Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

TREÄŒIADIENIS, RUGsÄ—jO 19, 2012

A?2š6.162; 6@?B4@Ÿ7 <&

[NZNV-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N/VRYVNb`XN VaĂ&#x203A;

219 (19 520)

RUBRIKA11

namai

DviraÄ?ius galima sta tyti ir nuo taikingai

PajĹŤrio savivaldybÄ&#x2014;s pasirengusios gelbÄ&#x2014;ti Palangos oro uostÄ&#x2026;.

UĹžnuodytas alkoholis toliau ĹĄienauja gyvybes ne tik Ä&#x152;ekijoje, taÄ?iau ir Lenkijoje bei Slovakijoje.

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

DviraÄ?iĹł kul tĹŤrai pamaĹžu ÄŻsi galint ir Lietuvoje, miestuose prireikÄ&#x2014; jiems pritaikytos inf rast tĹŤros â&#x20AC;&#x201C; jiems rukat ir saugoti skir remti tĹł stovĹł. Ĺ ie yra ma sios architek ĹžotĹŤros dalis kaip suo kai ar ĹĄvies liutuvai, bet kol kas jĹł es tetinÄ&#x2014; iĹĄraiĹĄka ne sureikĹĄminama.

DviraÄ?iĹł stovai tampa maĹžosios architektĹŤros dalimi.

Vereta Ru

pei

kaitÄ&#x2014; v.rupeikai te@diena .lt

ď ŽTrĹŤku

Nupjau

mai: `a\cNVXb _VRab_Ă&#x203A;aĂş]_V YNVXf

aV_NaĂ&#x2013;[RVaV[ na patÄŻ ÄŻveikia ne TR_NVVYNV DviraÄ?iĹł ĹĄei stovÄ&#x2026; tik kai kurias X\cV`Ă&#x2013;QcV mi _NaĂ&#x;ORa\W vus visĹł pir ninkai dviraÄ?iĹł sto- Metalo pjĹŤkleliu jie ne spyneles. Suraity VR[Ă&#x203A;_N`Nb tas vamz sunkiai numa vertina pjauna ne TĂ­` groŞį, bet storÄ&#x2026; dvira resnis ir aukĹĄ dis â&#x20AC;&#x201C; kur kas sto pagal funk ne pagal vamzdÄŻ, A\Z\?NTV skulptĹŤros tes ir grobis â&#x20AC;&#x201C; Ä?io laikiklio [\`._aĂ­_ cionalumÄ&#x2026;. Tie, kurie ÄŻvairintĹł ap \:\_\g\c Suriesto dvi nis. jĹł. daĹž \[b\a_ linkÄ&#x2026;, derÄ&#x2014;puikiai iĹĄma nai jais keliauja, jau pa bĹŤna ÄŻvai raÄ?io laikiklio kil- tĹł prie jos. PavyzdĹžiui, TokÄŻ reginÄŻ no ĹĄiĹł ÄŻren sena raus ploÄ?io, je ar prie baĹž tematikÄ&#x2026;. giniĹł maSukurti funkc aukĹĄÄ?io, bet tokio nyÄ?ios stato miesty- ir uostamie daĹžnai galima iĹĄvys ti primena se mas stovas styje, nes dvi ionalĹł, kinti dvirakad prie jos patogu pri Bene daĹžniau nÄ&#x2026;sias kalvys vykstanÄ?iĹł raÄ?iais atestetiĹĄkÄ&#x2026;, ra- cijas. tÄŻ ties jo rÄ&#x2014; siai miestuo tÄ&#x2014;s tra klientĹł lau Kai kur drÄ&#x2026; sitaiko ratÄ&#x2026; miestui de- dviratis ga mu, se pakia ne siai naudo di- viena ÄŻstaiga, o ďŹ k li stovÄ&#x2014;ti sta o ir pats kontrasto rantÄŻ dviraÄ? jamas Ä?iĹł savivaldybÄ&#x2014; kiekgero, vienin suojanÄ?iĹł stovĹł. Ko biliau. principas. Vis dÄ&#x2014;lto stovais dviraio stovÄ&#x2026; telis jĹł pranaĹĄu Se to kad jie uĹži iĹĄvaizda pri kiĹł dviraÄ?iĹł stovĹł fone ĹĄvyti ryĹĄkiaspalviai nĹł namĹł yra mies daugiausia pasirĹŤpinu bĹŤtĹł puiki mas, ma nedaug to cent mi si formĹł stovai. ĹžaismingĹł tyvi, ÄŻtvir uĹžduotis vietos. Vis dÄ&#x2014;lto ne vi ligatvio ar Vieni stovai DviraÄ?iu daĹž re. si dviratinin studentams aikĹĄtÄ&#x2014;s grin tinti ĹĄa- dviratÄŻ, ki vaizduoja kai jais patenkinti. Vi ti â&#x20AC;&#x201C; ĹžmogĹł, â&#x20AC;&#x17E;vamzdĹžiaiâ&#x20AC;&#x153; di , tai gachitektas Eval nai keliaujantis arsĹł treti prime papildomo nyje ĹĄie neaiĹĄkios das BarzdĹžiu lÄ&#x2014;tĹł bĹŤti diplom Ä?iĹł ratai tel pirma ne visĹł dvirana for su gro tei mos ra Ĺžio kia. Ä?iams kas nemeno skulp pa ÄŻ ratui skir dviskirtĹł ÄŻrengi Dar daugiau inio tĹŤrÄ&#x2026;. vie tÄ&#x2026; tarpÄ&#x2026;. Be to, prira niĹł pasigen darbo tema. laisvÄ&#x2014;s nau nur jĹł visai da: Ĺžosios archi jiems manÄ&#x2014;ra, kitur ratÄ&#x2026;, ne visa kinus prie stovo vien Nuotaikin tektĹŤros ele jie neda saugu â&#x20AC;&#x201C; gi akcentai mentams â&#x20AC;&#x201C; praktiĹĄki. ĹĄiuolaikinÄ&#x2014; miklĹŤs ilgapirĹĄÄ?iai ga Kai je miestĹł aplin kuriuose uĹž Kai kurie, li ratÄ&#x2026; nesun koje. pasak archi sienio mies kiai ti, o likusÄŻ se, kur dvi blogai atlie tekto, netuo- Dvi dviratÄŻ nugvelb nuimratÄŻ turi ir Daug kam ka ratininkai ratininkai naudoja ko kiekvienas atrodo, kad jÄ&#x2026;, bet iĹĄvaiz jiems skirtÄ&#x2026; funkcilaukiami Ĺžino atvejĹł, ti. Dvi- pranaĹĄes ne mies kur kas da niekuo neiĹĄ ni dviraÄ?iams kai vagys gykloms ski tietis, dviraÄ?iĹł sau- Jei dviraÄ?iĹł â&#x20AC;&#x17E;garaĹžaisâ&#x20AC;&#x153; ne visur nors galÄ&#x2014;tĹł prirakinti riamas ne pinama, nepasirĹŤbĹŤti Ĺžaismin siskiria, vadinamie paremti ir cinis dÄ&#x2014; elementai. gi aplinkos ji gyvatukai. mesys. Sten vien funk- tinkamĹł jĹł ĹĄeimininkai ieĹĄko tam giama kitĹł dviraÄ?iĹł sto â&#x20AC;&#x17E;DviraÄ?iĹł sto vai tarsi ĹĄiuo si, kad vo transpor objektĹł. Prirakina savais pasirĹŤpi to laikinÄ&#x2014;s na ÄŻstaipĹł, medĹžiĹł, priemones prie stul- gos, bet tikrai ne visos. Be to, daug kur tvorĹł. stovai yra la bai Ĺžemiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo ar chitektas.

Ĺ iandien priedas ď ŽPavyzdĹž 

12

Kaina 1,30 Lt

iai: Ă&#x;cNV_Vb\` Rb `VR[V\ZVR`ab 

\`RTNYVZN]NZNa faV NV`ZV[TĂşQcV_ NĂ&#x2DC;VĂş`a\cĂşXb_VR[

RaVXSb[XPV\[NYĂ­

`ORaV_f_NX\XfO

VXVZN \`V\`N_P UVaRXaĂ­_\`RYRZR[ aNV QR`VT[O\\ZP\ZV[

Bran­gus pir­ki­nys ap­kar­to

6p.

Pert­var­ka te­be­ke­lia aist­ras Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Aist­ros dÄ&#x2014;l vie­ťo­jo trans­por­to per­ tvar­kos, ku­ri uos­ta­mies­ty­je ÄŻsi­ga­ lio­jo prieĹĄ pust­re­Ä?ios sa­vai­tÄ&#x2014;s, vis dar ne­nu­ri­mo. Tau­ra­lau­kio ir Ma­ zō­riť­kiĹł gy­ven­to­jai te­be­si­pik­ti­na, kad bu­vo pa­nai­kin­tas 7-as marť­ru­ ti­nis tak­si. Mies­to val­dĹžiÄ&#x2026; jie uŞ­ver­ tÄ&#x2014; skun­dais.

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Pro du­ris ĹĄvil­pau­ja vÄ&#x2014;­jas

4

â&#x20AC;&#x17E;Sup­ra­tau, kad vis­kas, kas de­be­sy­se, vyks­ta sklan­dĹžiai.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas iť­sa­kÄ&#x2014; sa­vo ÄŻspō­dĹžius apie de­be­sĹł kom­piu­te­ri­jos pre­zen­ta­ci­jÄ&#x2026;.

NeeilinÄ&#x2014; prekÄ&#x2014; lyg aĹĄa­ka gerk­lÄ&#x2014;­je ÄŻstri­ go tiek par­da­vÄ&#x2014;­jui, tiek pir­kÄ&#x2014;­jui. Ko­ne 7 tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł ver­ tÄ&#x2014;s lau­ko du­ris ÄŻsi­gi­ jÄ&#x2122;s klai­pÄ&#x2014;­die­tis yra ne­pa­ten­kin­tas jĹł ko­ky­be ir skun­dĹžia­ si, kad jo tei­siĹł nie­ kas ne­gi­na. O du­ris par­da­vÄ&#x2122;s pre­ky­bi­ nin­kas ai­ma­nuo­ja, kad vals­ty­bÄ&#x2014; vi­sa­da sto­ja tik ÄŻ var­to­to­jo pu­sÄ&#x2122;.

Pri­va­tĹł na­mÄ&#x2026; ĹĄa­lia Klai­pÄ&#x2014;­dos sta­ tan­tis Pa­ve­las Lo­ba­no­vas vie­no­ je fir­mo­je uŞ­si­sa­kÄ&#x2014; du­ris. Ta pa­ti fir­ma jas tu­rÄ&#x2014;­jo ir ÄŻstatyti. Ta­Ä?iau, uŞ­sa­ko­vo tei­gi­mu, pra­ban­gias du­ ris meist­rai su­ga­di­no ir ÄŻsta­tÄ&#x2014; krei­ vai, to­dÄ&#x2014;l vy­ras yra ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s, kad el­gia­si tei­sin­gai at­si­sa­ky­da­mas su­mo­kÄ&#x2014;­ti li­ku­siÄ&#x2026; pir­ki­ nio da­lÄŻ.

 UNOVaNaP\ZY\ PNYRP\Y\TV`aP\Z[b\ a_

Â&#x201E;Â&#x201E;Kai­na: 6,2 tĹŤkst. li­tĹł ver­tÄ&#x2014;s du­ris ÄŻsi­gi­jÄ&#x2122;s P.Lo­ba­no­vas nuo ĹĄiol ga­li klau­sy­tis, kaip jo na­me pro ply­ťius ĹĄvil­

pau­ja vÄ&#x2014;­jas. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;

IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Ko­kia si­tua­ci­ja vie­ťa­ja­me trans­ por­te po per­tvar­kos, va­kar do­mÄ&#x2014;­ jo­si mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas. â&#x20AC;&#x17E;Vie­ťo­jo trans­por­to per­tvar­ka â&#x20AC;&#x201C; svei­kin­ti­nas da­ly­kas, bet ke­lia daug klau­si­mĹł. Ta­Ä?iau nÄ&#x2014;­ra nÄ&#x2014; vie­nos re­for­mos, ku­ri vi­sus ten­kin­tĹł ĹĄim­ tu pro­centĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no me­ras. Jis dau­giau­sia nu­si­skun­di­mĹł su­ lau­kÄ&#x2014; iĹĄ Tau­ra­lau­kio, Ma­zō­riť­kiĹł gy­ ven­to­jĹł dÄ&#x2014;l 7-o marť­ru­ti­ nio tak­si pa­nai­ki­ni­mo.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2


trečiadienis, RUGsėjo 19, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Pretenduoja į pre­mi­ją

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Janukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Valuckas (DK)

„„No­mi­na­vo: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nei kul­tū­ros bei me­no pre­mi­jai no­mi­nuo­ti ir trys klai­pė­die­čiai – ope­ros so­lis­

tas E.Ka­nia­va, re­ži­sie­rius P.Gai­dys ir skulp­to­rius K.Pū­dy­mas. 

Trys klai­pė­die­čiai pre­ten­duo­ja gau­ti 2012 m. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nes kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jas. Šie­met šiam ap­do­va­no­ji­ mui iš vi­so no­mi­nuo­ta 40 ša­lies kū­rė­jų. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vie­nas iš pre­ten­den­tų – 75-erių maest­ro Eduar­das Ka­nia­va, šiais me­tais šven­čian­tis ir as­me­ni­nį, ir kū­ry­bi­nį ju­bi­lie­jų. E.Ka­nia­va yra ne tik Lie­tu­vos, bet ir Ve­ne­sue­los dai­na­vi­mo aka­de­ mi­jos pro­fe­so­rius. Ren­gė pa­ro­do­ mą­sias dai­na­vi­mo pa­mo­kas Sankt Pe­ter­bur­go (Ru­si­ja), Kel­no (Vo­kie­ ti­ja) aukš­to­sio­se mu­zi­kos mo­kyk­ lo­se. Gast­ro­lia­vo dau­giau nei 70yje pa­sau­lio ša­lių. Maest­ro bend­raam­žis Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­ži­sie­rius Po­vi­las Gai­dys taip pat no­mi­nuo­tas Na­cio­

na­li­nei pre­mi­jai. P.Gai­dys pa­sta­tė dau­giau kaip 70 spek­tak­lių. Jo mo­ ki­niai: ak­to­riai Ne­lė Sa­vi­čen­ko, Va­ len­ti­nas Kli­mas, Liu­bo­mi­ras Lau­ ce­vi­čius ir kt. Pre­mi­ją pre­ten­duo­ja gau­ti ir skulp­to­rius Klau­di­jus Pū­dy­mas. Per sa­vo kū­ry­bi­nio dar­bo pra­kti­ ką me­ni­nin­kas su­ren­gė de­šim­tis pa­ro­dų, ne­ma­žai jų už­sie­ny­je. Jo dar­bų yra ir P.Tret­ja­ko­vo ga­le­ri­jo­ je Mask­vo­je, ir Lie­tu­vos dai­lės mu­ zie­ju­je. K.Pū­dy­mas Klai­pė­dos dra­mos teat­re su­kū­rė skulp­tū­ras „Mū­ zos“ ir „Ora­to­rius“, Ni­do­je su bend­raau­to­riais „Sau­lės laik­ro­ dį“, Smil­ty­nė­je pa­mink­lą „Al­bat­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

ro­sas“, skir­tą išė­ju­siems ir ne­grį­ žu­siems jū­ri­nin­kams. „Ži­nant, kas gau­na Na­cio­na­li­nę pre­mi­ją, aki­vaiz­du, kad šis ap­do­va­ no­ji­mas yra ski­ria­mas už neei­li­nius nuo­pel­nus mū­sų vals­ty­bei kul­tū­ros sri­ty­je. Ne­ga­liu teig­ti, kad klai­pė­ die­čių dar­bai ma­žiau ži­no­mi nei vil­nie­čių kū­rė­jų. Ga­li bū­ti, kad šis mo­men­tas ir­gi tu­ri tam įta­kos, bet ne­ma­nau, jog es­mi­nės“, – svars­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja tei­kia­ma nuo 1989 me­tų, per 22 me­tus ji įteik­ta 171 Lie­tu­vos me­ni­nin­kui. Jos dy­dis šiuo me­tu sie­kia 104 tūkst. li­tų. Šį ap­do­va­no­ji­mą yra ga­vę tik 4 klai­pė­die­čiai – 1994 m. dai­li­nin­ kas ir skulp­to­rius Arū­nas Sa­ka­ laus­kas, 2000 m. di­ri­gen­tas Juo­ zas Do­mar­kas, 2007 m. ak­to­rius Vy­tau­tas Paukš­tė, 2010 m. poe­tas, eseis­tas Ro­lan­das Ras­taus­kas.

Pert­var­ka te­be­ke­lia aist­ras To­kių skun­dų su­lau­kė ir 1 Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai.

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

Vie­š o­s ios įstai­gos „Klai­p ė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ va­do­ vas Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad Tau­ra­lau­kis ir Ma­zū­riš­kės yra li­ku­ sios vie­nin­te­lės gy­ven­vie­tės, iš ku­ rių su­lau­kia­ma skun­dų. Gy­ven­to­ jai yra su­rin­kę ke­lis šim­tus pa­ra­šų prieš per­tvar­ką. Anot G.Ne­niš­kio, su­lau­kia­ma daug pa­siū­ly­mų iš gy­ven­to­jų keis­ ti 7-o pri­ve­ža­mo­jo marš­ru­to ry­ti­ nius ir po­pie­ti­nius gra­fi­kus. At­siž­ vel­giant į siū­ly­mus, tvar­ka­raš­čiai bus ko­re­guo­ja­mi. Au­to­bu­sė­liai ry­ tais ir po pie­tų va­žiuos daž­niau. Nuo pir­ma­die­nio daž­niau kur­suos ir 14-o marš­ru­to au­to­bu­sas. Per dvi sa­vai­tes pri­ve­ža­mai­siais marš­ru­tais pre­li­mi­na­riai va­žia­vo 17 tūkst. 200 ke­lei­vių. Po­pu­lia­riau­ siais marš­ru­tais iš­lie­ka 11A ir 2A. Juos ap­tar­nau­jan­tys au­to­bu­siu­kai per­ve­žė 10 tūkst. ke­lei­vių. G.Ne­niš­kis tvir­ti­no, jog šio­kių to­kių pro­ble­mų vis dar ky­la su rau­ do­nų­jų au­to­bu­siu­kų vai­ruo­to­jais, ku­rių dau­gu­ma pe­rė­jo iš marš­ru­ ti­nių tak­si. Jie ban­do lenk­ty­niau­ti, už­lįs­ti prieš au­to­bu­są, ne­sto­ja sto­ te­lė­se, ne­si­lai­ko tvar­ka­raš­čių. Nors ma­ža­ja­me au­to­bu­se vai­ruo­ to­jai tu­ri ge­res­nes są­ly­gas pri­žiū­rė­ ti, ar ke­lei­viai at­si­skai­to už ke­lio­nę,

„„Nuo­mo­nė: ne vi­si klai­pė­die­čiai ža­vi­si nau­jai­siais au­to­bu­siu­kais. 

jau išaiš­kin­tas vie­nas ke­lei­vis, va­ žia­vęs be bi­lie­to. Pa­sak G.Ne­niš­kio, iš gy­ven­to­ jų su­lau­kia­ma pra­šy­mų dėl nau­ jų marš­ru­tų. Ge­res­nio su­si­sie­ki­mo no­ri Bal­ti­jos pro­spek­to gy­ven­to­ jai. „Šio­je vie­to­je yra men­kas su­si­ sie­ki­mas. Atei­ty­je gal­vo­ja­me jį pa­ ge­rin­ti. Ma­no­me, kad bū­tų tiks­ lin­ga į bend­rą sis­te­mą in­teg­ruo­ti prie­mies­ti­nius marš­ru­tus į Šer­ nus, To­lu­pį, Ja­kus. Bal­ti­jos pro­ spek­tu ga­lė­tų va­žiuo­ti au­to­bu­sas, vyks­tan­tis į Ja­kus“, – į atei­tį žvel­ gė G.Ne­niš­kis.

Eve­li­nos Dau­gė­lai­tės nuo­tr.

17,2 – tiek tūkst. ke­lei­vių per dvi sa­vai­tes va­žia­vo pri­ ve­ža­muo­sius marš­ru­tus ap­tar­nau­jan­čiais au­to­ bu­siu­kais.


3

trečiadienis, RUGsėjo 19, 2012

miestas Pra­dė­jo sta­ty­ti lai­vą-sau­gyk­lą

Da­lys at­švai­tus

Gau­dys pa­žei­dė­jus

Ant­ra­die­nį lai­vų sta­tyk­lo­ je „Hyun­dai Hea­vy In­dust­ries Co., Ltd“ Pie­tų Ko­rė­jo­je ofi­cia­ liai pra­dė­tas sta­ty­ti lai­vas-sau­ gyk­la su du­ji­ni­mo įren­gi­niu. Jis į Klai­pė­dos uos­tą tu­rė­tų at­ plauk­ti 2014 me­tų ant­ro­je pu­ sė­je. Lai­vo-sau­gyk­los sta­ty­ bos dar­bai pra­si­dė­jo nuo plie­ no lakš­tų pjo­vi­mo.

Ket­vir­ta­die­nį 17 val. Lie­tu­vi­nin­ kų ir At­gi­mi­mo aikš­tė­se prie pe­rė­jų, prie di­džio­sios san­kry­ žos ša­lia pre­ky­bos cent­ro „Ak­ ro­po­lis“ klai­pė­die­čiams po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ ro spe­cia­lis­tai da­lys at­švai­tus. Ši ak­ci­ja skir­ta die­nai be au­to­ mo­bi­lio pa­mi­nė­ti.

Ant­ra­die­nį pra­si­dė­jo ak­ci­ja „La­ ši­ša 2012“. Jos me­tu sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią ne­tei­sė­tai la­ši­šų ir šla­kių žve­jy­bai. Ak­ci­ja truks iki spa­lio 31 die­nos. Ap­lin­ko­sau­gi­ nin­kams tal­kins po­li­ci­jos ir Vals­ ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai, Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ja, nee­ta­ti­niai ap­lin­kos ap­ sau­gos ins­pek­to­riai.

Po­li­ti­nę lai­mę ban­dys ra­jo­ne Sėk­mę rin­ki­muo­ se į Sei­mą ne­ma­žai klai­pė­die­čių ban­ dys gre­ti­muo­se ra­ jo­nuo­se. Čia jiems kon­ku­ren­ci­ją su­ da­rys ne tik vie­tos, bet ir ki­tų ša­lies did­ mies­čių po­li­ti­kai.

Inau­gu­ra­ci­ja. Šeš­ta­d ie­n į 15 val. LCC tarp­tau­t i­n io uni­ver­si­te­to rek­to­re bus inau­g u­r uo­t a lai­k i­nai šias pa­rei­gas nuo 2011-ųjų ėju­si Ka­na­dos pi­lie­tė dr. Mar­le­ne Wall. Šiai pro­gai skir­t i ren­g i­ niai pra­si­dės jau tre­čia­die­n į. Jų star­tą pa­skelbs šven­t i­nės pa­mal­dos. Penk­ ta­die­n į LCC bend­ruo­me­nės na­riai iš­ ban­dys jė­gas inau­g u­ra­ci­jai skir­ta­me pen­k ių ki­lo­met­r ų ma­ra­to­ne iki Meln­ ra­gės ir at­gal iki LCC stu­den­tų mies­te­ lio. Iš­kart po sim­bo­l i­n io bė­g i­mo prie Mi­cheal­sen cent­ro vyks LCC bend­ ruo­me­nės šven­tė. Inau­g u­ra­ci­jos die­ na pra­si­dės vie­šų pa­skai­tų cik­lo „Mū­ sų azi­mu­tas“ pri­sta­ty­mu, o pir­mą­ja šio cik­lo dis­ku­si­ja taps „Ar­tes Li­be­ra­les iš­ si­la­vi­ni­mo svar­ba XXI am­ž iu­je“.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„„Gau­sa: rin­kė­jai tu­rės iš ko pa­si­rink­ti – Klai­pė­dos ap­skri­ties vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se kan­di­da­tuo­ja po ke­

lio­li­ka po­li­ti­kų. 

