Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, LAPKRIÄŒIO 26, 2012

www.kl.lt

276 (19 577)

=6?:.162 ;6@9.=8 ?6š6<#

RUBRIK 9 A

cZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya CVQZN[aN`: aRY%#%# NabaV` dddWb_N! " Ya

ValdĹžia u Ĺž

Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; ste­bi­no ne­re­gÄ&#x2014;­tas le­do ĹĄou.

Ar Ka­ta­lo­ni­ja ne­pa­bōgs at­si­skir­ti nuo Is­pa­ni­jos?

Miestas 5p.

Pasaulis 13p.

Ĺ a­lies val­dĹžia uos­tÄ&#x2026; pri­ver­tÄ&#x2014; ÄŻĹĄaldyti in­ves­ti­ci­jas.

Eligijaus Masiulio buvimas Su kimo minis sisiete je, o Andriau rijos Kubiliaus â&#x20AC;&#x201C; Vy riau je KlaipÄ&#x2014;dos sybÄ&#x2014;uosto istorijoje ÄŻsi kaip laiko mins tarpis, kai uoste bu vo ÄŻĹĄaldy ta plÄ&#x2014;tra.

Vidman

tas

v.matutis@kl.ltMatutis

â&#x20AC;&#x17E;Suvalgysâ&#x20AC;&#x153; pinigus

Tai, kad uos to investi apkarpomos, cijos smar kiai valstybinio pripaĹžino KlaipÄ&#x2014; dos jĹŤrĹł uosto valdybos direkcijos pir viceminist mininkas susisieki mo ras â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iuo me ArĹŤnas Ĺ taras. tu problemos. uoste yra dvi dide lÄ&#x2014;s valstybÄ&#x2014;s 2011 metais pasikei ÄŻmoniĹł ÄŻsta tÄ&#x2014; pavyko jo tymas. NeÄŻgy tikinÄ&#x2122;, kad vendinti. Buvome ÄŻsitingas su Uosto direkcija â&#x20AC;&#x201C; ypabjek galÄ&#x2014;s ÄŻrody tas Lietuvoje, to dÄ&#x2014;l ď ŽSi ti Vyriausy strateginiĹł tuacija: 8YNV bei, kad tu ]Ă&#x203A;Q\`b\` nuo pelno projektĹł ir bus atleis ri aRf_N[R mokesÄ?io. ZN NV[R ta tik ta ONVTaĂşacN_ Taip pat da jiems Tai neÄŻvy stip XfaVX_N[ ko. â&#x20AC;&#x17E;Uoste dir ÄŻjungta Ĺžalia ĹĄviesa. aV[VĂşXb_VN`N jaukÄ&#x2014; suskys riai uosto veiklÄ&#x2026; bame su su- pro YVR`Cf_VNb techniniais kurie galÄ&#x2014;jo bĹŤti jek jĹł termina tintĹłjĹł gamtiniĹł `fOĂ&#x203A;]N`ZR_ naudojami du- Ä?iau tais, daug jĹł pa lo niam Klai XĂ&#x203A;ZR_QĂ&#x203A; ruoĹĄ naftaiâ&#x20AC;&#x153; pra projektas. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014; tolesiki ĹĄiol gir pÄ&#x2014;dos uos WVZbV  dos cija dĹžioje lyg dÄ&#x2014;jome, kad ta, tato vystymui. TodÄ&#x2014;l, ir nieko ne kÄ&#x2014;jo, bet neketina CVQZN[a \:NabĂ&#x2DC;V\[b\ vÄ&#x2014; priimti nau direk- ma ďŹ nan anot R.JuĹĄkos, ne rei- tici a_ Ĺžino niĹł projek kuri â&#x20AC;&#x17E;suval liau atsirado sutar tis pripaĹži tĹł nei 2013, jĹł inves- ja sten siniĹł galimybiĹł, di datis, metams. gÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; didĹžiÄ&#x2026; no, kad iĹĄ giasi atito direkcijos jÄ&#x2026; dalÄŻ Uos nei 2014 uos Ji laukia, nijĹł gauta linti projek rekciin nimÄ&#x2026;, ran kas bus to nedaug pra to kompatĹł deritoms inves vesticiniĹł pinigĹł. to â&#x20AC;&#x201C; pastebÄ&#x2014;jo govĹł parin liauâ&#x20AC;&#x153;, raĹĄyti dvi ĹĄymĹł pasiLie Ki- kom ti ĹĄa maâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s cijoms pinigĹł stoko panijĹł aso tuvos jĹŤrĹł krovos projektus, kuriems kimÄ&#x2026;, uŞťaldo â&#x20AC;&#x17E;MalkĹł ÄŻlanles sutartis. Be mi ja- den tÄ&#x2014; jau netgi nÄ&#x2014; tas Riman ciacijos viceprezi- rinkti rangovai. ir paĹ ios proble A.Ĺ taras. mus dar kos terminaloâ&#x20AC;&#x153; pra to tas JuĹĄka. pa ĹĄyUos dĹžioje, kaip mos iĹĄkilo, kai nija â&#x20AC;&#x17E;Begaâ&#x20AC;&#x153;, teikÄ&#x2014; krovos kom pra- mÄ&#x2026; to direkcijos pini teig Nuos pada to vo buvÄ&#x2122;s KlaipÄ&#x2014;dos direkcijos kroviniĹł Uosto kai valstybÄ&#x2014;s biudĹžeto gĹł paÄ&#x2014;mi- Lietu liai dÄ&#x2014;l vÄ&#x2014;lavimĹł va terminalas, keleiviĹł ir vos jĹŤ skoloms uŞťioti uos vilas, uos dovas Eugenijus GentSmeltÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos to asociacija rĹł krovos kompa ypaÄ? nepa to kompanijos ÄŻver norÄ&#x2014;jusios kompanijos, lyg ir ni pro jĹł ti ble ArĹŤ lan no Ne mÄ&#x2026; patei kiai. Iki to ne- Su dÄ&#x2014;l visĹł su raĹĄytis inf nas Ĺ taras: zuoti ir Klai sisie gerinimo lai rastruktĹŤ tarÄ?iĹł pasi pÄ&#x2014;dos vals kÄ&#x2014; analisusitarta. dvi ros vado kimo ministerijai ko, kol uosto ta raĹĄy tybinio jĹŤ Kompani jau reikalau ĹĄaliĹł sutarÄ?iĹł, da rybai. vauti E.Ma pra rĹł Buvome jos pageidaumo kad sutar bar rek siulis, o Uos dÄ&#x2014;jo Ĺ ios asocia ty ÄŻsi cijai â&#x20AC;&#x201C; E.Gent raĹĄomos, ja, kad jos bĹŤtĹł pa to diobjekto uĹž se tiksliai bĹŤtĹł ÄŻra ja, cijos vicep ir kad Uosto tikinÄ&#x2122;, si- kas ĹĄyta baigimo da reziden net ir nekal vilas, uoste nie- R.JuĹĄka teigÄ&#x2014;, kad tuotĹł, kad Uosto direkcija ga jĹŤrĹł krovi direk ta. KlaipÄ&#x2014; ran- rek krovos kom tas bus ob bÄ&#x2014;jo apie jos su Uos niĹł kompa dos cija tai, kaip numa jektai bus baigti lai pa atleista nuo cija CO) gene nijos (KLAStyta sutar ku, savai gauna kokÄŻ nors pel kad di- desnio to direkcija norÄ&#x2014;tĹł nira tyse. bend glau- no mo me supran pelnÄ&#x2026;. Buvo rius PauĹža linis direktorius Audtama, kad bendradar radarbiavimo. Vie kesÄ?io, bet veiklos gau Neketina iĹĄ uos biavi nu statybos pastebÄ&#x2014;jo, kad daĹž priimti pro tai uos nai ti skiriamostos rinkliavos turi to pektĹł uosto kommo gerinimo as- neÄŻvyko. Uos Lietuvos jektĹł kompanijos te vÄ&#x2014;luoja, ir kro bĹŤ- ĹĄales uostui eksp panijos ma jĹŤ to veikvos toles pa investici to dvi- lÄ&#x2026; sujau asociacijos rĹł krovos kompa loa M.Armonai tiria nuostoliĹł. nijĹł ÄŻtei nei jo plÄ&#x2014;trai. UĹž tai, tuoti ir kÄ&#x2014; at â&#x20AC;&#x17E;2010 me jĹł sutartis. tis sutiktĹł, sinta tokia tantys, jog stovai tikino suprankad buvo tais buvo jekto baigi tintĹł jĹł gamir suskysinvesticijĹł sis jog ku te pra si obma, mo uos ja dÄ&#x2014; apie data sutar ta distas visÄ&#x2026;laik te â&#x20AC;&#x201C; didelis, Klai paketas uostiniĹł dujĹł tĹł bĹŤti ÄŻra vystÄ&#x2014;si ne pÄ&#x2014;dos ruktĹŤros tipines dviĹĄales inf ĹĄyta. Jei sta tyse galÄ&#x2014;mas pinigĹł niginÄ&#x2014; nÄ&#x2014; o Uosto direkcijos praĹĄydarast- terminalo pro su baigta lai iĹĄ ra pijĹŤtÄŻ buvo tartis. 2011 metĹł rugpjektas. ku, Uosto tyba nebĹŤtĹł Dabar Uos valstybÄ&#x2014;s biudĹžeto. vystymas iĹĄpĹŤsta. TaÄ?iau uos suderintas di pen rek to suo ci negali ÄŻstrig direk ja komto ta ÄŻ kam ir patvirtin tĹł tai abi jektai turi tas pÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; jai uĹž cija yra ÄŻvary- Jis puses tenkinÄ&#x2122;s TaÄ?iau, anot krovos kompanijoms. bĹŤti ÄŻvertin ti. Visi pro- ÄŻpa doku krauti aptartas da rei nominio tartis turÄ&#x2014; M.ArmonaiÄ?io, ÄŻ lyvaujant mentas. tis â&#x20AC;&#x201C; su naudingu ti pagal eko- gam gojimai dÄ&#x2014;l su didĹžiuliai kimo sutĹł bĹŤti ÄŻra ir susisieâ&#x20AC;&#x17E;MalkĹł ÄŻlan mi mo kriteri skystintĹł pastaÄ?ius ĹĄy jĹł ti supra nistrui. Tai turÄ&#x2014;jo jus ir ruk tiniĹł dujĹł termina kos termi objektÄ&#x2026;, kro ta ir tai, jei pagerin- luâ&#x20AC;&#x153;. Situacija yra lo tĹŤros staty timÄ&#x2026;, kokiĹł keistaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; na- vykdoma, va jame neR.JuĹĄka. bos ir atim infrast- te reikia. investicijĹł kro teigÄ&#x2014; ri ti pinigai, uosTa mokÄ&#x2014;ti bau vos kompanija tuUos tik viena Ä?iau iki ĹĄiol pasira dÄ&#x2026; Uosto dviĹĄalÄ&#x2014; in ĹĄyta finan to direkcijos Eko A.PauĹžos direkcijai. vesticijĹł nomi sĹł direkto nuomone, sutarrius-vyriau kos ir tai galÄ&#x2014;tĹł ďŹ nansinin bĹŤti ÄŻraĹĄy tokie punksiasis ati kas Marty ti, nes da nas Armo nai- esan vimo data uosto kom objekto ti ypaÄ? svar panijoms bi.

Ĺ iandien priedas

Tam­sos re­Şi­mas ÄŻgri­so PrieĹĄ tre­jus me­tus ÄŻves­tas tam­sos re­Şi­ mas ta­po pra­keiks­ mu uos­ta­mies­Ä?iui. Va­ka­rais ir nak­ti­mis Klai­pÄ&#x2014;­do­je tam­su be­maĹž vi­sur â&#x20AC;&#x201C; gat­ vÄ&#x2014;­se, pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­ rÄ&#x2014;­jo­se, dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se, to­ dÄ&#x2014;l dau­gy­bÄ&#x2014; klai­ pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł pri­vers­ti jaus­ti nuo­la­ti­nÄŻ pa­ vo­jĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Au­to­mo­bi­lis â&#x20AC;&#x201C; kaip te­le­vi­zo­rius, ne­ga­li­ma jo ap­mo­kes­tin­ti.â&#x20AC;&#x153;

Po­li­ti­kÄ&#x2014; Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ&#x2014; prieĹĄ tai, kad gy­ven­to­jams rei­kÄ&#x2014;­tĹł mo­kÄ&#x2014;­ti uĹž dau­gia­bu­Ä?iĹł kie­muo­se sto­vin­Ä?ias ma­ťi­nas.

Po­li­ti­kams â&#x20AC;&#x201C; dar dau­giau kont­ro­lÄ&#x2014;s Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ&#x2014;­dos mies­to ta­ry­bos na­riĹł el­ge­sÄŻ, ar jis ne­pra­si­len­kia su eti­ kos nor­mo­mis, ste­bÄ&#x2014;s dar dau­giau akiĹł â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ Eti­kos ko­mi­si­jÄ&#x2026; bus ÄŻtrauk­ ti ir se­niō­nai­Ä?iai.

m.skiriute@kl.lt

Bi­jo dÄ&#x2014;l sau­gu­mo

4

Kaina 1,30 Lt

6p.

Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014;

Sie­kiant su­tau­py­ti, kas ant­ras ĹĄvies­tu­vas mies­to gat­vÄ&#x2014;­se bu­vo iť­jung­tas prieĹĄ dau­giau nei tre­jus me­tus. Ta­Ä?iau iki ĹĄiol tar­ny­bos su­ lau­kia klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł klau­si­mĹł, ko­dÄ&#x2014;l mies­te va­ka­rais vy­rau­ja prie­te­ma. Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai ypaÄ? pik­ti­na­si, kad ap­ťvie­ti­mo nÄ&#x2014;­ra dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se. Ne vie­na­me jĹł va­ka­rais tvy­ro ak­li­na tam­sa. Gy­ven­to­jai bai­ mi­na­si dÄ&#x2014;l sa­vo sau­gu­mo, kad tam­ so­je ne­ty­ko­tĹł plÄ&#x2014;­ťi­kai. Ne­su­lau­kÄ&#x2122;, kol Ĺži­bin­tus ÄŻrengs sa­ vi­val­dy­bÄ&#x2014;, Ĺžmo­nÄ&#x2014;s juos ÄŻsi­ren­gia sa­vo lÄ&#x2014;­ťo­mis.

JĹŞRA

ĹĄaldÄ&#x2014; uo sto plÄ&#x2014;trÄ&#x2026;

Â&#x201E;Â&#x201E;Pi­ni­gai: nak­ti­mis pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ&#x2014;­jo­se yra per tam­su, ta­Ä?iau ryť­kes­niam ap­ťvie­ti­mui mies­te nÄ&#x2014;­ra lÄ&#x2014;­ťų.  

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR KRETINGOS Ĺ˝IEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ&#x2026; penktadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x153; iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ&#x2026; vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. PasiĹŤlymas galioja iki gruodĹžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Ĺ˝iemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I â&#x20AC;&#x201C; poilsio diena, II-III-IV-V-VII â&#x20AC;&#x201C; 10.00 â&#x20AC;&#x201C; 18.00, VI â&#x20AC;&#x201C; 10.00 â&#x20AC;&#x201C; 19.00

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bend­ruo­me­nÄ&#x2014;s at­sto­vai ÄŻ jÄ&#x2026; tu­rÄ&#x2014;­ jo bō­ti ÄŻtrauk­ti dar praÄ&#x2014;­ju­siĹł me­tĹł pa­va­sa­rÄŻ, kai Eti­kos ko­mi­si­ja bu­ vo for­muo­ja­ma. Vie­tos sa­vi­val­dos ÄŻsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad sa­vi­val­ dy­biĹł ta­ry­bĹł eti­kos ko­mi­si­jo­se ne ma­Şiau nei treÄ?­da­lis na­riĹł tu­ri bō­ ti bend­ruo­me­niĹł at­sto­vai. â&#x20AC;&#x17E;Kai bu­vo for­muo­ja­ma Eti­kos ko­mi­si­ja, pa­tvir­tin­ti ať­tuo­ni jos na­ riai iĹĄ mies­to ta­ry­bos ir nu­ma­ty­ta, kad dar pen­ki bus pa­skir­ti tuo­met, kai bus iť­rink­ti se­niō­nai­Ä?iai. Ka­ dan­gi jie Klai­pÄ&#x2014;­do­je jau yra iť­rink­ ti, iĹĄ jĹł ga­li­ma iť­rink­ti ir tuos, ku­rie dirbs Eti­kos ko­mi­si­jo­jeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rÄ&#x2014; Vai­da Ĺ˝vi­kie­nÄ&#x2014;.

2


2

PirmADIENIS, lapkričio 26, 2012

miestas Ty­rė cuk­raus kie­kį

Mar­gi­no me­duo­lius

Iš­kir­to lie­pų alė­ją

Me­di­kai klai­pė­die­čius va­kar kvie­tė ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Ak­ci­ja bu­vo skir­ta Tarp­tau­ti­nei dia­be­ to die­nai pa­mi­nė­ti. Cuk­ra­li­gė – itin spar­čiai plin­tan­ti li­ga, ser­ gan­čių­jų skai­čius di­dė­ja 6–7 pro­c. per me­tus. Vien Klai­ pė­do­je ja ser­ga apie 2 tūkst. žmo­nių.

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je vy­ko šven­tė šei­mai „Spal­vo­to me­ duo­lio die­na“. Jos da­ly­viai spal­vo­to­mis gla­zū­ro­mis mar­ gi­no me­duo­lius bei kū­rė ka­lė­ di­nes do­va­nas. De­ko­ruo­ti me­ duo­liai bus su­ver­ti į sti­li­zuo­tus ad­ven­to ka­len­do­rius ir pa­do­ va­no­ti vai­kų glo­bos na­mų auk­ lė­ti­niams.

Lie­pų gat­vė­je tarp Her­kaus Man­to ir J.Ka­ro­so gat­vių šeš­ ta­die­nį bu­vo nu­kirs­ta 21 lie­pa. Toks spren­di­mas bu­vo priim­ tas po eks­per­tų ver­dik­to, jog me­džių ka­mie­nai pa­žeis­ti taip, kad ke­lia nuo­la­ti­nę grės­mę nu­griū­ti. Pa­ša­lin­ti se­ną­sias lie­ pas ir pa­so­din­ti nau­jas kai­ nuos be­veik 32 tūkst. li­tų.

Verslo pulsas Se­mi­na­ras. Lapk­ri­čio 30 d. 13 val. vieš­bu­t y­je „Am­ber­ton“ vyks ne­ mo­ka­mas vers­lu­mo ska­ti­ni­mo se­ mi­na­ras ieš­kan­tie­siems dar­bo. Ieš­ kan­t ie­ji dar­bo ir no­r in­t ie­ji pra­dė­ ti sa­vo vers­lą bus su­pa­ž in­d in­t i su vers­lo pra­džios prin­ci­pais, fi­nan­sa­ vi­mo ga­l i­my­bė­mis, prie­mo­nė­mis vers­lo pra­džiai. Dar­b as. Lie­t u­vos dar­b o bir­žos duo­me­ni­mis, lapk­ri­čio 22 d. ša­ly­je bu­vo 204,5 tūkst. įre­g ist­r uo­t ų be­ dar­bių – 10,15 pro­c. ša­l ies dar­bin­ go am­ž iaus gy­ven­to­jų. Per sa­vai­tę darb­da­v iai pa­tei­kė 3,8 tūkst. dar­ bo pa­siū­ly­mų, – ke­tu­rios iš pen­kių dar­bo vie­t ų bu­vo ne­ter­mi­nuo­tos. Dar­bo rin­ko­je ir to­l iau iš­l ie­ka pa­ klau­siau­si par­da­vė­jai, sun­k ias­vo­ rių sunk­ve­ž i­mių ir kro­vi­nių trans­ por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, rin­ko­ da­ros spe­cia­lis­tai ir par­da­vi­mų va­ dy­bi­nin­kai. Bank­ro­tas. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­t i­m i iš­kel­ta bank­ro­ to by­la bend­ro­vei „Klai­pė­dos tak­ so­ma“. Pag­r in­d i­nė įmo­nės veik­la – tak­si. 2012 m. lapk­r i­čio 30 d. nu­ ma­to­ma nu­t rauk­t i dar­bo su­tar­t is su 52 dar­buo­to­jais. Taip pat bank­ ro­to by­la iš­kel­ta ir bend­ro­vei „Va­ ka­r ų prin­te­ra“. Pag­r in­d i­nė įmo­nės veik­la – kom­piu­te­r ių, jų išo­r i­nės ir pro­g ra­m i­nės įran­gos maž­me­n i­nė pre­k y­ba spe­cia­l i­z uo­to­se par­duo­ tu­vė­se. Re­m ian­t is teis­mo nu­t ar­ ti­m i, dar­bo su­tar­t ys bus nu­t rauk­ tos su 2 įmo­nė­je dir­ban­čiais dar­ buo­to­jais. Vieš­bu­č iai. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­to duo­me­n i­m is, tre­ čią­jį 2012 m. ket­v ir­t į vieš­bu­čiuo­ se ap­g y­ven­d in­t ų sve­čių skai­čius, pa­ly­g in­t i su 2011 m. tre­čiuo­ju ket­ vir­čiu, išau­go 9,8 pro­c. ir su­da­rė 720,5 tūkst. Be­veik treč­da­lis tu­ris­ tų ap­si­sto­jo ku­ror­t i­nių mies­tų ap­ gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se: Pa­lan­go­je – 101,1 tūkst., ar­ba 4,3 pro­c. dau­giau, Drus­ki­nin­kuo­se – 74,8 tūkst. tu­ris­ tų, ar­ba 18,6 pro­c. dau­g iau, Ne­r in­ go­je – 32,1 tūkst., ar­ba 1,2 pro­c. dau­ giau, Birš­to­ne – 7,6 tūkst., ar­ba 10,1 pro­c. dau­g iau nei tre­čią­jį 2011 m. ket­vir­t į. In­ves­ti­ci­jos. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­ mis, tre­čią­jį šių me­tų ket­vir­tį Lie­tu­ vo­je į il­ga­lai­k į ma­te­ria­lų­jį tur­tą in­ ves­tuo­ta 3,8 mlrd. li­tų, ar­ba 7 pro­c. dau­giau nei tre­čią­jį 2011 m. ket­vir­ tį (pa­ly­g i­na­mo­sio­m is kai­no­m is). Dau­g iau nei pu­sę vi­sų in­ves­t uo­ tų lė­šų su­da­rė in­ves­ti­ci­jos į pa­sta­ tų ir in­ž i­ne­r i­n ių sta­t i­n ių sta­t y­bą, treč­da­l į vi­sų in­ves­ti­ci­jų su­da­rė in­ ves­t i­ci­jos į ma­ši­nas, įren­g i­n ius ir trans­por­to prie­mo­nes, gy­ve­na­mie­ siems pa­sta­tams sta­ty­ti ir pirk­ti bu­ vo skir­ta 10 pro­c. (374 mln. Lt) vi­sų in­ves­ti­ci­jų.

Klai­pė­dos švie­ti­ mo bend­ruo­me­nė­ je pa­sė­ta ne­ri­mo sėk­ la – pa­si­gir­do kal­ bų apie už­da­ro­mas mo­kyk­las, kai ku­rių pra­di­nių kla­sių iš­kė­ li­mą į mo­ky­mui­si ne­ pri­tai­ky­tas pa­tal­pas. „„Su­si­rū­pi­ni­mas: „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los tė­vų ko­mi­te­to at­sto­vės, ap­žiū­rė­ju­sios pa­tal­pas, į ku­

rias ne­va ke­ti­na­ma iš­kraus­ty­ti jų vai­kus, kons­ta­ta­vo, kad jos nė­ra tin­ka­mos mo­kyk­lai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mo­kyk­lą su­kaus­tė ne­ri­mas lyg per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus. „Ga­ vo­me to­kią prieš­ka­lė­di­nę do­va­nė­lę“, – liūd­nai kons­ta­ta­vo B.Bar­ta­šiū­tė.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vai­kai rinks pi­ni­gus?

Ypač su­ne­ri­mo „Sau­lė­te­kio“ pa­ grin­di­nės mo­kyk­los bend­ruo­me­nė. „Ma­ne pa­si­kvie­tė sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė ir pra­ne­šė, jog svars­ to­ma ga­li­my­bė mū­sų mo­kyk­lą pri­ jung­ti prie Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los. Esą vai­kų per ma­žai, bran­gu iš­lai­ky­ti du pa­sta­tus, o pri­ jung­ti bū­tent mū­sų mo­kyk­lą rei­kia to­dėl, kad Send­va­rio mo­kyk­la re­ no­vuo­ja­ma už ES pi­ni­gus, to­dėl pen­ke­rius me­tus ne­ga­li­ma keis­ti pa­sta­to pa­skir­ties. Bai­su, kai gal­ vo­ja­ma ne apie vai­kus, o apie pa­ sta­tus ir pi­ni­gus“, – ap­gai­les­ta­vo „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nės mo­kyk­ los di­rek­to­rė Bi­ru­tė Bar­ta­šiū­tė. To­kia ži­nia ne­tru­ko pa­sklis­ti mo­ kyk­los bend­ruo­me­nė­je. Vai­kai mo­ ky­to­jams net ėmė siū­ly­ti su­rink­ti iš tė­vų po 100 li­tų, kad mo­kyk­la su­si­ mo­kė­tų už šil­dy­mą, jei to­kios iš­lai­dos yra per di­de­lė naš­ta sa­vi­val­dy­bei. Prieš­ka­lė­di­nė do­va­nė­lė

„Mū­sų vai­kai tik­rai ne­no­ri mo­ky­tis ki­tur. Ne­gi ne­ga­li­ma ras­ti ki­tų bū­dų, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mą?“ – ste­bė­

Bal­ti­kal­nio gat­vę, o šia­me pa­sta­te vei­kian­čią įstai­gą per­ke­lia į pa­tal­ pas, iš ku­rių mus iš­kraus­to. Kur lo­ gi­ka?“ – pik­ti­no­si mo­te­rys.

