Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.162; 6@@=.96< 

PirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

www.kl.lt

RUBRIKA9

247 (19 548)

JĹŞRA

cZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya CVQZN[aN`: aRY%#%#NabaV` dddWb_N!Ya "

Ĺ˝uvininky stÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x201C; tero ras dÄ&#x2014;l tie sos?

VRK va­do­vas Z.Vai­gaus­kas vÄ&#x2014;l dai­ro­si ÄŻ pro­ku­ra­tō­rÄ&#x2026;.

Uk­rai­no­je vyk­sian­tys par­la­men­to rin­ki­mai taps iť­ban­dy­mu Re­gio­nų par­ti­jai.

Lietuva 5p.

Pasaulis 8p.

Ĺ˝u­vi­nin­kys­tÄ&#x2014;s sis­te­mai â&#x20AC;&#x201C; kal­ti­ni­mai su­si­do­ro­ji­mu.

Ĺ˝uvininkys tÄ&#x2014;s temoje aiĹĄkÄ&#x2014; sisja vis daugiau at ve iĹĄ darbo bu jĹł, kai vo grubiai atleisti vadovai, kurie kÄ&#x2014;lÄ&#x2014; ne ves ir siĹŤlÄ&#x2014; gerotvarkytis taip, kad ne valdininkam s Vil je, o ĹžmonÄ&#x2014;m nius KlaipÄ&#x2014;doje bĹŤ tĹł geriau dirbti. Vidmantas

v.matutis

Matutis

@kl.lt

Skirtingas

po

ĹžiĹŤris ÄŻ Ĺžmo â&#x20AC;&#x17E;Visos bÄ&#x2014; nes dos prasidÄ&#x2014; jo 2010 metais mĹŤsĹł la prie Ĺ˝uvinin boratorijÄ&#x2026; prijungus kystÄ&#x2014;s tarny rodytĹł, dÄ&#x2014;l smulkmenĹł. bos. Ir, at- ď ŽSitua metĹł naudo cija: XNV b Nuo 1994 cV[V[Xf`a jo  Ă&#x203A;`X\[a_\ ÄŻgulos forma me laivÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Dariusâ&#x20AC;&#x153;. YĂ&#x203A;`YNVcNV]YNb Jo XVN]R_b\` darbÄ&#x2026; kran vimo, apmokÄ&#x2014;jimo uĹž krĹŤviai a\cN_ab`[Rc te ir jĹŤroje, mokÄ&#x2014;jimo didÄ&#x2014;jo. ValstybÄ&#x2014; V`NQNaVXĂ&#x203A; vykstant ÄŻ dienpinigiĹł jĹł statusÄ&#x2026; aV[NXNQWV s tarnauto jĹŤrÄ&#x2026;, su reikiamo RV]YNbXVN`VRX - turÄ&#x2014;jo mis institu derinant tÄ&#x2014;s tarnyboturintiems Ĺ˝uvinin aVaĂşaVX`YĂşXb kalus jau bu cijomis reikys- bau bĹŤti skirta padÄ&#x2014;ka, s speciali _VRZ`f_N`XV_ vo o ne nuodaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tiki Ĺ˝uvininkys me iĹĄsprendÄ&#x2122;. TaÄ?iau vadovams, direktor stams, skyriĹł aV no V.Petkus aiĹĄ Ĺ .ToliuĹĄis. tÄ&#x2014;s tarnybos CVQZN[a\:N iaus abĂ&#x2DC;V\[b\ kÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;jo kino, kad juristai vis- tojams mokami nepama pavaduo- kaĹž a_ da jam esant kur Ĺžvejy tuotai diti laivo ÄŻgu ryti kitaip â&#x20AC;&#x201C; skriaus- deli atlyginimai binÄ&#x2122;s Ĺ .To bos uostelyje paskamsu priedais los nariusâ&#x20AC;&#x153;, nuolat kyla. liuĹĄis ir uĹž , kurie tu buvÄ&#x2122;s ilga â&#x20AC;&#x201C; pri Mums si mi siminÄ&#x2122;s, kad me nÄ&#x2014; ri paraĹĄyti buvo pikta, raĹĄ Ĺ˝uvininkys tis Kopgalyje esanÄ?ios dÄ&#x2014;l toje paÄ?ioje tarnybo koâ&#x20AC;&#x17E;AĹĄ maniau, tÄ&#x2026;. tÄ&#x2014;s tyrimĹł laboratorijos gai rĹŤĹĄiuojami ĹžmonÄ&#x2014;s je skirtin- â&#x20AC;&#x17E;pi vadovas Ĺ a rĹŤnas sulkaâ&#x20AC;&#x153;, su kad tai paprasta V.GruĹĄauskui . Direktoriui ti Jis bandÄ&#x2014; aiĹĄ ToliuĹĄis. kau. Bet nesÄ&#x2014;kmingai niĹł kintis, kodÄ&#x2014;l ÄŻvairiĹł variantĹł siĹŤliau si nusiuntÄ&#x2014; sutartÄŻ, kai ÄŻ Vilkoma ÄŻsta nesilaikurio , kaip raciona tymĹł. vadi pertvar daryti, sulauk UĹžuot padÄ&#x2014;jus liau mi, no laboratorijos direk je patai skyrius kyti KlaipÄ&#x2014;doje esanÄ?iu nors ta to ne riujo sup siprieĹĄinimo. rantamo pair kartu gerokai s vedÄ&#x2014;jas, pareigos buvo sky riaus Ĺ arĹŤnas Toliu gavo pa sutaupy buvo pasa Laivo ÄŻgulos nariams biudĹžeto lÄ&#x2014;ĹĄĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄis: ky teigÄ&#x2014; Ĺ .ToliuĹĄ ti kystÄ&#x2014;s tarny peikimÄ&#x2026;. Ĺ˝uvininboje sutar tvarka, ne ta: â&#x20AC;&#x17E;Dabar bus tokia Vaclovas is. tik Vil Ne kar patinka â&#x20AC;&#x201C; tis tÄ&#x2026; Pet de niuje esan Pasijuto per pagal kus: nedirbkiteâ&#x20AC;&#x153;. Problemos Ä?ios teisinÄ&#x2014;s rina ne sekiojamas titucijos. â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l teisy jaugi grÄŻĹžo vojau: insĹ .ToliuĹĄis Kuo pats dalies buvo jĹŤrininkĹł naudai bÄ&#x2014;s ieĹĄko suprato, kad aĹĄ paraĹĄiau iĹĄ kve iĹĄ niĹł â&#x20AC;&#x17E;troikiĹłâ&#x20AC;&#x153; sovietitarnybinÄŻ pÄ&#x2014;si ÄŻ JĹŤri sprÄ&#x2122;stos, kai ĹĄie krei- kankamo lojalumoâ&#x20AC;&#x153;jimo ir â&#x20AC;&#x17E;nepa- to kitus tepa. pia, tuo pareiĹĄ nin dÄ&#x2014;l lai je ÄŻvardyta, kĹł sÄ&#x2026;jungÄ&#x2026;. Vilniu- tarnybai buvau pra Ĺ˝uvininkystÄ&#x2014;s V.Pet pyksta ant manÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153;, kimÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x17E;ne tinkamiâ&#x20AC;&#x153; kai, kai liuĹĄis paaiĹĄTegul Ĺ .TodÄ&#x2014;tas perse kad kreipi â&#x20AC;&#x201C; tikino kus. mÄ&#x2026;si ÄŻ ĹĄiÄ&#x2026; sÄ&#x2026;- ieĹĄkota bĹŤdĹł, kaip jungÄ&#x2026; orga kioti, VÄ&#x2014;liau buvo ni skirti draus bĹŤdavo nai ĹžmonÄ&#x2014;s 15 metĹł va kina, kaip mi DÄ&#x2014;l ÄŻgulos zavÄ&#x2122;s pats Ĺ .ToliuĹĄis. nuobaudasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄ ki na kino Ĺ .Toliu nes baudos. Po darskirtos dar dvi nuoĹžinÄ&#x2014;jo valPernai Klai miantis suin nami remĹł taikymo riĹł ir tinkamo ÄŻstatyĹĄis. bo mieste diĹĄku au pÄ&#x2014;dos bora netoli lateresuotĹł tomobiliu, nansĹł minis jis buvo kreipÄ&#x2122;sis ÄŻ Fi- papraĹĄÄ&#x2014; skubiai su universitetas Ĺ .To torijos laivo buvo pastebÄ&#x2014;tas asmenĹł skun daryti jung liuĹĄio tarny nuosavos veiklos Ĺ˝uvininkys terijÄ&#x2026;. Ir tai nepati dais? ma ko kos Ĺ˝u sutartÄŻ dÄ&#x2014;l studentĹł tinÄ&#x2014;s TreÄ?ia nuo binis automobilis. tÄ&#x2014;s praktibauda â&#x20AC;&#x201C; ne vininkystÄ&#x2014;s net neturÄ&#x2014; ĹĄinos â&#x20AC;&#x17E;BandĹžiau tarnybai. buhal su damas. mokÄ&#x2014;jimo aiĹĄkintis ir atlyginimĹł torijoje. SutartÄŻ rei tyrimĹł labora- riÄ&#x2026; terinÄ&#x2014;s apskaitos len daryta tvarkÄ&#x2026;. Po kÄ&#x2014; tu te jo rÄ&#x2014; lÄ&#x2014;, kujo suda pridÄ&#x2014;ti cijos vieto reorganiza- projekto, kurÄŻ sku je biai turÄ&#x2014;jo prie kystÄ&#x2014;s tarny ryti paÄ?ios Ĺ˝uvinin- Vadovams viskas lei bos veĹžti ÄŻ tai, laboratorijos Ĺ˝uvininkystÄ&#x2014;s tyrimĹł VilniĹł. dĹžia Ĺ .ToliuĹĄis lÄ&#x2014;mÄ&#x2014; atlei ďŹ nansĹł specialismano, kad ma â&#x20AC;&#x17E;Tarnybos tÄ&#x2014;s tyrimĹł ÄŻkurtame Ĺ˝uvininkysdi mo su juo susidoroji- travo uosto tarnybo direkto V.Petkus ti mÄ&#x2026; iĹĄ darbo. ir ini s. kino, kad me samdo mokslo skyriuje tapo- GruĹĄauskas tuo me rius Vytautas ĹĄio ti V.Petkus. ciatorius galÄ&#x2014;jo bĹŤ- tarnybinÄŻ praneĹĄim Buvau paraĹĄÄ&#x2122;s su mais specia nuobaudo tu sir Ä&#x2026; ir dÄ&#x2014;l to, kad binau pava pitonas girtavo listais. mis neturin Ĺ .ToliuAukĹĄtos kvaliďŹ ka â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvininkystÄ&#x2014;s kaduotojui Vac go. Skam- bendra. tis nieko kui. Jis bu lovui Pettarnybai paraĹĄiau ko ÄŻ darbÄ&#x2026;. Ĺ ÄŻ ir dvi dienas neatvytams ir ĹžmonÄ&#x2014;m cijos speciali tarnybinius vo iĹĄ Antruoju at praneĹĄim nuslÄ&#x2014;pÄ&#x2014; nuo dokumentÄ&#x2026; V.Petku s su mokslin s- man pasiraĹĄy vykÄ&#x2122;s, bet pasiĹŤlÄ&#x2014; laipsniais s ti su direktoriaus. sio dienÄ&#x2026; pa veju Ĺžurnalistai, poil- ĹĄios tarnybos direktorus apie tai, kad jos iais bino mokÄ&#x2014;jo maĹžesn stebÄ&#x2014;jÄ&#x2122; jo tar ÄŻ mano sekretorei, tartÄŻ, paskamReakcilyginimus, iaus pavaduo tojas V.Petku ius attomo kad uĹždÄ&#x2014;tĹł nybi nei gavo - nebuvo, tarnybinius praneĹĄim Ĺ˝uvininkys- spaudÄ&#x2026;. Taip ir pa tÄ&#x2014;s tarnybo ant- vinin bilÄŻ turguje, paskam nÄŻ au- automobiliu, s naudojasi tarnybin tarsi Ĺ˝uvinin us s Ĺžemiaus da bi iu kystÄ&#x2014;s tar io rango tar- dienĹł gavau tarny riau. Po keliĹł nautojai. Mums nybos vado no Ĺ˝u- tÄ&#x2026;jÄ&#x2026;. NeturÄ&#x2014;dvaĹžinÄ&#x2014;ja namo ÄŻ Ĺ ven- boje vadovams viskas kystÄ&#x2014;s tarnyâ&#x20AC;&#x17E;Kuo binÄ&#x2122; vui. Neva netu leidĹžiamaâ&#x20AC;&#x153;, buvo maĹžinam be jokio derinim niaus dÄ&#x2014;l laivo amas leidimo iĹĄ Vil- svarstÄ&#x2014; Ĺ .ToliuĹĄis. rÄ&#x2014;jau teisÄ&#x2014;s nuobaudÄ&#x2026;. Tegul pats kvepia, tuo kitus o i priedai nors Ĺ .ToliuĹĄis pasi komandiravimo tokiÄ&#x2026; sutar tepa. V.Petku V.Petkus gy paaiĹĄ tÄŻ darbo ris raĹĄyti, padÄ&#x2014;ti univer ÄŻ nÄ&#x2014;si, kad s atsivedÄ&#x2014; sitetui. Ju- metĹł vaĹžinÄ&#x2014;jo valdiĹĄ kina, kaip 15 nes tĹł nuomo tarnybiniu ÄŻ laivÄ&#x2026; savo jĹŤrÄ&#x2026;, automobiliu ir draugus ne, uĹž ĹĄiÄ&#x2026; va gimi, plaukÄ&#x2014; ÄŻ sutartÄŻ man liu, nuosavos maĹĄi ku automobi- ti â&#x20AC;&#x17E;Gal mano ĹžinÄ&#x2014;jantis ÄŻ namus. jĹŤrÄ&#x2026; ĹžvejomenkiĹł, o nos net ne damasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; laivo kapitonu turÄ&#x2014;- daryti lÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Opel Ze nuosavÄ&#x2026; automobirÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014; V.Pet i nurodÄ&#x2014; ďŹ raâ&#x20AC;&#x153; prasiĹžengimÄ&#x2026; kus. ir iĹĄvykos neďŹ k- diĹĄku â&#x20AC;&#x17E;Kia Kar supainiojo su valsuoti laivo nivalâ&#x20AC;&#x153;, nes Ĺžurnale. Bet jie patai uĹžregis- naĹĄĹŤs?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; svars tÄ&#x2014; V.Petkus.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Emig­ra­ci­jos kai­na â&#x20AC;&#x201C; smur­tas Ko­kiÄ&#x2026; kai­nÄ&#x2026; su­mo­ kÄ&#x2014;s ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ uŞ­dar­ biau­ti iť­vy­ku­siĹł tÄ&#x2014;­ vĹł vai­kai? Spe­cia­ lis­tai per­spÄ&#x2014;­ja, kad ji ga­li bō­ti mil­Şi­niť­ ka â&#x20AC;&#x201C; psi­chi­nÄ&#x2014;s li­gos, dep­re­si­ja, ag­re­si­jos pro­trō­kiai, ly­di­mi Ĺžiau­riĹł nu­si­kal­ti­mĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Dar­buo­to­jas ir Sei­mo na­ rys yra skir­tin­gos sÄ&#x2026;­vo­kos.â&#x20AC;&#x153; Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Kur­pu­ve­sas paaiť­ki­no, ko­dÄ&#x2014;l sei­mō­nams rei­kia mo­kÄ&#x2014;­ti iĹĄei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas.

6p.

Rink­lia­va â&#x20AC;&#x201C; ir SMS Ĺži­nu­te Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Pap­lō­di­miĹł priei­go­se esan­Ä?io­se au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mo aikť­te­lÄ&#x2014;­se ĹĄie­met lÄ&#x2014;­ťų su­rink­ta dau­giau nei per­nai. Ta­Ä?iau uos­ta­mies­Ä?io val­ dĹžios ape­ti­to tai ne­su­ma­Şi­no. Ki­ tÄ&#x2026; se­zo­nÄ&#x2026; pa­jō­ry­je brangs ma­ťi­nĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mas, o mo­kes­tÄŻ jau bus ÄŻma­ no­ma su­mo­kÄ&#x2014;­ti ir SMS Ĺži­nu­te.

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Ďs­kau­din­tos kar­tos sind­ro­mas

â&#x20AC;&#x17E;Pri­si­min­ki­me, kas nu­ti­ko po­li­ ti­niam vei­kÄ&#x2014;­jui Ni­co­lae Ceau­es­cu Ru­mu­ni­jo­je? Gal tai ir su­ta­pi­mas, bet ĹĄÄŻ po­li­ti­nÄŻ vei­kÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; nuo val­dĹžios vai­ro nu­stĹŤmÄ&#x2014; ir nu­Şu­dÄ&#x2014; kar­ta, ku­ ri bu­vo uĹžau­gu­si po la­bai Ĺžiau­raus abor­tĹł drau­di­mo. PraÄ&#x2014;­jus dvi­de­ ĹĄim­Ä?iai me­tĹł, uĹžau­go kar­ta, ku­ ri bren­do pyk­Ä?io ku­pi­no­se, ne­lai­ min­go­se ĹĄei­mo­se. Is­to­ri­ja by­lo­ja, kad nie­kas ne­pa­si­mirť­taâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti­ki­no vai­kĹł ir paaug­liĹł psi­chiat­ras Li­nas Sluť­nys. Jo nuo­mo­ne, ÄŻskau­din­ta kar­ta ga­ li nu­ste­bin­ti ÄŻvai­riais reiť­ki­niais. â&#x20AC;&#x17E;Ne­Şi­nau, ar tik­rai emig­ran­ tĹł vai­kus ga­lÄ&#x2014;­Ä?iau va­din­ti ta kar­ta, ku­ri at­neĹĄ ĹĄa­liai nu­si­kals­ta­mu­mo ban­gÄ&#x2026;. Emig­ran­tĹł vai­kai ga­li bō­ti sÄ&#x2014;k­min­gai iť­mo­kÄ&#x2122; taip pat emig­ruo­ti.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Pers­pek­ty­va: spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad jau po ke­le­riĹł me­tĹł emig­ra­vu­siĹł tÄ&#x2014;­vĹł vai­kai ga­li nu­ste­bin­ti ag­

re­si­jos pro­trō­kiu. 

www.kl.lt

Daugiau informacijos www.KL.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rink­lia­va uĹž ma­ťi­nĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; pa­ plō­di­miĹł priei­go­se esan­Ä?io­se aikť­ te­lÄ&#x2014;­se uos­ta­mies­ty­je ren­ka­ma nuo ge­gu­ŞÄ&#x2014;s 1 iki rug­sÄ&#x2014;­jo 30 die­nos. Per pen­kis mÄ&#x2014;­ne­sius ĹĄio mo­kes­ Ä?io bu­vo su­rink­ta be­veik 210 tĹŤkst. li­tĹł. Pa­ly­gin­ti su praÄ&#x2014;­ju­siais me­tais, tai yra apie 2 pro­c. dau­giau. Per­nai va­sa­ros se­zo­no me­tu lÄ&#x2014;­ťų bu­vo su­ rink­ta per 206 tĹŤkst. li­tĹł. Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Trans­ por­to sky­riaus ve­dÄ&#x2014;­jas Ri­man­tas Moc­kus tvir­ti­no, kad vie­nas pa­ grin­di­niĹł da­ly­kĹł, nuo ku­rio pri­ klau­so, kiek rink­lia­vos su­ren­ka­ma pa­jō­rio aikť­te­lÄ&#x2014;­se, yra oras. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ i va­ sa­ra ne­bu­vo la­bai ĹĄil­ta. Ta­Ä?iau gal pa­di­dÄ&#x2014;­jo Ĺžmo­niĹł sÄ&#x2026;­mo­ nin­gu­mas.

3


2

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

miestas

R

„For­tū­nos“ pergalė

Ne­sėk­min­gas sa­vait­ga­lis

Suk­lu­po ly­de­riai

Klai­pė­dos „For­tū­nos“ krep­ši­ nin­kės, šeš­ta­die­nį na­mie 86:79 (24:21, 15:23, 22:16, 25:19) pa­ lau­žu­sios Kau­no „Ais­čių-LSU“ žai­dė­jas, iš­ko­vo­jo ant­rą­ją per­ ga­lę Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te. Penk­ta­die­ nį Ma­ri­jam­po­lė­je uos­ta­mies­čio mer­gi­nos net 60:92 pra­lai­mė­jo „Sū­du­vos-Man­tin­gos“ eki­pai.

Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos pir­ me­ny­bė­se dvi ne­sėk­mes sa­vait­ ga­lį pa­ty­rė Klai­pė­dos „Naf­tosUni­ver­si­te­to“ pen­ke­tu­kas. Penk­ ta­die­nį Min­dau­go Bu­gio auk­lė­ ti­niai 81:89 Mo­lė­tuo­se nu­si­lei­do „Eže­ry­no-Ka­rio“ krep­ši­nin­kams, o ki­tą die­ną Klai­pė­do­je be­vil­tiš­ kai – 71:93 pra­lai­mė­jo Pak­ruo­jo „Me­res­tos“ ko­man­dai.

Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos čem­pio­ na­to penk­ta­ja­me tu­re ne­ti­kė­tai pra­lai­mė­jo stip­riau­sios Lie­tu­vos eki­pos. Daug­kar­ti­nis čem­pio­ nas Klai­pė­dos „Dra­gū­nas“ Vil­ niu­je 28:31 nu­si­lei­do „Vil­niui“, o vi­ce­čem­pio­nai kau­nie­čiai Aly­tu­ je 24:29 tu­rė­jo pri­pa­žin­ti „Al­mei­ dos-Strong­la­so“ ran­ki­nin­kų pra­ na­šu­mą.

Paramai – pro­duk­tų gau­sy­bė

Akcija „Europos naktis be eismo įvykių“

die­nas vy­ku­si Šeštadienio naktis – Dvi pa­ra­mos skurs­tan­ be eismo įvykių tie­siems ak­ci­ja by­lo­ Savaitgalį didžiųjų Lietuvos miestų naktiniuose klubuose ir baruose vyko akcija „Europos naktis be eismo įvykių“.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai mokėsi linksmintis atsakingai ir buvo raginami nesėsti prie vairo išgėrę, rinktis alternatyvius būdus pasiekti namus saugiai. Visą naktį specialiosios pajėgos dalijo vienkartinius alkoholio matuoklius. „Tikimės kad ši, kad ir vienkartinė, akcija atkreips jaunų žmonių, pasilinksminimo vietų vadovų dėmesį į išgėrusių vairuotojų problemą ir privers susimąstyti. Kasmet neblaivūs asmenys keliuose sukelia po kelis šimtus autoavarijų, kuriose nukenčia šimtai žmonių“, - sakė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Eligijus Masiulis:

Kasmet neblaivūs asmenys keliuose sukelia po kelis šimtus įvykių, kuriuose nukenčia keli šimtai žmonių.

ja, kad žmo­nių ge­ru­ mo su­dė­tin­ga eko­ no­mi­nė si­tua­ci­ja ne­su­ma­ži­no. Klai­ pė­die­čiai ak­ty­viai au­ko­jo mais­to pro­ duk­tus iš­gy­ve­nan­ tie­siems ne­pri­tek­lių.

„„Ge­ru­mas: klai­pė­die­čiai fon­do „Mais­to ban­kas“ or­ga­ni­zuo­ja­mos ak­ci­

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Mais­ to ban­kas“ ak­ci­ja vy­ko dvi die­nas – penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, klai­ pė­die­čiai paau­ko­jo 20 tūkst. 402 vie­ne­tus įvai­rių mais­to pro­duk­tų. Tra­di­ciš­kai dau­giau­sia bu­vo at­ne­ ša­ma ma­ka­ro­nų, kruo­pų, žir­nių, pu­pų dribs­nių, ry­žių. Šie­met pir­mą kar­tą bu­vo skai­ čiuo­ja­ma, kiek žmo­nių, šei­mų au­ ko­jo skurs­tan­tie­siems. Per dvi die­nas tai pa­da­rė 7 tūkst. klai­pė­ die­čių. Tarp jų bu­vo įvai­raus am­ žiaus žmo­nės. Mais­to pro­duk­tus au­ko­jo ir stu­den­tai. Lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Mais­to ban­kas“ or­ga­ni­za­ci­jos Klai­pė­dos fi­lia­lo va­do­vas Rai­mon­

jos me­tu au­ko­jo įvai­rius mais­to pro­duk­tus.

das Da­nu­pas tvir­ti­no, kad kol kas anks­ti ly­gin­ti šios ak­ci­jos re­zul­ta­ tus su anks­tes­nių­jų me­tų. Duo­me­ nys dar tiks­li­na­mi. „Ak­ci­ja tik­rai pa­vy­ko. Per dvi die­nas mais­to pro­duk­tų au­ko­jo tik­ rai la­bai daug klai­pė­die­čių. Džiau­ gia­mės, kad žmo­nės ži­no „Mais­to ban­ką“. Jie at­pa­žįs­ta ir sa­va­no­rius. Ne­be­ky­la klau­si­mų ir ką rei­kia au­ ko­ti. Esa­me vi­siems – tiek au­ko­to­ jams, tiek 500 sa­va­no­rių, ku­rie pa­ dė­jo rink­ti pro­duk­tus, – dė­kin­gi“, – pa­sa­ko­jo R.Da­nu­pas. Va­do­vas pa­brė­žė, kad at­si­žvel­ giant į da­bar vy­rau­jan­čią eko­no­ mi­nę si­tua­ci­ją žmo­nės bu­vo la­bai ak­ty­vūs. Ta­čiau ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­riai pa­ste­bė­jo, jog pre­ky­bos cent­ruo­se pir­kė­jų yra su­ma­žė­ję.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Žmo­nės au­ko­ja pa­gal ga­li­my­ bes. Džiau­gia­mės kiek­vie­nu pro­ duk­tu. Bu­vo ir to­kių, ku­rie ne­ga­lė­ jo sau leis­ti au­ko­ti, bet jie dė­ko­jo, kad ren­gia­me ak­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo R.Da­nu­pas.

Su­rink­ta mais­to pro­duk­tų pa­kuo­čių „„Ma­ka­ro­nų – 5 370. „„Kruo­pų, žir­nių,

pu­pų dribs­nių – 3 279. „„Ry­žių – 1 259. „„Cuk­raus – 1 560. „„Alie­jaus – 1 289.

Klai­pė­die­čiai gy­ve­na ge­riau? Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai šie­met gy­ve­na ge­ riau nei per­nai. Tai by­lo­ja pa­ ra­mos, ski­ria­mos uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų moks­lei­viams, su­ma­žė­ ji­mas.

3\a\_R]\_aN N`VXYbOú

Šie­met pa­ra­mą mo­kyk­li­niams reik­ me­nims sa­vi­val­dy­bė sky­rė 2 tūkst. 518 mo­ki­nių. Tai at­sieis per 360 tūkst. li­tų. Per­nai ši pa­ra­ma bu­vo skir­ta 688 mo­ki­niais dau­giau. Šiam tiks­lui iš­ nau­do­ta per 501 tūkst. li­tų. Ma­žiau mo­ki­nių šie­met ga­vo ir ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą. To­kių yra 2 tūkst. 984. Per­nai jų bu­vo – 3 tūkst. 470. Šie­met ne­mo­ka­mam mo­ki­nių mai­ti­ni­mui pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti per 1 mln. 944 tūkst. li­tų.

Per­nai ši su­ma sie­kė per 2 mln. 29 tūkst. li­tų. Pa­ra­ma mo­kyk­li­niams reik­me­ nims įsi­gy­ti ir ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­ mas vai­kams ski­ria­mas, kai vie­nam šei­mos na­riui ten­kan­čios pa­ja­mos yra ma­žiau nei 525 li­tų. Yra nu­ma­ ty­tos ir išim­tys. Ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas vai­kams, ku­rių tė­vai neį­ ga­lūs, ser­ga, bent vie­nas tė­vas yra dau­gia­vai­kis ir pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­riui sie­kia 700 li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ ro­nė Lie­sy­tė tvir­ti­no, kad pa­ra­mos su­ma­žė­ji­mas iš da­lies pa­ro­do, jog Klai­pė­do­je gy­ve­ni­mas ge­rė­ja. „Ši pa­ra­ma su­si­ju­si su pa­ja­mo­ mis. Pa­ra­mos ga­vė­jų ne­be­dau­gė­ja. Ne­dar­bo pro­cen­tas sta­bi­li­za­vo­si. Tai da­ro įta­ką pa­ra­mos sky­ri­mui“, – pa­brė­žė A.Lie­sy­tė.

„„Su­ma­žė­jo: šie­met ne­mo­ka­mą

mai­ti­ni­mą uos­ta­mies­ty­je gaus ma­žiau moks­lei­vių.


3

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

miestas

Da­lis mies­to li­ko be va­ly­to­jo

Nors iki ofi­cia­lios žie­mos se­zo­no pra­ džios li­ko šiek tiek dau­giau nei sa­vai­ tė, kas va­lys šiau­ri­ nę mies­to da­lį, dar neaiš­ku. Kon­kur­sas šiai pa­slau­gai teik­ti vėl at­si­dū­rė teis­me.

„„Ne­ži­nia: kas kuops šiau­ri­nę mies­to da­lį, dar nė­ra aiš­ku. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas aiš­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė ap­skun­dė teis­mo spren­di­mą dėl lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių tai­ky­mo. Be to, vyks­ta de­ry­bos su ki­ta įmo­ ne, ku­ri va­ly­tų mies­tą, jei teis­mo spren­di­mas sa­vi­val­dy­bei bū­tų ne­ pa­lan­kus ir teis­me gin­čai už­si­tęs­tų. „Nes­var­bu, koks bus spren­di­ mas, ne­lei­si­me, kad mies­tas bū­tų ne­va­ly­tas. Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį tu­rė­tų paaiš­kė­ti, kas teiks šias pa­ slau­gas“, – pa­brė­žė di­rek­to­rės pa­ va­duo­to­jas. V.Kar­ma­no­vas neatsk­lei­dė, su ku­ria įmo­ne de­ri­ma­si dėl lai­ki­no šiau­ri­nės mies­to da­lies va­ly­mo. „Kol nė­ra pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, ne­ ga­liu ko­men­tuo­ti“, – tvir­ti­no pa­ va­duo­to­jas. Ta­čiau jis at­sklei­dė, kad tai tik­ rai nė­ra kon­kur­są lai­mė­ju­si ir jį ap­ skun­du­si įmo­nės. Su da­bar mies­tą pri­žiū­rė­ju­sia įmo­ne „Va­ka­rų šva­ra“ su­tar­tis ne­bus pra­tęs­ta. Ji bus nu­ trauk­ta nuo pir­ma­die­nio. „De­ri­mės su tais, ku­rie pa­siū­ lė ma­žiau­sią įkai­nį tiek šiau­ri­nė­je, tiek pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je“, – ko­

men­ta­vo V.Kar­ma­no­vas. Įmo­nė, su ku­ria de­ri­ma­si, šiau­ri­nę mies­to da­lį va­ly­tų lai­ki­nai, kol iš­si­spręs­tų teis­ mi­niai gin­čai.

m.skiriute@kl.lt

Su­tar­ties ne­ga­lė­jo pa­si­ra­šy­ti

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas:

De­ri­mės su tais, ku­ rie pa­siū­lė ma­žiau­sią įkai­nį tiek šiau­ri­nė­je, tiek pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je.

mies­to da­lies gat­ves pri­žiū­rė­ju­si įmo­nė „Va­ka­rų šva­ra“. De­ri­si su ki­ta įmo­ne

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas

Rink­lia­va – ir SMS ži­nu­te Poil­siau­to­jai ne­no­ri ri­ 1 zi­kuo­ti ir mo­kė­ti bau­dų. Su­si­mo­ka rink­lia­vą ir ga­li ra­miai il­

sė­tis“, – ko­men­ta­vo ve­dė­jas. Ki­tą se­zo­ną vai­ruo­to­jams pa­jū­ ry­je at­si­ras ga­li­my­bė rink­lia­vą su­ si­mo­kė­ti SMS ži­nu­te. Ti­ki­ma­si, kad poil­siau­to­jams tai bus kur kas pa­to­giau. Iki šiol žmo­nės pik­ti­no­ si, kad ne­ga­li to da­ry­ti. Ki­tą­met pa­jū­ry­je lau­kia ir ki­ti po­ky­čiai.

Rink­lia­va pa­plū­di­mių priei­go­se bus ren­ka­ma trum­piau – iki rug­ sė­jo 15 die­nos. Mies­to ta­ry­ba yra pa­tvir­ti­nu­ si ir di­des­nę sto­vė­ji­mo kai­ną. Li­tą teks su­mo­kė­ti ne už pu­sant­ros va­ lan­dos, o už va­lan­dos au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą. Rink­lia­vą teks mo­kė­ti ir di­des­nė­ je zo­no­je – ne tik pa­jū­rio aikš­te­lė­ se, bet ir vi­so­se Pir­mo­sios Meln­ra­ gės gat­vė­se.

Rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą su­rink­ta

2010 m.

Do­no­rys­tė. Šian­dien nuo 10 iki 12 val. sa­v i­val­dy­b ės po­sė­d žių sa­lė­je vyks ren­gi­nys, skir­tas Eu­ro­pos or­ga­nų do­ no­rys­tės die­nai. Jo me­tu bus skai­to­ ma pa­skai­ta „Or­ga­nų do­no­rys­tė – fak­ tai ir mi­tai“, de­monst­ruo­ja­mas fil­mas „Už gy­vy­bę“, dis­ku­tuo­ja­ma, at­sa­ko­ma į klau­si­mus. Ren­gi­nio me­tu pa­gei­dau­ jan­tys ga­lės už­pil­dy­ti an­ke­tą do­no­ro kor­te­lei gau­ti. Sa­vi­val­dy­bė. Taip pat šian­dien 10.30 val. ro­tu­šė­je vyks Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­m i­te­to po­sė­d is. 13.30 val. rink­sis Stra­te­g i­nės plėt­ros ko­m i­te­to na­riai. O 15 val. vyks Te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo ko­mi­te­to po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­mi ke­tu­ri klau­si­mai.

Mil­da Ski­riu­tė

Uos­ta­mies­čio val­džia jau bu­vo už­ bai­gu­si me­cha­ni­zuo­to gat­vių va­ ly­mo kon­kur­są ir džiau­gė­si, kad jis praė­jo be skun­dų. Pas­kelb­ti bu­vo ir nu­ga­lė­to­jai. Kon­kur­są pie­ti­nei mies­to da­liai va­ly­ti lai­mė­jo įmo­nė „Žem­ka­sa“, ku­ri ją va­lė ir praė­ju­sią žie­mą. Šiau­ ri­nei mies­to da­liai iš­rink­tas nau­jas ran­go­vas – kom­pa­ni­ja „Eco­ser­vi­ ce“ iš Vil­niaus. Bu­vo ruo­šia­ma­si su bend­ro­vė­mis pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis tre­jiems me­tams. Ta­čiau tai pa­da­ ry­ta tik su vie­na – pie­ti­nę da­lį pri­ žiū­rė­sian­čia įmo­ne „Žem­ka­sa“. Dau­giau nei prieš sa­vai­tę Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė su­ži­no­jo, jog kon­ kur­so da­lis dėl šiau­ri­nės mies­to da­lies va­ly­mo yra ap­skųs­ta. Teis­ mas sky­rė lai­ki­nas ap­sau­gos prie­ mo­nes – su­stab­dė pro­ce­dū­ras, kad ne­bū­tų pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su kon­ kur­so lai­mė­to­ju. Kon­kur­są ap­skun­dė ant­ra ja­me li­ku­si ir praė­ju­sią žie­mą šiau­ri­nės

Dienos telegrafas

2011 m.

2012 m.

„„Ge­gu­žę

14 457

16 658

22 466

„„Bir­že­lį

47 034

54 977

34 497

„„Lie­pą

94 655

61 491

89 786

„„Rugp­jū­tį

54 783

57 816

45 477

„„Rug­sė­jį

7 338

15 145

17 495

Skun­dė ne pir­mą kar­tą

Me­cha­ni­zuo­to gat­vių va­ly­mo kon­ kur­sas ne pir­mą kar­tą įstrin­ga teis­ muo­se. Tre­jus me­tus mies­to sa­vi­ val­dy­bei pri­žiū­rė­to­jus te­ko rink­ti ne­skel­bia­mų de­ry­bų me­tu. Pag­rin­di­nį kon­kur­są taip pat bu­ vo ap­skun­dęs vie­nas da­ly­vių. Nau­ ja­sis bu­vo pa­skelb­tas šie­met, bet vėl vie­na su­tar­ties da­lis bu­vo ap­ skųs­ta. „Ti­ki­mės, kad teis­mas ope­ra­ty­ viai priims spren­di­mą dėl mū­sų skun­do – pa­nai­kin­ti lai­ki­ną­sias ap­ sau­gos prie­mo­nes. Iš­dės­tė­me sa­vo mo­ty­vus, kad ši pa­slau­ga mies­tui la­bai svar­bi. Vis dėl­to esa­me pa­ si­ruo­šę bet ko­kiam at­ve­jui“, – pa­ brė­žė V.Kar­ma­no­vas. Ofi­cia­li žie­mos se­zo­no pra­džia uos­ta­mies­ty­je skel­bia­ma nuo lapk­ ri­čio 1-osios. Nuo šios da­tos ke­li­ nin­kai pra­de­da bu­dė­ti, o pri­rei­kus va­žiuo­ja va­ly­ti gat­ves.

Pra­lai­mė­ji­mas. Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­ gos čem­pio­na­te vėl di­de­liu skir­tu­mu ne­sėk­mę pa­ty­rė Klai­pė­dos „At­lan­to“ fut­bo­l i­n in­kai. Jie Pak­r uo­jy­je net 0:5 nu­si­lei­do „Kruo­jos“ vie­nuo­li­kei. Pir­mą­ jį kė­li­nį į klai­pė­die­čių var­tus kri­to vos vie­nas įvar­tis, ku­rį 16 min. pa­sie­kė Ar­ tū­ras Žul­pa. Uos­ta­mies­čio ko­man­dos gy­ny­ba su­by­rė­jo per pa­sku­t i­n ią­sias mi­nu­tes, kai var­žo­vai per 17 mi­nu­čių pel­nė ke­tu­ris įvar­čius, ku­riuos įmu­šė Ser­ge­jus Ži­ga­lo­vas (73 min.), Li­nas Sa­ vas­tas (79 min.), Do­na­tas Pet­raus­kas (82 min.) ir Ne­ri­jus Ma­čiu­lis (89 min.). Po 33 su­si­ti­ki­mų „At­lan­tas“ čem­pio­na­ te uži­ma aš­tun­tą vie­tą. Tak­si. Šeš­ta­d ie­n į apie 4.50 val. bu­ vo pa­vog­tas prie Lau­ki­nin­k ų gat­vė­je esan­čio nak­ti­nio klu­bo sto­vė­jęs tak­si au­to­mo­bi­l is. Il­ga­pirš­čiams varg­t i ne­ rei­kė­jo. Tak­si vai­ruo­to­jas au­to­mo­bi­lio ne­bu­vo už­ra­ki­nęs, o rak­te­liai bu­vo pa­ lik­ti įjun­gi­mo spy­ne­lė­je. Au­to­mo­bi­ly­je bu­vo pa­lik­ti ir jo do­ku­men­tai. Din­gu­si ma­ši­na po tri­jų va­lan­dų ras­ta Jū­ri­nin­ kų pro­spek­te. Ji ne­bu­vo ap­ga­din­ta. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­nis­lo­vas Jo­ cai­tis (g. 1926 m.), Jad­vy­ga Re­liu­gie­nė (g. 1927 m.), Kons­tan­ti­nas Ket­le­rius (g. 1936 m.), Sta­nis­lo­vas Stul­pi­nas (g. 1948 m.), Via­ches­lav Kuvs­hi­nov (g. 1966 m.), Dai­no­ra Ko­va­len­ko (g. 1966 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Na­ta­li­ja Uo­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 19 mo­te­rų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 12 ber­niu­kų (tarp jų – dvy­niai).

