Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, lapkriÄ?io 6, 2012

www.kl.lt

259 (19 560)

.;A?.162;6@9. =8?6š6<#

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă&#x203A; Ya 7\YN[aN7bX RcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;

Prem­je­ro drau­gas VAE di­rek­to­rius R.Vait­kus iť po­sto ne­Şa­da trauk­tis.

Lietuva 5p.

Pie­tĹł Ko­rÄ&#x2014;­ja ne­no­ri pa­si­duo­ti ame­ri­kie­Ä?iĹł vi­lio­nÄ&#x2014;ms.

Mi­tai apie mi­ty­bÄ&#x2026; ga­li klai­din­ti.

Pasaulis 10p.

sveikata

RUBRIK 11 A

Vakcina nuo grip o â&#x20AC;&#x201C; lyg ba ubas

BaimÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l galimĹł kom norÄ&#x2026; skie pytis, o gan plikacijĹł atgraso tarp pasi skiepijusiĹł dai kelia nerimÄ&#x2026; net ir kinÄ&#x2122;, kad ĹžmoniĹł. Me pa manymas nikÄ&#x2026; tarp pacien dikai ÄŻsititĹł sÄ&#x2014;ja neiĹĄ ir noras nu bÄ&#x2014;s dÄ&#x2014;l sa vo sveika sikratyti atsakomy- tos.

Sandra

Lu

koĹĄiĹŤtÄ&#x2014; s.lukosiute@kl. lt

siskiepijus tuo girtis, bĹŤna gerai, nepuo IĹĄgÄ&#x2026;sdino lama aplinkiniĹł garsiai aďŹ o ĹĄtai iĹĄkilusios Cukriniu bÄ&#x2014;dos ĹĄuo diabetu ser reakcija dietÄ&#x2014; pa â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mo nÄ&#x2014;s jamos. klausÄ&#x2014; ĹĄei ganti klaipÄ&#x2014;la biau lin suoti nei patarimo mos gydy kÄ&#x2122; uĹž fikgia ir ma gripo pasiskiepijo nemotojo praleisti promus dalykus, o ge vak rus ausisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tĹł moteris cina. TaÄ?iau 42 ka- dikÄ&#x2014;. mano mepoelgio su net neÄŻtarÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l ĹĄio meJ.Beinarie lauksianti savo pa nei neteko giamĹł nuo si tiek daug moniĹł iĹĄ nei- bĹŤ skiepijusiam nuo girdÄ&#x2014;ti, kad aplinkiniĹł. gripo Ĺžmo tĹł kilÄ&#x2122; komp Draugai gui likacijĹł. jo, gÄ&#x2026;sdino ir kaimynai klaipÄ&#x2014; baisiausio dietÄ&#x2122; dĹžiakad gÄ&#x2026;sdinanÄ?ias Tad ji spÄ&#x2014;mis komp cijomis ir kalbas skleitie, kurie likadar dides nesiskiepi tos bÄ&#x2014;do ja. mis. Tad nÄ&#x2014;mis sveikaSezonas rimo, kad moteris pra su galbĹŤt pa sutikusi pasiskie ne- TaÄ?iau ne sidÄ&#x2014;jo anksÄ?iau visi ĹžmonÄ&#x2014;s darÄ&#x2014; pyti Slau tiki gandais. Ĺ ias baimes klaidÄ&#x2026;. gytojos pa stebÄ&#x2014;jimu, kartais siais iĹĄ medikĹł pastarailĹŤpĹł pasi sustiprina ir pi metais padaugÄ&#x2014;jo tarimai nigus nuo uĹž nesiskie girstantys pagripo besi valstybÄ&#x2014;s pyti. Nei ĹžmoniĹł. skiepijan Ser giamÄ&#x2026; gomis jau gantieji lÄ&#x2014;tinÄ&#x2014;mis Ä?iĹł rugsÄ&#x2014;jÄŻ pra Neretai litis, kada deda ten gripo galÄ&#x2014;s teirauti polikli ka girdÄ&#x2014;- pyti nemonuo pasiskiekamai. nikos ko Uostamies doriuje riÄ?io gy vykstan gos mo ÄŻstaiÄ?ias skie nemokamos vakcidynos, pacientĹł pyti rizi tarpusaskir santiems kos grupÄ&#x2014;ms pri tos vio â&#x20AC;&#x17E;kon klauĹžmonÄ&#x2014;ms, sultacijasâ&#x20AC;&#x153; lio vidury sulaukÄ&#x2014; apie skie je. spaKlai pÄ&#x2014; dos pus ir gydymÄ&#x2026;si. katos cent vi suo me nÄ&#x2014;s sveigĹł kontro ro UĹžkreÄ?iamĹł jĹł lÄ&#x2014;s riaus vyriau ir proďŹ laktikos liskysioji spe Jansonai nuomonÄ&#x2122; tÄ&#x2014; paaiĹĄki cialistÄ&#x2014; DovilÄ&#x2014; paaĹĄtrina no, kad kol gydy mai apie ir pasvars remiamÄ&#x2026; kas ty- me mo ÄŻstaigos nepa verslÄ&#x2026;. farmacinin nĹł tei kĹł cinas. apie sunaudotas kÄ&#x2014; duoKlaipÄ&#x2014;dos gripo vakjĹŤrininkĹł prieĹžiĹŤros TaÄ?iau kai sveika centro vy gytojai JĹŤ riausiajai tos baigia sunau kurios poliklinikos ra slau- uĹž jau do kolegÄ&#x2014;ms tei Beinarienei bei sako dides ti ÄŻsigytÄ&#x2026; vakcinÄ&#x2026; ne ir liklinikos retai tenka girdÄ&#x2014; jos Kaip paste nius jos kiekius. ti pokoridoriu bi specia klai pacientĹł je listÄ&#x2014;, ĹĄie tarpusavio vykstanÄ?ias dÄ&#x2014;l pÄ&#x2014;dieÄ?iai aktyviau met jasâ&#x20AC;&#x153; apie anksti pra skiepijasi skiepus ir â&#x20AC;&#x17E;konsultacisi dÄ&#x2014; ju li sio perĹĄa gĹł bei gri gydymÄ&#x2026;si. ÄŽ tokias limo po slaugyto kalbas reaguoja Pernai jis sezono. jos ma taip siek kalbasi su ĹžmonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; besiskiepi uĹžklupo vÄ&#x2014;liau, tad janÄ?iĹł skai da Ä?ius buvo ir kuotÄ&#x2026; infor mos suteikti kva mis, Ĺžesnis. marienÄ&#x2014;s, kol macijÄ&#x2026;. Pasak J.Bei liďŹ At na- nau siĹžvelgdamos ÄŻ per visuome gandai, dotĹł vak nai nepamedikams nÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;ĹĄvieÄ?iaâ&#x20AC;&#x153; ci dirbti. bĹŤtina daug dymo ÄŻstaigos nĹł kiekÄŻ, ĹĄiemet gyPernai nuo jĹł uĹžsisakÄ&#x2014; maĹžiau. gripo pasi Ĺžiau nei 3 UĹžfiksuo skiepijo ja pro gusiĹłjĹł bu c. klaipÄ&#x2014;dieÄ?iĹł, maJ.Beinarie neigiamÄ&#x2026; informa o sirvo 16 pro nÄ&#x2014;s ci sonaitÄ&#x2014;s, c. tanÄ?ios nuo nestebina pasi jÄ&#x2026; Pa sak D.Jantarp pa girs- dÄ&#x2014;l skiepĹł po monÄ&#x2014;s apie nei gripo kompkliuvusiĹłjĹł ÄŻ ligoni gia veikÄŻ, nes nÄ&#x2122; likacijĹł ne kai Ĺžmogui mÄ&#x2026; vieno, kuris buvo nÄ&#x2014; bĹŤ pa- vÄ&#x2122;s pasiskiepi tĹł bujÄ&#x2122;s. ď ŽPo

Ĺ iandien priedas

Tak­si kai­nÄ&#x2026; le­mia ir orai

12

Tak­si pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­tys klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai ne­ga­ li bō­ti ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;, kad ne­bus ap­gau­ti ir uĹž ke­lio­nÄ&#x2122; su­mo­kÄ&#x2014;s tik­rÄ&#x2026; kai­nÄ&#x2026;. Ĺ io vers­ lo at­sto­vai pa­tys pri­ pa­Şįs­ta, kad da­lis tak­si pa­slau­gos tei­ kÄ&#x2014;­jĹł el­gia­si ne­sÄ&#x2026;­Şi­ nin­gai, o tak­si sri­ty­je ÄŻsi­vy­ra­vo chao­sas.



Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Vi­sa­da iť­len­da kaŞ­ko­kiĹł ga­lĹł.â&#x20AC;&#x153;

veikis: VXVV\Y

WNbĂ&#x2DC;VNZ \`[RVTVN Z\`

&ZXVYb `V\`]N[V X\`QĂ&#x203A;YT_V ]\]N[QR ZVW\`]N `RXZĂ&#x203A;` 

CfaNba\=Ra _VX\[b\ a_

Ar­chi­tek­tÄ&#x2014; Ra­mu­nÄ&#x2014; Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014; paaiť­ki­no, ko­dÄ&#x2014;l strin­ga Ta­ba­ko fab­ri­ko at­nau­ji­ni­mas.

2p.

PrieĹĄ kie­mo me­dĹžius â&#x20AC;&#x201C; rĹŤgť­ti­mi As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Tai­kos pro­spek­te ÄŻsi­kō­ru­sio dau­ gia­bu­Ä?io gy­ven­to­jus su­prie­ťi­no mei­lÄ&#x2014; me­dĹžiams. Vie­ni jĹł me­na, kaip jĹł tÄ&#x2014;­vai sa­vo­mis ran­ko­mis ap­ link na­mÄ&#x2026; so­di­no me­dĹžius ir kō­rÄ&#x2014; sa­vo­tiť­kÄ&#x2026; par­kÄ&#x2026;, ki­ti au­ga­lus nak­ ti­mis nuo­di­ja rĹŤgť­ti­mi ir che­mi­ka­ lais, nes jie uŞ­sto­ja sau­lÄ&#x2122;.

Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Ke­lio­nÄ&#x2014; kai­nuo­ja skir­tin­gai

Kaip skai­Ä?iuo­ja­ma ke­lio­nÄ&#x2014;s tak­si kai­na â&#x20AC;&#x201C; da­liai klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł iki ĹĄiol pa­slap­tis. Ji pri­klau­so ne tik nuo pa­si­rink­tos ÄŻmo­nÄ&#x2014;s. Nors va­Şiuo­ ji tÄ&#x2026; pa­tÄŻ at­stu­mÄ&#x2026;, ke­lio­nÄ&#x2014;s kai­na ski­ria­si ke­liais li­tais. Ji iĹĄau­ga ne tik ta­da, kai tak­si au­to­mo­bi­lis su­ sto­ja prie ĹĄvie­so­fo­rĹł, bet ir esant pra­stoms oro sÄ&#x2026;­ly­goms. Be to, klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iams ky­la klau­ si­mas, ko­dÄ&#x2014;l su­sto­jus prie ĹĄvie­so­ fo­ro, tak­si vai­ruo­to­jas ne­sus­tab­do tak­so­met­ro? Di­des­niuo­se mies­ tuo­se nau­do­ta to­kia pra­kti­ka.

4

So­di­nu­kus ve­ŞÄ&#x2014; dvi­ra­Ä?iu

Â&#x201E;Â&#x201E;At­vi­ru­mas: pa­Ä?iĹł tak­si ÄŻmo­niĹł at­sto­vai pri­pa­Şįs­ta, kad da­bar ĹĄia­me vers­le vy­rau­ja chao­sas, ir ke­lei­viai ne­

ga­li bō­ti tik­ri, ar nÄ&#x2014;­ra ap­gau­di­nÄ&#x2014;­ja­mi. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tai­kos pr. 51 nu­me­riu pa­Şy­mÄ&#x2014;­ta­ me na­me aist­ros pra­dÄ&#x2014;­jo vir­ti, kai bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Ä&#x2014;mÄ&#x2014;­si ge­nÄ&#x2014;­ti apa­ti­nes ĹĄa­lia na­mo au­gan­Ä?iĹł me­ dĹžiĹł ĹĄa­kas. â&#x20AC;&#x17E;Mō­sĹł na­mas pa­sta­ty­ tas prieĹĄ pen­kias­de­ťimt me­tĹł. Bu­vo toks sa­va­no­ris Va­cys Bal­sys, ku­ris dvi­ra­Ä?iu ve­ŞÄ&#x2014; me­de­lius ir so­di­no juos prie mō­sĹł na­mo. Va­sa­ro­mis jis me­de­lius lais­ty­da­vo, pri­Şiō­rÄ&#x2014;­da­vo, vi­sÄ&#x2026; sa­vo lais­va­lai­kÄŻ paau­ko­jo. De­ ĹĄimt me­tĹł Ĺžmo­gus jais rĹŤpinosiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo ĹĄio na­mo gy­ven­ to­jas Zig­mas.

www.kl.lt

Jau prasidÄ&#x2014;jo balsavimo etapas! Balsuoti galite portale www.KL.lt

2


2

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

miestas

Prieš kie­mo me­džius – rūgš­ti­mi

Vy­ras ti­ki­no, kad užau­ 1 gę gra­ž ūs ir stip­r ūs me­džiai su­lai­ko dul­kes ir triukš­

mą, sklin­d an­t į iš Tai­kos pro­ spek­to. Nu­ge­nė­jo be gai­les­čio?

„At­ro­do, kad nie­kam tie me­džiai ne­truk­dė, kol neat­sik­raus­tė nau­ji gy­ven­to­jai. Sa­vait­ga­lį, pa­siė­mę ko­ pė­čias ir pjūk­lus, žmo­nės įsi­ropš­ tė į me­džius ir juos taip nu­ge­nė­jo, kad li­ko tik vir­šū­nė­lės“, – pik­ti­no­ si gy­ven­to­jas.

Me­džiai bu­vo ža­lo­ ja­mi nak­ti­mis. Vie­ ną die­ną žmo­nės iš­vy­do net dvie­jų met­rų aukš­ty­je me­ džio ka­mie­ne pa­da­ ry­tas įpjo­vas. Žmo­gus ti­ki­no, jog smar­kiai nu­ ge­nė­ta me­džių la­pi­ja ne­beužs­tos in­ten­sy­vaus eis­mo ke­lia­mo dul­ kių srau­to. „Du ar tris me­džius vi­sai nu­pjo­vė. Ne­rei­ka­lin­gi jau­ni­ mui tie me­džiai“, – dū­sa­vo pen­ si­nin­kas. Žmo­nės no­ri švie­sos

Gy­ven­to­jų bend­ri­jos pir­mi­nin­ kas Min­dau­gas Vait­kus ti­ki­no, kad kai­my­nas per jaut­riai rea­guo­ja pro lan­gą žvelg­da­mas į nu­ge­nė­tų me­ džių ša­kų krū­vas. „Ma­no pa­ties tė­vu­kas šiuos me­ džius so­di­no. Anuo­met jis sunk­ ve­ži­miu juo­dže­mį ve­žė, so­di­no ir pri­žiū­rė­jo, kol ap­link mū­sų na­mą tik­ras par­kas su­si­for­ma­vo“, – pa­

sa­ko­jo bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Min­ dau­gas Vait­kus. Jis ti­ki­no, kad na­me nuo­lat at­ si­ran­da to­kių, ku­rie kuo nors bū­ na ne­pa­ten­kin­ti. „Vie­niems ne­pa­tin­ka, kad ge­ ni­me me­džius, ki­tiems – kad jie už­sto­ja sau­lę. Mes tu­ri­me lei­di­ mą ge­nė­ti me­džius“, – aiš­ki­no M.Vait­kus. Aukš­ti ir dai­lūs kle­vai, ber­žai, lie­pos, pa­sak bend­ri­jos pir­mi­nin­ ko, bu­vo nu­ge­nė­ti tik že­mu­ti­nė­ je da­ly­je. „Yra to­kių me­džių, ku­rie už­sto­ ja švie­są iki pat tre­čio­jo aukš­to. Bet mes vir­šū­nių tik­rai ne­lie­tė­ me“, – aiš­ki­no bend­ri­jos pir­mi­ nin­kas. Me­džius nuo­di­ja nak­ti­mis

Ap­link šį na­mą ka­dai­se bu­vo pa­so­ din­ta dau­gy­bė me­džių. „Iš vie­nos pu­sės esan­tis plo­ tas jau yra pri­va­tus. Il­gai ko­vo­jo­ me, kad čia neat­si­ras­tų dau­gia­ bu­čių, o aug­tų me­džiai. Iš ki­tos na­mo pu­sės – dar­že­lio te­ri­to­ri­ja. Ta­čiau čia au­gan­čių me­džių nie­ kas ne­pri­žiū­rė­jo. At­sik­lau­sę ten taip pat ap­ge­nė­jo­me“, – pa­sa­ko­ jo M.Vait­kus. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas pa­ste­bė­ jo, kad na­me gy­ve­na ne tik me­ džių my­lė­to­jai, bet ir jų ne­mėgs­ tan­tys. „Da­lis me­džių tie­siog nu­mi­rė. Nes tie, ku­rie ne­no­rė­jo, kad po lan­ gais jie aug­tų, už­py­lė rūgš­ties. Ki­ tus me­džius žmo­nės ža­lo­jo“, – pa­ sa­ko­jo M.Vait­kus. Me­džiai bu­vo ža­lo­ja­mi nak­ti­ mis. Vie­ną die­ną žmo­nės iš­vy­do net dvie­jų met­rų aukš­ty­je me­džio ka­mie­ne pa­da­ry­tas įpjo­vas. Dėl ap­ nuo­gin­to ka­mie­no me­dis il­gai­niui ėmė džiū­ti.

„„Neį­vyk­dė: pa­gal pla­nus šių me­tų bir­že­lį Klai­pė­dos ta­ba­ko fab­ri­ko re­konst­ruk­ci­ja tu­rė­jo bū­ti baig­ta. 

Me­nų fab­ri­ko statyba – be gyvybės ženklų 13 mln. li­tų ver­tės Klai­pė­dos ta­ba­ko fab­ri­ko re­konst­ruk­ci­ja įstri­ go. Ir nors ti­ki­na­ma, kad sta­ty­bos vyks­ta, čia jo­kio ju­de­sio nė­ra jau maž­daug pus­me­tį. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„Di­de­lės pro­ble­mos“

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja Ali­na Ve­ly­kie­nė ne­slė­pė, kad ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų mies­tui kai­na­ vęs pro­jek­tas už­stri­go. Esą yra di­d e­l ių ne­s klan­d u­ mų dėl pro­jek­ta­vi­mo, tam tik­rų spren­di­nių. „Šiaip ten yra la­bai di­de­lių pro­ ble­mų, bet ei­na­me žings­nis po žings­nio. Mes ren­ka­mės kas sa­vai­ tę. Iš­ki­lo klau­si­mų dėl da­lies rū­sio at­si­sa­ky­mo, nes jis pa­gal tech­ni­nį pro­jek­tą pa­te­ko į Bas­tio­nų gat­vės de­ta­lio­jo pla­no api­brėž­tas ri­bas. Da­bar ren­gia­mi tech­ni­niai spren­ di­mai dėl rū­sio at­si­sa­ky­mo“, – sa­ kė A.Ve­ly­kie­nė. Sta­ty­bos vyks­ta?

„„Aist­ros: šio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai pa­si­da­li­jo į dvi gru­pes – vie­ni ko­

vo­ja, kad po lan­gais aug­tų me­džiai, ki­ti nak­ti­mis juos nai­ki­na ir ža­lo­ja, nes bu­tuo­se trūks­ta švie­sos. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos ta­ba­ko fab­ri­ko te­ri­to­ ri­jo­je sta­ty­bos dar­bų ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai ne­pas­te­bi jau be­veik pus­me­tį. Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ros va­do­vė Rai­mon­ da Lau­ži­kie­nė ti­ki­no, kad sta­ty­bos vis dėl­to vyks­ta. „Vyks­ta sta­ty­ba, gal ne to­kiais tem­pais, ko­kiais no­rė­tų­si, bet ji vyks­ta. Yra pro­to­ko­lai, yra ga­my­bi­ niai su­si­rin­ki­mai, aš pa­ti kiek­vie­ną sa­vai­tę bū­nu vie­to­je. De­ja, vis dar ne­si­bai­gia pro­jek­to ko­rek­tū­ra“, – tvir­ti­no R.Lau­ži­kie­nė. Bu­vo nu­spręs­ta at­nau­jin­ti ir vie­ ša­jai inf­rast­ruk­tū­rai pri­tai­ky­ti ne­ be­nau­do­ja­mą ur­ba­nis­ti­nį ob­jek­tą, o se­no­jo pa­sta­to da­lį (apie 3 tūkst. kv. m) pri­tai­ky­ti me­nų in­ku­ba­to­ riaus veik­lai.

Ta­čiau bū­tent se­no­jo pa­sta­to re­ konst­ruk­ci­ja esą ir su­kė­lė dau­giau­ sia rū­pes­čių. „Pas­ta­ty­tas nau­jas prie­sta­tas, ku­ria­me bus sa­lės, tik se­no­ji ta­ba­ ko fab­ri­ko da­lis yra už­šal­dy­ta, nes ji bu­vo ava­ri­nės būk­lės ir pro­jek­ tuo­ja­ma iš nau­jo“, – tei­gė R.Lau­ ži­kie­nė.

Alina Velykienė:

Mes esa­me už­stri­ gę, bet ti­ki­mės per dve­jus me­tus tai pa­ baig­ti.

Pro­jek­tuo­to­jai tai­so klai­das

Pro­jek­tą, dėl ku­rio stri­go ke­lio­ li­kos mi­li­jo­nų li­tų ver­tės ta­ba­ ko fab­ri­ko re­konst­ruk­ci­ja, ren­gia Klai­pė­dos ta­ry­bos na­rės, ar­chi­ tek­tės Ra­mu­nės Staš­ke­vi­čiū­tės įmo­nė „Pi­lis“. Ob­jek­tą esą rei­kia ati­duo­ti jau ki­tą­met. Kol kas ne­ sle­pia­mos am­bi­ci­jos vis­ką at­lik­ ti lai­ku.

„Vi­sa­da iš­len­da kaž­ko­kių ga­lų. Pro­jek­tas stri­go dėl to, kad po se­ nuo­ju pa­sta­tu at­ra­do­me di­džiu­ lį lie­taus ka­na­li­za­ci­jos ko­lek­to­rių. Sku­biai rei­kė­jo nu­ma­ty­ti pa­sta­to tvir­ti­ni­mą ir tos tra­sos iš­kė­li­mą“, – R.Staš­ke­vi­čiū­tė aiš­ki­no prie­žas­ tis, ko­dėl sta­ty­bų pri­žiū­rė­to­jas su­ stab­dė ta­ba­ko fab­ri­ko at­nau­ji­ni­mo dar­bus. Sta­ty­bas pri­žiū­rin­ti sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tė Auš­ra Taut­ke­vi­čiū­tė pa­tvir­ti­no, kad re­konst­ruk­ci­ja su­ sto­jo ir dėl pa­pil­do­mų dar­bų pir­ ki­mo. Jiems skir­ta dar – 2, 6 mln. li­tų. „Da­bar vyks­ta pir­ki­mo pro­ce­dū­ ros. Kai tai bus at­lik­ta, ran­go­vai ga­ lės at­nau­jin­ti pri­stab­dy­tus dar­bus. O tie dar­bai, ku­rie ne­prieš­ta­rau­ja pir­mi­niam pro­jek­tui, yra at­lie­ka­ mi“, – tvir­ti­no A.Taut­ke­vi­čiū­tė. Eis iki ga­lo

Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ros di­rek­to­rė pro­gno­zuo­ja, kad vis­ką pa­baigs jau ki­tais me­tais. Bet da­bar vis­kas esą pri­klau­so nuo pro­jek­tuo­to­jų. Tei­gia­ma, kad sta­ ty­bi­nin­kai be pa­ko­re­guo­to pro­jek­ to ne­ga­li vyk­dy­ti dar­bų. Ne taip op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­ ku­si sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja A.Ve­ly­ kie­nė. „Mes esa­me už­stri­gę, bet ti­ki­ mės per dve­jus me­tus tai pa­baig­ ti“, – sa­kė A.Ve­ly­kie­nė. Pro­jek­to ver­tė 13 mln. li­tų. Da­ lis pi­ni­gų iš ES, da­lis sa­vi­val­dy­bės. Pra­di­nė su­ma bu­vo ke­liais mi­li­jo­ nais ma­žes­nė, ta­čiau iš sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­to te­ko pri­dė­ti ne­men­ką su­mą ne­pla­nuo­tų pi­ni­gų.


