mus, pa­gal­bą siū­lo Vil­niaus gy­ ven­to­jas.

„„Sa­vi­raiš­ka: apie mies­to pro­ble­mas pra­ne­šan­tys gy­ven­to­jai kar­tais tai da­ro la­bai kū­ry­biš­kai. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.


5

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kvai­lys­tė at­si­rū­go Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas pi­ni­gi­ne bau­da ir tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­mu nu­bau­dė 18-me­tį jau­nuo­lį, ku­ris tre­čia­die­nio nak­tį au­to­mo­bi­liu Ka­ted­ros aikš­tė­je va­ži­nė­jo ap­ link Ka­lė­dų eg­lę.

Šį vai­ruo­to­jo poel­gį po­li­ci­ja įver­ ti­no kaip chu­li­ga­niš­ką vai­ra­vi­mą, to­dėl sky­rė 1,2 tūkst. li­tų pi­ni­gi­ nę bau­dą ir 14-ai mė­ne­sių atė­mė tei­sę vai­ruo­ti. Į Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­ jos val­dy­bą at­vy­kęs N.R. pa­sa­ko­ jo, kad no­rė­jo pa­da­ry­ti įspū­dį sa­vo mer­gi­nai. To­dėl, drau­gui fil­muo­ jant, sma­gi­no­si va­ži­nė­da­mas au­ to­mo­bi­liu drau­džia­mo­je vie­to­je. Vaiz­das bu­vo įkel­tas į in­ter­ne­tą. Vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą N.R. bu­vo ga­vęs prieš pen­kis mė­ne­ sius. Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio spe­cia­lis­tas Pau­lius Rad­vi­la­vi­čius BNS sa­kė, kad apie įvy­kį Ka­ted­ros aikš­tė­je bu­vo gau­

ti bent ke­li pra­ne­ši­mai per sis­te­mą epo­li­ci­ja.lt. Net­ru­kus bu­vo nu­sta­ ty­tas au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas. Chu­li­ga­niš­kas vai­ra­vi­mas yra Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas dėl chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų, ke­lian­ tis pa­vo­jų eis­mo sau­gu­mui ar­ba sa­vo ar ki­tų žmo­nių sau­gu­mui, ir už­trau­kia bau­dą vai­ruo­to­jui nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. li­tų su tei­ sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­ nes atė­mi­mu nuo vie­nų iki dve­jų me­tų, o as­me­nims, ne­tu­rin­tiems tei­sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­ mo­nių, – bau­dą nuo 2,5 tūkst. iki 3,5 tūkst. li­tų. VD, BNS inf.

Ša­li­na nuo pa­rei­gų Teis­mas kol kas nuo pa­rei­gų nu­ ša­li­no pen­kis iš tris­de­šim­ties pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba ir ky­ ši­nin­ka­vi­mu įta­ria­mų Me­di­nin­ kuo­se dir­bu­sių Lie­tu­vos mui­ ti­nės tar­ny­bos pa­rei­gū­nų, kaip BNS in­for­ma­vo Ge­ne­ra­li­nė pro­ ku­ra­tū­ra.

Pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vė Rū­ta Dir­ sie­nė vakar BNS sa­kė, kad yra pa­duo­ti pra­šy­mai nuo pa­rei­gų nu­ša­lin­ti vi­sus nu­si­kal­ti­mais įta­ ria­mus pa­rei­gū­nus. „Pro­ce­sas vyks­ta ra­šy­ti­ne tvar­ ka“, – tei­gė ji. Trims de­šim­tims mui­ti­nin­kų yra pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl pikt­ nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir ky­ši­ nin­ka­vi­mo vei­kiant bend­ri­nin­ kų gru­pė­je. Tre­čia­die­nį bu­vo pra­neš­ta, kad po ke­tu­ris mė­ne­sius tru­ku­sio ty­ ri­mo ke­lias de­šim­tis mui­ti­nin­kų su­lai­kė Mui­ti­nės de­par­ta­men­ to Tar­ny­bi­nių ty­ri­mų tar­ny­bos, Mui­ti­nės kri­mi­na­li­nės tar­ny­bos

ir Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nai. Su­lai­ky­tie­ji dir­bo Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je esan­čia­ me Me­di­nin­kų ke­lio po­ste. Mui­ ti­nės de­par­ta­men­to tei­gi­mu, tai di­džiau­sia ko­rup­ci­nio po­bū­džio by­la Lie­tu­vos mui­ti­nės is­to­ri­jo­je. Mui­ti­nės va­do­vai tei­gia, kad su­lai­ky­tie­ji – po­sto ins­pek­to­riai. Vie­ni pa­rei­gū­nai su­lai­ky­ti pa­čia­ me po­ste, ki­ti – tik at­vy­kę į tar­ ny­bą ar­ba na­muo­se. VD, BNS inf.

Sky­rė tik pa­pei­ki­mą Konf­lik­tą lo­ši­mo na­muo­se Vil­ niu­je su­kė­lu­si ir ne­tin­ka­mai el­ gu­sis Vil­niaus pro­ku­ro­rė Ilo­na Žu­kai­tė nu­baus­ta pa­pei­ki­mu. Tar­ny­bi­nę nuo­bau­dą jai už pro­ ku­ro­ro var­do pa­že­mi­ni­mą sky­ rė ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­ rius Va­lys.

Kaip tei­gia­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ ra­tū­ros pra­ne­ši­me, to­kią nuo­bau­ dą pro­ku­ro­rei siū­lė ir Pro­ku­ro­rų eti­kos ko­mi­si­ja, ku­rią nuo šių me­ tų pra­džios su­da­ro ne tik pro­ku­ra­ tū­ros, bet ir vi­suo­me­nės at­sto­vai. Ko­mi­si­ja, nag­ri­nė­ju­si mi­nė­tos pa­rei­gū­nės gal­būt nee­tiš­ką el­ge­ sį vie­šo­je vie­to­je, kons­ta­ta­vo, kad mi­nė­ta pa­rei­gū­nė ne tar­ny­bos me­tu sa­vo el­ge­siu pa­že­mi­no pro­ ku­ro­ro, kaip vals­ty­bės pa­rei­gū­ no, ir pro­ku­ra­tū­ros, kaip vals­ty­ bės ins­ti­tu­ci­jos, var­dą. Pro­ku­ro­rė ne­tin­ka­mai el­gė­si Vil­niaus lo­ši­mo

na­muo­se, var­to­jo pa­rei­gū­nei ne­ de­ra­mą lek­si­ką, su­kė­lė konf­lik­tą. Kaip skelb­ta bir­že­lio pra­džio­je, sos­ti­nės po­li­ci­jai bu­vo pra­neš­ta, kad Ge­di­mi­no pro­spek­te esan­ čiuo­se lo­ši­mo na­muo­se įsi­siau­ tė­jo iš­gė­ru­si mo­te­ris. Išk­vies­ti po­li­ci­jos pa­tru­liai mo­te­rį nu­ve­ žė į Vil­niaus 3-ią­jį po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tą. Čia paaiš­kė­jo, kad tai Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė I.Žu­kai­tė. VD, BNS inf.

Vil­niu­je at­stum­tas mer­gi­nos 18-me­tis na­mus Uk­mer­gė­je nu­spren­dė pa­siek­ ti ba­sas. Jo kelionę nutraukė policijos pareigūnai.

„„Smulk­me­na: Uk­mer­gę ba­so­mis pa­siek­ti ban­dęs jau­nuo­lis paaiš­ki­no,

kad beei­nant su­ply­šo ba­tai, to­dėl juos iš­me­tė. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Į na­mus pa­trau­kė ba­so­mis Pir­mie­ji pės­čio­mis ke­liu Vilnius– Panevėžys ei­nan­tį žmo­gų pa­ste­bė­ jo Vil­niaus mies­to pa­tru­liai. Vai­ki­ nas bu­vo tik su ko­ji­nė­mis, o vie­toj ba­tų ko­jas bu­vo ap­si­vy­nio­jęs mai­ še­liais. Iš­siaiš­ki­nę, kad jau­nuo­lis yra iš Uk­mer­gės ra­jo­no ir ke­liau­ja na­mo, pa­rei­gū­nai jį nu­ve­žė į Šir­ vin­tas. Čia pa­si­ti­ko Šir­vin­tų ra­jo­no po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­tru­liai. Jie su­ si­sie­kė su Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tu ir ket­vir­ta­die­nį

apie 4 val. ry­to ties Krikš­tė­nais pės­čią­jį ke­lei­vį per­da­vė uk­mer­giš­ kiams. Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad 18-me­tis ke­liau­to­jas yra iš Vi­diš­ kių se­niū­ni­jos, Šla­pių prie­mies­čio. Ka­dan­gi ki­lo įta­ri­mas, jog vai­ki­nas ga­li bū­ti ap­ša­lęs ga­lū­nes, pir­miau­ sia jis bu­vo nu­vež­tas į Uk­mer­gės li­go­ni­nę. Me­di­kai jau­nuo­lį pa­gul­ dė į li­go­ni­nę ste­bė­ti. Pa­sak po­li­ci­ jos pra­ne­ši­mo, jau­nuo­lis paaiš­ki­no,

kad į Vil­nių jis bu­vo nu­va­žia­vęs pas drau­gę, su ku­ria su­si­pa­ži­no in­ter­ ne­tu. Kai drau­gė ne­pa­no­ro jo įsi­ leis­ti į na­mus, jis nu­spren­dė pės­ čio­mis su­grįž­ti į Uk­mer­gę. Tad apie 19 val. pa­trau­kė na­mų link. Beei­ nant su­ply­šo ba­tai, to­dėl juos iš­ me­tė ir ko­jas ap­vy­nio­jęs mai­še­ liais tę­sė ke­lio­nę. Kad 18-me­tis pa­gul­dy­tas į li­go­ ni­nę, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­ne­šė jo ma­mai. VD, BNS inf.


6

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

At­me­ta kal­ti­ni­mus Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­ va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gap­šys (nuo­tr.) tvir­ti­na, kad įta­ria­muo­ ju Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je ta­po, kai par­ ti­jos bu­hal­te­rė Ni­jo­lė Ste­po­na­vi­ čiū­tė pa­kei­tė pa­ro­dy­mus ir tei­gė, esą jis ret­kar­čiais jai nu­ro­dy­da­vo ne­le­ga­liai su­mo­kė­ti už de­ga­lus ir te­le­fo­ną.

„2006 m. ge­gu­žę N.Ste­po­na­vi­ čiū­tė pa­ro­dė, kad aš jai as­me­ niš­kai jo­kių nu­ro­dy­mų dėl jos at­lie­ka­mų veiks­mų ne­da­viau“, – va­kar Sei­mo lai­ki­no­sios ko­ mi­si­jos, svars­tan­čios dėl tri­jų DP at­sto­vų tei­si­nio imu­ni­te­to pa­nai­ ki­ni­mo, po­sė­dy­je sa­kė V.Gap­šys. Jo tei­gi­mu, N.Ste­po­na­vi­čiū­ tė pa­ro­dy­mus pa­kei­tė, kai paaiš­ kė­jo, kad ji bus at­leis­ta nuo bau­ džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės. „Ta­da ji pa­tiks­li­no, kad ret­kar­čiais V.Gap­ šys duo­da­vo nu­ro­dy­mų“, – sa­kė po­li­ti­kas. V.Gap­šys ir jo ad­vo­ka­tas Sau­ lius Ju­zu­ko­nis tvir­ti­no, kad iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą dėl DP pra­dė­jo Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­ tas (VSD). V.Gap­šys pa­sa­ko­jo, kaip 2007 m. gruo­dį VSD pa­rei­ gū­nai jo na­muo­se at­li­ko kra­tą. Pa­gal teis­mo san­kci­ją jie rei­ka­la­vo ati­duo­ti gry­nuo­sius ir do­ku­men­ tus, su­si­ju­sius su bu­hal­te­ri­ne ap­ skai­ta, de­ga­li­nių nuo­lai­dų kor­te­ les bei as­me­ni­nius už­ra­šus. Pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas pri­pa­ži­no, kad V.Gap­šys neat­li­ko

pa­grin­di­nio vaid­mens nu­si­kals­ta­ mo­je sche­mo­je. „Ta­čiau tam tik­ ros by­los ap­lin­ky­bės pa­ro­dė, kad jis ten da­ly­va­vo ir at­lik­da­vo tam tik­ras už­duo­tis“, – tei­gė jis. V.Gap­šys įro­di­nė­jo, esą DP by­ la yra po­li­ti­nė, o jis į ją pa­kliu­vęs dėl to, kad bu­vo ak­ty­vus, DP gy­ nė ir tarp­tau­ti­niu mas­tu. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra praė­ ju­sią sa­vai­tę krei­pė­si į Sei­mą su pra­šy­mu pa­nai­kin­ti tri­jų DP par­ la­men­ta­rų – V.Gap­šio, Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ir Vi­ta­li­jos Von­žu­ tai­tės – tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. Lai­ki­no­ji Sei­mo ko­mi­si­ja pri­ va­lo iki gruo­džio 21 d. pa­reng­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, ar ten­kin­ti ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­šy­mą. VD, BNS inf.

Tvar­kos pa­žei­di­mas ar cen­zū­ra? Par­la­men­to kan­ce­lia­ci­ja iš Sei­ mo na­rių dar­bi­niams do­ku­men­ tams skir­tų dė­žu­čių iš­rin­ko lei­di­ nius, ku­rių va­kar į jas pri­dė­jo Lie­ tu­vos gė­jų ly­gos (LGL) val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ras Si­mon­ko (nuotr.) ir ki­ti šios ly­gos at­sto­vai.

LGL par­la­men­ta­rų dė­žu­tė­se pa­li­ ko po kny­gą „Be­si­kei­čian­tys vei­ dai“ ir kvie­ti­mą da­ly­vau­ti ki­tų me­tų lie­pą Vil­niu­je pla­nuo­ja­mo­ se ei­ty­nė­se. „Taip, kaip pa­žei­džiant tvar­ ką jie bu­vo iš­pla­tin­ti, ly­giai taip pat jie bu­vo išim­ti ir pa­dė­ti sau­ go­ti. Jei­gu Gė­jų ly­ga raš­tu kreip­ sis, mes juos grą­žin­si­me“, – sa­ kė Sei­mo kanc­le­rio pa­va­duo­to­jas Ge­de­mi­nas Alek­so­nis. Jo tei­gi­mu, LGL lei­di­nius par­la­ men­ta­rams ga­lė­jo ati­duo­ti ofi­cia­ liai ad­re­suo­tus per Sei­mo prii­ma­ mą­jį. „Pla­tin­ti ten, kur pla­ti­na­ma dar­bi­nė in­for­ma­ci­ja Sei­mo na­ riams, – to da­ry­ti ne­ga­li­ma“, – pa­brė­žė kanc­le­rio pa­va­duo­to­jas. Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vė Da­lia Kuo­dy­tė pa­si­pik­ti­no to­kiu Sei­ mo kan­ce­lia­ri­jos poel­giu: „Man, kaip Sei­mo na­rei, dar ne­te­ko gir­ dė­ti, kad re­mian­tis ko­kiais nors kanc­le­rio įsa­ky­mais Sei­mo rū­ muo­se bū­tų vyk­do­ma cen­zū­ra. Nie­ka­da ne­si­ti­kė­jau, kad įvyks kas nors pa­na­šaus, bet šian­dien tai pa­ma­tė­me. To­dėl ne­dels­da­ ma rei­ka­lau­siu, kad kon­fis­kuo­ ti lei­di­niai, ku­rie da­bar sau­go­mi Sei­me, bū­tų grą­žin­ti tiems, kam jie ir bu­vo skir­ti, – vi­siems par­la­

Še­šio­lik­to­ji ša­lies Vy­riau­sy­bė su­da­ry­ ta. Bet ji kol kas ne vi­sa – Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­ tei ne­ti­ko dvi pa­ teik­tos kan­di­da­tū­ ros. Ta­čiau val­dan­ tie­ji ti­ki­si, kad so­cia­ li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rai bus pa­skir­ti pa­čiu ar­ti­miau­siu me­tu. „„Ka­bi­ne­tas: atė­jęs į pre­zi­den­tū­rą pa­skir­ta­sis prem­je­ras A.But­ke­vi­čius

va­kar at­si­ne­šė ne vi­są siū­lo­mų mi­nist­rų są­ra­šą. 

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

Nau­jo­je Vy­riau­sy­bė­je – dvi laisvos vietos Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pre­zi­den­tė va­kar ry­tą su­si­ti­ko su pa­skir­tuo­ju prem­je­ru Al­gir­du But­ ke­vi­čiu­mi ir ga­vo iš jo ofi­cia­lų tei­ ki­mą skir­ti mi­nist­rus. Ja­me ne­bu­ vo dvie­jų pa­var­džių. Net­ru­kus po su­si­ti­ki­mo D.Gry­ baus­kai­tė per­skai­tė ofi­cia­lų pa­reiš­ ki­mą, ku­ria­me pra­ne­šė tvir­ti­nan­ti ne vi­sos su­dė­ties nau­ją Vy­riau­sy­ bę ir lau­kian­ti kan­di­da­tų į so­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rus. Abi šios mi­ nis­te­ri­jos pa­gal ke­tu­rių val­dan­čių­ jų cent­ro kai­rės par­ti­jų su­si­ta­ri­mą pri­klau­so Dar­bo par­ti­jai (DP). DP siū­lė į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rus skir­ti Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę, o į švie­ti­mo ir moks­ lo – Vir­gi­ni­ją Balt­rai­tie­nę. Ta­čiau vals­ty­bės va­do­vei jos ne­ti­ko. Pre­zi­den­tė ne­pat­vir­ti­no ir DP siū­ly­to kan­di­da­to į kul­tū­ros mi­ nist­rus Kęs­tu­čio Dauk­šio. Vie­toj jo pa­sku­ti­nę aki­mir­ką bu­vo pa­teik­ ta Ša­rū­no Bi­ru­čio kan­di­da­tū­ra. At­sa­ko­my­bė už pa­skir­tuo­sius mi­nist­rus, pa­sak vals­ty­bės va­do­ vės, teks prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui.

Pre­zi­den­tė ne­pag­los­tė pa­teik­tų­jų kan­di­da­tų – pa­sa­kė, kad jie tik mi­ ni­ma­liai ati­tin­ka ke­lia­mus kva­li­fi­ ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus. A.But­ke­vi­čius pa­skel­bė su­ta­ręs su DP ly­de­riu Vik­to­ru Us­pas­ki­chu, kad ši par­ti­ja ar­ti­miau­siu me­tu pa­ teiks nau­jus kan­di­da­tus į lais­vus mi­nist­rų po­stus. Išp­la­ti­nus Pre­zi­den­tės pa­reiš­ki­ mą, A.But­ke­vi­čius su­si­ti­ko su V.Us­ pas­ki­chu. „Su­ta­rėm su Vik­to­ru, kad ar­ti­miau­siu me­tu pa­teiks kan­di­da­ tū­ras į švie­ti­mo ir moks­lo, so­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rų pa­ rei­gas“, – tei­gė A.But­ke­vi­čius. Klau­s ia­m as, ar DP pa­l ai­k ys ne vi­sos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, V.Us­pas­k i­c has sa­k ė ne­ga­l in­t is kal­bė­ti vi­sos par­ti­jos var­du. Ta­ čiau taip pat jis tiki­no, kad kliū­ čių tvir­ti­nant pro­gra­mą DP ne­ da­rys. „Tai nė­ra DP pir­mi­nin­ko kom­pe­ten­ci­ja, tik­rai sku­bos tvar­ ka su­kvie­si­me pre­zi­diu­mą, ap­ svars­ty­si­me vi­są si­tua­ci­ją, ga­li­ mus nau­jus kan­di­da­tus, bet tik­rai jo­kių truk­džių ne­da­ry­siu for­muo­ jant Vy­riau­sy­bę, ir rei­kia kuo grei­ čiau pra­dė­ti dirb­ti“, – tei­gė DP ly­de­ris. Jis aiš­ki­no, kad ne­ga­lė­jo

at­šauk­ti pa­teik­tų­jų L.Grau­ži­nie­ nės ir V.Balt­rai­tie­nės kan­di­da­ tū­rų: „Pui­kiai su­pran­tat, kad jos yra la­bai ger­bia­mos mū­sų par­ti­ jo­je, tu­ri di­de­lį au­to­ri­te­tą.“ V.Us­pas­ki­chas pri­si­pa­ži­no ne­tgi ne­va mel­dę­sis, kad Pre­zi­den­tė pa­ skir­tų vi­sus ke­tu­ris DP tei­kia­mus kan­di­da­tus į mi­nist­rus. „Aš gai­ liuo­si, aiš­ku, kad ma­no mal­da ne­ pa­dė­jo. Nie­ko ne­pa­da­ry­si“, – skės­ te­lė­jo ran­ko­mis DP pir­mi­nin­kas. Nau­ja Vy­riau­sy­bė vi­sus įga­lio­ji­ mus dirb­ti gaus tik tuo­met, kai Sei­ mas bal­suos dėl jos pro­gra­mos pa­ tvir­ti­ni­mo ir pa­skir­ta­sis prem­je­ras bei vi­si pa­skir­ti mi­nist­rai pri­sieks. Val­dan­tie­ji ti­ki­si, kad toks bal­sa­ vi­mas ir prie­sai­ka ga­lė­tų įvyk­ti jau ki­tą sa­vai­tę. Kol kas te­be­dir­ba lai­ki­no­ji And­ riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­ riau­sy­bė. Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius tvir­ti­na, kad „tai tur­būt pir­mas at­ve­jis šiuo­lai­ ki­nio Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jo­je, kai Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ ti­na­ma ne vi­sa vien to­dėl, kad pa­ skir­ta­sis prem­je­ras ne­pa­tei­kė vi­so ka­bi­ne­to na­rių są­ra­šo“.

Pre­zi­den­tės pa­reiš­ki­mas men­ta­rams. Vi­sus juos ra­gi­nu iš­ tar­ti tvir­tą „ne“ cen­zū­rai ir sa­vo ini­cia­ty­va pa­tiems at­siim­ti kon­ fis­kuo­tus lei­di­nius.“ Kny­gas apie Vil­niu­je prieš po­ rą me­tų vy­ku­sias gė­jų ei­ty­nes ir kvie­ti­mus da­ly­vau­ti ki­tų me­tų lie­pą sos­ti­nė­je vėl pla­nuo­ja­mo­se ei­ty­nė­se LGL į Sei­mą at­ne­šė ar­ tė­jant Tarp­tau­ti­nei žmo­gaus tei­ sių die­nai. „Tai, kad ei­ty­nes lie­pą da­ry­si­ me, – vie­ša pa­slap­tis. Da­li­ja­me kny­gą, ku­rio­je at­spin­di­ma vi­sa 2010 m. ei­ty­nių is­to­ri­ja. Kai jie pa­ma­tys ir pa­skai­tys, jei ras lai­ ko, su­pras, kaip tai bu­vo da­ro­ma ir ko­kių klai­dų dau­giau Sei­mo na­riams da­ry­ti ne­rei­kia“, – tei­ gė V.Si­mon­ko. VD, BNS inf.

Šian­dien priė­miau spren­di­mą, svar­bų vi­sai Lie­tu­vai ir vi­sų mū­sų atei­čiai.

nuo par­tiš­ku­mo, bu­vo ke­lia­mi vie­no­di rei­ka­la­vi­mai.

Juo­zas Ole­kas – kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­ras;

Vy­riau­sy­bei for­muo­ti įsta­ty­mu nu­ ma­ty­tas ter­mi­nas bai­gia­si. Ta­čiau pa­ skir­ta­sis mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­ das But­ke­vi­čius ne­su­ge­bė­jo pa­teik­ti vi­so su­de­rin­to kan­di­da­tų į mi­nist­rus są­ra­šo.

Vy­riau­sy­bė tu­ri pra­dė­ti dirb­ti lai­ku, nes lau­kia svar­būs dar­bai ir spren­di­mai.

Ša­rū­nas Bi­ru­tis – kul­tū­ros mi­nist­ras;

Vi­siems kan­di­da­tams, ne­prik­lau­so­mai

ras;

nių la­bui.

Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius – su­si­sie­ki­mo To­dėl pa­si­ra­šiau dek­re­tą, ku­riuo, at­si­ mi­nist­ras; žvelg­da­ma į mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tei­ki­ Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis – svei­ mą, tvir­ti­nu ne vi­sos su­dė­ties še­šio­lik­ ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras; tą­ją Vy­riau­sy­bę. Šian­dien mi­nist­ras pir­mi­nin­kas pa­tei­kė Ti­kiuo­si, kad at­sa­ko­my­bę už Vy­riau­sy­ Juo­zas Ber­na­to­nis – tei­sin­gu­mo mi­ tik dvy­li­kos mi­nist­rų kan­di­da­tū­ras. Už bės su­dė­tį pri­siė­męs mi­nist­ras pir­mi­ nist­ras; kiek­vie­ną iš jų pri­siim­da­mas as­me­ni­ nin­kas kaip ga­li­ma grei­čiau baigs for­ Li­nas An­ta­nas Lin­ke­vi­čius – už­sie­nio nę at­sa­ko­my­bę. Pa­teik­ta­me są­ra­še nė­ muo­ti Mi­nist­rų ka­bi­ne­tą. rei­ka­lų mi­nist­ras; ra so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ Šian­dien tvir­ti­nu šios su­dė­ties Vy­riau­ Bi­ru­tė Vė­sai­tė – ūkio mi­nist­rė; ti­mo ir moks­lo mi­nist­rų pa­var­džių. Mi­ sy­bę: Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas – vi­daus nist­ro pir­mi­nin­ko pa­si­rink­ti kan­di­da­ rei­ka­lų mi­nist­ras; Va­ l en­ t i­ n as Ma­ z u­ r o­ n is – ap­ l in­ k os mi­ tai pa­gal kom­pe­ten­ci­jos ly­gį la­bai skir­ nist­ r as; Vi­gi­li­jus Juk­na – že­mės ūkio mi­nist­ tin­gi. Da­lis jų ati­tin­ka tik mi­ni­ma­lius rei­ka­la­vi­mus, ku­rie bū­ti­ni tie­sio­gi­niam Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius – ener­ge­ti­ ras. pa­rei­gų vyk­dy­mui ir de­ra­mam Lie­tu­ kos mi­nist­ras; No­riu pa­lin­kė­ti bū­si­mai Vy­riau­sy­bei vos at­sto­va­vi­mui už­sie­ny­je. Ri­man­tas Ša­džius – fi­nan­sų mi­nist­ sėk­min­go dar­bo vi­sų Lie­tu­vos žmo­


7

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn

+0,34 %

5,4

+1,17 %

+1,01 %

Nep­rie­mo­kų ­ išieš­ko­jo dau­giau Tur­to ban­kas per de­vy­nis šių me­ tų mė­ne­sius išieš­ko­jo 26,78 mln. li­tų mo­kes­ti­nių ne­prie­mo­kų – 15,2 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu. Dau­giau­sia išieš­ko­ta Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­jos ad­mi­nist­ruo­ja­mų pa­ sko­lų – 17,21 mln. li­tų, 5 pro­c. ma­ žiau nei per­nai. Ban­kas pla­nuo­ja, kad ket­vir­tą ket­vir­tį išieš­kos dar 11,4 mln. li­tų sko­lų.

proc.

per me­tus ša­ly­je pa­di­dė­jo vie­nos va­lan­dos dar­bo są­nau­dos.

diena.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0804 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2557 JAV do­le­ris 1 2,6460 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6667 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9570 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3687 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6974 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5595 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8541

pokytis

+0,0455 % +0,3608 % +0,5128 % +0,4142 % –0,0222 % +0,0251 % +0,1471 % +0,2154 % +0,3657 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,85

4,58

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,69

4,54

2,46

„Va­koil“

4,73

4,59

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



86,63 dol. už 1 brl. 107,76 dol. už 1 brl.

Lie­tu­vo­je jau ži­no­ mas skait­me­ni­ nis žur­na­las „La­ mų slė­nis“ ne­se­ niai ėmė­var­žy­tis pa­sau­li­nė­se rin­ ko­se. Ži­nią apie ko­ky­biš­ką ma­žos ša­lies su­kur­tą pro­ duk­tą ne­tru­kus už­ si­mo­jo pa­skleis­ti net gar­siau­si pa­sau­ lio tink­la­raš­ti­nin­kai ir fo­tog­ra­fai.

„„At­ra­di­mai: iki šiol kiek­vie­nas „La­mų slė­nio“ nu­me­ris, kaip pa­sa­ko­jo vie­nas in­ter­ne­ti­nio žur­na­lo kū­rė­jų E.Ra­ma­naus­kas, ko­man­dai at­ne­šė tiek

emo­ci­jų, lyg bū­tų pir­ma­sis. 

Au­gio Nar­mon­to nuo­tr.

Vers­li­nin­kai, par­duo­dan­tys emo­ci­ją Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ni­šą at­ra­do pir­mie­ji

Prieš pu­sant­rų me­tų, se­niai bran­ di­nę min­tį ir il­gą lai­ką dir­bę ži­ niask­lai­do­je, Eli­gi­jus ir Al­gė Ra­ma­ naus­kai nu­spren­dė im­tis avan­tiū­ros – su­kur­ti ne­mo­ka­mą, ta­čiau aukš­ tos ko­ky­bės in­ter­ne­ti­nį žur­na­lą „La­mų slė­nis“. Ja­me lei­di­nio au­to­ riai pra­kal­bo apie in­ter­je­ro di­zai­ną, me­ną, ma­dą, mais­tą, trum­piau ta­ riant, gy­ve­ni­mo bū­dą. Šei­mos ryž­tas ne­bu­vo be­vai­sis – šian­dien in­ter­ne­ti­nį žur­na­lą Lie­tu­ vo­je skai­to apie 60 tūkst. var­to­to­jų. Lei­di­nio kū­rė­jai sa­kė nuo pat pra­ džių ži­no­ję ir nė kar­to ne­sua­be­jo­ ję, kad žur­na­las bus skait­me­ni­nis ir sieks pri­trauk­ti nau­jos kar­tos skai­ ty­to­jų. Pir­mą­jį vers­lo eta­pą įvei­kę sėk­min­gai, Ra­ma­naus­kai žen­gė ir į nau­ją. „Plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams, šiuo at­ve­ju kal­bu apie „iPad“, pa­ sie­kus ly­gį, kai var­to­to­jai ga­li pa­ tys kur­ti pro­gra­mė­les, lei­di­niams at­si­ra­do nau­ja ter­pė. Ne­ma­žai lei­ dė­jų į „iPad“ per­kė­lė su­skait­me­ nin­tas po­pie­ri­nių lei­di­nių ver­si­jas, ap­mo­kes­ti­no jas ir ma­nė, kad to už­teks. Ta­čiau var­to­to­jas ne kvai­ las. Jis in­tui­ty­viai jau­čia, kad skait­ me­ni­nė lei­di­nio ver­si­ja tu­rė­tų kai­ nuo­ti ma­žiau nei po­pie­ri­nė. Mes nu­spren­dė­me, kad ir „iPad“ var­ to­to­jai mū­sų žur­na­lą ga­lės skai­ty­ ti ne­mo­ka­mai“, – sa­kė E.Ra­ma­ naus­kas.

Su­kū­rė ant­rą pro­duk­tą

In­te­rak­ty­vūs, įvai­rias me­di­jas sie­ jan­tys lei­di­niai, skir­ti plan­še­ti­ niams kom­piu­te­riams, pa­šne­ko­ vo ma­ny­mu, yra nau­jas žings­nis lei­dy­bo­je. Ne­se­niai Ra­ma­naus­ kai su­kū­rė bei pri­sta­tė in­te­rak­ty­vų „iPad“ žur­na­lą „Llamas’ val­ley“, skir­tą tarp­tau­ti­nei au­di­to­ri­jai. Tai pir­ma­sis lie­tu­vių su­kur­tas in­te­rak­ ty­vus žur­na­las. „Llamas’ val­ley“ te­ma­ti­ka pa­na­ ši į lie­tu­viš­ko­jo „La­mų slė­nio“, ta­ čiau dau­giau te­mų ir pla­tes­nė api­ ma­ma te­ri­to­ri­ja. Be to, tarp­tau­ti­nis lei­di­nys yra in­te­rak­ty­vus, gau­sus ani­ma­ci­jos ir tech­no­lo­giš­kai su­dė­ tin­ges­nis. To­dėl jis, ki­taip nei lie­tu­ viš­kas, bus mo­ka­mas. „Nusp­ren­dė­me iš­ban­dy­ti už­sie­nio rin­kas, pa­žiū­rė­ti, ką reiš­kia ma­žai ko­ man­dai iš ma­žos ša­lies leis­ti ge­ro tu­ ri­nio lei­di­nį di­de­lei rin­kai“, – sa­kė jis. At­gar­siai, kaip džiau­gė­si pa­šne­ko­vas, bu­vo įspū­din­gi: ži­nia apie pro­duk­tą pa­skli­do po so­cia­li­nius tink­lus, ja pa­ si­da­li­jo gar­siau­si pa­sau­lio tink­la­raš­ ti­nin­kai ir fo­tog­ra­fai. Tarp­tau­ti­nė lei­di­nio ver­si­ja, kaip pa­sa­ko­jo E.Ra­ma­naus­kas, tai­ko į JAV, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Skan­ di­na­vi­jos, Olan­di­jos ir Vo­kie­ti­jos rin­kas. Jas kū­rė­jai pir­miau­sia pa­ si­rin­ko dėl kal­bi­nių mo­ty­vų ir di­ de­lio „iPad“ par­da­vi­mo. „Ga­liau­ siai šias rin­kas mes su­pran­ta­me. Dau­ge­lis klau­sia, ko­dėl ne­tai­ko­me į Ru­si­ją kaip di­džiu­lę rin­ką, ta­čiau aš ne­sup­ran­tu šios ša­lies var­to­to­jų, jų po­rei­kių. O juk la­bai svar­bu pla­

čią­ja pra­sme kal­bė­ti ta pa­čia kal­ba kaip ir skai­ty­to­jai“, – sa­kė jis. E.Ra­ma­naus­kas pri­pa­ži­no, kad už­mo­jis vie­tos ir už­sie­nio rin­kai pa­siū­ly­ti skir­tin­gus pro­duk­tus pa­ rei­ka­lau­ja dvi­gu­bai dau­giau dar­bo. Ta­čiau jis pa­brė­žė į sa­vo pro­duk­tus žiū­rįs neat­mes­ti­nai: „No­ri­me, kad, pa­vyz­džiui, apie ką nors lei­di­ny­je per­skai­tęs var­to­to­jas ga­lė­tų nuei­ti į tam tik­rą par­duo­tu­vę ir tai nu­si­ pirk­ti. Mes ra­šo­me apie tuos žmo­ nes ir tuos pro­duk­tus, ku­rie yra ša­ lia. Ži­no­ma, ne­no­rė­da­mi at­sitver­ti nuo pa­sau­lio taip pat pa­siū­lo­me pa­skai­ty­ti ką nors įdo­maus iš už­ sie­nio ak­tua­li­jų.“

Mes no­ri­me su­jauk­ti da­bar­ti­nę skait­me­ ni­nių Lie­tu­vos lei­di­ nių rin­ką.

kal­bė­ti dar anks­ti. Ta­čiau aš ma­ nau, kad su­lauk­si­me sėk­mės.“ Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, kad, no­ rint įgy­ven­din­ti drą­sią idė­ją, au­to­ riams rei­kė­jo ir nuo­lat rei­kia nau­jų in­ves­ti­ci­jų. Juo la­biau kad mo­bi­lių­ jų tech­no­lo­gi­jų rin­ka yra „ver­dan­ ti“ – nuo­lat kin­ta – ir ne­pi­gi. Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas sa­kė pa­ste­bė­ jęs, jog su mo­bi­lio­sio­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis su­si­ję vers­lai yra pa­ trauk­lūs, ir ypač šiek tiek ri­zi­kuo­ti mėgs­tan­tiems in­ves­tuo­to­jams. Su­kū­rę pir­mą­jį pro­duk­tą in­ves­ tuo­to­jų vers­li­nin­kai ėmė­si ieš­ko­ ti pa­tys ir pir­muo­sius ra­do jau po pus­me­čio. E.Ra­ma­naus­kas pri­pa­ ži­no, kad tai bu­vo la­bai įdo­mus, nors ir ne­leng­vas, lai­ko­tar­pis: „Įti­ kin­ti in­ves­tuo­to­jus, už­deg­ti juos vers­lo idė­ja ir, ži­no­ma, įro­dy­ti jos pel­nin­gu­mą – di­džiu­lis ir sun­kus dar­bas. Jo mes mo­ko­mės iki šiol.“ Skai­ty­to­jus jau pri­pra­ti­no

Paieš­kos tru­ko pus­me­tį

Pak­laus­tas, ko­dėl lei­di­nį nu­spręs­ ta pa­siū­ly­ti ne­mo­ka­mai, E.Ra­ma­ naus­kas ne­slė­pė eks­pe­ri­men­ti­nių už­mo­jų: „Mes no­ri­me su­jauk­ti da­ bar­ti­nę skait­me­ni­nių Lie­tu­vos lei­ di­nių rin­ką. Šiuo me­tu jie yra ana­ lo­giš­ki po­pie­ri­nei ver­si­jai ir dar ap­mo­kes­tin­ti. O mes no­ri­me pri­ trauk­ti dau­giau skai­ty­to­jų siū­ly­da­ mi ge­rą ir ne­mo­ka­mą tu­ri­nį. Aiš­ ku, plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams skir­tus lei­di­nius iš­lei­do­me vi­sai ne­se­niai, tad apie rin­kos po­ky­čius

Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, kad ko­ man­dai kiek­vie­nas lei­di­nio nu­me­ ris kol kas yra tar­si pir­ma­sis – juos ko­man­da ku­ria itin emo­cin­gai, ati­ duo­da di­de­lę da­lį sa­vęs. „Ma­nau, tai, kad lei­di­ny­je la­bai daug emo­ ci­jų, yra vie­na sėk­mės prie­žas­čių. Pa­siū­ly­ti emo­ci­ją la­bai svar­bu, nes mes juk par­duo­da­me ne­bū­ti­niau­sią pre­kę“, – svars­tė E.Ra­ma­naus­kas. Paš­ne­ko­vas džiau­gė­si, kad skai­ ty­to­jai at­si­da­vi­mą įver­ti­no, to­dėl jų skai­čius nuo­lat au­ga. Jo ma­ny­ mu, žmo­nės Lie­tu­vo­je po tru­pu­ tį pri­pran­ta prie pro­duk­to, nors

jiems dar at­ro­do keis­ta, kad lei­di­ nys – ne­mo­ka­mas. Ta­čiau už­sie­ny­ je au­di­to­ri­ja, ti­kė­ti­na, augs kur kas spar­čiau, nes ten var­to­to­jai nau­jo­ ves pe­ri­ma la­bai grei­tai, be to, lin­kę jo­mis da­ly­tis so­cia­li­nė­se erd­vė­se. „Skai­ty­to­jų skai­čius už­sie­nio rin­ko­se išau­ga mil­ži­niš­ku grei­čiu. Ta­čiau ten ne­ga­li pro­duk­to pa­teik­ti kas pus­me­tį, nes vi­si ta­ve pa­mirš – rei­kia nuo­lat siū­ly­ti nau­ją pro­duk­tą ir kas­kart vis ge­res­nį“, – sa­kė jis. Nau­jų vė­jų įne­ša ko­man­da

Paš­ne­ko­vas taip pat nea­be­jo­jo, kad pa­tir­tis atei­na pa­ma­žu: „Vi­sai kaip vir­tu­vės še­fas vie­na­me sa­vo gy­ve­ ni­mo eta­pe tik pjaus­to svo­gū­nus, ki­ta­me – dė­lio­ja mais­tą į lėkš­tę, kol ga­liau­siai ima­si kur­ti ir eks­pe­ri­men­ tuo­ti. Šie eta­pai bū­ti­ni. Iš­kart tap­ti pro­fe­sio­na­lu neį­ma­no­ma. Ir, ži­no­ ma, vis­ko su­de­da­mo­ji da­lis yra pa­ts dar­bo pro­ce­sas, ku­ris pa­pras­tai bū­ na la­bai il­gas, emo­ciš­kai se­ki­nan­tis ir vi­siš­kai nea­pib­rėž­tas lai­ke.“ E.Ra­ma­naus­kas pri­pa­ži­no, kad kū­ry­bi­nia­me dar­be įtam­pa kun­ ku­liuo­ja nuo­lat. Ga­liau­siai su­re­gu­ liuo­ti vi­są ko­man­dą, kaip pa­brė­žė jis, yra di­džiu­lis ir kur kas su­dė­tin­ ges­nis dar­bas, nei pri­sta­ty­ti pro­ duk­tą nau­jam su­tik­tam žmo­gui. „Ko­man­da yra kaip gy­vas or­ga­ niz­mas: vi­suo­met pa­si­pil­do nau­ jais žmo­nė­mis, nau­jo­mis idė­jo­mis, nau­jais vė­jais. To­dėl pro­duk­tas nie­ka­da neuž­sis­to­vi, jis nuo­lat pul­ suo­ja, vi­są­laik at­si­nau­ji­na“, – sa­kė lei­di­nio kū­rė­jas.