Pra­si­len­kia su lo­gi­ka

Lai­ma Priž­gin­tie­nė:

Aš pa­ti dar ne­ži­nau, kas bus, tad ne­ga­liu ir ki­tiems pa­sa­ky­ti. jo­si mo­kyk­los tė­vų ko­mi­te­to at­sto­ vės. Mies­to ta­ry­ba sau­sį pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­ kos pla­ną iki 2015-ųjų. Ja­me „Sau­ lė­te­kio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je jo­kių po­ky­čių ne­nu­ma­ty­ta. Prie­ šin­gai, pla­nuo­ta, jog pa­gal po­rei­kį ga­li bū­ti for­muo­ja­mos vie­nuo­lik­ tos ir dvy­lik­tos spor­to ir svei­ka­ti­ ni­mo kla­sės. To­dėl ži­nia apie mo­kyk­los pri­jun­ gi­mą prie ki­tos bend­ruo­me­nei bu­vo

Ma­ža to, pa­si­gir­do kal­bų, kad, su­ jun­gus dvi mo­kyk­las į vie­ną, vi­sos pra­di­nės kla­sės bus iš­kel­tos į pa­ sta­tą Bal­ti­kal­nio gat­vė­je, ku­ria­ me anks­čiau vei­kė Vy­dū­no vi­du­ri­ nės mo­kyk­los pa­da­li­nys. Šiuo me­tu pa­sta­tas yra iš­nuo­mo­tas „Vai­vo­ rykš­tės ta­ko“ pri­va­čiai mo­kyk­lai, kol jos pa­tal­pos Spor­ti­nin­kų gat­ vė­je re­no­vuo­ja­mos. „Pra­šė­me, kad mums šį pa­sta­ tą Bal­ti­kal­nio gat­vė­je iš­nuo­mo­tų iki 2014 m. va­sa­rio, ta­čiau iš­nuo­mo­ jo iki ki­tų me­tų rugp­jū­čio. Ne­se­niai Švie­ti­mo sky­riu­je su­ži­no­jau, kad su­ tar­tis ne­bus pra­tęs­ta ir mums siū­lo­ ma lai­ki­nai per­si­kel­ti į „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­tal­pas“, – aiš­ki­no „Vai­vo­rykš­tės ta­ko“ mo­kyk­ los di­rek­to­rė Džul­je­ta Ge­čie­nė. Tai pa­si­ro­dė vi­siš­kai ne­sup­ran­ ta­ma mo­te­rims iš „Sau­lė­te­kio“ pa­ grin­di­nės mo­kyk­los tė­vų ko­mi­te­to. Jos bu­vo nu­vy­ku­sios ap­žiū­rė­ti pa­ tal­pų Bal­ti­kal­nio gat­vė­je, kad sa­vo aki­mis įsi­ti­kin­tų, ar vai­kams mo­ ky­tis bus pa­to­gu ir sau­gu. „Ne­są­ mo­nė. Mū­sų mo­kyk­lą iš­kraus­to į

Ne­ži­no, kaip bus

Be to, jos kons­ta­ta­vo, kad pa­tal­ pos Bal­ti­kal­nio gat­vė­je yra vi­siš­kai ne­tin­ka­mos mo­ky­tis pra­di­nu­kams – nė­ra spor­to, ak­tų sa­lių, val­gyk­ la per ma­ža. Mo­kyk­los te­ri­to­ri­ja neapt­ver­ta, nė­ra sta­dio­no. Gruo­džio pra­džio­je „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je vyks vi­suo­ ti­nis su­si­rin­ki­mas, į ku­rį bus kvie­ čia­mi ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai. „Mes tik­rai ne­pa­si­duo­si­me“, – ryž­tin­gai bu­vo nu­si­tei­ku­sios mo­ky­to­jos. Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ ma Priž­gin­tie­nė ra­mi­no, kad jo­kių spren­di­mų dėl mo­kyk­lų su­jun­gi­mo tik­rai nė­ra. „Aš pa­ti dar ne­ži­nau, kas bus, tad ne­ga­liu ir ki­tiems pa­ sa­ky­ti“, – ti­ki­no L.Priž­gin­tie­nė. Ji pa­tvir­ti­no tik tai, jog yra su­ da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri spren­ džia, kaip efek­ty­viai val­dy­ti švie­ ti­mo įstai­gų pa­sta­tus. „Išs­kir­si­me kri­zi­nes mo­kyk­las ir pa­siū­ly­si­me va­rian­tų, kaip ga­li­ ma elg­tis. Ta­čiau pa­sku­ti­nį žo­dį dėl mo­kyk­lų su­jun­gi­mo tars po­li­ti­kai“, – pa­brė­žė L.Priž­gin­tie­nė.

Po­li­ti­kams – dar dau­giau kont­ro­lės 1

Ji krei­pė­si į se­niū­nai­čių suei­gą, kad ši iš­si­rink­tų ir pen­kis vi­suo­me­nės at­sto­vus de­ le­guo­tų į Eti­kos ko­mi­si­ją. Se­niū­nai­čių suei­ga, ku­rio­je bus ren­ka­mi at­sto­vai į Eti­kos ko­mi­si­ ją, šau­kia­ma tre­čia­die­nį. „Jei jiems ne­pa­vyks iš­si­rink­ti at­sto­vų, tuo­met gal­būt at­si­ras pa­vie­nių se­niū­nai­čių, ku­rie no­rės dirb­ti Eti­kos ko­mi­si­jo­ je“, – svars­tė V.Žvi­kie­nė. Ne­ma­žai se­niū­nai­čių pri­klau­so įvai­rioms po­li­ti­nėms par­ti­joms, to­dėl tarp jų jau ver­da int­ri­gos, ką de­le­guo­ ti į mies­to ta­ry­bos na­rių el­ge­sį tu­rin­ čią ste­bė­ti ir tir­ti Eti­kos ko­mi­si­ją.

Po­li­ti­nei par­ti­jai pri­klau­san­tis se­niū­nai­tis Sau­lius Lie­kis net iš­ pla­ti­no vie­šą pa­reiš­ki­mą, kad, jo nuo­mo­ne, į Eti­kos ko­mi­si­ją ga­li­ma rink­ti tik tuos vi­suo­me­nės at­sto­ vus, ku­rie nė­ra su­si­sais­tę su jo­kio­ mis po­li­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. „Gal se­niū­nai­čiai įneš dau­ giau eti­kos į po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą“, – svars­tė V.Žvi­kie­nė. Nuo praė­ju­sių me­tų vei­kian­ti Eti­ kos ko­mi­si­ja kol kas bu­vo su­si­rin­ku­si tik į vie­ną po­sė­dį, ku­ria­me spren­dė or­ga­ni­za­ci­nius rei­ka­lus. Esą dau­giau dėl po­li­ti­kų el­ge­sio ne­bu­vo nė vie­no skun­do, ku­rį rei­kė­tų tir­ti.

„„Nau­jo­vė: mies­to ta­ry­bos na­rių el­ge­sį uos­ta­mies­ty­je bus su­teik­ta ga­li­

my­bė ver­tin­ti ir vi­suo­me­nės at­sto­vams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


3

PirmADIENIS, lapkričio 26, 2012

miestas At­vi­rų du­rų die­na

Ne­te­ko 4 tūkst. li­tų

Pa­siū­lė 20 lit­rų ky­šį

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU) šeš­ta­die­nį moks­lei­vius pa­kvie­ tė į at­vi­rų du­rų die­ną. Ren­gi­ nio me­tu bu­vo pri­sta­ty­ti mo­ ky­mo įstai­gos fa­kul­te­tai ir ins­ ti­tu­tai, bū­si­mie­ji stu­den­tai ga­ lė­jo tie­sio­giai pa­bend­rau­ti su uni­ver­si­te­to at­sto­vais. Dar vie­ ną at­vi­rų du­rų die­ną KU ren­gia pa­va­sa­rį.

48-erių klai­pė­die­tis sa­vait­ga­ lį uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nams pra­ne­šė, jog prieš sa­vai­tę jo bu­ te jį su­mu­šė du iš ma­ty­mo pa­ žįs­ta­mi vy­rai. Jie taip pat pa­gro­ bė ban­ko kor­te­lę bei la­pe­lį, ant ku­rio bu­vo už­ra­šy­tas PIN ko­das. Vė­liau nu­ken­tė­ju­sy­sis ap­ti­ko, jog iš jo ban­ko są­skai­tos pra­din­go 4 tūkst. li­tų.

Kre­tin­gos ra­jo­ne į ke­lių pa­tru­ lių aki­ra­tį pa­puo­lęs Bal­ta­ru­si­ jos pi­lie­tis ban­dė iš­si­suk­ti ori­ gi­na­liu bū­du. Už tai, jog pil­da­ mas dy­ze­li­ną iš sunk­ve­ži­mio į plas­ti­ki­nes tal­pyklas pri­lais­tė jo ant že­mės, vai­ruo­to­jas pa­ rei­gū­nams pa­siū­lė 20 lit­rų dy­ ze­li­no ky­šį. Dėl įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

La­pus par­kuo­se pa­liks su­pū­ti Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­ma­žo­je da­ly­je mies­to par­kų že­ mę yra nu­klo­jęs sto­ras la­pų sluoks­ nis. Ta­čiau jų ne­ke­ti­na­ma su­grėb­ti ir iš­vež­ti. La­pai bus pa­lik­ti, kad su­ pū­tų.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­ sa­ko­jo, kad la­pai bus iš­vež­ti tik iš Skulp­tū­rų par­ko bei par­ko, ku­ ris yra tarp Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos ir Kau­no gat­vių. „Dau­giau sa­vi­val­dy­ bė šiems dar­bams lė­šų ne­sky­rė“, – tvir­ti­no va­do­vas. Li­ku­siuo­se mies­to par­kuo­se la­ pai bus nu­grėb­ti tik prie ta­kų, kur vaikš­to žmo­nės. Ki­to­se vie­to­se jie bus pa­lik­ti, kad su­pū­tų. Pa­sak G.Va­la­ši­no, to­kia pra­kti­ka tai­ko­ma jau daug me­tų. „La­pai su­pū­va, užau­ga žo­lė, ir vis­kas. Taip el­gia­mės ne tik dėl pi­ ni­gų trū­ku­mo, bet ir nau­dos me­ džiams. La­pai – tai trą­ša“, – pa­ brė­žė va­do­vas. Iš vi­so uos­ta­mies­ty­je yra de­šimt par­kų.

Kny­ga. Šian­d ien 17 val. Ma­žo­s ios Lie­t u­vos is­to­r i­jos mu­z ie­ju­je vyks Jo­no Gri­go­l ai­č io kny­gos „Na­c ių pra­g a­re“ pri­s ta­t y­m as. Šiais me­ tais sim­b o­l iš­k ai ga­l i­ma pa­m i­nė­t i ir du au­to­r iaus „ju­bi­l ie­jus“ – 110 gi­ mi­mo ir 55 mir­t ies me­t i­nes. Ren­ gi­ny­j e da­ly­vaus kny­gos lei­dė­j as ši­lu­t iš­k is, o da­bar vil­n ie­t is Da­l ius Ka­t i­l ius, apie au­to­r iaus gy­ve­n i­mą, jo kny­gą ir ko­vą su Vo­k ie­t i­jos vy­ riau­s y­b e pa­s a­kos doc. dr. Arū­nė Ar­bu­š aus­kai­tė. Šven­t ėms. Uos­t a­m ies­č io Et­no­ kul­t ū­ros cent­ro tau­t i­n io kos­t iu­ mo stu­d i­jo­j e nuo lapk­r i­č io 26 iki gruo­d žio 15 d. vyks klai­p ė­d ie­č ius bu­r ian­t i ak­c i­j a „Me­t ų ta­k as“. Ne­ mo­k a­m i už­s iė­m i­m ai dar­b o die­ no­m is vyks 15–19 val., šeš­t a­d ie­ niais – 11–15 val.

„„Dė­me­sys: Skulp­tū­rų par­kas – vie­nas iš dvie­jų par­kų, iš ku­rių bus iš­vež­ti la­pai.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ava­ri­ja su­kė­lė ant ko­jų pa­rei­gū­nus Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja va­kar pa­ skel­bė įta­ria­mo pa­lan­giš­kio paieš­ ką. 1985-ai­siais gi­męs jau­nuo­lis pa­ si­ša­li­no iš įvy­kio vie­tos po tra­giš­ kos ava­ri­jos, per ku­rią mies­to cent­ re žu­vo mer­gi­na.

Ne­lai­mė Her­kaus Man­to gat­vė­je įvy­ko nak­tį į šeš­ta­die­nį, maž­daug pus­va­lan­dį po vi­dur­nak­čio. 22-ejų klai­pė­die­tės kū­ną pa­rei­gū­nai ap­ti­ ko ant va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies, ša­lia mė­tė­si žu­vu­sio­sios daik­tai bei ma­ši­nos de­ta­lės.

Pir­mi­niais pa­rei­gū­ nų duo­me­ni­mis, žu­ vu­sio­ji yra ta pa­ti mer­gi­na, ku­ri rug­ sė­jį me­la­gin­gai pra­ ne­šė apie sa­vo din­ gi­mą. Per­žiū­rė­jus vaiz­do ka­me­rų už­ fik­suo­tą me­džia­gą, paaiš­kė­jo, jog kom­pa­ni­ja žmo­nių kir­to gat­vę sker­sai nuo Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės J.Ja­no­nio gat­vės link. Tuo me­tu di­de­liu grei­čiu at­ skrie­jo vi­su­rei­gis „Ran­ge Ro­ver“ ir kliu­dė jau be­veik gat­vę pe­rė­ju­ sią mer­gi­ną. Pas­kel­bus au­to­mo­ bi­lio paieš­ką, neil­gai tru­kus po­

Dienos telegrafas

„„Lem­tis: tra­giš­ka au­toa­va­ri­ja įvy­ko ne­to­li vi­są pa­rą vei­kian­čios ke­ba­bi­nės. 

li­ci­ja su­ra­do vi­su­rei­gį Lie­po­jos gat­vė­je. Pa­gal ava­ri­jos vie­to­je li­ku­sias nuo­lau­žas nu­sta­ty­ta, jog tai ta pa­ ti ma­ši­na, ku­ria bu­vo pa­si­ša­lin­ta iš eis­mo įvy­kio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jos sa­vi­nin­kui, 1986 m. gi­mu­ siam A.M., nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nis gir­tu­mas, ta­čiau jau­nuo­lis nei­gė vai­ra­vęs au­to­mo­bi­lį ir nu­ro­dė ki­tą as­me­nį – pa­lan­giš­kį Ed­vi­ną J., ku­ ris esą ir su­kė­lė tra­giš­ką ava­ri­ją.

Ta­čiau na­mie Pa­lan­go­je pa­rei­gū­ nai Ed­vi­no J. ne­ra­do. Nus­ta­ty­ta, kad au­to­mo­bi­liu, ku­ ris už­mu­šė mer­gi­ną, va­žia­vo trys jau­nuo­liai. Nak­t į šė­l ę nak­t i­n ia­m e klu­b e jie nu­ta­r ė pra­s i­b laš­k y­t i va­ž i­n ė­ da­mie­si cent­ri­nė­mis mies­to gat­ vė­mis. Nei ma­ši­nos sa­vi­nin­kas, nei įta­ ria­ma­sis vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo ne­tu­ri. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro vy­res­nio­ji ty­rė­ja Liud­mi­ la Ben­de­ra­vi­čė va­kar ne­nei­gė, jog dėl ieš­ko­mo įta­ria­mo­jo su­lau­kė gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mų, ta­čiau dau­ giau ty­ri­mo de­ta­lių at­skleis­ti ne­ ga­lė­jo. Pir­mi­niais pa­rei­gū­nų duo­me­ni­ mis, žu­vu­sio­ji yra ta pa­ti mer­gi­ na, ku­ri rug­sė­jį me­la­gin­gai pra­ne­ šė apie sa­vo din­gi­mą. Tą­syk gar­baus am­žiaus mo­te­ ris krei­pė­si į po­li­ci­ją, nes jai pa­ skam­bi­nu­si duk­te­rė­čia pa­sa­kė, jog du pa­žįs­ta­mi vy­rai ją jė­ga įso­di­no į au­to­mo­bi­lį, nu­ve­žė į miš­ką ir ne­ pa­lei­džia. Po to po­kal­bis nu­trū­ko, ir dau­ giau mer­gi­na su gi­mi­nai­te ne­bend­ ra­vo. Din­gu­sio­sios in­ten­sy­viai ieš­ko­ ta iš­ti­są pa­rą. Ga­liau­siai ji ne­blai­ vi bu­vo ap­tik­ta pas drau­gę. „Klai­pė­dos“ inf.

Va­k a­ro­n ė. Tre­č ia­d ie­n į 17 val. sa­ vi­val­dy­b ės vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le or­g a­n i­z uo­ja­m a va­ ka­ro­n ė „Pa­ly­d ė­k i­m e spal­v in­g ą ru­d e­n į!“. Jo­j e sma­g ią pro­g ra­m ą pri­s ta­t ys Klai­p ė­d os pa­g y­ve­nu­ sių žmo­n ių folk­lo­ro klu­b as „Šei­ my­n a“. Pas­k ai­tos. Bū­s i­m ie­j i ir jau pa­t y­ rę tė­ve­l iai lapk­r i­č io 29 d. 17 val. kvie­č ia­m i į edu­k a­c i­n ę pa­s kai­t ą „Skai­t y­mo įta­k a vai­k ų kal­b os rai­ dai“, ku­r i ren­g ia­m a sa­v i­v al­dy­b ės vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Vai­k ų sky­ riu­j e. Lek­to­rė – lo­g o­p e­d ė ir spe­ cia­l io­j i pe­d a­g o­g ė L.Liut­v i­n ie­n ė – pa­t ars, kaip skai­t y­m ą nau­do­t i kaip vai­ko kal­b os ug­dy­mo prie­ mo­nę. Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Ci­v i­l i­nės met­ ri­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­t a vie­nos klai­p ė­d ie­tės mir­t is. Mi­rė Al­do­na Ra­pa­l ie­nė (g. 1931 m.). Nau­j a­g i­m iai. Sa­v ait­g a­l į per dvi sta­t is­t i­nes pa­ras pa­g im­dė 23 mo­ te­r ys. Gi­mė 10 ber­n iu­k ų ir 13 mer­ gai­č ių. Grei­to­j i. Va­k ar iki 15 val. grei­to­ sios pa­g al­b os per­s o­n a­l as su­l au­ kė 40 iš­k vie­t i­mų. Į me­d i­k us klai­ pė­d ie­čiai krei­pė­si dėl krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mų, pa­d i­dė­ju­sio krau­jos­pū­ džio, trau­mų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt


4

pirmadienis, lapkriÄ?io 26, 2012

miestas

Tam­sos re­Şi­mas įgri­so 1

ÄŽmo­nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Vi­tÄ&#x2014;s val­dosâ&#x20AC;&#x153; di­rek­to­r ius Jev­ge­n i­j us Sa­kovs­kis pa­sa­ko­jo, kad ne­ma­Şo­ je da­ly­je kie­mĹł ÄŻreng­ti ap­ťvie­ti­mo ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. Yra ir to­kiĹł, kur ĹĄvies­tu­vai bu­vo ÄŻreng­ti, bet ĹĄiĹł jau ne­be­li­ko. YpaÄ? daug pro­ble­mĹł ky­la se­na­ mies­ty­je esan­Ä?iĹł ne­di­de­liĹł dau­gia­ bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se. Ĺ vies­tu­vus ÄŻren­gia pa­tys

Tam­sos neap­si­ken­tÄ&#x2122; gy­ven­to­jai pa­ tys ÄŻren­gi­nÄ&#x2014;­ja ĹĄvies­tu­vus. Taip daŞ­ niau­siai da­ro tie, ku­rie vÄ&#x2014;­lai grįŞ­ta iĹĄ dar­bo ar­ba kie­me lai­ko au­to­mo­ bi­lÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Apť­vie­ti­mas kie­muo­se nÄ&#x2014;­ra pa­ kan­ka­mas, ir dÄ&#x2014;l to trĹŤks­ta sau­gu­ mo. Ta­Ä?iau nu­spren­dus ÄŻreng­ti Ĺži­bin­tus, tarp gy­ven­to­jĹł ky­la konf­ lik­tĹł, nes rei­kÄ&#x2014;s mo­kÄ&#x2014;­ti ne tik uĹž ÄŻren­gi­mÄ&#x2026;, bet ir elekt­rÄ&#x2026;. Ĺ vies­tu­ vĹł ne­no­ri tie, ku­rie ne­vaikť­to vÄ&#x2014;­ lai ir ne­tu­ri au­to­mo­bi­liĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ ko­jo J.Sa­kovs­kis. Anot jo, ap­ťvie­ti­mo kie­me ÄŻren­ gi­mas ne­kai­nuo­ja la­bai daug, bran­ giau at­siei­na iť­lai­ky­mas. Jei nak­tÄŻ bent 8 va­lan­das deg­tĹł vie­nas Ĺži­bin­tas, ku­ria­me yra pa­ pras­ta 250 va­tĹł ga­lin­gu­mo lem­ pu­tÄ&#x2014;, per mÄ&#x2014;­ne­sÄŻ tai at­siei­tĹł 26,4 li­to. No­rint ge­rai ap­ťvies­ti kie­mÄ&#x2026;, Ĺži­bin­tus rei­kÄ&#x2014;­tĹł ÄŻreng­ti prie kiek­ vie­nos laip­ti­nÄ&#x2014;s. J.Sa­kovs­kio tei­gi­mu, ĹĄiuo­lai­ki­niĹł ha­lo­ge­ni­niĹł lem­pĹł iť­lai­ky­mas at­ siei­na pen­kis kar­tus pi­giau, ta­Ä?iau bran­giau kai­nuo­ja to­kiĹł ĹĄvies­tu­vĹł ÄŻren­gi­mas â&#x20AC;&#x201C; apie 330 li­tĹł.

Â&#x201E;Â&#x201E;Klai­ku­ma: va­ka­re ÄŻ na­mus grįŞ­tan­Ä?ius gy­ven­to­jus pa­si­tin­ka tam­sĹŤs

gat­ves, kur yra in­ten­sy­vus ry­ti­ nis ir va­ka­ri­nis eis­mas. Tai Tai­ kos pro­spek­tas, Kau­no, Deb­re­ ce­no, Kre­tin­gos, Nau­jo­ji Uos­to gat­vÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Kai bu­vo ÄŻjung­ti vi­si Ĺži­bin­tai mies­to cent­re, pra­ne­ťi­mĹł apie Ä?ia ÄŻvy­ku­sias ne­lai­mes su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo. PrieĹĄ tai jĹł pa­si­tai­ky­da­vo. Vis dÄ&#x2014;l­to ne­ ga­li­me sa­ky­ti, kad vis­kas pri­klau­so tik nuo ap­ťvie­ti­moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; pa­rei­ gō­nas. Vir­ťi­nin­ko tei­gi­mu, da­bar yra va­di­na­ma­sis kru­vi­na­sis lai­ko­tar­pis, kai tam­siuo­ju pa­ros me­tu ÄŻvyks­ta dau­giau­sia ne­lai­miĹł. â&#x20AC;&#x17E;Jis pra­si­de­da spa­lio vi­du­ry­ je ir bai­gia­si, kai iť­kren­ta pir­ma­ sis snie­gas. Per­nai tai bu­vo vÄ&#x2014;­liau â&#x20AC;&#x201C; gruo­dĹžio vi­du­ry­je. Vai­ruo­to­jams tai ne­pa­to­giau­sias lai­kas. Orai at­ ĹĄÄ&#x2026;­la, sli­du, ly­ja, tam­su, pÄ&#x2014;s­tie­ji ne­ ne­ťio­ja at­ťvai­tĹł. Ĺ ie­met ga­li pa­si­ kar­to­ti pa­na­ťi si­tua­ci­jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻĹžvel­gÄ&#x2014; M.DĹžer­mei­ka.

kie­mai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

â&#x20AC;&#x17E;Jei yra ma­Şas kie­mas, ga­li­ma ÄŻreng­ti ap­ťvie­ti­mÄ&#x2026; su da­vik­liais. Ta­Ä?iau ÄŻren­gi­niai ga­li ne­su­veik­ti. Ĺ iaip jau Ĺži­bin­tas tu­ri ĹĄvies­ti nuo­ latâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no va­do­vas.

