Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, SPALIO 29, 2012

253 (19 554)

=6?:.162;6@@=. 96<&

11

RUBRIKA

JĹŞRA

cZNabaV`-XYYa ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN`:NabaV` aRY%#%#" dddWb_N!Ya

Emigracija smo gÄ&#x2014; ir uostui

V.Adam­kus: â&#x20AC;&#x17E;DĹžiau­giuo­si, kad ĹĄi­tas Sei­mas uŞ­ver­tÄ&#x2014; sa­vo dar­bĹł la­pÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;.

Lietuva 8p.

Ki­ni­jos prem­je­ras W.Jia­bao slap­ta krau­na­si tur­tus.

Pasaulis 10p.

Emig­ra­ci­jos rykť­tÄ&#x2122; pa­ju­to ir uos­tas.

Kai ÄŻvairĹŤs uĹžsie nio plepiai, beside dantys ekspertais, to liau ragina Lietuvoje didinti mokes Ä?ius, emigracijos banga dar labiau ĹĄiauĹĄiasi â&#x20AC;&#x201C; naujĹł iĹĄvy kÄ&#x2014;liĹł keliai suka ÄŻ Olandi jÄ&#x2026;, KanadÄ&#x2026;, AustralijÄ&#x2026;.

Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

tutis

Globoja mokslei vius

Iki ĹĄiol bene ma Ĺžiau jos banga buvo pa siai emigracilietu uosto krovos kom si KlaipÄ&#x2014;dos pa per krizÄ&#x2122; uoste veik nijas. Net ir la vyko sklandĹžiai. Atlyginimai nenukentÄ&#x2014;jo taip stipriai, kaip kitur. TaÄ?iau Lietuvos panijĹł asociacijos krovos komprezidentas ir KlaipÄ&#x2014;dos jĹŤrĹł kro viniĹł kompanijos â&#x20AC;&#x17E;Begaâ&#x20AC;&#x153; vado vas Aloyzas Kuzmarskis tikino, kad tik iĹĄ ĹĄalies uoste viskas atro do gerai. â&#x20AC;&#x17E;Visi mes jauÄ?ia me darbo jÄ&#x2014;gos trĹŤkumÄ&#x2026;. NeÄŻma noma rasti gerai dirbanÄ?iĹł, tvarkin ď ŽTendencija: VcV`Ăşb\`a\cRVX gĹł ĹžmoniĹł. â&#x20AC;&#x17E;BeY\``_VĂ&#x2DC;VĂşQVQ VNb gosâ&#x20AC;&#x153; kompanija `VNZVT_NPVWN]N jau pradÄ&#x2014;jo reng`aROVZNYNVcĂş_R ti specialias vasa Z\[a\V_`aNafO ros stovyklas. ÄŽ jas pajamos yra ne maĹžesnÄ&#x2014;s nei uŞú`SR_\`R  kvieÄ?iame 11 ir 12 sieniuose gauna vĹł statybos ir re emigrantai. mon kla CVQZN[a\:Nab Ă&#x2DC;V\[b\a_ vius. Bendraujame siĹł moksleiPigesniĹł darbinin to bendrovÄ&#x2014;s. materialiai, iĹĄ jos Per krizÄ&#x2122; suĹžlugo su jais, tikimÄ&#x2014;s, kĹł iĹĄ RytĹł EurolietuviĹĄkos uosÄŻ pra kad ateityje vienas to statybos bend pos ĹĄaliĹł pastan siems moksleiviams ktikÄ&#x2026; atÄ&#x2014;juLietuvos jĹŤrinin rovÄ&#x2014;s. TaÄ?iau iĹĄ ki kĹł sÄ&#x2026;jungos pirmokamos stijĹł ta Norvegijos gomis buvo atkur- pendijos. ÄŻ uostÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino tas ateis dirbti dalis darbuotojĹł mininkas Petras laivĹł statybos ir pe A.Kuzmarskis. BekÄ&#x2014;Ĺža teigÄ&#x2014;, kad rerÄ&#x2014;jusias vokieÄ?iĹł rÄ&#x2014;jo ÄŻ sustip- monto ĹĄaka. IĹĄ Jis pridĹŤrÄ&#x2014;, kad, laivy â&#x20AC;&#x17E;Problema tai, kad kitĹł ĹĄaliĹł Lietuva ma ir latviĹł statydalis uĹž vals- kaip bos sektoriuje tokios sÄ&#x2026;vokos momentu valstybÄ&#x2014;s tyt, tam tikru bos kompanijas. kol kas nenoriai emigracija netgi Kai ÄŻsileidĹžia pigesnÄ&#x2122; tybÄ&#x2014;s ir privaÄ?ias lÄ&#x2014;ĹĄas paruoĹĄ mastu buvo pair nÄ&#x2014;ra, nors tĹł daug jĹŤrinin daryta ĹžymiĹł klai bos bendrovÄ&#x2014;se Ĺžmo kuriose staty- darbo jÄ&#x2014;gÄ&#x2026;. Bai kĹł dirba uĹžsienio minamasi, kad Ä?ia specialistĹł nepasiekia ÄŻmoniĹł. dĹł. ĹĄaJie sukurta ne norinÄ?iĹł Lietuvoje yra â&#x20AC;&#x17E;pakabintiâ&#x20AC;&#x153; . Per nÄ&#x2014;s tebÄ&#x2014;ra tarsi atvykÄ&#x2122; kinai, uk pastaruosius trerainieÄ?iai, bulga- emigruoja. IĹĄeina, kad ruoĹĄiame liĹł laivuose. ÄŽsidarbinimas uĹžsiedirbti, o iĹĄmokĹł laukianÄ?iĹł ĹžmoniĹł jus metus iĹĄ Klai specialistus konku nio kompanijĹł lai pÄ&#x2014;dos valstybinio rai, rumunai liks gyventi. visuomenÄ&#x2014;. ren vuose yra sveiKlaipÄ&#x2014;dos jĹŤrĹł lis ĹžmoniĹł iĹĄvaĹžiuo tams. Dauge- kintinas. Tai by â&#x20AC;&#x17E;Darbo jÄ&#x2014;gos klau kroviniĹł komloja apie aukĹĄtÄ&#x2026; ja, kad uĹžsidirbsimus keliame panija â&#x20AC;&#x17E;Begaâ&#x20AC;&#x153; ne jau deĹĄimtmetÄŻ. tĹł butui, kÄ&#x2026; nors Lietuvos jĹŤrinin trukus atidarys Arnoldas Ne kĹł rengimo lygÄŻ. greitai sukurtĹł. daug kas juda Ĺ ileika: naujÄ&#x2026; ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ÄŻ priekÄŻ. DÄ&#x2014;l darbo Prarandame Ĺžmo â&#x20AC;&#x17E;JĹŤrininkĹł ÄŻsidar produktĹł krones, kompetenjÄ&#x2014; binimo uĹžsienio vos kompleksÄ&#x2026;. kai negalime grei gos trĹŤkumo, cijÄ&#x2026;, konkuren kompanijose skir Etapais papildo- DÄ&#x2014;l darbo jÄ&#x2014; cingu tumas nuo emigratai mobilizuogos trĹŤmai reikÄ&#x2014;s priim ti darbuotojĹł, kar tuvoje nÄ&#x2014;ra socia mÄ&#x2026;, nes Lie- cijos yra tai, kad ti apie 100 naujĹł kumo, jĹŤrininkai lieka gytais prarandame linÄ&#x2014;s ir mokestidarbuotojĹł. Jau da pelningus uĹžsaky kai negalime nÄ&#x2014;s politikos, ku bar sukama galri sulaikytĹł jaunus venti Lietuvoje, tik dirba uĹžsienio mus, sunku konvÄ&#x2026;, iĹĄ kur reikÄ&#x2014;s kuruoti su kitĹł ĹĄa paimti tiek Ĺžmo- greitai mobilizuoti liĹł laivĹł remonti- Ĺžmones nuo emigracijosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻĹžvel- laivuose. Kitas niuansas, tai kad LieniĹł. â&#x20AC;&#x17E;Begaâ&#x20AC;&#x153; steng ninkaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirti gÄ&#x2014; tu A.Ĺ i vos jĹŤ lei ri ka. nin kai uĹžsienio kom sis surasti jaunĹł darbuotojĹł, no Lietuvos laivĹł panijĹł ĹžmoniĹł ir moky kartais statytojĹł ir remon laivuose dirba to ti juos. tininkĹł asociacikiomis pat sÄ&#x2026;lygoprarandame pel jos prezidentas Ar â&#x20AC;&#x17E;Begaâ&#x20AC;&#x153;, KlaipÄ&#x2014;dos PrisiminÄ&#x2014;, kad mis ir gauna tokius yra jĹŤrininkai ninnoldas Ĺ ileika. jĹŤrĹł kroviniĹł pat atlyginimus kompanija (KLAS Laivybos sektoriu kaip ir tĹł ĹĄaliĹł jĹŤ Jis tikino, kad la CO), â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos gus uĹžsakymus. je dÄ&#x2014;l emigracijos bai rininkai, ko neganaftaâ&#x20AC;&#x153; ir kitos tai sio skiria uostamies daug dÄ&#x2014;me- kokiĹł nors ryĹĄkes lima pasakyti apie ko niĹł pokyÄ?iĹł neÄŻtyje esanÄ?ioms ÄŻ uĹžsienÄŻ emigrariĹł socialiniĹł prie nemaĹžai ÄŻvaijĹŤrinio proďŹ lio spe vyko. Fiksuojami vusiĹł kitĹł verslo moniĹł, kad darpavieniai atvejai, ĹĄakĹł Ĺžmones, ypaÄ? cialistĹł rengimo buotojai iĹĄ jĹł neiĹĄ mokykloms. kai Lietuvos jĹŤrinin statybininkusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vyk svarstÄ&#x2014; P.BekÄ&#x2014;Ĺža. kai je uosto kompani tĹł. Daugumo- jĹŤrĹł uosto direkci sienio ĹĄaliĹł laivuose treÄ?iĹłjĹł uĹžKlaipÄ&#x2014;dos laivĹł Jis pastebÄ&#x2014;jo, kad jĹł dirba vyresnio jos atleista apie 50 statybos ir reÄŻsidarbina kaip per krizÄ&#x2122; LieamĹžiaus ĹžmonÄ&#x2014;s. darbuotojĹł. Jau gir monto mokykla kasmet rengia 70â&#x20AC;&#x201C; kitĹł ĹĄaliĹł atstovai. DaĹžniausiai kaip tuvoje pasireiĹĄkÄ&#x2014; su jĹŤrinin Jie dÄ&#x2014; kais cijÄ&#x2026; yra kitokios nuo apie emigra- emigravo â&#x20AC;&#x201C; kai ku ti, kad dalis jĹł 80 laivĹł korpusi susijusi ÄŻdomi ten ninkĹł, suvirintojĹł, Latvijos, Rusijos. rie ÄŻ JAV. monÄ&#x2014;s nei jaudencija. Lietunimas. Uosto kom vamzdininkĹł. vos pakilimo lai Tai aiĹĄkinama Lie panijose nemaĹžai kotarpiu dalis jĹŤdirba ir pensinio Specialistai bÄ&#x2014;ga tuojanÄ?ia diskrimi tuvoje egzis- rininkĹł jau buvo BendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Vaka amĹžiaus ĹžmoniĹł. iĹĄ Lietuvos rĹł laivĹł gamyknacine mokesÄ?iĹł â&#x20AC;&#x17E;nusÄ&#x2014;dÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; krante, SudÄ&#x2014;jus pensijas Darbo jÄ&#x2014;gos sty laâ&#x20AC;&#x153; sis uĹž te dar siÄ&#x2014; ma, buo mÄ&#x2014; kai ES laivuose dir tojai vaĹžinÄ&#x2014; ÄŻvairiais smulkiais ir atlyginimus jĹł giĹł nuolat jaubantys versÄ?ia KlaipÄ&#x2014;dos uos kad mokykla pajÄ&#x2014;g ja po rajonus, mĹŤsĹł ĹĄalies jĹŤri ninkai moka kito- lais. Pradedant 2009 metais, nete esanÄ?ios laitĹł surinkti mokiniĹł skaiÄ?iĹł. Pa dedama mokyklai kius mokesÄ?ius nei ÄŻsidarbinantys maĹža dalis â&#x20AC;&#x17E;nusÄ&#x2014;dusiĹłâ&#x20AC;&#x153; jĹŤrinin kĹł treÄ?iĹłjĹł ĹĄaliĹł lai vÄ&#x2014;l lankÄ&#x2014; kursus, vuose. kad galÄ&#x2014;tĹł dirbti laivuose.

Ĺ iandien priedas

Sei­me â&#x20AC;&#x201C; 7 klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai ĹĄiuo­ se Sei­mo rin­ki­muo­ se ta­rÄ&#x2014; ga­lu­ti­nÄŻ Ĺžo­ dÄŻ â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ Sei­mÄ&#x2026; tie­sio­ giai de­le­ga­vo ke­tu­ ris po­li­ti­kus. Uos­ta­ mies­Ä?iui nau­jos ka­ den­ci­jos par­la­men­ te, ku­ris pra­dÄ&#x2014;s dar­ bÄ&#x2026; grei­Ä?iau nei po mÄ&#x2014;­ne­sio, at­sto­vaus sep­ty­ni par­la­men­ ta­rai â&#x20AC;&#x201C; tiek pat, kiek ir ĹĄiuo metu.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Da­bar dar­bo nÄ&#x2014;­ra, o val­gy­ ti Ĺžmo­nÄ&#x2014;s no­ri.â&#x20AC;&#x153; Le­gen­di­niĹł uba­gĹł Ĺžy­giĹł or­ga­ni­za­to­rius Vy­tau­tas Ĺ us­taus­kas vÄ&#x2014;l ÄŻĹžvel­gia pra­ra­jÄ&#x2026; tarp Ĺžmo­niĹł no­rĹł ir ga­li­my­biĹł.

6p.

Vers­li­nin­kai ir­gi ne­no­ri rink­lia­vos Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io vers­li­nin­kai siō­lo per­Şiō­rÄ&#x2014;­ti rink­lia­vos uĹž au­to­mo­bi­ liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; tvar­kos pa­kei­ti­mus, ku­rie ÄŻsi­ga­lios nuo sau­sio 1 d. Pab­ rÄ&#x2014;­Şia­ma, kad dÄ&#x2014;l jĹł vers­lui teks iť­ si­kel­ti iĹĄ mies­to cent­ro. NÄ&#x2014;­ra nu­ma­ty­ta nuo­lai­dĹł

ÄŽ mies­to ta­ry­bÄ&#x2026;, me­rÄ&#x2026;, sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riĹł krei­pÄ&#x2014;­ si Klai­pÄ&#x2014;­dos pre­ky­bos, pra­mo­nÄ&#x2014;s ir ama­tĹł rō­mai, vie­ni­jan­tys 237 ÄŻmo­ nes. Rať­te rō­mĹł ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Vik­to­ras Kro­lis nu­ro­do, kad su­lau­kÄ&#x2014; iĹĄ sa­vo na­riĹł, ku­riĹł bu­vei­ nÄ&#x2014;s yra cent­ri­nÄ&#x2014;­je mies­to da­ly­je, pa­ste­bÄ&#x2014;­ji­mĹł, kad dÄ&#x2014;l mies­to ta­ry­ bos pa­tvir­tin­tĹł rink­lia­vos uĹž au­to­ mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; tvar­kos pa­kei­ti­ mĹł jie tu­rÄ&#x2014;s iĹĄ Ä?ia pa­si­trauk­ti. â&#x20AC;&#x17E;Nuo sau­sio ÄŻmo­nÄ&#x2014;s, esan­Ä?ios mies­to cent­re, pri­va­lÄ&#x2014;s mo­kÄ&#x2014;­ti uĹž vi­sĹł au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026;, ne­ prik­lau­so­mai nuo to, kiek jĹł nau­ do­ja­ma veik­lai. Jo­kiĹł nuo­lai­dĹł vers­ li­nin­kams ar ÄŻmo­nÄ&#x2014;ms tai­ky­ti nÄ&#x2014;­ra nu­ma­to­maâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no V.Kro­lis.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Re­zul­ta­tĹł lau­kÄ&#x2014; Vil­niu­je

Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai va­kar bal­sa­vo ir pa­ si­rin­ko. Jie iť­reiť­kÄ&#x2014; sa­vo va­liÄ&#x2026; ir, iĹĄanks­ti­niais duo­me­ni­mis, ÄŻ Sei­mÄ&#x2026; nu­siun­tÄ&#x2014; Nag­lÄŻ Pu­tei­kÄŻ, Rai­mun­ dÄ&#x2026; Pa­liu­kÄ&#x2026;, Eli­gi­jĹł Ma­siu­lÄŻ ir Pra­ nÄ&#x2026; Ĺ˝ei­mÄŻ. N.Pu­tei­kis per­ga­lÄ&#x2122; ĹĄven­tÄ&#x2014; Da­nÄ&#x2014;s vien­man­da­tÄ&#x2014;­je apy­gar­do­je. JÄŻ pa­ lai­kÄ&#x2014; apie tĹŤks­tan­tÄŻ rin­kÄ&#x2014;­jĹł dau­ giau nei opo­nen­tÄ&#x2026; li­be­ral­cent­ris­tÄ&#x2026; Ri­man­tÄ&#x2026; Ta­rať­ke­vi­Ä?iĹł. N.Pu­tei­kis rin­ki­mĹł re­zul­ta­ tĹł lau­kÄ&#x2014; ne Klai­pÄ&#x2014;­do­je, o Vil­niu­je. â&#x20AC;&#x17E;Tar­si Ĺži­no­da­mas iť­va­Şia­vo ÄŻ sos­ti­ nÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juo­ka­vo TÄ&#x2014;­vy­nÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;­jun­gosLie­tu­vos krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł Klai­pÄ&#x2014;­dos sky­riĹł suei­gos va­do­vas Arō­nas Barb­ťys. Jis kri­ti­ka­vo kon­ku­ren­tÄ&#x2026;, ku­ris esÄ&#x2026; rin­ki­mĹł kam­pa­ni­jos me­tu ti­ ki­no, kad N.Pu­tei­kis ÄŻ Sei­mÄ&#x2026; pa­ teks per par­ti­jos sÄ&#x2026;­ra­ťÄ&#x2026;, to­dÄ&#x2014;l uĹž jÄŻ esÄ&#x2026; ne­ver­ta bal­suo­ti vien­man­ da­tÄ&#x2014;­je apy­gar­do­je. â&#x20AC;&#x17E;To­kia agi­ta­ ci­ja bu­vo ĹĄiek tiek ne­sÄ&#x2026;­Şi­nin­ga. DĹžiau­g ia­m Ä&#x2014;s, kad ji ne­s u­vei­k Ä&#x2014; ir mō­sĹł par­ti­jos at­sto­vĹł Sei­me bus dau­giauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; A.Barb­ťys.

2

Siō­lo keis­ti spren­di­mÄ&#x2026;

Â&#x201E;Â&#x201E;Prie­lai­da: ti­kÄ&#x2014;­ti­na, da­lis klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł nea­tÄ&#x2014;­jo bal­suo­ti tik to­dÄ&#x2014;l, kad po ki­lu­siĹł skan­da­lĹł dÄ&#x2014;l bal­sĹł pir­ki­mo

pra­ra­do vil­tį, jog rin­ki­mai vyks­ta skaid­riai. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pab­rÄ&#x2014;­Şia­ma, kad tai ak­tua­lu smul­ kioms ar vi­du­ti­nÄ&#x2014;ms ÄŻmo­nÄ&#x2014;ms, ku­ riĹł veik­la su­si­ju­si su kro­vi­niĹł eks­ pe­di­ja­vi­mu, lai­vĹł agen­ta­vi­mu, mui­ti­nÄ&#x2014;s tar­pi­nin­ka­vi­mu. To­kios bend­ro­vÄ&#x2014;s ĹĄiuo me­tu kon­ cent­ruo­ja­si I.Kan­to bei ki­to­se ĹĄa­ lia uos­to esan­Ä?io­se gat­vÄ&#x2014;­se. To­dÄ&#x2014;l mies­to cent­re ÄŻsi­kō­ru­siĹł ÄŻmo­niĹł va­do­vai pra­ťo sprÄ&#x2122;s­ti vers­lui ky­ lan­Ä?ias pro­ble­mas, siō­lant mies­to ta­ry­bos spren­di­mÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l rink­lia­vos uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; tvar­kos pa­kei­ti­mĹł at­ťauk­ti, pa­ keis­ti ar pa­pil­dy­ti.

5


2

PIRMADIENIS, SPALIO 29, 2012

miestas Šei­moms – bou­lin­go tur­ny­ras Net de­vy­nios ko­man­dos iš­mė­gi­no jė­gas ir sma­ giai pra­lei­do lai­ką pir­ma­ja­me „Ho­no­lu­lu“ šei­mų bou­lin­go, įsi­kū­ru­sio „Am­ber­ton Klai­pė­da“ vieš­bu­ ty­je, tur­ny­re. Nuo pir­mų­jų me­ti­mų į prie­kį nu­rū­ ko Vait­kų ir Čės­nų tre­je­tai. Tarp jų ir vy­ko le­mia­ma ko­va dėl pa­grin­di­nių pri­zų. Pa­si­bai­gus var­žy­boms per­ga­le džiau­gė­si An­dže­jus ir An­dže­la Vait­kai bei jų at­ža­los Ai­ga­ras ir Er­nes­tas. Šau­ni eki­pa su­rin­ ko 898 taš­kus. Čės­nos – Sau­lius, Ai­ri­da ir duk­re­lė Gus­tė at­si­li­ko 36 taš­kais. Pri­zi­nin­kai lai­mė­jo nak­ vy­nę vie­na­me iš pa­si­rink­tų „Am­ber­ton“ gru­pės vieš­bu­čių ir „Klai­pė­dos“ dien­raš­čio do­va­nų.

Sei­me – 7 klai­pė­die­čiai Dėl pra­lai­mė­ji­mo nea­ša­ro­jo

Bal­ti­jos apy­gar­do­je itin 1 at­kak­lią ko­vą lai­mė­jo R.Pa­liu­kas, ku­ris tik ke­lias­de­šim­

ties bal­sų per­sva­ra įvei­kė Li­be­ra­lų są­jū­džio Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­ nin­ką Ar­tū­rą Šul­cą. „Aiš­k u, no­r ė­jo­s i lai­m ė­t i tris man­da­tus iš ke­tu­rių ga­li­mų Klai­ pė­do­je, ta­čiau rea­liai ver­ti­no­me, jog ga­l i­m e lai­m ė­t i du. Džiau­ giuo­si, kad lai­mė­jau, kad rin­kė­jų ne­pa­vei­kė ten­den­cin­gas puo­li­ mas prieš Dar­bo par­ti­ją“, – jau­ du­lio ir džiaugs­mo ne­slė­pė R.Pa­ liu­kas. Jo kon­k u­ren­tas A.Šul­cas dėl sa­vo pra­l ai­m ė­j i­m o nea­š a­ro­j o. „Ir aš, ir šei­ma bu­vo­me su­si­tai­ kę ir su vie­no­kiu, ir su ki­to­kiu re­ zul­ta­tu. Klai­pė­do­je tu­riu įdo­mų dar­bą ir tuo džiau­giuo­si. Svar­ biau­sia, kad Sei­me su­si­for­muo­tų to­kia val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ku­ ri tin­ka­mai val­dy­tų ša­lį“, – tei­ gė A.Šul­cas. Dar prieš rin­ki­mus nea­be­jo­ti­nu ly­de­riu Ma­rių apy­gar­do­je lai­ky­tas E.Ma­siu­lis pa­tei­si­no šį sta­tu­są. Jis sa­vo kon­ku­ren­tę Bi­ru­tę Bo­ rei­ki­ną, Dar­bo par­ti­jos na­rę, įvei­ kė aki­vaiz­džiu skir­tu­mu.

