Page 1

miestas

2p.

Kau­no kli­ni­kų di­rek­to­riaus­ kon­kur­sas, ku­ria­me­ bu­vo vie­nin­te­lis­ da­ly­vis – da­bar­ti­nis­ va­do­vas J.Pun­dzius,­ at­šauk­tas.

lietuva

7p.

ekonomika

Visi mažina karo ­ biudžetus, o Rusija didina. Kuo tai gresia?

9p.

Pirmasis virtualus­ prekybos ­ centras ­ subūrė ­ e. parduotuves ­ po vienu stogu.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ­ ko­mi­si­ja patenkino ­ prokurorų prašymus ­ ir atė­mė ke­lių ­ kan­di­da­tų tei­si­nę ­ ne­lie­čia­my­bę.

10p.

Šeštadienio

Rugsėjo 22, 2012 Nr. 222 (19781) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Uk­rai­nie­čiai: mes irgi no­ri­me „Žal­gi­rio“ are­nos

Be­vei­dis fut­bo­lo fab­ri­kas Teis­mui nuo pa­rei­gų nu­ša­li­nus ne­ tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu įta­ria­mą Lie­ tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­ den­tą Ju­lių Kve­da­rą, į vie­šu­mą iš­ ki­lo ir dau­giau su fut­bo­lu su­si­ju­ sių dė­mių. Vie­na jų – Kau­ne vei­ kian­ti Na­cio­na­li­nė fut­bo­lo aka­de­ mi­ja (NFA).

Pa­rei­gū­nai už­si­me­na, kad aka­de­ mi­jo­je spor­tuo­jan­tys vai­kai aikš­ tė­mis tu­ri da­ly­tis su čia spor­tuo­ti pa­mė­gu­siais nu­si­kals­ta­mo pa­sau­ lio at­sto­vais ar, kaip mėgs­ta sa­ky­ti J.Kve­da­ras, ba­chū­rais. Tai tik vie­na bė­da. Fut­bo­lo eks­ per­tai pa­ste­bi, kad NFA auk­lė­ti­niai re­zul­ta­tais pa­si­gir­ti ne­ga­li. „Dirb­ ti­nai su­kur­tos aka­de­mi­jos, vis­kas kaž­kaip iš­pūs­ta. Vai­kų užim­tu­mas už­tik­rin­tas, bet meist­riš­ku­mo sun­ ku ti­kė­tis“, – sa­ko bu­vęs Lie­tu­ vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ben­ja­mi­nas Zel­ke­vi­čius. 14p.

Dienos citata „Nors va­sa­ros pa­bai­ga – ne teat­ro se­zo­nas, žiū­ro­vų su­ lau­kė­me tik­rai daug“, – po gast­ro­lių Por­tu­ga­li­jo­je džiau­gė­si­ šo­kio teat­ro „Au­ra“ va­do­vė­ Bi­ru­tė Le­tu­kai­tė. „„Sėk­mė: mil­ži­niš­ku trau­kos ob­jek­tu ta­pu­si „Žal­gi­rio“ are­na ne­prasp­rū­do pro už­sie­nie­čių akis. 

Po tre­jų me­tų Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tas vyks Uk­rai­no­je. Ji tu­ri pa­si­ sta­ty­ti ma­žiau­siai pen­kias are­nas. De­le­ ga­ci­ja iš Ki­je­vo, Kau­ne ap­žiū­rė­ju­si „Žal­gi­rio“ are­ną, nesu­dve­jo­jo: ir mes no­ri­me to­kios! Pro­tes­ta­vo Kau­no moks­lei­viai

2p.

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Dai­rė­si pen­kias va­lan­das

Jau ga­lu­ti­nai aiš­ku, kad pa­grin­di­nė Ki­je­ve iš­dyg­sian­ti are­na bus la­bai pa­na­ši į tą, ku­ri sto­vi Kau­ne Ne­mu­ no sa­lo­je. „Žal­gi­rio“ are­nos pa­ke­ rė­ti uk­rai­nie­čiai jau pa­si­ra­šė su­tar­tį

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

su šią are­ną pro­jek­ta­vu­sia Eu­ge­ni­ jaus Mi­liū­no stu­di­ja. Lie­tu­vius sam­dy­ti nu­spren­dę uk­ rai­nie­čiai į Kau­ną pa­siun­tė 12 spe­cia­ lis­tų de­le­ga­ci­ją. Profesionalų grupė iš Europos vyrų krepšinio čempio­ natą rengsiančios šalies „Žal­gi­rio“ are­no­je pra­lei­do maž­daug pen­kias va­lan­das.

23p.

5

V.No­rei­kos žmo­nos lai­mė

Šian­dien, kaip juo­kau­ja pa­ts maest­ ro Vir­gili­jus No­rei­ka, jam su­kan­ ka du sep­ty­ne­tai – 77 me­tai. Švęs­ti maest­ro ne­tu­rės lai­ko, nes jau ry­toj lau­kia at­si­svei­ki­ni­mo su sce­na tu­ro „Ačiū už mei­lę“ kon­cer­tas Va­rė­no­ je. Ir, kaip be­veik per vi­sus maest­ro kon­cer­tus, ša­lia bus jo žmo­na ba­le­ to pe­da­go­gė Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­čiū­tė. „Pats bu­vi­mas kar­tu mums yra di­ de­lė lai­mė. Kai Vir­gi­li­jus ži­no, kad aš esu sa­lė­je ir klau­sau­si jo dai­na­vi­mo, jau dėl to jo nuo­tai­ka bū­na pui­ki “, – sa­kė L.Bar­tu­se­vi­čiū­tė, po­kal­by­je su „Kau­no die­na“ at­sklei­du­si sa­vo lai­ min­gos šei­mos re­cep­tą. 17p.


2

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

20

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

Anglies monoksidas (CO)

0 0,50

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

43

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

„Žal­gi­rio“ are­no­je – „Kau­no au­to­mo­bi­lių die­nos“ Va­kar „Žal­gi­rio“ are­no­je pra­si­dė­ju­si pa­ro­da truks tris die­nas. Prie pa­sta­to ri­kiuo­ja­si „Re­nault“ grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lis, „Nis­san“ sklan­dy­tu­vas, iš Bal­ta­ru­si­jos at­ke­lia­vę sun­kias­vo­riai – MAZ kra­nas ir ke­tu­rių til­tų sunk­ve­ži­mis. Vos įžen­gus į are­nos vi­ dų sve­čius pa­si­tin­ka vie­na bran­giau­sių pa­ro­dos puoš­me­nų – per mi­li­jo­ną li­tų kai­nuo­jan­tis „Pors­che Ca­rer­ra GT“. Sa­vo iš­vaiz­da iš­ si­ski­ria ir di­džiu­lis pen­kių vie­tų pi­ka­pas „Ford Ran­ger“. Vie­nas pa­ ro­dos ak­cen­tų – eko­lo­gi­ja, to­dėl čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti ma­žy­čius mies­to elekt­ro­mo­bi­lius „Bi­ro“. Vos met­ro plo­čio au­to­mo­bi­liu 70 km ga­li­ma nu­va­žiuo­ti tik už 3 li­tus. Lan­ky­to­jai pa­ro­do­je šian­dien lau­kia­mi nuo 10 iki 19 val., ry­toj – nuo 10 iki 17 val. Man­to La­pins­ko ir Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo fo­to­re­por­ta­žas

Pa­mo­kas iš­kei­tė į pro­tes­to ei­tynes

Ką numato reforma?

Mi­nist­ras: dar

Iš­g ir­dęs apie Kau­ne vy­ku­sią pro­ tes­to ak­ci­ją, mi­n ist­ras tei­gė, kad prie­kaiš­tai jo ad­re­su – ne­pag­r įs­ti. „Dar kar­tą pakar­to­siu: ne­su šių pa­ tai­sų au­to­rius. Vi­si pa­kei­ti­mai bu­ vo ren­gia­mi su vi­so­mis aukš­to­sio­ mis mo­kyk­lo­mis. To­k ie rei­ka­la­vi­ mai, žvel­g iant į atei­t į, yra su­si­ję su pa­čių uni­ver­si­te­tų nu­sta­to­mo­ mis žai­d i­mo tai­syk­lė­m is“, – „Kau­ no die­nai“ sa­kė švie­t i­mo mi­n ist­ ras G.Ste­po­na­vi­čius.

„„Bū­rys: pro­tes­ta­vę 200 Kau­no moks­lei­vių lei­di­mų ak­ci­jai ne­tu­rė­jo. 

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Va­kar ry­tą Kau­no moks­lei­viai su­ren­gė pro­tes­to eitynes. „Re­for­ mai – ne!“, „Ste­po­na­vi­čiau, mąs­ tyk!“ – to­kius šū­kius cho­ru skan­ da­vo bent 200 moks­lei­vių. Neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, pro­tes­tuo­to­ jai su­si­bū­rė per so­cia­li­nį tink­la­pį „Fa­ce­book“.

Su­si­rin­kę ša­lia Įgu­los baž­ny­čios jau­nuo­liai Lais­vės alė­ja pa­trau­kė prie mies­to sa­vi­val­dy­bės. Kai ku­rie moks­lei­viai į pro­tes­ to ak­ci­ją atė­jo ne­tu­rė­da­mi nei mo­ky­to­jų, nei mo­kyk­los va­do­vų su­ti­ki­mo. Ke­le­tas mo­ki­nių sa­vo vei­dus slė­pė po kau­kė­mis, ne­ no­rė­da­mi, kad kas nors su­ži­no­tų, jog jie pa­bė­go iš pa­mo­kų. Sa­vi­ val­dy­bės at­sto­vai, pa­ma­tę pro­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

tes­tuo­to­jus, ste­bė­jo­si, nes lei­di­ mas mi­tin­gui ne­bu­vo iš­duo­tas. Pro­tes­to da­ly­v iai rei­ka­l a­vo švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro Gin­ ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus gal­vos, pra­šė stab­dy­ti re­for­mą. „Žlug­do­ma mū­sų atei­tis. Pla­ na­vo­me lai­ky­ti tris eg­za­mi­nus, o po re­for­mos ga­li tek­ti lai­ky­ ti dau­giau. Mi­nis­te­ri­ja mus ver­ čia sto­ti į pro­fe­si­nes mo­kyk­las“, – pik­ti­no­si gim­na­zis­tės Vi­ta ir Mo­ni­ka. Mi­tin­guo­to­jų pla­ka­tai bu­vo iš­ kal­bin­gi: „Než­lug­dyk mū­sų atei­ ties“, „Nau­jai stu­di­jų re­for­mai – ne!“, „Mes ne ro­bo­tu­kai“, Mes ir­gi žmo­nės“, „Ste­po­na­vi­čiau, ne­versk mū­sų emig­ruo­ti!“ Vė­liau moks­lei­vių pro­tes­to ei­ tynės pa­trau­kė į Se­na­mies­tį, Ro­ tu­šės aikš­tė­je jie ėjo va­žiuo­ja­mą­ ja gat­vės da­li­mi ir trik­dė eis­mą.

Pa­gal da­bar­ti­nius pla­nus, 2014 m. sto­jant į uni­ver­si­te­tus ir ko­le­g i­jas, kon­k ur­si­n is ba­las bus for­muo­ja­ mas iš ke­tu­rių mo­ko­mų­jų da­ly­k ų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų ar­ ba me­ti­nių įver­ti­ni­mų. Šiuo me­tu no­rin­tie­ji sto­ti į ko­le­gi­ją tu­ri bū­ti iš­ lai­kę du vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus, o uni­ver­si­te­tą – tris. Dar vie­na po dve­jų me­t ų įve­da­ ma nau­jo­vė ta, kad no­r int įsto­t i į ne­mo­ka­mą vie­tą aukš­to­jo­je mo­ kyk­lo­je rei­kės pa­siek­t i nu­sta­ty­tą už­sie­nio kal­bos mo­kė­ji­mo ly­g į. No­rin­tie­ji pa­tek­ti į vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mą stu­di­jų vie­tą uni­ver­si­te­te tu­rės mo­kė­ti už­sie­nio – ang­lų, vo­ kie­čių ar pran­cū­z ų – kal­bą B2 ly­ giu, sto­jant į ko­le­g i­ją – B1 ly­g iu. Šį ly­g į bus ga­l i­ma nu­sta­t y­t i lai­kant vals­t y­bi­n į eg­za­m i­ną, kal­bos mo­ kė­ji­mą bus ga­li­ma pa­grįs­ti ir pa­tei­ kiant tarp­tau­ti­nius už­sie­nio kal­bų mokėjimo įver­ti­ni­mus. Ket­v ir­t a­d ie­n į G.Ste­p o­n a­v i­č ius pa­siū­lė nau­ją sto­ji­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las tvar­ką įves­ti me­tais vė­ liau – nuo 2015-ųjų.

„„ Įver­ti­ni­mas: E.Ma­siu­lis (vi­du­ry­je) įsi­ti­ki­nęs, kad in­ves­ti­ci­jos į pro­spek­to 

Kau­ne ap­si­lan­kęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis ap­žiū­rė­jo re­konst­ruk­ci­jos dar­bus A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­spek­te ir de­ mon­tuo­ja­mą Pa­ne­mu­nės til­tą. Pas­ta­ro­jo ob­jek­to fi­nan­sa­vi­mas nė­ra iš­spręs­tas, ta­ čiau už­si­min­ta, kad lė­šų bus ieš­ko­ma. Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Di­džiau­sia in­ves­ti­ci­ja

Šan­čiuo­se vyks­tan­čius in­ten­sy­ vius dar­bus va­kar at­vy­kęs ap­žiū­rė­ ti E.Ma­siu­lis tei­gė, kad A.Juo­za­pa­ vi­čiaus pro­spek­tas iš­si­ski­ria vi­sos ša­lies mas­tu pa­gal skir­tas in­ves­ti­ci­ jas iš Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­ do. „Čia pri­trauk­ta 22 mln. li­tų iš ES fon­dų ir tai yra nea­be­jo­ti­nai di­džiau­

sias fi­nan­suo­ja­mas Eu­ro­pos re­gio­ni­ nės plėt­ros pro­jek­tas. Dau­giau ski­ ria­ma tik res­pub­li­ki­nės reikš­mės ke­liams“, – tei­gė mi­nist­ras. Bend­ra A.Juo­za­pa­vi­čiaus pros­ pekto re­konst­ruk­ci­jos ver­tė – 43 mln. li­tų. Li­ku­sią nuo ES pa­ra­mos da­lį rei­kės skir­ti iš Kau­no sa­vi­val­ dy­bės ir Ke­lių prie­žiū­ros fon­do. E.Ma­siu­lis sa­kė, kad jo pa­ma­ ty­ti vyks­tan­tys dar­bai A.Juo­za­pa­ vi­čiaus pro­spek­te ne­nu­vy­lė. „Ke­

Seimo komitetas suž­lu­gdė Kli­ni­kų Sau­lius Tvir­bu­tas Kau­no kli­ni­kų va­do­vo Juo­zo Pun­ dziaus ban­dy­mas dar prieš rin­ki­ mus į Sei­mą il­gam už­si­tik­rin­ti uži­ ma­mą po­stą ne­pa­vy­ko – at­šauk­tas paanks­tin­tas kon­kur­sas ei­ti įstai­ gos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ rei­gas. Užk­liu­vo Sei­mo ko­mi­te­tui

Svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ rė Ja­ni­na Kum­pie­nė pra­ne­šė, kad Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je nu­spręs­ta at­šauk­ti kon­ kur­sus ei­ti va­do­vo pa­rei­gas ke­tu­ rio­se li­go­ni­nė­se: „Žal­gi­rio“ kli­ni­ ko­se, Šiau­lių li­go­ni­nė­je, Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė­je ir Lie­tu­ vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­ to li­go­ni­nė­je Kau­no kli­ni­ko­se. Nuo lie­pos pra­dė­ju­sia­me veik­ti įsta­ty­

me nu­ma­ty­ta, kad as­me­nys, gy­ dy­mo įstai­gai va­do­va­vę de­šimt ar dau­giau me­tų, ga­li lik­ti šia­me po­ ste iki ki­tų me­tų lie­pos. Li­k us trims mė­n e­s iams iki va­ do­vo at­l ei­d i­m o die­n os, įstai­gos stei­g ė­jas ar­b a vi­s uo­t i­n is da­l i­ nin­k ų su­s i­r in­k i­m as tu­r i or­ga­ ni­z uo­t i vie­š ą­j į kon­k ur­s ą va­d o­ vo pa­rei­goms užim­t i. Ja­m e ga­l i da­ly­vau­t i ir ka­d en­c i­j ą bai­g ian­ tis va­d o­vas. Pa­ban­dė gud­rau­ti

J.Pun­dzius pa­si­rin­ko ki­to­kią tak­ ti­ką. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to rek­to­rius pro­fe­so­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas „Kau­no die­ nai“ anks­čiau sa­kė, kad da­bar­ti­nis Kau­no kli­ni­kų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius pri­va­lė­jo nu­trauk­ti ne­ter­mi­ nuo­tą dar­bo su­tar­tį ir pa­si­ra­šy­

ti nau­ją – ter­mi­nuo­tą, ga­lio­jan­čią iki ki­tų me­tų lie­pos. „Jis tai pa­da­ry­ti at­si­sa­kė, to­dėl Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n is­te­r i­ ja nu­spren­dė skelb­ti kon­kur­są šį ru­de­nį“, – aiš­ki­no R.Ža­liū­nas.

Pa­sak me­di­kų, da­bar­ti­nis svei­ka­ tos mi­nist­ras Rai­mun­das Šu­kys yra pa­lan­kus J.Pun­dziui. Pa­na­ šios tak­ti­kos grie­bė­si ir ki­tų įstai­ gų va­do­vai. Ki­lo abe­jo­nių

Į tris iš ke­tu­rių gy­ dy­mo įstai­gų va­ do­vų vie­tas pre­ ten­da­vo tik po vie­ną kan­di­da­tą.

Kai ku­rių šal­ti­nių nuo­mo­ne, Kli­ ni­kų va­do­vui esą bu­vo pa­lan­kiau da­ly­vau­ti kon­kur­se šį ru­de­nį, nes neaiš­ku, kas va­do­vaus Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai po rin­ki­mų.

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­ te­to na­riai ir po­sė­dy­je da­ly­va­vęs Pre­zi­den­tū­ros at­sto­vas iš­reiš­kė abe­jo­nes, ar tik­rai bū­ti­na skelb­ti paanks­tin­tus kon­kur­sus. Vals­ty­ bi­nės dar­bo ins­pek­ci­ja išaiš­ki­no, kad da­bar­ti­niams įstai­gų va­do­ vams vi­sai ne­bū­ti­na keis­ti ne­ter­ mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis ter­mi­ nuo­to­mis. „Prii­mant spren­di­mą dėl kon­ kur­sų at­šau­ki­mo, įver­tin­ta ir tai, kad, ne­pai­sant to, jog rei­ka­la­ vi­mai kon­kur­so da­ly­viams bu­ vo nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lūs, pa­si­bai­


3

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

Miestas

bai nevėluoja Ar­do­mas se­na­sis til­tas

o re­konst­ruk­ci­ją at­neš nau­dos.  And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

li­nin­kai dar­buo­ja­si neat­si­lik­da­mi nuo gra­fi­kų. Jų dar­bo re­zul­ta­tas pa­ge­rins su­sie­ki­mą kau­nie­čiams ir mies­to sve­čiams“, – įsi­ti­ki­nęs mi­nist­ras. Kei­čia­si neat­pa­žįs­ta­mai

A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­spek­tas 2,6 km il­gio at­kar­po­je nuo Ka­ra­liaus Min­dau­go pro­spek­to iki Pa­ne­mu­ nės til­to bus pra­pla­tin­tas iki 14 m. Taip pat bus at­nau­jin­ta ša­li­gat­vių dan­ga, vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lės, švie­so­fo­rų, ap­švie­ti­mo ir lie­taus nuo­te­kų sis­te­ma. Di­džią­ją re­konst­ ruk­ci­jos dar­bų da­lį pla­nuo­ja­ma at­ likti dar šiais me­tais. A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­spek­to vie­ šo­jo trans­por­to sto­te­lės bus iš­klo­ tos spe­cia­lio­mis ply­te­lė­mis, ku­rios pa­dės ge­riau orien­tuo­tis ne­re­ giams. Spe­cia­lus ply­te­lių rel­je­fas įspės apie tai, kad ke­lei­viui rei­kia bū­ti at­sar­giam, nes ša­lia yra va­ žiuo­ja­mo­ji ke­lio da­lis.

E.Ma­siu­lis taip pat ap­žiū­rė­jo ir ki­ to svar­baus mies­to ob­jek­to – Pa­ ne­mu­nės til­to – sta­tyb­vie­tę. „Šiais me­tais sky­rė­me 4,7 mln. li­tų til­to re­konst­ruk­ci­jos pra­džios dar­bams. Aiš­ku, rei­kės ieš­ko­ti daug dau­giau pi­ni­gų vi­siems dar­bams pa­baig­ ti“,– sa­kė E.Ma­siu­lis. Šiuo me­tu bai­gia­mi ar­dy­ti ša­li­til­ čiai, o nuo ki­tos sa­vai­tės pra­si­dės ir lai­kan­čių­jų konst­ruk­ci­jų ir va­žiuo­ ja­mo­sios da­lies de­mon­ta­vi­mo dar­ bai. Vi­sus šiuos dar­bus pla­nuo­ja­ma už­baig­ti iki me­tų pa­bai­gos. Va­kar til­to apa­čio­je, prie van­ dens, bu­vo įren­gia­mos spe­cia­ lios aikš­te­lės, skir­tos lai­kan­čių­jų konst­ruk­ci­jų de­mon­ta­vi­mo dar­ bams. Pa­gal pir­mi­nį pla­ną ke­tin­ta su 100 t ga­lios ke­lia­mai­siais kra­ nais nu­kel­ti vi­du­ri­nę, pla­čiau­sią, til­to si­ją, ta­čiau ban­dy­mai pa­ro­dė, kad til­tas neat­lai­ky­tų kra­nų svo­ rio. Nusp­ręs­ta si­jas tru­pin­ti ir ša­ lin­ti da­li­mis.

Aiš­ku, rei­kės ieš­ ko­ti daug dau­giau pi­ni­gų vi­siems dar­bams pa­baig­ti. Se­ną­jį til­tą mies­tie­čiams pri­ mins tik dvi at­ra­mi­nės ko­lo­nos, ta­čiau jos taip pat bus re­konst­ruo­ tos. Til­to re­konst­ruk­ci­jai ar­tė­jant į pa­bai­gą, ant se­nų­jų ir nau­jų­jų ko­ lo­nų bus įrengta nau­ja ke­tu­rių eis­ mo juos­tų per­dan­ga. Nau­jo­jo Pa­ne­mu­nės til­to bend­ra sta­ty­bų kai­na bus 102 mln. li­tų.

va­do­vo tak­ti­ką gus do­ku­men­tų priė­mi­mo lai­kui, į tris iš ke­tu­rių gy­dy­mo įstai­gų va­ do­vų vie­tas pre­ten­da­vo tik po vie­ ną kan­di­da­tą“, – kal­bė­jo J.Kum­ pie­nė. Va­do­vau­ja 17 me­tų

Kau­no kli­ni­kos, pa­skel­bu­sios kon­ kur­są užim­ti va­do­vo po­stą, ir­gi su­lau­kė vie­nin­te­lio kan­di­da­to do­ ku­men­tų – J.Pun­dziaus. Jis va­do­ vau­ja Kli­ni­koms jau 17 me­tų. Pa­tai­sy­ta­me Svei­ka­tos prie­žiū­ ros įstai­gų įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­ dže­ti­nių ir vie­šų­jų įstai­gų va­do­ vai, iš­sky­rus ma­žų­jų, ku­rio­se dir­ ba de­šimt ir ma­žiau dar­buo­to­jų, į dar­bą prii­ma­mi vie­šo kon­kur­so bū­du pen­ke­riems me­tams ir ga­ li ei­ti pa­rei­gas ne­ri­bo­tą ka­den­ci­jų skai­čių, jei lai­mi kon­kur­sus.

„„Spren­di­mas: kli­ni­kų di­rek­to­riaus

kon­kur­są su­stab­dė Sei­mo Svei­ ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas.



Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

„„ Ava­ri­ja: au­to­mo­bi­liui už­lė­kus ant ša­li­gatvio ir at­si­tren­kus į na­mą, čia ėjęs pės­čia­sis nu­ken­tė­jo, bet li­

ko gy­vas. 

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Au­to­mo­bi­lis rė­žė­si į na­mą Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Da­nų gat­vė­je, prie 11-ojo na­mo, su­ si­dū­rus dviem au­to­mo­bi­liams nu­ ken­tė­jo du žmo­nės.

Pra­ne­ši­mas apie ne­lai­mę bu­vo gau­tas 10.42 val. bend­ruo­ju pa­ gal­bos te­le­fo­no nu­me­riu 112. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, 66 me­ tų „Re­nault La­gu­nos“ vai­ruo­to­ jas E.B., su­kda­mas iš So­dų gat­vės į Da­nų gat­vę, ne­pra­lei­do pa­grin­ di­niu ke­liu va­žiuo­jan­čio „Jeep

Che­ro­kee“. Jį vai­ra­vo 52 me­tų A.P. Liu­dy­to­jų tei­gi­mu, „Re­nault“ vai­ ruo­to­jas tei­si­no­si bu­vęs apa­kin­ tas sau­lės. Po smū­gio dži­pas už­ lė­kė ant ša­li­gat­vio, už­va­žia­vo ant pės­čio­jo ir tren­kė­si į na­mą. Na­mo sa­vi­nin­kė Ni­jo­lė pa­sa­ko­ jo, įvy­kus ava­ri­jai, bu­vu­si kam­ba­ ry­je. Iš­gir­du­si triukš­mą mo­te­ris pa­ma­tė į vir­tu­vę pro at­da­ras du­ ris įkren­tan­tį vy­rą. Pės­čio­jo ko­ja li­ko pri­spaus­ta dži­po ra­tų. Ga­lin­ gam au­to­mo­bi­liui įsi­rė­žus į na­mo sie­ną, ji li­ko sto­vė­ti, ap­ga­din­tos dai­ly­len­tės.

Kau­nie­tė Ni­jo­lė džiau­gė­si, kad vir­tu­vės du­ris pa­li­ko neuž­da­ry­tas, nes per ava­ri­ją nu­ken­tė­jęs pės­čia­ sis ga­lė­jo bū­ti pri­spaus­tas ir mir­ ti­nai su­ža­lo­tas. Į li­go­ni­nę iš­vež­tas ne tik par­ trenk­tas 31 me­tų R.D., bet ir įta­ ria­mas ava­ri­jos kal­ti­nin­kas „Re­ nault“ vai­ruo­to­jas. Jis skun­dė­si skaus­mais krū­ti­nės sri­ty­je. Kaip in­for­ma­vo grei­to­sios me­ di­ci­nos pa­gal­bos at­sto­vai, nu­ken­ tė­jęs pės­čia­sis nu­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas. Jam su­lau­žy­ta ko­ja, su­ trenk­ta krū­ti­nė.

Pavojingi laip­ti­nių sto­ge­liai Se­ni dau­ gia­bu­čių laip­ti­nių sto­ge­ liai tam­ pa rim­ta pro­ble­ ma.

Dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­ to­riai įspė­ja, kad ne­su­re­mon­tuo­ ti laip­ti­nių sto­ge­liai ga­li pri­da­ry­ ti ne­ma­lo­nu­mų, ir ra­gi­na nea­ti­dė­ lio­ti bū­ti­nų re­mon­to dar­bų.

„Se­ni dau­gia­bu­čių laip­ti­nių sto­ ge­liai tam­pa rim­ta pro­ble­ma. Dau­ge­lis jų ne­re­mon­tuo­ti nuo na­mo pa­sta­ty­mo ir ga­li bū­ti pa­ vo­jin­gi – at­ski­lęs tin­kas ga­li su­ žeis­ti praei­vius ar žai­džian­čius vai­kus. Rū­pin­da­mie­si gy­ven­to­jų sau­gu­mu jau­čia­me pa­rei­gą įspė­ti apie ga­li­mą pa­vo­jų“, – sa­kė „Ma­ no būs­to“ Kau­no re­gio­no va­do­vė Vi­da Nau­džiū­nie­nė. Dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riai ste­bi si­tua­ci­ją: jei­gu jū­sų na­mo laip­ti­nės sto­ge­lį bū­ti­na re­mon­ tuo­ti, apie tai jus in­for­muos ir pa­siū­ly­mą re­mon­to dar­bams pa­ teiks na­mo prie­žiū­ros va­dy­bi­nin­ kas. Na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius taip pat kvie­čia su­si­siek­ti, jei­gu pa­ ste­bė­jo­te ava­ri­nės būk­lės po­žy­ mių: sky­la be­to­nas, by­ra tin­kas, at­ra­ma pra­ra­do pa­grin­dą, ma­ty­ti

„„Grės­mė: kai ku­rių laip­ti­nių sto­ge­liai nie­ka­da ne­bu­

vo re­mon­tuo­ti.

vi­di­nės me­ta­lo konst­ruk­ci­jos (ar­ ma­tū­ra). Va­dy­bi­nin­kas įver­tins sto­ge­lio būk­lę ir pa­dės suor­ga­ni­ zuo­ti re­mon­to dar­bus. Juos de­rė­tų at­lik­ti iki žie­mos – snie­gu pa­deng­ti sto­ge­liai dėl svo­ rio ga­li įlink­ti, su­žeis­ti žmo­nes. No­rint at­lik­ti sto­ge­lio re­mon­tą, rei­kia pa­reng­ti pro­jek­tą ir su­de­ rin­ti su sa­vi­val­dy­be. Šiais dar­bais

pa­si­rū­pins na­mo ad­mi­nist­ra­to­ rius. Sto­ge­lio re­mon­to kai­na pri­ klau­so nuo rei­ka­lin­gų at­lik­ti dar­ bų apim­ties – jie pa­tei­kia­mi eks­ per­ti­zės iš­va­do­se. Daž­niau­siai pa­kan­ka su­stip­rin­ti konst­ruk­ci­ ją, ta­čiau tam tik­rais at­ve­jais se­ną sto­ge­lį ga­li tek­ti pa­keis­ti nau­ju. KD inf.


4

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

Tema

Lie­tu­voje ar­chi­tek­tams trūks­ta Lie­tu­vos ar­chi­tek­ tai vis gar­siau kal­ ba apie tai, kad mū­ sų ša­ly­je jiems ne­ be­pa­kan­ka už­sa­ky­ mų. Bet nė­ra to blo­ go, ku­ris nei­šei­tų į ge­ra – mū­sų ar­chi­ tek­tai gar­si­na Lie­tu­ vą Ru­si­jo­je, Lat­vi­jo­ je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Uk­ rai­no­je. Tie­sa, už­ sa­ky­mų iš, pa­vyz­ džiui, Suo­mi­jos ti­kė­ tis sun­ko­ka.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Va­ka­rie­čiai kvie­čia­si re­tai

„Ma­nau, kad mū­sų ar­chi­tek­tai ver­ ti­na­mi už­sie­ny­je pir­miau­sia dėl dar­bo ko­ky­bės, dėl ge­rų idė­jų. Aiš­ ku, yra ta bė­da, kad Lie­tu­vo­je nė­ra pa­kan­ka­mai ga­li­my­bių jas iš­reikš­ti, sta­ty­bos mū­sų ša­ly­je yra pri­sto­ju­ sios“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos ar­chi­tek­ tų są­jun­gos Kau­no sky­riaus pir­mi­ nin­kas Gin­ta­ras Pri­koc­kis. Jo ži­nio­mis, lie­tu­viai ar­chi­tek­tai su­lau­kia pasiū­ly­mų pro­jek­tuo­ti va­ ka­rie­čiams tik iš­skir­ti­niais at­ve­jais. „Esu gir­dė­jęs apie dar­bus Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je“, – po­pu­ lia­riau­sias lie­tu­vių ar­chi­tek­tų dar­ bo­vie­tes už­sie­ny­je var­di­jo G.Pri­ koc­kis. Ar mū­sų ša­lies at­sto­vai pro­jek­ tuo­ja už ma­žes­nę kai­ną ru­sams ar uk­rai­nie­čiams, pa­sak jo, nu­sta­ty­ ti sun­ku.

„„Nu­ga­lė­jo: „Amb­ra­so ar­chi­tek­tū­ros biuro“ ko­man­da, pa­siū­liu­si iš­sau­go­ti Tbi­li­sio pa­sta­to so­vie­ti­nį cha­rak­te­rį, pa­pil­dy­da­ma jį šiuo­lai­ki­niais ak­cen­

tais, kon­kur­se ap­len­kė 33 da­ly­vius. 

Tai ko­mer­ci­nė pa­slap­tis. Bet lo­ giš­ka ma­ny­ti, kad jei neap­si­mo­kė­ tų, ar­chi­tek­tai į už­sie­nį ne­vyk­tų. Dirb­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je yra ge­ro­kai su­dė­tin­giau nei Lie­tu­vo­je. Pre­ten­duo­ja gra­žin­ti Tbi­li­sį

Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Kau­no sky­ riaus pir­mi­nin­ko ži­nio­mis, lie­tu­viai

ga­na ak­ty­viai reiš­kia­si ar­chi­tek­tū­ ri­niuo­se kon­kur­suo­se Kau­ka­zo ša­ ly­se. Vi­sai ne­se­niai lie­tu­viai su­ži­bė­ jo Gru­zi­jo­je. Vil­nie­čio ar­chi­tek­to Aud­riaus Amb­ra­so ko­man­da lai­ mė­jo ar­chi­tek­tū­ros kon­kur­są Tbi­li­ sy­je, ku­rį pa­skel­bė pri­va­tus ban­kas TBC, ke­ti­nan­tis Gru­zi­jos sos­ti­nė­

Vie­nu at­ve­ ju bu­vo­me pa­kvies­ti pro­jek­tuo­ ti, nes mus pa­siū­lė lie­ tu­vių sta­ ty­bi­nin­kai. Ki­tu at­ve­ ju už­sa­ko­ vai iš Ru­si­ jos su­si­ra­ do mus in­ ter­ne­te.

„„Ne­sis­kun­džia: kau­nie­tis V.Ado­ma­vi­čius už­sa­ko­vais, ku­riems Ru­si­jo­je pro­jek­tuo­ja pri­

va­čius na­mus, tei­gė esąs la­bai pa­ten­kin­tas. 

Tomo Raginos nuotr.

„Amb­ra­so ar­chi­tek­tų biu­ro“ kom­piu­te­ri­nis vaiz­das

je įkur­ti nau­ją sa­vo būs­ti­nę. Pla­ nuo­ja­ma, kad nau­ja­sis komp­lek­ sas veiks ne tik kaip biu­rų pa­sta­tas, bet ir kaip vi­suo­me­ni­nis, kul­tū­ros cent­ras. Įvei­kę dau­giau kaip 30 ki­tų ar­ chi­tek­tų gru­pių, Lie­tu­vos ar­chi­ tek­tai su sa­vo pa­siū­ly­mais lai­mė­ jo pir­mą­ją vie­tą. Tie­sa, pla­nuo­ja­mas sta­ti­nys nė­ ra vi­siš­kai nau­jas – ar­chi­tek­tai ga­vo už­duo­tį re­konst­ruo­ti so­viet­me­čiu sta­ty­to ka­ri­nio šta­bo pa­sta­tą. „Kol kas vis­kas la­bai švie­žia. Žo­ džiu bu­vo ap­tar­ta, kad dirb­si­me to­liau, bet kol kas ta link­me nė­ ra jo­kio ju­de­sio“, – bu­vo at­vi­ras A.Amb­ra­sas. Va­ži­nė­da­vo šim­tus ki­lo­met­rų

„Mū­sų dar­bai už­sie­ny­je grei­čiau išim­tys nei tai­syk­lė“, – pri­si­pa­ži­ no A.Abmb­ra­sas, ku­rio va­do­vau­ ja­ma bend­ro­vė su­pro­jek­ta­vo ban­ ko pa­sta­tą Lat­vi­jo­je ir jis jau yra pa­sta­ty­tas. „Tiek Gru­zi­jos, tiek Lat­vi­jos at­ ve­jais da­ly­va­vo­me tarp­tau­ti­niuo­ se kon­kur­suo­se. Ko­mi­si­ja ver­ti­no pro­jek­tus, o ne tai, kas juos kū­rė“, – pri­dū­rė A.Amb­ra­sas. Jis pri­pa­ži­no, kad pri­žiū­rint už­ sie­ny­je su­pro­jek­tuo­to pa­sta­to sta­ ty­bą pa­stan­gų rei­kia dau­giau. „Kai dir­bo­me Ry­go­je, rei­kė­da­vo va­žiuo­ti ke­lis šim­tus ki­lo­met­rų. Šio pa­sta­to rea­li­za­ci­jos eta­pas bu­ vo sun­ko­kas. Ats­tu­mas tu­ri įta­kos. Sta­ty­bo­je ir ke­lios die­nos nu­le­mia,

kad ko nors ne­pas­te­bi“, – pa­tir­ti­ mi da­li­jo­si vil­nie­tis. Ar­chi­tek­tų pa­ren­gia­ma per daug

A.Amb­ra­sas už­si­mi­nė apie pro­ble­ mos šak­nis, dėl ko lie­tu­viai ar­chi­ tek­tai pri­vers­ti ieš­ko­ti dar­bo sve­tur. Mat Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­los kas­met iš­lei­džia apie 200 nau­jų ar­ chi­tek­tų, o už­sa­ky­mų pro­jek­tuo­ ti ne­dau­gė­ja. Pa­vyz­džiui, Gru­zi­jo­je, vil­nie­čio ži­nio­mis, ar­chi­tek­tū­ros spe­cia­ly­bę įgy­ja apie 40 ab­sol­ven­tų. „O Lie­tu­ vo­je yra ar­chi­tek­tų per­pro­duk­ci­ja, jie tu­ri kaž­kur iš­si­verž­ti“, – svars­ tė pa­šne­ko­vas. Ki­ta ver­tus, pa­ste­bė­jo A.Amb­ ra­sas, Lie­tu­vos ar­chi­tek­tū­ros mo­ kyk­la tu­ri ge­rą var­dą, dėl to ir­gi su­lau­kia­ma už­sa­ky­mų iš už­sie­nio, ypač iš bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos re­gio­nų. „Tu­ri­me pra­na­šu­mų, ypač tie, kas esa­me vy­res­nės kar­tos. Sup­ ran­ta­me šių ša­lių gy­ven­to­jų men­ ta­li­te­tą, kal­bą. Jiems svar­bu, kad esa­m e pa­ra­ga­v ę va­ka­r ie­t iš­ko dvelks­mo. Glau­dus bend­ra­dar­bia­ vi­mas, su­pra­ti­mas la­bai rei­ka­lin­ gas“, – pa­grin­dė ar­chi­tek­tas. Va­ka­rų Eu­ro­po­je, pa­sak A.Amb­ ra­so, ar­chi­tek­tų yra la­bai daug, net ir ge­ras mo­kyk­las bai­gę ar­chi­tek­tai pri­vers­ti dar­bo ieš­ko­ti vi­so­je Eu­ ro­po­je. Kai ku­rių ša­lių ar­chi­tek­tū­ra, pa­ vyz­džiui, Suo­mi­jos, itin aukš­to ly­ gio, čia pa­ruo­šia­ma pa­kan­ka­mai


5

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

Tema kaunodiena.lt/naujienos/miestas

darbo

200 – tiek ar­chi­tek­tų kas­met pa­ren­gia Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­los, nors už­sa­ky­mų pro­jek­tuo­ti ne­dau­gė­ja.

sa­vų am­bi­cin­gų pro­jek­tuo­to­jų. Tad lie­tu­viai var­giai ga­li ti­kė­tis pa­siū­ ly­mų iš šios ar ki­tos pa­na­šios vals­ ty­bės. Pra­šė ne­pro­jek­tuo­ti kaip ru­sams

Ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą pel­niu­sio ar­chi­tek­to Vi­liaus Ado­ma­vi­čiaus pa­var­dės ar­chi­tek­tū­ros gy­ve­ni­me pa­sta­ruo­ju me­tu ne­si­gir­di. Kau­ nie­tis pri­si­pa­ži­no, kad šiuo me­tu pa­gal jo pro­jek­tus yra sta­to­mi pri­ va­tūs na­mai Ru­si­jo­je: vie­nas – Ka­ ra­liau­čiaus sri­ty­je, ki­tas – kiek to­ liau, už Mask­vos. „Vie­nu at­ve­ju bu­vo­me pa­kvies­ti pro­jek­tuo­ti, nes mus pa­siū­lė lie­tu­ vių sta­ty­bi­nin­kai. Ki­tu at­ve­ju už­ sa­ko­vai iš Ru­si­jos su­si­ra­do mus in­ ter­ne­te“, – pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas. V.Ado­ma­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad lie­tu­vių ar­chi­tek­tų pa­slau­gų eks­ por­tas tie­sio­giai su­si­jęs su dar­bo sty­giu­mi Lie­tu­vo­je. „Per pa­sku­ti­nius tre­jus me­ tus mū­sų biu­re pro­jek­tai Lie­tu­vo­ je su­da­ro tik apie 20 pro­c. Gal mes ne­sa­me ro­dik­lis? Yra ko­le­gų, ku­rie ne­spė­ja at­lik­ti vi­sų dar­bų Lie­tu­vo­ je“, – ne­slė­pė ar­chi­tek­tas. Už­sa­ko­vais iš Ru­si­jos V.Ado­ma­ vi­čius tei­gė esąs la­bai pa­ten­kin­tas, mat jie nė kiek ne­pa­na­šūs į iš­juo­ kia­mus nau­juo­sius ru­sus. Lie­tu­vis ar­chi­tek­tas ma­lo­niai nu­ste­bo iš jų lū­pų iš­gir­dęs: „Tik ne­pro­jek­tuo­ki­ te mums kaip vi­siems ru­sams, kur­ ki­te tai, ką esa­te įpra­tę kur­ti sa­vo ša­ly­je.“ Ats­tu­mą įvei­kia in­ter­ne­tas

V.Ado­ma­vi­čius tvir­ti­no, kad ir so­ vie­tų lai­kais ru­sams Lie­tu­va bu­ vo tar­si už­sie­nis, jie ver­ti­no lie­tu­ vių ar­chi­tek­tų dar­bą. Da­bar­ti­niai jo už­sa­ko­vai, pa­sak kau­nie­čio, yra nu­si­vy­lę ru­sų ar­chi­tek­tais, ku­rie ne­si­lai­ko žo­džio, vil­ki­na dar­bus. Vis dėl­to rea­li­zuo­ti sa­vo pro­jek­ tą sve­tur yra ki­taip. Dėl var­gi­nan­ čių ir bran­gių ke­lio­nių V.Ado­ma­ vi­čius ke­liau­ti į ob­jek­tą sten­gia­si kuo re­čiau: brė­ži­niai pa­ren­gia­mi kuo de­ta­les­ni, daug klau­si­mų iš­ spren­džia­ma in­ter­ne­tu. Ar­chi­tek­tai pri­du­ria, kad dirb­ti už­sie­ny­je įma­no­ma tik tu­rint vie­ ti­nius par­tne­rius, su ku­riais iš­vien rea­li­zuo­ja­mos idė­jos. Mat vie­ti­ niai ar­chi­tek­tai iš­ma­no tei­si­nius da­ly­kus, de­ri­na pro­jek­tus su vie­ tos ins­ti­tu­ci­jo­mis. Taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je, kai sam­do­mi pro­jek­tuo­ to­jai už­sie­nie­čiai. V.Ado­ma­vi­čius su sa­vo ko­le­go­ mis pri­si­dė­jo prie lat­vių bend­ro­ vės ren­giant vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ ties pro­jek­tą Ar­mė­ni­jo­je. Ta­čiau šio ob­jek­to rea­li­za­vi­mu kol kas ne­kve­ pia. „Pa­si­ju­to kul­tū­rų skir­tu­mai. Ten dirb­ti ge­ro­kai su­dė­tin­giau“, – ne­slė­pė pa­šne­ko­vas.

