Issuu on Google+

miestas

7p.

„Auk­si­nio tua­le­to“ vers­las: ­ per mė­ne­sį su­ren­ka­ma ­ vos apie 400 li­tų, ­ o pri­žiū­rė­to­jams ­ sa­vi­val­dy­bė ­ at­sei­kė­ja 5 tūkst. li­tų.

pasaulis Ar išdrįs, ­ kaip kadaise ­ S.Husseinas, B.al Assadas ­ panaudoti ­ cheminį ginklą?

10p.

sportas

16p.

Iš­vy­ka į Ita­li­ją ke­tu­riems ­ Kau­no ­ žal­gi­rie­čiams ­ kė­lė iš­skir­ti­nių ­ sen­ti­men­tų.

Vo­kie­čių kil­mės kau­nie­tė ­ gy­dy­to­ja J.Vait­kie­nė-Noak ­ se­ne­lių ša­ly­je pa­ju­to lais­vės sko­nį ir at­ra­do sa­vy­je ­ ra­šy­to­jos ta­len­tą.

24p.

Šeštadienio

Gruodžio 8, 2012 Nr. 287 (19846) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Emig­ran­tų žvilgs­niai – į Aust­ra­li­ją ir Azi­ją

Ne­ra­šy­tas S.Kuz­mos tes­ta­men­tas Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Jau be­veik pen­ki mė­ne­siai, kai skulp­to­riaus Sta­nis­lo­vo Kuz­mos žmo­na Li­da – naš­lė. „Jis sa­ky­da­vo, kad bu­vau jo še­šė­ly­je ir kad ateis me­tas, kai bū­siu lais­va, – sa­kė mo­ te­ris. – Ir dar sa­kė: kai nu­mir­siu, bū­ti­nai iš­te­kėk, ne­gy­venk vie­na.“ Vis dėl­to Li­da, Sta­siui išė­jus, vis tiek užim­ta jo rei­ka­lais ir tuo guo­ džia­si: „Man taip ge­ra – mes tar­si to­ liau gy­ve­na­me kar­tu.“

Eu­ro­pą ir JAV iš­ mai­šę emig­ran­tai iš Lie­tu­vos vis daž­ niau dai­ro­si į ki­tus že­my­nus. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Ai­ri­ja, Is­pa­ ni­ja, Skan­di­na­vi­ja – jau va­ka­rykš­tė die­ na. Šiandien žvilgs­ niai vis atkakliau kryps­ta Aust­ra­li­jos, Pie­tų Ame­ri­kos, Azi­ jos link.

At­sis­kir­ti dar neį­ma­no­ma

Skulp­to­riaus S.Kuz­mos ir jo žmo­ nos ke­ra­mi­kės Li­dos dirb­tu­vės – ant Vil­niaus Užu­pio kal­vų, nuo ku­ rių at­si­ve­ria vaiz­din­ga pa­no­ra­ma.

17

Dienos citata „Da­lis jų ati­tin­ka tik mi­ni­ ma­lius rei­ka­la­vi­mus, ku­rie bū­ti­ni tie­sio­gi­niam pa­rei­gų vyk­dy­mui ir de­ra­mam Lie­ tu­vos at­sto­va­vi­mui už­sie­ ny­je“, – Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė­ tei­gė, kad pa­si­rink­tų mi­nist­rų­ kom­pe­ten­ci­ja – skir­tin­ga.

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Emig­ra­ci­jos kryp­tys kei­čia­si

Emig­ruo­jan­čio­je Lie­tu­vo­je nė­ra ins­ ti­tu­ci­jos, ku­ri ste­bė­tų tau­tie­čių iš­ si­vaikš­čio­ji­mo kryp­tis, ta­čiau kiek­ vie­nam iš mū­sų už­ten­ka pa­si­do­mė­ti sa­vo gi­mi­nės is­to­ri­ja, kad su­si­gau­ dy­tu­me, kur ir kas ko­ kiais lai­kais va­žia­vo.

4

8p. „„Gal­vo­sū­kis: emig­ran­tai vis daž­niau su­ka gal­vą, kur va­žiuo­ti, kai ne­be­vi­lio­ja nei Eu­ro­pa, nei JAV. To­mo Luk­šio (BFL)nuo­tr.


2

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

30

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,44

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

37

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Moks­lei­viai prieš ko­rup­ci­ją Apie 500 Kau­no moks­lei­vių va­kar žy­giuo­da­mi Laisvės alėja skan­ da­vo šū­kius prieš ko­rup­ci­ją. „Jei oru­mas tau svar­bu, tai ko­rup­ci­jos ne­bus“, „Iš ki­še­nės ky­šo vo­kas su šim­ti­ne vi­du­je“ – to­kios moks­ lei­vių skan­duo­tės ai­dė­jo Lais­vės alė­jo­je. „Pro­tes­tuo­ja­me prieš ko­ rup­ci­ją. Kiek­vie­nas ži­no­me, kad yra ky­ši­nin­kau­ja­ma po­li­ci­jo­je, sa­ vi­val­dy­bė­je, li­go­ni­nė­se. No­ri­me, kad ko­rup­ci­jos bū­tų kuo ma­žiau“, – sa­kė ei­ty­nė­se da­ly­va­vu­si Mi­li­ko­nių vi­du­ri­nės mo­kyk­los šeš­to­kė Vik­to­ri­ja. „Jau­ni žmo­nės no­ri są­ži­nin­gai gy­ven­ti, są­ži­nin­gai už­dirb­ ti, kad ne­rei­kė­tų iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos“, – sa­kė ei­ty­nių or­ga­ni­za­to­rė, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Kau­no val­dy­bos ko­rup­ci­jos val­ dy­bos pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kė Dai­na Paš­tuo­lie­nė. Vi­li­jos Žu­kai­ty­tės ir Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo fo­to­re­por­ta­žas

Prie Kau­no pi­lies įspū­din­gai įžieb­ta eg­lė Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

„„Su­si­py­ko: bu­vę par­tne­riai S.Man­kovs­kis (nuotr. dešinėje) ir M.Emi­

šo­vis įkliu­vę tar­pu­sa­vy­je nė ne­si­kal­ba.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Len­kas ir gru­zi­nas su­si­py­ko dėl ne­le­ga­lų Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­no apy­gar­dos teis­me nag­ri­ nė­ja­mos len­ko Sta­nis­la­vo Man­ kovs­kio ir gru­zi­no Ma­mu­kos Emi­ šo­vio ke­lio­nės per Lie­tu­vą ap­lin­ ky­bės. Abu jie kal­ti­na­mi ne­le­ga­ lų ga­be­ni­mu.

Kal­ti­na­mo­jo­je iš­va­do­je tei­gia­ma, kad ba­lan­džio pra­džio­je M.Emi­ šo­vio nu­ro­dy­mu S.Man­kovs­kis iš Vil­niaus į Len­ki­ją tu­rė­jo nu­vež­ ti du Gru­zi­jos pi­lie­čius, ku­riems bu­vo su­teik­tas lai­ki­nas prie­globs­ tis Lie­tu­vo­je. Už per­ve­ži­mą S.Man­kovs­kiui esą bu­vo pa­ža­dė­ta 1,7 tūkst. zlo­ tų (apie 1,4 tūkst. li­tų). Iš gru­zi­nų ga­vęs 200 eu­rų len­kas juos ve­žė, ta­čiau Kal­va­ri­jos pa­sie­nio kont­ ro­lės punk­to te­ri­to­ri­jo­je bu­vo su­ lai­ky­tas Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­ gos tar­ny­bos pa­rei­gū­nų. Be­dar­bis, ne­teis­tas 54 me­tų Len­ ki­jos pi­lie­tis S.Man­kovs­kis ti­ki­no, kad M.Emi­šo­vis pa­skam­bi­no, pa­ pra­šė nu­vež­ti į Vil­nių ir par­vež­ti iš ten ke­le­tą žmo­nių. Jis esą ne­ si­gi­li­no, koks šios ke­lio­nės tiks­ las. Vil­niu­je len­kui te­ko nu­si­vil­ti, nes paaiš­kė­jo, kad gru­zi­nas ne­tu­

ri pi­ni­gų. Vy­rai ap­si­žo­džia­vo, ta­ čiau S.Man­kovs­kio au­to­mo­bi­ly­je grei­tai at­si­dū­rė du gru­zi­nai, ku­ riuos jis pa­ža­dė­jo pa­vė­žė­ti. Len­kas va­kar smul­kiai ir il­gai dės­ tė sa­vo ver­si­ją, kol ga­liau­siai teis­ mas ėmė tiks­lin­tis, ku­riais jo pa­ ro­dy­mais ti­kė­ti. Ke­lis kar­tus dar iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me ap­klaus­ tas, taip pat ir teis­me len­kas pa­ sa­ko­jo vis ki­tas ap­lin­ky­bes. Jo pa­ ro­dy­mai bu­vo ne­nuo­sek­lūs. Kal­tu sa­vęs ne­lai­kan­tis M.Emi­ šo­vis ti­ki­no tik va­žia­vęs pas drau­ gą į Vil­nių. Len­ko pa­gal­bos nu­vež­ti į Vil­nių gru­zi­nas pra­šė re­ko­men­ duo­tas jų bend­ro drau­go. Kai pa­ rei­gū­nai Vil­niu­je gru­zi­ną su­lai­kė, su­ta­pi­mas ar ne, bet kar­tu su juo bu­vo trys Af­ga­nis­ta­no pi­lie­čiai. Jie, kaip ir anks­čiau len­ko au­to­mo­bi­ ly­je su­lai­ky­ti gru­zi­nai, bu­vo ga­vę lai­ki­ną prie­globs­tį Lie­tu­vo­je. 31-ų M.Emi­šo­vis teis­mui aiš­ki­ no, kad S.Man­kovs­kis jį esą šmei­ žia dėl pi­ni­gų. Gru­zi­nas tvir­ti­no ne­ži­nąs, iš kur len­kas iš­trau­kė 1,7 zlo­tų su­ mą. „Ke­lio­nei pir­myn ir at­gal au­ to­mo­bi­lio de­ga­lams bū­tų pa­ka­kę 200 zlo­tų, dar tiek pat jam li­ko“, – apie at­si­skai­ty­mą su len­ku aiš­ ki­no M.Emi­šo­vis.

Kau­no pi­lies kie­me va­kar ne­sti­go pa­slap­ties. Į Ka­lė­dų eg­lu­tės įžie­bi­ mo šven­tę su­si­rin­kęs bū­rys mies­ tie­čių pa­si­ju­to tar­si vi­du­ram­žiais.

Bur­t is ap­l ink eg­l u­t ę kau­n ie­č ius kvie­t ė iš pi­l ies bal­ko­n o skam­ ban­čios pen­kios dau­dy­tės – uni­ ka­lūs se­no­vi­niai lie­tu­vių inst­ru­ men­tai. Ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se šis pu­čia­ma­sis inst­ru­men­tas mi­ ni­m as nuo XVIII a., la­b iau­s iai bu­vo pa­pli­tęs Šiau­rės ry­tų Aukš­ tai­ti­jo­je. „Ant­rus me­tus prie pi­lies įžie­ bia­me Ka­lė­dų eg­lu­tę. Tai tar­si pa­ dė­ka kau­nie­čiams, ku­rie lan­ko­si mu­zie­juo­se“, – sa­kė šven­tės or­ga­ ni­za­to­rė, Kau­no mu­zie­jaus di­rek­ to­rė Ri­ta Gar­ba­ra­vi­čie­nė. Pi­lies kie­me su­si­bū­rę mies­tie­čiai iš­vy­do fa­ky­rų pa­si­ro­dy­mą – ug­nies spek­tak­lį „Le­gen­da apie Ka­lė­dų ser­gė­to­jus“, ku­rį vaidino is­to­ri­nės re­konst­ruk­ci­jos bro­li­ja „Vi­du­ram­ žių pa­siun­ti­niai“. Ant ko­jū­kų bė­ gio­jan­tys fa­ky­rai ko­vė­si ug­ni­niais kar­dais. Ža­lias­ka­rė į Kau­no pi­lies kie­mą at­ke­lia­vo iš Dub­ra­vos gi­ri­nin­ ki­jos. Pa­sak R.Gar­ba­ra­v i­č ie­n ės, bu­vo bai­min­ta­si, kad sun­kias­vo­ rės ma­ši­nos ga­li įklimp­ti pi­lies pie­vo­je. „Pa­gel­bė­jo pa­ts Die­vu­lis – pa­ siun­tė šal­tį, pie­va su­kie­tė­jo ir ža­ lias­ka­rė at­vež­ta sklan­džiai“, – sa­ kė di­rek­to­rė. Prie Kau­no pi­lies su­ži­bus ža­lias­ ka­rei, į vir­šų pa­ki­lo gau­sy­bė dan­ gaus ži­bin­tų. Tai – šven­tės ren­gė­jų do­va­na, to­dėl kiek­vie­nas no­rin­ty­ sis ga­lė­jo juos pa­leis­ti į dan­gų.

„„Tra­di­ci­ja: prie Kau­no pi­lies ža­lias­ka­rė įžie­bia­ma ant­rus me­tus iš ei­lės

– tai sa­vo­tiš­ka pa­dė­ka mu­zie­jus lan­kan­tiems mies­tie­čiams.

„„Vi­du­ram­žiai: su­si­rin­ku­sie­ji iš­vy­do ug­nies spek­tak­lį „Le­gen­da pa­gal

Ka­lė­dų ser­gė­to­jus“. 

Artūro Morozovo nuotr.


3

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

miestas

Kas taps „Me­tų kau­nie­te 2012“? Bai­gė­si pir­ma­sis kon­kur­so „Me­tų kau­nie­tė“ eta­pas. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me vi­siems, kas siū­lė kan­di­da­tes, džiau­gė­si jų nuo­pel­nais, pa­sie­ki­mais. Pris­ta­to­me į ant­rą­jį eta­pą pa­ te­ku­sias da­ly­ves, ku­rios bu­vo at­rink­tos iš gau­saus Kau­nui nu­si­pel­niu­sių, kau­nie­ čiams svar­bių mo­te­rų bū­rio. Al­do­na Ra­mu­tė Han­sen

Ši Nor­ve­gi­jo­je šiuo me­tu gy­ve­nan­ ti mo­te­ris, kaip pa­sa­ko­jo ją kon­ kur­sui pa­siū­lę skai­ty­to­jai, rū­pi­na­ si emig­ran­tais ir jų vai­kais. Pa­de­da ne­mo­kan­tie­siems kal­bos. Į už­sie­nį ji emig­ra­vo, nes ne­te­ku­si vy­ro tu­ rė­jo ieš­ko­ti bū­tų, kaip iš­lai­ky­ti aš­ tuo­nis vai­kus. „Tuo­me­čiai vie­ti­niai Nor­ve­gi­jos laik­raš­čiai ra­šė apie lie­ tu­vę dau­gia­vai­kę mo­ti­ną, ge­ban­ čią de­rin­ti dar­bą, na­mus ir stu­di­ jas. Al­du­tė bai­gė aukš­tą­ją mo­kyk­lą Østfol­de. Įgi­jo tei­sę dirb­ti su ši­zof­ re­ni­ja ir nar­ko­ma­ni­ja ser­gan­čiais žmo­nė­mis“, – pa­sa­ko­jo skai­ty­to­jai. Mo­te­ris Nor­ve­gi­jo­je įgi­jo ir ant­rą­ jį aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, su mo­ki­ niais ren­gia pro­jek­tus apie Kau­ną ir Lie­tu­vą.

pra­tos ug­dy­mas. „Šil­tas be­tar­ piš­kas bend­ra­v i­m as, pa­gal­ba or­ga­ni­zuo­jant pra­di­nių kla­sių mo­ ki­nių kon­kur­sus, jau­nų­jų dvi­ra­ti­ nin­kų var­žy­bas, ak­ci­jas, po­pie­tes pel­nė Sau­gaus vai­ko mo­kyk­los mo­ ki­nių, pe­da­go­gų ir va­do­vų pa­gar­ bą. Rea­lus po­žiū­ris į pa­sau­lį, sie­kis jau­nam žmo­gui su­teik­ti kuo dau­ giau ži­nių apie sau­gų el­ge­sį ke­ly­je, el­ge­sio kul­tū­rą, su­ge­bė­ji­mas ana­li­ zuo­ti ir ver­tin­ti si­tua­ci­ją, bend­rau­ ti su vai­kais, iš­ski­ria ją iš ki­tų ko­ le­gų“, – ge­rų žo­džių ne­sto­ko­jo šią kan­di­da­tę pa­siū­lę ko­le­gos. Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė

Kas­me­čio ren­gi­nio, skir­to Neį­ga­ lių­jų die­nai pa­mi­nė­ti, „Aš esu!“ or­ga­ni­za­to­rė, bend­ruo­me­nės cent­ ro „Vil­ties pa­va­sa­ris“ va­do­vė.

Al­do­na Ru­sec­kai­tė

Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­ zie­jaus di­rek­to­rė, poe­tė ir ra­šy­to­ja, ak­ty­vi vi­suo­me­ni­nin­kė šiais me­tais Mai­ro­nio 150-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pro­ga su mei­le ir pa­siau­ko­ji­mu po­ pu­lia­ri­no tau­tos kla­si­ko at­mi­ni­mą. Be dau­gy­bės suor­ga­ni­zuo­tų ren­gi­ nių, ji įgy­ven­di­no ir poe­to sva­jo­nę – įren­gė man­sar­dą Mai­ro­nio na­ muo­se. Jos nuo­pel­nų są­ra­šą šie­met pa­pil­dė kny­ga – „Še­šė­lis JMM“, ku­rio­je pa­tei­kia­mas ki­toks po­žiū­ ris į poe­to kū­ry­bą ir gy­ve­ni­mą.

Jo­lan­ta Šmid­tie­nė

Iš­ra­din­gai ir ori­gi­na­liai me­ni­nin­kės puo­šia­ma pa­grin­di­nė mies­to eg­lė Kau­ną iš­gar­si­no vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Jau ke­lin­ti me­tai p. Jo­lan­tos nuo­ sta­bios me­no idė­jos už­bu­ria ir lei­ džia mums džiaug­tis. At­si­dė­ko­ki­ me šiai nuo­sta­biai mo­te­riai už jos iš­ti­ki­my­bę mies­tui, už jos ener­gi­ją ir ne­pap­ras­tą kū­ry­bos švie­są, do­ va­no­ja­mą mums vi­siems“, – siū­ lė skai­ty­to­jai. Jo­lan­ta Ver­sec­kai­tė

Al­ma Pie­kie­nė

„Gra­žus var­das, dar gra­žes­nė aš­ tuo­nių vai­kų šei­my­nė­lė. Vai­kai – pa­sau­lio žie­dai. Vai­kai – mū­sų atei­tis. Vai­kai – pa­ts di­džiau­sias tur­tas. Me­ta­las su­rū­di­ja, kny­gos su­pe­li­ja ir su­de­ga. Vai­kai – lai­mė ir džiaugs­mas. Kas iš tų, ku­rios au­ko­ ja­si moks­lui ar­ba kar­je­rai?“ – taip kan­di­da­tę pri­sta­tė skai­ty­to­jai. An­ge­lė De­men­ta­vi­čiū­tė

Šios kau­nie­tės pa­stan­go­mis Lie­ tu­va ga­li di­džiuo­tis Kau­ne esan­ čia vie­na mo­der­niau­sių Eu­ro­po­ je „Žal­gi­rio“ are­na. „Po­nia An­ge­lė sa­vo as­me­ni­nė­mis pa­stan­go­mis, sa­vy­bė­mis pa­da­rė vis­ką, kad šis pro­jek­tas ne­sus­to­tų, o tik kles­tė­ tų“, – gy­rė ją pa­siū­lę kau­nie­čiai.

Daug­kar­ti­nė šių me­tų Lie­tu­vos tri­ šuo­lio čem­pio­nė, įvai­rių tarp­tau­ti­ nių var­žy­bų da­ly­vė ir nu­ga­lė­to­ja.

Gra­ži­na Si­de­re­vi­čie­nė

Kau­no ak­lų­jų ir silp­na­re­gių cent­re reng­da­ma įvai­rius ren­gi­nius, or­ga­ ni­zuo­da­ma su­si­ti­ki­mus su­pa­žin­di­ na žmo­nes su lie­tu­viš­ka ir už­sie­nio kul­tū­ra, dai­no­mis ir ei­lė­mis, pa­ ti ra­šo kny­gas. Ren­gia ir ini­ci­juo­ja kul­tū­ri­nius res­pub­li­ki­nius ir Kau­no mies­to pro­jek­tus. My­li­ma, ger­bia­ ma už op­ti­miz­mą, pa­gal­bą, nuo­ šir­du­mą bend­rau­jant su ak­lai­siais ir silp­na­re­giais, jų ar­ti­mai­siais. Gra­ži­na Le­ka­vi­čie­nė

Nuo šios Ke­lių po­li­ci­jos val­dy­bos spe­cia­lis­tės neat­sie­ja­mas Kau­ no vai­kų sau­gaus el­ge­sio sam­

Ne­nuils­da­ma rū­pi­na­si mies­te žie­ mo­jan­čiais Kau­no spar­nuo­čiais. „Jos dė­ka Šan­čiuo­se bu­vo įreng­ta di­džiau­sia Lie­tu­vo­je le­syk­la van­ dens paukš­čiams, į ku­rią su­si­ren­ ka iki 200 Lie­tu­vo­je žie­mo­ti li­ku­ sių gul­bių. Lo­re­ta kiek­vie­ną die­ną, ne­pai­sy­da­ma ir 30 laips­nių šal­čio, ker­ta eke­tes, sau­go paukš­čius nuo le­do gniauž­tų ir niek­da­rių“, – ra­šo gam­tos my­lė­to­jai. Ma­ri­ja Garš­vie­nė

Lie­tu­vos pen­si­nin­kų są­jun­gos „Bo­ čiai“ Kau­no bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. Vi­suo­me­nės la­bui ši mo­te­ris dar­ buo­ja­si ne­pai­sy­da­ma gar­bin­go am­ žiaus. Pa­gy��ve­nu­siems žmo­nėms ji or­ga­ni­zuo­ja ir ren­gia įvai­rius lab­da­ rin­gus ren­gi­nius, va­ka­ro­nes, pa­skai­ tų cik­lus, glo­bo­ja vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­nius, neį­ga­liuo­sius, ren­gia jiems Ka­lė­dų, Ve­ly­kų šven­tes. Ne­rin­ga Venc­kie­nė

„Ne­rin­gos Venc­kie­nės pa­vyz­dys įkvė­pė dau­ge­lį Lie­tu­vos žmo­nių pa­kil­ti į tai­kų pro­tes­tą už tie­są ir tei­sin­gu­mą“, – taip siū­lo­mą kan­ di­da­tę pri­sta­tė skai­ty­to­jai.

Lab­da­ros pa­ra­mos fon­do „Mais­ to ban­kas“ Kau­no sky­riaus va­do­ vė. „Tai žmo­gus, ver­tas di­de­lės pa­gar­bos ir pa­dė­kos. Jos rū­pes­tin­ gu­mo ir ma­žos šir­de­lės pa­kan­ka kiek­vie­nam, ji rū­pi­na­si, kad mū­sų vai­kai bū­tų so­tūs ne tik per di­džią­ sias šven­tes, bet ir kiek­vie­ną die­ną. Or­ga­ni­zuo­ja ge­ru­mo ak­ci­jas, ra­gi­na vi­sus au­ko­ti ir neiš­mes­ti mais­to, o iš­da­ly­ti skurs­tan­čioms šei­moms su ma­žais vai­kais. Jos at­kak­lu­mas ieš­ kant mais­to pro­duk­tų ir už­si­spy­ri­ mas pa­dė­ti skurs­tan­tie­siems tik­rai yra neei­li­nis pa­vyz­dys ki­tiems“, – dė­ko­jo kau­nie­čiai. Lai­mu­tė Stan­kū­nai­tė

„Lai­mu­tė yra tik­ra ma­ma, ku­ri dėl tei­sės au­gin­ti sa­vo my­li­mą duk­re­lę ko­vo­jo ke­le­rius me­tus“, – apie šią kan­di­da­tę ra­šė skai­ty­to­jai. Liuk­re­ci­ja Na­vic­kie­nė

Alek­so­to se­niū­nė gi­ria­ma už ak­ ty­vu­mą, nuo­la­tos or­ga­ni­zuo­ja­ mus ren­gi­nius ir pi­lie­ti­nes ak­ci­jas alek­so­tiš­kiams, kau­nie­čiams bei mies­to sve­čiams: Alek­so­to šven­ tę, dvi­ra­čių žy­gį, Už­ga­vė­nes, Eg­lu­ tės įžie­bi­mo šven­tę ir t.t. „Vi­sa­da įsi­klau­so į ki­tų nuo­mo­nę, pa­ta­ria ir iš­spren­džia pro­ble­mas ne­skai­ čiuo­da­ma sa­vo lai­ko – ar tai bū­ tų sa­vait­ga­lis, ar dar­bo die­na. Pui­ kiau­sias pa­vyz­dys, kaip tu­ri dirb­ti se­niū­nas“, – ra­šė alek­so­tiš­kiai.

to lie­tu­vių au­to­rių kū­ry­bą. „Vio­le­ta ra­šo laiš­kus sa­vo mo­ky­to­jams, ku­ rie dėl svei­ka­tos ne­ga­li išei­ti iš na­ mų, o laiš­kai jiems yra lan­gas į pa­ sau­lį. Taip, kaip ir jos pro­gra­mos,

Šios Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tės (me­co­sop­ra­no) pa­ reng­tų vo­ka­li­nių pro­gra­mų ska­lė itin pla­ti – nuo ba­ro­ko mu­zi­kos iki šiuo­lai­ki­nių kom­po­zi­to­rių kū­ri­nių. Ypa­tin­gą dė­me­sį so­lis­tė ski­ria lie­ tu­vių mu­zi­kai.

Jū­ra­tė Nor­vai­šie­nė Gy­dy­to­ja, šo­kė­ja, tre­ne­rė, su vy­ru Čes­ lo­vu ini­ci­ja­vu­si šo­kių tur­ny­rą „Gin­ta­ ri­nė po­ra“; šie­met ja­me su­lau­kė ypač daug sve­čių iš už­sie­nio. Auš­ra Ma­ri­ja Sluc­kai­tė Dra­ma­tur­gė, su vy­ru re­ži­sie­riu­mi Jo­ nu Ju­ra­šu pra­tur­ti­nu­si Kau­no vals­ty­ bi­nio teat­ro re­per­tua­rą ne vie­nu ryš­ kiu spek­tak­liu. Šie­met sce­nai ji pri­tai­ kė dar vie­ną še­dev­rą – An­ta­no Škė­ mos „Bal­tą­ dro­bu­lę“, su­dė­tin­gą, iki šiol teat­ro sce­no­je nie­ka­da ne­ro­dy­ tą kū­ri­nį. Gi­ta­na Peč­ky­tė Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro dai­ni­nin­kė šie­met ap­do­va­no­ta Auk­si­niu sce­nos kry­žiu­mi už itin su­dė­tin­gą Liu­či­jos vaid­me­nį Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­ zi­ki­nia­me teat­re pa­sta­ty­to­je ope­ro­je „Liu­či­ja di La­mer­mur“. Dei­man­tė Žeb­raus­kai­tė Lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Mais­to ban­kas“ va­do­vė, bend­ram tiks­lui su­ ge­ban­ti su­bur­ti ir įkvėp­ti di­džiu­lį bū­ rį sa­va­no­rių. Jos va­do­vau­ja­ma or­ga­ ni­za­ci­ja ren­ka pa­ra­mą mais­tu ir da­li­ ja ją ne­pa­si­tu­rin­čiais žmo­nė­mis be­si­ rū­pi­nan­čioms or­ga­ni­za­ci­joms.

Si­gi­ta Di­jo­kie­nė

Geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja eks­per­tė, kū­ry­bin­ga, ini­cia­ty­vi pe­da­go­gė, Kau­no mies­to geog­ra­fi­jos mo­ky­ to­jų me­to­di­nio bū­re­lio pir­mi­nin­ kė, Lie­tu­vos geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ jų aso­cia­ci­jos na­rė, kva­li­fi­ka­ci­jos pro­gra­mų ver­ti­ni­mo eks­per­tė. Pe­ da­go­gė nuo­lat ini­ci­juo­ja ga­bių mo­ ki­nių ug­dy­mą, ruo­šia kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo pro­gra­mas ir ve­da se­ mi­na­rus mies­to bei ša­lies mo­ky­ to­jams, or­ga­ni­zuo­ja mies­to geog­ ra­fi­jos kon­kur­sus. S.Di­jo­kie­nė yra dau­giau kaip 30 geog­ra­fi­jos mo­ky­ mo prie­mo­nių ir lei­di­nių au­to­rė bei bend­raau­to­rė. Mo­ky­to­jos pa­reng­ti mo­ki­niai sėk­min­gai da­ly­vau­ja įvai­ riuo­se mies­to ir Res­pub­li­kos kon­ kur­suo­se ir lai­mi pri­zi­nes vie­tas. Vio­le­ta Ba­ku­tie­nė

Pet­ra­šiū­nų slau­gos li­go­ni­nės sa­ va­no­rė, čia or­ga­ni­zuo­jan­ti dva­sin­ gu­mo va­lan­das, šven­čių pa­mi­nė­ ji­mus, nau­jų kny­gų pri­sta­ty­mus. Li­tua­nis­tė ren­gia au­to­ri­nes li­te­ra­ tū­ri­nes-mu­zi­ki­nes kom­po­zi­ci­jas tau­ti­nės sa­vi­mo­nės te­mo­mis mo­ kyk­lo­se, ve­da li­te­ra­tū­ri­nius va­ka­ rus, su­si­ti­ki­mus su ra­šy­to­jais, skai­

KD inf.

tad nie­ko keis­ta, kad ji pel­nė dau­ge­lio pa­cien­tų dė­kin­gu­mą ir mei­lę. A.A.Va­ lie­nės ener­gi­jos už­ten­ka ne tik pro­fe­ si­nei veik­lai, bet ir vi­suo­me­ni­nėms pa­rei­goms. Ji yra ak­ty­vi Lie­tu­vos gy­ dy­to­jų są­jun­gos Kau­no fi­lia­lo sen­jo­rų klu­bo, Ama­lių bend­ruo­me­nės na­rė. Mei­lė Min­kaus­kie­nė Do­cen­tė, prieš­lai­ki­nio gim­dy­mo ir nėš­čių­jų in­fek­ci­jos sky­riaus va­do­ vė šie­met sau­sį su ko­le­go­mis at­li­ko neei­li­nę ope­ra­ci­ją. Ri­zi­kuo­da­ma sa­ vo svei­ka­ta ir gy­vy­be gel­bė­jo AIDS ir tu­ber­ku­lio­ze sir­gu­sios gim­dy­vės kū­ di­kį. Li­na Ra­dze­vi­čie­nė Ši me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė en­dok­ ri­no­lo­gė at­sklei­dė ry­šį tarp val­gy­mo grei­čio ir ri­zi­kos su­si­rgti II ti­po dia­be­ tu. Šis at­ra­di­mas ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je. Jį ap­ ra­šė pres­ti­ži­niai už­sie­nio me­di­ci­nos žur­na­lai.

Ži­vi­lė Mi­kė­nai­tė Ma­te­ma­ti­kos, in­for­ma­ti­kos ir skai­ čia­vi­mo tech­ni­kos mo­ky­to­ja, tei­sės ma­gist­rė šie­met ta­po Kau­no tar­dy­ mo izo­lia­to­riaus di­rek­to­re. Ji – pir­mo­ ji mo­te­ris Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ti įka­ li­ni­mo įstai­gai.

Aud­ro­nė Po­cie­nė Kau­ne vei­kian­čios ino­va­ty­vių tri­ko­ ta­žo ga­mi­nių UAB „Om­ni­tek­sas“ ge­ne­ ra­li­nė di­rek­to­rė, šie­met pel­niu­si „Lie­ tu­vos me­tų vers­li­nin­kės“ var­dą. Lie­tu­ vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­mo kon­ kur­so nu­ga­lė­to­ja A.Po­cie­nė pri­pa­žin­ ta už tai, kad jos va­do­vau­ja­ma įmo­ nė per pa­sku­ti­nius tre­jus me­tus pa­ sie­kė ge­riau­sių plėt­ros re­zul­ta­tų, taip pat už ak­tua­liau­sius me­tų pro­jek­tus ir idė­jas, jų įgy­ven­di­ni­mą ir dar­bų no­ va­to­riš­ku­mą.

Al­do­na Anas­ta­zi­ja Va­lie­nė Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos ir „Kau­ no die­nos“ or­ga­ni­zuo­tų nuo­šir­džiau­ sio Kau­no gy­dy­to­jo rin­ki­mų nu­ga­lė­ to­ja. „Žiū­rėk į pa­cien­tą kaip į sa­vo ar­ti­ mą“, – me­di­kė va­do­vau­ja­si šiuo cre­do,

Edi­ta Vil­ke­vi­čiū­tė Ši kau­nie­tė – gar­siau­sias pa­sta­rų­jų me­ tų lie­tu­vių mo­de­lis pa­sau­ly­je. Ji yra ma­dos na­mų „Karl La­ger­feld“, „GAP Ja­pan“, „Chris­tian Dior SA“, „Ar­ma­ni“ ir „Cal­vin Klein“ rek­la­mos vei­das.

Rū­ta Mei­lu­ty­tė

„Ma­nau, šios spor­ti­nin­kės pri­sta­ ty­ti ir var­dy­ti jos nuo­pel­nų ne­rei­kia. Jie ge­rai ir taip vi­siems ži­no­mi“, – plau­ki­kę siū­lė dau­gy­bė kau­nie­čių.

ku­rių klau­so ne­ga­lią tu­rin­tie­ji, ku­ rios tei­kia dva­sios at­gai­vą art­ri­to klu­bo li­go­niams“, – tei­gė ja be­si­ ža­vin­tys kau­nie­čiai.

Re­dak­ci­jos siū­lo­mos kan­di­da­tės

Ri­ta Preik­šai­tė

Ka­ro­li­na Pui­dai­tė

Auš­ra Ru­čie­nė

Gar­si ad­vo­ka­tė, mies­to ta­ry­bos na­ rė, vi­suo­me­nės vei­kė­ja.

Lo­re­ta Ki­lio­tai­tie­nė

Kon­kur­so tai­syk­lės Šian­dien pra­si­de­da ant­ra­sis kon­kur­ so „Me­tų kau­nie­tė 2012“ eta­pas. Kvie­ čia­me bal­suo­t i už da­ly­ves, pa­te­k u­ sias į ant­rą­jį eta­pą, ir iš­reikš­t i sa­vo nuo­mo­nę, ku­rios ver­tos fi­na­lo, o vė­ liau – ir nu­ga­lė­to­jos var­do.

rai, ku­rie taip pat iš­reiš­kė sa­vo nuo­ mo­nę. Pla­nuo­ja­ma įsteig­t i spe­cia­ lią vy­r ų ko­m i­si­ją, ku­r i ver­t ins fi­na­ li­n į še­še­tu­ką. Ko­mi­si­jos su­dė­tis bus įvai­ri: vers­li­nin­kai, me­ni­nin­kai, me­ di­kai, vi­suo­me­nės vei­kė­jai.

Sa­vo fa­vo­ri­tę ga­li­te rink­tis iš pa­teik­to 30-uko. Į jį pa­te­ko 20 skai­ty­to­jų siū­ly­ tų mo­te­r ų, 10 kan­di­da­čių siū­lo „Kau­ no die­nos“ re­dak­ci­ja. Į kon­kur­so fi­na­ lą pa­teks še­šios no­m i­nan­tės. Bal­sa­ vi­mas vyks­ta iki sau­sio 5 d. 18 val.

„Me­tų kau­nie­tės“ fi­na­li­nis ren­g i­ nys vyks 2013 m. va­sa­rio 9 d. Kau­ no „Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­re.

Šiais rin­k i­mais itin su­si­do­mė­jo vy­

Balsavimas portale


4

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

Tema

20 tūkst. Australijos dolerių patariama vežtis į Australiją.

„„Vilioja: Europą ir Jungtines Valstijas krečiant krizėms, lietuviai vis dažniau kalba apie tai, kad laimės vertėtų ieškoti tolimoje, dar nežinančioje, kas yra emigrantų bumas, Australijoje. 

Emig­ran­tų žvilgs­niai – į Aust­ra

Vy­riau­sių išei­vių iš Lie­ 1 tu­vos de­r ė­t ų ieš­ko­ ti Ame­ri­ko­je, vi­du­ti­nio am­žiaus –

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar Is­pa­ni­jo­je, jau­nuo­lių – Skan­di­na­vi­jo­je. Eko­no­ mi­nė pa­dė­tis pa­sau­ly­je ga­na grei­tai kei­čia­si, to­dėl po vi­są Eu­ro­pą be­ si­ga­nan­tys lie­tu­viai ne tik tem­pia man­tą iš Pie­tų į Šiau­rę (iš Is­pa­ni­ jos į Nor­ve­gi­ją), bet ir vis daž­niau dai­ro­si į ki­tus, anks­čiau emig­ra­ci­ jos met­raš­čiuo­se re­tai mi­nė­tus že­ my­nus. Be­ne di­džiau­sia vi­liok­lė – Aust­ ra­li­ja, ta­čiau jos re­sur­sai – ne kiek­ vie­nam. Ne vi­sus prii­ma ir tur­tin­ giau­sios Azi­jos ša­lys. Aust­ra­li­ja ar­ba Ka­na­da

„Aš, Si­mo­nas, sa­vo so­li­daus 30ojo gim­ta­die­nio pro­ga, tu­riu ap­si­ spręs­ti, ką man da­ry­ti to­liau: emig­ ruo­ti į Aust­ra­li­ją, siek­ti už­si­dirb­ti pir­mą­jį mi­li­jo­ną čia, Lie­tu­vo­je, ar ves­ti? Esu dė­kin­gas jums už pa­ta­ ri­mus, jų lau­kiu e. pa­štu“,  – toks skel­bi­mo teks­tas lapk­ri­tį pa­si­ro­dė „Vil­niaus die­no­je“. Šį skel­bi­mą dau­ge­lis skai­ty­to­ jų įver­ti­no kaip po­kštą ar ne­sup­ ran­ta­mą už­slėp­tą rek­la­mą. Iš tie­sų skel­bi­mą už­sa­kė po­kštau­jan­tys Si­

mo­no Ne­tec­kio drau­gai, ta­čiau tie­ sa ir tai, kad šis jau­nas vy­ras rim­tai gal­vo­ja krau­tis la­ga­mi­nus ir švilp­ ti į Aust­ra­li­ją. „Aust­ra­li­ja ar­ba Ka­na­da, ku­rio­je tu­riu gi­mi­nių, bet tik­rai ne Ang­li­ ja ir ne Nor­ve­gi­ja. Ne­no­riu tų ša­lių, ku­rios įsi­lei­džia vi­sus“, – dien­raš­ čiui sa­kė S.Ne­tec­kis. Jis pa­sa­ko­jo emig­ran­tų ju­dė­ji­mų kryp­tis ste­bin­tis ne vie­nus me­ tus ir yra įsi­ti­ki­nęs, kad Ka­na­da ir Aust­ra­li­ja ne­tru­kus taps la­biau­siai emig­ran­tus vi­lio­jan­čio­mis ša­li­mis. „Kai vi­si va­žia­vo į Is­pa­ni­ją, man bu­vo keis­ta, ko­dėl ne­va­žiuo­ja į Šve­di­ją ir ki­tas Skan­di­na­vi­jos ša­ lis, o da­bar vi­si jau ke­le­rius me­tus ten va­žiuo­ja. Net­ru­kus taip bus ir su Ka­na­da bei Aust­ra­li­ja“, – nea­ be­jo­ja S.Ne­tec­kis.

stu­di­juo­ti su sta­ty­bo­mis su­si­ju­sius moks­lus. „Jau be­veik ap­si­spren­džiau, kad rei­kia iš­va­žiuo­ti ma­žiau­siai pen­ke­ riems me­tams, o ta­da žiū­rė­sim. Gal rei­kės ir grįž­ti“, – pla­nus at­sklei­dė S.Ne­tec­kis. „Aust­ra­li­ja – ne ta kryp­tis, ku­ rią rei­kia rink­tis va­žiuo­jant už­dar­ biau­ti. Čia rei­kia keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą“, – pa­ta­ria Aust­ra­li­jo­je dau­ giau nei dve­jus me­tus gy­ve­nan­tis kau­nie­tis Man­tas Len­kaus­kas. Pa­tek­ti į Aust­ra­li­ją ir čia įsi­dar­ bin­ti nė­ra leng­va ir daug kai­nuo­ja. To­dėl emig­ruo­ti į šį že­my­ną re­ko­ men­duo­ja­ma tik tuo at­ve­ju, kai esi ap­si­spren­dęs, kad Aust­ra­li­ja – ta­vo pa­ža­dė­to­ji že­mė. „Įsit­vir­tin­ti bu­vo sun­kiau, nei gal­vo­jau iš­va­žiuo­da­mas“, – pri­si­ pa­ži­no M.Len­kaus­kas.

Įsit­vir­tin­ti – ne­leng­va

Vil­niu­je gy­ve­nan­tis bū­si­ma­sis emig­ran­tas S.Ne­tec­kis pa­si­do­mė­ jo ga­li­my­bė­mis iš­vyk­ti į Aust­ra­li­ją ir įsi­ti­ki­no, kad leng­viau­sias ke­lias tai pa­da­ry­ti – iš­vyk­ti stu­di­juo­ti. Vil­n iaus Ge­d i­m i­n o tech­n i­ kos uni­ver­si­te­te moks­lus apie pa­ sta­tų in­ži­ne­ri­nes sis­te­mas krim­ tęs S.Ne­tec­kis ir Aust­ra­li­jo­je ti­ki­si

Bė­go ne nuo ba­do

„Ne­bu­vo taip, kad rei­kė­jo bėg­ti iš Lie­tu­vos. Bu­vo ir per­spek­ty­vų, ir pi­ni­gų, bet rim­tai pa­svars­čiau apie tai, kiek rei­kia įdė­ti pa­stan­gų Lie­ tu­vo­je, kad kaž­ką gau­čiau. Juk no­ rė­sis ir na­mų, ir šei­mos, ir vai­kų, ku­riuos rei­kės iš­leis­ti į mo­kyk­lą“, – pa­sa­ko­jo M.Len­kaus­kas.