Ar išsaugosime demokratinę Lietuvą? – tokia tema spalio 22 d., pirmadienį, 18 val. Klaipėdos universiteto Didžiosios aulos salėje (Herkaus Manto g. 84) diskutuos politologai ir politikai: N.Puteikis, V.Vareikis, A.Kulakauskas, V.Rubavičius, D.Kuolys ir S.Šiliauskas. Šiandieninės Lietuvos politinė tikrovė kelia vis daugiau klausimų dėl mūsų valstybės sąrangos, dėl piliečių ir valstybės ryšio, dėl valdžios ir visuomenės moralinių sutarčių, todėl diskutuoti kviečiame ne tik KU studentus, bet ir visus klaipėdiškius. Lietuvos Sąrašas Politinė reklama apmokėta iš savarankiško politinės kampanijos dalyvio, Seimo rinkimų kandidato Danės rinkimų apygardoje Nr. 19 Naglio Puteikio politinės rinkimų kampanijos specialiosios sąskaitos. Užs. 1035593


4

pirmadienis, spalio 22, 2012

miestas Pro Me­mo­ria

Ona Bu­je­vi­čiū­tėPad­va­rie­tie­nė

1928 01 04–2012 10 18 Am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vo po­li­ti­nė ka­li­nė Ona Pad­va­rie­tie­nė. To­kią švie­sią, šil­tą, sau­lė­ tą spa­lio die­ną. Gal tai bu­vo gam­tos pa­ dė­ka Jai už mei­lę, su­pra­ti­mą? Ji sten­gė­ si pa­dė­ti vi­siems ir iš­klau­sy­ti vi­sus, bet ne­dau­ge­lis mū­sų su­vo­kė­me, jog Jai pa­ čiai, Onai Pad­va­rie­tie­nei, ir­gi la­bai rei­ kė­jo rū­pes­čio, tie­siog ge­ro žo­džio. Il­gus me­tus ji stro­piai ir są­ži­nin­gai dir­bo Tech­ ni­nės in­ven­to­ri­za­ci­jos biu­re. Tuo pat me­ tu ji pra­dė­jo bend­ra­dar­biau­ti su tuo­me­ čiu mies­to laik­raš­čiu (da­bar – dien­raš­tis „Klai­pė­da“). Vi­sa­da ste­bi­no sa­vo dai­lia ra­šy­se­na, pui­kiu ge­bė­ji­mu tiks­liai reikš­ ti sa­vo min­tis. Ji bu­vo laik­raš­čio nee­ta­ ti­nė ko­res­pon­den­tė. Anais lai­kais mes ne­ži­no­jo­me, jog jau­nys­tė­je Ona bu­vo po­li­ti­nė ka­li­nė. Jos iš­skir­ti­nis bruo­žas – vi­suo­met sa­ky­da­vo tie­są į akis, o jos nuo­sta­ba vi­sa­da bu­vo pa­ly­di­ma aukš­tai­ tiš­ku „ujė­gus“. Jos ne­prie­kaiš­tin­ga tar­ tis vi­suo­met ža­vė­jo ir liu­di­jo apie pui­kų kal­bos pa­jau­ti­mą. Mei­lė sa­vo kraš­tui ir ne­si­taiks­ty­mas su tuo, kas da­rė­si po­ka­ riu Lie­tu­vo­je, bu­vo tai, dėl ko il­gus me­ tus jai te­ko ka­li­nės da­lia. Be­si­mo­ky­da­ma Pa­ne­vė­žio mo­ky­to­ jų se­mi­na­ri­jo­je, bū­da­ma nea­be­jin­ga sa­vo kraš­to li­ki­mui, da­ly­va­vo po­grin­ di­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je – Lie­tu­vos lais­ vės ko­vo­to­jų są­jun­go­je. Stu­di­juo­da­ ma pa­sku­ti­nia­me kur­se, 1947 01 08, bu­vo suim­ta ir įka­lin­ta. Ji ka­lė­jo Pa­ ne­vė­žy­je, Ar­chan­gels­ko ir Ir­kuts­ko sr. Brats­ko ra­jo­no la­ge­riuo­se. Ten, Si­bi­re, pa­lū­žo svei­ka­ta, bet vil­ties ir ti­kė­ji­mo iš jos nie­kas ne­ga­lė­jo atim­ti. Iki pa­ sku­ti­nio ato­dū­sio. Atė­jus At­gi­mi­mui ir Są­jū­džiui, Onu­tė bu­vo pir­mo­se gre­to­se. Su­si­kū­rus Klai­ pė­do­je trem­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jai, ji ta­ po ak­ty­via na­re ir ne­be­pa­li­ko jos iki pa­sku­ti­nės die­nos. Onu­tės kas­die­nės veik­los sri­tis – Lie­tu­vos po­ka­rio is­to­ri­ ja. Tai įvai­ri trem­čių, ka­li­ni­mų, lais­vės ko­vų me­džia­ga, as­me­ni­niai da­ly­vių pri­si­mi­ni­mai, biog­ra­fi­jos. Su­kaup­ta daug ver­tin­gos me­džia­gos. Ji dai­na­vo trem­ti­nių cho­re „At­min­ ties gai­da“. Ra­šė ei­les, da­lis jų bu­vo iš­ spaus­din­ta poe­zi­jos kny­go­je „Juo­do­ji gė­lė“. Onu­tės ini­cia­ty­va bu­vo or­ga­ni­ zuo­ta dai­ni­nin­kų gru­pė, jų įdai­nuo­tos par­ti­za­nų dai­nos su­da­ro kom­pak­ti­nės plokš­te­lės „Lais­vės ko­vų ai­dai“ tu­ri­nį. Ji ak­ty­viai dir­bo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­ tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, bu­vo kvie­čia­ma ir no­riai lan­kė­si mo­ kyk­lo­se. Čia Onu­tė ne tik tu­rė­jo ką pa­ sa­ky­ti jau­ni­mui, bet ir mo­kė­jo gra­žiai pra­bil­ti į jau­nus žmo­nes. Už nuo­šir­dų dar­bą sau­gant is­to­ri­ nę at­min­tį Oną Pad­va­rie­tie­nę 1998 m. Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ ti­nių są­jun­ga ap­do­va­no­jo 2-ojo laips­ nio žy­me­niu „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“, o 2003 m. – 1-ojo laips­nio žy­me­niu. Liū­di­me ne­te­kę nuo­šir­daus žmo­ gaus, sa­vo il­ga­me­tės na­rės Onos Pad­ va­rie­tie­nės. Klai­pė­dos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­ga Tė­v y­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos Klai­pė­dos suei­ga

Emig­ra­ci­jos kai­na – smur­tas 1

Ta­čiau is­to­ri­ja pa­tei­kia fak­tus, jog įskau­din­tos kar­tos jaus­mai pra­si­ver­žia ag­re­si­ ja, o tik vė­liau paaiš­kė­ja, kad žiau­ rių poel­gių prie­žas­tys sly­pi prieš dvi­de­šimt me­tų įvy­ku­siuo­se reiš­ ki­niuo­se“, – aiš­ki­no psi­chiat­ras. L.Sluš­nys pri­pa­ži­no, kad nie­kas kol kas rim­tai ne­ty­rė psi­cho­lo­gi­nių emig­ra­ci­jos pa­sek­mių paaug­liams ir vai­kams. „Sky­ry­bos jau yra blo­gai – vai­ kas jau­čia iš­da­vys­tę, kal­tę, jau­čia­si pa­lik­tas. O čia stai­ga ima ir abu tė­ vai iš­va­žiuo­ja, pa­lik­da­mi at­ža­lą pa­ čiai su­si­gau­dy­ti gy­ve­ni­me“, – kal­ bė­jo L.Sluš­nys.

Li­nas Sluš­nys:

Taip, mes ga­li­me tu­rė­ ti žiau­rių nu­si­kal­ti­mų pro­trū­kį. Tik tuo­met su­vok­si­me, kad dėl to ne vai­kai kal­ti.

Prog­no­zuo­ja nu­si­kal­ti­mų ban­gą

Troš­ki­mas grei­tai pa­siek­ti vi­sus re­zul­ta­tus – rei­ka­lau­ja mil­ži­niš­ kos kai­nos. „Taip, mes ga­li­me su­lauk­ti žiau­ rių nu­si­kal­ti­mų pro­trū­kio. Tik tuo­ met su­vok­si­me, kad dėl to ne vai­kai kal­ti. Nes daž­niau­siai pub­li­ka ne­ no­ri pri­pa­žin­ti, kad pri­si­dė­jo prie to, kas nu­ti­ko“, – tei­gė L.Sluš­nys. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės pro­ ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Ge­ nys ant­ri­na ži­no­mam psi­cho­lo­gui ir pa­ste­bi po­ky­čius jau­ni­mo gy­ve­ ni­me. „Ma­ny­čiau, kad atei­ty­je nu­si­ kals­ta­mu­mas bus di­des­nis ir dar žiau­res­nis. Juk nu­si­kals­ta­mu­mo šiaip sau ne­bū­na, įta­ką da­ro tam tik­ri fak­to­riai“, – kal­bė­jo pro­ku­ ro­ras. S.Ge­nys taip pat pa­ste­bi, kad be tė­vų au­gan­tys vai­kai sle­pia ag­re­ si­ją. „Kaip ji pra­si­verš ir su ko­kia jė­ ga? Jau da­bar nu­si­kal­ti­mai tam­pa vis la­biau šal­tak­rau­jiš­kes­ni ir nuo­ žmes­ni. Spe­cia­lis­tai tu­rė­tų gi­lin­ tis, kaip pro­gno­zuo­ti to­kius reiš­ ki­nius“, – svars­tė S.Ge­nys. Be tė­vų – nuo 5 me­tų

Ko­kios min­tys su­ko­si nuo pen­ke­ rių me­tu­kų be tė­vų vie­nos bu­te gy­ ve­nan­čios mer­gai­tės gal­vo­je, pa­sak Klai­pė­dos pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­ gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rės Jo­lan­tos Na­vic­kie­nės, sun­ku net nu­sa­ky­ti. Pra­dė­ti die­ną, su­si­ruoš­ti į mo­ kyk­lą, pri­žiū­rė­ti na­mus, o va­ka­re vie­nu­mo­je už­mig­ti – suau­gu­sių­jų gy­ve­ni­mą gy­ve­nan­tys be tė­vų li­ kę paaug­liai iš­gy­ve­na įvai­riau­sių jaus­mų ant­plū­dį. „Mes bio­lo­gi­jos ne­pa­kei­si­me. Žmo­gui yra už­prog­ra­muo­ta tu­rė­ti tė­vus. To­kie tė­vų pa­lik­ti vai­kai jau­ čia di­džiu­lį ne­ri­mą ir įtam­pą, nes nė­ra žmo­nių, ku­rie juos pa­lai­ky­tų. Tė­vai jiems yra ry­šys su pa­sau­liu“, – kal­bė­jo J.Na­vic­kie­nė. Psi­cho­lo­gė pa­brė­žė, kad tė­vai vai­kui yra kaip sie­na, ku­ri gi­na nuo pa­sau­lio, pa­mo­ko, nu­brė­žia ri­bas. „Li­kęs vie­nas vai­kas lie­ka skers­ vė­jy­je. Aš kon­sul­ta­vau vie­ną klien­ tę, ku­ri nuo penk­tos kla­sės gy­ve­no

vie­na, be tė­vų. Ji atė­jo su di­de­lė­mis pro­ble­mo­mis – vie­ni­šu­mo jaus­ mas, dep­re­si­ja, pa­lik­to žmo­gaus bū­se­na“, – ti­ki­no J.Na­vic­kie­nė. Ar­ti­mų­jų pa­lik­to jau­no žmo­gaus bū­se­na ga­li gim­dy­ti ag­re­si­ją, ne­ri­ mas­tin­gu­mą, kal­tės jaus­mą, vys­to­ si ri­bi­nės as­me­ny­bės. „Toks stai­ga vie­nas li­kęs vai­kas ga­li su­si­mo­kė­ti mo­kes­čius, ta­čiau jam rei­kia, kad pa­ti­ki­mas žmo­gus kas­dien nu­brėž­tų ri­bas ir pa­drą­ sin­tų ten, kur rei­kia. To kom­pen­ suo­ti ne­ga­li­ma“, – aiš­ki­no psi­cho­ lo­gė. Pa­lik­tų vai­kų jaus­mai iš­si­ver­žia dviem ke­liais – ag­re­si­ja ar­ba dep­ re­si­ja. „Ne­ži­nau, ku­ris ke­lias yra ge­res­ nis. Kai iš­si­ver­žia ag­re­si­ja, vai­kas tar­si sa­ko, kad jam blo­gai, o mes, suau­gu­sie­ji, tu­ri­me ką nors da­ry­ ti. Tie, ku­rie nu­grimz­ta į dep­re­si­ ją, pa­sy­vu­mą, vi­du­je už­si­sklen­džia, juos pri­kel­ti gy­ve­ni­mui bū­na la­bai sun­ku“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tė. Psi­cho­lo­gai pa­ste­bi, kad paaug­ lys­tė­je ne­su­si­for­ma­vus prie­rai­šu­ mo jaus­mui yra ti­ki­my­bė įklimp­ti į ki­tas pri­klau­so­my­bes – svai­ga­lų ar lo­ši­mo. „Žmo­gus vie­nas ne­ga­li iš­sto­vė­ ti, jam rei­kia į ką nors įsi­kib­ti. Klai­ din­ga ma­ny­ti, kad kuo ma­žes­nis vai­kas, tuo pa­to­giau jį pa­lik­ti su se­ ne­liais ar gi­mi­nai­čiais. Ma­žam vai­ kui la­biau rei­ka­lin­gas ry­šys su tė­ vais“, – aiš­ki­no J.Na­vic­kie­nė. Sis­te­ma siun­čia į ka­lė­ji­mą

Ne­se­niai vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jo­ je Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je spe­cia­ lis­tai gūž­čio­jo pe­čiais svars­ty­da­mi, ką da­ry­ti su dvy­li­ka­me­čiu ber­niu­ ku, ku­ris vi­siš­kai nu­si­spjo­vė į ap­ lin­ki­nius ir pa­sau­lį. „Vai­kas nie­kuo ne­ti­ki ir su nie­ kuo ne­si­šne­ka, o da­ro ką no­ri. To­ kio vai­ko li­ki­mą sis­te­ma spren­džia pa­pras­tai – iš­vež­ti į so­cia­li­za­ci­jos cent­rą, ku­ris yra kaip ka­lė­ji­mas. To­kia­me cent­re vai­kas pa­gal­bos ne­gaus ir ne­so­cia­li­zuo­sis. Jei vi­sa­ me so­cia­li­za­ci­jos cent­re yra įsteig­ ta tik pu­sė psi­cho­lo­go eta­to, ko­kią pa­gal­bą vai­kas ga­li gau­ti?“ – bai­ sė­jo­si spe­cia­lis­tė. Klai­pė­do­je yra ke­tu­ri vai­kams psi­cho­lo­gi­nę te­ra­pi­ją ga­lin­tys pa­ siū­ly­ti psi­chiat­rai. „To­kie ne­val­do­mi vai­kai tu­ri bū­ ti gy­do­mi sta­cio­na­riai. Tai yra juo­ da sky­lė mies­te, mes ne­ga­li­me nie­ ko pa­da­ry­ti. Vil­niu­je ir Kau­ne yra rim­tų vai­kų psi­chiat­rų, o uos­ta­ mies­ty­je jų la­bai trūks­ta“, – pa­ ste­bė­jo Klai­pė­dos pe­da­go­gi­nės psi­ cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rė. Klai­pė­dos vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos ve­dė­ja Gra­ži­na Au­ry­lie­nė pa­tvir­ti­no, kad emig­ra­ci­jos mas­tai iš tie­sų ka­tast­ro­fiš­kai di­dė­ja. „Prieš tre­jus me­tus lai­ki­no­ji glo­ ba Klai­pė­do­je bu­vo nu­sta­ty­ta 170 vai­kų, ku­rių tė­vai iš­vy­ko gy­ven­ti į už­sie­nį. Per­nai klai­pė­die­čių šei­ mos glo­bo­jo 200 vai­kų, ku­rių tė­vai iš­vy­ko į už­sie­nį, o šie­met skai­čiai vėl bus di­des­ni“, – ti­ki­no G.Au­ry­ lie­nė. Mo­kyk­los prieš ke­lis me­tus mė­ gi­no su­skai­čiuo­ti, kiek vai­kų au­ga be tė­vų, ku­rie iš­vy­ko už­dar­biau­ti. „Tuo­met su­skai­čia­vo­me 290, bet aš ma­nau, kad tai nė­ra tik­ri skai­ čiai. Tik­rie­ji emig­ra­ci­jos mas­tai yra pa­slėp­ti“, – sa­kė G.Au­ry­lie­nė.

„„Si­tua­ci­ja: kri­mi­no­lo­gai tei­gia, jog smur­to krei­vė ša­ly­je ma­žė­ja, ta­čiau

pri­pa­žįs­ta, kad ma­žė­ja ir gy­ven­to­jų skai­čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

INFORMACIJA DĖL NAUDOTŲ PADANGŲ IŠMETIMO Artėjant padangų keitimo sezonui Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) primena, kad naudotų padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar atsikratyti jomis netinkamose vietose. Sukaupus daugiau nei 12 naudotų padangų, privaloma prašyti specialaus konteinerio, kuris bus suteikiamas nemokamai. Užsakyti konteinerius galima darbo valandomis nemokamu telefonu 8 800 13344, tel. (8 46) 390781, arba atvykus į KRATC skyrių Bangų g. 11. Šie specialūs konteineriai bus pažymėti užrašais „Didžiosios atliekos“ („Naudotos padangos“) ir turi būti naudojami tik padangoms išmesti. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsakys konteinerį užsakęs asmuo. Nederamu būdu ir neleistinose vietose išmetusieji padangas gali būti nubausti administracinėmis nuobaudomis. Po 4 naudotas padangas galima tvarkingai sudėti prie komunalinių atliekų konteinerių. Padangas palikite šių atliekų surinkimo dieną arba iš vakaro. Jos bus surinktos apvažiavimo būdu pagal atliekų tvarkytojo viešai skelbiamą grafiką. Išvežimo grafikus ir padangų palikimo vietas galima sužinoti iš Jūsų teritoriją aptarnaujančio atliekų surinkėjo arba nemokamu telefonu 8 800 13344. Taip pat didžiųjų atliekų išvežimo grafikai skelbiami interneto svetainėje www.kratc.lt. Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyventojų priima bendrovė „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, informacija telefonu 397040). Į šią bendrovę galima pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokestintas pagal bendrovės nustatytus įkainius. Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Klaipėdos rajonas, tel. 241027) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama. KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto klaipėdiečių mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų naudingiau, jei padangų būtų atsikratoma laikantis nustatytos tvarkos. KRATC administracija


5

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Iš­rink­ti trys Sei­mo na­riai Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) pa­tvir­ti­no rin­ki­mų re­zul­ ta­tus tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se, kur Sei­mo na­riai iš­ rink­ti jau pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re. Kė­dai­niuo­se „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė su­rin­ko dau­giau kaip pu­sę – 54,7 pro­c. – atė­ju­sių rin­kė­jų bal­sų, Vil­ka­viš­ky­je so­cial­de­mok­ ra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius ga­vo 66,03 pro­c. bal­sų ir Vil­niaus-Šal­ či­nin­kų apy­gar­do­je Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vas Leo­nar­das Tal­mon­tas – 61,21 pro­c. bal­sų. VRK spren­di­mu šie pir­ma­ja­me tu­re dau­giau nei pu­sę rin­kė­jų bal­sų su­rin­kę kan­di­da­tai pa­tvir­tin­ti iš­ rink­tais į nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mą. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) va­kar tvir­ti­no prieš sa­vai­ tę vy­ku­sio Sei­mo pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro re­zul­ta­tus. Sek­ma­die­nio po­sė­dy­je taip pat pa­tvir­tin­ti re­zul­ta­tai iš vi­so 66 vien­man­da­tė­se rin­ki­mų apy­gar­ do­se, o li­ku­sių 5 apy­gar­dų (Nau­jo­

sios Vil­nios, Bir­žų-Ku­piš­kio, Vil­ niaus-Tra­kų, Tra­kų-Elekt­rė­nų, Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no), ku­rios dėl bu­ vu­sių bal­sa­vi­mų ar bal­sų skai­čia­ vi­mų pa­žei­di­mų va­din­tos „pro­ ble­mi­nė­mis“, re­zul­ta­tų svars­ty­mą VRK nu­kė­lė į sek­ma­die­nio po­sė­ džio pa­bai­gą. Šeš­ta­die­nį skun­dus ir ga­li­mus rin­ki­mų pa­žei­di­mus nag­ri­nė­ju­ si VRK pri­pa­ži­no, jog vien­man­da­ tė­je Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­gar­do­je Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tas Rim­vy­ das Po­dols­kis pa­pir­ki­nė­jo rin­kė­jus ir šiurkš­čiai pa­žei­dė Sei­mo rin­ki­ mų įsta­ty­mą. VRK taip pat šeš­ta­die­nį per­ skai­čia­vo Bir­žų-Ku­piš­kio rin­ki­mų apy­gar­dai pri­klau­san­čios Kaš­to­nų apy­lin­kės bal­sus. Anot Z.Vai­gaus­ ko, per­skai­čia­vus bal­sus, reikš­

min­gų nea­ti­ti­ki­mų, ga­lin­čių tu­rė­ti įta­kos bend­riems re­zul­ta­tams, ne­ nus­ta­ty­ta. Iš rin­kė­jų są­ra­še įra­šy­tų 2 mln. 584 tūkst. 481 rin­kė­jų spa­lio 14 d. vy­ku­siuo­se ei­li­niuo­se rin­ki­muo­ se į Sei­mą da­ly­va­vo 52,9 pro­c. pi­ lie­čių. 70 Sei­mo na­rių Lie­tu­vo­je ren­ka­ mi dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je, 71 – vien­man­da­tė­je. Sek­ma­die­nio po­sė­dy­je taip pat „tam tik­ra da­li­mi“ bu­vo tvir­ti­ na­mi re­zul­ta­tai dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je. Z.Vai­gaus­ko aiš­ki­ni­mu, ga­lu­ti­niai re­zul­ta­tai dau­gia­man­da­ tė­je apy­gar­do­je ga­li bū­ti tvir­ti­na­mi tik po ant­ro­jo rin­ki­mų tu­ro. Ant­ra­sis rin­ki­mų tu­ras vyks spa­ lio 28 die­ną. BNS inf.

Ga­lu­ti­niai re­zul­ta­tai dau­gia­man­ da­tė­je apy­ gar­do­je ga­ li bū­ti tvir­ti­ na­mi tik po ant­ro­jo rin­ ki­mų tu­ro. „„Išs­kir­ti­niai: šie rin­ki­mai į Sei­mą Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­riams su­kė­lė dau­

giau­sia rū­pes­čių. 

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

VRK vėl ža­da kreip­tis į pro­ku­ra­tū­rą Vy­r iau­s io­j i rin­k i­m ų ko­m i­s i­j a (VRK) aiš­kin­sis ir pa­si­tvir­ti­nus fak­tams ža­da kreip­tis į pro­ku­ra­ tū­rą dėl in­ter­ne­te pla­ti­na­mo vaiz­ do įra­šo, ku­ria­me, kaip tei­gia­ma, vie­na „Drą­sos ke­lio“ ste­bė­to­ja šios par­ti­jos su­si­ti­ki­me pa­sa­ko­ja klas­ to­ju­si biu­le­te­nius.

Va­kar vy­ku­sia­me VRK po­sė­dy­ je ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas pra­ne­šė, jog bus aiš­ ki­na­ma­si, ar iš tie­sų vaiz­do įra­ še kal­ban­ti mo­te­ris bu­vo rin­ki­mų ste­bė­to­ja ir ar tik­rai ga­lė­jo bū­ti jos ste­bė­to­se apy­lin­kė­se klas­to­ja­mi biu­le­te­niai.

