Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 16, 2012

268 (19 569)

Kaina 1,30 Lt

Griu­ve­nos – lyg pa­ty­čios Se­niū­nai­čio no­ras „iš­kuop­ti“ ne­nau­do­ ja­mus au­to­mo­bi­lius iš dau­gia­bu­čių kie­ mų įklam­pi­no jį į anek­do­ti­nę si­tua­ ci­ją. Žmo­gus da­bar pri­vers­tas įro­di­nė­ti, kad žo­lė­mis ir krū­ mais apau­gu­sio­mis ma­ši­no­mis tik­rai nie­kas ne­va­ži­nė­ja.

„Į Teat­ro aikš­tę ei­si­me bul­ vių nu­si­pirk­ti.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė iro­ni­za­vo mies­to ne­puo­šian­čią lau­ko pre­ky­bą vie­šo­se vie­to­se.

5p.

Į biu­dže­tą pri­kap­sė­jo dau­giau li­tų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos val­džia tri­na ran­ko­mis – su­rink­ta ge­ro­kai dau­giau pa­ja­ mų, nei pla­nuo­ta. Pa­pil­do­mų pi­ni­ gų siū­lo­ma ir la­vo­nų ga­be­ni­mui iš už­sie­nio, ir al­goms, ir suo­liu­kų pir­ ki­mui.

Skai­čia­vo ap­leis­tas ma­ši­nas

Dažniau sky­rė bau­das

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Bu­vu­sia­me Pre­ky­bos uos­to ra­jo­ne tvar­ką įves­ti pa­si­ry­žęs se­niū­nai­tis Rus­la­nas Schnei­de­rat dar va­sa­rą pra­dė­jo skai­čiuo­ti ne­nau­do­ja­mus au­to­mo­bi­lius. Ti­kė­da­ma­sis, kad ru­de­nį ap­leis­ tų ma­ši­nų sa­vi­nin­kai pa­si­rū­pins jų li­ki­mu, se­niū­nai­tis ke­lis mė­ne­sius del­sė. Ta­čiau ir rug­sė­jį, ir spa­lį tie pa­tys au­to­mo­bi­liai riog­so­jo, kaip ir daug mė­ne­sių prieš tai. R.Schnei­de­rat kruopš­čiai su­skai­čia­vo šias ma­ši­nas, ap­ra­šė, kur jos sto­vi, pa­ kal­bi­no ir kiem­sar­gius.

4

„„Fak­tas: se­niū­nai­tis R.Schnei­de­rat su­skai­čia­vo vi­sas ne­nau­do­ja­mas ma­ši­nas ir ste­bė­jo­si, jog tu­ri įro­di­nė­ti,

kad jos yra ap­leis­tos. 

PIRK DIENRAŠTĮ IR KRETINGOS ŽIEMOS SODE PENKTADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną penktadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite Kretingos muziejaus kasoje. Pasiūlymas galioja iki gruodžio 21 dienos pateikus tos dienos dienraštį. Žiemos sodo adresas: Vilniaus g. 20, Kretinga. Darbo laikas: I – poilsio diena, II-III-IV-V-VII – 10.00 – 18.00, VI – 10.00 – 19.00

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mies­to biu­dže­tą da­bar siū­lo­ma di­din­ti 5,792 mln. li­tų. Į šią su­mą įtrauk­tos ir lė­šos, ku­rias vals­ty­bė sky­rė konk­re­tiems tiks­lams. Pa­pil­do­mai lė­šų – 34,3 tūkst. li­tų at­sei­kė­ta už­sie­ny­je mi­ru­sių mū­sų pi­lie­čių pa­lai­kų par­ve­ži­mui į Lie­ tu­vą. Be­veik 2 mln. li­tų vals­ty­bė sky­rė so­cia­li­nėms iš­mo­koms ir kom­pen­ sa­ci­joms bei 68,6 tūkst. li­tų so­cia­ li­nėms pa­slau­goms. Dar 5 tūkst. li­tų skir­ta sa­vi­val­ dy­bės ar­chy­vi­nių do­ku­ men­tų tvar­ky­mui.

3


2

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 16, 2012

miestas www.kl.lt

Kur­šių ne­ri­ja – per brangi vieta darbui

„„Po­ky­čiai: T.Tu­ka­čiaus­kas pri­si­pa­ži­no, kad pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­dos Ne­rin­go­je jį pri­ver­tė keis­ti sa­vo kar­je­rą. 

Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio par­ko di­ rek­ci­jos va­do­vas To­mas Tu­ka­čiaus­ kas trau­kia­si iš pa­ rei­gų. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Spren­di­mas nė­ra leng­vas, bet neį­ ma­no­ma iš­gy­ven­ti, dir­bant šį dar­ bą. Kal­bu apie būs­to pro­ble­mą ir nie­kaip neišsp­ren­džia­mą per­si­kė­ li­mo per Kur­šių ma­rias klau­si­mą“, – ti­ki­no T.Tu­ka­čiaus­kas. To­kios pro­ble­mos kan­ki­na ko­ ne kiek­vie­ną, ku­ris gy­ve­na ki­ta­me mies­te, o dir­ba – Ne­rin­go­je. „Kom­pen­suo­ja­mos tik tos iš­lai­ dos kel­tui, kai ke­lie­si pės­čio­mis. Juk žmo­nės vie­ną au­to­mo­bi­lį lai­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ko vie­no­je ma­rių pu­sė­je, o ant­rą­jį – ki­to­je. Ne­ci­vi­li­zuo­tai to­kie da­ly­ kai čia vyks­ta“, – aiš­ki­no T.Tu­ka­ čiaus­kas. Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ ko di­rek­ci­ja kar­tu su Ne­rin­gos sa­ vi­val­dy­be ne kar­tą Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai ir Lie­tu­vos au­to­mo­bi­ lių ke­lių di­rek­ci­jai siun­tė raš­tus ir mė­gi­no aiš­kin­ti, kad dir­ban­tiems Ne­rin­go­je, bet gy­ve­nan­tiems že­ my­ne, šiuo me­tu ga­lio­jan­ti per­si­ kė­li­mo tvar­ka yra per bran­gi. „Tai yra am­ži­nos pro­ble­mos. Taip pat di­džiu­lė pro­ble­ma yra būs­to nuo­mos kai­nos Ne­rin­go­je. Va­sa­ rą bu­to nuo­ma pa­sie­kia 4 tūkst. li­ tų per mė­ne­sį. Kaip su­mo­kė­ti nuo­ mą, kai at­ly­gi­ni­mas tė­ra 2,5 tūkst. li­tų. Štai ir vi­sa ma­te­ma­ti­ka“, – sa­ kė T.Tu­ka­čiaus­kas. Jis jau žo­džiu in­for­ma­vo Vals­ ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos va­do­vy­bę, kad trauk­sis iš pa­rei­gų. „Aš ne­ver­kiu, bet man čia ne­pa­ vyks­ta iš­gy­ven­ti. Gal­būt į šią vie­tą ateis ki­tas žmo­gus, ku­ris tu­rės ne­

kil­no­ja­mo­jo tur­to ir jam pa­vyks čia dirb­ti“, – pri­si­pa­ži­no Par­ko di­rek­ ci­jos va­do­vas. T.Tu­ka­čiaus­kas ža­da dirb­ti iki tos die­nos, kai bus pa­tvir­ti­na Par­ko di­rek­ci­jos me­ti­nė veik­los ata­skai­

To­mas Tu­ka­čiaus­kas:

Aš ne­ver­kiu, bet man čia ne­pa­vyks­ta iš­gy­ven­ti.

ta. Tai tu­rė­tų įvyk­ti sau­sio ant­ro­ je pu­sė­je. „Ne­ma­nau, kad dras­tiš­kai kei­siu dar­bo po­bū­dį. Ti­kiuo­si dirb­ti sau­ go­mų te­ri­to­ri­jų sri­ty­je“, – aiš­ki­no di­rek­ci­jos va­do­vas. Iš Anykš­čių ki­lęs T.Tu­ka­čiaus­ kas prieš per­si­kraus­ty­mą į pa­jū­ rį va­do­va­vo La­ba­no­ro re­gio­ni­niam par­kui.

I.Ro­zo­va grįž­ta į Sei­mą Lai­ma Šve­dai­tė l.svedaite@kl.lt

Nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me dau­gė­ja klai­pė­die­čių. Lie­tu­vos len­kų rin­ ki­mų ak­ci­jos ly­de­ris Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis, nu­ta­ręs to­liau dirb­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė, kad jo vie­tą Sei­me užims Ru­sų al­jan­so ly­de­rė Iri­na Ro­zo­va.

„Aš ir ma­niau, kad taip bus. Kan­ di­da­vau į Sei­mą ir ruo­šiau­si šiam dar­bui“, – sa­kė Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rės pa­rei­gas pa­lie­kan­ ti I.Ro­zo­va. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas tei­gė, jog ži­nia, kad I.Ro­zo­va dirbs Sei­me, mies­to ta­ ry­bos na­riams ne­bu­vo jo­kia staig­ me­na. Jos vie­tą mies­to ta­ry­bo­je tu­rė­tų užim­ti že­miau są­ra­še esan­tis Ru­

sų al­jan­so at­sto­vas Ser­ge­jus Bon­ daris, šiuo me­tu dir­ban­tis ma­te­ ma­ti­kos mo­ky­to­ju „Ža­lia­kal­nio“ gim­na­zi­jo­je, taip pat žur­na­lis­ti­nį dar­bą ra­di­ju­je. „Šis žmo­gus la­bai ak­ty­vus, ge­ rai pa­žįs­ta­mas uos­ta­mies­čio ru­sa­ kal­bių bend­ruo­me­nei, bet kol kas ne­ži­no­me, koks bus jo ga­lu­ti­nis spren­di­mas“, – tei­gė mies­to ta­ry­ bos na­rys Vla­di­miras Vla­sovas. I.Ro­zo­va į Sei­mą pa­te­ko ant­ rą kar­tą. Sei­mo na­re ji jau bu­vo 2006–2008 m. Iš vi­so nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me dirbs aš­tuo­ni klai­pė­die­čiai: vien­ man­da­tė­se rin­ki­mų apy­gar­do­se dau­giau­sia bal­sų ga­vę Nag­lis Pu­ tei­kis, Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Rai­mun­ das Pa­liu­kas ir Pra­nas Žei­mys bei dau­gia­man­da­tė­se iš­rink­ti Ag­nė Bi­ lo­tai­tė, Ire­na Šiau­lie­nė, Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ir I.Ro­zo­va.

„„Po­li­ti­ka: I.Ro­zo­vai pa­te­kus į Sei­mą,

kei­sis mies­to ta­ry­bos su­dė­tis.


3

PENKTADIENIS, LAPKRIČIO 16, 2012

miestas Tik­ri­no ni­ko­ti­no kie­kį

Lom­bar­dams – lais­vė

Kvie­čia į žy­gį

Va­kar, Pa­sau­li­nę ne­rū­ky­mo die­ ną, klai­pė­die­čiai ga­lė­jo iš­ban­ dy­ti nau­jo­vę – spe­cia­lų apa­ra­ tą, pa­de­dan­tį nu­sta­ty­ti ni­ko­ti­ no kie­kį or­ga­niz­me. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re vy­ ku­sio­je ak­ci­jo­je dau­giau­sia da­ ly­va­vo ne vie­nus me­tus rū­kan­ tys žmo­nės ar­ba ne­se­niai at­si­ sa­kę šio ža­lin­go įpro­čio.

Stei­giant lom­bar­dą, sa­vi­val­dy­ bės su­ti­ki­mo ne­be­rei­kės. Klai­ pė­dos val­džia krei­pė­si į Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­ją, kad sa­vi­val­dy­ bei leis­tų dau­giau reg­la­men­tuo­ ti lom­bar­dų veik­lą. Ta­čiau, pa­ kei­tus įre­gist­ra­vi­mo tvar­ką Pra­ ba­vi­mo rū­muo­se, sa­vi­val­dy­bės lei­di­mo stei­giant lom­bar­dus ne­ be­rei­kia.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras šeš­ta­die­nį ren­ gia šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo žy­gį nuo Pir­mo­sios Meln­ra­gės iki Gi­ru­lių ir at­gal. Ja­me kvie­čia­mi da­ly­vau­ ti vi­si, ku­rie jau su­si­pa­ži­nę su šia svei­ka­ti­ni­mo prie­mo­ne. Da­ly­viai rink­tis tu­rė­tų 11 val. prie Pir­mo­ jo­je Meln­ra­gė­je esan­čio pre­ky­ bos cent­ro.

Iš­mo­kų siū­lo ne­sku­bė­ti ma­žin­ti Nus­ta­tant at­ly­gi­ni­mo dy­dį ta­ry­bos na­ riams, siū­lo­ma ne­sku­bė­ti ma­žin­ti iš­mo­kų kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms. Prog­no­zuo­ja­ ma, kad dau­gu­ma po­li­ti­kų at­si­sa­kys al­ gos už dar­bą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos ta­ry­bos reg­la­men­to ko­ mi­si­ja va­kar to­liau svars­tė klau­si­mą dėl ta­ry­bos na­rio at­ly­gi­ni­mo dy­džio nu­sta­ty­mo. Į po­sė­dį buvo pa­kvies­ tas sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­jas And­rius Ka­ča­li­nas, kad at­ sa­ky­tų į iš­ki­lu­sius klau­si­mus. Jis pa­brė­žė, kad nu­sta­ty­ti ta­ry­bos na­ rio at­ly­gi­ni­mo dy­dį – bū­ti­na. „Įs­ta­ty­mas su­tei­kia tei­sę ta­ry­bos na­riui gau­ti al­gą už sa­vo dar­bą. Dėl to rei­kia nu­sta­ty­ti jos dy­dį“, – tvir­ ti­no A.Ka­ča­li­nas. Ta­čiau ta­ry­bos na­rys už tą pa­tį dar­bo lai­ką ne­ga­li gau­ti dvie­jų at­ ly­gi­ni­mų – ir ta­ry­bos na­rio, ir už dar­bą pa­grin­di­nė­je sa­vo dar­bo­vie­ tė­je. Ta­čiau tai – ne sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis. Už tas po­sė­džiuo­se pra­ leis­tas va­lan­das at­ly­gio tu­ri ne­mo­ kė­ti pa­grin­di­nis darb­da­vys. Pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą ta­ry­

Auk­cio­nas. Vai­ko šir­d ies aso­cia­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja lab­da­ros ren­gi­n į-auk­cio­ ną, ku­r is įvyks gruo­d žio 12 d. 19 val. Klai­pė­do­je „Lu­xor“ ka­v i­nė­je (Tai­kos pr. 12A). Ren­g i­nio me­tu su­r ink­tos lė­ šos bus skir­tos Vai­ko šir­dies aso­cia­ci­ jos veik­lai. Tai bus pra­smin­ga pa­ra­ma vai­kams, au­gan­tiems su įgim­to­mis šir­ dies ydo­mis.

270

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­to­ni­na Mas­lo­va (g. 1916 m.), Al­bi­nas Pet­ke­v i­ čius (g. 1938 m.), Alek­sandr Na­ta­chin (g. 1959 m.), Vy­tau­tas An­ta­na­vi­čius (g. 1961 m.).

– tiek li­tų per mė­ne­sį gautų tarybos narys.

bos na­riai ga­li at­si­sa­ky­ti at­ly­gi­ni­ mo už šias pa­rei­gas. Tai jie ga­lė­tų pa­da­ry­ti, pa­tei­kus pra­šy­mą. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jo Ar­ tū­ro Šul­co nuo­mo­ne, taip pa­sielgs dau­gu­ma ta­ry­bos na­rių. Dėl to jis siū­lė ne­sku­bė­ti keis­ti iš­mo­kų kan­ ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms dy­džio. Jas bu­vo siū­lo­ma su­ma­žin­ti iki 500 li­ tų per mė­ne­sį. Da­bar ta­ry­bos na­riai kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms gau­na 700 li­tų. Me­ro pa­va­duo­to­jo tei­ gi­mu, iki po­sė­džio, ku­ria­me bus svars­to­mas šis klau­si­mas, ta­ry­bos na­riai jį tu­rė­tų ap­svars­ty­ti frak­ci­ jo­se. Ta­da daug­maž paaiš­kė­tų, kiek

Dienos telegrafas

„„Prog­no­zė: ma­no­ma, kad dau­gu­ma ta­ry­bos na­rių at­si­sa­kys at­ly­gio už

dar­bą. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

po­li­ti­kų ke­tin­tų pra­šy­ti ta­ry­bos na­ rio at­ly­gi­ni­mo. Li­ko dar neišsp­ręs­ tas ir ta­ry­bos na­rio dar­bo lai­ko ri­ bo­ji­mo klau­si­mas. Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos reg­ la­men­te nu­ma­ty­ta ta­ry­bos na­ rio fak­tiš­kai iš­dirb­tas dar­bo lai­kas tu­ri ne­vir­šy­ti 40 val. per mė­ne­ sį. Jį siū­lo­ma su­ma­žin­ti iki 20 val. Kad dau­giau nei 20 val. per mė­ne­sį neiš­dir­ba nė vie­nas ta­ry­bos na­rys, pa­ro­dė ir jų po­sė­džių lan­ko­mu­ mo nuo sau­sio iki rug­sė­jo mė­ne­ sio ana­li­zė.