8

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

savaitės interviu

Pre­zi­den­tė lai­mė­jo, bet Vik­to­ras ne­nu­rims Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pir­mą­jį mū­šį dėl val­džios lai­mė­ jo, ta­čiau Vik­to­ro Us­pas­ki­cho va­do­vau­ja­ma Dar­bo par­ti­ja (DP) ir to­liau bus ak­muo koa­li­ci­jo­je. Taip svars­to po­li­to­lo­gas Vy­tau­ tas Dumb­liaus­kas. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Pre­zi­den­tė va­kar pa­tvir­ti­no Vy­riau­sy­bę, ta­čiau be dvie­jų mi­nist­rų. Ne pir­mas toks at­ve­ jis, bet tai, re­gis, D.Gry­baus­ kai­tės lai­mė­ji­mas? – Taip, lai­mė­to­ja šiuo at­ve­ju Pre­zi­ den­tė. Trys iš ke­tu­rių DP kan­di­da­ tų į mi­nist­rus – eli­mi­nuo­ti. Ji pa­ sie­kė, kad Vy­riau­sy­bė bū­tų to­kios su­dė­ties, ko­kios ji no­rė­jo. Vie­ną DP su­ge­bė­jo pa­keis­ti (Ša­rū­ną Bi­ru­tį – red. pa­st.). O dėl dvie­jų mo­te­rų – Lo­re­tos Grau­ži­nie­nės ir Vir­gi­ni­ jos Balt­rai­tie­nės, kaip ma­to­me, DP pro­to neuž­te­ko jų ne­be­siū­ly­ti. Sup­ran­tu, kad Pre­zi­den­tė tu­ri prie­kaiš­tų dėl tos Vy­riau­sy­bės su­ dė­ties, ku­rios no­ri Al­gir­das But­ke­ vi­čius ir V.Us­pas­ki­chas, ir ji sie­kia, kad ta su­dė­tis, jos ma­ny­mu, bū­ tų kiek ge­res­nė. Čia nei kam nau­ din­ga, nei ne. Pre­zi­den­tė po dek­ re­to teks­tu de­da pa­ra­šą. Bet ku­ris žmo­gus prieš ką nors pa­si­ra­šy­da­ mas per­skai­to, pa­mąs­to, nes pri­sii­ ma at­sa­ko­my­bę. Pri­me­nu, kad pa­ gal Kons­ti­tu­ci­ją mi­nist­rai at­sa­kin­gi ir Sei­mui, ir pre­zi­den­tui, pa­val­dūs – mi­nist­rui pir­mi­nin­kui. – D.Gry­baus­kai­tė va­kar, be ki­ ta ko, pa­brė­žė, kad dėl ne visos Vy­riau­sy­bės tvir­ti­ni­mo at­sa­ ko­my­bę tu­ri pri­siim­ti A.But­ ke­vi­čius, ku­ris esą ne­su­ge­bė­jo pa­teik­ti tin­ka­mų kan­di­da­tū­rų. Rin­ko­si Pre­zi­den­tė, o at­sa­ko­ my­bė ten­ka kai­rių­jų ved­liui? – Čia tie­siog Pre­zi­den­tė su­žai­dė žai­di­mą. Sa­vo­tiš­kai nu­siė­mė at­ sa­ko­my­bę nuo sa­vęs. Po­li­ti­ko­je vi­ si no­ri bū­ti, kaip čia pa­sa­kius, to­ kie ma­žiau kal­ti. For­ma­liai žiū­rint, taip, ini­cia­ty­va iš A.But­ke­vi­čiaus – juk kan­di­da­tū­ ras siū­lo jis. O jis, žiū­rint for­ma­liai, siū­lė ne­tin­ka­mus kan­di­da­tus. Pre­ zi­den­tė lau­kia pa­siū­ly­mų ir sa­ko: „Tu pra­stai pa­siū­lei.“ Jos si­tua­ci­ja pa­lan­kes­nė: ji Vy­riau­sy­bę tik tvir­ti­ na ar­ba ne­tvir­ti­na, o A.But­ke­vi­čius tu­ri laks­ty­ti ir su V.Us­pas­ki­chu tar­ tis, kęs­ti iš­si­dir­bi­nė­ji­mus. O kas dė­jo­si su kan­di­da­tais į kul­tū­ros mi­nist­rus – tik­ras cir­kas. Tie­sa, kan­di­da­tai ne­kal­ti, kad juos siū­lė V.Us­pas­ki­chas. – Kaip ma­no­te, ko­dėl DP ved­lys, net ir ži­no­da­mas, kad V.Grau­

ži­nie­nė ir V.Balt­rai­tie­nė ša­lies va­do­vei ne­priim­ti­nos, jas siū­ lė dar sy­kį? – Man at­ro­do, kad V.Us­pas­ki­chas yra apim­tas to­kio kerš­to, pyk­čio. To­je par­ti­jo­je iš es­mės juk jis vis­ ką spren­džia. Ten gi nie­kas dau­ giau ne­da­ly­vau­ja spren­džiant. Kai jis sa­ko, kad jam rei­kia pa­si­tar­ti su par­ti­jos ta­ry­ba, pre­zi­diu­mu, ma­ne ima juo­kas. Jis ta­ria­si ne­bent pa­ts su sa­vi­mi pa­rė­jęs na­mo. Be­je, dar lapk­ri­tį jis la­bai pa­gar­ biai kal­bė­jo apie Pre­zi­den­tę: „Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja, mes ge­ri, mes steng­ si­mės, mes dirb­si­me.“ O pa­skui, re­gis, su­pra­to, kad tai neat­ne­ša re­ zul­ta­tų, Pre­zi­den­tė ne­kei­čia nuo­ mo­nės, tad pra­dė­jo ker­šy­ti. Čia toks kerš­tas. Vai­kiš­kas kerš­tas. Bent jau taip at­ro­do iš ša­lies.

Da­bar pra­si­dės po­li­ ti­niai žai­di­mai. Ir DP, ir so­cial­de­mok­ra­tų pa­dė­tis – ne­pa­vy­dė­ ti­na.

– Ne vi­si vie­no­dai ver­ti­na Pre­ zi­den­tės ar­gu­men­tus, ko­dėl jai ne­ti­ko V.Balt­rai­tie­nė ir L.Grau­ ži­nie­nė. Ar jie pa­kan­ka­mi? – A.But­ke­vi­čius yra sa­kęs, jog Pre­ zi­den­tė jam yra pra­si­ta­ru­si, kad jei­gu ne pir­mi­nin­ka­vi­mas ES, tos mo­te­rys bū­tų pe­rė­ju­sios D.Gry­ baus­kai­tės filt­rą. Bė­da tik dėl to, kad jos ne­mo­ka nė vie­nos dar­bi­nės ES kal­bos. Ir, ma­nau, tai pa­kan­ka­ mas ar­gu­men­tas. Aš šiuo at­ve­ju pri­tar­čiau pro­fe­ so­riaus Egi­di­jaus Kū­rio po­žiū­riui. Jo tei­gi­mu, mi­nist­rui ke­lia­mi rei­ka­ la­vi­mai, iš­plau­kią iš Kons­ti­tu­ci­jos, yra trys: kom­pe­ten­ci­ja, re­pu­ta­ci­ja ir kad ne­si­kirs­tų in­te­re­sai. Už­sie­nio kal­bos mo­kė­ji­mas pri­skir­ti­nas prie kom­pe­ten­ci­jos. Toks rei­ka­la­vi­mas – vi­siš­kai nor­ma­lus. Esa­me ES na­riai, ir jei­gu mū­sų mi­nist­rai nė bum bum ne­su­siš­ne­kės su ko­le­go­mis, at­ro­dys, ži­no­ma, juo­kin­gai. Aš neį­si­vaiz­duo­ ju, tar­ki­me, Da­ni­jos mi­nist­ro, ku­ris ne­mo­kė­tų ang­liš­kai. Tos DP mo­te­rys vy­res­nės kar­tos, jos ne­kal­tos, kad kaž­ka­da ne­si­mo­ kė. Bet su­pran­tu Pre­zi­den­tę. Ga­li­ma įvai­riai trak­tuo­ti, bet kal­bos mo­kė­ ji­mas šiuo at­ve­ju la­bai svar­bus.

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

2022

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386

– Ar ga­li bū­ti, kad V.Us­pas­ki­ chas šias mo­te­ris į mi­nist­rus pa­siū­lys dar kar­tą? – Vis­ko ga­li bū­ti (juo­kia­si). Bet ku­ riuo at­ve­ju V.Us­pas­ki­chas kol kas pra­lai­mi. Ypač po to, kai ant­rą­syk tei­kė tas pa­čias kan­di­da­tū­ras, o jų pre­zi­diu­mas to­kį spren­di­mą pa­si­ti­ ko ova­ci­jo­mis ir plo­ji­mais. Tu­rint gal­vo­je tai, kad jie pa­da­ rė to­kį akib­rokš­tą, siū­lė dar kar­tą ir jos bu­vo at­mes­tos, tai tik­rai pra­lai­ mė­ji­mas. Ir DP ly­de­ris ga­li vėl ko­ kius nors juo­kus krės­ti. Nors gal at­ si­pei­kės? Ki­ta ver­tus, du kar­tus pa­siū­lius, čia jau bū­tų tas pa­ts kaip pa­skam­ bi­ni į du­ris, bet ta­vęs neį­si­lei­džia tre­čią kar­tą iš ei­lės. Ga­liau­siai ir pa­ti DP tu­rė­tų sa­ ve gerb­ti. Kaip tos mo­te­rys at­ro­dys, tre­čią kar­tą at­mes­tos? – Kad ir kaip ten bū­tų, si­tua­ ci­ja koa­li­ci­jo­je iš­liks įtemp­ta. DP ir taip spau­džia A.But­ke­ vi­čių, nors, sa­ko, pa­lai­kys Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mą. Bet Sei­mo už­ku­li­siuo­se kal­ba­ma, kad pa­ lai­kys tik tuo at­ve­ju, jei kai­rie­ji pri­si­ža­dės bal­suo­ti prieš tei­si­ nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mą trims DP vei­kė­jams. – Taip, čia da­bar pra­si­dės po­li­ti­niai žai­di­mai. Ši­ta pro­ble­ma – itin rim­ ta. Ir DP, ir so­cial­de­mok­ra­tų pa­dė­ tis ne­pa­vy­dė­ti­na. Ir tas so­cial­de­mok­ra­tų šne­kė­ji­ mas, kad jie bal­suos už ne­lie­čia­my­ bės pa­nai­ki­ni­mą, nes ga­li pa­kib­ti koa­li­ci­ja, at­vi­ras ir, re­gis, ne­ga­lu­ ti­nis. V.Us­pas­ki­chui, man re­gis, dzin, jis ga­li išei­ti iš koa­li­ci­jos. Jis yra ne­ val­do­mas. Be­je, ko­le­ga Lau­ras Bie­li­nis kaž­ ka­da apie jį yra pa­sa­kęs: „Jis nie­ ka­da neiš­sib­lai­vo, bet ne gir­tu­ mo, o kvai­lio­ji­mo pra­sme.“ To­dėl iš V.Us­pas­ki­cho ga­li­ma bet ko ti­kė­ tis. Jis vi­sai ki­to­kio ti­po va­do­vas nei A.But­ke­vi­čius, ką jau kal­bė­ti apie And­rių Ku­bi­lių. – Tai­gi, jūs ma­no­te, kad V.Us­ pas­ki­chas po­li­tiš­kai šan­ta­žuos A.But­ke­vi­čių? – Taip. Lig šiol to­kių at­ve­jų bu­vo. Išei­čių be­veik nė­ra. Ne­bent DP vie­tą koa­li­ci­jo­je užim­tų Tė­vy­nės są­jun­ga. Ta­čiau to ne­ga­li bū­ti, so­cial­de­mok­ ra­tams tai bū­tų per žiau­ru ta­pa­ty­ bės po­žiū­riu.

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

„„Po­sū­kiai: po­li­to­lo­gas V.Dumb­liaus­kas ne­nus­teb­tų, jei­gu DP il­gai­niui

skil­tų. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kaip ma­no­te, kiek lai­ko ga­li iš­si­lai­ky­ti ši­ta Vy­riau­sy­bė, tu­ rint ome­ny tai, kad ar­tė­ja DP na­rių imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mas, DP by­la ir ki­tų da­ ly­kų? – Ma­nęs ne­ste­bin­tų, jei ta par­ti­ja skil­tų. Pa­na­šiai bu­vo 2006 m., kai V.Us­pas­ki­chas bė­go į Mask­vą. Ne­ lie­čia­my­bės klau­si­mas – taip, tai vie­nas iš po­sū­kio koa­li­ci­jo­je ele­ men­tų. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kuo čia vis­kas baig­sis. Mi­nė­jau – V.Us­pas­ki­chas ir jo par­ti­ja ne­prog­no­zuo­ja­ma. Bet ku­ riuo at­ve­ju DP nau­din­ga bū­ti su val­dan­čia­siais. Ta­čiau par­ti­jos ski­ li­mas neat­mes­ti­nas, jei V.Us­pas­ki­ chas vis dėl­to da­ry­tų ko­kius ma­ nev­rus. Juk 2006 m. DP frak­ci­ja ski­lo. Iš maž­daug 40 na­rių li­ko ma­žiau kaip 25. Jie ėjo į po­li­ti­ką, ir jiems ne­svar­ bu ta par­ti­nė pri­klau­so­my­bė. Tad neat­mes­čiau, kad da­lis DP frak­ci­jos na­rių pe­rei­tų pas so­cial­ de­mok­ra­tus. Anks­čiau ar vė­liau. Kai­rių­jų ved­lys A.But­ke­vi­čius ne­

pri­lygs­ta Al­gir­dui Bra­zaus­kui, tai­ gi, jam bus sun­ku ma­nev­ruo­ti. Pa­ lauk­sim – pa­ma­ty­sim.

1688

Prenumeratos skyrius: 261

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

– Dar grįš­ki­me prie Pre­zi­den­ tės. Pas­ta­ruo­ju me­tu net ke­ lios vi­suo­me­nės ap­klau­sos fik­ suo­ja krin­tan­čius jos rei­tin­gus. D.Gry­baus­kai­tė – lyg ir už mo­ ra­lią po­li­ti­ką. Ko­dėl taip yra? – Sa­vo pa­si­sa­ky­mais ji už­ka­bi­no elek­to­ra­tą tų, ku­rie bal­sa­vo už val­ dan­čią­sias par­ti­jas. Pir­miau­sia, už DP – o tai be­veik 300 tūkst. žmo­ nių. Sa­vo­tiš­kai so­cial­de­mok­ra­tų elek­to­ra­tas ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­ tas, kad jų par­ti­jai truk­do su­da­ry­ ti Vy­riau­sy­bę. Ki­tas da­ly­kas – Pre­zi­den­tės pa­ si­sa­ky­mų for­ma, ku­rią ji pa­si­rin­ko kal­bė­da­ma apie DP. Bu­vo ga­li­ma tai pa­sa­ky­ti švel­niau, o ji pa­sa­kė, kad tie­siog DP ne­ga­li ir ne­tu­ri bū­ti val­ džio­je. Bu­vo ga­li­ma pa­si­rink­ti ne to­ kią ašt­rią kal­bė­ji­mo ma­nie­rą. Bet tai jos cha­rak­te­rio sa­vy­bė, to ne­ pa­kei­si.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,  261 3654, 261 3000,  261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA:  261 1688


9

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

iš arčiau Pir­mieji įspū­džiai: iš pra­džių sle­pia­mas mo­te­rų no­ras bend­ rau­ti ir bai­mė gat­vė­ je su­tik­ti prieš­ta­rin­ gai ka­rių at­žvil­giu nu­si­tei­ku­sius ber­ niu­kus. Tačiau vis­ kas pa­si­kei­čia pra­ vė­rus Mo­te­rų de­ par­ta­men­to du­ris.

„„Veikla: Goro smėlynuose lietuvės karės rūpinasi vietos moterų ir vaikų gerove, moko afganistaniečius auginti vištas. 

Jo­lan­tos Span­ge­vi­čiū­tės nuo­tr.

Žvilgsnis į Gorą – kariūnės akimis Jo­lan­ta Span­ge­vi­čiū­tė PAG-16 šta­bo CKB (ci­v i­l ių ir ka­r ių bend­ra­dar­bia­v i­mas) gru­pės spe­cia­l is­tė

Tik­ra­sis mo­te­rų vei­das

Jau tre­čia sa­vai­tė, kai esa­me Af­ga­ nis­ta­ne, Go­ro pro­vin­ci­jo­je, ta­čiau čia su­tik­ti žmo­nės vis dar ne­si­liau­ ja ste­bin­ti sa­vo kul­tū­ros ir bend­ra­ vi­mo ypa­tu­mais. Tie­są sa­kant, per tris sa­vai­ tes Go­re pir­mą kar­tą te­ko iš­vys­ ti mo­te­rų šyp­se­nas ir smal­sius bei ku­pi­nus vil­ties ir no­ro bend­rau­ ti žvilgs­nius. Vi­sos iki šiol gat­vė­je ma­ty­tos mo­te­rys, slėp­da­mos vei­ dą po že­mę sie­kian­čio­mis ska­ro­mis – bur­ko­mis, sten­gė­si net ne­žiū­rė­ ti į pra­va­žiuo­jan­čius ka­rių au­to­mo­ bi­lius, su­si­ti­ki­muo­se pa­tar­nau­jan­ čios mo­te­rys sten­gė­si kuo grei­čiau pa­si­ša­lin­ti iš pa­tal­pos. Tie­sa, vi­sa tai vy­ko tik to­dėl, kad ša­lia bū­da­vo vy­rų. O bū­da­mos vie­nu­mo­je tik su mo­te­ri­mis, af­ga­nis­ta­nie­tės el­gia­si vi­sai ki­taip – yra at­vi­ros, nuo­šir­ džios, smal­sios. Esu tvir­tai įsi­ti­ki­nu­si, kad šio kraš­to mo­te­rys yra ly­giai to­kios pat, kaip ir bet ku­rio­je Eu­ro­pos ša­ly­je gy­ve­nan­čios: no­ras da­ly­tis rū­pes­ čiais, džiaugs­mais, atei­ties pla­nais, kas­die­ny­be. Tik, de­ja, to­kie že­miš­ ki jų no­rai ri­bo­ja­mi kul­tū­ri­nių ir re­ li­gi­nių is­la­mo tai­syk­lių. Nors Ko­ ra­ne vy­rai ir mo­te­rys pri­pa­žįs­ta­mi kaip ly­gia­ver­tės as­me­ny­bės. Net vai­kai pa­vo­jin­gi

Pir­mo­ji mū­sų iš­vy­ka į Čag­ča­ra­no mies­tą pa­li­ko ne­ma­žai įspū­džių, bū­ta ir ne­ti­kė­tu­mų... Iš sto­vyk­los iš­vy­ko­me, kaip rei­ka­lau­ja sau­gu­mo tai­syk­lės, už­tai­sy­tais gink­lais, dė­vė­ da­mi šal­mus ir ne­per­šau­na­mas lie­ me­nes, sė­dė­da­mi ne itin pa­to­giuo­se ha­me­riuo­se, ku­rie, be­je, sve­ria net 9 to­nas. Tie­sa, pir­mą kar­tą te­ko pa­ čiai at­si­da­ry­ti apie 100 kg sve­rian­ čias sun­kio­jo au­to­mo­bi­lio du­ris – tu­riu pa­sa­ky­ti, kad leng­va ne­bu­vo. Tik iš­li­pus te­ko sku­biai ant gal­ vų vy­nio­tis ska­ras (tai da­ro­me iš

pa­gar­bos vie­tos pa­pro­čiams ir pa­ gei­dau­jant vie­tos mo­te­rims) – sto­ vi­niuo­ti gat­vė­je ne­ga­lė­jo­me nė aki­ mir­kos. Dar prieš vi­zi­tą į Mo­te­rų rei­ka­lų de­par­ta­men­tą (angl. – De­ part­ment of Wo­man Af­fairs, Do­ WA) ži­no­jo­me, kad vi­sai ša­lia įsi­ kū­ru­si ber­niu­kų mo­kyk­la, to­dėl

Nors mums pa­si­da­ro ne­jau­ku ste­bint jau­ ną mer­gi­ną, lai­kan­ čią ba­sa­ko­jį vai­ke­lį ant ran­kų vė­sio­je pa­ tal­po­je, vie­ti­niams tai at­ro­do nor­ma­lu ir įpras­ta. bu­vo di­de­lė ti­ki­my­bė, jog gat­vė­ je sto­vi­niuos mo­ki­niai. O kai ku­rie ber­niu­kai čia, de­ja, ne­nu­si­tei­kę po­ zi­ty­viai už­sie­nie­čių ka­rių at­žvil­giu – pa­si­tai­ko ne tik pik­tų žvilgs­nių, emo­ci­jų reiš­ki­mo ges­tais ir bal­su, bet ir ak­me­nų au­to­mo­bi­lių pu­sėn.

To­dėl pa­ma­čiu­sios, kad mū­sų link ar­tė­ja bent de­šimt ber­niu­kų, kaž­ ką ne­šan­čių ran­ko­se, su­sku­bo­me kuo grei­čiau pa­si­ša­lin­ti iš gat­vės į pa­sta­tą. Tik įžen­gu­sios į de­par­ ta­men­to kie­mą vėl iš­vy­do­me ki­ to­kį vaiz­dą – var­tus at­vė­ręs vy­ ras pla­čiai šyp­so­jo­si, svei­ki­no mus ir kvie­tė vi­dun. Tad jau­du­lys aki­ mirks­niu din­go. Nors į su­si­ti­ki­mą su Mo­te­rų rei­ ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­re at­vy­ ko­me lai­ku, ži­no­jo­me, kad bent pu­ sę va­lan­dos teks luk­tel­ti – čia lai­kas skai­čiuo­ja­mas ki­taip ir vė­la­vi­mas lai­ko­mas nor­ma. At­vy­kus di­rek­ to­rei su pro­vin­ci­jos ta­ry­bos na­rė­ mis nu­džiu­go­me, kad su­si­ti­ki­mas vis dėl­to įvyks, ir su­sė­do­me po­kal­ bio. Mo­te­rys el­gė­si vi­siš­kai lais­vai ir ne­si­var­žė pa­tal­po­je esan­čių ko­ le­gų vy­rų, to­dėl bu­vo sklan­džiai ap­tar­ti vi­si rū­pi­mi bend­ra­dar­bia­ vi­mo klau­si­mai. Toks el­ge­sys gal ir ne­nus­te­bi­no, nes mo­te­rys, ei­nan­ čios ko­kias nors pa­rei­gas vi­suo­ me­nė­je, jau­čia­si ir yra ver­ti­na­mos kaip ly­gia­ver­tės bet ko­kio sta­tu­ so vy­rams. Ta­čiau į mo­te­ris na­mų šei­mi­nin­kes čia žiū­ri­ma ki­taip. Tai te­ko pa­ma­ty­ti jau per ki­tas iš­vy­ kas, ku­rio­se da­ly­va­vo tik pa­pras­ tos mo­te­rys. Vyk­do viš­ti­nin­kys­tės pro­jek­tą

Ki­to mū­sų vi­zi­to su ame­ri­kie­čiais tiks­las – da­ly­vau­ti viš­ti­nin­kys­ tės ska­ti­ni­mo pro­jek­to pri­sta­ty­ me ir su­si­tik­ti su vie­tos mo­te­ri­mis – na­mų šei­mi­nin­kė­mis. Pro­jek­ tas skir­tas itin ne­tur­tin­goms mo­ te­rims, ku­rių vy­rai ne­tu­ri dar­bo, naš­lėms, pri­žiū­rin­čioms gau­sias šei­mas. Kiek­vie­nai pro­jek­to da­ ly­vei bu­vo pa­do­va­no­ta po dvy­li­ka viš­tų ir du gai­džius. Mo­te­rys bu­vo mo­ky­tos, kaip au­ gin­ti viš­tas ir jas pri­žiū­rė­ti. Pro­ jek­to įgy­ven­din­to­jams trum­pai pri­sta­čius viš­ti­nin­kys­tės ska­ti­ni­ mo pro­gra­mą ir pla­nus, bu­vo pa­ kal­bin­tos ir su­si­rin­ku­sios mo­te­ rys, ne­drą­siai su­tū­pu­sios pa­tal­pos

kraš­tuo­se. Iš pra­džių jos stro­ piai slė­pė vei­dus ir tik prie mo­te­ rų priar­tė­jus vie­na ki­ta jį ati­den­gė, vė­liau jos ėmė juo­kau­ti, šyp­so­jo­ si, kal­bi­no mus ir klau­sė pa­ta­ri­mų. Po ke­lių aki­mir­kų ver­tė­jas ne­spė­ jo vers­ti reiš­kia­mų mo­te­rų emo­ ci­jų: vie­na pa­sa­ko­jo apie gau­sią 18 na­rių šei­my­ną, ki­ta džiu­giai da­li­ jo­si įspū­džiais, kaip vi­sa šei­ma rū­ pi­na­si viš­to­mis ir jau lau­kia, ka­da bus kiau­ši­nių. Tie­sa, vi­sos mo­te­rys vie­na­reikš­miš­kai pa­tvir­ti­no, kad jų vy­rai šia­me pro­jek­te ne­da­ly­vau­ja – tai esąs tik jų ir vai­kų rei­ka­las.

mums pa­si­da­ro ne­jau­ku ste­bint jau­ną mer­gi­ną, lai­kan­čią ba­sa­ko­jį vai­ke­lį ant ran­kų vė­sio­je pa­tal­po­ je, vie­ti­niams tai at­ro­do nor­ma­lu ir įpras­ta. Juk sa­ko­ma, kad Af­ga­nis­ ta­ne vai­kams, ku­riems dar ne­suė­jo pen­ke­ri, ne­duo­da­mi net var­dai, nes ma­no­ma, kad jie ga­li ir neiš­gy­ven­ ti. Ta­čiau su­si­ti­ki­me mes ste­bė­jo­ mės mo­te­rų šyp­se­no­mis, no­ru už­ siim­ti veik­la, da­ly­vau­ti pa­na­šiuo­se pro­jek­tuo­se, iš­mok­ti nau­jų da­ly­kų. Su­lau­kė­me net pra­šy­mų iš­mo­ky­ti siu­vi­nė­ti pa­veiks­lus, siū­ti rank­dar­ bius, au­gin­ti dar­žo­ves. Iš su­si­ti­ki­mo iš­vy­ko­me nu­si­tei­kę itin po­zi­ty­viai. Toks mo­te­rų ini­cia­ ty­vu­mas ir no­ras bend­rau­ti tik pa­ leng­vi­na mū­sų dar­bą ir da­ro jį pra­ smin­ges­nį.

Na­muo­se pa­de­da vai­kai

Bend­rau­da­mos su­ži­no­jo­me, kad di­džiau­sias mo­te­rų rams­tis na­mie – vai­kai, ku­rie bui­ty­je tam­pa pa­ gal­bi­nin­kais dar bū­da­mi vi­sai ma­ ži. Mums tai at­ro­do ne­sup­ran­ta­ma, kaip sep­ty­ne­rių me­tų vai­kas ba­so­ mis žie­mą iš­lei­džia­mas ga­ny­ti avių ar­ba daž­nai ma­to­mas vaiz­das gat­ vė­je – še­šia­me­tis, ant kup­ros ne­ šan­tis ke­tur­me­tį jau­nė­lį... Tie­ sa, gal­būt to­dėl žiū­rint į mo­te­rų ir vai­kų vei­dus sun­ku nu­spė­ti jų tik­ rą­jį am­žių – anks­ti pra­si­dė­ję kas­ die­ny­bės var­gai ir skur­das ran­kas pa­da­ro šiurkš­čias, o vei­duo­se ma­ ty­ti daug anks­ty­vų raukš­lių. Nors

16-oji Lietuvos karių pamaina vykdo misiją Afganistano Goro provincijoje.

Tik lopinėlis didžiulėje šalyje

GO

A

RO

P

V RO

A FG

INC

I JA

N

IST

A

S A N


10

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

12p.

Žyd­ra­sis auk­sas vir­to ro­ži­ne sva­jo­ne.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Prieš ket­vir­tį am­ žiaus Ira­ke che­mi­ nis gink­las pra­žu­ dė tūks­tan­čius žmo­ nių. Ar ne­pa­si­kar­ tos krau­pus sce­na­ ri­jus Si­ri­jo­je? Ar ne­ pa­seks Bas­ha­ras al As­sa­das bu­vu­sio Ira­ko dik­ta­to­riaus ke­liu?

pasaulis „„Žu­dy­nės: prieš 25 me­tus Ira­ko Ha­lab­džos mies­te che­mi­nis gink­las pra­žu­dė tūks­tan­čius žmo­nių. 

Mir­tį sė­jan­čios du­jos au­kų Rau­do­no­ji li­ni­ja

Šią sa­vai­tę nu­vil­ni­jo gan­das, kad Si­ri­jos re­ži­mo pa­jė­gos ėmė reng­ tis che­mi­nei ata­kai. Esą jau mai­ šo­mos me­džia­gos, skir­tos du­joms ga­min­ti. In­for­ma­ci­ją, pa­sak ži­ niask­lai­dos, pa­vie­ši­no neį­var­dy­ tas JAV pa­rei­gū­nas, nors ne­tru­kus pa­tys ame­ri­kie­čiai pri­dū­rė, kad jų žval­gy­ba duo­me­nų apie che­mi­ka­lų mai­šy­mą ne­ga­li pa­tvir­tin­ti. Vis­gi, Va­ka­rų ša­lių ly­de­riai įspė­ jo Si­ri­jos re­ži­mą, kad ga­li­mas che­ mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­mas bū­tų va­di­na­mo­sios rau­do­no­sios li­ni­jos per­žen­gi­mas. „Jung­ti­nėms Vals­ti­joms tai yra rau­do­no­ji li­ni­ja, – pa­reiš­kė JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ ton. – Skel­bia­me la­bai griež­tą per­ spė­ji­mą B.al As­sa­do re­ži­mui – toks

el­ge­sys smerk­ti­nas.“ Apie tai, kad esą Si­ri­jos re­ži­mas ruo­šia­si pa­nau­ do­ti che­mi­nį gink­lą, bu­vo ga­li­ma pa­skai­ty­ti ne vie­no­je po­pu­lia­rio­ je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. An­tai, tink­ la­la­py­je wi­red.com esan­čia­me tink­ la­raš­ty­je „Dan­ger Room“ pa­si­ro­dė neaiš­ku iš kur gau­ta in­for­ma­ci­ja, kad mai­šy­ti che­mi­nes me­džia­gas Si­ri­jo­je pra­dė­ta praei­tą sa­vai­tę ir kad šį pro­ ce­są in­ži­nie­riai vyk­do ša­lies cent­ri­ nė­je da­ly­je. Pa­sak wi­red.com, Si­ri­jo­je ke­ti­ na­ma pa­nau­do­ti za­ri­no du­jas. Šios ko­vi­nės ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čios du­jos praei­to am­žiaus de­šim­ta­ja­ me de­šimt­me­ty­je bu­vo pa­nau­do­ tos per dvi te­ro­ro ata­kas Ja­po­ni­ jo­je. Za­ri­nas su­ke­lia kon­vul­si­jas, kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mus ir mir­tį. Si­ ri­jos va­do­vai at­rė­žė, kad prieš sa­

vo žmo­nes jo­kių du­jų ne­ke­ti­na pa­ nau­do­ti. „At­sa­ky­da­ma į JAV pa­reiš­ki­mus, Si­ri­ja dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad ji nie­ka­da jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ne­ nau­dos che­mi­nių gink­lų prieš sa­ vo žmo­nes, net jei­gu to­kių gink­lų tu­rė­tų“, – tvir­ti­no Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nas. Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Wa­li­das Mual­le­mas anks­čiau ap­kal­ti­no Va­šing­to­ną, kad šis ty­ čia kurs­to ne­ri­mą dėl Si­ri­jos tu­ri­ mų che­mi­nio gink­lo at­sar­gų. „Šie che­mi­niai gink­lai Si­ri­jo­je, jei­gu tik jų yra – pa­brė­žiu „jei­gu“. Kaip ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti juos prieš sa­vo žmo­nes? Tai po­kštas“, – spa­lį kal­bė­jo Si­ri­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­ vas. Ki­ta ver­tus, Da­mas­kas yra pa­ gra­si­nęs, kad pa­nau­do­tų gink­lą, jei bū­tų puo­la­mas iš už­sie­nio, tik ne prieš sa­vo žmo­nes. Eks­per­tai tei­gia, kad šim­tus to­nų sie­kian­čios Si­ri­jos che­mi­nių gink­lų at­sar­gos yra di­džiau­sios Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se. Jas Da­mas­kas su­ kau­pė nuo aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio. Krau­pus vaiz­das

„„Po­mė­gis: sa­ko­ma, kad S.Hus­sei­nas (kairėje) ir jo pusb­ro­lis A.H.al Ma­

ji­das, dar va­di­na­mas Che­mi­niu Ali, la­biau­siai mė­go ip­ri­to du­jas.

Kal­bos apie che­mi­nį gink­lą pa­ska­ ti­no pri­si­min­ti prieš 25 me­tus Ira­ ke įvy­ku­sią tra­ge­di­ją. 1988 m. ko­ vo 16 d. tuo­me­tis Ira­ko dik­ta­to­rius Sad­da­mas Hus­sei­nas nu­ro­dė pa­ nau­do­ti mir­tį ne­šan­tį gink­lą prieš kur­dų tau­ti­nę ma­žu­mą. Ira­ko ka­riuo­me­nės tai­ki­niu ta­po Ha­lab­džos mies­tas. Čia bu­vo iš­žu­ dy­ta tūks­tan­čiai žmo­nių.

BBC už­sie­nio nau­jie­nų re­dak­to­ rius Joh­nas Simp­so­nas, ap­si­lan­kęs mies­te ne­tru­kus po ata­kos, sa­kė: „Tai bu­vo bai­siau­sias re­gi­nys, ku­rį man yra te­kę ma­ty­ti gy­ve­ni­me.“ Žur­na­lis­tas pri­dū­rė: „Vi­sa­me mies­te bu­vo gau­sy­bė la­vo­nų. Kai ku­rie kū­nai gu­lė­jo gat­vė­se, kai ku­ rie pa­lei pa­sta­tų sie­nas. Žmo­nės dar ban­dė ap­sau­go­ti sa­vo kū­di­ kius, vai­kus, žmo­nas... Jie ban­dė pri­deng­ti juos, ta­čiau ne­pa­vy­ko.“ Pa­sak J.Simp­so­no, ma­tant kū­ nus, bu­vo aiš­ku, kad mir­tis žmo­ nes už­klu­po ne­pa­si­ruo­šu­sius. Tie­ sa, vie­ni mi­rė stai­ga, ki­ti ku­rį lai­ką kan­ki­no­si. „Pa­ma­čiau vie­nos mo­ters la­vo­ ną. Jos kū­nas gu­lė­jo emb­rio­no po­ za. Vei­das bu­vo iš­kreip­tas ago­ni­jos. Jai skau­dė­jo. Ma­čiau gy­ve­ni­me vis­ ko, net per che­mi­nę ata­ką žu­vu­sius ka­rius Ira­ko ir Ira­no ka­re. Ta­čiau tai, ką iš­vy­dau Ha­lab­džo­je, šo­ki­ra­vo. La­ biau­siai tai, kad nie­kas iš žu­vu­sių­jų ne­tu­rė­jo jo­kių ap­sau­gos prie­mo­nių. Juk ten bu­vo ir vai­kų, ir mo­te­rų, ir se­ne­lių“, – pa­sa­ko­jo J.Simp­so­nas. Ki­ta­me na­me, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tas, jis iš­vy­do dar krau­pes­nį vaiz­dą nei gat­vė­je. Na­mo vi­du­ry­je riog­so­jo pro sto­gą įkri­tu­si bom­ba, o ša­lia jos gu­lė­jo tri­jų žmo­nių kū­nai. Aki­vaiz­du, pa­sak žur­na­lis­to, žmo­ nės tuo me­tu, kai įvy­ko ant­puo­lis, ren­gė­si pie­tau­ti. Vie­no mi­ru­sio vy­ ro ran­ko­se net bu­vo li­kęs ga­ba­lė­lis duo­nos. Ki­to vei­de ma­ty­ti šyp­se­na. „Ko­dėl šie žmo­nės mi­rė, – re­ to­riš­kai pa­klau­sė žur­na­lis­tas ir čia

pat at­sa­kė: – To­dėl, kad pa­sku­ti­ nė­mis Ira­ko ir Ira­no ka­ro sa­vai­tė­ mis svei­ki­no Ira­no ka­rius... Štai kaip S.Hus­sei­nas ir jo pusb­ro­lis Ali Hassanas al Ma­ji­das, ge­riau ži­ no­mas kaip Che­mi­nis Ali, pa­mo­kė šiuos žmo­nes.“

Ma­čiau vie­nos mo­ ters la­vo­ną – ji bu­vo su­si­gū­žu­si, o vei­das iš­kreip­tas siau­bo.