„„Lai­mė­to­jai: klai­pė­die­čiai va­kar į Sei­mą iš­rin­ko N.Pu­tei­kį, R.Pa­liu­ką, E.Ma­siu­lį, P.Žei­mį.

tes, nors iš ry­to ak­ty­vu­mo pro­gno­ zės bu­vo op­ti­mis­ti­nės. Iki 10 val. prie bal­sa­dė­žių klai­ pė­die­čių bu­vo atė­ję dau­giau nei tuo pat me­tu prieš dvi sa­vai­tes, kai vy­ko rin­ki­mų į Sei­mą pir­ma­sis tu­ ras ir re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų Lie­tu­vo­je. Ta­čiau vė­liau rin­kė­jų ak­ty­vu­mas Klai­pė­do­je nu­slo­po ir, pre­li­mi­na­ riais duo­me­ni­mis, prie bal­sa­dė­žių uos­ta­mies­ty­je atė­jo maž­daug treč­ da­lis bal­so tei­sę tu­rė­ju­sių žmo­nių. Gaus išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas

Ak­ty­viau­si – iš ry­to

Pa­jū­rio apy­gar­do­je, ku­ri api­ma da­lį Klai­pė­dos, Ne­rin­gos ir Pa­ lan­gos sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jas, taip pat vy­ko per­mai­nin­ga ko­va. Į prie­kį iš­si­verž­da­vo tai P.Žei­mys, tai Dar­bo par­ti­jos na­rė Genoveita Kra­saus­kie­nė. Ta­čiau su­skai­čia­vus rin­ki­mų apy­lin­kių re­zul­ta­tus paaiš­kė­jo, kad per­ga­lės pro­ga šam­pa­ną ga­lė­jo iš­ šau­ti P.Žei­mys. Klai­pė­die­čiai šiuo­se rin­ki­muo­se bu­vo pa­sy­ves­ni nei prieš dvi sa­vai­

Be ke­tu­rių Klai­pė­dos vien­man­ da­t ė­se apy­gar­d o­se į Sei­m ą iš­ rink­tų po­li­ti­kų, vie­tą nau­jos ka­ den­c i­jos par­l a­m en­te jau bu­vo už­s i­t ik­r i­n ę trys klai­p ė­d ie­č iai: kon­ser­va­to­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė, so­ cial­de­mok­ra­tė Ire­na Šiau­lie­nė ir Li­be­ra­lų są­jū­džio na­rys Eu­ge­ni­ jus Gent­vi­las. Ta­čiau jis kol kas dar nė­ra ap­ si­spren­dęs, ką pa­si­rink­ti – Sei­mo na­rio man­da­tą ar Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ ra­li­nio di­rek­to­riaus po­stą.

Anot E.Gent­vi­lo, spren­di­mą lems tai, ar Li­be­ra­lų są­jū­dis da­ly­ vaus for­muo­jant Vy­riau­sy­bę. Prie Sei­mo slenks­čio bu­vo at­si­ dū­ru­si ir dar vie­na klai­pė­die­tė – Iri­na Ro­zo­va. Ji Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­va­vo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­ mų ak­ci­jos są­ra­še ir po rei­tin­ga­vi­ mo li­ko sep­tin­ta, o par­ti­ja iš­ko­vo­jo pen­kis man­da­tus nau­ja­ja­me par­la­ men­te. Jei vie­nas iš man­da­tą lai­mė­ju­sių par­ti­jos at­sto­vų bū­tų šven­tęs per­ ga­lę ir ku­rio­je nors vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, o par­ti­jos ly­de­ris Val­ de­ma­ras To­ma­ševs­kis at­si­sa­kęs man­da­to ir li­kęs Eu­ro­pos Par­la­ men­te, tuo­met į Sei­mą bū­tų pa­te­ ku­si ir I.Ro­zo­va, ta­čiau taip neat­ si­ti­ko. Šios ka­d en­c i­jos Sei­m e dir­b o sep­ty­ni klai­pė­die­čiai. Per 2008 me­tais vy­k u­s ius Sei­m o rin­k i­ mus bu­vo iš­r ink­t i še­š i uos­ta­ mies­čio at­sto­vai, ta­čiau po dve­ jų me­tų per ap­kal­tą Sei­mo na­rio man­da­to ne­te­ko Li­nas Ka­ra­lius ir jo vie­tą užė­mė klai­pė­die­tis And­ rius Bur­ba.

Jam ir kon­ser­va­to­riui Eval­dui Jur­ke­vi­čiui šiuo­se rin­ki­muo­se ne­ pa­vy­ko pel­ny­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­ mo ir jie ne­bu­vo per­rink­ti ant­rai ka­den­ci­jai. Ta­čiau jiems bus iš­ mo­kė­tos išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos.

2000-ai­siais bei 2004 me­tais vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se į par­la­men­tą taip pat bu­vo iš­rink­ta po sep­ ty­nis klai­pė­die­čius.

A.Bur­ba gaus dvie­jų mė­ne­sių at­ ly­gi­ni­mo dy­džio iš­mo­ką, o E.Jur­ke­ vi­čius – ke­tu­rių mė­ne­sių. Sei­mo na­rio al­ga per mė­ne­sį, neats­kai­čia­vus mo­kes­čių, yra be­ veik 7 tūkst. li­tų. 2000-ai­siais bei 2004 me­tais vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se į par­la­men­tą taip pat bu­vo iš­rink­ta po sep­ty­nis klai­pė­die­čius.

Tik da­vė iš­mal­dą

Šių­me­čiai Sei­mo rin­ki­mai Lie­tu­ vo­je iš­si­sky­rė skan­da­lų dėl bal­sų pir­ki­mo gau­sa. Ta­čiau Klai­pė­dą jie ap­len­kė. Klai­p ė­d os ap­s kri­t ies vy­r iau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­ šo­s ios tvar­kos biu­ro vir­š i­n in­ko And­riaus Le­liu­gos tei­gi­mu, va­ kar Klai­p ė­d o­je neuž­re­g ist­r uo­ta nė vie­no pra­ne­ši­mo dėl rin­ki­mų pa­žei­di­mų. Jų gau­ta iš Pa­lan­gos ir Kre­tin­gos, ta­čiau pra­ne­ši­mai bu­vo ku­rio­zi­niai. Iš Pa­lan­gos at­skrie­jo ži­nia, jog kaž­ ko­kia mo­te­ris prie mies­to cent­ re esan­čios par­duo­tu­vės iš aso­cia­ laus vy­riš­kio per­ka bal­są. Ga­liau­siai paaiš­kė­jo, kad jo­kio nu­si­kal­ti­mo ne­bu­vo – gai­les­tin­ga mo­te­ris val­ka­tai tie­siog įme­tė ke­ lias­de­šimt cen­tų iš­mal­dos. Kre­tin­go­je su­maiš­tį su­kė­lė bal­ suo­ti atė­ju­sios itin gar­baus am­ žiaus sen­jo­ros, ku­rioms jau bu­vo per 80 me­tų. Vie­na jų ne prie sa­vo pa­var­dės pa­si­ra­šė, jog ga­vo bal­sa­vi­mo biu­ le­te­nį.

Dėl bend­ruo­me­nių pi­ni­gų – de­ry­bos su rangovais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­čiai su­si­rū­pi­no, kur din­ go uos­ta­mies­čio bend­ruo­me­nių po­rei­kiams ir vie­šo­sioms erd­vėms gra­žin­ti skir­ti 500 tūkst. li­tų. Me­tai ar­tė­ja prie pa­bai­gos, o kie­muo­se jo­kių nau­jų įren­gi­nių ne­ma­ty­ti.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nių pa­slau­gų po­sky­rio vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Dia­na Pi­le­lie­nė nu­ ra­mi­no klai­pė­die­čius, jog pi­ni­gai nie­kur ne­din­go. Jau be­veik baig­tos vie­šų­jų pir­ki­ mų pro­ce­dū­ros, iš­rink­tos bend­ro­

vės, ku­rios dau­gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se tu­rės įreng­ti vai­kų žai­di­mų, spor­to aikš­te­lių, vie­šo­se mies­to erd­vė­se pa­sta­ty­ti suo­liu­kų, šiukš­ lia­dė­žių, tre­ni­ruok­lių. So­c ia­l i­n ės ap­sau­gos ir dar­b o mi­nis­te­ri­ja bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti Klai­pė­dai sky­rė 515 tūkst. li­tų. Jie bu­vo pa­da­ly­ti Da­nės, Bal­ ti­j os, Ma­r ių ir Pa­j ū­r io vie­tos bend­r uo­m e­n ių ta­r y­b oms, ku­ rios ir nu­s pren­d ė, kur pi­n i­g us iš­leis­ti. Daž­niau­sias pa­gei­da­vi­mas – su­tvar­ky­ti vai­kų žai­di­mų, spor­ to aikš­te­les, pa­sta­ty­ti lau­ko tre­

ni­ruok­lių, suo­liu­kų, or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nių. „Ren­gi­niai jau įvy­ko vi­so­se bend­ruo­me­nė­se, ku­rios jų pa­gei­ da­vo, o da­bar li­ko tik įreng­ti pra­ šy­tą inf­rast­ruk­tū­rą“, – tei­gė D.Pi­ le­lie­nė. Su­tar­t is su ran­go­vais, ku­r ie sta­tys vai­k ų žai­d i­m ų aikš­te­l es, jau pa­s i­ra­š y­ta. Jie su bend­r uo­ me­n ių at­s to­vais ap­ž iū­r ė­jo erd­ ves, ku­rio­se pa­gei­dau­ja­ma įreng­ ti aikš­te­les. Šian­dien vyks pa­sku­ti­nės de­ry­ bos su ran­go­vais, pre­ten­duo­jan­ čiais tvar­ky­ti spor­to aikš­te­les ir gra­žin­ti vie­šą­sias erd­ves.

„De­ry­bos vy­ko jau ke­lis kar­tus. Mums ne­t in­ka pa­s iū­ly­ta kai­n a, nes ji per di­de­lė, o vers­li­nin­kai ne­no­ri la­bai jos nu­leis­ti. Pas­ku­ ti­nį kar­tą de­rė­si­mės ir, vi­lia­mės, kad pa­v yks su­s i­tar­t i“, – tei­g ė Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Vie­š ų­ jų pir­ki­mų sky­riaus ve­dė­ja Li­ja­ na Plaš­čins­kai­tė. Nu­ma­ty­ti dar­bai už skir­tus pi­ ni­gus tu­ri bū­ti baig­ti iki me­tų pa­ bai­gos, nes ki­taip juos teks grą­žin­ ti mi­nis­te­ri­jai. Vi­lia­ma­si, kad ir ki­tais me­tais Klai­pė­dai bus pa­skir­ti apie 500 tūkst. li­tų bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti.

515 – tiek tūkst. litų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet skyrė Klaipėdai bendruomeniškumui skatinti.


3

PIRMADIENIS, SPALIO 29, 2012

miestas

Šei­moms – bou­lin­go tur­ny­ras

Dienos telegrafas

Drau­gė, tu­rė­ju­si pa­si­ra­šy­ti, su­ kė­lė triukš­mą, kad jos pa­ra­šo vie­ to­je jau kaž­kas su­rai­ty­ta. Ga­liau­siai šis ne­su­sip­ra­ti­mas bu­vo iš­spręs­tas ir jo­kie pro­ce­si­niai veiks­mai ne­pra­dė­ti. Kre­tin­go­je rin­ki­mus lai­mė­jo Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­ sto­vė Jo­li­ta Vaic­kie­nė, triuš­ki­na­ mai nugalėjusi kon­ser­va­to­rių Vai­ do­tą Ba­ce­vi­čių.

Žmog­ž u­dys­tė. Nak­t į į sek­m a­d ie­n į Su­lu­p ės gat­vė­je esan­č ia­me dau­g ia­ bu­č ia­me na­me vie­na­me iš bu­t ų bu­ vo gir­t au­ja­ma. Tarp su­gė­ro­v ų apie 23 val. ki­lo konf­l ik­t as, ku­r is bai­gė­s i tra­g iš­kai. Sun­k iai ap­g ir­tęs 1953 m. gi­ męs šio na­mo gy­ven­to­jas pei­l iu su­ža­ lo­jo kai­my­nei kak­lą. Me­d i­kams 1977 m. gi­mu­sios mo­ters iš­gel­bė­t i ne­be­pa­ vy­ko, ji mi­rė. Įta­r ia­ma­sis nu­ž u­dy­mu už­da­r y­tas į areš­t i­nę.

Kaž­kam pa­si­vai­de­no

Prie ne­su­sip­ra­ti­mų ga­li­ma pri­ skir­ti ir pra­ne­ši­mą, jog Ši­lu­tė­je esą už pi­ni­gus bal­sa­vo ke­tu­ri aso­cia­ lūs as­me­nys. Va­kar apie 10 val. į Ši­lu­tės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą bu­vo at­vež­ti pi­lie­čiai, nes pra­neš­ta, kad jie ga­ li­mai bal­sa­vo už pi­ni­gus. Šie žmo­nės sa­vo va­lią iš­reiš­kė Juk­nai­čių se­niū­ni­jo­je, Pa­šy­šių rin­ ki­mų apy­lin­kė­je. Čia dir­bę rin­ki­mų ste­bė­to­jai po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad ke­ tu­ri aso­cia­lūs as­me­nys bal­sa­vo už pi­ni­gus. Juos, iš rin­ki­mų apy­lin­kės grįž­ tan­čius na­mo, su­stab­dė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir nu­si­ve­žė į ko­mi­sa­ ria­tą ap­klaus­ti. Paaiš­kė­jo, kad nu­ro­dy­ti pi­lie­čiai vi­sai nė­ra aso­cia­lūs, o gi­mi­nai­čiai. Jo­kie įta­ri­mai apie ga­li­mai par­duo­tus bal­sus ne­pa­sit­vir­ti­no, to­dėl žmonės po ap­klau­sos bu­vo pa­leis­ti. „Gyventojai bu­vo la­bai pik­ti, kad su­truk­dė­me jų lai­ką. Rei­kia tik džiaug­tis, kad jie mums ne­pa­reiš­ kė pre­ten­zi­jų dėl truk­dy­mo bal­ suo­ti. Ga­li­ma tik ap­gai­les­tau­ti, jog tik to­dėl, kad kaž­kam pa­si­vai­de­no, su­gai­ši­no­me ir žmo­nių, ir sa­vo lai­ ką“, – tei­gė Ši­lu­tės ra­jo­no po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­ li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Vai­das Pet­niū­nas. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je va­kar pra­ dė­tas vie­nas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ga­li­mo bal­sų pir­ki­mo. Į Ši­lu­tės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tą bu­vo pri­sta­ty­ta mo­te­ris, ku­ri prie pre­ky­bos cent­ro ga­li­mai pir­ko bal­sus.

Gro­b is. 1987 m. gi­mu­s i klai­p ė­d ie­tė po­l i­ci­jai pra­ne­šė, kad bu­vo ap­vog­tas jos bu­tas Til­t ų gat­vė­je. Jau­na mo­te­ ris sa­vo būs­tą trum­pam bu­vo pa­l i­k u­ si neuž­ra­k in­tą, o grį­ž u­si su­pra­to, kad bu­vo ap­vog­ta. Va­g ys iš­si­ne­šė tris ba­ tus, bu­to bei so­do na­me­l io rak­t us. Klai­p ė­d ie­tė pa­t ir­t us nuo­sto­l ius įver­ ti­no 1000 li­t ų.

„„Įtam­pa: par­ti­jų būs­ti­nė­se rin­ki­mų šta­bų na­riai ati­džiai se­kė, kaip bal­sa­vo rin­  kė­jai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuomonės

Re­gi­na, aku­še­rė Pri­va­lo­me bal­suo­ti, to­dėl ir atė­jo­ me pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Tarp tų dvie­jų kan­di­da­tų Bal­ti­jos apy­gar­do­ je į ant­rą tu­rą pa­te­ko tas, ku­rio no­rė­ jo­me, to­dėl už jį ir bal­suo­si­me. Ta­čiau tik­rai ne­ži­no­me, ar lai­mė­to­jai į Sei­mą pa­teks są­ži­nin­gai, nes po pir­mo­jo rin­ ki­mų tu­ro ki­lo la­bai daug abe­jo­nių, Ma­nau, kad bū­tų ga­li­ma anu­liuo­ti re­ zul­ta­tus ar­ba im­tis ko­kių nors ki­to­kių san­kci­jų. Jei nie­ko ne­bus da­ro­ma, tuo­ met bal­sų pir­ki­mo at­ve­jų tik dau­gės.

Kry­ž ius. Į po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­nus krei­ pė­si Kre­t in­gos ra­jo­no, Se­no­sios Įpil­ ties kai­mo bend­r uo­me­nės pir­m i­n in­ kė. Ji pra­ne­šė, kad kaž­kas pa­de­gė prie pi­lia­kal­nio pa­sta­ty­tą me­di­n į kry­ž ių. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Adom­ kie­nė (g. 1925 m.), Ju­l i­ja Smo­lens­ka­ja (g. 1926 m.), Ber­nar­das Ba­l iu­l is (g. 1938 m.), Ni­na Skvor­co­va (g. 1954 m.).

Sau­lius, in­for­ma­ti­kas Pa­j ū­r io apy­g ar­d o­j e ne­b ė­r a to kan­ di­d a­t o, už ku­r į bal­s a­v au pir­m a­j a­ me tu­r e, ta­č iau vis tiek atė­j au pa­ reikš­t i sa­v o nuo­m o­n ės, nes no­r iu, jog kai ku­r ių par­t i­j ų val­d žio­j e ne­b e­ lik­t ų. Kal­b ant apie rin­k i­m ų re­z ul­t a­ tų anu­l ia­v i­m ą, ne­m a­n au, kad taip rei­k ia elg­t is vi­s o­s e apy­g ar­d o­s e, bet kai ku­r io­s e tai tik­r ai re­z ul­t a­t us rei­ kė­t ų pa­n ai­k in­t i ir taip pa­m o­k y­t i po­ li­ti­kus, kad dau­giau ne­be­kil­tų no­ras pirk­t i bal­s ų.

Alek­sas, di­rek­to­rius Esu Lie­tu­v os pi­lie­tis, to­dėl ir pri­va­ lau rin­ki­muo­se pa­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę. Man Ma­rių apy­gar­do­je ne­bu­ vo sun­ku pa­si­rink­t i, už ką bal­suo­t i. Įta­k os ma­n o spren­d i­m ui tu­r ė­j o ir kan­d i­d a­t o as­m e­n y­b ė, ir pri­k lau­s o­ my­b ė tam tik­r ai par­t i­j ai. Gai­l a, kad šiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se už­fik­suo­ ta la­b ai daug pa­ž ei­d i­m ų. Ma­n au, kad rei­k ia ne anu­l iuo­t i rin­k i­m ų re­ zul­ta­tus, o iš rin­ki­mų eli­mi­nuo­ti par­ ti­ją, ku­rios na­riai pir­ko bal­sus.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 1 ber­niu­kas.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt


5

PIRMADIENIS, SPALIO 29, 2012

miestas

Ko­va prieš kenkėjus – be­jė­gė Mies­to tvar­ky­to­jai, kaip ir per­nai, su­sku­bo su­rink­ti kaš­to­ni­nės ker­ša­kan­dės pa­žeis­tų me­džių la­pus ir juos su­de­gin­ti, ta­čiau pri­pa­žįs­ta, jog tai kaš­to­nų nuo ken­kė­jų ne­pa­sau­go­jo. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„„Iš­si­kels: vers­li­nin­kai bai­mi­na­si, kad nuo sau­sio ap­mo­kes­ti­nus ma­ši­nų

sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, esan­čiuo­se Klai­pė­dos cent­re, ga­li tek­ti ieš­ko­ti biu­rų ki­to­je mies­to da­ly­je. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vers­li­nin­kai ir­gi ne­no­ri rink­lia­vos Sie­kiant, kad vers­las 1 neiš­si­kel­tų iš cent­ri­nės mies­to da­lies, Klai­pė­dos pre­ky­bos,

pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai pra­šo svars­ty­ti mies­to ta­ry­bos spren­di­ mo pa­kei­ti­mą ar pa­pil­dy­mą, nu­ ma­tant su­teik­ti vie­ti­nės rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą leng­va­ tas vers­lui. Siū­lo­ma, kad jos ga­lė­tų bū­ti su­sie­tos su tu­ri­mu ar nuo­mo­ ja­mu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vie­ne­tu ar plo­tu.

Ar­tū­ras Šul­cas:

Įmo­nių dar­buo­to­ jams re­ko­men­duo­ čiau nau­do­tis vie­šuo­ ju trans­por­tu. Bus ir pi­giau, ir svei­kiau.

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jui Ar­tū­rui Šul­cui keis­ta pa­si­ro­dė tai, kad Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai po­ky­čiais pik­ti­na­ si tik da­bar: „Kur jie bu­vo, kai vy­ ko pa­kei­ti­mų vie­ši svars­ty­mai, su­ si­ti­ki­mai su vers­li­nin­kais?“ Už­kem­ša na­mų kie­mus

Pa­sak A.Šul­co, da­bar ir ren­gia­mas ta­ry­bos spren­di­mas dėl leng­va­ tų vers­li­nin­kams. Nu­ma­to­ma jiems tai­ky­ti to­kias pat iš­ly­gas, kaip se­ na­mies­čio gy­ven­to­jams. Pas­ta­rie­ ji vie­nam bu­tui ga­li gau­ti vie­ną lei­ di­mą me­tams sta­ty­ti vie­nai ma­ši­nai už 5 li­tus. Ant­ra­sis kai­nuos 250 li­tų per me­tus. Vers­li­nin­kams taip pat bus tai­ ko­mos to­kios pat leng­va­tos pa­

gal tur­to vie­ne­tą – ka­vi­nei – vie­na ma­ši­na. A.Šul­co tei­gi­mu, to­kių pa­ kei­ti­mų bu­vo pra­šę vers­li­nin­kai. „Ne­ži­no­jo­me, kiek se­na­mies­ ty­je vei­kia įmo­nių. Esa­me su­skai­ čia­vę, kad jų yra 800. Ne­bū­tų di­ de­lių pro­ble­mų su­teik­ti leng­va­tą“, – tvir­ti­no vi­ce­me­ras. A.Šul­cas tei­gė, kad da­bar įmo­ nių va­do­vai ar jų sam­dy­ti dar­buo­ to­jai sa­vo au­to­mo­bi­liais už­kem­ ša dau­gia­bu­čių na­mų kie­mus taip, kad kar­tais gy­ven­to­jai ne­ga­li išei­ ti pro du­ris. „O ką ir kal­bė­ti apie ga­li­my­bę at­ vyk­ti gais­ri­nin­kams, me­di­kams, ki­ toms spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms. Įmo­nių dar­buo­to­jams re­ko­men­ duo­čiau nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­ tu, ku­rio bi­lie­tų kai­ną nuo sau­sio su­ ma­žin­si­me. Bus ir pi­giau, ir pa­tiems svei­kiau“, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras.