3

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

miestas Ra­gins kū­ren­ti sau­giai

Tau­tos dai­niui at­min­ti

Uos­te ma­žė­jo kro­va

Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nė gel­bė­ji­mo val­dy­ba uos­ta­ mies­ty­je bei Ne­rin­go­je lapk­ri­tį skel­bia ak­ci­ją „Kū­ren­ki­me sau­ giai“. Jos me­tu bus lan­ko­mos so­cia­liai rem­ti­nos šei­mos, ieš­ ko­ma ga­li­my­bių pa­dė­ti su­re­ mon­tuo­ti ne­tvar­kin­gas kros­ nis, iš­va­ly­ti dūmt­rau­kius, ap­si­ rū­pin­ti dū­mų de­tek­to­riais.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Mo­ko­ma­ ja­me teat­re (Me­nų fa­kul­te­tas) lapk­ri­čio 8-ąją 18 val. vyks va­ka­ ras, skir­tas Mai­ro­nio 150-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Pra­ne­ši­mą „Mai­ro­nis – Lie­tu­vos pra­na­šas“ skai­tys vys­ku­pas Jo­nas Kau­nec­ kas, va­ka­rą vai­ni­kuos tri­jų veiks­ mų dra­ma „Vy­tau­tas pas kry­ žiuo­čius“.

Klai­pė­dos jū­rų uos­tas per de­ šimt šių me­tų mė­ne­sių, pre­li­mi­ na­riais duo­me­ni­mis, per­kro­vė 29,148 mln. to­nų kro­vi­nių – 5,1 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pat me­tu. Kaip pra­ne­šė Uos­to di­rek­ ci­ja, vien spa­lį per­krau­ta 3,237 mln. to­nų kro­vi­nių, ar­ba 1,9 pro­c. ma­žiau nei per­nai (3,298 mln. to­nų).

Vie­toj kom­pen­sa­ci­jos – nuoskauda Su­lau­kę skait­me­ni­ nės te­le­vi­zi­jos ne vi­ si žmo­nės džiū­gau­ ja, nes pa­ty­rė var­ go ir ne­ma­žai iš­lai­ dų. Nors vie­šai ap­ gai­les­tau­ja­ma, kad klai­pė­die­čiai ne­ sku­ba at­siim­ti kom­ pen­sa­ci­jų už prie­ dė­lius, ta­čiau iš tik­ rų­jų jas gau­ti ne taip jau pa­pras­ta. 

s.lukosiute@kl.lt

Paaiš­ki­no, kad pa­vė­la­vo

Įsi­gi­ju­si skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos prie­dė­lį mo­te­ris krei­pė­si į Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ ra­mos sky­rių, ti­kė­da­ma­si gau­ ti kom­pen­sa­ci­ją ir pa­deng­ti bent da­lį prie­dė­liui iš­leis­tų pi­ni­gų. Mo­ te­riai paaiš­kin­ta, kad ji tie­siog pa­ vė­la­vo – ta­lo­nų priė­mi­mui pas so­ cia­li­nius dar­buo­to­jus nė­ra ir ne­bus iki pat lapk­ri­čio 20-osios. Bū­tent tą­dien baig­sis Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­jos nu­ro­dy­tas ter­mi­ nas iki ka­da ga­li­ma pa­teik­ti pra­šy­ mus kom­pen­sa­ci­jai gau­ti. Klai­pė­die­tei pa­mi­nė­jus, kad iki šios da­tos dar esa­ma pa­kan­ka­mai lai­ko, pa­prie­kaiš­tau­ta, kur ji bu­vu­si anks­čiau. Sun­kiai gy­ve­nan­ti mo­te­ ris paaiš­ki­no, kad nė­ra taip pa­pras­ ta už ma­žas pa­ja­mas įsi­gy­ti be­veik 100 li­tų kai­nuo­jan­tį prie­dė­lį.

Po­sė­dis. Šian­dien 13 val. sa­vi­val­dy­bė­ je vyks mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­jos po­sė­ dis. Jo me­tu bus svars­to­mi du klau­si­ mai: dėl spor­to sis­te­mos per­tvar­kos met­me­nų pro­jek­to ir dėl Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės įmo­nės „Se­na­sis tur­gus“ per­tvar­ky­mo ir tur­to in­ves­ta­vi­mo, for­ muo­jant įmo­nės „Se­na­sis tur­gus“ įsta­ti­ nį ka­pi­ta­lą. Ati­da­ry­mas. Ket­vir­ta­die­nį Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­ te­to bib­lio­te­ko­je, 2 aukš­te bus ati­da­ ry­ta mo­der­ni Me­di­jų la­bo­ra­to­ri­ja. Jo­ je bus su­mon­tuo­ti kom­piu­te­riai, pri­ tai­ky­ti dirb­ti su aukš­tos ko­ky­bės vaiz­ do tech­ni­ka, pro­fe­sio­na­li pro­gra­mi­nė įran­ga, gar­so ir vaiz­do įra­šy­mo įren­ gi­niai, vi­deo­ka­me­ros su įvai­riais prie­ dais. Me­di­jų la­bo­ra­to­ri­jo­je žur­na­lis­ti­ kos stu­den­tai pra­ktiš­kai mo­ky­sis dar­ bo te­le­vi­zi­jo­je ir ra­di­ju­je.

„„Nuvylė: Socialinės paramos skyriuje ne visi žmonės sulaukia ne tik paramos, bet ir gero žodžio.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Dienos telegrafas

Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kaip pa­va­sa­ rį ap­si­lan­kiu­si So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je, sa­vo ei­lės lau­kė pus­va­ lan­dį, nors dar­buo­to­ja, ne­su­lau­ ku­si nu­ro­dy­tu lai­ku tu­rė­ju­sio atei­ti klien­to, per tą lai­ką skai­tė laik­raš­ tį. Į pra­šy­mą priim­ti in­te­re­san­tę anks­čiau bu­vo at­sa­ky­ta nei­gia­mai. Su­lau­kia ma­žai no­rin­čių­jų

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė nu­ste­bo, ko­dėl klai­pė­die­tė ne­si­krei­pė į po­sky­rio ve­dė­ją ar­ba ją pa­čią – pro­ble­ma bū­tų bu­vu­si iš­spręs­ta. Ji pa­tvir­ti­no, kad šiuo me­tu pas spe­cia­lis­tus iš­ties nė­ra lais­vų vie­ tų. Di­džią­ją in­te­re­san­tų da­lį su­da­ ro gy­ven­to­jai, ku­rie tvar­ko­si do­ ku­men­tus dėl kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą. Ve­dė­ja pri­si­mi­nė, kad pa­na­ši si­ tua­ci­ja bu­vo ir tuo­met, kai klai­pė­ die­čiai tvar­kė­si do­ku­men­tus dėl

Vytauto Liaudanskio nuotr.

ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo. Ta­čiau vi­si jie bu­vo priim­ti ir nė vie­nam neat­ sa­ky­ta.

Mo­te­riai paaiš­kin­ta, kad ji tie­siog pa­vė­ la­vo – ta­lo­nų priė­mi­ mui pas so­cia­li­nius dar­buo­to­jus nė­ra ir ne­bus iki pat lapk­ri­ čio 20-osios.

Pra­šy­mai dėl kom­pen­sa­ci­jų už prie­dė­lius prii­ma­mi bend­ra tvar­ ka. Ta­čiau no­rin­čių­jų at­gau­ti pi­ni­ gus yra ma­žai, nes to­kią tei­sę tu­ri tik so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jai. Nuo ba­lan­džio 30-osios iki lapk­ ri­čio 20 d. į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių dėl kom­pen­sa­ci­jų už prie­

dė­lius krei­pė­si 120 klai­pė­die­čių, iš jų 45 – spa­lio mė­ne­sį. Kom­pen­sa­ci­jos skait­me­ni­nės te­le­ vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gai įsi­gy­ti pri­ klau­so tiems žmo­nėms, ku­rių šei­ mos pa­ja­mos vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės nei 525 li­tai. Kom­pen­sa­ci­jos, ne di­des­nės nei 100 li­tų, ski­ria­mos už įsi­gy­tą prie­ dė­lį, te­le­vi­zo­rių ar an­te­ną. Be dar­bo ne­sė­di

A.Lie­sy­tė paaiš­ki­no, kad jei tu­rin­ tis ta­lo­ną žmo­gus iš anks­to įspė­ja neat­vyk­sian­tis, vie­toj jo prii­ma­mas ki­tas, lau­kian­tis gy­vo­je ei­lė­je. Pa­sak ve­dė­jos, kai klien­tas vė­ luo­ja 5 ar 10 min., spe­cia­lis­tė tu­ ri tei­sę tuo me­tu ne­priim­ti ki­to žmo­gaus. Jei­gu vė­luo­ja­ma il­giau, ar bus priim­tas ki­tas žmo­gus pri­ klau­so nuo to, ko­kios pa­šal­pos do­ ku­men­tus rei­kia su­tvar­ky­ti ir ar tai bus su­spė­ta iki ki­tam in­te­re­san­tui nu­ma­ty­to lai­ko.

Iliust­ra­ci­ja. Spa­lio 22 d. ša­lia straips­ nio „Emig­ra­ci­jos kai­na – smur­tas“ iš­ spaus­d in­ta nuo­t rau­ka, ku­r io­je ga­l i­ ma įžvelg­ti už­ra­šą „Kar Kar“. Šis už­ra­ šas su straips­nio tu­ri­niu ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ire­na Van­da Stan­ či­kie­nė (g. 1925 m.), Po­vi­las Vy­tau­tas Ged­vi­las (g. 1933 m.), Sta­sys Meš­kaus­ kas (g. 1939 m.), Bro­nis­lo­vas Vai­no­ra (g. 1945 m.), Vy­tau­tas Eg­li­nas (g. 1954 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­si­ly Khle­bush­kin, Ire­na Van­da Stan­ či­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 59 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si trau­ku­liais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu, keip­ta­si ir dėl psi­chi­nių ne­ga­la­vi­mų paū­mė­ji­mo.

Bi­ru­tės gat­vė ta­po švie­ses­nė Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Su že­me su­ly­gin­tos bu­vu­sios šau­ dyk­los kai­my­nys­tė­je už­vi­rę ap­lin­ kos tvar­ky­mo dar­bai pa­sė­jo spė­lio­ nių, jog į die­nos švie­są bus iš­trauk­tas pri­mirš­tas am­bi­cin­gas pro­jek­tas.

Ties Bi­ru­tės gat­vės 6 pa­sta­tu ne­se­ niai bu­vo iš­kirs­ta tan­ki aukš­taū­gių de­ko­ra­ty­vi­nių eg­lių alė­ja bei il­gus me­tus ve­šė­ję krū­mų ša­bakš­ty­nai. Kaip pa­ti­ki­no bend­ro­vės „Nau­ ja­sis uos­tas“, ku­riai pri­klau­so šios pa­tal­pos, di­rek­to­rė Vir­gi­ni­ja Be­ liaus­kie­nė, su­nai­kin­ti au­ga­lai bu­

vo men­ka­ver­čiai, o vi­si dar­bai at­ lik­ti lai­kan­tis reg­la­men­tų. „Ka­dan­gi me­džiai bu­vo se­ni, su­tre­šę, dre­vė­ti, kiek­vie­na aud­ ra mums kel­da­vo daug ne­ri­mo. Juo la­biau kad vie­nas jų bu­vo ir iš­vir­ tęs. Sa­vo ini­cia­ty­va sa­vi­val­dy­bė­je už­sa­kė­me ty­ri­mus, ir vi­si me­džiai bu­vo pri­pa­žin­ti kirs­ti­nais, – aiš­ki­ no pa­šne­ko­vė. – Kol kas įgy­ven­ di­no­me vie­ną eta­pą – pa­ša­li­no­me grės­mę, o to­liau žiū­rė­si­me, ar rei­ kės dar ko­kių nors de­ri­ni­mų, land­ šaf­to pro­jek­to.“ Ta­čiau V.Be­liaus­kie­nė pri­pa­ži­ no, jog į pa­ties sta­ti­nio at­nau­ji­ni­ mo dar­bus įmo­nė in­ves­tuo­ti ne­

si­ren­gia. Eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo me­tu vie­to­je jo pla­nuo­ta pa­sta­ty­ ti apie 85 m aukš­čio gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties pa­sta­tą su ko­mer­ci­nė­ mis pa­tal­po­mis bei po­že­mi­ne tri­ jų aukš­tų ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­ te­le. Ta­čiau kri­zė šiuos ke­ti­ni­mus pri­ ver­tė ati­dė­ti ne­ri­bo­tam lai­kui. „Kol kas pa­tal­pos nuo­mo­ja­mos, o šis pro­jek­tas lau­kia ge­res­nių lai­ kų. Ki­tais me­tais svars­to­me pa­sta­ tą par­duo­ti, tad ne­beap­si­mo­ka į jį in­ves­tuo­ti. Yra pa­reng­tas de­ta­lu­ sis pla­nas, pro­jek­tas, ta­čiau kas jį plė­tos, ne­ži­nia“, – pri­pa­ži­no įmo­ nės va­do­vė.

„„Po­ky­čiai: kai ku­riems mies­tie­čiams pa­gai­lo ties pa­sta­tu Bi­ru­tės gat­vė­

je iš­kirs­tų de­ko­ra­ty­vi­nių eg­lių, ta­čiau tvir­ti­na­ma, jog tai esą bu­vo neiš­ ven­gia­ma.  Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


4

antradienis, lapkričio 6, 2012

miestas

Tak­si kai­ną le­mia ir orai 1

Vie­n os uos­t a­m ies­ čio tak­si įmo­nės va­do­ vas Mi­chai­las Zba­razs­kis aiš­ki­no, kad ke­lio­nės tak­si kai­na pri­klau­ so nuo ke­lių ta­ri­fų: įsė­di­mo mo­ kes­čio, ki­lo­met­ro kai­nos, pra­sto­ vos mo­kes­čio. Juos nu­sta­to kiek­vie­na įmo­nė pa­ti. Ko­kio jie dy­džio, nie­kas ne­ kont­ro­liuo­ja. „Tak­so­met­ro, su­sto­jus prie švie­ so­fo­ro ar spūs­ty­je, neiš­jun­gia­me. Klai­pė­da – ma­žas mies­tas. Dėl 30 cen­tų nė­ra pra­smės stab­dy­ti. Be to, tai bū­tų nuo­sto­lin­ga įmo­ nei. Juk, kai ma­ši­na sto­vi, žmo­gus vis tiek dir­ba. Dar­bo už­mo­kes­tį vis tiek rei­kia mo­kė­ti“, – pa­brė­žė va­ do­vas. Pa­sak M.Zba­razs­kio, jei ne­bū­tų skai­čiuo­ja­ma pra­sto­va, išaug­tų ki­ lo­met­ro kai­na. „Klien­tui iš to ne­bū­tų jo­kios nau­dos. Vi­sa­da sten­gia­mės, kad bū­tų kuo ma­žes­nė kai­na“, – tei­gė va­do­vas.

Komentaras Liud­mi­la Vait­ku­vie­nė

Lie­tu­vos met­ro­lo­g i­jos ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos ap­skri­t ies sky­r iaus vir­ši­n in­kė

K

lien­tas tak­si vai­r uo­to­jui pri­va­lo at­si­skai­t y­t i pa­gal tak­so­met­rą. Šis įtai­sas ap­ skai­čiuo­ja ir ro­do už ke­lio­ nę mo­ka­mą mo­kes­t į pa­gal ap­skai­ čiuo­t ą nuo­to­l į ir (ar­ba) iš­ma­t uo­t ą ke­l io­nės truk­mę. Ve­žė­jai nu­s ta­to šiuos ve­ž i­mo tak­si ta­r i­f us: vien­kar­ ti­n į mo­kes­t į už įsė­d i­mą, ki­lo­met­ro kai­ną, mo­kes­tį už pra­sto­vą, lau­kiant ke­lei­vio ar­ba jį ap­tar­nau­jant, už tak­ si iš­k vie­t i­mą. Jei tak­si su­sto­ja prie švie­so­fo­ro ar pa­ten­ka į au­to­mo­bi­lių spūs­t į, tak­so­met­ras neiš­jun­g ia­mas. Skai­čiuo­ja­mas pra­sto­vos mo­kes­t is. Ve­žė­jas pri­va­lo skelb­ti ki­lo­met­ro kai­ ną. Ta­čiau tak­so­met­re ga­li bū­ti ir ki­ tų ta­ri­fų. Mo­kes­tis skai­čiuo­ja­mas su­ muo­jant juos.

mų tei­sės ak­tų. Pas­ta­ruo­ju me­ tu ban­do­me stab­dy­ti ir va­žiuo­jan­ čias trans­por­to prie­mo­nes, žiū­rė­ti, ar įjung­ti tak­so­met­rai. Aiš­ki­na­ mės, kaip dek­la­ruo­ja­mos pa­ja­mos už nu­va­žiuo­tą ke­lią“, – aiš­ki­no va­ do­vas.

Už va­lan­dą – 60 li­tų

Ne­ži­no­mu no­rė­jęs iš­lik­ti ki­tos šias pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės va­ do­vas pa­brė­žė, kad daž­niau­siai ke­lio­nės tak­si kai­na pri­klau­so nuo dvie­jų ta­ri­fų: ki­lo­met­ro kai­nos ir pra­sto­vos. Di­rek­to­rius ne­slė­pė, kad kai ku­ rie šios pa­slau­gos tei­kė­jai pa­sta­rą­ją yra nu­sta­tę fan­tas­tiš­kai di­de­lę. Yra tak­si įmo­nių, ku­rių pra­sto­vos kai­na sie­kia 50–60 li­tų už va­lan­dą. „Tai yra ne­nor­ma­lu, nes taip ap­ gau­di­nė­ja­mi klien­tai. Sus­to­jus au­ to­mo­bi­liui, tak­so­met­ras „mu­ša“ grei­čiau nei va­žiuo­jant. Daž­niau­ siai di­de­lį pra­sto­vos mo­kes­tį nu­ si­sta­to įmo­nės, ku­rios ve­ža la­bai pi­giai – 1,3–1,4 li­to už ki­lo­met­rą. Ta­čiau ga­liau­siai klien­tas su­mo­ka dau­giau nei bū­tų su­mo­kė­jęs nau­ do­jan­tis ve­žė­jo, ku­rio ta­ri­fas aukš­ tes­nis, pa­slau­go­mis. Taip žmo­ nėms du­mia­mos akys“, – at­vi­ra­vo va­do­vas. Di­rek­to­rius pa­brė­žė, kad pra­ sto­vos kai­na pri­va­lo bū­ti nu­ro­ dy­ta in­for­ma­ci­nė­je kor­te­lė­je, ku­ri yra kiek­vie­na­me tak­si au­to­mo­bi­ ly­je. Ta­čiau, anot jo, klien­tas šiuo mo­kes­čiu net ne­pa­si­do­mi. Pas­te­ bė­ta, kad daž­niau­siai klai­pė­die­čiai tak­si įmo­nę ren­ka­si pa­gal ki­lo­met­ ro kai­ną. „Nė­ra te­kę su­lauk­ti skam­bu­ čio, kad žmo­gus pa­klaus­tų, ko­kia pra­sto­vos kai­na. Jis do­mi­si tik ki­ lo­met­ro kai­na ir už­kim­ba ant šios „žu­ve­lės“. Žmo­nėms trūks­ta ži­ nių“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius. Apie tai, kas nu­ty­li­ma

Pa­sak tak­si įmo­nės va­do­vo, nie­ ko nuo­sta­baus, kad, esant pra­stam orui, žmo­gus už ke­lio­nę su­mo­ ka dau­giau. Au­to­mo­bi­liui ju­dant ma­žes­niu nei 30 ki­lo­met­rų per va­ lan­dą grei­čiu, tak­so­met­ras pra­de­ da skai­čiuo­ti ne nu­va­žiuo­tą at­stu­ mą, o pra­sto­vą. „Jei pra­sto­va sie­kia 60 li­tų per va­lan­dą, tai mi­nu­tė at­siei­na li­tą. Va­žiuo­jant ne vi­sa­da tak­so­met­ ras per mi­nu­tę ga­li „įmuš­ti“ li­tą. Įmo­nės daž­niau­siai skel­bia tik ki­ lo­met­ro kai­ną, o ne pra­sto­vos. Apie tai daž­niau­siai nu­ty­li­ma“, – aiš­ki­ no di­rek­to­rius. Jo nuo­mo­ne, nor­ma­lus pra­sto­vos mo­kes­tis yra 30 li­tų per va­lan­dą.

Su­ran­da ne vi­sus pa­žei­dė­jus

„„Kontrolieriai: tak­si vai­ruo­to­jai daž­niau ne­pai­so ke­lei­vių ve­ži­mo rei­ka­la­vi­m ų.

50–60 li­tų – plė­ši­ka­vi­mas. Ta­čiau to­kį mo­kes­tį tai­ko pu­sė uos­ta­mies­ čio tak­si pa­slau­gų tei­kė­jų. Ven­gia įjung­ti tak­so­met­rą

Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu tak­si vers­las iš­gy­ve­na sunk­ me­tį ir jau pa­sie­kė dug­ną. Tam įta­kos tu­rė­jo pa­va­sa­rį pa­si­kei­tu­ si tvar­ka, kai tak­si pa­slau­gos pri­ly­ gin­tos in­di­vi­dua­liai veik­lai. „Anks­čiau ne­bū­da­vo, kad tak­si vai­ruo­to­jas ne­jung­tų tak­so­met­ro.

gai tei­kė pa­slau­gą. Da­bar žmo­ nės, dir­ban­tys in­di­vi­dua­liai, yra lais­vai sam­do­mi. Jie ga­li pa­sa­ ky­ti kai­ną ko­kią no­ri, jung­ti ar ne­jung­ti tak­so­met­ro. Jie at­sa­ko pa­tys už sa­ve“, – aiš­ki­no di­rek­ to­rius. Be to, anot va­do­vo, su­dė­tin­ga nu­baus­ti dar ir li­ku­sius įmo­nės dar­buo­to­jus. Pra­bi­lus apie san­ kci­jas už ne­tin­ka­mą el­ge­sį, vai­ ruo­to­jai pa­reiš­kia, kad pra­dės dirb­ti pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mą, tik nuo­mos iš tak­si bend­ro­vės au­to­mo­bi­lį ir dis­pe­če­ rės pa­slau­gas. „Sten­gia­mės iš­lai­ky­ti esa­mus vai­ruo­to­jus. Kuo dau­giau vai­ruo­ to­jų dirbs įmo­nė­je, tuo ji bus sta­ bi­les­nė“, – pa­brė­žė va­do­vas. Įsi­ga­lė­jo anar­chi­ja

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Vai­ruo­to­jas ga­li dirb­ti sep­ty­nias die­ nas per sa­vai­tę po 14–16 val. Ka­da jis iš­ eis į dar­bą ir kiek dirbs – kiek­vie­no są­ ži­nės rei­ka­las.