â&#x20AC;&#x17E;Nu­si­kal­tÄ&#x2014;­liai to­kias ren­ka­si, kad juos bō­tĹł sun­kiau at­pa­Şin­ti. Yra kie­ mĹł, ku­rie ap­ťvies­ti, ta­Ä?iau pro­ble­mĹł ky­la va­di­na­ma­ja­me Ĺ˝ve­jy­bos uos­to, pie­ti­niuo­se ra­jo­nuo­se. Ĺ io­se vie­to­se yra daug tam­siĹł kie­mĹł. Tuo­se ra­jo­ nuo­se ÄŻvyks­ta dau­giau nu­si­kals­ta­mĹł vei­kĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no Klai­pÄ&#x2014;­dos po­li­ci­ jos Vie­ťo­sios tvar­kos biu­ro vir­ťi­nin­ kas And­rius Le­liu­ga. Vir­ťi­nin­kas tei­gÄ&#x2014;, jog prieĹĄ dve­jus me­tus kreip­ta­si ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ&#x2122;, kad bō­tĹł pa­ge­rin­tas ap­ťvie­ti­mas to­se vie­to­se, kur yra vaiz­do ste­bÄ&#x2014;­ji­mo ka­me­ros. ÄŽ pra­ťy­mÄ&#x2026; bu­vo at­si­Şvelg­ ta, ta­Ä?iau ne tiek, kiek rei­kÄ&#x2014;­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Apť­vie­ti­mÄ&#x2026; mies­te rei­kÄ&#x2014;­tĹł ge­ rin­ti. YpaÄ? dÄ&#x2014;l eis­moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ko­men­ ta­vo pa­rei­gō­nas.

Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Mies­ to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad prieĹĄ dau­giau nei tre­jus me­tus ap­ťvie­ti­ mas pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ&#x2014;­jo­se ir kie­muo­se ne­bu­vo su­ma­Şin­tas. Pa­sak va­do­vo, kai kur se­ni Ĺži­bin­tai pa­pras­Ä?iau­siai su­si­dÄ&#x2014;­vÄ&#x2014;­jo.

Da­bar â&#x20AC;&#x201C; kru­vi­na­sis lai­ko­tar­pis

Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžia yra pa­skai­ Ä?ia­vu­si, kad ap­ťvie­ti­mo pa­ge­ri­ni­ mas, jÄŻ ÄŻren­giant vi­suo­se neapť­ vies­tuo­se kie­muo­se, ki­to­se vie­to­se, at­siei­tĹł per 30 mln. li­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Tai mak­si­ma­li pro­gra­ma. Mi­ ni­ma­liam ap­ťvie­ti­mo pa­ge­ri­ni­mui rei­kÄ&#x2014;­tĹł 3 mln. li­tĹł. Tiek lÄ&#x2014;­ťų rei­kÄ&#x2014;­ tĹł in­ves­tuo­ti, no­rint ap­ťvies­ti ÄŻva­ Ĺžas ÄŻ kie­musâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no L.Dō­da. Ta­Ä?iau, anot di­rek­to­riaus, ap­ ĹĄvie­ti­mui pa­ge­rin­ti lÄ&#x2014;­ťų nÄ&#x2014;­ra. 300 tĹŤkst. li­tĹł bu­vo skir­ta tik praÄ&#x2014;­ju­ siais me­tais. Ĺ ie­met tam pi­ni­gĹł skir­ta ne­bu­vo. Pa­na­ťu, kad lÄ&#x2014;­ ĹĄĹł ap­ťvie­ti­mui ge­rin­ti ne­bus ir 2013-ai­siais. Mies­to biu­dĹže­tas pla­nuo­ja­mas to­kio pat dy­dĹžio, kaip ir ĹĄie­met.

Nu­si­kal­tÄ&#x2014;­liai ren­ka­si prie­te­mÄ&#x2026;

Pa­ra­dok­sas, ta­Ä?iau nu­si­kals­ta­mu­ mas uos­ta­mies­ty­je ĹĄie­met, pa­ly­ gin­ti su praÄ&#x2014;­ju­siais me­tais, yra su­ ma­ŞÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s. Vis dÄ&#x2014;l­to dau­giau­sia nu­si­kals­ ta­mĹł vei­kĹł ÄŻvyks­ta vie­to­se, ku­rios neapť­vies­tos.

Klai­pÄ&#x2014;­dos mies­to juo­do­ji sta­tis­ti­ka Ĺ ie­met per 10 mÄ&#x2014;­ne­siĹł pra­dÄ&#x2014;­ti 68 iki­teis­ Ĺ ie­met nu­si­kals­ta­mĹł vei­k Ĺł vie­ťo­se mi­niai ty­ri­mai dÄ&#x2014;l eis­mo ÄŻvy­kiĹł, ku­riĹł vie­to­se bu­vo 1234, per­nai â&#x20AC;&#x201C; 1550. me­tu bu­vo su­Şa­lo­ti Ĺžmo­nÄ&#x2014;s. Per­nai tuo pa­Ä?iu lai­ko­tar­piu to­kiĹł ÄŻvy­kiĹł bu­vo 93. Per de­ťimt mÄ&#x2014;­ne­siĹł bu­vo ÄŻvyk­dy­ti 238 plÄ&#x2014;­ťi­mai. Per­nai jĹł bu­vo 320. Ava­ri­jĹł me­tu nu­ken­tÄ&#x2014;­jo 12 ne­pil­na­me­ Ma­Ş iau uŞ­re­g ist­r uo­t a ir va­g ys­Ä? iĹł Ä?iĹł. Per­nai jĹł bu­vo 19. iĹĄ ma­ťi­nĹł. JĹł ĹĄie­met bu­vo 269, per­Per eis­mo ÄŻvy­kius Ĺžu­vo 3 Ĺžmo­nÄ&#x2014;s. Per­ nai â&#x20AC;&#x201C; 492. nai tuo pa­Ä?iu me­tu jĹł bu­vo 4. Vie­ťo­sios tvar­kos pa­Şei­di­mĹł skai­Ä?ius Nu­si­kals­ta­mu­mas uos­ta­mies­ty­je ma­ iĹĄau­go. Taip nu­ti­ko ir dÄ&#x2014;l pa­dau­gÄ&#x2014;­ju­siĹł ĹžÄ&#x2014;­ja. Per ĹĄiĹł me­tĹł 10 mÄ&#x2014;­ne­siĹł bu­vo uŞ­ pra­ne­ťi­mĹł apie gra­fi­Ä?iais nu­ter­lio­tus re­gist­ruo­tos 3926 nu­si­kals­ta­mos vei­ pa­sta­tĹł fa­sa­dus. Ĺ ie­met vie­ťo­sios tvar­ kos. Per­nai per tÄ&#x2026; pa­tÄŻ lai­ko­tar­pÄŻ jĹł bu­ kos pa­Şei­di­mĹł uŞ­fik­suo­ta 261, per­nai vo 4242. jĹł bu­vo 164. 103x100

  

 //)$4  "&3%(*$+'())%$2!*"))%("3 (!#3( ADVENTINIS KONCERTAS POPULIARIOS VOKIĹ KOS'$)!

â&#x20AC;&#x17E;KALÄ&#x2013;DOS SU MOCARTUâ&#x20AC;&#x153; KALÄ&#x2013;DINÄ&#x2013;S MELODIJOS Programoje dalyvauja:

Klai­pÄ&#x2014;­dos ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nÄ&#x2014;s veik­los po­sky­rio vir­ťi­nin­kas Min­dau­gas DĹžer­mei­ ka pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad ge­ras ap­ťvie­ti­mas yra vie­na prie­lai­dĹł, ga­lin­Ä?iĹł su­ma­ Ĺžin­ti ne­lai­miĹł ke­ly­je skai­Ä?iĹł. Pa­sak jo, ne kar­tÄ&#x2026; su sa­vi­val­dy­ be kal­bÄ&#x2014;­ta, kad rei­kia pa­ge­rin­ti pa­ grin­di­niĹł pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ&#x2014;­jĹł ap­ťvie­ti­ mÄ&#x2026;. To­kiĹł mies­te yra apie 30. Ĺ˝i­bin­tĹł stul­pai pe­rÄ&#x2014;­jo­se tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti Ĺže­mes­ni. Be to, rei­kÄ&#x2014;­tĹł, kad lem­pos ĹĄvies­tĹł ne gel­to­na ĹĄvie­sa, kaip da­bar, o ryť­kia neo­ni­ne bal­ta. Tuo­met pe­rÄ&#x2014;­jos la­biau bō­tĹł ma­ to­mos. M.DĹžer­mei­ka tei­gÄ&#x2014;, kad la­biau rei­kÄ&#x2014;­tĹł ap­ťvies­ti ir pa­grin­di­nes

Ne­tu­ri pa­pil­do­mų pi­ni­gų

30

â&#x20AC;&#x201C; tiek mln. li­tĹł rei­kia, kad dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se bō­tĹł ĹĄvie­su.

Komentaras

Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­Ä?ius ÄŽmo­nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Gat­v iĹł ap­ťvie­t i­masâ&#x20AC;&#x153; ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

I

ť­j un­g us kas ant­r Ä&#x2026; ĹĄvies­t u­v Ä&#x2026; mies­to gat­vÄ&#x2014;­se, ap­ťvie­t i­mo tik­ rai trĹŤks­ta. Su tuo su­tin­ka ir mies­ to val­d Ĺžia, bet ne­Ş i­no, kÄ&#x2026; da­ry­ti, nes nÄ&#x2014;­ra pi­ni­g Ĺł. No­ras nu­si­pirk­ti kar­ vÄ&#x2122; yra, bet nÄ&#x2014;­ra ga­li­my­biĹł. Jei da­bar rei­kÄ&#x2014;­tĹł ÄŻjung­ti Ĺži­bin­tus, ku­rie iť­jung­ti, kil­tĹł pro­ble­mĹł. Kai uŞ­per­nai jun­gÄ&#x2014;­me Ĺži­bin­tus mies­to cent­re, ne­ma­Şai ĹĄvies­ tu­vĹł bu­vo su­ge­dÄ&#x2122;. Jie pra­bu­vo iť­jung­ ti ma­Şiau lai­ko. Be to, ĹĄios iť­lai­dos gul­ tĹł ant mō­sĹł ÄŻmo­nÄ&#x2014;s pe­Ä?iĹł. Pa­pil­do­mĹł lÄ&#x2014;­ťų sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; mums ne­ski­ria. Kiek kai­nuo­tĹł ĹĄie dar­bai, sun­ku pa­sa­ky­t i. Su­ma­Ş in­tas fi­nan­sa­vi­mas ir eksp­loa­ ta­ci­jai. Ta­Ä?iau laks­ty­ti, at­jun­gus Ĺži­bin­ tus, ten­ka daŞ­niau. Jei su­gen­da vie­nas ĹĄvies­tu­vas, esan­t is tarp iť­jung­tĹł, rei­ kia sku­biai vyk­ti jo ĹĄa­lin­ti. Kie­muo­se ne­bu­vo at­jung­tas nÄ&#x2014; vie­nas Ĺži­bin­tas. Kur jie yra ÄŻreng­ti, ap­ťvie­ti­mas ge­ras. Ta­Ä?iau yra ne­ma­Şai vie­tĹł, kur Ĺži­bin­tĹł iť­ties nÄ&#x2014;­ra. ÄŽreng­ti ap­ťvie­ti­mÄ&#x2026; kie­muo­ se rei­k ia daug lÄ&#x2014;­ťų. Ĺ vie­sa â&#x20AC;&#x201C; bran­gus ma­lo­nu­mas tam, kas ne­tu­ri pi­ni­gĹł.

Iť­lai­das pa­di­di­no ťvies­tu­vai

Iki ĹĄiol neaiť­ku, ka­da bus ÄŻjung­ ti vi­si gat­viĹł Ĺži­bin­tai mies­te. Anot L.Dō­dos, apie tai dis­ku­tuo­ja­ma, bet di­de­liĹł vil­Ä?iĹł, kad tai bus pa­ da­ry­ta ar­ti­miau­siu me­tu, nÄ&#x2014;­ra. No­rint ÄŻjung­ti vi­sus Ĺži­bin­tus, pa­ pil­do­mai rei­kia 1,6 mln.â&#x20AC;&#x201C;2 mln. li­tĹł elekt­rai ir prie­Şiō­rai. Da­bar per me­ tus tam iť­lei­dĹžia­ma apie 5 mln. li­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vies­tu­vus rei­kÄ&#x2014;­tĹł ÄŻjung­ti, bet su­ras­ti tiek pa­pil­do­mĹł pi­ni­gĹł ĹĄiuo lai­ko­tar­piu su­dÄ&#x2014;­tin­gaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; L.Dō­da. Pi­ni­gĹł elekt­rai ir prie­Şiō­rai neuŞ­ ten­ka ir ĹĄie­met. Pa­pil­do­mai pra­ťo­ ma skir­ti dar 400 tĹŤkst. li­tĹł. L.Dō­da aiť­ki­no, kad pi­ni­gĹł pri­trō­ ko, nes jĹł bu­vo nu­ma­ty­ta ma­Şiau, at­ si­ra­do ir nau­jĹł ĹĄvies­tu­vĹł. To­kiĹł yra 325. Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; tu­ri mo­kÄ&#x2014;­ti uĹž ap­ ĹĄvie­ti­mÄ&#x2026; Du­by­sos ir Mer­kio gat­vÄ&#x2014;­se, are­nos sto­vÄ&#x2014;­ji­mo aikť­te­lÄ&#x2014;­je. â&#x20AC;&#x17E;Pas­ta­ro­sios iť­lai­dos nu­ma­ty­tos kon­ce­si­jos su­tar­ty­je, ir nie­ko ne­ pa­da­ry­si. Ta­Ä?iau mes re­gu­liuo­ja­ me aikť­te­lÄ&#x2014;s ap­ťvie­ti­mÄ&#x2026;. Kai nÄ&#x2014;­ra ren­gi­niĹł, ji neapť­vie­Ä?ia­maâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pri­ dō­rÄ&#x2014; di­rek­to­rius. Pa­sak jo, pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ&#x2014;­jĹł ap­ťvie­ ti­mui ge­rin­ti rei­kÄ&#x2014;­tĹł 600 tĹŤkst. li­ tĹł. To­kios su­mos taip pat ne­ran­ da­ma.

NuomonÄ&#x2014;s

'/(),$2$()'*#$)2!+'))( (#*!(.#$)3$))3 ")(. +$(-*!)( (#*!(.'()$*&/$3 +%"%$0"3.%#(!"*(!( ('%,( '#$%*'#$%#$- %( #%!("+2+%!"$($()'*#$)$($(#"( +%+3()'!+0$3

$*%( $'0("+(   

%$')1!"&30#('#()% (+0#(%+$% "&3%(+%!02 $' #%$% %$#

%$')1'#%!) %( vidaus *('!"2#$()' 

An­ta­nas

Be­dar­bis

Mies­te ap­ťvie­ti­mo tik­rai per ma­Şai. YpaÄ? nau­juo­siuo­se ra­jo­nuo­se. DaŞ­nai su­te­mus ten­ka ei­ti per At­gi­mi­mo 20me­Ä?iui skir­tÄ&#x2026; par­kÄ&#x2026;. Ten la­bai tam­su. Nors Ĺži­bin­tai ÄŻreng­ti, nÄ&#x2014;­ra nÄ&#x2014; vie­nos lem­ pu­tÄ&#x2014;s. Be to, pa­lik­ti pli­ki lai­dai. Bet ka­da ga­li ÄŻvyk­ti ne­lai­mÄ&#x2014;. Apť­vie­ti­mo trĹŤks­ta ir kie­muo­se. Da­bar anks­ti tems­ta, tai su­ grįŞ­ti ÄŻ na­mus bō­na tik­rai bai­su.

Ind­rÄ&#x2014;

Stu­den­tÄ&#x2014;

Mies­to cent­ras, ma­no nuo­mo­ne, ap­ ĹĄvies­tas pa­kan­ka­mai, bet gy­ve­na­muo­ siuo­se ra­jo­nuo­se ĹĄvie­sos yra per ma­ Ĺžai. Ra­jo­ne, ku­ria­me gy­ve­nu, vaikť­Ä?io­ ti ne­bi­jau, nes Ĺži­nau, kur kas yra. Ta­ Ä?iau jei rei­kia ei­ti ki­tur, bō­na la­bai ne­ jau­ku. Ta­da va­Şiuo­ju tak­si, kad bō­tĹł sau­giau. Mies­te ĹĄvie­sos tik­rai ga­lÄ&#x2014;­tĹł bō­ti dau­giau.

Jo­nas

Pen­si­nin­kas

Apť­vie­ti­mo mies­to gat­vÄ&#x2014;­se man uŞ­ten­ka. Tam­siuo­ju pa­ros me­tu ma­Şai vaikť­tau. Na­mo, ku­ria­me gy­ve­nu, kie­mas â&#x20AC;&#x201C; taip pat ge­rai ap­ťvies­tas. Ĺ˝i­bin­tai ja­me ÄŻreng­ti se­niai. Tai da­rÄ&#x2014;­me ne mes, o sa­ vi­val­dy­bÄ&#x2014;. Di­de­liĹł pro­ble­mĹł dÄ&#x2014;l gat­viĹł ir kie­mĹł ap­ťvie­ti­mo neįŞ­ vel­giu.


5

pirmadienis, lapkričio 26, 2012

miestas

Le­do spek­tak­lis pa­ke­rė­jo klai­pė­die­čius

„„Skry­dis: oro ak­ro­ba­tų triu­kai gniau­žė kva­pą.

Pa­sau­li­nio gar­so čiuo­žė­jai, į Klai­pė­dos are­ ną šeš­ta­die­nio va­ka­rą pri­trau­kę gau­sy­bę žiū­ro­vų, pub­li­kai pa­do­va­no­jo už­bu­rian­ čią pa­sa­ką. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Aki­no ryš­kiau­sios žvaigž­dės

Lon­do­no olim­pi­nė­se var­žy­bo­se ge­ riau­siu pra­mo­gi­niu šou pri­pa­žin­tas „Small Sto­ries of A BIG CI­TY“ klai­ pė­die­čius ver­tė aik­čio­ti iš nuo­sta­ bos ir su­si­ža­vė­ji­mo, tad įspū­din­gas pa­si­ro­dy­mo aki­mir­kas nuo­lat už­ lie­da­vo aud­rin­gi pub­li­kos ap­lo­dis­ men­tai ir šūks­niai „bra­vo!“ Klai­pė­dos are­na, ku­rios par­te­ris lai­ki­nai trans­for­ma­vo­si į di­džiu­lę čiuo­žyk­lą, bu­vo sau­sa­kim­ša. Mar­gas­p al­v ia­m e spek­tak­ly­ je spin­dė­jo ryš­kiau­sios nū­die­nos žvaigž­dės – olim­pi­nių žai­dy­nių ir pa­sau­lio čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­jai, po­pu­lia­riau­sio vi­sų lai­kų Ru­si­jos dai­lio­jo čiuo­ži­mo šou „Le­dyn­me­ tis“ žvaigž­dės. Su­si­ža­vė­ju­si pub­li­ka se­kė Alek­ se­jaus Ja­gu­di­no, Tat­ja­nos Nav­kos, Ro­ma­no Kas­to­ma­ro­vo bei ki­tų ti­ tu­luo­tų spor­ti­nin­kų plas­tiš­kus ju­ de­sius ir neį­ti­kė­ti­nus triu­kus, verž­lius šuo­lius bei kva­pą gniau­ žian­čius su­ktu­kus. Pri­rei­kė 3 mln. do­le­rių

De­šim­tys ar­tis­tų, tarp ku­rių – ir oro ak­ro­ba­tai, mo­der­naus ba­le­ to šo­kė­jai, įspū­din­ga cho­reog­ra­fi­ ja ir de­ko­ra­ci­jos, ori­gi­na­lūs kos­tiu­ mai, švie­sos efek­tai, gy­vas vo­ka­lo bei sak­so­fo­no ir smui­ko skam­be­sys – vi­so šou me­tu neap­lei­do įspū­ dis, jog kiek­vie­na šio mar­gas­pal­ vio spek­tak­lio de­ta­lė ap­gal­vo­ta iki men­kiau­sių smulk­me­nų. Ne vie­nas žiū­ro­vas, per­trau­ kos me­tu sku­bė­jęs pa­si­da­ly­ti gy­

vais įspū­džiais, pri­pa­ži­no, jog to­ kio aukš­to ly­gio šou re­tai ten­ka pa­ma­ty­ti. Gran­dio­zi­nia­me šou ori­gi­na­lią mu­zi­ką ir de­ko­ra­ci­jas ly­dė­jo dau­ giau nei 12 tūkst. švie­sų bei van­ dens efek­tų pa­ly­da. Tei­gia­ma, jog į šį pro­jek­tą bu­vo in­ves­tuo­ta dau­ giau nei 3 mln. JAV do­le­rių. Pub­li­ką aki­no ne tik čiuo­žė­jų meist­riš­ku­mas, bet ir ža­vė­jo šil­ tas jų bend­ra­vi­mas su pub­li­ka. Ne vie­ną nu­si­šyp­so­ti pri­ver­tė grau­do­ kai šmaikš­tus „čap­li­niš­kas“ An­ ge­lo per­so­na­žas, drą­siai skrie­ju­si ma­žo­ji čiuo­žė­ja, links­mus triu­kus de­monst­ra­vu­si po­li­ci­nin­kų po­re­ lė bei ne­ti­kė­tai le­do are­no­je pa­si­ ro­dęs šu­ne­lis. Pub­li­ka plo­jo at­si­sto­ju­si

Pi­kan­tiš­kų, ašt­ro­kų prie­sko­nių pa­ žė­rė neį­ti­kė­ti­nas oro ak­ro­ba­tų pa­ si­ro­dy­mas bei meist­riš­kas ar­tis­tų žong­li­ra­vi­mas ug­ni­mi. Dra­ma­tiš­kas ir eksp­re­sy­vus šou tik dar kar­tą pa­tvir­ti­no, ko­kia uni­ ver­sa­li ga­li bū­ti mu­zi­kos ir šo­kio kal­ba. Di­de­lio mies­to he­ro­jų is­to­ ri­jos kei­tė vie­na ki­tą, pa­sa­ko­da­ mos apie iš­si­sky­ri­mus ir su­si­ti­ki­ mus, mei­lę ir nea­py­kan­tą, vil­tį ir ne­vil­tį, džiaugs­mą ir liū­de­sį. Skam­bant pa­sku­ti­niams spek­tak­ lio akor­dams le­dą už­lie­jo lie­taus la­ šai. Efek­tin­gai skros­da­mas per di­ džiu­les ba­las are­no­je pa­si­ro­dė ir šio šou kū­rė­jas – pa­sau­li­nio gar­so Ru­si­ jos čiuo­žė­jas, įvai­rių pa­sta­ty­mų ant le­do au­to­rius Il­ja Aver­bu­chas. Už įspū­din­gą re­gi­nį uos­ta­mies­ čio pub­li­ka ar­tis­tams dė­ko­jo at­si­ sto­ju­si.

„„Įdir­bis: spek­tak­lio kū­rė­jai iš­to­bu­li­no kiek­vie­ną niuan­są – pra­de­dant

cho­reog­ra­fi­ja ir bai­giant de­ko­ra­ci­jo­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Šo­kis: ti­tu­luo­ti čiuo­žė­jai de­monst­ra­vo neį­ti­kė­ti­ną meist­riš­ku­mą.


6

pirmadienis, lapkričio 26, 2012

nuomonės

Ar įves­ti rink­lia­vą vi­sa­me mies­te?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Eu­ro­vi­zi­ja“ ir ve­ne­ri­nis po­psas

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

os­ta­m ies­č io val­d žiai nu­s pren­d us ap­m o­kes­t in­t i mies­to cent­re au­to­m o­b i­l ių sto­v ė­ ji­m ą kie­m uo­se, cent­r i­n ė­je Klai­p ė­d os da­ly­je įsi­k ū­r ę vers­l i­n in­kai siū­l o mies­to val­ di­n in­kams pa­gal­vo­t i apie tai, kad to­k į pat mo­kes­t į bū­t ų ga­l i­m a įves­t i ir vi­sa­m e mies­te.

