Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, RUGsÄ—jO 25, 2012

www.kl.lt

224 (19 525)

.;A?.162;6@?B 4@Âź7<"

9

RUBRIKA

sveikata

`cRVXNaN-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN7bXRcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;

MeningokokinÄ&#x2014;

Uostamiestyje ĹžemÄ&#x2014;s aukcionai vyksta, bet apie juos niekas neĹžino.

Miestas 3p.

Opozicija pareiĹĄkÄ&#x2014;, kad parlamento rinkimai â&#x20AC;&#x201C; A.LukaĹĄenkos spektaklis.

Ĺ irdies infarktÄ&#x2026; Lietuvoje kasdien patiria 20 ĹžmoniĹł.

Klastinga ir neretai mirtimi pasibaig ianti meningokokinÄ&#x2014; infekcija uostamiestyje daĹžniau atakuoja maĹžus vai kus ir studentus. Pra sidÄ&#x2014;jus rudeniui specialistai pataria neprarasti budrumo ir saugotis ĹĄios oro laĹĄeliniu bĹŤdu plintanÄ?ios infekcijos.

Sandra LukoĹĄiĹŤ

s.lukosiute@kl.l t

infekcija nesna udĹžia

tÄ&#x2014;

Susirgo maĹža mer gaitÄ&#x2014;

Ĺ iĹł metĹł rugsÄ&#x2014; jÄŻ KlaipÄ&#x2014;doje buvo uĹžregistruotas meningokokinÄ&#x2014;s infekcijos at vejis. Ja susirgo 1,5 metĹł mergaitÄ&#x2014;.

MaĹžajai klaipÄ&#x2014;die tei liga prasidÄ&#x2014;jo ĹŤmiai, tempera tĹŤra pakilo iki 40 laipsniĹł karĹĄÄ?io, atsi galĹŤniĹł bÄ&#x2014;rimas. rado smulkus Sunkios bĹŤklÄ&#x2014;s maĹžametÄ&#x2014; buvo ď ŽAukos: ZR[ V[T\X\XV[Ă&#x203A;V[SRX gydoma KlaipÄ&#x2014;PVWNQN [VNb]b\ dos universitetinÄ&#x2014; YNVZb[VaRaĂ&#x2013;]_N_NQb`Vb`cN je ligoninÄ&#x2014;je. siojo ir vaiko. Ana Kaip sakÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014; VXb`V_WNb[b\YVb dos visuomenÄ&#x2014;s logiĹĄ ` sveikatos centro buvo ir 2008-aisiais. ka situacija tojas. DidĹžiausiÄ&#x2026;  UĹžkre pavojĹł kelia sveiki  @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022;[b\ proďŹ laktikos ir kont Ä?iamĹłjĹł ligĹł a_ bakterijĹł neĹĄioto PrieĹĄ kelerius me jai arba sergantie- bi pagalba. Kuo bĹŤklÄ&#x2014; sunkesnÄ&#x2014;, tus mirusiĹł kĹŤrolÄ&#x2014;s skyriaus vedÄ&#x2014;jos pavaduo ji labai lengvomis tuo bÄ&#x2014;rimas gau toja RĹŤta Ĺ Ä?erba- dikiĹł gyvybes infekcija pasiglem MeningokokinÄ&#x2014;s sesnis. ligos formomis. ĹžÄ&#x2014; BakterijĹł ne viÄ?ienÄ&#x2014;, ĹĄiemet LigÄ&#x2026; sukeliantys ĹĄiojimas gali tÄ&#x2122;s tai buvo jau ket- bĹŤtent rugsÄ&#x2014;jÄŻ. meningoko- infek tis iki kai yra virtasis ĹĄios klas keliĹł savaiÄ?iĹł. cijos atvejai labai neatsparĹŤs tingos ligos atveaplinkoje jis uostamiestyje. iki 10 laipsniĹł ĹĄi MeningokokinÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dieÄ?ius lumos. Esant toinfekcija plinta oro laĹĄeliniu bĹŤ Kiek anksÄ?iau KlaipÄ&#x2014;dos apskri medu. ÄŽ aplinkÄ&#x2026; me- kiai temperatĹŤrai jie Şōsta per dvi meningokokityje ningokokinÄ&#x2014; in nÄ&#x2014; infekcija buvo ningokokai iĹĄsiski valandas, o 50 laips ir KlaipÄ&#x2014;doje nu fekria niĹł karĹĄtyje â&#x20AC;&#x201C; 21 metĹł studentams statyta dviem siais seiliĹł laĹĄeliais. su smulkiau- per 5 minutes. ci ja ď Ž 2011 m. â&#x20AC;&#x201C; 9 ir 8 daĹž Tie niau â&#x20AC;&#x201C; merginai ir sioginiai saulÄ&#x2014;s ImlĹŤs ĹžmonÄ&#x2014;s puola vaikinui. Pavasa artimo sÄ&#x2026;lyÄ?io me spinduliai juos uĹž rÄŻ ĹĄi ď Ž 2010 m. â&#x20AC;&#x201C; 3 ir tu uĹžsikreÄ?ia per muĹĄa per 2â&#x20AC;&#x201C;6 varugsÄ&#x2014;joâ&#x20AC;&#x201C;spalio 1 kirtusi aĹĄtuoneriĹł liga buvo palandas. ir ba- kvÄ&#x2014;pavimo takus. metĹł mergaitÄ&#x2122;. ď Ž 2009 m. â&#x20AC;&#x201C; 5 ir landĹžio mÄ&#x2014;nesiais. Visi susirgusieji 4 Nuo uĹžsikrÄ&#x2014;timo pasveiko. iki ligos pradĹžios gali praeiti Kaip apsisaugo nuo DaĹžniau puola dienĹł. DaĹžniausiai vienos iki 10 ti rudenÄŻ inkubacinis peR.Ĺ Ä?erbaviÄ?ienÄ&#x2014; riodas trunka ke pastebi, kad ĹĄi li- PavojĹł kelia neĹĄiotojai turias dienas. ga atakuoja arba Patikimo bĹŤdo maĹžus vaikus, ar- SpecialistÄ&#x2014; priminÄ&#x2014;, kad meningoiĹĄveng ti menin goko- Kitos ba studentus. In kokinÄ&#x2014; infekcija kinÄ&#x2014;s infekcijos ap si sau goji mo fekcija uĹžklumpa yra ĹŤmi bakterinÄ&#x2014; BĹŤdinga ĹŤmi pradĹžia nÄ&#x2014;ra. Yra dviejĹł priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; tipĹł nusilpus organiz infekcija, kurios me nin gokoki nÄ&#x2014;s mo apsaugai. sunkiausios klini- R.Ĺ Ä?erbaviÄ?ienÄ&#x2014; atkreipia dÄ&#x2014;mevakci nos, ku riĹł veng ti kontak to su sergan Ä?iuoju. kinÄ&#x2014;s formos â&#x20AC;&#x201C; Ĺžai sÄŻ, kad meningo Remdamasi pasta viena apsaugo Ĺ ei mos na riams nuo A ir C, o kita rĹł kokinÄ&#x2014; infekcija binis kraujo uĹžir kitiems ar ti mai nuo statistika specialis jĹł keleriĹł metĹł krÄ&#x2014;timas ir pĹŤ A, C, Y ir W tipĹł bend ravu siems lingas meningitas gali pasireikĹĄti ÄŻvairiai, taÄ?iau tÄ&#x2014; at meningokokinÄ&#x2014;s su li goniu ĹžmoviinsÄŻ, kad klaipÄ&#x2014;dieÄ?ius kreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;me- (galvos ir nuga fekcijos, taÄ?iau jo ros smegenĹł dan- soms formoms bĹŤdinga ĹŤmi pranÄ&#x2014;ms ski ria mas mis galima skie pyti profi lak ti nis gy nÄ&#x2014; infekcija daĹžniau meningokoki- galĹł uĹždegimas). dĹžia, karĹĄÄ?iavimas tik vyresnius nei dydvejĹł metĹł vaikus. mas antibioti kais, puola rugsÄ&#x2014;joâ&#x20AC;&#x201C; bei bendrosios spalio ir balandĹžio intoksikacijos po svei katos bĹŤk lÄ&#x2014; Paprastai susirgi Specialiai kĹŤdikiams mÄ&#x2014;nesiais. Ĺžymiai. mai meningoskirta vakcina stebima 10 dienĹł ko Pastaruosius kele po paskutinio konkine infekcija daĹž Ligos pradĹžioje tem apsau go tik nuo rius metus uosC tipo menin go nesni ĹĄaltuoperatĹŤra pako- takto su ligoniu. tamiestyje pavy ju metĹł laiku. kinÄ&#x2014;s infekcijos. ko iĹĄ Daugiausia serga kyla iki 38â&#x20AC;&#x201C;40 laipsniĹł, atsiran Iki ĹĄiol nÄ&#x2014;ra sukur da ta nuo meningokoki vengti mirÄ?iĹł vaikai iki 5 metĹł. galvos, raumenĹł vakcina nuo B ti nÄ&#x2014;s infekcijos. TaÄ?iau uĹžsikrÄ&#x2014;spo sukeltos me skausmai, kakninti rizikuoja ir vy Paskutinieji mir gokoki nÄ&#x2014;s in fek resni ĹžmonÄ&#x2014;s, ku- lo raumenĹł stingimas, pykinimas, Pra sidÄ&#x2014;jus karĹĄ ties atvejai Klaicijos, ku ri vy rau Ä?iavi mui ar at si ja pÄ&#x2014;doje uĹžďŹ ksuoti riĹł imunitetas su vÄ&#x2014;mimas. Lietuvoje. Skiepy rasilpnÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s. prieĹĄ trejus metis rekomenduo dus kitiems bĹŤdin jatus. Tuomet infek giems ligos poĹžyInfekcijos ĹĄalti BĹŤdingas meningo ma visiems, keliau cija pasiglemĹžÄ&#x2014; nis â&#x20AC;&#x201C; Ĺžmogus, jan ko miams: tiems ke mi jos ÄŻ didelÄ&#x2014;s stipriam galvos podviejĹł ĹžmoniĹł gy sergantis ÄŻvairio menin gokoki nÄ&#x2014;s skausmui, vybes â&#x20AC;&#x201C; suaugumis ligos formo- Ĺžymis â&#x20AC;&#x201C; ĹĄlaunĹł, sÄ&#x2014;dmens, blauzdĹł, in fekcijos ri zi kos sprando ne lankstu mui, mis, arba sveikas liemens bÄ&#x2014;rimas. ĹĄa lis (Saudo Ara vÄ&#x2014; mi mui, bakterijĹł neĹĄioTai bijÄ&#x2026; ir ÄŻ pietus nuo odos bÄ&#x2014;ri mui â&#x20AC;&#x201C; bĹŤti na ĹžymiĹł, kad ligoniui vienas iĹĄ poSacharos esanÄ?ias kuo skubiau reikalinga skuAfrikos ĹĄalis). kreiptis ÄŻ gydyto jÄ&#x2026;.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 12p.

Bu­hal­te­rius varys ÄŻ gat­vÄ&#x2122;?

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Dir­ba­me, dir­ba­me, o pa­ skui ser­ga­me.â&#x20AC;&#x153; Neį­ga­lių­jĹł cent­ro â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dos lakť­tu­tÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; di­rek­to­rÄ&#x2014; Da­nu­tÄ&#x2014; Dau­kan­tie­nÄ&#x2014; skun­dÄ&#x2014;­si ne­pa­ke­lia­mu dar­bo krō­viu.

Mies­to val­dĹžia ruo­ ĹĄia­si nau­jam ĹŤkio per­vers­mui. Šį­kart tai­ki­nys â&#x20AC;&#x201C; mo­kyk­lĹł ir dar­Şe­liĹł bu­hal­te­ ri­jos, ku­rias jau ki­ tĹł me­tĹł pa­va­sa­ rÄŻ ke­ti­na­ma pa­nai­ kin­ti. Vie­to­je jĹł tu­ rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti ÄŻkur­tas vie­ nin­gas, vi­sus ug­dy­ mo ÄŻstai­gĹł fi­nan­sus tvar­kan­tis cent­ras, o ÄŻ gat­vÄ&#x2122; iť­va­ry­ta ke­ lias­de­ťimt Ĺžmo­niĹł.

2p.

Ma­ťin­va­giai ieť­ko to­jo­tĹł Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Ma­ťin­va­giai me­tĹł au­to­mo­bi­liu pa­skel­bÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Toyo­ta Co­rol­la Ver­soâ&#x20AC;&#x153;. Apie tai ga­li­ma sprÄ&#x2122;s­ti iĹĄ fak­to, jog ĹĄie­met bō­tent ĹĄio mo­de­lio au­ to­mo­bi­liĹł la­biau­siai ieť­ko­jo nu­si­ kal­tÄ&#x2014;­liai. Hon­das pir­ko my­li­mo­sioms

As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Mįs­lin­ga per­tvar­ka

Klai­pÄ&#x2014;­do­je yra dau­giau nei 100 mo­kyk­lĹł ir vai­kĹł dar­Şe­liĹł. Kiek­ vie­na ÄŻstai­ga tu­ri sa­vo bu­hal­te­ri­ jÄ&#x2026;, ku­rio­je dir­ba vie­nas ar du dar­ buo­to­jai. Nuo 2013 m. ba­lan­dĹžio 1-osios pa­grin­di­nÄ&#x2014;­se mo­kyk­lo­se, pro­gim­na­zi­jo­se, ne­for­ma­laus ug­ dy­mo, ĹĄvie­ti­mo pa­gal­bos ÄŻstai­go­se ir cent­ruo­se bu­hal­te­ri­jĹł tu­rÄ&#x2014;­tĹł ne­lik­ti.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;UŞ­mo­jai: sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; uŞ­si­mo­jo vi­sus mies­to mo­kyk­lĹł ir dar­Şe­liĹł fi­nan­sus suim­ti ÄŻ vie­nas ran­kas. 

â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

TAVO MIESTO NAUJIENOS

www.KL.lt

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;

51

Lt

Dar prieĹĄ me­tus ÄŻsi­gi­ju­sie­ji â&#x20AC;&#x17E;Hon­ da CRVâ&#x20AC;&#x153; au­to­mo­bi­lÄŻ tu­rÄ&#x2014;­jo ne­ma­ŞÄ&#x2026; gal­vos skaus­mÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; bō­tent ĹĄio mo­ de­lio ma­ťi­nĹł va­gys la­biau­siai ieť­ ko­da­vo ir pa­grob­da­vo jas pa­Ä?iu įŞō­liau­siu bō­du net iĹĄ uŞ­ra­kin­tĹł pri­va­Ä?iĹł na­mĹł kie­mĹł. Ĺ ie­met pa­na­ťius jaus­mus iť­gy­ ve­na â&#x20AC;&#x17E;Toyo­ta Co­rol­la Ver­soâ&#x20AC;&#x153; sa­ vi­nin­kai. Va­gys la­biau­siai Ĺžval­go­si jau­nes­niĹł nei 2005 m. pa­ga­min­tĹł ĹĄiĹł au­to­mo­bi­liĹł. Tai ne tik uos­ta­mies­Ä?io, bet vi­sos Lie­tu­vos bÄ&#x2014;­da, to­dÄ&#x2014;l esa­ma spÄ&#x2014;­ji­mĹł, kad ĹĄias ma­ťi­nas va­gia ne vie­na nu­si­kal­tÄ&#x2014;­liĹł gau­ja.

7


ANTRADIENIS, RUGsėjo 25, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Va­do­vai įsi­gei­dė prie­dų

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Klai­pė­dos so­cia­li­nių įstai­gų, ku­rio­se kai ku­rie dar­buo­to­jai neuž­dir­ba nė mi­ni­ ma­laus at­ly­gi­ni­mo, va­do­vai iš­drį­so pra­ bil­ti apie al­gų di­di­ ni­mą. Ta­čiau dau­ giau pi­ni­gų pra­šo­ma ne pa­val­di­nių,o va­ do­vų al­goms.

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

„„Skurs­ta: so­cia­li­nė­se įstai­go­se žmo­nė­mis, ku­riems rei­kia pa­gal­bos, be­

si­rū­pi­nan­čių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai yra že­mes­ni už vi­du­ti­nę al­gą.

Dai­rė­si į kai­my­nus

Pas Klai­pė­dos me­rą Vy­tau­tą Grub­ liaus­ką va­kar su­si­rin­kę aš­tuo­nių sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių so­cia­ li­nių įstai­gų dar­buo­to­jai vie­nin­ gai ci­ta­vo ne­se­niai įsi­ga­lio­ju­sį Vy­ riau­sy­bės nu­ta­ri­mą, lei­džian­tį kas mė­ne­sį mo­kė­ti 45 pro­c. at­ly­gi­ni­ mo dy­džio prie­dą. To­kios prie­mo­ kos jie pra­šė sau, pa­va­duo­to­jams ir pa­da­li­nių va­do­vams, nes esą dar­ bo vis dau­gė­ja, o at­ly­gi­ni­mai ne­ di­dė­ja. „Mes tik dir­ba­me ir dir­ba­me, o pa­skui ser­ga­me, nes at­si­ran­da per­ de­gi­mo sind­ro­mas. Dar­buo­to­jai dar gau­na prie­dus, o mes – nie­ko“, – tei­gė neį­ga­lių­jų cent­ro „Klai­pė­dos lakš­tu­tė“ di­rek­to­rė Da­nu­tė Dau­ kan­tie­nė. Jai ant­ri­no ir ki­tų so­cia­li­nių įstai­ gų va­do­vai. Esą klai­pė­die­čiai yra iš­skir­ti­niai to­dėl, kad va­do­vams prie­dai nė­ra mo­ka­mi. „Klai­pė­dos ra­jo­ne so­cia­li­nių įstai­gų va­do­vams mo­ka­mas 30 pro­c. at­ly­gi­ni­mo dy­džio prie­das, Pa­lan­go­je – 60 pro­c., Kre­tin­go­ je taip pat mo­ka­mas. Jei mes, va­ do­vai, gau­tu­me tą 45 pro­c. dy­džio prie­dą, tai da­ly­tu­mė­mės jį so­li­da­ riai su vi­sais dar­buo­to­jais“, – ža­



dė­jo So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro di­ rek­to­rė Dia­na Stan­kai­tie­nė. Kal­ba tik apie sa­ve

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­ sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Al­do­na Špu­čie­nė pa­brė­žė, jog Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me, ku­rį ci­ta­ vo va­do­vai, nu­ro­dy­ta, kad 45 pro­c. dy­džio prie­dą ga­li­ma mo­kė­ti vi­ siems dar­buo­to­jams, o ne tik di­ rek­to­riams ir jų pa­va­duo­to­jams. „Ko­dėl ne­kal­ba­te apie vi­sus dar­ buo­to­jus, o tik apie sa­ve? Da­bar so­cia­li­nių įstai­gų di­rek­to­riams ir taip nu­sta­ty­tos pa­čios di­džiau­sios al­gos, kiek tik lei­džia­ma“, – aiš­ki­ no A.Špu­čie­nė. Jai ant­ri­no Klai­pė­dos me­ro pa­ va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas. „Įs­ tai­go­se yra to­kių dar­buo­to­jų, ku­rie už­dir­ba po 600 ar 700 li­tų. Pir­ miau­sia rei­kė­tų gal­vo­ti apie prie­ dų sky­ri­mą jiems, o ne va­do­vams“, – nuo­mo­nę reiš­kė vi­ce­me­ras. Biu­dže­tas ne­di­dės

A.Špu­čie­nė pa­brė­žė, jog kol kas pro­gno­zuo­ja­ma, kad ki­tų me­tų biu­dže­tas bus toks pat, kaip šie­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

45 – tiek pro­c. at­ly­gi­ni­mo dy­džio prie­dą prie al­gos kas mė­ne­sį no­rė­tų gau­ti so­cia­li­nių įstai­gų va­do­vy­bė. met, tad pi­ni­gų at­ly­gi­ni­mams di­ din­ti ras­ti bus sun­ku. „Mū­sų tiks­las yra dar­bo už­mo­ kes­čio fon­dą pa­di­din­ti bent 5 pro­c., nes tiek šie­met jis bu­vo su­ma­žin­ tas, tad no­ri­me at­kur­ti tei­sy­bę“, – tei­gė A.Špu­čie­nė. So­cia­li­nių įstai­gų va­do­vai taip ir neiš­gir­do pa­ža­dų, kad bus ieš­ko­ma bū­dų jiems mo­kė­ti prie­dus, ta­čiau V.Grub­liaus­kas pa­ti­ki­no, kad dis­ku­ si­jos šia te­ma tu­rė­tų bū­ti tę­sia­mos. Klai­pė­dos so­cia­li­nių įstai­gų va­ do­vų at­ly­gi­ni­mas per mė­ne­sį sie­ kia apie 2 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių.