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą (KTU) bai­gęs vai­ki­nas rin­ko­si ne iš vie­nos emig­ra­ci­jos kryp­ties. Pag­ rin­di­nė są­ly­ga ša­liai, į ku­rią jis ke­ ti­no vyk­ti, – kal­ba. „Svars­čiau tik apie tas ša­lis, ku­ rio­se kal­ba­ma ang­liš­kai. Ang­li­ ja at­kri­to, nes bu­vo ne­ra­mu dėl ES atei­ties, JAV taip pat ne­su­ža­vė­jo. Li­ko Aust­ra­li­ja. Čia kli­ma­tas be­veik idea­lus, eko­no­mi­ka stip­ri, žmo­nės ge­ri“, – at­ran­kos kri­te­ri­jus at­sklei­ dė lie­tu­vis.

Bu­vo ir per­spek­ ty­vų, ir pi­ni­gų, bet rim­tai pa­svars­čiau apie tai, kiek rei­kia įdė­ti pa­stan­gų Lie­ tu­vo­je, kad kaž­ką gau­čiau.

Dar­bo ieš­ko mė­ne­siais

Aust­ra­li­jos kran­tus be­ne leng­viau­ sia pa­siek­ti su tu­ris­ti­ne vi­za, ta­čiau ji ne­lei­džia dirb­ti, o dar­bo vi­zą ga­ li pa­rū­pin­ti ne­bent Aust­ra­li­jo­je gy­ ve­nan­tis darb­da­vys. Daž­niau­siai leng­viau­sias bū­das il­ges­niam lai­kui už­si­bū­ti Aust­ra­ li­jo­je – stu­di­jos, bet stu­den­tams lei­džia­ma dirb­ti tik pu­se eta­to, to­ dėl stu­di­juo­jan­tys dar­buo­to­jai nė­ ra itin gei­džia­mi. Ang­lų kal­bą me­tus Aust­ra­li­jo­je stu­di­ja­vęs M.Len­kaus­kas pa­sa��ko­ jo, kad prieš iš­vyks­tant rei­kia su­si­ tai­ky­ti su tuo, kad dar­bo teks ieš­ ko­ti ma­žiau­siai 2–3 mė­ne­sius. „Bu­vau šo­ki­ruo­tas, kaip sun­ku ir kaip il­gai už­trun­ka su­si­ras­ti dar­bą. La­bai il­gai trun­ka do­ku­men­tų tvar­ ky­mas“, – įdar­bi­ni­mo pro­ce­so il­gis nu­ste­bi­no net ir Lie­tu­vo­je biu­rok­ ra­ti­jos pri­si­žiū­rė­ju­sį lie­tu­vį. Pra­dė­jo nuo par­da­vė­jo darbo

M.Len­kaus­kui pa­vy­ko įsi­dar­bin­ti te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nė­je.

„Pra­dė­jau dirb­ti par­da­vė­ju, o vė­liau pe­rė­jau į vers­lo sky­rių. Dar­ bas nor­ma­lus, at­ly­gi­ni­mo pa­kan­ka nor­ma­liam gy­ve­ni­mo bū­dui: iš­si­ nuo­mo­ti ma­žą bu­tą pa­kan­ka­mai nor­ma­lia­me ra­jo­ne, ato­sto­goms. La­bai tau­py­ti ne­rei­kia“, – pa­sa­ ko­jo M.Len­kaus­kas. Sid­n ė­j u­je ženg­t i pir­m uo­s ius žings­nius M.Len­kaus­kui pa­dė­jo il­giau čia gy­ve­nan­tis drau­gas. Su ki­tais lie­tu­viais Aust­ra­li­jo­je kau­ nie­tis ne­bend­rau­ja. Įsit­vir­tin­ti – bran­gu

26 me­tų M.Len­kaus­kas pa­sa­ko­ jo, kad ne vie­nas tė­vy­nė­je li­kęs bi­čiu­lis vis pa­si­tei­rau­ja apie ga­ li­my­bę at­vyk­ti į Aust­ra­li­ją, ta­čiau vi­siems be­si­kon­sul­tuo­jan­tie­siems jis pa­ta­ria de­šimt kar­tų pa­svars­ ty­ti, o tik vė­liau ženg­ti šį žings­nį. Nuo skur­do iš Lie­tu­vos bė­gan­ tie­siems Aust­ra­li­ja nė­ra išei­tis, nes rei­kia vi­so la­ga­mi­no pi­ni­gų. M.Len­kaus­kas pa­ta­ria pa­siim­ti bent 20 tūkst. Aust­ra­li­jos do­le­rių (apie 55 tūkst. li­tų). „Moks­lams per me­tus rei­kia apie 10 tūkst. do­le­rių. Lėk­tu­vo bi­lie­ tas – dar 2,5 tūkst. Nuo­ma mė­ne­ siui – apie 1,2 tūkst. Iš­kart dar­bo ne­gau­si, o ir dirb­si tik pu­se eta­to, tad vež­tis rei­kia apie 20 tūkst. do­ le­rių“, – skai­čia­vo M.Len­kaus­kas. Įsit­vir­tin­ti ša­ly­je rei­ka­lin­gos iš­ lai­dos grei­čiau­siai ir stab­do emig­ ran­tų pliūps­nį į Aust­ra­li­ją. Lie­tu­vių neat­ras­tas že­my­nas

Aust­ra­li­jos kon­su­la­to Vil­niu­je at­ sto­vai „Kau­no die­nai“ pa­sa­ko­jo, kad prieš ke­le­rius me­tus pa­sau­ lį su­pur­čius eko­no­mi­nei kri­zei, kon­su­la­to te­le­fo­nai pra­dė­jo kais­ ti nuo no­rin­čių­jų Aust­ra­li­jo­je ap­ si­gy­ven­ti skam­bu­čių. Rea­liai iš­vy­ku­sių žmo­nių mas­ tai nė­ra šo­ki­ruo­jan­tys. Vo­kie­ti­jo­ je vei­kian­čios Aust­ra­li­jos am­ba­sa­ dos pa­tei­kia­mais duo­me­ni­mis, iki kri­zės į Aust­ra­li­ją kas­met gy­ven­ti iš­va­žiuo­da­vo 20–30 lie­tu­vių. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus šis


5

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

Tema



„Shutterstock“ nuotr.

a­li­ją ir Azi­ją

Va­ka­rai vi­lio­ja vis ma­žiau Ir to­l iau pa­sau­ly­je po­pu­l ia­r iau­sios emig­ra­c i­jos kryp­t ys iš­l ie­ka JAV ir Va­k a­r ų Eu­ro­p a, bet jų po­z i­c i­j as la­bai su­s i­lpni­nu­s i fi­nan­s i­nė kri­zė pa­ro­dė, kad ne­gan­dos įma­no­mos ir su­p er­vals­t y­b ė­se.

Emig­ra­ci­jos sta­tis­ti­ka „„Rea­lus lie­tu­vių emig­ra­ci­jos mas­tas

nė­ra ži­no­mas, nes tiks­liai su­skai­čiuo­ ja­mi tik tie emig­ran­tai, ku­rie už­sie­ny­ je re­gist­ruo­ja sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­ tą. Tai skai­čiuo­ja Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­tas, o emig­ra­ci­ją kont­ro­liuo­ jan­čios, jos mas­tus skai­čiuo­jan­čios ir ten­den­ci­jas ste­bin­čios ins­ti­tu­ci­jos Lie­tu­vo­je nė­ra. Prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pri­si­šlie­jęs Mig­ra­ci­jos de­ par­ta­men­tas ste­bi tik imig­ran­tus.

(10,4 pro­c.) – į Ai­ri­ją, 7,1 pro­c. – į Nor­ ve­gi­ją, 7 pro­c. – į Vo­kie­ti­ją, 3,6 pro­c. – į Is­pa­ni­ją, 3,3 pro­c. – į JAV, 2,4 pro­c. – į Šve­di­ją, 2 pro­c. – į Ru­si­ją. „„Kas ant­ras emig­ran­tas – 20–29 me­

ni­mis, per­nai iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 53,9 tūkst. gy­ven­to­jų, imig­ra­vo – 15,7 tūkst.

tų am­žiaus. 2011 m. penk­ta­da­lį (21,8 pro­c.) emig­ran­tų su­da­rė 20–24 me­tų emig­ran­tai. Kas aš­tun­tas emig­ran­tas bu­vo 30–34, kas dvy­lik­tas – 35–39 me­ tų am­žiaus. 40–59 me­tų am­žiaus gy­ ven­to­jai su­da­rė 17,1 pro­c. vi­sų emig­ ran­tų. Vai­kų iki 15 me­tų am­žiaus da­ lis bend­ra­me emig­ran­tų skai­čiu­je 2007–2011 m. su­ma­žė­jo nuo 15,7 iki 10,5 pro­c.

„„Pag­rin­di­nės iš­ke­liau­jan­čių lie­tu­vių

„„2011 m. emig­ra­vo po 26,9 tūkst. mo­

kryp­tys – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Ai­ri­ja, Nor­ve­gi­ja, Vo­kie­ti­ja ir Is­pa­ni­ja.

te­rų ir vy­rų.

„„Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­

Tuo me­t u, kai tur­t in­g ą­s ias ša­l is su­k aus­tė kri­z ė, kai ku­r ios be­s i­ vys­t an­č ios vals­t y­b ės ge­ro­k ai pa­ si­tem­p ė ir per­v i­l io­jo da­l į ge­res­n io gy­ve­n i­mo ieš­kan­č ių kla­jū­nų. „Anks­č iau vi­s i iš­va­ž iuo­da­vo į ke­ tu­r ias ar pen­k ias ang­la­kal­b es ša­ lis, o vi­s os ki­tos vals­t y­b ės gau­ da­vo tre­č ia­r ū­š ius ta­len­t us. Da­ bar šio­j e sri­t y­j e mo­no­p o­l i­j ų ne­ be­l i­ko“,  – tei­g ia Va­š ing­to­ne įsi­k ū­ ru­s io Mig­ra­c i­jos po­l i­t i­kos ins­t i­t u­ to di­rek­to­r ius De­met­r ias Pa­pa­de­ met­r iou.

„„81,8 pro­c. 15 me­tų ir vy­res­nio am­ „„2011 m. kas ant­ras emig­ran­tas iš­vy­

ko į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, de­šim­ta­da­lis

žiaus emig­ran­tų, prieš iš­vyk­da­mi iš ša­lies, ne­dir­bo me­tus ir il­giau.

„„Kar­je­ra: kau­nie­tis M.Len­kaus­kas ne tik įsi­dar­bi­no Aust­ra­li­jos te­le­ko­

mu­ni­ka­ci­jų kom­pa­ni­jo­je, bet ir ta­po jos rek­la­mi­niu vei­du.



skai­čius su­ka­si apie 50. Tik per praė­ju­sius me­tus į Aust­ra­li­ją vy­ko (gy­ven­ti, stu­di­juo­ti ir pa­ke­liau­ti) dau­giau nei 2 000 lie­tu­vių. Aust­ra­li­ja vis la­biau vi­lio­ja ne tik lie­tu­vius. Ma­siš­kai jau­ni žmo­ nės į šį kon­ti­nen­tą plūs­ta ir iš tur­ tin­ges­nių ša­lių, pa­vyz­džiui, Ai­ri­ jos, ku­rio­je ne­dar­bo ly­gis ko­ne ke­lis kar­tus di­des­nis nei Aust­ra­ li­jo­je.

my­bės. Yra daug no­rin­čių­jų čia at­ vyk­ti“, – pa­sa­ko­jo be­veik dve­jus me­tus Sin­ga­pū­re dir­ban­ti Kot­ry­ na Stan­ku­tė. Azijos–Europos fon­de vie­šų­ jų ry­šių sky­riu­je dir­ban­ti kau­nie­ tė pa­sa­ko­jo, kad Azi­jos Lon­do­nu ar­ba Švei­ca­ri­ja va­di­na­mas Sin­ga­ pū­ras prii­ma tik ge­riau­siuo­sius – ša­lies val­džia at­si­ren­ka, kam duo­ti dar­bo lei­di­mą, o kam ne.

No­ri iš­si­la­vi­nu­sių imig­ran­tų

Man­tas Len­kaus­kas:

M.Len­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad įsi­ dar­bin­ti jam pa­dė­jo KTU įgy­tas in­for­ma­ti­kos in­ži­ne­ri­jos ba­ka­lau­ ro laips­nis, nes aukš­to­jo moks­lo bai­gi­mo dip­lo­mas Aust­ra­li­jo­je yra ver­ti­na­mas. Iš­si­la­vi­nę eu­ro­pie­čiai ver­ti­na­mi ir tur­tin­giau­sio­se Azi­jos ša­ly­se. „Sin­ga­pū­re, Hon­kon­ge, Ja­po­ ni­jo­je, kai ku­riuo­se ki­tuo­se Azi­jos re­gio­nuo­se iš­si­la­vi­nu­siems žmo­ nėms yra tik­rai ge­ros dar­bo ga­li­

Įsit­vir­tin­ti bu­vo sun­ kiau, nei gal­vo­jau iš­ va­žiuo­da­mas. Sta­ty­bų ir ap­tar­na­vi­mo sek­to­ riuo­se daž­niau­siai dir­ba imig­ran­ tai iš Bang­la­de­šo ar In­di­jos, o eu­ ro­pie­čiai ima­si ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bų biu­ruo­se.

Sin­ga­pū­re įvai­rio­se sri­ty­se (rek­ la­mos, ar­chi­tek­tū­ros, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų) dir­ba ke­lios de­šim­tys lie­tu­vių. Kau­nie­tę už­bū­rė Azi­ja

Va­kar K.Stan­ku­tė Sin­ga­pū­re dir­bo pa­sku­ti­nę dar­bo die­ną. Pa­tir­ties įgi­ju­si, pi­ni­gų už­dir­bu­si ir pa­ke­lia­vu­si lie­tu­vė prieš Ka­lė­das grįš į gim­ti­nę, ku­rio­je ke­ti­na pra­ leis­ti bent me­tus. Ji neatmeta ga­ limybės, kad vė­liau gal­būt vėl pa­ trauks į Azi­ją. „Azi­ja – la­bai spal­vin­ga, šil­ta. Drau­gai, oras, vai­siai, ba­sei­nai, pa­ plū­di­miai, pi­gios ke­lio­nės į eg­zo­ tiš­kas vie­tas – vi­sa tai lei­džia gy­ ven­ti pui­kų as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. O ir pro­fe­si­nė­je sri­ty­je – pui­ki ap­ lin­ka, nes ten vei­kia la­bai di­de­lės tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos, su­tei­ kian­čios ga­li­my­bę ir už­si­dirb­ti, ir su­kaup­ti daug pa­tir­ties“, – pa­sa­ ko­jo K.Stan­ku­tė.

Manto Lenkausko as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

Po­rei­kis au­ga

Trau­ką Azi­jai K.Stan­ku­tė pa­ju­to prieš ke­le­rius me­tus, kai sta­ža­vo­ si Ma­lai­zi­jo­je, bai­gu­si stu­di­jas Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ni­ ta­ri­nia­me fa­kul­te­te. „Dau­ge­liui lie­tu­vių gal at­ro­do, kad Ma­lai­zi­jo­je gy­ve­na tik be­ždžio­ nės, o val­go­mi tik ba­na­nai. Bet tai to­li pa­žen­gu­si ša­lis, kai kur to­liau už Lie­tu­vą“,  – pa­sa­ko­jo K.Stan­ ku­tė. Ma­no­ma, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus iš­si­la­vi­nu­sių žmo­ nių po­rei­kis be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se dar la­biau išaugs, to­dėl vis dau­giau emig­ran­tų su­ks ne į Va­ka­rų Eu­ro­pą ar JAV, bet į Aust­ra­li­ją, Pie­tų Ame­ ri­ką ir Azi­ją.

PREKYBA KIETUOJU KURU:

Šiuos žo­d žius pui­k iai iliust­r uo­j a Ki­n i­jos pa­v yz­dys. De­š imt­me­č iais lai­vais iš Ki­n i­j os bė­gę ki­n ai ėmė grįž­t i at­gal. Emig­ran­t ų su­g rą­ž i­n i­ mo po­l i­t i­ka ša­l iai lei­do su­si­g rą­ž in­ ti ne tik da­l į ki­nų, bet ir pri­v i­l io­t i ki­ta­tau­čių. To­k ie pat re­z ul­ta­tai ste­ bi­m i ir kai ku­r ki­t ur pa­s au­lyje. Be­si­v ys­tan­čios ša­lys ta­po ap­m i­r u­ sio­je Eu­ro­pos dar­bo rin­ko­je vie­tos ne­ran­dan­č io jau­n i­mo vil­t is. Daik­ tus krau­n a­s i net is­p a­n ai ir ita­l ai. Vie­n a iš jų mėgs­t a­mų kryp­č ių – tre­č io­jo pa­s au­l io var­d ą ban­dan­t i nu­s i­pur­t y­t i Lo­t y­nų Ame­r i­k a, ku­ rios ša­lys iš­si­la­v i­nu­sių eu­ro­pie­čių lau­k ia iš­skės­to­m is ran­ko­m is. Pa­v yz­d žiui, Bra­z i­l i­jo­j e per pa­s ta­ ruo­s ius ke­le­r ius me­t us nau­j ų at­ vy­kė­l ių skai­č ius pa­d i­d ė­j o maž­ daug dvigubai. Į gim­t ą­j į že­my­n ą pra­de­da grįž­t i ir af­r i­k ie­č iai.

ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.

A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.


6

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

Savaitė

Kitoks žvilgsnis

Mies­to var­dai

Vik­to­ras dar ne­nu­rims kė­tis. Jis vi­sai ki­to­kio ti­po va­do­ vas nei A.But­ke­vi­čius, ką jau kal­ bė­ti apie And­rių Ku­bi­lių.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

P

re­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė pir­mą­jį mū­šį dėl val­džios lai­mė­jo, ta­čiau Vik­to­ro Us­pas­ki­cho va­ do­vau­ja­ma Dar­bo par­ti­ja (DP) ir to­liau bus ak­me­nu­kas koa­li­ci­jo­ je. Taip svars­to po­li­to­lo­gas Vy­ tau­tas Dumb­liaus­kas.

Poetas Kęstutis Navakas

P

a­ne­mu­nės til­tas, kaip ži­no­me, šiuo me­tu neeg­z is­tuo­ja, jo nė­ra ir ne­ž i­ nia, ka­da bus. Ta­čiau var­dą greit jau ga­li tu­rė­ti, neeg­zis­tuo­jan­tį til­tą nau­ja­ sis vi­ce­me­ras siū­lo pa­va­din­ti Al­gir­do My­ko­ lo Bra­zaus­ko var­du. Ži­no­ma, ga­li­me džiaug­ tis, kad vi­ce­me­ras mėgs­ta Al­g ir­dą My­ko­lą, o ne Ha­r į Po­te­r į, ta­čiau vi­ce­me­rai kei­čia­si, o pa­va­d i­n i­mai iš­l ie­ka il­gam. Kaž­kas pa­siū­lo, o gy­ven­ti su tuo ten­ka mums. Kuo tas Al­gir­ das My­ko­las itin su­si­jęs su Kau­nu ir Pa­ne­mu­ ne – ir­gi neaiš­ku. Gal kiek dau­giau ne­gu Kau­ no gar­bės pi­lie­tis Alek­sand­ras Kwas­niews­kis, bet ne i­tin. A.Kwas­niews­kio re­ga­li­jos, ži­no­ma, bu­vo vi­siš­kas siur­rea­liz­mas, val­di­nin­kai šiuo bruo­žu kar­tais pra­noks­ta Sal­va­do­rą Da­li. Su pa­va­di­ni­mais rei­kia elg­tis su­bti­liai, ne­kai­ šio­ti ne tik nie­kam ne­ži­no­mų, bet ir vi­siems ži­no­mų. SSRS vis­kas bu­vo pa­va­din­ta Le­ni­no var­du, Lie­tu­vo­je – Vy­tau­to Di­džio­jo. Pran­cū­zi­ jo­je Na­po­leo­no var­du bu­vo pa­va­din­ti tik du da­ ly­kai – bren­dis ir tor­tas, pui­kus pa­si­rin­ki­mas.

Pa­va­di­ni­mai yra sa­vo­ tiš­ka ar­chi­tek­tū­ra, tik dva­si­nė. Čia apie sa­vus var­dus, yra dar ir ne­sa­vų. Tie­są sa­kant, jei tas til­tas bū­tų pa­va­din­tas ko­kio Kris­ to­fo­ro Ko­lum­bo var­du, man bū­tų įdo­miau, nes ska­tin­tų fan­ta­zuo­ti. Al­gir­das My­ko­las, nors ir gar­bin­gas žmo­gus, fan­ta­zuo­ti ne­ska­ti­na. Neaiš­ ku, ko­dėl jo var­du rei­kia pa­va­din­ti bū­tent til­tą. Te­gu vi­ce­me­ras ką nors pa­sta­to ir tą „ką nors“ pa­va­di­na jam pa­čiu gra­žiau­siu var­du. Pa­va­di­ni­mai iš tie­sų žy­mi tam tik­rą lai­ką, kon­ junk­tū­rą, pri­me­na, kas tuo me­tu bu­vo val­džio­ je, o juk iš es­mės tu­rė­tų bū­ti iš­lie­kan­tys, at­pa­ žįs­ta­mi ir po dau­gy­bės me­tų. Ko da­bar ver­tas Če­čė­ni­jos aikš­tės pa­va­di­ni­mas? Ar ten pri­tvir­ tin­ti len­te­lę, kad čia tu­ri­ma gal­vo­je ne Ach­ma­ do Ka­dy­ro­vo, o Džo­cha­ro Du­da­je­vo Če­čė­ni­ja? Alek­so­to til­tas ta­po Vy­tau­to Di­džio­jo. Ko­dėl? Kle­bo­niš­kio til­tas ta­po Al­fon­so Meš­ki­nio. Pir­ mą­jį as­me­nį ži­no vi­si, ant­ro­jo ne­ži­no nie­kas. Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju, ma­nau, per­lenk­ta. Vy­ tau­to Di­džio­jo at­ve­ju per ba­na­lu, o ir til­tas per men­kas. O in­ži­nie­rius A.Meš­ki­nis var­gu ar nu­ si­pel­nė tap­ti til­tu, pa­ka­ko, kad jį pa­sta­tė. Įdo­mu ar nors vie­nas gat­vė­je su­tik­tas kau­nie­tis pa­sa­ ky­tų, kur yra A.Meš­ki­nio til­tas. O kur yra Kle­ bo­niš­kio – pa­sa­ky­tų vi­si. Tas pa­ts su gat­vė­mis. Kau­ne yra net Sa­lie­rų ir Pas­tar­no­k ų gat­vės, o ko­k io An­ta­no Ša­ba­ niaus­ko – ne. Pa­va­di­ni­mai yra sa­vo­tiš­ka ar­chi­ tek­tū­ra, tik dva­si­nė. Jei­gu ką ir rei­kė­tų nea­ti­ dė­lio­ti­nai kuo nors pa­va­din­ti, tai ne­vei­kian­ tį „auk­si­nį“ tua­le­tą jį ins­pi­ra­vu­sio val­di­nin­ko var­du. Tam pri­tar­čiau iš vi­sos šir­dies. informacija:

302 250

– Pre­zi­den­tė va­kar pa­tvir­ti­no Vy­riau­sy­bę, ta­čiau be dvie­jų mi­nist­rų. Ne pir­mas toks at­ ve­jis, bet tai, re­gis, D.Gry­ baus­kai­tės lai­mė­ji­mas? – Taip, lai­mė­to­ja šiuo at­ve­ju Pre­zi­den­tė. Trys iš ke­tu­rių Dar­ bo par­ti­jos kan­di­da­tų į mi­nist­rus – eli­mi­nuo­ti. Ji pa­sie­kė, kad Vy­ riau­sy­bė ne­bū­tų to­kios su­dė­ties, ko­kios ji ne­no­rė­jo. Vie­ną DP su­ ge­bė­jo pa­keis­ti (Ša­rū­ną Bi­ru­tį – red. pa­st.). O dėl dvie­jų mo­te­rų – Lo­re­tos Grau­ži­nie­nės ir Vir­gi­ ni­jos Balt­rai­tie­nės – kaip ma­to­ me, DP pro­to neuž­te­ko jų ne­be­ siū­ly­ti. Sup­ran­tu, kad Pre­zi­den­tė tu­ ri prie­kaiš­tų dėl tos Vy­riau­sy­ bės su­dė­ties, ku­rios no­ri Al­gir­ das But­ke­vi­čius ir V.Us­pas­ki­chas, ir ji sie­kia, kad ta su­dė­tis, jos ma­ ny­mu, bū­tų kiek ge­res­nė. Čia nei kam nau­din­ga, nei ne. Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šo dek­re­tą. Bet ku­ris žmo­ gus, prieš ką nors pa­si­ra­šy­da­mas, per­skai­to, pa­mąs­to, nes pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę. Pri­me­nu, kad pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją mi­nist­rai at­sa­kin­gi ir Sei­mui, ir pre­zi­den­tui, pa­val­ dūs – mi­nist­rui pir­mi­nin­kui. – D.Gry­baus­kai­tė va­kar pa­ žy­mė­jo, kad dėl ne vi­sos Vy­ riau­sy­b ės tvir­t i­n i­m o at­ sa­ko­my­b ę tu­r i pri­s iim­t i A.But­ke­vi­čius, ku­ris esą ne­ su­ge­bė­jo pa­teik­ti tin­ka­mų kan­di­da­tū­rų. Rin­ko­si Pre­zi­ den­tė, o at­sa­ko­my­bė ten­ka kai­rių­jų ved­liui? – Čia tie­siog Pre­zi­den­tė su­žai­ dė žai­di­mą. Sa­vo­tiš­kai iš­ven­ gė at­sa­ko­my­bės. Po­li­ti­ko­je vi­si no­ri bū­ti, kaip čia pa­sa­kius, to­ kie ma­žiau kal­ti. For­ma­liai žiū­ rint, taip, ini­cia­ty­va iš A.But­ke­ vi­čiaus – juk kan­di­da­tū­ras siū­lo jis. O jis, žiū­rint for­ma­liai, siū­ lė ne­tin­ka­mus kan­di­da­tus. Pre­ zi­den­tė lau­kia pa­siū­ly­mų ir sa­ ko: „Tu pra­stai pa­siū­lei.“ Jos si­tua­ci­ja ge­res­nė: ji Vy­riau­sy­ bę tik tvir­ti­na ar­ba ne­tvir­ti­na, o A.But­ke­vi­čius tu­ri laks­ty­ti ir su V.Us­pas­ki­chu tar­tis, kęs­ti iš­ si­dir­bi­nė­ji­mus. Kas gi dė­jo­si su kan­di­da­tais į kul­tū­ros mi­nist­rus – tik­ras cir­kas. Tie­sa, kan­di­da­ tai ne­kal­ti, kad juos siū­lė V.Us­ pas­ki­chas.

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

„„Po­sū­kiai: po­li­to­lo­gas V.Dumb­liaus­kas ne­nus­teb­tų, jei­gu Dar­bo

par­ti­ja il­gai­niui su­skil­tų. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kaip ma­no­te, ko­dėl DP ved­lys, net ir ži­no­da­mas, kad V.Grau­ži­nie­nė ir V.Balt­rai­tie­ nė ša­lies va­do­vei nė­ra priim­ ti­nos, jas siū­lė dar sy­kį? – Man at­ro­do, kad V.Us­pas­ki­ chas yra apim­tas to­kio kerš­to, pyk­čio. To­je par­ti­jo­je iš es­mės juk jis vis­ką spren­džia. Be­je, dar lapk­ri­tį jis la­bai pa­gar­biai kal­bė­ jo apie Pre­zi­den­tę: „Jū­sų Eks­ce­ len­ci­ja, mes ge­ri, mes steng­si­mės, mes dirb­si­me.“ O pa­skui, re­gis, su­pra­to, kad tai neduoda re­zul­ ta­tų, Pre­zi­den­tė ne­kei­čia nuo­mo­ nės, tai pra­dė­jo ker­šy­ti. Čia toks kerš­tas. Vai­kiš­kas kerš­tas. Bent jau taip at­ro­do iš ša­lies.

kian­tys iš Kons­ti­tu­ci­jos, yra trys: kom­pe­ten­ci­ja, re­pu­ta­ci­ja ir kad ne­si­kirs­tų in­te­re­sai. Už­sie­nio kal­bos mo­kė­ji­mas pri­skir­ti­nas prie kom­pe­ten­ci­jos. Toks rei­ka­la­ vi­mas – vi­siš­kai nor­ma­lus. Esa­ me ES na­riai, ir jei­gu mū­sų mi­ nist­rai nė bum bum ne­su­siš­ne­kės su ko­le­go­mis, at­ro­dys, ži­no­ma, juo­kin­gai. Aš neį­si­vaiz­duo­ju ko­ kio nors Da­ni­jos mi­nist­ro, ku­ris ne­mo­kė­tų ang­liš­kai. Tos DP mo­te­rys vy­res­nės kar­ tos, jos ne­kal­tos, kad kaž­ka­da ne­si­mo­kė. Bet su­pran­tu Pre­zi­ den­tę. Ga­li­ma įvai­riai trak­tuo­ti, bet kal­bos mo­kė­ji­mas šiuo at­ve­ ju la­bai svar­bus.

Da­bar pra­si­dės po­ li­ti­niai žai­di­mai. Ir Dar­bo par­ti­jos, ir so­cial­de­mok­ra­tų pa­dė­tis – ne­pa­vy­ dė­ti­na.

– Kad ir kaip bū­tų, si­tua­ci­ ja koa­li­ci­jo­je iš­liks įtemp­ta. DP ir taip spau­džia A.But­ ke­vi­čių, nors sa­ko, pa­lai­kys Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Bet Sei­mo ku­li­suo­se kal­ba­ma, kad pa­lai­kys tik tuo at­ve­ ju, jei kai­rie­ji pri­si­ža­dės bal­ suo­ti prieš tei­si­nės ne­lie­čia­ my­bės pa­nai­ki­ni­mą trims DP vei­kė­jams. – Taip, čia da­bar pra­si­dės po­li­ ti­niai žai­di­mai. Ši­ta pro­ble­ma – itin rim­ta. Ir DP, ir so­cial­de­mok­ ra­tų pa­dė­tis – ne­pa­vy­dė­ti­na. Ir tas so­cial­de­mok­ra­tų šne­kė­ji­mas, kad jie bal­suos už ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mą, nes ga­li pa­kib­ ti koa­li­ci­ja, at­vi­ras ir, re­gis, ne­ ga­lu­ti­nis. V.Us­pas­ki­chui, man re­gis, dzin, jis ga­li išei­ti iš koa­li­ci­jos. Jis yra ne­val­do­mas. Be­je, ko­le­ga Lau­ras Bie­li­nis yra kaž­ka­da apie jį pa­sa­kęs: „Jis nie­ ka­da neiš­sib­lai­vo, bet ne gir­tu­ mo, o kvai­lio­ji­mo pra­sme.“ To­dėl iš V.Us­pas­ki­cho ga­li­ma be­t ko ti­

– Ne vi­si vie­no­dai ver­ti­na Pre­zi­den­tės ar­gu­men­tus dėl to, ko­dėl jai ne­ti­ko V.Balt­rai­ tie­nė ir L.Grau­ži­nie­nė. Ar jie pa­kan­ka­mi? – A.But­ke­vi­čius yra sa­kęs, kad Pre­zi­den­tė jam pra­si­ta­ru­si, jog jei­gu ne pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­ pos Są­jun­gai, tos mo­te­rys bū­tų pe­rė­ju­sios D.Gry­baus­kai­tės filt­ rą. Bė­da tik dėl to, kad jos ne­mo­ ka nė vie­nos dar­bi­nės ES kal­bos. Ir, ma­nau, tai pa­kan­ka­mas ar­ gu­men­tas. Aš pri­tar­čiau pro­fe­so­riui Egi­ di­jui Kū­riui. Jo tei­gi­mu, mi­nist­ rui ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai, iš­plau­

– Kaip gal­vo­ja­te, kiek lai­ko ga­li iš­si­lai­ky­ti ši­ta Vy­riau­sy­ bė, tu­rint ome­ny tai, kad ar­ tė­ja DP na­rių imu­ni­te­to nai­ ki­ni­mo klau­si­mas, DP by­la ir ki­ti da­ly­kai? – Ma­nęs ne­ste­bin­tų, jei ta par­ti­ ja skil­tų. Pa­na­šiai bu­vo 2006 m., kai V.Us­pas­ki­chas bė­go į Mask­ vą. Ne­lie­čia­my­bės klau­si­mas – taip, tai vie­nas po­sū­kio koa­li­ci­ jo­je ele­men­tų. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kuo čia vis­kas baig­sis. Mi­nė­jau – V.Us­pas­ki­chas ir jo par­ti­ja ne­ prog­no­zuo­ja­ma. Bet ko­kiu at­ve­ ju DP nau­din­ga bū­ti su val­dan­ čiai­siais. Ta­čiau par­ti­jos ski­li­mas neat­mes­ti­nas, jei V.Us­pas­ki­chas vis dėl­to da­ry­tų ko­kius nors ma­ nev­rus. Juk 2006 m. DP frak­ci­ja ski­ lo. Iš maž­daug 40 na­rių li­ko ma­ žiau kaip 25. Jie ėjo į po­li­ti­ką, ir jiems ne­svar­bu ta par­ti­nė pri­ klau­so­my­bė. Tad neat­mes­čiau ga­li­my­bės, kad da­lis DP frak­ci­jos na­rių pe­rei­tų pas so­cial­de­mok­ra­ tus. Anks­čiau ar vė­liau. Kai­rių­jų ved­lys A.But­ke­vi­čius ne­pri­lygs­ta Al­gir­dui Bra­zaus­kui, tai­gi, jam bus sun­ku ma­nev­ruo­ti. Pa­lauk­ sim, pa­ma­ty­sim. – Dar grįž­ki­me prie Pre­zi­ den­tės. Pas­ta­ruo­ju me­tu net ke­lios vi­suo­me­nės ap­klau­sos fik­suo­ja kren­tan­čius jos rei­ tin­gus. D.Gry­baus­kai­tė tar­ si už mo­ra­lią po­li­ti­ką. Ko­dėl taip yra? – Sa­vo pa­si­sa­ky­mais ji už­ka­bi­ no elek­to­ra­tą tų, ku­rie bal­sa­vo už val­dan­čią­sias par­ti­jas. Pir­ miau­sia, DP – o tai be­veik 300 tūkst. žmo­nių. Sa­vo­tiš­kai so­ cial­de­mok­ra­tų elek­to­ra­tas ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­tas, kad jų par­ ti­jai truk­do su­da­ry­ti Vy­riau­sy­ bę. Ki­tas da­ly­kas – Pre­zi­den­tės pa­si­sa­ky­mų for­ma, ku­rią ji pa­ si­rin­ko kal­bė­da­ma apie DP. Ga­ li­ma bu­vo tai pa­sa­ky­ti švel­niau, o ji pa­sa­kė, kad tie­siog DP ne­ga­ li ir ne­tu­ri bū­ti val­džio­je. Ga­li­ ma bu­vo pa­si­rink­ti ne to­kią ašt­ rią kal­bė­ji­mo ma­nie­rą. Bet tai jos cha­rak­te­rio sa­vy­bė, to ne­ pa­kei­si.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– Tai jūs ma­no­te, kad V.Us­ pas­ki­chas po­li­tiš­kai šan­ta­ žuos A.But­ke­vi­čių? – Taip. Lig šiol to­kių at­ve­jų bu­ vo. Išei­čių pra­ktiš­kai nė­ra. Ne­ bent DP vie­tą koa­li­ci­jo­je užim­tų Tė­vy­nės są­jun­ga. Ta­čiau to ne­ ga­li bū­ti, mat so­cial­de­mok­ra­ tams tai bū­tų per žiau­ru ta­pa­ty­ bės pra­sme.

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas – 

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 380.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

miestas

„Auk­si­nis tua­le­tas“ – nuo­sto­lin­gas 9 li­tai per 6 va­lan­das – tiek pi­ni­gų su­ren­ ka­ma „auk­si­nia­me tua­le­te“, dėl ku­rio sta­ ty­bos į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do bū­rys Kau­ no sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų.

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Pu­sę mi­li­jo­no li­tų sa­vi­val­dy­bei kai­ na­vęs auk­si­niu pra­min­tas tua­le­tas pra­dė­jo veik­ti lapk­ri­čio 21 d. Pa­ si­keis­da­mi čia sė­di du dar­buo­to­ jai, ku­rie vi­są pa­rą ren­ka po li­tą už ap­si­lan­ky­mą šiame tualete.

Oi ne, ne, po­li­ti­kai, ku­rie pri­si­dė­jo prie tua­le­to sta­ty­bos, čia neuž­su­ka – bė­ ga kaip vel­nias nuo kry­žiaus. „Dir­ba­me jau sep­ty­nio­li­ka die­nų. Oi ne, ne, po­li­ti­kai, ku­rie pri­si­dė­jo prie tua­le­to sta­ty­bos, čia neuž­su­ka

– bė­ga kaip vel­nias nuo kry­žiaus“, – juo­ka­vo čia dir­ban­ti ka­si­nin­kė Vir­gi­ni­ja. Ap­si­lan­kius žur­na­lis­tams, mo­te­ ris pa­sa­ko­jo, kad per še­šias va­lan­ das su­lau­kė tik de­vy­nių žmo­nių. Ji ti­kė­jo­si, kad per li­ku­sias še­šias jos dar­bo va­lan­das čia užeis dar bent še­ši lan­ky­to­jai – per die­ną čia pa­ pras­tai už­su­ka 15 žmo­nių. „Va­sa­rą gal užeis dau­giau. Ži­no­ ki­te, mums čia rei­kia dirb­ti ir nak­tį – dar­buo­ja­mės dviem pa­mai­no­mis po 12 va­lan­dų. Spė­ki­te, ar kas nors čia už­su­ka nak­tį? Ar sau­go ap­sau­ ga? Ža­dė­jo su­mon­tuo­ti čia ap­sau­ gos myg­tu­ką, ta­čiau kol kas jo nė­ ra“, – ge­ros nuo­tai­kos ne­pra­ra­do ka­si­nin­kė. Anks­čiau Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­jas Aloy­zas Pa­kal­niš­ kis tvir­ti­no, kad nak­tį čia at­rie­da daug tu­ris­tų au­to­bu­sų, tad tua­ le­tas tu­ri dirb­ti vi­są pa­rą. At­ro­do,

„„Užt­ru­ko: tua­le­tas prie Kau­no pi­lies pa­sta­ty­tas dar 2008 m., ta­čiau pra­dė­jo veik­ti tik ma­žiau nei prieš mė­

ne­sį. 

kad tai vyks­ta tik šil­tuo­ju se­zo­nu. Su­rim­tė­ju­si Vir­gi­ni­ja sa­kė, kad tua­le­tas įreng­tas ko­ky­biš­kai, tik la­bai ma­žai vie­tos – ka­sos kam­ ba­rė­ly­je tel­pa vos dvi kė­dės. Ant vie­nos iš jų Vir­gi­ni­ja sė­di ir už­su­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ku­sie­siems pa­duo­da bi­lie­tė­lį bei su­skai­čiuo­ja pi­ni­gus. Ka­si­nin­kė skai­čiuo­ja, kad per mė­ne­sį pa­vyks su­rink­ti šiek tiek dau­giau nei 400 li­tų. Sa­vi­val­dy­bė „Kau­no šva­rai“ už „auk­si­nio tua­

le­to“ prie­žiū­rą įsi­pa­rei­go­jo kas mė­ ne­sį at­sei­kė­ti po 5 tūkst. li­tų. „To­ kia kai­na – ne iš pirš­to lauž­ta, o jau pa­tvir­tin­ta lai­ko“, – prieš ati­da­rant tua­le­tą prie Kau­no pi­lies yra sa­kęs A.Pa­kal­niš­kis.

Kalėdos apsigyveno Šilainių ir Dainavos mikrorajonuose Vilija Žukaitytė Gražiausių metų švenčių belau­ kiant Kaune po truputį visose mies­ to erdvėse įsikuria Kalėdų prana­ šai – šventinės žaliaskarės. Jau ta­ po tradicija, kad ne tik miesto cent­ ras, bet ir gyvenamieji miesto rajo­ nai turi savo Kalėdų eglutes. Dovana miestiečiams

Jau trečią žiemą iš eilės kauniečius Kalėdų dovanomis džiugina dau­ giabučių administratoriai „Šilai­ nių būstas“ ir „Dainavos būstas“. Dviejuose Kauno mikrorajonuose jie papuošia Kalėdų egles ir suren­ gia jų įžiebimo šventes. Pirmoji eglė ketvirtadienį vakare buvo įžiebta Šilainių mikrorajone. Įspūdingo grožio puošmena įkur­ dinta prie pat Šilainių seniūnijos Baltų prospekte. „Tai jau tradicinė šventė, kurią organizuojame trečius metus. Mes norime, kad gyventojai rūpintųsi ne tik savo namu, ūkiu, neužsida­ rytų, o būtų labiau bendruomeniš­ ki. Visi bendrai galime kurti jaukią ir gyvą aplinką, kurioje gyvena­ me“, – sakė įmonės „Šilainių būs­ tas“ atstovė Jolanta Volteraitytė. Anot vadovės, ši Kalėdų eglė yra dovana visiems – ir patiems ma­ žiausiems, ir suaugusiesiems. Kalėdų eglės Šilainių ir Dainavos mikrorajonuose įžiebiamos neatsi­ tiktinai. Dar prieš trejus metus pa­ tys kauniečiai išsirinko šias vietas, nes šie mikrorajonai yra didžiausi ir labiausiai apgyvendinti.

„„Šventė: Kalėdų„eglutė„subūrė„Šilainių„bendruomenę.„„

„No rint, kad eglė su spindėtų, būti na vi siems drau ge iš tar ti ste buk lingą bur ta žodį: ab ra ka­ dabra, mabra švarbra – bum“, – kreipė si Kalėdų Se ne lis į eglės įžie bi mo šventę su si rin ku sius gyventojus. Užteko trumpos repeticijos, kad gyventojai išmoktų sudėtingą bur­ tažodį. Garsiai kartu ištarus žod­ žius ant eglės įsižiebė kalėdinės girliandos.