Prieš

Saulius Pocius

D

Nu­sip­raus­ti taip ir neiš­mo­ko

Mies­to marš­ru­ti­nius mik­roau­to­bu­ sus vai­ruo­jan­tys vy­rai jau iš­mo­ko pa­si­svei­kin­ti, ga­na man­da­giai bend­ rau­ja su ke­lei­viais. Ta­čiau kol kas ne vie­nas jų vis dar ne­sup­ran­ta, kad bū­ ti­na keis­ti marš­ki­nius, plau­ti ir tep­ti an­tip­res­pi­ran­tu pa­žas­tis. Vos įli­pus į no­sį tren­kia toks sun­kus tvai­kas, kad net kva­pą už­trau­kia. Jei­gu per­ne­lyg gar­sią mu­zi­ką įma­no­ma pa­pra­šy­ti pri­til­dy­ti, tai pa­rei­ka­lau­ti vai­ruo­to­jo nu­si­praus­ti – ne­rea­lu. O bū­tų ge­rai. Da­lia

ar 1955 me­tais tarp­tau­t i­n į dai­nų kon­kur­są iš­ra­dęs švei­ ca­ras Mar­ce­lis Be­zen­ço­nas net ne­sap­na­vo, kiek skaus­ mo jis su­teiks kank­li­nin­kų ir dai­no­rė­lių kraš­tui prie Ne­mu­no. Vien jau iš­ta­rus žo­ dį „Eu­ro­vi­zi­ja“, dau­ge­lį lie­tu­vių lyg prieš mir­tį iš­pi­la šal­tas pra­kai­tas. Keis­ta, jei bū­tų ki­taip, mat mū­sų da­ly­va­ vi­mas ši­to­je gie­do­rių mi­si­jo­je se­niai ta­po to­ta­li­ne gė­da, ku­rios naš­tą vilk­ti iš tie­sų nė­ra leng­va. Lie­tu­vai­čiams šia­me fron­te jau dau­gy­bę me­tų ne­si­se­ka iš­šok­ti aukš­ čiau sa­vo bam­bos. Ir ne­si­seks, kad ir kaip to no­rė­tų bro­lių Aliu­k ų, „Tri­jų mi­li­jo­nų“ ar­ba N.Bun­kės my­lė­to­jai. Klau­si­mas – ko­dėl taip yra? Čia ir sly­pi vi­ sa pa­slap­tis, nes mū­sų žmo­nės lin­kę mė­ si­nė­ti pa­sek­mes, o ne prie­žas­tis, to­dėl ir tū­no prie TV pra­ra­jos be su­si­for­ma­vu­sių pa­žiū­rų ir sko­nio. „Esu am­ži­nas kaip Sta­ sys Po­vi­lai­tis“, – prieš mė­ne­sį ne­si­kuk­li­ no dai­nius Lai­mu­tis Pur­vi­nis. Ši­ta fra­zė

Bė­da ta, kad mū­sų mu­ zi­kos eta­lo­nai yra la­bai nu­to­lę nuo to, kas iš tie­ sų yra eta­lo­nas. – me­tų ci­ta­ta, nes ji by­lo­ja apie į mū­sų gal­ vas įbe­to­nuo­tus mu­zi­ki­nius eta­lo­nus. Jei S.Po­vi­lai­tis mu­zi­kos is­to­ri­jo­je am­ž i­nas, tai kas ta­da yra D.Co­ver­da­le’as, se­ras El­ to­nas Joh­nas ar­ba „Bee Gees“? Ir ne­jau­ gi juos ga­li­ma bū­tų pa­dė­ti į tą pa­čią len­ ty­nė­lę sy­kiu su po­nu Lai­mu­čiu? Ta­čiau taip gal­vo­t i bū­t ų tas pa­ts, kaip įsi­vaiz­ duo­ti iš­si­pus­čiu­sią de­vin­to­jo de­šimt­me­ čio at­li­kė­ją Sand­rą, dai­nuo­jan­čią „Ever­ las­ting Lo­ve“ be dan­tų. Bė­da ta, kad mū­sų mu­zi­kos eta­lo­nai yra la­ bai nu­to­lę nuo to, kas iš tie­sų yra eta­lo­nas, o sy­kiu ir nuo to, kas yra Va­ka­rai. Kar­te­lė yra nu­svi­ru­si taip že­mai, kad per ją šo­ki­nė­ ti ga­li tik mu­zi­kos mi­ne­dai, ku­rių at­lie­ka­ mų gies­mių są­skam­biuo­se iki šiol ga­li­ma at­pa­žin­ti LTSR him­ną ir su juo su­si­ju­sius so­cia­lis­ti­nio rea­liz­mo kul­tū­ros ve­di­nius. Vi­sas tas me­ta­bo­liz­mas at­si­ra­do il­gus de­ šimt­me­čius sme­ge­nis iki ge­nų glu­di­nant pri­mi­ty­viais vo­ka­li­niais kū­ri­nė­liais, ku­ riuos per te­le­vi­zi­ją trauk­da­vo ūsais apau­ gu­sių bo­bu­lių ok­te­tai. Tie­sa, tuo pat me­tu for­ma­vo­si ir sa­vo­tiš­ka al­ter­na­ty­va – mu­ zi­kos, at­vež­tos iš Va­ka­r ų, po­g rin­d i­n is klau­sy­mas. Ta­čiau ir tą sa­vi­tą kul­tū­ri­nę re­zis­ten­ci­ją prieš 20 me­tų už­go­žė ve­ne­ ri­nis po­psas, nuo ku­rio ne­su­ge­ba­me iš­si­ gy­dy­ti dar ir šian­dien.

Trau­ki­nius net sap­nuo­ja­me

Ar­tū­ras Šul­cas, vi­ce­me­ras: – Tu­ri­me spręs­ti pro­ble­mą, kaip ap­ri­bo­ti au­to­mo­ bi­lių skai­čių mies­te. Ap­mo­kes­ti­ni­mas yra kraš­tu­ti­ nė prie­mo­nė. De­ta­liai­siais pla­nais pla­nuo­ja­mi iš­ti­ si gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lai pie­ti­nė­je ir šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je, to­dėl to­kiu bū­du gy­ven­to­jai tu­rės ga­ li­my­bę su­si­tvar­ky­ti sa­vo kie­mų ri­bas. Ta­da pa­tys gy­ ven­to­jai spręs, kiek au­to­mo­bi­lių ga­li juo­se sto­vė­ti. Žmo­nės pa­tys re­gu­liuos, ar pen­kias ma­ši­nas lai­ky­ ti kie­me, ar tik dvi. Aš esu prieš kie­mų ap­mo­kes­ti­ni­ mą, kur kie­mų te­ri­to­ri­jos yra pri­skir­tos gy­ve­na­mie­ siems na­mams. Ten val­džia ne­tu­ri kiš­tis. Ten, kur yra lais­va vals­ty­bi­nė že­mė, rink­lia­vą ga­li­ma rink­ti ir net pri­va­lu. Mies­to cent­re ne­bus ap­mo­kes­tin­ti tie kie­ mai, ku­riuo­se gy­ven­to­jai ar įmo­nės su­si­tvar­kę de­ ta­liuo­sius pla­nus ir ap­si­brė­žę sa­vo ri­bas. Vers­li­nin­ kus tai la­biau­siai ir gąs­di­na, kad gy­ven­to­jai pri­si­skirs sa­vo na­mų ri­bas ir tuo­met jie sa­vo au­to­mo­bi­lių gy­ ven­to­jų kie­muo­se ne­be­ga­lės lai­ky­ti. Ta­da jiems teks in­ves­tuo­ti ir pa­tiems įsi­ren­gi­nė­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­les. Jei taip to­liau bus, gal ir įmo­nė „Klai­ pė­dos au­to­bu­sų par­kas“ už­si­geis sa­vo au­to­bu­sus lai­ ky­ti kie­muo­se ar­ba ve­žė­jai sa­vo vil­ki­kus.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė, ta­ry­bos na­rė: – No­rint ap­mo­kes­tin­ti na­mų kie­mus, pir­miau­sia rei­ kia ką nors su­kur­ti, įreng­ti inf­rast­ruk­tū­rą, kad žmo­nės tu­rė­tų, kur tuos au­to­mo­bi­lius lai­ky­ti. Žmo­gus tu­ri tu­ rė­ti al­ter­na­ty­vą. Prob­le­mos tai neišsp­ren­džia, o žmo­ gui tai bus pa­pil­do­ma mo­kes­ti­nė naš­ta. Svar­biau­sia yra tai, kad pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­na­mie­siems na­ mams de­ta­lie­ji pla­nai nė­ra pa­reng­ti. Kaip mes ga­li­me ap­mo­kes­tin­ti kie­mus, jei žmo­nės ir taip skur­džiai gy­ ve­na. Jei ke­ti­na­ma įves­ti rink­lia­vą, tu­rė­tų bū­ti įreng­tos ne­mo­ka­mos aikš­te­lės. Tai tas pa­ts, kaip ap­mo­kes­tin­ti orą. Taip ne­ga­li­ma elg­tis. Aš esu ka­te­go­riš­kai prieš to­ kią rink­lia­vą. Ma­nau, kad tie ta­ry­bos na­riai, ku­rie nė­ra dau­gu­mo­je, tu­rė­tų bur­tis. Ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir tie, ku­rie ak­lai ne­su­tin­ka su to­kiais dau­gu­mos spren­di­mais, ir gin­ti šią nuo­mo­nę. Aš pa­ti se­na­mies­ty­je daž­nai per­ku gė­lių ne­di­de­lė­je par­duo­tu­vė­je. Žmo­nės man pa­sa­ko­jo, kad, įve­dus rink­lia­vą, jiems bus sun­ku iš­gy­ven­ti ir iš­ lai­ky­ti vers­lą. Įmo­nė­je dir­ba trys dar­buo­to­jai, ne­mo­ka­ mai ga­lė­tų au­to­mo­bi­lį lai­ky­ti vie­nas įmo­nės žmo­gus, o kur dė­tis dar dviem? Da­bar jau ir pen­si­nin­kas tu­ri ma­ ši­ną, tai nė­ra pra­ban­gos pre­kė. Au­to­mo­bi­lis, kaip te­le­ vi­zo­rius, ne­ga­li­ma jo ap­mo­kes­tin­ti.

Atgarsiai

Pa­sa­ko­se taip pat tu­ri bū­ti ri­bos A.Dy­ko­vie­nė. „Vie­toj pa­sa­kų – koš­ma­rai“, „Klai­pė­da“, 2012 11 24. Siau­bą ke­lian­čios pa­sa­kos yra žmo­ ni­jos is­to­ri­jos da­lis, nes ir pa­ti is­to­ ri­ja yra kru­vi­na nuo gal­vos iki ko­ jų. Pri­si­min­ki­me, kad ir tai, kaip mes di­džiuo­ja­mės Žal­gi­rio mū­šiu, iš ku­rio, be­je, pa­bė­go­me, o juk jis yra vie­nas kru­vi­niau­sių Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Tų žmo­nių, ku­rie be­ pras­miš­kai bu­vo nu­žu­dy­ti, nie­kas šiais lai­kais ne­bep­ri­si­me­na, pri­si­ me­na tik pa­tį mū­šio fak­tą. Ta­čiau ži­no­ma, tai ne­reiš­kia, kad esa­me ko­kių nors sa­dis­tų tau­ta. Tie­siog to­kia bai­si yra pa­sau­lio ir žmo­ni­ jos is­to­ri­ja, ku­ri vi­sais lai­kais bu­ vo pa­rem­ta žu­dy­mais, kan­ki­ni­mu, bai­siau­sio­mis mir­ties baus­mė­mis, ko­kias tik be­ga­li iš­gal­vo­ti žmo­gus. Na­tū­ra­lu, kad vi­sa ši­tai per­si­kė­lė ir

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

a.aleksejunaite@kl.lt

U

karštas telefonas

į pa­sa­kas, ku­rios sa­vo krau­pu­mu ne­nu­si­lei­džia tik­rai is­to­ri­jai. VR

***

Dir­bu dar­že­ly­je ir pa­sa­kas vai­kams skai­to­me daž­nai. La­bai ma­žai yra to­kių kny­ge­lių, ku­rias ga­li­ma skai­ty­ ti nuo pra­džios iki pa­bai­gos, jų „ne­ pers­kai­čius“ sa­vaip. Žmo­gaus fan­ta­ zi­ja – ne­ri­bo­ta, bet kny­go­se vai­kams (ypač ma­žie­siems) ri­bos tu­rė­tų bū­ti. Taip

***

Ne­jau­gi nu­si­lei­si­me iki to­kio ly­ gio, kad už­draus­tu­me vi­sas pa­sa­ kas, nes jos esą per žiau­rios?

Si­mo­na

Var­nos der­gia Vil­ties gat­vę

Vil­ties gat­vė­je se­nuo­se me­džiuo­se gy­ve­na la­bai gud­rios var­nos. Nors me­džiai nu­ge­nė­ti, jos iš­lai­kė sa­vo liz­dus ir to­liau der­gia gat­vę. Įdo­mu, kad ry­tais šių paukš­čių nė­ra. Gal var­nos iš­skren­da į są­var­ty­ną? Už­ tat va­ka­rais jos grįž­ta ir taip ap­der­ gia ša­li­gat­vius, kad ge­riau tuo me­tu šią gat­vę ap­lenk­ti. Mies­to paukš­čiai gud­rūs, bet žmo­nės tu­rė­tų bū­ti dar gud­res­ni ir su­gal­vo­ti, kaip at­si­kra­ ty­ti der­gian­čių spar­nuo­čių. Svet­la­na

Apie nėš­čią­sias ne­gal­vo­ja

Par­duo­tu­vė­se itin men­kas rū­bų nėš­ čio­sioms pa­si­rin­ki­mas. Megz­tu­kų ar kel­nių dar ga­li­ma iš­si­rink­ti, ta­čiau Klai­pė­do­je gau­ti bū­si­mai ma­mai pal­tą – ne­rea­lu. Te­ko to­kį pir­ki­nį par­si­siųs­ti iš Kau­no. O ko­dėl mū­sų pre­kei­viai apie tai ne­pa­gal­vo­ja?

***

Mil­da

Iš tie­sų lei­dė­jai ir pa­sa­kų kū­rė­jai yra la­bai jau at­si­pa­lai­da­vę. Čia tas pa­ts, kaip nykš­tu­kai miš­ke ga­mi­no al­ko­ho­li­nį gė­ri­mą. Ro­dė per te­le­ vi­zi­ją tą kny­ge­lę. Tie­siog bai­su. Aš taip pat vie­ną kny­ge­lę skai­čiau ma­ žie­siems ir daug jo­je esan­čių žo­ džių pa­ts ne­sup­ra­tau. Pa­vyz­džiui, „Ni­kis“. Kas tai yra? Aš to­kių žo­ džių sa­vo kal­bo­je ne­var­to­ju, o kaip jį paaiš­kin­ti ma­žam vai­kui? Kaž­kaip

***

Vi­sų pa­sa­kų tik­rai neužd­raus. Bent jau tos apie prin­cą su ki­tu prin­cu ir apie „ge­ro dė­dės“ gand­riu­ką bus pri­va­lo­mos.

Jo ri­bos

3 Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Iš auk­lė­to­jų lū­pų – blo­gi žo­džiai

Ne­se­niai pra­dė­jo­me vai­ką leis­ ti į dar­že­lį. Ma­žy­liui kiek dau­giau nei dve­ji, bet jis pui­kiai kal­ba, to­ dėl apie dar­že­lį vis­ką iš jo su­ži­no­ me. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai jis pra­dė­ jo var­to­ti žo­dį „dur­nius“. Paaiš­kė­jo, kad taip ma­žy­lius va­di­na auk­lė­to­ja. Ki­tą die­ną su­ži­no­jo­me, kad no­rė­da­ ma su­draus­min­ti vai­kus auk­lė­to­ja juos gąs­di­na ra­ga­no­mis. Ne­sup­ran­ tu, kaip taip ga­li bū­ti? Juk auk­lė­to­ jos tu­ri tu­rė­ti spe­cia­lų iš­si­la­vi­ni­mą. Ar pe­da­go­gi­kos teo­ri­ja to mo­ko? Pa­sa­ky­ti pa­sta­bą tė­vai bi­jo, kad tai neat­si­suk­tų prieš jų at­ža­las. Ma­nau, dar­že­lių va­do­vai ga­lė­tų reng­ti ano­ ni­mi­nes tė­vų ap­klau­sas, ku­rių me­tu bū­tų ga­li­ma iš­sa­ky­ti vi­sas pa­sta­bas. Jo­nas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Kre­tin­gos gat­vės pir­mų­jų na­mų gy­ ven­to­jai de­šimt­me­čius ken­čia nuo ge­ le­žin­ke­lio ir ge­le­žin­ke­li­nin­kų ke­lia­mo triukš­mo. Kai bu­vo sta­to­mas nau­jas til­tas, tu­rė­jo­me vil­čių, kad už­teks pi­ ni­gų ir gar­są su­lai­kan­čiai tvo­rai. Ta­ čiau til­tas jau se­niai sto­vi, o mes vis dar lau­kia­me, ka­da kas nors pa­ga­liau im­sis ge­rin­ti mū­sų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Tas trau­ki­nių ra­tų bil­dė­ji­mas ir nuo­ la­ti­niai dis­pe­če­rių po­kal­biai per gar­ sia­kal­bius bai­gia suės­ti ner­vus.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

PirmADIENIS, lapkričio 26, 2012

lietuva

Būsimi ministrai šnekėtis nori tik lietuviškai Prezidentei, panorusiai su kandidatais į ministrus pasišnekėti užsienio kalba, gali tekti nusivilti. Mat kai kurie būsimieji ministrai prieš tokį reikalavimą šiaušiasi ir su Dalia Grybauskaite bendraus tik lietuviškai.

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

„Kalbos – ne problema“

S.Daukanto aikštės rūmų duris tuoj pradės varstyti kandidatai į ministrus. Prezidentė, kaip skelbta, jiems rengia išbandymą – su kiekvienu ji žada kalbėtis užsienio kalba. Kuria – nutylima. Tačiau ne visi siūlomi ministrai tokiu D.Grybauskaitės pageidavimu patenkinti. „Žinote, aš nenoriu komentuoti. Man susidaro įspūdis, kad nerimtai čia viskas. Iš viso tokių dalykų neturėtų būti“, – taip D.Grybauskaitės norus įvertino socialdemokratų kandidatas į sveikatos ministrus Vytenis Andriukaitis. Tačiau jis pridūrė, kad užsienio kalbos – jam ne problema. V.Andriukaitis nurodė, kad su D.Grybauskaite gali šnekėtis angliškai, vokiškai, rusiškai, lenkiškai ir prancūziškai. Nieko negirdėjo

„Iš Prezidentės lūpų ar jos atstovų tokio reikalavimo negirdėjau“,

– dėstė Darbo partijos (DP) kandidatė į socialinės apsaugos ministres Loreta Graužinienė. Ištikima Viktoro Uspaskicho bendražygė – atkakli. Ji priminė, kad Lietuvoje yra viena valstybinė kalba ir oficialių susitikimų metu kalbėti reikia tik lietuviškai.

Sprendžiant iš kandidatų į ministrus anketų, dauguma jų moka po kelias užsienio kalbas. „Kadangi susitikimai (su kandidatais – red. past.) vyks oficialiai, Prezidentė kviečia oficialiai Seimo narį, tai mes neturime teisės kita kalba kalbėti kaip valstybine kalba ir nereikia čia tų interpretacijų“, – vakar aiškino L.Graužinienė. Ji pridūrė, kad D.Grybauskaitės reikalavimas ministrams dėl kalbų suprantamas.

DP atstovė dienraščiui nurodė, kad gerai moka dvi kalbas: vokiečių ir rusų. „Su anglų dar reikėtų padirbėti, bet tam dar yra pusė metų (iki pirmininkavimo ES – red. past.) ir šitą dalyką galima sutvarkyti. Reikės pasikartoti specifinius terminus, tai suprantama“, – kalbėjo L.Graužinienė. Prabiltų užsienietiškai?

Sprendžiant iš kandidatų į ministrus anketų, dauguma jų moka po kelias užsienio kalbas, taigi bendraujant su Prezidente problemų kilti neturėtų. Kandidatė į švietimo ir mokslo ministres, DP atstovė Virginija Baltraitienė nurodo mokanti rusiškai ir angliškai, žinanti vokiečių kalbos pradmenis. Juozas Olekas, pretendentas vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, deklaruoja mokantis rusiškai ir angliškai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pretenduojanti užimti ūkio ministro kėdę, nurodo mokanti anglų, rusų, prancūzų bei lenkų. Galimas Susisiekimo ministerijos va-

„„Atkaklumas: kandidatė į ministres L.Graužinienė – atkakli. Su Prezi-

dente ji kalbėtųsi tik lietuviškai. 

dovas Rimantas Sinkevičius taip pat nurodo mokąs anglų bei rusų kalbas. Lygiai tą patį savo anketoje nurodo ir vienas pretendentų į tei-

Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

singumo ministrus Juozas Bernatonis, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas, kandidatas į aplinkos ministrus Valentinas Mazuronis.


8

pirmADIENIS, lapkričio 26, 2012

ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1215 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2694 JAV do­le­ris 1 2,6751 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6826 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4009 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7145 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5940 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8656

pokytis

–0,4687 % –0,4779 % –0,4688 % –0,5671 % –0,0343 % +0,1837 % +0,1700 % –0,2773 % –0,0070 %

Ben­zi­nas ­ pa­ste­bi­mai at­pi­go

Už­mo­kes­čio ­ au­gi­mo ne­pa­ju­to

Per sa­vaitę ben­zi­no kai­nos ša­lies de­ga­ linė­se su­mažė­jo, o dy­ze­li­no kai­nos ne­si­ keitė. Bend­rovės „Lu­koil“ ir „Or­len“ po­pu­ lia­riau­sią 95 markės ben­ziną penk­ta­dienį par­davė po 4,76 li­to, ar­ba 15 centų pi­giau nei pra­ėju­sią sa­vaitę. „Sta­toil“ de­ga­linė­se ben­zi­no kai­na taip pat su­mažė­jo 15 centų, iki 4,77 li­to. Lit­ro dy­ze­li­no kai­na „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­linė­se ne­si­keitė ir siekė 4,58 li­to, „Sta­toil“ – 4,59 li­to.

Vi­du­ti­nis ap­skai­čiuo­tas (bru­to) dar­bo už­ mo­kes­tis Lie­tu­vo­je, išs­ky­rus in­di­vi­dua­lią­sias įmo­nes, šių metų tre­čią ket­virtį siekė 2171 li­ tą ir bu­vo 2,6 pro­c. di­des­nis nei tą pa­tį ket­virtį pra­ėju­siais me­tais. Vi­du­ti­nis iš­mokė­tas (ne­ to) at­ly­gi­ni­mas per me­tus išau­go 2,4 pro­c., iki 1686 litų. Vis dėlto rea­lu­sis dar­bo už­mo­kes­tis per me­tus su­men­ko 0,8 pro­c., nes ne­to dar­ bo už­mo­kes­tis au­go ne taip spar­čiai kaip var­ to­ji­mo pre­kių ir pa­slaugų kai­nos.

Dėti indė­lius ska­ti­na įpro­čiai

Ge­ro­kai spar­čiau už pa­skolų po­rtfelį au­gan­tys indė­liai kurs­to eks­pertų dis­ku­siją: vie­ni įspėja apie gy­ven­tojų ne­norą in­ves­tuo­ ti ir per­dėtus kre­di­ta­vi­mo sau­gik­lius vers­lui, ki­ti rim­tos pro­ ble­mos dar ne­įžvel­gia. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ver­ti­ni­mai prie­šta­rin­gi

Re­kor­dinį indė­lių au­gimą ko­mer­ci­ niuo­se ban­kuo­se eks­per­tai ver­ti­na dve­jo­pai. Lie­tu­vos bankų aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Sta­sys Kro­pas tei­ gė, kad pa­sta­ra­sis indė­lių au­gi­mas iš esmės by­lo­ja tai, kad žmonės su­ge­ba su­tau­py­ti net eko­no­minės krizės lai­ko­tar­piu. Be to, ste­bint indė­lių au­gi­mo ten­ den­ci­jas ga­li­ma kons­ta­tuo­ti, kad gy­ven­to­jai bei įmonės pa­si­ti­ki ban­ kų sek­to­riu­mi ir pa­ti­ki sa­vo san­tau­ pas pro­fe­sio­na­liems fi­nansų tar­pi­ nin­kams. Taip sam­pro­ta­vo Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo de­par­ ta­men­to Mak­rop­ru­den­cinės ana­ lizės sky­riaus vy­riau­sia­sis eko­no­ mis­tas Vir­gi­li­jus Rut­kaus­kas. ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ ver­si­te­to so­cia­li­nių (eko­no­mi­kos) mokslų dak­ta­ras Ge­di­mi­nas Ra­dze­ vi­čius su­ti­ko, kad ter­mi­nuotųjų ir pa­prastų indė­lių au­gi­mas ga­li būti sie­ja­mas su didė­jan­čio­mis gy­ven­ tojų ir vers­lo pa­ja­mo­mis, ku­rias lė­ mė tei­gia­mi po­stūmiai mak­roe­ko­ no­minė­je ap­lin­ko­je. Ta­čiau, jo ma­ny­mu, indė­lių au­ gi­mo ten­den­ci­ja taip pat ro­do, kad gy­ven­to­jai ir vers­las ne itin pa­si­ti­ ki eko­no­mi­ne pa­dėti­mi ir yra la­ biau linkę tau­py­ti nei in­ves­tuo­ti į ateitį: „Taip jie lau­kia sig­nalų tiek iš po­li­ti­kos, ypač į vald­žią atei­nant nau­jai Vy­riau­sy­bei, tiek iš eko­no­ mi­kos, ar ne­bus dras­tiškų mo­kes­ čių re­formų. Nes ne­ži­no­da­mas są­ lygų vers­las in­ves­tuo­ti bi­jo.“

vertėtų bai­min­tis, kad bankų įsi­pa­ rei­go­ji­mai klien­tams au­ga, o gy­ven­ to­jai savųjų kuo sku­biau at­si­kra­to. „Natū­ra­lu, kad esant nea­pibrėž­ tai eko­no­mi­kos si­tua­ci­jai dau­gu­ma sten­gia­si sa­vo skolą ma­žin­ti, ir tai bu­vo pa­ste­bi­ma iki šių metų pra­ džios. Ta­čiau nuo ko­vo pa­skolų po­rtfe­lis vėl pra­dėjo didė­ti ir šiuo me­tu au­ga – nau­jai iš­duotų pa­ skolų yra dau­giau, nei grąži­na­ma senų“, – dėstė jis. Įspėja apie pa­vojų

Vis dėlto G.Ra­dze­vi­čius įsi­ti­kinęs, kad disp­ro­por­ci­ja tarp prii­mamų indė­lių bei su­tei­kiamų kre­ditų ke­ lia di­delį su­si­rūpi­nimą ir būti­na dėl to im­tis ko­kių nors prie­mo­nių. Anot jo, in­ves­ti­cijų po­rei­kis ša­ly­je ma­žas, o net ir no­rin­tis gau­ti kre­ ditą vers­las dėl itin kon­ser­va­ty­vios bankų kre­di­ta­vi­mo po­li­ti­kos to pa­ da­ry­ti ne­ga­li. V.Rut­kaus­kas opo­na­vo, kad ga­ lu­ti­nis bankų veik­los re­zul­ta­tas iš esmės pri­klau­so ne tik nuo indė­ lių ir pa­skolų po­rtfe­lio dyd­žio, bet ir nuo mo­kamų bei gau­namų palū­ kanų. „Jei­gu ban­kai indė­lių pri­ trau­kia dau­giau, bet šie kai­nuo­ ja palyginti ma­žai, o už pa­sko­las gau­na ke­le­rio­pai di­des­nes palū­ka­ nas, tai toks dis­ba­lan­sas yra men­ ka pro­ble­ma“, – sakė jis. Anot pa­šne­ko­vo, indė­lius priim­ da­mi už kaip nie­kad že­mas palū­ kanų nor­mas ban­kai su­ma­ži­no ir palū­ka­nas už pa­sko­las – to­kios ma­

žos palū­ka­nos bu­vo tik prie­š aš­ tuo­ne­rius me­tus. Jis pa­brėžė, kad palū­kanų dydį iš esmės dik­tuo­ja pa­ti rin­ka.