Lai­py­nių par­kas beveik įrengtas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Klai­pė­dos poil­sio par­ke jau ne­tru­ kus tu­rė­tų bū­ti ati­da­ry­tos lai­py­ nių tra­sos, ta­čiau kol kas neatsk­ lei­džia­ma, kiek kai­nuos ga­li­my­bė ak­ty­viai ir ekst­re­ma­liai pra­leis­ti lais­va­lai­kį.

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je jau su­ da­ry­ta ko­mi­si­ja, ku­ri tu­rė­tų įver­tin­ ti, ar Klai­pė­dos poil­sio par­ke įreng­ta nau­ja pra­mo­gų zo­na ati­tin­ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus, ku­rie bu­vo kel­ti. Įmo­nės „UNO Parks“, ku­ri lai­ py­nių par­ką įren­gi­nė­ja kar­tu su vers­lo par­tne­riais, va­do­vas Ma­ri­ jus Kras­nic­kas ti­ki­no, kad vi­si dar­ bai bus baig­ti iki ki­tos sa­vai­tės. Vers­li­nin­kų su sa­vi­val­dy­be pa­si­ ra­šy­to­je su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta, kad jie Klai­pė­dos poil­sio par­ke tu­ri įreng­ ti 13 skir­tin­gų tra­sų, ku­rių bend­ras il­gis tu­rė­tų bū­ti ne trum­pes­nis nei 1,8 km. In­ves­ti­ci­jos į pust­re­čio hek­ta­ro plo­tą uži­man­tį nuo­ty­kių par­ką po at­vi­ru dan­gu­mi sie­kia apie mi­li­jo­

„„At­rak­ci­ja: 13-os skir­tin­gų tra­sų il­gis Poil­sio par­ke sie­kia apie du ki­lo­

met­rus. 

ną li­tų. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, kiek klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams teks su­mo­kė­ti už ga­li­my­bę pa­si­ kars­ty­ti lai­py­nė­mis, pa­tir­ti ekst­re­ ma­lių po­jū­čių. „Kai­nos dar ne­ga­liu įvar­dy­ti, nes ji nė­ra nu­sta­ty­ta“, – tvir­ti­no M.Kras­nic­kas. Bi­lie­tas į to­kius ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se esan­čius nuo­ty­kių par­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kus vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja apie 40– 50 li­tų. Sa­vi­val­dy­bė į lai­py­nių par­ką nein­ves­ta­vo nė li­to. Be to, jos biu­ dže­tą nau­jos pra­mo­gų zo­nos kū­rė­ jai tu­rės kas mė­ne­sį pa­pil­dy­ti maž­ daug 2 tūkst. li­tų – to­kią rink­lia­vą už lai­py­nių par­ką nu­sta­tė Klai­pė­ dos po­li­ti­kai.


3

ANTRADIENIS, RUGsėjo 25, 2012

miestas Sveria kuprines

Ša­kų neiš­si­ve­žė

Ne­vei­kė švie­so­fo­ras

Šią savaitę visuomenės sveika­ tos specialistai planuoja pati­ krinti 22-ose uostamiesčio mo­ kyklose besimokančių 1–5 kla­ sių moksleivių ir jų kuprinių svo­ rio santykį. Akcijai pasibaigus gauti rezultatai bus apibendrin­ ti ir pateikti Klaipėdos visuome­ nės sveikatos biurui, moksleivių tėveliams ir mokytojų tarybai.

Po rugp­jū­tį praū­žu­sio škva­ lo me­džių ša­kos vis dar mė­to­ si uos­ta­mies­čio skve­re­liuo­se. Dėl šių nuo­lau­žų dar­bi­nin­kai ne­ga­li nu­šie­nau­ti te­ri­to­ri­jų. Po škva­lo gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­ mi nu­si­rink­ti nu­lū­žu­sius me­ džius ku­rui. Jie ka­mie­nus iš­si­ ve­žė, o ša­kas pa­li­ko. Jas tu­rės iš­vež­ti mies­to tvar­ky­to­jai.

Vėl bu­vo su­ge­dęs Her­kaus Man­ to, Da­nės ir Til­tų gat­vių san­kry­ žo­je sto­vin­tis švie­so­fo­ras. Anot spe­cia­lis­tų, jis daž­nai gen­da, nes yra se­nas. De­ta­lių švie­so­fo­rui re­ mon­tuo­ti rei­kia už­sa­ky­ti iš Vo­ kie­ti­jos, to­dėl iš­kart pa­ša­lin­ti ge­ di­mo esą neį­ma­no­ma. Švie­so­fo­ ras ne­vei­kė ke­lias die­nas, o va­ kar jis vėl pra­dė­jo švies­ti.

Auk­cio­ne – 11 že­mės skly­pų Šią sa­vai­tę auk­cio­ nuo­se bus par­duo­ da­mas ne vie­nas uos­ta­mies­ty­je esan­ tis skly­pas, ta­čiau bai­mi­na­ma­si, kad pir­kė­jų ga­li neat­si­ ras­ti, nes trūks­ta in­ for­ma­ci­jos.

v.spuryte@kl.lt

Rai­mon­da Gru­žie­nė:

Mes ne­ty­čia ra­do­me in­for­ma­ci­ją apie or­ ga­ni­zuo­ja­mus auk­ cio­nus ir ją pa­skel­bė­ me sa­vi­val­dy­bės in­ ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Ta­čiau, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ jos Rai­mon­dos Gru­žie­nės, in­for­ ma­ci­jos apie par­duo­da­mus skly­pus žmo­nėms trūks­ta. „Mes ne­ty­čia ra­do­me in­for­ma­ ci­ją apie or­ga­ni­zuo­ja­mus auk­cio­ nus ir ją pa­skel­bė­me sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Kai auk­cio­ nus or­ga­ni­zuo­da­vo sa­vi­val­dy­bė, in­for­ma­ci­ja apie juos vi­sa­da bu­ vo skel­bia­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je ir vie­ti­niuo­se laik­raš­čiuo­se. Ta­ čiau Vals­ty­bės že­mės fon­das taip vie­šin­ti auk­cio­nų ne­pri­va­lo, to­dėl tik­rai trūks­ta in­for­ma­ci­jos“, – tei­ gė R.Gru­žie­nė. Ji tvir­ti­no, jog nors ir yra auk­ cio­nų or­ga­ni­za­vi­mo ko­mi­si­jos na­ rė, pa­ti at­si­tik­ti­nai su­ži­no­jo, kad auk­cio­nai vyks šią sa­vai­tę. „Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad taip yra. Auk­

Savivaldybė. Šiandien Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dalyvaus bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ logistikos forume „Klaipėdos viešojo logistikos centro projekto koncepcija ir įgyvendinimas“, popiet surengs pasitarimą dėl požeminių ir pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių sistemų diegimo projekto problemų. Posėdis. Šiandien 16 val. Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdžių salėje posėdžiaus Narkotikų kontrolės komisija. Jai žadama pristatyti, kaip bus organizuojamas programos „Europos jaunimas – narkotikų prevencijos programa“ tyrimas, pateikta informacija apie socialinio emocinio ugdymo programų vykdymą Klaipėdos savivaldybės mokyklose.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Jau ku­rį lai­ką vals­ty­bi­nės že­mės nuo­ mos ar par­da­vi­mo auk­cio­nus or­ga­ ni­zuo­ja ne­be uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė, nors skly­pai yra jos te­ri­to­ri­jo­je, bet Vals­ty­bės že­mės fon­das. Tre­čia­die­nį tu­rė­tų įvyk­ti 11 auk­ cio­nų, ku­riuo­se par­duo­da­ma įvai­ raus dy­džio gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties že­mės skly­pų. „Su­si­do­mė­ji­mas auk­cio­nais yra – žmo­nės ir skam­bi­na, ir atei­ na pa­si­tei­rau­ti“, – tei­gė Vals­ty­ bės že­mės fon­do Klai­pė­dos fi­lia­lo vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Lai­ma Ja­ sins­kie­nė.

Dienos telegrafas

„„Pa­to­gu­mai: par­duo­da­muo­se skly­puo­se, skir­tuo­se in­di­vi­dua­lių na­mų sta­ty­bai, jau įreng­ta ir pa­kan­ka­ma inf­

rast­ruk­tū­ra. 

cio­nuo­se bus par­duo­da­mi ne­di­de­li skly­pai su pa­kan­ka­ma inf­rast­ruk­ tū­ra in­di­vi­dua­lių na­mų sta­ty­bai. Klai­pė­die­čiai jau se­niai lau­kė, kad ga­lė­tų to­kių skly­pų įsi­gy­ti, to­dėl auk­cio­nai tu­rė­tų įvyk­ti, jei tik pir­ kė­jai apie juos ži­nos“, – kal­bė­jo R.Gru­žie­nė. Ji tei­gė, kad ar­ti­miau­siu me­ tu Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai, ku­riai pa­val­dus Vals­ty­bės že­mės fon­das, uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų iš­siųs­ti pra­šy­mą kuo la­biau vie­ šin­ti in­for­ma­ci­ją apie skel­bia­mus auk­cio­nus. Nors Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė auk­ cio­nų ne­beor­ga­ni­zuo­ja, pu­sę su­ mos, gau­tos už par­duo­tus ar iš­nuo­ mo­tus skly­pus, esan­čius mies­to te­ri­to­ri­jo­je, pa­ten­ka ir į sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­tą.

Par­duo­da­mi skly­pai Ad­re­sas

Plo­tas (ha)

Pra­di­nė kai­na (Lt)

„„Šiau­rės g. 13

1,2175

2258480

„„Die­no­vi­džio g. 13 0,1055

96986

„„Už­lau­kio g. 18

0,1215

110093

„„Už­lau­kio g. 26

0,1269

114929

„„Už­lau­kio g. 36

0,1127

102833

„„Už­lau­kio g. 61

0,1284

116239

„„Už­lau­kio g. 63

0,1437

131642

„„Už­lau­kio g. 65

0,166

151893

„„Už­lau­kio g. 75

0,1321

121165

„„Už­lau­kio g. 77

0,1089

99407

„„Už­lau­kio g. 79

0,1024

94165

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Krosas. Šiandien 14.30 val. Klaipėdos miesto stadiono aikštyne (Sportininkų g. 46 ) rengiamas rudens kroso bėgimo čempionatas, kurio metu Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai visiems norintiems sužinoti tikslų svorį, raumenų ir riebalų masės santykį bei kaip išlaikytų optimalų kūno svorį, atliks kūno masės analizę ir pateiks kasdienio fizinio aktyvumo krūvio rekomendacijas. Akcijos metu bus galima pasimatuoti ir kraujo spaudimą. Konferencija. Šią savaitę vyks pirmoji Neringos jaunimo apskritojo stalo „NAjS“ konferencija, kurios metu bus išrinkta organizacijos valdyba, priimami nauji nariai. Pirmojo susitikimo metu nevyriausybinės organizacijos iniciatyvinė grupė pristatys „NAjS“ tikslus, ateities planus ir pirmuosius darbus. Kiek daugiau nei prieš mėnesį įsteigta organizacija bendram darbui siekia suburti visų Neringos gyvenviečių jaunimą, skatindama juos dar aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. „NAjS“ planuose ir Jaunimo laisvalaikio centro įkūrimas Neringoje. Konferencija vyks ketvirtadienį 18 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“. Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 11 klaipėdiečių mirtys. Mirė Zuzana Šateikienė (g. 1924 m.), Nina Širokich (g. 1925 m.), Zinaida Kiseliova (g. 1925 m.), Stasė Petrauskienė (g. 1927 m.), Algirdas Mikalajūnas (g. 1931 m.), Leonardas Jurkšas (g. 1945 m.), Aleksandras Žičkus (g. 1947 m.), Nikolaj Zaicev (g. 1953 m.), Sergej Piskunov (g. 1954 m.), Justas Petrauskas (g. 1975 m.), Aleksandr Volchonskij (g. 1989 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Tomas Rakštys, Pranas Galginas, Stasė Petrauskienė. Joniškės kapinės. Šiandien laidojami Petras Keršys, Sergej Piskunov. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 6 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 2 berniukai.


4

ANTRADIENIS, RUGsėjo 25, 2012

miestas

Bu­hal­te­rius varys į gat­vę?

Komentarai

1

Tų dar­buo­to­jų pa­rei­ gy­bės šio­se ins­ti­tu­ci­jo­ se tu­ri bū­ti pa­nai­kin­tos nuo lie­pos 1-osios. Nuo šios die­nos bu­hal­te­ri­jos tu­ ri bū­ti cent­ra­li­zuo­tos ir pra­di­nio ug­dy­mo mo­kyk­lo­se, dar­že­liuo­se, gim­na­zi­jo­se bei vi­du­ri­nė­se mo­ kyk­lo­se. To­kie pla­nai, val­džios pa­ va­din­ti mo­kyk­lų bu­hal­te­ri­jų cent­ ra­li­za­vi­mo pro­jek­tu, pa­šiur­pi­no švie­ti­mo bend­ruo­me­nę. „Mums sa­ko: ne­si­jau­din­ki­te. Bus jū­sų pi­ni­gai ir juos gau­si­te. Ko­kiu bū­du, kaip, nie­ko ne­ži­no­me. Išei­ ti­nes kom­pen­sa­ci­jas, ku­rios sieks ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų, tu­rė­si­me su­mo­kė­ti mes, nes tie bu­hal­te­riai – mū­sų dar­buo­to­jai. Ne­ži­nau, ar mums kas skirs pa­pil­do­mų lė­šų, ar rei­kės su­mo­kė­ti iš vi­di­nių re­zer­vų. Mums nie­kas ne­paaiš­ki­no“, – sa­kė Klai­pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­ kyk­lų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Li­gi­ ja Virk­šie­nė. Esą, ne tik mo­kyk­lų va­do­vai, bet ir mo­ky­to­jai ne­pa­ten­kin­ti nau­jais pla­nais. Tei­gia­ma, kad iki šiol bet ko­kios pa­žy­mos ar ki­lus ko­kiam neaiš­ku­mui dėl at­ly­gi­ni­mo, jie atei­da­vo ir vi­sus at­sa­ky­mus gau­ da­vo sa­vo dar­bo­vie­tė­je. Kaip bus po cent­ra­li­za­ci­jos, neaiš­ku. Ne­be­val­dys fi­nan­sų

Di­džiau­sią ne­ri­mą ke­lia tai, kad įstai­gos ne­ga­lės kont­ro­liuo­ti sa­vo fi­nan­sų. Bus ne­ži­nia, kas kiek su­ tau­pė, kur ir kiek iš­lei­do. „Ka­da ne­ma­tai pi­ni­gų ir jų ne­ga­li val­dy­ti, kad ir ma­žu­tės tos ta­vo są­ ma­tos, la­bai su­dė­tin­ga. Ki­ta su­dė­ tin­ga pu­sė – tė­vų mo­kes­čiai. Kaip jie bus ren­ka­mi, kaip grą­ži­na­mi, nė­ra jo­kio aiš­ku­mo, jo­kio mo­de­ lio“, – tei­gė dar­že­lio „Žel­me­nė­lis“ va­do­vė Ge­no­vai­tė Žmui­die­nė. Abe­jo­nių dėl bū­si­mos bu­hal­te­

Lai­ma Juk­nie­nė

Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų są­jun­gos Klai­pė­dos su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vė

D „„Krepšelis: daugiausia klausimų dėl centralizuotos buhalterijos kyla darželiams, mat visiškai neaišku, kaip

bus renkami ir paskirstomi tėvų mokesčiai. 

ri­jų cent­ra­li­za­ci­jos ki­lo ir dar­že­ li­nu­kų tė­vams, esą da­bar vai­kui su­si­rgus, pa­čio­je įstai­go­je ap­skai­ čiuo­ja­ma, kiek ne­rei­kia mo­kė­ti už pra­leis­tas die­nas. O kas vi­są šią ap­ skai­tą koor­di­nuos, kai dar­že­liuo­se ne­liks bu­hal­te­rių? Ne­liks lė­šų kont­ro­lės

Dėl per­tvar­kos ne­ra­mu ir ne­for­ma­ lio­jo ug­dy­mo įstai­gų va­do­vams. Pa­ sak A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­los di­ rek­to­rės Vio­le­tos Be­res­ne­vi­čie­nės, ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo įstai­gų bu­hal­ te­ri­nė ap­skai­ta tu­ri sa­vo spe­ci­fik ­ ą. „Šias įstai­gas Klai­pė­do­je lan­ko dau­giau nei 5 tūkst. vai­kų. Kiek­ vie­no­je jų mo­ki­niai mo­ka mies­ to ta­ry­bos pa­tvir­tin­tas su­mas už

pa­pil­do­mą ug­dy­mą. Mo­ki­nių tė­ vai per­ve­da tuos pi­ni­gus, bet šiais lai­kais mo­kė­ji­mas strin­ga. Kaip tai kont­ro­liuo­si­me, jei bu­hal­te­ri­ja bus cent­ra­li­zuo­ta?“ – klau­sė V.Be­res­ ne­vi­čie­nė. Ant­ras opus klau­si­mas – vie­šie­ji pir­ki­mai. Esą jei­gu pir­ki­nio rei­kės lauk­ti tris mė­ne­sius, įstai­gos liks be sku­bių pre­kių. „Mes su­tik­tu­me, kad ap­skai­ ti­nin­ko eta­tą pa­nai­kin­tų, bet jei no­ri­me, kad mo­kyk­los ūkio tvar­ ky­mas ne­sug­riū­tų, vy­riau­sią­ jį fi­nan­si­nin­ką rei­kė­tų iš­lai­ky­ti“, – tvir­ti­no V.Be­res­ne­vi­čie­nė. Tei­gia­ma, kad dėl cent­ra­li­za­ci­jos pla­nų įstai­go­se išau­go įtam­pa. Esą kai ku­rie bu­hal­te­riai jau ieš­ko nau­ jo dar­bo, ne­lauk­da­mi, ka­da juos iš­ mes į gat­vę. To­dėl vis­ko ga­li bū­ti, kad mo­kyk­los be bu­hal­te­rių liks dar iki per­tvar­kos pra­džios. Ant to pa­ties grėb­lio

Tai ne­be pir­mas ban­dy­mas skai­ dy­ti ir vėl vie­ny­ti ug­dy­mo įstai­gų bu­hal­te­ri­jas. Dar iki 2002 m. mo­ kyk­loms ir dar­že­liams pi­ni­gai bu­ vo da­li­ja­mi iš bend­ro ka­ti­lo. Sa­va­ran­kiš­kas fi­nan­sų val­dy­mas ug­dy­mo įstai­goms su­grą­žin­tas ly­ giai prieš 10 me­tų. Mo­kyk­lų ir dar­ že­lių va­do­vai pri­si­me­na, kad ta­da įstai­gos bu­vo pa­leis­tos su di­džiu­ liais kre­di­to­ri­niais įsi­sko­li­ni­mais. Joms ne­bu­vo su­teik­ta lė­šų nei bu­ hal­te­rių dar­bo vie­toms įkur­ti, nei pro­gra­mi­nei įran­gai įsi­gy­ti. Esą nie­kas ne­ti­kė­jo, kad su šia už­duo­ ti­mi įstai­gos su­si­tvar­kys. Kiek­vie­na jų per 10 me­tų bu­hal­te­ rių dar­bo to­bu­li­ni­mui iš­lei­do maž­ daug po 20 tūkst. li­tų, esą vi­sos tos in­ves��ti­ci­jos po per­tvar­kos dings. Da­ bar pi­ni­gų rei­kės vie­nin­gos bu­hal­te­ ri­nės ap­skai­tos cent­rui steig­ti. Pa­ra­dok­sa­lu, bet cent­ra­li­zuo­ ta bu­hal­te­ri­ja prieš 10-me­tį bu­vo pa­nai­kin­ta dėl to pa­ties op­ti­mi­za­ vi­mo, kad vis­kas bū­tų tau­piau, ra­ cio­na­liau. Da­bar vėl grįž­ta­ma prie to pa­ties. „Ne­ži­no­me, kiek jie su­tau­pys, nes tas op­ti­mi­za­vi­mo pla­nas, ku­ris mums bu­vo at­siųs­tas, ne­pag­rįs­tas nei skai­čia­vi­mais, nei eko­no­mi­ne nau­da“, – sa­kė V.Be­res­ne­vi­čie­nė.

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

Mo­ky­to­jai po­li­ti­kuo­ja?