Ats­to­vau­ja per silp­nai

Iš 14 Gargž­dų vien­man­da­tės apy­ gar­dos kan­di­da­tų net treč­da­lis – ne Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai. Vie­nas jų – Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos iš­kel­tas An­ta­nas Va­lys, ku­rio nuo­la­ti­nė gy­ve­na­mo­ ji vie­ta yra Vil­nius. Ko­dėl po­li­ti­kas ban­do pel­ny­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą Klai­pė­dos ra­jo­ne? „Kaip at­sa­kin­ ga­sis par­ti­jos sek­re­to­rius ne vie­ ne­rius me­tus ku­ra­vau Klai­pė­dos ap­skri­tį ir ra­jo­no so­cial­de­mok­ra­ tai pa­siū­lė kan­di­da­tuo­ti Gargž­dų apy­gar­do­je. Pa­siū­ly­mą priė­miau, nes šis kraš­tas man yra sa­vas – pa­ts gi­ miau Kre­tin­go­je, gy­ve­nau ties Klai­pė­dos ra­jo­no ri­ba. Man pa­tin­ka šio kraš­to žmo­nės, su ku­riais ga­liu ir že­mai­tiš­kai pa­si­kal­bė­ti“, – sa­vo spren­di­mą kan­di­da­tuo­ti Gargž­dų vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je aiš­ki­ no A.Va­lys. Dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl jis sa­ vo pa­tir­tį no­ri pa­nau­do­ti Klai­pė­ dos ra­jo­no žmo­nių in­te­re­sams, yra ta, kad, A.Va­lio nuo­mo­ne, kol kas šiam kraš­tui vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ ci­jo­se bu­vo at­sto­vau­ja­ma ne­pa­kan­

ka­mai. „Man te­ko dirb­ti ir Vy­riau­ sy­bė­je, ir Sei­me. Tik­rai su­si­da­rė toks įspū­dis, kad šio­se ins­ti­tu­ci­jo­ se Klai­pė­dos kraš­tui yra per ma­žai at­sto­vau­ja­ma, to­dėl gal­būt in­ves­ ti­ci­jos ir biu­dže­to skirs­to­mos lė­ šos nu­krei­pia­mos į ki­tus re­gio­nus, nors pi­ni­gų rei­kė­tų bū­tent Klai­pė­ dos ra­jo­nui“, – tei­gė A.Va­lys. Ke­ti­na per­si­kraus­ty­ti

Gargž­dų vien­man­da­tė­je apy­gar­do­ je į Sei­mą ant­rai ka­den­ci­jai ban­dys pa­tek­ti Ag­nė Bi­lo­tai­tė, nors praė­ ju­siuo­se rin­ki­muo­se į par­la­men­tą ji kan­di­da­ta­vo Klai­pė­do­je, Ma­rių vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je. „Kel­ti kan­di­da­tū­rą Gargž­dų apy­ gar­do­je bu­vo bend­ras ma­no ir par­ ti­jos va­do­vy­bės spren­di­mas. Taip su­si­klos­tė, kad, ta­pu­si Sei­mo na­re, daug lai­ko pra­leis­da­vau Klai­pė­dos ra­jo­ne – da­ly­va­vau ren­gi­niuo­se, į ku­riuos nuo­lat bu­vau kvie­čia­ma, ge­riau su­si­pa­ži­nau su vie­tos ak­ tua­li­jo­mis ir pro­ble­mo­mis, be to, bu­vau iš­rink­ta par­ti­jos Klai­pė­dos ra­jo­no sky­riaus pir­mi­nin­ke“, – ar­ gu­men­ta­vo A.Bi­lo­tai­tė.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ji pa­t i­k i­n o, jog ar­t i­m iau­s iu me­t u pla­n uo­ja iš­s i­k raus­ty­t i iš uos­ta­m ies­č io ir įsi­k ur­t i Klai­p ė­ dos ra­jo­ne.

Klai­pė­dos ap­skri­ ties apy­gar­dos pri­ vi­lio­jo ne­ma­žai ži­ no­mų žmo­nių iš ki­tų mies­tų.

Gargž­dų apy­gar­do­je kan­di­da­tais iš­kel­ti ir klai­pė­die­čiai Re­na­tas Ber­ ni­kas, Ed­ga­ras Žu­kaus­kas. Klai­pė­dos so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro di­rek­to­rė Dia­na Stan­kai­ tie­nė, ku­ri sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ban­dė pa­tek­ti į Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bą, Sei­mo na­rės man­da­to taip pat sieks Gargž­dų apy­gar­do­je. Kan­di­da­tuo­ja pen­kia­ko­vi­nin­kas

Bu­vu­si Sei­mo na­rė Al­do­na Sta­ pon­kie­nė, ku­ri į par­la­men­tą vi­sa­da kan­di­da­tuo­da­vo Klai­pė­do­je, šiuo­

se rin­ki­muo­se pa­si­rin­ko Skuo­doMa­žei­kių vien­man­da­tę apy­gar­dą. „Toks bu­vo par­ti­jos pa­siū­ly­mas ir aš jį priė­miau. Man pa­tin­ka kan­ di­da­tuo­ti kai­miš­ko­je apy­gar­do­ je, nes žmo­nės daug nuo­šir­des­ni, šil­tes­ni, jau­čiu grįž­ta­mą­jį ry­šį. Be to, ne­svar­bu, ku­rio­je apy­gar­do­je kan­di­da­tuo­ju, nes pro­ble­mos, ku­ rių spręs­ti ei­na­ma į Sei­mą, vi­so­je Lie­tu­vo­je la­bai pa­na­šios“, – tei­gė A.Sta­pon­kie­nė. Klai­pė­dos ap­skri­ties apy­gar­dos pri­vi­lio­jo ne­ma­žai ži­no­mų žmo­nių iš ki­tų mies­tų. Pa­v yz­d žiui, Ši­l u­t ės-Pa­g ė­g ių apy­gar­d o­je į Sei­m ą pra­s i­b rau­ ti sie­k ia ži­n o­m as pen­k ia­ko­v i­ nin­kas iš Vil­niaus Ed­vi­nas Krun­ gol­cas, bu­vęs Sei­mo pir­mi­nin­kas Arū­nas Va­lins­kas, Kre­tin­gos apy­ gar­da pa­trauk­li pa­si­ro­dė sos­ti­nės gy­ven­to­jams par­la­men­ta­rui Dai­ niui Bud­riui ir bu­vu­siam ap­lin­kos mi­nist­ro pa­ta­rė­jui Kęs­tu­čiui Ru­ pu­le­vi­čiui. Rin­ki­mai į Sei­mą vyks spa­lio 14 die­ną. Ant­ra­sis tu­ras vien­man­da­ tė­se apy­gar­do­se – spa­lio 28-ąją.

Lei­di­mą šil­dy­tis iš­duos na­mo pri­žiū­rė­to­jas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šį šil­dy­mo se­zo­ną var­to­to­jų lau­kia po­ky­čiai. Ar ga­li­ma šil­dy­ti dau­gia­ bu­tį na­mą, spręs ne ši­lu­mos tie­kė­ jas, o pa­tys gy­ven­to­jai ar­ba pa­sta­ to pri­žiū­rė­to­jai.

Pa­si­kei­tus tei­sės ak­tams, to­kia tvar­ka įsi­ga­lio­jo nuo lie­pos. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­ tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jo Al­gio Gai­žu­čio, es­mi­nis pa­si­kei­ ti­mas, kad ne­be­lie­ka ins­ti­tu­ci­jos,

Dienos telegrafas

ku­ri kont­ro­liuos, kaip na­mas pa­ ruoš­tas šil­dy­mo se­zo­nui. „Pa­tys na­mų gy­ven­to­jai tu­rės la­ biau tuo rū­pin­tis. Lei­di­mą šil­dy­ tis iš­duos na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar bend­ri­jos pir­mi­nin­kas. Jie kont­ro­ liuos, kaip šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­jas įgy­ven­di­no nu­ma­ty­tus rei­ka­la­ vi­mus: pa­tik­ri­no ir pa­ruo­šė šil­dy­mo sis­te­mas“, – aiš­ki­no ve­dė­jas. A.Gai­žu­čio nuo­mo­ne, to­kia tvar­ ka tei­sin­ga – ne ko­kios ins­ti­tu­ci­ jos, o būs­tų sa­vi­nin­kai tu­ri rū­pin­ tis sa­vo tur­tu. Šil­dy­mo įren­gi­niai yra gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bė.

„Prie­vaiz­do, ku­ris su rykš­te ra­gi­ no tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti šil­dy­mo se­ zo­nui,ne­be­li­ko. Da­bar kaip žmo­nės pa­tys pa­si­ruoš, taip žie­mą ir gy­ vens“, – tei­gė ve­dė­jas. Vis dėl­to sa­vi­val­dy­bė pa­pra­ šė na­mų pri­žiū­rė­to­jų siųs­ti in­for­ ma­ci­ją, kaip se­ka­si dau­gia­bu­čiams na­mams ruoš­tis šil­dy­mo se­zo­nui. Pa­sak A.Gai­žu­čio, šis pa­si­ruo­ši­ mas ne­si­ski­ria nuo anks­tes­nių me­ tų. Lei­di­mai šil­dy­tis jau iš­duo­ti 25 pro­c. dau­gia­bu­čių na­mų. „Gal šiek tiek ma­žiau nei anks­tes­ niais me­tais“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

Įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­ rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kij sa­kė, kad gy­ven­to­jai ne­tu­rė­tų pa­jus­ti pa­si­ kei­tu­sios tvar­kos. „Kiek­vie­nas ad­mi­nist­ra­to­rius ir bend­ri­ja vi­sa­da pri­va­lė­jo tu­rė­ ti žmo­gų, ku­ris at­sa­kin­gas už ši­ lu­mos ūkį. Jį pri­žiū­ri sam­do­mos įmo­nės. Jos liks ir da­bar. Nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Mes ir anks­čiau, ir da­bar rū­pi­na­mės, kad na­mas bū­ tų pa­ruoš­tas šil­dy­mo se­zo­nui. Tik da­bar dar iš­duo­si­me lei­di­mus šil­ dy­ti na­mą“, – ko­men­ta­vo J.Sa­ kovs­kij.

Sa­vi­val­dy­b ė. Tre­čia­d ie­n į 15 val. sa­ vi­val­dy­bė­je po­sė­d žiaus Mies­to ūkio ir ap­l in­ko­sau­gos ko­mi­te­tas. Jo na­r iai svars­tys 7 klau­si­mus. Už­s iė­m i­mas. Tre­č ia­d ie­n į 17.30 val. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­ nai­ty­tės bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­ je vyks ne­mo­ka­mas įva­di­nis už­siė­mi­ mas „Pir­mas žings­nis“. Jo me­tu lab­da­ ros ir pa­ra­mos fon­do „Gy­ve­ni­mo me­ nas“ mo­ky­to­ja Re­gi­na Ra­ma­naus­kai­tė kal­bės apie kvė­pa­vi­mo pa­slap­tis, kaip tai ga­li pa­ge­rin­ti žmo­gaus gy­ve­ni­mą, ir pri­sta­tys jo­gos, me­di­ta­ci­jos bei kvė­ pa­vi­mo tech­ni­kas. Pa­ro­da. Ket­v ir­ta­d ie­n į 17 val. Klai­pė­ dos vie­šo­sios bib­l io­te­kos Me­no sky­ riu­je nau­jo al­bu­mo „Kur­šių ne­r i­ja se­ nuo­se at­v i­r u­k uo­se“ pri­sta­t y­mas. Tai vie­nas iš pro­g ra­mos „Eu­ro­pos pa­vel­ do die­nos“ Klai­pė­do­je ren­g i­nių. Lai­kas. Klai­p ė­dos ap­skri­t ies vie­šo­ ji I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­ka pra­dė­jo dirb­ti il­g iau – žie­mos lai­ku. Dar­bo die­ no­mis ji skai­ty­to­jų lauks nuo 10 iki 19 val., šeš­ta­d ie­n iais – nuo 10 iki 17 val. Va­sa­rą bib­l io­te­ka dir­bo trum­piau ir ne­dir­bo šeš­ta­die­niais. Mir­t ys. Va­k ar Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­ jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Ona Par­ga­l iaus­ kie­nė (g. 1921 m.), Ste­pa­n i­ja Pet­k ie­nė (g. 1924 m.), Zo­fi­ja Puš­ko­rie­nė (g. 1929 m.), Jus­t i­na Joa­na Stan­k ie­nė (g. 1931 m.), Mi­chail Ku­ram­šin (g. 1935 m.), Li­ di­ja Kuz­maus­k ie­nė (g. 1939 m.), Mak­ sim Lo­mov (g. 1976 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Mak­sim Lo­mov, Sta­sė Pa­ne­ba­ž ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 65 iš­k vie­ ti­mų. Dau­g iau­sia klai­p ė­d ie­čiai krei­ pė­si dėl paū­mė­ju­sių įsi­se­nė­ju­sių ne­ ga­la­vi­mų.


4

trečiadienis, rugsėjo 19, 2012

miestas

Bran­gus pir­ki­nys ap­kar­to

Komentaras

„Iš­si­rin­kęs du­ris, pa­si­ra­ 1 šiau su­tar­tį ir su­mo­kė­jau 2 tūkst. li­tų avan­są. Ta­čiau kai šias

du­ris at­ve­žę meist­rai jas įsta­tė, pa­ ma­čiau dau­gy­bę de­fek­tų. Fir­mos, ku­rio­je pir­kau du­ris, pa­pra­šiau pa­ ša­lin­ti trū­ku­mus“, – aiš­ki­no vy­ras. Klai­pė­die­tis už gal­vos grie­bė­ si, kai pa­ste­bė­jo, jog 6,2 tūkst. li­ tų ver­tės du­rys na­mo an­go­je įsta­ ty­tos krei­vai. „Jos to­kios krei­vos, kad apa­čio­je ma­ty­ti ko­ne cen­ti­met­ro plo­čio ert­ mė. Du­rys kli­ba, o vi­du­je, pra­vė­rus lan­gą, gir­dė­ti, kaip pro ply­šį švil­ pia vė­jas. Ar­gi nor­ma­lu, kad už to­ kią kai­ną pirk­tos du­rys dar ir švil­ pau­tų?“ – šiur­po pir­kė­jas. P.Lo­ba­no­vas tei­gė, kad įmo­nės „Re­gi­la“, ku­rio­je pir­ko du­ris, va­do­ vas pa­reiš­kė, jos trū­ku­mus pa­ša­lins tik ta­da, kai už­sa­ko­vas su­mo­kės li­ ku­sią su­mos da­lį. „Kaip aš ga­liu mo­kė­ti už ne­ko­ky­ biš­ką daik­tą? O kas man ga­ran­tuos, kad trū­ku­mai tik­rai bus pa­ša­lin­ti?“ – sa­vo po­zi­ci­ją gy­nė vy­ras. Be kvi­to ne­tirs skun­do

Klai­pė­die­tis krei­pė­si į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją, pra­šy­ da­mas ap­gin­ti jo kaip pir­kė­jo tei­ses. „Ta­čiau te­le­fo­nu Klai­pė­dos sky­ riaus dar­buo­to­ja pa­reiš­kė, kad net ne­tirs ma­no skun­do, nes čia ne jos tar­ny­bos rei­ka­las, ir pa­siun­tė ma­ne į Sta­ty­bų ins­pek­ci­ją. Tad kur man kreip­tis? Ką da­ry­ti žmo­gui, ku­ris pa­ten­ka į to­kią si­tua­ci­ją, kai ne­ko­ ky­biš­kas daik­tas jau at­ga­ben­tas ir už jį rei­ka­lau­ja­ma su­si­mo­kė­ti?“ – sa­vo var­gus dės­tė klai­pė­die­tis. V.Lo­ba­no­vas krei­pė­si į Vals­ty­bi­ nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ją Vil­niu­je ir raš­tu iš­ dės­tė, kad te­ri­to­ri­nis pa­da­li­nys ne­ no­ri aiš­kin­tis si­tua­ci­jos. „Tuoj pat ga­vau at­sa­ky­mą, kad ma­no skun­das bus ti­ria­mas“, – sa­ kė klai­pė­die­tis. Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Ana­li­zės ir ko­mu­ni­ka­ ci­jų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Jur­gi­ta Šy­vo­kai­tė tei­gė, kad ins­pek­ to­riai iš tie­sų ga­lė­jo ir ne­tir­ti skun­ do, nes pa­reiš­kė­jas ne­tu­rė­jo mo­kė­ ji­mo kvi­to. „Var­to­to­jas pa­tei­kė avan­so su­ mo­kė­ji­mo kvi­tą. Išei­tų, jog du­rų jis ne­nu­si­pir­ko, ka­dan­gi ša­lių pa­ si­ra­šy­to­je su­tar­ty­je nu­ro­dy­ta, kad neap­mo­kė­tos pre­kės nuo­sa­vy­bės tei­sės pa­grin­du pri­klau­so par­da­ vė­jui, o ne pir­kė­jui. Šiuo at­ve­ju pro­ble­mos spren­di­mas pri­klau­ so nuo su­tar­ties są­ly­gų“, – aiš­ki­ no J.Šy­vo­kai­tė.

Ai­va­ras Ve­lu­tis

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ra­tū­ros Vie­šo­jo in­te­re­so gy­n i­mo sky­r iaus pro­k u­ro­ras

Š „„Gin­čas: eks­per­tai nu­sta­tė, kad du­rų var­čią nuo stak­tos ski­ria dau­giau nei cen­ti­met­ro dy­džio ply­šys, ta­čiau

du­rų ga­min­to­jas krei­pė­si į teis­mą dėl pi­ni­gų už sa­vo pre­kę. 

Pa­sak at­sto­vės, su­tar­ti­nius as­ me­nų san­ty­kius re­gu­liuo­ja Ci­vi­ li­nis ko­dek­sas ir gin­čai nag­ri­nė­ja­ mi teis­me. Pa­tik­ros ak­to paieš­kos

Ta­čiau, ne­pai­sant iš­dės­ty­tų ar­gu­ men­tų, sta­to­ma­me na­me ap­si­lan­ kė Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos at­sto­vė. P.Lo­ba­no­vas

Klai­pė­die­tis už gal­ vos grie­bė­si, kai pa­ste­bė­jo, kad 6,2 tūkst. li­tų ver­tės du­rys na­mo an­go­je įsta­ty­tos krei­vai.

kant­riai lau­kė, ko­kias iš­va­das pa­ teiks spe­cia­lis­tė. „At­si­tik­ti­nai su­ži­no­jau, kad pa­ tik­ros ak­tas jau pa­ruoš­tas ir jį tu­ri du­rų ga­min­to­jai. Mė­gi­nau su­ži­no­ ti, ko­dėl aš jo ne­tu­riu. Ta­čiau Klai­ pė­dos pa­da­li­nio ins­pek­to­rė te­le­fo­ nu at­šo­vė, jog pir­mą kar­tą gir­di apie to­kį ak­tą“, – tei­gė P.Lo­ba­no­vas. Klai­pė­die­tis vėl puo­lė skam­bin­ti ins­pek­ci­jos va­do­vy­bei ir tik po krei­ pi­mo­si į cent­ri­nę būs­ti­nę jis ga­vo laiš­ką su pa­tik­ros ak­tu. „Vi­si šie veiks­mai ke­lia įvai­rių min­čių. Ži­no­ma, kad pa­tik­ros ak­ te bu­vo pa­ra­šy­ta, jog du­rys yra pui­ kios, leng­vai da­ri­nė­ja­si ir ati­tin­ka vi­sus stan­dar­tus. O iš tie­sų jos yra

ap­ga­din­tos, mon­tuo­to­jų pa­da­ry­ti du­rų su­brai­žy­mai už­da­žy­ti ne­ko­ ky­biš­kai, stak­tos plokš­te­lė įsta­ty­ ta ne­ly­giai su stak­ta, o ap­link du­rų spy­ną ma­ty­ti ply­šiai“, – nu­si­skun­ di­mus var­di­jo vy­ras. Pa­siū­lė 1 tūkst. li­tų nuo­lai­dą

P.Lo­ba­no­vo gin­čas su du­ris par­da­ vu­sia įmo­ne tę­sia­si jau ke­lis mė­ ne­sius. „Aš siū­liau par­da­vė­jams, kad aš pa­ts su­si­ra­siu, kas man per­mon­ tuos du­ris. Ta­čiau iš pra­džių, mė­gi­ nant tai­sy­ti du­rų lais­vu­mą, par­da­ vė­jas bu­vo pa­ža­dė­jęs įsta­ty­ti du­rų pri­trau­kė­ją ne­mo­ka­mai, da­bar gi jis no­ri, kad aš už jį su­mo­kė­čiau 600 li­tų. Man at­ro­do, jog ši kai­na iš­pūs­ ta“, – pa­ste­bė­jo klai­pė­die­tis. P.Lo­ba­no­vas su­lau­kė par­da­vė­jo pa­siū­ly­mo tai­ky­ti jo pre­kei 1 tūkst. li­tų nuo­lai­dą ir pa­pil­do­mai su­tvar­ ky­ti du­rų spy­ną, ta­čiau pir­kė­jo tai ne­ten­ki­no ir jis raš­tu at­sa­kė, kad no­ri gau­ti 2,5 tūkst. li­tų nuo­lai­dą ir pa­ts im­sis tvar­ky­ti trū­ku­mus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Žmo­gus iš­si­rin­ko ang­liš­ko ti­ po du­ris, ku­rio­se yra spe­cia­li spy­ na. Aš jį per­spė­jau, kad ši spy­na be lie­žu­vė­lio, o tam, kad du­rys tamp­ riai pri­si­trauk­tų prie stak­tos, rei­kės du­rų pri­trau­kė­jo, ku­ris pa­pil­do­mai kai­nuos“, – aiš­ki­no R.Jo­cys. Pa­sak par­da­vė­jo, kai klien­tui bu­ vo su­mon­tuo­tos du­rys, pir­kė­jas ne­ pa­si­ra­šė jo­kių pre­kės įsi­gi­ji­mo do­ ku­men­tų ir neat­sis­kai­tė už pre­kę. „Po ku­rio lai­ko tik bu­vo pa­reikš­ tos pre­ten­zi­jos, te­ko ke­tu­ris kar­tus va­žiuo­ti pas jį. Ta­čiau at­si­ras­da­vo vis nau­jų pre­ten­zi­jų dėl smul­kių de­ fek­tė­lių“, – sa­vo ver­si­ją dės­tė pre­ ky­bi­nin­kas. Ban­dę ieš­ko­ti komp­ro­ mi­so, ta­čiau taip ir ne­su­si­ta­rę vy­rai iš­si­skirs­tė kas sau. „Po mė­ne­sio ra­do­me klin­ke­riu ap­mū­ry­tas sie­nas, tad du­rų iš­si­ mon­tuo­ti ir iš­si­vež­ti aš ne­be­ga­liu. Pir­kė­jas pa­reiš­kė, kad pa­siim­čiau du­ris, bet tik su­mo­kė­jęs už su­ga­ din­tą klin­ke­rį. Tai kai­nuo­tų apie 3 tūkst. li­tų, kas su­da­ry­tų pu­sę du­rų kai­nos. Jis ma­ne įki­šo į spąs­tus“, – aiš­ki­no R.Jo­cys.

Ap­mū­ry­tų du­rų neims

Įmo­nės „Re­gi­la“ va­do­vas Ri­čar­das Jo­cys pri­si­pa­ži­no, kad per pen­kio­ li­ka dar­bo me­tų jis pir­mą kar­tą pa­ te­ko į to­kią si­tua­ci­ją. „Tai ne pir­kė­jo, o pre­ky­bi­nin­ko nie­kas ne­gi­na. Juk vals­ty­bė vi­sa­da sto­ja į pir­kė­jo pu­sę. Aš pir­mą kar­ tą su­ti­kau pir­kė­ją, ku­ris no­ri pre­kę gau­ti vel­tui“, – aiš­ki­no R.Jo­cys. Vers­li­nin­kas tei­gė, kad 6–7 tūkst. li­tų kai­nuo­jan­čios du­rys už­sa­ko­mas vos kar­tą per me­tus.