Vir­gi­li­jus Rut­kaus­kas:

Ga­lu­ti­nis bankų veik­ los re­zul­ta­tas iš esmės pri­klau­so ne tik nuo indė­lių ir pa­skolų po­rtfe­lio dyd­žio, bet ir nuo mo­kamų bei gau­namų palū­kanų. At­sar­gu­mas įva­rys į kampą

G.Ra­dze­vi­čius nea­be­jo­ja, kad ban­ kai tu­ri ob­jek­ty­viai per­žiūrė­ti sa­vo kre­di­ta­vi­mo po­li­tiką, nes pra­ėju­si krizė jiems jau su­teikė pro­gą ir lai­ ko su­val­dy­ti kre­di­ta­vi­mo ri­zi­kas. Anot jo, šiuo me­tu vie­nas iš pa­ grin­di­nių Vy­riau­sybės už­da­vi­nių turėtų būti dia­lo­gas su ban­ki­nin­ kais, kad kre­di­ta­vi­mo pro­ce­sai pa­ judėtų iš sąstin­gio. „Jei kre­di­ta­vi­mo pro­ce­sai ne­pa­ judės, vers­lo sek­to­riu­je tik­rai įsi­ galės stag­na­ci­ja – jau ir šian­dien au­gi­mo tem­pas ga­na lėtas. Da­ bar kre­di­tais ga­li nau­do­tis tik la­bai stam­bios įmonės, ku­rių kre­di­tin­ gu­mas yra toks sau­gus, kad su­teik­ da­mi joms pa­sko­las ban­kai nie­kuo ne­ri­zi­kuo­ja. Jei si­tua­ci­ja ne­si­keis,

vi­du­ti­nis vers­las to­liau merdės ir trauk­sis“, – sakė G.Ra­dze­vi­čius. Paš­ne­ko­vo įsi­ti­ki­ni­mu, per­ne­ lyg di­de­lis bankų at­sar­gu­mas juos pa­čius įva­rys į kampą. „Ne vel­tui šian­dien ban­kai per­ėjo prie tie­sio­ gi­nių mo­kes­čių rin­ki­mo už ope­ra­ ci­jas – tam, kad galėtų fi­nan­suo­ti sa­vo ope­ra­cinę veiklą“, – sakė jis ir pri­dūrė, kad ma­žin­da­mi indė­ lių palū­ka­nas ban­kai gy­ven­to­jus jau ruo­šia ap­mo­kes­tin­tam indė­ lių lai­ky­mui. Ti­ki­si kre­ditų au­gi­mo

Ki­ta ver­tus, S.Kro­pas pa­brėžė, kad kre­di­ta­vi­mo sąlygų kei­ti­mas ne­ turėtų būti išei­tis ska­ti­nant pa­ skolų au­gimą ir ma­ži­nant ato­trūkį nuo indė­lių po­rtfe­lio. „Kre­di­ta­vi­mo sąly­gos yra cik­ li­niai da­ly­kai, be to, per di­de­lis jų švel­ni­ni­mas galėtų la­bai pa­di­din­ ti ri­ziką. Kre­di­ta­vi­mo sąly­gas dau­ giau le­mia tei­si­niai da­ly­kai, mak­ roe­ko­no­minė ap­lin­ka“, – sakė jis. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­ tus, kaip teigė V.Rut­kaus­kas, vers­ lo ir gy­ven­tojų fi­nan­sinė pa­dėtis pa­gerė­jo, tai­gi išau­go ir jų ga­li­ mybės grąžin­ti skolą. Į tai rea­guo­ da­mi ban­kai sko­li­nimą jiems pra­ dėjo ver­tin­ti kur kas pa­lan­kiau. 2012 m. spalį ko­mer­ci­nių bankų ap­klau­sa pa­rodė, kad pra­ėjusį šių metų pus­metį ban­kai vers­lui sko­ li­ni­mo sąly­gas su­griež­ti­no, ta­čiau ta­po ne to­kie reiklūs sko­lin­da­mi namų ūkiams būstui įsi­gy­ti. „Tai­gi, mažė­jant ri­zi­kai bei nea­ pibrėž­tu­mui, gau­tus indė­li­ninkų pi­ni­gus ban­kai ir nau­do­ja sko­li­ni­ mo sąly­goms lais­vin­ti, ir ti­ki­si pa­ skolų po­rtfe­lio au­gi­mo. O sko­li­ni­ mo­si pa­klau­sa, gerė­jant namų ūkių ir vers­lo fi­nan­si­nei pa­dėčiai, turė­ tų pa­judė­ti. Todėl ki­tais me­tais ko­ mer­ci­niai ban­kai jau ti­ki­si apie 3

pro­c. pa­skolų au­gi­mo. Jie pro­gno­ zuo­ja, kad ta pa­čia apim­ti­mi didės ir indė­liai“, – sakė V.Rut­kaus­kas. Grei­čiau sau­go, nei in­ves­tuo­ja

S.Kro­po ma­ny­mu, gy­ven­tojų ap­ si­spren­dimą dėti indė­lius net ir mažė­jant palū­ka­noms le­mia ša­ ly­je su­si­for­ma­vu­si tra­di­ci­ja, ku­rią pa­keis­ti būtų su­dėtin­ga: „Žmo­ nės linkę su­tau­py­tus pi­ni­gus lai­ ky­ti kre­di­to įstai­go­se – tai jiems yra su­pran­ta­ma, jie ga­li dis­po­nuo­ ti pi­ni­gais, pa­čiu­pinė­ti juos. Todėl nau­jos, mo­der­nesnės in­ves­ta­vi­mo prie­monės ke­lią ski­na­si sun­kiai.“ Šian­dien, kai žmonės sie­kia su­ ma­žin­ti fi­nan­sinę ri­ziką, to­kios in­ves­ta­vi­mo sri­tys kaip ak­cijų, va­liutų rin­kos, tarp­tau­tinės ob­li­ga­ cijų rin­kos pa­pras­tiems gy­ven­to­ jams nėra pa­trauk­lios, kaip svarstė G.Ra­dze­vi­čius. Be to, dau­ge­liu at­ ve­ju gy­ven­to­jai indė­lius ban­kuo­se lai­ko siek­da­mi vei­kiau ap­sau­go­ti sa­vo pi­ni­gus, nei in­ves­tuo­ti. S.Kro­pas pa­sa­ko­jo, kad prie­š ku­ rį laiką be­si­tęsu­si in­ves­ti­cijų į ne­ kil­no­jamąjį turtą ma­ni­ja šiuo me­ tu pa­si­bai­gu­si, – gy­ven­to­jai grei­tai pa­matė, kad šis in­ves­ta­vi­mo būdas at­ne­ša dau­giau gal­vos skaus­mo nei nau­dos. Že­mos palū­kanų nor­mos, kaip sakė V.Rut­kaus­kas, ska­ti­na namų ūkius ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vių – di­desnę grąžą nei indė­liai duo­dan­čių – in­ ves­ta­vi­mo prie­mo­nių. Todėl, anot jo, pa­sta­ruo­ju me­tu ge­ro­kai pa­didė­ jo Vy­riau­sybės tau­py­mo lakštų pa­ klau­sa: „Vy­riau­sybės tau­py­mo lakš­ tų grąža bu­vo daug di­desnė, nors jų ri­zi­ka nuo indė­lių ban­kuo­se daug ne­si­skyrė. Nuo šių metų ge­gužės iki lapk­ri­čio pra­džios gy­ven­to­jai tau­ py­mo lakštų įsi­gi­jo už dau­giau nei 350 mln. litų. Ži­no­ma, ši su­ma, pa­ ly­gin­ti su indė­liais, ne­di­delė.“

Pas­ko­los nu­sto­jo trauk­tis

Indė­liams au­gant, ne­rimą ke­lia pa­ sta­ruo­ju me­tu su­si­traukęs pa­skolų po­rtfe­lis. Nors šis ne­se­niai vėl at­ gi­jo, jo au­gi­mas indė­lių šuo­liams ne­pri­ly­go. Todėl at­si­ran­da ir skam­ bi­nan­čių pa­vo­jaus var­pais. „Indė­liai pa­den­gia 82 pro­c. pa­ skolų, va­di­na­si, li­ku­sius 18 pro­c. ban­kai tu­ri pa­si­sko­lin­ti tarp­ban­ kinė­je rin­ko­je iš kitų ša­lių ban­ kų. Tai­gi dis­ba­lan­sas neeg­zis­tuo­ ja – jis pa­si­reiš­kia tik tarp ter­minų, nes indė­liai – trum­pa­lai­kiai, o pa­ sko­los iš­duo­da­mos il­ges­niam lai­ ko­tar­piui“, – sakė S.Kro­pas. Jis taip pat pa­brėžė, kad iki šių metų pra­džios be­si­tęsu­si pa­skolų po­rtfe­lio trau­ki­mo­si ten­den­ci­ja baigė­si. Todėl, anot pa­šne­ko­vo, ne­

„„Lenk­tynės: ki­tais me­tais ko­mer­ci­niai ban­kai ti­ki­si 3 pro­c. išaug­sian­čio pa­skolų po­rtfe­lio, ta­čiau tiek pat, jų ma­ny­mu, pa­didės ir re­kor­diš­kai išaugęs

indė­lių po­rtfe­lis. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.


9

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 26, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Val­džia už­šal­dė uos­to plėt­rą Eli­gi­jaus Ma­siu­lio bu­vi­mas Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­jo­ je, o And­riaus Ku­bi­ liaus – Vy­riau­sy­bė­ je Klai­pė­dos uos­to is­to­ri­jo­je įsi­mins kaip lai­ko­tar­pis, kai uos­te bu­vo įšal­dy­ta plėt­ra.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„Su­val­gys“ pi­ni­gus

Tai, kad uos­to in­ves­ti­ci­jos smar­kiai ap­kar­po­mos, pri­pa­ži­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Arū­nas Šta­ras. „Šiuo me­tu uos­te yra dvi di­de­lės pro­ble­mos. 2011 me­tais pa­si­kei­tė vals­ty­bės įmo­nių įsta­ty­mas. Ne­ pa­vy­ko jo įgy­ven­din­ti. Bu­vo­me įsi­ ti­ki­nę, kad Uos­to di­rek­ci­ja – ypa­ tin­gas su­bjek­tas Lie­tu­vo­je, to­dėl ga­lės įro­dy­ti Vy­riau­sy­bei, kad tu­ri stra­te­gi­nių pro­jek­tų ir bus at­leis­ta nuo pel­no mo­kes­čio. Tai neį­vy­ko. Taip pat stip­riai uos­to veik­lą su­ jau­kė su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­lo pro­jek­tas. „Klai­pė­dos naf­tai“ pra­džio­je lyg ir nie­ko ne­rei­ kė­jo, bet vė­liau at­si­ra­do su­tar­tis, ku­ri „su­val­gė“ di­džią­ją da­lį Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­nių pi­ni­gų. Ki­ toms in­ves­ti­ci­joms pi­ni­gų sto­ko­ja­ ma“, – dės­tė A.Šta­ras. Šios pro­ble­mos iš­ki­lo, kai pra­ džio­je, kaip teig­da­vo bu­vęs Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las, uos­to kom­pa­ni­jos, lyg ir ne­ no­rė­ju­sios ra­šy­tis inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mo dvi­ša­lių su­tar­čių, da­bar jau rei­ka­lau­ja, kad jos bū­tų pa­si­ ra­šo­mos, ir Uos­to di­rek­ci­ja ga­ran­ tuo­tų, kad ob­jek­tai bus baig­ti lai­ku, kaip nu­ma­ty­ta su­tar­ty­se. Ne­ke­ti­na priim­ti pro­jek­tų

Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos at­sto­vai ti­ki­no su­pran­ tan­tys, jog in­ves­ti­ci­jų pa­ke­tas uos­ te – di­de­lis, o Uos­to di­rek­ci­jos pi­ ni­gi­nė nė­ra iš­pūs­ta. Ta­čiau uos­to vys­ty­mas ne­ga­li įstrig­ti. Vi­si pro­ jek­tai tu­ri bū­ti įver­tin­ti pa­gal eko­ no­mi­nio nau­din­gu­mo kri­te­ri­jus ir

„„Si­tua­ci­ja: Klai­pė­dos uos­te yra ne­ma­žai ne­baig­tų tvar­ky­ti kran­ti­nių, ku­rias ša­lies Vy­riau­sy­bė pa­smer­kė mer­dė­ji­mui.

tik ta­da jiems įjung­ta ža­lia švie­sa. „Uos­te dir­ba­me su tech­ni­niais pro­jek­tais, daug jų pa­ruoš­ta, ta­ čiau iki šiol gir­dė­jo­me, kad di­rek­ ci­ja ne­ke­ti­na priim­ti nau­jų in­ves­ ti­ci­nių pro­jek­tų nei 2013, nei 2014 me­tams. Ji lau­kia, kas bus to­liau“, – pa­ste­bė­jo Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­ den­tas Ri­man­tas Juš­ka. Uos­to di­rek­ci­jos pi­ni­gų paė­mi­ mą vals­ty­bės biu­dže­to sko­loms už­ kai­šio­ti uos­to kom­pa­ni­jos įver­ti­no ypač ne­pa­lan­kiai. Iki to lai­ko, kol Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pra­dė­jo va­do­vau­ti E.Ma­siu­lis, o Uos­to di­ rek­ci­jai – E.Gent­vi­las, uos­te nie­ kas net ir ne­kal­bė­jo apie tai, kad di­ rek­ci­ja gau­na ko­kį nors pel­ną. Bu­vo sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad iš uos­to veik­los gau­tos rink­lia­vos tu­ri bū­ ti ski­ria­mos uos­tui eksp­loa­tuo­ti ir to­les­nei jo plėt­rai. Už tai, kad bu­vo įtei­sin­ta to­kia sis­te­ma, Klai­pė­dos uos­tas vi­są­laik vys­tė­si ne­pra­šy­da­ mas pi­ni­gų iš vals­ty­bės biu­dže­to. Da­bar Uos­to di­rek­ci­ja yra įva­ry­ ta į kam­pą – jai už­krau­ti di­džiu­liai įpa­rei­go­ji­mai dėl su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ ruk­tū­ros sta­ty­bos ir atim­ti pi­ni­gai,

ku­rie ga­lė­jo bū­ti nau­do­ja­mi to­les­ niam Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mui. To­dėl, anot R.Juš­kos, ne­ži­no­da­ ma fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, di­rek­ci­ ja sten­gia­si ati­to­lin­ti pro­jek­tų de­ri­ ni­mą, ran­go­vų pa­rin­ki­mą, už­šal­do pro­jek­tus, ku­riems jau ne­tgi ir pa­ rink­ti ran­go­vai. Nuos­to­liai dėl vė­la­vi­mų

Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja pro­ble­mą pa­tei­kė ana­li­ zuo­ti ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ta­ry­bai. Šios aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas R.Juš­ka tei­gė, kad kro­vos kom­pa­ni­ jos su Uos­to di­rek­ci­ja no­rė­tų glau­ des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo. Vie­nu bend­ra­dar­bia­vi­mo ge­ri­ni­mo as­ pek­tų uos­to kom­pa­ni­jos ma­to dvi­ ša­les in­ves­ti­ci­jų su­tar­tis. „2010 me­tais bu­vo pra­dė­ta dis­ ku­si­ja apie ti­pi­nes dvi­ša­les inf­rast­ ruk­tū­ros su­tar­tis. 2011 me­tų rugp­ jū­tį bu­vo su­de­rin­tas ir pa­tvir­tin­tas abi pu­ses ten­ki­nęs do­ku­men­tas. Jis ap­tar­tas da­ly­vau­jant ir su­si­sie­ ki­mo mi­nist­rui. Tai tu­rė­jo pa­ge­rin­ ti su­pra­ti­mą, ko­kių in­ves­ti­ci­jų uos­ te rei­kia. Ta­čiau iki šiol pa­si­ra­šy­ta tik vie­na dvi­ša­lė in­ves­ti­ci­jų su­tar­

Arū­nas Šta­ras:

Bu­vo­me įsi­ti­ki­nę, kad Uos­to di­rek­ci­ja bus at­leis­ta nuo pel­ no mo­kes­čio, bet tai neį­vy­ko. Uos­to veik­ lą su­jau­kė ir su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­tas. tis – su „Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­ lu“. Si­tua­ci­ja yra keis­ta“, – tei­gė R.Juš­ka. Uos­to di­rek­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­rius-vy­riau­sia­sis fi­nan­si­nin­kas Mar­ty­nas Ar­mo­nai­



Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

tis pri­pa­ži­no, kad iš uos­to kom­pa­ ni­jų gau­ta ne­daug pra­šy­mų pa­si­ ra­šy­ti dvi­ša­les su­tar­tis. Be mi­nė­to „Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­lo“ pra­šy­ mus dar pa­tei­kė kro­vos kom­pa­ ni­ja „Be­ga“, Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las, „Klai­pė­dos Smel­tė“. Ne dėl vi­sų su­tar­čių pa­si­ra­šy­mo su­si­tar­ta. Kom­pa­ni­jos pa­gei­dau­ja, kad su­tar­ty­se tiks­liai bū­tų įra­šy­ta ob­jek­to už­bai­gi­mo da­ta. Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos (KLAS­ CO) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­ rius Pau­ža pa­ste­bė­jo, kad daž­nai sta­ty­bos uos­te vė­luo­ja, ir kro­vos kom­pa­ni­jos pa­ti­ria nuo­sto­lių. M.Ar­mo­nai­tis su­tik­tų, jog ob­ jek­to bai­gi­mo da­ta su­tar­ty­se ga­lė­ tų bū­ti įra­šy­ta. Jei sta­ty­ba ne­bū­tų baig­ta lai­ku, Uos­to di­rek­ci­ja kom­ pen­suo­tų tai kro­vos kom­pa­ni­joms. Ta­čiau, anot M.Ar­mo­nai­čio, į su­ tar­tis tu­rė­tų bū­ti įra­šy­ta ir tai, jei pa­sta­čius ob­jek­tą, kro­va ja­me ne­ vyk­do­ma, kro­vos kom­pa­ni­ja tu­ ri mo­kė­ti bau­dą Uos­to di­rek­ci­jai. A.Pau­žos nuo­mo­ne, to­kie punk­ tai ga­lė­tų bū­ti įra­šy­ti, nes ob­jek­to ati­da­vi­mo da­ta uos­to kom­pa­ni­joms esan­ti ypač svar­bi.


10

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 26, 2012

rubrika JŪRA Griu­ve­nos uos­te

Loc­ma­nai mo­ko­si

Pro­me­na­da ant mo­lo

Sup­jaus­ty­ta 42 met­rų il­gio žem­ siur­bė „Cha­bi­ra“, ku­ri bu­vo nu­ sken­du­si uos­te. Čia dar trys ne­pri­žiū­ri­mi pro­ble­mi­niai lai­ vai sto­vi prie kran­ti­nių „Me­me­ lio mies­te“. Jie ke­lia pa­vo­jų, nes žie­mą už­ša­lus plyš­ta kings­to­ nai ir pa­va­sa­rį į lai­vus lie­ja­si van­ duo. Prob­le­mi­nis lai­vas „Mount Kent“ yra ir Mal­kų įlan­ko­je.

Kaip įves­ti lai­vus į uos­tą, pir­mą kar­tą Klai­pė­dos loc­ma­nai mo­ kė­si ne Da­ni­jos jū­rų ins­ti­tu­te, o Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je. Mo­ky­mai su­si­ ję su Klai­pė­dos uos­to lai­vy­bos ka­na­lo pla­ti­ni­mu. Nuo pa­va­sa­ rio Klai­pė­dos uos­to lai­vy­bos ka­ na­le bus di­des­nių lai­vų dvi­pu­ sis eis­mas.

Uos­to di­rek­ci­ja ga­vo Šven­to­sios uos­to mo­lų sta­ty­bos pa­siū­ly­ mus. Ant pie­ti­nio mo­lo, ku­rio il­ gis bū­tų 645 met­rai, siū­lo­ma įreng­ti 8,6 met­ro plo­čio pės­čių­ jų ta­ką. Jo konst­ruk­ci­jos sta­ty­ba pa­brang­tų. Šiau­ri­nis mo­las, ku­ rio il­gis 426 met­rai, bū­tų be pro­ me­na­dos. Abu mo­lai bū­tų sta­to­ mi iš stam­bių ak­me­nų.

Gy­lis pa­kel­tų uos­to pres­t Klai­pė­dos uos­to lai­vy­bos ka­na­lo pagi­li­ni­mas iki 14,5 met­ro iki Jū­rų per­kė­los at­sklei­dė nau­ją as­pek­tą. Ka­na­lo gi­li­ni­mas bus be­ver­tis, jei ne­bus gi­li­na­ma prie kran­ti­nių.