Ši lai nių se niū nas Gin tau tas Sinkevičius džiaugėsi, kad Kalė­ dų eglės įžiebimo šventė sutapo su tokia gražia žiemos diena. „Visiems Šilainių gyventojams linkiu, kad jų Kalėdos būtų gražios kaip ši eglė“, – sakė G.Sinkevičius. Šilainių gyventoja Irena nuo­ širdžiai džiūgavo, kad Kalėdos at­ keliavo ir pas juos. „Man labai gražu, iš karto jaučiasi Kalėdų nuo­ taika“, – šypsojosi moteris.

Andriaus„Aleksandravičiaus„nuotr.

Vaikų dainos ir eilėraščiai

Margas palviais žais liu kais pa­ puošta žaliaskarė, Kalėdų Sene­ lis ir dovanos – tai pagrindiniai dalykai, kurių kiekvienas vaikas laukia per Kalėdas. Viso to ne­ trūko ir Šilainių eglės įžiebimo šventėje. Mažieji išsirikiavo į eilę, kad tik galėtų Kalėdų Seneliui padekla­ muoti išmoktą eilėraštuką arba pa­ dainuoti dainelę.

„Kai niekas nemato, kai niekas negirdi, kai angelo balsas atei­ na į širdį“, – savo eilėraštį pra­ dėjo nuostabiais žodžiais Tauras ir Urtė. Vieni vaikai drąsiai žengė prie žaliaskarės, kitus tėveliai turė­ jo paraginti. Netrūko ir ašarų, kai mažylis užmiršdavo eilėraščio žodžius. Paraginti Kalėdų Senelio, pare­ puoti prie eglės nusprendė ir keli paaugliai, kurie garsiai uždainavo gerai žinomą G&G Sindikato dai­ ną: „Broliai šaunuoliai, viskas nor­ maliai.“ Kalėdų Senelis nenuskriaudė nė vieno vaiko – visi gavo dovanų saldumynų, net ir patys mažiausi, kurie dar neišmoko ištarti pirmo­ jo žodžio. „Mes pro savo virtuvės langą matome eglutę ir vaikas visą dieną laukė, kada prie jos ateisime. Jam ypač patiko Kalėdų Senelis ir, žino­ ma, dovanos“, – pavykusia švente džiaugėsi Vaida. Penktadienį Dainavos mikrorajo­ ne Draugystės parke buvo įžiebta ir antroji Kalėdų eglė, kurią miestie­ čiams dovanojo daugiabučių admi­ nistratorius „Dainavos būstas“.

Eglei įžiebti prireikė burtažodžio

Įžiebti pagrindinę mikrorajono eglę buvo patikėta Kalėdų Seneliui ir jo pagalbininkams – visiems Šilainių gyventojams.

„„Šypsenos: Kalėdų„Senelio„dovanų„maiše„netrūko„saldumynų.

„„Šiluma: jaukių„ir„gražių„švenčių„linkėjo„„Šilainių„būsto“„kolektyvas.


8

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

Lietuva

Vy­riau­sy­bė­je – dvi tuš­čios kė­dės Pri­sieks jau ki­tą sa­vai­tę

Še­šio­lik­to­ji ša­lies Vy­riau­sy­bė su­da­ry­ ta. Bet ji kol kas ne vi­sa – Pre­zi­den­tei Da­ liai Gry­baus­kai­tei ne­ti­ko dvi pa­teik­tos kan­di­da­tū­ros. Val­dan­tie­ji ti­ki­si, kad so­ cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rai bus pa­skir­ti ar­ti­ miau­siu me­tu. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ga­vo ne vi­są są­ra­šą

Pre­zi­den­tė va­kar ry­te su­si­ti­ko su pa­skir­tuo­ju prem­je­ru Al­gir­du But­ ke­vi­čiu­mi ir ga­vo iš jo ofi­cia­lų tei­ ki­mą skir­ti mi­nist­rus. Ja­me ne­bu­ vo dvie­jų pa­var­džių. Net­ru­kus po su­si­ti­ki­mo D.Gry­ baus­kai­tė per­skai­tė ofi­cia­lų pa­reiš­ ki­mą, ku­ria­me pra­ne­šė tvir­ti­nan­ti ne vi­sos su­dė­ties nau­ją Vy­riau­sy­ bę ir lau­kian­ti kan­di­da­tų į so­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rus. Abi šios mi­nis­te­ri­jos pa­gal ke­tu­ rių val­dan­čių­jų cent­ro kai­rės par­ti­ jų su­si­ta­ri­mą pri­klau­so Dar­bo par­ ti­jai (DP). DP siū­lė į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­res skir­ti Lo­re­tą Grau­ ži­nie­nę, o į švie­ti­mo ir moks­lo – Vir­gi­ni­ją Balt­rai­tie­nę. Ta­čiau vals­ ty­bės va­do­vei jos ne­ti­ko. Pre­zi­den­tė ne­pat­vir­ti­no ir DP siū­ly­to kan­di­da­to į kul­tū­ros mi­ nist­rus Kęs­tu­čio Dauk­šio. Vie­toj

jo pa­sku­ti­nę aki­mir­ką bu­vo pa­teik­ ta Ša­rū­no Bi­ru­čio kan­di­da­tū­ra. At­sa­ko­my­bė už pa­skir­tuo­sius mi­nist­rus, pa­sak vals­ty­bės va­do­ vės, teks prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui. Pre­zi­den­tė ne­pag­los­tė pa­teik­tų­ jų kan­di­da­tų, pa­va­din­da­ma juos tik mi­ni­ma­liai ati­tin­kan­čiais ke­lia­mus kva­li­fik ­ a­ci­nius rei­ka­la­vi­mus.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Aš gai­liuo­si, aiš­ ku, kad ma­no mal­ da ne­pa­dė­jo. Nie­ ko ne­pa­da­ry­si. Pa­rinks ar­ti­miau­siu me­tu

A.But­ke­vi­čius pa­skel­bė su­ta­ręs su DP ly­de­riu Vik­to­ru Us­pas­ki­chu, kad ši par­ti­ja ar­ti­miau­siu me­tu pa­teiks nau­jus kan­di­da­tus į lais­ vus mi­nist­rų po­stus. Po Pre­zi­den­tės pa­reiš­ki­mo iš­pla­ ti­ni­mo A.But­ke­vi­čius su­si­ti­ko su

„„Sprendimas: Prezidentė patvirtino naują Vyriausybę be so­cia­li­nės ap­

sau­gos ir dar­bo bei švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rų.

V.Us­pas­ki­chu. „Su­ta­rė­me su Vik­ to­ru, kad ar­ti­miau­siu me­tu pa­teiks kan­di­da­tū­ras į švie­ti­mo ir moks­lo ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rų pa­rei­gas“, – tei­gė A.But­ke­ vi­čius. Klau­sia­mas, ar DP pa­lai­kys ne vi­sos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, V.Us­ pas­ki­chas sa­kė ne­ga­lin­tis kal­bė­ti vi­sos par­ti­jos var­du. Kar­tu jis tvir­ ti­no, jog kliū­čių tvir­ti­nant pro­gra­ mą DP ne­da­rys. „Tai nė­ra DP pir­mi­ nin­ko kom­pe­ten­ci­ja, tik­rai sku­bos tvar­ka su­kvie­si­me pre­zi­diu­mą, ap­ svars­ty­si­me vi­są si­tua­ci­ją, ga­li­mus nau­jus kan­di­da­tus, bet tik­rai jo­kių

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

truk­džių ne­da­ry­siu Vy­riau­sy­bei su­for­muo­ti ir kuo grei­čiau pra­dė­ti dirb­ti“, – tei­gė DP ly­de­ris. Jis aiš­ki­no, kad ne­ga­lė­jo at­ šauk­ti pa­teik­tų­jų L.Grau­ži­nie­ nės ir V.Balt­rai­tie­nės kan­di­da­tū­rų: „Pui­kiai su­pran­tat, kad jos yra la­ bai ger­bia­mos mū­sų par­ti­jo­je, tu­ rin­čios di­de­lį au­to­ri­te­tą.“ V.Us­pas­ki­chas pri­si­pa­ži­no ne­tgi ne­va mel­dę­sis, kad Pre­zi­den­tė pa­ skir­tų vi­sus ke­tu­ris DP tei­kia­mus kan­di­da­tus į mi­nist­rus. „Aš gai­ liuo­si, aiš­ku, kad ma­no mal­da ne­ pa­dė­jo. Nie­ko ne­pa­da­ry­si“, – skės­ te­lė­jo ran­ko­mis DP pir­mi­nin­kas.

Nau­ja Vy­riau­sy­bė gaus vi­sus įga­ lio­ji­mus dirb­ti tik tuo­met, kai Sei­ mas bal­suos dėl jos pro­gra­mos pa­ tvir­ti­ni­mo ir pa­skir­ta­sis prem­je­ras bei vi­si pa­skir­ti mi­nist­rai pri­sieks. Val­dan­tie­ji ti­ki­si, kad toks bal­sa­ vi­mas ir prie­sai­ka ga­lė­tų įvyk­ti jau ki­tą sa­vai­tę. Kol kas te­be­dir­ba lai­ki­no­ji And­ riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­ riau­sy­bė. Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius tvir­ti­na, kad „tai tur­būt pir­mas at­ve­jis šiuo­lai­ ki­nio Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jo­je, kai Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ ti­na­ma ne vi­sa vien to­dėl, kad pa­ skir­ta­sis prem­je­ras ne­pa­tei­kė vi­so ka­bi­ne­to na­rių są­ra­šo“. V.Sin­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad ga­li­ mos dvi išei­tys, kaip at­si­ras du dar ne­pas­kir­tie­ji mi­nist­rai. „Kai mi­ nist­rai pri­sieks, prem­je­ras ir Pre­ zi­den­tė ga­lės pa­ves­ti tiems pra­dė­ ju­siems dirb­ti mi­nist­rams lai­ki­nai ei­ti dar ne­pas­kir­tų mi­nis­te­ri­jų va­do­vų pa­rei­gas. Yra ir ki­ta ga­ li­my­bė  – prem­je­ras ga­li pa­teik­ ti Pre­zi­den­tei kan­di­da­tus į lais­vas mi­nist­rų vie­tas dar iki Sei­mas bal­ suos dėl Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo ir iki mi­nist­rų prie­ sai­kos. Tuo­met yra ti­ki­my­bė, kad pri­sieks ir pra­dės dirb­ti vi­sa Vy­ riau­sy­bė“, – pa­ste­bė­jo kons­ti­tu­ ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas. „Be abe­jo, šiuo at­ve­ju rei­kia pa­teik­ti to­kius kan­di­da­tus, ku­ rie ati­tik­tų Pre­zi­den­tės ke­lia­mus kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus“, – pri­dū­rė jis.

Pre­zi­den­tės pa­reiš­ki­mas Šian­d ien priė­m iau spren­d i­m ą, svar­bų vi­s ai Lie­t u­vai ir vi­s ų mū­s ų atei­č iai. Vy­r iau­sy­bės for­ma­v i­mui įsta­t y­mų nu­ma­t y­t as ter­m i­nas bai­g ia­s i. Ta­ čiau pa­skir­ta­sis mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas Al­g ir­das But­ke­vi­čius ne­su­ge­bė­ jo pa­teik­ti vi­so su­de­rin­to kan­di­da­tų į mi­nist­rus są­ra­šo.

Ti­kiuo­si, kad at­sa­ko­my­bę už Vy­riau­ sy­bės su­dė­tį pri­siė­męs mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas kaip ga­li­ma grei­čiau baigs for­muo­ti mi­nist­r ų ka­bi­ne­tą. Šian­d ien tvir­t i­nu šios su­dė­t ies Vy­ riau­sy­bę: „„Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis – ap­lin­kos

mi­nist­ras; „„Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius – ener­

Šian­dien mi­nist­ras pir­mi­nin­kas pa­ tei­kė tik dvy­li­kos mi­nist­r ų kan­di­da­ tū­ras. Už kiek­v ie­ną iš jų pri­siim­da­ mas as­me­n i­nę at­sa­ko­my­bę. Pa­teik­ ta­me są­ra­še nė­ra so­cia­l i­nės ap­sau­ gos ir dar­bo bei švie­t i­mo ir moks­lo mi­nist­r ų pa­var­d žių. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­si­rink­ti kan­ di­da­tai pa­gal kom­pe­ten­ci­jos ly­g į la­ bai skir­tin­g i. Da­lis jų ati­t in­ka tik mi­ ni­ma­l ius rei­ka­la­v i­mus, ku­r ie bū­t i­ ni tie­sio­g i­n iam pa­rei­g ų vyk­dy­mui ir de­ra­mam Lie­t u­vos at­sto­va­v i­mui už­sie­ny­je.

ge­ti­kos mi­nist­ras; „„Ri­man­tas Ša­džius – fi­nan­sų mi­ nist­ras; „„Juo­zas Ole­kas – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras; „„Ša­rū­nas Bi­ru­tis – kul­tū­ros mi­nist­ ras; „„Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius – su­si­sie­ki­

mo mi­nist­ras; „„Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis –

svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras; „„Juo­zas Ber­na­to­nis – tei­sin­gu­mo

mi­nist­ras;

Vi­siems kan­di­da­tams, ne­prik­lau­so­ mai nuo par­t iš­k u­mo, bu­vo ke­l ia­m i vie­no­di rei­ka­la­vi­mai.

„„Li­nas An­ta­nas Lin­ke­vi­čius – už­

Vy­riau­sy­bė tu­ri pra­dė­ti dirb­ti lai­ku, nes lau­k ia svar­būs dar­bai ir spren­ di­mai.

„„Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas – vi­

To­dėl pa­si­ra­šiau dek­re­tą, ku­riuo, at­ si­ž velg­da­ma į mi­n ist­ro pir­m i­n in­ko tei­k i­mą, tvir­t i­nu ne vi­sos su­dė­t ies še­šio­lik­tą­ją Vy­riau­sy­bę.

sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras; „„Bi­ru­tė Vė­sai­tė – ūkio mi­nist­rė;

daus rei­ka­lų mi­nist­ras; „„Vi­gi­li­jus Juk­na – že­mės ūkio mi­

nist­ras. No­riu pa­lin­kė­ti bū­si­mai Vy­riau­sy­bei sėk­min­go dar­bo vi­sų Lie­tu­vos žmo­ nių la­bui.


9

šeštADIENIS, gruodžio 8, 2012

ekonomika

Vers­li­nin­kai, par­duo­dan­tys emo­ci­ją Lie­tu­vo­je jau ži­no­mas skait­me­ni­nis žur­na­las „La­mų slė­nis“ ne­ se­niai ėmė var­žy­tis pa­sau­li­nė­se rin­ko­se. Ži­nią apie ko­ky­biš­ką ma­žos ša­lies su­kur­tą pro­duk­tą ne­tru­kus už­si­mo­jo pa­skleis­ti net gar­siau­si pa­sau­lio tink­la­raš­ti­nin­kai ir fo­tog­ra­fai. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ni­šą at­ra­do pir­mie­ji

Prieš pu­sant­rų me­tų, se­niai bran­ di­nę min­tį ir il­gą lai­ką dir­bę ži­ niask­lai­do­je, Eli­gi­jus ir Al­gė Ra­ma­ naus­kai nu­spren­dė im­tis avan­tiū­ros – su­kur­ti ne­mo­ka­mą, ta­čiau aukš­ tos ko­ky­bės in­ter­ne­ti­nį žur­na­lą „La­mų slė­nis“. Ja­me lei­di­nio au­to­ riai pra­kal­bo apie in­ter­je­ro di­zai­ną, me­ną, ma­dą, mais­tą, trum­piau ta­ riant, gy­ve­ni­mo bū­dą. Šei­mos ryž­tas ne­bu­vo be­vai­sis – šian­dien in­ter­ne­ti­nį žur­na­lą Lie­tu­ vo­je skai­to apie 60 tūkst. var­to­to­jų. Lei­di­nio kū­rė­jai sa­kė nuo pat pra­ džių ži­no­ję ir nė kar­to ne­sua­be­jo­ ję, kad žur­na­las bus skait­me­ni­nis ir sieks pri­trauk­ti nau­jos kar­tos skai­ ty­to­jų. Pir­mą­jį vers­lo eta­pą įvei­kę sėk­min­gai, Ra­ma­naus­kai žen­gė ir į nau­ją. „Plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams, šiuo at­ve­ju kal­bu apie „iPad“, pa­ sie­kus ly­gį, kai var­to­to­jai ga­li pa­tys kur­ti pro­gra­mė­les, lei­di­niams at­ si­ra­do nau­ja ter­pė. Ne­ma­žai lei­dė­ jų į „iPad“ per­kė­lė su­skait­me­nin­tas po­pie­ri­nių lei­di­nių ver­si­jas, ap­mo­ kes­ti­no jas ir ma­nė, kad to už­teks. Ta­čiau var­to­to­jas ne kvai­las. Jis in­ tui­ty­viai jau­čia, kad skait­me­ni­nė lei­di­nio ver­si­ja tu­rė­tų kai­nuo­ti ma­ žiau nei po­pie­ri­nė. Mes nu­spren­dė­ me, kad ir „iPad“ var­to­to­jai mū­sų žur­na­lą ga­lės skai­ty­ti ne­mo­ka­mai“, – sa­kė E.Ra­ma­naus­kas.

Eli­gi­jus Ra­ma­naus­kas:

Mes no­ri­me su­jauk­ti da­bar­ti­nę skait­me­ni­ nių Lie­tu­vos lei­di­nių rin­ką. Su­kū­rė ant­rą pro­duk­tą

In­te­rak­ty­vūs, įvai­rias me­di­jas sie­ jan­tys lei­di­niai, skir­ti plan­še­ti­ niams kom­piu­te­riams, pa­šne­ko­ vo ma­ny­mu, yra nau­jas žings­nis lei­dy­bo­je. Ne­se­niai Ra­ma­naus­ kai su­kū­rė bei pri­sta­tė in­te­rak­ty­vų „iPad“ žur­na­lą „Llamas’ val­ley“, skir­tą tarp­tau­ti­nei au­di­to­ri­jai. Tai pir­ma­sis lie­tu­vių su­kur­tas in­te­rak­ ty­vus žur­na­las. „Llamas’ val­ley“ te­ma­ti­ka pa­na­ ši į lie­tu­viš­ko­jo „La­mų slė­nio“, ta­ čiau dau­giau te­mų ir pla­tes­nė api­ ma­ma te­ri­to­ri­ja. Be to, tarp­tau­ti­nis lei­di­nys yra in­te­rak­ty­vus, gau­sus ani­ma­ci­jos ir tech­no­lo­giš­kai su­dė­ tin­ges­nis. To­dėl jis, ki­taip nei lie­tu­ viš­kas, bus mo­ka­mas. „Nusp­ren­dė­me iš­ban­dy­ti už­sie­ nio rin­kas, pa­žiū­rė­ti, ką reiš­kia ma­ žai ko­man­dai iš ma­žos ša­lies leis­ti ge­ro tu­ri­nio lei­di­nį di­de­lei rin­kai“, – sa­kė jis. At­gar­siai, kaip džiau­gė­ si pa­šne­ko­vas, bu­vo įspū­din­gi: ži­nia apie pro­duk­tą pa­skli­do po so­cia­li­nius tink­lus, ja pa­si­da­li­jo gar­siau­si pa­ sau­lio tink­la­raš­ti­nin­kai ir fo­tog­ra­fai. Tarp­tau­ti­nė lei­di­nio ver­si­ja, kaip

pa­sa­ko­jo E.Ra­ma­naus­kas, tai­ko į JAV, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Skan­ di­na­vi­jos, Olan­di­jos ir Vo­kie­ti­jos rin­kas. Jas kū­rė­jai pir­miau­sia pa­ si­rin­ko dėl kal­bi­nių mo­ty­vų ir di­ de­lio „iPad“ par­da­vi­mo. „Ga­liau­ siai šias rin­kas mes su­pran­ta­me. Dau­ge­lis klau­sia, ko­dėl ne­tai­ko­me į Ru­si­ją kaip di­džiu­lę rin­ką, ta­čiau aš ne­sup­ran­tu šios ša­lies var­to­to­jų, jų po­rei­kių. O juk la­bai svar­bu pla­ čią­ja pra­sme kal­bė­ti ta pa­čia kal­ba kaip ir skai­ty­to­jai“, – sa­kė jis. E.Ra­ma­naus­kas pri­pa­ži­no, kad už­mo­jis vie­tos ir už­sie­nio rin­kai pa­siū­ly­ti skir­tin­gus pro­duk­tus pa­ rei­ka­lau­ja dvi­gu­bai dau­giau dar­bo. Ta­čiau jis pa­brė­žė į sa­vo pro­duk­tus žiū­rįs neat­mes­ti­nai: „No­ri­me, kad, pa­vyz­džiui, apie ką nors lei­di­ny­je per­skai­tęs var­to­to­jas ga­lė­tų nuei­ti į tam tik­rą par­duo­tu­vę ir tai nu­si­ pirk­ti. Mes ra­šo­me apie tuos žmo­ nes ir tuos pro­duk­tus, ku­rie yra ša­ lia. Ži­no­ma, ne­no­rė­da­mi at­si­tver­ti nuo pa­sau­lio taip pat pa­siū­lo­me pa­skai­ty­ti ką nors įdo­maus iš už­ sie­nio ak­tua­li­jų.“ Paieš­kos tru­ko pus­me­tį

Pak­laus­tas, ko­dėl lei­di­nį nu­spręs­ ta pa­siū­ly­ti ne­mo­ka­mai, E.Ra­ma­ naus­kas ne��slė­pė eks­pe­ri­men­ti­nių už­mo­jų: „Mes no­ri­me su­jauk­ti da­ bar­ti­nę skait­me­ni­nių Lie­tu­vos lei­ di­nių rin­ką. Šiuo me­tu jie yra ana­ lo­giš­ki po­pie­ri­nei ver­si­jai ir dar ap­mo­kes­tin­ti. O mes no­ri­me pri­ trauk­ti dau­giau skai­ty­to­jų siū­ly­da­ mi ge­rą ir ne­mo­ka­mą tu­ri­nį. Aiš­ ku, plan­še­ti­niams kom­piu­te­riams skir­tus lei­di­nius iš­lei­do­me vi­sai ne­se­niai, tad apie rin­kos po­ky­čius kal­bė­ti dar anks­ti. Ta­čiau aš ma­ nau, kad su­lauk­si­me sėk­mės.“ Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, kad, no­ rint įgy­ven­din­ti drą­sią idė­ją, au­to­ riams rei­kė­jo ir nuo­lat rei­kia nau­jų in­ves­ti­ci­jų. Juo la­biau kad mo­bi­lių­ jų tech­no­lo­gi­jų rin­ka yra „ver­dan­ ti“ – nuo­lat kin­ta – ir ne­pi­gi. Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas sa­kė pa­ste­bė­ jęs, jog su mo­bi­lio­sio­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis su­si­ję vers­lai yra pa­ trauk­lūs, ir ypač šiek tiek ri­zi­kuo­ti mėgs­tan­tiems in­ves­tuo­to­jams. Su­kū­rę pir­mą­jį pro­duk­tą in­ves­ tuo­to­jų vers­li­nin­kai ėmė­si ieš­ko­ ti pa­tys ir pir­muo­sius ra­do jau po pus­me­čio. E.Ra­ma­naus­kas pri­pa­ ži­no, kad tai bu­vo la­bai įdo­mus, nors ir ne­leng­vas, lai­ko­tar­pis: „Įti­ kin­ti in­ves­tuo­to­jus, už­deg­ti juos vers­lo idė­ja ir, ži­no­ma, įro­dy­ti jos pel­nin­gu­mą – di­džiu­lis ir sun­kus dar­bas. Jo mes mo­ko­mės iki šiol.“ Skai­ty­to­jus jau pri­pra­ti­no

Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, kad ko­ man­dai kiek­vie­nas lei­di­nio nu­me­ ris kol kas yra tar­si pir­ma­sis – juos ko­man­da ku­ria itin emo­cin­gai, ati­ duo­da di­de­lę da­lį sa­vęs. „Ma­nau, tai, kad lei­di­ny­je la­bai daug emo­ ci­jų, yra vie­na sėk­mės prie­žas­čių. Pa­siū­ly­ti emo­ci­ją la­bai svar­bu, nes mes juk par­duo­da­me ne­bū­ti­niau­sią pre­kę“, – svars­tė E.Ra­ma­naus­kas. Paš­ne­ko­vas džiau­gė­si, kad skai­

ty­to­jai at­si­da­vi­mą įver­ti­no, to­dėl jų skai­čius nuo­lat au­ga. Jo ma­ny­ mu, žmo­nės Lie­tu­vo­je po tru­pu­ tį pri­pran­ta prie pro­duk­to, nors jiems dar at­ro­do keis­ta, kad lei­di­ nys – ne­mo­ka­mas. Ta­čiau už­sie­ ny­je au­di­to­ri­ja, ti­kė­ti­na, augs kur kas spar­čiau, nes ten var­to­to­jai nau­jo­ves pe­ri­ma la­bai grei­tai, be to, lin­kę jo­mis da­ly­tis so­cia­li­nė­se erd­vė­se. „Skai­ty­to­jų skai­čius už­sie­nio rin­ko­se išau­ga mil­ži­niš­ku grei­čiu. Ta­čiau ten ne­ga­li pro­duk­to pa­teik­ti kas pus­me­tį, nes vi­si ta­ve pa­mirš – rei­kia nuo­lat siū­ly­ti nau­ją pro­duk­tą ir kas­kart vis ge­res­nį“, – sa­kė jis. Nau­jų vė­jų įne­ša ko­man­da

Paš­ne­ko­vas taip pat nea­be­jo­jo, kad pa­tir­tis atei­na pa­ma­žu: „Vi­sai kaip vir­tu­vės še­fas vie­na­me sa­vo gy­ve­ ni­mo eta­pe tik pjaus­to svo­gū­nus, ki­ta­me – dė­lio­ja mais­tą į lėkš­tę, kol ga­liau­siai ima­si kur­ti ir eks­pe­ ri­men­tuo­ti. Šie eta­pai bū­ti­ni. Iš­ kart tap­ti pro­fe­sio­na­lu neį­ma­no­ ma. Ir, ži­no­ma, vis­ko su­de­da­mo­ji

„„At­ra­di­mai: iki šiol kiek­vie­nas „La­mų slė­nio“ nu­me­ris, kaip pa­sa­ko­jo

vie­nas in­ter­ne­ti­nio žur­na­lo kū­rė­jų E.Ra­ma­naus­kas, ko­man­dai at­ne­šė tiek emo­ci­jų, lyg bū­tų pir­ma­sis.  Au­gio Nar­mon­to nuo­tr.

da­lis yra pa­ts dar­bo pro­ce­sas, ku­ ris pa­pras­tai bū­na la­bai il­gas, emo­ ciš­kai se­ki­nan­tis ir vi­siš­kai nea­pib­rėž­tas lai­ke.“ E.Ra­ma­naus­kas pri­pa­ži­no, kad kū­ry­bi­nia­me dar­be įtam­pa kun­ ku­liuo­ja nuo­lat. Ga­liau­siai su­re­gu­ liuo­ti vi­są ko­man­dą, kaip pa­brė­žė jis, yra di­džiu­lis ir kur kas su­dė­tin­

ges­nis dar­bas, nei pri­sta­ty­ti pro­ duk­tą nau­jam su­tik­tam žmo­gui. „Ko­man­da yra kaip gy­vas or­ga­ niz­mas: vi­suo­met pa­si­pil­do nau­ jais žmo­nė­mis, nau­jo­mis idė­jo­mis, nau­jais vė­jais. To­dėl pro­duk­tas nie­ka­da neuž­sis­to­vi, jis nuo­lat pul­ suo­ja, vi­są­laik at­si­nau­ji­na“, – sa­kė lei­di­nio kū­rė­jas.


10

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

12p.

Žyd­ra­sis auk­sas vir­to ro­ži­ne sva­jo­ne.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Prieš ket­vir­tį am­ žiaus Ira­ke che­mi­ nis gink­las pra­žu­ dė tūks­tan­čius žmo­ nių. Ar ne­pa­si­kar­ tos krau­pus sce­na­ ri­jus Si­ri­jo­je? Ar ne­ pa­seks Bas­ha­ras al As­sa­das bu­vu­sio Ira­ko dik­ta­to­riaus ke­liu?

pasaulis „„Žu­dy­nės: prieš 25 me­tus Ira­ko Ha­lab­džos mies­te che­mi­nis gink­las pra­žu­dė tūks­tan­čius žmo­nių. 

Mir­tį sė­jan­čios du­jos au­kų Rau­do­no­ji li­ni­ja

Šią sa­vai­tę nu­vil­ni­jo gan­das, kad Si­ri­jos re­ži­mo pa­jė­gos ėmė reng­ tis che­mi­nei ata­kai. Esą jau mai­ šo­mos me­džia­gos, skir­tos du­joms ga­min­ti. In­for­ma­ci­ją, pa­sak ži­ niask­lai­dos, pa­vie­ši­no neį­var­dy­ tas JAV pa­rei­gū­nas, nors ne­tru­kus pa­tys ame­ri­kie­čiai pri­dū­rė, kad jų žval­gy­ba duo­me­nų apie che­mi­ka­lų mai­šy­mą ne­ga­li pa­tvir­tin­ti. Vis­gi, Va­ka­rų ša­lių ly­de­riai įspė­ jo Si­ri­jos re­ži­mą, kad ga­li­mas che­ mi­nio gink­lo pa­nau­do­ji­mas bū­tų va­di­na­mo­sios rau­do­no­sios li­ni­jos per­žen­gi­mas. „Jung­ti­nėms Vals­ti­joms tai yra rau­do­no­ji li­ni­ja, – pa­reiš­kė JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ ton. – Skel­bia­me la­bai griež­tą per­ spė­ji­mą B.al As­sa­do re­ži­mui – toks

el­ge­sys smerk­ti­nas.“ Apie tai, kad esą Si­ri­jos re­ži­mas ruo­šia­si pa­nau­ do­ti che­mi­nį gink­lą, bu­vo ga­li­ma pa­skai­ty­ti ne vie­no­je po­pu­lia­rio­ je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. An­tai, tink­ la­la­py­je wi­red.com esan­čia­me tink­ la­raš­ty­je „Dan­ger Room“ pa­si­ro­dė neaiš­ku iš kur gau­ta in­for­ma­ci­ja, kad mai­šy­ti che­mi­nes me­džia­gas Si­ri­jo­je pra­dė­ta praei­tą sa­vai­tę ir kad šį pro­ ce­są in­ži­nie­riai vyk­do ša­lies cent­ri­ nė­je da­ly­je. Pa­sak wi­red.com, Si­ri­jo­je ke­ti­ na­ma pa­nau­do­ti za­ri­no du­jas. Šios ko­vi­nės ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čios du­jos praei­to am­žiaus de­šim­ta­ja­ me de­šimt­me­ty­je bu­vo pa­nau­do­ tos per dvi te­ro­ro ata­kas Ja­po­ni­ jo­je. Za­ri­nas su­ke­lia kon­vul­si­jas, kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mus ir mir­tį. Si­ ri­jos va­do­vai at­rė­žė, kad prieš sa­

vo žmo­nes jo­kių du­jų ne­ke­ti­na pa­ nau­do­ti. „At­sa­ky­da­ma į JAV pa­reiš­ki­mus, Si­ri­ja dar kar­tą pa­tvir­ti­na, kad ji nie­ka­da jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ne­ nau­dos che­mi­nių gink­lų prieš sa­ vo žmo­nes, net jei­gu to­kių gink­lų tu­rė­tų“, – tvir­ti­no Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nas. Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Wa­li­das Mual­le­mas anks­čiau ap­kal­ti­no Va­šing­to­ną, kad šis ty­ čia kurs­to ne­ri­mą dėl Si­ri­jos tu­ri­ mų che­mi­nio gink­lo at­sar­gų. „Šie che­mi­niai gink­lai Si­ri­jo­je, jei­gu tik jų yra – pa­brė­žiu „jei­gu“. Kaip ga­lė­tu­me pa­nau­do­ti juos prieš sa­vo žmo­nes? Tai po­kštas“, – spa­lį kal­bė­jo Si­ri­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­ vas. Ki­ta ver­tus, Da­mas­kas yra pa­ gra­si­nęs, kad pa­nau­do­tų gink­lą, jei bū­tų puo­la­mas iš už­sie­nio, tik ne prieš sa­vo žmo­nes. Eks­per­tai tei­gia, kad šim­tus to­nų sie­kian­čios Si­ri­jos che­mi­nių gink­lų at­sar­gos yra di­džiau­sios Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se. Jas Da­mas­kas su­ kau­pė nuo aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio. Krau­pus vaiz­das

„„Po­mė­gis: sa­ko­ma, kad S.Hus­sei­nas (kairėje) ir jo pusb­ro­lis A.H.al Ma­

ji­das, dar va­di­na­mas Che­mi­niu Ali, la­biau­siai mė­go ip­ri­to du­jas.

Kal­bos apie che­mi­nį gink­lą pa­ska­ ti­no pri­si­min­ti prieš 25 me­tus Ira­ ke įvy­ku­sią tra­ge­di­ją. 1988 m. ko­ vo 16 d. tuo­me­tis Ira­ko dik­ta­to­rius Sad­da­mas Hus­sei­nas nu­ro­dė pa­ nau­do­ti mir­tį ne­šan­tį gink­lą prieš kur­dų tau­ti­nę ma­žu­mą. Ira­ko ka­riuo­me­nės tai­ki­niu ta­po Ha­lab­džos mies­tas. Čia bu­vo iš­žu­ dy­ta tūks­tan­čiai žmo­nių.

BBC už­sie­nio nau­jie­nų re­dak­to­ rius Joh­nas Simp­so­nas, ap­si­lan­kęs mies­te ne­tru­kus po ata­kos, sa­kė: „Tai bu­vo bai­siau­sias re­gi­nys, ku­rį man yra te­kę ma­ty­ti gy­ve­ni­me.“ Žur­na­lis­tas pri­dū­rė: „Vi­sa­me mies­te bu­vo gau­sy­bė la­vo­nų. Kai ku­rie kū­nai gu­lė­jo gat­vė­se, kai ku­ rie pa­lei pa­sta­tų sie­nas. Žmo­nės dar ban­dė ap­sau­go­ti sa­vo kū­di­ kius, vai­kus, žmo­nas... Jie ban­dė pri­deng­ti juos, ta­čiau ne­pa­vy­ko.“ Pa­sak J.Simp­so­no, ma­tant kū­ nus, bu­vo aiš­ku, kad mir­tis žmo­ nes už­klu­po ne­pa­si­ruo­šu­sius. Tie­ sa, vie­ni mi­rė stai­ga, ki­ti ku­rį lai­ką kan­ki­no­si. „Pa­ma­čiau vie­nos mo­ters la­vo­ ną. Jos kū­nas gu­lė­jo emb­rio­no po­ za. Vei­das bu­vo iš­kreip­tas ago­ni­jos. Jai skau­dė­jo. Ma­čiau gy­ve­ni­me vis­ ko, net per che­mi­nę ata­ką žu­vu­sius ka­rius Ira­ko ir Ira­no ka­re. Ta­čiau tai, ką iš­vy­dau Ha­lab­džo­je, šo­ki­ra­vo. La­ biau­siai tai, kad nie­kas iš žu­vu­sių­jų ne­tu­rė­jo jo­kių ap­sau­gos prie­mo­nių. Juk ten bu­vo ir vai­kų, ir mo­te­rų, ir se­ne­lių“, – pa­sa­ko­jo J.Simp­so­nas. Ki­ta­me na­me, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tas, jis iš­vy­do dar krau­pes­nį vaiz­dą nei gat­vė­je. Na­mo vi­du­ry­je riog­so­jo pro sto­gą įkri­tu­si bom­ba, o ša­lia jos gu­lė­jo tri­jų žmo­nių kū­nai. Aki­vaiz­du, pa­sak žur­na­lis­to, žmo­ nės tuo me­tu, kai įvy­ko ant­puo­lis, ren­gė­si pie­tau­ti. Vie­no mi­ru­sio vy­ ro ran­ko­se net bu­vo li­kęs ga­ba­lė­lis duo­nos. Ki­to vei­de ma­ty­ti šyp­se­na. „Ko­dėl šie žmo­nės mi­rė, – re­ to­riš­kai pa­klau­sė žur­na­lis­tas ir čia

pat at­sa­kė: – To­dėl, kad pa­sku­ti­ nė­mis Ira­ko ir Ira­no ka­ro sa­vai­tė­ mis svei­ki­no Ira­no ka­rius... Štai kaip S.Hus­sei­nas ir jo pusb­ro­lis Ali Hassanas al Ma­ji­das, ge­riau ži­ no­mas kaip Che­mi­nis Ali, pa­mo­kė šiuos žmo­nes.“

Ma­čiau vie­nos mo­ ters la­vo­ną – ji bu­vo su­si­gū­žu­si, o vei­das iš­kreip­tas siau­bo.

Tūks­tan­čiai nu­žu­dy­tų­jų

Ira­ko ka­ri­nės pa­jė­gos Ha­lab­džo­ je iš­ban­dė įvai­rias mir­ti­nas du­jas. Pask­leis­tos bu­vo ne tik za­ri­no, bet ir ip­ri­to (nau­do­to Pir­ma­ja­me pa­ sau­li­nia­me ka­re), taip pat ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­čios VX du­jos. Da­bar dau­ge­lis mies­te ras­tų bom­bų eks­po­nuo­ja­mos me­mo­ria­ li­nia­me mu­zie­ju­je, įkur­ta­me Ha­ lab­džos mies­te. Prieš pat du­jų ant­puo­lį mies­ tas bu­vo in­ten­sy­viai bom­bar­duo­ ja­mas. Pa­sak liu­di­nin­kų, Che­mi­ nis Ali sie­kė iš­dauž­ti vi­sų pa­sta­tų stik­lus, kad gy­vų­jų čia ne­lik­tų. J.Simp­so­nas pa­sa­ko­jo, kaip at­si­ dū­rė mies­te per pa­tį ka­ro sū­ku­rį. „Nu­vy­kau į Ha­lab­džą kar­tu su gru­pe­le už­sie­nio žur­na­lis­tų. Mus nu­skrai­di­no Ira­no oro pa­jė­gos. Tuo me­tu Ira­no val­džiai bu­vo pa­ran­ku pa­ro­dy­ti pa­sau­liui, kuo sa­vo ša­ly­je


11

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis Ruo­šia ­ at­sa­ką

Kuk­li ­ inau­gu­ra­ci­ja

Ne­ke­ti­na ­ tai­ky­tis

JAV Kong­re­sui pa­tvir­ti­nus va­ di­na­mą­jį Mag­nic­kio są­ra­šą, Ru­si­ja už­draus at­vyk­ti žmo­ gaus tei­sių pa­žei­di­mais įta­ ria­miems JAV pi­lie­čiams. Pa­ gal šį tei­sės ak­tą JAV įšal­dys są­skai­tas ir už­draus at­vyk­ ti vi­siems as­me­nims, su­si­ju­ siems su tei­si­nin­ko Ser­ge­jaus Mag­nic­kio (nuo­tr.) mir­ti­mi.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ant­rą­ją ka­den­ci­ją pra­ dės be di­de­lių iš­kil­mių – sau­ sio 20 d. bus su­reng­ta kuk­li pri­va­ti pri­saik­di­ni­mo ce­re­mo­ ni­ja, o ki­tą die­ną jis bus inau­ gu­ruo­tas ste­bint pa­sau­liui. Ce­re­mo­ni­ja, kaip ma­no­ma, bus blan­kes­nė ne­gu B.Oba­ mos pir­mo­ji inau­gu­ra­ci­ja.

Egip­to opo­zi­ci­ja pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na tai­ky­tis su pre­zi­den­tu Mo­ha­me­du Mur­si. Kri­zę Egip­ te su­kė­lė prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mas kons­ti­tu­ci­jos re­fe­ren­du­ mas dėl pre­zi­den­to ga­lių iš­plė­ ti­mo. Opo­zi­ci­ja pa­ža­dė­jo, kad kvies sa­vo ša­li­nin­kus ir žmo­ nes į nau­jus pro­tes­tus Kai­re ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se.