Tūks­tan­čiai nu­žu­dy­tų­jų

Ira­ko ka­ri­nės pa­jė­gos Ha­lab­džo­ je iš­ban­dė įvai­rias mir­ti­nas du­jas. Pask­leis­tos bu­vo ne tik za­ri­no, bet ir ip­ri­to (nau­do­to Pir­ma­ja­me pa­ sau­li­nia­me ka­re), taip pat ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čios VX du­jos. Da­bar dau­ge­lis mies­te ras­tų bom­bų eks­po­nuo­ja­mos me­mo­ria­ li­nia­me mu­zie­ju­je, įkur­ta­me Ha­ lab­džos mies­te. Prieš pat du­jų ant­puo­lį mies­ tas bu­vo in­ten­sy­viai bom­bar­duo­ ja­mas. Pa­sak liu­di­nin­kų, Che­mi­ nis Ali sie­kė iš­dauž­ti vi­sų pa­sta­tų stik­lus, kad gy­vų­jų čia ne­lik­tų. J.Simp­so­nas pa­sa­ko­jo, kaip at­si­ dū­rė mies­te per pa­tį ka­ro sū­ku­rį. „Nu­vy­kau į Ha­lab­džą kar­tu su gru­pe­le už­sie­nio žur­na­lis­tų. Mus nu­skrai­di­no Ira­no oro pa­jė­gos. Tuo me­tu Ira­no val­džiai bu­vo pa­ran­ku pa­ro­dy­ti pa­sau­liui, kuo sa­vo ša­ly­je


11

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis Ruo­šia ­ at­sa­ką

Kuk­li ­ inau­gu­ra­ci­ja

Ne­ke­ti­na ­ tai­ky­tis

JAV Kong­re­sui pa­tvir­ti­nus va­ di­na­mą­jį Mag­nic­kio są­ra­šą, Ru­si­ja už­draus at­vyk­ti žmo­ gaus tei­sių pa­žei­di­mais įta­ ria­miems JAV pi­lie­čiams. Pa­ gal šį tei­sės ak­tą JAV įšal­dys są­skai­tas ir už­draus at­vyk­ ti vi­siems as­me­nims, su­si­ju­ siems su tei­si­nin­ko Ser­ge­jaus Mag­nic­kio (nuo­tr.) mir­ti­mi.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ant­rą­ją ka­den­ci­ją pra­ dės be di­de­lių iš­kil­mių – sau­ sio 20 d. bus su­reng­ta kuk­li pri­va­ti pri­saik­di­ni­mo ce­re­mo­ ni­ja, o ki­tą die­ną jis bus inau­ gu­ruo­tas ste­bint pa­sau­liui. Ce­re­mo­ni­ja, kaip ma­no­ma, bus blan­kes­nė ne­gu B.Oba­ mos pir­mo­ji inau­gu­ra­ci­ja.

Egip­to opo­zi­ci­ja pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na tai­ky­tis su pre­zi­den­tu Mo­ha­me­du Mur­si. Kri­zę Egip­ te su­kė­lė prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mas kons­ti­tu­ci­jos re­fe­ren­du­ mas dėl pre­zi­den­to ga­lių iš­plė­ ti­mo. Opo­zi­ci­ja pa­ža­dė­jo, kad kvies sa­vo ša­li­nin­kus ir žmo­ nes į nau­jus pro­tes­tus Kai­re ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se.

Koks che­mi­nis gink­las bu­vo nau­do­ja­mas? „„S.Hus­sei­nas (nuotr.) nuo 1984 m.

dau­giau­sia nau­do­jo ip­ri­to du­jas. Vis­gi, jas bu­vo bran­gu pa­ga­min­ti. Be to, bu­vo sun­ku gau­ti rei­kia­mų me­džia­gų. „„Re­mian­tis šal­ti­niais, S.Hus­sei­nas

pir­me­ny­bę ip­ri­to du­joms tei­kė dėl jų il­ga­lai­kio po­vei­kio žmo­nėms. Šios du­jos ga­li su­kel­ti ak­lu­mą, vė­ žį, taip pat ne­vai­sin­gu­mą ir iš­si­gi­ mi­mus. „„Vė­liau S.Hus­sei­no re­ži­mas ėmė

nau­do­ti va­di­na­mą­sias ner­vus pa­ ra­ly­žiuo­jan­čias VX du­jas. Jos bu­vo stip­res­nės ir iš­si­lai­ky­da­vo il­giau. Ma­no­ma, kad 1988 m. Ira­kas tu­rė­jo apie 3,9 to­nos šių du­jų. „„Vis­gi, efek­ty­viau­sias Ira­ko che­

mi­nis gink­las bu­vo za­ri­no du­jos. Jų Ira­kas, kaip tvir­ti­na­ma, tu­rė­jo dau­giau­sia.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ų ne­si­ren­ka už­sii­ma S.Hus­sei­nas“, – sa­kė žur­ na­lis­tas. Kiek tiks­liai žmo­nių žu­vo Ha­ lab­džo­je? J.Simp­so­nas pa­sa­ko­jo, kad ban­dė skai­čiuo­ti au­kas su vie­ nu che­mi­jos spe­cia­lis­tu iš Bel­gi­jos, nors ir bi­jo­jo dėl sa­vo gy­vy­bės. „Lai­ko bu­vo ma­žai. Ira­kie­čiai ži­ no­jo, kad mes ten nu­vy­ko­me. Net mus at­skrai­di­nę sraig­tas­par­niai bu­vo ap­šau­dy­ti. Bi­jo­jo­me, kad jų oro pa­jė­gos ga­li ne­tru­kus grįž­ti ir dar sy­kį pa­nau­do­ti du­jas“, – sa­ kė J.Simp­so­nas. Pa­sak žur­na­lis­to, juo­du su­skai­čia­vo bent 5 tūkst. la­ vo­nų, ku­rie bu­vo ne­to­li mies­to. O kiek dar žmo­nių žu­vo ban­dy­da­mi pa­bėg­ti į Ira­ną? Che­mi­ka­lų ty­ri­mas

Ha­lab­džo­je nu­kri­tu­sios bom­bos iki šiol gąs­di­na vie­tos gy­ven­to­jus. Ip­ri­to du­jos – sun­kes­nės už orą, to­dėl net praė­jus be­veik ket­vir­ta­ da­liui am­žiaus po ata­kos du­jų li­ku­ čių ga­li bū­ti su­si­kau­pę že­mo­se vie­ to­se, pa­vyz­džiui, na­mų rū­siuo­se. J.Simp­so­nas sa­kė, kad net ma­žy­ tis įkvėp­tų du­jų kie­kis su­ke­lia gal­ vos skaus­mus ir stip­rų py­ki­ni­mą. Dau­ge­lis mies­to rū­sių, pa­sak žur­ na­lis­to, te­bė­ra smar­kiai už­terš­ti. Bri­tas Ha­mis­has de Bret­to­nasGor­do­nas, che­mi­nių gink­lų eks­ per­tas, rū­pi­na­si, kad Ha­lab­džo­je ne­lik­tų nuo­din­gų du­jų. „Prob­le­ma ta, kad sta­to­mi nau­ ji pa­sta­tai ir taip at­ka­sa­mi rū­ siai, ku­riuo­se ap­stu du­jų. Žmo­nės mirš­ta, – sa­kė eks­per­tas. – Bū­ti­na

jiems pa­dė­ti. Rei­kia įreng­ti ste­bė­ ji­mo sto­tį, kad bū­tų ga­li­ma fik­suo­ ti, ku­rio­je vie­to­je ga­li bū­ti su­si­kau­ pu­sių du­jų.“ H.de Bret­to­nas-Gor­do­nas pri­ dū­rė, kad iš­ty­rus du­jas bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti, iš kur S.Hus­sei­nas ga­vo me­džia­gų joms pa­ga­min­ti. „Ban­dy­si­me paim­ti ip­ri­to du­ jų pa­vyz­džių ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­ se, kaip tai da­rė­me rū­siuo­se. Ta­da bus ga­li­ma pa­ly­gin­ti šių du­jų su­dė­ tį su ki­tais pa­vyz­džiais ir nu­sta­ty­ ti, iš kur jos yra“, – sa­kė eks­per­tas ir pri­dū­rė, kad įma­no­ma nu­sta­ty­ti ne tik ša­lį, ku­rio­je du­jos bu­vo pa­ga­ min­tos, bet ir konk­re­tų fab­ri­ką, ku­ ris pa­ruo­šė ir par­da­vė me­džia­gas. „Tie­sa, sun­ku bū­tų gau­ti rei­kia­ mų pa­vyz­džių iš ga­min­to­jų, be to, jei me­džia­gos ir ati­tik­tų, klau­si­ mas, ar tai bū­tų įver­tin­ta kaip tin­ ka­mi įkal­čiai. Ki­ta ver­tus, tu­ri­ me iš­li­ku­sių Ira­ko che­mi­nio gink­lo at­sar­gų, to­dėl ga­li­me pa­ly­gin­ti jas su šia­me mies­te pa­nau­do­to­mis ir pa­reng­ti tam tik­ras iš­va­das. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tech­niš­kai tai įma­no­ ma“, – kalbėjo jis. Kur­dų au­to­no­mi­nio re­gio­no val­ džia su­ti­ko, kad to­kie ty­ri­mai bū­tų at­lik­ti. Vi­si su­ta­ria, kad bū­ti­na išaiš­ kin­ti ir nu­baus­ti tuos, ku­rie tie­kė du­ joms ga­min­ti bū­ti­nas me­džia­gas. „Ma­nau, mums, juo la­biau au­ koms, svar­bu ži­no­ti, kas nu­ti­ko tą lem­tin­gą die­ną ir kaip“, – pa­brė­ žė Qu­ba­das Ta­la­ba­ni, vie­nas Ira­ko val­džios pa­rei­gū­nų. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Che­mi­nio gink­lo ne­no­ri at­si­sa­ky­ti Pa­sau­ly­je che­mi­nį gink­lą tu­ri tik­ rai ne vie­na ar net ne ke­lios vals­ ty­bės. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­ nė griež­tai smer­kia to­kio gink­lo nau­do­ji­mą tiek ka­re, tiek prieš ci­vi­lius. De­ja, tra­ge­di­jų iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

Che­mi­nis gink­las – che­mi­nės ko­ vi­nės me­džia­gos ir jų jun­gi­niai, ku­rie nau­do­ja­mi žu­dy­ti, su­ža­lo­ ti ar tam tik­ram lai­kui pa­da­ry­ti žmo­gų ar gy­vū­ną ne­veik­lų. Che­mi­nius gink­lus pa­gal jų po­ vei­kį ga­li­ma pa­da­ly­ti į pen­kias gru­pes: ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­tys, ku­rie su­trik­do ner­vi­nių im­pul­sų per­da­vi­mą iš sme­ge­nų ląs­te­lėms; bend­ro­jo po­vei­kio, ku­rie truk­do per­duo­ti de­guo­nį rau­do­nie­siems krau­jo kū­ne­liams; su­ke­lian­tys pū­ lia­vi­mą, ku­rių po­vei­kis pa­si­žy­mi odos bė­ri­mu, žaiz­do­mis ir di­de­ liais pū­li­niais; du­si­nan­tys, pa­vei­ kian­tys no­sies ir gerk­lės glei­vi­nę, plau­čius, taip pat pa­žei­džian­tys au­di­nius; aša­ri­niai – šie dir­gi­na akis, su­ke­lia aša­rų te­kė­ji­mą, akių skaus­mą ar net lai­ki­ną apa­ki­mą. Vi­sų šių gink­lų naudo­ji­mą griež­tai drau­džia ir smer­kia tarp­ tau­ti­nė bend­ruo­me­nė. Che­mi­nis gink­las bu­vo už­draus­tas 1925 m., pa­si­ra­šius va­di­na­mą­jį Že­ne­vos pro­to­ko­lą dėl troš­ki­na­mų­jų, nuo­ din­gų­jų ir ki­to­kių du­jų pa­nau­do­ ji­mo ka­re ir bak­te­rio­lo­gi­nių ka­ro me­to­dų už­drau­di­mo. Pa­si­ra­šy­ti pro­to­ko­lą pa­ska­ti­ no Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras, per ku­rį gink­las bu­vo pla­čiai nau­do­ ja­mas. Is­to­ri­kai skai­čiuo­ja, kad Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­kie­čiai 50 kar­tų pa­nau­do­jo che­

mi­nį gink­lą, ang­lai – 150, pran­cū­ zai – 20. Vis­gi, drau­di­mas neuž­kir­to ke­ lio nau­do­ti che­mi­nį gink­lą. Pir­ mo­ji Že­ne­vos su­si­ta­ri­mą pa­žei­du­ si ša­lis bu­vo Ita­li­ja – ji pa­nau­do­jo to­kį gink­lą ka­re su Etio­pi­ja. Vė­ liau to­kio gink­lo grie­bė­si ja­po­nai prieš ki­nus.

Pir­mo­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais vo­ kie­čiai 50 kar­tų pa­ nau­do­jo che­mi­nį gink­lą, ang­lai – 150, pran­cū­zai – 20. 1940 m. Vo­kie­ti­ja tu­rė­jo net 14 tūkst. to­nų che­mi­nių ko­vi­ nių prie­mo­nių. Ta­čiau na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nė taip ir ne­ pa­nau­do­jo šio gink­lo prieš Ta­ry­ bų Są­jun­gą. 1993 m. Pa­ry­žiu­je 130 pa­sau­lio vals­ty­bių pa­si­ra­šė nau­ją su­tar­tį dėl che­mi­nio gink­lo drau­di­mo. Ji įsi­ga­lio­jo 1997 m. Iki šiol prie su­ tar­ties yra pri­si­jun­gu­sios iš vi­so 188 ša­lys. Tik aš­tuo­nios pa­sau­lio ša­lys nė­ra Che­mi­nio gink­lo už­drau­di­ mo or­ga­ni­za­ci­jos na­rės. Še­šios jų nė­ra pa­si­ra­šiu­sios su­tar­ties dėl che­mi­nio gink­lo už­drau­di­mo. Tai An­go­la, Egip­tas, Šiau­rės Ko­rė­ ja, Pie­tų Su­da­nas, Si­ri­ja ir So­ma­ lis. Dar dvi vals­ty­bės – Iz­rae­lis ir Mian­ma­ras – kon­ven­ci­ją pa­si­ra­ šė, ta­čiau jos ne­ra­ti­fi­ka­vo. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kas pa­rū­pi­no che­mi­ka­lų? „„Ma­no­ma, kad dau­ge­lis me­džia­

gų, bū­ti­nų che­mi­niam gink­lui pa­ ga­min­ti, at­ke­lia­vo į Ira­ką iš už­sie­ nio ša­lių. Ira­ke bu­vo pa­kan­ka­mai spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­lė­jo su­kur­ti mir­ ti­nas du­jas, jei tu­rė­jo rei­kia­mų me­ džia­gų. „„Nus­ta­ty­ta, kad che­mi­nio gink­

lo ke­va­lai bu­vo pa­ga­min­ti Ta­ry­bų Są­jun­go­je. Vis­gi, įta­ria­ma, kad che­ mi­nių me­džia­gų Ira­kas ga­lė­jo įsi­ gy­ti iš 85 Vo­kie­ti­jos, 19 Pran­cū­zi­jos, 18 bri­tų ir 18 ame­ri­kie­čių che­mi­jos bend­ro­vių.

„„Pa­vo­jus: nau­do­ti che­mi­nį gink­lą bu­vo ne sy­kį draus­ta, ta­čiau šis

drau­di­mas ne kar­tą bu­vo pa­žeis­tas. 

„Scan­pix“ nuo­tr.


12

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis „Mis Bum­bum“ kon­kur­sas Bra­zi­li­jo­je praė­ju­sį sa­vait­ ga­lį di­de­lio su­si­do­mė­ji­ mo su­lau­kė gra­žiau­sio už­ pa­ka­liu­ko kon­kur­so „Mis Bum­bum“ fi­na­las. Iš pen­ kio­li­kos fi­na­li­nin­kių, at­rink­ tų per in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­ mą, ko­mi­si­ja nu­ga­lė­to­ja pa­skel­bė 25 me­tų mo­de­ lį Ca­ri­ne Fe­li­zar­do (nuo­tr. kai­rė­je). Mer­gi­nai ati­te­ko pa­grin­di­nis 5 tūkst. rea­lų (6,3 tūkst. li­tų) pri­zas.

Neiš­gy­do­ma In­di­jos li­ga Lan­kan­tis In­di­jo­je daž­nai ga­li­ ma pa­ma­ty­ti gat­vė­je be­si­šla­pi­ nan­čius vy­rus. Ra­džas­ta­no vals­ ti­jo­je sa­va­no­riai ėmė gė­din­ti juos, bet ki­ti tei­gia, kad vals­ty­bei rei­kia kai ko dau­giau – tua­le­tų. Pro­vo­kuo­jan­tis klau­si­mas

Kai ku­rie in­dai ne­tgi juo­kau­ja, kad šla­pin­tis ir spjau­dy­tis vie­šo­ se vie­to­se ta­po ša­lies lais­va­lai­kio pra­mo­ga. Ra­džas­ta­no val­džios už­mo­ jis at­pra­tin­ti gy­ven­to­jus šla­pin­ tis vie­šo­se vie­to­se ban­dant juos su­gė­din­ti įžie­bė ne­men­kas dis­ ku­si­jas. Vie­no laik­raš­čio ap­žval­gi­nin­kas ne­se­niai sa­vo skil­ty­je iš­kė­lė klau­ si­mą: „Ar in­dai iš pri­gim­ties ne­ si­lai­ko hi­gie­nos?“ Jo at­sa­ky­mas pa­pik­ti­no dau­ge­ lį skai­ty­to­jų: „Taip.“

In­di­jos kai­mo plėt­ ros mi­nist­ras J.Ra­ mes­has ne­se­niai pa­ reiš­kė, kad vals­ty­bei tua­le­tų rei­kia la­biau nei šven­tyk­lų. Trūks­ta tua­le­tų

„Kaip ga­li­ma klaus­ti to­kių kvai­ lų klau­si­mų? – ko­men­tuo­da­mas pik­ti­no­si jau­nuo­lis Bik­ra­mas. – Tie­siog mes ne­tu­ri­me pa­kan­ka­ mai tua­le­tų.“ Jo žo­džiuo­se yra ne­ma­žai tie­ sos. In­di­jos kai­mo plėt­ros mi­

nist­ras Jai­ra­mas Ra­mes­has ne­se­ niai pa­reiš­kė, jog vals­ty­bei tua­le­tų rei­kia la­biau nei šven­tyk­lų. Pa­ra­dok­sa­lu, kad In­di­jo­je, di­ džiau­sio­je pa­sau­ly­je de­mok­ra­ ti­nė­je ša­ly­je, 53 pro­c. gy­ven­to­jų jau tu­ri mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, bet be­veik pu­s ė­je na­m ų nė­ra tua­le­tų. Mi­nist­ras J.Ra­mes­has ne­tgi pa­ra­gi­no mo­te­ris ne­te­kė­ ti už vy­rų, ku­rių na­muo­se nė­ra tua­le­to.

Di­džiau­sio Ru­si­ jos To­li­mų­jų Ry­tų mies­to Vla­di­vos­to­ ko gy­ven­to­jai nuo­ gąs­tau­ja, kad atė­ jus žie­mos šal­čiams liks be gam­ti­nių du­jų. Nau­ja­sis du­ jo­tie­kis vis gen­da, o kal­tų, kaip vi­sa­da, nė­ra.

Ko­dėl vy­rai ne­ga­li pa­ken­tė­ti?

Nors jau­nas in­das Bik­ra­mas dėl ne­tvar­kos kal­ti­no tua­le­tų trū­ku­mą, mo­te­rys tu­ri ki­to­kią nuo­mo­nę. „Prob­le­ma vi­sai ne tua­le­tai, o tai, kad trūks­ta pi­lie­tiš­ko mąs­ ty­mo, – ti­ki­no na­mų šei­mi­nin­kė Ti­na. – Tai vyks­ta nuo­lat, ir tai šlykš­tu.“ Jos drau­gė Brin­ka pri­dū­rė: „Ko­ dėl mo­te­rys ga­li pa­ken­tė­ti, kol su­ ras tua­le­tą, o vy­rai ne?“ Jo­kie ar­gu­men­tai ne­vei­kia

Vaikš­ti­nė­da­mas po Kal­ku­tą Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC ko­res­pon­den­ tas pa­si­tei­ra­vo ant ša­li­gat­vio be­ si­šla­pi­nan­čio vy­ro, ko­dėl jis ne­ ga­lė­jo pa­lauk­ti, kol ras vie­šą­jį tua­le­tą ar­ba grįš na­mo. Šis pa­žiū­rė­jo į pa­šne­ko­vą kaip į pa­kvai­šu­sį ir at­sa­kė: „Tai In­di­ ja, po­ne. Taip mes pa­pras­tai da­ ro­me.“ Ne­to­li sto­vė­jo po­li­ci­nin­kas, bet ir šis į ko­res­pon­den­to klau­si­mą, ko­dėl ne­sus­tab­dė vy­ro, ta­rė: „Ko­ kia pra­smė?“ BBC inf.

„„Pro­jek­tas: įspū­din­gas til­tas į Ru­sų sa­lą nu­ties­tas, ta­čiau du­jas šio­je sa­lo­je, 

Žyd­ra­sis auk­sas vir­to r Įg­ri­so ang­lys

Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ į va­di­na­mą­jį Sachalino–Chabarovs­ ko–Vladivostoko du­jo­tie­kį in­ves­ta­ vo įspū­din­gus 29 mlrd. do­le­rių. Pro­jek­tas „Gazp­rom“ val­dy­bo­ je bu­vo pa­tvir­tin­tas 2008 m., o 2011 m. juo jau te­kė­jo du­jos. Nu­ma­ty­ta, kad nu­tie­sus du­jo­tie­ kį Vla­di­vos­to­ko mies­tas ir ap­lin­ki­ niai re­gio­nai gaus pi­gių du­jų, be to, du­jo­tie­kiais bus ga­li­ma eks­por­tuo­ ti Sa­cha­li­no sa­lo­je iš­gau­na­mas du­ jas į Ry­tų Azi­jos ša­lis – Pie­tų Ko­rė­ ją, Ja­po­ni­ją ir Ki­ni­ją. Vla­di­vos­to­ko mies­tui nau­ja­sis du­jo­tie­kis bu­vo gy­vy­biš­kai svar­ bus. Mies­to ka­ti­li­nės iki tol bu­vo kū­re­na­mos ang­li­mi ir ma­zu­tu. Šie iš­tek­liai ne tik bran­giai kai­na­vo, bet ir smar­kiai ter­šė ap­lin­ką. „Di­džiau­sia mies­to ang­lių ka­ti­li­ nė stūk­so­jo pa­čia­me cent­re. Vie­tos žmo­nės skun­dė­si, kad jie kas­dien nuo lan­gų va­lo suo­džius. Žmo­nės lau­kė du­jų, to­dėl la­bai džiau­gė­si, kad du­jo­tie­kio sta­ty­bos taip sklan­džiai vy­ko“, – sa­kė El­vy­ra Ti­ri­na, Vla­di­ vos­to­ko me­ri­jos at­sto­vė spau­dai. Nuo­la­ti­niai ge­di­mai

„„Pa­ra­dok­sas: In­di­jo­je 53 pro­c. gy­ven­to­jų tu­ri mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus,

bet be­veik pu­sė­je na­mų nė­ra tua­le­tų. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

Du­jo­tie­kis ties­ti pra­dė­tas 2009 m. Iš­kil­min­go­je dar­bų pra­džios ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­va­vo pa­ts tuo me­tu dar Ru­si­jos prem­je­ro pa­rei­gas ėjęs Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Ma­tyt, val­džios dė­me­sys pro­jek­ tui lė­mė, kad du­jo­tie­kis, ku­rio il­ gis įspū­din­gi 1,8 tūkst. km, bu­vo baig­tas vos per tre­jus me­tus. 2011 m. rug­sė­jį juo jau te­kė­jo du­jos, o ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je vėl ap­si­ lan­kė V.Pu­ti­nas.

Ma­ža to, Vla­di­vos­to­ke su­pla­ nuo­ta pa­sta­ty­ti du­jų su­skys­ti­ni­ mo įmo­nę, kad bū­tų ga­li­ma eks­ por­tuo­ti du­jas į Ja­po­ni­ją, taip pat nu­ma­ty­ta per Šiau­rės Ko­rė­ją ties­ ti du­jo­tie­kį, ku­riuo žyd­ra­sis auk­sas pa­siek­tų Pie­tų Ko­rė­ją. De­ja, da­bar daž­nas Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jas pa­sa­ky­tų, kad ši Krem­ liaus do­va­na – tik­ras gal­vos skaus­ mas.

Nuo 2011 m. 15 kar­ tų bu­vo fik­suo­ti du­jų tie­ki­mo į Vla­di­vos­ to­ką su­tri­ki­mai. Pen­ kis kar­tus mies­tas ap­skri­tai ne­bu­vo ap­ rū­pi­na­mas du­jo­mis.

Nors du­jo­tie­kis kai­na­vo pa­sa­kiš­ kus pi­ni­gus, vamz­dis nuo­lat gen­da. Pa­sak bend­ro­vių „Gazp­rom Trans­ gas Tomsk“ ir „Gazp­rom In­ter­re­ gio­nal No­vo­si­birsk“, ku­rios val­ do du­jo­tie­kį, at­sto­vų, daž­nai ky­la bė­dų dėl hid­rau­li­kos, ki­taip sa­ kant, esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ja­ me už­šą­la van­duo, to­dėl du­jų srau­ tas su­sto­ja. 2012 m. va­sa­rį Vla­di­vos­to­kas dėl pa­na­šaus ge­di­mo ke­lias die­nas bu­ vo li­kęs be du­jų. Ta­da vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad dėl ava­ri­jos kal­tas vamz­dy­je už­ša­lęs van­duo. Bet Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jai sa­ ko, kad ta­da tem­pe­ra­tū­ra mies­te bu­vo ge­ro­kai aukš­tes­nė nei įpras­ta.

Daž­nas klau­sia, kas bus, kai mies­tą už­klups ru­siš­ka žie­ma? „Nuo 2011 m. 15 kar­tų bu­vo fik­ suo­ti du­jų tie­ki­mo į Vla­di­vos­to­ką su­tri­ki­mai. Pen­kis kar­tus mies­tas ap­skri­tai ne­bu­vo ap­rū­pi­na­mas du­ jo­mis, – aiš­ki­no Ser­ge­jus Tols­tog­ ru­so­vas, Vla­di­vos­to­ko elekt­ri­nės „Vos­tok“ va­do­vas. – Žie­mą pa­na­ šios ava­ri­jos ga­li su­kel­ti rim­tų bė­ dų. Da­bar mū­sų tu­ri­mi ang­li­mi kū­ re­na­mi ka­ti­lai ap­rū­pi­na ši­lu­ma vos ket­vir­ta­da­lį mies­to pa­sta­tų.“ Nors ne­nu­ma­ty­tais at­ve­jais vie­ tos elekt­ri­nės tu­ri su­kau­pu­sios ku­ ro at­sar­gų, esant at­šiau­rioms są­ ly­goms, pa­sak S.Tols­tog­ru­so­vo, jų pa­kak­tų vos de­šim­čiai die­nų. Mies­to val­džia net pa­ren­gė stu­ di­ją, ku­rio­je kons­ta­tuo­ta, kad du­jo­ tie­ky­je įvy­kus rim­tai ava­ri­jai mies­ tas lik­tų be ši­lu­mos. Ma­ža to, kai su­trin­ka du­jų tie­ki­ mas, elekt­ri­nės bū­na kū­re­na­mos ma­zu­tu, o tai, pa­sak S.Tols­tog­ru­ so­vo, Vla­di­vos­to­ko ši­lu­mos tink­ lams kai­nuo­ja pa­pil­do­mus 16 mln. do­le­rių kas­kart. Pa­ža­dai li­ko pa­ža­dais

Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tas Igo­ris Ju­ šo­kas iš­sky­rė dvi prie­žas­tis, kas, jo gal­va, su­ke­lia pro­ble­mų Vla­di­vos­ to­ko gy­ven­to­jams. „Pir­ma, aki­vaiz­du, kad nau­ja­ sis du­jo­tie­kis tu­ri ne­ma­žai trū­ku­ mų. Juk vamz­dis bu­vo nu­ties­tas per re­kor­di­nį lai­ką. 2008 m. pro­ jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ti, o 2011 m. baig­tas. Ant­ra, neiš­nau­do­ja­mas vi­sas du­jo­tie­kio pa­jė­gu­mas. Pa­gal pro­jek­tą du­jo­tie­kio pa­jė­gu­mas – 6 mlrd. kub. met­rų du­jų per me­tus, o


13

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis „Mis Bum­bum“ kon­kur­sas

Nu­si­žu­dė li­ku­si ne­sup­ras­ta 16 me­tų nuo­la­ti­nio sek­sua­li­nio su­si­jau­di­ni­mo ka­muo­ja­ma ame­ ri­kie­tė su­si­dū­ru­si su abe­jin­gu­mo sie­na pa­si­da­vė. Praė­ju­sį sa­vait­ ga­lį ji ras­ta nu­si­žu­džiu­si sa­vo na­ muo­se Flo­ri­do­je. Gy­ve­ni­mas ap­si­ver­tė

„Anks­čiau ma­no gy­ve­ni­mas bu­vo ki­toks, kol ma­ne apė­mė šis žvė­ ris“, – pa­sa­ko­jo 39-erių Gret­ chen Mo­lan­nen vos prieš ke­le­tą die­nų iki sa­vi­žu­dy­bės laik­raš­čiui „The Tam­pa Bay Ti­mes“ duo­ta­ me in­ter­viu.

, ku­rio­je vy­ko Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių su­si­ti­ki­mas, tu­ri vos vie­nas pa­sta­tas.

Nors po to ke­le­tą va­ lan­dų ken­tė­da­vau pra­ga­rą, vis tiek no­rė­ jau nors šiek tiek in­ ty­mu­mo ir ši­lu­mos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

ro­ži­ne sva­jo­ne juo tie­kia­ma tik 1,5 mlrd.“, – tvir­ ti­no ener­ge­ti­kas ir pri­dū­rė, kad šis du­jo­tie­kis, kol jis ve­da į nie­kur, tie­ siog neat­si­per­ka. De­ja, Vla­di­vos­to­ko val­džia pa­ ža­dė­jo, kad ki­tais me­tais su­var­tos tik apie 1 mlrd. kub. met­rų du­jų, o ne­to­li mies­to su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­las bus pa­sta­ty­tas tik 2017 m. Tai­gi, du­jų vėl ga­li ne­bū­ti tei­ kia­ma tiek, kiek rei­kė­tų. Tie­sa, ne vi­si Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jai bi­jo,

kad liks be du­jų. Pa­vyz­džiui, Frun­ ses­kio re­gio­no, ku­riam pri­klau­ so gar­sio­ji Ru­sų sa­la, ku­rio­je vy­ko Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių su­va­žia­ vi­mas, gy­ven­to­jai du­jų nie­kuo­met sa­vo aki­mis ne­re­gė­jo. Vie­nin­te­ lis pa­sta­tas šio­je sa­lo­je, ku­ris bu­vo ap­rū­pin­tas du­jo­mis prieš pat su­va­ žia­vi­mą – To­li­mų­jų Ry­tų fe­de­ra­li­ nis uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me su­va­žia­ vi­mas ir vy­ko.

Sachalino–Chabarovsko– Vladivostoko du­jo­tie­kis

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Vai­kys­tė­je G.Mo­lan­nen mo­kė­ si gro­ti pia­ni­nu ir lan­kė baž­ny­čios cho­rą. Flo­ri­dos uni­ver­si­te­te ji ga­vo ba­ka­lau­ro laips­nį, ge­rai iš­mo­ko is­ pa­nų ir vo­kie­čių kal­bas. 1996 m., bū­da­ma 23-ejų, ji ke­ti­no pra­dė­ ti ver­tė­jos kar­je­rą. Mer­gi­na tu­rė­jo vai­ki­ną, ku­ris bu­vo ge­ro­kai vy­res­ nis ir dėl to ne­pa­ti­ko tė­vams, bet ji bu­vo įsi­my­lė­ju­si. Ta­čiau vie­ną die­ną vis­kas stai­ga pa­si­kei­tė, kai ji pa­ty­rė sek­sua­li­nį su­si­jau­di­ni­ mą, – šis ne­be­si­lio­vė. Nei kai vai­ ra­vo au­to­mo­bi­lį, pie­ta­vo su tė­vais ar ap­si­pir­ki­nė­jo par­duo­tu­vė­je. Ne­bu­vo jo­kio ne­lai­min­go nu­ ti­ki­mo, li­gos ar ki­to įvy­kio, ku­ris bū­tų ga­lė­jęs paaiš­kin­ti to­kią bū­ se­ną. Vie­nin­te­lis pa­leng­vė­ji­mas, ku­rį su­ra­do moteris, bu­vo mas­ tur­ba­ci­ja, bet ji tuo bjau­rė­jo­si, nes bu­vo ti­kin­ti liu­te­ro­nė.

Ta­čiau no­rė­da­ma bent šiek tiek pa­leng­vin­ti kan­čias G.Mo­lan­ nen tu­rė­jo tai da­ry­ti be­veik nuo­lat. Praė­jo mė­ne­siai, kol ji iš­drį­so kreip­ tis į gy­dy­to­ją. Me­di­kė nu­ste­bo ir pa­ sa­kė, jog pa­pras­tai žmo­nės ken­čia nuo vi­siš­kai prie­šin­gos pro­ble­mos, ir re­ko­men­da­vo le­do pa­kuo­tes, šal­ tus komp­re­sus ir pie­no vo­nias. Bet šios prie­mo­nės ne­pa­dė­jo. Dirb­ti bu­vo neį­ma­no­ma

G.Mo­lan­nen ban­dė kib­tis į pa­ pras­čiau­sius dar­bus: par­da­vi­nė­jo si­dab­ri­nius pa­puo­ša­lus, prii­mi­nė­ jo pra­ne­ši­mus ir skam­bu­čius me­ di­ci­nos cent­re bei so­lia­riu­me. Bet kiek­vie­no­je dar­bo­vie­tė­je ji tiek lai­ko pra­leis­da­vo vie­na tua­le­ te, kad bet ko­kia veik­la ta­po neį­ ma­no­ma. 1999 m. mo­te­ris me­ tė dar­bus. Net sek­sas G.Mo­lan­nen ne­be­ bu­vo ma­lo­nus, nes šie po­jū­čiai ta­ po jos dar­bu. O men­kiau­sias švel­ nu­mas tik pa­di­din­da­vo kan­čias. Ta­čiau ji to­liau no­rė­jo bū­ti pa­ trauk­li vy­rams, to­dėl at­li­ko plas­ ti­nes ope­ra­ci­jas ir su­si­ma­ži­no no­ sį bei pa­si­di­di­no krū­ti­nę. Nors iš na­mų išei­da­vo ne­daž­nai, ji ne­pra­ leis­da­vo ga­li­my­bių, ku­rių pa­teik­ da­vo pa­ts li­ki­mas. G.Mo­lan­nen su­si­pa­ži­no su vie­ nu vai­ki­nu, kai šis per klai­dą su­ rin­ko jos nu­me­rį. Pa­žin­tis su ant­ ruo­ju įvy­ko vais­ti­nė­je, kai jis pir­ko pre­pa­ra­tų nuo per­ša­li­mo. Tre­čia­ sis at­si­lie­pė į mer­gi­nos skel­bi­mą in­ter­ne­te. Su pa­sta­ruo­ju vai­ki­nu ji tu­rė­da­ vo ly­ti­nių san­ty­kių tik ke­tu­ris kar­ tus per me­tus. „Nors po to ke­le­tą va­lan­dų ken­ tė­da­vau pra­ga­rą, vis tiek no­rė­jau nors šiek tiek in­ty­mu­mo ir ši­lu­ mos“, – pri­si­pa­ži­no G.Mo­lan­nen.

Gy­dy­to­jai ne­tu­ri at­sa­ky­mo

Nie­ko ne­pra­neš­da­ma ar­ti­mie­ siems, ji lan­kė­si pas gi­ne­ko­lo­gą, neu­ro­lo­gą, psi­chiat­rą ir ki­tus gy­ dy­to­jus. Moteris iš­ban­dė dau­gy­bę vais­tų ir net hip­no­te­ra­pi­ją. Ji ieš­ ko­jo at­sa­ky­mų in­ter­ne­te, bet vi­sos nuo­ro­dos ve­dė prie pri­klau­so­my­ bės nuo sek­so, ta­čiau tai ne­bu­vo jos pro­ble­ma. Nuo­la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­ jau­di­ni­mo su­tri­ki­mą pir­mą kar­ tą 2001 m. išaiš­ki­no ame­ri­kie­tė sek­so­te­ra­peu­tė Sand­ra Leib­lum. Ji tu­rė­jo pa­cien­čių, ku­rios jau­tė nuo­la­ti­nį fi­zi­nį, bet ne psi­cho­lo­ gi­nį su­si­jau­di­ni­mą. Vie­nai jis at­ si­ra­do pa­var­to­jus an­ti­dep­re­san­tų, ant­rai – po trau­mos, ki­tos šak­nų ieš­ko­jo vai­kys­tė­je ar­ba tai ver­ti­ no kaip ar­tė­jan­čios me­no­pau­zės simp­to­mą. Jo­kia vie­na konk­re­ti sme­ge­nų sri­tis nė­ra at­sa­kin­ga už sek­sua­li­ nius po­jū­čius, šis pro­ce­sas men­kai iš­ty­ri­nė­tas. To­dėl gy­dy­to­jai ne­tu­ ri bend­ros nuo­mo­nės nei dėl nuo­ la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­jau­di­ni­mo su­tri­ki­mo prie­žas­čių, nei dėl gy­ dy­mo. Gy­dy­to­jai iš­ra­š ė G.Mo­l an­ nen an­ti­dep­re­san­tų ir mig­do­mų­ jų, bet mo­te­ris ne­tu­rė­jo svei­ka­tos drau­di­mo, o pa­ti neįs­teng­da­vo jų įpirk­ti. No­rė­da­ma gau­ti in­va­li­du­mą, ji krei­pė­si į teis­mą. Tei­sė­jas abe­jin­ gai iš­klau­sė G.Mo­lan­nen pa­sa­ko­ ji­mą, o šie­met rug­sė­jį ji su­lau­kė at­sa­ky­mo pa­štu. Nė vie­nas jos simp­to­mas ne­pa­ te­ko į ofi­cia­lų neį­ga­lu­mo są­ra­šą. Tei­sė­jas pa­reiš­kė nuo­mo­nę, kad G.Mo­lan­nen no­rė­jo gau­ti in­va­ li­du­mą siek­da­ma pi­ni­gi­nės nau­ dos. „The Tam­pa Bay Ti­mes“ inf.

„„Du­jo­tie­kio il­gis – 1,8

tūkst. km. Ties­ti pra­dė­ tas 2008 m., o baig­tas – 2011 m. „„Su­da­ro trys da­lys: Cha­

barovsko–Vladivosto­ ko, Sachalino–Komso­ molsko ir Komsomols­ ko–Chabarovsko. Tre­čia da­lis tu­rė­tų bū­ti su­jung­ta su pla­nuo­ja­mu Jakuti­ jos–Chabarovsko–Vladi­ vostoko du­jo­tie­kiu. „„Pla­nuo­ja­ma, kad du­jo­

tie­kiais du­jos ke­liaus ne tik į Ru­si­jos To­li­muo­sius Ry­tus, ta­čiau ir Pie­tų Ko­ rė­ją, Ja­po­ni­ją bei Ki­ni­ją. „„Nu­ma­ty­ta, kad du­jo­

tie­kio pa­jė­gu­mas sie­kia 6 mlrd. kub. met­rų per me­tus. 2020 m. pla­nuo­ ja­ma du­jo­tie­kiu pum­ puo­ti apie 30 mlrd. kub. met­rų du­jų.