„„Įvertintas: E.Mi­liū­nas ne­slė­pė, kad su­tar­tis su uk­rai­nie­čiais, atverianti naują darbų perspektyvą, pra­džiu­gi­no. Tomo Raginos nuotr.

Uk­rai­nie­čiai: mes irgi no­ri­me „Žal­gi­rio“ are­nos „Jie bu­vo la­bai ma­lo­ 1 niai nu­ste­bin­ti. Are­nas sta­ty­ti mo­ka ame­ri­kie­čiai, o vi­sas

ki­tas pa­sau­lis sta­to pa­mink­lus. Iš ame­ri­kie­čių pa­si­mo­kę kau­nie­čiai su­kū­rė vie­ną ge­riau­sių pro­jek­tų Eu­ro­po­je, o gal ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je“, – liaup­sių „Žal­gi­rio“ are­ nai ne­gai­lė­jo Uk­rai­no­je ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to pro­jek­tus plė­to­jan­čios bend­ro­vės „De­Vi­sion“ vyk­do­ ma­sis di­rek­to­rius Ole­gas Po­no­ ma­rio­vas. „Ne­pa­to­gu pa­tiems gir­tis, bet jie are­ną gy­rė, bu­vo la­bai pa­ten­ kin­ti tuo, ką pa­ma­tė“, – „Kau­no die­nai“ sa­kė E.Mi­liū­no stu­di­jos veik­lai šiuo me­tu va­do­vau­jan­ tis pro­jek­tų va­do­vas Au­ri­mas Ra­ ma­naus­kas. Šiek tiek dau­giau žiū­ro­vų

O.Po­no­ma­rio­vas tei­gė, kad are­ na Ki­je­ve bus la­bai pa­na­ši į „Žal­ gi­rio“ are­ną. O E.Mi­liū­no stu­di­jos at­sto­vas A.Ra­ma­naus­kas bu­vo la­ biau lin­kęs var­dy­ti skir­tu­mus. „Tai ne­bus pro­jek­to pa­kar­to­ ji­mas. Jis bus pri­tai­ky­tas Ki­je­ vui. Ten ki­to­kia si­tua­ci­ja, ki­to­kia ur­ba­nis­ti­nė ap­lin­ka“, – aiš­ki­no A.Ra­ma­naus­kas. Ki­je­ve are­na sto­vės ne mies­ to cent­re kaip Kau­ne, o pa­kraš­ty­ je, kur su­si­ker­ta vi­sos ma­gist­ra­ lės. Be­ne la­biau­siai skir­sis are­nos išo­rė. Pas­ta­to for­ma grei­čiau­siai bus ne dau­gia­kam­pio, bet ova­lo for­mos. Pa­tį are­nos pa­sta­tą Ki­je­ve ga­li tek­ti sta­ty­ti tru­pu­tį aukš­tes­nį, nes už­sa­ko­vai pa­gei­dau­ja, kad krep­ši­

nio rung­ty­nes ga­lė­tų ste­bė­ti 18,5 tūkst. žiū­ro­vų. „Žal­gi­rio“ are­no­ je tel­pa tru­pu­tį dau­giau nei 15,6 tūkst. krep­ši­nio sir­ga­lių. „Kau­ne iš vi­so ga­li tilp­ti 17,5 tūkst. žiū­ro­vų, Ki­je­ve tilps tru­pu­tį dau­giau – uk­rai­nie­čių are­nos sa­lė bus šiek tiek di­des­nė, tru­pu­tį skir­ sis geo­met­ri­ja, bet struk­tū­ra bus pa­na­ši“, – dės­tė A.Ra­ma­naus­kas. „Skir­tin­guo­se pro­jek­tuo­se ne­si­ no­ri kar­to­tis, bet vi­daus sa­lės ki­ to­kios ne­la­bai ir pa­da­ry­si. Juo­lab kad Kau­no „Žal­gi­rio“ are­nos vi­ dus – be­veik to­bu­las“, – ta­rė jis. Pa­ly­gi­no su „Fer­ra­ri“

Kaip ir da­liai lie­tu­vių, kai ku­ riems uk­rai­nie­čiams nuo­sta­bą kė­ lė prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ma neuž­ baig­tai at­ro­dan­ti are­nos išo­rė. Vis dėl­to, pa­sak O.Po­no­ma­rio­vo, sve­čiai pa­kei­tė sa­vo nuo­mo­nę, kai įver­ti­no pa­sta­to funk­cio­na­lu­mą, are­ną su­pan­čią ar­chi­tek­tū­rą.

Ole­gas Po­no­ma­rio­vas:

Iš ame­ri­kie­čių pa­ si­mo­kę kau­nie­čiai su­kū­rė vie­ną ge­ riau­sių pro­jek­tų Eu­ro­po­je, o gal ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Ga­lų ga­le are­nos išo­rę jie įver­ ti­no kaip tei­sin­gą spren­di­mą, – pa­sa­ko­jo O.Po­no­ma­rio­vas. – Šiuo

Komentaras Eu­ge­ni­jus Mi­liū­nas

„Žal­g i­r io“ are­nos ar­chi­tek­tas

S

u­tar­tis su uk­rai­nie­čiais la­bai džiu­g i­na, nes mums pa­t i­kė­ tas iš­t ies su­dė­t in­gas ir svar­ bus pro­jek­tas. Ki­je­ve ne­ga­ lė­si­me pa­nau­do­t i „Žal­g i­r io“ are­nos ko­pi­jos, tik pa­t ir­t į. „Žal­g i­r io“ ir Šiau­l ių are­nų pro­jek­tai pa­d a­r y­t i pa­g al ame­r i­k ie­č ių iš­plė­ to­t ą mo­de­l į. Nau­do­ja­ma pa­na­š i vi­ daus struk­t ū­ra, ta­čiau tai nė­ra ko­pi­ ja – kiek­v ie­ną kar­t ą pro­jek­t ą rei­k ia per­da­r y­t i, pri­k lau­so­mai nuo to, kiek yra lo­ž ių, ly­g ių. Le­m ia ir tai, kad net le­do ri­tu­lio aikš­te­lių dy­džiai Eu­ro­po­

me­tu daug kur sta­to­mos įspū­din­ gos išo­rės are­nos, ta­čiau tai, kas yra ma­din­ga, la­bai grei­tai nu­si­ bos­ta. O kla­si­ki­niai da­ly­kai vi­sa­ da yra įdo­mūs ir pa­klau­sūs. Kau­ ne pa­si­rink­tas spren­di­mas vi­sa­da bus ak­tua­lus.“ Uk­rai­nie­čių de­le­ga­ci­ją, ku­ri at­ vy­ko ap­žiū­rė­ti „Žal­gi­rio“ are­nos, su­da­rė ne tu­ris­tai po­li­ti­kai, o ar­ chi­tek­tū­rą ir sta­ty­bas iš­ma­nan­tys spe­cia­lis­tai. Vie­nas jų – vy­riau­sia­sis Ki­je­vo ar­chi­tek­tas, ku­ris tu­rė­jo apie ką pa­kal­bė­ti su ana­lo­giš­kas pa­rei­gas Kau­ne ei­nan­čiu mies­to Ur­ba­nis­ti­ jos sky­riaus ve­dė­ju Ne­ri­ju­mi Va­ lat­ke­vi­čiu­mi. „Man pa­t i­ko jo su­gal­vo­tas „Žal­gi­rio“ are­nos pa­ly­gi­ni­mas su „Fer­ra­ri“, ku­ria­me nė­ra nie­ko ne­ rei­ka­lin­go, bet įdė­ta pui­ki sė­dy­

je ir JAV ski­r ia­si. Su­si­da­ro la­bai daug smul­k ių niuan­s ų, ku­r ie ži­no­m i tik pro­jek­t uo­to­jams pro­fe­sio­na­lams. Ame­ri­kie­čiai tu­ri šim­tą ar dau­giau to­ kių are­nų, nes jų ša­ly­je la­bai iš­plė­to­ tas krep­ši­n is ir le­do ri­t u­lys. Eu­ro­pie­ čių dė­me­s ys bu­vo skir­t as fut­b o­lui, to­dėl Eu­ro­po­je to­k ias are­nas pra­dė­ ta sta­t y­t i ne­se­n iai. Pir­mo­ji ame­r i­k ie­ tiš­k ų stan­dar­tų are­na Eu­ro­po­je bu­vo pa­sta­t y­ta gal prieš 20 me­t ų Suo­m i­jo­ je. Pas­k ui at­si­ra­do Vo­k ie­t i­jo­je, Ang­ li­jo­je, Če­k i­jo­je ir pas mus. La­bai at­si­ li­ko­me nuo ame­r i­k ie­č ių, bet da­bar pra­de­da­me stip­r iai vy­t is. Su Šiau­l ių ir „Žal­g i­r io“ are­no­m is mes esa­me lyg ir Eu­ro­pos prie­k y­je.

nė ir pui­kus va­rik­lis“, – pa­sa­ko­ jo N.Va­lat­ke­vi­čius. Lie­tu­viams pa­ti­kės vi­sas are­nas?

Iš vi­so Uk­rai­no­je iki Eu­ro­pos krep­ ši­nio čem­pio­na­to rei­kia ati­da­ry­ ti ma­žiau­siai pen­kias are­nas: dvi 6–7 tūkst. vie­tų ir tris to­kias kaip Kau­ne. O.Po­no­ma­rio­vas ma­no, kad E.Mi­liū­no stu­di­jai ar ki­tiems Lie­tu­vos pro­jek­tuo­to­jams bus pa­ ti­kė­ta reng­ti ne tik Ki­je­ve iš­dyg­ sian­čios į „Žal­gi­rio“ are­ną pa­ na­šios vie­ti­nės nau­jo­sios are­nos tech­ni­nius pro­jek­tus. „Uk­rai­no­je Lie­tu­vos ar­chi­tek­tū­ ra bu­vo ži­no­ma kaip aukš­to ly­gio, ta­čiau de­le­ga­ci­ja ne­si­ti­kė­jo, kad jis toks aukš­tas. Ži­nau, kad su Lie­tu­ vos ar­chi­tek­tais jau kal­ba­ma­si ir dėl ki­tų are­nų pro­jek­ta­vi­mo“, – ti­ki­no O.Po­no­ma­rio­vas.


6

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

savaitė

Kitoks žvilgsnis

Čia Kau­nas, čia mū­sų kie­mas

Pra­ne­šan­čių­jų apie ko­rup­ci­ją ma­žė­ja Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Vis­kas pra­si­de­ da nuo to, kad žmo­ nės ma­ no, jog Sei­mas – vie­na ko­ rum­puo­ čiau­sių ins­ti­tu­ci­ jų Lie­tu­ vo­je.

j.argustas@diena.lt

D Poetas Kęstutis Navakas

S

e­nų se­no­vė­je, tuo jau mi­ti­niu so­viet­ me­čiu, dau­giau­sia mies­tie­čių vie­no­je vie­to­je ga­lė­da­vai pa­ma­ty­ti Ge­gu­žės 1-osios de­monst­ra­ci­jo­je. Vi­sų sluoks­ nių at­sto­vai rau­do­nuo­da­vo vė­lia­vų šil­ku, gal tik „Ža­lio kal­no“ šo­kė­jos tuo me­tu pa­var­gu­sios mie­go­da­vo. Bū­da­vo ir dar ke­li su vi­so­mis ko­ mi­si­jo­mis su­de­rin­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mai (rusų k. – na­rod­no­je gu­lian­je), bet ne to­kie vi­sa­liau­di­ niai. Po to il­gą lai­ką tvy­ra­vo vi­suo­me­ni­nis šti­ lis, nes nie­kas nie­kur ne­be­va­rė, o pa­čiam ei­ti tin­gi­si. Ge­riau – prie te­li­ko. Tie­sa, ke­lių en­tu­zias­tų dė­ka pra­dė­jo ras­tis ge­rų fes­ti­va­lių, ku­rie for­ma­vo sa­vas bend­ruo­me­nes, ta­čiau ir­gi ga­na spe­ci­fi­nes, ce­chi­nes. Vis dėl­to kai ku­rie žmo­nės lan­kė­si vi­suo­se juo­se ir taip ėmė ras­tis nau­jo­jo bend­ruo­me­niš­ku­mo šak­nys.

Žmo­nės stai­ga išė­jo į gat­ves ir aikš­tes, pa­ju­tę, kad čia jie tam­pa bend­ ruo­me­ne, jun­gia­ma pa­ čios sa­vo mies­to idė­jos. Vis dėl­to įdo­miau­si pro­ce­sai vyks­ta pa­sku­ti­ niuo­sius tre­jus me­tus. At­si­ra­do vi­so­kių Kau­ no nak­tų, gat­vių ir at­ski­rų ra­jo­nų šven­čių, gat­ vės mu­zi­kos die­nų ir dar dau­gy­bė to, ką ren­ gia ne Kau­no kul­tū­ros sky­rius, o pa­tys mies­ tie­čiai. Žmo­nės stai­ga išė­jo į gat­ves ir aikš­tes, pa­ju­tę, kad čia jie tam­pa bend­ruo­me­ne, jun­ gia­ma pa­čios sa­vo mies­to idė­jos. Sup­ra­ti­mo, kad mies­tas yra ne sa­vi­val­dy­bės, o mū­sų vi­sų. O juk iš es­mės Kau­nas yra vi­sų mū­sų kie­mas, ku­ria­me ką no­rė­si­me, tą ir veik­si­me. Nuo mū­ sų ir pri­klau­so, ar čia bus gra­žu, jau­ku ir ar at­si­ ras su kuo bend­rau­ti. At­si­ran­da, vis la­biau. Prie to pri­si­de­da ir so­cia­li­niai tink­lai, tar­kim „Fa­ce­book“, su ke­liais pus­la­piais, skir­tais Kau­ nui. Pus­la­pį „Kas vyks­ta Kau­ne“ skai­to be­veik 75 000 žmo­nių. Ne tik skai­to, bet ir pa­tys į jį ra­ šo, ke­lia nuo­trau­kas (kar­tais tai gy­vos trans­ lia­ci­jos apie tai, kas mies­te vyks­ta tuo pat me­ tu) ir ak­ty­viai ko­men­tuo­ja. Ir kaip ski­ria­si ko­ men­ta­rų po­bū­dis ir lek­si­ka nuo kai ku­rių ki­tų po­rta­lų! Ne tik dėl to, kad čia nea­no­ni­miš­ka, bet ir dėl to, kad tai mū­sų mies­tas su vis ryš­ kes­ne bend­ruo­me­niš­ku­mo au­ra. Tik neaiš­ku, kaip iš­gy­ven­ti ar­tė­jan­t į ma­si­n į ren­gi­nį, tą bend­ruo­me­niš­ku­mą ge­ro­kai paar­ dy­sian­tį, – Sei­mo rin­ki­mus. Bū­si­mi Sei­mo na­ riai jau da­bar tem­pia antk­lo­dę kiek­vie­nas į sa­ve, o kar­tu ir kau­nie­čius, skal­dy­da­mi juos į tuos, ku­rie už juos, ir į tuos, ku­rie už ki­tus. Na, tiek to. Kaip ge­rai, kad nuo Sei­mo ne tiek jau daug ir pri­klau­so. Neiš­tą­sys. informacija:

302 250

au­ge­lis lie­tu­vių ne­be­ži­ no, kur kreip­tis ir pra­ neš­ti apie ko­rup­ci­jos at­ve­jus. Be to, pi­lie­čių, in­for­muo­jan­čių apie ko­rup­ci­ją, ša­ly­je ma­žė­ja. Apie tai – Ser­ge­ jus Mu­rav­jo­vas, „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­ riaus va­do­vas.

– Skel­bia­te, kad žmo­nių, pra­ ne­šan­čių apie ko­rup­ci­ją, su­ ma­žė­jo per­pus. Ko­dėl taip at­ si­ti­ko? – Iš tie­sų, žiū­rint į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) ata­skai­ tą, ma­to­me, kad 2011 m. jiems apie ga­li­mus ko­rup­ci­jos at­ve­jus pra­ne­šė 898 žmo­nės. Pa­ly­gin­ti su 2010 m. skai­čiais, tą­syk apie ga­li­mą ko­rup­ci­ją pra­ne­šė 973 as­ me­nys. Tai­gi pra­ne­šan­čių­jų skai­ čius iš tie­sų su­ma­žė­jo. Be to, 2011 m. su­da­ry­ta­me ko­rup­ci­jos že­mė­ la­py­je – dar vie­nas la­bai daug ne­ri­mo ke­lian­tis skai­čius: per­ pus su­ma­žė­jo žmo­nių, ku­rie ži­ no, kur rei­kia kreip­tis ir pra­neš­ti apie ko­rup­ci­jos at­ve­jus. 2008 m. ži­nan­čių­jų bu­vo 48 pro­c. O štai 2011 m. – jau tik 24 pro­c. – Ko­kios ga­lė­tų bū­ti to prie­ žas­tys? – Vie­na iš prie­žas­čių yra ta, kad vals­ty­bė per ma­žai dė­me­sio ski­ ria an­ti­ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­ jai. Tie­siog ne­pa­kan­ka­mai in­ for­muo­ja­me žmo­nes apie tai, ką jie ga­li da­ry­ti ir kur kreip­tis. O svar­biau­sia – ne­ski­ria­me tin­ ka­mo dė­me­sio pra­ne­šė­jams apie ko­rup­ci­ją. Ki­ta prie­žas­tis: žmo­ nėms – tai ro­do dau­ge­lis ty­ri­mų – at­ro­do, kad pra­neš­ti apie ko­ rup­ci­ją yra pa­vo­jin­ga. Esą ga­ li bū­ti taip, kad žmo­gus su­lauks nei­gia­mų pa­da­ri­nių iš to žmo­ gaus, apie ku­rį pra­ne­šė. Dar vie­na prie­žas­tis – eko­no­mi­kos nuo­smu­kis. Žmo­nės tie­siog ta­po at­sar­ges­ni. Bent taip kal­ba at­sa­ kin­gų ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai, su ku­riais man ten­ka su­si­dur­ti. Si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je to­kia, kad daug kal­ba­me ir daug dė­me­sio ski­ria­me tei­sė­sau­gai, su­pran­ta­ me, kad tai svar­bi prie­mo­nė ko­ vo­jant su ko­rup­ci­ja, bet ne­pel­ny­ tai pa­mirš­ta­me pa­čius žmo­nes. Juk bū­tent jie ga­li la­bai daž­nai pra­neš­ti apie ga­li­mus pikt­nau­ džia­vi­mus ir su­si­du­ria su jais daž­niau nei tie pa­tys tei­sė­sau­ gos pa­rei­gū­nai. Ma­to­me iš ty­

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

va­di­na Lie­tu­vos pi­lie­čių ne­su­ge­bė­ji­mą iš­nau­do­ti an­ti­ko­rup­ci­jos po­ten­cia­lą. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

ri­mų ir ap­klau­sų, kad smul­kio­ ji ko­rup­ci­ja yra la­bai pa­pli­tu­si. Juk ne­po­tiz­mas – gi­mi­nių ir bi­ čiu­lių pro­te­ga­vi­mas – yra vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ko­rup­ci­jos for­mų Lie­tu­vo­je. Tad neiš­nau­do­ ja­me pa­čių pi­lie­čių an­ti­ko­rup­ci­ nio po­ten­cia­lo. O tai – ne­to­lia­re­ giš­ka po­li­ti­ka. – „Po­žiū­ris į ko­rup­ci­ją kei­ čia­si ir ko­va tam­pa re­zul­ta­ ty­vi“, – taip Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė sa­kė šią va­sa­rą. Ar yra pa­grin­do to­kiam tei­gi­ niui? – La­bai ge­rai, kad Pre­zi­den­tė ski­ria tiek dė­me­sio ko­rup­ci­jai ir ke­lia šį klau­si­mą į vie­šu­mą. Po­li­ ti­kai tu­ri ro­dy­ti pa­vyz­dį. Džiu­gu ma­ty­ti, kad mes Lie­tu­vo­je at­vi­ rai kal­ba­me apie sa­vo pro­ble­mas ir ne­ven­gia­me po­kal­bių apie ko­ rup­ci­ją. Vie­nas iš di­džiau­sių iš­ šū­kių yra tai, kad ko­vą su ko­rup­ ci­ja la­bai daž­nai su­vo­kia­me vien per bau­džia­mą­sias prie­mo­nes. Aki­vaiz­du, kad bau­džia­mų­jų prie­mo­nių no­ri ir gy­ven­to­jai, ir vers­li­nin­kai, ir vals­ty­bės tar­nau­ to­jai, bet pa­mirš­ta­me, kad ko­va su ko­rup­ci­ja yra ir vie­šo­jo sek­to­ riaus už­duo­tis. Ne­rea­lu pa­ža­bo­ ti smul­kią­ją ko­rup­ci­ją vien pa­ de­dant STT. Tai pri­pa­žįs­ta ir tei­sė­sau­gos at­sto­vai. Ar­gi įma­no­ ma iš­spręs­ti ky­ši­nin­ka­vi­mo svei­ ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je pro­ble­ mą vien pa­so­di­nus daug žmo­nių į

ka­lė­ji­mą? Tai vi­sų pir­ma pro­ble­ ma svei­ka­tos prie­žiū­ros at­sto­vų, kaip pa­keis­ti tą sek­to­rių, kad jis pra­dė­tų dirb­ti efek­ty­viau. – Šią sa­vai­tę pa­skelb­ta, kad dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo Lie­tu­vo­je per pu­sant­rų me­tų pra­dė­ti 106 iki­te­is­mi­niai ty­ ri­mai ir tik 11 by­lų per­duo­ta teis­mui. Iš­nag­ri­nė­tos dar nė­ ra nė vie­nos. Kaip įta­ria­ma, ne­tei­sė­tai įgy­to tur­to ver­tė – 150 mln. li­tų. Tai, jū­sų nuo­ mo­ne, di­de­li ar ma­ži skai­čiai Lie­tu­vos mas­tu? – La­bai leng­va pra­dė­ti kal­bė­ti vien skai­čiais. Šio­je vie­to­je bū­tų ne­tei­sin­ga ver­tin­ti ko­vos su ko­ rup­ci­ja ar­ba ko­vos su ne­tei­sė­ tu pra­tur­tė­ji­mu efek­ty­vu­mo vien pa­gal pra­dė­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­ mų skai­čių. Ži­no­me, kad per­nai STT pra­dė­jo 81 iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą, bet tai dar nie­ko ne­sa­ko. Tik 11 by­lų at­si­dū­rė teis­me. Už ne­tei­ sė­tą pra­tur­tė­ji­mą pa­gal Bau­džia­ mą­jį ko­dek­są, ma­no ži­nio­mis, yra nu­teis­tas tik vie­nas žmo­gus. Tai įvy­ko prieš pu­sant­rų me­tų. Vals­ ty­bė at­ga­vo 31 tūkst. do­le­rių ir dar 13 tūkst. li­tų su­mo­kė­tos bau­ dos. Vi­suo­me­nė tu­ri su­pras­ti, kad to­kie pro­ce­sai už­trun­ka. – Ne­se­niai tei­sė­sau­gos at­sto­ vai užuo­mi­no­mis pra­kal­bo ir apie ga­li­mą ne­tei­sė­tą ne­va ke­lių Sei­mo na­rių pra­tur­tė­

– Po­li­ti­kai tuo nė­ra suin­te­ re­suo­ti. Be to, šią funk­ci­ją iš da­lies at­lie­ka ži­niask­lai­da. – Taip, tai ga­li da­ry­ti ir ži­niask­ lai­da. Bet tai ga­lė­tų pa­da­ry­ti ir vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos. Tai bū­ tų vie­nas iš bū­dų įkvėp­ti žmo­nes keis­tis. Juk ma­to­me, kad tik la­ bai ne­daug žmo­nių no­rė­tų įsi­ trauk­ti į ko­vą su ko­rup­ci­ja. Tas skai­čius – vos 15–17 pro­c. Me­tų me­tus bal­suo­ja­me už su­si­komp­ ro­mi­ta­vu­sius po­li­ti­kus ar tuos, ku­rie ke­lia mums įta­ri­mų. Kai ka­da žiū­ri­me į juos kaip į sa­vo­ tiš­kus ro­bin­hu­dus. Bet tai ydin­ gas po­žiū­ris.

Laiškai neatspindi dienraščio redakcijos nuomonės.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

„„Nuos­mu­kis: S.Mu­rav­jo­vas ne­to­lia­re­giš­ka po­li­ti­ka

ji­mą, ta­čiau jų pa­var­džių ne­ skel­bia. Kas tai – pro­pa­gan­ di­niai pa­reiš­ki­mai? – Var­gu ar Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ga­li pa­vie­šin­ti to­kią in­for­ma­ci­ją. Be abe­jo, ji ga­li su­kel­ti daug spe­ ku­lia­ci­jų. Žmo­nės, tie­siog ne­ži­no­ da­mi, ką iš tie­sų tai reiš­kia, ga­li im­ti pa­grįs­tai gal­vo­ti, kad Lie­tu­ vo­je vis­kas yra la­bai blo­gai. Tad to­kius pa­reiš­ki­mus apie ga­li­mą ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą rei­kia da­ ry­ti la­bai at­sa­kin­gai. Ti­kiu, kad šiuo at­ve­ju taip ir bu­vo pa­sielg­ ta. Ne­pa­mirš­ki­me, kad kal­bant apie po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją bet ko­kios by­los, bet ko­kie ty­ri­mai, ku­rio­se fi­gū­ruo­ja stam­būs po­li­ti­niai vei­ kė­jai, ga­li už­truk­ti la­bai il­gai, vi­ suo­me­nė tam tu­ri bū­ti pa­si­ruo­ šu­si. Re­zul­ta­tų ga­li tek­ti lauk­ti il­gą lai­ką. Ki­ta ver­tus, man re­gis, kad nie­ko nau­jo to­kia in­for­ma­ci­ ja Lie­tu­vos gy­ven­to­jams ne­pa­sa­ kė. Vis­kas pra­si­de­da nuo to, kad žmo­nės ma­no, jog Sei­mas – vie­na ko­rum­puo­čiau­sių ins­ti­tu­ci­jų Lie­ tu­vo­je; taip pat, kad dėl ko­rup­ci­ jos ša­ly­je kal­čiau­si po­li­ti­kai. De­ ja, vi­so­je Eu­ro­po­je žmo­nės ma­no, kad po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja yra la­biau­ siai pa­pli­tu­si ko­rup­ci­jos fir­ma. Vi­sa ši is­to­ri­ja ga­lė­tų bū­ti pui­ki pra­džia Sei­mo na­riams teik­ti dar dau­giau in­for­ma­ci­jos apie sa­ve. Vie­šin­ti sa­vo pa­ja­mas vie­no­ je su­si­ste­min­to­je vie­to­je, vi­siems priei­na­mo­je, kad ga­lė­tu­me ma­ty­ ti aiš­kias ten­den­ci­jas, kaip po­li­ti­ kų tur­tai kei­tė­si bė­gant me­tams. Ko­dėl vals­ty­bė ne­ga­lė­tų im­tis to­ kios ini­cia­ty­vos. Pas­kelb­ti „Vals­ ty­bės ži­nio­se“ dek­la­ra­ci­jas – neuž­ten­ka. Pa­vyz­džiui, to­kio­se vals­ty­bė­se kaip Suo­mi­ja ar Šve­ di­ja to­kia in­for­ma­ci­ja vi­suo­me­nei yra priei­na­ma vos ne apie vi­sus ša­lies gy­ven­to­jus. Ten skaid­ru­mo stan­dar­tas – la­bai aiš­kus. Ko­dėl mes ne­ga­lė­tu­me to siek­ti?

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 340.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

lietuva

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pa­nai­kin­ta tei­si­nė ne­lie­čia­my­bė Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) va­ kar pa­nai­ki­no ke­lių kan­di­da­tų į Sei­mo na­rius tei­si­nę ne­lie­ čia­my­bę. Į VRK su pra­šy­mu pa­nai­kin­ti „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­da­tės, bu­ vu­sios tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­ nės imu­ni­te­tą krei­pė­si Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra. VRK pa­nai­ki­no ir ki­tos „Drą­sos ke­lio“ kan­di­da­tės – N.Venc­kie­nės te­tos Aud­ro­nės Sku­čie­nės – ne­ lie­čia­my­bę. Ją, kaip ir N.Venc­kie­ nę, leis­ta pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, tai­ky­ti pro­ce­si­nes prie­var­tos prie­mo­nes, iš­sky­rus suė­mi­mą ir na­mų areš­tą. Pro­ku­ro­rai tei­gia su­rin­kę pa­kan­ ka­mai duo­me­nų, kad ga­lė­tų abiem mo­te­rims pa­teik­ti įta­ri­mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai, ne­pa­ gar­bos teis­mui ir teis­mo spren­di­ mo ne­vyk­dy­mo. Pro­ku­ra­tū­ra pra­šė N.Venc­kie­nės imu­ni­te­tą pa­nai­kin­ti vi­sa apim­ti­ mi, ta­čiau VRK ne­lei­do kan­di­da­tei tai­ky­ti pro­ce­si­nių prie­mo­nių, ku­ rios truk­dy­tų da­ly­vau­ti agi­ta­ci­nė­ je kam­pa­ni­jo­je. Už spren­di­mą, ku­ riuo N.Venc­kie­nę lei­džia­ma trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, bal­ sa­vo 11 ko­mi­si­jos na­rių, vie­nas bu­

„„Spren­di­mas: Z.Vai­gaus­ko va­do­vau­ja­ma VRK at­si­žvel­gė į pro­ku­ro­rų

pra­šy­mą ir pa­nai­ki­no tri­jų kan­di­da­tų tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. 

vo prieš, vie­nas su­si­lai­kė. Už lei­ di­mą tai­ky­ti pro­ce­si­nes prie­var­tos prie­mo­nes, iš­sky­rus suė­mi­mą ir areš­tą, bal­sa­vo 11, du su­si­lai­kė. N.Venc­kie­nė spren­džiant jos imu­ni­te­to klau­si­mą rei­ka­la­vo, kad nu­si­ša­lin­tų VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­ nas Vai­gaus­kas bei jo pa­va­duo­to­ja Lau­ra Gu­mu­liaus­kie­nė. „Ne­ži­nau, ar ši ko­mi­si­ja ga­li bū­ti ob­jek­ty­ vi dėl pir­mi­nin­ko, nes di­džiau­sia ma­no kon­ku­ren­tė apy­gar­do­je Ire­ na De­gu­tie­nė pa­tei­kė jo kandida­ tūrą į pir­mi­nin­kus. L.Gu­mu­liaus­ kie­nė dir­ba ka­ted­ro­je, ku­ri spren­dė dėl ma­no pra­šy­mų pra­tęs­ti ter­mi­ nus dak­ta­ri­nei (di­ser­ta­ci­jai – red.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

pa­st.)“, – sa­kė N.Venc­kie­nė. Z.Vai­ gaus­kas sa­kė ne­ma­tan­tis pa­grin­ do nu­si­ša­lin­ti, nes jo kandidatūra į VRK pir­mi­nin­kus bu­vo pasiūly­ ta tik tuo­met, kai ne­bu­vo pa­tvir­ tin­tas ki­tas I.De­gu­tie­nės pa­si­rink­ tas kan­di­da­tas. L.Gu­mu­liaus­kie­nė ir­gi tvir­ti­no ne­ma­tan­ti jo­kio sa­vo suin­te­re­suo­tu­mo, ta­čiau pa­skel­bė nu­si­ša­li­nan­ti „kad ne­su­kel­tų ne­ rei­ka­lin­gų dis­ku­si­jų“. Pro­ku­ro­rai tei­gia su­rin­kę pa­kan­ ka­mai duo­me­nų, kad ga­lė­tų pa­ teik­ti N.Venc­kie­nei įta­ri­mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai, ne­pa­ gar­bos teis­mui ir teis­mo spren­ di­mo ne­vyk­dy­mo. Be to, VRK pa­

nai­ki­no į Sei­mą kan­di­da­tuo­jan­čio Dar­bo par­ti­jos (DP) ly­de­rio eu­ro­ par­la­men­ta­ro Vik­to­ro Us­pas­ki­cho tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. Pa­nai­kin­ti V.Us­pas­ki­cho, tei­sia­ mo DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­ je, tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę pra­šė Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mas, nes be to jis ne­ga­li to­liau nag­ri­nė­ti bau­džia­ mo­sios by­los. Pra­šy­me pa­gei­dau­ta, kad bū­tų leis­ta kan­di­da­tą pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ar ki­ taip su­var­žy­ti jiems lais­vę. VRK po­sė­dy­je da­ly­va­vęs V.Us­ pas­ki­chas sa­kė su­tik­sian­tis su bet ko­kiu spren­di­mu, ta­čiau pra­šė jo tei­si­nio imu­ni­te­to ne­pa­nai­kin­ti. Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas pa­brė­žė, kad ne­ pa­nai­ki­nus imu­ni­te­to teis­mas tu­ rės nu­trauk­ti bau­džia­mą­jį pro­ce­są V.Us­pas­ki­cho at­žvil­giu. Jis taip pat tvir­ti­no, kad teis­mo pro­ce­sas V.Us­pas­ki­cho agi­ta­ci­jos kam­pa­ni­jai ne­truk­dys, nes po­sė­džių gra­fi­kas su­da­ry­tas at­si­žvel­giant į tai, jog tei­sia­mie­ji da­ly­vau­ja kam­ pa­ni­jo­je, ir iki rin­ki­mų spa­lio 14 d. pla­nuo­ja­mas tik vie­nas po­sė­dis. Teis­mas taip pat pra­šė pa­nai­kin­ti ir to­je pa­čio­je by­lo­je tei­sia­mos Vi­ta­ li­jos Von­žu­tai­tės imu­ni­te­tą. Šį teis­ mo pra­šy­mą VRK ir­gi pa­ten­ki­no. DP kal­ti­na­ma 2004–2006 m. do­ku­men­tuo­se ne­fik­sa­vu­si apie 25 mln. li­tų pa­ja­mų ir apie 23 mln. iš­ lai­dų, su­si­ju­sių su tur­tu, įsi­pa­rei­ go­ji­mais ar struk­tū­ros po­ky­čiais. KD, BNS inf.

Pa­žei­dė­jai at­skri­do iš Bal­ta­ru­si­jos Lie­tu­va Bal­ta­ru­si­jai įtei­kė no­tą, ku­rio­je pra­šo­ma pa­teik­ti in­for­ ma­ci­ją dėl Lie­tu­vos oro erd­vės pa­žei­di­mo.

„Pat­vir­ti­na­me, kad Bal­ta­ru­si­ jos am­ba­sa­dai bu­vo įteik­ta no­ta, ku­rio­je pra­šo­ma pa­teik­ti in­for­ ma­ci­ją dėl Lie­tu­vos erd­vės pa­ žei­di­mo“, – in­for­ma­vo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) In­for­ ma­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­ men­tas. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) pa­tvir­ti­no, kad oro erd­vę ste­bin­tys Lie­tu­vos ka­riš­kiai už­ fik­sa­vo pa­žei­di­mą iš Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jos. „Oro erd­vę ste­bin­čios tar­ny­bos už­fik­sa­vo, kad rug­sė­jo 18 d. 16.54 val. ne­nus­ta­ty­tas or­lai­vis, at­skri­dęs iš Bal­ta­ru­si­jos pu­sės, pa­žei­dė Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­ną oro erd­vė­je, įskris­da­mas į Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­ją ties Šal­či­nin­kų ra­ jo­no Ma­cu­čių kai­mu. Iš­bu­vęs jo­je ke­lio­li­ka se­kun­džių, or­lai­vis su­ grį­žo į Bal­ta­ru­si­ją. Apie tai Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nės oro pa­jė­gos in­for­ma­vo URM“, – tei­ gia KAM. O Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba pra­ne­šė, kad Vil­niaus rink­ti­nės Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sky­riu­je pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl ne­tei­sė­to vals­ty­bės sie­ nos pe­rė­ji­mo rug­sė­jo 18 d. KD, BNS inf.

Lietuvos žmonių partijos nariams – kandidatų pažymėjimai Romas Naujalis Kaune Vladimiras Romanovas Lietuvos žmonių partijos nariams vakar įteikė kandidatų į Seimo na­ rius pažymėjimus.

„Įveikėme sudėtingą partijos su­ kūrimo etapą, o dabar mūsų laukia darbas, kurio rezultatai priklausys nuo įdėtos energijos“, – kalbėjo V.Romanovas. Jam kandidato pa­ žymėjimą įteikė Lietuvos žmonių partijos pirmininkė Joana Šima­ nauskienė. V.Romanovas daugiamandatė­ je apygardoje įrašytas pirmasis. „Man tai nauja veikla. Antra ver­ tus, politika susijusi su kiekvie­ no iš mūsų kasdienybe. Atsime­ nu, kai kūriau pirmą įmonę, daug sutelktai dirbome, daug nemąsty­ dami apie sėkmę ar nesėkmę. Čia taip pat daug kas priklausys nuo mūsų savitarpio supratimo ir su­ sitelkimo“, – įsitikinęs partijos lyderis. J.Šimanauskienė, pasveikinu­ si bendražygius, pakvietė aktyviai bendrauti su žmonėmis ir skleisti partijos idėjas. „Mes nerūšiuojame žmonių į kairiuosius ir dešiniuosius, ne­ skirstome pagal tikėjimą ir na­ cionalinę priklausomybę, lytį ir socialinį statusą. Mūsų centras, ašis – žmogus ir jo interesai vals­ tybėje. Partija stengiasi sutelkti visus piliečius, kuriems rūpi mū­ sų Tėvynės klestėjimas. Tuo mes skiriamės nuo kitų partijų. Lietu­ vos žmonių partijos regima Lie­

„„Tikslas: Lietuvos žmonių partijos nariai sako: „Metas pokyčiams“. 

Artūro Morozovo, Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

tuvos vizija – laisvas, aktyvus, išsilavinęs, saugus žmogus, gy­ venantis aktyvioje ekonominėje ir kultūrinėje bendruomenėje“, – skelbiama partijos programos įžangoje. „Esame jauna, bet ne viena­ dienė politinė struktūra. To­ liau plėsime ir stiprinsime parti­ jos skyrius regionuose, bursime žmones po Seimo rinkimų pradė­ ti ruoštis rinkimams į savivaldy­ bių tarybas. Ačiū, kad pasiryžo­ te eiti nelengvu keliu“, – kalbėjo susirinkusiems partijos nariams J.Šimanauskienė. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1021240

„„Dokumentai: Lietuvos žmonių partijos nariai Kšištofas ir Dar-

jušas Lavrinovičiai iš V.Romanovo rankų gavo kandidatų į Seimą pažymėjimus.

„„Liudijimas: kandidato pažymėjimas par-

tijos pirmininkės J.Šimanauskienės rankose.


8

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Ver­ti­mai į ges­tų kal­bą bus prieinami ir te­le­fo­nu Lie­tu­vo­je pra­de­da­mas uni­ka­lus pro­jek­tas, pa­leng­vin­sian­tis klau­ sos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių bend­ ra­vi­mą su ap­lin­ki­niais. Nuo šiol ges­tų kal­bos ver­ti­mo pa­slau­gos bus tei­kia­mos ir nuo­to­li­niu bū­du in­ter­ne­to po­kal­bių pro­gra­mo­mis bei vaiz­do skam­bu­čiais.

Šį pro­jek­tą Lie­tu­vo­je įgy­ven­ dins bend­ro­vė „Lin­tel“, lai­mė­ju­ si Kau­no ap­skri­ties ges­tų kal­bos ver­tė­jų cent­ro skelb­tą kon­kur­są. Tai pir­ma­sis to­kių pa­slau­gų tei­ ki­mo eta­pas, per kurį klau­sos ne­ ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ga­lės skam­ bin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais ir nau­do­tis in­ter­ne­tu, o ges­tų kal­ bos ver­tė­jai su skam­bi­nan­čiai­ siais bend­raus nau­do­da­mi plan­ še­ti­nius kom­piu­te­rius. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro Do­na­to Jan­kaus­ko tei­gi­ mu, to­kio pa­gal­bos cent­ro įstei­gi­ mas dar la­biau pa­ska­tins klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių in­teg­ra­

ci­ją į vi­sa­ver­tį vi­suo­me­nės gy­ve­ ni­mą ir pa­dės jiems iš­spręs­ti dau­ ge­lį kas­die­nių rū­pes­čių. Pa­sak Lie­tu­vos kur­čių­jų drau­ gi­jos pir­mi­nin­kės Ro­mos Kleč­ kovs­ka­jos, Lie­t u­vo­je gy­ve­n a maž­daug 7 tūkst. klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių as­me­nų, ku­riems ges­tų kal­bos ver­tė­jai pa­slau­gas iki šiol teik­da­vo in­di­vi­dua­liai. „Dėl di­ de­lės ver­tė­jų pa­klau­sos šių pa­ slau­gų kar­tais tek­da­vo lauk­ti ir po ke­le­tą die­nų, o be ver­tė­jų tu­ rin­tie­siems klau­sos ne­ga­lią itin su­dė­tin­ga bend­rau­ti so­cia­li­nė­se, gy­dy­mo, švie­ti­mo, kul­tū­ros įstai­ go­se, teis­muo­se, po­li­ci­jo­je, vers­ lo ir ki­to­se or­ga­ni­za­ci­jo­se“, – tei­ gė R.Kleč­kovs­ka­ja. To­kį pro­jek­tą nu­spręs­ta įgy­ ven­din­ti re­mian­tis Šve­di­jos pa­ tir­ti­mi, ku­rio­je maž­daug 80 pro­c. ver­ti­mo į ges­tų kal­bą pa­slau­gų žmo­nėms su klau­sos ne­ga­lia tei­ kia­ma nuo­to­li­niu bū­du. KD inf.

Kra­tos Lietuvos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos būs­ti­nė­je Pa­vie­ši­nus nu­ša­lin­to Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) pre­zi­den­ to Ju­liaus Kve­da­ro at­vi­rą laiš­ką, į LFF būs­ti­nę at­vy­ko FNTT pa­rei­ gū­nai su Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo nu­tar­ti­mi dėl da­lies LFF fi­ nan­si­nių do­ku­men­tų paė­mi­mo.

Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja yra vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vei­ kian­ti pa­gal įsta­tus ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus, bei yra pa­ si­ruo­šu­si pa­teik­ti vi­sus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus. LFF iš­pla­tin­ta­me pa­

reiš­ki­me tei­gia­ma, kad šie veiks­mai ne­tu­rės įta­kos fe­de­ra­ci­jos veik­lai. Kar­tu LFF iš­reiš­kė nuo­sta­bą, kad šis „poė­mis at­lie­ka­mas tik praė­jus trims sa­vai­tėms nuo teis­mo nu­tar­ ties – ku­ri priim­ta re­mian­tis prie­ lai­do­mis, o ne konk­re­čiais fak­tais – lai­ki­nai nu­ša­lin­ti LFF pre­zi­den­ tą J.Kve­da­rą“. Su­si­rū­pi­ni­mą dėl si­tua­ci­jos ir tei­sė­sau­gos veiks­mų prieš­ta­ra­vi­mo tarp­tau­ti­nėms fut­ bo­lo nor­moms jau iš­reiš­kė FI­FA ir UE­FA at­sto­vai. BNS inf.

