11
šeštadienis, rugsėjo 22, 2012
pasaulis Protestų aukos
Lekia galvos
Mažina kontingentą
Pakistane per protestus, smerkiančius JAV sukurtą is lamą įžeidžiantį filmą, vakar nušautas policininkas ir pri vačios televizijos vairuotojas. Į 18 mln. gyventojų turinčio Karačio gatves pasmerkti fil mo „Musulmonų nekaltybė“ išėjo tūkstančiai žmonių, vy ko susirėmimai su policija.
Gruzijoje dėl protestus sukė lusio vaizdo įrašo, kuriame matomi mušami ir žagina mi kaliniai, atsistatydino jau antras ministrų kabineto na rys – vidaus reikalų minist ras Bačo Achalaja. Anksčiau iš posto pasitraukė kalėjimų reikalų ministrė Chatuna Kal machelidzė.
Paskutiniai iš 33 tūkst. JAV karių, pasiųstų į Afganistaną prieš trejus metus pagal ka rinio „antplūdžio“ strategi ją, grįžo namo. Kontingentą mažinti buvo baigta po to, kai daug NATO karių buvo nu šauti afganų saugumo pajė gų – šiemet tokie incidentai nusinešė 51 gyvybę.
miną
Pučiamas gynybos biudžetas Kitą mėnesį Rusijos Valstybės Dū mą turėtų pasiekti 2013–2015 m. biudžeto projektas. Jame numaty ta, kad išlaidos kariuomenei kitą met didės 26 proc., o po dvejų metų – dar 18 proc. 2015-aisiais jos bus in deksuojamos, atsižvelgiant į inflia ciją. Jeigu šią programą pavyks įgy vendinti, po trejų metų Gynybos mi nisterijos biudžetas sieks 100 mlrd. dolerių. „Pastaraisiais metais mes skyrėme mažai dėmesio kariuomenei. Rei kia kompensuoti, kas nepadaryta, ir atlikti tokį pat galingą komplek sišką proveržį, koks buvo padarytas praėjusio amžiaus ketvirtą dešimt metį“, – rugpjūčio pabaigoje kalbėjo prezidentas V.Putinas. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenės moderni zacijos projektą asmeniškai kontro liuos ministras pirmininkas Dmitri jus Medvedevas. Pernai Rusijos išlaidos kariuome nei sudarė 71 mlrd. dolerių. Pagal šį rodiklį valstybė užėmė trečią vie tą pasaulyje – nusileido tik Jungti nėms Valstijoms ir Kinijai. Į pirmąjį trejetuką Rusija grįžo 2011aisiais, o anksčiau ją lenkė Prancūzi ja ir Didžioji Britanija, kurios dėl eko nominės krizės buvo priverstos ma žinti gynybos išlaidas. Kremlius, nepaisydamas ekonomi nių problemų, jas sparčiai didina – nuo 2002 iki 2011 m. jos išaugo 79 proc.
„Scanpix“ nuotr.
to, tokia formuluotė ir atspindi esmę. „Reikia stengtis ne suteikti nau ją veidą, o kurti naują kariuomenės esybę. Formą mes keičiame, o esmė lieka ta pati“, – konstatavo A.Ša ravinas. Apie karinės reformos nesėk mę anksčiau kalbėjo ir buvęs Sau sumos pajėgų kovinės parengties vyriausiosios valdybos viršininkas Jurijus Bukejevas. „Liūdniausia, kad per trumpą laiką buvo atleista dešimtys tūks tančių geriausiai parengtų kari ninkų grandyje „divizija–armija“, atsivėrė plyšys tarp kartų likvida vus karo akademijas ir karo mo kyklas, buvo nutraukta pirmakursių atran ka į karinio mokymo įstaigas. Visa tai ir lėm ė kar in ės parengties deg radavimą ir di delį krachą mo dernizuojant armiją bei laivyną“, – apgai lestavo generolas. Parengė Julijanas Gališanskis
Maskva taip parengė modernizaci jos planą iki 2020 m. Valstybė ketina išleisti 750 mlrd. dolerių – už šiuos pinigus planuojama atnaujinti karo techniką, kuri dar mena sovietinius laikus. Pasak ekspertų, impulsas modernizuotis buvo 2008 m. konf liktas su Gruzija, kuris atskleidė prastą Rusijos kariuomenės būklę. Bet kariuomenės modernizavimo programa turi ir kitų tikslų. „Priežastis – kompleksai JAV ir Kini jos atžvilgiu. Maskva kitų akyse no ri būti pasaulinio lygio valstybė, to dėl ji negali ignoruoti karinės sferos. Be to, Kremlius investuodamas į ka riuomenę tikisi atgaivinti visą eko nomiką“, – Lenkijos leidiniui „Polska Times“ sakė Varšuvos Europos tyri mų centro direktorius Olafas Osica. Kuo tai gresia Rusijos vakarų kaimy nėms? „Bijoti nėra ko, – ramino ekspertas. – Kremlius mėgsta prisiminti ar miją, nes tai jo mėgs tam iausia baidyk lė, bet tai nereiškia, kad jis planuoja ją pa naudoti.“ Bet O.Osica pridūrė, kad pag rindo ner i mauti gali turėti Užkau kazės ir Centrinės Azijos valstybės.
