Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos Šeštadienis, rugsėjo 15 d., 2012 m. Nr. 216 (1415)

diena.lt 

Taikiklyje

2,50 Lt NE PROGRtA 38

Vyrų džiau gsmas – meluojančio s moTerys

2012 m. rugsė jo

15 d.

MOs

KuLINArIjA Burokė transformaci lių jos

bIbLIoTeKA Gy venimo sutemos ir auš ra

+

kino foTeli s

Seimo rinkimai:

9p.

Atspėk, kas laimės?

Romą Šiandien priedas v aldo meil ė TV her Pas nuo ojus takas kaip ma – haradža

Vil­nijos dva­ruo­se šei­mi­nin­kau­ja šmėklos Paveldosaugininkai skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais dėl griū­van­ čių vers­li­nin­ko Vik­to­ro Us­pas­ki­cho dvarų, ta­čiau čia pat, Vil­niaus pa­šonė­je, si­tua­ci­ja ne­ką ge­ resnė – griū­va ir pri­ vatūs, ir net sa­vi­ val­dy­bei pri­klau­ san­tys dva­rai.

Tiražas 36 960

Vie­ša pa­slap­tis, kad D.Gry­baus­kaitė Dar­bo par­ti­jos at­žvil­giu nu­si­sta­čiu­si nei­gia­mai. Tam yra prie­žas­čių. Po­li­to­lo­gas „ Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas

8p. miestas

Vil­nie­čiai mo­ky­to­jų pro­tes­to ne­pa­laikė Vil­niu­je, prie Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos, va­kar ke­lias­de­šimt pe­da­gogų pi­ke­tu pik­ti­no­si švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus po­li­ti­ka. 2p. miestas

Rau­na­mos Vil­niaus teat­ro šak­nys Re­ži­sie­rius Gin­ta­ras Var­nas pro­gno­zuo­ja, kad ma­žie­ji sos­ tinės teat­rai iš­nyks. Anot jo, me­ ni­nin­kai ne­rei­ka­lin­gi nei mies­tui, nei vals­ty­bei. 2p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Su­pa tvar­kin­gas par­kas

Du iš trijų uni­ka­lių ša­lia sos­tinės esan­čių grafų Tiš­ke­vi­čių val­dytų dvarų, esan­čių uni­ka­liuo­se prancūzų kraš­to­vaizd­žio ar­chi­tek­to Édouar­d’o Fran­çois André XX a. pr. pro­jek­tuo­ to­se par­kuo­se, taip pat ties iš­ny­ki­mo ri­ba.

10

ekonomika

Mais­to kainų įkai­tai „„Diag­nozė: smar­kiai pra­stėjan­ti Lent­va­rio dva­ro būklė pa­vel­do­sau­gi­nin­kams ke­lia su­si­rūpi­nimą. 

Gedimino Bartuškos nuotr.

Lietuva: JAV pa­ga­liau pa­rin­ko naują am­ba­sa­do­rių į Vil­nių

šiandien Pasaulis

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

Jung­tinės Eu­ro­pos Vals­ti­jos – įgy­ ven­di­na­mas pla­nas ar tik ro­žinė sva­jonė? 12p.

Šeštadienis

Lie­tu­vos to­torė Ri­na­ta Ib­ ra­gi­mo­va po pub­li­ka­cijų „Vil­niaus die­no­je“ to­to­ rių bend­ruo­menės bu­vo pa­kvies­ta ap­si­lan­ky­ti is­ to­rinė­je tėvynė­je – Ta­ tars­ta­ne vy­ku­sio­je pa­sau­ lio to­to­rių jau­ni­mo kon­fe­ ren­ci­jo­je. Nors mer­gi­na ne kartą yra lan­kiu­sis Ta­tars­ ta­ne, šįkart daug da­lykų jai bu­vo nau­jovė. Pirmą­ kart ji vy­ko ir į vie­nu gra­ žiau­sių Ru­si­jos did­mies­čių lai­komą Ta­tars­ta­no sos­ tinę – Ka­zanę. 24p.

5p. Sportas

Il­ga­me­tis Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­ pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas Artū­ras Po­vi­liū­nas nu­sprendė ne­be­kan­di­ da­tuo­ti į Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­ nio ko­mi­te­to pre­zi­den­to po­stą.  17p.

TV diena

Cho­reog­ra­fas Jurijus Smo­ri­gi­nas dėl sa­vo ašt­rių kalbų pelnė did­žiau­sio TV cha­mo, ci­niz­mo ir nar­ci­ciz­mo mo­ky­to­jo eti­ketę. Ir var­giai kas ti­ki, kad gy­ve­ni­me jis vi­sai ki­toks. Tą ki­ tokį J.Smo­ri­giną šįkart ban­do nu­ta­ py­ti „TV die­na“.

Duo­nos ir kiau­lie­nos tiekė­jai pre­ky­bos tink­lus jau in­for­ma­vo apie ne­tru­kus brang­sian­čią pro­ duk­ciją, ta­čiau pa­sta­rie­ji ga­lu­tinės kai­nos steng­sis ne­kel­ti. 6p. menas ir pramogos

Ki­no ge­ni­jus pri­sta­tys fes­ti­valį Do­ku­men­ti­nių filmų gerbė­jai ka­len­do­riu­je turėtų ryš­kiai pa­žymė­ti rugsė­jo 20–22 d. Tuo me­tu Vil­niu­je viešės Vik­to­ras Ko­sa­ kovs­kis. 30p.


2

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Me­ni­nin­kai nai­ki­n

Tai, ką pro­gno­zuo­ja re­ži­sie­rius Gin­ta­ ras Var­nas, skam­ba la­bai liūd­nai: ma­žie­ ji sos­tinės ir kitų did­mies­čių teat­rai ga­li iš­nyk­ti. Si­tua­ciją galėtų iš­gelbė­ti ma­žes­ ni mo­kes­čiai ir nuo­sek­les­nis fi­nan­sa­ vi­mas. Ta­čiau ne­vals­ty­bi­nio ne­prik­lau­ so­mo Vil­niaus teat­ro va­do­vas, at­ro­do, to ne­be­si­ti­ki.

Rūta Gri­go­lytė „„Iš­sis­kyrė: mi­tingą or­ga­ni­zavę Že­mai­ti­jos švie­ti­mo dar­buo­to­jai pik­ti­no­

si mi­nis­te­ri­jos vyk­dy­ta po­li­ti­ka, tik Vil­niaus pro­fe­sinė sąjun­ga šio pi­ke­ to ne­pa­laikė.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vil­niu­je pyktį lie­jo tik že­mai­čiai Kęstu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Vil­niu­je, prie Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos, va­kar ke­lias­de­šimt pe­da­gogų pi­ke­tu iš­reiškė nuo­ monę apie ka­den­ciją bai­giantį švie­ti­mo ir moks­lo mi­nistrą Gin­ tarą Ste­po­na­vi­čių. Vil­niaus ko­le­ gos prie jų ne­pri­sidė­jo.

Į mi­tingą su­si­rin­ko ke­li šim­ tai pe­da­gogų. Mi­tin­gas, pa­va­din­ tas „Profsą­jun­gos – prie­š švie­ti­ mo saulė­lydį“, su­reng­tas Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­sinės sąjun­gos ir Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­tojų pro­ fe­sinės sąjun­gos Že­mai­ti­jos su­si­ vie­ni­ji­mo ini­cia­ty­va. Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­sinės sąjun­gos pir­mi­nin­kas Aud­rius Jur­ ge­le­vi­čius teigė, kad ši ak­ci­ja su­ reng­ta sie­kiant iš­reikš­ti po­žiūrį į ka­den­ciją bai­giantį švie­ti­mo ir moks­lo mi­nistrą G.Ste­po­na­vi­čių. „Nė iš vie­tos ne­pa­ju­din­tas mo­ kyk­los fi­nan­sa­vi­mo to­bu­li­ni­mas. Ateis lai­kas, kai tos pa­čios ydos išlįs ir aukš­to­jo moks­lo sis­te­mo­je. Nors mi­nist­ras skelbė, kad mažė­ja po­ pie­riz­mo, to­kių darbų pa­daugė­jo“, – sakė jis. Vis dėlto A.Jur­ge­le­vi­čius ne­slėpė, kad mi­tin­gas glaud­žiai su­ si­jęs su artė­jan­čiais rin­ki­mais. G.Ste­po­na­vi­čiaus penk­ta­dienį ne­bu­vo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­jo­je. Jis bu­vo iš­vykęs į ren­ginį

30

Kau­ne. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­ mi­nist­ras Vai­das Ba­cys teigė, kad mi­nis­te­ri­jos ir pe­da­gogų dia­lo­gas vy­ko. „Yra dar­bo grupė, dir­ba­me kar­tu. Ką tuo­met reiš­kia dia­lo­gas? Pro­fe­sinės sąjun­gos tu­ri sa­vo nuo­ monę, mes – sa­vo“, – sakė jis. Vil­niaus švie­ti­mo dar­buo­tojų pro­fe­si­nių sąjungų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­ninkė Rūta Osi­pa­vi­čiūtė mi­ nis­te­ri­jos darbą ver­ti­no nuo­sai­kiau. „Yra la­bai daug ne­su­si­kalbė­ji­mo. La­bai re­tai at­si­žvel­gia­ma į pa­ta­ri­ mus. Ta­čiau yra pa­reigū­nai, ku­rie šne­ka­si ir klau­so­si mūsų“, – teigė R.Osi­pa­vi­čiūtė. Vis dar pro­tes­tuo­ja ir Za­rasų pe­ da­go­gai – jie to­kios formos pro­ tes­tą, esą, pa­si­rin­ko dėl „dia­lo­go švie­ti­mo klau­si­mais su sa­vi­val­dy­ be ne­bu­vi­mo“ ir dėl ke­ti­nimų „pri­ va­ti­zuo­ti mo­kyklų val­gyk­las, par­ duo­ti mo­kyk­li­nius au­to­bu­sus“. Anot R.Osi­pa­vi­čiūtės, strei­kas yra tin­ka­ma prie­monė, bet svar­ bu, kad jis būtų at­lie­ka­mas teisė­ tai. „Jei­gu sa­vi­val­dybės ne­susė­da prie sta­lo su mo­ky­to­jais, tik­riau­ siai bu­vo priei­ta kraš­tu­tinė ri­ba ir ki­to ke­lio nėra“, – sakė ji. Pa­sak jos, „Vil­nius bu­vo vie­ nas tų miestų, ku­ris ne­bu­vo su­ si­tvarkęs mo­kyklų tink­lo. Ta­čiau da­bar vyks­ta bai­gia­mie­ji dar­bai. Sten­gia­ma­si, kad mo­ky­to­jai iš­ lai­kytų dar­bus. Si­tua­ci­ja Vil­niaus mies­te yra val­do­ma“.

klasika ir elegancija

RUGSĖJO MĖNESĮ

%

nuolaida

ekonomiškumas ir paprastumas

VISIEMS GAMINIAMS

Produktai gaminami automatine šveicariška įranga. Gaminiai išbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje. Ieškokite partnerių parduotuvėse www.vilmaelectric.lt

išskirtinis dizainas

r.grigolyte@diena.lt

– Kultū­ros mi­nis­te­ri­jo­je ne­ se­niai pa­klau­siau, ka­da pla­ nuo­ja­mas ar­ti­miau­sias su­si­ ti­ki­mas su teat­ra­lais ap­tar­ti jų po­rei­kių. Man at­sa­ky­ta: „Kiek­ vie­no teat­ro pro­ble­mos su va­ do­vais ap­ta­ria­mos in­di­vi­dua­ liai, pa­gal kiek­vie­no po­reikį.“ Tai­gi, ka­da bu­vo pa­sta­ra­sis toks in­di­vi­dua­lus po­kal­bis? – Ko­kie su­si­ti­ki­mai? Jo­kių su­si­ ti­kimų ne­būna. Ei­na­muo­sius rei­ ka­lus tvar­ko teat­ro di­rek­to­rius su mi­nis­te­ri­ja ir tai vis­kas, jo­kių ap­ ta­rimų ir bendrų po­kal­bių tik­rai ne­būna. Si­tua­ci­ja yra tar­si pei­lis, ku­ rio abi ge­ležtės pusės pa­galąs­ tos. Anks­čiau, kai pra­šy­da­vo­me pa­talpų, sakė ra­šy­ti pa­raišką, ir bus svars­to­ma. Vėliau pa­sa­ky­ta: „Tai­gi jūs Menų spaus­tuvė­je re­zi­ dentūrą turė­ki­te.“ Laukė­me laukė­ me tos va­di­na­mo­sios re­zi­dentū­ros kaip pa­nacė­jos. Ga­vo­me šį 12–15 kv. metrų kam­ ba­riuką su už­kal­tu lan­gu, ir, pa­si­ ro­do, mes už jį ir žiemą, ir va­sarą mo­ka­me vi­du­ti­niš­kai 500 litų. Sta­to­me vieną spek­taklį per se­ zoną, nes dau­giau ne­tu­ri­me nei kur, nei žmo­nių, ku­rie dirbtų. Fak­tiš­kai teat­re yra du eta­tai, tai bu­hal­te­rio ir di­rek­to­riaus, toks kios­ke­lis su kios­ki­nin­ku ir bu­hal­te­re. Spaus­ tuvė­je vi­sus sam­do­me: ir ak­to­rius, ir sce­nos dar­bi­nin­kus, šviesų spe­ cia­lis­tus, ir gri­muo­to­jus, kos­tiu­ mi­nin­kus, rek­vi­zi­ti­nin­kus. Čia tik nuo­mo­ja­mos pa­tal­pos. Tai dar būtų pusė bėdos, ta­ čiau rei­kia re­pe­ti­cijų erd­vių, o mes jų pa­kan­ka­mai ne­gau­na­me, nes Menų spaus­tuvė­je per daug vis­ko vyks­ta. Tu­ri­me laks­ty­ti pas pa­ žįsta­mus, drau­gus ar rink­tis slap­ čia Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Da­bar pa­klaus­čiau savęs, ko manęs pa­ klausė, pa­vyzd­žiui, Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro di­rek­to­rius: kodėl „Uto­pia“, būda­ma re­zi­dentė, tu­ri pra­šy­tis vai­din­ti ir re­pe­tuo­ti pas ki­tus, kai tu­ri vi­sas tei­ses? Taip, prio­ri­te­tai Re­zi­dentū­ros su­tar­ty­je yra, bet jie rea­liai ne­vei­kia. – Baig­sis ta su­tar­tis, ir kas tuo­ met – vėl pra­šy­tis pa­talpų, vėl bus sa­ko­ma dar ko nors lauk­ti? – Kultū­ros mi­nis­te­ri­jo­je sa­ko: „Klaus­ki­te sa­vi­val­dybės.“ Ten – „Būki­te re­zi­den­tai Menų spaus­ tuvė­je, ten vis­kas bus ge­rai.“ Kas pa­skui – ne­ži­nau. Mes re­zi­dentūrą ga­li­me nu­ trauk­ti bet ka­da, grei­čiau­siai taip ir pa­da­ry­si­me, bet jei­gu jau taip

pa­da­ry­si­me, tuo­met Menų spaus­ tuvę tik­rai ma­ty­si­me kaip sa­vo au­ sis. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, kiek ži­nau, Spaus­tuvė bu­vo ku­ria­ma būtent tam, kad tos lais­vos trupės, ku­ rios ne­tu­ri kur vai­din­ti, galų ga­le turėtų tam vie­tos. – Ko­kios tad al­ter­na­ty­vos, kur ei­ti? – Al­ter­na­ty­vos yra už­da­ry­ti teatrą ir ei­ti dirb­ti į vals­ty­bi­nius teat­rus. To, ma­nau, vi­si ir sie­kia. Galbūt ne­sąmo­nin­gai. – Kodėl? Kam tai nau­din­ga? – Kam jiems tie ma­ži teat­rai? Man daug kas sakė: „O kam tau? Ko­kia pro­ble­ma? Ką tu čia su ta „Uto­ pia“? Ne­gi tavęs ne­kvie­čia dirb­ ti vals­ty­bi­niuo­se?“ Kvie­čia, bet aš ne­no­riu. Yra toks anek­dotė­lis: „Kodėl kup­ra­nu­ga­ris va­tos ne­val­ go? – Ne­no­ri.“ Tai­gi ir aš ne­no­ riu. Kar­tais dir­bu vals­ty­bi­niuo­se teat­ruo­se, nes čia re­tai ga­li­me pa­ sta­ty­ti tai, ko no­ri­si, rei­kia tai­ky­ tis prie sąlygų. Pa­vyzd­žiui, ne­bu­vo nė vie­no spek­tak­lio „Pub­li­ka“ (ja­ me vai­di­na 14 ak­to­rių), ku­ris būtų bent vie­nu li­tu pel­nin­gas, jis vi­sa­ da nuo­sto­lin­gas. Kad ir ką da­ry­tu­ me, yra per daug ak­to­rių, per daug tech­nikų. Ga­liau­siai, ta nak­tinė mo­kes­čių re­for­ma mus pa­korė ant sau­sos ša­kos, ir da­bar ta­ba­luo­ja­me tarp dan­gaus ir žemės.

Spek­tak­liui pa­gal Shakespeare’ą skyrė 12 tūkst. litų. Ką ga­li­ ma pa­sta­ty­ti už tiek? Galė­čiau pa­kvies­ti į 15 mi­nu­čių Sha­kes­pea­ re’o ei­lių skai­tymą.

– Per ką būtent pa­veikė tie po­ ky­čiai? – Per au­to­riaus su­tar­čių mo­kes­ čius. Anks­čiau dar galė­jo­me nau­ do­tis vers­lo liu­di­ji­mais, da­bar jau ne­be. Mo­kes­čiai nuo 15 pro­c. išau­ go iki 55 pro­c., o dau­giau­sia rei­kalų tu­ri­me būtent su au­to­riaus su­tar­ ti­mis. Su tais 15 pro­c. dar dar vos vos iš­si­vers­da­vo­me, o da­bar iš es­ mės ne­ga­li­me ro­dy­ti spek­tak­lių, tu­ri­me turė­ti ką nors ki­ta, kas už­ dirbtų, ar­ba kas­kart kau­ly­ti iš Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos spek­tak­lių sklai­dai, tai, ži­no­ma, ir da­ro­me. Jei­gu taip bus to­liau, ir mo­kes­čių ne­grąžins bent jau į prie­škri­zinį lai­ko­tarpį, to­kios lais­vos kom­pa­

„„Elgesys: „No­riu turė­ti sa­vo dva­sinę

O kur nors turėtų būti liz­da­vietė“, –

ni­jos, ma­ži teat­riu­kai neiš­ven­gia­ mai turės iš­nyk­ti ar­ba jie tu­ri gau­ ti nuo­la­ti­nes do­ta­ci­jas. Keis­tas ir tas (Kultū­ros mi­nis­ te­ri­jos – red. pa­st.) lėšų skirs­ty­mo prin­ci­pas: jie no­ri duo­ti vi­siems po tru­pinėlį. Ma­nau, tai ne­la­bai lo­ giš­ka. Ke­lis kar­tus mums taip bu­ vo. Pa­vyzd­žiui, spek­tak­liui pa­gal Sha­kes­pear’ą skyrė 12 tūkst. litų. Ką ga­li­ma pa­sta­ty­ti už tiek? Galė­ čiau pa­kvies­ti į 15 mi­nu­čių Sha­kes­ pea­re’o ei­lių skai­tymą, bu­vo to­kia idė­ja. Mes jų net ne­ėmėme, at­si­ sakė­me. Kitą kartą vėl at­si­sakė­me 10 tūkst. litų. Kam ta­da tai da­ry­ti? Ge­riau ki­tam pri­dėtų tą 10 tūkst., gal jam tuo­met jau su­si­da­rys su­ma, už ku­rią ką nors ga­li­ma nu­veik­ti. At­ro­do, vi­si čia vei­kia iš to­kio en­tu­ziaz­mo, bet kas tai yra? Vien en­tu­ziaz­mu pa­pras­tai grind­žia­mas dra­mos būre­lis. Spek­tak­lio „Pub­ li­ka“ re­pe­ti­ci­joms nuo­mo­jomės pa­tal­pas Vil­niaus pro­fsąjungų rūmuo­se, nes Spaus­tuvė bu­vo vi­ sa užim­ta. Salė bu­vo šal­ta, pelė­ siais ir kerpėm apau­gu­si. Jau ta­ da ak­to­riai sakė: „Čia jau, Var­nai, į jau­nystę grįžai, į dra­mos būre­lio lai­kus?“ Da­bar da­ro­ma tas pa­ts.


3

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

19p.

miestas

Dviratininkė E.Pučinskaitė laukiasi pimagimio.

na­mi net sos­tinė­je me­ni­nin­kus. Yra mo­kes­čiai nuo 8 pro­c. Slovė­ni­jo­je, 9 pro­c. Len­ki­jo­je iki mak­si­mu­mo – 25 pro­c. – Lat­vi­ jo­je, ku­rią krizė ir­gi smar­kiai pa­ lietė. Ta­čiau už 25 pro­c. yra Lie­tu­ va su 55 pro­c. Skai­čiai sa­ko la­bai daug. Len­kai, lat­viai sa­ko: „Jūs išp­rotė­jo­te? Ir nie­ko ne­da­ro­te?“ Ne, ne­da­ro­me. Net­gi la­bai pra­gma­tiš­kai, „ši­ mo­ny­tiš­kai“ žiū­rint: ką jie, pa­keitę mo­kes­čius, ga­vo iš tų me­ni­ninkų, ak­to­rių, re­ži­sie­rių? Tai su­da­ro turbūt tik da­le­lytę pro­cen­to biud­že­te, o ža­los pa­da­ry­ta neap­sa­ko­ mai daug. – Kas vis dėlto jus at­gra­so nuo vals­ty­bi­nių teatrų Vil­niu­je ar ki­tuo­se mies­tuo­se? – Nėra taip, kad ma­ne nuo jų kra­ to. Vis dėlto daug metų juo­se dir­ bau, ir ne­sa­kau, kad ne­grįšiu. Ta­ čiau vals­ty­bi­niuo­se teat­ruo­se yra daug bėdų. Te­be­vei­kia se­no­ji so­ vie­tinė sis­te­ma. Pa­vyzd­žiui, yra ak­to­rių, ku­rie ne vi­sa­da no­ri dirb­ ti, o ne vi­sa­da jų ir rei­kia. Kau­no vals­ty­bi­nia­me dra­mos teat­re, ne­si­ skelb­da­mi gar­siai, jau kvies­da­vo­ me tik tuos ak­to­rius, ku­rių rei­kia. Pa­na­šiai da­bar vei­kia Na­cio­na­li­ nis dra­mos teat­ras. Jau Kons­tan­ ti­nas Sta­nis­lavs­kis sakė: jei­gu ak­ to­rius ne­tu­ri teat­re dar­bo – mest lauk, o ne duo­ti jam dar­bo. Va­di­ na­si, jis jo ne­tu­ri dėl tam tikrų vi­ di­nių prie­žas­čių. Galų ga­le, aš vis dėlto no­riu turė­ti sa­vo erdvę, jei­gu fi­zinė nėra sva­jo­nių (ap­si­dai­ro Menų spaus­ tuvės kam­barė­ly­je – red. pa­st.), tai bent dva­sinę. Vals­ty­bi­niuo­se teat­ruo­se jau­čiuo­si sve­čias, mig­ ruo­jan­tis paukš­tis. O kur nors tu­ rėtų būti liz­da­vietė. – Teat­ro se­zo­nas spa­lio 14-ąją prasidės prem­je­ra Vil­niu­je. Šiek tiek pa­pa­sa­ko­si­te apie ją. – Kri­zi­nio biud­že­to, su kri­zi­niu skai­čiu­mi ak­to­rių – sce­no­je jų ke­ tu­ri, su kri­zi­niu kie­kiu de­ko­ra­ erdvę. Vals­ty­bi­niuo­se teat­ruo­se aš jau­čiuo­si sve­čias, mig­ruo­jan­tis paukš­tis.„ cijų, laimė, do­va­notų dar bu­vo. Tai sakė G.Var­nas.  Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr. šiuo­lai­kinė ka­na­die­čio Mi­chae­lo Le­wi­so Mac­len­na­no pjesė ori­gi­na­ – Kas nors kiek sta­bi­li­zuotų Ak­to­riai pyks­ta, kad tiek re­pe­ liu pa­va­di­ni­mu „Beat the Sun­set“, teat­ro pa­dėtį? Ką da­ry­ti, kad tuo­ja, o spek­tak­lis pa­ro­do­mas du mes jį pa­keitė­me į „Tik­sin­ti bom­ tos lais­vos me­no kom­pa­ni­jos, tris kar­tus. O ką da­ry­ti? Ar tai ba“. (kalba ironiškai – red. pa­st.) su di­de­liu en­tu­ziaz­mu prie­š ne­tam­pa tuš­čiu dar­bu? Ak­to­rius, Tai vi­siš­kai Lie­tu­vai neak­tua­li pje­ ke­le­rius me­tus su­dy­gu­sios iš­ įdėjęs tiek jėgų į spek­taklį, tu­ri jį sė apie AIDS, ku­rio Lie­tu­vo­je be­veik laisvė­ju­sio­je me­no erdvė­je, vai­din­ti, ki­taip tai yra pro­fe­si­jos nėra, apie gėjų meilę, ku­rios ir­gi pas neiš­nyktų? pa­nie­ki­ni­mas. mus be­veik nėra, yra tik pa­ra­dai. – Reikėtų bent ke­lių etatų, kad ne­ Pir­miau­sia Sei­mas tu­ri su­ma­ Tai is­to­ri­ja, ku­rią val­do at­ būtų kaip kios­ke­lis. Aš, at­vi­rai sa­ žin­ti au­to­riaus su­tar­čių mo­kes­ min­tis (ją vai­di­na Vik­to­ri­ja Kuo­ kant, abe­jo­ju, ar taip bus, o dar čius, nes tai vie­nin­telė Eu­ro­pos dytė), ji su­ku­ria, ji ir iš­ri­ša tą is­ at­vi­riau sa­kant – tik­rai ne­bus. Ne­ ša­lis, kur jie to­kie di­de­li. Pir­mau­ to­riją. Tai ga­na po­zi­ty­vi is­to­ri­ja rei­kia. Na, ne­rei­kia, tai ne­rei­kia... ja­me, ki­taip sa­kant, žu­dy­da­mi apie širdį.

Apie G.Varną ir teatrą „Uto­pia“ Nuo 1989 m. G.Var­nas dir­bo lais­vai sam­do­mu re­ž i­sie­r iu­mi Vals­ty­bi­nia­ me jau­n i­mo teat­re, Vil­n iaus ma­ža­ ja­me teat­re, Lie­tu­vos ir Kau­no aka­ de­m i­n iuo­se dra­mos teat­r uo­se, Lie­ tu­vos ope­ros ir ba­le­to teat­re, Lat­v i­ jos na­cio­na­l inė­je ope­ro­je, da­ly­va­ vo ne­prik­lau­so­muo­se pro­jek­t uo­se. 2004–2007 m. bu­vo Kau­no vals­ty­bi­ nio dra­mos teat­ro me­no va­do­vas. Nuo 1998 m. G.Var­nas po ke­l is kar­ tus ap­do­va­no­t as „Fortū­n a“, „Kris­ to­fo­r u“, Auk­si­n iu sce­nos kry­ž iu­m i. 2005 m. G.Var­nui pa­skir­ta Na­cio­na­ linė kultū­ros ir me­no pre­m i­ja. Šie­

met Lie­t u­vos mu­z i­kos ir teat­ro aka­ binė ko­man­da: re­ži­sie­rius G.Var­nas, de­mi­jo­je G.Var­nas pra­dėjo va­do­vau­ Juo­zas Stat­ke­vi­čius, Gin­ta­ras Ma­ka­ re­vi­čius, ak­to­riai Ei­mu­tis Kvos­čiaus­ ti re­ž i­sie­r ių kur­sui. Teatrą „Uto­pia“ G.Var­nas įkūrė 2007 m., kas, V.Kuo­dytė, Da­lia Ove­raitė ir ki­ti. ja­me su­kur­ti spek­tak­liai: Da­riaus Lu­ ko Pi­rai­čio „Tit­rai / Sub­tit­les“, Tank­re­ do Dors­to ir Ur­su­los Eh­ler „Nu­siaub­ ta ša­lis Vil­nius“ (vėliau „Nu­siaub­ta ša­ lis“), Ni­ko­la­jaus Go­go­lio „Pa­mišė­lio už­ ra­šai“, „Šeks­py­ria­da“, Aud­ro­nio Liu­gos ir G.Var­no „De­ka­lo­gas“, G.Var­no ir Gab­ rielės La­ba­naus­kaitės „Žvaigžd­ž ių kru­ša“. Šiuo me­tu teat­ras ro­do tik Fe­ de­ri­co Garc­íos Lor­cos „Pub­liką“. Spek­tak­l io „Tik­sin­t i bom­ba“ kūry­

Teat­ras „Uto­pia“ yra vie­nas iš vie­nuo­ li­kos Menų spaus­tuvės il­ga­lai­k ių re­ zi­dentų. Jo­je taip pat glaud­ž ia­si Gy­ čio Iva­naus­ko teat­ras, teat­ro judė­ ji­mas „No Theat­re“, „Sta­lo teat­ras“, kūry­binė stu­d i­ja „Pet­P unk“, Lie­t u­ vos šo­k io in­for­ma­ci­jos cent­ras, teat­ ro la­bo­ra­to­ri­ja „At­vi­ras ra­tas“, teat­ras „Ce­za­rio grupė“, Vy­čio Jan­kaus­ko šo­ kio teat­ras, šo­k io teat­ras „Dan­se­ma“, Šiuo­lai­k i­nio šo­k io aso­cia­ci­ja.

„„Eks­kur­si­ja: stu­den­tai klausė­si Vil­niaus le­gendų. 

Vil­mos Dau­ba­rienės nuo­tr.

Jau­ni­mas pa­žin­di­no­si su stu­dijų mies­tu Rūta Gri­go­lytė Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro su­teik­ta ga­li­my­be stu­den­ tams pa­žin­ti lan­ky­ti­nas Vil­niaus vie­tas ne­mo­ka­mai jie įver­ti­no išg­ raibs­ty­da­mi vi­sus kvie­ti­mus.

Šeš­tus me­tus Vil­niaus tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­cijų biu­ro (VTICKB) vyk­do­ma tu­riz­ mo pro­gra­ma stu­den­tams sie­kia­ ma, kad jau­ni­mas ge­riau pa­žintų ir pa­miltų sa­vo stu­dijų miestą. Šie­met stu­den­tai nuo rugsė­jo 12-osios kvies­ti pa­si­vaikš­čio­ti su gi­dais, ku­rie pa­sa­ko­jo Vil­niaus le­ gen­das ir kie­me­lių pa­slap­tis, taip pat ap­si­lan­ky­ti Eu­ro­pos par­ke ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de Kairė­nuo­se, Ge­no­ci­do aukų mu­zie­ju­je, Tus­kulėnų me­mo­ria­ li­nia­me komp­lek­se, Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­ju­je, Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­ ju­je. Taip pat ves­tos eks­kur­si­jos Ber­nar­dinų an­samb­ly­je, te­le­vi­zi­

jos bokš­te, Dei­mantų mu­zie­ju­je. Į ne­mo­ka­mus ren­gi­nius stu­den­ tai turė­jo iš anks­to pa­siim­ti kvie­ ti­mus VTICKB. „Ne­li­ko nė vie­no ne­paim­to kvie­ ti­mo, iš­da­ly­ti vi­si 700, su­si­domė­ ji­mas tik­rai di­de­lis. Bu­vo dienų, kai ne­be­bu­vo kvie­timų, ir siūlė­ me re­gist­ruo­tis į mies­to pa­ži­ni­mo žai­dimą. Be­ne la­biau­siai domė­ta­ si „La­bas“ nuo­ty­kių par­ku, pri­sta­ tan­čiu skryd­žius virš Ne­ries upės, la­bai vi­si norė­jo į Ber­nar­dinų an­ samblį, Bo­ta­ni­kos sodą“, – pa­sa­ ko­jo VTICKB vy­riau­sio­ji pro­jektų va­dovė Ka­zi­mie­ra Ast­ra­to­vienė. Penk­ta­dienį vy­ku­sio mies­to pa­ ži­ni­mo žai­di­mo da­ly­viai turė­jo apei­ti sep­ty­nias vie­tas se­na­mies­ ty­je, su­ras­ti sep­ty­nis ob­jek­tus, pa­ žymė­ti prie jų tam tik­rus da­ly­kus, ir grįžę už­pil­dy­ti len­telę, ku­rio­je turė­jo su­si­da­ry­ti žo­dis. Pir­mos trys po­ros, ku­rios grei­čiau­siai api­bėgo ob­jek­tus ir tei­sin­gai įrašė žodį, bu­ vo ap­do­va­no­tos VTICKB sim­bo­li­ka ir kvie­ti­mais į eks­kur­si­jas.


4

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

miestas

Vil­niaus ka­ted­ra lau­kia komp­li­mentų Mu­zie­ji­ninkų ini­cia­ty­va vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai šį sa­vait­galį ga­li nu­fil­muo­ti sa­vo ko­men­ta­rus apie Vil­niaus ar­ki­ka­tedrą ba­zi­ liką: nuo linksmų po­kštų iki rimtų pa­fi­lo­ so­fa­vimų. Tie­sa, rei­kia tilp­ti į 7 se­kun­des. Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Sten­gia­si da­ly­vau­ti vi­sur

Nuo 2006 m. Lie­tu­vo­je vyks­ta Eu­ ro­pos pa­vel­do die­nos, ku­rios pra­si­ dėjo 1986 m. Prancū­zi­jo­je. „Nuo 2002 m. pra­džios Baž­ny­ ti­nio pa­vel­do mu­zie­jui te­ko garbė ad­mi­nist­ruo­ti Vil­niaus ka­ted­ros po­že­mius, ir po­že­mių ad­mi­nist­ ra­torės, mu­zie­ji­ninkės vedė ak­ty­ vią edu­ka­cinę, švie­čiamąją veiklą, tad su­ma­ny­ta ir kon­fe­ren­ciją su­ reng­ti, nau­jai pa­kalbė­ti apie svar­ biau­sią Vil­niaus šven­tovę“, – vakar su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Vil­niaus ka­ted­ra: ob­jek­tas ir pa­sa­ko­ji­mas“ sakė mu­zie­jaus di­rek­torė Si­gi­ta Mas­laus­kaitė. Vaiz­do linkė­ji­mas ka­ted­rai

Kon­fe­ren­ci­jos klau­sy­to­jai pir­mie­ ji bu­vo pa­kvies­ti pa­lik­ti vaiz­do įra­ šus tam skir­to­je „pa­što dėžutė­je“ – spe­cia­lia­me fil­ma­vi­mo įren­gi­ny­ je. 7 se­kund­žių trukmės įra­še vil­ nie­čiai ir mies­to sve­čiai pra­šo­mi įam­žin­ti sa­vo rimtą ar­ba šmaikš­ čią nuo­monę apie Vil­niaus ka­tedrą bei jos reikšmę mies­tui.

Šiandien jau vi­si ga­li prie­š ka­ merą pa­sa­ky­ti, ką ma­no apie ka­ tedrą: visą sa­vait­galį „pa­što dėžu­ tė“ stovės prie pa­čios Ar­ki­ka­ted­ros. „Šia ak­ci­ja sie­kia­ma su­rink­ti ver­ tin­gos do­ku­men­ti­kos, už­fik­suo­ti, kaip šian­die­nos žmo­gus su­pran­ ta sos­tinės is­to­riją, ką ži­no apie svar­biau­sią jos sta­tinį. Vyks­tant ak­ci­jai su­rink­ta vaiz­do med­žia­ga bus su­mon­tuo­ta ir įkel­ta į Baž­ny­ ti­nio pa­vel­do mu­zie­jaus tink­la­lapį bei feis­buką“, – kur bus pa­nau­do­ ti įra­šai, aiš­ki­na­ma or­ga­ni­za­to­rių pra­ne­ši­me. Pen­kios te­mos

Vakar į kon­fe­ren­ciją Baž­ny­ti­nio pa­ vel­do mu­zie­ju­je su­si­rin­ko pil­na sa­ lė klau­sy­tojų. Kon­fe­ren­ci­jo­je skai­ ty­ti pen­ki pra­ne­ši­mai. Hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­ta­ras, vy­res­ny­sis moks­lo dar­buo­to­jas Da­ rius Ba­ro­nas pra­ne­ši­me „Perkū­no šven­tyk­la Vil­niu­je: senų mitų ir naujų moks­li­nių ty­rimų ne­dermė“ teigė, kad pir­mie­ji apie ją in­ten­sy­ viai ra­šy­ti pra­dėjo XIX a. pra­džios ro­man­ti­kai, ku­rių iš­kel­ta tra­di­ci­ja ru­se­no ir vėles­niais lai­kais, o be­ ne stip­riau­siai su­ke­ro­jo so­viet­me­

UAB “Avitelos prekyba” Gen. direktorius Tadas Jankauskas

Rugsėjo mėnesį buitinės elektronikos prekybos tinklas AVITELA švenčia savo 18 metų gimtadienį ir kviečia visus jį švęsti kartu! „Norime nuoširdžiai padėkoti mūsų ištikimiems ir mylimiems pirkėjams – ačiū, kad pasitikite mumis! – ir pakviesti apsilankyti mūsų parduotuvėse!” – sako prekybos tinklo AVITELA generalinis direktorius Tadas Jankauskas. – Visos įmonės komandos pastangomis ir mūsų pirkėjų dėka paskutinius metus, nepaisant jokių krizių, įmonės rezultatai išliko stabilūs, nes stengiamės ir stengsimės savo pirkėjams pateikti patį vertingiausią technikos sprendimą: tik kokybiškų ir laiko patikrintų, pasaulyje pripažintų technikos gamintojų asortimentą už patrauklią kainą. Mes pateikiame įdomių, technologiškai pažangiausių technikos prekių, tobuliname savo profesionalų – pardavėjų konsultantų žinias, rūpinamės savo klientais, nuolat atnaujiname parduotuves. Pagrindinis tikslas – moderni ir klientui pati maloniausia bei patogiausia aplinka. UAB „Avitelos prekyba” – nuolat auganti, besiplečianti bei stiprinanti savo pozicijas buitinės, garso ir vaizdo, kompiuterinės bei skaitmeninės technikos prekybos įmonė Lietuvoje. Tai didžiausias klaipėdiečių įkurtas mažmeninis prekybos tinklas. Veiklą pradėjusi 1994 m., kai Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji parduotuvė, jau 2003-iaisiais bendrovė atdarė net 5 000 kv. m. PC „Avitela”, kuris šiuo metu yra didžiausias ir moderniausias Vakarų Lietuvoje ir, ko gero, pats moderniausias specializuotas buitinės, kompiuterinės, garso, vaizdo, foto- bei mobiliosios technikos prekybos centras Baltijos šalyse. Šiandien „Avitelos” įmonės vardas jau žinomas daugelyje Lietuvos miestų. AVITELA įspūdingą veiklos datą pasitinka jau turėdama net 20 parduotuvių 19-oje Lietuvos miestų: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kupiškyje, Kretingoje, Plungėje, Šilutėje ir Joniškyje. Na, o tiems, kurie mėgsta pirkti internetu, – puiki, patogi, moderni elektroninė parduotuvė www.avitela.lt. Pasiūlymai tikrai įspūdingi – kiekvienas išsirinks sau tinkamą vertingiausią sprendimą. O kiekvienas, pirkęs už 500 Lt ir daugiau neakcijinių prekių, galės įsigyti mobilųjį telefoną „Samsung E1170“ tik už 29,99.

Maloniai laukiame Jūsų.

„„Su­si­domė­ji­mas: į kon­fe­ren­ciją Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je su­si­rin­ko pil­na salė klau­sy­tojų. 

čiu. „Šią ro­man­tinę tra­di­ciją rep­ re­zen­tuo­jan­tys teks­tai ir jų se­ki­niai po­pu­lia­rio­je sąmonė­je įtvir­ti­no ke­ letą gy­vy­bingų vi­zijų. Pir­mo­ji vi­ zi­ja su­si­ju­si su min­ti­mi apie Vil­ niaus ka­ted­ros vie­to­je dar ka­ra­liaus Min­dau­go lai­kais pa­sta­tytą vys­ku­ po baž­ny­čią, o ant­ra tei­gia, kad po Min­dau­go žūties jo sta­ty­ta ka­ted­ra bu­vo pa­vers­ta pa­go­niš­ka Perkū­no šven­tyk­la. Ši šven­tyk­la esą gy­va­ vo iki pat 1387 m. Lie­tu­vos krikš­ to, kai vie­toj pa­go­nių šven­tyk­los čia vėl iš­ki­lo Vil­niaus ka­ted­ra“, – tvir­ti­no D.Ba­ro­nas. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus Vi­du­ram­žių ir naujųjų laikų ar­ cheo­lo­gi­jos sky­riaus vedė­jas Val­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

das Ste­po­nai­tis pa­sa­ko­jo Vil­niaus ka­ted­ros ka­sinė­jimų is­to­riją. V.Ste­ po­nai­tis yra ir 2012 m. pra­džio­je Vil­niaus ka­ted­ros po­že­miuo­se ati­ da­ry­tos nau­jos eks­po­zi­ci­jos, pri­sta­ tan­čios šven­tovės is­to­riją, pa­sta­to kaitą, lai­do­ji­mo tra­di­ci­jas, kūrėjas. Dailė­ty­ri­ninkė, hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­tarė Giedrė Mickū­naitė skaitė pra­ne­šimą apie Rytų ir Va­ karų krikš­čio­nių tra­di­ci­jas fres­ko­ je „Nuk­ry­žiuo­ta­sis su Švč. Mer­ge­le Ma­ri­ja ir Šv. evan­ge­lis­tu Jo­nu“, ras­ to­je 1985 m. Vil­niaus ka­ted­ros krip­ to­je. Tai – vie­nas anks­ty­viau­sių iš­ li­ku­sių ta­py­bos kūri­nių Lie­tu­vo­je. Kultū­ros is­to­rikė ir ant­ro­po­logė, mu­zie­ji­ninkė In­ga Ci­ron­kaitė-

Bend­žienė pra­ne­ši­me „Skam­bi­ ni­mas ka­tedrų var­pais: Vil­nius, Kro­ku­va, Pra­ha“ pri­statė šiuo me­tu Vil­niaus ka­ted­ros var­pinė­ je esan­čius var­pus, skam­bi­ni­mo jais tvarką ir pra­smę, ap­tarė var­ pinės ir senųjų jos varpų is­to­riją, taip pat se­no­sios Len­ki­jos sos­ tinės Kro­ku­vos Va­ve­lio ir Če­ki­jos sos­tinės Pra­hos Šv. Vi­to ka­ted­ros varpų is­to­riją. Is­to­ri­kas, gi­das Vla­das Lie­puo­ nius pra­ne­ši­me „Tu­ris­tai ka­ted­ ro­je: eks­kur­sijų ve­di­mo pa­tir­tys“ kalbė­jo apie Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos is­to­ri­jos ref­lek­siją vi­suo­ menė­je, re­mian­tis ją ap­lan­kiu­sių tu­ristų klau­si­mais ir pa­sta­bo­mis.

Bend­ruo­me­nių kon­kursą laimė­jo Pi­laitė Dvi sa­vai­tes nau­jienų po­rta­le die­ na.lt bal­savę vil­nie­čiai va­kar iš­rin­ ko ge­riau­sią metų Vil­niaus bend­ ruo­menės pro­jektą. Juo ta­po Pi­ laitės bend­ri­jos ini­cia­ty­va įreng­ti ap­sau­gos ka­me­ras.