Lie­tu­viš­kai ver­šie­nai – Izraelio įvertinimas Lie­tu­va ir Iz­rae­lis pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl pre­ky­bos že­mės ūkio ir mais­to pro­ duk­tais. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­dės Lie­tu­ vos ūki­nin­kams iš Iz­rae­lio spe­cia­lis­tų pa­si­sem­ti pa­tir­ties že­mės ūkio sri­ty­je. „„Pa­tir­tis: K.Star­ke­vi­čius sa­ko, kad Lie­tu­vai svar­bu bend­ra­dar­bia­uti su

Iz­rae­liu moks­lo re­zul­ta­tų ko­mer­cia­li­za­vi­mo sri­ty­je.

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Lie­tu­vos pre­ky­ba že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tais su Iz­rae­liu su­ da­ro ne­di­de­lę, bet svar­bią da­lį. Au­gan­tis ša­lių po­rei­kis bend­ra­dar­ biau­ti pa­tvir­tin­tas bend­ra­dar­bia­vi­ mo su­tar­ti­mi, ku­ri tu­rė­tų pa­spar­ tin­ti pre­ky­bą ir ži­nių mai­nus. Žy­dų tau­ta ver­ti­na Lie­tu­vo­je užau­gin­tus ver­šiu­kus, lie­tu­viams ak­tua­lios Iz­rae­ly­je tai­ko­mos že­ mės ūkio nau­jo­vės. „Lie­tu­vai la­bai svar­bus bend­ra­dar­bia­vi­mas moks­lo re­zul­ta­tų ko­mer­cia­li­za­vi­mo sri­ty­je. Ži­nant, kad ša­lis sto­ko­ja van­dens iš­tek­lių, bet pri­tai­kius tech­no­lo­gi­ jas be­veik vi­są že­mės ūkio pro­duk­ ci­ją užau­gi­na Iz­rae­lio že­mės ūkis, yra ko pa­si­mo­ky­ti“, – pa­brė­žė Lie­ tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius.

Pa­sak jo, taip pat ke­ti­na­ma bend­ra­dar­biau­ti kai­mo plėt­ros tau­ti­nio pa­vel­do ir kai­mo tu­riz­ mo sri­ty­je. Lie­tu­vai taip pat nau­ din­ga Iz­rae­lio tu­ri­ma au­ga­lų ap­ sau­gos pro­duk­tų kont­ro­lės, pie­no ko­ky­bės ge­ri­ni­mo pa­tir­tis, žu­vi­ nin­kys­tės, lais­ty­mo tech­no­lo­gi­jų pa­nau­do­ji­mas. Va­kar Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­jo­je bend­ra­dar­bia­vi­mo su­ tar­tį pa­si­ra­šiu­si Iz­rae­lio že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros mi­nist­rė Orit Ni­ked pa­ža­dė­jo, kad Lie­tu­vai bus su­da­ry­tos vi­sos ga­li­my­bės sem­ tis Iz­rae­lio tu­ri­mos aukš­tų­jų tech­ no­lo­gi­jų pa­nau­do­ji­mo že­mės ūky­ je pa­tir­ties. „Lie­tu­vos na­rys­tė ES tam tik­rų ži­nių tu­rė­tų su­teik­ti ir Iz­rae­liui“, – abi­pu­sę nau­dą įvar­ di­jo O.Ni­ked. Pa­sak jos, spar­tes­nį Iz­rae­lio pro­ duk­ci­jos eks­por­tą į Lie­tu­vą stab­do

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ES kont­ro­lė ir prie­žiū­ra, ta­čiau Iz­ rae­liui la­bai svar­bus im­por­tas iš Lie­tu­vos, ku­ris kas­met di­dė­ja. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 2011 m. že­mės ūkio pro­ duk­tų im­por­to iš Iz­rae­lio į Lie­tu­vą ver­tė sie­kė 5,9 mln. li­tų, dau­giau­ sia bu­vo im­por­tuo­ja­ma cit­ru­si­nių vai­sių, bal­ty­mų kon­cent­ra­tų, dar­ žo­vių (mor­kų, ro­pių, bu­ro­kė­lių ir kt.), vai­sių ir dar­žo­vių sul­čių. O že­ mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų Lie­ tu­vos eks­por­to ver­tė į Iz­rae­lį per­ nai sie­kė per 53 mln. li­tų. „Sa­vo pro­duk­ci­ją į Iz­rae­lį eks­ por­tuo­ja 32 Lie­tu­vos įmo­nės. Eks­ por­tuo­ja­mų pro­duk­tų asor­ti­men­ tas yra la­bai pla­tus: jau­ni bu­liu­kai, pie­no pro­duk­tai, ru­gi­niai mil­tai, kon­di­te­ri­jos ga­mi­niai, al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai, žu­vų pro­duk­tai, mar­ga­ri­ nas“, – tei­gė že­mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius.


9

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn

+0,07 %

22,5 proc.

ke­lei­vių šie­met pa­dau­gė­jo Lie­tu­vos oro uos­tuo­se.

–0,58 %

+0,33 %

Ku­ria ri­zi­kos ­ ka­pi­ta­lo fon­dus Ga­ran­ti­jas už įmo­nių pa­sko­las tei­kian­ ti vals­ty­bės bend­ro­vė „In­ve­ga“ ku­ria du į aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas in­ves­tuo­sian­ čius ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­dus „Seed“ ir „Start-up“. Iš šių fon­dų bus in­ves­tuo­ja­ ma į anks­ty­vo­sios vys­ty­mo­si sta­di­jos la­ bai ma­žas, ma­žas ir vi­du­ti­nes įmo­nes, vei­kian­čias aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų sek­to­ riuo­se. Fon­dai bus fi­nan­suo­ja­mi iš Eu­ro­ pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do lė­šų.

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10 000 3,1694 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3096 JAV do­le­ris 1 2,6654 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7172 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9585 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2720 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6415 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4211 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8573

pokytis

+0,6574 % +0,3236 % +0,8933 % +0,1179 % –0,0323 % –1,5062 % +0,2570 % –1,5606 % +0,3230 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,11

4,75

2,47

„Va­koil“

5,11

4,75

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



93,41 dol. už 1 brl. 111,09 dol. už 1 brl.

Už­sa­ky­tą pre­kę at­neš ir kai­my­nas Pir­ma­sis pre­ky­bos cent­ras in­ter­ne­te pir­kė­ jams pa­siū­lė nau­ją pre­kių pri­sta­ty­mo me­ cha­niz­mą. Ti­ki­ma­si, kad bū­tent jis pri­jau­ kins pir­kė­jų ir iš­ju­dins lo­gis­ti­kos rin­ką. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Nors e. pre­ky­bos ni­ša iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do jau už­pil­dy­ta ir tet­rūks­ta kri­ti­nės pir­kė­jų ma­sės, rug­sė­jo pra­džio­je star­ta­vu­sio e. pre­ky­bos cent­ro Ma­my.lt va­do­ vas Min­dau­gas Vo­sy­lius sa­kė rin­ ko­je at­ra­dęs spra­gą ir su­sku­bęs ją už­pil­dy­ti. Anot jo, da­bar­ti­nės e. par­duo­tu­vės sto­ko­ja grei­to pre­kių pri­sta­ty­mo, to­dėl pir­kė­jams kar­tais pa­pras­čiau nu­vyk­ti ir pre­kę įsi­gy­ti tra­di­ci­niu bū­du. M.Vo­sy­lius dien­raš­čiui pa­pa­sa­ ko­jo, kaip „po vie­nu sto­gu“ su­tel­ kė dau­ge­lį e. par­duo­tu­vių ir ėmė­ si spręs­ti grei­to pre­kių pri­sta­ty­mo pro­ble­mą. – Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ap­si­per­ ka­ma jū­sų e. pre­ky­bos cent­re. – Pir­kė­jas lan­ky­da­ma­sis skir­tin­ go­se mū­sų e. pre­ky­bos cent­ro par­ duo­tu­vė­se de­da­si pre­kes į krep­še­lį, ta­da iš ga­li­mų ve­žė­jų pa­gal kai­ną, pri­sta­ty­mo lai­ką ir ki­tus veiks­nius pa­si­ren­ka vie­ną jų. Taip pat pa­si­ ren­ka pa­to­giau­sią mo­kė­ji­mo bū­dą iš jam siū­lo­mų. – Ap­si­pir­ki­mo prin­ci­pas at­ro­do pa­pras­tas. Tad kuo šis e. pre­ky­ bos cent­ras ski­ria­si nuo ki­tų, jau gau­siai ša­ly­je pa­pli­tu­sių e. par­duo­tu­vių? – Tai plat­for­ma, su­jun­gian­ti pre­ky­ bą, lo­gis­ti­ką ir vi­sus mo­kė­ji­mo bū­ dus. Lie­tu­vo­je ši kon­cep­ci­ja nau­ja – ana­lo­giš­kos plat­for­mos ne­ma­tė­ me net už­sie­ny­je. Lie­tu­vo­je, kaip ir už­sie­ny­je, yra e. par­duo­tu­vių, jun­ gian­čių dau­ge­lį pre­kės ženk­lų po vie­ nu sto­gu. Ta­čiau mū­sų pa­grin­di­nė idė­ja yra ne pa­siū­ly­ti daug skir­tin­gų par­duo­tu­vių, o pri­sta­ty­ti pre­kes kaip ga­li­ma grei­čiau. Bū­tent grei­tas pre­ kių pri­sta­ty­mas yra vie­nin­te­lė neuž­ pil­dy­ta ni­ša e. pre­ky­bo­je. To ga­li­ma pa­siek­ti lo­ka­liai pre­kiau­jant ir siū­ lant lo­ka­lią lo­gis­ti­ką. – Ką tu­ri­te ome­ny­je sa­ky­da­mas „lo­ka­li lo­gis­ti­ka“ ir „lo­ka­li pre­ ky­ba“? – Pa­vyz­džiui, už­sie­ny­je pre­kės pir­ kė­ją pa­sie­kia tik sa­vait­ga­lį. Va­ di­na­si, lo­gis­tai už­sa­ky­tas pre­kes ve­ža ne iš par­duo­tu­vių, o pre­ky­ bos ba­zių. Mes par­duo­da­me bū­tent iš par­duo­tu­vių, esan­čių ar­čiau­ siai pir­kė­jo. Juk kam ga­ben­ti pre­ kę iš to­li­mo san­dė­lio, jei ji yra ša­

lia pir­kė­jo esan­čio­je par­duo­tu­vė­je? Ki­taip ta­riant, sis­te­ma lei­džia par­ da­vė­jui pa­si­rink­ti te­ri­to­ri­ją, ku­rio­ je jis no­ri ap­tar­nau­ti klien­tus. Tar­ ki­me, jei esu la­bai ma­ža ban­de­lė­mis pre­kiau­jan­ti ke­pyk­lė­lė Vil­niaus se­ na­mies­ty­je, ko­kių ga­lų man siū­ly­ti sa­vo ban­de­les gy­ve­nan­tiems ki­ta­ me mies­to ga­le ar net ki­tuo­se mies­ tuo­se? Juk jie neuž­si­sa­kys ban­de­lių – jos bus pa­pras­čiau­siai at­ša­lu­sios. Tai­gi nu­sta­čiu­si pre­ky­bos te­ri­to­ri­ ją ke­pyk­lė­lė ga­li ap­tar­nau­ti kad ir vie­nin­te­lį na­mą. Ir tik to vie­nin­te­ lio na­mo gy­ven­to­jai, už­su­kę į mū­sų e. pre­ky­bos cent­rą, ke­pyk­lė­lę ma­tys tarp siū­lo­mų par­duo­tu­vių. Taip mes siek­si­me mak­si­ma­laus pri­sta­ty­mo grei­čio. Ta­čiau jis la­bai pri­klau­so nuo ve­žė­jų, dir­ban­čių su par­duo­tu­ve, skai­čiaus ir jų ap­tar­ nau­ja­mos te­ri­to­ri­jos. Taip pat nuo to, kiek lai­ko par­da­vė­jas pa­kuo­ja krep­še­lį. Vi­si šie da­ly­kai įver­ti­na­ mi, lei­džiant var­to­to­jui pa­si­rink­ti pre­kių pri­sta­ty­mo lai­ką.

Da­bar­ti­nės e. par­ duo­tu­vės sto­ko­ja grei­to pre­kių pri­sta­ ty­mo, to­dėl pir­kė­ jams kar­tais pa­ pras­čiau nu­vyk­ti ir pre­kę įsi­gy­ti tra­di­ci­ niu bū­du. – Rei­kia su­pras­ti, kad par­duo­ dant pre­kę iš ar­ti­miau­sio taš­ ko su­ma­žė­ja pre­kių at­ve­ži­mo iš­lai­dos? – Taip. Ži­no­ma, kol srau­to nė­ra, iš­ lai­dos kiek­vie­no­je te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­ti po lo­gis­tą yra di­de­lės. Dar rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad ti­ki­ mės, jog atei­ty­je at­si­ras pa­pras­ tų gy­ven­to­jų, no­rin­čių už­si­dirb­ ti, ir pra­dė­sian­čių dirb­ti lo­gis­tais pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­ mą. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jū­sų kai­my­nas Pet­ras dir­ba lo­gis­tu sa­vo gy­ve­na­ mo­jo­je gat­vė­je – jis ga­li at­neš­ti jū­ sų už­sa­ky­mą iš par­duo­tu­vės per 20 mi­nu­čių. Jei to­kių kai­my­nų Pet­ rų bus daug, pri­sta­ty­mas bus la­ bai grei­tas. – Ma­no gy­ve­na­mo­jo­je te­ri­to­ ri­jo­je pre­kes ir pa­slau­gas šiuo me­tu siū­lo 16 par­duo­tu­vių. Ar

„„Spren­di­mas: M.Vo­sy­lius ti­ki­si, kad e. pre­ky­bos cent­ras pa­ska­tins dar­bo ieš­kan­čius gy­ven­to­jus teik­ti in­di­vi­

dua­lias lo­gis­tų pa­slau­gas ir taip dar la­biau pa­spar­tins pre­kių pri­sta­ty­mą pir­kė­jams. 

pa­na­šų par­duo­tu­vių pa­si­rin­ki­ mą tu­ri vi­si gy­ven­to­jai? – Grei­tai tu­rė­si­me sep­ty­nias par­ duo­tu­ves, siū­lan­čias pre­kių ir pa­ slau­gų vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ki­ti pre­ ky­bi­nin­kai dir­ba, pa­vyz­džiui, tik vie­na­me mies­te – pri­klau­so­mai nuo to, kiek jie tu­ri pre­ky­bos taš­ kų. Ta­čiau tem­pas spar­tus, ati­da­ ry­ti par­duo­tu­vę už­trun­ka il­giau­siai sa­vai­tę, to­dėl ne­tru­kus par­duo­tu­ vių tink­las plė­sis. – Į ko­kias pre­kes la­biau­siai orien­tuo­ja­tės? – Mes orien­tuo­ja­mės į kas­die­nes pre­kes: mais­tą, bui­ti­nes pre­kes, pre­kes vai­kams ir pan. Siū­lo­me tai, ko rei­kia šią aki­mir­ką šei­mai. Tai at­spin­di ir mū­sų e. par­duo­tu­ vės pa­va­di­ni­mas, sie­ja­mas su žo­ džiu „ma­ma“. Be to, sa­vo pa­va­di­ ni­mu sa­ko­me: „Mes pa­si­rū­pin­si­me ju­mis kaip ma­ma, pa­dė­si­me jums par­duo­ti, nu­vež­ti, nu­pirk­ti.“ Tie­sa, šia­me e. pre­ky­bos cent­re kol kas ne­siū­ly­si­me dra­bu­žių. Ma­no­me, kad pir­miau­sia tu­rė­tų iš­ju­dė­ti lo­gis­ ti­kos sri­tis, nes dra­bu­žių par­duo­tu­ vei svar­bi pre­kės grą­ži­ni­mo ga­li­my­ bė, o tai smar­kiai pa­di­di­na ve­ži­mo są­nau­das. Ta­čiau juk nie­kas ne­no­ri mo­kė­ti dvi­gu­bai ar tri­gu­bai. – Ar pre­ky­bi­nin­kai no­riai prii­ ma siū­ly­mą įsi­kur­ti e. pre­ky­ bos cent­re? Kas la­biau ini­ci­ juo­ja par­duo­tu­vių plėt­rą – jūs ar pa­čios par­duo­tu­vės? – Šis pro­jek­tas bu­vo ku­ria­mas šiek tiek dau­giau nei dve­je­tą me­tų. Vi­są

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

šį lai­ką va­ži­nė­jau pas par­da­vė­jus, lo­gis­tus ir kon­sul­ta­vau­si. Ir ga­li­ ma sa­ky­ti, kad nė vie­na par­duo­tu­ vė ka­te­go­riš­kai neat­si­sa­kė pa­siū­ly­ mo pri­si­jung­ti. Par­duo­tu­vės tik­rai do­mi­si ga­li­my­bė­mis, to­dėl ma­nau, kad e. pre­ky­bos cent­ras plė­sis par­ da­vė­jų, lo­gis­tų ir pir­kė­jų pa­stan­ go­mis. Svar­bu tai, kad mes ne­ri­bo­ja­me kon­ku­ren­ci­jos – vie­na ša­lia ki­tos e. pre­ky­bos cent­re ga­li at­si­da­ry­ti ke­ lios to pa­ties po­bū­džio par­duo­tu­ vės. Jų rei­ka­las kon­ku­ruo­ti pre­kių ir pri­sta­ty­mo kai­no­mis – mes joms ne­tu­ri­me jo­kios įta­kos. O par­duo­ tu­vių skai­čius e. pre­ky­bos cent­re – ne­ri­bo­tas.

– Per die­ną pus­la­py­je ap­si­lan­ko apie 2 tūkst. lan­ky­to­jų. Ta­čiau lan­ ko­mu­mas pri­klau­so nuo rek­la­mos, o ją šiuo me­tu pri­stab­dė­me. Pir­ miau no­ri­me iš­tai­sy­ti klai­das, ku­ rių, ži­no­ma, iš pra­džių dar yra la­ bai daug. Tie­sa, pa­to­bu­lin­ti e. pre­ky­bos cent­rą mums pa­dė­jo ne­ty­čia už­ kly­du­sių pir­kė­jų at­si­lie­pi­mai, gau­ ti lie­pą pa­lei­dus eks­pe­ri­men­ti­nę tink­la­la­pio ver­si­ją. Jiems da­li­jo­me staig­me­nė­les ir klau­si­nė­jo­me, kas pa­tin­ka ir ne­pa­tin­ka. Per du mė­ ne­sius su­lau­kė­me daug pa­sta­bų ir pa­da­rė­me daug iš­va­dų, ta­da tink­ la­la­pį per­da­rė­me ir pa­lei­do­me vi­sai ki­to­kį, pa­to­giau val­do­mą.

– Ar prieš kur­da­mi šį pre­ky­bos cent­rą ne­si­bai­mi­no­te, kad ša­ lis nė­ra su­bren­du­si e. pre­ky­bai? Daž­nai kal­ba­ma, kad gy­ven­to­ jai, o gal­būt ir pre­ky­bi­nin­kai, dar at­sar­giai žiū­ri į e. erd­vę. – Aš to tur­būt nea­na­li­za­vau – dau­ giau at­krei­piau dė­me­sį į tai, kad pirk­da­mas e. par­duo­tu­vė­je gy­ven­ to­jas daž­nu at­ve­ju su­gaiš­ta be­veik dau­giau lai­ko, nei su­gaiš­tų va­ žiuo­da­mas į par­duo­tu­vę. Į si­tua­ci­ ją pa­žiū­rė­jo­me pa­pras­tai: šian­dien par­duo­tu­vės ku­ria sa­vo e. par­duo­ tu­ves, va­di­na­si, pre­ky­ba in­ter­ne­te atei­ty­je augs. Šis e. pre­ky­bos cent­ ras pre­ky­bi­nin­kams yra ant­ras par­ da­vi­mo ka­na­las. Jie ga­li pre­kiau­ti ir čia, ir sa­vo e. par­duo­tu­vė­se.

– Šiuo me­tu esa­te vie­nin­te­liai, tad kon­ku­ren­ci­jos šio­je ni­šo­je nė­ra. Ko ti­ki­tės atei­ty­je? – Ka­žin ar bus pra­smė kur­tis ana­ lo­giš­kiems e. pre­ky­bos cent­rams. Juo la­biau kad var­gu ar ga­li kas nors kon­ku­ruo­ti su mu­mis kai­na – at­si­da­ry­ti par­duo­tu­vę mū­sų pre­ ky­bos cent­re nie­ko ne­kai­nuo­ja, o pa­lai­ky­mo mo­kes­tis yra tik­rai sim­ bo­li­nis. Lo­gis­tai taip pat ne­mo­ka­ mai ga­li pri­si­jung­ti prie mū­sų pre­ ky­bos cent­ro, mes pa­si­rū­pi­na­me ir glau­džiu mū­sų bei lo­gis­to sis­te­mų su­jun­gi­mu.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te e. pre­ky­ bos cent­ro lan­ko­mu­mą?

– Kaip įver­tin­tu­mė­te šio vers­ lo pra­džią? – Jau­čia­me, kad esa­me šiek tiek prie­š a­k y­j e – siū­l o­m e žmo­n ėms tai, ko jiems anks­čiau ar vė­liau rei­kės.


10

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

12p.

Ka­ta­lo­nų su­ki­li­mas: ar jie at­si­skirs?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Ru­si­jos ar­mi­ja lai­ko eg­za­m

„„Ver­ti­ni­mai: pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas giria pra­ty­bas „Kav­kaz 2012“, o at­sar­gos ka­ri­nin­kai ir eks­per­tai kons­ta­tuo­ja, kad ka­ri­nė re­for­ma pa­ty­rė kra­chą. 

8 tūkst. ka­rei­vių ir 300 ka­ro tech­ni­kos vie­ne­tų. Šią sa­vai­tę Ru­si­jos pie­tuo­se vyks­tan­čios pra­ ty­bos lai­ko­mos ka­ ri­nės re­for­mos eg­ za­mi­nu. Ar jis iš­lai­ ky­tas?

100

mlrd. dolerių po trejų metų gali pasiekti Rusijos gynybos biudžetas.

Pre­zi­den­tas li­ko pa­ten­kin­tas

Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nis šta­bas pa­skel­ bė, kad Kau­ka­zo re­gio­ne rug­sė­jo 17–23 d. vyks­tan­čių ka­ro pra­ty­bų „Kav­kaz 2012“ tiks­las – pa­tik­rin­ ti au­to­ma­ti­zuo­tų ug­nies val­dy­mo sis­te­mų efek­ty­vu­mą. Ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­do pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Alek­sand­ras Post­ ni­ko­vas kal­bė­jo apie ra­ke­ti­nius komp­lek­sus „Is­kan­der-M“, spar­ nuo­tą­sias ra­ke­tas, taip pat pa­ kran­tės prieš­lai­vi­nius komp­lek­sus „Bas­tion“ ir „Bal“. Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, as­me­niš­kai lan­kę­sis pra­ty­bo­se pir­ mą jų die­ną, va­kar pa­gy­rė ka­riuo­ me­nę už ge­rus re­zul­ta­tus ir nu­ro­dė ap­do­va­no­ti pa­si­žy­mė­ju­sius ka­ri­ nin­kus. Trūks­ta ir ka­rių, ir tech­ni­kos

Bet kai ku­rie Ru­si­jos laik­raš­čiai, net ne­lauk­da­mi pra­ty­bų pa­bai­gos, jau skel­bia vi­siš­ką ir be­są­ly­giš­ką ka­ri­ nės re­for­mos ka­pi­tu­lia­ci­ją. Internetinis leidinys „Svo­bod­na­ ja Pre­sa“ straips­ny­je „Nuo­la­ti­nės ne­pa­reng­ties bri­ga­dos“ tei­gia, kad re­for­ma, ku­riai va­do­vau­ja gy­ny­bos

mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas ir Ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­das Ni­ko­ la­jus Ma­ka­ro­vas, grį­žo prie to, nuo ko pra­dė­jo. Iš pra­džių jie su­gal­vo­jo di­vi­zi­jas pa­keis­ti bri­ga­do­mis. Bu­vo aiš­ki­na­ma, kad di­vi­zi­jų ša­ly­je daug, bet jos eg­zis­tuo­ja tik po­pie­riu­je, o, pri­rei­kus, ka­riau­ti ne­bū­tų kam. Re­for­mos kū­rė­jai ti­kė­jo­si, kad gin­ti vals­ty­bės nuo Ka­li­ning­ra­do iki Vla­di­vos­to­ko stos stip­rios mo­ to­ri­zuo­to­sios šau­lių ir tan­kų bri­ga­ dos. Kiek­vie­na ge­bė­tų sto­ti į mū­šį vos per va­lan­dą. Praė­jus ke­le­riems me­tams Ge­ne­ ra­li­nis šta­bas pri­pa­žįs­ta, kad tiks­lų pa­siek­ti ne­pa­vy­ko. Ka­rei­vių trū­ku­ mas sie­kia 30–50 pro­c., ne­pa­kan­ka ir ka­ro tech­ni­kos, ir amu­ni­ci­jos. „Ypač trūks­ta kont­rak­ti­nin­kų ir ka­rių, tu­rin­čių pa­grin­di­nes ko­vi­nes spe­cia­ly­bes: me­cha­ni­kų-vai­ruo­to­ jų, ope­ra­to­rių-tai­ky­to­jų, gra­nats­ vai­di­nin­kų“, – nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­fax“ trū­ku­mus var­di­jo šal­ti­ nis, ži­nan­tis ka­riuo­me­nės padėtį. Ne­li­ko ir de­šim­ties di­vi­zi­jų

„Svo­bod­na­ja Pre­sa“ krei­pė­si ko­ men­ta­ro į bu­vu­sį 58-osios ar­mi­jos

va­dą, at­sar­gos ge­ne­ro­lą lei­te­nan­ tą Vik­to­rą So­bo­le­vą. Jis kons­ta­ta­ vo: „Ka­ri­nė re­for­ma su trenks­mu žlu­go.“

Mū­sų mi­li­jo­ni­nė­ je ar­mi­jo­je šian­dien trūks­ta maž­daug 300 tūkst. ka­rei­vių ir ka­ri­nin­kų. Apie ko­kią pa­reng­tį ga­li­ ma kal­bė­ti?

„N.Ma­ka­ro­vas kal­bė­jo, kad nau­ jos nuo­la­ti­nės pa­reng­ties bri­ga­dos ga­li per va­lan­dą išei­ti iš ka­ri­nių mies­te­lių ir im­tis ko­vi­nių už­duo­ čių. Tai vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Mū­ sų mi­li­jo­ni­nė­je ar­mi­jo­je šian­dien trūks­ta maž­daug 300 tūkst. ka­ rei­vių bei ka­ri­nin­kų. Apie ko­kią pa­reng­tį ga­li­ma kal­bė­ti?“ – sa­kė V.So­bo­le­vas. „So­vie­ti­niais lai­kas mes tu­rė­jo­ me nor­ma­lią ka­riuo­me­nę, jo­je bu­

vo 80–90 di­vi­zi­jų. Prik­lau­so­mai nuo ope­ra­ci­nės-stra­te­gi­nės kryp­ ties, jos bu­vo ar­ba ma­žes­nės su­ dė­ties, ar­ba nuo­la­ti­nės ko­vi­nės pa­reng­ties. O da­bar mo­bi­li­za­ci­nė pa­reng­tis iš­vis pa­nai­kin­ta. Lik­vi­ duo­ti net val­dy­mo or­ga­nai, ku­rie tvar­kė šiuos klau­si­mus. Ka­ri­niuo­ se ko­mi­sa­ria­tuo­se sė­di ci­vi­liai, vi­ siš­kai ne­ži­nan­tys pa­dė­ties. Tai ne tik ne­tei­sin­ga – tai nu­si­kals­ta­ma“, – kri­ti­kos ne­gai­lė­jo at­sar­gos ka­ri­ nin­kas. V.So­bo­le­vas pa­siū­lė pa­pras­tai pa­­skai­čiuo­ti: „Vi­so­je ša­ly­je sau­su­ mos ka­riuo­me­nė­je šian­dien tu­ri­me 39 bri­ga­das. Bri­ga­da – tai fak­tiš­kai bu­vęs pul­kas. Di­vi­zi­jo­je vi­suo­met bu­vo ke­tu­ri pul­kai. Išei­na, kad vi­ so­je Ru­si­jo­je te­li­ko ma­žiau nei de­ šimt di­vi­zi­jų.“ Ku­ria­mas tik nau­jas vei­das

Po­li­ti­nės ir ka­ri­nės ana­li­zės ins­ti­ tu­to di­rek­to­rius Alek­sand­ras Ša­ ra­vi­nas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad už ka­ri­nę re­for­mą at­sa­kin­gi as­ me­nys net kal­ba ne apie re­for­mą, o apie ban­dy­mą su­teik­ti ka­riuo­ me­nei nau­ją vei­dą. Anot eks­per­


11

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Pro­tes­tų ­ au­kos

Le­kia ­ gal­vos

Ma­ži­na ­ kon­tin­gen­tą

Pa­kis­ta­ne per pro­tes­tus, smer­kian­čius JAV su­kur­tą is­ la­mą įžei­džian­tį fil­mą, va­kar nu­šau­tas po­li­ci­nin­kas ir pri­ va­čios te­le­vi­zi­jos vai­ruo­to­jas. Į 18 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio Ka­ra­čio gat­ves pa­smerk­ti fil­ mo „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ty­bė“ išė­jo tūks­tan­čiai žmo­nių, vy­ ko su­si­rė­mi­mai su po­li­ci­ja.

Gru­zi­jo­je dėl pro­tes­tus su­kė­ lu­sio vaiz­do įra­šo, ku­ria­me ma­to­mi mu­ša­mi ir ža­gi­na­ mi ka­li­niai, at­si­sta­ty­di­no jau ant­ras mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­ rys – vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Ba­čo Acha­la­ja. Anks­čiau iš po­sto pa­si­trau­kė ka­lė­ji­mų rei­ka­lų mi­nist­rė Cha­tu­na Kal­ ma­che­li­dzė.

Pas­ku­ti­niai iš 33 tūkst. JAV ka­rių, pa­siųs­tų į Af­ga­nis­ta­ną prieš tre­jus me­tus pa­gal ka­ ri­nio „ant­plū­džio“ stra­te­gi­ ją, grį­žo na­mo. Kon­tin­gen­tą ma­ži­nti bu­vo baig­ta po to, kai daug NA­TO ka­rių bu­vo nu­ šau­ti af­ga­nų sau­gu­mo pa­jė­ gų – šie­met to­kie in­ci­den­tai nu­si­ne­šė 51 gy­vy­bę.

mi­ną

Pu­čia­mas gy­ny­bos biu­dže­tas Ki­tą mė­ne­sį Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ mą tu­rė­tų pa­siek­ti 2013–2015 m. biu­dže­to pro­jek­tas. Ja­me nu­ma­ty­ ta, kad iš­lai­dos ka­riuo­me­nei ki­tą­ met di­dės 26 pro­c., o po dve­jų me­tų – dar 18 pro­c. 2015-ai­siais jos bus in­ dek­suo­ja­mos, at­si­žvel­giant į inf­lia­ ci­ją. Jei­gu šią pro­gra­mą pa­vyks įgy­ ven­din­ti, po tre­jų me­tų Gy­ny­bos mi­ nis­te­ri­jos biu­dže­tas sieks 100 mlrd. do­le­rių. „Pas­ta­rai­siais me­tais mes sky­rė­me ma­žai dė­me­sio ka­riuo­me­nei. Rei­ kia kom­pen­suo­ti, kas ne­pa­da­ry­ta, ir at­lik­ti to­kį pat ga­lin­gą komp­lek­ siš­ką pro­ver­žį, koks bu­vo pa­da­ry­tas praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­tą de­šimt­ me­tį“, – rugp­jū­čio pa­bai­go­je kal­bė­jo pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas. Jis pri­dū­rė, kad Ru­si­jos ka­riuo­me­nės mo­der­ni­ za­ci­jos pro­jek­tą as­me­niš­kai kont­ro­ liuos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas. Per­nai Ru­si­jos iš­lai­dos ka­riuo­me­ nei su­da­rė 71 mlrd. do­le­rių. Pa­gal šį ro­dik­lį vals­ty­bė užė­mė tre­čią vie­ tą pa­sau­ly­je – nu­si­lei­do tik Jung­ti­ nėms Vals­ti­joms ir Ki­ni­jai. Į pir­mą­jį tre­je­tu­ką Ru­si­ja grį­žo 2011ai­siais, o anks­čiau ją len­kė Pran­cū­zi­ ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ku­rios dėl eko­ no­mi­nės kri­zės bu­vo pri­vers­tos ma­ žin­ti gy­ny­bos iš­lai­das. Krem­lius, ne­pai­sy­da­mas eko­no­mi­ nių pro­ble­mų, jas spar­čiai di­di­na – nuo 2002 iki 2011 m. jos išau­go 79 pro­c.

„Scan­pix“ nuo­tr.

to, to­kia for­mu­luo­tė ir at­spin­di es­mę. „Rei­kia steng­tis ne su­teik­ti nau­ ją vei­dą, o kur­ti nau­ją ka­riuo­me­nės esy­bę. For­mą mes kei­čia­me, o es­mė lie­ka ta pa­ti“, – kons­ta­ta­vo A.Ša­ ra­vi­nas. Apie ka­ri­nės re­for­mos ne­sėk­ mę anks­čiau kal­bė­jo ir bu­vęs Sau­ su­mos pa­jė­gų ko­vi­nės pa­reng­ties vy­riau­sio­sios val­dy­bos vir­ši­nin­kas Ju­ri­jus Bu­ke­je­vas. „Liūd­niau­sia, kad per trum­pą lai­ką bu­vo at­leis­ta de­šim­tys tūks­ tan­čių ge­riau­siai pa­reng­tų ka­ri­ nin­kų gran­dy­je „di­vi­zi­ja–armija“, at­si­vė­rė ply­šys tarp kar­tų lik­vi­da­ vus ka­ro aka­de­mi­jas ir ka­ro mo­ kyk­las, bu­vo nu­trauk­ta pir­ma­kur­sių at­ran­ ka į ka­ri­nio mo­ky­mo įstai­gas. Vi­sa tai ir lė­m ė ka­r i­n ės pa­reng­ties deg­ ra­da­vi­mą ir di­ de­lį kra­chą mo­ der­ni­zuo­jant ar­mi­ją bei lai­vy­ną“, – ap­gai­ les­ta­vo ge­ne­ro­las. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Mask­va taip pa­ren­gė mo­der­ni­za­ci­ jos pla­ną iki 2020 m. Vals­ty­bė ke­ti­na iš­leis­ti 750 mlrd. do­le­rių – už šiuos pi­ni­gus pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti ka­ro tech­ni­ką, ku­ri dar me­na so­vie­ti­nius lai­kus. Pa­sak eks­per­tų, im­pul­sas mo­der­ni­zuo­tis bu­vo 2008 m. konf­ lik­tas su Gru­zi­ja, ku­ris at­sklei­dė pra­stą Ru­si­jos ka­riuo­me­nės būk­lę. Bet ka­riuo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­ma tu­ri ir ki­tų tiks­lų. „Prie­žas­tis – komp­lek­sai JAV ir Ki­ni­ jos at­žvil­giu. Mask­va ki­tų aky­se no­ ri bū­ti pa­sau­li­nio ly­gio vals­ty­bė, to­ dėl ji ne­ga­li ig­no­ruo­ti ka­ri­nės sfe­ros. Be to, Krem­lius in­ves­tuo­da­mas į ka­ riuo­me­nę ti­ki­si at­gai­vin­ti vi­są eko­ no­mi­ką“, – Len­ki­jos lei­di­niui „Pols­ka Ti­mes“ sa­kė Var­šu­vos Eu­ro­pos ty­ri­ mų cent­ro di­rek­to­rius Ola­fas Osi­ca. Kuo tai gre­sia Ru­si­jos va­ka­rų kai­my­ nėms? „Bi­jo­ti nė­ra ko, – ra­mi­no eks­per­tas. – Krem­lius mėgs­ta pri­si­min­ti ar­ mi­ją, nes tai jo mėgs­ ta­m iau­sia bai­dyk­ lė, bet tai ne­reiš­kia, kad jis pla­nuo­ja ją pa­ nau­do­ti.“ Bet O.Osi­ca pri­dū­rė, kad pa­g rin­do ne­r i­ mau­ti ga­li tu­rė­ti Už­kau­ ka­zės ir Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bės.

J.J.Town­sen­das: tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę vis­kam Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Apie san­ty­kius su Ru­si­ja, šian­die­ nos pa­vo­jus ir atei­ties iš­šū­kius dien­raš­tis kal­bė­jo­si su JAV gy­ny­ bos sek­re­to­riaus pa­dė­jė­jo pa­va­ duo­to­ju Eu­ro­pos ir NA­TO po­li­ti­kos klau­si­mais Ja­me­su J.Town­sen­du.

– Tuo me­tu, kai eko­no­mi­niai sun­ku­mai ver­čia Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir ki­tas Va­ka­rų ša­lis ma­žin­ti gy­ny­bos biu­dže­tus, Ru­si­ja skel­bia ke­ti­nan­ti ar­ti­ miau­siais me­tais smar­kiai jį pa­di­din­ti. Ar to­kia ten­den­ci­ja tu­rė­tų kel­ti ne­ri­mą? – Pa­tir­tis mums ro­do, kad atei­ tis vi­suo­met ku­pi­na ne­ti­kė­tu­mų ir įvy­kių, ku­rių ne­ga­li iš anks­to nu­ ma­ty­ti. Žvelg­da­mi į atei­tį, tu­ri­me kur­ti ka­ri­nius pa­jė­gu­mus, ku­rie bū­tų lanks­tūs ir ga­lė­tų su­si­tvar­ ky­ti su bet ko­kiais iš­šū­kiais. Ru­si­ja ga­li di­din­ti iš­lai­das gy­ny­ bai, ji da­ro tai, ką no­ri. Bet kad ir ką ji da­ry­tų, Lie­tu­va, Jung­ti­nės Vals­ti­ jos bei vi­sos ki­tos Al­jan­so par­tne­rės tu­ri dirb­ti kar­tu ir ruoš­tis tam, ką ga­li mums pa­teik­ti atei­tis. Pri­si­me­nu Li­sa­bo­nos vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą, kur są­jun­gi­nin­ kai svars­tė NA­TO atei­ties pla­nus. Tuo­met nė ne­nu­tuo­kė­me, kad vos po ke­le­to mė­ne­sių tu­rė­si­me ka­ri­nę ope­ra­ci­ją Li­bi­jo­je. Tai bu­vo ne­ti­kė­ tu­mas, bet bu­vo­me jam pa­si­ren­gę. Tai­gi, kal­bant apie Ru­si­ją, jos gy­ ny­bos biu­dže­tą ir ga­li­mus įvy­kius NA­TO in­te­re­sų sri­ty­se, Lie­tu­vai, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ir ki­toms NA­TO par­tne­rėms svar­bu su­telk­ ti iš­tek­lius ir dė­me­sį į sau­gu­mą bei gy­ny­bą, kad bū­tu­me pa­si­ren­gę bet kam, ką ga­li ruoš­ti mums atei­tis. – Nuo to lai­ko, kai Jung­ti­ nės Vals­ti­jos ir Ru­si­ja pa­skel­ bė apie san­ty­kių per­kro­vi­mą, praė­jo jau dau­giau nei tre­ ji me­tai. Kaip api­bū­din­tu­mė­te dvi­ša­lius san­ty­kius šian­dien? Ar pa­vy­ko ženg­ti į prie­kį? – Pa­žan­ga tik­rai yra, nors ji ne vi­ sa­da su­lau­kia di­de­lių ant­raš­čių. Kar­tu su Ru­si­ja at­li­ko­me la­bai di­ de­lį dar­bą ko­vo­je su pre­ky­ba nar­ ko­ti­kais, mums la­bai pa­dė­jo Ru­si­ jos su­teik­tas Šiau­ri­nis ap­rū­pi­ni­mo ke­lias, ku­riuo siun­čia­me iš­tek­lius NA­TO mi­si­jai Af­ga­nis­ta­ne. Kar­tu dir­ba­me ir ki­to­se sri­ty­se. Aiš­ku, no­rė­tu­me pa­da­ry­ti dau­ giau. Kaip ži­no­te, kal­ba­mės apie prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mos plėt­rą, per NA­TO Či­ka­gos vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą pa­vy­ko šį tą pa­ siek­ti. Su Ru­si­ja nuo­lat kal­ba­mės

apie tai, ko­kį vaid­me­nį jie pa­tys sau ma­to, bei ieš­ko­me ke­lių Ru­si­ jai ir NA­TO dirb­ti kar­tu. Iš abie­jų pu­sių yra tam tik­ro nu­ si­vy­li­mo ieš­kant abi­pu­sio nau­din­ go bend­ra­dar­bia­vi­mo, bet svar­bu, kad tę­sia­me dia­lo­gą, ieš­ko­me ke­ lių bend­ra­dar­biau­ti ir jų ran­da­me, kaip ro­do ma­no jau mi­nė­ti pre­ky­ bos nar­ko­ti­kais ir Af­ga­nis­ta­no pa­ vyz­džiai. Tai la­bai svar­bu. Tiek Ru­si­jo­je, tiek Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vyks­ta rin­ki­mai, o tai taip pat le­mia san­ty­kių plė­to­ji­mo tem­pą. NA­TO da­bar lau­kia nau­ jo Ru­si­jos nuo­la­ti­nio at­sto­vo, ku­ ris dirbs NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­bo­je. Mes tu­ri­me la­bai ge­rą am­ba­sa­do­ rių Mask­vo­je, jis la­bai kū­ry­bin­gas ir taip pat ieš­ko ke­lių dirb­ti kar­ tu. Pa­ma­ty­si­me, kas bus atei­ty­je, bet san­ty­kių per­kro­vi­mas pra­dė­ tas, dis­ku­si­jos ir bend­ra­dar­bia­vi­ mas ple­čia­si, vie­nur grei­čiau, ki­ tur lė­čiau.