Da­bar nak­tį prie nak­ti­nio klu­bo vi­ si siū­lo su­tar­ti­nę kai­ną, ku­ri yra du ar tris kar­tus di­des­nė. Ki­taip ne­ju­ da iš vie­tos, at­si­sa­ko va­žiuo­ti pa­gal tak­so­met­rą. Žmo­nės kvie­čia mus, kad ga­lė­tų va­žiuo­ti pi­giau“, – pa­ sa­ko­jo va­do­vas. Va­do­vo ma­ny­mu, tak­si pa­slau­ gų tei­ki­mas, pa­si­kei­tus tvar­kai, iš­ si­krei­pė vi­so­je ša­ly­je. „Anks­čiau įmo­nė ga­lė­da­vo nu­ baus­ti dar­buo­to­ją, kad ne­tei­sin­

Uos­ta­mies­ty­je dir­ban­čios tak­si įmo­nės di­rek­to­rius pri­mi­nė, kad anks­čiau kiek­vie­na įmo­nė įves­da­ vo tvar­ką, ku­rios pri­va­lė­da­vo lai­ ky­tis vi­si dar­buo­to­jai. „Dir­ban­tie­ji in­di­vi­dua­liai ga­ li mig­ruo­ti iš vie­nos įmo­nės į ki­tą. Vie­ną mė­ne­sį dirb­ti vie­no­je, ki­ tą – ki­to­je, kur jam pa­siū­lys ge­res­ nes są­ly­gas, ma­žiau kont­ro­liuos“, – pa­ste­bė­jo va­do­vas. Anot jo, dir­bant in­di­vi­dua­ liai, mo­kes­čius rei­kia mo­kė­ti ne kiek­vie­ną mė­ne­sį, o me­tų pa­ bai­go­je. „Kam bus nau­din­ga ši tvar­ka, paaiš­kės po me­tų, kai vals­ty­bė su­ rinks mo­kes­čius ir pa­ma­tys, ar su­ lau­kė no­ri­mo re­zul­ta­to“, – pro­ gno­za­vo di­rek­to­rius. No­rint pa­ge­rin­ti si­tua­ci­ją – iš­ lai­ky­ti dau­giau dar­buo­to­jų įmo­nė­ je, rei­kė­tų di­din­ti ke­lio­nės ta­ri­fus. Ta­čiau, anot jo, kol kas to pa­da­ry­ ti neį­ma­no­ma. „Kaip di­din­si, jei dir­ban­tys su vers­lo liu­di­ji­mais ga­li kai­na ma­ni­ pu­liuo­ti kaip no­ri? No­rint, kad tak­ si vers­las pa­kil­tų iš dug­no, rei­kė­tų, kad ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­ ty­tų tak­si ta­ri­fų „grin­dis“. Ta­da si­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tua­ci­ja pa­si­keis­tų į ge­ra“, – tvir­ti­ no va­do­vas. Ža­da griež­čiau kont­ro­liuo­ti

Šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je yra 6 įmo­nės, ku­rios tei­kia tak­si pa­ slau­gas. Tak­si ve­žė­jus kont­ro­liuo­ja vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­ por­tas“. Anot jos va­do­vo Gin­ta­ro Ne­niš­kio, pa­žei­di­mų už­fik­suo­ja­ ma la­bai daug. Šie­met jų bu­vo dau­giau nei pust­ re­čio šim­to. Daž­niau­siai nu­sta­to­ma, kad tak­si vai­ruo­to­jai rū­ko au­to­mo­bi­ lių sa­lo­ne ir ne­tu­ri rei­kia­mų do­ ku­men­tų. Pa­si­tai­ko ir at­ve­jų, kai ke­lio­nės me­tu neį­jun­gia tak­so­ met­rų. „Pa­žei­di­mų yra kur kas dau­giau nei marš­ru­ti­niuo­se tak­si. Gal tai su­si­ję su pa­si­kei­tu­sio­mis tai­syk­ lė­mis? Ne vi­si in­di­vi­dua­lią veik­ lą vyk­dan­tys vai­ruo­to­jai, ku­rių yra dau­gu­ma, mo­ka tvar­ky­ti ap­skai­ tą. Anks­čiau vi­sus do­ku­men­tus tvar­ky­da­vo įmo­nės“, – pa­ste­bė­jo G.Ne­niš­kis. Pa­sak di­rek­to­riaus, tak­si pa­tik­ ri­ni­mai vyks­ta kas­dien. Kont­ro­lę pla­nuo­ja­ma dar griež­tin­ti. „Anks­čiau tak­si tik­rin­da­vo­me tik aikš­te­lė­se, nes ne­bu­vo rei­kia­

Ta­čiau G.Ne­niš­kis ne­slė­pė, kad kont­ro­liuo­ti kai ku­riuos tak­si pa­ slau­gos tei­kė­jus su­dė­tin­ga. Ne­ma­ža da­lis jų, dir­ban­čių in­ di­vi­dua­liai, yra re­gist­ruo­ti prie sa­vi­val­dy­bės. Šių žmo­nių ne­ga­li su­ras­ti nei kont­ro­lie­riai, nei po­ li­ci­ja. Pa­sak G.Ne­niš­kio, kai tak­si vai­ ruo­to­jai bū­da­vo įmo­nės dar­buo­to­ jai, kont­ro­liuo­ti juos bu­vo ge­ro­kai pa­pras­čiau. Va­do­vo tei­gi­mu, neį­ma­no­ma kont­ro­liuo­ti ir to, kiek vai­ruo­to­jai lai­ko dir­ba. Nė­ra jo­kių do­ku­men­ tų, pa­gal ku­riuos tai bū­tų įma­no­ ma nu­sta­ty­ti. „Įmo­nė­se bu­vo ta­be­liai, ir vis­ kas bu­vo fik­suo­ja­ma. Da­bar sis­te­ ma su­pap­ras­tin­ta. Vai­ruo­to­jas ga­li dirb­ti sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę po 14–16 val. Ka­da jis išeis į dar­ bą ir kiek dirbs – kiek­vie­no są­ži­ nės rei­ka­las. Ta­čiau ži­nant lie­tu­ vių men­ta­li­te­tą ir no­rą už­si­dirb­ti, jie dir­ba dau­giau nei ga­li­ma“, – tei­gė va­do­vas. Ar tin­ka­mus tak­so­met­rus nau­ do­ja tak­sis­tai, tik­ri­na Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­ja. Šių me­ tų pir­mą­jį ket­vir­tį bu­vo pa­tik­rin­ tos 6 šias pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės. Iš jo­se pa­tik­rin­tų nau­do­ja­mų tak­so­met­rų 2 bu­vo pri­pa­žin­ti ne­ tin­ka­mais nau­do­ti. Įren­gi­nių tech­ ni­niuo­se pa­suo­se ne­bu­vo pa­žy­mė­ ta, ar jie re­gist­ruo­ti Vals­ty­bi­nė­je mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je.

Šie­met įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ nu­sta­tė pa­žei­di­mų: Rei­kia­mų do­ku­men­tų ne­tu­rė­ji­mas – 103. Rū­ky­mas ma­ši­nos sa­lo­ne – 83. Rū­ky­mas ma­ši­nos sa­lo­ne ir rei­kia­mų do­ku­men­tų ne­tu­rė­ji­mas – 38. Va­žia­vi­mas neį­jun­gus tak­so­met­ro – 15. Rei­ka­la­vi­mų nea­ti­tin­kan­tis tak­so­met­ras – 10. Tak­si vai­ruo­to­jas at­si­sa­kė pa­teik­ti rei­kia­mus do­ku­men­tus ir ne­vyk­dė tei­sė­tų kont­ro­lie­riaus rei­ka­la­vi­mų – 8. Ant au­to­mo­bi­lio neį­reng­tas pla­fo­nas – 1.


5

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Skun­džia rin­ki­mų re­zul­ta­tus

Ką pir­miau­sia da­ro nau­ja val­džia? Ži­no­ ma, į šil­tas vals­ty­bės įmo­nių, įvai­rių ins­ ti­tu­ci­jų kė­des pra­ de­da so­din­ti sa­viš­ kius, nes trokš­ta lo­ ja­lu­mo. Nė nea­be­jo­ ja­ma: į val­džią grį­žę kai­rie­ji nu­šie­naus dau­ge­lio mi­nis­te­ ri­joms pa­val­džių įmo­nių va­do­vus.

Tau­ti­nin­kų są­jun­ga, Dar­bo par­ti­ ja, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­ jun­ga, So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­ tas ir kan­di­da­tas į Sei­mo na­rius Kęs­tu­tis Ru­pu­le­vi­čius Pre­zi­den­ tei Da­liai Gry­baus­kai­tei skun­džia Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tus.

„„Prin­ci­pas: VAE va­do­vas R.Vait­kus iš po­sto pa­ts trauk­tis ne­ža­da. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Gal­vų pjū­tis – ne­tru­kus Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

De­ši­nie­ji va­lė­si

Nuo ko pra­dė­jo į val­džią atė­ję da­ bar­ti­niai val­dan­tie­ji? Per be­veik me­tus nuo atė­ji­mo į val­džią 2008ųjų gruo­dį į stra­te­gi­nių vals­ty­bės įmo­nių, įstai­gų va­do­vų kė­des su­ so­di­no sa­viš­kius ir vi­jo lauk kai­rių­ jų sta­ty­ti­nius. Ne vis­kas jiems pa­vy­ko, ta­čiau nė nea­be­jo­ja­ma, kad Sei­mo rin­ ki­mus lai­mė­ję ir koa­li­ci­ją su­bū­rę kai­rie­ji elg­sis ly­giai taip pat. Vals­ty­bės įmo­nių va­do­vai jau pa­tys gar­siai svars­to: at­si­sta­ty­din­ ti pa­tiems ar lauk­ti nau­jo­sios val­ džios žo­džio? Vi­suo­ti­nai su­ta­ria­ma, kad gar­ džiau­sias kąs­nis – Ener­ge­ti­kos ir Su­s i­s ie­k i­m o mi­n is­te­r i­joms pa­ val­džių vals­ty­bės įmo­nių va­do­ vų po­stai. An­tai kon­ser­va­to­riai, tik atė­ ję į val­džią, pir­miau­sia sie­kė į sa­ vo ran­kas suim­ti ener­ge­ti­kos sek­ to­rių: „Leo LT“ va­do­vau­ti pa­sky­rė sa­viš­kį, o vė­liau šią bend­ro­vę iš­vis pa­nai­ki­no. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pri­ klau­san­čios įmo­nės taip pat iš­ syk su­lau­kė po­ky­čių: du­syk kei­tė­ si Lie­tu­vos pa­što va­do­vas, pa­keis­ti Vil­niaus, Kau­no, Pa­lan­gos oro uos­ tų di­rek­to­riai. O į Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos va­do­vo kė­dę iš­syk sė­do mi­nist­ ro Eli­gi­jaus Ma­siu­lio bend­ra­žy­gis – li­be­ra­las Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Tie­sa, ne vi­si įmo­nių ar svar­bių ins­ti­tu­ci­jų „va­ly­mai“ bu­vo sėk­ min­gi. Ge­riau­sias pa­vyz­dys – Lie­ tu­vos dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus at­ lei­di­mas. Vi­das Šle­kai­tis, ku­rį tuo­me­tis mi­ nist­ras Ri­man­tas Da­gys at­lei­do, į dar­bą vėl grį­žo per teis­mą ir dar ga­ vo so­li­džią pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją. Kai­rie­ji tą­syk šai­pė­si, kad ad­mi­ nist­ra­ci­nės pa­tir­ties ne­tu­rin­tys de­ ši­nie­ji ne­su­ge­ba net tin­ka­mai „ap­ si­va­ly­ti“.

R.Vait­kus ne­si­trauks

Nau­ją val­džią da­bar bu­rian­tys kai­rie­ji, neaiš­kiu va­di­nan­tys Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tą, nea­be­jo­ja­ma, pir­miau­sia im­sis šios vals­ty­bės įmo­nės va­ do­vo gal­vos. Mat VAE va­do­vau­ jan­tis Ri­man­tas Vait­kus – iš­ti­ki­ mas prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus vie­ti­nin­kas. Ma­ža to, ir jo bend­ra­ moks­lis.

Eugenijus Gentvilas:

Sa­vi­nin­kas tu­ri tu­rė­ ti lais­vas ran­kas su sa­vo sam­do­mais dar­ buo­to­jais elg­tis kaip tin­ka­mas.

Ta­čiau R.Vait­kus iš aukš­to po­sto sa­vo no­ru ne­si­trauks. „Tik­rai ne­ža­du at­si­sta­ty­din­ti. Tu­ri­me daug dar­bų. Ir šiuo me­ tu klau­si­mas apie at­si­sta­ty­di­ni­ mą skam­ba tik­rai keis­tai. Kai ateis nau­ji ak­ci­nin­kai (nau­jo­ji Vy­riau­ sy­bė – red. pa­st.) – ta­da ir ma­ty­ si­me. Bet ma­nau, kad kiek­vie­nas są­ži­nin­gas žmo­gus sa­vo dar­bą tu­ ri at­lik­ti iki ga­lo“, – va­kar dien­raš­ čiui kal­bė­jo VAE pro­jek­to va­do­vas R.Vait­kus. E.Gent­vi­las svars­to

At­vi­riau­sias, ma­tyt, Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas E.Gent­vi­ las. Va­kar jis pri­pa­ži­no pa­ts ne­ži­ nąs, ką da­ry­ti: vie­na ver­tus, ti­ki­ my­bė, kad nau­jo­ji val­džia ji iš­vys – di­de­lė, ki­ta ver­tus, uos­to veik­los ro­dik­liai – pui­kūs. „Ne­su sa­vi­žu­dis. Sup­ran­tu, kad jei­gu Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ati­ teks so­cial­de­mok­ra­tams, to­kiu at­ ve­ju, – tu­riu tvir­tų pa­liu­di­ji­mų, – vie­nas pir­mų­jų dar­bų bū­tų ma­ne at­leis­ti. Tai nor­ma­lu ir aš dėl to ne­si­pik­ti­nu. Vi­sa­da sa­kiau, kad

sa­vi­nin­kas tu­ri tu­rė­ti lais­vas ran­ kas su sa­vo sam­do­mais dar­buo­to­ jais – šiuo at­ve­ju ma­ni­mi – elg­tis kaip tin­ka­mas“, – kal­bė­jo E.Gent­ vi­las. Jis dar sa­vai­tę gal­vos, lik­ti po­ste ar trauk­ti į nau­ją­jį Sei­mą, į ku­rį iš­ rink­tas pa­gal Li­be­ra­lų są­jū­džio są­ ra­šą. E.Gent­vi­lo pirm­ta­kas šia­me po­ ste bu­vo įta­kin­gas so­cial­de­mok­ra­ tas Si­gi­tas Do­bi­lins­kas. Ga­li bū­ti, kad jam bus pa­siū­ly­ta į šias pa­rei­ gas su­grįž­ti. Nusp­ren­dė ty­lė­ti

Ta­čiau ne vi­si vals­ty­bės įmo­nių va­d o­vai kei­č ian­t is val­d žiai yra kal­būs. Štai Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to, ku­ris pa­val­dus Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­jai, va­do­vas To­mas Vaiš­vi­la ap­skri­tai at­si­sa­kė kal­bė­ tis apie ga­li­mą at­si­sta­ty­di­ni­mą ar trau­ki­mą­si iš po­sto. „Šia te­ma ne­ko­men­tuo­ju“, – tiek te­pa­sa­kė nuo 2009 m. Vil­ niaus oro uos­tui va­do­vau­jan­tis su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro bend­ra­žy­gis T.Vaiš­vi­la. Su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko ir su Ig­na­li­ nos ato­mi­nės elekt­ri­nės (IAE) va­ do­vu Žil­vi­nu Jurk­šu­mi. Nea­be­jo­ja­ma, kad į val­džią atė­ ję kai­rie­jį į šį po­stą taip pat skirs sa­v iš­k į. Juk da­bar­t i­n iai val­d an­ tie­ji iš­syk pri­ver­tė pa­si­trauk­ti il­ ga­m e­t į IAE va­d o­v ą Vik­to­r ą Še­ val­di­ną. Po­ky­čių lau­kia ir ki­tų svar­bių vals­ty­bės įmo­nių va­do­vai: tu­rė­tų keis­tis ir kon­ser­va­to­rių pa­skir­tas LES­TO va­do­vas Ri­man­tas Ta­ra­se­ vi­čius, „Litg­rid“ va­do­vas Ro­mas Po­de­rys ir dau­ge­lis ki­tų. Tie­sa, yra ir iš­skir­ti­nių at­ve­jų. Pa­vyz­džiui, su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­jai pa­val­dūs „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“. Jų va­do­vas Sta­sys Dai­lyd­ka, iš­ti­ ki­mas, kaip tei­gia­ma, kai­rie­siems, sa­vo po­stą val­dant kon­ser­va­to­ riams iš­lai­kė.

Tau­ti­nin­kų są­jun­ga pra­ne­šė skun­ dą dėl Sei­mo rin­ki­mų įtei­ku­si vals­ty­bės va­do­vei ir par­la­men­tui. Tau­ti­nin­kai „dėl dau­gy­bi­nių bal­sų pir­ki­mų ir ki­tų šiurkš­čių pa­žei­di­ mų“ gin­či­ja es­mi­nių rin­ki­mų re­ zul­ta­tų nu­sta­ty­mą dau­gia­man­da­ tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je ir še­šio­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se: Ši­ lu­tės-Pa­gė­gių, Bir­žų-Ku­piš­kio, Šir­vin­tų-Vil­niaus, Vil­niaus-Tra­ kų, Kai­šia­do­rių-Elekt­rė­nų ir Jur­ bar­ko. Jiems ky­la abe­jo­nių, ar mi­nė­ to­se apy­gar­do­se už­fik­suo­ti pa­žei­ di­mai lei­do Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai (VRK) tiks­liai nu­sta­ty­ ti kan­di­da­tus, ku­rie po spa­lio 14 d. pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro pa­te­ko į ant­rą­jį. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis pa­tvir­ti­no, kad skun­ džia­mi rin­ki­mų re­zul­ta­tai vien­ man­da­tė­je Bir­žų-Ku­piš­kio rin­ki­ mų apy­gar­do­je. Čia jų kan­di­da­tė Ni­jo­lė Ša­tie­nė po pir­mo­jo tu­ro li­ ko tre­čia.

Taip pat skun­dą pre­zi­den­tū­rai įtei­kė Dar­bo par­ti­ja, ku­ri gin­či­ja rin­ki­mų re­zul­ta­tus Pa­jū­rio vien­ man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­ je. Čia ne­di­de­le 39 bal­sų per­sva­ra kon­ser­va­to­rius Pra­nas Žei­mys nu­ ga­lė­jo Dar­bo par­ti­jos at­sto­vę Ge­ no­vei­tą Kra­saus­kie­nę. Dar­bo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys sa­kė, kad ke­lio­se Pa­jū­rio apy­gar­dos rin­ki­mų apy­lin­ kė­se ne­si­lai­ky­ta išanks­ti­nio bal­ sa­vi­mo bal­sų skai­čia­vi­mo pro­ce­ dū­ros. V.Gap­šys at­krei­pė dė­me­sį, kad kai ku­rio­se apy­lin­kė­se bū­tent išanks­ti­nio bal­sa­vi­mo bal­sai lė­mė kon­ser­va­to­riaus P.Žei­mio per­ga­lę. Pre­zi­den­tū­ra in­for­ma­vo, kad dėl rin­ki­mų re­zul­ta­tų gau­ti So­cia­lis­ ti­nio liau­dies fron­to ir Kre­tin­gos apy­gar­do­je ne­sėk­min­gai kan­di­da­ ta­vu­sio K.Ru­pu­le­vi­čiaus skun­dai. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to, kad kan­di­ da­tai bei par­ti­jos ne vė­liau kaip per 24 va­lan­das po to, kai pa­skel­ bia­mi ofi­cia­lūs rin­ki­mų re­zul­ta­tai, ga­li ap­skųs­ti Sei­mui ar pre­zi­den­ tui VRK spren­di­mus ar­ba jos at­ si­sa­ky­mą nag­ri­nė­ti skun­dus dėl Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­žei­ di­mų. Tuo­met Sei­mas ar pre­zi­den­tas su pa­klau­si­mu dėl Sei­mo rin­ki­ mų įsta­ty­mo pa­žei­di­mo krei­pia­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ne­vyks į iš­kil­mes Len­ki­jo­je Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė sek­ma­die­nį ne­vyks į Len­ki­ją da­ ly­vau­ti Nep­rik­lau­so­my­bės die­ nos mi­nė­ji­me, į ku­rį ją pa­kvie­tė Len­ki­jos vals­ty­bės va­do­vas Bro­ nis­ła­was Ko­mo­rows­kis. Tai pir­ mas kar­tas per pa­sta­ruo­sius pen­ ke­rius me­tus, kai Var­šu­vo­je lapk­ ri­čio 11 d. ne­bus Lie­tu­vos vals­ty­ bės va­do­vo.

Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tė sa­kė, kad sek­ma­die­nio iš­kil­mė­se D.Gry­baus­kai­tė ne­da­ly­ vaus dėl nea­ti­dė­lio­ti­nų su vi­daus po­li­ti­ka su­si­ju­sių klau­si­mų. „Dėl nea­ti­dė­lio­ti­nų su vi­daus po­li­ti­ka su­si­ju­sių klau­si­mų Pre­

zi­den­tė šie­met lapk­ri­čio 11 d. ne­ nu­vyks į Len­ki­ją. Per­duo­da­ma svei­ki­ni­mus Nep­rik­lau­so­my­bės die­nos pro­ga Len­ki­jos pre­zi­den­ tui B.Ko­mo­rows­kiui Pre­zi­den­tė pa­siū­lė Lie­tu­vos ir Len­ki­jos žmo­ nėms svar­bius dvi­ša­lio ir re­gio­ni­ nio bend­ra­dar­bia­vi­mo klau­si­mus ap­tar­ti dar­bo su­si­ti­ki­me gruo­ džio pra­džio­je ar ki­tu Len­ki­jos pre­zi­den­tui pa­to­giu me­tu“, – sa­ kė D.Ul­bi­nai­tė. Praei­tą mė­ne­sį Pre­zi­den­tės pa­ ta­rė­ja Jo­vi­ta Ne­liup­šie­nė sa­kė, kad ša­lies va­do­vė pa­si­sa­ko už „pau­zę ne aukš­čiau­sio ly­gio, o išim­ti­nai ce­re­mo­ni­niams su­si­ti­ki­mams“. „Klaipėdos“, BNS inf.


6

antradienis, lapkričio 6, 2012

nuomonės

Apie pa­min­tus prin­ci­pus ir pa­gie­žą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

A.Ge­lū­no pa­li­ki­mas

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

P Violeta Juodelienė

G

ir­t i ka­den­ci­ją be­bai­g ian­t į mi­n ist­rą – Lie­t u­vo­je sun­ kiai įsi­vaiz­duo­ja­m as da­ ly­kas. Dar sun­k iau įsi­vaiz­ duo­ti, kad tei­gia­mi epi­te­tai ga­lė­tų skrie­ ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos link. Per du de­ šimt­me­čius šio­je po­zi­ci­jo­je bū­ta ryš­kių ir blan­k ių as­me­ny­bių, ta­čiau kul­t ū­ros po­l i­t i­ko­je jie pa­l i­ko kur kas ny­kes­nius pėd­sa­kus nei sa­vo­se me­no sri­ty­se. Ka­den­ci­ją be­bai­gian­čio Arū­no Ge­lū­no at­ve­jis – vi­siš­kai ki­toks. Bu­vęs Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­rek­to­rius pa­ro­dė, tarp jį de­le­ga­vu­sių po­li­ti­kos mar­g i­na­lų ir jo pa­ties – švies­me­čiai, mi­nist­ras su­ ge­bė­jo at­si­spir­ti ban­dy­mams pa­vers­ti jį po­li­ti­nių šach­ma­tų pės­ti­nin­ku.

Ko­vo­ti rei­kia ne tik dėl pi­ni­gų, bet ir už pro­ver­ žį kul­tū­ro­je. Jis iš­ju­d i­no kul­t ū­ros po­l i­t i­kos liū­ną ir įro­dė, kad yra po­l ig­lo­tas pla­čią­ja pra­ sme – pui­kiai iš­ma­no ne tik pen­kias už­ sie­nio kal­bas, bet ir lek­si­ką, ku­ria go­do­ ja pro­vin­ci­jos bib­lio­te­ki­nin­kės ar am­bi­ cin­g i did­mies­čių teat­ra­lai. Per ma­ž iau kaip pust­re­čių me­tų A.Ge­ lū­nas pa­da­rė dau­g iau nei kai ku­r ie jo pirm­ta­kai per vi­s ą ka­den­ci­ją, o svar­ biau­sia – įkvė­pė kul­tū­ros žmo­nėms pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, ti­kė­ji­mo, kad ir Lie­tu­ vo­je ga­li­ma bū­ti įver­tin­tam. Pos­tą A.Ge­lū­nas pa­liks į ne­re­gė­tas aukš­ tu­mas pa­kė­lęs rei­ka­la­vi­mų kul­tū­ros mi­ nist­rui kar­te­lę – ir daug įvar­dy­tų, bet ne­ pa­ša­lin­tų blo­gy­bių, ne­baig­tų pro­jek­tų. Ga­l i­ma tik spė­l io­t i, ko pri­t rū­ko mi­n ist­ rui – lai­ko, va­lios ar veiks­mų lais­vės, bet kul­tū­ros įstai­g ų va­do­vų ro­ta­ci­jos re­for­ ma pra­si­dė­jo ir pa­si­bai­gė tik triukš­min­ gu Adol­fo Ve­čers­kio iš­me­ti­mu iš LNDT. Dau­g y­bė Lie­t u­vos kul­t ū­ros įstai­g ų ir to­l iau ta­pa­t i­na­mos su il­g us me­tus, ne­ re­tai – ne vie­ną de­šimt­me­t į joms va­do­ vau­jan­čiais, ta­čiau nau­jų im­pul­sų ne­be­ duo­dan­čiais as­me­ni­mis. Vos prieš ke­lias sa­vai­tes Sei­mo pa­lai­mi­ ni­mą ga­vu­si Me­no ta­ry­ba, dar saus­kel­nių am­žiaus Ki­no cent­ras – kol kas tai tik per­ mai­nų kul­tū­ros po­li­ti­ko­je užuo­maz­gos, ku­rių sėk­min­gai rai­dai rei­kia ne tik veik­ lių pro­fe­sio­na­lų, bet ir po­li­ti­kų pa­lai­ky­mo. A.Ge­lū­no įpė­di­nis jau da­bar ga­li nu­si­teik­ti na­cio­na­li­nių teat­rų ko­vai dėl fi­nan­sa­vi­mo per­mai­nų, ap­si­spręs­ti dėl kul­tū­ros me­ce­ na­vi­mo sche­mų, bet svar­biau­sia – iš­girs­ti sa­vo pirm­ta­ko min­tis: ko­vo­ti rei­kia ne tik dėl pi­ni­gų, bet ir už pro­ver­žį kul­tū­ro­je.

a­ga­liau bai­gė­si rin­ki­mų į Sei­mą bė­gi­mas su kliū­ti­ mis. Po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo išaiš­ki­ni­mo, dėl ne­są­ ži­nin­gai vy­ku­sių rin­ki­mų vie­no­je apy­gar­do­je vie­nu Sei­mo na­riu tu­ rė­si­me ma­žiau. Ne­są­ži­nin­gu­mas šiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se pa­sie­kė vir­šū­nę. Ta­čiau kas ga­lė­tų pa­neig­ti, jog praė­ju­siuo­se rin­ki­muo­se to ne­ bu­vo? Dau­ge­liui mū­sų pi­lie­čių Sei­ mas reiš­kia tie­siog gy­ve­ni­mą be rū­ pes­čių. Tai vi­sai ne­reiš­kia, jog ga­li bū­ti pa­min­ti iš­ti­ki­my­bės vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams prin­ci­pai, mo­ra­lė. Nie­kas ne­dis­ku­ta­vo apie ver­ty­bes, ku­rios, re­gis, tu­rė­jo bū­ti kan­di­da­tų va­ro­mo­ji jė­ga. Rin­kė­jai net ne­klau­ sė, kur su­ks įvai­ria­ly­pis Sei­mas, kur link eis Lie­tu­va? Kai ka­da su­si­da­ry­ da­vo įspū­dis, jog rin­ki­mai į Sei­mą su mu­mis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiais, ne­su­si­ję. Tvy­ro­jo smel­ kian­tis abe­jin­gu­mas. Juo­kin­giau­sia bu­vo iš­girs­ti prieš Sei­mo rin­ki­mų ant­rą­jį tu­rą, jog uos­ta­mies­ty­je ke­ti­na­ma at­pi­gin­ti au­to­bu­sų bi­lie­tus, ma­žės, re­gis, ir mo­kes­tis už šiukš­lių iš­ve­ži­mą. Ži­nau, kad Jo­niš­kės gat­vė yra tvar­ko­ma. Da­bar no­rint nu­va­žiuo­ti į ka­pus šio­je gat­vė­je, ten­ka va­žiuo­ ti iki ko­le­gi­jos, o ten per­sė­dus į ki­ tą au­to­bu­są, ne­di­de­lį ke­lio lanks­tą dar­dė­ti pus­tuš­čiu au­to­bu­su. Ka­žin ar kas nors skai­čia­vo, kiek čia yra nau­dos gai­nio­ti pus­tuš­čius au­to­ bu­sus?