Koks che­mi­nis gink­las bu­vo nau­do­ja­mas? „„S.Hus­sei­nas (nuotr.) nuo 1984 m.

dau­giau­sia nau­do­jo ip­ri­to du­jas. Vis­gi, jas bu­vo bran­gu pa­ga­min­ti. Be to, bu­vo sun­ku gau­ti rei­kia­mų me­džia­gų. „„Re­mian­tis šal­ti­niais, S.Hus­sei­nas

pir­me­ny­bę ip­ri­to du­joms tei­kė dėl jų il­ga­lai­kio po­vei­kio žmo­nėms. Šios du­jos ga­li su­kel­ti ak­lu­mą, vė­ žį, taip pat ne­vai­sin­gu­mą ir iš­si­gi­ mi­mus. „„Vė­liau S.Hus­sei­no re­ži­mas ėmė

nau­do­ti va­di­na­mą­sias ner­vus pa­ ra­ly­žiuo­jan­čias VX du­jas. Jos bu­vo stip­res­nės ir iš­si­lai­ky­da­vo il­giau. Ma­no­ma, kad 1988 m. Ira­kas tu­rė­jo apie 3,9 to­nos šių du­jų. „„Vis­gi, efek­ty­viau­sias Ira­ko che­

mi­nis gink­las bu­vo za­ri­no du­jos. Jų Ira­kas, kaip tvir­ti­na­ma, tu­rė­jo dau­giau­sia.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ų ne­si­ren­ka už­sii­ma S.Hus­sei­nas“, – sa­kė žur­ na­lis­tas. Kiek tiks­liai žmo­nių žu­vo Ha­ lab­džo­je? J.Simp­so­nas pa­sa­ko­jo, kad ban­dė skai­čiuo­ti au­kas su vie­ nu che­mi­jos spe­cia­lis­tu iš Bel­gi­jos, nors ir bi­jo­jo dėl sa­vo gy­vy­bės. „Lai­ko bu­vo ma­žai. Ira­kie­čiai ži­ no­jo, kad mes ten nu­vy­ko­me. Net mus at­skrai­di­nę sraig­tas­par­niai bu­vo ap­šau­dy­ti. Bi­jo­jo­me, kad jų oro pa­jė­gos ga­li ne­tru­kus grįž­ti ir dar sy­kį pa­nau­do­ti du­jas“, – sa­ kė J.Simp­so­nas. Pa­sak žur­na­lis­to, juo­du su­skai­čia­vo bent 5 tūkst. la­ vo­nų, ku­rie bu­vo ne­to­li mies­to. O kiek dar žmo­nių žu­vo ban­dy­da­mi pa­bėg­ti į Ira­ną? Che­mi­ka­lų ty­ri­mas

Ha­lab­džo­je nu­kri­tu­sios bom­bos iki šiol gąs­di­na vie­tos gy­ven­to­jus. Ip­ri­to du­jos – sun­kes­nės už orą, to­dėl net praė­jus be­veik ket­vir­ta­ da­liui am­žiaus po ata­kos du­jų li­ku­ čių ga­li bū­ti su­si­kau­pę že­mo­se vie­ to­se, pa­vyz­džiui, na­mų rū­siuo­se. J.Simp­so­nas sa­kė, kad net ma­žy­ tis įkvėp­tų du­jų kie­kis su­ke­lia gal­ vos skaus­mus ir stip­rų py­ki­ni­mą. Dau­ge­lis mies­to rū­sių, pa­sak žur­ na­lis­to, te­bė­ra smar­kiai už­terš­ti. Bri­tas Ha­mis­has de Bret­to­nasGor­do­nas, che­mi­nių gink­lų eks­ per­tas, rū­pi­na­si, kad Ha­lab­džo­je ne­lik­tų nuo­din­gų du­jų. „Prob­le­ma ta, kad sta­to­mi nau­ ji pa­sta­tai ir taip at­ka­sa­mi rū­ siai, ku­riuo­se ap­stu du­jų. Žmo­nės mirš­ta, – sa­kė eks­per­tas. – Bū­ti­na

jiems pa­dė­ti. Rei­kia įreng­ti ste­bė­ ji­mo sto­tį, kad bū­tų ga­li­ma fik­suo­ ti, ku­rio­je vie­to­je ga­li bū­ti su­si­kau­ pu­sių du­jų.“ H.de Bret­to­nas-Gor­do­nas pri­ dū­rė, kad iš­ty­rus du­jas bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti, iš kur S.Hus­sei­nas ga­vo me­džia­gų joms pa­ga­min­ti. „Ban­dy­si­me paim­ti ip­ri­to du­ jų pa­vyz­džių ma­si­nė­se ka­pa­vie­tė­ se, kaip tai da­rė­me rū­siuo­se. Ta­da bus ga­li­ma pa­ly­gin­ti šių du­jų su­dė­ tį su ki­tais pa­vyz­džiais ir nu­sta­ty­ ti, iš kur jos yra“, – sa­kė eks­per­tas ir pri­dū­rė, kad įma­no­ma nu­sta­ty­ti ne tik ša­lį, ku­rio­je du­jos bu­vo pa­ga­ min­tos, bet ir konk­re­tų fab­ri­ką, ku­ ris pa­ruo­šė ir par­da­vė me­džia­gas. „Tie­sa, sun­ku bū­tų gau­ti rei­kia­ mų pa­vyz­džių iš ga­min­to­jų, be to, jei me­džia­gos ir ati­tik­tų, klau­si­ mas, ar tai bū­tų įver­tin­ta kaip tin­ ka­mi įkal­čiai. Ki­ta ver­tus, tu­ri­ me iš­li­ku­sių Ira­ko che­mi­nio gink­lo at­sar­gų, to­dėl ga­li­me pa­ly­gin­ti jas su šia­me mies­te pa­nau­do­to­mis ir pa­reng­ti tam tik­ras iš­va­das. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tech­niš­kai tai įma­no­ ma“, – kalbėjo jis. Kur­dų au­to­no­mi­nio re­gio­no val­ džia su­ti­ko, kad to­kie ty­ri­mai bū­tų at­lik­ti. Vi­si su­ta­ria, kad bū­ti­na išaiš­ kin­ti ir nu­baus­ti tuos, ku­rie tie­kė du­ joms ga­min­ti bū­ti­nas me­džia­gas. „Ma­nau, mums, juo la­biau au­ koms, svar­bu ži­no­ti, kas nu­ti­ko tą lem­tin­gą die­ną ir kaip“, – pa­brė­ žė Qu­ba­das Ta­la­ba­ni, vie­nas Ira­ko val­džios pa­rei­gū­nų. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Che­mi­nio gink­lo ne­no­ri at­si­sa­ky­ti Pa­sau­ly­je che­mi­nį gink­lą tu­ri tik­ rai ne vie­na ar net ne ke­lios vals­ ty­bės. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­ nė griež­tai smer­kia to­kio gink­lo nau­do­ji­mą tiek ka­re, tiek prieš ci­vi­lius. De­ja, tra­ge­di­jų iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

Che­mi­nis gink­las – che­mi­nės ko­ vi­nės me­džia­gos ir jų jun­gi­niai, ku­rie nau­do­ja­mi žu­dy­ti, su­ža­lo­ ti ar tam tik­ram lai­kui pa­da­ry­ti žmo­gų ar gy­vū­ną ne­veik­lų. Che­mi­nius gink­lus pa­gal jų po­ vei­kį ga­li­ma pa­da­ly­ti į pen­kias gru­pes: ner­vus pa­ra­ly­žiuo­jan­tys, ku­rie su­trik­do ner­vi­nių im­pul­sų per­da­vi­mą iš sme­ge­nų ląs­te­lėms; bend­ro­jo po­vei­kio, ku­rie truk­do per­duo­ti de­guo­nį rau­do­nie­siems krau­jo kū­ne­liams; su­ke­lian­tys pū­ lia­vi­mą, ku­rių po­vei­kis pa­si­žy­mi odos bė­ri­mu, žaiz­do­mis ir di­de­ liais pū­li­niais; du­si­nan­tys, pa­vei­ kian­tys no­sies ir gerk­lės glei­vi­nę, plau­čius, taip pat pa­žei­džian­tys au­di­nius; aša­ri­niai – šie dir­gi­na akis, su­ke­lia aša­rų te­kė­ji­mą, akių skaus­mą ar net lai­ki­ną apa­ki­mą. Vi­sų šių gink­lų naudo­ji­mą griež­tai drau­džia ir smer­kia tarp­ tau­ti­nė bend­ruo­me­nė. Che­mi­nis gink­las bu­vo už­draus­tas 1925 m., pa­si­ra­šius va­di­na­mą­jį Že­ne­vos pro­to­ko­lą dėl troš­ki­na­mų­jų, nuo­ din­gų­jų ir ki­to­kių du­jų pa­nau­do­ ji­mo ka­re ir bak­te­rio­lo­gi­nių ka­ro me­to­dų už­drau­di­mo. Pa­si­ra­šy­ti pro­to­ko­lą pa­ska­ti­ no Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras, per ku­rį gink­las bu­vo pla­čiai nau­do­ ja­mas. Is­to­ri­kai skai­čiuo­ja, kad Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­kie­čiai 50 kar­tų pa­nau­do­jo che­

mi­nį gink­lą, ang­lai – 150, pran­cū­ zai – 20. Vis­gi, drau­di­mas neuž­kir­to ke­ lio nau­do­ti che­mi­nį gink­lą. Pir­ mo­ji Že­ne­vos su­si­ta­ri­mą pa­žei­du­ si ša­lis bu­vo Ita­li­ja – ji pa­nau­do­jo to­kį gink­lą ka­re su Etio­pi­ja. Vė­ liau to­kio gink­lo grie­bė­si ja­po­nai prieš ki­nus.

Pir­mo­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais vo­ kie­čiai 50 kar­tų pa­ nau­do­jo che­mi­nį gink­lą, ang­lai – 150, pran­cū­zai – 20. 1940 m. Vo­kie­ti­ja tu­rė­jo net 14 tūkst. to­nų che­mi­nių ko­vi­ nių prie­mo­nių. Ta­čiau na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nė taip ir ne­ pa­nau­do­jo šio gink­lo prieš Ta­ry­ bų Są­jun­gą. 1993 m. Pa­ry­žiu­je 130 pa­sau­lio vals­ty­bių pa­si­ra­šė nau­ją su­tar­tį dėl che­mi­nio gink­lo drau­di­mo. Ji įsi­ga­lio­jo 1997 m. Iki šiol prie su­ tar­ties yra pri­si­jun­gu­sios iš vi­so 188 ša­lys. Tik aš­tuo­nios pa­sau­lio ša­lys nė­ra Che­mi­nio gink­lo už­drau­di­ mo or­ga­ni­za­ci­jos na­rės. Še­šios jų nė­ra pa­si­ra­šiu­sios su­tar­ties dėl che­mi­nio gink­lo už­drau­di­mo. Tai An­go­la, Egip­tas, Šiau­rės Ko­rė­ ja, Pie­tų Su­da­nas, Si­ri­ja ir So­ma­ lis. Dar dvi vals­ty­bės – Iz­rae­lis ir Mian­ma­ras – kon­ven­ci­ją pa­si­ra­ šė, ta­čiau jos ne­ra­ti­fi­ka­vo. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kas pa­rū­pi­no che­mi­ka­lų? „„Ma­no­ma, kad dau­ge­lis me­džia­

gų, bū­ti­nų che­mi­niam gink­lui pa­ ga­min­ti, at­ke­lia­vo į Ira­ką iš už­sie­ nio ša­lių. Ira­ke bu­vo pa­kan­ka­mai spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­lė­jo su­kur­ti mir­ ti­nas du­jas, jei tu­rė­jo rei­kia­mų me­ džia­gų. „„Nus­ta­ty­ta, kad che­mi­nio gink­

lo ke­va­lai bu­vo pa­ga­min­ti Ta­ry­bų Są­jun­go­je. Vis­gi, įta­ria­ma, kad che­ mi­nių me­džia­gų Ira­kas ga­lė­jo įsi­ gy­ti iš 85 Vo­kie­ti­jos, 19 Pran­cū­zi­jos, 18 bri­tų ir 18 ame­ri­kie­čių che­mi­jos bend­ro­vių.

„„Pa­vo­jus: nau­do­ti che­mi­nį gink­lą bu­vo ne sy­kį draus­ta, ta­čiau šis

drau­di­mas ne kar­tą bu­vo pa­žeis­tas. 

„Scan­pix“ nuo­tr.


12

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis „Mis Bum­bum“ kon­kur­sas Bra­zi­li­jo­je praė­ju­sį sa­vait­ ga­lį di­de­lio su­si­do­mė­ji­ mo su­lau­kė gra­žiau­sio už­ pa­ka­liu­ko kon­kur­so „Mis Bum­bum“ fi­na­las. Iš pen­ kio­li­kos fi­na­li­nin­kių, at­rink­ tų per in­ter­ne­ti­nį bal­sa­vi­ mą, ko­mi­si­ja nu­ga­lė­to­ja pa­skel­bė 25 me­tų mo­de­ lį Ca­ri­ne Fe­li­zar­do (nuo­tr. kai­rė­je). Mer­gi­nai ati­te­ko pa­grin­di­nis 5 tūkst. rea­lų (6,3 tūkst. li­tų) pri­zas.

Di­džiau­sio Ru­si­ jos To­li­mų­jų Ry­tų mies­to Vla­di­vos­to­ ko gy­ven­to­jai nuo­ gąs­tau­ja, kad atė­ jus žie­mos šal­čiams liks be gam­ti­nių du­jų. Nau­ja­sis du­ jo­tie­kis vis gen­da, o kal­tų, kaip vi­sa­da, nė­ra.

„„Pro­jek­tas: įspū­din­gas til­tas į Ru­sų sa­lą nu­ties­tas, ta­čiau du­jas šio­je sa­lo­je, 

Žyd­ra­sis auk­sas vir­to r Įg­ri­so ang­lys

Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ į va­di­na­mą­jį Sachalino–Chabarovs­ ko–Vladivostoko du­jo­tie­kį in­ves­ta­ vo įspū­din­gus 29 mlrd. do­le­rių. Pro­jek­tas „Gazp­rom“ val­dy­bo­ je bu­vo pa­tvir­tin­tas 2008 m., o 2011 m. juo jau te­kė­jo du­jos. Nu­ma­ty­ta, kad nu­tie­sus du­jo­tie­ kį Vla­di­vos­to­ko mies­tas ir ap­lin­ki­ niai re­gio­nai gaus pi­gių du­jų, be to, du­jo­tie­kiais bus ga­li­ma eks­por­tuo­ ti Sa­cha­li­no sa­lo­je iš­gau­na­mas du­ jas į Ry­tų Azi­jos ša­lis – Pie­tų Ko­rė­ ją, Ja­po­ni­ją ir Ki­ni­ją. Vla­di­vos­to­ko mies­tui nau­ja­sis du­jo­tie­kis bu­vo gy­vy­biš­kai svar­ bus. Mies­to ka­ti­li­nės iki tol bu­vo kū­re­na­mos ang­li­mi ir ma­zu­tu. Šie iš­tek­liai ne tik bran­giai kai­na­vo, bet ir smar­kiai ter­šė ap­lin­ką. „Di­džiau­sia mies­to ang­lių ka­ti­li­ nė stūk­so­jo pa­čia­me cent­re. Vie­tos žmo­nės skun­dė­si, kad jie kas­dien nuo lan­gų va­lo suo­džius. Žmo­nės lau­kė du­jų, to­dėl la­bai džiau­gė­si, kad du­jo­tie­kio sta­ty­bos taip sklan­džiai vy­ko“, – sa­kė El­vy­ra Ti­ri­na, Vla­di­ vos­to­ko me­ri­jos at­sto­vė spau­dai. Nuo­la­ti­niai ge­di­mai

Du­jo­tie­kis ties­ti pra­dė­tas 2009 m. Iš­kil­min­go­je dar­bų pra­džios ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­va­vo pa­ts tuo me­tu dar Ru­si­jos prem­je­ro pa­rei­gas ėjęs Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Ma­tyt, val­džios dė­me­sys pro­jek­ tui lė­mė, kad du­jo­tie­kis, ku­rio il­ gis įspū­din­gi 1,8 tūkst. km, bu­vo baig­tas vos per tre­jus me­tus. 2011 m. rug­sė­jį juo jau te­kė­jo du­jos, o ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je vėl ap­si­ lan­kė V.Pu­ti­nas.

Ma­ža to, Vla­di­vos­to­ke su­pla­ nuo­ta pa­sta­ty­ti du­jų su­skys­ti­ni­ mo įmo­nę, kad bū­tų ga­li­ma eks­ por­tuo­ti du­jas į Ja­po­ni­ją, taip pat nu­ma­ty­ta per Šiau­rės Ko­rė­ją ties­ ti du­jo­tie­kį, ku­riuo žyd­ra­sis auk­sas pa­siek­tų Pie­tų Ko­rė­ją. De­ja, da­bar daž­nas Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jas pa­sa­ky­tų, kad ši Krem­ liaus do­va­na – tik­ras gal­vos skaus­ mas.

Nuo 2011 m. 15 kar­ tų bu­vo fik­suo­ti du­jų tie­ki­mo į Vla­di­vos­ to­ką su­tri­ki­mai. Pen­ kis kar­tus mies­tas ap­skri­tai ne­bu­vo ap­ rū­pi­na­mas du­jo­mis.

Nors du­jo­tie­kis kai­na­vo pa­sa­kiš­ kus pi­ni­gus, vamz­dis nuo­lat gen­da. Pa­sak bend­ro­vių „Gazp­rom Trans­ gas Tomsk“ ir „Gazp­rom In­ter­re­ gio­nal No­vo­si­birsk“, ku­rios val­ do du­jo­tie­kį, at­sto­vų, daž­nai ky­la bė­dų dėl hid­rau­li­kos, ki­taip sa­ kant, esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ja­ me už­šą­la van­duo, to­dėl du­jų srau­ tas su­sto­ja. 2012 m. va­sa­rį Vla­di­vos­to­kas dėl pa­na­šaus ge­di­mo ke­lias die­nas bu­ vo li­kęs be du­jų. Ta­da vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad dėl ava­ri­jos kal­tas vamz­dy­je už­ša­lęs van­duo. Bet Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jai sa­ ko, kad ta­da tem­pe­ra­tū­ra mies­te bu­vo ge­ro­kai aukš­tes­nė nei įpras­ta.

Daž­nas klau­sia, kas bus, kai mies­tą už­klups ru­siš­ka žie­ma? „Nuo 2011 m. 15 kar­tų bu­vo fik­ suo­ti du­jų tie­ki­mo į Vla­di­vos­to­ką su­tri­ki­mai. Pen­kis kar­tus mies­tas ap­skri­tai ne­bu­vo ap­rū­pi­na­mas du­ jo­mis, – aiš­ki­no Ser­ge­jus Tols­tog­ ru­so­vas, Vla­di­vos­to­ko elekt­ri­nės „Vos­tok“ va­do­vas. – Žie­mą pa­na­ šios ava­ri­jos ga­li su­kel­ti rim­tų bė­ dų. Da­bar mū­sų tu­ri­mi ang­li­mi kū­ re­na­mi ka­ti­lai ap­rū­pi­na ši­lu­ma vos ket­vir­ta­da­lį mies­to pa­sta­tų.“ Nors ne­nu­ma­ty­tais at­ve­jais vie­ tos elekt­ri­nės tu­ri su­kau­pu­sios ku­ ro at­sar­gų, esant at­šiau­rioms są­ ly­goms, pa­sak S.Tols­tog­ru­so­vo, jų pa­kak­tų vos de­šim­čiai die­nų. Mies­to val­džia net pa­ren­gė stu­ di­ją, ku­rio­je kons­ta­tuo­ta, kad du­jo­ tie­ky­je įvy­kus rim­tai ava­ri­jai mies­ tas lik­tų be ši­lu­mos. Ma­ža to, kai su­trin­ka du­jų tie­ki­ mas, elekt­ri­nės bū­na kū­re­na­mos ma­zu­tu, o tai, pa­sak S.Tols­tog­ru­ so­vo, Vla­di­vos­to­ko ši­lu­mos tink­ lams kai­nuo­ja pa­pil­do­mus 16 mln. do­le­rių kas­kart. Pa­ža­dai li­ko pa­ža­dais

Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tas Igo­ris Ju­ šo­kas iš­sky­rė dvi prie­žas­tis, kas, jo gal­va, su­ke­lia pro­ble­mų Vla­di­vos­ to­ko gy­ven­to­jams. „Pir­ma, aki­vaiz­du, kad nau­ja­ sis du­jo­tie­kis tu­ri ne­ma­žai trū­ku­ mų. Juk vamz­dis bu­vo nu­ties­tas per re­kor­di­nį lai­ką. 2008 m. pro­ jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ti, o 2011 m. baig­tas. Ant­ra, neiš­nau­do­ja­mas vi­sas du­jo­tie­kio pa­jė­gu­mas. Pa­gal pro­jek­tą du­jo­tie­kio pa­jė­gu­mas – 6 mlrd. kub. met­rų du­jų per me­tus, o


13

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

pasaulis „Mis Bum­bum“ kon­kur­sas

Nu­si­žu­dė li­ku­si ne­sup­ras­ta 16 me­tų nuo­la­ti­nio sek­sua­li­nio su­si­jau­di­ni­mo ka­muo­ja­ma ame­ ri­kie­tė su­si­dū­ru­si su abe­jin­gu­mo sie­na pa­si­da­vė. Praė­ju­sį sa­vait­ ga­lį ji ras­ta nu­si­žu­džiu­si sa­vo na­ muo­se Flo­ri­do­je. Gy­ve­ni­mas ap­si­ver­tė

„Anks­čiau ma­no gy­ve­ni­mas bu­vo ki­toks, kol ma­ne apė­mė šis žvė­ ris“, – pa­sa­ko­jo 39-erių Gret­ chen Mo­lan­nen vos prieš ke­le­tą die­nų iki sa­vi­žu­dy­bės laik­raš­čiui „The Tam­pa Bay Ti­mes“ duo­ta­ me in­ter­viu.

, ku­rio­je vy­ko Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių su­si­ti­ki­mas, tu­ri vos vie­nas pa­sta­tas.

Nors po to ke­le­tą va­ lan­dų ken­tė­da­vau pra­ga­rą, vis tiek no­rė­ jau nors šiek tiek in­ ty­mu­mo ir ši­lu­mos.

„Reu­ters“ nuo­tr.

ro­ži­ne sva­jo­ne juo tie­kia­ma tik 1,5 mlrd.“, – tvir­ ti­no ener­ge­ti­kas ir pri­dū­rė, kad šis du­jo­tie­kis, kol jis ve­da į nie­kur, tie­ siog neat­si­per­ka. De­ja, Vla­di­vos­to­ko val­džia pa­ ža­dė­jo, kad ki­tais me­tais su­var­tos tik apie 1 mlrd. kub. met­rų du­jų, o ne­to­li mies­to su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­las bus pa­sta­ty­tas tik 2017 m. Tai­gi, du­jų vėl ga­li ne­bū­ti tei­ kia­ma tiek, kiek rei­kė­tų. Tie­sa, ne vi­si Vla­di­vos­to­ko gy­ven­to­jai bi­jo,

kad liks be du­jų. Pa­vyz­džiui, Frun­ ses­kio re­gio­no, ku­riam pri­klau­ so gar­sio­ji Ru­sų sa­la, ku­rio­je vy­ko Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių su­va­žia­ vi­mas, gy­ven­to­jai du­jų nie­kuo­met sa­vo aki­mis ne­re­gė­jo. Vie­nin­te­ lis pa­sta­tas šio­je sa­lo­je, ku­ris bu­vo ap­rū­pin­tas du­jo­mis prieš pat su­va­ žia­vi­mą – To­li­mų­jų Ry­tų fe­de­ra­li­ nis uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me su­va­žia­ vi­mas ir vy­ko.

Sachalino–Chabarovsko– Vladivostoko du­jo­tie­kis

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Vai­kys­tė­je G.Mo­lan­nen mo­kė­ si gro­ti pia­ni­nu ir lan­kė baž­ny­čios cho­rą. Flo­ri­dos uni­ver­si­te­te ji ga­vo ba­ka­lau­ro laips­nį, ge­rai iš­mo­ko is­ pa­nų ir vo­kie­čių kal­bas. 1996 m., bū­da­ma 23-ejų, ji ke­ti­no pra­dė­ ti ver­tė­jos kar­je­rą. Mer­gi­na tu­rė­jo vai­ki­ną, ku­ris bu­vo ge­ro­kai vy­res­ nis ir dėl to ne­pa­ti­ko tė­vams, bet ji bu­vo įsi­my­lė­ju­si. Ta­čiau vie­ną die­ną vis­kas stai­ga pa­si­kei­tė, kai ji pa­ty­rė sek­sua­li­nį su­si­jau­di­ni­ mą, – šis ne­be­si­lio­vė. Nei kai vai­ ra­vo au­to­mo­bi­lį, pie­ta­vo su tė­vais ar ap­si­pir­ki­nė­jo par­duo­tu­vė­je. Ne­bu­vo jo­kio ne­lai­min­go nu­ ti­ki­mo, li­gos ar ki­to įvy­kio, ku­ris bū­tų ga­lė­jęs paaiš­kin­ti to­kią bū­ se­ną. Vie­nin­te­lis pa­leng­vė­ji­mas, ku­rį su­ra­do moteris, bu­vo mas­ tur­ba­ci­ja, bet ji tuo bjau­rė­jo­si, nes bu­vo ti­kin­ti liu­te­ro­nė.

Ta­čiau no­rė­da­ma bent šiek tiek pa­leng­vin­ti kan­čias G.Mo­lan­ nen tu­rė­jo tai da­ry­ti be­veik nuo­lat. Praė­jo mė­ne­siai, kol ji iš­drį­so kreip­ tis į gy­dy­to­ją. Me­di­kė nu­ste­bo ir pa­ sa­kė, jog pa­pras­tai žmo­nės ken­čia nuo vi­siš­kai prie­šin­gos pro­ble­mos, ir re­ko­men­da­vo le­do pa­kuo­tes, šal­ tus komp­re­sus ir pie­no vo­nias. Bet šios prie­mo­nės ne­pa­dė­jo. Dirb­ti bu­vo neį­ma­no­ma

G.Mo­lan­nen ban­dė kib­tis į pa­ pras­čiau­sius dar­bus: par­da­vi­nė­jo si­dab­ri­nius pa­puo­ša­lus, prii­mi­nė­ jo pra­ne­ši­mus ir skam­bu­čius me­ di­ci­nos cent­re bei so­lia­riu­me. Bet kiek­vie­no­je dar­bo­vie­tė­je ji tiek lai­ko pra­leis­da­vo vie­na tua­le­ te, kad bet ko­kia veik­la ta­po neį­ ma­no­ma. 1999 m. mo­te­ris me­ tė dar­bus. Net sek­sas G.Mo­lan­nen ne­be­ bu­vo ma­lo­nus, nes šie po­jū­čiai ta­ po jos dar­bu. O men­kiau­sias švel­ nu­mas tik pa­di­din­da­vo kan­čias. Ta­čiau ji to­liau no­rė­jo bū­ti pa­ trauk­li vy­rams, to­dėl at­li­ko plas­ ti­nes ope­ra­ci­jas ir su­si­ma­ži­no no­ sį bei pa­si­di­di­no krū­ti­nę. Nors iš na­mų išei­da­vo ne­daž­nai, ji ne­pra­ leis­da­vo ga­li­my­bių, ku­rių pa­teik­ da­vo pa­ts li­ki­mas. G.Mo­lan­nen su­si­pa­ži­no su vie­ nu vai­ki­nu, kai šis per klai­dą su­ rin­ko jos nu­me­rį. Pa­žin­tis su ant­ ruo­ju įvy­ko vais­ti­nė­je, kai jis pir­ko pre­pa­ra­tų nuo per­ša­li­mo. Tre­čia­ sis at­si­lie­pė į mer­gi­nos skel­bi­mą in­ter­ne­te. Su pa­sta­ruo­ju vai­ki­nu ji tu­rė­da­ vo ly­ti­nių san­ty­kių tik ke­tu­ris kar­ tus per me­tus. „Nors po to ke­le­tą va­lan­dų ken­ tė­da­vau pra­ga­rą, vis tiek no­rė­jau nors šiek tiek in­ty­mu­mo ir ši­lu­ mos“, – pri­si­pa­ži­no G.Mo­lan­nen.

Gy­dy­to­jai ne­tu­ri at­sa­ky­mo

Nie­ko ne­pra­neš­da­ma ar­ti­mie­ siems, ji lan­kė­si pas gi­ne­ko­lo­gą, neu­ro­lo­gą, psi­chiat­rą ir ki­tus gy­ dy­to­jus. Moteris iš­ban­dė dau­gy­bę vais­tų ir net hip­no­te­ra­pi­ją. Ji ieš­ ko­jo at­sa­ky­mų in­ter­ne­te, bet vi­sos nuo­ro­dos ve­dė prie pri­klau­so­my­ bės nuo sek­so, ta­čiau tai ne­bu­vo jos pro­ble­ma. Nuo­la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­ jau­di­ni­mo su­tri­ki­mą pir­mą kar­ tą 2001 m. išaiš­ki­no ame­ri­kie­tė sek­so­te­ra­peu­tė Sand­ra Leib­lum. Ji tu­rė­jo pa­cien­čių, ku­rios jau­tė nuo­la­ti­nį fi­zi­nį, bet ne psi­cho­lo­ gi­nį su­si­jau­di­ni­mą. Vie­nai jis at­ si­ra­do pa­var­to­jus an­ti­dep­re­san­tų, ant­rai – po trau­mos, ki­tos šak­nų ieš­ko­jo vai­kys­tė­je ar­ba tai ver­ti­ no kaip ar­tė­jan­čios me­no­pau­zės simp­to­mą. Jo­kia vie­na konk­re­ti sme­ge­nų sri­tis nė­ra at­sa­kin­ga už sek­sua­li­ nius po­jū­čius, šis pro­ce­sas men­kai iš­ty­ri­nė­tas. To­dėl gy­dy­to­jai ne­tu­ ri bend­ros nuo­mo­nės nei dėl nuo­ la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­jau­di­ni­mo su­tri­ki­mo prie­žas­čių, nei dėl gy­ dy­mo. Gy­dy­to­jai iš­ra­š ė G.Mo­l an­ nen an­ti­dep­re­san­tų ir mig­do­mų­ jų, bet mo­te­ris ne­tu­rė­jo svei­ka­tos drau­di­mo, o pa­ti neįs­teng­da­vo jų įpirk­ti. No­rė­da­ma gau­ti in­va­li­du­mą, ji krei­pė­si į teis­mą. Tei­sė­jas abe­jin­ gai iš­klau­sė G.Mo­lan­nen pa­sa­ko­ ji­mą, o šie­met rug­sė­jį ji su­lau­kė at­sa­ky­mo pa­štu. Nė vie­nas jos simp­to­mas ne­pa­ te­ko į ofi­cia­lų neį­ga­lu­mo są­ra­šą. Tei­sė­jas pa­reiš­kė nuo­mo­nę, kad G.Mo­lan­nen no­rė­jo gau­ti in­va­ li­du­mą siek­da­ma pi­ni­gi­nės nau­ dos. „The Tam­pa Bay Ti­mes“ inf.

„„Du­jo­tie­kio il­gis – 1,8

tūkst. km. Ties­ti pra­dė­ tas 2008 m., o baig­tas – 2011 m. „„Su­da­ro trys da­lys: Cha­

barovsko–Vladivosto­ ko, Sachalino–Komso­ molsko ir Komsomols­ ko–Chabarovsko. Tre­čia da­lis tu­rė­tų bū­ti su­jung­ta su pla­nuo­ja­mu Jakuti­ jos–Chabarovsko–Vladi­ vostoko du­jo­tie­kiu. „„Pla­nuo­ja­ma, kad du­jo­

tie­kiais du­jos ke­liaus ne tik į Ru­si­jos To­li­muo­sius Ry­tus, ta­čiau ir Pie­tų Ko­ rė­ją, Ja­po­ni­ją bei Ki­ni­ją. „„Nu­ma­ty­ta, kad du­jo­

tie­kio pa­jė­gu­mas sie­kia 6 mlrd. kub. met­rų per me­tus. 2020 m. pla­nuo­ ja­ma du­jo­tie­kiu pum­ puo­ti apie 30 mlrd. kub. met­rų du­jų.

„„Nau­jie­na: nuo­la­ti­nio ge­ni­ta­li­nio su­si­jau­di­ni­mo sind­ro­mas men­kai ži­no­mas net pa­tiems gy­dy­to­jams, to­

dėl jie siū­lė G.Mo­lan­nen gy­dy­tis an­ti­dep­re­san­tais ir mig­do­mai­siais. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.


14

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

16p.

Žal­gi­rie­čių Ita­li­jo­je lau­kė se­ni bi­čiu­liai.

????sportas@diena.lt Redaktorius ?? Romas Poderys ????„ ??

???? ??

???? ??

????„ ??

????„ ??

sportas

Krep­ši­nis – ki­toks, aistros – tos p Lon­do­no pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių krep­ši­ nio ve­ži­mė­liuo­se var­žy­boms tei­sė­ja­vęs mū­sų ša­lies ar­bit­ras Li­nas Ra­dy­kas džiau­ gia­si kol kas įdo­miau­siu sa­vo kar­je­ros vin­giu.

„„Azar­tas: krep­ši­nio ve­ži­mė­liuo­se rung­ty­nės emo­ci­jo­mis ir įtam­pa ne­nu­si­lei­džia svei­kų­jų var­žy­boms. 

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„„Pir­ma­sis: L.Ra­dy­kas – vie­nin­te­lis Lie­tu­vos krep­ši­nio tei­sė­jas, tu­rin­

tis IWBF ka­te­go­ri­ją.

„„ Ko­le­gos: Lon­do­no pa­ro­lim­pia­do­je lie­tu­vis su­si­ti­ko su krep­ši­nio ve­ži­

mė­liuo­se ar­bit­rais iš vi­sų že­my­nų.

Li­no Ra­dy­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Gy­ve­ni­mą su krep­ši­niu Li­nas su­ sie­jo neat­si­tik­ti­nai – jo se­ne­lis Jo­ nas Ra­dy­kas bu­vo Kau­no „Žal­gi­ rio“ ko­man­dos gy­nė­jas. „Prieš ke­le­rius me­tus į Tarp­tau­ ti­nės krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos gar­bės tei­sė­ją Rai­mun­dą Ba­raus­ką krei­pė­ si Lie­tu­vos neį­ga­lių­jų spor­to fe­de­ ra­ci­jos at­sto­vai ir pa­pra­šė pa­ruoš­ ti ar­bit­rų, ku­rie ga­lė­tų va­do­vau­ti tarp­tau­ti­nėms rung­ty­nėms. Taip ir pra­si­dė­jo ma­no kar­je­ra. Po po­ ros me­tų iš­lai­kiau eg­za­mi­nus tarp­ tau­ti­nei ka­te­go­ri­jai, pra­dė­jo sek­tis, bu­vau nuo­lat kvie­čia­mas į eli­ti­nius tur­ny­rus – Eu­ro­pos čem­pio­na­tus, pa­sau­lio tau­rės var­žy­bas. Pa­vy­ko ne­blo­gai už­si­re­ko­men­duo­ti, tad pa­kvie­tė ir į Lon­do­no pa­ro­lim­pia­ dą“, – pa­sa­ko­jo vie­nas iš 26 neį­ ga­lių­jų žai­dy­nė­se dir­bu­sių krep­ši­ nio tei­sė­jų. – Į pa­ro­lim­pi­nes žai­dy­nes pa­ kvie­čia­mas ne bet ku­ris ar­ bit­ras. Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad pri­klau­so­te krep­ši­nio ve­ži­mė­ liuo­se tei­sė­jų eli­tui? – pa­klau­sė­ me L.Ra­dy­ko. – Jau­čiu Tarp­tau­ti­nės krep­ši­nio ve­ži­mė­liuo­se fe­de­ra­ci­jos – IWBF – pa­si­ti­kė­ji­mą. Daž­nai tei­sė­jau­ju Čem­pio­nų ly­gos var­žy­boms – pa­ va­sa­rį vyk­siu švilp­ti šio tur­ny­ro

rung­ty­nėms Švei­ca­ri­jo­je. Atei­nan­ čiais me­tais vyks ir Eu­ro­pos A di­ vi­zio­no pir­me­ny­bės. Vi­liuo­si, kad teks pa­dir­bė­ti ir jo­se. IWBF ka­te­ go­ri­ją Lie­tu­vo­je tu­riu tik aš vie­nas. Na­cio­na­li­nio čem­pio­na­to ko­voms ga­li tei­sė­jau­ti ma­no ko­le­ga Kęs­tu­ tis Ka­saus­kas, taip pat R.Ba­raus­ ko jau­nų­jų krep­ši­nio tei­sė­jų mo­kyk­ los auk­lė­ti­nis. – Jū­sų spe­cia­li­za­ci­ja – vien neį­ ga­lių­jų krep­ši­nis? – Tei­sė­jau­ju ir svei­kie­siems – Re­ gio­nų krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­to ko­voms.

Neį­ga­lie­siems tei­sė­ jau­ti ne ką leng­viau, ne­tgi sun­kiau, nes yra dau­giau pa­pil­do­ mų tai­syk­lių.

– Kur jau­čia­tės tvir­čiau – tra­ di­ci­nio ar neį­ga­lių­jų krep­ši­nio aikš­tė­je? – Abiem at­ve­jais vie­no­dai, ta­čiau man as­me­niš­kai įdo­miau dirb­ti su neį­ga­liais krep­ši­nin­kais. Jų žai­di­ mas ku­pi­nas įvai­rių smulk­me­nų, ku­rios int­ri­guo­ja. Emo­ci­jų ne­trūks­ ta tiek vie­nur, tiek ki­tur. Spor­ti­ nin­kai ve­ži­mė­liuo­se ir­gi bau­džia­mi

tech­ni­nė­mis pra­žan­go­mis, aist­ros ver­žia­si per kraš­tus. Neį­ga­lie­siems tei­sė­jau­ti ne ką leng­viau, ne­tgi sun­kiau, nes yra dau­giau pa­pil­do­ mų tai­syk­lių. Ar­bit­rui, atė­ju­siam iš tra­di­ci­nio krep­ši­nio, pir­miau­sia tek­tų pa­nag­ri­nė­ti su­bti­lius niuan­ sus, nes skir­tin­gai trak­tuo­ja­mi žai­ dė­jų kon­tak­tai, pra­žan­gos. – Lon­do­no pa­ro­lim­pia­dos auk­ so me­da­lių komp­lek­tus iš­ko­ vo­jo Ka­na­dos krep­ši­nin­kai ir vo­kie­tės. Jūs gru­pių var­žy­bo­ se tei­sė­ja­vo­te tiek vie­nai, tiek ki­tai čem­pio­nų rink­ti­nei. Ar nu­ga­lė­to­jai tu­rė­jo ly­gia­ver­čių kon­ku­ren­tų? – Bu­vo ga­li­ma nu­spė­ti, kad šio­ se žai­dy­nė­se trium­fuos ka­na­die­čiai ir vo­kie­tės, nors šį­kart pa­ro­lim­pia­ do­je da­ly­va­vo dau­giau be­veik vie­ no­do pa­jė­gu­mo ko­man­dų nei anks­ čiau. Ka­na­dos rink­ti­nei at­sto­va­vo trys ge­riau­si pla­ne­tos krep­ši­nio ve­ ži­mė­liuo­se žai­dė­jai, tad ši eki­pa bu­ vo ryš­ki fa­vo­ri­tė. – Ar dau­giau Lie­tu­vos ar­bit­rų dir­bo pa­ro­lim­pia­do­je? – Tarp­tau­ti­nė ak­lų­jų spor­to aso­ cia­ci­ja į žai­dy­nes de­le­ga­vo ak­lų­jų rie­du­lio tei­sė­ją Vil­mą Venc­ku­to­ny­ tę. Ang­li­jos sos­ti­nė­je bu­vo­me su ja su­si­ti­kę. Aš į Lie­tu­vą grį­žau po gru­ pių var­žy­bų eta­po. Pa­ro­lim­pia­do­je, skir­tin­gai nei olim­pi­nė­se žai­dy­nė­


15

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

sportas A.Rim­ke­vi­čius – ­ į „Hearts“

Iš­ko­vo­jo ­ auk­so me­da­lį

Gal­vo­ja apie žai­dė­jų mai­nus

Ge­riau­sias Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos žai­dė­jas Ar­tū­ras Rim­ke­ vi­čius (nuo­tr.) kar­je­rą tęs Ško­ ti­jo­je, Edin­bur­go „Hearts“ klu­ be. 35 įvar­čius A ly­go­je šį se­ zo­ną įmu­šęs kau­nie­tis pri­si­ jungs prie Ar­vy­do No­vi­ko­vo ir Ma­riaus Ža­liū­ko bei tre­ne­rių šta­be dir­ban­čio Ed­ga­ro Jan­ kaus­ko.

Žy­gi­man­tas Sta­niu­lis iš­ko­vo­ jo auk­so me­da­lį Eu­ro­pos jau­ nių (iki 20 me­tų) ir jau­ni­mo (iki 23 m.) sun­kio­sios at­le­ti­ kos čem­pio­na­te Iz­rae­ly­je. Jau­ nių svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 94 kg lie­tu­vis ro­vi­mo veiks­mu iš­ kė­lė 168 kg, iš­stū­mė 208 kg ir pa­ge­ri­no as­me­ni­nius šių rung­ čių re­kor­dus.

Ar krep­ši­nin­kui Li­nui Klei­zai (nuo­tr.) teks iš To­ron­to per­si­ kel­ti į Los An­dže­lą? Tai įvyk­tų tuo at­ve­ju, jei­gu dėl NBA žai­ dė­jų mai­nų su­si­tar­tų „Rap­ tors“ ir „La­kers“ klu­bai. Iš Los An­dže­lo iš­vyk­tų Pau Ga­so­lis, o iš To­ron­to – lie­tu­vis ir And­ rea Barg­na­ni bei Jo­se Ma­nue­ lis Cal­de­ro­nas.

pa­čios

„Scan­pix“ nuo­tr.

se, dar prieš tur­ny­ro pra­džią nu­ spren­džia­ma, kiek ku­riam tei­sė­jui teks dirb­ti. Vi­si ži­no­jo­me, ku­rie še­ ši tei­sė­jai ir trys ko­mi­sa­rai po gru­ pių var­žy­bų va­žiuos na­mo. Tarp jų – dau­giau­sia jau­ni, dar tik kar­je­rą pra­de­dan­tys tei­sė­jai. Pa­tir­tis le­mia la­bai daug. – Kaip tarp stip­riau­sių pa­sau­ lio ko­man­dų at­ro­dy­tų Lie­tu­ vos krep­š i­n io ve­ž i­m ė­l iuo­se rink­ti­nė? – Šiuo me­tu mū­siš­kiai žai­džia Eu­ ro­pos B di­vi­zio­ne. No­rint pa­tek­ti į pa­ro­lim­pi­nes žai­dy­nes, rei­kia A di­ vi­zio­ne užim­ti vie­ną iš pen­kių pir­ mų­jų vie­tų. Ma­no nuo­mo­ne, lie­tu­ viams iki stip­riau­sių­jų – dar to­lo­ka. Pa­ro­lim­pia­do­se da­ly­vau­ja ir silp­ nes­nės ko­man­dos iš ki­tų že­my­nų. Ko­vo­da­mi su jo­mis lie­tu­viai tur­būt neat­ro­dy­tų be­vil­tiš­kai, ta­čiau mū­sų ly­gis dėl ma­siš­ku­mo sto­kos ir skur­ daus fi­nan­sa­vi­mo nė­ra aukš­tas. – Ko­kį įspū­dį pa­li­ko pir­mo­ji jū­ sų kar­je­ros pa­ro­lim­pia­da? – Vis­kas suor­ga­ni­zuo­ta ir ap­gal­vo­ ta iki smulk­me­nų. Tei­sė­jai ne­tu­rė­jo dėl ko skųs­tis – gy­ve­no­me pui­kio­ mis są­ly­go­mis olim­pi­nia­me kai­ me­ly­je, mais­tas bu­vo nuo­sta­bus, sau­gu­mas už­tik­rin­tas, o neį­ga­lių­ jų krep­ši­nio rung­ty­nes ste­bė­jo pil­ nu­tė­lės are­nos. Ko dau­giau ga­li­ma no­rė­ti?