Dien­raš­tis „Vil­niaus die­na“ vi­ są mėnesį kvietė mies­tie­čius da­ly­ tis sa­vo bend­ruo­me­nių pro­jek­tais ir rink­ti ge­riau­sią jų. Dau­giau­sia sim­ pa­tijų ir balsų pelnė prie­š ket­ve­rius me­tus Pi­laitės mik­ro­ra­jo­ne įsikū­ru­ sios DNSB Ni­dos 9-osios bend­ri­jos pro­jek­tas „Sau­gi ir drau­giš­ka kai­ my­nystė“. Toks bu­vo ir pa­grin­di­nis bend­ruo­menės stei­gi­mo tiks­las. Bend­ruo­menės na­rių tei­gi­mu, ramų nau­ja­ku­rių gy­ve­nimą su­ trikdė il­ga­pirš­čių ap­si­lan­ky­mai – pra­si­dėjo va­gystės san­dėliu­kuo­se, au­to­mo­bi­lių po­že­minė­je aikš­telė­ je ir pan. Bend­ri­jos ini­cia­ty­va bu­vo pa­si­ūly­ta įėji­mo kont­rolės sis­te­ma su mag­ne­tinė­mis du­ri­mis. Ši sis­te­ ma bu­vo įreng­ta 2010 m. ru­denį ir, pa­sak gy­ven­tojų, iš kar­to pa­si­tei­si­ no – va­gys­čių be­veik ne­li­ko. Bet tuo jie neap­si­ri­bo­jo. Kėlė klau­simą, kaip pa­si­rūpin­ti vaikų, kitų gy­ven­tojų, taip pat laip­ti­nių, lif­to, ki­to bend­ro tur­to sau­gu­ mu. Dau­gu­mos po­žiū­riu, bend­ras tur­tas yra nie­kie­no tur­tas. Ta­čiau DNSB Ni­dos 9-osios bend­ri­jos na­ rių nuo­monė ki­to­kia. Tai­gi 2012 m. kovą, su­ti­kus gy­ ven­to­jams, bu­vo įreng­tos ap­sau­ gos ka­me­ros. Vie­na jų, įreng­ta lif­te, pa­sak lif­ti­ninkų, yra pir­ma ka­me­ ra Lie­tu­vo­je, dau­gia­bu­čio na­mo lif­

„„Akys: įdie­gus stebė­ji­mo ka­me­ras Ni­dos 9-oje dau­gia­bu­čių namų bend­

ri­jo­je, pa­ste­bi­mai su­mažė­jo va­gys­čių, o ke­li il­ga­pirš­čiai dėl ka­merų bu­ vo su­čiup­ti.  And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

te. Joms at­si­ra­dus, ne­be­nio­ko­ja­mas lif­tas, ne­se­niai išaiš­kin­ta dvi­ra­čio va­gystė iš laip­tinės, gy­ven­to­jai jau­ čia­si sau­giai vėlai grįžda­mi na­mo ar iš­leis­da­mi ma­ža­me­čius į kiemą. DNSB Ni­dos 9-osios bend­ri­ jos val­dy­bos narė Ju­di­ta Deks­nienė pri­si­pa­ži­no, kad laimė­ti ne­si­tikė­ jo, esą iš pra­džių tik­rai manė, kad laimės Bal­sių bend­ruo­menė, ku­ri yra kur kas di­desnė. „La­bai džiau­ giamės, kad vis­kas pa­si­su­ko būtent taip. Ma­žai tikė­jomės laimė­ti, mūsų bend­ri­ja ne­di­delė“, – sakė mo­te­ris. Dau­g iau­s ia balsų su­r in­k u­ sio pro­jek­to au­to­riams bend­rovė „Teo“ įsteigė pi­ni­ginį pri­zą – 1000 litų. Jis DNSB Ni­dos 9-ajai bend­ ri­jai bus įteik­tas spa­lio 13 d. per „Bee­po­si­ti­ve“ švie­sos fes­ti­valį. J.Deks­nienė teigė, kad už gau­tus

pi­ni­gus mėgins pra­tęsti ap­sau­gos ka­merų pro­jektą ir įtai­sy­ti jas ki­ to­se na­mo pusė­se. Pri­zo steigė­jo – te­le­ko­mu­ni­ka­ cijų bend­rovės „Teo“ Vil­niaus re­ gio­no di­rek­to­rius Gin­ta­ras Bi­le­vi­ čius pa­sa­ko­jo, kad jau ant­rus me­tus bend­ra­dar­biau­ja su Vil­niaus mies­to bend­ruo­menė­mis ir sten­gia­si pa­ lai­ky­ti glaud­žius ry­šius. „Dau­gu­ma bend­ruo­me­nių na­rių yra mūsų klien­tai. Mums tai nau­ din­ga, nes ga­li­me dau­giau bend­rau­ ti su klien­tais apie mūsų tei­kia­mas pa­slau­gas. Ma­nau, kad ir atei­ty­je rem­si­me bend­ruo­me­nes. Joms rei­ ka­lin­ga stam­bes­nių įmo­nių pa­ra­ma, ne tik pa­slau­go­mis, bet ir dėme­siu. La­bai pa­lai­kau šią idėją“, – sakė di­ rek­to­rius. VD inf.


5

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/miestas

Liep­ta neiš­lai­dau­ti

ES ener­ge­ti­kos ko­ mi­sa­ras Günthe­ ris Oet­tin­ge­ris įsi­ti­ ki­nęs, kad iš Ru­si­ jos im­por­tuo­ja­mų gam­ti­nių du­jų kai­ nos tu­rė­tų bū­ti vie­ no­dos vi­so­se ES rin­ ko­se.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) pi­ni­gus tu­rė­tų skirs­ty­ti at­ sa­kin­giau, kaip tei­gia šios mi­nis­ te­ri­jos au­di­tą at­li­ku­si ir vals­ty­bės lė­šų bei tur­to val­dy­mo tei­sė­tu­mą įver­ti­nu­si Vals­ty­bės kont­ro­lė.

Anot vals­ty­bės kont­ro­lie­rės Gied­ rės Šve­die­nės, mi­nis­te­ri­ja neat­sa­ kin­gai pir­ko vai­kų svei­ka­tos prie­ žiū­ros pa­slau­gas ir vyk­dė vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sų pro­ce­dū­ras. Be to, mi­nis­te­ri­jai pa­val­di įstai­ga iš lė­šų, skir­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bei už­tik­rin­ti, pa­den­gė fi­ nan­si­nius nuo­sto­lius, at­si­ra­du­sius ne­tei­sė­tai at­lei­dus dar­buo­to­ją. Spren­di­me taip pat nu­ro­dy­ti pa­žei­di­mai, su­si­ję ir su bu­hal­te­ ri­ne ap­skai­ta.

„„Pa­reiš­ki­mai: eu­ro­ko­mi­sa­ras ener­ge­ti­kos klau­si­mais G.Oet­tin­ge­ris Vil­

niu­je gy­nė Briu­se­lio spren­di­mą pra­dė­ti ty­ri­mą dėl Ru­si­jos tie­kia­mų du­ jų kai­nos.  And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Eurokomisaras: visiems reikia vienodų sąlygų „Vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu sie­kiant in­teg­ruo­ti dau­giau ES rin­kų, ga­ li bū­ti vie­no­da kai­nos rai­da vi­so­ se rin­ko­se. Ma­no ma­ny­mu, tai yra bū­ti­ny­bė. ES ša­ly­se du­jų kai­na ne­ ga­li bū­ti ma­žes­nė iki 30 pro­c. nei ki­to­se ša­ly­se“, – kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sa­kė G.Oet­tin­ge­ris, at­sa­ ky­da­mas į klau­si­mą, ko­kių veiks­ mų Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) tu­rė­tų im­tis rea­guo­da­ma į Ru­si­jos pre­zi­ den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no nau­jau­ sius nu­ro­dy­mus. V.Pu­ti­no dek­re­tas nu­ma­to, kad Ru­si­jos stra­te­gi­nės bend­ro­vės ga­li de­rė­tis dėl kai­nų ir na­cio­na­li­niam sau­gu­mui svar­bią in­for­ma­ci­ją teik­ ti tik ga­vu­sios Ru­si­jos vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jos lei­di­mą. Eu­ro­ko­mi­sa­ras Vil­niu­je pa­brė­žė, kad, tie­kiant du­jas ES ša­lims, bū­ti­ na lai­ky­tis Bend­ri­jos tai­syk­lių, o jei jos pa­žei­džia­mos, rei­kia ieš­ko­ti po­ ky­čių, ar­ba EK tu­ri priim­ti tam tik­ rus spren­di­mus. Dek­re­tą dėl in­te­re­sų ap­sau­gos V.Pu­ti­nas pa­si­ra­šė po to, kai EK pra­dė­jo ty­ri­mą, ar „Gazp­rom“ ne­

si­nau­do­jo do­mi­nuo­ja­ma pa­dė­ti­mi Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių rin­ ko­se, taip pa­žeis­da­ma an­ti­mo­no­ po­li­nes ES tai­syk­les.

And­rius Ku­bi­lius:

Kiek­vie­na ša­lis spren­ džia pa­ti, kaip ji plė­ tos sa­vo ener­ge­ti­ką.

G.Oet­tin­ge­ris ti­ki­no, kad ES no­ri to­liau bend­ra­dar­biau­ti su „Gazp­ rom“ pa­gal rin­kos tai­syk­les ir vie­ no­do­mis są­ly­go­mis vi­soms vals­ty­ bėms na­rėms. Taip pat jis tei­gė, kad EK pra­dė­ tas ty­ri­mas dėl ga­li­mų kon­ku­ren­ci­ jos tai­syk­lių pa­žei­di­mų „nė­ra prie­ mo­nė prieš „Gazp­rom“: „Ru­si­ja mums yra svar­bi par­tne­rė, nes tie­ kia naf­tą, ang­lį, ura­ną, du­jas. Ru­ si­ja – pa­ti svar­biau­sia žai­dė­ja. Bet mums rei­kia ly­gios žai­di­mo aikš­te­

lės, vienodų są­ly­gų“, – tei­gė eu­ro­ ko­mi­sa­ras ir pa­brė­žė, kad du­jų kai­ nos Ber­ly­ne ar Pa­ry­žiu­je yra daug ma­žes­nės ne­gu Vil­niu­je. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ne­ su­reikš­mi­no Ja­po­ni­jos pa­skelb­to spren­di­mo per tris de­šimt­me­čius nu­trauk­ti bran­duo­li­nės ener­gi­jos ga­vy­bą ir pa­brė­žė, kad ki­tos ša­lys, tarp jų Suo­mi­ja ir Šve­di­ja, ke­ti­na plė­to­ti šios rū­šies ener­ge­ti­ką. „Kiek­vie­na ša­lis spren­džia pa­ti, kaip ji plė­tos sa­vo ener­ge­ti­ką, ko­ kiais pi­giau­siais ir sau­giau­siais re­ sur­sais pa­si­rū­pins sa­vo var­to­to­ jais“, – sa­kė prem­je­ras, žur­na­lis­tų pa­klaus­tas, kaip Ja­po­ni­jos spren­di­ mas ga­li pa­veik­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės pro­jek­tą. „Tu­ri­me įvai­rių pa­vyz­džių, kaip ša­lys el­gia­si su bran­duo­li­ne ener­ ge­ti­ka, ir ren­ka­mės tą va­rian­tą, ku­ris Lie­tu­vai, ne­tu­rin­čiai du­jų, naf­tos ir di­de­lių fi­nan­sų bran­giai al­ter­na­ty­via­jai ener­gi­jai su­bsi­di­ juo­ti, yra nau­din­giau­sias mū­sų var­to­to­jams“, – tei­gė A.Ku­bi­lius. VD, BNS inf.

Prezidentei te­ko pa­si­ra­šy­ti įsta­ty­mą Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė bu­ vo pri­vers­ta pa­si­ra­šy­ti jos Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti grą­žin­tas, bet par­la­men­ta­rų taip ir ne­pa­keis­ tas Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mo pa­ tai­sas.

Kar­tu vals­ty­bės va­do­vė pa­tei­kė sa­ vo siū­ly­mus, nes, pa­sak jos, Sei­mo spren­di­mas nau­din­gas ne Lie­tu­ vos žmo­nėms, bet siau­roms in­te­ re­sų gru­pėms. Pre­zi­den­tė siū­lo leis­ti pen­si­nin­ kams ir paaug­liams žve­jo­ti ne­mo­ ka­mai. Ji taip pat siū­lo, kad pri­ va­čių van­dens tel­ki­nių sa­vi­nin­kai tai­ky­tų to­kius pat įkai­nius, kaip ir vals­ty­bi­niuo­se tel­ki­niuo­se, kad jie ne­ga­lė­tų sa­vava­liau­ti. Sei­mo priim­tas įsta­ty­mas, pa­sak D.Gry­baus­kai­tės, „ap­ri­bo­ja ša­lies

gy­ven­to­jams priė­ji­mą prie van­dens tel­ki­nių, pa­nai­ki­na ne­mo­ka­mos žūk­lės ga­li­my­bę pen­si­nin­kams ir paaug­liams bei lei­džia pri­va­čių tel­ ki­nių sa­vi­nin­kams pikt­nau­džiau­ti žve­jy­bos lei­di­mų kai­no­mis“. To­dėl, „ne­nus­ta­čius mak­si­ma­lių lei­di­mų kai­nų ri­bų, pri­va­ti­nin­kai už juos ga­lės rei­ka­lau­ti bet ko­kios kai­nos, kad ir 50 li­tų už va­lan­dą“. Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, gam­tos iš­ tek­liai yra vi­sų ša­lies žmo­nių tur­ tas, to­dėl ir vals­ty­bi­niai, ir pri­va­tūs van­dens tel­ki­niai, kaip ir miš­kai, tu­ri bū­ti priei­na­mi kiek­vie­nam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui. „Apt­ver­tos ša­lies pae­že­rės ir pau­piai jau da­bar pik­ti­na ša­lies gy­ ven­to­jus. Šis įsta­ty­mas dar la­biau ap­ri­bo­ja žmo­nių ga­li­my­bes il­sė­tis gam­to­je, džiaug­tis gam­tos tur­tais.

To­kia sa­vi­va­lė tu­ri bū­ti su­tram­dy­ ta. Įs­ta­ty­mai tu­ri gin­ti vie­šą­jį in­te­ re­są“, – tei­gė vals­ty­bės va­do­vė. Sei­mas šią sa­vai­tę ap­ri­bo­jo ga­li­ my­bę Lie­tu­vos upes nuo­mo­ti kaip žve­jy­bos plo­tą, be to, žve­jy­bos reik­mėms lei­do nau­do­ti dar ma­ žes­nius nei iki šiol, vos 200 hek­ta­ rų plo­to, eže­rus. Par­la­men­ta­rai taip pat už­drau­dė vi­suo­me­ni­nėms mė­gė­jų žūk­lės or­ ga­ni­za­ci­joms iš­duo­ti lei­di­mus nau­ do­ti žve­jy­bos plo­tą upė­se. Pre­zi­den­tė bu­vo ve­ta­vu­si to­ kį Sei­mo priim­tą įsta­ty­mą, ta­čiau par­la­men­ta­rams pa­ka­ko bal­sų at­ mes­ti ve­to. To­dėl D.Gry­baus­kai­tė pri­va­lė­jo vyk­dy­ti Kons­ti­tu­ci­jos nu­ ro­dy­mą pa­si­ra­šy­ti Sei­mo pa­kar­to­ ti­nai priim­tą įsta­ty­mą. VD, BNS inf.

nu­sta­tyti vie­šuo­ sius pir­ki­mus reg­ la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų pa­žei­di­ mai.

SAM iš Kau­no vai­kų rea­bi­li­ta­ ci­jos li­go­ni­nės su­pap­ras­tin­to at­ vi­ro kon­kur­so bū­du pir­ko pa­slau­ gas Svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų naš­lai­čiams ir tė­vų glo­bos ne­te­ ku­siems vai­kams pro­gra­mai įgy­ ven­d in­t i. Vals­ty­b ės kont­ro­l ė nu­sta­tė vie­šuo­sius pir­ki­mus reg­ la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų pa­žei­ di­mų, nes pir­ki­mo do­ku­men­tuo­se ne­bu­vo nu­ro­dy­ta tiks­lių per­ka­mų pa­slau­gų ir jų skai­čiaus. Dėl ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­tos kai­ no­da­ros ne­bu­vo ga­li­ma nu­sta­ty­ ti, kiek kai­nuo­ja pa­slau­gų tei­kė­ jo su­teik­ta pa­slau­ga. Mi­nis­te­ri­ja sky­rė be­veik 3 mln. li­tų su­tar­ty­je nu­ma­ty­toms pa­slau­goms ap­mo­ kė­ti, ta­čiau vals­ty­bi­niai au­di­to­ riai ne­ga­vo pa­kan­ka­mai įro­dy­mų, kad ga­lė­tų įsi­ti­kin­ti, jog li­go­ni­nė įvyk­dė su­tar­ty­je nu­ma­ty­tus įsi­ pa­rei­go­ji­mus. Vals­ty­bės kont­ro­

lės spren­di­me taip pat nu­ro­dy­ta, kad mi­nis­te­ri­jai pa­val­džio­je įstai­ go­je – Vals­ty­bi­nė­je ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ ny­bo­je – ne­tei­sė­tai at­lei­dus dar­ buo­to­ją, šiai tar­ny­bai pa­da­ry­ta ma­te­ria­li­nė, o vals­ty­bės biu­dže­ tui – tur­ti­nė ža­la. Tar­ny­bos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu iš dar­bo bu­vo at­leis­tas at­sto­vas ko­ky­bei-di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ jas, ku­ris vė­liau teis­mo spren­di­ mu grą­žin­tas į pa­rei­gas. Tar­ny­ba už pri­vers­ti­nės pra­vaikš­tos lai­ką jam su­mo­kė­jo be­veik 45 tūkst. li­ tų. Lė­šos šioms reik­mėms paim­ tos iš As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo pro­gra­mos. Vals­ty­bės kont­ro­lė įpa­rei­go­ jo svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ rą mi­nė­tus pa­žei­di­mus pa­da­riu­ sius as­me­nis trauk­ti tar­ny­bi­nėn ar draus­mi­nėn at­sa­ko­my­bėn ir išieš­ko­ti Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bai pa­da­ry­tą ža­lą. VD, BNS inf.

„„Auditas: valstybės kontrolierė

G.Švedienė pranešė, kad Svei­ katos apsaugos ministerija pa­ darė nemažai pažeidimų, susi­ jusių su buhalterine apskaita. 

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Nau­ja JAV am­ba­sa­do­rė Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma į am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­vo­je po­stą ke­ti­na siū­ly­ti dip­ lo­ma­tę De­bo­rah Ann McCart­hy.

Ji tu­rė­tų pa­keis­ti ka­den­ci­ją bai­ gian­čią am­ba­sa­do­rę An­ne E.Der­ se, ku­ri iš Vil­niaus iš­vyks­ta šį sa­ vait­ga­lį. „Aš dė­kin­gas, kad D.A.McCart­ hy su­ti­ko pri­si­jung­ti prie šios ad­ mi­nist­ra­ci­jos, ir esu įsi­ti­ki­nęs, kad ji ge­rai at­liks šį svar­bų vaid­me­ nį. Ti­kiuo­si dirb­ti su ja atei­nan­ čiais mė­ne­siais ir me­tais“, – Bal­ tų­jų rū­mų pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas B.Oba­ma. Anot JAV dip­lo­ma­ti­nės at­sto­ vy­bės, nors am­ba­sa­do­rės sky­ri­mo pro­ce­dū­ra tik pra­si­de­da, ti­ki­ma­ si, kad jau ne­tru­kus ji pra­dės dar­ bą Lie­tu­vo­je. A.E.Der­se Lie­tu­vo­je dir­bo nuo 2009 m. spa­lio. Nau­jo JAV am­ba­sa­do­riaus Vil­niu­je pa­ sky­ri­mas už­tru­ko kiek il­giau nei Ry­go­je ir Ta­li­ne, kur nau­ji Va­šing­ to­no dip­lo­ma­ti­niai at­sto­vai paaiš­ kė­jo jau praė­ju­sį pa­va­sa­rį. D.A.McCart­hy yra kar­je­ros dip­ lo­ma­tė. Pas­ta­ruo­ju me­tu ji dir­bo Vals­ty­bės de­par­ta­men­to sky­riu­

je, at­sa­kin­ga­me už eko­no­mi­ką ir vers­lą. Prieš tai dip­lo­ma­tė dir­ bo ki­to­se Vals­ty­bės de­par­ta­men­ to sky­riuo­se, taip pat ėjo įvai­rias pa­rei­gas JAV am­ba­sa­do­se Grai­ki­ jo­je, Ni­ka­rag­vo­je, Pran­cū­zi­jo­je ir Hai­ty­je, ge­ne­ra­li­nia­me kon­su­la­te Mon­rea­ly­je (Ka­na­da). VD inf.

„„Pas­k y­r i­m as: ti­k i­m a­s i,

kad D.A.McCart­hy jau ne­tru­kus ga­ lės at­vyk­ti dirb­ti į Lie­tu­vą. 

JAV am­ba­sa­dos nuo­tr.


6

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ—jo 15, 2012

ekonomika

28p.

Pus­ry­Ä?ius siō­lo keis­ti ÄŻ Ĺža­liuo­sius kok­tei­lius.

KokybÄ—s Ĺženklas Ĺžymi geriausius produktus Vartotojai turi vis daugiau galimybiĹł ÄŻsigyti kokybiĹĄkĹł produktĹł, kurie paĹžymÄ—ti „KokybÄ—s“ Ĺženklu. Jis garantuoja, kad ĹĄalies ĹŤkininkĹł ar ÄŻmonÄ—s produkcija gaunama laikantis ĹĄvarios gamybos reikalavimĹł. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

Sertifikavo avietynus

ElektrÄ—nĹł savivaldybÄ—je ĹŤkininkaujantis Albertas AmĹĄiejus nedideliame ĹĄeimos ĹŤkyje 72 arus skyrÄ— avietynams. Ĺ ias uogas jis augina jau septynerius metus, produkcijÄ… realizuoja turguose savo jÄ—gomis. „Visus darbus taip pat nudirbame be samdomĹł ĹžmoniĹł. Mums nebuvo sudÄ—tinga gauti sertiďŹ katÄ…, atitikti jo reikalavimus, nes ir iki tol avietynus Ĺželdinome natĹŤraliai, nenaudojome chemijos“, – pasakojo A.AmĹĄiejus. Jis taip pat pasinaudojo Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ—s „AgrarinÄ—s aplinkosaugos iĹĄmokos“ programa „Tausojanti aplinkÄ… vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistema“ ir gauna iĹĄmokas uĹž auginamus vaiskrĹŤmius. A.AmĹĄiejus pasakojo, kad suteiktas sertiďŹ katas padÄ—s konkuruoti rinkoje. „Lietuvoje daugÄ—ja avieÄ?iĹł augintojĹł, todÄ—l aĹĄtrÄ—ja ir konkurencija. DÄ—l to sertiďŹ katas, suteikiantis teisÄ™ avietes Ĺženklinti „KokybÄ—s“ Ĺženklu, yra geras liudijimas ĹžmonÄ—ms, kad jie gauna garantuotos kokybÄ—s produktus“, – aiĹĄkino ĹŤkininkas. Tiki gera perspektyva

IĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s produktus sertiďŹ kuoja VĹĄÄŽ „Ekoagros“ ir VÄŽ Lietuvos ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto produktĹł rinkos reguliavimo agentĹŤra. Lietuvos ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto produktĹł rinkos reguliavimo agentĹŤros generalinio direktoriaus pavaduotojas ArtĹŤras Bagotyrius ÄŻsitikinÄ™s, kad „KokybÄ—s“ Ĺženklu paĹžymÄ—tĹł darĹžoviĹł bei vaisiĹł rinkoje tik daugÄ—s. „Tai tarpiniai produktai, uĹžauginti ĹŤkiuose, kuriĹł statusas yra tarp ekologinÄ—s ir intensyvios ĹžemdirbystÄ—s. Ekolo-

ginÄ— ĹžemdirbystÄ— brangi, ji greitai nualina ĹžemÄ™, o intensyvi naudoja daug chemikalĹł. Manau, kad ir dÄ—l kainos, ir dÄ—l palankios Ĺžemdirbiams paramos politikos vis daugiau produktĹł gamintojĹł sieks gauti iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s statusą“, – ÄŻsitikinÄ™s A.Bagotyrius. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos IĹĄtekliĹł ir kokybÄ—s politikos departamento KokybÄ—s politikos skyriaus vedÄ—ja AngelÄ— LiubeckienÄ— patvirtino, kad iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s produktus Ĺžymintis „KokybÄ—s“ Ĺženklas vis labiau domina ir darĹžininkus, sodininkus, uogĹł augintojus. Mat nuo ĹĄiĹł metĹł jie gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ—s „AgrarinÄ—s aplinkosaugos iĹĄmokos“ programa „Tausojanti aplinkÄ… vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistema“. „2010 m. pagal iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s produktĹł reikalavimus auginamos darĹžovÄ—s ir sodai uŞėmÄ— 243 ha, panaĹĄiai ir pernai, o ĹĄiemet jau sulaukÄ—me paraiĹĄkĹł 2 979 ha plotui“, – kalbÄ—jo A.LiubeckienÄ—. ÄŽĹžvelgia naudÄ…

Ĺ venÄ?ioniĹł rajone ÄŻsikĹŤrusi ÄŻmonÄ— „Evaldo darĹžovÄ—s“ iĹĄsiskiria tuo, kad augina daug ÄŻvairiĹł prieskoniniĹł darĹžoviĹł: krapus, petraĹžoles, bazilikus, rozmarinus, ĹĄalavijus, o daugiausia ploto skiriama salotoms. „Turime 40 ha ir visame plote dirbame pagal iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s reikalavimus“, – pasakojo ÄŻmonÄ—s „Evaldo darĹžovÄ—s“ direktorius Evaldas MaseviÄ?ius. BendrovÄ— savo produkcijÄ… tiekia ÄŻ prekybos centrus. „KokybÄ—s“ Ĺženklas padeda konkuruoti, bet dar bĹŤtina jÄŻ labiau reklamuoti, kad ĹžmonÄ—s suprastĹł jo iĹĄskirtinumÄ… ir reikĹĄmę“, – mano E.MaseviÄ?ius. Lietuvos darĹžoviĹł augintojĹł asociacijos valdybos pirmininkas Vid-

mantas Kvedaras aiĹĄkino, kad iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžovÄ—s pasirodÄ— rinkoje tik pernai, todÄ—l dar daug vartotojĹł nesupranta, kuo jos skiriasi nuo ÄŻprastĹł intensyviu bĹŤdu uĹžaugintĹł darĹžoviĹł, o ekologinÄ—mis jĹł pavadinti irgi negalima. „JĹł nauda vartotojams neabejotina, nes ĹĄios darĹžovÄ—s iĹĄaugintos laikantis grieĹžtĹł apribojimĹł, tausojant aplinką“, – sakÄ— V.Kvedaras. IĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžovÄ—s turi bĹŤti tręťiamos taip, kad uĹžtikrintĹł normaliÄ… augalĹł vegetacijÄ…, o trÄ…ĹĄĹł kiekis nevirĹĄytĹł 2/3 intensyvaus ĹŤkininkavimo sÄ…lygomis naudojamo trÄ…ĹĄĹł kiekio. Daug maĹžiau gali bĹŤti sunaudojama ir piktĹžoles naikinanÄ?iĹł herbicidĹł bei augalus nuo kenkÄ—jĹł ir ligĹł sauganÄ?iĹł chemikalĹł. Vaisiams, uogoms ir darĹžovÄ—ms apsaugoti negalima naudoti toksiĹĄkĹł ir labai toksiĹĄkĹł pesticidĹł. Pesticidais, kuriuose yra tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos, augalus galima purkĹĄti ne daĹžniau kaip du kartus per jĹł vegetacijos laikÄ….

XfOĂ›`_RVXNYNcVZb`b NbTV[aN`QN_ \cR`QĂ›YTR_R`[VĂşZNV`aV[VĂş_\QV XYVĂş  .[Q_VNb`.YRX`N[Q_NcVĂ˜VNb`[b\a_

Pag­rin­di­niĹł mais­ to pro­duk­tĹł kai­ nos Lie­tu­vo­je dau­ gu­mai pir­kė­jĹł jau tam­pa neį­kan­da­ mos. Ĺ˝mo­nÄ—s per­ ka pi­ges­nÄŻ ir daŞ­ nai ÄŻveŞ­ti­nÄŻ mais­ tÄ…, o ska­nes­nÄ— ir svei­kes­nÄ— lie­tu­ viť­ka pro­duk­ci­ ja iť­ve­Şa­ma tur­tin­ ges­niems uŞ­sie­nie­ Ä?iams.

Produktai – sveiki ir maistingi

IĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžovÄ—s turi bĹŤti tręťiamos tik pagal laboratoriniĹł dirvos tyrimĹł duomenis sudarytus tręťimo planus. Daug maĹžiau turi bĹŤti sunaudojama ir piktĹžoles naikinanÄ?iĹł herbicidĹł bei augalus nuo kenkÄ—jĹł ir ligĹł sauganÄ?iĹł chemikalĹł. Vaisiams, uogoms ir darĹžovÄ—ms apsaugoti negalima naudoti toksiĹĄkĹł ir labai toksiĹĄkĹł pesticidĹł. Pesticidais, kuriuose yra tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos, augalus galima purkĹĄti ne daĹžniau kaip du kartus per jĹł vegetacijos laikÄ…. ValstybinÄ—s maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedÄ—jo pavaduotojas Gintautas ÄŒereĹĄka sako, kad iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s ĹžemÄ—s ĹŤkio ir maisto produktai kokybe pranoksta Europos SÄ…jungos ir nacionaliniĹł teisÄ—s aktĹł nustatytus ÄŻprastus saugos, gyvĹŤnĹł ir augalĹł sveikatos, gyvĹŤnĹł gerovÄ—s ar aplinkosaugos reikalavimus. „JĹł gamintojai, laikydamiesi minÄ—tĹł taisykliĹł, taiko ekstensyvius auginimo, gamybos bei natĹŤralumÄ…, maistingumÄ… iĹĄsauganÄ?ius perdirbimo bĹŤdus, dÄ—l to produktai turi iĹĄskirtinÄŻ skonÄŻ, kvapÄ…, iĹĄvaizdÄ… ir konsistencijÄ…. Produktai turi daugiau natĹŤralios lÄ…stelienos, mineralĹł, vitaminĹł bei kitĹł biologiĹĄkai vertingĹł medĹžiagĹł ir maĹžiau riebalĹł, soÄ?iĹłjĹł riebaliniĹł rĹŤgĹĄÄ?iĹł, druskos, cukraus. Vartotojus ĹĄie produktai pasiekia ĹĄvieĹžesni, nes pateikiami per trumpesnÄŻ nei ÄŻprasta tos kategorijos produktams laikotarpÄŻâ€œ, – teigÄ— specialistas. UĹžs. 1017388

ď ŽÄŽvertinimas: cV`QNbTVNbcN_a\a\WĂşĂ&#x;cR_aV[NcN_VNV]NTNYV`XV_aV[Ă›`X\

Mais­to kai­nos kÄ…s­nÄŻ kei­Ä?ia

„„Ap­sisp­ren­di­mas: ky­lant mais­to p

sun­kiau. 

Jo­li­ta Ma­Şei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Per­ka pi­giau

Ĺ a­lies par­duo­tu­viĹł mais­to pre­ kiĹł len­ty­nos – gy­ven­to­jĹł per­ka­ mo­sios ga­lios at­spin­dys. Ĺ˝e­miau­ sio­se len­ty­no­se su­krau­ti pi­giau­si pro­duk­tai be­veik neuŞ­si­gu­li, o ko­ky­biť­kes­nio bran­ges­nio Lie­ tu­vo­je pa­ga­min­to mais­to jo­se vis ma­Şiau. Pre­ky­bos tink­lĹł at­sto­vai ne­ sle­pia, kad pir­kė­jĹł lo­ja­lu­mas konk­re­Ä?iam pre­kÄ—s Ĺženk­lui yra su­men­kÄ™s ir pir­kė­jai ren­ka­si pi­ ges­nius nei bran­ges­nius ir mÄ—gs­ ta­mes­nius ga­mi­nius. „Šian­dien kas ket­vir­ta penk­ta pre­kÄ— pir­kė­jo krep­ťe­ly­je yra ÄŻsi­gy­ta su nuo­lai­ da. Lo­ja­lu­mas pre­kÄ—s Ĺženk­lui yra su­men­kÄ™s. Tai reiť­kia, jog jei par­ duo­tu­vė­je Ĺžmo­gus pa­ma­to, kad ak­ci­ja tai­ko­ma ki­tam svies­tui, nei jis per­ka nuo­lat, ti­kė­ti­na, kad jis pa­si­rinks tÄ…, ku­riam tai­ko­ma nuo­lai­da“, – sa­kÄ— Ol­ga Ma­lať­ke­ vi­Ä?ie­nÄ—, bend­ro­vÄ—s „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vÄ— ry­ťiams su vi­suo­me­ne. Pa­sak jos, nors Lie­tu­vos gy­ven­ to­jai la­biau­siai ver­ti­na lie­tu­viť­kÄ… pro­duk­ci­jÄ…, pa­si­rin­ki­mÄ… ne­ma­Şai nu­le­mia kai­na. „Pa­vyz­dĹžiui, vie­

no­je len­ty­no­je pa­siō­ly­si­me lie­tu­ viť­kĹł bei len­kiť­kĹł obuo­liĹł, ir jei­gu len­kiť­kĹł obuo­liĹł kai­na bus ge­ro­ kai ma­Şes­nÄ—, mō­sĹł klien­tai pa­si­ rinks ĹĄa­ly­je kai­my­nė­je uĹžau­gin­tus obuo­lius“, – tei­gÄ— pa­ťne­ko­vÄ—. Pre­ky­bi­nin­kai ne­sle­pia, kad per ak­ci­jas par­duo­da­mas mais­tas tu­ ri di­des­nÄ™ pa­klau­sÄ… nei par­duo­ da­mas uĹž ÄŻpras­tÄ… kai­nÄ…. „Švie­Şia mė­sa par­duo­tu­vė­se pa­pras­tai bō­ na lie­tu­viť­ka. Tik per ak­ci­jas at­ si­ve­Şa­me im­por­ti­nÄ—s mė­sos, kai mō­sĹł ĹĄa­lies mė­sos per­dir­bė­jai ne­pa­jė­gia uŞ­tik­rin­ti rei­kia­mo kie­ kio tam tik­ros rō­ťies mė­sos (pvz., spran­di­nÄ—s, kum­pio ar pan.) vi­ so mō­sĹł tink­lo par­duo­tu­vÄ—ms“, – sa­kÄ— O.Ma­lať­ke­vi­Ä?ie­nÄ—. Iť­lai­ko sta­bi­lias kai­nas

Mais­to pro­duk­tĹł tie­kė­jai ÄŻ pre­ ky­bos tink­lus bran­ges­nÄŻ mais­tÄ… tie­kia jau ke­lis mė­ne­sius, ta­Ä?iau pre­ky­bos tink­lai sa­ko, kad sten­ gia­si ga­lu­ti­niĹł kai­nĹł var­to­to­jams ne­di­din­ti. Tie­sa, pra­ne­ťi­mĹł apie ga­li­mÄ… bran­gi­mÄ… gau­na­ma iĹĄ Lie­ tu­vos tie­kė­jĹł, o im­por­tuo­tos pro­ duk­ci­jos bran­gin­ti tie­kė­jai kol kas ne­ke­ti­na. „Šiuo me­tu esa­me ga­vÄ™ ne vie­ nÄ… tie­kė­jo pra­ne­ťi­mÄ… apie ke­


7

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

ekonomika

s: ska­nes­nį pi­ges­nis lu­ti­niams var­to­to­jams šie pro­duk­ tai ne­tu­rė­tų brang­ti dau­giau nei 2–4 pro­c. „Grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos bir­žo­je jau ga­na aukš­tos du mė­ne­sius iš ei­ lės ir šiuo me­tu sie­kia 260 eu­rų už to­ną mais­ti­nių kvie­čių. Ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu per­nai to­na mais­ti­nių grū­dų bir­žo­je kai­na­vo 200 eu­rų. Lie­tu­vo­je mais­ti­nių kvie­čių su­pir­ ki­mo kai­nos yra 5 pro­c., pa­ša­ri­nių grū­dų – 10–15 pro­c. di­des­nės nei per­nai“, – tei­gė A.Gap­šys. Paš­ne­ko­vo ži­nio­mis, ke­pė­jai kai­ nų di­din­ti kol kas ne­ke­ti­na. „Jei­gu jas di­dins, tai pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie šian­dien sa­ko, kad pro­duk­ci­jos ne­ bran­gi­na, bet už ry­to­jų neat­sa­ko“, – sa­kė jis.

Pag­rin­di­nių mais­to pro­duk­tų vi­du­ti­nės kai­nos (li­tais)

Ne vi­sa mė­sa brangs

pro­duk­tų kai­noms, įsi­gy­ti ko­ky­biš­ko ir svei­ko mais­to gy­ven­to­jams bus vis



ti­ni­mus kel­ti kai­nas, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad pre­kės brangs ir par­duo­tu­vė­je. Tar­ki­me, šian­dien

Pir­kė­jų lo­ja­lu­mas konk­re­čiam pre­kės ženk­lui yra su­men­ kęs ir pir­kė­jai daž­ niau ren­ka­si pi­ges­ nius nei bran­ges­nius ir mėgs­ta­mes­nius ga­mi­nius. iš tie­kė­jų mes jau per­ka­me kiau­ ši­nius penk­ta­da­liu bran­giau nei prieš pu­sant­ro mė­ne­sio, ta­čiau iš sa­vo iš­tek­lių den­gia­me šį bran­gi­ mą. Par­duo­tu­vės len­ty­no­je dau­ gu­ma kiau­ši­nių kai­nuo­ja tiek pat, kaip ir rugp­jū­tį. Ir to­liau su tie­kė­ jais tar­si­mės ir ieš­ko­si­me spren­di­ mų, kad kai­nos par­duo­tu­vių len­ty­ no­se iš­lik­tų sta­bi­lios“, – in­for­ma­vo par­duo­tu­vių tink­lo „Ma­xi­ma“ at­ sto­vė O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė. Pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­ vo spau­dai Da­riaus Ry­liš­kio tei­gi­ mu, „Nor­fos maž­me­na“ yra ga­vu­ si pra­ne­ši­mus tik iš kai ku­rių mil­tų

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

ir duo­nos tie­kė­jų, kad tie­kė­jai sa­vo pro­duk­ci­ją „Nor­fai“ tieks bran­giau nei anks­čiau. „Ta­čiau kol kas duo­ nos kai­na „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­ ruo­se ne­pa­si­kei­tė – ji yra sta­bi­li ir vi­siš­kai ne­ki­to jau dau­giau kaip pu­ sę me­tų“, – sa­kė jis. Pa­sak D.Ry­liš­ kio, pre­ky­bi­nin­kai iš anks­to ne­ga­li nu­ma­ty­ti, kiek ga­li kil­ti pro­duk­ci­ jos kai­na, nes ją le­mia daug veiks­ nių: tie­kė­jų rei­ka­la­vi­mai, de­ga­lų kai­nos, kon­ku­ren­ci­nė ap­lin­ka, pir­ kė­jų per­ka­mo­ji ga­lia ir kt. Duo­na ne­tu­rė­tų brang­ti

Šie me­tai Lie­tu­vos že­mės ūky­je re­ kor­di­niai, pla­nuo­ja­ma gau­ti apie 4 mln. to­nų sie­kian­tį grū­dų der­lių. Ta­čiau džiaug­tis, kad dėl di­de­ lio der­liaus pigs mil­ti­niai pro­duk­ tai, ne­rei­kė­tų. Di­džiau­sios pa­sau­lio grū­dų rin­kos – Ame­ri­ka ir Ru­si­ja – šią va­sa­rą nu­ken­tė­jo nuo saus­ros, to­dėl pro­gno­zuo­ja­ma, kad bend­ ras pa­sau­lio grū­dų der­lius šie­met bus ke­liais pro­cen­tais ma­žes­nis nei per­nai. Lie­tu­vos ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos ins­ti­tu­to Pro­duk­tų rin­ko­ty­ros sky­ riaus ve­dė­jo Al­ber­to Gap­šio tei­gi­ mu, įver­ti­nus tai, kad žem­dir­bių da­lis su­da­ro apie 15 pro­c. duo­nos, ba­to­no ir ki­tų ke­pi­nių kai­nos, ga­

Grū­dų kai­nų po­ky­čiai kur kas di­ des­nę įta­ką nei duo­nos kai­noms ga­li tu­rė­ti kiau­lie­nos pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­nai. Pa­ša­ri­nių grū­dų kai­nai pa­ki­lus, kiau­lių au­gin­to­jai jau pra­ ne­šė, kad mė­sos pro­duk­tai brangs. Esą su­ma­žė­jus kiau­lie­nos pa­siū­lai ir išau­gus kiau­lie­nos pa­klau­sai pa­ sau­ly­je kai­nos kils neiš­ven­gia­mai. „Su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja klos­to­ si ES kiau­lie­nos rin­ko­je – nuo lie­ pos švie­žia sker­die­na pa­bran­go 20 pro­c. To­kių ža­lia­vų kai­nų dar nie­ ka­da nė­ra bu­vę. Pa­čio­je Lie­tu­vo­ je ža­lia­vos re­zer­vų nė­ra, nes ša­ly­ je užau­gi­na­ma tik kiek dau­giau nei treč­da­lis Lie­tu­vai rei­ka­lin­gų kiau­ lių. Be to, au­gin­to­jai kiau­les be ap­ ri­bo­ji­mų ga­li par­duo­ti į bet ku­rią ki­tą ES ša­lį, nes ten mo­ka­ma bran­ giau“, – tei­gė Eu­ge­ni­jus Mac­ke­vi­ čius, Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bė­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius. Jis pa­brė­ žė, kad Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bi­mo pra­mo­nė tam­pa pri­klau­so­ma nuo im­por­tuo­ja­mos kiau­lie­nos kai­nos. „Iš ki­tų ša­lių gau­na­ma in­for­ma­ci­ ja ro­do, kad dėl per aukš­tų pa­ša­rų kai­nų ir per ma­žų kiau­lie­nos su­ pir­ki­mo kai­nų, net to­kių ša­lių kaip Da­ni­jos ir Bel­gi­jos, kiau­lių komp­ lek­sai ma­ži­na au­gi­na­mų kiau­lių skai­čių. Taip pat daug kiau­lie­nos eks­por­tuo­ja­ma į Azi­ją – to­kios ša­ lys kaip Ki­ni­ja, Pie­tų Ko­rė­ja per­ka jos vis dau­giau. Ti­kė­ti­na, kad to­ kios ten­den­ci­jos ne­to­li­mo­je atei­ty­ je nu­lems dar di­des­nį kiau­lių trū­ ku­mą ir dėl to kiau­lie­nos kai­nos ES augs dar la­biau“, – ma­no jis. Ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos eks­per­to A.Gap­šio tei­gi­mu, Eu­ro­po­je išau­ gus kiau­lių su­pir­ki­mo kai­noms, jos ima di­dė­ti ir Lie­tu­vo­je. „To­dėl ga­ lu­ti­nė kiau­lie­nos kai­na ga­lu­ti­niams var­to­to­jams ga­lė­tų ūg­te­lė­ti apie 10 pro­c.“, – pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vas. Kal­bė­da­mas apie paukš­tie­nos kai­nų per­spek­ty­vas A.Gap­šys pa­ brė­žė, kad nors paukš­tie­nos ir kiau­lie­nos kai­nos la­biau­siai pri­ klau­so nuo pa­ša­rų kai­nos, – o ji di­dė­ja, – paukš­tie­na Lie­tu­vo­je ne­ tu­rė­tų brang­ti. „Kai­my­nys­tė­je tu­ ri­me Len­ki­jos rin­ką, ku­ri su­ku­ria la­bai di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją“, – pa­ brė­žė jis. Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­ to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­ to­riaus Da­riaus Dzek­čio­riaus tei­ gi­mu, Lie­tu­vo­je užau­gin­ta mė­si­nė jau­tie­na taip pat ne­tu­rė­tų brang­

2011 m. 2012 m. 36 sav. 36 sav.

Po­ky­tis (pro­c .)

2,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l tet­ra­pa­kas)

2,94

2,79

–5,10

2,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l mai­še­lis)

2,50

2,37

–5,20

3,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l tet­ra­pa­kas)

2,97

2,91

–2,02

3,5 pro­c.rie­bu­mo pie­nas (1 l mai­še­lis)

2,78

2,59

–6,83

82 pro­c. rie­bu­mo svies­tas (200 g)

4,81

4,72

–1,87

9 pro­c. rie­bu­mo varš­kė (1 kg)

13,26

12,71

–4,15

Lie­sa varš­kė (1 kg)

12,87

12,44

–3,34

Kiau­lie­nos kum­pis be kau­lo (1 kg)

14,55

14,68

0,89

Pie­niš­kos deš­re­lės (1 kg)

19,06

19,79

3,83

Ru­di viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

3,28

5,08

54,88

Bal­ti M dy­d žio viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

3,77

5,59

48,28

Ekst­ra rū­šies kvie­ti­niai mil­tai (1 kg)

3,31

3,19

–3,63 –7,72

Aukš­čiau­sios rū­šies kvie­ti­niai mil­tai (1 kg)

2,72

2,51

Juo­da duo­na (1 kg)

5,33

5,52

3,56

Ba­to­nas (1 kg)

6,08

5,80

–4,61

Ne­fa­suo­tos bul­vės (1 kg)

0,99

0,97

–2,02

Par­duo­tu­vių ir tur­ge­lių kai­nų pa­ly­gi­ni­mas (li­tais)

Par­duo­tu­vė

Tur­ge­lis Kai­na

Pie­nas (1 l)

2,59

1,90

Svies­tas (200 g)

4,72

4,14

Varš­kė (1 kg)

12,44

8,43

Kiau­lie­nos kum­pis be kau­lo (1 kg)

14,68

13,09

Viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

5,59

5,41

Bul­vės (1 kg)

0,97

0,76 Šal­ti­nis: ŽŪMP­RIS

ti, nes pa­grin­di­nis gal­vi­jų pa­ša­ras – ža­lie­nos – ūki­nin­kams kai­nuo­ ja ne­daug. Kai­nos ne­si­keis

Jei­gu paukš­tie­na ga­lė­tų brang­ ti, esą brangs­tan­tys viš­tų pa­ša­ rai ne­tu­rė­tų to­liau di­din­ti kiau­ši­ nių kai­nų. „Kiau­ši­niai per me­tus jau yra pa­bran­gę 30–50 pro­c. Vie­ na kiau­ši­nių bran­gi­mo prie­žas­čių – ES įsi­ga­lio­ju­si viš­tų ge­ro­vės di­ rek­ty­va. Mū­sų skai­čia­vi­mais, at­li­ kus rei­kia­mas in­ves­ti­ci­jas, 10 kiau­ ši­nių ga­lė­jo pa­brang­ti iki 30 cen­tų, bet ne dau­giau nei yra da­bar. To­dėl dar kel­ti kiau­ši­nių kai­nas paukš­ti­ nin­kai ne­tu­ri prie­žas­čių“, – pa­brė­ žė A.Gap­šys. Pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ven­to­jus džiu­gi­nan­čios krin­tan­čių pie­no pro­duk­tų kai­nų ten­den­ci­jos tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti ir ar­ti­miau­siu me­tu. „Prie­žas­tis la­bai pa­pras­ta – pa­ sau­ly­je pra­dė­jo di­dė­ti pie­no ga­my­ ba, o pa­klau­sa ne­si­kei­tė. Tai tu­rė­ jo įta­kos pie­no su­pir­ki­mo kai­noms ir jos ėmė ma­žė­ti. Ži­no­ma, pie­ no ga­min­to­jams tai ne­ge­rai, ta­čiau ga­lu­ti­niai var­to­to­jai tu­ri ga­li­my­bę pi­giau įsi­gy­ti pie­no pro­duk­tų“, – dės­tė A.Gap­šys. Ta­čiau, pa­sak jo, yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė: pa­sau­lio rin­ko­se pin­gant pie­no pro­duk­ci­jai, vie­tos ga­min­to­jai lin­kę at­si­grieb­ti vi­daus rin­ko­je. Dar neaiš­ku, kaip Lie­tu­vos rin­ko­je pie­no su­pir­ki­mo kai­nas nu­lems ne­tru­kus Lat­vi­jo­je pra­dė­sian­ti veik­ti pie­no per­dir­bi­ mo įmo­nė. Ma­no­ma, kad Lat­vi­jo­je

pie­ną pir­kę Lie­tu­vos pie­no per­dir­ bė­jai ga­li ne­tek­ti tie­kė­jų, to­dėl at­ si­ra­dus pie­no trū­ku­mui ga­li pra­dė­ti kel­ti pie­no su­pir­ki­mo kai­nas vi­daus rin­ko­je, to­dėl ga­lė­tų brang­ti ir pie­ no pro­duk­tai. Dar­žo­vių val­gy­to­jus, bet tik ne ūki­nin­kus, džiu­gi­na ge­ras dar­žo­vių der­lius. „Si­tua­ci­ja už­sie­nio rin­ko­ se nė­ra to­kia dos­ni kaip prieš ke­le­ rius me­tus, kai lie­tu­viš­kos dar­žo­ vės bu­vo eks­por­tuo­ja­mos į Ru­si­ją, kur bu­vo su­si­da­ręs jų sty­gius. Šie­ met taip nė­ra, o esant gau­siam der­liui ūki­nin­kai pri­vers­ti dar­žo­ ves par­duo­ti pi­giau, nei no­rė­tų“, – tei­gė A.Gap­šys. Pa­sak jo, ne­sant duo­me­nų, kad ku­rio­je nors ša­ly­je trūk­tų dar­žo­vių, jų tu­rė­tų už­tek­ ti ir vie­tos, ir eks­por­to rin­koms už var­to­to­jams priei­na­mą kai­ną.

