Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, GRUODŽIO 6, 2012

www.kl.lt

285 (19 586)

10

82AC6?A.162;6@ 4?B<1 6<# 

ab_aN`-QVR[NYa ?RQNXa\_Vb` @aN`f`4bQNcVĂ&#x2DC;Vb`

turtas

LaimÄ&#x2014;ti kovÄ&#x2026;

D.Ke­re­keĹĄ pa­mo­kÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­no ta­ry­bÄ&#x2026;.

Miestas 2p.

Nu­siaub­ti Fi­li­pi­nai ban­do at­si­gau­ti po ga­lin­giau­sio per du de­ťimt­me­Ä?ius tai­fō­no.

Pasaulis 13p.

Pat­rauk­liau­si mies­tai â&#x20AC;&#x201C; Vil­nius ir Klai­pÄ&#x2014;­da.

Paprastiems Ĺžmo nÄ&#x2014;ms geriausia Vilniuje, versli ÄŻsikurti ninkams â&#x20AC;&#x201C; Klai pÄ&#x2014;doje, o KaunÄ&#x2026; pagal Lietu vos laisvosios rinkos instituto (LLRI) suda rytÄ&#x2026; bendrÄ&#x2026; ĹĄa lies savivaldybiĹł indeksÄ&#x2026; len kia net PanevÄ&#x2014; Ĺžys. vertinant mies tus pagal patrauk TaÄ?iau, lumÄ&#x2026; investuotojams, visiems trims ĹĄalies didmiesÄ?iams kojÄ&#x2026; kiĹĄa per dideli mo kesÄ?iai. GintarÄ&#x2014; Mice

g.miceviciute@

dÄ&#x2014;l investuoto jĹł pinigĹł pade

viÄ?iĹŤtÄ&#x2014;

riauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitiki nÄ&#x2122;s Ĺ˝.Ĺ ilÄ&#x2014;nas. Vertindami mies tus, kiek palan Net geriausi tu kios sÄ&#x2026;lygos norin ri trĹŤkumĹł tiems juose in LLRI sudaryta vestuoti, didĹžiau me siÄ&#x2026; dÄ&#x2014;mesÄŻ spe riose geriausiai savivaldybiĹł, ku- tai skyrÄ&#x2014; savivaldybiĹł duo cialisuĹžtikrinama ĹžmoniĹł ekonominÄ&#x2014; menims apie investi lais vietÄ&#x2026; antrus me vÄ&#x2014;, sÄ&#x2026;raĹĄe pirmÄ&#x2026; mokesÄ?iĹł cijas bei plÄ&#x2014;trÄ&#x2026; ir ÄŻvairiĹł tus iĹĄ eilÄ&#x2014;s uĹži dy KlaipÄ&#x2014;da. Suda ma turto (NT), dĹžiui â&#x20AC;&#x201C; nekilnojamojo rant indeksÄ&#x2026; valstybinÄ&#x2014;s Ĺže buvo mos bei vertinamos de mÄ&#x2014;s nuomokesÄ?iui uĹž vy verslo liudisavivaldybÄ&#x2014;s sri nios kiekvienos jimus. tys â&#x20AC;&#x201C; komuna linis ĹŤkis, ĹĄvietimas, sveikata, socia nÄ&#x2014; rĹŤpyba, in livesticijos bei plÄ&#x2014;tra, mokesÄ?iai, biu dĹže dymas bei admi tas ir turto valnist Surinkusi 69,4 racijos darbas. balo iĹĄ ĹĄimto galimĹł KlaipÄ&#x2014;da aplen toje likusÄŻ VilniĹł kÄ&#x2014; antroje viesidĹŤrusÄŻ KaunÄ&#x2026;, bei ketvirtoje attreÄ?iÄ&#x2026; vietÄ&#x2026; ĹĄia reitinge uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; me PanevÄ&#x2014;Ĺžys. Specialistai sudarÄ&#x2014; ne vivaldybiĹł indek tik bendrÄ&#x2026; sasÄ&#x2026;, bet surikia miestus pagal vo patrauklumÄ&#x2026; gyventojams, in vestuotojams ir administracijos darbÄ&#x2026;. PaaiĹĄkÄ&#x2014;jo, kad Ĺ˝ilvinas Ĺ ilÄ&#x2014;nas: patraukliausias miestas gyven ti â&#x20AC;&#x201C; Vilnius, ant je vietoje KlaipÄ&#x2014; roVerslininkai da, treÄ?ioje â&#x20AC;&#x201C; Kauateina nas. TaÄ?iau sÄ&#x2026; raĹĄe, kuriame pas valdinin miestai ÄŻvertinti pa kus ir gal galimybes kurti naujÄ&#x2026; verslÄ&#x2026;, si bando ÄŻtikin ď ŽYpatybÄ&#x2014;s: tua ti, kad XVRXcVR[N`ZVR` kia. Ä&#x152;ia pirmau cija visiĹĄkai kitoaN`ab_VNa_N` jiems leistĹł pra ja KlaipÄ&#x2014;da, po aVV`XV_aV[bZ yra PanevÄ&#x2014;Ĺžys jos dÄ&#x2014;ĂşXb_VR]NQĂ&#x203A; to galimĹł. TaÄ?iau ir Palanga, o Vil aĂş]N`VVZaVV[ ti verslÄ&#x2026;. Taip nius ir Kaunas lieka cR`ab\a\WĂş]V nui uĹž patvirtin specialistai Kau- centais neturi [VTb` uĹž trejetuko ri  tus mokesÄ?iĹł ta nuo pajamĹł bĹł. â&#x20AC;&#x17E;Net ir geriau bĹŤti, tai skati ir rifus proc.â&#x20AC;&#x153;, skyrÄ&#x2014; 26,1 balo, siai ÄŻvertinta sa na koâ&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; V.Ĺ˝ukaus siekÄ&#x2014; 90 slaugas teikian Vil valdybÄ&#x2014; nesurin viÄ?iĹł ÄŻmoniĹł ar kas. dÄ&#x2014;l jie LLRI suda niui â&#x20AC;&#x201C; vos 6,3, torupcijÄ&#x2026;. ko Instituto ÄŻstaigĹł kon ry do, kad yra kur 100 balĹł, tai romiestĹł, patrauk tame reitinge tarp skaiÄ?iavo, specialistai taip pat vyk kurencijÄ&#x2026;, savo funkcijoms tobulÄ&#x2014;ti. Be to, liausiĹł investuo dyti pasitelkia kiek savivaldy kurios net ge kai jams, ir atsidĹŤrÄ&#x2014; to- veikian efektyviau veiriau Ä?iĹł ĹŤkio subjek bÄ&#x2014;se yra kiantÄŻ privatĹłjÄŻ uĹž borto. sritys ÄŻvertintos siĹł savivaldybiĹł sektoriĹł. Savi tĹł, valdi- dy ninkĹł klausÄ&#x2014;, valbÄ&#x2014;s, kurios LLRI preziden prastaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; ar SiĹŤlo maĹžinti tas Ĺ˝ilvinas Ĺ i se investuotojamsyra jĹł teritorijo- mokesÄ?iais, neapkrauna ĹžmoniĹł mokesÄ?ius lÄ&#x2014;nas. kuria palankias Nors pagal ma SavivaldybiĹł sklypĹł su patvir paruoĹĄtĹł ĹžemÄ&#x2014;s gas vers sÄ&#x2026;lyindekso tyrimo Verslininkams lui, nuolat tintais de ticijas, tenkan terialines inves- dovas ir va- planais â&#x20AC;&#x201C; sunkumai Ä?ias vienam gy LLRI vyresny ir bĹŤtina infrast taliaisiais nistracinÄ&#x2122; ir biu maĹžina admiKodÄ&#x2014;l pagal ĹĄÄŻ sis vento eks jui, perruk tas Vil indeksÄ&#x2026; Vilnius tĹŤra. nius lenkia Klai Vytautas Ĺ˝ukaus Kaip blogos sa sugeba pritrauk rokratinÄ&#x2122; naĹĄtÄ&#x2026;, Kaunas neatro bei KaunÄ&#x2026;, pÄ&#x2014;dÄ&#x2026; ir Vilniu kas vivaldybiĹł vys ti daugiau inves do patrauklus bendrÄ&#x2026; balÄ&#x2026; je, Kaune ir Klai teigÄ&#x2014;, kad mosi tendenci ty- cijĹł, jose tiinvessosti tuotojams ir ko jos vertintinos pÄ&#x2014;doje moatsiranda dau kie didĹžiausi Klai- patrauklumo investuoto nei dÄ&#x2014;l kesÄ?iai verslinin giau darbo kams per dide- â&#x20AC;&#x201C; didÄ&#x2014;janÄ?ios skolos, kren ĹĄios vietĹł, ĹžmonÄ&#x2014;s gau jams LLRI li. pÄ&#x2014;dos pranaĹĄu specialistai su na mai? Pasak Ĺ˝.Ĺ i Val di tan des dininkams su materialiniĹł maĹžino uĹž per lÄ&#x2014; didĹžiausia did investicijĹł skai tis jamasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s V.Ĺ˝u nes pama dide- tamÄ&#x2026; miesÄ?iĹł proble no, lius mokesÄ?ius. Ä?ius, ĹžemÄ&#x2014;s, NT, vers Ĺžinus kin- neskelbiama kauskas. ma ta, kad valdininkai didelÄ&#x2014; dalis lo liudijimĹł 2010-aisiais daĹž vieĹĄojo pir vienam Vilniaus mokesÄ?iĹł dalÄŻ, norinÄ?iĹł sitaikyti prie vers nai nelinkÄ&#x2122; pri- gyvento investuoti lĹŤs kimo konkursĹł ir neraciona- AtsiĹžvelgÄ&#x2014; ne ÄŻ viskÄ&#x2026; miestuose galÄ&#x2014; jui teko 6984 lininkĹł. sprendimai, su tĹł padaugÄ&#x2014;ti. litai invesâ&#x20AC;&#x17E;Verslininkai ticijĹł, klaipÄ&#x2014;die sijÄ&#x2122; su apleistais Tiesa, LLRI prezidentas Ĺ˝.Ĺ i Verti- pasta nant patrauklu ateina pas val Ä?iui â&#x20AC;&#x201C; 4776 litai, lÄ&#x2014;nas tais pripaĹžino, kad mÄ&#x2026; investuoto ninkus ir bando dio didĹžiulis vertinant savi jams, privati â&#x20AC;&#x201C; jie nei naudojami, nei ÄŻtikinti, kad jiems kaunieÄ?iui â&#x20AC;&#x201C; 3577 litai, ĹĄalies sostinÄ&#x2014;s valdybes, ÄŻ kai ku zuojami. ir tai ma- trĹŤ leistĹł pradÄ&#x2014;ti Ĺžiau uĹž visĹł sa Vilniaus riuos kriterijus verslÄ&#x2026;. Taip ne kumas bu â&#x20AC;&#x17E;Manome, kad vivaldybiĹł vidur neturi kuris sie bĹŤti, tai skati geriausia Ĺžmo- buvo atsiĹžvelgta: neÄŻvertin kÄŻ, di skolose. vo ir tai, kad jis sken- gui na kia 4363 litus. ta, savivaldybÄ&#x2014; nÄ&#x2014;ms turi bĹŤ korupcijÄ&#x2026;. Ĺ˝moyra tokia, ku- laimingi yra ĹžmonÄ&#x2014;s gy kiek Vilnius ir KlaipÄ&#x2014; ti leidĹžiama â&#x20AC;&#x17E;2011 m. pabai vendada uĹž investici mi konkreÄ?iame veik goje skolĹł netu- ri taupo mokesÄ?iĹł mokÄ&#x2014; tuomet gyven jas rÄ&#x2014;jo tik mieste ar rajo tojĹł pi- kiek ti visiems bus ti, ir plÄ&#x2014;trÄ&#x2026; surinko vienodÄ&#x2026; nigus, gyvena Vilniaus rajo ne, balĹł teri ge- â&#x20AC;&#x201C; po 70,2, Kaunas â&#x20AC;&#x201C; 58,5 ba skaiÄ?iĹł no rajono savival no ir Visagi- skaidriai nau pagal savo pajamas, kai, Pa torijos priĹžiĹŤrÄ&#x2014;tos estetiĹĄdybÄ&#x2014;s. Vilniaus lo iĹĄ ĹĄim- mies langa negavo doja pliuso vien uĹž te buvo didĹžiau savo veiklos sri biudĹžeto lÄ&#x2014;ĹĄas, tai, kad turi jĹŤrÄ&#x2026;, o Vil sia skola protyse neriboja nius â&#x20AC;&#x201C; uĹž tai, var- kad yra totojĹł pasirin kimo, skatina didelis ir vadi namas pa- tine. Ĺ˝.Ĺ i lÄ&#x2014;nas mano, kad sosdaĹžnai diena.lt

A\Z\B_ORYV\ [V\/39[b\ a_

Ĺ iandien priedas

S.Pau­li­kas ver­Şia­si ÄŻ lais­vÄ&#x2122; PraÄ&#x2014;­jus pen­ke­riems me­tams po tra­ge­ di­jos Alek­sand­ri­ jo­je, kai gir­tas po­ li­ci­nin­kas pra­Şu­ dÄ&#x2014; tris iĹĄ mo­kyk­los Ä&#x2014;ju­sius ket­vir­to­kus, ĹĄios krau­pios ava­ri­ jos kal­ti­nin­kas Sau­ lius Pau­li­kas pra­ťo­si ÄŻ lais­vÄ&#x2122;.

da ir lankstu

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Ai, tik tiek.â&#x20AC;&#x153; Pa­reiť­kÄ&#x2014; po­li­ti­kas Vid­man­tas PleÄ?­kai­tis, iť­gir­dÄ&#x2122;s, kad vie­nas mies­te sklin­dan­Ä?io dvo­ko ty­ri­mas kai­nuo­ja 1,5 tĹŤkst. li­tĹł.

2p.

UĹž kie­mus mo­kÄ&#x2014;­ti dar ne­rei­kÄ&#x2014;s Li­na Bie­liaus­kai­tÄ&#x2014; l.bieliauskaite@kl.lt

Cent­ri­nÄ&#x2014;s uos­ta­mies­Ä?io da­lies gy­ ven­to­jai bent trum­pam ga­li leng­ viau at­si­kvÄ&#x2014;p­ti â&#x20AC;&#x201C; nuo ar­tÄ&#x2014;­jan­Ä?iĹł me­tĹł sau­sio 1-osios rink­lia­vos uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; kie­muo­se mo­kÄ&#x2014;­ti dar ne­rei­kÄ&#x2014;s.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Ver­tins ir vie­nuo­lÄ&#x2014;

Ĺ ian­dien iki pie­tĹł Vil­niaus pa­tai­sos na­mĹł ko­mi­si­ja svars­tys ĹĄio nu­teis­ to­jo pra­ťy­mÄ&#x2026; iť­leis­ti jÄŻ pir­ma lai­ko. Jis jau yra at­li­kÄ&#x2122;s dau­giau nei pu­sÄ&#x2122; skir­to­sios de­vy­ne­riĹł me­tĹł ne­lais­ vÄ&#x2014;s baus­mÄ&#x2014;s. Pa­gal nau­jÄ&#x2026;­jÄŻ Pro­ba­ci­jos ÄŻsta­ty­mÄ&#x2026; ĹĄÄŻ klau­si­mÄ&#x2026; svars­tys iĹĄ vi­suo­me­nÄ&#x2014;s vei­kÄ&#x2014;­jĹł ir lais­vÄ&#x2014;s atÄ&#x2014;­mi­mo ÄŻstai­gos dar­buo­to­jĹł su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. Ar re­ko­men­duo­ti S.Pau­li­kÄ&#x2026; iť­leis­ti ÄŻ lais­vÄ&#x2122;, be pa­rei­gō­nĹł, sprÄ&#x2122;s Ka­li­niĹł glo­bos drau­gi­jos na­rys, vie­nuo­ lÄ&#x2014; se­suo Be­ne­dik­ta, Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bÄ&#x2014;s at­sto­vÄ&#x2014; bei dar vie­nas su Ka­lÄ&#x2014;­ji­mĹł de­par­ta­men­tu ne­su­si­jÄ&#x2122;s as­muo.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Po­zi­ci­ja: S.Pau­li­kas iki pat teis­mo pro­ce­so pa­bai­gos ne­pri­si­pa­Şi­no ava­ri­jÄ&#x2026; ÄŻvyk­dÄ&#x2122;s bō­da­mas gir­tas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr. 

Nau­jos tvar­kos ÄŻsi­ga­lio­ji­mo da­tÄ&#x2026; ke­ti­na­ma nu­kel­ti pus­me­Ä?iui. Klai­ pÄ&#x2014;­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas va­kar pa­tvir­ti­no, jog prin­ ci­pi­nis po­li­ti­nis su­ta­ri­mas ĹĄiuo klau­si­mu jau priim­tas. â&#x20AC;&#x17E;Apie tai bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma ne tik koa­li­ci­jo­je, bet ir pla­tes­nia­me kon­teks­te, nes ar­tÄ&#x2014;­jant tvar­kos ÄŻsi­ ga­lio­ji­mo da­tai kaip iĹĄ gau­sy­bÄ&#x2014;s ra­ go pa­si­py­lÄ&#x2014; ÄŻvai­riau­siĹł pa­siō­ly­mĹł, pa­pil­dy­mĹł. Tad bu­vo su­tar­ta, kad nau­ja­jai tvar­kai, ku­ri su­si­ju­si su rink­lia­va pa­sta­tams pri­skir­to­se te­ ri­to­ri­jo­se â&#x20AC;&#x201C; liau­diť­kai ta­riant, kie­ muo­se, pus­me­Ä?iui skelb­si­me tam tik­rÄ&#x2026; mo­ra­to­riu­mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo V.Grub­liaus­kas.

3

KiekvienÄ&#x2026; penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x153; iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ&#x2026; vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I â&#x20AC;&#x201C; poilsio diena, II-III-IV-V-VII â&#x20AC;&#x201C; 10.00 â&#x20AC;&#x201C; 18.00, VI â&#x20AC;&#x201C; 10.00 â&#x20AC;&#x201C; 19.00

mas


2

KETVIRTADIENIS, GRUODŽIO 6, 2012

miestas

KlaipÄ&#x2014;dos ra­jo­no ta­ry­ba tu­rÄ&#x2014;s pa­klus­ti teis­mo spren­di­mui As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­ mas ÄŻpa­rei­go­jo Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ta­ry­bÄ&#x2026; pa­keis­ti ko­ mi­te­tĹł su­dÄ&#x2014;­tÄŻ â&#x20AC;&#x201C; po po­li­ti­niĹł per­ mai­nĹł jo­se pa­Şeis­tos val­dan­Ä?ių­jĹł ir opo­zi­ci­jos pro­por­ci­jos.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ken­Ä?ia: ne­ma­lo­niais kva­pais daŞ­niau­siai skun­dĹžia­si pie­ti­nÄ&#x2014;s mies­to

da­lies gy­ven­to­jai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su smar­ve ko­vos ty­ri­mais

Per­nai po po­li­ti­niĹł jÄ&#x2014;­gĹł per­si­da­li­ji­ mo Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­ne ta­ry­bos opo­ zi­ci­ja pa­reiť­kÄ&#x2014; pre­ten­zi­jas dÄ&#x2014;l vie­tĹł pa­si­da­li­ji­mĹł ko­mi­te­tuo­se. EsÄ&#x2026; tu­rÄ&#x2014;­jo bō­ti per­Şiō­rÄ&#x2014;­ta ko­mi­ te­tĹł su­dÄ&#x2014;­tis, nes pa­gal Vie­tos sa­vi­ val­dos ÄŻsta­ty­mÄ&#x2026; tu­ri bō­ti lai­ko­ma­si dau­gu­mos-ma­Şu­mos at­sto­va­vi­mo prin­ci­po. â&#x20AC;&#x17E;Pa­ra­ťÄ&#x2014;­me tei­ki­mÄ&#x2026;. Bet me­ras pa­reiť­kÄ&#x2014;, kad vis­kas yra ge­rai ir jis ne­ma­to pa­grin­do vyk­dy­ti tei­

ki­mo, to­dÄ&#x2014;l krei­pÄ&#x2014;­mÄ&#x2014;s ÄŻ teis­mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s at­sto­vÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­re­keĹĄ pri­mi­nÄ&#x2014; gin­Ä?o pra­dĹžiÄ&#x2026;. Pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mas priÄ&#x2014;­ mÄ&#x2014; spren­di­mÄ&#x2026; Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s at­sto­ vÄ&#x2014;s nau­dai, tÄ&#x2026; pa­tÄŻ pa­tvir­ti­no ir Vy­ riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas. To­dÄ&#x2014;l per mÄ&#x2014;­ne­sÄŻ nuo spren­di­mo priÄ&#x2014;­mi­mo, tai yra iki Nau­jų­jĹł me­ tĹł, ra­jo­no po­li­ti­kai pri­va­lo pa­keis­ ti ko­mi­te­tĹł su­dÄ&#x2014;­tÄŻ. Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas DaÄ?­kaus­kas lai­kÄ&#x2014;­si nuo­sta­tos, kad jei 14 ta­ry­bos na­riĹł â&#x20AC;&#x201C; val­dan­Ä?ių­jĹł, opo­zi­ci­jos â&#x20AC;&#x201C; 13, tai pen­kiuo­se ko­ mi­te­tuo­se val­dan­tie­ji tu­ri iť­lai­ky­ ti dau­gu­mÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Pa­tei­kÄ&#x2014;­me uŞ­klau­si­mÄ&#x2026;, at­sa­ky­ mo kol kas ne­ga­vo­me. Ti­kÄ&#x2014;­ki­mÄ&#x2014;s, kad jie teis­mo spren­di­mÄ&#x2026; vyk­dysâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; D.Ke­re­keĹĄ.

Â&#x201E;Â&#x201E;Lai­mÄ&#x2014;­ji­mas: teis­mas pri­pa­Şi­no,

kad D.Ke­re­keĹĄ tei­ki­mas Klai­pÄ&#x2014;­dos ra­jo­no ta­ry­bai bu­vo tei­sin­gas.

Uos­ta­mies­Ä?io vi­suo­me­ni­nin­kai ir po­li­ti­kai siō­lo grieŞ­tin­ti smar­vÄ&#x2014;s kont­ro­lÄ&#x2122; mies­te. Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s bus pra­ťo­ma skir­ti lÄ&#x2014;­ťų klai­ pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł gy­ve­ni­mÄ&#x2026; kar­ti­nan­Ä?iĹł kva­pĹł ty­ ri­mams. Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Ĺ i pro­ble­ma tre­Ä?ia­die­nÄŻ bu­vo svars­ to­ma jung­ti­nia­me Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to bei Sa­vi­ val­dy­bÄ&#x2014;s bend­ruo­me­nÄ&#x2014;s svei­ka­tos ta­ry­bos po­sÄ&#x2014;­dy­je. JĹł na­riai tvir­ti­no, kad lan­kÄ&#x2014;­si ne vie­no­je ÄŻmo­nÄ&#x2014;­je, dÄ&#x2014;l ku­riĹł bu­vo su­ lauk­ta gy­ven­to­jĹł nu­si­skun­di­mĹł. Sa­v i­val­dy­b Ä&#x2014;s bend­r uo­m e­n Ä&#x2014;s svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ar­ tō­ras Raz­ba­daus­kas at­krei­pÄ&#x2014; dÄ&#x2014;­me­ sÄŻ, jog klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai skun­dĹžia­si, kad mies­tas smar­di­na­mas ne dar­bo die­ no­mis, o sa­vait­ga­liais ir nak­ti­mis. Po­li­ti­kas siō­lÄ&#x2014; kreip­tis ÄŻ sa­vi­val­ dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­nist­ra­ci­jÄ&#x2026;, kad ĹĄi skir­tĹł lÄ&#x2014;­ťų kva­pĹł ty­ri­mams ne dar­bo me­ tu at­lik­ti. Per pus­me­tÄŻ siō­lo­ma or­ ga­ni­zuo­ti tris to­kius pa­tik­ri­ni­mus. Jie bō­tĹł ne­pla­ni­niai ir ren­gia­ mi penk­ta­die­nio va­ka­rais, ĹĄeť­ta­ die­niais ir sek­ma­die­niais, neÄŻs­pÄ&#x2014;­ jus ÄŻmo­niĹł, ku­rios, kaip ÄŻta­ria­ma, smar­di­na mies­tÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Ta­da ga­lÄ&#x2014;­tu­me ÄŻsi­ti­kin­ti, ar gy­ ven­to­jĹł skun­dai yra ob­jek­ty­vĹŤs, ar ÄŻmo­niĹł iť­me­ta­mų­jĹł me­dĹžia­gĹł kie­kis iť­ties ne­vir­ťi­ja nor­mĹł, ir im­tis prie­ mo­niĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; siō­lÄ&#x2014; A.Raz­ba­daus­kas. Pa­sak pir­mi­nin­ko, vie­nas toks ty­ri­mas kai­nuo­ja 1,5 tĹŤkst. li­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ai, tik tiek. Ko­dÄ&#x2014;l ne 30 tĹŤkst.?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄmaikť­ta­vo ta­ry­bos na­rys Vid­ man­tas PleÄ?­kai­tis. A.Raz­ba­daus­kas pa­sa­ko­jo, kad Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s bend­ruo­me­nÄ&#x2014;s svei­ ka­tos ta­ry­bos na­riai lan­kÄ&#x2014;­si ne vie­ no­je ÄŻmo­nÄ&#x2014;­je, iĹĄ ku­riĹł sklin­dan­Ä?iais kva­pais skun­dĹžia­si gy­ven­to­jai. Anot jo, to­kiĹł vi­zi­tĹł me­tu ÄŻsi­ti­ kin­ta, kad di­dĹžiau­sias smar­din­to­jas â&#x20AC;&#x201C; bend­ro­vÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dos kar­to­nasâ&#x20AC;&#x153; va­ly­mo ÄŻren­gi­niai. DÄ&#x2014;l to pa­siō­ly­

Ar­tō­ras Raz­ba­daus­kas:

Gal bend­ro­vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Klai­ pÄ&#x2014;­dos kar­to­nasâ&#x20AC;&#x153; sa­ vo va­ly­mo ÄŻren­gi­ nius ga­lÄ&#x2014;­tĹł pri­jung­ti prie ÄŻmo­nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­ dos van­duoâ&#x20AC;&#x153; ÄŻren­gi­ niĹł? Pas­ta­rie­ji yra mo­der­nĹŤs.

ta pa­si­kvies­ti ĹĄios ÄŻmo­nÄ&#x2014;s va­do­vÄ&#x2026; ÄŻ po­sÄ&#x2014;­dÄŻ ir ap­tar­ti pro­ble­mas. â&#x20AC;&#x17E;Gal bend­ro­vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dos kar­to­ nasâ&#x20AC;&#x153; sa­vo va­ly­mo ÄŻren­gi­nius ga­lÄ&#x2014;­ tĹł pri­jung­ti prie ÄŻmo­nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­ dos van­duoâ&#x20AC;&#x153; ÄŻren­gi­niĹł? Pas­ta­rie­ji yra mo­der­nĹŤs. Nuo jĹł ne­sklin­da joks kva­pasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ko­men­ta­vo A.Raz­ ba­daus­kas. Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­riai do­mÄ&#x2014;­jo­si, kur bō­ tĹł ima­mi kva­pĹł mÄ&#x2014;­gi­niai. Ta­Ä?iau su­tar­ta, kad tvar­ka bō­tĹł nu­sta­ty­ ta vÄ&#x2014;­liau. Po­li­ti­kai taip pat siō­lÄ&#x2014; pa­ si­kvies­ti ir ki­tĹł uos­ta­mies­tÄŻ smar­di­ nan­Ä?iĹł ÄŻmo­niĹł va­do­vus. Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai pri­ ta­rÄ&#x2014; krei­pi­mui­si ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­ nist­ra­ci­jÄ&#x2026;, kad bō­tĹł skir­ta lÄ&#x2014;­ťų kva­pĹł ty­ri­mams ne dar­bo me­tu.