Jei pa­si­tvir­tin­tų šie fak­tai, VRK spren­di­mu bus kreip­ta­si į pro­ku­ ra­tū­rą. In­ter­ne­te plin­ta vaiz­do įra­šas, ku­ria­me „Drą­sos ke­lio“ rin­ki­mų ste­bė­to­ja Pa­jū­rio apy­gar­do­je pa­ sa­ko­ja apie dar­bą per rin­ki­mus. Ji at­vi­rai pri­si­pa­žįs­ta, kad pa­ nai­ki­no 12 Dar­bo par­ti­jai pa­lan­kių biu­le­te­nių. Vaiz­do įra­še mo­te­ris pa­sa­ko­ja, kaip ji at­ker­ši­jo už vie­ną iš „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­da­to To­mo Vi­luc­ko ne­va pa­vog­tą bal­są. „Tai aš at­si­ly­gin­da­ma, ži­no­ki­te, ko­kius 12 biu­le­te­nių Dar­bo par­ti­jos tik­rai pa­nai­ki­nau. Nes šau­kiau apie

dvi­gu­bus stan­dar­tus. Iš tik­rų­jų ten bu­vo nor­ma­lūs biu­le­te­niai, ne­ty­čia ra­ša­lu ap­taš­ky­ti ar dar kaž­kas tai“, – at­vi­rai pa­sa­ko­jo mo­te­ris „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos su­si­ti­ki­me. Šį pa­sa­ko­ji­mą pa­ly­dė­jo su­si­rin­ ku­sių­jų juo­kas ir plo­ji­mai. To­kius biu­le­te­nius bu­vo pa­siū­ ly­ta lai­ky­ti ne­ga­lio­jan­čiais dėl trū­ ku­mų. Jei­gu pro­ku­ro­rai pra­dės tir­ti in­ci­ den­tą, VRK ža­da su­teik­ti vi­sus rei­ ka­lin­gus do­ku­men­tus, ku­rie pa­dė­ tų, anot Z.Vai­gaus­ko, iš­siaiš­kin­ti, ar tai nė­ra tik pa­si­pū­ti­mas ir tuš­ čias pa­si­gy­ri­mas. BNS inf.

Lietuviai – Eu­ro­pos čem­pio­nai Pa­ne­vė­žio „Ci­do“ are­no­je vy­ku­sia­ me Eu­ro­pos dvi­ra­čių tre­ko eli­to čem­pio­na­te aukso medalį keirino rungtyje iškovojo simona Krupec­ kaitė, o si­dab­ro me­da­lį mo­te­rų om­ niu­mo (dau­gia­ko­vės) var­žy­bo­se pelnė Auš­ri­nė Tre­bai­tė.

Va­kar pa­sku­ti­nė­je rung­ty­je – 500 m lenk­ty­nes lai­kui – Lie­tu­vos dvi­ ra­ti­nin­kė užė­mė ant­rą­ją vie­tą ir, su­rin­ku­si 22 taš­kus bend­ro­je įskai­ to­je, pa­ki­lo į ant­rą­ją vie­tą. Om­niu­mo var­žy­bo­se A.Tre­bai­tė bu­vo tre­čia lenk­ty­nė­se iš ei­gos (250 m), užė­mė penk­tą­ją vie­tą lenk­ty­nė­ se dėl taš­kų, li­ko de­vin­ta at­krin­ta­

mo­sio­se var­žy­bo­se, užė­mė ant­rą­ją vie­tą as­me­ni­nė­se 3 km per­se­kio­ji­ mo lenk­ty­nė­se bei trium­fa­vo skre­čo rung­ty­je. Taip pat 22 taš­kus su­rin­ko bei bron­zos me­da­liu ten­ki­no­si len­ kė Ka­tar­zy­na Paw­lows­ka, ku­ri lie­ tu­vei nu­si­lei­do tik dėl pra­stes­nių re­zul­ta­tų at­ski­ro­se rung­ty­se. Om­niu­mo var­žy­bų čem­pio­ne ta­po 18 taš­kų su­rin­ku­si bal­ta­ru­sė Tat­ja­na Ša­ra­ko­va. Tai bu­vo ket­vir­ta­sis Lie­tu­vos ko­ man­dos me­da­lis šio­se pir­me­ny­bė­se: penk­ta­die­nį auk­są lie­tu­vės iš­ko­vo­jo mo­te­rų ko­man­di­nė­se per­se­kio­ji­mo lenk­ty­nė­se bei ko­man­di­nio sprin­to rung­ty­je, o šeš­ta­die­nį Si­mo­na Kru­

pec­kai­tė ten­ki­no­si bron­za as­me­ni­ nė­se sprin­to lenk­ty­nė­se. Penk­tą­jį me­da­lį Lie­tu­vai Pa­ne­vė­ žio „Ci­do“ are­no­je vyks­tan­čia­me Eu­ro­pos dvi­ra­čių tre­ko eli­to čem­ pio­na­te iš­ko­vo­jo Ge­di­mi­nas Bag­ do­nas, va­kar pel­nęs bron­zą vy­rų om­niu­mo var­žy­bo­se. Trečiąjį savo medalį Panevėžio „Cido“ arenoje vykstančiame Eu­ ropos dviračių treko elito čempi­ onate iškovojo S.Krupeckaitė, va­ kar triumfavusi keirino rungtyje. Čempione tapusi Lietuvos dvira­ tininkė finale aplenkė sidabrą bei bronzą iškovojusias ruses. BNS inf.

„„Tiks­las: D.Ma­tu­lio­nis aiš­ki­no, jog pa­pil­do­mų lė­šų Vy­riau­sy­bei skir­ta

to­dėl, kad teks mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas už kon­fis­kuo­tą žy­dų tur­tą. 

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Val­džiai – dar dau­giau pi­ni­gų Vy­riau­sy­bės pa­teik­ta­me 2013 me­ tų biu­dže­to pro­jek­te Pre­zi­den­tū­ rai, Vy­riau­sy­bei ir Sei­mui nu­ma­ to­ma iš vi­so skir­ti apie 137 mln. li­tų, tai yra maž­daug 20 mln. li­tų dau­giau nei šie­met.

Pa­di­dė­jęs fi­nan­sa­vi­mas kai ku­rioms val­džios ins­ti­tu­ci­joms la­biau­sia su­ si­jęs su ki­tą­met nu­ma­to­mu Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mu Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai, o Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ ny­bai lė­šų pri­de­da­ma dėl nu­ma­to­ mos mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nės ver­tės tur­tą. Kaip nu­ma­to­ma Sei­mui tei­kia­ ma­me ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­ te, Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bai 2013 me­tais pla­nuo­ja­ma skir­ ti 31,198 mln. li­tų, tai yra 10,074 mln. li­tų dau­giau nei praė­ju­sių me­tų biu­dže­te. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis BNS sa­kė, kad tai yra fak­tiš­kai tiek pat, kiek bu­vo skir­ta ir praė­ju­siais me­tais. „Pa­pil­do­mai yra skir­ta 12,5 mln. li­tų. kom­pen­sa­ci­joms mo­kė­ti už kon­fis­kuo­tą re­li­gi­nės ver­tės žy­ dų tur­tą. Tai mes čia tik pa­šti­nin­ ko funk­ci­ją at­lik­si­me – šiuo at­ve­ju tik pa­si­ra­šy­tu­me su­tar­tį su fon­du ir jiems ki­tais me­tais bus per­ves­ti pi­ni­gai“, – BNS tvir­ti­no Vy­riau­ sy­bės kanc­le­ris. Api­bend­rin­da­mas šių me­tų biu­ dže­tą mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ bai D.Ma­tu­lio­nis tei­gė, kad toks biu­dže­tas nė­ra pa­kan­ka­mas, ta­ čiau iš­lai­dau­ti ne­ga­li­ma. „Ma­nau, kad to­kio biu­dže­to neuž­ten­ka, bet aš taip pat pui­kiai su­pran­tu ir esa­mą si­tua­ci­ją vals­ty­ bė­je. Tai­gi, kas ki­tas, jei ne Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba, tu­ri ro­dy­ti ge­rą pa­vyz­dį ir ne­pra­dė­ti iš­lai­dau­ti 2013 me­tais“, – tvir­ti­no D.Ma­tu­lio­nis. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai 2013 me­tų biu­dže­te nu­ma­to­ma skir­ti 89,222 mln. li­tų, tai yra apie 6 mln. li­tų dau­giau ne­gu 2012 me­tų biu­dže­te. „Teig­ti, kad 2013 me­tams nu­ma­ ty­ta skir­ti dau­giau asig­na­vi­mų nei 2012-ai­siais, ne­ga­li­ma, nes pa­pil­ do­mos tiks­li­nės lė­šos – 6,966 mln. li­tų, nu­ma­ty­tos Sei­mo kan­ce­lia­ri­ jai 2013 me­tams, ski­ria­mos Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai“, – nu­ro­do­ma Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos BNS pa­teik­ta­me at­sa­ky­me. Sei­mo Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­ rius in­for­ma­vo, kad per 2008–2012 me­tų lai­ko­tar­pį Sei­mo kan­ce­lia­ri­

jai ski­ria­mi biu­dže­to asig­na­vi­mai bu­vo nuo­sek­liai ma­ži­na­mi. „Iš vi­so per ket­ve­rius me­tus asig­ na­vi­mai Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai su­ma­ žin­ti 32,4 pro­cen­to. Kaip vie­nas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų tau­py­mo pa­vyz­džių ga­lė­tų bū­ti ko­man­di­ ruo­čių iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mas. 2008– 2012 me­tais li­mi­tai ko­man­di­ruo­čių iš­lai­doms Sei­mo ko­mi­te­tams bu­vo su­ma­žin­ti nuo 1,190 mln. li­tų iki 375 tūkst. li­tų“, – tei­gia­ma par­la­ men­to kan­ce­lia­ri­jos at­sa­ky­me. Ja­me pa­brė­žia­ma, kad ki­tiems me­tams nu­ma­ty­ti vals­ty­bės biu­ dže­to asig­na­vi­mai Sei­mo kan­ce­ lia­ri­jai yra ne­pa­kan­ka­mi. „Tam­pa su­dė­tin­ga už­tik­rin­ti tin­ ka­mą dar­bo ko­ky­bę dėl ne­pa­kan­ ka­mo dar­bo prie­mo­nių Sei­mo na­ riams ir dar­buo­to­jams ap­rū­pi­ni­mo. Be to, dėl ne­pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­ mo pra­ran­da­mi aukš­tos kva­li­fi­ka­ ci­jos spe­cia­lis­tai, nuo 2008 me­tų ma­žė­jęs dar­bo už­mo­kes­čio fon­das 2010 me­tais bu­vo ypač su­ma­žin­tas – 11,4 pro­cen­to“, – nu­ro­do­ma Sei­ mo kan­ce­lia­ri­jos at­sa­ky­me. Čia pat tei­gia­ma, kad įver­ti­nus šias ap­lin­ky­bes Sei­mo veik­lai už­ tik­rin­ti bū­tų tiks­lin­ga gau­ti 2,5–3 mln. li­tų pa­pil­do­mų asig­na­vi­mų. Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jai ki­tą­met nu­ma­to­ma skir­ti 16,6 mln. li­tų, tai yra apie 3,8 mln. li­tų dau­giau nei 2012 me­tais. Pre­zi­den­tū­ros iš­lai­ dos išau­gu­sios, pa­ly­gin­ti su praė­ ju­sių me­tų biu­dže­tu, ka­dan­gi pa­ pil­do­mų lė­šų – 3,819 mln. li­tų – taip pat nu­ma­ty­ta skir­ti Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES. 2013 me­tų biu­dže­to pro­jek­tas Sei­ mui bus pri­sta­ty­tas spa­lio 30 die­ną. BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.


6

pirmadienis, spalio 22, 2012

nuomonės

Sei­mū­nams įsta­ty­mai ne­ga­lio­ja?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Rin­ki­mų tur­gu­je – is­te­ri­ja

Saulius Pocius

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Kad vi­sa­me ta­me rei­ka­ le klai­džio­ja di­de­li pi­ni­ gai, grei­tai pa­ju­to ir ga­ riū­ni­nės gal­vos, ku­rios ėmė par­da­vi­nė­ti sa­vo kri­mi­na­li­nę pa­tir­tį. sią sa­vai­tę at­si­vė­ru­sios And­riaus Ku­bi­ liaus akys, esą bal­sų su­pir­ki­nė­ji­mas įgy­ ja sis­te­mi­n į mas­tą. Tai tik dar vie­nas įro­dy­mas, jog mū­sų val­džios at­sto­vai taip su­si­ta­pa­ti­no su sa­ vo po­stais, kad jau se­niai ne­be­nu­tuo­kia, kas iš tie­sų de­da­si už Vy­riau­sy­bės rū­mų „ve­liuk­sų“. Mie­las prem­je­re, bal­sai per­ka­ mi jau taip se­niai, kad apie tai jau kal­ba bet ku­r ios pa­gal­bi­nės mo­k yk­los akor­ deo­nis­tų bū­re­l io na­r iai. VSD tiek me­tų no­rin­ti da­ry­ti įta­ką par­ti­ja tu­rė­tų ži­no­ti, kas pas mus vy­ko, pa­vyz­džiui, prieš pa­ čius triukš­min­giau­sius vals­ty­bės va­do­ vo rin­ki­mus. Tar­ny­bos tik­rai tu­rė­tų tu­ rė­ti duo­me­nų, kiek gry­nų­jų jau tuo­met bu­vo pa­skleis­ta Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je tur­ ga­vie­tė­je. Iki šiol vis pri­si­me­na­ma bro­lių Gri­mų ver­ta is­to­ri­ja apie anuo­met su pil­ nu po­rtfe­liu pi­ni­g ų laks­čiu­sį kios­k ų sa­ vi­n in­ką, bu­v u­sį li­be­ra­lą, bru­k u­sį gry­ nuo­sius vi­siems, ku­r ie ga­lė­t ų pri­si­dė­t i prie pro­gra­muo­ja­mos per­ga­lės. Kai kas iš to po­li­ti­nio biz­niu­ko nu­si­pir­ko bu­tus, ta­po vi­du­ri­niuo­ju sluoks­niu ir lai­min­gai gy­vuo­ja iki šiol. Kad vi­sa­me ta­me rei­ka­ le klai­d žio­ja di­de­l i pi­n i­gai, grei­tai pa­ju­ to ir ga­riū­ni­nės gal­vos, ku­rios ėmė par­ da­vi­nė­ti sa­vo kri­mi­na­li­nę pa­tir­tį. Ne vel­ tui dau­gy­bė Sei­mo na­rių ar jų pa­dė­jė­jų prieš rin­ki­mus vis sku­ba į Pra­vie­niš­kes ir ki­tas poil­sio vie­tas, kur bal­sus su­pirk­ti ap­skri­tai ne­rei­kia daug iš­ki­laus pro­to.

D

a­bar­ti­niai sei­mū­nai, ne­per­rink­ti nau­jai Sei­mo ka­den­ci­jai, par­la­men­tą pa­liks ne tuš­čio­mis ki­ še­nė­mis – jiems bus iš­mo­kė­tos so­li­džios išei­ ti­nės kom­pen­sa­ci­jos. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką, ku­rią nu­ma­to Sei­mo sta­tu­tas, iš­mo­kos dy­dis, at­si­žvel­giant į iš­bū­tų ka­den­ci­jų skai­čių, svy­ruo­ja nuo 4 iki 6 mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mų. Jei po­li­ti­kas Sei­me iš­dir­bo ne

vi­są ka­den­ci­ją, jam bus iš­mo­kė­ta 2 mė­ne­sių at­ly­gi­ni­mo dy­džio kom­pen­sa­ci­ja. Šiuo me­tu Sei­mo na­rio mė­ne­sio al­ga yra 6,9 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių. Dar­buo­ to­jai, ku­rie dir­ba pa­gal ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, kai ji bai­gia­si, išei­ti­nių kom­pe n­sa­ci­jų ne­gau­na. Tad ar Sei­ mo na­riams, ku­riems rin­kė­jai ne­beiš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­ mo, rei­kia mo­kė­ti išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas?

Prieš

V.No­rei­kos kon­cer­tas – iš­skir­ti­nis

Šeš­ta­die­nį te­ko bū­ti maest­ro Vir­gi­ li­jaus No­rei­kos at­si­svei­ki­ni­mo tu­ro kon­cer­te „Švy­tu­rio“ are­no­je. Pui­ kes­nio re­gi­nio ir to­kio iš­ki­laus kon­ cer­to dar ne­bu­vau re­gė­ju­si. Ga­li­ma tik dė­ko­ti li­ki­mui, ku­ris lė­mė ga­li­ my­bę pa­ma­ty­ti tai, ką tą va­ka­rą ma­čiau sce­no­je. V.No­rei­kos vo­ka­ lo ga­li­my­bės – tik­rai stul­bi­nan­čios. Ne­ma­nau, kad kas nors ga­lė­tų pra­ nok­ti maest­ro. Jus­ti­na

Po­li­ci­nin­kų dar­bas – sun­kus

Vy­tau­tas Kur­pu­ve­sas, Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas: – Mo­kė­ti išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas ne­per­rink­tiems Sei­mo na­riams rei­kia, nes tai nu­ma­ty­ta tei­sės ak­ tuo­se. Be to, dar­buo­to­jas ir Sei­mo na­rys yra skir­tin­ gos są­vo­kos. Jei dar­buo­to­jas dir­ba pa­gal ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, jis dir­ba pa­gal sa­vo spe­cia­ly­bę ir pa­ si­bai­gus su­tar­čiai ga­li ieš­ko­ti nau­jo dar­bo pa­gal sa­vo spe­cia­ly­bę. O Sei­mo na­riai ket­ve­riems me­tams at­ si­trau­kia nuo sa­vo pro­fe­si­jos tam, kad ga­lė­tų at­sto­ vau­ti vi­sų mū­sų in­te­re­sams. Pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai, jiems grįž­ti į dar­bo rin­ką ky­la tam tik­rų ne­pa­to­gu­ mų. Taip pat yra ir lai­ko klau­si­mas. Juk neį­ma­no­ma pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai jau ki­tą die­ną įsi­dar­bin­ti. Lo­ giš­kai mąs­tant, dar­bo paieš­ka ga­li už­truk­ti, to­dėl ir rei­kia pa­ja­mų, so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, ku­rios kom­pen­ suo­tų tuos ne­pa­to­gu­mus.

Rai­mon­das Ta­mo­šaus­kas, Lie­tu­vos mais­ti­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vas: – Sei­mo na­rių išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos yra ir pa­do­ru­mo klau­si­mas. La­bai „gra­žiai“ at­ro­do par­la­men­ta­rų no­ras ma­žin­ti išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas bet ko­kiems ki­tiems dar­buo­to­jams, o sau pa­si­lik­ti so­li­džias iš­mo­kas. Aki­ vaiz­du, jog kai su­si­da­rai šilt­na­mio są­ly­gas, ga­li ki­tus skriaus­ti. Lie­tu­vo­je vi­siems tu­rė­tų ga­lio­ti įsta­ty­mai, vi­si pi­lie­čiai yra prieš juos ly­gūs ir ne­ga­li bū­ti ly­ges­ nių. Ma­nau, kad Dar­bo ko­dek­sas tu­rė­tų ga­lio­ti ir Sei­ mo na­riams, ku­rie rea­liai dir­ba pa­gal ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, nes ži­no, kad yra iš­rink­ti ket­ve­riems me­tams. Be to, jiems ir taip yra ski­ria­ma ga­ran­ti­jų – darb­da­viai pri­va­lo sau­go­ti vie­tą dar­buo­to­jui, ku­ris yra iš­ren­ka­mas į ren­ka­mas pa­rei­gas. Re­mian­tis vi­sais šiais ar­gu­men­ tais, taip pat ir pa­do­ru­mo kri­te­ri­ju­mi, Sei­mo na­riams tik­rai ne­rei­kė­tų mo­kė­ti išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų.