Ne­są­ži­nin­gu­mas šiuo­se Sei­mo rin­ki­ muo­se pa­sie­kė vir­šū­ nę. Ta­čiau kas ga­lė­tų pa­neig­ti, jog praė­ju­ siuo­se rin­ki­muo­se to ne­bu­vo? Dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se esan­tys kon­tei­ne­riai ta­po at­vi­ro­ mis šiukš­lia­dė­žė­mis, į ku­rias sta­ ty­bi­nį lau­žą mė­to pra­va­žiuo­jan­čių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai. Gy­ven­to­jai abe­jin­gai mo­ja ran­ko­mis į tai: kaip val­džia su jais, taip ir jie su val­džia. Dau­gia­bu­čius ad­mi­nist­ruo­jan­ čios na­mų val­dos užė­mė neut­ra­ lu­mo po­zi­ci­ją. Šian­dien tu­ri­me tai, ką tu­ri­me: kie­muo­se tvar­kos nė­ra. Jei­gu iš tų na­mų val­dų nau­da yra tik to­kia, jog jos įsten­gia su­rink­ ti mo­kes­čius, ar to ne­ga­lė­tų da­ry­ti mies­to įmo­nė, taip pa­pil­dy­da­ma ir uos­ta­mies­čio biu­dže­tą? Da­bar tos pri­va­ti­zuo­tos na­mų val­dos yra tik dar vie­nas mo­kes­čių ne­šu­lys ant gy­ven­to­jų pe­čių.

Ži­no­te, kas dar ste­bi­no rin­ki­mų į Sei­mą šur­mu­ly­je? Po­li­ti­kų kal­ bė­ji­mas. Iš jų lū­pų lie­jo­si pa­gie­ža. Žo­džiuo­se bu­vo ap­stu ne­pa­gar­bos ir tie­siog ne­su­vo­ki­mo, jog vals­ty­ bės va­do­vai pri­va­lo kal­bė­ti ki­taip, dip­lo­ma­tiš­kiau, at­vi­riau, pa­gar­ biau. Pa­me­na­te – žo­dis, iš­skri­dęs žvirb­liu, grįž­ta jau­čiu. Kas, jei ne vals­ty­bės va­do­vai, tu­ri tei­sę at­vi­ rai kreip­tis į pi­lie­čius, ypač jei tai su­si­ję su ša­lies, vals­ty­bės ir va­do­ vų sau­gu­mu, jų įvaiz­džiu? Prieš ku­rį lai­ką pla­čiai nu­skam­ bė­jo is­to­ri­ja apie pa­vog­tus slap­tus do­ku­men­tus Va­ti­ka­ne. Da­bar iš tų slap­tų do­ku­men­tų yra ren­gia­ ma kny­ga. Ita­lų žur­na­lis­tas Gian­ lui­gi Nuz­zi Vo­kie­ti­jos sa­vait­raš­čiui „Die Zeit“ iš­sa­miai pa­sa­ko­jo apie tuos do­ku­men­tus. Į sa­vait­raš­čio klau­si­mą, ar jis ne­jau­čiąs skru­pu­lų tuos ne­le­ga­liai gau­tus do­ku­men­ tus skelb­ti, vy­ras at­sa­kė klau­si­ mu: koks žur­na­lis­tas pa­sau­ly­je ne­skelb­tų slap­tų do­ku­men­tų apie po­pie­žių? Žur­na­lis­tas mie­liau li­ko iš­ti­ki­mas skai­ty­to­jams. Keis­čiau­sia yra ne tai, jog at­si­ tik­ti­niai žmo­nės pa­ten­ka į Sei­mą, o tai, jog ne­be­li­ko ver­ty­bių sis­te­ mos, ku­ria re­mian­tis įsta­ty­mų lei­ di­mas yra pa­ti­ki­mas abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos pi­lie­čiams. Vi­sa tai yra pa­na­šu į de­gan­tį ka­muo­lį, ku­ ris rie­dė­da­mas vis­ką nai­ki­na. Tad ir da­bar nu­skam­bė­jęs rin­kė­jų bal­ sų pa­pir­ki­nė­ji­mas tik ap­nuo­gi­no mus pa­čius. Ne­ma­nau, jog dau­ge­lį po­li­ti­kų tai nu­ste­bi­no. Grei­čiau iš­ gąs­di­no, kad vi­sa tai iš­ki­lo į pa­vir­ šių. Ir kas šian­dien ga­li bū­ti tik­ras, jog rin­ki­mų bal­sų pir­ki­mai su vi­so­ mis smulk­me­no­mis neiš­kils aikš­ tėn, kaip at­si­ti­ko su pa­vog­tais do­ ku­men­tais Va­ti­ka­ne?

Gyvenimas – tarsi ilgos laidotuvės

T

eigiama, kad Lietuva pirmauja savižudžių skaičiumi. Faktas kaip faktas. Bet kodėl nesigilinama į šio reiškinio priežastis? O priežastys slypi mūsų visų gyvenime. Mes patys susikūrėme jį tokį, kad jis mums ne tik nėra mielas, bet ir seniai tapo tikra našta. Papasakosiu tik apie vieną savo dieną – praėjusios savaitės antradienį. Taigi tai antradienis, kai vis dar nieko nerodo televizorius, nes kažkokie aferistai sumanė pasipelnyti įvesdami skaitmeninę televiziją ir išjungdami analoginę. Už skaitmeninį TV priedą, kurį pirkau dar spalį, sumokėjau 154 litus, nes pardavėjas įkalbėjo geriau pirkti brangesnį. Antradienį prijungus jį prie televizoriaus paaiškėjo, kad programų nematysiu, – priedėlio instrukcija parašyta visomis kalbomis, net vengrų, tik ne lietuvių.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ap­gai­lė­ti­na si­tua­ci­ja ir dėl mo­ kes­čių už šiukš­les. Kaip da­bar aiš­ kė­ja, mies­tie­čiai su­ne­šė mi­li­jo­nus li­tų. Tuo­me­tė uos­ta­mies­čio va­do­ vy­bė, ko ge­ro, ne­gir­dė­jo ar­ba tie­ siog ig­no­ra­vo mies­tie­čių pra­šy­ mus tuos mo­kes­čius per­skai­čiuo­ti ar juos su­ma­žin­ti. Pi­lie­čiams bū­tų įdo­mu iš­girs­ti, kiek pa­di­di­no sa­ vo biu­rok­ra­ti­nį apa­ra­tą tie šiukš­ lių ve­žė­jai? Juk tu­rė­tų kas nors at­ si­pra­šy­ti žmo­nių už ap­gau­lę? Jei­gu dar eg­zis­tuo­ja su­pra­ti­mas, kad už klai­dą pri­va­lu at­si­pra­šy­ti.

Gyvenu toliau. Kaip visas primestas prievoles stengiantis vykdyti pilietis tą antradienį nuvykstu į automobilių servisą Minijos gatvėje, nes nuo lapkričio 1-osios negalima važinėti vasarinėmis padangomis. Paaiškėja, kad priimti mane teiksis tik penktadienį, lapkričio 2-ąją. Taigi turėjau atsisakyti planuotos kelionės. Negana to, murzinas, smirdintis ir rusiškai besikeikiantis serviso darbuotojas ėmė mane tujinti. Ką gi, mes nuo sovietinių laikų įpratę, kad serviso darbuotojas yra didelis viršininkas, kuris su klientais gali elgtis kaip tik nori. Tądien internete pasižiūriu skandinaviško banko, kurio klientas jau esu bemaž 9 metus, sąskaitą. Paaiškėja, kad jau antrąkart tas bankas sau nuskaičiuoja pinigų, nes prieš du mėnesius išsigryninau 10 tūkst. litų. Rugsėjį už tai atskaičiavo 40 litų, spalį – dar 8. Ir visa tai už tai, kad tam bankui

R.M.

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Rei­kė­tų atim­ti tei­sę vai­ruo­ti

Pir­ma­die­nį su ve­ži­mė­liu, ku­ria­me sė­dė­jo ma­no duk­ra, ėjo­me iš par­ duo­tu­vės „Iki“ Vy­tu­rio gat­vė­je per pe­rė­ją. Jau bu­vau įžen­gu­si į ją apie po­rą met­rų, kai stai­ga iš sto­vė­ji­mo aikš­te­lės iš­lė­kė pil­vo­tas dė­dė ma­ ši­na, pa­žy­mė­ta nu­me­riu „429“, ir vos ne­kliu­dė ve­ži­mė­lio, ku­ria­me bu­vo ma­no vai­kas. Spė­jau truk­te­ lė­ti į sa­ve. To­kiam vei­kė­jui rei­kė­tų atim­ti tei­sę vai­ruo­ti! Rū­ta

At­si­ri­bo­jo nuo žmo­nių

Val­džia ga­lu­ti­nai at­si­ri­bo­ja nuo žmo­gaus. Anks­čiau no­rė­da­mas pa­ si­skųs­ti dėl ne­ko­ky­biš­kos pre­kės ar mais­to pro­duk­tų, ga­lė­da­vai pa­skam­ bin­ti įvai­riau­sioms ins­pek­ci­joms. Fik­suo­to ry­šio te­le­fo­nu skam­bu­tis kai­nuo­da­vo tiek, kiek skam­bi­nant į už­mies­tį. Ta­čiau nuo šiol ins­ti­tu­ ci­joms ga­li­ma pa­skam­bin­ti tik skai­ čiu­mi 700 pra­si­de­dan­čiais nu­me­ riais. Juk vi­sos šios li­ni­jos tik­riau­siai yra mo­ka­mos ir pa­pras­tas žmo­gus, no­rė­da­mas pa­si­skųs­ti, jau tu­rės pa­ kra­ty­ti ki­še­nę. Ma­nau, kad pi­lie­tis taip yra at­ri­bo­ja­mas. Ne­tu­rės pi­ni­ gų ir ne­skam­bins žmo­ge­lis val­džiai. Tad kuo mes ski­ria­mės nuo Šiau­rės Ko­rė­jos? Gal tik tuo, kad nė­ra spyg­ liuo­tos vie­los ir nie­kas aukš­tos įtam­ pos sro­vės ja ne­pa­lei­džia. Au­gus­ti­nas

Jo­kių kom­pen­sa­ci­jų sei­mū­nams!

Pik­ti­nuo­si klau­sy­da­mas, kaip Sei­mo na­riai pa­gei­dau­ja išei­ti­nių kom­pen­ sa­ci­jų. Juk dir­ban­tiems pen­si­nin­ kams nu­brauk­tas pen­si­jas Sei­mas ža­da grą­žin­ti tik 2014 m. To­dėl ma­ nau, kad šiems sei­mū­nams iš­mo­kas rei­kia taip pat ati­dė­ti iki 2014-ųjų. Jei mes ga­li­me pa­lauk­ti, te­gul ir jie lau­kia. Juk kiek pen­si­jos pen­si­nin­ kai gau­na, pa­ly­gin­ti su Sei­mo na­ riais? O jiems dar tri­jų mi­li­jo­nų li­ tų pri­rei­kė. Ar čia tei­sy­bė? Sta­nis­lo­vas

Atg­ra­sė par­da­vė­jos el­ge­sys

Tur­gaus par­da­vė­jai nuo­lat skun­ džia­si pra­sta pre­ky­ba, pir­kė­jų sto­ ka, bet ne­pa­gal­vo­ja, kad sa­vo el­ge­ siu juos ir at­bai­do. Praė­ju­sią die­ną už­su­kau į Se­ną­jį tur­gų, žu­vų pa­ vil­jo­ną. Ap­žiū­rė­ju­si vit­ri­nas, prie vie­nos su­sto­jau, no­rė­da­ma su­ži­ no­ti men­kių kai­ną. Prie šių žu­vų ji ne­bu­vo nu­ro­dy­ta. Jau­na mo­te­ riš­kė su­rū­gu­siu vei­du burb­te­lė­jo, kad kai­na to­kia pat, kaip ir vi­sur. Min­ty­se jau bu­vau nu­spren­du­si pirk­ti bū­tent iš šios vie­tos, bet kai iš­gir­dau at­ža­rų ir ne­man­da­gų par­ da­vė­jos to­ną, per­si­gal­vo­jau. Ki­ta par­da­vė­ja el­gė­si vi­siš­kai prie­šin­ gai – ma­lo­niai ir man­da­giai, tad iš to­kios no­ri­si pirk­ti ir ki­tą kar­tą. O jau­na­jai par­da­vė­jai taip ir no­rė­jo­si pa­lin­kė­ti, kad jei esi blo­gos nuo­tai­ kos, ge­riau neik į dar­bą. Li­na Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

priklausančiame bankomate pasiėmiau savo pinigus ir esu lojalus banko klientas. Ta pačia proga pasidomiu, kiek sukaupta lėšų pensijos fonde, į kurį kas mėnesį savanoriškai moku apvalią sumą. Suskaičiavau, kad per tuos devynerius metus sumokėjau 17 tūkst. litų, o sukaupta net 6 tūkstančiai. Nepaisant to, kas mėnesį bankas sau už pinigų deginimo paslaugą nusiskaito komisinius. Tą antradienį važiuodamas automobiliu įsijungiu radijo imtuvą. Kokią stotį beatsuksi, visur bliauna tik pagrabinė muzika, varanti į graudulį. Atrodo, kad Lietuvoje veikia tik Marijos radijas su jos filialais. Eteryje desperacijai, regis, ribų nėra. Taip ir gyveni žmogus paniekintas, nuvertintas ir pats sau imi atrodyti niekam tikęs nelaimėlis, kuriam net muzika skamba lyg per laidotuves.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


8

antradienis, lapkričio 6, 2012

užribis kl.lt/naujienos/miestas

Ža­gin­to­jo au­kos ko­ne­vei­kia pa­rei­gū­nus Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nų nea­ti­du­ mą ko­ne­vei­kia ne tik Klai­pė­do­je gy­ve­nan­ti sek­sua­li­nę prie­var­tą pa­ty­ru­si mo­te­ris, bet ir dvi to pa­ ties nu­si­kal­tė­lio au­kos už­sie­ny­je.

25 me­tų Min­dau­gas But­kus da­bar lau­kia teis­mo ver­dik­to Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je. Šis jau­nas lie­tu­vis už­puo­lė, pa­gra­si­no pei­liu ir iš­ža­ gi­no dvi šio­je ša­ly­je gy­ve­nan­čias mo­te­ris. Kol kas neaiš­ku, ka­da klai­pė­die­ tis bus grą­žin­tas į Lie­tu­vą, kur tu­ rės at­lik­ti pa­skir­tą 5 me­tų, 2 mė­ ne­sių ir 20 die­nų lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Tai su­bend­rin­ta už du nu­ si­kal­ti­mus pa­skelb­tų nuo­spren­džių baus­mė. Vie­nas jų – už jau­nos mo­ ters ža­gi­ni­mą, api­plė­ši­mą bei jos ban­ko kor­te­lės pa­nau­do­ji­mą. 2010 m. rug­sė­jo mė­ne­sį M.But­ kus pa­se­kė mer­gi­ną, ėju­sią vie­na pa­grin­di­nių mies­to gat­vių. Kai nu­si­žiū­rė­ta au­ka pa­su­ko į men­ kai ap­švies­tą gat­ve­lę ne­to­li Tri­ ny­čių tven­ki­nio, nu­si­kal­tė­lis šo­ ko iš ma­ši­nos ir ją už­puo­lė. Jau­na mo­te­ris bu­vo bru­ta­liai iš­ža­gin­ta,

o po to pri­vers­ta pa­sa­ky­ti ban­ko slap­ta­žo­dį bei api­plėš­ta. Pa­ten­ki­nęs ly­ti­nę aist­rą M.But­ kus nu­sku­bė­jo prie ban­ko­ma­ to ir iš mer­gi­nos są­skai­tos paė­mė 100 li­tų. Kol Klai­pė­dos mies­to apy­lin­ kės teis­mas nag­ri­nė­jo šią by­ lą, dar vie­nas šio vy­ro pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas bu­vo narp­lio­ja­mas Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me. Šio teis­mo spren­di­mu M.But­kus bu­ vo iš­leis­tas iš areš­ti­nės. Da­bar ne­beaiš­ku, kas tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už tai, kad dvie­juo­se teis­muo­se tei­sia­mas vy­ras ta­po lais­vas ir pa­bė­go iš Lie­ tu­vos, o ne­tru­kus Jung­ti­nė­je Ka­ ra­lys­tė­je su pei­liu ran­ko­je už­puo­lė dar dvi mo­te­ris ir jas iš­ža­gi­no. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pir­ma­die­nį pa­skel­bė, kad že­mes­ nio­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tei­ sin­gai bu­vo su­bend­ri­nęs dvi baus­ mes ir pa­tiks­li­no, jog M.But­kui Lie­tu­vo­je teks ka­lė­ti 20-čia die­ nų il­giau nei teig­ta anks­čiau. Ka­da nu­si­kal­tė­lis bus par­ga­ ben­tas į Lie­tu­vą, kol kas neaiš­ku, nes ne­ži­nia, ar už du nu­si­kal­ti­mus už­sie­ny­je jį tei­sian­tis teis­mas leis jam baus­mę at­lik­ti tė­vy­nė­je.

Nu­žu­dė dėl kep­tu­vės

„„Pa­si­rin­ki­mas: vos su­lau­kęs pil­na­me­tys­tės M.Leo­no­vas gy­ve­ni­mą

šei­mo­je iš­kei­tė į be­na­mio da­lią. 

Dai­va Ja­naus­kai­tė Dvi­de­šimt­me­tis be­na­mis vy­res­nį li­ki­mo bro­lį nu­žu­dė už ban­dy­mą nu­gvelb­ti kep­tu­vę. Už tai Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mas jam sky­rė 11 me­tų ne­lais­vės.

Pir­ma­die­nį Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mas pa­skel­bė nuo­spren­dį 20-me­čiam be­na­miui Min­dau­gui Leo­no­vui. Šie­met sau­sio 6 d. uos­ta­mies­ čio cent­re esan­čia­me K. Do­ne­lai­ čio gat­vės 12-aja­me na­me, ku­ris jau se­no­kai ne­gy­ve­na­mas ir yra vir­tęs be­na­mių lan­dy­ne, įvyk­dy­ ta žmog­žu­dys­tė. Čia pri­si­glau­dęs M.Leo­no­vas pa­ma­tė, kaip 64-erių be­na­mis Vy­tau­tas Dir­mei­kis ban­dė pa­vog­ ti jo kep­tu­vę. Jau­nuo­lis auk­lė­jo šį kumš­čiais, spar­dė, kol ga­liau­siai pa­gy­ve­nęs be­na­mis griu­vo ant sta­ty­bi­nio lau­žo krū­vos. Eks­per­tai vė­liau tei­gė, kad nuo spar­dy­mo pa­gy­ve­nu­siam vy­rui lū­žo šon­kau­liai ir ply­šo plau­tis. Po die­nos nuo sun­kios plau­čių trau­ mos V.Dir­mei­kis li­go­ni­nė­je mi­rė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kal­ti­nin­kas bu­vo su­lai­ky­tas ir ne­ nei­gė kal­tės. Apie įvy­kių ei­gą liu­di­jo pen­ki be­na­miai, ku­rie pri­si­mi­nė, jog tą die­ną V.Dir­mei­kis atė­jo į ap­leis­tą na­mą į sve­čius. Gir­tau­jant kaž­ku­ ris pa­ste­bė­jo, kaip sve­čias pa­ty­ lo­mis nu­gvel­bė kep­tu­vę. Tai pa­ ma­tęs M.Leo­no­vas įšir­do ir puo­lė auk­lė­ti atė­jū­ną. Nu­žu­dy­to­jo se­sers nau­dai pri­ teis­ta be­veik 4 tūkst. tur­ti­nei ir 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­ gin­ti. Dar apie 4 tūkst. li­tų jis tu­ rė­tų su­mo­kė­ti li­go­nių ka­sai. Tiek pi­ni­gų per pa­rą iš­leis­ta ban­dant gel­bė­ti be­na­mio gy­vy­bę. Nuosp­ren­džio pa­si­klau­sy­ti atė­ jo kal­ti­nin­ko ma­ma ir bro­lis. Mo­ te­ris pra­si­ta­rė vie­na au­gi­nu­si du sū­nus. Min­dau­gą su­val­dy­ti jai bu­ vę sun­ku nuo pat vai­kys­tės. Kai jis su­lau­kė pil­na­me­tys­tės, ma­ma M.Leo­no­vo ne­bet­ram­dė, lei­do ei­ ti, kur no­ri. Taip vai­ki­nas pa­ts pa­ si­rin­ko be­na­mio da­lią. Be­na­miai įsi­kū­rė ne­gy­ve­na­ma­ me na­me, ku­rio da­lį yra įsi­gi­ju­si sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kė Ire­na Ša­ ka­lie­nė.

Po­li­ci­nin­kui – aša­ri­nės du­jos Sek­ma­die­nį prieš krep­ši­nio var­žy­ bas tarp „Žal­gi­rio“ ir „Nep­tū­no“ ko­man­ dų ki­lu­sių muš­ty­ nių me­tu nuo aša­ri­ nių du­jų nu­ken­tė­jo po­li­ci­nin­kas.

„„Sau­gu­mas: krep­ši­nio aist­ruo­lius pa­rei­gū­nai pri­žiū­rė­jo ir var­žy­bų me­tu.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

In­ci­den­tas įvy­ko, kai pa­rei­gū­nai ly­dė­jo klai­pė­die­čių krep­ši­nio ko­ man­dos aist­ruo­lius iš „Nep­tū­no“ spor­to sa­lės į are­ną. Pa­ke­liui ties Mig­ra­ci­jos tar­ny­ bos pa­sta­tu apie 25 vie­tos ko­man­ dos ger­bė­jų bū­rį už­puo­lė maž­daug 40 krep­ši­nio aist­ruo­lių iš Kau­no.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ban­dė ne­ leis­ti įsi­plieks­ti muš­ty­nėms. Su­ si­dū­ri­mo me­tu skir­da­mas be­si­ mu­šan­čiuo­sius 40-me­tis Pat­ru­lių rink­ti­nės Mo­bi­lio­jo bū­rio spe­cia­ lis­tas bu­vo su­ža­lo­tas du­jo­mis. Me­di­kai diag­no­za­vo pa­rei­gū­nui akių che­mi­nį ap­de­gi­mą. Po­li­ci­

nin­kas gy­do­mas am­bu­la­to­riš­kai. Pra­dė­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­ mas, ku­rio me­tu sie­kia­ma iš­ siaiš­kin­ti pa­rei­gū­no su­ža­lo­ji­mo ap­lin­ky­bes. Per in­ci­den­tą pa­rei­gū­nai su­lai­ kė 9 kau­nie­čius, tarp ku­rių bu­vo ir ne­pil­na­me­čių.

Teis­mas pa­gai­lė­jo smur­tau­to­jo Dai­va Ja­naus­kai­tė Tuo me­tu, kai Lie­tu­vo­je be­veik me­ tus ak­ty­viai ko­vo­ja­ma su smur­tu šei­mo­se, Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­ mas sun­kiai su­gy­ven­ti­nę su­ža­lo­ju­ sį ka­riš­kį pa­li­ko lais­vė­je, įpa­rei­go­ jęs smur­tau­to­ją pa­si­dar­buo­ti se­ne­ lių glo­bos na­muo­se.