!

B `V]_R[bZR_NcĂ?QVR[_NaĂ&#x;Â 8YNV]Ă&#x203A;QNÂ&#x2013; ZRaNZ`b  9aQ\cN[ĂşTNb`VaR cVaNZV[ĂşV_ZV[R_NYĂş`b R[R[Vb_V[XV[Ă&#x;=N`VĂ­YfZN`TNYV\WNVXVT_b\Q V\ Q 1NbTVNbV[S\_ZNPVW\`aRY%!# &$$ ]\_aNYRddd89Ya


3

KETVIRTADIENIS, GRUODŽIO 6, 2012

miestas Ati­da­ro ping­vi­nų pa­štą

Rodys persų kiną

Ni­do­je – nau­jos sta­ty­bos

Jū­rų mu­zie­jus ati­da­ro ping­vi­ nų pa­štą ir kvie­čia vai­kus ra­ šy­ti laiš­kus Ka­lė­dų Se­ne­liui. Iki Nau­jų­jų sa­vait­ga­liais 12.30 val. ping­vi­nai Ark­tis, Rū­kas ir Ais­tis ne tik lauks no­rin­čių­jų pa­bend­ rau­ti, bet ir ga­bens Ka­lė­dų Se­ ne­liui skir­tus laiš­kus. Šie­met sma­gią pra­mo­gą pra­tur­ti­no ir kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės.

Klaipėdos parodų rūmuose gruodžio 6–8 dienomis bus galima nemokamai pamatyti septynis iš Irano atkeliavusius vaidybinius filmus. Jie pasa­ koja apie tikėjimo išbandymą, šeimyninius konfliktus, karo poveikį visuomenei, socialinio paribio žmones. Filmai bus ro­ domi su titrais lietuvių kalba.

Šian­dien Ni­do­je bus įkas­ta sim­ bo­li­nė kap­su­lė, žy­min­ti nau­jų­ jų sta­ty­bų pra­džią. Pa­gal šiam kraš­tui bū­din­gą ar­chi­tek­tū­rą Pur­vy­nės gat­vė­je pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti pen­kis na­mus, ku­riuo­ se bus įreng­ti 24 bu­tai. Jie bus nuo­mo­ja­mi de­šimt­me­tį so­cia­ li­nio būs­to lau­kian­tiems vie­tos gy­ven­to­jams.

Po­li­ti­kai pasigedo gyvatvorės Rek­la­mos pa­slau­gų tei­kė­jai, sta­ty­da­mi sten­dus ski­ria­mo­ sio­se gat­vių juos­ to­se, iš­kir­to ir da­ lį čia au­gu­sių krū­ mų. Klai­pė­dos ta­ry­ bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­riai do­mė­ jo­si, ar to­kie veiks­ mai tei­sė­ti.

Dis­ku­si­ja. Šian­dien 17 val. I.Si­mo­nai­ ty­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­ jų sa­lė­je ren­gia­ma pa­skai­ta-dis­ku­si­ja apie hu­ma­nis­ti­nę pe­da­go­gi­ką – „Dva­ si­nis hu­ma­niz­mas – mo­kyk­los atei­tis“. Va­ka­ras. Šian­d ien 18 val. Klai­pė­dos et­no­k ul­t ū­ros cent­ro sa­lė­je (Dar­ž ų g. 10) vyks ne­mo­ka­mas jau­n i­mo va­ka­ ras „Vo­ž i­niai“ (dai­na­vi­mas, mu­zi­ka­vi­ mas, fil­mų per­ž iū­ros, rank­dar­biai). Kraš­t ie­č iai. Šiuo me­t u Klai­p ė­do­je gy­ve­nan­t ys, ta­č iau Tau­ra­gė­je gi­mę ir au­gę žmo­nės gruo­d žio 13-ąją 17.30 val. kvie­č ia­m i į vieš­bu­t į „Eu­ter­p ė“, kur vyks tra­di­ci­nis šven­t i­nis kraš­t ie­ čių su­si­ti­k i­mas. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos še­šių klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­nis­ la­va Žu­kaus­k ie­nė (g. 1922 m.), Ani­ce­ ta Jur­k ie­nė (g. 1923 m.), Vy­tau­tas Mu­ nius (g. 1932 m.), An­ta­nas Liu­t i­kas (g. 1934 m.), Ja­ni­na Pet­k ie­nė (g. 1937 m.), Ga­li­na Fe­do­to­va (g. 1947 m.).

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nau­ji rek­la­mi­niai sten­dai įreng­ti pa­grin­di­nių mies­to gat­vių – Tai­ kos pro­spek­to bei Ši­lu­tės plen­to – ski­ria­mo­sio­se va­žiuo­ja­mo­sios da­ lies juos­to­se. Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kui Aud­riui Vaiš­vi­ lai ki­lo įta­ri­mų, jog jų sta­ty­to­jai ne­ leis­ti­nai iš­re­ti­no ir krū­mus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Są­ly­gų są­va­dų po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­

Dienos telegrafas

„„Ža­la: sten­dą pa­sta­čiu­si įmo­nė ap­link jį iš­kir­to da­lį krū­mų. 

cia­lis­tas Min­dau­gas Pet­ru­lis už­ si­mi­nė, jog iš rek­la­mos pa­slau­gų tei­kė­jų sa­vi­val­dy­bė kas­met už­dir­ ba mi­li­jo­ną ir dau­giau li­tų. Val­di­nin­kas taip pat pa­brė­žė, kad įreng­tie­ji sten­dai yra lai­ki­ni sta­ti­ niai. Juos iš­mon­ta­vę šių konst­ruk­ ci­jų sta­ty­to­jai esą įsi­pa­rei­go­jo at­ kur­ti ir inf­rast­ruk­tū­rą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Sa­vi­val­dy­bei nė kar­to ne­rei­kė­ jo tam skir­ti sa­vo lė­šų“, – tvir­ti­no M.Pet­ru­lis. Pa­sak jo, rek­la­mos pa­slau­gų tei­kė­ jams sta­ty­ti sten­dus iš­duo­da­mi lai­ ki­ni lei­di­mai. Kiek­vie­nų me­tų pa­ bai­go­je jie yra per­žiū­ri­mi. Jei sten­dą pa­sta­čiu­si įmo­nė ne­vyk­dė įsi­pa­rei­ go­ji­mų, lei­di­mas pa­nai­ki­na­mas.

1 mln.

– maždaug tiek savivaldybė kasmet uždirba iš reklamos paslaugų teikėjų.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Liud­m i­la Ka­ra­vac­ka­ja, Svet­la­na Ta­ mu­le­v i­čie­nė, Kse­n i­ja Mar­ko­va, Vac­ lo­vas Kęs­tu­tis Pet­raus­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų.

Pa­rū­po už­rak­tai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia no­ri pa­ža­ bo­ti gy­ven­to­jus, ku­rie dau­gia­bu­ čių na­mų kie­muo­se įsi­ren­gia au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų už­rak­ tus. Po­li­ti­kai pra­šys pa­reng­ti tvar­ ką, ku­ri nu­ma­ty­tų, ka­da ir kaip ga­ li­ma mon­tuo­ti to­kius įren­gi­nius.

Pas­ta­ruo­ju me­tu uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čių kie­muo­se klai­pė­die­ čiai su­ska­to įsi­ren­gi­nė­ti au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų už­rak­tus. Ne­re­tai jie su­mon­tuo­ja­mi ne­tei­sė­ tai ir ke­lia ki­tų gy­ven­to­jų pa­si­pik­ ti­ni­mą. „Žmo­nės ma­no – jei dau­gia­bu­ čiui yra pri­skir­tas že­mės skly­pas, tai ja­me ga­li­ma da­ry­ti ką no­ri. Įsi­ vy­rau­ja ne­tvar­ka“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­ lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­vi­la. Po­li­ti­ko ma­ny­mu, atei­ty­je, kai bus pra­dė­ti rink­ti mo­kes­čiai už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių kie­muo­se, ši pro­ble­ma tik ašt­rės.

„Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų už­rak­tai truk­do. Jie ne­tin­ka dau­ gia­bu­čių na­mų kie­mams. Rei­kia nu­sta­ty­ti jų įren­gi­mo pro­ce­dū­rą. Ta­da mies­te bū­tų dau­giau tvar­ kos“, – pa­brė­žė A.Vaiš­vi­la. Ko­mi­te­to na­rys Vid­man­tas Pleč­ kai­tis pa­ste­bė­jo, jog nu­sta­ty­ta tvar­ka nu­ma­to, kad gy­ven­to­jai ga­ li or­ga­ni­zuo­ti au­to­mo­bi­lių lai­ky­mą na­mui pri­skir­ta­me skly­pe. Tam esą pa­pras­tą pla­ne­lį už­ten­ ka su­de­rin­ti su sa­vi­val­dy­be. Ta­ čiau ja­me nė­ra nu­ma­ty­ta, kad ga­ li­ma įreng­ti už­rak­tus. „Gal rei­kė­tų pa­pil­dy­ti šią tvar­ ką?“ – svars­tė po­li­ti­kas. Vie­nas ko­mi­te­to na­rių siū­lė api­ brėž­ti ir už­kar­dų įren­gi­mą. „Gy­ven­to­jai tu­rė­tų ap­siei­ti be jų. Šie įren­gi­niai truk­do ir spe­cia­ lio­sioms tar­ny­boms“, – pa­ste­bė­jo po­sė­džio da­ly­viai. Anot ko­mi­te­to na­rio Vy­tau­to Lu­pei­kos, gy­ven­to­jai au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų už­rak­ tus įsi­ren­gia ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo. „Jie no­ri tvar­kos, nes mies­to val­džia per 20 me­tų kie­muo­se jos ne­su­ge­ bė­jo įves­ti“, – tei­gė po­li­ti­kas.

„„Ati­dė­jo: už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se dar pus­me­tį mo­kė­ti ne­teks. 

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Už kie­mus mo­kė­ti dar ne­rei­kės 1

Mies­to va­do­vo tei­gi­mu, da­bar be­lie­ka su­dė­lio­ti pro­ce­dū­ri­nius žings­nius, ar tam rei­kės mies­to ta­ry­bos pa­lai­mi­ni­ mo, ar pa­kaks ir sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos „pa­rė­dy­mo“. V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, jog ki­ti ta­ry­bos pa­tvir­tin­ti pa­kei­ti­mai, su­ si­ję su te­ri­to­ri­jų api­brė­ži­mais, zo­nų „nu­spal­vi­ni­mais“ ar rink­lia­vų dy­ džiais, kaip ir nu­ma­ty­ta, įsi­ga­lios

nuo sau­sio 1 die­nos. Tai, kad ap­si­ spręs­ta lai­ki­nai su­spen­duo­ti kie­mų ap­mo­kes­ti­ni­mą, V.Grub­liaus­ko žo­ džiais, tik by­lo­ja, jog ne­si­ruo­šia­ma už­si­mer­kus ra­gais brau­tis į už­da­ rus var­tus. „Jei ma­to­me, kad ši nau­jo­vė ke­lia tiek daug aist­rų, o pa­to­bu­lin­ti yra ką, ma­nau, rei­kė­tų tuo ke­liu ir ei­ti. Nors bu­vo svars­to­mos ke­lios al­ter­ na­ty­vos. Vie­na jų – leis­ti įsi­ga­lio­

ti nau­ja­jai tvar­kai ir il­gai­niui ją to­ bu­lin­ti, ki­tas va­rian­tas – ati­dė­ti tik tą da­lį, ku­ri ke­lia dau­giau­siai aist­rų ir su­lau­kė daug kri­ti­kos“, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vas. Me­ro ma­ny­mu, pa­sta­ra­sis ke­ lias – op­ti­ma­liau­sias, o pu­sė me­ tų – pa­kan­ka­mas lai­kas, kad bū­tų iš­ge­ne­ruo­ti ga­lu­ti­niai spren­di­mai, ku­rie ten­kin­tų tiek mies­to bend­ ruo­me­nę, tiek po­li­ti­kų lū­kes­čius.


4

ketvirtadienis, gruodžio 6, 2012

miestas

S.Pau­li­kas ver­žia­si į lais­vę 1

Kaip tei­gė Vil­niaus pa­ tai­sos na­mų vir­ši­nin­ ko pa­va­duo­to­jas Čes­lo­vas Jo­cius, ko­mi­si­ją pa­pras­tai su­da­ro aš­tuo­ ni žmo­nės, o jos pir­mi­nin­kas tu­ ri du bal­sus. Sle­gia ci­vi­li­nis ieš­ki­nys

Ko­mi­si­jai bus pa­teik­ta nu­teis­to­jo S.Pau­li­ko cha­rak­te­ris­ti­ka, psi­cho­ lo­gi­nės iš­va­dos, as­mens by­la bei ki­ti rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai. Šį be­ne la­biau­siai Lie­tu­vo­je pa­ gar­sė­ju­sį bu­vu­sį po­li­ci­nin­ką pa­tai­ sos na­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja tik pa­čio­ je baus­mės at­li­ki­mo pra­džio­je bu­vo nu­tvė­ru­si gir­tą. Č.Jo­ciaus ti­ki­ni­ mu, dau­giau nuo­bau­dų šis skuo­ diš­kis ne­tu­rė­jo, dir­bo vir­tu­vė­je.

Lai­ma Buč­ku­vie­nė:

Kiek­vie­ną mė­ne­sį į ma­no ir vy­ro są­skai­ tas per­ve­da­ma po de­vy­nis li­tus. Ne pi­ ni­guo­se es­mė. Ko ge­ro, kaip tei­gia­mai jį api­bū­ di­nan­tis fak­tas bus mi­ni­ma ir tai, jog S.Pau­li­kas kiek­vie­ną mė­ne­sį žu­vu­sių ber­niu­kų tė­vams per­ve­da da­lį sa­vo už­dir­ba­mo at­ly­gi­ni­mo. Šią gar­sią by­lą nag­ri­nė­jo vi­sų ins­tan­ci­jų teis­mai. Ga­lu­ti­nė kal­ ti­nin­kui skir­ta baus­mė – 9 me­tai ne­lais­vės, o iš nu­teis­to­jo žu­vu­sių­jų tė­vams pri­teis­ta 900 tūkst. li­tų. Jei­gu ko­mi­si­ja nu­spręs, kad nu­ teis­ta­sis yra ver­tas at­leis­ti nuo li­ku­ sios baus­mės da­lies, ši re­ko­men­da­ ci­ja pa­sieks spren­di­mą dėl lyg­ti­nio at­lei­di­mo priim­sian­tį teis­mą. Ne­lai­mė pa­kir­to svei­ka­tą

Per pen­ke­rius me­tus žu­vu­sių­jų Au­ ri­mo Pet­kaus, Min­dau­go Ku­bi­liaus ir Si­mo­no Buč­kaus kla­sės drau­gai paau­go. Vi­si trys žu­vę ber­niu­kai bu­vo vie­nin­te­liai sū­nūs sa­vo šei­mo­se, vi­si tu­rė­jo se­se­rų. De­vin­to­je kla­sė­je be­si­mo­kan­tys žu­vu­sių­jų bend­ra­moks­liai jau dai­ ro­si į mer­gai­tes ir yra ne­men­ka pa­ ra­ma dar­buo­jan­tis tė­vų ūkiuo­se. Ne­lai­mės vie­to­je pa­so­din­ti ąžuo­ liu­kai taip pat ūg­te­lė­jo. Nors žva­ kės čia už­de­ga­mos lapk­ri­čio 7-ąją, mi­nint tra­ge­di­jos me­ti­nes, žmo­nės vis dar gy­vai pri­si­me­na krau­pią ne­ lai­mę. Šie­met vie­tos baž­ny­čio­je už žu­vu­siuo­sius kar­tu su jų šei­mo­mis mel­dė­si vi­sa kai­mo bend­ruo­me­nė. Tre­čius me­tus ne­be­dir­ban­ti mo­ kyk­lo­je bu­vu­si ber­niu­kų mo­ky­to­ja Adol­fi­na Bal­sie­nė ti­ki­no nie­ka­da ne­ pa­mir­šian­ti ne tik Alek­sand­ri­ją, bet ir vi­są Lie­tu­vą su­krė­tu­sios tra­ge­di­ jos. Ne­se­niai bend­ra­vu­si su S.Buč­ kaus mo­čiu­te mo­ky­to­ja ti­ki­no, kad tra­ge­di­ja pa­kir­to šios mo­ters svei­ ka­tą. Ji vie­na pir­mų­jų at­bė­go į ne­ lai­mės vie­tą, tad mo­te­rį pa­ma­ty­tas vaiz­das per­se­kio­ja iki šiol. Kas mė­ne­sį gau­na 9 li­tus

„Gy­ve­na­me, o ką da­ry­si? Kiek­vie­ ną mė­ne­sį į ma­no ir vy­ro są­skai­ tas per­ve­da­ma po de­vy­nis li­tus. Ne pi­ni­guo­se es­mė, čia jų pro­ble­ mos, kaip ir ka­da at­ly­gins ieš­ki­nį. Mums svar­biau­sia, kad jis ne­li­ko

ne­nu­baus­tas, – kal­bė­jo sū­naus ne­ te­ku­si Lai­ma Buč­ku­vie­nė. – Ne­ži­ nau, kaip su­rea­guo­čiau su­ži­no­ju­si, kad S.Pau­li­kas lais­vas. Net ne­ma­ niau, jog taip ga­li bū­ti. Kol kas apie tai sun­ku gal­vo­ti.“ Alek­sand­ri­jos se­niū­nas Ed­mun­ das Ber­tu­lis pa­sa­ko­jo, kad mies­te­ ly­je gar­siai nė­ra apie tra­ge­di­ją kal­ ba­ma. „Lai­kas gy­do žaiz­das. Kai­my­nai ven­gia ait­rin­ti tė­vų žaiz­das, bet aki­vaiz­du, kad vi­siems dar gy­vas ne­lai­mės pri­si­mi­ni­mas. Ma­nau, mū­sų žmo­nės nei­gia­mai su­rea­guo­ tų, jei S.Pau­li­ką iš­leis­tų pir­ma lai­ ko. Man at­ro­do, jis dar tu­rė­tų pa­ sė­dė­ti, – tei­gė E.Ber­tu­lis. – Da­bar ne tik po­li­ci­nin­kai ne­be­laks­to, bet ir jau­ni­mas kur kas tvar­kin­giau va­ ži­nė­ja.“ Kur blai­vė­jo po ava­ri­jos?

Pla­čiai ap­ra­šy­tą gir­to vai­kus su­va­ ži­nė­ju­sio po­li­ci­nin­ko de­mas­ka­vi­ mo is­to­ri­ją iki šiol ly­di mįs­lės. Gar­siai iki šiol ne­bu­vo įvar­dy­ ta, kur S.Pau­li­kas slė­pė­si pa­rą po ava­ri­jos ir kas jo or­ga­niz­mą iš­va­lė nuo al­ko­ho­lio. Mat po pa­ros vi­siš­ kai blai­vų kal­ti­nin­ką į Skuo­do po­ li­ci­ją at­ve­žė jo bro­lis. Ieš­ko­ta jo ma­mos, Skuo­de dir­ ban­čios gy­dy­to­ja, ry­šių su uos­ta­ mies­čio me­di­kais, svars­ty­ta, ku­ris iš ar­ti­mų­jų ar pa­žįs­ta­mų nak­čiai pri­glau­dė gal­va­žu­dį. Skli­do kal­bos, kad ava­ri­jos kal­ ti­nin­kas bu­vo dirb­ti­nai iš­blai­vin­ tas vie­na­me uos­ta­mies­čio cent­ re esan­čių vieš­bu­čių, kur kaž­kas nu­sam­dė nu­me­rį. Pri­si­min­da­mas šią neei­li­nę by­ lą da­bar Pa­lan­go­je dir­ban­tis skuo­ diš­kis pro­ku­ro­ras Rai­mun­das Gal­ di­kas, ku­ra­vęs ty­ri­mą, ti­ki­no, kad iš­kart po tra­ge­di­jos žur­na­lis­tai sten­gė­si suuos­ti kiek­vie­ną ne­lai­ mės bei ty­ri­mo de­ta­lę. Ta­čiau ta­da nie­kas taip ir neį­var­di­jo, kad pro­ ku­ro­ras gy­ve­na kai­my­nys­tė­je su Pau­li­kų šei­ma. „Aš nie­ka­da ne­bend­ra­vau su jais, tad ir da­bar ne­ži­nau jų gy­ ve­ni­mo ak­tua­li­jų“, – ti­ki­no vy­ riš­kis.

ava­ri­jos vie­tos, kai ša­li­ke­lė­je pa­li­ ko mirš­tan­čius de­vyn­me­čius. Vy­ rai ti­ki­no sau­go­ję S.Pau­li­ką nuo sa­vi­žu­dy­bės. Ta­čiau tarp šių kal­ bų pra­sprū­do min­tis, kad ke­tin­ta kal­ti­nin­ką vež­ti pas gi­mi­nai­čius į Kau­ną. Vė­liau nu­spręs­ta jį ga­ben­ ti į Klai­pė­dą. Vie­nas drau­gas S.Pau­li­ką sa­vo au­to­mo­bi­liu jau po ke­lių va­lan­dų at­ve­žė į uos­ta­mies­tį, ki­tas nu­pir­ko mais­to bei gai­vių­jų gė­ri­mų ir lei­ do lai­ką ta­me pa­čia­me kam­ba­ry­je. Tą­nakt vy­rai pra­lei­do pri­va­čia­me mo­te­ly­je ne­to­li nau­jo­sios per­kė­los Var­nių gat­vėje 20. Mo­te­lio re­gist­ra­ci­jos žur­na­le gre­ta įra­šų apie čia nak­tį lei­du­sius žmo­nes, tarp ku­rių mi­ni­ma vi­ są va­ka­rą rė­ka­vu­si blon­di­nė, vy­ rai ru­siš­kais var­dais, yra įvar­dy­ ti ir vie­na­me kam­ba­ry­je nak­vo­ję du vy­rai. Nė vie­nas Klai­pė­do­je su S.Pau­li­ku su­si­ti­kęs ar nak­tį lei­dęs liu­di­nin­kas ne­pra­si­ta­rė ma­tęs ko­ kį nors me­di­ką, ga­lė­ju­sį iš­va­ly­ ti ava­ri­jos kal­ti­nin­ko or­ga­niz­mą nuo al­ko­ho­lio.

„„Pa­sek­mės: prieš pen­ke­rius me­tus di­džiu­liu grei­čiu į mies­te­lį įva­žia­vęs

S.Pau­li­ko au­to­mo­bi­lis pra­žu­dė tris vai­kus ir nu­lau­žė elekt­ros stul­pą.



Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Prie­šin­gai, jie vi­si aiš­ki­no, kad S.Pau­li­kas ne­bu­vo pa­na­šus į gir­tą. Po pa­ros at­lik­ti jo krau­jo ir šla­ pi­mo ty­ri­mai ne­pa­ro­dė nė pėd­sa­ko

iš­ger­to al­ko­ho­lio. Nors prieš ne­lai­ mę po­li­ci­nin­kas kil­no­jo tau­re­lę ba­ re, pir­ko du bu­te­lius deg­ti­nės de­ ga­li­nė­je.

Pa­gel­bė­jo pa­rei­gū­nas

Bū­ta ir spė­ji­mų, kad iš ava­ri­jos vie­tos pa­bė­gu­sį S.Pau­li­ką ga­lė­ jo pri­glaus­ti ku­ris nors iš Skuo­do ki­lęs po­li­ci­nin­kas. „Ta­da daug ko pri­si­klau­sė­me, dau­ge­lio by­los de­ta­lių ir pa­ts ne­ pa­me­nu, ta­čiau ga­liu ka­te­go­riš­kai pa­sa­ky­ti, kad nei Ra­mū­nas Ši­dei­ kis, da­bar va­do­vau­jan­tis Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­rui, nei jo tė­vas, ta­da dir­bęs Skuo­do ra­jo­no po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ku, su by­ la ne­bu­vo nie­kaip su­si­ję“, – tvir­ ti­no R.Gal­di­kas. Paaiš­kė­jo, kad kal­ti­nin­kui pa­dė­ jo Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Eis­mo prie­žiū­ros sky­ riaus pa­rei­gū­nas Gied­rius Ko­va. Vė­liau, bai­min­da­ma­sis, kad ga­ li bū­ti at­leis­tas, jis, kaip ir S.Pau­ li­ko bro­lis Gied­rius, dir­bęs Skuo­ do po­li­ci­jos bu­dė­to­ju, pa­ts išė­jo iš tar­ny­bos. Li­ko neį­min­tų mįs­lių

Tarp dau­gy­bės do­ku­men­tų, su­ til­pu­sių de­šim­ty­je by­los to­mų, esa­ma S.Pau­li­ko drau­gų liu­di­ji­ mų apie tai, ką jis vei­kė pa­bė­gęs iš

L lauksi abai Jūsų me ir d žiaugs dalysi m m (Naujo ės redakcijo u j jo Sod o g. 1A e „K cen , t r a gerum ą galit s“). Savo ed gruod žio 17 ovanoti iki dieno s.