Čia ky­la ir klau­si­mas, ar Uos­to di­ rek­ci­ja yra suin­te­re­suo­ta di­des­nė­ mis uos­to pa­ja­mo­mis? Pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis, kai Vy­riau­sy­bė biu­dže­to sky­lėms už­kai­šy­ti atė­ mė iš Uos­to di­rek­ci­jos 34 mln. li­tų,

ver­čia ma­ny­ti, jog nė­ra ko steng­tis, nes uos­tas da­lies pi­ni­gų ne­ma­tys ir atei­ty­je. Taip ga­li at­ro­dy­ti iš Uos­to di­rek­ci­jos po­zi­ci­jų, bet ne iš Uos­ to kom­pa­ni­jų. Jos suin­te­re­suo­tos, kad bū­tų di­des­ni gy­liai, plauk­tų di­ des­ni lai­vai. Uos­to di­rek­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­rius-vy­riau­sia­sis fi­ nan­si­nin­kas Mar­ty­nas Ar­mo­nai­tis pri­pa­ži­no, kad stai­ga at­si­ran­dan­tys uos­to kom­pa­ni­jų siū­ly­mai dėl pa­ pil­do­mo gi­li­ni­mo vi­sa­me uos­te prie kran­ti­nių kei­čia pla­na­vi­mo me­to­di­ ką. Anot jo, yra nu­ma­ty­ti uos­to pro­ jek­to at­rin­ki­mo kri­te­ri­jai. Su­da­ro­ma pro­jek­tų ei­lė ir pir­miau­sia vyk­do­mi tie, ku­rie yra eko­no­miš­kai nau­din­ giau­si ir grei­čiau­siai at­si­per­ka. Tie gi­li­ni­mo prie kran­ti­nių pro­ jek­tai, ku­rie ne­rei­ka­laus per­sta­ty­ti kran­ti­nių, ga­li bū­ti pri­pa­žin­ti prio­ ri­te­ti­niais, nes di­de­lių in­ves­ti­ci­jų ne­rei­kia, o nau­da – aki­vaiz­di. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu yra daug ne­ri­mo. Uos­to kom­pa­ni­jos per­nai iki rugp­jū­čio 19 die­nos pa­tei­kė pa­ raiš­kas šiems me­tams. Tarp jų, kaip pa­ste­bė­jo R.Juš­ka, bu­vo ir gi­li­ni­mas prie „Klai­pė­dos Smel­tės“ kran­ti­nių. Iki šiol nie­kas ne­pa­ju­dė­jo. Lai­ki­nai ei­nan­ti Uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas Ro­ma Mu­šec­kie­nė svars­tė: jei pa­ raiš­ka ne­pa­ki­lo į są­ra­šo vir­šų, va­ di­na­si, ji dar ne­bu­vo ak­tua­li. Uos­ to lai­vy­bos ka­na­las ties „Klai­pė­dos Smel­te“ dar ne­baig­tas gi­lin­ti. Uos­to kom­pa­ni­jų at­sto­vai pa­gei­ da­vo, kad pa­pil­do­mi gi­li­ni­mai prie kran­ti­nių bū­tų at­lie­ka­mi per 2013 me­tus. Ne­pai­sant to, kad gi­li­ni­mo prie kran­ti­nių pro­jek­tai šie­met men­ kai pa­ju­dė­jo, M.Ar­mo­nai­tis ra­gi­no teik­ti pa­raiš­kas, nes ki­to bū­do, kaip ap­lenk­ti jau gau­tus di­de­lius kie­kius

„„Įver­ti­ni­mas: pa­gi­li­nus uos­to lai­vy­bos ka­na­lą eko­no­mi­nė nau­da ne­bus di­de­lė, jei ne­bus gi­li­na­ma ir prie kran­ti­nių. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Da­bar­ti­nis ne­ten­ki­na

Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja at­li­ko pa­grin­di­nių kro­vi­ ni­nių uos­to kran­ti­nių gy­lio ana­li­zę. Ją pri­sta­tė Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Be­ga“ tech­ni­kos ir tech­no­lo­gi­jų di­rek­to­rius Lai­mo­nas Rim­kus. „Uos­to ka­na­lo pagi­li­ni­mas iki 14,5 met­ro, o su per­gi­li­ni­mu – iki 15 met­rų, yra vie­nas reikš­min­ giau­sių uos­to vys­ty­mo šuo­lių. Tuo ga­lė­si­me džiaug­tis ki­tų me­tų pa­ va­sa­rį, nors nau­da jau da­bar yra – lai­vy­bos ka­na­lu ga­li­ma ves­ti di­ des­nius lai­vus, ga­li­mas ir dvi­pu­sis lai­vų eis­mas“, – ti­ki­no jis. Ta­čiau la­biau­siai ak­cen­tuo­ta tai, kad nė vie­na uos­to kran­ti­nė, pra­de­ dant 10-ąja, nea­ti­tin­ka to gy­lio pa­ ra­met­ro, ku­ris yra lai­vy­bos ka­na­le. Net­gi ir uos­to šiau­ri­nės da­lies kran­ti­ nės, ku­rios drie­kia­si ar­čiau uos­to var­ tų, tu­rė­tų bū­ti pa­va­ly­tos, kad priim­tų lai­vus su di­des­ne gramz­da. Anot L.Rim­kaus, uos­te nuo 1 iki 12 kran­ti­nių vi­sur lai­vy­bos ka­na­lo gy­lis yra 14,5 met­ro, o su per­gi­li­ni­mu – iki 15,5 met­ro. Tuo me­tu prie kran­ti­nių gy­liai skir­tin­gi. 3, 4, 5, 6, 8, 9 kran­ ti­nės re­konst­ruo­tos. Prie jų gy­lis – nuo 13 iki 14 met­rų, lei­džia­ma lai­vų gramz­da 12,5–13 met­rų. Pa­gei­dau­ ja­mas nuo 14,5 iki 15 met­rų gy­lis, o grimz­lė – iki 14 met­rų. Ki­tos šiau­ri­ nės da­lies kran­ti­nės, tokios kaip 7, re­ konst­ruo­ja­mos, o 10, 11 ir 12 kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­ja dar ne­nu­ma­ty­ta.

Cent­ri­nė­je uos­to da­ly­je po gi­li­ni­ mo, ku­ris šiuo me­tu vyks­ta, ka­na­ lo gy­lis jau yra 14,5 o su per­gi­li­ni­mu – iki 15 met­rų. Prie dau­gu­mos „Be­ gos“, „Klai­pė­dos Smel­tės“, „Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­lo“ kran­ti­nių gy­lis yra 12,5 met­ro, o leis­ti­na gramz­da – 11,5 met­ro. Pa­gei­dau­ja­ma, kad gy­ lis prie jų bū­tų nuo 14 iki 15 met­rų, o gramz­da – nuo 12,5 iki 13,5 met­ ro. Kad bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti to­ kius gy­lius, da­lį kran­ti­nių dar rei­ kė­tų re­konst­ruo­ti. Mal­kų įlan­ko­je ap­skri­tai chao­ sas. Ją pla­nuo­ja­ma pa­gi­lin­ti iki 13 met­rų. Tai pa­da­ry­ti kol kas truk­do neiš­va­ly­tos do­kų duo­bės. Da­bar šio ka­na­lo įplau­kos gy­lis – 10,5 met­ ro. Di­džiau­sia gramz­da lei­džia­ma prie „Klai­pė­dos kon­tei­ne­rių ter­ mi­na­lo“ 143 kran­ti­nės – 9,9 met­ ro, prie „Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­ lo“ 142 kran­ti­nės ir KLAS­CO 144 kran­ti­nės – 9 met­rai, prie „Va­ka­rų kro­vos“ 140 kran­ti­nės – 8,5 met­ro. Pa­gei­dau­ja­ma, kad pagi­li­nus Mal­ kų įlan­ką ir prie kran­ti­nių bū­tų gy­ lis iki 13 met­rų, o leis­ti­na gramz­da bū­tų 11,5–12 met­rų. Prie kran­ti­nių ne­va­lo­ma

Yra ir ki­tas niuan­sas. Kai kur uos­te prie kran­ti­nių ne­pa­sie­kia­mas ne­ tgi pro­jek­ti­nis gy­lis. Da­lis kran­ti­ nių ap­skri­tai už­neš­ta. „Ka­pi­to­no tar­ny­bos at­sto­vai ma­ to, kas yra prie kran­ti­nių. Si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga, yra už­ne­ši­mai. Po žie­ mos jie bus dar di­des­ni. Uos­to di­ rek­ci­ja skel­bia va­ly­mo prie kran­

ti­nių kon­kur­sus, bet juo­se nie­kas ne­da­ly­vau­ja. Per ma­ži kie­kiai ir per ma­ži įkai­niai. Už­sie­nio kom­ pa­ni­joms neap­si­mo­ka siųs­ti tech­ ni­kos, o Lie­tu­vo­je nė­ra bend­ro­vių, ku­rios ga­lė­tų va­ly­ti są­na­šas prie kran­ti­nių“, – dės­tė uos­to ka­pi­to­ nas Ado­mas Alek­na. To­dėl ga­li bū­ti ir taip, kad užuo­t su­ma­ži­nus kli­ren­są – at­stu­mą tarp lai­vo ir dug­no, uos­to ka­pi­to­nui ga­ li tek­ti kai ku­rio­se vie­to­se dar pus­ met­riu koreguoti lai­vų grimz­lę. Šios pro­ble­mos spren­di­mo bū­ das vie­nas – pa­čiai Uos­to di­rek­ci­ jai įsi­gy­ti ne­di­de­lę žem­siur­bę, ku­ ri siurb­tų są­na­šas prie kran­ti­nių. Dau­gu­mos uos­to kom­pa­ni­jų va­ do­vai ti­ki­no, kad to­kiam žings­niui pri­tar­tų. Tiek L.Rim­kus, tiek KLAS­CO va­ do­vas Aud­rius Pau­ža, tiek „Klai­pė­ dos Smel­tės“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ri­man­tas Juš­ka, tiek „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Ar­nol­das Ši­lei­ka ti­ki­no, kad uos­te prie dau­ge­lio kran­ti­nių ga­li­ ma at­lik­ti ne­di­de­lį pa­pil­do­mą gi­li­ ni­mą. Tai uos­tui bran­giai ne­kai­nuo­ tų, ta­čiau efek­tas bū­tų di­džiu­lis. „Ga­lė­tu­me priim­ti „Post Pa­na­ max“ lai­vus ir iš kar­to uos­tas šok­ te­lė­tų į ki­tą ly­gį. Šian­dien tech­ni­ nės ga­li­my­bės tai lei­džia da­ry­ti. Te­rei­kia maž­daug pus­met­riu pa­ va­ly­ti prie kran­ti­nių ir gal dar 20– 30 cen­ti­met­rų uos­to ka­pi­to­nas su­ma­žin­tų kli­ren­są. Tuo­met di­ de­lius lai­vus ga­lė­tu­me krau­ti iki ga­lo. Vien dėl to, kad to ne­ga­li­me

Aud­rius Pau­ža:

Tu­ri­me iš­si­kel­ti sau tiks­lą ar­ti­miau­siu me­tu pa­siek­ti 13,5 met­ro grimz­lę. Kol ne­su­da­ro­me tech­ni­ nių są­ly­gų priim­ti di­ des­nius lai­vus, ga­li­ me tik džiaug­tis, kaip bro­liu­kai lat­viai sa­vo uos­tuo­se ge­rai dir­ba.

pa­da­ry­ti, jie plau­kia baig­ti krau­tis į Vents­pi­lį, taip iš Klai­pė­dos uos­ to iš­neš­da­mi kro­vi­nius“, – ti­ki­no A.Pau­ža. „Kom­pa­ni­jos yra la­bai suin­te­re­ suo­tos, kad toks gy­lis kaip ka­na­le bū­tų ir prie kran­ti­nių. Tai su­si­ję su di­des­niais kro­vi­nių srau­tais, lai­vais ir di­des­nė­mis uos­to pa­ja­mo­mis“, – svars­tė R.Juš­ka. Be pi­ni­gų vis­kas sto­vės


11

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 26, 2012

JŪRA Uk­rai­nos SGD

Po­mir­ti­nė jach­ta

Nus­kan­din­ti lai­vai

Uk­rai­na, ku­ri sta­tys SGD ter­mi­ na­lą, jau 2013 m. ru­de­nį Ode­sos sri­ty­je esan­čia­me Juž­nij uos­te pla­nuo­ja priim­ti pir­mą­jį du­jo­ve­ žį. Su­si­tar­ta su Tur­ki­ja, kad ši per mė­ne­sį Bos­fo­ro są­siau­riu pra­ leis 8 du­jo­ve­žius. Uk­rai­nos SGD ter­mi­na­lą, kaip ir Klai­pė­do­je, su­ da­rys plau­kio­jan­tis įren­gi­nys. Jis bus baig­tas 2015 me­tais.

Kom­piu­te­ri­nių tech­no­lo­gi­jų ge­ni­ jaus „App­le“ įkū­rė­jo Ste­ve’o Job­ so jach­ta pa­sta­ty­ta po jo mir­ties praė­jus dau­giau nei me­tams. 78 m il­gio ir 12 m plo­čio jach­ta sta­ ty­ta Olan­di­jos De Vries sta­tyk­lo­ je. Ji su­pro­jek­tuo­ta ir pa­sta­ty­ta pa­gal S.Job­so po­rei­kius. Šei­ma dar neap­sisp­ren­dė: iš­lai­kys lai­vą ar par­duos.

Pa­ra­dok­sas, kad vie­na gra­žiau­ sių Ru­si­jos vie­tų – Ava­čins­ko įlan­ka prie Kam­čiat­kos, kur ren­ gia­mos eks­kur­si­jos, yra ir la­biau­ siai už­terš­ta vie­ta. Čia nu­skan­ din­ta per 50 įvai­raus ti­po lai­vų, pra­de­dant ka­ri­niais ir bai­giant žve­jy­bi­niais. Įlan­ka pra­de­da­ma va­ly­ti, ke­lia­mas pir­ma­sis žve­jy­bi­ nis tra­le­ris „Svet­lij“.

­ti­žą pa­raiš­kų ir dėl ki­tų uos­to in­ves­ti­ ci­jų, nė­ra. Jei bus pi­ni­gų, pro­jek­ tai pa­ju­dės, o jei ne – vis­kas uos­ te sto­vės. 16,5 met­ro – to­li­ma atei­tis

Dar neat­li­kus uos­te gi­li­ni­mo prie kran­ti­nių iki 14,5–15 met­rų, jau pra­bil­ta ir apie 16–17 met­rų gy­ lius, tai yra to­kius, ku­rie da­bar­ti­ nia­me Klai­pė­dos uos­te bū­tų mak­ si­ma­liai leis­ti­ni. Ana­li­zuo­da­mi Klai­pė­dos uos­ to vys­ty­mą iki 2030 me­tų, jung­ti­ nės gru­pės „In­ros Lack­ner AG bei Ernst & Young Bal­tic“ eks­per­tai pra­bi­lo, kad jis per­spek­ty­vus bū­tų tik esant 16–17 met­rų gy­liui“. Tie pa­tys, o gal ir ki­ti eks­per­tai, ku­rie lai­mės kon­kur­są, ana­li­zuos, ką rei­kės da­ry­ti gi­li­nant Klai­pė­dos uos­tą iki 16–17 met­rų. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riaus Vy­tau­to Pau­laus­ko nuo­mo­ne, tiek da­bar vie­nu me­tu ne­rei­kė­tų iki 14,5–15 met­rų gi­lin­ti prie vi­sų uos­ to kran­ti­nių, tiek ir atei­ty­je iki 16– 16,5 met­ro ne­rei­kės gi­lin­ti prie vi­ sų kran­ti­nių. „Ma­nau, ma­ža ti­ki­my­bė, jog vie­ nu me­tu prie tos pa­čios kom­pa­ni­ jos sto­vės po ke­lis „Post Pa­na­max“ lai­vus. Pag­rin­di­nėms uos­to kro­ vos kom­pa­ni­joms rei­kės ne dau­ giau kaip po vie­ną 16,5 met­ro gy­lio kran­ti­nę. Jau da­bar re­konst­ruo­jant kran­ti­nes jos tu­ri bū­ti pri­tai­ko­mos 16,5 met­ro gy­liui. Uos­to di­rek­ci­ja to ne­ga­lės da­ry­ti, kai uos­te di­džiau­ sias leis­ti­nas gy­lis yra 14,5 met­ ro. Da­lį gi­lia­van­de­nių 16,5 met­ro kran­ti­nių sta­ty­bos iš­lai­dų tu­rė­tų pri­siim­ti ir uos­to kom­pa­ni­jos. Tos iš­lai­dos tu­rė­tų bū­ti kom­pen­suo­ ja­mos per že­mės nuo­mos leng­va­ tas“, – tei­gė V.Pau­laus­kas. Uos­to di­rek­ci­jos Inf­rast­ruk­tū­ros de­par­ta­men­to va­do­vas Vid­man­tas Paukš­tė aiš­ki­no, kad bus su­da­ry­ta eks­per­tų gru­pė, ku­ri ana­li­zuos si­ tua­ci­ją dėl uos­te ga­li­mų di­džiau­ sių gy­lių. Ta gru­pė ir nu­ma­tys 5–6 kran­ti­nes, prie ku­rių rei­kės di­ džiau­sių, tai yra 16,5 met­ro gy­lių. „Apie 16,5 met­ro gy­lį ak­tua­lu bus kal­bė­ti ne grei­čiau kaip po 5–6 me­ tų. Da­bar tu­ri­me pa­siek­ti tuos gy­ lius, ku­riuos ga­li­ma „pa­da­ry­ti“ grei­tai. Pus­met­riu didesnė grimz­ lė prie kran­ti­nių daug ką pa­keis­tų. Tam pa­siek­ti iš­lai­dos nė­ra di­de­lės, o efek­tas – ap­čiuo­pia­mas. Kol ne­ su­da­ro­me tech­ni­nių są­ly­gų priim­ti di­des­nius lai­vus, ga­li­me tik džiaug­ tis, kaip bro­liu­kai lat­viai sa­vo uos­ tuo­se ge­rai dir­ba. Tu­ri­me iš­si­kel­ti sau tiks­lą ar­ti­miau­siu me­tu pa­siek­ ti 13,5 met­ro lai­vų grimz­lę“, – šian­ die­nos uos­to gi­li­ni­mo ak­tua­li­jas su­ dė­lio­jo KLAS­CO va­do­vas A.Pau­ža.

Ener­ge­ti­nis sau­gu­ mas, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­ba nau­jo­jo Sei­mo dau­gu­mos ly­ de­rio ir prem­je­ro Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus pri­si­sta­ty­mo kal­bo­je Sei­me įvar­dyti kaip svar­biau­si ener­ge­ti­ kos prio­ri­te­tai. „„Pers­pek­ty­va: aiš­kė­ja, kad nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­

ba prie Kiau­lės Nu­ga­ros bus prio­ri­te­ti­nis pro­jek­tas. 

„Klai­pė­dos naf­tos“ nuo­tr.

Klai­pė­dos SGD ter­mi­na­las – ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ga­ran­tas Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pre­zi­den­tė pri­žiū­rės sta­ty­bą

Lie­tu­vo­je kei­čian­tis val­dan­čia­jai dau­gu­mai ku­rį lai­ką sklan­dė klau­ si­mas, ar to­liau bus sta­to­mas su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­las. Toks klau­si­mas jau bu­vo ke­lia­ mas 2011 me­tų lie­pą, kai „Klai­pė­ dos naf­tos“ ter­mi­na­le lan­kė­si ša­ lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Tuo­met ji tei­gė, kad po Sei­mo rin­ ki­mų, ne­prik­lau­so­mai, kas su­da­rys val­dan­čią­ją dau­gu­mą, su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­ na­las tu­rės bū­ti sta­to­mas. „Ma­no ka­den­ci­ja po Sei­mo rin­ki­mų dar ne­bus pa­si­bai­gu­si, to­dėl pri­žiū­ rė­siu, kad su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las bū­tų sta­to­mas“, – mi­nė­jo Pre­zi­den­tė. A.But­ke­vi­čius SGD ter­mi­na­ lo sta­ty­bą Klai­pė­do­je prie Kiau­lės Nu­ga­ros pa­va­di­no vie­nu prio­ri­te­ ti­nių Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos pro­jek­ tų. Tuo pat me­tu jis pra­ple­čia bū­ si­mo SGD ter­mi­na­lo veik­lą, o tai su­da­ry­tų ge­res­nes są­ly­gas jam at­ si­pirk­ti. „Tai yra pro­jek­tas nu­me­ris vie­ nas. Jis tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas kuo grei­čiau, bet bū­tų la­bai ge­rai, kad šis pro­jek­tas tap­tų re­gio­ni­niu pro­jek­tu ir bū­tų ga­li­ma jį įgy­ven­din­ti kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja. Ko­mer­ci­niu po­ žiū­riu Lie­tu­vai tai bū­tų daug nau­ din­giau“, – dės­tė A.But­ke­vi­čius. Šian­dien yra tik vie­nas klau­si­ mas: ar Lat­vi­ja ir Es­ti­ja no­rė­tų pa­ si­ten­kin­ti vien Klai­pė­dos uos­te esan­čiu ter­mi­na­lu? Gru­pei žur­na­lis­tų iš Klai­pė­ dos lan­kan­tis pas Es­ti­jos mi­nist­rą

pir­mi­nin­ką And­rų An­si­pą, jis tei­ gė, jog Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos už­sa­ky­ mu at­lie­ka­mas ty­ri­mas, ko­kia vie­ ta bū­tų ge­riau­sia re­gio­ni­niam du­jų ter­mi­na­lui. „Pro­jek­te da­ly­vau­ja ir Suo­mi­ja. Ti­kiuo­si, kad nau­din­ giau­sia re­gio­ni­nio SGD ter­mi­na­lo vie­ta bus pri­pa­žin­ta Es­ti­ja. Ta­čiau ne­ma­nau, kad šio ter­mi­na­lo vi­ siems už­teks. Atei­ty­je mū­sų re­gio­ ne kiek­vie­na­me uos­te, ku­ris no­rės bū­ti kon­ku­ren­cin­gas, lai­vams su SGD va­rik­liais rei­kės du­jų py­li­mo ter­mi­na­lų“, – ti­ki­no A.An­si­pas.

Juo­zas Au­gu­tis:

Du­jos Lie­tu­vai iš­liks la­bai svar­bios ir atei­ ty­je, to­dėl tu­ri­me grei­ čiau pa­sta­ty­ti SGD ter­mi­na­lą ir ma­žin­ ti pri­klau­so­my­bę nuo „Gazp­rom“ dik­ta­to.

Nuo­sek­lus tę­si­nys

Šiuo me­tu Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne, taip pat ir Suo­mi­jo­je, Lie­tu­va yra to­liau­siai pa­žen­gu­si SGD ter­mi­na­ lo sta­ty­bos link­me. Su­kur­tas tei­ si­nis pa­grin­das Lie­tu­vai ir ki­toms Bal­ti­jos ša­lims tu­rė­ti jū­ri­nį al­ter­ na­ty­vų du­jų tie­ki­mo šal­ti­nį, su­de­ rin­ti dau­gu­mą ter­mi­na­lo sta­ty­bos do­ku­men­tų, už­sa­ky­tas sta­ty­ti ir jau pra­dė­tas sta­ty­ti du­jų priė­mi­mo lai­vas, vyks­ta ran­gos kon­kur­sai dėl SGD ter­mi­na­lo priė­mi­mo pir­so sta­ ty­bos, ak­va­to­ri­jos ša­lia jo gi­li­ni­mo.

Kai tiek daug pa­da­ry­ta, bū­tų ne­ lo­giš­ka vis­ką neig­ti ir tar­si pra­dė­ ti da­ry­ti iš nau­jo. Bet­gi to nie­kas ir ne­sie­kia. Jau se­niai kal­ba­ma, kad SGD ter­mi­na­las Klai­pė­do­je pra­dės veik­ti 2014 me­tų pa­bai­go­je. Ti­kė­ ti­na, kad taip ir bus – 2014 me­ tų pa­bai­go­je į Klai­pė­dos uos­tą at­ plauks pir­ma­sis du­jo­ve­žis. Gal­būt bus da­ro­ma kas nors pa­pil­do­mai, kad Klai­pė­dos SGD ter­mi­na­las ga­ lė­tų ap­rū­pin­ti du­jo­mis ir Lat­vi­ją, Es­ti­ją. „Klai­pė­dos naf­ta“ jau ir da­ ro. Ji ana­li­zuo­ja, kaip su­skys­tin­to­ mis gam­ti­nė­mis du­jo­mis bū­tų už­ pil­do­mi lai­vai ne tik Klai­pė­dos, bet ir ap­lin­ki­niuo­se uos­tuo­se. A.But­ke­vi­čius pra­bi­lo apie tai, kad no­rint iš mū­sų uos­ta­mies­čio du­jas tiek­ti į Lat­vi­ją, rei­kė­tų pa­sta­ ty­ti pa­pil­do­mą du­jo­tie­kį iš Klai­pė­ dos į Kur­šė­nus Šiau­lių ra­jo­ne. Nuo Kur­šė­nų drie­kia­si du­jo­tie­kio li­ni­ ja į In­ču­kal­no du­jų sau­gyk­lą Lat­ vi­jo­je. Tai ga­lė­tų bū­ti da­ro­ma jau ne­tgi vei­kiant Klai­pė­dos SGD ter­mi­na­ lui. Mat pir­mai­siais jo veik­los me­ tais bū­tų prii­ma­ma apie mi­li­jar­ dą ku­bi­nių met­rų du­jų. Tas kie­kis bū­tų tie­kia­mas Lie­tu­vai. Po star­to įsi­bė­gė­jus du­jų ter­mi­na­lo pa­jė­gu­ mas ant­rai­siais ir vė­les­niais me­tais išaug­tų iki ke­tu­rių mi­li­jar­dų ku­bi­ nių met­rų. Tai vi­siš­kai pa­ten­kin­ tų Lie­tu­vos pi­ges­nių du­jų po­rei­kį ir iš da­lies ap­rū­pin­tų jomis Lat­vi­ ją ir Es­ti­ją. SGD kels sau­gu­mo ly­gį

Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ver­s i­te­ to ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­ tu­to Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ty­ri­mų cent­ro va­do­vas pro­fe­so­rius Juo­ zas Au­gu­tis ti­ki­no, kad da­bar Lie­

tu­vos ge­bė­ji­mas už­tik­rin­ti sta­bi­lų du­jų tie­ki­mą yra že­miau­sias tarp vi­sų ener­ge­ti­kos rū­šių ir ba­lan­ suo­ja ties kri­ti­ne ri­ba. Ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ly­gis yra že­ mas. Pa­gal 100 ba­lų ska­lę, Lie­tu­ vos ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ly­gis šiuo me­tu sie­kia apie 45 ba­lus. Že­mes­ nį ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ly­gį Eu­ro­ po­je tu­ri tik Bul­ga­ri­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Uk­rai­na ir Slo­va­ki­ja. SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ba apie 11 pro­c. pa­kel­tų Lie­tu­vos ener­ge­ti­ nio sau­gu­mo ly­gį. Ki­tos prie­mo­ nės, anot J.Au­gu­čio, bū­tų elekt­ros til­tai su Šve­di­ja ir Len­ki­ja (tai su­ da­ry­tų prie­lai­das pri­si­jung­ti prie Eu­ro­pos elekt­ros sis­te­mos), Vi­sa­ gi­no AE sta­ty­ba bei at­si­nau­ji­nan­ čių ener­ge­ti­kos šal­ti­nių in­ten­sy­ ves­nė plėt­ra. SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ba – ypač svar­bi. Šiuo me­tu Lie­tu­va už du­ jas mo­ka be­ne bran­giau­siai vi­so­ je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Nuo­lat kal­ ba­ma ir apie tai, kad rei­kia ma­žin­ti du­jų su­var­to­ji­mą. „Pas­tan­gos ma­ žin­ti gam­ti­nių du­jų var­to­ji­mą nie­ ko ne­duos. Nors du­jos ir yra bran­ gios, jos yra eko­lo­giš­kai šva­riau­sia ener­gi­jos rū­šis. Du­jų su­var­to­ji­mo da­lis Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­bo­ je iš­lie­ka ir bus aukš­ta. Du­jos Lie­ tu­vai iš­liks la­bai svar­bios ir atei­ty­ je. To­dėl tu­ri­me grei­čiau pa­sta­ty­ti SGD ter­mi­na­lą ir ma­žin­ti pri­klau­ so­my­bę nuo „Gazp­rom“ dik­ta­to“, – dės­tė J.Au­gu­tis. Jo nuo­mo­ne, tu­ri ma­žė­ti bend­ ra Lie­tu­vos per­ka­mų du­jų kai­na. Tai pa­siek­ti įma­no­ma tik pa­si­sta­ čius su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­lą – al­ter­na­ty­vų ša­lies ener­ge­t i­n į sau­g u­m ą stip­r i­n an­ tį ob­jek­tą.