„„Nau­jie­na: nuo­la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­jau­di­ni­mo sind­ro­mas men­kai ži­no­mas net pa­tiems gy­dy­to­jams, to­

dėl jie siū­lė G.Mo­lan­nen gy­dy­tis an­ti­dep­re­san­tais ir mig­do­mai­siais. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.


14

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

16p.

Jaunosios Lietuvos tinklinio žvaigždės ant laurų nesnūduriuoja.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ????„ ??

???? ??

???? ??

????„ ??

????„ ??

sportas

Krep­ši­nis – ki­toks, aistros – tos p Lon­do­no pa­ro­lim­pi­ nių žai­dy­nių krep­ ši­nio ve­ži­mė­liuo­se var­žy­boms tei­sė­ja­ vęs mū­sų ša­lies ar­ bit­ras Li­nas Ra­dy­ kas džiau­gia­si kol kas įdo­miau­siu sa­ vo kar­je­ros vin­giu.

„„Azar­tas: krep­ši­nio ve­ži­mė­liuo­se rung­ty­nės emo­ci­jo­mis ir įtam­pa ne­nu­si­lei­džia svei­kų­jų var­žy­boms. 

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Gy­ve­ni­mą su krep­ši­niu Li­nas su­ sie­jo neat­si­tik­ti­nai – jo se­ne­lis Jo­ nas Ra­dy­kas bu­vo Kau­no „Žal­gi­ rio“ ko­man­dos gy­nė­jas. „Prieš ke­le­rius me­tus į Tarp­tau­ ti­nės krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos gar­bės tei­sė­ją Rai­mun­dą Ba­raus­ką krei­pė­ si Lie­tu­vos neį­ga­lių­jų spor­to fe­de­ ra­ci­jos at­sto­vai ir pa­pra­šė pa­ruoš­ ti ar­bit­rų, ku­rie ga­lė­tų va­do­vau­ti tarp­tau­ti­nėms rung­ty­nėms. Taip ir pra­si­dė­jo ma­no kar­je­ra. Po po­ ros me­tų iš­lai­kiau eg­za­mi­nus tarp­ tau­ti­nei ka­te­go­ri­jai, pra­dė­jo sek­tis, bu­vau nuo­lat kvie­čia­mas į eli­ti­nius

tur­ny­rus – Eu­ro­pos čem­pio­na­tus, pa­sau­lio tau­rės var­žy­bas. Pa­vy­ko ne­blo­gai už­si­re­ko­men­duo­ti, tad pa­kvie­tė ir į Lon­do­no pa­ro­lim­pia­ dą“, – pa­sa­ko­jo vie­nas iš 26 neį­ ga­lių­jų žai­dy­nė­se dir­bu­sių krep­ši­ nio tei­sė­jų. – Į pa­ro­lim­pi­nes žai­dy­nes pa­ kvie­čia­mas ne bet ku­ris ar­ bit­ras. Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad pri­klau­so­te krep­ši­nio ve­ži­mė­ liuo­se tei­sė­jų eli­tui? – pa­klau­sė­ me L.Ra­dy­ko. – Jau­čiu Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio ve­ži­mė­liuo­se fe­de­ra­ci­jos – IWBF – pa­si­ti­kė­ji­mą. Daž­nai tei­sė­jau­ju Čem­pio­nų ly­gos var­žy­boms – pa­

„„Ko­le­gos: Lon­do­no pa­ro­lim­pia­do­je lie­tu­vis su­si­ti­ko su krep­ši­nio ve­ži­

mė­liuo­se ar­bit­rais iš vi­sų že­my­nų.

Li­no Ra­dy­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

va­sa­rį vyk­siu švilp­ti šio tur­ny­ro rung­ty­nėms Švei­ca­ri­jo­je. Atei­nan­ čiais me­tais vyks ir Eu­ro­pos A di­ vi­zio­no pir­me­ny­bės. Vi­liuo­si, kad teks pa­dir­bė­ti ir jo­se. IWBF ka­te­ go­ri­ją Lie­tu­vo­je tu­riu tik aš vie­nas. Na­cio­na­li­nio čem­pio­na­to ko­voms ga­li tei­sė­jau­ti ma­no ko­le­ga Kęs­tu­ tis Ka­saus­kas, taip pat R.Ba­raus­ ko jau­nų­jų krep­ši­nio tei­sė­jų mo­kyk­ los auk­lė­ti­nis. – Jū­sų spe­cia­li­za­ci­ja – vien neį­ ga­lių­jų krep­ši­nis? – Tei­sė­jau­ju ir svei­kie­siems – Re­ gio­nų krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­to ko­voms. – Kur jau­čia­tės tvir­čiau – tra­ di­ci­nio ar neį­ga­lių­jų krep­ši­nio aikš­tė­je? – Abiem at­ve­jais vie­no­dai, ta­čiau man as­me­niš­kai įdo­miau dirb­ti su neį­ga­liais krep­ši­nin­kais. Jų žai­di­ mas ku­pi­nas įvai­rių smulk­me­nų, ku­rios int­ri­guo­ja. Emo­ci­jų ne­trūks­ ta tiek vie­nur, tiek ki­tur. Spor­ti­ nin­kai ve­ži­mė­liuo­se ir­gi bau­džia­mi tech­ni­nė­mis pra­žan­go­mis, aist­ros ver­žia­si per kraš­tus. Neį­ga­lie­siems tei­sė­jau­ti ne ką leng­viau, ne­tgi sun­kiau, nes yra dau­giau pa­pil­do­ mų tai­syk­lių. Ar­bit­rui, atė­ju­siam iš tra­di­ci­nio krep­ši­nio, pir­miau­sia tek­tų pa­nag­ri­nė­ti su­bti­lius niuan­ sus, nes skir­tin­gai trak­tuo­ja­mi žai­ dė­jų kon­tak­tai, pra­žan­gos.

– Lon­do­no pa­ro­lim­pia­dos auk­ so me­da­lių komp­lek­tus iš­ko­ vo­jo Ka­na­dos krep­ši­nin­kai ir vo­kie­tės. Jūs gru­pių var­žy­bo­ se tei­sė­ja­vo­te tiek vie­nai, tiek ki­tai čem­pio­nų rink­ti­nei. Ar nu­ga­lė­to­jai tu­rė­jo ly­gia­ver­čių kon­ku­ren­tų? – Bu­vo ga­li­ma nu­spė­ti, kad šio­ se žai­dy­nė­se trium­fuos ka­na­die­čiai ir vo­kie­tės, nors šį­kart pa­ro­lim­pia­ do­je da­ly­va­vo dau­giau be­veik vie­ no­do pa­jė­gu­mo ko­man­dų nei anks­ čiau. Ka­na­dos rink­ti­nei at­sto­va­vo trys ge­riau­si pla­ne­tos krep­ši­nio ve­ ži­mė­liuo­se žai­dė­jai, tad ši eki­pa bu­ vo ryš­ki fa­vo­ri­tė.

se, dar prieš tur­ny­ro pra­džią nu­ spren­džia­ma, kiek ku­riam tei­sė­jui teks dirb­ti. Vi­si ži­no­jo­me, ku­rie še­ ši tei­sė­jai ir trys ko­mi­sa­rai po gru­ pių var­žy­bų va­žiuos na­mo. Tarp jų – dau­giau­sia jau­ni, dar tik kar­je­rą pra­de­dan­tys tei­sė­jai. Pa­tir­tis le­mia la­bai daug.

Neį­ga­lie­siems tei­sė­ jau­ti ne ką leng­viau, ne­tgi sun­kiau, nes yra dau­giau pa­pil­do­ mų tai­syk­lių.

– Kaip tarp stip­riau­sių pa­sau­ lio ko­man­dų at­ro­dy­tų Lie­tu­ vos krep­š i­n io ve­ž i­m ė­l iuo­se rink­ti­nė? – Šiuo me­tu mū­siš­kiai žai­džia Eu­ ro­pos B di­vi­zio­ne. No­rint pa­tek­ti į pa­ro­lim­pi­nes žai­dy­nes, rei­kia A di­ vi­zio­ne užim­ti vie­ną iš pen­kių pir­ mų­jų vie­tų. Ma­no nuo­mo­ne, lie­tu­ viams iki stip­riau­sių­jų – dar to­lo­ka. Pa­ro­lim­pia­do­se da­ly­vau­ja ir silp­ nes­nės ko­man­dos iš ki­tų že­my­nų. Ko­vo­da­mi su jo­mis lie­tu­viai tur­būt neat­ro­dy­tų be­vil­tiš­kai, ta­čiau mū­sų ly­gis dėl ma­siš­ku­mo sto­kos ir skur­ daus fi­nan­sa­vi­mo nė­ra aukš­tas.

– Ar dau­giau Lie­tu­vos ar­bit­rų dir­bo pa­ro­lim­pia­do­je? – Tarp­tau­ti­nė ak­lų­jų spor­to aso­ cia­ci­ja į žai­dy­nes de­le­ga­vo ak­lų­jų rie­du­lio tei­sė­ją Vil­mą Venc­ku­to­ny­ tę. Ang­li­jos sos­ti­nė­je bu­vo­me su ja su­si­ti­kę. Aš į Lie­tu­vą grį­žau po gru­ pių var­žy­bų eta­po. Pa­ro­lim­pia­do­je, skir­tin­gai nei olim­pi­nė­se žai­dy­nė­

– Ko­kį įspū­dį pa­li­ko pir­mo­ji jū­ sų kar­je­ros pa­ro­lim­pia­da? – Vis­kas suor­ga­ni­zuo­ta ir ap­gal­vo­ ta iki smulk­me­nų. Tei­sė­jai ne­tu­rė­jo dėl ko skųs­tis – gy­ve­no­me pui­kio­ mis są­ly­go­mis olim­pi­nia­me kai­ me­ly­je, mais­tas bu­vo nuo­sta­bus, sau­gu­mas už­tik­rin­tas, o neį­ga­lių­ jų krep­ši­nio rung­ty­nes ste­bė­jo pil­ nu­tė­lės are­nos. Ko dau­giau ga­li­ma no­rė­ti?


15

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

sportas A.Rim­ke­vi­čius – ­ į „Hearts“

Iš­ko­vo­jo ­ auk­so me­da­lį

Gal­vo­ja apie žai­dė­jų mai­nus

Ge­riau­sias Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos žai­dė­jas Ar­tū­ras Rim­ke­ vi­čius (nuo­tr.) kar­je­rą tęs Ško­ ti­jo­je, Edin­bur­go „Hearts“ klu­ be. 35 įvar­čius A ly­go­je šį se­ zo­ną įmu­šęs kau­nie­tis pri­si­ jungs prie Ar­vy­do No­vi­ko­vo ir Ma­riaus Ža­liū­ko bei tre­ne­rių šta­be dir­ban­čio Ed­ga­ro Jan­ kaus­ko.

Žy­gi­man­tas Sta­niu­lis iš­ko­vo­ jo auk­so me­da­lį Eu­ro­pos jau­ nių (iki 20 me­tų) ir jau­ni­mo (iki 23 m.) sun­kio­sios at­le­ti­ kos čem­pio­na­te Iz­rae­ly­je. Jau­ nių svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 94 kg lie­tu­vis ro­vi­mo veiks­mu iš­ kė­lė 168 kg, iš­stū­mė 208 kg ir pa­ge­ri­no as­me­ni­nius šių rung­ čių re­kor­dus.

Ar krep­ši­nin­kui Li­nui Klei­zai (nuo­tr.) teks iš To­ron­to per­si­ kel­ti į Los An­dže­lą? Tai įvyk­tų tuo at­ve­ju, jei­gu dėl NBA žai­ dė­jų mai­nų su­si­tar­tų „Rap­ tors“ ir „La­kers“ klu­bai. Iš Los An­dže­lo iš­vyk­tų Pau Ga­so­lis, o iš To­ron­to – lie­tu­vis ir And­ rea Barg­na­ni bei Jo­se Ma­nue­ lis Cal­de­ro­nas.

pa­čios

„Scan­pix“ nuo­tr.

„„Pir­ma­sis: L.Ra­dy­kas – vie­nin­

te­lis Lie­tu­vos krep­ši­nio tei­sė­ jas, tu­rin­tis IWBF ka­te­go­ri­ją.


16

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

sportas

Eu­ro­pos pa­plū­di­mio tink­li­nio jau­nių (iki 18 me­tų) ir pa­sau­ lio jau­ni­mo (iki 19 me­tų) čem­ pio­nės Ie­va Dum­baus­kai­tė ir Mo­ni­ka Po­vi­lai­ty­tė ant lau­rų ne­snū­du­riuo­ja: spor­ti­nin­kės nuo­sek­liai ren­gia­si svar­biau­ siam tiks­lui – 2016-ųjų Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dai. „„Kar­je­ra: pasaulio bei Europos čempionėms Ie­vai ir Mo­ni­kai 2013-ųjų se­zo­nas bus karš­tas.

Čem­pio­nių sva­jo­nė – olim­pia­da Ba­lys Šmi­gels­kas

tap­ti pro­fe­sio­na­le, tie­siog ne­gais­ čiau lai­ko tre­ni­ruo­tėms.

– Ko­dėl pa­si­rin­ko­te ne įpras­tą sa­lės, o pa­plū­di­mio tink­li­nį? – pa­klau­sė­me I.Dum­baus­kai­tės. – Lie­tu­vo­je mer­gi­nų sa­lės tink­li­nio ly­gis nė­ra pa­ts aukš­čiau­sias. Dau­ gu­ma žai­dė­jų sto­ko­ja šiam žai­di­ mui bū­ti­nų fi­zi­nių sa­vy­bių – ūgio, šok­lu­mo. Pap­lū­di­mio tink­li­ny­je už sa­vo veiks­mus ten­ka pri­siim­ti ge­ ro­kai di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Žais­da­ ma dvie­jų žmo­nių ko­man­do­je tiks­ liai ži­nau sa­vo pa­rei­gas.

– Ko­kie ar­ti­miau­si jū­sų pla­ nai? – Ki­tą­met pla­nuo­ja­me da­ly­vau­ ti tri­juo­se aukš­čiau­sio ly­gio tur­ ny­ruo­se – Eu­ro­pos jau­ni­mo iki 20 me­tų Eu­ro­pos čem­pio­na­te Vil­niu­je, pa­sau­lio jau­ni­mo iki 21 me­tų čem­ pio­na­te Kroa­ti­jo­je ir Eu­ro­pos jau­ni­ mo iki 23 me­tų čem­pio­na­te.

b.smigelskas@diena.lt

Pap­lū­di­mio tink­li­ ny­je už sa­vo veiks­ mus ten­ka pri­siim­ti ge­ro­kai di­des­nę at­ sa­ko­my­bę.

– Ne­jau­gi pa­plū­di­mio tink­li­ny­ je ūgis ne toks svar­bus? – Is­pa­ni­jos ar Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės žai­dė­jos yra pa­na­šaus ūgio kaip aš – 182 cm. Yra išim­čių, tar­ki­ me, pa­sta­rų­jų tri­jų olim­pi­nių žai­ dy­nių čem­pio­nė ame­ri­kie­tė Ker­ri Walsh Jen­nings – 191 cm. Nors esu dar jau­na, ta­čiau per pa­sta­ruo­sius me­tus paau­gau tik 1 cen­ti­met­rą, tad ne­si­ti­kiu tap­ti mil­ži­ne (juo­kia­si). – Esa­te iš­ban­džiu­si ki­tų spor­ to ša­kų? – Bū­da­ma vie­nuo­li­kos pus­me­ tį lan­kiau plau­ki­mo tre­ni­ruo­tes, po to sep­ty­ne­rius me­tus – spor­ti­ nius šo­kius, de­šim­to­je kla­sė­je iš­mė­ gi­nau leng­vą­ją at­le­ti­ką, ta­čiau tai da­riau no­rė­da­ma su­stip­rė­ti pa­plū­ di­mio tink­li­nio ko­voms. – Kaip su­si­pa­ži­no­te su M.Po­vi­ lai­ty­te? – Ma­ne ir Mo­ni­ką prieš po­rą me­tų at­ra­do Lie­tu­vos tink­li­nio fe­de­ra­ci­ jos pre­zi­den­tas Ma­rius Va­si­liaus­ kas. Jis mums pa­siū­lė tre­ni­ruo­tis

„„Per­ga­lės: I.Dum­baus­kai­tei (de­ši­nė­je) ir M.Po­vi­lai­ty­tei pa­sta­rie­ji ke­le­ri me­tai bu­vo ypač sėk­min­gi. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

ir mo­ky­tis Vil­niu­je. Aš at­vy­kau iš Klai­pė­dos, o Mo­ni­kai te­ko kraus­ ty­tis iš Ty­tu­vė­nų. – Kiek jū­sų bend­raam­žių neat­ si­sa­kė pa­plū­di­mio tink­li­nio iki šiol? – Dau­gu­ma mer­gi­nų, bai­gu­sios vi­ du­ri­nes mo­kyk­las, pa­si­trau­kia iš šio spor­to. Joms nė­ra su­da­ro­mos ga­li­ my­bės to­liau ug­dy­ti sa­vo ge­bė­ji­mus. Ki­ta ver­tus, kai ku­rios pa­su­ka ki­tu

ke­liu – pa­si­ne­ria į moks­lus aukš­to­ jo­je mo­kyk­lo­je, ieš­ko ki­tų sa­vi­rea­li­ za­ci­jos kryp­čių. Vie­na drau­gė stu­di­ juo­ja Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir žai­džia stu­den­čių ko­man­do­je. Apie jo­kį pa­pil­do­mą už­dar­bį ji ne­sva­jo­ja. Ge­riau­siu at­ve­ju uni­ver­si­te­tas ski­ria šiek tiek ke­lion­pi­ni­gių. – Koks jū­sų spor­ti­nis re­ži­mas? – Esu abi­tu­rien­tė, ke­ti­nu sto­ti į uni­ver­si­te­tą, tad pir­mą­ją die­nos

da­lį pa­si­glem­žia mo­kyk­la. Po­piet – 2 va­lan­dų tre­ni­ruo­tė. Kas­dien, kar­ tais net du­kart per die­ną. Il­si­mės tik ta­da, kai ne­be­lie­ka jė­gų spor­tuo­ti. – Kaip ma­no­te, ar atei­ty­je spor­ tas ga­lė­tų tap­ti pa­grin­di­niu jū­ sų už­siė­mi­mu? – Jei­gu var­žy­si­mės pres­ti­ži­niuo­ se mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ruo­se, ta­ da bus ga­li­ma kau­tis dėl so­li­des­nių pre­mi­jų. Jei ne­ti­kė­čiau, kad ga­liu

– Tai, kad dvi­de­šimt­me­čių čem­ pio­na­tas vyks na­muo­se, su­teiks pa­pil­do­mų jė­gų ar įtam­pos? – Ži­no­me, ką reiš­kia žais­ti sa­viems žiū­ro­vams. Vil­niu­je per Eu­ro­pos aš­tuo­nio­lik­me­čių čem­pio­na­tą pir­ mą­sias rung­ty­nes pra­lai­mė­jo­me, nes žai­dė­me ner­vin­gai. Po to tie­ siog at­si­ri­bo­jo­me nuo mus su­pan­ čios ap­lin­kos ir su­si­tel­kė­me pa­čiam žai­di­mui. – Sva­jo­ja­te apie olim­pi­nes žai­ dy­nes? – Ži­no­ma! Tai – di­dy­sis ma­no ir Mo­ni­kos tiks­las, ska­ti­nan­tis ženg­ ti į prie­kį. Da­ry­si­me vis­ką, kad pa­tek­tu­me į Rio de Ža­nei­ro olim­ pia­dą. Juk dar nė vie­nas lie­tu­vių due­tas ne­žai­dė to­kio ran­go var­ žy­bo­se.

Rin­ki­mų ly­de­riai – S.Lin­ke­vi­čie­nė ir J.Va­lan­čiū­nas Iki 2012 me­tų Lie­tu­vos ge­riau­sių krep­ši­nin­kų rin­ki­mų pa­bai­gos li­ kus ke­lioms die­noms, tvir­tas ly­de­ rių po­zi­ci­jas te­beu­ži­ma Sand­ra Lin­ ke­vi­čie­nė ir Jo­nas Va­lan­čiū­nas.

S.Lin­ke­vi­čie­nė jau su­rin­ko 4757 bal­sus. Ant­ro­jo­je vie­to­je – Ri­ma Va­len­tie­nė (2126), ne­di­de­le per­sva­ ra len­kian­ti Auš­rą Bim­bai­tę (1995). Pir­mau­jan­čių­jų ket­ver­tu­ką už­bai­ gia Gin­ta­rė Pet­ro­ny­tė, pel­niu­si 1 761 bal­są. To­liau ri­kiuo­ja­si Li­na Pik­čiu­ tė (494), Ka­mi­lė Na­cic­kai­tė (474), Eg­lė Šul­čiū­tė (461), Ma­ri­na So­lo­ po­va (380). J.Va­lan­čiū­no są­skai­to­je – 7040 bal­sų. Re­nal­das Sei­bu­tis yra su­

rin­kęs 2197 bal­sus, Li­nas Klei­za – 2067, Do­na­tas Mo­tie­jū­nas – 1355. Ki­to­se po­zi­ci­jo­se – Pau­lius Jan­ kū­nas (1037), Ri­man­tas Kau­kė­ nas (1004), Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­ čius (969), Mar­ty­nas Po­cius (967), Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius (887), Man­tas Kal­nie­tis (810). Krep­ši­nio ger­bė­jai po­rta­le del­fi.lt ga­li bal­suo­ti iki gruo­džio 10 die­nos. Ge­r iau­s ių­j ų Lie­t u­vos me­ tų krep­ši­nin­kų rin­ki­mai ren­gia­mi penk­tą­jį kar­tą. 2008-ai­siais rin­ ki­mus lai­mė­jo Ra­mū­nas Šiš­kaus­ kas, 2009-ai­siais – G.Pet­ro­ny­tė ir L.Klei­za, 2010-ai­siais – S.Lin­ke­vi­ čie­nė ir L.Klei­za, o 2011-ai­siais – R.Va­len­tie­nė ir J.Va­lan­čiū­nas.

„„Fa­vo­ri­tai: S.Lin­ke­vi­čie­nė ir J.Va­lan­čiū­nas pre­ten­duo­ja į ant­ruo­sius per sa­vo kar­je­rą ge­riau­sių­jų Lie­tu­vos

VD inf.

To­mo Ra­gi­nos, Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

krep­ši­nin­kų ti­tu­lus. 


17

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

Kuo ypatingas Pietų Korėjos reperio Psy apdainuotas Seulo Gangnamo rajonas?

19p.

Ka­ra­liai taip pat serga Tu­rin­tys ka­ra­liš­ko krau­jo – ne­re­ti pa­ cien­tai ne­di­delė­je Lon­do­no cent­re stūksan­čio­je li­go­ ninė­je. Tuo­met šiai gy­dy­mo įstai­gai ten­ ka su­stip­rin­ti vi­daus ir išo­rės ap­saugą. Jo­ je dir­ban­tys lie­tu­viai tru­putį pra­skleidė pa­slap­ties širmą, ku­ri dengė li­go­ninės gy­ve­nimą, kai jo­je gulė­jo prin­co Wil­lia­mo žmo­na Ka­te Midd­le­ton.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ba­kin­ga­mo rūmai – ne­to­li

Ka­ra­liaus Eduar­do VII li­go­ninė yra pri­va­ti gy­dy­mo įstai­ga, ta­čiau jos globė­ja – pa­ti Jos Di­de­nybė Elž­ bie­ta II. Tai reiš­kia, kad ši li­go­ ninė yra išs­kir­tinė, tu­ri pri­vi­le­giją gy­dy­ti aukš­čiau­sio ran­go britų ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos na­rius, taip pat ki­tas mėly­no­jo krau­jo as­me­ny­bes. Į ją pa­teks ne kiek­vie­nas pa­pras­tas pi­lie­tis, ne­bent bus pa­si­rengęs ge­ ro­kai pa­kra­ty­ti pi­ni­ginę. Pres­ti­ži­nia­me Lon­do­no Vest En­ do ra­jo­ne vos už ke­lių ki­lo­metrų nuo Ba­kin­ga­mo rūmų vei­kian­ti li­go­ninė – ne­di­dukė. Jo­je yra vos 58 pa­la­ tos. Ta­čiau įstai­ga ap­rūpin­ta nau­ jau­sia me­di­ci­ni­ne įran­ga, čia dir­ba aukš­tos klasės gy­dy­to­jai ir spe­cia­liai pa­reng­tas ap­tar­nau­ jan­tis per­so­na­las.

18

„„Po­ra: iš li­go­ninės iš­ra­šy­tos nėščios žmo­nos Ka­te at­vy­ko pa­siim­ti vyras prin­cas Wil­lia­mas. 

„Scan­pix“ nuo­tr.


18

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

Ka­ra­liai taip pat serga Tarp tų, ku­rie ap­tar­ 17 nau­ja Eduar­do VII li­ go­ninės kil­min­guo­sius pa­cien­

tus, yra ir lie­tu­vių. Vie­na jų su­ti­ko su dien­raš­čiu pa­si­kalbė­ti apie tai, kaip at­ro­do li­go­ninės gy­ve­ni­mas, kai jo­je gy­do­mi ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai. Li­go­ninės mai­ti­ni­mo blo­ke dir­ ban­ti Mo­ni­ka (var­das pa­keis­tas – red. pa­st.) įspėjo, kad yra da­vu­si prie­saiką ne­pa­sa­ko­ti apie pa­cien­ tus, neatsk­leis­ti jų pri­va­taus gy­ve­ ni­mo de­ta­lių. Ta­čiau šį tą įdo­maus ir int­ri­guo­jan­čio pa­sa­ky­ti ji vis dėl­ to galė­jo.

Ap­gu­la žur­na­lis­tai

Mo­ni­kai te­ko dirb­ti, kai jo­je ke­lias die­nas dėl ke­lio sąna­rio skausmų prie­š ke­le­rius me­tus gulė­jo pa­ ti ka­ra­lienė Elž­bie­ta II, šie­met va­ sarą, kai dėl šla­pi­mo pūslės už­de­gi­ mo pa­cien­tu ta­po ka­ra­lienės vy­ras prin­cas Phi­li­pas. Taip pat pa­starąją sa­vaitę, kai li­go­ninė­je stiprų ry­tinį py­kimą gydėsi Kemb­rid­žo her­co­ gienė K.Midd­le­ton, ku­ri kitų metų vi­du­ry­je tau­tai turėtų pa­do­va­no­ti būsimą ka­ra­lių ar­ba ka­ra­lienę. „To­kiais at­ve­jais li­go­ninę ap­gu­ la dau­gybė žur­na­listų, fo­tog­rafų, te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­rių. Jie jau ži­ no bendrą­sias tai­syk­les, todėl ne­ si­ver­žia į pa­tį li­go­ninės pa­statą, o

Už­ki­bo ant hu­mo­ristų kab­liu­ko Li­g o­n inė, ku­r io­j e dėl stip­r aus ry­ ti­n io py­k i­n i­m o gy­d y­t a be­s i­l au­ kian­t i prin­c o Wil­l ia­m o žmo­n a, pri­p a­ž i­n o už­k i­b u­s i ant vie­n os aust­r alų ra­d i­j o sto­t ies kab­l iu­ko. Sidnė­jaus ra­d i­jo „2Day FM“ vedė­ jams, ap­s i­me­t u­s iems ka­r a­l ie­ne Elž­bie­t a II ir Wil­l ia­mo tėvu prin­ cu Char­le­s u, tik­r iau­s iai pa­v y­ko pa­s iek­t i slau­g y­toją, ku­r i rūpi­no­ si Ka­te ir ku­r i pasakė, kad ku­n i­ gaikš­t ienė pa­s ta­r uo­ju me­t u „ne­ žiaug­č io­jo“. Eduar­do VII li­go­ninės va­do­vas pa­ tvir­t i­no, kad slau­g y­to­j a pa­p a­s a­ ko­jo apie ku­n i­gaikš­t ienės būklę, bet pa­s merkė šią „kvailą iš­daigą“. Joh­n as Loft­hou­s e’as taip pat sa­ kė, kad li­go­n inė itin rim­t ai ver­t i­ na pa­c ientų kon­f i­den­c ia­lumą ir da­bar per­svars­to sa­vo pro­to­ko­lus dėl te­le­fonų. BNS inf.

tvar­kin­gai iš­si­ri­kiuo­ja ki­to­je gatvės pusė­je, prie­šais pa­grin­dinį li­go­ ninės įėjimą, kur pa­sta­to­ma spe­ cia­li ap­sau­ginė tvo­relė. Ta­čiau li­go­ninė­je ir ap­link ją vis vien su­ stip­ri­na­mas sau­gu­mas – dir­ba ne­ ma­žai po­li­ci­ninkų bei ka­ra­liš­ko­sios šei­mos ap­sau­gi­nių. Prie pa­grin­di­ nio įėji­mo nuo­lat budė­jo bent du trys po­li­ci­jos pa­reigū­nai“, – pa­sa­ ko­jo Mo­ni­ka. Anot jos, aukš­tas, ku­ria­me pa­la­ to­je gu­li ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­sto­ vas, pa­pras­tai neuž­da­ro­mas ap­tar­ nau­jan­čiam per­so­na­lui. „Ta­čiau prie pa­čios pa­la­tos bu­di vie­nas ar­ba du ap­sau­gos vy­ru­kai, o į ją įei­ti ga­li tik li­go­ninės va­do­vai, gy­dan­tys me­di­ kai ir tik tam tik­ri, spe­cia­liai pa­rink­ ti bei pa­tik­rin­ti ap­tar­nau­jan­čio per­ so­na­lo žmonės“, – sakė lie­tuvė.

Li­go­ninė­je ir ap­link ją su­stip­ri­na­mas sau­ gu­mas – dir­ba ne­ma­ žai po­li­ci­ninkų bei ka­ra­liš­ko­sios šei­mos ap­sau­gi­nių. Ji ne­slėpė, kad ke­lis kar­tus te­ko pa­tiek­ti maistą aukš­to ran­go ka­ra­ liš­kie­siems as­me­nims: „Pa­vyzd­žiui, prin­cui Phi­li­pui. Kai dir­bi tokį dar­ bą, tu­ri at­ro­dy­ti ir elg­tis ne­prie­ kaiš­tin­gai – įėjus į pa­latą būti­ na pri­tūpus pa­si­svei­kin­ti, kreip­tis į ap­tar­nau­jamą pa­cientą jo ti­tu­lu, ne­kal­bin­ti, tik at­sa­kinė­ti į už­duo­ da­mus klau­si­mus, ne­suirz­ti, jei­gu reiš­kia­mos ko­kios nors pre­ten­zi­jos, o ra­miai jas fik­suo­ti, priim­ti ir ne­ del­siant išspręs­ti pro­blemą.“ „Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad prin­cas vi­sai ma­lo­nus ir pa­pras­tas žmo­ gus. Jo­kių pre­ten­zijų jis ne­reiškė“, – pa­brėžė Mo­ni­ka. Dėl sau­gu­mo ir ap­tar­na­vi­mo bū­ na ki­taip, kai li­go­ninė­je gy­do­ma ka­ra­lienė. „Tuo­met į aukštą, kur ji gu­li, taip pa­pras­tai ne­pa­tek­si, tik su spe­cia­liai tam kar­tui iš­ra­šy­tais lei­di­mais. Ka­ra­lie­ne as­me­niš­kai rūpi­na­si tik ap­tar­nau­jan­čio per­so­ na­lo va­dovė, taip pat ke­li iš ka­ra­ liškųjų rūmų at­vykę tar­nai, ku­rie ap­gy­ven­di­na­mi gre­ti­mo­se pa­la­to­ se“, – teigė Mo­ni­ka. Pa­gim­dys ka­ra­lišką vaiką

Šią sa­vaitę bu­vo ofi­cia­liai pa­tvir­ tin­ta, kad prin­co Wil­lia­mo žmo­na

„ „ Pa­pa­ra­cai: kai tik į li­go­ninę pa­gul­do­mas ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­sto­vas, tuo­jau gre­ta jos iš­si­ri­kiuo­ja pul­kai

K.Midd­le­ton yra jau ke­lias sa­vai­tes nėščia. Tai reiš­kia, kad britų ka­ra­ lie­ne ka­da nors tap­sian­ti Kemb­rid­žo her­co­gienė kitų metų vi­du­ry­je tu­ rėtų pa­gim­dy­ti vaiką, ku­ris taps tre­čiuo­ju sos­to pa­veldė­ji­mo eilė­ je – po Elž­bie­tos II sūnaus prin­ co Char­le­so ir pa­čios K.Midd­le­ ton vy­ro. Tuo­jau po šių džiu­gių bri­tams ži­nių sekė nau­jie­na apie tai, kad Kemb­rid­žo her­co­gienė pa­gul­dy­ta į Eduar­do VII li­go­ninę gy­dy­ti dėl nėštu­mo at­si­ra­du­sio stip­raus ry­ti­ nio py­ki­ni­mo. „Kad prin­cesė gul­do­ma į mū­ sų li­go­ninę, su­ži­no­jau tik iš in­ter­ ne­to, nes tądien ne­dir­bau. Bet kitą dieną at­vy­ku­si dar­ban pa­ma­čiau, kad gre­ta li­go­ninės ir jo­je pa­čio­je – tas įpras­tas to­kiais at­ve­jais su­ ju­di­mas: bu­din­tys žur­na­lis­tai, su­ stip­rin­ta ap­sau­ga. Va­do­vybė iš­kart įspėjo mus apie aukš­to ran­go pa­ cientę“, – pri­si­minė Mo­ni­ka.

„Man pa­čiai į pa­latą, kur gulė­jo nėščia her­co­gienė, ne­te­ko ei­ti. Ją ap­tar­na­vo ki­ti ma­no ko­le­gos“, – teigė lie­tuvė. Ta­čiau jai te­ko ma­ty­ti K.Midd­ le­ton, kai ši ket­vir­ta­dienį iš­vy­ko iš li­go­ninės. „Jos at­vy­ko pa­siim­ ti pa­ts vy­ras, prin­cas Wil­lia­mas. Kaip tik turė­jau laisvą mi­nutėlę, tad nu­ėjau į pirmą aukštą dirs­ telė­ti į juos abu. Prin­cesė išei­ da­ma tarė ke­letą pa­dėkos žod­žių li­go­ninės gy­dy­to­jams, ap­tar­nau­ jan­čiam per­so­na­lui už gerą rūpi­ nimą­si ja to­mis ne­ga­la­vi­mo die­ no­mis. Ji at­rodė ne­prie­kaiš­tin­gai, bu­vo pui­kios nuo­tai­kos, šyp­so­jo­ si. O prin­cas, kaip man pa­si­rodė, kaž­kodėl tru­putį jau­di­no­si, rau­do­ na­vo. Jis te­pa­sakė „ačiū“ ir „vi­so ge­ro“, tik tru­putį il­giau ty­liai pa­ si­kalbė­jo su li­go­ninės va­do­vu“, – pa­sa­ko­jo Mo­ni­ka. Ji ne­ži­no, ar Ka­te į Eduar­do VII li­go­ninę at­vyks ir gim­dy­ti.

Ne­pa­sakė, ką už­si­sa­ko val­gyt

Pres­t i­ž inė­je li­go­n inė­je dir­ban­ ti lie­tuvė tvir­ti­no, kad tiek her­ co­g ienė K.Midd­l e­ton, tiek ki­t i aukš­to ran­go ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos at­sto­vai ir net pa­ti ka­ra­lienė vi­suo­met už­si­sa­ko mais­to tik iš li­ go­ninės vir­tuvės. „Val­go jie mūsų maistą ir var­go ne­ma­to. Bet ką konk­re­čiai už­si­sa­ ko, ne­py­kit, neatsk­lei­siu – tai jau pri­va­tu. Tik ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ko­ kių nors ypa­tingų už­gaidų pa­pras­ tai ne­būna. Ta­čiau net jei­gu jų bū­ tų, pa­da­ry­tu­me viską, kad no­rai būtų įgy­ven­din­ti, – sakė Mo­ni­ka ir pri­dūrė: – Tam yra su­da­ry­tos ga­li­ mybės už­sa­ky­ti ir pri­sta­ty­ti į li­go­ ninės vir­tuvę viską, ko rei­kia.“ Pak­laus­ta, ar kil­mingųjų pa­ cientų pa­la­tos yra kuo nors ypa­tin­ gos, lie­tuvė at­sakė nei­gia­mai: „Jos, ži­no­ma, tvar­kin­gos, su­re­mon­ tuo­tos, bet ko­kių nors ypa­tingų, išs­kir­ti­nių da­lykų ten nėra – ta tra­

Kas bus, jei gims dvy­nu­kai? Bri­tai jau lau­kia būsi­mo ka­ra­liaus ar­ba ka­ra­l ienės gi­m i­mo. Tra­d i­ciš­kai, kaip Did­ž io­jo­je Bri­ta­n i­jo­je priim­ta, la­ž ybų punk­tai siū­lo la­ž in­t is dėl dau­g ybės da­lykų – gims mer­gaitė ar ber­niu­kas, koks bus būsi­mo prin­co (prin­cesės) svo­r is ir ūgis, kaip jį (ją) pa­va­dins, net ko­k ios spal­vos dra­bu­že­l iais bus ap­ reng­tas (ap­reng­ta), kai pirmą­syk bus pa­ro­dy­tas (pa­ro­dy­ta) pub­li­kai. La­ž y­bi­n in­k ai pro­g no­z uo­ja, kad po­ ra kūdikį pa­va­d ins ar­t i­mo gi­m i­nai­ čio var­du. Anot jų, jei gims mer­gaitė, tikė­t i­na, kad ji bus pa­va­d in­ta Dia­na,

Wil­l ia­mo ve­l ionės mo­t i­nos gar­b ei. Tarp po­pu­lia­riau­sių ber­niukų vardų – Joh­n as, George’as ir Char­le­s as. Ta­ čiau links­mai nu­si­teikę in­ter­ne­to var­ to­to­jai siūlė ir sa­vo va­r ian­t us. Vie­nas jų – Aus­te­r i­t y (Tau­py­mas). Toks var­ das esą at­spindėtų iš re­ce­si­jos be­si­ rop­š ian­č ios Did­ž io­sios Bri­ta­n i­jos vi­ suo­menės nuo­tai­kas. Ki­t i bu­vo už že­ miš­kesnį vardą, ku­r is priar­t intų mo­ nar­c hiją prie žmo­n ių, pa­v yzd­ž iui, Ke­v i­nas.

li­niuo­se tink­luo­se spro­g i­mu, ku­rio­se – ir džiaugs­min­g i svei­k i­ni­mai, ir mal­ da­vi­mai ži­niask­lai­dai jau baig­ti šią te­ mą plėto­ti.