MECENATAS:

su e artu liauskien k “ a ėd ub Klaip Inga Gr „ s i t i“, ėja raš ą Dien kto glob inę akcij iai šeima vanos proje ia kalėd kas gaus nktos do iai skelb draugiš isos suri s ir sunk ipėdoje. „Būk s metu v gausiom oms Kla kurio šdalytos oms šeim bus i erčianči besiv

Partneriai:


5

KETVIRTADIENIS, GRUODŽIO 6, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Koa­li­ci­jo­je – įtam­pa Nau­ja Vy­riau­sy­bė – be dvie­jų Dar­bo par­ti­jos (DP) pa­siū­ly­tų mi­ nist­rų, ta­čiau Pre­zi­den­tės dek­re­tas skun­džia­mas Kons­ti­tu­ci­ niam Teis­mui. Toks įvy­kių sce­na­ri­jus vi­sai rea­lus. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Bė­dos ne­ma­to

Ša­lies va­do­vė Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bę pa­tvir­tins, bet be dvie­ jų DP mi­nist­rų. Toks ti­kė­ti­nas įvy­ kių sce­na­ri­jus. Mat tai, kas bu­vo ži­no­ma anks­čiau, va­kar bu­vo pa­ tvir­tin­ta ofi­cia­liai: DP kan­di­da­tės va­do­vau­ti So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­joms Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ir Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pa­si­ro­dė ne­ tin­ka­mos. Tie­sa, so­cial­de­mok­ra­tai dar lin­ kę pa­lauk­ti. Gal D.Gry­baus­kai­tė iki penk­ta­die­nio per­si­gal­vos? „Koks bus dek­re­tas, pa­gal to­kį ir dirb­si­ me, – so­cial­de­mok­ra­tų po­zi­ci­ją ko­men­ta­vo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­ kas Juo­zas Ole­kas. – Jei dek­re­tas bus be ke­lių mi­nist­rų, mes ko­le­gas pa­va­duo­si­me, jei­gu kas nors at­si­ tiks, kaip pa­pras­tai bū­da­vo to­kiais at­ve­jais, ir dirb­si­me, ir ieš­ko­si­me kan­di­da­tū­rų“.

Juo­zas Ole­kas:

Koks bus dek­re­tas, pa­gal to­kį ir dirb­si­me.

No­ri paaiš­ki­ni­mo

Ta­čiau su tuo ne­su­tin­ka DP at­sto­ vai. Jiems toks va­rian­tas ne­priim­ ti­nas. Ar tai reiš­kia, kad Vy­riau­sy­bė ga­li ne­bū­ti lai­ku su­for­muo­ta, DP at­sto­vai kol kas ne­ko­men­tuo­ja. Ta­čiau Vik­to­ro Us­pas­ki­cho par­ ti­ja pa­si­ry­žu­si ei­ti iki ga­lo ir ša­lies va­do­vę kaip rei­kiant pa­šok­din­ti. DP at­sto­vai rei­ka­laus, kad D.Gry­ baus­kai­tė paaiš­kin­tų ofi­cia­liai, ko­ dėl DP mo­te­rys ne­tin­ka­mos. „Tu­ri žmo­gui pa­sa­ky­ti, ko­dėl jis ne­tin­ka. Ofi­cia­liai tu­ri pa­sa­ky­ ti vi­sai Lie­tu­vai, ko­dėl aš ne­tin­ ku, ar­ba prem­je­rui. To nė­ra. Tam, kad ži­no­čiau prie­žas­tis, ir par­ti­ ja, ir Lie­tu­vos žmo­nės ži­no­tų at­ sa­ky­mą, ko­dėl ne­tin­ku. Tu­ri bū­ti la­bai aiš­kiai at­sa­ky­ta: ne­tin­ka dėl to ir to... Gal­būt aš ta­da ga­lė­čiau priim­ti vie­ną spren­di­mą“, – va­ kar dien­raš­čiui aiš­ki­no L.Grau­ži­ nie­nė. Ko­men­tuo­ti ne­no­ri

Į švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ ro po­stą pre­ten­duo­jan­ti V.Us­pas­ ki­cho bend­ra­žy­gė V.Balt­rai­tie­nė – san­tū­res­nė. Ji aiš­ki­na pa­ti ne­ži­ nan­ti, ko­dėl jos kan­di­da­tū­ra Pre­zi­ den­tei neį­ti­ko. „Neo­fi­cia­lių ver­si­jų aš ne­ko­men­ tuo­ju: su ma­ni­mi nie­kas po su­si­ ti­ki­mo su Pre­zi­den­te ne­šne­kė­jo, nie­ko ne­ži­nau ir ne­ga­liu nie­ko ko­ men­tuo­ti. Kai ku­rie kan­di­da­tū­ros at­me­ti­mo mo­ty­vai man bu­vo ži­no­ mi iš anks­čiau, kai ku­rie – ne“, – kal­bė­jo ji. DP vi­ce­pir­mi­nin­kė nu­ro­dė, kad par­ti­jos ne­ten­kins ne vi­sas Pre­zi­ den­tės dek­re­tas, ta­čiau, ar tai reiš­

„„Są­moks­las: ša­lies va­do­vei D.Gry­baus­kai­tei, at­me­tan­čiai Dar­bo par­ti­

jos kan­di­da­tus į mi­nist­rus, jau ren­gia­mi kerš­to pla­nai. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

kia, kad dėl to ne­bal­suos už Vy­ riau­sy­bės pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mą Sei­me, neatsk­lei­dė. „Kaip ga­li ne vi­sas dek­re­tas ten­ kin­ti, jei­gu mes pa­tei­kė­me mi­nist­ rus. Mus ten­kins tik ta­da, kai mū­sų mi­nist­rai bus pa­teik­ti, ku­riuos pa­ siū­lė par­ti­jos pre­zi­diu­mas“, – iš­rė­ žė V.Balt­rai­tie­nė.

DP sto­vyk­lo­je svars­to­ma, kad tuo at­ve­ju, jei Pre­zi­den­tė Vy­riau­ sy­bę tvir­tin­tų be ke­lių mi­nist­rų, D.Gry­baus­kai­tės dek­re­tą bū­tų ga­ li­ma skųs­ti Kons­ti­tu­ci­niam Teis­ mui. To­kios ga­li­my­bės neat­me­ta ir so­cial­de­mok­ra­tai, ta­čiau kol nė­ ra ša­lies va­do­vės dek­re­to, jos ne­ko­ men­tuo­ja.

Komentaras

li bū­ti tik kons­ti­tu­ciš­kai pa­grįs­tos. Vie­na jų – jei prem­je­ras tei­kia to­ kius mi­nist­rus, ku­rie nea­ti­tin­ka iš Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­to at­sa­kin­go val­dy­mo prin­ci­po ky­lan­čių rei­ka­ la­vi­mų: kom­pe­ten­ci­jos ir re­pu­ta­ci­ jos. Tai jei­gu įvyk­tų taip, kad bū­tų tei­kia­mi kan­di­da­tai, ku­rie jų nea­ ti­tin­ka, ga­li su­si­da­ry­ti to­kia si­tua­ ci­ja, kai ga­li bū­ti ne­pat­vir­tin­ta vi­ sa su­dė­tis.

Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius

Kons­t i­tu­ci­nės tei­sės pro­fe­so­r ius

– Ar ne vi­sos Vy­riau­sy­bės tvir­ ti­ni­mas bū­tų tei­sė­tas? – dien­ raš­tis pa­si­tei­ra­vo V.Sin­ke­vi­ čiaus – Rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad pa­ skir­ta­sis prem­je­ras tu­ri elg­tis la­bai at­sa­kin­gai ir teik­ti tas kan­di­da­tū­ ras, ku­rios ati­tin­ka tam tik­rus rei­ ka­la­vi­mus. Iš Kons­ti­tu­ci­jos ga­li­ma kil­din­ti tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus mi­nist­rams: kom­pe­ten­ci­ja ir ne­ prie­kaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja. Jei prem­ je­ras pa­tei­kia as­me­nis, ku­rie ke­lia abe­jo­nių, ar ati­tin­ka tuos kri­te­ri­ jus, ta­da pre­zi­den­tas ga­li pa­rei­ka­ lau­ti pa­teik­ti ki­tas kan­di­da­tū­ras. Lai­ko tam dar yra. – At­sa­ko­my­bė už tai, kad ne­ ra­do tin­ka­mų kan­di­da­tų, tek­tų A.But­ke­vi­čiui? – Jei­gu įvyk­tų taip, kad ne­bū­tų ras­ ta tų kan­di­da­tū­rų, ma­tyt, at­sa­ko­ my­bė tek­tų ne Pre­zi­den­tei, o as­me­ niui, ku­ris tei­kia tas kan­di­da­tū­ras, tai­gi A.But­ke­vi­čiui. Pa­ti Kons­ti­ tu­ci­ja neuž­ker­ta ke­lio pa­tvir­tin­ ti ne vi­sos su­dė­ties Vy­riau­sy­bę, bet tam tu­ri bū­ti la­bai pa­grįs­tos prie­ žas­tys. Bend­ra tai­syk­lė to­kia: tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­ta vi­sa Vy­riau­sy­bė. Ta­ čiau įma­no­mos išim­tys, ku­rios ga­

– Li­ku­sius mi­nist­rus, ku­rie ne­ pat­vir­tin­ti, Pre­zi­den­tė teik­tų at­ski­ru dek­re­tu? – Ne­ži­nau, ar at­ski­ru. Kons­ti­tu­ci­ jo­je yra dvi pro­ce­dū­ros: Vy­riau­sy­ bės su­dė­ties tvir­ti­ni­mas ir mi­nist­rų sky­ri­mas ir at­lei­di­mas. Pre­zi­den­tė tu­ri pa­tvir­tin­ti su­da­ry­tos Vy­riau­ sy­bės su­dė­tį. Šiuo at­ve­ju tik­riau­siai bū­tų ko­re­guo­ja­mas dek­re­tas dėl Vy­ riau­sy­bės su­dė­ties su­da­ry­mo ir jau bū­tų vi­sos su­dė­ties Vy­riau­sy­bė. – Lai­ko­tar­pis, kiek ne vi­sas Mi­ nist­rų ka­bi­ne­tas ga­lė­tų dirb­ti, re­gis, nea­pib­rėž­tas. – Taip, Kons­ti­tu­ci­jo­je tai nea­pib­ rėž­ta. Yra bend­ras prin­ci­pas: tu­ ri bū­ti pa­tvir­tin­ta vi­sa Vy­riau­sy­ bė. Tai ky­la iš Kons­ti­tu­ci­jos, nes Vy­riau­sy­bė – ko­le­gia­li ins­ti­tu­ci­ja. Ją su­da­ro vi­si mi­nist­rai. Konk­re­ čių ter­mi­nų, per kiek lai­ko tu­ri bū­ ti ras­ti kan­di­da­tai, jei pa­tvir­ti­na­ma ne vi­sa Vy­riau­sy­bės su­dė­tis, Kons­ ti­tu­ci­jo­je ir įsta­ty­muo­se nė­ra.

Pa­kaks ir ru­sų kal­bos Bai­gė­si do­ku­men­tų priė­mi­mas da­ly­vau­ti at­ran­ko­je į vals­ty­bės va­do­vus sau­gan­čio Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­to (VAD) di­rek­to­riaus pa­rei­gas.

Pa­gal at­ran­kos są­ly­gas nau­ja­sis va­do­vas pri­va­lo tu­rė­ti ne ma­žiau kaip de­šim­ties me­tų dar­bo pa­tir­tį as­me­nų ir ob­jek­tų ap­sau­gos sri­ty­ je, bet ga­li mo­kė­ti tik ru­sų kal­bą. Ta­čiau nuo ki­tų me­tų jam tu­rė­tų pa­dė­ti du nau­ji pa­ta­rė­jai – stei­ gia­mos dvi nau­jos pa­ta­rė­jų pa­ rei­gy­bės. Į vie­ną jų tai­ko bu­vęs il­ ga­me­tis VAD va­do­vas Rai­mun­das Kai­rys. VAD di­rek­to­riaus R.Kai­rio ka­ den­ci­ja bai­gė­si lapk­ri­čio pa­bai­ go­je. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM) Vie­šo­jo sau­gu­mo po­li­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­skel­bė at­ran­ką į at­si­lais­vi­nu­sias pa­rei­gas. Be ki­tų rei­ka­la­vi­mų, nu­ro­dy­ta, kad kan­di­da­tai tu­ri tu­rė­ti aukš­ tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ne ma­žiau kaip tre­jų me­tų va­ do­vau­ja­mo dar­bo vals­ty­bės tar­ ny­bo­je pa­tir­tį ir ne ma­žiau kaip de­šim­ties me­tų dar­bo pa­tir­tį sau­go­mų as­me­nų ir ob­jek­tų ap­ sau­gos sri­ty­je. Be to, jie pri­va­lo bū­tų už­si­tar­ na­vę ne že­mes­nį kaip spe­cia­ lų pa­rei­gū­nų ne­ka­ri­nį vi­daus tar­ ny­bos pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to ar­ba vy­res­nio­jo ko­mi­sa­ro laips­nį. Rei­ ka­la­vi­mas tu­rė­ti spe­cia­lų laips­ nį grin­džia­mas VAD di­rek­to­riaus pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­mu. Iš­kė­lus aukš­tą pro­fe­si­nę kar­te­ lę, dėl už­sie­nio kal­bos mo­kė­ji­mo

kan­di­da­tams rei­ka­la­vi­mai ne to­ kie di­de­li. Pri­va­lu mo­kė­ti vie­ną iš šių kal­bų – ang­lų ar­ba pran­cū­zų, ar­ba ru­sų, ar­ba vo­kie­čių – pa­žen­gu­sio var­to­ to­jo B2 ly­giu. Pa­gal dar­bo po­bū­dį VAD pa­rei­ gū­nams ne­re­tai ten­ka bend­ra­dar­ biau­ti su ko­le­go­mis iš įvai­rių už­ sie­nio vals­ty­bių ren­giant vi­zi­tus. Ta­čiau, anot VRM, de­par­ta­men­ to dar­buo­to­jai „bend­ra­dar­biau­

Iš­kė­lus aukš­tą pro­fe­ si­nę kar­te­lę, dėl už­ sie­nio kal­bos mo­kė­ ji­mo kan­di­da­tams rei­ka­la­vi­mai ne to­kie di­de­li.

ja ne tik su ES ša­li­mis, bet ir su vals­ty­bė­mis kai­my­nė­mis“, to­dėl esą į už­sie­no kal­bų są­ra­šą įtrauk­ ta ru­sų. Šiuo me­tu lai­ki­nai VAD va­do­ vau­ja di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ope­ra­ty­viam val­dy­mui Ry­man­ tas Moc­ke­vi­čius. Jis ne­slė­pė pla­ nų da­ly­vau­ti at­ran­ko­je į VAD va­ do­vo po­stą. R.Moc­ke­vi­čius ne­pa­nei­gė, kad nau­ją vy­riau­sio­jo pa­ta­rė­jo po­ stą ga­li užim­ti bu­vęs VAD va­do­ vas R.Kai­rys: „Gai­la to­kį žmo­gų iš­mes­ti į gat­vę. Jo pa­tir­tis, ži­nios, ry­šiai Lie­tu­vo­je ir už­sie­nio ša­ly­se di­de­lė.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

„„Pre­ten­den­tas: bu­vęs VAD va­do­vas R.Kai­rys grei­čiau­siai užims nau­

jai įsteig­tą šios ins­ti­tu­ci­jos vyr. pa­ta­rė­jo po­stą.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

165 nelegalams – pusė milijono litų Lietuvos pasieniečiai per metus iš šalies išsiuntė 165 neteisėtai į ją patekusius užsieniečius. Tam panaudota daugiau kaip 423 tūkst. litų iš Europos grąžinimo fondo, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Minėti nelegalai iš Lietuvos iš­ siųsti nuo 2011 metų liepos iki šių metų liepos mėnesio. Anot ministerijos, gavus lėšų iš Europos grąžinimo fondo pato­ bulinta užsieniečių išsiuntimo ar grąžinimo valdymo sistema, su­

trumpėjo išsiuntimo ir grąžinimo procedūrų trukmė, atsirado gali­ mybė pasirinkti optimaliausią iš­ siuntimo maršrutą, taip pat buvo užtikrinta kokybiška išsiunčia­ mųjų kelionė. Nelegalių migrantų išsiuntimą iš Lietuvos dažniausiai organi­ zuoja ir vykdo Pabradėje esančio Užsieniečių registracijos centro pareigūnai, todėl didžioji dalis projekto lėšų - daugiau kaip 408 tūkst. litų - buvo skirta šio cen­ tro veiklai. BNS inf.


6

ketvirtadienis, gruodžio 6, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Aist­rų ir (me­lo)dra­ma

Ignas Jačauskas

K

a­dai­se po­pu­l ia­r ias mek­si­ kie­čių mui­lo ope­ras il­gai­ niui iš­s tū­mė lie­t u­v iš­kos nai­sių va­sa­ros ir ge­riau me­ luo­jan­čios mo­te­rys. Da­lis tau­tie­čių tai to­le­ruo­ja, da­l is, ap­ti­kę te­le­vi­zi­jos ete­ ry­je, kuo sku­biau­siai per­jun­g ia ka­na­ lą ir taip to reiš­k i­nio iš­ven­g ia. Bet tar­ pu­val­d žio rea­ly­bės dra­mos, ku­ri kas­ dien vis įdo­miau klos­to­si, iš­veng­ti ne­ pa­vyk­tų net ir pa­bė­gus į miš­ką. Dar­b o par­t i­j os at­s to­vai, pra­d žio­j e links­m i­nę (o gal ir šiur­pi­nę) vis įdo­ mes­nė­mis kan­di­da­tū­ro­mis į kul­tū­ros mi­nist­rus, da­bar vi­siš­kai už­si­spy­rė ir pa­reiš­kė, kad Pre­z i­den­tei Da­l iai Gry­ baus­kai­tei neį­t in­kan­čių mi­n ist­r ų ne­ keis – siū­lys tuos pa­čius. Pa­tys kan­di­ da­tai jau ne­t gi ėmė rei­ka­lau­t i „vie­šo

At­ro­do, kad vals­ty­bi­niu mas­tu vyks­tan­ti mui­lo ope­ra ap­si­ka­bi­ni­mu ne­ si­baigs. teis­mo“, t.y. Pre­zi­den­tės pa­siaiš­ki­ni­mo, ko­dėl jau jie taip neį­t in­ka (kas kal­tas – tik ang­lų kal­bos ne­mo­kė­ji­mas, o gal dar kas nors?). Vis dėl­to D.Gry­baus­kai­tė, vis at­mes­da­ ma kan­d i­da­t ū­ras, lei­do su­pras­t i, kad tvir­tins „bet ko­k ią Vy­riau­sy­bę“, t.y. net ir be dvie­jų tri­jų mi­n ist­r ų. O bū­si­ma­ sis prem­je­ras Al­g ir­das But­ke­v i­č ius, ste­bė­da­mas to­k į įtemp­tą Pre­zi­den­tės ir jo koa­l i­ci­jos par­tne­rių su­si­rė­mi­mą, vei­k iau­siai vir­ši­jo vi­sus neu­ro­nų žu­ dy­mo re­kor­dus. Už­tat yra ką veik­ti po­li­to­lo­gams, pro­ gno­z uo­to­jams, ko­mi­kams, kri­t i­kams, ga­l iau­siai ir kons­t i­tu­ci­nės tei­sės eks­ per­tams, ku­r ie vie­nas per ki­tą ban­ do iš­siaiš­k in­t i – ga­l i tei­siš­kai Vy­r iau­ sy­bė bū­t i pa­tvir­t in­ta be ke­l ių mi­n ist­ rų ar ne. Aps­t u veik­los ir mė­gė­jams ap­ta­r i­nė­t i už­si­tę­su­sius rea­ly­bės šou alu­dė­se, vir­tu­vė­se, gi­mi­nės su­si­bū­r i­ muo­se. Am­bi­ci­jos šiaip jau ne­blo­gas da­ly­ kas. Kar­tais ne­t gi tuo­met, kai dėl jų dūž­ta lėkš­tės šei­mos vir­t u­vė­je, nes dra­mą daž­nai ly­d i sal­dus ap­si­ka­bi­ ni­mas ir su­si­tai­k y­mas. Ta­čiau at­ro­ do, kad vals­ty­bi­niu mas­tu vyks­tan­t i mui­lo ope­ra ap­si­ka­bi­ni­mu ne­si­baigs. Nors ką ga­l i ži­no­t i: ne­bū­tų nuo­sta­bu, jei nu­t ik­tų kas nors to­k io, kas ga­l i pa­ suk­t i me­lod­ra­mos siu­že­t ą vi­siš­kai ne­prog­no­z uo­ta kryp­t i­m i. Ir gy­ven­t i bus dar įdo­miau.

Pa­ro­dy­ki­me sa­vo mei­lę Kun. Ry­tis Gurkš­nys

P

as­te­bė­jau, kad žmo­nės kei­ čia­si ir to­bu­lė­ja tuo­met, kai ki­ti jiems dė­ko­ja, juos ver­ti­ na, jiems ta­ria drą­si­nan­čius žo­džius. Ty­ri­mai by­lo­ja, jog įmo­nė­ se apie 50 pro­c. dar­buo­to­jų ne­si­ jau­čia ver­ti­na­mi ir rei­ka­lin­gi. Apie 80 pro­c. jų nie­ka­da ne­gir­ dė­jo pa­dė­kos žo­džių už tai, ką jie da­ro. Jei dė­ko­ja­te pa­da­vė­jai, ga­li­te bū­ti vie­nin­te­lis žmo­gus, sė­jan­tis ge­ru­mą jos gy­ve­ni­me. Jei dė­ko­ja­ te po­li­ci­nin­kui, ku­ris tvar­ko eis­mą spūs­ty­je, sė­ja­te ge­ru­mą ir pa­drą­si­ ni­mą jo sun­kio­je tar­nys­tė­je. Mei­lės žo­džiai tu­ri stip­rią kei­čian­čią ir gy­ do­mą ga­lią. Pa­sa­ky­si­te: „Ry­ti, aš mo­ku at­ly­ gi­ni­mą sa­vo dar­buo­to­jams, ko­dėl dar tu­riu dė­ko­ti? Aš mo­ku mo­kes­ čius, ko­dėl tu­riu dė­ko­ti po­li­ci­nin­ kui, pa­lai­kan­čiam tvar­ką?“ Tu­ri­me dė­ko­ti, nes tik­rai žmo­gus dir­ba ge­ riau, kai jis jau­čia­si įver­tin­tas, pa­ gerb­tas, pa­drą­sin­tas. Tik­rai dar­ buo­to­jai ge­riau dir­ba, kai ži­no, kad va­do­vas jais rū­pi­na­si. Jei ir ne­ma­ to­me ki­tų as­me­nų tei­gia­mų po­ ky­čių, kai juos pa­drą­si­na­me, ži­ no­ki­me, kad sė­ja­me ge­ru­mą ki­tų gy­ve­ni­muo­se. Kai ski­ria­me dė­ me­sio ir lai­ko ki­tam, mes pa­ro­do­ me sa­vo mei­lę žmo­gui. Ke­li žo­džiai ga­li pa­da­ry­ti di­de­lę įta­ką žmo­gaus gy­ve­ni­me. Ne­se­niai skai­čiau apie vie­ną jau­ ną vy­rą, ku­ris tu­rė­jo Dau­no sind­ro­ mą. Bū­da­mas aš­tuo­nio­li­kos me­tų, Kar­las dir­bo di­de­lė­je mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­je. Jo dar­bas bu­vo pa­ dė­ti pir­kė­jams prie ka­sos grei­čiau su­si­dė­ti pir­ki­nius į mai­še­lius. Prie kiek­vie­nos ka­sos bu­vo to­kių dar­ buo­to­jų – daž­niau­siai gim­na­zi­jos mo­ki­nių. Kar­las su­ma­nė paį­vai­ rin­ti sa­vo dar­bą. Kiek­vie­ną va­ka­ rą jis kom­piu­te­ry­je su­ras­da­vo die­ nos min­tį – pa­drą­si­nan­čią ci­ta­tą. Ją nu­ko­pi­juo­da­vo ke­lis kar­tus, at­ spaus­din­da­vo ir su­kar­py­da­vo la­pus į ke­lias juos­te­les. Kas­dien jis pa­si­ ga­min­da­vo apie 500 to­kių juos­te­lių ir lai­ky­da­vo jas sa­vo dar­bo vie­to­je. Kiek­vie­nam pir­kė­jui jis įdė­da­vo tą juos­te­lę į krep­šį ir sa­ky­da­vo: „Įdė­ jau jums die­nos min­tį. Ti­kiuo­si, kad ji pa­dės jums džiaug­tis šia die­ na.“ Jau po sa­vai­tės ei­lė prie Kar­ lo ka­sos bu­vo pen­kis kar­tus il­ges­nė ne­gu ki­tos. Kiek­vie­nas no­rė­jo gau­ ti Kar­lo die­nos min­tį. Tai pa­ste­bė­jęs par­duo­tu­ vės va­dy­bi­nin­kas skel­bė per gar­ sia­kal­bį, kad ki­tos ka­sos ir­gi dir­ba ir lauk­ti ten teks trum­piau. Ta­čiau nie­kas ne­ju­dė­jo iš tos ei­lės ir sa­kė: „Mes no­ri­me gau­ti Kar­lo die­nos min­tį.“ Ne­ga­lią tu­rin­tis žmo­gus ne­sė­dė­jo na­muo­se ir ne­si­skun­dė sa­vo sun­kiu gy­ve­ni­mu. Jis ne­sa­kė: „Aš esu in­va­li­das. Ki­ti tu­ri ma­ni­ mi pa­si­rū­pin­ti...“ Kar­las ne tik dir­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

bo po ke­lias va­lan­das kas­dien, bet ir sė­jo ge­ru­mą ki­tiems. Jis ne­mąs­ tė apie tai, ko jis ne­tu­rė­jo. Jis mąs­ tė apie tai, ką tu­rė­jo. Jis mąs­tė, kaip pa­nau­do­ti sa­vo su­ge­bė­ji­mus tam, kad pra­skaid­rin­tų ki­to die­ną. Kai per­žen­gia­me sa­vo silp­ny­ bes ir trū­ku­mus, kai pa­nau­do­ja­ me tai, ką tu­ri­me ge­riau­sia, mes ne tik pra­skaid­ri­na­me ki­to die­ną, bet ir pa­tys pa­ti­ria­me daug ge­ru­ mo iš ki­tų. Dau­ge­lis nu­si­vy­lę, ne­ ma­to pra­smės gy­ve­ni­me, nes per daug su­si­rū­pi­nę sa­vi­mi. Kai krei­ pia­me min­tis nuo sa­vo pro­ble­mų ir po­rei­kių, tuo­met sė­ja­me ge­ru­mą ki­tiems. Mei­lės vai­siai tik­rai vi­sa­da pa­lie­čia ir mū­sų gy­ve­ni­mus.

Ne­si­gin­čy­ki­me su žmo­nė­mis, ku­rie ku­ pi­ni nea­py­kan­tos. Jų ne­pa­kei­si­me. Jie tu­ ri sa­vų pro­ble­mų.