„Nie­ko nau­jes­nio kol kas nė­ra su­ gal­vo­ta. Per­nai rin­ko­me ir de­gi­no­ me, šie­met da­rė­me tą pa­tį. Ta­čiau tik to­se vie­to­se, kur ga­li­ma at­ski­ rai su­rink­ti kaš­to­nų la­pus. Par­kuo­ se po vie­ną la­pe­lį juk neiš­ran­kio­ si“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Va­ la­ši­nas. Kaš­to­nų la­pai at­vi­ruoju bū­du de­ gi­na­mi „Klai­pė­dos žel­di­nių“ me­ de­ly­no te­ri­to­ri­jo­je. „Šie­met kaš­to­nai ma­žiau sir­ go. Li­ga pa­si­reiš­kė vė­liau nei per­ nai. Ar pa­de­da la­pų de­gi­ni­mas, ar ne – sun­ku pa­sa­ky­ti“, – pa­ste­bė­jo G.Va­la­ši­nas. Miš­rius įvai­rių me­džių la­pus dar­buo­to­jai kom­pos­tuo­ja.

„La­bai daug kaš­to­nų Klai­pė­do­je nė­ra. Jei bū­tų di­de­li kie­kiai šių me­ džių la­pų, bū­tų su­dė­tin­giau. Ma­ ny­čiau, kad rei­kia lauk­ti, kol gam­ta pa­ti su­si­tvar­kys su li­ga. Ker­ša­kan­ des tu­rė­tų su­nai­kin­ti na­tū­ra­liai jo­ mis min­tan­tys gy­viai“, – pa­ste­bė­ jo G.Va­la­ši­nas. Suš­la­vus kaš­to­nų la­pus, kar­tu bu­vo su­grėb­ti ir kaš­to­nų vai­siai. Jie taip pat bus su­kom­pos­tuo­ti. „Ka­žin ar jie bū­tų nau­din­gi ko­kio nors zoo­lo­gi­jos so­do gy­ven­to­jams, juk me­džiai au­go ša­lia jud­rių gat­ vių, kur daug au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­ mų­jų du­jų“, – aiš­ki­no įmo­nės va­ do­vas. Klai­pė­do­je au­gan­čios eg­lės taip pat yra ken­tė­ju­sios nuo ken­kė­ jų – ki­ni­var­pų. „Uos­to ra­jo­ne, Bi­ ru­tės gat­vė­je ma­siš­kai džiū­da­vo

eg­lės. Paaiš­kė­jo, kad jas už­puo­ lė žie­vę grau­žian­čios ki­ni­var­pos. Ta­da spė­lio­ta, kad ken­kė­jų bu­vo at­ga­ben­ta į uos­tą su po­pier­me­ džio me­die­na ir pa­pli­to mies­te“, – kal­bė­jo G.Va­la­ši­nas. Spe­cia­liai eg­lių nie­kas ne­purš­ kė che­mi­ka­lais, ken­kė­jai pa­tys iš­ ny­ko. „Anks­čiau mies­te yra siau­tęs guo­bų ma­ras. Smar­kiai nu­džiū­ vo ka­rių ka­pi­nė­se au­gu­sios guo­ bos. Da­bar nuo deg­li­gės ken­čia sly­vos, uo­siai. Pas­te­bi­me ir dau­ giau įvai­rių li­gų, ta­čiau ma­siš­kų reiš­ki­nių kol kas nė­ra“, – aiš­ki­no G.Va­la­ši­nas. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad au­ga­lai, me­džiai kur kas ge­riau at­lai­ko ken­ kė­jų ir li­gų ata­kas, jei ge­rai žie­mo­ ja ir ne­bū­na iš­se­kę.

„„Parazitai: spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad ker­ša­kan­džių pa­žeis­tų kaš­to­nų la­pų de­gi­ni­mas nuo li­gos me­džių neap­

sau­go­jo. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl naujos=2?@<;.9<C.1F/6;6;8< trasos pajungimo 48A, 49, 52, 54, 56, 60. ?268.9.C6:.6' darbų spalio 30 dieną nuo 5 Paryžiaus Komunos g. 16A, 25, ■ aukštasis 25A, 27. (personalo vadyba, iki 17 valandos bus universitetinis nutraukia- išsilavinimas administravimas); Butsargių 10, 11,žinojimas, 13. mas šilumos■tiekimas šildymui ir darbo darbo teisės žinios, geras kodeksog.nuostatų Kooperacijos g. 3, 3A, 5, 7, 7A, 9. karšto vandens ruošimui šiems metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; valdymo srityje g.patirtis; 2. namams: ■ 3–5 metai darbo personaloKomunarų ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); Mokyklos g. 33. ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; kompiuteriu Tilžės g. 9, ■11,puikūs 21, darbo 23, 23A, 31, įgūdžiai;Informacija tel. (8 46) 410 869. ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). 32, 32A, 34, 37, 39, 46A, 48, Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. 1.?/<=</Ï16@'

■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼@6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

INFORMACIJA RINKLIAVOS MOKĖTOJAMS Primename, kad iki lapkričio 1 dienos Klaipėdos miesto nekilnojamojo turto savininkai turi sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą 2012 metų IV ketvirtį, jei jie anksčiau nesumokėjo visos sumos už 2012 metus. Atkreipiame dėmesį, kad mokėjimo pranešimas atskirai nesiunčiamas – jis buvo pateiktas metų pradžioje su atskirais ketvirtinių mokėjimų kviteliais. Įsiskolinusiems mokėtojams lapkričio mėnesį bus siunčiami priminimai dėl skolos likučio. Jeigu neišsaugojote vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo, arba norėtumėte pasitikslinti dėl savo mokėjimų, prašome skambinti nemokamu telefono numeriu 8 800 13344. Nekilnojamojo turto savininkai (naudotojai), įsigiję nuosavybę 2012 metais Klaipėdoje bei Neringoje, ir apie tai dar neinformavę KRATC, turėtų susisiekti su Vietinės rinkliavos administravimo skyriumi telefonu arba atvykti į Bangų g. 11, Klaipėdoje, o Neringos mieste – Taikos g. 45.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro administracija


6

pirmadienis, spalio 29, 2012

nuomonės

Ar rei­kia skir­ti pa­ra­mą pi­ni­gais?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Smū­gis pen­si­nin­kės kor­ta

Mil­da Ski­riu­tė

397 728

telefonas@kl.lt

m.skiriute@kl.lt

V

karštas telefonas

y­riau­sy­bė­je pri­sta­ty­tas įsta­ty­mo pro­jek­ tas, pa­gal ku­rį as­me­nys, lau­kian­tys so­cia­ li­nio būs­to, ga­lė­tų ti­kė­tis kom­pen­sa­ci­jų už nuo­mą lai­ki­na­me būs­te. To­kių žmo­

nių, kurie turi teisę gauti socialinį būstą ir jo lau­ kia eilėje, Lie­tu­vo­je yra 30 tūkst. Ar vals­ty­bė tu­rė­tų skir­ti pi­ni­gų so­cia­li­nio būs­to lau­kian­tiems as­me­ nims už nuo­mą lai­ki­na­me būs­te?

Prieš

Pės­tie­siems – po­že­mi­nė pe­rė­ja

Ka­da bus pa­nai­kin­ta „mir­ti­nin­ kų“ pe­rė­ja ties Pi­lies til­tu de­ši­nė­ je Da­nės pu­sė­je? Ten ap­skri­tai rei­ kė­tų pa­sta­ty­ti ap­sau­gos tvo­re­les, jog žmo­nės su­pras­tų, kad ei­ti to­je vie­to­je ne­ga­li­ma. Juk yra spe­cia­liai įreng­ta sau­gi po­že­mi­nė pe­rė­ja. Pag­ rin­di­ne gat­ve tu­ri va­žiuo­ti ma­ši­nos, o ne sto­vi­niuo­ti kas 50 met­rų. Zig­mas

Li­go­niams – šal­tas mais­tas

Saulius Pocius

V

y­t au­t ą Lands­b er­g į at­ga­l i­ne da­t a pre­z i­den­t u pa­k rikš­t y­ ti sva­jo­ju­si klai­pė­d ie­tė Al­do­ na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė nė blau­ siau­sia­me sap­ne ne­sap­na­vo, ko­k į spro­ gi­mą su­kels jos pa­ra­šy­tas krei­pi­ma­sis į pen­si­nin­kus. Ar ga­lė­jo se­no­lių ak­ty­vis­tė įžvelg­ti, kad po­li­ti­nių pa­si­tra­ti­ni­mų fron­te vi­sos prie­mo­nės – tin­ka­mos? O tin­ka čia vis­kas, net kū­jis su pjau­tu­vu, ku­riuos kai ku­rie po­li­ti­kie­riai se­nu įpro­čiu vis dar re­gi mir­gan­čiuo­se fan­ta­zi­jų raiz­gi­niuo­se. Ap­ra­ši­nė­da­ma sa­vo įkur­tos Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­ jos rei­ka­lus, A.M.Ged­vi­lie­nė iš­rė­žė ir štai to­k į sa­ki­nį: „Pir­mas žings­nis jau pa­da­ry­

Krei­pi­ma­sis pen­si­nin­ kų po­rta­le al­do­na­ma­ri­ja. apie.lt ka­bė­jo jau se­no­kai, ta­čiau il­gą lai­ką nie­kam ne­rū­pė­jo. Po­li­ti­nei hid­rai jo pri­rei­kė li­kus tre­je­tui die­nų iki rin­ki­mų. tas – pa­ra­šy­tas krei­pi­ma­sis Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kei gerb. Ire­nai De­gu­tie­nei, ku­ria­me iš­dės­ty­ta dau­ge­lis mū­sų pro­ble­mų. Ir štai jos at­sa­kas – ne­ mo­ka­m i bi­l ie­tai į Klai­pė­dos Vals­ty­bi­n į Mu­z i­k i­n į teat­rą, ži­no­ma, tai vi­sų mū­sų pro­ble­mų neišsp­ren­d žia, ta­čiau pir­mą kar­tą nors dė­me­sio su­lau­kė­me“. Krei­pi­ma­sis pen­si­nin­kų po­rta­le al­do­na­ ma­ri­ja.apie.lt ka­bė­jo jau se­no­kai, ta­čiau il­gą lai­ką ne­kė­lė jo­k ių rū­pes­čių ir nie­ kam ne­rū­pė­jo. Po­li­ti­nei hid­rai jo pri­rei­kė li­kus tre­je­tui die­nų iki rin­ki­mų, kai ūmai su­skam­bo me­na­mą pa­vo­jų tri­mi­tuo­jan­ tys po­li­ti­niai pu­čia­mie­ji: esą kon­ser­va­to­ rė I.De­gu­tie­nė bi­lie­tais į Klai­pė­dos mu­zi­ ki­n į teat­rą pa­pir­ki­nė­ja rin­kė­jus. Aki­vaiz­du, kad šiuo at­ve­ju pa­pir­ki­nė­ji­mų ne­bu­vo, nes bi­lie­tus da­li­jo ne Sei­mo pir­ mi­nin­kė, o li­be­ra­lų val­do­ma Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­ja. Kai vy­ko spek­tak­liai, nie­kas er­ ze­lio ne­kė­lė, nors į teat­rą džiaugs­min­gai mar­ši­ra­vo bū­riai lai­min­g ų pen­si­nin­kų. Ta­čiau prieš pat bal­sa­v i­mo at­lai­dus po­ li­t i­kos ple­vė­sos pa­sku­bė­jo si­t ua­ci­ją iš­ kreip­ti sa­vo nau­dai, pri­tai­kius se­ną kaip gam­ti­niai įpro­čiai me­to­dą: sau ne­nau­din­ gą skan­da­lą už­klok nau­ju skan­da­lu. Kad ir dirb­ti­nai krei­vu, ta­čiau šla­piu mo­liu ap­ dre­bian­čiu ki­tos pa­k rai­pos opo­nen­tą ir mas­kuo­jan­čiu sa­vų ne­do­ry­bių gau­są. Iš­ mo­nės tam šį­syk daug ne­pri­rei­kė, pa­ka­ko ir nie­kuo dė­tos pen­si­nin­kės ra­ši­nė­lio

Vy­tau­tas Šus­taus­kas, po­li­ti­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas: – Val­džia ren­ka­ma tam, kad dirb­tų žmo­gui, rū­pin­tų­si juo, pa­dė­tų. Jei ši ne­su­ge­ba su­kur­ti dar­bo vie­tų, tuo­ met te­gul ski­ria sun­kiai gy­ve­nan­tiems Lie­tu­vos pi­lie­ čiams pa­ra­mą pi­ni­gais. Ta­ry­bi­niais lai­kais bu­vo daug dar­bo pa­siū­ly­mų ne­kva­li­fi­kuo­tiems žmo­nėms. Laik­ raš­čiuo­se bū­da­vo pil­na skel­bi­mų, kad ieš­ko va­ly­to­jų, šalt­kal­vių, te­kin­to­jų, ki­tų meist­rų. Da­bar to­kių dar­bo skel­bi­mų ma­žai. Mo­te­rys, įgi­ju­sios aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ ni­mą, dir­ba va­ly­to­jo­mis. Jei bū­tų dar­bo, o as­muo ne­ no­rė­tų dirb­ti, tuo­met sa­ky­čiau, kad pa­ra­mos ne­rei­kia. Da­bar dar­bo nė­ra, o val­gy­ti žmo­nės no­ri. Nei Sei­mo na­riai, nei me­ras ne­ga­li su­kur­ti dar­bo vie­tų. Val­džia ga­li priim­ti tik pa­lan­kes­nius įsta­ty­mus joms kur­ti, su­ ma­žin­ti vers­lui mo­kes­čius. Da­bar vers­li­nin­kai su­mo­ka 80 pro­c. mo­kes­čių nuo vi­sų už­dirb­tų pi­ni­gų. Jei mo­ kes­čiai bū­tų ma­žes­ni, tuo­met ir dar­bo vie­tų bū­tų dau­ giau, ir at­ly­gi­ni­mai di­des­ni.

Ko­dėl vis dar šil­do­me orą?

Fil­ma­vo, bet ne­gel­bė­jo

Pa­pik­ti­no A.Alek­sė­jū­nai­tės straips­nis „Mir­tis – pa­tru­lių aky­se“ („Klai­pė­da“, 2012 10 17). Mes bu­vo­me įvy­kio vie­to­ je, ne­to­lie­se, ir ma­tė­me de­ta­les. Ko­dėl tas, ku­ris fil­ma­vo žmo­gų, nė­jo pa­dė­ti? Jis sto­vė­jo nuo­ša­ly­je. Juk žmo­gus mi­ rė li­go­ni­nė­je, o ne pa­tru­lių aky­se. Mes esa­me me­di­kės ir la­bai pa­si­pik­ti­no­me. Va­di­na­si, jei li­go­ni­nė­je nu­griū­va žmo­ gus ir su­si­ža­lo­ja, kal­ti yra me­di­kai, ku­ rie ne­spė­jo iš­ties­ti ran­kos? Pa­dė­ka „Me­ri­dia­no“ gel­bė­to­jams

No­riu pa­dė­ko­ti Aloy­zui Kuz­mars­kiui ir Ai­dui Ka­vec­kiui, ku­rie ėmė­si gel­ bė­ti skęs­tan­tį lai­vą „Me­ri­dia­nas“. Šau­nu, kad šie vy­rai pra­dė­jo glo­bo­ ti mies­to sim­bo­liu va­di­na­mą lai­vą, ku­rio li­ki­mas ky­bo­jo ant plau­ko. Mo­ni­ka

Šiur­pi­na vais­tų kai­nos

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

rei­ka­lin­gas bu­tams ap­šil­dy­ti? At­ sa­kau: penk­ta­da­liu šio kie­kio šil­ do­ma ap­lin­ka. Jei ma­ni­mi ne­ti­ki­te, su­skai­čiuo­ki­te, kiek per šil­dy­mo lai­ko­tar­pį, ypač spa­lį, ba­lan­dį, dau­gia­bu­čiuo­se ati­da­ry­ta lan­gų, bal­ko­nų du­rų. Pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus nu­sta­to­ma, kiek dau­gia­bu­čiui šil­dy­ti rei­kia ši­lu­ mos? Ne pa­gal išo­rės oro tem­pe­ra�� tū­rą, o pa­gal ke­lių kap­ri­zin­gų mo­ čiu­čių ar po­niu­čių pa­gei­da­vi­mus. Aš tuo įsi­ti­ki­nau pra­ktiš­kai. Per­ nai, kai bu­vo įjung­tas šil­dy­mas, ma­no bu­to ra­dia­to­riaus tem­pe­ra­tū­

ra vi­sa­da bu­vo vie­no­da ir ma­no bal­ ko­no du­rys nuo­lat bu­vo pra­vi­ros. Ma­no nuo­mo­ne, šil­dy­si­me orą, kol ne­bus bu­tuo­se pa­sta­ty­ti ši­lu­ mos ap­skai­tos prie­tai­sai ir kol ne­ mo­kė­si­me už to­kį ši­lu­mos kie­kį, ku­ris rei­ka­lin­gas konk­re­čiam bu­ tui šil­dy­ti. Šil­to gy­ve­ni­mo mė­gė­jams no­riu pa­teik­ti sa­vo pa­vyz­dį. Ma­no kam­ba­ rio tem­pe­ra­tū­ra nuo­lat svy­ruo­ja apie 16–18 laips­nių. Man 78 me­tai, bet aš nie­ka­da ne­per­ku vais­tų nuo per­ša­li­ mo li­gų, nea­viu žie­mi­nių ba­tų. Al­fon­sas Ut­ma­nas, pen­si­nin­kas

Ke­lias die­nas per­štė­jo akis. Nusp­ ren­džiau kreip­tis į me­di­kus. Vos įsi­pra­šiau pas oku­lis­tą. Ap­žiū­rė­jo, pa­tik­ri­no, nie­ko ne­paaiš­ki­nu­si gy­ dy­to­ja iš­ra­šė re­cep­tą. Dar pyk­te­lė­jo, kad atė­jau be šei­mos gy­dy­to­jo siun­ ti­mo ir ta­lo­no. Ką be­pa­kei­si. Ta­čiau vais­ti­nė­je ma­ne iš­ti­ko šo­kas. Tu­rė­ jau tik 15 li­tų pa­siė­męs, o už vais­tų bu­te­liu­ką akims pa­pra­šė su­mo­kė­ ti per 30 li­tų. Juk tik sa­vai­tę rei­kia la­šin­ti vais­tus, o to­kia di­džiu­lė kai­ na. Kas pas mus de­da­si, kad už akių la­še­lius to­kių pi­ni­gų pra­šo­ma? So­ vie­ti­niais lai­kais už ka­pei­kas ga­lė­ jai to­kių la­še­lių nu­si­pirk­ti. Kas tu­ ri re­gu­liuo­ti vais­tų kai­nas? Dak­ta­rai sten­gia­si iš­ra­šy­ti kuo bran­ges­nių vais­tų, kad tik ga­lė­tų po už­sie­nius va­ži­nė­ti už far­ma­ci­nin­kų pi­ni­gus. Zig­mas Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Klai­pė­die­tė

Me­di­kės

A

t­sa­kau. To­dėl, kad mes tu­ri­me daug pi­ni­gų ir ne­ ži­no­me, kur juos pa­nau­ do­ti. Tai hu­mo­ras, bet ja­ me daug tie­sos. Pas­vars­ty­ki­me, kaip šian­die­ną ši­lu­ma tie­kia­ma dau­gia­bu­čiams šil­dy­ti ir kaip ji pa­nau­do­ja­ma. Pir­ ma, man ke­lia nuo­sta­bą įsta­ty­mas, kad šil­dy­mas pra­de­da­mas, kai tri­jų pa­rų oro tem­pe­ra­tū­ra bū­na ma­žes­ nė kaip 8 laips­niai. Ne­ži­nau ir ne­ga­liu su­pras­ti, ko­ kiais kri­te­ri­jais re­mian­tis nu­sta­ ty­tas šis dy­dis ir kas su­tei­kė tei­sę me­rams spręs­ti apie šil­dy­mo se­zo­ no pra­džią ir pa­bai­gą? Jei aš tu­rė­čiau tei­sę, šil­dy­mo se­ zo­ną Lie­tu­vo­je pra­dė­čiau lapk­ri­tį ir baig­čiau ko­vą. Ir, ga­liu už­tik­rin­ ti, kad per­ša­li­mo li­gų at­ve­jų tik­rai ne­pa­dau­gė­tų, o tik su­ma­žė­tų. O tie mi­li­jo­nai, ku­riuos su­mo­ka­me spa­ lio, ba­lan­džio mė­ne­siais, bū­tų sa­ vo­tiš­ka kom­pen­sa­ci­ja ši­lu­mos tie­ kė­jui per di­de­lius šal­čius. Ant­ra. Ar toks ši­lu­mos kie­kis, ko­kį tie­kia ši­lu­mos tie­kė­jai, tik­rai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Aras Mi­leš­ka, Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas: – Pa­ra­mą pi­ni­gais ver­ti­nu dvip­ras­miš­kai. Ne­si­gin­čy­ siu, kad skurs­tan­čiuo­sius rei­kia rem­ti, bet ar bū­ti­nai tai da­ry­ti rei­kia pi­ni­gais? Gal jiems rei­kė­tų su­da­ry­ti ga­li­ my­bę už­si­dirb­ti. Tuo­met žmo­gus ga­lė­tų la­biau įsi­tvir­ tin­ti, jam leng­viau bū­tų atei­ty­je, nes už­si­tik­rin­tų vie­ną ar ki­tą veik­lą. Rė­mi­mas pi­ni­gais nie­kur ne­nu­ves. Išei­ na taip, kad val­džia ne­val­do si­tua­ci­jos. Tik per­skirs­ to­mi pi­ni­gai, o dar­bo vie­tos ne­ku­ria­mos. Sup­ran­ta­ma, yra tam tik­rų at­ve­jų, kai žmo­gus ne­ga­li dirb­ti. Pa­vyz­ džiui, ma­ma, ku­ri vie­na au­gi­na pen­kis vai­kus. Ji fi­ziš­ kai ne­tu­ri ga­li­my­bių dirb­ti. Vals­ty­bė to­kią šei­mą tu­rė­tų rem­ti. Ta­čiau yra žmo­nių, ku­rie tu­ri lai­ko dirb­ti. Mies­ to val­džia tu­rė­tų bū­ti to­lia­re­giš­ka ir su­ras­ti ga­li­my­bę, kaip kur­ti dar­bo vie­tas. Ga­lė­tų, pa­vyz­džiui, įkur­ti val­ diš­ką bend­ro­vę. Lie­tu­vo­je į tai žiū­ri­ma at­sai­niai. Ta­čiau Skan­di­na­vi­jo­je pu­sė vi­sų įmo­nių yra vals­ty­bi­nės. Rei­kia ieš­ko­ti va­rian­tų, kaip su­kur­ti dar­bo vie­tų.

Verk­ti no­ri­si pa­ma­čius, ką pie­tums val­ go se­ny­vo am­žiaus li­go­niai vie­no­je li­ go­ni­nė­je. Sriu­bos sam­tis ir sau­sos mė­ sos gniu­žu­las – taip mai­ti­na­si neį­ga­lūs ir sun­kūs li­go­niai, ku­riems mais­tą ve­ža Kre­tin­go­je įsi­kū­ru­si įmo­nė. Šie vers­li­ nin­kai lai­mė­jo kon­kur­są, ku­rį skel­bė li­ go­ni­nė. Anks­čiau li­go­nius mai­ti­no ša­lia įsi­kū­ru­si ki­ta me­di­ci­nos įstai­ga, ku­rio­ je vei­kia val­gyk­la. Slau­gau ar­ti­mą žmo­ gų šio­je li­go­ni­nė­je, tad sten­giuo­si vir­ ti ir nu­neš­ti na­muo­se ga­min­to mais­to. Gal kas nors ateis ir pa­tik­rins, ar tik­ rai li­go­ni­nei tie­kia­mas mais­tas tin­ka­ mas sun­kiems li­go­niams?