Ja­me­sas J.Town­sen­das:

Su Ru­si­ja nuo­lat kal­ ba­mės apie tai, ko­ kį vaid­me­nį jie pa­tys sau ma­to, bei ieš­ko­ me ke­lių Ru­si­jai ir NA­TO dirb­ti kar­tu. – Ko­kias iš­va­das NA­TO pa­da­ rė po mi­si­jos Li­bi­jo­je? Pas­ta­ ro­sio­mis sa­vai­tė­mis pa­dė­tis šio­je ša­ly­je la­bai su­pras­tė­jo. Gal­būt Al­jan­sas pa­da­rė klai­dų ar­ba pa­da­rė ne­pa­kan­ka­mai? – Taip ne­ma­nau. NA­TO vyk­do są­ jun­gi­nin­kų va­lią, ir ne­ma­nau, kad jie no­rė­jo, jog NA­TO at­lik­tų ko­ kį nors vaid­me­nį po to, kai išė­jo Muam­ma­ras al Gad­da­fi , Li­bi­jos žmo­nės su­kū­rė nau­ją vy­riau­sy­bę ir ėmė ves­ti sa­vo ša­lį į prie­kį. Ma­ nau, Al­jan­sas pa­si­ren­gęs pa­dė­ ti tiek Li­bi­jai, tiek ki­toms ša­lims, ku­rioms rei­kia pa­ta­ri­mų vyk­dant sau­gu­mo re­for­mas. Bet to­kios pa­ gal­bos nie­kas ne­pra­šė, to­dėl NA­TO

ten ne­da­ly­vau­ja. Pa­dė­tis Li­bi­jo­ je, JAV am­ba­sa­do­riaus Chris­top­ he­rio Ste­ven­so ir ki­tų dip­lo­ma­tų tra­giš­ka ne­tek­tis Ben­ga­zy­je, įvy­ kiai Egip­te bei ki­to­se re­gio­no ša­ ly­se mums ro­do ne­sta­bi­lu­mą, ver­ čia mus su­pras­ti, kad tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę to­kiems ne­ti­kė­tu­mams. Tu­ri­me gal­vo­ti, kaip ga­li­me pri­si­ dė­ti prie sta­bi­lu­mo. Aš žiū­riu į NA­TO kaip į sta­bi­li­ zuo­jan­čią jė­gą, kaip iš­tek­lius, ku­rie ga­li pa­dė­ti pa­ta­ri­mų no­rin­čioms ša­lims pa­dė­ti to­bu­lin­ti sau­gu­mo sek­to­rių. Ir Lie­tu­va yra to da­lis. Nuo­ lat kal­bu apie svar­bų vaid­me­nį, ku­rį Lie­tu­va vai­di­na Al­jan­se, ir kar­tu su na­rys­te NA­TO atei­nan­ čią at­sa­ko­my­bę skir­ti pi­ni­gų iš­ tek­liams, pa­jė­gu­mams, ku­rie tu­ri bū­ti pa­reng­ti, kai Al­jan­sui jų pri­ reiks. Lie­tu­va vi­suo­met bu­vo pa­ si­ren­gu­si, at­lik­da­ma di­džiu­lį dar­ bą Af­ga­nis­ta­ne, at­lik­da­ma svar­bų vaid­me­nį NA­TO būs­ti­nė­je ir ki­to­ se Al­jan­so veik­lo­se. Taip ku­ria­ma stip­ry­bė, tel­kia­mi pro­ti­niai ga­bu­ mai ir pa­jė­gu­mai. – Šiuo me­tu di­de­lį su­si­rū­pi­ ni­mą tarp­tau­ti­nei bend­ruo­ me­nei ke­lia konf­lik­tas Si­ri­jo­ je. Ar NA­TO tu­rė­tų im­tis ko­kio nors vaid­mens šia­me konf­lik­te ir koks jis tu­rė­tų bū­ti? – Si­ri­ja ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą dau­ ge­liui Al­jan­so na­rių, ypač Tur­ki­ jai, ku­ri tu­ri bend­rą sie­ną su šia ša­li­mi. Jung­ti­nės Vals­ti­jos dir­ba su Tur­ki­ja ir ki­to­mis ša­li­mis, ban­ dy­da­mos su­stab­dy­ti tra­ge­di­ją, ku­ ri ru­tu­lio­ja­si Si­ri­jo­je. Tai, ką da­ro Bas­ha­ras al As­sa­das (Si­ri­jos pre­zi­ den­tas – red. pa­st.), yra siau­bin­go mas­to. Vi­si NA­TO są­jun­gi­nin­kai ir ki­tos ša­lys, dirb­da­mos su Jung­ti­ nė­mis Tau­to­mis, re­gio­no vals­ty­ bė­mis, Ru­si­ja ir Ki­ni­ja, ku­rios ir­ gi tu­ri ten in­te­re­sų, ban­do ieš­ko­ti ke­lių, kaip tai su­stab­dy­ti. Kai B.al As­sa­das išeis, ma­nau, mes vi­si to ti­ki­mės, Si­ri­jos žmo­nės pa­tys tu­rės spręs­ti, ar jiems rei­kia NA­TO pa­gal­bos. Gal­būt pa­gal­bos pa­pra­šys Jung­ti­nės Tau­tos. Gal­ būt nau­jai Si­ri­jos vy­riau­sy­bei pri­ reiks pa­ta­ri­mų vyk­dant ka­riuo­me­ nės ir sau­gu­mo sek­to­riaus re­for­mą. NATO ga­li pa­tar­ti to­kiais klau­si­ mais ir yra tai jau da­riu­si praei­ty­je, Bal­ka­nuo­se ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se. Vals­t y­b ės, ku­r ios iš­g y­ve­n a konf­lik­tą, vi­di­nes ko­vas, krei­pia­ si į Jung­ti­nes Tau­tas ar­ba NA­TO ir pra­šo pa­gal­bos bei pa­ta­ri­mų. Tai yra vaid­muo, ku­rį Al­jan­sas ga­lė­ tų at­lik­ti. Bet tu­ri bū­ti da­ro­ma ne NA­TO spren­di­mu, o pa­čios vals­ty­ bės pra­šy­mu.


12

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Puoš­niau­sios įžy­my­bės

1. Gwy­neth Palt­row

JAV žur­na­las „Peop­le“ šį mė­ne­sį pa­skel­bė puoš­ niau­sių įžy­my­bių de­šim­ tu­ką. Šie­met ža­ve­siu vi­sus pra­len­kė 39 me­tų ak­to­rė Gwy­neth Palt­row. Į pir­mą­ jį tre­je­tu­ką taip pat pa­te­ko Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­ co Wil­lia­mo žmo­na Cat­he­ ri­ne ir ak­to­rė Em­ma Sto­ ne, vi­suo­met ste­bi­nan­ti ap­lin­ki­nius, kai žen­gia rau­ do­nuo­ju ki­li­mu.

2. Ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne

Ka­ti­nui val­di­nin­ko duo­na ne­pa­ti­ko Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas ne sy­kį gy­ nė sa­vo re­zi­den­ci­jo­je Dau­nin­go gat­vė­je Lon­do­ne gy­ve­nan­tį ka­ ti­ną Lar­ry, ku­rį bri­tai va­di­na vy­ riau­siuo­ju ša­lies pe­lių gau­dy­to­ ju. Ta­čiau pa­rei­gų ka­ti­nas neat­li­ ko ir bu­vo „iš­mes­tas“ iš dar­bo.

Bri­tų ži­niask­lai­da la­bai rim­tai su­ si­do­mė­jo skan­da­lu, į ku­rį įsi­su­ko Lar­ry. Prieš dau­giau nei me­tus bri­tai pik­ti­no­si tuo, kad ka­ti­nas – tin­gi­nys, ta­čiau prem­je­ras šį gy­ vū­ną gi­na nuo kri­ti­kos strė­lių. Ta­da at­sa­ky­da­mas į žur­na­lis­tų klau­si­mą, ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­ro ka­ti­nas tu­ri at­si­sta­ ty­din­ti, vy­riau­sy­bės va­do­vo ofi­ cia­lu­sis at­sto­vas at­sa­kė: „Lar­ry tei­kia daug džiaugs­mo la­bai daug žmo­nių.“

Prem­je­ras vy­lė­si, kad il­gus me­tus gat­ vė­je pra­lei­dęs Lar­ ry bus tik­ras me­ džio­to­jas.

Ta­čiau spau­di­mo, re­gis, D.Ca­ me­ro­nas neat­lai­kė, o gal ir pa­čiam vy­riau­sy­bės va­do­vui įgri­so tai, kad po na­mus šmi­ri­nė­ja pe­lės. Bri­tų ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad D.Ca­me­ro­nui kant­ry­bės tau­rę per­pil­dė in­ci­den­tas, kai prem­je­ro šei­mai va­ka­rie­niau­jant re­zi­den­ ci­jos val­go­ma­ja­me, kam­pe, bu­ vo pa­ste­bė­ta pe­lė, ta­čiau ka­ti­nas, užuo­t gau­dęs grau­ži­ką, net ne­pa­ si­ro­dė įvy­kio vie­to­je. Pa­čiam bri­ tų vy­riau­sy­bės va­do­vui te­ko mes­ti ša­ku­tę į pe­lę, ta­čiau jis ne­pa­tai­kė. Ki­tą kar­tą D.Ca­me­ro­nas ap­ ti­ko Lar­ry sal­džiai mie­gan­tį ant

kė­dės, nors po kam­ba­rį bė­gio­jo pe­lė. Prem­je­ras ban­dė pa­ža­din­ ti au­gin­ti­nį, ta­čiau ka­ti­nas pra­ mer­kė akį ir lyg nie­kur nie­ko to­ liau už­par­pė. Lar­ry bu­vo nu­ro­dy­ta pa­lik­ ti prem­je­ro re­zi­den­ci­ją, nes jis ne­su­ge­bė­jo pa­ža­bo­ti čia siau­ čian­čių grau­ži­kų. Pen­ke­rių me­ tų Lar­ry bu­vo priim­tas į tar­ny­bą prieš dau­giau nei me­tus. Ca­me­ ro­nų šei­ma pa­siė­mė Lar­ry iš vie­ nos se­niau­sių Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos gy­vū­nų prie­glau­dų. Prem­je­ras nu­ta­rė lai­ky­ti ka­ti­ną, kai ant Dau­nin­go gat­vės 10-ojo na­mo slenks­čio bu­vo pa­ste­bė­ta di­de­lė žiur­kė. Si­tua­ci­ją pa­blo­gi­no tai, kad grau­ži­kas ra­miai pra­bė­go ša­lia gar­sių­jų juo­dų­jų du­rų tie­sio­ gi­nė­je lai­do­je čia pat su­si­rin­ku­ siems žur­na­lis­tams prieš no­sį. Prem­je­ras vy­lė­si, kad gat­vė­je il­gus me­tus pra­lei­dęs Lar­ry bus tik­ras me­džio­to­jas. Esą jis la­bai mėgs­ta žais­ti su žais­li­nė­mis pe­ lė­mis. Ta­čiau leng­vas gy­ve­ni­mas, re­ gis, iš­le­pi­no au­gin­ti­nį. Ma­ža to, Lar­ry daž­niau mė­go po­zuo­ti žur­ na­lis­tams prie­šais prem­je­ro re­zi­ den­ci­ją, o ne dirb­ti sa­vo dar­bą. Nors tris pe­les, kaip sa­kė D.Ca­ me­ro­nas, jis pa­ga­vo, dau­giau nie­ ko reikš­min­ga ne­nu­vei­kė. Da­bar, kaip ra­šo bri­tų ži­niask­ lai­da, Lar­ry pa­rei­gas pe­rims Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos iž­do kanc­le­rio Geor­ge’o Os­bor­ne’o ka­tė Freya. Kaip sa­ko­ma, ka­tė ku­rį lai­ką taip pat gy­ve­no Lon­do­no gat­vė­se, to­ dėl ti­ki­ma­si, kad ji tin­ka­mai pa­ keis ne­vy­kė­lį ko­le­gą. Dau­nin­go gat­vės 10-ame na­ me iki Lar­ry „dir­bo“ dau­gy­bė ki­tų ka­čių. Jo ofi­cia­lus ti­tu­las – vy­riau­sia­sis pe­liau­to­jas prie Mi­ nist­rų ka­bi­ne­to. „Dai­ly Mail“ inf.

„„Su­si­mo­vė: ka­ti­nas Lar­ry pa­li­ko vy­riau­sio­jo pe­liau­to­jo prie Mi­nist­rų

ka­bi­ne­to po­stą, nes nie­ko do­ro ja­me ne­nu­vei­kė. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

3. Em­ma Sto­ne

4. Kim Kar­das­hian

5. Mi­ran­da Kerr

Dar vi­sai ne­se­niai Is­pa­ni­ją dre­bi­no bas­kų se­pa­ra­tis­tai, ku­rie už sa­vo re­gio­ no lais­vę ko­vo­jo su gink­lu ran­ko­je. Da­ bar kru­tė­ti ėmė ka­ ta­lo­nai. Stip­riau­sio Is­pa­ni­jos re­gio­no Ka­ta­lo­ni­jos gy­ven­ to­jai pik­ti­na­si, kad re­gio­nas sken­di sko­lo­se, nes jį nuo­ lat mel­žia cent­ri­nė val­džia.

„„Žai­di­mas: Ka­ta­lo­ni­jos va­do­vas A.Ma­sas (nuo­tr.), pa­sak eks­per­tų, žai­dži

ap­mo­ka re­gio­no są­skai­tas, po­li­ti­kas ne­ven­gia baks­no­ti cent­ri­nės val­džios

Ka­ta­lo­nų su­ki­li­mas: a Ka­ta­lo­nai iš­nau­do­ja­mi?

Praė­ju­sią sa­vai­tę tūks­tan­čiai žmo­nių Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­no sos­ti­nės Bar­se­ lo­nos gat­vė­se rei­ka­la­vo at­si­skirti nuo kri­zės pri­slėg­tos Is­pa­ni­jos. Es­mi­nis ka­ta­lo­nų rei­ka­la­vi­mas – lais­vai tvar­ ky­ti sa­vo re­gio­no eko­no­mi­ką. Ka­ta­lo­ni­ja – eko­no­miš­kai stip­ riau­sias Is­pa­ni­jos re­gio­nas. Čia gy­ve­na apie 15 pro­c. vi­sų Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų, eko­no­mi­ka su­da­ro apie penk­ta­da­lį šalies ūkio. Ta­čiau šiuo me­tu regionas sken­di mil­ži­niš­ko­se sko­lo­se, ku­rios sie­kia net 40 mlrd. eu­rų, o tai pri­lygs­ta penk­ta­da­liui Ka­ta­lo­ni­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Siek­da­mas ne­bank­ru­tuo­ti Ka­ta­ lo­ni­jos re­gio­nas cent­ri­nės va­džios Mad­ri­de ne per se­niau­siai pra­šė 5 mlrd. eu­rų in­jek­ci­jos. Ka­ta­lo­nai pa­reiš­kė, kad Mad­ri­das tu­ri grą­ žin­ti jiems jų pi­ni­gus, nes kas­met re­gio­nas cent­ri­nei val­džiai su­mo­ ka 12 mlrd. eu­rų dau­giau mo­kes­ čių, nei gau­na mai­nais, tad re­gio­ no biu­dže­to de­fi­ci­tas kas­met sie­kia po 7–8 mlrd. eu­rų. Pa­sak Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nės koa­li­ci­jos, re­gio­nas kas­met su­mo­ka Mad­ri­dui po 16 mlrd. eu­rų mo­kes­ čių, o tai su­da­ro apie 8 pro­c. Ka­ta­ lo­ni­jos BVP. To­dėl ka­ta­lo­nų val­džia pa­rei­ka­ la­vo, kad Mad­ri­das su Ka­ta­lo­ni­ja ir kai­my­ne Bas­ki­ja su­da­ry­tų nau­jas su­tar­tis, pa­gal ku­rias re­gio­nai ga­ lė­tų pa­tys rink­ti mo­kes­čius ir leis­ti su tuo su­si­ju­sius įsta­ty­mus.

Tūks­tan­ti­nis mi­tin­gas

Nep­rik­lau­so­my­bės idė­jos tarp ka­ ta­lo­nų – ga­jos. Šių me­tų va­sa­rą at­ lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad net 51,1 pro­c. ka­ta­lo­nų pri­ta­ria ne­prik­lau­ so­my­bei, nors 2001 m. to­kių žmo­ nių bu­vo tik 36 pro­c. Ta­čiau is­pa­nų nuo­tai­kos kiek ki­ to­kios. Net 77 pro­c. vi­sų is­pa­nų ne­ lin­kę pri­tar­ti Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­lau­ so­my­bei. Ma­ža to, 86 pro­c. is­pa­nų ma­no, kad Mad­ri­das, jei su­teiks re­ gio­nui fi­nan­si­nę pa­gal­bą, tu­ri kont­ ro­liuo­ti ir ka­ta­lo­nų są­skai­tas. Per de­monst­ra­ci­ją už ne­prik­lau­ so­my­bę ir taip sau­sa­kim­šos Bar­se­ lo­nos gat­vės nu­si­da­žė tra­di­ci­nė­mis ka­ta­lo­nų gel­to­na ir rau­do­na spal­ vo­mis. Pa­sak po­li­ci­jos, de­monst­ra­ ci­jo­je da­ly­va­vo nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. žmo­nių. Kai ku­rie jų lai­kė pla­ka­tus su už­ ra­šais: „Ne ket­vir­ta­jam Rei­chui“, „Ne Eu­ro­pai“, „Nep­rik­lau­so­my­bę tuo­jau pat“. Pro­tes­to ak­ci­ją or­ga­ni­za­vo Ka­ ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nė asamb­lė­ ja (KNA). KNA pa­si­sa­ko už re­gio­ no ne­prik­lau­so­my­bę nuo Mad­ri­do, o jos šū­kis – „Ka­ta­lo­ni­ja – nau­jo­ji Eu­ro­pos vals­ty­bė“. KNA ir ki­tos Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­ lau­so­my­bę pa­lai­kan­čios or­ga­ni­za­ ci­jos kas­met rug­sė­jo 11-ąją or­ga­ ni­zuo­ja Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nės die­nos (la Dia­da) mi­nė­ji­mą. Ta­ čiau jis nie­kuo­met ne­bu­vo toks gau­sus kaip šiais me­tais. Ne­nuos­ ta­bu, nes šiais me­tais se­pa­ra­tis­tai

su­lau­kė ir vie­tos val­džios pa­ra­mos. Ka­ta­lo­nai iki šiol pyks­ta ant cent­ ri­nės val­džios, kad 2010 m. Is­pa­ ni­jos kons­ti­tu­ci­nis teis­mas at­me­tė re­gio­no pra­šy­mą leis­ti Ka­ta­lo­ni­jai pa­ko­re­guo­ti au­to­no­mi­nio re­gio­no sta­tu­są. „Dau­ge­lis ka­ta­lo­nų su­vo­kė, kad ne­prik­lau­so­my­bė – vie­nin­te­lė išei­ tis, – sa­kė Car­me For­ca­dell, KNA se­pa­ra­tis­tų ju­dė­ji­mo pre­zi­den­tė. – Mes duo­da­me Is­pa­ni­jai la­bai daug, o mai­nais gau­na­me la­bai ma­žai, o tūks­tan­čiai ka­ta­lo­nų kas­dien gal­ vo­ja, kaip su­dur­ti ga­lą su ga­lu.“ Fi­nan­si­nė ir eko­no­mi­nė duo­bė

Pa­sau­li­nė fi­nan­sų bei eko­no­mi­kos kri­zė smo­gė ir Ka­ta­lo­ni­jai. Re­gio­ ne, be­je, kaip ir vi­so­je Is­pa­ni­jo­je, ne­dar­bo ly­gis vir­ši­ja re­kor­dus. Jis sie­kia apie 22 pro­c., tie­sa, Is­pa­ni­ jo­je – 24 pro­c. Ka­ta­lo­ni­jos val­džiai te­ko įgy­ven­ din­ti skaus­min­gas re­for­mas, to­dėl vie­tos žmo­nės pik­ti­na­si Mad­ri­do po­li­ti­ka vie­no­dai gel­bė­ti vi­sus re­ gio­nus. „Is­pa­ni­ja ne­siel­gia su mu­mis są­ ži­nin­gai, ypač kal­bant apie eko­no­ mi­nius san­ty­kius, – pa­brė­žė Je­ su­sas, maž­daug 40 me­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, da­ly­va­vęs pro­tes­to ak­ ci­jo­je su sa­vo žmo­na. – Ša­lies eko­ no­mi­kos lo­ko­mo­ty­vas – Ka­ta­lo­ni­ja – ne­ga­li gau­ti ma­žiau lė­šų, nei tie re­gio­nai, ku­rie nie­ko ne­ga­mi­na.“ Joa­nas, ko­mu­ni­ka­ci­jos va­dy­bi­ nin­kas pik­ti­no­si, kad „daug ka­l-


13

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Puoš­niau­sios įžy­my­bės

6. Ree­se Wit­hers­poon

7. Ri­han­na

8. Jes­si­ca Al­ba

Kri­zė Ka­ta­lo­ni­jo­je „„Ka­ta­lo­ni­ja, pa­sak

vie­tos val­džios, su­ mo­ka Mad­ri­dui 16 mlrd. eu­rų mo­kes­ čių kas­met, tai su­da­ ro apie 8 pro­c. Ka­ ta­lo­ni­jos BVP. Ši su­ ma, pa­sak ka­ta­lo­nų, 12 mlrd. eu­rų ma­žes­ nė, nei Mad­ri­das at­sei­ kė­ja re­gio­nui. „„Ka­ta­lo­ni­jos eko­no­mi­ka su­da­ro

apie penk­ta­da­lį (20 pro­c.) Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos. Re­gio­ne gy­ve­na apie 15 pro­c. vi­sų Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų. „„Re­gio­nas sken­di mil­ži­niš­ko­se

sko­lo­se, ku­rios sie­kia net 40 mlrd. eu­rų, o tai pri­lygs­ta penk­ta­da­liui Ka­ta­lo­ni­jos BVP. „„Dėl mil­ži­niš­kos fi­nan­sų rin­kos pa­

di­di­no Ka­ta­lo­ni­jai pa­lū­ka­nų nor­mą, to­dėl re­gio­nas ne­be­ga­li sko­lin­tis pi­ ni­gų ir bu­vo pri­vers­tas pa­pra­šy­ti cent­ri­nės vy­riau­sy­bės 5 mlrd. eu­ rų ver­tės fi­nan­si­nės in­jek­ci­jos. „„Ne­dar­bo ly­gis Ka­ta­lo­ni­jo­je sie­kia

ia pa­vo­jin­gą žai­di­mą – nors Mad­ri­das os dėl ne­prik­lau­so­my­bės. „Scan­pix“ nuo­tr.

22 pro­c. O Is­pa­ni­jo­je jis yra 24 pro­c. Iš vi­so Ka­ta­lo­ni­jo­je gy­ve­na apie 700 tūkst. be­dar­bių.

ar jie at­si­skirs? ba­ma apie ne­prik­lau­so­my­bės ža­lą, ta­čiau la­bai ma­žai kas kal­ba apie nau­dą“. „Is­pa­ni­ja skęs­ta, o mes ne­no­ri­me skęs­ti kar­tu. Mū­sų eko­no­mi­ka tu­ri atei­tį, o Is­pa­ni­jos – ne“, – ne­tuš­ čia­žo­džia­vo tris­de­šimt­me­tis.

Vis jau­čia­me, kad cent­ri­nė val­džia mus mul­ki­na. Juk mes, ka­ta­lo­nai, kas­met duo­da­me tiek daug pi­ni­gų Is­pa­ni­jai. De­monst­ra­ci­jo­je už ne­prik­lau­ so­my­bę pa­kal­bin­ta 53 me­tų Ka­ta­ lo­ni­jos gy­ven­to­ja Te­re­sa Ca­ba­nes pa­brė­žė, kad pro­tes­to ak­ci­ja tu­rė­ tų su­kel­ti šio­kį to­kį krus­te­lė­ji­mą Mad­ri­de. „Ma­nau, ši ak­ci­ja – smū­gis vy­ riau­sy­bei. Ne­ma­nau, kad kas nors ti­kė­jo­si tiek daug žmo­nių. Vis jau­ čia­me, kad cent­ri­nė val­džia mus mul­ki­na. Juk mes, ka­ta­lo­nai, kas­ met duo­da­me tiek daug pi­ni­gų Is­ pa­ni­jai“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Ar­tu­ras Ma­sas, Ka­ta­lo­ni­jos re­ gio­no va­do­vas, ku­ris pa­lai­kė de­ monst­ra­ci­ją už Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­ lau­so­my­bę, pa­ža­dė­jo, kad to­liau ke­ti­na de­rė­tis su Is­pa­ni­jos prem­ je­ru Ma­ria­no Ra­joy dėl re­gio­no fi­ nan­si­nės ir fis­ka­li­nės ne­prik­lau­so­

my­bės. „Jei ne­bus nau­jo su­si­ta­ri­mo dėl eko­no­mi­kos, Ka­ta­lo­ni­jos ke­lias yra tik į ne­prik­lau­so­my­bę“, – sa­kė re­gio­no va­do­vas. Ta­čiau Is­pa­ni­jos mi­nist­rų ka­ bi­ne­to va­do­vas M.Ra­joy at­me­tė pa­na­šias idė­jas. „Ka­ta­lo­ni­ja tu­ri spręs­ti sun­kias de­fic­ i­to ir ne­dar­ bo pro­ble­mas. Da­bar ne lai­kas su­ da­ri­nė­ti už­ku­li­si­nius san­do­rius, konf­lik­tuo­ti ar po­le­mi­zuo­ti. Tu­ri­ me su­tar­ti­nai spręs­ti ša­lies pro­ble­mas“, – sa­kė Is­pa­ni­jos prem­je­ ras. Eks­per­tai sa­ko, kad A.Ma­sas ri­ zi­kuo­ja kel­da­mas ne­prik­lau­so­my­ bės klau­si­mą, nes bū­tent cent­ri­nė val­džia da­bar ap­mo­ka Ka­ta­lo­ni­jos są­skai­tas. Ka­dan­gi Ka­ta­lo­ni­ja – la­biau­siai pra­si­sko­li­nu­si Is­pa­ni­jo­ je, fi­nan­sų rin­kos jau at­si­sa­kė sko­ lin­ti pi­ni­gų. Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je ka­ta­lo­ nams teks grą­žin­ti 5,7 mlrd. eu­rų sko­lą. Mai­nais į tai cent­ri­nė val­ džia ga­li rei­ka­lau­ti nau­jų įmo­kų į cent­ri­nį biu­dže­tą, o tai ke­lia pa­si­ pik­ti­ni­mą Ka­ta­lo­ni­jo­je. To­dėl kai ku­rie ana­li­ti­kai spė­ja, kad Ka­ta­lo­ ni­jos val­džia, pa­lai­ky­da­ma se­pa­ ra­tiz­mą, ban­do per­mes­ti vi­są at­ sa­ko­my­bę Mad­ri­dui. „Aki­vaiz­du, kad tai – tik da­ lis po­li­ti­nio žai­di­mo, ku­ris tę­sia­si iš­ti­sus me­tus. Vie­nin­te­lis da­ly­kas tas, kad kri­zė pa­di­di­no sta­ty­mus“, – sa­kė po­li­ti­kos ana­li­ti­kas An­to­nio Bar­ro­so. „Le Mon­de“, „Reu­ters“ inf.

9. Dia­ne Kru­ger

10. Jen­ni­fer Law­ren­ce

Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­lo sen­bu­vės ištikimos profesijai Ams­ter­da­mas. Kiek vis­ko šia­me mies­te. Ta­čiau žy­miau­sias Ny­der­ lan­dų sos­ti­nės ak­cen­tas – Rau­do­ nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las. Ja­me dir­ba ne tik gra­žuo­lės, bet ir se­no­lės.

Su­si­pa­žin­ki­te su Loui­se ir Mar­ ti­ne Fok­kens. Se­sėms dvy­nėms – po 70 me­tų. Pa­si­ro­do, jos yra vy­riau­sios se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės. Kaip ra­šo bri­tų lei­di­nys „The Guar­dian“, se­sės Ams­ter­da­me yra ge­riau­siai ži­no­mos kaip se­no­sios vit­ri­nų mer­gai­tės. Nors ir gar­baus am­žiaus, ta­čiau se­se­rys Fok­kens dė­me­siu ne­si­ skun­džia. Apie jas net su­suk­ tas fil­mas pa­va­di­ni­mu „Meet the Fok­kens“. Iš­leis­ta ir kny­ga. Joms ne­svar­bu, kad pro­sti­tu­ ci­jos vers­las pa­sau­ly­je ver­ti­na­ mas, švel­niai ta­riant, nei­gia­mai. Abi su mie­lu no­ru vi­siems pa­sa­ ko­ja sa­vo įspū­džius. O pa­pa­sa­ko­ti tik­rai yra ką – juk su­dė­jus abie­jų se­se­rų dar­bo pa­tir­tį išei­na be­veik 100 me­tų. Bri­tų žur­na­lis­tė Ju­lie Bin­del nu­ vy­ko pas se­se­ris, pa­kal­bė­jo apie jų gy­ve­ni­mą. Se­se­rys Fok­kens ne tik ren­gia­si vie­no­dai, ta­čiau ir kal­ba pa­na­šiai. Be to, jos nuo­lat kal­ba vie­na per ki­tą. Tai­gi, kaip pa­sa­ko­jo žur­na­ lis­tė J.Bin­del, jas gan sun­ko­ka su­ pras­ti. Vis dėl­to abi mo­te­rys – šil­ tos ir mie­lai bend­rau­ja. „Kai bu­vau vos vy­res­nė nei 20 me­tų, ma­ne žiau­riai muš­da­vo vy­ ras. Jis sa­kė, kad jei­gu į na­mus ne­ par­ne­šiu pi­ni­gų, jis ma­ne pa­liks.

Tu­rė­jau vai­kų, la­bai jį my­lė­jau, to­dėl tu­rė­jau taip elg­tis“, – pa­ sa­ko­jo žur­na­lis­tei Loui­se, kai ji su se­se­ri­mis su­si­ti­ko vie­na­me ba­re pa­čia­me Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ ta­lo cent­re.

Mer­gi­nos ieš­ko klien­tų in­ter­ne­te ar dir­ba sa­vo na­muo­ se – taip leng­viau iš­ veng­ti mo­kes­čių. Abi se­se­rys pa­sa­ko­jo apie sa­vo šei­mas. Loui­se sa­kė tu­rin­ti tris, Mar­ti­ne – ke­tu­ris vai­kus. Kaip sa­ kė Loui­se, vi­si jos vai­kai bent ku­rį lai­ką yra gy­ve­nę vai­kų na­muo­se. Ta­čiau čia pat nu­trau­kė Mar­ti­ ne, taip pat no­rin­ti pa­pa­sa­ko­ti sa­ vo šei­mos is­to­ri­ją. Ne­pai­sant šur­ mu­lio, iš pa­sa­ko­ji­mų aiš­ku tai, kad abie­jų se­se­rų gy­ve­ni­mas – ne ro­ žė­mis klo­tas. Loui­se pro­sti­tu­ci­jos vers­lą pa­li­ ko prieš dve­jus me­tus. Jai pra­si­dė­jo art­ri­tas, to­dėl, kaip ji sa­kė, ne­be­ ga­lė­jo dirb­ti dau­gu­ma sek­so po­zų. Mo­te­rys ap­gai­les­ta­vo, kad pa­dė­tis sek­so vers­le per tuos me­tus, kai jos tuo ver­čia­si, tik blo­gė­ja. „Ma­nau, kad vieš­na­mių le­ga­ li­za­vi­mas pro­sti­tu­čių gy­ve­ni­mo ne­pa­ge­ri­no, – sa­kė Mar­ti­ne. – Nė­ra pra­smės dirb­ti le­ga­liai. To­ dėl mer­gi­nos ir ieš­ko klien­tų in­ ter­ne­te ar dir­ba sa­vo na­muo­se – taip leng­viau iš­veng­ti mo­kes­

čių. Už už­dirb­tus pi­ni­gus iš­lai­kai šei­mą, stai­ga pa­si­ro­do mo­kes­čių ins­pek­to­rius ir lie­pia jam mo­kė­ti di­džiu­les su­mas. Taip ge­riau są­ va­dau­to­jams ir už­sie­nie­čiams, ta­ čiau mer­gi­noms iš Olan­di­jos vi­sai prie­šin­gai.“ Kai Loui­se pra­dė­jo vers­tis pro­ sti­tu­ci­ja, jos se­suo tuo me­tu lau­kė­ si pir­mo­jo vai­ko. Mar­ti­ne pa­sa­ko­jo, kad jųd­vie­jų mo­ti­na jai pra­si­ta­rė, jog Loui­se dir­ba vieš­na­my­je. „Ta­da bu­vau šo­ki­ruo­ta, no­rė­ jau jai pa­dė­ti“, – žvelg­da­ma į se­ se­rį sa­kė Ma­ri­ne. Tuo­met įsi­ter­ pė Loui­se. „Vė­liau vieš­na­my­je jiems pri­ rei­kė va­ly­to­jos ir Mar­ti­ne ėmė­si to dar­bo. O vy­rai no­rė­jo, kad ji pe­ rei­tų prie pro­sti­tu­ci­jos. Tad ėmė­ me dirb­ti kar­tu – teik­ti gru­pi­nio sek­so pa­slau­gą. Taip ir pra­dė­jo­ me“, – pri­si­mi­nė Loui­se. Pa­čiu pro­sti­tu­ci­jos vers­lu dvy­ nės ne­si­skun­džia. Mat, kaip sa­ko, rū­pi­no­si vie­na ki­ta, kar­tu ieš­ko­jo klien­tų ir nie­kuo­met ne­kon­ku­ra­ vo tar­pu­sa­vy­je. „Mes vi­sur ir vi­sa­da esa­me kar­ tu. Vis­ką da­ro­me kar­tu“, – abi kar­tu pa­sa­kė se­niau­sios Ams­ter­ da­mo pro­sti­tu­tės. Šiuo me­tu se­se­rys gy­ve­na Ams­ ter­da­mo prie­mies­ty­je. Mar­ti­ ne to­liau ver­čia­si pro­sti­tu­ci­ja. Tris kar­tus per sa­vai­tę ji vyks­ta į mies­tą teik­ti pa­sau­gų. Pak­laus­ta, ar yra už­siė­mu­si, mo­te­ris at­sa­kė: „Taip taip... la­bai... Ma­no re­gu­ lia­rūs klien­tai no­ri, kad ap­tar­na­ vi­mas bū­tų pa­ts ge­riau­sias.“ „The Guar­dian“ inf.

„„Re­kor­di­nin­kės: se­se­rys Fok­kens – tik­ros Ams­ter­da­mo įžy­my­bės. Jos vy­riau­sios se­niau­sios pro­fe­si­jos

at­sto­vės mies­te. 

„Scan­pix“ nuo­tr.


14

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

NFA: be­vei­dis fut­bo­lo fab­ri­kas Iš tei­sė­sau­gos akiračio neišt­rūks­tan­tis Lie­ tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) pre­zi­den­ tas Ju­lius Kve­da­ras ir jo veik­los ty­ri­mas atidengė dau­giau ša­lies fut­bo­lo dė­mių. Vie­na jų kri­to ir ant sep­tin­tus me­tus Kau­ ne vei­kian­čios Na­cio­na­li­nės fut­bo­lo aka­ de­mi­jos (NFA).

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Su­tep­ta re­pu­ta­ci­ja

Lie­tu­vos rink­ti­nei žai­biš­ku grei­ čiu pra­ran­dant tu­rė­tas po­zi­ci­jas ir kiek­vie­ną­kart pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos čem­pio­na­tų at­ran­kos var­žy­ bo­se smin­gant į dug­ną, ša­lies fut­ bo­lo va­do­vai mėg­da­vo pirš­tu be­sti į NFA, ku­rio­je „ug­do­mos Lie­tu­vos tris­pal­vę į švie­ses­nį ry­to­jų ir že­my­ no ar pla­ne­tos pir­me­ny­bių fi­na­lus iš­ve­sian­čios atei­ties žvaigž­dės“.

Ben­ja­mi­nas Zel­ke­vi­čius:

Da­bar tų mo­kyk­lų pil­na, dirb­ti­nai su­ kur­tos aka­de­mi­jos, vis­kas kaž­kaip iš­ pūs­ta. Vai­kų užim­tu­ mas už­tik­rin­tas, bet meist­riš­ku­mo sun­ ku ti­kė­tis. Vis dėl­to vie­nas at­ran­kos cik­las ve­ja ki­tą, o lau­kia­mos pa­žan­gos ne­ma­ty­ti. Be to, NFA auk­lė­ti­niai tarp­tau­ti­niuo­se fut­bo­lo fo­ru­muo­ se kol kas be­vil­tiš­kai pra­lai­mi sa­ vo bend­raam­žiams iš ki­tų ša­lių. Na­cio­na­li­nės rink­ti­nės tre­ne­riai ir sen­bu­viai vis gar­siau už­si­me­na apie tai, kad jau­nų ta­len­tų, ku­rie ga­lė­tų bels­tis į pa­grin­di­nės eki­pos du­ris, ne tik kad ne­ga­li­ma su­skai­ čiuo­ti ant vie­nos ran­kos pirš­tų, bet jų ap­skri­tai nė­ra. Ly­giai prieš me­tus NFA va­do­ vau­jan­tis Rai­mon­das Stat­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad jau­nų­jų fut­bo­li­nin­kų al­ma ma­ter drą­siai ga­li di­džiuo­ tis sa­vo pa­sie­ki­mais: aka­de­mi­ja vi­so­je Eu­ro­po­je ver­ti­na­ma ne tik kaip pres­ti­ži­nė jau­nų, ta­len­tin­gų fut­bo­li­nin­kų mo­kyk­la, bet ir kaip ša­lies fut­bo­lo tech­ni­nis plė­to­ji­mo cent­ras.

Vis dėl­to šie­met LFF su­dre­bi­ nęs ko­rup­ci­jos skan­da­las ir NFA au­to­ri­te­tui tvo­jo tar­si kū­jis. Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­rei­gū­nai ga­ vo duo­me­nų, kad ne­le­ga­lių pa­ja­ mų J.Kve­da­ras ga­li gau­ti ir per tar­p i­n in­k us nuo­m o­d a­m as NFA aikš­tes. Tei­gia­ma, kad pa­sta­rai­ siais me­tais nuo­mos pa­ja­mos už šią aikš­t ę su­m a­ž ė­jo be­veik tris kar­tus. Lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je vie­ša pa­ slap­tis, kad NFA aikš­tė­se nuo­lat tre­ni­ruo­ja­si ir da­bar jau nu­ša­lin­to LFF pre­zi­den­to pui­kiai pa­žįs­ta­mi nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio vei­kė­jai, o dėl jų in­te­re­sų kar­tais ten­ka pa­ko­ re­guo­ti ir jau­nų­jų fut­bo­lo aka­de­ mi­jos auk­lė­ti­nių tre­ni­ruo­čių gra­ fi­kus. Kri­ti­kuo­ja sis­te­mą

„Per tiek ne­prik­lau­so­my­bės me­tų ma­žai kas pa­da­ry­ta, kad Lie­tu­vos fut­bo­las pa­kil­tų į aukš­tu­mas. Mū­sų fut­bo­lo ly­gis yra la­bai že­mas, Eu­ ro­po­je esa­me že­mes­nio ly­gio nei vi­du­ti­nio­kai. Vai­kų ir jau­ni­mo fut­ bo­las tu­rė­tų bū­ti stra­te­gi­nis prio­ ri­te­tas, o taip tik­rai nė­ra“, – apie jau­nų­jų ša­lies fut­bo­li­nin­kų ug­dy­ mą kal­bė­jo bu­vęs Lie­tu­vos rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ben­ja­mi­ nas Zel­ke­vi­čius. Apie ša­lies fut­bo­lo skau­du­lius ne­ven­gian­tis kal­bė­ti gar­sus tre­ ne­ris tei­gė, kad sis­te­ma, pa­gal ku­ rią at­ren­ka­mi ta­len­tin­giau­si jau­ni žai­dė­jai, yra ydin­ga ir vei­kia vi­siš­ kai nee­fek­ty­viai. „Da­bar tų mo­kyk­lų pil­na, dirb­ ti­nai su­kur­tos aka­de­mi­jos, vis­kas kaž­kaip iš­pūs­ta. Vai­kų užim­tu­ mas už­tik­rin­tas, bet meist­riš­ku­ mo sun­ku ti­kė­tis. Pra­di­nė fut­bo­ li­n in­ko ren­g i­m o pa­ko­pa tu­r ė­t ų bū­ti bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­ lo­je, o at­ras­t i per­l iu­kai pe­rei­ tų į aka­de­mi­ją. Rei­kia su jau­ni­ mu dirb­ti ne iki 14 me­tų, o iki pat uni­ver­si­te­to“, – įsi­ti­ki­nęs B.Zel­ ke­vi­čius. Kad da­bar­ti­nės jau­nų­jų ta­len­tų ug­dy­mo pro­gra­mos Lie­tu­vo­je vei­

„„Pa­ra­dok­sas: Kau­ne įkū­rus NFA, ti­kė­ta­si kad Lie­tu­vos fut­bo­las at­gims, bet jau­nie­ji žai­dė­jai pri­vers­ti tre­ni­ruo­čių

sau­lio vei­kė­jais. 

kia nee­fek­ty­viai, B.Zel­ke­vi­čiui pri­ ta­rė ir bu­vęs jo auk­lė­ti­nis, da­bar Ko­pen­ha­gos „Brond­by IF“ klu­ bą tre­ni­ruo­jan­tis Au­re­li­jus Skar­ ba­lius. „Rei­kia su­da­ry­ti pro­gra­mas, au­ gin­ti jau­nus žai­dė­jus ir tiks­lin­gai dirb­ti pa­si­tel­kiant nau­jau­sias ana­ li­zių sis­te­mas. Aki­vaiz­du, kad da­ bar kaž­kas sis­te­mo­je ne­vei­kia. Mū­ sų ša­lis tu­ri ga­bių vai­ki­nų, ku­rie yra grei­ti ir at­le­tiš­ki. To­kių žai­dė­ jų šiuo­lai­ki­nia­me fut­bo­le rei­kia“, – įsi­ti­ki­nęs bu­vęs il­ga­me­tis rink­ ti­nės gy­nė­jas. Pir­me­ny­bė – sa­viš­kiams

Ne vie­nas ša­lies pe­ri­fe­ri­jo­je dir­ ban­tis fut­bo­lo spe­cia­lis­tas yra pri­ si­pa­ži­nęs, kad ta­len­tin­giau­si vai­kai į NFA graibs­to­mi ar­ba tie­siog per­ vi­lio­ja­mi. Vis dėl­to, jei dėl vie­no­ kių ar ki­to­kių prie­žas­čių jau­nas ta­ len­tas at­si­sa­ko vyk­ti į Kau­ną, jam du­rys į to am­žiaus gru­pės rink­ti­nę pra­ktiš­kai už­tren­kia­mos. Ne­ma­žas su­ju­di­mas fut­bo­lo bend­ruo­me­nė­je ki­lo šių me­tų pra­ džio­je, kai Lie­tu­vos aš­tuo­nio­lik­

me­čių rink­ti­nė po še­še­rių me­tų per­trau­kos bu­vo pa­kvies­ta da­ly­ vau­ti Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sia­ me Va­len­ti­no Gra­nat­ki­no at­mi­ni­ mo tur­ny­re. Aš­tuo­nio­lik­me­čių rink­ti­nės pa­ grin­dą su­da­rė 1994–1995 m. gi­mę NFA auk­lė­ti­niai, nors vie­šo­je erd­ vė­je daug kas gar­siai kal­bė­jo, kad už ko­man­dos bor­to li­ko ir daug ta­ len­tin­ges­nių vai­kų, ku­rie at­sto­va­vo ki­toms fut­bo­lo mo­kyk­loms ir ne­ su­ti­ko kel­tis į aka­de­mi­ją. Jau ne­ma­žai me­tų jau­no­sios kar­ tos pro­ble­ma įvar­di­ja­mas mo­ty­va­ ci­jos sty­gius. Na­cio­na­li­nės rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Csa­ba Lasz­lo, kal­bė­da­mas apie ar­ti­miau­ sią pa­mai­ną, pir­miau­sia pa­žy­mi ne­tin­ka­mą nu­si­tei­ki­mą, bet ar ga­li bū­ti ki­taip, jei prieš pat V.Gra­nat­ ki­no tur­ny­rą ko­man­dos tre­ne­ris An­ta­nas Vin­gi­lys ne­ke­lė tiks­lų nei sau, nei ko­man­dai. „Tur­ny­rui di­ de­lių tiks­lų ne­ke­lia­me, nes pui­kiai su­pran­ta­me, kad žai­dė­jų spor­ti­ nė for­ma sau­sio pra­džio­je nė­ra ge­ riau­sia“, – to­kios nuo­tai­kos į Ru­si­ ją vy­ko tre­ne­ris.