Kar­tą vie­na de­šim­tos kla­sės ma­ te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja pa­ste­bė­jo, jog jos mo­ki­niai pa­var­gę ir ne­no­ri mo­ ky­tis nau­jos te­mos. Ji iš­da­li­jo la­pus ir pa­pra­šė, kad mo­ki­niai kai­rė­je la­po pu­sė­je su­ra­šy­tų vi­sų kla­sės mo­ki­nių var­dus ir prie kiek­vie­no var­do pa­ra­ šy­tų bent po vie­ną ge­rą da­ly­ką apie tą žmo­gų. Mo­ki­niai ra­šė vi­są pa­ mo­ką, nuo­lat pa­žvelg­da­mi vie­nas į ki­tą. Sa­vait­ga­lį mo­ky­to­ja per­ra­ šė vi­sus ko­men­ta­rus apie kiek­vie­ną mo­ki­nį ant at­ski­rų la­pų. Pir­ma­die­ nį per pa­mo­ką ji iš­da­li­jo la­pus. Kai mo­ki­niai skai­tė, bu­vo gir­dė­ti nuo­ sta­bos bal­sai: „Nie­ka­da ne­ma­niau, kad tu­riu to­kį ta­len­tą. Ne­ži­no­jau, jog drau­gų aky­se gra­žiai at­ro­dau, kad pa­tin­ku jiems...“ Po ke­le­rių me­tų vie­nas mo­ki­nių žu­vo tar­nau­ da­mas ar­mi­jo­je. Per lai­do­tu­ves da­ ly­va­vo mo­ky­to­ja ir dau­ge­lis tos kla­ sės mo­ki­nių. Po pa­mal­dų žu­vu­sio­jo tė­vas priė­jo prie mo­ky­to­jos ir pa­ da­vė jai raš­te­lį, sa­ky­da­mas: „No­riu jums pa­ro­dy­ti, ką ma­no sū­nus tu­rė­ jo, kai žu­vo. Jį ra­do­me jo uni­for­mos ki­še­nė­je.“ Mo­ky­to­ja at­pa­ži­no tą pa­ tį po­pie­riaus la­pą, ku­rį jis ga­vo iš jos prieš ke­le­tą me­tų. Tai bu­vo jam vie­ nas bran­giau­sių teks­tų. Dau­gu­ma mo­ki­nių taip pat pa­sa­ ko­jo mo­ky­to­jai, jog jie ir­gi ne­šio­jo­si šiuos ge­rus kla­sės drau­gų at­si­lie­pi­ mus. Ki­ti lai­kė tuos la­pus įsi­rė­mi­ nę ant sa­vo biu­ro sta­lo. Vi­siems tai bu­vo ver­tin­gas teks­tas. Mo­ky­to­ja nie­ka­da ne­pa­gal­vo­jo, kad ta pa­mo­kos už­duo­tis teiks to­ kių il­ga­lai­kių vai­sių. Sie­ki­me pa­drą­sin­ti ki­tus sa­vo žo­ džiu. Ieš­ko­ki­me ga­li­my­bių pa­ro­dy­ti ki­tiems ge­ru­mą, pa­dė­ko­ti ir pa­ro­dy­ ti tai, ką jie tu­ri ge­ro. Tai ne­kai­nuo­ ja daug lai­ko ir jė­gų. Ta­čiau tai da­ro

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Pa­ga­liau Klai­pė­do­je gra­žu

Šie­met šir­dis džiau­gia­si, kaip gra­žiai pa­puoš­tos tra­di­ci­nės mies­to vie­tos. Teat­ro aikš­tė – nuo­sta­bi. Pats teat­ras at­gi­męs. Eg­lu­tė pa­sta­ty­ta ar­čiau aikš­ tės vi­du­rio ir pa­puoš­ta ji kur kas sko­ nin­giau nei anks­tes­niais me­tais. Pa­ sa­kos apie Sprag­tu­ką per­so­na­žai ku­ria pa­slap­tin­gą ir la­bai šven­tiš­ką nuo­tai­ ką. Nors At­gi­mi­mo aikš­tė tuš­čia, bet la­bai iš­mo­nin­gai ir gra­žiai pa­puoš­ta švie­čian­čio­mis žvaigž­dė­mis. Pa­ga­ liau mies­te jau­čia­me tik­rų me­ni­nin­kų ran­ką. Tik gai­la, kad pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je, kur gy­ve­na dau­ge­lis klai­pė­die­ čių, nė­ra jo­kio šven­ti­nio ak­cen­to. Sand­ra

Sa­vi­val­dy­bei ver­ta pa­tau­py­ti

Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, da­bar ne lai­ kas ge­rin­ti sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų dar­bo są­ly­gas. Sun­kus me­tas mums, to­dėl jį tu­rė­tų pa­jus­ti ir biu­rok­ra­tai. Tai bū­tų puo­ta ma­ro me­tu. Jei ne­tu­ riu pi­ni­gų, kai­li­nių ne­per­ku. Juk tai taip pa­pras­ta. An­ta­nas

Kur gau­ti lie­tu­viš­kų ba­tų?

Ma­no vy­ro pė­dos tu­ri aukš­tą pa­ ki­li­mą, to­dėl la­bai sun­ku jam ras­ti ba­tus. Vi­sa­da pirk­da­vo­me lie­tu­vių ga­my­bos au­li­nu­kus. Gir­dė­jau per ra­ di­ją, kad ga­min­to­jai vis dar gy­vuo­ja, bet kur mū­sų mies­te ga­li­ma įsi­gy­ti lie­tu­viš­kų ba­tų, ne­be­ži­nau. Vil­niu­je, Kal­va­ri­jų gat­vė­je, yra to­kia par­duo­ tu­vė, bet ne­gi pen­si­nin­kas va­žiuos į sos­ti­nę ba­tų pirk­ti. Ka­žin ar kas nors ga­lė­tų at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą? Onu­tė

Val­di­nin­kai ne­ger­bia gy­ven­to­jų

Ne­sup­ran­tu, kaip ga­li­ma tu­rė­ti tiek įžū­lu­mo, kiek jo tu­ri mū­sų val­di­nin­ kai. Jau kal­ba apie tai, kad no­ri už­ draus­ti gat­vės pre­ky­bą ne­fa­suo­to­ mis dar­žo­vė­mis. Bjau­ru, kad to­kias min­tis jie iš­sa­ko su di­džiu­le pa­nie­ka. Nie­kus kal­ba, vi­sa­me pa­sau­ly­je pre­ kiau­ja­ma kad ir po dvi bul­ves. Nes vi­sur sten­gia­ma­si įtik­ti pir­kė­jui, o ne kaž­ko­kiems val­di­nin­kams. Kas ir ko­ dėl man tu­rė­tų nu­ro­di­nė­ti, kiek tu­riu pirk­ti dar­žo­vių? Be to, pui­kiai ži­no­ me, kad fa­suo­jant į pa­kuo­tę įde­da­ma ne­ma­žai pa­ge­du­sių pro­duk­tų. Ie­va

Vai­ruo­to­jui slė­gė šir­dį

Pir­ma­die­nį va­ka­re va­žia­vau 3-io­jo marš­ru­to au­to­bu­su. Vi­są ke­lią vis­ kas bu­vo ge­rai, bet vai­ruo­to­jas bu­ vo aki­vaiz­džiai be nuo­tai­kos. Pa­gal­ vo­jau, ma­ža ką, gal žmo­gui skau­da ką. O kai prieš­pas­ku­ti­nė­je sto­te­ lė­je iš­lai­pi­nęs ke­lei­vius jis už­si­rū­ kė, su­pra­tau, kad kaž­kas slė­gė jam šir­dį. Lyg ir nor­ma­lu, vis­ko gy­ve­ ni­me bū­na. Ta­čiau kol de­gė rau­do­ nas švie­so­fo­ro sig­na­las, vi­sa­me au­ to­bu­se pa­skli­do dū­mai. Ne­ma­lo­nu. Ko­dėl tu­ri­me tap­ti blo­gos vai­ruo­to­ jo nuo­tai­kos įkai­tais? Do­na­ta Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

di­de­lę įta­ką ki­to gy­ve­ni­me. Ga­li­me pa­dė­ko­ti bend­ra­dar­biui už dar­bą. Ga­li­me pa­sa­ky­ti su­tuok­ti­niui, kad jis pri­pil­do mū­sų gy­ve­ni­mą. Ga­li­me pri­min­ti sū­nui ar duk­rai, kad jūs di­ džiuo­ja­tės jais ir kad jų lau­kia di­de­ li lai­mė­ji­mai atei­ty­je. Šian­dien mes daž­nai sa­ko­me tai, kas mums ne­pa­ tin­ka. Mes esa­me mo­ko­mi kri­ti­kuo­ ti. Mus re­tai mo­ko įžvelg­ti kiek­vie­no žmo­gaus ver­tin­gu­mą ir gro­žį. Mes la­bai grei­tai pa­sa­ko­me, kuo mums ne­pa­tin­ka ki­to cha­rak­te­ris, kal­ba, ap­ran­ga. La­bai leng­va pa­ste­bė­ti tai, kas nei­gia­ma. Mo­ky­ki­mės my­lė­ti ir kas­dien įžvelg­ti tai, kuo mums pa­ tin­ka tas žmo­gus. Šian­dien kaip nie­ka­da anks­čiau tu­ri­me tei­gia­mai mąs­ty­ti ir kal­bė­ti apie tai, kas ge­ra. Šian­dien žmo­nes pa­sie­kia daug dau­giau nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos ne­gu anks­čiau is­to­ri­ jo­je. In­ter­ne­tas ga­li ne­šti ne tik ge­ ru­mą, bet ir blo­gį. In­ter­ne­to erd­vė­je vie­nas žmo­gus ga­li pa­skleis­ti daug žei­džian­čių da­ly­kų ir pa­si­slėp­ti. In­ ter­ne­te žmo­gus ga­li pa­sa­ky­ti to­kių įžei­di­mų, ku­rių jis nie­ka­da ne­pa­sa­ ky­tų to žmo­gaus aki­vaiz­do­je. Mes ne­pa­nai­kin­si­me to nei­gia­mos in­ for­ma­ci­jos srau­to. Bet mes ga­li­me ją at­sver­ti tei­gia­ma in­for­ma­ci­ja. Krikš­čio­nis šian­dien tu­ri dar uo­liau dar­buo­tis skleis­da­mas mei­lę, vil­tį, ra­my­bę, drą­są, džiaugs­mą. Ne­bū­ki­me pa­sy­vūs. Jei pa­ste­ bi­me, kad mū­sų ar­ti­mus žmo­nes kas nors žei­džia, kri­ti­kuo­ja, siųs­ ki­me jiems ži­nu­tes: „Tu nuo­sta­ bus žmo­gus... Tu ge­rai at­ro­dai, tu iš­min­tin­gai el­gie­si, tu stip­rus... Man pa­ti­ko ta­vo min­tis...“ Nep­ ri­tar­ki­me ir stum­ki­me iš sa­vo ra­ to pa­vy­džius, pik­tus, žei­džian­čius žmo­nes. Ne­si­gin­čy­ki­me su žmo­ nė­mis, ku­rie ku­pi­ni nea­py­kan­tos. Jų ne­pa­kei­si­me. Jie tu­ri sa­vų pro­ ble­mų. Jie ne­pa­ten­kin­ti sa­vo gy­ve­ ni­mu ir ban­do mus už­krės­ti ta pa­ čia nuo­tai­ka. Neš­vais­ty­ki­me lai­ko gin­čy­da­mie­si su ne­ga­ty­viais žmo­ nė­mis. Išk­lau­sy­ki­me juos, pa­ty­lė­ ki­me ir pa­si­trau­ki­me nuo jų. Kuo dau­giau nea­py­kan­tos jie sė­ja, tuo dau­giau mei­lės ir ge­ru­mo mes sė­ ki­me sa­vo san­ty­kiuo­se. Pa­ro­dy­ki­ me sa­vo mei­lę tiems, ku­riuos Die­ vas mums siun­čia. Skir­ki­me lai­ko juos pa­drą­sin­ti, pa­ro­dy­ti dė­me­sį ir rū­pes­tį. Pa­ro­dy­ki­me ne tai, kas mums ne­pa­tin­ka ki­tuo­se, bet tai, ką mėgs­ta­me juo­se. Pad­rą­sin­ki­me juos kas­dien. Ieš­ko­ki­me ga­li­my­bių pa­ro­dy­ti jiems ge­ru­mą. Jei sė­si­me ge­ru­mo sėk­las ki­tų šir­dy­se, tuo­met ir pa­tys pa­tir­si­me dau­giau sėk­mės sa­vo veik­lo­je. Jei pa­ky­lė­si­me ki­ tus, Die­vas ir mus pa­ky­lės. Ti­kiu, kad pa­tir­si­me dar dau­giau jo ge­ru­ mo. Kur­si­me tą gy­ve­ni­mą, ku­riam esa­me pa­šauk­ti, ir at­sklei­si­me tai, kas ge­riau­sia sa­vy­je. Priim­si­me ra­ mų, pra­smin­gą ir tur­tin­gą gy­ve­ni­ mą, ku­rį jis mums do­va­no­ja.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtadienis, gruodžio 6, 2012

užribis

Po­li­ci­nin­kai mo­kys, kaip sprog­din­ti Ar­tė­jant žie­mos šven­tėms, po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai moks­lei­vius mo­kys, kaip sau­giai elg­tis su pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­niais.

Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro dar­buo­to­jai fe­jer­ver­kų ir spro­gi­nė­jan­čių pe­tar­ dų gar­so iš­troš­ku­siems paaug­liams ke­ti­na su­reng­ti ne vie­ną pa­skai­tą.

Bu­vo už­fik­suo­ti vos 4 nu­ken­tė­ję ne­pil­na­me­čiai.

Jau nuo šio penk­ta­die­nio pa­rei­gū­ nai pra­dės lan­ky­ti mo­kyk­las ir aiš­ kins jau­nuo­me­nei apie sau­gų el­ge­ sį su pi­ro­tech­ni­ka. Klai­pė­dos po­li­ci­jos Pre­ven­ci­jos sky­riaus Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų po­ sky­rio specialistės Au­re­li­jos Stu­

den­co­vos tei­gi­mu, su­si­do­mė­ji­mas šiais se­mi­na­rais la­bai di­de­lis. „Nors apie šiuos se­mi­na­rus pa­skel­bė­me vi­sai ne­se­niai, jau su­lau­kė­me la­bai daug skam­bu­ čių iš mo­kyk­lų. Su­si­do­mė­ji­mas tik­rai di­de­lis, to­dėl se­mi­na­rus pra­dė­si­me ves­ti ne nuo gruo­ džio 10 d., kaip bu­vo pra­neš­ta, o nuo gruo­džio 7-osios“, – tei­ gė pa­rei­gū­nė. Pa­sak A.Stu­den­co­vos, pa­rei­gū­ nai ke­ti­na ap­lan­ky­ti ne vie­ną Klai­ pė­dos mo­kyk­lą, kur vy­res­nių kla­ sių moks­lei­viai bus su­pa­žin­din­ti su įvai­rių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­ nių ka­te­go­ri­jo­mis, mo­ko­mi sau­ gaus el­ge­sio su sprog­me­ni­mis bei in­for­muo­ja­mi apie ga­li­mas ne­lai­ mes ir at­sa­ko­my­bę. Pa­rei­gū­nės nuo­mo­ne, in­for­ma­ ci­jos sklai­da apie pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių nau­do­ji­mą yra la­bai rei­

„„Pa­mo­kos: nuo šios sa­vai­tės po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai moks­lei­viams ves pa­mo­kė­les apie sau­gų el­ge­sį su pi­ro­

tech­ni­kos ga­mi­niais. 

ka­lin­ga ir per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų da­vė tik­rai ge­rų re­zul­ta­tų. „2006 me­tais Klai­pė­do­je nuo pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių nu­ken­tė­ jo net 23 ne­pil­na­me­čiai. To­liau ši sta­tis­ti­ka ėmė ma­žė­ti ir praė­ju­ siais me­tais uos­ta­mies­ty­je bu­vo už­fik­suo­ti vos 4 nu­ken­tė­ję ne­pil­

na­me­čiai. Ma­no nuo­mo­ne, to­kie re­zul­ta­tai pa­siek­ti dėl pa­di­dė­ju­ sio in­for­ma­ci­jos kie­kio ir pa­na­šių mo­ky­mų“, – ti­ki­no V.Stu­den­co­ va. Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų po­sky­rio vir­ši­nin­kė pri­mi­nė, jog pa­gal įsta­ ty­mą ne­tu­rin­tiems 14 me­tų as­ me­nims pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­niai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tu­ri bū­ti ne­par­duo­da­mi. O 14–18 me­tų as­me­nys ga­li įsi­gy­ti tik 1-os ka­te­go­ri­jos sprogs­ta­muo­sius ga­ mi­nius. Par­da­vi­nė­ti ar nau­do­ti pi­ro­tech­ ni­ką ar­čiau nei 30 met­rų nuo ug­ dy­mo įstai­gų yra taip pat griež­tai drau­džia­ma.

Gin­če dėl tur­to – šū­viai ir kra­tos An­ti­ru­siš­kais už­ra­šais lie­jo tul­žį As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia net ke­lis mė­ne­sius ne­pas­te­bė­jo cent­ri­nė­je mies­to gat­vė­je esan­čių an­ti­ru­siš­ kų už­ra­šų, ta­čiau pa­ga­liau juos su­ si­zgrib­ta už­da­žy­ti.

Her­kaus Man­to gat­ve Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to link ei­nan­tys pės­tie­ji jau ku­rį lai­ką ga­li pa­ste­bė­ti purš­ kia­mais da­žais ant mū­ri­nės sie­ne­ lės iš­pieš­tą už­ra­šą. Čia ang­lų ir ru­sų kal­bo­mis už­ra­ šy­ta: „Žmo­nės dėl ba­do bė­ga iš Ru­ si­jos ir sle­pia­si“. Pa­sak ne­to­lie­se gy­ve­nan­čių klai­ pė­die­čių, už­ra­šas šio­je vie­to­je pui­ kuo­ja­si jau ne pir­mą mė­ne­sį. Pak­laus­tas apie an­ti­ru­siš­ką ideo­ lo­gi­ją pro­pa­guo­jan­tį už­ra­šą prie pat uos­ta­mies­čio cent­ro, Klai­pė­

dos Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tei­gė, jog apie jį anks­čiau pra­neš­ta ne­bu­vo. „Nu­sių­si­me ran­go­vą, kad kuo grei­čiau šis už­ra­šas bū­tų pa­ša­lin­ tas“, – pa­ža­dė­jo de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius. L.Dū­dos nuo­mo­ne, ma­žai ti­kė­ ti­na, jog šis už­ra­šas ga­li bū­ti ko­ kios nors Klai­pė­do­je vei­kian­čios ir prieš Ru­si­jos po­li­ti­ką ko­vo­jan­čios gru­puo­tės dar­bas. „Ma­no nuo­mo­ne, jei­gu to­ kių už­ra­šų bū­tų daug ir vi­sa­me mies­te, tuo­met ga­li­ma bū­tų kal­ bė­ti apie gru­puo­tę. Ma­nau, kad kaž­koks žmo­gus tie­siog ėjo nak­ tį pro ša­lį ir iš­lie­jo sa­vo tul­žį“, – tei­gė L.Dū­da. Pa­na­šaus po­bū­džio, tik apie Lie­ tu­vos ak­tua­li­jas by­lo­jan­čių teks­tų uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai yra pa­ste­ bė­ję ir pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je.

Klai­pė­dos ra­jo­no tei­sė­sau­gi­nin­ kams ten­ka aiš­kin­tis gi­mi­nai­čių gin­čą dėl Kvie­ti­nių kai­me esan­ čios so­dy­bos ir ap­link ją be­si­drie­ kian­čios že­mės. Pa­li­ki­mo ne­pa­si­ da­li­jan­čios šei­mos san­ty­kius aiš­ ki­na­si ne tik teis­me, bet ir šū­viais bei kumš­čiais.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to pa­rei­gū­nai, tir­da­mi lapk­ri­tį įvyk­dy­tą įsi­lau­ži­mą į gin­čo ob­jek­tu ta­pu­sią so­dy­bą, už­va­kar at­li­ko kra­ tas vie­no gargž­diš­kio na­muo­se. 43-ejų Sau­lius Ž. įta­ria­mas lapk­ ri­čio 13-ąją įsi­lau­žęs į žmo­nos bro­

Ka­ro­lio Rup­kaus nuo­tr.

mes lu­bo­se“, – aiš­ki­no ra­jo­no po­ li­ci­jos ty­rė­jai. Klai­pė­die­tis nu­ro­dė pa­ty­ręs 1 tūkst. li­tų ža­lą ir pa­si­ da­li­jo įta­ri­mais, kas tai ga­lė­jo pa­ da­ry­ti. Šį ant­ra­die­nį pa­rei­gū­nai nu­vy­ko į nu­ken­tė­ju­sio­jo se­sers vy­ro na­mus. Lie­pų gat­vė­je Gargž­duo­se esan­čio bu­to šei­mi­nin­kas bu­vo leng­vai iš­ gė­ręs. Ty­rė­jai pa­reiš­kė, kad tu­ri teis­mo san­kci­ją kra­tai, ir ėmė ieš­ ko­ti ori­nio šau­tu­vo, ku­riuo gal­būt bu­vo po­škin­ta Kvie­ti­nių kai­me. Įta­ria­ma­sis Sau­lius Ž. iš­plū­do pa­rei­gū­nus, ėmė stum­dy­ti, vie­nam po­li­ci­nin­kui vy­ras spy­rė į ko­ją. Įtū­žu­sį gargž­diš­kį te­ko su­ra­kin­ ti ant­ran­kiais, vy­ras dviem pa­roms už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Už nu­žu­dy­mą – 14 me­tų ka­lė­ji­mo As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­ skel­bė nuo­spren­dį bau­džia­mo­jo­ je by­lo­je dėl 26-erių Kre­tin­gos ra­ jo­no gy­ven­to­jo Ma­riaus Žei­mio nu­ žu­dy­mo. Pei­liu vy­rą mir­ti­nai su­ba­ dęs anks­čiau teis­tas 34-erių Ro­lan­ das Ei­ta­vi­čius ka­lės 14 me­tų.

„„Nuo­mo­nė: įtū­žu­sio pi­lie­čio pa­lik­tas už­ra­šas mies­to val­džios ne­su­do­mi­no.

liui pri­klau­san­tį būs­tą. Se­ne­lių už­gy­ven­ta so­dy­ba Kvie­ti­nių kai­ me ve­lio­nių bu­vo pa­da­ly­ta pu­siau dviem anū­kams – klai­pė­die­čiui ir gargž­diš­kei. Ta­čiau šiuo spen­di­mu ne­va la­biau­siai pik­ti­no­si pa­li­ki­mą ga­vu­sios mo­ters vy­ras. Jis ir įta­ria­mas įsi­lau­žęs į svai­nio na­mus. Pa­reiš­ki­me po­li­ci­jai klai­ pė­die­tis 75 me­tų Ri­man­tas Juo­zas nu­ro­dė, kad at­vy­kęs į jam pri­klau­ san­čios so­dy­bos da­lį ap­ti­ko iš­kel­ tus ir pa­vog­tus du lan­gus, ki­ti so­ dy­bos lan­gai bu­vo iš­dau­žy­ti. Per įsi­lau­ži­mą bu­vo iš­dauž­ti ir na­me­lio ant ra­tų prie­ki­nis bei ga­li­nis stik­ lai, ži­bin­tai. „Žmo­gus nu­ro­dė, kad ap­ti­ko ke­lias ori­nio šau­tu­vo pa­lik­tas žy­

Ci­niš­kas nu­žu­dy­mas bu­vo įvyk­dy­ tas 2008 me­tų sau­sio 12-ąją Kre­ tin­go­je, Ro­tu­šės aikš­tė­je. Tra­ge­di­jos nak­tį įkau­šę bend­ra­ moks­liai – 27-erių Al­gir­das Ku­ sas ir Min­dau­gas Nor­vai­šas, prieš tai gurkš­no­ję alų Klai­pė­dos ir Kre­ tin­gos ba­ruo­se, mies­to cent­ri­nė­ je aikš­tė­je su­ti­ko pa­žįs­ta­mą R.Ei­ ta­vi­čių. Vy­rai pa­trau­kė į vi­są pa­rą dir­ban­čią par­duo­tu­vę. Nu­si­pir­kę alaus, kre­tin­giš­kiai to­ liau gė­rė. Vie­nam jų smar­kiai ap­ gir­tus, kom­pa­ni­ja ėmė dai­ry­tis

tak­si, ta­čiau nė vie­no au­to­mo­bi­lio tą nak­tį jie neiš­vy­do. Tri­ju­lė pa­trau­kė prie au­to­mo­ bi­lio „Au­di Avant“, ku­ris bu­vo ką tik įsu­kęs į aikš­tę. Ma­ši­no­je sė­dė­ jo jau­nuo­liai. Gir­ta kom­pa­ni­ja ėmė rei­ka­lau­ti, kad ma­ši­nos vai­ruo­to­jas juos pa­ vež­tų, ta­čiau šis ne­su­ti­ko. Net­ru­kus ki­lo gin­čas, po to – muš­ty­nės. By­los duo­me­ni­mis, R.Ei­ta­vi­čius du kar­tus dū­rė M.Žei­miui į nu­ga­ rą ir krū­ti­nę, dėl ko li­go­ni­nė­je jau­ nuo­lis mi­rė. Iš­ty­ru­si ir įver­ti­nu­si by­lo­je su­ rink­tus įro­dy­mus, tei­sė­jų ko­le­gi­ja kons­ta­ta­vo, kad R.Ei­ta­vi­čius pri­ pa­žin­tas nu­žu­dęs žmo­gų dėl chu­ li­ga­niš­kų pa­ska­tų ir nu­teis­tas 14 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me. Iš nu­teis­to­jo nu­žu­dy­to­jo ma­mai pri­ teis­ta 621 li­tas tur­ti­nės ir 99 tūkst. 397 li­tai ne­tur­ti­nės ža­los, nu­žu­dy­ to­jo žmo­nai – 5,2 tūkst. li­tų tur­

ti­nės ir 100 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los. A.Ku­sas pri­pa­žin­tas pa­žei­ dęs vie­šą­ją tvar­ką, su­bend­ri­nus baus­mes su anks­tes­niu ki­to teis­mo nuo­spren­džiu, jis nu­baus­tas lais­vės ap­ri­bo­ji­mu dve­jiem me­tams, įpa­ rei­go­jant nu­teis­tą­jį baus­mės lai­ ko­tar­piu nak­ti­mis bū­ti na­muo­se ir per me­tus nuo nuo­spren­džio įsi­ tei­sė­ji­mo die­nos neat­ly­gin­ti­nai iš­ dirb­ti 100 va­lan­dų svei­ka­tos prie­ žiū­ros, glo­bos ir rū­py­bos įstai­go­se ar ne­vals­ty­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, ku­rios rū­pi­na­si neį­ga­liai­siais, nu­ se­nu­siais ar ki­tais pa­gal­bos rei­ka­ lin­gais žmo­nė­mis. A.Ku­sui taip pat pa­skir­ta 2,6 tūkst. li­tų dy­džio bau­da bei pri­ teis­ta 2 tūkst. li­tų tur­ti­nės ža­los. M.Nor­vai­šas pri­pa­žin­tas pa­žei­ dęs vie­šą­ją tvar­ką ir nu­baus­tas 12 tūkst. 740 li­tų dy­džio bau­da. Į pa­ skir­tą baus­mę įskai­ty­tas suė­mi­me iš­bū­tas lai­kas ir nu­sta­ty­ta, kad pa­ skir­tą baus­mę jis yra at­li­kęs.