A.Ka­ča­li­nas pa­brė­žė, kad ta­ry­ bos na­riui tu­ri bū­ti su­mo­kė­ta už vi­są fak­tiš­kai iš­dirb­tą lai­ką. Jo ri­ bo­ti ne­ga­li­ma. Ga­li­ma nu­sta­ty­ ti tik lai­ko ap­skai­čia­vi­mo tvar­ką, kad ne­bū­tų vir­šy­tas no­ri­mas va­ lan­dų skai­čius. To­kiu at­ve­ju bū­ tų ga­li­ma ri­bo­ti ko­mi­te­tų, ko­mi­ si­jų, ta­ry­bos po­sė­džių dar­bo lai­ką. Svars­ty­ti šį klau­si­mą mies­to ta­ry­ bai ke­ti­na­ma pa­teik­ti gruo­dį vyk­ sian­čio po­sė­džio me­tu. Skai­čiuo­ja­ ma, kad 20 val. per mė­ne­sį iš­dir­bęs ta­ry­bos na­rys gau­tų apie 270 li­tų.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ta­nas Ka­pec­kas, Alek­s andr Žda­ nov, Ana­to­l ij Ašich­man, Al­bi­nas Pet­ ke­vi­čius. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 72 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, šir­d ies pro­ble­mo­mis. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­ bė­jo ir gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­viems as­me­nims.

Į biu­dže­tą pri­kap­sė­jo TOPO CENTRAS: laimingas darbuotojas – laimingas klientas dau­giau li­tų 1

Ta­čiau kai ku­rios tiks­ li­nės lė­šos bu­vo su­ma­ žin­tos. Be­veik 1 mln. li­tų ma­žė­jo mo­ki­nio krep­še­lio lė­šos, nes ma­ žė­jo moks­lei­vių. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė ža­da su­rink­ti per 4,8 mln. li­tų dau­giau pa­ja­mų, nei pla­na­vo. 3,5 mln. li­tų dau­giau bus su­rink­ ta iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. 402 tūkst. li­tų pa­di­dės ES fi­nan­ si­nė pa­ra­ma, 91 tūkst. – di­vi­den­ dai. Nu­ma­to­ma 760 tūkst. li­tų pa­ pil­do­mai su­rink­ti iš ki­tų pa­ja­mų: biu­dže­ti­nių įstai­gų tei­kia­mų mo­ ka­mų pa­slau­gų, gy­ve­na­mų­jų pa­ tal­pų nuo­mos. Skai­čiuo­ja­ma, kad 100 tūkst. li­ tų išaugs pa­ja­mos iš bau­dų ir kon­ fis­ka­ci­jos. Vis dar pri­si­me­na aud­ras

Gau­tos pa­ja­mos bus pa­skirs­ty­tos įvai­rioms pro­gra­moms. 599,6 tūkst. li­tų teks skir­ti at­ly­gi­ ni­mams dėl nuo rugp­jū­čio 1 d. pa­ di­dė­ju­sios mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos. Pa­pil­do­mai 210,9 tūkst. li­tų skir­ ta ir teis­mo pri­teis­toms iš­lai­doms dėl nu­trauk­tos pa­tal­pų nuo­mos

su­tar­ties. 15,7 tūkst. li­tų at­sei­kė­ ta mo­kes­čiui už na­rys­tę or­ga­ni­ za­ci­jo­je „Bal­tic Sail“ su­mo­kė­ti. 50 tūkst. li­tų bus at­sei­kė­ta kom­piu­te­ ri­nei įran­gai įsi­gy­ti. Pa­pil­do­mai pi­ni­gų – 159 tūkst. li­tų – ati­teks sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus re­zer­vo fon­dui. Tiek lė­šų pri­rei­kė aud­ros pa­da­ri­niams pa­ša­lin­ti. Biu­dže­to da­lį te­ko at­riek­ti ir įvai­ rių kar­tu su ES vyk­do­mų pro­jek­tų ne­tin­ka­moms iš­lai­doms ap­mo­kė­ti. 500 tūkst. li­tų siū­lo­ma skir­ti Klai­ pė­dos cent­ri­nio sta­dio­no re­konst­ ruk­ci­jai – aikš­tės dre­na­žo įren­gi­ mui už­baig­ti bei lie­taus nuo­te­kų tink­lams įreng­ti. Li­tų duos ir „At­lan­tui“

Mies­to ūkiui skir­ta per 2 mln. li­tų. Be­veik 50 tūkst. siū­lo­ma iš­leis­ti ap­leis­toms te­ri­to­ri­joms, ku­rias ne­ ži­nia kas pri­ter­šė, su­tvar­ky­ti. Neuž­mirš­ti ir gat­vės bei kie­mai. Jų re­mon­tui nu­ma­to­ma skir­ti 10,5 tūkst. li­tų. Išau­go ir iš­lai­dos elekt­ros ener­ gi­jos pir­ki­mui gat­vėms ap­švies­ ti. Tam pa­pil­do­mai siū­lo­ma skir­ti 490 tūkst. li­tų.

Didžiausioje prekybos tinklo „To­ po centras“ parduotuvėje, kuri ne­ trukus atsidarys Klaipėdoje, su­ kurta 30 naujų darbo vietų. Tai ženklus indėlis į uostamiesčio darbo užimtumo rinką. „Dirbantis žmogus – laimingas žmogus, ir jo šeima laiminga, nes jaučiasi saugi ir aprūpinta. Tai ypač svarbu šian­ dieninėje Lietuvoje, kur nedarbas vis dar išlieka skaudžia problema“, – teigia komunikacijos vadovė Au­ relija Rusteikienė.

Darbdavio tikslas – kurti ir puose­ lėti ilgalaikius darbo santykius su darbuotojais. „Topo centras“ nuo­ latos skiria daug dėmesio savo dar­ buotojų profesiniam tobulėjimui bei individualių įgūdžių lavinimui. Įmonė siekia, kad čia dirbtų kom­ petentingi ir motyvuoti darbuo­ tojai, siekia ugdyti lyderius, kurie gebėtų tinkamai vadovauti specia­ lizuotiems projektams, atskiriems padaliniams ar didesniam kolekty­ vui. Todėl dirbantiesiems sudaro­ mos galimybės mokytis, dalyvauti seminaruose, konferencijose. „To­ po centro“ darbuotojams suteikia­ mas prioritetas kandidatuojant į naujas ar aukštesnes pareigybes.

„„CENTRO darbuotojų misija – dovanoti geras emocijas, komfortą ir

naują patirtį.

„Topo centro“ kolektyvas ati­ tinka europietiškus standartus – įmonėje dirba beveik tiek pat vy­ rų ir moterų. Įmonė skiria dėmesį ir darbuotojų šeimų nariams: orga­ nizuoja šeimos popietes darbovie­ tėje, vaikams skiria kalėdines do­ vanėles, inicijuoja bendras iškylas bei skatina drauge prisijungti prie visuomeninių akcijų. Įmonė ypač vertina ir skatina darbuotojų lojalumą. Ilgamečiams darbuotojams suteikiamos papil­

domos privilegijos, jie viešai pa­ gerbiami ir apdovanojami. Už at­ sakingą požiūrį į darbą skiriama „Topo Garbės“ nominacija. Įmo­ nėje darbuotojų kaita – nedidelė, daug specialistų yra išdirbę 10, 15 ir daugiau metų. „Geidžiamiausio darbdavio“ rinkimuose, kuriuose kasmet varžosi didžiausios ben­ drovės Lietuvoje, „Topo centras“ tarp kitų buities technikos parda­ vėjų užima aukščiausią vietą. Užs.1045446


4

penktadienis, lapkričio 16, 2012

miestas

Griu­ve­nos – lyg pa­ty­čios

Komentaras

1

„No­rė­jau įsi­ti­kin­ti, kad man ne­si­vai­de­na. Vi­si jie pa­tvir­ti­no, kad šios ma­ši­nos jau daug mė­ne­sių ne­ju­di­na­mos. Pir­ miau­sia pa­gal­vo­jau apie ar­tė­jan­ čią žie­mą, apie tai, kad ne vie­nas se­niai ne­nau­do­ja­mas au­to­mo­bi­lis truk­dys va­ly­ti gat­ves bei kie­mus, – pa­sa­ko­jo se­niū­nai­tis. – Be to, iš gy­ven­to­jų su­lau­kiau skun­dų, kad per tuos grioz­dus ankš­tuo­se kie­ muo­se nė­ra vie­tos nau­do­ja­moms ma­ši­noms.“

Sau­lius Bu­di­nas

Vals­ty­bės įmo­nės „Re­g it­ra“ Klai­pė­dos pa­da­l i­n io va­do­vas

L

ie­tu­vo­je iš vi­sų re­gist­ruo­tų au­to­mo­bi­l ių va­ž i­nė­ja tik kas ant­ras. Šį skai­čių ne­ sun­k u su­ž i­no­t i su­skai­čia­ vus dve­jų me­t ų tech­n i­n ių ap­ž iū­r ų duo­me­nis. Ne­va­žiuo­jan­tys au­to­mo­ bi­liai už­kem­ša ne tik kie­mus, bet ir mū­sų duo­me­nų ba­zes. Daž­niau­siai se­niai ne­nau­do­ja­mo ar par­duo­to au­ to­mo­bi­lio iš­re­gist­ruo­ti atei­na pa­gy­ ve­nę žmo­nės, ku­rių vai­kai kaž­ka­da bu­vo ma­ši­ną įsi­gi­ję tė­vų var­du. Se­ no­l iai no­r i gau­t i so­cia­l i­nę pa­ra­mą, bet ofi­cia­liai jie te­be­tu­ri tur­tu va­di­ na­mą au­to­mo­bi­l į. Va, ta­da ir atei­na pas mus aiš­k in­t is. Jei­g u kam nors ky­la pro­ble­mų dėl se­niai par­duo­tos trans­por­to prie­mo­nės, bū­ti­na tu­rė­ti pir­ki­mo ir par­da­vi­mo su­tar­tį. Pa­na­ šūs at­ve­jai fik­suo­ja­mi maž­daug kar­ tą per sa­vai­tę.

Pri­ver­tė pa­ša­lin­ti vi­su­rei­gį

Se­niū­nai­tis pa­ra­šė raš­tą sa­vi­val­ dy­bei, pra­šy­da­mas pa­ra­gin­ti nu­ro­ dy­tų au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kus juos iš­ga­ben­ti. Raš­tas pa­sie­kė sa­vi­val­ dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių. Spe­cia­lis­tai pa­tik­ri­no nu­ro­dy­tus fak­tus ir pa­tvir­ti­no ra­dę vi­sus šiuos au­to­mo­bi­lius. Ta­da raš­tas nu­ke­lia­ vo į po­li­ci­ją. Da­lis griu­ve­nų sa­vi­nin­kų su­lau­ kė ra­gi­ni­mų. Vie­nas jų, gy­ve­nan­tis Bal­ti­jos pro­spek­te, ne­vei­kian­tį vi­

Rus­la­nas Schnei­de­rat:

Pas­kai­čiau to­kius po­li­ci­nin­kų raš­tus ir nu­ste­bau. Man la­ biau pa­na­šu, kad jie imi­tuo­ja dar­bą, nei rea­liai jį dir­ba.

su­rei­gį iš ankš­to Spor­ti­nin­kų gat­ vės na­mo kie­mo iš­si­ga­be­no. Ta­čiau šis at­ve­jis ta­po vei­kiau išim­ti­mi nei nor­ma. Dėl ki­tų se­ niai ne­va­žiuo­jan­čių ma­ši­nų pra­ dė­ta su­si­ra­ši­nė­ti, o šis su­si­ra­ši­nė­ji­ mas vei­kiau pri­me­na anek­do­tą apie biu­rok­ra­tus nei rea­lų dar­bą. Ati­tem­pė ir pa­li­ko

Spor­ti­nin­kų gat­vė­je prie 14 na­ mo sto­vi „Re­nault La­gu­na“. Tai, kad au­to­mo­bi­lis jau se­niai ne­ju­di­ na­mas, pa­liu­di­jo na­mo gy­ven­to­jai bei kiem­sar­gis. Bet tai aki­vaiz­du ir be kal­bų. Ma­ši­na ap­neš­ta sto­ru gat­vės dul­kių sluoks­niu ne tik iš išo­rės, bet ge­ro­kai ap­dul­kė­ju­si ir iš vi­daus. Vie­na pa­dan­ga – kiau­ra, o prie­ky­ je ky­šo kab­lys, už ku­rio pri­ka­bin­tu ly­nu ma­ši­na bu­vo temp­ta. Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus pa­rei­gū­nai pra­ šė po­li­ci­jos im­tis prie­mo­nių ir tai­ky­ti sa­vi­nin­kui Ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­ so straips­nį. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to pa­lik­tos be prie­žiū­ros trans­por­to prie­mo­nės sa­vi­nin­ką, ku­ris jau bu­vo įspė­tas, baus­ti iš pra­džių 250 li­tų bau­da, vė­liau – 500, o dar vė­liau – ir tūks­

„„Užgriozdinta: vien bu­vu­sio Pre­ky­bos uos­to ra­jo­ne se­niū­nai­tis su­skai­čia­vo ar­ti de­šim­ties ne­nau­do­ja­mų au­to­m o­bi­lių.

tan­čio li­tų bau­da. Jei bau­dos ne­pa­ de­da, trans­por­to prie­mo­nė ga­li bū­ ti kon­fis­kuo­ta. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai nu­ro­ dė po­li­ci­nin­kams, kad au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kė gy­ve­na Vil­niu­je. Po po­ros sa­vai­čių 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai raš­tu at­ sa­kė, kad pa­tik­ri­no raš­te nu­ro­dy­ tus fak­tus ir sa­vo ruož­tu nu­sta­tė, kad ma­ši­na nė­ra ap­leis­ta. „Au­to­mo­bi­lis yra eksp­loa­tuo­ ja­mas, o jo nau­do­to­jas iki 2012 m. gruo­džio yra iš­vy­kęs į už­sie­nį“, – ra­šė pa­rei­gū­nas Jev­ge­ni­jus Kras­ no­vas. Pa­tiks­li­no ma­ši­nos spal­vą

Pa­na­šiai pa­rei­gū­nas at­sa­kė ir apie Spor­ti­nin­kų gat­vės 19 na­mo kie­me se­niai sto­vin­tį „Re­nault 19“. Pa­rei­ gū­no ži­nio­mis, ma­ši­nos sa­vi­nin­kas yra iš­vy­kęs, o gruo­džio pa­bai­go­je grįš, at­liks au­to­mo­bi­lio tech­ni­nę ap­žiū­rą ir juo to­liau nau­do­sis. Dar įdo­mes­nis at­sa­ky­mas sa­vi­ val­dy­bę pa­sie­kė apie Pu­šy­no gat­vės 29A na­mo kie­me au­gan­čio­se žo­lė­ se įklim­pu­sį iki rat­lan­kių „Hyun­dai Lant­ra“. Pa­rei­gū­nai pa­tiks­li­no, kad ši ma­ši­na yra ne mė­ly­na, o juo­da. Po­li­ci­nin­kas pa­kar­to­jo ir tai, ką ra­ šė se­niū­nai­tis ir sa­vi­val­dy­bės val­di­ nin­kai – au­to­mo­bi­lis yra be vals­ty­ bi­nių nu­me­rių. „Pa­gal tu­ri­mus mi­nė­to au­to­mo­ bi­lio po­žy­mius nu­sta­ty­ti jo sa­vi­nin­

ką ir įpa­rei­go­ti jį pa­trauk­ti neeksp­ loa­tuo­ja­mą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­vy­ko“, – at­si­ra­ši­nė­jo po­li­ci­nin­kai. R.Schnei­de­rat kal­bė­jo apie šį at­ ve­jį su ko­mi­sa­ria­to at­sto­vu ir su­ pra­to, kad pa­rei­gū­nai su­tri­kę, ne­ ži­no, kaip pa­sielg­ti. Ke­lios ki­tos raš­tuo­se mi­ni­mos ma­ši­nos kol kas sto­vi, kur sto­vė­ ju­sios, vis dar lau­kia­ma jų sa­vi­nin­ kų veiks­mų. Dar­bas tik imi­tuo­ja­mas?