Praė­j us vos ke­l ioms mi­nutėms po to, kai nau­jie­na bu­vo pra­neš­t a, ka­ra­ liš­k a­s is kūdi­k is jau turė­jo ke­l ias ne­ tik­ras pa­s ky­ras tink­l a­raš­t y­j e „Twit­ ter“ ir ži­nu­tes siuntė tie­s io­g iai iš ka­ ra­l iš­ko­sios gim­dos. „Da­bar­t i­n is sta­t u­ sas: čia tam­s u. Lau­k i­te at­n au­ji­n i­mo“, – rašė @RoyalFoetus, tu­r in­t is 6 tūkst. Nau­j ie­n a apie K.Midd­le­ton nėštu­ sekėjų. Jo kon­k u­ren­tas @RoyalFetus, mą bu­vo su­t ik­ta tik­r u ži­nu­čių so­cia­ tu­r in­t is 9 tūkst. sekėjų, pri­dūrė: „Gal­

būt dar ne­t u­r iu kaulų, ta­č iau jau esu svar­b es­n is nei vi­s i, ku­r ie tai skai­to.“

gels­v as sa­vo dėdės prin­c o Har­r y gar­b a­n as.

Žy­m a „#royalbaby“ (ka­r a­l iš­k a­s is kūdi­k is) tuoj pat at­s i­d ūrė po­p u­l ia­ riau­s ių jų sąra­š e. Su­s i­d omė­j i­m as bu­vo toks did­ž iu­l is, kad ofi­c ia­l us Kemb­r id­ž o her­co­g o ir her­co­g ienės in­ter­n e­to pus­l a­p is ne­b eat­l aikė did­ žiu­l io lan­k y­tojų skai­č iaus. Tuo me­ tu in­ter­n e­te bu­vo gvil­d e­n a­m os pa­ čios įvai­r iau­s ios su ka­r a­l iš­k uo­j u kūdi­k iu su­s i­j u­s ios te­m os: ga­l i­m i var­d ai, krikš­t atė­v iai ir ti­k i­m ybė, kad jis pa­veldės žy­m ią­s ias raus­v ai

Ko­men­ta­to­riai rea­ga­vo į pra­ne­ši­mus, kad ga­li lauk­tis dvy­nukų. Ka­ra­liš­ka­jai šei­mai, anot jų, tai būtų dvi­gu­ba kons­ ti­t u­cinė bėda. „Jei Ka­te lau­k ia­si dvy­ nukų ir jai pa­da­ro­mas Ce­za­rio pjūvis, gy­dy­to­jui teks nu­spręsti, ku­ris jų eilė­ je prie sos­to bus pir­mes­nis?“ – rašė vie­ nas „Twit­ter“ var­to­to­jas. „O jei tai dvy­ nu­kai, ku­r ie gims­ta tuo pat me­t u po Ce­za­rio pjūvio? Tuo­met bus įpėdi­nių po­ra?“ – spėlio­jo ki­tas. AFP inf.


19

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Pom­pas­tiš­kas tur­čių ra­jo­nas Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Di­d in­g i pa­s ta­t ai, iš­s i­p ustę gy­ ven­to­jai, vieš­bu­čiuo­se ap­si­sto­ jan­čios žvaigždės, su­si­ras­ti tur­ tingų vyrų už­su­kan­čios mo­te­ rys. Pres­ti­ži­nis Seu­lo Gang­na­mo ra­j o­n as ku­p i­n as pra­b an­g os ir po­mpas­ti­kos. Nuo­lat ver­dan­tis gy­ve­ni­mas

žur­na­listų. 

di­cinė li­go­ninės lo­va, ke­le­tas kė­ džių, sta­le­lių ir spin­te­lių, te­le­vi­ zo­rius ant sie­nos ka­bo. Be abe­jo, vi­sa­da pa­mer­kia­ma gėlių. Ka­ra­ liškųjų pa­latų nėra. Vi­sos vie­no­

„Scan­pix“ nuo­tr.

dos. Tie­sa, vi­sos – vie­nvietės. Pa­ ti, kai sykį te­ko sun­kiau ap­si­rgti, esu gulė­ju­si to­je pa­la­to­je, kur da­ bar her­co­gienė ir anks­čiau prin­cas Phi­li­pas yra gulėjęs.“

Va­sarą pa­si­rodęs Pietų Korė­jos at­ likė­jo PSY (Par­ko Jae-san­go) sing­ las „Gang­nam Sty­le“ aki­mirks­niu vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­gar­si­no ne tik dai­ni­ninką, bet ir pra­bangųjį Seu­ lo ra­joną. Iš­po­pu­liarė­jus šiai dai­ nai į ra­joną plūsta būriai tu­ristų. Pus­me­čiui į Pietų Korė­jos sos­ tinę stu­di­juo­ti iš­vykęs lie­tu­vis Vi­ lin­tas Ber­no­tas teigė, kad tiek pa­ts mies­tas, tiek Gang­na­mas iš­sis­ki­ ria sa­vo di­dy­be. „Ly­gin­ti Seulą su Vil­niu­mi tik­ rai la­bai sun­ku, nes šis mies­tas ku­pi­nas kont­rastų, di­dybės. Vie­ nas at­ski­ras Seu­lo ra­jo­nas man at­ ro­do di­des­nis už visą Vil­nių, bet kar­tais to kuk­lu­mo ir pa­siilgs­tu“, – sakė ke­tu­ris mėne­sius ten gy­ve­ nan­tis lie­tu­vis. Pa­sak jo, Gang­na­mas yra vie­nas gar­siau­sių ra­jonų vi­sa­me mies­te, galbūt net ir pa­ts gar­siau­sias. Vis­ kas čia dvel­kia pra­ban­ga. Gau­sybė pra­ban­gių ma­šinų, daž­ni at­ve­jai, kai jo­se sėdi ir vai­ruo­to­jai, mil­ži­ niškų, mo­der­nių pa­statų, gar­siau­ sių prekės ženklų par­duo­tu­vių. V.Ber­no­to pa­sa­ko­ji­mu, šia­me ra­ jo­ne gau­su vers­lo, pre­ky­bos, pra­ mogų centrų, vieš­bu­čių. Gy­ve­ni­ mas čia nie­kad ne­sus­to­ja: gatvė­se dau­gybė žmo­nių, nuo­la­tinės ma­ šinų spūstys. „Čia gy­ve­ni­mas ver­da ne tik dieną, bet ir naktį. Be­je, tam­siuo­ ju pa­ros me­tu čia tik­riau­siai net įdo­miau, nes yra daug klubų, ba­ rų ir ki­to­kių pa­si­links­mi­ni­mo vie­ tų. Ta­čiau kai­nos to­se vie­to­se ge­ ro­kai aukš­tesnės, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis po­pu­lia­rio­mis pa­si­links­ mi­ni­mo vie­to­mis Seu­le“, – teigė V.Ber­no­tas.

„„Pra­ban­ga: Gang­na­mas – tur­tingų vers­li­ninkų ir Pietų Korė­jos mu­zi­

kos žvaigžd­žių dar­bo bei pra­mogų vie­ta. 

Šį pres­ti­žinį ra­joną V.Ber­no­ tas va­di­na ku­pi­nu po­mpas­ti­kos, vers­lo žmo­nių ra­jo­nu. „Išs­kir­ti­ nis ji yra dėl sa­vo di­dybės. Čia be­ si­lan­kan­tys žmonės vi­sa­da at­ro­do ne­prie­kaiš­tin­gai. Esu girdėjęs kal­ bų, kad vie­tos mo­te­rys į ši ra­joną va­ka­rais at­vyks­ta su vie­nu tiks­ lu – su­si­ras­ti la­bai tur­tingą vyrą. Taip pat čia nuo­lat ga­li pa­ma­ty­ti vie­ti­nių te­le­vi­zi­jos ar po­pmu­zi­ kos žvaigždūnų. Pa­sau­li­nio gar­ so žvaigždės, at­vy­ku­sios į Seulą, vi­sa­da ap­si­sto­ja būtent Gang­na­ mo vieš­bu­čiuo­se“, – ra­jo­no vaiz­ dą piešė lie­tu­vis. Į Seu­lo Kyung Hee uni­ver­si­tetą at­vykęs stu­di­juo­ti tau­tie­tis Gang­ na­me tik­rai ne­gy­ve­na. Lankė­si ten ke­letą kartų, kad su­si­pa­žintų su mies­tu. Jam gy­ve­namąją vie­ tą par­ūpi­no uni­ver­si­te­tas, tai­gi už ją daug mokė­ti ne­ten­ka. Ta­čiau bran­gia­me mies­te kas­dienėms iš­ lai­doms rei­kia apie pu­sant­ro kar­to dau­giau pi­nigų nei Lie­tu­vo­je. Kuklūs ir la­bai šil­ti

Čia ap­si­sto­ja žvaigždės

Seu­le, lie­tu­vio pa­sa­ko­ji­mu, ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas la­bai bran­gus. Ta­čiau no­rin­tys įsi­kur­ti Gang­na­ me vei­kiau­siai mo­ka net ke­lis kar­ tus dau­giau. Paš­ne­ko­vo pa­žįsta­mi korė­jie­čiai, gy­ve­nan­tys Gang­na­ me, kaip jis pa­ts sakė, – iš tur­ tingų šeimų.

Į Seulą at­vy­kusį V.Ber­notą pri­ bloškė mies­to di­dybė, žmo­ nių gau­sa. Ta­čiau su­žavė­jo Pie­ tų Korė­jos gy­ven­to­jai. Pa­sak jo, jie ne­pap­ras­tai šil­ti žmonės. Nors ang­liš­kai kal­ba ne­dau­ge­lis, lie­tu­ vio tei­gi­mu, jie pa­slaugūs ir vi­sa­da sten­gia­si pa­dėti sve­tim­ša­liui. „Jei ma­to, kad tau kas nors ne­ge­rai,

Re­kor­dus pa­siekęs sing­las „Gang­nam Sty­le“ – Pietų Korė­jos at­ likė­jo PSY (Par­ko Jae-san­go) 2012 m. lie­pos 15 d. iš­leis­tas sing­las, iš­po­pu­ liarėjęs vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Gang­nam Sty­le“ pa­pras­tai ver­ti­na­mas dėl sa­vo hu­mo­ro, leng­vai at­min­ty­je įstrin­gan­ čio rit­mo, ne­įprastų ir ab­sur­diškų šo­ kio ju­de­sių vaiz­do kli­pe. Tik iš­leis­ta dai­na ta­p o po­pu­l ia­r iau­sia Gao­ne. Jos vaiz­do kli­pas „You­t u­be“ jau bu­ vo per­ž iūrė­tas per 628 mln. kartų, tai yra po­pu­l ia­r iau­s ias korė­jie­č ių po­pmu­zi­kos vaiz­do kli­pas.

„„Išs­kir­tinė: Ka­ra­liaus Eduar­do VII li­go­ninė – pres­ti­žinė gy­dy­mo įstai­ga

Lon­do­no cent­re, ku­rią glo­bo­ja pa­ti britų mo­narchė Elž­bie­ta II.

2012 m. rugsėjį „Gang­nam Sty­le“ sti­ liu­mi šo­ka­mi flash­mo­bai pra­dėjo po­ pu­liarė­ti įvai­riuo­se pa­sau­lio mies­tuo­ se. Yra iš­leis­ta daug skir­tingų kūri­nio pa­ro­dijų. Jo ele­men­tai nau­do­ti „Sam­ sung“ rek­la­mo­se, įvai­riuo­se te­le­vi­zi­ jos šou, ki­tuo­se ren­gi­niuo­se.

2012 m. rugsė­jo 17 d. „Gang­nam Sty­le“ no­mi­nuo­tas MTV Eu­ro­pos mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­muo­se kaip ge­r iau­s ias vaiz­do kli­pas. Ap­do­va­no­jimų ce­re­ mo­n i­jo­je lapk­r i­čio 11 d. Frank­f ur­te, Vo­k ie­ti­jo­je, jis bu­vo iš­rink­tas ge­riau­ Va­ka­ruo­se jo per­kūri­nius iš­lei­do ke­li siu Metų vaiz­do kli­pu. 2012 m. rugsė­ at­likė­jai, tarp jų Nel­ly Fur­ta­do ir „Ma­ jo 20 d. „Gang­nam Sty­le“ vaiz­do kli­ roon 5“, su­laukė dėme­sio iš kitų mu­ pas „You­t u­be“ įtrauk­tas į Guin­nes­ zi­kos žvaigžd­žių ir bu­vo ap­tar­tas to­ so re­kordų knygą kaip mėgsta­miau­ kiuo­se ži­niask­lai­dos lei­di­niuo­se kaip sias vaiz­do kli­pas „You­tu­be“ is­to­ri­jo­ „The Fi­nan­cial Ti­mes“, „The Wall Stre­ je (myg­tu­kas „Pa­tin­ka“ nu­spaus­tas 2 et Jour­nal“, „CNN In­ter­na­tio­nal“ ir kt. 141 758 kar­tus).

„Scan­pix“ nuo­tr.

esi su­trikęs, vi­sa­da prieis ir pa­ dės, pa­si­domės, kas nu­ti­ko. Vie­ ti­niai la­bai kuklūs ir san­tūrūs, re­ tai ka­da iš­gir­si piktų šūksnių ar ką nors pa­na­šaus, o vy­res­ni žmonės ne­gai­li sa­vo šyp­senų“, – korė­jie­ čius gyrė pa­šne­ko­vas. Šal­ta­sis se­zo­nas Pietų Korė­jo­ je la­bai pa­na­šus į Lie­tu­vos, ta­čiau ten šil­tas ru­duo tęsia­si kur kas il­ giau. Paš­ne­kovą nu­ste­bi­no res­to­ ranų gau­sa, o štai tra­di­ci­nis mais­ tas lie­tu­vio skrand­žiui pa­si­rodė per ašt­rus. Gyrė jis ir ne­prie­kaiš­tin­gai iš­vys­tytą Seu­lo inf­rast­ruktūrą, bet baisė­jo­si vai­ra­vi­mo kultū­ra. „Ji siau­bin­ga! Jiems dar rei­kia la­ bai to­bulė­ti, kad pa­siektų Eu­ro­pos lygį“, – sakė V.Ber­no­tas. Sup­ran­ta­ma, kad ly­gin­ti Lie­ tuvą ir Pietų Korė­ją la­bai sun­ku, bet, pa­šne­ko­vo tvir­ti­ni­mu, vie­nu as­pek­tu ga­li­ma tai pa­da­ry­ti. Tiek lie­tu­viai, pa­buvę ten, su­si­ža­vi šia ša­li­mi, tiek ir korė­jie­čiai, ap­lankę mūsų ma­žytę, ne vi­siems ži­nomą Lie­tuvą, apie ją at­si­lie­pia ge­riau­ siais žod­žiais. „Gy­ve­ni­mas čia tik­rai pa­keitė ma­no po­žiūrį į pa­saulį, ypač į Azi­ jos kultūrą. Su­si­pa­ži­nau su dau­ gy­be įvai­riau­sių kultūrų žmo­nių, pra­plėčiau sa­vo geog­ra­finį aki­ratį. Die­vi­nu Korėją ir ga­liu teig­ti, kad ne tik Seu­las, bet ir ji ta­po ma­no ant­rai­siais na­mais“, – šyp­so­jo­si V.Ber­no­tas.


20

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

Ne­ra­šy­tas S.Kuz­mos tes­ta­men­tas Be­veik pen­ki mėne­siai, kai skulp­to­rius Sta­nis­lo­vas Kuz­ma pa­li­ ko šią žemę. Net ke­lis de­šimt­me­čius jis bu­vo pa­grin­di­nis šir­dies chi­rurgų pa­cien­tas, jų pri­kel­tas nau­jam gy­ve­ni­mui ir dar­bams. Kaž­ka­da gy­dy­to­jams me­ni­nin­kas at­si­dėko­jo skulptū­ra „Lo­ zo­riau, kel­kis“. Ji turėtų iš­kil­ti prie San­ta­riš­kių kli­nikų Vil­niu­je.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

At­sis­kir­ti – dar ne­įma­no­ma

Skulp­to­riaus S.Kuz­mos ir jo žmo­ nos ke­ra­mikės Li­dos dirb­tuvės – ant Vil­niaus Užu­pio kalvų, nuo ku­rių at­si­ve­ria vaiz­din­ga pa­no­ra­ ma. Ša­lia esan­čia­me na­me – ne­di­ de­lis jų bu­tas. Vis­kas čia pat – pa­ to­gu, ran­ka pa­sie­kia­ma. S.Kuz­ma iš­ke­lia­vo 65-erių. Ne tik jo kūry­ba, bet ir gy­ve­ni­mas bu­ vo išs­kir­ti­nis. At­ro­do, kad jį, ne vie­nus me­tus ba­lan­sa­vusį ties bū­ ties ir ne­būties ri­ba, lydė­jo an­ge­ las sar­gas, griež­tai pri­sakęs li­go­tai jo šird­žiai dar plak­ti. Po vy­ro mir­ties dirb­tuvė­je Li­da išp­lovė grin­dis, nu­šluostė dul­kes, su­tvarkė po­pie­rius. Tarp jų su­ra­do eilė­raš­čių, ku­rių jis žmo­nai ne­bu­ vo rodęs. Ne, tai ne eilės – tie­siog mal­dos. Sta­sys sa­ky­da­vo, kad jam dar­bas – kaip mal­da. Kad jis ne­ mo­ka mels­tis – mo­ka dirb­ti. Dirb­tuvė­je tvy­ro per ke­lis de­ šimt­me­čius su­kur­ta sak­ra­li au­ra. Sudė­ti il­si­si jo įran­kiai, ty­liai ry­ mo me­dinės skulptūrėlės, darbų mo­de­liai. Vie­nas jų – skulptū­ri­ nis Bar­bo­ros Rad­vi­laitės po­rtre­ tas. Ka­ra­lienę Bar­borą me­ni­nin­

kas norė­jo su­k ur­t i ne­ž e­m išką, ne­šamą meilės sparnų. Pravė­ru­si lūpas ji vos vos šyp­so­si, ir jos vei­ das kar­tais at­ro­do pa­na­šus į pa­ ties S.Kuz­mos. „Aš dar ig­no­ruo­ju tą faktą, kad jo nėra na­mie, kad jo nėra dirb­ tuvė­je. Pas­ta­rie­ji dve­ji me­tai bu­ vo to­kie, kad iš li­go­ninės išei­da­ vo­me trum­pam – sa­vai­tei, dviem. Mes gy­ve­no­me pa­si­ma­ty­mais tuos pa­sta­ruo­sius me­tus. Ir da­bar toks ne­ri­mas yra – kad aš tu­riu iš namų kur nors ei­ti. Ar va­žiuo­ti į li­go­ninę, ar su­si­tik­ti su gy­dy­to­jais. Ta­ry­tum ir jis to­je li­go­ninė­je yra. Aš dar nuo jo neat­sis­ky­riau. Ypač kai at­si­ran­da bui­ties rūpes­čių, kai tu­ri pa­gal­vo­ti, kaip ap­si­spręsti. Ir vi­sa­da pa­gal­vo­ju: „O kaip Sta­ sys sa­kytų? O kaip da­rytų?“ Ta­ ry­tum mes dar kar­tu sprend­žia­me vi­sus šei­mos rei­ka­lus. Pa­vyzd­žiui, pirk­ti tą daiktą ar ne­pirk­ti, da­ry­ ti dirb­tuvės re­montą ar ne­da­ry­ti, keis­ti butą ar ne­keis­ti?“ – pa­sa­ko­ jo L.Kuz­mienė. Padė­ka me­di­kams – skulptū­ra

Li­da pri­si­minė, kaip tuo­metės šir­ dies chi­rur­gi­jos kli­ni­kos įkūrė­ jas pro­fe­so­rius Al­gi­man­tas Mar­ cin­ke­vi­čius kartą Sta­siui pa­sakė:

Skulptū­ ra skir­ta gy­dy­to­jo pa­šau­ki­ mui. Mes visą gy­ve­ nimą bu­ vo­me la­ bai su­sie­ti su San­ta­ riškė­mis, me­di­kais.

„„Atei­tis: pla­nuo­ja­ma, kad švie­saus gra­ni­to apie 3 m

aukš­čio S.Kuz­mos skulptū­ra „Lo­zo­riau, kel­kis“ iš­kils prie San­ta­riš­kių li­go­ninės pa­grin­di­nio įėji­mo. Šį dar­bo mo­delį už su­grąžintą svei­katą skulp­to­rius me­di­kams pa­do­va­no­jo dar 1989 m.  As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Ta­vo dar­bai sto­vi Vil­niu­je, Šiau­ liuo­se. Pa­da­ryk ką nors gra­žaus ir mums.“ S.Kuz­ma 1989 m. me­di­kams su­kūrė skulptū­rinę kom­po­zi­ciją (tiks­liau, 40 cm aukš­čio jos dar­bo mo­delį) pa­gal Bib­li­jos siu­žetą „Lo­ zo­riau, kel­kis“. Skulptū­ro­je vaiz­ duo­ja­mas Lo­zo­rius, tie­sian­tis ranką į Kristų (o gal at­virkš­čiai?) ir an­ge­ las – žmo­gaus sar­gas. Kaip Kris­tus pri­kėlė mi­rusį Lo­zo­rių, taip me­di­ kai – S.Kuzmą. „Skulptū­ra skir­ta gy­dy­to­jo pa­ šau­ki­mui. Mes visą gy­ve­nimą bu­ vo­me la­bai su­sie­ti su San­ta­riškė­ mis, me­di­kais. Sta­sio ope­ra­ci­jos, komp­li­ka­ci­jos, ku­rios lydė­jo vi­ są gy­ve­nimą, mus su­sie­jo di­de­ lei drau­gys­tei, – pa­sa­ko­jo Li­da. – Kai Sta­sys mirė, vi­si pri­si­minė, kad yra dar­bas, pa­skir­tas gy­dy­to­ jams. Ir su­ra­do tą dar­bo ma­ketą – jis gra­žiai iš­sau­go­tas. Ir tuo­met gy­ dy­to­jai su­pra­to, kad ta ne­pas­ta­ty­ta skulptū­ra – lyg ne­ra­šy­tas jo tes­ta­ men­tas. Kad Sta­sys galė­jo būti skulp­to­ rius ir dirb­ti – tik­tai gy­dy­tojų dėka, dėl jų nuo­la­tinės prie­žiū­ros. Me­di­ kai pa­sakė, kad būtų gra­žu įpras­ min­ti ir Sta­sio vardą – jis bu­vo jų pa­cien­tas 34 me­tus.“ Pir­mo­ji šir­dies ope­ra­ci­ja, per ku­rią S.Kuz­mai pa­keis­ti du šir­dies vož­tu­vai, bu­vo at­lik­ta dar 1978 m. „Ir tik po to jis ta­po skulp­to­riu­mi – per sa­vo gy­ve­ni­mo ir ligų is­to­riją ta­po tuo, kuo ta­po. Vis­kas su­sie­ta į vie­na, – kalbė­jo me­ni­nin­ko naš­ lė. – Jį pa­si­rin­ko Aukš­čiau­sia­sis. Sta­sys taip ir sa­ky­da­vo: „Esu tam dar­bui nu­ma­ty­tas, ir būti­nai tu­riu jį pa­da­ry­ti.“ Tėvo kūrinį iš­kals sūnus

Pla­nuo­ja­ma, kad švie­saus gra­ni­ to su bron­zos de­talė­mis apie 3 m aukš­čio skulptū­ra iš­kils prie pa­ grin­di­nio San­ta­riš­kių li­go­ninės įėji­mo. Ini­cia­ty­vos sta­ty­ti skulptūrą ėmėsi Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ ninės San­ta­riš­kių kli­nikų ad­mi­nist­ ra­ci­ja, S.Kuz­mos šei­ma, lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „VU pro­fe­so­riaus Al­gi­man­to Mar­cin­ke­vi­čiaus mo­ki­ nių klu­bas“. Darbų sąma­ta jau pa­ da­ry­ta – skulptū­rai pa­sta­ty­ti rei­kia per 600 tūkst. litų. „Aš jau­čiuo­si at­sa­kin­ga, nes ta­ me dar­be rei­kia da­ly­vau­ti, rei­kia su žmonė­mis su­si­tik­ti, rei­kia visą med­žiagą pa­ro­dy­ti apie Stasį, nes žmonės pa­mink­lui au­ko­ja – no­ ri skulp­to­rių pa­žin­ti iš ar­čiau. Sta­ sio gy­ve­ni­mas tęsia­si“, – kalbė­jo jo žmo­na. Pa­d i­d in­t i skulptū­ros dar­b o mo­d elį, pa­s kui skulptūrą kal­ ti iš gra­n i­to teks S.Kuz­m os sū­ nui – taip pat skulp­to­riui Al­gir­

„„Mi­si­ja: „Įdo­miau­sia, kad Sta­siui išė­jus aš vis tiek užim­ta jo rei­ka­lais. Man tai

­to­riaus S.Kuz­mos žmo­na Li­da, be­si­rūpi­nan­ti, kad vy­ro skulptū­ra „Lo­zo­riau,

dui Kuz­m ai. Be­n e 10 pa­s tarųjų metų sūnus pa­dėjo rea­li­zuo­ti tė­ vo dar­bus – kal­da­vo juos iš ak­ mens. Tam su­for­m uo­ta iš­t i­s a dar­bi­ninkų bri­ga­da. Nu­kal­ti vie­ nam to­kią skulptūrą reikėtų pen­ ke­rių metų. „Lo­zo­rių“ pla­nuo­ja­ ma pa­sta­ty­ti per dve­jus. „Įdo­miau­sia, kad Sta­siui išė­ jus aš vis tiek užim­ta jo rei­ka­lais. Man tai bu­vo taip ne­tikė­ta ir taip ge­ra – mes to­liau gy­ve­na­me kar­tu, – kalbė­jo L.Kuz­mienė. – Kar­tais „Lo­zo­rių“ pri­si­min­da­vo ir Sta­sys. Įdo­mu, sa­ky­da­vo, kur jis da­bar yra, koks jo li­ki­mas? Bet nie­ka­da ne­ drįso gy­dy­tojų gar­siai pa­klaus­ti. Po Sta­sio mir­ties me­di­kai su skulptū­ra „su­si­siekė“ la­bai grei­tai.“

Aš dar ig­no­ruo­ju tą faktą, kad jo nėra na­mie, kad jo nėra dirb­tuvė­je.

Bran­gi do­va­na – ap­va­lus sta­las

Li­dos dirb­tuvė ma­žesnė nei S.Kuz­ mos, ta­čiau iš čia – dar at­vi­res­nis vaiz­das į pla­čias Užu­pio ir Mar­ku­ čių erd­ves. Dirb­tuvė­je sto­vi ap­va­ lus sta­las, kurį žmo­nai gim­ta­die­nio pro­ga pa­darė ir pa­do­va­no­jo S.Kuz­ ma. Vi­sur ieš­ko­jo, bet tin­ka­mo ne­ ra­do. „Ne, – pa­ga­liau tarė Sta­sys. – Aš tau jį pa­da­ry­siu pa­ts.“ „Man tai – la­bai bran­gus sta­las“, – tarė Li­da. Ji paau­ko­jo daug sa­vo lai­ko jo li­goms, li­go­ninėms, lan­ky­

mams. Ji tie­siog tau­so­jo vyro svei­ katą, kad jis galėtų dirb­ti, o sa­ve – kaip me­ni­ninkę – be­veik už­mir­šo. Ta­čiau L.Kuz­mienė ne­su­tin­ka su tuo, kad jai te­ko sun­ki gy­ve­ni­mo naš­ta. Esą žmo­nes gy­ve­ni­mas su­ sie­ja. Pro­fe­si­ja su­sie­ja. Jau Mi­ka­lo­ jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio me­no mo­kyk­lo­je juo­du mokė­si skulptū­ ros klasė­je. „Ar­tu­mas, meilė – tai svar­biau­ sia. Kai vy­ras ir mo­te­ris su­si­tin­ka, jie tam­pa vie­nu žmo­gu­mi. Nei aš būčiau mo­te­ris be vy­ro, nei jis vy­ ras be mo­ters. Tai – Bib­li­jos tie­sa. Man nie­kas ne­bu­vo sun­ku, išs­ ky­rus tuos mo­men­tus, kai vy­ras sir­go. Bet visą laiką bu­vo gy­dy­tojų pa­gal­ba. Visą laiką ru­se­no vil­tis, kad jis pa­sveiks – kad vėl su­grąžins jam jėgas. Šei­ma, vai­kai li­ko. Drau­ gų kiek tu­ri­me. Jau­čiuo­si taip, kad jis did­žiau­sią turtą su­krovė man“, – var­di­jo skulp­to­riaus našlė. Sap­ne Li­da regė­jo sa­vo vyrą – to­li, per at­stumą. „Jis trau­kia­si nuo manęs. Ša­li­na­si manęs, – šyp­so­jo­ si. – Ma­čiau jį tik iš to­lo.“ Galbūt taip jis pra­ne­ša apie sa­ve, o jai lie­pia gy­ven­ti? „Jis visą laiką li­go­ninė­je man sa­ ky­da­vo: „Kai manęs ne­liks, tu bū­ si lais­va, galė­si sa­vo dar­bus dirb­ti – visą gy­ve­nimą sa­ve su­gniau­žu­ si lai­kai. Tu tik puoš­kis, kad gra­ žiai at­ro­dy­tum, ruoš­kis būti su žmonė­mis. Tik neap­si­leisk.“ Jis sa­ky­da­vo, kad bu­vau jo šešė­ly­je ir kad ateis me­tas, kai būsiu lais­va, – pa­sa­ko­jo Li­da. – Stasys sa­ky­da­vo: „Kai aš nu­mir­siu, būti­nai iš­tekėk, ne­gy­venk vie­na.“ Jis taip kalbė­da­


21

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

S.Šal­te­nio pjesė­je vai­di­na J.Ar­laus­kaitė-Jaz­zu Lai­ma Že­mu­lienė Ži­no­mas ra­šy­to­jas Sau­lius Šal­te­ nis Vil­niaus kon­certų salė­je „Pia­ no.lt“ su­rengė kūry­bos va­karą, ku­ria­me į vie­na su­si­lie­jo li­te­ratū­ ra, teat­ras, mu­zi­ka ir... drau­gai. Ra­šy­to­jas da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais, gy­vai dai­na­vo Justė Ar­laus­kaitėJaz­zu.

sta­to kon­servų fab­riką. Grįžta Ja­ so­nas, ir vi­sas Rūtos gy­ve­ni­mas su­griū­va.“

Šio­je pjesė­je Ja­so­ nas į Ja­sonė­lius grįžta mir­ti­nai sirg­da­mas kaip šu­va pa­dvėsti.

Mes – vien­kar­ti­niai švirkš­tai

Va­ka­re bu­vo pa­ro­dy­tos ke­lios sce­ nos iš S.Šal­te­nio pjesės „Ja­so­ nas“. Ja­soną vai­di­no ak­to­rius Po­ vi­las Bud­rys, mo­kyk­los di­rek­to­rių Ma­tu­lionį – Vi­das Pet­ke­vi­čius, o vers­li­nin­ko Žarė­no žmoną Rūtą (tai va­ka­ro sve­čiams bu­vo vi­siš­kai ne­tikė­ta) – iš­po­pu­liarė­ju­si dai­ni­ ninkė J.Ar­laus­kaitė-Jaz­zu. Sve­čiai ypač ati­džiai klausė­si ra­šy­to­jo no­velės „Am­ži­nai ža­liuo­ jan­tis kle­vas“. Ją per­skaitęs ak­to­ rius Eval­das Ja­ras su­laukė daug plo­jimų. S.Šal­te­nis šmaikš­čiai da­li­jo­ si pri­si­mi­ni­mais, ir vis pa­brėžė, kad vis­kas ap­link taip lai­ki­na, kad žmonės – kaip vien­kar­ti­niai švirkš­tai, o jaus­mai – to­kie tra­ pūs. Ir mie­lai pa­ko­men­tuo­da­ vo su­vai­din­tas spek­tak­lio išt­rau­ kas. Mat prie­š ke­lis de­šimt­me­čius pa­ra­šytą ir Jau­ni­mo teat­re su­vai­ dintą bei sėkmės su­lau­ku­sią dra­ mą jau ke­lin­ti me­tai au­to­rius to­ bu­li­na, nes lai­kai pa­si­keitė. Todėl „Ja­so­ne“ ap­stu ak­tua­lijų.

bu­vo taip ne­tikė­ta ir taip ge­ra – mes to­liau gy­ve­na­me kar­tu“, – sakė skulp-„ , kel­kis“ būtų pa­sta­ty­ta.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„„Dirb­tuvės: čia tvy­ro per ke­lis de­šimt­me­čius su­kur­ta sak­ra­li au­ra.

Sudė­ti il­si­si S.Kuz­mos įran­kiai, ty­liai ry­mo me­dinės skulptūrėlės, darbų mo­de­liai. Vie­nas jų – Bar­bo­ros Rad­vi­laitės po­rtre­tas.

vo. Kaž­ka­da. Pas­ku­tinį de­šimt­metį jis manęs ne­te­ki­no.“ Pla­nuo­ja kur­ti vy­ro dirb­tuvė­je

Jau ke­le­ri me­tai, kai L.Kuz­mienė ku­ria ke­ra­mi­nes skulptū­ras. Anot jos, pir­miau­sia rei­kia ką nors pa­ da­ry­ti, kad žmonės pa­ma­tytų. O kai pa­darė, tie­siog išplėšė iš ran­ kų. Daž­n o­je jos skulptū­ro­je – mo­te­ris. Me­ni­ninkė su­pran­ta, kad dviejų dirb­tu­vių ir bu­to iš­lai­ky­ti ne­pajėgs. Todėl ne­di­delį dviejų kam­ba­rių bu­ tą ji pla­nuo­ja par­duo­ti. Ap­si­gy­vens sa­vo dirb­tuvė­je, o dirbs – vy­ro.

„Tik­rie­ji mūsų na­mai bu­vo dirb­ tuvės. Į na­mus grįžda­vo­me tik mie­ go­ti ir te­le­vi­zo­riaus pa­žiūrė­ti. Nu­ sip­raus­ti ir val­gio iš­si­vir­ti. Dėl bu­to par­da­vi­mo Sta­sys pri­ta­ria, – pra­ linksmė­ju­si sakė Li­da. – Jis ne­la­ bai mėgo to bu­to. Ankš­tas. Ta­čiau iš pra­džių jis ir­gi bu­vo nau­do­ja­mas kaip dirb­tuvė. Vie­na­ me kam­ba­ry­je vi­si mie­go­jo­me. O ki­ta­me, pa­si­dėjęs va­tinį čiu­žinį ant par­ke­to, su­si­nešęs kir­vius, ka­la­ des, Sta­sys pra­dėjo da­ry­ti skulptū­ ras. Ten bu­vo nu­lip­dy­ti trijų mūzų, ku­rios puo­šia įėjimą į Na­cio­na­linį dra­mos teatrą, dar­bo mo­de­liai.“

Iš­si­pildė se­na sva­jonė

Oli­gar­cho Žarė­no žmo­nos Rū­ tos vaid­muo te­ko jau­na­jai sce­nos žvaigž­dei J.Ar­laus­kai­tei-Jaz­zu. „Justė – to­kia lau­kinė, jos reak­ ci­jos – vai­kiš­kos ir do­ros. Ji net stul­bi­na“, – sa­vo pa­si­rin­kimą grindė plunks­nos meist­ras. Rūtos vaid­menį Justė ga­vo ne­ tikė­tai. Prieš ge­rus me­tus ji su bi­čiu­le va­ka­ro­jo Šal­te­nių šei­mai pri­klau­san­čio­je vy­ninė­je „Lo­la“. Pa­ma­čiu­si pia­niną, Justė pra­dėjo gro­ti ir dai­nuo­ti ang­liš­kai. Klau­ sy­to­jai su­si­domė­jo – pui­kus kon­ cer­tas. Ir dar ne­mo­ka­mas. Ta­čiau vie­nas vy­riš­kis (tai ir bu­vo S.Šal­

te­nis) bambė­jo be per­sto­jo. „Po­ne, gal jūs ga­li­te pa­tylė­ti, kol aš dai­ nuo­ju“, – ne­pažįs­ta­mo po­no pa­ prašė Justė. Ta­čiau jis mer­gi­noms pra­dėjo skai­ty­ti pa­skaitą, kad dai­ nuo­ti rei­kia vals­ty­bi­ne kal­ba. Ta­ da Justė spe­cia­liai jam at­li­ko bar­ dų dainų vals­ty­bi­ne kal­ba. „Rytą ma­ne pri­kėlė jo skam­ bu­tis, kad vai­din­čiau spek­tak­ly­ je. Košė už­virė, – pa­sa­ko­jo dai­ni­ ninkė. – Net ne­tikė­jau.“ Bet juk ji ta ko­še pa­ten­kin­ta, juk ta košė – sal­di? „Taip. Vai­din­ti teat­ re – se­na ma­no sva­jonė. Anks­ty­vo­je paaug­lystė­je gal­vo­jau, kur norė­čiau sto­ti – ar į ak­to­rinį, ar į mu­ziką. Ak­ to­rystė, pa­si­ro­do, – did­žiu­lis moks­ las. Aš tai ži­no­jau, – ne­su koks nors atei­vis, visą gy­ve­nimą bu­vau sce­ no­je, tik mano kitas žan­ras. Kaip S. Šal­te­nis sa­ko, ket­ve­rių metų ak­ to­rystės moks­lus tu­riu baig­ti per tris mėne­sius, – pa­sa­ko­jo J.Ar­laus­ kaitė-Jaz­zu ir ne­tikė­tai pra­si­tarė: – Pradė­jau ne­pa­si­tikė­ti sa­vim pirmą kartą gy­ve­ni­me.“ Ta­čiau taip neat­rodė, kai Jaz­zu už­li­po ant sce­nos ir pra­dėjo dai­ nuo­ti.

Pjesę per­rašė iš nau­jo

Kaip nu­ti­ko, kad ra­šy­to­jas su­manė „Ja­soną“ per­kel­ti į sceną? Esą vieną dieną jam pa­skam­ bi­no Ute­nos sa­vi­veik­li­nin­kai ir pa­prašė lei­di­mo sta­ty­ti tą pje­ sę. Ta­čiau pa­reiškė ne­ma­žai pa­ gei­da­vimų: kad būtų mu­zi­kan­tai, tas ir anas. Pas­kui „Ja­soną“ per­ skaitė jau am­ži­na­tilsį sce­nog­rafė Jūratė Paulė­kaitė. „Ma­čiau, kad ke­lias vie­tas skai­ty­da­ma ji la­ bai su­si­jau­di­no. Ji ma­ne įstūmė į teatrą“, – kuk­liai sakė dra­ma­ tur­gas, kaž­ka­da tie­siog maudę­ sis Jau­ni­mo teat­ro šlovės spin­ du­liuo­se. Vieną dieną jis pa­ėmė pjesę į ran­kas ir pra­dėjo vers­ti aukš­tyn ko­jom. „Pa­leng­va pra­dėjau gal­vot, ieš­kot ak­to­rių, re­pe­tuot. Tai tęsia­ si ke­lin­ti me­tai. Juk esi kaip či­go­ nas – nie­ko ne­tu­ri. Pak­vie­ti vieną žmogų, kitą ir sa­kai: „Da­rom.“ Ir kaž­kodėl ak­to­riai dar neiš­si­laks­ to. Aš iš jų mo­kau­si, jie iš manęs gal ko nors iš­moks­ta. Mes no­rim pa­da­ry­ti to­bulą spek­taklį. Prem­ je­ra įvyks va­sarį Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je“, – per va­ka­ro per­traukėlę „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tei pa­ sa­ko­jo S.Šal­te­nis. „Tai jūs pjesę vi­siš­kai per­rašėt? Taip ne­ga­li­ma. To­kia, ko­kia bu­vo, ji – jau skai­ty­tojų ir žiū­rovų nuo­ sa­vybė“, – band­žiau juo­kau­ti. „Ga­li­ma ga­li­ma. Aš esu pje­ sės šei­mi­nin­kas, – sakė S.Šal­te­ nis ir pri­dūrė, kad kaž­ka­da Jau­ ni­mo teat­re pa­sta­ty­tas spek­tak­lis ne­pa­vy­ko taip, kaip jis įsi­vaiz­da­vo. – Šio­je pjesė­je Ja­so­nas į Ja­sonė­lius grįžta mir­ti­nai sirg­da­mas kaip šu­ va pa­dvėsti. O Žarė­nas čia – kie­ tas vers­li­nin­kas, oli­gar­chas, ku­ris

„„Kri­te­ri­jus: „Justė – to­kia lau­kinė, jos reak­ci­jos – vai­kiš­kos ir do­ros.