2009 m. ko­vą į vie­ną uos­ta­mies­ čio li­go­ni­nių bu­vo pa­gul­dy­ta jau­ na mo­te­ris. Dau­giau nei prieš pa­ rą ji bu­vo žiau­riai su­muš­ta. Ta­da, va­duo­da­ma­si iš mir­ties gniauž­ tų, mo­te­ris pa­sa­ko­jo me­di­kams ir pa­rei­gū­nams, kad bu­vo su­muš­ ta su­gy­ven­ti­nio, aukš­tas pa­rei­gas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nė­se jū­rų pa­jė­go­se ta­da ėju­sio 30-me­ čio And­riaus Jan­kaus­ko. Ta­čiau, kai ta­po aiš­ku, kad už to­kį nu­si­kal­ti­mą A.Jan­kaus­kas ga­li sės­ ti už gro­tų, mo­te­ris ti­ki­no bu­vu­si su­muš­ta pa­ke­liui na­mo ne­pa­žįs­ta­ mų už­puo­li­kų. Kal­tės ne­pri­pa­ži­no ir A.Jan­kaus­kas.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas už sun­kų drau­gės kū­no su­ža­lo­ji­ mą jam bu­vo sky­ręs ka­lė­ti še­še­rius me­tus, li­go­nių ka­sai už nu­ken­tė­ju­ sio­sios gy­dy­mą jis bu­vo įpa­rei­go­tas at­ly­gin­ti 10 tūkst. li­tų. Tą­kart iš­klau­sy­ti nuo­spren­džio į teis­mą A.Jan­kaus­kas neat­vy­ko, tik­riau­siai iš­si­gan­dęs, kad ga­li bū­ ti suim­tas teis­mo sa­lė­je. A.Jan­kaus­ko gy­nė­jo ini­cia­ty­va apie šią by­lą kal­bė­ta net Kons­ti­tu­ ci­nia­me Teis­me. Kol ka­ri­nin­ko by­la ke­lia­vo iš teis­ mo į teis­mą, kal­ti­nin­kas bu­vo lais­ vė­je. Griež­tą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nuo­spren­dį ap­skun­dė ne tik A.Jan­kaus­ko pa­sam­dy­tas ad­vo­ka­ tas, bet ir nu­ken­tė­ju­sio­ji. Ji pra­šė švel­nin­ti skir­tą baus­mę. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pri­ pa­ži­no, kad nu­ken­tė­ju­sią­ją su­ža­lo­ jo ne kas ki­tas, o jos su­gy­ven­ti­nis. Ta­čiau ma­no, jog li­ko neį­ro­dy­ta, kad vy­ras spar­dė sa­vo mo­te­rį. Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je pa­skelb­ta­me spren­di­me tei­gia­ma,

kad dėl žar­nų bei jų pa­sai­tų ply­ši­ mų ir kai­rio­jo plau­čio ply­ši­mo nu­ ken­tė­ju­sia­jai bu­vo sun­kiai su­trik­ dy­ta svei­ka­ta, iš­si­vys­tė to­ta­li­nis pil­vap­lė­vės už­de­gi­mas, klu­bi­nės žar­nos seg­men­to ne­kro­zė. Ope­ra­ ci­jos me­tu jai bu­vo pa­ša­lin­ta apie 50 cm žar­nos, o ne­su­tei­kus tin­ka­ mos pa­gal­bos nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ ji­mų mo­te­ris bū­tų mi­ru­si. At­siž­velg­ta, jog mo­te­ris da­bar ne­si­skun­džia svei­ka­ta. Po­ra au­ gi­na vai­ką, drau­ge mo­ka pa­sko­lą, paim­tą būs­tui įsi­gy­ti. Kaip tei­gia­ mai kal­ti­nin­ką api­bū­di­nan­ti ap­lin­ ky­bė nu­ro­do­mas fak­tas, kad jis au­ gi­no vai­ką, kol su­gy­ven­ti­nė de­vy­nis mė­ne­sius už­dar­bia­vo už­sie­ny­je. Nors nu­ken­tė­ju­sia­jai pa­da­ry­ti su­ ža­lo­ji­mai ga­lė­jo lem­ti jos mir­tį, nu­ spręs­ta duo­ti šan­są A.Jan­kaus­kui iš­ pirk­ti kal­tę lais­vė­je ir skir­ta jam 100 va­lan­dų per me­tus neat­ly­gin­ti­nai dirb­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros, glo­bos ir rū­py­bos įstai­go­se, ku­rios rū­pi­na­si neį­ga­liais, nu­se­nu­siais ar ki­tais pa­ gal­bos rei­ka­lin­gais žmo­nė­mis.

Tua­le­tą at­sto­jo na­mo sie­na Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šla­pi­ni­ma­sis vie­šo­je vie­to­je die­ nos me­tu tam­pa tik ap­lin­ki­nių pa­ si­pik­ti­ni­mo ob­jek­tu, ta­čiau skam­ bin­ti į po­li­ci­ją re­tas su­gal­vo­ja.

Sa­vait­ga­lį kai ku­rie klai­pė­die­čiai, sku­bė­ję į ren­gi­nį Klai­pė­dos kon­ cer­tų sa­lė­je, ta­po ne­ma­lo­naus in­ ci­den­to liu­di­nin­kais. Ne­ra­dę, kur pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį, šven­tės da­ly­viai no­rė­jo pa­suk­ti į prie­ šais sa­lę esan­čio na­mo kie­mą. Čia sa­ vo trans­por­to prie­mo­nes įpras­tai pa­ lie­ka ne vie­nas ren­gi­nio da­ly­vis. Ta­čiau tą­kart įva­žą bu­vo už­ tvė­ręs keis­tai pa­sta­ty­tas gel­to­nos spal­vos tak­si au­to­mo­bi­lis vos pra­ vi­ro­mis du­re­lė­mis. Ne­to­lie­se, prie na­mo kam­po gam­ti­nius rei­ka­lus at­li­ko tak­si vai­ruo­to­jas.

Vy­rui bu­vo nė mo­tais, kad dar švie­su, o prie­šais esan­čia­me pa­sta­te žmo­nės gau­siai rin­ko­si į šven­ti­nį ren­ gi­nį. Klai­pė­die­čiai pik­ti­no­si, kad taip el­gė­si bū­tent tak­sis­tas. Jie sua­be­jo­jo, ar po to­kių vaiz­dų no­rė­tų nau­do­tis šios fir­mos tak­si au­to­mo­bi­liais. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­ kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ ga paaiš­ki­no, kad už šla­pi­ni­mą­si vie­ šo­je vie­to­je nu­ma­ty­ta bau­da nuo 100 iki 300 li­tų ar­ba areš­tas iki 30 pa­rų. Pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­ žei­di­mų ko­dek­są šis el­ge­sys pri­ly­ gi­na­mas ne­di­de­liam chu­li­ga­niz­mui, to­kiam kaip ne­cen­zū­ri­nių žo­džių var­ to­ji­mas, įžei­di­nė­ji­mas ar­ba ka­bi­nė­ji­ ma­sis prie žmo­nių vie­šo­je vie­to­je. A.Le­liu­ga pa­ste­bi, kad pa­žei­dė­jų, be­si­šla­pi­nan­čių vie­šo­je vie­to­je, daž­ niau­siai su­lai­ko­ma per vie­šus ren­ gi­nius mies­te. Al­ko­ho­lio pa­dau­gi­nęs

jau­ni­mas pa­tin­gi nuei­ti iki ne­to­lie­se pa­sta­ty­tų bio­tua­le­tų, tad gam­ti­nius rei­ka­lus at­lie­ka tie­siog čia pat. Dau­giau­sia to­kių jau­nuo­lių pa­si­ tai­ko per Jū­ros šven­tę. Pa­sak vir­ ši­nin­ko, per šven­tes šių pa­žei­dė­jų dau­giau nu­bau­džia­ma ir to­dėl, kad tuo me­tu mies­te pa­tru­liuo­ja dau­ giau po­li­ci­nin­kų. Pas­te­bi­ma, kad vie­šo­ji tvar­ka to­kiu bū­du daž­niau pa­žei­džia­ma tam­siuo­ju pa­ros me­tu. A.Le­liu­ga pa­ti­ki­no, kad jei pa­ma­ tęs vie­šo­je vie­to­je gam­ti­nius rei­ka­ lus at­lie­kan­tį pa­žei­dė­ją gy­ven­to­jas pa­skam­bin­tų į po­li­ci­ją, ši rea­guo­tų ir at­vyk­tų į nu­ro­dy­tą vie­tą. Nors pa­rei­ gū­nas pri­pa­ži­no, kad to­kių skam­bu­ čių su­lau­kia­ma ma­žai. „Kai nu­tve­ria­ ma nu­si­kal­ti­mo vie­to­je nak­tį, kar­tais net ne­bau­džia­me, jei ap­lin­kui nė­ra ki­ tų žmo­nių. Vi­sa­da ver­ti­na­ma konk­re­ti si­tua­ci­ja“, – pri­dū­rė vir­ši­nin­kas.


9

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

29,14 mln. to­nų

kro­vi­nių šie­met per­kro­vė Klai­pė­dos jū­rų uos­tas.

Dau­gė­jo ­ tur­to areš­tų

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien

Per šiuos me­tus bu­vo dau­giau nei 10 tūkst. tur­to areš­to at­ve­jų, ar­ba 624 at­ve­jais dau­ giau nei per­nai. Šie­met taip pat di­des­nės areš­tuo­to tur­to su­mos – 2,2 mlrd. li­tų, pa­ ly­gin­ti su 1,6 mlrd. li­tų praė­ju­siais me­tais. Lai­ki­nų ap­ri­bo­ji­mų val­dy­ti tur­tą, nau­do­ tis ar dis­po­nuo­ti juo spa­lį ypač pa­dau­gė­jo maž­me­ni­nės pre­ky­bos, trans­por­to ir pra­ mo­nės sek­to­riuo­se, o ma­žė­jo tik tarp sta­ ty­bos ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vių.

Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1646 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3221 JAV do­le­ris 1 2,6994 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7109 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9608 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3856 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6978 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5255 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8615

pokytis

+0,4061 % +0,3483 % +0,8782 % +0,9759 % +0,0181 % +0,0907 % +0,0447 % +0,0528 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,98

4,60

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,89

4,57

2,47

„Va­koil“

4,93

4,57

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



84,96 dol. už 1 brl. 105,48 dol. už 1 brl.

Ūkio ban­ko gru­pė­je – nau­jos ant­ri­nės įmo­nės Ūkio ban­kas bai­gė 357 mln. li­tų ver­ tės 94,9 pro­c. UAB „Žal­gi­rio spor­to are­na“ ak­ci­jų pe­rė­mi­mo san­do­ rį ir pa­di­di­no UAB „Žal­gi­rio spor­ to are­na“ val­do­mą ak­ci­jų da­lį iki 100 pro­c.

„„Pro­jek­tas: ne­to­li ne­be­vei­kian­čios IAE jau ku­rį lai­ką sta­to­mi šim­tus mi­li­jo­nų li­tų kai­nuo­jan­tys ob­jek­tai. 

Dar­bus pe­rims ru­sų bend­ro­vė

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ru­si­jos ener­ge­ti­kos mil­ži­nės „Ro­sa­tom“ val­do­ma Vo­kie­ti­jos įmo­nė „Nu­kem Tech­no­lo­gies“, ku­ri smar­kiai vė­luo­da­ma įgy­ ven­di­na mi­li­jar­di­nės ver­tės Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės (IAE) už­da­ry­mo pro­jek­tus, sta­ty­bos dar­bams ne­be­vei­kian­čio­ je elekt­ri­nė­je at­lik­ti sam­dys „Ro­sa­tom“ gru­pės Vol­go­dons­ko mies­to sta­ty­bos įmo­nę „SMU-1“. Tai pa­tvir­ti­no „SMU-1“ at­sto­ vas Lie­tu­vo­je Ju­ri­jus Ko­čer­gi­nas. „Esa­me Ru­si­jos įmo­nė, ta­čiau Lie­tu­vo­je dirb­si­me per pa­da­li­nį, lai­ky­da­mie­si Lie­tu­vos tei­sės ak­tų ir mo­kė­da­mi rei­kia­mus mo­kes­ čius“, – sa­kė J.Ko­čer­gi­nas. Lie­tu­vos ju­ri­di­nių as­me­nų re­ gist­re Ru­si­jos įmo­nės pa­da­li­nys dar neuž­re­gist­ruo­tas. Pa­sak J.Ko­čer­gi­no, pa­grin­di­ nė Ru­si­jos įmo­nės „SMU-1“ būs­ ti­nė yra Vol­go­dons­ko mies­te, ji pri­klau­so Niž­nij Nov­go­ro­do in­ži­ ne­ri­jos įmo­nei „Ato­me­ner­gop­ro­ jekt“, ku­rią val­do vals­ty­bi­nė „Ro­ sa­tom“ bend­ro­vė. „SMU-1“ at­sto­vas at­si­sa­kė pa­ sa­ky­ti, ar su „Nu­kem“ jau pa­si­ra­ šė su­bran­gos su­tar­tį ir ka­da pla­ nuo­ja pra­dė­ti dar­bus. „Dar­bus pla­nuo­ja­me pra­dė­ti ar­ti­miau­siu me­tu“, – teigė J.Ko­čer­gi­nas. Pa­ sak jo, „SMU-1“ tu­ri dar­bo pa­tir­ ties ato­mi­nės ener­ge­ti­kos sri­ty­je, ji sta­tė ke­le­tą ato­mi­nių elekt­ri­nių Ru­si­jo­je. „SMU-1“ ak­c i­n in­k ė įmo­n ė „Ato­me­ner­gop­ro­jekt“ yra tri­jų Ru­si­jo­je sta­to­mų ato­mi­nių elekt­ ri­nių ar jų blo­kų ge­ne­ra­li­nė ran­ go­vė, tarp jų ir Ka­ra­liau­čiaus sri­

ty­je sta­to­mos Bal­ti­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės. Taip pat Ru­si­jos įmo­ nė pro­jek­tuo­ja nau­jas ato­mi­nes elekt­ri­nes Ka­zachs­ta­ne, In­di­jo­ je ir Ira­ne. „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ nu­trau­ kus su­tar­tį su bu­vu­sia pa­grin­di­ ne su­bran­go­ve Tel­šių bend­ro­ve „Vėt­rū­na“, šiuo me­tu dar­bus to­ liau tę­sia dvi Vi­sa­gi­no bend­ro­vės – „Vils­ta­ta“ pe­ri­ma B1 ir B2 pro­ jek­tus, o įmo­nė „Mon­re­ma“, ku­ ri taip pat yra įsi­kū­ru­si Vi­sa­gi­ne, dir­ba prie B3, B4 pro­jek­tų. „Nu­kem“ tei­gia, kad jau įgy­ven­ din­ta 80 pro­c. B1 pro­jek­to (lai­ki­ no­ji pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ ro sau­gyk­la) sta­ty­bos dar­bų, o B2, B3, B4 pro­jek­tų (kie­tų­jų ra­dioak­ ty­vių­jų at­lie­kų sau­go­ji­mo komp­ lek­sas) – 62 pro­c. „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ ir „Vėt­ rū­na“ su­bran­gos su­tar­tį pa­si­ra­šė 2010 m. rugp­jū­tį – įmo­nė sta­tė IAE pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­lą ir kie­tų­jų ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų sau­go­ji­mo komp­lek­so sta­ ti­nius. Prieš tai pir­ma­jam ob­jek­tui sta­ty­ti „Nu­kem“ sam­dė ki­tą di­de­ lę sta­ty­bos bend­ro­vę „Ran­ga IV“, ku­ri dėl sko­lų taip pat nu­trau­kė su­tar­tį su „Nu­kem“ ir teis­muo­

se rei­ka­lau­ja su­mo­kė­ti 19 mln. li­ tų sko­lą. Vė­luo­da­ma 3–4 me­tus „Nu­ kem“ įgy­ven­di­na du di­de­lius Ig­ na­l i­n os elekt­r i­n ės už­d a­ry­m o pro­jek­tus – įren­gia 425 mln. li­ tų ver­tės kie­tų­jų ra­dioak­ty­vių­ jų at­lie­kų sau­go­ji­mo komp­lek­są ir sta­to 666 mln. li­tų pra­di­nės ver­ tės lai­ki­ną­ją pa­nau­do­to bran­duo­ li­nio ku­ro sau­gyk­lą. Lie­tu­va su „Nu­kem“ sie­kia lapk­ri­tį su­si­tar­ti dėl konk­re­čių B2, B3, B4 pro­jek­tų dar­bų įgy­ven­di­ni­ mo pla­no ir dėl B1 pro­jek­to „tech­ ni­nių punk­tų“. „Klaipėdos“, BNS inf.

4

me­tus

„Nu­kem“ vė­luo­ja pa­sta­ty­ti bran­duo­li­nių at­lie­kų sau­gyk­las.

UAB „Žal­gi­rio spor­to are­na“ ta­ po ant­ri­ne Ūkio ban­ko bend­ro­ve. UAB „Žal­gi­rio spor­to are­na“ nuo­ sa­vy­bės tei­se ir pa­gal nuo­mos su­ tar­tis val­do cent­ri­nė­je Vil­niaus mies­to da­ly­je esan­čius skly­pus ir tuo­se skly­puo­se esan­tį ne­kil­no­ja­ mą­jį tur­tą. „UAB „Žal­gi­rio spor­to are­na“ ak­ ci­jos pe­rim­tos iš ke­lių ban­ko sko­ li­nin­kų, įver­ti­nus ap­lin­ky­bes, kad, pe­rė­męs ak­ci­jas ir ta­pęs vie­nin­te­liu ak­ci­nin­ku, ban­kas ga­lės pa­grei­tin­ti bend­ro­vės vyk­do­mo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­to vys­ty­mą ir rea­li­za­vi­ mą“, – sa­kė Ūkio ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ar­nas Ža­lys. Sie­kiant mak­si­mi­zuo­ti ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to pro­jek­to ver­tę, nu­ma­ ty­ta pro­jek­tą iš­skai­dy­ti ir rea­li­zuo­ti at­ski­ro­mis da­li­mis, to­dėl pe­rim­tos ak­ci­jos bus per­leis­tos pen­kioms nau­jai įsteig­toms ant­ri­nėms spe­ cia­li­zuo­toms tur­to val­dy­mo bend­

ro­vėms, ku­rios sieks mak­si­ma­liai efek­ty­viai val­dy­ti at­ski­ras ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­to da­lis. Ban­kas ne­ke­ti­na pa­pil­do­mai skir­ti lė­šų in­ves­ti­ci­joms į UAB „Žal­gi­rio spor­to are­na“ vyk­do­mą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tą. Ūkio ban­ko gru­pei, be Ūkio ban­ ko, nuo šiol pri­klau­so ant­ri­nės bend­ro­vės UAB „Žal­gi­rio spor­to are­na“, UAB „ŽSA 1“, UAB „ŽSA 2“, UAB „ŽSA 3“, UAB „ŽSA 4“, UAB „ŽSA 5“, „Ūkio ban­ko li­zin­ gas“, „Ūkio ban­ko in­ves­ti­ci­jų val­ dy­mas“, „Ūkio ban­ko ri­zi­kos ka­ pi­ta­lo val­dy­mas“, „In­ves­ti­ci­nio tur­to val­dy­mas“, „Bo­num Pub­li­ cum“, „Tur­to val­dy­mo pa­slau­gos“, „Tra­de Pro­ject“, „Eas­tern Eu­ro­pe De­ve­lop­ment Fund“. UAB „Ūkio ban­ko ri­zi­kos ka­pi­ta­lo val­dy­mas“ val­do 100 pro­c. RAB „Ūkio bank li­zing“ ak­ci­jų. Ūkio ban­kas yra pir­ma­sis ko­ mer­ci­nis ban­kas Lie­tu­vo­je, jau tre­ čią de­šimt­me­tį tei­kian­tis fi­nan­si­ nes pa­slau­gas pla­čia­me nuo­sa­va­me klien­tų ap­tar­na­vi­mo tink­le, ku­rį su­da­ro dau­giau kaip 60 pa­da­li­nių vi­so­je ša­ly­je. „Klaipėdos“ inf.

„„San­do­ris: Ūkio ban­kas pra­dė­jo val­dy­ti vi­sas bend­ro­vės „Žal­gi­rio spor­

to are­na“ ak­ci­jas. Ge­di­mi­no Mar­tin­kė­no (BFL) nuo­tr.

Pe­rė­mė Lie­tu­vos pa­štas Vals­ty­bės val­do­mas Lie­tu­vos pa­štas bai­gė lik­vi­duo­ja­mo ban­ko „Sno­ras“ val­dy­tų mi­ni ban­kų įsi­gi­ ji­mo san­do­rį.

Tai yra pir­mas be­veik prieš me­ tus na­cio­na­li­zuo­to ir bank­ru­ta­ vu­sio ban­ko di­des­nės ver­tės tur­to par­da­vi­mo san­do­ris. Jo su­ma ne­ skel­bia­ma, nors anks­čiau neo­fi­ cia­liai kal­bė­ta apie 10–20 mln. li­ tų su­mą. „Tau­po­mų­jų sky­rių maž­me­ni­ nio tink­lo par­da­vi­mas nau­din­gas „Sno­ro“ kre­di­to­riams, nuo­mo­ to­jams ir mi­ni ban­kų dar­buo­to­ jams“, – bend­ra­me Lie­tu­vos pa­što

ir „Sno­ro“ pra­ne­ši­me spau­dai sa­ kė „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­ to­rius Nei­las Coo­pe­ris. Lie­tu­vos pa­štas įsi­gi­jo 214 va­di­ na­mų­jų sno­riu­kų. Pla­nuo­ja­ma, kad pir­mie­ji mi­ni ban­kai gy­ven­to­jams du­ris at­ver­ti tu­rė­tų jau šių me­tų pa­bai­go­je. Lie­tu­vos pa­štas ke­ti­na ieš­ko­ ti nau­jų dar­buo­to­jų – pla­nuo­ja­ma priim­ti apie 100 žmo­nių. Apie „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mą bu­vo pa­skelb­ta prieš me­tus. Net­ ru­kus po to, kai bu­vo su­stab­dy­ta ban­ko veik­la ir jis na­cio­na­li­zuo­tas, pra­dė­ta bank­ro­to pro­ce­dū­ra. „Klaipėdos“, BNS inf.


10

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

pasaulis Pri­saik­di­no ­ vy­riau­sy­bę

Bran­gūs ­ rin­ki­mai

Eks­hu­muos ­ pa­lai­kus

Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė pri­saik­di­no nau­ją Olan­di­jos vy­ riau­sy­bę, ku­riai va­do­vaus Mar­ kas Rut­te (kairėje). Ce­re­mo­ni­ ją tem­dė ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl griež­to tau­py­mo pro­gra­mos, ku­rią su­de­ri­no abi proeu­ro­pie­ tiš­kos par­ti­jos, sie­kian­čios iki 2017 m. su­ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą 16 mlrd. eu­rų.

Šių me­tų JAV pre­zi­den­to rin­ ki­mai bus pa­tys bran­giau­ si per vi­są Ame­ri­kos is­to­ri­ją. Jie, pa­sak eks­per­tų, kai­nuos 6 mlrd. do­le­rių. Vien pre­zi­ den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja kai­ na­vo 2,6 mlrd. do­le­rių. Šis rin­ki­mų se­zo­nas anks­tes­nį bran­giau­sią len­kia maž­daug 700 mln. do­le­rių.

Ve­lio­nio pa­les­ti­nie­čių ly­de­rio Yas­se­ro Ara­fa­to pa­lai­kai bus eks­hu­muo­ti lapk­ri­čio 26-ąją. Y.Ara­fa­to mir­ties 2004 m. ap­ lin­ky­bių ty­ri­mai bu­vo pra­dė­ti po to, kai vie­na švei­ca­rų la­bo­ ra­to­ri­ja ant dra­bu­žių, ku­riuos vil­kė­jo ve­lio­nis ly­de­ris, ap­ti­ko mir­ti­nai pa­vo­jin­go ra­dioak­ty­ vio­jo po­lo­nio-210 pėd­sa­kų.

Ko­so­ve švais­to­mi mi­li­jo­nai? ES au­di­to­riai pa­reiš­kė, kad net 700 mln. eu­rų, 2007–2011 m. skir­ tų Ko­so­vui, bu­vo pa­nau­do­ti ne pa­gal pa­skir­tį.

Pi­ni­gus ES at­sei­kė­jo Ko­so­vo val­ džiai. Pa­ra­mos tiks­las – pa­dė­ti nuo Ser­bi­jos at­si­sky­ru­siai pro­vin­ ci­jai įtvir­tin­ti įsta­ty­mų vir­še­ny­bę ir ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja. Ta­čiau lė­šos, pa­sak ES au­di­ to­rių, bu­vo pa­nau­do­tos ne pa­ gal pa­skir­tį. Au­di­to­riai pa­brė­žė, kad koor­di­na­ci­jos tarp ES ir JAV sty­gius, ne­kva­li­fi­kuo­tas ES per­ so­na­las, taip pat silp­na an­ti­ko­ rup­ci­nė sis­te­ma Ko­so­ve ne­lei­do tin­ka­mai pa­nau­do­ti skir­tų mil­ži­ niš­kų lė­šų.