Gin­čą spręs teis­mas

R.Jo­cys tei­gė, kad klin­ke­rį dė­ję sta­ty­ bi­nin­kai ne­sau­go­jo du­rų, neuž­den­gė ir ap­taš­kė jas sta­ty­bi­niu tin­ku. „Tai už­fik­suo­ta ins­pek­ci­jos ak­te. Juk iš­va­do­je pa­ra­šy­ta, kad du­rys yra ge­ros ir tvar­kin­gos. Kiek ži­nau, pir­ kė­jas ma­ne ap­skun­dė Sta­ty­bų ins­ pek­ci­jai“, – kal­bė­jo įmo­nės va­do­vas. R.Jo­cys ti­ki­no, kad siū­lė klien­tui 15– 20 pro­c. nuo­lai­dą nuo su­tar­tos su­ mos, ta­čiau su­si­tar­ti ne­pa­vy­ko.

i is­to­ri­ja net ir tei­si­niu po­žiū­riu yra su­vel­ta. Tei­gi­mas, kad daik­ tas, tai yra du­rys, iki tol, kol ne­ bus su­mo­kė­ta, pri­k lau­so du­r ų par­da­vė­jui – nė­ra tie­sa. Ma­nau, šio­je vie­ to­je rei­kė­tų kal­bė­ti apie kon­sen­sua­li­nę su­tar­tį, kai bu­vo pa­si­ra­šy­tas ra­šy­ti­nis su­ si­ta­ri­mas. Nuo­sa­vy­bės tei­sės į šias du­ris pir­kė­jui at­si­ran­da nuo su­tar­ties pa­si­ra­ šy­mo mo­men­to. Du­rys pri­klau­so žmo­ gui, o jų ga­min­to­jui pri­klau­so pi­ni­gai ar tei­sė rei­ka­lau­ti už jas su­mo­kė­ti. To­kiam gin­čui yra tik vie­nas ke­lias – teis­mas, nes var­to­to­jų tei­ses gi­nan­čios įvai­rios ins­ti­ tu­ci­jos to­kio­se si­tua­ci­jo­se yra nau­din­gos tiek, kiek la­vo­nui – komp­re­sas. Nors įsta­ ty­mai gi­nan­tiems var­to­to­jų tei­ses su­tei­ kia tei­sę kreip­tis į teis­mą su ieš­ki­niais, ta­ čiau jie ši­to ne­da­ro. Įvai­rios ins­ti­tu­ci­jos su­ras tūks­tan­čius inst­ruk­ci­jų ir pa­siaiš­ ki­ni­mų, kad tik to ne­da­ry­tų. Ma­ny­čiau, taip yra dėl to, kad trūks­ta kom­pe­ten­ci­ jos by­li­nė­tis teis­muo­se. Ant­ra ver­tus, kas pa­deng­tų ža­lą, jei ji at­si­ras­tų teis­mui ne­ pa­ten­ki­nus ieš­ki­nio? To­kių įstai­gų nau­ da tik to­kia, kad ins­pek­to­riai nu­vyks­ta į vie­tą, ap­žiū­ri, su­ra­šo ak­tus ir tai pa­dė­tų pir­kė­jui, jei jis kreip­tų­si į teis­mą.

„Jo pa­siū­ly­mas yra vie­nas – nu­ si­pirk­ti du­ris tik už avan­su su­mo­ kė­tą su­mą. Sep­ty­nių tūks­tan­čių li­tų ver­tės du­ris jis no­ri nu­si­pirk­ti už du tūks­tan­čius“, – ti­ki­no R.Jo­cys. Vers­li­nin­kas iš da­lies pri­pa­ži­no, kad ga­lė­tų su­tvar­ky­ti bro­ką. „Ta­čiau klien­tas ne­beį­si­lei­džia mū­sų į sa­vo val­das ir pa­reiš­kė, kad įei­siu tik su teis­mo spren­di­mu“, – kal­bė­jo R.Jo­cys. Įmo­nės va­do­vas krei­pė­si į teis­mą ir pra­šo, kad klien­tas su­mo­kė­tų vi­ są pre­kės su­mą. „Aš jau da­bar sė­džiu di­de­lė­je “sta­ti­nė­je”. Ne­tu­riu 6,2 tūkst. li­ tų ver­tės du­rų, 600 li­tų ver­tės pri­ trau­kė­jo ir dar lei­siu pi­ni­gus ad­vo­ ka­tui. Aš no­riu iš­spręs­ti bė­dą, bet esu ak­la­vie­tė­je“, – kal­bė­jo R.Jo­cys. Ta­čiau P.Lo­ba­no­vas įsi­ti­ki­nęs, kad teis­mas bus pa­lan­kus jam. „At­li­kus sta­ti­nio eks­per­ti­zę, ser­ ti­fi­kuo­ti eks­per­tai pa­sa­kė, kad trū­ ku­mai yra pa­da­ry­ti dėl ran­go­vų kal­tės, mon­tuo­jant du­ris. Eks­per­ tas nu­sta­tė, kad du­rys kli­ba net ir už­ra­kin­tos, o pu­čiant vė­jui – bil­ da. Aš su­tik­siu mo­kė­ti tik už ko­ky­ biš­ką daik­tą“, – va­kar ti­ki­no P.Lo­ ba­no­vas.


5

treÄ?iadienis, RUGsÄ&#x2014;jo 19, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

prokuroru pasitiki

Pasigenda argumentĹł

â&#x20AC;&#x17E;ValstybÄ&#x2014;s ĹžiniĹłâ&#x20AC;&#x153; Nebeliks

PrezidentÄ&#x2014; Dalia GrybauskaitÄ&#x2014; dar kartÄ&#x2026; pareiĹĄkÄ&#x2014; pasitikinti generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi RauluĹĄaiÄ?iu (nuotr.). PrezidentÄ&#x2014; sukritikavo VyriausiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; tarnybinÄ&#x2014;s etikos komisijÄ&#x2026;, kuri paskelbÄ&#x2014;, kad prokuroras paĹžeidÄ&#x2014; interesĹł derinimo ÄŻstatymÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;Manau, komisija pernelyg susikoncentravo ÄŻ techninÄ&#x2122; diskusijÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153;

Vidaus reikalĹł ministras ArtĹŤras Melianas pasigedo argumentĹł, pagrindĹžianÄ?iĹł Seime svarstomÄ&#x2026; siĹŤlymÄ&#x2026; keisti generalinio policijos komisaro skyrimo tvarkÄ&#x2026;. Joje numatoma, kad generalinÄŻ komisarÄ&#x2026; vidaus reikalĹł ministro teikimu skiria VyriausybÄ&#x2014;. NebeliktĹł ĹĄiuo metu ÄŻstatyme numatytos komisaro atskaitomybÄ&#x2014;s prezidentui.

Nuo kitĹł metĹł kovo 1-osios nebebus leidĹžiamos popierinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;ValstybÄ&#x2014;s Ĺžiniosâ&#x20AC;&#x153;, kuriose iki ĹĄiol spausdinami visi priimti teisÄ&#x2014;s aktai. Tai numato Seimo pakartotinai priimtas TeisÄ&#x2014;kĹŤros pagrindĹł ÄŻstatymas. Juo taip pat numatyta, kad ÄŻstatymai ir prezidento dekretai bus pasiraĹĄomi autentiĹĄku, o ne elektroniniu paraĹĄu.

Oro uos­tui Ĺžada pa­ra­mÄ&#x2026; IĹĄ Tarp­tau­ti­nio Pa­ lan­gos oro uos­to at­ si­ras skry­dĹžiĹł nau­ jo­mis kryp­ti­mis. Vie­nin­te­lÄ&#x2014; sÄ&#x2026;­ly­ga â&#x20AC;&#x201C; pa­rem­ti vals­ty­bÄ&#x2014;s ÄŻmo­nÄ&#x2122; tu­ri Klai­pÄ&#x2014;­ dos ap­skri­ties sa­vi­ val­dy­bÄ&#x2014;s, ku­riĹł va­ do­vai jau yra nu­si­ tei­kÄ&#x2122; ge­ra­no­riť­kai.

Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­siō­la: ĹĄiuo me­tu iĹĄ Pa­lan­gos oro uos­to ga­li­ma nu­skris­ti tri­mis kryp­

ti­mis: ÄŻ Ry­gÄ&#x2026;, Ko­pen­ha­gÄ&#x2026; ir Os­lÄ&#x2026;.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Pers­pek­ty­va â&#x20AC;&#x201C; Lon­do­nas

ku­ror­to nors vie­na nau­ja kryp­ti­mi skrai­dy­tĹł or­lai­viai, pa­pil­do­mai rei­ kia apie 1,5 mln. li­tĹł. JĹł rei­kÄ&#x2014;­tĹł dÄ&#x2014;l to, kad oro uos­tas ga­lÄ&#x2014;­tĹł su­ma­Şin­ ti rink­lia­vÄ&#x2026;, ku­ri ĹĄiuo me­tu sie­kia 18 eu­rĹł uĹž ke­lei­vÄŻ, ir skir­tĹł pi­ni­gĹł rin­ko­da­rai.

Va­kar vy­ku­sia­me Klai­pÄ&#x2014;­dos re­gio­ no plÄ&#x2014;t­ros ta­ry­bos po­sÄ&#x2014;­dy­je jos na­ riai bu­vo tie­siog uŞ­vers­ti skai­Ä?iais apie Pa­lan­gos oro uos­to pa­sie­ki­ mus, ga­li­my­bes ir iť­lai­das pri­trau­ kiant nau­jĹł skry­dĹžiĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iuo me­tu in­ten­sy­viai ve­da­mos de­ry­bos dÄ&#x2014;l skry­dĹžiĹł iĹĄ Pa­lan­gos ÄŻ Lon­do­nÄ&#x2026; ir iĹĄ Pa­lan­gos ÄŻ Ham­bur­ gÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; in­for­ma­vo Tarp­tau­ti­nio Pa­ lan­gos oro uos­to Par­da­vi­mĹł ir rin­ ko­da­ros sky­riaus vir­ťi­nin­kÄ&#x2014; Vai­da Gend­ro­ly­tÄ&#x2014;. IĹĄ Pa­lan­gos ÄŻ Lon­do­nÄ&#x2026; 180 vie­ tĹł or­lai­vis ke­lei­vius skrai­din­tĹł du kar­tus per sa­vai­tÄ&#x2122;, o ÄŻ Ham­bur­ gÄ&#x2026; tris kar­tus per sa­vai­tÄ&#x2122; kur­suo­tĹł ma­Şes­nis lÄ&#x2014;k­tu­vas â&#x20AC;&#x201C; 70-ies vie­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ta­Ä?iau ve­ŞÄ&#x2014;­jai no­ri, kad pir­ mai­siais me­tais jiems bō­tĹł tai­ko­ ma nu­li­nÄ&#x2014; oro uos­to rink­lia­va ir in­ ves­tuo­ja­ma ÄŻ skry­dĹžiĹł rin­ko­da­rÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; V.Gend­ro­ly­tÄ&#x2014;.

â&#x20AC;&#x17E;Bō­tĹł ge­rai, jei sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s iki spa­lio pa­bai­gos ga­lÄ&#x2014;­tĹł pa­sa­ky­ti, ar skir­tĹł pi­ni­gĹł nau­joms kryp­tis iĹĄ Pa­ lan­gos oro uos­to. Mes pa­tys taip pat ieť­ko­si­me re­sur­sĹł, tad pa­pil­do­mai vie­nai kryp­Ä?iai per me­tus pra­ťy­ tu­me 400â&#x20AC;&#x201C;500 tĹŤkst. li­tĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­ gÄ&#x2014; Tarp­tau­ti­nio Pa­lan­gos oro uos­to di­rek­to­rÄ&#x2014; Jo­lan­ta Ju­ce­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;.

Skai­Ä?ia­vo eks­per­tai

Dis­ku­si­ja dÄ&#x2014;l pro­por­ci­jĹł

Pa­lan­gos oro uos­to pa­sam­dy­ti eks­ per­tai su­skai­Ä?ia­vo, kad tam, jog iĹĄ

IĹĄ Pa­lan­gos ÄŻ Lon­do­ nÄ&#x2026; 180 vie­tĹł or­lai­vis ke­lei­vius skrai­din­ tĹł du kar­tus per sa­ vai­tÄ&#x2122;, o ÄŻ Ham­bur­gÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; tris kar­tus.

Klai­pÄ&#x2014;­dos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­biĹł me­rai po­sÄ&#x2014;­dy­je lyg ir su­ta­rÄ&#x2014;, kad



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ki­tĹł me­tĹł sa­vi­val­dy­biĹł biu­dĹže­ tuo­se rei­kia ieť­ko­ti pi­ni­gĹł pri­si­dÄ&#x2014;­ ti prie nau­jĹł skry­dĹžiĹł iĹĄ Pa­lan­gos oro uos­to at­si­ra­di­mo, ta­Ä?iau pro­ ble­mĹł kils dÄ&#x2014;l to­kiĹł iť­lai­dĹł ÄŻfor­ mi­ni­mo. Be to, neaiť­ku, ko­kio­mis pro­por­ ci­jo­mis sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s tu­rÄ&#x2014;­tĹł pri­si­ dÄ&#x2014;­ti, nes nau­ji skry­dĹžiai kur kas ak­tua­les­ni, pa­vyz­dĹžiui, Pa­lan­gai nei Skuo­do ra­jo­nui. â&#x20AC;&#x17E;Pa­l an­ga sa­vo biu­d Ĺže­te tik­ rai ras vie­nai kryp­Ä?iai rei­ka­lin­gos su­mos 40 pro­c., to­dÄ&#x2014;l kvie­Ä?iu ir ki­tas sa­v i­val­dy­b es ge­ra­n o­r iť­kai pri­s i­d Ä&#x2014;­t i, kad Va­ka­r Ĺł Lie­t u­vos re­gio­nas bō­tĹł pa­ts pa­trauk­liau­ siasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ra­gi­no Pa­lan­gos me­ras Ĺ a­rō­nas Vait­kus. Ĺ iuo me­tu skris­ti iĹĄ Pa­lan­gos oro uos­to, pa­vyz­dĹžiui, ÄŻ Ko­pen­ha­ gÄ&#x2026;, yra 35 pro­c. bran­giau nei iĹĄ Vil­ niaus ar Ry­gos. Taip yra dÄ&#x2014;l to, kad neiť­nau­do­ja­ mos vi­sos oro uos­to ga­li­my­bÄ&#x2014;s, to­ dÄ&#x2014;l sÄ&#x2026;­nau­dos vie­nam ke­lei­viui iĹĄei­ na ga­na di­de­lÄ&#x2014;s. Per me­tus Tarp­tau­ti­nia­me Pa­ lan­gos oro uos­te ap­tar­nau­ja­ma apie 100 tĹŤkst. ke­lei­viĹł, nors bō­tĹł ga­li­ ma tris kar­tus dau­giau.

Re­gio­no plÄ&#x2014;t­rai vÄ&#x2014;l di­ri­guos V.Po­zin­gis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Nau­jo Klai­pÄ&#x2014;­dos re­gio­no plÄ&#x2014;t­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­ko rin­ki­mus po­ li­ti­kai pa­ver­tÄ&#x2014; ir Ĺžai­di­mu, ir kerť­ to ak­ci­ja.

Rin­ki­mus te­ko su­reng­ti, nes ne­ se­niai iĹĄ Ĺ i­lu­tÄ&#x2014;s ra­jo­no me­ro po­sto bu­vo iť­vers­tas Vir­gi­li­jus Po­zin­gis, ku­ris ir pir­mi­nin­ka­vo Klai­pÄ&#x2014;­dos re­gio­no plÄ&#x2014;t­ros ta­ry­bai. Ne­te­kus me­ro po­sto, te­ko at­si­svei­kin­ti ir su ta­ry­bos va­do­vo pa­rei­go­mis. â&#x20AC;&#x17E;Pa­si­ kei­tÄ&#x2014; me­ras, to­dÄ&#x2014;l pa­si­kei­tÄ&#x2014; Klai­

pÄ&#x2014;­dos re­gio­no plÄ&#x2014;t­ros ta­ry­bos su­ dÄ&#x2014;­tis, nes ÄŻ jÄ&#x2026; au­to­ma­tiť­kai pa­te­ko nau­jo­ji Ĺ i­lu­tÄ&#x2014;s ra­jo­no me­rÄ&#x2014; Dai­va Ĺ˝e­be­lie­nÄ&#x2014;. To­dÄ&#x2014;l ir bō­ti­na iĹĄ nau­ jo iť­rink­ti pir­mi­nin­kÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos Re­gio­ ni­nÄ&#x2014;s plÄ&#x2014;t­ros de­par­ta­men­to Klai­ pÄ&#x2014;­dos ap­skri­ties sky­riaus ve­dÄ&#x2014;­jas Vai­do­tas Lin­kus. Ĺ i­lu­tÄ&#x2014;s ra­jo­no at­sto­vai kan­di­da­ tu uĹžim­ti Klai­pÄ&#x2014;­dos re­gio­no plÄ&#x2014;t­ ros ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas vÄ&#x2014;l pa­siō­lÄ&#x2014; V.Po­zin­gÄŻ, nes esÄ&#x2026; jis tu­ri tÄ&#x2122;s­ti pra­dÄ&#x2014;­tus dar­bus. â&#x20AC;&#x17E;Jis Ĺža­dÄ&#x2014;­jo, kad ta­pÄ&#x2122;s pir­mi­nin­ ku nu­vers kal­nus, ta­Ä?iau nie­ko pa­

na­ťaus ne­si­ma­tÄ&#x2014;. To­dÄ&#x2014;l var­dan de­ mok­ra­ti­jos siō­lau ki­tÄ&#x2026; kan­di­da­tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Klai­pÄ&#x2014;­dos me­rÄ&#x2026; Vy­tau­tÄ&#x2026; Grub­ liaus­kÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­reiť­kÄ&#x2014; vie­nas ta­ry­ bos na­riĹł Arō­nas Burk­ťas. Kai ku­rie jo ko­le­gos to­kÄŻ pa­reiť­ ki­mÄ&#x2026; su­pra­to kaip kerť­tÄ&#x2026; V.Po­zin­ giui, nes bō­tent jis pir­mi­nin­ko po­ ste pa­kei­tÄ&#x2014; A.Burk­ťÄ&#x2026;. E.Gent­vi­las kan­di­da­te ÄŻ pir­mi­ nin­kÄ&#x2014;s pa­rei­gas iť­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; D.Ĺ˝e­be­lie­ nÄ&#x2122;. Ta­Ä?iau ji kan­di­da­tuo­ti ne­su­ti­ ko, tad ta­ry­bos na­riams te­ko rink­tis iĹĄ dvie­jĹł vy­rĹł. Bal­sĹł dau­gu­ma pir­ mi­nin­ko pa­rei­gos vÄ&#x2014;l bu­vo pa­ti­kÄ&#x2014;­ tos V.Po­zin­giui.

Atviras laiĹĄkas. Ar egzistuoja SĂŚĂ&#x17E;ININGAĂ&#x2019;KONKURENCIJA .UHLSLDPĹ?VĂŁLXRODLĂŁNXQHVPDQRPHNDGYLHĂŁXPDVJDOLSDGĹ?WLLĂŁVSUÄ&#x160;VWLVXVLGDULXVLÄ&#x2026;SDGĹ?WĹĄâLĹžPHWĹžUXJVĹ?MRLUGLHQRPLV QDXMLHQĹž SRUWDOH www.alfa.lt SDVLURGĹ? GX 7RPR 'DSNDXV VWUDLSVQLDLDSLHPĹşVĹžEHQGURYÄ&#x160;Ă&#x201E;/LHWXYRVSDVXVLUEDQGHUROHV VSDXVGLQDPDÂżMD"ÂłLUĂ&#x201E;*DUVĹžSDVDXOLV³¹6HLPR$QWLNRUXSFLMRV NRPLVLMRVWDLNLNO\MHÂł 6WUDLSVQLXRVH PĹşVĹž ĹĄPRQĹ?V Ă&#x201E;*DUVĹž SDVDXOLVÂł VDYLQLQNDV 9\WDXWDV9DLQLNRQLVYDL]GXRMDPDVNDLSQXVLNDOVWDPRSDVDXOLRJUXSXRĂžLĹžYHLNXVLĹžQHWLNSULHĂŁ/LHWXYRVĂĽPRQHVEHWLUSULHĂŁYLVÄ&#x2026; YDOVW\EÄ&#x160;DWVWRYDV7DĂžLDXSDWHLNWLWHLJLQLDLQHWXULMRNLRSDJULQGR 1HJDQDWRWDLĂĽHPLQDLUPHQNLQDPXV¹ťPRQĹ?VGDUEXRWRMXVYDGRYXVLUDNFLQLQNXVWHUĂŁLDĹĄPRQĹ?VYDUGÄ&#x2026;NXUĹĄSHUGDXJHOĹĄPHWĹž ĹĄJLMRPHVDYRSDVWDQJRPLVLUNHQNLDYHUVOXLÂąPĹşVĹžNDVGLHQLDP GDUEXL 1RULPHDWNUHLSWLGĹ?PHVĹĄNDGPLQĹ?WXRVHVWUDLSVQLXRVHWHQGHQFLQJDL JULDXQDPD ĹĄPRQĹ?V LU MRMH GLUEDQĂžLĹž ĂĽPRQLĹž UHSXWDFLMD SDYLHĂŁLQDQW QHYD SDWLNLPĹž ĂŁDOWLQLĹž SDWYLUWLQWXV GXRPHQLV DSLH EHYHLN GYLGHĂŁLPWLHV PHWĹž VHQXPR ĹĄY\NLXV QHSDWLNULQWXV LU VX PXPLVQHVXVLMXVLXVIDNWXVEHLQXRPĹşVĹžQHSULNODXVDQĂžLDVDSOLQN\EHV Pateikiamos iĹĄ konteksto iĹĄimtos informacijos QXRWUXSRV R MDV VXGĹ?MXV YLHQDPH VWUDLSVQ\MH SLHĂŁLDPDVQLĹşULĹžVSDOYĹžSDVDXOLV Ĺ PRQĹ?VĂ&#x201E;*DUVĹžSDVDXOLVÂłGDUEXRWRMĹžYDGRYĹžLUDNFLQLQNĹžYDUGX DWVDNLQJDL SDUHLĂŁNLDPH NDG PĹşVĹž ĹĄPRQĹ? DU MRMH GLUEDQW\V ĂĽPRQĹ?VQĹ?UDLUQHEXYRVXVLMÄ&#x160;VXĂŁDOLHVLQWHUHVXVSDPLQDQĂžLRPLV JUXSĹ?PLVDUDVPHQLPLV/LHWXYRVLQVWLWXFLMĹžLUNLWŞãDOLĹžSDUWQHULĹžSDVLWLNĹ?MLPÄ&#x2026;XĂĽVLWLNULQRPHVÄ&#x2026;ĂĽLQLQJDLLUNRN\ELĂŁNDLDWOLNGDPL VDYRGDUEÄ&#x2026; 6XSUDQWDPH NDG DWOLHNDPH ODEDL DWVDNLQJÄ&#x2026; IXQNFLMÄ&#x2026; VSDXVGLQGDPLLWLQMDXWULXVLUVYDUELXVYDOVW\ELQLXVGRNXPHQWXVWRGĹ?O QXRODW EHQGUDGDUELDXMDPH VX YDOVW\EĹ?V LQVWLWXFLMRPLV 6YDUELDXVLXVGRNXPHQWXVJDPLQDPHLUGDXJHOLXLXĂĽVLHQLRYDOVW\ELĹž -XQJWLQLĹž7DXWĹž(XURSRV6Ä&#x2026;MXQJRVLQVWLWXFLMRPVNLWRPVWDUSWDXWLQĹ?PVRUJDQL]DFLMRPV-ĹžSDVLWLNĹ?MLPDVÂąPĹşVĹžSDWLNLPXPR LUSURIHVLRQDOXPRĹĄYHUWLQLPDV (VDPHDWYLULEHQGUDGDUELDXWLVXYLVRPLVWHLVĹ?VDXJRVLUVDXJXPRVWUXNWĹşURPLVNDGĹĄURG\WXPHMRJĹĄPRQĹ?Ă&#x201E;*DUVĹžSDVDXOLVÂł\UD LUEXYRSDWLNLPDVYDOVW\EĹ?VSDUWQHULVDWOLHNDQWLVSDYHVWÄ&#x2026;PLVLMÄ&#x2026; 7DLSSDWXĂĽWLNULQDPHNDGHVDPHSDVLUXRĂŁÄ&#x160;WROLDXY\NG\WLSUDGĹ?WXVLUSULVLLPWLQDXMXVĹĄVLSDUHLJRMLPXVXĂĽVLHQLRSDUWQHULDPV 0HVNUHLSĹ?PĹ?VĹĄ/LHWXYRV5HVSXEOLNRVJHQHUDOLQÄ&#x160;SURNXUDWĹşUÄ&#x2026; LU 9LGDXV UHLNDOĹž PLQLVWHULMÄ&#x2026; WLNĹ?GDPL NDG WHLVLQJXPDVJDOLEĹşWLĹĄJ\YHQGLQWDVLUYLVLSULYDORWXUĹ?WL YLHQRGDVWHLVHVVĹ?NPLQJDLGLUEWL'Ĺ?VLPHYLVDVSDVWDQJDV NDGĹĄURG\WXPHHVDQW\VWHLVĹşV0DQRPHMRJPLQĹ?WXVVWUDLSVQLXV SDVNHOEXVL ĂĽLQLDVNODLGRV SULHPRQĹ? WXUĹ?WĹž EĹşWL ĹĄYHUWLQWD ĂĽLQLDVNODLGRVHWLNÄ&#x2026;SULĂĽLĹşULQĂžLĹžLQVWLWXFLMĹžLUSULVLLPWLDWVDNRP\EÄ&#x160;XĂĽ Y\NGRPXVYHLNVPXVPĹşVĹžDWĂĽYLOJLX 1HDEHMRMDPH NDG ĂŁLV LQIRUPDFLQLV NDUDV PXPV \UD SDVNHOEWDVGĹ?OVYDUELŞťY\NLĹž/DWYLMRMH.DLP\QLQĹ?VĂŁDOLHV LQVWLWXFLMRVUHQNDVLSLOLHĂžLĹžSDVĹžLUEDQGHUROLĹžJDPLQWRMÄ&#x2026;'DEDUWLQLDLĂŁLĹžGRNXPHQWĹžJDPLQWRMDLLUVXMDLVVXVLMÄ&#x160;DVPHQ\V/DWYLMRMHEHL/LHWXYRMHODEDLQHQRULXĂĽOHLVWLVDYRSR]LFLMĹžWRGĹ?OJDOLPDL JULHELDVLYLVŞťPDQRPĹžSULHPRQLĹžEHLĂŁPHLĂĽWREDQG\GDPLPXV GLVNUHGLWXRWL NRQNXUVĹž RUJDQL]DWRULĹž DNLYDL]GRMH 3ULHĂŁ PXV YHLNLDPDVLVWHPLQJDLSDVLWHONLDQWU\ĂŁLXVĹĄYDLULRVHLQVWLWXFLMRVH YHUVORĹĄPRQĹ?VHLUĂĽLQLDVNODLGRVSULHPRQĹ?VH äLQRPHLUJDOLPHĹĄYDUG\WLXĂĽSDVNOHLVWĹžJDQGĹžXĂĽGDQJRV VWRYLQĂžLXV DVPHQLV EHL MĹž JUXSHV WHQNLQDQĂžLDV VDYR DVPHQLQLXVLQWHUHVXVQHWLN/LHWXYRMHEHWLUWDUSWDXWLQLXPDVWX -LHWHUĂŁLDYLVRV/LHWXYRVYHUVORĹĄYDL]GĹĄQHĂŁYDULDLVPHWRGDLVVLHNLD VXWUXNG\WLPXPVVĹ?NPLQJDLSOĹ?WRWLVDYRYHLNOÄ&#x2026;9LHĂŁDLSUDĂŁRPH SDODLN\PRLUVXSUDWLPRJLQDQWVDYRWHLVÄ&#x160;GLUEWLVÄ&#x2026;ĂĽLQLQJRVNRQNXUHQFLMRVVÄ&#x2026;O\JRPLV 'Ĺ?NRMDPH Ĺ PRQĹ?VĂ&#x201E;*DUVĹžSDVDXOLVÂłGDUEXRWRMDL YDGRYDLDNFLQLQNDL