Atgarsiai

V.Spu­ry­tė. „Pa­sau­lio pa­bai­gos bau­bai“, „Klai­pė­da“, 2012 10 19. ***

Klau­si­mas apie tai, bus ar ne­bus pa­sau­lio pa­bai­ga, ky­la ne tik dau­ gy­bei žmo­nių, bet ir vi­sa­me ta­me veiks­me ga­li­ma pa­ste­bė­ti tam tik­rą ten­den­ci­ją. Kaž­kas vis pa­sklei­džia gan­dus apie be­siar­ti­nan­tį vi­suo­ti­ nį ga­lą, vi­si su­pa­ni­kuo­ja, ta­čiau ta pa­bai­ga nea­tei­na, vi­si ku­riam lai­kui nu­rims­ta. Pas­kui vėl atei­na „die­na X“ ir vėl pa­si­pi­la dau­gy­bė pa­bai­gos pra­na­šys­čių. Kai ku­rie net į tund­ rą gy­ven­ti išei­na, kad ten su­lauk­tų to ne­va už­prog­ra­muo­to įvy­kio. Kam vi­sa tai nau­din­ga, štai kur klau­si­ mas. Ma­ny­čiau, kad to­kiais bū­dais baž­ny­čia ir re­li­gi­jos apo­lo­ge­tai vis ge­ne­ruo­ja ir pa­lai­ko sa­vo Bib­li­jos idė­ją, kad pa­bai­ga bus, kad bus vi­ suo­ti­nis pri­si­kė­li­mas iš nu­mi­ru­ sių­jų, to­dėl rei­kia klau­sy­ti mo­ti­nos

baž­ny­čios ir ku­ni­gų žo­džio. Taip vis kart­kar­tė­mis pa­ro­do­ma, kad krikš­ čio­ny­bė gy­va ir te­bė­ra įta­kin­ga. Nors tai tik­riau­siai yra tik pa­pras­ tas bū­das pa­gąs­din­ti žmo­nes ir taip at­vi­lio­ti juos prie re­li­gi­nių „tie­sų“, ku­rio­mis be­ti­ki vis ma­žiau žmo­nių. O kai ma­žiau žmo­nių, tai ir ma­žiau klien­tų, ki­taip ta­riant, ga­lios ir pi­ ni­gų. Nes baž­ny­čia ir re­li­gi­jos nuo anks­ty­vų­jų am­žių gy­vuo­ja ir pa­ trau­kia pi­lie­čius tik bau­gi­ni­mų pa­ grin­du. Štai čia ir yra, ko ge­ro, at­sa­ ky­mas, ko­dėl vis pa­lei­džia­mi gan­dai apie pa­sau­lio pa­bai­gas. At­sa­ky­mas

***

Ma­ne tie ka­ta­li­kai ner­vi­na to­kia sa­ vo teo­ri­ja. Tai kam jie be­gy­ve­na ir sa­ve kan­ki­na, yra grei­tes­nių bū­dų

Liu­da

E.Gent­vi­lą rei­kia pa­lik­ti

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­ nį „E.Gent­vi­las spren­džia di­le­mą“ („Klai­pė­da“, 2012 10 17) ir, ma­nau, bū­tų ne­tei­sin­ga, jei uos­to va­do­vas pa­si­rink­tų Sei­mo na­rio man­da­tą ar bū­tų nu­ša­lin­tas nuo sa­vo pa­rei­gų dėl ki­tų prie­žas­čių. Taip bū­tų pa­ da­ry­ta di­džiu­lė klai­da, nes bū­tent E.Gent­vi­las iš­siaiš­ki­no tą di­džiu­lę va­gių „šai­ką“, ku­ri dau­gy­bę me­tų vei­kė uos­te. Jo rei­kė­tų bū­tent čia, kad ga­lė­tų to­liau tęs­ti pra­dė­tus ge­ rus sa­vo dar­bus. Dar­buo­to­jus iš­nau­do­ja darb­da­viai?

iš­si­va­duo­ti, kam taip il­gai lauk­ti tos die­nos? Ka­ta­li­ky­bė, kaip ir Sei­mas, kur įsta­ty­mo „da­ry­mas“ yra pa­ran­ kus, nes vi­si ka­ta­li­kų pi­ni­gai nu­sė­ da Va­ti­ka­ne. Pri­si­min­ki­te is­to­ri­ją, kiek bu­vo pro­tin­gų žmo­nių, ku­ni­gų ir moks­li­nin­kų su­de­gin­ta, nes įro­ di­nė­jo pa­žan­gias teo­ri­jas. Sau­lėns

Gy­ve­nu prie­šais „Vėt­run­gės“ pa­ sa­žą ir ne pir­mą sa­vai­tę pa­ste­biu, kaip de­vin­ta­ja­me aukš­te iki vė­ lu­mos vos ne nuo­lat de­ga švie­sa, net sa­vait­ga­liais. Kiek ži­nau, ten yra įsi­kū­ru­si biu­dže­ti­nė įstai­ga. Tad keis­tai at­ro­do, kad nuo­lat de­ ga švie­sa. Gal darb­da­viai taip il­gai lie­pia dirb­ti, iš­nau­do­ja sa­vo dar­ buo­to­jus? Ri­ta

***

O ko­dėl tik ka­ta­li­kai? Vi­si krikš­čio­ nys ir 90 pro­c. pa­sau­lio re­li­gi­jų sa­ ko pa­na­šiai. To Sau­lėns

***

Jei jau bus pa­sau­lio pa­bai­ga, tai vis­ kas ir baig­sis, nie­kas neiš­gy­vens. Ta­da ko čia dėl to su­kti gal­vą, vi­si stai­ga tap­si­me „ly­gūs ir am­ži­ni“. Na Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Džiu­gi­na eže­ro vaiz­das

Daž­nai ten­ka va­žiuo­ti Lie­po­jos gat­ve. Tur­būt ne aš vie­na pa­ste­ bė­jau, kaip pa­si­kei­tė Mum­lau­kio eže­ro ap­lin­ka, kai pa­kran­tė­se bu­ vo iš­kirs­ti ša­bakš­ty­nai. Sma­gu, jog gra­žė­ja dar vie­nas mies­to kam­pe­ lis, ir ti­kiuo­si, pa­si­bai­gus dar­bams, čia bus dar šau­niau. No­rė­tų­si, kad ši vie­ta tap­tų dar vie­nu mies­tie­čių trau­kos taš­ku. Ug­nė Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pers­kai­č iau A.Alek­s ė­j ū­n ai­t ės straips­nį „Mir­tis – pa­tru­lių aky­ se“ („Klai­pė­da“, 2012 10 17) ir ne­ ga­liu su­pras­ti įvy­kį mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu nu­fil­ma­vu­sio vei­kė­jo el­ ge­sio. Jei­gu jis pa­ži­no­jo nuo stuk­ te­lė­ji­mo pa­kau­šiu į grin­di­nį žu­vu­sį žmo­gų, tai ko­dėl ne­ga­lė­jo par­ves­ ti na­mo? Daug me­tų po­li­ci­jos dar­ bą ste­bė­jau iš ar­ti ir pri­si­žiū­rė­jau vi­so­kių vaiz­dų. Po­li­ci­nin­kų dar­ bas – la­bai sun­kus. Da­bar gy­ve­nu ša­lia nak­vy­nės na­mų, tad už­su­ku­si į gre­ti­mą par­duo­tu­vę ma­tau, kaip ap­sau­gos dar­buo­to­jai vargs­ta su jų gy­ven­to­jais.

Ed­var­das

Pa­sau­lio pa­bai­gos dar ne­bus

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

K

ai praė­ju­sį pir­ma­die­nį mū­sų dien­raš­tis pir­ma­sis pa­skel­bė apie tai, kad Lie­t u­va yra ta­ pu­si di­de­l iu po­l i­t i­n iu tur­g u­ mi, ku­ria­me vis­kas per­ka­ma ir par­duo­ da­ma, o bal­sai brangs­ta grei­čiau nei de­ ga­lai, pa­si­gir­do ne­pa­si­ten­ki­ni­mo klyks­ mai. Kaip ga­l i­ma tė­viš­kę va­din­t i tur­ga­ vie­te?! Na, gal ir ne­bū­t ų ga­l i­ma, jei ne­ vyk­tų tai, kas vyks­ta. Ta­čiau ir paaiš­kė­ jus, kad bal­sai pas mus tik­rai per­ka­mi ir tai įro­do fil­muo­ta me­d žia­ga, klyks­mai ne­si­l io­vė: „Vals­t y­bi­nė sis­te­ma no­r i pa­ smaug­ti rin­ki­mus lai­mė­ju­sią par­ti­ją!“ Tik­ra tie­sa: ką jau ką, o val­d žia smaug­ ti jai ne­tin­kan­čius tik­rai mo­ka. Vis dėl­to po­li­ti­nių ap­si­pir­ki­mų mas­tą ji jau taip se­ niai pra­žiop­so­jo, jog at­ro­do, lyg tik ką nu­ dri­bu­si iš de­be­sų. Vien ko ver­tos praė­ju­

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


=?2;B:2?.A<@ .8067. :A68 8.6;.Á:<;¼:@

"#

9A

%#9A

+

Q\cN[$N•

b_[NY\ b]_V`aNafZb ZRaV[Û]_R[bZR_NaN` cR_aÛ#9a

AVXRaNQVR[V\[bZR_Vú]_R[bZR_NaN“#9a

.XPVWNcfX`aNVXVYN]X_VØV\!Q 1NbTVNbV[S\_ZNPVW\`'aRY%!# &$$ ]\_aNYRddd89Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ


8

pirmADIENIS, spalio 22, 2012

pasaulis Pir­ma­sis ­ po­sė­dis

Pa­liks ­ Eu­ro­pą?

Pas­kel­bė ­ per­ga­lę

Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­muo­se par­la­men­to rū­muo­se Gru­zi­jos Ku­tai­sio mies­te va­kar pir­mą­ syk po rin­ki­mų su­si­rin­ko Gru­ zi­jos par­la­men­tas. Mag­na­to Bi­dzi­nos Iva­niš­vi­lio, ku­rį ša­lies va­do­vas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­ lis pa­sky­rė prem­je­ru, koa­li­ci­ja „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ par­la­men­ te tu­ri 85 iš 150 vie­tų.

51 pro­c. bri­tų, kaip ro­do ap­ klau­sos, pa­sa­ky­tų „ne“ ša­lies na­rys­tei ES, jei vyk­tų re­fe­ren­ du­mas. Pa­sak Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos ži­niask­lai­dos, tai – di­ džiau­sias eu­ros­kep­ti­kų skai­ čius ša­ly­je per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų. Anot eks­per­tų, di­ de­lę įta­ką to­kiai bri­tų nuo­mo­ nei tu­rė­jo eu­ro zo­nos kri­zė.

Pa­les­ti­nos pre­zi­den­to Mah­ mou­do Ab­ba­so (nuo­tr.) va­ do­vau­ja­ma po­li­ti­nė jė­ga „Fa­ tah“ pa­skel­bė per­ga­lę pir­ muo­siuo­se nuo 2006 m. Va­ ka­rų Kran­to rin­ki­muo­se, ku­ riuos boi­ko­ta­vo „Ha­mas“. 2006 m. per­ga­lę rin­ki­muo­se pa­sie­kė Ga­zos ruo­žą val­dan­ ti „Ha­mas“.

Paskelbti šven­tie­ji Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI sek­ma­ die­nį pa­skel­bė sep­ty­nis nau­jus šven­tuo­sius, tarp jų – pir­mo­ji in­dė­ nė šven­to­ji.

Pa­sau­lie­tę Ka­te­ri Te­kak­wit­hą vai­ kys­tė­je į ka­ta­li­ky­bę at­ver­tė jė­zui­tų mi­sio­nie­riai. Iš­gy­ve­nu­si rau­pus ir li­ku­si naš­lai­tė ji pel­nė pa­gar­bą di­ de­liu sa­vo dva­sin­gu­mu. Šven­to­ji mi­rė bū­da­ma vos 24 me­tų. Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI šven­ tąja taip pat pa­skel­bė Vo­kie­ti­jo­je gi­mu­sią vie­nuo­lę Ma­rią An­ną Co­ pe, ku­ri už rū­pi­ni­mą­si raup­suo­ tai­siais Mo­lo­ka­jo sa­lo­je Ha­va­juo­ se yra va­di­na­ma Mo­lo­ka­jo Mo­ti­na Ma­ria­na. Ka­no­ni­zuo­tas ir Fi­li­pi­nų kan­ ki­nys Ped­ro Ca­lung­so­das, jau­nas mi­sio­nie­rius, ku­rį drau­ge su vie­nu jė­zui­tų ku­ni­gu Gua­mo sa­lo­je mir­ ti­nai už­ka­po­jo prie­šiš­kai nu­si­tei­kę gen­čių na­riai.

Iš­gy­ve­nu­si rau­pus ir li­ku­si naš­lai­tė ji pel­ nė pa­gar­bą di­de­liu sa­vo dva­sin­gu­mu.

Pran­cū­zų jė­zui­tą Jac­ques’ą Bert­hieu Ma­da­gas­ka­re nu­žu­dė su­ki­lė­ liai iš me­na­lam­bų ju­dė­ji­mo. Jis taip pat pa­skelb­tas šven­tuo­ju. Šis mi­ sio­nie­rius at­si­sa­kė iš­si­ža­dė­ti sa­vo ti­kė­ji­mo ir yra lai­ko­mas pir­muo­ju Ma­da­gas­ka­ro, ku­ria­me gy­ve­no 21 me­tus, šven­tuo­ju. Ki­ta nau­ja šven­to­ji yra vo­kie­čių pa­sau­lie­tė Ma­ria Schaef­fer iš po­ pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI gim­to­sios Ba­va­ri­jos. Ji smar­kiai ap­de­gė įkri­ tu­si į ver­dan­tį van­de­nį ir li­ku­sį gy­ ve­ni­mą pra­lei­do pri­kaus­ty­ta prie lo­vos, bet sklei­dė Die­vo žo­dį vie­ tos kai­muo­se. Taip pat ka­no­ni­zuo­tas ita­lų ku­ ni­gas Gio­van­ni Bat­tis­ta Pia­mar­ ta, ku­ris XIX a. pa­bai­go­je pa­sky­ rė sa­vo gy­ve­ni­mą tam, kad pa­dė­tų jau­niems žmo­nėms per pra­mo­ni­ nę re­vo­liu­ci­ją, ir įstei­gė re­li­gi­nę kong­re­ga­ci­ją. Sep­tin­to­ji iš nau­jų šven­tų­jų yra is­pa­nų vie­nuo­lė Ma­ria del Car­ men. Ji taip pat įstei­gė kong­re­ga­ ci­ją ir sten­gė­si pa­ge­rin­ti ne­tur­tin­gų mo­te­rų pa­dė­tį, gin­da­ma jų so­cia­ li­nes tei­ses ir pa­dė­da­ma mo­ky­ti jų vai­kus. Ka­ta­li­kų šven­tie­ji tu­ri ma­žiau­ siai po du jiems pri­ski­ria­mus ste­ buk­lus, ku­riuos Va­ti­ka­nas pa­tvir­ ti­na per daug me­tų trun­kan­čias pro­ce­dū­ras. BNS inf.

Vie­na di­džiau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių – Uk­rai­na – ren­gia­si par­la­men­to rin­ki­ mams. Ar val­dan­ čio­ji Re­gio­nų par­ ti­ja su­ge­bės lai­mė­ ti di­džio­sios da­lies rin­kė­jų sim­pa­ti­jas? Gal šį kar­tą su­bliz­ gės opo­zi­ci­ja?

„„Klau­si­mas: kas po rin­ki­mų Uk­rai­no­je šei­mi­nin­kaus Aukš­čiau­sio­jo­je Ra­do­je – Re­gio­nų par­ti­ja, o gal opo­

zi­ci­jos blo­kas? 

AFP nuo­tr.

Ar gaus V.Ja­nu­ko­vy­čius antausį? Miš­rio­ji rin­ki­mų sis­te­ma

Pir­mą sy­kį per pa­sta­ruo­sius me­tus Uk­rai­no­je par­la­men­tas bus ren­ka­ mas nau­do­jan­tis va­di­na­mą­ja miš­ rią­ja rin­ki­mų sis­te­ma. Ki­taip sa­kant, 225 Aukš­čiau­ sio­sios Ra­dos de­pu­ta­tai bus ren­ ka­mi pa­gal par­ti­jų są­ra­šus, o li­kę 225 – pa­gal ab­so­liu­čio­sios dau­gu­ mos prin­ci­pą. Iki re­for­mos uk­rai­nie­čiai bal­ suo­da­vo tik už par­ti­jų są­ra­šus. Re­mian­tis nau­jau­sio­mis ap­klau­ so­mis, rin­ki­muo­se ke­ti­na da­ly­vau­ ti apie 77 pro­c. vi­sų bal­so tei­sę tu­ rin­čių Uk­rai­nos gy­ven­to­jų. Iš vi­so rin­ki­mų tei­sę Uk­rai­no­je tu­ri 36,7 mln. gy­ven­to­jų, o į Aukš­ čiau­sią­ją Ra­dą sa­vo kan­di­da­tus ke­lia net 22 po­li­ti­nės par­ti­jos. Kol kas, re­mian­tis ap­klau­so­mis, rin­ki­mų ly­de­rė iš­lie­ka val­dan­čio­ji Re­gio­nų par­ti­ja. Ta­čiau ge­ro­kai sa­ vo rei­tin­gus pa­ge­ri­no UDAR par­ti­ ja, va­do­vau­ja­ma gar­saus Uk­rai­nos bok­si­nin­ko Vi­ta­li­jaus Klyč­ko. Kai ku­rie eks­per­tai pro­gno­zuo­ ja, kad pro­va­ka­rie­tiš­ka va­di­na­ma UDAR net ga­li tap­ti ant­rą­ja par­ti­ ja pa­gal su­rink­tus bal­sus. Taip pat ne­blo­gi rin­ki­mų re­zul­ ta­tai pro­gno­zuo­ja­mi „Vi­sos Uk­rai­ nos su­si­vie­ni­ji­mui „Lais­vė“ (VO „Svo­bo­da“). Šiuo me­tu, re­mian­ tis ap­klau­so­mis, par­ti­ją pa­rem­tų apie 5 pro­c. rin­kė­jų. Re­gio­nų par­ti­ja – fa­vo­ri­tė?

Alek­se­jus Vla­so­vas, po­so­vie­ti­nės erd­vės stu­di­jų cent­ro ge­ne­ra­li­nis

di­rek­to­rius, pa­brė­žė, kad, jo ma­ ny­mu, dau­giau­sia ga­li­my­bių lai­ mė­ti rin­ki­mus tu­ri bū­tent Re­gio­ nų par­ti­ja.

Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad Uk­rai­nos eko­ no­mi­nė pa­dė­tis su­ tei­kia ga­li­my­bių ki­toms par­ti­joms pa­si­ro­dy­ti ge­riau, nei ti­ki­ma­si. „Na, aki­vaiz­du, kad iš vi­ sų di­džiau­sių žai­dė­jų Re­gio­ nų par­ti­ja – fa­vo­ri­tė. Jos rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ra­cio­na­li. Par­ti­ja skel­ bia­si at­sto­vau­jan­ti di­džio­sios da­ lies uk­rai­nie­čių – tiek gy­ve­nan­čių piet­ry­ti­nė­je, tiek va­ka­ri­nė­je ša­lies da­ly­je – in­te­re­sams. Ki­ta ver­tus, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad Uk­rai­nos eko­no­mi­nė pa­dė­tis su­tei­kia ga­li­ my­bių ki­toms par­ti­joms“, – tvir­ ti­no eks­per­tas. Eks­per­tai ne­blo­gus re­zul­ta­tus pro­gno­zuo­ja ir Ar­se­ni­jui Ja­ce­niu­kui, ban­dan­čiam su­lip­dy­ti gan pa­kri­ku­ sias Uk­rai­nos opo­zi­ci­jos gre­tas. Jo par­ti­ja „Po­ky­čių fron­tas“ šių me­tų ba­lan­dį pa­skel­bė, kad su­si­ jun­gia su ka­li­na­mos bu­vu­sios Uk­ rai­nos prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­ šen­ko Tė­vy­nės par­ti­ja. Be to, šios dvi par­ti­jos su­da­rė są­jun­gą ir su UDAR, to­dėl opo­zi­ci­jos blo­kas pa­

grįs­tai lai­ko­mas rim­tu kon­ku­ren­tu pre­zi­den­ti­nei Re­gio­nų par­ti­jai. Eks­per­tai sa­ko, kad J.Ty­mo­ šen­ko įka­li­ni­mas ir Va­ka­rų pa­ra­ ma pri­dė­jo jai ne­ma­žai po­pu­lia­ ru­mo, ypač tarp pro­va­ka­rie­tiš­kų pa­žiū­rų rin­kė­jų. Tie­sa, Dmit­ri­jus Vyd­ri­nas, Uk­ rai­nos po­li­ti­kos eks­per­tas, ak­cen­ ta­vo, kad opo­zi­ci­jos šū­kiai vis­ gi men­kai ski­ria­si nuo anks­čiau dek­la­ruo­tų. „Opo­zi­ci­jos ke­lia­mas tiks­las – vie­nas ir tas pa­ts: kaip vi­suo­met kri­ti­kuo­ja­mas re­ži­mas, – pa­brė­žė eks­per­tas. – Ne­ma­nau, kad tie šū­ kiai dar įdo­mūs uk­rai­nie­čiams.“ Vis­gi eks­per­tas Igo­ris Ko­gu­tas tvir­ti­no, kad Uk­rai­no­je bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai daž­nai pri­klau­so nuo rin­kė­jų nuo­tai­kos, o ją ga­li lem­ti ir ša­lies so­cioe­ko­no­mi­nė pa­dė­tis. Rin­kė­jų nu­si­vy­li­mas, pa­sak jo, bū­ tų smū­gis bū­tent val­dan­čia­jai Re­ gio­nų par­ti­jai. Ru­si­jos kor­ta

Re­gio­nų par­ti­ja, va­do­vau­ja­ma da­ bar­ti­nio ša­lies va­do­vo Vik­to­ro Ja­ nu­ko­vy­čiaus ir prem­je­ro My­ko­los Aza­ro­vo, prieš ku­rį lai­ką Uk­rai­no­je bu­vo va­di­na­ma Krem­liaus par­ti­ja. Ta­čiau par­ti­jos ly­de­riai, re­gis, ne­ de­monst­ruo­ja lo­ja­lu­mo Mask­vai. Prie­šin­gai, ne­se­niai įvy­kęs Ru­ si­jos ir Uk­rai­nos už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­rų Ser­ge­jaus Lav­ro­vo ir Kons­tan­ti­no Griš­čen­kos su­si­ti­ ki­mas, va­di­na­mas re­pe­ti­ci­ja prieš pla­nuo­ja­mą V.Ja­nu­ko­vy­čiaus ir

Vla­di­mi­ro Pu­ti­no su­si­ti­ki­mą, dar sy­kį pa­ro­dė, kad Ki­je­vas ne­ke­ti­na šok­ti pa­gal Mask­vos dū­de­lę. Uk­rai­nai svar­biau­sias dvi­ša­lis klau­si­mas – du­jų kai­na, o Ru­si­ja iš­kė­lė ša­lies ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no Se­vas­to­po­lio uos­te klau­si­mą. 2010 m. abi ša­lys su­si­ta­rė, jog Ru­si­ja tieks pi­ges­nes du­jas Uk­ rai­nai mai­nais į tai, kad Ki­je­vas pra­tęs Se­vas­to­po­lio ka­ri­nio uos­ to nuo­mą iki 2042 m. Ta­čiau Uk­rai­na skun­džia­si, kad Ru­si­ja vil­ki­na de­ry­bas dėl du­jų kai­nos. Ma­ža to, ne­se­niai Uk­rai­ nos prem­je­ras M.Aza­ro­vas pa­reiš­ kė, kad Ru­si­ja pa­ža­dė­jo pi­ges­nes du­jas tik ta­da, kai Ki­je­vas įstos į mui­tų są­jun­gą, su­da­ry­tą Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­zachs­ta­no. Tie­sa, Uk­rai­na ka­te­go­riš­kai neat­me­tė Ru­si­jos pa­siū­ly­mo. Ji tei­gė, kad ga­li bū­ti tiek ES, tiek mui­tų są­jun­gos na­rė, nes abi są­ jun­gos vie­na ki­tai ne­prieš­ta­rau­ja. Ga­liau­siai Ki­je­vas ir Mask­va iki šiol neišsp­ren­džia sie­nų de­mar­ka­ ci­jos klau­si­mo. Abi ša­lys ne­su­ta­ria, kam tu­ri pri­klau­sy­ti Ker­čės są­siau­ry­je, jun­ gian­čia­me Juo­dą­ją ir Azo­vo jū­ras, esan­ti Tuz­los sa­la. Tad eks­per­tai sa­ko, kad V.Ja­nu­ ko­vy­čiaus to­nas Ru­si­jos at­žvil­giu prieš pat rin­ki­mus ga­li bū­ti tiek ašt­rus, tiek mei­lus, kad įti­kin­tų dau­ge­lį rin­kė­jų pa­lai­ky­ti jo pra­gma­tiš­ką po­li­ti­ką. „Mos­cow Ti­mes“, „The Voi­ce of Rus­sia“, „Fi­nan­cial Ti­mes“ inf.