J.J.Townsendas: turime būti pasirengę viskam Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Apie santykius su Rusija, šiandie nos pavojus ir ateities iššūkius dienraštis kalbėjosi su JAV gyny bos sekretoriaus padėjėjo pava duotoju Europos ir NATO politikos klausimais Jamesu J.Townsendu.
– Tuo metu, kai ekonominiai sunkumai verčia Jungtines Valstijas ir kitas Vakarų šalis mažinti gynybos biudžetus, Rusija skelbia ketinanti arti miausiais metais smarkiai jį padidinti. Ar tokia tendencija turėtų kelti nerimą? – Patirtis mums rodo, kad atei tis visuomet kupina netikėtumų ir įvykių, kurių negali iš anksto nu matyti. Žvelgdami į ateitį, turime kurti karinius pajėgumus, kurie būtų lankstūs ir galėtų susitvar kyti su bet kokiais iššūkiais. Rusija gali didinti išlaidas gyny bai, ji daro tai, ką nori. Bet kad ir ką ji darytų, Lietuva, Jungtinės Valsti jos bei visos kitos Aljanso partnerės turi dirbti kartu ir ruoštis tam, ką gali mums pateikti ateitis. Prisimenu Lisabonos viršū nių susitikimą, kur sąjunginin kai svarstė NATO ateities planus. Tuomet nė nenutuokėme, kad vos po keleto mėnesių turėsime karinę operaciją Libijoje. Tai buvo netikė tumas, bet buvome jam pasirengę. Taigi, kalbant apie Rusiją, jos gy nybos biudžetą ir galimus įvykius NATO interesų srityse, Lietuvai, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO partnerėms svarbu sutelk ti išteklius ir dėmesį į saugumą bei gynybą, kad būtume pasirengę bet kam, ką gali ruošti mums ateitis. – Nuo to laiko, kai Jungti nės Valstijos ir Rusija paskel bė apie santykių perkrovimą, praėjo jau daugiau nei tre ji metai. Kaip apibūdintumėte dvišalius santykius šiandien? Ar pavyko žengti į priekį? – Pažanga tikrai yra, nors ji ne vi sada sulaukia didelių antraščių. Kartu su Rusija atlikome labai di delį darbą kovoje su prekyba nar kotikais, mums labai padėjo Rusi jos suteiktas Šiaurinis aprūpinimo kelias, kuriuo siunčiame išteklius NATO misijai Afganistane. Kartu dirbame ir kitose srityse. Aišku, norėtume padaryti dau giau. Kaip žinote, kalbamės apie priešraketinės gynybos sistemos plėtrą, per NATO Čikagos viršū nių susitikimą pavyko šį tą pa siekti. Su Rusija nuolat kalbamės
apie tai, kokį vaidmenį jie patys sau mato, bei ieškome kelių Rusi jai ir NATO dirbti kartu. Iš abiejų pusių yra tam tikro nu sivylimo ieškant abipusio naudin go bendradarbiavimo, bet svarbu, kad tęsiame dialogą, ieškome ke lių bendradarbiauti ir jų randame, kaip rodo mano jau minėti preky bos narkotikais ir Afganistano pa vyzdžiai. Tai labai svarbu. Tiek Rusijoje, tiek Jungtinėse Valstijose vyksta rinkimai, o tai taip pat lemia santykių plėtojimo tempą. NATO dabar laukia nau jo Rusijos nuolatinio atstovo, ku ris dirbs NATO ir Rusijos taryboje. Mes turime labai gerą ambasado rių Maskvoje, jis labai kūrybingas ir taip pat ieško kelių dirbti kar tu. Pamatysime, kas bus ateityje, bet santykių perkrovimas pradė tas, diskusijos ir bendradarbiavi mas plečiasi, vienur greičiau, ki tur lėčiau.
