Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, RUGsÄ—jO 5, 2012

www.kl.lt

207 (19 508) A?2š6.162; 6@?B4@Ÿ7< "

[NZNV-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N/VRYVNb`XN VaĂ&#x203A;

Da­liai â&#x20AC;&#x17E;mik­riu­kĹłâ&#x20AC;&#x153; vai­ruo­to­jĹł teks ei­ti ÄŻ dar­bo bir­ŞÄ&#x2026;.

Ci­ta­ru­mo upÄ&#x2014;­je In­do­ne­zi­jo­je ter­ťa­lĹł kie­kis ĹĄim­tÄ&#x2026; kar­tĹł vir­ťi­ja nor­mas, ta­Ä?iau gy­ven­to­jams tai ne­svar­bu.

Atei­ties kla­sÄ&#x2014;­se tu­rÄ&#x2014;­tĹł ne­be­lik­ti mo­kyk­li­niĹł suo­lĹł.

RUBRIKA11

namai

Kaip moko , toks ir in ter

jeras

ď ŽAtgyve

no: a_NQVP

V[Ă&#x203A;`XYN`Ă&#x203A;`Z\ QRYV`XNVZ\  fa\WN``a\ X cVXYN`Ă&#x203A;`]_VR

Svarbiausia mokyklos XfWR\Z\ XV[VNV`b\ cionaliai pri pa Yb\`RW\XYNb taikyta mo talpa â&#x20AC;&#x201C; klasÄ&#x2014; visĹł `\[fX`aN pirma turi niĹł klasiĹł kymui. Ar bĹŤti funksu trimis ei gali bĹŤti, kad lÄ&#x2014;mis mo kykliniĹł suo nebeliks tradicilĹł? Pasiro do, gali. Tokio

Vereta Ru

Miestas 3p.

v.rupeikai peikaitÄ&#x2014; te@diena. lt

0\aaNTR`[gP\[

U`ObVYQV[T] _\WRPa\_TQWPP \ZQR`VT[` UN_RP\Z[b\ a_ 

Ĺ iandien priedas

ugdy dĹžiai pertei mo ĹĄalininkai vaizĹ˝inios â&#x20AC;&#x201C; tar si Tai natĹŤra modelÄŻ: â&#x20AC;&#x17E;Ikikia ateities mokyk KĹŤ rybin gu patiekalas lu: moky los ĹĄiol klasÄ&#x2014; mas, bend buvo tarsi telis turÄ&#x2014;jo knygas, tojas vieninbendradar ravi mas, ĹĄaldiklis, kuriame vaikĹł tÄ&#x2014;vai bia siog neÄŻpir tietymas â&#x20AC;&#x201C; tai vimas ir kritinis mÄ&#x2026;s- dalijamos porci saugomos Ĺžinios, ko. Mokyto jomis. Da jas buvo viegalvoti, kad bar reikia nintelis ĹžiniĹł sklei kuriĹł, uĹž kertiniai akmenys, klasÄ&#x2014; dÄ&#x2014;jas. sie ant mone, tu nio specialistĹł nuo- kurioje Ĺžinios yra yra visa virtuvÄ&#x2014;, rÄ&#x2014;tĹł LeidĹžia ne kĹł mokymas. bĹŤti paremtas vai- tomos, kepamos raikomos, pjausĹĄtis kompiu Dabar vis terius ir vi Tad klasiĹł kas turi nelik patalpose taip apdorojamos.â&#x20AC;&#x153; saip kaip ki- na ti ma prie to, keiÄ?iasi. Jau pereiTad neiĹĄven mo meto kliĹŤÄ?iĹł tokiam mo kad ne mo gia kydui. Nega o mokinys lima izoliuo- diklÄŻâ&#x20AC;&#x153; reikia per mai mokslo â&#x20AC;&#x17E;ĹĄalti mokyto yra svarbiau kytojas, jĹł tvarkyti ÄŻ Moksleiviai sia ďŹ gĹŤra. si â&#x20AC;&#x17E;virtuvÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; tvarkos tai ir mokiniĹł grieĹžto mokomi ne realioje erd mokymo- gauti, mis syklÄ&#x2014;mis, tik draubend Ke vÄ&#x2014; je. lis ĹĄimtus klasÄ&#x2014;se tu rauti, bet ri bĹŤti grÄŻs mokymasis ta, kad moky metĹł buvo ÄŻpras- biauti â&#x20AC;&#x201C; to jiems pri ir bendradartas realiu venimu. tojo vieta gy- prie reiks ateity yra klasÄ&#x2014;s jĹł darbovietÄ&#x2014;je. kyje, o mo je, Tad mode svarbiausia kytojas â&#x20AC;&#x201C; centrinÄ&#x2014; lis â&#x20AC;&#x17E;moky ir reâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ďŹ gĹŤra. tojas centjau ne toks aktualus.

Pasaulis 10p.

12

Kas gra­si­na val­di­nin­kei? Uos­ta­mies­Ä?io po­li­ ci­ja pra­dÄ&#x2014;­jo ty­ri­mÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l gra­si­ni­mo su­si­ do­ro­ti su Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­ re Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ Ä?iō­te.

Kaina 1,30 Lt

ď ŽPrisitai

ko: XNVXb _VRTN _VRTNYVOĂ­ aVYR[TcNVZ\ZV[a\WNVWNb`VĂ­Y\XV a\[VXb`XYN QRYVb\WNZ `VĂşONYQb`Â&#x201C;Xb V]R_`aNa \ZV 

â&#x20AC;&#x17E;Kol griaus­ti­nis ne­sug­riau­ dÄ&#x2014;s, mu­Şi­kas ne­per­si­Şeg­nos.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Ä&#x152;e­pas ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s: kol re­li­gi­niĹł sek­tĹł veik­la ne­ke­lia pro­ble­mĹł, val­dĹžia jomis ne­si­do­mi.

2p.