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


=?2;B:2?.A<@ .8067. :A68 8.6;.Á:<;¼:@

"#

9A

%#9A

+

Q\cN[$N•

b_[NY\  b]_V`aNafZb ZRaV[Û]_R[bZR_NaN` cR_aÛ#9a

AVXRaNQVR[V\[bZR_Vú]_R[bZR_NaN“#9a

.XPVWNcfX`aNVXVYN]X_VØV\!Q 1NbTVNbV[S\_ZNPVW\`'aRY%!# &$$ ]\_aNYRddd89Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ


8

pirmadienis, spalio 29, 2012

lietuva

Bal­suo­da­mi po­li­ti­kai de­monst­ra­vo at­sar­gu­mÄ&#x2026; Ka­den­ci­jÄ&#x2026; bai­gÄ&#x2122;s pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus bal­suo­da­ mas ant­ra­ja­me Sei­ mo rin­ki­mĹł tu­re sa­ kÄ&#x2014; lau­kian­tis pro­ tin­ges­niĹł ir ge­res­ niĹł nau­jo­jo par­ la­men­to spren­di­ mĹł, ta­Ä?iau taip pat pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad tÄ&#x2122;s­ti­ nu­mas yra bō­ti­nas vals­ty­bÄ&#x2014;s pa­Şan­gai. D.Gry­baus­kai­tÄ&#x2014; bal­sa­vo iĹĄ anks­to

â&#x20AC;&#x17E;DĹžiau­giuo­si, kad ĹĄi­tas Sei­mas uŞ­ ver­tÄ&#x2014; sa­vo dar­bĹł la­pÄ&#x2026;, ir ti­kiuo­ si, kad nau­ja­sis tik­rai bus pa­si­kei­ tÄ&#x2122;s, at­neĹĄ dau­giau pro­tin­ges­niĹł, nau­din­ges­niĹł ir ge­res­niĹł ÄŻsta­ty­mĹł pro­jek­tĹł vi­siems Lie­tu­vos Ĺžmo­ nÄ&#x2014;msâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ati­da­vÄ&#x2122;s sa­vo bal­sÄ&#x2026; Sau­ lÄ&#x2014;­te­kio rin­ki­mĹł apy­lin­kÄ&#x2014;­je Ĺžur­na­ lis­tams sa­kÄ&#x2014; pre­zi­den­tas. V.Adam­kus taip pat tei­gÄ&#x2014;, kad tÄ&#x2122;s­ti­nu­mas yra â&#x20AC;&#x17E;bō­ti­na sÄ&#x2026;­ly­ ga kiek­vie­nai vals­ty­bei, ku­ri no­ri Ĺženg­ti ÄŻ prie­kÄŻâ&#x20AC;&#x153;.

trum­posâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pro­gno­za­vo A.Ku­bi­ lius. Prem­je­ras sa­kÄ&#x2014; ne­sii­man­tis ver­tin­ti, ko­kie ga­li­mi koa­li­ci­jĹł va­ rian­tai, ta­Ä?iau tei­gÄ&#x2014;, jog jo va­do­ vau­ja­mi kon­ser­va­to­riai ne­si­jungs prie â&#x20AC;&#x17E;ne­skaid­riĹł koa­li­ci­jĹłâ&#x20AC;&#x153;. Ka­den­ci­jÄ&#x2026; bai­gian­Ä?io par­la­men­ to pir­mi­nin­kÄ&#x2014; kon­ser­va­to­rÄ&#x2014; Ire­na De­gu­tie­nÄ&#x2014;, at­vy­ku­si ÄŻ apy­lin­kÄ&#x2122; su vy­ru Ge­di­mi­nu, sa­kÄ&#x2014; bal­sa­vu­si uĹž â&#x20AC;&#x17E;sÄ&#x2026;­Şi­nin­ges­nÄŻ, do­res­nÄŻ ir dar­bin­ ges­nÄŻâ&#x20AC;&#x153; Sei­mÄ&#x2026;. Dis­ku­tuos ÄŻvai­rius va­rian­tus

Â&#x201E;Â&#x201E;At­sar­gu­mas: so­cial­de­mok­ra­tĹł ly­de­ris A.But­ke­vi­Ä?ius va­kar die­nÄ&#x2026; dar

ne­si­ry­Şo spÄ&#x2014;­lio­ti, ar tik­rai taps prem­je­ru.

Su Ĺžmo­na Al­ma va­kar ry­te bal­sa­vÄ&#x2122;s ka­den­ci­jÄ&#x2026; bai­gÄ&#x2122;s pre­ zi­den­tas sa­kÄ&#x2014; ti­kÄŻs, kad ant­ra­sis Sei­mo rin­ki­mĹł tu­ras bus skaid­ res­nis nei pir­ma­sis prieĹĄ dvi sa­ vai­tes. Da­bar­ti­nÄ&#x2014; Pre­zi­den­tÄ&#x2014; Da­lia Gry­ baus­kai­tÄ&#x2014; va­kar ne­bal­sa­vo. Ji praÄ&#x2014;­ ju­siÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; da­ly­va­vo iĹĄanks­ti­ nia­me bal­sa­vi­me pra­ne­ťu­si, kad sek­ma­die­nÄŻ at­vyk­ti ÄŻ rin­ki­mĹł apy­ lin­kÄ&#x2122; ne­ga­lÄ&#x2014;s. D.Gry­baus­kai­tÄ&#x2014;, kaip ir V.Adam­kus, pri­klau­so Sau­lÄ&#x2014;­te­kio apy­lin­kei.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

De­ry­bos uŞ­truks?

Pa­bal­sa­vÄ&#x2122;s TÄ&#x2014;­vy­nÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;­jun­gos-Lie­ tu­vos krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł (TSLKD) ly­de­ris prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius sa­kÄ&#x2014; ma­nan­tis, kad po Sei­mo rin­ki­mĹł de­ry­bos dÄ&#x2014;l val­dan­ Ä?io­sios koa­li­ci­jos ga­li uŞ­truk­ti. Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s va­do­vas spÄ&#x2014;­jo, kad TS-LKD, so­cial­de­mok­ra­tai ir Dar­ bo par­ti­ja per rin­ki­mus ga­li gau­ ti pa­na­ťų skai­Ä?iĹł man­da­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ma­ tyt, grei­Ä?iau­siai trys par­ti­jos tu­rÄ&#x2014;s po la­bai pa­na­ťų skai­Ä?iĹł man­da­tĹł ir koa­li­ci­jos de­ry­bos ga­li bō­ti ne­

Po Sei­mo rin­ki­mĹł la­biau ti­kÄ&#x2014;­ti­ na cent­ro kai­rÄ&#x2014;s koa­li­ci­ja nei cent­ ro de­ťi­nÄ&#x2014;s. Taip pa­bal­sa­vÄ&#x2122;s sa­kÄ&#x2014; Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tĹł par­ti­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius. â&#x20AC;&#x17E;Par­ti­jos val­dy­bo­je dis­ku­tuo­si­me ÄŻvai­riau­sius va­rian­tusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; so­ cial­de­mok­ra­tĹł ly­de­ris. Jis su­ti­ko, kad so­cial­de­mok­ra­tai, Dar­bo par­ti­ja ir TS-LKD tu­ri pa­ na­ťias ga­li­my­bes bō­ti di­dĹžiau­sios par­la­men­te. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na sa­vo ga­ li­my­bes tap­ti prem­je­ru, so­cial­de­ mok­ra­tĹł ly­de­ris tei­gÄ&#x2014;, kad ĹĄis klau­ si­mas â&#x20AC;&#x201C; per anks­ty­vas. Anot jo, kol kas tai tik teo­ri­nÄ&#x2014; ga­li­my­bÄ&#x2014;. For­muos blo­kÄ&#x2026;

Li­be­ra­lĹł sÄ&#x2026;­jō­dĹžio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis pa­reiť­kÄ&#x2014;, kad kar­tu su kon­ ser­va­to­riais su­tik­tĹł jung­tis ÄŻ koa­li­ ci­jÄ&#x2026; su Dar­bo par­ti­ja ar­ba so­cial­de­ mok­ra­tais. â&#x20AC;&#x17E;Mes vis tiek ma­no­me,

kad blo­kas ga­lÄ&#x2014;­tĹł bō­ti de­ťi­nių­jĹł pa­ grin­du. Aiť­ku, to neuŞ­tek­tĹł, to­dÄ&#x2014;l rei­kÄ&#x2014;­tĹł ieť­ko­ti ki­tĹł kan­di­da­tĹł, ki­ tĹł par­tne­riĹł ir vie­ni iĹĄ to­kiĹł ga­li­mĹł par­tne­riĹł ga­li bō­ti ar­ba Dar­bo par­ ti­ja, ar­ba so­cial­de­mok­ra­taiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­ bal­sa­vÄ&#x2122;s Vil­niu­je sa­kÄ&#x2014; E.Ma­siu­lis. Jis pa­reiť­kÄ&#x2014; ne­ma­tÄ&#x2026;s â&#x20AC;&#x17E;ga­li­my­biĹł bend­ra­dar­biau­ti su po­pu­lis­ti­nÄ&#x2014;­mis jÄ&#x2014;­go­mis, to­kio­mis kaip â&#x20AC;&#x17E;DrÄ&#x2026;­sos ke­ liasâ&#x20AC;&#x153; ar Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­ja. Pas­ta­ro­sios par­ti­jos ly­de­rio Ro­lan­do Pak­so nuo­mo­ne, dÄ&#x2014;l ak­ty­ vios kon­ser­va­to­riĹł rin­ki­mĹł kam­pa­ ni­jos re­zul­ta­tai po ant­ro­jo rin­ki­mĹł tu­ro ga­li pa­si­suk­ti jĹł nau­dai. Kal­bÄ&#x2014;­da­mas apie ga­li­mas koa­li­ci­ jas R.Pak­sas pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad jo par­ti­ja su so­cial­de­mok­ra­tais ir Dar­bo par­ ti­ja yra pa­si­ra­ťÄ&#x2122; iĹĄanks­ti­nÄŻ su­si­ta­ri­ mÄ&#x2026;, ta­Ä?iau pri­dō­rÄ&#x2014; ne­ga­lÄŻs vi­siť­kai at­mes­ti ir ki­tĹł va­rian­tĹł: â&#x20AC;&#x17E;Tu­ri­me pa­si­ra­ťÄ&#x2122; iĹĄanks­ti­nÄŻ su­si­ta­ri­mÄ&#x2026;. Jei­ gu vie­nas iĹĄ tri­jĹł par­tne­riĹł dÄ&#x2014;l ko­ kiĹł nors prie­Şas­Ä?iĹł no­rÄ&#x2014;­tĹł pra­dÄ&#x2014;­ ti kal­bÄ&#x2014;­tis, de­rÄ&#x2014;­tis su ki­ta po­li­ti­ne jÄ&#x2014;­ga, jis in­for­muo­ja po­li­ti­nius par­ tne­rius, ir, duok, Die­ve, jam svei­ ka­tosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svars­tÄ&#x2014; R.Pak­sas. Len­kĹł rin­ki­mĹł ak­ci­jos ly­de­ ris Val­de­ma­ras To­ma­ťevs­kis sa­ kÄ&#x2014; tu­rin­tis daug abe­jo­niĹł, ar ver­ ta bend­ra­dar­biau­ti su kai ku­rio­mis par­ti­jo­mis po Sei­mo rin­ki­mĹł. V.To­ma­ťevs­kis pa­si­dĹžiau­gÄ&#x2014;, kad jo par­ti­ja pir­mÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; tu­rÄ&#x2014;s sa­vo frak­ci­jÄ&#x2026; Sei­me. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153;, BNS inf.

Siekiama didesnio VVG skaidrumo

JustÄ&#x2014; LabutytÄ&#x2014;

Europinius projektus ÄŻgyvendinanÄ?ios vietos veiklos grupÄ&#x2014;s (VVG) iĹĄgyvena permainĹł laikotarpÄŻ. NatĹŤralu, kad dÄ&#x2014;l naujoviĹł, reglamentuojanÄ?iĹł asociacijĹł veiklÄ&#x2026;, neretai kyla nemaĹžai klausimĹł ir diskusijĹł. Tuo tikslu Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerija ĹĄÄŻ mÄ&#x2014;nesÄŻ organizuoja aktualius seminarus tema â&#x20AC;&#x17E;VieĹĄĹłjĹł ir privaÄ?iĹł interesĹł derinimas ÄŻgyvendinant projektus LEADER metodu pagal Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. IĹĄlaidĹł apribojimas Nuo ĹĄiĹł metĹł rugsÄ&#x2014;jo ÄŻsigaliojo LEADER metodo priemoniĹł ÄŻgyvendinimÄ&#x2026; reglamentuojanÄ?iĹł teisÄ&#x2014;s aktĹł pakeitimai. Juose atsirado naujĹł nuostatĹł, o ypatingas dÄ&#x2014;mesys skiriamas konkreÄ?iĹł iĹĄlaidĹł apribojimams, tinkamĹł veiklos sÄ&#x2026;naudĹł apskaitai, iĹĄlaidĹł bĹŤtinumui, vieĹĄĹłjĹł pirkimĹł skaidrumui uĹžtikrinti ir tinkamai vieĹĄiesiems bei privatiesiems interesams derinti VVG. Ĺ˝inia, nuo 2011-ĹłjĹł birĹželio 27 d. ÄŻsigaliojus VieĹĄĹłjĹł ir privaÄ?iĹł interesĹł derinimo valybÄ&#x2014;s tarnyboje ÄŻstatymo pakeitimams, VVG, kaip ir valstybÄ&#x2014;s tarnautojai, ÄŻpareigotos ÄŻgyvendinti jo nuostatas. Tad Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerija siĹŤlo pakeitimus, VVG atskiriant sprendimus priimanÄ?iĹł ir juos ÄŻgyvendinanÄ?iĹł asmenĹł pareigas. Kai kurios asociacijos nuo pat pradĹžiĹł vadovaujasi ĹĄiais principais, taÄ?iau kitoms jie nepriimtini â&#x20AC;&#x201C; ÄŻvairiĹł grandĹžiĹł vadovai sykiu dirba administruojantÄŻ darbÄ&#x2026;, tad interesĹł konďŹ&#x201A;ikto grÄ&#x2014;smÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; nuolatinÄ&#x2014;. PriemoniĹł nestinga VakarĹł Lietuvos VVG atstovams seminaro lektorius, VĹĄÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Praeventiâ&#x20AC;&#x153; vadovas Gediminas Sakalauskas pripaĹžino patyrÄ&#x2122;s, kad naujovÄ&#x2014;s ĹžmonÄ&#x2014;ms kelia ir neaiĹĄkumĹł, ir pagrÄŻstĹł baimiĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Daugelis mano, kad VieĹĄĹłjĹł ir privaÄ?iĹł interesĹł derinimo valybÄ&#x2014;s tarnyboje ÄŻstatymas taikomas tik politikams ir valstybÄ&#x2014;s tarnautojams. IĹĄ esmÄ&#x2014;s jis aktualus visiems, kurie dirba vieĹĄajame sektoriuje, o tai yra apie 150 tĹŤkst. asmenĹł Lietuvojeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino G.Sakalauskas. Lektoriaus teigimu, pagrindinis seminaro tikslas, kad VVG nariai padidintĹł pasitikÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; visuomenÄ&#x2014;je ĹĄiomis asociacijomis. â&#x20AC;&#x17E;O kad tai bĹŤtĹł galima uĹžtikrinti, yra speciali priemonÄ&#x2014;, metodasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; jis.

Vytautas Laurinaitis:

Apie 90 proc. atvejĹł VieĹĄĹłjĹł ir privaÄ?iĹł interesĹł derinimo valstybÄ&#x2014;s tarnyboje ÄŻstatymas paĹžeidĹžiamas dÄ&#x2014;l jo neĹžinojimo.

Gresia skaudĹŤs padariniai Pasitelkdamas gyvus ir rezonansinius pavyzdĹžius, modeliuodamas tam tikras situacijas, lektorius susirinkusiems aiĹĄkino konkreÄ?iĹł ÄŻstatymo straipsniĹł niuansus ir kaip iĹĄvengti interesĹł konflikto.

ď Ž Tema: seminaro lektorius G.Sakalauskas jo dalyviams pateikÄ&#x2014; nemaĹžai gyvĹł pavyzdĹžiĹł, kaip ir kokiais atvejais galima su-

klupti ir kaip iĹĄvengti interesĹł konďŹ&#x201A;ikto.

Pasak G.Sakalausko, apie 90 proc. atvejĹł ÄŻstatymas paĹžeidĹžiamas dÄ&#x2014;l jo neĹžinojimo. Vengti ĹĄaliĹĄkumo, interesĹł konďŹ&#x201A;ikto, kad tarnautojo elgesys net nekeltĹł abejoniĹł, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, valstybÄ&#x2014;s ar savivaldybÄ&#x2014;s turtu ne tarnybinei veiklai, iĹĄskyrus tam tikras iĹĄimtis. Specialistas atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ ÄŻ ĹĄias ir kitas vieĹĄajame sektoriuje pretenduojanÄ?iĹł dirbti, dirbanÄ?iĹł ir dirbusiĹł asmenĹł prievoles, taikomus apribojimus, sankcijas uĹž paĹžeidimus, taip pat priminÄ&#x2014;, kad nuo ĹĄiol deklaruoti privaÄ?iuosius interesus galima tik per elektroninio deklaravimo sistemÄ&#x2026;. G.Sakalauskas VVG atstovus konsultavo, kaip derÄ&#x2014;tĹł uĹžpildyti ĹĄiÄ&#x2026; deklaracijÄ&#x2026;, taip pat kaip tinkamai nusiĹĄalin-

CfaNba\9VNbQN[`XV\[b\a_

ti nuo tam tikrĹł klausimĹł svarstymo. Seminaro lektorius pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;, jog net iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio menki nusiĹžengimai gali turÄ&#x2014;ti skaudĹžiĹł padariniĹł â&#x20AC;&#x201C; gali tekti grÄ&#x2026;Ĺžinti ES lÄ&#x2014;ĹĄas arba gresia sankcija netekti galimybÄ&#x2014;s jas panaudoti. Suteikia daugiau aiĹĄkumo Vienas seminaro dalyviĹł, Ĺ ilutÄ&#x2014;s VVG pirmininkas Vytautas Laurinaitis pripaĹžino, kad tiek jam, tiek kolegoms kilo nemaĹžai neaiĹĄkumĹł, susijusiĹł su Vyriausiosios tarnybinÄ&#x2014;s etikos komisijos aiĹĄkinimais dÄ&#x2014;l asociacijĹł, ÄŻgyvendinanÄ?iĹł projektus LEADER metodu, darbuotojĹł veiklos. â&#x20AC;&#x17E;Dar ir ĹĄiandien VVG neturi galutinio atsakymo, koks bus suformuotas asociacijĹł darbuotojĹł pareigybiĹł mo-

delis, kiek jos bus atskirtos viena nuo kitos. Pagal ankstesnÄŻ modelÄŻ asociacijĹł vadovai galÄ&#x2014;jo bĹŤti ir valdybĹł pirmininkai, ir strategijĹł vadovai. Manau, artimiausiu metu galutinai bus ÄŻvardyta, kas gali bĹŤti vadovai, kas â&#x20AC;&#x201C; valdybĹł pirmininkai, kas â&#x20AC;&#x201C; administracijos darbuotojaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aktualijomis dalijosi V.Laurinaitis. PaĹĄnekovo teigimu, tokie seminarai suteikia daugiau aiĹĄkumo. â&#x20AC;&#x17E;Labai naudinga informacija kad ir dÄ&#x2014;l paÄ?iĹł privaÄ?iĹłjĹł interesĹł deklaravimo, nes visi skirtingai supranta, kaip ir kÄ&#x2026; raĹĄytiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo Ĺ ilutÄ&#x2014;s VVG pirmininkas. UĹžs. 1037736


9

pirmADIENIS, spalio 29, 2012

ekonomika

Įky­riems rek­la­muo­to­jams – bau­dos

At­si­darę elekt­ro­ninį pa­štą gy­ven­to­jai jau įpra­to ja­me ras­ti ne tik svar­bių laiškų, bet ir bru­kalų. Nors siųs­ti rek­la­mos be gavė­ jo su­ti­ki­mo ne­ga­li­ma, vers­li­nin­kai ran­da būdų pra­si­skverb­ti į e. pa­što dėžu­tes. Tie­ sa, kar­tais žmonės to­kią rek­lamą in­ter­ne­ te už­si­sa­ko ir per sa­vo žiop­lumą. Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Siun­čia be su­ti­ki­mo

Vil­nie­tei Kot­ry­nai jau pa­bo­do ko­vo­ti su įky­riais rek­la­mos siuntė­jais. Mer­ gi­nos ne­ste­bi­na, kad į jos pa­što dėžu­ tę at­ke­liau­ja keis­ti anglų kal­ba su­ra­ šy­ti pa­si­ūly­mai ką nors pirk­ti, ta­čiau ji ne­įsi­vaiz­duo­ja, kaip juos su­val­dy­ti. Ne­pa­gei­dau­jamų lie­tu­viškų nau­ jien­laiš­kių ji at­si­sa­ko – laiš­kuo­se pa­pras­tai būna funk­ci­ja „at­si­sa­ky­ti nau­jienų“. Ta­čiau kar­tais rek­la­ma ją pa­sie­kia net ir tuo­met, kai mer­ gi­na iš­reiš­kia norą jos ne­gau­ti. „Kiek tik įma­no­ma sten­giuo­si at­ si­sa­ky­ti vi­sos rek­la­mos. Kai in­ter­ ne­te ką nors per­ku, pa­žy­miu, kad įmonės nau­jienų gau­ti ne­no­riu. La­ biau­siai ma­ne pik­ti­na įvairūs gru­ pi­nio pir­ki­mo ir nuo­laidų ku­ponų po­rta­lai. Kar­tais su­si­vi­lio­ju­si ge­ra kai­na ką nors taip nu­si­per­ku, o jau

kitą dieną į ma­no pa­štą at­ke­liau­ja nau­jau­si jų pa­si­ūly­mai, nors prie­š at­lik­da­ma mokė­jimą nui­mu var­ne­ les prie pa­si­ūlymų gau­ti nau­jie­nas. Jei­gu tai tęsis ir to­liau, kreip­siuo­si į var­to­tojų tei­sių gynė­jus“, – pa­sa­ ko­jo Kot­ry­na. Nu­baudė dvi įmo­nes

Kol Kot­ry­na tik ža­da gin­ti sa­vo tei­ses ne­gau­ti ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­mos, ki­ti gy­ven­to­jai jau ga­li džiaug­tis per­galė­mis prie­š bru­kalų siuntė­jus. Praė­ju­sią sa­vaitę bu­ vo nu­baus­tos dvi įmonės, var­to­to­ joms e. pa­štu siun­tinė­ju­sios ne­pa­ gei­dau­jamą rek­lamą. Įmo­nei „Ali­ba.lt“ bu­vo skir­tas įspėji­mas, o bend­ro­vei „Vals­tybė COM“ už rek­la­mos siun­tinė­jimą be var­to­tojų su­ti­ki­mo teks su­mokė­ti tūkstan­čio litų baudą. Vals­ty­binė duo­menų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja (VDAI) per­nai dėl ne­

teisė­tos rek­la­mos ga­vo 43 skun­dus. Šie­met jų su­lauk­ta jau 33. Tie­sa, ne vi­suo­met ap­skųsti rek­la­mos siuntė­ jai at­li­kus ty­ri­mus būna nu­baus­ti. „Ty­rimų baig­tis būna įvai­ri – daž­nai pa­tys žmonės duo­da su­ti­ kimą pirk­da­mi vieną prekę ar pa­ slaugą ir tai pa­mirš­ta, ar­ba tie­siog nea­tid­žiai skai­to, pa­vyzd­žiui, lo­ ja­lu­mo kor­telės ga­vi­mo sąly­gas, ir pa­žy­mi, kad su­tin­ka gau­ti rek­la­ minę in­for­ma­ciją, o pa­skui tai pa­ mirš­ta“, – teigė VDAI In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­gijų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Au­re­li­ja Gri­ki­naitė.