Įs­tai­gų va­do­vai dėl bu­hal­te­ri­jų per­ tvar­kos sa­vo abe­jo­nes bei pa­klau­ si­mus pa­tei­kė mies­to val­džiai ir pa­pra­šė tar­pi­nin­kau­ti Švie­ti­mo ta­ ry­bos. Ši krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę, kad paaiš­kin­tų reor­ga­ni­za­ci­jos nau­dą. Ta­čiau pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riai į su­ si­ti­ki­mą atei­ti ne­si­tei­kė. „Kol kas apie bu­hal­te­ri­jos cent­ ra­li­za­vi­mą mes dar ne­kal­ba­me, nes tas klau­si­mas nė­ra iš­nag­ri­nė­tas, iš­ dis­ku­tuo­tas. Pa­sa­kiau, ko mes ei­si­ me, jei­gu mes nie­ko ne­ži­no­me. Aš čia įžvel­giu po­li­ti­ka­vi­mą prieš rin­ ki­mus“, – paaiš­ki­no Klai­pė­dos sa­

Pa­ra­dok­sa­lu, bet cent­ra­li­zuo­ta bu­hal­ te­ri­ja prieš 10-me­tį bu­vo pa­nai­kin­ta dėl to pa­ties op­ti­mi­za­vi­ mo, kad vis­kas bū­tų tau­piau, ra­cio­na­liau. Da­bar vėl grįž­ta­ma prie to pa­ties.

vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Kas po­li­ti­kuo­ja, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas įvar­dy­ ti ne­pa­no­ro. Esą tuo suin­te­re­suo­tų po­li­ti­kų – daug. „Ko­dėl ta­da Švie­ti­mo ta­ry­ba su­ si­do­mė­jo bu­hal­te­ri­jos reor­ga­ni­za­ vi­mu? Mo­ky­to­jai juk tu­ri mo­ky­ti. Dar su­pras­čiau, kad tai su­do­min­ tų bu­hal­te­rių aso­cia­ci­ją, o koks skir­tu­mas mo­ky­to­jams, kur bus ap­skai­čiuo­ta jų al­ga?“ – klau­sė V.Kar­ma­no­vas. Ap­ta­kus at­sa­ky­mas

Praė­jus be­veik mė­ne­siui po bend­ ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų, iki­mo­kyk­ li­nių įstai­gų ir ne­for­ma­lio­jo įstai­gų aso­cia­ci­jų krei­pi­mo­si į sa­vi­val­dy­bę, tik va­kar gau­ti ofi­cia­lūs at­sa­ky­mai dėl bu­hal­te­ri­jų cent­ra­li­za­ci­jos. Raš­te pa­ra­šy­ta, kad klau­si­mas dar bus svars­to­mas, ti­ki­ma­si op­ti­

ar 2009 m. lie­pos mė­ne­sį, kai mo­kyk­lų va­do­vai ato­sto­ga­ vo, la­bai stai­ga bu­vo priim­ tas spren­di­mas dėl ug­dy­mo įstai­gų bu­hal­te­ri­jų op­ti­mi­za­vi­mo. Bet ka­dan­gi ta­da sa­vi­val­dy­bė ne­tu­rė­jo lė­šų jam įgy­ven­din­ti, pa­li­ko jį atei­čiai. Da­bar vis­kas yra da­ro­ma la­bai grei­tai ir la­bai ty­liai. Bul­do­ze­rio prin­ci­pu. Ši­tas klau­si­ mas praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo svars­to­mas Švie­ti­mo ta­ry­bo­je, kvie­tė­me šio pro­jek­ to kū­rė­jus, kad paaiš­kin­tų si­tua­ci­ją, bet jų ne­su­lau­kė­me. Dia­lo­go tarp įstai­gų ir sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos kol kas nė­ra. Kiek kai­nuos tas cent­ra­li­za­vi­mas, duo­ me­nų ne­tu­ri­me, nes vis­kas sle­pia­ma. Ma­no ko­le­ga Že­mai­ti­jos re­gio­no su­si­vie­ ni­ji­mo pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Je­si­nas tei­gė, kad bend­ra­vo su švie­ti­mo įstai­gų at­sto­vais, ku­rių sa­vi­val­dy­bė­se bu­hal­ te­ri­jos cent­ra­li­zuo­tos. Jie ti­ki­na, kad su­ tau­py­mas ne­žy­mus, nes stei­gia­mi nau­ji eta­tai, at­si­ran­da nau­jų funk­ci­jų. Yra fak­tų apie ne­tei­sė­tus lė­šų nu­ra­šy­mus, kai už šil­dy­mą ar elekt­rą pi­ni­gai nu­skai­to­mi, nein­for­ma­vus įstai­gos va­do­vo.

ma­laus re­sur­sų val­dy­mo. Pri­min­ ta, kad Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į „Ernst and Young Bal­tic“ re­ko­men­da­ci­jas dar 2009 m. lie­pos 23 d., ap­si­spren­dė op­ti­ mi­zuo­ti mies­to biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą. „Bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą tvar­kant cent­ra­li­zuo­tai, bū­tų pa­siek­tas di­ des­nis sa­vi­val­dy­bės veik­los mo­ der­ni­za­vi­mo, ap­skai­tos tvar­ky­mo, veik­los pro­ce­sų vyk­dy­mo ir kont­ ro­lės ly­gis su ma­žes­niais fi­nan­ si­niais, ma­te­ria­li­niais ir ne­ma­ te­ria­li­niais iš­tek­liais“, – ra­šo­ma at­sa­ky­me ug­dy­mo įstai­gų aso­cia­ ci­joms. Ki­taip ta­riant, 5 punk­tai abst­ rak­čių pa­mąs­ty­mų, kad taip bus ge­riau. Klau­si­mai pa­ki­bo ore

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ taip pat raš­ tu krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę ir pa­tei­kė ke­lis klau­si­mus, ku­rie do­mi­na vi­ są uos­ta­mies­čio švie­ti­mo bend­ ruo­me­nę. Kas konk­re­čiai ini­ci­ja­vo Klai­pė­ dos švie­ti­mo įstai­gų bu­hal­te­ri­jų cent­ra­li­za­vi­mo pro­jek­tą ir ko­dėl to pri­rei­kė? Kiek šis pro­jek­tas kai­nuos ir už kie­no lė­šas jis bus įgy­ven­ din­tas? Ko­kie Klai­pė­dos švie­ti­mo įstai­gų bu­hal­te­ri­jų cent­ra­li­za­vi­mo (ren­gė­jų nuo­mo­ne) pri­va­lu­mai ir trū­ku­mai? Į šiuos klau­si­mus at­sa­ky­mą pa­ tei­ku­si sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­ nė per­da­vė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­ vi­čiū­tės nuo­mo­nę, jog „pro­ce­sas vyks­ta, ana­li­zuo­ja­mi pro­jek­to trū­ ku­mai ir pri­va­lu­mai. Pa­sak di­rek­ to­rės, vi­siš­kai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti priim­tas spren­di­mas cent­ra­li­zuo­ti įstai­gų bu­hal­te­ri­jas. Jei dar­bo gru­ pei pa­si­ro­dys, kad jis ne­tin­ka­mas, bus ieš­ko­ma ki­tų bū­dų. Pir­miau­sia ap­si­spren­di­mas bus pa­teik­tas Ko­ le­gi­jai, o ji jau nu­ro­dys gai­res, ku­ ria link­me ei­ti“.


5

antradienis, rugsėjo 25, 2012

lietuva

Kratosi Europos pasiūlymo Tikisi susitarti

su Maskva

Lietuva nesutinka su Europos Komisijos pasiūlymu, pagal kurį būtų numatyta galutinė data, iki kada Lietuva gautų paramą Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti.

ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius sakė, kad net užuominos apie ES paramos IAE uždaryti pabaigą negali būti derybų objektas. Diplomatas taip pat paragino supaprastinti formulę, pagal kurią Briuselis norėtų skaičiuoti Europos paramą šalims, krizės metais patyrusioms smarkų ekonomikos smukimą. „Dėl sprendimo, susijusio su atominėmis elektrinėmis, – dabartinis pasiūlymas IAE prieštarauja Tarybos teisinės tarnybos nuomonei, todėl bet kokia nuoroda į galutinę paramą arba ES finansavimo elektrinei uždaryti trukmę paprasčiausiai negali būti derybų objektas“, – kolegoms sakė V.Leškevičius. Apie ES paramos IAE uždaryti klausimus rašoma Europos Komisijos parengtuose pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. ES finansinės pers-

Lietuvos ambasados pastatai Maskvoje pagaliau tampa mūsų šalies nuosavybe, o mainais už tai Rusijai – ambasados pastatas Vilniaus centre ir didžiulis sklypas. Dėl to tikimasi susitarti dar šiemet. „„Nesutarimai: derybos su ES dėl lėšų Ignalinos elektrinei uždaryti Lie-

tuvai kelia pasipiktinimą. 

pektyvos. V.Leškevičius taip pat sakė, kad ES turėtų supaprastinti formulę, pagal kurią būtų skaičiuojamos bendrijos finansinės išmokos šalims, labiausiai nukentėjusioms krizės metais. Pasak jo, bendras ES šalių siekis yra surasti sutarimą dėl naujos ES finansinės perspektyvos iki metų pabaigos, tačiau derybų pakete pateikti pasiūlymai šia užduotį daro dar sunkesnę, o ne priešingai.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Remdamasis Briuselyje vykusių diskusijų rezultatais Kipras pateiks atnaujintą „derybinį paketą“ dėl 2014–2020 m. ES biudžeto. Kitas reikšmingas derybų etapas – lapkričio 22 ir 23 d. vyksiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame dėl daugiamečio biudžeto toliau derėsis ES valstybių ir vyriausybių vadovai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Nesusitaria jau 20 metų

Beveik 20 metų trukusios Lietuvos derybos su Rusija dėl nekilnojamojo turto perdavimo įsibėgėja. Maskvoje Lietuvos valdomas nekilnojamasis turtas – ambasados pastatas, devynių aukštų viešbutis, Jurgio Baltrušaičio namai ir penkių kambarių butas – iki metų pabaigos gali tapti Lietuvos nuosavybe. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) vakar paskelbė Rusijos ir Lietuvos susitarimo projektą. Kad gautų savo nuosavybėn Maskvoje valdomą nekilnojamąjį turtą, Lietuva žada Rusijai atiduoti ambasados pastatą su žeme prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone ir už simbolinę kainą išnuomoti didžiulį sklypą rusų ambasadoriaus rezidencijai bei gyvenamajam namui statyti.

4,8 tūkst. kv. m ploto sklypą Vilniuje galės perimti Rusija.

„„Sprendimas: parafuoti susitari-

mą su Maskva ketinama įpareigoti A.Valionį.

– reikia abiejų pusių sutarimo“, – sakė A.Valionis. Parafuoti Lietuvos ir Rusijos susitarimą, kaip skelbia URM, planuojama jau spalio 9 d. Derėtis ir parafuoti abiejų šalių susitarimą URM siūlo įpareigoti A.Valionį. Galutinį sprendimą dėl to dar turės priimti premjeras Andrius Kubilius. Įsikūrę šalia prezidentų

Sklypas itin didelis – 4,8 tūkst. kv. m ploto. Įsigaliojus susitarimui Rusija turėtų nebetekti patalpų Turniškėse, šalia prezidento Valdo Adamkaus rezidencijos. Derasi socialdemokratas

Derybos su rusais dėl nekilnojamojo turto perdavimo vyksta jau ne vienus metus ir iš mirties taško pajudėjo tik šią vasarą. Joms vadovauja URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Antanas Valionis. „Viskas vyksta teigiama linkme. Derybų procesas paspartėjo ir yra visos galimybės iki metų pabaigos susiderėti. Ar pavyks, nežinau. Tango šokama dviese. Vienas nepašoksi. Todėl mes tokie atsargūs

Rusijos ambasada lig šiol valdo patalpas šalia prezidentų rezidencijų prestižiniame Vilniaus Turniškių rajone. Čia vienas namas priklauso Rusijos ambasadai Lietuvoje. Jis stovi visiškai šalia prezidentui, buvusiems valstybės vadovams ir premjerams skirtų rezidencijų, prižiūrimų Vadovybės apsaugos departamento. Neaišku, kam rusų diplomatai naudoja šias paslaptingas patalpas. Maskva ne sykį kartojo, kad sutinka atsisakyti pastato Turniškėse, tačiau lig šiol derybos dėl to tik strigo. Susitarimas dėl namo Turniškėse nuomos Rusijos ambasados reikmėms su Lietuvos Vyriausybės atstovais pasirašytas dar 1994 m. birželį.

„„Procesas: jau daugelį metų žiemą vasarą nesėkmingai vyksta dery-

bos dėl šio Rusijos ambasados valdomo namo Vilniaus Turniškių rajone perėmimo.  Gedimino Bartuškos nuotr.


6

antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012

nuomonės

Ko­dėl strin­ga re­no­va­ci­ja?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K Nuotakos pagrobimas

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

B

altarusijos valdžia pasistengė parlamentą rinkusiems tautiečiams surengti šventę: rinkimų apylinkėse sekmadienį grojo muzika, buvo parduodami pigūs pyragėliai ir kitokie skanėstai. Brūkštelėjau pažįstamai baltarusei žurnalistei, paklausiau, kokie įspūdžiai. Ji atsakė anekdotu: „Mūsų šalyje rinkimai primena nuotakos pagrobimą. Visi žino, kad išpirks, bet, žinote, – papročiai, tradicijos…“

Visgi Baltarusijos opozicija irgi pasielgė nesąžiningai savo rinkėjų atžvilgiu, atsiimdama kandidatus ir boikotuodama rinkimus, o kaip alternatyvą pasiūlydama nuvykti pažvejoti arba pagrybauti. Jos dukra dirbo stebėtoja vienoje rinkimų apylinkėje ir suskaičiavo 400 rinkėjų, o galiausiai paaiškėjo, kad jų atėjo dvigubai daugiau. Balsų skaičiavimas vyko tris minutes. Komisijos pirmininkė pakėlė kiekvieną balsų krūvelę ir paskelbė rezultatus. Tą pačią dieną teko pasiklausyti žinomo amerikiečio politologo, kalbėjusio apie JAV prezidento rinkimus. Jis tikino, kad tiek Jungtinėse Valstijose, tiek visose kitose šalyse svarbiausias klausimas per rinkimus yra darbo vietos, o visa kita – antraeiliai dalykai. Atidarau Baltarusijos nacionalinio statistikos komiteto tinklalapį ir netikiu savo akimis – rugpjūtį ir tris ankstesnius šių metų mėnesius nedarbas šalyje tesiekė 0,6 proc. Net jeigu oficialus skaičius šešetą kartų skiriasi nuo realaus, kaip teigia Pasaulio banko ekspertai, rodiklis vis tiek atrodo įspūdingai tokiu metu, kai visame pasaulyje nedarbas rekordinis. Visgi Baltarusijos opozicija irgi pasielgė nesąžiningai savo rinkėjų atžvilgiu, atsiimdama kandidatus ir boikotuodama rinkimus, o kaip alternatyvą pasiūlydama nuvykti pažvejoti arba pagrybauti.

a­den­ci­ją bai­gian­ti Vy­ riau­sy­bė tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už su­žlu­gu­ sią re­no­va­ci­jos pro­gra­mą. Di­džiau­sia Vy­riau­sy­bės klai­da yra tai, kad ji ne­su­ge­bė­jo įžvelg­ti ir pa­ nai­kin­ti kliū­čių biu­rok­ra­ti­nė­je sis­ te­mo­je, pri­va­lė­ju­sio­je or­ga­ni­zuo­ ti mo­der­ni­za­ci­jos pro­ce­są, tei­gia Na­cio­na­li­nė pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­ to­rių aso­cia­ci­ja (NPAA). „Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pri­pa­ži­no, kad re­no­va­ci­ja pa­ty­ rė ne­sėk­mę. Ta­čiau to ne­pa­kan­ ka – rei­kia ženg­ti ki­tą žings­nį ir įvar­dy­ti prie­žas­tis, dėl ku­rių pa­ tir­ta ne­sėk­mė. Ši val­džia dar ga­li pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą – pa­lik­ti atei­ nan­čiai Vy­riau­sy­bei aiš­kias gai­res, nuo ko rei­kia pra­dė­ti, kad ne­pa­si­ kar­to­tų pirm­ta­kų klai­dos“, – sa­kė NPAA ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­ tas Tu­ro­nis. Jo tei­gi­mu, šian­dien val­dan­čių­jų re­to­ri­ka, kal­bant apie re­no­va­ci­jos žlu­gi­mą, yra pa­rem­ta pa­si­tei­si­ni­ mais, o ne pa­dė­ties ana­li­ze ir pro­ ble­mų įvar­di­ji­mu. „Iš po­li­ti­kų vi­suo­me­nė gir­di tai, kad re­no­va­ci­jos klau­si­mas bu­vo spren­džia­mas ne­pa­kan­ka­mai efek­ ty­viai. Taip pat tvir­ti­na­ma, kad bu­ vo pa­teik­ta per ma­žai pa­raiš­kų. Bet tai tė­ra pa­sek­mės, o pro­ble­mos sly­ pi gi­liau – ko­dėl ne­bu­vo pa­raiš­kų, ko­dėl ne­bu­vo dir­ba­ma sis­te­min­gai? Ne po­li­ti­kai or­ga­ni­zuo­ja pro­ce­sus – tai da­ro mi­nis­te­ri­jų tar­nau­to­jai. Aki­vaiz­du, kad biu­rok­ra­ti­nia­me me­cha­niz­me yra su­rū­di­ju­sių de­ ta­lių ir jas rei­kia sku­biai keis­ti“, – tvir­ti­no V.Tu­ro­nis. NPAA ta­ry­bos pir­mi­nin­ko tei­gi­ mu, re­no­va­ci­jos pro­gra­mos ne­sėk­ mės ky­la ne dėl ap­lai­du­mo, o dėl sis­te­min­go truk­dy­mo. Nors ad­mi­ nist­ra­to­riams įsi­jung­ti į pro­gra­mą bu­vo leis­ta jau prieš ket­ve­rius me­ tus, rea­liai to­kia ga­li­my­bė su­da­ry­ ta tik šių me­tų lie­pos mė­ne­sį. To­kią

Praė­ju­sią sa­vai­tę va­žiuo­da­ma vie­ šuo­ju trans­por­tu, ant sė­dy­nės ra­ dau pa­lik­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­ te­rį. Ma­nau, kad pra­ra­du­sia­jam tai – di­de­lė ne­tek­tis. No­rė­čiau šį bran­gų daik­tą grą­žin­ti. Skam­bin­ ti dar­bo va­lan­do­mis tel. Klai­pė­do­ je 34 62 58. Klai­pė­die­tė

Po­li­ti­nė rū­kyk­la

„„Pa­ra­dok­sas: NPAA ta­ry­bos pir­mi­nin­kas V.Tu­ro­nis įsi­ti­ki­nęs, kad nors

Vy­riau­sy­bė vi­suo­met dek­la­ra­vo re­mian­ti re­no­va­ci­ją, biu­rok­ra­ti­nis apa­ ra­tas ju­dė­jo prie­šin­ga kryp­ti­mi.  NPAA nuo­tr.

si­tua­ci­ją nu­lė­mė neį­gy­ven­di­na­mos pro­gra­mos są­ly­gos, truk­džiu­sios gau­ti ban­kų pa­sko­las at­nau­ji­ni­ mo dar­bams. Šiuo me­tu di­džiuo­ siuo­se mies­tuo­se bend­ro­vės re­ no­va­ci­jai jau ruo­šia po­rą de­šim­čių dau­gia­bu­čių. Su­si­do­mė­ji­mas au­ ga, ta­čiau jį ga­li nu­slo­pin­ti gan­dai, kad nuo atei­nan­čių me­tų pro­gra­ma vėl bus ko­re­guo­ja­ma. Taip pat la­bai abe­jo­ti­nos fak­ti­nės pa­stan­gos pa­ siek­ti žmo­nes, ku­riems ak­tua­li re­ no­va­ci­ja – NPAA su­lau­kia skun­dų, kad į se­mi­na­rus apie dau­gia­bu­čių at­nau­ji­ni­mą ne­kvie­čia­mi ne tik pa­ vie­niai gy­ven­to­jai, bet net ir bend­ ri­jų pir­mi­nin­kai. „Nors Vy­riau­sy­bė vi­suo­met dek­ la­ra­vo re­mian­ti re­no­va­ci­ją, biu­rok­ ra­ti­nis apa­ra­tas ju­dė­jo prie­šin­ga

A.Alek­sė­jū­nai­tė. „Ma­ši­nų tur­gus – lyg lo­te­ri­ja“, „Klai­pė­da“, 2012 09 24

***

Ne­se­niai pa­čiam te­ko po il­go ieš­ko­ ji­mo įsi­gy­ti au­to­mo­bi­lį. Maus­to vi­si. Vie­ną pa­kė­lus paaiš­kė­jo, kad bu­vo dauž­ta vi­sa kai­rė pu­sė, nors sa­vi­nin­ kas pa­tei­kė vi­sus do­ku­men­tus, kad pe­rė­jo tech­ni­nę ap­žiū­rą Vo­kie­ti­jo­je. Ki­tas, įme­tęs skel­bi­mą į in­ter­ne­tą, tiek ma­ši­ną iš­gy­rė, tiek pri­va­lu­mų pri­ra­šė, kad net nu­va­žia­vo­me į ki­tą mies­tą pa­žiū­rė­ti. Ge­rai, kad pa­žįs­ta­ mą tu­riu dir­ban­tį ser­vi­se. Pir­ma­sis

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ra­do kom­piu­te­rį

kryp­ti­mi. Sraig­tas­par­nių pir­ki­mo už JES­SI­CA pro­gra­mos pi­ni­gus is­ to­ri­ja tai pa­ro­dė la­bai aiš­kiai – Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos va­do­vams te­ko pa­si­sa­ky­ti prieš šį spren­di­mą, nors bū­tent šios mi­nis­te­ri­jos tar­nau­to­ jai pa­ruo­šė jo pro­jek­tą“, – pri­mi­ nė V.Tu­ro­nis. Kaip pa­žy­mė­jo NPAA ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ jos tar­nau­to­jai bent po šios is­to­ri­ jos tu­rė­tų at­si­dur­ti po di­di­na­muo­ju stik­lu. Ša­lies dau­gia­bu­čių ūkį ir re­ no­va­ci­jos pro­gra­mą ku­ruo­jan­čio­je mi­nis­te­ri­jo­je dau­giau kaip de­šimt­ me­tį dir­ba tie pa­tys tar­nau­to­jai. Jų dar­bo re­zul­ta­tas per de­šimt me­tų – vos 500 at­nau­jin­tų dau­gia­bu­čių vie­to­je ke­lio­li­kos tūks­tan­čių.