16

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

sportas

Žal­gi­rie­čių Ita­li­jo­je lau­kė se­ni bi­čiu­liai Eu­ro­ly­gos dvi­ko­va su Mi­la­no „EA7 Em­po­ rio Ar­ma­ni“ eki­pa tur­tin­giau­sia­me ir tan­ kiau­siai ap­gy­ven­din­ta­me Ita­li­jos re­gio­ne Lom­bar­di­jo­je ke­tu­riems Kau­no žal­gi­rie­ čiams kė­lė iš­skir­ti­nių sen­ti­men­tų. Ma­rius Bag­do­nas Mi­la­nas (Ita­l i­ja)

Ryš­kus lie­tu­vių pėd­sa­kas

„Tre­ne­ri, ar esa­te žai­dęs šio­je are­ no­je?“ – prieš tre­ni­ruo­tę Mi­la­no „Me­dio­la­num Fo­rum“ sa­lė­je Sau­ liaus Štom­ber­go pa­klau­sė „Žal­gi­ rio“ ka­pi­to­nas Pau­lius Jan­kū­nas. Vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Joa­no Pla­ zos asis­ten­tas S.Štom­ber­gas po trium­fo Eu­ro­ly­go­je 1999 m. bu­vo pa­kvies­tas į tuo me­tu ma­das Ita­li­ jos krep­ši­ny­je dik­ta­vu­sį Bo­lo­ni­jos „Kin­der“ klu­bą ir su juo ne kar­tą vie­šė­jo be­veik 12 tūkst. aist­ruo­lių tal­pi­nan­čiuo­se „Me­dio­la­num Fo­ rum“ spor­to rū­muo­se. Vė­liau į vir­šū­nę iš­ki­lo Sie­nos ban­ko re­mia­mas „Mon­te­pas­chi“ klu­bas. Di­džiau­sią kon­ku­ren­ci­ ją šiai Tos­ka­nos re­gio­no eki­pai vėl su­da­rė Mi­la­no ko­man­da. Ne vie­ną se­zo­ną Sie­no­je pra­lei­dę Ri­man­tas Kau­kė­nas ir Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­ čius daug kar­tų akis į akį sto­jo prieš „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ krep­ši­nin­ kus, o praė­ju­sių me­tų Ita­li­jos čem­ pio­na­to fi­na­lo se­ri­jos fi­na­le įvei­kė šią ko­man­dą 4:1. „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­rius ame­ri­ kie­tis Ib­ra­hi­mas Jaa­be­ras 2010– 2011 m. se­zo­ną pra­lei­do tuo­me­čio Mi­la­no „Ar­ma­ni Jeans“ gre­to­se. Nors per pa­sta­ruo­sius de­vy­nis se­zo­nus net sep­ty­nis kar­tus Ita­li­ jos čem­pio­na­te trium­fa­vo „Mon­ te­pas­chi“ eki­pa, jai iki Mi­la­no klu­ bo pa­sie­ki­mų dar to­li. Mi­la­nie­čiai

Su „Mon­te­ pas­chi“ pen­ kerius me­tus iš ei­lės lai­ mė­jo­me Ita­ li­jos čem­pio­ na­tą, ta­čiau vis tiek bu­ vo­me Sie­nos fut­bo­li­nin­ kų še­šė­ly­je, ku­rie žvaigž­ džių nuo dan­gaus ne­ raš­ko.

Ita­li­jos čem­pio­nais yra ta­pę net 25 kar­tus. „Me­dio­la­num Fo­rum“ are­no­je iki šiol pri­si­me­na­mi ir ki­ti mū­sų krep­ ši­nio at­sto­vai. „Ar­ma­ni Jeans“ ko­ man­do­je yra žai­dę Jo­nas Ma­čiu­lis, Ma­ri­jo­nas Pet­ra­vi­čius ir Min­dau­ gas Ka­te­ly­nas. Įžy­my­bė – gat­vių spūs­tys

Ita­li­jo­je ne vie­nus me­tus pra­lei­dę žal­gi­rie­čiai su­tar­ti­nai tei­gia, kad tiek mies­to sve­čiai, tiek pa­tys ita­ lai la­biau­siai kei­kia au­to­mo­bi­lių spūs­tis. „Sie­na, ku­rio­je iki šiol rung­ty­ nia­vau, pa­ly­gin­ti su Mi­la­nu, yra tar­si kai­mas“, – sa­kė K.Lav­ri­no­ vi­čius. „Mums la­bai pa­si­se­kė, kad įva­ žiuo­jant į Mi­la­ną te­ko spūs­ty­se už­ truk­ti vos pus­va­lan­dį. Tai smulk­ me­na“, – ti­ki­no R.Kau­kė­nas. Vy­r iau­s ias žal­g i­r ie­t is Ita­l i­j o­ je jau­č ia­s i tar­s i žu­v is van­d e­ny­ je ir, at­ro­dy­t ų, ga­l ė­t ų ne­tgi bū­ ti gi­d u. Fut­bo­lo še­šė­ly­je

Iš Lie­tu­vos krep­ši­nio sos­ti­nės Kau­no at­vy­ku­siam aist­ruo­liui iš­ kart krin­ta į akis ita­lų abe­jin­gu­ mas oran­ži­niam ka­muo­liui. „Čia krep­ši­nis nie­ka­da po­pu­lia­ ru­mu ne­pa­si­vys fut­bo­lo. Su „Mon­ te­pas­chi“ penkerius me­tus iš ei­lės lai­mė­jo­me Ita­li­jos čem­pio­na­tą, ta­ čiau vis tiek bu­vo­me Sie­nos fut­bo­ li­nin­kų še­šė­ly­je, ku­rie žvaigž­džių

„„Kar­je­ra: žal­gi­rie­čiai R.Kau­kė­nas ir K.Lav­ri­no­vi­čius po pen­kis kar­tus ta­po Ita­li­jos čem­

pio­nais. 

nuo dan­gaus ne­raš­ko“, – pa­sa­ko­ jo K.Lav­ri­no­vi­čius. Nors pa­sta­rai­siais me­tais „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ ban­do kib­ti į at­ la­pus kon­ku­ren­tams iš Sie­nos, to­ kios prieš­prie­šos kaip tarp „Žal­ gi­rio“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ ger­bė­jų čia nė­ra. R.Kau­kė­no tei­gi­mu, prin­ci­pi­nė kon­ku­ren­ci­ja Ita­li­jos krep­ši­ny­je yra nu­si­sto­vė­ju­si tarp Mi­la­no ir Kan­ tu klu­bų. Žal­gi­rie­tis yra at­sto­va­vęs abiem mi­la­nie­čių var­žo­vams: 2004– 2005 m. se­zo­ną – Kan­tu „Ver­ti­cal Vi­sion“ klu­bui, o nuo 2005-ųjų su per­trau­ka – „Mon­te­pas­chi“.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Su­si­ti­ko su bi­čiu­liais

Va­kar „Me­dio­la­num Fo­rum“ tri­bū­ no­se kau­nie­čiai taip pat tu­rė­jo sa­ vo ger­bė­jų. „Žal­gi­rio“ at­sto­vams net te­ ko pra­šy­ti pa­pil­do­mų bi­lie­tų į šias rung­ty­nes, nes su­si­tik­ti su K.Lav­ ri­no­vi­čiu­mi ir R.Kau­kė­nu at­vy­ko bū­rys bi­čiu­lių. Vien Kšiš­to­fas iš­ da­li­jo 14 kvie­ti­mų į šį ma­čą. Ma­lo­nių sen­ti­men­tų su­grį­žęs į Lom­bar­di­ją jau­tė ir I.Jaa­be­ras. Tik iš­li­pęs iš lėk­tu­vo ame­ri­kie­tis ap­si­ ka­bi­no pa­si­tik­ti kau­nie­čių at­vy­ku­ sį „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ au­to­bu­ so vai­ruo­to­ją.

„Mi­la­ne pra­lei­dau tik vie­nus me­tus, to­dėl as­me­niš­kai dvi­ko­vos su ita­lais ne­su­reikš­min­siu. Vis dėl­ to šia­me mies­te li­ko ne­ma­žai ma­ no ge­rų drau­gų“, – sa­kė „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­rius. Prieš Mi­la­no kar­je­ros lai­ko­tar­ pį I.Jaa­be­ras du se­zo­nus pra­lei­ do Ro­mos „Lot­to­ma­ti­cos“ klu­be. „Tai bu­vo pui­ki pa­tir­tis. Man bu­vo įdo­mu pa­žin­ti Eu­ro­pos is­to­ri­ją ir gra­žų mies­tą Ro­mą. Ita­li­jos krep­ ši­nio ly­ga tu­ri ge­rą re­pu­ta­ci­ją, tad no­rė­jau žais­ti jo­je ti­kė­da­ma­sis su­ grįž­ti į NBA“, – pri­si­pa­ži­no krep­ ši­nin­kas.


17

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

20p.

aukštyn žemyn

Mianmaro egzotikos skurdas neužgožia.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

„„Atei­tis: L.Kuzmienė viliasi, kad švie­saus gra­ni­to maž­daug tri­jų met­rų aukš­čio S.Kuz­mos skulp­tū­ra „Kel­kis,

Lo­zo­riau“ iš­kils prie San­ta­riš­kių li­go­ni­nės pa­grin­di­nės įeigos. Šį dar­bo mo­de­lį už su­grą­žin­tą svei­ka­tą skulp­ to­rius me­di­kams pa­do­va­no­jo dar 1989 m. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Li­dos Kuz­mie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ne­ra­šy­tas S.Kuz­mos tes­ta­men­tas Ša­lia esan­čia­me na­me – 1 ne­di­de­lis jų bu­tas. Vis­ kas čia pat – pa­to­gu, ran­ka pa­sie­

kia­ma. S.Kuz­ma iš­ke­lia­vo 65-erių. Net ke­lis de­šimt­me­čius jis bu­vo šir­ dies chi­rur­gų pa­cien­tas, vis pri­ ke­lia­mas nau­jam gy­ve­ni­mui ir dar­bams. Kaž­ka­da gy­dy­to­jams me­ni­nin­kas at­si­dė­ko­jo skulp­ tū­ra „Kel­kis, Lo­zo­riau“. Ji tu­ rė­tų iš­kil­ti prie San­ta­riš­kių kli­ ni­kų Vil­niu­je. Ne tik jo kū­ry­ba, bet ir gy­ve­ni­ mas bu­vo iš­skir­ti­nis. At­ro­do, kad jį, ne vie­nus me­tus ba­lan­sa­vu­sį ties bū­ties ir ne­bū­ties ri­ba, ly­dė­jo an­ ge­las sar­gas, griež­tai pri­sa­kęs li­go­ tai jo šir­džiai dar plak­ti. Po vy­ro mir­ties dirb­tu­vė­je Li­da iš­plo­vė grin­dis, nu­šluos­tė dul­kes,

su­tvar­kė po­pie­rius. Tarp jų su­ra­do ei­lė­raš­čių, ku­rių jis žmo­nai ne­bu­ vo ro­dęs. Ne, tai ne ei­lės – tie­siog mal­dos. Sta­sys sa­ky­da­vo, kad jam

Ar­tu­mas, mei­lė – tai svar­biau­sia. Kai vy­ ras ir mo­te­ris su­si­ tin­ka, jie tam­pa vie­ nu žmo­gu­mi. dar­bas – kaip mal­da. Kad jis ne­ mo­ka mels­tis – mo­ka dirb­ti. Dirb­tu­vė­je tvy­ro per ke­lis de­ šimt­me­čius su­kur­ta sak­ra­li au­ra. Su­dė­ti il­si­si jo įran­kiai, ty­liai ry­ mo me­di­nės skulp­tū­rė­lės, dar­bų mo­de­liai. Vie­nas jų – skulp­tū­ri­ nis Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės po­rtre­

tas. Ka­ra­lie­nę Bar­bo­rą me­ni­nin­kas no­rė­jo su­kur­ti ne­že­miš­ką, ne­ša­mą mei­lės spar­nų. Pra­vė­ru­si lū­pas ji vos vos šyp­so­si, ir jos vei­das kar­tais at­ro­do pa­na­šus į pa­ties S.Kuz­mos. „Aš dar ig­no­ruo­ju tą fak­tą, kad jo nė­ra na­muo­se, kad jo nė­ra dirb­ tu­vė­je. Pas­ta­rie­ji dve­ji me­tai bu­vo to­kie, kad iš li­go­ni­nės išei­da­vo­me trum­pam – sa­vai­tei, dviem. Mes gy­ve­no­me pa­si­ma­ty­mais tuos pa­ sta­ruo­sius me­tus. Ir da­bar at­ro­do, kad tu­riu kaž­kur ei­ti. Ar va­žiuo­ti į li­go­ni­nę, ar su­si­tik­ti su gy­dy­to­jais. Ta­ry­tum ir jis to­je li­go­ni­nė­je yra. Aš dar nuo jo neat­sis­ky­riau. Ypač kai at­si­ran­da bui­ties rū­pes­ čių, kai tu­ri pa­gal­vo­ti, kaip ap­si­ spręs­ti. Ir vi­sa­da pa­gal­vo­ju: „O kaip Sta­sys sa­ky­tų? O kaip da­ry­tų?“

18


18

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Ne­ra­šy­tas S.Kuz­mos tes­ta­men­tas Ta­ry­tum mes dar kar­ 17 tu spren­džia­me vi­ sus šei­mos rei­ka­lus. Pa­vyz­džiui,

pirk­ti tą daik­tą ar ne­pirk­ti, da­ry­ ti re­mon­tą dirb­tu­vė­je ar ne­da­ry­ti, keis­ti bu­tą ar ne­keis­ti?“ – kal­bė­jo L.Kuz­mie­nė. Pa­dė­ka me­di­kams – skulp­tū­ra

Li­da pri­si­mi­nė, kaip tuo­me­tės šir­ dies chi­rur­gi­jos kli­ni­kos įkū­rė­jas pro­fe­so­rius Al­gi­man­tas Mar­cin­ke­ vi­čius kar­tą Sta­siui pa­sa­kė: „Ta­vo dar­bų yra Vil­niu­je, Šiau­liuo­se. Pa­ da­ryk ką nors gra­žaus ir mums.“ S.Kuz­ma 1989 m. me­di­kams su­kū­rė skulp­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją (tiks­liau, 40 cm aukš­čio jos dar­ bo mo­de­lį) pa­gal Bib­li­jos siu­že­tą „Lo­zo­riau, kel­kis“. Skulp­tū­ro­je vaiz­duo­ja­mas Lo­zo­rius, tie­sian­tis ran­ką į Kris­tų (o gal at­virkš­čiai?), ir an­ge­las – žmo­gaus sar­gas. Kaip Kris­tus pri­kė­lė mi­ru­sį Lo­zo­rių, taip me­di­kai – S.Kuz­mą. „Skulp­tū­ra skir­ta gy­dy­to­jo pa­ šau­ki­mui. Mes vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo­me la­bai su­sie­ti su San­ta­ riš­kė­mis, kur Sta­sį ope­ra­vo, gy­ dė, – pa­sa­ko­jo Li­da. – Kai Sta­sys mi­rė, vi­si pri­si­mi­nė, kad li­ko dar­ bas, pa­skir­tas gy­dy­to­jams. Ir su­ ra­do tą ma­ke­tą – jis gra­žiai iš­sau­ go­tas. Tuo­met gy­dy­to­jai su­pra­to, kad ta ne­pas­ta­ty­ta skulp­tū­ra – lyg ne­ra­šy­tas jo tes­ta­men­tas. Sta­sys ga­lė­jo bū­ti skulp­to­riu­mi ir dirb­ ti tik­tai gy­dy­to­jų dė­ka, nuo­lat jų pri­žiū­ri­mas. Me­di­kai pa­sa­kė, kad bū­tų gra­žu įpras­min­ti ir Sta­sio var­dą – jis bu­vo jų pa­cien­tas 34erius me­tus.“ Pir­mo­ji šir­dies ope­ra­ci­ja, per ku­ rią S.Kuz­mai bu­vo pa­keis­ti du šir­ dies vož­tu­vai, at­lik­ta dar 1978 m. „Ir tik po to jis ta­po skulp­to­riu­ mi. Vis­kas su­sie­ta į vie­na, – kal­bė­ jo me­ni­nin­ko naš­lė. – Jį pa­si­rin­ko Aukš­čiau­sia­sis.“ Tė­vo kū­ri­nį iš­kals sū­nus

Pla­nuo­ja­ma, kad švie­saus gra­ni­ to su bron­zos de­ta­lė­mis, apie 3 m aukš­čio skulp­tū­ra iš­kils prie San­

Ir da­bar at­ ro­do, kad tu­riu kaž­ kur ei­ti. Ar va­žiuo­ti į li­ go­ni­nę, ar su­si­tik­ti su gy­dy­to­jais. Ta­ry­tum ir jis to­je li­go­ ni­nė­je yra.

Vie­na iš Lie­tu­vos iš­ va­žia­vo prieš 15 me­ tų, ki­ta – prieš pen­ ke­rius. Abi iš­te­kė­jo už už­sie­nie­čių. „Ap­ sau­gok, Die­ve, nuo ka­ro, ma­ro ir egip­ tie­čių su­tuok­ti­ nių“, – sa­ko vie­na jų. Vis dėl­to na­mo lie­ tu­vai­tės ne­grįž­ta. Ar jos lai­min­gos?

„„Tiesa: „Nei aš bū­čiau mo­te­ris be vy­ro, nei jis vy­ras be mo­ters“, – Bib­li­jos žodžius sau

ir savo vyrui pritaiko L.Kuzmienė. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ta­riš­kių li­go­ni­nės pa­grin­di­nio įė­ ji­mo. Ini­cia­ty­vos sta­ty­ti skulp­tū­rą ėmė­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­ nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų ad­mi­nist­ ra­ci­ja, S.Kuz­mos šei­ma, lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „VU pro­fe­so­ riaus Al­gi­man­to Mar­cin­ke­vi­čiaus mo­ki­nių klu­bas“. Dar­bų są­ma­ta jau pa­da­ry­ta – skulp­tū­rai pa­sta­ ty­ti rei­kia per 600 tūkst. li­tų. „Aš jau­čiuo­si at­sa­kin­ga, nes ta­ me dar­be rei­kia da­ly­vau­ti, vi­są me­džia­gą pa­ro­dy­ti apie Sta­sį, nes žmo­nės pa­mink­lui au­ko­ja – no­ri skulp­to­rių pa­žin­ti iš ar­čiau. Sta­ sio gy­ve­ni­mas tę­sia­si“, – su­si­ mąs­tė jo žmo­na. Pa­di­din­ti skulp­tū­ros mo­de­lį, pa­ skui ją kal­ti iš gra­ni­to teks S.Kuz­ mos sū­nui – taip pat skulp­to­riui Al­gir­dui Kuz­mai. Be­ne de­šimt pa­ sta­rų­jų me­tų jis pa­dė­jo rea­li­zuo­ti tė­vo dar­bus – kal­da­vo juos iš ak­ mens. Tam su­for­muo­ta dar­bi­nin­ kų bri­ga­da. Nu­kal­ti vie­nam to­kią skulp­tū­rą rei­kė­tų pen­ke­rių me­tų. „Lo­zo­rių“ pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti per dve­jus. „Įdo­miau­sia, kad Sta­siui išė­ jus aš vis tiek užim­ta jo rei­ka­ lais. Man taip ge­ra – mes tar­si to­ liau gy­ve­na­me kar­tu, – pa­si­guo­dė

L.Kuz­mie­nė. – Kar­tais „Lo­zo­rių“ pri­si­min­da­vo ir Sta­sys. Įdo­mu, sa­ ky­da­vo, kur jis da­bar yra, koks jo li­ki­mas? Bet nie­ka­da ne­drį­so gy­ dy­to­jų pa­klaus­ti.“

Man nie­kas ne­bu­ vo sun­ku, iš­sky­rus tuos mo­men­tus, kai vy­ras sir­go. Sta­las – bran­gi do­va­na

Li­dos dirb­tu­vė ma­žes­nė nei Sta­sio. Apskritą sta­lą žmo­nai gim­ta­die­nio pro­ga pa­do­va­no­jo S.Kuz­ma. Vi­sur ieš­ko­jęs, bet tin­ka­mo ne­ra­dęs, pa­ da­rė jį pats. „Man tai – la­bai bran­gus sta­ las“, – glos­tė bal­dą Li­da. Ji paau­ko­jo daug sa­vo lai­ko jo li­goms, li­go­ni­nėms, lan­ky­mams. Ji tie­siog tau­so­jo jo svei­ka­tą, kad jis ga­lė­tų dirb­ti, o sa­ve, kaip me­ ni­nin­kę, be­veik už­mir­šo. Vis dėl­ to L.Kuz­mie­nė ne­su­tin­ka su tuo, kad jai te­ko sun­ki gy­ve­ni­mo naš­ ta. Esą žmo­nes gy­ve­ni­mas su­sie­ja. Pro­fe­si­ja su­sie­ja. Jau M.K.Čiur­lio­ nio me­no mo­kyk­lo­je juo­du mo­kė­ si skulp­tū­ros kla­sė­je.

„Ar­tu­mas, mei­lė – tai svar­biau­ sia. Kai vy­ras ir mo­te­ris su­si­tin­ka, jie tam­pa vie­nu žmo­gu­mi. Nei aš bū­čiau mo­te­ris be vy­ro, nei jis vy­ ras be mo­ters. Tai – Bib­li­jos tie­ sa. Man nie­kas ne­bu­vo sun­ku, iš­ sky­rus tuos mo­men­tus, kai vy­ras sir­go. Bet vi­są lai­ką ru­se­no vil­tis, kad jis pa­sveiks, kad gy­dy­to­jai vėl su­grą­žins jo jė­gas. Šei­ma, vai­kai li­ko. Drau­gų daug tu­ri­me. Jau­ čiuo­si taip, kad jis di­džiau­sią tur­ tą su­kro­vė man“, – pa­da­rė iš­va­dą skulp­to­riaus naš­lė. Sap­ne Li­da re­gė­jo sa­vo vy­rą – to­li, per at­stu­mą. „Jis trau­kia­si nuo ma­nęs. Ša­li­ na­si“, – nu­šyp­so­jo mo­te­ris. Gal­būt taip jis pra­ne­ša apie sa­ ve, o jai lie­pia gy­ven­ti? „Jis vi­są lai­ką li­go­ni­nė­je man sa­ky­da­vo: „Kai ma­nęs ne­liks, tu bū­si lais­va, ga­lė­si sa­vo dar­ bus dirb­ti  – vi­są gy­ve­ni­mą sa­ve su­gniau­žu­si lai­kai. Tu tik puoš­ kis, kad gra­žiai at­ro­dy­tum, ruoš­ kis bū­ti su žmo­nė­mis. Tik neap­ si­leisk.“ Jis sa­ky­da­vo, kad bu­vau jo še­šė­ly­je ir kad ateis me­tas, kai bū­siu lais­va, – pa­sa­ko­jo Li­da. – Anks­čiau kal­bė­da­vo: „Kai aš nu­ mir­siu, bū­ti­nai iš­te­kėk, ne­gy­venk vie­na.“ Pas­ku­ti­nį de­šimt­me­tį jis ma­nęs ne­te­ki­no.“ Pla­nuo­ja kur­ti vy­ro dirb­tu­vė­je

„„Dirb­tu­vės: čia tvy­ro per ke­lis de­šimt­me­čius su­kur­ta sak­ra­li au­ra, il­si­si S.Kuz­mos įran­kiai, ty­liai ry­mo me­

di­nės skulp­tū­rė­lės.

Emig­ra

Jau ke­le­ri me­tai, kai L.Kuz­mie­nė ku­ria ke­ra­mi­nes skulp­tū­ras. Daž­ no­je jos skulp­tū­ro­je – mo­te­ris. Me­ni­nin­kė su­pran­ta, kad dvie­ jų dirb­tu­vių ir bu­to iš­lai­ky­ti ne­pa­ jėgs. To­dėl ne­di­de­lį dvie­jų kam­ ba­rių bu­tą ji pla­nuo­ja par­duo­ti. Ap­si­gy­vens sa­vo dirb­tu­vė­je, o dirbs bu­vu­sio­je vy­ro. „Tik­rie­ji mū­sų na­mai bu­vo dirb­tu­vės. Į na­mus grįž­da­vo­me tik mie­go­ti ir te­le­vi­zo­riaus pa­ žiū­rė­ti. Nu­sip­raus­ti ir val­gio iš­ si­vir­ti. Bu­to par­da­vi­mui Sta­sys pri­ta­ria,  – pra­links­mė­ju­si sa­kė Li­da. – Jis ne­la­bai mė­go tą bu­tą. Ankš­tas. Iš pra­džių jis ir­gi tar­na­ vo kaip dirb­tu­vė. Vie­na­me kam­ ba­ry­je vi­si mie­go­jo­me. O ki­ta­me, pa­si­dė­jęs va­ti­nį čiu­ži­nį ant par­ke­ to, su­si­ne­šęs kir­vius, trinkas, Sta­ sys pra­dė­jo da­ry­ti skulp­tū­ras. Ten bu­vo nu­lip­dy­ti tri­jų mū­zų, ku­rios puo­šia įei­gą į Na­cio­na­li­nį dra­mos teat­rą, dar­bo mo­de­liai.“

Ode­ta Pran­kai­tė, As­ta Bo­ru­se­vi­čiū­tė Bom­bos ir ža­ban­gos

Pas­ta­ruo­ju me­tu itin ne­ra­mia­me Egip­te jau penk­tus me­tus gy­ve­ nan­ti Gied­rė Mil­le­ro­va ti­ki­na, kad nei mi­tin­guo­jan­čių pro­tes­tuo­to­ jų su­si­rė­mi­mai, nei pleš­kan­tys pa­ sta­tai ir bumb­sin­tys spro­gi­mai jos ra­my­bės ne­drums­čia. Anot lie­tu­vai­tės, ne bom­bų čia mo­te­rims la­biau­siai rei­kia sau­ go­tis, o ara­biš­kų ža­ban­gų. Iš tie­ sų apie su­kčių iš Af­ri­kos dar­be­lius kal­ba­ma ir ra­šo­ma vos ne kas­dien, bet leng­va­ti­kių mo­te­rų, tarp jų ir lie­tu­vių, ne­trūks­ta. Ar tai reiš­kia, kad Gied­rės lū­po­ mis kal­ba kar­ti pa­tir­tis? Ne. Ji – iš­te­kė­ju­si, bet vy­ras – ne ara­bas. Ap­sau­gok, Die­ve, sa­ko Hur­ga­do­je gy­ve­nan­ti Gied­rė, nuo ka­ro, ma­ro ir egip­tie­čių su­tuok­ti­nių. Apie ara­ bų vy­rų na­cio­na­li­nius ypa­tu­mus bū­ti­nai pa­si­kal­bė­si­me, bet da­bar pra­šau Gied­rės pa­pa­sa­ko­ti, kaip ji pa­ti Egip­te at­si­dū­rė, ko­kie vė­jai į to­li­mą kraš­tą nu­pū­tė. Nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da

„Vis­kas la­bai pa­pras­ta. Net­gi ba­ na­lu. Prieš pen­ke­rius me­tus iši­ro ma­no šei­ma – li­kau vie­na su ma­ ža­me­te duk­re­le. Iš­gy­ve­nau tra­giš­ kai sun­kų lai­ko­tar­pį, ne­ra­dau sau vie­tos, to­dėl su ma­ma ir drau­ge nu­ta­rė­me nors trum­pam at­si­pūs­ti Egip­te. Gal­vo­jau, gal už­griu­vu­sios ne­gan­dos bent kiek už­si­mirš“, – dar pa­ly­gin­ti ne­to­li­mą praei­tį pri­ si­me­na bu­vu­si vil­nie­tė Gied­rė. Su­tuok­ti­nis bu­vo la­bai įskau­di­ nęs, to­dėl mo­te­ris tvir­ti­na tuo­met vi­sam gy­ve­ni­mui at­si­žeg­no­ju­si nau­jų pa­žin­čių. Ir štai čia, Hur­ga­ do­je, ji su­ti­ko sa­vo da­bar­ti­nį vy­rą Bo­ri­są. „Da­bar pa­ti iš sa­vęs juo­kiuo­ si. Tik­rai kaž­kas iš aukš­čiau val­ do mū­sų gy­ve­ni­mus“, – įsi­ti­ki­nu­ si G.Mil­le­ro­va. Pir­mą­kart Bo­ri­są ji pa­ma­tė be­si­ su­kio­jan­tį vieš­bu­ty­je. Gied­rės ma­ mai ir drau­gei ga­lan­tiš­kas vy­ru­kas iš­kart kri­to į akį, o jai – dzin. Drau­ gė su­si­pa­ži­no, vis pa­si­kal­bė­da­vo su juo. Vie­ną va­ka­rą vai­ki­nas pa­kvie­ tė į klu­bą ne tik Gied­rės drau­gę, bet ir ją.


19

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

aukštyn žemyn

an­čių lem­tis – lik­ti mei­lės įkai­tė­mis Dau­gu­ma egip­tie­čių per ra­ma­da­ną gy­ve­na kaip vi­sa­da, bet žmo­nos, aiš­ku, tai sle­pia. Jei iš­duo­tų, su­ lauk­tų „komp­li­men­tų“ ir at­si­dur­ tų li­go­ni­nė­je. Vy­rai ver­ti­na­mi ki­taip

– Ne­jau­gi vi­si egip­tie­čiai to­kie ap­si­me­tė­liai, dvi­vei­džiai? – Vie­n as ki­t as pa­d o­res­n is, bet dau­gu­ma – bū­tent to­kie. Tur­būt nė­ra lie­tu­vės, Egip­te ne­ga­vu­sios pa­s iū­l y­m o ap­s i­l an­k y­t i vie­t i­n io bu­te. Ži­nau, kai ap­sa­lu­sios nuo mei­lių žo­de­lių ar su­si­gun­džiu­sios ža­da­mais do­va­nų kal­nais tu­ris­tės vos svei­ką kai­lį iš­ne­šė. Ten pa­si­ kvie­t ę ir žie­d us nuo pirš­t ų ga­l i nu­mau­ti, ir pi­ni­gus atim­ti, kū­ nu pa­si­nau­do­ti, su­muš­ti. Pa­čios kal­tos, kad pra­si­dė­jo, to­dėl nu­ ty­li vi­sas skriau­das. O jei į bu­tą at­vyk­tų tu­riz­mo po­li­ci­ja, ži­no­te, ko­k ie Egip­t o įsta­t y­m ai? Už­s ie­ nie­tė pri­va­lė­tų su­mo­kė­ti di­džiu­lę bau­dą. Net ka­lė­ji­me ga­li at­si­dur­ ti. Ara­bams už tai ir­gi gre­sia bau­ dos, bet jie daž­niau­siai iš­si­su­ka. Čia juk Egip­tas. Vy­rai ki­taip ver­ ti­na­mi nei mo­te­rys.

Egip­te vi­si vy­rai sa­vo žmo­nas mu­ ša. Ypač sve­tim­tau­ tes. Mat sa­viš­kė ga­ li vož­ti at­gal ar­ba tė­vui pa­si­skųs­ti. O kam pa­si­skųs sve­ tim­ša­lė?

Jei bū­tų ope­ra­vę kaip ne­le­ga­lę, bū­ čiau pa­klo­ju­si apie 20 tūks­tan­čių. Tik dan­tis gy­dy­tis čia ap­si­mo­ka: pa­slau­gos la­bai aukš­tos ko­ky­bės ir daug pi­ges­nės nei Lie­tu­vo­je. Drau­ gės su šei­mo­mis at­va­žiuo­ja, pail­ si ir dan­tis su­si­tvar­ko“, – pa­sa­ko­ ja Gied­rė. Gy­ve­na dėl vy­ro

O ką Gied­rė dir­ba Egip­te? „Bo­r i­sas pa­d o­va­n o­jo pa­tal­ pas, ku­rio­se įsi­ren­giau fo­tos­tu­di­ ją. Tu­riu pa­gal­bi­nin­ką, su juo or­ ga­ni­zuo­ja­me fo­to­se­si­jas“, – sa­ko nuo ma­žens kū­ry­bin­gu­mu, veik­ lu­mu pa­si­žy­mė­ju­si mo­te­ris. Vis dėl­to Egip­tas jai – ne pa­sku­ ti­nė sto­te­lė. „Ne­la­bai man čia pa­tin­ka. Tik drau­gės iš Lie­tu­vos pa­vy­di, kad nuo­lat sau­lė­ta, šil­ta, Rau­do­no­jo­ je jū­ro­je kas­dien ga­liu mirk­ti. O aš jū­ro­je pa­sku­ti­nį kar­tą gal per­nai bir­že­lį mau­džiau­si. Bal­ti­jos jū­ra – ki­tas rei­ka­las. Tur­būt tai, kas leng­ vai priei­na­ma, da­ro­si neį­do­mu“, – at­vi­rau­ja Gied­rė. Egip­te ji bū­na dėl vy­ro, kol jis čia dir­ba. Gied­rė la­bai pa­siilgs­ta duk­ ters, nes ji mo­ko­si Lon­do­ne – ne­ pri­ta­po Hur­ga­dos mo­kyk­lo­je. „La­bai pa­siilgs­tu vi­sų ar­ti­mų­jų, gi­mi­nai­čių, lie­tu­viš­ko mais­to, lie­ tu­viš­kos gam­tos, stip­raus lie­taus, ga­lin­go griaus­ti­nio, – už­si­sva­jo­ja ir var­di­ja Gied­rė. – Gal prieš tre­ jus me­tus Hur­ga­do­je po ne­ti­kė­ tos liū­ties su per­kū­ni­ja ki­lo di­de­lis po­tvy­nis, par­duo­tu­vė­lės plauk­ te plau­kė – va ta­da tik­rai pui­kiai jau­čiau­si, tar­si na­muo­se.“ Ta­po pa­sau­lio pi­lie­te

– Tai kaip, pa­tar­ki­te, ra­maus poil­sio at­vy­ku­sioms lie­tu­vai­ tėms įky­rių egip­tie­čių dė­me­ sio iš­veng­ti, kaip juos man­da­ giai at­stum­ti? – Man­da­giai su jais nei­šei­na. Rei­ kia juos ig­no­ruo­ti, ne­kreip­ti dė­me­ sio, ne­si­vel­ti į jo­kias kal­bas. Dar yra toks ara­biš­kas žo­dis „em­ši“. Jis sa­vo pra­sme daug­maž ati­tin­ka pa­siun­ti­mą „ant tri­jų rai­džių“. Iš­ ban­dy­ta. Vei­kia. Aiš­ku, man leng­ viau gy­ven­ti Egip­te pa­si­da­rė tik ta­ da, kai iš­mo­kau ara­bų kal­bą. „„Pra­džia: Gied­rė Egip­te gyvena lai­ki­nai, kol jos my­li­ma­sis Bo­ri­sas – šo­kė­jas, cho­reog­ra­fas, už­bū­ręs lie­tu­vai­

tės šir­dį pir­mu kar­tu su­šok­tu šo­kiu, dirbs šioje šalyje. 

„Ėjau tik to­dėl, kad drau­gei bū­tų drą­siau ir sau­giau. Bet Bo­ri­sas ėmė šok­din­ti ma­ne. O šo­ko jis be­pro­tiš­ kai įspū­din­gai. Ta­da dar ne­ži­no­jau, kad tai pro­fe­sio­na­lus cho­reog­ra­fas, at­ka­kęs į Egip­tą iš Uk­rai­nos ir čia jau ne vie­nus me­tus dir­ban­tis pa­gal ke­lis kont­rak­tus su pro­fe­sio­na­liais šo­kė­jais“, – pa­sa­ko­jo Gied­rė. Ra­ma­da­nas – tik prie­dan­ga

– Ma­ma ir drau­gė į Vil­nių su­ grį­žo be jū­sų? – Grį­žau ir aš, bet grei­tai su­si­rin­ kau daik­tus ir – at­gal. Bo­ri­są bu­ vau įsi­my­lė­ju­si iki au­sų. Net­ru­kus už jo iš­te­kė­jau, at­si­ve­žiau į Egip­tą ir duk­re­lę. Vy­ras man yra vis­kas: duo­na, kai no­riu val­gy­ti, van­duo, kai troš­ki­na, oras, ku­riuo kvė­puo­ ju. Ne­si­juo­ki­te, tik­rai taip gal­vo­ju. Aš iš pa­skos jam kad ir į Si­bi­rą va­ žiuo­čiau, pės­čia Ura­lą pa­siek­čiau, kad tik bū­tu­me kar­tu.

– O gal Bo­ri­sas tie­siog su­spė­jo egip­tie­čiams už­bėg­ti už akių? Gal bū­tu­mė­te ly­giai taip pat iki au­sų įsi­my­lė­ju­si ara­bą? – Nie­ka­da! Ži­nau, kas jie per ti­pai. Ge­ru­čiai, kol pa­sie­kia sa­vo. Ta­da mei­lius žo­de­lius kei­čia smū­giai. – Ar­gi nuo­lat be­si­šyp­san­tys, links­mi ir lai­min­gi vy­rai ga­ li grieb­tis smur­to prieš my­li­ mą mo­te­rį? – Egip­te vi­si vy­rai sa­vo žmo­nas mu­ša. Ypač sve­tim­tau­tes. Mat sa­viš­kė ga­li vož­ti at­gal ar­ba tė­vui pa­si­skųs­ti, ku­ris duk­ters skriau­di­ kui tik­rai ne­lik­tų sko­lin­gas. O kam pa­si­skųs sve­tim­ša­lė? Vie­na ma­no drau­gė ru­sė jau ant­rą sa­vai­tę li­go­ ni­nė­je gu­li. Ji net ne­ži­no, kuo vy­ rui neį­ti­ko. Gal kaž­ką ne taip pa­ sa­kė, pa­da­rė ar pa­gal­vo­jo? Ir, be­je, ne pir­mą kar­tą dėl tos pa­čios prie­ žas­ties me­di­kų jai pri­rei­kė. O tai,

Gied­rės Mil­le­ro­vos as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kad egip­tie­čiai nuo­lat dan­tis ro­ do, – ha­ši­šo nuo­pel­nas. Be jo gy­ ve­ni­mo čia neį­si­vaiz­duo­ja maž­ daug de­vy­ni vy­rai iš de­šim­ties. Atk­reip­ki­te dė­me­sį, kaip ara­bai kaž­ką, pa­na­šų į plas­ti­li­no ga­ba­ liu­ką, tru­pi­na ir su­ka į ci­ga­re­čių tū­te­les. Tai ir yra ta su­de­da­mo­ ji da­lis, nuo ku­rios ne tik nuo­tai­ka ge­rė­ja – ir ener­gi­ja už­plūs­ta. – Kam ta ener­gi­ja, jei, pa­vyz­ džiui, per ra­ma­da­ną mu­sul­ mo­nas nuo sau­lės pa­te­kė­ji­mo iki lai­dos nei val­go, nei ge­ria, nei dir­ba, nei my­li­si? – Ma­not, jie ši­tų Ala­cho prie­sa­ kų lai­ko­si? Gal tik se­nu­kai, ir tai ne vi­si. Ži­nau iš vie­ti­nių – vy­rams ra­ma­da­nas pa­tin­ka, nes tai pro­ga nie­ko ne­veik­ti. Iš­mu­šė va­lan­da – ir puo­la ant ke­lių, pra­de­da de­monst­ ra­ty­viai mels­tis. Nes kai mel­džia­si, ne­rei­kia dirb­ti. Jie bai­sūs tin­gi­niai.

Nu­si­vy­lė Egip­to me­di­ci­na

G.Mil­le­ro­va Egip­te gy­ve­na ne­le­ga­ liai. Hur­ga­do­je, kaip ir ki­tuo­se šios ša­lies mies­tuo­se, ne­le­ga­lai pa­pras­ tai nie­kam neužk­liū­va. Jie, su­mo­ kė­ję maž­daug 200 li­tų bau­dą, ga­li iš­vyk­ti iš Egip­to ir ne­tru­kus su­ grįž­ti at­gal. Ir to­liau ra­miai gy­ven­ ti. Ne­le­ga­liai. Gied­rė ne­ma­to rei­ka­lo le­ga­li­zuo­ tis, nors, pa­vyz­džiui, gy­dy­mas ne­ le­ga­lams ge­ro­kai bran­ges­nis. Lie­ tu­vai­tė iš vi­so ne­no­ri ten gy­dy­tis. „Me­di­ci­nos ly­gis čia – že­miau kri­ti­kos“, – ver­ti­na mo­te­ris. Kar­tą ji bu­vo at­si­dū­ru­si Egip­to li­go­ni­nė­je, ten ją ope­ra­vo. „Po ope­ra­ci­jos pra­si­dė­jo komp­ li­ka­ci­jos, bet į vie­tos dak­ta­rus ant­ rą kar­tą kreip­tis bi­jo­jau. Sku­biai iš­ skri­dau į Lie­tu­vą, nors už tą nie­kam ti­ku­sią ope­ra­ci­ją bu­vau su­mo­kė­ju­ si be­veik 1 000 JAV do­le­rių! Pa­gal Egip­to me­di­ci­nos pa­slau­gų kai­ nas tai ga­na pi­gu, juo­lab kad mo­ kė­jau kaip le­ga­li gy­ven­to­ja – vie­na bi­čiu­lė man su­vei­kė to­kią pa­žy­mą.