Prie Rim­kĹł per­va­Şos â&#x20AC;&#x201C; se­ni pyk­Ä?iai

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Krei­pÄ&#x2014;­si ÄŻ po­li­ci­jÄ&#x2026;

Fra­zÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;TÄ&#x2026; Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2122; rei­kia uŞ­muť­ti!â&#x20AC;&#x153; au­to­riui gre­sia bau­dĹžia­ mo­ji at­sa­ko­my­bÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Jau vi­sos ri­bos yra per­Şeng­tos. Jei kiek­vie­nas ims gra­sin­ti su­si­do­ ro­ji­mu, tai kaip rei­kÄ&#x2014;s dirb­ti?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ne­ri­mo ne­slÄ&#x2014;­pÄ&#x2014; J.Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;. Gra­si­na­ma Ĺži­nu­tÄ&#x2014; in­ter­ne­te at­ si­ra­do prie pub­li­ka­ci­jos apie Klai­ pÄ&#x2014;­do­je ÄŻve­da­mÄ&#x2026; rink­lia­vÄ&#x2026; uĹž au­ to­mo­bi­liĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mÄ&#x2026; dau­gia­bu­Ä?iĹł kie­muo­se. â&#x20AC;&#x17E;Mies­to ta­ry­bai pri­sta­Ä?iau svars­ to­mÄ&#x2026; pro­jek­tÄ&#x2026;, nes toks ma­no dar­ bas ir uĹž tai ne­tu­ri bō­ti su­ve­di­ nÄ&#x2014;­ja­mos sÄ&#x2026;­skai­tos su konk­re­Ä?iu Ĺžmo­gu­mi. Tai reiť­kia, kad atei­ty­je sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s dar­buo­to­jai ga­li bi­jo­ti vie­ťai pri­sta­ti­nÄ&#x2014;­ti tuos klau­si­mus, ku­rie yra ne­po­pu­lia­rĹŤsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo J.Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;. Val­di­nin­kÄ&#x2014; pa­ra­ťÄ&#x2014; pa­reiť­ki­mÄ&#x2026; po­li­ci­jai ne kaip pri­va­tus as­muo, o kaip sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s at­ sto­vÄ&#x2014;.

8

Nuo ĹĄiol ry­tais per Rim­kĹł ge­le­Şin­ke­ lio per­va­ŞÄ&#x2026; ge­riau ne­be­va­Şiuo­ti. Pi­ ko va­lan­do­mis iki pat Nau­jų­jĹł me­tĹł ge­le­Şin­ke­liu kur­suos trau­ki­niai, to­ dÄ&#x2014;l per­va­Şa bus uŞ­da­ry­ta maŞ­daug pus­va­lan­dĹžiui. Ĺ ios tvar­kos ge­le­Şin­ ke­li­nin­kai keis­ti ne­ke­ti­na. VÄ&#x2014;l ei­lÄ&#x2014;s prie geleĹžinkelio

Â&#x201E;Â&#x201E;GrÄ&#x2014;s­mÄ&#x2014;: sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vÄ&#x2014; J.Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014; ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad in­ter­ne­to sve­tai­niĹł ko­men­ta­

to­riai per­Şen­gÄ&#x2014; pa­do­ru­mo ri­bas. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;

IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Ant­rÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; moks­lo me­tĹł die­nÄ&#x2026; apie pu­ sÄ&#x2122; ať­tun­tos ry­to prie uŞ­da­ry­tos Rim­ kĹł ge­le­Şin­ke­lio per­va­Şos per 35 mi­ nu­tes au­to­mo­bi­liĹł ei­lÄ&#x2014; nu­si­drie­kÄ&#x2014; iki pat ÄŻ LÄ&#x2014;­bar­tus ve­dan­Ä?io via­du­ko. IĹĄ Ĺ i­lu­tÄ&#x2014;s, Prie­ku­lÄ&#x2014;s ir Di­tu­vos ÄŻ dar­bÄ&#x2026; va­Şiuo­jan­tys ir sa­vo vai­ kus ÄŻ uos­ta­mies­Ä?io mo­kyk­las ve­ŞÄ&#x2122; Ĺžmo­nÄ&#x2014;s stri­go il­gam â&#x20AC;&#x201C; vi­sÄ&#x2026; tÄ&#x2026; lai­ kÄ&#x2026; ge­le­Şin­ke­liu pir­myn at­gal kur­sa­ vo ĹĄi­lum­ve­Şis. â&#x20AC;&#x17E;Ko­dÄ&#x2014;l taip el­gia­ma­ si bō­tent tuo me­tu, kai ĹĄia­me ke­ly­je au­to­mo­bi­liĹł dau­giau­sia?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; pik­ti­ no­si Di­tu­vo­je gy­ve­nan­ti Ge­no­vai­tÄ&#x2014;.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

3


2

trečiadienis, RUGsėjO 5, 2012

miestas

Gat­vės kal­ne­liai taps ryš­kes­ni Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vai­ruo­to­jų keiks­no­ja­mi ne­pas­te­ bi­mais ta­pę grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ ne­liai taps ryš­kes­ni. Bal­tais kvad­ ra­tais bus nu­da­žy­ta ne tik vie­ta, kur jie pra­si­de­da, bet ir vie­na pa­ ties įren­gi­nio pu­sė.

Nau­jie­ji, iš as­fal­to iš­lie­ti kal­ne­liai įren­gi­nė­ja­mi vi­sa­me mies­te. Klai­ pė­dos val­džia šiais as­fal­ti­niais kal­ ne­liais pa­kei­tė prieš tai bu­vu­sius ir bran­giau kai­na­vu­sius plas­ti­ki­nius.