„kab­liu­kas“ pa­si­ro­dė ati­da­rius ba­ ga­ži­nę, kur pa­gal ap­ra­šą tu­rė­jo bū­ ti Bo­se įran­ga. Par­da­vė­jas, ap­si­me­ tęs dur­ne­liu, tik pa­klau­sė: nuo ko šis lai­das? To­liau bu­vo dar gra­žiau. Nu­ ve­žė­me ma­ši­ną į ser­vi­są. Ten vie­ ti­niai meist­rai tik pa­pur­tė ra­tus ir pa­sa­kė, kad vis­kas ge­rai. Pa­žįs­ta­ mas ap­žiū­rė­jęs pastebėjo, kad san­ ka­ba keis­ta. At­sa­kė, kad taip, nau­ ją įdė­jo. Vė­liau pa­si­ma­tė ir kė­bu­lo da­žy­mas, ir ne­tgi šiurkš­tūs švit­ri­ nio po­pie­riaus įbrė­ži­mai li­kę. O fi­ na­las bu­vo toks, kad ma­no meist­ras pa­sa­kė, kad man šios ma­ši­nos ne­ rei­kia, nes lįs­ta ir prie va­rik­lio, nors par­da­vė­jas kry­žiu­mi gu­lė­si, kad ne,

Jo­lan­ta

Šuo kau­kė vi­są nak­tį

bet kai pa­ro­dė­me „švie­žiai” su­ktus varž­tus, gin­čų ne­be­li­ko. praei­vis

S.

„Klai­pė­dos” inf.

***

Tur­gus lie­ka tur­gu­mi. Ne­pa­tin­ka – ei­ki­te į sa­lo­nus, pir­ki­te in­ter­ne­ te. Ko­kios pro­ble­mos? Ką čia ka­ką ma­lat? Ne­bėr apie ką dau­giau ra­ šy­ti? Juk Lie­tu­vo­je gy­ve­na­me. ba­za­ras

***

Ho­do­met­ro rod­me­nys tur­gu­je at­ su­ki­nė­ja­mi net ne­si­slaps­tant. Va­ ži­nė­ja ten toks au­to­mo­bi­liu­kas su ho­do­met­ro sim­bo­li­ka. Kiek pa­no­rė­si, tiek ir bus Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Po ava­ri­jos – ma­žes­nė sro­vė

Prieš ke­lias die­nas ma­no na­me įvy­ ko van­den­tie­kio ava­ri­ja. Ry­tą, kai vi­si ruo­šia­si į dar­bus, bu­vo už­suk­ tas van­duo. Ži­no­ma, pyk­tis ki­lo, bet nie­ko ne­pa­da­ry­si. Ne­ga­li ži­no­ti, ka­ da koks vamz­dis trūks. Ta­čiau, pa­ lei­dus van­de­nį, su­tri­ko jo tie­ki­mas į ma­no bu­tą. At­su­kus čiau­pą vo­nio­ je van­duo bė­ga la­bai ma­ža sro­ve­le. Net iki ga­lo at­su­kus nie­kas ne­si­ kei­čia. Ta­čiau, kai per­jun­gi į du­šą, sro­vė nor­ma­li. Tur­būt teks kvies­tis meist­rą. Žo­džiu, ne­ma­lo­nu­mai tę­ sia­si ir po vamz­džio re­mon­to. Vai­da Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Sa­vait­ga­lį nu­vy­ko­me į Pa­lan­gą, bent kar­tą pa­vie­šė­ti prie to taip rek­la­muo­to il­go­jo sta­lo. Vaiz­das liūd­no­kas. Tai bu­vo ne šven­tė „Pa­ lan­gos sta­las“, o po­li­ti­nė rū­kyk­la. Vi­sa J.Ba­sa­na­vi­čiaus alė­ja bu­vo nu­ka­bi­nė­ta po­li­ti­niais pla­ka­tais, rin­ki­mų šū­kiais, ple­vė­sa­vo par­ti­ jų vė­lia­vos, o už­sta­lė­se sė­dė­jo pa­ tys po­li­ti­kai su sa­vo pa­ran­ki­niais. Vi­si ba­rai, iš­si­vil­kę į gat­vę šaš­ly­ki­ nes, jau­tė pa­rei­gą ką nors kep­ti ant ža­ri­jų. O tų ža­ri­jų na­la­bai ir bu­ vo. Tik dū­mai. At­sik­ra­ty­ti to „po­ li­ti­nio“ dū­mų tvai­ko ne­pa­vy­ko vi­ są die­ną – dra­bu­žiai dvo­kė kaip iš rū­kyk­los. Tai to­kia tad vai­šin­ga bu­ vo šven­tė.

Gy­ve­nu vie­na­me Spor­ti­nin­kų gat­ vės dau­gia­bu­čia­me na­me. Ma­ no kai­my­nai yra už­vei­sę vi­są zoo­ lo­gi­jos so­dą. Au­gi­na du šu­nis. Gal ir ne­bū­tų pik­ta, jei šie sa­vo gy­vū­ nus pri­žiū­rė­tų. Da­bar vie­nas am­ ži­nai po laip­ti­nę vaikš­to ir bū­ti­nai pri­gu­la ant ma­no ki­li­mė­lio. Ki­tu au­gin­ti­niu šei­mi­nin­kai gal ir dau­ giau rū­pi­na­si. Kar­tais net pa­va­ dė­lį ves­da­mi pa­si­vaikš­čio­ti prise­ ga. Ta­čiau vie­ną nak­tį tą my­li­mes­nį šu­nį kaž­ko­dėl pa­li­ko už du­rų. Tre­ čią nak­ties gy­vū­nas pra­dė­jo kauk­ti prie du­rų. Ir stau­gė iki ry­to. Li­kau be mie­go. Pa­bu­do ir ma­no kū­di­kis. At­ro­dė, kad šuo kau­kia ma­no bu­te. Nuo triukš­mo tu­rė­jo pa­bus­ti vi­sas na­mas. Keis­čiau­sia, kad nė vie­nas iš šei­mi­nin­kų neat­si­kė­lė ir neį­lei­ do gy­vū­no į na­mus. Ma­tyt, mie­ go­jo kaip už­muš­ti. To­kiems žmo­ nėms iš­vis rei­kė­tų už­draus­ti lai­ky­ti gy­vū­nus.

Bū­ti ap­gau­tam tur­gu­je – nor­ma­lu klp

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Re­tas at­ve­jis, kad Lie­tu­vo­je pirk­ da­mas daik­tą ne­bū­tum ap­gau­tas. Afe­ris­tų run­ke­ly­nas.

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012

užribis rąs­tas kri­to ir Su­ža­lo­jo

aptiko ne­gy­vą žmo­gų

Tram­dė ke­lių ere­lius

Pir­ma­die­nį Do­vi­luo­se, Klai­pė­ dos gat­vė­je esan­čio­je lentp­jū­ vė­je, įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ ki­mas. Ant dar­bi­nin­ko už­kri­ to ir su­ža­lo­jo rąs­tas. 1960 m. gi­męs vy­ras nu­vež­tas į Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę. Apie įvy­kį pra­neš­ta Dar­bo ins­ pek­ci­jos pa­rei­gū­nams, ku­rie aiš­ki­na­si ne­lai­mės prie­žas­tis.

Anks­tų pir­ma­die­nio ry­tą Švy­ tu­rio gat­vė­je esan­čia­me ga­ra­žų ma­sy­ve prie vie­no ga­ra­žo var­ tų ap­tik­tas ne­gy­vas žmo­gus. Smur­to žy­mių ne­pas­te­bė­ta. Ša­lia ve­lio­nio gu­lė­jo krep­šys su 1947 m. gi­mu­sio Ed­mun­do var­ du iš­ra­šy­tais do­ku­men­tais. Pa­ rei­gū­nai aiš­ki­na­si mi­ru­sio­jo as­ me­ny­bę bei mir­ties prie­žas­tį.

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai vi­są sa­vai­tę Klai­pė­dos mies­te ir ap­skri­ty­je gau­dė chu­li­ga­niš­ kai ke­ly­je be­siel­gian­čius vai­ruo­ to­jus. Ne­vie­šo pa­tru­lia­vi­mo me­ tu bau­dų su­si­lau­kė še­ši klai­pė­ die­čiai. Iš vi­so Klai­pė­dos mies­te nu­sta­ty­ta 283 ke­lių eis­mo tai­ syk­lių pa­žei­di­mai, ap­skri­ty­je – 470 pa­žei­di­mų.

Su­muš­tą vy­rą nu­skan­di­no? Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Įta­ria­mas žmog­žu­dys­te Nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­jas ti­ki­na vi­so la­bo gy­nę­sis nuo jį už­puo­lu­sio ne­pa­žįs­ ta­mo vy­ro. Kol vyks­ta ty­ri­mas, jis lai­ką leis už gro­tų.

Šeš­ta­die­nį va­ka­re prie Mum­lau­kio eže­ro įvy­ko žmog­žu­dys­tė – nu­ skan­din­tas pen­si­nin­kas Pet­ras K. Apie įvy­kį po­li­ci­jai pra­ne­šė Nak­ vy­nės na­muo­se pa­sta­ruo­ju me­ tu gy­ve­nan­tis Vla­di­mi­ras V. Nors pra­neš­da­mas apie įvy­kį jis bu­vo ne­blai­vus, ta­čiau kai iš­blai­vė­jo, pa­ sa­ko­jo tą pa­tį: ban­dan­tį su­si­tvar­

ky­ti gu­mi­nę val­te­lę, ku­ria plau­kio­ jo eže­re, jį už­puo­lė ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras. Gin­da­ma­sis Vla­di­mi­ras V. ne­va jį įstū­mė į van­de­nį ir už­puo­ li­kas nu­sken­do. Pa­rei­g ū­n ams ke­l ia ne­m a­ž ai abe­jo­nių to­kia įta­ria­mo­jo ver­si­ja. Links­ta­ma ma­ny­ti, kad vy­rai drau­ ge gir­ta­vo ir su­si­ki­vir­či­jo. Ant Pet­ ro K. kū­no ras­ta muš­ty­nių ir sa­vi­ gy­nos žy­mių. Įta­ria­ma­sis yra li­go­tas, vaikš­ to rem­da­ma­sis laz­do­mis, žu­vu­sy­ sis bu­vo stam­baus kū­no su­dė­ji­mo ir, ko ge­ro, stip­res­nis. Pir­ma­die­nį Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas lei­do Vla­di­mi­rą V. suim­ti trims mė­ne­siams.

„„Tai­ki­nys: pa­mėg­tas „Toyo­ta Co­rol­la Ver­so“ mo­de­lis šie­met la­biau­siai gei­džia­mas va­gių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ma­šin­va­giai ieš­ko to­jo­tų 1

Au­to­mo­bi­lius „Hon­da CRV“ va­gys bu­vo įsi­ gud­ri­nę kaip me­ta­lo lau­žą iš­ga­ ben­ti į Ru­si­ją bei Bal­ta­ru­si­ją, kur jų la­bai gei­dė vie­tos vers­li­nin­ kai, lin­kę juos do­va­no­ti sa­vo my­ li­mo­sioms, o dau­gu­mos pa­vog­tų „Toyo­ta Co­rol­la Ver­so“ li­ki­mas vi­siš­kai ki­toks. Taip ti­ki­na Klai­pė­do­je ma­šin­ va­gius gau­dan­tis Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mų ty­ri­mo sky­ riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Ar­lan­das Lav­rent­je­vas. To­jo­tos lie­ka Lie­tu­vo­je

Kaip sa­ko­ma rek­la­mo­se, la­biau­ siai Eu­ro­pos pir­kė­jų pa­gei­dau­ja­ mas au­to­mo­bi­lis „Toyo­ta Co­rol­la Ver­so“ yra pra­ktiš­kas ir kom­pak­ tiš­kas vie­na­tū­ris, ypač ma­din­gas da­bar mū­sų ša­ly­je. To­dėl, pa­rei­gū­nų ži­nio­mis, di­ džio­ji Lie­tu­vo­je pa­va­gia­mų šios mar­kės ma­ši­nų lie­ka ša­ly­je. Da­lis jų iš­kart ke­liau­ja į lau­žy­nus ir yra išar­do­mi da­li­mis. Apie pu­sė pa­vog­tų to­jo­tų le­ga­li­ zuo­ja­ma, tai yra pa­ruo­šia­mos par­ duo­ti: su­klas­to­ja­mi do­ku­men­tai, per­ka­la­mi iden­ti­fi­ka­vi­mo nu­me­ riai, ir ma­ši­nos rea­li­zuo­ja­mos mū­ sų ša­ly­je. Toks spė­ji­mas nė­ra iš pirš­to lauž­tas. A.Lav­rent­je­vas pa­sa­ko­jo, kad ne vie­nas Klai­pė­do­je pa­grob­ tas au­to­mo­bi­lis bu­vo ras­tas ki­to­ se Lie­tu­vos vie­to­vė­se. Vie­ni jų bu­ vo jau išar­dy­ti, ki­ti dar tik pa­ruoš­ti šiam dar­bui.

Bū­ta at­ve­jų, kai iš­va­ka­rė­se pa­ grob­tas au­to­mo­bi­lis jau po die­nos ap­tik­tas lau­žy­ne vi­siš­kai išar­dy­tas. Kai dings­ta dar vie­nas au­to­mo­bi­ lis „Toyo­ta“, uos­ta­mies­čio pa­rei­ gū­nai daž­niau­siai sku­ba pa­tik­rin­ti Tau­ra­gės lau­žy­nų, ku­rių ne vie­na­ me yra ra­dę vog­tų ma­ši­nų.

Pa­na­šiai kaip lom­ bar­duo­se par­duo­da­ mi vog­ti daik­tai, ir lau­žy­nų dar­buo­to­jai ap­si­me­ta ne­ži­no­ję, kad įsi­gi­jo vog­tą ma­ ši­ną.

Lau­žy­nus pa­ly­gi­no su lom­bar­dais

„Lau­žy­nai da­bar yra ta­pę va­gių pa­ gal­bi­nin­kais. Pa­na­šiai kaip lom­bar­ duo­se par­duo­da­mi vog­ti daik­tai, ir lau­žy­nų dar­buo­to­jai ap­si­me­ta ne­ ži­no­ję, kad įsi­gi­jo vog­tą ma­ši­ną, – iš pa­tir­ties dės­tė A.Lav­rent­je­vas. – Įs­ta­ty­mai yra to­kie, kad lau­žy­ nų dar­buo­to­jai la­biau bi­jo gam­to­ sau­gi­nin­kų, ku­rie ga­li skir­ti di­de­ les bau­das už iš­var­vė­ju­sį te­pa­lą, nei pa­rei­gū­nų.“ Baus­mė už vog­tų au­to­mo­bi­lių priė­mi­mą lau­žy­nų dar­buo­to­jų ne­ gąs­di­na. „Už au­to­mo­bi­lio va­gys­tę nu­ma­ to­ma di­des­nė baus­mė nei už ki­tų daik­tų pa­gro­bi­mą, ta­čiau už vog­

tos ma­ši­nos įsi­gi­ji­mą griež­tes­ nė baus­mė nė­ra ski­ria­ma. Kol bus to­kie įsta­ty­mai, ma­šin­va­giai ir jų tal­ki­nin­kai tarps“, – sa­kė pa­rei­ gū­nas.

„„Po­zi­ci­ja: įta­ria­ma­sis žmog­žu­dys­te teis­me ti­ki­no tik gy­nę­sis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne­gai­li pa­ta­ri­mų

Var­dy­da­mas prie­žas­tis, ko­dėl va­ gys ren­ka­si „Toyo­ta“ mar­kės au­ to­mo­bi­lius, A.Lav­rent­je­vas spė­jo, kad taip yra dėl ga­myk­li­nės sig­ na­li­za­ci­jos, ku­ri nė­ra pa­čios aukš­ čiau­sios sau­gu­mo ka­te­go­ri­jos. Po­li­ci­ja pa­ta­ria din­gu­sių au­to­ mo­bi­lių ieš­ko­ti ir pa­tiems jų sa­vi­ nin­kams, nes jie pa­žįs­ta ko­ne kiek­ vie­ną sa­vo ma­ši­nos de­ta­lę, grei­čiau jas at­pa­žįs­ta. Vie­nas veiks­min­gų, bet la­bai pa­ pras­tų bū­dų pa­da­ry­ti au­to­mo­bi­lį leng­vai su­ran­da­mą – ja­me nuo­lat lai­ky­ti pa­slėp­tą įjung­tą mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­ną. Jei­gu jo gar­sas ir vib­ra­ci­jos funk­ci­ja bus iš­jung­ ta, pa­grob­tą ma­ši­ną bus ne­sun­ku su­sek­ti.

Sta­tis­ti­ka

Ma­rio­se rado kar­vę As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­ti­kė­tu ra­di­niu bu­vo nu­ste­bin­ti sa­vait­ga­lį ma­rio­se bu­ria­vę žmo­ nės – ties Ni­da bu­riuo­to­jai pa­ste­ bė­jo van­de­ny­je plū­du­riuo­jan­čią kar­vę.

„Ne­to­li kran­to pa­ma­tė­me kaž­ko­kį daik­tą. Ma­nė­me, kad tai ap­vir­tu­si val­tis. Prip­lau­kė­me ar­čiau ir iš­vy­ do­me van­de­ny­je plū­du­riuo­jan­čią kar­vę“, – pa­sa­ko­jo ni­diš­kis Arū­ nas Burk­šas. Kaip gy­vu­lys at­si­dū­rė van­de­ny­ je ir kas yra jo šei­mi­nin­kas, kol kas ne­ži­no­ma.

Spė­lio­ja­ma, kad ke­tur­ko­jį sro­ vės ga­lė­jo at­ga­ben­ti ir iš Ka­li­ning­ ra­do sri­ties. Nu­gai­šu­sį gy­vu­lį į kran­tą te­ko iš­ trauk­ti įmo­nės „Ne­rin­gos ko­mu­ na­li­nin­kas“ dar­buo­to­jams. „Spe­cia­liu trak­to­riu­mi, ku­ris yra skir­tas me­džiams iš­kel­ti, mes ją iš­trau­kė­me į kran­tą. Gy­vu­lys iš­ ga­ben­tas į Rie­ta­ve esan­čią uti­li­za­ vi­mo įmo­nę“, – sa­kė įmo­nės „Ne­ rin­gos ko­mu­na­li­nin­kas“ va­do­vė Dan­guo­lė Se­sels­ky­tė. Kur­šių ne­ri­jo­je gal­vi­jus lai­ky­ti yra drau­džia­ma. Pas­ku­ti­nė kar­vė čia au­gin­ta prieš de­šimt­me­tį, ta­ čiau vie­tos gy­ven­to­jos bu­vo pa­do­ va­no­ta ir iš­ga­ben­ta į že­my­ną.