9

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žu­vi­nin­kys­tė­je – te­ro­ras dėl tie­sos? Žu­vi­nin­kys­tės sis­ te­mo­je aiškėja vis dau­giau at­ve­jų, kai iš dar­bo bu­vo gru­ biai at­leis­ti va­do­vai, ku­rie kė­lė ne­ge­ro­ ves ir siū­lė tvar­ky­ tis taip, kad ne val­ di­nin­kams Vil­niu­ je, o žmo­nėms Klai­ pė­do­je bū­tų ge­riau dirb­ti.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Skir­tin­gas po­žiū­ris į žmo­nes

„Vi­sos bė­dos pra­si­dė­jo 2010 me­ tais mū­sų la­bo­ra­to­ri­ją pri­jun­gus prie Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos. Ir, at­ ro­dy­tų, dėl smulk­me­nų. Nuo 1994 me­tų nau­do­jo­me lai­vą „Da­rius“. Jo įgu­los for­ma­vi­mo, ap­mo­kė­ji­mo už dar­bą kran­te ir jū­ro­je, dien­pi­ni­gių mo­kė­ji­mo vyks­tant į jū­rą, de­ri­nant su rei­kia­mo­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis rei­ ka­lus jau bu­vo­me iš­spren­dę. Ta­čiau Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos ju­ris­tai vis­ ką pra­dė­jo da­ry­ti ki­taip – skriaus­ ti lai­vo įgu­los na­rius“, – pri­si­mi­nė bu­vęs il­ga­me­tis Kop­ga­ly­je esan­čios Žu­vi­nin­kys­tės ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vas Ša­rū­nas To­liu­šis. Jis ban­dė aiš­kin­tis, ko­dėl ne­si­lai­ ko­ma įsta­ty­mų. Užuot pa­dė­jus tai da­ry­ti, su­lauk­ta ne­sup­ran­ta­mo pa­ si­prie­ši­ni­mo. Lai­vo įgu­los na­riams bu­vo pa­sa­ky­ta: „Da­bar bus to­kia tvar­ka, ne­pa­tin­ka – ne­dirb­ki­te“. Prob­le­mos jū­ri­nin­kų nau­dai iš dalies bu­vo iš­spręs­tos, kai šie krei­ pė­si į Jū­ri­nin­kų są­jun­gą. Vil­niu­ je įvar­dy­ta, kad krei­pi­mą­si į šią są­ jun­gą or­ga­ni­za­vęs pa­ts Š.To­liu­šis. Dėl įgu­los na­rių ir tin­ka­mo įsta­ty­ mų tai­ky­mo jis bu­vo krei­pę­sis į Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ją. Ir tai ne­pa­ti­ko Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai. „Ban­džiau aiš­kin­tis ir at­ly­gi­ni­mų mo­kė­ji­mo tvar­ką. Po reor­ga­ni­za­ ci­jos vie­to­je Žu­vi­nin­kys­tės ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jos įkur­ta­me Žu­vi­nin­kys­ tės ty­ri­mų ir moks­lo sky­riu­je ta­po­ me sam­do­mais spe­cia­lis­tais. Aukštos kvalifikacijos specialis­ tams ir žmonėms su moksliniais laipsniais mokėjo mažesnius at­ lyginimus, nei gavo Žuvininkys­ tės tarnybos žemiausio rango tar­ nautojai. Mums be jokio derinimo buvo mažinami priedai nors darbo

„„Si­tua­ci­ja: kai žu­vi­nin­kys­tės kont­ro­lės lai­vai plau­kia per uos­to var­tus, ne vi­sa­da ti­kė­ti­na, kad jie iš­plau­kia siek­ti tų tiks­lų, ku­riems yra skir­ti. 

krūviai didėjo. Valstybės tarnauto­ jų statusą turintiems Žuvininkys­ tės tarnybos specialistams, skyrių vadovams, direktoriaus pavaduo­ tojams mokami nepamatuotai di­ deli atlyginimai su priedais, kurie nuolat kyla. Mums buvo pikta, ko­ dėl toje pačioje tarnyboje skirtin­ gai rūšiuojami žmonės. Direktoriui V.Grušauskui nesėkmingai siūliau įvairių variantų, kaip racionaliau pertvarkyti Klaipėdoje esančius skyrius ir kartu gerokai sutaupyti biudžeto lėšų“, – teigė Š.Toliušis. Pa­si­ju­to per­se­kio­ja­mas

„Dėl tei­sy­bės ieš­ko­ji­mo ir „ne­pa­ kan­ka­mo lo­ja­lu­mo“ Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai bu­vau pra­dė­tas per­se­kio­ti, ieš­ko­ta bū­dų, kaip skir­ti draus­mi­nes nuo­bau­das“, – aiš­ki­no Š.To­liu­šis. Per­nai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas pa­pra­šė sku­biai su­da­ry­ti jung­ti­nės veik­los su­tar­tį dėl stu­den­tų pra­kti­ kos Žu­vi­nin­kys­tės ty­ri­mų la­bo­ra­ to­ri­jo­je. Su­tar­tį rei­kė­jo pri­dė­ti prie pro­jek­to, ku­rį sku­biai tu­rė­jo vež­ti į Vil­nių. „Tar­ny­bos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Gru­šaus­kas tuo me­tu sir­go. Skam­ bi­nau pa­va­duo­to­jui Vac­lo­vui Pet­ kui. Jis bu­vo iš­vy­kęs, bet pa­siū­lė man pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį, pa­skam­ bi­no sek­re­to­rei, kad už­dė­tų ant­ spau­dą. Taip ir pa­da­riau. Po ke­lių die­nų ga­vau tar­ny­bi­nę nuo­bau­dą. Ne­va ne­tu­rė­jau tei­sės to­kią su­tar­tį pa­si­ra­šy­ti, pa­dė­ti uni­ver­si­te­tui. Ju­ ris­tų nuo­mo­ne, už šią su­tar­tį man

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

tu­rė­jo bū­ti skir­ta pa­dė­ka, o ne nuo­ bau­da“, – ti­ki­no Š.To­liu­šis. V.Pet­kus aiš­ki­no, kad jam esant kaž­kur žve­jy­bos uos­te­ly­je pa­skam­ bi­nęs Š.To­liu­šis ir už­si­mi­nęs, kad tu­ri pa­ra­šy­ti raš­tą. „Aš ma­niau, kad tai pa­pras­ta „pi­sul­ka“, su­ti­kau. Bet kai į Vil­ nių nu­siun­tė su­tar­tį, ku­rio­je pa­ si­va­di­no la­bo­ra­to­ri­jos di­rek­to­riu­ mi, nors jo pa­rei­gos bu­vo sky­riaus ve­dė­jas, ga­vo pa­pei­ki­mą. Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bo­je su­tar­tis de­ri­na tik Vil­niu­je esan­čios tei­si­nės ins­ ti­tu­ci­jos. Š.To­liu­šis su­pra­to, kad aš pa­ra­šiau tar­ny­bi­nį pa­reiš­ki­mą, to­dėl pyks­ta ant ma­nęs“, – ti­ki­no V.Pet­kus. Vė­liau bu­vo skir­tos dar dvi nuo­ bau­dos. Po dar­bo mies­te ne­to­li la­ bo­ra­to­ri­jos lai­vo bu­vo pa­ste­bė­tas Š.To­liu­šio tar­ny­bi­nis au­to­mo­bi­lis. Tre­čia nuo­bau­da – ne­su­da­ry­ta bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos len­te­lė, ku­ rią tu­rė­jo su­da­ry­ti pa­čios Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bos fi­nan­sų spe­cia­lis­ tai, lė­mė at­lei­di­mą iš dar­bo. V.Pet­kus ti­ki­no, kad su Š.To­liu­ šio nuo­bau­do­mis ne­tu­rin­tis nie­ko bend­ra. Ant­ruo­ju at­ve­ju žur­na­lis­tai, poil­ sio die­ną pa­ste­bė­ję jo tar­ny­bi­nį au­ to­mo­bi­lį tur­gu­je, pa­skam­bi­no Žu­ vi­nin­kys­tės tar­ny­bos va­do­vui. „Kuo pa­ts kve­pia, tuo ki­tus te­pa. Te­gul Š.To­liu­šis paaiš­ki­na, kaip 15 me­tų va­ži­nė­jo val­diš­ku au­to­mo­bi­ liu, nuo­sa­vos ma­ši­nos net ne­tu­rė­ da­mas“, – rė­žė V.Pet­kus.

Ša­rū­nas To­liu­šis:

Vac­lo­vas Pet­kus:

Ne kar­tą pa­gal­vo­jau: ne­jau­gi grį­žo so­vie­ti­ nių „troi­kių“ lai­kai, kai „ne­tin­ka­mi“ žmo­nės bū­da­vo nai­ki­na­mi re­ miantis suin­te­re­suo­tų as­me­nų skun­dais?

Kuo pa­ts kve­pia, tuo ki­tus te­pa. Te­gul Š.To­ liu­šis paaiš­ki­na, kaip 15 me­tų va­ži­nė­jo val­ diš­ku au­to­mo­bi­liu, nuo­sa­vos ma­ši­nos net ne­tu­rė­da­mas.

Va­do­vams vis­kas lei­džia­ma

travo uosto tarnybos. Buvau parašęs tarnybinį pranešimą ir dėl to, kad ka­ pitonas girtavo ir dvi dienas neatvy­ ko į darbą. Šį dokumentą V.Petkus nuslėpė nuo direktoriaus. Reakci­ jos į mano tarnybinius pranešimus nebuvo, tarsi Žuvininkystės tarny­ boje vadovams viskas leidžiama“, svarstė Š.Toliušis. V.Pet­kus gy­nė­si, kad tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu va­ži­nė­jan­tis į na­mus. „Gal ma­no nuo­sa­vą au­to­mo­bi­ lį „Opel Ze­fi­ra“ su­pai­nio­jo su val­ diš­ku „Kia Kar­ni­val“, nes jie pa­ na­šūs?“ – svars­tė V.Pet­kus.

Š.To­liu­šis ma­no, kad su­si­do­ro­ji­ mo su juo ini­cia­to­rius ga­lė­jo bū­ ti V.Pet­kus. „Žuvininkystės tarnybai parašiau tarnybinius pranešimus apie tai, kad šios tarnybos direktoriaus pavaduo­ tojas V.Petkus naudojasi tarnybiniu automobiliu, važinėja namo į Šven­ tąją. Neturėdamas leidimo iš Vil­ niaus dėl laivo komandiravimo į jūrą, V.Petkus atsivedė į laivą savo gimi­ nes ir draugus, plaukė į jūrą žvejo­ ti menkių, o laivo kapitonui nurodė daryti prasižengimą ir išvykos nefik­ suoti laivo žurnale. Bet tai užregis­

10


10

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

rubrika JŪRA Pa­žy­mė­jo sie­ną

Ka­pi­to­nų or­ga­ni­za­ci­ja

Re­kor­dų sty­gius

Lie­tu­vos ir Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­ do sri­ties tar­ny­bos bai­gė žy­mė­ ti bend­rą sie­ną. Lie­tu­vos sie­ nos il­gis su Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi –294,4 ki­lo­met­ro. Iš jų 18,5 ki­ lo­met­ro drie­kia­si Kur­šių ma­rio­ mis, 22,2 ki­lo­met­ro yra Bal­ti­jos jū­ro­je. Dar da­lis sie­nos nu­si­tę­ sia Ne­mu­no upe, Skir­vy­te, Viš­ ty­čio eže­ru.

Lie­tu­vos jū­rų ka­pi­to­nų aso­ cia­ci­ja (Ka­pi­to­nų klu­bas) ta­ po ES Jū­rų ka­pi­to­nų aso­cia­ ci­jų kon­fe­de­ra­ci­jos (CES­MA) na­re. Apie tai pra­ne­šė jos ge­ ne­ra­li­nis sek­re­to­rius ka­pi­to­ nas Fred­ri­kas J. van Wij­ne­nas. Kon­fe­de­ra­ci­ja gi­na įvai­rio­se ša­ly­se į su­dė­tin­gas si­tua­ci­jas pa­kliu­vu­sius jū­rų ka­pi­to­nus.

Po nemažai uos­to veik­los re­ kor­dų, pasiektų pa­sė­ju­sių 2011-aisiais, šie­met jau­čia­mas jų sty­gius. Per­nai fik­suo­ta 12 re­ kor­dų, šie­met – tik trys. Sau­sį uos­te ap­si­lan­kė di­džiau­sios tal­ pos kon­tei­ner­ve­žis – 5 762 TEU „MSC Krystal“. Lie­pą krau­ta dau­giau­sia per mė­ne­sį ra­ti­nių kro­vi­nių – 25 404 vie­ne­tai.

Žu­vi­nin­kys­tė­je – te­ro­ras dėl tie­sos? Ir čia pat pri­dė­jo, kad 9 bū­na vie­nas ki­tas at­ ve­jis, kai per la­ši­šų nerš­tą ar kai

rei­kia anks­ti va­žiuo­ti į Vil­nių, kar­ tais į na­mus grįž­ta ir val­diš­ku au­ to­mo­bi­liu. Dėl plau­ki­mo lai­vu V.Pet­kus aiš­ ki­no, kad bu­vęs lai­vo ban­dy­mas, ku­ris tru­kęs tris va­lan­das. Ban­dy­ mą ne­va ren­gęs pa­ts Š.To­liu­šis. Anot Š.To­liu­šio, už­kliu­vo ir tai, kad jis žur­na­lis­tams ko­men­ta­vo, jog kran­te ras­tos to­nos žu­vų bu­ vo ty­čia ar ne­ty­čia iš­mes­tos iš lai­ vo. Šian­dien ži­no­ma ne­tgi kas ir ko­dėl tai są­mo­nin­gai pa­da­rė, bet kal­ti­nin­kas neį­var­di­ja­mas, nes nė­ra įro­dy­mų. Tuo me­tu Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba, esą mui­lin­da­ma akis, tą at­ve­jį no­rė­jo pri­sta­ty­ti kaip gam­ tos reiš­ki­nį. Š.To­liu­šis apie V.Pet­kų kaip va­ do­vą at­si­lie­pė ne­pa­lan­kiai. „Jis yra buvęs kolūkio pirmi­ ninkas, vėliau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Su žmonėmis elgtis nemoka, dažnai yra per­ pykęs, nepasikalbėsi. Visada sa­ ve laiko teisiu, kitų argumentų negirdi“, – savo nuomonę dės­ tė Š.Toliušis.

bo lai­ko da­lį skir­ti sa­vo as­me­ni­ nėms pro­b le­m oms spręs­t i“, – dės­tė Š.To­liu­šis. Jis mi­nė­jo, kad bu­vo pen­kių mi­li­ jo­nų li­tų ver­tės ver­tin­gų rū­šių žu­ vų vei­si­mo, au­gi­ni­mo ir iš­lei­di­mo į jū­rą pro­jek­to ini­cia­to­rius. Šį pro­jek­tą tei­gia­mai ver­ti­no Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos ir Nor­ve­gi­jos jū­rų spe­cia­lis­tai. 2013-aisiais bū­tų su­ka­kę 20 me­tų, kai Kop­ga­ly­je įkur­ta Žu­vi­ nin­kys­tės ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­ja. Ta pro­ga Š.To­liu­šis pla­na­vo su­reng­ti tarp­tau­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją. Dėl keis­to­ko at­lei­di­mo iš dar­bo žmo­gus ra­šė skun­dus Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rei, mi­nist­rui Ka­ziui Star­ke­vi­čiui. Reak­ci­jos keis­tos. Lyg ir vy­ko ty­ ri­mai, bet tuo pat me­tu – ir mi­nis­ te­ri­jos val­di­nin­kų pa­si­plau­kio­ji­mai lai­vu po jū­rą. Ta­čiau V.Pet­kus ma­no, kad Š.To­ liu­šis daž­nai kal­ba ne­tie­są, ap­gai­ les­ta­vo, kad neat­lei­do jo, kai vy­ko Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos reor­ga­ni­ za­ci­ja. Tuo­met, anot V.Pet­kaus, vi­ siems bu­vo įteik­ti at­lei­di­mo la­pe­ liai. Š.To­liu­šį jis pa­li­kęs iš pa­gar­bos dar­bo sta­žui.

Keis­tos reak­ci­jos

At­lei­di­mai be mo­ty­vų

Kom­pa­ni­ja „Be­ga“ dar prieš sep­ty­nis mė­ne­sius už­pil­dė nau­jai įreng­to ter­ mi­na­lo tal­pyk­las, bet ne­ga­lė­jo pra­ dė­ti kro­vos, nes sta­ty­bos vė­la­vo 10 mė­ne­sių. Tai by­lo­ ja, kad sta­ty­bų tem­ pų pro­ble­ma Klai­ pė­dos uos­te li­ko neišsp­ręs­ta.