2–10 proc.

ga­li brang­ti įvai­rūs mais­to pro­duk­tai.


8

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

savaitės interviu

Ką lydės sėkmė per Sei­mo rin­ki­mus? Iki Sei­mo rin­kimų lie­ka mėnuo. At­ro­do, jie virs­ta ma­žai ką te­do­mi­nan­čia ru­ti­na. Apie tai ir apie ga­li­mus būsi­mus laimė­to­ jus bei pra­laimė­to­jus svars­to po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Iki Sei­mo rin­kimų li­ko mė­ nuo. Į Seimą pre­ten­duo­ja re­ kor­di­nis skai­čius kan­di­datų, daug par­tijų. Pa­si­rin­ki­mo, re­ gis, į va­lias. Bet rin­kimų kam­ pa­ni­ja – kaip nie­kad nuo­bo­di. Sei­mo rin­ki­mai Lie­tu­vo­je – jau tik ru­ti­na? – Iš tiesų taip. Ir tai liu­di­ja, kad tam­pa­me nor­ma­lia vi­suo­me­ne. Kaž­ka­da Lie­tu­vo­je Sei­mo rin­ki­mai bu­vo tik­rai reikš­min­gas įvy­kis. Bet da­bar aki­vaiz­di ru­ti­ni­za­ci­ja. Jau ne vie­ni me­tai Sei­mo rin­ki­mai – ne įvy­kis. Rin­ki­mai ta­po įpras­tu reiš­ki­niu, re­gu­lia­riai pa­si­kar­to­jan­čiu kas ket­ ve­rius me­tus. 1992-ai­siais tai buvo įvy­kis, 1996 m. – taip pat, su­grįžo į vald­žią de­ši­nie­ji, 2000-ai­siais vėl įvy­kis – į po­li­ti­nes aukš­tu­mas iš­ki­lo Ro­lan­das Pak­sas ir Artū­ras Pau­laus­kas. Ir nuo to lai­ko ru­ti­nos jaus­mas tik stiprė­ja. Anks­čiau žmonės vis tikė­jo­si, kad kas nors per ket­ve­rius me­tus reikš­ min­gai pa­si­keis, o jų vil­tys ne­pa­si­ tei­si­no. Bal­suo­ti ei­na tik tie, ku­rie ma­no, kad rei­kia ei­ti. Žmonės tu­ri teisę nei­ti. Ir iš tiesų ne­rei­kia de­juo­ti dėl ma­ žo rinkėjų ak­ty­vu­mo – jis pa­na­šus į ES vi­durkį. Juk bal­suo­ja daž­niau­ siai tie, ku­rie pi­lie­tiš­kai su­brendę. – Dalį rinkėjų, ma­tyt, at­stu­mia tai, kad did­žio­sio­se par­ti­jo­se – vis tie pa­tys vei­dai. Juk par­tijų kan­di­datų sąrašų pra­džio­se – vos vie­na ki­ta nau­ja pa­vardė. Ly­de­riai – vis tie pa­tys. – Po­li­tinės par­ti­jos tam tik­ru at­žvil­ giu yra ir am­bi­cingų žmo­nių sam­ būriai, ku­riuo­se nau­jam, jau­nam žmo­gui pra­si­muš­ti ne­leng­va. Rei­kia būti ar­ba la­bai ryš­kiam, ar­ba nu­si­ pel­ny­ti. To­kių, kaip kon­ser­va­to­rių sąra­šo puoš­me­na jau­no­ji Agnė Bi­ lo­taitė ar so­cial­de­mok­ratų jau­ni­mo at­sto­vas Ju­ras Po­že­la, – vie­ne­tai. O mūsų did­žiųjų par­tijų ly­de­ riams maž­daug 50–60 metų. Tai vi­du­rinė po­li­tikų kar­ta. Jie sa­ vęs dar ne­lai­ko se­nais ir to­kie nė­ ra. Nes toks am­žius po­li­ti­kui – pa­ ti bran­da. Tad Al­gir­das But­ke­vi­čius ir And­rius Ku­bi­lius, ma­tyt, po­li­ti­ ko­je ly­de­riaus dar ko­kius ma­žiau­ siai 10 metų. Pro­ti­nio dar­bo žmo­ gui – tai pa­ts tas. Pa­na­šiai ir su par­tijų viršūnė­mis. Tie­siog nėra, kas už­leid­žia vietą, nes vi­du­rinė kar­ta dar ga­li dirb­ti.

Par­ti­jo­se tie­siog nėra vie­tos. Jau­ ni­mas ar jau­nes­nio­ji kar­ta par­ti­ jo­se – vis dar tik dėl kva­po. Net ir li­be­ralų par­ti­jo­se nėra jo­kių pa­si­ kei­timų – ten taip pat ly­de­riau­ja vi­du­rinė kar­ta. Vis dėlto par­ti­jos ne­da­ro to, ką tu­ rėtų. Vie­na par­tijų funk­cijų – at­rink­ ti ly­de­rius ir juos reng­ti. Jei par­tijų ly­de­riai lai­ko sa­ve ne­pa­kei­čia­mais, tai nėra ge­rai. Nėra kartų pu­siaus­ vy­ros. Pa­ban­dy­ki­te įsto­ti į par­tiją ir pa­da­ry­ti kar­jerą – ga­ran­tuo­ju, kad užt­ruk­tumė­te ne ma­žiau nei 10 metų, net jei būtumė­te ener­gin­gas ir gar­siai bei efek­tin­gai kalbė­tumė­te. – Grįžki­me prie rin­kimų kam­ pa­ni­jos. An­tai so­cial­de­mok­ ratų ir kon­ser­va­to­rių pa­triar­ chai ne kau­na­si, o šne­ka apie vai­vo­rykštės koa­li­ciją po rin­ kimų. Tai liu­di­ja, kad nei vie­ ni, nei ki­ti neuž­tik­rin­ti dėl po­ li­tinės atei­ties? – So­cial­de­mok­ra­tai ir kon­ser­va­to­ riai jau daug metų val­go tą pa­čią duoną – šios abi par­ti­jos yra po­li­ ti­nia­me eli­te, ku­ris jau daug metų su­ka­si. A.Ku­bi­liaus ir A.But­ke­vi­ čiaus sąjun­ga ne­būtų nie­ko keis­ ta. Pri­si­min­ki­me – pu­santrų metų Ge­di­mi­no Kir­ki­lo ma­žu­mos Vy­ riau­sybė laikė­si būtent A.Ku­bi­ liaus ir kon­ser­va­to­rių dėka. Vie­ šu­mo­je šios par­ti­jos žaid­žia sa­vo žai­dimą, vie­šai kal­ba vie­naip, ku­ li­suo­se ki­taip. Vai­vo­rykštės idė­ja ei­na, kaip su­ pran­tu, iš so­cial­de­mok­ratų – jie, re­gis tik­rai ne­si­džiaugtų ga­li­my­be, jei koa­li­ciją reiktų su­da­ry­ti su Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho Dar­bo par­ti­ja. – Tai­gi abi par­ti­jos no­ri sa­vo­ tiš­kai ap­si­draus­ti? – So­cial­de­mok­ratų va­do­vybė kar­ tais pa­de­juo­ja, kad su V.Us­pas­ki­ chu tie­siog ne­įma­no­ma dirb­ti: jis ry­te kal­ba vie­na, va­ka­re – ki­ta. Tad jei­gu so­cial­de­mok­ra­tai būtų ma­žes­ nie­ji par­tne­riai koa­li­ci­jo­je su Dar­bo par­ti­ja, jiems būtų ne­kas. Juk Dar­bo par­ti­ja – tai vie­no as­mens dik­tatū­ ra. Tie­sa, A.But­ke­vi­čius yra pa­sakęs, kad vai­vo­rykštės koa­li­ci­jos ei­li­niai par­ti­jos na­riai ne­sup­rastų. Ta­čiau tai tik jo nuo­monė. Par­ti­jos eli­to pri­ ta­ri­mas tam – kur kas di­des­nis. – Kai ku­rie sa­ko, kad vėl pra­ dėta eksp­loa­tuo­ti po­li­tinės vai­ vo­rykštės idė­ja tu­ri Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės pri­ta­rimą. – Taip, Sei­me kal­ba­ma, kad D.Gry­ baus­kaitė esą yra pa­sa­kiu­si, kad, kol

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

Anks­čiau žmonės vis tikė­jo­si, kad kas nors per ket­ve­rius me­tus reikš­min­ gai pa­si­ keis, bet jų vil­tys ne­pa­si­tei­si­no. „„Nuo­tai­ka: po­li­to­lo­gas V.Dumb­liaus­kas da­li­ja­si neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, esą Pre­zi­dentė

D.Gry­baus­kaitė ne­nu­si­tei­ku­si V.Us­pas­ki­cho skir­ti nei prem­je­ru, nei mi­nist­ru. 

ji bus Pre­zi­dentė, V.Us­pas­ki­chas ne­ bus nei prem­je­ru, nei mi­nist­ru. Vie­ ša pa­slap­tis, kad D.Gry­baus­kaitė Dar­bo par­ti­jos at­žvil­giu nu­si­sta­čiu­ si nei­gia­mai. Tam yra prie­žas­čių. – Ir pa­ts rei­tingų ly­derės Dar­ bo par­ti­jos va­do­vas ne­ro­do no­ ro val­dy­ti Vy­riau­sybę. Prie­šin­ gai nei kitų par­tijų ly­de­riai, jis nė ne­kan­di­da­tuo­ja vien­man­ datė­je. Kaip aiš­kin­ti tokį V.Us­ pas­ki­cho el­gesį? – Jis su­pran­ta D.Gry­baus­kaitės po­zi­ciją. Yra ži­nių, kad V.Us­pas­ ki­chas, jei jo par­ti­ja laimėtų dau­ giau­sia man­datų ir jiems tektų for­ muo­ti Vy­riau­sybę, į prem­je­ro po­stą siū­lytų ži­nomą eko­no­mistą. Tad jis su­pran­ta, ko­kia yra po­li­tinė si­tua­ ci­ja, kad jo kan­di­datū­rai S.Dau­ kan­to aikštė­je pri­tar­ta ne­bus. V.Us­pas­ki­chas su­pran­ta žai­di­mo tai­syk­les ir ne­ma­nau, kad at­kak­ liai ver­šis, nes taip ga­li­ma su­kel­ti ir kons­ti­tu­cinę krizę. O jis ne­no­ri nie­ ko griau­ti ir žais pa­gal esa­mas tai­ syk­les. Tai, kad jis ne­kan­di­da­tuo­ja

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

vien­man­datė­je, įro­do, kad Sei­me jis dirb­ti ne­si­ruo­šia. O kodėl ne­kan­di­da­tuo­ja par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys – sun­kiai su­pran­ta­ma. Juk V.Us­ pas­ki­chas yra pra­si­taręs, kad re­gi V.Gapšį sa­vo įpėdi­niu. – Bet so­cial­de­mok­ra­tai el­gia­ si ne­ką ge­riau. Ir jų kan­di­datų sąra­šo pa­ži­ba Vi­li­ja Blin­ke­vi­ čiūtė ne­si­ruo­šia kan­di­da­tuo­ti vien­man­datė­je. – Tai, ži­no­ma, ženk­las, kad į Seimą ji ne­si­ruo­šia. Apsk­ri­tai to­kie da­ly­kai da­ro­mi, kad pa­trauktų rinkė­jo dė­ mesį. Tai – rin­kimų tak­ti­kos da­ly­ kai. Ne vie­na par­ti­ja taip el­gia­si. Jų veik­los būdas – bet ko­kio­mis prie­ monė­mis pa­kliū­ti į Seimą ir veik­ti po to. Tai – se­nos rin­kimų gud­rybės. – Vi­si po­li­to­lo­gai vie­nin­gi ir su­ ta­ria, kad šis Sei­mas bus mar­ gas. Kaip ma­no­te, Vy­riau­sybės for­ma­vi­mas šie­met užt­ruks? – Ma­nau, kad ne. Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė – veik­los žmo­gus.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

Ji tik­rai no­ri, kad nau­ja Vy­riau­sybė pra­dėtų dirb­ti kuo grei­čiau, tad dėl vis­ko bus su­si­tar­ta grei­tai. Prem­ je­ras ir Pre­zi­den­tė – ly­gia­ver­čiai par­tne­riai for­muo­jant Vy­riau­sybę. Ma­nau, jau da­bar aiš­ku, kas per jos filtrą galėtų praei­ti, o kas – ne. Ma­nau, tie da­ly­kai bus ap­ta­ria­ mi ku­lua­ruo­se. Tos kan­di­datū­ros bus ap­ta­ria­mos, at­si­klaus­ta D.Gry­ baus­kaitės nuo­monės, bus de­ri­na­ ma. Pre­zi­dentė pa­ti bus suin­te­ re­suo­ta, kad Vy­riau­sybė grei­čiau pra­dėtų dirb­ti. – Už po­ros metų – ir pre­zi­den­ to rin­ki­mai. Par­ti­jos jau turėtų pra­dėti ruoš­tis ir jiems, bet apie tai nė ne­kal­ba­ma. Kodėl? – Pir­miau­sia dėl to, kad nėra ryš­ kių ly­de­rių. Nė vie­na par­ti­ja ne­tu­ri ką prie­šprie­šin­ti D.Gry­baus­kai­tei. Par­tijų funk­ci­ja – ug­dy­ti ly­de­rius, bet jos to, kaip ma­to­me, ne­daro. Abe­jo­ju, ar per tuos li­ku­sius dve­ jus me­tus at­si­ras to­kių, ku­rie ga­ lės ly­gia­ver­tiš­kai su ja kon­ku­ruo­ti. Tie­siog jau per ma­žai lai­ko.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,261 3654,  261 3000, 261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA:  261 1688


9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

konkursas Sant­rum­pos „„DP – Dar­bo par­ti­ja „„DDVP – De­mok­ra­tinė dar­bo ir

vie­nybės par­ti­ja „„DK – po­li­tinė par­ti­ja „Drąsos ke­lias“

Prieš artė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jai kvie­ čia­mi pa­de­monst­ruo­ti sa­vo po­li­ tinę nuo­jautą ir spėti, ku­rie kan­di­ da­tai galėtų laimė­ti Vil­niaus vien­ man­datė­se rin­kimų apy­gar­do­se.

Per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus į Seimą dau­ge­ly­je Vil­niaus vien­man­da­ čių apy­gardų pri­reikė ant­ro­jo tu­ro,

„„EP – Emig­rantų par­ti­ja

ku­ria­me varžė­si du dau­giau­sia balsų su­rinkę kan­di­da­tai. Be­veik nea­ be­jo­ja­ma, kad si­tua­ci­ja pa­si­kar­tos ir per šie­met spalį vyk­sian­čius rin­ ki­mus. Žai­di­mo „Rin­kimų ora­ku­las“ da­ly­viams siū­lo­me at­spėti po du dau­giau­sia balsų su­rin­ku­sius kan­ di­da­tus Vil­niaus vien­man­datė­se rin­kimų apy­gar­do­se.

„„IP – Iš­sikėlė pa­ts „„KLS – Ko­vo­tojų už Lie­tuvą sąjun­ga „„KP – Krikš­čio­nių par­ti­ja „„LCP – Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja „„LiCS – Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga „„LLRA – Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­ja „„LRLS – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­

be­ralų sąjūdis „„LS – po­li­tinė par­ti­ja „Lie­tu­vos

Nau­ja­mies­čio rin­kimų apy­gar­da:

Vi­ta­li­jus Bal­kus, LVŽS Vy­tau­tas Bo­gu­šis, LiCS Liu­ci­ja Bo­ru­se­vi­čienė, TTP Ire­na De­gu­tienė, TS-LKD Jo­lan­ta Gau­du­tienė, DP Ja­nas Ju­re­vi­čius, RP Ro­ber­tas Kas­pe­ra­vi­čius, LŽP Faus­tas Latė­nas, LSDP Ar­mi­nas Ly­de­ka, LRLS Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius, ST Juo­zas Mu­raus­kas, EP Dai­nius Pet­ras Paukštė, LSDS Ge­di­mi­nas Pelėd­žius, DDVP Iri­na Ro­zo­va, LLRA Ne­rin­ga Venc­kienė, DK Se­na­mies­čio rin­kimų apy­gar­da:

Ar­vy­das Anu­šaus­kas, TS-LKD Pet­ras Aušt­re­vi­čius, LRLS Gra­ži­na Bog­dans­kienė, RP Gin­ta­ras Gur­či­nas, DDVP Ni­jolė Ja­ge­la­vi­čienė, DP Rai­mon­da Ka­ro­saitė, TTP Ju­zef Kvet­kovs­kij, LLRA Jus­ti­nas Na­vi­kas, LVŽS Ma­ri­ja Auš­rinė Pa­vi­lio­nienė, LSDP No­ra Ri­bo­kienė, LiCS Gin­ta­ras Son­gai­la, TS Ma­ri­ja Tam­ke­vi­čiūtė, LŽS Eglė Vo­lun­ge­vi­čiūtė, KP Agnė Zuo­kienė, ST An­ta­kal­nio rin­kimų apy­gar­da:

Gin­tau­tas Bab­ra­vi­čius, LiCS To­mas Ja­ku­čio­nis, LSDS Vy­tau­tas Be­niu­šis, KP Au­ri­mas Pau­lius Gir­čys, LVŽS Va­len­ti­na Iva­no­va, DDVP Indrė Jan­kaus­kienė, LŽP And­rius Ku­bi­lius, TS-LKD Min­dau­gas La­pins­kas, LRLS Ta­deuš Lav­ry­no­vič, LLRA Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius, ST Ju­ras Po­že­la, LSDP Au­re­li­ja Stan­ci­kienė, DK Gin­ta­ras Ta­mo­šiū­nas, DP Min­dau­gas Val­kiū­nas, RP Na­tal­ja Vik­to­ro­va, SLF Ka­zys Zu­lo­nas, TTP Žirmūnų rin­kimų apy­gar­da:

Auš­ra Ab­ra­ma­vi­čienė, RP Vi­li­ja Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė, TS-LKD Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis, LSDP Rai­mon­das Be­nu­šis, KP Re­na­ta Cy­tac­ka, LLRA Al­gis Čap­li­kas, LiCS Ge­di­mi­nas Da­lin­ke­vi­čius, DP

Ju­lius Gird­vai­nis, DK Ra­mo­jus Gi­rins­kas, TTP Šarū­nas Gus­tai­nis, LRLS Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius, LS Jo­nas Juod­ka, ST Ri­man­tas Ju­re­vi­čius, DDVP Ar­mi­nas Moc­ke­vi­čius, LVŽS Ju­lius Pan­ka – TS Re­mi­gi­jus Sa­ba­liaus­kas – LŽP Fa­bi­jo­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

Tir­ki­šas Ama­no­vas, KLS Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas, TTP Dau­gar­das Gruo­dis, DK Rūta Ja­ce­vi­čienė, KP Ri­mas Kan­dys, RP Vla­das Kas­pa­ra­vi­čius, SLF Auksė Mont­ri­mienė, LSDP Dai­nius Krei­vys, TS-LKD Da­lia Kuo­dytė, LRLS Re­gi­na Mi­ka­laus­kienė, DDVP And­rius Mu­le­vi­čius, LVŽS Artū­ras Pau­laus­kas, DP Gže­gož Sak­son, LLRA Žil­vi­nas Šil­ga­lis, ST Rai­mon­das Šu­kys, LiCS Joa­na Tam­ke­vi­čiūtė, LŽS Jo­nas Va­lat­ka, LSDS Šeš­kinės rin­kimų apy­gar­da:

Jo­li­ta Alek­sejū­nienė, DDVP Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, TS-LKD Lai­mis Bi­kaus­kas, RP Liu­das Bra­daus­kas, LSDS Re­gi­man­tas Čiu­pai­la, LiCS And­re­jus Gai­da­ma­vi­čius, LVŽS Vy­tau­tas Gri­cius, DP Li­gi­tas Ker­na­gis, ST Vy­tau­tas Alek­sas La­zin­ka, LŽP Zbig­niev Ma­cie­jevs­ki, LLRA As­ta Na­za­ro­vienė, KP Ge­di­mi­nas Rud­žio­nis, TTP Al­gir­das Sy­sas, LSDP Arū­nas Šta­ras, LRLS Val­das Va­si­liaus­kas, DK Jus­ti­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

Rūta Jan­kaus­kienė, KP Al­gi­man­tas Juo­ce­vi­čius, TTP Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, LSDP Li­nas Kve­da­ra­vi­čius, LRLS Svet­la­na Mar­tin­ko, DDVP So­fi­ja Ma­ta­re­vič, LLRA Vy­tau­tas An­ta­nas Ma­tu­le­vi­čius, DK Emi­lis Mi­kelė­nas, LŽP Ge­di­mi­nas Na­vai­tis, IP Ri­man­tas Re­mei­ka, LiCS Pau­lius Sau­dar­gas, TS-LKD Ar­te­mij Si­ten­kov, RP

„„LSDP – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­

Ka­ro­li­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

„„LSDS – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­

Vir­gi­ni­ja Asa­na­vi­čienė, LVŽS Li­nas Bal­sys, IP Da­nutė Be­kin­tienė, TS-LKD Vy­tau­tas Ber­na­to­nis, SLF Sta­sys Brun­dza, DK Lai­mas Die­ni­nis, ST Ilo­na Gri­ga­la­vi­čienė, LRLS Aud­rius Ja­sio­nis, DDVP Jur­gis Jur­ke­vi­čius, LSDP Al­bi­na Ka­va­liaus­kaitė, RP Van­da Krav­čio­nok, LLRA An­ge­li­na La­ba­naus­kienė, LŽP Al­vy­das Me­da­lins­kas, LCP Man­tas Pa­na­vas, LiCS Al­man­tas Pet­kus, TTP Val­das Skar­ba­lius, DP Juo­zas Va­si­liaus­kas, KP

ratų par­ti­ja ratų sąjun­ga „„LVŽS – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­ liųjų sąjun­ga „„LŽP – Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja „„LŽS – po­li­tinė par­ti­ja Lie­tu­vos ža­ liųjų sąjūdis „„RP – Res­pub­li­konų par­ti­ja „„SLF – So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas „„ST – po­li­tinė par­ti­ja „Sąjun­ga TAIP“ „„TS – Tau­ti­ninkų sąjun­ga „„TS-LKD – Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­ vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai „„TTP – Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja

Žai­di­mo tai­syklės

Laz­dynų rin­kimų apy­gar­da:

Ro­mas Ado­ma­vi­čius, LSDP Vy­tau­tas Bud­ni­kas, DK Al­gir­das Ze­ne­vi­čius, TTP Jur­gi­ta Gin­tau­taitė, LiCS An­že­li­ka Jan­kovs­ka­ja, DDVP Sau­lius Paukš­tys, ST Jo­nas Pins­kus, DP Ro­mual­da Po­še­vec­ka­ja, LLRA Ole­gas Ra­tiu­kas, SLF Ok­sa­na Ro­ka­še­vič, LVŽS Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, LRLS Al­gis Strel­čiū­nas, TS-LKD Ka­zi­mie­ras Uo­ka, TS Si­gi­tas Vaiš­no­ras, LŽP Ry­tis Za­biels­kas, RP Vid­man­tas Žie­me­lis, KP Nau­jo­sios Vil­nios rin­kimų apy­gar­da:

Ta­deuš And­že­jevs­ki, LLRA To­mas Bi­ke­lis, LCP Alek­sand­ras Bo­ja­ro­vas, ST Ro­lan­das Bo­ravs­kis, DK Bro­nius Cicė­nas, TTP Via­čes­lav Jan­ke­le­vič, DDVP Artū­ras Me­lia­nas, LiCS Al­gir­das Pa­lec­kis, SLF Ilo­na Pop­lavs­ka­ja, RP Ro­ber­tas Pranckū­nas, LŽP Tat­ja­na Rin­ke­vi­čienė, LSDP Šarū­nas Sku­čas, LRLS Ju­zef To­ma­še­vič-Ja­ko­vič, LVŽS Ser­gej Ur­sul, DP Ema­nue­lis Zin­ge­ris, TS-LKD

Kon­kur­so da­ly­vio var­das, pavardė: __________________________________________________________________________________________ Te­le­fo­no nu­me­ris: ____________________________

sąra­šas“

Ed­mun­das Vai­tekū­nas,DP Rūta Va­na­gaitė, ST Vir­gi­ni­ja Ving­rinė, LVŽS

E. pa­što ad­re­sas: _____________________________________________________

1. Šia­me laik­raš­č io pus­l a­py­j e prie kiek­v ie­n os vien­m an­d atės apy­ gar­d os var­n e­l e pa­ž ymė­k i­te po du kan­d i­d a­t us, ku­r ie, jūsų nuo­ mo­n e, spa­l io 14 d. su­l auks dau­ giau­s ia rinkėjų balsų. 2. Už­p il­dytą an­ketą dar­b o die­no­ mis at­n eš­k i­te ar­b a at­s i­ų ski­te pa­ štu į „Vil­n iaus die­n os“ re­d ak­c iją ad­re­s u Lab­d a­r ių g. 8, 01120 Vil­ nius. 3. An­ketų lau­k ia­me iki spa­lio 12 d., penk­t a­d ie­n io, 16 val. 4. Už kiek­v ieną tei­s in­g ai at­s pėtą po­l i­t iką bus ski­r ia­m as vie­n as taš­k as. Trys dau­g iau­s ia taškų su­ rinkę žai­d i­m o da­ly­v iai bus pa­ skelb­t i nu­g alė­to­j ais. Jei­g u vie­ nodą skai­č ių taškų su­r inks dau­ giau žmo­n ių, nu­g alė­to­j ai bus iš­ rink­t i bur­t ais. 5. Žai­d i­mo an­ke­t as draud­ž ia­m a dau­g in­t i. Jei­g u to­k ių an­ketų at­ si­r as bal­s adėžė­j e, jos bus pri­p a­ žin­tos ne­g a­l io­j an­č io­m is. Taip pat pri­v a­lo­m a nu­ro­dy­t i sa­vo vardą, pa­v ardę, te­l e­fo­n o nu­m erį ar­b a e. pa­š to ad­resą. 6. Ge­r iau­s ius rin­k imų ora­k u­lus „Vil­n iaus die­n o­j e“ pa­s kelb­s i­m e spa­l io 17 d. Kon­kur­so nu­galė­to­jams bus skir­ ti ver­t in­g i pri­z ai: Pir­mos vie­tos laimė­to­jui ati­teks pre­k y­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už 200 litų kor­telės; ant­ros vie­tos – pre­ky­bos cent­ro ap­ si­pir­k i­mo už 100 litų kor­telės; tre­čios vie­tos – pre­ky­bos cent­ro ap­ si­pir­k i­mo už 50 litų kor­telės.


10

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

tema

„„Su­sirū­pi­ni­mas: pa­vel­do­sau­gi­nin­kams ne­rimą ke­lia ne tik pri­va­čių sa­vi­ninkų val­do­mi griū­van­tys dva­rai, bet ir pra­stėjan­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čio Trakų Vokės dva­ro būklė. 

Vil­nijos dva­ruo­se šei­mi­nin Pa­vel­d o­sau­g i­n in­kams 1 ne­rimą ke­lia pra­stėjan­ ti sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čio Trakų

Vokės ir vers­li­nin­ko Lai­mu­čio Pin­ ke­vi­čiaus val­do­mo Lent­va­rio dva­ro būklė. Nors čia nuo­lat su­kio­jo­si ap­ sau­gos dar­buo­to­jai, jis jau nuo pa­ va­sa­rio ne­be­sau­go­mas, o lan­ky­to­ jus pa­si­tin­ka iš­dau­žy­tais lan­gais ir su­griu­vu­siu sar­go na­mu­ku. Vaizdą kiek su­švel­ni­na sa­va­no­rių su­tvar­ky­ta par­ko te­ri­to­ri­ja – nu­ šie­nau­ta žolė, su­rink­tos šiukšlės. Ta­čiau pa­ties pa­sta­to būklė kas­ dien vis pra­stesnė. Tai pri­pažįs­ta ir Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Vil­niaus te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio di­ rek­to­rius Vi­tas Kar­čiaus­kas. „Be­lie­ka kons­ta­tuo­ti liūd­na faktą. Prie­žiū­ra blogė­ja, o drau­ge ir spar­ čiai pra­stėja pa­sta­to būklė. Nebė­ ra sar­go, išar­dy­ta tvo­ra, neuž­san­ da­rin­tos an­gos, iš­dau­žy­ti lan­gai. Pas­ta­tui gre­sia su­nyk­ti, jei­gu ar­ ti­miau­siu me­tu ne­bus im­ta­si prie­ mo­nių“, – dėstė V.Kar­čiaus­kas. Žiemą pa­si­ti­ko tvar­kin­gai

Praė­j usį ru­d enį, pa­sak V.Kar­ čiaus­ko, pa­vel­do­sau­gi­ninkų ko­ mi­si­ja dva­ro būklę įver­ti­no tei­ gia­mai. Te­ri­to­ri­ja bu­vo sau­go­ma, pa­vo­jingų dva­ro būklei griu­vi­mo po­žy­mių už­fik­suo­ta taip pat ne­ bu­vo. „Si­tua­ci­ja bu­vo vi­sai ge­ra. At­si­ me­nu, kad va­žia­vo­me su žur­na­lis­ tais, bet jų net ne­įlei­do. Į vidų pa­te­ ko­me tik mes – pa­vel­do­sau­gi­nin­kai. Tad vaikš­čio­ti ten tik­rai ne­galė­jo bet kas. Va­žia­vo­me, nes bu­vo gau­ ta in­for­ma­ci­ja, kad dva­ras ap­leis­ tas ir ne­pri­žiū­ri­mas, ta­čiau tuo­met šis pra­ne­ši­mas ne­pa­sit­vir­ti­no“, – kalbė­jo pa­vel­do­sau­gi­nin­kas. Ne­ga­li įteik­ti šau­ki­mo

Prieš ke­lis mėne­sius, kai ta­po aiš­ ku, kad L.Pin­ke­vi­čius pa­li­ko dva­ rą li­ki­mo va­liai ir juo ne­be­sirū­pi­na, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai nu­sprendė pa­ ra­gin­ti sa­vi­ninką tvar­kin­gai vyk­dy­ti sa­vo prie­vo­les ir pri­žiūrė­ti kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tu lai­komą dvarą. Ta­čiau vers­li­nin­kas ne­rea­guo­ja

nei į kultū­ros pa­vel­do spe­cia­listų skam­bu­čius, ne­pa­sie­kia jo ir siun­ čia­mi re­gist­ruo­ti laiš­kai. „Vi­si mūsų ban­dy­mai su­si­siek­ti su juo bu­vo ne­sėkmin­gi. Ki­tas mū­ sų žings­nis bus kvie­timą įteik­ti per ant­stolį, nes į re­gist­ruo­tus laiš­kus jis ne­rea­guo­ja. Jei­gu ir į šį žingsnį nie­kaip ne­bus rea­guo­ja­ma, įma­no­ ma pri­vers­ti­nai at­ves­din­ti. Jei­gu ir tai ne­padės – kreip­simės į teismą. Ga­li­mas ir vi­sai tikė­ti­nas da­ly­ kas – siek­si­me, kad vals­tybė dvarą pri­vers­ti­nai iš­pirktų“, – dėstė pa­ šne­ko­vas.

Vi­tas Kar­čiaus­kas:

Ga­li­mas ir vi­sai tikė­ ti­nas da­ly­kas – siek­ si­me, kad vals­tybė Lent­va­rio dvarą pri­ vers­ti­nai iš­pirktų. Ter­minų įvar­dy­ti ne­galė­jo

V.Kar­čiaus­ko skai­čia­vi­mais, vi­sos Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to pro­cedū­ros turėtų būti baig­ tos iki žie­mos. Jei­gu ne­pa­vyks su vers­li­nin­ku su­si­tar­ti ge­ruo­ju, by­ la bus per­duo­ta teis­mui. Kiek užt­ ruks šis ko­vos už dva­ro iš­sau­go­ jimą lai­ko­tar­pis, V.Kar­čiaus­kas spėti ne­drįso. Iki šiol, pa­sak spe­cia­lis­to, Lie­ tu­vo­je yra, ko ge­ro, tik vie­nas pre­ ce­den­tas, kai nuo vi­siš­ko iš­ny­ki­ mo ban­dant iš­sau­go­ti vers­li­nin­ko Vik­to­ro Us­pas­ki­cho val­domą Kal­ na­beržės dvarą bu­vo kreip­ta­si į teismą. Ta­čiau ne pir­mus me­tus

vyks­tan­čios by­los ga­lo kol kas ne­ ma­ty­ti. „Tai, kas pri­klau­so nuo mūsų, bus pa­da­ry­ta dar iki žie­mos. Tai, kas bus teis­me, mes jau kont­ro­liuo­ti ne­ga­li­me. Ne­galė­čiau taip pat bent apy­tik­riai pa­sa­ky­ti, kiek to­kia by­la galėtų tęstis, nes kol kas vie­nin­te­ lis toks pre­ce­den­tas – Kal­na­beržės dva­ras, ir by­los pa­bai­gos ne­ma­ty­ ti“, – skėsčio­jo ran­ko­mis V.Kar­ čiaus­kas. Pas­kam­bins, jei su­si­domės

Dien­raš­čio žur­na­lis­tams su vers­ li­nin­ku L.Pin­ke­vi­čiu­mi su­si­siek­ ti taip pat ne­pa­vy­ko. Po ke­lių die­ nų žur­na­lis­tams per­skam­bi­nu­si mer­gi­na pri­si­statė vers­li­nin­ko ad­ mi­nist­ra­to­re ir pa­si­tei­ra­vo, ko­ kiu klau­si­mu norė­ta bend­rau­ti su L.Pin­ke­vi­čiu­mi. Su­ži­no­ju­si, kad do­mi­ma­si Lent­ va­rio dva­ro li­ki­mu, pa­šne­kovė pa­ žadė­jo in­for­ma­ciją per­duo­ti vers­ li­nin­kui. „Šiuo me­tu jis iš­vykęs į už­sienį, tad kalbė­ti ne­ga­li. Pir­ma­ dienį jis bus Lie­tu­vo­je ir, jei jam bus įdo­mu, jis jums per­skam­bins“, – pa­ti­ki­no mer­gi­na. Bylą ti­ria pro­ku­ratū­ra

Ki­tas Tiš­ke­vi­čiaus dva­ras, esan­tis Trakų Vokė­je, šiuo me­tu pri­klau­so Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei ir yra iš­nuo­mo­tas Lie­tu­vos ba­jorų ka­ ra­liš­ka­jai sąjun­gai pa­nau­dos tei­se val­dy­ti 99 me­tams. Su dva­ro re­ mon­tu yra su­si­ję ne­ma­žai skan­ dalų. Šiuo me­tu Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas yra su­daręs V.Kar­ čiaus­ko va­do­vau­jamą ža­los nu­ sta­ty­mo ko­mi­siją, ku­ri ti­ria, ko­kių pa­da­ri­nių dva­rui turė­jo 2010 m. at­lik­tas re­mon­tas. „Vals­tybės ir Nor­ve­gi­jos fondų skir­ti pi­ni­gai – 2,2 mln. litų – bu­ vo pa­nau­do­ti ne­tiks­lin­gai. Re­mon­ tas at­lik­tas ne­ko­ky­biš­kai, ir nors re­mon­tuo­jant ža­la pa­sta­tui ne­ bu­vo pa­da­ry­ta, pa­da­ri­nių dėl ne­ ko­ky­biškų darbų yra. Pa­vyzd­žiui, per­mir­ku­sios rūsio sie­nos – iki re­ mon­to to ne­bu­vo“, – teigė V.Kar­ čiaus­kas.

Su­maiš­ties įnešė sa­vi­val­dybė

Tai, kad pi­ni­gai bu­vo pa­nau­do­ ti ne­tiks­lin­gai, pa­tvir­ti­no ir Ka­ ra­liš­ko­sios ba­jorų sąjun­gos se­na­ to bei Dvarų kultū­ros cent­ro na­rys My­ko­las Au­gius Var­dziu­ke­vi­čius. Anot pa­šne­ko­vo, šiuo me­tu bylą dėl ne­tiks­lin­go lėšų pa­nau­do­ji­mo ti­ria pro­ku­ratū­ra. „Bu­vo pla­nuo­ta rūmus su­re­ mon­tuo­ti ir pri­tai­ky­ti mūsų rei­ kmėms, bet, de­ja: iš 2,2 mln. litų vertės darbų at­lik­ta už 1,5 mln. li­ tų. Neį­reng­ta hid­roi­zo­lia­ci­ja, todėl drėksta sie­nos, ir vi­si ki­ti dar­bai ei­ na kaip ir per­niek. Be to, med­žia­gos bu­vo pirk­tos de­šim­te­rio­pai bran­ giau, nei yra rin­kos kai­na, ir tai taip pat ke­lia klau­simų. Turė­jo būti su­ tvar­ky­tas cent­ri­nis šil­dy­mas, vėdi­ ni­mo sis­te­ma, van­den­tie­kis, ka­na­ li­za­ci­ja. Ta­čiau pa­da­ry­ta ne vis­kas ir ne­ko­ky­biš­kai“, – dėstė M.A.Var­ dziu­ke­vi­čius. Kai 2011 m. Trakų Vokės dvarą su par­ku iš Vy­riau­sybės per­ėmė Vil­ niaus sa­vi­val­dybė, si­tua­ci­ja iš­vis ta­po ne­beaiš­ki. „Da­bar jie no­ri pe­rim­ti cent­ri­ nius rūmus, ir tam­pa neaiš­ku, kas tu­ri tvar­ky­ti. Jei­gu sa­vi­val­dybė juos val­dys, mes būsi­me nu­stum­ti į ša­ lį. Ži­no­ma, dva­rui nuo to ga­li bū­ ti ge­riau, nes sa­vi­val­dybė no­ri pe­ rim­ti dvarą ir įgy­ven­din­ti 80 mln. litų vertės par­ko ir dva­ro su­tvar­ ky­mo pro­jektą. Ta­čiau juk ir Ba­ jorų sąjun­ga galėtų da­ly­vau­ti“, – svarstė pa­šne­ko­vas. Ge­riau­siai tvar­ko­si Užut­ra­kis

Iš visų trijų dvarų, esan­č ių E.F.André su­pro­jek­tuo­tuo­se pei­ za­ži­nio sti­liaus par­kuo­se prie Vil­ niaus, ge­riau­siai tvar­ko­si Užut­ra­ kis. Pas­ta­ra­ja­me esan­tis sta­ti­nys iš ap­leis­tos griu­ve­nos pa­si­tel­kus pa­ ramą vir­to pra­ban­giais rūmais. Jie tapo Trakų kultū­ros ži­di­niu – čia vyks­ta įvairūs kon­cer­tai, dailės pa­ ro­dos, ki­ti ren­gi­niai. Pa­sak V.Kar­čiaus­ko, tiek sa­vi­val­ dybės atstovai, tiek pri­vatūs sa­vi­ nin­kai turėtų pa­si­mo­ky­ti iš Trakų is­to­ri­nio na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­

„„Ko­kybė: šiuo me­tu ge­riau­siai iš visų

ci­jos, val­dan­čios Užut­ra­kio dvarą, kaip tu­ri būti tvar­ko­ma­si su kultū­ ros pa­vel­du. „Ten vyks­ta dar­bai, di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Aba­ra­vi­čius tam ski­ ria daug ener­gi­jos, su­ge­ba ras­ti fi­ nan­sa­vimą, spe­cia­listų. Ki­ti turėtų tik mo­ky­tis iš jo. Mes de­par­ta­men­ te kar­tais pa­kal­ba­me, kad ki­tus du par­kus su dva­rais taip pat reiktų per­duo­ti Trakų is­to­ri­niam na­cio­ na­li­niam par­kui ir jis ten pa­da­rytų tvarką. Ži­no­ma, tai turbūt būtų ne­ įma­no­ma ju­ri­diš­kai, bet jei galė­tu­ me, dva­rams būtų tik ge­riau“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.


11

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

tema Lent­va­rio dva­re šventė ves­tu­ves 2008 m. rugsėjį svar­biu dva­ro is­to­ ri­jos mo­men­t u ta­po L.Pin­ke­v i­čiaus ir As­tos Va­len­taitės ves­t uvės. Lent­ va­r io baž­ny­čio­je skam­bant kla­si­k i­ nei mu­z i­kai auk­so žie­dus su­mainę vers­l i­n in­kas ir ma­ne­kenė po iš­k il­ min­gos ves­t u­v ių ce­re­mo­n i­jos žen­ gė tie­siai į baltų ro­ž ių žied­la­pių lietų. Vėliau sve­čiai bu­vo pa­kvies­ti į Lent­ 2007 m. dva­ras bu­vo par­duo­t as va­rio dvarą. L.Pin­ke­v i­čiui. Įsi­g y­jant dvarą bu­vo Ta­č iau šven­t inė nuo­t ai­ka vy­ra­vo su­kur­ta ir gra­ži vi­zi­ja: Lent­va­rio dva­ neil­gai. Vers­lo mag­na­tui koją pa­k i­šo ro an­samb­lis būtų pla­čia­jai vi­suo­me­ Trakų sa­vi­val­dybės ne­no­ras bend­ra­ nei priei­na­ma poil­sio, pra­mogų ir tu­ dar­biau­ti ir pa­šliję vers­lo rei­ka­lai. riz­mo vie­ta. Ke­tin­ta at­kur­ti van­dens „Jis pla­na­vo įsi­gy­ti vi­sus dva­ro sta­ti­ malūną, kalvę, ka­v inę, su­t var­k y­t i nius, bet ka­dan­g i po 1990 m. dau­ge­ par­ką, in­ter­je­rams grąžin­ti grafų Tiš­ lis jų bu­vo pri­va­t i­z uo­ta ir juo­se gy­ ke­vi­čių laikų vaizdą. ve­no žmonės, te­ko tar­t is. L.Pin­ke­vi­

XIX a. Lent­va­rio apy­linkės pri­klausė gra­fams Tiš­ke­v i­čiams, ku­r ie čia pa­ si­statė anglų neo­go­t i­kos sti­l iaus rū­ mus, prie jų so­d i­no di­delį par­k ą, įrengtą pa­gal E.F.André pro­jektą. Po­ ka­r iu dva­ras ir par­kas bu­vo na­cio­ na­l i­z uo­t i. 1957 m. bu­v u­siuo­se grafų rūmuo­se bu­vo įsikū­r u­si Lent­va­r io ki­limų fab­ri­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja.