Šie­met Klai­pė­do­je pa­vog­ta 14 „Toyo­ ta“ mar­kės au­to­mo­bi­lių Klai­pė­dos ap­skri­ty­je 2011 m. per 8 mėn. pa­grob­ti 156 au­to­ mo­bi­liai 2012 m. per 8 mėn. pa­g rob­ti 126 au­ to­mo­bi­liai.

„„Ra­di­nys: nu­gai­šu­sią kar­vę bu­riuo­to­jai pa­lai­kė ap­vir­tu­sia val­ti­mi. Arū­no Burk­šo nuo­tr.


8

antrADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 25, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

â&#x201A;Ź

ValiutĹł kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis DB sva­ras ster­lin­gų JAV do­le­ris Ka­na­dos do­le­ris Lat­vi­jos la­tas Len­ki­jos zlo­tas Nor­ve­gi­jos kro­na Ru­si­jos rub­lis Švei­ca­ri­jos fran­kas

10 1 1 1 1 10 10 100 1

3,1569 4,3270 2,6676 2,7243 4,9593 8,3345 4,6319 8,5293 2,8506

+0,01 %

pokytis

+0,0697 % +0,1365 % +0,3083 % â&#x20AC;&#x201C;0,1100 % â&#x20AC;&#x201C;0,0262 % â&#x20AC;&#x201C;0,0252 % â&#x20AC;&#x201C;0,3035 % +0,1209 % â&#x20AC;&#x201C;0,0771 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

â&#x20AC;&#x17E;Sta­toilâ&#x20AC;&#x153;

5,11

4,74

2,47

â&#x20AC;&#x17E;Apoilâ&#x20AC;&#x153;

5,07

4,75

2,45

Lie­tu­vo­je ant­rÄ&#x2026; ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ, pa­ly­gin­ti su tuo pa­Ä?iu 2011 m. lai­ko­tar­piu, vie­ti­nio tu­ riz­mo ke­lio­niĹł su vie­na ir dau­giau nak­vy­niĹł skai­Ä?ius pa­di­dÄ&#x2014;­jo 3,4 pro­c., iki 633,4 tĹŤkst. Ĺ ÄŻ lai­ko­tar­pÄŻ ĹĄa­lies gy­ven­to­jo ke­lio­nÄ&#x2014; ĹĄa­ly­ je vi­du­ti­niť­kai tru­ko 2,32 nak­vy­nÄ&#x2014;s, o per vie­nÄ&#x2026; ke­lio­nÄ&#x2122; jis iť­lei­do vi­du­ti­niť­kai 141 li­tÄ&#x2026;. Dau­giau­sia vie­ti­niĹł tu­ris­tĹł lan­kÄ&#x2014;­si Klai­pÄ&#x2014;­ dos (21 pro­c.), Vil­niaus (19 pro­c.), Aly­taus (16 pro­c.), Kau­no (15 pro­c.) ap­skri­ty­se.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



â&#x20AC;&#x17E;Brentâ&#x20AC;&#x153; naf­ta



â&#x20AC;&#x201C;0,47 %

Vie­ti­niĹł tu­ris­tĹł ­ pa­dau­gÄ&#x2014;­jo

De­ga­lų kai­nos

Ĺ iandien Valiuta

â&#x20AC;&#x201C;0,07 %

91,69 dol. uĹž 1 brl. 109,90 dol. uĹž 1 brl.

1,03

mlrd. li­tų

pir­mÄ&#x2026; ĹĄiĹł me­tĹł pus­me­tÄŻ iť­lei­do po uŞ­sie­nÄŻ ke­lia­vÄ&#x2122; Lie­tu­vos gy­ven­to­jai.

Pa­sau­lio eko­no­mi­ka pri­si­mins auk­sÄ&#x2026; ÄŽ ĹĄa­lÄŻ at­vy­kÄ&#x2122;s lie­tu­viĹł kil­mÄ&#x2014;s ame­ri­kie­Ä?iĹł eko­no­mis­tas pro­gno­za­ vo, kad eu­ras neiť­ven­gia­mai Ĺžlugs, o pa­sau­lÄŻ uŞ­klups di­dĹžiau­sia ka­da nors ma­ty­ta eko­no­mi­nÄ&#x2014; dep­re­si­ja. Vie­nin­te­lis bō­das su­re­ gu­liuo­ti eko­no­mi­kÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; lais­vo­ji rin­ka ir auk­sas kaip va­liu­ta. Li­na Mra­zaus­kai­tÄ&#x2014;

l.mrazauskaite@diena.lt

Val­dĹžia kles­tÄ&#x2014;­ji­mo ne­le­mia

Â&#x201E;Â&#x201E;Kri­ti­ka: lie­tu­viĹł tau­ty­bÄ&#x2014;s JAV eko­no­mis­to D.Ca­sey ma­ny­mu, val­dĹžia,

uĹžuo­t kō­ru­si kles­tin­Ä?iÄ&#x2026; eko­no­mi­kÄ&#x2026;, jÄ&#x2026; tik griau­na. 

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr. 

2012 m. rugsÄ&#x2014;jo 25 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ&#x2026; 50 litĹł kolekcinÄ&#x2122; (proginÄ&#x2122;) sidabrinÄ&#x2122; monetÄ&#x2026;, skirtÄ&#x2026;

Maironio (Jono MaÄ?iulio) 150-osioms gimimo metinÄ&#x2014;ms

%GF=LGK<9ADAFAFC9K*QL9K"GF9K=D=NAÂŚAMK %GF=LGKFMC9D<AFLGK-$A=LMNGKEGF=LĂ´C9DQCDGB= ,AJ9Ăż9KĘŞ EGF=LĂ´ +A<9:JAF°KEGF=LGKH9J<9NAEGC9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B=<°ÿML°B=ĘŞ DALĂ´ :=J=HJ=R=FL9;AF°K<°ÿML°KĘŞ DALĂ´ %GF=LĂ´?9DAE9Ă&#x201E;KA?QLA$A=LMNGK:9FCGC9KGK= Vilniujeá&#x201A;¤,GLGJAĂ´? AJĂžAJEĂ­FĂ´? á&#x201A;Ł Kauneá&#x201A;¤%9AJGFAG? á&#x201A;Ł ir #D9AHĂ&#x2021;<GB=á&#x201A;¤&9MBGBA-GKLG? á&#x201A;Ł

!çK9E=KF°AF>GJE9;AB9$A=LMNGK:9FCGAFL=JF=LGKN=L9AF°B= www.lb.ltL=Dá&#x201A;¤ á&#x201A;Ł  9J:9=DH9çLMAF>GD:DL

Ge­riau­siai par­duo­da­mas fi­nan­sĹł sri­ties kny­gĹł au­to­rius Jung­ti­nÄ&#x2014;­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se Doug­la­sas Ca­ sey, ku­rio ať­tun­ta­ja­me de­ťimt­me­ ty­je iť­leis­ta kny­ga bu­vo per­ka­miau­ sia vals­ti­jĹł is­to­ri­jo­je, pri­si­pa­Şi­no apie nie­kus ga­lÄŻs kal­bÄ&#x2014;­ti vos pen­ kias mi­nu­tes. Nes la­biau­siai jÄŻ do­ mi­na fi­lo­so­fi­nÄ&#x2014;s dis­ku­si­jos apie re­ li­gi­jÄ&#x2026; ir po­li­ti­kÄ&#x2026;, ku­rio­se, tie­sa, dÄ&#x2014;l ateis­ti­niĹł ir anar­chis­ti­niĹł pa­Şiō­rĹł bend­ra­min­Ä?iĹł su­ran­da sun­kiai. D.Ca­sey pe­si­miz­mo bei kri­ti­ kos val­dĹžiai ne­sto­ko­jo ir per vi­ zi­tÄ&#x2026; Lie­tu­vo­je. Eko­no­mis­to tei­gi­ mu, atei­ty­je pa­sau­lio eko­no­mi­kos lau­kia daug di­des­nÄ&#x2014; dep­re­si­ja nei XX  a. tre­Ä?ia­ja­me ir ket­vir­ta­ja­me de­ťimt­me­ty­je pa­sau­lÄŻ uŞ­klu­pu­si Di­dĹžio­ji depresija. Jis pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad dep­re­si­ja yra pe­rio­das, kai dau­gu­ mos Ĺžmo­niĹł gy­ve­ni­mo ly­gis reikť­ min­gai smun­ka, ir ji ne­tu­ri nie­ko bend­ra su be­reikť­miais skai­Ä?iais, ku­riais ma­ni­pu­liuo­ja val­dĹžia, â&#x20AC;&#x201C; to­kiais kaip bend­ra­sis vi­daus pro­ duk­tas ir pan. Anot eko­no­mis­to, Ĺžo­dĹžio â&#x20AC;&#x17E;dep­ re­si­jaâ&#x20AC;&#x153; prie­ťin­ga reikť­mÄ&#x2014; yra â&#x20AC;&#x17E;kles­ tÄ&#x2014;­ji­masâ&#x20AC;&#x153;. O ÄŻ il­ga­lai­kÄŻ eko­no­mi­kos kles­tÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; ve­da du da­ly­kai. â&#x20AC;&#x17E;Pir­ miau­sia il­ga­lai­kÄŻ kles­tÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; le­mia tai, kad Ĺžmo­gus, jei jis tu­ri bent ĹĄiek tiek svei­ko pro­to, su­pran­ta, jog svar­ bu dau­giau pa­ga­min­ti nei su­var­to­ tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; jis. Anot D.Ca­sey, to­kio­ mis sÄ&#x2026;­ly­go­mis Ĺžmo­gus ge­ba tau­py­ti, ki­taip ta­riant, kaup­ti ka­pi­ta­lÄ&#x2026;. Be to, op­ti­mis­ti­nÄ&#x2122; atei­tÄŻ uŞ­tik­ ri­na tech­no­lo­gi­jos. O moks­li­nin­kĹł ir in­Şi­nie­riĹł ĹĄian­dien yra dau­giau, nei jĹł bō­ta per vi­sÄ&#x2026; pa­sau­lio is­to­ ri­jÄ&#x2026;. Vis dÄ&#x2014;l­to, kaip sa­kÄ&#x2014; JAV eko­ no­mis­tas, jie im­tis veiks­mĹł ga­li tik tuo­met, kai tu­ri ka­pi­ta­lo. Tai­gi vÄ&#x2014;l grįŞ­ta­ma prie san­tau­pĹł ir di­des­ niĹł ga­my­bos, pa­ly­gin­ti su var­to­ji­ mu, mas­tĹł. D.Ca­sey bu­vo ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s, kad su ĹĄiais dviem eko­no­mi­kos kles­tÄ&#x2014;­ji­ mo veiks­niais val­dĹžia ne­tu­ri nie­ ko bend­ra. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ ne­tgi sa­ky­Ä?iau, kad val­dĹžia yra grio­vÄ&#x2014;­ja. Pa­sau­ly­ je, ypaÄ? Eu­ro­po­je, vis ĹĄne­ka­ma, kad val­dĹžia tu­ri ieť­ko­ti vi­sĹł at­sa­ky­mĹł ÄŻ ky­lan­Ä?ius klau­si­mus. Ta­Ä?iau aĹĄ as­ me­niť­kai ma­nau, kad tai yra ne­sÄ&#x2026;­ mo­nÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; jis ir pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad val­dĹžia pa­ti sa­vai­me yra nee­tiť­ka ir amo­ra­li.

Mo­no­po­liai pa­rem­ti kon­ku­ren­ci­ja

Anot D.Ca­sey, Ĺžmo­nÄ&#x2014;s tar­pu­sa­vy­ je ga­li bō­ti su­si­jÄ&#x2122; ar­ba sa­va­no­riť­kai, ar­ba pri­vers­ti­nai. O val­dĹžia su sa­ va­no­riť­ku el­ge­siu nie­kaip ne­su­si­ ju­si, tai­gi ĹĄne­kos apie de­mok­ra­ti­jÄ&#x2026;, jo ma­ny­mu, tÄ&#x2014;­ra nie­kai. Eko­no­mis­ tas sa­kÄ&#x2014; ne­ti­kÄŻs po­li­ti­ne de­mok­ra­ ti­ja â&#x20AC;&#x201C; tik eko­no­mi­ne, pa­rem­ta lais­ vo­sios rin­kos prin­ci­pu. â&#x20AC;&#x17E;Kai kal­bu apie lais­vÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; rin­kÄ&#x2026;, aĹĄ ne­tu­riu ome­ny­je re­gu­lia­ci­jos, ky­ lan­Ä?ios iĹĄ Briu­se­lio ir nu­ro­dan­Ä?ios, kÄ&#x2026; ir kaip da­ry­ti ar ap­mo­kes­tin­ti. To­kia re­gu­lia­ci­ja bu­vo ÄŻma­no­ma tik pri­mi­ty­viais lai­kais. Ta­Ä?iau ji nie­ka­da nÄ&#x2014;­ra etiť­ka ar mo­ra­li. Vie­ nas Ĺžmo­gus ne­tu­rÄ&#x2014;­tĹł tu­rÄ&#x2014;­ti tei­sÄ&#x2014;s sa­ky­ti ki­tiems Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms, kÄ&#x2026; ĹĄiems da­ry­ti su sa­vo gy­ve­ni­mu ir pro­duk­ ci­jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; eko­no­mis­tas.

Val­dĹžios su­kur­ti mo­ no­po­liai yra pa­vo­ jin­gi ir dest­ruk­ty­vĹŤs â&#x20AC;&#x201C; jie ky­la ne na­tō­ra­ liai, o iť­duo­dant ÄŻvai­ rias li­cen­ci­jas ar pri­ tai­kant mo­kes­Ä?ius. To­dÄ&#x2014;l jis tei­gÄ&#x2014; pa­si­sa­kÄ&#x2026;s prieĹĄ val­dĹžiÄ&#x2026; ne dÄ&#x2014;l to, kad ĹĄi su­men­ki­ na gy­ve­ni­mo ly­gÄŻ ir yra pa­grin­di­ nis nu­si­kal­ti­mĹł ĹĄal­ti­nis. D.Ca­sey sa­kÄ&#x2014; ma­nÄ&#x2026;s, kad val­dĹžios ÄŻsi­ki­ťi­ mas ÄŻ Ĺžmo­niĹł gy­ve­ni­mus yra pa­ pras­Ä?iau­siai ne­tei­sin­gas reiť­ki­nys. Eko­no­mis­to nuo­mo­ne, val­dĹžios ÄŻsi­ki­ťi­mo ne­rei­kia nÄ&#x2014; pa­Ä?iuo­se svar­biau­siuo­se sek­to­riuo­se, pa­ vyz­dĹžiui, ener­ge­ti­kos. Nes lais­ vo­ji rin­ka re­gu­liuo­ti kon­ku­ren­ci­jÄ&#x2026; ge­ba daug ge­riau nei val­dĹžia. Pa­ vyz­dĹžiui, Ĺža­lin­gus mo­no­po­lius su­ ku­ria ne rin­ka, o val­dĹžia. Anot jo, rin­kos mo­no­po­liai nÄ&#x2014;­ra nei­gia­mas reiť­ki­nys, nes jie su­si­for­muo­ja na­ tō­ra­liai, siō­lant ge­rÄ&#x2026; ir kai­nos at­ Ĺžvil­giu pa­trauk­lĹł pro­duk­tÄ&#x2026;. Ki­taip ta­riant, rin­kos mo­no­po­liai, pa­vyz­ dĹžiui, ka­dai­se bu­vÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;Mic­ro­softâ&#x20AC;&#x153;, su­si­ku­ria dÄ&#x2014;l nu­ga­lÄ&#x2014;­tos kon­ku­ren­ ci­jos. Kol ga­liau­siai tos pa­Ä?ios rin­ kos jÄ&#x2014;­gos ĹĄiuos mo­no­po­lius ir su­ griau­na. O val­dĹžios su­kur­ti mo­no­po­liai, kaip pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014; D.Ca­sey, yra pa­vo­jin­ gi ir dest­ruk­ty­vĹŤs â&#x20AC;&#x201C; jie ky­la ne na­ tō­ra­liai, o iť­duo­dant ÄŻvai­rias li­cen­ ci­jas ar pri­tai­kant mo­kes­Ä?ius.

Siō­lo grÄ&#x2026;­Şin­ti auk­sÄ&#x2026;

Anot D.Ca­sey, 2007â&#x20AC;&#x201C;2008 m. pa­ sau­lio val­dĹžios pri­spaus­di­no tĹŤks­ tan­Ä?ius va­liu­tos vie­ne­tĹł, cent­ri­niai ban­kai, kaip ir vi­sos vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s, bank­ru­ta­vo, o kai­nos, toliau nau­ dojant tokias pat priemones eko­ nomikos stabilumui uĹžtikrinti, ne­ truks â&#x20AC;&#x17E;pa­kil­ti iki MÄ&#x2014;­nu­lioâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ iuo me­tu pa­sau­lio eko­no­mi­ka at­ro­ do klai­di­nan­Ä?iai nu­ri­mu­si, nors vis dÄ&#x2014;l­to ji, anot eko­no­mis­to, tÄ&#x2014;­ ra anks­tes­nÄ&#x2014;s kri­zÄ&#x2014;s su­kel­tos aud­ ros â&#x20AC;&#x17E;aky­jeâ&#x20AC;&#x153;. D.Ca­sey ma­ny­mu, ES rei­kia at­ver­ti sie­nas ir ÄŻves­ti lais­ vo­sios rin­kos va­liu­tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; auk­sÄ&#x2026;. Anot jo, dar Aris­to­te­lis nu­ro­dÄ&#x2014;, kad ge­ ra va­liu­ta tu­ri bō­ti il­ga­lai­kÄ&#x2014;, ma­ to­ma, pa­to­gi, pa­sto­vi ir ver­tin­ga pa­ti sa­vai­me: â&#x20AC;&#x17E;Pi­ni­gai tu­ri tu­rÄ&#x2014;­ti ver­tÄ&#x2122; pa­tys sa­vai­me. To­dÄ&#x2014;l ir ne­ nau­do­ja­me po­pie­riaus kaip pi­ni­gĹł. Anks­Ä?iau sva­ras ster­lin­gĹł, mar­kÄ&#x2014;, li­ra ir pan. bu­vo tie­siog tam tik­ro auk­so kie­kio pa­va­di­ni­mas.â&#x20AC;&#x153; Eu­ ras, kaip sa­kÄ&#x2014; eko­no­mis­tas, tÄ&#x2014;­ra dirb­ti­na ir Ĺžmo­niĹł vaiz­duo­tÄ&#x2014;s su­ kur­ta va­liu­ta, ku­ri atei­ty­je iť­nyks. Ĺ ian­dien eko­no­mi­kÄ&#x2026; des­pe­ra­tiť­ kai ban­do­ma ska­tin­ti spaus­di­nant tri­li­jo­nus va­liu­tĹł vie­ne­tĹł, klai­din­ gai ma­nant, kad taip ga­li­ma at­neť­ti Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms ge­ro­vÄ&#x2122;. IĹĄ tie­sĹł taip va­ liu­ta tik Ĺžlug­do­ma. â&#x20AC;&#x17E;GrįŞ­tant prie eko­no­mi­kos kles­ tÄ&#x2014;­ji­mo rei­kÄ&#x2014;­tĹł pa­brÄ&#x2014;Ş­ti, kad svar­ biau­sias kles­tÄ&#x2014;­ji­mo veiks­nys yra san­tau­pos. Ta­Ä?iau pro­ble­ma yra tai, kad Ĺžmo­gus daŞ­niau­siai tau­ po vie­ti­ne va­liu­ta. Kas nu­tin­ka, kai vie­ti­nÄ&#x2014; va­liu­ta su­nai­ki­na­ma? Vi­sos vi­du­ri­nÄ&#x2014;s kla­sÄ&#x2014;s san­tau­pos taip pat su­nai­ki­na­mos. Ma­nau, kad bō­tent tai ir nu­tiksâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pro­ gno­za­vo D.Ca­sey. Jo ma­ny­mu, atei­ty­je vi­suo­me­nÄ&#x2014; su­pras, kad eu­ras, kaip ir ki­ta po­ pie­ri­nÄ&#x2014; va­liu­ta, tÄ&#x2014;­ra â&#x20AC;&#x17E;karť­ta bul­ vÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, ku­rios rei­kia at­si­kra­ty­ti. To­ dÄ&#x2014;l Ĺžmo­nÄ&#x2014;s pirks tai, kas tu­ri ver­tÄ&#x2122;: vers­lus, pra­mo­nes, dau­ge­lis taip pat ÄŻsi­gis auk­so. Ĺ ÄŻ reiť­ki­nÄŻ D.Ca­ sey pa­va­di­no va­liu­tos pa­ni­ka. Lais­vo­ji rin­ka ir ap­ri­bo­ti mo­kes­Ä?iai bei re­gu­lia­ci­ja, anot JAV eko­no­mis­ to, at­neť­tĹł di­dĹžiu­lÄ&#x2122; sÄ&#x2014;k­mÄ&#x2122; ir Lie­tu­ vai. To­kiu bō­du su­kur­ta lais­viau­sia ĹĄa­lis vi­sa­me pa­sau­ly­je su­trauk­tĹł mi­ li­jo­nus do­le­riĹł ka­pi­ta­lo, o ĹĄis su­kur­tĹł rea­liÄ&#x2026; vi­suo­me­nÄ&#x2014;s ge­ro­vÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l plĹŤs­ tan­Ä?io ka­pi­ta­lo Ĺ vei­ca­ri­ja iĹĄ var­gin­ giau­sios ĹĄa­lies Eu­ro­po­je ta­po tur­tin­ giau­sia. Taip nu­ti­ko ir Sin­ga­pō­rui, Hon­kon­guiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; jis.