12

pirmADIENIS, LAPKRIČIO 26, 2012

JŪRA

Pa­jū­riečių gy­ve­ni­mai ta­po me­no kū­ri­niu Gy­ve­ni­mas prie jū­ros žmo­gui pa­lie­ka iš­ skir­ti­nių žy­mių – su­for­muo­ja ki­to­kį mąs­ ty­mo bū­dą, dva­si­nes ver­ty­bes. Tuo įsi­ ti­ki­no pro­jek­to „Pa­sa­ko­ji­mai apie Bal­ti­ją“ (Tel­ling Bal­tic Sea) da­ly­viai. Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius

Šve­di­jos, Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Vo­kie­ ti­jos ir Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties me­ni­nin­kai įvai­rio­mis gy­ve­ni­miš­ko­ mis is­to­ri­jo­mis pa­ban­dė su­ras­ti tai, kas jun­gia tų ša­lių pa­jū­rio gy­ven­to­ jus. Pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui va­do­ vau­ja Šve­di­jos Karlsk­ro­nos tech­no­ lo­gi­jų ins­ti­tu­to me­no­ty­ri­nin­kė Li­sa Hal­lo­way-At­ta­way ir Len­ki­jos Laz­ nia šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro va­do­ vė Ag­niesz­ka Wa­lods­ko. Pro­jek­te da­ly­vau­ja at­sto­vai iš Laz­nios šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ ro (Gdans­kas), Ble­kin­gės liau­dies mu­zie­jaus bei Tech­no­lo­gi­jų ins­ti­ tu­to (Šve­di­ja), Ka­li­ning­ra­do me­nų aka­de­mi­jos (Ru­si­ja), Ros­to­ko me­nų ha­lės (Vo­kie­ti­ja) ir Šve­di­jos „Ste­na Fer­ry Li­ne“ kom­pa­ni­jos. Lie­tu­vai pro­jek­te at­sto­vau­ja Vil­niaus me­nų aka­de­mi­jos di­zai­no ka­ted­ros me­ni­ nin­kai ir Ni­dos me­ni­nin­kų ko­lo­ni­ ja (Ni­da Art Co­lo­ny, su­bdi­vi­sion of Vil­nius Aca­de­my of Arts). Pro­jek­tą pa­rė­mė Eu­ro­pos kul­tū­ ros pa­ra­mos fon­das, na­cio­na­li­niai fon­dai. Ne­ma­žai pi­ni­gų sky­rė kel­ tų lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Ste­na Fer­ry Li­ne“. Pro­jek­to me­tu su­rink­tų pa­sa­ ko­ji­mų pa­grin­du su­kur­tus me­no kū­ ri­nius nu­ma­ty­ta pri­sta­ty­ti 2013 me­tų pra­džio­je. Pa­sa­ko­ji­mus apie Lie­tu­vos bal­ti­jie­čių is­to­ri­jas su­rin­ko Jur­gi­ta Re­mei­ky­tė, Ir­ma Sta­nai­ty­tė, Da­rius Dap­ke­vi­čius ir Lau­ra Sta­siu­ly­tė. Už­ra­šy­ti dvi­de­šimt ke­tu­ri pa­sa­ ko­ji­mai. Apie sa­vo gy­ve­ni­mą at­vi­ra­vo Kur­ šių ne­ri­jos gi­ri­nin­kas Ge­di­mi­nas Dik­šas, moks­li­nin­kai Ga­li­na Gar­ na­ga (Kur­šių ma­rių ap­lin­kos ty­rė­ ja), pro­f. Ri­mas Že­roms­kis (Bal­ti­jos kran­tų ty­rė­jas), Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius (bio­lo­gas-moks­li­nin­kas), Ge­di­mi­ nas Gra­žu­le­vi­čius (pa­jū­rio paukš­ čių ste­bė­to­jas). Apie jū­ros gel­mė­se at­ras­tus anks­tes­nių lai­kų žmo­nių veik­los lie­ka­nų ty­ri­mus pa­sa­ko­ jo is­to­ri­kai, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gai po­van­de­ni­nin­kai Ind­rė Šim­ku­tė ir Klai­das Per­mi­nas. Apie sa­ve po­ri­no žve­jai Al­fon­sas Kau­ nec­kas ir Leo­nas Lau­ri­na­vi­čius, lai­vų sta­ty­ba už­sii­man­tys Au­re­li­jus Ar­mo­na­vi­čius ir Al­gir­das Staš­ke­

vi­čius bei ke­liau­to­jas And­rius Var­ nas. Įk­vė­pi­mo ir kū­ry­bos šal­ti­nius at­sklei­dė jū­rų ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­ le­ris. Tu­ri­nin­gą gy­ve­ni­mą vaiz­džiai pa­tei­kė aš­tuo­nias­de­šim­ties me­tų Juodk­ran­tės žve­jė Ka­zi­mi­ra Ge­no­ vai­tė Nor­vy­die­nė. Ji pri­si­mi­nė, kad žve­jo­ti ant Kur­ šių ma­rių ei­da­vo vie­na. „Tik su grąž­tu man ne­si­se­ka eke­ tės iš­gręž­ti, – aš per ma­ža, man ne­ si­se­ka pa­spaus­ti nie­kaip, jė­gos nė­ra taip aukš­tai ran­ką iš­kė­lus. Tai pa­ siim­da­vau to­kį kirs­tu­ką, sa­vo įran­ kius vi­sus ir – ant le­do. Pa­ma­tau švie­sas pa­kran­tė­je, ta­da pa­rei­nu. Vie­ną­syk pa­rė­jau iš šeš­to ki­lo­met­ ro pės­tu­te, dar bu­vau „vei­lo­ki­nius“ ba­tus ap­si­mo­vus, o van­duo pa­ki­lo, sro­vė at­si­su­ko, ant le­do bu­vo jau 10 cm van­dens – vi­sos ko­jos šla­pios, ne­bė­jau ant­rą die­ną jau žve­jo­ti“, – po­ri­no K.G.Nor­vy­die­nė. 1957 me­tais Ni­do­je gi­męs lai­vų sta­ty­to­jas ir lai­vi­nin­kas Zigf­ri­das Kai­rys pri­si­mi­nė gū­džius so­viet­ me­čio lai­kus. „Ta­ry­bi­niais lai­kais bu­vo sun­ku išei­ti į jū­rą. Žie­mą pa­duo­da­vai do­ ku­men­tus, o pa­va­sa­rį dar neaiš­ku, ar ta­ve iš vi­so iš­leis į jū­rą, į Ta­ry­bų Są­jun­gos van­de­nis dar tik. O į už­ sie­nį iš­trūk­ti iš­vis bu­vo di­de­lis da­ ly­kas. Pir­mą kar­tą iš­plau­kė­me į Brė­ me­ną 1998 m. su ma­ma, jai 70 me­tų jau ta­da bu­vo. Aš pir­mą­kart ma­mos se­se­ris ma­čiau, o jos bu­vo ne­si­ma­tę 46 me­tus“, – pa­sa­ko­jo Z.Kai­rys.

„„Kū­rė­jai: Lie­tu­vos bal­ti­jie­čių is­to­ri­jas su­rin­ko J.Re­mei­ky­tė, I.Sta­nai­ty­tė, D.Dap­ke­vi­čius ir L.Sta­siu­ly­tė. 

Lie­tu­vos pa­jū­rio gy­ven­to­jų is­to­ ri­jos, įra­šai ir nuo­trau­kos bus per­ duo­ti Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jui ir ki­tų ša­lių kul­tū­ri­nės at­min­ties sau­go­ji­ mo įstai­goms. Lie­tu­vių is­to­ri­jos skelb­tos in­ ter­ne­to sve­tai­nė­je (http://ttb.art­ li­n e-south­b al­t ic.eu/category/ fragments-of-stories/page/9/). In­ter­viu su lie­tu­viais pa­teik­ti lie­ tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis. Šia­me in­ter­ne­to pus­la­py­je ga­li­ma per­skai­ty­ti ir ki­tų ša­lių Bal­ti­jos pa­ jū­rio gy­ven­to­jų is­to­ri­jas, pa­ma­ty­ti gy­ve­na­mo­je ar dar­bi­nė­je ap­lin­ko­je įam­žin­tus pa­jū­rio gy­ven­to­jus. Pro­jek­to vyk­dy­mo me­tu su­kur­ta sve­tai­nė bus pa­pil­dy­ta jū­ros, uos­tų, lai­vų, vė­jo ir ban­gų mū­šos gar­sais.

„„Po­mė­gis: ar­cheo­lo­gai po­van­de­ni­nin­kai I.Šim­ku­tė ir K.Per­mi­nas.

„Art­li­ne-south­bal­tic.eu“ nuo­tr.

Lie­tu­vos pa­jū­rio gy­ven­to­ jų is­to­ri­ jos, įra­šai ir nuo­trau­ kos bus per­duo­ti Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jui.

„„Pra­gy­ve­ni­mas: Kur­šių ma­rių žve­jys A.Kau­nec­kas.

„„Įvy­kis: ke­liau­to­jui A.Var­nui Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pakliu­vo lai­mi­kis.

Tri­le­riuo­se – šiuo­lai­ki­niai pi­ra­tai Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­si­ro­do vis dau­giau me­ni­nių fil­ mų, pa­rem­tų tik­rais įvy­kiais, ku­ rie su­si­ję su So­ma­lio pi­ra­tais.

„„Kū­ri­nys: kad­ras iš da­nų fil­mo „A Hi­jac­king“ (Kap­rin­gen) apie šiuo­lai­

ki­nius pi­ra­tus. 

„Filmz.dk“ nuo­tr.

Šiais me­tais Da­ni­jo­je bu­vo su­kur­tas tri­le­ris „A Hi­jac­king“ (Kap­rin­gen). Jo re­ži­sie­rius To­bias Lind­holm. Jį ke­ti­na­ma pri­sta­ty­ti Lon­do­ no ki­no fil­mų fes­ti­va­ly­je, o 2013 me­tais pra­si­dės jo pa­sau­li­nis de­ monst­ra­vi­mas. Ti­ki­ma­si, kad fil­mas su­lauks pri­ pa­ži­ni­mo, nes pi­ra­ta­vi­mas XXI am­

žiu­je yra itin ak­tua­li pro­ble­ma. Fil­mas „A Hi­jac­king“ (Kap­rin­ gen) re­mia­si tik­ru įvy­kiu. 2008 m. Da­ni­jos kom­pa­ni­jos „Clip­per Group“ lai­vą „CEC Fu­tu­ re“ už­puo­lė pi­ra­tai. Iš 13 įgu­los na­ rių 8 jū­ri­nin­kai bu­vo iš Ru­si­jos. Šio lai­vo iš­lais­vi­ni­mo epi­zo­das – sa­vo­tiš­ka sėk­mės is­to­ri­ja. „Clip­ per Group“ pa­si­sten­gė, kad vi­si jū­ ri­nin­kai, iš­lais­vin­ti po už­puo­li­mo, grįž­tų na­mo, jiems bu­vo su­mo­kė­ta vis­kas, kas pri­klau­sė. Ak­cen­tuo­ta, kad lai­vo sa­vi­nin­kas pa­si­ro­dė la­bai pa­do­rus, su jū­ri­nin­kais bu­vo su­da­ ry­ti tin­ka­mi kont­rak­tai.

Tri­le­ris „A Hi­jac­king“ (Kap­rin­ gen) jau su­lau­kė ir kri­ti­kos. Pri­pa­ žįs­ta­ma, kad fil­mas pa­sta­ty­tas ge­ rai, jo siu­že­tai rea­lis­tiš­ki, įdo­mūs. Ta­čiau iš­ky­la pa­grin­di­nis klau­si­ mas – koks to­kio fil­mo su­kū­ri­mo tiks­las? Fil­mo siu­že­tas yra apie tai, kaip So­ma­lio pi­ra­tai aki­mirks­niu už­ gro­bia lai­vą ir jo įkai­tais lai­ko įgu­ lą maž­daug pus­me­tį. Fil­me su­kur­ta psi­cho­lo­gi­nė įtam­ pa, pa­ro­dy­ti pa­sau­lį te­ro­ri­zuo­jan­ tys so­ma­lie­čiai ir nuo jų ken­čian­tys eu­ro­pie­čiai – ne tik įgu­los na­riai, bet ir jų šei­mos.


13

pirmADIENIS, lapkričio 26, 2012

pasaulis Pa­si­ti­ki ­ sa­vi­mi

Tra­giš­kas ­ gais­ras

Griež­tins ­ baus­mes

Pa­les­ti­nos pre­zi­den­tas Mah­ mou­das Ab­ba­sas sakė esan­ tis „vi­siš­kai pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi“ prie­š mėgin­da­mas už­tik­rin­ ti Pa­les­ti­nai aukš­tesnį sta­tusą Jung­tinė­se Tau­to­se (JT). Šiuo me­tu Pa­les­ti­na JT tu­ri stebė­to­ jos sta­tusą ir ne­lai­ko­ma vals­ty­ be. Pa­les­ti­nie­čiai no­ri įgy­ti vals­ tybės, bet ne JT narės sta­tusą.

Po gais­ro dra­bu­žių fab­ri­ke Bang­la­de­šo gelbė­to­jai ra­do 109 la­vo­nus. Likę gy­vi žmonės pa­sa­ko­jo, kad pa­ni­kos apim­ti dar­buo­to­jai, dau­giau­sia mo­te­ rys, be­vil­tiš­kai mėgi­no ištrūk­ti iš fab­ri­ko šok­da­mi pro pa­sta­to lan­gus. Bang­la­de­šas dėl pi­gios dar­bo jėgos yra pa­sau­li­nis dra­ bu­žių ga­my­bos cent­ras.

Ru­si­jos prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas pa­reiškė, kad už eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus rei­kia baus­ti griež­čiau. Pa­sak D.Med­ve­de­vo, už vai­ra­vimą išgė­rus rei­kia ne tik pa­di­din­ti pi­ni­gi­nes bau­das, bet ir nu­ma­ ty­ti ma­žiau­sią laisvės at­ėmi­ mo ter­miną – 5 me­tus, o aukš­ čiau­sią ribą pa­kel­ti iki 15 metų.

Is­pa­ni­jai il­gai te­ko kęsti baskų se­pa­ra­ tistų iš­puo­lius. Da­ bar iššūkį Mad­ri­dui pa­si­rengę mes­ti ka­ ta­lo­nai. Tie­sa, ne su gink­lais ran­ko­se, o žings­niuo­da­mi prie bal­sadė­žių.

„„Nuo­monė: eks­per­tai ma­no, kad ka­ta­lonų gra­si­ni­mai at­si­skir­ti nuo Is­pa­ni­jos – ne­realūs. 

AFP nuo­tr.

Ku­riuo ke­liu pa­suks Ka­ta­lo­ni­ja? Ki­vir­čai su Mad­ri­du

Ka­ta­l o­n i­jos ne­p rik­l au­so­mybės klau­si­mas – ašt­rus. Su eko­no­mi­ kos kri­ze be­si­gru­mian­ti ša­lis pa­na­ šios po­li­tinės krizės ne­regė­jo nuo pat ge­ne­ro­lo Fran­cis­co Fran­co mir­ ties 1975 m. Ka­ta­lo­ni­ja – vie­nas tur­tin­giau­sių Is­pa­ni­jos re­gionų, ta­čiau jo gy­ven­ to­jai skęsta sko­lo­se. Pa­sak jų, sko­ los smau­gia, nes cent­rinė vy­riau­ sybė re­gioną ap­va­ginė­ja. Mad­ri­das at­ker­ta, kad tai – me­las, o ša­lies sie­nos per­brai­žo­mos ne­bus. Ka­ta­lo­ni­jos vy­riau­sybė kal­ti­na Mad­ridą, kad iš re­gio­no su­ren­ka­ ma dau­giau mo­kes­čių, ne­gu vėliau grąži­na­ma, ir tei­gia, kad šis skir­tu­ mas yra 16 mlrd. eurų per me­tus. Ka­ta­lo­ni­jos va­do­vas Ar­tu­ras Ma­sas ne sykį rei­ka­la­vo iš Is­pa­ni­jos prem­ je­ro Ma­ria­no Ra­joy di­des­nių tei­sių tvar­ky­ti re­gio­no mo­kes­čius. Ka­dan­gi nuo­laidų iš­si­derė­ti ne­ pa­vy­ko, jis ir pa­skelbė pir­ma­lai­kius rin­ki­mus.

Be­je, vie­nas Ka­ta­lo­ni­jos kai­me­ lis nu­sprendė ne­lauk­ti re­fe­ren­du­ mo. Kai­mo vald­žia liovė­si siun­tu­si mo­kes­čius tie­siai į Mad­ridą – per­ ve­da juos Bar­se­lo­nai. Šia­m e kai­m e gy­ve­n an­t is 61 metų ūki­n in­kas Jo­se­pas Ca­sas džiaugė­si: „Nie­ka­da ne­si­jau­čiau esan­tis is­pa­nas. Esu ūki­nin­kas, todėl ži­nau, kad rei­kia sėti, – o ta­da ma­ty­si­me, kas nors už­derės ar ne.“ Ki­ta ver­tus, svar­bu tai, kad be­ veik kas penk­tas Ka­ta­lo­ni­jo­je gy­ ve­nan­tis žmo­gus kilęs ne iš šio re­gio­no, tad nu­spėti šių žmo­nių pa­si­rin­kimą sun­ku. Va­kar mi­li­jo­nai ka­ta­lonų žy­gia­vo prie bal­sadė­žių – Ka­ta­lo­ni­jo­je vy­ ko pir­ma­lai­kiai vie­tos vald­žios rin­ ki­mai.

Re­fe­ren­du­mas yra tei­siš­kai pri­va­lo­mas, bet jo re­zul­ta­tas – ne.

Se­pa­ra­tis­tai ne­pa­si­duo­da

Re­gio­no vy­riau­sybės am­bi­ci­jos tap­ti sa­va­ran­kiš­ka vals­ty­be galbūt būtų rea­lis­tiš­kos, jei ne Ka­ta­lo­ni­ jos sko­los, ku­rių, re­gis, be tos pa­ čios cent­rinės vald­žios pa­ra­mos ga­li ne­pa­vyk­ti grąžin­ti. Bend­ros nuo­monės nėra ir vi­ suo­menė­je. Apk­lau­sos ro­do, kad 46 pro­c. ka­ta­lonų pa­sa­kytų „taip“ ne­prik­lau­so­my­bei, o prie­š būtų apie 42 pro­c. Tie­sa, už ne­prik­lau­so­mybę bal­ suotų dau­giau kai­mo gy­ven­to­jai, o pa­lai­kan­tys glaud­žius vers­lo san­ty­ kius su Is­pa­ni­ja pa­si­sa­kytų prie­š.

Da­bar­ti­nis re­gio­no pre­zi­den­tas A.Ma­sas pa­žadė­jo, kad jei laimės rin­ki­mus, su­rengs re­gio­ne re­fe­ren­ dumą dėl sa­va­ran­kiš­ku­mo. Tie­sa, ki­tos Ka­ta­lo­ni­jos par­ti­jos ne­prik­lau­so­mybės idė­jos ne­pa­lai­ ko, ta­čiau A.Ma­sas, kaip ma­no­ma, su­rinks ne­ma­žai balsų. Ta­č iau Is­pa­n i­jos prem­je­ras M.Ra­joy per­spėjo, kad žlug­dys re­ fe­ren­dumą, nors tai, pa­sak jo, prie­ šta­rautų svei­kam pro­tui. Be to, Mad­ri­das per­spėjo, kad vy­riau­ sybė, jei­gu pri­reiktų, ga­li pa­si­nau­

do­ti na­cio­na­linės kons­ti­tu­ci­jos nu­ ma­ty­to­mis ga­lio­mis. Vis­gi ne­prik­lau­so­mybės ša­li­nin­ kai stiprūs. Prieš pat rin­ki­mus Bar­ se­lo­no­je vy­ko mi­tin­gas, per kurį 18 tūkst. žmo­nių vie­nu bal­su skan­ da­vo: „Nep­rik­lau­so­mybė!“ „Mes ne­sa­me Is­pa­ni­jos vals­tybės va­sa­ lai, – rėžė mi­tin­guo­to­jas 56 metų A.Ma­sas. – Kovėmės su ar­mi­jo­mis, ko­vo­jo­me su dik­tatū­ro­mis, įveikė­ me ne­sėkmes ir da­bar esa­me gy­vi, mūsų kultū­ra gy­va, mūsų kal­ba gy­ va, mūsų tau­ta gy­va.“

Dvi­gu­bas žai­di­mas?

Vis dėlto ana­li­ti­kai įta­ria, kad A.Ma­sas žaid­žia dvi­gubą žai­dimą. Esą kalbė­da­mas apie ne­prik­lau­so­ mybę jis tik ban­do laimė­ti po­li­ti­nių taškų, nors pui­kiai su­vo­kia, kad at­ si­skyręs nuo Is­pa­ni­jos jo re­gio­nas bank­ru­tuotų. „Net­gi A.Ma­sas at­ro­do at­sar­gus, rei­ka­lau­da­mas vi­siš­kos re­gio­no au­to­no­mi­jos, – pa­brėžė eks­per­tai Blan­ka Ko­le­ni­ko­va ir Rajas Ba­dia­ ni. – To­kios per­spek­ty­vos iš­ties at­ vertų Pan­do­ros skry­nią, įskai­tant kons­ti­tu­cinę krizę Is­pa­ni­joj, ga­ limą su­ve­re­nu­mo sie­kių išp­li­timą į ki­tus pe­ri­fe­ri­nius re­gio­nus, smūgį Is­pa­ni­jos vie­šie­siems fi­nan­sams. Be to, ky­la klau­simų, ar ka­ta­lonų vals­ tybė, ku­ri gy­vuotų ša­lia Is­pa­ni­jos ir pri­klau­sytų ES, būtų gy­vy­bin­ga.“ Bet Mi­gue­lis Me­di­na, pa­tarė­jas Ka­ta­lo­ni­jos par­la­men­te, at­sakė: „Re­fe­ren­du­mas yra tei­siš­kai pri­ va­lo­mas, bet jo re­zul­ta­tas – ne.“ Be to, jis pri­dūrė, kad jei Is­pa­ni­ ja ban­dytų blo­kuo­ti re­fe­ren­dumą, „tai galėtų pa­ska­tin­ti ka­ta­lo­nus

skelb­ti vie­na­ša­lišką ne­prik­lau­so­ mybę“. Ar Ka­ta­lo­ni­jos po­li­ti­kai tam pa­ si­ruošę? Įdo­mu tai, kad anks­čiau A.Ma­so va­do­vau­ja­ma na­cio­na­lis­ tinė koa­li­ci­ja – Kon­ver­gen­ci­jos ir sąjun­gos par­ti­ja – bu­vo nuo­sai­kio­ji jėga, o re­gio­no ly­de­ris uo­liai veng­ da­vo žod­žio „ne­prik­lau­so­mybė“. Ne­nuos­ta­bu, kad ka­ta­lonė Móni­ca

Mo­ril­las pa­brėžė, jog re­gio­no ne­ prik­lau­so­mybės klau­si­mas jai pa­ na­šus į „dūmų už­dangą“. „Ma­nau, kad jie (Ka­ta­lo­ni­jos vald­žia) su mu­mis žaid­žia“, – sakė mo­te­ris. Tie­sa, ji pri­dūrė, kad ne­ ga­li­ma im­ti to, kas pri­klau­so Ka­ta­ lo­ni­jai: „Aki­vaiz­du, tai ska­ti­na ne­ prik­lau­so­mybės judė­jimą.“ BNS, AFP, BBC inf.