Klau­san­tis Kris­ti­nos Leal, aki­vaiz­ du, ji vie­nai ša­liai ne­prik­lau­so. Jos pil­na vi­sa­me pa­sau­ly­je. Nors mo­te­ris gi­mė ir užau­go Kau­ne, po mo­kyk­los pa­kė­lė spar­ nus į Ham­bur­gą. Šia­me mies­te ji jau 15 me­tų, tiks­liau, čia jos daik­ tai, ypač pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus. Prieš tiek lai­ko ji pra­dė­jo dirb­ti gi­de ir su vo­kie­čių gru­pė­ mis ke­liau­ja po Bal­ti­jos ša­lis ar­ba po Pie­tų Ame­ri­ką. Tie­sa, že­my­ne už At­lan­to lie­tu­ vai­tė už­trun­ka kiek il­giau nei eks­ kur­si­jos, mat Ve­ne­sue­lo­je gy­ve­na jos vy­ras. „Kur ma­no na­mai? Sun­ku pa­ sa­ky­ti, aš jau vi­sur ge­rai jau­čiuo­ si, – šyp­so­si 34 me­tų K.Leal. – Kai nu­va­žiuo­ju į Lie­tu­vą, iš­kart su­pran­tu  – tai ma­no gim­to­ji ša­ lis. Ham­bur­ge – ma­no gy­ve­ni­mas, ma­no drau­gai, čia aš gy­ve­nu jau 15 me­tų.“ Kiek su­si­mąs­čiu­si mo­te­ris ne­ ti­k ė­tai pri­d u­r ia, kad, ko ge­ro, praė­ju­sia­me gy­ve­ni­me ji gy­ve­no Es­ti­jo­je. „Na­cio­na­li­nia­me La­he­mos par­ ke yra kai­me­lis Kes­mu, ku­ris ma­ne ne­žmo­niš­kai trau­kia. Kai ten nu­ va­žiuo­ju, pa­si­jau­čiu, kad čia ma­no vie­ta“, – paaiš­ki­na lie­tu­vai­tė. Kaip na­mie mo­te­ris jau­čia­si ir Pie­ tų Ame­ri­ko­je, ypač Či­lė­je, nes jai ar­ ti­miau­sias či­lie­čių tem­pe­ra­men­tas. Ki­to­je At­lan­to pu­sė­je Kris­ti­na tu­ri dau­gy­bę drau­gų. Per juos su­si­pa­ži­no ir su sa­vo vy­ru. Nie­ko nuo­sta­baus – emo­cin­ga, ryš­kaus cha­rak­te­rio, skar­džiai besikvatojanti moteris sa­ vi­nin­kė ne­pas­te­bi­mai įsi­lie­ja į pie­tie­čių ra­tą.

22


20

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

aukštyn žemyn

„„Žmo­nės: vy­rų si­jo­nai pa­na­šūs į sa­rius, vai­kai, ne­pai­sant skur­do, yra lai­min­gi, kaip ir de­ra vai­kys­tė­je. Vie­nuo­liu tu­ri pa­bū­ti kiek­vie­nas mian­ma­rie­tis, mo­te­rys – taip pat, ir jos vie­nuo­ly­ne s

Mian­ma­ro vy­rai dė­vi si­jo­nus,

„„Ba­ga­nas: šven­tyk­los sau­lei lei­džian­tis tam­pa tar­si ne­rea­lios, mis­tiš­kos.

„„Vie­nuo­lyne: čia tu­ris­tai ga­li pa­sisvečiuoti vos ke­lio­li­ka mi­nu­čių.

„„In­le: uni­ka­lus šio re­gio­no re­lik­tas – irk­la­vi­mas ko­jo­mis žve­jo­jant iš val­ties.

Net ir tre­čią kar­tą už­ge­sus Jan­go­no oro uos­to elekt­ro­ni­ niams re­gist­ra­ci­jos ek­ra­nams, gre­ta sė­dintis vo­kie­tis Geor­ gas ra­miai šyp­te­lė­jo: „Čia at­vy­ko­me ieš­ko­ti ne pa­to­gu­mų.“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Plūs­te­lė­jo tu­ris­tai

Mian­ma­ras ne­tiks iš­le­pu­siems, prie šva­ros, pra­ban­gos įpra­tu­siems tu­ ris­tams. Ne­bent, jie la­bai tur­tin­gi. Ne­pa­gai­lės su­mo­kė­ti po 300–500 do­le­rių už naktį vieš­bu­tyje, sam­ dys li­mu­zi­nus, gi­dus, ku­rie veš nuo taš­ko A iki taš­ko B. Bet jie ne­ga­lės už­si­merk­ti žvelg­ da­mi į skur­dą, neiš­vengs ne­ly­gių ke­lių, dul­kių, tu­rės su­si­tai­ky­ti su tuo, kad ne­ga­lės mo­bi­liuo­ju te­le­fo­ nu su­si­siek­ti su na­miš­kiais ar ka­da pa­no­rė­ję nau­do­tis in­ter­ne­tu. Be to, tik va­ka­re įjun­gia­ma ir nak­tį dings­ tan­ti elekt­ra nė­ra re­te­ny­bė. „Bet juk čia va­žiuo­ja­me pa­ma­ty­ti tik­ro, ne­tu­ris­ti­nio gy­ve­ni­mo, fan­ tas­tiš­ko gro­žio šven­tyk­lų, uni­ka­ lios gam­tos, pa­bend­rau­ti su drau­ giš­kais, rū­pes­tin­gais, nuo­šir­džiai, o ne dirb­ti­nai be­si­šyp­san­čiais žmo­

nė­mis. Pa­ma­ty­ti kaž­ką ty­ro ir dar ne­su­ga­din­to šiuo­lai­ki­nės ci­vi­li­za­ ci­jos“, – tę­sė Geor­gas ir, už­si­dė­jęs di­de­lę kup­ri­nę ant pe­čių, ma­žes­ nę – ant krū­ti­nės, pa­ki­lo. Pra­vė­rus sie­ną į Mian­ma­rą plūs­ te­lė­jo tu­ris­tai, ku­rių dau­gu­ma – ke­ liau­to­jai su kup­ri­nė­mis. Ne­si­ti­kė­ję to­kios ban­gos, tu­riz­mo agen­tū­ros, vieš­bu­čių, ypač pi­ges­nių, sa­vi­nin­ kai tri­na ran­kas ir per me­tus be­ veik dvi­gu­bai pa­kė­lė vis dar ne­si­ kan­džio­jan­čias kai­nas. Kru­vi­nas konf­lik­tas

Kur tas Mian­ma­ras? Šį klau­si­mą už­duo­da­vo 9 iš 10 lie­tu­vių, nors ši ša­lis dau­giau nei 10 kar­tų di­des­nė už Lie­tu­vą, o jo­je gy­ve­na apie 63 mln. žmo­nių. Ir vė­lia­va la­bai pa­na­ši į Lie­tu­vos, tik su bal­ta žvaigž­de vi­ du­ry­je. Ne­ži­nan­tie­siems Mian­ma­ ro in­for­ma­ty­ves­nis žo­dis – Bir­ma, nors šis ša­lies pa­va­di­ni­mas bu­vo pa­keis­tas dar 1989 m.

Mian­ma­ro var­das pa­sau­lio ži­ niask­lai­do­je šmėkš­te­lė­jo, kai ne­ se­niai čia lan­kė­si JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, įvy­ko sker­dy­nės tarp mu­sul­mo­nų ir bu­dis­tų: pa­sta­ rie­ji su­da­ro 89 pro­c. gy­ven­to­jų. „Oba­ma? – iro­niš­kai šyp­te­lė­jo smar­kiai lau­žy­ta ang­lų kal­ba kal­ ban­tis tak­si vai­ruo­to­jas Aungas. – Pap­ras­ti žmo­nės jo ne­mėgs­ta.“ Ir vi­siš­kai ki­taip mian­ma­rie­čiai ver­ti­na itin po­pu­lia­rią opo­zi­ci­jos po­li­ti­kę, Na­cio­na­li­nės de­mok­ra­ ti­jos ly­gos ge­ne­ra­li­nę sek­re­to­rę ir No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tę 67 me­ tų Aung San Suu Kyi, su ku­ria bu­ vo su­si­ti­kęs B.Oba­ma. Pra­kal­bus apie ne­se­niai įvy­ku­ sius ne­ra­mu­mus, kai žu­vo apie 100 žmo­nių ir kru­vi­ną konf­lik­tą tram­ dė gink­luo­ti ka­riš­kiai, Aungas pa­ tei­kė po­pu­lia­rią ver­si­ją: „Iš pra­džių mu­sul­mo­nai bu­vo iš­nie­ki­nę vie­ną mū­sų šven­tyk­lą, po to iš­prie­var­ta­ vo ir pa­pjo­vė mer­gi­ną. Ker­šy­da­mi

bu­dis­tai už­puo­lė au­to­bu­są, ku­riuo va­žia­vo mu­sul­mo­nai. Nors gal kaž­ kas sie­kė to­kios pro­vo­ka­ci­jos?“ Aungas vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį sė­dė­ da­mas de­ši­nė­je pu­sė­je, nors eis­mas, ša­liai ta­pus ne­prik­lau­so­mai nuo Di­ džiosios Bri­ta­ni­jos, Mian­ma­re bu­ vo pa­keis­tas ir da­bar va­žiuo­ja­ma ne kai­re, bet de­ši­ne pu­se. Vie­nuo­liai pra­šo mais­to

Apie še­šis mi­li­jo­nus gy­ven­to­jų tu­ rin­čio­je bu­vu­sio­je sos­ti­nė­je Jan­go­ne (bu­vęs Ran­gū­nas) la­bai daug chao­ so. Ne­ly­gūs ke­liai, dul­kės, duo­bės, re­mon­tuo­ja­mi na­mai, akis ba­do ir daug ne­da­žy­tų ir pa­juo­du­sių, ap­si­ lu­pi­nė­ju­sių dau­gia­bu­čių. Eg­zo­ti­kos su­tei­kia ir se­nie­ji bri­tų ko­lo­ni­ji­niai sta­ti­niai. Čia pat iš vi­sų pu­sių zu­ja mo­to­ro­le­riai ir leng­vie­ji au­to­mo­bi­ liai, ku­rių dau­gu­ma – se­ni, ke­lei­vių per­krau­ti mi­ni sunk­ve­ži­miai. Gat­vė­je par­duo­da­ma ža­lia mė­sa, jū­rų gė­ry­bės, gė­lės, bui­ties reik­me­ nys, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, dra­bu­žiai. Jau­ni­mas žai­džia Piet­ry­čių Azi­jo­ je po­pu­lia­rų žai­di­mą chin­lon – ne­ di­de­lį ka­muo­lį, pa­na­šų į ran­ki­nio, smū­giuo­ja vi­so­mis kū­no da­li­mis, iš­sky­rus ran­ko­mis, ar­ba vie­ti­nį bi­ liar­dą, ru­tu­lius pa­kei­tę į di­des­nes šaš­kes pa­na­šio­mis fi­gū­ro­mis.

Gat­vė­se ga­mi­na­ma ir val­go­ma, to­dėl ore tvy­ro įvai­riau­si kva­pai. Ry­te iš­vy­si vie­nuo­lius su in­dais ran­ko­se: net ir skur­džiau­siai gy­ ve­nan­tie­ji su jais da­li­ja­si mais­tu, o šie vė­liau – su dar di­des­niais skur­ džiais, paukš­čiais, gy­vū­nais.

Pra­vė­rus sie­ną į Mian­ma­rą plūs­te­ lė­jo tu­ris­tai. To ne­ si­ti­kė­ję tu­riz­mo agen­tū­ros, vieš­bu­ čių sa­vi­nin­kai per me­tus be­veik dvi­ gu­bai pa­kė­lė vis dar ne­si­kan­džio­ jan­čias kai­nas. 

Vie­nuo­liai šio­je ša­ly­je ger­bia­mi, o kiek­vie­nas mian­ma­rie­tis iki 20 me­tų ir po to pri­va­lo bent sa­vai­tę pra­leis­ti vie­nuo­ly­ne. Mo­te­rys vie­ nuo­lės, ku­rių dau­gu­ma jo­mis tam­ pa iš skur­do, taip pat sku­ta­si gal­ vas, ta­čiau vil­ki ne ru­dai rau­do­nais, bet švie­siai ro­ži­niais dra­bu­žiais.


21

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

aukštyn žemyn

sku­ta­si gal­vas, tik ne­rū­ko kaip vy­rai, ku­rių dan­tys rau­do­ni nuo kram­to­mo au­ga­lo. 

Da­riaus Sė­le­nio nuo­tr.

mo­te­rys šyp­so­si ne dėl pi­ni­gų do­ni nuo kram­to­mo au­ga­lo, va­ di­na­mo be­te­liu. Vy­rai kramto į jį su­vy­nio­tą ta­ba­ką ir arekos palmės riešutą, apšlakstytą žaliosios citri­ nos sultimis, pagardintą anyžiumi, kardamonu, kokoso drožlėmis. Po to gat­vė­se mė­to­si tar­si kru­vi­ni su­ kram­ty­to be­te­lio la­pai.

Kai­nos ir pa­ta­ri­mai 600–800 km ke­lio­nė au­to­bu­su tu­ ris­tams (vie­t i­n iams daug pi­g iau) kai­nuo­ja nuo 25 iki 60 li­tų. Lit­ras ben­z i­no – apie 3,70, dy­ze­l i­ no – apie 3,90 li­to.

Paš­ti­nin­kai vir­tuo­ ziš­kai su­mė­to laik­ raš­čius net į ant­ro aukš­to bal­ko­nus, o į aukš­čiau esan­čius bu­tus nu­ties­tos spe­ cia­lios vir­vu­tės.

Dvi­ra­čio nuo­ma už die­ną – 5–8 li­ tai. Ki­niš­kas mo­to­ro­le­ris kai­nuo­ja apie 1 800, ja­po­nų ga­my­bos – apie 5 000 li­tų. Karš­t as pa­t ie­k a­l as (gali pa­k ak­ ti dviem) nuo 3 iki 13 li­tų (tu­r is­ tų lan­ko­mo­se vie­to­se), lit­ras van­ dens  – 1,20 li­to, alaus – 6–9 li­tai, ko­ko­sas – 3, di­de­lis ar­bū­zas – 8, ke­ li ga­ba­liu­kai ar­bū­zo – 3, įė­ji­mas į di­ džiau­sias šven­tyk­las – 13 li­tų.

Šven­tyk­los ir nuo­šir­du­mas

Raudona šyp­se­na

Ša­ly­je tik šie­met ofi­cia­liai leis­ta nau­do­tis in­ter­ne­tu, „You­Tu­be“, feis­bu­ku, to­dėl mo­bi­lių­jų te­le­fo­ nų, informacinių technologijų (IT) par­duo­tu­vė­lės dygs­ta ant kiek­vie­ no kam­po. Tie­sa, IT ne­priei­na­mos var­gin­gai ir ne­re­tai tik po ke­lis do­ le­rius per mė­ne­sį už­dir­ban­tiems žmo­nėms. Išs­kir­ti­nis mian­ma­rie­ čių bruo­žas – dau­gu­ma vy­rų vil­ki į sa­rius pa­na­šius si­jo­nus – lo­dži. „Po apa­čia nie­ko ne­tu­ri­me, – nu­si­kva­to­jo gat­vės pre­kiau­to­jas Cha­minas. – Ke­pi­nant 40, ar, kaip bu­vo šią va­sa­rą, 50 laips­nių karš­ čiui, tai la­bai pa­to­gu.“ Mo­te­rys, ku­rių si­jo­nai va­di­na­mi ka­mei, skruos­tus iš­si­da­žiu­sios tha­ na­ka – bal­tai gels­va, tirš­ta kos­me­ ti­ne prie­mo­ne, ap­sau­gan­čia vei­dą ne tik nuo sau­lės, bet ir pa­ryš­ki­ nan­čia įspū­din­gus vei­do bruo­žus. Ki­taip nei Jan­go­ne, Va­ka­rų Mian­ ma­re gro­žio eta­lo­nu lai­ko­mas iš­ta­ tui­ruo­tas mo­ters vei­das. Net pus­va­lan­dį ei­da­mas žmo­ nių mi­nio­je ga­li ne­su­tik­ti nė vie­no bal­to­jo. Mian­ma­rie­čiai la­bai drau­ giš­ki, daž­nai mo­juo­ja at­vy­kė­liams, ap­do­va­no­ja šyp­se­no­mis. Tie­sa, vy­rai šo­ki­ruo­ja vam­py­riš­ ka šyp­se­na. Dau­ge­lio dan­tys rau­

Auk­su spin­di įspū­din­giau­sia Mian­ ma­ro šven­tyk­la – Šve­da­go­nas: skir­tin­gi šal­ti­niai tei­gia, kad V a. pr. Kris­tų pra­dė­to sta­ty­ti šven­tyk­ lų komp­lek­so pa­grin­di­nė stu­pa pa­ deng­ta nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos to­nų auk­so, o ku­po­las pa­puoš­tas ke­liais šim­tais bran­gak­me­nių ir dei­man­tų! Tei­gia­ma, kad šio­je šven­tyk­lo­je pa­lai­do­ti ke­tu­rių Bu­dų pa­lai­kai ir sau­go­mi aš­tuo­ni is­to­ri­nio Gau­ta­ mos Bu­dos plau­kai, anot le­gen­dos, į ša­lį at­vež­ti dvie­jų bro­lių – Tap­ hus­sos ir Bha­li­kos, be­si­ver­čian­čių pre­ky­ba, pastangomis. Pa­gar­bų ir ne ma­žes­nį pa­si­gė­rė­ ji­mą ke­lia Ba­ga­nas: II a. ka­ra­liaus Ta­mu­da­ri­to įkur­ta­me ir re­li­gi­niu cent­ru ta­pu­sia­me mies­te – dau­giau nei 2 000 šven­tyk­lų ir vie­nuo­ly­nų, ku­rie pri­me­na gar­sų­jį Kam­bo­džos komp­lek­są An­kor Va­tą. Eg­zo­tiš­kų, na­tū­ra­lių ir ža­ve­sį ke­ lian­čių vie­tų Mian­ma­re la­bai daug. Prie In­le eže­ro gy­ve­na ke­lias­de­šimt įvai­rių gen­čių. Čia ir da­bar pa­ma­ ty­si žve­jų, ku­rie irk­luo­ja ko­jo­mis. Čia žmo­nės gy­ve­na la­bai skur­ džiai, ke­lius tie­sia ne tech­ni­ka, o dar­bi­nin­kai, net mo­te­rys ir paaug­ liai dir­ba su pa­pras­čiau­siais kas­tu­ vais. Paš­ti­nin­kai vir­tuo­ziš­kai su­mė­to laik­raš­čius net į ant­ro aukš­to bal­ ko­nus, o į aukš­čiau esan­čius bu­tus nu­ties­tos spe­cia­lios vir­vu­tės. Vai­ kų žai­di­mai – ri­de­na­mos se­nos au­ to­mo­bi­lių pa­dan­gos. Ne­pai­sant to, dau­gu­ma šių žmo­nių mo­ka džiaug­tis gy­ve­ni­mu ir nuo­šir­džiai šyp­so­tis. Vie­ną tam­sų va­ka­rą, stu­miant dvi­ra­tį nu­leis­ta pa­dan­ga, prie mū­ sų su­sto­jo mo­to­ro­le­ris. Juo va­žia­ vęs vie­tos gy­ven­to­jas per­spė­jo nie­ kur nei­ti. Su­si­pa­ži­no­me. Vai­ki­no var­das – Ko­ko Oo. Po ke­lių mi­nu­ čių jis grį­žo su drau­gais, at­va­žia­vo sunk­ve­ži­mis, ku­riuo mus pa­vė­žė­jo iki pat vieš­bu­čio. Iki jo bu­vo li­kę 10 km. Ko­ko Oo ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė už pa­slau­gą paim­ti bent do­le­rį.

Kuk­l ių vieš­bu­č ių, nak­v y­nės na­ mų dvi­vie­čio kam­ba­rio pa­ros kai­ na – 20–30 do­le­rių. Ge­ro dvi­vie­čio bun­ga­lo tri­jų žvaigž­du­čių ly­g io su vaiz­du į jū­rą – 60 do­le­rių. Vi­du­t i­n is at­ly­g i­n i­m as did­m ies­ čiuo­se – apie 1 000 li­tų. Mian­ma­ro vi­zas daug pi­g iau įsi­gy­ ti Tai­lan­de, Ma­lai­zi­jo­je ir ki­to­se ap­ lin­k i­nė­se ša­ly­se. Kai­nuo­ja nuo 110 iki 260 litų (sku­bi, per die­ną, ke­lio­ nių agen­tū­ro­je Ban­ko­ke). Mian­ma­re be­veik nė­ra ban­ko­ma­ tų, to­dėl rei­k ia tu­rė­t i gry­nų­jų. Pa­ gei­dau­ti­na – do­le­rių, jie la­biau ver­ ti­na­m i nei eu­rai. Dar pa­k lau­ses­ ni nau­ji, nuo 2006 m., jo­k iu bū­du neap­ra­ši­nė­t i, neįp­ly­šę, ne­nut­r in­t i 100 do­le­rių bank­no­tai. Į Mian­m a­r ą pi­g u nu­s kris­t i iš Tai­ lan­do, In­d i­j os, Ma­l ai­z i­j os su „Air Asia“. Ne tik ke­l iau­j ant lėk­t u­v u, bet ir au­to­bu­s u, lai­v u, bū­t i­n as as­ mens do­k u­men­t as ir išanks­t i­n ė re­g ist­ra­c i­j a. Tau­pan­tie­siems, bet tu­rin­tie­siems lai­ko pa­tar­ti­na ke­liau­ti trau­k i­niais (lė­tas bū­das), au­to­bu­sais, lai­vu. Ba­ga­ne pa­tar­ti­na iš­si­nuo­mo­ti dvi­ ra­t į, ta­čiau kai kur, smė­ly­je, teks jį stum­t i ran­ko­m is. Ke­l iau­t i dvi­ra­ čiu  – grei­tes­n is, bet la­biau var­g i­ nan­tis bū­das. Vie­t i­n iai gy­ven­to­jai, ypač mo­te­ rys, mer­g i­nos, mie­lai priims ir iš­ mai­nys su­ve­ny­r us į at­vež­tą kos­ me­ti­ką, par­fu­me­ri­ją.

„„Eg­zo­ti­ka: gy­ve­ni­mas Mian­ma­re spal­vin­gas, pra­de­dant gam­ta, bai­giant

žmo­nių bui­ti­mi ir po­mė­giais.

Ba­ga­ne ir In­le re­g io­ne pi­ges­n ius vieš­bu­č ius pa­tar­t i­na už­s a­k y­t i iš anks­to, nes jų trūks­ta.


22

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

aukštyn žemyn

Įsi­min­ti­nos žvaigždžių Ka­lė­do Nak­tis, pū­ga, iš­si­kro­vęs au­to­mo­bi­lio aku­ mu­lia­to­rius. Kū­čiu­kų val­gy­mas li­go­ni­nė­ je mir­ties aki­vaiz­do­je. Ap­siš­la­pi­ni­mas Ka­ lė­dų Se­ne­liui dek­la­muo­jant ei­lė­raš­tį. Tai nu­ti­ko ren­gi­nio „Kai žvaigž­dės sap­nuo­ ja Ka­lė­das, iš am­ži­no mie­go pa­bun­da pa­sa­ka“ da­ly­viams per di­džią­ją žie­mos šven­tę, pa­ver­tu­sią ją įsi­min­ti­niau­sia. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Irū­na tai­ky­sis prie M.Jam­pols­kio

„Pa­čios įsi­min­ti­niau­sios ir gra­ žiau­sios Ka­lė­dos – vai­kys­tė­je, kai at­si­kel­da­vau ry­tą ir bėg­da­vau prie eg­lu­tės ieš­ko­ti do­va­nų. Paau­gus pra­si­dė­jo dar­by­me­tis, kon­cer­tai – jau se­niai be­pa­ty­riau ypa­tin­gų emo­ci­jų, – pri­si­pa­ži­no dai­ni­nin­kė Irū­na ir vil­tin­gai šyp­te­lė­jo. – Šie­ met or­ga­ni­zuo­ja­me Ka­lė­das gra­ žio­je so­dy­bo­je Dzū­ki­jo­je ir, ti­kiuo­si, jos bus nuo­sta­bios. Te­ma – Vie­nos ba­lius, vi­si kei­si­mės do­va­no­mis, su­si­rinks ar­ti­miau­si žmo­nės.“ Irū­na pa­me­na ir vie­nas niū­rias, lie­tin­gas, dumb­li­nas, kaip ji pa­va­ di­no, Ka­lė­das. Ir vie­nas vai­kys­tės Ka­lė­das, kai su se­se su­lau­kė do­va­ nų – iš­sva­jo­tų lė­lių: ry­tą ra­do vie­ no­das lė­ly­tes skir­tin­go­mis su­kne­ lė­mis. „Ži­nau, kad tai bus nuo­sta­bus ren­gi­nys, pa­sa­kų rū­mai, o ren­gi­ nio he­ro­jai virs prin­ce­sė­mis, ka­ra­ lie­nė­mis... – Irū­na šyp­te­lė­jo.– Kuo aš vir­siu, dar ne­ži­nau. Ren­gi­nio ve­

Įsi­min­ti­ niau­sia ir la­biau­ siai lauk­ta do­va­na – pėd­kel­nės su gar­saus ani­ma­ci­ nio fil­mu­ ko „Liū­tas ka­ra­lius“ per­so­na­ žais.

dė­jas – Jam­pols­kis, tad tai­ky­siuos prie jo.“ Ma­rius Jam­pols­kis, pa­klaus­tas apie įsi­min­ti­niau­sias gy­ve­ni­me Ka­lė­das, ne­daug­žo­džia­vo: „Tai bu­ vo dar­že­ly­je. Kai atė­jo Ka­lė­dų Se­ ne­lis, aš jam dek­la­ma­vau ei­lė­raš­tį, bet iš stre­so ma­ne nu­vy­lė šla­pi­mo pūs­lė... O vi­sos ki­tos Ka­lė­dos bu­ vo ge­ros.“ Gy­vy­bė ir mir­tis

Kiek­vie­nos Ka­lė­dos yra ne­pa­kar­to­ ja­mos, kaž­kuo skir­tin­gos ir pa­na­ šios. Vai­dai Ge­ny­tei be­ne la­biau­siai įstri­go dve­jos, skir­tin­gos ir kaž­kuo neat­sie­ja­mos, su nau­jos gy­vy­bės ir mir­ties akistata. „Prieš de­vy­ne­rius me­tus mes jau bu­vo­me tri­se – di­džią­ją me­tų šven­tę pa­si­ti­kau su sū­nu­mi Ai­niu­ mi, – įsi­min­ti­ną šven­tę pri­si­mi­nė V.Ge­ny­tė. – Ka­lė­dos prieš 15 me­tų bu­vo la­bai liūd­nos, Kū­čių va­ka­rie­ nę val­gė­me li­go­ni­nė­je pas mo­čiu­ tę. Bu­vo sun­ku, nes ži­no­jo­me, kad ne­tru­kus teks at­si­svei­kin­ti su my­ li­mu žmo­gu­mi. Mo­čiu­tė mi­rė sau­ sio mė­ne­sį.“

„„Nuotykiai: vai­kys­tė­je M.Jam­pols­kis Ka­lė­dų Se­ne­lio aki­vaiz­do­je pa­ty­rė ne­ma­lo­nu­mų, o

Irū­na ti­ki­si, kad daugiau jų nenutiks ir šios Ka­lė­dos bus nuo­sta­bios. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Dar vie­nas ren­gi­nio „Kai žvaigž­ dės sap­nuo­ja Ka­lė­das, iš am­ži­ no mie­go pa­bun­da pa­sa­ka“ Kau­no spor­to ha­lė­je da­ly­vis Ra­dži Alek­ sand­ro­vi­čius la­biau­siai iš­sky­rė Ka­ lė­das vai­kys­tė­je. „Tuo­met gau­da­ vau daug šo­ko­la­di­nių sal­dai­nių ir man­da­ri­nų. Paau­gęs jau gau­da­vau mo­de­liu­kų, ku­riuos ko­lek­cio­nuo­ da­vau. O kai suau­gau, do­va­nų per Ka­lė­das be­veik ne­gau­nu...“ Pėd­kel­nės „Liū­tas ka­ra­lius“

Eve­li­na Sa­šen­ko kiek­vie­nas Ka­lė­das su­tin­ka šei­mos bū­ry­je. Kaip įpras­

ta, Rū­diš­kė­se pas mo­čiu­tę. „Taip su­pla­nuo­ju dar­bus, kad ši die­na bū­tų lais­va, o vi­sas ki­tas šven­tes par­duo­du“, – nu­si­juo­kė Eve­li­na. „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­so da­ly­vei la­biau­siai įsi­min­ti­nos vai­kys­tės Ka­lė­dos: vi­si gi­mi­nai­čiai sė­dė­da­vo di­de­lia­me kam­ba­ry­je, tė­vai kaž­ką veik­da­vo ki­ta­me, kaž­kas pa­stuk­ sen­da­vo į lan­gą. „Ka­lė­dų Se­ne­lis... – bal­so in­to­ na­ci­ją pa­kei­tė E.Sa­šen­ko. – Ir kiek­ vie­nais me­tais bū­da­vo tas pa­ts. Di­ de­lis kam­ba­rys, tė­vai kaž­ką ruošia sta­lui, stuk­se­ni­mas į lan­gą ir – Ka­

lė­dų Se­ne­lis. Įsi­min­ti­niau­sia ir la­ biau­siai lauk­ta do­va­na – pėd­kel­ nės su gar­saus ani­ma­ci­nio fil­mu­ko „Liū­tas ka­ra­lius“ per­so­na­žais. „Kaip šian­dien pa­me­nu... – nu­ si­kva­to­jo Eve­li­na. – Neiš­pa­sa­ky­tai no­rė­jau to­kių pėd­kel­nių. Ir per Ka­ lė­das jas ga­vau!“ Pu­siau­ke­lė nak­tį pū­go­je

Na­ta­li­jai Bun­kei la­biau­siai įsi­mi­nė ekst­re­ma­lios Ka­lė­dos pir­mai­siais gru­pės YVA gy­va­vi­mo me­tais. Da­bar pri­si­mi­ni­mai ke­lia šyp­se­ ną, o tuo­met ji su drau­gu ir dviem

Emig­ran­čių lem­tis – lik­ti mei­lės į 19 Ke­lio­nės – K.Leal di­ džio­ji aist­ra. Ta­čiau ne tik ke­liau­ Nuolat ant la­ga­mi­nų

„„Na­mai: Kris­ti­na su mylimu ve­ne­sua­lie­čiu Nes­te­ru no­rė­tų ap­si­sto­ti Ham­bur­ge.

Kris­ti­nos Leal as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ti, bet ir dirb­ti ke­lio­nių sri­ty­je lie­ tu­vai­tė vi­sa­da no­rė­jo. Dirb­ti su ki­to­mis kul­tū­ro­mis ir ki­to­mis ša­ li­mis jai at­ro­dė ne­pap­ras­tai įdo­ mu, tik vis bai­mi­no­si po­ky­čių. Į Ham­bur­gą Kris­ti­na iš­vy­ko pa­ gal „Au-Pair“ pro­gra­mą. Me­tams. Jiems pra­bė­gus, li­ko Vo­kie­ti­jo­je ir su­si­ra­do ge­rai ap­mo­ka­mą dar­bą pre­ky­bos cent­re. At­si­tik­ti­nai su­ tik­ti pa­žįs­ta­mi, dir­ban­tys gi­dais, pa­ska­ti­no ją nu­siųs­ti sa­vo gy­ve­ ni­mo ap­ra­šy­mą ke­lio­nių agen­tū­ rai. To už­te­ko, kad sva­jo­nė tap­tų rea­ly­be. „Ir tuo­met vis­kas vy­ko reak­ty­ vi­niu grei­čiu. Jau ki­tą die­ną ma­ne pa­kvie­tė po­kal­bio, o po dvie­jų sa­ vai­čių iš­lei­do į pir­mą­ją ma­no ke­ lio­nę – po Bal­ti­jos ša­lis“, – pri­si­ me­na K.Leal. Da­bar ji 15–20 die­nų ke­tu­ris pen­kis kar­tus per me­tus vo­kie­čių gru­pėms pri­sta­to Bal­ti­jos kraš­tą ir džiau­gia­si ga­lė­da­ma griau­ti vi­sus jų mi­tus apie mū­sų ša­lį. Kai at­šą­ la oras Eu­ro­po­je, Kris­ti­na su vo­ kie­čių tu­ris­tais trau­kia į Lo­ty­nų Ame­ri­ką. Tap­ti gi­de ir šio­je At­lan­ to pu­sė­je bu­vo di­džiau­sia lie­tu­vai­ tės sva­jo­nė, ku­riai bu­vo lem­ta iš­ si­pil­dy­ti prieš pen­ke­rius me­tus.

„Aps­kai­čia­vau, kad per me­tus ant la­ga­mi­no pra­lei­džiu de­vy­nis mė­ne­sius, – pa­sa­ko­ja gi­dė. – Li­ ku­sius mė­ne­sius – pas sa­vo vy­rą Ve­ne­sue­lo­je, o Ham­bur­ge pa­si­ro­ dau vos ke­lioms die­noms.“ Ži­no­ma, pa­sto­vu­mo jau no­rė­tų­si, ypač da­bar, su­kū­rus šei­mą. O kur ke­liau­ja Kris­ti­na per ato­sto­gas? „Man sun­ku pa­sa­ky­ti, kas yra atos­to­gos. Per še­še­rius dar­bo gi­ de me­tus aš ato­sto­gų ne­tu­rė­jau, tik šiek tiek lais­vo lai­ko. O kai jo tu­riu, nie­kur va­žiuo­ti ne­si­no­ri, ge­riau lik­ti na­mie.“ Kris­ti­nai ne­svar­bu, kur jos na­ mai. Svar­bu, kad bū­tų ap­sup­ta pa­čių my­li­miau­sių žmo­nių. Ke­lio­nės su­ve­dė su bū­si­mu vy­ru

Per­n ai Kris­t i­n a į Eu­ro­p ą grį­ žo kiek il­ges­niam lai­kui su sa­vo vy­ru, tuo me­tu dar tik bū­si­mu. Bū­tent Ham­bur­ge jie nu­spren­dė su­si­tuok­ti. Iki tol drau­ga­vo pen­ ke­rius me­tus. Ham­bur­ge jie no­ rė­tų gy­ven­ti. „Iš tie­s ų vi­sa­d a ma­n iau, kad gy­ven­siu tik Pie­tų Ame­ri­ko­je, – pri­s i­pa­ž įs­ta mo­te­r is. – Ta­č iau gy­ve­ni­mas Ve­ne­sue­lo­je per daug pa­vo­jin­gas ir ne­sau­gus, o ir atei­tis ten neaiš­ki. To­dėl net ma­no vy­ ras ne­prieš­ta­ra­vo , kad kel­tumės į Vo­kie­ti­ją.“


23

Šeštadienis, gruodžio 8, 2012

aukštyn žemyn

os: pa­ty­rė gė­dą, už­klu­po pū­ga Pa­sa­ka su bū­riu sce­nos žvaigž­džių Ka­lė­d i­n is ren­g i­nys „Kai žvaigž­dės sap­nuo­ja Ka­lė­das, iš am­ž i­no mie­ go pa­bun­da pa­s a­ka“, ku­r io bi­l ie­ tai jau tirps­t a kaip snie­gas, įvyks gruo­d žio 16 d. 17 val. Kauno spor­ to halėje. Ren­g i­ny­je ra­g i­na­ma puoš­t is prin­ cais ir prin­ce­sė­mis, fė­jo­mis ir ra­ga­ nai­tė­mis bei pri­si­jung­t i prie bū­r io ži­no­mų Lie­t u­vos sce­nos žvaigž­ džių.

„„Žaidimas: E.Sa­šen­ko pamena, kaip tėvai trumpam dingdavo ir tuomet

kažkas pabelsdavo į langą. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

gru­pės šo­kė­jais vy­ko į Ma­ri­jam­po­lę se­nu tė­čio au­to­mo­bi­liu „Au­di 80“. Pa­ke­liui su­strei­ka­vo ge­ne­ra­to­rius, bet au­to­mo­bi­lis šiaip ne taip nu­ va­žia­vo iki Ma­ri­jam­po­lės. Ten aku­ mu­lia­to­rius iš­si­kro­vė. „Po kon­cer­to lau­ko sce­no­ je mums į ge­ne­ra­to­rių įdė­jo ang­ liu­kų, įkro­vė aku­mu­lia­to­rių ir iš­ va­žia­vo­me na­mo, – šyp­so­da­ma­si neįp­ras­tas Ka­lė­das pri­si­mi­nė Na­ta­ li­ja. – De­ja, pu­siau­ke­lė­je iki Kau­no au­to­mo­bi­lis su­sto­jo ir – nė iš vie­ tos. Pir­ma va­lan­da nak­ties, siau­čia pū­ga, ma­no mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­

nas iš­si­kro­vęs, Ka­lė­dų nak­tį ne­va­ žiuo­ja nė vie­nas au­to­mo­bi­lis.“ Tuo­met per pū­gą du vai­ki­nai pus­ni­mis nu­bri­do į tro­bą, ku­rią ma­tė to­lu­mo­je. Pas­kam­bi­no į Kau­ ną. Vie­nas drau­gas ga­lė­jo vai­ruo­ti ir at­va­žia­vo pas mus ži­gu­liu­ku. „Tai bu­vo la­bai ekst­re­ma­lu, nes per pū­gą nie­ko ne­si­ma­tė. Mū­sų gel­bė­to­jas vis pra­da­ry­da­vo ži­gu­ liu­ko du­ris pa­žiū­rė­ti, ar mes dar tem­pia­mi. Bu­vo šal­ta, ne­tu­rė­jo­me jo­kio mais­to ir gė­ri­mo, to­dėl juo­ka­ vo­me, kad ko­kio­je nors tro­bo­je rei­ kia pa­pra­šy­ti bent na­mi­nu­kės.“

įkai­tė­mis Pa­žin­tį su Nes­to­ru Kris­ti­nai lė­ mė ke­lio­nės. Su­si­ruo­šus į Ve­ne­ sue­lą ten gy­ve­nan­ti bi­čiu­lė ve­ ne­sua­lie­tė pa­siū­lė ap­si­sto­ti jos šei­mo­je. Vie­na­me na­me su tė­vais gy­ve­no ir jos bro­lis, ku­ris lie­tu­vai­te rū­pi­no­si dar prieš ke­lio­nę. „Jau iš su­si­ra­ši­nė­ji­mo jis man la­bai pa­ti­ko, nors nie­ka­da jo ne­ bu­vau ma­čiu­si, – ne­sle­pia Kris­ti­ na.  – Nes­to­ras ma­ne glo­bo­jo vi­ są ke­lio­nę, o po jos abu su­pra­to­me, kad skir­tis ne­be­no­rė­si­me.“

Su sa­vo vy­ru ji bend­rau­ja is­pa­ niš­kai, su klien­tais – vo­kiš­kai, su sa­vo šei­ma, ži­no­ma, lie­tu­viš­kai. Ke­lio­nė­se daž­nai pa­si­tel­kia ru­sų, ang­lų ir po­rtu­ga­lų kalbų ži­nias. „Dar no­rė­čiau ir es­tų kal­bą mo­ kė­ti. Nek­laus­kit kam, bet es­tiš­kai no­rė­čiau mo­kė­ti“, – šyp­so­si lie­tu­ vai­tė. O ku­ria kal­ba gal­vo­ja? „Is­ pa­niš­kai, – sa­ko, – ta­čiau įsi­mai­šo ir vo­kie­čių, o kar­tais lie­tu­vių kal­ bos žodžių.“ Sva­jo­ja apie sės­les­nį gy­ve­ni­mą

Kur ma­no na­mai? Sun­ku pa­sa­ky­ti, aš jau vi­sur ge­rai jau­ čiuo­si. Kai nu­va­ žiuo­ju į Lie­tu­vą, iš­ kart su­pran­tu – tai ma­no gim­to­ji ša­lis. Ats­tu­mas jų drau­gys­tei per pen­ ke­rius me­tus nė kar­to ne­pa­ken­kė. Kaip tai pa­vy­ko? „Mes kal­bė­da­vo­mės ir vis dar kal­ba­mės kiek­vie­ną die­ną, kad ir kur aš bū­čiau. Jei ne­pa­vyks­ta su­ si­skam­bin­ti, ra­šo­me vie­nas ki­tam elekt­ro­ni­nius laiš­kus“, – mei­lės ry­šį nu­ro­do Kris­ti­na.

Vis dėl­to, kad ir ko­kia­me pa­sau­lio kam­pe Kris­ti­na bū­tų, jos gim­ta­sis kraš­tas bu­vo ir liks Lie­tu­va. „Aš la­bai my­liu sa­vo ša­lį ir sto­ ju pies­tu, jei kas nors drįs­ta ją šmeiž­ti, – tvir­tai sa­ko lie­tu­vai­ tė.  – O kai iš bi­čiu­lės su­ži­no­jau, kad Ham­bur­ge lie­tu­viš­kas res­to­ ra­nas at­si­da­rė, no­rė­jau ją už to­kią ge­rą nau­jie­ną iš­bu­čiuo­ti. Taip ge­ ra ži­no­ti, kad ša­lia kaž­kas prime­ nančio gimtąją šalį yra.“ Šiuo me­tu di­džiau­sias K.Leal troš­ki­mas – gy­ven­ti sės­liau. „Jau no­ri­si ne­dar­bo sa­vait­ga­lių, kar­tą per me­tus ato­sto­gau­ti, – pri­si­so­ ti­nu­si sva­jo­nės ke­liau­ti ne­sle­pia mo­te­ris ir čia pat šyp­so­da­ma­si pa­prieš­ta­rau­ja: – Bet jei­gu tai taps kas­die­ny­bė, bi­jau, kad ir vėl il­gė­ siuo­si tų die­nų ant la­ga­mi­no.“

„„Vai­kys­tė: ma­ža­sis Ra­dži gau­da­vo daug sal­dai­nių ir man­da­ri­nų. 

Ronaldo Grizicko (BFL) nuotr.

„Stu­den­tės“, Ra­d ži, Irū­na ir Ma­ rius Jam­pols­k is, Eve­l i­na Sa­šen­ko, „El Fue­go“, Ka­ri­na Krys­ko ir Čes­lo­ vas Ga­ba­lis, In­ga Va­lins­kie­nė, Li­na Joy, Bi­ru­tė Damb­raus­kai­tė, Ra­mū­ nas Ru­do­kas ir Sta­no, Pau­lius, Na­ta­ li­ja Bun­kė ir „Pop La­dies“, Dei­vy­das Zvon­kus, Lie­pa, „Kas­ta­ne­da“ kvies pa­ža­din­ti pa­sa­ką.


24

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

menas ir pramogos

Sug­rį­žu­si į vai­kys­tė Ra­šy­to­ja Jut­ta Vait­kie­nė-Noak sa­vęs lie­tu­ve ne­va­di­na, nors gi­mė, au­go ir šei­mą su­kū­rė Lie­tu­vo­je. Tik ar­ti­miau­si drau­gai ži­ no­jo, kad ji – vo­kie­tė. Jau 14 me­tų mo­te­ris gy­ve­na tarp Ham­bur­ go ir Kau­no. Pel­nin­gą sto­ma­to­lo­gės ama­tą iš­kei­tu­si į plunks­ną, šį ru­de­nį ra­šy­to­ja 70-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga pri­sta­tė sa­vo ant­rą­jį ro­ ma­ną „Pe­ti­tio“.