čius norė­jo pa­sta­ty­ti jiems ko­ted­ž iu­ kus ir žmo­nes iš­kel­din­ti, ta­čiau Tra­ kų sa­v i­val­dybė­je kai ku­r ie veikė­jai ėmė nu­tei­k inė­t i gy­ven­to­jus prie­š tą vers­l i­n inką, ir šie nu­sprendė, kad iš jų no­ri atim­ti na­mus, tad ėmė by­linė­ „Jis va­ž inė­jo po už­sienį, ieš­ko­jo bū­ tis. Be to, L.Pin­ke­vi­čiui ėmė ne­si­sek­ti tent šia­me dva­re bu­v u­sių de­ta­l ių. vers­las ir ga­liau­siai dvarą jis pa­metė“, Kiek ži­nau, Len­k i­jo­je bu­vo ieš­ko­ma – dėstė pa­šne­kovė. ly­giai to­kių pat vartų, kaip bu­vo Lent­ Šio dva­ro pa­sta­tas – vis dar L.Pin­ke­ va­r io dva­re. Trum­pai sa­kant, vers­ vi­čiaus as­me­n inė nuo­sa­v ybė. Pas­ li­n in­kas norė­jo at­k ur­t i rūmus to­ ta­tas ir žemės skly­po nuo­mos teisės kius, ko­k ie jie bu­vo iš tikrųjų, ir juo­ bu­vo įkeis­tos. Šiuo me­tu pa­sta­tas ir se gy­ven­ti“, – dien­raš­čiui teigė vie­na žemės skly­po nuo­mos teisė yra teis­ Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to dar­ mo areš­t uo­t i, o jo val­dy­t a įmonė „Ran­ga Group“ bank­ru­tuo­ja. buo­tojų. Kultū­ros pa­vel­do spe­cia­l is­tai dien­ raš­čio žur­na­l is­tams yra teigę, kad Lent­va­r io dvarą val­dan­t is L.Pin­ke­ vi­čius turė­jo rimtų planų sta­t inį su­ tvar­ky­ti ir at­kur­ti jo išorę bei au­ten­ tišką in­ter­jerą.



Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

n­kau­ja šmėklos

Sa­vi­val­dybė sprend­žia pa­nau­dos klau­si­mus

Tiš­ke­vi­čių rūmų at­ro­do Trakų is­to­ri­nio na­cio­na­li­nio par­ko val­do­mas Užut­ra­kio dva­ras.  Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

É.F.André dosjė Édouar­d as Fran­çois André (nuotr.) (1840–1911 m.) – prancūzų dend­ro­lo­ gas ir vie­nas iš­k i­l iau­s ių XIX a. pa­b ai­ gos kraš­to­vaizd­ž io ar­c hi­tektų. Per sa­vo gy­ve­n imą E.F.André su­pro­j ek­ ta­vo apie 100 pri­v a­č ių ir vi­s uo­me­ ni­n ių par­k ų vi­s a­me pa­s au­ly­j e, dau­ giau­s ia Eu­ro­p o­j e. Ži­n o­m iau­s i iš jo su­k urtų yra Sef­to­no par­kas Li­ver­pu­ ly­j e, Ang­l i­j o­j e – bu­v u­s ios Liuk­s em­ bur­g o ci­t a­delės so­d ai, taip pat dau­ ge­l is žel­dynų Pa­r y­ž iaus vie­š o­s io­s e erdvė­s e.

Lie­tu­vo­je yra XIX a. pabaigoje–XX a. pra­džio­je E.F.André su­pro­jek­tuo­ti pei­ za­ži­nio sti­liaus par­kai bu­vu­siuo­se to pa­ties lai­ko­tar­pio Tiš­ke­vi­čių dva­ruo­ se Lent­va­ry­je, Trakų Vokė­je, Užut­ra­ ky­je ir Pa­lan­go­je. Juo­se har­mo­n in­ gai su­kom­po­nuo­t i E.F.André būdin­ gi kraš­to­vaizd­ž io ele­men­t ai: dirb­ tinės gro­tos ir uo­los, su­da­ran­čios kal­ nų įspūdį, iš­ra­din­gai pri­de­rin­ti natū­ ralūs van­dens tel­k i­n iai, pa­dai­l in­t i dirb­ti­niais ele­men­tais, van­dens kas­ ka­do­mis ir kriok­liais, tven­ki­niai.

Į dien­raš­čio žur­na­l istų klau­si­mus, ką pla­nuo­ja­ma da­r y­t i su Trakų Vo­ kės dva­ru ir par­ku, Vil­niaus sa­vi­val­ dybės Viešųjų ry­šių sky­rius at­siuntė štai tokį at­sa­k ymą: „2011 m. bir­že­l io 22 d. Vy­r iau­sybės nu­ta­r i­mu Trakų Vokės dva­ro so­dy­bos pa­g rin­d i­n iai rūmai iš Lie­tu­vos ag­ra­ri­nio ir miškų mokslų cent­ro per­duo­ti Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bei. Rūmuo­se pa­gal pa­nau­ dos su­tartį vei­k ia vi­suo­me­n inė or­ ga­n i­za­ci­ja Lie­t u­vos ba­jorų ka­ra­l iš­ ko­ji sąjun­ga. Sos­tinės sa­vi­val­dybė pla­nuo­ja at­kur­ ti Trakų Vokės dva­ro so­dybą, su­kur­ ti viešą kultū­ros, tu­riz­mo ir edu­ka­ci­ jos komp­leksą, su­tvar­ky­ti is­to­ri­nius pa­sta­tus, nu­g riau­t i so­vie­t i­nio lai­ko­ tar­pio men­ka­ver­čius pa­sta­tus. Tuo tiks­lu jau pa­reng­ta Trakų Vokės bu­ vu­sios dva­ro so­dy­bos an­samb­lio pri­ tai­ky­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­de­lio ga­li­my­bių stu­di­ja, su­da­ry­ta tar­pins­ ti­tu­cinė dar­bo grupė, pa­reng­ti dva­ro

spe­cia­lie­ji ap­sau­gos pla­nai. Taip pat su­da­ry­ta dar­bo grupė, sprend­ž ian­ti pa­nau­dos su­tar­ties de­ry­bi­nius klau­ si­mus. Trakų Vokės dva­ro so­dy­bo­je yra iš­ likę 19 au­ten­t iškų ir ver­t ingų pa­ statų, ku­rie iš­sidėstę ypa­tin­go gro­žio kraš­to­vaiz­dy­je. Pag­r in­d i­n iai is­to­r i­ niai pa­sta­tai – pa­g rin­d i­n iai rūmai, ark­l idės, sar­go na­mas, šu­l i­nys (le­ dainė) ir kt. – pri­klau­so Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bei. Todėl ji ėmėsi ini­ci­ juo­ti Trakų Vokės dva­ro so­dy­bos at­ kūri­mo, re­konst­ra­v i­mo, sa­na­v i­mo darbų pro­jektą. Ki­ti sta­ti­niai pri­k lau­ so pri­va­tiems žmonėms, Lie­tu­vos ag­ ra­r i­n io ir miškų mokslų cent­r ui Vo­ kės fi­lia­lui.“ Pri­me­na­me, kad neok­la­s i­cis­t i­n ius Trakų Vokės dva­ro rūmus Vil­n iaus gu­ber­n i­jos ba­jorų mar­š al­kos Jo­no Tiš­ke­v i­č iaus už­s a­k y­mu 1876–1880 m. pa­statė italų ar­chi­tek­tas Leand­ ras Mar­co­nis.


12

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

14p.

Kaitrinių lem­pu­čių drau­di­mas – biu­rok­ratų dik­tatū­ra?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

J.M.Bar­ro­so Eu­ro­po­je vie­toj vals ES rai­dos pro­jek­tas va­din­sis „Jung­tinės Eu­ro­pos Vals­ti­jos“? Bent taip kal­ba Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­ so. Tik ar ES narės ma­no taip pat, kaip EK va­do­vas? Ar pa­vyks Eu­ro­po­je įgy­ven­din­ti pa­našų pro­jektą, ar tai – tik ro­žinė sva­jonė.

J.M.Bar­ro­so pa­skai­ta par­la­men­te

Jei jau kal­ba­ma apie Jung­ti­nes Eu­ ro­pos Vals­ti­jas – fe­de­ra­cinę vals­ tybę – aki­vaiz­du, kad lie­čia­mas ir visų 27 ES vals­ty­bių na­rių su­ve­re­ ni­te­to klau­si­mas. Ar Bend­ri­jos ša­lys su­tiks su su­ ve­re­ni­te­to ap­ri­bo­ji­mu? O ar su­tiks ES ša­lys pa­si­ra­šy­ti naująją Eu­ro­ pos su­tartį, jei da­bar ga­lio­jan­ti Li­ sa­bo­nos su­tar­tis, ją prii­mant, su­ kėlė tiek šur­mu­lio? Juk kai ku­rio­se ša­ly­se reikėtų su­ reng­ti re­fe­ren­du­mus, o kai ku­rios Bend­ri­jos narės, to­kios kaip Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, ap­skri­tai kal­ba, kad Briu­ se­liui jo­kių pa­pil­domų ga­lių dau­giau nea­ti­duos. Ga­liau­siai, ar iš tiesų po­ li­tinės sąjun­gos idė­ja – vais­tas nuo Eu­ropą sle­gian­čios krizės? J.M.Bar­ro­so yra įsi­ti­kinęs, kad vais­tas nuo krizės – didesnė in­teg­ ra­ci­ja. To, pa­sak jo, rei­kia, kad ES galėtų leng­viau spręsti ky­lan­čias pro­ble­mas. J.M.Bar­ro­so garsė­ja kaip vie­nas ak­ty­viau­sių glau­desnės eko­no­minės ir po­li­tinės in­teg­ra­ci­ jos planų rėmėjų. EK va­do­vo tei­gi­ mu, fe­de­ra­ci­jos pla­nai Ko­mi­si­jo­ je turėtų būti pa­reng­ti bent jau iki šių metų pa­bai­gos. J.M.Bar­ro­so, ku­ris, be­je, ke­ti­na po dvejų metų kan­di­da­tuo­ti į Eu­ ro­pos Par­la­mentą, tvir­ti­no, kad fe­de­ra­cinės vals­tybės idė­ja esą yra „nau­ja Eu­ro­pos kryp­tis“. „Šis tiks­ las turėtų tap­ti ES po­li­ti­niu ho­ri­ zon­tu, – aiš­ki­no sa­vo su­ma­nymą EK va­do­vas. – Jau­čia­ma būti­nybė da­ly­tis su­ve­re­nu­mu taip, kad kiek­

vie­na ša­lis ir kiek­vie­nas pi­lie­tis ga­ lėtų ge­riau kont­ro­liuo­ti sa­vo li­kimą. Da­bar­tinė ES pri­va­lo vys­ty­tis, rei­ kia judė­ti į vals­ty­bių fe­de­ra­ciją. Tai – vie­nin­te­lis rea­lis­ti­nis būdas pa­ siek­ti pa­žangą Eu­ro­po­je.“ Vėliau J.M.Bar­ro­so įti­kinė­jo eu­ ro­par­la­men­ta­rus, kad da­bar­ti­nis išė­ji­mo iš krizės ke­lias, kurį pa­si­ rin­ko Bend­ri­ja, – ne­rea­lis­tiš­kas. „Ar rea­lis­tiš­ka to­liau tęsti tai, ką darė­me? – re­to­riš­kai klausė jis. – Mums rei­kia dau­giau Eu­ro­pos vie­ nybės, in­teg­ra­ci­jos, de­mok­ra­ti­jos. Rei­ka­lin­gi konk­retūs žings­niai, ta­ čiau su po­li­ti­ne sąjun­ga ho­ri­zon­ te. Kai esa­te lai­ve per audrą, ab­so­ liu­tus lo­ja­lu­mas yra ma­žiau­sia, ko rei­ka­lau­ja­te iš kitų ke­lei­vių.“

Mums ne­priim­ti­na at­ sa­ko­mybę už ša­lies biud­žetą per­duo­ti tech­nok­ra­tams ir biu­ rok­ra­tams Briu­se­ly­je.

J.M.Bar­ro­so kal­bo­je tra­di­ciš­kai ne­trūko kri­ti­kos strėlių va­di­na­mie­ siems eu­ros­kep­ti­kams. EK va­do­ vas pa­brėžė, kad vi­si, ku­rie prie­šta­rau­ja in­teg­ra­ci­jai, – „po­pu­lis­tai“ ir „kraš­tu­ti­niai na­cio­na­lis­tai“. „Vals­ty­bių fe­de­ra­ci­ja – būti­ na, sie­kiant „laimė­ti kovą su na­ cio­na­lis­tais ar­ba kraš­tu­ti­niais po­ pu­lis­tais. Po­pu­lis­tai ma­ni­pu­liuo­ja

pyk­čio jaus­mais“, – aiš­ki­no EK va­ do­vas, pa­ste­bi­mai nu­žvelg­da­mas Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos eu­ros­kep­tiš­ ko­sios Nep­rik­lau­so­mybės par­ti­jos ly­derį eu­ro­par­la­men­tarą Ni­gelą Fa­ra­ge’ą. O šis pa­reiškė, kad iki šiol „per men­kai ver­ti­no J.M.Bar­ ro­so fa­na­tiz­mo lygį“. Ta­da EK va­ do­vas at­rėžė: „Ne­žiūrė­ki­te į ma­ne taip. Tie, kas sa­ko, kad de­mok­ra­ti­ ja ne­ga­li būti trans­na­cio­na­linė, tik na­cio­na­linė, ne­sup­ran­ta.“ Tie­sa, J.M.Bar­ro­so kalbą Eu­ro­pos Par­la­men­te skep­tiš­kai įver­ti­no net ir kai ku­rie proeu­ro­pie­tiškų pa­žiūrų po­li­ti­kai. Buvęs Bel­gi­jos prem­je­ras Guy Ver­hofs­tad­tas pa­reiškė, kad ES šiuo me­tu būti­na „stip­rin­ti to­ kią sa­vo struktūrą, ko­kia yra, o ne mąsty­ti apie fe­de­ra­ci­jas“. Fe­de­ra­ci­jos pla­nas

J.M.Bar­ro­so pa­si­ūly­muo­se nu­ma­ ty­ta ES ban­ki­nin­kystės ir biud­žetų sąjun­ga, įskai­tant bend­ros ban­ kų sek­to­rių re­gu­liuo­jan­čios ins­ti­ tu­ci­jos sta­tu­so su­tei­kimą Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­kui (ECB). Be to, EK pir­mi­nin­kas pa­brėžė, kad, be bend­ro fi­nan­si­nio gelbė­ji­ mo fon­do ir bankų ap­sau­gos prie­ mo­nių, lai­kui bėgant pri­reiks ir „tik­ro­jo skolų su­bend­ri­ni­mo“ – va­di­namųjų eu­ro ob­li­ga­cijų. Tei­sin­da­mas po­li­tinės sąjun­gos būti­nybę, EK va­do­vas ak­cen­ta­vo, kad eko­no­minė ir pi­ni­ginė sąjun­ ga ne­galės tin­ka­mai funk­cio­nuo­ti, jei ne­bus su­kur­ta po­li­ti­nių me­cha­ nizmų jai kont­ro­liuo­ti. „Jei no­ri­me, kad pi­nigų sąjun­ ga būtų sėkmin­ga, tu­ri­me gal­vo­ti ir ženg­ti rea­lius žings­nius po­li­tinės sąjun­gos link“, – aiš­ki­no J.M.Bar­ ro­so. In­teg­ra­ci­jos pro­jektų kri­ti­ka

Vis dėlto to­li gra­žu ne vi­siems Eu­ ro­pos po­li­ti­kams J.M.Bar­ro­so pa­ svars­ty­mai at­ro­do pa­grįsti ir būti­ ni. Kri­tiš­kai apie ban­dy­mus gi­lin­ti ES ša­lių in­teg­ra­ciją ne sykį at­si­ liepė Če­ki­jos pre­zi­den­tas Vác­la­ vas Klau­sas. Prii­mant va­di­namąją Li­sa­bo­nos su­tartį, eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius V.Klau­sas bu­vo vie­nas ar­šiau­sių jos kri­tikų. „Li­sa­bo­nos su­tartį vi­suo­ met lai­kiau, lai­kau ir lai­ky­siu kaip „„Pla­nas: kalbė­da­mas Eu­ro­pos Par­la­men­te J.M.Bar­ro­so ne­tuš­čia­žo-„ žingsnį klai­din­ga link­me“, – 2009 d­žia­vo – jo nuo­mo­ne, Eu­ro­pa turėtų virs­ti Jung­tinė­mis Eu­ro­pos Vals­ m. sakė V.Klau­sas. Tie­sa, nors su­ ti­jo­mis.  „Reu­ters“ nuo­tr. tartį pa­si­rašė, va­di­na­ma­jam ES sta­

„„Klau­si­mas: ar vi­sos 27 ES narės pa­lai­kys fe­de­ra­ci­jos idėją? 

bi­lu­mo pa­ktui Če­ki­jos va­do­vas ta­ rė griežtą „ne“. „Mums ne­priim­ti­na at­sa­ko­mybę už ša­lies biud­žetą per­ duo­ti tech­nok­ra­tams ir biu­rok­ra­tams Briu­se­ly­je“, – ta­da sakė V. Klau­sas ir pri­dūrė, jog „Če­ki­ja įsto­jo į ES ne to­ dėl, kad gautų pa­ra­mos iš Bend­ri­jos fondų, bet kad žlu­gus ko­mu­niz­mui taptų nor­ma­lia Eu­ro­pos ša­li­mi“. Če­ki­jos va­do­vas pa­brėžė, kad yra du būdai sta­bi­li­zuo­ti Eu­ro­pos eko­no­miką: su­ma­žin­ti eu­ro zo­ nos vals­ty­bių skai­čių ar­ba griež­tai kont­ro­liuo­ti eko­no­mi­kos po­li­tiką. Vis dėlto V.Klau­sas lei­do su­pras­ ti, kad jam priim­ti­nas būtent pir­ ma­sis būdas. Kalbė­da­mas apie Grai­ki­jos pro­ble­mas, V.Klau­sas ak­cen­ta­vo, kad Atė­nams būtų pa­ran­kiau pa­lik­ti eu­ro zoną. „Nėra jo­kio spren­di­mo dėl eu­ro zo­nos, – pa­brėžė Če­ki­ jos va­do­vas. – Il­ga­laikės pro­ble­ mos Eu­ro­po­je bu­vo neat­sa­kin­gai ne­įver­tin­tos. Grai­ki­ja yra au­ka. Ši skolų krizė – di­de­lio led­kal­nio vir­ šūnė. Esu tik­ras, kad grai­kams rei­ kėtų pa­lik­ti eu­ro zoną.“ Nors V.Klau­sas pri­pa­ži­no, kad Atėnų pa­si­trau­ki­mas su­keltų nei­ giamų pa­da­ri­nių, čia pat jis pri­dūrė, kad „da­bar­tinė si­tua­ci­ja ga­li baig­tis dar di­des­ne ne­tvar­ka“. Drau­ge Če­ ki­jos va­do­vas teigė, kad Eu­ro­pa tu­ri

im­tis spręsti struktū­ri­nes pro­ble­ mas, nes, ki­tu at­ve­ju, „eu­ro pro­jek­ to ne­bus įma­no­ma iš­sau­go­ti“. „Eu­ro­pos po­li­ti­kai ir jų eko­no­ mis­tai turėtų su­pras­ti, kad pra­stai su­kur­tos pi­ni­ginės sąjun­gos yra bran­gios ir daž­niau­siai neiš­si­lai­ ko il­gai, – tvir­ti­no V.Klau­sas. – Jei no­ri­te pa­vers­ti Eu­ropą funk­cio­ nuo­jan­čia ir pro­duk­ty­via, būti­ nos struktū­rinės re­for­mos, pa­na­ šios į tas, ku­rias prie­š dau­giau nei du de­šimt­me­čius įgy­ven­di­no Če­ ki­jos Res­pub­li­ka, kai siekė at­si­kra­ ty­ti ko­mu­nis­ti­nio pa­vel­do.“ Kalbė­da­mas apie Eu­ro­pos in­teg­ ra­ciją, V.Klau­sas yra sakęs: „Norė­ čiau, kad iliu­zi­jas pra­rastų ir dau­ gu­ma žmo­nių, visą de­šimt­metį klai­dintų ideo­lo­gi­jos, ku­rią aš va­ di­nu „eu­ro­peiz­mu“.“ Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, ku­ri taip pat at­si­sakė pa­si­ra­šy­ti Fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo pa­ktą, eko­no­mi­kos pro­fe­so­ rius Pat­ric­kas Min­for­das kabė­jo dar ra­di­ka­liau nei Če­ki­jos pre­zi­den­tas. Pa­sak šio ži­no­mo Did­žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je eu­ros­kep­ti­ko, per atei­nan­ čius 10 metų bri­tai pri­va­lo pa­si­ trauk­ti iš ES, nes na­rystė Bend­ri­jo­je „ža­lo­ja“ britų eko­no­miką. Nei­gia­mai į J.M.Bar­ro­so kalbą apie fe­de­ra­ciją rea­ga­vo ir britų ži­ niask­lai­da.


13

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Pa­degė ­ res­to­raną

Ap­vir­to ­ au­to­bu­sas

Grįžta ­ na­mo

Li­ba­ne, kur su tai­kos ži­nia va­ kar at­vy­ko Ro­mos po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI, pro­tes­tuo­ da­mi prie­š Jung­tinė­se Vals­ti­ jo­se su­kurtą ir mu­sul­mo­nus įžei­dusį filmą, ke­li šim­tai is­la­ mistų už­puolė ir pa­degė ame­ ri­kie­tišką grei­to­jo mais­to res­ to­raną KFC. Per su­si­rėmi­mus žu­vo vie­nas žmo­gus.

Grai­ki­jos šiaurė­je ne­to­li Sa­lo­ nikų va­kar ap­vir­tus rusų tu­ ristų au­to­bu­sui, ke­tu­ri ke­lei­ viai žu­vo, o dar 30 žmo­nių bu­ vo su­žeis­ti. Tu­ris­tai poil­sia­vo Chal­ki­dikės pu­sia­sa­ly­je ir va­ žia­vo at­gal į Sa­lo­nikų Ma­ke­do­ ni­jos oro uostą skris­ti na­mo. Au­to­bu­sas ap­vir­to slid­žia­me ke­ly­je po lie­taus.

Sep­tyn­metė, ku­ri li­ko gy­va per pra­ėju­sią sa­vaitę Prancū­ zi­jos Alpė­se įvy­kusį in­ci­dentą, kai bu­vo iš­žu­dy­ta vie­na Di-­ d­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nu­ sių ira­kie­čių šei­ma, va­kar bu­ vo iš­ra­šy­ta iš li­go­ninės ir pa­ li­ko šalį. Zai­nab al Hil­li per šią ata­ką bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ ta gal­va.

s­ty­bių re­gi vals­ti­jas

Ar fe­de­ra­ci­jos idė­ja – ak­tua­li? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kaip ver­tin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vo José Ma­nue­lio Bar­ro­so pa­reiš­ki­mus apie Eu­ro­pos fe­de­ ra­ciją? Ar toks spren­di­mas leistų su­švel­nin­ti krizę? O gal už­mo­jai cent­ra­li­zuo­ti val­dymą ke­lia pa­ vojų? Dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Sta­ sio Ja­ke­liū­no, kre­di­to uni­jos Vil­ niaus tau­po­mo­sios ka­sos ana­li­ti­ ko, nuo­monės.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„The Te­leg­raph“ sa­vo ant­raštė­ je pa­ra­gi­no ša­lies prem­jerą Da­vidą Ca­me­roną šį kartą ryž­tin­gai „pa­ stovė­ti“ už Did­žiąją Bri­ta­niją. „Dai­ly Mail“ pri­minė, kad net tra­di­ciš­kai proeu­ro­pie­tiš­ko­se ša­ ly­se prie­š ke­le­rius me­tus rinkė­ jai iš­tarė „ne“ va­di­na­ma­jai Eu­ro­ pos Kons­ti­tu­ci­jai, todėl dien­raš­tis sua­be­jo­jo, kad J.M.Bar­ro­so pla­nas ka­da nors bus įgy­ven­din­tas. „The Guar­dian“ taip pat ak­cen­ ta­vo, kad Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos su bend­ra mo­kes­čių, biud­že­to ir eko­ no­mi­kos po­li­ti­ka pro­jek­tas ne­galės būti pa­tvir­tin­tas be nau­jos ES su­ tar­ties, ku­riai reikės pri­tar­ti re­fe­ ren­du­muo­se, o šis ke­lias, kaip jau bu­vo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, – komp­li­ kuo­tas. Ką da­rys vo­kie­čiai?

Vo­kie­ti­ja, svar­biau­sia žaidė­ja eu­ ro zo­no­je, bai­mi­na­si, kad krizė ga­ li nei­gia­mai pa­veik­ti jos pa­čios fi­ nansų ir eko­no­mi­kos sta­bi­lumą. Kaip Vo­kie­ti­jo­je būtų rea­guo­ja­ ma į Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos kūrimą? Ša­lies vy­riau­sybė ne­ro­do ženklų, kad ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti eu­ro gelbė­ ji­mo pla­no. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­ga­liau lei­do ra­ti­fi­kuo­ti Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo me­cha­nizmą (ESM) ir ES fis­ka­linį pa­ktą.

500 mlrd. eurų vertės fon­das tu­ rėtų pa­keis­ti šiuo me­tu vei­kiantį lai­kiną Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo fondą. Vo­kie­ti­jos da­lis ESM – 190 mlrd. eurų. Vis dėlto fe­de­ra­ci­jos pro­jek­tas – šis tas rim­tes­nio nei ESM. Pas­ta­r uo­j u me­t u Vo­k ie­t i­jos kanc­lerės va­do­vau­jamų Krikš­čio­ nių de­mok­ratų par­ti­jos gre­to­se pa­ si­gir­do kalbų, kad Eu­ro­pos in­teg­ra­ ci­ja turėtų gilė­ti. Ar tai reiš­kia, kad A.Mer­kel pa­ lai­kytų po­li­tinės sąjun­gos idėją? „Nors tai būtų tam tik­ras at­si­ trau­ki­mas nuo da­bar­tinės krizės, ma­nau, Vo­kie­ti­jo­je apie po­li­tinę sąjungą kal­ba­ma rim­tai, – ana­li­ za­vo vo­kie­čių eko­no­mistė Ka­tin­ ka Ba­rysch. – Ma­nau, dar įma­no­ ma įti­kin­ti dau­gelį vo­kie­čių, kad dau­giau Eu­ro­pos – ge­ras pa­si­rin­ ki­mas.“ Ta­čiau ji pri­dūrė, kad tiems, ku­ rie norėtų pra­stum­ti fe­de­ra­ci­jos idėją, did­žiau­sią gal­vos skausmą ke­lia Vo­kie­ti­jos kons­ti­tu­ci­ja. An­tai, And­rea­sas Voss­kuh­le, Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo teisė­jas, ku­ ris šią sa­vaitę pa­skelbė teis­mo ver­ diktą dėl ESM, anks­čiau per­spėjo, kad dar didesnė in­teg­ra­ci­ja nei da­ bar­tinė prie­šta­raus pa­grin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui.

Šiuo at­ve­ju ir Vo­kie­ti­jai tektų keis­ti Kons­ti­tu­ciją, kad fe­de­ra­ci­jos idė­ja ne­būtų tik ro­žinė sva­jonė. Jei A.Mer­kel ve­da­mi krikš­čio­nys de­mok­ra­tai vis dėlto su­gebėtų su­ for­muo­ti va­di­namąją did­žiąją koa­ li­ciją su proeu­ro­pie­tiš­kais so­cial­ de­mok­ra­tais, dvi did­žio­sios ša­lies par­ti­jos galbūt ir galėtų ini­ci­juo­ti kons­ti­tu­ci­jos kei­timą. Ta­čiau, jei kas nors im­sis keis­ti kons­ti­tu­ciją, leng­va jiems ne­bus. Sun­kus dar­bas, pa­sak eks­pertų, lauktų tiek pa­čio­je Vo­kie­ti­jo­je, įti­ ki­nant vo­kie­čius ir svar­bias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas, to­kias kaip Kons­ti­ tu­ci­nis teis­mas ar Vo­kie­ti­jos fe­ de­ra­li­nis ban­kas, kad fe­de­ra­ci­jos pla­nas – nau­din­gas, tiek už­sie­ny­ je, pa­len­kiant į sa­vo pusę ki­tas ES vals­ty­bes. An­t ai, iki šiol nė vie­n as Prancū­z i­j os pre­z i­d en­tas ne­b u­ vo pri­taręs ES fe­de­ra­ci­jos idė­jai, olan­d ai ir­g i lei­d o su­p ras­t i, kad ne­be­no­ri per­leis­ti dau­giau ga­lių Briu­se­l iui, o ne­s ėkmin­gas re­fe­ ren­d u­m as Ai­r i­jo­je ga­l u­t i­n ai pa­ lai­dotų vi­sas vil­tis. Ga­l iau­s iai to­k ios ša­lys, kaip Did­ž io­j i Bri­ta­n i­ja, vei­k iau­s iai nie­kuo­met ne­pri­tartų fe­de­ra­ci­ jos idė­jai. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

– Šią sa­vaitę Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos va­do­vas J.M.Bar­ro­so pa­ reiškė, kad ES atei­tis – na­cio­ na­li­nių vals­ty­bių fe­de­ra­ci­ja. Čia tar­si kal­ba­ma apie po­li­tinę in­teg­ra­ciją? Ar po­li­tinė in­teg­ ra­ci­ja pa­dės įveik­ti krizę? – Na, sa­ky­čiau, kal­ba­ma ne tik apie po­li­tinę sąjungą. Juk po­li­tinė sąjun­ga tar­si ir yra. Yra ins­ti­tu­ci­ jos, net už­sie­nio rei­kalų mi­nistrė, yra pre­zi­den­tas. Tai­gi, tam tik­ ri po­li­tinės sąjun­gos bruo­žai yra. Sa­ky­čiau, kad šiuo me­tu la­biau ak­cen­tuo­ja­mi būtent fi­nan­si­niai as­pek­tai. Teo­riš­kai tai turėtų leis­ti su­švel­nin­ti krizę. Šiuo at­ve­ju su­ prastėtų, pa­vyzd­žiui, sta­bi­li­za­vi­ mo me­cha­nizmų vei­ki­mas ir pan. Tai, ži­no­ma, pa­grei­tintų spren­di­ mus ir leistų neut­ra­li­zuo­ti krizės ži­di­nius, jei to­kių at­si­rastų. Šios idė­jos gvil­de­na­mos ir jos, ma­tyt, bus rea­li­zuo­ja­mos. Kaip vis­kas at­ro­dys pra­ktiš­kai, ko­kie to pa­ da­ri­niai – sun­ku pa­sa­ky­ti. – Svar­bių eko­no­mi­nių ir fi­ nan­si­nių svertų at­si­sa­ky­mas cent­ra­li­zuo­tos ES vald­žios nau­dai. Ar toks spren­di­mas ne­būtų nei­gia­mas as­pek­tas at­ski­roms Bend­ri­jos vals­ tybėms? – Bendrą­ja pra­sme tai yra su­ve­ re­ni­te­to ma­ži­ni­mas. Kal­bant apie Lie­tuvą, pas mus, re­gis, dis­ku­ sijų dėl su­ve­re­ni­te­to klau­si­mo ne­ vyks­ta. At­ro­do, kad su­si­taikė­me su vis­kuo, ar­ba ne­su­vo­kia­me, kas vyks­ta. Kar­tais at­ro­ do, kad mūsų su­ve­re­ni­te­to su­mažė­ji­mas su­vo­kia­mas kaip natū­ra­lus pro­ce­sas.

Ta­čiau pir­miau­sia rei­kia sta­ bi­li­zuo­ti krizės ži­di­nius. Da­bar dėme­sys tam ir ski­ria­mas. Atei­ ty­je galbūt, pa­vyzd­žiui, bus dar la­biau leng­vi­na­mas dar­bo jėgos judė­ji­mas ES. Tar­ki­me, jei vie­no­ je ša­ly­je vy­raus ne­dar­bas, žmonės galės per­si­kel­ti į kitą vals­tybę. Tie­sa, to­kiu at­ve­ju to­se ša­ly­se, iš ku­rių emig­ruotų žmonės, iš­kiltų biud­že­to de­fi­ci­to pro­ble­mos, bet galbūt būtų nu­ma­ty­tas tam tikrų fondų pa­nau­do­ji­mas sta­bi­li­za­ ci­jai ar pan. To­kiu at­ve­ju krizės pri­slėgta ša­lis grei­čiau ir leng­ viau gautų tam tikrą lai­kiną ar ne­lai­kiną pa­ramą. Pa­vyzd­žiui, Grai­ki­ja. At­ro­do, šiai ša­liai am­ ži­nai reikės pa­ra­mos, taip pat Lie­tu­vai. Vals­ty­bių kon­ku­ren­ci­ja yra ne tik dėl eko­no­mi­kos ar pre­ky­bos, yra ir de­mog­ra­finė kon­ku­ren­ci­ja. Tos ša­lys, ku­rios su­ge­ba pri­trauk­ ti žmo­giškųjų iš­tek­lių (svar­biau­sia – ko­ky­biškų žmo­giškųjų iš­tek­lių), bus pa­jėgios už­tik­rin­ti sa­vo eko­ no­mi­kos au­gimą ir tva­resnę fis­ka­ linę si­tua­ciją. Tar­ki­me, Lat­vi­ja. Ša­lis ne­se­ niai pa­skelbė apie emig­ra­ci­jos po­li­tiką, no­ri su­si­grąžin­ti apie 100 tūkst. emig­rantų. Tai­gi, lat­ viai, kaip ir lie­tu­viai, turės kon­ ku­ruo­ti su tais cent­rais, ku­rie ga­li pri­trauk­ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­ lius. Jei šį as­pektą Eu­ro­pos ins­ ti­tu­ci­jos su­vo­kia, jos turėtų bū­ ti pa­si­ry­žu­sios do­tuo­ti tas ša­lis, ku­rios smar­kiai nu­krau­juo­ja dėl emig­ra­ci­jos.

– Ar, jūsų nuo­mo­ne, pa­kan­ka ES dėme­sio to­kioms svar­bioms pro­ble­moms, kaip ne­dar­bas ar ga­my­ bos smu­ki­mas Eu­ ro­po­je? – Bend­rai kal­bant, svar­biau­sias tiks­ las ir yra ska­tin­ti „„Nuo­monė: eko­no­mi­kos ana­li­ti­ko S.Ja­ke­liū­no nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je su­ve­re­ni­te­to mažė­ji­mas eko­no­mi­kos au­gimą su­vo­kia­mas kaip natū­ra­lus pro­ce­sas. BFL nuo­tr. ir ma­žin­ti ne­darbą.


14

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nau­ji Guin­nes­so re­kor­di­nin­kai  57-ąjį Guin­nes­so re­ kordų kny­gos lei­dimą šie­met pa­pildė nau­ji re­ kor­di­nin­kai, ku­rie galėtų nu­ste­bin­ti ir la­kiau­ sią vaiz­duotę. Tarp jų – gy­vas ani­ma­ci­nio fil­ mo he­ro­jaus Po­pa­jaus ant­ri­nin­kas, ke­tur­ko­ jis mil­ži­nas, ja­po­nas su dau­giau nei met­ro il­ Zeu­sas – gio irokė­zu ir ki­ti per­ aukš­čiau­sias šuo. so­na­žai.

Ku­ni­gaikš­tienės krūtys su­kėlė audrą Tai, kad prancūzų žur­na­las pub­ li­ka­vo iki pusės nuo­gos prin­ co Wil­lia­mo žmo­nos Cat­he­ri­ne nuo­trau­kas, yra „šlykš­tu ir ab­so­ liu­čiai ne­pa­tei­si­na­ma“, kaip va­ kar pa­reiškė Did­žio­sios Bri­ta­ni­ jos ka­ra­liš­kie­ji rūmai. Ne­pap­ras­tai nu­liū­do

„Po­ra ne­pap­ras­tai nu­liū­do su­ži­ no­ju­si, kad vie­nas prancūzų lei­ di­nys ir vie­nas fo­tog­ra­fas pa­žeidė jų pri­va­tumą to­kiu šlykš­čiu ir ab­ so­liu­čiai ne­pa­tei­si­na­mu būdu“, – sa­ko­ma rūmų pa­reiš­ki­me. Žur­na­las „Clo­ser“ kvietė sa­vo skai­ty­to­jus paim­ti naują nu­merį ir mėgau­tis „nuo­trau­ko­mis, ku­ rias pa­sau­lis ne­kant­rau­ja pa­ma­ ty­ti: Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­tienė, iki pusės nuo­ga vieš­bu­čio te­ra­ so­je Liu­be­ro­ne“. Žur­na­lo in­ter­ne­to sve­tainė­je pa­ teik­ta vir­še­lio nuo­trau­ka, ku­rio­ je ku­ni­gaikš­tienė at­ro­do ke­ti­nan­ ti nu­si­mes­ti vir­šu­tinę bi­ki­nio dalį. Po nuo­trau­ko­mis pa­ra­šy­ta: „Kiek dau­giau nei me­tai po jų ves­tu­ vių ka­ra­liš­ka­jai po­rai bu­vo pa­si­ūly­tas ro­man­tiš­kas pa­bėgi­mas, to­ li nuo pro­to­ko­lo ir eti­ke­to jų pa­čių nuo­sa­va­me Ro­jaus so­de.“ „Be­veik vie­ni vi­sa­me pa­sau­ly­ je... nes ten bu­vo „Clo­ser!“ – ra­ šo­ma to­liau. – At­rask nuo­sta­ bias būsi­mos Ang­li­jos ka­ra­lienės nuo­trau­kas, ko­kių nie­ka­da ne­si matęs… ir ko­kių... nie­ka­da ne­be­ pa­ma­ty­si!“ Ke­lionė po pa­saulį

Nuot­rau­kos esą bu­vo pa­da­ry­ tos per ku­ni­gaikš­tienės ir jos vy­ ro ro­man­tiš­kas ato­sto­gas Pietų Prancū­zi­jo­je. Po­ra bu­vo ap­si­sto­ ju­si Pro­van­se, pi­ly­je, pri­klau­ san­čio­je ka­ra­lienės Elž­bie­tos II sūnėnui lor­dui Lin­ley. Juo­du ato­sto­ga­vo prie­š sa­vo da­bar­tinę ke­lionę po Piet­ry­čių Aziją ir pie­ tinį Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gioną.

Jau­nie­ji britų ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai 2012-ai­siais va­žinė­ ja po pa­saulį Wil­lia­mo se­nelės, ka­ra­lienės Elž­bie­tos val­dy­mo 60 metų ju­bi­lie­jaus pro­ga. Šiuo me­tu Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ ne yra iš­vykę į de­vy­nių dienų ke­ lionę, ku­ri pra­si­dėjo Sin­gapū­re. Ket­vir­ta­dienį jie at­vy­ko į Ma­lai­ ziją, šį sa­vait­galį lan­ky­sis Sa­lia­mo­ no sa­lo­se, o dar vėliau – Tu­va­lu. Ket­vir­ta­dienį Ma­lai­zi­jos sos­ tinė­je Kva­la Lumpū­re lan­ky­da­ ma­si slau­gos li­go­ninė­je, Cat­he­ri­ ne pa­sakė sa­vo pir­muo­sius vie­šus ko­men­ta­rus už Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos ribų – ap­tarė rūpi­nimą­si li­ go­niais. Britų mo­nar­chi­ja to­kiais ren­gi­niais to­liau pa­ma­žu pa­ve­da jai jos ofi­cialų vaid­menį. Va­kar bu­vo ne­kant­riai lau­kia­ma ka­ra­ liš­ko­sios po­ros pa­si­ro­dy­mo par­ke Kva­la Lumpū­ro cent­re, o šian­dien su­tuok­ti­niai lan­ky­sis gam­tos re­ zer­va­te Bor­neo sa­los miš­kuo­se. Ta­čiau minė­tos nuo­trau­kos ga­li už­tem­dy­ti Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ke­lionę, ku­rios vie­nas tikslų bu­vo pa­dėti pri­sta­ty­ti po­rą už­sie­ny­je po iš­kil­mingų per­nai įvy­ku­sių ves­tu­ vių, per te­le­vi­ziją stebėtų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Prin­cas pli­ku už­pa­ka­liu

Tai dar vie­na ne­pa­to­gi nau­jie­na po ne­se­niai pa­si­rod­žiu­sių nuo­go prin­co Har­ry nuo­traukų. Praė­jusį mėnesį vie­nas JAV pa­skalų apie įžy­my­bes tink­la­la­pis pa­skelbė mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu da­ ry­tas nuo­trau­kas, ku­rio­se prin­co Wil­lia­mo jau­nes­ny­sis bro­lis Har­ ry per va­karėlį Las Ve­ga­so vieš­ bu­čio nu­me­ry­je nuo­gas iš­dy­kau­ ja su pa­slap­tin­ga mo­te­ri­mi. Prin­cas Har­ry, ku­ris yra tre­čias eilė­je į britų sostą ir ka­ri­nio sraig­ tas­par­nio pi­lo­tas, po šio skan­da­ lo iš­vy­ko į Af­ga­nis­taną tęsti sa­vo tar­ny­bos šio­je ša­ly­je. BNS inf.

„„Pri­čiu­po: nuo­trau­kos bu­vo pa­da­ry­tos per ku­ni­gaikš­tienės Cat­he­ri­

ne ir jos vy­ro Wil­lia­mo ro­man­tiš­kas ato­sto­gas Pietų Prancū­zi­jo­je.



AFP nuo­tr.

Mos­ta­fa Is­mai­las – žmogus su did­žiau­siais bi­cepsais.

86 metų Jo­han­na Quaas – se­niau­sia gim­nastė.

Di­dy­sis Džei­kas – did­žiau­sias žir­gas.

Nuo rugsė­jo pra­ džios vi­so­je ES įsi­ga­ liojęs drau­di­mas ga­ min­ti ir im­por­tuo­ ti tra­di­ci­nes kait­ri­ nes lem­pu­tes ne tik nu­vylė var­to­to­jus ir kai ku­riuos ap­ lin­ko­sau­gi­nin­kus, bet, anot Vo­kie­ti­jos žur­na­lo „Der Spie­ gel“, pa­de­monst­ra­ vo ES de­mok­ra­ti­jos trūku­mus.

„„Prob­le­ma: ES pa­ter­na­liz­mas ir ne­skaid­ru­mas pik­ti­na žmo­nes ne­t la­biau,

Lem­pu­čių drau­di­mas – Sis­te­mos per­gud­rau­ti ne­pa­vy­ko

At­sa­kovų į teismą iš prie­kio at­si­ neš­tas prie­tai­sas at­rodė lyg ne­ šio­ja­m as šil­dy­t u­vas: ver­t i­ka­ li rum­buo­ta me­ta­linė plokštė su mai­ti­ni­mo ka­be­liu. Tik iš ga­lo ga­ li­ma pa­ma­ty­ti, kad tai tar­pu­sa­vy­ je su­jungtų 100 vatų lem­pu­čių rin­ ki­nys. Sudė­tos ar­ti vie­na ki­tos, jos šil­do me­ta­linę plokštę, ku­ri skleid­žia ši­lumą į kam­barį. Ši­taip Elekt­ri­nio pa­si­prie­ši­ni­ mo drau­gi­ja bandė apei­ti ES drau­ dimą ir grąžin­ti į Eu­ropą tra­di­ci­ nes kait­ri­nes lem­pu­tes. At­sa­ko­vai teis­me aiš­ki­no, kad nie­kas ne­ga­li užd­raus­ti par­duo­ti jų kaip ma­žy­čių šil­dy­mo prie­taisų. Bet Siegf­rie­do Rotth­äu­se­rio ir Ru­dol­fo Han­no­to ban­dy­mas per­ gud­rau­ti sis­temą ne­pa­darė di­ de­lio įspūdžio Vo­kie­ti­jos Ache­ no mies­to teisė­jams. Jie užd­raudė par­duo­ti mui­tinė­je su­lai­ky­tus 40 tūkst. „šil­dy­mo ka­muo­lių“, ku­ riuos šie­du in­ži­nie­riai pa­ga­mi­no Ki­ni­jo­je. Fak­t iš­kai „šil­dy­m o ka­m uo­ liai“ bu­vo ne kas ki­ta, o tra­di­cinės volf­ra­mo lem­putės, mi­ni­mos Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos reg­la­men­te Nr. 244/2009. Šis reg­la­men­tas nu­ ma­to pa­leng­va užd­raus­ti par­da­ vinė­ti tra­di­ci­nes kait­ri­nes lem­pu­ tes. Pir­mos 2009 m. rugsė­jo 1 d. iš pre­ky­bos bu­vo pa­ša­lin­tos 100 vatų

lem­putės, o 2012 m. rugsė­jo 1 d. – vi­sos li­ku­sios. Eu­ro­pie­čių nie­kas ne­klausė

Drau­di­mas įves­tas todėl, kad kait­ rinės lem­putės išš­vais­to 95 pro­c. ener­gi­jos, ku­rią su­nau­do­ja. Aiš­ki­ na­ma, kad, siek­da­mi įgy­ven­din­ti ES iš­kel­tus eko­lo­gi­nius tiks­lus, eu­ ro­pie­čiai ne­ga­li sau leis­ti tiek ener­ gi­jos ry­jan­čių prie­taisų.