9

ANTRADIENIS, RUGsėjO 25, 2012

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja ne­snau­džia Klastinga ir neretai mirtimi pasibaigian­ ti me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja uos­ta­mies­ ty­je daž­niau ata­ kuo­ja ma­žus vai­kus ir stu­den­tus. Pra­si­ dė­jus ru­de­niui spe­ cia­lis­tai pa­ta­ria ne­ pra­ras­ti bud­ru­mo ir sau­go­tis šios oro la­še­li­niu bū­du plin­ tan­čios in­fek­ci­jos.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Su­sir­go ma­ža mer­gai­tė

Šių me­tų rug­sė­jį Klai­pė­do­je bu­ vo už­re­gist­ruo­tas me­nin­go­ko­ki­ nės in­fek­ci­jos at­ve­jis. Ja su­si­rgo 1,5 me­tų mer­gai­tė. Ma­ža­jai klai­pė­die­tei li­ga pra­si­dė­ jo ūmiai, tem­pe­ra­tū­ra pa­ki­lo iki 40 laips­nių karš­čio, at­si­ra­do smul­kus ga­lū­nių bė­ri­mas. Sun­kios būk­lės ma­ža­me­tė bu­vo gy­do­ma Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je. Kaip sa­kė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fil­ ak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Rū­ta Ščer­ba­ vi­čie­nė, šie­met tai bu­vo jau ket­ vir­ta­sis šios klas­tin­gos li­gos at­ve­ jis uos­ta­mies­ty­je. Kiek anks­čiau me­nin­go­ko­ki­ nė in­fek­ci­ja bu­vo nu­sta­ty­ta dviem 21 me­tų stu­den­tams – mer­gi­nai ir vai­ki­nui. Pa­va­sa­rį ši li­ga bu­vo pa­ kir­tu­si aš­tuo­ne­rių me­tų mer­gai­tę. Vi­si su­si­rgu­sie­ji pa­svei­ko. Daž­niau puo­la ru­de­nį

R.Ščer­ba­vi­čie­nė pa­ste­bi, kad ši li­ ga ata­kuo­ja ar­ba ma­žus vai­kus, ar­ ba stu­den­tus. In­fek­ci­ja už­klum­pa nu­si­lpus or­ga­niz­mo ap­sau­gai. Rem­da­ma­si pa­sta­rų­jų ke­le­rių me­tų sta­tis­ti­ka spe­cia­lis­tė at­krei­pė dė­me­ sį, kad klai­pė­die­čius me­nin­go­ko­ki­ nė in­fek­ci­ja daž­niau puo­la rugsėjo– spalio ir ba­lan­džio mė­ne­siais. Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus uos­ ta­mies­ty­je pa­vy­ko iš­veng­ti mir­čių nuo me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos. Pas­ku­ti­nie­ji mir­ties at­ve­jai Klai­ pė­do­je už­fik­suo­ti prieš tre­jus me­ tus. Tuo­met in­fek­ci­ja pa­si­glem­žė dvie­jų žmo­nių gy­vy­bes – suau­gu­

„„Au­kos: me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja daž­niau puo­la imunitetą praradusius vai­kus ir jaunuolius. 

sio­jo ir vai­ko. Ana­lo­giš­ka si­tua­ci­ja bu­vo ir 2008-ai­siais. Prieš ke­le­rius me­tus mi­ru­sių kū­ di­kių gy­vy­bes in­fek­ci­ja pa­si­glem­žė bū­tent rug­sė­jį.

Klai­pė­die­čius me­ nin­go­ko­ki­nė in­fek­ ci­ja daž­niau puo­la rugsėjo–spalio ir ba­ lan­džio mė­ne­siais.

to­jas. Di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lia svei­ki bak­te­ri­jų ne­šio­to­jai ar­ba ser­gan­tie­ ji la­bai leng­vo­mis li­gos for­mo­mis. Bak­te­ri­jų ne­šio­ji­mas ga­li tęs­tis iki ke­lių sa­vai­čių. Me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja plin­ta oro la­še­li­niu bū­du. Į ap­lin­ką me­ nin­go­ko­kai iš­si­ski­ria su smul­kiau­ siais sei­lių la­še­liais. Im­lūs žmo­nės ar­ti­mo są­ly­čio me­tu už­si­kre­čia per kvė­pa­vi­mo ta­kus. Nuo už­si­krė­ti­mo iki li­gos pra­ džios ga­li praei­ti nuo vie­nos iki 10 die­nų. Daž­niau­siai in­ku­ba­ci­nis pe­ rio­das trun­ka ke­tu­rias die­nas.

Pa­vo­jų ke­lia ne­šio­to­jai

Spe­cia­lis­tė pri­mi­nė, kad me­nin­go­ ko­ki­nė in­fek­ci­ja yra ūmi bak­te­ri­nė in­fek­ci­ja, ku­rios sun­kiau­sios kli­ni­ ki­nės for­mos – žai­bi­nis krau­jo už­ krė­ti­mas ir pū­lin­gas me­nin­gi­tas (gal­vos ir nu­ga­ros sme­ge­nų dan­ ga­lų už­de­gi­mas). Pap­ras­tai su­si­rgi­mai me­nin­go­ ko­ki­ne in­fek­ci­ja daž­nes­ni šal­tuo­ ju me­tų lai­ku. Dau­giau­sia ser­ga vai­kai iki 5 me­tų. Ta­čiau už­si­krės­ ti ri­zi­kuo­ja ir vy­res­ni žmo­nės, ku­ rių imu­ni­te­tas su­si­lpnė­jęs. In­fek­ci­jos šal­ti­nis – žmo­gus, ser­gan­tis įvai­rio­mis li­gos for­mo­ mis, ar­ba svei­kas bak­te­ri­jų ne­šio­

Bū­din­ga ūmi pra­džia

R.Ščer­ba­vi­čie­nė at­krei­pia dė­me­ sį, kad me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja ga­li pa­si­reikš­ti įvai­riai, ta­čiau vi­ soms for­moms bū­din­ga ūmi pra­ džia, karš­čia­vi­mas bei bend­ro­sios in­tok­si­ka­ci­jos po­žy­miai. Li­gos pra­džio­je tem­pe­ra­tū­ra pa­ ky­la iki 38–40 laips­nių, at­si­ran­da gal­vos, rau­me­nų skaus­mai, kak­ lo rau­me­nų stin­gi­mas, py­ki­ni­mas, vė­mi­mas. Bū­din­gas me­nin­go­ko­ke­mi­jos po­ žy­mis – šlau­nų, sėd­me­ns, blauz­dų, lie­mens bė­ri­mas. Tai vie­nas iš po­ žy­mių, kad li­go­niui rei­ka­lin­ga sku­

bi pa­gal­ba. Kuo būk­lė sun­kes­nė, tuo bė­ri­mas gau­ses­nis. Li­gą su­ke­lian­tys me­nin­go­ko­ kai yra la­bai neats­pa­rūs ap­lin­ko­je iki 10 laips­nių ši­lu­mos. Esant to­ kiai tem­pe­ra­tū­rai jie žūs­ta per dvi va­lan­das, o 50 laips­nių karš­ty­je – per 5 mi­nu­tes. Tie­sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai juos už­mu­ša per 2–6 va­ lan­das.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos at­ve­jai Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ir Klai­pė­do­je „„2011 m. – 9 ir 8 „„2010 m. – 3 ir 1 „„2009 m. – 5 ir 4

Kaip ap­si­sau­go­ti Pa­ti­k i­mo bū­do iš­veng­ti me­nin­go­ko­ ki­nės in­fek­ci­jos nė­ra. Yra dvie­jų ti­pų me­n in­go­ko­k i­nės vak­c i­nos, ku­r ių vie­na ap­sau­go nuo A ir C, o ki­ta nuo A, C, Y ir W ti­pų me­nin­go­ko­k i­nės in­ fek­ci­jos, ta­čiau jo­mis ga­li­ma skie­py­ti tik vy­res­nius nei dve­jų me­tų vai­kus. Spe­cia­liai kū­di­k iams skir­ta vak­ci­na ap­sau­go tik nuo C ti­po me­n in­go­ko­ ki­nės in­fek­ci­jos. Iki šiol nė­ra su­kur­ta vak­ci­na nuo B ti­po su­kel­tos me­nin­ go­ko­k i­nės in­fek­ci­jos, ku­r i vy­rau­ja Lie­tu­vo­je. Skie­py­t is re­ko­men­duo­ja­ ma vi­siems, ke­liau­jan­tiems į di­de­lės me­n in­go­ko­k i­nės in­fek­ci­jos ri­z i­kos ša­l is (Sau­do Ara­bi­ją ir į pie­t us nuo Sa­cha­ros esan­čias Af­ri­kos ša­lis).

Ki­tos ap­s i­s au­go­ji­mo prie­mo­nės – veng­t i kon­t ak­to su ser­gan­č iuo­ju. Šei­mos na­r iams ir ki­t iems ar­t i­mai bend­ra­v u­s iems su li­go­n iu žmo­ nėms ski­r ia­mas pro­fi ­lak­t i­n is gy­dy­ mas an­t i­bio­t i­kais, svei­ka­tos būk­lė ste­bi­ma 10 die­nų po pa­sku­ti­nio kon­ tak­to su li­go­niu.

Pra­si­dė­jus karš­č ia­v i­mui ar at­si­ra­ dus ki­tiems bū­din­g iems li­gos po­ž y­ miams: stip­r iam gal­vos skaus­mui, spran­do ne­lanks­t u­mui, vė­m i­mui, odos bė­r i­mui – bū­t i­na kuo sku­biau kreip­tis į gy­dy­to­ją.


10

ANTRADIENIS, RUGsÄ&#x2014;jO 25, 2012

rubrika sveikata

Kodavimas nuo alkoholizmo: stebuklas ar Ĺžiaurus Ĺžaidimas? Kodavimas â&#x20AC;&#x201C; bĹŤdas iĹĄsigydyti nuo alkoholio priklausomybÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; Ĺžinomas jau seniai. Ar jis efektyvus? KodÄ&#x2014;l ĹĄiai ligai gydyti nesukuriama vaistĹł? Kokie dar gydymo bĹŤdai gali bĹŤti taikomi? Apie tai â&#x20AC;&#x201C; pokalbis su gydytoju psichiatru Mindaugu JasulaiÄ?iu.

JustÄ&#x2014; KiburytÄ&#x2014;

â&#x20AC;&#x201C; VisuomenÄ&#x2014;je vyravusi nuomonÄ&#x2014;, kad alkoholizmas yra yda, ilgainiui kinta ir net didĹžiausi doruoliai pripaŞįsta, kad tai â&#x20AC;&#x201C; liga. Kaip vertinate jĹŤs? â&#x20AC;&#x201C; PriklausomybÄ&#x2014; nuo alkoholio, arba, kitaip sakant, alkoholizmas, yra lÄ&#x2014;tinÄ&#x2014; ÄŻvairialypÄ&#x2014; liga, apimanti tiek psichologinius asmenybÄ&#x2014;s, tiek fiziologinius organizmo pokyÄ?ius. â&#x20AC;&#x201C; KodÄ&#x2014;l farmacininkai nesukuria vaistĹł nuo jos? Ar todÄ&#x2014;l, kad alkoholikai daĹžniausiai yra nedirbantys ir neturi pinigĹł? â&#x20AC;&#x201C; Veiksmingiausias alkoholio priklausomybÄ&#x2014;s gydymo bĹŤdas yra kompleksinis, jungiantis tiek vaistĹł, sukelianÄ?iĹł alkoholio netoleravimÄ&#x2026;, slopinanÄ?iĹł potraukÄŻ iĹĄgerti

Neretai kodavimas vertinamas kaip stebuklinga procedĹŤra, kuri lyg chirurgo skalpeliu iĹĄpjaus ilgus metus varginusiÄ&#x2026; alkoholizmo problemÄ&#x2026;.

ir stabilizuojanÄ?iĹł nervĹł sistemÄ&#x2026;, vartojimÄ&#x2026;, tiek psichologines poveikio priemones, tokias kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija. Alkoholio priklausomybei gydyti itin veiksminga specializuota grupinÄ&#x2014; psichoterapija, taikoma anoniminiĹł alkoholikĹł klubuose, Minesotos programa. Vienas galimĹł alkoholizmo gydymo bĹŤdĹł yra kodavimas. Tai psichologines ir medikamentines poveikio priemones apimanti procedĹŤra, skirta susilpninti alkoholio potraukÄŻ ir sukelti laikinÄ&#x2026; jo netoleravimo reakcijÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; Ar tiesa, kad kodavimas pagrÄŻstas psichologiniu teroru gÄ&#x2026;sdinant: iĹĄgersi â&#x20AC;&#x201C; mirsi? â&#x20AC;&#x201C; Taip, kodavimas â&#x20AC;&#x201C; tai bĹŤdas kovoti su alkoholizmu pasitelkiant mirties baimÄ&#x2122;. JÄŻ beveik prieĹĄ 30 metĹł sukĹŤrÄ&#x2014; rusĹł gydytojas Aleksandras DovĹženka. Nors tuomet medicinos specialistai ĹĄÄŻ gydymo bĹŤdÄ&#x2026; vertino kritiĹĄkai, ĹĄiuo metu jis vienas populiariausiĹł tarp priklauso-

mĹł nuo alkoholio ĹžmoniĹł posovietinÄ&#x2014;se ĹĄalyse. â&#x20AC;&#x201C; Vis dÄ&#x2014;lto VakarĹł Europoje ir JungtinÄ&#x2014;se Amerikos Valstijose ĹĄis metodas yra nesuprantamas. â&#x20AC;&#x201C; VakarieÄ?iai, gydydami alkoholizmÄ&#x2026;, ÄŻ procesÄ&#x2026; stengiasi maksimaliai ÄŻtraukti patÄŻ ligonÄŻ. Su juo dalijamasi informacija apie gydymo eigos etapus, vaistĹł veikimÄ&#x2026;, taikomĹł metodikĹł pranaĹĄumus ir galimus rezultatus. Kodavimas yra itin direktyvi procedĹŤra, paremta gydytojo autoritetu ir visiĹĄku pasitikÄ&#x2014;jimu specialistu. â&#x20AC;&#x201C; Prievartinis gydymas mĹŤsĹł ĹĄalyje netaikomas net psichikos liginiams, iĹĄskyrus tuos, kurie kelia grÄ&#x2014;smÄ&#x2122; savo ar aplinkiniĹł gyvybei. Alkoholikai neretai tampa agresyvĹŤs, bet paisoma jĹł noro arba nenoro gydytis. KodÄ&#x2014;l? â&#x20AC;&#x201C; Gydant priklausomybÄ&#x2122; nuo alkoholio svarbiausias sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s veiksnys yra pats Ĺžmogus ir jo apsisprendimas nebevartoti alkoholio. Jeigu tai pavyksta, nesvarbu, koks buvo naudojamas gydymo metodas: kodavimas, medikamentai, psichoterapija â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausias nuopelnas yra paties Ĺžmogaus, sugebÄ&#x2014;jusio atsisakyti alkoholio. KlinikinÄ&#x2014;je praktikoje neretai tenka susidurti su situacija, kai artimieji nori, kad alkoholikas nebegertĹł, uĹžsikoduotĹł, o jam paÄ?iam to nereikia. Tokiu atveju sunku tikÄ&#x2014;tis sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s. Vis dÄ&#x2014;lto kartais tai geriau nei iĹĄ viso nekreipti dÄ&#x2014;mesio ÄŻ geriantÄŻjÄŻ. Labai svarbi Ĺžmogaus nuostata, ar Ĺžmogus negeria dÄ&#x2014;l to, kad jis buvo uĹžkoduotas, ar jis koduojasi, kad nori negerti. Pirmu atveju apsauga nuo alkoholio vartojimo yra labai silpna, paremta vien baimÄ&#x2014;s veiksniu. Tokiu atveju uĹžkoduotas Ĺžmogus neretai skaiÄ?iuoja dienas ir valandas, kada jis vÄ&#x2014;l galÄ&#x2014;s iĹĄgerti. â&#x20AC;&#x201C; Kaip jĹŤs vertinate kodavimÄ&#x2026; apskritai, ar, jĹŤsĹł nuomone, tai efektyvus metodas? Kaip jis taikomas? â&#x20AC;&#x201C; Norint sÄ&#x2014;kmingai atlikti kodavimo procedĹŤrÄ&#x2026;, bĹŤtina, kad ligonis, sergantis alkoholizmu, bendradarbiautĹł. PrieĹĄ procedĹŤrÄ&#x2026; yra paruoĹĄiamasis laikotarpis, kada pacientui paaiĹĄkinama kodavimo esmÄ&#x2014; ir papraĹĄoma ne maĹžiau kaip deĹĄimt dienĹł nevartoti alkoholio. Tai labai svarbus gijimo metas, susijÄ&#x2122;s su fi-

Â&#x201E;Â&#x201E;Sunku: norint pasveikti nuo alkoholizmo reikia to norÄ&#x2014;ti paÄ?iam serganÄ?iajam. 

ziologiniais pokyÄ?iais organizme ir psichologiniu nusiteikimu gyventi blaiviai. Neretai kodavimas vertinamas kaip stebuklinga procedĹŤra, kuri lyg chirurgo skalpeliu iĹĄpjaus ilgus metus varginusiÄ&#x2026; alkoholizmo problemÄ&#x2026;. Tikimasi, kad, praÄ&#x2014;jus kodavimo laikui, Ĺžmogus visiĹĄkai nebenorÄ&#x2014;s gerti ar galÄ&#x2014;s gerti saikingai. Vis dÄ&#x2014;lto tai daĹžniausiai sukelia ligos atkrytÄŻ. Kodavimas apskritai nÄ&#x2014;ra stebuklas ar operacija, iĹĄgydanti nuo priklausomybÄ&#x2014;s.