Ji net stul­bi­na“, – sa­vo pa­si­rin­kimą grindė plunks­nos meist­ras S.Šal­ te­nis, pa­grin­dinį mo­ters vaid­menį pjesė­je „Ja­so­nas“ pa­tikėjęs dai­ni­ nin­kei J.Ar­laus­kai­tei-Jaz­zu.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

„„Su­simąstė: „Ja­so­ne“ vai­di­na ir ži­no­mas ak­to­rius V.Pet­ke­vi­čius.


22

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

Mian­ma­ro vy­rai dėvi si­jo­nus,

Net tre­čią kartą už­ge­sus Jan­go­no oro uos­ to elekt­ro­ni­niams re­gist­ra­ci­jos ek­ra­nams, gre­ta sėdin­tis vo­kie­tis Geor­gas ra­miai šyp­ telė­jo: „Čia at­vy­ko­me ne pa­to­gumų ieš­ ko­ti.“ Mian­ma­ras ne­tiks iš­le­pu­siems, prie šva­ros, pra­ban­gos pri­pra­tu­siems tu­ris­ tams. Ne­bent jie la­bai tur­tin­gi.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Plūstelė­jo tu­ris­tai

Jei ne­pa­gailė­si su­mokė­ti po 300– 500 do­le­rių nak­čiai už vieš­butį, sam­dy­si li­mu­zi­nus, gi­dus, ku­rie veš nuo taš­ko A iki taš­ko B, tuo­met Mian­ma­re gal ir bus pa­to­gu. Bet ne­tgi tur­tin­gie­ji ne­galės už­ si­merk­ti žvelg­da­mi į skurdą, neiš­ vengs ne­ly­gių ke­lių, dul­kių, turės su­si­tai­ky­ti su tuo, kad ne­galės mo­ bi­liuo­ju te­le­fo­nu su­si­siek­ti su na­ miš­kiais ar ka­da pa­norėję nau­do­tis in­ter­ne­tu. Be to, tik va­ka­re įjun­gia­ ma ir naktį dings­tan­ti elekt­ra – ne re­te­nybė.

Paš­ti­nin­kai vir­tuo­ ziš­kai sumė­to laik­ raš­čius net į ant­ro aukš­to bal­ko­nus, o į aukš­čiau esan­čius bu­tus nu­ties­tos spe­ cia­lios vir­vutės. „Bet juk čia va­žiuo­ja­me pa­ma­ ty­ti tik­ro, ne­tu­ris­ti­nio, gy­ve­ni­ mo, fan­tas­tiš­ko gro­žio šven­tyklų, uni­ka­l ios gam­tos, pa­b end­rau­ ti su drau­giš­kais, rūpes­tin­gais, nuo­šird­žiais, o ne dirb­ti­nai be­si­ šyp­san­čiais žmonė­mis. Pa­ma­ty­ ti tai, kas ty­ra ir dar ne­su­ga­din­ta šiuo­lai­kinės ci­vi­li­za­ci­jos“, – tęsė Geor­gas ir, už­sidėjęs di­delę kup­ rinę ant pe­čių, ma­žesnę – ant krūtinės, pa­ki­lo. Ati­da­rius sieną į Mian­marą plūstelė­jo tu­ris­tai. Ne­si­tikėję to­ kios ban­gos, tu­riz­mo agentū­ros, vieš­bu­čių, ypač pi­ges­nių, sa­vi­nin­ kai tri­na ran­kas – per me­tus jie be­ veik dvi­gu­bai pa­kėlė kai­nas. Ta­čiau jos vis dar ne­si­kand­žio­ja.

Kru­vi­nas konf­lik­tas

Kur tas Mian­ma­ras? Šį klau­simą už­duo­da­vo de­vy­ni iš de­šim­ties lie­tu­vių, nors ši ša­lis dau­giau nei 10 kartų di­desnė už Lie­tuvą, o jo­ je gy­ve­na apie 63 mln. žmo­nių. Ir vėlia­va la­bai pa­na­ši į Lie­tu­vos, tik su bal­ta žvaigž­de vi­du­ry­je. Ne­ži­ nan­tiems Mian­ma­ro in­for­ma­ty­ ves­nis žo­dis – Bir­ma, nors šis ša­ lies pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­keis­tas dar 1989 m. Mian­ma­ro pa­va­di­ni­mas pa­sau­ lio ži­niask­lai­do­je šmėkštelė­jo, kai ne­se­niai čia lankė­si JAV pre­zi­den­ tas Ba­rac­kas Oba­ma, įvy­ko mu­sul­ monų ir bu­distų sker­dynės: pa­sta­ rie­ji su­da­ro 89 pro­c. gy­ven­tojų. „Oba­ma? – iro­niš­kai šyp­telė­jo lau­žy­ta anglų kal­ba kal­ban­tis tak­ si vai­ruo­to­jas Aun­gas. – Pap­ras­ti žmonės jo nemėgs­ta.“ Ir vi­siš­kai ki­taip mian­ma­rie­čiai ver­ti­na itin po­pu­lia­rią opo­zi­ci­jos po­li­tikę, Na­cio­na­linės de­mok­ra­ ti­jos ly­gos ge­ne­ra­linę sek­re­torę bei No­be­lio pre­mi­jos lau­reatę 67 me­ tų Aung San Suu Kyi, su ku­ria bu­ vo su­si­tikęs B.Oba­ma. Pra­kal­bus apie ne­se­niai įvy­ku­ sius ne­ra­mu­mus, kai žu­vo apie 100 žmo­nių ir kru­viną konf­liktą tramdė gink­luo­ti ka­riš­kiai, Aun­gas pa­teikė po­pu­lia­rią ver­siją: „Iš pra­džių mu­ sul­mo­nai bu­vo iš­nie­kinę vieną mū­ sų šven­tyklą, pa­skui išp­rie­var­ta­ vo ir pa­pjovė mer­giną. Ker­šy­da­mi bu­dis­tai už­puolė au­to­busą, ku­riuo va­žia­vo mu­sul­mo­nai. Nors gal kas nors siekė to­kios pro­vo­ka­ci­jos?“ Aun­gas vai­ra­vo au­to­mo­bilį, ku­rio vai­ras – de­šinė­je pusė­je, nors eis­ mas, ša­liai ta­pus ne­prik­lau­so­mai nuo Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Mian­ma­ re bu­vo pa­keis­tas ir da­bar va­žiuo­ja­ ma ne kai­re, bet de­ši­ne pu­se. Vie­nuo­liai pra­šo mais­to

Apie 6 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio­je bu­vu­sio­je sos­tinė­je Jan­go­ne (vė­

„„Ba­ga­nas: šven­tyk­los sau­lei leid­žian­tis at­ro­do įsta­biai. 

liau Rangū­nas, da­bar – Nei­pi­das) la­bai daug chao­so. Ne­lygūs ke­liai, dulkės, duobės, re­mon­tuo­ja­mi na­mai, akis ba­do ir daug ne­da­žytų, pa­juo­du­sių, ap­si­ lu­pinė­ju­sių dau­gia­bu­čių. Eg­zo­ti­ kos su­tei­kia ir se­nie­ji britų ko­lo­ ni­ji­niai sta­ti­niai. Čia pat iš visų pu­sių zu­ja mo­to­ro­le­riai ir leng­ vie­ji au­to­mo­bi­liai, ku­rių dau­gu­ ma – se­ni, ke­lei­vių per­krau­ti mi­ ni sunk­ve­ži­miai. Gatvė­je par­duo­da­ma ža­lia mėsa, jūrų gėrybės, gėlės, bui­ties reik­ me­nys, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, dra­ bu­žiai. Jau­ni­mas žaid­žia Piet­ry­čių Azi­jo­je po­pu­liarų žai­dimą chin­ lon – ne­di­delį ka­muolį, pa­našų į ran­ki­nio, smūgiuo­ja vi­so­mis kū­

no da­li­mis, išs­ky­rus ran­kas. Ar­ba vie­tos bi­liardą, tik ru­tu­lius pa­ keičia figū­ro­mis, pa­na­šio­mis į di­ des­nes šaš­kes. Gatvė­se ga­mi­na­ma ir val­go­ma, todėl ore tvy­ro įvai­riau­si kva­pai. Ry­te iš­vy­si vie­nuo­lių su in­dais ran­ ko­se: net ir skurd­žiau­siai gy­ve­nan­ tys žmonės su jais da­li­ja­si mais­tu, o šie vėliau da­li­ja­si su dar di­des­niais skurd­žiais, paukš­čiais, gyvū­nais. Vie­nuo­liai šio­je ša­ly­je ger­bia­mi, o kiek­vie­nas mian­ma­rie­tis pri­va­lo bent sa­vaitę pra­leis­ti vie­nuo­ly­ne. Mo­te­rys vie­nuolės, ku­rių dau­gu­ ma šį ke­lią ren­ka­si iš skur­do, taip pat sku­ta­si gal­vas, ta­čiau vil­ki ne ru­dai rau­do­nais, bet švie­siai ro­ži­ niais dra­bu­žiais.

Kru­vi­na šyp­se­na

Ša­ly­je tik šie­met ofi­cia­liai leis­ta nau­d o­t is in­ter­n e­t u, „You­Tu­b e“, feis­b u­k u, todėl mo­b i­l iųjų te­l e­ fonų, IT par­d uo­t uvėlės dygs­ta ant kiek­v ie­n o kam­p o. Tie­sa, IT ne­p riei­n a­m os var­g in­gai gy­ve­ nan­t iems ir ne­re­tai tik po ke­l is do­l e­r ius per mėnesį už­d ir­ban­ tiems žmonėms. Išs­kir­ti­nis mian­ma­rie­čių bruo­žas – dau­gu­ma vyrų vil­ki į sa­rius pa­na­ šius si­jo­nus lo­gyi. „Po apa­čia nie­ko ne­tu­ri­me, – nu­si­kva­to­jo gatvės pre­ kiau­to­jas Cha­min. – Ke­pi­nant 40ies ar, kaip bu­vo šią va­sarą, 50-ies laips­nių karš­čiui, tai la­bai pa­to­gu.“ Mo­te­rys, ku­rių si­jo­nai va­di­na­ mi ka­mei, skruos­tus iš­si­da­žiu­sios

„„Gro­žis: mo­te­rys vei­dus da­žo­si

ne tik be­si­sau­go­da­mos saulės spin­du­lių.

„„Jan­go­nas: dau­gu­ma žmo­nių gy­ve­na se­niai re­mon­tuo­tuo­se na­muo­se.

„„Gatvė: čia žmonės ir pre­kiau­ja, ir va


23

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

mo­te­rys šyp­so­si ne dėl pi­nigų Kai­nos ir pa­ta­ri­mai

Ati­da­rius sie­ ną į Mian­marą plūstelė­jo tu­ris­tai. Tu­riz­ mo agentū­ros, vieš­bu­čių, sa­vi­nin­kai tri­na ran­kas. Per me­tus jie be­veik dvi­gu­bai pa­kėlė kai­nas. Ta­čiau jos vis dar ne­si­kand­žio­ja.

„„600–800 km ke­lionė au­to­bu­su

tu­ris­tams kai­nuo­ja nuo 25 iki 60 li­ tų (vie­ti­niams – daug pi­giau). „„Lit­ras ben­zi­no – apie 3,7, dy­ze­li­no

– apie 3,9 li­to. „„Dvi­ra­čio nuo­ma die­nai – 5–8 li­

tai. Ki­niš­kas mo­to­ro­le­ris kai­nuo­ja apie 1800, ja­ponų ga­my­bos – apie 5000 litų. „„Karš­tas pa­tie­ka­las (ga­li pa­kak­ti

dviem) kai­nuo­ja nuo 3 iki 13 litų (tu­ ristų lan­ko­mo­se vie­to­se), lit­ras van­ dens – 1,2 li­to, alaus – 6–9 li­tai, ko­ko­ sas – 3, di­de­lis arbū­zas – 8, ke­li ga­ba­ liu­kai arbū­zo – 3, įėji­mas į did­žiau­ sias šven­tyk­las – 13 litų. „„Kuk­lių vieš­bu­čių, nak­vynės na­ „„Vie­nuo­liai: kiek­vie­nas mian­ma­rie­tis du kar­tus gy­ve­ni­me tu­ri pa­būti

vie­nuo­ly­ne.

mų dvi­vie­čio kam­ba­rio pa­ros kai­ na – 50-80 litų. Ge­ro, trijų žvaigž­du­ čių, dvi­vie­čio bun­ga­lo su vaiz­du į jūrą – 150 litų. „„Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas did­mies­

čiuo­se – apie 1000 litų. „„ Mian­ma­ro vi­zas daug pi­giau įsi­

gy­ti Tai­lan­de, Ma­lai­zi­jo­je ir ki­to­se ap­lin­kinė­se ša­ly­se. Kai­nuo­ja nuo 110 iki 260 litų (sku­bi, iš­duo­da­ma per dieną, ke­lio­nių agentū­ro­je Ban­ ko­ke). „„Mian­ma­re be­veik nėra ban­ko­

matų, todėl rei­kia turė­ti grynųjų. Pa­ gei­dau­ti­na – do­le­rių, jie la­biau ver­ ti­na­mi nei eu­rai. Dar pa­klau­ses­ni nau­ji, nuo 2006 m. iš­leis­ti, jo­kiu bū­ du neap­ra­šinė­ti, ne­įplyšę, ne­nut­rin­ ti 100 do­le­rių bank­no­tai. „„Į Mian­marą pi­gu nu­skris­ti iš Tai­

lan­do, In­di­jos, Ma­lai­zi­jos su „Air Asia“. Ke­liau­jant ne tik lėktu­vu, bet ir au­to­bu­su, lai­vu būti­nas as­mens do­ ku­men­tas ir išanks­tinė re­gist­ra­ci­ja. Da­riaus Sėle­nio nuo­tr.

tha­na­ka – bal­tai gels­va tirš­ta kos­ me­ti­ne prie­mo­ne, ne tik sau­gan­čia veidą nuo saulės, bet ir pa­ryš­ki­ nan­čia įspūdin­gus vei­do bruo­žus. Ki­taip nei Jan­go­ne, Va­karų Mian­ ma­re gro­žio eta­lo­nu lai­ko­mas iš­ta­ tui­ruo­tas mo­ters vei­das. Net pus­va­landį ei­da­mas žmo­nių mi­nio­je ga­li ne­su­tik­ti nė vie­no bal­ to­jo. Mian­ma­rie­čiai – la­bai drau­ giš­ki, daž­nai mo­juo­ja at­vykė­liams, ap­do­va­no­ja šyp­se­no­mis. Tie­sa, vy­rai šo­ki­ruo­ja vam­py­ riš­ka šyp­se­na. Dau­ge­lio dan­tys rau­do­ni nuo kram­to­mo au­ga­lo, va­di­na­mo be­te­liu. Vy­rai rūko į jį su­vy­niotą ta­baką. Gatvė­se mėto­si su­kram­ty­to be­te­lio la­pai, ku­rie at­ ro­do tar­si kru­vi­ni.

al­go, ir prau­sia­si.

Šven­tyk­los ir nuo­šir­du­mas

Auk­su spin­di įspūdin­giau­sia Mian­ ma­ro šven­tyk­la – Šve­da­go­nas: įvai­ rūs šal­ti­niai tei­gia, kad V a. pr. Kr. pra­dėto sta­ty­ti šven­tyklų komp­ lek­so pa­grin­dinė stu­pa pa­deng­ta nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos tonų auk­so, o ku­po­las pa­puoš­tas ke­liais šim­tais bran­gak­me­nių ir dei­mantų. Tei­gia­ma, kad šio­je šven­tyk­lo­ je pa­lai­do­ti ke­tu­rių budų pa­lai­kai ir sau­go­mi aš­tuo­ni is­to­ri­nio Bu­ dos, Sidd­hart­hos Gau­ta­mos, plau­ kai, anot le­gen­dos, į šalį at­vež­ti su dviejų bro­lių – Tap­hus­sos ir Bha­ li­kos, be­si­ver­čian­čių pre­ky­ba, – pa­gal­ba. Pa­garbą ir ne ma­žesnį pa­si­ gėrėjimą ke­lia Ba­ga­nas: II a. ka­

„„In­lė: uni­ka­lus irk­la­vi­mo būdas at­vykė­liams ke­lia nuo­stabą.

ra­liaus Ta­mu­da­ri­to įkur­ta­me ir re­li­gi­niu cent­ru ta­pu­sia­me mies­ te – dau­giau nei 2000 šven­tyklų ir vie­nuo­lynų, ku­rie pri­me­na gar­ sųjį Kam­bod­žos komp­leksą Ang­ kor Vatą. Eg­zo­tiškų, natū­ra­lių ir ža­vesį ke­lian­čių vietų Mian­ma­re la­bai daug. In­lės eže­re, prie ku­rio gy­ ve­na ke­lias­de­šimt įvai­rių gen­čių, ir da­bar pa­ma­ty­si žvejų, ku­rie irk­ luo­ja ko­jo­mis. Čia žmonės gy­ve­n a la­b ai skurd­ž iai, ke­l ius tie­s ia ne tech­ ni­ka, o dar­b i­n in­kai, net mo­te­rys ir paaug­liai, dir­ba su pa­pras­čiau­ siais kas­t u­vais. Paš­t i­n in­kai vir­ tuo­z iš­kai sumė­to laik­raš­č ius net į ant­ro aukš­to bal­ko­nus, o į aukš­

čiau esan­č ius bu­t us nu­t ies­tos spe­cia­lios vir­vutės. Vaikų žais­lai – ri­d e­n a­m os se­n os au­to­m o­b i­l ių pa­d an­gos. Ne­pai­sy­d a­m i to, dau­ gu­m a šių žmo­n ių mo­ka džiaug­ tis gy­ve­n i­m u ir nuo­š ird­ž iai šyp­so­t is. Vieną tamsų va­karą, stu­miant dvi­ratį nu­l eis­ta pa­d an­ga, prie mūsų su­sto­jo mo­to­ro­le­ris. Juo va­ žiuojantis vie­tos gy­ven­to­jas per­ spėjo nie­kur nei­ti. Su­si­pa­ži­no­me. Vai­ki­no var­das – Ko­ko Oo. Po ke­lių mi­nu­čių jis grįžo su drau­gais, at­va­žia­vo sunk­ve­ži­mis, ir mus pa­vėžėjo iki pat vieš­bu­čio. Iki jo bu­vo likę 10 km. Ko­ko Oo ka­te­go­riš­kai at­si­sakė už pa­slaugą paim­ti bent do­lerį.

„„Laisvė: beždžionės Mianmare šventos, tad joms leidžiama viskas.

„„Tau­pan­tiems ir tu­rin­tiems lai­ko

pa­tar­ti­na ke­liau­ti trau­ki­niais, au­to­ bu­sais, lai­vu. „„Ba­ga­ne pa­tar­ti­na iš­si­nuo­mo­ti

dvi­ratį, ta­čiau kai kur, pvz., per smė­ lį, teks jį stum­ti ran­ko­mis. Ke­liau­ti dvi­ra­čiu – grei­tes­nis, bet la­biau var­ gi­nan­tis būdas. „„Vie­tos gy­ven­to­jai, ypač mo­te­rys,

mer­gi­nos, mie­lai priims ir iš­mai­nys su­ve­ny­rus į at­vežtą kos­me­tiką, par­ fu­me­riją. „„Ba­ga­ne ir In­lės re­gio­ne pi­ges­nius

vieš­bu­čius pa­tar­ti­na už­sa­ky­ti iš anks­to, nes jų trūksta.

„„Šve­da­go­nas: uni­ka­li re­li­ginė vie­ta

trau­kia ir dva­si­nin­kus, ir tu­ris­tus.


24

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Įsi­min­ti­nos žiemos šventės Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Nak­tis, pūga, iš­sik­rovęs au­to­mo­ bi­lio aku­mu­lia­to­rius. Kūčiukų val­gy­mas li­go­ninė­je mir­ties aki­ vaiz­do­je. Ap­siš­la­pi­ni­mas dek­ la­muo­jant eilė­raštį Kalėdų Se­ ne­liui. Vi­sa tai yra nu­tikę gar­ siau­sioms Lie­tu­vos po­psce­nos žvaigždėms. Tai­ky­sis prie M.Jam­pols­kio

„Pa­čios įsi­min­ti­niau­sios ir gra­ žiau­sios Kalė­dos – vai­kystė­je, kai at­si­kel­da­vau rytą ir bėgda­vau prie eg­lutės ieš­ko­ti do­vanų. Paau­gus pra­si­dėjo dar­by­me­tis, kon­cer­tai ir jau se­niai be­pa­ty­riau ypa­tingų emo­cijų, – pri­si­pa­ži­no dai­ni­ninkė Irū­na ir vil­tin­gai šyp­telė­jo. – Šie­ met or­ga­ni­zuo­ja­me Kalė­das gra­ žio­je so­dy­bo­je Dzūki­jo­je ir, ti­ kiuo­si, jos bus nuo­sta­bios. Te­ma – Vie­nos po­ky­lis, vi­si kei­simės do­va­no­mis, su­si­rinks ar­ti­miau­ si žmonės.“ Irū­na pa­me­na ir vie­nas niū­rias, lie­tin­gas, dumb­li­nas, kaip ji pa­ va­di­no, Kalė­das. Ir vie­nas iš vai­ kystės, kai su se­se su­laukė do­vanų – išs­va­jotų lėlių: rytą ra­do vie­no­das lėly­tes skir­tin­go­mis su­knelė­mis. Šiuo me­tu Irū­na ruo­šia­si ren­ gi­niui „Kai žvaigždės sap­nuo­ja

Kalė­das, iš am­ži­no mie­go pa­bun­ da pa­sa­ka“. „Ži­nau, kad tai bus nuo­sta­bus ren­gi­nys, pa­sakų rūmai, o ren­gi­ nio he­ro­jai virs prin­cesė­mis, ka­ ra­lienė­mis... – Irū­na šyp­telė­ jo. – Kuo aš vir­siu, dar ne­ži­nau. Ren­gi­nio vedė­jas – Jam­pols­kis, tad tai­ky­siuos prie jo.“ Ma­rius Jam­pols­kis, pa­klaus­tas apie įsi­min­ti­niau­sias Kalė­das, ne­ daug­žod­žia­vo: „Tai bu­vo dar­že­ly­ je. Kai at­ėjo Kalėdų Se­ne­lis, aš jam dek­la­ma­vau eilė­raštį, bet iš stre­ so ma­ne nu­vylė šla­pi­mo pūslė... O vi­sos ki­tos Kalė­dos bu­vo ge­ros.“

Bu­vo šal­ta, ne­turė­ jo­me nie­ko at­si­ger­ ti, todėl juo­ka­vo­me, kad rei­kia su­sto­ti ir ko­kio­je nors tro­bo­je pa­pra­šy­ti bent na­mi­nukės.

Gy­vybė ir mir­tis

Kiek­vie­nos Kalė­dos yra ne­pa­kar­ to­ja­mos, ir skir­tin­gos ir pa­na­šios. Vai­dai Ge­ny­tei be­ne la­biau­siai įstri­go dve­jos, skir­tin­gos ir kartu

susijusios, su nau­ja gy­vy­be ir al­ suo­jant mir­čiai. „Prieš de­vy­ne­rius me­tus mes jau bu­vo­me tri­se – did­žiąją me­ tų šventę pa­si­ti­kau su sūnu­mi Ai­ niu­mi, – įsi­min­tiną šventę pri­si­ minė V.Ge­nytė. – Kalė­dos prie­š 15 metų bu­vo la­bai liūd­nos, Kū­ čių va­ka­rienę valgė­me li­go­ninė­ je pas mo­čiutę. Bu­vo sun­ku, nes ži­no­jo­me, kad ne­tru­kus teks at­ si­svei­kin­ti su my­li­mu žmo­gu­mi. Mo­čiutė mirė sausį.“ Dar vie­nas ren­gi­nio „Kai žvaigž­ dės sap­nuo­ja Kalė­das, iš am­ži­no mie­go pa­bun­da pa­sa­ka“ da­ly­vis Rad­ži Alek­sand­ro­vi­čius la­biau­siai išs­kyrė Kalė­das vai­kystė­je. „Tuo­ met gau­da­vau daug šo­ko­la­di­nių sal­dai­nių ir man­da­rinų. Paaugęs jau gau­da­vau mo­de­liukų – juos ko­lek­cio­na­vau. O kai suau­gau, do­vanų per Kalė­das be­veik ne­ gau­nu...“ „Liū­to ka­ra­liaus“ pėdkelnės

Eve­li­na Sa­šen­ko kiek­vie­nas Kalė­ das su­tin­ka šei­mo­je. Kaip įpras­ta, Rūdiškė­se pas mo­čiutę. „Taip su­pla­nuo­ju dar­bus, kad ši die­na būtų lais­va, o vi­sas ki­tas šven­tes par­duo­du“, – nu­si­juokė Eve­li­na. „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­so da­ly­vei la­biau­siai įsi­min­ti­nos vai­kystės Kalė­dos: vi­si gi­mi­nai­čiai sėdėda­ vo di­de­lia­me kam­ba­ry­je, tėvai kažką veik­da­vo ki­ta­me, kaž­kas pa­ stuk­sen­da­vo į langą. „Kalėdų Se­ ne­lis... – bal­so in­to­na­ciją pa­keitė E.Sa­šen­ko. – Ir kiek­vie­nais me­tais būda­vo tas pa­ts.“ Įsi­min­ti­niau­sia ir la­biau­siai lauk­ta do­va­na – pėdkelnės su gar­ saus ani­ma­ci­nio fil­mu­ko „Liū­tas ka­ra­lius“ per­so­na­žais. „Kaip šian­dien pa­me­nu... – nu­ si­kva­to­jo Eve­li­na. – Neapsakomai norė­jau to­kių pėdkel­nių. Ir per Kalė­das jas ga­vau!“ Pu­siau­kelė naktį pūgo­je

„„Iš­si­pildė: E.Sa­šen­ko su­laukė

pėdkel­nių su ani­ma­ci­nio fil­mo „Liū­tas ka­ra­lius“ per­so­na­žais.

„„Konfū­zas: vai­kystė­je M.Jam­

pols­kis Kalėdų Se­ne­lio aki­vaiz­ do­je pa­tyrė ir ne­ma­lo­numų.

„„Vai­kystė: ma­ža­sis Rad­ži gau­

da­vo daug sal­dai­nių ir man­da­ rinų.

„„Kont­ras­tai: V.Ge­ny­tei įsi­minė ir

liūd­niau­sios, ir džiaugs­min­giau­ sios Kalė­dos.

Na­ta­li­jai Bun­kei la­biau­siai įsi­minė ekst­re­ma­lios Kalė­dos pir­mai­siais grupės „Yva“ gy­va­vi­mo me­tais. Da­bar pri­si­mi­ni­mai ke­lia šyp­ seną, o tuo­met ji su drau­gu ir dviem grupės šokė­jais vy­ko į Ma­ ri­jam­polę se­nu tėčio au­to­mo­bi­liu „Au­di 80“. Pa­ke­liui su­strei­ka­ vo ge­ne­ra­to­rius, bet au­to­mo­bi­lis šiaip taip nu­va­žia­vo iki Ma­ri­jam­ polės. Ten aku­mu­lia­to­rius iš­sik­ rovė. „Po kon­cer­to lau­ko sce­no­je mums į ge­ne­ra­to­rių įdėjo ang­ liukų, įkrovė aku­mu­lia­to­rių ir iš­ va­žia­vo­me na­mo, – šyp­so­da­ma­ si ne­įpras­tas Kalė­das pri­si­minė Na­ta­li­ja. – De­ja, pu­siau­kelė­je iki Kau­no au­to­mo­bi­lis su­sto­jo ir – nė iš vie­tos. Pir­ma va­lan­da nak­ ties, siau­čia pūga, ma­no mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nas iš­sik­rovęs, Kalėdų naktį ne­va­žiuo­ja nė vie­ nas au­to­mo­bi­lis.“ Tuo­met per pūgą du vai­ki­nai pus­ni­mis nu­bri­do į trobą, ku­ rią matė to­lu­mo­je. Pas­kam­bi­no į Kauną. Vie­nas drau­gas galė­jo vai­ ruo­ti, at­va­žia­vo ži­gu­liu­ku ir ati­ tempė „Au­di“ į Kauną. „Tai bu­ vo la­bai ekst­re­ma­lu, nes per pūgą nie­ko ne­si­matė. Mūsų gelbė­to­ jas vis pra­da­ry­da­vo ži­gu­liu­ko du­ ris pa­žiūrė­ti, ar mes dar tem­pia­ mi. Bu­vo šal­ta, ne­turė­jo­me jo­kio mais­to ir gėri­mo, todėl juo­ka­vo­ me, kad ko­kio­je nors tro­bo­je rei­ kia pa­pra­šy­ti bent na­mi­nukės.“

„„ Drau­giš­kai: D.Leo­na­vi­čienė (prie­ky­je) no­riai da­li­jo­si švedų vir­tuvės pa­slap

Kalė­dos jų Se­n

Jei Kalėdų Se­ne­lis gy­ve­na Skan­di­na­vi­ jo­je, kaip jis ten šven­čia Kalė­das? Ką per šven­tes val­go jis ir jo kraš­tie­čiai? Tai ži­no ir skan­di­na­viš­kais Kalėdų pa­tie­kalų re­ cep­tais da­li­ja­si Šve­di­jos ir jos am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je at­stovės. Galbūt jie būtų skanūs ir mums? Vir­gi­ni­ja Sku­čaitė v.skucaite@diena.lt

„Šve­di­jo­je kalė­di­nis me­tas ir ka­ ra­liš­ka­jai po­rai, ir ei­li­niams žmo­ nėms pra­si­de­da gruod­žio 13-ąją, Šv. Liu­c i­jos dieną. Anks­t i ry­

tą bal­ta su­kne­le ap­si­ren­gu­si, su de­gan­čiu žva­kių vai­ni­ku ant gal­ vos vy­riau­sio­ji tėvų duk­ra at­ne­ša jiems pus­ry­čius į lovą“, – šiau­ rės ša­lies tra­di­ci­jas pui­kiai iš­ma­ no Šve­di­jos garbės kon­sulė Kau­ne Jur­gi­ta Gri­gienė.

„„Būti­na: šve­dai ne­įsi­vaiz­duo­ja Kalėdų be im­bie­ri­nių sau­sai­nių.


25

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

Pri­va­lo­mi val­giai šve­ dų Kalėdų sta­lui – bul­ vių ir an­čiu­ vių ap­ke­pas, va­di­na­mas „Jan­so­no pa­gun­da“, ma­ri­nuo­ta silkė, mė­ sos ku­ku­liai, sūdy­ta la­ši­ ša, troš­kin­ti rau­do­nie­ji kopūs­tai.

Bul­vių ir an­čiu­vių ap­ke­pas „Jan­so­no pa­gun­da“ Aš­tuo­nioms po­rci­joms reikės

Aukš­to­j e ke­ra­m inė­j e ke­ pi­mo for­mo­je sluoks­n iuo­ „„1 ki­log­ra­mo šiau­de­liais su­ ja­mos bulvės, svogū­n ai, an­č iu­v ių filė. Pas­k u­t i­n is pjaus­tytų bul­vių; „„2 di­de­lių ku­be­liais su­ sluoks­n is tu­r i būti bul­v ių. pjaus­tytų ir svies­te pa­ke­ Likęs nuo an­čiu­vių skys­tis pintų svogūnų; su­mai­šo­mas su grie­t inė­le, „„200 g an­čiu­vių filė (ga­ įbe­r ia­ma tru­pu­t is drus­kos, li­ma nu­si­pirk­ti skar­dinė­je pi­pirų ir už­pi­la­ma ant ap­ pa­kuotė­je); ke­po, vir­šus api­bars­to­mas „„300 ml grie­tinėlės (35 džiūvėsė­l iais. Ke­pa­ma 175 pro­c. rie­bu­mo); °C or­kaitė­je ne ma­ž iau kaip „„1 v. š. džiūvėsė­lių; 1 va­landą. „„drus­kos, pi­pirų pa­gal sko­ nį.

Kalė­di­nis ry­žių pu­din­gas su mig­do­lais ir apel­sinų skiltelėmis De­šim­čiai po­rcijų reikės

Ry­ž ius rei­k ia vir­t i nuo­lat mai­šant. Į iš­virtą šiltą košę „„240 g de­ser­ti­nių ry­žių; de­da­mas cuk­r us, mig­do­ lai, va­n i­l i­n is cuk­r us. Atvė­ „„250 ml van­dens; „„1,5 l pie­no (2,5 pro­c. sus su­mai­šo­ma su plak­ta grie­tinė­le, ta­da masė lai­ko­ rie­bu­mo); „„100 g nu­va­lytų su­smul­ ma dvi va­lan­das šal­dy­t u­ ve. Prieš pa­t ie­k iant į stalą, kintų mig­dolų; pu­d in­go vir­šus pa­puo­š ia­ „„2 v. š. cuk­raus; mas pjaus­ty­to­mis apel­sinų „„6 a. š. va­ni­li­nio cuk­raus; skil­telė­m is. Prie šio pu­d in­ „„600 ml grie­tinėlės (35 pro­c. go tin­ka vyš­n ių ar­ba avie­ rie­bu­mo). čių uo­g ienė.

p­ti­mis. 

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ne­lio kraštuose Be­je, tą dieną, žy­min­čią Kalė­ dų lai­ko­tar­pio pra­džią, Stok­hol­me ren­gia­mas Šventųjų Liu­cijų pa­ra­ das, val­go­mos ban­delės su šaf­ra­ nu, im­bie­ri­niai sau­sai­niai, ge­ria­mas karš­tas vy­nas. Šventė, ga­li­ma sa­ky­ ti, pra­si­de­da anks­čiau nei pas mus. Gruod­žio 24-ąją, kai lie­tu­viai sė­ da prie Kūčių sta­lo, šve­dai liu­te­ro­ nai pra­de­da švęsti Kalė­das. Na­mai būna iš­puoš­ti šiau­dinė­mis de­ko­ ra­ci­jo­mis, sta­las gau­siai nu­krau­ tas vaišė­mis. Pri­va­lo­mi val­giai švedų Kalėdų sta­lui – bul­vių ir an­čiu­vių ap­ke­pas „Jan­so­no pa­gun­da“, ma­ri­nuo­ta silkė, mėsos ku­ku­liai, sūdy­ta la­ši­ ša, troš­kin­ti rau­do­nie­ji kopūs­tai ir dar kai ku­rie ki­ti pa­tie­ka­lai. Svar­biau­sias šven­ti­nio sta­lo ak­ cen­tas – vir­tas ir or­kaitė­je skru­ din­tas kiau­lie­nos kum­pis, ap­

tep­tas gars­ty­čių, džiūvėsė­lių ir kiau­ši­nio pla­ki­niu. Per šias gau­ sias vai­šes ge­ria­mas alus, deg­tinė su prie­sko­niais ir karš­tas vy­nas – glögg. Ma­no­ma, kad jo pa­va­di­ni­ mas kilęs iš gar­so, ku­ris sklin­da šį vyną ge­riant. De­ser­tui ruo­šia­mas įspūdin­go sko­nio ry­žių pu­din­gas su va­ni­ le, kepami im­bie­ri­niai sau­sai­niai. Be­je, ti­ki­ma, kad žmo­gus, ku­ris val­gy­da­mas ry­žių pu­dingą ap­tiks ja­me spe­cia­liai įmai­šytą ne­smul­ kintą mig­dolą, atei­nan­čiais me­ tais su­kurs šeimą. Švedų pa­pro­čius ir re­cep­tus mū­ sų ša­ly­je pri­tai­ko Šve­di­jos am­ba­sa­ dos Lie­tu­vo­je vir­tuvės va­dovė Dai­ va Leo­na­vi­čienė. Ji Skan­di­na­vi­jo­je be­veik kas­met pa­pil­do sa­vo ku­li­ na­ri­jos ži­nių ba­gažą, ku­riuo mie­ lai da­li­ja­si su tau­tie­čiais.

„„Pa­ra­das: Kalė­dos Šve­di­jo­je pra­si­de­da Šv. Liu­ci­jos dieną. 

Lei­di­nio „This is Swe­den“ nuo­tr.