UĹžs. 1019523


6

trečiadienis, rugsėjo 19, 2012

nuomonės

Po­sė­dy­je pristatė de­be­sis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pre­mi­ja ar pa­šal­pa?

Violeta Juodelienė

K

ul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­ skel­bė kan­di­da­tų į Na­cio­ na­li­nes kul­tū­ros ir me­ no pre­mi­jas są­ra­šą. Ja­me – net 40 pre­ten­den­tų. Kiek­vie­ no šių ta­len­tin­gų žmo­nių pa­sie­ ki­mai ne­ke­lia abe­jo­nių, ir vis dėl­to są­ra­šas pro­vo­kuo­ja dis­ku­si­ją, ku­ ri jau se­niai pri­bren­do, bet ku­rios vis ne­si­ryž­ta­ma kel­ti: Na­cio­na­li­ nių kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jų sky­ ri­mo tvar­ka ne­to­bu­la. Tiks­liau sa­ kant – aki­vaiz­džiai ydin­ga. Kas­met tarp pre­ten­den­tų bū­na kū­rė­jų, ku­rių pa­var­dę iš­vy­dus pir­ miau­sia ky­la klau­si­mas: „Kaip, jis (ji) dar ne lau­rea­tas? Ko­dėl tik šie­ met?“ Ir nors pa­gal pre­mi­jos sky­ ri­mo nuo­sta­tus už il­ga­me­tį in­dė­lį ga­li bū­ti ski­ria­ma tik vie­na pre­ mi­ja, aki­vaiz­du, kad pa­sta­ruo­ju

Rei­kia pai­sy­ti pa­grin­di­ nio pre­mi­jos as­pek­to: ji pir­miau­sia yra na­cio­na­li­nė. me­tu vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nai – ne­men­kos da­lies ap­do­va­no­ji­mų prie­žas­tis. Taip ir neaiš­ku, ko­dėl žai­džia­ mas žai­di­mas, esą ver­ti­na­mi per pa­sta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­ tus nu­veik­ti dar­bai. Juk tai klai­ di­na tiek pa­čius kul­tū­ros žmo­nes, tiek jų au­di­to­ri­ją, nuo­šir­džiai ban­ dan­čią su­pras­ti, ku­rie pa­sta­rai­siais me­tais kaip tik ma­žiau nu­vei­ku­sių kū­rė­jų dar­bai ver­ti iš­skir­ti­nio dė­ me­sio. Lyg ir lo­giš­ka, kad į aukš­čiau­ sią fi­nan­si­nį įver­ti­ni­mą pre­ten­ duo­tų me­ni­nin­kai, pa­si­žy­mė­ję sa­vo sri­ty­je. Bė­da ta, kad teat­ra­lų Auk­si­niai sce­nos kry­žiai yra be­ne vie­nin­te­liai aukš­čiau­sio ly­gio įver­ ti­ni­mai, ku­riuos me­no kū­rė­jams ski­ria ne au­di­to­ri­ja, ne suin­te­re­ suo­ti lei­dė­jai ar fil­mų pla­tin­to­jai, bet ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai. Va­di­na­si, rei­kia pai­sy­ti pa­grin­ di­nio pre­mi­jos as­pek­to: ji pir­ miau­sia yra na­cio­na­li­nė. Pre­ten­ den­tas tu­rė­tų bū­ti pa­da­ręs ką nors to­kio, dėl ko jo pa­var­dė bū­tų ži­no­ ma ne vien siau­ram eks­per­tų bū­ riui, bet ir na­cio­na­li­niu ly­giu. Kiek to­kių as­me­ny­bių ras­tu­me šių­me­ čia­me są­ra­še?

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Į

Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ ry­bos po­sė­dį su­si­rin­kę vi­sų ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bių me­rai ir dar ke­lio­li­ka po­li­ti­kų tu­rė­jo gal­būt ne­be­pa­si­kar­to­sian­čią ga­li­my­bę iš­ klau­sy­ti uni­ka­lią pa­skai­tą apie de­ be­sų kom­piu­te­ri­ją. Kad pa­skai­ta bū­tų įtai­ges­nė ir iš­girs­ta in­for­ma­ci­ja per vie­ną au­ sį neįei­tų, o per ki­tą nei­šei­tų, sa­ vo pa­tir­ti­mi da­li­jo­si ir spe­cia­liai į uos­ta­mies­tį at­ka­kęs net už 244 ki­ lo­met­rų nuo Klai­pė­dos esan­čios Jo­na­vos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Aud­rius Šul­ga. Vis­kas bū­tų lyg ir ge­rai, jei ne­ bū­tų keis­ta. Pra­ne­ši­mą, ku­rio pa­ va­di­ni­mas – „De­be­sų kom­piu­te­ri­ jos su­tei­kia­mos ga­li­my­bės ir nau­da sa­vi­val­dy­bė­se“, skai­tė pri­va­čios bend­ro­vės, tei­kian­čios to­kią pa­ slau­gą, di­rek­to­rius. Jis ga­na iš­sa­miai pri­sta­tė įmo­nę, ku­riai va­do­vau­ja, taip pat at­sklei­ dė jos iš­skir­ti­nu­mą tarp kon­ku­ren­ tų, o vė­liau ėmė dės­ty­ti apie de­be­ sų kom­piu­te­ri­ją. Nors ir bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti, ta­ čiau pra­ne­ši­mas nie­kuo ne­si­sky­ rė nuo ele­men­ta­rios pa­slau­gų pre­zen­ta­ci­jos, ko­kios įpras­tai ren­ gia­mos po dar­bo va­lan­dų ir ga­li­ mi klien­tai į jas vi­lio­ja­mi įvai­rio­ mis do­va­no­mis. To­dėl ir bu­vo keis­ta tai, kad pri­ va­čios bend­ro­vės di­rek­to­rius tei­ kia­mas pa­slau­gas, už ku­rias rei­kia mo­kė­ti pi­ni­gus, pri­sta­ti­nė­jo Klai­ pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­ sė­dy­je. Pa­si­ta­ri­me, kur Klai­pė­dos ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bių me­rai ir sa­ vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riai spren­ džia, kaip pa­nau­do­ti iš ES gau­tus pi­ni­gus, kad Va­ka­rų Lie­tu­vos re­ gio­nas kles­tė­tų. Toks po­sė­dis nė­

Jie dir­ba ne mums

Kol ato­sto­ga­vau, ne­sup­ra­tau, ko žmo­ nės pik­ti­na­si dėl mik­roau­to­bu­sų eis­ mo po­ky­čių. Šią sa­vai­tę vėl pra­dė­jau dirb­ti ir jau pa­čią pir­mą die­ną su­pra­ tau, kad mū­sų val­džios at­sto­vai dir­ba ne mies­tie­čiams, o kaž­ko­kioms vers­lo gru­pėms. Var­pų gat­vė­je, kur gy­ve­nu, bu­vo 7-ojo marš­ru­to ga­li­nė ar­ba pra­ di­nė sto­te­lė. Pa­ži­no­jo­me vi­sus vai­ruo­ to­jus, o ir ke­lei­viai jau bu­vo ta­pę vie­ ni ki­tiems sa­vi. Ži­no­jo­me, kad čia pat yra trans­por­to prie­mo­nė, ku­ria pa­to­ giai ir grei­tai ga­li­me nu­va­žiuo­ti į mies­ to cent­rą ir net į šiau­riau­sią Klai­pė­dos ga­lą. Pir­mo­ji ma­no dar­bo die­na pa­ro­ dė, kad gy­ve­ni­mas kei­čia­si ne į ge­ra. Bu­vau pri­vers­ta ei­ti iki Smil­te­lės gat­ vės. Pro ša­lį lė­kė „mik­riu­kai“, nė vie­ nas ne­sto­jo, nes vi­si bu­vo pil­ni. Lau­ kiau 20 mi­nu­čių. Ži­nau, ką pa­sa­ky­tų Au­to­bu­sų par­ko va­do­vė. Ji pa­tar­tų ke­liau­ti į dar­bą mies­to au­to­bu­su. Bet to­kių pa­ta­ri­mų mes jau pri­si­klau­sė­ me so­viet­me­čiu, da­bar pa­tys no­ri­me spręs­ti, kuo ke­liau­ti. Pa­sa­kau at­vi­rai, tie, kas da­bar yra mies­to val­džio­je, dir­ba ne mums. O Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti, kam. Jo­lan­ta „„Pas­k ai­t a: rei­k ia ti­k ė­t is,

Trūks­ta de­bi­lų die­nos

kad ži­nios apie de­be­sų kom­piu­ te­ri­ją po­li­ti­kų la­bai neiš­var­gi­no. And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

va­lu­mus po­li­ti­kai vė­liau su­ge­bė­jo su­kon­cent­ruo­ti dė­me­sį ir pa­tvir­ tin­ti Klai­pė­dos re­gio­no tu­riz­mo stra­te­gi­ją. „Sup­ra­tau, kad vis­kas, kas de­be­ sy­se, dir­ba sklan­džiai“, – pa­skai­tą re­ziu­ma­vo Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas. Gal po­li­ti­kams rei­kia keis­ti po­sė­ džių vie­tą, tuo­met ir žmo­nių gy­ve­ ni­mą le­mian­čius spren­di­mus pa­ vyks priim­ti sklan­džiau?

Eis­mas Til­tų gat­ve – ir ge­rai, ir blo­gai V.Spu­ry­tė. „Eis­mas pa­gy­vi­no se­na­mies­tį“, „Klai­pė­da“, 2012 09 18 ***

Toks jaus­mas, kad jei per Til­tų gat­vę per­va­žiuos au­to­mo­bi­lis, tai Klai­pė­dą iš­tiks... ko­lap­sas. Ale ir dur­nu­mas žmo­nių – tai juk GAT­ VĖ. Ji tam ir yra skir­ta, kad ja va­ žiuo­tų ma­ši­na. r

***

Eis­mas sa­vait­ga­liais Til­tų gat­ve tik­rai pa­gy­vi­no se­na­mies­tį, pa­ di­dė­jo šiukš­ly­nų plo­tai, nu­si­tę­sė marš­ru­ti­nių ir au­to­bu­sų ka­ra­va­ nas, suak­ty­vė­jo nak­ti­niai „šu­ma­ che­riai“. Po­nas Moc­kus sa­ko ne­ tie­są, kad gy­ven­to­jai ne­si­skun­dė. Aš pa­ti as­me­niš­kai kal­bė­jau su

gerb. Ri­man­tu dėl au­to­bu­sų srau­ tų: rei­kė­tų pa­ko­re­guo­ti marš­ru­ tų lai­ką, kad gat­vė­je ne­su­si­da­ry­tų au­to­bu­sų ka­ra­va­nai ir bū­tų pai­so­ ma nu­ro­dy­to 30 km/h grei­čio. O gal yra at­lik­ta stu­di­ja „Kaip jau­čia­ si Bir­žos til­tas“? Gal apie tai ga­lė­ tu­mė­te su­pa­žin­din­ti mies­tie­čius ar­ti­miau­siu lai­ku? La­bai svei­kin­ti­ nas da­ly­kas, kad at­gi­jo se­na­mies­ tis. Va­di­na­si, se­na­mies­čio vers­ li­nin­kai ne­be­sik­reips į ta­ry­bą dėl at­lei­di­mų nuo vie­no­kių ar ki­to­kių mo­kes­čių. Bus pa­jė­gūs su­mo­kė­ti nuo sa­vo pel­nų ir Au­to­bu­sų par­ kas su­tau­pys 500 tūks­tan­čių li­tų. Tai te­gu ta­ry­bos na­riai, tvir­tin­da­ mi biu­dže­tą, ne­pa­mirš­ta tuos 500

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

tūks­tan­čių li­tų mi­nu­suo­ti iš skir­ tų do­ta­ci­jų vie­ša­jam trans­por­tui. Apie su­tau­py­mą skel­bė taip pat „Klai­pė­dos“ dien­raš­tis, skai­čia­ vi­mus at­li­ko p. Ne­niš­kis. Jei­gu tik yra nau­da, ko čia ne­pa­ken­tė­ti dėl vi­sų klai­pė­die­čių ge­ro­vės. Tik ne­ pa­mirš­ki­te, Vir­gi­ni­ja Spu­ry­te, mus in­for­muo­ti apie vis ge­rė­jan­čius ir ge­rė­jan­čius ro­dik­lius. Da­lia Poz­nec­kie­nė

***

Tai kam gy­vent mies­te, jei ju­dė­ji­mas truk­do? Ra­my­bės my­lė­to­jams rei­kia gy­ven­ti prie upės ar eže­ro, kur ra­ mu, ošia. Gi mies­te, o juo la­biau jo cent­re, nai­vu ti­kė­tis ra­my­bės. ... Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Kas­dien nu­plė­šiu sie­ni­nio ka­len­ do­riaus la­pe­lį ir pa­skai­tau, kad tai yra ko­kios nors pro­fe­si­jos žmo­ nių die­na. Ir ne tik pro­fe­si­jos, bet ir įvai­rio­mis li­go­mis ser­gan­čių­jų die­nų yra daug. Pa­ma­niau, jog rei­ kė­tų ir de­bi­lų die­nos. Ži­nau, kad ta pro­ga pa­ts iš­siųs­čiau ne vie­ną svei­ ki­ni­mą. Ke­li ad­re­sai bū­tų ir mies­tą val­dan­čių po­li­ti­kų. Jo­nas

Apie rei­dus ne­rei­kia skelb­ti

Ke­lių po­li­ci­nin­kai per spau­dą pa­ si­skel­bė, kad ke­ti­na su­reng­ti rei­dą, ku­rio me­tu ne­pa­žy­mė­tais au­to­mo­ bi­liais mies­to gat­vė­se ste­bės ke­lių chu­li­ga­nus. Ne­sup­ran­tu, kam rei­ kia skelb­ti to­kią in­for­ma­ci­ją. Ne­ bent taip el­gia­ma­si pre­ven­ci­jos tiks­lais. Kur kas įdo­miau skai­ty­ ti, kiek to­kių „ere­lių“ nu­tver­ta ir nu­baus­ta, kiek jų įkliu­vo ne pir­mą kar­tą ir ko­kių baus­mių nu­si­pel­nė. Al­bi­nas

Nu­si­bo­do niurzg­liai

Sup­ran­tu, kad gy­ve­na­me ne pa­čia­ me sau­lė­čiau­sia­me kraš­te, to­dėl ir žmo­nės niū­rūs, niurz­ga vis ne­pa­ ten­kin­ti, skun­džia­si, guo­džia­si ir ko­ne­vei­kia vi­są pa­sau­lį. Tik­rai ži­ nau, kad svei­ka­ta, jė­gos ir nuo­tai­ka pri­klau­so nuo po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą. Vie­ni pa­si­duo­da, am­ži­nai ne­lai­min­ gi, o ki­ti ieš­ko gra­žių da­ly­kų, iš­nau­ do­ja kiek­vie­ną ga­li­my­bę bend­rau­ti, mė­gau­tis gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­mais ir sklei­džia gė­rį ap­link sa­ve. No­rė­čiau to­kių dau­giau su­tik­ti ir pa­ma­ty­ti per te­le­vi­zi­ją, gy­ve­ni­mas per­ne­lyg trum­pas, kad vien zirz­tu­me. Apo­lo­ni­ja Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

ra ren­gia­mas la­bai daž­nai, to­dėl kiek­vie­na jo mi­nu­tė yra bran­gi. Gal­būt ne­bū­tų bu­vę nie­ko blo­go, jei apie de­be­ sų kom­piu­te­ri­ją Klai­pė­dos re­ gio­no plėt­ros ta­ry­bos na­riams bū­tų pa­sa­ko­ja­ma to­dėl, kad toks pro­ jek­tas bū­tų įgy­ven­di­na­mas sa­ vi­val­dy­bė­se. Ta­čiau vi­ sai ne­se­niai Klaip ­ ėd ­ os a p ­s k r i ­t i e s sa­v i­val­d y­b ių in­for­m a­c i­n ėms tech­no­lo­gi­joms at­ nau­jin­ti bu­vo iš­ leis­ti ke­li mi­li­jo­nai li­tų ir nau­jų pro­ jek­tų kol kas ne­ pla­nuo­ja­ma. Dar keis­čiau at­ro­ dė tai, kad pa­dė­ti pri­sta­ty­ ti de­be­sų kom­piu­te­ri­jos nau­dą vers­li­nin­kas į pa­gal­bą pa­si­kvie­ tė Jo­na­vos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ją. Iš vi­du­rio Lie­tu­ vos at­va­žia­vęs val­di­nin­kas įtai­ giai pa­sa­ko­jo, ko­kia pui­ki pa­slau­ ga yra de­be­sų kom­piu­te­ri­ja ir kaip ji pa­de­da tau­py­ti pi­ni­gus. Ta­čiau kai sve­čias iš Jo­na­vos pra­ kal­bo apie li­tus, gal­vo­je iš­kart su­kir­ bė­jo klau­si­mas – kas su­mo­kė­jo už jo ke­lio­nę iš Jo­na­vos į Klai­pė­dą ir at­gal? Ar jam mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais bus su­mo­kė­ta už dar­bo die­ną, ku­rią val­di­nin­kas sky­rė pro­te­guo­ti pri­va­ čią bend­ro­vę? Ir ap­skri­tai, kaip toks pra­ne­ši­mas apie de­be­sų kom­piu­te­ri­ ją at­si­ra­do Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros po­sė­džio dar­bot­var­kė­je? Gal­būt tarp vers­li­nin­kų jau įsi­ga­li pra­kti­ka atei­ti į val­diš­kus po­sė­džius pri­sta­ty­ti sa­ vo pa­slau­gų? Įdo­mu, ar pus­va­lan­dį klau­sę­ si apie de­be­sų kom­piu­te­ri­jos pri­

karštas telefonas

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

trečiadienis, rugsėjo 19, 2012

užribis Pra­šė pa­gai­lė­ti J.Os­ta­pen­kos

Ieš­kos mu­šei­kos

Pir­ko vog­tą ma­ši­ną

Gir­tas pa­gy­ve­nu­siai kai­my­nei smo­gęs Jev­ge­ni­jus Os­ta­pen­ka ir nu­ken­tė­ju­sio­ji pra­šė teis­mo ne­pra­ dė­ti bau­džia­mo­sios by­los, o nu­ baus­ti smur­tau­to­ją mi­ni­ma­lia nuo­ bau­da dėl ne­di­de­lio chu­li­ga­niz­mo. Va­kar pa­skelb­ta, kad tik pro­ku­ro­ ras spręs, ar pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis ne­skun­džia­ma.

1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­ rei­gū­nai aiš­ki­na­si muš­ty­nių ap­ lin­ky­bes. Kaip įta­ria­ma, rug­sė­jo 2-ąją Mo­kyk­los gat­vė­je du vy­rai su­mu­šė sa­vo su­gė­ro­vą. 27 me­tų nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ty­rė po­lit­rau­ mą, pa­te­ko į li­go­ni­nę ir yra gy­do­ mas Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Vie­ nas įta­ria­mų­jų jau ap­klaus­tas, ki­to ieš­ko­ma.

Rug­sė­jo pra­džio­je įmo­nė­je „Re­ git­ra“ au­to­mo­bi­lį „Toyo­ta Co­ro­ la“ ban­dė įre­gist­ruo­ti Tel­šiuo­ se gy­ve­nan­ti mo­te­ris. Paaiš­kė­ jo, kad 2004 m. pa­ga­min­to au­ to­mo­bi­lio kaip pa­vog­to ieš­ko Ita­ li­jos po­li­ci­nin­kai. Au­to­mo­bi­lis iš lie­tu­vės paim­tas ir sau­go­mas uos­ta­mies­ty­je. Įvy­kį ti­ria Klai­pė­ dos po­li­ci­ja.

Gel­bė­to­jams – jau poilsis Pap­lū­di­my­je poil­ siau­to­jų sau­gu­mą už­tik­ri­nę gel­bė­to­ jai bai­gė dar­bo se­zo­ ną. Tei­gia­ma, kad jis bu­vo su­dė­tin­gas. Tam įta­kos tu­rė­jo per­mai­nin­gi orai.