Bu­vo sua­be­jo­ta ir nau­jų­jų kal­ne­lių ko­ ky­be. Praė­jus neil­gam lai­kui po įren­gi­mo, jie jau bu­vo ap­ga­din­ti. Vie­nas nau­ja­sis grei­čio kal­ne­lis at­siei­na 400 li­tų. Plas­ti­ki­nio įren­ gi­mas kai­nuo­ja 2 340 li­tų. Ta­čiau tau­pus mies­to val­džios spren­di­mas pa­pik­ti­no au­to­mo­bi­ lių vai­ruo­to­jus. Šie skun­dė­si, kad

įren­gi­niai sun­kiai pa­ste­bi­mi, ypač esant lie­tin­gam orui. Anot vai­ruo­to­jų, ne­pa­de­da net bal­tais kvad­ra­tais pa­žy­mė­ta įren­ gi­nio pra­džia. „Kal­ne­lius įma­no­ma pa­ste­bė­ ti tik pa­sku­ti­nę mi­nu­tę“, – py­ko vai­ruo­to­jai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad nau­jie­ji kal­ne­liai taps ma­to­mes­ni. „Šach­ma­tais“ bus nu­da­žy­ta ir vie­ na įren­gi­nio pu­sė. „Ta­da kal­ne­liai ma­ty­sis iš to­ liau. Da­bar įren­gi­nys iš va­žiuo­ ja­mo­sios pu­sės yra juo­das. Iš to­ liau tik­rai sun­ku pa­ste­bė­ti. Gai­la, kad ran­go­vas iš kar­to ne­su­sip­ro­tė­ jo kal­ne­lių nu­da­žy­ti“, – ap­gai­les­ ta­vo L.Dū­da. Bu­vo sua­be­jo­ta ir nau­jų­jų kal­ ne­lių ko­ky­be. Praė­jus neil­gam lai­ kui po įren­gi­mo, jie jau bu­vo ap­ga­ din­ti. „Taip nu­ti­ko, nes vai­ruo­to­jai per grei­tai va­žiuo­ja ir stab­do jau už­ va­žia­vę ant kal­ne­lio“, – paaiš­ki­ no L.Dū­da, ku­ris vy­lė­si, kad nau­ ja­sis ženk­li­ni­mas pa­dės sau­go­ti ir pa­čius kal­ne­lius.

Klai­pė­die­čių ra­my­ bę na­muo­se pa­sta­ ruo­ju me­tu vis daž­ niau trik­do tai vie­ na, tai ki­ta ne­tra­di­ ci­nė re­li­gi­nė bend­ ruo­me­nė. At­kak­ liai be­si­bel­džian­ tys į kiek­vie­no bu­to du­ris Die­vo žo­džio skel­bė­jai siū­lo pre­ nu­me­ruo­ti jų re­li­gi­ nę li­te­ra­tū­rą ir nau­ jie­nas apie apo­ka­ lip­sę su­ži­no­ti kas sa­ vai­tę.

„„Skel­bė­jai: pa­sta­ruo­ju me­tu mies­te suak­ty­vė­ję Je­ho­vos liu­dy­to­jai bel­

džia­si į kiek­vie­nus na­mus, pro­pa­guo­da­mi sa­vo idė­jas.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Re­li­gi­niai fa­na­tikai brau­na­si į bu­tus As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nek­vies­ti sve­čiai

„„Spren­di­mas: kad bū­tų ma­to­mes­ni, vie­ną nau­jų­jų kal­ne­lių pu­sę ke­ti­

na­ma pa­žy­mė­ti bal­tais kvad­ra­tais.

Eve­li­nos Dau­gė­lai­tės nuo­tr.

Da­lį mies­to kuops nau­ja įmo­nė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Me­cha­ni­zuo­to mies­to gat­vių va­ly­ mo kon­kur­sas bai­gė­si sklan­džiai – skun­dų ne­bu­vo, tad ar­ti­miau­siu me­tu Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė su­tar­ tį pa­si­ra­šys su dviem šią pa­slau­gą teik­sian­čiais ran­go­vais.

Pie­ti­nę mies­to da­lį, kaip ir praė­ju­ sią žie­mą, pri­žiū­rės įmo­nė „Žem­ ka­sa“. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­ je dar­buo­sis kom­pa­ni­ja iš Vil­niaus „Eco­ser­vi­ce“. „Kon­kur­sas praė­jo sklan­džiai, be jo­kių nu­si­skun­di­mų. Džiau­giuo­si,

kad tu­rė­si­me nuo­la­ti­nius ran­go­ vus“, – sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­ no­vas. Su­tar­tys su kon­kur­so nu­ga­lė­ to­jais bus pa­si­ra­šo­mos tre­jiems me­tams. Iš vi­so dėl gat­vių va­ly­mo var­ žė­si pen­kios įmo­nės. Tarp jų bu­vo bend­ro­vės „Spe­cia­lus au­tot­rans­ por­tas“ ir per­nai šiau­ri­nę mies­to da­lį pri­žiū­rė­ju­si „Va­ka­rų šva­ra“. Tei­gia­ma, kad nu­ga­lė­to­jų pa­ siū­ly­ti ma­žiau­si įkai­niai yra pa­ na­šūs kaip ir praė­ju­sio kon­kur­ so me­tu.

Pa­va­ka­re vie­na­me Klai­pė­dos gy­ ve­na­mų­jų na­mų ra­jo­ne iš dau­gia­ bu­čio į dau­gia­bu­tį, nuo du­rų prie du­rų at­kak­liai vaikš­čio­jo sens­te­lė­ jęs kos­tiu­muo­tas vy­riš­kis su jau­na mer­gi­na. Bel­dė­si į kiek­vie­nas du­ris ir, pri­ si­sta­tę Je­ho­vos liu­dy­to­jais, bru­ko sa­vo li­te­ra­tū­rą. Ne­sus­pė­ju­sie­ji lai­ ku už­ver­ti du­rų, su­lauk­da­vo pa­siū­ ly­mo jų spau­di­nius pre­nu­me­ruo­ti ir kas sa­vai­tę gau­ti ži­nių apie apo­ ka­lip­sę. Liu­dy­to­jai per­si­sten­gia