26

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

„Tikė­ji­mas be gerų darbų nie­ko 90-metė aku­šerė Re­gi­na Kor­sa­kienė pa­dėjo tūkstan­čiams Lie­ tu­vos vaikų iš­vys­ti pa­saulį. Visą gy­ve­nimą ki­tus gelbė­ju­siai mo­ te­riai se­natvė­je ir pa­čiai pri­reikė pa­gal­bos. Mal­tie­čiai, at­ve­žan­ tys karš­to mais­to į na­mus pa­gal pro­gramą „Mais­tas ant ratų“, da­ bar yra vie­ni iš ne­dau­ge­lio žmo­nių, ku­riuos Re­gi­na ma­to. Ar­vy­das Bru­žas Iš­ban­dy­mai – nuo jau­nystės

„Jau pa­čio­je jau­nystė­je pa­ty­riau did­žiu­lių iš­ban­dymų, – pa­sa­ko­ ja Re­gi­na. Po klu­bo ope­ra­ci­jos se­ nutė vos ju­da, todėl sėdi ant so­ fos, at­si­rėmu­si į did­žiulį ra­mentą su spe­cia­lia iš­gaub­ta at­ra­ma alkū­ nei. – Su­bom­bar­duo­ta­me Vil­niu­ je bai­gu­si aku­še­rių mo­kyklą, pil­na jau­nat­viš­ko mak­si­ma­liz­mo dvi­de­ šimt­metė pa­si­pra­šiau skir­ti ten, kur sun­kiau, kur ypač rei­kia spe­ cia­listų. Pra­šymą pa­ten­ki­no – pa­ te­kau į Jo­niš­kio ra­joną dirb­ti aku­ še­re. Bu­vau ten vie­nut vie­nutėlė, be jo­kio gy­dy­to­jo, ne­turė­jau nė su kuo pa­si­tar­ti. Vie­nai tek­da­vo priim­ti vi­sus spen­di­mus, le­mian­ čius gim­dyvės ir vai­ko li­kimą...“ Se­n utė pri­s i­m e­n a, kad to­m is die­no­mis be­veik kas­nakt iš­girs­ da­vo beld­žiant į du­ris. Pa­žiūrė­ da­vo pro langą – sto­vi rogės. Va­ di­na­si – reikės va­žiuo­ti į kaimą pas gim­dyvę. Sku­biai reng­da­vo­si, rink­da­vo­si prie­mo­nes. Svar­biau­ sia – ne­pa­mirš­ti nie­ko iš inst­ru­ mentų, hi­gie­nos reik­menų. Ži­no­ da­vo: jei ką pa­mirš – gim­dy­vei ir vai­kui tai reiš­kia did­žiu­les komp­

li­ka­c i­jas ar net mirtį. Įsidė­d a­ vo sa­vo šva­rių pa­klod­žių, rankš­ luos­čių, mui­lo. „Turė­ti savų šva­rių ant­klod­žių, hi­gie­nos reik­menų bu­vo būti­na, – aiš­ki­na Re­gi­na. – Daž­niau­siai ūki­nin­kai ne­norė­da­vo duo­ti sa­vo ant­klod­žių, kad gim­dyvė ne­suk­ru­ vintų, pa­mes­da­vo jai tik šie­no ant lo­vos. Ta­čiau juk hi­gie­na – svar­ biau­sia, todėl im­da­vau sa­vo prie­ mo­nes.“ Išė­ju­si į speigą, Re­gi­na sėsda­ vo į lau­kian­čias ro­ges. Jai ant pe­ čių ūki­nin­kas pa­pras­tai už­mes­da­ vo sun­kius kai­li­nius, pil­nus blusų, ir rogės pa­judė­da­vo snie­guo­tais įša­lu­siais ke­liais. Va­žiuo­ti tek­da­ vo daž­niau­siai 15–20 ki­lo­metrų. Būda­vo ne­žmo­niš­kai šal­ta, po visą kūną pra­dėda­vo laks­ty­ti blu­sos iš kai­li­nių, kai­tin­da­mos kaip elekt­ra. Priėmė tūkstan­čius vaikų

At­va­žia­vus pas gim­dyvę be­veik vi­ sa­da tas pa­ts vaiz­das – lo­vo­je ant šie­no gu­lin­ti iš skaus­mo rėkian­ ti mo­te­ris, šei­my­niš­kiai su­trikę blaš­ko­si po trobą. Pa­matę Re­giną vi­si iš­kart nu­rim­da­vo. Sup­ras­da­ vo, kad at­ėjo pa­gal­ba. Nors bu­ vo jau­nutė, Re­gi­na vi­sa­da jaus­da­

vo did­žiulę at­sa­ko­mybę ir iš kar­to im­da­vo ini­cia­tyvą į sa­vo ran­kas – or­ga­ni­zuo­da­vo pa­galbą gim­dy­vei, priim­da­vo kūdikį, jį nu­praus­da­vo. Tai pa­pras­tai truk­da­vo visą naktį. Pa­ry­čiui pa­var­gu­si aku­šerė vos lai­ kydavosi ant kojų. „Tūkstan­čiai vaikų at­ėjo į pa­saulį su ma­no pa­gal­ba, – ty­liai kal­ba se­ nutė. Jos vei­du nu­si­ri­ta švel­ni to­ limų dienų pri­si­mi­nimų ban­gelė. – Nė vie­no jų ne­pra­žud­žiau, ne­ pa­da­riau nė vie­nos klai­dos. Lin­ kiu, kad ir da­bar jiems vis­kas bū­ tų ge­rai.“ „Kaip ištvėrėtė tokį pra­garą, – klau­siu mo­ters. – Juk bu­vo­te dvi­ de­šimt­metė, norė­jo­si gi ir pa­si­ links­min­ti? Bu­vo­te to­kia jau­na...“ „Ži­no­ma, norė­jo­si ir į šo­kius nuei­ ti, ir su draugė­mis pa­būti, – šyp­so­ si Re­gi­na. – Ta­čiau visų svar­biau­sia man bu­vo dar­bas, pa­rei­ga. O ir lai­ ko ne­bu­vo. Esu ti­kin­ti, daug skai­tau Šventąjį Raštą. Ta­čiau kar­tu ži­nau, kad vien tikė­ji­mo ne­pa­kan­ka. Tu­ri­ me pa­dėti sa­vo ar­ti­mui, da­ry­ti ge­ rus dar­bus. Tikė­ji­mas be gerų darbų nie­ko ne­reiš­kia. Kris­tus ne tik skel­ bė tikė­jimą, ta­čiau ir visą laiką pa­ dėjo žmonėms – gydė, da­li­jo duoną, darė ste­buk­lus. Štai toks ir yra tik­

ra­sis tikė­ji­mas – ne tik mels­tis, bet ir da­ry­ti ge­rus dar­bus, pa­dėti.“ Glo­bo­jo se­nutę

Re­gi­na pri­si­me­na, kad kartą, dar so­vie­ti­niais me­tais, draugė jai pa­ pa­sa­ko­jo, jog vie­na­me rūsy­je gy­ve­ na ge­ne­ro­lo našlė – la­bai ap­leis­ta, ba­dau­ja. Re­gi­na nu­ėjo pa­žiūrė­ti ir pa­si­baisė­jo – be­veik 90 metų Jad­ vy­ga iš tiesų gy­ve­no sa­vo bu­vu­sio na­mo rūsy­je ir tie­siog ne­turė­jo ką val­gy­ti. Pen­si­jos ne­gau­da­vo, vi­sas tur­tas bu­vo atim­tas. Jad­vygą mai­ti­ no kai­my­nai, at­si­tik­ti­niai žmonės.

Su­bom­bar­duo­ta­me Vil­niu­je bai­gu­si aku­ še­rių mo­kyklą, pil­na jau­nat­viš­ko mak­si­ ma­liz­mo dvi­de­šimt­ metė pa­si­pra­šiau skir­ ti ten, kur sun­kiau.

Re­gi­na nu­tarė se­nutę pa­glo­bo­ ti. Prad­žia bu­vo sun­ki, ke­letą die­ nų turė­jo vien tik kuop­ti jos butą – vis­kas bu­vo įjuodę, ap­lipę grau­ ži­kais, ta­ra­ko­nais. Pa­čią mo­terį ir­ gi reikė­jo il­gai praus­ti bei šveis­ti – ji bu­vo la­bai il­gai ne­mau­dy­ta. Taip ir li­ko Re­gi­na Jad­vy­gos glo­bo­ti. Kas­ dien leis­da­vo jai vais­tus, mai­tin­da­ vo. Vi­sa tai, ži­no­ma, reikė­jo pirk­ti už sa­vo pi­ni­gus. „Kaip į tai žiūrė­jo jūsų šei­ma? – klau­siu Re­gi­nos. – Ar ne­si­prie­ši­no?“

„Ką jūs, – sa­ko ji, mes­da­ma akį į su­ka­bin­tas ant sienų ar­timųjų nuo­trau­kas se­no­vi­niuo­se rėme­ liuo­se. – Na­miš­kiai ne tik ne­si­prie­ ši­no, ta­čiau ir pa­tys ska­ti­no. At­si­ me­nu, kas­kart sėdant prie sta­lo vy­ras vis neuž­mirš­da­vo pa­klaus­ ti: „Ar nu­ne­šei Jad­vy­gai val­gy­ti?“ Ma­no vy­ras pa­ts la­bai daug kentė­ jo, daug metų bu­vo la­ge­ry­je, ži­no­ jo, kaip svar­bu pa­dėti ki­tiems. Kai jį su­ėmė, li­kau su 11 mėne­sių kūdi­ kiu. Vy­ras kalė­jo de­šimt metų, ta­ čiau grįžo gy­vas... Da­bar jis jau mi­ ręs, mirė ir duktė. Li­ko tik sūnus, ta­čiau jis psi­chiat­ri­jos li­go­ninė­je, re­miu jį iš sa­vo pen­si­jos.“ Su­sidūrė su sau­gu­mie­čiais

Re­gi­na pa­ti ir­gi bu­vo suim­ta, įmes­ ta į sau­gu­mo rūsius Šiau­liuo­se, nes drau­ga­vo su Šiau­lių „Rėky­vos“ elekt­rinės di­rek­to­riaus duk­te­ri­ mi. Po šia elekt­ri­ne so­vietų sau­ gu­mas su­ra­do par­ti­zanų bun­kerį, ku­ria­me slėpėsi 11 žmo­nių. Vi­sus užmė­tė gra­na­to­mis, iš­žudė. Elekt­ rinės di­rek­to­rių iš­kart nu­šovė, o jo duk­terį ir Re­giną su­ėmė. Po ku­ rio lai­ko ją pa­lei­do, ta­čiau dar apie dve­jus me­tus sekė. Turė­jo Re­gi­na kartą ir gim­dymą priim­ti par­ti­zanų že­minė­je. At­si­me­na, vežė ją už­riš­ to­mis aki­mis daug va­landų, kol pa­ siekė miš­ko glūdumą. Pri­si­pažįs­ta, kad bu­vo la­bai bai­su. Kaip gy­ve­na Re­gi­na da­bar, ko­ kios pro­ble­mos ją var­gi­na? „Se­ no žmo­gaus gy­ve­ni­mas sun­kus, nes ne­ga­li pa­ts savęs ap­si­tar­nau­ti, – da­li­ja­si min­ti­mis se­nutė. – Vi­ są laiką esi pri­klau­so­mas nuo kitų.

Dar ga­liu šiek tiek paei­ti. O kiek to­kių, ku­rie pri­ kaus­ty­ti prie lo­vos, pa­ra­ly­ žiuo­ti.

„„Po­žiū­ris: nors R.Kor­sa­kienė jau­čia metų naštą, į pa­saulį mo­te­ris vis tiek


27

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ne­reiš­kia...“ Turė­jau klu­bo ope­ra­ciją, vos ju­du. Tik­rai la­bai rei­kia pa­gal­bos. Di­delė pa­gal­ba man yra mal­tie­čių ve­ža­ma karš­ta sriu­ba. Daug bend­rau­ja­me su sa­va­no­riu Man­tu, ku­ris man jos at­ve­ža. Daž­nai su juo pa­kal­ba­me ir apie krep­šinį. Esu spor­to meistrė, še­še­rius me­tus žaid­žiau Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­tinė­je, or­ga­ni­za­vau Vil­niaus mies­to mo­terų krep­ši­nio rink­tinę. Mal­tie­čių ap­si­lan­ky­mas ir jų pa­ra­ma man tik­rai la­bai daug reiš­kia.“ „Man dar ne taip blo­gai“

Did­žiau­sia se­nutės pro­ble­ma – ap­ leis­tas bu­tas už sie­nos, kai iš jo iš­ kėlė aso­cia­lius gy­ven­to­jus. Jie rin­

ko šiukš­les ir ta­me bu­te jas kaupė. Iki šiol bu­tas sto­vi tuš­čias, ne­šil­ do­mas, iš jo sklin­da šal­tis, pa­ten­ ka grau­žikų, ta­ra­konų. Jų pas Re­ giną pa­tek­da­vo pro sky­les sie­no­je, did­žiulės žiurkės bu­vo pra­dėju­sios nak­ti­mis laks­ty­ti po butą. Re­gi­na la­bai jų bi­jo­da­vo, net mie­go­da­vo už­žie­bu­si šviesą. Da­bar, pa­de­dant kai­my­nams, pa­dėtis kiek pa­gerė­jo, ta­čiau ap­leis­tas bu­tas vis tiek sto­vi tuš­čias. Todėl Re­gi­nos bu­te di­delė drėgmė ir šal­tis. „Man dar ne taip blo­gai, – tvir­ ti­na se­nutė. – Dar ga­liu šiek tiek paei­ti. O kiek to­kių, ku­rie pri­kaus­ ty­ti prie lo­vos, pa­ra­ly­žiuo­ti. Jiems tai rei­kia pa­dėti.“

Apie pro­jektą Mal­t ie­čių pro­jek­te „Mais­tas ant ratų“, vyk­do­ma­me 15-oje Lie­tu­vos miestų, to­k ių kaip Re­g i­na – pa­gal­bos rei­ka­ lingų – žmo­nių daug: yra ir ne­vaikš­ tan­čių, ir sun­k iai ser­gan­čių. Vi­si vie­ ni­ši, pri­k lau­so­mi nuo sve­timų pa­gal­ bos. Karš­tas mais­tas ir mal­tie­čių sa­ va­no­r ių ap­si­lan­k y­mas jiems – vie­ nin­telė li­ku­si pa­guo­da. Kas­met mal­tie­čių ini­ci­juo­ja­ma ak­ci­ ja „Mal­tie­čių sriu­ba 2012“ sie­kia­ma at­ kreip­t i Lie­tu­vos vi­suo­menės dėme­ sį į to­k ius sun­k iai ser­gan­čius se­nus žmo­nes ir pa­gal­bos jiems rei­ka­l in­ gumą, ska­t in­t i sa­va­no­r ystę, skleis­t i krikš­č io­n išką­s ias, bend­r uo­me­n i­ nes ver­t y­bes, meilę ar­t i­mui. Ir, ži­ no­ma, su­r ink­t i aukų, kad pa­ra­mos se­ne­l iams pro­jek­tai galėtų gy­v uo­ ti. Juk to­k ie gar­baus am­ž iaus žmo­

nės kaip Re­g i­na, ati­davę sa­vo gy­ve­ nimą ki­tiems, yra ver­ti mūsų pa­gar­ bos ir pa­ra­mos. Šiuo me­t u kiek­v ie­nas ga­l i pa­rem­t i ak­ciją „Mal­t ie­čių sriu­ba 2012“ skam­ bin­da­mas ar­b a siųs­da­mas ži­nutę trum­pai­siais nu­me­r iais 1416 (au­ka – 2 li­tai), 1418 (au­ka – 10 litų). Taip pat per­ves­da­mas pi­n igų į spe­cia­l ią ak­ ci­jos „Mal­t ie­čių sriu­ba 2012“ ban­ko sąskaitą: LT29 4010 0424 0397 4431. Ak­ciją vai­n i­kuos kon­cer­tas „Mal­t ie­ čių sriu­ba 2012“, kurį LRT te­le­vi­z i­ja trans­liuos gruod­žio 25-osios va­karą. Ja­me vi­sa Lie­tu­va pa­ro­dys sa­vo rū­ pestį ir meilę tiems, ku­rie gra­žiau­sius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ati­davė kur­da­ mi Lie­tuvą. Da­bar me­tas mums jais pa­si­rūpin­ti. Su­sibūrę dėl kil­naus tiks­ lo tik­rai ga­li­me jiems pa­dėti.

Pra­ban­gos ko­das – kai­li­niai nors ir iš kur­mių Dai­va Ja­naus­kaitė d.janauskaite@diena.lt

Praė­jo tie lai­kai, kai kai­li­niai bu­ vo skir­ti tik gin­tis nuo spei­go. Da­ bar jie – sa­vo­tiš­kas pra­ban­gos ir sa­vi­vertės ma­tas. At­ša­lus orams pra­si­de­da tik­ras jų pa­ra­das, ku­ rį vi­sa­da smal­siai ste­bi kai­li­nių meist­rai. Lie­tu­viai dir­ba ki­nams

Mūsų mo­čiutės daž­niau­siai visą gy­ve­nimą ne­šio­da­vo vie­nus kai­li­ nius. Atid­žiai pri­žiū­ri­mi ir bran­gi­ na­mi jie ilgą laiką at­rodė dailūs ir tvar­kin­gi – lyg nau­ji. Da­bar itin aukš­tos ko­kybės, ge­ rai iš­dirb­tus, gra­žius ir pa­tva­rius kai­liu­kus meist­rai čiu­pinė­ja vis re­ čiau. Mat Lie­tu­vo­je užau­gin­ti kai­li­ niai žvėre­liai yra pa­klau­si ir ne­pi­ giai su­per­ka­ma prekė ir daž­niau­ siai iš­ke­liau­ja į Ki­niją. Ži­no­vai teigė, kad šių metų va­ sarą ki­nai kai­lių su­pir­ki­mo kai­ nas mūsų ša­ly­je pa­kėlė 30 ar net 40 pro­c. ir iš­si­vežė vi­sus Lie­tu­vo­je užau­gintų žvėre­lių kai­liu­kus. Kad ir keis­ta, da­bar lie­tu­viai dir­ba ki­nams, ku­rie iš ge­ros ža­lia­vos pa­ ga­mi­na pra­stus daik­tus. Pa­vyzd­žiui, vie­tos meist­ras švar­ke­liui su­nau­do­ ja nuo 30 iki 35 au­di­nių kai­liukų, o ki­nai su­ge­ba juos taip iš­tam­py­ti, kad iš­si­ver­čia ir su 15 kai­liukų. To­ dėl ga­mi­nys daž­nai gra­žus būna tik tol, kol ka­bo ant pa­ka­bo. Naudojo vie­ną le­ka­lą

Vy­res­nie­ji kai­lių meist­rai ga­li iš­ var­dy­ti ko­ne pa­me­čiui, kaip Lie­ tu­vo­je keitė­si kai­li­nių ma­dos. Ta­ry­bi­niais lai­kais ir ne­prik­lau­ so­mybės pra­džio­je dau­ge­lis siu­ vo­si kai­li­nius iš Lie­tu­vo­je užau­ gintų triu­šių, la­pių, nu­trijų ir net kur­mių kai­liukų. Daž­niau­siai jie būda­vo pra­stai iš­dirb­ti, tad meist­ rai šiuos lai­kus pri­si­me­na kaip sun­kiau­sio dar­bo metą. Apie 1995-uo­s ius Lie­t uvą užplū­do nau­jos ma­dos, iš už­sie­ nio pra­dėta at­vež­ti pa­čių įvai­riau­ sių mo­de­lių kai­li­nių. Ne vie­nas meist­ras pri­si­me­na, kad mo­te­rys steng­da­vo­si ko­pi­juo­ti vie­na kitą. Jei ku­ri įsi­gi­jo kai­li­nu­ kus pla­čiais pe­čiais, pra­pla­tin­to­mis ran­kovė­mis ir platė­jan­čius į apa­ čią, me­tus ar net dau­giau meist­rai dau­gy­bei kitų mo­terų siū­da­vo kai­ li­nius pa­gal tą pa­tį le­kalą. Kuo dau­giau ga­li­my­bių at­si­ra­ sdavo iš­va­žiuo­ti į už­sienį, tuo įvai­ res­nių mo­de­lių lie­tu­viai par­si­vež­ da­vo. Ka­ra­ku­liai iš Vo­kie­ti­jos

Praė­jo dar ke­le­ri me­tai ir Lie­tuvą užplū­do pigūs dėvėti ka­ra­ku­lio

„„Fak­tas: kai­li­niai yra ne tik šil­tas dra­bu­žis. Jis spin­du­liuo­ja pra­ban­ga,

net jei tuos pa­čius kai­li­nius tėvas anks­čiau vilkė­jo tar­ny­bo­je.



kai­li­niai iš Vo­kie­ti­jos. Meist­rams ta­da bu­vo tapę kas­die­ny­be iš trejų senų, bet dar vi­sai ne­blogų kai­li­nių siū­ti pui­kius vie­nus. Įgudę meist­ rai su­gebė­da­vo pa­ma­ty­ti, kad šie kai­li­niai bu­vo ne kartą per­si­ūti dar Vo­kie­ti­jo­je, o vėliau ne vieną kartą ir Lie­tu­vo­je. Tai by­lo­jo apie pui­kią ka­ra­ku­lio ko­kybę. Praė­jo vi­sai ne­daug lai­ko, kai pa­vie­niai meist­rai pra­dėjo pa­ stebė­ti, kad vo­kiškų kai­li­nių pi­ gių dra­bu­žių par­duo­tuvė­se ne­li­ko. O ne vie­nas nu­gir­do, kad nau­jie­ ji vers­li­nin­kai, įkūrę di­des­nes kai­ li­nių siu­vyk­las, ne­šio­tus kai­li­nius pir­ko mai­šais pa­ke­liui į maž­me­ ninę pre­kybą dėvėtais dra­bu­žiais ir per­siuvę ma­siš­kai par­duo­da­ vo par­duo­tuvė­se bei tur­ga­vietė­se kaip nau­jus. Da­bar pi­gių dra­bu­žių par­duo­ tuvė­se ga­li­ma ras­ti tik la­bai pra­ stos ko­kybės kai­li­nių. Taip pat meist­rams siū­ti at­ne­ša­mi kai­liai stul­bi­na pra­sta ko­ky­be. Liek­nu­mo ne­pa­de­monst­ruo­si

Prieš be­ne še­še­rius me­tus ta­po po­ pu­liarūs be­brų kai­li­niai. Ge­rai iš­ dirb­ti, dai­liai nu­da­žy­ti ir nu­kirp­ti šie kai­liu­kai yra la­bai gražūs ir pa­tvarūs. Nors be­brų kai­li­niai būna sun­kes­ni už au­di­nių, ki­to­mis ypa­ tybė­mis šiems ne­nu­si­leid­žia. Meistrų klien­tai daž­niau­siai būna ar­ba la­bai tur­tin­gi, ar­ba la­ bai tau­pan­tys žmonės. Siuvė­jai ti­ ki­na, kad siu­vant kai­li­nius tau­py­ti ne­ga­li­ma, nes ri­zi­kuo­ja­ma įsi­gy­ti brangų nie­kutį, bet tai ne­bus tik­ ri kai­li­niai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

In­di­vi­dua­lius už­sa­ky­mus prii­ man­tys meist­rai ne­no­ri at­skleis­ ti klientų pa­slap­čių, ta­čiau ne­sle­ pia, kad kar­tais mo­terų įgeid­žiai vilkė­ti kai­linį dra­bužį ir at­ro­dy­ti liek­noms – ne­su­de­ri­na­mi. Ta­da ten­ka grieb­tis psi­cho­lo­gi­jos gud­ ry­bių, kad pa­si­sektų klientę at­ kalbė­ti nuo neap­gal­vo­to rei­ka­la­ vi­mo. Nudyrė 30 ka­čių

Vie­nas kai­lių meistrų, ne­pa­noręs at­skleis­ti sa­vo ta­pa­tybės, var­di­jo, su kurių gyvūnų kai­liais yra dir­ bęs. Prieš po­rą de­šimt­me­čių, kai Lie­tu­va gy­ve­no vi­suo­ti­nio de­fi­ci­ to lai­kais, kartą at­ėjo vy­ras ir at­si­ nešė gal tris­de­šimt juodų kai­liukų, ir ne­nuslėpė, kad tai da­žy­ti ka­čių kai­liai. Meist­ras dar ir da­bar pri­ si­me­na, kad per juo­dus da­žus bu­ vo ma­ty­ti rai­nu­mas. Oda bu­vo to­ kia tvir­ta, kad meist­ras ją ly­gi­na su ne­per­šau­na­ma lie­me­ne ir su­pran­ta, kodėl sa­ko­ma, kad katės tu­ri de­vy­ nis gy­ve­ni­mus. Ta­da siuvė­jas dir­bo kru­vi­nais pirš­tais. Pri­si­min­da­mas įdo­miau­sius at­ ve­jus vie­nas uos­ta­mies­čio meist­ ras minė­jo, kad jam yra tekę kai­li­ nius siū­ti iš avies kai­lio ki­limė­lio. Apie tai by­lo­jo eti­ketė. Tie­sa, kai­ li­nius iš to­kių ki­limė­lių jis va­di­na tik­ra tra­ge­di­ja. Kur­mių kai­liu­kai būtų la­bai pa­tvarūs ir dailūs, ta­čiau to­kio var­ go siū­ti dra­bužį iš dau­gybės ma­ žy­čių ga­ba­liukų imtų­si ne kiek­ vie­nas. Siū­ti kur­mių kai­liu­kus yra be­veik tas pat kas ga­min­ti skiau­ tinį, tik ke­lis­kart sun­kiau.

Ką sa­ko spe­cia­lis­tai Kai­li­nių siuvė­jai daž­nai aiš­ki­na, kad tvir­čiau­sią kailį tu­ri plėšrūnai, o nuo jų bėgan­tys žvėre­liai la­biau linkę šer­ tis, kad ašt­riais dan­ti­mis su­grieb­ti ga­ lėtų pra­ras­ti dalį plau­kuo­to kūno pa­ vir­šiaus, ta­čiau su­gebėtų iš­neš­ti kailį. Išim­tis yra lapė, nes jos kai­lis pra­stes­ nis net už triu­šio.

žvel­gia op­ti­miz­mo ku­pi­no­mis aki­mis. 

Ar­vy­do Bru­žo nuo­tr.

Dėl to, kad kai­lis grei­tai plin­ka, lapės

kai­li­nu­kai gra­žiai ga­li at­ro­dy­ti tik tre­ Kur kas pra­k tiš­kes­n is yra ne ma­ jus me­tus, o triu­ši­niai – iki pen­ke­rių. žesnę vertę tu­rin­t is ka­ra­ku­lis. Nuos­ Kai­l ių ka­ra­l ie­ne lai­ko­ma au­d inė – ta­ta, kad tai sun­k us kai­l is, yra pa­se­ tai pa­tvir­tintų dau­ge­lis meistrų bei nu­si. kai­l i­n ių par­davėjų. Ta­čiau su au­d i­ nių kai­li­nu­kais sėsti prie vai­ro ne­pa­ tar­ti­na, nes plau­ke­liai už­links­ta į ki­ tą pusę ir at­gal jų ne­be­su­šu­kuo­si. Be to, toks dra­bu­žis bi­jo lie­taus.

Tin­ka­mai iš­d irb­t i dar ne­g i­mu­s ių ėriukų kai­l iu­kai yra leng­v i ir la­bai gražūs, todėl tu­ri ne­mažą vertę. Kuo il­giau gy­ve­na ėriu­kas, tuo jo oda tam­ pa sto­resnė, o kai­liu­kas ne­dai­les­nis.


28

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

menas ir pramogos

De­mo­nai by­lo­ja apie skau­džias ne­tek­tis „Dan­gaus ro­jai ir pra­ga­rai žvaigž­dy­nų pa­ sau­liuo­se“ – taip va­di­na­si ne­pap­ras­tai įdo­ mi dai­li­nin­ko Vy­tau­to Pe­čiu­ko­nio ak­va­re­ lių pa­ro­da, eks­po­nuo­ja­ma Vil­niaus vai­ kų ir jau­ni­mo me­no ga­le­ri­jo­je. Vi­są sa­ vo kū­ry­bą V.Pe­čiu­ko­nis pa­do­va­no­jo Vil­ niaus mies­tui. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

At­kak­liai ėjo sa­vo ke­liu

Gruo­džio 10 d. V.Pe­čiu­ko­niui su­ kaks 86 me­tai. Jo dar­bai iš­si­ski­ ria neįp­ras­ta sti­lis­ti­ne ma­nie­ra ir sim­bo­lis­ti­ne pri­gim­ti­mi. Nie­ko pa­na­šaus ne­te­ko ma­ty­ti nei lie­tu­ vių pa­ro­do­se, nei dai­li­nin­kų dirb­ tu­vė­se. Me­ni­nin­ko pa­veiks­luo­se – puo­lę an­ge­lai ir de­mo­nai, die­ vai ir žmo­nės, paukš­čiai ir pla­čios erd­vės, kos­mo­sas. Vis­kas pa­ky­lė­ ta virš rea­ly­bės, dvel­kia fan­ta­zi­ja ir mis­ti­ka. At­ro­do, kad pa­veiks­luo­ se įnir­tin­gai kau­na­si gė­rio ir blo­ gio jė­gos. Me­no­ty­ri­nin­kų ver­ti­ni­mu, V.Pe­ čiu­ko­nis – vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­ je pro­fe­sio­na­lus dai­li­nin­kas, XX a. ant­ro­je pu­sė­je ėjęs sim­bo­liz­mo ke­ liu. Me­ni­nin­kas ne­puo­lė vaiz­duo­ti

ko­lū­kio fer­mų ir šau­nių ko­lū­kie­čių, kaip tuo me­tu bu­vo be­veik pri­va­lo­ ma, o at­kak­liai nė­rė į sim­bo­liz­mą. Tie­sa, tas jo ke­lias bu­vo „slap­tas“. „Jei­gu so­vie­tų val­džiai to­kius mis­ti­nius pa­veiks­lus bū­čiau ro­dęs, ma­ne bū­tų iš­ve­žę į Si­bi­rą“, – yra sa­kęs V.Pe­čiu­ko­nis, dau­gy­bę me­ tų ne­su­ren­gęs nė vie­nos per­so­na­ li­nės pa­ro­dos, o da­ly­vau­da­vęs tik gru­pi­nė­se. Ta­čiau dar so­vie­tų lai­kais ke­lią į jo na­mus kaž­kaip ras­da­vo už­sie­nie­ čiai, tarp ku­rių bū­da­vo la­bai tur­ tin­gų žy­dų iš Niu­jor­ko. Di­de­liam jų nu­si­vy­li­mui dai­li­nin­kas nė vie­no sa­vo dar­bo nė­ra par­da­vęs. Jis no­rė­ jo iš­sau­go­ti vi­są ko­lek­ci­ją – ir sa­vo de­mo­nus, ir re­li­gi­nius pa­veiks­lus – bei pa­do­va­no­ti ją Lie­tu­vai. Pa­ga­liau tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Vi­ są dai­li­nin­ko kū­ry­bą in­ven­to­ri­za­vo, ap­ra­šė, po­pie­rius su­tvar­kė jo mo­

„„Sa­vi­tu­mas: V.Pe­čiu­ko­nio dar­bai iš­si­ski­ria neįp­ras­ta sti­lis­ti­ne ma­nie­ra ir sim­bo­lis­ti­ne pri­gim­ti­mi. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ki­nė dai­li­nin­kė Gra­ži­na Mu­re­ly­tėAjaus­kie­nė. Su­dė­tin­go li­ki­mo žmo­gus

„„Po­mė­giai: dai­li­nin­kas V.Pe­čiu­ko­nis do­mi­si mi­to­lo­gi­ja, re­li­gi­ja, ast­ro­fi­

zi­ka, kos­mo­su, o jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja – pa­slap­tin­ga ir int­ri­guo­jan­ti. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pir­mo­ji per­so­na­li­nė V.Pe­čiu­ko­ nio kū­ri­nių pa­ro­da „Dan­gaus ro­jai ir pra­ga­rai žvaigž­dy­nų pa­sau­liuo­ se“ įvy­ko tik 2005 m. Na­cio­na­li­nė­ je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je. Pa­ro­da su­lau­kė di­de­lio vi­suo­me­ nės su­si­do­mė­ji­mo. Čia me­ni­nin­kas eks­po­na­vo ne tik da­bar Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo me­no ga­le­ri­jo­je Mo­ky­to­jų na­muo­se ro­do­mas ak­ va­re­les, bet ir di­džiu­les įspū­din­gas ta­py­bos dro­bes. V.Pe­čiu­ko­nis – su­dė­tin­go li­ki­mo žmo­gus, sa­ve kil­di­nan­tis iš Ita­li­jos aris­tok­ra­tų. „Ma­no gy­ve­ni­mo is­ to­ri­jos ne­pa­pa­sa­ko­si. Lie­tu­vo­je aš – Vy­tau­tas Pe­čiu­ko­nis, bet tik­ro­ji ma­no pa­var­dė – Ag­nus Eleg­ras“, –

tvir­ti­no dai­li­nin­kas ir pa­brė­žė, kad jo tė­vai nė­ra lie­tu­viai. Prieš dau­ge­lį me­tų jau­ni įsi­ my­lė­jė­liai at­si­dan­gi­no į Lie­tu­vą – ma­žą ne­prik­lau­so­mą vals­ty­bę, kur Anykš­čiuo­se gi­mė bū­si­ma­sis dai­ li­nin­kas. Lie­tu­vo­je jo tė­vas pa­si­va­ di­no Juo­zu Pe­čiu­ko­niu ir baž­ny­čio­ se gro­da­vo var­go­nais. Jau­na šei­ma nuo­lat kei­tė gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Pa­ra­šė fi­lo­so­fi­nį vei­ka­lą

1947 m. V.Pe­čiu­ko­nis įsto­jo į Kau­ no tai­ko­mo­sios ir de­ko­ra­ty­vi­nės dai­lės ins­ti­tu­tą. Jį iš kar­to priė­mė į ant­rą kur­są. Vai­ki­nas ir skulp­tū­ ras bu­vo lip­dęs, ir ta­py­ti mo­kė­jo. Skulp­tū­ros stu­di­jas bai­gė tuo­me­ čia­me Vil­niaus dai­lės ins­ti­tu­te. 1960–1987 m. V.Pe­čiu­ko­nis dir­ bo Vil­niaus vai­kų dai­lės mo­kyk­lo­ je (da­bar – Vil­niaus J.Vie­no­žins­kio

dai­lės mo­kyk­la) ir išug­dė apie 200 mo­ki­nių, ku­rie sėk­min­gai įsto­jo į Dai­lės aka­de­mi­ją. Su ko­le­go­mis dai­li­nin­kais jis be­veik ne­bend­rau­ da­vo. Di­džiau­si vie­nat­vę mėgs­tan­ čio dai­li­nin­ko drau­gai bu­vo jo mo­ ki­niai. Dai­li­nin­kas do­mi­si mi­to­lo­gi­ ja, re­li­gi­ja, ast­ro­fi­zi­ka, kos­mo­su. Šio­mis te­mo­mis jis per­skai­tė kal­ nus kny­gų. V.Pe­čiu­ko­nis pa­ts yra pa­ra­šęs 14 to­mų fi­lo­so­fi­nį vei­ka­lą „Dan­gaus ro­jai ir pra­ga­rai žvaigž­ dy­nų pa­sau­liuo­se“, ku­ria­me dės­to ne tik apie Vi­sa­tą, bet ir pa­sa­ko­ja apie sa­vo pa­slap­tin­gą bei int­ri­guo­ jan­tį gy­ve­ni­mą. KUR? Vai­kų ir jau­ni­mo me­no­ ga­le­ri­jo­je, Vil­niaus g. 39 / 6. KA­DA? Iki gruo­džio 18 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Vil­niaus sve­čias – at­gi­męs pran­cū­zų or­kest­ras Ope­ros ir ba­le­to teat­ras įro­dys, kad jo sce­na skir­ta ne tik ba­le­tams, ope­ roms ir ope­re­tėms, – čia ki­tų me­tų va­sa­rį kon­cer­tuos vie­nas ge­riau­ sių Pran­cū­zi­jos Na­cio­na­li­nis Tu­ lū­zos Ka­pi­to­li­jaus or­kest­ras.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­ le­to teat­ras (LNOBT), kaip ir dau­ ge­lis pa­sau­lio ope­ros sce­nų, be spek­tak­lių, ren­gia ir am­bi­cin­gus kon­cer­tus – pri­sta­to Lie­tu­vos pub­ li­kai gar­siau­sius me­no ko­lek­ty­vus, at­li­kė­jus, so­lis­tus. 2013 m. va­sa­rio 14 d. LNOBT kon­cer­tuos vie­nas ge­ riau­sių Na­cio­na­li­nis Tu­lū­zos Ka­pi­ to­li­jaus or­kest­ras. Di­ri­guos pa­sau­lio sce­no­se itin ver­ti­na­mas jau­no­sios kar­tos di­ri­gen­tas Tu­ga­nas Sok­hie­ vas, va­ka­ro so­lis­tė – le­gen­di­nė pia­ nis­tė Eli­sa­beth Leons­ka­ja. LNOBT iš­skir­ti­nių pro­jek­tų cik­ las pra­si­dė­jo dar 2010 m. ru­de­nį, kai teat­re grie­žė vie­nas ži­no­miau­sių pa­ sau­ly­je Niu­jor­ko fil­har­mo­ni­jos or­ kest­ras, re­či­ta­lį skam­bi­no pia­nis­tas

Jev­ge­ni­jus Ki­si­nas. Va­sa­rį į Vil­nių at­vyks­tan­tis Na­cio­na­li­nis Tu­lū­ zos Ka­pi­to­li­jaus or­kest­ras pa­sta­rai­ siais me­tais vis daž­niau įvar­di­ja­mas kaip vie­nas ge­riau­sių Pran­cū­zi­jos or­ kest­rų. Ko­lek­ty­vo iš­ta­kos – Tu­lū­zos „Théâtre du Ca­pi­to­le“ teat­ras. 2008 m. rug­sė­jį or­kest­ro mu­ zi­kos va­do­vu ta­po iš Ru­si­jos ki­lęs T.Sok­hie­vas, jis pri­kė­lė or­kest­rą nau­jam kū­ry­bi­niam eta­pui. Daug dė­me­sio pro­duk­ty­viam, kū­ry­bin­ gam ko­lek­ty­vo bend­ra­vi­mui ski­ rian­tis T.Sok­hie­vas su­ge­bė­jo su­ kur­ti ypa­tin­gą dar­bi­nę at­mos­fe­rą. Lei­di­nys „Le Fi­ga­ro“ Na­cio­na­li­nį Tu­lū­zos Ka­pi­to­li­jaus or­kest­rą pa­ krikš­ti­jo „vi­sos Pran­cū­zi­jos mu­ zi­ki­nio gy­ve­ni­mo cent­ru“, o „Le Mon­de“ po 2010 m. Pa­ry­žiu­je vy­ ku­sio kon­cer­to už­si­mi­nė apie nau­ją reiš­ki­nį – „sok­hiev­ma­ni­ją“. Na­cio­na­li­nis Tu­lū­zos Ka­pi­to­ li­jaus or­kest­ras be­ne la­biau­siai užim­tas vi­so­je Eu­ro­po­je. Ko­lek­ty­ vo tvar­ka­raš­ty­je – nuo sim­fo­ni­nės

mu­zi­kos se­zo­no šio or­kest­ro būs­ti­ nė­je, Tu­lū­zos kon­cer­tų sa­lė­je „Hal­ le aux Grains“, iki ope­ros ir ba­le­to spek­tak­lių „Théâtre du Ca­pi­to­le“ bei pa­si­ro­dy­mų dau­gy­bės fes­ti­ va­lių sce­no­se, tarp ku­rių – Bu­ka­ reš­to Geor­ge Enes­cu fes­ti­va­lis, San Se­bas­tia­no „La Quin­ce­na Mu­si­ cal“, „Choré­gies d’Oran­ge“ (Pie­tų Pran­cū­zi­ja) ir kt. Or­kest­ro gast­ro­ lių marš­ru­tai drie­kia­si nuo Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės, Vo­kie­ti­jos iki Pie­tų Ame­ri­kos ir Azi­jos kraš­tų. Kon­cer­tas Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re bus pir­mas ir vie­nin­te­lis Na­cio­na­li­nio Tu­lū­zos Ka­pi­to­li­jaus or­kest­ro pa­ si­ro­dy­mas Bal­ti­jos ša­ly­se. Skam­ bės po­pu­lia­rūs sim­fo­ni­niai kū­ri­ niai, Hec­to­ro Ber­lio­zo kon­cer­ti­nė uver­tiū­ra „Kor­sa­ras“ ir Mo­des­to Mu­sorgs­kio bei Mau­ri­ce’o Ra­ve­lio „Pa­ro­dos pa­veiks­lė­liai“, taip pat nuo­sta­bu­sis Ro­ber­to Schu­man­no Kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui. VD inf.

„„Pri­si­kė­li­mas: T.Sok­hie­vas per ket­ve­rius me­tus Na­cio­na­li­nį Tu­lū­zos Ka­pi­

to­li­jaus or­kest­rą su­ge­bė­jo grą­žin­ti į Eu­ro­pos ge­riau­sių or­kest­rų gre­tas. 