„Pas­kai­čiau to­kius po­li­ci­nin­kų raš­ tus ir nu­ste­bau. Man la­biau pa­na­šu, kad jie imi­tuo­ja dar­bą, nei rea­liai jį dir­ba. Juk sa­vi­val­dy­bės raš­tuo­ se jie bu­vo ra­gi­na­mi tai­ky­ti įsta­ty­ mą, va­di­na­si, bent įspė­ti sa­vi­nin­ kus, o ta­da jau baus­ti. Kal­bos apie iš­vy­ku­sius į už­sie­nį žmo­nes ir lie­ ka tik kal­bos. Juk tos ma­ši­nos, ku­ri nuo pa­va­sa­rio sto­vi gat­vė­je, ofi­cia­ li sa­vi­nin­kė gy­ve­na Vil­niu­je. Jei­gu ši mo­te­ris bū­tų pa­ju­din­ta, esu įsi­ ti­ki­nęs, grei­tai at­si­ras­tų ir tie, ku­ rie ma­ši­na nau­do­jo­si Klai­pė­do­je“, – įsi­ti­ki­nęs R.Schnei­de­rat. Se­niū­nai­tis va­do­vau­ja­si gy­ve­ni­ mo lo­gi­ka, ku­ri sa­ko, kad gruo­džio pa­bai­go­je grį­žę emig­ran­tai var­gu ar su­skubs rū­pin­tis au­to­mo­bi­liais, jei­gu ne­bus ga­vę net įspė­ji­mo apie gre­sian­čią bau­dą. „Jei­gu da­bar ne­pa­si­rū­pin­si­me ap­si­va­ly­ti nuo ne­nau­do­ja­mų ma­ ši­nų, pa­sni­gus vėl tu­rė­si­me neiš­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

va­žiuo­ja­mas gat­ves ir kie­mus, ku­ riuo­se da­bar bran­gi kiek­vie­na pė­da“, – aiš­ki­no se­niū­nai­tis.

ko bū­na. Ga­li­ma pa­rei­gū­nų veiks­ mus ap­skųs­ti, bet ga­li­ma ir pa­ pras­čiau pa­sielg­ti.“

Ak­ty­viau­si – ano­ni­mai

Kaip le­ga­liai lįs­ti į vi­dų?

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus va­do­vė Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė ti­ki­no, kad toks ak­ty­vus, ko­vo­jant su li­ki­mo va­liai pa­lik­tais au­to­mo­ bi­liais, yra tik pre­ky­bos uos­to se­ niū­nai­tis. Ki­ti la­biau rū­pi­na­si duo­bė­mis kie­muo­se, ren­giant pi­lie­ti­nes ak­ ci­jas, ko­vo­jant su iš ka­vi­nių nak­ti­ mis sklin­dan­čiu triukš­mu. Vis dėl­to val­di­nin­kus bei po­li­ci­ ją kiek­vie­ną sa­vai­tę pa­sie­kia ži­nios apie gel­do­mis va­di­na­mas ma­ši­nas. Aki­vaiz­du, kad ak­ty­viau­si šio­je ko­ vo­je bū­na kai­my­nai. Jų raš­tai, pra­ ne­ši­mai elekt­ro­ni­niais laiš­kais bei te­le­fo­nu ne­re­tai bū­na ano­ni­mi­niai ir be­veik vi­sa­da pa­grįs­ti. Klai­pė­dos mies­to 1-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ką lai­ki­nai pa­va­ duo­jan­tis Arū­nas Pu­žaus­kas tei­gė su se­niū­nai­čiu pri­si­sta­čiu­siu as­ me­niu bend­ra­vęs tik te­le­fo­nu. „Jei­gu Ke­lių eis­mo tai­syk­lės ne­pa­žei­džia­mos, mes ga­li­me tik pre­ven­ciš­kai pa­si­kal­bė­ti su au­ to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ku, kad ma­ši­na truk­do. Bet baus­ti jo nė­ra už ką, juo la­biau kad jo nė­ra Lie­tu­vo­je, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas. – Ne­sa­kau, kad mes nie­ka­da ne­klys­ta­me, vis­

A.Pu­žaus­kas ti­ki­no ne­mėgs­tąs bend­rau­ti te­le­fo­nu, nes ne­ga­li bū­ti tik­ras, kad kal­ba tik­rai su tuo žmo­ gu­mi. Jei­gu se­niū­nai­tis bū­tų atė­jęs į ko­mi­sa­ria­tą, pa­rei­gū­nas ti­ki­no prie ka­vos puo­de­lio bū­tų su juo pa­si­ kal­bė­jęs, pa­pra­šęs dar kar­tą pa­ra­ šy­ti pa­reiš­ki­mą. Esą ta­da po­li­ci­nin­kai bū­tų pra­šę Vil­niaus pa­rei­gū­nų su­si­siek­ti su to au­to­mo­bi­lio, ku­ris sto­vi Spor­ti­nin­ kų gat­vė­je, sa­vi­nin­ke, o gal net nu­ baus­ti ją. „O dėl ma­ši­nos, ku­ri ne­tu­ri vals­ ty­bi­nių nu­me­rių, – pro­ble­ma. Rei­ kė­tų su­ži­no­ti kė­bu­lo nu­me­rį, bet tam rei­kia jį at­ra­kin­ti ir lįs­ti į vi­ dų. Yra to­kių niuan­sų, kai kar­tais at­si­tren­kia­me gal­va į sie­ną. Neaiš­ ku, kiek bus tei­sė­ti mū­sų veiks­mai brau­tis į au­to­mo­bi­lį be sa­vi­nin­ko ži­nios“, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas. Ban­dy­mas pa­si­kal­bė­ti su kai­ my­nais, pa­sak A.Pu­žaus­ko, daž­ niau­siai bai­gia­si tra­fa­re­tiš­kai, jie pa­sa­ko­ja, kad ma­ši­na nau­do­jo­si anks­čiau ta­me na­me bu­tą nuo­mo­ jęs ne­pa­žįs­ta­mas žmo­gus. Kiek Klai­pė­do­je yra ne­va­žiuo­ jan­čių au­to­mo­bi­lių, ga­li­ma tik spė­lio­ti.


5

penktadienis, lapkričio 16, 2012

užribis

Gat­vė­se už­draus­pre­kiau­ti bul­vė­mis? Uos­ta­mies­čio val­džia ruo­šia­si vie­šo­se vie­ to­se už­draus­ti pre­kiau­ti ne­fa­suo­to­mis bul­vė­mis ir ki­to­mis iš že­mės iš­kas­to­mis dar­žo­vė­mis, esą jų vie­ta tur­gu­je. Taip pat siū­lo­ma pa­tvir­tin­ti griež­tes­nes san­kci­jas už lau­ko ka­vi­nių da­ro­mus pa­žei­di­mus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

No­ri pra­dė­ti dirb­ti anks­čiau

Pre­ky­bos vie­šo­se vie­to­se pa­kei­ ti­mai ta­ry­bos na­riams pri­sta­to­mi ko­mi­te­tų po­sė­džių me­tu. Vie­nas pa­siū­ly­mų – prail­gin­ ti pre­ky­bos lai­ką. Pra­šo­ma pri­tar­ ti, kad pre­ky­bos pa­slau­gos vie­šo­ se vie­to­se bū­tų tei­kia­mos nuo 6 iki 23 val. Da­bar tai ga­li­ma da­ry­ ti nuo 7 val. Paanks­tin­ti pre­ky­bos lai­ką pra­šė bend­ro­vė „Lie­tu­vos spau­da“. „Kios­kuo­se yra pla­ti­na­mi au­to­ bu­sų bi­lie­tai. Jie yra pi­ges­ni nei pa­ čio­je trans­por­to prie­mo­nė­je. Įmo­ nės „Lie­tu­vos spau­da“ at­sto­vai aiš­ki­no, kad ne­ma­ža da­lis žmo­nių au­to­bu­sais pra­de­da va­žiuo­ti nuo 6 val. Jie ne­tu­ri ga­li­my­bės įsi­gy­ti pi­ ges­nių bi­lie­tų. Dėl to siū­lo­ma pa­ keis­ti pre­ky­bos ir pa­slau­gos vie­šo­ se vie­to­se tei­ki­mo lai­ką. Taip bū­tų su­da­ry­tos są­ly­gos gy­ven­to­jams bi­ lie­tus įsi­gy­ti pi­giau“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Zi­ta Ži­žy­tė.

Aud­rius Vaiš­vi­la:

„„Spren­di­mai: lau­ko pre­ky­ba ne­tru­kus ga­li su­lauk­ti su­var­žy­mų. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kam rei­kia pyk­dy­ti žmo­nes ir už­draus­ti pre­ky­bą iš au­to­bu­siu­ kų vie­šo­se vie­to­se?

šią pre­ky­bą vie­šo­se vie­to­se, pa­ge­ rė­tų mies­to es­te­ti­nis vaiz­das, bū­ tų šva­riau, tvar­kin­giau“, – pa­brė­ žė Z.Ži­žy­tė. Tarp ta­ry­bos na­rių šis klau­si­mas su­kė­lė ne­ma­žai dis­ku­si­jų. Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ ko Aud­riaus Vaiš­vi­los nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų tai­ky­ti to­kių ap­ri­bo­ji­mų. „Kam rei­kia pyk­dy­ti žmo­nes ir už­draus­ti pre­ky­bą iš au­to­bu­siu­kų vie­šo­se vie­to­se? To­kie veiks­mai yra vers­lo žlug­dy­mas. Rei­kia džiaug­tis, kad ir su ka­ru­čiais žmo­nės at­va­ žiuo­tų ir pre­kiau­tų. Ir už­sie­ny­je to­ kia pre­ky­ba lei­džia­ma. Ne­rei­kia per­ lenk­ti laz­dos“, – dės­tė A.Vaiš­vi­la.

Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai įžvel­ gė, jei bus lei­džia­ma, ta­da pre­kei­ viai at­va­žiuos pre­kiau­ti ir ark­liais. „Į Teat­ro aikš­tę ei­si­me bul­vių nu­si­pirk­ti“, – šmaikš­ta­vo Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­ to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­ na Špu­čie­nė.

Iša­na­li­za­vus skun­dus ir pa­žei­ di­mus, siū­lo­ma griež­tin­ti san­kci­ jas. Ne­si­lai­kan­tie­siems nu­sta­ty­tos tvar­kos iš pra­džių re­ko­men­duo­ja­ ma pu­sei me­tų su­trum­pin­ti dar­bo lai­ką iki 19 val. Jei per šį lai­ką bū­tų nu­sta­ty­ta pa­ kar­to­ti­nių pa­žei­di­mų, bū­tų stab­ do­mas lei­di­mo ga­lio­ji­mas pu­sei me­tų. Jei pre­ky­bos ar pa­slau­gų tei­ kė­jas ir to­liau pa­žei­di­nė­tų tai­syk­ les, tuo­met lei­di­mas pre­ky­bai bū­tų pa­nai­kin­tas, o pre­ky­bos įran­ga tu­ rė­tų bū­ti iš­mon­tuo­ta per sep­ty­nias ka­len­do­ri­nes die­nas. Ma­no­ma, kad tai pa­dė­tų su­ma­žin­ti triukš­mą. Pa­kei­ti­mams dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba.

Su­si­gin­či­jo dėl dar­žo­vių

Taip pat siū­lo­ma už­draus­ti vie­ šo­se vie­to­se par­da­vi­nė­ti ne­fa­suo­ tas iš že­mės iš­kas­tas dar­žo­ves, ne­ leis­ti pre­kiau­ti iš trans­por­ta­vi­mui skir­tos ta­ros, prie­ka­bų, trans­por­ to prie­mo­nių. „Pre­ky­ba gat­vė­je ta­po pa­na­ši į tur­gaus. Bū­tent į pre­ky­vie­tes tu­rė­ tų ei­ti to­kie par­da­vė­jai. Užd­rau­dus

Siū­lo griež­tes­nes san­kci­jas

Ta­ry­bos na­riams siū­lo­ma su­griež­ tin­ti ir san­kci­jas už pre­ky­bos vie­ šo­se vie­to­se pa­žei­di­mus. Z.Ži­žy­tė pa­sa­ko­jo, kad va­sa­rą bu­ vo gau­ta daug skun­dų iš gy­ven­to­jų dėl triukš­mo po 23 val. lau­ko ka­vi­ nė­se. Nus­ta­ty­ta, kad įstai­gos pre­ kiau­ja ne­si­lai­ky­da­mos dar­bo lai­ko.

Ants­to­liui – penki me­tai ne­lais­vės Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas nu­ tei­sė ži­no­mą uostamiesčio ant­sto­lį Al­bi­ną Zen­ke­vi­čių ir jam nu­si­kals­ti pa­dė­ju­sį bend­ri­nin­ką. „„Padariniai: po ava­ri­jos bu­vo din­gęs da­lies Tai­kos pro­

spek­to gat­vių ap­švie­ti­mas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Smū­gis: tak­si au­to­mo­bi­lis tren­kė­si į stul­pą dėl su­ge­

du­sio vai­ro me­cha­niz­mo. Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

Ava­ri­ja pa­li­ko gat­vę be švie­sos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vie­no­je pa­grin­di­nių uos­ta­mies­čio gat­vių pa­ry­čiais nu­ti­ku­si ava­ri­ja su­ trik­dė da­lies mies­to ap­švie­ti­mą.

Eis­mo įvy­kis nu­ti­ko va­kar apie 6 val. ry­to Tai­kos pro­spek­to ir Kau­ no gat­vės san­kry­žo­je. Tak­si au­to­mo­bi­lis „Mer­ce­des Benz“, vai­ruo­ja­mas 21-erių Va­le­ri­ jaus B., tren­kė­si į švie­so­fo­ro stul­pą. Po smū­gio ma­ši­na li­ko ap­lam­dy­ ta, ta­čiau vai­ruo­to­jas ne­nu­ken­tė­jo, nes se­gė­jo sau­gos dir­žą, o ma­ši­no­je iš­si­sklei­dė sau­gos pa­gal­vė. Vai­ki­nas aiš­ki­no, kad ne­lai­mė nu­ti­ko dėl už­si­kir­tu­sio vai­ro. Ne­va ri­kiuo­jan­tis iš vie­nos eis­mo juos­ tos į ki­tą, stai­ga už­stri­go vai­ro val­ dy­mo me­cha­niz­mas ir au­to­mo­bi­ lis už­lė­kė ant pės­čių­jų sa­le­lės bei tren­kė­si į švie­so­fo­ro stul­pą.

Tak­sis­tas aiš­ki­no, kad iš­va­ka­rė­ se bu­vo re­mon­tuo­ja­ma au­to­mo­ bi­lio įjun­gi­mo spy­ne­lė, ir ge­di­mas ga­lė­jo lik­ti ne­pa­ša­lin­tas. Po ava­ri­jos už­ge­so da­lies Tai­kos pro­spek­to ap­švie­ti­mo lem­pos. Po­ li­ci­jos pa­tru­liai tvir­ti­no, kad gat­ vių ap­švie­ti­mas din­go net ties Tai­ kos pro­spek­to ir Deb­re­ce­no gat­vės san­kry­ža. „Po smū­gio įvy­ko trum­pa­sis jun­ gi­mas. Ta­čiau at­vy­ko ava­ri­nė tar­ ny­ba ir su­tai­sė. Pu­sę va­lan­dos bu­vo din­gęs gat­vės ap­švie­ti­mas“, – aiš­ ki­no įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ va­do­vas Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius. Nors įmo­nės „Les­to“ at­sto­vai tei­gė, kad elekt­ros ener­gi­jos var­to­ to­jai ne­pa­ju­to jo­kių ne­pa­to­gu­mų, o elekt­ros tie­ki­mas ne­bu­vo nu­trū­kęs, ta­čiau įvy­kį ma­tę liu­di­nin­kai pa­ sa­ko­jo, kad po ava­ri­jos už­ge­so net ap­lin­ki­nių pre­ky­bos cent­rų rek­la­ mi­nės iš­ka­bos.