Pa­sak Klai­pė­dos vi­ce­me­ro Vy­tau­to Če­po, uos­ta­mies­ty­je nė­ra pa­si­tai­ kę, kad ko­kia sek­ta bū­tų iš­pra­šy­ta iš mies­to dėl ne­de­ra­mos veik­los. V.Če­pas pa­ste­bė­jo, kad tam tik­ru me­tu sek­tan­tų ak­ci­jos suak­ty­vė­ja. „Yra at­kak­lių sek­tan­tų, pa­vyz­ džiui Je­ho­vos liu­dy­to­jai. Jie ki­ša sa­vo spau­di­nius į pa­što dė­žu­tes, skam­bi­na prie du­rų, ati­da­rai, pra­ de­da aiš­kin­ti apie pra­ga­ro kan­čias, apo­ka­lip­sę, pa­sau­lio pa­bai­gą, siū­lo iš­si­gel­bė­ji­mą“, – sa­vo pa­tir­tį dės­ tė V.Če­pas. Bet tai esą nė­ra nu­si­kals­ta­mas da­ly­kas. Kol sek­tos ne­vyk­do an­ ti­vals­ty­bi­nės veik­los, neuž­sii­ma

te­ro­riz­mu, jos – ne­kenks­min­gos. Ta­čiau toks jų spau­di­mas pri­ly­gi­ na­mas psi­cho­lo­gi­niam te­ro­rui. „Je­ho­vos liu­dy­to­jai vi­sa­me pa­ sau­ly­je už­sii­ma evan­ge­li­za­ci­jos veik­la, taip pat ir Lie­tu­vo­je. Tik­rai ne­no­ri­me su­lauk­ti prie­šiš­kos reak­ ci­jos. Mes ger­bia­me ir ki­tų žmo­nių tei­sę pa­si­rink­ti. To­dėl jo­kios prie­ var­tos ne­ga­li ir ne­tu­ri bū­ti. La­bai ap­gai­les­tau­ja­me, jei ši­taip nu­tin­ka dėl mū­sų na­rių per­dė­to en­tu­ziaz­ mo“, – tei­gė Je­ho­vos liu­dy­to­jų re­li­ gi­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vas Tee­ mu Kons­ti.

Tee­mu Kons­ti:

Mes ger­bia­me ir ki­ tų žmo­nių tei­sę pa­si­ rink­ti. To­dėl jo­kios prie­var­tos ne­ga­li ir ne­tu­ri bū­ti.

Sek­tų veik­la ne­re­gu­liuo­ja­ma

V.Če­po tei­gi­mu, sek­tos yra ne­ re­gu­liuo­ja­mos, jos tik ste­bi­mos. Ypač ta­da, kai tai su­si­ję su vai­ kais. Vai­kų dva­si­nis ir re­li­gi­nis auk­lė­ji­mas yra pa­lik­tas tė­vams. Daž­niau­siai jo­kių pro­ble­mų dėl

to ne­ky­la. „Bet pa­si­tai­ko tė­vų be dva­si­nės pu­siaus­vy­ros, lin­ku­sių į dep­re­si­ją, kur tra­di­ci­nės re­li­gi­ jos ne­pa­de­da, ta­da nuei­na­ma ki­ tais ke­liais, ne­re­tai tais ke­liais nu­ ve­da­mi ir vai­kai. Kol ne­ky­la koks eks­ce­sas, kol ne­pra­si­de­da sa­vi­ žu­dy­bės, kaip yra bu­vę Kė­dai­nių ra­jo­ne, kur pa­si­ko­rė vie­na mer­ gai­tė, tol vals­ty­bė ne­si­ki­ša. Kaip ru­sai sa­ko: „Kol griaus­ti­nis ne­ sug­riau­dės, mu­ži­kas ne­per­si­žeg­ nos“, – pa­sa­ko­jo V.Če­pas. Re­li­gi­nių ju­dė­ji­mų ne­pa­mė­go

Lie­tu­vo­je nau­jų­jų re­li­gi­nių ju­dė­ ji­mų ban­ga ki­lo 1989–1995 m., Lie­tu­vai at­gau­nant ne­prik­lau­so­ my­bę. Net­ra­di­ci­nėms re­li­gi­nėms bend­ ruo­me­nėms, 2001 m. gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, sa­ve pri­ sky­rė ma­žiau nei pu­sė pro­cen­to Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, prieš 11 me­tų Klai­pė­ do­je bu­vo 113 tūkst. ka­ta­li­kų, 30 tūkst. sta­čia­ti­kių, 3 tūkst. sen­ti­kių, 2 tūkst. evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų, 376 as­me­nys – Je­ho­vos liu­dy­to­jai, ir šim­to ti­kin­čių­jų ne­sie­kian­čios ju­ dė­jų, mu­sul­mo­nų su­ni­tų, bap­tis­tų bei lais­vų­jų baž­ny­čių, Sep­tin­to­sios die­nos ad­ven­tis­tų, pil­nos evan­ge­li­ jos baž­ny­čios, se­no­vės bal­tų ti­kė­ji­ mo bend­ri­jos at­sto­vų.


3

trečiadienis, RUGsėjO 5, 2012

miestas Apsk­ri­ty­je – kre­ma­to­riu­mas

Nau­jas pir­mi­nin­kas

Spręs dėl ba­sei­no

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ga­li bū­ti pa­ sta­ty­tas kre­ma­to­riu­mas. Po­ten­ cia­lus in­ves­tuo­to­jas svars­to ga­li­ my­bę Kre­tin­gos Pet­ri­kai­čių ka­pi­ nė­se pa­sta­ty­ti lai­do­ji­mo na­mus su kre­ma­to­riu­mu. Lai­do­ji­mo na­ mams skir­tą apie 1,3 ha že­mės skly­pą sa­vi­val­dy­bė ne­sėk­min­gai mė­gi­no par­duo­ti. Ant­ra­sis auk­ cio­nas vyks šį mė­ne­sį.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė yra pir­ mo­ji Lie­tu­vo­je, ku­ri į sa­vo kont­ro­ liuo­ja­mos įmo­nės val­dy­bą įtrau­ kė ne­prik­lau­so­mą na­rį. 17 me­tų Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tis olan­das Ri­ char­das Schri­je­ris ta­po bend­ro­ vės „Klai­pė­dos gat­vių ap­švie­ti­ mas“ val­dy­bos pir­mi­nin­ku. Šios bend­ro­vės 100 pro­c. ak­ci­jų val­ dy­to­ja – Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė.