„„Pa­sek­mės: Ne­mu­no gat­vė­je ne­pri­žiū­ri­mą na­mą val­ka­tos bu­vo pa­de­

gę ne kar­tą. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Be­na­mių pamėgtas būs­tas su­pleš­kė­jo Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­mu­no gat­vė­je su­pleš­kė­jo be­ na­mių gūž­ta ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­ tų bu­vęs ap­leis­tas na­mas. Pa­na­šu, kad gais­rą su­kė­lė val­ka­tos.

Va­kar vi­dur­die­nį nuo uos­to pu­ sės į dan­gų ki­lo juo­dų dū­mų stul­ pas. Ne­mu­no gat­vė­je de­gė 47-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tas ne­gy­ve­na­mas na­mas. Po va­lan­dos ge­si­ni­mo pu­sė na­mo sie­nų nu­griu­vo.

Šis pa­sta­tas lieps­no­jo ne­be pir­ mą kar­tą. Žie­mą čia daž­niau­siai gy­ven­da­vo bei su­si­kur­tais lau­žais šil­dy­da­ vo­si be­na­miai. Įvy­kio liu­dy­to­jai ti­ki­no ma­tę, kaip iš de­gan­čio na­mo iš­bė­go du be­na­miai. Grei­čiau­siai ir šį­kart gais­rą su­ kė­lė jie. Vai­duok­liu vir­tu­sio na­mo sa­vi­ nin­kai il­gą lai­ką juo ne­si­rū­pi­no, o pa­rei­gū­nams ne­si­se­kė iš­siaiš­kin­ti, kas at­sa­kin­gas už ne­pri­žiū­ri­mą ne­ kil­no­ja­mą­jį tur­tą.

Įta­ria­mie­ji – areš­ti­nė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Prieš sa­vai­tę Klai­pė­do­je įvyk­dy­ tos žmog­žu­dys­tės kal­ti­nin­kai – jau areš­ti­nė­je. Pa­na­šu, kad nu­si­ kal­ti­mo mo­ty­vas yra kla­si­ki­nis – mo­te­ris.

Praė­ju­sios sa­vai­tės pra­džio­je Žal­gi­ rio gat­vė­je prie 13A na­mo bu­vo ap­ tik­tas ne­gy­vas jau­nas vy­ras. Įvy­kio vie­to­je ap­žiū­rė­ję ve­lio­nį pa­rei­gū­ nai pa­ste­bė­jo ant jo vei­do krau­jos­ ru­vų. Ne­gy­vas vy­ras pa­si­ro­dė be­sąs 1980 me­tais gi­męs klai­pė­die­tis Da­ rius J. Iš­ty­rę mir­ties prie­žas­tį teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai kons­ta­ta­vo, kad jau­nas vy­ras bu­vo la­bai smar­ kiai su­muš­tas ir pra­ra­do gy­vy­ bę dėl stai­ga at­si­ra­du­sių su­ža­lo­ji­ mų komp­li­ka­ci­jų. Pra­dė­ję aiš­kin­tis

nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes pa­rei­gū­nai ne­tru­ko su­ži­no­ti, kad Da­rius J. ir jo su­gy­ven­ti­nė gy­ve­no iš pa­šal­pų. Rug­sė­jo 10-oji neiš­sis­ky­rė iš ki­tų mė­ne­sių tos pa­čios die­nos. Lauk­ da­mi il­go­je ei­lė­je pi­ni­gų pa­šal­ pos ga­vė­jai su­si­ta­rė drau­ge iš­ger­ ti. Links­my­bės vy­ko jau įpras­to­je šiems as­me­nims vie­to­je. Gir­tau­ ta pa­rą. Prie pa­šal­pų ga­vė­jų pri­si­jun­ gė ke­li vy­rai, ku­rie nė­ra iš­lai­ko­mi vals­ty­bės. Pa­na­šu, kad kaž­ku­riuo me­tu Da­ rius J. su jais aiš­ki­no­si san­ty­kius. Kal­bė­ta apie mo­te­rį. Jau­nas vy­ras bu­vo mu­ša­mas ne vie­ną kar­tą. Va­ kar į uos­ta­mies­čio areš­ti­nę bu­vo už­da­ry­ti du įta­ria­mie­ji. Kol kas pa­ rei­gū­nai ban­do su­ži­no­ti, kiek ku­ris kal­tas dėl jau­no vy­ro žū­ties. By­los ty­ri­mas dar tik įsi­bė­gė­ ja, to­dėl pa­rei­gū­nai ne­sku­ba gir­tis pa­sie­ki­mais.

„„Dar­bai: iš pa­plū­di­mių jau iš­vež­ti lai­ki­ni gel­bė­to­jų po­stai. 

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Jū­ra bu­vo pa­vo­jin­ga

Klai­pė­dos ir Pa­lan­gos gel­bė­to­jai dirb­ti pa­plū­di­my­je bai­gė šeš­ta­die­ nį. Iš plia­žų jau iš­vež­tas ir in­ven­ to­rius. Gel­bė­to­jų va­do­vai pa­brė­žia, kad šis se­zo­nas bu­vo su­dė­tin­gas ir iš­si­ sky­rė la­bai per­mai­nin­gais orais. „Mū­sų dar­bas – vi­sa­da su­dė­tin­ gas. Ta­čiau šis se­zo­nas iš­si­sky­rė nuo­lat be­si­kei­čian­čiais orais: šil­ ta, šal­ta, ly­ja ir vėl iš nau­jo“, – sa­ kė Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­vas Jo­ nas Pi­rož­ni­kas. „Kai bū­na daug sau­lė­tų die­nų, poil­siau­to­jų srau­tai pa­si­skirs­to. Šie­met į plia­žus žmo­nės su­puo­ lė vie­nu me­tu. Jū­ra bu­vo aud­rin­ga. Šį se­zo­ną daž­niau ka­bė­jo rau­do­ na – mau­dy­tis drau­džian­ti vė­lia­ va nei gel­to­na. Bu­vo tik ke­lios ra­ mios die­nos. Ka­dan­gi van­duo bu­vo šil­tas, žmo­nės į jį li­po ne­pai­sy­da­mi pa­vo­jaus. Įtam­pos bu­vo daug“, – ko­men­ta­vo Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki, su­dė­tin­gu­mu iš­skir­da­mas lie­pą. Ne­pai­sė gel­bė­to­jų pra­šy­mų

Šį se­zo­ną uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ miuo­se iš­gel­bė­ta per 30 žmo­nių, iš jų 11 – vai­kų. Pa­lan­go­je to­kių as­ me­nų bu­vo apie 50, Ne­rin­go­je – 5. Neiš­veng­ta ir au­kų. Klai­pė­do­ je nu­sken­do du žmo­nės. Per Jū­ros šven­tę vy­ras nu­sken­do Smil­ty­nė­je. Gel­bė­to­jai jį iš­trau­kė, bet at­gai­vin­ ti ne­pa­vy­ko. A.Siak­ki pri­si­mi­nė, kad tą die­ną jū­ra bu­vo aud­rin­ga. Mau­dy­tis bu­ vo drau­džia­ma. Ta­čiau poil­siau­to­ jai to ne­pai­sė. „Keis­čiau­sia, kad žmo­nės ma­ tė, kaip trau­kia­me sken­du­sį­jį, bet

vis tiek lin­do į van­de­nį. Tą die­ną iš van­dens trau­kė­me dar 12 žmo­nių“, – pri­si­mi­nė vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas. Vie­nas žmo­gus ties va­di­na­ muo­ju neį­ga­lių­jų plia­žu nu­sken­do pa­ry­čiais, kai gel­bė­to­jai dar ne­dir­ bo, tre­čia­sis – Klai­pė­dos ra­jo­no te­ ri­to­ri­jo­je, kur gel­bė­to­jai ne­bu­di.

Alek­sand­ras Siak­ki:

Šį se­zo­ną daž­niau ka­bė­jo rau­do­na – mau­dy­tis drau­ džian­ti vė­lia­va nei gel­to­na.

Plia­že vyk­dė pre­ven­ci­ją

Ne­rin­go­je ir Pa­lan­go­je ne­nus­ken­ do nė vie­nas žmo­gus. Šven­to­jo­je jū­ra pa­si­glem­žė dvi gy­vy­bes. Pa­ sak J.Pi­rož­ni­ko, jie mau­dė­si ne­ leis­ti­no­je vie­to­je ar esant aud­rin­ gai jū­rai. Anot A.Siak­ki, di­džiau­sia pro­ ble­ma, kad poil­siau­to­jai ne­klau­so gel­bė­to­jų ir len­da į van­de­nį. „Bu­vo to­kių, ku­rie pa­reiš­kė: “Aš skę­siu, o jūs ma­ne pri­va­lo­te iš­gel­ bė­ti”. Rū­pes­čių kė­lė ir vai­kų ne­prie­ žiū­ra. Su­lau­kė­me net to­kių pa­reiš­ ki­mų, kad ne­ga­li pri­žiū­rė­ti pa­jū­ry­je vai­kų, nes tu­ri sau­go­ti daik­tus. To­ kie as­me­nys nu­til­da­vo tik ta­da, kai pa­klaus­da­vo­me, kas svar­biau – vai­ kas ar daik­tai“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ ki. Vi­sos gel­bė­to­jų tar­ny­bos ypa­tin­ gą dė­me­sį sky­rė pre­ven­ci­jai. „Ne­gai­lė­jo­me tam jė­gų ir de­ga­ lų. Kai bu­vo drau­džia­ma mau­dy­tis, nuo­lat pa­tru­liuo­da­vo­me ir įspė­da­ vo­me poil­siau­to­jus apie pa­vo­jų“, – tvir­ti­no Ne­rin­gos gel­bė­to­jų va­do­ vas Gin­ta­ras Kup­rys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­jo­vė ga­li tap­ti mo­ka­ma

Šie­met Pa­lan­go­je gel­bė­to­jai įve­dė nau­jo­vę – prie gel­bė­ji­mo sto­ties ati­tver­to­je zo­no­je poil­siau­to­jai ga­ lė­jo mau­dy­tis net esant aud­rin­gai jū­rai. Į van­de­nį žmo­nės ga­lė­jo lįs­ti tik už­si­vil­kę gel­bė­ji­mo­si lie­me­nes, ku­ rias duo­da­vo gel­bė­to­jai. J.Pi­rož­ni­kas tvir­ti­no, kad ši zo­na pa­si­tei­si­no. Per va­sa­rą čia mau­dė­si apie po­rą tūks­tan­čių žmo­nių. „Dėl šių poil­siau­to­jų ne­ki­lo jo­kio ne­ri­mo“, – pa­brė­žė va­do­vas. Pla­nuo­ja­ma, kad ši zo­na bus įreng­ta ir ki­tą se­zo­ną, ta­čiau ši pa­ slau­ga ga­li tap­ti mo­ka­ma. „Svars­to­me to­kią ga­li­my­bę. Dėl to dar nė­ra ap­si­spręs­ta. Gal­vo­ja­me, kad rei­kė­tų im­ti pi­ni­gus iš žmo­nių, ku­riems duo­da­me lie­me­nes. Žmo­ nėms trūks­ta at­sa­ko­my­bės. Ga­vę lie­me­nę ne­mo­ka­mai, pa­skui kaž­ kur ją nu­me­ta. Kai su­mo­kės, elg­sis ki­taip“, – vy­lė­si J.Pi­rož­ni­kas. Anot va­do­vo, mo­kė­ti ne­rei­kė­tų as­me­nims, ku­rie zo­no­je mau­dy­ tų­si su sa­vo lie­me­nė­mis. „Pab­rė­žiu, su gel­bė­ji­mo­si lie­me­ nė­mis, o ne pri­pu­čia­mais žais­lais“, – ak­cen­ta­vo gel­bė­to­jų va­do­vas.

Va­sa­ros sta­tis­ti­ka „„Klai­pė­dos mies­tas ir ra­jo­nas

Iš­gel­bė­ti 33 Nus­ken­do 3 „„Pa­lan­ga ir Šven­to­ji

Iš­gel­bė­ti 48 Nus­ken­do 2 „„Ne­rin­ga

Iš­gel­bė­ti 5 Nus­ken­do 0


8

trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10 000 3,1455 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2825 JAV do­le­ris 1 2,6359 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7048 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9575 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3889 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6104 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5341 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8444

+0,40 %

pokytis

+0,4022 % +0,3045 % +0,1634 % –0,1882 % –0,0444 % –1,0299 % –0,2402 % –0,7340 % +0,1162 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,78

2,47

„Apoil“

5,10

4,77

2,48

Pie­no ga­my­ba per­nai di­dė­jo (3 pro­c.) vi­ so­je Lie­tu­vo­je, mė­sos ga­my­ba išau­go (3 pro­c.) tik kai ku­rio­se ap­skri­ty­se, o kiau­ši­ nių ga­my­ba su­ma­žė­jo (6,7 pro­c.) dau­ge­ly­ je ap­skri­čių, kaip ro­do nau­jau­si sta­tis­ti­kų duo­me­nys. 2011 m. vie­nam ša­lies gy­ven­ to­jui vi­du­ti­niš­kai te­ko 70 ki­log­ra­mų mė­ sos sker­die­nos (2010 m. – 67 ki­log­ra­mai), 554 ki­log­ra­mai pie­no (528 ki­log­ra­mai), 240 vie­ne­tų kiau­ši­nių (252 vie­ne­tai).

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



–0,03 %

3,4

Dau­giau pie­no, ­ ma­žiau kiau­ši­nių

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

–0,35 %

97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.

proc.

rugp­jū­tį pi­go gam­ti­nės du­jos di­die­siems var­to­to­jams.

Kon­ku­ren­ci­ja bal­di­nin­kus išauk­lės Ki­tą­met Lie­tu­vo­je at­si­da­ry­sian­ti bal­dų pre­ky­bos tink­lo „Ikea“ par­duo­tu­vė ki­tus rin­kos da­ly­vius pri­vers pa­si­temp­ti. To ne­ pa­da­riu­siems ga­li tek­ti net bank­ru­tuo­ti. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Nuš­luos nuo že­mės

Ma­no­ma, kad ki­tais me­tais ša­ly­ je at­si­da­ry­sian­ti di­džiau­sio pa­sau­ ly­je bal­dų pre­ky­bos tink­lo „Ikea“ par­duo­tu­vė neiš­gąs­dins tik ni­ši­ nių ša­lies bal­di­nin­kų. Li­ku­siems pa­trauk­lio­mis ga­mi­nių kai­no­mis gar­sė­jan­ti par­duo­tu­vė ga­li pa­grū­ mo­ti pik­čiau. „Toks di­džiu­lis žai­dė­jas su vi­so­ mis sa­vo ga­li­my­bė­mis ir kai­nų po­ li­ti­ka kaip „Ikea“ tik­rai tu­rės įta­ kos pre­ky­bos rin­ko­je vei­kian­čioms bend­ro­vėms. Bal­dų įmo­nės, dir­ ban­čios ta­me pa­čia­me sek­to­riu­ je, kaip „Ikea“, bus nu­šluo­tos nuo že­mės pa­vir­šiaus – jų ne­liks nė kva­po. Pa­sau­ly­je yra la­bai ne­daug įmo­nių, ku­rios iš­drįs­ta sto­ti į kon­ ku­ren­ci­nę ko­vą su šiuo kon­cer­ nu“, – sa­kė aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos me­die­na“ di­rek­to­rius Rai­mun­das Bei­nor­tas. Anot pa­šne­ko­vo, iš­si­lai­kys tik ki­ ta­me rin­kos sek­to­riu­je vei­kian­čios bend­ro­vės, pa­vyz­džiui, be bal­dų ga­my­bos, tei­kian­čios di­zai­no pa­ slau­gas ar pan. Šiuo me­tu vi­są sa­vo pro­duk­ci­ją tink­lui par­duo­dan­čios bend­ro­vės „Fre­da“ di­rek­to­rius An­ta­nas Ėmu­ žis taip pat sa­kė ma­nąs, kad ta­me pa­čia­me sek­to­riu­je dir­ban­tys ma­ žie­ji vie­tos pre­ky­bi­nin­kai bus tie­ siog pri­vers­ti nu­trauk­ti veik­lą. O stam­bes­ni pri­va­lės pa­keis­ti sa­vo po­žiū­rį į klien­tus. Pers­kirs­tys rin­ką

Klai­pė­do­je įsi­kū­ru­sios ne­stan­dar­ ti­nių bal­dų ga­min­to­jos bend­ro­vės „Mo­ga­no bal­dai“ sa­vi­nin­kas Au­ ri­mas Gi­lys ti­ki­no par­duo­tu­vės „Ikea“ ati­da­ry­mo Lie­tu­vo­je lau­ kian­tis be bai­mės. Jis bu­vo tikras, kad „Ikea“ nu­kon­ku­ruos tik stan­ dar­ti­nių bal­dų ga­min­to­jus, o ne­ stan­dar­ti­nės pro­duk­ci­jos ga­min­ to­jai rin­ko­je iš­si­lai­kys be di­des­nių sun­ku­mų. A.Gi­lio ma­ny­mu, par­duo­tu­vės „Ikea“ Lie­tu­vo­je ati­da­ry­mas tik pa­ska­tins per­si­skirs­ty­ti rin­ką: da­ lis stan­dar­ti­nių bal­dų ga­min­to­jų per­sio­rien­tuos į ne­stan­dar­ti­nę ga­ my­bą. Ta­čiau pa­klaus­tas, ar ne­si­ bai­mi­na dėl to išaug­sian­čios kon­ ku­ren­ci­jos, pa­šne­ko­vas pa­nei­gė ir tai. Anot jo, dau­gu­ma per­sio­rien­ ta­vu­sių ga­min­to­jų iš­lai­kys sa­vo bal­dų mo­de­lius, tik leis klien­tams keis­ti jų mat­me­nis. Tad ne­stan­

dar­ti­nės ga­my­bos ni­ša, lei­džian­ti klien­tams įgy­ven­din­ti vi­sus sa­vo su­ma­ny­mus, per­pil­dy­ta ne­bus. „Į vi­siš­kai ne­stan­dar­ti­nių bal­ dų rin­ką ga­li pe­rei­ti tik ne­dau­ge­ lis ga­min­to­jų, nes tam rei­kia daug tech­no­lo­gi­nių ži­nių“, – sa­kė jis ir pro­gno­za­vo, kad dėl rin­kos per­si­ skirs­ty­mo net ga­li kil­ti ne­stan­dar­ ti­nių pro­duk­tų kai­nos.

Par­duo­tu­vės „Ikea“ Lie­tu­vo­je ati­da­ry­ mas tik pa­ska­tins per­si­skirs­ty­ti rin­ką.

Be to, anot A.Gi­lio, bend­ro­vė jau yra su­si­dū­ru­si su at­ve­jais, kai įsi­gi­ ję „Ikeos“ bal­dų žmo­nės ne­su­ge­ba pa­tys jų su­mon­tuo­ti. To­dėl bal­di­ nin­kai atei­ty­je ga­li su­lauk­ti išau­gu­ sios šių dar­bų pa­klau­sos. „Mes esa­me iš­le­pi­nę klien­tus: da­bar bet ku­ris bal­di­nin­kas at­va­ žiuo­ja pas klien­tą, su­ren­ka bal­dus, dar kam­ba­rius iš­šluo­ja. O kai žmo­ nės nu­si­pirks bal­dus par­duo­tu­vė­je „Ikea“ ir tu­rės juos su­rink­ti pa­tys, gal pra­dės la­biau ver­tin­ti bal­di­nin­ kų dar­bą. Nes da­bar šie dar­bai tu­ri bū­ti pa­teik­ti be­veik ne­mo­ka­mai“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Kai­nas adap­tuos prie rin­kos

Vis dėl­to reikš­min­ges­nius rin­ kos po­ky­čius pro­gno­zuo­ja ne vi­ si. Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­ de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Si­gi­tas Be­sa­girs­kas sa­kė ne­ma­nąs, kad į Lie­tu­vą žen­gęs tink­las „Ikea“ kaip nors ypač su­dre­bins rin­ką. Paš­ne­ko­vas abe­jo­jo, kad „Ikea“ ki­tą­met dras­tiš­kai iš­stums tiek smul­kiuo­sius, tiek stam­biuo­sius rin­kos žai­dė­jus. Nes ša­lies gy­ven­ to­jai, anot jo, jau anks­čiau tu­rė­jo ga­li­my­bę „Ikeos“ pro­duk­ci­jos nu­ si­pirk­ti vos už ke­lių šim­tų ki­lo­met­ rų – Len­ki­jo­je. „Jau šian­dien laik­raš­čiuo­se yra daug skel­bi­mų, ku­riuo­se siū­lo­ ma at­vež­ti bal­dų iš „Ikeos“, jų taip pat ga­li­ma už­si­sa­ky­ti in­ter­ne­tu ar iš ka­ta­lo­gų už la­bai sim­bo­li­nį mo­ kes­tį“, – sa­kė S.Be­sa­girs­kas. Jis pa­ brė­žė, kad su­si­sie­ki­mas su Len­ki­ja ge­ras, o zlo­to kur­sas – ga­na že­mas. To­dėl, anot jo, ga­li bū­ti, kad lie­tu­ viams ap­si­pirk­ti Len­ki­jo­je ir to­liau bus pi­giau.