Hol­ge­ris Krah­me­ris:

Nei ES Ta­ry­ba, nei Eu­ ro­pos Par­la­men­tas ne­pa­ju­di­na nė pirš­to, kad pa­si­prie­šintų biu­ rok­ratų vald­žiai. Tai­gi kla­si­kinės ir po­pu­lia­rios elekt­ros lem­putės pa­ma­žu nyks­ta iš 500 mln. eu­ro­pie­čių gy­ve­ni­mo, nors jų net ne­bu­vo at­si­klaus­ta. „ES pri­ėmė spren­dimą net ne­pa­ si­ta­ru­si su pi­lie­čiais ir ši­taip smar­ kiai įsi­ki­šo į mūsų gy­ve­nimą“, – teigė R.Han­no­tas, tra­di­ci­nių lem­pu­čių ša­li­nin­kas. Toks pa­ter­ na­liz­mas ir ne­skaid­ru­mas pik­ti­na in­ži­nie­rių ne­t la­biau nei gy­ve­ni­ mas be stip­resnės ir šil­tesnės kait­ ri­nių lem­pu­čių švie­sos. Do­ku­men­

ti­nio fil­mo „Bulb Fic­tion“ kūrėjai ne­t iškėlė sąmoks­lo teo­riją, esą pi­ges­nes kait­ri­nes lem­pu­tes nai­ ki­na did­žio­sios bend­rovės, to­kios kaip „Phi­lips“ ir „Os­ram“, kad su­ si­krautų dau­giau pel­no iš bran­ges­ nių tau­piųjų lem­pu­čių. Džiaugė­si ir ga­min­to­jai, ir po­li­ti­kai

Bet už kait­ri­nių lem­pu­čių lik­vi­da­ vimą at­sa­kin­gas dar kai kas – 53ejų Sig­ma­ras Gab­rie­lis, šiuo me­tu pir­mi­nin­kau­jan­tis Vo­kie­ti­jos so­ cial­de­mok­ra­tams, did­žiau­siai opo­ zi­ci­nei par­ti­jai. 2007 m., kai ėjo fe­de­ra­li­nio ap­ lin­kos mi­nist­ro pa­rei­gas, jis norė­ jo pel­ny­ti gerą vardą ir tap­ti ži­ no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Kaip tik tuo me­tu Vo­kie­ti­ja še­šis mėne­ sius pir­mi­nin­ka­vo ES. Kai Aust­ ra­li­ja pa­skelbė kait­ri­nių lem­pu­ čių drau­dimą, S.Gab­rie­lis pa­rašė ES ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­sa­rui tokį laišką: „Eu­ro­pa dau­giau ne­ga­li sau leis­ti pro­duktų, ku­rių nau­din­gu­mo koe­fi­cien­tas tėra 5 pro­c., to­kių kaip tra­di­cinės lem­putės.“ Vo­kie­čių mi­nist­ras pa­si­ūlė 2005 m. Eu­ro­pos Par­la­men­to pa­rengtą Eko­ di­zai­no di­rek­tyvą kaip tei­sinį kait­ ri­nių lem­pu­čių drau­di­mo pa­grindą. Ši di­rek­ty­va nu­ro­do, kad ener­ giją nau­do­jan­tys ga­mi­niai pri­va­ lo būti kiek įma­no­ma efek­ty­ves­ni. En­tu­ziaz­mu tryš­ko ir eu­ro­par­


15

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nau­ji Guin­nes­so re­kor­di­nin­kai

Shar­ran Ale­xan­der (203 kg) – „ sun­kiau­sia im­ty­ni­ninkė.

Ar­čis – „ ma­žiau­sias bu­lius.

Ka­zu­hi­ro Wa­ta­na­be – „ aukš­čiau­sia šu­kuo­se­na (113 cm).

Did­žiau­sias „ deš­rai­nis.

Dar­le­ne Flynn – „ batelių ko­lek­ci­ninkė.

Nu­baudė kri­tiką Ug­nin­go­mis kal­bo­mis ir net keiks­ ma­žod­žiais va­kar baigė­si Ru­si­jos Vals­tybės Dūmos bal­sa­vi­mas, po ku­rio par­la­men­ta­ro man­da­to ne­ te­ko Krem­liaus kri­ti­kas, opo­zi­ cinės par­ti­jos „Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“ na­rys Ge­na­di­jus Gud­ko­vas. „Tai su­si­do­ro­ji­mas“

nei gy­ve­ni­mas be stip­resnės ir šil­tesnės kait­ri­nių lem­pu­čių švie­sos. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

biu­rok­ratų dik­tatū­ra? la­men­ta­rai, ir ES Ta­ry­ba. Po­li­ti­kai džiaugė­si, kad galės pa­si­gir­ti nau­ jo­mis per­galė­mis ko­vo­je su kli­ma­to at­ši­li­mu. Vis dėlto tiks­las iki 2020 m. 20-ia pro­c. su­ma­žin­ti iš­me­ta­mo ang­lies diok­si­do kiekį bu­vo per­ne­ lyg am­bi­cin­gas nuo pat pra­džių. At­rodė, kad pra­laimė­tojų nė­ ra: pra­mo­ni­nin­kai galės par­da­ vinė­ti bran­gias tau­pią­sias lem­pu­ tes, o ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos ir po­li­ti­kai galės gir­tis, kad stab­ do kli­ma­to ši­limą. Tai­gi siū­ly­ mas užd­raus­ti kait­ri­nes lem­pu­tes grei­tai per­ėjo vi­sas biu­rok­ra­ti­nes pro­cedū­ras ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mu įsi­ga­lio­jo 2009 m. ko­ vą, įsta­tymų leidė­jams mie­gant, o vi­suo­me­nei net iki ga­lo ne­sup­ra­ tus, kas vyks­ta. Na­muo­se – pa­vo­jin­gos med­žia­gos

Ža­liųjų or­ga­ni­za­ci­jos, pra­de­dant „Green­pea­ce“ ir bai­giant Vo­kie­ ti­jos ap­lin­ko­sau­gos pa­gal­bos aso­ cia­ci­ja, svei­ki­na pri­va­lomą per­ ėjimą prie tau­piųjų lem­pu­čių. Bet che­mi­kas Mi­chae­las Braun­gar­tas tai va­di­na nu­si­kal­ti­mu gam­tai, nes nau­jo­se lem­putė­se yra kenks­min­go gyv­si­dab­rio. „Sau­go­da­ma ap­linką, ES ver­čia sa­vo pi­lie­čius ne­štis tok­si­nes at­ lie­kas na­mo“, – iro­ni­za­vo jis. Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­linė ap­lin­ko­sau­ gos agentū­ra 2010 m. at­li­ko ty­rimą ir

pri­ėjo prie iš­va­dos, kad lem­pu­tei su­ du­žus pa­kan­ka at­ver­ti langą ir išvė­ din­ti pa­talpą. Bet vis dėlto jos net ne­su­du­žio­sios, uti­li­za­ci­ja yra keb­li. Ka­dan­gi ES ne­ver­čia par­davėjų su­ pirk­ti pa­nau­dotų lem­pu­čių, 80 pro­c. jų pa­ten­ka į šiukš­liadė­žes, o ga­liau­ siai – į žemę ir van­denį. „Tar­šos vis tiek yra ma­žiau, nei būtų tuo at­ve­ju, jei­gu ga­min­tu­me ener­giją, ku­rią da­bar su­tau­po­me“, – kri­ti­kams at­kir­to Vo­kie­ti­jos fe­ de­ra­linė ap­lin­ko­sau­gos agentū­ra.

tik tam tikrą ri­botą laiką. Dul­kių siurb­liai turėtų tap­ti efek­ty­ves­ni pri­jun­gus prie jų pa­pil­domų siur­ bi­mo angų, o skal­bi­mo mil­te­liai turėtų skai­dy­ti rie­ba­lus esant 20 laips­nių tem­pe­ratū­rai. Be to, pa­ts skal­bi­mo pro­ce­sas turėtų tap­ti šva­res­nis, pa­si­tel­kus mik­ro­bangų ir va­kuu­mi­nes tech­no­lo­gi­jas. Vo­kie­ti­jo­je jau da­bar ver­da dis­ ku­si­jos dėl du­šo gal­vu­čių. Jas sten­ gia­ma­si pa­da­ry­ti tau­pes­nes, bet su­mažė­jus van­dens srau­tui ga­li su­ trik­ti ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ma.

Biu­rok­ra­tai re­gu­liuo­ja viską

Nuo­monės dėl tau­piųjų lem­pu­čių ski­ria­si, bet Briu­se­lio spren­dimų pri­ėmi­mo pro­cedūrų pro­ble­miš­ kumą ma­to be­veik vi­si. ES įsta­ tymų lei­dy­bos or­ga­nai – ES Ta­ry­ ba ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas – galė­jo pa­si­nau­do­ti 2009 m. Li­sa­bo­nos su­tar­ti­mi ir pe­rim­ti tam tik­rus įga­ lio­ji­mus iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, bet re­zul­ta­tas bu­vo prie­šin­gas – biu­ rok­ra­tai ta­po dar ga­lin­ges­ni. „Mes artė­ja­me prie biu­rok­ratų dik­tatū­ros“, – įsi­ti­kinęs Vo­kie­ti­jos eu­ro­par­la­men­ta­ras Hol­ge­ris Krah­ me­ris. Jis dir­ba ener­ge­ti­kos ko­mi­ te­te, ku­ris rem­da­ma­sis Eko­di­zai­no di­rek­ty­va sten­gia­si pa­da­ry­ti ga­mi­ nius ener­giš­kai kuo efek­ty­ves­nius. Pa­vyzd­žiui, siū­lo­ma griež­tai nu­ sta­ty­ti, kad ka­vos apa­ratų kai­ti­ni­ mo plokš­telės galėtų būti įjung­tos

Ne­de­mok­ra­tiš­kos pro­cedū­ros?

Vals­tybės Dūma 291 bal­su prie­š 150 nu­tarė pa­ša­lin­ti G.Gud­kovą dėl įta­riamų vers­lo in­te­resų, be­ si­ker­tan­čių su par­la­men­to na­rio pa­rei­go­mis. Po bal­sa­vi­mo pa­ša­lin­tas de­ pu­ta­tas iš tribū­nos rėžė ug­ningą kalbą. Jis teigė, kad ta­po po­li­ti­ nio su­si­do­ro­ji­mo au­ka ir kad šis skan­da­lin­gas įvy­kis stu­mia ša­ lį į pi­lie­tinį karą. „Tai kerš­tas už mūsų ita­lišką streiką, kerš­tas už pro­testą Bo­lot­na­jos aikštė­je... Tai su­si­do­ro­ji­mas, o ne teis­mas. Ir tai, kas šian­dien čia vyks­ta, yra gėda vals­ty­bei. Užuot iš­siaiš­ki­ nus viską per teis­mus, nu­spręsta bal­sa­vi­mu pri­baig­ti iš­vietė­je sa­vo po­li­ti­nius opo­nen­tus“, – kalbė­jo G.Gud­ko­vas, pa­minė­da­mas gar­ siąją pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no frazę. Pas­ku­ti­nius de­pu­ta­to žod­žius, tar­tus iš tribū­nos, pa­lydė­jo iš salės mes­ta rep­li­ka: „Ju­das!“ Į tai už ka­merų ob­jek­tyvų pa­si­ gir­do vie­nas rie­biau­sių ru­siškų keiks­m a­ž od­ž ių – opo­n en­t us vei­k iau­s iai to­l i pa­s iuntė pa­ts G.Gud­ko­vas.

Kal­ti­ni­mai ne­teisė­ta veik­la

Atim­ti de­pu­ta­to man­datą iš G.Gud­ko­vo pa­si­ūlė pro­ku­ratū­ra, pa­reiš­ku­si, kad iš­rink­tas į Vals­ tybės Dūmą jis tęsė vers­lo veiklą Bul­ga­ri­jo­je ir va­do­va­vo bend­ro­vei „Ko­lo­mens­kij stroi­tel“. Pro­ku­ro­rai pa­teikė Mask­vo­je lie­ pos 5 d. vy­ku­sio bend­rovės va­dovų su­si­ti­ki­mo pro­to­kolą, kurį pa­si­rašė G.Gud­ko­vas, jo žmo­na Ma­ri­ja bei ki­ti as­me­nys ir taip pra­tęsė di­rek­ to­riaus Ser­ge­jaus Gal­ki­no įga­lio­ji­ mus pen­ke­riems me­tams. G.Gud­ko­vas ti­ki­na, kad nei jis, nei žmo­na tą dieną ne­galė­jo būti sos­tinė­je, ir rei­ka­lau­ja at­lik­ti do­ ku­men­to eks­per­tizę. Tulžingai kritikavo Kremlių

G.Gud­ko­vas bu­vo vie­nas svar­ biau­sių veikėjų, or­ga­ni­zuo­jant ma­si­nes de­monst­ra­ci­jas prie­š V.Pu­ti­no val­dymą, ku­rios krėtė Ru­siją nuo per­nai gruod­žio. Vy­ riau­sybės po­li­tiką pa­pras­tai pa­ lai­kan­čia­me par­la­men­te jis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio veikėjų, ku­ris tul­žin­gai kri­ti­kuo­da­vo Krem­lių. Kai ku­rie opo­zi­ci­jos de­pu­ta­tai teigė, kad atim­ti de­pu­ta­to man­ datą iš G.Gud­ko­vo bu­vo sku­ba­ ma prie­š tre­čiąjį „Mi­li­jonų mar­ šą“, ku­ris šian­dien vyks vi­so­je Ru­si­jo­je – nuo Sankt Pe­ter­bur­ go iki No­vo­si­birs­ko. Po­li­ci­ja da­ bar galės suim­ti de­pu­ta­to ne­lie­ čia­mybę pra­ra­dusį po­li­tiką. BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Tre­čia­sis „Mi­li­jonų mar­šas“ Šian­d ien vi­s uo­s e did­ž iuo­s iuo­s e Ru­si­jos mies­tuo­se vyks jau tre­čio­ ji ma­sinė pro­tes­to ak­ci­ja „Mi­l i­jonų mar­š as“. Pir­m i du vy­ko ge­g užės 6-ąją ir bir­že­lio 12-ąją. Mask­vo­je opo­z i­ci­ja rengs ei­t y­nes nuo Puš­k i­no aikštės iki Sa­cha­ro­vo pro­spek­to, kur vyks mi­tin­gas. Sos­ tinės vald­ž ia pirmą kartą su­t i­ko opo­z i­ci­jos ak­ci­jai užt­ver­t i vi­d inę

žie­dinę gatvę – So­do žiedą. Pro­tes­to ak­ci­jos, ku­rio­je pirmą kar­ tą da­ly­vaus mo­ky­to­jai ir ko­mu­nis­ tai, da­ly­v iai rei­ka­laus dia­lo­go su vald­ž ia, tie­sio­g i­n io ete­r io pa­g rin­ dinė­se te­le­vi­zi­jo­se, taip pat pa­leis­ ti po­li­ti­nius ka­li­nius. Be to, skambės rei­ka­la­vi­mai su­reng­ti pirmalaikius par­la­men­to rin­k i­mus ir keis­t i rin­ kimų įsta­tymą.

ES ban­do ir to­bu­li­na viską, pra­de­ dant vi­ryklė­mis ir bai­giant lan­gais bei izo­lia­cinė­mis med­žia­go­mis. Kri­ti­kai iro­ni­zuo­ja, kad ne­tru­kus biu­rok­ra­tai dik­tuos eu­ro­pie­čiams skru­di­na­mos duo­nos spalvą ir du­ šo van­dens tem­pe­ratūrą. „Nei ES Ta­ry­ba, nei Eu­ro­pos Par­ la­men­tas ne­pa­ju­di­na nė pirš­to, kad pa­si­prie­šintų biu­rok­ratų vald­žiai“, – ap­gai­les­ta­vo H.Krah­me­ris. Vo­kie­ti­jo­je vei­kian­tis Eu­ro­pos po­li­ti­kos cent­ras taip pat skep­tiš­ kas. „Užuot priim­da­mi teisės ak­ tus, įsta­tymų leidė­jai pri­vers­ti juos blo­kuo­ti“, – sakė cent­ro at­sto­vas spau­dai Ral­fas Jaks­chas ir pri­dūrė, kad ES pro­cedū­ros sun­kiai su­de­ri­ na­mos su de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pais.

„„Pa­vo­jus: G.Gud­ko­vas pra­ra­do de­pu­ta­to ne­lie­čia­mybę ir nuo šiol per

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Reu­ters“ nuo­tr.

pro­tes­to ak­ci­jas ga­li būti suim­tas. 


16

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

18p.

D.Zub­raus pla­nus pa­kei­tė lo­kau­tas.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

????„ ??

????„ ??

sportas

????„ ??

Lie­tu­vos neį­ga­lie­ ji spor­ti­nin­kai, pir­ mą kar­tą iš pa­ro­lim­ pi­nių žai­dy­nių grį­žę be ap­do­va­no­ji­mų, pri­pa­ži­no: mė­gė­jiš­ ku ly­giu už­ka­riau­ ti tarp­tau­ti­nes aukš­ tu­mas ir ko­vo­ti su nau­jau­sias tech­ no­lo­gi­jas pa­ža­bo­ ju­siais var­žo­vais – be­veik neį­ma­no­ma mi­si­ja.

„„Ga­li­my­bės: R.Plun­gė tre­ni­ruo­ja M.Bi­lių vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais (nuo­tr. kai­rė­je), o pa­ro­lim­pi­niu čem­pio­nu ta­pęs bu­vęs „For­mu­lės-1“ asas ita­las A

me­cha­ni­kų tar­ny­bai išlaikyti. 

Pa­ro­lim­pia­do­je – mė­gė­jiš­ko spor Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lū­kes­čiai neiš­si­pil­dė

Prieš iš­vyk­da­mi į Lon­do­ną mū­sų ša­lies de­le­ga­ci­jos va­do­vai pa­ža­dė­ jo, kad bent ke­li Lie­tu­vos pa­ro­lim­ pie­čiai tik­rai už­kops ant pri­zi­nin­ kų pa­ky­los. De­ja, pir­mą kar­tą nuo 1992-ųjų mū­siš­kių no­rai neiš­si­ pil­dė. Ka­ro­lio Le­vic­kio tre­ni­ruo­ja­ma Lie­tu­vos vy­rų ak­lų­jų rie­du­lio rink­ ti­nė – Sau­lius Leo­na­vi­čius, Gen­ri­ kas Pav­liu­kia­ne­cas, Ma­rius Zi­bo­lis, Ar­vy­das Juch­na, Ne­ri­jus Mont­vy­ das ir Man­tas Pa­no­vas – užė­mė 4-ąją vie­tą. Per žings­nį nuo me­da­ lio li­ko ir šuo­li­nin­kė į to­lį Ra­mu­nė Ado­mai­tie­nė. Kęs­tu­tis Sku­čas plau­ki­mo nu­ ga­ra 50 m rung­ty­je užė­mė 9-ąją vie­tą, 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 13-ąją. Ire­na Per­mi­nie­nė ru­tu­lio stū­mi­mo var­žy­bo­se bu­vo aš­tun­ ta, Min­dau­gas Bi­lius ru­tu­lio stū­ mi­mo ir dis­ko me­ti­mo rung­ty­se užė­mė ati­tin­ka­mai 6-ąją ir 9-ąją vie­tas, o Ro­lan­das Ur­bo­nas ru­tu­ lio stū­mi­mo sek­to­riu­je ten­ki­no­si 10-ąja po­zi­ci­ja. „Kiek vals­ty­bė įdė­jo, tiek ir ga­vo“, – Lon­do­no pa­ro­lim­pia­ dos re­zul­ta­tus api­bend­ri­no Lie­ tu­vos neį­ga­lių­jų spor­to fe­de­ra­ci­ jos (LNSF) pre­zi­den­tas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas.

Prob­le­mos – įsi­se­nė­ju­sios

„Pas mus neį­ga­lių­jų spor­tas – mė­ gė­jiš­ko ly­gio. Be­veik vi­si spor­ti­nin­ kai tu­ri pa­pil­do­mus dar­bus ir tik lais­va­lai­kiu tre­ni­ruo­ja­si, da­ly­vau­ja var­žy­bo­se. Tre­ne­riai taip pat jo­kio at­ly­gio ne­gau­na. Tai ir le­mia mū­sų ir kon­ku­ren­tų skir­tu­mus. Tuo me­ tu, kai skan­di­na­vai ar bri­tai ski­ria mums sun­kiai su­vo­kia­mų lė­šų pa­ ro­lim­pie­čiams, mes te­bet­ryp­čio­ja­ me vie­to­je“, – tei­gė LNSF va­do­vas. „Lie­tu­vos pa­ro­lim­pi­nio spor­ to pa­dė­tis pra­stė­ja, ta­čiau keis­ta, kad su­si­grieb­ta tik da­bar, kai pir­ mą kar­tą Lie­tu­va li­ko be me­da­ lių. Kri­zės simp­to­mų bu­vo ga­li­ma įžvelg­ti ge­ro­kai anks­čiau. Prob­le­ mos, apie ku­rias pra­dė­ta kal­bė­ti tik da­bar, jau ge­ro­kai įsi­se­nė­ju­sios“, – tvir­ti­no K.Sku­čas, Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) tai­ko­mo­sios fi­ zi­nės veik­los moks­lo ir stu­di­jų la­ bo­ra­to­ri­jos do­cen­tas. A.Čup­ko­vo nuo­mo­ne, kiek­vie­no­ se pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ma­žė­ jan­tis ap­do­va­no­ji­mų krai­tis – dės­ nin­gas re­zul­ta­tas. „Mes tu­rė­jo­me ne­blo­gą ba­ga­žą dar nuo So­vie­tų Są­ jun­gos lai­kų, tad ne­blo­gai pa­si­ro­dė­ me ir ke­lio­se pa­ro­lim­pia­do­se. Vis­ dėlto pa­sta­rai­siais me­tais kon­ku­ ren­ci­ja neį­ga­lių­jų spor­to pa­sau­ly­je stip­riai išau­go ir aki­vaiz­du, kad jei no­ri­me neat­si­dur­ti uo­de­go­je, rei­kia dirb­ti vi­siš­kai ki­to­kiais me­to­dais“, – kal­bė­jo LNSF pre­zi­den­tas.

„Rei­kė­tų iš­ju­din­ti sis­te­mą nuo pat pa­grin­dų. No­rė­tų­si, kad pa­ ro­lim­pi­nis spor­tas tap­tų ma­siš­ kes­nis, tre­ni­ruo­tes pra­dė­tų lan­ky­ ti dau­giau jau­ni­mo. Rei­kia, kad su juo dirb­tų kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai ir tre­ne­riai, bet tam lė­šų nė­ra“, – ap­gai­les­ta­vo K.Sku­čas. Tre­ni­ra­vo­si ko­ri­do­riu­je

A.Čup­ko­vo tei­gi­mu, re­zul­ta­tai, ku­ riuos mū­sų pa­ro­lim­pie­čiai pa­sie­kė Lon­do­ne, – aukš­ti, ta­čiau to neuž­ te­ko, kad į Lie­tu­vą bū­tų par­vež­tas bent vie­nas me­da­lis. „Neį­ga­lių­jų spor­tas – vis bran­ ges­nis. Mo­der­niau­si ve­ži­mė­liai ir ki­tas neį­ga­lių­jų in­ven­to­rius, tech­ no­lo­gi­jos ir pa­slau­gos kai­nuo­ja di­ džiu­lius pi­ni­gus. Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas fi­nan­suo­ja tik spor­ti­nin­kų da­ly­ va­vi­mą že­my­nų ar pla­ne­tos čem­ pio­na­tuo­se. Pa­si­ruoš­ti pi­ni­gų ne­ ski­ria­ma“, – ran­ko­mis skės­čio­jo A.Čup­ko­vas. Ki­ta pro­ble­ma – pro­fe­sio­na­lių tre­ne­rių ren­gi­mas. Tik ak­lų­jų rie­du­ lio rink­ti­nės tre­ne­ris gau­na at­ly­gi­ni­ mą. M.Bi­lių tre­ni­ruo­jan­tis Ri­man­tas Plun­gė su­ti­ko pa­dė­ti sa­va­no­riš­kai, K.Sku­čas spor­tuo­ja in­di­vi­dua­liai, R.Ado­mai­tie­nę pa­ro­lim­pi­nėms žai­ dy­nėms ren­gė jos ma­ma. „Rei­kia bur­ti pro­fe­sio­na­lius neį­ ga­liuo­sius spor­ti­nin­kus, tre­ne­rius ir su­da­ry­ti vi­sas są­ly­gas jiems dirb­

ti. Tik to­kiu bū­du mes ga­li­me ti­kė­ tis atei­ty­je pa­ro­lim­pi­nių tro­fė­jų“, – ma­no A.Čup­ko­vas. Ki­ta pro­ble­ma – ba­zių trū­ku­ mas, skur­džios tre­ni­ruo­čių są­ly­gos. Ruoš­da­ma­si Lon­do­no pa­ro­lim­pia­ dai I.Per­mi­nie­nė žie­mą tre­ni­ra­vo­ si mo­kyk­los ko­ri­do­riu­je, o K.Sku­ čas ba­sei­no bu­vo pri­vers­tas ieš­ko­ti Lat­vi­jo­je.

Mūsų pa­ro­lim­pi­nio spor­to pa­dė­tis pra­ stė­ja, ta­čiau keis­ta, kad su­si­grieb­ta tik da­bar, kai Lie­tu­va pir­mą kar­tą li­ko be me­da­lių.

„Va­sa­rą už­si­da­rius mū­sų ba­sei­ nams, tre­ni­ruo­tis ypač su­dė­tin­ga. Bu­vau pri­vers­tas vyk­ti į Ry­gą, ra­dau trum­pą ba­sei­ną Daug­pi­ly­je. No­rė­ tų­si ti­kė­ti, kad po Rū­tos Mei­lu­ty­ tės iškovoto olim­pi­nio auk­so pa­dė­ tis pa­si­keis“, – vy­lė­si A.Sku­čas. Rei­kia ir psi­cho­lo­gų

Sėk­mę pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se le­mia ir ki­ti veiks­niai. Į to­lį 4,67 m nu­šo­ku­si R.Ado­mai­tie­nė net 27 cm ap­len­kė ki­nę Cao Yuan­hang,

ta­čiau bū­tent Azi­jos at­sto­vei įteik­ tas bron­zos me­da­lis, nes jos neį­ga­ lu­mo gru­pė – sun­kes­nė. „Svar­biau­sia, kad pa­ge­ri­nau as­ me­ni­nį re­kor­dą. Ati­da­viau vi­sas jė­ gas. Jei bū­čiau pa­sie­ku­si pra­stes­ nį re­zul­ta­tą, gal­būt ir bū­tų ga­li­ma krims­tis, o da­bar be­lie­ka ap­gai­les­ tau­ti, kad pri­trū­ko kris­le­lio sėk­ mės“, – tei­gė R.Ado­mai­tie­nė. Ak­lų­jų rie­du­lio gru­pės var­žy­bo­ se Lie­tu­vos rink­ti­nė bū­si­muo­sius čem­pio­nus suo­mius su­triuš­ki­no 10:0, ta­čiau ne­ti­kė­tai su­klu­po pus­ fi­na­ly­je prieš Bra­zi­li­ją – 1:2. Pie­tų Ame­ri­kos rie­du­li­nin­kus iš­gel­bė­jo šiurkš­ti Suo­mi­jos ar­bit­ro klai­da. „Mus ten­ki­no tik auk­sas. Lie­ tu­vai aukš­ta ir ket­vir­to­ji vie­ta, bet mes esa­me nu­si­vy­lę. Ypač vy­riau­ siuo­ju tur­ny­ro tei­sė­ju suo­miu. Ki­ ta ver­tus, jei­gu bū­tu­me žai­dę sa­ vo žai­di­mą, kal­tų ne­rei­kė­tų ieš­ko­ti – kai ku­rie mū­sų pa­grin­di­niai žai­ dė­jai ne­su­sit­var­kė su psi­cho­lo­gi­ ne įtam­pa. Kai jiems pra­dė­jo ne­si­ sek­ti, mes pa­lū­žo­me“, – pri­pa­ži­no ak­lų­jų rie­du­lio rink­ti­nės tre­ne­ris K.Le­vic­kas. Am­bi­ci­jos neišb­lė­so

A.Čup­ko­vo tei­g i­m u, ren­g ian­t is Rio de Ža­n ei­ro pa­ro­l im­p i­n ėms žai­dy­n ėms bū­t i­n a at­s i­ž velg­ ti į spor­ti­nin­kų kar­tų kai­tą, ap­ si­spręs­ti dėl tre­ne­rių ren­gi­mo ir ska­ti­ni­mo.


17

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

sportas Var­žy­sis ­ pus­fi­na­liuo­se

Pri­vers­ti­nės ato­sto­gos

Se­zo­no star­tas – Aly­tu­je

Ita­li­jo­je pra­si­dė­jo Eu­ro­pos irk­ la­vi­mo čem­pio­na­tas. Lie­tu­ vos olim­pie­čiai – Ro­lan­das Maš­čins­kas ir Sau­lius Rit­teris, Min­dau­gas Griš­ko­nis ir Do­na­ ta Viš­tar­tai­tė (nuo­tr.) – lai­mė­ jo kva­li­fi­ka­ci­nius plau­ki­mus ir už­si­tik­ri­no vie­tas pus­fi­na­liuo­ se. Var­žy­bos dėl ke­lia­la­pių į fi­ na­lus vyks šian­dien.

De­šim­čiai mė­ne­sių už su­tar­tų rung­ty­nių or­ga­ni­za­vi­mą disk­ va­li­fi­kuo­tas Tu­ri­no „Ju­ven­ tus“ fut­bo­li­nin­kų vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris An­to­nio Con­te ne­ ga­lės va­do­vau­ti ko­man­dai ne vien per Čem­pio­nų ly­gos ar ša­lies čem­pio­na­to rung­ty­nes, bet ir per neo­fi­cia­lius drau­giš­ kus ma­čus.

Ant­ro­sios pa­gal pa­jė­gu­mą ša­ ly­je Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­ gos (NKL) se­zo­nas pra­si­dės pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį, o 18 ko­man­dų čem­pio­na­to nu­ga­lė­ to­jas paaiš­kės 2013-ųjų ba­lan­ džio 14-ąją. Ati­da­ry­mo rung­ ty­nes spa­lio 4-ąją Aly­tu­je žais „Dzū­ki­jos“ ir Vil­niaus „Sta­ty­ bos“ eki­pos.

Į Lie­tu­vos spor­to vir­šū­nes įsi­su­ko per­mai­nų vė­jai Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­ te­tas (LTOK) nuo spa­lio 12-osios tu­rės nau­ją va­do­vą – be­veik 24 me­tus šiai or­ga­ni­za­ci­jai va­do­va­ vęs Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas nu­spren­ dė ne­be­kan­di­da­tuo­ti dar vie­nai ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jai.

A.Za­nar­di (nuo­tr. de­ši­nė­je) ne­sto­ko­ja nei lė­šų su­per­mo­der­niam tri­ra­čiui, nei To­mo Ra­gi­nos, AFP nuo­tr.

r­to sau­lė­ly­dis „Tu­ri­me pa­jė­gaus ir per­spek­ty­ vaus jau­ni­mo, ku­ris atei­ty­je ga­lė­tų su­stip­rin­ti pa­ro­lim­pi­nę rink­ti­nę. Be­veik vi­si šie­met Lon­do­ne star­ ta­vę mū­sų pa­ro­lim­pie­čiai pla­nuo­ja iš­mė­gin­ti jė­gas ir po ket­ve­rių me­ tų Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­čio­se žai­dy­ nė­se. Pla­nuo­ja­me leng­vaat­le­čiams ke­lis kar­tus per me­tus or­ga­ni­zuo­ ti bend­ras sto­vyk­las, ge­rin­ti jų tre­ni­ruo­čių są­ly­gas, pa­dė­ti kaup­ ti pa­tir­tį, – kal­bė­jo LNSF va­do­vas. – Di­de­les vil­tis sie­ja­me su M.Bi­ liu­mi. Jo po­žiū­ris į spor­tą – pro­fe­

sio­na­lus, Min­dau­gas net įkū­rė sa­ vo klu­bą, ku­ria­me meist­riš­ku­mą ga­li kel­ti jau­ni spor­ti­nin­kai. Nea­ be­jo­ju, kad Rio de Ža­nei­re iš M.Bi­ liaus su­lauk­si­me me­da­lio.“ 45-erių K.Sku­čas taip pat ne­ sto­ko­ja am­bi­ci­jų dar kar­tą su­grįž­ti į pa­ro­lim­pi­nę are­ną. „Olim­pi­nia­me Lon­do­no ba­sei­ne ga­lė­jau pa­si­ro­dy­ti ge­riau. No­rė­čiau rea­bi­li­tuo­tis Rio de Ža­nei­re, nors pui­kiai su­pran­tu ir rea­liai ver­ti­nu sa­vo am­žių“, – tei­gė 2004 m. Atė­ nų pa­ro­lim­pia­dos vi­ce­čem­pio­nas.

Is­to­ri­ja Iki šiol Lie­t u­vos neį­ga­l ie­ji spor­t i­ nin­kai pa­ro­l im­pi­nė­se žai­dy­nė­se yra iš­ko­vo­ję 30 me­da­l ių, iš jų – 4 auk­so, 11 si­dab­ro, 15 bron­zos. „„1992 m., Bar­se­lo­na: 4 spor­ti­nin­kai, 7 me­da­liai. „„1996 m., At­lan­ta:

9 spor­ti­nin­kai, 11 me­da­lių. „„2000 m., Sid­nė­jus: 17 spor­ti­nin­kų, 3 me­da­liai. „„2004 m., Atė­nai:

20 spor­ti­nin­kų, 7 me­da­liai. „„2008 m., Pe­ki­nas: „„Są­ly­gos: I.Per­mi­nie­nė, reng­da­

ma­si Lon­do­no pa­ro­lim­pia­dai, žie­mą tre­ni­ra­vo­si ir mo­kyk­los ko­ri­do­riu­je. Gedimino Bartuškos nuotr.

26 spor­ti­nin­kai, 2 me­da­liai. „„2012 m., Lon­do­nas: 11 spor­ti­nin­kų, 0 me­da­lių.

LTOK pre­zi­den­tu A.Po­vi­liū­nas bu­vo iš­rink­tas 1988-ųjų gruo­džio 11-ąją. Tarp nau­jų pre­ten­den­tų į ko­mi­ te­to pre­zi­den­to pa­rei­gas yra olim­ pi­niai čem­pio­nai – dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na ir šau­lė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė. Neo­fi­cia­lių šal­ ti­nių tei­gi­mu, iki spa­lio 12-ąją vyk­sian­čios LTOK ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos ga­li bū­ti pa­siū­ly­ti dar ke­li kan­di­da­tai. Rin­ki­mai tu­rė­tų bū­ti įtemp­ti, nes ne­tgi kai ku­rio­se ša­lies spor­to fe­de­ ra­ci­jo­se yra skir­tin­gų nuo­mo­nių. Pa­ra­mą V.Alek­nai yra pa­reiš­kę leng­vo­sios at­le­ti­kos, krep­ši­nio, šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės, bok­so, dziu­do, au­to­mo­bi­lių spor­to, gol­ fo fe­de­ra­ci­jų va­do­vai. Šią sa­vai­tę Lie­tu­vos tre­ne­rių pro­fe­si­nę są­jun­gą (LTPS) rep­re­ zen­ta­vę leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ ne­riai Ro­mas Sau­sai­tis ir Kas­ty­tis Pa­vi­lo­nis, plau­ki­mo spe­cia­lis­tas Jo­nas Al­gi­man­tas Juo­zai­tis, bok­ so tre­ne­ris Vla­di­mi­ras Ba­je­vas sto­jo A.Po­vi­liū­no pu­sėn. Su­si­ti­ki­ me su ži­niask­lai­dos at­sto­vais tu­ rė­jo da­ly­vau­ti, bet dėl ob­jek­ty­vių

„„Pre­zi­den­tas: A.Po­vi­liū­nas be­veik 24 me­tus va­do­va­vo LTOK. 

prie­žas­čių neat­vy­ko dar ke­li ša­lies spor­to gran­dai – dvi­ra­čių spor­to spe­cia­lis­tai An­ta­nas Ja­ki­ma­vi­čius ir Va­le­ri­jus Ko­no­va­lo­vas, pen­kia­ ko­vi­nin­kų tre­ne­ris Ju­ri­jus Mosk­ vi­čio­vas, leng­vaat­le­čių au­to­ri­te­ tas Alek­sas Sta­nis­lo­vai­tis. Dėl LTOK pre­zi­den­to rin­ki­mų LTPS ke­ti­na pa­skelb­ti dau­giau nei 20 ži­no­mų ša­lies tre­ne­rių pa­si­ra­ šy­tą pa­reiš­ki­mą. Sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė ir Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, pa­reiš­ku­si, kad ro­ta­ci­ja yra tei­ gia­mas da­ly­kas ne tik tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se, vals­ty­bės ar sa­vi­val­ dy­bių įmo­nė­se, bet ir ki­to­se struk­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tū­ro­se. „Ro­ta­ci­ja yra svei­kin­ti­na, nau­jų jė­gų atė­ji­mas į vi­sas struk­ tū­ras – taip pat. O sta­žas – de­šimt, pen­kio­li­ka, dvi­de­šimt me­tų – yra tik­rai la­bai reikš­min­gas“, – kal­bė­ jo D.Gry­baus­kai­tė, pa­klaus­ta apie ar­tė­jan­čius LTOK rin­ki­mus. Pra­si­dė­jus Lon­do­no olim­pi­ nėms žai­dy­nėms, Sei­mo an­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis ap­kal­ti­no LTOK gal­būt ne­skaid­ria veik­la skirs­ tant pa­ja­mas, gau­na­mas iš sa­vo ren­gia­mų lo­te­ri­jų. LTOK pa­nei­gė par­la­men­ta­ro įta­ri­mus ir su­da­rė dar­bo gru­pę jiems iš­tir­ti. VD inf.

Iš LTOK pre­zi­den­to dr. Ar­tū­ro Po­vi­liū­no pa­reiš­ki­mo In­for­muo­ju, kad priė­miau spren­d i­ mą ne­kan­di­da­tuo­ti į Lie­tu­vos tau­ti­ nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­ zi­den­to po­stą.

jos va­do­vas bū­tų en­tu­ziaz­mo, ener­ gi­jos ir op­ti­miz­mo ne­sto­ko­jan­tis as­ muo. Vis dėl­to svar­biau­sia – or­ga­ni­ za­ci­jos var­das, o ne per­so­na­li­jos.

Spren­d i­mas ne­bu­vo leng­vas: or­ ga­n i­za­ci­jai pa­švęs­t i ne vie­n i gy­ve­ ni­mo me­tai, LTOK asamb­lė­jo­se or­ ga­n i­za­ci­jos veik­la vi­s a­da bū­da­vo įver­t i­na­ma ge­rai, ga­l iau­siai – ne­se­ niai su­lau­k iau ke­l ių de­š im­č ių ša­ lies spor­to fe­de­ra­ci­jų ra­g i­n i­mo to­ liau va­do­vau­t i LTOK. Vis dėl­to, iš­ reikš­da­mas pa­dė­ką vi­siems, ku­r ie ma­n i­m i ti­k i, ma­ne pa­lai­ko ir ra­g i­ na kan­d i­da­t uo­t i, pra­ne­šu, kad ap­ si­s pren­d žiau ne­b e­k an­d i­da­t uo­t i į LTOK pre­zi­den­to pa­rei­gas.

Sup­ran­tu ir ver­t i­nu jau­nų žmo­n ių no­rą bei ti­kė­ji­mą, kad šia­me po­ste ga­li­ma nu­veik­ti daug dau­g iau. Ma­ nau, kad jų ener­g i­ją rei­k ia ver­t in­t i, kad ji ga­l i at­neš­t i po­z i­ty­v ių po­k y­ čių. Vis dėl­to no­ri­si, kad kan­di­da­tai į LTOK pre­zi­den­tus su­pras­tų, jog va­ do­vau­ti LTOK ne­reiš­kia tik spaus­ti ran­kas spor­t i­n in­kams ar val­d žios pa­rei­gū­nams, svei­kin­ti ju­bi­lia­tus ar me­da­li­nin­kus, po­zuo­ti prieš ob­jek­ ty­vus ir ka­me­ras.

Or­ga­n i­za­ci­jos va­do­v u ta­pau bū­da­ mas 37-erių, ša­lies spor­to bend­ruo­ me­nės la­bui dir­bau dau­g iau kaip du de­šimt­me­čius. Tai iš ma­nęs pa­ rei­ka­la­vo daug jė­g ų, svei­ka­tos. Sup­ ran­t u, kad tu­r i vyk­t i or­ga­n i­za­ci­jos evo­l iu­ci­ja, kad atė­jo me­tas prie or­ ga­n i­za­ci­jos vai­ro sto­t i ki­t iems, gal­ būt jau­nes­niems as­me­nims. Spar­tė­ jan­tis gy­ve­ni­mo tem­pas, lai­ko iš­šū­ kiai, ga­liau­siai – spau­di­mas, ku­r į pa­ sta­r uo­ju me­tu pa­t i­r ia or­ga­n i­za­ci­ja, rei­ka­lau­ja, kad nau­ja­sis or­ga­ni­za­ci­

Tai – sun­kus kas­die­nis dar­bas, rei­ka­ lau­jan­tis po­li­ti­nės nuo­vo­kos ir stra­te­ gi­nio mąs­ty­mo, ge­bė­ji­mo tiek prin­ci­ pin­gai bei ar­gu­men­tuo­tai at­sto­vau­ ti spor­ti­nin­kų in­te­re­sams bei Olim­ pi­nės char­ti­jos prin­ci­pams, tiek da­ ry­t i kar­tais sun­k ius, bet rei­k ia­mus komp­ro­mi­sus. Ge­bė­ji­mo gin­t i įvai­ rių spor­to ša­k ų – ne tik di­d žiau­sią po­pu­lia­ru­mą tu­rin­čių bei dau­giau­ sia pri­va­čių rė­mė­jų su­t rau­k ian­čių – in­te­re­sus, pa­dė­t i joms. Ga­l iau­siai – ge­bė­ji­mo su­bur­ti ko­man­dą bend­ ram dar­bui, ge­bė­ji­mo telk­t i, o ne

skal­dy­ti ša­lies spor­to bend­ruo­me­nę. Sa­vo ruož­t u pa­si­ža­du su nau­juo­ju or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vu ar va­do­ve pa­ si­da­ly­t i pa­t ir­t i­m i, per dau­ge­l į veik­ los me­t ų už­megz­tais as­me­n i­n iais ry­šiais tarp­tau­t i­nė­je spor­to bend­ ruo­me­nė­je. Pa­tar­siu tiek, kiek ma­ nęs pa­ta­ri­mo bus klau­sia­ma. No­riu ypač pa­dė­ko­ti vi­siems tiems, ku­rie tiek me­tų bu­vo ša­lia, pa­lai­kė, pa­dė­jo ir dir­bo kar­t u ša­l ies spor­to bend­r uo­me­nės la­bui. (...) Di­d žiau­ sios pa­gar­bos ir pa­dė­kos ver­t i vi­si mū­sų ša­lies spor­ti­nin­kai bei tie, ku­ rie kiek­vie­ną die­ną dir­ba jų la­bui – tre­ne­riai, me­di­kai, spor­to fe­de­ra­ci­jų ir ki­tų spor­to or­ga­ni­za­ci­jų spe­cia­lis­ tai, ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las, spor­ to moks­li­nin­kai, sa­va­no­riai, ve­te­ra­ nai, spor­to žur­na­l is­tai ir ki­t i. Taip pat dė­ko­ju LTOK at­k ū­ri­mo 1988 m. dar­bo gru­pės na­r iams, bu­v u­siems ir esa­miems LTOK na­riams, gar­bės na­r iams, rė­mė­jams, par­t ne­r iams, olim­pi­n ių de­le­ga­ci­jų na­r iams ir, ži­ no­ma, di­rek­to­ra­to dar­buo­to­jams, ku­rių kas­die­nė­mis pa­stan­go­mis at­ lie­ka­mas daž­nai ne­ma­to­mas, bet or­ ga­ni­za­ci­jai la­bai svar­bus dar­bas. 2012 09 14, Vil­nius.


18

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

sportas „Real“ sko­los su­ma­žė­jo

Ar­tė­ja „Eu­rot­rack“

Tei­sė­jams – do­va­nė­lės

Mad­ri­do „Real“ fut­bo­lo klu­bo pa­ja­mos per 2011–2012 m. se­ zo­ną – 514 ml­n. eu­rų, ar­ba 7 pro­c. dau­giau nei praė­ju­sį se­ zo­ną. Gry­na­sis pel­nas – 24,2 mln. eu­rų, ar­ba 23,3 pro­c. ma­ žes­nis nei per­nai. „Real“ sko­ los šie­met bir­že­lio 30-ąją bu­vo 124,7 mln. eu­rų – 45 mln. ma­ žes­nės nei 2011-ai­siais.

Pa­ne­vė­žys bai­gia reng­tis Eu­ ro­pos dvi­ra­čių tre­ko eli­ to čem­pio­na­tui – „Eu­rot­rack 2012“. Var­žy­bos vyks spa­lio 19–21 d. „Ci­do“ are­nos tre­ke, ku­ris yra vie­nas iš pen­kių ge­ riau­siųjų pa­sau­ly­je. Čem­pio­ na­tą trans­liuos ir tarp­tau­ti­nis pa­ly­do­vi­nis te­le­vi­zi­jos tink­las „Eu­ros­port“.

Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe-ül­ ker“ krep­ši­nio klu­bo pre­zi­den­ tas Azi­zas Yil­di­ri­mas pa­reiš­kė, kad Eu­ro­ly­gos tei­sė­jams bu­vo at­si­ly­gi­na­ma bran­gio­mis do­ va­no­mis. Esą ar­bit­rai ap­si­pirk­ da­vo pra­ban­gio­se Stam­bu­lo „Grand Ba­zaar“ par­duo­tu­vė­ se, o sve­čių są­skai­tas pe­rim­ da­vo klu­bas.

D.Zub­raus pla­nus pa­kei­tė lo­kau­tas Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ klu­bo puo­lė­jas Dai­nius Zub­rus dėl Na­ cio­na­li­nė­je le­do ri­tu­lio ly­go­je (NHL) gre­sian­čio lo­kau­to grįž­ta į Lie­tu­vą, bet kar­je­rą gal­būt tęs kai­my­ni­nė­je ša­ly­je. Su­si­tar­ti ne­spės

NHL di­rek­to­rių ta­ry­ba pa­skel­bė, kad lo­kau­tas pra­si­dės tuo at­ve­ju, jei­gu iki rug­sė­jo 15-osios vi­dur­ nak­čio su Žai­dė­jų aso­cia­ci­ja ne­pa­ vyks su­si­tar­ti dėl nau­jos ko­lek­ty­vi­ nės su­tar­ties. Dien­raš­čio „The Glo­be and Mail“ duo­me­ni­mis, NHL pa­siū­lė Žai­dė­ jų aso­cia­ci­jai su­tar­tį iki 2018 m. Jo­ je nu­ma­ty­ta, kad šį se­zo­ną žai­dė­jai gaus 49 pro­c. ly­gos pa­ja­mų, 2013– 2014 m. – 48 pro­c., o ki­tus se­zo­nus – po 47 pro­c. Žai­dė­jų aso­cia­ci­jos pa­gei­da­vi­ mai: už 2012–2013 m. se­zo­ną – 54,3 pro­c. NHL pa­ja­mų, 2013–2014 m. – 52,7 pro­c., 2014–2015 m. – 52,2 pro­c., 2015–2016 m. – 52,3 pro­c., o 2016–2017 m. – 52,4 pro­c. Jei­gu žai­dė­jai su­tik­tų su da­bar­ ti­niu NHL pa­siū­ly­mu, jie už­dirb­tų be­veik mi­li­jar­du do­le­rių ma­žiau. Pra­ras­tų šim­tus mi­li­jo­nų „„Le­gio­nie­rius: D.Zub­raus su­tar­tis su „De­vils“ baigs ga­lio­ti 2013-ai­siais. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

NHL va­do­vas Ga­ry’s Bett­ma­nas pa­reiš­kė, kad Žai­dė­jų aso­cia­ci­ ja są­mo­nin­gai vil­ki­no de­ry­bas dėl ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties.

„Skir­ti žai­dė­jams 57 pro­c. pa­ja­ mų – to jau per daug! Net­gi trum­ pa­lai­kis lo­kau­tas jiems bus bran­ ges­nis nei nau­jo­je su­tar­ty­je mū­sų siū­lo­mos są­ly­gos“, – in­ter­viu „The Was­hing­ton Post“ tvir­ti­no G.Bett­ ma­nas. „Ly­ga siū­lo žai­dė­jams 17,5 pro­c. ap­kar­py­ti ga­lio­jan­čius kont­rak­tus. Tai maž­daug 330 mln. do­le­rių per se­zo­ną. Kaip į tai ga­li rea­guo­ti pro­ tin­gi žmo­nės?“ – re­to­riš­kai klau­sė Žai­dė­jų aso­cia­ci­jos vyk­do­ma­sis di­ rek­to­rius Do­nal­das Feh­ras. Sėk­min­gas se­zo­nas

Praė­jęs NHL se­zo­nas D.Zub­rui bu­ vo vie­nas iš sėk­min­giau­sių per vi­są kar­je­rą, nors lie­tu­vio sva­jo­nė iš­ko­ vo­ti Sten­lio tau­rę neiš­si­pil­dė. Fi­na­lo se­ri­ją „De­vils“ 2:4 pra­lai­ mė­jo Los An­dže­lo „Kings“ klu­bui, nors po pir­mų­jų tre­jų rung­ty­nių bu­vo at­si­li­ku­si 0:3. „Sa­vo ko­man­ dos ne­keis­čiau į jo­kią ki­tą“, – po var­žy­bų pa­reiš­kė D.Zub­rus. 20,4 mln. do­le­rių še­še­rių me­tų su­tar­tį su „De­vils“ lie­tu­vis pa­si­ra­ šė 2007-ųjų lie­pą.

Pir­mą kar­tą Sten­lio tau­rės fi­ na­le lie­tu­vis ko­vo­jo 1997-ai­siais, kai at­sto­va­vo Fi­la­del­fi­jos „Flyers“ klu­bui, ku­ris tą­kart pra­lai­mė­jo se­ ri­ją 0:4 Det­roi­to komandai „Red Wings“. Ga­li bū­ti, kad, pra­si­dė­jus lo­kau­ tui, D.Zub­rus lai­ki­nai at­sto­vaus ku­ riai nors Kon­ti­nen­ti­nės le­do ri­tu­lio ly­gos (KHL) ko­man­dai Ru­si­jo­je. Ko­man­dų ant­plū­dis

D.Zub­rus yra mū­sų ša­lies Na­cio­ na­li­nės vai­kų le­do ri­tu­lio ly­gos (NVLRL) pre­zi­den­tas, to­dėl grį­žęs į tė­vy­nę do­mė­sis, kaip se­ka­si jau­ nie­siems spor­ti­nin­kams. Ket­vir­tą­jį se­zo­ną rug­sė­jo 29-ąją pra­dė­sian­ti NVLRL dar la­biau iš­ plė­tė sa­vo geog­ra­fi­ją – prie Lie­ tu­vos, Lat­vi­jos, Ru­si­jos ko­man­dų pri­si­dė­jo dvi Bal­ta­ru­si­jos eki­pos, šiuo me­tu vyks­ta in­ten­sy­vios de­ ry­bos su Len­ki­jos ko­man­da, ku­ ri pla­nuo­ja žais­ti U-14 di­vi­zio­ne. Net ir be len­kų ko­man­dos NVLRL rung­ty­niaus re­kor­di­nis eki­pų skai­ čius – 31. VD, hoc­key.lt inf.

LKL nau­jo­kams sėk­mės pa­lin­kė­jo ir A.Sa­bo­nis Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­ne pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) ir Ar­vy­do Sa­bo­ nio krep­ši­nio cent­ro bend­ra­dar­bia­ vi­mo su­tar­tis, įžie­bu­si ža­lią švie­są nau­jai ko­man­dai „LKKA-Bal­tai“, de­biu­tuo­sian­čiai Lie­tu­vos krep­ši­ nio ly­go­je (LKL).

Praė­ju­sį se­zo­ną Na­cio­na­li­nės krep­ ši­nio ly­gos (NKL) pir­me­ny­bes lai­ mė­ju­sio „LKKA-At­le­to“ pa­grin­ du su­bur­ta eki­pa ša­lies krep­ši­nio eli­te pa­keis Kau­no „Bal­tus“. Stu­ den­tai ke­lia­la­pį į LKL ga­lė­jo iš­ko­ vo­ti jau po praė­ju­sio se­zo­no, ta­čiau pra­lai­mė­jo pe­rei­na­mą­ją se­ri­ją „Pa­ lan­gos“ klu­bui. Vis dėl­to, pa­si­ra­šius su­tar­tį su A.Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ru, Edo Nic­kaus va­do­vau­ja­mai ko­man­dai at­si­ra­do nau­ja ga­li­my­bė. „Mū­sų aukš­to­ji mo­kyk­la ir anks­ čiau tu­rė­jo vie­ną iš stip­riau­sių ša­ lies eki­pų, tad la­bai ma­lo­nu, kad

stu­den­tai vėl su­grįž­ta į eli­tą“, – džiau­gė­si LSU rek­to­rius Al­ber­tas Skur­vy­das.

Arvydas Sabonis:

Kau­nas eli­ti­nė­je ša­lies krep­ši­nio ly­ go­je vėl tu­rės dvi ko­ man­das.

Jo tei­gi­mu, pa­gal nau­ją uni­ ver­si­te­to stra­te­gi­ją ar­ti­miau­siais me­tais bus orien­tuo­ja­ma­si į eli­ti­ nes spor­to ša­kas. Ti­ki­ma­si, kad ši bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis pa­dės pro­fe­sio­na­liai ir ko­ky­biš­kai reng­ ti oran­ži­nio ka­muo­lio spe­cia­lis­ tus. Stu­di­jų ba­zė bus A.Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ras. Nau­ja ko­man­da džiau­gė­si ir Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis.

„Svei­ki­nu su­grį­žus į LKL. Kau­ nas eli­ti­nė­je ša­lies krep­ši­nio ly­go­ je vėl tu­rės dvi ko­man­das. Su uni­ ver­si­te­tu atei­ty­je ke­ti­na­me įkur­ti krep­ši­nio la­bo­ra­to­ri­ją, ku­rio­je bus ren­gia­mi pro­fe­sio­na­lūs tre­ne­riai ir žai­dė­jai“, – kal­bė­jo A.Sa­bo­nis. „LKKA-Bal­tai“ klu­bo pre­zi­den­ tas Vi­das Bon­kys apie nau­jo­jo se­ zo­no tiks­lus kal­bė­jo at­sar­giai. „Ne­lai­mė­jo­me pe­rei­na­mo­sios se­ri­jos, ta­čiau vis­kas su­si­klos­tė taip, kad ga­liau­siai pa­vy­ko gau­ti vie­tą LKL pir­me­ny­bė­se. Dau­gy­bę me­tų su tre­ne­riu E.Nic­ku­mi sie­ kė­me, kad su­grįž­tu­me tarp stip­ riau­sių­jų. Praė­ju­sį se­zo­ną žai­dė­me la­bai gra­žų ir re­zul­ta­ty­vų krep­ši­ nį. Ti­ki­mės to­kį pat brai­žą iš­lai­ ky­ti ir šie­met. Steng­si­mės rem­tis Lie­tu­vos krep­ši­nin­kais, o šio se­ zo­no tiks­las – iš­sau­go­ti vie­tą stip­ riau­sių­jų ly­go­je“, – kal­bė­jo klu­bo pre­zi­den­tas. „LKKA-Bal­tų“ biu­dže­tas atei­ nan­tį se­zo­nas bus apie 1 mln. li­tų. Klu­bo var­das ar­ti­miau­siu me­tu

„„Lū­kes­čiai: LSU rek­to­rius A.Skur­vy­das (iš kai­rės), LKF pre­zi­den­tas

A.Sa­bo­nis ir „LKKA-Bal­tų“ klu­bo pre­zi­den­tas V.Bon­kys op­ti­mis­tiš­kai įver­ti­no bend­ra­dar­bia­vi­mo per­spek­ty­vą. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

tik­r iau­s iai bus pa­ko­re­g uo­tas – jis taps „LSU-Bal­tai“. LKL čem­ pionato tvarkaraštyje skelbiama, kad pirmąsias rungtynes elitinio diviziono naujokai žais rugsė­

jo 29-ąją Kėdainiuose su „Nevė­ žiu“, o savo arenoje – greičiau­ siai Kauno sporto halėje – spalio 9-ąją išmėgins jėgas su Utenos „Juventus“.


19

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

26p.

Ki­ni­jos mies­tuo­se vai­duok­liuo­se – jaus­mas lyg Mė­nu­ly­je.

Dvi­ra­čių spor­to ka­ra­lie­nė taps mo­ti­na Var­žy­bos, įtam­pa prieš jas, klas­tin­gi kal­nų ke­liai ir į nu­ ga­rą al­suo­jan­čios var­žo­vės – vi­sa tai jau praei­ty­je. Bu­ vu­si dvi­ra­čių plento lenktynių ka­ra­lie­nė Edi­ta Pu­čins­kai­tė ruo­šia­si tap­ti mo­ti­ na. Su­si­žė­ru­si vi­sus pres­ti­žiš­kiau­sius ap­do­va­no­ji­mus, ji at­ver­tė nau­ją gy­ve­ ni­mo pus­la­pį. Ir dar ne­ži­no­mą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

La­bai lau­kia sa­vo vai­ku­čio

Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čių 36 me­tų E.Pu­ čins­kai­tės ir 48 me­tų jos vy­ro Ro­ ber­to Ros­si kū­di­kis tu­rė­tų gim­ti gruo­džio pa­bai­go­je. „Bus in­ten­sy­ vūs ma­no Nau­jie­ji me­tai“, – džiau­ gė­si Edi­ta, be­si­lau­kian­ti pir­ma­gi­ mio. Ki­tais me­tais jos gy­ve­ni­mas smar­kiai pa­si­keis, bet ji to no­ri. „Šiuo me­tu gy­ve­nu la­bai gra­žų gy­ve­ni­mo pe­rio­dą ir esu la­bai lai­ min­ga, – džiau­gė­si E.Pu­čins­kai­tė. – Apsk­ri­tai esu lai­min­ga. Tai, ko sie­kiau, gy­ve­ni­mas taip ir klos­tė­ si. Su ma­žais nu­kry­pi­mais, sun­ku­ mais, bet jie ma­ne už­grū­di­no. Ma­nau, kad rea­li­za­vau sa­ve spor­te, pa­da­riau tai, ką no­rė­jau. Ir bū­tent dėl to da­bar la­bai gra­žiai gy­ve­nu nėš­tu­ mo lai­ką – be pa­ni­kos, be įtam­pos, kad ko nors ne­pa­da­riau. Be bai­mės dėl atei­ties, ku­ri daž­nai bū­din­ga be­ si­lau­kian­čioms. Ži­nau, kad ir šia­me gy­ve­ni­mo eta­pe bus sun­ku­mų, kad vis­kas pa­si­keis, bet į tai žiū­riu ra­miai ir la­bai lau­kiu sa­vo vai­ku­čio.“ Edi­ta jau ži­no, kad gims ber­niu­ kas. Ji nu­spren­dė, kad sū­nui var­dą iš­rinks lie­tu­viš­ką: „Pa­var­dė bus ita­ liš­ka – vy­ro. O var­dą dar ren­ka­me. Man vy­ras lei­do nu­spręs­ti, koks bus var­das. Bet tik­rai bus lie­tu­viš­kas.“

20

„„Po­ky­čiai: „Šiuo me­tu gy­ve­nu la­bai gra­žų gy­ve­ni­mo pe­rio­dą ir esu la­bai lai­min­ga“, – džiau­gė­si dvi­ra­čių plento lenktynių ka­ra­lie­nė, pa­sau­lio čem­

pio­nė E.Pu­čins­kai­tė, be­si­lau­kian­ti pir­ma­gi­mio. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


20

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Dvi­ra­čių spor­to ka­ra­lie­nė taps mo­ti­na Nėš­čios mo­te­rys Ita­ 19 li­jo­je me­di­kų ati­džiai ste­bi­mos, nes ten gims­ta­mu­mas – vie­nas ma­žiau­sių pa­sau­ly­je. Tie vai­ku­čiai, anot Edi­tos, vi­si su­skai­ čiuo­ti. Ty­ri­mai bū­si­moms mo­ti­ noms at­lie­ka­mi ne­mo­ka­mai. Dai­ro­si lo­ve­lės ir ve­ži­mė­lio

Už ita­lo R.Ros­si E.Pu­čins­kai­tė iš­ te­kė­jo 2001 m. Tos­ka­nos re­gio­ne, Mon­su­ma­no Ter­mės mies­te­ly­je, šei­ma tu­ri nuo­sa­vą na­mą. Ne­to­li įsi­kū­rę Ro­ber­to tė­vai ir ki­ti gi­mi­ nai­čiai. Da­bar lais­vo lai­ko Edi­ta tu­ri į va­ lias. Ji džiau­gė, kad na­muo­se pa­ga­ liau pa­da­rė re­mon­tą: „Pert­var­kė­me na­mus. Vis­ką pa­da­rė­me, ko ne­ga­ lė­jo­me pa­da­ry­ti per tiek me­tų, nes ne­bu­vo lai­ko net at­si­kvėp­ti. Vy­ko lenk­ty­nės po lenk­ty­nių, to­dėl re­ mon­tus nu­kel­da­vo­me atei­čiai.“ Kam­ba­rį nau­ja­gi­miui tė­vai įren­ gia da­bar. Dra­bu­žė­lių dar ne­per­ka, ta­čiau lo­ve­lės ir ve­ži­mė­lio jau dai­ ro­si. „La­bai ge­ra kal­bė­ti, mąs­ty­ti, skai­ty­ti, gal­vo­ti apie vai­kus. Bet vis tiek kiek­vie­ną mo­te­rį, kol to vai­ ku­čio dar ne­lai­ko ran­ko­se, kar­tais api­ma bai­mė: o kaip vis­kas bus?“ – kal­bė­jo bū­si­mo­ji mo­ti­na. Sa­vo ke­liu ėjo ryž­tin­gai

Į dvi­ra­čių spor­tą E.Pu­čins­kai­tė įžen­gė nuo 12 me­tų ir ja­me iš­bu­ vo apie 22 me­tus. At­si­da­vu­si spor­ tui ji il­gam ati­dė­jo mo­ti­nys­tę. Už­ tat su­si­žė­rė vi­sus pres­ti­žiš­kiau­sius ap­do­va­no­ji­mus: lai­mė­jo pa­sau­lio čem­pio­na­tą, rung­ty­nes „Tour de Fran­ce“, „Gi­ro d’Ita­lia“. Var­di­jant šiuos nuo­pel­nus, Edi­ta pa­tiks­li­no: „Išs­ky­rus olim­pi­nį me­da­lį. Ban­ džiau jo siek­ti iki pat kar­je­ros pa­ bai­gos. Bet olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se man ne­pa­vy­ko.“ Ar ji grau­žia­si dėl to, siel­var­tau­ ja? „Ne, ne­si­grau­žiu, – tvir­tai sa­kė spor­ti­nin­kė. – Aiš­ku, olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­lis gal bū­tų gy­ve­ni­ mą šiek tiek pa­kei­tęs. Bū­tų ne­tei­ sin­ga pa­sie­kus tiek re­zul­ta­tų baig­

ti kar­je­rą ir grauž­tis. Taip pat bū­tų ne­tei­sin­ga grauž­tis dėl ne­pa­siek­ to re­zul­ta­to po kar­je­ros, ku­ri bai­ gė­si be ypa­tin­gų trau­mų ir svei­ka­ tos su­tri­ki­mų. Il­gai spor­ta­vu­siems dvi­ra­ti­nin­kams taip bū­na re­to­kai. Aš la­bai gra­žiai už­ver­čiau tą pus­ la­pį 2010 m. pa­bai­go­je Aust­ra­li­ jo­je vy­ku­siu pa­sau­lio čem­pio­na­ tu. Ta­da su vy­ru pa­mąs­tė­me, kad vie­nus me­tus ga­li­ma dėl sa­vęs pa­gy­ven­ti ir įkvėp­ti ne­spor­ti­nio oro, ku­riuo kvė­pa­vo­me tiek me­ tų. O pa­skui – pa­gal­vo­ti apie šei­ mos pa­gau­sė­ji­mą.“

Man pa­tin­ka bai­ gus spor­ti­nę kar­je­ rą sa­vo pa­tir­tį per­ duo­ti jau­nes­niems, iš­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę. Kur tik per­nai kvies­da­vo da­ly­vau­ ti, vi­sur ei­da­vau.

Ir tas me­tas atė­jo – Edi­ta su Ro­ ber­to ne­kant­riai lau­kia ma­žy­lio. „Nie­ka­da ne­slė­piau, kad ka­ da nors tap­siu mo­ti­na, nors kar­ tais gy­ve­ni­me ne­leng­va pla­nuo­ti. Šiais lai­kais at­si­tik­ti­nu­mų ne­bė­ ra. Pa­ti spor­ti­nin­kė drau­ge su vy­ ru nu­spren­džia, kaip pa­si­rink­ti – ar nu­trauk­ti kar­je­rą, pa­gim­dy­ti, o pa­ skui grįž­ti į spor­tą. Ma­mų, grį­žu­ sių spor­tuo­ti, ma­čiau la­bai daug. Jų pa­vyz­dys ir pa­ska­ti­no ati­dė­ti mo­ti­nys­tę“, – ne­slė­pė Edi­ta. Anot jos, kar­je­ra yra kar­je­ra, o vai­kai yra vai­kai. Kai už­ver­si tą pus­la­pį, bus ga­li­ma at­vers­ti ki­tą ir at­si­dė­ti mo­ti­nys­tei. Jos fi­lo­so­fi­ja – to­kia. Ne taip pa­pras­ta su­de­rin­ti spor­tą su bu­vi­mu ma­ma. Kiek vai­ kų sun­kiai at­pa­žįs­ta iš il­gai tru­ku­ sių tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lų ar dau­gia­ die­nių lenk­ty­nių grį­žu­sią mo­ti­ną! Ne kar­tą jai te­ko ma­ty­ti spor­ti­ nin­kes, ku­rios ap­si­ver­kia per var­

„„Pra­kai­tas: tre­ni­ruo­čių kal­nuo­se aki­mir­kos.

žy­bas su­ži­no­ju­sios, kad vai­kas ser­ ga. Jis no­ri ma­mos, o ma­mos nė­ra na­mie. To­kiais at­ve­jais la­bai sun­ku psi­cho­lo­giš­kai nu­si­teik­ti va­žiuo­ ti į var­žy­bas, joms ati­duo­ti vi­są sa­ ve. Yra ir daug pui­kių pa­vyz­džių – ži­no­mų spor­ti­nin­kių, ku­rios ta­po mo­ti­no­mis ir sėk­min­gai tę­sia kar­ je­rą. „Bet tur­būt tas ke­lias bu­vo ne ma­no“, – ma­no E.Pu­čins­kai­tė. Nuo ger­bė­jų ne­pasp­ruk­si

Spor­ti­nių aukš­tu­mų E.Pu­čins­kai­tei pa­dė­jo siek­ti vy­ras Ro­ber­to – tuos me­tus juo­du gy­ve­no kaip vie­nas žmo­gus. Dvi­ra­čių spor­tas vi­są gy­ ve­ni­mą bu­vo jo ho­bis. R.Ros­si dir­ bo ir fi­zio­te­ra­peu­tu, ir ma­sa­žuo­ to­ju, ir ko­man­dų di­rek­to­riu­mi. Bet tai bu­vo ant­ras jo dar­bas, ku­rį ga­ lė­da­vo at­lik­ti lais­va­lai­kiu. Pag­rin­di­nis R.Ros­si dar­bas – svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je, jis at­sa­kin­gas už už­sie­nio pi­lie­čių svei­ka­tos prie­žiū­rą Tos­ka­nos re­ gio­ne ir sa­vo re­gio­no pi­lie­čių – už­ sie­ny­je. Tik bai­gu­si spor­ti­nę kar­je­rą, per­ nai, Edi­ta su Ro­ber­to lei­do­si krui­ zi­niu lai­vu į Is­pa­ni­jos sa­las. „Tuo pa­čiu „Cos­ta Con­cor­dia“, ku­ris vė­ liau nu­sken­do. Tik ka­pi­to­nas bu­vo ne tas“, – šmaikš­ta­vo Edi­ta. Grį­žus iš ke­lio­nės jai pa­si­py­lė dvi­ra­čių spor­to vei­kė­jų ir ger­bė­jų skam­bu­čiai, elekt­ro­ni­niai laiš­kai, svei­ki­ni­mai. Ir per­nykš­čiai, ir šie me­tai Edi­tai bu­vo įdo­mūs – dvi­ra­ čių plento lenktynių ka­ra­lie­nė bu­ vo po­pu­lia­ri, ją kvies­da­vo į įvai­ riau­sius ren­gi­nius. „Bu­vau pri­si­dė­ju­si prie jau­no­ sios kar­tos dvi­ra­ti­nin­kių ug­dy­mo. Šiek tiek bend­ra­dar­bia­vau su var­ žy­bų „Gi­ro d’Ita­lia“ ir ki­tų Ita­li­jos lenk­ty­nių or­ga­ni­za­to­riais – pa­dė­ jau or­ga­ni­zuo­ti kai ku­riuos lenk­ty­ nių eta­pus Tos­ka­no­je. Ita­li­jo­je ren­ gia­mi su mo­te­rų dvi­ra­čių spor­tu ir ap­skri­tai su dvi­ra­čių spor­tu su­si­ ję ren­gi­niai. Or­ga­ni­za­to­riai ma­ne kvies­da­vo juo­se pa­bū­ti „mad­ri­na“ (it. – krikš­ta­mo­te) – ap­do­va­no­ti nu­ga­lė­to­jus“, – pa­sa­ko­jo Edi­ta.

„„At­sik­vė­pė: bai­gu­si spor­ti­nę kar­je­rą E.Pu­čins­kai­tė su vy­ru Ro­ber­to lei­

do­si krui­zi­niu lai­vu į Is­pa­ni­jos sa­las. „Tuo pa­čiu „Cos­ta Con­cor­dia“, ku­ ris vė­liau nu­sken­do. Tik ka­pi­to­nas bu­vo ne tas“, – šmaikš­ta­vo Edi­ta.

Ra­šo apie dvi­ra­čių spor­tą

Ita­li­jo­je E.Pu­čins­kai­tė gy­ve­na nuo 1996 m. Ta­da ji pa­si­ra­šė pir­mą­ ją kaip pro­fe­sio­na­lios spor­ti­nin­ kės su­tar­tį. Lie­tu­vė la­bai grei­tai pri­pra­to prie tos ša­lies. Lan­kė ita­lų kal­bos pa­skai­tas, la­bai daug mo­kė­ si sa­va­ran­kiš­kai, skai­tė. Ypač ak­ty­ viai bend­ra­vo su žmo­nė­mis. Anot Edi­tos, tai – pa­ts ge­riau­sias bū­das iš­mok­ti kal­bą. „Su ko­man­dos drau­gė­mis bū­ti­ nai rei­kė­jo bend­rau­ti ita­liš­kai. Ne­ sup­ran­tant kal­bos bū­tų bu­vę sun­ ku. Dvi­ra­čių spor­te – sa­vi ko­dek­sai, sa­vos tai­syk­lės. Per lenk­ty­nes rei­ kė­jo tu­rė­ti ra­ci­ją ir žai­bo grei­tu­mu su­pras­ti, apie ką kal­ba­ma, – aiš­ki­ no E.Pu­čins­kai­tė – Man ita­lų kal­ba ne­rea­liai pa­ti­ko. Sa­vo ži­nias vis to­ bu­li­nau, pra­dė­jau net ra­šy­ti.“ E.Pu­čins­kai­tė bend­ra­dar­biau­ ja su ita­lų žur­na­lu „Cyc­lism“, kai ku­riais in­ter­ne­to po­rta­lais, ra­ šan­čiais apie dvi­ra­čių spor­tą. Ten ji dės­to sa­vo nuo­mo­nę, pa­sta­bas apie konk­re­čias rung­ty­nes, at­sa­ ko į klau­si­mus. Per­nai Tos­ka­nos re­gio­ni­nė­je te­le­vi­zi­jo­je Edi­ta ve­

dė lai­dą apie dvi­ra­čių spor­tą. Tai – ho­bis, už šį dar­bą ji ne­ga­vo jo­kio už­mo­kes­čio. „Man pa­tin­ka bai­gus spor­ti­nę kar­je­rą sa­vo pa­tir­tį per­duo­ti jau­ nes­niems, iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, – ne­slė­pė Edi­ta. – Kur tik per­nai kvies­da­vo da­ly­vau­ti, vi­sur ei­da­ vau.“

Ma­nau, kad rea­li­za­ vau sa­ve spor­te, pa­ da­riau tai, ką no­rė­jau. Ir bū­tent dėl to da­bar la­bai gra­žiai gy­ve­nu nėš­tu­mo lai­ką. Pas­ta­ruo­ju me­tu dėl eko­no­mi­nės kri­zės tas bend­ra­dar­bia­vi­mas šiek tiek su­ma­žė­jo, – kai ku­rie po­rta­lai, žur­na­lai bu­vo už­da­ry­ti. Va­ka­rie­nė – bend­ra­vi­mo me­tas

Lie­tu­vė pa­ty­rė, kad ne tik Tos­ka­ no­je, bet ir vi­so­je Ita­li­jo­je la­bai jun­

„„Sėk­mė: 1999 m . E.Pu­čins­kai­tė ta­po pa­sau­lio čem­pio­ne.


21

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

„„Ar­ti­mie­ji: su tė­vais Va­le­ri­ja ir Leo­nar­du Pu­čins­kais. 

ta­ma kri­zė: žmo­nės la­biau pra­dė­jo tau­py­ti, liūd­nes­ni ta­po, la­bai ma­žai ke­liau­ja, uni­ver­si­te­tus bai­gęs jau­ ni­mas ne­ran­da dar­bo. Ita­li­jo­je bu­ vo se­na tra­di­ci­ja rugp­jū­tį va­žiuo­ti ato­sto­gų. Ta­da bū­da­vo už­da­ro­mos ma­žos krau­tu­vė­lės, vi­si mies­tai ap­ mir­da­vo, nie­kas ne­dirb­da­vo. Juo­se šur­mu­liuo­da­vo tik tu­ris­tai. Šie­met dau­ge­lis ita­lų dir­bo, ma­žai kas va­ žia­vo ato­sto­gau­ti. „Ita­li­jo­je bu­vo eko­no­mi­nis pa­ki­ li­mas, kai ten at­va­žia­vau. Da­bar to ne­bė­ra, – sa­kė Edi­ta. – Da­bar žmo­ nės la­bai at­sar­gūs, la­bai tau­po, ne­ per­ka ir ne­par­duo­da bu­tų. Sun­ko­ka šiais lai­kais Ita­li­jo­je.“ Edi­ta ir Ro­ber­to šie­met gy­ve­ na daug lė­čiau, tu­ri lai­ko bend­ rau­ti su drau­gais. Prie na­mo esan­ čia­me kie­me­ly­je jie mėgs­ta reng­ti va­ka­rie­nes ir kvies­tis drau­gų. Ta­ da ant gro­te­lių ke­pa flo­ren­tie­tiš­ką bifš­tek­są (it. – bis­tec­ca al­la fio­ren­ ti­na). Tai – po­pu­lia­riau­sias Tos­ ka­no­je jau­tie­nos keps­nys su kau­ lu. Prie mė­sos pa­tie­kia tra­di­ci­nio „Chian­ti“ vy­no, ku­riuo tos­ka­nie­ čiai la­bai di­džiuo­ja­si.

„Ir to­kių va­ka­rė­lių dėl kri­zės Ita­ li­jo­je su­ma­žė­jo. Bet mes sau tai lei­ džia­me, nes daug me­tų gy­ve­no­me su­si­var­žę – kad ne­pra­ras­čiau spor­ ti­nės for­mos, kon­cent­ra­ci­jos, – paaiš­ki­no Edi­ta. – Bū­da­vo, bai­gia­si vie­nos lenk­ty­nės – gal­vo­ji apie ki­ tas. Gy­ve­ni­mas bu­vo ne­si­bai­gian­ tis ma­ra­to­nas.“

5-ą

– aukščiausią – vietą E.Pučinskaitė užėmė Tarptautinės dviračių sporto sąjungos paskelbtoje pasaulio plento dviratininkių reitingo lentelėje 2008 m. kovo 26 d.

„„Trium­fas: lie­tu­vių dviratininkė ne kartą stovėjo ant aukščiausio pa-

kylos laiptelio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


22

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

„Kem­pins­ki“ p Vil­niaus cent­re, prie­šais Ka­ted­ros aikš­ tę, du­ris at­vė­rė 5 žvaigž­du­čių vieš­bu­tis „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“. Tai – pir­ma­sis toks vieš­bu­tis Bal­ti­jos ša­ly­se. Tie­sa, ne vi­siems. Tik la­bai tur­tin­giems ir ne­nus­te­ken­tiems eko­no­mi­nės kri­zės. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Yra pre­zi­den­ti­niai apar­ta­men­tai

„„Istorija: dau­giau kaip pus­šim­tį me­tų šia­me pa­sta­te vei­kė cent­ri­nis Vil­niaus te­leg­ra­fas. 

„„Pra­ban­ga: įžen­gus į vieš­bu­tį, at­

si­ve­ria erd­vus ho­las su minkš­ta­ suo­liais, pra­ban­giais švies­tu­vais, veid­ro­džiais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„„Ne­pi­gu: di­džių­jų apar­ta­men­tų gy­ven­to­ją tik­rai su­ža­vės pui­kus vaiz­

das iš vo­nios kam­ba­rio į Ka­ted­ros aikš­tę. Bet už ma­lo­nu­mą ir gro­žį – ati­tin­ka­ma kai­na.

Įžen­gus į vieš­bu­tį, at­si­ve­ria erd­ vus ho­las su minkš­ta­suo­liais, pra­ ban­giais švies­tu­vais, veid­ro­džiais, va­zo­ni­nė­mis gė­lė­mis. Prie priė­mi­ mo sky­riaus dar­buo­to­jų jau trau­ kia pir­mie­ji sve­čiai. Tie­sa, dar ne­ gau­siai. „Mū­sų vieš­bu­tis orien­tuo­tas į vers­lo kla­sės klien­tus, at­vyks­tan­ čius į Lie­tu­vą vers­lo rei­ka­lais, taip pat į tuos, ku­rie čia at­va­žiuo­ja pra­ leis­ti ke­lių lais­vų die­nų ar ato­sto­ gų, – į žmo­nes, ku­rie ieš­ko pra­ban­ gos, ko­ky­bės ir ge­ro ap­tar­na­vi­mo“, – vieš­bu­čio pa­slau­gas ir sve­čius api­bū­di­no par­da­vi­mo ir rin­ko­da­ ros va­do­vė Bi­ru­tė Lei­mon­tai­tė. Vieš­bu­ty­je – 96 dvi­vie­čiai kam­ ba­riai, ku­riems įreng­ti bu­vo nau­ do­ja­mos aukš­čiau­sios ko­ky­bės me­džia­gos. Tai – stan­dar­ti­niai, aukš­tes­nės kla­sės, liuk­so kla­sės kam­ba­riai, vers­lo apar­ta­men­tai ir di­die­ji apar­ta­men­tai. Taip pat vieš­b u­ty­je yra ir 132 kv.  m dy­džio pre­zi­den­ti­niai apar­ta­men­tai, ta­čiau jie dar ne­ baig­ti įreng­ti. B.Lei­mon­tai­tė pa­ ti­ki­no, kad šie apar­ta­men­tai ati­ tin­ka griež­č iau­s ius sau­g u­m o rei­ka­la­vi­mus, pa­vyz­džiui, juo­se įmon­tuo­ti kul­koms at­spa­rūs lan­ gai. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, už to­ kius pa­to­gu­mus rei­kia ir mo­kė­ ti: vie­nos nak­ties nak­vy­nės juo­se kai­na – 7000 li­tų. Vieš­bu­tį įreng­ti at­siė­jo 40 mln. eu­rų (138,4 mln. li­tų). Res­tau­ruo­ jant pa­sta­tą bu­vo ati­deng­ti XVI a. Vil­niaus gy­ny­bi­nės sie­nos frag­ men­tai. Da­lį šios sie­nos, už­deng­ tos stik­lu, vieš­bu­čio sve­čiai ga­li iš­ vys­ti prie įė­ji­mo į res­to­ra­ną.

„„Neerd­vus: pra­ban­gaus vieš­bu­čio res­to­ra­nas „Te­leg­ra­fas“ pa­si­ro­dė ne­di­de­lis ir ankš­tas. 

Už vaiz­dą – ati­tin­ka­ma kai­na

Pa­ki­lo­me lif­tu į ant­rą aukš­tą ir ap­ žiū­rė­jo­me ke­lis nu­me­rius. Di­die­ji apar­ta­men­tai – pra­šmat­nūs. Tur­tin­gas vers­li­nin­kas po pel­nin­ gų san­do­rių ga­lės pail­sė­ti sve­tai­nė­je, iš­si­mie­go­ti pui­kia­me mie­ga­ma­ja­me. Ry­tą prau­sian­tis jį tik­rai su­ža­vės pui­ kus vaiz­das iš vo­nios kam­ba­rio į Ka­ ted­ros aikš­tę. Už ma­lo­nu­mą ir gro­žį – ati­tin­ka­ma kai­na – 1100 eu­rų (apie 3800 li­tų) pa­rai.

Bi­ru­tė Lei­mon­tai­tė:

Di­dė­ja Lie­tu­vos ži­no­ mu­mas. Yra po­rei­kis tu­rė­ti to­kį vieš­bu­tį ir to­kių pa­slau­gų, ko­ kias jis tei­kia. Liuk­so kla­sės kam­ba­rių kai­na pra­si­de­da nuo 350 eu­rų (apie 1200 li­tų) už nak­tį, jų lan­gai taip pat žvel­gia į Ka­ted­ros aikš­tę. Stan­dar­ ti­niai kam­ba­riai – ma­žes­ni, pro jų lan­gus at­si­ve­ria se­na­mies­čio vaiz­ dai. Šių kam­ba­rių kai­na pra­si­de­da nuo 260 eu­rų (apie 900 li­tų). Ta­ čiau žo­dis „pra­si­de­da“ ke­liau­to­ jams – tik­ra mis­ti­ka. Aiš­ku vie­na: jei čia ap­si­gy­ven­si­te per Nau­juo­ sius me­tus ar per pa­tį va­sa­ros ato­ sto­gų pi­ką, kam­ba­rio kai­na 260 eu­ rų tik­rai ne­si­baigs. Ta­čiau į mi­nė­tas kai­nas įskai­čiuo­ti ir pus­ry­čiai. Už pus­ry­čius – 70 li­tų

Pra­ban­gaus vieš­bu­čio res­to­ra­nas „Te­leg­ra­fas“ pa­si­ro­dė ne­di­de­lis ir ankš­tas. Taip res­to­ra­nas pa­va­din­tas dėl to, kad nuo 1948-ųjų dau­giau kaip pus­šim­tį me­tų šia­me pa­sta­ te vei­kė cent­ri­nis Vil­niaus te­leg­ra­

„Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“ ar­chy­vo nuo­tr.


23

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

pra­ban­ga spin­dės tik tur­tin­giems

96

kambariai

yra naujai įrengtame „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“ viešbutyje.

„„Ly­gis: Vil­niu­je du­ris at­vė­ręs 5 žvaigž­du­čių vieš­bu­tis „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“ orien­tuo­tas į tur­tin­gus žmo­nes, ku­rie ieš­ko pra­ban­gos, ko­ky­bės ir ge­ro ap­tar­na­vi­mo. 

fas. Var­gu ar to­kio­je ankš­to­je erd­ vė­je sve­čiai jau­sis ge­rai. Į res­to­ra­ną ve­da ir at­ski­ras įė­ji­mas iš gat­vės. Čia atė­ju­siems vil­nie­čiams pi­ni­ gi­nę teks ge­ro­kai pa­kra­ty­ti. Pa­vyz­ džiui, su­ma­nius žmo­ną iš­va­duo­ ti nuo pa­rei­gos ruoš­ti pus­ry­čius, vieš­bu­ty­je už juos tek­tų su­plo­ti 70 li­tų. Už­kan­džių kai­nos pra­si­de­da nuo 28, sriu­bų – nuo 21, karš­tų­jų pa­tie­ka­lų – nuo 65 li­tų. Ar pa­tie­ ka­lo ko­ky­bė ati­tin­ka jo kai­ną, nu­ spręs pa­tys val­gy­to­jai. Vieš­bu­čio fo­jė ba­ras taip pat ne­ di­de­lis. Ja­me ga­li­ma iš­ger­ti įvai­rių rū­šių ka­vos, pa­ska­nau­ti de­ser­to, iš­

„Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“ ar­chy­vo nuo­tr.

lenk­ti tau­re­lę pra­ban­gaus kon­ja­ko. Už puo­de­lį la­tės su pa­si­rink­tu už­ pi­lu teks pa­klo­ti apie 20 li­tų. Esp­re­ so ka­va pa­ti pi­giau­sia – tik 10 li­tų. Lie­tu­vo­je kri­zės ne­ma­to

Nau­ją­jį vieš­bu­tį val­do se­niau­ sias Eu­ro­po­je pra­ban­gių vieš­bu­čių tink­las „Kem­pins­ki Ho­tels“. Pir­ ma­sis vieš­bu­tis bu­vo įkur­tas Ber­ ly­ne 1897 m. „Kem­pins­ki Ho­tels“ iš vi­so val­do 73 pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čius Eu­ro­po­je, Vi­du­rio Ry­tų re­gio­ne, Af­ri­ko­je ir Azi­jo­je. Vil­niu­ je ati­da­ry­tas „Kem­pins­ki“ vieš­bu­ tis – pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se.

„„ Liuksas: viešbučio kam­ba­riuo­se po die­nos dar­bų ga­li­ma pui­kiai pail­sė­ti.

Ar bend­ro­vė ne­pa­bū­go ati­da­ry­ti to­kio bran­gaus vieš­bu­čio Lie­tu­vo­ je, kai eko­no­mi­nė kri­zė dar neat­ leido sa­vo gniauž­tų? Ar ti­ki­si, kad jis bus pil­nas? „Tam tik­ro ly­gio vieš­bu­čių pa­ slau­gos kai­nuo­ja ati­tin­ka­mai. Vieš­ bu­tis ati­da­ry­tas pa­čiu tin­ka­miau­ siu lai­ku. Kri­zės Lie­tu­vo­je šiuo me­tu nė­ra. Ar jūs ma­to­te kri­zę? – pa­reiš­kė B.Lei­mon­tai­tė. – Dau­gė­ja į Lie­tu­vą lėk­tu­vų skry­džių, di­dė­ja Lie­tu­vos ži­no­mu­mas. Yra po­rei­kis tu­rė­ti to­kį vieš­bu­tį ir to­kių pa­slau­ gų, ko­kias jis tei­kia. Ma­nau, bu­vo ge­ras spren­di­mas Vil­niu­je ati­da­ry­ti

„Kem­pins­ki“ vieš­bu­tį šiuo me­tu.“ Vieš­bu­ty­je įreng­tas kon­fe­ren­ci­jų cent­ras, ban­ke­tų sa­lė, SPA cent­ras su spor­to sa­le, už­da­ru šil­do­mu ba­ sei­nu, dviem pir­ti­mis. Kol kas – dirb­ti­nai įsi­tem­pę

Sve­čių no­rus pa­si­ruo­šę iš­pil­dy­ti 65 vieš­bu­čio dar­buo­to­jai. Iki ati­da­ry­ mo vy­ko per­so­na­lo mo­ky­mai. „Bu­vo at­vy­kę dar­buo­to­jų iš ki­ tų „Kem­pins­ki“ vieš­bu­čių, ku­rie mė­ne­sį čia gy­ve­no ir dir­bo su mū­ sų dar­buo­to­jais: mo­kė juos vi­so­kių su­bti­ly­bių ir ap­tar­na­vi­mo ypa­tu­ mų“, – sa­kė B.Lei­mon­tai­tė.

Koks bu­vo svar­biau­sias kri­te­ri­ jus ren­kan­tis per­so­na­lą? „Po­žiū­ris į dar­bą ir op­ti­miz­mas“, – pa­brė­žė B.Lei­mon­tai­tė. Taip pat bu­vo rei­ ka­la­vi­mas, kad vi­si dar­buo­to­jai mo­ kė­tų ang­lų kal­bą, bent jau tu­rė­tų jos pa­grin­dus. Ru­sų kal­bos ži­nios – taip pat pra­na­šu­mas, ta­čiau da­bar jau­no­ji kar­ta šios kal­bos ne­la­bai mo­ka. Už­ve­riu „Kem­pins­ki“ vieš­bu­čio du­ris. Jis dar ne­tu­ri sa­vos au­ros, čia dar ne­si­jau­ti pa­to­giai ir jau­kiai kaip na­muo­se, grei­čiau – įsi­tem­pęs. Dirb­ti­nai įsi­tem­pę (o ne pa­gar­biai pa­si­tem­pę) at­ro­do ir mė­ne­sį re­pe­ ta­vę jo dar­buo­to­jai.

„„Se­no­vė: kai ku­riuos kam­ba­rius

paį­vai­ri­na ati­deng­ta ply­tų sie­na.