Au­re­li­ja Gri­ki­naitė:

Daž­nai pa­tys žmonės duo­da su­ti­kimą pirk­ da­mi vieną prekę ar pa­slaugą ir tai pa­mirš­ta. Ra­gi­na būti ati­džius

Su skun­dais dėl ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­mos siun­ti­mo e. pa­štu ar­ba SMS ži­nutė­mis gy­ven­to­jai krei­ pia­si ir į Vals­ty­binę var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­nybą (VVTAT). Šie­ met tar­ny­ba ga­vo 19 to­kių skundų ir spėjo iš­nag­rinė­ti pen­kias by­las. Tar­ny­ba, ga­vu­si skundą, pir­miau­ sia krei­pia­si į rek­la­mos siuntė­jus ir pa­pra­šo ne­pa­ten­kin­tam žmo­gui

ne­be­siųs­ti e. laiškų. Šie­met tar­ny­ bai tai­kiai su­si­tar­ti pa­vy­ko su dvy­ li­ka bru­kalų siuntėjų. „Vers­lo su­bjek­tui neat­siž­vel­gus į tar­ny­bos ra­gi­nimą ir ne­bend­ ra­dar­biau­jant, ty­ri­mo med­žia­ga per­duo­da­ma įga­lio­tai ins­ti­tu­ci­jai – Vals­ty­bi­nei ne mais­to pro­duktų ins­pek­ci­jai ar­ba Vals­ty­bi­nei mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai dėl Rek­ la­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo pro­to­ ko­lo su­ra­šy­mo. Ga­vus su­ra­šytą pro­to­kolą vyk­do­ma by­la. Ga­li būti ski­ria­ma bau­da iki 30 tūkst. litų“, – sakė VVTAT Nesą­ži­nin­gos ko­ mer­cinės veik­los ir rek­la­mos sky­ riaus vedė­ja Mil­da Dei­mantė. VDAI at­stovė A.Gri­ki­naitė pri­ minė, kad, norė­da­mi iš­veng­ti ne­ rei­ka­lingų e. laiškų, gy­ven­to­jai ir pa­tys nar­šy­da­mi in­ter­ne­te ar pil­ dy­da­mi įvai­rias an­ke­tas turėtų at­ kreip­ti dėmesį, su ko­kio­mis sąly­ go­mis su­tin­ka. „Ap­sau­go­ti sa­vo duo­me­nis gy­ ven­to­jai ga­li pa­pras­čiau­siai būda­ mi ati­dūs ir ne­da­ly­da­mi sa­vo as­ mens duo­menų. Pil­dant ko­kias nors an­ke­tas taip pat rei­kia žiūrė­ ti, ar būti­na žymė­ti, kad su­tin­ka­ te gau­ti rek­lamą. Ga­li­ma par­davė­jo ir pa­si­tei­rau­ti, ar ji bus siun­čia­ma, ir iš­reikš­ti ne­su­ti­kimą, kad ir kaip ma­lo­niai siū­lo par­davė­jas. Su­ti­ki­ mas tu­ri būti sa­va­no­riš­kas. Ne­su­ ti­ki­mas gau­ti rek­la­mos ne­ga­li būti prie­žas­tis ne­tai­ky­ti var­to­to­jui nuo­ laidų“, – paaiš­ki­no A.Gri­ki­naitė.

„„Nu­si­vy­li­mas: tik­rin­da­mi e. pa­

štą gy­ven­to­jai ran­da ne tik svar­ bių laiškų, bet ir ne­pa­gei­dau­ja­ mos rek­la­mos. 

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.


10

pirmADIENIS, spalio 29, 2012

pasaulis Gra­si­ni­mas prem­je­rui

Rin­ki­mai ­ Suo­mi­jo­je

Gyrė ­ re­for­mas

Sil­vio Ber­lus­co­ni per­spėjimą, kad jo cent­ro de­ši­niųjų par­ti­ja ga­li at­šauk­ti pa­ramą vy­riau­sy­ bei, italų spau­da va­di­na įspėji­ mu prem­je­rui Ma­rio Mon­ti. „Cor­rie­re del­la Se­ra“ ra­šo, kad „Ber­lus­co­ni gra­si­na nu­vers­ti Mon­ti“, o ki­ti laik­raš­čiai skel­ bia: „Ber­lus­co­ni puo­la Mon­ti“ ir „Ber­lus­co­ni prie­š Mon­ti“.

Suo­mi­jo­je vy­ko vie­tos rin­ki­mai. Juo­se, kaip spėta, turėtų ge­ rai pa­si­ro­dy­ti eu­rui ne­pri­ta­rian­ ti po­pu­lis­tinė Suo­mių par­ti­ja. Ji ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­ria Suo­ mi­jos vy­riau­sybės da­ly­va­vi­mui tei­kiant fi­nan­sinę pa­galbą eu­ro zo­nos ša­lims. 2011 m. per par­ la­men­to rin­ki­mus par­ti­ja at­si­ dūrė tre­čio­je vie­to­je.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­brėžė, kad at­lik­tos svar­ bios Volst­ri­to re­for­mos pa­dėjo nu­trauk­ti pra­ktiką, kai į sun­ kią pa­dėtį pa­te­ku­sios fi­nan­ sinės įmonės bu­vo gelbs­ti­mos mo­kes­čių mokė­tojų pi­ni­gais. B.Oba­ma ap­gai­les­ta­vo, kad dau­ge­lis res­pub­li­konų Kong­re­se ko­vo­jo su šio­mis re­for­mo­mis.

Rin­kimų iš­ban­dy­mas Uk­rai­no­je va­kar vy­ko par­la­ men­to rin­ki­mai. Ku­rios sto­vyk­ los pa­ža­dais šį kartą pa­tikės uk­ rai­nie­čiai?

Bu­vu­si ša­lies prem­jerė Ju­li­ja Ty­ mo­šen­ko bal­sa­vo Cent­rinė­je kli­ ni­kinė­je li­go­ninė­je Char­ko­ve. Ka­li­na­ma opo­zi­ci­jos vedlė pa­ ra­gi­no ša­lies gy­ven­to­jus ak­ty­viai bal­suo­ti rin­ki­muo­se, kad pre­zi­ den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus Re­ gionų par­ti­ja ne­be­turėtų do­mi­ nuo­ja­mos po­zi­ci­jos par­la­men­te. „Kiek­vie­nas tu­ri ko­vo­ti su dik­ tatū­ra taip, kaip ga­li. Tai – visų drau­ge ir kiek­vie­no at­ski­rai rei­ ka­las. Nu­ša­li­nkim nuo vald­žios V.Ja­nu­ko­vy­čių ir visą jo nu­si­ kals­tamą „Šeimą“, – rėžė sa­vo pa­reiš­ki­me J.Ty­mo­šen­ko. Ša­lies va­do­vas V.Ja­nu­ko­vy­čius iš­reiškė viltį, kad jie pa­dės su­ vie­ny­ti ir vys­ty­ti šalį. „Bal­sa­vau už sta­bi­lumą, už eko­no­minį ša­ lies vys­tymą­si, už tai, kad mūsų žmonės ge­riau gy­ventų“, – pa­ brėžė Uk­rai­nos pre­zi­den­tas. Uk­rai­n os par­t i­jos UDAR („Smūgis“) ly­de­ris sun­kias­vo­rių bok­so su­perž­vaigždė Vi­ta­li­jus Klyč­ko ra­gi­no rinkė­jus im­ti pi­ni­ gus, jei­gu juos bus ban­do­ma pa­ pirk­ti, ta­čiau bal­suo­ti taip, kaip sa­ko šir­dis. „Jei­gu ką nors iš jū­ sų ban­do pa­pirk­ti, ne­si­var­žy­ki­ te, im­ki­te pi­ni­gus. Jums grąži­na pi­ni­gus, ku­riuos iš jūsų jau pa­ vogė“, – iro­ni­za­vo V.Klyč­ko. Rin­ki­mai į 450 vietų Aukš­čiau­ siąją Radą da­bar lai­ko­mi ap­ši­li­mu prie­š 2015 m. pre­zi­den­to rin­ki­mus. Apk­lau­sos ro­do, kad Re­gionų par­ ti­jos al­jan­sas su Ko­mu­nistų par­ ti­ja ir vie­nu įta­kin­gu cent­ris­ti­nių pa­žiūrų po­li­ti­ku pa­dės jai iš­lai­ky­ ti ne­di­delę per­svarą, o J.Ty­mo­ šen­ko opo­zi­ci­jos blo­kas ga­li tikė­ tis ant­ros vie­tos. Ta­čiau jam ant kulnų mi­na tre­čio­je vie­to­je ga­ lin­ti lik­ti V.Klyč­ko par­ti­ja UDAR. BNS inf.

„„Gal­vosū­kis: ką rink­tis – ka­

ringą opo­zi­ciją, o gal da­bar­ ti��nius val­dan­čiuo­sius, ža­dan­ čius sta­bi­lumą?  „Reu­ters“ nuo­tr.

Ar iš tiesų Ki­ni­jos prem­je­ras Wen Jia­ bao su­kaupė net 2,7 mlrd. do­le­rių turtą, kaip tvir­ti­ na įta­kin­gas Jung­ti­ nių Vals­tijų dien­raš­ tis „The New York Ti­mes“? O gal pa­ skleis­ta in­for­ma­ci­ja – iš­gal­vo­ta, kaip sa­ ko Ki­ni­jos prem­je­ro at­sto­vai?

„„Klau­si­mas: įdo­mu, kaip pa­pras­ti ki­nai rea­guotų „The New York Ti­mes“ per­skaitę pub­li­ka­ciją apie jų my­li­mo

prem­je­ro Wen Jia­bao tur­tus? 

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ki­ni­jos eli­to nuodėmės? Skan­da­lin­ga pub­li­ka­ci­ja

Penk­ta­dienį pa­si­rod­žiu­si „The New York Ti­mes“ pub­li­ka­ci­ja apie Ki­ni­ jos prem­je­ro šei­mos tur­tus su­kėlė ne­menką skan­dalą. Straips­nis su­ laukė griež­to Ki­ni­jos vald­žios pa­ smer­ki­mo. Ma­ža to, bet koks pri­ėji­ mas prie šios pub­li­ka­ci­jos Ki­ni­jo­je bu­vo sku­biai užb­lo­kuo­tas. „The New York Ti­mes“ pa­bandė at­skleis­ti, kaip, tiks­liau, iš ko gy­ve­ na aukš­čiau­sių Ki­ni­jos val­dan­čio­jo eli­to at­stovų at­ža­los ir gi­minės. Kaip Ki­ni­jos prem­je­ro mo­ti­ na, pa­pras­ta mo­ky­to­ja, prie­š pen­ ke­rius me­tus su­gebė­jo į Ki­ni­jos drau­di­mo bend­rovę „Ping An“ in­ ves­tuo­ti 120 mln. do­le­rių? Kodėl Wen Jia­bao žmo­na Zhang Bei­li va­ di­na­ma Ki­ni­jos dei­mantų ka­ra­lie­ ne? Kaip sėkmin­gu in­ves­tuo­to­ju ta­po Wen Jia­bao sūnus? Kaip Wen Jia­bao jau­nes­ny­sis bro­lis Wen Jia­ hon­gas su­si­krovė 200 mln. iš at­ liekų uti­li­za­vi­mo vers­lo? „The New York Ti­mes“ pa­teikė iš tiesų iš­sa­mią su­ves­tinę. Pa­sak lei­ di­nio, vi­si fak­tai apie Wen Jia­bao šeimą ir jų tur­tus bu­vo gau­ti iš ofi­ cia­lių šal­ti­nių ir iš as­menų, kalbė­ ju­sių su lei­di­nio žur­na­lis­tais. „The New York Ti­mes“ pri­dūrė, kad bet ko­kia in­for­ma­ci­ja apie Ki­ ni­jos eli­to tur­tus pa­čio­je Ki­ni­jo­je nuo vi­suo­menės sle­pia­ma. „Bloom­berg“ te­le­vi­zi­jai ėmus domė­tis Ki­ni­jos vi­cep­re­zi­den­to Xi Jin­pin­go ir jo šei­mos tur­tais, te­ le­vi­zi­jos tink­la­la­pis sku­biai bu­vo užb­lo­kuo­tas vi­so­je Ki­ni­jo­je“, – bu­ vo ra­šo­ma „The New York Ti­mes“ straips­ny­je.

Kaip už­dir­ba­mi pi­ni­gai

Pa­sak „The New York Ti­mes“, nuo to lai­ko, kai Wen Jia­bao ėmė kil­ti kar­je­ros laip­tais Ko­mu­nistų par­ti­ jo­je, jo šei­mos na­riai ėmė spar­čiai turtė­ti. 1998 m. Wen Jia­bao bu­vo pa­skir­tas mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­ju, o po pen­ke­rių metų – prem­je­ru. Lei­di­nys ap­skai­čia­vo, kad Wen Jia­bao šei­ma tu­ri apie 2,7 mlrd. do­ le­rių ver­ti­na­mo tur­to. Šei­mos vers­lo in­te­resų spekt­ras, anot lei­di­nio, – įvai­rus: nuo pre­ky­ bos ak­ci­jo­mis iki vals­ty­bi­nių pro­ jektų įgy­ven­di­ni­mo.

Zhang Bei­li – svar­ biau­sias as­muo Ki­ ni­jo­je, kal­bant apie ju­ve­ly­ri­kos verslą.

Wen Jia­bao šei­mos na­riai, vers­ lo par­tne­riai ir pa­žįsta­mi tu­ri did­ žiųjų Ki­ni­jos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jos ir drau­di­mo bend­ro­vių ak­cijų, taip pat per leng­va­ti­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo įmo­nes pel­no­si iš bran­gių inf­rast­ ruktū­ros pro­jektų įgy­ven­di­ni­mo. An­tai, kaip tvir­t i­n a lei­d i­ nys, jau­nes­nio­jo prem­je­ro bro­lio bend­rovė iš vals­tybės yra ga­vu­si 30 mln. do­le­rių vertės už­sa­kymą pri­ž iūrė­t i Ki­n i­j os did­m ies­č ių nuo­tekų sis­te­mas ir pa­si­rūpin­ ti me­di­ci­ni­nių at­liekų uti­li­za­vi­ mu. Su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­šy­ta po to, kai Wen Jia­bao va­do­vau­ja­ma

vy­riau­sybė po 2003 m. Ki­ni­jo­ je ki­lu­sio SARS vi­ru­so pro­trūkio pri­ėmė įsta­tymą dėl griež­tes­nio at­liekų tvar­ky­mo. Tuo me­tu Wen Jia­bao mo­ti­na, pa­sak ame­ri­kie­čių le­di­nio, 2007 m. įsi­gi­jo kont­ro­liuo­jan­čio­sios drau­ di­mo bend­rovės „Ping An“ ak­cijų už 120 mln. do­le­rių. Dau­giau­sia dėme­sio lei­di­nys sky­ rė Wen Jia­bao žmo­nai Zhang Bei­li. Kaip ra­šo „The New York Ti­mes“, ši mo­te­ris va­di­na­ma dei­mantų ka­ ra­lie­ne. Esą ji kont­ro­liuo­ja ju­ve­ly­ ri­kos verslą Ki­ni­jo­je. „Zhang Bei­li – svar­biau­sias as­ muo Ki­ni­jo­je, kal­bant apie ju­ve­ ly­ri­kos verslą, – laik­raš­tis ci­ta­vo Gae­taną Ca­va­lierį, Pa­sau­lio ju­ve­ ly­ri­kos kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­dentą. – Būtent ji tie­sia til­tus tarp Ki­ni­ jos ir už­sie­nio par­tne­rių.“ „The New York Ti­mes“ lei­do su­ pras­ti, jog Zhang Bei­li įta­ka ne­įma­ no­ma be jos vy­ro po­li­tinės įta­kos. Lei­di­nys pa­brėžė, kad Zhang Bei­li gud­riai pa­si­nau­do­jo pa­dėti­mi. Pas­ku­ti­nis JAV dien­raš­čio ap­ ra­šy­tas Wen Jia­bao šei­mos na­ rys – Wins­to­nas We­nas, vie­nin­te­ lis Wen Jia­bao sūnus, kaip tvir­ti­na „The New York Ti­mes“, tu­rin­tis Ki­ni­jos tech­no­lo­gi­jos bei elekt­ ro­ni­kos įmo­nių ak­cijų, o moks­lus baigęs Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. „Na, jis tik­rai ne­kuk­lus. Siek­da­mas sa­vo tikslų Wins­to­nas We­nas ne­ven­gia pa­si­nau­do­ti sa­vo įta­ka“, – dien­raš­ čiui sakė vie­nas su Wins­to­nu We­nu tu­rin­tis rei­kalų vers­li­nin­kas. Wins­to­nas We­nas 2000 m. Ki­ ni­jo­je įkūrė tris sėkmin­gai vei­kian­

čias tech­no­lo­gijų įmo­nes. Vėliau dvi iš jų jis par­davė vie­nam tur­tin­ giau­sių Azi­jos žmo­nių Li Ka-shin­ gui ir jo šei­mai. Da­bar jis – sėkmės su­laukęs vers­li­nin­kas ir in­ves­tuo­to­jas. Neigė kal­ti­ni­mus

Penk­ta­dienį pa­si­rod­žius „The New York Ti­mes“ pub­li­ka­ci­jai, Ki­ni­ jos prem­je­ro at­sto­vai pa­reiškė, kad straips­ny­je pa­tei­kia­ma me­la­gin­ga in­for­ma­ci­ja. Pa­reiš­ki­mas pa­si­rodė Hon­kon­ge leid­žia­ma­me laik­raš­ty­je „Sing Tao“ ir per te­le­vi­ziją „South Chi­na Mor­ ning Post“. Ja­me bu­vo sa­ko­ma: „Va­ di­na­mie­ji užslėp­ti Wen Jia­bao šei­ mos tur­tai, apie ku­riuos rašė „The New York Ti­mes“, neeg­zis­tuo­ja. Kai ku­rie Wen Jia­bao šei­mos na­riai nė­ ra su­si­ję su vers­lu, kai ku­rie yra. Ta­ čiau jie neuž­sii­ma ne­le­ga­lia veik­la. Jie ne­tu­ri bend­ro­vių ak­cijų.“ Taip pat pri­du­ria­ma, kad Ki­ni­jos prem­je­ro mo­ti­na ne­tu­ri jo­kių pa­ pil­domų pa­jamų, išs­ky­rus sa­vo al­ gą ir pen­siją. „Wen Jia­bao nie­kuo­ met ne­vai­di­no jo­kio vaid­mens sa­vo šei­mos vers­le...“ Ki­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­ja pa­reiškė, kad pub­li­ka­ci­ja „juo­ di­na Ki­ni­jos vardą ir tu­ri pa­slėptų mo­tyvų“. Ta­čiau „The New York Ti­mes“ at­stovė Ei­leen Murp­hy elekt­ro­ni­ nia­me laiš­ke at­rėžė: „Mes at­sa­ko­me už sa­vo is­to­riją, ku­ria mes did­žiuo­ jamės ir ku­ri yra ge­ras ko­ky­biš­kos ti­ria­mo­sios žur­na­lis­ti­kos pa­vyz­dys, ku­riuo gar­sus „Ti­mes“.“ „The New York Ti­mes“, „Guar­dian“ inf.