Mums rei­kia nau­jos pra­džios, nau­jo var­ do, nau­jų ins­ti­tu­ci­ jų, nau­jų žmo­nių ir nau­jo man­da­to. Be to, au­di­to­riai pa­brė­žė, kad pa­dė­ti Ko­so­vui ko­vo­ti su ko­rup­ ci­ja truk­do ne­ran­da­mas kon­sen­ su­sas tarp ES vals­ty­bių dėl šios pro­vin­ci­jos ne­prik­lau­so­my­bės. Ko­so­vas apie sa­vo ne­prik­lau­ so­my­bę pa­skel­bė 2008 m. Ta­čiau iki šiol jos ne­pri­pa­žįs­ta Is­pa­ni­ja,

Kip­ras, Grai­ki­ja, Slo­va­ki­ja ir Ru­ mu­ni­ja. Ko­so­ve vei­kian­ti ES mi­si­ja „Eu­lex“ taip pat su­lau­kė kri­ti­ kos. Nors „Eu­lex“ yra di­džiau­sia ES mi­si­ja už­sie­ny­je – jos biu­dže­ tas per me­tus sie­kia 111 mln. eu­rų, pa­sak au­di­to­rių, dau­ge­lis ES ša­lių „Eu­lex“ at­sto­vais Ko­so­ve ski­ria ne­kom­pe­ten­tin­gus pa­rei­gū­nus. Au­di­to­rių iš­va­dos pa­si­ro­dė praė­jus be­veik mė­ne­siui nuo to, kai Vo­kie­ti­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Tho­mas de Mai­ziè­re’as pa­žė­rė kri­ti­kos ES mi­si­jai Ko­so­ve. „Mums rei­kia nau­jos pra­džios, nau­jo var­do, nau­jų ins­ti­tu­ci­jų, nau­jų žmo­nių ir nau­jo man­da­to. Bet ku­riuo at­ve­ju da­bar žen­gia­ me klai­din­gu ke­liu“, – sa­kė mi­ nist­ras. Ki­tas Vo­kie­ti­jos dip­lo­ma­tas pri­ dū­rė: „Jau­čia­me, kad „Eu­lex“ rei­ kė­tų at­lik­ti la­biau kai ku­riuo­se ki­ tuo­se Ko­so­vo re­gio­nuo­se, nei tai da­ro­ma da­bar. Kal­bant apie ko­vą su ko­rup­ci­ja, tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta ge­ro­kai dau­giau. Tai, ži­no­ma, su­ dė­tin­ga už­duo­tis Ko­so­ve.“ „Eu­lex“ mi­si­ja nė­ra po­pu­lia­ ri net pa­čia­me Ko­so­ve. „Eu­lex“, ke­liauk na­mo“, – to­kius už­ra­šus ga­li­ma iš­vys­ti ant kai ku­rių na­mų Ko­so­vo sos­ti­nė­je Priš­ti­no­je. Ne itin my­li­mi čia ir apie 6 tūkst. NA­TO taik­da­rių, ku­rie iki šiol dis­lo­kuo­ti šio­je pro­vin­ci­jo­je. „EUOb­ser­ver“ inf.

„„Po­zi­ci­ja: Pie­tų Ko­rė­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Kim Kwan-ji­nas (dešinėje) ko­le­gai L.Pa­net­tai lei­do su­pras­ti, kad

bent jau kol kas JAV pa­sau­li­nis prieš­ra­ke­ti­nis sky­das Seu­lo ne­do­mi­na. 

Seu­las abe­jin­gas vi­lio­nėms

Pie­tų Ko­rė­jos at­sto­vai skep­tiš­kai ver­ti­na pa­sau­li­nio prieš­ra­ke­ti­ nio sky­do Azi­jo­je kū­ri­mą. Ofi­cia­lu­sis Seu­las tvir­ti­na, kad ame­ri­ kie­čių pro­jek­tas – bran­gus ir men­kai nau­din­gas stip­ri­nant ša­ lies sau­gu­mą, o eks­per­tai ma­no, kad Pie­tų Ko­rė­ja tie­siog ne­no­ri siu­tin­ti Ki­ni­jos. Ne­su­ta­ri­mai Eu­ro­po­je

Prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mų įren­gi­mo klau­si­mas Eu­ro­po­je su­ kė­lė ašt­rių dis­ku­si­jų tarp Va­šing­ to­no ir Mask­vos. Ru­si­ja pa­reiš­kė, kad prieš­ra­ke­ ti­nės gy­ny­bos sky­das aki­vaiz­džiai nu­kreip­tas prieš ša­lies gy­ny­bi­ nius pa­jė­gu­mus, o ame­ri­kie­čiai vis kar­to­jo, kad sie­kia ap­sau­go­ti Se­ną­ jį že­my­ną nuo to­kių vals­ty­bių, kaip Ira­nas ar Šiau­rės Ko­rė­ja. Iki šiol Eu­ro­pos prieš­ra­ke­ti­ nės gy­ny­bos sky­do pro­ble­ma li­ ko neišsp­ręs­ta ir jo­kio kon­sen­su­so Mask­va ir Va­šing­to­nas šiuo klau­si­ mu ne­pa­sie­kė.

Ko­rė­jie­čiai pri­dū­rė, kad jų prieš­ ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­ma, kai­ nuo­sian­ti 2–3 mlrd. JAV do­le­rių, bus baig­ta kur­ti iki 2015 m. Esą tam, kad bū­tų ga­li­ma neut­ ra­li­zuo­ti Pchen­ja­no ke­lia­mą grės­ mę, Seu­lui pa­kak­tų ra­ke­tų, ku­rios skrie­tų 500–1000 km at­stu­mu. Ame­ri­kie­čių pla­nuo­ja­mas gy­ny­ bos sky­das apim­tų ge­ro­kai di­des­ nę te­ri­to­ri­ją.

Pie­tų Ko­rė­ja ne­no­ri er­zin­ti šiau­ri­nių kai­ my­nių ir ypač Ki­ni­ jos.

Ne­no­ri er­zin­ti kai­my­nų

„„Pyk­tis: dau­ge­lis Ko­so­vo gy­ven­to­jų ne­pa­ten­kin­ti ES mi­si­ja „Eu­lex“. 

AFP nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Pie­tų Ko­rė­jai, geog­ra­fiš­kai esan­ čiai ar­čiau­siai ne tik Šiau­rės Ko­ rė­jos, bet ir Ki­ni­jos, JAV taip pat pa­siū­lė kur­ti bend­rą prieš­ra­ke­ti­ nę gy­ny­bą. Vis­gi, nors Seu­las – vie­nas ar­ti­ miau­sių JAV są­jun­gi­nin­kų re­gio­ne, kol kas ko­rė­jie­čiai skep­tiš­kai ver­ ti­na to­kio prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sky­do at­si­ra­di­mo ga­li­my­bę. Nors su­tar­ta, kad abi ša­lys glau­ džiai bend­ra­dar­biaus sau­gu­mo sri­ ty­je, nes Pie­tų Ko­rė­jai itin svar­ bi JAV žval­gy­bi­nė in­for­ma­ci­ja apie pa­dė­tį Šiau­rės Ko­rė­jo­je, Seu­las JAV lei­do su­pras­ti, kad pla­nuo­ja sa­va­ ran­kiš­ką prieš­ra­ke­ti­nę sis­te­mą, o ne pa­sau­li­nį Azi­jos bei Ra­mio­jo van­de­ny­no gy­ny­bos sky­dą.

Nors ofi­cia­liai Pie­tų Ko­rė­ja pa­ brė­žė, kad jos ne­ten­ki­na tech­ni­ niai ame­ri­kie­čių siū­lo­mo gy­ny­bos sky­do as­pek­tai, kai ku­rie eks­per­tai svars­to, jog Seu­lo at­si­sa­ky­mas vi­sų pir­ma tu­ri po­li­ti­nę po­teks­tę. Esą Pie­tų Ko­rė­ja ne­no­ri er­zin­ti šiau­ri­nių kai­my­nių ir ypač Ki­ni­jos, nes Pe­ki­nas ka­te­go­riš­kai prie­ši­na­ si ame­ri­kie­čių pla­nams. Be to, pa­sak eks­per­tų, var­gu ar JAV gy­ny­bos sky­do kū­ri­mas pa­ tik­tų Ru­si­jai. De­ry­bos tę­sia­si?

Tie­sa, vi­sų taš­kų ant i Pie­tų Ko­rė­ jos ir JAV pa­rei­gū­nai, re­gis, dar ne­

su­dė­jo. Pen­ta­go­no va­do­vas Leo­nas Pa­net­ta, su­si­ti­kęs su Pie­tų Ko­rė­jos gy­ny­bos mi­nist­ru Kim Kwan-ji­nu, pa­brė­žė, kad de­ry­bos dėl prieš­ra­ ke­ti­nės gy­ny­bos bus tę­sia­mos to­ liau, ne­pai­sant da­bar­ti­nės Seu­lo po­zi­ci­jos. Ta­čiau tik pa­si­bai­gus su­si­ti­ki­mui Pie­tų Ko­rė­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė pra­ne­ši­mą, jog Seu­las ne­ ke­ti­na da­ly­vau­ti JAV ku­ria­ma­me pa­sau­li­nio prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sky­do pro­jek­te, nes jis „fun­da­men­ ta­liai ski­ria­si nuo Pie­tų Ko­rė­jos ku­ ria­mos gy­ny­bos sis­te­mos“. „Prieš­ra­ke­ti­nė sis­te­ma, ku­rią siū­lo JAV, yra dau­gia­pa­ko­pė, to­dėl fun­da­men­ta­liai ski­ria­si nuo Pie­tų Ko­rė­jos, ku­ri orien­tuo­ta bū­ti kuo kom­pak­tiš­kes­nė“, – pa­brė­žė neį­ var­dy­tas šal­ti­nis ša­lies Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jo­je. Jis pri­dū­rė, kad grės­ mę Pie­tų Ko­rė­jai ke­lia vi­sų pir­ma Šiau­rės Ko­rė­ja. Ki­ti pa­rei­gū­nai pri­dū­rė, kad Pie­ tų Ko­rė­jai nė­ra rei­ka­lo da­ly­vau­ti JAV pro­jek­te, nes Šiau­rės Ko­rė­jos ra­ke­tos ša­lies te­ri­to­ri­ją ga­li pa­siek­ ti vos per ke­lias mi­nu­tes, to­dėl bū­ ti­na grei­ta reak­ci­ja. Be­je, sklin­da kal­bos, kad Pie­tų Ko­rė­jai ne­priim­ti­na ir ame­ri­kie­ čių siū­lo­mo pa­sau­li­nio gy­ny­bos sky­do kai­na. Pa­sak kai ku­rių šal­ ti­nių, Seu­las, jei su­tik­tų da­ly­vau­ti JAV pro­jek­te, tu­rė­tų jam at­sei­kė­ti iki 100 mlrd. do­le­rių. „Yon­hap News“, „The Voi­ce of Rus­sia“ inf.


11

ANTRADIENIS, lapkričio 6, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Vak­ci­na nuo gri­po – lyg bau­bas Bai­mė dėl ga­li­mų komp­li­ka­ci­jų at­gra­so no­rą skie­py­tis, o gan­dai ke­lia ne­ri­mą net ir tarp pa­si­skie­pi­ju­sių žmo­nių. Me­di­kai įsi­ti­ ki­nę, kad pa­ni­ką tarp pa­cien­tų sė­ja neiš­ ma­ny­mas ir no­ras nu­si­kra­ty­ti at­sa­ko­my­ bės dėl sa­vo svei­ka­tos.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Iš­gąs­di­no ap­lin­ki­nių reak­ci­ja

Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­ti klai­pė­ die­tė pa­klau­sė šei­mos gy­dy­to­jo pa­ta­ri­mo ir pa­si­skie­pi­jo ne­mo­ka­ ma gri­po vak­ci­na. Ta­čiau 42 me­ tų mo­te­ris net neį­ta­rė dėl šio sa­vo poel­gio su­lauk­sian­ti tiek daug nei­ gia­mų nuo­mo­nių iš ap­lin­ki­nių. Drau­gai ir kai­my­nai klai­pė­die­tę gąs­di­no bai­siau­sio­mis komp­li­ka­ ci­jo­mis ir dar di­des­nė­mis svei­ka­ tos bė­do­mis. Tad mo­te­ris su­ne­ ri­mo, kad su­ti­ku­si pa­si­skie­py­ti gal­būt pa­da­rė klai­dą. Šias bai­mes kar­tais su­stip­ri­na ir iš me­di­kų lū­pų pa­si­girs­tan­tys pa­ ta­ri­mai ne­si­skie­py­ti. Nei­gia­mą

Ne­re­tai ten­ka gir­dė­ ti po­lik­li­ni­kos ko­ri­ do­riu­je vyks­tan­čias pa­cien­tų tar­pu­sa­ vio „kon­sul­ta­ci­jas“ apie skie­pus ir gy­ dy­mą­si. nuo­mo­nę paašt­ri­na ir pa­svars­ty­ mai apie re­mia­mą far­ma­ci­nin­kų vers­lą. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sia­jai slau­ gy­to­jai Jū­ra­tei Bei­na­rie­nei bei jos ko­le­gėms ne­re­tai ten­ka gir­dė­ti po­ lik­li­ni­kos ko­ri­do­riu­je vyks­tan­čias pa­cien­tų tar­pu­sa­vio „kon­sul­ta­ci­ jas“ apie skie­pus ir gy­dy­mą­si. Į to­kias kal­bas rea­guo­ja­ma – slau­gy­to­jos kal­ba­si su žmo­nė­mis, taip siek­da­mos su­teik­ti kva­li­fi­ kuo­tą in­for­ma­ci­ją. Pa­sak J.Bei­na­ rie­nės, kol vi­suo­me­nę „švie­čia“ gan­dai, me­di­kams bū­ti­na daug dirb­ti. Už­fik­suo­ja nei­gia­mą in­for­ma­ci­ją

J.Bei­na­rie­nės ne­ste­bi­na pa­si­girs­ tan­čios nuo­mo­nės apie nei­gia­mą skie­pų po­vei­kį, nes kai žmo­gui pa­

si­skie­pi­jus bū­na ge­rai, ne­puo­la­ma tuo gir­tis, o štai iš­ki­lu­sios bė­dos gar­siai afi­šuo­ja­mos. „Žmo­n ės la­b iau lin­k ę už­f ik­ suo­ti nei­gia­mus da­ly­kus, o ge­rus pra­leis­ti pro au­sis“, – ma­no me­ di­kė. J.Bei­na­rie­nei ne­te­ko gir­dė­ti, kad pa­si­skie­pi­ju­siam nuo gri­po žmo­gui bū­tų ki­lę komp­li­ka­ci­jų. Tad ji spė­ jo, kad gąs­di­nan­čias kal­bas sklei­ džia tie, ku­rie ne­si­skie­pi­ja. Se­zo­nas pra­si­dė­jo anks­čiau

Ta­čiau ne vi­si žmo­nės ti­ki gan­dais. Slau­gy­to­jos pa­ste­bė­ji­mu, pa­sta­rai­ siais me­tais pa­dau­gė­jo už vals­ty­bės pi­ni­gus nuo gri­po be­si­skie­pi­jan­čių žmo­nių. Ser­gan­tie­ji lė­ti­nė­mis li­ go­mis jau rug­sė­jį pra­de­da tei­rau­ tis, ka­da nuo gri­po ga­lės pa­si­skie­ py­ti ne­mo­ka­mai. Uos­ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­ gos ne­mo­ka­mos vak­ci­nos, skir­tos skie­py­ti ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­ san­tiems žmo­nėms, su­lau­kė spa­ lio vi­du­ry­je. Klai­p ė­d os vi­s uo­m e­n ės svei­ ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­ gų kont­ro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Do­vi­lė Jan­so­nai­tė paaiš­ki­no, kad kol kas gy­dy­mo įstai­gos ne­pa­tei­kė duo­ me­nų apie su­nau­do­tas gri­po vak­ ci­nas. Ta­čiau kai ku­rios po­lik­li­ni­kos jau bai­gia su­nau­do­ti įsi­gy­tą vak­ci­ną ir už­sa­ko di­des­nius jos kie­kius. Kaip pa­ste­bi spe­cia­lis­tė, šie­met klai­pė­die­čiai ak­ty­viau skie­pi­ja­si dėl anks­ti pra­si­dė­ju­sio per­ša­li­mo li­gų bei gri­po se­zo­no. Per­nai jis už­klu­po vė­liau, tad ir be­si­skie­pi­jan­čių skai­čius bu­vo ma­ žes­nis. At­siž­velg­da­mos į per­nai ne­pa­ nau­do­tų vak­ci­nų kie­kį, šie­met gy­ dy­mo įstai­gos jų už­si­sa­kė ma­žiau. Per­nai nuo gri­po pa­si­skie­pi­jo ma­ žiau nei 3 pro­c. klai­pė­die­čių, o sir­ gu­sių­jų bu­vo 16 pro­c. Pa­sak D.Jan­ so­nai­tės, tarp pa­kliu­vu­sių­jų į li­go­ni­nę dėl gri­po komp­li­ka­ci­jų ne­bu­vo nė vie­no, ku­ris bū­tų bu­ vęs pa­si­skie­pi­jęs.

12

„„Po­vei­kis: iki šiol jau­čia­mos nei­gia­mos 2009 m. ki­lu­sios pa­ni­kos dėl gri­po pan­de­mi­jos pa­sek­mės. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


12

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

rubrika sveikata

Pas­veik­ti pa­de­da įsi­klau­sy­ma Li­ga nė­ra baus­mė, o tik ga­li­my­bė pa­keis­ti sa­ve bei sa­vo gy­ve­ni­ mą. Taip tvir­ti­nan­tis pran­cū­zas Chris­tia­nas Fle­che at­ra­do nau­ ją diag­nos­ti­kos me­to­dą, lei­džian­tį ras­ti at­sa­ky­mus, ko­dėl žmo­ nės ser­ga, pa­si­ren­ka tam tik­rą pro­fe­si­ją ar­ba ko­dėl ne­tu­ri pi­ni­gų. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nau­jos psi­cho­lo­gi­jos at­ša­kos – bio­lo­gi­nio ko­da­vi­mo – pra­di­nin­kas bei puo­se­lė­to­jas 55 me­tų Ch.Fle­che pir­mą kar­tą lan­kė­si Lie­tu­vo­je. Bio­ de­ko­da­vi­mo ins­ti­tu­to įkū­rė­jas tu­ ri ne­ma­žai se­kė­jų Eu­ro­po­je, Ru­si­ jo­je, Pie­tų Ame­ri­ko­je. Uos­ta­mies­ty­je jis su­ren­gė tri­jų die­nų se­mi­na­rą, kur gi­lin­ta­si į bio­ de­ko­da­vi­mo pa­slap­tis. Dėl sve­čio iš Pran­cū­zi­jos vi­zi­to mū­sų ša­ly­je tar­ ta­si vi­sus me­tus. Kū­nas kaip są­jun­gi­nin­kas

– Ko­dėl ma­no­te, kad li­ga tė­ ra tik prie­mo­nė, ver­čian­ti mus keis­tis ir pri­si­tai­ky­ti? – Pa­vyz­džiui, vai­kas yra hi­pe­rak­ty­ vus, ne­ra­mus. Ga­li­ma jį baus­ti ar­ ba pa­gal­vo­ti, ko­dėl jis taip el­gia­si. Gal­būt vai­kas nuo­bo­džiau­ja, jau­ čia­si vie­ni­šas? Gal jam at­ro­do, kad jo ne­my­li? Jei vai­kui skir­tu­me dau­ giau dė­me­sio, ga­li paaiš­kė­ti, kad jis yra ge­ras, ra­maus bū­do. Iš tik­rų­jų į sa­vo kū­ną rei­kia žiū­rė­ ti kaip į drau­gą. Jis mums no­ri ge­ro, kaip ir mū­sų pa­są­mo­nė. Mū­sų kū­ nas – kaip tas vai­kas, ku­riam rei­kia dė­me­sio. Jei­gu įsi­klau­sai į sa­vo kū­ ną, ga­li daug ką pa­keis­ti. Nors pro­ tu ši­to ne­pri­pa­žįs­ta­me. Ši­taip kal­bu iš sa­vo as­me­ni­nės pa­tir­ties. 20 me­ tų li­gas gy­dau įsi­klau­sy­da­mas. Jei tin­ka­mai įsi­klau­sy­si­me į li­gą, iš­ siaiš­kin­si­me, ko ji no­ri mus iš­mo­ ky­ti. Ta­čiau ne­sa­kau, kad me­di­ci­ na ne­rei­ka­lin­ga. Bio­de­ko­da­vi­mas me­di­ci­nos ne­pa­kei­čia. Jis tik pa­de­ da gy­dy­to­jui. Per sa­vo pra­kti­ką tu­rė­jau pa­cien­ tų, ku­rie pa­svei­ko, nors gy­dy­to­ jai juos bu­vo „nu­ra­šę“. Ar­ba to­kių, ku­rie iš­vis ne­bu­vo gy­dy­ti. Bet vis tiek sa­vo pa­cien­tams lie­piu klau­ sy­ti gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų. At­si­sa­kau pa­dė­ti pa­cien­tui, jei­gu jis nei­na pas gy­dy­to­ją. Mes tuomet

žmo­gui ky­la pa­vo­jus. Bet ko­kiu at­ ve­ju man rei­kia ži­no­ti gy­dy­to­jo nu­ sta­ty­tą diag­no­zę. Be ši­to ne­ga­liu ženg­ti nė vie­no žings­nio. – Jūs sa­kė­te, kad 90 pro­c. žmo­ gaus gy­ve­ni­mo nu­le­mia vai­kys­ tė. Va­di­na­si, no­rint, kad užau­ gęs žmo­gus bū­tų lai­min­gas, pa­kan­ka pa­si­rū­pin­ti ne­rū­pes­ tin­ga vai­kys­te? – Toks žmo­gus tu­rės ma­žiau pro­ ble­mų. Lai­min­gą vai­kys­tę ga­li­ma pa­ly­gin­ti su pa­si­ruo­ši­mu ke­lio­ nei, kai įpi­la­me de­ga­lų, pa­sii­ma­me rei­ka­lin­gus daik­tus ir iš­vyks­ta­me. Ta­čiau kai ku­rie į gy­ve­ni­mo ke­lio­ nę iš­si­ruo­šia be ba­ga­žo. Užau­gęs toks žmo­gus, su­si­dū­ręs su pro­ble­ ma, sun­kiau ras išei­tį.

Vai­ko pa­są­mo­nė­je už­si­fik­sa­vo, kad jei tu­ri pi­ni­gų – esi blo­ gas, o jei ne­tur­tin­gas – ge­ras.

Va­žiuo­jan­čiam su „pil­na ba­ga­ži­ ne“, ku­rio­je yra pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­ mi, sau­gu­mo jaus­mas ir pan., bus leng­viau ras­ti išei­tį. Bet toks žmo­ gus taip pat ga­li at­si­dur­ti ne­nu­ma­ ty­to­je si­tua­ci­jo­je, su­si­dur­ti su įvy­ kiais, ku­riems jis ne­bus pa­si­ruo­šęs. – Koks bio­de­ko­da­vi­mo pra­na­ šu­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tais psi­ cho­lo­gi­jos me­to­dais? – Psi­cho­te­ra­pi­jo­je nau­do­ja­mas bio­ de­ko­da­vi­mas pa­de­da la­biau su­si­ telk­ti į sa­ve pa­tį, gy­ve­ni­mą, nuei­tą ke­lią, emo­ci­jas, įsi­ti­ki­ni­mus. Nors yra įvai­rių psi­cho­te­ra­pi­jos for­mų, bet bio­de­ko­da­vi­mas ga­li pa­ska­ tin­ti grei­tes­nį są­mo­nin­gą sa­vęs ty­ ri­mą, nes mes tie­siai per kū­ną ei­ na­me į es­mę. Vi­sa pro­ble­mos es­mė sly­pi kū­ne.