Ko­le­goms ne­pa­de­da

Ne­ty­lant dis­ku­si­joms apie vai­kų tre­ne­rių dar­bą, NFA va­do­vai aiš­ki­ no, kad vai­kai į aka­de­mi­ją pa­ten­ ka ne­tu­rė­da­mi ele­men­ta­rių fut­bo­ lo ži­nių. Vis dėl­to šių me­tų ba­lan­dį Vil­ niaus „Gra­ni­to“ fut­bo­lo mo­kyk­lą ap­lan­kę bri­tų fut­bo­lo aka­de­mi­jos tre­ne­riai pa­žė­rė vi­sai ki­to­kių ar­gu­ men­tų. „Bent jau šia­me klu­be dir­ ban­tys vai­kų tre­ne­riai man pa­da­ rė ge­rą įspū­dį. Jie yra ga­na griež­ti, draus­min­gi, o jų dar­bas tre­ni­ruo­ tė­se ne­daug kuo ski­ria­si nuo mū­ sų. Kal­bant apie pa­čius ma­žiau­sius vai­kus, tre­ni­ruo­tė­se bū­ti­na at­ras­ ti pu­siaus­vy­rą tarp žai­di­mų, ma­lo­ nu­mų ir draus­mės. Gal kiek dau­ giau dė­me­sio bū­tų ga­li­ma skir­ti fut­bo­lo žai­di­mo teo­ri­jai, su­pra­ti­ mui apie šią spor­to ša­ką, bet tai – jau de­ta­lės“, – ak­me­nį į LFF pro­te­ guo­ja­mos NFA dar­žą me­tė „Broo­ke Hou­se Col­le­ge“ fut­bo­lo spe­cia­lis­ tas Be­nas Wat­sas. Apie ša­lies fut­bo­lo pro­ble­mas daž­nai kal­ban­tis opo­zi­cio­nie­rius Ri­tas Vai­gi­nas yra įsi­ti­ki­nęs, kad


15

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ si­dab­rą

Rung­ty­niaus ran­ki­nin­kai

Su­ži­no­jo ­ var­žo­ves

Pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 19 me­ tų) šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės čem­pio­na­te Veng­ri­jo­je si­dab­ ro me­da­lius es­ta­fe­tės var­žy­ bo­se iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos mer­ gi­nų rink­ti­nė – Ie­va ir Emi­li­ja Se­ra­pi­nai­tės bei Ka­ro­li­na Gu­ žaus­kai­tė. Lie­tu­vės su­rin­ko 4 064 taš­kus ir 84 taš­kais at­si­li­ ko nuo Ru­si­jos eki­pos.

Lie­tu­vos vy­rų ran­ki­nio ly­gos čem­pio­no Klai­pė­dos „Dra­ gū­no“ ir vi­ce­čem­pio­no Kau­ no „Gra­ni­to-Ga­jos-Ka­rio“ dvi­ko­va šian­dien 15 val. Kau­ ne, Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jos spor­to sa­lė­je, pra­si­dės Bal­ ti­jos ly­gos var­žy­bos. Ry­toj gra­ni­tie­čiai 15 val. su­si­kaus su Do­be­lės „Te­nax“ eki­pa.

Pa­ry­žiu­je iš­trau­kus 2013 m. Eu­ro­pos mo­te­rų krep­ši­nio čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­ro bur­tus paaiš­kė­jo, kad Lie­tu­vos krep­ši­nin­kės žais D gru­pė­je su Če­ki­jos, Kroa­ti­jos ir Bal­ta­ru­ si­jos eki­po­mis. Mo­te­rų „Eu­ro­ Bas­ket 2013“ fi­na­lo tur­ny­ras vyks Pran­cū­zi­jo­je bir­že­lio 15– 30 die­no­mis.

ar ta­len­tų kal­vė? nąs to­kio be­jė­giš­ku­mo prie­žas­tis. Veng­ras iš­kė­lė kont­ro­ver­siš­ką min­tį, ku­ri dar la­biau tu­rė­jo at­vė­ sin­ti tė­vų no­rus ati­duo­ti sa­vo at­ža­ las į abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos fut­bo­lo ta­len­tus au­gi­nan­čią NFA. „Ta­len­tin­giau­siems jau­niems fut­bo­li­nin­kams siū­ly­čiau mes­ti moks­lus ir vi­są lai­ką skir­ti tik fut­ bo­lui. Ži­nau, kad tai skam­ba keis­ tai, bet aka­de­mi­jos iš tie­sų vei­kia kaip žai­dė­jų fab­ri­kai. Ne­tu­rė­tų to da­ry­ti vi­si jau­nuo­liai, žai­džian­tys fut­bo­lą, tik pa­tys ta­len­tin­giau­si. Ke­le­riems me­tams mes­ti moks­lus į ša­lį ir vi­są lai­ką pa­skir­ti fut­bo­ lui, kad tap­tum aukš­to ly­gio pro­ fe­sio­na­lu. Moks­lo sri­ty­je bus ga­li­ ma ir vė­liau pa­si­vy­ti“, – įsi­ti­ki­nęs C.Lasz­lo.

Vik­to­ras Oset­ro­vas:

La­bai ne­sma­gu, kad sun­kiai ir nuo­šir­džiai dir­ban­tys spe­cia­lis­tai su­lau­kė LFF iš­puo­lių. Ma­no­me, kad tre­ne­rio dar­bas bu­vo ten­den­ cin­gai že­mi­na­mas.

iš­pūs­tu biu­dže­tu gy­ve­nan­ti LFF lė­ šas šios spor­to ša­kos plė­to­tės pro­ gra­moms pa­skirs­to nee­fek­ty­viai. „Pa­sau­ly­je ge­riau­si fut­bo­li­nin­kai užau­ga bū­tent fut­bo­lo aka­de­mi­jo­se. Mes tu­ri­me vie­nin­te­lę NFA Kau­ne. Iš­lai­ky­ti aka­de­mi­ją kai­nuo­ja 2 ar 3 mln. li­tų. Kal­bė­ti, kad di­džią­ją da­lį pi­ni­gų in­ves­tuo­ja­me į jau­ni­mo fut­ bo­lą, – ap­gau­lė ir me­las. Be to, kai dir­bau Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­ par­ta­men­te, į ma­ne ne kar­tą krei­ pė­si vi­sų di­džių­jų mies­tų fut­bo­lo va­do­vai, nes jie ir­gi teo­riš­kai tu­ ri įkū­rę fut­bo­lo aka­de­mi­jas, bet iš LFF ne­su­lau­kė jo­kios pa­ra­mos“, – tvir­ti­no iš LFF na­rių pa­ša­lin­tos Vil­ niaus ap­skri­ties fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (VAFF) pre­zi­den­tas R.Vai­gi­nas.

Rink­ti­nės stra­te­gas pa­tei­kė Le­ ver­ku­ze­no „Bayer“ jau­ni­mo aka­ de­mi­jos pa­vyz­dį, ta­čiau tur­būt už­mir­šo, kad ne ma­žiau svar­bu ne tik pa­ts vai­kas, ta­čiau ir spe­cia­lis­ to, ku­ris su juo dir­ba, kva­li­fi­ka­ci­ja. Pa­vyz­džiu ga­lė­tų bū­ti da­bar­ti­nė Vo­kie­ti­jos rink­ti­nė. Šie­met Eu­ro­ pos čem­pio­na­te ga­lin­gai žai­du­si ir tik pus­fi­na­ly­je ne­ti­kė­tai su­klu­pu­si Joa­chi­mo Löwo eki­pa – efek­tin­gai vei­kian­čios jau­ni­mo sis­te­mos pro­ duk­tas. Ko­man­dos bran­duo­lį su­da­ ran­tys žai­dė­jai pra­dė­ti ug­dy­ti po to, kai Vo­kie­ti­ja pa­ty­rė fias­ko 1998 m. pla­ne­tos čem­pio­na­te Pran­cū­zi­jo­je ir po dve­jų me­tų Bel­gi­jo­je ir Olan­di­jo­ je vy­ku­sio­se že­my­no pir­me­ny­bė­se. Vo­kie­čiai jau raš­ko sal­džius kryp­ tin­go dar­bo vai­sius, o lie­tu­viai te­ bet­ryp­čio­ja vie­to­je, džiau­gia­si, kad pa­vyks­ta vie­ną ki­tą fut­bo­li­nin­ką iš­leis­ti į Ita­li­jos ar Ang­li­jos ku­rio nors klu­bo jau­ni­mo ko­man­dą, ir ai­ ma­nuo­ja, kad nė­ra kuo pa­keis­ti na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės ly­de­rius.

Mo­ky­tis ne­rei­kia?

Tre­ne­rių pro­ble­mos

aikš­tė­mis da­ly­tis su nu­si­kals­ta­mo pa­ And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Šie­met ko­vą Lie­tu­vos jau­nių (gim. 1995 m. ir jau­nes­nių žai­dė­jų) rink­ ti­nė Eu­ro­pos pir­me­ny­bių eli­ti­nio at­ran­kos eta­po tur­ny­re pra­lai­mė­ jo vi­sas rung­ty­nes ir gru­pė­je bu­ vo pa­sku­ti­nė. Ško­ti­jo­je lie­tu­vių fias­ko ste­bė­jęs na­cio­na­li­nės rink­ ti­nės tre­ne­ris C.Lasz­lo tei­gė ži­

Tre­ne­rių at­ran­ka – dar vie­nas pri­ tvin­kęs pū­li­nys, kaus­tan­tis ša­lies fut­bo­lo plėtrą. Jau­ni­mo rink­ti­nių tre­ne­riais ski­ria­mi spe­cia­lis­tai – ge­ri LFF vir­šū­nė­lių bi­čiu­liai. Ge­rai ša­ly­je ver­ti­na­miems ir di­ džiu­lę pa­tir­tį su­kau­pu­siems spe­ cia­lis­tams fe­de­ra­ci­jo­je – ne vie­ta.

„Aš ten, ma­tyt, ne­su rei­ka­lin­gas. Nie­kas ma­nęs ne­kvie­čia ir tur­būt ne­kvies. Ga­lė­čiau sa­vo pa­tir­tį per­ teik­ti, nes fut­bo­le kaž­ką iš­ma­nau“, – į klau­si­mą, ar yra ga­vęs kvie­ti­ mą dirb­ti LFF struk­tū­ro­se, at­sa­kė B.Zel­ke­vi­čius. Į pa­na­šią si­tua­ci­ją prieš ke­le­rius me­tus pa­te­ko ir vie­nu iš per­spek­ ty­viau­sių jau­no­sios kar­tos fut­ bo­lo tre­ne­rių va­di­na­mas Val­das Damb­raus­kas. Be­veik de­šimt­me­tį Ang­li­jo­je tre­ne­rio moks­lus krim­ tęs ir to­kių klu­bų kaip „Man­ches­ ter Uni­ted“ ar Lon­do­no „Ful­ham“ aka­de­mi­jo­se sta­ža­vę­sis per­spek­ty­ vus spe­cia­lis­tas tė­vy­nė­je su­si­dū­rė su niū­ria rea­ly­be. Nors V.Damb­ raus­kui LFF va­do­vai su­tei­kė šan­są trum­pai pa­va­do­vau­ti Lie­tu­vos sep­ ty­nio­lik­me­čių rink­ti­nei, įgy­ven­ din­ti il­ga­lai­kės vi­zi­jos am­bi­cin­gas spe­cia­lis­tas ne­spė­jo. Ša­lies fut­bo­lo už­ri­by­je pa­sta­ruo­ ju me­tu at­si­dū­rę tre­ne­riai per­nai nu­spren­dė pa­tys im­tis ini­cia­ty­vos ir įkū­rė Lie­tu­vos fut­bo­lo tre­ne­rių aso­cia­ci­ją (LFTA). Tarp jos na­rių yra ne vie­nas pui­ kiai ša­lies fut­bo­lo pa­sau­ly­je ži­no­ mas pro­fe­sio­na­las: Ei­man­tas Po­ de­ris, Kęs­tu­tis La­to­ža, Vy­tau­tas Sta­ne­vi­čius, Lai­mis Bič­kaus­kas, Ri­man­tas Turs­kis. Ne vie­ną ži­no­mą fut­bo­li­nin­ką išug­dęs Vik­to­ras Oset­ro­vas ne­nei­ gė, kad įkurti LFTA pa­sku­bi­no iš LFF va­do­vų pa­si­py­lu­si ne­pag­rįs­ta kri­ti­ka. „No­rė­tu­me pa­kel­ti tre­ne­ rio dar­bo pres­ti­žą. La­bai ne­sma­gu, kad sun­kiai ir nuo­šir­džiai dir­ban­ tys spe­cia­lis­tai su­lau­kė LFF iš­puo­ lių. Ma­no­me, kad tre­ne­rio dar­bas bu­vo ten­den­cin­gai že­mi­na­mas“, – nuo­skau­dos ne­slė­pė LFTA va­do­vas vil­nie­tis V.Oset­ro­vas. Dar vie­nas įro­dy­mas, kad jau­nų­ jų fut­bo­li­nin­kų ug­dy­mo sis­te­mo­je ap­stu spra­gų, ga­lė­tų bū­ti praė­ju­ sį mė­ne­sį Tra­kuo­se Ita­li­jos fut­bo­ lo gran­do „AC Mi­lan“ tre­ne­rių su­ reng­ta sto­vyk­la ma­žie­siems odi­nio ka­muo­lio en­tu­zias­tams. Iš Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nų ša­ lies at­vež­tos idė­jos ir nau­jos tre­ ni­ruo­čių me­to­di­kos vi­siš­kai ne­su­ do­mi­no Lie­tu­vos tre­ne­rių, iš ku­rių nė vie­nas neat­vy­ko pa­žiū­rė­ti, kaip su vai­kais dir­ba fut­bo­lo ša­lies tre­ ne­riai. Toks lie­tu­vių abe­jin­gu­mas ypač ste­bi­no tė­vus, ku­rių vai­kai da­ly­va­vo šio­je sto­vyk­lo­je. „Pak­lau­siau vie­no spe­cia­lis­to iš Vil­niaus, ko­dėl nė vie­nas Lie­tu­vos tre­ne­ris neat­vy­ko pa­si­do­mė­ti ko­le­ gų iš „AC Mi­lan“ klu­bo pa­tir­ti­mi. Ži­no­te, ką at­sa­kė? O ką jie nau­jo mums pa­ro­dys? Kai toks po­žiū­ris, tai ir deg­ra­duo­ja mū­sų fut­bo­li­nin­ kai“, – pa­sa­ko­jo du sū­nus į sto­vyk­ lą at­ve­žęs tė­vas.

„„Karjera: D.Zubraus kontraktas su Naujojo Džersio „Devils“ baigs

galioti 2013-aisiais. 

Gedimino Bartuškos nuotr.

No­rė­jo pa­ma­ty­ti lie­tu­viš­ką ru­de­nį Man­tas Stan­ke­vi­čius

ly­ga, kad žai­dė­jai jaus­tų psi­cho­ lo­gi­nį spau­di­mą.

Pen­kio­li­kos me­tų pa­tir­tį Na­cio­ na­li­nė­je le­do ri­tu­lio ly­go­je (NHL) tu­rin­čio Dai­niaus Zub­raus ne­ gąs­di­na žo­dis „ve­te­ra­nas“, o vie­ nin­te­lis ne­pa­tin­kan­tis da­ly­kas – trau­mos.

– Ar lo­kau­tas ver­čia jaus­tis šiek tiek ne­sau­giai? – Lo­kau­tas nė­ra ge­rai. Le­do ri­tu­ li­nin­kai no­ri žais­ti. Ir mes, ir klu­ bų sa­vi­nin­kai šio­je si­tua­ci­jo­je kaž­ ką pra­ran­da. Kal­bu apie pi­ni­gus. Jei­gu į aikš­tes su­grį­ši­me prieš Ka­ lė­das, ga­li­me skai­čiuo­ti, kiek pra­ ra­si­me pi­ni­gų. Klu­bų sa­vi­nin­kai gal­vo­ja, kad vil­kin­da­mi lai­ką pa­ lauš žai­dė­jus, o mes ži­no­me, dėl ko ko­vo­ja­me. Ne­si­ruo­šia­me pa­si­duo­ ti spau­di­mui. Esu pui­kiai in­for­ muo­tas, kaip žai­dė­jai no­ri iš­pręs­ ti pro­ble­mą. Aš ti­kiu, kad vis­kas bus ge­rai. Kol kas per daug ne­si­ jau­di­nu, se­zo­ną su Nau­jo­jo Džer­ sio „De­vils“ ko­man­da bai­gė­me la­ bai vė­lai, nes žai­dė­me fi­na­le. To­dėl esu nie­ko prieš mė­ne­sį ar du pail­ sė­ti ir ne­bū­ti dau­žo­mas. Šiuo me­ tu spau­di­mo žai­dė­jai ne­jau­čia. Ga­ li bū­ti, kad ne­tru­kus bus pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas ir tu­rė­si­me žais­ti. Ma­ nau, kad jaus­ti spau­di­mą pra­dė­si­ me spa­lio pa­bai­go­je, kai vi­si žai­ dė­jai jau bus ne­ga­vę vie­no mė­ne­sio al­gos.

m.stankevicius@diena.lt

– Dai­niau, kuo šie­me­tis ap­si­ lan­ky­mas Lie­tu­vo­je ski­ria­si nuo ki­tų? – pa­klau­sė­me D.Zub­ raus. – Daž­niau­siai į Lie­tu­vą grįž­da­ vau lie­pą. Per­nai na­mus ap­lan­ kiau ge­gu­žę. Lie­tu­viš­ko ru­dens jau se­niai ne­ma­čiau. La­bai no­ rė­jau jį pa­ma­ty­ti praė­ju­siais me­ tais, be to, pa­žiū­rė­ti ir Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to rung­ty­ nes. Tu­rė­jau bi­lie­tą, ta­čiau Ire­ nos ura­ga­nas su­jau­kė pla­nus ir pa­si­li­kau JAV. Šį­kart grį­žau ru­ de­nį, nes NHL – lo­kau­tas. Jau­ čiau, kad jis bus, kad žai­dė­jai ir klu­bų sa­vi­nin­kai ne­su­si­tars. Nors bu­vo pa­skelb­ta da­ta, ka­da ke­ti­ na­ma su­si­tar­ti, ta­čiau vi­si pui­ kiai su­pra­to, kad rug­sė­jo 15-oji – tik sim­bo­li­nė die­na. Ją įvar­di­jo

16


16

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

sportas

No­rė­jo pa­ma­ty­ti lie­tu­viš­ką ru­de­nį – Pra­bi­lo­te apie pi­ 15 ni­gus. Ar pra­dė­jęs žais­ti le­do ri­tu­lį pa­gal­vo­da­vo­

te, kad iš jo vė­liau ge­rai už­dirb­ si­te? – Nie­ka­da ne­gal­vo­ju apie pi­ni­gus. Le­do ri­tu­lį pra­dė­jau žais­ti, kai man bu­vo še­še­ri. Net ne­su­vo­kiau, kad iš žai­di­mo bus ga­li­ma gy­ven­ti. Pra­ dė­jau žais­ti, nes man pa­ti­ko le­do ri­tu­lys. Du kar­tus per die­ną ei­da­ vau į tre­ni­ruo­tes, ne­ži­no­jau, kas yra NHL. Apie šią ly­gą su­ži­no­jau, kai man bu­vo dvy­li­ka. Pa­ma­čiau Way­ ne’ą Gretz­ky, ta­čiau ir ta­da ne­pa­ gal­vo­jau, kad le­do ri­tu­lys bus ma­ no gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. – Kaip pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas, kai pra­dė­jo plauk­ti pi­ni­gai? – Pir­miau­sia ne pi­ni­gai vis­ką pa­ kei­tė, o NHL. Pri­va­lė­jau keis­ti sa­vo mąs­ty­mą. Se­zo­nas pa­si­bai­gia ir vi­si iš­si­laks­to į skir­tin­gas pu­ses. Pats tu­ ri rū­pin­tis, kad prieš ki­tą se­zo­ną bū­ tum ge­ros spor­ti­nės for­mos. Kai tai su­vo­ki, pra­de­di jaus­tis pro­fe­sio­na­liu le­do ri­tu­li­nin­ku. Pri­si­žiū­rė­ti rei­kia ir se­zo­no me­tu. Ru­si­jo­je iki šiol yra di­ de­lės spor­to ba­zės, ku­rio­se tre­ne­riai re­gu­liuo­ja žai­dė­jų pa­si­ruo­ši­mą – ste­bi, kad ne­gir­tuok­liau­tų, lan­ky­tų tre­ni­ruo­tes. O NHL su­tei­kia la­bai di­de­lę lais­vę. Ką da­ry­si su ta lais­ve – ta­vo as­me­ni­nis rei­ka­las. Kai pa­ te­kau į stip­riau­sią pa­sau­lio le­do ri­ tu­lio ly­gą, man bu­vo vos 18-a. Pa­si­ se­kė, kad ko­man­do­je bu­vo ne­ma­žai su­bren­du­sių žai­dė­jų, ku­rie pa­tar­ da­vo, kaip elg­tis, ka­da links­min­tis, o ka­da – ne. Aš pa­ts priim­da­vau spren­di­mus, ta­čiau mo­kiau­si iš vy­ res­nių­jų. Jie bu­vo pui­kus pa­vyz­dys, nes po tre­ni­ruo­čių ar var­žy­bų vy­rai vi­sa­da sės­da­vo min­ti dvi­ra­čių ar­ba ei­da­vo į spor­to sa­lę, kad ne­pra­ras­ tų spor­ti­nės for­mos. Jiems vi­siems ge­rai mo­kė­jo, ta­čiau ne pi­ni­gai kei­ čia spor­ti­nin­ką. Pats tu­ri su­pras­ti, ką tu­ri dėl jų da­ry­ti. Ar skau­da, ar ser­gi – vis vien sten­gie­si žais­ti kuo ge­riau. Tai yra es­mė. Praė­ju­sį se­zo­ ną ne­pra­lei­dau nė vie­nų rung­ty­nių. Esant to­kiai si­tua­ci­jai neį­ma­no­ma kas­dien jaus­tis ge­rai, ta­čiau rei­kia at­si­ri­bo­ti nuo blo­gų da­ly­kų. – Ar tu­rė­jo­te au­to­ri­te­tų aikš­te­ lė­je? – Vi­sa­da ste­bė­da­vau ki­tus žai­dė­ jus. Iki šiol žiū­riu, kas ir ką vei­kia ant le­do, kaip tre­ni­ruo­ja­si. Ly­go­je yra la­bai daug ge­rų žai­dė­jų. Sten­ giuo­si at­si­rink­ti ge­riau­sius me­to­ dus. Dar bū­da­mas vai­kas žiū­rė­

da­vau į Ru­si­jos le­do ri­tu­li­nin­kus ir ban­džiau mo­ky­tis. Kai nu­va­žia­vau į NHL, pra­dė­jau ste­bė­ti vie­tos žai­ dė­jus. Mo­ky­tis vi­sa­da bu­vo iš ko, ta­čiau vie­no au­to­ri­te­to nie­ka­da ne­ tu­rė­jau. Man vi­sa­da pa­ti­ko žai­dė­ jai, ku­rie bu­vo uni­ver­sa­lūs ir ga­lė­ jo žais­ti bet ku­rio­je po­zi­ci­jo­je. Le­do ri­tu­lys – ko­man­di­nis žai­di­mas, ja­ me yra la­bai daug niuan­sų. – Pab­rė­žia­ma, kad le­do ri­tu­ lys – vy­riš­kiau­sia spor­to ša­ka. Ką jums pa­čiam reiš­kia vy­riš­ ku­mas? – Gal le­do ri­tu­lys – vy­riš­kiau­ sia spor­to ša­ka, nes tai la­bai fi­zi­ nis žai­di­mas? Pa­si­tai­ko ir trau­mų. Kai le­do ri­tu­li­nin­kai su­si­mu­ša, kai gy­dy­to­jai su­siu­va žaiz­das ir žai­dė­ jai vėl le­kia ant le­do – ne­ži­nau, ar tai yra vy­riš­ku­mas. Tai grei­čiau­siai – le­do ri­tu­lio kul­tū­ra. Ame­ri­kie­tiš­ ka­sis fut­bo­las yra kur kas krau­pes­ nis. Ten žai­dė­jai tie­siog ma­la­si kaip gla­dia­to­riai.

Mo­ky­tis vi­sa­da bu­ vo iš ko, ta­čiau vie­no au­to­ri­te­to nie­ka­da ne­tu­rė­jau. Man vi­sa­ da pa­ti­ko žai­dė­jai, ku­rie bu­vo uni­ver­sa­ lūs ir ga­lė­jo žais­ti bet ku­rio­je po­zi­ci­jo­je.

– Ko­dėl le­do ri­tu­lio aikš­te­lė­je įsi­plies­kia muš­ty­nės? – Prie­žas­čių la­bai daug. Pas­ta­ ruo­ju me­tu muš­ty­nių su­ma­žė­ jo. Kai at­vy­kau į NHL, kiek­vie­no­je ko­man­do­je bu­vo žai­dė­jų, ku­rie nie­ ko dau­giau ir ne­da­ry­da­vo. Ir da­bar jų yra, ta­čiau kur kas ma­žiau. Ko­ dėl ky­la muš­ty­nės? Su­leis­ki­te de­ šimt vy­rų į aikš­te­lę ir duo­ki­te vie­ ną ri­tu­lį... Vis­ko ga­li nu­tik­ti. Mū­sų spor­te kie­ti kon­tak­tai – neiš­ven­ gia­mi. Bū­na, kad ir dėl žo­džio ky­ la muš­ty­nės. Vy­rai ne­re­tai kal­ba­ si ir apie žmo­nas, šei­mas. Daž­nai muš­ty­nės pra­si­de­da tik tarp mu­ šei­kų. Mes vi­si ži­no­me, ko­kie tai vei­kė­jai, to­dėl nie­ka­da ne­no­ri­me su jais pra­si­dė­ti. Ne­ga­li­ma sa­ky­ ti, kad jie – blo­gi žai­dė­jai, ta­čiau jų dar­bas – muš­tis, o ne pel­ny­ ti įvar­čius. Daž­niau­sia jie į aikš­ te­lę išei­na ta­da, kai rei­kia už­deg­ti, pa­ža­din­ti ko­man­dą. Ne­su mu­šei­

„„Iš­ban­dy­mas: anot D.Zub­raus (de­ši­nė­je), ka­žin ar įma­no­ma su­žais­ti tūks­tan­tį le­do ri­tu­lio rung­ty­nių ir iš­veng­

ti bent vie­nos trau­mos. 

ka, nors muš­tis te­ko, ta­čiau nė ne­ pri­si­me­nu, ko­dėl tai da­riau. – In­ter­ne­te kur kas dau­giau vaiz­do įra­šų, ku­riuo­se įam­žin­ ti jū­sų įvar­čiai. – No­rė­tų­si tuo ti­kė­ti (juo­kia­si). – Kaip per pen­kio­li­ka me­tų pa­ si­kei­tė NHL? – Le­do ri­tu­lys grei­tė­ja. Tai­syk­lės bu­vo su­griež­tin­tos. Šiais lai­kais, jei silp­niau sto­vi ant pa­čiū­žų, ka­ žin ar su­ge­bė­si iš­si­lai­ky­ti ly­go­je. Ži­no­ma, čiuož­ti pas mus mo­ka vi­ si, ta­čiau jei bent kiek esi silp­nes­ nis, bus sun­ku, nes nuo­lat rei­kia ju­ dė­ti. Anks­čiau ga­li­ma bū­da­vo šiek tiek si­mu­liuo­ti. Dar prieš pen­ke­ rius ar dau­giau me­tų į prieš­se­zo­ ni­nes sto­vyk­las vy­rai su­si­rink­da­vo tik­rai pra­stos fi­zi­nės for­mos. Da­ bar vis­kas ki­taip: at­va­žiuo­si į sto­ vyk­lą pra­stai pa­si­ren­gęs – ne­spė­ si pa­si­ruoš­ti se­zo­nui. Nuo­lat rei­kia įro­di­nė­ti, kad esi ver­tas vie­tos ko­ man­do­je. Jau­ni­mas la­bai už­si­spy­ ręs, nuo­lat tre­ni­ruo­ja­si. Ne­ga­li­ma snū­du­riuo­ti. Tai ga­li la­bai bran­giai kai­nuo­ti. To­kia po­li­ti­ka tik ge­ri­na spor­to ko­ky­bę.

AFP nuo­tr.

– Ar jū­sų ne­gąs­di­na žo­dis „ve­ te­ra­nas“? – Tai na­tū­ra­lu, po pen­kio­li­kos ly­ go­je pra­leis­tų me­tų esu tik­ras ve­te­ ra­nas (juo­kia­si). Šis žo­dis gąs­di­na tik eu­ro­pie­čius. JAV į tai žvel­gia­ ma vi­sai ki­taip. Nek­rei­piu dė­me­ sio į šį žo­dį. – Ko bi­jo Dai­nius Zub­rus? – Ne­mėgs­tu trau­mų. Tai vie­nin­te­ lis da­ly­kas, ku­ris ma­ne ga­li su­stab­ dy­ti. Kai gy­dau­si trau­mą, ne­tu­riu nuo­tai­kos. Jau­čiu, kad na­miš­kiai ken­čia, nes esu ner­vin­gas. Tuo me­ tu ne­su la­bai drau­giš­kas nei žmo­ nai, nei vai­kams. Su vy­rais kar­tais juo­kau­ja­me, kad žmo­gaus kū­nas nė­ra su­tver­tas su­žais­ti tūks­tan­ čio le­do ri­tu­lio rung­ty­nių ir iš­neš­ ti svei­ką kai­lį. – Ar pa­bend­rau­ja­te su Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jais? – Rink­ti­nė­je žai­džiau tik vie­ną kar­ tą, tai ir bend­ra­vi­mas – ati­tin­ka­ mas. Kai su­grįž­tu į Lie­tu­vą, su­si­ tin­ku su Ša­rū­nu Ku­lie­šiu­mi, nes jis yra ge­ras ma­no bro­lio drau­gas. In­ ter­ne­te do­miuo­si rink­ti­nės re­zul­ta­ tais, yra žmo­nių, ku­rie man nuo­lat

per­duo­da nau­jie­nas apie ko­man­dą. Ži­nau ir ke­lias pa­var­des. – Ar ti­ki­tės su­lauk­ti dar nors vie­no lie­tu­vio NHL? – Ti­kė­jau­si, kad už­si­ka­bins ma­no tre­ne­rio Alek­se­jaus Ni­ki­fo­ro­vo sū­ nus, ta­čiau jam ne­pa­vy­ko. Ži­nau, kad Či­ka­go­je žai­džia Pi­jus Ru­le­vi­ čius. Jo ne­su ma­tęs, ne­pa­žįs­tu, ta­ čiau gir­dė­jau, kad jis ge­rai žai­džia. Pa­si­tai­kius ga­li­my­bei no­rė­čiau jį pa­ma­ty­ti. Jau­ni­mo ne­pa­žįs­tu, nes Lie­tu­vo­je bū­nu tik dvi sa­vai­tes per me­tus. Ži­nau, kad Kas­pa­ras (Da­ rius Kas­pa­rai­tis – red. pa­st.) sten­ gė­si du lie­tu­vius pri­glaus­ti Sankt Pe­ter­bur­go SKA ko­man­do­je. Ži­nau apie Po­vi­lą Ve­re­nį, bro­lius Ku­me­ liaus­kus. – Su D.Kas­pa­rai­čiu bend­rau­ja­ te? – Mū­sų san­ty­kiai nie­ka­da ne­bu­vo la­bai šil­ti. Jei su­si­tin­ka­me – pa­si­ kal­ba­me. Abu esa­me lie­tu­viai, ta­ čiau tai mū­sų nie­ka­da ne­su­ves­da­vo. Su­si­tik­da­vo­me tre­ni­ruo­tė­se Švei­ca­ ri­jo­je, ta­čiau šiuo me­tu mū­sų ry­šiai pri­blė­sę. Ži­no­ma, bū­tų sma­gu su­si­ tik­ti jį Lie­tu­vo­je.

Pli­mu­tas pa­ger­bė olimpinę čempionę R.Mei­lu­ty­tę Ang­li­jos mies­tas Pli­mu­tas triukš­ min­gai pa­ger­bė Lon­do­no olim­pia­ do­je ir pa­ro­lim­pia­do­je pa­si­žy­mė­ ju­sius sa­vo spor­ti­nin­kus, tarp jų – ir auk­so me­da­lį iš­ko­vo­ju­sią lie­tu­ vę Rū­tą Mei­lu­ty­tę.

„„Pa­ra­das: mi­nios Pli­mu­to gy­ven­to­jų ir sve­čių pa­svei­ki­no sa­vo olim­pie­

čius ir pa­ro­lim­pie­čius. 

Get­tyI­ma­ges nuotr.

Olim­pie­čiai ir pa­ro­lim­pie­čiai bei jų tre­ne­riai at­vi­ru au­to­bu­su va­žia­ vo Pli­mu­to gat­vė­mis, juos svei­ki­no mi­nios mies­to gy­ven­to­jų ir sve­čių, ova­ci­jas ir šūks­nius ly­dė­jo au­to­mo­ bi­lių sig­na­lų se­ri­jos. Su R.Mei­lu­ty­te spor­ti­ni­n­kų gru­ pė­je bu­vo bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­jęs šuo­li­nin­kas į van­de­nį To­mas Da­ley ir olim­pia­do­je da­ly­va­vę plau­ki­kai

An­to­ny Ja­me­sas, Ja­mi­la Lun­ku­se ir Ja­de Ho­ward, šuo­li­nin­kės į van­ de­nį To­nia Couch ir Sa­rah Bar­row, fech­tuo­to­ja Co­rin­na Law­ren­ce, pa­ ro­lim­pie­čiai Ju­dith Ha­mer ir Da­vi­ das Wet­he­ril­las. R.Mei­lu­ty­tė, T.Da­ley, J.Lun­ku­ se ir J.Ho­ward yra Pli­mu­to ko­le­ džo auk­lė­ti­niai. „Gy­ve­nu čia pust­re­čių me­tų ir jau­čiuo­si nuo­sta­biai. Pli­mu­tas yra tar­si ant­rie­ji ma­no na­mai ir di­ džiuo­juo­si bū­da­ma šio mies­te­ lio da­li­mi“, – sa­kė Lie­tu­vos olim­ pie­tė. „Ma­ty­ti tiek šven­tiš­kai nu­si­ tei­ku­sių ir svei­ki­nan­čių žmo­nių

gat­vė­se – ne­pa­kar­to­ja­mas vaiz­ das. La­bai ačiū vi­s iems, ku­r ie mus pa­lai­ko. Dė­ko­ju Pli­mu­to ko­ le­džui, ku­ris pa­dė­jo man pa­tek­ ti į olim­pi­nes žai­dy­nes“, – kal­bė­ jo T.Da­ley. „Džiu­gu, kad tiek daug mū­sų spor­ti­nin­kų da­ly­va­vo olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se, o du iš jų par­ve­žė ir me­da­lius. Jie – įkve­pian­tis pa­vyz­ dys ne vien mū­sų mies­to jau­ni­mui, bet ir vi­sai ša­liai. Ti­kiu, kad at­si­ ras jau­nų spor­ti­nin­kų, ku­rie seks jų pė­do­mis“, – pa­reiš­kė Pli­mu­to mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Pe­te­ ris Smit­has. KD, BBC inf.


17

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

18p.

aukštyn žemyn

Raš­to eks­per­tai ga­li ir nu­teis­ti, ir iš­tei­sin­ti.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

L.Bar­tu­se­vi­čiū­tė: lai­mė bū­ti su juo Ba­le­to pe­da­go­ gė Lo­re­ta Bar­tu­se­ vi­čiū­tė pa­sta­ruo­ ju me­tu tu­ri ypa­tin­ gų rū­pes­čių. Ji ly­di sa­vo vy­rą – ope­ros gran­dą Vir­gi­li­jų No­rei­ką į at­si­svei­ ki­ni­mo su di­džią­ ja sce­na kon­cer­tus „Ačiū už mei­lę“.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ir anks­čiau mo­te­ris sė­dė­da­vo sa­lė­ je ir klau­sy­da­vo­si jo at­lie­ka­mų ope­ rų, dai­nų. Šie kon­cer­tai – ypa­tin­gi, dėl jų la­bai jau­di­na­si abu. Pir­ma­sis kon­cer­tas rug­sė­jo pra­džio­je jau nu­ skam­bė­jo Aly­tu­je, ant­ra­sis – va­kar Vil­niu­je, už sa­vai­tės vyks Kau­ne. Šian­dien – ta ypa­tin­go­ji šven­ tė, dėl ku­rios ki­lo vi­sas šis šur­mu­ lys. Rug­sė­jo 22-ąją, kaip po­kšta­vo maest­ro, jam su­kan­ka du sep­ty­ne­ tai – 77 me­tai. Jis ne­lin­kęs švęs­ti ke­lias die­nas – jau ry­toj V.No­rei­ka gie­dos Se­no­sios Va­rė­nos baž­ny­čio­ je. Ir vi­sur ša­lia vy­ro bus ji – žmo­ na. Ly­dė­ti vy­rą į kon­cer­tus jai – ne prie­vo­lė, o ma­lo­nus už­siė­mi­mas. Apie tai ir apie skau­dų mo­men­tą, kai ar­tis­tas pa­lie­ka sce­ną, apie šlo­ vės spin­du­lius ir kas­die­ny­bę – in­ ter­viu su 54 me­tų L.Bar­tu­se­vi­čiū­te.

Ga­liu į jį at­si­rem­ ti, pa­si­kal­bė­ti, ir jis vi­sa­da su­ras išei­ tį, vi­sa­da pri­glaus. Jis ma­ne su­pran­ta. Kaip ir aš jį.

„„Re­cep­tas: mei­lė ir pa­gar­ba sce­nos me­ni­nin­kus L.Bar­tu­se­vi­čiū­tę ir V.No­rei­ką ly­di jau la­bai daug me­tų. 

Gedimino Bartuškos nuotr.

– Esa­te sa­kiu­si, kad su vy­ru ei­ na­te be­veik į kiek­vie­ną jo kon­ cer­tą, ope­ros spek­tak­lį. Ko­kia nuo­tai­ka jus api­ma da­bar, at­ si­svei­ki­ni­mo su di­džią­ja sce­ na kon­cer­tuo­se? Aša­ra ne­nu­ by­ra? – Tai tik­rai ypa­tin­gi kon­cer­tai. Jie jau­di­na. Vir­gi­li­jus – la­bai ge­ ros for­mos, puikiai bal­sas skam­ ba. Jis la­bai ruo­šia­si tiems kon­ cer­tams, at­sa­kin­gai į juos žiū­ri.

18


18

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

aukštyn žemyn

Jei ne ra­šy­se­nos eks­ per­tė, par­la­men­ta­rė As­ta Bau­ku­tė, kaip įta­ ria­ma, sa­vo ran­ka su­ rai­čiu­si ne­ma­žai rin­ kė­jų pa­ra­šų, bū­tų ga­ lė­ju­si kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą vien­man­da­tė­ je apy­gar­do­je. Tam ke­ lią užkirto ty­liai su lu­ pa ir mik­ros­ko­pu dir­ ban­tys žmo­nės.

L.Bar­t 17

Man svar­bu, kad pui­ kiai praei­tų tie kon­cer­ tai, kad Vir­gi­li­jus ne­per­šal­tų, kad orai ne­bū­tų la­bai lie­tin­gi ir vė­juo­ti. La­bai no­riu, kad vis­kas ge­rai pa­ vyk­tų. Ti­kiu, kad ir po tų kon­cer­tų Vir­ gi­li­jus dar dai­nuos, bet ma­žes­nė­ se sce­no­se. Jis me­ni­nin­kas, ku­ris ne­ga­li ne­dai­nuo­ti. Jis gi­męs dai­ nuo­ti. „„Tvar­ka: „Net ir ta­me pa­čia­me bu­te gy­ve­nan­tys šei­mos na­riai rin­kė­jų la­pe kiek­vie­nas sa­vo ran­ka

tu­ri pa­ra­šy­ti sa­vo var­dą, pa­var­dę, na­mų ad­re­są ir pa­si­ra­šy­ti“, – pa­mo­kė D.Strak­šy­tė. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ra­šy­se­nos eks­per­tas – daug lem­ianti pro­fe­si­ja Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kas­dien – nau­ji do­ku­men­tai

Ra­šy­se­nos eks­per­tas – iš tik­rų­ jų re­ta pro­fe­si­ja. Lie­tu­vos teis­mo eks­per­ti­zės cent­re dir­ba vie­nuo­li­ ka šios pro­fe­si­jos at­sto­vų. Dar ke­li dar­buo­ja­si Lie­tu­vos po­li­ci­jos kri­ mi­na­lis­ti­nių ty­ri­mų cent­re. „Man la­bai įdo­mus tas dar­bas. Jei bū­tų ki­taip, tik­rai ne­bū­čiau čia li­ku­si dirb­ti“, – su šyp­se­na vei­de kal­bė­jo Lie­tu­vos teis­mo eks­per­ti­ zės cent­ro Do­ku­men­tų eks­per­ti­zių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Dai­va Strak­šy­tė, ra­šy­se­nos eks­per­te dir­ ban­ti jau 30 me­tų. Ant eks­per­tės dar­bo sta­lo – šūs­nis do­ku­men­tų: PVM są­skai­ tos-fak­tū­ros, įvai­rūs mo­kė­ji­mo kvi­tai, dar­bo už­mo­kes­čio iš­mo­ kė­ji­mo ži­nia­raš­čiai, iš­per­ka­mo­ sios nuo­mos su­tar­tys, mui­ti­nės do­ku­men­tai. Ypač daug mo­bi­lio­ jo ry­šio su­tar­čių. Vi­suo­se šiuo­se do­ku­men­tuo­se as­mens pa­ra­šas su­klas­to­tas.

ta­men­to su­klas­to­tas, to­dėl krei­ pė­si dėl eks­per­ti­zės. „Pa­ra­šas at­ro­dė klai­kiai. Pa­si­ra­ ši­nė­ja­me ho­ri­zon­ta­liai, o tas bu­vo iš vir­šaus į apa­čią. Bu­vo vi­so­kių kam­pų, vin­gių, rai­dės šo­ki­nė­jo“, – pri­si­mi­nė eks­per­tė.