â&#x20AC;&#x201C; Skeptikai sako, kad uĹžsikodavimas â&#x20AC;&#x201C; silpnĹł ĹžmoniĹł Ĺžaidimas. Kaip vertinate ĹĄiÄ&#x2026; nuomonÄ&#x2122;? â&#x20AC;&#x201C; Taip, yra nuomoniĹł, kad tai â&#x20AC;&#x201C; silpnumo Ĺženklas, Ĺžmogaus psichikos Ĺžalojimas. IĹĄ tiesĹł, kai Ĺžmogus negeria, tai negeria ne kodas, gydytojas ar vaistai, â&#x20AC;&#x201C; negeria pats ligonis. Tai jo nuopelnas ir pergalÄ&#x2014;. Kodas gali bĹŤti vienas ramsÄ?iĹł, padedanÄ?iĹł atsisakyti alkoholio sudÄ&#x2014;tingame kelyje ÄŻ blaivybÄ&#x2122;. BĹŤna, kad Ĺžmogus koduoja-

ÄŽkvÄ&#x2014;pkite sveikatos! â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153; ;NaĂ­_NYVN]`NbTN[b\UV]R_a\[VW\`V[`bYa\V[SN_Xa\V_XVaĂşYVTĂşORV OĂ­QN`NaXb_aVX_NbW\aNXĂ&#x2013;

MĹŤsĹł ĹĄirdĹžiai ir kraujotakos sistemai sveikatos ÄŻkvepia kvÄ&#x2014;pavimo treniruoklis â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153;, treniruotÄ&#x2014;s su â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153; esmÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; kvÄ&#x2014;pavimas atmosferos oro ir Ĺžmogaus iĹĄkvÄ&#x2014;pto oro miĹĄiniu su padidinta CO2 koncentracija. Pakanka vos 30-

60 min. kasdien, kad per kelis mÄ&#x2014;nesius pagÄ&#x2014;rÄ&#x2014;jus kraujotakai atsinaujintĹł kraujagysliĹł tonusas, normalizuotĹłsi kraujo spaudimas, sumaĹžÄ&#x2014;tĹł ĹĄirdies apkrova. Tai padÄ&#x2014;tĹł apsisaugoti nuo insulto ir infarkto, iĹĄvengti ir ÄŻveikti daugelÄŻ kitĹł lÄ&#x2014;tiniĹł ligĹł: bronchinÄ&#x2122; astmÄ&#x2026;, aritmijÄ&#x2026;,

â&#x20AC;&#x17E;Shutterstockâ&#x20AC;&#x153; nuotr.

si trumpam, o negeria ilgai, kartais net visÄ&#x2026; gyvenimÄ&#x2026;. Vadinasi, jis buvo apsisprendÄ&#x2122;s, o procedĹŤra pasitarnavo tik kaip stumtelÄ&#x2014;jimas ÄŻ priekÄŻ. PriklausomybÄ&#x2014;s nuo alkoholio gydymas yra sudÄ&#x2014;tingas ir ilgas. Ĺ iandien dar nÄ&#x2014;ra sukurta vaistĹł ar metodo, kuris padÄ&#x2014;tĹł visiĹĄkai iĹĄsprÄ&#x2122;sti ĹĄiÄ&#x2026; problemÄ&#x2026;. TodÄ&#x2014;l kodavimas, kaip viena sudedamĹłjĹł gydymo daliĹł, tam tikrame gydymo etape iĹĄ tiesĹł gali padÄ&#x2014;ti pacientui sÄ&#x2014;kmingai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.

galvos svaigimÄ&#x2026;, koordinacijos, virĹĄkinimosutrikimus, II tipo diabetÄ&#x2026;, aterosklerozÄ&#x2122;, osteochondrozÄ&#x2122;, nemigÄ&#x2026;, nuolatinÄŻ nuovargÄŻ, ankstyvÄ&#x2026; senÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; ir kt.Gauti reikiamo CO2 kiekio iĹĄ iĹĄorÄ&#x2014;s neÄŻmanoma, nes jo atmosferoje labai maĹžai, todÄ&#x2014;l treniruotÄ&#x2014;s su â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; puiki iĹĄeitis bĹŤti sveikesniems ir galimybÄ&#x2014; iĹĄvengti nesaikingo vaistĹł ir kitĹł cheminiĹł preparatĹł vartojimo. Svarbu ir tai,kad treniruokliu dÄ&#x2014;l teigiamo poveikio sveikataigali naudotis bet kurio amĹžiaus Ĺžmogus.

6[S\_ZNPVWNV_b `NXfZNV aRY%" "%% %##%&##& A_R[V_b\XYVĂşTNYVZN Ă&#x;`VTfaVZRQVPV[\` aRPU[VX\`]N_Qb\abcĂ&#x203A;WR 4NYV[V\]fYVZ\T"

www.salus.lt info@salus.lt


11

ANTRADIENIS, RUGsėjO 25, 2012

sveikata

Šir­dies prie­šas – pa­ts žmo­gus Kar­dio­lo­gai skel­bia: ar­tė­ja Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Kas mums iš to? Me­di­kai, ci­tuo­da­mi JAV moks­li­nin­ką Ben­ja­ mi­ną Frank­li­ną, sa­kiu­sį, kad žmo­nėms, ne­si­klau­san­tiems pa­ta­ri­mų, neį­ma­no­ma pa­dė­ti, vis dėl­to vi­lia­si: gal­būt jų ar ko­le­gų pa­ta­ri­mai pa­sieks žmo­nes, kad in­fark­to ir stai­gios mir­ties sta­tis­ti­ka bent kiek su­ma­žė­tų. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to dr. Oli­vi­ja Gus­tie­nė sa­ko, kad daug kam neaiš­ku, kas ta iše­ mi­nė šir­dies li­ga, ko­dėl me­di­kai ja gąs­di­na, kuo ji pa­vo­jin­ga? „Tai šir­ dies rau­mens funk­ci­jos su­tri­ki­mas dėl su­ma­žė­ju­sio šir­dies rau­mens ap­rū­pi­ni­mo krau­ju. Taip at­si­tin­ ka, kai vai­ni­ki­nių ar­te­ri­jų sie­ne­lė­je su­si­da­ro ate­rosk­le­ro­zi­nė plokš­te­lė, jų spin­džiui pa­ma­žu siau­rė­jant“, – pa­sa­ko­jo me­di­kė. Pa­to­lo­gi­jos pa­da­ri­niai – šir­dies in­fark­tas, ku­rį vi­du­ti­niš­kai kas­ dien pa­ti­ria 20 Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų. Trys iš jų mirš­ta. Mū­sų ša­ly­ je nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų mirš­ta kas ant­ras žmo­gus. Pas­ta­ ruo­ju me­tu mio­kar­do in­fark­tu su­ ser­ga vis dau­giau jau­nų žmo­nių, vos per­ko­pu­sių 30 me­tų. Mio­kar­do in­fark­tas įvyks­ta, kai trom­bas vi­siš­kai už­kem­ša vai­

Še­ši gy­dy­to­jų įsa­ky­mai „„1. Ne­rū­kyk. „„2. Mankš­tin­kis ma­žiau­siai 30–60

min. per die­ną. „„3. Mai­tin­kis taip, kad kū­no ma­sės

in­dek­sas bū­tų ma­žes­nis kaip 25, juos­mens apim­tis vy­rams – ne di­ des­nė kaip 94 cm, mo­te­rims – ne di­ des­nė kaip 80 cm. „„4. Ne­var­tok sū­raus mais­to, ma­žink

rie­ba­lų kie­kį, val­gyk dau­giau vai­sių, dar­žo­vių ir žu­vų, var­tok ome­ga 3 rie­ ba­lų rūgš­čių pre­pa­ra­tus. „„5. Mai­tin­kis die­tiš­kai ir var­tok sta­ti­

nus, kad cho­les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­ja bū­tų ma­žes­nė nei 2,5 mmol. „„6. Keisk gy­ven­se­ną ir var­tok vais­

tus ar­te­ri­niam krau­jos­pū­džiui ma­ žin­ti, kad jis bū­tų ne di­des­nis nei 130/80 mmHg.

ni­ki­nės ar­te­ri­jos spin­dį. Po­žy­ miai – stai­gus stip­rus skaus­mas už krū­tin­kau­lio, ku­ris pa­si­reiš­kia sun­ku­mu, gniau­ži­mu, plė­ši­mu ar­ ba spau­di­mu. Skaus­mas trun­ka il­giau nei 20 min. Kar­tais skaus­mo stip­ru­mas bū­na ban­guo­jan­tis. Jis ga­li pra­si­ dė­ti nak­tį, pa­ry­čiui. Skaus­mas ga­ li plis­ti į vi­są krū­ti­nę, kai­rę ran­ką, kak­lą, žan­di­kau­lį, nu­ga­rą, kai­rės

Šir­dies in­fark­tą kas­ dien pa­ti­ria vi­du­ti­ niš­kai 20 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Trys iš jų mirš­ta. men­tės ir tar­pu­men­tės sri­tį. Re­ tais at­ve­jais plin­ta į de­ši­nę ran­ką, duo­bu­tę po krū­tin­kau­liu, dan­tis, pa­kau­šį. Ki­ti po­žy­miai: silp­nu­mas, ne­ri­ mas, du­su­lys, pra­kai­ta­vi­mas, mir­ ties bai­mė, są­mo­nės ne­te­ki­mas, py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, šir­dies pla­ ki­mas. Iš­ti­kus mio­kar­do in­fark­tui la­bai svar­bu kuo grei­čiau kreip­tis į gy­dy­to­jus, nes su­si­rgus ga­li­ma stai­gi mir­tis. Pir­mo­sios 6 va­lan­dos įvy­kus in­ fark­tui – pa­čios svar­biau­sios. Jei per tą lai­ką me­di­kams pa­vyks­ta at­kur­ti su­tri­ku­sią šir­dies rau­mens krau­jo­ta­ką, mirš­ta­mu­mas nuo in­ fark­to ne­sie­kia ke­lių pro­cen­tų. Jei­gu vai­ni­ki­nė ar­te­ri­ja neat­ve­ ria­ma lai­ku, o tai da­ro­ma trom­bą tirp­dan­čiais vais­tais ar­ba spe­cia­liu ba­lio­nė­liu per ka­te­te­rį, da­lis šir­ dies rau­mens ap­mirš­ta, vi­sam lai­ kui lie­ka šir­dies rau­mens ran­das. Vė­liau šir­dis iš­si­ple­čia ir pra­ si­de­da šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mas. Li­ga ga­li kar­to­tis: pa­žei­džia­mos vis nau­jos krau­ja­gys­lės, ga­li var­ gin­ti krū­ti­nės an­gi­na, grės­ti pa­ kar­to­ti­nis in­fark­tas, iš­tik­ti stai­ gio­ji mir­tis. „Klai­pė­dos“ inf.

Pir­mo­ji pa­gal­ba na­muo­se At­si­ra­dus mio­kar­do in­fark­to simp­ to­mams, su­čiulp­t i ar­ba su­k ram­t y­t i 160–325 mg as­pi­r i­no (neapt­rauk­to skran­d į sau­gan­čia plė­ve­le). Su­čiulp­t i nit­rog­l i­ce­ro­l io tab­le­tę (0,5 mg po lie­ž u­v iu kas 5 min. iki 3 do­

zių) ar­ba purkš­t i jo ae­ro­zo­l io kas 5 min. iki 3 do­zių. Ne­del­siant kvies­t i grei­t ą­ją me­d i­ci­ nos pa­gal­bą. Ne­pa­ta­r ia­ma vyk­t i į li­ go­n i­nę sa­vo trans­por­t u, juo­lab vai­ ruo­ti au­to­mo­bi­l į pa­čiam.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina „„Bloga socialinė padėtis, sunkus fi­

venimas nebeįdomus – 1,6–2,4 karto

zinis darbas – 1,3–2 kartus

„„Nerimas, nervingumas, pusiausvy­

„„Nuolat šeimoje ir darbe patiriamas

ros praradimo jausmas – 1,5–1,7 karto

stresas – 2,7–4 kartus

„„Priešiškumas, pyktis dėl smulkme­

„„Socialinė atskirtis, kai žmogus jau­

nų – 1,2–2,9 karto

čiasi vienišas – 1,5–3 kartus

„„D tipo asmenybė, kai vengiama da­

„„Depresija, kai kankina liūdesys, gy­

lytis mintimis ir jausmais – 2,9 karto.

„„Pavojus: pas­ta­ruo­ju me­tu mio­kar­do in­fark­tu su­ser­ga vis dau­giau jau­nų žmo­nių, vos per­ko­pu­sių 30 me­tų. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

DĖL GYDYTOJŲ SPECIALISTŲ KONSULTACIJŲ IR SIUNTIMŲ PAS JUOS TVARKOS Pacientams kyla įvairių klausimų dėl siuntimų konsultuotis pas specialistus, ar reikia mokėti už įvairius tyrimus. Primename, kad viena esminių sąlygų gauti nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją yra kreipimasis su gydytojo siuntimu. Siuntimas – tai gydytojo kreipimasis į kitą gydytoją, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti pradėtą gydymą) ar darbingumo. Siunčiant pacientą užpildoma Nr. 027/a arba Nr. 028-1/a ar laisvo pavyzdžio forma. Siuntimą išduodantis gydytojas nurodo siuntimo galiojimo laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Galiojimo laikas skaičiuojamas, kol pacientas užregistruojamas gydytojo specialisto priėmimui arba įregistruojamas į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Svarbu žinoti, kad siuntimą turintis asmuo gali pats pasirinkti, į kokią gydymo įstaigą jam kreiptis. Gydymo įstaiga privalo į bendrą, vieningą eilę registruoti ne tik joje, bet ir kitose gydymo įstaigose prisirašiusius pacientus. Gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis tokioms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Išduodant siuntimą, pacientui suteikiama informacija, kuriose bent trijose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirba nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas. Siuntimą ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms turi teisę išduoti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, o brangiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, – tik gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kai kuriais atvejais ir neturėdami pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų siuntimo pacientai gali tiesiogiai kreiptis į gydytoją specialistą. Siuntimas neprivalomas kreipiantis dėl skubios medicininės pagalbos arba kai numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas, siuntimo nereikia ir kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą. Kitais atvejais, jei kreipiamasi be gydytojo siuntimo, už gydytojo specialisto konsultaciją reikės mokėti įstaigai, kurioje dirba pasirinktas gydytojas. Už konsultaciją taip pat teks mokėti, jei nesate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba). Gydytojo specialisto konsultacija – paciento apsilankymas pas jį turint siuntimą dėl konkrečios priežasties; šio apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją pacientui būtini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Už gydytojo konsultanto skirtus tyrimus pacientui mokėti nereikia, nes ligonių kasos gydymo įstaigoms už specialistų suteiktas konsultacijas apmoka patvirtintomis bazinėmis kainomis. Dėl konsultacijų besikreipiantys pacientai turėtų iš anksto pasidomėti, ar gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir kokios paslaugos apmokamos iš PSDF, kokią priemoką tektų sumokėti už brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ir procedūras. Svarbu žinoti ir tai, kad pacientams ne visada būtina kreiptis į gydytojus specialistus. Pavyzdžiui, laboratorinius tyrimus, numatytus Šeimos gydytojo normoje, nemokamai turi atlikti šeimos gydytojas. Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai. Šeimos gydytojai nustato ir vertina kalio, natrio kiekį kraujo serume, kreatinino ir šlapalo kiekį (urea), atlieka gliukozės toleravimo mėginį. Šeimos gydytojo kompetencijai priskirtas ir specialusis ligonio ištyrimas: neurologinis, oftalmologinis (įskaitant regėjimo aštrumo, spalvų skyrimo nustatymą, vokų akių gleivinės, ašarų latakų, vyzdžio ir rainelės apžiūrą, akispūdžio matavimą, akių dugno apžiūrą tiesioginės oftalmoskopijos būdu), nosies, ausų ir gerklės, dermatologinis, chirurginis, ortopedinis, akušerinis ir ginekologinis. Tad šeimos gydytojas privalo išduoti siuntimą konsultuoti ir gydyti tik neaiškiu, jo kompetencijai nepriskirtu atveju. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra įsipareigojusios už pacientams teikiamas iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas neimti papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie moka patys. Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (dokumentuojant, kokios paslaugos, medikamentai ar kt. pasirenkama), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininėje dokumentacijoje. Įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai būtų informuoti apie mokamų paslaugų teikimo tvarką ir galėtų naudotis mokamomis paslaugomis, kurios teikiamos toje įstaigoje. Pacientams matomoje vietoje turi būti skelbiamos mokamų paslaugų kainos, apmokėjimo už jas tvarka. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1020459


12

antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012

pasaulis Žur­na­lis­tų strei­kas

Ap­si­me­tė­lis ­ gy­dy­to­jas

Pa­bė­gę ­ įsi­my­lė­jė­liai

Grai­ki­jos ži­niask­lai­da pa­skel­ bė pa­rą truk­sian­tį strei­ką – pro­tes­tuo­ja­ma prieš 25 pro­c. at­ly­gi­ni­mų ma­ži­ni­mą ir dar­ buo­to­jų at­lei­di­mą. Šim­tai žur­ na­lis­tų ir tech­ni­nių dar­buo­to­ jų išė­jo į de­monst­ra­ci­ją Atė­ nų cent­re, ne­šda­mi pla­ka­tus ir smerk­da­mi „vi­du­ram­žiš­kas są­ly­gas“ nau­jie­nų sek­to­riu­je.

Ja­po­ni­jos po­li­ci­ja areš­ta­vo vy­rą, ku­ris siek­da­mas už­si­ dirb­ti ap­si­me­tė gy­dy­to­ju ir ap­žiū­rė­jo 2,3 tūkst. žmo­nių. 43 me­tų Miya­bi Ku­ro­ki, ku­ ris bu­vo su­klas­to­jęs gy­dy­to­ jo li­cen­ci­ją, bu­vo de­mas­kuo­ tas ta­da, kai vie­na me­di­ci­nos mo­kyk­la, ku­rio­je jis „dės­tė“, ėmė ja­po­ną įtar­ti.

Bri­tų po­li­ci­ja ban­do su­sek­ ti din­gu­sią 15-me­tę, ku­ri, kaip tei­gia­ma, pa­bė­go į Pran­cū­zi­ją su ve­du­siu ir dvi­gu­bai vy­res­ niu mo­ky­to­ju. 15-me­tė Me­ gan Stam­mers (nuo­tr.), kaip ma­no­ma, yra Pran­cū­zi­jo­je su 30 me­tų Je­re­my For­res­tu. Jis bu­vo mer­gai­tės ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas.

Žo­džių ka­ras Te­he­ra­nas pa­reiš­kė, kad ka­ras tarp Ira­no ir Iz­rae­lio taps „Tre­čiuo­ju pa­ sau­li­niu“, o Iz­rae­lis to­liau spau­džia sa­vo są­jun­gi­nin­kes Jung­ti­nes Vals­ti­ jas rea­guo­ti, jei ira­nie­čiai ne­nu­si­leis.

Kad ir kiek Iz­rae­lio prem­je­ras vers­ tų JAV kiš­tis į Ira­no rei­ka­lus, B.Oba­ mos ad­mi­nist­ra­ci­ja kol kas ne­ro­do di­de­lio no­ro ašt­rin­ti si­tua­ci­jos. B.Oba­ma sa­vait­ga­lį dar sy­kį at­ me­tė Iz­rae­lio rei­ka­la­vi­mą nu­brėž­ ti aiš­kias ri­bas, ku­rių ne­tu­rė­tų per­ženg­ti Ira­nas. To iš Va­šing­to­no jau ku­ris lai­kas rei­ka­lau­ja Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­ hu. Pa­sak jo, Jung­ti­nės Vals­ti­jos tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­sios rea­guo­ti, jei Ira­nas to­liau plė­tos bran­duo­li­ nę pro­gra­mą. Nors B.Oba­ma sa­kė su­pran­tan­tis B.Ne­ta­nya­hu rei­ka­la­vi­mus, jis pri­ dū­rė: „Kai kal­ba­ma apie mū­sų na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo spren­di­mus – jau­čiu spau­di­mą da­ry­ti tik tai, ko rei­kia Ame­ri­kos žmo­nėms. Ir ke­ti­ nu blo­kuo­ti bet ko­kį triukš­mą, ku­ ris yra ki­ta­pus.“ O Ira­nas pa­reiš­kė, kad ka­ras su Iz­rae­liu kai­nuos bran­giai. „Jei­gu Iz­rae­lis ir Ira­nas įsi­trauk­ tų į ka­rą, nie­ko ne­bū­tų įma­no­ma pro­gno­zuo­ti <...>, ir tai virs­tų Tre­ čiuo­ju pa­sau­li­niu ka­ru“, – per­spė­ jo Ira­no bri­ga­dos ge­ne­ro­las Ami­ras Ali Ha­ji­za­deh. Re­vo­liu­ci­nės gvar­di­jos ra­ke­ti­ nėms pa­jė­goms va­do­vau­jan­tis ge­ ne­ro­las pri­dū­rė: „Tuo at­ve­ju, jei­gu (iz­rae­lie­čiai) bū­tų vi­siš­kai pa­si­ruo­ šę ata­kai, ti­kė­ti­na, kad mes at­lik­ tu­me pre­ven­ci­nę ata­ką. Ta­čiau kol kas to ne­ma­to­me.“ Ka­riš­kis pri­dū­rė, kad Ira­nas bet ko­kį Iz­rae­lio smū­gį lai­ky­tų įvyk­ dy­tu su JAV pri­ta­ri­mu, to­dėl „ar sio­nis­tų re­ži­mas smog­tų mums su Va­šing­to­no ži­nia, ar ame­ri­kie­čiams ne­ži­nant, mes nea­be­jo­ti­nai pul­tu­ me JAV ba­zes Bah­rei­ne, Ka­ta­re ir Af­ga­nis­ta­ne“. BNS inf.