11

pirmADIENIS, SPALIO 29, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Emig­ra­ci­ja smo­gė ir uos­tui Kai įvai­rūs už­sie­nio ple­piai, be­si­de­dan­ tys eks­per­tais, to­liau ra­gi­na Lie­tu­ vo­je di­din­ti mo­kes­čius, emig­ra­ ci­jos ban­ga dar la­biau šiau­ šia­si – nau­jų iš­vy­kė­lių ke­ liai su­ka į Olan­di­ją, Ka­na­dą, Aust­ra­li­ją.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Glo­bo­ja moks­lei­vius

Iki šiol be­ne ma­žiau­siai emig­ra­ci­ jos ban­ga bu­vo pa­lie­tu­si Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­pa­ni­jas. Net ir per kri­zę uos­te veik­la vy­ko sklan­ džiai. At­ly­gi­ni­mai ne­nu­ken­tė­jo taip stip­riai, kaip ki­tur. Ta­čiau Lie­tu­vos kro­vos kom­ pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas ir Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ jos „Bega“ va­do­vas Aloy­zas Kuz­ mars­kis ti­ki­no, kad tik iš ša­lies uos­te vis­kas at­ro­do ge­rai. „Vi­si mes jau­čia­me dar­bo jė­gos trū­ku­mą. Neį­ma­no­ma ras­ti ge­rai dir­ban­čių, tvar­kin­gų žmo­nių. „Be­ gos“ kom­pa­ni­ja jau pra­dė­jo reng­ ti spe­cia­lias va­sa­ros sto­vyk­las. Į jas kvie­čia­me 11 ir 12 kla­sių moks­lei­ vius. Bend­rau­ja­me su jais, ti­ki­mės, kad atei­ty­je vie­nas ki­tas ateis dirb­ti į uostą“, – aiš­ki­no A.Kuz­mars­kis. Jis pri­dū­rė, kad, ma­tyt, tam tik­ru mo­men­tu vals­ty­bės mas­tu bu­vo pa­ da­ry­ta žy­mių klai­dų. Lie­tu­vo­je yra su­kur­ta ne no­rin­čių dirb­ti, o iš­mo­kų lau­kian­čių žmo­nių vi­suo­me­nė. Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ja „Bega“ ne­tru­kus ati­da­rys nau­ją že­mės ūkio pro­duk­tų kro­ vos komp­lek­są. Eta­pais pa­pil­do­ mai rei­kės priim­ti apie 100 nau­jų dar­buo­to­jų. Jau da­bar su­ka­ma gal­ vą, iš kur rei­kės paim­ti tiek žmo­ nių. „Bega“ steng­sis su­ras­ti jau­nų žmo­nių ir mo­ky­ti juos. „Bega“, Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO), „Klai­pė­dos nafta“ ir ki­tos tai­ko ne­ma­žai įvai­ rių so­cia­li­nių prie­mo­nių, kad dar­ buo­to­jai iš jų neiš­vyk­tų. Dau­gu­mo­ je uos­to kom­pa­ni­jų dir­ba vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Jie apie emig­ra­ ci­ją yra ki­to­kios nuo­mo­nės nei jau­ ni­mas. Uos­to kom­pa­ni­jo­se ne­ma­žai dir­ba ir pen­si­nio am­žiaus žmo­nių. Su­dė­jus pen­si­jas ir at­ly­gi­ni­mus jų

„„Ten­den­ci­ja: iš vi­sų uos­to veik­los sri­čių di­džiau­sia mig­ra­ci­ja pa­ste­bi­ma lai­vų re­mon­to ir sta­ty­bų sfe­ro­se. 

pa­ja­mos yra ne ma­žes­nės nei už­ sie­niuo­se gau­na emig­ran­tai. Per kri­zę su­žlu­go lie­tu­viš­kos uos­ to sta­ty­bos bend­ro­vės. Ta­čiau iš jų da­lis dar­buo­to­jų pe­rė­jo į su­stip­ rė­ju­sias vo­kie­čių ir lat­vių sta­ty­ bos kom­pa­ni­jas. Kai ku­rio­se sta­ty­ bos bend­ro­vė­se žmo­nės te­bė­ra tar­si „pakabinti“ . Per pa­sta­ruo­sius tre­ jus me­tus iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio

Ar­nol­das Ši­lei­ka:

Dėl dar­bo jė­gos trū­ ku­mo, kai ne­ga­li­me grei­tai mo­bi­li­zuo­ti dar­buo­to­jų, kar­tais pra­ran­da­me pel­nin­ gus už­sa­ky­mus. jū­rų uos­to di­rek­ci­jos at­leis­ta apie 50 dar­buo­to­jų. Jau gir­dė­ti, kad da­lis jų emig­ra­vo – kai ku­rie į JAV. Spe­cia­lis­tai bė­ga iš Lie­tu­vos

Dar­bo jė­gos sty­gių nuo­lat jau­ čia Klai­pė­dos uos­te esan­čios lai­

vų sta­ty­bos ir re­mon­to bend­ro­vės. Pi­ges­nių dar­bi­nin­kų iš Ry­tų Eu­ro­ pos ša­lių pa­stan­go­mis bu­vo at­kur­ ta Nor­ve­gi­jos lai­vų sta­ty­bos ir re­ mon­to ša­ka. Iš ki­tų ša­lių Lie­tu­va kol kas ne­no­riai įsi­lei­džia pi­ges­nę dar­bo jė­gą. Bai­mi­na­ma­si, kad čia at­vy­kę ki­nai, uk­rai­nie­čiai, bul­ga­ rai, ru­mu­nai liks gy­ven­ti. „Dar­bo jė­gos klau­si­mus ke­lia­me jau de­šimt­me­tį. Ne­daug kas ju­da į prie­kį. Dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo, kai ne­ga­li­me grei­tai mo­bi­li­zuo­ ti dar­buo­to­jų, kar­tais pra­ran­da­me pel­nin­gus už­sa­ky­mus, sun­ku kon­ ku­ruo­ti su ki­tų ša­lių lai­vų re­mon­ti­ nin­kais“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos lai­vų sta­ty­to­jų ir re­mon­ti­nin­kų aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Ar­nol­das Ši­lei­ka. Jis ti­ki­no, kad la­bai daug dė­me­ sio ski­ria uos­ta­mies­ty­je esan­čioms jū­ri­nio pro­fi­lio spe­cia­lis­tų ren­gi­mo mo­kyk­loms. Klai­pė­dos lai­vų sta­ty­bos ir re­ mon­to mo­kyk­la kas­met ren­gia 70– 80 lai­vų kor­pu­si­nin­kų, su­vi­rin­to­jų, vamz­di­nin­kų. Bend­ro­vės „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­ la“ dar­buo­to­jai va­ži­nė­ja po ra­jo­nus, kad mo­kyk­la pa­jėg­tų su­rink­ti mo­ ki­nių skai­čių. Pa­de­da­ma mo­kyk­lai

ma­te­ria­liai, iš jos į pra­kti­ką atė­ju­ siems moks­lei­viams mo­ka­mos sti­ pen­di­jos. „Prob­le­ma tai, kad da­lis už vals­ ty­bės ir pri­va­čias lė­šas pa­ruoš­tų spe­cia­lis­tų ne­pa­sie­kia įmo­nių. Jie emig­ruo­ja. Išei­na, kad ruo­šia­me spe­cia­lis­tus kon­ku­ren­tams. Dau­ge­ lis žmo­nių iš­va­žiuo­ja, kad už­si­dirb­ tų bu­tui, ką nors grei­tai su­kur­tų. Pra­ran­da­me žmo­nes, kom­pe­ten­ ci­ją, kon­ku­ren­cin­gu­mą, nes Lie­ tu­vo­je nė­ra so­cia­li­nės ir mo­kes­ti­ nės po­li­ti­kos, ku­ri su­lai­ky­tų jau­nus žmo­nes nuo emig­ra­ci­jos“, – įžvel­ gė A.Ši­lei­ka. Pri­si­mi­nė, kad yra jū­ri­nin­kai

Lai­vy­bos sek­to­riu­je dėl emig­ra­ci­jos ko­kių nors ryš­kes­nių po­ky­čių neį­ vy­ko. Fik­suo­ja­mi pa­vie­niai at­ve­jai, kai Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai tre­čių­jų už­ sie­nio ša­lių lai­vuose įsi­dar­bi­na kaip ki­tų ša­lių at­sto­vai. Daž­niau­siai kaip Lat­vi­jos, Ru­si­jos. Tai aiš­ki­na­ma Lie­tu­vo­je eg­zis­ tuo­jan­čia disk­ri­mi­na­ci­ne mo­kes­čių sis­te­ma, kai ES lai­vuo­se dir­ban­tys mū­sų ša­lies jū­ri­nin­kai mo­ka ki­to­ kius mo­kes­čius nei įsi­dar­bi­nan­tys tre­čių­jų ša­lių lai­vuo­se.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža tei­gė, kad lai­vy­bos sek­to­riu­je to­kios są­vo­kos kaip emig­ra­ci­ja ne­tgi ir nė­ra, nors daug jū­ri­nin­kų dir­ba už­sie­nio ša­ lių lai­vuo­se. Įsi­dar­bi­ni­mas už­sie­ nio kom­pa­ni­jų lai­vuo­se yra svei­ kin­ti­nas. Tai by­lo­ja apie aukš­tą Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų ren­gi­mo ly­gį. „Jū­ri­nin­kų įsi­dar­bi­ni­mo už­sie­nio kom­pa­ni­jo­se skir­tu­mas nuo emig­ra­ ci­jos yra tai, kad jū­ri­nin­kai lie­ka gy­ ven­ti Lie­tu­vo­je, tik dir­ba už­sie­nio lai­vuo­se. Ki­tas niuan­sas, tai kad Lie­ tu­vos jū­ri­nin­kai už­sie­nio kom­pa­ni­jų lai­vuo­se dir­ba to­kio­mis pat są­ly­go­ mis ir gau­na to­kius pat at­ly­gi­ni­mus kaip ir tų ša­lių jū­ri­nin­kai, ko ne­ga­ li­ma pa­sa­ky­ti apie į už­sie­nį emig­ra­ vu­sių ki­tų vers­lo ša­kų žmo­nes, ypač sta­ty­bi­nin­kus“, – svars­tė P.Be­kė­ža. Jis pa­ste­bė­jo, kad per kri­zę Lie­ tu­vo­je pa­si­reiš­kė su jū­ri­nin­kais su­si­ju­si įdo­mi ten­den­ci­ja. Lie­tu­ vos pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu da­lis jū­ ri­nin­kų jau bu­vo „nu­sė­dę“ kran­te, už­siė­mė įvai­riais smul­kiais vers­ lais. Pra­de­dant 2009 me­tais, ne­ ma­ža da­lis „nu­sė­du­sių“ jū­ri­nin­kų vėl lan­kė kur­sus, kad ga­lė­tų dirb­ ti lai­vuo­se.


12

pirmADIENIS, SPALIO 29, 2012

rubrika JŪRA Sko­los uos­tui

Bal­ti­jos par­kas

Že­mės nuo­ma

Di­džiau­si Uos­to di­rek­ci­jos sko­li­ nin­kai už že­mės nuo­mą ir rink­ lia­vas yra KLAS­CO – 2578 tūkst. li­tų, „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ – 703 tūkst. li­tų ir bend­ro­vė „Sev Nauč Flot“ – 331 tūkst. li­tų. Su KLAS­CO vyks­ta gin­čai dėl že­ mės nuo­mos skai­čia­vi­mo me­to­ di­kos. Teis­muo­se gin­či­ja­ma­si ir su „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“.

Šve­di­jos Mal­mės mies­te ati­da­ ry­tas Bal­ti­jos jū­ros moks­lo par­ kas. Iš es­mės tai yra Bal­ti­jos jū­ ros vals­ty­bių jū­ri­nio moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo cent­ras. Jis ska­tins kur­ti tarp­tau­ti­nes moks­ li­nin­kų gru­pes, ku­rios rū­pin­sis Bal­ti­jos jū­ros ap­lin­ko­sau­ga, sau­ gia lai­vy­ba, uos­tais, vyk­dys įvai­ riau­sius ty­ri­mus.

Uos­to nau­do­to­jams kė­lė rū­pes­ čių, kad, pa­si­bai­gus že­mės nuo­ mos su­tar­tims, jų ter­mi­na­luo­se ga­lės at­si­ras­ti ir ki­ti nuo­mi­nin­kai. Tai ne­va ska­tin­tų kon­ku­ren­ci­ją uos­tuo­se. Po uos­ti­nin­kų ini­ci­juo­ tų dis­ku­si­jų Sei­me priim­ta nuo­ sta­ta, kad vals­ty­bei ne­sko­lin­gi uos­to že­mės nuo­mi­nin­kai tu­rės pir­mu­mo tei­sę pra­tęs­ti su­tar­tis.

„BLRT Grupp“ nuo kri­zės ge Lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to vers­le kri­zė tę­sia­ si iki šiol žy­miai ma­žin­da­ma už­sa­ky­mus, Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je žlug­dy­da­ma stam­bias ir gar­sias lai­vų sta­ty­bos bend­ro­ves. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pel­no gau­na ir per kri­zę

Es­ti­jos ka­pi­ta­lo kom­pa­ni­ją „BLRT Grupp“ nuo kri­zės gelbs­ti tai, kad ji ne­si­kon­cent­ra­vo vie­no­je veik­lo­je, o tu­ri de­šimt skir­tin­gų sri­čių. Kom­pa­ni­jos veik­los kryp­tys – ne tik lai­vų sta­ty­ba (jos da­lis bend­ro­je kon­cer­no veik­lo­je su­da­ro 14 pro­c.), jų re­mon­tas (apie 19 pro­c.), bet ir pre­ky­ba me­ta­lais (26 pro­c.), su­dė­ tin­gų me­ta­lo konst­ruk­ci­jų ga­my­ ba (13 pro­c.), me­ta­lo lau­žo par­da­ vi­mas (10 pro­c.) įvai­rių rū­šių du­jų ga­my­ba ir par­da­vi­mas. Kon­cer­no vers­lų tink­las iš­plė­ to­tas aš­tuo­nio­se ša­ly­se – Es­ti­ jo­je, Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Suo­ mi­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Len­ki­jo­je, Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je. Iš 77 at­ski­ rų „BLRT Grupp” bend­ro­vių 26 yra Es­ti­jo­je, 22 – Lie­tu­vo­je. „BLRT Gupp“ iš vi­so dir­ba 4,2 tūkst. žmo­ nių, Klai­pė­dos įmo­nė­se – 1900, Ta­li­no – 1800 dar­buo­to­jų. De­vy­nios kom­pa­ni­jos yra bend­ ros su už­sie­nio ka­pi­ta­lu. Per­nai bend­ra kom­pa­ni­ja „Fis­kerst­rand

BLRT“ pra­dė­jo veik­lą Klai­pė­do­ je ir Nor­ve­gi­jo­je Ale­sun­do mies­ te. Ji sta­to lai­vus, ku­rie kaip de­ga­ lus nau­do­ja du­jas. „BLRT Grupp“ de­ra­si su Ka­ zachs­ta­nu dėl ge­le­žin­ke­lio va­go­ nus Kas­pi­jos jū­ro­je ga­lin­čių ga­ ben­ti du­ji­nių lai­vų sta­ty­bos. Tai per­spek­ty­vi rin­ka. Pers­pek­ty­vos sie­ja­mos ir su nau­jais reikalavimais dėl iš lai­vų iš­me­ta­mų du­jų ap­ri­bo­ ji­mo, ku­rie įsi­ga­lios 2015-ai­siais. Tai iš lai­vų sa­vi­nin­kų pa­rei­ka­laus pa­pil­do­mų iš­lai­dų mo­der­ni­za­ci­jai ir at­si­nau­ji­ni­mui. Pla­ti geog­ra­fij­ a, iš­plė­to­tas veik­ lų tink­las su­tei­kė ga­li­my­bę vyk­ dy­ti pel­nin­gą veik­lą. Plės­ti „BLRT Grupp“ veik­los į ki­tas ša­lis ne­be­ ke­ti­na­ma. Šio kon­cer­no val­dy­bos pir­mi­nin­kas Fio­do­ras Ber­ma­nas pra­bi­lo tik apie veik­los stip­ri­ni­mą to­se ša­ly­se, kur jau yra vyk­do­ma veik­la. Įsi­gy­tas nau­jas me­ta­lų par­ da­vi­mo ir lo­gis­ti­kos cent­ras Ry­go­ je. Plė­to­ja­mi nau­ji tech­ni­nių ir me­ di­ci­ni­nių du­jų ga­my­bos pa­jė­gu­mai Ru­si­jos Le­ning­ra­do sri­ty­je, Lat­vi­ jos Lie­po­jos, Uk­rai­nos Dnep­ro­pet­ rovs­ko mies­tuo­se.

„„Vie­ta: „BLRT Grupp“ Ta­li­ne įsi­kū­ru­si Kop­li pu­sia­sa­ly­je.

Per­nai „BLRT Grupp“ apy­var­ ta sie­kė 347 mln. eu­rų, in­ves­ti­ci­jos su­da­rė 53 mln. eu­rų, gry­na­sis pel­ nas – 9,8 mln. eu­rų. Šie­met pla­ nuo­ja­ma 365 mln. eu­rų apy­var­ta. In­ves­ti­ci­jos su­da­rys 57 mln. eu­rų, o pel­nas – apie 12 mln. eu­rų. Gin­čai įta­kos ne­tu­ri

Ar plėt­rą stab­do tai, kad tarp „BLRT Grupp“ ak­ci­nin­kų vyks­ ta tei­si­niai gin­čai? Iki šiol „BLRT

Grupp” gau­tos pa­ja­mos bū­da­vo in­ves­tuo­ja­mos į ga­my­bą, nau­jų pa­ jė­gu­mų pir­ki­mus. Dėl to šiuo me­tu vyks­ta net aš­tuo­ni teis­mi­niai pro­ ce­sai, rei­ka­lau­ja­ma di­vi­den­dams skir­ti per 25 mln. eu­rų. Tai yra ne­ma­ža su­ma, nes, pa­ vyz­džiui, už 2010 me­tais Klai­pė­ do­je pirk­tą „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­ tyk­lą „BLRT Grupp” su­mo­kė­jo 40 mln. eu­rų. Da­lis ak­ci­nin­kų bet ko­ kia kai­na no­ri di­vi­den­dų. Ber­ma­nų

šei­ma, ku­riai pri­klau­so kont­ro­li­nis ak­ci­jų pa­ke­tas, ma­no, kad šian­dien jų dar ne­ga­li­ma mo­kė­ti. „Jei ne­tu­rė­tu­me fi­nan­si­nių re­ sur­sų, tai to­kį kon­cer­ną kaip „BLRT Grupp“ leng­va pra­ras­ti. Lai­vų sta­ ty­ba šian­dien ne­duo­da pel­no, pa­ pil­do­mai rei­ka­lau­ja lė­šų jai pa­ lai­ky­ti. Klai­pė­do­je Va­ka­rų lai­vų ga­myk­lo­je bu­vo sta­to­ma plat­for­ ma. Pa­pil­do­mi dar­bai kai­na­vo 9 mln. eu­rų. Juos pa­gal kont­rak­tą

Liūd­ni Lietuv Vid­man­tas Ma­tu­tis Lie­tu­va iš vi­sų Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­ tės ša­lių tu­ri ma­žiau­siai uos­te­lių. Ji jų ir ne­si­sten­gia plė­to­ti, iš­sky­rus Klai­ pė­dos uos­tą. O jei plė­to­ja ma­žuo­sius uos­te­lius, tai da­ro ne­mok­šiš­kai. Ga­li­mos klai­dos Šven­to­jo­je

„„Pla­nai: vie­nas rea­liau­sių va­rian­tų bū­tų sta­ty­ti ne­di­de­lį uos­te­lį Kark­lė­je, prie Ri­ki­nės upe­lio.

Šven­to­sios uos­te­lis jau ta­po pa­juo­ kos ob­jek­tu. Lai­ki­nai jį su­ma­niu­sių at­sta­ty­ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos va­dų sie­kiai bu­ vo gra­žūs. Ta­čiau Šven­to­sios uos­te­lio lem­tis ne­pa­vy­dė­ti­na. Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to pro­fe­so­rius, ha­bi­li­tuo­tas gam­ tos moks­lų dak­ta­ras Ri­mas Ža­roms­ kis tei­gė, kad uos­ta­vie­tė Šven­to­jo­je vei­kė nuo se­nų lai­kų. Ta­čiau šve­dai ją, kaip ir Lat­vi­jos Pa­vi­los­tą, 1701 me­tais už­ver­tė ak­me­ni­mis. „Nuo 1778 me­tų Šven­tą­ją kaip pre­ky­bos uos­tą ir jū­rų tvir­to­vę ban­ dė įreng­ti An­ta­nas Ty­zenhau­zas ir

Fran­cis Pil­suds­kis. Šį pro­jek­tą jie ver­ti­no kaip Že­mai­ti­jos ku­ni­gaikš­ tys­tės ir Lie­tu­vos ūki­nio sa­va­ ran­kiš­ku­mo ga­ran­tą. Per šį uos­tą pla­nuo­ta eks­por­tuo­ti grū­dus ir li­ nus, im­por­tuo­ti Lie­tu­vai rei­ka­lin­ gas pre­kes. Ka­ra­liaus Sta­nis­lo­vo II gar­bei uos­tas ir mies­tas tu­rė­jo pa­si­ va­din­ti Sant Sta­nis­laus­bur­gu. Idė­ja mi­rė kar­tu su Abie­jų Tau­tų Res­pub­ li­ka“, – pri­si­mi­nė R.Ža­roms­kis. Šven­to­sios uos­to nau­jas rai­dos eta­pas pra­si­dė­jo 1924–1926 me­tais. Bu­vo pa­sta­ty­tas uos­tas prie­kran­ti­nės žve­jy­bos lai­vams. 1939–1943 me­tais bu­vo sta­to­mas ko­mer­ci­nis uos­tas, bet ne­spė­ta jo baig­ti. Pa­gal pla­nus šis uos­tas tu­rė­jo bū­ti 8 met­rų gy­lio. Jis bū­tų pri­ly­gęs Klai­pė­dos uos­tui. Ta­ry­bi­niais lai­kais Šven­to­sios uos­ tas ne­si­vys­tė. 1969–1971 me­tais bu­vo pla­nų pa­da­ry­ti jį sun­kių­jų mi­ne­ra­lų uos­tu. Bu­vo pa­reng­tas pro­jek­tas ge­ ro­kai pra­tęs­ti pie­ti­nį mo­lą. 1971–1985 me­tais uos­tas nau­do­tas kaip žu­vi­nin­


13

pirmADIENIS, SPALIO 29, 2012

JŪRA Sken­duo­lis plė­šia­mas

Nau­ji uos­tai

Abor­tų lai­vas

Ita­li­jo­je nu­sken­dęs lai­vas „Cos­ta Con­cor­dia“ plė­šia­mas. Tai pra­ ne­šė Ita­li­jos Gro­se­ta mies­to pro­ ku­ro­rai. Jie pra­dė­jo ty­ri­mus dėl se­ri­jos va­gys­čių. Pa­vog­ta dau­gy­ bė įvai­rių daik­tų, iš lai­vo par­duo­ tu­vių din­go pa­puo­ša­lai ir laik­ ro­džiai. Lai­ve pa­si­ges­ta ir pa­ veiks­lų, sie­ni­nių laik­ro­džių, ne­ tgi bal­dų.

Ru­si­ja iki 2020 me­tų ža­da pa­ sta­ty­ti ke­lis nau­jus uos­tus. Mi­ni­ ma Bron­ka-Lo­mo­no­so­vas, ter­ mi­na­las Ka­no­nie­rių sa­lo­je Sankt Pe­ter­bur­ge. Nau­ji uos­tų pa­jė­gu­ mai bus So­čy­je, Sa­cha­li­ne. Žy­ mias re­konst­ruk­ci­jas pla­nuo­ja­ ma at­lik­ti Ka­li­ning­ra­do uos­te, Bal­tijs­ko, Mur­mans­ko, Ust Lu­ gos, Pri­mors­ko uos­tuo­se.

Į ope­ra­ci­nę per­tvar­ky­tas 35 met­ rų il­gio bu­vęs žve­jy­bi­nis lai­vas prie­šiš­kai su­tin­ka­mas dau­ge­ly­ je pa­sau­lio ša­lių. Ja­me at­lie­ka­ mos abor­tų ope­ra­ci­jos. Or­ga­ni­za­ ci­jai „Mo­te­rys ant ban­gos“ (Wo­ men on Wa­ves) pri­klau­san­tis lai­ vas plau­kio­ja su Olan­di­jos vė­lia­va. Jo į ša­lį ne­se­niai neį­si­lei­do Ma­ro­ ko val­džia.

elbs­ti plėt­ra „BLRT Grupp“ de­ra­si su Ka­ zachs­ta­nu dėl ge­le­žin­ke­lio va­go­nus Kas­ pi­jos jū­ro­je ga­ lin­čių ga­ben­ ti du­ji­nių lai­vų sta­ty­bos. „„Ga­mi­nys: Ta­li­ne sta­to­mi nau­jos kar­tos aliu­mi­ni­nio kor­pu­so vė­jo jė­gai­nių ap­tar­na­vi­mo lai­vai. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

už­sa­ko­vas tu­rė­jo su­mo­kė­ti tik po to, kai plat­for­ma bus per­duo­ta. Va­ ka­rų lai­vų ga­myk­la ne­tu­rė­jo pi­ni­gų at­si­skai­ty­ti su ran­go­vais, tie­kė­jais. Spren­di­mą ra­do­me tik to­dėl, kad esa­me di­de­lis kon­cer­nas“, – ti­ki­ no F.Ber­ma­nas. Jis ak­cen­ta­vo, kad ak­ci­nin­kų ne­ su­ta­ri­mai ne­da­ro įta­kos kon­cer­ no bend­ro­vių dar­bui. Dve­jus me­tus trun­kan­tys teis­mai dėl di­vi­den­dų, F.Ber­ma­no nuo­mo­ne, tę­sis dar il­gai.