Jamesas J.Townsendas:
Su Rusija nuolat kal bamės apie tai, ko kį vaidmenį jie patys sau mato, bei ieško me kelių Rusijai ir NATO dirbti kartu. – Kokias išvadas NATO pada rė po misijos Libijoje? Pasta rosiomis savaitėmis padėtis šioje šalyje labai suprastėjo. Galbūt Aljansas padarė klaidų arba padarė nepakankamai? – Taip nemanau. NATO vykdo są jungininkų valią, ir nemanau, kad jie norėjo, jog NATO atliktų ko kį nors vaidmenį po to, kai išėjo Muammaras al Gaddafi , Libijos žmonės sukūrė naują vyriausybę ir ėmė vesti savo šalį į priekį. Ma nau, Aljansas pasirengęs padė ti tiek Libijai, tiek kitoms šalims, kurioms reikia patarimų vykdant saugumo reformas. Bet tokios pa galbos niekas neprašė, todėl NATO
ten nedalyvauja. Padėtis Libijo je, JAV ambasadoriaus Christop herio Stevenso ir kitų diplomatų tragiška netektis Bengazyje, įvy kiai Egipte bei kitose regiono ša lyse mums rodo nestabilumą, ver čia mus suprasti, kad turime būti pasirengę tokiems netikėtumams. Turime galvoti, kaip galime prisi dėti prie stabilumo. Aš žiūriu į NATO kaip į stabili zuojančią jėgą, kaip išteklius, kurie gali padėti patarimų norinčioms šalims padėti tobulinti saugumo sektorių. Ir Lietuva yra to dalis. Nuo lat kalbu apie svarbų vaidmenį, kurį Lietuva vaidina Aljanse, ir kartu su naryste NATO ateinan čią atsakomybę skirti pinigų iš tekliams, pajėgumams, kurie turi būti parengti, kai Aljansui jų pri reiks. Lietuva visuomet buvo pa sirengusi, atlikdama didžiulį dar bą Afganistane, atlikdama svarbų vaidmenį NATO būstinėje ir kito se Aljanso veiklose. Taip kuriama stiprybė, telkiami protiniai gabu mai ir pajėgumai. – Šiuo metu didelį susirūpi nimą tarptautinei bendruo menei kelia konfliktas Sirijo je. Ar NATO turėtų imtis kokio nors vaidmens šiame konflikte ir koks jis turėtų būti? – Sirija kelia susirūpinimą dau geliui Aljanso narių, ypač Turki jai, kuri turi bendrą sieną su šia šalimi. Jungtinės Valstijos dirba su Turkija ir kitomis šalimis, ban dydamos sustabdyti tragediją, ku ri rutuliojasi Sirijoje. Tai, ką daro Basharas al Assadas (Sirijos prezi dentas – red. past.), yra siaubingo masto. Visi NATO sąjungininkai ir kitos šalys, dirbdamos su Jungti nėmis Tautomis, regiono valsty bėmis, Rusija ir Kinija, kurios ir gi turi ten interesų, bando ieškoti kelių, kaip tai sustabdyti. Kai B.al Assadas išeis, manau, mes visi to tikimės, Sirijos žmonės patys turės spręsti, ar jiems reikia NATO pagalbos. Galbūt pagalbos paprašys Jungtinės Tautos. Gal būt naujai Sirijos vyriausybei pri reiks patarimų vykdant kariuome nės ir saugumo sektoriaus reformą. NATO gali patarti tokiais klausi mais ir yra tai jau dariusi praeityje, Balkanuose ir kituose regionuose. Valst yb ės, kur ios išg yven a konfliktą, vidines kovas, kreipia si į Jungtines Tautas arba NATO ir prašo pagalbos bei patarimų. Tai yra vaidmuo, kurį Aljansas galė tų atlikti. Bet turi būti daroma ne NATO sprendimu, o pačios valsty bės prašymu.