Vy­riau­sy­bė šian­dien svars­tys, ar 50 m il­gio ba­sei­no su svei­ka­ tin­gu­mo cent­ru Klai­pė­do­je pro­ jek­tą pri­pa­žin­ti vals­ty­bei svar­ biu eko­no­mi­niu pro­jek­tu. Bend­ ra pro­jek­to ver­tė sie­kia apie 38 mln. li­tų. Ūkio mi­nis­te­ri­ja tei­gia, jog pro­jek­tas ati­tin­ka vals­ty­bei svar­bių pro­jek­tų pri­pa­ži­ni­mui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

Ve­žė­jų ateitis – Dar­bo bir­ža

Dienos telegrafas Si­re­nos. Tre­čia­d ie­n į nuo 9 iki 11 val. Klai­p ė­dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­to di­ rek­ci­ja or­ga­n i­z uo­ja bend­ras ci­v i­l i­nės sau­gos ir uos­to ap­sau­gos pra­t y­bas su AB „Lie­t u­vos ge­le­ž in­ke­l iai“. Pra­t y­bų me­t u mies­te bus įjung­ta si­re­na. Gy­ ven­to­jų pra­šo­ma dėl to ne­si­jau­d in­t i. Pas­kai­ta. Tre­čia­d ie­n į 18 val. Že­mai­ ti­jos dai­l i­n in­k ų są­jun­gos ga­le­r i­jo­j e (Žve­jų g. 1/2) vyks 41-oji pa­skai­t a iš cik­lo „Su se­ną­ja Klai­p ė­da“. Jos te­ma „Raup­suo­t ie­ji Klai­p ė­do­je“. Sa­vo min­ ti­mis da­ly­sis Lie­tu­vos jū­r ų mu­z ie­jaus is­to­r i­kas Dai­n ius Eler­tas.

„„Veiks­mai: po vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­kos dar­bo ne­te­kę ve­žė­jai va­kar rin­ko­si į sa­vi­val­dy­bę pra­šy­ti pa­gal­bos.

Po vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­kos dar­bo ne­te­kę marš­ru­ti­nių tak­ si vai­ruo­to­jai pa­gal­bos pra­šė mies­to val­džios. Sa­vi­val­dy­bės va­do­vai jiems pa­siū­lė kreip­tis į Dar­bo bir­žą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę va­kar at­ vy­ko da­lis 2, 5, 7 marš­ru­ti­nių tak­ si ve­žė­jų. Su­si­tik­ti su įstai­gos va­ do­vais atė­jo apie 20 vai­ruo­to­jų ir mi­nė­tų marš­ru­tų ope­ra­to­riaus at­ sto­vų. Ve­žė­jai tvir­ti­no, kad jau­čia­si ap­ gau­ti mies­to val­džios, nes bu­vo teig­ta, kad į nau­ją­ją sis­te­mą ga­lės in­teg­ruo­tis tie marš­ru­ti­niai tak­si, ku­rie no­ri, ta­čiau to ne­bu­vo pai­ so­ma. Dar­bo ne­te­kę vai­ruo­to­jai mies­to val­džios klau­sė, ką jiems to­liau da­ry­ti. „Prieš tre­jus me­tus at­nau­ji­no­me ma­ši­nas, nes to rei­ka­la­vo­te. Jas te­ ko pirk­ti li­zin­go bū­du. Vie­na kai­

na­vo apie 40 tūkst. li­tų. Li­zin­gas dar neiš­mo­kė­tas. Tą tu­rė­jo­me pa­ da­ry­ti per pen­ke­rius me­tus, nes ma­nė­me, kad sa­vi­val­dy­bė pra­tęs su mu­mis su­tar­tis. Kur da­bar dė­ti ma­ši­nas? Jų li­ko 17“, – klau­sė vai­ ruo­to­jai. Marš­ru­ti­nių tak­si ve­žė­jai do­mė­ jo­si, ko­kiu bū­du at­rink­ti marš­ru­tai, ku­riuos nu­spręs­ta pa­nai­kin­ti. Ve­ žė­jų tei­gi­mu, kai ku­rios jų trans­ por­to prie­mo­nės yra nau­jes­nės nei da­bar ap­tar­nau­jan­čios 6, 8, 9, 10 marš­ru­tus. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai tvir­ti­no, kad per­tvar­ka bu­vo de­ri­na­ma su ve­žė­jų at­sto­vais. Anot jų, „mik­riu­ kams“ pa­lik­ti tie marš­ru­tai, ku­rie drie­kia­si Tai­kos pro­spek­tu, Smil­ te­lės gat­ve.

„Nusp­ren­dė­me, kad rei­ka­lin­gi pri­va­žiuo­ja­mie­ji marš­ru­tai. Taip ap­si­spręs­ta dėl ke­lių prie­žas­čių:

Marš­ru­ti­nių tak­si ve­ žė­jai do­mė­jo­si, ko­kiu bū­du at­rink­ti marš­ru­ tai, ku­riuos nu­spręs­ta pa­nai­kin­ti. eko­lo­gi­jos, ato­kių gy­ve­na­mų­jų ra­ jo­nų ap­tar­na­vi­mo, eko­no­mi­nių prie­žas­čių. Jūs pa­tys ne­da­ly­va­vo­ te kon­kur­se. Ma­nė­te, kad rug­sė­ jo 3-ią­ją pa­spau­si­te mus ir to­liau dirb­si­te“, – kal­ti­ni­mus at­rė­mė sa­ vi­val­dy­bės va­do­vai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ve­žė­jai aiš­ki­no, kad kon­kur­se ne­ ga­lė­jo da­ly­vau­ti, nes jų trans­por­to prie­mo­nės nea­ti­ti­ko rei­ka­la­vi­mų. Jos bu­vo per ma­žos, o įsi­gy­ti nau­jų ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių. „Rei­kė­jo duo­ti dau­giau lai­ko pa­ si­ruoš­ti“, – tvir­ti­no „mikriukų“ vai­ruo­to­jai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė dar­bo ne­te­ku­siems ve­žė­ jams pa­siū­lė už­si­re­gist­ruo­ti Dar­bo bir­žo­je. „Va­kar skam­bi­nau, sa­kė, kad ieš­ ko 45 vai­ruo­to­jų. Jei no­rė­si­te dirb­ti, dirb­si­te. Ga­lė­si­te per­si­kva­li­fi­kuo­ti. Dar­bo Klai­pė­do­je yra“, – pa­ste­bė­ jo di­rek­to­rė. Ve­žė­jų bu­vo pa­pra­šy­ta pa­teik­ti vi­sų trans­por­to prie­mo­nių są­ra­šą sa­vi­val­dy­bei. Ta­da mies­to val­džia spręs, kaip ga­li­ma jiems pa­dė­ti. Pab­rėž­ta, kad atei­ty­je pla­nuo­ja­ ma kur­ti dau­giau pri­va­žiuo­ja­mų­ jų marš­ru­tų, tad ve­žė­jai ga­lės da­ ly­vau­ti kon­kur­se.

Su­kak­tis. Pir­ma­jai Lie­tu­vo­je au­to­ma­ gist­ra­lei Kau­nas–Klai­p ė­da va­kar su­ ka­ko 25 me­tai – ji iš­k il­m in­gai ati­da­r y­ ta bu­vo 1987-ųjų rug­sė­jo 4 d. Ties­t i šį ke­l ią pra­dė­ta 1970-ųjų pa­va­sa­r į, dar­ bai už­t ru­ko 17 me­t ų. Tai bu­vo se­no­jo Že­mai­čių plen­to, nu­t ies­to 1939 m., re­ konst­r uk­ci­ja, jo per­t var­ka į au­to­ma­ gist­ra­lę. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Vy­tau­tas Pet­ras Uli­ naus­kas (g. 1934 m.), Pet­ras Va­se­r is (g. 1943 m.), Va­liant­si­na Ivan­ko­va (g. 1944 m.), Ni­ko­laj Ko­no­chov (g. 1949 m.), Vy­ tau­tas Kaz­laus­kas (g. 1955 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Ala Krvčen­ko, Bro­n is­lo­vas Ta­mo­šai­ tis, Alek­sand­ras Sū­ra. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Hen­r i­k as Ma­lū­n a­v i­č ius, Ni­ko­l aj Ko­no­chov, Va­l iant­si­na Ivan­ko­va. Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ ta­kos su­tri­k i­mais, gal­vos, pil­vo skaus­ mais, trau­mo­mis.

Prie Rim­kų per­va­žos – se­ni pyk­čiai Vai­ruo­to­jai ne­sup­ran­ 1 ta, ko­dėl ge­le­žin­ke­li­nin­ kai au­to­mo­bi­lių eis­mo ne­ga­lė­tų nu­

trauk­ti praė­jus ke­lioms mi­nu­tėms po aš­tun­tos va­lan­dos, kai dau­gu­ ma dir­ban­čių­jų jau yra pa­sie­kę sa­ vo dar­bo vie­tas.

Tvar­kos ne­keis

„Tvar­ka ne­bus kei­čia­ma, re­gu­liuo­ to­jo per pi­ką ne­bus, trau­ki­niai va­ žia­vo ir va­žiuos, re­konst­ruk­ci­jos dar­bai vyks iki Nau­jų­jų me­tų“, – kaip kir­viu nu­kir­to bend­ro­vės „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Klai­pė­dos ge­le­ žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­to­rius Ju­lius Mik­šys.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai aiš­ki­no, kad au­ to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai kas ry­tą ste­bi pir­myn ir at­gal va­ži­nė­jan­tį ma­nev­ ri­nį ši­lum­ve­žį. Esą jam taip rei­kia va­žiuo­ti. Ti­ ki­na­ma, kad po re­konst­ruk­ci­jos to­kių trik­džių ma­žės, nes trau­ki­ niams iš Pa­gė­gių ne­be­rei­kės įva­ žiuo­ti į Rim­kus ir ap­gręž­ti ši­lum­ ve­žio, kad pa­tek­tų į „Drau­gys­tės“ sto­tį. Į ją bus įreng­ta at­ski­ra įva­ža, tai­gi bus ma­žiau trau­ki­nių Rim­kuo­se. Apy­lan­ka – 15 km

Kol kas vi­siems ry­tą už­da­ro­ma Rim­kų ge­le­žin­ke­lio per­va­ža ne­pa­

ten­kin­tiems vai­ruo­to­jams pa­siū­ly­ ta va­žiuo­ti ap­lin­kui. Ge­le­žin­ke­li­nin­kai tei­gia ir pa­ tys su­lau­kian­tys vi­so­kių prie­kaiš­ tų. „Jie su­pran­ta­mi, mes pa­tys sto­vi­me ei­lė­je, kai rei­kia va­žiuo­ti. Siū­ly­čiau Rim­kus ge­riau ap­lenk­ ti, nors tai ir to­liau, bet grei­čiau ir ner­vų kai­nuo­ja ma­žiau“, – ti­ki­no J.Mik­šys. Gy­ven­to­jai su to­kiu pa­siū­ly­mu ne­su­tin­ka. Esą, kas jiems su­mo­kės iš­lai­das už 15 km lanks­tą kas­dien. Nes toks skir­tu­mas su­si­da­ro va­ žiuo­jant per Ja­kus, kai no­ri­ma pa­ siek­ti mo­kyk­las pie­ti­nė­je Klai­pė­ dos da­ly­je.