Ko­dėl tam­pa­ma psi­chiat­rais

– Ar bio­d e­ko­d a­v i­m as ga­l i paaiš­kin­ti, ko­dėl žmo­gus pa­si­ ren­ka tam tik­rą pro­fe­si­ją? – Di­džio­ji da­lis psi­cho­te­ra­peu­ tų ir psi­chiat­rų ren­ka­si šį dar­bą, nes ne­no­ri iš­pro­tė­ti. Gal­būt jų gi­ mi­nė­je kas nors sir­go pro­to li­ga ir jiems te­ko to­kius ligonius slau­gy­ ti? To­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jo gi­mi­ nė­je ga­lė­jo bū­ti to­kių, ku­riems bu­ vo už­draus­ta iš­vyk­ti. Vie­nas ma­no pa­cien­tas dir­bo per­kraus­ty­mo fir­ mo­je ir tu­rė­jo di­džiu­lį sunk­ve­ži­mį, ku­riuo vi­są die­ną ve­žio­jo bal­dus. Jo ma­ma per ka­rą, užė­jus vo­kie­čiams, bu­vo pri­vers­ta iš­vyk­ti iš na­mų su daik­tų pri­krau­tu ka­ru­čiu. Neat­ si­tik­ti­nai sū­nus da­bar dir­ba su di­ džiu­liu sunk­ve­ži­miu. Tad rei­kia at­ sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­kias ga­li­my­bes su­tei­kia pa­si­rink­ta pro­fe­si­ja ir ko­ kius po­rei­kius ji pa­ten­ki­na. – Ko­kią įta­ką bio­de­ko­da­vi­mas ga­li tu­rė­ti žmo­gaus fi­nan­si­nei si­tua­ci­jai? – Šią sa­vai­tę su­si­ti­kau su žmo­gu­ mi, ku­ris skun­dė­si pi­ni­gų sty­giu­mi. Jam sa­kau: „Įsi­vaiz­duok, tu­ri pil­ nas ki­še­nes pi­ni­gų. Kaip da­bar tu jau­tie­si?“ Jis at­sa­kė, kad pra­stai. Šio žmo­gaus tė­vas bu­vo ko­mu­nis­ tas, nuo­lat kri­ti­kuo­jan­tis darb­da­ vius. Vai­ko pa­są­mo­nė­je už­si­fik­sa­ vo, kad jei tu­ri pi­ni­gų – esi blo­gas, o jei ne­tur­tin­gas – ge­ras. Tad są­ mo­nin­gai užau­gęs šis žmo­gus no­ri tu­rė­ti pi­ni­gų, bet pa­są­mo­nė­je no­ri pa­gerb­ti sa­vo tė­vo at­mi­ni­mą. – Jū­sų pa­siū­ly­tas bio­de­ko­da­ vi­mo me­to­das pa­de­da grei­čiau iš­spręs­ti tam tik­ras pro­ble­mas. Ar ne­su­lau­kia­te dėl to me­di­kų ne­pa­si­ten­ki­ni­mo? – Ger­biu gy­dy­to­jų dar­bą. Bet ma­ ne do­mi­na pa­cien­tas, ku­riam gal­ būt ma­no tai­ko­mas me­to­das yra nau­din­ges­nis. Jei me­di­ci­nai pa­vyk­ tų iš­gy­dy­ti vi­sus li­go­nius, už­siim­

„„ Pa­ly­gi­ni­mas: Ch.Fle­che kū­ną pa­ly­gi­no su ma­žu vai­ku: jei tin­ka­mai juo rū

čiau kuo nors ki­tu. Kiek­vie­nas esa­ me tam, kad da­ry­tu­me sa­vo dar­bą. Mū­ri­nin­kai vie­ni ne­pas­ta­tys na­mo. Jiems rei­ka­lin­gi ir ki­ti dar­bi­nin­kai. Kai pra­dė­jau tai­ky­ti sa­vo me­to­dą, man bu­vo sun­ku pa­ten­kin­ti pa­ klau­są. Tad ne­bu­vo ka­da su­kti gal­ vos dėl ki­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Tu­riu sa­vo res­to­ra­ną, kur žmo­nės sto­ vi ei­lė­je no­rė­da­mi pa­val­gy­ti. Jei­gu kas nors ne­no­ri pas ma­ne va­ka­rie­ niau­ti, aš jų ne­ver­čiu. Me­to­dą įkvė­pė bend­ra­vi­mas

– Jū­sų pir­ma­sis ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vo­je bu­vo pri­ly­gin­tas ga­ li­my­bei pa­bend­rau­ti su gy­vu Froi­du. Kaip jūs pa­ts ver­ti­na­te šį pa­ly­gi­ni­mą? – Ma­nau, kad Froi­das per­ne­lyg su­ reikš­mi­na­mas. Man pa­tin­ka, ką aš da­rau. Kai ku­rie ma­no mo­ki­niai šį me­to­dą kei­čia, ko­re­guo­ja. Vie­nas gy­dy­to­jas, bu­vęs ma­no mo­ki­nys, Is­ pa­ni­jo­je pui­kiai ver­čia­si, pri­tai­kęs pa­keis­tą ma­no me­to­dą. Kai no­rė­ jau su­reng­ti mo­ky­mus šio­je ša­ly­je,

jis per ad­vo­ka­tą at­siun­tė man laiš­ ką, drau­džian­tį or­ga­ni­zuo­ti šį ren­gi­ nį. Su­ren­giau, ir nie­ko neį­vy­ko. Pas­ kui šiam sa­vo mo­ki­niui iš­kė­liau by­lą, nes jis nu­ko­pi­ja­vo ma­no dve­jų me­tų mo­ky­mo me­džia­gą ir pri­sta­tė kaip sa­vo. Net pa­ren­gė kny­gą, tik vie­toj ma­no var­do įra­šė sa­vą­jį ir pre­kia­vo ja Pie­tų Ame­ri­ko­je. – Koks jū­sų iš­si­la­vi­ni­mas? Kaip gi­mė jū­sų me­to­das? – Esu gy­dy­to­jas far­ma­ci­nin­kas, nors da­lį vi­du­ri­nio moks­lo kur­ so pra­lei­dau, taip pat ne­si­mo­kiau uni­ver­si­te­te. Bend­ra­vau su daug žmo­nių, mo­kiau­si iš jų tar­pu­sa­vio san­ty­kių. Bu­vau ge­ras klau­sy­to­jas. Ei­da­vau į li­go­ni­nes, kal­bė­da­vau­si su ligoniais. Nors ne vi­si no­rė­da­ vo bend­rau­ti. Svar­biau­sių da­ly­kų sa­vo dar­be iš­mo­kau bend­rau­da­ mas su žmo­nė­mis. Me­to­do at­si­ra­ di­mą įkvė­pė bend­ra­vi­mas su tri­mis žmo­nė­mis: gy­dy­to­ju Ha­me­riu, vie­ nu rim­čiau­sių hip­no­zės spe­cia­lis­tų Mil­to­nu Erik­so­nu, at­ra­du­siu ry­šį tarp emo­ci­jų ir bio­lo­gi­jos, psi­cho­

Vak­ci­na nuo gri­po – ly

Šie­met Klai­pė­dos vi­ 11 suo­m e­n ės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai, siek­da­mi iš­

siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją dėl gri­po vak­ ci­nų nau­dos, sa­vo ini­cia­ty­va at­liks epi­de­mio­lo­gi­nį ty­ri­mą pa­cien­tų, ku­rie į li­go­ni­nę pa­teks bū­tent dėl šios vi­ru­si­nės li­gos komp­li­ka­ci­jų. Bus aiš­ki­na­ma­si, ar žmo­gus skie­ pi­jo­si, ar ser­ga gre­tu­ti­nė­mis, lė­ti­ nė­mis li­go­mis ir pan. Gąs­din­ti mir­ti­mi – nee­tiš­ka

„„Su­si­lai­ko: pa­sak D.Raz­mu­vie­nės, bū­tų nee­tiš­ka žmo­nes ska­tin­ti skie­

py­tis pa­tei­kiant sta­tis­ti­ką apie žmo­nių mir­tis dėl gri­po komp­li­ka­ci­jų.



Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio al­bu­mo

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro Imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos cent­ro ve­dė­ ja Dai­va Raz­mu­vie­nė pa­ste­bi, jog jau tre­čius me­tus pa­si­sa­kan­tie­ji už skie­pi­ji­mą­si gri­po vak­ci­na vos ne kal­ti­na­mi nau­dos paieš­ka. D.Raz­ mu­vie­nė pri­si­mi­nė, jog nei­gia­mas

po­žiū­ris į skie­pus pra­dė­jo ryš­kė­ti 2009 m. ru­de­nį, ki­lus gri­po pan­de­ mi­jai. Tuo­met dau­ge­lis ap­ta­ri­nė­jo nei­gia­mą šios vak­ci­nos po­vei­kį. „Bet ko­kia žmo­nių nuo­mo­nė yra gerb­ti­na. Tie­siog ma­no, kaip gy­dy­to­jos, pa­rei­ga pa­sa­ky­ti, kad moks­las neat­ra­do ki­to­kios ap­sau­ gos prie­mo­nės nuo gri­po, iš­sky­rus skie­pus“, – sa­kė ji. Ve­dė­ja paaiš­ki­no, kad Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos moks­li­nin­ kai ir eks­per­tai kas­met pro­gno­zuo­ja, ko­kio ti­po gri­po vi­ru­sas ga­li cir­ku­ liuo­ti ap­lin­ko­je. Tik tuo­met in­for­ ma­ci­ja apie gri­po ti­pus per­duo­da­ma vak­ci­nų ga­min­to­jams. Moks­li­nin­kų pro­gno­zės vi­sa­da pa­si­tvir­ti­na. D.Raz­mu­vie­nės nuo­mo­ne, bū­tų nee­tiš­ka ska­tin­ti skie­py­tis blo­gais

pa­vyz­džiais, to­kiais kaip nuo gri­ po komp­li­ka­ci­jų mirš­tan­čių žmo­ nių skai­čiu­mi. Per­nai Lie­tu­vo­je to­ kių at­ve­jų bu­vo 21. Vi­si nuo gri­po komp­li­ka­ci­jų mi­ rę žmo­nės pri­klau­sė vie­nai ar ki­ tai ri­zi­kos gru­pei, tad ga­lė­jo ne­mo­ ka­mai pa­si­si­kie­py­ti gri­po vak­ci­na. Ta­čiau jie šia ga­li­my­be ne­pa­si­nau­ do­jo. Pri­rei­kė per­so­din­ti inks­tą

Kar­tais ne­no­rą skie­py­tis nuo gri­po su­stip­ri­na gy­dy­to­jų pa­ta­ri­mai, kad jei žmo­gus ne­ser­ga lė­ti­nė­mis li­go­ mis ar­ba yra jau­nes­nis nei 65 me­ tų, ne­si­skun­džia svei­ka­ta, – ga­li­ma ir ne­si­skie­py­ti. D.Raz­mu­vie­nė ne­pri­ta­ria to­kiai ko­le­gų po­zi­ci­jai. Anot jos, šiais lai­


13

antrADIENIS, lapkričio 6, 2012

sveikata

as į sa­vo li­gą

Net ir tie, ku­rie ski­ ria pa­kan­ka­mai dė­ me­sio tam, ką ir kaip val­go bei ge­ria, ga­li bū­ti su­klai­din­ ti vi­suo­me­nė­je vy­ rau­jan­čių klai­din­gų įsi­ti­ki­ni­mų apie tai­ syk­lin­gą mai­ti­ni­mą­ si. Gy­dy­to­ja die­to­lo­ gė Auš­ra Jau­niš­ky­ tė at­krei­pia dė­me­ sį į de­šimt la­biau­siai pa­pli­tu­sių mi­tų.

„„Pa­nei­gė: val­gy­mas po 18 val. nie­ko bend­ro ne­tu­ri su svo­rio di­dė­ji­mu. 

ū­pin­si­mės ir įsi­klau­sy­si­me į jo po­rei­kius, iš­veng­si­me bė­dų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lo­gu Mar­ku Fri­šė iš Pa­ry­žiaus. Su pa­sta­ruo­ju daug dir­bo­me kar­tu. – Ar dar kon­sul­tuo­ja­te pa­cien­tus? – Klien­tams ski­riu vie­ną die­ną per sa­vai­tę, kai ne­bū­nu iš­vy­kęs. Juos prii­mu ir už­sie­ny­je. Kai dviem sa­ vai­tėms iš­vyk­siu į Kos­tą Ri­ką, iš jų ke­tu­rias die­nas skir­siu kon­sul­ta­ci­ joms. Man kaip spe­cia­lis­tui jos bū­ ti­nos, nes to­liau mo­kau­si. Ne­ga­liu ati­trūk­ti nuo te­ra­pi­jos rea­ly­bės. – Dėl ko­kių pro­ble­mų daž­niau­ siai krei­pia­si žmo­nės? – Žmo­nės ne­tin­ka­mai nu­sta­to sa­ vo ta­pa­ty­bę. Jie jau­čia­si ne­sup­ras­ti, ta­pę ag­re­si­jos au­ko­mis. Nors vi­di­nė ta­pa­ty­bė ne­prik­lau­so nuo san­ty­kių, bet yra žmo­nių, ku­rie ne­ga­li priim­ti sa­vęs, kol ši­to ne­pa­da­ro ki­ti. – Ko­kį įspū­dį pa­li­ko pir­mą kar­ tą ap­lan­ky­ta Lie­tu­va? – Čia la­bai gra­žu, pui­kus oras, ma­ lo­nūs žmo­nės. Man la­bai pa­tin­ ka jū­sų gam­ta. Žmo­nės yra smal­ sūs ir at­vi­ri.

Kas yra bio­de­ko­da­vi­mas Bio­lo­gi­nis ko­da­vi­mas – pa­pil­do­mas žings­nis gy­dant psi­cho­so­ma­ti­nes li­ gas ir psi­cho­lo­gi­jo­je. Šis nau­jas diag­ nos­ti­kos me­to­das at­ras­tas prieš 20 me­tų, bet jo šak­nys yra daug gi­les­ nės, nes su­si­pi­na su Ry­tų me­di­ci­na. Es­m i­nė bio­de­ko­da­v i­mo idė­ja – bet ku­ris li­gos po­žy­mis yra pra­ne­ši­mas, pa­de­dan­tis iš­spręs­ti pro­ble­mą. Bio­de­ko­da­v i­mas yra ty­r i­mo me­ to­das, pa­de­dan­t is iš­siaiš­k in­t i, kaip min­tys ir emo­ci­jos iš praei­ties ir da­ bar­ties da­ro įta­ką žmo­gaus struk­tū­ rai ir kaip šie po­ky­čiai at­si­lie­pia įvai­ rioms gy­ve­ni­mo sri­tims. Moks­li­nin­kai įro­dė, kad li­ga yra bio­ lo­g i­nė pro­g ra­ma ar­ba ko­das, tu­r in­ tis tam tik­rą pra­smę. Ją iš­šif­ra­vus iš­ spren­d žia­ma pro­ble­ma.

lyg bau­bas kais jau­ni žmo­nės ser­ga lė­ti­nė­mis li­go­mis. Tad nė vie­nas ne­ga­li bū­ti tik­ras, kad gri­po vi­ru­sas ne­ras or­ ga­niz­mo silp­nos vie­tos ir ne­su­kels li­gos komp­li­ka­ci­jų. Kaip pa­vyz­dį gy­dy­to­ja pa­mi­nė­jo 20 me­tų mo­te­rį, ku­riai po gri­po komp­ li­ka­ci­jų pri­rei­kė nuo­la­ti­nių dia­li­zės pro­ce­dū­rų ir per­so­din­ti inks­tą. Nors iki tol ji nie­ka­da ne­si­rgo. Vaikš­to al­ka­ni ir ba­si?

Ką spe­cia­lis­tė pa­sa­ky­tų žmo­nėms, tvir­ti­nan­tiems, kad skie­py­da­mie­ si nuo gri­po tik re­mia­me far­ma­ci­ nin­kų vers­lą? „Šie žmo­nės tur­būt vaikš­to nuo­ gi ir al­ka­ni, nes at­si­sa­ko rem­ti leng­ vą­ją ir mais­to pra­mo­nes, – iro­ni­za­ vo D.Raz­mu­vie­nė. – Tai pri­mi­ty­vių

žmo­nių, ku­rie ne­no­ri plės­ti sa­vo aki­ra­čio, nuo­mo­nė.“ Ma­nan­tiems, kad gy­dy­to­jus re­ mia far­ma­ci­nin­kai, ji pa­siū­ly­tų per­skai­ty­ti per­ša­li­mui įveik­ti var­ to­ja­mų vais­tų ap­ra­šą bei ga­li­mą ša­lu­ti­nį jų po­vei­kį. O juk šie vais­ tai var­to­ja­mi ne vie­ną die­ną ir ne kar­tą per me­tus. Tad, pa­sak D.Raz­mu­vie­nės, ne­ ži­nia ku­rie la­biau re­mia far­ma­ ci­nin­kus – pa­si­skie­pi­ju­sie­ji gri­ po vak­ci­na už ke­lias­de­šimt li­tų ar nuo­lat var­to­jan­tie­ji vais­tus. „Žmo­nės nuo­lat vers bė­dą far­ ma­ci­nin­kams, kol ne­pra­dės pa­tys rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta ir ne­per­ kels šios at­sa­ko­my­bės me­di­kams, kai­my­nams ar drau­gams“, – ma­ no gy­dy­to­ja.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

De­šimt mi­tų apie mi­ty­bą 1. Lie­si pro­duk­tai yra svei­kes­ni.

Vien tai, kad pro­duk­te yra ma­žiau rie­ba­lų, dar ne­reiš­kia, kad jis svei­ kes­nis. Yra daug pro­duk­tų, ku­riuo­se daug rie­ba­lų, o jie yra ne tik svei­ki, bet ir bū­ti­ni mū­sų or­ga­niz­mui. Pa­ vyz­džiui, rie­bi jū­ri­nė žu­vis tu­ri daug ome­ga-3 rie­ba­lų rūgš­čių, ku­rios la­ bai svar­bios mū­sų svei­ka­tai. Avo­ka­ duo­se, rie­šu­tuo­se, alie­juo­se taip pat yra mums la­bai rei­ka­lin­gų rie­ba­lų. 2. Val­gy­ti rei­kia po ma­žai, bet daž­nai.

Kai ku­rių žmo­nių, ti­kin­čių šia tai­ syk­le, val­gy­mas pa­virs­ta nuo­la­ti­niu krams­no­ji­mu – val­go­ma kas va­lan­ dą ar dvi, bet nie­ka­da taip ir ne­pa­si­ so­ti­na­ma. Al­kis pa­ro­do, kad kū­nui rei­kia ener­gi­jos, tuo­met ir rei­kė­tų pra­dė­ti val­gy­ti. So­tu­mo jaus­mas pa­ro­do, ka­da mais­to jau už­ten­ka ir ga­li­ma baig­ti val­gy­ti. Kiek­vie­ no žmo­gaus val­gy­mo daž­nu­mas yra la­bai in­di­vi­dua­lus ir pri­klau­ so ne tik nuo am­žiaus, ly­ties, fi­zi­ nio ak­ty­vu­mo, bet ir nuo to, kiek ir ko val­gy­ta praė­ju­sį kar­tą. Il­ges­nės kaip 4-5 va­lan­dų per­trau­kos tarp val­gių taip pat nė­ra ge­rai, nes su­ trik­do me­džia­gų apy­kai­tą. Val­gy­ti „po ma­žai“ yra la­bai nea­pib­rėž­tas nu­ro­dy­mas, ska­ti­nan­tis ig­no­ruo­ti tik­ruo­sius kū­no po­rei­kius. 3. Per die­ną rei­kia iš­ger­ti per 2 lit­ rus skys­čių.

Kiek­vie­nam mū­sų skys­čių po­rei­kis yra skir­tin­gas. Tam pa­čiam žmo­gui skir­tin­go­mis są­ly­go­mis ga­li rei­kė­ ti skir­tin­go kie­kio skys­čių. Bū­nant karš­ta­me ore, pir­ty­je ar spor­tuo­ jant, skys­čių ne­ten­ka­ma, to­dėl jų rei­kia dau­giau. Nor­ma­liai skys­čių kie­kis, į ku­rį pa­ten­ka van­duo, ar­ ba­ta ir pan., ap­skai­čiuo­ja­mas ar­ ba pa­gal žmo­gaus kū­no ma­sę – 30 ml/kg svo­rio, ar­ba pa­gal su­val­go­ mo mais­to kie­kį – 1 su­var­to­tai ki­ lo­ka­lo­ri­jai rei­kia 1 ml skys­čių. 4. Skys­čių gė­ri­mas ne­tu­ri įta­kos at­min­čiai.

Įro­dy­ta, kad skys­čių gė­ri­mas ga­ li tu­rė­ti įta­kos mo­ki­nių mo­ky­mo­

si re­zul­ta­tams. Tiek vai­kai, tiek suau­gu­sie­ji, ku­rie ge­ria ne­pa­kan­ ka­mai ir ku­riems trūks­ta skys­čių, pa­si­žy­mi blo­ges­ne dė­me­sio kon­ cent­ra­ci­ja, at­min­ti­mi, blo­giau at­ lie­ka už­duo­tis. 5. Ter­miš­kai neap­do­ro­ta­me („ža­ lia­me“) mais­te yra au­ga­li­nių fer­ men­tų, ku­rie ge­ri­na virš­ki­ni­mą.

Su­val­gius net ir aukš­ta tem­pe­ra­ tū­ra ne­pa­veik­tus au­ga­lus, juo­se esan­tys fer­men­tai skran­dy­je dėl rūgš­č ios ter­p ės suy­ra ir tam­pa ne­veiks­min­gi. Tai­gi mais­to virš­ ki­ni­mui žmo­gaus or­ga­niz­mas pa­ts ga­mi­na jam rei­ka­lin­gus fer­men­ tus. Ty­ri­mai ro­do, kad skran­džio fer­men­tų iš­si­sky­ri­mą bei virš­ki­ ni­mą ska­ti­na, pa­vyz­džiui, na­tū­ ra­lus bi­kar­bo­na­ti­nis mi­ne­ra­li­nis van­duo.

6. Ne­ga­li­ma val­gy­ti po 18 val., nes ka­ lo­ri­jos, gau­tos va­ka­re, di­di­na svo­rį.

Ka­lo­ri­ja yra ka­lo­ri­ja, jos ver­tė ne­ si­kei­čia pri­klau­so­mai nuo pa­ros me­to. Or­ga­niz­me me­džia­gų apy­ kai­ta vyks­ta vi­są pa­rą, ji ne­nut­ rūks­ta. Nie­ka­da ne­bū­na taip, kad atė­jus tam tik­rai va­lan­dai (18 ar 19 val.) „iš­si­jung­tų“ ener­gi­jos po­rei­ kis, nu­trūk­tų me­džia­gų apy­kai­ta ir or­ga­niz­me ne­be­bū­tų nau­do­ja­ ma ener­gi­ja.

7. La­bai svei­ka kar­tais pa­ba­dau­ti ar iš­si­va­ly­ti or­ga­niz­mą.

Kū­nas ne­kau­pia kenks­min­gų me­ džia­gų, o jas neut­ra­li­zuo­ja, pa­ver­ čia ne­kenks­min­gais jun­gi­niais ir pa­ša­li­na. Inks­tai, ke­pe­nys, oda ir plau­čiai – vi­si šie or­ga­nai tar­nau­ ja kaip or­ga­niz­mo va­ly­mo sis­te­ma, to­dėl pa­pil­do­mai jo va­ly­ti ne­rei­kia. Ba­dau­jant ar­do­mi sa­vi au­di­niai, nes kū­nui rei­kia gau­ti ener­gi­jos iš­ gy­ven­ti. To­kia prie­mo­nė ne iš­va­lo, o prie­šin­gai – ba­da­vi­mo me­tu pri­ si­ga­mi­na daug tok­si­nių me­džia­gų.

8. Tam, kad bū­tu­me svei­ki, rei­kia kas­dien var­to­ti vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ ra­lų pa­pil­dus.

Mais­to pa­pil­dai – vi­ta­mi­nai ir mi­ ne­ra­lai – ne­ga­li at­sto­ti tin­ka­mos mi­ty­bos tei­kia­mos nau­dos svei­ka­ tai. Dau­gu­ma svei­kų žmo­nių gau­ na pa­kan­ka­mai mi­ne­ra­lų ir vi­ta­mi­ nų tie­siog tin­ka­mai mai­tin­da­mie­si bei ger­da­mi na­tū­ra­lų bi­kar­bo­na­ti­ nį mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. Kai ku­rio­ se si­tua­ci­jo­se vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų po­rei­kis tam­pa di­des­nis ir jų gau­ ti su mais­tu tam­pa sun­kiau, tuo­ met ir re­ko­men­duo­ja­mi pa­pil­dai, pa­vyz­džiui, nėš­tu­mo me­tu, po li­ gos ir pan. 9. Ka­va ir ar­ba­ta su­ke­lia de­hid­ra­ ta­ci­ją (skys­čių ne­te­ki­mą).

Ma­žes­nis nei 400 mg ko­fei­no kie­ kis ne­ska­ti­na de­hid­ra­ta­ci­jos, o ka­ vo­je ar ar­ba­to­je esan­tis van­duo dar ir su­tei­kia mums skys­čių. Tai­gi ar­ ba­ta ar ka­va, ne­tgi ir stip­ri, ga­ li bū­ti ska­nus bū­das žmo­gui gau­ ti dau­giau skys­čių. Be to, ka­va ir ar­ba­ta tu­ri ki­to­kių tei­gia­mų po­ vei­kių svei­ka­tai: jo­se yra an­tiok­si­ dan­tų, ku­rie ap­sau­go nuo lais­vų­jų ra­di­ka­lų ir taip su­ma­ži­na dau­ge­lio li­gų, pa­vyz­džiui, šir­dies ir krau­ja­ gys­lių, ri­zi­ką.

10. Eko­lo­giš­kas mais­tas yra svei­ kes­nis.

At­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad tiek eko­l o­g iš­ko, tiek nee­ko­l o­g iš­ko mais­to po­vei­kis svei­ka­tai yra toks pa­ts. 2010 me­tais bu­vo iš­spaus­ din­ta sis­te­m i­n ė ap­ž val­ga, ku­ ri api­bend­ri­no dau­giau kaip 98 tūkst. per pa­sta­ruo­sius 50 me­tų at­lik­tus ty­ri­mus. Au­to­riai pa­da­rė iš­va­dą, kad eko­lo­giš­kas mais­tas nė­ra nei ge­res­nis, nei nau­din­ges­ nis, nei tu­ri kaž­ko­kios di­des­nės įta­kos svei­ka­tai ne­g u įpras­tas nee­ko­lo­giš­kas mais­tas. Taip pat nu­sta­ty­ta, kad eko­lo­giš­kas mais­ tas sa­vo bio­lo­gi­ne ver­te (t.y. vi­ta­ mi­nų, mi­ne­ra­lų, bal­ty­mų, rie­ba­lų, ang­lia­van­de­nių kie­kiu) ne­si­ski­ria nuo nee­ko­lo­giš­ko. 2012 me­tais tą pa­tį pa­tvir­ti­no ir Šve­di­jos moks­ li­nin­kų gru­pė. „Klai­pė­dos“ inf.