8

ketvirtadienis, gruodžio 6, 2012

klaipėdos verslas Uos­to gi­li­ni­mui

Pra­šy­mai kom­pen­suo­ti

Ke­lia­mas bank­ro­tas

Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­ gi­jų par­ko kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­ je šian­dien 10 val. vyks se­mi­na­ ras „Klai­pė­dos uos­to gi­li­ni­mas, iš­kas­to grun­to tvar­ky­mas ir pa­ nau­do­ji­mo ga­li­my­bės“. Tiks­las – pri­sta­ty­ti Klai­pė­dos uos­to gi­ li­ni­mo pa­tir­tį, ap­žvelg­ti esa­mas pro­ble­mas bei ap­tar­ti iš­kas­to grun­to pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bes.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja pri­me­na, kad li­ko ma­žiau nei sa­vai­tė, kai gy­ven­to­jai ga­li teik­ ti pra­šy­mus ka­sos apa­ra­to įsi­ gi­ji­mo iš­lai­doms kom­pen­suo­ti. Gy­ven­to­jai, pre­kiau­jan­tys ne sa­ vo ga­my­bos ne mais­to pre­kė­ mis deng­to­se pre­ky­vie­tė­se, ra­gi­ na­mi ne­dels­ti ir teik­ti pra­šy­mus jau da­bar.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža ga­vo pra­ne­ši­mą, kad Apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ta bank­ro­ to by­la bend­ro­vei „Sea First In­ ter­na­tio­nal“. Pag­rin­di­nė uos­ta­ mies­ty­je vei­ku­sios įmo­nės veik­ la – kro­vi­nių ga­be­ni­mo agen­tų ir eks­pe­di­to­rių veik­la. Bank­ru­ tuo­jan­čio­je bend­ro­vė­je – 2 dar­ buo­to­jai.

K.Leont­je­va: sa­vi­val­dy­bė ne­tu­rė­tų kiš­tis į rin­ką Lie­tu­vos lais­vo­ sios rin­kos ins­ti­tu­ to eks­per­tė Ka­je­ta­ na Leont­je­va kar­ tu su sa­vo ko­le­go­ mis uos­ta­mies­ty­je pri­sta­tė ty­ri­mus, įro­ dan­čius, jog Klai­pė­ dos gy­ven­to­jų eko­ no­mi­nė lais­vė – di­ džiau­sia Lie­tu­vo­je.

– Klai­pė­do­je ūkio su­bjek­tų tūks­ tan­čiui gy­ven­to­jų ten­ka dau­ giau­siai iš vi­sų Lie­tu­vos mies­tų. Tai ro­do, kad uos­ta­mies­ty­je gy­ ve­na žmo­nės, ku­rie la­biau lin­kę im­tis ini­cia­ty­vos, ne­bi­jo ri­zi­kuo­ ti, ne­si­bai­mi­na ga­li­mų nei­gia­mų eko­no­mi­kos po­ky­čių ir ima­si sa­ vo vers­lo. Tai, kad jie yra ini­cia­ ty­vūs, ku­ria sau ir ki­tiems dar­bo vie­tas, yra pui­ku. Jei to­kių žmo­ nių Lie­tu­vo­je bū­tų dau­giau, ša­ lis kles­tė­tų. Eko­no­mi­nė veik­la – vie­nin­te­lis bū­das su­kur­ti ge­ro­vę. Iš biu­dže­to gau­na­mų iš­mo­kų per­ skirs­ty­mas ge­ro­vės ne­su­ku­ria. – Jei pa­si­kal­bė­tu­me su smul­ kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo at­sto­ vais, iš­girs­tu­me, kad Klai­pė­ do­je vers­lo ap­lin­ka nė­ra jau to­kia idea­li. Ko­dėl taip ski­ria­ si Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to ty­ri­mų re­zul­ta­tai ir vie­tos vers­li­nin­kų nuo­mo­nė? – Mes ver­ti­no­me tik tuos ro­dik­ lius, ku­rie pri­klau­so nuo sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos. O tai, kas sle­gia smul­kų­jį ir vi­du­ti­nį vers­ lą, di­džią­ja da­li­mi yra Vy­riau­ sy­bės spren­di­mai. Kal­bant kad ir apie ka­sos apa­ra­tus. Prie­vo­ lė juos įves­ti bu­vo ne sa­vi­val­dy­ bių už­gai­da. Sup­ran­ta­ma, tai tu­ rė­jo nei­gia­mos įta­kos tiems, ku­rie pre­kia­vo su vers­lo liu­di­ji­mais tur­ guo­se. To­dėl vers­lo ap­lin­kai tik ne­di­de­lę da­lį įta­kos tu­ri sa­vi­val­ dy­bių spren­di­mai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Rei­tin­gų pra­smė

– Jau ant­rus me­tus pa­tei­kia­mas Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­ sas. Kuo nau­din­gi to­kie skai­ čia­vi­mai? – Po šio ty­ri­mo su­lau­kia­me tei­gia­ mos reak­ci­jos, skam­bi­na iš įvai­rių sa­vi­val­dy­bių ir klau­sia, ką bū­tų ga­ li­ma pa­da­ry­ti ge­riau. Ypač nau­jai į val­džią atė­ję sa­vi­val­dy­bių va­do­vai, ku­rie tik pra­de­da tvar­ky­tis. Ir šis in­dek­sas yra pui­kus įran­kis, nuo ko pra­dė­ti. Gal pas juos per di­de­lis ad­ mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų skai­čius, o gal sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tis ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas nee­fek­ty­viai val­do­mas. Tai tar­si pra­di­nis in­di­ ka­to­rius. Rea­li veik­la – su­dė­tin­ga, ir gal­būt tas pa­ge­rė­ji­mas per me­ tus nea­teis. Juo la­biau yra kai ku­rie da­ly­kai, už­si­li­kę net iš so­viet­me­čio lai­kų. Mes pa­ste­bi­me, kad kai ku­ rios sa­vi­val­dy­bės tu­ri jai pri­klau­ san­čias kir­pyk­las, kny­gy­nus, lai­do­ ji­mo pa­slau­gų par­duo­tu­ves, ku­rios gau­na iš­skir­ti­nes są­ly­gas, kon­ku­ ruo­ja su pri­va­čiu vers­lu ir iš­krei­pia rin­ką. Vi­sa tai tu­rė­tų lik­ti praei­ty­ je. Ne­tu­rė­tų sa­vi­val­dy­bės ar vals­ty­ bė kiš­tis į rin­ką, nes nuo to tik nu­ ken­čia pri­va­tus vers­las ir neaiš­ku, ar lai­mi var­to­to­jai. – Bu­vo pa­mi­nė­ta, kad Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so 14 įmo­nių. Ge­rai tai ar blo­gai, o gal rei­kė­tų sa­vi­val­dy­bėms vi­ sai at­si­sa­ky­ti sa­vo val­do­mų įmo­nių? – Vi­suo­met pri­va­tus vers­las yra val­do­mas efek­ty­viau. Kiek­vie­nas sa­vi­nin­kas sie­kia su­ma­žin­ti ne­rei­ ka­lin­gas iš­lai­das ir kuo ge­riau tvar­ ky­ti vers­lą. To­dėl mes ma­no­me, kad sa­vi­val­dy­bei rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti įmo­ nių val­dy­mo.

Ge­ro­vę le­mia ne tik vers­las?

„„In­dė­lis: Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tė K.Leont­je­va ti­ki­

na, jog ty­ri­mais įro­dy­ta, kad prie mies­to ge­ro­vės pri­si­de­da ir sa­vi­val­ dy­bė, ne tik vers­lo at­sto­vai.  Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Eko­no­mi­nė veik­la – vie­nin­te­lis bū­das su­kur­ti ge­ro­vę. Iš biu­dže­to gau­na­mų iš­mo­kų per­skirs­ty­ mas ge­ro­vės ne­su­ ku­ria.

– Ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė ban­do ge­rin­ti jai pri­klau­san­ čių įmo­nių val­dy­mą, į vie­nos jų val­dy­bą jau įtrauk­tas ne­prik­ lau­so­mas eks­per­tas iš Olan­di­ jos ir pa­ste­bė­ta, kad pa­ge­rė­jo bend­ro­vės rei­ka­lai. Tad gal ne­ ver­ta pri­va­ti­zuo­ti mies­tui pri­ klau­san­čių bend­ro­vių, o tik pa­ ko­re­guo­ti jų val­dy­mą?

– Taip, val­dy­mą ga­li­ma su­tvar­ky­ ti. Ta­čiau kas nu­tin­ka, kai tai ne­ pa­si­tei­si­na ir įmo­nė tam­pa nuo­ sto­lin­ga? Nuos­to­lius su­bsi­di­juo­ja vi­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai, fi­nan­si­ nė ne­sėk­min­gos veik­los naš­ta gu­ la ant mū­sų vi­sų pe­čių. Per­nai, kai Lie­tu­vos biu­dže­te at­si­vė­rė 1 mlrd. li­tų sky­lė, mes iš­siaiš­ki­no­me, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vals­ty­bė tu­ri 100 kar­tų dau­giau nei tas biu­dže­ to de­fi­ci­tas. Par­da­vus men­ką tu­ri­ mo tur­to da­lį, bū­tų ga­li­ma už­si­tik­ rin­ti pa­ja­mas, o ne kel­ti mo­kes­čius gy­ven­to­jams. Pa­vyz­dys Lie­tu­vai

– Klai­pė­do­je tūks­tan­čiui gy­ ven­to­jų ten­ka 34 ūkio su­bjek­ tai, kai Lie­tu­vos vi­dur­kis – tik 26. Kaip rei­kė­tų ver­tin­ti šį re­ zul­ta­tą?

– Ar ga­li­ma teig­ti, kad pa­gal vi­sus sa­vi­val­dy­bių in­dek­sus Klai­pė­do­je yra pa­trauk­liau­ sia eko­no­mi­nė ap­lin­ka? – Mū­sų ty­ri­mai by­lo­ja, kad tai vie­na pa­trauk­les­nių sa­vi­val­dy­ bių Lie­tu­vo­je. Jau vien fak­tas, kad Klai­pė­do­je yra ma­žes­nis so­ cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jų skai­čius nei ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se, yra pui­ kus ro­dik­lis. Tai ro­do, kad žmo­ nės sten­gia­si ge­ro­vę kur­ti pa­tys, o ne pri­klau­sy­ti nuo pa­šal­pų. Tai reiš­kia, kad čia ma­žiau žmo­nių pa­ten­ka į skur­do spąs­tus, iš ku­ rių iš­trūk­ti la­bai sun­ku. Yra sa­ vi­val­dy­bių Lie­tu­vo­je, kur la­bai daug gy­ven­to­jų gy­ve­na iš so­cia­ li­nės pa­ra­mos. Ir tai tu­ri nei­gia­ mos įta­kos pa­čių žmo­nių mo­ra­lei. O tai, kad žmo­nės ima­si vers­lo ir ne­dar­bo ly­gis Klai­pė­do­je ma­žes­ nis nei ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se, yra ge­ras in­di­ka­to­rius. – Jū­sų ma­ny­mu, kas lė­mė ge­ res­nį Klai­pė­dos in­dek­są, ar tai, kad mies­to stra­te­gi­nė pa­ dė­tis ge­ra, ar jo val­dy­mas? – Ge­ro­vę le­mia vi­su­ma – mies­ to val­dy­mas, in­ves­ti­ci­jos, plėt­ra.

Klai­pė­dos m. sa­vi­val­dy­bės ver­ti­ni­mas At­l ie­k ant ty­r i­m ą, ver­t in­tos svar­ biau­sios ša­lies sa­vi­val­dy­bių sri­tys – ko­mu­na­li­nis ūkis, trans­por­tas, švie­ ti­mas, svei­ka­ta ir so­cia­l i­nė rū­py­ba, in­ves­ti­ci­jos ir mo­kes­čiai, taip pat tos sri­t ys, ku­r ios su­si­ju­sios su sa­v i­val­ dy­bės biu­d že­to, tur­to ir fi­nan­sų val­ dy­mu. Klai­p ė­da su­r in­ko 70 iš 100 ba­lų, dau­g iau­siai iš vi­sų ša­l ies sa­v i­val­ dy­bių. Ge­r iau­s iai Klai­p ė­dos sa­v i­ val­dy­bė įver­t in­ta in­ves­t i­ci­jų ir plėt­ ros sri­ty­je. Tie­sio­g i­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų kie­ kis, ten­kan­tis vie­nam Klai­pė­dos gy­ ven­to­jui, 2010 m. sie­kė 14 tūkst. li­tų, Lie­tu­vos vi­dur­k is – 4 tūkst. li­tų. Ma­te­r ia­l i­n ių in­ves­t i­ci­jų kie­k is, ten­ kan­t is vie­nam klai­p ė­d ie­č iui – 5,7 tūkst. li­tų, Lie­tu­vo­je – 3,1 tūkst. li­tų. Klai­pė­do­je nė­ra pro­ble­mų dėl sa­vi­ val­dy­b ės te­r i­to­r i­jo­je pa­r uoš­t ų že­ mės skly­pų su pa­tvir­tin­tais de­ta­liai­ siais pla­nais ir tam tik­ra inf­rast­r uk­ tū­ra, pri­ves­ta prie skly­po. Že­mės nuo­mos, ne­k il­no­ja­mo­jo tur­ to ir vers­lo liu­di­ji­mų mo­kes­čiai Klai­ pė­dos mies­te vie­ni že­miau­sių Lie­tu­ vo­je, ma­žes­n i yra tik Birš­to­no sa­v i­ val­dy­bė­je. Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bė 2011 m. pa­ bai­go­je ne­tu­rė­jo kre­di­to­ri­nių įsi­sko­ li­n i­mų, ta­č iau sa­v i­val­dy­b ės sko­la sie­kė apie 40 pro­c. me­t i­n io biu­d že­ to. Ir per 2 me­tus ji išau­go 12 pro­c., pa­ ly­g in­ti su sa­vi­val­dy­bės pa­ja­mo­mis. Ge­rai įver­t in­ta ir tai, kad sa­v i­val­dy­ bei pri­k lau­s an­č ių pa­s ta­t ų plo­t as, ten­kan­t is vie­nam gy­ven­to­jui, yra vie­nas ma­žiau­sių Lie­tu­vo­je. Ne­di­de­ lis ir ne­nau­do­ja­mų sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­čių pa­tal­pų plo­tas, ten­kan­tis vie­nam gy­ven­to­jui. Klai­pė­do­je 2011 m. tik 3,7 pro­c. klai­ pė­die­čių gau­da­vo pa­šal­pas, ki­tų sa­ vi­val­dy­bių vi­dur­k is – apie 9 pro­c. Klai­p ė­do­je dar­b o ne­t u­r i 8,6 pro­c . gy­ven­to­jų, Lie­tu­vos vi­dur­k is – maž­ daug 12 pro­c. Šal­ti­nis: „Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­sas 2012“.

Prie Klai­pė­dos eko­no­mi­nės si­ tua­ci­jos di­de­le da­li­mi pri­si­de­da ir sa­vi­val­dy­bė, tai nė­ra tik uos­to ar ki­tų stam­bių įmo­nių veik­los re­ zul­ta­tas.


9

ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012

ekonomika

Tirs ban­kų pa­slau­gų įkai­nius Lie­tu­vos ban­kas, pir­mą kar­tą ini­ci­ja­vęs ban­kų ir pre­ky­bos įmo­ nių dis­ku­si­ją, ža­da im­tis po­vei­kio prie­mo­nių, jei ban­kai pa­tys ne­su­ma­žins įmo­nėms tai­ko­mų įkai­nių už at­si­skai­ty­mą mo­kė­ji­ mo kor­te­lė­mis. Cent­ri­nio ban­ko va­do­vas gra­si­na iš­ tir­ti ir vie­šai pa­skelb­ti pikt­nau­džiau­ jan­čius ban­kus, o šie ir pre­ky­bi­nin­ kai to­liau ne­su­ta­ria. Pir­mie­ji sa­ko, kad ban­kai iš to neuž­dir­ba, ant­rie­ji – jog ban­kų įkai­niai žvė­riš­ki. „Ats­ki­rų pa­slau­gų įkai­niai ma­ žes­ni vals­ty­bė­se kai­my­nė­se, su ku­rio­mis mes ga­li­me ly­gin­tis, pa­ vyz­džiui, Lat­vi­jo­je. Tai kve­pia tam tik­ru ab­sur­du. Žiū­rė­da­mi į tai, ban­ do­me ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą. Jei­gu ne­pa­vyks su­si­kal­bė­ti, mes ir­gi tu­ ri­me šio­kių to­kių prie­mo­nių“, – va­kar po Lie­tu­vos ban­ke vy­ku­sio rin­kos da­ly­vių su­si­ti­ki­mo žur­na­ lis­tams sa­kė cent­ri­nio ban­ko va­ do­vas Vi­tas Va­si­liaus­kas. Anot jo, vie­na prie­mo­nių, sie­ kiant ma­žes­nių pa­slau­gų įkai­nių, bū­tų konk­re­čių ban­kų ty­ri­mas. Lie­ tu­vos ban­kas taip pat ga­lė­tų ma­ žin­ti sa­vo tarp­ban­ki­nių mo­kė­ji­mų da­lį, jei rin­kos da­ly­viai ir­gi su­tik­tų ją ma­žin­ti. Anot V.Va­si­liaus­ko, šiuo me­tu ši da­lis sie­kia 0,21 li­to. „Jei­gu rin­kos da­ly­viai ne­ras su­ si­ta­ri­mo, ma­nau, vi­suo­me­nė pa­ ma­tys, kas tie ne­ge­rie­čiai“, – sa­

R

kė V.Va­si­liaus­kas. Lie­tu­vos ban­kas su rin­kos da­ly­viais va­kar dis­ku­ ta­vo dėl ban­kų pa­slau­gų įkai­nių maž­me­ni­nės pre­ky­bos ir pa­slau­ gų įmo­nėms.

Si­tua­ci­jai ne­si­kei­čiant ga­li gim­ti idė­jų, pa­vyz­ džiui, ri­bo­ti at­si­skai­ ty­mą kor­te­lė­mis iki tam tik­ros su­mos. „Tu­ri­me dvi nuo­mo­nes – pre­ ky­bi­nin­kų bei ban­kų, ir pa­ban­dė­ me su­so­din­ti juos prie vie­no sta­lo. Bu­vo pir­mas ap­si­šau­dy­mas, kar­tais net ga­na aud­rin­gas“, – sa­kė V.Va­ si­liaus­kas. Jis ti­ki­no, kad Lat­vi­jo­je kai ku­ rios ban­kų pa­slau­gos kai­nuo­ja iki 30 pro­c. pi­giau. „Jei­gu pa­ly­gin­tu­ me su lat­viais, tai tas skir­tu­mas, kal­bant, pa­vyz­džiui, apie at­si­skai­ ty­mą kor­te­lė­mis, jų kai­no­da­rą, yra iki 30 pro­c.“, – tei­gė Lie­tu­vos ban­ ko va­do­vas.

Lie­tu­viš­kų de­ga­li­nių są­jun­gos at­sto­vas Ai­das Ged­vi­las sa­kė, kad da­bar, kai at­si­skai­to­ma kor­te­le, pa­slau­ga, ver­ti­nant pre­ky­bi­nin­ ko at­žvil­giu, par­duo­da­ma už sa­ vi­kai­ną ar­ba dar pi­giau. Anot jo, ban­kų įkai­niai kai ku­riais at­ve­jais svy­ruo­ja apie 1,2–1,4 pro­c. pre­kės kai­nos. „No­rė­tu­me bent jau pa­siek­ti to­ kius įkai­nius, kaip Lat­vi­jo­je ar Es­ti­ jo­je“, – sa­kė A.Ged­vi­las ir pri­dū­rė, kad jei ban­kai su­ma­žin­tų įkai­nius, pre­ky­bi­nin­kai kor­te­le at­si­skai­tan­ tiems klien­tams ga­lė­tų pa­siū­ly­ti nuo­lai­dų. Anot A.Ged­vi­lo, si­tua­ci­jai ne­ si­kei­čiant ga­li gim­ti idė­jų, pa­vyz­ džiui, ri­bo­ti at­si­skai­tymą kor­te­lė­ mis iki tam tik­ros su­mos. Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vęs Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos va­do­vas Sta­sys Kro­pas ne­su­ti­ko, kad ban­kų įkai­ niai Lie­tu­vo­je di­des­ni nei Lat­vi­jo­ je: „Mes ne­tu­ri­me pa­grįs­tos in­for­ ma­ci­jos, kad jie ma­žes­ni ar di­des­ni. Pra­šo­me pri­sta­ty­ti to­kius duo­me­nis. Jei­gu to­kius duo­me­nis pa­teik­tu­mė­ te, mes tik­rai pa­svei­kin­tu­me.“

„„Pers­pek­ty­va: Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas V.Va­si­liaus­kas pa­

gra­si­no, kad jei­gu ne­pa­vyks su­si­tar­ti, cent­ri­nis ban­kas im­sis tam tik­rų prie­mo­nių.  And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Jis ti­k i­n o, kad „iš ši­to vers­ lo ban­kai neuž­dir­ba pel­no“, anot jo, tai pa­ro­dė ir Lie­tu­vos ban­ko ty­ri­mas. O Elekt­ro­ni­nės pre­ky­bos aso­cia­ ci­jos at­sto­vas Jur­gis Gy­lys pa­sa­ ko­jo, kad ban­kų įkai­niai žvė­riš­ki. Anot jo, ar­ti­miau­siu me­tu aso­cia­ ci­ja Lie­tu­vos ban­kui ke­ti­na pa­teik­ti

skun­dą dėl ban­kų veik­los. Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos at­sto­ vas Lau­ry­nas Vi­li­mas kal­bė­jo, kad pre­ky­bi­nin­kai sie­kia „pro­tin­go ra­ cio­na­laus spren­di­mo“. V.Va­si­liaus­kas tei­gė, jog sau­ sio pa­bai­go­je nu­tar­ta su­si­tik­ti dar kar­tą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa

Šildymo sąskaitos dalijamos pusiau Lina Jauniškė Klaipėdoje, Kooperacijos gatvėje, esantis daugiabutis nuo gretimų analogiškos statybos daugiabučių skiriasi ne tik savo išvaizda. Atnaujinę daugiabutį, šio namo gyventojai šilumos energijos suvartoja perpus mažiau – atitinkamai sumažėjo sąskaitos už šildymą.

Mokslininkų teigimu, Lietuvoje susiklostė keistoka padėtis, susijusi su gyvenamojo būsto šildymu, – senų, nerenovuotų daugiabučių neapšiltintos sienos nepakankamai gerai sulaiko iš lauko besiskver-

biantį šaltį, todėl šildant patalpas daug šilumos energijos tiesiog iššvaistoma. Tik po kompleksinių sprendimų

„Renovuodami seną daugiabutį, gyventojai visų pirma investuoja ne į bendras sienas, o į savo pačių gyvenimo kokybės gerinimą, kuris pasireiškia ekonomiškesniu būsto išlaikymu, geresne estetine išvaizda, sveikesne aplinka, ilgesniu pastato eksploatacijos laikotarpiu ir padidėjusia būsto verte“, – sakė VGTU Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros doktorantas Andrius Keizikas.

„Net jei žmogus nusprendžia apšiltinti tik savo buto sienas, jam tai didesnės naudos neatneš. Juk daugiabutis – tai sistema, kur apskaita vyksta visam pastatui, ir jei greta esančiuose butuose sienos yra kiauros, jokio didesnio sutaupymo nebus“, – teigė mokslininkas. Pasikeičia šilumos suvartojimas

„Reikėtų suprasti, kad jei namas toks kaip pastatytas ir per trisdešimt metų gerokai nudėvėtas suvartoja tiek daug šilumos, tai namą renovavus šilumos poreikis sumažėja per pusę, o gal

net ir daugiau“, – sakė dr. Ramūnas Gatautis, Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojas.

60 m buto, esančio atnaujintame daugiabutyje, gyventojai vidutiniškai mokėjo 235 litus, o neatnaujinto – 492 litus. 2

Palyginus Kooperacijos gatvėje netoli vienas nuo kito esančių 5 ir 7A numeriais pažymėtų daugiabučių gyventojų šildymo sąskaitas, galima suabejoti, ar šie žmonės iš tiesų gyvena toje pačioje gatvėje, tame pačiame mieste. Atnaujinto daugiabučio gyventojai už praėjusio sezono vasario mėnesio šildymą mokėjo vidutiniškai 3,92 Lt/m2, o neatnaujinto daugiabučio – 8,21 Lt/m2. Pagal šias kainas 60 m2 buto, esančio atnaujintame daugiabutyje, gyventojai vidutiniškai mokėjo 235 litus, o neatnaujinto – 492 litus. Norint pasiekti norimą būsto renovacijos efektą, reikia priimti teisingą sprendimą, kaip pagerinti pastato aplinkos įvaizdį ir didin-

ti būsto ekologiškumą bei ekonomiškumą. Renovacijos lėšos greitai atsiperka

„Gyventojams, be abejo, aktualiausia tai, kad jie gerokai permoka už savo būsto išlaikymą, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas dr. Česlovas Ignatavičius. – Žinoma, šiluma „kandžiojasi“ ir dėl brangstančių išteklių bei kitų priežasčių. Tačiau, žvelgiant iš šilumos energijos suvartojimo pusės, esu įsitikinęs, kad pinigai, išleidžiami pastatams šildyti, išmetami į balą. Akivaizdu, kad šiuo metu susiklosčiusi paradoksali situacija, kai mes patalpas kaitiname, o šiluma išeina lauk pro skylėtus namų fasadus. Tokią situaciją galima prilyginti vandens laikymui kiaurame inde. Ar tai neprasilenkia su sveiku protu? Lygiai taip pat yra su šilumos energija – skundžiamės, kad jos kaina nuolat auga, krapštome paskutinius centus, o vėliau didumą šilumos lengvabūdiškai iššvaistome.“ Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.