Tie pa­ra­šai eks­ per­tei at­vė­rė akis. Kai ji nu­sta­tė, kad se­no­lio pa­ra­šas ne su­klas­to­tas, o tik­ras, gi­mi­nai­ čius iš­ti­ko šo­kas. No­rė­da­mi pa­ly­gin­ti, gi­mi­nai­čiai pa­tei­kė pa­ra­šų iš tų lai­kų, kai žmo­ gui bu­vo 72 me­tai. Tes­ta­men­tą jis pa­si­ra­šė ge­ro­kai vė­liau, bū­da­mas 92-ejų ir sirg­da­mas vė­žiu. Anot pa­šne­ko­vės, no­rint iš­siaiš­kin­ti, ar

pa­ra­šas su­klas­to­tas, vi­sa­da rei­kia tu­rė­ti pa­vyz­džių, kad bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti. Vis dėl­to pa­ra­šą ant tes­ ta­men­to eks­per­tė ly­gi­no ne su gi­ mi­nai­čių pa­teik­tais, o su nau­jes­ niais to žmo­gaus pa­ra­šais pen­si­jos iš­mo­kė­ji­mo ži­nia­raš­čiuo­se. Šiuos jis pa­si­ra­šė jau sirg­da­mas. Tie pa­ ra­šai eks­per­tei at­vė­rė akis. Kai ji nu­sta­tė, kad se­no­lio pa­ra­šas ne su­klas­to­tas, o tik­ras, gi­mi­nai­čius iš­ti­ko šo­kas. „Lai­kas pri­pras­ti, kad tes­ta­ men­tą rei­kia su­da­ry­ti ir pa­si­ra­šy­ ti, kai žmo­gus dar fi­ziš­kai pa­jė­gus tai pa­da­ry­ti. Pas mus tes­ta­men­tus žmo­nės pa­si­ra­šo li­go­ti, la­bai nu­ se­nę, o pa­ra­šas kei­čia­si, – aiš­ki­no D.Strak­šy­tė. – Pa­ra­šo trans­for­ ma­ci­jai tu­ri įta­kos ir li­ga.“ Il­gai stu­di­ja­vo ir mo­kė­si

Pa­ra­šo eks­per­ti­zė at­lie­ka­ma su lu­pa ir mik­ros­ko­pu, to­dėl kai kam ga­li at­ro­dy­ti, kad tai nė­ra su­dė­ tin­ga.

Klas­to­to­jai – ne meist­rai

Daž­n iau­s iai D.Strak­š y­tei ten­ka tir­ti ant do­ku­men­ tų esan­čius įra­šus – as­mens pa­ra­šy­tą var­dą ir pa­var­dę bei jo pa­ra­šą. Ko­kia da­lis šių pa­ra­šų bū­na su­klas­to­ti? Ar sun­ku klas­to­tę at­pa­žin­ti, juk klas­to­to­jai ne­ re­tai bū­na pui­kūs sa­vo dar­bo meist­rai? „Per 30 dar­bo me­tų su­si­dū­riau su ne­blo­gais klas­to­to­jais, – šyp­so­ jo­si D.Strak­šy­tė. – Tie, ku­rie neį­ val­dę mū­sų me­to­di­kos, ne­ži­no, kaip klas­to­ti.“ Daž­nai žmo­nės ne­no­ri mo­kė­ti už mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gas, to­ dėl su­rai­to pa­ra­šą ir ap­si­me­ta, kad tai – ne jo, kad jis ne­su­da­ręs jo­kios su­tar­ties. „Jei­gu gy­ve­ni su ne­pa­ti­ki­mu žmo­gu­mi, kar­tais jis ga­li pa­si­nau­ do­ti ir ta­vo ban­ko kor­te­le, ir pa­ su“, – per­spė­jo eks­per­tė. Gi­mi­nai­čius iš­ti­ko šo­kas

D.Strak­šy­tė pri­si­me­na pai­nią vie­no tes­ta­men­to is­to­ri­ją. Gi­mi­ nai­čiai su­si­rie­jo dėl pa­li­ki­mo ir nu­spren­dė, kad pa­ra­šas ant tes­

Me­la­gių rai­dės di­des­nės Nau­jo ty­ri­mo, at­lik­to Iz­rae­lio moks­ li­n in­k ų, iš­va­da – žmo­gaus ra­šy­se­ nos ana­l i­zė ga­l i bū­t i vie­nas iš ge­ riau­sių bū­dų ap­tik­ti, ar žmo­gus me­ luo­ja. Ty­rė­jai tei­gia, kad šis bū­das tu­ri bū­ti pa­ti­ki­mes­nis ir už po­lig­ra­fus, re­gist­ ruo­jan­čius žmo­gaus ner­v ų elekt­ri­ nius sig­na­lus, ir bal­so ana­li­zę, akies ju­de­sius ar kū­no kal­bą. Pag­rin­di­nis nau­jo­sios sis­te­mos ele­ men­tas – nau­jai ku­ria­ma pro­g ra­mi­ nė įran­ga, vei­k ian­t i plan­še­t i­n ia­me kom­piu­te­r y­je su lie­čia­muo­ju ek­ra­ nu, bei be­v ie­l is ra­šik­l is su jaut­r iu

„Iš tik­rų­jų eks­per­ti­zė – su­dė­ tin­gas da­ly­kas. Yra trys gru­pės po­žy­mių: to­pog­ra­fi­niai, bend­rie­ ji ir spe­cia­lie­ji. To­liau ti­ria­ma pa­ gal juos“, – trum­pai api­bū­di­no D.Strak­šy­tė. Ra­šy­se­nos eks­per­tės dar­bo mo­ te­ris mo­kė­si ke­lio­se įstai­go­se. Kai stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, stu­den­tams bu­vo dės­to­mas trum­pas ra­šy­se­nos eks­ per­ti­zės kur­sas. Pra­dė­ju­si dirb­ti tuo­me­čia­me Lie­tu­vos teis­mo eks­ per­ti­zės ins­ti­tu­te, pu­sant­rų me­tų ji dir­bo su eks­per­tu ir gi­li­no­si į šios pro­fe­si­jos pa­slap­tis: skai­tė įvai­rius straips­nius, stu­di­ja­vo įvai­rias ra­ šy­se­nos ty­ri­mo me­to­di­kas. Ka­dan­gi so­vie­tų lai­kais bu­ vo bend­ra­dar­biau­ja­ma su Mask­ va, te­ko vyk­ti į są­jun­gi­nį teis­mo eks­per­ti­zės ins­ti­tu­tą, kur sta­ža­vo mė­ne­sį. Iš­lai­kius eg­za­mi­nus, lie­ tu­vei bu­vo su­teik­ta pa­ra­šo tei­sė. Tai reiš­kė, kad ji ga­li sa­va­ran­kiš­ kai dirb­ti ir pa­si­ra­ši­nė­ti ra­šy­ se­nos eks­per­ti­zės ak­tus. Ra­šy­se­nos eks­per­tų pa­ slau­gų už­sa­ko­vas – teis­mas, o ne fi­zi­niai as­me­nys. Nus­ta­ tęs, kad pa­ra­šas su­klas­to­tas, ra­šy­se­nos eks­per­tas pa­ra­šo eks­per­ti­zės ak­tą, ta­čiau tik­ tai ci­vi­li­nėms by­loms. Jei­gu pa­ra­šo eks­per­ti­zę at­lik­ti pa­ ski­ria pro­ku­ra­tū­ra ar po­li­ci­ ja, eks­per­tas ra­šo spe­cia­lis­ to iš­va­dą. Kiek­vie­nas pa­si­ra­šo už sa­ve

slė­g io da­vik­liu plunks­nos vie­to­je. Tes­tuo­jant šią sis­te­mą, bu­vo at­ras­ ta, kad ra­šant me­la­g in­gą in­for­ma­ ci­ją, nors ra­šy­mo grei­t is ne­pa­k in­ ta, plunks­na spau­d žia­ma la­biau, brūkš­niai ra­šo­mi kiek il­ges­ni, o rai­ dės – di­des­nės. Šie po­k y­čiai nė­ra ma­to­m i pli­ka aki­m i, ta­č iau už­fi k­ suo­ja­mi ana­li­zuo­jant ra­šy­se­ną pro­ gra­mi­ne įran­ga. Moks­li­nin­kai ma­no, kad tai nu­tin­ka to­dėl, kad ra­šant me­la­gys­tes sme­ge­ nys tu­ri dirb­ti in­ten­sy­viau, ir tai šiek tiek kei­čia ra­šy­se­nos sti­lių. Šal­ti­nis: tech­no­lo­gi­jos.lt

Ne­se­niai į skan­da­lą pa­te­ku­sios par­la­men­ta­rės A.Bau­ku­tės rin­kė­ jų pa­ra­šai at­si­dū­rė Teis­mo eks­per­ ti­zės cent­re. Ra­šy­se­nos eks­per­tė Jū­ra­tė Kur­go­nie­nė pa­tei­kė iš­va­dą, kad ne­ma­žai pa­ra­šų ga­li bū­ti su­ rai­ty­ti pa­čios A.Bau­ku­tės. Vy­riau­ sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja nu­spren­dė kreip­tis į pro­ku­ro­rus dėl ga­li­mo do­ku­men­tų klas­to­ji­mo. „Net ir ta­me pa­čia­me bu­te gy­ ve­nan­tys šei­mos na­riai ant do­ ku­men­tų, rin­kė­jų la­pe kiek­vie­nas sa­vo ran­ka tu­ri pa­ra­šy­ti sa­vo var­ dą, pa­var­dę, na­mų ad­re­są ir pa­si­ ra­šy­ti, – pa­mo­kė D.Strak­šy­tė. – O, žiū­rėk, ima, su­ra­šo į la­pą ku­ris nors vi­sus šei­mos na­rius, o tiems be­lie­ka pa­si­ra­šy­ti. To­kiu at­ve­ju vi­ si pa­ra­šai anu­liuo­ja­mi.“

– Mes kal­ba­mės, o maest­ro ren­gia­si kon­cer­tui. Kaip praė­ jo pir­ma­sis tu­ro kon­cer­tas Aly­ tu­je? – Eu­ge­ni­jus Šal­tis pui­kiai tuos kon­cer­tus or­ga­ni­zuo­ja. Ly­dė­jau Vir­gi­li­jų į Aly­tų iki pat sce­nos, pa­ ruo­šiau jam ap­ran­gą, pa­dė­jau per­ si­reng­ti. Sė­dė­jau sa­lė­je ir jau­di­ nau­si klau­sy­da­ma­si jo dai­na­vi­mo. Pub­li­ka Vir­gi­li­jų nuo sce­nos pa­ lei­do ne­grei­tai – jis dar daug bi­sų dai­na­vo. Žmo­nės plo­jo sto­vė­da­mi. Mies­to val­džia la­bai gra­žiai jį pa­ svei­ki­no ir pa­dė­ko­jo. Po kon­cer­to Aly­tu­je grį­žo­me vi­ dur­nak­tį į so­dy­bą Dzū­ki­jo­je. Ten pra­lei­do­me sek­ma­die­nį, dir­bo­me so­de: rin­ko­me obuo­lius, sky­nė­me vy­nuo­ges. Pas­kui su­si­kro­vė­me ger­ bė­jų do­va­no­tas gė­les į ma­ši­ną ir grį­žo­me į Vil­nių. – Gal ir jūs tu­ro „Ačiū už mei­ lę“ iš­va­ka­rė­se jam ką nors pa­ do­va­no­jo­te, pa­vyz­džiui, ko­kį nors sėk­mės ta­lis­ma­ną? – Ne. Pats bu­vi­mas kar­tu mums yra di­de­lė lai­mė. Kai Vir­gi­li­jus ži­no, kad aš esu sa­lė­je ir klau­sau­si jo dai­ na­vi­mo, jau dėl to jo nuo­tai­ka bū­na pui­ki. Kar­tu va­žiuo­ja­me į kon­cer­tą, kar­tu grįž­ta­me. Jis tu­ri ma­no do­va­no­tų daik­ tų, pa­vyz­džiui, marš­ki­nių są­sa­gas, „kregž­du­tę“, ir jais prieš kon­cer­tą pa­si­puo­šia. – Ar sū­nus Vir­gi­li­jus klau­sė­si tė­vo – taip pat Vir­gi­li­jaus kon­ cer­to Aly­tu­je? – Ne. Jam bu­vo dar­bo die­na. Sū­nus yra bai­gęs vers­lo va­dy­bą Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, pa­skui sta­ ža­vo­si Švei­ca­ri­jo­je. Ne­dar­bas bu­vo pa­lie­tęs ir jį, vie­nu me­tu gal­vo­jo net iš­va­žiuo­ti, bet da­bar tu­ri ge­rą dar­ bą. Gy­ve­na at­ski­rai, su drau­ge. – Tur­būt na­muo­se neu­žė­mė­te sū­naus kam­ba­rio? Gal sek­ma­ die­niais jis at­va­žiuo­ ja pas tė­vus pie­tau­ti? – Taip, yra jo kam­ba­rys. Tu­ rė­j o ne­s e­n iai trum­pas ato­sto­ gas, at­va­žia­vo, ap­ lan­kė mus po­rai die­nų. Drau­ge pa­bu­vo­me, pa­bend­ ra­vo­me. La­bai pa­siilgs­ta­me sū­ naus, la­bai jo trūks­ta. Ir aš, ir Vir­ gi­li­jus pui­kiai su juo su­ta­ria­me. Aš tuo la­bai džiau­giuo­si. Jis ir tė­ vui pa­skam­bi­na, ir man. Sū­nui – 29-eri, pa­gal ho­ros­ko­pą mu­du abu Liū­tai. – Jūs pa­li­ko­te ba­le­to sce­ną 1999  m., to­dėl da­bar tur­būt kaip nie­kas ki­tas ge­riau su­ pran­ta­te sa­vo vy­rą. Ar ne­bai­su iš ap­lo­dis­men­tų jū­ros ženg­ti į pa­pras­tą kas­die­ny­bę?


19

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

aukštyn žemyn

tu­se­vi­čiū­tė: lai­mė bū­ti su juo – La­bai su­dė­tin­ga, sa­ve iš anks­to rei­kia tam ruoš­ti. Aš 23-ejus me­ tus šo­kau teat­re. Pa­ti nu­ta­riau išei­ti – ma­nau, kad ge­riau lai­ku pa­si­trauk­ti iš sce­nos ne­gu per vė­ lai, kai pa­vargs­ti, pa­jau­ti, kad jė­ gos ne tos. – Dai­ni­nin­kas dai­nuo­ja tol, kol bal­sas skam­ba. O 40 me­tų su­ lau­ku­si ba­le­to ar­tis­tė Džul­je­tos jau ne­be­šoks, nes šios pro­fe­si­ jos kar­je­rą ri­bo­ja am­žius. Dėl to te­ko iš­gy­ven­ti? – Ir la­bai skau­džiai. Ne vie­ną va­ ka­rą pra­ver­kiau. 38-erių dai­ni­nin­ kė – pa­čia­me žy­dė­ji­me.

Tai ma­no pa­šau­ki­ mas. La­bai no­rė­jau šok­ti, bū­ti sce­no­ je. Neį­si­vaiz­da­vau ki­tos pro­fe­si­jos. Ir man ge­rai se­kė­si. – Ar nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo­te, kad pa­si­rin­ko­te ba­le­ri­nos pro­fe­si­ją? – Ne. Tai ma­no pa­šau­ki­mas. La­bai no­rė­jau šok­ti, bū­ti sce­no­je. Neį­si­ vaiz­da­vau ki­tos pro­fe­si­jos. Ir man ge­rai se­kė­si. – Iš pro­fe­sio­na­lios sce­nos – į ba­le­to pe­da­go­go kė­dę. Ar jums įdo­mus šis dar­bas? – Ba­le­to pe­da­go­ge jau il­gai dir­bu. Na­cio­na­li­nė­je M.K.Čiur­lio­nio me­ nų mo­kyk­lo­je kas­dien dės­tau kla­ si­ki­nio šo­kio tech­ni­ką bū­si­miems ba­le­to ar­tis­tams. Kar­tą per sa­vai­ tę dės­tau kla­si­ki­nio šo­kio pa­li­ki­ mą. Ir Vir­gi­li­jus tu­ri di­de­lį dar­bo krū­vį – Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­ mi­jo­je bei M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lo­je dės­to dai­na­vi­mą. Anks­čiau dir­bau Ope­ros ir ba­ le­to teat­re re­pe­ti­to­re. Daug dir­bau su Ol­ga Ko­no­šen­ko – ją pa­ruo­ šiau spek­tak­liams „Eg­lė žal­čių ka­ra­lie­nė“, „Sprag­tu­kas“. Dir­ bau ir su Mi­ki Ha­ma­na­ka, Au­ ri­mu Pau­laus­ku.

me drau­ge su Vir­gi­li­ju­mi: jis dės­tė dai­na­vi­mą, aš – ba­le­tą. Bu­vo ne­ ma­žai no­rin­čių­jų pas ma­ne mo­ ky­tis, ta­čiau mo­kes­čiai už nuo­mą bu­vo la­bai di­de­li, to­dėl už­da­rė­me tą mo­kyk­lą.

sa­da op­ti­mis­tas, la­bai ge­rai nu­tei­ kia vi­sai die­nai. Ži­nau, kad jis vi­ sa­da lau­kia, vi­sa­da pa­skam­bins, pa­klaus, kaip se­ka­si. Ga­liu į jį at­

si­rem­ti, pa­si­kal­bė­ti, ir jis vi­sa­da su­ras išei­tį, vi­sa­da pri­glaus. Jis la­bai ge­rai ma­ne su­pran­ta. Kaip ir aš jį.

– Prieš dau­ge­lį me­tų su V.No­ rei­ka dir­bo­te Ope­ros ir ba­le­ to teat­re. Kaip pa­ju­to­te, kad maest­ro – jū­sų šir­dies žmo­ gus? – Kai jo akis pa­ma­čiau, bu­vau su­ža­vė­ta. Iš jų skli­do ši­lu­ma. Di­ džiu­lė lai­mė bū­ti su juo kar­tu.

– Koks ypa­tin­gas įvy­kis bu­vo bend­ra­me jū­sų gy­ve­ni­me, ku­ rio bu­vo­te nu­ste­bin­ta? – Sū­naus Vir­gu­čio gi­mi­mas man bu­vo di­džiau­sia lai­mė. No­rė­jo­si, kad vi­sas pa­sau­lis tai su­ži­no­tų. Kai Vir­gi­li­jus at­va­žia­vo ap­lan­ky­ti, kai paė­mė vai­ką ant ran­kų, ma­ne už­lie­ jo neap­sa­ko­mas džiaugs­mas.

– Ko­kia lai­min­go gy­ve­ni­mo pa­slap­tis? Mei­lė? – Taip. Mei­lė ve­da pir­myn. Ir jė­gų su­tei­kia, ir no­ro dirb­ti bei gy­ven­ti. Ge­ra mums drau­ge. O dar Vir­gi­ li­jus tu­ri to­kį pui­kų hu­mo­ro jaus­ mą. Jis iš­kal­bin­gas, ge­ras pa­sa­ ko­to­jas. Ko­kią nors is­to­ri­ją bū­nu gir­dė­ju­si daug kar­tų, bet kai pa­ sa­ko­ja ją ki­tiems, vis tiek klau­ sau­si. Jo mąs­ty­mas, min­tys apie gy­ve­ni­mą, kū­ry­bą, žmo­nes – la­ bai įdo­mios. Vir­g i­l i­j us vi­sa­d a grįž­t a na­m o pui­k ios nuo­t ai­k os. La­bai mo­ka ro­dy­ti dė­me­sį, vi­sa­da iš ke­lio­nių ką nors par­ve­ža. Kai dės­tė Ta­li­ne, grįž­da­vo su la­ši­ša. Jos pirk­ti spe­ cia­liai va­žiuo­da­vo į Ta­li­no tur­gų. Grįž­da­vo į Vil­nių au­to­mo­bi­liu net ne­sus­to­da­mas ir sa­ky­da­vo, kad ne­pa­var­go. Sa­ky­da­vo, kad ma­ši­ no­je tu­ri pa­si­ruo­šęs ka­vos, iš­ge­ ria gurkš­ne­lį – ir pir­myn.

– Ko­dėl ne­si­ry­žo­te gim­dy­ti dau­giau? – Apie ant­rą vai­ką tuo mo­men­tu ne­gal­vo­jau. Da­bar sa­ky­čiau: „Gim­ dy­ki­te vi­sos.“ Yra ir ant­rą vai­ ką pa­gim­džiu­sių ba­le­ri­nų, ku­rios pui­kiai šo­ka. So­vie­tų lai­kais pri­ma ba­le­ri­nos ne­gim­dė, bi­jo­da­vo di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos. O juk no­rint at­gau­ ti va­di­na­mą­ją ba­le­ti­nę for­mą, rei­ kia daug lai­ko. Da­bar lai­kai pa­si­kei­tė. Dau­gu­ma ba­le­ri­nų su­pra­to, kad svar­biau­sia gy­ve­ni­me yra šei­ma – vai­kai, vy­ras, tė­vai, ar­ti­mie­ji. Dar­bas – pa­skui. O kol jau­nas, gal­vo­ji, kad dar­bas, sce­na yra vis­kas. Ne ap­lo­dis­men­ tai, o re­pe­ti­ci­jos, kū­ry­bi­nis pro­ce­ sas. Aš ne­tu­rė­da­vau va­sa­ros ato­ sto­gų – tre­na­žas, re­pe­ti­ci­jos. Net­gi ant­rą di­džiau­sių šven­čių die­ną – Ka­lė­dų ar Nau­jų­jų me­tų – ei­da­vau į re­pe­ti­ci­jas. Sau­sio 1-ąją, bū­da­vo, pra­ve­riu teat­ro du­ris, o bu­dė­to­jas ste­bi­si: „Tai ko­dėl ne­šven­čia­te? Juk Nau­jie­ji me­tai.“ Ba­le­to ar­tis­tės gy­ve­ni­mas la­bai sun­kus ir su­dė­tin­gas. Dar­bas nuo ry­to iki va­ka­ro. Taip, ta­da aš bu­vau lai­min­ga, bet da­bar gy­ve­nu ki­tą gy­ ve­ni­mo eta­pą. Da­bar aš no­riu at­ siim­ti tą pra­re­pe­tuo­tą lai­ką – no­ riu džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

– Gal pri­si­me­na­te ko­kį nors svar­bų pa­ta­ri­mą, duo­tą vy­ro? – Da­bar daž­niau pa­si­ta­ria­me, pa­ si­šne­ka­me ry­tą gurkš­no­da­mi ka­ vą. Vir­gi­li­jus vis klau­sia, kaip aš jau­čiuo­si, ar ne­per­si­dir­bau. Jis vi­

– Ne taip se­niai tu­rė­jo­te pri­ va­čią ba­le­to mo­kyk­lą, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu apie ją nie­ko ne­gir­dė­ti. – Taip, tu­rė­jo­me pui­kią sa­lę Ge­ di­m i­n o pro­s pek­t e. Dir­b o­

– Ir kaip sten­gia­tės at­si­grieb­ ti? – Man la­bai ge­ra bū­ti gam­to­je su Vir­gi­li­ju­mi. So­dy­bo­je pa­va­ka­ro­ti ir po miš­ką pa­vaikš­čio­ti, eže­re iš­ si­mau­dy­ti ne­be­bi­jant, kad nu­ga­rą su­šal­si. Šį kar­tą mū­ri­nį na­mą Dzū­ki­jo­ je pa­si­sta­tė­me. To­kį, ko­kio no­rė­ jo­me. Dar jis ne­bu­vo pa­sta­ty­tas, o Vir­gi­li­jus obe­lis, vyš­nias, kriau­šes, ser­ben­tus so­di­no. Jis la­bai mėgs­ta dirb­ti so­de.

„„No­rai: „Kol jau­nas, gal­vo­ji, kad dar­bas, sce­na yra vis­kas. Dabar man svar­bu, kad pui­kiai praei­tų tie kon­cer­tai, kad Vir­gi­li­jus ne­per­šal­tų“, – rū­pi­

na­si L.Bar­tu­se­vi­čiū­tė. 

– V.No­rei­ka – iš­ki­li as­me­ny­bė. Sa­ko­ma, kad to­kios as­me­ny­ bės – su­dė­tin­gos, su jo­mis la­ bai su­dė­tin­ga gy­ven­ti. Ar tai tie­sa? – Kai ku­riais at­ve­jais. Jau­čiu, kad jam rei­kia dė­me­sio, kar­tais net pa­ vargs­tu nuo to. Jau kai tuo­kė­mės, jis bu­vo la­bai ži­no­mas, daug pa­sie­kęs, pui­kus dai­ni­nin­kas ir žmo­gus. Aš esu ra­mes­nė, kuk­les­nė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kas so­dy­bo­je ruo­šia val­gį – jūs ar maest­ro? – Dau­giau­sia aš. Vir­gi­li­jus ir­gi ku­ li­na­ras. Pui­kus. Aš ga­liu pa­ruoš­ti, su­mal­ti mė­są, o jis la­bai ge­rai mo­ ka at­sei­kė­ti prie­sko­nius. Ži­no, ko­ kie prie­sko­niai su ku­riuo pa­tie­ka­ lu de­ra. So­dy­bo­je iš kai­my­nų per­ka­me dar­žo­vių, kiau­ši­nių, pie­no, grie­ ti­nės. Vie­ni spau­džia pui­kius sū­ rius, ki­ti tu­ri ska­naus me­daus. Kai su­ži­no­me, kad kur nors ne­to­ lie­se pa­sker­dė gy­vu­lė­lį, nu­si­per­ka­ me ir mė­sos. Tarp šių pro­duk­tų ir pirk­tų iš par­duo­tu­vės jau­čiu di­de­ lį skir­tu­mą.


20

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

aukštyn žemyn

Vla­di­kau­ka­ze spok­so­ti į mo „Gat­vės skir­tos va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, o žmo­nėms rei­kia vaikš­čio­ti ša­li­gat­viais“, – taip ma­ty­to vaiz­do šo­ki­ruo­tai Ok­sa­ nai Zlat­ko­vai­tei paaiš­ki­no Vla­di­kau­ka­zo tak­sis­tas, vos ne­part­ren­kęs žmo­gaus, ku­ ris ėjo per gat­vę de­gant pės­tie­siems skir­ tam ža­liam švie­so­fo­ro sig­na­lui. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Kas pir­mes­nis, tas tei­ses­nis

Vy­rai ven­gia žiū­rė­ti į užim­tų mo­ te­rų akis, žmo­nės vai­šin­gi ir nuo­

šir­dūs, nuo­sta­bi gam­ta ir chao­sas gat­vė­se, nuo so­viet­me­čio ne­tvar­ ky­ti pa­sta­tai – tai kri­to į akis Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės ir Ru­si­jos „Ala­ni­ja“ žai­dė­jo Dei­vi­do Šem­be­ro my­li­ma­jai O.Zlat­ko­vai­

tei Šiau­rės Ose­ti­jos mies­te Vla­di­ kau­ka­ze. „Su „Ka­l aš­n i­ko­vo“ au­to­m a­ tais da­bar žmo­n ės ne­va­ž i­n ė­ ja, – pri­mi­nus prieš 13–15 me­tų „Ala­ni­jos“ ko­man­do­je žai­du­sių Rai­m on­d o Žu­tau­to ir Da­r iaus Ma­ciu­le­vi­čiaus žo­džius, šyp­te­lė­ jo Ok­sa­na. – Nuo to lai­ko mies­tas tur­būt ne­la­bai pa­si­kei­tė. Ja­me pa­ si­ju­tau tar­si grį­žu­si ke­lias­de­šimt me­tų at­gal.“ Vla­di­kau­ka­zo gat­vė­se – chao­ sas. Vai­ruo­to­jai – įžū­lūs. Tai­syk­ lė „Kas pir­mes­nis, tas tei­ses­nis“ ga­lio­ja ne tik pra­ban­gių au­to­mo­ bi­lių sa­vi­nin­kams. Ža­lios spal­vos švie­so­fo­ro sig­na­las ne­ga­ran­tuo­ja, kad pės­čia­sis sau­giai pe­reis gat­vę, nes jis pir­miau­sia pri­va­lo pra­leis­ ti au­to­mo­bi­lius.

„Ko­dėl, ko­dėl?“ – bu­vo šo­ki­ruo­ ta O.Zlat­ko­vai­tė, kai se­nu ne­tvar­ kin­gu au­to­mo­bi­liu ją ve­žęs tak­

Ne­ra­šy­tas vy­rų gar­bės ko­dek­sas į sve­ti­mas mo­te­ris žiū­rė­ti drau­džia. Už­kal­bi­nę gat­vė­je mer­gi­ną ir su­ži­no­ ję, kad ji tu­ri vy­rą ar drau­gą, ose­ti­ nai jos at­si­pra­šo. sis­tas vos ne­part­ren­kė pės­čio­jo. „Gat­vės skir­tos va­ži­nė­ti au­to­mo­

„„Įspūdis: į Kaukazo kalnus, kurių vaiz­dai ne­ga­li ne­ža­vė­ti, O.Zlatkovaitę nuvežė pardavėja, su kuria susipažino pirkdama maistą. 

bi­liams, o žmo­nėms rei­kia vaikš­ čio­ti ša­li­gat­viais“, – šyp­te­lė­jo pro ūsą vai­ruo­to­jas. Ka­ra­liau­ja trys juos­te­lės

„Nau­ji na­mai iš­ki­lę ar sta­to­mi tik kur ne kur“, – O.Zlat­ko­vai­tė ne­slė­ pė, kad te­ko il­go­kai paieš­ko­ti bu­ to, ku­rį klu­bas iš­nuo­mo­jo D.Šem­ be­rui. Tie­sa, tri­jų aukš­tų na­mas, ku­ rio vie­na­me iš bu­tų ap­si­gy­ve­no Lie­tu­vos rink­ti­nės fut­bo­li­nin­kas, ati­tin­ka eu­ro­pie­tiš­kus stan­dar­ tus. Vie­no­je laip­ti­nė­je tė­ra po še­ šis bu­tus. „Čia pa­ma­čiau tai, ką pri­si­me­ na­me tar­si pro mig­lą, ką ga­li­me pa­ma­ty­ti tik se­nuo­se ru­siš­kuo­se fil­muo­se“, – šyp­so­jo­si O.Zlat­ko­ vai­tė.


21

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

aukštyn žemyn

o­te­rį, jei ji su vy­ru, ne­ga­li­ma Tai – di­de­lės gel­to­nos spal­vos sta­ti­nės su už­ra­šu „Kvas“ (liet. – gi­ ra) gat­vė­se. Ar­ba 90 cen­tų kai­nuo­ jan­tys plom­by­ri­niai le­dai su vaf­liais. „Žmo­nės ne­sup­ra­to, ko­dėl tai fo­ tog­ra­fuo­ju“, – šyp­te­lė­jo Ok­sa­na. Ji bu­vo pri­gąs­din­ta, kad ten reng­tis trum­pais šor­tu­kais ar si­ jo­nukais ne­ga­li­ma. Vis dėl­to Vla­ di­kau­ka­ze žmo­nės, ypač jau­ni­mas, ren­gia­si šiuo­lai­kiš­kai, o mo­te­rys – itin puoš­niai. Vy­rai? O.Zlat­ko­vai­tė juo­kė­si: „Spor­ti­ne ap­ran­ga. Vla­di­kau­ka­ze ka­ra­liau­ja trys bal­tos juos­te­lės – „Adi­das“ kaip Mask­vo­je – „Louis Vuit­ton“ par­duo­tu­vės.“ Ne­žiū­rėk į vai­ki­ną

Mo­te­rų, kaip kul­ti­nė­je ko­me­di­jo­ je „Kau­ka­zo be­lais­vė“, Vla­di­kau­

ka­ze da­bar nie­kas ne­gro­bia. Vy­rai la­bai pa­gar­biai el­gia­si su mo­te­ri­ mis ir įžū­liai ne­spok­so, ypač jei jos iš­te­kė­ju­sios ar­ba tu­ri my­li­ mą­jį. „Kar­tą ka­vi­nė­je vie­nas fut­bo­li­ nin­kas pa­žvel­gė į dai­lią mer­gi­ną, ku­ri bu­vo su vy­ru­ku, – Ose­ti­jo­je gir­dė­tą is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo O.Zlat­ ko­vai­tė. – Tuo­met tas vy­ru­kas priė­jo ir pa­siū­lė pa­si­kal­bė­ti lau­ ke, o ten pa­gra­si­no gink­lu.“ Ne­ra­šy­tas vy­rų gar­bės ko­dek­sas į sve­ti­mas mo­te­ris žiū­rė­ti drau­ džia. Už­kal­b i­n ę gat­v ė­je mer­g i­ ną ir su­ži­no­ję, kad ji tu­ri vy­rą ar drau­gą, ose­ti­nai jos at­si­pra­šo. „Žmo­nės la­bai drau­giš­ki, nuo­ šir­dūs ir vai­šin­gi. Kar­tą po „Ala­ ni­jos“ lai­mė­tų ša­lies čem­pio­na­to rung­ty­n ių ko­m an­d os var­t i­n in­ kas, ose­ti­nas Dmit­ri­jus Cho­mi­ čius, vie­nas su­mo­kė­jo už ke­lio­ li­kos žmo­nių va­ka­rie­nę. Griež­tai ne­l ei­d o mums su­s i­m o­k ė­t i, nes mes, sa­kė, esa­me sve­čiai“, – pa­ sa­ko­jo O.Zlat­ko­vai­tė. Pra­kal­bus apie ka­lo­ri­jas, mo­te­ ris nu­si­juo­kė: „Mais­tas be­pro­tiš­ kai ska­nus, o tai – blo­gai.“ Prieš at­vyk­da­ma į Vla­di­kau­ka­ zą ji bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad ka­vi­nė­ se bus ne­hi­gie­niš­ka, ne­šva­ru ir tai su­ma­žins ape­ti­tą. Bu­vo ki­taip. „Nuos­ta­b iai ska­n ūs ke­ba­bai, šaš­ly­kai, ypač iš avie­nos. Ten pir­ mą kar­tą val­giau įvai­riau­sių gar­ džių sto­ras pi­cas pri­m e­n an­č ių py­ra­gų su sū­riu, dar­žo­vė­mis, mė­ sa“, – pri­si­mi­nė Ok­sa­na. Be to, Vla­di­kau­ka­ze be­ne de­šimt kar­tų vis­kas pi­giau nei Mask­vo­je, kur ke­lio­li­ka me­tų žai­dė D.Šem­ be­ras. Kai­nos Ose­ti­jo­je la­bai pa­ na­šios kaip Lie­tu­vo­je, o vie­ti­niai ga­mi­niai ne­re­tai ne­tgi pi­ges­ni.

Apie 30 km nuo Vla­di­ kau­ka­zo stūk­ san­tys kal­ nai lie­tu­vai­ tei pa­si­ro­dė la­bai įspū­din­ gi. Kaip ir ke­ lio­nė ser­pan­ ti­nais. Jei tai bū­tų Eu­ro­pa, jie bū­tų smar­ kiai pa­lies­ti ci­ vi­li­za­ci­jos ir knibž­dė­tų tu­ ris­tų. O da­bar ža­vi na­tū­ra­liu gro­žiu.

Dar ne­su­si­ža­dė­jo

„Shutterstock“ nuotr.

Vie­na par­da­vė­ja, su­ži­no­ju­si, kad Ok­sa­na Vla­di­kau­ka­ze pir­mą kar­ tą ir dar ne­ma­tė kal­nų, pa­siū­lė ją ten nu­vež­ti sek­ma­die­nį, ne­dar­ bo die­ną. Apie 30 km nuo Vla­di­kau­ka­zo stūk­san­tys kal­nai lie­tu­vai­tei pa­ si­ro­dė la­bai įspū­din­gi. Kaip ir ke­ lio­nė ser­pan­ti­nais. „Jei tai bū­t ų Eu­ro­pa, jie bū­ tų smar­kiai pa­lies­ti ci­vi­li­za­ci­jos ir knibž­dė­tų tu­ris­tų, – nea­be­jo­ jo O.Zlat­ko­vai­tė. – O da­bar ža­vi na­tū­ra­liu gro­žiu.“ Tie­sa, di­džio­ji da­lis abi­pus Te­ re­ko upės Ose­ti­jos ly­gu­mo­je iš­ si­d ės­č iu­s io Vla­d i­kau­ka­zo tar­s i nie­kie­no ne­pa­lies­ta ke­lias­de­šimt me­tų. Ša­li­gat­vių ply­te­lės ju­da, o po Kau­no Lais­vės alė­ją pri­me­ nan­čio bul­va­ro na­mų bal­ko­nais ge­riau ne­sto­vė­ti. „Bal­ko­nai vos lai­ko­si, pa­svi­rę ir at­ro­do tuoj tuoj nu­kris, – juo­kė­ si Ok­sa­na. – Nak­ti­nis gy­ve­ni­mas? Jo nė­ra. Po va­ka­rie­nės ka­vi­nė­je su Dei­vi­du grįž­da­vo­me na­mo.“ O gal po kaž­ku­rios va­ka­rie­nės Dei­vi­das my­li­ma­jai Ok­sa­nai pa­ si­pir­šo ir pa­do­va­no­jo su­ža­dė­tu­ vių žie­dą? „Ne, – šyp­so­jo­si O.Zlat­ko­vai­tė, o išgirdusi klau­si­mą, ar Vla­di­kau­ ka­ze jai daž­niau my­li­ma­sis ro­dė rau­do­nas kor­te­les, ar bu­vu­si po­li­ ci­nin­kė jam už­dė­da­vo ant­ran­kius, nu­si­kva­to­jo: – Ra­min­kis... Vis­kas pas mus vyks­ta pa­gal tai­syk­les.“

„„Praei­tis: O.Zlat­ko­vai­tė D.Šem­be­rą įsimylėjo, kai jis žai­dė CSKA. Tomo Černiševo nuotr.

„„Ne­si­kei­čia: Vla­di­kau­ka­zo gat­vė­se gi­ra dar daug kur par­duo­da­ma iš sta­ti­nių, pa­sta­tai pri­me­na so­viet­me­tį. 

Ok­sa­nos Zlat­ko­vai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


22

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Dž.But­ku­tės ves­tu­vių da­ta jau pa­skir­ta Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­ga­liau po­psce­nos žvaigž­dė Džor­da­na But­ku­tė ir jos su­ža­dė­ ti­nis bei va­dy­bi­nin­kas Ele­gi­jus Stra­se­vi­čius ap­si­spren­dė dėl ves­ tu­vių da­tos. Il­gai svars­čiu­si, ka­da su­si­tuok­ti, po­ra pa­si­rin­ko ypa­tin­ gą da­tą – 2012 12 12.

San­tuo­ką Dž.But­ku­tė ir E.Stra­se­ vi­čius įre­gist­ruos Kau­no san­tuo­ kų rū­muo­se, o San­tuo­kos sak­ra­ men­tą priims se­niau­sio­je Kau­ne Vy­tau­to Di­džio­jo baž­ny­čio­je. Ar šią da­tą jie pa­si­rin­ko dėl iš­ skir­ti­nu­mo, ar spon­ta­niš­kai? Anot Džor­da­nos, dėl lai­ko sto­ kos. Sug­rį­žu­si iš ke­tu­ris mė­ne­sius tru­ku­sio di­džio­jo kon­cer­ti­nio tu­ ro, po­ra tu­rė­jo su­tvar­ky­ti dau­gy­ bę rei­ka­lų, po to at­si­kvė­pė Drus­ ki­nin­kuo­se. Ir stai­ga juos nu­tvil­kė min­tis: „Ar spės su­si­tuok­ti šie­

met?“ Ta­da puo­lė rink­tis ves­tu­ vių da­tos. Gran­dio­zi­nės puo­tos Džor­dža ir Ele­gi­jus kel­ti ne­ke­ti­na – bus apie 30 pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­ nių. Po­ky­lis vyks Kau­ne ar­ba ar­ ti Kau­no. „Tik­rai ne­slėp­si­me kur, – pa­ ti­ki­no Džor­da­na. – Ne­no­ri­me, kad pa­pa­ra­cai lip­tų per tvo­ras ar fo­tog­ra­fuo­tų iš me­džių.“ Spa­ lio pra­džio­je 44-ąjį gim­ta­die­nį mi­nė­sian­čiai sce­nos žvaigž­dei ši san­tuo­ka bus pir­mo­ji. Jos su­ža­dė­ ti­niui 45 me­tų Ele­gi­jui – ant­ro­ji. „Koks jaus­mas apė­mė, pa­ skel­bus ves­tu­vių da­tą? Jau­čiu, kad vie­nas gy­ve­ni­mo eta­pas jau praei­na. Sup­ran­tu, kad ves­tu­vės lyg ir nie­ko ne­kei­čia – mei­lė yra, vie­nas ki­tą jau pa­žįs­ta­me, ne vie­ ni me­tai gy­ve­na­me kar­tu. Bet tas gy­ve­ni­mo eta­pas tols­ta. Po ves­ tu­vių pra­si­dės nau­jo mū­sų ke­lio pradžia“, – ti­ki E.Stra­se­vi­čius.

Sau­lė­tą ru­dens die­ną – mei­lė be uždangos „„Ves­tu­vės: D.But­ku­tė ir E.Stra­se­vi­čius su­si­tuoks ne bet ka­da, o 2012

12 12. Ta­da pra­si­dės nau­jo jų ke­lio pra­džia. Tomo Raginos nuo­tr.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis, kai sau­ lė ne­šykš­tė­jo spin­du­lių, jie su­šil­dė žmo­nių šir­dis, pri­pil­dė jas mei­lės. Gam­tai, gy­ve­ni­mui, drau­gams.

Ant suo­liu­kų Lais­vės alė­jo­je karš­ tai be­si­bu­čiuo­jan­tys įsi­my­lė­jė­liai – ga­na daž­nas re­gi­nys. San­ta­kos par­ ke be­si­glė­bes­čiuo­jan­tys jau­nuo­liai jau ir­gi dau­ge­lio ne­bes­te­bi­na. „Daug jau­nuo­lių ne­tu­ri nuo­sa­ vų na­mų, to­dėl net ir in­ty­mes­nius jaus­mus vie­nas ki­tam ro­do tie­siog vie­šu­mo­je, ne­kreip­da­mi dė­me­sio į ap­lin­ky­bes. Tie, ku­rie tu­ri sa­vo pri­ va­čią erd­vę, ne­de­monst­ruo­ja in­ty­ mu­mo vie­šai“, – svars­tė 30-me­tis psi­cho­lo­gas Ti­mas Pet­rai­tis. Jo nuo­mo­ne, su va­ka­rie­tiš­ka kul­ tū­ra į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo dau­giau lais­vės, bet pa­mirš­ta­ma at­sa­ko­ my­bė prieš ap­lin­ki­nius. T.Pet­rai­tis ma­no, kad vie­šai de­ monst­ruo­ja­ma fi­zi­nė mei­lė ypač bū­din­ga jau­ni­mui, kai eg­zis­tuo­ja tik my­li­mas žmo­gus. „Jei ei­nu su­si­ka­bi­nęs ran­ko­mis su my­li­mą­ja, skel­biu ži­nią, kad gy­ ve­ni­me eg­zis­tuo­ja mei­lė, kad yra ir neiš­sis­ky­ru­sių, pui­kius san­ty­kius puo­se­lė­jan­čių žmo­nių“, – psi­cho­ lo­gas pa­brė­žė gra­žią­ją at­vi­rai de­ monst­ruo­ja­mų jaus­mų pra­smę. Psi­cho­lo­gas per­spė­ja: kad ir kaip stip­riai bū­tu­me įsi­my­lė­ję, ne­rei­kė­ tų pa­mirš­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai vie­šu­mo­je yra drau­džia­mi ir bau­ džia­mi pi­ni­gi­ne bau­da, vie­šai­siais dar­bais ar net lais­vės ap­ri­bo­ji­mu.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.