14

antradienis, lapkričio 6, 2012

sportas

Atletams – Olandijos titulai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Olandijos atvirame kiokušin karatė čempionate puikiai rungtyniavę Klaipėdos „Shodan“ klubo kovotojai namo grįžo su devyniais aukso medaliais.

„„Laukimas: M.Jonelys su šilutiškiais nesitiki lengvos kovos. Vytauto Petriko nuotr.

„Atlantas“ sieks tik pergalės Česlovas Kavarza Su Lietuvos futbolo taurės ketvirtfinalio varžovais – „Šilutės“ futbolininkais Klaipėdos „Atlanto“ treneriams nereikia susipažinti. Daugiau nei pusė pagrindinės pamario komandos žaidėjų rungtyniavo uostamiestyje.

„Nors Lietuvos 1-osios lygos čempionate šilutiškiai užėmė neaukštą vietą, tačiau su „Atlantu“ kausis, kiek tik turi jėgų“, – įsitikinęs klaipėdiečių ekipos vyriausiojo trenerio Sebastiano Roqueso asistentas Mindaugas Jonelys. Anot specialisto, šilutiškiai buvo verti aukštesnės pozicijos pirmenybėse, nes komandoje – daug pajėgių futbolininkų: vartininkas Liudvikas Valius, gynėjai Audrius Tolis, Zigmas Butkus, Aurimas Slušnys, saugai Karolis Atutis,

Donatas Surblys, Evaldas Užkuraitis, Edmundas Zakaras, Marius Komovas, puolėjai Maksimas Alilujevas, Robertas Šmitas, Dovijus Česnulis. Rytojaus rungtynės iš Klaipėdos perkeltos į Gargždus. Susitikimo pradžia 18 val. „Keisti stadioną privertė gamta, – sakė M.Jonelys. – Jei žaistume pažliugusioje aikštėje – meistriškumas suvienodintų. Be to, ištryptume veją, kuri, kaip anais metais, vėl neatsigautų, kol neįpusėtų vasara.“ „Atlantas“ žais stipriausios sudėties. Dėl šeštosios geltonos kortelės, gautos per sezoną rungtynėse su „Ekranu“, negalės rungtyniauti tik Julienas Rullieras. Vartus gins po lengvos traumos pagijęs vartininkas Mantas Gintalas. Paklaustas, koks rezultatas tenkins „Atlanto“ komandą, M.Jonelys

Dar aštuoni klaipėdiečiai iškovojo vicečempionų titulus, o dešimt – bronzos medalius. „Džiugu, kad nepaisant didelės konkurencijos sugebėjome kaip lygūs su lygiais varžytis su pajėgiais varžovais bei iškovoti daug pergalių“, – džiaugėsi klubo vadovas Lukas Kubilius. Tulpių šalies pirmenybės kasmet vis sulaukia daug dalyvių. Šiais metais jų susirinko apie 350 net iš 10 valstybių. Pirmą kartą suaugusiųjų grupėje jėgas išbandė Europos jaunių čempionato prizininkės Viktorija Mockutė ir Gintarė Tydikaitė. Klaipėdietėms tai buvo pirmasis aukšto lygio iššūkis tarp varžovių. Negana to, nustebino čempionato sistema, kuri buvo nepalanki joms. Mat nuspręsta neskirstyti dalyvių į svorio grupes, o nustatyti nugalėtoją vienoje – absoliučioje grupėje. 53 kg G.Tydikaitei ir 58 kg V.Mockutei teko rungtyniauti su sunkesnėmis varžovėmis, viena jų svėrusia net 85 kg. „Shodan“ narės ant tatamio žengė po keturis kartus ir beveik visas kovas užbaigė pergalėmis. V.Mockutė ilgam prisimins lemiamą kovą su sunkiasvore iš Švedijos, kurią sugebėjo įveikti tiksint paskutinėms dvikovos sekundėms. Ji tapo čempione, o švedės smūgių išvengusi ir susitikimą lygiosiomis baigusi G.Tydikaitė pasidabino sidabro medaliu.

„„Geriausios: G.Tydikaitė ir V.Mockutė iškovojo įspūdingus trofėjus.

L.Kubilius pagyrė ir jauniausią čempionato dalyvį 7-metį Timotį Mikaločių. Mažasis klaipėdietis

garbingai kovojo su metais ar net dviem vyresniais ir pajėgesniais varžovais.

Olandijos čempionato prizininkai Čempionai: Viktorija Mockutė, Rima Barusaitė, Rokas Mačiulis, Mantas Mauricas, Jonas Kundrotas, Žemyna Špakauskaitė, Ina Radžiūtė, Osvaldas Milašius, Arnas Karpuchinas.

dvilas, Olegas Zemlianskis, Jonas Žilinskas.

Bronzos medalininkai: Žygimantas Šniaukas, Ieva Puplauskaitė, Laurynas Stankus, Laura Žvaginytė, Sergejus Vicečempionai: Viktorija Kopninai- Zemlianskis, Domantas Januška, Dovytė, Lukas Bučys, Tomas Šėmys, Alek- das Martišius, Monika Ryžkovaitė, Ansandras Kaštalianovas, Aironas Ge- drius Mauricas, Ugnius Knystautas.

K.Budriui padėka iš Londono

„„Kelionė: garbingų žmonių pasirašytas padėkos raštas atkeliavo į Klaipėdą.

Česlovas Kavarza Londono vasaros žaidynių olimpinę ugnį nešęs Kazys Budrys vakar pašto dėžutėje rado siurprizą – Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidento Jacques’o Rogge ir žaidynių organizacinio komiteto pirmininko Sebastieno Coe pasirašytą padėkos raštą.

„Tai buvo labai netikėta, – prisipažino klaipėdietis. – Net nemaniau, kad gausiu tokį raštą, kurį pasira-

šė du garbūs žmonės“. K.Budrys ugnį nešė Ašfordo mieste. Kelionėje jį lydėjo Klaipėdos sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė. Be Klaipėdos atstovo, garbės nešti deglą turėjo viena tituluočiausių šalies plaukikių Birutė Statkevičienė, olimpinis čempionas legendinis krepšininkas Modestas Paulauskas ir įvairių socialinių projektų globėjas Antanas Zabulis. 300 metrų su deglu rankose nubėgęs tąkart K.Budrys prisipažino, kad trasą įveikęs „gaudė orą“. Tiesa,

„„Atminimas: K.Budrys grįžo na-

mo su deglu, kurį nešė.

ne nuo nuovargio, bet nuo emocijų. „Galimybė nešti deglą – viso mano gyvenimo darbų įvertinimas. Londono link deglo nešėjų rankose keliaujanti olimpinė ugnis nepaliko abejingų miestelių gyventojų, stebėjusių estafetę, o ką ir kalbėti apie mus“, – buvo laimingas K.Budrys. Sporto mėgėjas padovanojo deglą Sportininkų namams. K.Budrys neatmeta galimybės, jog ir padėkos raštą šiuose namuose iš arti galės pamatyti klaipėdiečiai.


19

antradienis, lapkričio 6, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – šulinio dugnas antradienis – Gamtos dovanos trečiadienis – Laikininkas penktadienis – Draugovė Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė. Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 13 d.

„Sveikatos“ žurnalo kryžiažodžio laimėtoja – Irena Kremerienė.

Avinas (03 21–04 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Jautis (04 21–05 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tik nepiktnaudžiaukite tokiu pasitikėjimu. Vėžys (06 22–07 22). Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Skirkite dėmesio vaikams, šeimai ir aplinkiniams, jiems, kaip ir jums, reikalinga nuoširdi parama ir draugystė. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Geriau savo nuomonę ir spėliones pasilaikyti sau, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Mergelė (08 24–09 23). Pajausite ypatingą meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite tuščių pažadų. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko nauja ir sudėtinga. Tiesiog dirbkite savo darbą. Skorpionas (10 24–11 22). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas. Ožiaragis (12 22–01 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų bei gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Vandenis (01 21–02 19). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kolegų ar draugų nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti ginčas ar net konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.

ATSAKYMAS – „Profilaktikos programa“. Prizas – vitaminai „Dienos formulė N90“.

Parodose – skulptūrinės plastikos „Mainai“ „Klaipėdos galerijos“ filiale centrinėje uostamiesčio gatvėje rytoj atidaroma Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda „Mainai“.

Projektas pavadintas „Mainais“, nes Klaipėdoje bus pristatyta 10ies Vilniaus ir 12-os Kauno skulptorių mažosios skulptūrinės plastikos darbai, o gruodžio mėnesį Vilniuje, „Jonų galerijoje“, analogišką parodą atidarys Klaipėdos skulptoriai. Mažoji skulptūrinė plastika – tai subrandintas, sumodeliuo-

tas, plastiškai ir medžiagiškai įgyvendintas kūrinys, skulptūros kelias, leidžiantis maksimaliai išreikšti autoriaus troškimus, idėją. Ir šioje skulptūrinės plastikos parodoje, kaip tikino jos organizatoriai, galima rasti puikių, novatoriškų bei originalių idėjų, tinkamų didinimui ir komponavimui viešosiose erdvėse. „Viešosiose erdvėse atsirandantys skulptūriniai objektai dažnai nebeatitinka šiuolaikinių koncepcinių, meninių, technologinių reikalavimų. Ir tai daž-

niausiai ne skulptorių kaltė. Visuomenė, ypač ta jos dalis, galinti daryti įtakos ir lemti vienokį ar kitokį pasirinkimą, nėra pasiruošusi šiuolaikiniam menui, – įsitikinęs projekto kuratorius skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos Skulptorių sekcijos pirmininkas Rytas Belevičius. – Visuotinis pasaulinis tinklas skulptoriams kelia iššūkį – atsispirti keliamoms pagundoms naudotis kitų menininkų atradimais. Pagrindinis šio mūsų projekto uždavinys – skatinti originalią kūrybą, supažindinti menininkus

ir ypač visuomenę su Lietuvos skulptūros procesais, jos dabartimi, pasidalyti įžvalgomis. Taip pat siekiame surinkti nacionalinę šiuolaikinės smulkiosios plastikos kolekciją, galinčią Lietuvai atstovauti užsienyje.“ Projekto partneriai – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus skyriai. Vernisažas uostamiestyje – lapkričio 7 d. 17.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22, II a.). Paroda veiks iki gruodžio 4 d. „Klaipėdos“ inf.

„„Skulptūra: Kęstučio

Dovydaičio „Atlantas“, 2012 m., bronza, akmuo.


Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje vyraus žvarbūs orai su lietumi ir šlapdriba. Šiandien lis visoje šalyje, oro temperatūra dieną sieks 5–7 laipsnius šilumos. Trečiadienio naktį visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdą, numatoma šlapdriba. Termometrai rodys 1–4 laipsnius šilumos. Dieną šlapdriba numatoma Vilniuje ir Kaune, kitur – nedidelis lietus.

Šiandien, lapkričio 6 d.

+5

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+7

Utena

+6

7.30 16.34 9.04

311-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 55 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas  +7 Brazilija +25 Briuselis  +9 Dublinas +10 Kairas +30 Keiptaunas  +21 Kopenhaga  +8

kokteilis Vie­ni be ki­tų ne­ga­li bū­ti Po to, kai Ipo­l i­tas, tu­rė­da­mas ome­ny­ je Tarp­tau­t i­nę vy­r ų die­ną, ku­r i Klai­ pė­do­je iš vi­so bu­vo už­m irš­ta, va­kar „Kok­tei­ly­je“ rep­li­ka­vo apie stip­rio­sios ly­t ies ig­no­ra­vi­mą, skai­ty­to­jai ne­bu­vo abe­jin­g i vy­r iš­k io prie­kaiš­tui. „Tai, kad Lie­tu­vo­je vy­rams vi­sos die­nos – šven­tės, gal­būt iš­sky­rus ko­vo 8-ąją“, – gnyb­te­lė­jo sa­viš­k iams Die­du­kas. Mo­te­ris ir­g i tu­rė­jo sa­vo nuo­mo­nę: „Tei­ sy­bė, ant vy­r ų pe­čių lai­ko­si pa­sau­l is. Šei­mos gal­va anks­č iau ir­g i bū­da­vo vy­ras. Da­bar jau lyg ir ne­be. Aš nie­ko prieš, kad bū­t ų la­biau pro­pa­g uo­ja­ma Vy­r ų die­na. Anks­čiau tvir­to­sios ly­ties at­sto­vus svei­kin­da­vo­me va­sa­rio 23-ią­ ja. Kaip vy­rai be mo­te­rų – nie­kas, taip ir mes be vy­r ų – nekas. Toks jau pa­sau­ lis. Tai­g i, mie­li vy­rai, nors ir pa­vė­luo­tai – su Tarp­tau­ti­ne vy­r ų die­na!“

Londonas  +9 Madridas  +11 Maskva +10 Minskas  +7 Niujorkas  +8 Oslas  +3 Paryžius +10 Pekinas  +12

Praha  +8 Ryga  +5 Roma  +18 Sidnėjus  +31 Talinas  +1 Tel Avivas +29 Tokijas  +19 Varšuva  +4

Vėjas

5–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+5

+5

+6

9

+6

+7

+6

+8

9

rytoj

ketvirtadienį

+8

Marijampolė

Vilnius

+7

Alytus

+7

+7

11

1814 m. gi­mė sak­so­fo­no iš­ra­dė­jas Adolp­he’as Sa­ xas. Mi­rė 1894 m. 1861 m. gi­mė ka­na­die­tis fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­ jas Ja­me­sas Nais­mit­has, 1891 m. su­gal­vo­jęs krep­ ši­nio žai­di­mą. 1879 m. gi­mė kal­bi­n in­ kas ir bal­tis­tas Ka­zi­mie­ ras Bū­ga. Mi­rė 1924 m. 1893 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge mi­rė ru­sų kom­po­zi­to­ rius Piot­ras Čai­kovs­kis. 1906 m. Vil­n iu­je įvy­ ko Mi­ko Pet­raus­ko lie­

Auk­cio­ne – se­nos kny­gos

1977 m. Klai­pė­do­je gi­ mė dai­nų kū­rė­jas ir pro­d iu­se­r is Dei­v y­das Zvon­kus.

Nežinojo tapusi mi­li­jo­niere Ka­li­for­ni­jo­je gy­ve­nan­čiai Ju­lie Cer­ve­rai sun­kiai se­kė­si ras­ti pi­ni­ gų ap­mo­kė­ti 600 do­le­rių są­skai­tą už elekt­rą, mai­tin­ti sa­vo šei­mą ir rū­pin­tis, kad jai dėl sko­lų ne­bū­tų at­jung­ta ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja. Ta­čiau mo­te­ris ne­ži­no­jo, kad ji jau pen­kis mė­ne­sius yra mi­li­jo­nie­rė.

los da­mos, ga­li­me įveik­ti bet ko­ kias kliū­tis.

Vy­rų ir mo­te­rų dar­bo skir­tu­mai

Čes­ka (397 719; svei­kas vy­riš­kas or­ga­niz­mas yra toks, ku­rio da­lis ry­te at­si­ke­lia anks­čiau už šei­mi­nin­ką)

Ašmantas, Leonardas, Lynartė, Melanijus, Vygaudė.

tu­viš­kos ope­ros „Bi­ru­tė“ prem­je­ra. 1928 m. Ja­co­bas Schic­kas už­pa­ten­ta­vo pir­mą­jį pa­ sau­ly­je elekt­ri­nį skus­tu­vą. 1944 m. mi­rė li­te­ra­tū­ros is­ to­ri­kas ir kri­ti­kas, vi­suo­me­ nės vei­kė­jas Jo­nas Šliū­pas. 1955 m. gi­mė Ma­ria Shri­ ver, ame­ri­k ie­čių žur­na­ lis­tė ir bu­vu­si ak­to­riaus Ar­nol­do Schwar­zen­ne­ ge­rio žmo­na. 1968 m. Pa­r y­ž iu­je pra­ si­dė­jo Viet­na­mo tai­kos de­ry­bos.

„„Sie­kis: mes, vy­rai, dėl jū­sų, mie­

Mo­ty­va­ci­ja. Vy­rai į dar­bą vaikš­to dirb­ ti. Mat vie­nu me­tu jie tiek te­su­ge­ba. Mo­ te­rys vaikš­to į dar­bą pail­sė­ti nuo na­mų ruo­šos, vy­ro ir vai­k ų, rea­l i­z uo­t i sa­ve, pra­si­blaš­ky­ti, pa­si­guos­ti, sa­ve pa­ro­dy­ti ir ki­tas pa­ma­ty­ti, paauk­lė­ti vai­kų ir pe­ rauk­lė­ti vy­rą te­le­fo­nu, pa­de­monst­ruo­ ti, ką nu­si­pir­ko ir kiek su­lie­sė­jo. Kon­ku­ren­ci­ja. Vy­rai ne­svei­kai kon­ku­ ruo­ja tar­pu­sa­vy­je. Tai tie­sus ke­lias in­ fark­to link. Tarp mo­te­rų jo­kios kon­ku­ ren­ci­jos nė­ra. Ne­bent – svei­ka­tos lyg­ me­ny­je: Bi­ru­tė per pen­kias dar­bo die­ nas nu­me­tė tris, o Da­nu­tė – tik du ki­ log­ra­mus, nors abi drau­g iš­kai lai­kė­si pa­star­no­k ų die­tos. Pa­si­ten­k i­n i­mas dar­bu. Vy­rai vis­k uo pa­ten­k in­t i (na, ne­b ent į dar­b ą pa­ skam­bi­na žmo­na). Nes, kai dir­ba, yra ak­l i ir kur­t i, o pa­d ir­bė­ję yra ypač pa­ ten­k in­t i sa­vi­mi. Mo­te­rys ne­pa­ten­k in­ tos dar­bo krū­viu, po­bū­d žiu ir są­ly­go­ mis, sa­ni­ta­r i­nių maz­g ų kva­pais, vaiz­ du pro lan­gą, veid­ro­d žiu ves­ti­biu­ly­je (sto­r i­na), al­ga, tuo, kad dir­ba tarp mo­ te­r ų... Bet, jei na­muo­se vis­kas ge­rai, o vir­ši­n in­kas ap­do­va­no­ja komp­l i­men­ tu, jos tuč­tuo­jau pa­kei­čia nuo­mo­nę. Dar­b o at­mos­fe­ra. Vy­rai gan­dus su­ ži­no tik ta­da, kai šie jau iš­ka­bin­t i ant sie­nos ir pa­si­ra­šy­t i vir­ši­n in­ko. Mo­te­ rys nuo­lat vė­di­na pa­tal­pas, bet vis tiek ap­l ink tvy­ro tan­k i nuo­jau­tų, nu­ty­lė­ji­ mų, gan­dų at­mos­fe­ra.

Vardai

lapkričio 6-ąją

Rytas

+9

+6

+6

„„Pa­si­rin­ki­mas: Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­niuo­se už sim­bo­li­nę kai­ną vi­są

sa­vai­tę bus par­da­vi­nė­ja­mos nu­ra­šy­tos kny­gos. 

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vi­suo­se Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­ dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­ niuo­se va­kar pra­si­dė­jo nu­ra­šo­mų spau­di­nių auk­cio­nas. Kny­gų kai­ nos nuo 20 cen­tų.

Pir­mą kar­tą Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka su­ren­ gė kny­gų auk­cio­ną vi­suo­se bib­lio­ te­kos sky­riuo­se. „Anks­čiau ir­gi reng­da­vo­me auk­ cio­nus, bet ne to­kiu mas­tu, kaip šie­met. Žmo­nės la­bai pirk­da­vo“, – pa­sa­ko­jo bib­lio­te­kos va­do­vė Bro­ nis­la­va Lau­ciu­vie­nė. Lapk­ri­čio 5–10 d. 15 bib­lio­te­ kos sky­riuo­se ir lapk­ri­čio 6–24 d.

Mai­nų fon­do pa­tal­po­se – Deb­re­ce­ no g. 22 par­duo­da­mos se­nos nu­ra­ šy­tos kny­gos. Pa­sak bib­lio­te­kos di­rek­to­rės, auk­cio­ne dau­giau­sia par­duo­da­mos praė­ju­sio am­žiaus ant­ro­je pu­sė­je iš­leis­tos kny­gos, ne­ma­žai jų – ru­ sų kal­ba. Kny­gų kai­na nuo 20 cen­ tų iki 2 li­tų. Pu­sė su­mos, su­rink­tos auk­cio­ne už kny­gas, bus per­ves­ta į sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą, už ki­tą da­ lį bib­lio­te­ka pirks vai­kiš­kos li­te­ra­ tū­ros. Ne­par­duo­tos kny­gos ke­liaus į ma­ku­la­tū­rą. Auk­cio­ne vien Skai­ ty­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­je Tur­ gaus g. 8 par­duo­da­ma dau­giau nei 900 kny­gų. „Dau­gu­ma kny­gų mo­ra­liš­kai pa­se­nu­sios, kai ku­rios su­si­dė­ vė­ju­sios, bet no­ri­me, kad žmo­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nės dar pa­si­žiū­rė­tų, gal ką nors iš­si­rinks, gal kas nors pa­tiks. Tai sim­bo­li­nis kny­gos gy­ve­ni­mo ke­ lio prail­gi­ni­mas“, – tei­gė B.Lau­ ciu­vie­nė. To­kie auk­cio­nai vyks­ta ir už­sie­ ny­je. Ten jie esą la­bai po­pu­lia­rūs. „Bib­lio­te­kų fon­dai – tai gy­vas or­ga­niz­mas, ji rei­kia at­nau­jin­ti, iš­ va­ly­ti ir priim­ti nau­jas kny­gas, ta­ čiau pa­sku­ti­nio kny­gos eg­zemp­ lio­riaus ne­par­duo­da­me“, – sa­kė bib­lio­te­kos va­do­vė. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­ niuo­se yra su­kaup­ta dau­giau nei treč­da­lis mi­li­jo­no kny­gų, skai­ty­ to­jų skai­čius sie­kia 24 tūkst. Ta­ čiau auk­cio­ne ga­li da­ly­vau­ti ne tik jie.

Vi­są tą lai­ką jos lo­te­ri­jos bi­lie­tas, iš­lo­šęs 23 mln. do­le­rių pri­zą, gu­ lė­jo už­mirš­tas mo­ters au­to­mo­bi­lio daik­ta­dė­žė­je. Ket­vir­ta­die­nį kaž­kas te­le­fo­no ži­nu­te at­siun­tė nuo­trau­ką, ku­rio­ je J.Cer­ve­ros duk­ra Char­lie­na Mar­ quez ma­to­ma per­kan­ti lai­min­gą­jį bi­lie­tą gė­ri­mų par­duo­tu­vė­je Palm­ dei­lo mies­te. Šią nuo­trau­ką pa­skel­bė lo­te­ri­jos or­ga­ni­za­to­riai, ieš­kan­tys ne­ži­no­ mos nu­ga­lė­to­jos, ge­gu­žę lai­mė­ju­ sios di­de­lį auk­so puo­dą. Naš­lė J.Cer­ve­ra, pa­sta­ruo­sius 20 me­tų gy­ve­nu­si iš neį­ga­lu­mo pa­ šal­pos, sa­kė, kad šei­ma pa­sku­ti­ niu me­tu iš­gy­ve­no sun­kius lai­kus. Per­nai jos 47 me­tų sū­nus Ru­dy žu­ vo per mo­to­cik­lo ava­ri­ją, pa­lik­da­ mas ke­tu­ris paaug­lius vai­kus. „Da­bar bus pa­si­rū­pin­ta vi­sais ma­no anū­kais ir ma­no tri­mis duk­ ro­mis, – sa­kė ji. – Esu ne­pap­ras­tai lai­min­ga. Nu­si­pirk­siu sau sport­ba­ čius „Ree­bok“.“ Mo­te­ris taip pat yra įsi­vai­ki­nu­si du pen­ke­rių ir de­vy­ne­rių me­tų ber­ niu­kus, ku­rie tu­ri vys­ty­mo­si su­tri­ ki­mų. „Di­de­lė da­lis pi­ni­gų ati­teks jiems. Kai ma­nęs ne­be­bus, bent jiems vis­kas bus ge­rai, – sa­kė J.Cer­ ve­ra. – Ke­ti­nu nu­vež­ti juos į Dis­nei­ len­dą – tik­rai ke­ti­nu! Ir mes už vis­ ką su­mo­kė­si­me.“ J.Cer­ve­ra sa­vo pri­zą ga­lė­jo at­siim­ti per 180 die­nų, ki­taip šie pi­ni­gai bū­tų iš­da­ly­ti Ka­li­for­ni­jos mo­kyk­loms. BNS inf.

2012-11-06 Klaipeda