Ki­ta ver­tus, S.Be­sa­girs­kas spė­jo, kad, at­vė­rus par­duo­tu­vę Lie­tu­vo­ je, dau­giau pi­ni­gų pa­liks čia ap­si­ pirk­ti at­vyks­tan­tys bal­ta­ru­siai, lat­ viai ir es­tai. Ta­čiau A.Ėmu­žis nea­be­jo­jo, kad kai­nos par­duo­tu­vė­je „Ikea“ Lie­tu­ vo­je bus adap­tuo­tos ša­lies rin­kai. To­dėl jos, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, bus ma­žes­nės, kad lie­tu­viams ne­ver­tė­ tų tų pa­čių pre­kių ieš­ko­ti sve­tur. Ga­min­to­jų skai­čius nei­šaugs

S.Be­sa­g irs­ko tei­g i­m u, tink­l ui „Ikea“ pro­duk­ci­ją tie­kia ne­ma­žas skai­čius mū­sų ša­lies ga­min­to­jų. To­dėl jis abe­jo­jo, kad tink­lui žen­ gus į ša­lies rin­ką jų skai­čius smar­ kiai šok­tels. „Pro­duk­ci­ja į par­duo­tu­ves „Ikea“ pa­skirs­to­ma iš cent­ri­nių san­dė­lių, į ku­riuos pre­kės su­plūs­ta iš vi­so pa­ sau­lio. Lie­tu­viai ir taip ga­na daug ga­mi­na šiai bend­ro­vei – kai ku­rios įmo­nės tei­kia net 100 pro­c. sa­vo pro­duk­ci­jos. Ma­nau, kad di­de­lių po­ky­čių šiuo at­žvil­giu ne­bus, juo la­biau kad tink­las su ga­min­to­jais su­da­ro il­ga­lai­kes su­tar­tis ir orien­ tuo­ja­si į ko­ky­bės bei kai­nos san­ty­ kį, o ne į geog­ra­fi­nę ga­min­to­jų pa­ dė­tį“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. A.Ėmu­žio tei­gi­mu, Lie­tu­va yra vie­na efek­ty­viau­sių „Ikeos“ tie­ kė­jų ir pa­gal ša­lies gy­ven­to­jų skai­ čių šiam tink­lui ga­mi­na dau­giau­ sia pa­sau­ly­je. Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, tai le­mia ma­žos iš­lai­dos už dar­bą, spe­cia­lis­tų įgy­ta pa­tir­tis, pa­ly­gin­ti aiš­kūs mo­kes­čiai ir tai, kad esa­me ar­ti vi­sų bal­dų pra­mo­nei rei­kia­mų ža­lia­vų. „Ga­liau­siai Lie­tu­va yra ar­ti pa­ grin­di­nės „Ikeos“ rin­kos Vo­kie­ti­ jos. Gal bū­tų ga­li­ma šiek tiek pi­giau pa­ga­min­ti Ki­ni­jo­je, bet at­vež­ti pro­ duk­ci­ją iš ten yra su­dė­tin­giau nei iš Lie­tu­vos“, – sa­kė jis. Vien su­tar­tį su „Ikea“ su­da­riu­ si bend­ro­vė „Fre­da“ iki šių me­tų pa­bai­gos tink­lui pla­nuo­ja par­duo­ ti 233 mln. li­tų ver­tės pro­duk­ci­jos. Per mė­ne­sį bend­ro­vė pa­ga­mi­na maž­daug 200 tūkst. vie­ne­tų ga­ mi­nių, per me­tus – apie 2,4 mln. vie­ne­tų. Tie­sa, Lie­tu­vo­je du­ris at­ vė­ru­si par­duo­tu­vė šios bend­ro­vės ga­my­bos mas­tui įta­kos be­veik ne­ tu­rės – jos ga­my­ba išau­gs vos 0,3 pro­c. Pri­vers pa­si­temp­ti

S.Be­sa­girs­kas pa­brė­žė, kad tink­las „Ikea“ pre­kiau­ja šve­diš­ko sti­liaus bal­dais. Ta­čiau dau­gu­ma lie­tu­vių,

„„Po­ky­čiai: pro­gno­zuo­ja­ma, kad ta­me pa­čia­me rin­kos sek­to­riu­je kaip

„Ikea“ dir­ban­čių pre­ky­bi­nin­kų pa­dė­tis ap­si­vers aukš­tyn ko­jo­mis. 

anot jo, orien­tuo­ja­si į kla­si­ki­nį sti­lių. To­dėl lie­tu­viai nau­jo­je par­duo­tu­vė­ je ma­siš­kai pirks tik iš pra­džių. Il­ gai­niui, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, klien­ tų srau­tai nu­si­sto­vės ir da­lis pir­kė­jų su­grįš prie anks­tes­nių įpro­čių. A.Ėmu­žis pri­si­pa­ži­no esąs tink­lo „Ikea“ ger­bė­jas ir bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad jis ša­lies gy­ven­to­jams pa­ro­dys tai, ko šie dar ne­ma­tę: pa­trauk­lias kai­nas, idė­jas ir vi­siš­kai ki­to­kį po­ žiū­rį į ga­li­my­bę sa­vo būs­tą ap­sta­ ty­ti bal­dais bei ki­tais daik­tais. „Di­die­ji mū­sų ša­lies bal­dų sa­lo­ nai už­si­de­da 200–300 pro­c. mar­

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

žas ir ga­mi­nius par­duo­da neį­kan­ da­mo­mis kai­no­mis, be to, bal­dų ver­čia lauk­ti du tris mė­ne­sius. Tai yra pa­si­ty­čio­ji­mas iš var­to­to­jų. O „Ikeos“ stra­te­gi­ja yra pa­ti­ku­ sią pre­kę klien­tui par­duo­ti tą pa­ čią die­ną“, – pa­sa­ko­jo jis. Anot pa­šne­ko­vo, ci­vi­li­zuo­to­se Va­ka­rų ša­ly­se, kur tink­las „Ikea“ vei­kia ne pir­mus me­tus, prie nau­ jai du­ris at­vė­ru­sių jo par­duo­tu­vių pir­mo­sio­mis sa­vai­tė­mis nu­si­drie­ kia ei­lės. A.Ėmu­žis nea­be­jo­jo, kad pa­na­šų vaiz­dą ma­ty­si­me ir Lie­tu­ vo­je.

No­ri lie­tu­viš­kai ženk­lin­ti Šių me­t ų rug­sė­jo vi­du­r y­je Vals­t y­bi­ nė­je ne mais­to pro­duk­t ų ins­pek­ci­jo­ je lan­kė­si bend­ro­vės „Ikea“ at­sto­vai ir per su­si­t i­k i­mą ap­ta­rė pre­k ių ženk­ li­ni­mo Lie­tu­vo­je ypa­tu­mus. Bend­ro­ vės „Ikea“ at­sto­vai at­sa­k in­g iems ins­ pek­c i­jos spe­c ia­l is­t ams pri­s ta­tė ES ša­ly­s e įmo­nės nau­do­ja­m ą pre­k ių ženk­l i­n i­mo me­to­d i­k ą, ku­r ią no­rė­ tų tai­k y­t i ir par­duo­t u­vė­je Lie­t u­vo­ je. Šiuo me­t u vi­sa­me pa­sau­ly­je ant bend­ro­vės „Ikea“ siū­lo­mų ga­m i­n ių gre­t a fir­m i­n io įmo­nės ženk­lo ang­

liš­kai nu­ro­do­ma, ku­r io­je ša­ly­je pro­ duk­ci­ja pa­ga­m in­ta. Ta­čiau Lie­t u­vo­ je, kaip sa­kė Vals­t y­bi­nės ne mais­to pro­duk­t ų ins­pek­ci­jos lai­k i­nai vir­ši­ nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas ei­nan­ ti Ai­da Ast­raus­k ie­nė, no­r i­ma, kad ang­l iš­ka fra­zė „Ma­de in“ bū­t ų iš­vers­ ta į lie­t u­v ių kal­bą. Dėl šio ir ki­t ų ga­ li­mų neaiš­k u­mų bend­ro­vė to­l iau bend­ra­dar­biaus su Ūkio mi­n is­te­r i­ja. Anot pa­šne­ko­vės, dar neaiš­k u, kada bus priim­ti ga­lu­ti­niai spren­di­mai dėl pre­k ių ženk­l i­n i­mo Lie­t u­vo­je.


9

trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012

pasaulis Blo­kuos­ „You­Tu­be“?

Siun­čia ­ lai­vy­ną

Įpė­di­nio ­ rin­ki­mai

Ru­si­jos ži­niask­lai­dos įsta­ty­ mas, tu­rin­tis ap­sau­go­ti ne­pil­ na­me­čius nuo pavojingos in­ for­ma­ci­jos, ga­li bū­ti pa­nau­do­ tas po­rta­lui „You­Tu­be“ už­blo­ kuo­ti, ku­ria­me įkel­tas vie­nas an­tiis­la­miš­kas fil­mas iš­pro­vo­ ka­vo pro­tes­tus mu­sul­mo­nų pa­sau­ly­je. Tai pra­ne­šė Rusijos ry­šių mi­nisterija.

Ja­po­ni­ja pra­ne­šė, kad Ki­ni­jos vy­riau­sy­bės pa­siųs­ti 11 lai­vų va­kar at­plau­kė prie Ja­po­ni­jos ad­mi­nist­ruo­ja­mų sa­lų Ry­tų Ki­ni­jos jū­ro­je. Nė vie­nas šių lai­vų neįp­lau­kė į te­ri��to­ri­nius van­de­nis, ta­čiau pa­te­ko į te­ ri­to­ri­ją, ku­ri pa­gal tarp­tau­ti­nę jū­rų tei­sę api­brė­žia­ma kaip gre­ti­mo­ji zo­na.

Pran­cū­zi­jos pa­grin­di­nės cent­ro de­ši­nio­sios par­ti­ jos, ku­riai va­do­va­vo bu­vęs pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ ko­zy (nuotr.), ly­de­rio po­sto sieks du kan­di­da­tai: prem­ je­ro po­stą anks­čiau užė­męs Fran­çois Fil­lo­nas ir da­bar­ti­ nis par­ti­jos va­do­vas Jea­nas Fran­çois Copé.

Ech, kan­di­da­tas vėl pri­si­kal­bė­jo

Len­kų ma­fij­ a, at­ grub­na­giai ne­le­ga­ laus al­ko­ho­lio ga­ min­to­jai? Kas su­kė­ lė tra­ge­di­ją Če­ki­jo­ je? Nuo­din­gas al­ko­ ho­lis to­liau šie­nau­ja gy­vy­bes. Tie, ku­rie iš­ven­gė mir­ties, liks trau­muo­ti.

Res­pub­li­ko­nų kan­di­da­tas į JAV pre­zi­den­tus Mit­tas Rom­ney pa­ reiš­kė, kad jo var­žo­vą Ba­rac­ką Oba­mą pa­lai­ko „dy­ka­duo­niai, nuo vy­riau­sy­bės iš­mo­kų pri­klau­ so­mi ša­lies gy­ven­to­jai“.

„„Pa­ni­ka: če­kams bai­siau­sia tai, kad ap­nuo­dy­to al­ko­ho­lio žmo­nės nu­si­

pir­ko di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se. 

AFP nuo­tr.

Mir­ti­no al­ko­ho­lio de­tek­ty­vas Če­ki­jo­je Sku­bė­ji­mas ne­pa­dė­jo

Če­kai sa­ko, kad jų alus – pa­ts ge­ riau­sias. Tik ar ne­bi­jos dabar žmo­ nės jo ra­gau­ti? Tie­sa, če­kų alu­da­da­riai ir vyn­da­ riai ga­li bū­ti ra­mūs – nuo alaus ir vy­no dar nie­kas ne­mi­rė, o ir pre­ky­ ba šiais gė­ri­mais ne­sus­tab­dy­ta. Gy­vy­bes Če­ki­jo­je, Slo­va­ki­jo­je ir Len­ki­jo­je šie­nau­ja ge­ro­kai stip­res­ni svai­ga­lai. Ta­čiau pa­ni­ka yra pa­ni­ ka. Šios sa­vai­tės pra­džio­je pra­neš­ ta, kad Če­ki­jo­je me­ta­no­lis pa­si­ glem­žė dau­giau nei 20 au­kų. Ma­ža to, mir­tys ke­lia siau­bą kai­my­nė­se Len­ki­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je. Len­ki­jo­je pra­neš­ta apie ke­tu­ris mir­ties at­ve­jus, Slo­va­ki­jo­je – apie vie­ną. Če­ki­jos vy­riau­sy­bė dar praė­ju­ sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vi­so­je ša­ ly­je už­drau­dė pre­kiau­ti svai­ga­lais, ku­rių stip­ru­mas sie­kia dau­giau nei 20 laips­nių. Už drau­di­mo ne­pai­sy­mą nu­ma­ ty­ta di­de­lė – 3 mln. kro­nų (apie 423 tūkst. li­tų) – bau­da. Ka­dan­gi ne vi­si Če­ki­jos ba­rai, ka­vi­nės ir res­to­ra­nai drau­di­mo pai­ sė, te­ko įsi­kiš­ti po­li­ci­jai. Pa­rei­gū­ nai sku­biai at­li­ko gau­sy­bę kra­tų ir pa­tik­ri­ni­mų. Pa­rei­gū­nai ieš­ko­jo ir ga­li­mo nuo­ din­gų svai­ga­lų pla­ti­ni­mo ir ga­my­ bos šal­ti­nio. Plin­ta kaip epi­de­mi­ja

Vis dėl­to įves­tos griež­tos prie­mo­ nės mir­čių ban­gos ne­sus­tab­dė. Nuo praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­gos au­kų skai­čius Če­ki­jo­je išau­go nuo 5 iki 21. Pir­mos dvi ap­si­nuo­di­ji­mo au­kos mi­rė dar rug­sė­jo 6 d. Svei­ ka­tos ap­sau­gos eks­per­tai sa­ko, kad

ap­si­nuo­di­ji­mo ban­ga – di­džiau­sia Če­ki­jo­je per pa­sta­ruo­sius tris de­ šimt­me­čius. Taip pat jie įspė­jo, kad au­kų skai­ čius nea­be­jo­ti­nai augs, nes dau­ge­ lis nu­ken­tė­ju­sių­jų – kri­ti­nės būk­ lės. Nors iš pra­džių ma­ny­ta, kad ap­si­nuo­di­ji­mo zo­na yra ša­lies ry­ tuo­se, mir­ties at­ve­jų neiš­veng­ta ir sos­ti­nė­je Pra­ho­je.

Nuo praė­ju­sios sa­ vai­tės pa­bai­gos au­ kų skai­čius Če­ki­jo­je išau­go nuo 5 iki 21.

Ga­liau­siai ap­si­nuo­di­ji­mų ban­ ga per­si­ri­to per Len­ki­jos ir Če­ki­ jos sie­ną. Rea­guo­da­mi į pra­ne­ši­mus, kad me­ta­no­lio ras­ta ir neaiš­kio­mis ap­ lin­ky­bė­mis mi­ru­sių len­kų krau­jy­je, šios ša­lies pa­rei­gū­nai sku­biai už­ drau­dė pre­kiau­ti bet ko­kiais Če­ki­ jo­je pa­ga­min­tais al­ko­ho­li­niais gė­ ri­mais, iš­sky­rus vy­ną ir alų. Ke­lia­mos įvai­rios ver­si­jos

Če­ki­jos po­li­ci­ja kol kas pa­reiš­kė kal­ti­ni­mus 22 žmo­nėms. Vis dėl­ to, nors po­li­ci­jos va­do­vas Mar­ti­nas Čer­vi­če­kas tvir­ti­no, kad pa­žan­ ga ty­ri­me jau ma­ty­ti, ži­niask­lai­da su­sku­bo pa­reikš­ti, jog tik­rų­jų ne­ le­ga­laus al­ko­ho­lio ga­my­bos or­ga­ ni­za­to­rių pa­rei­gū­nams ga­li ne­pa­ vyk­ti su­žve­jo­ti. Nus­ta­ty­ta, kad nu­ken­tė­ju­sie­ ji me­ta­no­liu ap­si­nuo­di­jo var­to­da­ mi ne­le­ga­liai ga­min­tus ir ma­žo­se

Mo­ra­vi­jos re­gio­no par­duo­tu­vė­lė­se pla­tin­tus stip­riuo­sius al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus – deg­ti­nę ir ro­mą. Gė­ri­mai į ne­di­de­les par­duo­tu­ ves bu­vo pri­sta­to­mi iš­pils­ty­ti į di­ de­les plas­ti­ki­nes tal­pyk­las, bet ant jų ne­bu­vo pa­teik­ta jo­kia ženk­li­ni­ mo in­for­ma­ci­ja. Vė­liau gė­ri­mai bu­ vo par­duo­da­mi var­to­ti vie­to­je ar­ba iš­si­neš­ti ma­žes­nė­se, taip pat ne­ ženk­lin­to­se pa­kuo­tė­se. Eks­per­tai, iš­ty­rę nuo­din­gą al­ ko­ho­lį, tei­gia, kad nuo­din­ga me­ džia­ga me­ta­no­lio al­ko­ho­ly­je ga­lė­jo at­si­ras­ti dėl to, kad šis bu­vo mai­šo­ mas su žie­mi­niu skys­čiu au­to­mo­ bi­lių lan­gams va­ly­ti. Pa­sak ty­rė­jų, šis skys­tis ga­lė­jo pa­siek­ti Če­ki­ją iš Len­ki­jos, esą bū­ tent ša­ly­je kai­my­nė­je neuž­šą­lan­tis au­to­mo­bi­lių lan­gų plo­vi­mo skys­ tis daž­niau­siai ga­mi­na­mas įmai­ šant ne bran­ges­nio eta­no­lio, o pi­ gaus me­ta­no­lio. Be­je, Len­ki­jos pa­rei­gū­nai praė­ju­ siais me­tais taip pat bu­vo pra­ne­šę, kad ša­ly­je nuo ap­si­nuo­di­ji­mo me­ ta­no­liu mi­rė 22 as­me­nys.

Vie­šai M.Rom­ney, ži­no­ma, nie­ko pa­na­šaus ne­bū­tų sa­kęs. Ta­čiau ko­ją pa­ki­šo slap­tas vaiz­do įra­šas, ku­rį pa­skel­bė li­be­ra­lios pa­krai­pos žur­na­las „Mot­her Jo­nes“. Pa­ra­d ok­sa­l u, ta­č iau anks­ čiau pa­ts M.Rom­ney šai­pė­si iš B.Oba­mos, kai šis, ne­ty­čia esant įjung­tam mik­ro­fo­nui, Pie­tų Ko­ rė­jos sos­ti­nė­je Seu­le pa­ža­dė­jo tuo­me­čiam Ru­si­jos pre­zi­den­tui Dmit­ri­jui Med­ve­de­vui, kad „bus lanks­tes­nis dėl prieš­ra­ke­ti­nės gy­ ny­bos“.

Sun­ku dirb­ti vi­sų ame­ri­kie­čių pre­zi­ den­tu, kai esi su pa­ nie­ka nu­ra­šęs pu­sę ša­lies.

M.Rom­ney per pri­va­tų lė­šų rin­ki­mo ren­gi­nį pa­reiš­kė: „Yra 47 pro­c. rin­kė­jų, ku­rie pa­lai­ko jį, ku­ rie pri­klau­so­mi nuo vy­riau­sy­bės, ku­rie įsi­ti­ki­nę esan­tys au­kos, ku­ rie įsi­ti­ki­nę, kad vy­riau­sy­bė pri­ va­lo jais rū­pin­tis, ku­rie įsi­ti­ki­nę, kad jiems pri­va­lo bū­ti už­tik­rin­ta svei­ka­tos ap­sau­ga, mais­tas, būs­ tas ir dar ba­la ži­no kas. Tie žmo­ nės ne­mo­ka pa­ja­mų mo­kes­čio, to­dėl mū­sų ži­nia apie ma­žus mo­ kes­čius jiems ne­rū­pi. Man ne­rei­ kia rū­pin­tis dėl tų žmo­nių. Aš jų

nie­ka­da neį­ti­kin­siu, kad jie tu­rė­tų pri­siim­ti as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę ir rū­pin­tis sa­vo gy­ve­ni­mu.“ Po in­ci­den­to sku­biai Los An­ dže­le su­reng­to­je spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je M.Rom­ney tei­si­no­ si, kad pre­zi­den­tu jis sie­kia tap­ti no­rė­da­mas „pa­dė­ti vi­siems ame­ ri­kie­čiams“, ta­čiau neiš­si­ža­dė­jo sa­vo ko­men­ta­rų – tik paaiš­ki­no, kad jis „nee­le­gan­tiš­kai pa­sa­kė“. „Tar­ki­me, ten ne­bu­vo ele­gan­ tiš­kai pa­sa­ky­ta. Ta­čiau aš kal­bu apie po­li­ti­nį pro­ce­są dėl žmo­nių pri­trau­ki­mo į ma­no kam­pa­ni­ ją. Pre­zi­den­tas tu­ri sa­vo ša­li­nin­ kų gru­pę, aš tu­riu sa­vo gru­pę. No­riu, kad ma­no ko­man­da bū­tų stip­ri ir mo­ty­vuo­ta, taip pat no­riu pri­trauk­ti tuos žmo­nes, esan­čius vi­du­ry­je. Lė­šų rin­ki­mo kam­pa­ni­ jo­je da­ly­vau­jan­tys žmo­nės, ku­rie ski­ria sa­vo pi­ni­gų, la­bai no­ri ži­ no­ti, ga­liu lai­mė­ti ar ne. Bū­tent apie tai ir kal­bė­jau.“ Ta­čiau res­pub­li­ko­no pa­sly­di­mu de­mok­ra­tai pui­kiai pa­si­nau­do­jo. De­mok­ra­tai pa­reiš­kė, kad vaiz­do įra­šas pui­kiai pa­ro­do, jog mul­ti­ mi­li­jo­nie­rius kan­di­da­tas M.Rom­ ney „nu­ra­šo pu­sę ša­lies ir nė­ra tin­ka­mas bū­ti pre­zi­den­tu“. B.Oba­mos rin­ki­mų šta­bo va­do­ vas Ji­mas Mes­si­na ne­dels­da­mas pa­brė­žė: „Suk­re­čia tai, kad kan­ di­da­tas į JAV pre­zi­den­to po­stą už už­da­rų du­rų pa­reiš­kia gru­pei tur­ tin­gų do­no­rų, jog pu­sė Ame­ri­kos žmo­nių lai­ko sa­ve au­ko­mis, yra pri­klau­so­mi nuo pa­šal­pų ir ne­ no­ri pri­siim­ti as­me­ni­nės at­sa­ko­ my­bės už sa­vo gy­ve­ni­mą. Sun­ku dirb­ti vi­sų ame­ri­kie­čių pre­zi­den­ tu, kai esi su pa­nie­ka nu­ra­šęs pu­ sę ša­lies.“ BNS, „Dai­ly Mail“ inf.

„Pra­gue Dai­ly Mo­ni­tor“, BNS, the­news.pl inf.

Me­ta­no­lio po­vei­kis or­ga­niz­mui Me­di­kai tvir­ti­na, kad me­ta­no­liu stip­ riai ap­nuo­dy­to or­ga­niz­mo iš­gy­dy­ti be­veik neį­ma­no­ma. Vos šim­tas gra­ mų me­ti­lo al­ko­ho­lio ga­li su­kel­ti mir­ tį. Me­ta­no­lis or­ga­niz­me sky­la į skruz­ džių rūgš­tį ir for­mal­de­hi­dą, ku­rie su­ ke­lia sku­bius ir ne­grįž­ta­mus ke­pe­nų, inks­tų, akių pa­žei­di­mus.

„„Pas­ly­do: M.Rom­ney (nuotr.) ir taip at­si­lie­ka nuo B.Oba­mos, o dar

ir lie­žu­vio, kai rei­kia, nie­kaip ne­nu­lai­ko. 

AFP nuo­tr.


10

trečiadienis, rugsėjo 19, 2012

sportas

„Atlantas“ pasipriešino vilniečiams Lietuvos futbolo čempionato 29-asis turas prasidėjo rezultatyvia kova Klaipėdoje. Paskutinę vietą užimantis „Atlantas“ tik 3:4 nusileido čempionų vardo siekiančiam Vilniaus „Žalgiriui“.

„„Sveikinimas: Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas R.Jonaitis ir

buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas S.Mikalajūnas (kairėje) jaunuosius futbolininkus apdovanojo medaliais ir taure.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rungtynes geriau pradėję sostinės futbolininkai per pirmąsias penkiolika minučių turėjo tris palankias progas pasiekti įvartį, tačiau du kartus klaipėdiečius gelbėjo vartininkas Mantas Gintalas, o sykį kamuolys atsitrenkė į skersinį. Įpusėjus kėliniui žaidimas aprimo. Įvartis į šeimininkų vartus krito kiek netikėtai, kai „Atlanto“ gynėjai paprasčiausioje situacijoje prarado kamuolį. Pavelas Komolovas progą išnaudojo. Tačiau netrukus – 39ąją min. baudos smūgiu iš 19 m rezultatą išlygino Gediminas Kruša. Antrasis kėlinys prasidėjo „Atlanto“ gynėjų klaidomis. Iš pradžių jie padovanojo kamuolį Kami-

liui Bilinskiui, o po keleto minučių į savo vartus kamuolį nukreipė Malikas Nidiaye. Atrodė, kad rungtynių baigtis nulemta. Bet 61-ąją min. niekieno nekliudomas smūgiu galva rezultatą sušvelnino Tino Lagatoras. Atgimusią viltį išlyginti rezultatą dar kartą palaidojo K.Bilinskis, pergudravęs gynėją ir taikliai įkirtęs kamuolį po „Atlanto“ vartų skersiniu. Tačiau tai buvo ne viskas. 70ąją min. po T.Lagatoro smūgio kamuolys lietė varžovų žaidėją ir pakeitęs kryptį trečią kartą atsidūrė Mariaus Rapalio ginamuose vartuose – 3:4. Per likusias minutes abi komandos turėjo po keletą progų pasiekti įvartį, tačiau rezultatas nepakito.

„„Puolėjas: komandos kapitonas E.Razulis (geltoni marškinėliai) dažnai atakavo svečių vartus, tačiau pasiek-

ti įvarčio nesugebėjo. 