Po ava­ri­jos su­lam­dy­tą au­to­mo­ bi­lį iš­ve­žė spe­cia­lus au­to­mo­bi­lis. Per ava­ri­ją iš tak­si iš­te­kė­jo te­pa­lai, ant as­fal­to pa­si­py­lė stik­lo du­že­nos. Va­žiuo­ja­mą­ją da­lį su­tvar­kė ug­nia­ ge­siai gel­bė­to­jai. Tei­gia­ma, kad tak­si au­to­mo­bi­lis bu­vo tech­niš­kai tvar­kin­gas, vai­ ruo­to­jas pa­tei­kė tech­ni­nės ap­žiū­ ros ta­lo­ną. Įvy­kio me­tu au­to­mo­bi­ly­je ne­bu­ vo ke­lei­vių, tak­si tik sku­bė­jo pa­gal iš­kvie­ti­mą. Tak­si au­to­mo­bi­liai tech­ni­nę ap­ žiū­rą tu­ri at­lik­ti kiek­vie­nais me­tais. „Tak­si ir ki­tiems ke­lei­vius ve­žan­ tiems au­to­mo­bi­liams pa­rei­gū­nai ski­ ria di­des­nį dė­me­sį. Ren­gia­me spe­ cia­lias po­li­ci­nes prie­mo­nes, ku­rių me­tu pir­miau­sia tik­ri­na­me vai­ruo­ to­jų blai­vu­mą. Taip pat pa­tik­ri­na­ma au­to­mo­bi­lių tech­ni­nė būk­lė“, – aiš­ ki­no Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis.

Rea­li 5 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­ mė, ją at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­ se, 50 me­tų ant­sto­liui A.Zen­ke­vi­ čiui skir­ta už tai, kad jis 2009 m. per tar­pi­nin­ką paė­mė 10 tūkst. eu­ rų (34,5 tūkst. li­tų) ky­šį, kad pa­ nai­kin­tų sa­vo pa­ties anks­tes­nį pa­ tvar­ky­mą, ku­riuo, vyk­dant tei­sė­tą išieš­ko­ji­mą, bu­vo su­stab­dy­tos vi­ sos vie­nos bend­ro­vės ban­ki­nių są­ skai­tų ope­ra­ci­jos. Taip pat 2010 m. jis už 6 tūkst. li­tų ky­šį, ku­rio pa­rei­ka­la­vo pa­ts ir pa­ts sa­vo kon­to­ro­je priė­mė, bend­ ro­vei ne­tei­sė­tai su­ma­ži­no išieš­ko­ ji­mo vyk­dy­mo iš­lai­das. A.Zen­ke­vi­čius pri­pa­žin­tas kal­tu ir už nu­si­kals­ta­mu bū­du įgy­tų pi­ ni­gų le­ga­li­za­vi­mą bei do­ku­men­tų su­klas­to­ji­mą, t. y. už tai, kad pir­ ma­sis ky­šis ofi­cia­liai bu­vo api­for­ min­tas kaip jam grą­ži­na­ma sko­la, o ant­ra­sis – kaip ne­va ofi­cia­lus at­ lei­di­mas nuo ne­su­mo­kė­tų vyk­dy­ mo iš­lai­dų da­lies. Kar­tu su ant­sto­liu 3 me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­me nu­teis­tas ir 49 me­tų Vir­gi­li­jus Timb­ras, ku­ris tar­pi­nin­ka­vo per­duo­dant vals­ty­ bės tar­nau­to­jui pri­ly­gin­tam as­me­ niui ky­šį.

„„Nuosp­ren­dis: ant­sto­lį A.Zen­ke­

vi­čių už ky­ši­nin­ka­vi­mą nu­tei­sė 5 me­tams ne­lais­vės.

Teis­mas taip pat iš ant­sto­lio kon­fis­ka­vo 34,5 tūkst. li­tų bei pri­ tei­sė nu­ken­tė­ju­siuo­ju pri­pa­žin­tam vers­li­nin­kui 7,6 tūkst. li­tų tur­ti­nės ir ne­tur­ti­nės ža­los. Teis­mo nuo­spren­dis neį­si­tei­ sė­jęs, jį ga­li­ma skųs­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka. „Klai­pė­dos“ inf.


6

penktadienis, lapkričio 16, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Frak­ci­jų skai­čiuok­lė Stasys Gudavičius

K

iek šian­dien į pir­mą­jį po­sė­ dį su­s i­r in­k u­s ia­me Sei­me bus su­for­muo­t a par­t i­n ių frak­ci­jų? Nuo to, kiek mar­ gas bus nau­ja­sis par­la­men­tas, kiek ja­ me bus frak­ci­jų, pri­k lau­sys ir for­muo­ ja­mos val­dan­čio­sios koa­l i­ci­jos bei Vy­ riau­sy­bės sta­bi­lu­mas, taip pat nau­jo­sios opo­zi­ci­jos stip­ru­mas. Va­di­na­si, tai, kiek bus frak­ci­jų Sei­me, ga­ li nu­lem­t i, koks Lie­tu­vo­je bus po­l i­t i­nis gy­ve­ni­mas. Pas­kai­čiuo­ki­me. Nė­ra abe­jo­n ių, kad di­d žiau­sių į Sei­mą pa­te­k u­sių par­t i­jų – so­cial­de­mok­ra­t ų, kon­ser­va­to­rių ir Dar­bo – at­sto­vai tik­rai bur­sis į frak­ci­jas. So­cial­de­mok­ra­tai, re­ gis, tu­rės 39 na­rius, Tė­vy­nės są­jun­ga – 33, Dar­bo par­ti­ja – 29. Į Sei­mą iš­r ink­t i Tvar­kos ir tei­sin­g u­mo par­t i­jos (11 man­da­t ų), Li­b e­ra­lų są­jū­

Jei at­si­ras vos vie­nas „iš­ da­vi­kas“ – ir „Drą­sos ke­ lio“ frak­ci­jos ne­be­lie­ka. džio (10) ir Len­k ų rin­ki­mų ak­ci­jos (8) at­ sto­vai, at­ro­do, ir­gi tu­rės sa­vas par­ti­nes frak­ci­jas. Vi­sas iš­var­dy­tas še­šias par­ti­jas ir bū­si­ mas frak­ci­jas ga­li­ma va­din­ti sta­bi­lio­mis ir pro­gno­zuo­ja­mo­mis. Ti­kė­ti­na, kad jos iš­liks vi­są nau­jo­jo Sei­mo ka­den­ci­ją. Nė vie­na jų, iš­sky­r us gal tik Len­k ų rin­k i­ mų ak­ci­ją, nė­ra ties frak­ci­jos gy­v y­bin­ gu­mui pa­vo­jin­ga 7 na­rių ri­ba. Į par­la­men­tą pa­te­ko dar vie­na par­ti­ja – „Drą­sos ke­lias“. Ji kaip tik tu­ri 7 at­sto­vus Sei­me – tiek, kiek rei­kia frak­ci­jai su­da­ry­ ti. Jei at­si­ras vos vie­nas „iš­da­vi­kas“, pa­ si­t rau­kęs į ki­tą par­t i­ją, ir „Drą­sos ke­l io“ frak­ci­jos ne­be­lie­ka. Jau pa­si­ro­dė ži­n ių, kad bent ke­l i šios par­t i­jos į Sei­mą iš­r ink­t i at­sto­vai ban­ do ieš­ko­tis šil­tes­nės vie­te­lės ki­tur. Mat su „Drą­sos ke­l iu“ nie­kas ne­no­r i pra­si­ dė­t i – nei bū­si­ma val­dan­čio­ji koa­l i­ci­ja, nei opo­zi­ci­ja. Tad ko­dėl pra­gma­tiš­kes­ nis Sei­mo na­r ys tu­rė­t ų bū­t i „pil­ko­jo­je zo­no­je“? Kur kas sma­g iau bū­t i di­de­lės ir įta­kin­gos par­ti­jos at­sto­vu. To­dėl ga­li bū­ti, kad „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­ ja ar­ba iš­vis ne­su­si­for­muos, ar­ba vos gi­ mu­si su­by­rės į ke­lis at­ski­rus ga­ba­liu­kus, ku­rie iš­si­vaikš­čios po ki­tas par­ti­jas. Toks sce­na­ri­jus bu­vo pro­gno­zuo­ja­mas jau anks­čiau, kai tik ši keis­ta par­ti­ja for­ ma­vo­si ir į ją su­lin­do įvai­raus plau­ko bei ideo­lo­gi­nių pa­ž iū­r ų žmo­nės. Tai­g i, nau­ja­me Sei­me tu­rė­si­me še­šias frak­ci­jas. Tai ma­ž iau nei bu­vo lig­šio­l i­ nia­me par­la­men­te.

Kie­no mo­ti­na yra vil­tis?

V

al­džios da­ly­bų įkarš­ty­je nau­jo­sios dau­gu­mos at­ sto­vai ne­pa­liau­ja­mai kal­ ba apie mi­nist­rų po­rtfe­ lius, ta­čiau nie­kas ne­šne­ka apie tik ką gar­siai skam­bė­ju­sius pa­ža­dus. Net prie koa­li­ci­jos pri­si­jun­gu­si Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja kaž­ kaip grei­tai pa­mir­šo, kad tik ką rei­ka­ la­vo 1,2 tūkst. li­tų mi­ni­ma­lios al­gos, prie­šin­gu at­ve­ju ža­dė­jo ne­si­jung­ti su val­dan­čiai­siais. Ta­čiau kaž­ko­kiu nie­kam ne­ži­no­mu bū­du pri­si­jun­gė, nors apie 1,2 tūkst. al­gą jau ne­be­kal­ ba. Ma­tyt, nau­jie­ji po­li­ti­niai bi­čiu­liai per­spė­jo, kad ne­kal­bė­tų ne­są­mo­nių.

Vi­so­je ši­to­je po­li­ti­ nė­je ir eko­no­mi­nė­je sui­ru­tė­je dar be­trūk­ tų ma­ka­la­vi­mo­si su na­cio­na­li­ne va­liu­ta! Tai­gi, ko­kio­je sta­di­jo­je tie gar­siai skam­bė­ję pa­ža­dai apie smar­kiai di­ din­si­mą al­gą? Vi­sa ta ini­cia­ty­va kaž­kaip ti­lo ti­ lo ir vi­sai nu­ti­lo. Pos­tą ap­lei­džian­ tis prem­je­ras A.Ku­bi­lius, ku­rio Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė ki­tų me­tų biu­ dže­to pro­jek­tą, aiš­kiai pa­sa­kė, kad lė­šų rin­ki­mų pa­ža­dams iš­te­sė­ti nau­ja­me vals­ty­bės biu­dže­te nė­ra. Tad nu­ti­lus vi­siems po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos šū­kiams, vėl su­si­dur­ si­me su ne­gai­les­tin­ga kas­die­ny­ be. Tai yra ir su 850 li­tų mi­ni­ma­lia al­ga. Nes ją pa­kel­ti iki tūks­tan­čio jau ki­tais me­tais rei­kė­tų pa­pil­do­ mų 220 mln. li­tų, ku­riuos rei­kė­tų paim­ti iš oro ar­ba sko­lin­tis. Vals­ty­bės sko­la tra­giš­kai di­dė­ja kas­dien, tad pa­sta­ra­sis va­rian­tas ne­ bū­tų ra­cio­na­lus. Iš kur paim­ti tų pa­

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

pil­do­mų pi­ni­gų, ne­ži­no nei nau­jo­sios, nei se­no­sios dau­gu­mos at­sto­vai. Tai­gi jau šian­dien rei­kia tai­ky­tis su ta min­ti­mi, kad žmo­nių ki­še­nė­ se nie­kas ne­si­keis. Ne­bent nau­jie­ji val­dan­tie­ji ryž­tų­si pa­kel­ti tą mi­ni­ ma­lią al­gą me­cha­niš­kai spaus­din­ da­mi dau­giau pi­ni­gų ir taip de­val­ vuo­da­mi li­tą. Ta­čiau tam tiks­lui rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti va­liu­tų val­dy­ bos mo­de­lio, ku­ris bu­vo įves­tas ne šiaip sau, o sie­kiant sta­bi­li­zuo­ti pi­ ni­gų po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je. Vi­so­je ši­to­je po­li­ti­nė­je ir eko­no­ mi­nė­je sui­ru­tė­je dar be­trūk­tų ma­ ka­la­vi­mo­si su na­cio­na­li­ne va­liu­ta! Tai­gi rei­kia su­si­vok­ti rea­ly­bė­je – jo­kių di­des­nių al­gų ne­bus, nes jų nė­ra iš ko mo­kė­ti, kad ir kaip gai­la bū­tų. Ma­ny­ti­na ne­tgi at­virkš­čiai. Iš nau­jo­sios dau­gu­mos ga­li­ma ti­kė­tis prie­šin­gų spren­di­mų, pir­miau­sia bent 1 pro­cen­tu pa­kel­to pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio, taip pat pro­gre­ si­nių mo­kes­čių, apie ku­riuos se­niai kal­ba so­cial­de­mok­ra­tai ir ku­rių taip ne­no­ri mo­no­po­lis­ti­nio ka­pi­ta­lo in­

Ne­su­tin­ku su spe­cia­lis­tais, ku­rie aiš­ ki­na, jog Dra­mos teat­ro nau­jo­ji fa­sa­ do spal­va yra au­ten­tiš­ka. Kal­bė­jau su dau­ge­liu žmo­nių, net su ži­no­mu ak­ to­riu­mi Vy­tau­tu Paukš­te apie nau­ją teat­ro įvaiz­dį. Nors jam ir pa­ti­ko pa­ sta­to fa­sa­das, ta­čiau aš vis dėl­to ma­ nau, kad se­na­mies­tis da­bar at­ro­do su­dar­ky­tas. Nie­kur pa­sau­ly­je ne­ma­ čiau, kad cent­ri­nė­je mies­to aikš­tė­ je esan­tis teat­ras bū­tų nu­da­žy­tas to­ kia spal­va. O spe­cia­lis­tų ar­gu­men­tai, esą jie, ati­den­gę ke­lis da­žų sluoks­ nius, ra­do to­kios spal­vos li­ku­čių ir tik grą­ži­no pa­sta­tui au­ten­tiš­ką spal­ vą – prieš­ta­rin­gi. Juk jie pa­tys tei­ gia, kad vė­les­ni da­žų sluoks­niai bu­vo bal­ti, va­di­na­si, vė­les­nės kar­tos įsi­ti­ ki­no, kad ru­da spal­va yra ne­prak­tiš­ ka ir ją pa­kei­tė bal­ta. Ne be rei­ka­lo bu­vo pa­si­rink­tas toks žings­nis.

Ma­ne pa­pik­ti­no pa­skli­du­si ži­nia, jog tik da­bar bu­vo nu­sta­ty­ta, kad bend­ro­ vė Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė ne­tei­ sė­tai ne­skel­bia­mų de­ry­bų bū­du vyk­dė vie­šuo­sius pir­ki­mus už de­šim­tis mi­li­ jo­nų li­tų. Esą ne­tei­sė­tai bu­vo su­da­ry­ta su­tar­tis už 20 mln. li­tų su tarp­tau­ti­ne ad­vo­ka­tų kon­to­ra. Ma­no gal­va, už to­ kius žings­nius tu­rė­tų bū­ti bau­džia­ma. Kaip nie­kas ne­ma­tė, kad to­kio ly­gio san­do­rių su­tar­tis įmo­nė pa­si­ra­ši­nė­jo už už­da­rų du­rų? Juk da­bar kiek­vie­nam men­kiau­siam pro­jek­tui rei­kia skelb­ti kon­kur­są. Dėl biu­rok­ra­ti­nių truk­džių sto­ja dau­gy­bės mo­kyk­lų re­mon­tai, vil­ ki­na­mi ki­ti dar­bai. O to­kiai bend­ro­vei kaž­ko­dėl įsta­ty­mai ne­ga­lio­jo. Klau­si­ mas tik vie­nas – ne­jau neat­si­ra­do nė vie­no, ku­ris tu­rė­jo kont­ro­liuo­ti, kaip ir kur lei­džia­mi mi­li­jo­nai?

Re­gi­man­tas Alio­nis

Si­gi­tas

Pra­gied­ru­lis

Kur žiū­ri Vals­ty­bės kont­ro­lė?