„Lai­vų sta­ty­ba yra su­dė­tin­ga ir ne­prog­no­zuo­ja­ma vers­lo ša­ka. Pa­ sau­ly­je lai­vų sta­ty­bų tem­pai lė­tė­ja, bet mes tu­ri­me ir to­liau in­ves­tuo­ ti. Jei to ne­da­ry­tu­me, ne­bū­tu­me ly­ de­riai sa­vo veik­los sri­ty­se“, – ti­ki­ no F.Ber­ma­nas. Ak­cen­tai – lai­vų sta­ty­boms

Su lai­vy­ba su­si­ju­sio­se sri­ty­se „BLRT Grupp“ bend­ro­vės da­ro be­ veik vis­ką – ir pro­jek­tuo­ja, ir sta­to,

ir re­mon­tuo­ja, ir mo­der­ni­zuo­ja, ir ne­tgi uti­li­zuo­ja. Ta­li­ne „BLRT Grupp“ lai­vų sta­ tyk­la uži­ma 80 ha te­ri­to­ri­ją, tu­ri tris plau­kio­jan­čius do­kus. Da­ly­je te­ri­to­ri­jos vyk­do­ma ir naf­tos pro­ duk­tų kro­va. Ta­li­ne nuo se­no sta­to­mos spe­ cia­lios žu­vų šė­ryk­los, skir­tos au­ gin­ti la­ši­šoms prie Nor­ve­gi­jos. Nau­jas pro­jek­tas – šie­met pra­dė­ ti sta­ty­ti aliu­mi­ni­niai ka­ta­ma­ra­ nai. Jie skir­ti ap­tar­nau­ti vė­jo jė­gai­ nes jū­ro­je. Šiuo lai­vus už­sa­kė bri­tų kom­pa­ni­ja „Su­re Wind Ma­ri­ne“. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti ke­tu­ris to­kius ka­ta­ma­ra­nus. Ta­li­no lai­vų sta­tyk­los Aliu­mi­ nio ga­my­bos ce­cho va­do­vas Ke­vi­ nas Kai­mo Kri­kas tei­gė, kad aliu­ mi­nio lai­vai yra atei­ties lai­vai. Jie sve­ria 2,5 kar­to ma­žiau nei ana­lo­

giš­ki me­ta­li­niai lai­vai, yra grei­tes­ ni (grei­tis – 29 maz­gai), su­nau­do­ja ma­žiau de­ga­lų. Di­džiau­sias mi­nu­ sas, kad aliu­mi­nio ko­ro­zi­ja yra in­ ten­sy­ves­nė. Lai­vų kor­pu­sus nuo ap­lin­kos po­vei­kio sau­gos spe­cia­ lios su­dė­ties da­žai. Di­džiau­si „BLRT Grupp“ lai­ vų sta­ty­bos pa­jė­gu­mai yra Klai­ pė­do­je. Čia sta­to­mi nuo 40 iki 130 met­rų il­gio lai­vai. Šian­dien sta­to­mi moks­li­nių ty­ri­mų, gi­li­ni­mo, žve­jy­ bos lai­vai, kel­tai Nor­ve­gi­jos, Suo­ mi­jos, Es­ti­jos po­rei­kiams. F.Ber­ma­nas pa­ste­bė­jo, kad Klai­ pė­do­je įsi­gi­jus „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­ tyk­lą rest­ruk­tū­ri­za­ci­jos pro­ce­sas bu­vo sun­kus. Sta­tyk­la 13 me­tų bu­vo orien­tuo­ ta į lai­vų blo­kų ir ant­sta­tų ga­my­bą. Šian­dien to­kio kie­kio blo­kų nie­ kam ne­be­rei­kia. Sta­tyk­la tu­ri pe­

rei­ti prie vi­siš­kai baigtų lai­vų sta­ ty­bos. Džiaug­da­ma­sis, kad Klai­pė­do­ je pa­ga­liau bus pra­dė­tos va­ly­ti do­ kų duo­bės, F.Ber­ma­nas už­si­mi­nė apie nau­jas in­ves­ti­ci­jas. Bus už­ sa­ky­tas nau­jas do­kas, ku­ris Va­ka­ rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je su­teiks ga­li­my­bę sta­ty­ti iki 160 met­rų il­gio lai­vus. Tai pa­di­dins „BLRT Grupp“ ga­li­my­bes. „BLRT Grupp“ lai­vus re­mon­ tuo­ja Ta­li­ne, Klai­pė­do­je ir Suo­ mi­jos Tur­ku mies­te įsi­gy­to­je lai­vų re­mon­to įmo­nė­je. Re­gio­ne ji kon­ ku­ruo­ja su Len­ki­jos lai­vų re­mon­ to įmo­nė­mis. Anot F.Ber­ma­no, lai­ vų re­mon­tas plė­to­ja­mas tin­ka­mai, nors lai­vy­bos rin­ka šiuo me­tu vis dar pra­sta, frach­tai ma­ži, lai­vų sa­ vi­nin­kams trūks­ta pi­ni­gų kon­ver­ si­niams pro­jek­tams.

vos pa­jū­rio mažųjų uos­te­lių li­ki­mai kys­tės ūkio prie­plau­ka. Taip pat bu­vo pa­reng­tas jo re­konst­ruk­ci­jos pla­nas su iki ke­tu­rių met­rų izo­ba­tos pra­tęs­ tais pie­ti­niu ir šiau­ri­niu mo­lais. Anot R.Ža­roms­kio, įdo­mus 1995 me­tais pa­reng­to Šventosios–Būtin­ gės uni­ver­sa­laus uos­to pro­jek­tas. Šį uos­tą bu­vo ke­ti­na­ma sta­ty­ti pa­lei Lat­vi­jos sie­ną. Pla­nuo­ta, kad jach­ tos ir lai­vai plauks į avan­uos­tą, o po to – ka­na­lu į se­ną­jį Šven­to­sios uos­ tą. Toks va­rian­tas pa­si­rink­tas neat­ si­tik­ti­nai. Ne­di­de­lis Šven­to­sios uos­ te­lis ne­ga­lė­tų bū­ti įreng­tas at­ski­rai nuo di­džiu­lio Bū­tin­gės gi­lia­van­de­ nio uos­to. Jis at­si­dur­tų di­džio­jo uos­ to ne­šme­nų kau­pi­mo vie­to­je, to­dėl bū­tų nuo­lat už­ne­ša­mas. R.Ža­roms­ kiui ke­lia abe­jo­nių ir pra­mo­ni­nio uos­to va­rian­tas, ku­ria­me nu­ma­ty­tas 17 met­rų gy­lis prie Lat­vi­jos sie­nos. Jei toks bū­tų pa­sta­ty­tas, kran­tų ar­ dy­mo pro­ce­sai pa­lei Lat­vi­jos pa­jū­rį nu­si­tęs­tų iki Lie­po­jos. Da­bar Šven­ to­sios ir Bū­tin­gės gi­lia­van­de­nį uos­

tus pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti at­ski­rai. Tik klau­si­mas, ka­da tai bus? Ko­va dėl gy­lių

Pa­sau­ly­je uos­tai ko­vo­ja dėl gy­ lių. Kuo uos­tas gi­les­nis, tuo la­biau pa­di­di­na kraš­to ga­li­my­bę tie­sio­ giai in­teg­ruo­tis į pa­sau­lio ūkį. Ta­ čiau yra dau­gy­bė pa­vyz­džių, kai praei­ty­je kles­tė­ję pa­jū­rio pre­ky­bos cent­rai ir uos­tai, ne­su­ge­bė­ję pa­ lai­ky­ti di­dė­jan­čio gy­lio po­rei­kio, pra­ra­do sa­vo reikš­mę, plėt­ros per­ spek­ty­vas. Tai Elb­lin­gas – Len­ki­ jo­je, Greifs­val­das, Šlėz­vi­gas – Vo­ kie­ti­jo­je, Am­jė­nas – Pran­cū­zi­jo­je, Bur­ga­sas – Bul­ga­ri­jo­je ir ki­ti. „No­riu pa­gir­ti Klai­pė­dos uos­tą, ku­ris nuo­lat di­din­da­mas gy­lius el­ gia­si tei­sin­gai. No­rė­da­mi iš­si­lai­ky­ ti šian­die­nos kon­ku­ren­ci­nė­je ap­lin­ ko­je, vi­si uos­tai di­di­na sa­vo gy­lius ir prii­ma vis di­des­nius lai­vus. Bal­ti­jo­ je taip pa­siel­gė Ta­li­nas, Vents­pi­lis, Gdans­kas. Gi­lia­van­de­nius ter­mi­na­

lus ar­čiau įlan­kos ima per­kė­li­nė­ti Ry­ga“, – pa­ste­bė­jo R.Ža­roms­kis. Lie­tu­vo­je yra di­de­lis pa­si­prie­ši­ni­ mas bet ko­kiems jū­ri­niams da­ly­kams. Daž­nai į prie­ši­nin­kų gre­tas sto­ja žmo­ nės, ku­rie tu­ri ne­daug su­pra­ti­mo apie jū­ri­nius rei­ka­lus. „Aiš­kiai sto­ko­ja­me jū­ri­nio men­ta­li­te­to. Dau­giau jū­ri­nin­ kų, lai­vų ka­pi­to­nų tu­ri ir di­des­nį skai­ čių jau­nuo­lių į jū­rei­vys­tės mo­kyk­las de­le­guo­ja tos ša­lys, ku­rios tu­ri di­des­nį ma­žų­jų uos­te­lių tink­lą. Jū­ri­nio men­ta­ li­te­to sa­vy­bes la­biau iš­siug­do tie žmo­ nės, ku­rie yra ar­čiau van­dens“, – ak­ cen­ta­vo R.Ža­roms­kis. Bal­ti­jos jū­ro­je dau­giau­sia ma­žų uos­te­lių tu­ri Šve­di­ja, Da­ni­ja, Suo­ mi­ja. Apie 60 ma­žų uos­te­lių yra Len­ki­jo­je, apie 20 – Lat­vi­jo­je. Lie­ tu­vo­je at­vi­ra­me jū­ros kran­te nė­ra nė vie­no ma­žo­jo uos­te­lio. Neį­gy­ven­din­ti pro­jek­tai

Ne­leng­vai Bal­ti­jos jū­ros pakrantėje kū­rė­si net ir ne­di­de­li uos­te­liai. Len­

ki­jos Vla­dis­la­vo­vo uos­te­lis at­si­ra­ do tik po tre­čio­sios mo­lų re­konst­ ruk­ci­jos, Pio­niers­ko Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je – po ant­ros re­konst­ruk­ci­ jos. Pa­lan­go­je įkur­ti uos­te­lio gra­ fui Tiš­ke­vi­čiui ne­pa­vy­ko. Šven­to­ jo­je pir­ma­sis va­rian­tas ne­pa­vy­ko, ant­ra­sis – ne­baig­tas. Lat­vi­jos Pa­ pės uos­te­lis už­neš­tas smė­liu. Pa­ vi­los­tos uos­tas tin­ka­mai pra­dė­jo veik­ti tik po re­konst­ruk­ci­jos. Iki tol jo įplau­kos ka­na­las bū­da­vo nuo­lat už­ne­ša­mas. Lie­tu­vo­je yra pa­reng­ta ne­ma­žai uos­te­lių prie Bal­ti­jos jū­ros pro­ jek­tų, ta­čiau jie neį­gy­ven­di­na­mi. Net ke­li uos­te­lių va­rian­tai nu­ma­ ty­ti Kark­lė­je. Vie­nas jų – prie Cy­ pos, ki­tas – prie Ri­ki­nės upe­lio. Anot R.Ža­roms­kio, rea­les­nis va­ rian­tas yra prie Cy­pos upe­lio. Ten jū­ros dug­ne ne­daug nuo­sė­dų, bū­ tų ma­žes­nis už­ne­ši­mas. Tiek uos­ te­ly­je prie Cy­pos, tiek prie Ri­ki­nės į jū­rą tu­rė­tų bū­ti nu­ties­ti per 250

met­rų il­gio, 1,5 met­ro plo­čio mo­ lai, kad bū­tų pa­siek­ta 2–2,5 met­ ro gy­lio ri­ba. Kark­lės de­ta­lia­ja­me pla­ne vie­ ta uos­te­liui nu­ma­ty­ta prie Ri­ki­nės upe­lio, nes Cy­pos pro­jek­tas bū­tų per­ne­lyg ar­ti Olan­do Ke­pu­rės. Dėl uos­te­lio sta­ty­bos Kark­lė­je jau bu­vo pa­siek­ta su­si­ta­ri­mų, pla­nuo­ta pa­nau­do­ti ES lė­šas. Ta­čiau pa­sku­ ti­niu mo­men­tu Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės va­do­vai at­si­sa­kė šio pro­jek­to. Yra pla­nų sta­ty­ti uos­te­lį ir Ne­mir­se­to­je. Pa­reng­tos dvi Ne­mir­ se­tos uos­te­lio sche­mos. Vie­na jų – į jū­rą iš­kiš­tas maž­daug 200 met­rų il­gio „T“ for­mos pir­sas. Anot R.Ža­roms­kio – toks va­ rian­tas aud­rin­gai Bal­ti­jos jū­ros pa­ kran­tei nė­ra tin­ka­mas – per aud­rą lai­vas tu­rė­tų plauk­ti sek­lu­ma tarp lūž­tan­čių ban­gų. Ki­tas va­rian­tas –avanuostas yra pa­na­šus, kaip siū­ lo­mi Kark­lė­je. Toks va­rian­tas, anot R.Ža­roms­kio, bū­tų tin­ka­mas.


14

pirmADIENIS, SPALIO 29, 2012

JŪRA

Tra­giš­kas eks­pe­di­ci­jos li­ki­mas Ka­na­dos vy­riau­sy­ bė ne­se­niai pra­ne­ šė, kad dar ket­ve­ riems me­tams pra­ tęs Joh­no Frank­li­no eks­pe­di­ci­jos dvie­jų lai­vų, din­gu­sių Ark­ ty­je kar­tu su įgu­lo­ mis, paieš­kas.

„„Lem­tis: se­ro J.Frank­li­no eks­pe­di­ci­ja bai­gė­si tra­giš­kai.

Ve­nan­tas But­kus Ang­lai pa­si­ti­kė­jo ve­te­ra­nu

Dar nuo Ko­lum­bo lai­kų bu­vo ieš­ ko­ma le­gen­di­nio Šiau­rės-Va­ka­ rų ko­ri­do­riaus tarp At­lan­to ir Ra­ mio­jo van­de­ny­nų. Jis su­trum­pin­tų jū­rų ke­lią iš Eu­ro­pos į Azi­ją. To­kie ban­dy­mai tę­sė­si ke­lis šimt­me­čius. Į šias ark­ti­nes pla­tu­mas bu­vo pa­ siųs­ta daug moks­li­nių eks­pe­di­ci­jų. Jos daž­niau­siai vyk­da­vo su Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos vė­lia­va.

Po ak­me­nų krū­va ras­tas raš­te­lis at­ sklei­dė, kad eks­pe­ di­ci­ja bai­gė­si tra­ giš­kai, lai­vai įša­lo prie Ka­ra­liaus Vil­ ja­mo sa­los be vil­ ties iš­trūk­ti iš le­do gniauž­tų.

Ang­lai nu­ta­rė pa­dė­ti taš­ką iki tol be­vai­sėms pa­stan­goms ras­ti Šiau­ rės-Va­ka­rų jū­rų ke­lią. 1845 me­tais bu­vo or­ga­ni­zuo­ta nau­ja eks­pe­di­ci­ja. Jos va­do­vu Ad­mi­ra­li­te­to ta­ry­ba pa­ si­rin­ko 59 me­tų kont­rad­mi­ro­lą se­ rą J.Frank­li­ną. Jis jū­ri­nin­ko kar­je­rą pra­dė­jo dar paaug­lys­tė­je ta­pęs ka­ bo­ta­ži­nio lai­vo jun­ga. Jau bū­da­mas ka­ri­nin­kas pa­si­žy­mė­jo gar­sia­ja­me Tra­fal­ga­ro jū­rų mū­šy­je bei ang­lų ir ame­ri­kie­čių ka­re. To­kios cha­rak­ te­rio sa­vy­bės kaip ryž­tin­gu­mas ir pa­rei­gin­gu­mas, po­lia­ri­nių ke­lio­nių pa­tir­tis pa­ska­ti­no Ad­mi­ra­li­te­tą pa­ ti­kė­ti jam ypa­tin­gos svar­bos eks­pe­ di­ci­jos va­do­vo pa­rei­gas, ne­pai­sant so­li­daus J.Frank­li­no am­žiaus. Pra­ban­giau­sia ke­lio­nė

Eks­pe­di­ci­jai bri­tų ka­ri­nis lai­vy­nas sky­rė to me­to mo­der­niau­sius lai­

vus „Ter­ror“ ir „Ere­bus“. Tai bu­vo „bomb ves­sel“ (angl. „bom­bų lai­ vas“) ti­po lai­vai, tu­rė­ję su­stip­rin­tą kor­pu­są, kad šis at­lai­ky­tų šau­dy­ mo iš ga­lin­gų mor­ty­rų ata­tran­ką. Ti­kė­ta­si, kad to­kie lai­vai ne­su­by­ rės ir spau­džia­mi le­dų. Jie tu­rė­jo ne tik bu­ri­nę įran­gą, bet ir ga­ro ma­ ši­nas. Šios su­ko lai­vo sraig­tą, tie­kė ši­lu­mą į gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas. Triu­muo­se bu­vo su­kaup­tos įvai­ raus mais­to at­sar­gos. Jų tu­rė­jo už­ tek­ti trejiems me­tams. Iš­li­ku­sios są­skai­tos by­lo­ja, kad ne­pa­mirš­ta ir al­ko­ho­lio (dau­giau­sia bren­džio) bei ta­ba­ko. Pa­si­rū­pin­ta dva­si­niu pe­nu: eks­pe­di­ci­jos bib­lio­te­ką su­ da­rė apie 3 tūkst. įvai­raus tu­ri­nio kny­gų, mo­no­to­niš­ką kas­die­ny­bę įstri­gus le­duo­se tu­rė­jo pra­skaid­ rin­ti ry­la su 50 me­lo­di­jų įra­šais ir tam tiks­lui skir­ti mu­zi­kos inst­ ru­men­tai. Moks­li­nin­kų ko­man­da bu­vo gau­siai ap­rū­pin­ta spe­cia­lia įran­ga, lai­vų įgu­los – me­džiok­li­ niais gink­lais. Pa­rei­gū­nų ka­ju­čių ap­dai­lai ir bal­dams nau­do­tas rau­ don­me­dis. Ka­jut­kom­pa­ni­jų sta­lus puo­šė si­dab­ri­niai įran­kiai su var­ di­nė­mis mo­nog­ra­mo­mis. Taip gau­ siai ir pra­ban­giai iki tol dar ne­bu­vo ap­rū­pin­ta nė vie­na bri­tų po­lia­ri­nė eks­pe­di­ci­ja. Išp­lau­kė ir din­go

1845 m. ge­gu­žės 19-osios ry­tą abu eks­pe­di­ci­jos lai­vai pa­li­ko Ang­li­jos kran­tus. Ad­mi­ra­li­te­to nu­ro­dy­mu jie tu­rė­jo klai­džio­ti Ka­na­dos Ark­ ti­nia­me sa­ly­ne, kol at­ras ke­lią į Ra­ mų­jį van­de­ny­ną. Per tre­jus me­tus ne­su­lauk­ta jo­ kių ži­nių. Ad­mi­ra­li­te­tas or­ga­ni­za­vo J.Frank­li­no eks­pe­di­ci­jos paieš­kas. Per sep­ty­ne­rius me­tus nie­ko ne­ra­ dus, bu­vo at­si­sa­ky­ta to­li­mes­nių ieš­ ko­ji­mų. J.Frank­li­no ir jo bend­ra­žy­gių var­dai bu­vo iš­brauk­ti iš Ka­ra­liš­ko­ jo jū­rų lai­vy­no są­ra­šų kaip pra­žu­ vusių. Ran­kų ne­nu­lei­do tik J.Frank­ li­no žmo­na Ja­ne Grif ­fi n. Ji pa­sky­rė 10 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (da­bar­ti­

„„Is­to­ri­ja: eks­pe­di­ci­jos lai­vai „Ter­ror“ ir „Ere­bus“, iš­plau­kian­tys ieš­ko­ti Šiau­rės-Va­ka­rų jū­rų ke­lio. 

nė­mis kai­no­mis – apie 1 mln. eu­rų) pre­mi­ją tiems, ku­rie iš­gel­bės eks­ pe­di­ci­jos da­ly­vius ar­ba pa­teiks ži­ nių apie 129 din­gu­sių vy­rų li­ki­mą. Ji pa­rė­mė sep­ty­nias eks­pe­di­ci­jas. Vie­ na jų, va­do­vau­ja­ma jū­rų ka­ri­nin­ko Fran­cio Leo­poldo McClin­tocko, iš­ plau­ku­si ga­ri­ne jach­ta „Fox“, 1859 m. Ka­ra­liaus Vil­ja­mo sa­lo­je (King Wil­liam Is­land) ap­ti­ko eks­pe­di­ci­ jos pėd­sa­kus. Po ak­me­nų krū­va ras­tas raš­te­lis at­sklei­dė, kad eks­pe­di­ci­ja pir­mai­ siais ir ant­rai­siais me­tais ne­ra­do kelio, įstri­go tarp sa­lų. Vė­liau lai­vai įša­lo prie Ka­ra­liaus Vil­ja­mo sa­los be vil­ties iš­trūk­ti iš le­do gniauž­tų. Pras­tai pa­ruoš­tas mais­tas su­ge­do, pra­dė­jo siaus­ti li­gos, mir­ti ka­ri­nin­ kai ir jū­rei­viai. 1847 m. bir­že­lio 11 d. mi­rė eks­pe­di­ci­jos va­das J.Frank­ li­nas. Iš­gy­ve­nu­sie­ji ban­dė pa­siek­ ti Ame­ri­kos že­my­ną, bet pa­ke­liui vi­si žu­vo. Žmo­nės mi­rė nuo šal­čio ir ba­do, pneu­mo­ni­jos, tu­ber­ku­lio­ zės, ap­si­nuo­di­ję švi­nu, ku­rio bu­vo

Pie­ši­nys iš laik­raš­čio „Il­lust­ra­ted Lon­don News“ 1845 m.

kon­ser­vų dė­žu­čių skar­do­je. Ras­ ta ir ka­ni­ba­liz­mo po­žy­mių: iš­ba­ dė­ję pa­sku­ti­niai eks­pe­di­ci­jos da­ ly­viai ga­lė­jo mai­tin­tis sa­vo drau­gų la­vo­nais. Pag­rei­ti­no ty­ri­nė­ji­mus

Rūs­ti šiau­rė se­niai pa­slė­pė snie­ gy­nuo­se sa­vo au­kas, bet di­džio­ sios bri­tų eks­pe­di­ci­jos li­ki­mas vis dar jau­di­na pa­sau­lį. Jos pėd­sa­kais bu­vo su­reng­ta dau­giau kaip 30 po­ lia­ri­nių eks­pe­di­ci­jų. J.Frank­li­no eks­pe­di­ci­jos ieš­ko­to­ jai at­li­ko mil­ži­niš­ką dar­bą: iš­žval­ gė tūks­tan­čius jūr­my­lių ark­ti­nė­se pla­tu­mo­se, nu­brai­žė nau­jų vie­ tų že­mė­la­pius, par­ve­žė daug nau­ din­gų moks­lui ži­nių. Iki šiol tarp moks­li­nin­kų sklan­ do nuo­mo­nė, kad eks­pe­di­ci­jos pra­ ra­di­mas tik­riau­siai at­ne­šė dau­giau geog­ra­fi­nių ži­nių, nei bu­vo ga­li­ ma ti­kė­tis jai sėk­min­gai su­grį­žus. Ieš­ko­to­jų su­rink­ti duo­me­nys pa­ dė­jo nor­ve­gų ke­liau­to­jui Roal­dui

Amund­se­nui. Jis 1903–1906 m. pir­mą kar­tą sėk­min­gai pra­plau­kė Šiau­rės-Va­ka­rų jū­ros ke­liu pro Ka­ na­dos ar­chi­pe­la­go są­siau­rius. Iki šiol nie­ko ne­ži­no­ma apie eks­ pe­di­ci­jos lai­vų „Ter­ror“ ir „Ere­ bus“ li­ki­mą. Jie bu­vo stip­riai įša­lę prie Ka­ra­liaus Vil­ja­mo sa­los. Spė­ ja­ma, kad le­dų spau­džia­mi jie nu­ sken­do. Jau mū­sų lai­kais, nau­do­jant mo­ der­nią tech­ni­ką, jų ieš­ko ne vie­na ty­rė­jų eks­pe­di­ci­ja. Paieš­kas re­mia Ka­na­dos fe­de­ra­li­nė vy­riau­sy­bė, nes šian­dien Šiau­rės-Va­ka­rų jū­rų ke­lias dėl kli­ma­to at­ši­li­mo jau tin­ ka­mas lai­vy­bai ir pa­ten­ka į te­ri­to­ ri­nius šios ša­lies van­de­nis. Pir­mą­ ją pla­taus mas­to J.Frank­li­no lai­vų paieš­ką Ka­na­da pra­dė­jo dar 1967 me­tais. Šie­met pa­tvir­tin­ta jau ket­vir­ta vy­riau­sy­bės va­do­vau­ja­ma paieš­kų eks­pe­di­ci­ja, ku­ri yra pa­ti di­džiau­ sia. Jo­je da­ly­vau­ja ne tik vals­ty­bi­ nės, bet ir pri­va­čios įmo­nės.


www.kl.lt

JAU PASIŪLYTI KANDIDATAI:  Aleksas Bagdonavičius – Klaipėdos Jaunimo centro mas, geranoriškumas, širdies šiluma šio centro darbuotojams

direktorius. Jo profesionalupadeda įveikti visas negandas.