10

ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

Lai­mė­ti ko­vą dėl in­ves­tuo­to­jų Pap­ras­tiems žmo­nėms ge­riau­sia įsi­kur­ti Vil­niu­je, vers­li­nin­kams – Klai­pė­do­je, o Kau­ ną pa­gal Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­ to (LLRI) su­da­ry­tą bend­rą ša­lies sa­vi­val­dy­ bių in­dek­są len­kia net Pa­ne­vė­žys. Ta­čiau, ver­ti­nant mies­tus pa­gal pa­trauk­lu­mą in­ ves­tuo­to­jams, vi­siems trims ša­lies did­mies­ čiams ko­ją ki­ša per di­de­li mo­kes­čiai.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Net ge­riau­si tu­ri trū­ku­mų

LLRI su­da­ry­ta­me sa­vi­val­dy­bių, ku­ rio­se ge­riau­siai už­tik­ri­na­ma žmo­ nių eko­no­mi­nė lais­vė, są­ra­še pir­mą vie­tą ant­rus me­tus iš ei­lės uži­ma Klai­pė­da. Su­da­rant in­dek­są bu­vo ver­ti­na­mos de­vy­nios kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės sri­tys – ko­mu­na­li­nis ūkis, švie­ti­mas, svei­ka­ta, so­cia­li­ nė rū­py­ba, in­ves­ti­ci­jos bei plėt­ra, mo­kes­čiai, biu­dže­tas ir tur­to val­ dy­mas bei ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bas. Su­rin­ku­si 69,4 ba­lo iš šim­to ga­ li­mų Klai­pė­da ap­len­kė ant­ro­je vie­ to­je li­ku­sį Vil­nių bei ket­vir­to­je at­ si­dū­ru­sį Kau­ną, tre­čią vie­tą šia­me rei­tin­ge užė­mė Pa­ne­vė­žys. Spe­ cia­lis­tai su­da­rė ne tik bend­rą sa­ vi­val­dy­bių in­dek­są, bet su­ri­kia­vo mies­tus pa­gal pa­trauk­lu­mą gy­ ven­to­jams, in­ves­tuo­to­jams ir ad­ mi­nist­ra­ci­jos dar­bą. Paaiš­kė­jo, kad pa­trauk­liau­sias mies­tas gy­ven­ti – Vil­nius, ant­ro­ je vie­to­je Klai­pė­da, tre­čio­je – Kau­ nas. Ta­čiau są­ra­še, ku­ria­me mies­ tai įver­tin­ti pa­gal ga­li­my­bes kur­ti nau­ją vers­lą, si­tua­ci­ja vi­siš­kai ki­to­ kia. Čia pir­mau­ja Klai­pė­da, po jos yra Pa­ne­vė­žys ir Pa­lan­ga, o Vil­nius ir Kau­nas lie­ka už tre­je­tu­ko ri­bų. „Net ir ge­riau­siai įver­tin­ta sa­vi­ val­dy­bė ne­su­rin­ko 100 ba­lų, tai ro­ do, kad yra kur to­bu­lė­ti. Be to, kai ku­rios net ge­riau­sių sa­vi­val­dy­bių sri­tys įver­tin­tos pra­stai“, – tei­gė LLRI pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas. Vers­li­nin­kams – sun­ku­mai

Ko­dėl pa­gal šį in­dek­są Vil­nius bei Kau­nas neat­ro­do pa­trauk­lus in­ves­ tuo­to­jams ir ko­kie di­džiau­si Klai­ pė­dos pra­na­šu­mai? Pa­sak Ž.Ši­lė­no, di­džiau­sia did­mies­čių pro­ble­ma ta, kad val­di­nin­kai daž­nai ne­lin­kę pri­ si­tai­ky­ti prie vers­li­nin­kų. „Vers­li­nin­kai atei­na pas val­di­ nin­kus ir ban­do įti­kin­ti, kad jiems leis­tų pra­dė­ti vers­lą. Taip ne­tu­ri bū­ti, tai ska­ti­na ko­rup­ci­ją. Žmo­ nėms tu­ri bū­ti lei­džia­ma veik­ti, tuo­met gy­ven­ti vi­siems bus ge­

riau“, – įsi­ti­ki­nęs Ž.Ši­lė­nas. Ver­ tin­da­mi mies­tus, kiek pa­lan­kios są­ly­gos no­rin­tiems juo­se in­ves­ tuo­ti, di­džiau­sią dė­me­sį spe­cia­lis­ tai sky­rė sa­vi­val­dy­bių duo­me­nims apie in­ves­ti­ci­jas bei plėt­rą ir įvai­rių mo­kes­čių dy­džiui – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT), vals­ty­bi­nės že­mės nuo­ mos bei mo­kes­čiui už vers­lo liu­di­ ji­mus.

Žilvinas Ši­lė­nas:

Vers­li­nin­kai atei­na pas val­di­nin­kus ir ban­do įti­kin­ti, kad jiems leis­tų pra­dė­ ti vers­lą. Taip ne­tu­ri bū­ti, tai ska­ti­na ko­ rup­ci­ją.

„„Ypa­ty­bės: kiek­vie­nas mies­tas tu­ri at­ras­ti iš­skir­ti­nu­mų, ku­rie pa­dė­tų pa­siim­ti in­ves­tuo­to­jų pi­ni­gus. 

to ga­li­mų. Ta­čiau spe­cia­lis­tai Kau­ nui už pa­tvir­tin­tus mo­kes­čių ta­ri­fus sky­rė 26,1 ba­lo, Vil­niui – vos 6,3, to­ dėl jie LLRI su­da­ry­ta­me rei­tin­ge tarp mies­tų, pa­trauk­liau­sių in­ves­tuo­to­ jams, ir at­si­dū­rė už bor­to. Siū­lo ma­žin­ti mo­kes­čius

Nors pa­gal ma­te­ria­li­nes in­ves­ ti­ci­jas, ten­kan­čias vie­nam gy­ven­ to­jui, Vil­nius len­kia Klai­pė­dą ir Kau­ną, bend­rą ba­lą sos­ti­nei dėl pa­trauk­lu­mo in­ves­tuo­to­jams LLRI spe­cia­lis­tai su­ma­ži­no už per di­de­ lius mo­kes­čius. 2010-ai­siais vie­nam Vil­niaus gy­ven­to­jui te­ko 6984 li­tai in­ves­ ti­ci­jų, klai­pė­die­čiui – 4776 li­tai, o kau­nie­čiui – 3577 li­tai, ir tai ma­ žiau už vi­sų sa­vi­val­dy­bių vi­dur­kį, ku­ris sie­kia 4363 li­tus. Vil­nius ir Klai­pė­da už in­ves­ti­ci­jas ir plėt­rą su­rin­ko vie­no­dą ba­lų skai­čių – po 70,2, Kau­nas – 58,5 ba­lo iš šim­

Sa­vi­val­dy­bių in­dek­so ty­ri­mo va­ do­vas ir LLRI vy­res­ny­sis eks­per­ tas Vy­tau­tas Žu­kaus­kas tei­gė, kad Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je mo­ kes­čiai vers­li­nin­kams per di­de­ li. Val­di­nin­kams su­ma­ži­nus kin­ ta­mą že­mės, NT, vers­lo liu­di­ji­mų mo­kes­čių da­lį, no­rin­čių in­ves­tuo­ti mies­tuo­se ga­lė­tų pa­dau­gė­ti. Ver­ti­ nant pa­trauk­lu­mą in­ves­tuo­to­jams, di­džiu­lis ša­lies sos­ti­nės Vil­niaus trū­ku­mas bu­vo ir tai, kad jis sken­ di sko­lo­se. „2011 m. pa­bai­go­je sko­lų ne­tu­ rė­jo tik Vil­niaus ra­jo­no ir Vi­sa­gi­ no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės. Vil­niaus mies­te bu­vo di­džiau­sia sko­la pro­

cen­tais nuo pa­ja­mų ir sie­kė 90 pro­c.“, – sa­kė V.Žu­kaus­kas. Ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai taip pat skai­čia­vo, kiek sa­vi­val­dy­bė­se yra vei­kian­čių ūkio su­bjek­tų, val­di­ nin­kų klau­sė, ar yra jų te­ri­to­ri­jo­ se in­ves­tuo­to­jams pa­ruoš­tų že­mės skly­pų su pa­tvir­tin­tais de­ta­liai­siais pla­nais ir bū­ti­na inf­rast­ruk­tū­ra. Kaip blo­gos sa­vi­val­dy­bių vys­ty­ mo­si ten­den­ci­jos ver­tin­ti­nos šios – di­dė­jan­čios sko­los, kren­tan­tis ma­te­ria­li­nių in­ves­ti­ci­jų skai­čius, ne­skel­bia­ma di­de­lė da­lis vie­šo­ jo pir­ki­mo kon­kur­sų ir ne­ra­cio­na­ lūs spren­di­mai, su­si­ję su ap­leis­tais pa­sta­tais – jie nei nau­do­ja­mi, nei pri­va­ti­zuo­ja­mi. „Ma­no­me, kad ge­riau­sia žmo­ gui sa­vi­val­dy­bė yra to­kia, ku­ ri tau­po mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gus, gy­ve­na pa­gal sa­vo pa­ja­mas, skaid­riai nau­do­ja biu­dže­to lė­šas, sa­vo veik­los sri­ty­se ne­ri­bo­ja var­ to­to­jų pa­si­rin­ki­mo, ska­ti­na pa­

slau­gas tei­kian­čių įmo­nių ar įstai­ gų kon­ku­ren­ci­ją, sa­vo funk­ci­joms vyk­dy­ti pa­si­tel­kia efek­ty­viau vei­ kian­tį pri­va­tų­jį sek­to­rių. Sa­vi­val­ dy­bės, ku­rios neapk­rau­na žmo­nių mo­kes­čiais, ku­ria pa­lan­kias są­ly­ gas vers­lui, nuo­lat ma­ži­na ad­mi­ nist­ra­ci­nę ir biu­rok­ra­ti­nę naš­tą, su­ge­ba pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ ci­jų, jo­se at­si­ran­da dau­giau dar­bo vie­tų, žmo­nės gau­na di­des­nes pa­ ja­mas“, – įsi­ti­ki­nęs V.Žu­kaus­kas. At­siž­vel­gė ne į vis­ką

Tie­sa, LLRI pre­zi­den­tas Ž.Ši­lė­nas pri­pa­ži­no, kad ver­ti­nant sa­vi­val­ dy­bes, į kai ku­riuos kri­te­ri­jus ne­ bu­vo at­si­žvelg­ta: neį­ver­tin­ta, kiek lai­min­gi yra žmo­nės gy­ven­da­ mi konk­re­čia­me mies­te ar ra­jo­ne, kiek te­ri­to­ri­jos pri­žiū­rė­tos es­te­tiš­ kai, Pa­lan­ga ne­ga­vo pliu­so vien už tai, kad tu­ri jū­rą, o Vil­nius – už tai, kad yra di­de­lis ir va­di­na­mas sos­ ti­ne. Ž.Ši­lė­nas ma­no, kad daž­nai


11

ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012

turtas Si­tua­ci­ja ­ pa­si­kei­tė

Ra­jo­nuo­se – ­ ki­ti skai­čiai

Per­nai Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­ kos ins­ti­tu­to pa­skelb­ta­me sa­vi­ val­dy­bių in­dek­se pir­mą vie­tą užė­ mė Klai­pė­da, ku­ri bu­vo su­rin­ ku­si 59,1 ba­lo iš 100 ga­li­mų. Vil­ nius tuo­met bu­vo li­kęs ket­vir­tas, o Kau­nas – penk­tas. Šiems mies­ tams per me­tus pa­vy­ko sa­vo ro­ dik­lius pa­ge­rin­ti ir pa­kil­ti į aukš­ tes­nes vie­tas.

Įver­ti­nus ne mies­tus, šie­met są­ra­še pir­mau­ja Kre­tin­gos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bė, su­rin­ku­si 68,9 ba­lo. Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – ant­ro­je vie­to­je, Klai­pė­ dos ra­jo­nas – tre­čias. Vil­niaus ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bė – be­veik są­ra­šo apa­ čio­je, ji uži­ma 42 vie­tą iš 53. Per­nai pir­mo­je ne mies­tų sa­vi­val­dy­bių są­ ra­šo vie­to­je bu­vo Kau­no ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bė.

100 ba­lų

sa­vi­val­dy­bių in­dek­so len­te­lė­je Klai­pė­da įver­tin­ta už in­ves­ti­ci­jas ir plėt­rą.

pi­ni­gų pa­de­da ir lanks­tu­mas Komentarai Ri­man­tas Ča­pas Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ir pa­ta­rė­jas fi­nan­sų bei eko­no­mi­kos klau­si­mais

B

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

mies­tų ge­ro­vei truk­do pa­čių su­ si­kur­tos kliū­tys, pa­vyz­džiui, biu­ rok­ra­ti­niais sun­ku­mais ap­krau­ ti vers­li­nin­kai, no­rin­tys gau­ti ko­kius nors lei­di­mus. Pa­gal in­ dek­sus su­ri­kiuo­tas sa­vi­val­dy­bes spe­cia­lis­tai ra­gi­na ati­džiau tvar­ ky­ti sa­vo ūkį ir ska­tin­ti tar­pu­ sa­vio kon­ku­ren­ci­ją, nes, pa­sak Ž.Ši­lė­no, kaip vers­las ga­li per­si­ kel­ti į ki­tas ša­lis, taip pat jis ga­li per­si­kel­ti ir į ki­tas sa­vi­val­dy­bes.

1-ą

vietą

savivaldybių reitinge Klaipėda užėmė ir pernai, ir šiemet.

et ko­kie in­dek­sų su­da­ry­mai yra svei­kin­ti­ni. Ta­čiau jų ne­ ga­li­ma suab­so­liu­tin­ti, nes in­ dek­sai ne­ga­li at­spin­dė­ti vi­sų veiks­nių ir at­ski­ro su­bjek­to lai­mės po­ jū­čio – konk­re­taus fi­zi­nio ar ju­ri­di­nio as­mens. Pa­vyz­džiui, di­de­lė da­lis gy­ ven­to­jų at­sa­ky­tų, kad jiems ge­riau­sia gy­ven­ti ten, kur šiuo me­tu gy­ve­na, o kai ku­rie vers­lo at­sto­vai ga­lė­tų pa­teik­ti tiek tei­gia­mų, tiek nei­gia­mų pa­vyz­džių iš pra­kti­nės pa­tir­ties plė­to­jant ar ban­ dant plė­to­ti vers­lą skir­tin­gų sa­vi­val­dy­ bių te­ri­to­ri­jo­se. Klai­pė­dai pir­mą vie­tą tarp sa­vi­val­dy­bių už­tik­ri­no ge­ros in­ ves­ti­ci­jos ir plėt­ros ly­gis, ko­mu­na­li­nis ūkis, efek­ty­vi sa­vi­val­dy­bės veik­la. Kau­no sa­vi­val­dy­bė šiais me­tais pa­ki­lo į ket­vir­tą vie­tą iš penk­tos. Ta­čiau LLRI in­dek­se Kau­no sa­vi­val­dy­bė su Klai­pė­ dos ir Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bė­mis tai­ko ma­žiau­sius mo­kes­čių ta­ri­fus. LLRI ver­t i­n i­mu, Vil­n ius li­ko ant­ro­je vie­to­je dėl spra­g ų svei­ka­tos, mo­kes­ čių ir biu­dže­to (aukš­tes­ni mo­kes­čių ta­ ri­fai, sa­vi­val­dy­bė tu­ri di­džiau­sią sko­lą pro­cen­tais nuo pa­ja­mų) sri­ty­se. Vil­niui, kaip ir ki­toms sa­vi­val­dy­bėms, to­bu­l in­t i rei­k ia tas veik­los sri­t is, ku­ rio­se bu­vo at­si­l ie­ka­ma LLRI ver­t i­n i­ muo­se. Ta­čiau Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei sko­los taip grei­tai ne­pa­vyks su­ma­žin­ ti, nes tam ne­pa­kaks pa­ja­mų au­gi­mo mas­to, o ES lė­šo­mis re­mia­miems pro­ jek­tams įgy­ven­din­ti teks dar sko­lin­tis (2013-ie­ji bus re­kor­di­niai Lie­tu­vos is­ to­ri­jo­je pa­gal ES pa­ra­mos lė­šo­mis įgy­ ven­di­na­mų pro­jek­tų apim­tį). Sie­kiant pa­ge­rin­ti są­ly­gas mies­tuo­se in­ves­tuo­to­jams daug me­tų ži­no­mos di­džiau­sios kliū­tys (per­dė­tas biu­rok­ra­ tiz­mas, ne­sta­bi­lūs mo­kes­čiai). Grei­čiau­ sias bū­das jas iš­spręs­ti – ge­ro­kai pa­spar­ tin­ti sta­ty­bų lei­di­mų iš­da­vi­mą.

Val­das Sut­kus Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas

N

a­tū­ra­lu, kad Vil­nius pri­trau­ kia dau­g iau­sia in­ves­t i­ci­jų, nes tai ša­l ies sos­t i­nė, taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je. Vil­ nius sa­vai­me yra in­ves­t i­ci­jų trau­kos cent­ras, nes bū­si­mi in­ves­tuo­to­jai pir­ miau­sia at­va­žiuo­ja į sos­ti­nę. Klai­pė­do­je in­ves­t i­ci­jos su­si­ju­sios su uos­t u, bet di­d žio­ji in­ves­t i­ci­jų plėt­ra čia bu­vo prieš 10 me­tų. Džiu­gu, kad ir da­bar dar­bai ne­sus­to­ja, uos­tas gi­li­na­mas, sta­to­mi nau­ji ter­mi­ na­lai, pla­nuo­ja­mas du­jų ter­mi­na­las – tai pa­dės pri­trauk­ti dar dau­giau in­ves­ ti­ci­jų. Tik rei­kė­tų, kad uos­te ne­trūk­tų kro­vi­nių, kad kro­vi­niai iš Bal­ta­ru­si­jos

ke­liau­tų per Klai­pė­dos uos­tą, o ne­nu­ va­žiuo­tų, pa­vyz­džiui, į Ry­gą. Kau­nas lie­ka pu­siau­ke­lė­je ir šiuo me­tu nie­kuo ypa­tin­gu neišs­ki­ria. Ži­no­ma, jo geog­ra­fi­nė pa­dė­tis ge­ra, jis ša­l ies cent­re, ta­čiau Lie­tu­vo­je at­stu­ mai ir taip nė­ra di­de­li. Kau­nas tu­ri lais­ vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną, ta­čiau tai ne iš­ skir­ti­nu­mas, ji Lie­tu­vo­je yra ir ki­tur. Kau­nui rei­kė­t ų rim­tai su­si­mąs­t y­t i, kuo jis iš­skir­t i­n is. Kau­n ie­čiai mąs­to pra­g ma­t iš­kai, o mies­tas tu­r i tech­n i­ nių, in­ži­ne­ri­nių, ūkio moks­lų pa­tir­ties – ja­me vei­kia Kau­no tech­no­lo­gi­jos, Že­ mės ūkio uni­ver­si­te­tai, Ve­te­r i­na­r i­jos aka­de­mi­ja. No­rint pri­trauk­ti dau­g iau in­ves­tuo­to­jų, ta link­me ir rei­kė­tų ei­ti. Kau­nas ga­lė­tų tap­ti tech­ni­kos, in­ži­ne­ ri­nių moks­lų cent­ru, plė­to­ti tai­ko­mą­jį moks­lą, steig­ti la­bo­ra­to­ri­jas. Mies­tų pa­trauk­lu­mą in­ves­tuo­to­jams pla­čią­ja pra­sme le­mia jų vie­ta ir inf­ rast­ruk­tū­ra. Rei­kia įver­tin­ti sa­vo stip­ rią­sias bei silp­ną­sias pu­ses ir la­biau­ siai vys­ty­ti stip­rią­sias.

Rū­ta Sky­rie­nė Aso­cia­ci­jos „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė

V

i­si trys mies­tai yra pa­trauk­ lūs in­ves­t uo­to­j ams. Vil­ nius, kaip sos­t i­nė, na­t ū­ra­ lu, kad yra pa­trauk­liau­sias in­ves­tuo­ti. Ta­čiau ir Kau­nas tu­ri daug pra­na­šu­mų – yra Lie­tu­vos cent­re, tu­ ri lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną. Klai­pė­da pa­trauk­li kaip uos­tas, taip pat tu­rin­tis lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną. Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos nau­din­ gos tuo, kad su­ku­ria dar­bo vie­tų. Jos pa­ trauk­lios in­ves­tuoto­jams dėl tei­kia­mų leng­va­tų, bet svar­biau­sia, kad jo­se su­ ku­ria­ma nau­jų dar­bo vie­tų. Ne­ma­nau, kad Vil­niui rei­kė­tų nau­jos zo­nos. Apsk­ ri­tai, ne­be­rei­kia Lie­tu­vai dau­giau lais­ vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų. Tie­siog ge­rin­ki­ me vers­lo ap­lin­ką ir in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą, ta­da ne­rei­kės ir jo­kių leng­va­ti­nių zo­nų. Vil­n ius, Kau­nas, Klai­pė­da in­ves­t uo­ to­jams taip pat pa­lan­kūs tuo, kad juo­ se leng­viau ras­ti tin­ka­mų spe­cia­lis­tų. Ma­žes­niuo­se mies­tuo­se tai daug sun­ kiau. Lie­tu­vo­je žmo­nės leng­viau iš­va­ žiuo­ja dirb­ti į Ang­li­ją nei į ki­tą Lie­tu­vos mies­tą. La­bai svar­bi ir po­li­ti­nė va­lia – tik­rai no­rė­ti in­ves­ti­ci­jų. Juk dėl vie­no val­di­nin­ko ne­veik­lu­mo į Lie­tu­vą nea­ tė­jo „Goog­le“ in­ves­t i­ci­jos. Ma­nau, sa­ vi­val­dos tu­rė­tų rim­tai pa­reng­ti tin­ka­ mus žmo­nes in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti, bū­ti pa­si­ruo­šu­sios in­ves­tuo­to­jams pa­ siū­ly­ti ge­ras są­ly­gas, su­teik­ti rei­ka­lin­ gus lei­d i­mus, li­cen­ci­jas, ma­ž in­t i biu­ rok­ra­ti­nius truk­džius. Pag­rin­di­nis ro­dik­lis, ku­ris pa­ro­do in­ ves­ti­ci­jų ly­gį, – in­ves­ti­ci­jos, ten­kan­čios vie­nam gy­ven­to­jui. Ga­li­ma pa­žiū­rė­ti ir kiek lai­ko konk­re­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je už­ trun­ka gau­ti įvai­rius lei­di­mus ar li­cen­

ci­jas. Mo­kes­čiai (NT, vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos, už vers­lo liu­di­ji­mus) yra svar­ būs prii­mant spren­di­mus dėl in­ves­ti­ci­ jų, bet ne vi­sa­da pa­tys svar­biau­si.

Dai­nius Rat­ke­lis Kau­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius

T

iek NT, tiek vals­ty­bi­nės že­ mės nuo­mos mo­kes­č iai žmo­nėms, ku­r ie tvar­ko­si, tai­ko­m i mi­n i­ma­lūs pa­gal įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus ta­r i­fus. Ir tik iš­ skir­ti­niais at­ve­jais, kai pa­sta­tai ap­leis­ ti, ski­ria­mi di­des­ni įsta­ty­mo nu­ma­ty­ ti ta­ri­fai. Kau­no gy­ven­to­jai tu­rė­tų bū­ti pa­ten­kin­ti to­kia si­tua­ci­ja, nes be­si­tvar­ kan­tys gy­ven­to­jai mo­ka mi­n i­ma­l ius mo­kes­čius, o ap­si­lei­dė­l iai – mak­si­ ma­lius. Tai pre­ven­ci­ja ir sie­kia­my­bė, kad mies­tas su­si­tvar­ky­tų ir bū­tų gra­ žus tiek mies­to gy­ven­to­jams, tiek sve­ čiams. Kau­nas ma­žes­nių ta­ri­fų vers­lo liu­di­ji­mams tai­ky­ti ne­ga­li, nes jie nu­ sta­ty­ti įsta­ty­mų. Mes no­rė­tu­me su­ma­ žin­t i kai­nas už vers­lo liu­di­ji­mus, bet įsta­ty­mas ne­lei­džia to da­ry­ti. Ar LLRI įver­ti­no tai, kad Kau­ne lau­ko ka­vi­nių sa­vi­nin­kai ke­le­rius me­tus bu­ vo at­leis­ti nuo mo­kes­čių, kai ki­ti mies­ tai šios leng­va­tos ne­tai­kė? Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės sko­la ne­pa­ ly­gin­ti ma­žes­nė ne­gu Vil­niaus, tad ko­dėl sos­ti­nė uži­ma aukš­tes­nę vie­tą? Sko­la net ma­žes­nė, nei lei­džia įsta­ty­mas. Nuo sau­sio ji ma­žė­ja, o tai reiš­kia, kad sa­vi­val­ dy­bė ge­ba su­si­tvar­ky­ti su sa­vo fi­nan­sais ir ma­žin­ti sko­las. Kau­nas sko­lin­gas net tris kar­tus ma­žiau nei Vil­nius. Konk­re­č iai neį­var­dy­ta, kuo Klai­p ė­ da, Vil­n ius ir Pa­ne­vė­ž ys len­k ia Kau­ ną. Nė­ra konk­re­čių ro­d ik­l ių, kas bu­ vo ver­t in­ta ir kas ne­bu­vo. Gal vie­n i ro­d ik­l iai ak­t ua­les­n i Vil­n iui, Klai­p ė­ dai ar Pa­ne­vė­ž iui? Ta­čiau ga­l i bū­t i, kad vi­siš­kai ne­bu­vo ver­t in­t i tie, ku­ rie ak­tua­lūs Kau­nui, ir gal pa­gal juos Kau­nas pir­mau­t ų prieš vi­sus ki­t us mies­t us. To­dėl tam tik­r i duo­me­nys pa­lan­kes­n i di­des­n iems mies­tams, o ki­ti ma­žes­niems.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos me­ras

L

a­biau­siai man įstri­go tai, kad LLRI su­d a­r y­t a­me in­dek­s e Klai­pė­da pir­mą vie­tą uži­ma ant­rą kar­tą iš ei­lės, bet są­ra­šo su­da­ry­to­jai vis tiek ne­pri­pa­ž įs­ta, kad šia­me mies­te vis­kas to­bu­la, ran­da sri­ čių, ku­r io­se bū­t ų ga­l i­ma pa­si­tai­sy­t i. Dėl to jų at­lik­tą ty­ri­mą rei­kė­tų ver­tin­ti kaip ob­jek­ty­vų. Klai­pė­da šia­me są­ra­še pir­mau­ja, nes sa­vi­val­dy­bės dar­bas kryp­tin­gas, vyk­ do­ma su­ba­lan­suo­ta fis­ka­li­nė po­li­ti­ka. Pa­gal sko­las Klai­pė­da yra vie­na at­sa­ kin­giau­sių Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ir ga­

lė­tų bū­ti pa­vyz­dys ki­tiems mies­tams. Taip, tu­ri­me uos­tą, ta­čiau jo ne­ver­tin­ čiau kaip vie­n in­te­l io Klai­pė­dos sėk­ mės ro­dik­lio. Ži­no­ma, jis at­ne­ša daug tei­gia­mų da­ly­kų, ta­čiau ke­lia ir rū­pes­ čių – di­des­nis triukš­mas, eis­mo in­ten­ sy­vu­mas, įta­ka ke­liams – mies­tie­čiai vi­sa tai jau­čia ir dėl to skun­džia­si. Klai­pė­da tu­ri lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ ną, ji pri­pa­žin­ta penk­ta pa­sau­ly­je pa­ gal jo­je su­da­r y­tas są­ly­gas vers­lui ir su­kur­tą inf­rast­ruk­tū­rą. Tai taip pat ga­ lė­tų bū­ti pa­vyz­dys ki­tiems mies­tams. Vers­lo liu­di­ji­mų kai­nų, NT ir vals­ty­bi­ nės že­mės nuo­mos mo­kes­čių dy­džiai yra po­li­ti­niai spren­di­mai. Su­tin­ku, kad ne vi­sais at­ve­jais jie pa­lan­kiau­si. Pa­si­ nau­do­si­me pa­ta­ri­mu, kad šie mo­kes­ čiai bū­tų per­žiū­rė­ti ir ap­svars­ty­ti. Ta­ čiau prieš nu­spren­d žiant – ma­ž in­t i juos ar pa­lik­ti to­kius, ko­kie yra – rei­kė­ tų at­lik­ti rim­tą eko­no­mi­nį ty­ri­mą. Klai­pė­da yra ga­na pa­t rauk­lus mies­ tas ir gy­ven­to­jams, ta­čiau vis ban­do­ ma pa­trauk­lu­mą dar la­biau pa­di­din­ ti. Čia įgy­ven­d i­na­ma svei­ko mies­to kon­cep­ci­ja, o ki­tus me­tus ruo­šia­ma­si skelb­ti svei­ko mies­to me­tais. Tai tu­rė­ tų uos­ta­mies­tį pa­da­ry­ti dar pa­to­ges­nį ir pa­trauk­les­nį gy­ven­to­jams.