Už­te­mi­mas vei­kia

V.Ma­tu­tis. „Gent­vi­lis­tus ša­lins iš uos­to?“, „Klai­pė­da“, 2012 11 15. Šiaip jau la­bai gai­la, kad Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las išei­na iš uos­to. Jis bu­ vo as­me­ny­bė, o ne šiaip koks nors ran­go­vų pa­stum­dė­lis, nu­pirk­tas už ke­lis šim­tus tūks­tan­čių li­tų. Bai­su tik dėl to, kad da­bar at­si­ve­ria ga­li­ my­bė vėl va­gims ir afe­ris­tams su­ grįž­ti prie sa­vo pa­mėg­to lo­vio, iš ku­rio ėdė dau­gy­bę me­tų prieš tai. Ša­lin ma­fi­ją

*** Ci­ta­ta: „Įdo­mų dar­bą uos­te ga­lė­čiau dirb­ti ir už tris tūks­tan­čius li­tų, bet bus chao­sas, ku­ris ne­leis pa­siek­ti re­ zul­ta­tų“. „Bū­da­mas Uos­to di­rek­ci­ jo­je uos­tą ap­va­liau nuo ma­fi­jos, va­ gys­čių, „at­ka­tų“, ky­ši­nin­ka­vi­mo“. Tai ko­dėl taip są­ži­nin­gai dir­bant ne­ ga­li­ma bu­vo tvar­kos pa­da­ry­ti vi­so­

je Lie­tu­vo­je? Dvi­de­šimt me­tų bu­vo ty­li­ma dėl vi­sos Lie­tu­vos ūkio iš­par­ da­vi­mo, iš­vo­gi­mo ir nua­li­ni­mo. Gy­ ven­to­jai so­cia­li­nė­je sri­ty­je nu­va­ry­ti į iš­gy­ve­ni­mo ir ne­vil­ties bū­se­ną. Si­gi­tas

*** Ne­si­sie­lok, p. Eu­ge­ni­jau, ne­rei­kės ir ket­ve­rių me­tų, kai grį­ši į Klai­pė­ dą ir ga­lė­si dirb­ti šį dar­bą, nes pa­ gal žvaigž­des ši „ba­chū­rų“ koa­li­ci­ja il­gai ne­trauks. Iš kai ku­rių ko­men­ ta­rų ma­ty­ti, kad „spe­cams“ uo­de­ gas bu­vai pri­my­nęs. Pas­pau­si uo­ de­gas ir iš Sei­mo! Ka­zys

*** Tik­rai ge­rai E.Gent­vi­las dir­bo. Tiek daug dabar lie­jan­čių sru­tas „kom­

pe­ten­tin­gų“ spe­cia­lis­tų, t.y. va­gių ir su­kčių, įpra­tu­sių ge­rai gy­ven­ti vals­ty­bės, t.y. mū­sų vi­sų, ki­še­nės są­skai­ta. Žiū­rė­ki­te, ne­pri­pil­ki­te per daug, nes ir pa­tys pri­ger­si­te. Iš uos­to

*** E.Gent­vi­las sa­kė ma­nąs, kad Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją pe­rė­mu­ si val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja da­lį Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jų, ku­rie bu­vo su­sie­ti su juo, va­di­na­mie­ji gent­ vi­lis­tai, at­leis. Jis pa­mi­nė­jo, kad tik­riau­siai bus at­leis­ta ir R.Mu­ šec­kie­nė, ir Uos­to di­rek­ci­jos di­ rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čės­nie­nė. Pats taip pat pa­da­rė, tai ko­dėl atei­nan­tie­ji tu­rė­tų elg­ tis ki­taip? Va-va Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą la­bai su­ner­vi­ no kios­ko dar­buo­to­ja. Prieš de­vy­ nias sku­bė­jau į dar­bą. Daž­niau­siai va­žiuo­ju mies­to au­to­bu­sais ir tu­riu elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą. Ry­tą nu­žings­ nia­vau į vie­nin­te­lį sa­vo ra­jo­ne esan­tį spau­dos kios­ką, nes rei­kė­jo pa­pil­dy­ ti bi­lie­to są­skai­tą. Atei­nu, ogi kios­ko dar­buo­to­ja už­si­vė­ru­si ža­liu­zes ir ne­ ži­nia ką ten vei­kia. Gal ji pie­tus to­kiu lai­ku val­gė? Bel­džiu į lan­gą, ro­dau au­to­bu­so bi­lie­tą, ji juk tu­rė­tų su­ pras­ti, kad žmo­gui bė­da, jam va­žiuo­ ti rei­kia. Pui­kiai ma­ty­da­ma si­tua­ci­ją, kios­ki­nin­kė tik iš­di­džiai pa­pur­tė gal­ vą, su­prask, lan­ge­lio ji ne­pra­vers ir ma­nęs neap­tar­naus. Ki­še­nė­je tu­rė­ jau šim­tą li­tų. Pa­ban­dyk su ta ku­piū­ ra į au­to­bu­są įlip­ti, juk žmo­nės gy­vą suės­tų. Be­je, net už­ra­šai yra, kad at­ si­skai­ty­ti ga­li­ma ne di­des­nė­mis nei 20 li­tų ku­piū­ro­mis. Su­sis­tab­džiau marš­ru­ti­nį tak­si ir pir­miau­sia pa­ klau­siau, ar vai­ruo­to­jas tu­rės grą­ žos iš šim­ti­nės. Ačiū Die­vui, pa­si­ tai­kė su­pra­tin­gas žmo­gus. Mo­ni­ka Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

te­re­sus ir dar­bo jė­gos iš­nau­do­ji­mą pa­lai­kan­tys de­ši­nie­ji. Tai­gi vil­tis, kad mo­kes­čių naš­ta su­ma­žės, ir to­liau lie­ka vi­si ži­no­ me kie­no mo­ti­na. Ne­rei­kia kur­ti iliu­zi­jų ten, kur jų ne­ga­li bū­ti, nes mo­kes­ti­nės naš­tos kri­zės lai­ko­tar­piu ne ma­žė­ja, o tik di­dė­ja. Elg­tis prie­šin­gai ga­lė­tų tik už nie­ką neat­sa­kan­tys afe­ris­tai. Prieš rin­ki­mus į kai­rę ir de­ši­ nę da­ly­tus pa­ža­dus rei­kia ver­tin­ti kaip tam tik­rą po­li­ti­nį cir­ką, ku­rio spek­tak­lis bai­gė­si. O spek­tak­lis yra spek­tak­lis, jam pa­si­bai­gus vis­kas su­grįž­ta į įpras­tas vė­žes. Jei rea­ly­bę mė­gin­si­me mo­ de­liuo­ti ve­da­mi po­pu­lis­ti­nės iš­mo­ nės, la­bai grei­tai pa­tir­si­me vi­siš­ką kra­chą ir su­žlug­dy­si­me vals­ty­bę. Juk jei au­to­mo­bi­lis ga­li va­žiuo­ti 140 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, mes jo nie­kaip ne­pri­ver­si­me lėk­ti 190 ki­lo­met­rų per va­lan­dą. To­kia griež­ta jau ta rea­ly­bė. Nes gy­ve­ni­ me pa­sa­kų ir ste­buk­lų ne­bū­na.

Uos­to atei­tis – ir vėl neaiš­ki

750

397 728

Ne vel­tui ru­dą spal­vą kei­tė bal­ta

Atgarsiai

Informacija: 397

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktADIENIS, lapkriÄ?io 16, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn

+0,68 %

9,8

+0,80 %

+0,25 %

Per­ve­dÄ— drau­di­mo ­ iť­mo­kĹł Vals­ty­bÄ—s ÄŻmo­nÄ— „In­dė­liĹł ir in­ves­ti­ci­jĹł drau­di­mas“ in­for­muo­ja, kad per tris ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­Ä?ius ban­kams, per ku­riuos iť­ mo­ka­mos drau­di­mo iť­mo­kos, pa­pil­do­mai per­ves­ta 37,81 mln. li­tĹł, skir­tĹł lik­vi­duo­ja­ mo ban­ko „Sno­ras“ in­dė­li­nin­kams. Nuo drau­di­mo iť­mo­kĹł mo­kė­ji­mo pra­dĹžios, t. y. 2011 m. gruo­dĹžio 14 d., iki 2012 m. rug­sė­jo 30 d. ÄŻ ban­kĹł są­skai­tas ÄŻmo­nÄ— per­ve­dÄ— 4,04 mlrd. li­tĹł drau­di­mo iť­mo­kĹł.

mln. li­tų

pel­nÄ… ĹĄie­met ga­vo ĹĄa­ly­je vei­kian­Ä?ios drau­di­mo bro­ke­riĹł ÄŻmo­nÄ—s.

kl.lt/naujienos/ekonomika

â‚Ź

ValiutĹł kursai

De­ga­lų kai­nos

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1631 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2954 JAV do­le­ris 1 2,7107 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7042 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2700 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6997 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5462 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8687

pokytis

–0,0253 % –0,3249 % –0,0295 % –0,2435 % –0,0282 % –0,0749 % –0,2420 % –0,1297 % +0,0488 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,56

2,47

„Apoil“

4,77

4,44

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



86,62 dol. uĹž 1 brl. 110,87 dol. uĹž 1 brl.

Ar 2013-ie­ji bus lai­min­gi? Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mĹł ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

K „„UŞ­dar­bis: dėl ge­rų oro są­ly­gų Lie­tu­vo­je ťie­met re­kor­diť­kai uŞ­de­rė­

ję grō­dai ōki­nin­kams at­neť ne­men­ką pel­ną.  To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Grō­dĹł eks­por­tas pa­pil­dys ki­ťe­nes Gin­ta­rÄ— Mi­ce­vi­Ä?iō­tÄ— g.miceviciute@diena.lt

Re­kor­di­nis ĹĄiĹł me­tĹł grō­dĹł der­ lius lie­tu­viams ne tik at­neĹĄ mil­ Ĺži­niť­kÄ… pel­nÄ…, bet ir su­teiks pa­ mo­kĹł atei­Ä?iai. Jei­gu oro są­ly­gos ki­tą­met bus pa­lan­kios, grō­dĹł au­gin­to­jai jĹł sau­go­ji­mu bei eks­ por­tu pra­dÄ—s rō­pin­tis ge­ro­kai iĹĄ anks­to. Da­lÄŻ der­liaus pra­ra­do

Ĺ ie­met Lie­tu­vo­je bu­vo pri­kul­ta apie ket­vir­ta­da­lÄŻ dau­giau grō­dĹł ne­gu ÄŻpras­tai. Re­kor­di­nis der­ lius ĹĄie­met sie­kia dau­giau nei 4 mln. to­nĹł. Tie­sa, da­lis der­liaus pra­puo­lÄ—, nes ĹŤki­nin­kai ne­spė­ jo at­lais­vin­ti tal­pyk­lĹł grō­dams lai­ky­ti, o lai­ku neiť­dĹžio­vin­ti ar­ ba ne­tin­ka­mi sau­go­ti jie ta­po per pra­sti par­duo­ti. IĹĄ vi­so pri­kul­to der­liaus Lie­tu­ vo­je tu­rė­tĹł lik­ti apie 1,5 mln. to­nĹł grō­dĹł, li­ku­sius au­gin­to­jai pla­nuo­ ja par­duo­ti uŞ­sie­nio ĹĄa­lims. Pa­sak Lie­tu­vos grō­dĹł au­gin­to­jĹł aso­cia­ ci­jos pir­mi­nin­ko Ro­mo Ma­jaus­ko, dau­giau­sia eks­por­tuo­ja­ma bus ÄŻ Ara­bĹł ĹĄa­lis, Af­ri­kÄ…, kai ku­rias ES vals­ty­bes. Lie­tu­viť­ki grō­dai pa­sau­ly­je ver­ ti­na­mi dÄ—l juo­se esan­Ä?io di­de­lio kie­kio bal­ty­mĹł. Tai Lie­tu­vos grō­ dĹł au­gin­to­jams su­tei­kia pra­na­ťu­ mÄ… prieĹĄ ki­tĹł ĹĄa­liĹł ĹŤki­nin­kĹł pro­ duk­ci­jÄ…. „Se­no­sio­se Eu­ro­pos ĹĄa­ly­se – Pran­cō­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je – au­gi­ na­mi grō­dai tu­ri iki 11 pro­c. bal­ ty­mĹł, o lie­tu­viť­ki – 14 pro­c. Tai iť­skir­ti­nÄ— lie­tu­viť­kĹł grō­dĹł ypa­ ty­bÄ—, dÄ—l to jie ge­rai ver­ti­na­mi pa­sau­ly­je“, – paaiť­ki­no R.Ma­ jaus­kas.

Iťp­luk­dė ke­lis lai­vus

Nors grō­dĹł au­gin­to­jai apie sa­vo ĹĄių­me­tÄŻ pel­nÄ… dar ne­skel­bia, jau da­bar aiť­ku, kad jis bus di­des­nis nei anks­tes­niais me­tais. Tie­sa, dÄ—l neÄŻp­ras­tai di­de­lio grō­dĹł kie­ kio jĹł ga­be­ni­mas ÄŻ uŞ­sie­nio ĹĄa­lis strin­ga. „Jei­gu ki­tais me­tais grō­dĹł der­ lius bus toks pat ar­ba pa­na­ťus, rei­kÄ—s vis­kÄ… pra­dė­ti da­ry­ti anks­ Ä?iau, kad jie tilp­tĹł ele­va­to­riuo­se. Grō­dai ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ ga­be­na­mi lai­vais per Klai­pė­dos uos­tÄ…, to­kio kie­kio kaip ĹĄie­met per trum­pÄ… lai­kÄ… ir­gi ne­spė­ja­me iť­veŞ­ti“, – sa­kÄ— R.Ma­ jaus­kas. PaĹĄnekovas su­skai­Ä?ia­vo, kad iki ĹĄiol ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ iť­plau­kÄ— tik ke­li lai­ vai. Juo­se bu­vo pa­krau­ta maŞ­daug po 50 tĹŤkst. to­nĹł grō­dĹł. „Vie­nÄ… lai­vÄ… krau­na apie sa­vai­ tÄ™. Dar net pu­sÄ—s mi­li­jo­no to­nĹł grō­dĹł neiť­ve­Şė­me, tad jĹł dar li­ko apie 2 mln. to­nĹł. Grō­dus ÄŻ uŞ­sie­ nÄŻ ve­ťi­me dar ir ki­tais me­tais. Ĺ˝i­ no­ma, rei­kÄ—s ras­ti ir jĹł pir­kė­jĹłâ€œ, – kal­bė­jo R.Ma­jaus­kas. GrÄŻĹĄ klien­tai iĹĄ Lat­vi­jos

Klai­pė­dos uos­te grō­dĹł ĹĄie­met pa­ krau­ta be­veik dvi­gu­bai dau­giau ne­ gu per­nai. Pa­sak Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jō­rĹł uos­to Rin­ko­da­ros ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Ar­tō­ ro Drun­gi­lo, iĹĄau­gu­siÄ… grō­dĹł kro­vÄ… le­mia ne tik di­dĹžiu­lis der­lius, bet ir tai, kad uos­te ĹĄie­met at­si­ra­do dau­ giau ter­mi­na­lĹł bei san­dė­liĹł jiems lai­ky­ti. A.Drun­gi­las pro­gno­zuo­ja, kad dÄ—l pa­ge­rė­ju­siĹł są­ly­gĹł atei­nan­ Ä?iais me­tais ga­li pa­vyk­ti ÄŻ Klai­pė­ dos uos­tÄ… su­si­grą­Şin­ti tuos grō­dĹł au­gin­to­jus, ku­rie sa­vo pro­duk­ci­jÄ… ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ ga­be­no iĹĄ Lie­po­jos uos­to.