23

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

menas ir pramogos

Šo­kio au­ra spin­du­lia­vo Por­tu­ga­li­jo­je Vi­sai ne­tru­kus sa­vo 30-ąjį ju­bi­lie­jų švę­ sian­tis Kau­no šo­kio teat­ras „Au­ra“ pa­sku­ ti­nes va­sa­ros die­nas pra­lei­do gast­ro­liuo­ da­mas Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė­je Gi­ ma­rain­se ir Por­to mies­te Por­tu­ga­li­jo­je.

Edi­ta Kiz­nie­nė Va­sa­ros pa­ly­dė­tu­vės

Por­tu­ga­lų pub­li­kai bu­vo pri­sta­ty­ti du per­nai vy­ku­sios Kau­no teks­ti­lės bie­na­lės ir tarp­tau­ti­nio šo­kio fes­ti­ va­lio „Au­ra’21“ bend­ros pro­gra­mos „Ju­dan­ti teks­ti­lė“ pro­jek­tai. Rugp­jū­čio 30 d. Por­to mies­te šo­ kio teatre „Bal­le­teat­ro“ bu­vo pa­ro­ dy­tas Bi­ru­tės Le­tu­kai­tės su­kur­tas spek­tak­lis „Ar aš esu, kas aš esu?“, o rug­sė­jo 1–2 d. Gi­ma­rain­se pri­sta­ ty­tas bend­ras re­ži­sie­rės Ne Bar­ros (Por­tu­ga­li­ja) ir Pat­ri­ci­jos Gi­ly­tės (Lietuva–Vokietija) spek­tak­lis „4 mi­li­jo­nai“. Per šias gast­ro­les šo­kio teat­ras „Au­ra“ re­pe­re­zen­ta­vo šiuo­ lai­ki­nį Lie­tu­vos šo­kį Por­tu­ga­li­jo­je. „Nors va­sa­ros pa­bai­ga – ne teat­ro

se­zo­nas, žiū­ro­vų su­lau­kė­me tik­ rai daug“, – džiau­gė­si šo­kio teat­ro „Au­ra“ va­do­vė Bi­ru­tė Le­tu­kai­tė. Su­lau­kė ži­niask­lai­dos dė­me­sio

Por­to mies­te įsi­kū­ru­sia­me „Bal­ le­teat­ro“ „Au­ros“ šo­kė­jai vie­ši ne pir­mą kar­tą, ta­čiau čia pa­tir­ti įspū­ džiai ne­blės­ta. Por­tu­ga­lų cho­reog­ ra­fė Ne Bar­ros šia­me mies­te prieš 25 me­tus įkū­rė šiuo­lai­ki­nio šo­kio teat­rą, ku­ria­me lie­tu­viai ne tik ro­dė spek­tak­lį „Ar aš esu, kas aš esu?“, bet čia pat re­pe­ta­vo ir gy­ve­no. „Tai tik­ra oa­zė kū­rė­jui: re­pe­ti­ci­jų sa­lės, sce­na, gy­ve­na­mo­ji re­zi­den­ci­ ja su vir­tu­ve, sve­tai­ne, minkš­ta­suo­ liais, nuo­sta­biu par­ku su fon­ta­nais. Ga­li­me tik pa­vy­dė­ti“, – sa­kė B.Le­tu­kai­tė.

24

„„Au­di­to­ri­ja: sa­vo šo­kius kau­nie­čiai pri­sta­tė tarp­tau­ti­nei pub­li­kai.


24

Šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

menas ir pramogos

Šo­kio au­ra spin­du­lia­vo Por­tu­ga­li­jo­je Džiu­gu ir tai, kad lie­ 23 tu­vių pa­si­ro­dy­mui dė­ me­sio sky­rė net pa­grin­di­niai Li­sa­ bo­nos dien­raš­čiai.

Gar­dė­siai ra­fi­nuo­tai pub­li­kai

Rug­sė­jo 1-ąją kul­tū­ros sos­ti­nė­ je du­ris at­vė­rė ir teks­ti­lės trie­na­lė „Con­tex­ti­le 2012“. Trie­na­lės ati­da­ ry­mas vy­ko įspū­din­go­je se­no­vi­nė­ jė pi­ly­je, ku­rio­je bu­vo ka­rū­nuo­tas I Por­tu­ga­li­jos ka­ra­lius. „Au­ros“ šo­ kė­jai, bend­ra­dar­biau­da­mi su Lie­ tu­vos teks­ti­li­nin­kais, kul­tū­ros eli­ tui su­ren­gė per­for­man­są. Teks­ti­li­nin­kų eks­po­zi­ci­jos sa­lė­ je „Au­ros“ šo­kė­jai kū­no kal­ba ref­ lek­ta­vo lie­tu­vių me­ni­nin­kų su­kur­ tus ža­kar­do pa­veiks­lus. „Ka­dan­gi erd­vės la­bai ne­di­de­lės, tar­si ma­ ži kam­ba­riai, žiū­ro­vai ga­lė­jo be­

tar­piš­kai da­ly­vau­ti vyks­me. Daž­ nai kū­rė­jo bu­vi­mas ar­ti pub­li­kos žiū­ro­vą trik­do. Šiuo at­ve­ju žmo­ nės pa­si­ro­dy­mą priė­mė la­bai šil­ tai“, – pa­sa­ko­jo „Au­ros“ šo­kė­jas Ma­rius Pi­ni­gis.

Lie­tu­vių pa­si­ro­dy­ mui dė­me­sio sky­rė net pa­grin­ di­niai Li­sa­bo­nos dien­raš­čiai. Ne ma­žiau sėk­min­gas pa­si­ro­ dy­mas įvy­ko ir nau­jai pa­sta­ty­ta­ me cent­re „Me­no plat­for­ma“. Čia pa­ro­dy­tas spek­tak­lis „4 mi­li­jo­nai“ tarp­tau­ti­nei pub­li­kai, B.Le­tu­kai­ tės tei­gi­mu, bu­vo „į mos­tį“. Di­

džią­ją žiū­ro­vų da­lį su­da­rę teks­ti­ lės trie­na­lė­je da­ly­vau­jan­tys įvai­rių ša­lių me­ni­nin­kai pa­si­gar­džiuo­da­mi ste­bė­jo spek­tak­lį. Me­ni­nin­kai mąs­ to skulp­tū­riš­kai, ar­chi­tek­tū­riš­kai, to­dėl šis teks­ti­lės ir šo­kio dia­lo­gas jiems bu­vo iš­skir­ti­nai įdo­mus. Kul­tū­rų sin­te­zė lėkš­tė­se

Per gast­ro­les „Au­ros“ šo­kė­jai tu­ rė­jo la­bai ma­žai lais­vo lai­ko, ta­čiau pa­da­rė vis­ką, kas tik įma­no­ma: pa­ mer­kė ko­jas į van­de­ny­ną, sker­sai ir išil­gai iš­vaikš­čio­jo mies­tą, krau­ tu­vė­les, iš­ra­ga­vo sū­rius, vy­nuo­ ges, be jo­kios abe­jo­nės, po­rtvei­ną ir ne­tgi pa­si­ga­mi­no so­čią va­ka­rie­ nę – ita­liš­kų ma­ka­ro­nų, pa­gar­din­ tų aly­vuo­gė­mis ir gau­sy­be po­rtu­ ga­liš­ko sū­rio. Į klau­si­mą, ko­dėl va­ka­rie­nei ne­ bu­vo pa­si­rink­tas po­rtu­ga­liš­kas pa­ tie­ka­las, šo­kė­jai juo­kau­da­mi at­sa­ kė: „Kaip ir me­ne, taip ir mais­te kul­tū­rų sin­te­zė vi­suo­met int­ri­ guo­ja.“ Be­je, kas­die­nis po­rtu­ga­lų mais­ tas šo­kė­jams bu­vo ne­ti­kė­tas. Svei­ ko, su daug dar­žo­vių ir jū­rų gė­ry­ bė­mis, mais­to pa­siil­gę šo­kė­jai ant pie­tų sta­lo neiš­vy­do. „Por­tu­ga­lai la­bai dos­nūs – ga­min­da­mi ir pa­ tiek­da­mi kiau­lie­ną ne­gai­li nei rie­ ba­lų, nei svies­to“, – juo­ka­vo „Au­ ros“ šo­kė­jai. Nesk­lan­du­mus spren­dė kū­ry­biš­kai

„„At­mos­fe­ra: Por­tu­ga­li­jo­je „Au­ros“ šo­kė­jai ne tik sun­kiai dir­bo, bet ir ra­

do aki­mir­kų poil­siui.

„Au­ros“ šo­kė­jai juo­kau­ja, kad Por­ tu­ga­li­jo­je la­biau pra­ver­tė kū­no kal­ ba nei už­sie­nio kal­bų ba­ga­žas, mat šia­me kraš­te gy­ve­nan­tie­ji lin­kę bend­rau­ti tik gim­tą­ja kal­ba. Tu­ri­ ma sce­ni­nė pa­tir­tis bu­vo vie­nin­te­lė išei­tis no­rint su­si­kal­bė­ti su vie­ti­ niais. „Ban­dė­me skir­tin­go­mis kal­ bo­mis tak­si vai­ruo­to­jui pa­sa­ky­ti, kad mums rei­kia į oro uos­tą. Iš to, de­ja, nie­ko nei­šė­jo. Te­ko vaiz­duo­ti lėk­tu­vą. Pa­vy­ko iš pir­mo kar­to“, – pa­sa­ko­jo šo­kė­ja Ie­va Na­vic­kai­tė. Pa­mirš­ti ju­de­sio ne­lei­do ir šo­ kio teat­ro va­do­vė B.Le­tu­kai­tė, sie­ kian­ti mak­si­mu­mo, kad ir kur bū­ tum. Skren­dant į Por­tu­ga­li­ją tru­pei te­ko pra­leis­ti 10 va­lan­dų Briu­se­lio oro uos­te, ta­čiau šo­kė­jai ant suo­ lų ne­snau­dė. „Mes nuo­la­tos tu­ri­me pa­si­ner­ ti į kū­ry­bi­nius ieš­ko­ji­mus, to­bu­ lė­ti, tai­gi, su­si­ra­dę žo­lės lo­pi­nė­lį ankš­ta­me oro uos­te mankš­ti­no­ mės, sten­gė­mės pa­jus­ti erd­vę“, – su šyp­se­na pa­sa­ko­jo šo­kė­ja.

„„Skir­tu­mai: Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se už tik­rus nu­si­kal­ti­mus po­pu­lia­res­ni

de­tek­ty­vai, o Lie­tu­vo­je kri­mi­na­lus žmo­nės vis dar daž­niau re­gi gat­ vė­se nei kny­go­se.  BFL nuo­tr.

Smur­to pro­trū­kiai – tik de­tek­ty­vuo­se Po­pu­lia­rio­sios li­te­ra­tū­ros gur­ ma­nai ne­sun­kiai pa­ste­bi, kad di­džiau­si mė­gė­jai kur­ti ir skai­ ty­ti kri­mi­na­li­nius ro­ma­nus yra skan­di­na­vai. Pa­ra­dok­sas: šio­se vals­ty­bė­se žmog­žu­dys­čių skai­ čius – ma­žiau­sias Eu­ro­po­je. Kaip tai paaiš­kin­ti? Tik­rų žmog­žu­dys­čių – ma­žiau­sia

Prieš ma­žiau nei de­šimt­me­tį pra­ si­dė­ju­si skan­di­na­vų ra­šy­to­jų po­ pu­lia­ru­mo ban­ga ne­pa­liau­ja­mai au­ga. Ge­riau­siai ži­no­mi kri­mi­na­ li­nių ro­ma­nų po­pu­lia­ru­mo šauk­ liai – Stie­gas Lars­so­nas, Hen­nin­ gas Man­kel­lis ir Jo Nesbø, pa­skui juos į prie­kį ver­žia­si jau ir ki­ti skan­di­na­vų ra­šy­to­jai. Pa­ra­dok­ sa­lu, ta­čiau tik­rų žmog­žu­dys­čių Šiau­rės ša­ly­se kur kas ma­žiau, nei ga­lė­tu­me ma­ny­ti, žvelg­da­mi į iš­ skir­ti­nę šio re­gio­no kri­mi­na­li­nių ro­ma­nų ra­šy­to­jų sėk­mę. Re­mian­tis 2012 m. Glo­ba­ laus tai­kos in­dek­so duo­me­ni­ mis, Skan­di­na­vi­jos ša­lys pa­ten­ka į tai­kin­giau­sių ša­lių 20-uką. Tai­gi kur sly­pi kri­mi­na­li­nių Šiau­rės ra­ šy­to­jų sėk­mės prie­žas­tis? Vi­są po­pu­lia­ru­mo ka­ru­se­lę dar 1970-ai­siais įsu­ko šve­dai Ma­ jus Sjöwal­lis ir Pe­ras Wahlöö, ta­čiau tik­rai­siais skan­di­na­viš­ kos kri­mi­na­li­nio žan­ro li­te­ra­tū­ ros pra­na­šais ta­po S.Lars­so­nas ir H.Man­kel­lis. Jų kny­gos bu­vo per­ ka­miau­sios ne tik Šiau­rės re­gio­ ne, bet ir tarp­tau­ti­niu mas­tu. Šių au­to­rių pė­do­mis se­ka ir ki­ti skan­ di­na­vų ra­šy­to­jai. Pas­ta­rų­jų me­tų kri­mi­na­li­nių ro­ma­nų žvaigž­de lai­ko­mas nor­ ve­gas J.Nesbø, ku­rio kny­gos iš­ vers­tos į 40 kal­bų. Eu­ro­pos ir JAV skai­ty­to­jai jau pa­mė­gę ir šve­dų ra­šy­to­ją Håka­ną Nes­se­rį bei is­ lan­dą Ar­nal­du­rą Ind­ri­da­so­ną. Kas lė­mė de­tek­ty­vų sėk­mę?

Šve­dų ve­te­ra­nui pro­diu­se­riui Gun­na­rui Bo­li­nui at­ro­do, kad ši sėk­mė la­bai leng­vai paaiš­ki­na­ ma. Jo ma­ny­mu, skan­di­na­vus įkvė­pė bri­tų kri­mi­na­li­niai ro­ma­ nai. Skan­di­na­vi­jo­je jie bu­vo to­kie po­pu­lia­rūs, kad kai ku­rie šiau­ rie­čių au­to­riai taip pat nu­spren­

dė iš­ban­dy­ti šį žan­rą. Re­mian­tis lei­dyk­los „Har­vill Sec­ker“ rek­ la­mos kam­pa­ni­jos duo­me­ni­mis, nor­ve­gų ra­šy­to­jo J.Nesbø ro­ma­ nas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tėje par­ duo­da­mas kas 23 se­kun­des. Žur­na­le „The Eco­no­mist“ pa­ tei­kia­mi trys skan­di­na­vų kri­ mi­na­li­nių ro­ma­nų sėk­mę ga­lė­ję lem­ti veiks­niai: li­te­ra­tū­ri­nė kal­ba, he­ro­jai ir ap­lin­ka. Pa­sak li­te­ra­tū­ ros agen­to Nic­la­so Sa­lo­mons­so­ no, aiš­kus, me­ta­fo­ro­mis neužg­ rūs­tas ra­šy­mo sti­lius la­bai tin­ka kri­mi­na­li­niams ro­ma­nams. O kuo iš­si­ski­ria skan­di­na­vų ra­šy­to­jų he­ro­jai? Daž­nai jie ne­ spin­di gy­ve­ni­mo džiaugs­mu, tu­ri psi­cho­lo­gi­nių trau­mų ir yra kan­ ki­na­mi ne­si­bai­gian­čių rū­pes­čių. Pag­rin­di­nis J.Nesbø he­ro­jus Ha­ ris Hou­las yra gir­tuok­liau­jan­ tis rū­ka­lius, ku­riam ne tik ne­si­ se­ka bend­rau­ti su mo­te­ri­mis, bet ir san­ty­kiai su ki­tais ap­lin­ki­niais ke­lia pro­ble­mų. Nors vei­kė­jas yra vie­nas ge­riau­sių de­tek­ty­vų, ta­čiau lai­ko­mas pra­stu vals­ty­ bės tar­nau­to­ju, nes ne­pak­lūs­ta jo­kiam au­to­ri­te­tui ir lau­žo vi­sas įma­no­mas tai­syk­les. Kont­ras­tai ke­ri

Tai­gi, pa­sak nor­ve­gės pro­fe­so­ rės Mar­ga­ret Hay­ford O’Lea­ry, J.Nesbø he­ro­jus kaip joks ki­tas į die­nos švie­są iš­trau­kė tam­sią­ją ge­ro­vės vals­ty­bių pu­sę. Ki­no kri­ti­kė Nat­ha­niel Rich tei­gia, kad skan­di­na­vų ro­ma­ nai pa­ke­ri sa­vo pa­ki­lia ra­my­be, o kri­mi­na­las įvyks­ta skai­ty­to­ jui ma­žiau­siai to ti­kin­tis. Skan­ di­na­vų kny­go­se ku­ria­mas ap­lin­ kos ra­mu­mas ir draus­min­gu­mas tik dar la­biau iš­ryš­ki­na vi­sus nu­ si­kal­ti­mo ele­men­tus. Juk krau­ jas ant bal­to snie­go at­ro­do daug krau­piau nei ko­kia­me nors jud­ raus mies­to už­kam­py­je. Šal­tas kli­ma­tas ir il­gos tam­sios nak­tys su­ku­ria pui­kią ap­lin­ką tri­ le­riams. Daug le­mia ir skan­di­na­vų as­me­ni­nės sa­vy­bės – anot pa­ties J.Nesbø, jie yra lin­kę slėp­ti sa­vo jaus­mus ir iš­gy­ve­ni­mus, o tai su­ tei­kia tik dar dau­giau pa­slap­ties. KD inf.


25 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 22, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai������������������������ 25, 26 Paslaugos������������������������������������������������ 26 Parduoda� ������������������������������������������������ 27 Perka� �������������������������������������������������� 27, 28 Įvairūs� �����������������������������������������������28, 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis� �������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai����������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis��������������������������������� 29 Informuoja� �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

DARBo skelbimai

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899. 1020281

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333. 1020331

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai. Važiuojame ir į Rusiją. Tel. 8 620 81 000, 8 698 49 705. 1018487

Reikalingi vairuotojai ir vairuotojai, turintys savo mikroautobusus, dirbti miesto maršrutiniu taksi. Tel. 345 034, 8 699 37 413.

1021812

Restoranas „Bajorkiemis city“, esantis miesto centre, ieško virėjų ir virėjų padėjėjų. Tel. 8 614 88 454. 1016341

Saugos tarnybai „Sankcija“ reikalingas apsaugos darbuotojas. Darbas prekybos centre. Kreiptis tel. (8 37) 386 980. 1019620

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 1017685

Šilainiuose dirbti alaus bare reikalinga (-as) barmenė (-as). Tel. 8 698 22 004. 1020395

Besiplečiančiai įmonei, gaminančiai eksportui, reikalingi: sukirpėjas (-a), siuvėjai (-os), mokantys siūti baldinius audinius. Tel. 8 614 02 417. 1019453

Darbo pasiūlymai – nuo 1500 Lt Kauno mieste. Išsamesnė informacija karjeros portale www.cvkaunas.lt. 1017989

Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Pasiteirauti tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909. 1016492

Dirbti NORVEGIJOJE restorane reikalinga virėja (-as). Ne mažesnė kaip 5 m. patirtis. Gera anglų kalba, rekomendacijos. A la carte, priešpiečiai, banketų ruošimas. Sutartis 6 mėn. Galimybė tęsti. Tel. (8 37) 208 632, 8 684 34 884 9–17 val. 1021434

Eksperimentinis moteriškų drabužių siuvimo cechas priims į darbą aukštos kvalifikacijos siuvėjas (-us), galinčias (-ius) pasiūti gaminį nuo pradžios iki galo. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 682 23 623. 1020496

Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai. Kviečiame į pokalbį rugsėjo 25 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas. 1014637

Ieškome elektrikų-montuotojų, kurie sugebėtų atlikti kabelių tiesimą, įžeminimų įrengimą, laikiklių ir saulės fotomodulių montavimą. E. paštas info@sauleselektrines.lt, tel. 8 686 26 727. 1018691

Siūlo darbą Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” dirbti Žeimiuose, Jonavos r., ieško BALDŲ APMUŠĖJO (-OS) (oda, audiniu). Reikalavimas – darbo patirtis. Siūlomas atlyginimas nuo 2000 Lt, atskaičius mokesčius. Transportas įmonės. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1017066

Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, derliaus surinkėjams, virėjams, padavėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokietijoje – motelių valytojoms, glaistytojams-dažytojams; elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1020308

Ieškome elektros dalies 0.4–10 kV projektuotojo, kuris atliktų statinių elektros 0,4 kV tinklų projektavimo, lauko 0,4 kV–10 kV elektros tinklų, transformatorinių projektavimo darbus. E. paštas info@sauleselektrines.lt, tel. 8 686 26 727. 1018692

Krovininių automobilių remonto įmonei reikalingi darbuotojai: paruošėjas-dažytojas, automobilių šaltkalvis, automobilių šaltkalvis-suvirintojas. Darbas Domeikavoje, Kauno r. Tel. 8 682 47 101, e. p. gintaras@ferikas.lt. 1019246

Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. adresu Gedimino g. 47–423, Kaunas. 1012479

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945. 1018511

Privačiose statybose reikalingi: plataus profilio statybininkas įvairiems statybiniams darbams atlikti; darbštus pagalbinis darbininkas. Tel. 8 675 48 941. 1020968

Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as). Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.

1018616

Reikalinga manikiūrininkė (-as) dirbti soliariumo studijoje Garliavoje, IKI parduotuvėje (II a.), Vytauto g. 67. Tel. 8 699 85 627. 1020793

Reikalinga pagalbinė darbuotoja (-as) siuvimo įmonei Kauno centre, 1 pamaina. Privalumas – patirtis siuvimo įmonėje. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 608 06 591. 1020412

Reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) Kauno mieste. Būtinas automobilis. Kreiptis tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com. 1020554

Reikalingas elektros variklių vyniotojas. Kreiptis darbo dienomis nuo 7 iki 16 val. tel. 362 486. 1019855

Reikalingas krovininių automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 34 480. 1020943

Reikalingas pagalbinis miško darbuotojas. Suteikiamas nemokamas gyvenamasis plotas. Gali būti su šeima. Darbas Jonavos r., Užusaliuose. Tel. 8 686 30 214. 1021086

Reikalingi maršrutinio taksi vairuotojai dirbti Kauno mieste. Tel. 8 650 48 099. 1020829

Reikalingi taksi vairuotojai dirbti firmos automobiliais. Tel. 8 624 63 230. 1019291

Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us) overlokininkes. Darbas viena pamaina. Atlyginimas tikrai geras ir mokamas laiku. Tel. 338 588, 8 615 71 100. 1017581

Stabiliai dirbanti transporto įmonė ieško tarptautinių reisų vairuotojo, maršrutas Lietuva–Vokietija–Lietuva. Kreiptis tik turintiems patirties. Atsiskaitome laiku. Tel. 8 652 96 610 darbo valandomis.

1021179

Statybinei įmonei reikalingi: dažytojai, plytelių klojėjai. Kreiptis tel. 8 614 81 433. 1020946

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI. Tel. 8 650 77 295.

1016752

Tarptautinė automobilių pervežimo kompanija UAB „TransCAT Baltic“ plečia savo veiklą ir siūlo darbą patyrusiems autovežių vairuotojams. Darbas Vakarų Europoje. Teirautis tel. (8 5) 240 3232, 8 655 75 355, e. p. transcat.baltic@groupecat.com. 1017780

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt. 1020093

UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų šaltkalvių dirbti įmonės metalo gaminių ceche Kaune. Reikalavimai – patirtis pramonės įrenginių, žemės ūkio mašinų, slėginės įrangos gamyboje, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972. E. p. gamyba@enerstena.lt. Adresas Ateities pl. 30A, Kaunas. 1019883

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1011546

Nukelta į 26 p.


26 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 22, 2012

klasifikuoti skelbimai DARBo skelbimai Siūlo darbą

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI. Siūlome laiku mokamą solidų atlyginimą ir geras darbo sąlygas. Tel. 8 686 70 121. 1013311

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai ir apsaugos sistemų techninio aptarnavimo inžinierius arba technikas. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476. 1017889

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958534

Reikalinga Priimsime gyventi tvarkingą šeimą sodyboje (vandentiekis, kanalizacija) Telšių r., galinčią prižiūrėti aplinką. Galima ūkinė veikla. Tel. 8 692 89 388. 1018164

Ieško darbo Slaugytoja ieško darbo Kaune. Galiu slaugyti ligonį namuose. 8 metus dirbusi Vokietijoje, privačiuose slaugos namuose. Tel. 8 639 13 168. 1020417

Vairuotojas, turintis nuosavą krovininį mikroautobusą, ieško nuolatinio darbo Lietuvoje. Tel. 8 655 91 191, e. paštas marius.pervezimai@gmail.com.

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 1007550

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

1008171

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

998461

KASIMO DARBAI 3,5 t mini ekskavatoriumi. Tel. 8 600 09 015.

Automobilininkams

1013644

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686.

1005113

1021061

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

KLOJAME trinkeles. Statome vejos ir gatvės bortelius. Ruošiame pagrindus. Tel. 8 699 81 776.

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Kokybiškai ir greitai dengiame stogus įvairia danga. Skardos lankstymo ir montavimo darbai. Komplektuojame medžiagas. Tel. 8 671 78 390, 8 682 47 001.

1020105

1015145

1017766

Buitinės technikos remonto

„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 1014121

1020813

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

Paslaugos Medikų

1003735

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? BIOFIRST klinika pristato naujieną – KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPINĮ (Duplex) tyrimą. Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią kaklo kraujagyslių echoskopiją, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1021280

BIODETOX – švarus kūnas, stiprus imunitetas, atsparumas rudeninėms ligoms. Organizmo biofunkcinis testavimas. 20 % nuolaida – iki rugsėjo 25 d. Tel. 8 613 98 091. 1014350

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1014838

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1007765

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė– chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1008193

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1008202

Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt. 1011086

MASAŽAS. Profesionalus nugaros ir viso kūno masažas – pagalba varginant skausmams, nuovargiui, depresijai. Pritaikomos įvairios metodikos. Tel. 8 611 40 061. 1017103

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1014819

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 1008254

Vidaus įrangos

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1021156

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 1007997

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1019893

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1019890

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1004721

Angokraščių apdaila, gipskartonio montavimas, sienų lyginimas, tinkavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, laminato ir plytelių dėjimas. Tel. 8 679 23 826. 1021104

Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 1017969

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 1014327

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1008049

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1013363

Atlieku visus kompiuterio priežiūros darbus, „Windows“ instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1007051

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002341

Statybos, remonto

1016625

1013407

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369. 1018752

Meistrai atliks vidaus patalpų dažymo darbus. Tel. 8 609 59 615, 8 608 38 756. 1020966

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479. 1016860

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979. 1019725

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro bei kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 1007414

Nuomojame parketo šlifavimo mašinas, konsultuojame, atvežame. Galima atnaujinti ir senas dažytas grindis. Tel. 8 687 53 500, (8 37) 365 989. www.skvarbukas.lt.

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

Patyręs meistras atlieka dažymo, tapetavimo, langų apdailos ir kitus darbus. Tel. 8 652 43 221, (8 37) 775 441.

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

Pigiai dengiame stogus bitumine prilydomąja danga. Parduodame vokišką bituminę prilydomąją dangą, 1 kv. m kaina 11 Lt. Tel. 8 699 36 954.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A.

1017111

1017360

1018347

1011368

1010759

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881. GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt. 1013231

Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt. 1010709

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

1018974

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Latakų valymas. Garantija. Tel. 8 605 53 814. 1020311

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 1017151

AKCIJA! Dengiame plokščius ir šlaitinius stogus, pirmenybė – daugiabučiams. Parduodame ruloninę stogų dangą. AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361.

Kokybiškas vonių RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paštas info@vannavanna.lt.

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1018333

Kompiuterininkų

1015973

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428. 1019505

1021026

LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1009436

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), ritininės užuolaidos, tinkleliai. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 1015307

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių – UAB Eurivila. K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt 1011214

Baldžių Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963892

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1019640

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1020513

Šventėms Gyva liaudiška muzika. Grojame ir vedame įvairias šventes, jubiliejus, vakarones. Tel. 8 687 64 771. 1020504

Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1019624

1021143

1020545

1007615

Profesionalus vonių restauravimas. Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1004342

Santechnikai atlieka visus darbus. Padeda įsigyti prekių pigiau ir jas pristato. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 630 60 166.

Finansų, audito UAB tvarko mažų ir vidutinių įmonių apskaitą nuo pirminių dokumentų iki balanso, įmonių steigimas. Tai pigiau, saugiau ir patikimiau. Tel. (8 37) 704 930, 8 603 26 118. 1014389

Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24– 23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1019843

1017482

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1020706

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1011114

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320. 1013694

Stogdengys, turintis patirties, greitai ir kokybiškai dengia šlaitinių ir karkasinių namų stogus. Tel. 8 673 96 426. 1019124

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1018736

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 982970

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

1007460

Gaminame ir parduodame granito bortelius, paminklų pardavėjams – didmenine kaina. Tel. 8 643 64 019. 1021701

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1020001

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1015994


27 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 22, 2012

klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Parduodu žemės ūkio paskirties žemę (0,40 ha) Kauno r. Juragių kaime. Kaina 55000 Lt. Tel. 8 687 52 702. 1021199

VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS PARDUODA NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 23–24 d. Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 57, 338 kab., rengia nekilnojamojo turto pardavimą. Aukciono būdu bus parduodama: 2012 10 23 8.30 val. Vieno kambario butas Šarkuvos g. 2–85, Kaune (b. pl. 34,46 m2) su rūsiu. Pradinė kaina 40530 Lt (pradinis įnašas 4053 Lt). 2012 10 23 9.30 val. Kambarys A. ir J.Gravrogkų g. 17–20, Kaune (b. ir gyv. pl. 13,40 m2) su bendro naudojimo patalpomis 1-24 (3,31 m2); 1-28 (0,36 m2); 1-29 (0,22 m2); 1-30 (0,65 m2); 1-31 (0,74 m2). Pradinė kaina 6190 Lt (pradinis įnašas 619 Lt). 2012 10 23 10.15 val. Butas Jonavos g. 182–541, Kaune (b. ir gyv. pl. 7,83 m2) su bendro naudojimo patalpomis 543-1 (1,72 m2); 544-1 (0,70 m2); 544-2,3 (0,65 m2). Pradinė kaina 3350 Lt. (pradinis įnašas 335 Lt). 2012 10 23 11 val. Butas Tilžės g. 11–19, Kaune (b. ir gyv. pl. 16,44 m2) su bendro naudojimo patalpomis a-19 (1/2 dal. nuo 2,89 m2); a-23 (1/2 dal. nuo 1,9 m2) su rūsiu. Pradinė kaina 10800 Lt (pradinis įnašas 1080 Lt). 2012 10 23 13.00 val. Butas K.Baršausko g. 79–83, Kaune (b. pl. 15,86 m2). Pradinė kaina 15000 Lt. (pradinis įnašas 1500 Lt). 2012 10 23 13.45 val. Butas Neries krantinė 4–70, Kaune (b. pl. 45,72 m2) su rūsiu. Pradinė kaina 47600 Lt (pradinis įnašas 4760 Lt). 2012 10 23 14.30 val. Kambarys R.Kalantos g. 137–317, Kaune (b. ir gyv. pl. 15,44 m2) su bendro naudojimo patalpomis 1-17 (3,39 m2); 1-21 (0,65 m2); 1-22 (0,42 m2); 1-23 (0,16 m2); 1-24 (0,59 m2). Pradinė kaina 8570 Lt (pradinis įnašas 857 Lt). 2012 10 24 10.15 val. Butas Liepų g. 31–7, Aukštųjų Kaplių k., Kėdainių r. (b. ir gyv. pl. 53,49 m2) su rūsiu. Pradinė kaina 5700 Lt (pradinis įnašas 570 Lt). 2012 10 24 11 val. Gyvenamasis namas Balsių g. 5, Gudžiūnų glž. st., Kėdainių r. (b. pl. 150,20 m2). Pradinė kaina 9800 Lt (pradinis įnašas 980 Lt). Norintieji dalyvauti turto pardavimo aukcionuose ar apžiūrose, prašymus iki 2012 10 16 (antradienio) imtinai privalo pateikti A. Juozapavičiaus pr. 57, 316– 319 kab., Kaune, taip pat faksu (8 37) 405 265 arba e. paštu vmi@vmi.lt. Prašymuose nurodyti kontaktinį telefoną. Nekilnojamąjį turtą bus galima apžiūrėti spalio 11 d. Apie pageidavimą apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, prašom informuoti nurodytais telefonais: (8 37) 405 250, (8 37) 405 269, (8 37) 406 297, (8 37) 405 301, (8 37) 405 227. Atkreiptinas dėmesys, kad: 1) dalyvauti aukcionuose galės tik prašymus pateikę asmenys (jų įgalioti atstovai); 2) pageidaujantieji dalyvauti aukcionuose pradinius įnašus dalyvio (atstovo) vardu į nurodytą sąskaitą turi sumokėti ne vėliau kaip iki 2012 10 21 (sekmadienio) imtinai (10 % turto vertės už kiekvieną objektą atskirai). Pradinis įnašas mokamas nurodant šiuos rekvizitus: gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita – LT547300010112394245, bankas – „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis – nurodyti „pradinis įnašas už...“ ir turto, už kurį mokama, adresas. Dalyviai bus registruojami Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 57, 338 kab., likus 10 min. iki aukciono pradžios. Stebėti aukciono eigą galės aukciono dieną (ar anksčiau) motyvuotus prašymus pateikę asmenys. Registruojantis būtina pateikti: asmens dokumentą ar notaro patvirtintą įgaliojimą (jeigu dalyvauja fizinio asmens įgaliotas asmuo); dokumentus, patvirtinančius, kad dalyvis sumokėjo pradinį įnašą (-us); dokumentus, patvirtinančius, kad dalyvis sumokėjo pradinį įnašą (-us); banko, kuriame yra dalyvio sąskaita, pavadinimą, buveinę ir sąskaitos numerį. Įsigijęs turtą, sutarties sudarymo pas notarą išlaidas apmoka pirkėjas. Pasibaigus aukcionui, nieko nepirkę dalyviai privalo pateikti prašymą grąžinti sumokėtą pradinį įnašą. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 405 250, (8 37) 405 301, (8 37) 405 227; internete www.vmi.lt, skiltyje „Naujienos – Aukcionai ir turto pardavimo konkursai“. 1019917

Parduodu žemės ūkio paskirties žemę (1,86 ha) Kauno r. Drąseikių k., „Lagūnos“ SB teritorijoje. Ribojasi su Neries upe. Kaina 130 000 Lt. Tel. 8 687 52 702.

1021203

Skubiai parduodu dviejų kambarių butą Versmės g. 3D, Jonučių II miestelyje (išvažiuoju gyventi į užsienį). Butas su daline apdaila, iki Kauno miesto centro 9 km, autonominis šildymas (dujos). Mokykla, darželis už 2 km. Namų kvartale yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, krepšinio, tinklinio ir teniso aikštelės. Langai į vakarus. PARDUODU SKUBIAI! Kaina 98 700 Lt (1 kv. m – 2100 Lt). Tel. 8 686 37 220; algirdasreklevicius@epastas.lt. 1020740

2 aukštų namą su mansarda Aleksote, 250 kv. m, 8 a sklypas, renovuotas, ekonomiškas. Tinka gyventi 2 šeimoms. Tel. 8 687 64 771. 1020502

Parduodamas 2 kambarių naujos statybos butas Aukštuosiuose Šančiuose. Bendras plotas 58 kv. m, 20 kv. m balkonas, 4 kv. m rūsys. Butas 8/3 a., kokybiškai įrengtas, su baldais ir buitine technika, oro kondicionierius. Parduodamas be tarpininkų. Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 686 20 949. 1007705

Parduodamas 75 arų žemės sklypas Paštuvoje, Kauno r., prie Nemuno, gražioje vietoje, ribojasi su asfaltu. Kaina 30 000 Lt. Tel. 8 685 55 552. 1020984

Parduodamas suremontuotas vieno k. butas prie prekybos miestelio „Urmas“, Taikos pr. (37 kv. m, 9/8 a., mūrinis). Kaina 75 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319. 1019576

Parduodamas tvarkingas dviejų k. butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al. (44 kv. m, 4/4 a., mūrinis). Kaina 108 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319.

2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.

Parduodu komercines patalpas. Gera vieta, yra nuomininkas. Grąža 8 proc. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

1019574

1019622

1019354

1020058

3 kambarių butą V.Krėvės pr. (bendr. pl. 67 kv. m, 9/9 a., langai į abi puses, du balkonai). Tel. 425 165, 8 615 84 931. 1017667

Dalį medinio namo Ž. Šančiuose, Vilnų g. 13 (bendr. pl. 43 kv. m, 2,56 a žemės, du kambariai, virtuvė, WC su dušu). Kaina 110 000 Lt. Tel. 391 223, 8 687 25 706. 1020897

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.

999401

Gera investicija. Parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3300 Lt. Elektra, vanduo, kelias, graži rami vaizdinga vieta. Arba keičiu į butą. Tel. 8 654 43 665. 1011303

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 1016526

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 1012719

Keičiu arba parduodu gerai įrengtą 3 k. butą Birželio 23-iosios g. (mūrinio namo 3 a., 66 kv. m, šiltas). Galimi įvairūs keitimai. Kaina 225 000 Lt. Tel. 8 652 69 111. 1017594

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1015715

Mūrinį namą Ramučiuose (b. pl. 600 kv. m, 15 a sklypas), t. y. 2 namai, sujungti baseinu. Atskiri įvažiavimai ir įėjimai. Namas skirtas 2 šeimoms, veiklai vykdyti. Tel. 8 687 24 333. 1016829

Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, patogus išplanavimas, židinys, vieta automobiliui, geri kaimynai, šalia PC, išvystyta infrastruktūra, maži mokesčiai už šildymą). Parduodame su daline arba visa apdaila. Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808. 1020908

Naujos statybos kotedžą ir 2, 3 kambarių butus Noreikiškėse. Dalinė apdaila, visos komunikacijos. Patogus susisiekimas. Tel. 8 656 47 866. 1021024

Nebrangiai 2 k. naujos statybos butą su kiemeliu A. Šančiuose, šalia ąžuolynas, Nemunas (bendr. pl. 58 kv. m, autonominis šildymas, ypač šiltas). Tel. 8 682 59 500. 1019721

Nebrangiai parduodu 430 kv. m patalpas Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

1021015

Parduodama dalis namo Kaune, Vilijampolėje (33 kv. m, su kiemu, kapitalinis remontas, šildymas autonominis, maži mokesčiai, ūkinis pastatas, vieta automobiliui). Kaina 105 000 Lt. Tel. 8 676 77 672. 1017631

1010652

1021019

Parduodu tvarkingą garažą Islandijos pl., Kalniečių r., šalia „Aremestos“ autoserviso. Kaina 10 500 Lt. Tel. 8 616 02 144. 1020974

Parduodu ūkininko ūkio sodybą (1,53 ha) be pastatų Kauno r. Ražiškių kaime. Kaina 150 000 Lt. Tel. 8 687 52 702. 1021197

Sodą už Didžiųjų Lapių (12 a, medinis namas, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, sodas su vaismedžiais). Kaina sutartinė. Tel. 8 675 93 595. 1020981

Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina 790 000 Lt. Tel. 8 677 29 903. 1010774

Zapyškyje 2 a. namo 1 a. (rūsys su katiline, garažas, šiltnamis, ūkinis pastatas) Kaina sutartinė. Ir greta 16 a žemės sklypas, 1 a kaina 5000 Lt. Tel. 8 628 57 851. 1020510

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

Parduodu KOLI veislės šuniukus su kilmės dokumentais. Kaina 1500 Lt. Tel. 8 685 60 492, e. paštas agnerich@yahoo.com. 1019202

Kitos prekės

1009102

Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1020919

Savininkas skubiai 3 kambarių butą Birutės g., Klaipėda (4/4 a., 2008 m., su visa apdaila, vieta automobiliui). Galimas keitimas į butą Vilniuje. Tel. 8 633 54 543. 1021458

Sodybą 20 km nuo Garliavos, Marijampolės link. Graži, rami vieta. Geri, asfaltuoti keliai. Tel. (8 343) 95 304, po 19 val. 1020928

Sodybą Berteškių k., Raseinių r. (su ūkiniais pastatais, yra sodas, vandentiekis, kanalizacija, yra žemės). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 615 83 695. 1019687

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1011512

Baldai

1007956

Baltarusiški durpių briketai, akmens anglys didmaišiuose, pjautos lentelės. Tel. 8 677 57 228.

Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804.

Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.

1020505

1010627

Parduodamas pianinas PETROF. Tel. 8 687 30 341. 1020937

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 1011400

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 1015805

Parduodamos įvairios malkos. Tel. 8 642 00 055.

1017408

Parduodu įvairių rūšių malkas (skaldytas, trinkelėmis). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com.

1014010

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487. 1006806

Parduodu skaldytas, sausas uosio malkas. 1 kub. m – 120 Lt. Atvežu nemokamai. Tel. 8 614 06 146. 1020532

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1011834

Skaldytas spygliuočių malkas. Kaina nuo 600 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214. 1021085

Viskas skaitmeninei televizijai: priedėliai, antenos, moduliai. Montavimas, konsultavimas. Išrašome sąskaitas kompensacijoms. Statybininkų g. 7, Kaunas. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.Erksa.lt. 1014336

993230

1019612

1009128

Norvegų bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę nuo 4 ha. Tel 8 643 75 526. 1009184

Padedu parduoti, išnuomoti NT. Daugiausiai naujų butų, komercinės patalpos Kaune. 011 brokeris Ernestas Adomaitis. Tel. 8 693 00 011, e. paštas ernestas@011.lt.

1003300

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 999667

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1013636

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

1012668

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1015009

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 686 86 065. 1009159

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kita nekilnojama turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 1020041

Skystą krosnių kurą. Dideliais kiekiais ir likučius. Moka iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 684 01 145.

1013975

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666. 1018046

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 1000934

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997675

Perka AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013162

1019780

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1019789

Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772. 1012848

Statybinės medžiagos Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 1015458

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1008961

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1018946

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1012321

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Parduodamas 5 kambarių kotedžas Ringauduose (110 kv. m, per du aukštus, aplinka sutvarkyta, aptverta, visos miesto komunikacijos). 200000 Lt. Tel. 8 640 52 507, e. paštas vaidas@ekokotedzai.lt.

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1021106

913479

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Parduodamas 1 kambario butas Ašigalio g., Eiguliuose (b. pl. 30 kv. m, butas pirmajame paaukštintame aukšte dviejų aukštų blokiniame name, kuriame iš viso 6 butai, butas suremontuotas). Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 677 92 554. 1017060

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Armoniką „Čaika“, vaikišką „konstantinką“ „Sandner“ (italų gamybos); akordeoną „Teza“ (60 bosų), akordeoną „Weltmeister“ (96 bosai). Tel. 8 687 64 771.

1019476

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997724

Gyvūnai

1019210

2 k. butą mediniame name Kulautuvoje (b. pl. 45 kv. m, yra rūsys, veranda, vonia, WC, garažas su ūkiniu pastatu, 4 a žemės). Kaina sutartinė. Tel. 8 636 83 432.