Po pergalės su 66 taškais „Žalgiris“ pakilo į pirmąją vietą. Dviem taškais mažiau turintis Panevėžio „Ekranas“ yra sužaidęs dvejomis rungtynėmis mažiau. Šiandien „Ekranas“ susigrąžins lyderio poziciją, nes neįvyks rungtynės su iš pirmenybių pasitraukusia Vilniaus „Reo“ komanda. Vakar Pakruojyje dar žaidė „Kruoja“ ir „Šiauliai“ – 1:0. „Atlantas“ ir toliau su 17 taškų užima paskutinę vietą čempionate. Rugsėjo 24 d. uostamiesčio futbolininkai Alytuje susitiks su „Dainava“. Per rungtynių pertrauką sidabro medaliais ir taure buvo apdovanoti Lietuvos moksleivių futbolo pirmenybėse sėkmingai rungtyniavę Klaipėdos futbolo mokyklos 15mečiai žaidėjai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Remigijaus Alonderio, Prano Ivaškevičiaus auklėtiniai į priekį praleido Kauno „FM-Tauro“ vienuolikę. Laikinosios sostinės komanda po 22 susitikimų turėjo 50 taškų, uostamiesčio futbolininkai – vos dviem mažiau. Kas taps čempionais, lėmė šių komandų tarpusavio kovos. Kauniečiai namie įveikė Klaipėdos ekipą 2:1, o svečiuose sužaidė lygiosiomis 0:0. „Turėjome tapti čempionais, tačiau žaidžiant Kaune su pagrindiniais varžovais per savo gyvenimą dar nebuvau susidūręs su tokiu neobjektyviu teisėjavimu“, – apmaudo neslėpė treneris R.Alonderis. Klaipėdos ekipos treneriai pagyrė gerai rungtyniavusius Vilį Grigaitį, Darių Šlykovą, Bronių Jašinską, Matą Dziadaravičių, Ri-

čardą Šveikauską, Dovydą Virkšą, Levą Soną, Žilviną Lukošių, Aurimą Jurgelevičių, Liutaurą Rimkų ir Raidą Šperlingą. Geriausio čempionato vartininko prizas įteiktas Kerniui Zakarui.

Rungtynių statistika „„„Atlantas“ – „Žalgiris“ 3:4 (1:1).

G.Kruša (39), T.Lagatoras (61, 69)/P. Komolovas (33), K.Bilinskis (46, 66), M.Nidiaye („Atlantas“, į savo vartus, 50). „„„Kruoja“ – „Šiauliai“ 1:0 (0:0).

N.Mačiulis (90).

Supertaurė – „Žalgirio“ krepšininkams „Džiaugiamės trofėjumi, tačiau šampano negeriame, nėra didelės progos švęsti“, – sakė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo vyriausiasis treneris Joanas Plaza po antrųjų Lietuvos krepšinio supertaurės rungtynių tarp jo ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipų.

Pirmąjį mūšį rugsėjo 5-ąją lengvai laimėję kauniečiai 89:71, atsakomosiose varžybose galėjo pralaimėti ne didesniu nei 17 taškų skirtumu. Antrasis susitikimas baigėsi krepšiniui nebūdingu rezultatu 87:87. Pagal varžybų reglamentą nugalėtojas turėjo būti nustatytas pagal dviejų susitikimų rezultatus – pratęsimo nebuvo. „Lietuvos rytui“ įveikti „Žalgirį“ nepavyksta nuo 2011 metų gegužės 9 d. Kauniečiai laimėjo dešimt rungtynių paeiliui. Aleksandro Džikičiaus auklėtiniai buvo labai arti pergalės, tačiau aidint sirenai tritaškiu rezultatą išlygino Marko Popovičius. „Žinau, kad Vilniaus komanda – pajėgus varžovas, puikiai pažįstu žaidėjus, rungtyniaujančius šioje

ekipoje. Negaliu sakyti, kad žaidėme gerai, padarėme nemažai klaidų. Darbavomės Druskininkuose, tačiau negalime teisintis, kad esame pavargę. Rungtynėse prieš sezoną nėra svarbus rezultatas, čia svarbiausia matyti, kaip komanda juda į priekį. Manau, kad mūsų žaidėjai atsipalaidavo dėl turėtos persvaros, nes jie manęs nepažįsta. Man nepatinka žaidėjai, kurie atsipalaiduoja turėdami penkių ar dešimties taškų persvarą. Tokia filosofija man yra nepriimtina. Mano manymu, turime sustiprinti mūsų žaidimą namų aikštėje, negalėsime šį sezoną sau leisti pralaimėti savo žiūrovų akivaizdoje. Turime būti ambicingi. Pagrindinė mūsų užduotis šiuo metu – mokytis iš kiekvienų rungtynių“, – sakė J.Plaza. Vilniečių strategas A.Džikičius pasidžiaugė, kad jo ekipa atsakomosiose rungtynėse žaidė geriau nei pirmosiose. „Kiekvieną kartą žaisti su „Žalgiriu“ nėra lengva, – tvirtino serbas. – Turime dar kur tobulėti. Tačiau esu patenkintas, kaip atrodome, nors dar trūksta susižaidimo.“

„„Nugalėtojai: supertaurę „Žalgirio“ ekipai įteikė dviejų miestų – Vilniaus ir Kauno – merai A.Zuokas ir

A.Kupčinskas.


11

TREČIADIENIS, RUGsėjO 19, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Dvi­ra­čius ga­li­ma sta­ty­ti ir nuo­tai­kin­gai Dvi­ra­čių kul­tū­rai pa­ma­žu įsi­ga­lint ir Lie­tu­vo­je, mies­tuo­ se pri­rei­kė jiems pri­ tai­ky­tos inf­rast­ruk­ tū­ros – jiems at­rem­ti ir sau­go­ti skir­tų sto­ vų. Šie yra ma­žo­ sios ar­chi­tek­tū­ros da­lis kaip suo­liu­ kai ar švies­tu­vai, bet kol kas jų es­te­ti­nė iš­raiš­ka ne­su­reikš­ mi­na­ma.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Nup­jau­na pa­tį sto­vą

Dvi­ra­čių šei­mi­nin­kai dvi­ra­čių sto­ vus vi­sų pir­ma ver­ti­na ne pa­gal gro­žį, bet pa­gal funk­cio­na­lu­mą. Tie, ku­rie daž­nai jais ke­liau­ja, jau pui­kiai iš­ma­no šių įren­gi­nių ma­ te­ma­ti­ką. Be­ne daž­niau­siai miestuose pa­ si­tai­ko ra­tą fik­suo­jan­čių sto­vų. Ko ge­ro, vie­nin­te­lis jų pranašumas, kad jie uži­ma ne­daug vie­tos. Vis dėl­to ne vi­si dvi­ra­ti­nin­kai jais pa­ ten­kin­ti. Vi­sų pir­ma ne vi­sų dvi­ra­ čių ra­tai tel­pa į ra­tui skir­tą tar­pą. Be to, pri­ra­ki­nus prie sto­vo vien ra­tą, ne vi­sa­da sau­gu – mik­lūs il­ga­ pirš­čiai ga­li ra­tą ne­sun­kiai nuim­ ti, o li­ku­sį dvi­ra­tį nu­gvelb­ti. Dvi­ ra­ti­nin­kai ži­no at­ve­jų, kai va­gys

„„Trū­ku­mai: sto­vai, ku­rie tu­rė­tų pri­lai­ky­ti ra­tą, ne itin ge­rai iš­lai­ko vi­są dvi­ra­tį, be to, jie nėra sau­gūs. 

įvei­kia ne tik kai ku­rias spy­ne­les. Me­ta­lo pjūk­le­liu jie ne­sun­kiai nu­ pjau­na ne­sto­rą dvi­ra­čio lai­kik­lio vamz­dį, ir gro­bis – jų.

Sukurti funkcionalų, estetišką, miestui derantį dviračio stovą būtų puiki užduotis studentams, tai galėtų būti diplominio darbo tema. Daug kam at­ro­do, kad kur kas pra­na­šes­ni dvi­ra­čiams pa­rem­ti ir pri­ra­kin­ti va­di­na­mie­ji gy­va­tu­kai.

Su­rai­ty­tas vamz­dis – kur kas sto­ res­nis ir aukš­tes­nis. Su­ries­to dvi­ra­čio lai­kik­lio kil­ pa bū­na įvai­raus plo­čio, bet to­kio aukš­čio, kad prie jos pa­to­gu pri­ra­ kin­ti dvi­ra­tį ties jo rė­mu, o ir pa­ts dvi­ra­tis ga­li sto­vė­ti sta­bi­liau. Vis dėl­to to­kių dvi­ra­čių sto­vų iš­vaiz­da pri­mi­ty­vi, įtvir­tin­ti ša­ li­gat­vio ar aikš­tės grin­di­ny­je šie „vamz­džiai“ pa­pil­do­mo gro­žio ne­ su­tei­kia.

skulp­tū­ros įvai­rin­tų ap­lin­ką, de­rė­ tų prie jos. Pa­vyz­džiui, se­na­mies­ty­ je ar prie baž­ny­čios sta­to­mas sto­vas pri­me­na se­ną­sias kal­vys­tės tra­di­ ci­jas. Kai kur drą­siai nau­do­ja­mas kont­ras­to prin­ci­pas. Se­nų na­mų fo­ne švy­ti ryš­kias­pal­viai žais­min­gų for­mų sto­vai. Vie­ni sto­vai vaiz­duo­ja dvi­ra­tį, ki­ti – žmo­gų, tre­ti pri­me­na neaiš­kios for­mos me­no skulp­tū­rą. Dar dau­giau lais­vės nau­jiems ma­ žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tams – šiuo­lai­ki­nė­je mies­tų ap­lin­ko­je.

Nuo­tai­kin­gi ak­cen­tai

Kai ku­riuo­se už­sie­nio mies­tuo­ se, kur dvi­ra­tį tu­ri ir nau­do­ja ko­ne kiek­vie­nas mies­tie­tis, dvi­ra­čių sau­ gyk­loms ski­ria­mas ne vien funk­ ci­nis dė­me­sys. Sten­gia­ma­si, kad dvi­ra­čių sto­vai tar­si šiuo­lai­ki­nės

Dvi­ra­ti­nin­kai lau­kia­mi ne vi­sur

Jei dvi­ra­čių „ga­ra­žais“ ne­pa­si­rū­ pi­na­ma, jų šei­mi­nin­kai ieš­ko tam tin­ka­mų ki­tų ob­jek­tų. Pri­ra­ki­na sa­ vo trans­por­to prie­mo­nes prie stul­ pų, me­džių, tvo­rų.

To­mo Ra­gi­nos, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

To­kį re­gi­nį daž­nai ga­li­ma iš­vys­ti ir uostamiestyje, nes dvi­ra­čiais at­ vyks­tan­čių klien­tų lau­kia ne kiek­ vie­na įstai­ga, o sa­vi­val­dy­bė dvi­ra­ čių sto­vais dau­giau­sia pa­si­rū­pi­nu­si yra mies­to cent­re. Dvi­ra­čiu daž­nai ke­liau­jan­tis ar­ chi­tek­tas Eval­das Barz­džiu­kas dvi­ ra­čiams skir­tų įren­gi­nių pa­si­gen­da: vie­nur jų vi­sai nė­ra, ki­tur jie ne­ prak­tiš­ki. Kai ku­rie, pa­sak ar­chi­tek­to, ne­ blo­gai at­lie­ka jiems skir­tą funk­ci­ ją, bet iš­vaiz­da nie­kuo neiš­sis­ki­ria, nors ga­lė­tų bū­ti žais­min­gi ap­lin­kos ele­men­tai. „Dvi­ra­čių sto­vais pa­si­rū­pi­na įstai­ gos, bet tik­rai ne vi­sos. Be to, daug kur sto­vai yra la­bai že­mi“, – pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tas.

12

„„Pavyzdžiai: įvairiuose užsienio miestuose galima pamatyti žaismingų dviračių stovų, kurie ne tik funkcionalūs, bet ir yra kokybiški mažosios architektūros elementai. 

de­sign­boom.com, in­ha­bi­tat.com, lo­ca­le­co­lo­gist.com nuo­tr.


12

TREČIADIENIS, RUGsėjO 19, 2012

namai rubrika

„„Iš­ra­din­ga: jei dvi­ra­tį ga­li­ma pri­ra­kin­ti prie me­džio ar tvo­ros,

ko­dėl ne­ga­li­ma jo pa­lik­ti prie ob­jek­to, pa­na­šaus į skulp­tū­rą?

„„Ak­cen­tai: ryš­kių spal­vų dvi­ra­čių lai­kik­liai ne tik ge­rai pa­

ste­bi­mi, bet ir nuo­tai­kin­gi.

„„Ne­su­ly­ja: ša­ly­se, kur dvi­ra­čiai ypač populiarūs, yra dvi­ra­

čių sau­gyk­lų su sto­gu.

Dvi­ra­čius ga­li­ma sta­ty­ti ir nuo­tai­kin­gai Kai sto­vas pa­kan­ka­mo 11 aukš­č io, ar­c hi­tek­tas sten­gia­si pri­ra­kin­ti ir ra­tą, ir rė­mą,

nes gir­dė­jo, kad va­gia­mi ir vien ra­ tai. Per­nai jo dvi­ra­tį va­gys nu­gvel­ bė, nors šis bu­vo pri­ra­kin­tas prie rė­mo. Tą­kart kal­ta bu­vo per silp­ na spy­na. Sau­gyk­la vi­sai die­nai

Ar­chi­tek­tas džiaug­tų­si, kad įren­gi­ niai dvi­ra­čiams bū­tų ne tik funk­ cio­na­lūs, bet ir es­te­tiš­ki. Jie ga­lė­tų bū­ti tvir­ti­na­mi ne tik prie grin­di­ nio, bet ir, pa­vyz­džiui, prie sie­nos. Di­zai­nas to­je pa­čio­je gat­vė­je ar mies­to zo­no­je ga­lė­tų bū­ti vie­no­ das, pri­de­rin­tas prie ap­lin­kos. Ga­min­ti dvi­ra­čių sto­vus, nea­ be­jo­ja E.Barz­džiu­kas, ga­lė­tų kad ir pa­tys lie­tu­viai. Su­kur­ti funk­cio­na­ lų, es­te­tiš­ką, miestui de­ran­tį dvi­ra­ čio sto­vą bū­tų pui­ki už­duo­tis stu­ den­tams, tai ga­lė­tų bū­ti dip­lo­mi­nio dar­bo te­ma. Ki­ta ver­tus, pri­pa­ži­no pa­šne­ko­ vas, pra­mo­ni­nis ga­mi­nys ga­li bū­ti pa­tva­res­nis. Ar­chi­tek­to nuo­mo­ne, sto­gi­nės dvi­ra­čiams nė­ra bū­ti­nos – nu­ brauk­ti ke­lis lie­taus la­šus nuo sė­ dy­nės ne­sun­ku. Mies­te ga­lė­tų at­

si­ras­ti dvi­ra­čių sau­gyk­lų, ku­rio­se bū­tų sau­gu pa­lik­ti šią trans­por­to prie­mo­nę die­nai ar il­giau. Pa­vyz­ džiui, prie sto­ties. „At­vy­ksti dvi­ra­čiu į trau­ki­nį, nu­ va­žiuo­ji į kokį kitą miestą, grį­žęs vėl sė­di ant dvi­ra­čio ir va­žiuo­ji na­mo“, – pa­vyz­dį pa­tei­kė ar­chi­tek­tas.

Lietuviai linkę, kad jų transporto priemonė būtų po ranka. Tad geriau pasirenka medį, nei kiek toliau esantį stovą.

Su­kur­tų, jei kas ga­min­tų

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Kau­no dai­lės fa­kul­te­to Di­zai­no ka­ted­ros lek­to­rius Egi­di­jus Va­len­ti­na­vi­čius nea­be­jo­ja, kad lie­tu­viai su­kur­ tų ori­gi­na­lių dvi­ra­čių sto­vų, ku­rie pa­le­pin­tų ne tik dvi­ra­ti­nin­kus, bet ir pa­puoš­tų mies­tą. „Lie­tu­vių di­zai­nas ir už­sie­ny­ je ver­t i­n a­m as ga­n a ge­rai, pel­ no ap­do­va­no­ji­mų tarp­tau­ti­niuo­

se kon­kur­suo­se“, – pri­mi­nė jis. Vis dėl­to bet ko­kių ob­jek­tų ma­ si­nė ga­my­ba, pa­sak E.Va­len­ti­na­ vi­čiaus, yra su­si­ju­si su vers­lu, fi­ nan­sa­vi­mu. „Pir­ma tu­ri bū­ti iš­šū­kis, po­rei­ kis, po to ku­ria­mas daik­tas. At­bu­ li­ne ei­ga pro­ce­sas ne­la­bai vyks­ta. Pro­jek­tai pa­si­klys­ta pri­trū­kus fi­ nan­sa­vi­mo“, – įsi­ti­ki­nęs E.Va­len­ ti­na­vi­čius. Dvi­ra­čių sto­vus, pa­šne­ko­vo nuo­ mo­ne, rei­kė­tų de­rin­ti prie mies­ to ap­lin­kos, kad vi­si ma­žo­sios ar­ chi­tek­tū­ros ele­men­tai – suo­liu­kai, švies­tu­vai, dvi­ra­čių sto­vai tar­pu­ sa­vy­je de­rė­tų. „Gal­būt vis­kas ga­ lė­tų pra­si­dė­ti nuo itin ori­gi­na­laus di­zai­ne­rio pa­siū­ly­mo, ta­čiau į tai dė­me­sį tu­rė­tų at­kreip­ti po­li­ti­kai ir vers­li­nin­kai. Aka­de­mi­nių pro­jek­tų – be­ga­lės, tie­siog jiems įgy­ven­din­ ti pri­trūks­ta pi­ni­gų“, – pri­dū­rė di­ zai­no spe­cia­lis­tas. Prie me­džių, stul­pų, tvo­rų ra­ki­ na­mi dvi­ra­čiai, jo nuo­mo­ne, mies­tą dar­ko. Ki­ta ver­tus, lie­tu­viai lin­kę, kad jų trans­por­to prie­mo­nė bū­tų po ran­ka, kad ne­rei­kė­tų iki jos to­ li ei­ti, kad bū­tų sau­giau. Tad ge­ riau pa­si­ren­ka me­dį, nei kiek to­ liau esan­tį sto­vą.

Daugiabučių bendrijų įstatymas: bendrija ar bendrovė?

Min­dau­gas Ste­po­na­vi­čius Tei­si­n in­kas, tink­la­raš­čio www.blo­ga­bend­r i­ja.lt au­to­r ius

Nag­ri­nė­da­mi nau­ją­jį Dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų ir ki­tos pa­skir­ ties pa­sta­tų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų įsta­ty­mą, ga­li­me pa­ste­bė­ti nu­kry­ pi­mą nuo pir­mi­nės bend­ri­jų idė­jos – leis­ti pa­tiems na­mo gy­ven­to­jams rū­pin­tis sa­vo tur­tu. Nau­ja­ja­me įsta­ ty­me at­ve­ria­mos ga­li­my­bės bend­ ri­jas pa­vers­ti dau­ge­lio na­mų jun­ gi­niu, nie­kuo ne­si­ski­rian­čiu nuo bend­ro­vės – gal tik val­do­mo dar sun­kiau ir ne­skaid­riau.

Bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į tai, jog nau­jos re­dak­ci­jos įsta­ty­mas įtvir­ ti­na ga­li­my­bę steig­ti tiek vie­no, tiek ke­lių dau­gia­bu­čių na­mų bend­ ra­tur­čius vie­ni­jan­čią bend­ri­ją ne­ prik­lau­so­mai nuo to, ar šie na­mai yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję, ar ga­li eg­ zis­tuo­ti sa­va­ran­kiš­kai. Ta­čiau tai yra įsta­ty­mų lei­dė­jo klai­da. Rea­lūs pa­vyz­džiai pra­kti­ ko­je ro­do, jog bū­tent dau­giau nei vie­ną dau­gia­bu­tį na­mą jun­gian­ čio­se bend­ri­jo­se ir yra dau­giau­sia bend­ri­jos veik­los pa­žei­di­mų, ka­ dan­gi bū­tent dėl di­de­lio bend­ri­jos na­rių skai­čiaus yra sun­ku už­tik­ rin­ti efek­ty­vią bend­ri­jos val­dy­mo or­ga­nų kont­ro­lę, šauk­ti bend­ri­jos na­rių su­si­rin­ki­mus bei juo­se efek­ ty­viai spręs­ti bend­ri­jai rū­pi­mus klau­si­mus. Nau­jos re­dak­ci­jos įsta­ty­me yra de­ta­liau reg­la­men­tuo­ja­ma bend­ ri­jos re or­ga­ni­za­vi­mo tvar­ka. Įs­ta­ ty­mas nu­ma­to ga­li­my­bę bend­ri­jai jung­tis su ki­to­mis bend­ri­jo­mis ar bū­ti skai­do­mai į ma­žes­nes bend­ ri­jas, ta­čiau šiuo at­ve­ju bend­ri­jos pa­da­li­ji­mo ini­cia­ty­vos tei­sę įgy­ja ne ma­žiau kaip ket­vir­ta­da­lis no­

rin­čių at­si­skir­ti dau­gia­bu­čio na­mo bend­ra­tur­čių. Tam, kad bū­tų ati­ da­ly­ta bend­ri­ja, tu­ri bū­ti prii­ma­ mas spren­di­mas dėl nau­jos bend­ ri­jos stei­gi­mo ir ati­da­li­ji­mo. To­kiu at­ve­ju stei­giant bend­ri­ją įsta­ty­ mas ne­rei­ka­lau­ja ini­ci­juo­ti bend­ ri­jos stei­gi­mo pro­ce­dū­ros, tam pa­kan­ka, kad vi­suo­ti­nia­me su­si­ rin­ki­me bū­tų priim­ti ati­tin­ka­mi spren­di­mai. Ne­pai­sant įsta­ty­me reg­la­men­ tuo­ja­mos bend­ri­jos reor­ga­ni­za­vi­mo pro­ce­dū­ros, ti­kė­ti­na, jog šios įsta­ ty­mo nuo­sta­tos ne­bus pla­čiai tai­ko­ mos pra­kti­ko­je. Mat įsta­ty­mas pa­ lie­ka ne­ma­žai ga­li­my­bių bend­ri­jos, nuo ku­rios yra at­si­ski­ria­ma, pir­mi­ nin­kui truk­dy­ti tin­ka­mai įvyk­dy­ti bend­ri­jos reor­ga­ni­za­vi­mo pro­ce­dū­ rą. Bū­tent dėl bend­ri­jų pir­mi­nin­ kams su­teik­tų įga­lio­ji­mų la­bai re­ta bend­ri­jos reor­ga­ni­za­vi­mo pro­ce­dū­ ra ga­li pa­si­baig­ti tai­kiai, be teis­mo įsi­ki­ši­mo. Įver­ti­nus bend­ri­jos reor­ga­ni­za­ vi­mo ir at­si­da­li­ji­mo iš bend­ri­jos tvar­ką ma­ty­ti, jog įsta­ty­me nė­ra api­brėž­ta, kaip bend­ri­jai pri­klau­ san­čio dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­

jo na­mo bend­ra­tur­čiai ga­lė­tų at­si­ sa­ky­ti bend­ri­jos ir su­da­ry­ti na­mo jung­ti­nės veik­los su­tar­tį ar kreip­ tis į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­rių dėl na­mo ad­mi­nist­ ra­to­riaus sky­ri­mo. At­siž­vel­giant į tai, kad tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo ir teis­mų pra­kti­kos šiuo klau­si­mu pra­ktiš­kai nė­ra, bend­ri­jai pri­klau­ san­čių dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­ jų na­mų bend­ra­tur­čiai daž­nai ne­ si­ryž­ta pa­nai­kin­ti bend­ri­jos, kad ir ko­kia ji bū­tų ne­priim­ti­na. Įver­ti­nus tai, kad dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo bu­tų ir ki­tų pa­ tal­pų sa­vi­nin­kai yra įga­lio­ti spręs­ ti vi­sus na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų val­dy­mo, nau­do­ji­mo bei prie­žiū­ros klau­si­mus, įsta­ty­mų lei­ dė­jo ap­lai­du­mas ne­tu­rė­tų už­kirs­ti ke­lio bend­ra­tur­čiams pa­si­nau­do­ ti jiems su­teik­ta tei­se – pa­si­rink­ti jų in­te­re­sus la­biau­siai ati­tin­kan­čią na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų val­dy­mo for­mą. Įs­ta­ty­mų lei­dė­jas įsta­ty­mą pa­ pil­dė nuo­sta­to­mis, lei­džian­čio­mis dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo, ku­ria­me nė­ra įsteig­tos bend­ri­ jos, bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­

kams pri­si­jung­ti prie jau įsteig­tos ir vei­kian­čios bend­ri­jos. Šiuo at­ ve­ju tam, kad bū­tų pri­si­jung­ta prie vei­kian­čios bend­ri­jos, tu­ri bū­ ti prii­ma­mas no­rin­čio pri­si­jung­ti dau­gia­bu­čio na­mo bu­tų ir ki­tų pa­ tal­pų sa­vi­nin­kų spren­di­mas bei su jau vei­kian­čia bend­ri­ja su­da­ro­ma pri­si­jun­gi­mo su­tar­tis. Šiuo at­ve­ju įsta­ty­mų lei­dė­jas aiš­ kiai už­drau­dė ga­li­my­bę bend­ri­jų pir­mi­nin­kams, sie­kian­tiems iš­plės­ ti pri­žiū­ri­mų na­mų skai­čių ir to­kiu bū­du pa­di­din­ti sa­vo gau­na­mas pa­ ja­mas, prie vei­kian­čios bend­ri­jos jung­ti nau­jus na­mus ne­tu­rint vei­ kian­čios bend­ri­jos na­rių pri­ta­ri­ mo. Nors tai yra reikš­min­gas sau­ gik­lis, ta­čiau ne­nu­ma­tant tvar­kos, kaip tu­rė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas at­si­sky­ri­mas nuo di­džių­jų bend­ri­ jų pa­si­ren­kant ki­tą na­mo bend­ro­ jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų val­dy­mo for­ mą, toks di­džių­jų bend­ri­jų kū­ri­mo­si ska­ti­ni­mas atei­ty­je ga­li su­si­lauk­ti ir nei­gia­mų pa­da­ri­nių. Tę­si­nys. 2 da­lis. Bus dau­giau Ko­men­ta­rų se­ri­jos au­to­rius – tei­si­nin­kas, tu­ rin­tis ke­le­rių me­tų DNSB kon­sul­ta­vi­mo pa­tir­tį.