„„Pers­pek­ty­va: prie Rim­kų ge­le­žin­ke­lio per­va­žos ry­tais pi­ko va­lan­do­mis

to­kios ei­lės iki pat Nau­jų­jų me­tų bus kas­die­ny­bė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


4

trečiadienis, rugsėjo 5, 2012

sveikata

Prieš vė­žį ko­vo­ja­ma ir spin­du­liais Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės On­ko­lo­gi­jos de­par­ ta­men­to Aukš­tų­ jų ener­gi­jų sky­riu­je dar­bas pra­si­de­da ypač anks­ti. Pir­mų­ jų pa­cien­tų čia su­ lau­kia­ma dar prieš įpras­tą dar­bo die­ nos pra­džią.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Dir­ba dvi pa­mai­nos

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės (KUL) Aukš­tų­jų ener­gi­jų sky­riu­ je am­bu­la­to­ri­niams ir sta­cio­na­ro pa­cien­tams tei­kia­mos spe­cia­li­zuo­ to on­ko­lo­gi­nio gy­dy­mo – spin­du­li­ nės te­ra­pi­jos pa­slau­gos. Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės Aukš­tų­jų ener­ gi­jų sky­riaus ve­dė­ja Ais­ta Plies­kie­ nė, per­so­na­las nuo anks­ty­vo ry­to jau ruo­šia pa­cien­tus spin­du­li­nės te­ra­pi­jos pro­ce­dū­roms, jas at­lie­ka, me­di­ci­nos fi­zi­kai ren­gia nau­jų pa­ cien­tų gy­dy­mo pla­nus, kont­ro­liuo­ ja kas­die­nius spin­du­li­nio gy­dy­mo įren­gi­nių pa­ra­met­rus. Tam, kad vė­žiu ser­gan­tys pa­ cien­tai lai­ku gau­tų šiuo­lai­ki­nės spin­du­li­nės te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ras, ko­man­di­nis dar­bas čia ver­da nuo anks­ty­vo ry­to iki vė­laus va­ka­ro. Sky­riu­je pa­slau­gas tei­kia dvi aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų pa­mai­nos. Pa­sak A.Plies­kie­nės, per­nai gy­ dy­tų pa­cien­tų skai­čius išau­go treč­ da­liu. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties pri­rei­kė su­for­muo­ti dvi pa­mai­nas. Vie­na jų dar­bą pra­de­da tam, kad gy­ve­nan­tys įpras­tą gy­ve­ni­mą vė­

Šiuo­lai­ki­nio spin­ du­li­nio gy­dy­mo pa­ slau­gas nuo sky­ riaus įsi­kū­ri­mo pra­džios jau ga­vo per 2 tūkst. on­ko­lo­ gi­nių pa­cien­tų.

žiu ser­gan­tys žmo­nės po pro­ce­dū­ ros lai­ku spė­tų pa­si­ro­dy­ti dar­be. Ant­ro­ji pa­mai­na pa­sku­ti­nį pa­ cien­tą prii­ma vė­ly­vą va­ka­rą. „Vė­žio gy­dy­mas – nuo­sek­lus ir il­gas, nes tai­ko­ma kom­bi­nuo­ta te­ ra­pi­ja, trun­kan­ti ne vie­ną sa­vai­ tę. Pa­cien­tas tu­ri at­vyk­ti kas­dien, iš­sky­rus sa­vait­ga­lius“, – pa­sa­ko­jo A.Plies­kie­nė. Pro­ce­dū­rų dau­gė­ja

Aukš­tų­jų ener­gi­jų sky­riu­je kas­ dien dėl spin­du­li­nio gy­dy­mo krei­ pia­si vi­du­ti­niš­kai 10 nau­jų on­ko­lo­ gi­nių li­go­nių. Kaip sa­kė ve­dė­ja, jei diag­no­zė nė­ra vi­siš­kai aiš­ki – at­lie­

„„Ko­man­da: šių spe­cia­lis­tų ran­ko­se – on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų gy­dy­mas. 

„„Pa­si­ruo­ši­mas: ra­dio­lo­gi­jos tech­no­lo­gai ruo­šia įran­gą pro­ce­dū­rai.

ka­mas pa­pil­do­mas iš­ty­ri­mas, di­fe­ ren­ci­nė diag­nos­ti­ka. Nuo 2010 m. pra­džios spin­du­li­ nės te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ros at­lie­ka­ mos nau­jais spin­du­li­nio gy­dy­mo įren­gi­niais: li­ni­ji­niu grei­tin­tu­vu, bra­chi­te­ra­pi­jos, rent­ge­no­te­ra­pi­jos. Šiuo­lai­ki­nio spin­du­li­nio gy­dy­ mo pa­slau­gas nuo sky­riaus įsi­kū­ ri­mo pra­džios jau ga­vo per 2 tūkst. on­ko­lo­gi­nių pa­cien­tų. Sky­riu­je pra­dė­tos teik­ti nau­jos su­dė­tin­gos pro­sta­tos vė­žio bra­chi­ te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ros. Per­nai bra­chi­ te­ra­pi­jos pro­ce­dū­rų bu­vo at­lik­ta net per 350, o šie­met, ėmus tai­ky­ti nau­ jus gy­dy­mo me­to­dus, jų skai­čius dar tu­rė­tų išaug­ti. Di­dė­jant on­ko­lo­gi­nių li­go­nių srau­tui, di­dė­ja ir lau­kian­čių­ jų šios pa­slau­gos skai­čius. Ne­pai­ sant to, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­ go­ni­nę ren­ka­si ne­ma­žai pa­cien­tų ne tik iš Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no. Šiuo me­tu sky­riu­je gy­do­mi pa­ cien­tai iš Vi­du­rio ir Šiau­rės Lie­tu­ vos re­gio­nų, taip pat už­sie­nio ša­ lių pi­lie­čiai. „Li­go­ni­nė­je su­for­muo­ta ir pui­kiai dir­ba mul­ti­dis­cip­li­ni­nė spe­cia­lis­tų ko­man­da, at­lie­ka­mos su­dė­tin­gos pik­ty­bi­nių na­vi­kų ope­ra­ci­jos, ski­ ria­ma šiuo­lai­ki­nė che­mo­te­ra­pi­ja,

plė­to­ja­mos šiuo­lai­ki­nio spin­du­li­ nio gy­dy­mo pa­slau­gos“, – po­pu­ lia­ru­mo prie­žas­tis nu­ro­dė ve­dė­ja. Ser­ga­mu­mas ne­ma­žė­ja