 Vaidas Kvedaras – „Švyturio menų doko“ steigėjas, bendrovės „Mezo group“ direktorius, renginių režisierius ir vedėjas. Jis inicijavo ir įgyvendino „Švyturio menų doko“ projektą, kuris buvo sėkmingai pritaikytas buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Tarptautinio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ sumanytojas ir organizatorius, projektui įgyvendinti sutelkęs aktyvią kūrybingą komandą, aktyvus miesto bendruomenės narys.  Doc. dr. Angelė Lileikienė – VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktorė, kartu su kolege G.Avižoniene 1994 m. įsteigusi Referentų mokyklą. Šiandien tai Lietuvos verslo kolegija – moderni aukštoji mokykla. Direktorė pozityvi, pasitikinti savimi, puikiai bendraujanti, iniciatyvi ir kūrybinga, gebanti rasti išeitį konfliktinėse situacijose, tartis su pavaldiniais ir nebijanti jiems deleguoti atsakomybės.  Saulius Mikelkevičius – UAB „Pineka“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės kolektyvas šį gruodį švęs 20-metį. Šis jubiliejus – ir vadovo asmeninių bei profesinių savybių rodiklis. Saulius kiekvienam įmonės darbuotojui visų pirma yra kolega. Jis negaili ne tik profesionalaus patarimo, bet ir padeda išspręsti kartais užgriūvančias sudėtingas asmenines problemas. Jis draugiškas, atviras, paprastas ir išmintingas, vertas Metų vadovo titulo.  Ineta Pačiauskaitė – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė. Ji lyg medis, išauginęs dabartinį biuro kolektyvą. Kolektyvas – tvirto medžio kamienas, už kurio pagrindą – šaknis dėkingas direktorei.  Svetlana Rinkevičienė – UAB „Vaterlinija“ direktorė. Tai vadovė, gebanti sutelkti kolektyvą dideliems darbams. Organizuotumas, tikslumas, dėmesys darbuotojams ir visada gera nuotaika yra pagrindiniai vadovės bruožai.  Žilvinas Žilinskas – „V.Paulius § Associates“ gen. direktorius ir „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas. Jis vienas pagrindinių traukinio Kinija – Vilnius – Antverpenas paleidimo iniciatorių, aktyviai rūpinasi Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimu, dalyvauja plėtojant Lietuvos prekybinius ryšius su Rusija, Kazachstanu, Kinija.

Kandidatų siūlymas vyks iki spalio 30 d. 12 val. Siūlyti galite naujienų portale www.KL.lt


16

pirmadienis, spalio 29, 2012

sportas Pralaimėjimas Čekijoje

„Sūduvos“ revanšas

Didžiuliais skirtumais

Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, Čekijoje 78:84 nusileidę Nymburko ČEZ ekipai, patyrė trečiąją nesėkmę Vieningosios lygos turnyre. Rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidė 24 taškus pelnęs D.Gailius, 18 – R.Broadusas. Kauno „Žalgiris“ savo arenoje 76:66 palaužė Maskvos CSKA penketuką.

Antrą kartą per savaitę su Marijampolės „Sūduva“ žaidusi Klaipėdos „Atlanto“ vienuolikė nesugebėjo pateikti antrosios staigmenos. Lietuvos futbolo taurės aštuntfinalyje 1:0 laimėję klaipėdiečiai, buvo bejėgiai žaisdami šalies čempionato rungtynes. „Sūduva“ pasiekė revanšą net 5:1.

Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ komanda patyrė du triuškinamus pralaimėjimus Nacionalinės krepšinio lygos čempionate. Mūsų penketukui Mažeikiuose 40 taškų santykiu – 96:56 kailį iškaršė „Mažeikių“ žaidėjai, o šeštadienį Klaipėdoje 24 taškų skirtumu – 95:71 šeimininkams tvojo Jonavos „Triobet“.

Legendų mačą laimėjo „Žalgiris“ Legendinių Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA krepšininkų dvikova tapo realybe. „Žalgirio“ marškinėlius vėl užsivilko Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Vitoldas Masalskis, Virginijus Jankauskas, Mindaugas Arlauskas, kiti žinomi Kauno komandos žaidėjai.

Valdas Kasperavičius, Zigmas Jurevičius

CSKA veteranų gretose pasirodė Vladimiras Tkačenka, Sergejus Tarakanovas, Anatolijus Myškinas, Heino Endenas, Aleksandras Mileškinas. A.Sabonis buvo ekipos lyderis savo geriausiais metais, toks liko ir dabar. Milžinas, į aikštę grįžęs po sveikatos bėdų, buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas, pelnęs 16 taškų. Sabas pasižymėjo ne tik puldamas. Likus 5 sek. jis įspūdingai „nupūtė“ S.Tarakanovo metimą, taip nulemdamas „Žalgirio“ veteranų pergalę 46:45. „Mes susirinkome paprakaituoti. Geriausia būtų, jeigu rungtynės būtų pasibaigusios lygiosiomis, bet

to taško niekaip nepanaikinsi. Teisėjai baudų nešvilpė, – sakė A. Sabonis. – Aš kiekvieną rytą mėtau. Suprantate, negaliu bėgioti nuo vienos linijos iki kitos, todėl patogiau nuo tritaškio linijos iki kitos. Porą kartų perbėgi aikštę ir tada jau rankos dreba“. Keli tūkstančiai arenoje susirinkusių žiūrovų garsiais aplodismentais pasitiko ir „Žalgirio“, ir CSKA buvusias žvaigždes. Aistruoliai priešiškumo nejautė net S.Tarakanovui, kuris ankstesniais laikais sulaukdavo audringų švilpimų. Ypač šiltai buvo sutiktas V.Tkačenka. Šis milžinas sekmadienį nerungtyniavo dėl sveikatos problemų. Vis dėlto jis mačą pradėjo simboline ginčo kova su A.Saboniu.

„„Lyderis: A.Sabonis, pelnęs 16 taškų, buvo pagrindinis pergalės kalvis.

„Tokio susidomėjimo „Žalgirio„ rungtynėmis senokai nesu patyręs. Bilietų manęs prašo pažįstami ir draugai, tad galiu spręsti, kad „Žal-

girio“ arena turėtų būti sausakimša. Tai man primena principinius aukso karštligės metus, kai prie Kauno sporto halės nusidriekdavo ilgiau-



Artūro Morozovo nuotr.

sios eilės“, – pasakojo 1972–1985 m. „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs, o dabar klubo sporto direktoriumi dirbantis Vitoldas Masalskis.

Uostamiesčio komanda tapo lydere Rungtynių statistika

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, namuose 24:16 palaužę Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ ekipą, tapo vienvaldžiais Lietuvos rankinio lygos čempionato lyderiais.

Uostamiesčio ekipos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas po susitikimo itin gyrė vartininkus, anot jo, žaidusius nuostabiai. „16 įvarčių vidutiniškai komandos pelno per vieną kėlinį, o dzūkai tiek kartų pasižymėjo per rungtynes. Pavyko suorganizuoti geležinę gynybą“, – džiaugėsi strategas. Pasak trenerio, auklėtiniai buvo labai gerai nusiteikę, norėjo nugalėti ne šiaip menku skirtumu, o įtikinamai. „Žaidėjai atsakingai kovėsi nuo pirmųjų iki paskutiniųjų minučių“, – pastebėjo A.Juškėnas. Susitikimas su dzūkais, ko gero, buvo paskutinis Arūnui Šrederiui. Klaipėdietis išvyks rungtyniauti į Vokietiją.

„„„Dragūnas“ – „Almeida-Stron-

glasas“ – 24:16 (12:8). T.Stankevičius 6, K.Stropus 5, J.Truchanovičius 4, D.Jasinskas 3, B.Petreikis ir A.Šrederis po 2, M.Dumčius ir A.Bučius po 1/G. Adamkevičius 5, Ž.Micevičius 4, A.Sabonis 3, R.Listauskas, J.Šilalė, S.Baltuonis ir L.Paliušis po 1. „„„Ūla“ – „Utena“ – 27:23 (14:14). „„„Universitetas-Gubernija“ – „Vil-

nius“ – 31:28 (16:12). „„„Triobet“ – „LKKA–Lūšis“ – 30:39 „„Atsisveikinimas: A.Šrederis

niavo nerezultatyviai. 

Vytauto Petriko nuotr.

prieš kelionę į Vokietiją, ko gero, paskutinį kartą vilkėjo „Dragūno“ marškinėlius.

„Mes jo sulaikyti neturime nei moralinės teisės, nei materialinių galimybių. Vokiečiai jam pasiūlė geresnes sąlygas“, – sakė treneris.

Jis apgailestavo, kad A.Šrederis nebegalės padėti Europos Iššūkio taurės turnyro dvikovoje su Zaporožės ZTR (Ukraina) rankininkais.

Po sėkmingų rungtynių „Dragūnas“ šalies pirmenybėse turi 10 taškų, Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ – 9. Net keturios ekipos

„„Gynyba: abiejų komandų puolėjai, patekę į gynėjų gniaužtus, rungty-

(11:19). „„„Granitas-Gaja-Karys“ – „Šviesa“ –

34:30 (18:11).

– Vilniaus „Šviesa“, Kauno „LKKA-Lūšis“, Alytaus „AlmeidaStronglasas“ ir Šiaulių „Universitetas-Gubernija“ turi po 8 taškus.


23

pirmadienis, spalio 29, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 6 d.

Avinas (03 21–04 20). Galbūt sulauksite viliojančio darbo pasiūlymo. Jei esate vadovas, daugiau dėmesio skirkite savo komandai. Beveik viskas jums bus pasiekiama, tik tikėkite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir šeimos nariais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, su malonumu padėsite aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių ir jausmų. Dvyniai (05 21–06 21). Nesutarimai, įsiplieskiantys dėl didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus daug kantrybės. Būtent šis bruožas padės jums išvengti rimtų nemalonumų. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus ir priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme ir priimkite fortūnos dovanas. Liūtas (07 23–08 23). Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms, imkitės svarbiausių reikalų, atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Mergelė (08 24–09 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Skorpionas (10 24–11 22). Dirbkite savo darbus nesiblaškydamas ir neatidėliodamas jų vėlesniam laikui. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkiniai supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės ar savo silpnybių. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite susikaupęs ir spartus, tad visi darbai eisis lyg per sviestą. Galbūt kai kurie jūsų vertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau patylėkite ir neskubėkite dalyti patarimų. Vandenis (01 21–02 19). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, galbūt liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Žuvys (02 20–03 20). Iškils sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.


Orai

Šiandien bus mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Temperatūra 1–6, pajūryje iki 7 laipsnių šilumos. Antradienį daugelyje rajonų pasnigs. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 29 d.

+3

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+4

Tauragė

8.14 17.50 9.34

303-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 63 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas  +6 Brazilija  +31 Briuselis  +8 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga  +6

kokteilis Pa­ra­zi­tai siau­čia Pas­t a­t ų tep­l io­to­jai ne­r ims­t a. Vie­na klai­p ė­d ie­tė, vi­s ai ne­p a­no­r u­s i pri­s i­ sta­ty­t i, vos ne­spro­go iš pyk­čio, kai iš­ vy­do, kad jos laip­t i­nė „pa­puoš­ta“ va­ di­na­mai­siais „ta­gais“, o liau­d iš­kai sa­ kant, iš­tep­l io­ta – nė į pie­ši­nius, nė į žo­ džius ne­pa­na­šiais „hie­rog­li­fais“. „Ne­ž i­nau, ką aš to­k iam pa­da­ry­čiau“, – nir­šo „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja, ban­dy­da­ma įsi­vaiz­duo­ti, ko im­tų­si, jei pa­gau­tų „ra­ šy­to­ją“ nu­si­kal­ti­mo vie­to­je. Anot skai­ty­to­jos, iki šiol ji ma­žai jau­di­ no­si ma­ty­da­ma nu­tep­l io­tus pa­sta­tus, ki­tas vie­tas, ta­čiau ne­be­ga­lė­jo lik­ti abe­ jin­ga, kai pa­ra­zi­tas ne­ž i­nia kaip įsliū­ki­ no į jos laip­ti­nę ir pa­li­ko žy­mes. „Jei ir to­liau klai­pė­die­čiai bus apa­tiš­k i chu­li­ga­nams – da­žy­to­jams, tai ateis lai­ kas, kai da­žais iš­tep­l ios ne tik laip­tus, bet ir du­ris, – ap­ri­mu­si pa­brė­žė mo­te­ris. – O dar vė­liau – ir mus pa­čius.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai pa­ra­z i­tai mus, mū­sų vei­dus iš­tep­ lios „ta­gais“ bū­si­me pa­na­šūs į in­dė­nus. Na, ne­bus taip ir blo­gai.

„„Laip­tai: po nak­ties vie­no na­mo gy­

ven­to­jai iš­vy­do „pa­puoš­tą“ laip­ti­nę.

Tai bent įsta­ty­mas Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se esan­čia­ me Klin­ton Kaun­ti mies­te­ly­je bau­da gre­ sia kiek­v ie­nam, ku­r is at­si­rems į vi­suo­ me­ni­nio pa­sta­to sie­ną. Spė­ki­te, ar to­kia­ me mies­te­ly­je daug nu­tep­lio­tų sie­nų?

Ruoš­ki­te mais­to at­sar­gas Pri­va­lo­te žie­mai pa­si­ga­min­ti obuo­lių ir svo­g ū­nų miš­rai­nės. Jai rei­k ia: 1 kg obuo­l ių, 1 kg svo­g ū­nų, drus­kos, cuk­ raus, pi­pi­r ų, alie­jaus. Obuo­l ius su­pjaus­t y­k i­te skil­te­lė­m is, svo­g ū­nus – grie­ž i­nė­l iais ir, įpy­lę į kep­ tu­vę alie­jaus, vis­ką pa­ke­pin­k i­te. Baig­ da­mos ke­pin­ti, pa­sū­dy­ki­te, įber­ki­te pi­ pi­rų. Su­dė­ki­te į stik­lai­nius ir už­da­ry­ki­ te me­ta­li­niais dang­te­l iais.

Links­mie­ji tirš­čiai Du vy­rai šne­ka­si tarp sa­vęs: – Va­kar ve­ž iau duk­rą į kai­mą. No­rė­jau pa­ro­dy­ti, kaip ožys at­ro­do. – Ku­r ių ga­lų? – Kad ži­no­tų, kaip at­ro­do tik­ras ožys, nes iš mo­ti­nos žo­d žių ne­tei­sin­gai įsi­ vaiz­duo­ja. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ svei­ki­na vi­sus iš­rink­tuo­sius į Sei­mą ir ne­tru­kus lau­kia švie­saus ry­to­jaus)

Londonas  +11 Madridas  +13 Maskva  +2 Minskas  –3 Niujorkas  +15 Oslas  +2 Paryžius  +8 Pekinas  +14

Praha  0 Ryga  +5 Roma  +13 Sidnėjus +24 Talinas  +5 Tel Avivas  +31 Tokijas  +18 Varšuva  –2

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-2

+5

+1

-2

3

-1

+1

0

+2

5

+3

+7

+4

+4

4

rytoj

trečiadienį

Pa­sie­kė tau­rių re­kor­dą

Apie įvy­kį pra­ne­šė Uk­rai­nos rin­kė­ jų ko­mi­te­to Ode­sos sri­ty­je spau­dos tar­ny­ba. Pa­sak Ko­mi­te­to ste­bė­to­jų, jie ap­stul­bo, kai vie­nas maž­daug 50

Ermelina, Gelgaudas, Narcizas, Tolvydė, Violeta, Žeimantas

+1

Alytus

1656 m. gi­mė ang­lų ast­ ro­no­mas ir geo­f i­z i­kas Ed­mon­das Hal­ley. Jis pir­m a­s is iden­t i­f i­k a­vo 1682 m. pa­ste­b ė­t ą ko­ me­tą, ku­r i bu­vo pa­va­ din­ta jo var­du – Ha­l io ko­me­ta. 1814 m. JAV pa­ga­m i­ no pir­mą­jį ga­ro jė­ga va­ ro­mą ka­ro lai­vą „USS Ful­ton“. 1863 m. Švei­c a­r i­j o­j e įkur­ta Rau­do­no­jo Kry­ žiaus or­ga­ni­za­ci­ja.

1971 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rė Wi­no­ na Ry­der.

teleloto

1976 m. gi­mė vie­nas gar­ siau­sių Lie­tu­vos ba­le­to so­lis­tų Ne­ri­jus Juš­ka. 1977 m. gi­mė lie­t u­v ių dai­ni­nin­kė Ais­tė Smil­ge­ vi­čiū­tė-Ra­dze­vi­čie­nė. 1991 m. ame­ri­kie­čių kos­ mi­nis apa­ra­tas „Ga­li­leo“ pir­mą kar­tą iš ar­ti nu­fo­ tog­ra­fa­vo as­te­roi­dą. 2005 m. auk­cio­ne už be­ veik 2 mln. li­tų parduota vie­nin­te­lė ka­da nors po­ pie­ž iui Jo­nui Pau­l iui II pri­klau­siu­si ma­ši­na.

Nr. 864 2012 10 28

§§ §§ 70 74 40 12 24 04 39 05 46 03 19 58 44 65 08 34 32 17 25 07 37 60 63 26 52 45 59 09 73 68 13 30 23 55 56 §§§ 71 31 33 48 16 §§ §§§ 51 69 54 66 61 §§§ §§§ §§§ 64 15 29 Papildomi prizai: „Hyundai i20“ – 0175195 „Citroen C3“ – 0290240 „Ford Fiesta“ – 0164540 „Renault Thalia“ – 0370825 Antivirusinės programos 018*940

„Kaspersky“–

Kvietimai į TV: 003*719, 046*938, 015*937. 5 000 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Jūratė Balsevičienė iš Šiaulių 5 0 00 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Dainius Lisauskas iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Nida Bernotienė iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Jolanta Linkienė iš Tauragės 5 000 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Antanina Alvinskienė iš Klaipėdos 5 000 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Vida Budrienė iš Kretingos 5 000 Lt (tel. 1634, spalio 22 d.) – Kazimieras Jasiūnas iš Radviliškio Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

DËMESIO! PRASIDËJO NAUJA RENAULT SERVISO PROGRAMA

„„Ne­ti­kė­tu­mas: Ph.Osen­to­nas ki­

nus nu­ste­bi­no sa­vo su­ge­bė­ji­ mais.  gra­pe­wal­lof­chi­na.com nuo­tr.

Rinkėjo pus­ry­čiams – rin­ki­mų biu­le­te­niai Vi­du­ti­nio am­žiaus rin­kė­jas vie­no­ je Ode­sos rin­ki­mų apy­lin­kė­je sek­ ma­die­nį su­val­gė sa­vo rin­ki­mų biu­ le­te­nius.

Marijampolė

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 54 396 (1 x 54 396) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Bri­tų so­mel­jė pa­sie­kė vie­na ran­ ka lai­ko­mų vy­no tau­rių skai­ čiaus re­kor­dą, vie­na ran­ka iš­lai­ kęs 51 tau­rę.

BNS inf.

Vilnius

spalio 29-ąją

Rytas

Šeš­ta­die­nį 43 me­tų Phi­li­pas Osen­ to­nas, Pe­ki­ne dir­ban­tis vy­no kon­ sul­tan­tas, de­šim­tis vy­no tau­rių pra­dė­jo ne­šio­ti dar sa­vo kar­je­ ros pra­džio­je, dirb­da­mas to­kiuo­se Lon­do­no vieš­bu­čiuo­se kaip „Ritz“ ir „Sa­voy“. „Tau­rių ne­šio­ji­mas yra so­mel­ jė dar­bas. Kai bu­vau vy­riau­sia­sis so­mel­jė vieš­bu­ty­je „Ritz“, man rei­kė­da­vo ry­tais, tarp pus­ry­čių ir prieš­pie­čių, ap­rū­pin­ti 140 vie­ tų res­to­ra­ną, tad per la­bai trum­ pą lai­ką tu­rė­da­vau iš­dė­lio­ti 280 tau­rių, – pa­sa­ko­jo bri­tas. – Pa­ ti­ri daug spau­di­mo, kad pa­reng­ tum sa­lę“. Pir­muo­ju ban­dy­mu Ph.Osen­to­ nas vie­nu me­tu su­ge­bė­jo pa­neš­ti 45 tau­res, bet ant­ru ban­dy­mu iš­ lai­kė 51 tau­rę. Jis tau­res kro­vė ant kai­rės ran­kos, pa­vers­tas šo­nu, vie­ na ant ki­tos. Anks­tes­nį 39 tau­rių re­kor­dą 2007 m. vie­na­me Bar­se­lo­nos res­ to­ra­ne pa­sie­kė fi­li­pi­nie­tis, sa­kė ki­nų tink­la­raš­čio apie vy­ną gra­ pe­wal­lof­chi­na.com įkū­rė­jas Ji­ mas Boy­ce’as.

Vardai

+2

+3

me­tų vy­ras, išė­jęs iš bal­sa­vi­mo ka­ bi­nos, priė­jo prie bal­sa­dė­žės. Užuot įme­tęs sa­vo biu­le­te­nius į ją, vy­riš­kis pa­si­tie­sė ant bal­sa­dė­ žės po­lie­ti­le­ni­nį pa­ke­tą su vie­no kan­di­da­tų sim­bo­li­ka, iš­dė­lio­jo ant jo sa­vo biu­le­te­nius ir pra­dė­jo juos val­gy­ti. BNS, „Klai­pė­dos“ inf.

JEIGU JÛSØ AUTOMOBILIUI

4 METAI –

5 METAI AR DAUGIAU –

GAUSITE

40 % 20 %

nuolaidà

50 %

nuolaidà

originalioms Renault atsarginëms detalëms ir

darbams*

nuolaidà SOSTENA

Ðilutës plentas 32, Klaipëda Tel. (8 46) 342 692 (atsarginës dalys), 340 825 (servisas) www.sostena.lt


2012-10-29 Klaipeda