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.


29

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Gruod­žio 15–31 d. Klaipė­dos uni­ver­si­ te­to spor­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vas „Žuvėd­ ra“ ren­gia Nau­ja­me­ tinę fiestą, per ku­ rią ap­lan­kys visų Lie­tu­vos did­žiųjų miestų are­nas.

„„To­liai: nuo­lat ke­liau­jan­tis „Žuvėd­ros“ ko­lek­ty­vas šių metų va­sarą sa­

vo pa­si­ro­dy­mais su­žavė­jo ir Pietų Korė­jos Jo­su mies­te vy­ku­sios pa­ ro­dos „Ex­po 2012“ lan­ky­to­jus.  To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Ne­ma­to­ma „Žuvėd­ros“ auk­so me­da­lių pusė Net dviejų va­landų pro­gra­ma, pa­pil­dy­ta nau­jais šo­kių nu­me­ riais, bus ypa­tin­ga dėl ke­lių svar­ bių prie­žas­čių. Pir­mo­ji – žiū­ro­vai iš­vys nau­jau­sią ko­lek­ty­vo pro­gramą „Rio“, be­veik me­tus ruoštą gruod­žio 8 d. Vo­kie­ti­jo­je ren­gia­ mam spor­ti­nių šo­kių pa­sau­lio čem­pio­na­tui. Ant­ro­ji – ga­li­mybė iš­vys­ti tokį re­ginį vei­kiau­siai pa­sku­tinį­kart, nes dau­gu­ma pa­ čios brand­žiau­sios „Žuvėd­ros“ ko­man­dos šokėjų po tu­ro pa­liks ko­lek­tyvą. Apie pa­si­ren­gimą čem­pio­na­ tams, kalė­dinį „Žuvėd­ros“ turą ir tikrąją per­ga­lių kainą li­kus sa­vai­ tei iki čem­pio­na­to Vo­kie­ti­jo­je su­ ti­ko pa­pa­sa­ko­ti ko­lek­ty­vui su vy­ru Ro­mal­du va­do­vau­jan­ti Skais­tutė Idze­le­vi­čienė. – Šis čem­pio­na­tas vyks Vo­kie­ ti­jo­je, ša­ly­je, ku­rios ko­man­ da įvar­di­ja­ma kaip nuo­la­tinė „Žuvėd­ros“ kon­ku­rentė vi­suo­se čem­pio­na­tuo­se. Kaip šiai ke­lio­ nei ruo­šiatės psi­cho­lo­giš­kai? – Ru­sai su­rengė du čem­pio­na­tus – Tiu­m enė­j e ir Mask­v o­j e. Ta­p o čem­p io­n ais. Vie­n o­j e vy­k u­s ia­ me čem­pio­na­te jie bu­vo ant­ri, o dvi vo­kie­čių ko­man­dos li­ko tre­

čio­je ir ket­vir­to­je vie­to­se. Ru­si­ jos ko­m an­d a vie­š ai tri­m i­t uo­ja, kad pa­si­ren­gu­si var­žy­tis su Vo­ kie­ti­ja, o mūsų jie net ne­mi­ni... Fak­tas yra vie­nas – mes pri­va­ lo­me šok­ti ge­riau, pri­va­lo­me at­ si­sto­ti iš­kel­to­mis gal­vo­mis ša­lia šių tur­tingų ša­lių at­stovų, ša­lia jų pra­ban­g ių kos­t iumų ir ga­l i­ my­bių bei ne­ma­ny­ti, kad esa­me pra­stes­ni ar ki­to­kie. – Gal jūs, kaip ir tre­ne­ris Kęstu­tis Kemzū­ra, sa­vo krep­ ši­nin­kams prie­š svar­bias var­ žy­bas rodęs he­ro­ji­nio ki­no fil­ mo „300“ išt­rau­kas, tu­ri­te pa­na­šių me­todų, kaip už­deg­ti ko­mandą nu­galė­ti? – Yra tik juo­das dar­bas ir po­kal­ biai, kit­kam ne­tu­ri­me lai­ko. Šokė­ jai į re­pe­ti­ci­jas ren­ka­si po darbų, mokslų ir kitų bui­ti­nių rūpes­čių. Pusė de­vy­nių va­ka­ro – re­pe­ti­ci­jos pra­džia, šo­ka­me iki de­šim­tos va­ ka­ro. Vis dau­giau šokėjų ne­beiš­ lai­ko ali­nan­čios ru­ti­nos, vis su­ dėtin­giau ras­ti jaunų žmo­nių, vi­sa sie­la at­si­da­vu­sių „Žuvėd­ros“ tra­ di­ci­joms ir tiks­lams. Pa­šau­kimą kei­čia no­ras gy­ven­ti pa­to­giai, pra­ ban­giai ir be pa­pil­domų rūpes­čių. Dėl šių ir kitų prie­žas­čių aš ne­ži­

nau, kiek dar il­gai bus tęsia­ma ši veik­la... – Ar ga­li­te pa­vie­šin­ti nau­jau­ sios „Žuvėd­ros“ pro­gra­mos de­ta­les? – Šį kartą „Žuvėd­ros“ pro­gra­ma al­suos Lo­tynų Ame­ri­kos karš­čiu. Pa­si­ro­dy­mui adap­ta­vo­me mu­ziką iš ani­ma­ci­nio fil­mo „Rio“. Mūsų di­zai­nerė Ai­na Zin­čiu­kaitė su­kūrė ir ryš­kius, spal­vin­gus kos­tiu­mus. Juo­se – vi­sas pa­pūgos Ama­zonės plunksnų spalvų spekt­ras. – Ar šį šou pa­ma­tys ir Lie­tu­ vos žiū­ro­vai per Nau­ja­me­tinės fies­tos turą? – Taip. Pub­li­kai pa­ro­dy­si­me be­ veik dviejų va­landų pro­gramą, ku­ rio­je – pa­si­ro­dy­mai „Vi­va Is­pa­ni­ ja!“, „Ja­mes Bond“, „Ura­ga­nas“, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­ se Lie­tu­vai pelnę auk­so me­da­lius. Per turą „Žuvėd­rai“ gy­vai gros vals­ty­bi­nis pu­čiamųjų inst­ru­mentų or­kest­ras „Tri­mi­tas“. Nau­ja­me­ tinę pro­gramą pa­pil­dys dai­ni­nin­kai Vai­da Ge­nytė ir Merū­nas Vi­tuls­kis bei ako­reo­no vir­tuo­zas, Lon­do­no ka­ra­liš­ko­sios mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tas Mar­ty­nas Le­vic­kis. VD inf.

Įsteig­ta S.Va­liu­lio pre­mi­ja Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ninkų sąjun­ga kitą sa­vaitę už reikš­min­giau­sius fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­jos ty­rinė­ji­mus įteiks pirmąją gar­saus lie­tu­vių ki­ no, te­le­vi­zi­jos ir fo­tog­ra­fij­ os kri­ti­ ko Skir­man­to Va­liu­lio pre­miją.

Prieš ke­le­rius me­tus ana­pi­lin išė­ jusį ki­no, fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­jos ži­ novą bei kri­tiką, il­ga­metį Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos dėsty­toją S.Va­liulį Lie­tu­vos fo­to­ me­ni­ninkų sąjun­ga nu­sprendė pa­ gerb­ti įsteig­da­ma jo var­du pa­va­ dintą pre­miją. Ji pirmą kartą bus įteik­ta kitą ket­vir­ta­dienį, gruod­ žio 13 d., Vil­niaus ro­tušė­je, kas­ me­čia­me sąjun­gos ren­gi­ny­je, ku­ ris su­kvies ša­lies kultū­ros ir me­no, vers­lo ir po­li­ti­kos žmo­nes, fo­tog­ ra­fus ir fo­tog­ra­fi­jos mėgėjus.

Sąjun­gos pir­mi­nin­kas Jo­nas Sta­se­lis džiau­gia­si, kad pre­mi­ja jau tu­ri rėmėją, ku­ris pa­si­ryžęs pri­si­ dėti prie šios idė­jos gy­va­vi­mo. Pre­mi­ja įsteig­ta ne tik ži­no­ mam fo­tog­ra­f i­jos ir ki­n o bei te­l e­v i­z i­jos kri­t i­k ui S.Va­l iu­l iui at­min­ti, ta­čiau ir jo bend­ra­žy­ giams bei sekė­jams įver­tin­ti ir pa­ska­tin­ti. Pre­mi­ja ski­ria­ma už reikš­m in­g iau­s ius ir pro­fe­s io­ na­liau­sius fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­jos ty­rinė­ji­mus ir pub­li­ka­ci­jas, kri­ ti­kos dar­bus, ku­ra­to­ri­nius pro­ jek­tus, fo­tog­ra­fi­jos lei­di­nių su­ da­rymą, įvai­ria­pusę fo­tog­ra­fi­jos sklaidą ir po­pu­lia­ri­nimą Lie­tu­ vo­je bei už­sie­ny­je per pra­ėju­ sius me­tus ar­ba už vi­so gy­ve­ni­ mo dar­bus. Šios pre­mi­jos rėmėja ta­po bend­rovė „Ei­ka“.

Kas­me­čia­me ren­gi­ny­je taip pat bus pri­sta­ty­ti šių metų lei­di­niai ir pa­ro­dos. Bus įteik­tos ir tra­di­cinės Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ninkų sąjun­gos pre­mi­jos. Ren­gi­nio lan­ky­to­jus į fo­tog­ra­finę ap­linką įtrauks pa­ro­ da, pa­reng­ta pa­gal šių metų met­ raš­čio „Lie­tu­vos fo­tog­ra­fij­ a: va­ kar ir šian­dien’12“ fo­tog­ra­fij­ as. Met­raš­čio su­da­ry­to­jas – Na­cio­ na­linės pre­mi­jos lau­rea­tas Al­gi­ man­tas Alek­sand­ra­vi­čius. Šis ren­gi­nys kar­tu yra ir Lie­tu­ vos fo­tomėgėjų sąjun­gos įkūri­ mo 80-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas 2013 m. sau­sio 15 d., įžan­ga. Lie­ tu­vos fo­to­me­ni­ninkų sąjun­ga yra kūry­binė sąjun­ga, tęsian­ti 1933 m. įkur­tos Lie­tu­vos fo­tomėgėjų sąjun­ gos kūry­binę ir vi­suo­me­ninę veiklą. VD inf.


30

ŠeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Di­die­ji pa­sau­lio lei­di­niai nuo­lat su­da­ro įta­kin­ giau­sių, tur­tin­ giau­sių ir ki­to­ kiau­sių po­li­tikų sąra­šus. O štai tink­la­la­pio fla­vor­wi­re.com at­sto­vai ką tik pri­statė, jų ma­ ny­mu, visų laikų did­žiau­sių bam­bek­lių ra­ šy­tojų de­šim­ tuką. „„Veid­mai­nystė: Ch.Bu­kows­ki, pa­ts su­si­kūręs ge­ni­jaus val­ka­tos bei gir­tuok­

lio įvaizdį, ki­tiems dėl po­lin­kio į links­my­bes ne­vengė prie­kaiš­tau­ti.

Bambė­ji­mas – me­ni­ninkų ge­nia­lu­mo po­žy­mis? Ne­pas­te­bi rąsto sa­vo aky­se

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Ra­šy­to­jai – ir­gi žmonės, o ne­re­tai jų pa­čių žmo­giš­ko­sios ydos vie­ ša­ja­me gy­ve­ni­me iš­ryškė­ja la­biau nei jų su­kurtų per­so­nažų. Į did­ žiau­sių ra­šy­tojų bam­bek­lių (dau­ giau­sia iš JAV) de­šim­tuką įtrauk­ti net ir to­kie garsūs XIX a. pab.– XX a. lie­tu­vių skai­ty­to­jams ne­blo­ gai ži­no­mi as­me­nys, kaip poetė, kri­tikė ir sa­ty­rikė Do­rot­hy Par­ ker, Pa­ry­žiaus me­ni­ninkų globė­ ja ir li­te­ratū­ros eks­pe­ri­men­ta­torė Gert­ru­de Stein, skan­da­lin­go­sios Lo­li­tos au­to­rius Vla­di­mi­ras Na­ bo­ko­vas ar šiuo me­tu Lie­tu­vos kny­gy­nuo­se itin po­pu­lia­rus pur­ vi­no­jo rea­liz­mo at­sto­vas Char­le­ sas Bu­kows­ki. Pas­ta­ra­sis, kaip ir kiek­vie­nas pro­fe­sio­na­lus niurz­ga, be jo­kių užuolankų rėžda­vo tai, ką matė. „Jis bu­vo tiek sa­vo kultū­ros šlo­ vi­ni­mo, tiek nie­ki­ni­mo eks­per­tas, baks­no­da­vo pirš­tu į sa­vo bi­čiu­lius, bet tuoj pat juos nu­ra­min­da­vo, kad vis­kas yra ge­rai“, – sa­ko­ma tink­ la­la­py­je. Pri­si­me­na­mas ir Ch.Bu­ kows­ki laiš­kas, ra­šy­tas bi­čiu­liui poe­tui Step­he­nui Rich­mon­dui. „LSD (nar­ko­tinė med­žia­ga – red. pa­st.), tai­gi, di­dy­sis pa­ra­ das, – vi­si to da­bar ima­si. Pa­ var­tok LSD, ir iš­kart tap­si poe­tu, in­te­lek­tua­lu. Ko­kia šlykš­ti mi­nia. Aš pa­si­sta­ty­siu kul­kos­vaidį sa­vo dra­bu­žinė­je, kad iš­nai­kin­čiau kuo dau­giau jų prie­š tai, kol jie ma­ne pa­čiups“, – dėstė Ch.Bu­kows­ki, ku­ris, ki­ta ver­tus, nė ne­si­slėpda­ mas tiek ro­ma­nuo­se, tiek gy­ve­ ni­me afi­ša­vo at­virą he­do­nizmą ir lėba­vi­mo džiaugs­mus.

yra kaip ma­ne­ke­nai, jos – ab­so­ liu­čiai neeg­zis­tuo­jan­tys da­ly­kai“, – at­vi­rai lie­jo ne­pa­si­ten­ki­nimą V.Na­bo­ko­vas. Ta­čiau norė­da­mas ką nors pa­gir­ti jis nie­kuo­met ne­ rodė to­kio ryž­to: „Yra ke­le­tas ra­ šy­tojų, ku­rie man pa­tin­ka, bet jų ne­minė­siu. Ano­ni­mi­nis pa­si­ten­ ki­ni­mas juk nie­ko ne­žeid­žia.“ Savęs aukš­ti­ni­mas ir pa­nie­ka ki­tiems at­si­skleid­žia ir ra­šy­to­jo in­ter­viu vie­nam Pa­ry­žiaus laik­ raš­čiui. Pak­laus­tas, ar nie­ka­da nė­ ra gavęs ver­tin­go pa­ta­ri­mo iš sa­vo knygų re­dak­to­riaus, jis pa­reiškė: „Re­dak­to­riaus? Turbūt turė­jo­te ome­ny­je, ko­rek­to­riaus. Te­ko pa­ži­ no­ti dau­gybę per­ma­tomų, be ga­ lo tak­tiškų būty­bių, ku­rios dis­ku­ tuotų su ma­ni­mi apie kab­lia­taškį, tar­si tai būtų jų garbės klau­si­mas. Ir iš tiesų kar­tais taip yra. Ta­ čiau kar­tais ten­ka su­si­dur­ti su jų po­mpas­tiš­ku ir „dėdiš­ku“ šiurkš­

Menkino kitų darbus

Rusų kilmės JAV ra­šy­to­jas V.Na­ bo­ko­vas api­būdi­na­mas kaip ža­ vu­sis bam­bek­lis. Jis bu­vo grei­tas men­kin­ti šiuo­lai­ki­nių ra­šy­tojų, ku­rie jam nerūpė­jo, dar­bus. „Dau­gybė ra­šy­tojų man tie­siog neeg­zis­tuo­ja. Jų var­dai išg­ra­vi­ruo­ ti tuš­čių kapų ant­ka­piuo­se. Ma­no, kaip skai­ty­to­jo, sko­niui jų kny­gos

„„Kraš­tu­ti­nu­mai: G.Stein na­muo­

se Pa­ry­žiu­je prie­globstį ras­da­vo žy­miau­si XX a. pir­mos pusės me­ ni­nin­kai, ta­čiau ji pa­ti garsė­jo ne tik sa­vo dar­bais, bet ir ki­tus žmo­ nes nie­ki­nan­čiais pa­reiš­ki­mais.

tu­mu, kai jie ima teik­ti pa­si­ūly­ mus, į ku­riuos ten­ka rea­guo­ti itin griaus­min­gai.“ Drabs­to­si ir keiks­mais

Taip pat de­šim­tu­ke pri­sta­to­ma Gert­ru­de Stein yra pa­reiš­ku­si: „Jei apie nieką ne­ga­li­te pa­sa­ky­ti bent vie­no ge­ro žod­žio, atei­ki­te ir at­ si­sėski­te ša­lia manęs.“ Ji pa­ti sa­ ve laikė ge­nia­lia as­me­ny­be, vi­sur steng­da­vo­si do­mi­nuo­ti bei nuo­lat į akis laidė mi­zant­ro­pi­nius juo­ke­ lius, pa­vyzd­žiui: „Ma­no vaiz­duotė vei­kia kur kas pui­kiau, kai ne­kal­bu su ki­tais.“ Sąrašą pa­pil­do ir Lie­tu­vo­je kiek ma­žiau ži­no­mas JAV ra­šy­to­jas bei vaikų knygų iliust­ra­to­rius, miręs šių metų ge­gužę, Maurice’as Ber­ nar­das Sen­da­kas. Jis, kaip ir dau­ ge­lis jo ko­legų iš šio de­šim­tu­ko, nea­py­kantą ki­tiems ra­šy­to­jams ro­ dė at­vi­rai. Ta­čiau su­ve­dinė­da­mas sąskai­tas su šiuo­lai­kinės li­te­ratū­ ros žvaigž­de Sal­ma­nu Rush­die, t. y. vie­na­me in­ter­viu kalbė­da­mas apie kitą ne­se­niai duotą in­ter­viu tink­la­la­pio npr.org žur­na­lis­tei, jis ne­vengė net ir ne­cenzū­ri­nių žod­žių. „Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ką ji pa­sakė blo­gai, yra tai, kad jos mėgsta­ miau­si pa­šne­ko­vai per kar­jerą – tai aš ir tas su­knis­tas kvai­las ra­šy­to­ jas. S.Rush­die, tas išg­lebęs su­bin­ ga­vis. Jis „New York Ti­mes“ skyrė visą pus­lapį ma­no kny­gos „Bran­ gio­ji Mi­li“ ap­žval­gai. Jis jos neap­ ken­čia. Jis yra šlykš­tus“, – dėstė M.B.Sen­da­kas. Be minėtų pa­vard­žių, niurzgų gre­to­se at­si­dūrė ir taip pat šie­ met pa­saulį pa­likęs JAV ra­šy­to­ jas, sce­na­ris­tas Gore’as Vi­da­lis, ro­manų, pje­sių ir sce­na­rijų fil­ mams kūrėjas Nor­ma­nas Mai­le­ ris, psi­cho­lo­gi­nių tri­le­rių pa­ži­ ba Pat­ri­cia Highs­mith, ra­šy­to­jas ir žur­na­lis­tas Chris­top­he­ris Hit­ chen­sas, o sąrašą už­bai­gia vie­nin­ te­lis ne ame­ri­kie­tis – austrų ra­šy­ to­jas Tho­mas Bern­har­das. Pa­rengė Ig­nas Ja­čaus­kas


Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624

Kelionių

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Tel. 261687 3653, 261+44 3655, 3659Informaci58 503, 778 261 627 1449. skelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com. 959526

Siūlo darbą

Parduoda

Reikalinga pardavėja prekiauti rūkytais mėsos gaminiais Kalvarijų turgavietėje. Tel. 8 683 67 387. 1054571

Reikalingi santechnikai su darbo patirtimi dirbti Vilniaus regione. Tel. 8 683 60 846.

1053266

Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460. 1049974

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką  – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1052979

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. vertinimo. 1. PŪV užsakovas: UAB „Autosilinfo@gmail.com.

vera“, E.Šimkūnaitės g. 9, LT-04130 Vilnius. 952525 2. PŪV pavadinimas: UAB „Autosilvera“, neNekilnojamąjį turtą tinkamų naudoti autotransporto priemonių Kitos Šiuolaikišką 9 kv. m prekybos pavilijoną Jus- ardymas. 3. PŪV vieta: Vilniaus apsk., Vilbaldų gamyba. kokytiniškių turguje, galima prekiauti mėsa, turiNestandartinių niaus m., E.Šimkūnaitės g. 9.Aukšta 4. Atsakingos maisto tvarkymo pažymėjimą, yra karštasbė –institucijos žema kaina. www.guobosbaldai.lt priimta atrankos išvada: .LRTel. AM vanduo, grindinis šildymas, kondicionierius.8 656 69 099. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos depar760904 Tel. 8 683 67 387. tamento (toliau – VRAAD) 2012 12 06 priim1053542 ta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-2234: PŪV PAV neprivalomas. 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima per 10 dienų nuo šio skelbimoturtą E.Šimkūnaitės g. 9, nekilnojamąjį LT-04130 Vilnius, darbo valandomis. 6. PaParduodamas dviejų kambarių butas Palansiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti gosVRAAD, centre, A.Juozapavičiaus už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel.Vilg. 9, LT-09311 8 603 62tel. 096. nius, (8 5) 272 8536, per 20 darbo die955765 nų nuo šio skelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „AV Consulting“, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 1880, per 10 Brangiai su žeme arba išsidarboperkame dienų nuomišką šio skelbimo.

Perka

parduoda

perKa

1054848 kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Informuojame, kad vadovaujantis 2012 09 Tel. 8 676 41 155.

929896 25 detaliojo teritorijų planavimo organiza-

pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

STOGINIŲ STATYBOS, PARDUOTUVIŲ REKONSTRAVIMO Į PREKYBOS PAVILJONUS, KALVARIJŲ G. 61, VILNIUS PROJEKTAS

S A K SI,

A S I N K

T A S R

AN DA !

31

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Tel. (8 5)pasiūlymai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi kelionių

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ŽIEMĄ GERAI. ypatingą kainą. ŽIEMA VASAROS ATOSTOGOS KAINUOJA PIGIAU!!! Užsisakykite skrydį iki gegužės dienos,nuo irvaJoninių kruizas „Novaturas” irRyga–Stokholmas–Ryga „Teztour” siūlo15 didžiausią saros pasirinkimą: leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt kelionių Bulgarija, Varna nuo 829 Lt 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus Turkija, 03 Antalija nuo 949 Lt nakties vaNiujorkas Lt Lt Graikija, nuo Kreta2226 nuo 959 karėlį! Turkija, Bodrumas nuoLt1059 Lt Vašingtonas nuo 2526 Baltijos jūroje bus ir disko,Ltir linksmybės iki Graikija, Kosas nuo 1069 Bostonas 2588 ryto! Kroatija,nuo Rijeka nuoLt1189 Lt Graikija, Rodas nuo 1159 Lt

Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius

ir pareigųVarėnos perdavimo sutartiUABtoriaus „BESTteisių COMPANY“ r. perka: Naujieji metai Pekine, Kinijoje AUTOBUSU mi Nr. 699-12 reg. Nr. Sumokame AD-808-(3.31) rengia- KELIONĖS veršelius, galvijus, avis. iš karto. KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis 1002396 mas 0,3542 ha ploto žemės ūkio paskirties Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt sklypo, kad. Nr. 4117/0100:326, (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 803,žemės 8 601 71 558, (8 310) 48 323. esančio Dvariškių vs., Riešės sen., Vilniaus Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt 953105 nuo 370naktis Lt Varšuvoje Kelionių (05.19/20) r., detalusis planas. Planavimo organiza- Muziejų KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunpilys–Čekijos rojus–Praha torė: Danuta Valeiša, adresas L.Giros g. Čekijos Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 – Lt 577 Lt tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos 72-59, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vil- Šveicarijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–Osvencigamtos stebuklai 1397 Ltjūros 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacimas1197 – 437 domus“, įmonės kodas 300655884, bu- Ryga–Saremos nuo Lt Lt sala–Talinas – 377 Lt ja – www.lietuvalondonas.com. Kita Dunojaus vingis–Budapeštas – 627 Lt veinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Kroatija nuo 990 1053326 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi-2012Vilnius, 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt info@vildomus.lt . Planavimo tikslas: kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš kar-timip.UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto sostinės –IŠ627 Lt Paskolos LĖKTUVU VILNIAUS: to. Tel. 8 676 41 155. pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudo- Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: 929925byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuojimoUAB paskirtį iš žemės ūkio administratopaskirties į ki- Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, jančios „Joanos avialinijos“ tos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją Malta burgas, Niurnbergas) – 1397Lt – 904 Lt(poilsinės) riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESVARŠUVOS Įvairūs – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pas- IŠAristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Graikija, Cgalkidikė – 979 nuo 935LtLt tatų statybai (G1), padalyti į sklypus. Nu- Egiptas, – 647 LtHurgada Kita – V.Česonis, tel. 8 686 83 teritorijos 541. Prašomnaudojimo iki 2012 Gaujos prkas–Talinas–Tartu statyti planuojamos Ispanija, Kosta Dorada – 999–Lt377 Lt Bulgarija nuo 850 Lt 11 d. režimą. imtinai pateikti savo kredito-re- Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–Kar2012 12 18 12 val. į žemės sklypo, esan-m. birželio ir tvarkymo Nustatyti statybos Ispanija, Alikantė Šri Lanka nuo– 3500 Lt lovy Varai) 667 –Lt1108 reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai čio Vilniaus r. sav., Sadūniškių k., kad. Nr.rinius glamentus naujai statomiems/rekonstruoGraikija, sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt 4152/2300:180, ženklinimą kviečiami gre-(bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prijamiems statiniams. Planavimo terminai: SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija – 1185 Lt timo sklypo, kad. Nr. 4152/2300:171, pavel-dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanparengtas detalusis planas viešai ekspo- Tunisas lėktuvunuo 770 Lt dėtojai. Darbus atliks UAB G.M.&Co, Verkiųčių dokumentų nuojamas nuo 2012 įformintus 12 04 iki 2013 01 10 Bulgarija, tinkamai nuorašus. – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 g. 29, Vilnius, gm@geodeziniaimatavimai.TaipRiešės seniūnijos patalpose pla- Kroatija, pat prašom nurodyti, ar šių(detaliojo reikalavimų Andora –Rijeka 1290 Lt1279 Lt poilsinės) – IŠ VARŠUVOS (pažintinės lt. Tel. (8 5) 260 1455. no projekto sprendinių grafinė dalis prideItalija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) 1054931įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu Turkija, Marmaris 1289LtLt dama). Detaliojo planoreikalavimą pakartotinis viešas Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 tai yra padaryta. Kreditorinį pateikINFORMACIJA apie UAB „Autosilvera“ netin- aptarimas vyks 2013 01 10 10 val. Riešės Izraelis–Jordanija–Egiptas Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Inkamų naudoti autotransporto priemonių ar- seniūnijos patalpose. autobusu Portugalija, Algarvė Lt Lt Marokas nuo(Trys 2634 Lt– 1899 dymo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkaiformacija tel./faks. (8 37) 229 886. 1053449 Prancūzija Slėniai) – 1470 961016 Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) – 1490 Lt(poilsinės) Austrija,Hurgada Šveicarija – 1890 Lt INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIEgiptas, nuo 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo IŠ RYGOS:(Bukovelis) Bulgarija – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyPOILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paProjektuojamo statinio statybvietės adresas – Kalvarijų g. 61, Vilnius; IŠ VILNIAUS: Indija grindas: Kreta – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt Teritorijų planavimo dokumentai – Teritorijos tarp Kalvarijų, H. Manto, Rinktinės ir Turgaus gatviųVilniaus miesto savivaldybės admiJAE (Dubajus) Lt Lt nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 detalusis planas, patvirtintas Vilniaus m. valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V; Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 Ispanija, Lt Žemės sklypo schema – pridedama M 1:1000 su esamais ir rekonstruojamais statiniais; LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499 detaliojo teritorijų planavimo organizatoStatinio projektavimo pradžia – 2012 m. ketvirtas ketvirtis; Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Numatoma statybos pradžia – 2013 m. pirmas ketvirtis, pabaiga – 2016 m. antras ketvirtis; Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Projektuotojo pavadinimas ir jo buveinės vieta – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius; Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Projekto vadovas, galintis teikti informaciją apie projektą – architektas Tauras Paulauskas, tel. (85) 261 0147, el. paštas: tauras@unitectus.lt; Marokas – 2634 Lt Statytojas: UAB „KTVG“, Kalvarijų g. 61, LT-09317 Vilnius, tel. 8 676 37957; Kuba – 5853 Lt Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta STOVYKLOS LIETUVOJE tvarka atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama; Informacija apie parengtą projektą ir susipažinimo su juo vietą bei laiką bus skelbiama papildoPasaka nuo 550 Lt mai; Top Fun 540 Lt Pasiūlymų pateikimo tvarka – pasiūlymus dėl projekto galima pateikti raštu ir el. paštu projekto Raganė 550 Lt vadovui. Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Įvairūs

51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 262 9120 Torontas nuo3314. 2382Faks. Lt (8 5) www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Egiptas, Hurgada Kalgaris nuo 3464nuo Lt 1299 Lt nuo 125 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 1229 Lt Ispanija, Barselona nuo 1229 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaItalija, Riminis nuo 1489 Kaina pateikta į abi pusesLtjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt kesčiais. Mėgaukitės saule,nuo vėju ir gera Ispanija, Maljorka 1609 Lt nuotaika. Rezervacijos Italija, Sicilijamokestis nuo 1659ikiLt100 Lt mokamas paPortugalija, Algarvė nuo 1899 Lt pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas.apie Daugiau informacijos keliones www. Daugiau informacijos www.krantas.lt krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius

Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt

Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, Kos sala – 1069 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai Ltaš! Lt600 Lt Laimingas žmogus ––tai Portugalija, Algarvė450 1899 Aplink Egiptas 1299 Top Fun –pasaulį 640 Lt Ltper 7 dienas 499 Lt POISIS Varšuvos Mano lėktuvu pasaulisiš595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Jūsų kompanijos rengiKonferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt


Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis šaltis, bet kritulių sumažės. Šiandien bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Daugiau kritulių numatoma pajūryje – čia snigs ir kris šlapdriba. Sekmadienio naktį temperatūra sieks 3–8 laipsnius šalčio, dieną 1–5 laipsnius šalčio. Pajūryje gali truputį pasnigti.

Šiandien, gruodžio 8 d.

–5

0

Telšiai

–4

Šiauliai

Klaipėda

–4

Panevėžys

–5

Utena

–4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

8.28 15.53 7.25 0.43 12.54

343-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 23 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

–3



Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +16 Berlynas  –3 Brazilija +30 Briuselis  0 Dublinas  +7 Kairas  +21 Keiptaunas +25 Kopenhaga  –1

Londonas  +6 Madridas  +11 Maskva  0 Minskas  –5 Niujorkas  +13 Oslas  –4 Paryžius  +3 Pekinas  0

orai vilniuje Šiandien

–4

–3

Vėjas

3–9 m/s

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–6

–4

–6

–11

7

–6

–5

–10

–12

6

–7

–6

–6

–6

8

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

–2

–4

–6

7

DATOS (gruodžio 9 D.) Tarptautinė antikorupcijos diena 1608 m. gimė anglų poetas Johnas 1934 m. gimė anglų aktorė, „Oskaro“ Miltonas. laimėtoja Judi Dench. 1941 m. mirė flamandų dailininkas 1953 m. gimė amerikiečių aktorius Anthony van Dyckas. Johnas Malkovichius. 1916 m. gimė amerikiečių aktorius Kir- 1962 m. gimė amerikiečių aktorė Felikas Douglasas. city Huffman.

įvairenybės

Be­bai­mis vo­kie­tis įė­jo į is­to­ri­ją 1987 m. paaug­lys iš Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos ap­stul­bi­no pa­sau­lį. Lėk­tu­vė­lį „Ces­na“ jis nu­tup­dė Mask­vos šir­dy­je – Rau­do­no­ jo­je aikš­tė­je.

„„Baus­mė: už tai, kad 1987 m. nu­tup­dė lėk­tu­vą Rau­do­no­jo­je aikš­tė­je Mask­vo­je, M.Rus­tas ga­vo ket­ve­rius me­

19 me­tų Mat­hia­sui Rus­tui idė­ja nu­tup­dy­ti lėk­tu­vą pa­čio­je Ta­ry­bų Są­jun­gos šir­dy­je ki­lo žiū­rint te­le­ vi­zi­ją. Kaip pa­ts pa­sa­ko­jo, jis už­si­ mo­jo pa­da­ry­ti ką nors, kas pa­keis­ tų pa­sau­lį. Jau­nuo­lis tu­rė­jo pi­lo­to li­cen­ ci­ją ir tė­vams pa­sa­kė, kad ke­ti­na skirs­ti į Šiau­rės Eu­ro­pą pa­to­bu­ lin­ti įgū­džių. Iš pra­džių jis nu­skri­ do į Ško­ti­ją, vė­liau į Fa­re­rų sa­las. Iš čia pa­ki­lo į Is­lan­di­ją, ta­da pa­sie­kė Nor­ve­gi­jos mies­tą Ber­ge­ną, ga­liau­ siai – Suo­mi­jos sos­ti­nę Hel­sin­kį. Iš vi­so jis su­ko­rė apie 750 km. Pa­sak M.Rus­to, Suo­mi­jo­je jis ke­lias die­nas mąs­tė, ar jam pa­kaks drą­sos kirs­ti Ta­ry­bų Są­jun­gos sie­ ną. Tuo me­tu so­vie­tai tu­rė­jo vie­ ną ge­riau­sių pa­sau­ly­je prieš­lėk­tu­ vi­nės gy­ny­bos sis­te­mų. M.Rus­tas

bu­vo skai­tęs, kad prieš pen­ke­rius me­tus virš Ta­ry­bų Są­jun­gos bu­ vo nu­muš­tas ci­vi­li­nis Pie­tų Ko­rė­ jos lai­ne­ris. „Ži­no­ma, kad bi­jo­jau. Il­gai svars­ čiau, ar tai at­sa­kin­gas žings­nis, ar vis­ką ge­rai ap­skai­čia­vau, ar ri­zi­ ka ne per di­de­lė. Ga­liau­siai nu­ta­ riau, kad rei­kia ri­zi­kuo­ti“, – sa­kė vo­kie­tis. Jis pa­ki­lo iš Suo­mi­jos pra­ne­šęs, kad ke­ti­na pa­suk­ti Stok­hol­mo link. Ta­čiau net pa­ki­lęs ne­bu­vo tik­ras, kad pa­suks į ry­tus. „Spren­di­mą priė­miau po maž­ daug pu­sant­ros va­lan­dos nuo pa­ ki­li­mo. Stai­ga pa­kei­čiau kur­są 170 laips­nių ir pa­su­kau Mask­vos link“, – sa­kė M.Rus­tas. Lėk­tu­vas din­go iš ra­da­rų aki­ra­čio. Kol Suo­mi­jos pa­ rei­gū­nai ieš­ko­jo din­gu­sios „Ces­

„Scan­pix“ nuo­tr.

nos“, vo­kie­tis kir­to Ta­ry­bų Są­jun­ gos sie­ną ties Es­ti­ja.

Il­gai svars­čiau, ar tai at­sa­kin­gas žings­nis, ar vis­ką ge­rai ap­ skai­čia­vau, ar ri­zi­ka ne per di­de­lė. Tie­sa, po mi­nu­tės jį pa­si­vi­jo so­ vie­tų MIG. Ta­da, kaip sa­kė vo­kie­ tis, įvy­ko ste­buk­las. „MIG pra­lė­kė pro pat ma­ne. Ma­ čiau du pi­lo­tus ir rau­do­ną žvaigž­dę ant uo­de­gos. Bū­tent ta­da nu­si­šyp­ so­jo lai­mė. Jie, re­gis, pa­lai­kė ma­ne drau­giš­ku lėk­tu­vu, – pa­sa­ko­jo apie

Šiandien: Gedmintė, Guntilda, Vaidginas, Zenonas

horoskopai

Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo šventė 65 m. pr. Kr. gimė romėnų poetas Ho- 1953 m. gimė amerikiečių aktorė Kim racijus. Basinger. 1542 m. gimė Škotijos karalienė Mari- 1956 m. gimė Tėvynės sąjungos-Lieja Stiuart. tuvos krikščionių demokratų partijos 1832 m. gimė norvegų rašytojas, No- pirmininkas Andrius Kubilius. belio literatūros premijos laureatas 1964 m. gimė amerikiečių kino ir teleBjørnstjerne’as Bjørnsonas. vizijos aktorė Teri Hatcher. 1886 m. gimė meksikiečių tapytojas, 1966 m. gimė airių dainininkė Sinéad grafikas Diego Rivera. O’Connor. 1907 m. mirė rašytojas Jonas Biliūnas. 1976 m. gimė prozininkė, dramaturgė 1943 m. gimė amerikiečių muzikantas, Laura Sintija Černiauskaitė. poetas, legendinės grupės „The Doors“ 1980 m. nušautas dainininkas, grupės siela Jimas Morrisonas. „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas.

tus ne­lais­vės. 

Vardai

Rytoj: Delfina, Gedenė, Leokadija, Vakaris, Valerija

DATOS (gruodžio 8 D.)

Rytas

–3

Praha  –3 Ryga  –3 Roma  +8 Sidnėjus +23 Talinas  –3 Tel Avivas  +19 Tokijas +10 Varšuva  –2

neį­ti­ki­mą sėk­mę vo­kie­tis. – Ne­ga­ lė­jau pa­ti­kė­ti, kad li­kau gy­vas.“ Pa­sie­kęs Mask­vą vo­kie­tis nu­ta­ rė, kad lei­sis Rau­do­no­jo­je aikš­tė­je. Praš­vil­pęs pro pat aikš­tė­je slam­ pi­nė­jan­čių žmo­nių gal­vas jis nu­ si­lei­do pa­čia­me jos cent­re. Aps­ pi­tu­siems jį žmo­nėms M.Rus­tas pa­sa­kė: „Aš čia su tai­kos ži­nia iš Vo­kie­ti­jos.“ Nors čia pat pri­dū­rė, kad iš Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos. Mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nai suė­mė vo­kie­tį. Il­gas va­ lan­das jis so­vie­tų pa­rei­gū­nams aiš­ ki­no, kad nė­ra Va­ka­rų šni­pas. In­ci­den­tas bu­vo tik­ras pa­že­mi­ni­ mas so­vie­tų ka­riuo­me­nės va­dams. Po ke­lių die­nų bu­vo at­leis­tas Ta­ ry­bų Są­jun­gos gy­ny­bos mi­nist­ras, taip pat po­sto ne­te­ko prieš­lėk­tu­vi­ nės gy­ny­bos va­das. BBC inf.

Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Kils noras prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Svarstyklės (09 24–10 23). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai ši diena sėkminga. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių. Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Vandenis (01 21–02 19). Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Skirkite laiko sau, suvokite savo vienybę su pasauliu. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti nesėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi. Atitrūkimas nuo realybės pakenks jūsų planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijų traukai.


2012-12-08 Vilniaus diena  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you