i­tĹł me­tĹł eko­no­mi­kos per­spek­ty­vos la­bai dvip­ ras­miť­kos, nes tu­ri­me ne tik nau­jos po­li­ti­nÄ—s val­ dĹžios veiks­nÄŻ, ta­Ä?iau ir pa­sku­ti­ nius ES struk­tō­ri­niĹł fon­dĹł fi­nan­ sa­vi­mo pro­gra­mos me­tus, taip pat, grei­Ä?iau­siai, iĹĄ es­mÄ—s be­si­kei­Ä?ian­ Ä?iÄ… eko­no­mi­nÄ™ stra­te­gi­jÄ…. Jei­gu bus ÄŻgy­ven­di­na­mi pla­nai dÄ—l mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo kė­li­ mo, tai tu­rė­tĹł pa­di­din­ti vals­ty­bÄ—s sko­lÄ… ir ne­dar­bÄ…. Vals­ty­bÄ—s sko­los di­dė­ji­mÄ… lems tai, kad pa­ťal­pos ir ki­tos so­cia­li­nÄ—s iť­mo­kos in­dek­suo­ ja­mos pa­gal ĹĄÄŻ ro­dik­lÄŻ, o jo pa­di­dė­

ji­mas ati­tin­ka­mai di­dins „Sod­ros“ de­fi­ci­tÄ…. Be to, vals­ty­bÄ—s ir sa­vi­val­dy­bÄ—s val­do­mo­se ÄŻmo­nė­se yra ne­ma­Şai Ĺžmo­niĹł, gaunan­Ä?iĹł mi­ni­ma­liÄ… al­ gÄ…. Na­tō­ra­lu, kad ki­ti dar­buo­to­jai, ku­riĹł al­gos dy­dis da­bar sie­kia bō­ si­mÄ… (nuo 2013 m. pla­nuo­ja­mÄ… 900 ar net 1000 li­tĹł) mi­ni­ma­lĹł dar­ bo uŞ­mo­kes­tÄŻ, taip pat rei­ka­laus jÄŻ adek­va­Ä?iai pa­kel­ti. At­siŞ­vel­giant ÄŻ fak­tÄ…, kad Eu­ ro­pos pro­ble­mos grei­tu me­tu iť­ sprÄ™s­tos ne­bus, ir tai, jog di­dĹžio­ sios pa­sau­li­nÄ—s ins­ti­tu­ci­jos, kaip Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja, ir Pa­sau­lio ban­kas pro­gno­zuo­ja to­les­nÄŻ Eu­ro­pos ĹŤkio trau­ki­mą­si bei pa­sau­lio eko­no­mi­

kos su­lė­tė­ji­mÄ…, ga­li­ma pro­gno­zuo­ ti ir Lie­tu­vos bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to smu­ki­mÄ…. ÄŽvyk­dy­tos so­cia­li­nÄ—s re­for­mos, di­ di­nan­Ä?ios vals­ty­bÄ—s iť­lai­das, smu­ki­ mÄ… ga­li ĹĄiek tiek su­lai­ky­ti, nes pir­mi­ nis at­ly­gi­ni­mĹł pa­di­di­ni­mas su­kels var­to­ji­mo ban­gÄ… ir inf­lia­ci­jÄ…. Ta­Ä?iau ne­ma­Şai da­liai eks­por­to rin­kĹł pa­ti­ riant sun­ku­mĹł, Lie­tu­vos eks­por­tas grei­Ä?iau­siai tai pa­jus jau atei­nan­ Ä?iais me­tais ir vÄ—l grį­ťi­me prie ei­na­ mo­sios są­skai­tos de­fi­ci­to. Jei­gu bus ÄŻgy­ven­din­ti inf­lia­ci­ jÄ… ska­ti­nan­tys pa­Şa­dai, eks­por­tas vÄ—l grÄŻĹĄ ÄŻ Ĺže­mes­nÄŻ nei im­por­tas ly­ gÄŻ, tuo­met ir taip tra­pus Lie­tu­vos ga­my­bos sek­to­rius taps dar ne­kon­ ku­ren­cin­ges­nis.

ĹŞkininkams Ĺ iauliĹł bankas siĹŤlo finansinius reikalus tvarkyti ĹŤkiĹĄkai vuoti vieĹĄbuÄ?io kambarÄŻ, sumokÄ—ti uĹž lÄ—ktuvĹł bilietus, iĹĄsinuomoti automobilÄŻ ir t. t.

Lietuviai nuo seno garsÄ—ja kaip darbĹĄti ir taupi tauta – ir namuose, ir savo ĹŤkiuose stengiamÄ—s tvarkytis ĹŤkiĹĄkai – rĹŤpestingai ir apgalvotai. Bet ar ÄŻmanoma bĹŤti ĹŤkiĹĄkiems, tvarkantis finansinius reikalus banke? Ĺ iauliĹł banko KlaipÄ—dos regiono vadovas GraĹžvydas Ĺ imkus uĹžtikrina „Taip!“

– Nuo ĹĄiĹł metĹł lapkriÄ?io mÄ—nesio Ĺ iauliĹł bankas ĹŤkininkams teikia naujÄ… paslaugÄ… – bankiniĹł paslaugĹł rinkinius „ŪkiĹĄkai“ ir „ŪkiĹĄkai PLIUS“. Kokia jĹł nauda ĹŤkininkams? –IĹĄ tiesĹł, nauji Ĺ iauliĹł banko produktai ĹŤkininkams naudingi net keliais aspektais. PasirinkÄ™s ĹĄiuos rinkinius, ĹŤkininkas per banko paslaugĹł internetu sistemÄ… „SB linija“ galÄ—s nemokamai atlikti neribotÄ… skaiÄ?iĹł pavedimĹł litais ÄŻ sÄ…skaitas Ĺ iauliĹł banke ir visuose Lietuvoje registruotuose bankuose. Paprastai per mÄ—nesÄŻ atliekame daugybÄ™ pavedimĹł, ne tik mokÄ—dami mokesÄ?ius, bet ir atsiskaitydami uĹž paslaugas ar prekes, o pasirinkÄ™s mĹŤsĹł banko siĹŤlomÄ… paslaugĹł rinkinÄŻ, ĹŤkininkas galÄ—s sutaupyti nemaŞą pinigĹł sumÄ…. Taip pat nemokamai jis gaus debetinÄ™ arba kreditinÄ™ mokÄ—jimo kortelÄ™, nemokamai bus suteiktas kredito limitas, o uĹž kortelÄ—je esantÄŻ lÄ—ĹĄĹł likutÄŻ ĹŤkininkams bus mokama 0,5 proc. metiniĹł palĹŤkanĹł – tad jĹł piniginÄ—s dar ir papilnÄ—s. Beje, dar vienas svarbus ir naudingas dalykas – noriu akcentuoti, kad ĹŤkininkai, pasirinkÄ™ Ĺ iauliĹł banke jiems skirtÄ… vienÄ… ar kitÄ… paslaugĹł rinkinÄŻ, bus apdrausti nuo nelaimingĹł atsitikimĹł iki 20 tĹŤkst. litĹł – tai ypaÄ? aktualu dirbantiems ĹŤkyje dÄ—l pasitaikanÄ?iĹł ÄŻvairiausiĹł netikÄ—tĹł situacijĹł.

– PranaĹĄumĹł iĹĄvardijote tikrai nemaĹžai, net ĹĄiek tiek apgailestauju, kad nesu ĹŤkininkas. O kokia ĹĄiĹł paslaugĹł ĹŤkininkams kaina? – ÄŽkainiai, taikomi ĹĄiems paslaugĹł rinkiniams – tai dar vienas patrauklus faktorius. UĹž visas iĹĄvardytas paslaugas ĹŤkininkas, pasirinkÄ™s rinkinÄŻ „ŪkiĹĄkai“, mokÄ—s tik 7 litus per mÄ—nesÄŻ, o uĹž 9 litus per mÄ—nesÄŻ ĹŤkininkas galÄ—s naudotis bankiniĹł paslaugĹł rinkiniu „ŪkiĹĄkai PLIUS“. – Ĺ iauliĹł bankas vadinamas smulkiojo ir vidutinio verslo Q\cN`4VZXb`]NO_Ă› Ă›XNQĂ­XV partneriu, kuris ypatingÄ… dÄ—[V[XNVVNbYVĂşON[XR[RaVX]N]_N` mesÄŻ skiria tokiĹł ÄŻmoniĹł kreĂ˜VNbV_]VTVNbTNYĂ›``bacN_XfaV`Nc\ ditavimui. Gal turite specialiĹł SV[N[`V[Vb`_RVXNYb`ORaV_Ob`N] kreditavimo pasiĹŤlymĹł ir ĹŤkiQ_Nb`aV[b\[RYNVZV[TĂşNa`VaVXVZĂş ninkams? –Taip, turime gerĹł naujienĹł ir Ä?ia – – Kuo skiriasi banko siĹŤlomi prireikus papildomĹł lÄ—ĹĄĹł ĹŤkyje, supaslaugĹł rinkiniai „ŪkiĹĄkai“ ir teiksime „KreditÄ… ĹŤkiui“, kuris grą„ŪkiĹĄkai PLIUS“? Ĺžinamas panaudojant NacionalinÄ—s – Ĺ ie paslaugĹł rinkiniai ĹŤkininkams mokÄ—jimo agentĹŤros iĹĄmokas, o nuskiriasi ir jĹł kaina priklauso nuo pa- sprendusiems ÄŻsigyti ĹžemÄ—s ĹŤkio pageidaujamos ÄŻsigyti mokÄ—jimo korte- skirties valstybinÄ—s ĹžemÄ—s, pasiĹŤlylÄ—s bei draudimo sumos. Pasirinkus sime „KreditÄ… Ĺžemei“. paslaugĹł rinkinÄŻ „ŪkiĹĄkai“, galima naudotis debetine „Visa Electron“ – Kur ĹĄiomis Ĺ iauliĹł banko arba „Maestro“ mokÄ—jimo kortele – naujovÄ—mis susidomÄ—jÄ™ ĹŤkiĹĄiuo atveju draudimo suma sieks iki ninkai gali kreiptis ir kokiĹł do15 tĹŤkst. litĹł, o „ŪkiĹĄkai PLIUS“ rin- kumentĹł reikia? kinio naudotojams iĹĄduodama kre- KvieÄ?iame atvykti ÄŻ artimiausiÄ… ditinÄ— „Visa Classic“ arba „Master- Ĺ iauliĹł banko skyriĹł – ĹĄiuo metu Card Standard“ mokÄ—jimo kortelÄ— ir Lietuvoje jĹł turime net 55. AtvykdaĹŤkininkai apdraudĹžiami iki 20 tĹŤkst. mas ÄŻ bankÄ…, ĹŤkininkas turi turÄ—ti litĹł. Beje, kreditinÄ—s mokÄ—jimo korte- asmens tapatybÄ™ patvirtinantÄŻ dolÄ—s turi ir daugiau pranaĹĄumĹł – jo- kumentÄ…, ĹŤkininko paĹžymÄ—jimÄ… armis patogu atsiskaityti uĹž pirkinius ba ĹŤkio registravimo paĹžymÄ—jimÄ…. sparÄ?iai populiarÄ—janÄ?iose elektroDÄ—koju Jums uĹž pokalbÄŻ! Kalbino Edvardas Marcinkus ninÄ—se parduotuvÄ—se, o planuojant UĹžs. 1045801 tolimesnÄ™ kelionÄ™, internetu rezer-

ď ŽVNbYVĂşON[X\8YNV]Ă›Q\`_RTV\[\cN


8

penktadienis, lapkričio 16, 2012

pramogų

gidas „Senoliai“ švęs su klaipėdiečiais Redaktorė Rita Bočiulytė

„„Bičiulystė: kiekvieną penktadienį „Senoliai“ susirenka ne tik repetuoti, bet ir sugrįžti į jaunystę. 

Tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ kartu su ištikimaisiais savo žiūrovais rytoj minės 30 metų sukaktį. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt

linio karo pabaigoje buvo iškasta iš po griuvėsių.

Atsinešė savo instrumentus

Kartu – tūkstantmetis

Prieš tris dešimtmečius Klaipėdos konservatorijos dėstytojas Petras Mateika subūrė Klaipėdoje gyvenančius kaimo muzikantus, kurie tebebuvo nepamiršę senosios grojimo manieros. Kad būtų įdomiau, pasikvietė aktorius Nijolę Sabulytę ir Aleksandrą Šimanskį, kurie šmaikščiu žodžiu paįvairindavo koncertus. Vėliau aktoriai dalyvaudavo ne kiekviename ansamblio pasirodyme, bet liko artimais „Senolių“ bičiuliais. Muzikantai į ansamblį atėjo su savais instrumentais, ne vienas juos išsaugojo iš jaunystės. O vienam ansambliečiui instrumentą prieš daug metų nupirko tėvas, sumokėjęs už parduotą karvę gautais pinigais. Kito muzikanto bandonija atkeliavo iš Tilžės, kur Antrojo pasau-

„Dabar progų linksmintis turėsime ir daugiau. Po Naujųjų metų mums visiems drauge sudėjus sukaks tūkstantis metų, o šį bendrą gimtadienį pradės mūsų vadovės Elenos Šalkauskienės gimimo diena“, – paskaičiavo ansamblio metraštininku vadinamas Steponas Kundrotas. Klausiami, kodėl kiekvieną penktadienį žilagalviai klaipėdiečiai skuba į senamiestį ir Muzikų sąjungos salėje iki užsimiršimo groja savo iš mažumės prisimintas melodijas, senoliai tikino, kad muzikuodami jaunėja. Dar nebuvo nė karto, kad „Senolių“ repeticija neįvyktų dėl ansamblio narių ligos. Jiems nebaisios net gripo epidemijos. Ragina tausoti sveikatą

Klaipėdiečiams „Senoliai“ pažįstami jau daug metų. Įvairiuose

konkursuose bei festivaliuose žilagalvių ansamblis dažniausiai nominuojamas kaip jaunatviškiausia bei labiausiai gera nuotaika užkrečianti grupė. Vadovai E.Šalkauskienė ir Jonas Petrauskas atviravo, jog ansamblio populiarumas yra toks didelis, kad į savo gretas jie priima ne kiekvieną norintį muzikuoti. Dabar scenoje pasirodo 13 ansambliečių – trys moterys ir de-

„Senoliai“ yra išskirtinė grupė, nes iš jos niekas nebėga groti kitur. Žmonės iš šio ansamblio išeina tik anapilin. šimt vyrų. Repertuaras sudaromas iš pačių muzikantų prisimintų ar sukurtų kūrinių. Ansamblio nariai ir groja, ir dainuoja. Žiūrovams smalsu ne tik išgirsti tradicinį muzikavimą, bet ir pamatyti senoviškus instrumentus: bandonijas, cimbolus, lūpinę armonikėlę, lumzdelį, basedlę bei labiau įprastus smuikus, būgnus, triūbą. Ne vienas muzikantas groja ne tik „Senolių“ ansamblyje. Kai ku-

Vytauto Petriko nuotr.

rie jų yra kelių grupių nariai, pačirpina ir namie. „Mūsų muzikantų nereikia raginti. Į repeticijas jie ateina pusvalandžiu anksčiau nei sutarta, o pradėjus groti juos vis reikia pristabdyti, kad labiau tausotų savo jėgas, nepavargtų“, – pasakojo vadovė E.Šalkauskienė. Repeticijos bei koncertai – ne vienintelė „Senolių“ veikla. Vasarą jie dažnai susirenka pas kurį nors sodyboje ar sode, be to, neretai būna kviečiami pagroti giminaičių ar pažįstamų asmeninėse šventėse. Perėmė Juozuko manierą groti

Prieš 25 metus žilagalvių ansambliui pradėjusi vadovauti E.Šalkauskienė teigė, kad ryšys, siejantis ansambliečius ir vadovus, yra ypatingas. „Kai pradėjau dirbti su „Senoliais“, nemokėjau groti nė vienu instrumentu. Iš Juozo Gibo išmokau skambinti cimbolais. Jaučiu, kad perėmiau jo manierą, kartais man pačiai atrodo, kad judu, kaip amžinatilsį Juozukas, lyg jis būtų įsikūnijęs į mane. Per daugelį metų išmokau groti ir lumzdeliu, basedle, armonika, kanklėmis. Su ansambliečiais tapome tokie artimi, kad jaučiamės esą šeimos nariai. Jie mane ištekino, padėjo auginti vaiką, buvo drauge ir skausme, ir džiaugs-

me. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų“, – atviravo E.Šalkauskienė. „Senoliai“ yra išskirtinė grupė, nes iš jos niekas nebėga groti kitur. Žmonės iš šio ansamblio išeina tik anapilin. Net tada, kai pirštai tampa nebejudrūs, muzikantai čirpina bent pora stygų. Neseniai jie sudrebino senelių globos namų sienas, kur dabar gyvena viena buvusi grupės narė. Kviečia linksmintis drauge

Ansamblis yra koncertavęs kaimyninėse šalyse bei ne vienoje Europos valstybėje. 2001-aisiais „Senoliai“ pelnė „Aukso paukštę“, yra tapę ne vieno tarptautinio folkloro festivalio prizų laimėtojais. Jauniausiam ansamblio nariui yra 63 metai, vyriausiajam – 81-eri. Lapkričio 17 d. 15 val. „Senoliai“ kviečia buvusius ansamblio narius, savo artimuosius, draugus, giminaičius bei visus gerbėjus į Klaipėdos koncertų salę, kur vyks nemokamas koncertas, skirtas šios grupės įkūrimo 30-mečiui. Koncerto metu žiūrovų laukia susitikimas su pamėgtais aktoriais N.Sabulyte ir A.Šimanskiu. Vėlaus rudens popietė turėtų tapti smagia švente tradicinės muzikos mėgėjams.