„„Gra­si­ni­mas: Ira­nas ma­no, kad

ka­ras su Iz­rae­liu virs Tre­čiuo­ju pa­sau­li­niu.  AFP nuo­tr.

Bal­ta­ru­si­jos par­la­ men­to rin­ki­mų Eu­ ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­ja (ES­BO) vėl ne­pri­pa­ži­no, o Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­ gos (NVS) ste­bė­to­jai pa­reiš­kė, kad rin­ki­ mai bu­vo de­mok­ra­ ti­niai ir ati­tin­kan­tys na­cio­na­li­nius įsta­ ty­mus.

„„Baig­tis: ES­BO ste­bė­to­jams Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to rin­ki­mai pa­si­ro­dė ne­de­mok­ra­tiš­ki, o jų ko­le­goms iš

NVS ša­lių – nor­ma­lūs. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tra­di­ci­nis rin­ki­mų įver­ti­ni­mas Skir­tin­gos nuo­mo­nės

ES­BO ste­bė­to­jams la­biau­siai kliu­ vo tai, kad per rin­ki­mus ne­bu­vo kon­ku­ren­ci­jos. „Nuo pat pra­džios ne­bu­vo kon­ ku­ren­ci­jos, – re­ziu­ma­vo ESBO ste­b ė­to­j ų mi­s i­jos spe­c ia­l u­s is koor­di­na­to­rius Mat­teo Me­cac­ci. – Lais­vi rin­ki­mai pri­klau­so nuo žmo­nių ge­bė­ji­mo lais­vai pa­si­sa­ ky­ti, or­ga­ni­zuo­tis ir siek­ti po­stų, o mes to ne­ma­tė­me per šią kam­ pa­ni­ją.“ Dėl „ne­ša­liš­ku­mo ir neut­ra­lu­mo sty­giaus“ prie­kaiš­tų Mins­kui tu­ rė­jo ir il­ga­lai­kės ste­bė­ji­mo mi­si­jos va­do­vas An­to­ni­jus Mi­lo­šos­kis. „Rin­ki­mų ko­mi­si­jų neut­ra­lu­ mo ir ne­ša­liš­ku­mo sty­gius smar­ kiai ma­ži­na vi­suo­me­nės pa­si­ti­ kė­ji­mą šiuo pro­ce­su“, – tvir­ti­no ste­bė­to­jas. Ta­čiau vi­sai ki­taip rin­ki­mus api­ bū­di­no NVS ste­bė­to­jų mi­si­jai va­ do­va­vęs Ser­ge­jus Le­be­de­vas. Jis pa­reiš­kė, kad rin­ki­mai bu­vo de­ mok­ra­tiš­ki ir ati­tin­kan­tys na­cio­ na­li­nius Bal­ta­ru­si­jos įsta­ty­mus. „Mes ma­no­me, kad Bal­ta­ru­si­jo­ je vy­kę rin­ki­mai į par­la­men­tą bu­ vo lais­vi, de­mok­ra­ti­niai ir vi­siš­kai ati­ti­ko ša­lies įsta­ty­mus. Vi­siš­kai pa­grįs­tai ga­liu tvir­tin­ti, kad mes su­ge­bė­jo­me su­da­ry­ti ob­jek­ty­vų įvy­kių Bal­ta­ru­si­jo­je pa­veiks­lą, ir tas pa­veiks­las bend­rai yra pa­ten­ ki­na­mas ir po­zi­ty­vus. Rin­ki­mai praė­jo ga­na ra­miai, pa­si­ren­gi­mas jiems bu­vo ra­mus ir po­zi­ty­vus“,

– per kon­fe­ren­ci­ją Mins­ke sa­kė S.Le­be­de­vas. Jo tei­gi­mu, NVS ste­bė­to­jai da­ ly­va­vo vi­suo­se rin­ki­mų eta­puo­se, įskai­tant bal­sų skai­čia­vi­mą rin­ki­ mų apy­lin­kė­se. „Ma­to­me to­kį pa­tį rin­ki­mų vaiz­dą, kaip ir ES­BO ste­bė­to­jai. Bet mes gy­ve­na­me vie­no­je erd­vė­ je, jau­čia­me, kas čia vyks­ta, žiū­ ri­me į tai drau­gų aki­mis“, – ka­ bė­jo S.Le­be­de­vas. Jis pri­dū­rė, kad trū­ku­mai per rin­ki­mus bu­vo dau­ giau­sia tech­ni­nio po­bū­džio.

Rin­ki­mų ko­mi­si­ jų neut­ra­lu­mo ir ne­ ša­liš­ku­mo sty­gius smar­kiai ma­ži­na vi­ suo­me­nės pa­si­ti­kė­ ji­mą šiuo pro­ce­su. „Be­gė­diš­kai su­klas­to­ti“?

Per rin­ki­mus į Bal­ta­ru­si­jos Na­ cio­na­li­nio Su­si­rin­ki­mo Ats­to­vų Rū­mus bu­vo iš­rink­ti 109 de­pu­ ta­tai iš 110. Vie­nin­te­lis de­pu­ta­tas neiš­rink­tas tik vie­no­je rin­ki­mų apy­gar­dų Go­me­lio sri­ty­je, No­vo­ be­lec­ko apy­gar­do­je. Čia vyks pa­ kar­to­ti­niai rin­ki­mai. Pa­sak Bal­ta­ru­si­jos cent­ri­nės rin­ki­mų ko­mi­si­jos (CRK) at­sto­vų, rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 74,2 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų, tu­rin­čių rin­ki­

mų tei­sę. Tie­sa, opo­zi­ci­jos at­sto­vų to­kie skai­čiai neį­ti­ki­no. Jie tvir­ti­ no, kad ak­ty­vu­mas bu­vo ma­žes­ nis. Opo­zi­ci­ja tra­di­ciš­kai iš­va­di­no rin­ki­mus „be­gė­diš­kai su­klas­to­ tais“. „Me­lo pra­kti­ka ta­po val­džios vi­ zi­ti­ne kor­te­le, – sa­kė opo­zi­ci­nės Jung­ti­nės pi­lie­čių par­ti­jos ly­de­ris Ana­to­li­jus Le­bed­ka. – Tai vi­siš­ kas rin­ki­mų sis­te­mos Bal­ta­ru­si­ jo­je disk­re­di­ta­vi­mas. Tai – ak­la­ vie­tė.“ Pa­va­di­nęs juos pseu­do­rin­ki­ mais A.Le­bed­ka pri­dū­rė: „Dau­ge­ ly­je ra­jo­nų rin­kė­jų ak­ty­vu­mas bu­ vo aiš­kiai ma­žes­nis nei 50 pro­c. ir tai liu­di­ja, kad trūks­ta pa­si­ti­kė­ji­ mo vy­riau­sy­be. Žmo­nės pa­pras­ čiau­siai ne­bal­sa­vo juo­se, nes ži­no, kad val­džia pa­ski­ria sa­vus. Tūks­ tan­čiai žmo­nių bu­vo įvel­ti į fal­si­ fi­ka­vi­mą rin­kė­jų ak­ty­vu­mui iš­gal­ vo­ti.“ Ki­ti opo­zi­ci­jos na­riai, ku­rie prieš rin­ki­mus agi­ta­vo žmo­nes nei­ti bal­suo­ti, pa­reiš­kė, kad iš vi­ so ša­ly­je bal­sa­vo vos 38 pro­c. rin­ kė­jų. „Rin­ki­mų ko­mi­si­ja ne­skru­pu­ lin­gai me­luo­ja, nes šie skai­čiai taip ra­di­ka­liai ski­ria­si nuo ste­ bė­to­jų skai­čių“, – tvir­ti­no neį­re­ gist­ruo­tos Bal­ta­ru­si­jos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos bend­ra­pir­mi­ nin­kis Vi­ta­li­jus Ry­ma­ševs­kis. Ju­dė­ji­mo „Už lais­vę“ pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ju­ri­jus Gu­ba­re­vi­čius pa­brė­žė: „Val­džia kliau­ja­si fal­si­fi­

ka­vi­mu, bet šiuo­se rin­ki­muo­se ji taip pat su­si­dū­rė su vi­suo­me­nės apa­ti­ja, di­de­lio ak­ty­vu­mo ne­bu­ vi­mu.“ Opo­zi­ci­ja nie­ko ne­pe­šė

Kad ir ką sa­ky­tų opo­zi­ci­ja, CRK va­do­vė Li­di­ja Jer­mo­ši­na pa­reiš­kė, kad tarp iš­rink­tų kan­di­da­tų opo­ zi­ci­jos na­rių ne­bu­vo. „Abe­jo­ti­na, kad pa­te­ko kas nors (iš opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vų). Nie­kas iš re­gio­nų apie tai ne­pra­ ne­šė. Gal kas nors ir yra“, – kal­ bė­jo CRK va­do­vė. Aiš­kin­da­ma tai, kad bu­vo iš­ rink­ti be­veik vi­si de­pu­ta­tai, L.Jer­ mo­ši­na sa­kė, kad kan­di­da­tai bu­ vo iš­ties stip­rūs. Kal­bė­da­ma apie pra­stą opo­zi­ci­jos pa­si­ro­dy­mą L.Jer­mo­ši­na sa­kė, kad opo­zi­ci­ jos jė­goms rei­kia su­si­telk­ti į sa­vo dar­bo ge­ri­ni­mą. „Opo­zi­ci­ja tu­ri ge­rai pa­gal­vo­ ti, kaip at­lik­ti sa­vo dar­bą, kad pa­ tek­tų į par­la­men­tą“, – sa­kė CRK va­do­vė. Re­mian­tis CRK duo­me­ni­mis, di­džiau­sias rin­kė­jų ak­ty­vu­mas už­re­gist­ruo­tas Vi­tebs­ko, Mo­gi­ lia­vo ir Gar­di­no sri­ty­se – ten sa­ vo bal­sus ati­da­vė ati­tin­ka­mai 81,1 pro­c., 79,9 pro­c. ir 79, 2 pro­c. rin­ kė­jų. Bres­to sri­ty­je bal­suo­ti atė­jo 74,2 pro­c., Go­me­lio sri­ty­je – 76,6 pro­c., Mins­ko sri­ty­je – 76,1 pro­c. rin­kė­jų. Pa­čia­me Mins­ke bal­sa­vo 59,2 pro­c. rin­kė­jų. AFP, BNS, „In­ter­fax“ inf.


19

antradienis, rugsėjo 25, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“. Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pitonas antradienis – Vijoklis trečiadienis – Begemotas ketvirtadienis – Fabrikas penktadienis – Bukolika Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, spalio 2 d.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Avinas (03 21–04 20). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Jautis (04 21–05 20). Stenkitės vengti konfliktų. Patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje. Pasistenkite nedemonstruoti savo emocijų. Vėžys (06 22–07 22). Teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms aplinkinių idėjoms. Norėsite prieštarauti kitų žmonių nuomonei, plaukti prieš srovę. Liūtas (07 23–08 23). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų gerą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Mergelė (08 24–09 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą ir sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Vertinate idėjas ir mintis, kurios jums nepasiekiamos. Teigiamai vertinsite tai, ką siūlo gyvenimas. Vienybė, kurią pajusite su artimaisiais, išliks ilgam. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų perdėtas optimizmas ir klaidingai suprasti idealai turės neigiamos įtakos karjerai. Siekdamas pagerinti padėtį darbe norėsite apgauti kolegas. Būkite atsargus. Galima tikslo siekti sąžiningai, kruopščiai ir atkakliai dirbant.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt


Orai

Šaltoką savaitės pradžią Lietuvoje keis šiltesnės dienos. Šiandien daug kur trumpai palis. Oras šils iki 12–17 laipsnių. Trečiadienį bus kiek šilčiau. Naktį numatoma 7–11, dieną 17– 20 laipsnių šilumos. Lyti neturėtų.

Šiandien, rugsėjo 25 d.

+12

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+13

Utena

+12

7.09 19.11 12.02

269-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 97 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas  +21 Brazilija +29 Briuselis  +16 Dublinas  +12 Kairas  +31 Keiptaunas +22 Kopenhaga  +16

kokteilis Teks ma­tuo­ti vai­kus „Kok­tei­lis“ įsi­ti­ki­nęs, kad ši ži­nia – nau­ jie­na be­veik vi­siems: nuo lapk­ri­čio 1-o­ sios, pa­gal pa­si­kei­tu­sias Ke­l ių eis­mo tai­syk­les (KET), vi­si iki 135 cm ūgio (maž­daug iki 9–10 me­tų) vai­kai au­to­ mo­bi­liais ga­lės bū­ti ve­ža­mi tik spe­cia­ lio­se vai­kams pri­tai­ky­to­se sė­dy­nė­se. Šiuo me­tu KET tai­syk­lės lei­džia ant ga­ li­nės sė­dy­nės ve­ža­mus vai­kus nuo 3 me­t ų am­ž iaus pri­seg­t i sau­gos dir­ž u, skir­tu suau­gu­sie­siems. Prie­ki­nė­je sė­ dy­nė­je be spe­cia­lios kė­du­tės ga­li sė­dė­ ti tik ne jau­nes­ni kaip 12 me­tų ir ne že­ mes­ni nei 150 cm ūgio vai­kai. Tad tė­ve­liai, no­rin­tys ve­žio­tis vai­kus, tu­rės iš­ma­tuo­t i sa­vo at­ža­las ir įsi­g y­ ti kė­du­tes, kad po­li­ci­nin­kas ne­skir­tų bau­dos.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Londonas  +17 Madridas  +21 Maskva  +12 Minskas  +15 Niujorkas  +21 Oslas  +8 Paryžius  +18 Pekinas +23

Praha +23 Ryga  +11 Roma +26 Sidnėjus +20 Talinas +10 Tel Avivas +29 Tokijas +23 Varšuva  +17

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

12

13

11

4

12

18

16

15

5

rytoj

ketvirtadienį

19

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

Vardai Aurelija, Kleopas, Ramvydė, Vaigintas, Vladislovas.

rugsėjo 25-ąją

Rytas

15

+15

+15

15

14

6

1555 m. Vo­kie­ti­jo­je liu­te­ ro­nams su­teik­tos vie­no­ dos tei­sės su ka­ta­li­kais. 1690 m. Bos­to­ne iš­leis­ tas pir­ma­sis ame­r i­k ie­ čių laik­raš­tis. 1849 m. mi­rė gar­s us aust­r �� kom­p o­z i­to­r ius Jo­han­nas Straus­sas. 1897 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių li­te­ra­tū­ros XX a. kla­ si­kas, No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lai­mė­to­jas Wil­ lia­mas Faulk­ne­ris. 1926 m. Hen­ry For­das įve­ dė 5 dar­bo die­nų sa­vai­tę ir 8 dar­bo va­lan­dų die­ną.

1944 m. gi­mė ak­to­r ius Mi­c hae­l as Doug­l a­s as, 1969 m. – jo žmo­na ak­to­ rė Cat­he­ri­ne Ze­ta-Jo­nes.

1970 m. su­lau­kęs 72 me­ tų, mi­rė ra­šy­to­jas Eri­chas Ma­ria Re­mar­que’as. 1992 m. Mask­va ir Va­šing­ to­nas įsi­pa­rei­go­jo leis­t i lais­vai ke­l iau­t i žur­na­l is­ tams ir vers­li­nin­kams. 1997 m. bri­tų su­konst­ruo­ tas au­to­mo­bi­l is „Thrust Su­per­So­nic“ pa­sie­kė nau­ ją grei­čio ant že­mės re­ kor­dą – 1142 km/val. 2011 m. Bar­se­lo­na su­ ren­gė pa­sku­t i­nę ko­ri­dą prieš re­gio­ni­nio drau­di­ mo įsi­ga­lio­ji­mą.

Išs­lau­gy­tas ruo­niu­kas su­grį­žo na­mo

Ir ku­riai gi kė­du­tes ga­mi­nan­čiai bend­ ro­vei ši tai­syk­lių kai­ta at­neš tūks­tan­ti­ nį pel­ną?

„„At­sis­vei­ki­ni­mas: pusę metų pragyvenęs Lietuvos jūrų muziejuje Ve­ly­kis pa­ni­ro į gim­to­sios Bal­ti­jos ban­gas. 

Sau­liaus Ka­ra­liaus nuo­tr.

Jū­rų mu­zie­jus va­kar at­si­svei­ki­no su vie­nu sa­vo glo­bo­ti­nių. Smil­ty­ nė­je ties Meš­ka­duo­be į Bal­ti­jos jū­rą bu­vo pa­leis­tas ruo­niu­kas Ve­ly­kis. „„Ig­no­ra­vi­mas: yra ša­lių, kur į eis­

mo tai­syk­les nu­si­spjau­na­ma.

Prieš dau­ge­lį me­tų 1885 m. bu­vo pa­ga­min­tas pir­ma­sis de­ ga­lais va­ro­mas au­to­mo­bi­lis. Tais me­ tais C.F.Ben­zas pa­ga­mi­no tri­ra­t į ben­ zi­ni­nį au­to­mo­bi­l į, o po me­tų G.Daim­ le­ris – ke­tur­ra­tį. Tik ge­ro­kai vė­l iau (1895 m.) bu­vo su­ kur­tos pneu­ma­ti­nės pa­dan­gos.

Iš liau­dies pa­tir­ties Vy­rus vi­suo­met ža­vė­jo du da­ly­kai: mo­ te­rys ir au­to­mo­bi­liai. Ne vel­tui šios dvi aist­ros tu­ri gau­sy­bę pa­na­šu­mų. Pir­mo­ji tai­syk­lė: nie­ka­da ne­pir­k i­te au­to­mo­bi­l io iš drau­go. Nu­si­pir­kę iš jo ma­ši­ną ri­z i­k uo­ja­te su drau­g u su­ si­pyk­t i vi­siems lai­kams. Ly­g iai taip pat ir su mer­g i­na. Nu­v i­l io­si­te drau­ go pa­ne­lę – pa­mirš­k i­te, kad tą drau­ gą tu­rė­jo­te.

Links­mie­ji tirš­čiai Pet­riu­kas pa­sa­ko­ja drau­gui: – Va­kar du kar­tus ga­vau nuo tė­vo. – Tai už ką pir­m ą­k art? – klau­s ia drau­gas. – Pa­ro­d žiau jam sa­vo pa­ž y­mių kny­ ge­lę. – O ant­rą? – Pa­sa­kiau, kad ta kny­ge­lė jo. Čes­ka (397 719; na, ko­dėl pir­ma­die­nių ry­tais api­ma adi­na­mi­ja?)

Jis į mu­zie­jų pa­te­ko per Ve­ly­kų šven­tes: ni­diš­kiai, pa­plū­di­my­ je ties Nag­lių re­zer­va­tu pa­ste­bė­ję nu­si­lpu­sį, vos be­ju­dan­tį ruo­niu­ ką, pa­skam­bi­no Jū­rų žin­duo­lių ir paukš­čių sky­riaus ve­dė­jui Arū­nui Gru­šui. 3–4 sa­vai­čių gy­vū­nė­lis bu­vo žaiz­do­tas, la­bai nu­si­lpęs, ne­te­ kęs daug skys­čių ir tes­vė­rė tik 14 kg. Pa­leis­tas į Bal­ti­ją Ve­ly­kis svė­ rė dau­giau nei 50 kg. A.Gru­šas, iš­slau­gęs ir grą­ži­nęs Bal­ti­jai 23 ruo­niu­kus, pa­ste­bi, kad Ve­ly­kis iš­si­sky­rė iš ki­tų au­gin­ti­nių nuo­la­ti­niu dė­me­sio rei­ka­la­vi­mu. – Vos tik pa­si­ro­dau prie ba­sei­ no, žiū­rėk, Ve­ly­kis jau ir dai­nuo­ja, – šyp­so­si Arū­nas. – Ta­čiau dė­me­ siu šio gy­vū­no ne­no­rė­jau le­pin­ ti, nes ži­no­jau, kad jis tu­rės grįž­ ti į lau­ki­nę gam­tą, ku­rio­je rei­kės už vis­ką kau­tis pa­čiam. Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus dar­buo­to­jai pri­glo­bia ir slau­go jū­ros pa­kran­tė­je ras­tus nu­ si­lpu­sius ruo­niu­kus. To­kiems ruo­niu­kams jau dvi­de­ šimt dve­ji me­tai mu­zie­jus tam­pa ant­rai­siais na­mais. At­ve­ža­mi gy­ vū­nė­liai daž­nai leis­gy­viai, o pa­gi­ję ir su­stip­rė­ję vėl pa­lei­džia­mi į Bal­ ti­jos jū­rą. „Klai­pė­dos“ inf.


2012-09-25 Klaipeda