„„Prob­le­ma: ne­baig­ta re­konst­ruo­ti 68 kran­ti­nė truk­do lai­vams pri­plauk­ti a

Ter­mi­na­las iš­dy­go – p Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nesk­lan­du­mai uos­te tę­sė­si

Net­ru­kus po to se­kė at­lei­di­mas iš dar­bo, ku­rį Š.To­liu­šis va­di­na „su­ šau­dy­mu ir rea­bi­li­ta­ci­ja“. „Pats V.Pet­kus ne­drį­so pa­si­ro­ dy­ti. At­vy­ko jo siųs­ti dar­buo­to­jai ir at­ve­žė įsa­ky­mą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo. Aš at­si­sa­kiau jį pa­si­ra­šy­ti. Po kiek lai­ko su­lau­kiau skam­bu­čio iš Vil­niaus – pa­siū­lė at­lei­di­mą įfor­ min­ti tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mu. Ma­ nau, jog pa­da­riau klai­dą, kad su­ti­ kau“, – pri­si­pa­ži­no Š.To­liu­šis. Nuos­kau­dos vis tiek li­ko. „Jau­čiuo­si iš­mes­tas net ne­pas­ pau­dus ran­kos už il­ga­me­tį dar­bą, kaip nu­s i­kal­t ė­l is, pa­d a­r ęs bai­ sius nu­s i­kal­t i­m us. Ne­jau­g i ko­ va už tei­sy­bę yra ne­to­le­ruo­ti­na ir tam­pa mo­ra­li­ne nor­ma? Vi­sus 39 ma­no dar­bi­nės veik­los me­tus dir­bau są­ži­nin­gai, ne­pa­sis­ta­čiau na­mų, neį­si­gi­jau bran­gių au­to­ mo­bi­lių, sten­giau­si, kad la­bo­ra­ to­ri­jo­je dirb­tų aukš­čiau­sios ka­ te­go­ri­jos spe­cia­lis­tai ir kad jiems bū­t ų at­ly­g i­n a­m a pa­gal įsta­ty­ mus, sten­giau­si, kad lai­vas bū­tų ap­r ū­p in­tas pa­č iais mo­d er­n iau­ siais įren­gi­niais, bū­tų kon­ku­ren­ cin­gas ir pa­trauk­lus ki­tų vals­ty­ bių spe­cia­lis­tams. Jau tre­ji me­tai hid­roa­kus­ti­nių ty­ri­mų dar­bams mū­sų lai­vą sam­do Lat­vi­ja, pra­ dė­tos de­ry­bos su Ru­si­ja. Pa­si­ro­ do, taip dirb­ti ne­rei­kia. Ge­riau­sia nie­ko ne­dirb­ti, vai­di­nant, kad esi la­bai užim­tas, ir di­džiau­sią dar­

Pas­ta­rie­ji 2–3 me­tai Žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mo­je tar­si su­for­ma­vo su­si­do­ ro­ji­mo su sa­vo nuo­mo­nę tu­rin­čiais va­do­vais tra­di­ci­jas. Panašiai kaip su Š.Toliušiu pa­ sielgta ir su buvusiu ilgamečiu lai­ vo kapitonu B.Kiesa, tralų meistru P.Petrausku, Klaipėdos žuvinin­ kystės produktų aukciono vadovu Vaidu Marcinkėnu. Jis gynęs Klai­ pėdos žvejų interesus ir tai nepati­ ko sostinės ponams. „Lai­mė­jau teis­mus prieš že­mės ūkio mi­nist­rą. Įro­džiau, kad auk­ cio­nas už ES pi­ni­gus bu­vo pa­sta­ ty­tas tei­sė­tai. Taip pa­ro­džiau, kad klau­si­mas dėl auk­cio­no bu­vo iš­ kel­tas ban­dant su­si­do­ro­ti. Kam aš toks ar­šus ko­vo­to­jas už tei­sy­bę rei­ka­lin­gas po to­kio akib­rokš­to?“ – svars­tė V.Mar­cin­kė­nas. Jam Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bo­je aiš­ ki­nę, kad prie­kaiš­tų dėl dar­bo ne­ tu­rin­tys, bet iš Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­jos atė­jęs nu­ro­dy­mas at­leis­ti. At­siųs­ta ste­bė­to­jų ta­ry­ba. At­lei­di­mo is­to­ri­jo­je svar­bų vaid­ me­nį at­li­ko tas pa­ts V.Pet­kus. V.Mar­cin­kė­nas ste­bė­jo­si, kad jis bu­vo at­leis­tas be jo­kių mo­ty­vų. To­ kios pat nuo­mo­nės ir Š.To­liu­šis. „Ne kar­tą pa­gal­vo­jau: ne­jau­gi grį­žo so­vie­ti­nių „troi­kių“ lai­kai, kai „ne­tin­ka­mi“ žmo­nės bū­da­vo su­nai­ki­na­mi remiantis suin­te­re­ suo­tų as­me­nų skun­dais?“ – klau­ sė Š.To­liu­šis.

„„Vė­la­vi­mas: nau­ja­ja­me san­dė­ly­je kro­vi­niai lai­ko­mi nuo ba­lan­džio, o pir­

ma­sis lai­vas pra­dė­tas krau­ti tik spa­lį.

„„At­gy­ve­na: „Be­go­je“, ku­ri yra vie­na mo­der­niau­sių uos­to kom­pa­ni­jų, dar

ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir to­kių kran­ti­nių.

Kro­vos ir sta­ty­bų pla­na­vi­mas Klai­ pė­dos uos­te aki­vaiz­džiai strin­ga. Inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ni­mo su­tar­ čių su uos­to nau­do­to­jais ini­cia­to­ re bu­vu­si Uos­to di­rek­ci­ja da­bar jau pri­ti­lo. Jai ne­pa­vyks­ta su­re­gu­liuo­ti pro­jek­tų vyk­dy­mo ter­mi­nų. Vė­luo­jant sep­ty­nis mė­ne­sius, spa­lio 10 die­ną prie nau­jo­jo pir­ so 67A kran­ti­nės priim­tas pir­ma­ sis lai­vas „Ta­nais Lea­der“. Pra­dė­ ti ban­do­mie­ji kro­vos dar­bai. Į lai­vą su­pil­ta apie 25 tūkst. to­nų lie­tu­viš­ ko eks­por­ti­nių rap­sų. Prie­žas­tys, ko­dėl Klai­pė­dos uos­ te dar­bai vė­luo­ja, yra ba­na­lios – ne­su­si­kal­bė­ji­mas tarp už­sa­ko­vo ir ran­go­vų, ne­tin­ka­mai pa­reng­ti pro­ jek­tai, „ran­kų su­ki­nė­ji­mai“ ti­kin­tis pa­pil­do­mų dar­bų ir pi­ni­gų. Su­tar­tį dėl „Be­gos“ nau­do­ja­mo pir­so sta­ty­bos su ran­go­vu „Jo­sef Möbius Bau-GmbH“ Uos­to di­rek­ ci­ja pa­si­ra­šė 2010 m. rug­sė­jo 2 die­ ną. Pa­gal su­tar­tį dar­bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti iki 2011 m. gruo­džio 2 die­ nos, vė­liau ter­mi­nas bu­vo pra­tęs­ tas iki 2012 m. lie­pos 2-osios. Rea­liai sta­ty­bos baig­tos dar vė­ liau, nei nu­ma­tė pra­tęs­tas ter­mi­ nas. Spa­lio pra­džio­je bu­vo įma­no­ mi dar tik ban­dy­mai. Dėl to, kad dar­bai uos­te vė­luo­ja, tiek už­sa­ko­vo, tiek ran­go­vo at­sto­ vai daž­nai kal­ti­na vie­ni ki­tus. Ir už­ sa­ko­vo, ir ran­go­vų at­sto­vų aiš­ki­ni­ muo­se daž­niau­siai mi­ni­mas tas pa­ts žo­dis – „aro­gan­ci­ja“. To­kie epi­te­


11

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

JŪRA Pak­lau­sa ma­žė­ja

Lai­vų rink­lia­vos

El­ge­sio ko­dek­sas

Di­džiau­sia pa­sau­ly­je kon­tei­ne­ ri­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Ma­ ersk Li­ne“ pa­skel­bė, kad šie­met kon­tei­ne­rių apy­var­ta tarp Eu­ro­ pos ir Azi­jos bus tri­mis pro­cen­ tais ma­žes­nė. Kai ku­rio­se li­ni­jo­ se jau su­ma­žė­jo jas ap­tar­nau­ jan­čių lai­vų. Gruo­dį vie­na li­ni­ja, ku­ria plau­kio­ja 11 lai­vų, lai­ki­nai bus pri­stab­dy­ta.

Ru­si­ja vie­šai pa­skel­bė, ko­kios rink­lia­vos iš lai­vų ima­mos jos 64 jū­rų uos­tuo­se. Bal­ti­jos jū­ ros uos­tuo­se ima­mos šios rink­ lia­vos: lai­vų, ka­na­lo, loc­ma­nų, švy­tu­rių, na­vi­ga­ci­jos, eko­lo­gi­jos ir led­lau­žių. Išim­tis tik Ka­li­ning­ ra­do uos­tas, kur nei­ma­ma led­ lau­žių rink­lia­va. Šis uos­tas lai­ ko­mas neuž­šą­lan­čiu.

Klai­pė­dos uos­to kel­tų lai­vy­bos li­ni­jas ap­tar­nau­jan­ti da­nų kom­ pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“ priė­mė 12 pus­la­pių kom­pa­ni­jos dar­ buo­to­jų el­ge­sio ko­dek­są. Nu­ ma­ty­ta, kaip tin­ka­mai nau­do­ti bend­ro­vės tur­tą, veng­ti in­te­re­ sų konf­lik­to, prie­ka­bia­vi­mo prie dar­buo­to­jų, pa­teik­tas po­žiū­ris į al­ko­ho­lį, nar­ko­ti­kus, do­va­nas.

ar­čiau. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

pro­ble­mos li­ko tai ski­ria­mi tiems at­sto­vams, ku­rie šiaip tu­rė­tų bū­ti la­biau par­tne­riai nei prie­ši­nin­kai. Tarp vo­kie­čių kom­pa­ni­jos „Jo­sef Möbius Bau-GmbH“ ir Uos­to di­ rek­ci­jos ne­su­sip­ra­ti­mų de­be­sis jau tvy­ro ne vie­ne­rius me­tus po teis­mų dėl vie­šų­jų pir­ki­mų, prie­ka­bia­vi­ mo dėl „Jo­sef Möbius“ kom­pa­ni­jos per­re­gist­ra­vi­mo rei­ka­lų, kal­ti­ni­mų, kad iš „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ išė­ję spe­cia­lis­tai kom­pa­ni­jo­je „Jo­ sef Möbius“ yra ne­gra­žių tra­di­ci­jų tę­sė­jai. 66A ir 67A kran­ti­nių sta­

Dar­bai uoste vė­luo­ ja, nes ne­su­si­kal­ba už­sa­ko­vas ir ran­go­ vai, ne­tin­ka­mai pa­ reng­ti pro­jek­tai, yra „ran­kų su­ki­nė­ji­mai“ ti­kin­tis pa­pil­do­mų dar­bų ir pi­ni­gų.

ty­bos dar­bų ver­tė su vi­sais pri­dė­ ti­niais dar­bais ir mo­kes­čiais su­da­ rė 51 mln. 999 tūkst. li­tų. Šie­met tai di­džiau­sias uos­te baig­tas pro­ jek­tas. Kol uos­te vy­ko ne­su­si­kal­bė­ji­mai, „Be­ga“, nuo­lat pra­šy­da­ma, kad pir­sas bū­tų sta­to­mas grei­čiau, ne­ tu­rė­da­ma ki­tos išei­ties iš­va­lė vie­ną trą­šų san­dė­lį ir per jį kro­vė grū­dus. Taip į du lai­vus bu­vo pa­krau­ta per 50 tūkst. to­nų.

San­dė­lį pri­ly­gi­no are­nai

Tuo pat me­tu, kai girgž­dė­da­mos vy­ko 66A ir 67A kran­ti­nių sta­ty­ bos, Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ja „Be­ga“ sa­vo jė­go­mis sta­tė­ si uni­ver­sa­lų že­mės ūkio pro­duk­tų eks­por­to ir im­por­to ter­mi­na­lą. Ge­ne­ra­li­nis sta­ty­bos dar­bų ran­go­ vas bu­vo pa­ti kom­pa­ni­ja „Be­ga“. Įvai­ rius ran­gos dar­bus at­li­ko Lie­tu­vos ir Šve­di­jos įmo­nės. Be sta­ty­bos dar­bų, „Be­ga“ ant pir­so su­mon­ta­vo mo­bi­ lų lai­vų krau­tu­vą, įsi­gi­jo ga­lin­giau­sią Klai­pė­dos uos­te 124 to­nų ke­lia­mo­ sios ga­lios grei­fe­ri­nį kra­ną „Lieb­herr 420“, sa­vo lė­šo­mis nu­tie­sė ge­le­žin­ ke­lio at­ša­kas, au­to­mo­bi­lių ke­lius. Bend­ros kom­pa­ni­jos in­ves­ti­ci­ jos į šį ter­mi­na­lą bei kro­vos įran­ gą ir tech­no­lo­gi­jas, įskai­tant že­mės skly­po pa­ruo­ši­mą sta­ty­boms – se­ nų pa­sta­tų grio­vi­mą, tink­lų iš­kė­li­ mą bei nau­jų tie­si­mą, – sie­kia apie 80 mln. li­tų. Nau­ja­sis „Be­gos“ ter­mi­na­las iš tie­sų uni­ka­lus. Šios kom­pa­ni­jos va­do­vas Aloy­zas Kuz­mars­kis jį pa­ ly­gi­no su „Švy­tu­rio“ are­na. „Švy­tu­rio“ are­nos plo­tas – 22 891 kv. met­rai. 120 tūkst. to­nų tal­ pos „Be­gos“ san­dė­lio plo­tas – 23 tūkst. kv. met­rų. Jo tū­ris – 160 tūkst. kub. met­rų ir jis treč­da­ liu di­des­nis nei „Švy­tu­rio“ are­na. Į san­dė­lį leng­vai įva­žiuo­ja ir ja­me ap­si­su­ka sunk­ve­ži­miai. Vie­nu me­tu di­džiau­sia­me Klai­ pė­dos uos­te san­dė­ly­je ga­li­ma lai­ ky­ti aš­tuo­nių rū­šių skir­tin­gus bi­rius pro­duk­tus – grū­dus, iš­ spau­das, ru­pi­nius, gra­nu­les, cuk­ raus ža­lia­vą.

„„Ga­li­my­bės: ga­lin­gu krau­tu­vu „Lieb­herr 420“ sunk­ve­ži­miai krau­na­mi įva­žia­vę į nau­ją­jį san­dė­lį.

Stab­dys – ne­baig­ti dar­bai

Pas­ta­čius pir­są ar­ba 66A ir 67A kran­ti­nes, pro­ble­mos dėl uos­to inf­rast­ruk­tū­ros „Be­gai“ ne­si­bai­gė. Nors prie pir­so pro­jek­ti­nis gy­lis yra 14 met­rų, uos­to lai­vy­bos ka­ na­le – 14,5 met­ro, „Be­ga“ dar ne­ ga­li priim­ti to­kio dy­džio lai­vų, ko­ kie bu­vo pla­nuo­ti. Kol kas į „Be­gą“ plau­kia nepil­nai pa­krau­ti lai­vai. „Neiš­gi­li­nus ak­va­to­ri­jos prie nau­jų­jų kran­ti­nių, ne­bus ga­li­ma priim­ti di­de­lio to­na­žo “Panamax” bei „Post Panamax“ ti­po lai­vų.

Vi­lia­mės, kad pir­sas, ati­tin­kan­ tis vi­sus inf­rast­ruk­tū­ri­nius pa­ra­ met­rus, jau ne­tru­kus bus ati­duo­ tas eksp­loa­ta­ci­jai dar­bi­niu re­ži­mu ir Uni­ver­sa­lus že­mės ūkio ter­mi­ na­las ga­lės pra­dė­ti veik­ti vi­su pa­ jė­gu­mu“, – ak­cen­ta­vo A.Kuz­ mars­kis. Nau­jo­jo ter­mi­na­lo pro­jek­ti­nis pa­ jė­gu­mas – 2,5 mln. to­nų per me­tus. Anot A.Kuz­mars­kio, „Be­ga“ tu­ri kro­vi­nių ir per me­tus pla­nuo­ja krau­ ti ne ma­žiau kaip 2 mln. to­nų. Tai bū­tų nau­ji kro­vi­niai, ku­rie pa­pil­dy­

tų ir bend­rą Klai­pė­dos uos­to kro­vi­ nių kie­kį. Po­rei­kis krau­ti že­mės ūkio pro­duk­ci­ją di­de­lio to­na­žo lai­vais Lie­ tu­vos bei ap­lin­ki­nių ša­lių rin­ko­se pa­ sta­ruo­ju me­tu spar­čiai au­ga. Nau­jo­jo ter­mi­na­lo veik­lą stab­do ir ne­baig­ta 67–68 kran­ti­nių re­ konst­ruk­ci­ja. Neat­li­kus jos, prie pir­so lai­vas ne­ga­li tin­ka­mai at­si­ sto­ti. Pir­so il­gis – 243 met­rai. Lai­ vas ga­li pa­nau­do­ti ma­žiau nei 200 met­rų. Prie pir­so šak­nies lai­vas ga­ li sto­ti ne ar­čiau kaip 50 met­rų nuo kran­to, ku­ris dar ne­sut­var­ky­tas.

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija ĩ kviečia naudotis ilgalaikio ir trumpalaikio laivų ir su jais susijusios technikos laikymo paslaugomis Kauno žiemos ir Uostadvario vidaus vandenų uostuose, Kauno marių, Kauno ir Nidos keleivinėse krantinėse. ĩ Organizuoja mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursus (laivavedžių, kapitonų, mechanikų, upeivių, motoristų). ĩ Siūlo įsigyti Kauno marių, Kuršių marių ir Nemuno deltos locmano žemėlapius Kaune (Raudondvario pl. 113), Vilniuje (parduotuvėje „Žemėlapių pasaulis“, Sėlių g. 66) ir Klaipėdoje (UAB „Jūros navigatorius“, Šermukšnių g. 20). ĩ Taip pat teikia laivų remonto, projektavimo ir statybos darbų paslaugas, atlieka laivų techninės būklės vertinimą, dyzelinių variklių remontą, įvairių metalo konstrukcijų ir vandens kelio ženklų gamybą, laivais gabena įvairių gabaritų krovinius. Mus rasite Raudondvario pl. 113, Kaune. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 322 844, e. paštas vandenskeliai@is.lt, internetinėje svetainėje www.liwa.lt.


12

pirmADIENIS, SPALIO 22, 2012

JŪRA

Nep­tū­no val­dų laiš­ka­ne­šiai Paš­to is­to­ri­jo­je ne vie­ną įdo­mų ir reikš­ min­gą pus­la­pį įra­šė Nep­tū­no val­dų laiš­ ka­ne­šiai. Ve­nan­tas But­kus Bu­te­li­nis pa­štas

Vie­nas se­niau­sių jū­ri­nio pa­što laiš­ kų ga­be­ni­mo bū­dų – įdė­ti per­ga­ men­to ar po­pie­riaus la­pą su ja­me pa­ra­šy­tu teks­tu į ge­rai už­kimš­tą plū­d­rų in­dą ir mes­ti jį jū­ron. Ta­ čiau tai ne­ga­ran­tuo­ja, kad laiš­kas ka­da nors pa­sieks ad­re­sa­tą. In­do­ne­zi­jos sa­lų gy­ven­to­jai dar ir šian­dien ne­ven­gia pa­si­nau­do­ti bu­te­li­nio pa­što pa­slau­go­mis. Ge­rai ži­no­da­mi pa­kran­tės sro­vių ke­lią, jie taip siųs­da­vo pra­ne­ši­mus sa­vo kai­ my­nams. Kai ne­bu­vo pa­što tar­ny­ bos, pa­na­šiai „su­si­ra­ši­nė­da­vo“ ir Šet­lan­do sa­lų gy­ven­to­jai. Bu­te­li­nio pa­što pra­di­nin­kas bu­ vo grai­kų fi­lo­so­fas Teof­ras­tas. Apie 310 me­tus iki Kris­taus gi­mi­mo jis įme­tė ke­le­tą užants­pau­duo­tų in­dų už Gib­ral­ta­ro są­siau­rio, no­rė­da­mas įro­dy­ti, kad van­duo į Vi­dur­že­mio jū­rą pa­ten­ka iš At­lan­to van­de­ny­no. Po ke­lių mė­ne­sių vie­nas tų in­dų bu­ vo ras­tas Si­ci­li­jos pa­kran­tė­je. Kris­tu­po Ko­lum­bo eks­pe­di­ci­ ją, 1492 m. plau­kiant ieš­ko­ti In­ di­jos, At­lan­to van­de­ny­ne už­klu­po siau­bin­ga aud­ra. Bi­jo­da­mas, kad ga­li žū­ti be ži­nios, Ko­lum­bas pa­ siun­tė Is­pa­ni­jos ka­ra­lie­nei Iza­be­ lei sa­vo ke­lio­nės ata­skai­tą, įdė­jęs ją į už­sma­luo­tą sta­ti­nai­tę. Ta­čiau ji ne­pa­sie­kė ad­re­sa­to. Už smal­su­mą – mir­tis

XVI a. ang­lų Ka­ra­liš­ka­sis jū­rų lai­ vy­nas, be ki­tų bū­dų, nau­do­jo ir bu­te­li­nį pa­štą, siųs­da­mas į kran­ tą in­for­ma­ci­ją apie prie­šo po­zi­ci­ jas. Kar­tais pra­ne­ši­mai pa­tek­da­vo į pa­pras­tų ir ne­raš­tin­gų pa­kran­tės gy­ven­to­jų ran­kas. Sykį ang­lų žve­jys Duv­ro są­siau­ ry­je tink­luo­se ra­do bu­te­lį. Ve­da­

mas smal­su­mo jį su­dau­žė, bet nie­ko ver­tin­go ne­ra­do. Už smal­ su­mą varg­šas žve­jys ne­te­ko gal­vos – bu­te­ly­je bu­vo Eu­ro­po­je vei­kian­ čio ang­lų šni­po pra­ne­ši­mas Ang­li­ jos ka­ra­lie­nei. Ap­sid­raus­da­ma nuo pa­na­šių at­si­ tik­ti­nu­mų, 1560 m. Elž­bie­ta I iš­lei­ do įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį kiek­vie­no, iš­drį­su­sio su­dau­žy­ti į kran­tą iš­ mes­tą užants­pau­duo­tą bu­te­lį, lau­ kia mir­ties baus­mė. Taip pat bu­vo įsteig­ta jū­ros bu­te­lių at­kim­ši­nė­to­jo (Un­cor­ker of Ocean Bott­les) pa­rei­ gy­bė. Juo ta­po lor­das To­mas Ton­ fil­das. Per pir­muo­sius sa­vo veik­los me­tus jis at­pluk­dy­tuo­se bu­te­liuo­se ra­do 52 laiš­kus. Kiek­vie­ną kar­tą lor­ dui at­vy­kus su pra­ne­ši­mu, ka­ra­lie­nė klaus­da­vo: „Ką šį kar­tą mums ra­šo Nep­tū­nas?“ Įs­ta­ty­mas, gra­si­nan­tis mir­ties baus­me kiek­vie­nam smal­ suo­liui, su­dau­žiu­siam užants­pau­ duo­tą bu­te­lį, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vei­kė iki XVIII a. pa­bai­gos. Pas­ku­ti­nis pra­ne­ši­mas

Bu­te­li­niu pa­štu siųs­tas pra­ne­ši­mas tap­da­vo vie­nin­te­le ži­nia apie din­ gu­sio lai­vo ir jo įgu­los li­ki­mą. 1876 me­tais ja­po­nų jū­rei­vis Chu­ no­su­ke Mat­suya­ma, su­du­žus jo lai­ vui, su 43 bend­ra­žy­giais at­si­dū­rė ne­gy­ve­na­mo­je Ra­mio­jo van­de­ny­ no sa­lo­je. Ba­dau­jan­tys jū­rei­viai iš­ siun­tė pa­gal­bos pra­šy­mą ko­ko­so rie­šu­to ke­va­le. Nep­tū­no pa­štas šį laiš­ką at­ne­šė kaip tik prie to kai­ me­lio, iš ku­rio iš­plau­kė ja­po­nai. Ta­čiau tik po 59 me­tų. Ka­rų me­tais taip pat nau­do­tas bu­te­li­nis pa­štas. Bri­tų ka­rio Tho­ mo Hug­hes žmo­nai Elž­bie­tai ad­ re­suo­tas laiš­kas bu­vo įmes­tas 1914 m., jam plau­kiant per La­man­šą į ka­ro po­zi­ci­jas Pran­cū­zi­jo­je. Po ke­ le­to die­nų ka­rys žu­vo mū­šy­je, o jo

„„Am­ži­ny­bė: iki šiol ži­no­ma, kad ži­nu­tė bu­te­ly­je il­giau­siai kla­jo­jo 97 me­tus ir 309 die­  nas.

laiš­kas bu­te­ly­je bu­vo su­žve­jo­tas Tem­zė­je tik 1999 me­tais. Žmo­na jau se­niai bu­vo mi­ru­si, bet Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės pa­šti­nin­kai su­ge­bė­jo ras­ti Hug­hes duk­rą, ku­riai tuo me­ tu bu­vo 86 me­tai ir ji gy­ve­no Nau­ jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je.