20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 699 83 228.

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

997449

1008936

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 22, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka

kviečia

Rugsėjo 23 d., sekmadienį, 17 val. BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIS AKADEMINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Solistai: Tarptautinių konkursų laureatė VERONIKA PRADED (cimbolai, Baltarusija) Baltarusijos liaudies artistas IGOR OLOVNIKOV (fortepijonas, Baltarusija) Dirigentas ALEKSANDR ANISIMOV (Baltarusija) Programoje – kompozitorių A. Chachaturian, D. Smolsky, G. Gershwin, J. Strauss kūriniai

Įvairūs

Bilietų kaina: 10, 15 Lt

Nuomoja Išnuomojamas 420 kv. m sandėlis su vėdinimo įranga Kauno r., saugomoje teritorijoje. Tel. 8 686 70 121, 8 686 41 275.

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Gabenimai „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

Filharmonijos partneriai:

1018343

Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinio laužo. Tel. 8 638 33 222.

Filharmonijos dienraštis

1016011

1020450

Nukelta į 29 p.

Bilietų kaina: 20, 25, 30 Lt; galioja „Sidabrinis“ koncertų abonementas

P. S. MIELI KLASIKINĖS MUZIKOS GERBĖJAI, DAR KVIEČIAME ĮSIGYTI „SIDABRINĮ“ KONCERTŲ ABONEMENTĄ, KAINA 100 LT.

1017978

Krovininiu mikroautobusiuku pervežame krovinius, surenkame naujus, išvežame senus baldus. www.baldaipervezimas.lt. Pasiteirauti tel. 8 676 57 037.

Rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 18 val. G. Mahler – „Daina apie žemę“ F. Schubert – Simfonija Nr. 8 „Nebaigtoji“, h-moll LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius Solistai: JOVITA VAŠKEVIČIŪTĖ (mecosopranas) VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras) Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

Jus kviečia pirtis UBALDA maloniai praleisti laiką. Sodų g. 66, Kaunas. Tel. (8 37) 342 176.

2 dalių operetė

Teatro mecenatas

Generalinis rëmëjas

Teatro partneris Kauno rajono VDYLYDOG\Eơ

Rëmëjai:


29 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 22, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

kviečia

Gabenimai Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1019192

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 997420

2012/2013 m.

Kelionės

72-ASIS KŪRYBINIS SEZONAS

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399

www.muzikinisteatras.lt, administratore@muzikinisteatras.lt. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt. Informacija tel. (8 37) 228 784 Spektaklių paketas! Tai keturių spektaklių, rodomų trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paketas, kuriam suteikiama 25 proc. nuolaida.

997407

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

RUGSĖJO–SPALIO mėn. REPERTUARAS

985005

Paskolos

28 d. 18 val. 29 d. 18 val. 30 d. 18 val.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

3 d. 18 val. 4 d. 18 val.

1011245

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

5 d. 18 val. 6 d. 18 val.

997430

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tel. 8 700 55 000; www.europrovidus.lt.

7 d. 18 val.

Kiti

12 d. 18 val.

10 d. 12 val. 11 d. 17 val.

1002910

Informuojame apie pradedamą rengti žemės sklypo planą prie naudojamo pastato (1A1m) Karo ligoninės g. 15, Kaune, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo pagrindas: Kauno m. sav. administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2945, 2012 06 06; Kauno m. sav. administracijos Urbanistikos skyriaus sklypo plano rengimo reikalavimai Nr. SPR-8237, 2012 06 13. Plano rengimo tikslas: suformuoti sklypą prie naudojamo pastato (1A1m) Karo ligoninės g. 15. Pareiškėjai: V.Šliankrichas, A.Vilimaitis, R.Vilimaitienė, tel. 8 678 77 770. Plano rengėja: UAB „Ateivis LT“, Tunelio g. 16, Kaunas, tel. (8 37) 438 726, 8 675 47 596; e. paštas info@ateivis.lt. Su parengtu žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, galima susipažinti nuo 2012 09 24 iki 2012 10 15 plano rengėjos UAB „Ateivis LT“ patalpose, Tunelio g. 16, Kaune, darbo dienomis 9–17 val. Teikti pasiūlymus ar pastabas galima nuo 2012 09 24 iki 2012 10 15 Kauno miesto savivaldybės administracijai, Laisvės al. 96, Kaunas.

13 d. 18 val. 14 d. 12 val. 18 val. 17 d. 18 val. 18 d. 18 val. 19 d. 18 val. 20 d. 18 val. 21 d. 12 val. 18 val. 23 d. 18 val. 24 d. 17 val.

1020953

26 d. 18 val.

Kviečia mokytis

27 d. 18 val. 28 d. 12 val.

Anglų kalbos kursai visų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Mokymas individualiai ir grupėse. Registruotis iš anksto tel. 8 616 36 739.

18 val.

1018836

Kviečiame vaikus ir suaugusiuosius į baleto pamokas. Priimami visi norintys. Tel. 8 642 78 119, e. paštas baletas11@gmail.com. 1017769

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005605

31 d. 18 val.

Kviečia mokytis Renkamos 5–6 moterų, kurioms per 30, grupės mokytis šnekamosios anglų kalbos įvairiose situacijose prie arbatos. 3 mėn. kaina 200 Lt (1 val. – 8 Lt). Jei po 3 mėn. nekalbėsite angliškai – pinigai grąžinami. Formuojamos senjorių grupės. Buvusioms „Touridea“ kursų studentėms taikoma 10 %, neįgalioms – 50 % nuolaida. Registracija iki rugsėjo 24 d. Savanorių pr., prie „Dubingių“. www.touridea.lt. Tel. 8 685 82 345, e. paštas info@touridea.lt. 1020941

Moksleivius ir studentus mokau matematikos bei fizikos. Tel. 229 589, 8 601 68 963. 1021013

Moteriškumo mokykla „Shakti“ ieško šokėjos, norinčios vesti rytietiškų šokių užsiėmimus. Pradedančiosioms būtina baigti mūsų paruošiamąjį 10 mėn. kursą. Tel. 8 675 08 787, e. paštas info@shakti.lt. 1021141

RUSŲ, VOKIEČIŲ, ANGLŲ KALBŲ KURSAI SUAUGUSIESIEMS! Vakarinės ir rytinės grupės pradedantiesiems bei turintiesiems pagrindus. Mažos grupės, lanksti mokėjimo sistema. ANGLŲ KALBA 5–6 KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Popietinė grupė. Kreiptis Gedimino g. 47– 205A. Tel. 206 863, 8 685 45 248. 1018031

TSMI rengia psichologijos, teisės, vadybos, finansų bakalaurus eksternu ir veda šių specialybių 3 mėn. kursus. www.tsmi.lt. Tel. 8 636 35 877, 8 600 08 395. 1020159

PREMJERA. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. PREMJERA. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. PREMJERA. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. PREMJERA. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Eltonas Džonas, Timas Raisas. Aida. Miuziklas. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Leo Falis. Madam Pompadur. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Johanas Štrausas. Vienos kraujas. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Giedrius Kuprevičius. Karalienė Bona. ATSISVEIKINIMAS SU SPEKTAKLIU. Opera. Bilietų kainos: 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. Ričardas Rodžersas. Muzikos garsai. Miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Sai Kolmanas. Mieloji Čariti. Miuziklas. Trukmė 3.30 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Karlas Miliokeris. Studentas elgeta. Operetė. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Imrė Kalmanas. Grafaitė Marica. Operetė. Trukmė 3.10 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Zita Bružaitė. Grybų karas ir taika. Operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Trukmė 1.35 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Šarlis Guno. Faustas. SKIRIAMA SOLISTO TOMO LADIGOS JUBILIEJUI. Opera. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Imrė Kalmanas. Monmartro žibuoklė. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. PREMJERA. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Fridrichas von Flotovas. Marta. Komiška opera. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Johanas Štrausas. Šikšnosparnis. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. Nykštukas Nosis. Opera vaikams. Bilietų kainos 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Dulkių spindesys. Šokio spektaklis. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt. GASTROLĖS. Baltarusijos nacionalinis muzikinis teatras. Leonardas Bernsteinas.

Vestsaido istorija. Miuziklas. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Genadijus Gladkovas. Brėmeno muzikantai. Miuziklas vaikams ir tėveliams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Žoržas Bizė. Karmen. Opera. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Francas Leharas. Linksmoji našlė. Operetė. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Zita Bružaitė. Voro vestuvės. Operėlė-baletas vaikams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt Imrė Kalmanas. Bajaderė. Operetė. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Gaetano Donizetti. Liučija di Lamermur. Opera. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 14.45–18 val. Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt


30 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 22, 2012

klasifikuoti skelbimai Šokiai, dainavimas

Pramogos, šventės, laisvalaikis

VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LAISVALAIKIO RŪMAI kviečia: į tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“, mergaičių ir jaunučių chorus, estrados studiją „M.E.S.“, sportinių šokių studiją „Mida“, diskotekų vedėjų, šiuolaikinių šo­ kių, breiko, akordeono, dailės, dizaino, keramikos, teatro, renginių orga­ nizatorių, gitaros, kanklių, smuikininkų, mušamųjų instrumentų, žurna­ listų, folkloro, vaikinų dainavimo studijas, liaudies instrumentų orkestrą. Tel. (8 37) 423 205; www.vmlr.lt.

Mokyklėlės M.DOBUŽINSKIO ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS kviečia vaikus ir jauni­ mą lankyti studijas: dailės ir dizaino (realistinis piešimas, tapyba, kom­ pozicija, grafika); taikomojo meno (dekupažas, tekstilė, tapyba ant šilko, įvaizdžio kūrimas); keramikos ir stiklo; animacijos (filmų ir komiksų kūri­ mas); muzikos. Centras ruošia moksleivius stoti į aukštąsias meno moky­ klas. Prašymai priimami V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039. Mokestis – minima­ lus, rezultatas – maksimalus!

1010201

Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, daly­ vauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 gru­ pės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirma­ dienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

1013733

Turi svajonę, tačiau nežinai kaip ją pasiekti? Kviečiame mokyklinio am­ žiaus vaikus, norinčius tapti finansiškai savarankiškais, į praktinius užsi­ ėmimus, kuriuose ne tik sužinosite tikrąją pinigų vertę, bet ir išmoksite sukurti savo verslą. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087.

Vaikų estrados studija „SVAJONIŲ GIJA“ priima 4–12 m. vaikus. Mo­ kome dainuoti, šokti, ugdome sceninę išraišką, pratiname prie publikos dėmesio. Aktyviai koncertuojame, dalyvaujame įvairiuose ren­ giniuose, festivaliuose. Dainas įrašinėjame profesionalioje studijoje. Lau­ kiame linksmų ir pašėlusių vaikų! Tel. 8 610 18 342. www.svajoniugija.lt.

1020230

1008575

1003484

1020255

Mokymai

Sportas TAPK KREPŠININKU! 7–17 metų vaikinai kviečiami sportuoti „Torna­ do“ krepšinio mokykloje, kur Jūsų lauks: profesionalūs treneriai, varžy­ bos, stovyklos, socialinės akcijos, susitikimai su garsiais krepšininkais, turnyrai, šventės, kelionės. Informacija tel. 8 687 98 017, 8 678 80 817, www.tornadas.lt, info@tornadas.lt. 1012946

Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS eg­ zaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų moky­ mas įmonėse ir organizacijose. 1004257

KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla kviečia 3–12 klasių moksleivius savaitgaliais mokytis programavimo, robotikos, fotografijos, muzikos me­ dijos, architektūros ir dizaino, e. leidybos, e. verslo ir kitų programų. Re­ gistruotis Studentų g. 48A–321. Tel. 300 615, 8 610 64 208; www.jkm.lt.

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

994621

NEMOKAMAI. Kauno jaunimo mokyklos soc. kultūrinis centras „MOKY­ KLA – MIESTUI“: 1. Kino ir teatro aktorių ir režisierių rengimo kursai. 2. Kū­ rybinio rašymo kursai. 3. Muzikinis ritmikos teatras. 4. Spec. poreikių vai­ kų ir tėvų dramos centras. 5. Nemokamas mokytojų konsultavimas 5–9 kl. mokiniams ir t. t. Tel. 451 560, kaunojaunimomokykla@gmail.com; http://www.kjm.kaunas.lm.lt/ 1014264

www.tdg.lt

Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerija BALTA kviečia registruotis nau­ jiems mokslo metams Tekstilės meno mokykloje. Užsiėmimai vyksta atvi­ rose, visiškai įrengtose ir aprūpintose visa reikalinga įranga galerijos meno dirbtuvėse. Užsiėmimus veda dailininkai profesionalai. Pradžia spalio 1 d. Adresas M.Valančiaus g. 2. Registracija e. p. mazgass@delfi.lt arba tel. (8 37) 200 885, 8 612 45 928. Daugiau informacijos www.tdg.lt. 1011629

VDU ir ITMC Kompiuterijos AKADEMIJA kviečia 3–12 klasių moksleivius į mokslo metų studijas pagal 24 mokymo programas. Tarptautiniai sertifi­ katai. Registruotis internetu www.kompiuterijosakademija.lt arba tel. (8 37) 407 460, 8 684 58960. Kęstučio g. 36, III a. 1006368

GRAFIKOS IR PROGRAMAVIMO STUDIJA kviečia 4–12 kl. moksleivius rink­ tis 2012/2013 mokslo metų programas: architektūra, programavimas, 3D grafika ir animacija, interneto svetainės. Mūsų adresas J.Naugardo g. 10 (Senamiestis). Tel. (8 37) 200 288, 8 640 34 845; www.prografika.lt. 1009546

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt „SAS“ iki rugsėjo 28 d. skelbia skrydžių išpardavimą iš Vilniaus ir Palangos! JAV ČIKAGA, VAŠINGTONAS – nuo 1991 Lt, NIUJORKAS – nuo 2061 Lt, SAN FRANCISKAS – nuo 2665 Lt . AZIJA PEKINAS, ŠANCHAJUS – nuo 2007 Lt, TOKIJAS – nuo 2265 Lt.

DĖMESIO! LIUBA NAZARENKO. Rusų romansų vakaras. Dalyvauja: Rasa Smolinskytė (smuikas), Mykolas Rutkauskas (violončelė). Romantiškas ir jaukus rudens vakaras, kupinas sielą virpinančių melodijų, jau rugsėjo 25 d. 18 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre. Bilietai parduodami: Kauno lėlių teatro kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt kasose. 1020288

1000909

SKANDINAVIJA, EUROPA KOPENHAGA – nuo 192 Lt, OSLAS, BERGENAS – nuo 290 Lt, AMSTERDAMAS, LIUKSEMBURGAS – nuo 452 Lt, TEL AVIVAS – nuo 656 Lt. Sąlygos: kelionės laikotarpis: 2012 10 22–2013 05 31 (išskyrus 2012 12 14–2013 01 08). Kainos į JAV pateiktos į abi puses su mo­ kesčiais. Kainos į Skandinaviją ir Europą pateiktos į vieną pusę su mokesčiais. Rezervacijos mokestis 50 Lt mokamas papildomai. Bilietų skaičius už šias kainas ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

Pramogos

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vie­ tų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes už­ sakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETAS KVIEČIA Rug­sė­jo 24 d. 16 val. Kau­no įgu­los ka­ri­nin­ kų ra­mo­vė­je (A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19) – Tre­ čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to Kau­no ap­skri­ ties fi­lia­lo nau­jų moks­lo me­tų pra­džia. Su­si­tik­si­me su fa­kul­te­tų de­ka­nais, pa­si­ klau­sy­si­me VDU Mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­ den­tų kon­cer­to. TAU Kau­no ap­skri­ties fi­lia­lo ad­mi­nist­ra­ci­ja

1018668

Vaikus ir jaunuolius (nuo 2 iki 18 m.), norinčius lankyti teatro moky­ klėlę „Mano teatras“ (prie Dramos teatro), kviečiame ateiti pirmadie­ niais 18 val. į Kęstučio g. 62 (Dramos teatro mažųjų scenų kiemelis). In­ formacija www.manoteatras.visiems.lt. Tel. 8 682 14 209, 8 614 44 521, 778 453, 424 276. Kviečiame pradinukus į „Linksmąją mokyklėlę“, kurioje vaikai įsisa­ vins ir pagilins pradinių klasių žinias. Dirbame su vaikais pasitelkdami įvairiausius žaidimus, aktyvią veiklą, naudodami nestandartinius mo­ kymo metodus pagal pradinio ugdymo gaires ir reikalavimus. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087.

informuoja

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.

PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAI! PORTUGALIJA: 8 dienų poilsinė kelionė lėktuvu, 4* su pusryčiais 2012 10 05–10 12, kaina 1659 Lt (asm.). MALAGA: 8 dienų poilsinė kelionė lėktu­ vu, 3* su pusryčiais 2012 10 05–10 12, kaina 1800 Lt (asm.). KROATIJA: 9 dienų kelionė autobusu, 2012 09 26–10 03, kaina 799 Lt (asm.). Vietų skaičius ribotas. Papildomai – kuro mokestis.

V.LANDSBERGIO KNYGOS PRISTATYMAS Rug­sė­jo 29 d. 13 val. Kau­no įgu­los ka­ri­ nin­kų ra­mo­vė­je vyks Eu­ro­pos par­la­men­to na­rio Vy­tau­to Land­sber­gio kny­gos „Re­zis­ ten­ci­jos pra­džia. 1941-ųjų bir­že­lis: do­ku­ men­tai apie še­šių sa­vai­čių lai­ki­ną­ją Lie­ tu­vos Vy­riau­sy­bę” pri­sta­ty­mas. Da­ly­vaus prof. V.Land­sber­gis. ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Rau­dond­va­rio pl. 150, UAB „Pir­mas žings­nis” kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je Rug­sė­jo 27 d. 16–19 val. (su per­trau­ka) – GELBĖKITE – PROBLEMOS SU STUBURU. STUBURO LIGOS – NE TIK SENATVĖJE. Su­si­ ti­ki­mas su Al­fre­du Ma­ruš­ka, gy­dy­to­ju neu­ ro­pa­to­lo­gu-re­a­bi­li­to­lo­gu, ma­ni­pu­lia­ci­nės me­di­ci­nos me­to­do kū­rė­ju, Sei­mo Svei­ka­ tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­eta­ti­niu eks­per­tu, A.Ma­ruš­kos kli­ni­kos va­do­vu, re­flek­so­te­ra­pi­ jos spe­cia­lis­tu. Bus pri­sta­to­mi se­niau­si Ko­ rė­jos, Ki­ni­jos, Ja­po­ni­jos (saAm, sid­lo-mu Su Džok tech­ni­ka) bei nau­jau­si diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­dai, gy­vai de­monst­ruo­ja­ma mo­der­ni apa­ra­tū­ra. Dėl svar­bių prie­žas­čių ne­įvy­ku­si Au­ri­mo Guo­gos pa­skai­ta vyks lap­kri­čio 15 d. At­si­pra­šo­me lan­ky­to­jų. JAU TREJUS METUS VISI RENGINIAI YRA NE­ MOKAMI! Yra specialus įvažiavimas ir liftas neįgaliesiems. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18 Rugsėjo 23 d. 13 val. – paskaita AMŽINOS IR LAIKINOS VERTYBĖS. Lektorius Aleksan­ dras Žarskus. Kviečiame mokytojus, mo­ kinius ir jų šeimos narius dalyvauti Kauno tautinės kultūros centro tradiciniame pro­ jekte „Giminės medis”. Darbus pristatyti iki spalio 19 d. į KTKC, A.Jakšto g. 18. Informa­ cija tel. 8 686 85 545, metodininkė Jurgita Kilikauskienė. Rugsėjo 24 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jau­ nimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs­ mai”: SENI DAIKTAI (komponavimas, mišrios technikos). Veda dailininkė Dalia Žiurkelie­ nė. Informacija tel. 8 670 49 904. Rugsėjo 25 d. 18 val. – mokymai suaugu­ siesiems „Vakarojimai seklyčioje”: RAN­ KINĖS SIUVIMAS (netradicinis skiautinys „šenilas”). Veda Daiva Vainauskienė. Regis­ tracija tel. 8 679 36 715. Rugsėjo 27 d. 18 val. – RUDENS VAKARO­ JIMAI su folkloro ansambliu „Sodyba”, va­ dovė Jonė Špakauskienė. Įėjimas nemoka­ mas. 18 val. – tapybos mokymai suaugusiesiems PRIE MOLBERTO. Tono svarba paveiksle. Grizailės technika rudais ir baltais tonais, faktūra paveiksle. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Informaci­ ja tel. 8 679 36 715. Rugsėjo 30 d. 13 val. – paskaita ŽMOGAUS PRIGIMTIS IR MALONUMAI. Lektorius Alek­ sandras Žarskus. Kviečiame mokytojus, mo­ kinius ir jų šeimos narius dalyvauti Kauno tautinės kultūros centro tradiciniame pro­ jekte „Giminės medis”. Darbus pristatyti iki spalio 19 d. į KTKC, A.Jakšto g. 18. Informa­ cija tel. 8 686 85 545, www.ktkc.lt, metodi­ ninkė Jurgita Kilikauskienė. ATSINAUJINIMO DIENA Pa­si­tin­kant Ka­ta­li­kų baž­ny­čio­je ti­kė­ji­mo me­ tus kvie­čia­me į At­si­nau­ji­ni­mo dieną te­ma NAUJOJI EVANGELIZACIJA, ku­ri vyks spa­lio 7 d. (sek­ma­die­nį) „Park Inn” Kon­fe­ren­ci­jų cen­tre, K.Do­ne­lai­čio g. 27, 10–18 val. Kon­ fe­ren­ci­jas ves kun. As­ti­jus Kun­gys OFM, dr. Ar­tū­ras Lu­ka­še­vi­čius ir „Gy­vie­ji ak­me­nys”. De­ta­li pro­gra­ma – in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ka­ta­li­kai.lt. Ka­ta­li­kų ben­druo­me­nė „Gy­vie­ji ak­me­nys”


31

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus ilgamečiam Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros docentui Ričardui SAVICKUI (1930–2012), nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius. Fizikos katedros bendruomenė

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Rugsėjo 23 d. 18 val. – Marius von Mayen­ burgas. BJAURUSIS. Skalpelio pjūvis. Rež. Vilius Malinauskas. Mažoji scena.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Nuoširdžiai užjaučiame Saulių ADAMONĮ, mirus brangiai mamai. Uždarosios dizaino ir leidybos AB KOPA kolektyvas. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam vyrui, Kauno technologijos universiteto budėtoją Reginą KAVALIAUSKIENĘ ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi KTU Budėjimo ir švaros skyriaus darbuotojai.

Dėkoja

Rug­sė­jo 22 d. 12 val. – JERUZALĖS (IZRA­ ELIS) ŠEŠĖLIŲ TEATRO gast­ro­lės Lie­tu­vo­ je. MEMBRANA, rež. Yanivas Shent­seris (sub­ti­lus mu­zi­kos, gar­sų, spal­vų ir še­šė­lių pa­sa­ko­ji­mas apie pa­sau­lio at­si­ra­di­mo pa­ slap­tis), vi­sai šei­mai, vai­kams nuo 6 metų. Rug­sė­jo 23 d. 12 val. – KARALAITĖS BUČI­ NYS, rež. A.Stan­ke­vi­čius (kaip pai­ka tuš­ty­bė su­grio­vė ka­ra­liš­ką lai­mę), nuo 5 metų. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiu­ raus­kas (spek­tak­lis-žai­di­mas, ku­rį pa­de­da kur­ti vai­kai), nuo 3 metų.

KAuno KAMERINIS TEATRAS

Nuoširdžiai dėkojame visiems, pagerbusiems velionį Algirdą GRINĮ ir savo dėmesiu bei gerumu parėmusiems mus, palydint Jį į Amžinybę. Žmona, sūnaus ir dukros šeimos

Pigiai parduoda PAMINKLUS, TVORELES IŠ JUODO IR SPALVOTO GRANITO gamintojo kainomis. Kiniškais paminklais neprekiaujame. Tel. 8 699 80 865.

1009481

Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Rug­sė­jo 22 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pa­si­ma­ty­mas po dvi­ de­šim­ties me­tų. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas. Rug­sė­jo 23 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Už­sta­lė tik­rie­siems gur­ma­nams. (N-18) Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atribu­ tikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytau­ to pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMA­ VIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Doku­ mentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabu­ žiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą.

M.Daukšos g. 34

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

Rugsėjo 22 d. 18 val. – kabaretas ATSAKYK UŽ SAVE. Programa – disputas „Viskas apie jąją”. Kabaretas „Atsakyk už save“ – įdomių asmenybių: „Keistuolių teatro“ aktoriaus Daliaus Skamarako, kompozitoriaus Sigito Mickio ir „Atviro rato“ aktoriaus Algirdo Urbono muzikuojantis sambūris. Trio kviečia visus, kuriems nesvetimas mei­ lės jausmas ir teatro bei muzikos sintezė, susitikti su kabaretu „Atsakyk už save“.

1007531

1017927

1005411

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 998818

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp­ tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

Rugsėjo 27 d. 19 val. – Aleksejus Slapovs­ kis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. D.Rabašauskas.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS Rugsėjo 22 d. 18 val. – KAMASUTRA. Vizua­ linis spektaklis suaugusiesiems (N-18).

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Kauno architektų namų II a.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRAS Rugsėjo 24 d. 18 val. – komedija APIE KĄ KALBA VYRAI. Režisierius Olegas Šapošni­ kovas.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Rugsėjo 23 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

1017565

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 1015391

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa­ viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš­ ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be­ tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 1007579

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

renginiai MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Rug­sė­jo 22 d. 14 val. – Ri­man­to Klu­so hu­mo­ris­ti­nių ei­lė­raš­čių kny­gos „Ne­pre­mi­ juo­tas – ne žmo­gus” su­tik­tu­vės. Kar­tu su au­to­riu­mi da­ly­vaus ra­šy­to­jai Vid­man­tas Kiau­šas-El­miš­kis, Liu­das Gus­tai­nis, Alek­sas Da­buls­kis, ak­to­rius An­ta­nas Že­kas. Ren­gi­nį ves Al­do­na Ru­sec­kai­tė. Rug­sė­jo 24 d. 17.30 val. – ren­gi­nys iš cik­lo KAUNIEČIAI MAIRONIUI, skir­tas Mai­ro­nio me­tams. Pro­gra­mo­je: Sei­mo na­riai, val­di­nin­kai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai skai­tys Mai­ro­nio ei­ les, for­te­pi­jo­nu gros kom­po­zi­to­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius, ren­gi­nį ves ra­šy­to­ja Al­do­na Ru­sec­kai­tė.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Rugsėjo 22 ir 23 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionininko Giedriaus Kuprevi­

čiaus atliekami varpų muzikos koncertai. Skambės tarpukario motyvai.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė

Rug­sė­jo 23 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­da skir­ta Mai­ro­nio 150-osioms gi­mi­mo me­ti­ nėms pa­mi­nė­ti. Ak­to­rius Egi­di­jus Stan­ci­kas ir pia­nis­tė Švie­sė Čep­liaus­kai­tė. Vy­tau­to Ta­mo­liū­no ta­py­bos pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­ mo­ka­mas.

S.NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS S.Nė­ries g. 7, Pa­le­mo­nas, tel. 373 606

Rug­sė­jo 23 d. 14 val. – ra­šy­to­jų ir dai­li­ nin­kų kū­ry­bi­nio ple­ne­ro PLASTIKA + ŽODIS 2012 Pa­si­tin­ka­me Mai­ro­nį, kū­ri­nių pri­sta­ ty­mo šven­tė mu­zie­jaus kie­me. Ple­ne­ro ku­ra­to­riai – ra­šy­to­ja Al­do­na Ru­sec­kai­tė ir skulp­to­rius Juo­zas Šli­vins­kas. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA Vil­niaus g. 1

Rug­sė­jo mė­ne­sio sek­ma­die­niais 16 val. ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je vyks­ta Kau­no re­li­gi­ nės mu­zi­kos cen­tro (KRMC) or­ga­ni­zuo­ja­ma pro­fe­sio­na­lių me­ni­nin­kų kul­tū­ri­nė ak­ci­ja – kon­cer­tų cik­las „Kad vėl su­gaus­tų di­die­ji Kau­no ar­ki­ka­ted­ros var­go­nai”. Rug­sė­jo 23 d. kon­cer­te da­ly­vaus so­lis­tai Ri­ta No­vi­kai­tė (me­co­sop­ra­nas), Mar­ty­nas Bei­na­ris (ba­ri­to­nas), Ilo­na Klu­sai­tė (smui­ kas), Jus­ti­nas Strau­kas (tri­mi­tas), Da­lia Ja­tau­tai­tė (var­go­nai) ir An­ta­nas Preik­ša (skai­to­vas). Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Rug­sė­jo 23 d. 16 val. – var­go­nų mu­zi­kos kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja Vy­te­nis M.Va­si­liū­nas (Vo­kie­ti­ja). Pro­gra­mo­je: J.S.Ba­cho, T.Ma­ ka­či­no, Z.Karg-Elert ir ki­tų kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai.

KAUNO APSKRITIES VIEšOJI BIBLIOTEKA Ra­das­tų g. 2

SUSITIKIME BIBLIOTEKOJE – JAU ŠIANDIEN! Rug­sė­jis yra pui­kus me­tas ap­si­lan­ky­ti bib­ lio­te­ko­je. O kad šis ap­si­lan­ky­mas bū­tų kuo įdo­mes­nis, skel­bia­me ak­ci­ją SUSITIKIME BI­ BLIOTEKOJE! Vi­są mė­ne­sį Kau­no ap­skri­ties vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je (Ra­das­tų g. 2, K.Do­ ne­lai­čio g. 8) vi­sus moks­lei­vius, stu­den­tus ir mies­tie­čius džiu­gin­si­me įvai­riais kul­tū­ros ren­gi­niais, edu­ka­ci­niais už­siė­mi­mais, kū­ry­ bi­nė­mis dirb­tu­vė­mis, žai­di­mų po­pie­tė­mis ir su­si­ti­ki­mais su žy­miais Lie­tu­vos ra­šy­to­jais. Išsamesnė in­for­ma­ci­ja apie ren­gi­nius www.kvb.lt. Įė­ji­mas į ren­gi­nius ne­mo­ka­mas. Rug­sė­jo 24 d. 11, 13, 15 val. – Pa­ne­vė­žio kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus edu­ka­ci­nės pro­gra­ mos „Sve­čiuo­se pas Bi­tę” ir „G.Pet­ke­vi­čai­tėBi­tė – kai­mo dak­ta­rė”. Re­gist­ruo­tis tel. (8 45) 596 181, e. p. rat­ke­ly­tee@gmail.com. Edu­ka­ci­nės pro­gra­mos va­do­vė – Pa­ne­vė­žio kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus Edu­ka­ci­jos ir in­for­ ma­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Auš­ra Si­do­ro­vie­nė. Ra­das­tų g. 2, II a. fo­jė.

M. IR K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31

Rugsėjo 24 d. 10, 11 ir 12 val. – muziejuje bus vykdoma edukacinė programa „Ar pažįsti simfoninio orkestro instrumentus?” Užsisakyti iš anksto tel. (8 37) 730 163, e. paštu muziejus@petrauskumuziejus.lt info@petrauskumuziejus.lt. Muziejaus darbo laikas antradieniais – šeštadieniais 10–17 val.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Rug­sė­jo 22 d. – Lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­cer­tas. Rug­sė­jo 23 d. 15 val. – „Sprag­tu­kas” (rež. An­drei Kon­cha­lov­sky, fan­tas­ti­nis, veiks­mo, miu­zik­las, An­gli­ja, Veng­ri­ja, 2010 m., vi­sai šei­mai). 17 val. – „Rau­do­nos švie­sos” (rež. Rod­ri­go Cortésas, tri­le­ris, Is­pa­ni­ja, JAV, 2012 m., an­glų k., lie­tu­viš­ki sub­tit­rai, N 13, vai­di­na Ro­bertas De Ni­ro, Eli­za­beth Ol­sen, Cil­lianas Murp­hy, Si­gour­ney We­a­ver). 19 val. – „Biu­ti­ful” (rež. Ale­jan­dro Gon­zlez Ir­ri­tu, dra­ma, Is­pa­ni­ja, Mek­si­ka, 2010 m., T, „Auk­si­nė pal­mės ša­ke­lė“, Ka­nų ki­no fes­ti­va­lis). Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (rugsėjo 22 d.) Baltų vienybės, Prūsijos diena Rudens lygiadienis (lygė) – pirmoji astronominio rudens diena Tarptautinė diena be automobilio Saulės mūšio diena Šiaulių miesto diena 1236 m. įvyko Saulės mūšis. 1875 m. gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, dailininkas, kompozitorius. 1932 m. gimė politikas, Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. 1935 m. gimė operos solistas Virgilijus Noreika. 1969 m. mirė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Jautis (04 21–05 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite per daug išleisti pinigų ir dėl to vėliau gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų ar įtakingą asmenį. Daugiau klausykite savo intuicijos. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Būsite optimistiškai nusiteikęs, patenkintas tuo, ką turite. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl labai padės jūsų gebėjimas susitarti. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo darbu, darbdaviais, kolegomis. Jūsų nepasitenkinimas gadins nuotaiką ne tik jums, bet ir artimiesiems. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena įvairiems darbams atlikti. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Svarstyklės (09 24–10 23). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes. Šaulys (11 23–12 21). Būsite energingas, darbingas, tad drąsiai imkitės net pačių nemėgstamiausių darbų, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Aptarinėdamas požiūrius į vertybes nesutiksite su artimais žmonėmis ar autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti tinkamai. Žuvys (02 20–03 20). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.


Orai

Savaitgalį vyraus vėsoki orai. Šiandien vietomis daug kur palis. Įdienojus oras sušils iki 13–16 laipsnių. Sekmadienį daug kur lis ir naktį, ir dieną. Temperatūra naktį sieks 7–9, dieną 11–14 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 22 d.

+13

+14

Telšiai

+15

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+13

Utena

+13

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.04 19.17 12.13 15.06 23.02

266-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 100 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas  +14 Brazilija +30 Briuselis  +15 Dublinas  +13 Kairas  +31 Keiptaunas  +17 Kopenhaga  +13

Londonas  +16 Madridas +30 Maskva  +18 Minskas  +13 Niujorkas +26 Oslas  +9 Paryžius  +18 Pekinas +28

orai kaune šiandien

Praha  +17 Ryga  +14 Roma +27 Sidnėjus +27 Talinas  +15 Tel Avivas +29 Tokijas +25 Varšuva  +14

+15

+13

Vėjas

2–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

Vardai Šiandien:

Digna, Mauricijus, Tarvinas, Tomas, Virmantė. Rytoj:

Galintas, Galintė, Linas, Lina, Linė, Teklė.

Ši­lu­ma dar su­grįš?

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+15

+11

+7

4

+9

+12

+10

+9

8

+9

+14

+11

+9

4

rytoj

poryt

Rug­s ė­jis ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja prie pa­bai­gos. Vė­sūs ry­tai net ir di­d žiau­ sius op­t i­m is­t us pri­ver­tė žval­g y­t is šil­ tes­n ių dra­bu­ž ių, ap­s au­gos nuo lie­ taus. Ar­t i­m iau­sių die­nų orai bus ru­ de­n iš­k i: net ir die­no­m is ter­mo­met­r ų stul­pe­l iai vos per­si­r is per 10 laips­n ių pa­da­lą. Dieną daug kur lis, naktimis bus vėsu. Tie­sa, orų pro­g no­zes skel­ bian­t ys už­sie­n io tink­la­la­piai kau­n ie­ čiams tu­r i vil­t in­g ų ži­n ių. Pa­gal juos ki­t ą sa­vai­tę mū­s ų mies­te bus šil­t a, nors ir lie­t in­ga. Ket­v ir­ta­d ie­n io dieną trumpam sugrįš vasara, oras ga­l i su­ šil­t i net iki 22 laips­n ių. KD inf., „Shutterstock“ nuo­tr.

įvairenybės

Vys­la ap­nuo­gi­no is­to­ri­nį nu­si­kal­ti­mą

„„Ly­gis: se­nie­ji lo­by­nai at­si­vė­rė ties Var­šu­va neįp­ras­tai nu­se­kus Vys­los

upei. 

AFP nuo­tr.

Pa­sie­ki­mai, ku­rių ne­de­ra kar­to­ti Psi­cho­lo­gai, at­ra­dę, kad į kai­rę pa­ svi­ru­siam žmo­gui Eif­e­lio bokš­tas at­ro­do ma­žes­nis, neu­ro­bio­lo­gai, ap­ti­kę negyvos lašišos sme­ge­nų ak­ty­vu­mą ir prie­tai­so, ku­ris ga­li nu­til­dy­ti įky­rius ple­pius, iš­ra­dė­jai ket­vir­ta­die­nį pel­nė sa­ty­ri­nes al­ter­ na­ty­vią­sias No­be­lio pre­mi­jas. Al­ter­na­ty­vią­sias No­be­lio pre­mi­jas kas­met da­li­ja Har­var­de lei­džia­mas hu­mo­ro žur­na­las „An­nals of Imp­ ro­bab­le Re­search“. Šios pre­mi­jos, ku­rios ang­liš­kai va­di­na­mos „Ig­No­ bels“ – pa­gal žo­dį „ig­nob­le“, reiš­ kian­tį „ne­šlo­vin­gas“, „gė­din­gas“, yra ski­ria­mos už pa­sie­ki­mus, ku­rių „ne­ga­li­ma ar ne­rei­kia pa­kar­to­ti“. Šių me­tų al­ter­na­ty­vio­sios No­ be­lio pre­mi­jos taip pat ati­te­ko JAV moks­li­nin­kams, nu­sta­čiu­siems, kad šim­pan­zės su­ge­ba at­pa­žin­ti ki­tas sa­vo gen­tai­nes vien iš jų už­ pa­ka­lių nuo­trau­kų, taip pat vie­

nam ty­rė­jui iš Šve­di­jos, ku­ris įmi­nė mįs­lę, ko­dėl kai ku­rių An­ders­lio­vo mies­te­lio na­mų gy­ven­to­jų plau­kai kar­tais pa­ža­liuo­ja. In­ži­ne­ri­jos pro­fe­so­rius Rus­la­nas Kre­čet­ni­ko­vas iš Ka­li­for­ni­jos uni­ ver­si­te­to San­ta Bar­ba­ro­je ir dok­to­ ran­tas Han­sas Meye­ris pel­nė ap­do­ va­no­ji­mą skys­čių di­na­mi­kos sri­ty­je už ka­vos taš­ky­mą­si ne­ša­ma­me ka­ vos puo­de­ly­je ty­ri­mus. Igo­ris Pet­ro­vas ir jo bend­ra­dar­ biai iš Ru­si­jos bend­ro­vės SKN pre­ mi­ją pel­nė už tech­no­lo­gi­ją, lei­ džian­čią gau­ti iš pa­se­nu­sių ru­siš­kų šaud­me­nų nau­jin­tė­lių dei­man­tų. JAV Vy­riau­sy­bės ge­ne­ra­li­nis at­ skai­to­my­bės biu­ras pel­nė sa­ty­ri­nį ap­do­va­no­ji­mą už ata­skai­tą, ku­rio­je pa­tei­kia­mos re­ko­men­da­ci­jos, kaip reng­ti ata­skai­tas, nag­ri­nė­jan­čias vie­nų ata­skai­tų po­vei­kį ki­toms. BNS inf.

Var­šu­vo­je neįp­ras­tai nu­se­kus Vys­ los upei, po­li­ci­ja ir ar­cheo­lo­gai dar­buo­ja­si trauk­da­mi iš jos va­gos di­džiu­lius mar­mu­ro ir ale­bast­ro dir­bi­nius, ku­rie, ma­tyt, bu­vo pa­ grob­ti iš Len­ki­jos di­di­kų šve­dų ar­ mi­jos, ku­ri bu­vo įsi­ver­žu­si į ša­lį XVII a. vi­du­ry­je. Po­l i­c i­jos sraig­tas­par­n is „Mi8“ ket­vir­ta­die­nį ky­bo­jo virš upės, kel­d a­m as ar­c hi­tek­t ū­ros de­ko­ro de­ta­les, to­kias kaip vie­no fon­ta­ no cent­ri­nė ko­lo­na, ku­rios van­ dens švirkš­tai pa­p uoš­t i sa­ty­r ų vei­dais. Po­li­ci­ja džiau­gia­si ga­lė­da­ma pa­sko­lin­ti sraig­tas­par­nį ir pa­dė­ ti Var­šu­vos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­ gams, kaip sa­kė sa­kė sos­ti­nės po­li­ ci­jos at­sto­vas Ma­rius­zas Mro­ze­kas, „šio­je la­bai svar­bio­je mi­si­jo­je, sie­

kiant iš­gel­bė­ti neį­kai­no­ja­mas na­ cio­na­li­nes ver­ty­bes“. Ar­cheo­lo­gai se­niai ži­no­jo, kad kaž­kur Vys­los va­go­je ties Var­šu­va sly­pi ge­rai iš­si­lai­kę lo­biai, ta­čiau ne­bu­vo ži­no­ma tiks­li vie­ta, kur jie nu­sken­do. Ar­cheo­lo­gai ir na­rai, va­do­vau­ja­mi Hu­ber­to Ko­wals­kio, anks­čiau bu­vo iš­trau­kę iš Vys­los dug­no ke­lis šve­dų pa­grob­tus ar­chi­tek­tū­ros puo­šy­bos frag­men­tus per tre­jus me­tus tru­ ku­sias din­gu­sių ver­ty­bių paieš­kas. Vis dėl­to, šie­met upei smar­kiai nu­ se­kus dėl kait­ros ban­gų ir saus­rų, jų ra­di­niai ta­po itin įspū­din­gi. „Tai ver­tin­gas ra­di­nys. Šie frag­ men­tai bu­vo pa­grob­ti iš Var­šu­vos ka­ra­liš­kų­jų re­zi­den­ci­jų ir rū­mų“, – sa­kė Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­sios pi­ lies is­to­ri­kas Ma­re­kas Wre­de.

Ver­tin­gus me­no dir­bi­nius – mar­mu­ri­nes grin­dų plokš­tes, ar­kų ir ko­lo­nų de­ta­les – šve­dai tik­riau­ siai ga­be­no iš Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­ sios pi­lies ir ka­ra­lių už­mies­čio re­ zi­den­ci­jos Ka­zi­mie­ro rū­mų. Šie dir­bi­niai, ma­tyt, at­si­dū­ rė upės dug­ne nu­sken­dus vie­nai iš dau­ge­lio bar­žų, ku­rio­mis šve­dų gro­bis bu­vo pluk­do­mas iki Bal­ti­jos jū­ros, o vė­liau – lai­vais į Šve­di­ją. H.Ko­wals­kis sa­kė ži­no­jęs apie din­gu­sius lo­bius iš XVII a. ra­šy­ tų laiš­kų, ku­riuo­se mi­ni­mos Vys­ lo­je nu­sken­du­sios bar­žos. Pir­mų­jų užuo­mi­nų, kur gal­būt gu­li ver­tin­ gie­ji kro­vi­niai, gau­ta 1906 m., kai vie­nos žem­ka­sės dar­bi­nin­kai ra­do da­lį dir­bi­nių, ta­čiau su­ge­bė­jo iš­kel­ ti tik ke­lis iš jų. BNS inf.

2012-09-22 Kauno diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you