9

penktadienis, lapkričio 16, 2012

pramogų gidas Baroti galerijoje – A.Kleizaitės piešiniai

Šiandien uostamiesčio Baroti galerijoje atidaroma Aušros Kleizaitės (Vilnius) piešinių paroda „Drawings“, veiksianti iki gruodžio 5 d. Jos autorė – VDA KDI tekstilės magistrė, kuria objektus ir instaliacijas, piešia ir tapo, taip pat žinoma kaip įvaizdžio stilistė, sceninių kostiumų kūrėja. Anot Ryčio Zemkausko, ji – skulptūrinės sanklodos menininkė. Užtenka pažiūrėti į jos piešinius, kad ir į veidų ciklą: čia, rodos, anglis piešia moters veidą, tarsi ieškodama tobulos formos, užburdama tūkstantmečių senumo į mus žvelgiančiosios magija... KUR? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Vernisažas – lapkričio 16 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Fotografas verčia permąstyti laimę

Klaipėdos fotografijos galerija šiandien pristatys vieno perspektyviausių jauniausios kartos fotografų Mindaugo Ažušilio fotografijų parodą „Happiness in Lithuania“, kurią bus galima apžiūrėti iki gruodžio 14 d. Joje stipri estetinė fotografinė kalba archetipais, simboliais, metaforomis veda deklaruojamų laimės receptų Lietuvoje suvokimo link. „Mano uždavinys yra priversti žmones atsisukti į save ir permąstyti itin pragmatišką gerovės suvokimą. Nors ir myliu savo šalį, man liūdna į ją tokią žiūrėti. Todėl ryžausi drąsiai kalbėti apie tai“, – teigė autorius. KUR? Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7). KADA? Vernisažas – lapkričio 16 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Žvejų rūmuose vyksta III šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis arabeskas“, šįvakar publiką kviečiantis į klaipėdiečio Alekso Mažono premjerą, o rytoj suteiksiantis progą įvertinti Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklį „Išplautas dangus“. „„Etapai: A.Mažono premjeroje „Jaunystė. Branda.

Senatvė. Mirtis“ pasakojama apie gyvenimo kelią.

„„Savarankiški: „Auros“ spektaklio „Išplautas dangus“ kūrėjai rėmėsi postulatu, jog muzika ir

šokis scenoje gyvena savo gyvenimus. 

Kauno šokio teatro „Aura“ nuotr.

Šiuolaikinio šokio festivalį vainikuos „Aura“ Prieš savaitę festivalio atidaryme pilna salė plojo Gyčio Ivanausko teatro artistams, parodžiusiems aistringą šokio spektaklį „Tango Salon“ (choreografė B.Urbietytė). Šokio spektaklių diptiką pristatė svečiai iš Rygos – Latvijos kultūros akademijos studentai. Teatro „Dansema“ kūrėjos S.Mikalauskaitė ir I.Pačėsaitė šokiu papasakojo jautrią ir simpatišką „Kampavorio“ istoriją patiems mažiausiems žiūrovams. Tradiciškai festivalio metu rengiamas choreografinių miniatiūrų konkursas, kuriame suteikiama galimybė

savo kūrybinius ieškojimus pademonstruoti jauniems choreografams, šokėjams ir kolektyvams, kuriems didžiosios scenos yra ateities siekiamybė. Konkurse buvo parodytos 32 šokio kompozicijos – solo, duetai ir ansambliai. Vertinimo komisija, vadovaujama šokio kritikės Vitos Mozūraitės, konkurso laureatus išrinko aštuoniose nominacijose. Šiandien festivalio „Naujasis arabeskas“ programą pratęs šeimininkų – Žvejų rūmų pantomimos teatras „A“. Klaipėdiečiai parodys premjerinį judesio spektaklį

„Jaunystė. Branda. Senatvė. Mirtis“. Marselio Marso idėjomis sekantis režisierius A.Mažonas ilgą (trumpą?) žmogaus gyvenimo kelio istoriją koncentruoja keturiuose paveiksluose. „Gimimo liudijime rašoma, kur žmogus gimė, kada jis gimė, ir niekada nerašoma – kam gimė“ (M.Safyras). Šiuos klausimus kelia režisierius ir trupės aktoriai naujajame savo darbe. Festivalį vainikuos Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Išplautas dangus“. Tai žinomiausias šalies kolektyvas, reprezentavęs Lietuvos

šiuolaikinį šokį daugiau nei 160-tyje festivalių visame pasaulyje. „Aura“ lapkritį švenčia 30-ties metų kūrybinį jubiliejų. Kolektyvą įkūrė ir iki šiol jam vadovauja garsi choreografė ir pedagogė Birutė Letukaitė. Įkvėpta dailininko J.Boscho tapybos darbų, ji modernaus šokio kalba scenoje „diskutuoja“ su kompozitoriaus Gintaro Samsono muzika („Lietaus reminiscencijos“ kameriniam orkestrui). Šokis ir muzika spektaklyje, nors ir „po vienu stogu“, gyvena savo gyvenimus. Jie gali eiti kartu, atskirai, kartais persikirs-

ti, bet gali ir nesusitikti... „Ši trupė pasižymi šviežumu ir aistra savo menui, ką daugelis Vakarų trupių jau praradusios... Jų talentas ir atsidavimas jaudina iki širdies gelmių“, – rašė „South Wales Evening Post“. Tuo galės įsitikinti visi, ateisiantys į „Auros“ spektaklį, kuriuo baigsis III šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis arabeskas“, rengiamas Klaipėdos žvejų rūmų. Spektaklių pradžia – 18 val. Bilietai – po 15–30 Lt, platinami Žvejų rūmų ir TIKETA kasose. „Klaipėdos“ inf.

Riešinės – su Lietuvos tautinio paveldo sertifikatu Šiandien Klaipėdos etnokultūros centre atidaroma tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) sukurtų riešinių paroda.

„„Tautodailė: E.Pečiurienės riešinės laikomos tautinio paveldo pavyzdžiais.

Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari garderobo dalis – riešinės – šiandien tapo vėl itin madinga. Riešinės nešiojamos ne tik kaip tautinio kostiumo dalis, bet ir kaip puošiantis ir šildantis madingas aksesuaras prie bet kokių drabužių. Karoliukais tviskantys mezginiai ne tik puošnūs, bet ir maloniai šildo, esant žvarbiam orui. Šiandien mezgančiųjų riešines yra itin daug, tačiau tikrų šios srities meistrų – kur kas mažiau. Tautodailininkės E.Pečiurienės megztos riešinės abejingų nepalieka. Stebina raštų gausumas, kūrybingas spalvų derinimas, mezgimo preciziškumas. Šiais metais jonaviškės riešinės pelnė aukščiausią pripažinimą – joms suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. E.Pečiurienė – meniškos prigimties žmogus. Nuo jaunumės rašo eiles, dalyvavo Jonavos poezijos klubo „Šaltinis“ veikloje. Rankdarbių kūrybos pradžia tautodailininkė laiko paprasčiausią siuvinėjimą kryželiu. Vėliau itin pamėgo mezginius, ypač

sudėtingus, kuriems prireikdavo daug išmonės ir kantrybės. 2004-aisiais, baigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, E.Pečiurienė kūrė koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavo mugėse Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, kur susižavėjo tautiniais gaminiais. Tai paskatino kurti šiandienai aktualius produktus – pradėjo megzti pirštines, riešines, kurios dar labiau atskleidė talentingą asmenybę. 2010-aisiais E.Pečiurienė buvo pakviesta tapti Tautodailininkų sąjungos nare. 2011-aisiais surengė pirmąją riešinių ir koliažų parodą Jonavos krašto muziejuje. 2012 m. gautas sertifikatas liudija, kad tautodailininkės darbus galima laikyti tautinio paveldo pavyzdžiais. Lapkričio 16 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma riešinių paroda kviečia pasigėrėti unikaliais tautodailininkės E.Pečiurienės darbais bei susipažinti su jų autore. Paroda veiks iki gruodžio 21 d. „Klaipėdos“ inf.


10

penktadienis, lapkričio 16, 2012

pramogų gidas Pristatys naują G.Grajausko knygą

Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje kitą savaitę vyks naujos klaipėdiečio rašytojo Gintaro Grajausko knygos „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ sutiktuvės. Jau 12-oji Lietuvoje išleista G.Grajausko knyga primena viduramžių riterių romanus. Šmaikščiai ir elegantiškai aptardamas riterių ir drakonų reikalus, autorius kalba ir apie nūdieną. Jo teigimu, „Istorijos...“ skirtos skaitytojams, išsaugojusiems sveiką smalsumą ir humoro jausmą. Knygą pristatys autorius ir leidyklos „Tyto alba“ atstovė Eglė Bielskytė. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 22). KADA? Lapkričio 22 d. 17.30 val. KAINA? Nemokamai.

Pajūryje koncertuos „State Of Monc“

Šįvakar Palangoje muzikuos festivalio „Vilnius Mama Jazz“ dalyviai iš Nyderlandų – „State Of Monc“. Grupę sudaro gabūs Amsterdamo ir Roterdamo muzikantai – trimitininkas Arthuras Flinkas, saksofonininkas Benas van den Dungenas, bosininkas Rafaelis Moralesas Aguinas, būgnininkas Tuuras Moensas ir elektronikos garsų kūrėjas Hielke Praagmanas. Jie kuria džiazą ne tik širdžiai, smegenims, bet ir kojoms; kuria naują požiūrį į džiazą ir į šią muziką „atverčia“ būrius kitų žanrų klausytojų. Tai gyva, šviežia, aistringa ir išradinga muzika. KUR? „Ramybės“ kultūros centre Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Lapkričio 16 d. 20 val. KAINA? 30 Lt.

Raudonkepuraitė – vilnonė ir džiazuojanti Klaipėdos lėlių teatro scenoje sekmadienį pasirodys trečioji šio sezono premjera – spektaklis visai šeimai „Raudonkepuraitė“. Gitana Gugevičiūtė

Seną, tūkstantį kartų girdėtą Šarlio Pero pasaką iš naujo atrasti kviečia gerai žinoma lėlių teatro režisierė Gintarė Radvilavičiūtė ir jos kūrybinė komanda: rašytojas, dramaturgas Mindaugas Valiukas, dailininkė Viktorija Dambrauskaitė, kompozitorius Donatas Bielkauskas-Donis, aktorės Renata Kutaitė ir Karolina Jurkštaitė. Su kūrybine grupe kalbėjomės apie šiltą, ryškų, „vilnonį“, dinamišką, kupiną intrigų, peripetijų, dramatizmo spektaklį; apie kūrybines patirtis ir atradimus. Iš vilko pozicijų

– Gintare, kodėl spektaklio pagrindu pasirinkai šią šimtus kartų girdėtą, matytą, interpretuotą pasaką? Gintarė: Kaip suaugusiųjų teatro scenoje režisieriai svajoja pastatyti „Hamletą“, taip lėlių teatre – „Raudonkepuraitę“, pagvildenti šią istoriją. Tai jau klasika tapusi medžiaga, kurioje – klodų klodai. Ir ši pasaka pasiduoda interpretacijoms. – Ar jūsų versija labai skirsis nuo originalo? Gintarė: Manau, kad nesame nutolę nuo originalo. Tiesiog į šią pasaką pasižiūrėjom kitu aspektu – iš vilko pozicijų, plėtojam jo temą: kodėl jis praryja Raudonkepuraitę ir senelę? Kas jį verčia taip elgtis? Ir spektaklio veiksmas vyksta ne kokiais nors viduramžiais, o dabar. Kalbama apie šiandieną – viskas vyksta čia pat, už kampo. Mindaugas: Ši pjesė yra džiazas. Ir šitoje džiazinėje kompozicijoje Raudonkepuraitės tema gal net nėra pagrindinė. Kuo nuo pasakos skiriasi ši pjesė, šitas spektaklis? Čia yra ne pasakiškos motyvacijos. Pati pasaka labai koncentruota ir ten jokių motyvacijų, paaiškinimų ir pasufleravimų nėra. O mes stengiamės psichologiškai motyvuoti, kodėl vienas daro taip, kitas – kitaip, atsižvelgiant į charakterį, aplinkybes. Pasakoje labai daug beveik hamletiškų „neaiškumų“... Tarkim, kodėl

„„Intriga: naujame režisierės G.Radvilavičiūtės spektaklyje žiūrovų laukia veltos pirštininės lėlės, veltinio

minkštumo muzika ir elegantiškai „suveltas“ siužetas, į Raudonkepuraitės ir vilko Albino istoriją bandant pažvelgti kitaip.  Klaipėdos lėlių teatro nuotr.

mama išleidžia mažą vaiką į mišką, nors žino, kad jame klaidžioja vilkai? Ji nori jo atsikratyti? Kodėl mergaitė apskritai kalbasi su vilku? Kodėl Raudonkepuraitė taip ilgai neatpažįsta lovoje gulinčio vilko? Kodėl vilkas pasiūlo Raudonkepuraitei nusirengti ir atsigulti šalia? Kodėl ji atsigula? Kodėl Raudonkepuraitės toks vardas? Kodėl pasakos moterys – vienišos? ir t.t., ir t.t... Į daugelį šių klausimų bandė atsakyti ir Froidas su Jungu, Disnėjus bei kiti. Taigi mes esame neblogoje kompanijoje. Gintarė: Labai daug personažų, peripetijų, dramatiškų scenų... Išeina tokia raizgalynė, savotiška muilo opera. Valdys pirštinines lėles

– Kreipiuosi į aktores. Renata, esi vaidinusi daugybėje spektaklių. Ar šis iš tavęs pareikalavo kažkokių naujų gebėjimų, savybių? Galbūt jauteisi neįprastai? Renata: Šiame spektaklyje kaip tik nesijaučiau neįprastai. Jaučiu, kad būtent jis ir yra tai, dėl ko smagu dirbti ir vaidinti lėlių teatre. Kiekvienam aktoriui svarbu atsiskleisti iš profesinės pusės, o lėlininkui tai visų pirma yra charakterių kūrimas – tu turi nežinomam objektui ar personažui, kažkam kitam sukurti gyvenimą. Čia tų gyvenimų su Karolina sukūrėm nežinau kiek, bet tai nėra neįprasta. – Karolina, tave žiūrovai pažįsta kaip dviejų spektaklių režisierę, o kaip aktorė šioje scenoje debiutuosi pirmą kartą. Kokios tavo patirtys? Sunku? Karolina: Žinoma, sunku, nes reikia atgauti formą. Bet čia kaip su dviračiu – jei kažkada išmokai juo važiuoti, bet 100 metų nevažiavai, tereikia vėl pabandyti, ir įgūdžiai sugrįžta. – Žiūrint tavo režisuotus spektaklius atrodytų, kad esi vi-

sai kito braižo lėlininkė, o čia – pirštininės lėlės... Karolina: Apie savo braižą kol kas nieko negaliu pasakyti, nes esu pastačiusi tik du spektaklius. O pirštininės lėlės yra klasika. Kaip ir Š.Pero pasaka... Kai pasiimi šiltą, paprastą pirštininę lėlę, kuri dar yra veltinė ir tikrąja to žodžio prasme šilta, tai tavyje kažkas pabunda. Tu negali atsisakyti vaidinti, nes viskas yra labai arti... Be to, lėlininkai yra tokie žmonės, kurie turi prisitaikyti prie aplinkybių, nes pats lėlių teatras jau yra forma.