Baskų se­pa­ra­tis­tai skirs­to­si „„Is­pa­ni­jos Bas­ki­jos re­gio­no se­pa­

sta­rai­siais me­tais pra­ra­do baskų pa­ ra­tistų or­ga­ni­za­ci­ja ETA pa­skelbė, ramą. Praė­ju­siais me­tais or­ga­ni­za­ci­ja kad ke­ti­na iš­for­muo­ti sa­vo pa­jėgas pa­skelbė su­de­dan­ti gink­lus. ir derė­tis su Prancū­zi­jos bei Is­pa­ni­jos „„Tie­sa, ETA pa­brėžė, jog už or­ga­ni­za­ vy­riau­sybė­mis. ci­jos iš­for­ma­vimą norėtų, kad kai ku­ „„ETA 45 me­tus ko­vo­jo už Bas­ki­jos rie ETA ko­vo­to­jai būtų per­kel­ti į kalė­ re­gio­no ne­prik­lau­so­mybę, ta­čiau pa­ ji­mus ar­čiau gimtųjų vietų.

Fak­tai apie Ka­ta­lo­niją „„Re­gio­nas bu­vo su­sie­tas su

Is­pa­ni­ja nuo pat sim­bo­li­nio ka­ta­lonų tau­tos gi­mi­mo, kai ka­ra­lienė Iza­belė I Ka­ta­likė ir ka­ra­lius Fer­di­nan­das II Ka­ta­ li­kas, taip pat valdęs Ka­ta­lo­ niją, su­si­tuokė 1469 m. „„7,5 mln. gy­ven­tojų tu­rin­ti

Ka­ta­lo­ni­ja su­ku­ria dau­giau nei penk­t a­d alį Is­p a­n i­j os bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), jos eks­por­tas su­da­ro ket­vir­ta­dalį ša­lies eks­por­to. „„ Ka­ta­lo­ni­ja tu­ri 44 mlrd. eurų skolų, ku­rios su­da­ro penk­ta­dalį jos BVP, o

anks­čiau šiais me­tais re­gio­no vald­žia bu­vo pri­vers­ta pa­pra­šy­ti dau­giau nei 5 mlrd. eurų, kad įvyk­dytų fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.


14

pirmadienis, lapkričio 26, 2012

sportas Sporto telegrafas

Futbolas. Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate sužaistos antrojo turo rungtynės. Lengviausias pergales šventė „Klaipėdos universiteto“ ir „Klarksono-Plikių“ futbolininkai. Studentai 12:1 sutriuškino antrą nesėkmę patyrusią „Kretingos“ ekipą, o Plikių penketukas 8:3 nugalėjo „Nauticos“ žaidėjus. Du susitikimai baigėsi dviejų įvarčių skirtumu. Pirmą pergalę iškovojusi „Klaipėdos policija“ 5:3 palaužė „Vakarų Baltiją“, o „Baltai“ 6:4 paguldė ant menčių „AMG-Titaniko“ vyrus. Atkakliausiai vyko varžybos tarp lygos senbuvės „Kruopos“ ir joje debiutavusios LCC ekipos. Pergalę, antrąją čempionate, išplėšė „Kruopa“ – 2:1. Po 6 taškus turi trys ekipos – „Klaipėdos universitetas“, „Klarksonas-Plikiai“ ir „Kruopa“, 4 – „Klaipėdos policija“, po 3 – „Baltai“ ir „Vakarų Baltija“, 1 – „Nautica“. Nė taško pirmenybėse dar nepelnė LCC, „AMG-Titanikas“ ir „Kretinga“. Trečiadienį 20.30 val. Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai susitiks su LCC komanda. Po šių rungtynių 21.30 val. į aikštelę išbėgs „Baltų“ ir „Kretingos“ ekipos. Rezultatyvumas. Iš NBA rungtyniaujančios Hjustono „Rockets“ komandos į dukterinę Hidalgo „Rio Grande Valley Vipers“ ekipą, kovojančią žemesnėje – NBDL lygoje, išsiųstas 22-ejų Donatas Motiejūnas sužaidė antrąsias rungtynes. Hidalgo ekipa namuose 113:102 nugalėjo „Bakersfield Jam“ penketuką. D.Motiejūnas pelnė 17 taškų. Tai buvo pirmoji „Vipers“ pergalė čempionate. Šeštadienį lietuvio komanda tai pačiai „Bakersfield Jam“ pralaimėjo 113:115. Tame susitikime D.Motiejūnas per 36 min. pelnė net 31 tašką. Antausis. Trečią pralaimėjimą Ispanijos futbolo čempionate patyrė nugalėtojo titulą ginantis Madrido „Real“ (26 taškai) klubas, svečiuose 0:1 (0:1) turėjęs pripažinti į penktąją poziciją paki-

lusių „Real Betis“ (22 taškai) futbolininkų pranašumą. Pirmaujanti „Barcelona“ vakar Valensijoje žaidė su „Levante“ komanda. Pergalės atveju katalonai karališkąjį klubą lenktų net 11 taškų. Siekis. Buvęs „Barcelonos“ futbolo klubo treneris Josepas Guardiola pasiryžęs laukti pusantrų metų, kad taptų „Manchester United“ ekipos vairininku. Anot spaudos, Londono „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius neturėtų puoselėti vilčių po šio sezono prisivilioti tituluotą strategą, nes svajoja treniruoti „raudonųjų velnių“ klubą. Prieš kelias savaites J.Guardiola buvo susitikęs su dabartiniu „Man Utd“ dirigentu Alexu Fergusonu ir derino ateities planus. Jei škotas nuspręs po šio sezono nebaigti karjeros, J.Guardiola pasiryžęs laukti iki 2014 metų vasaros. Reakcija. Maskvos „Spartak“ klubo vadovai po triuškinamo pralaimėjimo „Dinamo“ ekipai 1:5 iš vyriausiojo trenerio pareigų atleido buvusį „Valencia“ vairininką Unai‘ų Emery. Ispanas prie Rusijos sostinės ekipos vairo stojo prieš pusę metų. Per šį laiką klubo vadovams įtikti nesugebėjo ir po šeštadienio nesėkmės buvo atleistas. „Spartako“ ekipa savaitės viduryje Maskvoje buvo patyrusi dar vieną triuškinamą pralaimėjimą, kai 0:3 nusileido „Barcelonos“ vienuolikei. Suklupo. Pirmą nesėkmę po penkių pergalių iš eilės Latvijos krepšinio čempionate patyrė bei lyderio poziciją prarado Ramūno Butauto treniruojamas Rygos VEF klubas su Antanu Kavaliausku ir Donatu Zavacku. Namuose rygiečiai 74:80 turėjo pripažinti „Ventspils“ (5 pergalės ir 1 pralaimėjimas) krepšininkų, kurie ir tapo lyderiais, pranašumą. D.Zavackas pelnė 5 taškus, po krepšiais atkovojo 3 kamuolius, A. Kavaliauskas rungtynėms nebuvo registruotas.

„„Gynyba: prie baudų aikštelių tarp žaidėjų vyko vyriškos kovos. 

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ukrainiečiai – įveikti „Dragūno“ vyrai Europos rankinio „Iššūkio“ taurės turnyro pirmosiose antrojo etapo rungtynėse padarė mažą stebuklą – 27:22 įveikė daugkartinius Ukrainos čempionus – Zaporožės ZTR rankininkus.

„„Strategas: A.Juškėnas, ragindamas auklėtinius, atidavė visas jėgas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pergalė būtų buvusi dar įspūdingesnė, jei Artūro Juškėno auklėtiniams būtų pavykę išsaugoti 10 įvarčių skirtumą, kurį buvo įgiję antrajame kėlinyje. Vyresnio amžiaus sporto mėgėjai prisimena Sovietų Sąjungos čempionate su Kauno „Granitu“ kovojusią Zaporožės ZII komandą. 1983-iaisiais ji iškovojo Senojo žemyno EHF taurę, po dvejų metų taip pat pateko į šio turnyro finalą, tačiau jame suklupo. Ukrainiečiai yra tapę SSRS pirmenybių vicečempionais, šešis kartus iškovojo bronzos medalius. 1992 metais, kai ėmė remti Zaporožės transformatorių gamykla, klubas pakeitė pavadinimą – tapo ZTR. Per 20 metų zaporožiečiai net 14 kartų tapo nacionalinio čempionato nugalėtojais, 4 sykius pasidabino sidabro medaliais, du – bronzos. Tad nebuvo sezono, jog ZTR žaidėjai nebūtų tapę prizininkais. 2011–2012 metų pirmenybėse klaipėdiečių varžovai buvo treti. Tai, matyt, įžeidė klubo vadovų ambicijas. Rudenį prasidėjusiame Ukrainos čempionate ZTR ran-

kininkai laimėjo visas devynerias rungtynes ir yra vienvaldžiai lyderiai. Zaporožės komanda susitikime su lietuviais favorite buvo ne vien pagal titulus. Joje nemažai tituluotų žaidėjų, pranokstančių klaipėdiečius ne tik meistriškumu, bet ir fiziniais duomenimis. Retas varžovas buvo žemesnis nei 185 cm, o Klaipėdos ekipoje tokių vyrų – vos vienas kitas. Rungtynių pradžia nugąsdino gausiai susirinkusius žiūrovus. Kiekviena svečių ataka baigdavosi taikliu metimu. Po 10 min. ZTR išsiveržė į priekį 6:3. Laimė, klaipėdiečiams pavyko sustabdyti galingą ukrainiečių puolimo mašiną. Tai buvo ne vien ties 6 m plušusių žaidėjų, bet ir vartininko Aisčio Pažemecko nuopelnas. Sutrikę svečiai nežinojo, kaip pažaboti įsibėgėjusius „dragūnus“, kurie po pirmojo kėlinio pirmavo net 14:9. Antroje dalyje klaipėdiečiai nemažino tempo. 35-ąją min. šeimininkai pirmavo 17:10, vėliau 21:13 (40 min.). 48-ąją min. švieslentėje žibėjo neįtikėtinas rezultatas – 24:14. Tačiau tokiai persvarai įgyti uostamiesčio žaidėjai išeikvojo pernelyg daug jėgų. Patyrę varžovai įvartis po įvarčio tirpdė skirtumą.

Nuaidėjus finalinei sirenai, skelbiančiai klaipėdiečių pergalę 27:22, daugelis žiūrovų svarstė, ar užteks tokios persvaros prieš atsakomąsias varžybas, vyksiančias gruodžio 1 dieną Zaporožėje. Anot A.Juškėno, pergalę lėmė klaipėdiečių pasiaukojamas darbas ginant vartus. „Buvome išstudijavę varžovų žaidimą ir juos pribloškėme savo gynyba. Tai labai svarbi pergalė. Įveikti tokio lygio varžovus – puikus laimėjimas. Sieksime Ukrainoje sužaisti mums teigiamu rezultatu“, – sakė strategas. Varžovų treneris Viačeslavas Didušenka neslėpė, kad tikėjosi visai kitokios rungtynių baigties. „Klaipėdiečiai mus nustebino. Tikimės namie pasiekti revanšą“, – lakoniškas buvo svečių specialistas.

Rungtynių statistika „Dragūnas” – ZTR 27:22 (14:9). B.Petreikis 7, J.Truchanovičius 6, G.Juška 5, K.Stropus, E.Vorobjovas po 3, T.Stankevičius 2, G.Vaitkus 1/A.Gančevas 8, M.Karamiševas 6, D.Turčenka 3, L.Konstantinovas 2, O.Zotovas, I.Proninas, M.Krivčikovas po 1.


23

pirmadienis, lapkričio 26, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gruodžio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Aptardamas požiūrį į vertybes, nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Jautis (04 21–05 20). Daug ginčysitės. Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone arba sunkiai bendrausite. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui – paburbuliuokite savyje ir nusiraminkite. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22) Galimi konfliktai. Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Liūtas (07 23–08 23). Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas šiandien – aukščiausios prabos auksas, o jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sunki diena taps tikrai puiki. Mergelė (08 24–09 23). Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia pasirinkti tinkamas ir aktualias temas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Svarstyklės (09 24–10 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Sekite savo mintis – šiandien tai svarbu. Skirkite laiko kultūriniams renginiams. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą. Šaulys (11 23–12 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Ožiaragis(12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip manėte. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vandenis(01 21–02 19). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Bibliotekoje skambės medinių pučiamųjų muzika Šįvakar Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje vyks pučiamųjų kvinteto NOVA.LT koncertas.

Muzikuos Eglė Juciūtė-Matelienė (fleita), Viktoras Palejus (obojus), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Julius Klimavičius (fagotas) ir Indrė Krikščiūnaitė (valtorna). Koncerto programoje skambės Algimanto Bražinsko, Antono Reicho, Samuelio Barberio, Jozefo Haydno bei Andrejaus Rubtsovo kūriniai. Medinių pučiamųjų kvintetas NOVA.LT savo kūrybinę veiklą pradėjo 2007 m. Jo nariai susibūrė studijuodami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur kamerinio ansam-

blio muzikavimo mokėsi profesoriaus Juozo Rimo klasėje. Ansambliečiai muzikuoja ir kaip solistai, yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Kvintetas aktyviai reiškiasi Lietuvos muzikiniame gyvenime. Ne tik akademinėje aplinkoje. Šiemet jis laimėjo trečiąją vietą tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Muzikinė akvarelė“. Dabar NOVA.LT ruošiasi XII tarptautiniam Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursui. O lapkričio 26 d. 17 val. šis gabių jaunų muzikantų ansamblis gros I.Simonaitytės bibliotekoje Klaipėdoje. Koncertas – nemokamas.

„„Kvintetas: prieš penkerius metus į NOVA.LT susibūrė penki Lietuvos muzikos ir teatro

„Klaipėdos“ inf.

NOVA.LT archyvo nuotr.

akademijos auklėtiniai. 


Orai

Šią savaitę Lietuvoje laukiama drėgnų ir šiltų orų. Sinoptikai prognozuoja, kad daugelyje rajonų lis kasdien, oro temperatūra dieną bus nuo 2 iki 8 laipsnių šilumos. Šiandien kai kur tvyros rūkas, kai kur galima sulaukti šlapdribos. Dieną sušils nuo 5 iki 8 laipsnių šilumos.

Šiandien, lapkričio 26 d.

+6

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi  Dienos ilgumas  Mėnulis (priešpilnis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+5

Utena

+6

8.08 16.04 7.56

331-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 35 dienos. Saulė Šaulio ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +16 Berlynas  +9 Brazilija  +25 Briuselis  +11 Dublinas  +5 Kairas  +24 Keiptaunas  +21 Kopenhaga  +8

kokteilis „Vai­vos“ mū­ruo­se – šo­kių are­ną Be šo­kių gy­ven­ti ne­ga­lin­tis Al­bi­nas sa­ ko, kad mies­te nė­ra vie­tos, kur vy­res­ niems žmo­nėms ga­lė­tų bū­ti ren­gia­mi šo­kių va­ka­rai. Anot vy­riš­kio, Klai­pė­dos val­džia ga­lė­ tų ap­leis­tą bu­vu­sį „Vai­vos“ ki­no teat­rą, kiek su­tvar­kius, pa­vers­ti šo­kių cent­ru. Vie­ni va­ka­rai bū­tų skir­ti vy­res­nio, ki­ti – vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nėms. Sa­vait­ ga­liais čia lai­ką ga­lė­tų leis­ti jau­ni­mas. „Ma­nau, kad, įren­giant šo­kių aikš­te­lę, pa­sta­to vi­du­je, ku­ria­me bu­vo ki­no sa­ lė, itin daug ko ne­rei­kė­tų keis­ti, – svars­ tė vy­riš­kis. – Ir žmo­nės ge­ru žo­džiu mi­ nė­tų šo­kan­čių­jų idė­ją rea­ly­be pa­ver­ tu­sius val­di­nin­kus.“

Liau­dis kal­ba Jei šo­k ių va­ka­rė­ly­je at­si­ras mer­g i­na, pra­ra­du­si sai­ką, bū­ti­nai at­si­ras ir vai­ ki­nas, pra­ra­dęs są­ži­nę...

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

klai­pė­die­čiams nė­ra di­de­lio pa­ si­rin­ki­mo, kaip ga­lė­tų tu­ri­nin­gai leis­ti lai­ką.

Aukš­tai­tiš­ka žu­vie­nė „Pri­si­pa­žin­siu, bet skep­tiš­kai žiū­rė­jau į žmo­nos, ki­lu­sios iš Za­ra­sų kraš­to, pa­sa­ ko­ji­mus apie pie­niš­ką žu­vie­nę, bet pa­ ban­džiau ir pa­ti­ko“, – ne­slė­pė Po­vi­las. Anot jo, sriu­bą iš­vir­ti – la­bai pa­pras­ta: rei­kia iš ly­de­kos (pa­gei­dau­ti­na) ar jos at­lie­kų iš­vir­ti sul­ti­nį, pa­gar­di­nant svo­ gū­nu, mor­ka, juo­dai­siais ir kvap­n iai­ siais pi­pi­rais, lau­ro la­pais, drus­ka. Per­koš­ti. Į sul­ti­nį vėl su­de­da­ma ta pa­ ti vir­ta mor­ka (tik su­pjaus­ty­ta), žu­vies „mė­sa“, pri­de­da­ma smul­kiai pjaus­ty­tų bul­vių. Vir­ti tol, kol su­minkš­tės bul­vės. Ta­da sriu­bą rei­kia gau­siai už­ba­lin­ti rie­ biu pie­nu ar grie­ti­nė­le (kai­me tie­siog pil­ti ne­nug­rieb­tą pie­ną), su­ber­ti daug pjaus­ty­tų ža­lu­my­nų – svo­gū­nų laiš­kų, kra­pų, pi­pi­rų (ne­gai­lė­ti) ir už­vi­rin­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Atei­na šok­ti mėgs­tan­ti se­nu­tė pas gy­ dy­to­ją, šir­de­le skun­d žia­si. Gy­dy­to­jas jai pa­ta­rė: – Pa­sis­ten­ki­te kuo ma­žiau laip­tais lai­ pio­ti, gal kiek su­stip­rė­si­te. Po mė­ne­sio pas tą pa­tį gy­dy­to­ją vėl atė­jo mo­čiu­tė. Pa­gy­vė­ju­si, trykš­tan­ti ener­gi­ja. – Dak­ta­rė­li, gal jau ga­lė­siu laip­tais lip­ti? – Na, pa­ma­žu, ne­sku­bė­da­ma jau ga­li­te. – Ačiū, ge­ra­sis dak­ta­re, nes man jau at­ si­bo­do kas­d ien nu­te­ka­muo­ju vamz­ džiu į ket­vir­tą aukš­tą sliuog­ti. Čes­ka (397 719; vy­rai, šo­kio me­tu neim­ki­te mo­te­rų ant ran­kų, nes jos po to daž­nai už­li­pa ant spran­do)

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+11 +3 +14 +26 +2 +20 +19 +9

Šiandien

+5

+6

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

+6

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+7

+6

+5

6

+5

+5

+6

+7

5

+7

+6

+5

+5

3

rytoj

trečiadienį

1764 m. Pran­c ū­z i­j o­j e bu­vo už­draus­tas Jė­zui­ tų or­di­nas. 1855 m. mi­rė ra­šy­to­jas, poe­tas Ado­mas Mic­ke­ vi­čius. Gi­mė 1798 m. 1902 m. Sei­nuo­se mi­ rė vys­k u­pas ir poe­tas, poe­mos „Anykš­čių ši­le­ lis“ au­to­rius An­ta­nas Ba­ ra­naus­kas. Gi­mė 1835 m. Anykš­čiuo­se. 1922 m. Egip­te ati­da­r y­ tas ka­ra­liaus Tu­tan­cha­ mo­no ka­pas.

Dobilas, Leonardas, Leopoldas, Silvestras, Vygantė

1926 m. gi­mė re­ži­sie­rė, ak­to­rė, ra­šy­to­ja Ga­li­na Dau­gu­vie­ty­tė.

Už fo­toa­pa­ra­tą – 1,6 mln. eu­rų Pa­gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą bend­ro­ vės „Lei­ca“ pa­ga­min­tas fo­toa­pa­ ra­tas, anks­čiau pri­klau­sęs įta­kin­ gam ame­ri­kie­čiui fo­tog­ra­fui, su­ lau­kė ne­ti­kė­to įver­ti­ni­mo.

Vardai

lapkričio 26-ąją

Rytas

Vie­no­je vy­ku­sia­me auk­cio­ne prie­ tai­sas bu­vo par­duo­tas už dau­giau nei 1,6 mln. eu­rų. 1955 m. pa­ga­ min­tu juo­du fo­toa­pa­ra­tu „M3D „„Aki­vaiz­du: vy­res­nio am­žiaus

+8 +8 0 +5 +9 +3 +11 +7

Lei­ca“ Da­vi­das Doug­la­sas Dun­ca­ nas nau­do­jo­si, kai dir­bo JAV žur­ na­le „Li­fe“. Jo pir­kė­jas su ko­mi­si­niais mo­ kes­čiais su­mo­kės 1,68 mln. eu­rų (5,8 mln. li­tų). „Lei­ca“ pa­ga­mi­no šį fo­toa­pa­ra­ tą spe­cia­liai D.D.Dun­ca­nui, nu­ro­ dė fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­ja „West­licht“, ku­ri ir su­ren­gė auk­cio­ną Aust­ri­

jos sos­ti­nė­je. Ga­le­ri­ja pro­gno­za­vo, kad fo­toa­pa­ra­tas bus pa­rduo­tas už 250–300 tūkst. eu­rų (ne dau­giau nei 1,04 mln. li­tų). D.D.Dun­ca­ną la­biau­siai iš­ga­rsi­ no ka­ro vaiz­dų fo­tog­ra­fij­ os, pa­da­ ry­tos Ko­rė­jo­je ir Viet­na­me, taip pat ar­ti­ma jo drau­gys­tė su ta­py­to­ ju Pab­lo Pi­cas­so. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1939 m. Sta­li­nas už­puo­ lė Suo­mi­ją, pra­dė­da­mas 105 die­nų tru­k u­sį Žie­ mos ka­rą. 1939 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių po­pdai­ni­nin­kė Ti­na Tur­ner. 1941 m. JAV pre­z i­den­ tas Frank­l i­nas D.Roo­se­ vel­tas pa­si­ra­šė įsta­ty­mo pro­jek­tą, pa­gal ku­r į ket­ vir­ta­sis lapk­r i­čio ket­v ir­ ta­d ie­n is bu­vo pa­skelb­ tas Pa­dė­kos die­na. 1976 m. Nau­jo­jo­je Mek­si­ ko­je įre­gist­ruo­ta tuo­met dar ma­žai ži­no­ma Mic­ ro­soft kom­pa­ni­ja.

teleloto Nr. 868

2012 11 25

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 89 306 (2 x 44 653) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt §§ §§ 48 68 36 10 56 33 45 73 16 30 57 24 70 69 02 04 43 60 51 53 42 66 59 61 15 38 44 39 62 19 14 26 34 46 40 §§§ 27 63 12 37 71 §§ §§§ 13 09 20 72 50 §§§ §§§ §§§ 41 03 67 35 54 74 Papildomi prizai: 30 000 Lt – 0692075 30 000 Lt – 0278075 30 000 Lt – 0457227 25 000 Lt – 0134232 20 000 Lt – 0259283 20 000 Lt – 0462577 20 000 Lt – 0198175 20 000 Lt – 0460683 20 000 Lt – 0222747 20 000 Lt – 0202754 20 000 Lt – 0607398 20 000 Lt – 0679567 15 000 Lt – 0318584 10 000 Lt – 0021676 10 000 Lt – 0376086 10 000 Lt – 0262969 10 000 Lt – 0107582 10 000 Lt – 0511033 10 000 Lt – 0009347 10 000 Lt – 0443824 10 000 Lt – 0568238 10 000 Lt – 0475754 10 000 Lt – 0690754 10 000 Lt – 0490524 10 000 Lt – 0482298 10 000 Lt – 0310599 10 000 Lt – 0739391 10 000 Lt – 0476723 10 000 Lt – 0641056 10 000 Lt – 0697355 10 000 Lt – 0243832 10 000 Lt – 0005342 10 000 Lt – 0285211 10 000 Lt – 0241355 1000 Lt – 0468876 „Citroen C3“ (TV) – Ramūnas Plikynas „Hyundai i20“ (TV) – Elena Osipova „Renault Thalia“ – 0640218 „Hyundai i20“ – 0528848 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Jurina Dilytė iš Anykščių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Aurelija Petravičienė iš Ukmergės 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Ramutė Banionienė iš Vilkaviškio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Zita Šarkūnienė iš Kupiškio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Eugenija Zubavičienė iš Mažeikių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Valė Janušienė iš Kaišiadorių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Albinas Radzevičius iš Marijampolės 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 19 d.) – Margarita Ubienė iš Mažeikių Kvietimai į TV: 031*548, 036*054, 033*838 Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt


2012-11-26 Klaipeda  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you