24

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Ta­tars­ta­no sos­ti­nė pri­mi­nė Va Per tra­di­ci­nę to­to­rių šven­tę – sa­ban­tu­jų – „Vil­niaus die­nos“ lie­pos pra­džio­je kal­bin­ ta Lie­tu­vos to­to­rė Ri­na­ta Ib­ra­gi­mo­va po pub­li­ka­ci­jų dien­raš­ty­je to­to­rių bend­ruo­ me­nės bu­vo pa­kvies­ta ap­si­lan­ky­ti is­to­ ri­nė­je tė­vy­nė­je – Ta­tars­ta­ne vy­ku­sio­je pa­sau­lio to­to­rių jau­ni­mo kon­fe­ren­ci­jo­je. And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Nors mer­gi­na ne kar­tą yra lan­kiu­ sis Ta­tars­ta­ne, šio­je ke­lio­nė­je daug da­ly­kų jai bu­vo nau­jo­vė. Pir­mą­kart ji vy­ko ir į vie­nu gra­žiau­sių Ru­si­ jos did­mies­čių lai­ko­mą Ta­tars­ta­no sos­ti­nę – Ka­za­nę. Sa­vo ke­lio­nės įspū­džiais, įgy­ta pa­tir­ti­mi ir bend­ra­vi­mo su tau­tie­ čiais ypa­tu­mais Ri­na­ta da­li­ja­si su dien­raš­čio skai­ty­to­jais. – Su­lau­kei kvie­ti­mo ap­si­lan­ky­ ti vie­na­me di­džiau­sių pa­sau­ lio to­to­rių su­va­žia­vi­me. Ar iš­ kart su­ti­kai ke­liau­ti? Ar ne­bu­vo abe­jo­nių, no­ro at­si­sa­ky­ti? – Nors Ta­tars­ta­ne esu bu­vu­si ne kar­tą, Ka­za­nės mies­to taip nie­ka­da ir ne­bu­vau ma­čiu­si. At­si­ra­dus pro­ gai, iš kar­to su­ti­kau. Be to, ži­no­jau, kad taip ga­lė­siu ar­ti­miau pa­bend­ rau­ti su ki­tų to­to­rių bend­ruo­me­nių na­riais, pri­si­min­ti už­mirš­tą to­to­rių kal­bą ir tra­di­ci­jas. – Kaip at­ro­dė pa­ti ke­lio­nė? Kiek ji tru­ko? – Iš tie­sų, ke­lio­nė ne­prail­go. Nusp­ren­dė­me skris­ti per Mask­vą, ten mus pa­si­ti­ko Ta­tars­ta­no res­pub­li­ kos at­sto­vy­bės dar­buo­to­jai. Ap­ro­ dė mies­tą, to­to­rių gim­na­zi­ją, mu­ zie­jų, bib­lio­te­ką, su­pa­žin­di­no su jos veik­la, na­riais. Išsk­ri­dę anks­ti ry­te iš Vil­niaus, vė­lai va­ka­re jau bu­vo­ me Ka­za­nė­je. Tu­rė­da­mi daug lais­vo lai­ko oro uos­te ap­ta­rė­me bū­si­mos kon­fe­ren­ci­jos pro­gra­mą, ren­gi­nius, ku­riuo­se da­ly­vau­si­me. – Ar ga­li pa­ly­gin­ti Ta­tars­ta­ną ir li­ku­sią Ru­si­ją? Kas tarp jų bend­ra, kuo ski­ria­si?

– Ta­tars­ta­no res­pub­li­ka la­bai pri­ žiū­rė­ta, su­tvar­ky­ta. Par­kai, mies­ te­lių aikš­tės re­mon­tuo­ja­mos. Šį kar­tą te­ko pa­bū­ti tik Ka­za­nė­je ir jos apy­lin­kė­se, tai pir­mas įspū­dis bu­vo la­bai ge­ras. Vi­sur žy­di gė­lės, mies­ tas iš­puoš­tas, gat­vės tvar­ko­mos. Ma­nau, tai su­si­ję su ki­tais me­tais Ka­za­nė­je vyk­sian­čia uni­ver­sia­da. Ka­dan­gi gy­ve­no­me pa­čia­me cent­ re, ap­lan­kė­me se­na­mies­tį, krem­lių, me­če­tes ir cerk­ves. Va­ka­rais ei­da­vo­me pa­si­vaikš­čio­ti po pa­grin­di­nę mies­to gat­vę, skir­tą pės­tie­siems, – Bau­ma­ną. Ši gat­ve­ lė šiek tiek pri­mi­nė ti­piš­ką Va­ka­rų Eu­ro­pos se­na­mies­tį.

Neįprastas derinys – plovas ir švediškas stalas, bet juk nepasiginčysi. Čia par­duo­tu­vė­se ir ka­vi­nu­kė­se knibž­dė­jo jau­ni­mo, gat­vės mu­zi­kan­ tai gro­jo įvai­rią mu­zi­ką, no­rė­da­mi už­si­dirb­ti ke­lis rub­lius. Įky­rūs par­ da­vė­jai siū­lė įsi­gy­ti su­ve­ny­rų su Ka­ za­nės mies­to at­ri­bu­ti­ka ir tra­di­ci­nių sal­du­my­nų, to­kių kaip šiak šiak. Kai­ nos – ge­ro­kai di­des­nės nei Lie­tu­vo­ je: puo­de­lis ka­vos – 10 li­tų, bo­ka­las alaus – apie 15 li­tų, va­ka­rie­nė vi­du­ ti­nio ly­gio res­to­ra­nė­ly­je ga­li kai­nuo­ti dau­giau nei 100 li­tų. Pas­te­bė­jau, kad pas juos la­bai daug už­sie­nie­tiš­kų pa­ tie­ka­lų ir ka­vi­nių: ja­po­niš­kų, vo­kiš­ kų, ita­liš­kų. Tarp jau­ni­mo la­bai po­ pu­lia­rūs ai­riš­ki ba­rai. – Ta­tars­ta­ne tu­ri gi­mi­nių, ar tu­rė­jai pro­gos juos ap­lan­ky­ti?

„„Įvai­ro­vė: skir­tin­go­se ša­ly­se gy­ve­nan­tys to­to­riai lai­ko­si įvai­rių tra­di­ci­jų. 

– Mū­sų gi­mi­nai­čiai iš­si­bars­tę po vi­ są Ta­tars­ta­ną, ta­čiau tik ke­lios šei­ mos gy­ve­na Ka­za­nė­je. Su­si­ti­kau su te­to­mis ir pus­se­se­rė­mis, pa­bend­ra­ vo­me, iš­gė­rė­me ar­ba­tos, kar­tu žiū­ rė­jo­me fe­jer­ver­kus, skir­tus Ta­tars­ ta­no die­noms pa­mi­nė­ti. Ka­dan­gi pro­gra­ma bu­vo la­bai užim­ta, ne­ga­ lė­jau joms skir­ti daug lai­ko, bet la­ bai džiau­giuo­si ir to­mis trum­po­mis kar­tu pra­leis­to­mis aki­mir­ko­mis. – Ta­tars­ta­ne esi bu­vu­si ir ankš­ čiau. Ar per šią ke­lio­nę pa­vy­ko pa­ma­ty­ti, su­ži­no­ti ką nors nau­ ja? – Nau­jų da­ly­kų bu­vo la­bai daug: Ka­za­nės mies­tas, apy­lin­kės, žmo­

nės, su ku­riais te­ko su­si­pa­žin­ti. Bend­ra­vau su da­ly­viais iš to­kių ša­lių kaip Kir­gi­zi­ja, Turk­mė­ni­ja, su­ži­no­jau, kaip jie sa­vo na­muo­ se puo­se­lė­ja to­to­riš­kus pa­pro­čius, tra­di­ci­jas. Nus­te­bau, kiek daug jie na­muo­se bend­rau­ja to­to­riš­kai, ne­var­to­ja kiau­lie­nos, ne­ge­ria al­ ko­ho­lio, iš­pa­žįs­ta is­la­mą. Vie­na mer­gi­na iš Turk­mė­ni­jos pa­sa­ko­ jo, kiek il­gai tu­rė­jo įkal­bi­nė­ti tė­ vus, kad leis­tų jai ne­ry­šė­ti ska­ re­lės, kiek šei­mo­je ki­lo bar­nių jai ga­vus sti­pen­di­ją ir ga­li­my­bę stu­ di­juo­ti Olan­di­jo­je. – Ko­kiuo­se mies­tuo­se, mies­te­ liuo­se bu­vai? Gal ga­li pa­ly­gin­ti

Re­kor­di­nė šven­tė vy­ko pir­mą­syk And­re­jus Žu­kovs­kis Pa­sau­lio to­to­rių jau­ni­mo kon­fe­ ren­ci­ja Ta­tars­ta­ne vy­ko rugp­jū­ čio 27–30 d. Ji su­lau­kė dau­giau nei 800 da­ly­vių iš 22 pa­sau­lio ša­lių.

Di­džią­ją da­lį su­da­rė jau­ni­mas iš įvai­rių Ru­si­jos fe­de­ra­ci­jos sri­čių ir bu­vu­sių Ta­ry­bų są­jun­gos ša­lių: Azer­bai­dža­no, Ta­dži­ki­jos, Turk­ mė­ni­jos ir t. t. Lie­tu­vos to­to­rių de­le­ga­ci­jai at­sto­va­vo de­vy­ni jau­ nuo­liai iš Vil­niaus, Klai­pė­dos, Vi­ sa­gi­no ir Ne­vė­žio. To­kio mas­to to­to­rių jau­ni­mo kon­fe­ren­ci­ja su­reng­ta pir­mą kar­ tą. Pag­rin­di­niai kon­fe­ren­ci­jos ren­ gi­niai vy­ko Na­cio­na­li­nia­me teat­re, Ka­za­nės uni­ver­si­te­te. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir ofi­cia­liai šven­tę pra­

dė­jo Ta­tars­ta­no pre­zi­den­tas Rus­ ta­mas Mi­ni­cha­no­vas. Ofi­cia­li kon­fe­ren­ci­jos kal­ba – to­to­rių. Pag­rin­di­nis kon­fe­ren­ci­ jos tiks­las – to­to­rių kal­bos, pa­ pro­čių, tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mas tarp to­to­rių jau­no­sios kar­tos. Ren­gė­jai pri­sta­tė pro­gra­mą, sau­gan­čią ir ug­dan­čią na­cio­na­li­nes ver­ty­bes, to­kias kaip gim­to­ji kal­ba, is­to­ri­ja ir kul­tū­ros pa­li­ki­mas. Kon­fe­ren­ci­ ją vai­ni­ka­vo dis­ku­si­ja apie to­to­riš­ kų na­cio­na­li­nių pre­kės ženk­lų for­ mą ir tu­ri­nį. Nors pa­grin­di­niai ren­gi­niai vy­ ko Ka­za­nė­je, sve­čiai tu­rė­jo pro­gą ap­si­lan­ky­ti ir Ta­tars­ta­no pro­vin­ ci­jo­je. Ne­di­de­lia­me Ars­ko mies­te­ ly­je Ta­tars­ta­no die­nų pro­ga bu­vo su­reng­ta šven­tė. Tau­ti­niais kos­ tiu­mais pa­si­puo­šu­sios šei­mi­nin­

kės vai­ši­no sve­čius šil­ta ar­ba­ta ir to­to­riš­kais sal­du­my­nais. Šven­tės da­ly­viai ga­lė­jo ne tik pa­si­mė­gau­ ti tra­di­ci­niais pa­tie­ka­lais, bet ir jų

įsi­gy­ti. Po vai­šių lau­kė įvai­rūs tra­ di­ci­niai to­to­rių žai­di­mai: bė­gi­mas mai­šuo­se, es­ta­fe­tės su me­di­nė­mis sli­dė­mis, ro­gu­tė­mis.

„„Atstovai: pasaulio totorių jaunimo konferencijoje buvo devyni daly-

viai iš Lietuvos.

did­mies­tį ir pro­vin­ci­jos mies­ te­lį? – Ta­tars­ta­ne bu­vau Ka­za­nė­je ir Ars­ ke. Ne­ži­nau, kaip juos pa­ly­gin­ti. Ka­ za­nė – Ta­tars­ta­no sos­ti­nė. Mies­tas la­bai se­nas, juk jo is­to­ri­ja sie­kia XI a. Mies­te gra­žiai su­si­pi­na ke­lios re­li­gi­ jos: se­no­jo is­la­mo pa­li­ki­mas ir vė­liau atė­ju­si sla­viš­ka kul­tū­ra, čia pat ga­ li pa­ma­ty­ti me­če­tę ir ša­lia įsi­kū­ru­ sią pro­vos­la­viš­ką cerk­vę. Vi­sa mies­ to is­to­ri­ja dvel­kia šių dvie­jų kul­tū­rų kont­ras­tu ir su­gy­ve­ni­mu. Ars­kas – ne­di­de­lis mies­te­lis ša­lia Ka­za­nės. Kai­miš­ki me­di­niai na­me­ liai su dai­lio­mis iš­rai­žy­to­mis lan­gi­ nė­mis ir gė­lių dar­že­liais. Gal pa­pras­čiau bū­tų pa­ly­gin­ ti žmo­nes. Pa­vyz­džiui, Ka­za­nė­je į mus nie­kas ne­krei­pė dė­me­sio, o štai Ars­ke gy­ven­to­jai žiū­rė­jo akis iš­pū­ tę, juk ne kas­dien į jį at­va­žiuo­ja 800 žmo­nių 15-a au­to­bu­sų, ly­di­mų ke­lių mi­li­ci­jos pa­tru­lių. Pro­vin­ci­jo­je su­si­dū­rė­me ir su to­ kiu juo­kin­gu įvy­kiu: mums bu­vo už­sa­ky­ta va­ka­rie­nė vie­tos užei­go­je „Sa­ban­tuj“. Ži­no­ma, pa­tie­ka­lai bu­ vo na­cio­na­li­niai, o štai pa­tiek­ti juos bu­vo nu­spręs­ta va­ka­rie­tiš­kai. Atė­ję la­bai nu­ste­bo­me, nes prie sta­lų ne­ bu­vo kė­džių, jos vi­sos su­sta­ty­tos į kam­pus. Na, mes man­da­gūs žmo­ nės, kiek­vie­nas at­si­ne­šė­me po kė­ dę ir sė­do­me va­ka­rie­niau­ti. Stai­ga atei­na res­to­ra­no di­rek­to­rius ir aiš­ ki­na, kad tai šve­diš­kas sta­las. Neįp­ras­tas de­ri­nys – plo­vas ir šve­diš­ kas sta­las, bet juk ne­pa­si­gin­čy­si. – Ar ra­dai drau­gų? Už­mez­gei nau­jų pa­žin­čių? – Iš tik­rų­jų, to­kio­je žmo­nių ma­sė­je sun­ku bu­vo ir sa­vus at­ras­ti. Be to,


25

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

a­ka­rų Eu­ro­pą Ta­tars­ta­nas

To­to­rių res­pub­li­ka Ru­si­jo­je, Pa­vol­ gio fe­de­ra­l i­nė­je apy­gar­do­je, prie Vol­gos vi­du­r u­pio. Tai vie­nas la­ biau­siai eko­no­m iš­kai iš­si­v ys­č iu­ sių Ru­s i­jos Fe­de­ra­c i­jos re­g io­nų. Te­r i­to­r iš­kai res­pub­l i­ka iš­si­dės­čiu­ si vie­no di­d žiau­sių pra­mo­nės re­ gio­nų cent­re, 800 km į ry­t us nuo Mask­vos. Dėl is­to­ri­nių, geog­ra­fi­nių, gam­t i­n ių ir ki­t ų svar­bių fak­t ų Ta­ tars­ta­nas su­si­for­ma­vo kaip stam­ bus moks­l i­n is ir pra­mo­n i­n is cent­ ras, tu­rin­tis pri­pa­ž i­ni­mą ne tik Ru­ si­jo­je, bet ir už jos ri­bų. Res­pub­li­kos plo­tas – 67 836,2 kv. km. Sos­ti­nė – Ka­za­nė. 2005 m. va­sa­rą pa­mi­nė­tas Ka­za­nės mies­to 1000me­čio ju­bi­lie­jus. Ta­tars­ta­no res­pub­l i­ko­je gy­ve­na 3,78 mln. gy­ven­to­jų (2002 m.): to­ to­rių – 51,3 pro­c., ru­sų – 41 pro­c., li­ku­ sių tau­ty­bių – 3 pro­c.

Si­mo­no Švit­ros ir as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

pro­gra­ma bu­vo la­bai įtemp­ta, ne­ bu­vo la­bai daug lais­vo lai­ko. Vis dėl­to su ke­liais pa­vy­ko ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti: su jau­nuo­liu iš Mask­ vos ry­te kar­tu pus­ry­čia­vo­me, vė­liau su­si­bend­ra­vo­me per so­cia­li­nį tink­ lą. Dar su­si­pa­ži­nau su sa­vo bend­ ra­pa­var­de iš Ka­za­nės. Mū­sų pa­ var­dė la­bai daž­na Ta­tars­ta­ne, tad gi­mi­nys­tės ry­šių net neieš­ko­jo­me.

Kainos – gerokai didesnės nei Lietuvoje: puodelis kavos – 10 litų, bokalas alaus – apie 15 litų.

– Ko­kia, ta­vo aki­mis žvel­giant, to­to­rių kal­bos, kul­tū­ros pa­dė­ tis? Ar Ta­tars­ta­ne ji vis dar gy­ va? Ga­li vys­ty­tis? – Nors šis ren­gi­nys ir pa­ro­dė, kiek pa­stan­gų de­da­ma, kad bū­tų lai­ko­ ma­si to­to­rių kal­bos ir tra­di­ci­jų, ta­ čiau tik­ro­vė­je taip nė­ra. Vis ma­žiau jau­nų žmo­nių kal­ba to­to­riš­kai ir lai­ ko­si to­to­riš­kų pa­pro­čių. Nors mo­kyk­ lo­je ji vis dar dės­to­ma, pa­ma­žu to­to­ rių kal­ba bei kul­tū­ra pa­mirš­ta­ma. – Ma­tei ki­tų ša­lių to­to­rių. Ar Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos, Turk­ mė­ni­jos, Ru­si­jos to­to­riai ski­ ria­si vie­ni nuo ki­tų? Gal pa­ste­ bė­jai ko­kių nors at­ski­rų ša­lių to­to­rių bend­ruo­me­nėms bū­ din­gų bruo­žų? – Iš tik­rų­jų, kont­ras­tas bu­vo mil­ži­ niš­kas. Ats­kir­ti iš Va­ka­rų Eu­ro­pos, Bal­ti­jos ša­lių, Mask­vos at­vy­ku­sius

Ofi­cia­lios kal­bos – ru­sų ir to­to­rių. Di­džiau­si mies­tai: Ka­za­nė (1,1 mln.), Na­be­rež­ny­je Čel­nai (513,5 tūkst.), Niž­ne­k ams­k as (225,5 tūkst.) gy­ ven­to­jų.

to­to­rius bu­vo ga­li­ma iš kar­to. Jau­ ni­mas ap­si­ren­gęs šiuo­lai­kiš­kai, su džin­sais, marš­ki­nė­liais. Jų net el­ ge­sys ki­toks, lais­ves­nis. Ir ki­to­ je pu­sė­je iš Turk­mė­ni­jos, Kir­gi­zi­jos, Azer­bai­dža­no at­vy­kę to­to­riai – iš­si­ pus­tę, iš­si­puo­šę, kos­tiu­muo­ti, mer­ gi­nos plau­kus pri­si­den­gu­sios ska­re­ lė­mis. Jie la­biau lai­kė­si gru­pe­lė­mis, ma­žiau bend­ra­vo su ki­tų ša­lių da­ly­ viais, bu­vo šiek tiek už­da­res­ni. – Ar šven­tės Ta­tars­ta­ne ski­ria­si nuo vyks­tan­čių Lie­tu­vo­je to­to­ rių šven­čių? – Ta­tars­ta­ne šven­tės tik­ro­viš­kes­ nės, jo­se la­biau at­si­spin­di to­to­riš­ ka dva­sia. Sup­ran­ta­ma, juk jie gy­ ve­na tuo, kas­dien tai jau­čia, ma­to, ra­gau­ja. Be to, jau­ni žmo­nės la­biau lin­kę da­ly­vau­ti žai­di­muo­se, ne­bi­ jo pra­lai­mė­ti, šiek tiek drą­ses­ni nei Lie­tu­vo­je. O ir žai­di­mų bei pri­zų įvai­ro­vė daug di­des­nė. – Praei­tą kar­tą sa­kei, kad no­rė­ tum nu­si­vež­ti į Ta­tars­ta­ną sa­vo vy­rą ir vai­ką. Ar po šios ke­lio­ nės pla­nai ne­pa­si­kei­tė? Ką pir­ miau­sia jiems pa­ro­dy­tum? – No­ras ne tik kad ne­pa­si­kei­tė, bet ir su­stip­rė­jo. Anks­čiau ma­niau, kad gal­būt sun­kiai pri­si­tai­ky­si­me prie nau­jos kul­tū­ros. O da­bar esu įsi­ ti­ki­nu­si, kad leng­vai pri­pra­si­me. Žmo­nės ten la­bai drau­giš­ki, vai­šin­ gi, prii­ma kaip sa­vus. Be to, su­ži­ no­jau, kad ke­lio­nės bi­lie­tai ne to­kie ir bran­gūs, kaip kad ma­niau. Pir­ miau­sia su­pa­žin­din­čiau juos su gi­ mi­nai­čiais, tai už­truk­tų ge­ras po­rą sa­vai­čių, o ta­da bū­tų ga­li­ma ir pa­ ke­liau­ti, ap­žiū­rė­ti mies­tus, lan­ky­ ti­nus ob­jek­tus.

„„Re­cep­tas: kad kon­cer­tas bū­tų idea­lus, anot gru­pės ly­de­rio L.Fio­do­ro­vo, rei­kia pa­lan­kių žvaigž­džių. 

Dmitrijaus Matvejevo nuo­tr.

Stip­ry­bės ieš­ko Evan­ge­li­jo­je Lai­ma Že­mu­lie­nė

– Su įpras­to­mis. No­ri­si su­gro­ti ge­rą kon­cer­tą.

Šian­dien Vil­niu­je, klu­be „Pra­mo­ gų ban­kas“, kon­cer­tuos le­gen­di­ nė gru­pė „Auk­cyon“ iš Sankt Pe­ ter­bur­go.

– Ką šia­me kon­cer­te iš­girs jū­ sų ger­bė­jai? Ar Vil­niu­je skam­ bės nau­jau­si kū­ri­niai iš jū­sų re­per­tua­ro? Ko­kie? – Skam­bės dai­nos iš al­bu­mo „Ju­ la“. Taip pat se­nos dai­nos. Šios bū­ti­nai bus įtrauk­tos į pro­gra­mą.

l.zemuliene@diena.lt

Tai – jau ket­vir­ta ko­lek­ty­vo vieš­ na­gė Lie­tu­vo­je. Pir­ma­sis jo kon­ cer­tas įvy­ko dar fes­ti­va­ly­je „Li­ tua­ni­ca-87“. Gru­pė su­si­bū­rė praė­ju­sio am­ žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je. Ji pa­ty­rė be­ga­lę ne­ti­ kė­tų kū­ry­bi­nių per­mai­nų, o mu­ zi­kos sti­lius iš­gy­ve­no su­dė­tin­gą evo­liu­ci­ją: nuo tuo me­tu po­pu­ lia­raus po­stpank­ro­ko, ska, re­gio, Ry­tų Eu­ro­pos bei Ar­ti­mų­jų Ry­tų folk­lo­ro ir džia­zo iki vi­siš­kai sa­vi­ to sti­liaus ir skam­be­sio. Gru­pė iš­lei­do dau­gy­bę iš­skir­ ti­nių al­bu­mų, ku­riuo­se įam­ži­no tam tik­rą kū­ry­bi­nį pe­rio­dą, ji ne­ ven­gia eks­pe­ri­men­tuo­ti ne vien inst­ru­men­tais. Nors lai­kas – pi­ni­gai, „Auk­ cyon“ ly­de­ris Leo­ni­das Fio­do­ ro­vas at­sa­kė į „Vil­niaus die­nos“ klau­si­mus. – Su ko­kio­mis min­ti­mis ruo­ šia­tės kon­cer­tui Lie­tu­vo­je?

– Ko rei­kia, kad kon­cer­tas bū­ tų idea­lus? – Kad žvaigž­dės bū­tų pa­lan­kios. Vi­di­niai veiks­niai kon­cer­tui tu­ ri ma­žai įta­kos. Išim­tis gal­būt – apa­ra­tū­ra. Nors prieš dve­jus me­tus kon­cer­te Kok­te­be­ly­je sce­no­je skrai­dė ir lū­žo be­veik vis­kas: bo­si­nis stip­ rin­tu­vas, Vol­ko­vo smui­ko smi­čius ir t. t., bet kon­cer­tas bu­vo pui­kus. – Ar mei­lė jums yra įkvė­pi­ mo šal­ti­nis, nau­jas kū­ry­bi­ nis skry­dis ir sti­mu­las ei­ti pir­myn? Ar prie to pri­si­de­da šian­die­nė jū­sų mū­za? – Taip, ži­no­ma. Gar­su­sis mu­zi­kan­tas mei­lės te­mos ne­pa­no­ro to­liau vys­ty­ ti. L.Fio­do­ro­vui, kaip ir dau­gu­ mai me­ni­nin­kų, ku­rių vai­kys­tė ir paaug­lys­tė praė­jo pseu­do­šū­kiais

nu­ka­bi­nė­to­je tuo­me­tė­je So­vie­tų Są­jun­go­je, la­bai svar­bu die­voieš­ ka ir ti­kė­ji­mas. „Da­ly­kai, su­si­ję su ti­kė­ji­mu, iš­ties ima do­min­ti tik ta­da, kai tai tam­pa ta­vo gy­ve­ni­mo da­li­mi. Sa­ky­čiau taip: aš pra­re­gė­jau“, – po­r-ta­lui fo­ma.ru. yra sa­kęs L.Fio­do­ro­vas. Mu­z i­kan­tas su­ konk­re­ti­no – ti­kė­ji­mas jam da­ vė gy­ve­ni­mą: „Jau se­niai bū­čiau mi­ręs, jei ne ti­kė­ji­mas. Tik­rą­ja to žo­džio pra­sme. Ir ga­liu drą­ siai pa­sa­ky­ti, kad tik­rą džiaugs­ mą žmo­gui ga­li su­teik­ti tik ti­kė­ ji­mas. Jo­kie pa­sie­ki­mai, ke­lio­nės, nau­ji įspū­džiai ar pa­žin­tys ne­su­ tei­kia to­kio džiaugs­mo, pra­smės ir gy­ve­ni­mo pil­nat­vės kaip ti­kė­ ji­mas.“ Mu­zi­kan­tas ne­slė­pė, kad skai­to Evan­ge­li­ją. Ko­dėl? „Kad su­pras­ tum es­mę, kaip gy­ve­ni­mas su­ręs­ tas. Be Evan­ge­li­jos neį­si­vaiz­duo­ju sa­vo gy­ve­ni­mo – ji pa­sta­to vis­ką į sa­vo vie­tas“, – tvir­ti­no L.Fio­do­ ro­vas. KAS? Gru­pės „Auk­cyon“„ kon­cer­tas. KUR? Vil­niaus klu­be„ „Pra­mo­gų ban­kas“. KA­DA? Rug­sė­jo 15 d. 20 val. KIEK? 99–139 li­tai.

„„Vi­zi­tas: gru­pės „Auk­cyon“ ger­bė­jai jau šian­dien ga­lės iš­vys­ti sa­vo die­vu­kų pa­si­ro­dy­mą sos­ti­nė­je, „Pra­

mo­gų ban­ke“.


26

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Ki­ni­jos mies­tuo­se vai­duok­liu Lais­vė, vie­nat­vė, džiaugs­mas, liū­de­sys ir mil­ži­niš­kos erd­vės vaiz­duo­tei. Taip sa­ vo emo­ci­jas api­bū­di­no fo­tog­ra­fas ir me­ni­ nin­kas Ig­nas Mal­džiū­nas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

žiuo­ja pra­ban­gios ma­ši­nos tam­sin­ tais lan­gais.“

Nuos­ta­bios įsi­min­ti­nos pa­mo­kos

Bu­vo se­ka­mas

Tris mė­ne­sius Ki­ni­jo­je pra­lei­du­sio 34 me­tų Ig­no ke­lio­nės tiks­las bu­vo pa­žin­ti penk­ta­da­lį pa­sau­lio žmo­nių mai­ti­nan­čią vals­ty­bę ir fo­to­juos­to­ je už­fik­suo­ti mies­tus vai­duok­lius. „Ki­ni­ja su­ža­vė­jo iš pat pra­džių, nors su ša­lies gy­ven­to­jais be­veik neį­ma­no­ma su­si­kal­bė­ti – jie ne­ mo­ka net po­pu­lia­riau­sių Eu­ro­pos kal­bų. Dėl to gi­lė­jo skaus­min­gas vie­nat­vės jaus­mas. Neap­rė­pia­mi mas­te­liai ir vi­siš­kai ki­to­kia gy­ven­ se­na. Kar­tais at­ro­dy­da­vo, kad net kū­no kal­ba yra skir­tin­ga. Ką jau kal­bė­ti apie po­rei­kį pa­bend­rau­ ti, pa­si­da­ly­ti po­ty­riais, už­si­sa­ky­ ti mais­to. Žmo­nių ma­sės tar­si iš­ ny­ko. Lai­kas ma­nęs ne­ri­bo­jo, to­dėl prie to įpra­tau, – su­si­su­kęs ta­ba­ ko su­kti­nę, už­si­rū­kė me­ni­nin­kas. – Bet tai bu­vo nuo­sta­bios pa­mo­ kos. Lai­kas, kai ga­li pa­bū­ti su sa­vi­ mi – neį­kai­no­ja­mas. Įgau­ni ra­my­ bės, su­si­tai­kai su neiš­ven­gia­mais da­ly­kais, li­ki­mu, pa­si­duo­di sro­vės tėk­mei.“ Daž­nai po my­li­mą Azi­ją ne­tu­ ris­ti­niais marš­ru­tais ke­liau­jan­čio, bet taip ir ne­ma­čiu­sio gar­sio­sios Ki­nų sie­nos bei Te­ra­ko­ti­nės ar­mi­ jos, I.Mal­džiū­no tiks­las šį­kart bu­ vo mies­tai vai­duok­liai. „Tai – di­de­li, daž­nai dy­ku­mo­se sta­to­mi mies­tai, ku­riuo­se gy­ven­ti bran­gu, su­si­sie­ki­mas ne­pa­to­gus, to­dėl jie be­veik tuš­ti, – aiš­ki­no Ig­ nas. – Jie pa­ma­žu griū­va, raukš­lė­ ja­si taip ir ne­su­lau­kę gy­ven­to­jų. Iš to­lo at­ro­do įspū­din­gai: dan­go­rai­ žiai, pre­ky­bos cent­rai, mie­ga­mie­ ji ra­jo­nai pa­na­šes­ni į ma­ke­tą nei į gy­vą mies­tą. Žen­gus į juos api­ma la­bai keis­tas ne­pa­tir­tas jaus­mas. At­ro­do, kad vi­si žmo­nės tuoj tu­ rė­tų grįž­ti. Kai kur sta­to ar ką nors griau­na pa­vie­niai dar­bi­nin­kai, dir­ ba vie­ni­ši va­ly­to­jai, kar­tais pra­va­

Per tris mė­ne­sius tru­ku­sią ke­lio­nę I.Mal­džiū­nas ne­su­ti­ko blo­gų, pik­ tų žmo­nių. Vis dėl­to ki­nams, kaip ir vi­sų tau­ty­bių žmo­nėms, ma­lo­ niau, kai, kal­bant apie juos, jų ša­lį, ak­cen­tuo­ja­mi ge­ri, gra­žūs da­ly­kai. Už­sie­nie­čiai ne­lau­kia­mi ne­tu­ris­ti­ nė­se Ki­ni­jos vie­to­se.

Ir be­veik vis­kas ap­ leis­ta, tuš­čia, ap­si­ lu­pi­nė­ję. Tik kai kur su­tik­si vie­ną ki­tą žmo­gų, dir­ba tik ke­ li mil­ži­niš­ko cent­ro sraig­te­liai. Nu­si­lei­dęs Šan­cha­jaus oro uos­ te, fo­tog­ra­fas 50 va­lan­dų va­žia­vo trau­ki­niu iki Kun­min­go, Ju­na­nio pro­vin­ci­jos. Iš ten, vis iš­klys­da­ mas iš ke­lio, ju­dė­jo link vie­no ke­ lio­nės tiks­lų – šiau­ri­nia­me Vi­di­nės Mon­go­li­jos au­to­no­mi­nia­me ra­jo­ne esan­čio Or­dos mies­to. Il­go­je ke­lio­nė­je tau­py­da­mas pi­ ni­gus Ig­nas ap­si­sto­da­vo ir itin kuk­ liuo­se vieš­bu­tė­liuo­se, nak­vy­nės na­muo­se ar net va­di­na­muo­siuo­se kek­šy­nuo­se, kons­pi­ra­ci­niuo­se bu­ tuo­se. Ne iš vie­no bu­vo ne­del­siant iš­pra­šy­tas, nes už­sie­nie­čiui ne­va­lia gy­ven­ti ma­žiau nei tri­jų žvaigž­du­ čių vieš­bu­čiuo­se. „Ten vis­kas ste­bi­ma, nes la­ bai grei­tai, ma­tyt, ga­vęs pa­rei­gū­ no įsa­ky­mą, atei­da­vo šei­mi­nin­ kas ir pa­pra­šy­da­vo iš­si­kraus­ty­ti, – pa­ty­rė Ig­nas. – Ne­kart ma­ne se­ kė. Ei­nu pės­čias, pa­ma­tau ap­leis­tą dar­že­lį, ren­giuo­si fo­tog­ra­fuo­ti. Iš pa­skos va­žiuo­jan­ti ma­ši­na priar­tė­

„„Lai­kas: Ki­ni­jo­je I.Mal­džiū­nas pra­lei­do tris mė­ne­sius. 

ja, iš jos iš­li­pa po­li­ci­nin­kai ir man­ da­giai, bet pri­myg­ti­nai kū­no kal­ba duo­da su­pras­ti, kad to da­ry­ti ne­ va­lia.“ Pras­čiau­sia ir pi­giau­sia vie­ta, kur te­ko gy­ven­ti? Ki­ni­jos kal­nuo­se I.Mal­džiū­nas nak­vo­jo kal­ne iš­raus­ ta­me ir įreng­ta­me kam­ba­ry­je su mil­ži­niš­ka lo­va šil­do­mu čiu­ži­niu, kom­piu­te­riu, in­ter­ne­tu ir mais­tu tris kar­tus per die­ną mo­kė­da­mas

pen­kis do­le­rius per pa­rą. Hon­kon­ ge gy­ve­no ma­ža­me 17-u nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me kam­ba­rė­ly­je, esan­ čia­me 17-ame aukš­te. Mie­go­jo 17oje lo­vo­je. Ta­me pa­čia­me kam­ba­rė­ ly­je bu­vo ap­gy­ven­din­ti dar de­vy­ni vy­rai iš Af­ri­kos, Ja­po­ni­jos, In­di­jos, Eu­ro­pos ša­lių. Ig­nas tu­rė­jo taiks­ ty­tis su pra­kai­to tvai­ku, knar­ki­mu, skir­tin­gu pa­ros me­tu pa­rei­nan­čiais ar išei­nan­čiais kam­ba­rio drau­gais.

Už vi­sa tai te­ko mo­kė­ti 50 do­le­rių per pa­rą. „Kiek­vie­na pa­tir­tis yra ver­tin­ga tiek dėl po­jū­čių, tiek dėl pa­gau­tų kad­rų“, – juo­kė­si Ig­nas. Di­džiau­sia­me cent­re – tuš­čia

„Ma­no ke­lio­nės skir­tos fo­tog­ ra­fi­jai, to­dėl jau se­niai žvel­giu į pa­sau­lį tar­si pro ob­jek­ty­vą. Kuo keis­tes­nė ap­lin­ka, kuo stip­res­nis

„„Jaus­m as: džiaugs­mas, lais­vė,

vie­nat­vė, liū­de­sys ir mil­ži­niš­kos erd­vės vaiz­duo­tei.

„„Įvairumas: Kinija kupina spalvų.

„„Išs­kir­ti­nės: ry­žių te­ra­sos tu­ri sa­vi­to gro­žio.


27

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

uo­se – jaus­mas lyg mė­nu­ly­je Iš to­lo at­ro­ do įspū­din­gai: dan­go­rai­žiai, pre­ky­bos cent­ rai, mie­ga­mie­ ji ra­jo­nai pa­ na­šes­ni į ma­ ke­tą nei į gy­ vą mies­tą. Įžen­ gus į juos api­ ma la­bai keis­ tas ir ne­pa­tir­ tas jaus­mas. At­ ro­do, kad vi­si žmo­nės tuoj tu­ rė­tų grįž­ti.



at­stu­mas tarp to, ką jau esu ma­ tęs ir ką ma­tau, tuo lai­min­ges­nis esu. Ga­liu dvi tris die­nas ei­ti pės­ čio­mis, kel­tis penk­tą va­lan­dą ry­to dėl vie­no įdo­maus kad­ro“, – ste­ bi­no Ig­nas. Ki­ni­jo­je jis ke­lia­vo ne­šda­mas ke­lias­de­šimt ki­log­ra­mų sve­rian­ čią man­tą, ku­rią su­da­rė fo­tog­ra­fi­ jos reik­me­nys, tarp jų ir 200 fo­to­ juos­te­lių (tie­sa, pa­sta­rų­jų at­sar­gas te­ko pa­si­pil­dy­ti Hon­kon­ge). Juk kup­ri­nę per­švies­da­vo vi­sur – ne tik oro uos­te, bet ir trau­ki­nių, au­ to­bu­sų sto­ty­se, kel­tuo­se. Di­de­lį įspū­dį Ig­nui pa­da­rė Or­dos mies­tas vai­duok­lis ir di­džiau­sias pa­sau­ly­je pre­ky­bos cent­ras „South Chi­na Mall“, ku­ria­me, uži­man­čia­ me 660 tūkst. kv. m plo­tą, tu­rė­tų veik­ti 2350 par­duo­tu­vių. Bend­ ra šio pra­mo­gų ir pre­ky­bos cent­ro erd­vė – net 892 tūkst. kv. m. „Ir be­veik vis­kas ap­leis­ta, tuš­ čia, ap­si­lu­pi­nė­ję. Tik kai kur su­ tik­si vie­ną ki­tą žmo­gų, dir­ba tik ke­li mil­ži­niš­ko cent­ro sraig­te­liai, – ro­dė pre­ky­bos cent­ro nuo­trau­ kas I.Mal­džiū­nas. – Jais ta­pę sa­vi­ti lon­do­nai, ve­ne­ci­jos, egip­tai. Daug pa­sau­lio ko­pi­jų. Ir vis­kas tuš­čia, ny­ku, mis­tiš­ka.“ Koks jaus­mas, ap­si­lan­kius mies­ te vai­duok­ly­je, kur gre­ta jo iš­džiū­ vu­si net Sia­no upė? „Tar­si Mė­nu­ ly­je ar­ba kom­piu­te­ri­nio žai­di­mo

Asmeninio archyvo nuo­tr.

„„Įvaiz­dis: iš to­li neat­ro­do, kad tai ne­gy­ve­na­mas mies­tas vai­duok­lis.

de­monst­ra­ci­nės ver­si­jos pir­ma­me ly­gy­je. Poe­tiš­ka ir niū­ru“, – ieš­ko­ jo žo­džių I.Mal­džiū­nas. Nak­tį, pės­čio­mis, dvi­ra­čiu

Kar­tą, kai su nie­kuo ne­bu­vo kal­ bė­jęs net dvi sa­vai­tes, vie­no mies­ tų vai­duok­lių už­so­din­ta­me, bet jau nu­džiū­vu­sia­me par­ke Ig­nas su­ti­ko in­ter­je­ro di­zai­ne­rį ir su juo grei­tai su­si­bi­čiu­lia­vo.

Ren­giuo­si fo­tog­ra­ fuo­ti, iš pa­skos va­ žiuo­jan­ti ma­ši­na priar­tė­ja, iš jos iš­li­pa po­li­ci­nin­kai ir pri­ myg­ti­nai kū­no kal­ba duo­da su­pras­ti, kad to da­ry­ti ne­va­lia. „Ta­da pa­pra­šiau ki­no, kad nu­ si­ves­t ų ma­n e į tuos se­n us fan­ tas­t i­n ius fil­m us pri­m e­n an­č ius pa­s ta­t us. Jis ten rū­p i­n o­s i ke­l ių bu­t ų in­ter­je­r u. La­bai nu­s te­bau, kai, pe­rė­ję smė­liu ir dy­ku­mų dul­ kė­mis už­pus­ty­tais kie­mais, pės­ ti pa­ki­lę į pa­sku­ti­nį na­mo aukš­ tą, nes lif­to taip ir ne­p a­v y­ko pri­vers­ti pa­ju­dė­ti, įė­jo­me į pra­

ban­g iai įreng­t ą Vik­to­r i­jos lai­k ų sti­l iaus bu­t ą. Ja­m e iš­v y­d au se­ no­v i­n ių minkš­t ų bal­d ų ko­p i­jas, ant sie­nų ka­bo­jo pa­veiks­lai, ant lo­vų kva­pus sklei­dė skin­tos le­li­ jos, ap­link laks­tė va­ly­to­jos ir kaž­ ko­kie svar­būs as­me­nys. Šis bu­tas par­d uo­d a­m as, ta­č iau na­m e kol kas nie­kas ne­g y­ve­n a – tuš­č ia“, – nu­s te­b i­n u­s ius vaiz­d us pri­s i­ mi­nė I.Mal­džiū­nas. Per šią ke­lio­nę jis ne­re­tai ei­da­ vo pės­čio­mis po 20 ki­lo­met­rų per die­ną, nuo­mo­da­vo­si dvi­ra­tį ar ke­ liau­da­vo au­tos­to­pu, kad pa­tek­tų į vie­tas, apie ku­rias ne­bu­vo nie­ko gir­dė­jęs, kur ne­va­žiuo­da­vo trau­ ki­niai. Ig­nas in­tui­ty­viai nu­jaus­da­ vo lai­mi­kį. Fo­tog­ra­fas ei­da­vo fo­tog­ra­fuo­ti ir nak­tį. Tie­sa, tam tek­da­vo lauk­ ti ge­ro oro, žvaigž­džių, švie­čian­čio mė­nu­lio, ypač – pil­na­ties. Tuo­ met – 15–20 mi­nu­čių iš­lai­ky­mas ir sprag­te­lė­ji­mas. „No­riu, kad kiek­vie­na ma­no nuo­trau­ka pa­sa­ko­tų is­to­ri­ją, kad su­kel­tų žmo­nėms sa­vi­tų emo­ci­jų, mo­men­ti­nių ar eg­zis­ten­ci­nių, – sa­vo tiks­lus nu­brė­žė I.Mal­džiū­nas, nuo­trau­kų apie Ki­ni­ją pa­ro­dą spa­ lio vi­du­ry­je ir lapk­ri­čio pra­džio­ je su­reng­sian­tis Vil­niu­je ir Kau­ ne. – Ten jau­čiau vie­nat­vę, lais­vę, džiaugs­mą ir liū­de­sį. Ga­vau dau­ giau, nei ti­kė­jau­si.“


28

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Pus­ry­čius siū­lo keis­ti į ža­liuo­sius kok­tei­lius Vie­na ža­lio­sios mi­ty­bos pio­nie­rių Vic­to­ria Bou­ten­ko iš JAV ne pir­mą kar­tą at­vyks­ta į Lie­tu­vą. Be to, lie­tu­vių kal­ba jau anks­ čiau yra iš­leis­tos ke­lios jos kny­gos. Vi­sa­me pa­sau­ly­je V.Bou­ten­ ko iš­po­pu­lia­rin­ti ža­lie­ji kok­tei­liai ir jų re­cep­tai va­di­na­mi ža­lio­ sios mi­ty­bos pa­grin­du. Au­gus­tas Ado­mo­nis

– Kaip api­brėž­tu­mė­te, kas yra gy­vas ir ža­lias mais­tas? – Gy­vu mais­tu pa­pras­tai va­di­na­ mas au­ga­li­nis mais­tas, ku­ris dar yra gy­vas tuo me­tu, kai jį val­go­ me. Ge­riau­sias pa­vyz­dys – dai­gai. Tai toks mais­tas, ku­ris ne­bu­vo kaip nors spe­cia­liai ap­do­ro­tas. Pa­vyz­džiui, vie­ną kar­tą sa­vo biu­ re ne­ty­čia ant grin­dų nu­me­čiau na­ tū­ra­lios džio­vin­tos duo­ne­lės iš li­nų, o ki­tą pa­va­sa­rį pa­ste­bė­jau mė­ly­nas gė­ly­tes. Tai bu­vo vis dar gy­va duo­ ne­lė, ku­rios sėk­los išau­go į gra­žų au­ga­lą, nes to­kia ža­lia­val­gių duo­ ne­lė ne ke­pa­ma, o džio­vi­na­ma 40 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. – Daž­nai kal­ba­ma, kad ne­tin­ ka­mas mais­tas ken­kia žmo­ gaus svei­ka­tai ir kaip pre­ven­ci­ nė prie­mo­nė yra ski­ria­ma die­ta, bet kaip mais­tas ga­li gy­dy­ti? – Su mais­tu mes gau­na­me daug kon­ser­van­tų, da­žik­lių, pes­ti­ci­dų, gli­ti­mų ir ki­tų prie­dų. Taip žmo­ gaus or­ga­niz­mas nuo­di­ja­mas di­de­ liu kie­kiu tok­si­nų. Ypač tai pa­vei­kia lim­fi­nę sis­te­mą. Tok­si­nų per­tek­lius virs­ta skaus­mais ir blo­ga jau­se­na, o tai jau ga­li­me va­din­ti li­ga. Kai žmo­gus val­go mais­tą be tok­ si­nų, jo kū­nas ge­ba iš­si­va­ly­ti pa­ts ir il­gai­niui bet ko­kie skaus­mai praei­ na. Taip pat ap­do­ro­tas mais­tas tu­ ri ge­ro­kai dau­giau mais­to me­džia­gų nei neap­do­ro­tas, t. y. ža­lias mais­ tas, o jų per­tek­lius daž­nai le­mia to­ kias li­gas kaip skor­bu­tas, ra­chi­tas, iš­sė­ti­nė skle­ro­zė ir ki­tas. Per di­de­lis kie­kis mais­to me­džia­ gų ga­li su­sarg­din­ti taip pat, kaip cit­ri­nos ga­li iš­gy­dy­ti skor­bu­tą. – Ar gy­vas ir ža­lias mais­tas ga­li pa­gy­dy­ti, pa­vyz­džiui, vė­žį? – Ti­kiu, kad iš­gy­dy­ti ga­li­ma dau­ gu­mą li­gų, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai keis­ti li­go­nio mi­ty­bą jau per vė­

lu. Esu su­si­dū­ru­si su dau­ge­liu at­ ve­jų, kai žmo­nės su­ge­bė­jo įveik­ ti pra­di­nės sta­di­jos vė­žį, cuk­ra­li­gę, hi­per­ten­zi­ją ir ki­tas kri­ti­nes li­gas. – Ko­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų at­ si­kra­tė­te jūs? – Kai bu­vau 28-erių, man bu­vo diag­no­zuo­ta šir­dies arit­mi­ja. Ži­ no­jau, kad nuo jos mi­rė ir ma­no tė­vas, bet, man ra­di­ka­liai pa­kei­tus mi­ty­bą, ši „neiš­gy­do­ma“ li­ga pa­si­ trau­kė per 30 die­nų. Po tri­jų mė­ne­ sių, kai mai­ti­nau­si tik ža­liu mais­tu, jau bė­gau 10 ki­lo­met­rų var­žy­bo­se – to ne­ga­lė­tų pa­da­ry­ti arit­mi­ja ser­ gan­tis pa­cien­tas. – Kas jus pa­stū­mė­jo im­tis svei­ ka­t i­n i­m o? Juk šiuo­l ai­k i­n is žmo­gus įpra­tęs tie­siog ei­ti pas gy­dy­to­ją... – Ma­tyt, man pa­si­se­kė. Gy­dy­to­ jas tuo­met man pa­sa­kė, kad vais­ tais ga­li­ma tik pa­ša­lin­ti ma­no li­ gos simp­to­mus, bet teks ken­tė­ti nuo dau­gy­bės ša­lu­ti­nių po­vei­kių, ta­čiau iš­gy­ti man vis vien ne­pa­vyk­tų. – Nuo ko ver­ta pra­dė­ti pa­ pras­tam žmo­gui, gy­ve­nan­ čiam įpras­tu did­mies­čio tem­ pu: mėgs­tan­čiam kep­tą mais­tą ir val­gan­tį su­muš­ti­nių pus­ry­ čiams? – Ska­niau­sias, leng­viau­sias ir efek­ty­viau­sias bū­das keis­ti sa­vo mi­ty­bos įpro­čius yra pra­dė­ti ger­ ti ža­liuo­sius kok­tei­lius – po lit­rą kas­dien. Ar­ba tie­siog ža­lią­jį kok­ tei­lį ger­ti pus­ry­čiams. – Jū­sų žo­li­nių au­ga­lų kok­tei­lių re­cep­tai yra gar­sūs vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Koks jų po­vei­kis or­ga­ niz­mui? – Ža­lu­my­nai yra vie­nin­te­liai or­ ga­niz­mai, ku­rie ga­li sau­lės švie­są pa­vers­ti chlo­ro­fi­lu. Šis pig­men­tas yra gy­vy­biš­kai svar­bus bet ku­riai ang­lia­van­de­nių mo­le­ku­lei, ku­ri yra

cuk­rus, o tai reiš­kia – ener­gi­ja. Ža­ lia­sis kok­tei­lis šar­mi­na or­ga­niz­mą ir su­tei­kia kū­nui ener­gi­jos, taip pat de­guo­nies ir nau­din­gų me­džia­gų mū­sų or­ga­nams. Ža­lia­ja­me kok­tei­ ly­je esan­čios skai­du­los pa­de­da ko­ vo­ti su tok­si­nais.