13

TREČIADIENIS, RUGsėjO 19, 2012

namai rubrika

„Inter Deco 2012“ kviečia į diskusiją apie dizainą Forumas-diskusija „Universalus dizainas – aplinka visiems“ „Švyturio“ arena, 2a. fojė „„12:00 Organizatorių UAB „Expo

„„13:55 Pranešimas apie projekto

Vakarai“ įvadinis žodis.

veiklą ir universalaus dizaino taikymą erdvėje (lauke ir patalpose), baldų, buities reikmenų gamyboje. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2007–2013 metų programos projektas LLIV-322 „Mano socialinė atsakomybė“ („MY SOCIAL RESPONSIBILITY“).

„„12:05 Klaipėdos miesto savival-

dybės atstovų sveikinimo žodis (meras, vicemeras). „„12:10 Pranešimas „Universalus

dizainas – pagarba žmogui, nauda verslui“

„„Bendruomenė: Lietuvos žmonių su negalia sąjungos surengtos kultūrinės-socialinės interakcijos „Nega-

Pranešėjas atestuotas architektas, Architektų rūmų narys, ekspertas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Marius Pranas Šaliamoras (Vilnius)

lia – ne kliūtis akimirkos.

.

Ketvirtadienį, rugsėjo 20-ąją, Klaipėdos „Švyturio“ arenoje startuojanti pirmoji interjero ir dizaino idėjų paroda „Inter Deco 2012“ kviečia aplinkos planuotojus ir kūrėjus bei verslo atstovus padiskutuoti su kitokių nei statistinis vartotojas poreikių turinčiais bendruomenės atstovais. Penktadienį vyksiančiame forume „Universalus dizainas – aplinka visiems“ tikimasi nuoširdaus pokalbio ir tarpusavio supratimo diskutuojant apie tai, kokia turėtų būti aplinka, kad joje lygiai taip pat gerai ir patogiai jaustųsi tiek sveikas, dirbantis žmogus, tiek brandaus amžiaus senjoras, tiek neįgalusis. Universalaus dizaino idėja remiasi klasikiniu lygybės principu – visiems bendruomenės nariams turi būti užtikrintos vienodos galimybės tenkinti paprasčiausius žmogiškuosius poreikius. „Mums, parodos rengėjams, ši idėja pasirodė itin aktuali. Pakvietę diskusijai šalies neįgaliųjų organizacijas, sulaukėme ir palaikymo, ir pritarimo. Tik kalbėdamiesi, tik girdėdami vieni kitus, galime tikėtis pokyčių – sako parodos „Inter Deco 2012“ vadovė Zarina Lukošiūnė. Parodos organizatoriai pripažįsta, jog rengiant forumą ir patys sužinojo daug naujo apie žmogui draugiškos aplinkos kūrimo galimybes. „Susitikimuose su neįgaliaisiais teko išgirsti daugybę gyvenimiškų pavyzdžių apie kasdienes patirtis toli gražu ne tobuloje mūsų miesto aplinkoje bei jų poreikiams nepritaikytoje buityje. Ar žinome, kad paprastos stiklo durys ar nepažymėtas laiptelis silpnaregiui žmogui gali būti skaudžios traumos priežastis? Ar suvokiame, kokia kliūtimi judantiems neįgaliųjų vežimėliais gali būti nuovažos neturintis šaligatvio bortelis ar paprasčiausias laiptelis? Neįgaliųjų vežimėliais judanti šeima mums pasakojo, jog net įsirengti jiems patogią virtuvę buvo didelė problema. Brėžinius baldų gamintojams internete jie sura-

do patys, baldžiai apie tokių klientų poreikius iki tol net nebuvo susimąstę“, – pasakojo Z.Lukošiūnė. Ji pasidžiaugė, kad parodoje „Inter Deco 2012“ dalyvaus kelios šalies verslo kompanijos, jau turinčios ką pasiūlyti neįgaliesiems.

Zarina Lukošiūnė:

Susitikimuose su neįgaliaisiais teko išgirsti daugybę gyvenimiškų pavyzdžių apie kasdienes patirtis toli gražu ne tobuloje mūsų miesto aplinkoje bei jų poreikiams nepritaikytoje buityje.

Pagrindinį forumo pranešimą „Universalus dizainas – pagarba žmogui, nauda verslui“ skaitys Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius M.P.Šaliamoras. Kas pritaikyta neįgaliesiems, tas netrukdo ir sveikiesiems, – tokią nuostatą visuomenėje sieks paskleisti parodos rengėjų partneriai, neįgaliesiems atstovaujančios visuomeninės organizacijos bei valdžios institucijos – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Klaipėdos neįgaliųjų verslo plėtros centras, VšĮ „Likimo laiptai“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančių ligonių

draugija, uostamiesčio Socialinės paramos centras ir kt. Šių organizacijų atstovai forume-diskusijoje taip pat pristatys pranešimus bei labiau šioje srityje pažengusių šalių patirtį. Neįgaliųjų organizacijų nariai į parodą bus įleidžiami nemokamai. Z.Lukošiūnės teigimu, net ir tai, kad arenoje matysis daug kitaip judančių, nematančių ar nekalbančių žmonių, turėtų būti rimta paskata aplinkos kūrėjams bei verslui ieškoti universalių, neįgaliesiems ir sveikiesiems tinkančių sprendimų. Kokie jie? Atsakyti į šį klausimą galės kiekvienas, ryžęsis realybės eksperimentams. Neįgaliųjų organizacijų atstovai po forumodiskusijos parodos dalyvius ir lankytojus pakvies patiems išbandyti neįgaliųjų dalią – pasivaikščioti po ekspoziciją užrištomis akimis ar apvažiuoti ją neįgaliųjų vežimėliais. *** Interjero ir dizaino idėjų paroda „Inter Deco 2012“ Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks rugsėjo 20-22 dienomis, forumas-diskusija „Universalus dizainas – aplinka visiems“ – rugsėjo 21-ąją nuo 12 val. arenos 2-ojo aukšto fojė. Užs. 1019835

Daugiau informacijos: Zarina Lukošiūnė UAB „Expo Vakarai“ projektų vadovė +370 646 16883

„„12:55 Pranešimas „Universalaus

dizaino prieinamumo rekomendacijos“ (rusų k.). Pranešėjas Maris Ceirulis, Liepojos aklųjų draugija (Latvija). „„13:15

Pranešimas „Funkcionalūs ir pritaikyti neįgaliesiems vonios kambario ir virtuvės įrangos sprendimai“. Pranešėja Neringa Liutaitė, Sveikatos prekių vadybininkė, UAB „Teida” (Vilnius).

„„13:35 Pranešimas „Universalus

dizainas Tau ir Man”. Pranešėja Nijolė Zenkevičiūtė, projektų vykdytoja, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (Vilnius).

Pranešėjos – projekto koordinatorė Aldona Mocevičienė ir Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė (Klaipėda). „„14:15

Pranešimas apie aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Pranešėja Jelena Urbonienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos m. filialo pirmininkė (Klaipėda).

„„14:25 Pranešimas apie žmonių,

turinčių judėjimo negalią, problemas mieste ir aplinkoje. Pranešėja Jūratė Ruškė, VšĮ „Likimo laiptai“. „„14:35 Diskusijos, klausimai,

atsakymai... Renginio moderatorius – Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė


19

trečiadienis, rugsėjo 19, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos tai neatneš. Jautis (04 21–05 20). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Gali susidaryti įspūdis, kad iš jūsų tyčiojamasi. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus suerzinti. Bus sunku valdytis. Kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Liūtas (07 23–08 23). Bus lengva ir smagu bendrauti. Jūsų protas bus ypač aktyvus, tad galite drąsiai imtis intelektinės veiklos. Netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos arba kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo vertybes, veiksmus. Kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Drąsiai įgyvendinkite savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Šaulys (11 23–12 21). Pernelyg nesipuikuokite savo gebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, tad galite pridaryti žioplų klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia vertėtų pasikliauti savo jėgomis. Vandenis (01 21–02 19). Logiškas mąstymas padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis, bet pirmiausia atsižvelkite į seniai įgytą patirtį. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkęs vaizduotę galėsite pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet visiškai pritars jums. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui.

Vilniečių „ByTikZyz“ – ne bet kam ir ne bet kaip Rytoj uostamiesčio Meno kieme vyks Etnokultūros centro projekto „Etnoreidas“ išskirtinis tradicinių šokių vakaras „Vožinis“. Jo svečiai – vilniečiai, vieni profesionaliausių ir aktyviausių Lietuvoje tradicinių šokių muzikantų, pasivadinę „ByTikZyz“ vardu.

Kad dabar tradiciniai šokiai įgauna vis didesnį populiarumą, ypač akivaizdu didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tradicinių šokių vakaronės tapo ne tik terpe, sutelkiančia folkloro gerbėjus, bet ir puikia laisva-

laikio pramoga, net nauja jaunimo mada. „ByTikZyz“ prie liaudies šokių atgimimo yra nemenkai prisidėjęs. Kolektyvas su Vilniaus tradicinių šokių klubu kasmet organizuoja tradicinių šokių stovyklas įvairiuose Lietuvos miestuose, tradicinių šokių naktis, kas savaitę kviečia į šokių vakarones Vilniuje, reprezentuoja lietuviškąją etnochoreografiją užsienio šalyse. „ByTikZyz“ – jaunų, charizmatiškų, laisvų menininkų kolektyvas, grojantis įvairiausią etnomuziką, populiarią nuo Baltijos iki Uralo, nuo Šiaurės jūros iki Indijos vandenyno. Smagūs, pa-

šėlę, patrakę, energingai siaučiantys scenoje, ne viename renginyje sukėlę tikrą publikos euforijos protrūkį, nušokę daugybę metrų parketo, suplėšę ne vieną armoniką, pradėję ir užbaigę ne vieną festivalį – tokie yra „ByTikZyz“. Laikas su kolektyvu susipažinti ir klaipėdiečiams. „ByTikZyz“ kviečia visus tradicinės muzikos gerbėjus, šokėjus, jų draugus ir visus, visus gerus žmones pasimatyti, susidraugauti, kartu pašokti – smagiai pavakaroti rugsėjo 20 d. 18 val. Meno kieme (Daržų g. 10). Renginys nemokamas. „Klaipėdos“ inf.

„„Tradicija: „ByTikZyz“ kas savaitę vilniečius suburia į smagias šokių vakarones.


Orai

Šiandien numatomas lietus, vietomis su perkūnija. Temperatūra bus 15–21 laipsnis šilumos. Ketvirtadienį daug kur lis, atvės. Temperatūra naktį 9–12, dieną 13–15 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 19 d.

+15

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+21

Utena

+16

6.58 19.26 12.27

263-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 103 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas  +16 Brazilija  +31 Briuselis  +15 Dublinas  +14 Kairas +34 Keiptaunas  +19 Kopenhaga  +14

kokteilis Vai­ši­na­si už sa­vus pi­ni­gus

Praha  +14 Ryga  +19 Roma +23 Sidnėjus +20 Talinas  +16 Tel Avivas +33 Tokijas +28 Varšuva  +19

Šiandien

rytoj

Res­to­ra­ne švęs­ti bran­giau

penktadienį

Vėjas

3–7 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

14

14

13

7

13

15

13

12

7

12

15

14

13

7

Lie­tu­viš­ki bo­bau­siai is­pa­nams ne­tin­ka

„„Iš­si­gan­do: Is­pa­ni­jo­je už­draus­ta pre­kiau­ti džio­vin­tais bo­bau­siais iš Lie­ Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Džio­vin­ti bo­bau­siai iš Lie­tu­vos is­pa­nams ne­sau­gūs. To­kį pra­ne­ši­mą Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ga­vo iš Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos.

py­ti net nuo­mo­da­miesi pa­pras­ tes­nius au­to­mo­bi­lius.

Nu­girs­tas po­kal­bis Vy­ru­kas pa­sa­ko­jo drau­gui: „Ma­no ves­ tu­vės bu­vo nuo­sta­bios. Įp­ras­tai per ves­ tu­ves va­g ia nuo­ta­kas, o per ma­n iš­kes pa­vo­gė uoš­vę. Ki­tų do­va­nų ne­bu­vo“.

Links­mie­ji tirš­čiai Pa­rei­na gir­tas vy­ras na­mo ir šau­k ia: – Pa­rė­jau! Nie­kas neat­sa­ko. – Grį­žau! Ra­mu. Nuei­na į vir­t u­vę, pai­ma va­zą ir me­ta ant že­mės. Ty­la. Ei­na į sa­lo­ną, pai­ma va­zą ir me­ta į sie­ną. Ty­lu. Grei­ tai bė­ga į mie­ga­mą­jį, pa­g rie­bia te­le­vi­ zo­r ių ir me­ta pro lan­gą. Ty­la. – Kaip ge­rai, kad gy­ve­ni vie­nas. Čes­ka (397 719; jei pa­sa­ky­tų, kad ves­tu­vė­se teks „ba­lia­vo­ti“ už sa­vo pi­ni­gus, tiek jo­se ma­ne ir te­ma­ty­tų)

+21

Alytus

Vardai Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Januarijus, Vilhelmina (Vilė), Vytė

1871 m. gi­mė lie­t u­v ių kil­mės vo­k ie­čių mik­ro­ bio­lo­gas Fri­cas Ri­char­ das Šiau­d i­n is. Kar­tu su E.Hof­ma­nu at­ra­do si­fi­lio su­kė­lė­ją. Mi­rė 1906 m. 1783 m. bro­liai Mon­golf­ jė pa­lei­do karš­to oro ba­ lio­ną. Pir­mą kar­t ą juo skri­do gy­vū­nai: avis, gai­ dys, an­tis. 1796 m. šios die­nos Fi­ la­del­fi­jos laik­raš­t y­je iš­ spaus­d in­ta­me at­si­svei­ ki­n i­mo laiš­ke pir­m a­ sis Jung­t i­n ių Ame­r i­

kos Vals­t i­jų pre­z i­den­ tas Geor­ge Was­hing­ton pra­šė sa­vo ša­l ies iš­sau­ go­ti neut­ra­li­te­tą ir ne­su­ da­ri­nė­ti su­tar­čių su Eu­ ro­pa. 1851 m. gi­mė bri­t ų pra­ mo­n i­n in­k as, fi­l ant­ro­ pas, ko­lo­n ia­l iz­mo ša­l i­ nin­kas Wil­liam Hes­keth Le­ver. 1880 m. jis pra­dė­ jo ga­min­ti mui­lą, o 1886 m. įkū­rė mui­lo ga­my­ bos kom­pa­n i­ją „Le­ver Brot­hers“. 1862 m. ati­da­ry­ta Sankt

Ug­ni­nis vel­nias Re­tas gam­tos reiš­k i­nys, ta­čiau Aust­ra­l i­jo­je pa­si­tai­kan­t is – ug­n ies sū­k u­r ys. Jį pa­v y­ko už­fi k­suo­ti vie­nam re­ž i­sie­riui iš Aust­ra­li­jos. Ug­n ies tor­na­das, dar va­d i­na­mas ug­n i­n iu vel­niu, su­si­da­ro, kai šil­to ky­lan­čio oro stul­ pas su­si­du­ria su gais­ru ant že­mės ar­ba pa­ts jį su­ke­lia. Liu­dy­to­jai pa­sa­ko­jo, kad sū­ku­rys stau­gė kaip ka­ri­nis lėk­tu­vas, nors ap­link vi­ siš­kai ne­bu­vo vė­jo. Nors, kaip ži­no­ma, to­kie itin re­tai pa­si­tai­kan­tys ug­nies sū­ku­riai trun­ ka apie dvi mi­nu­tes, pa­sak aust­ra­lo, jo ste­bė­ tas tor­na­das su­ko­si dau­giau kaip 40 min. Šie įspū­din­g i gam­tos reiš­k i­niai yra ypač pa­vo­ jin­g i. 1923 m. per Ja­po­ni­jos Di­d į­jį Kan­to že­ mės dre­bė­ji­mą su­si­da­ręs ug­n ies sū­k u­r ys per 15 min. pra­ž u­dė 38 tūkst. žmo­nių. „Dai­ly Mail“ inf., „Scan­pix“ nuo­tr.

tu­vos, nes jie esą nuo­din­gi. 

„„Eko­no­mi­ka: jau­nie­ji ga­li su­tau­

Marijampolė

Vilnius

rugsėjo 19-ąją

Do­va­no­ja­ma su­ma – 100 li­tų „Mū­sų ves­t u­vės kai­na­vo apie 230 li­ tų žmo­gui, – sa­kė vers­l i­nin­kas Jo­nas. – Iš vi­so ves­tu­vėms iš­lei­do­me be­rods apie 35 tūkst. li­t ų. Ka­dan­g i pa­sko­los im­t i ne­rei­kė­jo ir tuo me­tu, kai dar bu­ vo ne­k ri­zi­nis lai­kas, ne­ba­da­vo­me, tai ga­lė­jo­me tiek iš­leis­t i. Sve­čiai at­ne­šė kas kiek ga­lė­jo, bet do­va­nos vi­dur­ kis vie­nam sve­čiui bu­vo apie 150 li­tų. Kiek šią va­sa­rą bu­vau ves­tu­vė­se, tai po 100 li­tų „nuo gal­vos“ dė­jo­me.“

+21

+21

orai klaipėdoje

Tęs­da­ma ves­t u­v i­n ių do­va­nų ir ves­ tu­vių iš­lai­dų te­mą, Emig­ran­tė kvie­čia lie­tu­vius im­ti pa­vyz­dį iš Va­ka­rų Eu­ro­ pos ša­ly­se gy­ve­nan­čių žmo­nių. „Ten sve­čiai, atė­ję pa­svei­kin­ti jau­nuo­ sius, už mais­tą, jei al­ka­n i, ir gė­r i­mus, jei iš­t roš­kę, su­si­mo­ka pa­t ys“, – tvir­t i­ no Emig­ran­tė.

Sa­vo trig­ra­š į pa­no­ro įkiš­t i ir Ar­t ū­ras: „Kaž­ku­ris skai­ty­to­jas die­va­go­jo­si, kad sa­ vo ves­tu­ves kel­tų ne nuo­mo­ja­mo­je sa­lė­ je ar so­dy­bo­je, o ge­ro ly­gio res­to­ra­ne, į ku­ rį pa­kvies­tų tik ar­ti­mus žmo­nes ir ge­riau­ sius drau­gus. Taip kel­da­mas ves­tu­ves tas jau­nuo­l is ti­k i­si ge­ro­kai su­tau­py­t i, o su­ tau­py­tus pi­ni­gus skir­tų eg­zo­ti­nei ke­lio­ nei. Ma­no bro­lis su žmo­na su­ren­gė to­kias ves­tu­ves. Išė­jo net bran­giau nei pa­pras­ tos. La­bai ge­ra­me res­to­ra­ne kai­nos – ati­ tin­ka­mai aukš­tos. Nors da­ly­va­vo drau­gai ir ar­ti­mie­ji iš abie­jų pu­sių, bet ir tai su­si­ da­rė apie 20 žmo­nių. Kaž­kiek pi­ni­g ų grį­ žo išė­mus juos iš do­va­no­tų vo­kų. Ta­čiau ge­rai eg­zo­ti­nei ke­lio­nei, kai­nuo­jan­čiai 10 tūkst. li­tų, ne­pa­vy­ko su­tau­py­ti“.

Londonas  +17 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +22 Oslas  +15 Paryžius  +18 Pekinas +29

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Is­pa­ni­jos at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­ jos už­drau­dė pre­kiau­ti džio­vin­tais gry­bais bo­bau­siais (lot. Gy­ro­mit­ra es­cu­len­ta) iš Lie­tu­vos. Toks spren­ di­mas priim­tas dėl to, kad Is­pa­ni­ jo­je bo­bau­siai lai­ko­mi nuo­din­gais. Lie­tu­vo­je šiais gry­bais pre­kiau­ti ga­li­ma. Pa­ty­rę gry­bau­to­jai bo­bau­ sius lai­ko de­li­ka­te­su. Ta­čiau moks­ li­nin­kai per­spė­ja, kad bo­bau­siuo­se yra che­mi­nės me­džia­gos gi­ro­mit­ri­ no, ku­ris jaut­riems as­me­nims ga­li su­kel­ti stip­rų ap­si­nuo­di­ji­mą. To­dėl kai ku­rie moks­li­nin­kai ne­re­ko­men­ duo­ja šių gry­bų val­gy­ti, o var­to­jant – bū­ti­nai spe­cia­liai juos pa­ruoš­ti ir val­gy­ti ne­di­de­liais kie­kiais.

Sie­kiant iš­veng­ti nei­gia­mo bo­ bau­sių po­vei­kio, spe­cia­lis­tai pa­ ta­ria su­rink­tus gry­bus ap­do­ro­ti tą pa­čią die­ną, ne­val­gy­ti, ne­ra­gau­ ti ne­vir­tų bo­bau­sių, prieš var­to­ji­ mą ne ma­žiau kaip tris kar­tus po 15 mi­nu­čių pa­vir­ti kei­čiant van­de­ nį. Nuo­vi­rą bū­ti­na nu­pil­ti, jo ne­ ga­li­ma nau­do­ti sriu­boms, pa­da­ žams ruoš­ti. Ver­dant bo­bau­sius pa­ta­ria­ma vė­din­ti pa­tal­pą, nes nuo­dai la­bai la­kūs ir ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti pri­si­ kvė­pa­vus ga­rų. Grį­žus iš miš­ko ir su­tvar­kius gry­bus, bū­ti­na nu­si­ plau­ti ran­kas. Džio­vi­nant bo­bau­sius, juo­se esan­tis gi­ro­mit­ri­nas suy­ra ir iš­ga­ ruo­ja, tad po 2 mė­ne­sių džio­vin­tus gry­bus ga­li­ma var­to­ti mais­tui.

Pe­ter­bur­go kon­ser­va­to­ri­ ja – pir­mo­ji aukš­to­ji mu­zi­ kos mo­kyk­la Ru­si­jo­je. 1957 m. mi­rė suo­m ių kom­po­z i­to­r ius Jean Si­ be­lius. 1963 m. JAV pre­zi­den­tas John Ken­ne­dy JT Ge­ne­ ra­li­nė­je Asamb­lė­jo­je pa­ siū­lė or­ga­ni­zuo­ti bend­rą JAV ir SSRS eks­pe­di­ci­ją į Mė­nu­lį. 1970 m. SSRS kos­m i­n is apa­ra­tas „Lu­na 16“ nu­si­ lei­do Mė­nu­ly­je ir paė­mė grun­to mė­gi­nius.


2012-09-19 Klaipeda