As­ta Bo­ru­se­vi­čiū­tė Ham­bur­gas (Vokietija)

Vo­kiš­ka šei­ma Lie­tu­vo­je

„„ Kuk­lu­mas: „Ma­ne per­se­kio­ja pri­pa­ži­ni­mo ir kri­ti­kos bai­mės. Ne­su­ge­bu

džiaug­tis“, – pri­si­pa­žįs­ta kū­rė­ja J.Vait­kie­nė-Noak, ku­rios ener­gi­ja ne­pa­ liau­ja ste­bin­ti Ham­bur­go lie­tu­vių bend­ruo­me­nę. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ra­šy­to­ja pri­si­pa­žįs­ta, kad lyg šiol dau­ge­lis bu­vu­sių ko­le­gų ne­sup­ran­ ta jos poel­gio at­si­sa­ky­ti fi­nan­siš­ kai sau­gios pro­fe­si­jos. Ta­čiau bū­ti daž­nai ne­sup­ras­tai ar bū­ti keis­to­ kai J.Vait­kie­nei-Noak – įpras­ta bū­ se­na. „Aš vi­sa­da bu­vau ki­to­kia, – ne­sle­pia kū­rė­ja, au­gu­si vo­kiš­ko­je šei­mo­je Kau­ne. – Mes vi­są gy­ve­ ni­mą slė­pė­me sa­vo vo­kiš­ką kil­mę. Pa­var­dės bu­vo keis­tos tris kar­tus, kol iš Noak ta­po­me Nor­kais. Nors šei­mo­je ma­ne va­di­no Jut­ta, ofi­cia­ liai aš bu­vau Jus­ti­na.“ J.Vait­kie­nės-Noak se­ne­lius, ma­ mą, jos se­se­rį ir ma­žą­ją Jut­tą li­ki­ mas pri­ver­tė lik­ti Lie­tu­vo­je. Bė­gi­ mas į Vo­kie­ti­ją ne­bu­vo sėk­min­gas – šei­mai il­gą lai­ką te­ko gy­ven­ti be do­ku­men­tų. „Kai man ma­ma ir te­ta pa­sa­ko­da­vo is­to­ri­jas, nie­ka­da ati­džiai ne­klau­sy­da­vau, nes ne­si­

no­rė­da­vo ti­kė­ti, kad taip ga­lė­jo bū­ ti. Tik vė­liau, kai su­si­dū­riau su pa­ na­šių li­ki­mų žmo­nė­mis, su­pra­tau, kad tai – neiš­gal­vo­ti pa­sa­ko­ji­mai“, – pri­si­pa­žįs­ta mo­te­ris. Tik da­bar ra­šy­to­ja ga­lin­ti paaiš­ kin­ti, ko­dėl ma­ma jai, pen­kia­me­ tei, už­riš­da­vo ša­li­ką ant bur­nos, kai iš­bėg­da­vo į kie­mą žais­ti su vai­kais. Sa­ky­da­vo, kad ne­su­šal­tų, o iš tie­ sų – kad vai­kai ir kai­my­nai neiš­ girs­tų mer­gai­tės ak­cen­to. Juk ji iki pen­ke­rių sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų šei­ mo­je kal­bė­jo tik vo­kiš­kai. „Ma­nau, kad už­da­ras mū­sų šei­mos gy­ve­ni­ mas ma­ne su­for­ma­vo šiek tiek ki­ to­kią“, – įsi­ti­ki­nu­si J.Vait­kie­nėNoak. Ji taip ir ne­šdrį­so tap­ti ak­to­re. Stu­di­juo­ti ga­li­ma bu­vo tik Vil­niu­ je, o šei­mos ir na­mų taip ne­si­no­ rė­jo pa­lik­ti. Gal ir kiek bau­gu bu­ vę. Tad pa­si­rin­ko sto­ma­to­lo­gės spe­cia­ly­bę – kaip mo­te­ris aiš­ki­na: „Nes my­lė­jau ir my­liu žmo­nes.“ Ir šyp­so­da­ma­si pri­du­ria: „Vis­kas lyg

ir mo­der­nu: dar­bas – duo­nai už­ dirb­ti, o kū­ry­bi­nis po­lė­kis li­ko šir­ džiai ir sie­lai.“ Pos­tū­mis kur­ti

Kū­ry­ba J.Vaitkie­nę-Noak ly­dė­jo vi­ sa­da. Jos už­ra­šy­tų min­čių bu­vo pil­ ni stal­čiai. Ta­čiau nie­kam ne­drį­so pa­ro­dy­ti. Tik at­si­dū­ru­si Me­di­kų ra­šy­to­jų są­jun­go­je, ji pir­mą kar­tą per­skai­tė sa­vo ei­les. La­biau­siai kū­rė­ja li­ki­mui dė­ kin­ga už pa­žin­tį su ra­šy­to­ju Juo­zu Kund­ro­tu. Su juo mo­te­ris su­si­ti­ ko reng­da­ma Kau­no me­di­kų kū­ry­ bos kny­ge­lę. „Sa­vo ei­lių lei­di­ny­je nė ne­pla­na­vau spaus­din­ti, bet kai J.Kund­ro­tas pa­klau­sė, ar ra­šau, pa­ ro­džiau. Jis ge­ro­kai bu­vo nu­ste­bęs, kad kaž­ko­kia Kau­no po­niu­tė ra­šo“, – po­stū­mį į kū­ry­bą pri­si­me­na mo­ te­ris. Sa­vo pir­mą­ją as­me­ni­nę no­ve­lių kny­gą „Už­da­ras ra­tas“ J.Vait­kie­ nė-Noak iš­lei­do 1992 m. „Ma­no žan­ras yra pro­za, – pa­sa­ko­ja mo­


25

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

menas ir pramogos

ės kal­bos ša­lį te­ris, sa­vo bib­liog­ra­fi­jo­je tu­rin­ti ir poe­zi­jos kny­gų, ir ro­ma­nų. – No­ ve­lės pa­slap­tin­gos, ne­rei­kia iš­plė­ to­ti pa­bai­gos. Tai tar­si mo­no­lo­gas, vi­di­nis po­kal­bis.“ Re­dak­to­rės Ja­ni­nos Riš­ku­tės pa­ ra­gin­ta, ra­šy­to­ja šį ru­de­nį pri­sta­ tė sa­vo ant­rą­jį ro­ma­ną „Pe­ti­tio“. Jo pa­grin­di­nė he­ro­jė – vo­kie­tės ir ru­so duk­ra, pa­ti­rian­ti spau­di­mą so­viet­me­čio Lie­tu­vo­je, bet su­si­ du­rian­ti su sun­ku­mais ir Vo­kie­ti­ jo­je. „Tai ne apie ma­ne, ta­čiau kai ku­rie mo­men­tai tik­rai rea­lūs, tik int­ri­guo­ja­mai ap­glais­ty­ti, – sku­ba paaiš­kin­ti J.Vait­kie­nė-Noak. – Bet ma­no kny­gos yra ma­no aš. Tai yra ma­no min­tys, tai yra ty­la, ku­rio­je jau­čiau­si gy­ve­nan­ti iki pat Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­bės.“

Man rei­kia Vo­kie­ti­ jos. Man rei­kia vo­ kie­čių kal­bos – tai ma­no vai­kys­tės kal­ ba, ne­svar­bu, kad kal­bu su klai­do­mis.

(Ne)pa­pras­ta ke­lio­nė į Vo­kie­ti­ją

Lie­tu­vai ta­pus vėl ne­prik­lau­so­mai, J.Vait­kie­nė-Noak iš­drį­so da­ry­ti tai, apie ką tik sva­jo­jo. Vi­sų pir­ma pa­ si­kei­tė sa­vo var­dą. „Jus­ti­nos var­das man bu­vo la­bai sve­ti­mas. Jo at­si­ sa­ky­ti bu­vo gy­vy­biš­kai svar­bu“, –

pa­sa­ko­ja ra­šy­to­ja ir ap­gai­les­tau­ja, kad pa­se jos var­do ne­ga­li­ma ra­šy­ ti su dviem t. Vis dėl­to apie iš­va­žia­vi­mą iš Lie­ tu­vos mo­te­ris nė ne­gal­vo­jo. Čia bu­vo šei­ma, na­mai. Nors dar so­viet­me­čiu bu­vo ga­li­my­bė iš­va­žiuo­ti į Vo­kie­ti­ją gy­ven­ti, pen­kio­li­ka­me­tei, tuo me­ tu iki au­sų įsi­my­lė­ju­siai paaug­lei, tas vi­sai ne­rū­pė­jo, tik me­na: „Ma­ no oma (mo­čiu­tė – liet. k.), ant ke­ lių at­si­klau­pu­si, mal­da­vo iš­va­žiuo­ti, o aš bu­vau ne­per­kal­ba­ma.“ Su­sit­var­ky­ti do­ku­men­tus pa­ska­ ti­no kru­vi­nie­ji Sau­sio įvy­kiai 1991ai­siais: „Ma­nė­me, jei kil­tų ka­ras, tu­rė­tu­me, kur glaus­tis.“. Ta­čiau ir tuo­met, si­tua­ci­jai Lie­tu­vo­je pa­ ge­rė­jus, do­ku­men­tai bu­vo pa­mirš­ ti. Tik po ke­le­rių me­tų, ly­dė­da­ma vie­ną neį­ga­lią­ją į Vo­kie­ti­jos am­ba­ sa­dą, J.Vait­kie­nė-Noak pa­si­do­mė­jo dėl sa­vo do­ku­men­tų. Nep­raė­jus nė mė­ne­siui, pa­što dė­žu­tė­je jau gu­lė­jo lei­di­mas gy­ven­ti Vo­kie­ti­jo­je. „Tu­rė­jo bū­ti pa­pras­ta ke­lio­nė – no­rė­jo­me tik ap­si­žiū­rė­ti, o išė­jo ne­pap­ras­ta“, – šyp­so­si mo­te­ris. Su sa­vo šei­ma įsi­kū­rė Ham­bur­ge, nes čia ga­vo pa­sky­ri­mą gy­ven­ti. Ra­šy­to­jos vy­ras sve­ti­mo­je ap­ lin­ko­je ne­pri­ta­po. Ga­vęs ge­rą dar­ bą Lie­tu­vo­je, gri­žo į Kau­ną. „Mes su­ta­rė­me, kad kai rei­kės vie­nam ki­to pa­gal­bos, va­žiuo­si­me ten, kur rei­kia: jis į Vo­kie­ti­ją ar­ba aš į Lie­ tu­vą“, – pa­sa­ko­ja tarp dvie­jų ša­lių gy­ve­nan­ti kū­rė­ja. Ar daž­nos ke­lio­nės ir skry­džiai ne­var­gi­na? „Man rei­kia Vo­kie­ti­

„„Veik­la: Vo­kie­ti­jo­je sa­ve kaip ra­šy­to­ją at­ra­du­si J.Vait­kie­nė-Noak (dešinėje) įsi­drą­si­no – šie­met ji ne tik pri­sta­tė nau­

ją­jį ro­ma­ną, bet ir su­ren­gė me­no se­si­ją „Li­no ma­dos eks­pe­ri­men­tai“, ku­rio­je pri­sta­tė sa­vo li­no drabužių ko­lek­ci­ją.

jos. Man rei­kia vo­kie­čių kal­bos – tai ma­no vai­kys­tės kal­ba, ne­svar­ bu, kad kal­bu su klai­do­mis, ti­ki­na ra­šy­to­ja. – Aš čia nuo pra­džių pa­ ju­tau ypa­tin­gą lais­vę.“ Gy­ven­t i Vo­k ie­t i­j o­j e mo­te­ ris pra­dė­jo jau bū­da­ma pen­si­nio am­žiaus – ir ga­lė­jo da­ry­ti tai, ko nie­ka­da ne­pa­ty­rė, tai, ko ne­bū­tų sau lei­du­si da­ry­ti Lie­tu­vo­je. Uni­ ver­si­te­te lan­kė fi­lo­so­fi­jos, li­te­ra­ tū­ros se­mi­na­rus. Vie­na ga­lė­da­vo sė­dė­ti ka­vi­nė­je ir skai­ty­ti. Su­si­ ra­d u­s i Ham­b ur­go au­to­r ių su­s i­ vie­n i­j i­m ą, bu­vo iš­kart priim­ta į jų ra­tą. Nau­jos pa­žin­tys, kvie­ti­ mai į ren­g i­n ius, Vo­k ie­t i­jo­je iš­ leis­tos poe­zi­jos kny­gos ir į Ana­ ber­ge­rio al­ma­na­chą įtrauk­ta jos pa­var­dė.

„Man spar­nai iš­si­sklei­dė. Tai tar­ si koks iš­si­va­da­vi­mas. Aš juk vi­sa­ da bu­vau už­da­ra, esu pil­na komp­ lek­sų, o čia su­lau­kiau pri­pa­ži­ni­mo kaip kū­rė­ja“, – džiau­gia­si J.Vait­ kie­nė-Noak. Veik­la nau­juo­siuo­se na­muo­se

Ne kar­tą per po­kal­bį mo­te­ris pri­ si­pa­žįs­ta esan­ti ne to­kia, ko­kią ją ma­to ap­lin­ki­niai. Dve­jus me­ tus va­do­va­vu­si Ham­bur­go lie­tu­ vių bend­ruo­me­nei, dar ir šian­dien or­ga­ni­zuo­jan­ti kul­tū­ros ren­gi­nius tau­tie­čiams, ji vis ko­vo­ja su sa­vo komp­lek­sais. „Ma­ne per­se­kio­ja pri­pa­ži­ni­mo ir kri­ti­kos bai­mės. Ne­su­ge­bu džiaug­ tis“, – pri­si­pa­žįs­ta kū­rė­ja. Ne­pai­ sant nie­ko, J.Vait­kie­nė-Noak vis

dar ne­ga­li nu­rim­ti: įkur­ta vo­kie­ čių-lie­tu­vių drau­gi­ja „Lit.Art“, pa­sau­lį iš­vy­do pro­jek­tas „Ju­dan­ čios erd­vės“, jun­gian­tis Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­čius lie­tu­vių me­ni­nin­kus. Šį ru­de­nį ne tik pri­sta­tė nau­ją­ jį ro­ma­ną, bet ir su­ren­gė me­no se­ si­ją „Li­no ma­dos eks­pe­ri­men­tai“ ir pa­ti iš­drį­so pri­sta­ty­ti sa­vo li­no drabužių ko­lek­ci­ją. Kaip pa­ti sa­ko, tai bu­vo pa­žai­di­mas. Siū­ti, o ypač per­siū­ti, ji la­bai mėgs­ta – to iš­mo­ ko iš sa­vo kū­ry­bin­go­sios te­tos. Anot J.Vait­kie­nės-Noak, idė­jų ren­gi­niams ir nau­jiems pro­jek­tams ne­trūks­ta, trūks­ta tik lai­ko. Juk mo­ te­ris – ne tik ra­šy­to­ja, bet ir žmo­ na, ma­ma ir tri­jų anū­kų, gy­ve­nan­ čių Ham­bur­ge, oma. Be to, atei­ties pla­nuo­se – dar ne vie­na kny­ga.

S.Šal­te­nio pje­sė­je vai­di­na J.Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ži­no­mas ra­šy­to­jas Sau­lius Šal­te­nis su­ren­gė kū­ry­bos va­ka­rą, ku­ria­me į vie­na su­si­lie­jo li­te­ra­tū­ra, teat­ras, mu­zi­ka ir… drau­gai. Ra­šy­to­jas da­ li­jo­si pri­si­mi­ni­mais, gy­vai dai­na­vo Jus­tė Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu. Mes – vien­kar­ti­niai švirkš­tai

Va­ka­re bu­vo pa­ro­dy­tos ke­lios sce­ nos iš S.Šal­te­nio pje­sės „Ja­so­nas“. Ja­so­ną vai­di­no ak­to­rius Po­vi­las Bud­rys, mo­kyk­los di­rek­to­rių Ma­ tu­lio­nį – Vi­das Pet­ke­vi­čius, o vers­ li­nin­ko Ža­rė­no žmo­ną Rū­tą (kas va­ka­ro sve­čiams bu­vo vi­siš­kai ne­ ti­kė­ta), – labai iš­po­pu­lia­rė­ju­si dai­ ni­nin­kė J.Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu. Sve­čiai ypač ati­džiai klau­sė­si ra­ šy­to­jo no­ve­lės „Am­ži­nai ža­liuo­jan­tis kle­vas“. Ją per­skai­tęs ak­to­rius Eval­ das Ja­ras su­lau­kė daug plo­ji­mų. S.Šal­te­nis šmaikš­čiai da­li­jo­si pri­ si­mi­ni­mais, vis pa­brėž­da­mas, kad vis­kas ap­link taip lai­ki­na, kad žmo­ nės – kaip vien­kar­ti­niai švirkš­tai, o jaus­mai – to­kie tra­pūs. Ir mie­lai pa­ ko­men­tuo­da­vo su­vai­din­tas spek­ tak­lio iš­trau­kas. Mat prieš ke­lis de­ šimt­me­čius pa­ra­šy­tą ir Jau­ni­mo teat­re Vilniuje su pa­si­se­ki­mu su­vai­ din­tą dra­mą jau ke­lin­ti me­tai au­to­ rius to­bu­li­na, nes lai­kai pa­si­kei­tė. To­dėl „Ja­so­ne“ – ap­stu ak­tua­li­jų. Pje­sę per­ra­šė iš nau­jo

Kaip nu­ti­ko, kad ra­šy­to­jas su­ma­nė „Ja­so­ną“ per­kel­ti į sce­ną? Esą vie­ną die­ną jam pa­skam­bi­no Ute­nos sa­vi­veik­li­nin­kai ir pa­pra­šė

lei­di­mo sta­ty­ti tą pje­sę. Ta­čiau pa­ reiš­kė ne­ma­žai pa­gei­da­vi­mų: kad bū­tų mu­zi­kan­tai, tas ir anas. Pas­ kui „Ja­so­ną“ per­skai­tė jau am­ži­na­ til­sį sce­nog­ra­fė Jū­ra­tė Pau­lė­kai­tė. Vie­ną die­ną jis paė­mė pje­sę į ran­ kas ir pra­dė­jo vers­ti aukš­tyn ko­jom. „Pa­leng­va pra­dė­jau gal­vot, ieš­kot ak­to­rių, re­pe­tuot. Tai tę­sia­si ke­lin­ti me­tai. Juk esi kaip či­go­nas – nie­ko ne­tu­ri. Pak­vie­ti vie­ną žmo­gų, ki­tą, ir sa­kai: „Da­rom.“ Ir kaž­ko­dėl ak­to­ riai dar neiš­si­laks­to. Aš iš jų mo­kau­ si, jie iš ma­nęs gal ko nors iš­moks­ta. Mes no­rim pa­da­ry­ti to­bu­lą spek­tak­ lį. Prem­je­ra įvyks va­sa­rį Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je“, – per va­ka­ro per­ trau­kė­lę „Kau­no die­nos“ žur­na­lis­ tei pa­sa­ko­jo S.Šal­te­nis. „Tai jūs pje­sę vi­siš­kai per­ra­šėt? Taip ne­ga­li­ma. To­kia, ko­kia bu­vo, ji – jau skai­ty­to­jų ir žiū­ro­vų „nuo­ sa­vy­bė“, – ban­džiau juo­kau­ti. „Ga­li­ma, ga­li­ma. Aš esu pje­sės šei­ mi­nin­kas, – sa­kė S.Šal­te­nis ir pri­dū­ rė, kad kaž­ka­da Jau­ni­mo teat­re pa­sta­ ty­tas spek­tak­lis ne­pa­vy­ko taip, kaip jis įsi­vaiz­da­vo. – Šio­je pje­sė­je grįž­ta Ja­so­nas į Ja­so­nė­lius mir­ti­nai sirg­da­ mas kaip šu­va pa­dvės­ti. O Ža­rė­nas čia – kie­tas vers­li­nin­kas, oli­gar­chas, ku­ris sta­to kon­ser­vų fab­ri­ką. Grįž­ta Ja­so­nas, ir vi­sas Rū­tos gy­ve­ni­mas su­griū­va.“ Iš­si­pil­dė se­na sva­jo­nė

Oli­gar­cho Ža­rė­no žmo­nos Rū­ tos vaid­muo te­ko jau­na­jai sce­nos žvaigž­dei J.Ar­laus­kai­tei-Jaz­zu. „Jus­tė – to­kia lau­ki­nė, jos reak­ci­ jos – vai­kiš­kos ir do­ros. Ji net stul­ bi­na“, – sa­vo pa­si­rin­ki­mą grin­dė plunks­nos meist­ras.

Rū­tos vaid­me­nį Jus­tė ga­vo ne­ti­ kė­tai. Prieš ge­rus me­tus ji su bi­čiu­ le va­ka­ro­jo Šal­te­nių šei­mai pri­klau­ san­čio­je vy­ni­nė­je „Lo­la“. Pa­ma­čiu­si pia­ni­ną, Jus­tė pra­dė­jo gro­ti ir dai­nuo­ ti ang­liš­kai. Klau­sy­to­jai su­si­do­mė­jo – pui­kus kon­cer­tas. Ir dar ne­mo­ka­ mas. Vis dėl­to vie­nas vy­ras (tai ir bu­ vo S.Šal­te­nis) bam­bė­jo be per­sto­jo.

Ry­tą ma­ne pri­kė­lė jo skam­bu­tis, kad vai­ din­čiau spek­tak­ly­je. Ko­šė už­vi­rė. „Po­ne, gal jūs ga­li­te pa­ty­lė­ti, kol aš dai­nuo­ju“, – jai ne­pa­žįs­ta­mo po­no pa­pra­šė Jus­tė. Ta­čiau jis mer­ gi­noms pra­dė­jo skai­ty­ti pa­skai­tą, kad dai­nuo­ti rei­kia vals­ty­bi­ne kal­

ba. Ta­da Jus­tė spe­cia­liai jam at­li­ko bar­dų dai­nų vals­ty­bi­ne kal­ba. „Ry­tą ma­ne pri­kė­lė jo skam­bu­ tis, kad vai­din­čiau spek­tak­ly­je. Ko­ šė už­vi­rė, – pa­sa­ko­jo dai­ni­nin­kė. – Net ne­ti­kė­jau.“ Bet juk ji ta „ko­še“ pa­ten­kin­ta, juk ta „ko­šė“ – sal­di? „Taip. Vai­din­ti teat­re – se­na ma­ no sva­jo­nė. Anks­ty­vo­je paaug­lys­tė­ je gal­vo­jau, kur no­rė­čiau sto­ti – ar į ak­to­ri­nį, ar į mu­zi­ką. Ak­to­rys­tė, pa­ si­ro­do, – di­džiu­lis moks­las. Aš tai ži­no­jau, ne­su kaž­kokia atei­vė, vi­ są gy­ve­ni­mą bu­vau sce­no­je, tik ki­to žan­ro. Kaip S.Šal­te­nis sa­ko, ket­ve­ rių me­tų ak­to­rys­tės moks­lus tu­riu baig­ti per tris mė­ne­sius, – pa­sa­ko­jo J.Ar­laus­kai­tė-Jaz­zu ir ne­ti­kė­tai pra­ si­ta­rė: – Pra­dė­jau ne­pa­si­ti­kė­ti sa­vi­ mi pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me.“ Vis dėl­ to taip neat­ro­dė, kai Jaz­zu už­li­po ant sce­nos ir pra­dė­jo dai­nuo­ti.

„„Kri­te­ri­jus: „Jus­tė – to­kia lau­ki­

nė, jos reak­ci­jos – vai­kiš­kos ir do­ros. Ji net stul­bi­na“, – pa­si­ rin­ki­mą grin­dė S.Šal­te­nis. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.


26 2

šeštaDIENIS, gruodžio 8, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai�������������������������������� 26 Paslaugos���������������������������������������� 26, 27 Parduoda� ������������������������������������������������ 27 Perka� �������������������������������������������������� 27, 28 Įvairūs� �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis��������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis��������������������������������� 30 Pamesta� ��������������������������������������������������� 28 Informuoja� �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

DARBo skelbimai

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002359

1014830

PADOVANOK ARTIMUI SVEIKATĄ! ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Maisto netoleravimo testas. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1052788

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751. 1050821

Automobilininkams Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1038741

Paslaugos Medikų

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? Užbėkite nelaimei už akių! Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJĄ, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. Taip pat gydytoja atlieka ir VENŲ SKLEROTERAPIJĄ. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1055028

Siūlo darbą „Žėručio“ autoservisui reikalingas automobilių šaltkalvis (kėbulo remonto). Darbo pobūdis – kėbulo atstatymas po eismo įvykių, automobilių ardymas, surinkimas. Tel. 8 655 18 890. 1054494

AB „Kauno baldai“ plečia veiklą didindama pardavimus ir kviečia dirbti apmušimo baro meistrą. Darbo pobūdis – apmušimo baro darbo organizavimas. Pageidautina: išsilavinimas – aukštasis (medienos technologijos), panašaus darbo patirtis. CV siųsti cv@kaunobaldai.lt. Pasiteirauti tel. (8 37) 341 768. 1054694

Ieškome matematikos mokytojos padėti 7 kl. mokinei mokytis matematiką. Pageidautina, kad gyventų Šilainiuose ar netoli jų. Tel. 8 614 49 387. 1055180

Individualiai įmonei reikalingas šaltkalvis-tekintojas. Visa darbo diena. Tel. 8 685 53 328. 1051545

Maisto prekių parduotuvėje Garliavoje reikalinga: kasininkė-pardavėja ir apsaugos darbuotojas. Tel. (8 37) 551 758.

1053972

Norvegijoje reikalingas inžinierius programuotojas ir pamainos meistras dirbti su pramoninėmis mezgimo mašinomis (Stoll and Shima Seiki), CE kategorijos vairuotojai. Atlyginimas 9000–14000 Lt po mokesčių. Reikalavimai darbuotojams: patirtis, gera anglų kalba. Skambinti darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. tel. (8 37) 208 632, 8 684 34 884; personalas@onoffservice.lt. 1053673

Pasiuntinių paštui reikalingi: kurjeris, turintis ekonomišką automobilį (7 val./d.), vadybininkas (klientų paieška; 8 val./d.). CV siųsti kaunask@vilpostus.lt. Tel. 208 093. 1054697

Reikalingas vairuotojas, turintis Rusijos vizą ir CE kategoriją. Reisai – pastovūs. Tel. 393 232, e. paštas atranka@erdves.lt. 1054630

Reikalingas vairuotojas-ekspeditorius dirbti Lietuvoje. Būtina B vairuotojo kategorija. Savybės: sąžiningumas, operatyvumas, savarankiškas sprendimų priėmimas. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 652 97 077. 1051677

Reikalingi E kat. vairuotojai. Labai geras atlyginimas, darbas Europoje. Tel. 8 620 77 579. 1052648

Reikalingi vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais – privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004; egidijus088@gmail.com. 1045371

SIŪLOME DARBUS VYRAMS IR MOTERIMS (IŠVYKIMAS GRUODŽIO IR SAUSIO MĖN.) NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. ALGA 17 EUR/VAL.; VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. ALGA 9 EUR/VAL. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com, www.karjerosbiuras.lt. 1055015

Statybos įmonei reikalingas darbų vadovas (darbo pobūdis: betonavimas ir monolitinių konstrukcijų įrengimas) dirbti Kaliningrade. Tel. 8 685 19 687, e. paštas editus@inbox.lt. 1054474

UAB „Sakura“ siūlo nuolatinį darbą silpnų srovių montuotojams ir technikams (apsaugos, gaisro ir vaizdo signalizacijos, kompiuteriniai ir telefoniniai tinklai). Reikalavimai: panašaus darbo patirtis, vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti juozas@sakura.lt arba faksu (8 37) 337 076. Tel. 8 698 28 888. 1054702

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1050787

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1050797

Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1051037

Laisvi.lt – psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant – normalizuojant savo kūno svorį. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt. 1054410

MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net apie 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1055027

Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Garliava, Žalioji g. 19B) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1050493

Statybos, remonto

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Apdaila. Mansardų įrengimas ir šiltinimas. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas. Tel. 8 630 40 405.

1046078

1054008

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471.

1053920

1051683

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.

1054597

1051380

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Buitinės technikos remonto

1044798

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1046533

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1052169

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1054516

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1051782

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1054906

Atlieku visus buto remonto darbus: dažymas, tapetavimas, laminato ir plytelių dėjimas. Smulkūs elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 646 05 650. 1053543

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1043278

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1050464

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760. 1052073

Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006. 1053190

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 1044772

Mediniai karkasai, stogų ir grindų konstrukcijos bei apdaila. Dedame gipsą, grindų dangą. Tel. 8 638 92 411. 1053207

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1049111

Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1052145

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

Meniniai, vienetiniai kalvių darbo stogeliai, balkonai, turėklai, vartai, židiniai ir t.t. www.kujatis.lt, tel. 8 645 46 891.

1053019

Patyręs meistras atlieka dažymo, tapetavimo, plytelių klijavimo, langų apdailos ir kt. darbus. Tel. 8 652 43 221, (8 37) 775 441.

1054986

1052272

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, ritininės užuoliados, tinkleliai). Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

1051752

1051928

1052924


27 3

šeštaDIENIS, gruodžio 8, 2012

klasifikuoti skelbimai Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.

Paslaugos

1038952

Statybos, remonto Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1049951

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913. 1049075

Rekonstrukcijos, santechnikos, plytelių klijavimo darbai. Tel. 8 623 95 666. 1054371

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, maišytuvus. Garantija. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 646 03 025. 1050696

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1053172

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1053008

Suvirintojas atlieka visus suvirinimo darbus (savo ir kliento namuose). Tel. 8 670 77 716. 1042249

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1044962

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt. 1049863

www.laiptiniudazymas.lt. Kokybiškas, nebrangus laiptinių dažymas. Tel. 8 635 53 335. 1053272

www.meistras24.lt. Atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos, ventiliacijos, kondicionierių montavimo darbus. Suteikiame darbams garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@agiris.lt. 1052495

Vidaus įrangos

Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24– 23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1030288

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448. 1050986

Kitos 30 Lt PERKRAUSTYMO, PERVEŽIMO PASLAUGOS KAUNE, senų daiktų IŠVEŽIMAS UTILIZUOTI. Malonūs krovikai, dirbame visą savaitę! 8–22 val. Tel. 8 625 89 980. 1054103

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1025504

Kaminų valymas. Tel. 8 676 14 056.

1050151

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1053336

Sniego valymo, žemės kasimo, stumdymo darbai. Tel. 8 636 44 550, 8 654 89 956.

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361. 1055019

1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt.

1054377

1054075

1050745

Baldžių

2 kambarių butą Centre (1 a. mediniame name, b. pl. 35 kv. m, šildymas – krosnimi). Tel. 8 600 00 236, 8 676 92 244.

1050002

1049767

4 k. butą Partizanų g., Kaune (60 kv. m, 5/2 a.) ir mūrinį garažą su rūsiu, 5 min. kelio pėsčiomis nuo namų. Kaina 115 000 Lt. Tel. 8 699 95 809. 1053538

1032338

1046968

8 a sklypą SB „Panerys“. Tel. 8 681 55 276.

1054863

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. Gyv. namą M. Lapėse (rekonstruotas 2011 m., šildomo pl. 94 kv. m, galima įrengti mansardą, 13,5 a žemės, miesto komunikacijos, rami vieta, akligatvis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 8 685 03 159. 1054555

Nuomojame sodybą šeimos šventėms, pobūviams, konferencijoms. Jūsų laukia pirtis, pobūvių salės, sporto aikštynas. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900. 1051840

Patyręs Kalėdų Senelis ves šventes, atvyks į darželius, mokyklas, įmones ir namus. Tel. 8 650 47 507, 8 616 37 264.

1052859

Sodyba Naujiesiems metams sutikti Kaišiadorių r., Kalvių k., vienkiemyje. Išsamiau www.atostogoskaime.lt, Kaziulio sodyba. Tel. 8 687 25 100; kaziulio@atostogoskaime.lt. 1054550

1050313

Parduodami sklypai namų statybai, su komunikacijomis, prie vandens, Labūnavoje. 1 a kaina nuo 3 400 Lt. www.sklypailabunavoje.lt. Tel. 8 699 36 614. 1053354

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1041468

KALĖDINĖ AKCIJA: skalbyklėms, viryklėms, šaldytuvams, integruojamai technikai. NUOLAIDOS iki 30 %. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt. 1045747

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029462

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras aukciono būdu parduoda nereikalingą (netinkamą) naudoti automobilį „VW Passat“, 1993 m. laidos. Pradinė pardavimo kaina 693 Lt. Aukcionas vyks 2012 m. gruodžio 12 d. 13 val. Taikos pr. 133, 2 aukšte, raštinėje. Aukcionui neįvykus, pakartotinis aukcionas vyks 2012 m. gruodžio 19 d. 13 val. tuo pačiu adresu. Automobilį galima apžiūrėti 3 dienas iki aukciono, informaciją teikia direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Algirdas Murauskas, tel. 8 698 70 791. Atsiskaitymas už aukcione parduotą automobilį pagal išrašytą sąskaitą pavedimu per 3 darbo dienas. 1054645

Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 1047043

Statybinės medžiagos

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

Šventėms

1049789

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas KEITIMAS į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

3 k. (61 kv. m) butą Vyšniavos g. (mūriniame 1991 m. name, 9/4 a., nauji langai, suremontuota virtuvė ir vonia, balkonas, 7 min. iki centro). Kaina 124 000. Tel. 8 663 78 837.

1054852

53 kv. m apšiltintą namą (rūsys po visu namu, kūrenimas kietuoju kuru) su 16 kv. m ūkiniu pastatu „Šatijų“ SB, Lapių sen. Visos komunikacijos. 70 000 Lt. Tel. 8 684 38 695.

1052808

1 k. butą Elektrėnuose, Rungos g., bendr. pl. 22 kv. m, tvarkingas. Pradinė kaina 22 800 Lt (aukcionas). Tel. 8 698 20 630.

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu taikomos nuolaidos: virtuvės komplektams – 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 %. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1049755

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

2 kambarių butą Žaliakalnyje, mediniame name (b. pl. 39 kv. m, su garažu, šildymas malkomis, visi patogumai, 1,65 a žemės). Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 698 50 555.

1052873

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

1052621

Automobiliai ir detalės

parduoda

1053760

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

1054979

Zapyškyje 2 a. namo 1 a. (rūsys su katiline, garažas, šiltnamis, ūkinis pastatas). Kaina 95 000 Lt. Ir greta 16 a žemės sklypą, 1 a kaina 4 500 Lt. Tel. 8 628 57 851.

1054680

2 k. butą A. Šančiuose, Prancūzų g. (12/2 a., 52 kv. m, gražiai ir jaukiai suremontuotas, plastikiniai langai, maži mokesčiai). Tel. (8 37) 331 415, 8 630 01 306. LASA NOVA. LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

Parduodu autoservisą. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

Keičiu dviejų kambarių butą Šilainiuose į vieno kambario butą. Arba parduodu. Tel. 8 652 89 953. 1054487

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1050334

Nebrangiai parduodu 767 kv. m gamybines patalpas Žaliakalnyje. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

1054978

Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723. 1050779

AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas, viešo aukciono būdu parduoda bendrovei nuosavybės teise priklausantį ir veikloje nenaudojamą nekilnojamąjį turtą: 1. 94,83 m2 pastatas 3H1p – boilerinė, esanti V. Krėvės pr. 98A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 13 700,00 Lt be PVM. 2. 107,07 m2 pastatas 1H1p – boilerinė, esanti Liepų g. 17A, Garliavos m., Garliavos sen., Kauno r. sav. Pradinė pardavimo kaina 8 000,00 Lt be PVM. 3. 58,52 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti Savanorių pr. 204A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 2 930,00 Lt be PVM. 4. 129,00 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti Medvėgalio g. 10A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 11 200,00 Lt be PVM. 5. 147,29 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti P. Plechavičiaus g. 18A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 23 200,00 Lt be PVM. 6. 152,37 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti V. Landsbergio-Žemkalnio g. 11A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 40 338,00 Lt be PVM. 7. 147,29 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti Sukilėlių pr. 78A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 57 906,00 Lt be PVM. 8. 165,33 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti Sukilėlių pr. 75A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 35 924,00 Lt be PVM. 9. 104,42 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti Partizanų g. 50B, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 23 000,00 Lt be PVM. 10. 87,76 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esanti V. Krėvės pr. 55A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 21 900,00 Lt be PVM. Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis, skaldytas (gali būti sudėtos į konteinerius po 2 m). Parduodame stambias atraižas ir sausas medienos atliekas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1054589

1051256

1051246

Kitos prekės Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1049814

2012 m. gruodžio 31 d. 9 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varžytynės Deividui Andziuliui priklausančio turto: įmontuojamos į baldus elektrinės kaitlentės „Gorenje“, pradinė parduodamo turto kaina 160 Lt; įmontuojamos į baldus orkaitės „Gorenje“, pradinė parduodamo turto kaina 200 Lt; įmontuojamos į baldus indaplovės „Blomberg“, pradinė parduodamo turto kaina 400 Lt; gartraukio, pradinė parduodamo turto kaina 240 Lt; skalbimo mašinos „Ardo WD1200X“, pradinė parduodamo turto kaina 80 Lt; lauko vaizdo stebėjimo įrenginio „Comax“ (telefonspynė), pradinė parduodamo turto kaina 144 Lt; stacionaraus akvariumo 2700 l talpos, pradinė parduodamo turto kaina 3200 Lt; sūkurinės vonios POOL SPA, pradinė parduodamo turto kaina 2400 Lt; palydovinės televizijos antenos su 5 priėmimo galvutėmis, pradinė parduodamo turto kaina 120 Lt; televizijos antenos, pradinė parduodamo turto kaina 16 Lt. Norintieji dalyvauti varžytynėse privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT537044060003022440 AB SEB bankas 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos varžytynių dalyvio mokestį. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Antstolis informaciją teikia tel. 422 053. 1054981

Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com. 1049773

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

Pageidaujantieji dalyvauti viešame aukcione, privalo įsigyti aukciono dokumentus. Mokestis už aukciono dokumentus – 100,00 Lt. Mokestį už aukciono dokumentus galima pervesti į a. s. LT60 7044 0600 0286 6144 AB SEB banke arba įmokėti grynais pinigais į bendrovės kasą, esančią AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas. Aukciono dokumentai nuo 2012 m. gruodžio 10 d. išduodami tik gavus mokėjimo kvitą arba mokėjimo pavedimo kopiją. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaujantys dalyvauti viešame aukcione, paraišką bei dokumentus turi pateikti užklijuotame ir antspauduotame voke asmeniškai, adresu Raudondvario pl. 84, Kaunas, 208 kabinete, arba registruotu laišku, adresu Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, iki 2012 m. gruodžio 19 d. 14 val. Ant voko turi būti užrašyta: „Boilerinės pastato, esančio adresu (nurodomas adresas), pardavimo viešam aukcionui“. Turto pardavimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2012 m. gruodžio 19 d. 14 val., Raudondvario pl. 84, Kaune, 105 kab. Jeigu paraiška bus gauta pavėluotai, neatplėštas vokas su paraiška bus grąžinamas jį atsiuntusiam pirkėjui. Mokestis už aukciono dokumentus negrąžinamas. Dėl aukciono dokumentų įsigijimo ir papildomos informacijos kreiptis iki 2012 m. gruodžio 18 d. 14 val. darbo dienomis nuo 9 val. iki 14 val. adresu AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas, V aukštas, Turto valdymo skyrius (507 kab.) arba telefonais: (8 37) 305 664, 8 698 06 413. Užs. 1054614

Perka Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1022619

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1022535

1041309

Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1049639

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1045490

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 118,58 Lt, juodalksnio – 84,70 Lt, drebulės, liepos, eglės – 78,65 Lt. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52 Lt, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78 Lt. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426. 1048591

Perka PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1022789

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1022434

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1022870

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022348

1015074

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1050432

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1050445

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1050216

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Patys pasiimame. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1052132

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913490

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, gruodžio 8, 2012

klasifikuoti skelbimai Superkame juodųjų metalų laužą ir automobilius sunaikinti. Išrašome sunaikinimo pažymėjimus. Metalo laužą, automobilius pasiimame patys. Tel. 8 675 69 208.

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1051735

UAB „Skreperis“ superka senas, nevažiuojančias, su defektais, daužtas transporto priemones. Atsiskaitome ir utilizavimo pažymas išrašome iš karto. Kauno regione pasiimame patys. Tel. 8 610 38 888.