Elž­bie­ta I bu­vo iš­lei­ du­si įsta­ty­mą, kad kiek­vie­no, iš­drį­su­sio su­dau­žy­ti į kran­tą iš­ mes­tą užants­pau­ duo­tą bu­te­lį, lau­kia mir­ties baus­mė.

Bu­te­li­nis pa­štas tar­nau­ja ir mū­ sų lai­kais. 1952 m. Šiau­rės At­lan­te be ži­nios din­go vo­kie­čių trans­por­ ti­nis lai­vas „Me­la­nie Schul­te“. Jū­ri­ nių ka­tast­ro­fų eks­per­tai kė­lė įvai­rias ver­si­jas, kas ga­lė­jo nu­tik­ti. Po dve­jų me­tų Nord­dei­cho (Vo­kie­ti­ja) sek­lu­ mo­je ban­gos iš­me­tė bu­te­lį su raš­te­ liu. Ja­me tik ke­li žo­džiai: „Susp­ro­

go­me ant mi­nos. Ra­di­jo siųs­tu­vas su­ga­din­tas. Lai­vas skęs­ta.“ Ne­be­ rei­kė­jo spė­lio­ti, ko­dėl nu­sken­do lai­ vas ir 35 jo įgu­los na­riai. Daž­niau­siai bu­te­li­nio pa­što pra­ ne­ši­mai, jei ne­dings­ta, at­klys­ta ge­ro­kai pa­vė­la­vę. Bū­na ir išim­čių. 2005 m. JAV kran­tus no­rė­ję pa­ siek­ti 88 mig­ran­tai iš su­kiu­žu­sio ir vos ant van­dens be­si­lai­kan­čio lai­ vo iš­me­tė į jū­rą bu­te­lį su pa­gal­bos pra­šy­mu. Pra­ne­ši­mas grei­tai pa­te­ ko į Kos­ta Ri­kos žve­jų, ku­rie ne­to­ lie­se žve­jo­jo, tink­lus, ir ne­lai­mė­liai bu­vo iš­gel­bė­ti. Moks­lui ir pra­mo­gai

Moks­li­nin­kai tik XVIII a. su­si­zgri­ bo bu­te­li­nį pa­štą nau­do­ti van­de­ ny­no sro­vėms tir­ti. Kar­tą vie­nas pran­cū­zų me­teo­ro­lo­gas, grįž­da­mas iš Do­mi­ni­kos (Ka­ri­bų jū­ros sa­la), įme­tė į At­lan­to van­de­ny­ną 14 bu­ te­lių su raš­te­liais. Po ke­lių mė­ne­sių vie­nas jų at­si­dū­rė Bre­ta­nės (Pran­ cū­zi­ja) pa­kran­tė­je. Nuo ta­da moks­li­nin­kai įsi­sma­gi­ no – iki XX a. pri­mė­tė tūks­tan­čius užants­pau­duo­tų bu­te­lių įvai­riuo­se van­de­ny­nuo­se ir jū­ro­se. Kai ku­rie iš

„Zas­tav­ki.com“ nuo­tr.

jų vis dar te­bek­lai­džio­ja. Šių me­tų rugp­jū­čio 30 d. ško­tų žve­jys And­ rew Lea­per prie Šet­lan­do sa­lų iš­ trau­kė užants­pau­duo­tą bu­te­lį, ku­ ris iš moks­li­nio lai­vo bu­vo iš­mes­tas Šiau­rės jū­ro­je prieš 97 me­tus ir 309 die­nas. Tai il­giau­siai po Nep­tū­no val­das kla­jo­jęs laiš­kas. Šian­dien bu­te­li­niu pa­štu nau­ do­ja­ma­si iš smal­su­mo, ti­kin­tis ne­ ti­kė­tų pa­žin­čių ar ki­to­kių ma­lo­ nių staigmenų. Kai dar ne­tu­rė­jo­me mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, plau­kiant jach­ta „Aud­ra“ į Alan­dų sa­las, vie­nas mū­ sų bend­ra­žy­gis nu­ta­rė su ar­tė­jan­čiu gim­ta­die­niu pa­svei­kin­ti sa­vo sim­pa­ ti­ją. Ties Pa­lan­ga jis įme­tė bu­te­lį su svei­ki­ni­mu ir pra­šy­mu jį ra­du­siems iš­siųs­ti laiš­ką (tam tiks­lui bu­vo įdė­ ta ke­le­tas „vag­nor­kių“). Bu­te­lį ra­do lie­tu­vis pa­sie­nie­tis ir pra­šy­mą įvyk­ dė. Ži­niask­lai­da yra pa­gar­si­nu­si ne vie­ną is­to­ri­ją, kai jū­ros į kran­tą iš­ mes­ta­me bu­te­ly­je ras­tas raš­te­lis pa­ dė­jo su­si­pa­žin­ti jau­niems ir vy­res­ nio am­žiaus vie­ni­šiams. Da­bar pa­sau­ly­je yra ne­ma­žai par­duo­tu­vių, ku­rio­se ga­li­ma nu­ si­pirk­ti spe­cia­liai Nep­tū­no pa­štui skir­tų bu­te­lių.

Ant vandens – didžiulis plaukiojantis teatras Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

„Norwegian Epic“ laivas – vienin­ telis pasaulyje. Jis laikomas pra­ mogų centru ant vandens ir lygi­ namas su Las Vegasu.

„„Laivas: „Norwegian Epic“ stebina prabanga ir galimybe jūrų turistams susirasti įvairiausių užsiėmimų. 

„Norwegian-epic.com“ nuotr.

155,8 tūkst. tonų vandentalpos, 329 metrų ilgio laivas gali priimti 4 100 keleivių. Jį aptarnauja 1 753 įgulos nariai. Į Klaipėdos uostą toks laineris kol kas negalėtų įplaukti, nors jo gramzda palyginti nedidelė – 8,7 metro. Tačiau Klaipėdoje nebūtų kur apsukti tokį laivą. Jis galės at­ plaukti ne anksčiau kaip po metų, kai uostas bus baigtas gilinti ir bus išplatintas laivybos kanalas. Klausimas, ar yra prasmė tokiam laivui kada nors plaukti į Klaipė­ dos uostą. „Norwegian Epic“ ke­ leiviams ir taip yra kuo užsiimti. Jo

scenose koncertuoja žymiausi pa­ saulio atlikėjai. Pastatyti „Norwegian Epic“, kuris dar vadinamas didžiausiu pasaulio kazino, kainavo 1,2 mi­ lijardo JAV dolerių. Laivas plau­ kioja savaitiniu reisu iš JAV Ma­ jamio į Meksikos Costa Mays, Roatan, Cozumel uostus ir vėl grįžta į Majamį. Laineris garsėja kazino, kur yra net 350 žaidimų automatų, didžiau­ siu 3 000 kvadratinių metrų turiz­ mo paslaugų kompleksu, ypatingo dydžio šviestuvu su 40 tūkst. kris­ talų. Laive veikia net 21 restoranas. Čia yra vienintelis kruiziniuose lai­ vuose ledo baras, kur visi baro baldai padaryti iš ledo. Jame palaikoma 8 laipsnių žemiau nulio temperatūra. Stebina ir šio laivo baseino dy­ dis viršutiniame denyje, kur vienu metu gali būti net tūkstantis jūrų turistų.


19

pirmadienis, spalio 22, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis. Jautis (04 21–05 20). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Liūtas (07 23–08 23). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus, emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Kalbėsite įtikinamai. Galimas bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes. Ožiaragis (12 22–01 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Vandenis (01 21–02 19). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Žuvys (02 20–03 20). Aptarinėdamas vertybes, nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai.


Orai

Savaitės pradžioje naktimis rytais daug kur tvyros rūkas, dienomis vietomis truputį palis, orai pradės vėsti. Šiandien numatoma temperatūra iki 13 laipsnių, antradienio naktį bus iki 7 laipsnių šilumos, dieną 10–12 laipsnių šilumos.

Šiandien, spalio 22 d.

+12

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+12

Utena

+13

8.00 18.06 10.03

296-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 70 dienų. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +14 Brazilija +29 Briuselis +21 Dublinas +13 Kairas +29 Keiptaunas +20 Kopenhaga +12

kokteilis Ry­ti­nis koš­ma­ras „Vel­niai rau­tų!“ – tarp dau­gy­bės skai­ty­ to­jos As­tos lie­tų dau­ge­l io tau­tų keiks­ mų pa­v y­ko nu­g irs­t i ir lie­t u­v ių kal­ bos per­l iu­ką. Mo­te­r is vi­sai ne­si­sten­ gė tram­dy­t i sa­vęs dėl su­ga­d in­to šeš­ ta­die­nio, ku­rio anks­tų ry­tą te­ko pa­tir­ ti triukš­mo ata­kas. „Ar ži­no­te, kas ga­l i su­d rums­t i pui­k ų šeš­ta­d ie­n io ryt­me­t į, kai sva­jo­ji bent vie­ną sa­vait­ga­l į iš­si­mie­go­ti? – kiek ra­ mes­niu to­nu re­to­r iš­kai pa­k lau­sė klai­ pė­die­tė, gy­ve­nan­ti cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je. – O prie­žas­čių su­ga­d in­t i ry­tą, kai no­r i­si pra­bu­dus pa­skai­ty­ti įdo­mią kny­gą, – net per­ne­lyg daug. Pir­mo­ji: 5 val. 45 min. iš sve­čių grį­žę įkau­šę kai­ my­nai, pa­m ir­šę bend­ro ko­r i­do­r iaus du­r ų rak­tą. Ant­ro­ji: 6 val. 40 min. ki­ tas kai­my­nas kie­me sten­gė­si įjung­t i sa­vo „žvė­r į“. Pa­si­kan­k i­nęs 20 mi­nu­ čių ir me­tęs be­vil­tiš­ką rei­ka­lą, iš mie­ go pri­kė­lė ne vie­ną na­mo gy­ven­to­ją. Kai at­ro­dė, jog vis­kas ap­l ink nu­r i­mo ir ga­l i­ma vėl smig­t i sap­nų ka­ra­lys­ tėn, apie 7 val. 30 min. pa­si­g ir­do šai­ žus gat­v ių tvar­k y­to­jo la­pų su­r in­kė­jo va­rik­lio gar­sas! Pro­ce­dū­ros, tru­ku­sios apie va­lan­dą, ne­ga­lė­jo iš­g irs­ti ne­bent tie, ku­r ių ne­bu­vo na­mie. Įsi­vy­ra­vu­sią ty­lą ne­tru­kus nu­trau­kė įsi­jun­gu­si par­ duo­tu­vės sig­na­l i­za­ci­ja, ku­ri kau­kė iki 10 val. ry­to!“

„„Gy­ve­ni­mas: As­ta su vy­ru no­rė­jo

pa­skai­ty­ti mėgs­ta­mą kny­gą, ta­ čiau šio no­ro te­ko at­si­sa­ky­ti.

„Kok­tei­lio“ klau­si­mas Tik­r iau­siai mies­to po­nams, gy­ve­nan­ tiems Bu­rių gat­vė­je, kiek­vie­na nak­tis bū­na la­bai ra­mi.

Pro­tin­gų žmo­nių nuo­mo­nė Triukš­mo ly­g is, skir­t in­gai nuo kli­ ma­to, kraš­to­vaiz­d žio bei ki­t ų gam­t i­ nių veiks­nių, kei­čia­si mil­ž i­niš­ku grei­ čiu. Per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų mies­to triukš­mas pa­di­dė­jo vi­du­ti­niš­kai 0,5–1 de­ci­be­lu (dB) per me­tus, o kai ku­riuo­ se mies­tuo­se triukš­mas gat­vė­se pa­di­ dė­jo net 10–12 dB. Ver­ti­nant šiuos pa­ ki­t i­mus, rei­k ia ži­no­ti, kad gar­so slė­g io pa­d i­dė­ji­mą 10 dB žmo­g us su­vo­k ia kaip gar­so pa­di­dė­ji­mą 2 kar­tus.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ma­ma, ei­nu į lau­ką, įkvėp­siu gry­no oro. – Ge­rai, tik pa­sa­kyk tam sa­vo „gry­nam orui“, jog na­muo­se tu­r i bū­ti 23 val. Čes­ka (397 719; ži­no­te, ko­dėl va­ži­nė­ju vien tik dvi­ra­čiu? To­dėl, kad ne­kel­čiau triukš­mo)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+18 +19 +8 +12 +18 +9 +23 +19

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+13 +8 +23 +15 +6 +27 +24 +13

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+13

Vilnius

Marijampolė

+12

Alytus

Vardai Aliodija, Donatas, Malvina, Mingedė, Severinas (Severas), Viltaras

spalio 22-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

12

10

8

3

7

10

8

7

3

7

10

9

9

8

rytoj

trečiadienį

1797 m. pran­cū­zas And­ re-Jac­ques Gar­ne­r i­nas pir­m ą kar­t ą pa­s au­ly­ je at­li­ko sėk­min­gą šuo­lį pa­ra­šiu­tu. 1811 m. gi­mė veng­r ų kom­po­zi­to­rius ir pia­nis­ tas Fran­zas Lisz­tas (mi­ rė 1886 m.). 1870 m. gi­mė ru­sų pro­ zi­nin­kas, poe­tas, ver­tė­ jas Iva­nas Bu­ni­nas, No­ be­l io li­te­ra­t ū­ros pre­ mi­jos lau­rea­tas (mi­rė 1953 m.).

1943 m. gi­mė žy­m i pran­cū­z ų ak­to­rė Cat­ he­ri­ne De­neu­ve.

1987 m. „Chris­tie’s“ auk­ cio­ne Niu­jor­ke Gu­ten­ ber­go Bib­li­jos ne­gau­saus pir­mo­jo lei­di­mo vie­nas eg­zemp­lio­rius bu­vo par­ duo­tas už re­kor­di­nę 5,39 mln. JAV do­le­rių su­mą. 1988 m. ti­k in­t ie­s iems Lie­tu­vo­je grą­ž in­tos Vil­ niaus ar­k i­ka­ted­ra ir Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia. 2010 m. Nau­jo­sios Mek­ si­kos dy­ku­mo­je ati­da­ry­ tas pir­ma­sis pa­sau­ly­je pri­va­tus kos­mod­ro­mas.

B.Moi­se­je­vas do­va­no­jo įspū­din­gą šou Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vie­nas ryš­kiau­sių ir ori­gi­na­liau­ sių Ru­si­jos est­ra­dos dai­ni­nin­kų Bo­ri­sas Moi­se­je­vas Klai­pė­do­je su­ren­gė įspū­din­gą sa­vo pa­si­ro­ dy­mą. Po il­gos per­trau­kos uos­ta­ mies­čio ger­bė­jai jį pa­si­ti­ko ypač šil­tai ir aud­rin­gai.

Klai­pė­do­je B.Moi­se­je­vas pri­sta­tė nau­ją pro­gra­mą „Ta­nec v be­lom“, į ku­rią įtrauk­tos ir nau­jos, ir jau hi­ tais ta­pu­sios dai­nos. Kon­cer­tą Klai­pė­dos are­no­je at­ li­kė­jas pra­dė­jo, pa­si­svei­kin­da­mas lie­tu­viš­kai: „La­bas va­ka­ras. Aš jus my­liu“. Vė­liau pa­sta­ruo­sius žo­ džius jis kar­to­jo ne kar­tą. Klai­pė­die­čiai B.Moi­se­je­vą pa­si­ ti­ko aud­rin­gais plo­ji­mais. Jų ne­gai­ lė­jo po kiek­vie­nos dai­nos. Į kon­cer­tą atė­ju­sių klai­pė­die­čių lau­kė įspū­din­gas šou: pro­fe­sio­na­ lių šo­kė­jų ir tri­jų se­se­rų smui­ki­nin­ kių pa­si­ro­dy­mai, ke­rin­ti cho­reog­ ra­fi­ja, vaiz­do pro­jek­ci­jos, įspū­din­gi kos­tiu­mai. Su­si­rin­ku­sie­ji ga­lė­jo pa­ma­ty­ ti ir vaiz­dus iš B.Moi­se­je­vo kar­je­ ros pra­džios. Pri­me­nant jo iš­ki­li­mą bu­vo pa­ nau­do­tas Mask­vos te­le­vi­zi­jos lai­ dos „Vre­mia“ gar­so ta­ke­lis. Ek­ra­ne bu­vo ro­do­mas B.Moi­se­je­vo šo­kis, ku­rį sce­no­je at­kar­to­jo šo­kė­jai.

„„Žo­džiai: B.Moi­se­je­vas kon­cer­tą už­bai­gė fra­ze: „Aš – jū­sų ba­chū­ras“. 

Vie­nos dai­nos me­tu ek­ra­ne pa­ si­ro­dė at­li­kė­jo, lai­kan­čio po­pie­ riaus la­pą su už­ra­šu: „Aš su­grį­ žau“, nuo­trau­ka. Ypač vi­sus su­jau­di­no dai­na „Glu­cho­ne­ma­ja liu­bov“, ku­rios at­ li­ki­mui bu­vo pa­nau­do­ti ges­tų kal­ bos ženk­lai. Prieš be­veik dve­jus me­tus stip­ rų in­sul­tą pa­ty­ręs at­li­kė­jas už­bai­ gė sim­bo­li­ne dai­na „Ja bu­du žit sej­čias“. Mu­zi­kan­tės, šo­kė­jai at­li­kė­ją pa­ si­ti­ko vil­kė­da­mi marš­ki­nė­lius su jo at­vaiz­du. Kon­cer­tą B.Moi­se­je­vas už­bai­ gė dar kar­tą kar­to­da­mas: „Aš jus my­liu, klai­pė­die­čiai“. At­li­kė­jas ne­pa­mir­šo ir fra­zės „Aš – jū­sų ba­ chū­ras“. Po jos nu­vil­ni­jo plo­ji­mų ban­ga.

teleloto Nr. 863 2012 10 21 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 55 600 (4 x 13 900) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 13 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Papildomi prizai: „Citroen C3“ (TV) – Tomas Kastanavičius „Ford Fiesta“ – 0283828 „Renault Thalia“ – 0348433 Antivirusinės programos „Kaspersky“ 031*121

§§ §§ 39 29 37 67 34 07 30 47 38 12 64 66 06 14 09 63 26 41 72 20 17 05 32 28 44 71 01 36 24 02 70 21 59 25 58 §§§ 57 49 46 15 43 §§ §§§ 13 56 69 31 03 §§§ §§§ §§§ 42 55 35 16 27 51

Kvietimai į TV 004*153, 026*390, 028*916 Visureigis „Nissan Qashqai“ (tel. 1634, spalio 15 d.) – Darius Staškus iš Kauno Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

DËMESIO! PRASIDËJO NAUJA RENAULT SERVISO PROGRAMA

JEIGU JÛSØ AUTOMOBILIUI

4 METAI –

5 METAI AR DAUGIAU –

GAUSITE

40 % 20 %

nuolaidà

50 %

nuolaidà

originalioms Renault atsarginëms detalëms ir

darbams*

nuolaidà SOSTENA

Ðilutës plentas 32, Klaipëda Tel. (8 46) 342 692 (atsarginës dalys), 340 825 (servisas) www.sostena.lt

2012-10-22 Klaipeda