Kai žmo­gus val­go mais­tą be tok­si­nų, jo kū­nas ge­ba iš­si­va­ ly­ti pa­ts ir il­gai­niui bet ko­kie skaus­mai praei­na. – Jung­ti­nės Vals­ti­jos eu­ro­pie­ čiams aso­ci­juo­ja­si su grei­to­ jo mais­to kul­tū­ra, ta­čiau svei­ ka­ti­ni­mo ir gy­vo mais­to idė­jos at­ke­liau­ja bū­tent iš čia. Koks iš tik­rų­jų yra ža­lia­val­gys­tės pa­ pli­ti­mas šio­je ša­ly­je? – JAV su­var­to­ja­ma dau­giau­sia grei­ to­jo mais­to, to­dėl čia yra di­džiau­ sias li­go­tų žmo­nių skai­čius pa­sau­ ly­je. Dau­ge­liui jų gy­dy­to­jai ne­la­bai kuo ga­li pa­dė­ti, to­dėl žmo­nės ima ieš­ko­ti at­sa­ky­mų pa­tys. Ne­ži­nau tiks­laus ža­lia­val­gių skai­čius JAV, bet ne­se­niai vy­ku­ siuo­se ren­gi­niuo­se, pa­vyz­džiui, „Raw Spi­rit Fes­ti­val“, bu­vo nuo 3 iki 5 tūkst. lan­ky­to­jų. Ame­ri­ko­je gau­su ža­lio mais­to res­to­ra­nų – vien Los An­dže­lo re­gio­ ne jų dau­giau kaip 70. Čia ga­li­ma du mė­ne­sius mai­tin­tis kas va­ka­rą vis nau­ja­me ža­lia­val­gių res­to­ra­ne. – Ža­lias mais­tas po tru­pu­tį po­ pu­lia­rė­ja Eu­ro­po­je ir Lie­tu­vo­je. Be jū­sų ir jū­sų ko­le­gų pa­stan­gų, ko­kie dar veiks­niai le­mia, kad žmo­nės ima ieš­ko­ti bū­dų mai­ tin­tis svei­kiau? – Kar­tais žmo­nės ste­bi gam­tą ar­ba sa­vo na­mų au­gin­ti­nius ir jiems ky­la

„„Pra­di­nin­kė: Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se gy­ve­nan­ti V.Bou­ten­ko yra vie­na ža­

lio­sios mi­ty­bos pio­nie­rių.

klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, ko­dėl šu­nys kar­tais val­go žo­lę ar­ba ko­dėl lau­ ki­niai gy­vū­nai svei­kes­ni už na­mi­ nius? Tuo­met žmo­nės ima su­pras­ ti, kad kuo na­tū­ra­liau jie mai­tin­sis, tuo svei­kes­ni bus. – Koks yra pa­sta­ro­jo vi­zi­to į Lie­tu­vą pa­grin­di­nis tiks­las? – Į Lie­tu­vą at­vyks­tu ne­be pir­mą kar­tą. Šį­kart da­ly­vau­siu di­de­lė­je gy­vo mais­to tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ ren­ci­jo­je. Man iš tie­sų pa­tin­ka da­ ly­tis sa­vo ži­nio­mis apie svei­ka­ti­ni­ mą jū­sų gra­žio­je ša­ly­je. Ypač to­dėl, kad Lie­tu­vo­je iš­li­kę la­bai daug svei­ ka­ti­ni­mo tra­di­ci­jų, pa­vyz­džiui, kaip ga­ri­nės pir­tys ir įvai­rių žo­le­lių nau­ do­ji­mas svei­ka­ti­ni­mui. Ti­kiuo­si, kad šis ren­gi­nys su­teiks Lie­tu­vos me­di­ci­nos ir svei­ka­ti­ni­mo pro­fe­sio­ na­lams nau­jau­sių ži­nių apie na­tū­ ra­lią me­di­ci­ną ir gy­dy­mą.

„„Įsi­ti­ki­ni­mas: iš vai­sių ir dar­žo­vių ga­mi­na­mi kok­tei­liai, pa­sak ža­lia­val­gys­tės gu­ru, ga­li pa­dė­ti įveik­ti ne­ma­žai

klas­tin­gų li­gų.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

– Pa­tar­ki­te – koks nau­jas mi­ty­ bos įpro­tis ne­rei­ka­lau­ja di­de­lių va­lios pa­stan­gų ir duo­da di­de­lę nau­dą or­ga­niz­mui? – Gal­būt pa­si­kar­to­siu – re­gu­lia­riai ger­ti ža­liuo­sius kok­tei­lius. Taip pat re­gu­lia­riai rei­kia mankš­tin­tis, bū­ti dė­kin­giems ir at­lai­diems.

Kas yra ža­lia­val­giai? Ža­lia­val­gis – tai žmo­gus, ku­ris val­go tik ter­miš­kai neap­do­ro­tą mais­tą. Spe­cia­l is­tai tei­g ia, kad ra­d i­ka­lūs po­ky­čiai duo­da ra­di­ka­l ių re­zul­ta­ tų. Ta­pus ža­l ia­val­g iu pa­dau­gė­ja ener­gi­jos – no­ri­si skrai­dy­ti, imu­ni­ te­tas išau­ga iki dan­gaus ir praei­na be­veik vi­sos li­gos, pa­di­dė­ja skran­ džio pa­jė­gu­mas su­virš­kin­ti, o žar­ ny­no – pa­si­sa­vin­t i mais­tą, su­stip­ rė­ja iš­tver­mė, su­ma­žė­ja mie­go po­ rei­kis, pra­blai­vė­ja pro­tas, net pa­ge­ rė­ja in­tui­ci­ja, pa­di­dė­ja kū­no ir emo­ ci­jų kont­ro­lė, iš­si­va­lo sko­nio re­cep­ to­riai – žmo­nės pa­tys pra­de­da jaus­ ti, ko­kio mais­to or­ga­niz­mui rei­kia ir koks ne­tin­ka, su lai­ku na­tū­ra­liai su­ si­re­gu­liuo­ja op­ti­ma­lus kū­no svo­ris ir at­si­ran­da daug daug lai­ko, iš­lais­ vin­to iš mais­to ruo­šos dar­bų. Bet laz­da vi­sa­da tu­ri du ga­lus. La­bai pa­pras­ta ir na­tū­ra­li iš pir­mo žvilgs­ nio die­ta tu­ri daug po­van­de­ni­nių ak­me­nų. To­dėl ne­tei­sin­gai val­gant ža­lią mais­tą taip pat ga­li­ma sa­vo svei­ka­tai pa­da­ry­ti ža­los. Šal­ti­nis: za­lia­val­gys­te.lt


29

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Va­ka­ras su mu­zi­ki­niais po­rtre­tais Ket­vir­ta­die­nio va­karą Vil­niaus pa­veikslų ga­le­ri­jo­je įvy­ko pir­ma­sis kultū­ros va­ka­ras „Mu­zi­ki­niai po­rtre­ tai“. Ja­me skambė­jo Re­ne­san­so ir ba­ro­ko kom­po­ zi­to­rių, dir­bu­sių Lie­tu­vos did­žio­jo ku­ni­gaikš­čio dva­ re ar de­di­ka­vu­sių sa­vo kūri­nius Lie­tu­vos val­do­vams, opu­sai. Prieš ren­ginį vi­si no­rin­tys galė­jo ap­lan­ky­ti pa­rodą ly­di­mi gi­do. Į ren­ginį at­vykę vil­nie­čiai ir mies­ to sve­čiai iš­gir­do An­to­nio Vi­val­di, Ales­sand­ro Scar­ lat­ti, Tar­qui­nio Me­ru­los ir kitų kom­po­zi­to­rių kūri­nius. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ežiu­ko fi­lo­so­fi­ja sklei­sis sce­no­je Ar ka­da nors te­ko girdė­ti tylą, pa­ryš­ kintą uodų zy­zi­mo? Ar galė­tumė­te įsi­vaiz­duo­ti, kad jūsų nėra nė tru­ pinė­lio? „Trupės liū­di“ ak­to­riai nu­ kels jus į šį ma­gišką „Ežiu­ko rūke“ pa­saulį.

Dau­ge­liui ge­rai pa­žįsta­ma rusų ra­ šy­to­jo Ser­ge­jaus Koz­lo­vo fi­lo­so­ finė is­to­ri­ja „Ežiu­kas rūke“ kvie­čia su vai­kiš­ku at­ra­di­mo džiaugs­mu stebė­tis mus su­pan­čiais da­ly­kais. Sa­vo pa­pras­tu­mu ir su­bti­lia su­si­ mąsty­mo ma­gi­ja šis kūri­nys ly­gi­ na­mas su Ala­no Ale­xan­de­rio Mil­no „Mi­ke Pūkuo­tu­ku“ ar An­toi­ne’o de Saint-Exupé­ry „Ma­žuo­ju prin­cu“. Šia­me spek­tak­ly­je su­si­du­ria vai­ kiš­kas pa­pras­tu­mas su suaugė­liš­ ku reikš­min­gu­mu, ma­ži, bet ste­ buk­lin­gi at­ra­di­mai su di­de­liais, bet ne to­kiais svar­biais pra­ra­di­mais. S.Koz­lo­vo kūry­bo­je ne­brėžia­ma

ri­ba tarp vaikų ir suau­gu­siųjų. Jo pa­sa­ko­se nėra nuo­ty­kių ir ne­natū­ ra­laus links­mu­mo. Juk su vai­kais ga­li­ma kalbė­ti ir apie rim­tus gy­ve­ ni­mo klau­si­mus. Ly­giai taip pat su suau­gu­siai­siais ga­li­ma kalbė­ti apie vai­kiš­kus da­ly­kus vi­siš­kai rim­tai. Pag­rin­di­niai pa­sa­ko­ji­mo „Ežiu­kas rūke“ veikė­jai Ežiu­kas, Meš­kiu­kas, Kiš­kis, Vo­ve­raitė ir Lapė ne­sus­to­da­ mi smal­sau­ja, ieš­ko, sap­nuo­ja, gal­ vo­ja ir klau­sinė­ja, nes juk vi­sa­da „... yra Kaž­kas, ko nie­ka­da ne­ma­ty­ti“. Spek­tak­lis skir­tas žmonėms nuo 14 iki 114 metų. Ki­ti taip pat lau­kia­ mi ir bus įleid­žia­mi. Vis dėlto spe­ cia­lis­tai jiems ne­re­ko­men­duo­ja. VD inf.

KUR? Menų spaus­tuvė­je, Šil­ta­dar­žio g. 6. KA­DA? Rugsė­jo 21 d. 19 val. KIEK? 15–30 litų.

„Trupė liū­di“ „Trupė liū­d i“ – tai buvę Sau­l iaus Ba­rei­k io, Vla­do Bag­do­no ir Ce­za­ rio Grau­ž i­nio kur­so stu­den­tai, nuo 2009 m. pra­dėję sa­vi­tu sti­liu­mi sta­ ty­ti spek­tak­lius. Anks­tes­ni trupės pa­sta­t y­t i spek­tak­l iai „Bal­to­ji stir­ na“, „Ko­k ia čia tei­sybė“, „Iš­va­ž iuo­ ju“, „Mo­no Sa­piens“, „Po­nas Kol­per­ tas“ pa­s i­ž y­m i išs­k ir­t i­n iu gebė­ji­ mu vieną mi­nutę pri­vers­ti juok­tis, o kitą – su­ju­din­ti ką nors tikrą, spur­ dantį krūtinė­j e ar pa­s ąmonė­j e. Re­ž i­sie­rius – To­mas Stir­na. Ak­to­r iai: Ežiu­kas – Sau­l ius Baltrū­ nas, Meš­k iu­kas – Jo­si­fas Ba­l iu­ke­ vi­čius, Kiš­k is – Vai­das Kub­l ins­kas, Vo­ve­raitė – Aistė La­s ytė, Lapė – Mar­celė Zi­ka­raitė. Mu­z i­ka – To­mo Stir­nos, gar­s as – Ka­z io Riš­kaus, švie­sos – Da­r iaus Za­bulė­no, Ig­no Lun­ge­v i­čiaus.

„„Min­tis: pa­vargę nuo kas­die­nybės, spek­tak­ly­je „Ežiu­kas rūke“ žiū­ro­vai iš­girs vi­siš­kai ne­kas­die­nių klau­simų

ir ban­dymų į juos at­sa­ky­ti. 

Teatro archyvo nuo­tr.

T.Venc­lo­vai – dar vie­nas ap­do­va­no­ji­mas Va­kar už Lie­tu­vos var­do gar­si­nimą ir da­ly­va­vimą stei­giant Lie­tu­vos Hel­sin­kio grupę fi­lo­so­fas, poe­tas, li­te­ratū­ros ty­rinė­to­jas, di­si­den­tas To­mas Venc­lo­va ap­do­va­no­tas Lie­ tu­vos dip­lo­ma­ti­jos žvaigž­de.

„Net ir gy­ven­da­mas užjū­ry­je pro­ fe­so­rius nie­kuo­met neap­lei­do Lie­ tu­vos ir sa­vo dar­bais gar­si­no, gar­ si­na ir, nea­be­jo­ju, to­liau gar­sins Lie­tu­vos vardą. Joks fi­zi­nis at­ stu­mas ne­ga­li įveik­ti tvir­tos dva­

sios. Ka­dai­se su bend­ra­min­čiais įkūręs Lie­tu­vos Hel­sin­kio grupę, vėliau pro­fe­so­rius bu­vo pri­vers­tas stebė­ti ir už­tar­ti mūsų tau­tos at­ gi­mimą iš JAV. Bet tiek ta­da, tiek da­bar jo skvar­bus žvilgs­nis ir žo­ dis Lie­tu­vai la­bai nau­din­gas“, – teigė ap­do­va­no­jimą įteikęs už­sie­ nio rei­kalų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis. Mi­nist­ras T.Venc­lo­vai taip pat įteikė ne­se­niai iš­leistą is­to­rikų Al­ fon­so Ei­din­to, Alf­re­do Bumb­laus­

ko, An­ta­no Ku­la­kaus­ko ir Min­dau­ go Ta­mo­šai­čio knygą „Lie­tu­vos is­to­ri­ja“, ku­rio­je glaus­tai pri­sta­ to­ma Lie­tu­vos po­li­tinė rai­da nuo vals­tybės su­si­kūri­mo iki vi­sa­ver­ čio ša­lies įsi­jun­gi­mo į tran­sat­lan­ tinę bend­ruo­menę 2004 m. Šią sa­vaitę 75 gim­ta­dienį šven­ tu­siam T.Venc­lo­vai ant­ra­dienį bu­ vo įteik­tas Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos garbės ženk­las „Nešk sa­vo šviesą ir tikėk“. VD, BNS inf.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams


30

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ—jo 15, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ver­ti­nan­tys su­si­ ti­ki­mus su iť­skir­ti­ niais ki­no kō­rė­jais sa­vo ka­len­do­riu­je tu­rė­tĹł ryť­kiai pa­Şy­ mė­ti rug­sė­jo 20–22 d. Tuo me­tu Vil­niu­je vie­ťės Vik­to­ras Ko­ sa­kovs­kis – vie­nas sa­vi­Ä?iau­siĹł ir ÄŻdo­ miau­siĹł do­ku­men­ti­ nio ki­no kō­rė­jĹł.

Logistikos įmonė ieťko vairuotojų su nuosavais mikroautobusais. Darbas – iťveŞioti siuntas Vilniaus mieste. Atlyginimas – 2 500 Lt. Tel. 8 682 34 416 . 1003875

Norvegijoje reikalingi: matininkai/geodezininkai, santechnikai, skardininkai, staliai, betonavimo klojinių surinkėjai-betonuotojai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595. 1016845

Ne­kas­die­niť­ką, at­si­tik­ti­nu­mų ir lem­tin­gų su­ta­pi­mų ku­pi­ną pa­sau­ lį VDFF Şiō­ro­vams at­vers gar­saus

Lie­tu­vos skai­ty­to­jams ge­rai Ĺži­no­ mas A.Ja­ku­Ä?iō­nas, da­ly­vau­jan­ tis dau­gy­bė­je skai­ty­mĹł Vil­niu­je, ťį­kart nu­spren­dÄ— pa­si­sve­Ä?iuo­ti ir Kau­ne, kur bend­raus su lai­ki­no­ sios sos­ti­nÄ—s skai­ty­to­jais ir pri­sta­ tys sa­vo kny­gÄ… „La­la­gė“. Vie­nas gar­siau­siĹł jau­no­sios kar­tos pro­zi­nin­kĹł, pub­li­cis­tĹł Vil­niaus uni­ver­si­te­te bai­gÄ— kla­ si­ki­nÄ—s fi­lo­lo­gi­jos stu­di­jas, dir­bo lie­tu­viĹł kal­bos ir li­te­ra­tō­ros bei

PERKA

1018638

PASLAUGOS

ru­sų re­Şi­sie­riaus sep­ty­nių fil­mų ret­ros­pek­ty­va.

Jei he­ro­jus el­gia­si taip, kaip ne­si­ti­kė­jo nei re­Şi­sie­rius, nei jis pa­ts, va­di­na­si, re­ Ĺži­sie­rius ge­ras. IĹĄs­kir­ti­niu au­to­ri­niu brai­Şu pa­ si­Şy­min­tis kō­rė­jas ste­bi­na, glu­mi­ na, juo­ki­na, kar­tais uŞ­klum­pa ne­ ti­kė­tai, o kar­tais pa­de­da ÄŻsi­Şiō­rė­ti ir pa­ste­bė­ti. Jis do­mi­si, kas sie­ja Ĺžmo­nes, gy­ve­nan­Ä?ius prie­ťin­go­se Ĺ˝e­mÄ—s ru­tu­lio pu­sė­se („Te­gy­vuo­ ja an­ti­po­dai!“, 2011 m.), aiť­ki­na­si, kaip pa­si­su­ko li­ki­mai tĹł, ku­rie gi­ mÄ— tÄ… pa­Ä?iÄ… die­nÄ…, ta­me pa­Ä?ia­me mies­te, kaip ir jis pa­ts („Tre­Ä?ia­die­ nis 1961 07 19“, 1997 m.), iť­ti­sus me­tus pro lan­gÄ… ste­bi, kas vyks­ ta kie­me („Tis­he!“, 2002 m.), fik­ suo­ja vi­sÄ… ga­mÄ… reak­ci­jĹł ir emo­ ci­jĹł – nuo drau­giť­ku­mo ir no­ro da­ly­tis iki pa­si­pik­ti­ni­mo ir aĹĄa­rĹł, – pir­mÄ… kar­tÄ… su­si­dō­rus su tuo ki­tu sa­vi­mi veid­ro­dy­je („Šven­ta“, 2005 m.). Aky­lus V.Ko­sa­kovs­ kio Ĺžvilgs­nis pa­ste­bi uni­ver­sa­liÄ…, lai­ko tÄ—k­mÄ™ pra­noks­tan­Ä?iÄ… mei­lÄ™ („AĹĄ jus my­lė­jau“, 2001 m.), lip­ do tra­giť­kÄ…, ĹĄiurkť­tĹł vie­nos Ru­ si­jos ĹĄei­mos po­rtre­tÄ… („Be­lo­vai“,

1993 m.), su­si­du­ria su ru­sĹł re­li­gi­ jos fi­lo­so­fu ir mÄ…s­ty­to­ju A.F.Lo­se­ vu („Lo­se­vas“, 1989 m.). Kō­ry­bos sÄ—k­mÄ— – ne­ti­kė­tu­mas

Dau­giau nei ĹĄim­tÄ… lai­mė­ji­mĹł ÄŻvai­ riuo­se fes­ti­va­liuo­se pel­nÄ™s V.Ko­sa­ kovs­kis ti­ki­no tu­rÄŻs tik vie­nÄ… kri­te­ ri­jĹł, ku­ris pa­de­da jam at­skir­ti ge­rÄ… do­ku­men­ti­nÄŻ fil­mÄ… nuo pra­sto. „Jei he­ro­jus kal­ba tai, kÄ… jis jau Ĺži­no­jo, – re­Şi­sie­rius blo­gas. Jei he­ ro­jus kar­to­ja tai, kas bu­vo ap­gal­vo­ ta, – re­Şi­sie­rius blo­gas. Bet jei he­ ro­jus el­gia­si taip, kaip ne­si­ti­kė­jo nei re­Şi­sie­rius, nei jis pa­ts, – va­ di­na­si, re­Şi­sie­rius ge­ras. Jei he­ro­ jus pa­si­su­ko ÄŻ de­ťi­nÄ™ ten, kur vi­ sÄ… gy­ve­ni­mÄ… pa­si­suk­da­vo ÄŻ kai­rÄ™, – ÄŻro­do esant ge­rÄ… re­Şi­sie­riĹł, ir fil­ mas to­kiu at­ve­ju pa­vyks. Ĺ˝mo­gus ÄŻdo­mus ta­da, kai tam­pa sa­vi­mi, ta­ da, kai gy­ve­na, o ne at­si­kar­to­ja“, – vie­na­me in­ter­viu Sankt Pe­ter­bur­go Ĺžur­na­lui „Seans“ sa­kÄ— re­Şi­sie­rius. Taik­lios V. Ko­sa­kovs­kio pa­sta­ bos, jam at­si­vė­ru­sios do­ku­men­ti­ nio ki­no pa­slap­tys ir pa­tir­tys lau­ kia tĹł, ku­rie rug­sė­jo 22 d. 11 val. uŞ­suks ÄŻ „Skal­vi­jos“ ki­no cent­rÄ…. ÄŒia V.Ko­sa­kovs­kis at­skleis au­ to­ri­nÄ—s do­ku­men­ti­kos as­pek­tus, da­ly­sis kō­ry­bi­ne pa­tir­ti­mi ir at­ sa­kys ÄŻ klau­si­mus tĹł, ku­rie do­mi­ si, ieť­ko ir ne­bi­jo klaus­ti. Ĺ is su­si­ ti­ki­mas yra at­vi­ras vi­siems (vyks ang­lĹł kal­ba). VD inf.

A.Ja­ku­Ä?iō­nas aplankys skaitytojus Me­niť­kiau­sios 2011-ĹłjĹł kny­gos „La­la­gė“ au­to­rius, vil­nie­tis And­ rius Ja­ku­Ä?iō­nas ki­tÄ… sa­vai­tÄ™ do­ va­nos su­si­ti­ki­mÄ… ir Kau­no skai­ ty­to­jams.

1017955

Verpimo ÄŻmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome, suteikiame kvaliďŹ kacijÄ…. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

Do­ku­men­ti­nių fil­mų le­gen­da pri­sta­tys fes­ti­va­lį

Ret­ros­pek­ty­vo­je – 8 dar­bai

1018227

Parduodu naujÄ… pirties katilÄ… su vandens ĹĄildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

1016719

fil­me „Tis­he!“, ga­li virs­ti ir iť­ti­sus me­tus pro lan­gÄ… he­ro­jaus ste­bi­mas vaiz­das.  Kadras iĹĄ filmo

Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus do­ku­men­ti­ niĹł fil­mĹł fes­ti­va­lio (VDFF) ren­gė­ jai il­gus me­tus kal­bi­no re­Şi­sie­riĹł at­vyk­ti ÄŻ Vil­niĹł ir pri­sta­ty­ti sa­vo fil­mĹł ret­ros­pek­ty­vÄ…. Ga­liau­siai jiems pa­vy­ko. „Kiek­vie­nam fes­ti­va­liui mil­Şi­ niť­ka gar­bÄ— su­lauk­ti ĹĄio sve­Ä?io ir pri­sta­ty­ti jo fil­mĹł ret­ros­pek­ty­ vÄ…. Mums ĹĄi vieť­na­gÄ— itin svar­bi: VDFF Ĺžiō­ro­vĹł lau­kia ne tik su­si­ ti­ki­mai su V.Ko­sa­kovs­kiu prieĹĄ sean­sus ir po jĹł, bet ir kō­ry­bi­nÄ—s ki­no dirb­tu­vÄ—s, skir­tos vi­siems, be­si­do­min­tiems do­ku­men­ti­niu au­to­ri­niu ki­nu“, – sa­kÄ— V. Le­vic­ kai­tÄ—, VDFF ren­gian­Ä?io „Skal­vi­ jos“ ki­no cent­ro di­rek­to­rÄ—. Nuo 1989 m. ku­rian­Ä?io V.Ko­ sa­kovs­kio dar­bĹł ret­ros­pek­ty­vÄ… jau yra su­ren­gÄ™s ne vie­nas tarp­ tau­ti­nis ki­no fes­ti­va­lis ar gar­ sus mu­zie­jus. Tarp ĹĄiĹł – Niu­jor­ ko mo­der­nio­jo me­no mu­zie­jus, Geor­ges’o Pom­pi­dou cent­ras Pa­ ry­Şiu­je. Pa­sau­li­nÄ™ ĹĄlo­vÄ™ jam pel­nÄ— fil­ mas „Be­lo­vai“ (1993 m.), ÄŻver­tin­ tas dau­ge­liu ap­do­va­no­ji­mĹł; olan­ dĹł ki­no kri­ti­kai ĹĄÄŻ fil­mÄ… pa­skel­bÄ— vie­nu ge­riau­siĹł XX a. ki­no do­ku­ men­ti­kos dar­bĹł.

1013961

NaujÄ… rastinÄ™ pirtÄŻ (6 Ă— 8,50 m, rÄ…stĹł storis 23 26 cm, su terasa, mansarda 35 kv. m). Surenkame vietoje. Tel. 8 680 43 993, e. paĹĄtas remis0804@gmail.com.

Reikalingas vaikĹł odontologas (specialistas) pusei etato. Gyvenimo apraĹĄymÄ… siĹłsti e. p. info@odontologijosklinika.lt. Tel. 231 2952, 8 652 42 156.

„„Žvilgs­nis: do­ku­men­ti­ka, kaip pa­ro­do­ma re­Şi­sie­riaus V.Ko­sa­kovs­kio

Mo­kys ki­no me­no

mas. S.Žukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt.

SIĹŞLO DARBÄ„

lo­ty­nĹł kal­bos mo­ky­to­ju. De­biu­ ta­vo no­ve­liĹł kny­ga „Sok­ra­to gy­ ve­ni­mas ar­ba mir­tis“ (1999 m.). Ro­ma­nai „Ser­vi­jaus Ga­lo uŞ­ra­ ĹĄai“ (2005 m.), „Tė­vy­nė“ (2007 m.) ir skai­ty­to­jĹł, ir li­te­ra­tō­ro­lo­ gĹł ÄŻver­tin­ti kaip vie­nos ryť­kiau­ siĹł pa­sta­ro­jo lai­ko kny­gĹł. Pel­ nÄ— ne vie­nÄ… ap­do­va­no­ji­mÄ…: 1996 m. – Vy­tau­to Ka­vo­lio pre­mi­ jÄ… jau­nie­siems ra­ťy­to­jams, 2004 m. – „Im­bie­ro va­ka­rĹłâ€œ Pub­li­kos pre­mi­jÄ…, 2005 m. – vals­ty­bÄ—s sti­ pen­di­jÄ… me­no ir kul­tō­ros kō­rė­ jams, 2011 m. – Lie­tu­vos ra­ťy­to­ jĹł są­jun­gos pre­mi­jÄ… uĹž nau­jau­siÄ… kny­gÄ… „La­la­gė“. „La­la­gė“ – ap­ sa­ky­mĹł rin­ki­nys, pa­ties au­to­

riaus pa­va­din­tas ap­sa­ky­mų vai­ ni­k u. Tai su­b ti­l us mė­g i­n i­m as at­skleis­ti kō­ry­bos ra­di­mo­si, li­te­ ra­tō­ros kō­ri­nio gi­mi­mo pro­ce­są. Ap­sa­ky­mus vie­ni­ja bend­ras he­ ro­jus ir jo be­vil­tiť­kos pa­stan­gos su­de­rin­ti sa­vo emo­ci­nį, in­te­lek­ ti­nį tu­ri­nį su siu­Şe­to, ku­rio da­ lis jis yra, tėk­me. Nors kō­ri­nys ta­po dau­ge­lio dis­ku­si­jų ob­jek­tu, ne vie­nas li­te­ra­tō­ros kri­ti­kas pri­ pa­Şįs­ta, kad jis ma­Şų ma­Şiau­siai ori­gi­na­lus jau vien sa­vo for­ma, o li­te­ra­tō­ro­lo­gės Jō­ra­tės Sprin­dy­ tės ma­ny­mu, kny­ga iki nau­jų ri­ bų pa­stō­mė­ja li­te­ra­tō­ros raiť­kos ga­li­my­bes. VD inf.

Statybos ir remonto KokybiĹĄkas voniĹł RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paĹĄtas info@ vannavanna.lt. 1013397

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – ťaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1013616

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1002376

Kelionių Iť/į Londoną saugiai, greitai veŞame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261. 995295

Brangiai perkame miĹĄkÄ… su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155. 929913

NUOMOJA IĹĄnuomojamas Ĺ ilo g. 3 k. butas (76 kv. m, yra garaĹžas, uĹždaras kiemas, buit. technika, baldai, renovuotas). 1400 Lt. Ant namo sienos galima reklama. Tel. 8 648 87 482. 1017389

1017801

KVIEÄŒIA MOKYTIS

Kitos

Kursai: buhalterinÄ—s apskaitos, dokumentĹł valdymo, personalo valdymo ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374; www.globaliosidejos.lt. 1017714

Mokau matematikos, sprendĹžiu uĹždavinius. Vilnius, tel. 8 673 98 669; e. paĹĄtas leonas@dtiltas.lt. 1017097

Visos knygriĹĄyklos paslaugos skubiai! KalvarijĹł g. 14, Vilnius, tel. (8 5) 272 2800; www. knygrisykla.lt. 1016629

PARDUODA GSM ryĹĄio ir 3G interneto stiprintuvai, antenos, jungtys. Montavimas, konsultavi-

ÄŽVAIRĹŞS Kita Sklypo, esanÄ?io Vilniaus r., RieĹĄÄ—s sen., Vasaros 8-oji g. 21, SB „Vasara-2“, skl. Nr. 116 paveldÄ—tojams! 2012 09 18 11 val. vyks skl. Nr. 117 kadastriniai matavimai. KvieÄ?iame dalyvauti. Tel. 8 686 17 539. 1018420

$     

  

 #  "





   '#!!&    )   %%%" ("! "          # "$#!"

!!! 


;

4

8 -

6

.

5

.

4

.

5

.

m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir15, tvarkymo režimą. šeštadienis, rugsėjo 2012agentą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

5

ro o 2 ai . ų u k-

6

o s 1 1 r.

31

skelbimai

976256

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKAS galbūt, JusJŪRAS? visada žavėjo Vegasas – VALDO NE TIKLas NEPTŪNAS! šviesų, kazino, viešbučių rojus? 12 uostų mūsųpasirodymų rankose ir ir Jūsų paslaugos! laikasnuostabiąją Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. KELTŲ BILIETAI INTERNETU Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga www.krantas.lt leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Klaipėda–Kylis Klaipėda–Karlshamnas Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! Klaipėda–Zasnicas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Ryga–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Talinas–Stokholmas

Kelionių organizatorius

6

: . 0

kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo Tel. kad. 261 3653, 261 3655, 261 3659 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. skelbimai@vilniausdiena.lt Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija – Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos 1397 Ltjūros cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt su Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 Lt Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 Lt Lt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Talinas–Helsinkis Monrealis nuo 2874 Lt Stokholmas–Helsinkis Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kalgaris Kopenhaga–Oslas nuo 125nuo Lt 3464 Lt Amsterdamas–Niukastlis Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Pirkite keltų bilietus internetu iki spalio kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir nuotaika. 31 d., dalyvaukite loterijojegera ir laimėkite Rezervacijos kelto bilietusmokestis dviem! iki 100 Lt mokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt

Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt

Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai Raganė 5853 Lt – 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt

AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)

Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE

Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt

KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt

Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt

VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,

Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l i V

A RS U K ON K TO FO

S A V

S

A R A

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.


Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs orai su lietumi. Šiandien daugelyje rajonų protarpiais lis. Temperatūra 15–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį orai gerės. Lietaus bus nedaug, vėjas rims, bus vidutiniškai šilta: naktį – 7–14, dieną – 17–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 15 d.

+17

+16

Telšiai

+17

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.51 19.34 12.43 6.02 18.47

259-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 107 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

+16



Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas  +17 Brazilija  +31 Briuselis  +18 Dublinas  +16 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga  +18

Londonas  +21 Madridas +33 Maskva +20 Minskas  +15 Niujorkas +25 Oslas  +18 Paryžius  +21 Pekinas +26

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+15

+11

+9

4

+12

+17

+13

+9

3

+13

+19

+15

+10

3

+14

+20

+17

+13

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha  +19 Ryga  +16 Roma +25 Sidnėjus  +21 Talinas  +16 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva  +18

+15

+17

Vėjas

4–8 m/s

Vilnius

Marijampolė

+16

Alytus

DATOS (rugsėjo 15 D.)

DATOS (rugsėjo 16 D.)

Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena Tarptautinė demokratijos diena Miškininko diena 1789 m. gimė amerikiečių rašytojas Jamesas Fenimore’as Cooperis. 1890 m. gimė britė detektyvinių istorijų rašytoja Agatha Christie. 1907 m. gimė tautodailininkas, skulptorius Lionginas Šepka. 1916 m. Pirmajame pasauliniame kare buvo pirmą kartą panaudoti tankai. 1946 m. gimė amerikiečių aktorius Tommy Lee Jonesas. 1946 m. gimė amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as. 1974 m. gimė dirigentas Modestas Pitrėnas. 1984 m. gimė Velso princas Harry, princo Charleso ir Dianos sūnus. 2008 m. mirė legendinės roko grupės „Pink Floyd“ įkūrėjas ir klavišininkas Richardas Wrightas.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena 1867 m. gimė rašytoja Sofija Pšibiliauskienė, viena iš seserų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos vardu. 1925 m. gimė amerikiečių bliuzo legenda B.B. Kingas. 1952 m. gimė amerikiečių aktorius Mickey Rourke’as. 1956 m. gimė amerikiečių magas Deividas Copperfieldas. 1963 m. gimė Saulius UrbonavičiusSamas, grupės BIX lyderis, dainų autorius, TV laidų prodiuseris. 1977 m. mirė amerikiečių operos dainininkė Maria Callas. 1984 m. Gruzijoje gimė Didžiosios Britanijos dainininkė Katie Melua. 1992 m. gimė krepšininkas Vytenis Čižauskas. 2011 m. mirė kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas Aleksas Girdenis.

įvairenybės

Pi­ni­gai iš dan­gaus Ban­ko plė­ši­kai Ka­li­for­ni­jo­je ban­ dy­da­mi at­si­plėš­ti nuo po­li­ci­jos ėmė mė­ty­ti pi­ni­gus pro au­to­mo­ bi­lio lan­gą, bet vis tiek at­si­dū­rė už gro­tų.

Gau­dy­nės pra­si­dė­jo tre­čia­die­nio ry­ tą, kai ke­tu­ri gink­luo­ti vy­rai San­ta Kla­ri­tos mies­te­ly­je, 60 km nuo Los An­dže­lo, api­plė­šė ban­ko „Bank of Ame­ri­ca“ sky­rių. Pa­vog­tu vi­su­rei­ giu „Vol­vo“ Los An­dže­lo link skrie­ jan­čius plė­ši­kus vi­jo­si dau­giau nei de­šimt po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių. Ban­dy­da­mi at­si­plėš­ti, plė­ši­kai ėmė mė­ty­ti pro lan­gą pa­vog­tus pi­ ni­gus. Te­le­vi­zi­jos sraig­tas­par­niai už­fik­sa­vo, kaip nu­si­kal­tė­liai mė­to šim­to do­le­rių ir ma­žes­nių no­mi­ na­lų bank­no­tų ry­šu­lė­lius. Praei­ viai puo­lė rink­ti pi­ni­gų ir taip truk­ dė po­li­ci­jai.

Ga­liau­siai pa­rei­gū­nams pa­vy­ko su­lai­ky­ti nu­si­kal­tė­lius, bet grą­žin­ ti pi­ni­gų ban­kui jie kol kas ne­ga­li, nes Los An­dže­lo gy­ven­to­jai su­rin­ ko da­lį iš­mes­tų pi­ni­gų. Nei plė­ši­kų ta­pa­ty­bės, nei pa­vog­ tų pi­ni­gų su­mos po­li­ci­ja neatsk­lei­ džia. Val­džia pa­rei­ka­la­vo, kad gy­ven­ to­jai grą­žin­tų ras­tus pi­ni­gus, ir įspė­jo, jog prie­šin­gu at­ve­ju kal­ti­ nin­kai bus ras­ti pa­si­tel­kus vaiz­do ka­me­rų įra­šus. Te­le­vi­zi­ja NBC pa­pa­sa­ko­jo tik apie vie­ną gy­ven­to­ją, ku­ris grą­ži­ no ant ša­li­gat­vio ras­tus pi­ni­gus. Pa­sak laik­raš­čio „The New York Ti­mes“, nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas skur­džia­me mies­to ra­jo­ne, kur pu­ sė gy­ven­to­jų, vy­res­nių nei 16 me­ tų, ne­tu­ri dar­bo.

„„Go­du­mas: Los An­dže­lo gy­ven­to­jai van­giai rea­guo­ja į val­džios ra­gi­ni­

„The Los An­ge­les Ti­mes“ inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

mą grą­žin­ti nu­si­kal­tė­lių iš­mes­tus pi­ni­gus. 

Sutaupęs šukuosenai laimėjo milijonus Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je vie­nas vy­ras iš­me­tė lo­te­ri­jos bi­lie­tą, lai­mė­ju­sį 27 mln. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos do­le­ rių (59,2 mln. li­tų) ver­tės pri­zą, kai klai­din­gai per­skai­tė lo­ši­mo re­zul­ ta­tus ir pa­ma­nė, kad jis be­ver­tis.

Tik ki­tą die­ną, iš­gir­dęs, kad mil­ ži­niš­ko auk­so puo­do lai­mė­to­jas neat­si­lie­pė, vy­ras su­ra­do iš­mes­ tą bi­lie­tą ir iš­siaiš­ki­no, kad jis lai­ min­gas. Vy­res­nis nei 20-ies me­tų vy­ras, pa­gei­da­vęs ne­vie­šin­ti jo var­do, lo­ te­ri­jos bi­lie­tą įsi­gi­jo at­si­tik­ti­nai. Jis pla­na­vo ap­si­kirp­ti, ta­čiau kir­pyk­lą

ra­do už­da­ry­tą, o už šu­kuo­se­nai ati­ dė­tus pi­ni­gus nu­spren­dė iš­ban­dy­ti lai­mę lo­te­ri­jo­je. „Iš pra­džių pa­tik­ri­nau re­zul­ta­tus sa­vo te­le­fo­ne, ta­čiau tik­riau­siai pa­ žiū­rė­jau ne tą lo­ši­mą ir pa­ma­niau, kad ma­no bi­lie­tas nie­ko ne­lai­mė­ jo. Iš­me­čiau jį ir pa­gal­vo­jau – štai ir vis­kas, ta­da išė­jau į dar­bą“, – vai­ki­nas sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai „Fair­fax News“. „Kai bu­vau dar­be, mies­te bu­vo tiek daug kal­ba­ma apie neat­siim­ tą pri­zą, kad pa­ma­niau, jog bi­lie­ tą ver­ta pa­tik­rin­ti iš nau­jo“, – pri­ dū­rė jis.

„Tai buvo visiškai spontaniš­ kas sprendimas, ir aš iki šiol ne­ galiu patikėti, kad dėl to laimėjau tiek pinigų“, – didžiulės nuostabos neslėpė vyras. 27 mln. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos do­ le­rių pri­zą su­da­ro 25 592 110 do­le­ rių (56,14 mln. li­tų) gry­nai­siais pi­ ni­gais, au­to­mo­bi­liai „Lam­borg­hi­ni Gal­lar­do“ ir „Au­di Q7“, mo­to­ri­nis ka­te­ris, taip pat kre­di­to kor­te­lė, ku­rios są­skai­ta pa­pil­dy­ta 50 tūkst. do­le­rių (109,7 tūkst. li­tų), 50 tūkst. do­le­rių ver­tės ke­lio­nė ir 675 tūkst. do­le­rių (1,48 mln. li­tų) są­skai­ta va­ sar­na­miui įsi­gy­ti.

„Kai tik supratau, kad tapau nu­ galėtoju, man pasidarė bloga. Vi­ są naktį negalėjau sumerkti akių: žiūrėjau į bilietą ir negalėjau pa­ tikėti, kad tai yra tiesa“, – savo įspūdžius pasakojo loterijos nu­ galėtojas. Jis jau žino, kur dės prizą: dalį pinigų atiduos artimiesiems ir pa­ statys ekologišką namą. „Aš už švarią gamtą ir gyveni­ mą harmonijoje su aplinka, todėl visuomet svajojau apie ekologiš­ ką namą. Dabar mano svajonė gali tapti tikrove“, – sakė vyriškis. BNS inf.

Vardai Šiandien: Erdvilas, Eugenija, Nikodemas, Rimgailė, Rolandas, Vismantas Rytoj: Alemandas, Edita, Eufemija, Gediminas, Jogintė, Kamilė, Kipras, Kiprijonas, Kornelijus, Rimgaudas

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Jautis (04 21–05 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – išsaugoti draugystę ar ginti savo idėjas. Norėsite plaukti prieš srovę. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką suplanuosite, ateityje gali tapti realybe. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Gera organizacija padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite ypač darbingas, tad nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lyderiu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Šaulys (11 23–12 21). Pasitelkite vaizduotę dirbdamas net pačius nuobodžiausius darbus. Tai padės greičiau ir lengviau viską užbaigti. Ožiaragis (12 22–01 20). Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis kilti karjeros laiptais. Žuvys (02 20–03 20). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

2012-09-15 Vilniaus diena  
Advertisement