Vy­gin­tas Ja­kas Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

V

il­niaus uži­ma­ma vie­ta, ypač mo­kes­čių klau­si­mais, pir­ miau­sia nu­lem­ta vi­sos vals­ ty­bės val­dy­mo. De­ja, rei­ tin­gas dar kar­tą įro­do, kad Vil­nius yra ta­pęs ki­tų mies­tų do­no­ru, kai jam ne­ski­ ria­ma pa­kan­ka­mai lė­šų pa­čioms svar­ biau­sioms funk­ci­joms įgy­ven­din­ti. Pas­te­bė­ti­na, kad LLRI sa­vi­val­dy­bių in­ dek­sas yra su­bjek­ty­vus ro­dik­lis. Pa­ vyz­džiui, tei­gi­nys, kad Vil­niu­je per di­ de­li ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos mo­kes­čiai, yra ne­pas­ ver­tas. Vi­sų pir­ma, ne sa­vi­val­dy­bės nu­sta­to šių mo­kes­čių ta­ri­fą, o Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė. Va­di­na­si, sa­vi­val­dy­bės ir ne­ga­li vi­siš­kai re­gu­liuo­ti mi­nė­tų mo­ kes­čių. Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos ga­li tik nu­sta­ty­ti at­ski­ras iš­ly­gas pa­gal mi­nė­ tus in­ter­va­lus, at­si­žvelg­da­mos į tur­to bu­vi­mo vie­tą, nau­do­ji­mo po­bū­dį ir ki­ tas są­ly­gas. Ant­ra, pa­ly­gin­ti su mi­nė­tais Klai­pė­dos ar Kau­no mies­tų mo­kes­čiais, Vil­nius iš es­mės nie­kuo neiš­sis­ki­ria. Tai, kad 2011-ųjų pa­bai­go­je Vil­nius iš vi­sų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių tu­rė­jo di­ džiau­sią sko­lą, nu­lė­mė sa­vi­val­dy­bių biu­d že­tams ski­ria­mos gy­ven­to­jų pa­ ja­mų mo­kes­čio (GPM) da­l ies dy­d is, ku­rį nu­sta­to Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas. Vil­ niaus mies­tui ten­kan­tis GPM su­da­ro 40 pro­c., Klai­pė­dos mies­tui – 86 pro­c., Kau­no mies­tui – 94 pro­c., Ma­žei­kių ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bei – 95 pro­c., li­ku­sioms sa­vi­val­dy­bėms – 100 pro­c.


12

ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012

turtas

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0790 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2404 JAV do­le­ris 1 2,6325 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6557 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9581 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3666 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6905 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5411 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8437

pokytis

–0,5748 % –0,2986 % –0,3445 % –0,0376 % –0,0343 % +0,1005 % –0,0448 % +0,1383 % –0,3958 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,86

4,59

2,47

„Apoil“

4,77

4,55

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



88,27 dol. už 1 brl. 109,78 dol. už 1 brl.

Ki­to­kia tvar­ka Vy­riau­sy­bė tei­kia Sei­mui svars­ ty­ti pa­tai­sas, ku­rias priė­mus mo­ ti­nys­tės (tė­vys­tės) pa­šal­pų dy­ dis pir­mai­siais vai­ko au­gi­ni­mo me­tais ma­žė­tų ir tiems, ku­rie tu­ ri pa­ja­mų, ne­pris­ki­ria­mų drau­ džia­mo­sioms.

Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­tį įsta­ ty­mą mo­ti­nys­tės pa­šal­pa ma­žė­ja dėl drau­džia­mų­jų pa­ja­mų, o vai­ ko prie­žiū­ros ato­sto­gų iš­leis­tiems as­me­nims, per šias ato­sto­gas vyk­ dan­tiems dar­bi­nę veik­lą ir iš jos gau­nan­tiems pa­ja­mų, ku­rios pa­ gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus nė­ra drau­ džia­mo­sios pa­ja­mos (pa­vyz­džiui, gau­nan­tiems dar­bo už­mo­kes­tį iš ES ar už­sie­nio vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jos, pa­ja­mų iš in­di­vi­dua­lio­sios veik­los tu­rint vers­lo liu­di­ji­mą, jei nuo šių pa­ja­mų ne­bu­vo mo­kė­tos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos), pa­ šal­pa ne­ma­ži­na­ma. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) šių me­tų va­sa­rį pa­skelb­to­je iš­va­do­je nu­ro­dė, kad to­kiu reg­la­men­ta­vi­ mu ne­pai­so­ma iš pa­grin­di­nio ša­ lies įsta­ty­mo ky­lan­čių ly­gia­tei­siš­ ku­mo ir ki­tų prin­ci­pų. „Tai­gi, jei per vai­ko iki vie­ nų me­tų prie­žiū­ros ato­sto­gas as­ muo iš šių ato­sto­gų me­tu vyk­dy­ tos dar­bi­nės veik­los tu­rės pa­ja­mų,

ku­rios nė­ra drau­džia­mo­sios pa­ja­ mos, mo­ti­nys­tės pa­šal­pos dy­dis bus pro­por­cin­gai ma­ži­na­mas“, – siū­lo­mas pa­tai­sas ko­men­ta­vo jas paren­gu­si So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja. Taip pat nu­ma­to­ma įtei­sin­ti, kad mo­kant mo­ti­nys­tės pa­šal­pas į drau­džia­mą­sias pa­ja­mas ne­bū­tų įtrau­kia­mos pa­šal­pos mo­kė­ji­mo me­tu gau­tos drau­džia­mo­sios pa­ ja­mos už dar­bą, at­lik­tą iki nėš­tu­ mo ir gim­dy­mo, tė­vys­tės ar vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­gų. Šiuo siū­ly­mu taip pat bū­tų įgy­ven­di­na­mas KT nu­ta­ri­mas. Šiuo me­tu Li­gos ir mo­ti­nys­ tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­ta, kad jei­gu ap­draus­ta­sis mo­ti­nys­tės pa­šal­pos ga­vi­mo lai­ ko­tar­piu tu­ri pa­ja­mų, nuo ku­rių skai­čiuo­ja­mos li­gos bei mo­ti­nys­ tės so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, ir jų dy­dis ma­žes­nis už mo­ti­nys­tės pa­šal­pą, jam mo­ka­mas šios pa­šal­ pos ir jo ati­tin­ka­mą mė­ne­sį tu­rė­tų drau­džia­mų­jų pa­ja­mų skir­tu­mas. Nuo praė­ju­sių me­tų lie­pos 1-o­ sios tė­vai, išei­nan­tys au­gin­ti vai­ kų, ga­li pa­si­rink­ti vie­nų ar­ba dve­ jų me­tų mo­ti­nys­tės (tė­vys­tės) ato­sto­gas, nuo ku­rių truk­mės pri­ klau­so mo­ka­mos pa­šal­pos dy­dis. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

„„Dar­syk: Lie­tu­vo­je vėl per­žiū­ri­ma vai­ko prie­žiū­ros pa­šal­pų mo­kė­ji­mo

tvar­ka. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Brangs­ta pie­no pro­duk­tai Lie­tu­vos pie­no įmo­nės lapk­ri­tį pa­ kė­lė da­lies pie­no ga­mi­nių kai­nas.

Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ras pra­ne­šė, kad pie­no pro­duk­tai ėmė brang­ti, nes spa­lį, pa­ly­gin­ti su rug­sė­ju, pie­no su­pir­ ki­mas su­ma­žė­jo 11,5 pro­c., o jo su­ pir­ki­mo kai­na išau­go 13,6 pro­c. „To­dėl po tru­pu­tį jun­ta­mas pie­ no ga­mi­nių bran­gi­mas“, – tei­gia cent­ras. Lie­tu­vos pie­no per­dir­bi­mo įmo­nės lapk­ri­tį vi­daus rin­ko­je 82 pro­c. rie­bu­mo svies­tą par­da­vė apie 7,7 pro­c. bran­giau nei prieš

mė­ne­sį. Vi­du­ti­nė par­da­vi­mo kai­ na bu­vo 12,1 li­to už ki­log­ra­mą (be PVM). Fa­suo­tas svies­tas pa­bran­go 4,2 pro­c. – iki 14,26 li­to. „Gou­dos“ ti­po sū­rių ki­log­ra­ mo vi­du­ti­nė ga­min­to­jo kai­na vi­ daus rin­ko­je išau­go apie 18 pro­c., iki 12,39 li­to, o „Til­sit“ ti­po sū­rių – apie 3 pro­c., iki 14,46 li­to. Tur­guo­se na­tū­ra­laus rie­bu­ mo varš­kės sū­rio ki­log­ra­mo kai­ na lapk­ri­tį išau­go 25 cen­tais – iki 12,53 li­to. Bet maž­me­ni­nės pre­ky­ bos tink­luo­se di­de­lių pie­no ga­mi­ nių kai­nų po­ky­čių ne­pas­te­bė­ta. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

–0,27 %

–1,50 %

–0,46 %

10

Nep­rieš­ta­rau­ja ­ dėl ati­dė­ji­mo Lie­tu­va ne­prieš­ta­rau­ja ES siū­ly­mui su­stip­rin­ ti tar­šos lei­di­mų rin­ką, ati­de­dant kai ku­rių lei­ di­mų auk­cio­nus, kaip sa­kė Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­jos at­sto­vė Sta­si­lė Znu­tie­nė. Dėl di­de­lės tar­ šos lei­di­mų pa­siū­los jų kai­nos pa­sie­kė re­kor­ di­nes že­mu­mas. Siek­da­ma pa­ska­tin­ti kai­ nos au­gi­mą, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo 900 mln. lei­di­mų par­da­vi­mą iš 2012–2015 m. per­kel­ ti į 2019–2020 m. ES vals­ty­bės sa­vo po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu tu­rės nu­ro­dy­ti gruo­džio 13 d.

proc.

per me­tus ša­ly­je išau­go in­di­vi­dua­lių­jų na­mų par­da­vi­mas.

Po ke­le­rių me­tų Lie­tu­va ke­ti­na pa­si­ ga­min­ti 50 pro­c. vi­ sos su­nau­do­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos, o bent pu­sę ku­ro reikės pirk­ti iš su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų (SGD) ter­ mi­na­lo Klai­pė­do­je. „„Pla­nai: ti­ki­ma­si, kad jau po ke­le­rių me­tų Lie­tu­va pa­ti pa­si­ga­mins pu­

sę rei­kia­mos elekt­ros ener­gi­jos. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vos elekt­ros kie­kis di­dės „Es­mi­nis mo­men­tas – nu­ma­ty­ ti ga­li­my­bę da­lį tos rem­ti­nos kvo­ ti­nės elekt­ros ener­gi­jos pa­skirs­ty­ti kon­kur­so bū­du, at­si­žvel­giant į vi­sus nu­sta­ty­tus kri­te­ri­jus“, – Vy­riau­sy­ bės po­sė­dy­je sa­kė ener­ge­ti­kos vi­ce­ mi­nist­ras Kęs­tu­tis Ži­lė­nas. Do­ku­men­te, kuriam vakar prita­ rė Vyriausybė, nu­ro­do­ma, kad 50 pro­c. vi­sos su­nau­do­ja­mos ener­gi­ jos Lie­tu­va tu­rė­tų pa­si­ga­min­ti pa­ ti, o iki 2020 m. ši da­lis kas­met bus nuo­sek­liai di­di­na­ma. Rei­ka­la­vi­mas 50 pro­c. su­var­to­ja­mos elekt­ros pa­ si­ga­min­ti ša­lies vi­du­je tu­rė­tų bū­ti pra­dė­tas tai­ky­ti nuo 2014 m. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos Ener­gi­ jos ga­my­bos sky­riaus ve­dė­jas Egi­ di­jus Pur­lys Vy­riau­sy­bė­je sa­kė, kad pa­kei­ti­mai rei­ka­lin­gi ruo­šiant kvo­ ti­nės elekt­ros pa­skirs­ty­mo kon­kur­ sų ren­gi­mo tvar­ką. „Pag­rin­di­niai da­ly­kai, ku­rie yra įtvir­ti­na­mi, – kon­kur­so są­ly­gos ir vi­sa tvar­ka, kaip jie or­ga­ni­zuo­ja­mi. Pag­rin­di­niai prin­ci­pai – ly­gia­tei­ siš­ku­mo, skaid­ru­mo ir eko­no­mi­nio

nau­din­gu­mo. Va­do­vau­jan­tis šiais prin­ci­pais kon­kur­sai ir bū­tų or­ga­ ni­zuo­ja­mi“, – sa­kė E.Pur­lys.

Egi­di­jus Pur­lys:

Pag­rin­di­niai prin­ ci­pai – ly­gia­tei­siš­ ku­mo, skaid­ru­mo ir eko­no­mi­nio nau­din­ gu­mo.

Lie­tu­vos elekt­ros ener­gi­jos sis­ te­mos sau­gu­mui ir tie­ki­mui už­ tik­rin­ti Lie­tu­va tu­ri pa­si­ga­min­ti 1,53 mlrd. ki­lo­vat­va­lan­džių (kWh) elekt­ros – bū­tent to­kio dy­džio ga­ my­bos kvo­ta 2013 m. skir­ta bend­ ro­vės „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ val­do­mai Lie­tu­vos elekt­ri­nei. Šią kvo­tą 2014 m. nu­ma­to­ma pa­da­ly­ti į dvi da­lis – 0,7 mlrd. kWh bus skir­ta Lie­tu­

vos elekt­ri­nei, ku­riai toks ga­my­ bos kie­kis yra bū­ti­nas funk­cio­na­ vi­mui už­tik­rin­ti, o į dar 0,8 mlrd. kWh ga­lės pre­ten­duo­ti vi­si elekt­ ros ga­min­to­jai, ku­rie bus at­ren­ka­ mi kon­kur­so bū­du. Da­bar įsta­ty­me įtvir­tin­ta va­di­ na­mo­ji 25 pro­c. tai­syk­lė, ku­ri nu­ ma­to, kad nuo 2015 m. vi­sos du­jas im­por­tuo­jan­čios įmo­nės pri­va­lės iš SGD nu­pirk­ti po 25 pro­c. jų su­ nau­do­ja­mų du­jų, po tiek pat – ir iš Ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­rom“. Ši tai­syk­lė bus tai­ko­ma „Lie­tu­vos du­ joms“, „Du­jo­te­ka­nai“, „Ache­mai“, „In­ter­gas“, Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­ jos elekt­ri­nei, „Lie­tu­vos ener­gi­jai“ – jos tu­rė­tų pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis su SGD ter­mi­na­lo valdytoja. Per­nai bend­ras ša­lies elekt­ ros po­rei­kis sie­kė 10,4 mlrd. kWh elekt­ros ir apie 3 mlrd. ku­bi­nių met­rų gam­ti­nių du­jų. Elekt­ros im­por­tas sie­kė 6,74 mlrd. kWh, o Lie­tu­vo­je jos pa­ga­ min­ta apie 3 mlrd. kWh. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Ko­mi­si­jos ga­li ne­lik­ti Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pri­ ta­ręs par­la­men­ta­ru ta­pu­sio Eduar­ do Šab­lins­ko, bu­vu­sio tur­gaus pre­ kiau­to­jus vie­ni­jan­čios Lie­tu­vos smul­kių­jų vers­li­nin­kų ir pre­ky­bi­ nin­kų aso­cia­ci­jos gar­bės pir­mi­nin­ ko, at­lei­di­mui iš Pri­va­ti­za­vi­mo ko­ mi­si­jos, sua­be­jo­jo, ar to­kia ko­mi­si­ ja iš­vis rei­ka­lin­ga.

Da­bar Sei­mo nu­ta­ri­mą dėl E.Šab­ lins­ko at­lei­di­mo svars­tys ir spren­ di­mą priims par­la­men­ta­rai. No­rint pa­nai­kin­ti ko­mi­si­ją, rei­ kė­tų keis­ti įsta­ty­mus. „At­sa­ko­ my­bės ši ko­mi­si­ja ne­tu­ri jo­kios“, – sa­kė so­cial­de­mok­ra­tas Ar­tū­ ras Skar­džius. Jam pri­ta­rė ir bu­vęs ūkio mi­nist­ras kon­ser­va­to­rius Dai­

nius Krei­vys. Ta­čiau kol kas ne­sii­ ma­ma jo­kių veiks­mų, kad Pri­va­ti­ za­vi­mo ko­mi­si­ja bū­tų nai­ki­na­ma kaip ins­ti­tu­ci­ja.

Ar­tū­ras Skar­džius:

At­sa­ko­my­bės ši ko­mi­ si­ja ne­tu­ri jo­kios. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ne­su­ti­ko kreip­tis į Sei­mo eti­kos sar­gus, kaip siū­lė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Kęs­ tu­tis Dauk­šys, kad jie išaiš­kin­tų, ar bū­da­mas Sei­mo na­riu E.Šab­lins­kas ga­li dirb­ti ir Pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­

jo­je. Pats E.Šab­lins­kas bu­vo lin­kęs iš­sau­go­ti dar­bą ko­mi­si­jo­je. E.Šab­lins­ką į ko­mi­si­ją be­veik prieš 10 me­tų pa­siū­lė tuo­me­tė Ar­tū­ro Pau­laus­ko su­kur­ta Nau­ jo­s ios są­j un­gos (so­c ial­l i­b e­ra­l ų) par­ti­ja. Ko­mi­si­jo­je dir­ba li­be­ral­cent­ris­ tų, ku­rie ne­pa­te­ko į Sei­mą, taip pat jau neeg­zis­tuo­jan­čių Vals­tie­ čių bei „Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­jos“ par­ti­jų at­sto­vų. Da­bar­ti­nės su­dė­ties ko­mi­si­ ja dir­ba nuo 2008 m. rug­sė­jo. Še­ši jos na­riai iš try­li­kos yra de­le­guo­ti par­la­men­ti­nių frak­ci­jų. Iš ko­mi­si­ jos pa­si­trau­kus E.Šab­lins­kui liks 12 na­rių. „Klai­pė­dos“, BNS inf.


13

ketvirtADIENIS, gruodžio 6, 2012

pasaulis Nu­si­žudė ­ dip­lo­ma­tas

Dis­lo­kuos ­ ra­ke­tas

Mirė ­ re­kor­di­ninkė

Ser­bi­jos am­ba­sa­do­rius NA­TO ­ Bra­nis­la­vas Mi­lin­ko­vi­čius ant­ ra­dienį nu­si­žudė nu­šokęs nuo dau­giaaukštės au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­telės Briu­se­lio ­ oro uos­te. Dip­lo­ma­tas į la­bai svar­bių as­menų au­to­mo­bi­lių aikš­telę ant­ra­dienį nu­ėjo su­ si­tik­ti su vie­nu aukš­to ran­go serbų pa­reigū­nu.

NA­TO ant­ra­dienį pa­ten­ki­no sa­vo narės Tur­ki­jos pra­šymą dis­lo­kuo­ti ra­ketų „Pat­riot“, sie­kiant ap­gin­ti jos ir Si­ri­jos sieną, kur jau be­veik 21 mėne­ sį vyks­ta pi­lie­ti­nis ka­ras ir žu­ vo dau­giau nei 41 tūkst. žmo­ nių. Al­jan­sas pa­brėžė, kad JAV ga­mi­na­ma „Pat­riot“ sis­te­ma yra gry­nai gy­ny­binė.

Ki­ni­jo­je mirė ofi­cia­liai aukš­ čiau­sia pa­sau­lio mo­te­ri­mi pri­ pa­žin­ta Yao De­fen. Yao De­fen 2010 m. bu­vo įra­šy­ta į Guin­ nes­so re­kordų knygą. Jos ūgis ta­da siekė 2,33 met­ro. Yao De­ fen, ku­ri lai­ko­ma tre­čia pa­gal ūgį ka­da nors gy­ve­nu­sia mo­ te­ri­mi, gi­gan­tizmą nulėmė hi­ po­fizės aug­lys.

Pro­tes­tai – jau po pre­zi­den­to lan­gais Egip­to pre­zi­den­tas Mo­ha­me­das Mur­si va­kar grįžo į darbą Kai­re, nors dau­gybė pro­tes­tuo­tojų, įtūžu­ sių dėl jo pa­stangų pra­stum­ti nau­ ją prie­šta­rin­gai ver­ti­namą kons­ti­ tu­ciją, to­liau blo­kuo­ja vie­nus pre­ zi­dentū­ros komp­lek­so var­tus.

238 aukas

– mažiausiai tiek pasiglemžė taifūnas Bofa. „„Ga­lybė: anot Fi­li­pinų me­teo­ro­logų, Bo­fa bu­vo stip­riau­sias taifū­nas ša­ly­je per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius.­ 

AFP nuo­tr.

Fi­li­pi­nai at­si­dūrė mir­ties gniauž­tuo­se Nei išanks­ti­nis pa­si­ruo­ši­mas, nei gy­ven­ tojų eva­kua­ci­ja ne­padė­jo Fi­li­pi­nams iš­ veng­ti tra­ge­di­jos. Ga­lin­go taifū­no Bo­fos au­kos skai­čiuo­ja­mos šim­tais. Ka­riuo­menės at­sto­vai va­kar pra­ nešė, kad žu­vo ma­žiau­siai 238 žmonės, dar šim­tai din­go pie­tinė­ je Fi­li­pinų da­ly­je, kai Bo­fa ant­ra­ dienį su­kėlė žemės nuo­šliau­žias ir žai­biš­kus po­tvy­nius. Gelbė­to­jams ne­pa­vyks­ta pa­siek­ti visų sti­chi­jos nu­nio­kotų ra­jonų. Tarp žu­vu­sių yra ir ka­riš­kių, at­si­ųstų pa­dėti eva­kuo­ tiems žmonėms. Ju­lius Re­bu­ca­sas, ku­rio mo­tiną ir brolį pa­si­glemžė po­tvy­nio van­duo, pa­sa­ko­jo: „Pas­ku­ti­niai ma­no ma­ mos žod­žiai bu­vo „Aš ta­ve my­liu“. La­bai liūd­na, nes da­bar ne­be­tu­riu šei­mos.“ „Van­duo užg­riu­vo la­bai stai­ga ir ne­tikė­tai, be to, pūtė stip­ rus vėjas“, – di­de­lių žmo­giškųjų ir ma­te­ria­li­nių nuo­sto­lių prie­žas­tis paaiš­ki­no Kom­pos­te­los pro­vin­ci­ jos gu­ber­na­to­rius Ar­tu­ro Uy. Anot pa­reigū­no, žemės ūkiui ir inf­rast­ruktū­rai pa­da­ry­ta ža­la ga­li siek­ti 4 mlrd. pesų (260 mln. litų),

nes sti­chi­ja su­nai­ki­no 70–80 pro­c. pro­vin­ci­jos plan­ta­cijų, dau­giau­sia – eks­por­tui skirtų ba­nanų. Rytų Da­vao pro­vin­ci­jos gu­ber­na­ torė Co­ra­zon Ma­la­nyaon pa­sa­ko­jo, kad į de­šim­tis miestų ve­dan­tys ke­ liai ta­po neiš­va­žiuo­ja­mi dėl nu­vir­

Pas­ku­ti­niai ma­no ma­mos žod­žiai bu­vo „Aš ta­ve my­liu“. La­ bai liūd­na, nes da­bar ne­be­tu­riu šei­mos.

tu­sių med­žių ir su­griu­vu­sių tiltų. Todėl, anot jos, gelbė­to­jams ten­ka įveik­ti tikrą kliū­čių ruožą. Gu­ber­na­torė pa­sa­ko­jo, kad Ka­ tee­lio mies­te sti­chi­ja ap­ga­di­no 95 pro­c. sta­ti­nių, 23 žmonės nu­sken­

do, žu­vo užg­riu­vus med­žiams ar pa­sta­tams. Sti­chi­jos nu­nio­ko­tuo­se ra­jo­nuo­ se gelbė­to­jai iš pur­vo išt­raukė de­ šim­tis su­žeistų žmo­nių, dau­ge­lis jų pa­tyrė vei­do ir galū­nių traumų. Kol siautė­jo taifū­nas, Pietų Fi­ li­pi­nuo­se bu­vo at­šauk­ti lėktuvų skryd­žiai ir keltų rei­sai. Ne­dir­bo mo­kyk­los, vals­ty­binės įstai­gos ir vers­lo įmonės. Bo­fa užg­riu­vo Fi­li­pi­nus pra­ėjus me­tams po Va­ši taifū­no, ku­ris Pietų Fi­li­pi­nuo­se pra­žudė 1,3 tūkst. žmo­ nių. Dau­gelį aukų mir­ti­na sti­chi­ja tuo­met užk­lu­po mie­gan­čius. Pot­ vy­niai ir nuo­šliau­žos tie­siog nu­ šlavė nuo žemės pa­vir­šiaus iš­ti­sus kai­mus. Šie­me­tis taifū­nas Bo­fa bu­vo dar stip­res­nis, bet jam bu­vo pa­si­reng­ ta ge­riau. Gy­ven­to­jai bu­vo įspėti per ži­niask­laidą ir SMS ži­nutė­mis, vald­žia su­kūrė spe­cialų tink­la­lapį, skirtą šiai sti­chi­nei ne­lai­mei, o ka­ rei­viai pa­dėjo gy­ven­to­jams iš­vyk­ti iš pa­vo­jingų ra­jonų. Nors žmo­giš­kie­ji ir ma­te­ria­lie­ ji nuo­sto­liai di­de­li, nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad iš anks­to pa­si­ruo­šus pa­vy­ko iš­gelbė­ti daug gy­vy­bių. BBC inf.