Gintarė Radvilavičiūtė:

Kaip suaugusiųjų teatro scenoje režisieriai svajoja pastatyti „Hamletą“, taip lėlių teatre – „Raudonkepuraitę“. Renata: Gintarė turbūt ne veltui pasikvietė Karoliną. Iš studijų laikų man Karolina asocijuojasi būtent su tuo, ką ji daro dabar. Muzika pašieps popkultūrą

– Viktorija, o kaip vyko Tavo darbas? Žinau, kad darai darbelius iš vilnos ir tau ne pirmiena ši technika... Viktorija: Mano darbas vyko taip: ateini ir badai, badai, badai vilną. Ir taip du mėnesius. Visi draugai juokėsi – visur keliauju su lėle ir adata. Tai jau tapo lyg savotiška meditacija... O veltiniu užsiimu seniai, visuomet darydavau visokius sagiukus, kažkokias smulkmenas, prieš metus gavau didžiulį užsakymą – sukurti lėles fotoekspozicijai viename prekybos centre. Gintarė pamatė jas ir užsikabino. Visuomet, atrodo, darai labiau

dėl savęs – sukuri kokį personažą, pasilieki sau arba kam nors padovanoji. O čia rezultatas aiškus: bus lėlės, bus spektaklis... Vienas džiaugsmas matyti, kaip viskas atgyja, juda. Kažkas nerealaus. – Donatai, ne pirmą kartą bendradarbiauji su Gintare. Kaip vertini jos darbus ir galimybę dirbti drauge? Donatas: Kiek teko matyti, man patinka Gintarės darbai. Taip pat ir šis: puikios lėlės, graži scenografija. Aš mielai bendradarbiauju su šia režisiere, nes galiu būti ir kūrėju, ne tik užsakymo vykdytoju. Tai palengvina darbą. – O kaip sekėsi „velti“ muziką „Raudonkepuraitei“? Nuo ko atsispyrei ją kurdamas spektakliui? Kas tapo pagrindiniu muzikiniu (leit)motyvu? Donatas: Paprastai, kai režisierius išdėsto savo mintis, atsiunčia scenarijų. Nuo to viskas ir prasideda. Labai paprastai – sėdu ir darau. Įsijungiu filmuotą medžiagą ir improvizuoju. Kai atbėga pasiklausyti mano vaikai ir pradeda šokinėti aplink, suprantu – teisinga kryptis. Kaip ir buvo sumanyta, muzika skamba pašiepdama šiuolaikinę populiariąją kultūrą, jos štampus. Susibūrė kūrybinga komanda

– Kas netikėčiausia, įdomiausia buvo kuriant šį spektaklį? Donatas: Netikėtumų kaip ir nebuvo. Gintarės spektakliams muziką kuriu jau ne pirmą kartą. Ir nors kūrinėlių nemažai, iš esmės tai nėra didelių apimčių darbas, kad atrastum save iš naujo. Gal kada bus stipriai eksperimentinis lėlių vaidinimas, tada ieškosim. Viktorija: Masteliai, lėlių kiekis... Ir tai, kad viskas ėjosi lengvai ir gerai, nieko perdarinėti neteko.

Gintarė: Visų pirma, aš pirmąsyk statau spektaklį su pirštininėm lėlėm. Net nesitikėjau, kad bus taip paprasta, lengva ir įdomu dirbti. Ši lėlės valdymo technika iš tikrųjų yra arčiausiai žmogaus, todėl ji labai gyva, šilta. Kitas dalykas, kuris mane nudžiugino, tai labai kūrybinga komanda. Kažkurią dieną kaip tik pagalvojau, kad mane supa kūrybingi žmonės, kurie pagelbėja, nes aš viena to nepadaryčiau. Tai ir Viktorija, kuri turi neribotą fantaziją – tu jai pametėji mintį, o ji nustebina tave, padarydama dar geriau nei tikėjaisi. Mindaugas, kuris puikiai narplioja siužetines linijas, analizuoja situacijas. Donatas, kuris jaučia muziką ir iš kelių dar nenušlifuotų scenelių pagavo visą spektaklio atmosferą. Karolina ir Renata, kurios buvo mano bendrakursės, o dabar – šimtabalsės lėlininkės, kuria kartu ir yra lygiavertės partnerės... Kai kūrybinė atmosfera šilta, tai ir darbas labai lengvai einasi. Tikriausiai dar nėra buvę, kad viskas būtų taip paprastai, kad taip lengvai gimtų spektaklis. Galbūt viskas teisingai sudėliota, o koks rezultatas, pamatysim, kai bus žiūrovų... Mažiems ir dideliems

– Kalbant apie žiūrovus: ar svarbus jų amžius? Gintarė: Spektaklis skiriamas žiūrovams nuo trejų metų, nes šįkart svarbus vaidmuo tenka siužetui, nemažai peripetijų, dramatiškų situacijų, todėl reikia valdyti dėmesį. Bet niekada nedraudžiame ir mažesniam vaikui žiūrėti spektaklio – tėvai pažįsta savo vaikus ir žino, kiek jie pajėgūs „pasiimti“. Galų gale, jie augs su tuo spektakliu ir pamažu pradės jį suprasti. Mindaugas: O aš manau, spręsdamas pagal medžiagą, kad šio spektaklio žiūrovo amžius – 10 metų. Gintarė: Bet tikrai žiūrės ir mažesni, nes veiksmas dinamiškas. – Sakote, kad viskas „slydo“ lengvai. Tad jokių sunkumų neiškilo? Kuriant vaidmenis, ieškant režisūrinių sprendimų, plėtojant siužetines linijas?.. Gintarė: Tikriausiai buvome subrendę pirštininių lėlių spektakliui. Jis pats veržėsi. Renata: Faktas, kad šis spektaklis – „pribrendęs reikalas“. Aš apie tai gal net ir negalvojau. Pagal viską, kaip klostėsi ta gyvenimo ir laiko atkarpa, aš neturėjau vaidinti šitame spektaklyje. Bet kai Gintarė pasiūlė, neturėjau galimybės atsisakyti – būčiau nesusitarusi su savim, nes pačios kojos nešė į salę, rankos čiupo lėlę... Spektaklio visai šeimai „Raudonkepuraitė“ premjera – lapkričio 18 d. 12 ir 14 val. Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4). Bilietai – po 12 Lt.


15

penktadienis, lapkričio 16, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Būsite teigiamai nusiteikęs savo paties atžvilgiu, sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Pasistenkite šiandien nieko nevertinti. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Drąsiai ranka numokite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Šaulys (11 23–12 21). Pajusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Ožiaragis (12 22–01 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Vandenis (01 21–02 19). Labai sudėtingas laikas. Gali pasikeisti jūsų ambicijos ir tikslai. Nenusiminkite ir stropiai dirbkite. Jei darbe reikės pagalbos, kreipkitės į kolegas, kurių pareigos viršesnės. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.


Orai

Šiandien vietomis truputį palis. Su­ šils iki 4–9 laipsnių. Šeštadienį kri­ tulių nenumatoma. Naktį matomu­ mą mažins rūkai. Temperatūra nak­ tį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną bus 3–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 16 d.

+6

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+6

Utena

+7

7.49 16.17 8.28

321-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 45 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +17 Berlynas  +3 Brazilija +24 Briuselis  +9 Dublinas  +9 Kairas +28 Keiptaunas +23 Kopenhaga  +8

kokteilis Blon­di­ne bū­ti ge­riau Mies­to pa­kraš­ty­je gy­ve­nan­ti Ire­na aki­ vaiz­d žiai įsi­t i­k i­no, kad švie­siap­lau­ke mo­te­r i­m i – blon­d i­ne bū­t i ge­r iau nei vy­ru. „Aną­d ien ne­to­l i ma­no na­mo į pur­ vą įklim­po au­to­mo­bi­l is, vai­r uo­ja­mas blon­d i­nės, – ką ma­tė, pa­sa­ko­jo „Kok­ tei­l io“ ger­bė­ja. – Iš­l i­po lai­ba­ko­jė mer­ gu­žė­lė, žvelg­da­ma į si­tua­ci­ją su­siė­mė už skruos­t ų, pa­k rai­pė gal­vą. Nep­raė­ jus nė mi­nu­tei, ap­l ink jos ma­ši­ną bū­ ria­vo­si gru­pe­lė ne­to­lie­se dir­bu­sių vy­ rų, at­sku­bė­jo pa­dė­ti ir vy­rai iš gre­ti­mų na­mų. Vie­nas, du, – ir au­to­mo­bi­lis bu­vo iš­stum­tas iš pur­vy­no.“ Nep­raė­jus nė ke­lioms die­noms, į tą pa­tį pur­vy­ną įklim­po grei­tų­jų siun­tų au­to­ mo­bi­lis, ku­rį vai­ra­vo vai­ki­nas. „Pa­dė­ti jam nie­kas ne­sku­bė­jo, – nei tie dar­bi­nin­kai, nei gy­ven­to­jai, – pa­sa­ko­ jo Ire­na. – Apie tris va­lan­das var­go vai­ ki­nas, kol jam pa­vy­ko iš­va­žiuo­ti iš ne­ lem­tos duo­bės. Kad bent vie­nas žmo­ gus bū­tų atė­jęs pa­stum­ti ma­ši­nos. Ne.“

„„Si­tua­ci­ja: jei šis au­to­mo­bi­lis bū­

tų blon­di­nės, ko ge­ro, jis jau sto­ vė­tų iš­trauk­tas ant kran­to.

Londonas  +12 Madridas  +18 Maskva  +4 Minskas  +5 Niujorkas +10 Oslas  +8 Paryžius +10 Pekinas  +9

Praha  +5 Ryga  +7 Roma  +16 Sidnėjus  +18 Talinas  +8 Tel Avivas +26 Tokijas  +17 Varšuva  +5

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+8

+7

+4

5

+4

+6

+6

+4

6

rytoj

sekmadienį

+7

Vilnius

Edmundas, Gerdvilė, Gertrūda, Margarita, Vaišvydas.

+6

Alytus

lapkričio 16-ąją

Rytas

+4

Marijampolė

Vardai

+5

+6

+7

+8

7

42 m. pr.m.e. gimė antra­ sis Romos imperatorius Tiberius Cesar. Tikrasis jo vardas buvo Tiberius Claudius Nero Caesar Augustus. Romą jis val­ dė nuo 14 iki 37 m. e.m. 1893 m. gi­mė poe­tas bei dra­ma­tur­gas Ka­zys Bin­ kis. Mi­rė 1942 m. 1899 m. mi­rė ra­šy­to­jas, „Var­po“ įkū­rė­jas Vin­cas Ku­dir­ka. Gi­mė 1858 m. 1918 m. sui­rus Aust­ri­jos ir Veng­ri­jos im­pe­ri­jai, pa­ skelb­t a ne­prik­lau­so­ma Veng­ri­jos Res­pub­li­ka.

1927 m. mi­rė dr. Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius, Lie­tu­vos vals­ty­bės tė­vas, is­to­ri­ kas, tau­to­s a­k i­n in­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, gy­dy­to­jas.

2010 m. Len­ki­jo­je su­de­ gė sto­riau­sias ša­ly­je me­ dis, va­din­tas Na­po­leo­no ąžuo­lu. Jo am­žius ga­lė­jo siek­ti 450–660 me­tų. 2010 m. am­ž i­n a­j a­me įša­le Ja­k u­t i­jo­je ras­t as bi­zo­no jau­n ik­l is, žu­vęs prieš 10 tūkst. me­tų. 2010 m. ypa­t in­gai re­tas še­š ių lit­r ų pran­c ū­z iš­ko bal­to­jo 1947 m. der­l iaus vy­no „Che­val-Blanc“ bu­ te­lis Že­ne­vo­je vy­ku­sia­me auk­cio­ne bu­vo par­duo­tas už re­kor­di­nę 304 375 do­ le­rių (761 tūkst. li­tų) su­mą.

„Ha­to­ros“ fiesta: ma­dos ir šo­kiai „Tran­sag­re­sy­viai pro­gre­sy­vu...“ – gimtadienį tokiu pavadinimu šven­ tė „Ha­to­ros“ na­mų ir šo­kių stu­di­jos na­riai bei į links­my­ bes su­gu­žė­ję sve­čiai.

Įdo­mio­ji sta­tis­ti­ka „Kok­tei­l io“ duo­me­n i­m is, 2012 m. pra­ džio­je Lie­tu­vo­je gy­ve­no 1,7 mln. mo­te­ rų. Jų Lie­tu­vo­je 255 tūkst. dau­giau ne­ gu vy­rų. Mo­te­rys su­da­rė 54 pro­c. ša­lies gy­ven­ to­jų. 100 vy­rų te­ko 117 mo­te­rų. 2011 m. pra­džio­je 100 vy­r ų iki 30 me­ tų am­žiaus te­ko 95 mo­te­rys, o 100 pa­ gy­ve­nu­sių (60 me­tų ir vy­res­nių) vy­rų – 180 mo­te­rų.

Ne­val­gy­ki­te vai­ruo­da­mi Šiais me­tais bu­vo nu­sta­ty­ta, kad la­biau­ siai vai­ruo­ti truk­dan­tis veiks­nys – pa­ čių vai­ruo­to­jų pra­sta sa­vi­jau­ta. Ki­tos trys prie­žas­tys, ku­rios blaš­ko vai­ ruo­to­jų dė­me­sį: skam­ban­tis mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas (20 pro­c.), au­to­mo­bi­lio sa­lo­ne triukš­mau­jan­tys vai­kai (12 pro­c.) ir už­ kan­džia­vi­mas (8 pro­c.).

Links­mie­ji tirš­čiai Va­ž iuo­ja bai­ke­ris greit­ke­liu. Ne­ti­kė­tai jam prieš akis iš­ny­ra žvirb­l is, tėš­k ia­ si į šal­mą ir krin­ta ant že­mės. Pa­gai­lo vy­r iš­k iui žvirb­l iu­ko, paė­mė, par­si­ve­ žė na­mo, pa­gul­dė į nar­ve­l į, įdė­jo duo­ nos, van­dens ir pa­li­ko il­sė­tis. At­si­bun­ da ki­tą ry­tą žvirb­lis, žiū­ri: gro­tos, van­ duo, duo­na... – Ot, vel­nias, tur­būt bai­ke­rį už­mu­šiau! Čes­ka (397 719; Lie­tu­vo­je mo­te­rys gy­ve­na vi­du­ti­niš­kai 11 me­tų il­giau nei vy­rai. Ko­dėl to­kia ne­tei­sy­bė?)

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

„Ju­dė­ki­me į prie­kį, to­bu­lė­ki­me ir prie­šin­ki­mės nu­si­sto­vė­ju­sioms nor­moms“, – šven­tės šū­kį api­bū­ di­no se­no­vės Egip­to mi­to­lo­gi­jos šo­kių, links­my­bių glo­bė­jos var­du pa­va­din­tos stu­di­jos va­do­vė Mil­da Ru­gi­ny­tė. Dau­ge­lis sve­čių pa­no­ro tu­rė­ti nors vie­ną skė­tį iš ko­lek­ci­jos, ku­ ri bu­vo de­monst­ruo­ja­ma pirmoje gim­ta­die­nio da­ly­je. Šventės da­ly­viai su­lai­kę kva­ pą ste­bė­jo vil­nie­čių bar­me­nų iš šou gru­pės „Ba­ro vil­kai“ triu­kus, juos pa­kei­tu­sio vai­kų an­samb­lio „K.A.S.T.“ pa­si­ro­dy­mą. Ge­rą pro­gą pa­ro­dy­ti, ką mo­ka, tu­rė­jo ir „Ha­to­ ros“ šou gru­pės mer­gai­tės bei mer­ gi­nos, pro­fe­sio­na­liai at­li­ku­sios įvai­ rių sti­lių šo­kių kom­po­zi­ci­jas. Sve­čių dė­me­sį pri­kaus­tė ir „Fre­ ak Fac­to­ry“ ma­dos na­mų 2012– 2013 m. pa­va­sa­rio ir va­sa­ros rū­bų ko­lek­ci­ja.

„„Links­my­bės: su­si­rin­ku­sių sve­čių dė­me­sį dau­giau nei dvi va­lan­das pri­kaus­tė gra­žuo­  lės šo­kė­jos.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne ma­žiau plo­ji­mų su­si­lau­kė ir su ita­lų ma­dos ženk­lu „Kor@Kor“ šio ru­dens bei ar­tė­jan­čios žie­mos dra­bu­žius de­monst­ra­vę mo­de­liai. „Pir­muo­sius šo­kio mė­gė­jus su­ kvie­tė­me prieš še­še­rius me­tus, to­ dėl spė­jo­me su­kaup­ti so­li­džią pa­ tir­tį. Iki šiol mus vie­ni­ja bend­ras tiks­las – šo­kiai, į ku­riuos žiū­ri­me ne tik kaip į pra­mo­gą“, – bai­gian­tis šven­tei pa­si­džiau­gė M.Ru­gi­ny­tė. Ji pa­brė­žė, kad į stu­di­ją du­rys at­vi­ros įvai­raus am­žiaus žmo­nėms.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1027 2012 11 14

AUKSO PUODAS – 53 736 044 Lt DIDYSIS PRIZAS – 3 441 936 Lt 04 18 20 25 37 38 Auksinis skaičius 20 Papildomi skaičiai 11 17 Lietuvoje laimėti prizai 5 + papildomas sk 46860 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 5355 Lt (10 priz.) 4 skaičiai 164 Lt (447 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (8086 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (11318 priz.) Džokeris - bil. nr. 020 452 344 (220 913 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt


2012-11-16 Klaipeda