1053229

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

kviečia Globos namų „Senjorų Vila“ (Žalioji g. 19B, Garliava) senjorai laukia įmonių, organizacijų, privačių asmenų, galinčių atvykti, aplankyti, paremti vienišus senjorus. Padovanokite senjorams knygų, slaugos priemonių, instrumentų. KALĖDOS VISIEMS YRA KALĖDOS! Tel. 8 652 93 111, 552 258. 1055254

1047797

1041892

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1051940

1051989

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1036701

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1051874

Brangiai superkame visų markių automobilius. Sutvarkome visus reikalingus dokumentus. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 677 18 688. 1054088

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1050239

Norvegijos įmonė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526. 1054580

Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1034042

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336. 1047446

Perkame gintarą (įvairaus dydžio gabalus, skulptūrėles, papuošalus, neapdirbtą žaliavą). Tel. 8 687 91 310, (8 37) 201 783.

kviečia Privačiuose globos namuose „Senjorų vila“ (Žalioji g. 19B, Garliava) visą gruodžio mėn. vyks atvirų durų dienos! Kviečiame senjorus atvykti aplankyti jau apsigyvenusius senjorus, susipažinti su apgyvendinimo tvarka šiuose namuose. Dar turime keletą laisvų vietų. Pasirūpinkite savo artimųjų kokybiška senatve! Tel. 8 652 93 111, 552 258. 1055246

Gruodžio 9 d., sekmadienį, 14 val. Edukacinė-muzikinė popietė visai šeimai MARŠAS – PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO KARALIUS KAUNO PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRAS „ĄŽUOLYNAS“ Dalyvauja ORKESTRO MERGINŲ CHOREOGRAFINĖ GRUPĖ Vadovė Stefanija Kazlauskienė Dirigentas RIČARDAS KUKULSKIS Koncerto vedėjas – muzikologas JULIUS KUZINAS Bilieto kaina 10 Lt

Gruodžio 9 d., sekmadienį, 19 val. IŠSKIRTINIS VAIDO VYŠNIAUSKO, KĘSTUČIO LUŠO IR EUGENIJAUS JONAVIČIAUS PROJEKTAS „NAKTIES DŽIAZO PRELIUDAI“ Atlikėjai: VAIDAS VYŠNIAUSKAS (vokalas) EUGENIJUS JONAVIČIUS (gitara) PAULIUS STONKUS (bosinė gitara) KĘSTUTIS LUŠAS (klavišiniai) DAINIUS KAŽUKAUSKAS (mušamieji) PRANAS GRIŠMANAUSKAS (perkusija) Dalyvauja Merginų vokalinė grupė JAZZ LITTLE SINGERS Bilietų kaina: 15, 20 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Elenos Kniūkštaitės tapybos darbų paroda „Angelai“. Filharmonijos partneriai:

1052227

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 620 99 000. www.kaunakiemis.lt 1052999

Filharmonijos dienraštis

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

1053461

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1047515

Perku automobilį „Mazda 626“ (1987–1991 m., 2 l benzinas) arba „Mitsubishi Galant“ (1988–1996 m., benzinas). Išrašome pažymas išregistravimui, galime pasiimti patys. Tel. 8 655 28 037. 1053222

Perku kompresorių. Gali būti rusiškas. Tel. 8 610 01 994. 1055170

Perku mišką, malkinį mišką, žemės ūkio paskirties žemę, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com. 1043616

Perku pripučiamą burinį katamaraną „Albatros“ arba ką nors panašaus. Tel. 8 675 01 631. 1054622

Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1054325

Skubiai ir brangiai perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116. 1054752

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666. 1018057

Pamesta Pamestą Kauno 3-iosios profesinės technikos mokyklos atestatą Nr. 322547, išduotą 1977 07 13 Jelenai Bondarevai, laikyti negaliojančiu.

1054818

Pamestas Kauno prekybos ir verslo mokyklos moksleivio pažymėjimas Nr. MP1353246. 1054611


29 3

šeštaDIENIS, gruodžio 8, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

kviečia

Nuomoja 1 kambario butą prie „Telekomo“. Tel. 8 612 02 797.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

1055238

2 kambarių butą Vilijampolėje, Kalnų g., privačioje valdoje – dirbantiems, neturintiems vaikų (atskiras įėjimas, kai kurie patogumai). 250 Lt per mėn. Tel. 8 616 39 577.

Gruodžio 9 d. 18 val. Tarptautiniø konkursø laureatas ið Rusijos, Sankt Peterburgo Marijos teatro solistas

1054344

Dviejų kambarių butą netoli miesto centro (kambariai atskiri, balkonas, baldai, visi patogumai, vieta automobiliui). Gali būti ir studentai. Tel. 8 614 55 884. 1055014

Gabenimai Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemio pievelei. Augalinio sluoksnio, molio sklypui pakelti. Žirgų mėšlo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

tenoras

MIKHAIL MAKAROV

1049153

Krovinių pervežimas su aukštintu mikroautobusu. Vežame ir į (iš) kitus Lietuvos miestus. Tel. 8 637 09 129. 1051556

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1041097

Vežame keleivius, siuntas/krovinius šiais maršrutais: Anglija, Airija, Olandija, Danija, Norvegija, Švedija. Pasiūlysime geriausią kelionės ar siuntinio pristatymo variantą ir kainą. Laiku ir saugiai pristatysime Jus ir Jūsų siuntą į sutartą vietą. Tel. 8 672 97 228, e. paštas egidijus@eurosiunta.lt ir kestutis@eurosiunta.lt. 1051136

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

dainuos Don Chosë partijà

GEORGES BIZET OPEROJE

KARMEN – Rita Preikðaitë ESKAMILJAS – Tadas Girininkas MIKAELA – Raminta Vaicekauskaitë CUNIGA – Tomas Ladiga

1053331

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399

DIRIGENTAS JULIUS GENIUÐAS

1041108

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1031539

Bilietø uþsakymas ir informacija tel. 228 784, 200 933, e. paðtas administratore@muzikinisteatras.lt Mecenatas

Generalinis rëmëjas

Rëmëjai:

Nukelta į 30 p.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.

www.muzikinisteatras.lt

Teatro dienraðtis


30 2

šeštaDIENIS, gruodžio 8, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Paskolos

Mokymai

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1051266

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1050201

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“. 1046292

Kviečia mokytis Reiki kursai pradedantiesiems ir kt. lygiams. Veda Tradicinio Reiki Mokytoja, knygos „Tobulas Reiki“ autorė A.Olekienė (Dobilė). Kaunas. Tel. 8 654 32 889. aodobil@gmail.com. 1050849

KVIEČIA MOKYTIS SKRAIDYTI! Rengiami šie pilotų kursai: pilotų mėgėjų (PPL) licencijai gauti; ultralengvų lėktuvų pilotų (ULO) licencijai gauti. Aviacinės teorijos kursai vyksta Kęstučio g. 27, Kaunas, KTU, 213 auditorija. Laukiame jūsų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. www.aerokaunas.lt. Tel. (8 37) 391 400, 8 687 45 132, 8 680 48 187, 8 687 15 895.

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

1052595

Sveikata ir grožis Lieknėjimo studija „Graži Figūra“ kviečia padailinti kūno linijas. Dėmesio! Pirmieji klientai, įsigiję GRAŽIOS FIGŪROS paslaugų paketą mėnesiui (bodyflex dešimties treniruočių ciklas ir šokių pamokos), šokti mokysis nemokamai. Išsamesnė informacija: tel. 8 699 733 13, 8 652 26 609; www.grazifigura.lt. Studija įsikūrusi Laisvės al. 72, III aukšte. 1045845

Įvairūs Informuojame, kad vadovaujantis žemės sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustatyta tvarka yra parengtas žemės sklypų prie pastatų Kranto 6-oji g. 25, 25A, Kaune, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – suformuoti apie 229 kv. m žemės sklypą prie pastato 2A1m ir apie 701 kv. m žemės sklypą prie pastato 1A1žp (nuosavybės teisių atkūrimui) Kranto 6-oji g. 25, 25A, Kaune. Sklypo plano iniciatorė – Irena Čereškevičienė; Geležinio Vilko g. 9–60, Vilnius; tel. 8 686 59 759. Plano rengėjas: UAB „Kauno komprojektas“, A.Baranausko g. 19/Saulės g. 12, Kaunas; tel. 228 771; e. p. kaunokomprojektas@takas.lt. Su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti nuo 2013 01 03 iki 2013 01 16 plano rengėjo patalpose arba Šančių seniūnijoje, A.Juozapavičiaus pr. 84, Kaune. Motyvuotus pasiūlymus ir pageidavimus galima teikti raštu iki viešo svarstymo pabaigos, kuris vyks 2013 01 16 11 val. Šančių seniūnijos patalpose.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt ŽIEMĄ GERAI. ŽIEMĄ VASAROS ATOSTOGOS KAINUOJA PIGIAU! „Novaturas” ir „Teztour” siūlo didžiausią vasaros kelionių pasirinkimą: Bulgarija, Varna – nuo 829 Lt Turkija, Antalija – nuo 949 Lt

Graikija, Kreta – nuo 959 Lt Turkija, Bodrumas – nuo 1059 Lt Graikija, Kosas – nuo 1069 Lt Kroatija, Rijeka – nuo 1189 Lt Graikija, Rodas – nuo 1159 Lt Egiptas, Hurgada – nuo 1299 Lt Ispanija, Kosta Brava – nuo 1229 Lt Ispanija, Barselona – nuo 1229 Lt Italija, Riminis – nuo 1489 Lt Kipras, Larnaka – nuo 1619 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1609 Lt Italija, Sicilija – nuo 1659 Lt Portugalija, Algarvė – nuo 1899 Lt Daugiau informacijos apie keliones www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „Kelionių centras“

1054780

A.Mickevičiaus g. 2A, Šiauliai, Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, e. paštas travel@splius.lt KALĖDINĖS ir NAUJAMETĖS KELIONĖS 12 22 Kalėdos Krokuvoje (Varšuva–Veliška–Čenstakava), 3 d./2 n. – 355 Lt (iš Kauno). 12 30 Helsinkis–Talinas. Naujieji metai Taline, 3 d./2 n. – 535 Lt (iš Šiaulių). 12 30 Naujieji metai Berlyne (Pots-

damas–Berlynas), 3 d./2 n. – 399 Lt (iš Kauno). 12 30 Naujieji metai Minske. Lietuvos pilys–Minskas, 2,5 d./1 n. – 275 Lt (iš Vilniaus). 12 31 Naujieji metai Taline (Talinas–Tartu), 2 d./1 n. – 230 Lt (iš Šiaulių). 12 31 Naujieji metai Taline (Tartu –Alatskivi pilis–Talinas), 2 d./1 n. – 230 Lt (iš Šiaulių). 12 31 Naujieji metai Rygoje (Jaunpilio pilis–Ryga–Jūrmala), 2 d./1 n. – 170 Lt (iš Šiaulių). Apie „Kelionių centrą“ ir keliones www.travelcentre.lt

Kelionių AgentūrA „RM Travel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt Naujametės ir kalėdinės kelionės: Egiptas, HB, 7 n. – nuo 1650 Lt Kipras, HB, 7 n. – nuo 1960 Lt

Kanarų salos, Madeira, HB, 7 n. – nuo 2235 Lt Kelionės autobusu: GAUJOS PARKAS–TALINAS–TARTU – nuo 377 Lt SAKSONIJOS ŠVEICARIJA–BERLYNAS – nuo 567 Lt PRAHA–VIENA–BUDAPEŠTAS – nuo 727 Lt PARYŽIUS–DISNEILENDAS – nuo 1397 Lt KRUIZAS: RYGA–STOKHOLMAS–RYGA – nuo 1047 Lt Kelionių ir vietų skaičius ribotas.

Kelionių AgentūrA „Delta interservis“

Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt www.deltakeliones.lt VASAROS KELIONĘ PIRKITE TIK PASITARĘ SU MUMIS! Turkija, Graikija, Bulgarija, Italija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Ispanija, Portugalija, Egiptas.

• Iki 50 % nuolaidos! • Pradinė įmoka tik 199 Lt • Mažiausios kainos garantija! • Galimybė keisti kelionės datą nemokamai! * akcija galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. NAUJIENA! PAŽINTINĖS WE TRAVEL KELIONĖS SU GRUPE Uzbekija (2013 04 01) – 5199 Lt Vietnamas (2013 02 09) – 6399 Lt Šri Lanka (2013 02 10) – 6299 Lt Filipinai (2013 03 01) – 6599 Lt

informuoja

informuoja ADVENTO PAMALDOS Kvie­čia­me į nuo­šir­džias ir jau­kias ad­ven­to pa­ mal­das evan­ge­li­kų-liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je kiek­ vie­ną sek­ma­die­nį 10 val. iki gruo­džio 23 d. Ad­re­sas Mui­ti­nės g. 8A (įė­ji­mas per Vil­niaus uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to kie­me­lį).

KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS kviečia į renginių ciklo KAS LEMIA MŪSŲ SVEIKATĄ užsiėmimus: gruodžio 12 d. 12 val. – „Pusiausvyros ugdymas kasdienėje veikloje” (pratybos salėje, Perkūno al. 3A–204); gruodžio 13 d. 12 val. – „Koordinacijos ugdymas kasdienėje veikloje” (pratybos salėje, Perkūno al. 3A–204).

„AINIAI“ KVIEČIA Koncertinės įstaigos „Kaunas” muzikos ansamblio „Ainiai” adventinės muzikos koncertai TOJ PAČIOJ ŽVAIGŽDĖJ, TOJ PAČIOJ VILTY gruodžio 9 d. 13 val. – Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, 16 val. – Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Įėjimas nemokamas.

CHANUKOS ŠVENTĖ Žy­dų tau­ta pa­si­tin­ka vie­ną svar­biau­sių šven­čių – Cha­nu­ką. Cha­nu­kos šven­tė iš­reiš­kia uni­ ver­sa­lią idė­ją, kad gė­ris ga­lų ga­le nu­ga­lės blo­gį, lais­vė – prie­var­tą, o švie­sa – tam­są. Žy­dų re­li­gi­nės ben­druo­me­nės „Chas­si­die Cha­bad Lu­ba­vitch” ra­bi­nas Sho­lom Ber Krins­ky tei­gia: „Kiek­vie­nas ge­ru­mo ir gė­rio ak­tas – tai ma­ža žva­kė, pa­de­dan­ti pa­da­ry­ti pa­sau­lį švie­ses­nį.” Cha­nu­kos sim­bo­lis – Me­no­ra, sim­bo­li­zuo­jan­ti švie­sos per­ga­lę prieš tam­są ir gė­rio – prieš blo­gį. Me­no­ros sta­to­mos dau­gy­bės šim­tų mies­tų cen­tri­nė­se aikš­tė­se vi­sa­me pa­sau­ly­je ir at­ spin­di vi­sos žmo­ni­jos re­li­gi­nės lais­vės idė­ją. Di­džio­sios Me­no­ros už­de­gi­mo ce­re­mo­ni­jos šven­čiant žy­dų šven­tę Cha­nu­ką gruo­džio 9 d. 16 val. vyks Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­ly­je (Lais­vės alė­ja). Nuo Aust­ra­li­jos ir Af­ri­kos, nuo Ko­lum­bi­jos iki Hon­kon­go, nuo Niu­jor­ko iki pat Bal­tų­jų Rū­mų pie­ve­lės – mi­li­jo­nai tu­rės ga­li­my­bę džiaugs­min­gai švęs­ti Cha­nu­ką ir to­liau skleis­ti vil­ties, ge­ru­mo per­ga­lės idė­ją.


31

šeštadienis, gruodžio 8, 2012

kas, kur, kada teatras

Stasys RADZEVIČIUS

KAuno valstybinis dramos TEATRAS

(1920–2012) Gruodžio 6 d. eidamas 93-iuosius iš retėjančio Lietuvos scenos veteranų būrio pasitraukė aktorius Stasys Radzevičius. Tikras kaunietis, nuoširdus savo krašto ir gimtojo miesto patriotas. Dar būdamas gimnazistas jis susižavėjo teatru, kuris, kaip ir jis pats, žengė savarankiško gyvenimo pirmuosius kūrybinius žingsnius. Stasys, baigęs gimnazijos kursą, pabandė įkūnyti savo jaunystės svajonę – tapti profesionaliu dramos teatro aktoriumi. Jam tai pavyko: buvo priimtas į Kauno dramos teatro studiją pas garsiausius to meto pedagogus, aktorius ir režisierius – Borisą Dauguvietį, Aleksandrą Kupstą, Antaną Sutkų, Antaną Mackevičių ir kt. mokytis aktorystės meno paslapčių. Ten jis sutiko visą būrį gabių, vėliau išgarsėjusių menininkų: Joną Kavaliauską, Petrą Likšą (su juo ypač susidraugavo), Stasę Gopaitę, Ireną Žemaitytę ir kt. Dar studijų metais teatro vadovybė ne sykį kvietė kurti vaidmenis spektakliuose, o vėliau priėmė į Kauno dramos teatro aktorių kūrybinę trupę. Čia su nedideliu kelerių metų tarpu Kauno jaunojo žiūrovo teatre jis dirbo iki 1966 m., kai, sutrikus regėjimui, buvo priverstas palikti sceną, kurioje sukūrė keliasdešimt įsimenančių vaidmenų... Labiausiai Stasiui sekėsi Vakarų klasikinėje dramaturgijoje: sukūrė Fabricijų – C.Goldoni komedijoje „Viešbučio šeimininkė“ (rež. L.Zelčius), Skapeną – Moljero „Skapeno išdaigose“ (rež. I.Liozinas), Gastoną de Rije – A.Diuma „Damoje su kamelijomis“ (rež. S.Motiejūnas) ir kt. Daug įdomių personažų jis sukūrė vaikams skirtose pjesėse: „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Strakaliukas ir Makaliukas“, „Buratino nuotykiai“. Be to, Stasys pasižymėjo šmaikštaus humoro gyslele – čia pat lengvai eiliuodavo satyrinius kupletus ir šiaip pastebėjimus bičiulių adresu. Palikęs sceną jis apsigyveno mediniame tėvų namelyje drauge su mylima žmona Alfreda. Tačiau nerimo nuolat bent telefonu bendraudamas su mylimais bičiuliais, skaitydamas savo naujas, rašomas „į stalčių“ eiles... Žvelgiu į mano kambaryje kabančią tėviškės buvusio sodo nuotrauką. Ten įžiūriu kelias obelis, kurias ir dabar puikiai prisimenu dėl jų vaisių skonio. Tų obelų jau seniai nebėra, bet jos mano atmintyje gyvos. Žmonės, kaip ir medžiai, mūsų sąmonėje lieka gyventi savo nuveiktų darbų prasmės ir grožio vaisiais. Deja, ne amžiams, o tol, kol gyvi mes, ėję šalia jų. Taip radome, taip ir paliksime... Nebent kuriame sau kokią nors paguodos atramą: ... Drįstu tikėti – anoje būty, gal gretimos erdvės internete, ep:www.prieNemuno.lt, atsikartos kas buvo praeity. Tarytum iš šešėlių atsiradęs, vėl sulapos prisiminimų medis. Liūdinčių bičiulių vardu Antanas Žekas Velionio kūnas bus kremuotas. Laidotuvių nebus.

Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties valandą, mirus ilgamečiam ligoninės darbuotojui Gaudentui ŠIMKUI, jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės kolektyvas. Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam vyrui, nuoširdžią užuojautą Živilei Bataitei reiškia UAB „Theca furniture“ kolektyvas. Netekties ir liūdesio valandą, mirus vyrui, nuoširdžiai užjaučiame KTU Dizaino ir technologijų fakulteto Dizaino katedros dėstytoją doc. Birutę Bernotienę-Vall. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius reiškia nuoširdžią užuojautą bendradarbei Reginai DEREŠKEVIČIENEI dėl mamos mirties. Nuoširdžiai užjaučiame Verpimo baro darbuotoją Alfredą JODINSKĄ dėl Mamos mirties. UAB „Korelita“ kolektyvas Nuoširdžiai užjaučiame Regeneracijos ir cheminio baro darbuotoją Loretą KREGŽDAITĘ dėl tėvo mirties. UAB „Korelita“ kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėčiui, gydytoją Rimantą UKTVERĮ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas. LSMU Radiologijos klinika ir Kauno krašto radiologų draugija dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia Radiologijos klinikos gydytoją medicinos daktarą Rimantą UKTVERĮ. „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1051572

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1035556

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida. 1050353

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Gruo­džio 8 d. 19 val. – te­at­ras „Uto­pia”. Fe­de­ri­co García Lor­ca. PUBLIKA. Tri­jų da­lių spek­tak­lis. Rež. Gin­ta­ras Var­nas. 18 val. – Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas. ŽEMĖS AR MOTERS. Ko­me­di­ja. Rež. To­mas Erb­rė­de­ris. Gruo­džio 9 d. 12 val. – PREMJERA! Ine­sa Pa­liu­ly­tė. ASTRIDA. Spek­tak­lis Ast­ri­dos Lind­gren biog­ra­fi­jos ir pa­sa­kų mo­ty­vais. Rež. Ine­sa Pa­liu­ly­tė. 15 val. – Auš­ra Ma­ri­ja Sluc­kai­tė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vie­nos da­lies dra­ma pa­gal Je­an Anou­ilh „An­ti­go­nę”. Rež. Jo­nas Ju­ra­šas. 18 val. – ĮKVĖPIMO NAKTIS – PRAMOGINIS FLORISTIKOS RENGINYS – IMPROVIZUOTA MEISTRIŠKUMO PAMOKA.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Gruodžio 8 d. 18 val. – Imre Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų operetė. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Virgilijus Visockis. Gruodžio 9 d. 12 val. – Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. 2 veiksmų operėlė-baletas vaikams. Choreografas Jurijus Smoriginas, dirigentas Virgilijus Visockis. 18 val. – Georges Bizet. KARMEN. 2 dalių opera. Dirigentas Julius Geniušas, režisierius Gintas Žilys.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Gruodžio 8 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ (teatralizuotas renginys), nuo 3 m. Vedėja E.Žekienė. Gruodžio 9, 15, 16, 22, 23, 26, 29, 30 d. 12 val. – naujametė premjera Didžiojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu! BALTA SNIEGO ŽMOGELIUKŲ KELIONĖ (užpustyta istorija apie pasislėpusią saulę). Režisierius O.Žiugžda. Dailininkė A.Jankauskienė. Kompozitorė G.Pauliukevičiūtė.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Gruo­džio 8 d. 18 val. – KATYTĖ P. Pa­gal E.En­sler pje­sę „Va­gi­nos mo­no­lo­gai”. Rež. V.Bal­sys. N-18

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt

Gruo­džio 9 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU (links­ mos is­to­ri­jos apie ko­miš­kas si­tu­ac­ i­jas mū­sų gy­ve­ni­me). Bi­lie­tai par­duo­da­mi in­ter­ne­tu www.bi­lie­tai.lt ir vi­so­se BILIETAI.LT ka­so­se. Te­at­ro ka­so­je bi­lie­tai par­duo­da­mi 2 val. prieš spek­tak­lius.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

LAIMINGI ŽMONĖS Gruodžio 8 d. 18.30 val. – komedija KITAIS METAIS TUO PAČIU LAIKU. Režisierius A.Lebeliūnas. DOMINO TEATRAS Gruodžio 9 d. 18 val. – komedija SEX GURU. Režisierius S.Uždavinys.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas

Gruodžio 8 d. 19 val. – komedija KĄ GALVOJA VYRAI? Gruodžio 10 d. 19 val. – komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Bilietus platina „Tiketa“. Gruo­džio 11 d. skelb­tas spek­tak­lis JIS IR JI ne­įvyks. Bi­lie­tus ga­li­ma grą­žin­ti bi­lie­tų įsi­gi­ji­mo ka­so­je.

renginiai V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA „AUŠROS” PADALINYS Auš­ros g. 37

Gruo­džio 8 d. 15 val. bib­lio­te­ka ir ben­ druo­me­nės cen­tras „Ža­lia­kal­nio auš­ra” kvie­čia pa­mi­nė­ti ža­lia­kal­nie­tį ak­va­re­li­nin­ ką, ta­len­tin­gą dai­lės mo­kyk­los pe­da­go­gą Al­gir­dą Lukš­tą (1921–1992). Pri­si­mi­ni­mais apie dai­li­nin­ką da­ly­sis gra­fik­ as Ro­mu­al­das Čar­na, ak­va­re­li­nin­kas Os­val­das Jab­lons­

kis, Kau­no me­ni­nin­kų ben­druo­me­nė. Bus ati­da­ry­ta dai­li­nin­ko dar­bų pa­ro­da. Šv. Mi­šios 20-ųjų mir­ties me­ti­nių pro­ga bus lai­ko­mos 18 val. Vy­tau­to baž­ny­čio­je.

M.DOBUŽINSKIO KULTŪROS CENTRO GALERIJA V.Krė­vės pr. 54, tel. 313 039

Gruo­džio 8 d. 12 val. kvie­čia­me vai­kus ir tė­ve­lius at­vyk­ti į Šei­mos po­pie­tę ir kū­ry­biš­ kai pra­leis­ti lai­ką meist­riš­ku­mo pa­mo­ko­se „Su­ži­nok ir iš­mok”. Su­si­pa­žin­si­te su fo­to-, vi­ deo-, tai­ko­mą­ja teks­ti­le, de­ko­ra­ty­vi­niu stik­ lu, dai­le, ke­ra­mi­ka. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje

Gruodžio 8 d. 13 val. – romansų popietė VASAROS NAKTIES SAPNAS, kurią dovanoja Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro ansamblis „Sedula” (vad. V.Gintilaitė).

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kau­no ma­žo­ji g. 2, Vil­ki­ja, Kau­no r., tel. 556 400

Gruo­džio 8 d. 16 val. – Kau­no teks­ti­li­nin­kių gru­pės ESAME na­rių Onos Stas­ke­vi­čie­nės ir Ire­nos Pi­liu­ty­tės teks­ti­lės pa­ro­dos SIŪLO GALIA ati­da­ry­mas.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje

Gruodžio 9 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” advento ciklo „BELAUKIANT KALĖDŲ...” renginys. Solistas Mindaugas Zimkus ir pianistė Paulė Gudinaitė. Sigitos Grabliauskaitės stiklo paroda. Įėjimas nemokamas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Gruo­džio 9 d. 13 val. – Penk­to­jo sak­ra­li­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja: Kau­no mu­zi­kos an­sam­blio „Ai­ niai” in­stru­men­ta­lis­tai. So­lis­tai: Au­ri­mas Rau­li­na­vi­čius (te­no­ras), Gi­ta­na La­pins­kai­tė (sop­ra­nas), Ry­tis Ja­ni­lio­nis (ba­ri­to­nas). Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS V.Put­vins­kio g. 55

Gruo­džio 9 d. 15 val. skam­bės ža­vin­ga­sis Fran­zo Schu­ber­to vo­ka­li­nis cik­las GRAŽIOJI MALŪNININKĖ bal­sui ir for­te­pi­jo­nui, ku­rį at­liks Stei­nas Skjer­vol­das (ba­ri­to­nas), Eg­lė An­dre­je­vai­tė (for­te­pi­jo­nas), Pet­ras Ven­slo­ vas (ak­to­rius). Šis kon­cer­tas – tai pir­ma­sis F.Schu­ber­to vo­ka­li­nių cik­lų va­ka­ras. 2013ai­siais skam­bės dar du mo­nu­men­ta­lūs šio kom­po­zi­to­riaus vo­ka­li­niai kū­ri­niai: „Žie­mos ke­lio­nė” ir „Gul­bės gies­mė”. Įė­ji­mas į kon­cer­tą su mu­zie­jaus bi­lie­tu.

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO ARKIKATEDRA BAZILIKA Kauno religinės muzikos centras kviečia į koncertų ciklą NUO ADVENTO IKI TRIJŲ KARALIŲ. Gruodžio 9 d. 16 val. – antrasis šio ciklo koncertas. Dalyvauja Kauno miesto ansamblis „Ainiai”, Ilona Klusaitė (smuikas), Dalia Jatautaitė (vargonai) ir Kauno valstybinio dramos teatro aktorė Inga Arbačiauskaitė.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Gruodžio 9 d. 16 val. – prancūziškai poetiškas koncertas „...TIK TOJI ŠVIESA...”. Užburiančius Claude Debussy kūrinius gros pianistė Birutė Vainiūnaitė, prancūzų poeziją skaitys aktorė Dalia Jankauskaitė.

ALEKSOTO SENIŪNIJA Veiverių g. 132, salėje

Gruodžio 10 d. 18 val. – renginys MAIRONIS IR ALEKSOTAS, skirtas poeto Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginys nemokamas.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Gruo­džio 9 d. 12 val. – „Ka­lė­dų Se­nis ir Be­sme­ge­nis” (dvie­jų da­lių spek­tak­lis, re­ko­men­duo­ja­me vai­kams nuo 3 me­tų). Di­džio­ji sa­lė. 14 val. – „Ig­rus­hki” (rež. Li­na Lu­žy­tė, do­ku­men­ti­nis fil­mas, 2012 m.). 19 val. – Jur­gos Še­dui­ky­tės kon­cer­tas. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (gruodžio 8 d.) Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo šventė 1907 m. mirė rašytojas Jonas Biliūnas. 1943 m. gimė amerikiečių muzikantas, poetas, legendinės grupės „The Doors“ siela Jimas Morrisonas. 1953 m. gimė amerikiečių aktorė Kim Basinger. 1956 m. gimė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius. 1976 m. gimė prozininkė, dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė. 1980 m. nušautas dainininkas, grupės „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas su jaunu žmogumi ar su kuo nors iš pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas. Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Kils noras prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Svarstyklės (09 24–10 23). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai ši diena sėkminga. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių. Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, mišką. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Vandenis (01 21–02 19). Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai. Skirkite laiko sau, suvokite savo vienybę su pasauliu. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti nesėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi. Atitrūkimas nuo realybės pakenks jūsų planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijų traukai.


Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis šaltis, bet kritulių sumažės. Šiandien bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Daugiau kritulių numatoma pajūryje – čia snigs ir kris šlapdriba. Sekmadienio naktį temperatūra sieks 3–8 laipsnius šalčio, dieną 1–5 laipsnius šalčio. Pajūryje gali truputį pasnigti.

Šiandien, gruodžio 8 d.

–5

0

Telšiai

–4

Šiauliai

Klaipėda

–4

Panevėžys

–5

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

343-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 23 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Utena

–4

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +16 Berlynas  –3 Brazilija +30 Briuselis  0 Dublinas  +7 Kairas  +21 Keiptaunas +25 Kopenhaga  –1

Londonas  +6 Madridas  +11 Maskva  0 Minskas  –5 Niujorkas  +13 Oslas  –4 Paryžius  +3 Pekinas  0

orai kaune šiandien

Praha  –3 Ryga  –3 Roma  +8 Sidnėjus +23 Talinas  –3 Tel Avivas  +19 Tokijas +10 Varšuva  –2

–4

–3

Vėjas

3–9 m/s

Marijampolė

8.28 15.53 7.25 0.43 12.54

Vilnius

–2

Alytus

Vardai Šiandien:

Gedmintė, Guntilda, Vaidginas, Zenonas. Rytoj:

Delfina, Gedenė, Leokadija, Vakaris, Valerija.

Lau­kė cu­na­mio

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–6

–3

–5

–5

3

–4

–3

–5

–5

4

–4

–3

–5

–7

4

rytoj

poryt

Ja­po­n i­jos šiau­rės ry­t uo­se, Ra­m io­jo van­de­ny­no pa­kran­tę su­pur­čius ga­lin­ gam že­mės dre­bė­ji­mui, bu­vo pa­skelb­ tas cu­na­mio pa­vo­jus. JAV Geo­lo­gi­jos tar­ny­ba nu­ro­dė, kad dre­bė­ji­mo stip­ ru­mas sie­kė 7,3 ba­lo. Epi­cent­ras bu­vo už 245 km nuo Ja­po­ni­jos Hon­šiu sa­ los. Pa­sak eks­per­tų, to­kio ga­lin­gu­mo že­mės dre­bė­ji­mas ga­li su­kel­ti 0,5–2 m ban­gas. Ja­po­ni­jos pa­kran­tės re­gio­nai bu­vo sku­biai eva­kuo­ti. 2011 m. Ja­po­ ni­ją nu­siau­bu­sio cu­na­mio ban­gos sie­ kė apie 10–11 m. Per šią ne­lai­mę žu­vo 15 tūkst. žmo­nių, 3,2 tūkst. bu­vo pa­skelb­ ti din­gu­siais be ži­nios. BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės

Ti­kė­ji­mas be ge­rų dar­bų nie­ko ne­reiš­kia Ar­vy­das Bru­žas

90-me­tė aku­še­rė Re­gi­na Kor­sa­ kie­nė tūks­tan­čiams Lie­tu­vos vai­ kų pa­dė­jo iš­vys­ti pa­sau­lį. Vi­są gy­ ve­ni­mą gel­bė­ju­siai ki­tus, se­nat­vė­je ir pa­čiai pri­rei­kė pa­gal­bos. Mal­tie­ čiai, at­ve­žan­tys karš­to mais­to į na­ mus pa­gal pro­gra­mą „Mais­tas ant ra­tų“ – da­bar yra vie­ni iš ne­dau­ge­ lio žmo­nių, ku­riuos Re­gi­na ma­to. „Jau pa­čio­je jau­nys­tė­je pa­ty­riau di­džiu­lių iš­ban­dy­mų, – pa­sa­ko­ja Re­gi­na. Po klu­bo ope­ra­ci­jos mo­ te­ris vos ju­da, to­dėl sė­di ant so­ fos, remdamasi į di­džiu­lį ra­men­tą su spe­cia­lia iš­gaub­ta at­ra­ma al­kū­ nei. – Su­bom­bar­duo­ta­me Vil­niu­je bai­gu­si aku­še­rių mo­kyk­lą, ne­sto­ ko­da­ma jau­nat­viš­ko mak­si­ma­liz­ mo, bū­da­ma dvi­de­šimt­me­tė pa­si­ pra­šiau skir­ti ten, kur sun­kiau, kur ypač rei­kia spe­cia­lis­tų. Pra­šy­mas bu­vo pa­ten­kin­tas – jau­na spe­cia­ lis­tė pa­te­ko į Jo­niš­kio ra­jo­ną dirb­ti aku­še­re. To­mis die­no­mis ji be­veik kas­nakt iš­girs­da­vo bel­di­mą į du­ris. Pa­žiū­rė­da­vo pro lan­gą – sto­vi ro­ gės. Va­di­na­si, rei­kės va­žiuo­ti į kai­ mą pas gim­dy­vę. „Tūks­tan­čiai vai­kų atė­jo į pa­sau­lį su ma­no pa­gal­ba, – ty­liai kal­ba se­ nu­tė. Jos vei­du nu­si­ri­ta švel­ni to­ li­mų die­nų pri­si­mi­ni­mų ban­ge­ lė.  – Nė vie­no jų ne­pra­žu­džiau, ne­pa­da­riau nė vie­nos klai­dos. Lin­ kiu, kad ir da­bar jiems vis­kas bū­ tų ge­rai.“ „Ži­no­ma, no­rė­jo­si ir į šo­kius nuei­ti, ir su drau­gė­mis pa­bū­ti, – šyp­so­si Re­gi­na. – Vis dėl­to vi­sų svar­biau­sia man bu­vo dar­bas, pa­ rei­ga. O ir lai­ko ne­bu­vo. Esu ti­kin­ti, daug skai­tau Šven­tą­jį Raš­tą. Kar­ tu ži­nau, kad vien ti­kė­ji­mo ne­pa­ kan­ka. Tu­ri­me pa­dė­ti sa­vo ar­ti­mui, da­ry­ti ge­rus dar­bus. Ti­kė­ji­mas be ge­rų dar­bų nie­ko ne­reiš­kia. Kris­ tus ne tik skel­bė ti­kė­ji­mą, bet ir

Galimybė paremti Šiuo me­t u kiek­v ie­nas ga­l i pa­rem­t i ak­ci­ją „Mal­tie­čių sriu­ba 2012“, skam­ bin­da­mas ar­ba siųs­da­mas ži­nu­tę trum­pai­siais nu­me­r iais 1416 – au­ka 2 li­tai, 1418 – au­ka 10 li­tų. Taip pat per­ ves­da­mas į spe­cia­l ią ak­ci­jos „Mal­ tie­čių sriu­ba 2012“ ban­ko są­skai­tą: LT294010042403974431.

„„Grą­ža: per il­gą gy­ve­ni­mą daug sve­ti­miems žmo­nėms pa­dė­ju­si R.Kor­sa­kie­nė šian­dien pa­ti no­riai prii­ma iš­

Ak­ci­ją vai­ni­kuos kon­cer­tas „Mal­tie­ čių sriu­ba 2012“, ku­r į LRT te­le­v i­z i­ja trans­liuos gruo­džio 25 d. va­ka­rą. Ja­ me vi­sa Lie­tu­va pa­ro­dys sa­vo rū­pes­ tį ir mei­lę tiems, ku­rie gra­žiau­sius sa­ vo gy­ve­ni­mo me­tus ati­da­vė kur­da­ mi Lie­t u­vai, o da­bar me­tas MUMS jais pa­si­r ū­pin­t i. Su­si­bū­rę kil­n iam tiks­lui tik­rai ga­li­me jiems pa­dė­ti.

ties­tą pa­gal­bos ran­ką.

vi­są lai­ką pa­dė­jo žmo­nėms – gy­ dė, da­li­jo duo­ną, da­rė ste­buk­lus. Štai čia ir yra tik­ra­sis ti­kė­ji­mas – ne tik mels­tis, bet ir da­ry­ti ge­rus dar­bus, pa­dė­ti.“ Re­gi­na pri­si­me­na, kad kar­tą so­ viet­me­čiu, su­ži­no­ju­si, jog vie­na­ me rū­sy­je gy­ve­na ge­ne­ro­lo naš­ lė – la­bai ap­leis­ta, ba­dau­ja, nuė­jo pa­žiū­rė­ti ir pa­si­bai­sė­jo. Be­veik de­ vy­nias­de­šimt­me­tė po­nia Jad­vy­ga iš tie­sų gy­ve­no sa­vo bu­vu­sio na­mo rū­sy­je ir tie­siog ne­tu­rė­jo ko val­gy­ ti: pen­si­jos ne­gau­da­vo, vi­sas tur­tas bu­vo atim­tas. Re­gi­na nu­ta­rė se­nu­tę pa­glo­bo­ ti. „Kaip į tai žiū­rė­jo jū­sų šei­ma? – klau­siu Re­gi­nos. – Ar neprieštaravo?“ „Ką jūs, – sa­ko ji. – Na­miš­kiai ne tik ne­si­prie­ši­no, bet ir pa­tys ska­ti­no. At­si­me­nu, kas­kart, sė­ dant val­gy­ti, vy­ras vis neuž­mirš­ da­vo pa­klaus­ti: „Ar nu­ne­šei Jad­ vy­gai val­gy­ti?“ Ma­no vy­ras pa­ts la­bai daug ken­tė­jo, daug me­tų bu­ vo la­ge­ry­je, ži­no­jo, kaip svar­bu pa­

dė­ti ki­tiems. Kai jį suė­mė, li­kau su 11 mė­ne­sių kū­di­kiu. Vy­ras ka­lė­jo de­šimt me­tų, ta­čiau grį­žo gy­vas... Da­bar jis jau mi­ręs, mi­rė ir duk­tė. Li­ko tik sū­nus, ta­čiau jis psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nė­je, re­miu jį iš sa­vo pen­si­jos.“

Kiek to­kių, ku­rie pri­kaus­ty­ti prie lo­ vos, pa­ra­ly­žiuo­ti. Jiems rei­kia pa­dė­ti. Re­gi­na pa­ti ir­gi bu­vo suim­ta, įmes­ta į sau­gu­mo rū­sius Šiau­liuo­ se, nes drau­ga­vo su Rė­ky­vos elekt­ ri­nės di­rek­to­riaus duk­te­ri­mi. Po šia elekt­ri­ne so­vie­tų sau­gu­mas su­ra­ do par­ti­za­nų bun­ke­rį, ku­ria­me slė­ pė­si 11 žmo­nių. Į bun­ke­rį pri­mė­tę gra­na­tų, sau­gu­mie­čiai juos iš­žu­dė. Elekt­ri­nės di­rek­to­rių iš­kart nu­šo­ vė, o jo duk­te­rį ir Re­gi­ną suė­mė. Po ku­rio lai­ko ją pa­lei­do, ta­čiau dar

apie dve­jus me­tus se­kė. Tu­rė­jo Re­ gi­na kar­tą ir gim­dy­mą priim­ti par­ ti­za­nų že­mi­nė­je. At­si­me­na, ve­žė ją už­riš­to­mis aki­mis daug va­lan­dų, kol pa­sie­kė miš­ko glū­du­mą. Pri­si­ pa­žįs­ta, kad bu­vo la­bai bai­su. Kaip gy­ve­na Re­gi­na da­bar, ko­kios pro­ble­mos ją var­gi­na? „Se­no žmo­ gaus gy­ve­ni­mas sun­kus, nes ne­ga­li pa­ts ap­si­tar­nau­ti, – da­li­ja­si min­ti­ mis se­nu­tė. – Vi­są lai­ką esi pri­klau­ so­mas nuo ki­tų. Išoperavo klu­bą, vos ju­du. Di­de­lė pa­gal­ba man yra mal­tie­čių ve­ža­ma karš­ta sriu­ba. Daug bend­rau­ja­me su sa­va­no­riu Man­tu, ku­ris man ją at­ve­ža. Daž­ nai su juo pa­kal­ba­me ir apie krep­ ši­nį. Esu spor­to meist­rė, žai­džiau Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė­je, or­ ga­ni­za­vau Vil­niaus mies­to mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­nę. Mal­tie­čių pa­ra­ ma man tik­rai la­bai daug reiš­kia.“ Di­džiau­sia mo­ters pro­ble­ma – ap­leis­tas bu­tas už sie­nos, kai iš jo iš­kė­lė aso­cia­lius gy­ven­to­jus, rin­ku­ sius ir na­muo­se kau­pu­sius šiukš­les.

Iki šiol bu­tas sto­vi tuš­čias, ne­šil­ do­mas, iš jo sklin­da šal­tis, at­bė­ga grau­ži­kai, ta­ra­ko­nai. Jie pa­tek­da­ vo pas Re­gi­ną per sky­les sie­no­ je, di­džiu­lės žiur­kės bu­vo pra­dė­ ju­sios nak­ti­mis laks­ty­ti po bu­tą. Re­gi­na la­bai jų bi­jo­da­vo, net mie­ go­da­vo prie už­deg­tos švie­sos. Da­ bar, pa­de­dant kai­my­nams, pa­dė­tis kiek pa­ge­rė­jo, ta­čiau ap­leis­tas bu­ tas vis tiek sto­vi tuš­čias, o Re­gi­nos na­muo­se drėg­na ir šal­ta. „Man dar ne taip blo­gai, – tvir­ ti­na se­nu­tė. – Dar ga­liu šiek tiek paei­ti. O kiek to­kių, ku­rie pri­kaus­ ty­ti prie lo­vos, pa­ra­ly­žiuo­ti. Jiems rei­kia pa­dė­ti.“ Mal­tie­čių pro­jek­to „Mais­tas ant ra­tų“ 15-oje Lie­tu­vos mies­tų to­kių pa­gal­bos rei­ka­lin­gų žmo­nių kaip Re­gi­na – daug: yra ir ne­vaikš­tan­ čių, ir sun­kiai ser­gan­čių. Vi­si vie­ ni­ši, pri­klau­so­mi nuo sve­ti­mų pa­ gal­bos. Karš­tas mais­tas ir mal­tie­čių sa­va­no­rių ap­si­lan­ky­mas jiems – vie­nin­te­lė li­ku­si pa­guo­da.


2012-12-08 Kauno diena