Is­la­miškų pa­žiūrų ly­de­ris iš­vy­ ko iš sa­vo ofi­cia­lios re­zi­den­ci­ jos Kai­ro šiau­ri­nia­me He­lio­po­ lio ra­jo­ne ant­ra­die­nio va­karą, kai pre­zi­dentūrą ap­siautė de­šim­tys tūkstan­čių de­monst­rantų, ku­rie trum­pai su­si­rėmė su po­li­ci­ja.

Ši de­monst­ra­ci­ja, pa­sak or­ga­ni­za­to­ rių, turė­jo tap­ti pa­sku­ti­niu įspėji­ mu M.Mur­si. Anot pre­zi­dentū­ros šal­ti­nio, M.Mur­si grįžo dirb­ti į rūmus, nors apie 200 de­monst­rantų bu­ vo likę nak­vo­ti prie vienų komp­ lek­so vartų. Eis­mas vėl vy­ko to­je vie­to­je, kur anks­čiau pro­tes­ta­vo 10 tūkst. žmo­nių, o riau­šių po­li­ ci­ja bu­vo ati­trauk­ta. Ki­tur Egip­to sos­tinė­je bu­vo ra­ mu, nors šalį ap­ėmu­si po­li­tinė krizė dėl lapk­ri­čio 22 d. M.Mur­ si pa­skelb­to dek­re­to, su­tei­kian­čio pre­zi­den­tui di­des­nius įga­lio­ji­mus ir už­ker­tan­čio ke­lią teis­mams gin­čy­ti jo spren­di­mus. M.Mur­si tei­gia sie­kian­tis ne­ leis­ti teis­mams su­žlug­dy­ti ne­se­

niai pa­reng­to nau­jos kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­to, dėl ku­rio vyks re­fe­ren­ du­mas gruod­žio 15 d. Pre­zi­den­ tas ža­da, kad tuo­met jo gin­či­ja­ mas įsa­kas bus at­šauk­tas. Kaip pra­ne­ša Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ja, 18 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta per su­si­rėmi­mus ant­ra­ dienį. Riau­šių po­li­ci­ja lei­do aša­ri­ nes du­jas, kai pro­tes­tuo­to­jai pra­ si­veržė pro užt­va­ras ir pa­siekė pre­zi­dentū­ros sie­nas, ta­čiau pa­ reigū­nai į ne­ra­mu­mus rea­ga­vo san­tūriai. Ši de­monst­ra­ci­ja, pa­sak or­ga­ ni­za­to­rių, turė­jo tap­ti pa­sku­ti­niu įspėji­mu M.Mur­si. „Žmonės no­ri, kad re­ži­mas kristų“, – skan­da­vo pro­tes­tuo­ to­jai, at­kar­to­da­mi šūkį, ku­ris skambė­jo per­nai per su­ki­limą, iš­ ver­tusį iš po­sto pre­zi­dentą Hos­ni Mu­ba­raką. Ta­čiau šis „pa­sku­ti­nis įspėji­ mas“ ga­li tap­ti vie­nu pa­sku­ti­nių su­si­skald­žiu­sios opo­zi­ci­jos pa­si­ spar­dymų ir vei­kiau­siai neuž­kirs ke­lio atei­nan­čią sa­vaitę vyk­sian­ čiam bal­sa­vi­mui dėl še­šis mėne­ sius reng­tos kons­ti­tu­ci­jos, ku­rią pa­sku­bo­mis pa­tvir­ti­no is­la­miškų jėgų do­mi­nuo­ja­ma asamblė­ja. Su­sidūręs su did­žiau­sia kri­ ze per še­šis mėne­sius dar­bo pre­ zi­den­to po­ste, M.Mur­si nie­kaip ne­pa­rodė ga­lin­tis pa­si­duo­ti spau­ di­mui, jis įsi­ti­kinęs, kad Mu­sul­ monų bro­li­ja ir jos sąjun­gi­nin­kai is­la­mis­tai su­gebės laimė­ti re­fe­ ren­dumą ir vėles­nius par­la­men­ to rin­ki­mus. BNS inf.

„„Štur­mas: riau­šių po­li­ci­ja lei­do aša­ri­nes du­jas, kai pro­tes­tuo­to­jai pra­

si­veržė pro užt­va­ras ir pa­siekė pre­zi­dentū­ros sie­nas. AFP nuo­tr.


14

ketvirtadienis, gruodžio 6, 2012

sportas Aukštaičiai – pajėgesni

D.Motiejūnas buvo žiūrovu

Šiauliečiai pranašesni

Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro penktojo etapo pirmosiose rungtynėse Pasvalio „Pieno žvaigždės“ Vilniuje 83:72 įveikė „Statybą“. Atsakomosios varžybos – gruodžio 11 d. Klai­ pėdos „Neptūnas“ šiame eta­ pe kovos su Kėdainių „Nevėžiu“. Gruodžio 16 d. ekipos susitiks Kėdainiuose, 23 d. – Klaipėdoje.

Devintą pergalę NBA čempiona­ te iškovojo Hjustono „Rockets“ klubas, namuose 107:105 įveikęs į Los Andželo „Lakers“ krepši­ ninkus. Donatas Motiejūnas bu­ vo registruotas „raketų“ koman­ doje, tačiau aikštelėje vėl nepa­ sirodė. Daugiausiai taškų – 22 – nugalėtojams pelnė Toney Dou­ glas, 21 – Gregas Smitas.

Baltijos krepšinio lygos čempi­ onato A grupėje „Šiaulių“ klu­ bas Šventojoje 86:47 sutriuški­ no „Palangos“ komandą. Šiau­ liečiams tai buvo šeštoji per­ galė, o palangiškiams – ketvir­ toji nesėkmė. Rezultatyviausiai tarp palangiškių žaidęs Mantas Mockevičius pelnė 14 taškų, tarp svečių – Papa Dia – 15 taškų.

Rekordiniai greičiai baseine Česlovas Kavarza Šartre (Prancūzija) vykusiame Europos plaukimo čempionate gerais pasirodymais džiugino klaipėdietis Igoris Kozlovskis.

Liubovės Panasiuk auklėtinis pagerino du tarptautinio plaukimo meistro normatyvus, 100 ir 200 m krūtine įveikęs per 1 min. 00,31 sek. ir 2 min. 10,09 sek. Asmeniniai rekordai negarantavo „Gintaro“ sporto centro ugdytiniui aukštų vietų. Geriausią – 14-ąją poziciją klaipėdietis užėmė plaukęs 100 m kompleksiniu būdu – 54,46 sek. Varžybos vyko trumpajame – 25 m baseine. Varžėsi 425 plaukikai iš 35 šalių.

„„Lyderis: I.Kozlovskis tituluojamas pajėgiausiu šių dienų Klaipėdos

plaukiku.

„Viesulo“ gimnasčių pergalės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„„Sėk­mė: V.Ka­na­pec­kas po pla­ne­tos stu­den­tų tau­rės var­žy­bų pa­si­da­

bi­no bron­zos me­da­liu.

Klai­pė­die­čiui – bron­zos me­da­lis Uostamiesčio atletas Val­das Ka­na­pec­ kas iš pa­sau­lio stu­den­tų sam­bo im­ty­nių tau­rės tur­ny­ro, vy­ku­sio Ka­za­nė­je, grį­žo ne tuš­čio­mis – su bron­zos me­da­liu. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Svo­rio iki 74 kg gru­pė­je tre­čią­ją vie­tą užė­męs uos­ta­mies­čio spor­ ti­nin­kas pus­fi­na­ly­je nu­si­lei­do šių me­tų Eu­ro­pos čem­pio­nui Alek­ sand­rui Ša­bu­ro­vui. Ko­kie pa­jė­gūs at­le­tai ko­vo­jo tur­ny­ re, by­lo­ja tai, kad A.Ša­bu­ro­vas fi­na­ le nu­si­lei­do ki­tam Ru­si­jos rink­ti­nės na­riui – du­kart pa­sau­lio pir­me­ny­bių nu­ga­lė­to­jui Va­liui Kur­že­vui. Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to stu­ den­tui, tre­ni­ruo­ja­mam Min­dau­ go Rai­los, Dmit­ri­jaus Čel­pa­no­vo, Ar­se­ni­jaus Je­fi­šo­vo ir Jo­no Til­vi­ ko, Ta­tars­ta­no sos­ti­nė­je te­ko su­si­ rem­ti pen­kis kar­tus. V.Ka­na­pec­kas nu­ga­lė­jo Len­ki­ jos, Bul­ga­ri­jos, Ma­ro­ko at­sto­vus. Ko­vo­je dėl bron­zos me­da­lio Spor­ to cent­ro auk­lė­ti­nis įvei­kė ame­ri­ kie­tį. Be­veik vi­sus su­si­ti­ki­mus mū­

sų im­ty­ni­nin­kas bai­gė pir­ma lai­ko – var­žo­vai pa­si­duo­da­vo po klai­pė­ die­čio at­lik­tų skaus­mą su­ke­lian­čių veiks­mų. Kai ku­rios ko­vos ne­tru­ko nė mi­nu­tės. Anot A.Je­fi­šo­vo, Ka­za­nė­je vy­ ku­sios var­žy­bos, ku­rio­se da­ly­va­vo 40 ša­lių at­sto­vai iš įvai­rių pa­sau­ lio vie­tų, bu­vo ge­ne­ra­li­nė re­pe­ti­ci­ja prieš ki­tų me­tų va­sa­rą vyk­sian­čią pa­sau­lio stu­den­tų uni­ver­sia­dą. „Ti­kė­jo­mės, kad V.Ka­na­pec­kas pa­teks tarp pri­zi­nin­kų, nes prieš ke­lio­nę bu­vo ge­ros spor­ti­nės for­ mos, ge­rai pa­si­ren­gęs, – at­vi­ra­ vo A.Je­fiš­ o­vas. – Jis taip pat da­ly­ va­vo sto­vyk­lo­je Bal­ta­ru­si­jo­je, kur tre­ni­ra­vo­si Bal­ta­ru­si­jos, Uz­be­kis­ ta­no, Kir­gi­zi­jos, Uk­rai­nos, Ru­si­jos rink­ti­nės.“ Pa­sak spe­cia­lis­to, ki­tą­met klai­ pė­die­tis vyks į uni­ver­sia­dą, į ku­ rios pro­gra­mą sam­bo im­ty­nės bus įtrauk­tos pir­mą kar­tą.

Sėkmingai naująjį sezoną pradėjo Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtinės, skynusios pergales Lietuvos meninės gimnastikos taurės ir vaikų asmeninėse pirmenybėse.

Klaipėdiečių šešetukas triumfavo jaunimo komandų grupinių pratimų varžybose ir daugiakovės finale. Po du aukso žetonus iškovo-

jo Viktorija Žemaitytė, Veronika Prončenko, Olga Štork, Deimena Špučytė, Marija Sacharčiuk ir Laura Žaludaitė. Tarp pajėgiausių gimnasčių kovojusi Neda Šerniūtė užėmė trečiąją vietą. Jaunių grupėje jėgas mėginusi Danguolė Ūdraitė buvo antra, nedaug atsilikusi nuo nugalėtojos kaunietės Miglės Varnaitės. Jauniausios gimnastės varžėsi asmeniškai. Uostamiesčio atstovės pirmavo visose grupėse.

Tarp mažiausiųjų mergaičių nugalėjo Maja Gaiduk. Antroji buvo irgi klaipėdietė – Ieva Masevičiūtė. Jaunučių grupėje nepralenkiama buvo Julija Ivanova. Domantė Garkauskaitė iškovojo bronzos medalį. Grupinių pratimų su lankais pirmenybėse nugalėjo „Kregždučių“ ketvertukas – Žemyna Stočkutė, Aleksandra Anfimova, Danielė Kesylytė ir Anastasija Kolesnik.

„„Stabilumas: klaipėdietės gimnastės iš šalies varžybų nuolat grįžta su medaliais ir taurėmis.


19

ketvirtadienis, gruodžio 6, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Pasinersite į malonius prisiminimus, užplūs nostalgiška nuotaika. Teigiamai vertinsite savo sugebėjimus, lengvai pavyks išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis dalyti patarimus remiantis asmenine patirtimi. Susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Asmeniniame gyvenime irgi galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis greitai baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia daugiau laiko pabūti vienumoje. Liūtas (07 23–08 23). Bus lengva bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir mažai pažįstamais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir paramą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei kartu norite pagerinti supantį pasaulį. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Malonūs jausmai, geri santykiai su artimaisiais ir jų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Sugebėsite įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Laikas veikti savarankiškai ir apgalvotai. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų, tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus.

Bibliotekoje – V.Čepo romano sutiktuvės Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje visuomenei bus pristatytas Vytauto Čepo naujas romanas „Vienišų moterų meilė“.

Jo autorius – psichologas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos narys ir Klaipėdos vicemeras. Per 45 aktyvios veiklos metus V.Čepas išbandė daugybę profesijų. Buvo jūrininkas, kriminalinės paieškos inspektorius, universiteto dėstytojas, banko valdy-

tojas, viešųjų ryšių specialistas, televizijos laidų vedėjas, autoserviso direktorius... Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje, dvi kadencijas buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, penkerius metus vadovavo Klaipėdos miesto tarybai. V.Čepas išleido du esė rinkinius, romaną „Po saule keičiasi tik laikas“, sukūrė scenarijų dokumentiniam dviejų serijų filmui „Spalio metamorfozės“, šalies spaudoje publikavo daugybę straipsnių. Naujoji klaipėdiečio rašytojo kny-

ga – romanas apie netolimos praeities įvykius ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, kituose tolimesniuose kraštuose; apie prieštaringai ir tragiškai susiklosčiusius žmonių likimus. Romane sukurti saviti personažų charakteriai, skaitytojų dėmesį turėtų prikaustyti beatodairiška, sveika žmogaus prigimtimi nesuvokiama moters meilė ir berniukui, ir jo tėvui, ir... motinai. Nevaldomų aistrų šėlsmas, savianalizės proveržiai, paauglių ir studentų gyvenimo vaizdai kaitaliojasi su bohemiško gyvenimo nuotru-

pomis, smelkiančia atokaus pajūrio miestelio nykuma ir dvasinio gyvenimo erozija, sudarydami originalią įvairiaspalvę meninę visumą. Knygos pristatyme dalyvaus autorius, leidyklos „Versus Aureus“ direktorius Artūras Mickevičius, literatūros kritikas Aleksandras Žalys, aktorius Aleksandras Šimanskis, muzikuos Juozo Karoso muzikos mokyklos auklėtiniai Emilija Šukytė (fortepijonas) ir Vitalijus Dobrovolskis (akordeonas). Renginį ves rašytojas Juozas Šikšnelis. „Klaipėdos“ inf.

„„Knyga: klaipėdietis rašytojas iš-

leido jau antrąjį savo romaną.


Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje pasnigs, laikysis neigiama temperatūra, tik pajūryje bus šilčiau. Šiandien vietomis truputį pasnigs. Šals iki 5 laipsnių, pajūryje bus iki 2 laipsnių šilumos. Penktadienį snigs gausiau. Naktį temperatūra sieks 3–7 laipsnius šalčio, dieną bus apie 3 laipsnius šalčio, pajūryje – apie 0.

Šiandien, gruodžio 6 d.

–3

-3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–1

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–1

Utena

–5

8.23 15.56 7.31

341-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 25 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

–1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +16 Berlynas  0 Brazilija +29 Briuselis  +3 Dublinas  +6 Kairas  +21 Keiptaunas +24 Kopenhaga  –1

kokteilis Smal­sus vy­ru­kas „Kok­tei­lio“ agen­tas anks­tų ry­tą bil­dė­jo ža­liuo­ju mies­to au­to­bu­su į dar­bą. Niū­ ru, tam­su, bau­g u. Ypač kai pa­gal­vo­ji, kad prieš akis vi­sa dar­bo die­na, o ką jau kal­bė­ti apie gy­ve­ni­mą. Ir čia it ma­ žas spin­du­lė­l is nau­jai die­nai ža­ve­sio su­tei­kė žin­gei­dus se­n io­kas. Žmo­ge­ lis su­si­vo­kė, jog no­r int, kad au­to­bu­so du­r ys at­si­da­r y­t ų, jis tu­rė­t ų nu­spaus­ ti sto­ve įmon­tuo­tą myg­tu­ką. Ke­tin­da­ mas pa­si­tiks­lin­ti, ar tei­sin­gai bus su­vo­ kęs šį lyg al­go­r it­mi­nė lyg­tis su­dė­tin­gą mįs­lę, jis pa­si­k lau­sė pa­ke­lei­vio, ar tai čia rei­k ia spaus­ti? Tas šūk­te­lė­jo: na­g i, spausk grei­čiau, nes ma­nė, kad se­nio­ kas no­r i iš­l ip­t i lau­kan. Vy­ru­kas spus­ te­lė­jo, o au­to­bu­sas jau bu­vo pa­ju­dė­ jęs. Vai­ruo­to­jas ner­vin­gai jį su­stab­dė jau pra­va­ž ia­vęs sto­te­lę, du­rys at­si­da­ rė, pa­ke­lei­v is ra­g i­na se­ne­l į: na­g i, lipk grei­čiau. O tas sa­ko: kad man čia ne­rei­ kia lip­ti. Tai bu­vo tie­siog šiaip smal­sus se­nio­kas, pa­puo­šęs ap­niu­ku­sį ry­tą.

„Mik­riu­ko“ džen­tel­me­nas Dar vie­nas „Kok­tei­lio“ agen­tas ta­po liu­di­ nin­ku, kad mū­sų nuo­sta­baus mies­to vie­ šuo­ju trans­por­tu ke­liau­ja tik­ri džen­tel­me­ nai. Štai vie­ną penk­ta­die­nį po dar­bo va­ lan­dų mik­roau­to­bu­se sė­d i „nu­si­plū­kęs“ ke­l in­tos jau­nys­tės vai­k is, ran­ko­se tvir­ tai lai­ky­da­mas bal­to­sios bu­te­l į, ku­ris tar­ si liu­di­ja, kad šian­dien tik­rai dar­bo sa­vai­ tės pa­bai­ga. Va­žiuo­ja ge­rai nu­si­tei­kęs, kai stai­ga jo rim­tį su­drums­čia į mik­roau­to­bu­ są įli­pu­si da­ma, ku­ri stai­ga tu­ri pre­ten­zi­jų į lais­vą vie­tą prie lan­go ša­lia jo. Sup­ran­ta­ ma, ji man­da­giai pa­klau­sia, ar ga­li at­si­sės­ ti ša­lia. O tas mie­lai su­tin­ka, tik dar pa­tiks­ li­na: „Bet aš su ta­vi­mi ne­ger­siu“.

„„Neap­si­ri­ki­te: ne kiek­vie­nas pa­

da­ras, ne­šio­jan­tis skry­bė­lę, yra džen­tel­me­nas.

Du klau­si­mė­liai Ar tu­ri džen­tel­me­nas pa­dė­ti da­mai iš­ lip­t i iš au­to­bu­so, jei ji no­r i ten įlip­ti? Ar tu­r i džen­tel­me­nas už­leis­t i da­mai vie­tą au­to­bu­se, jei jis jo vai­ruo­to­jas?

Links­mie­ji tirš­čiai Ang­las džen­tel­me­nas nu­ta­rė at­leis­t i sa­vo sek­re­to­rę. Iš­sik­v ie­tė ją pas sa­ve ir la­bai tak­tiš­kai pa­reiš­kė: – Pa­ne­le Džons, jūs esa­te pui­ki dar­buo­to­ ja, tie­siog mū­sų fir­mos pa­si­di­džia­vi­mas, jūs tvar­ko­te fir­mos rei­ka­lus jau dau­ge­ lį me­tų ir aš tie­siog neį­si­vaiz­duo­ju, kaip mū­sų fir­ma ga­lė­tų dirb­ti be jū­sų. Bet nuo pir­ma­die­nio mes pa­ban­dy­si­me. Čes­kos sek­re­to­rė (397 719, gy­ve­ni­mas tę­sia­si net ta­da, kai ta­vo ko­le­gos ato­sto­gau­ja)

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+5 +5 –3 –1 +7 –8 +3 0

Praha  +1 Ryga  +1 Roma +10 Sidnėjus +24 Talinas  0 Tel Avivas +20 Tokijas  +12 Varšuva  –3

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–1

–4

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Vardai Bilmantas, Miglė, Mikalojus, Norvydė

gruodžio 6-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-3

-2

-4

-1

6

-6

-3

-2

-5

4

-1

-1

-3

-1

4

rytoj

šeštadienį

1523 m. gimė Barbora Radvilaitė, Lietuvos ku­ nigaikštienė ir Lenkijos karalienė (mirė 1551 m.). 1492 m. Christopher Co­ lumbus atrado salą, ku­ rioje dabar įsikūrusios dvi valstybės – Haitis ir Dominika. 1865 m. ratifikuota try­ liktoji JAV Konstitucijos pataisa, kuria atšauk­ ta vergvaldystė visose valstijose. 1945 m. užpatentuota mikrobangų krosnelė.

1970 m. gimė švedų popgrupės „Ace of Base“ narys Ulfas Ekbergas.

1988 m. mirė amerikie­ čių dainininkas, roken­ rolo kūrėjas Roy Orbiso­ nas (gimė 1936 m.). 1997 m. mirė lietuvių ki­ no režisierius, operato­ rius Petras Abukevičius (gimė 1928 m.). 2010 m. interneto milži­ nė „Google“ atidarė vir­ tualią elektroninių kny­ gų parduotuvę, žengda­ ma į klestinčią rinką, ku­ rioje ilgą laiką dominavo bendrovės „Amazon“ su­ kurta elektroninių kny­ gų skaityklė „Kindle“.

Suo­liu­kai lau­kia me­ce­na­tų M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kai jau ki­tą­met im­sis rė­dy­tis nau­ju rū­bu – griež­tų li­ni­jų ak­mens lui­tus uos­ta­mies­čio brod­vė­ju­je su­šil­dys ža­vūs de­ko­ra­ty­viniai ak­cen­tai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kiek iš vi­so suo­liu­kų bus de­ko­ruo­ ta, kol kas ne­ži­no­ma. Šios ini­cia­ty­vos au­to­rė – Klai­ pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ja (KPA) – dar va­sa­ros pra­džio­je pa­ skel­bė at­vi­rą idė­jų kon­kur­są. Ja­me me­ni­nin­kai bu­vo kvie­čia­mi siū­ly­ti sa­vo kū­ry­bi­nius spren­di­mus, kaip įvai­rio­mis me­ni­nė­mis de­ta­lė­mis, ob­jek­tais M.Maž­vy­do alė­jos suo­ liu­kams su­teik­ti ori­gi­na­lu­mo, iš­ skir­ti­nu­mo bei ši­lu­mos. Iš ke­lio­li­kos su­lauk­tų dar­bų pro­ jek­tų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja iš­rin­ko ge­riau­sių­jų de­šim­tu­ką. Kaip tei­gė KPA ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rė Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė, šis kon­kur­sas ta­po gra­žios idė­ jos pir­muo­ju eta­pu. O šiuo me­tu aso­cia­ci­ja ieš­ko me­ce­na­tų, ku­rie me­ni­nin­kų vi­zi­jas im­tų­si pa­vers­ti kū­nu. Su vi­sais dar­bais ga­li­ma su­ si­pa­žin­ti KPA in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.kpa.lt. Paš­ne­ko­vė pa­sa­ko­jo, jog šian­ dien jau tik­rai ži­no­ma, kad vie­ną pro­jek­tą – R.Mar­tin­kaus di­zai­no cent­ro dar­bą „Gy­vas sau­lė­tas suo­ liu­kas“ – me­ce­nuos Ri­man­to Ule­ vi­čiaus lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das. Taip ke­ti­na­ma įpras­min­ti šio gar­ saus vi­suo­me­nės vei­kė­jo žū­ties 15ąsias me­ti­nes. „Sau­lė­tas“ suo­le­lis tu­rė­tų bū­ti ati­deng­tas ki­tų me­tų lie­pos 6-ąją.

Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė:

Kiek­vie­nas me­ce­na­ tas ga­li pa­si­rink­ti bet ko­kį pro­jek­tą – ne­bū­ ti­nai iš nu­ga­lė­to­jų, o suo­le­lių M.Maž­vy­do alė­jo­je tik­rai pa­kaks.

„Sa­vo ruož­tu aso­cia­ci­ja taip pat me­ce­nuos vie­ną dar­bą, šia ini­ cia­ty­va su­si­do­mė­jo ir „Klai­pė­dos duo­na“, „ne“ ne­pa­sa­kė ir KLAS­ CO, ir „Klai­pė­dos mo­no­li­to“ bei ki­tų įmo­nių at­sto­vai. Tad ti­ki­ mės, kad jau iki pa­va­sa­rio kaž­kiek nau­jų suo­liu­kų at­si­ras. Kiek­vie­nas me­ce­na­tas ga­li pa­si­rink­ti bet ko­ kį pro­jek­tą – ne­bū­ti­nai iš nu­ga­lė­

„„Kū­ri­niai: me­ni­nin­kai pa­tei­kė ori­gi­na­lių idė­jų, kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti

M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kai. 

to­jų, o suo­le­lių M.Maž­vy­do alė­ jo­je tik­rai pa­kaks“, – nea­be­jo­ja J.Brau­ky­lie­nė. Pa­sak pa­šne­ko­vės, aso­cia­ci­ja ne­ ke­lia sau tiks­lo, kad bū­tų įgy­ven­ din­ti vi­si pro­jek­tai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Prie­šin­gai – ne­si­no­rė­tų ek­lek­ ti­kos. Suo­le­liai tu­ri de­rė­ti bend­ra­ me kon­teks­te, o alė­jo­je at­si­ra­du­sios skulp­tū­ri­nės kom­po­zi­ci­jos gal­būt ga­lė­tų tap­ti įžan­ga į Skulp­tū­rų par­ ką“, – pa­ste­bė­jo KPA at­sto­vė.

2012-12-06 Klaipeda