A.Plies­kie­nė liūd­nai kons­ta­tuo­ja, kad ser­ga­mu­mas pik­ty­bi­niais na­ vi­kais Lie­tu­vo­je to­liau di­dė­ja. KUL dau­giau­sia gy­do­ma pa­cien­tų, ser­ gan­čių pro­sta­tos, krū­ties vė­žiu, on­ko­gi­ne­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, gal­ vos-kak­lo pik­ty­bi­niais na­vi­kais. Bra­chi­te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ros daž­ niau­siai at­lie­ka­mos gim­dos kak­le­ lio, gim­dos kū­no ir pro­sta­tos vė­ žiui gy­dy­ti. Apie ket­vir­ta­da­lį gy­dy­tų pa­ cien­tų su­da­ro gal­vos-kak­lo, gal­vos sme­ge­nų, gim­dos kak­le­lio vė­žiu ser­gan­tys pa­cien­tai, tad pa­sta­ruo­ju me­tu išau­go che­mo­te­ra­pi­jos ir ra­ dio­te­ra­pi­jos pa­slau­gų skai­čius, vis pla­čiau tai­ko­mas su­tap­ti­nis che­ mos­pin­du­li­nis gy­dy­mas. Pa­sak A.Plies­kie­nės, to­kiais at­ve­ jais ypač svar­bus sklan­dus Che­mo­te­ ra­pi­jos ir Spin­du­li­nės te­ra­pi­jos sky­ rių spe­cia­lis­tų bend­ra­dar­bia­vi­mas. Sau­go ap­lin­ki­nius au­di­nius

Di­dė­jant vė­žiu ser­gan­čių pa­ cien­tų srau­tui bei sie­kiant jiems

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„„Tiks­las: pa­sak A.Plies­kie­nės, ski­riant spin­du­li­nį gy­dy­mą svar­bu ne tik

su­nai­kin­ti vė­ži­nes ląs­te­les.

pa­ge­rin­ti šiuo­lai­ki­nių pa­slau­gų priei­na­mu­mą, li­go­ni­nė­je nuo­lat plė­to­ja­ma on­ko­lo­gi­nė pa­gal­ba. Tad Aukš­tų­jų ener­gi­jų sky­riu­je ar­ti­miau­siu me­tu nu­ma­to­ma ins­ ta­liuo­ti nau­ją išo­ri­nio spin­du­li­nio gy­dy­mo įren­gi­nį, plė­to­ti nau­jas spin­du­li­nio gy­dy­mo tech­no­lo­gi­jas, di­din­ti šiuo­lai­ki­nio spin­du­li­nio gy­ dy­mo pa­slau­gų priei­na­mu­mą. „Ski­riant spin­du­li­nį gy­dy­mą svar­bu ne tik su­nai­kin­ti vė­ži­nes ląs­te­les, bet ir steng­tis ap­sau­go­ti svei­kus au­di­nius, pa­spar­tin­ti at­ lie­ka­mą pro­ce­dū­rą – tai už­tik­rin­ ti pa­de­da mo­der­nios prie­mo­nės“, – paaiš­ki­no ve­dė­ja. Spe­cia­lis­tų dau­gės

Di­dė­jant at­lie­ka­mų pro­ce­dū­rų skai­čiui, iš­ky­la spe­cia­lis­tų po­rei­

Sta­tis­ti­ka Per­nai sky­r iu­je gy­dy­t i cien­tai

1047

kis. Pas­ta­rai­siais me­tais į sky­riaus ko­man­dą įsi­lie­jo nau­jų na­rių. Tad da­bar pa­slau­gas tei­kia dau­giau aukš­tos kva­li­fik ­ a­ci­jos me­di­ci­nos fi­zi­kų, ra­dio­lo­gi­jos tech­no­lo­gų, o nuo ru­dens pa­si­pil­dys ir gy­dy­to­jų on­ko­lo­gų ra­dio­te­ra­peu­tų gre­tos. A.Plies­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja rū­pi­ na­si spe­cia­lis­tų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mu. Vyk­dant na­cio­na­li­nį pro­jek­ tą „Svei­ka­tos spe­cia­lis­tų, pri­ si­de­dan­čių prie ser­ga­mu­mo ir mir­tin­gu­mo nuo on­ko­lo­gi­nių li­ gų ma­ži­ni­mo, kva­li­fi­ka­ci­jos kė­ li­mas“, šie­met net du gy­dy­to­jai on­ko­lo­gai ra­dio­te­ra­peu­tai ir vie­ nas me­di­ci­nos fi­zi­kas vyks­ta il­ ga­lai­kių sta­žuo­čių į ki­tų ES ša­lių uni­ver­si­te­ti­nes li­go­ni­nes.

Aukš­tų­jų ener­gi­jų sky­riu­je dir­ba pa­ „„4 gy­dy­to­jai on­ko­lo­gai ra­dio­te­ra­

Per­nai nau­juo­ju li­n i­ji­n iu grei­t in­t u­

peu­tai

vu at­lik­ta per 18 tūkst. išo­ri­nės spin­du­li­nės te­ra­pi­jos pro­ce­dū­r ų

„„5 me­di­ci­nos fi­zi­kai „„8 ra­dio­lo­gi­jos tech­no­lo­gai


5

trečiadienis, RUGsėjO 5, 2012

lietuva

Sprendimas – šiandien Konstitucinis Teismas (KT) šiandien skelbs nutarimą dėl Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso galimybių dalyvauti Seimo rinkimuose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį atidėjo savo sprendimą dėl per apkaltą nušalinto prezidento R.Pakso registravimo kandidatu į Seimą, kol nepriimtas KT sprendimas. Tvarkos ir teisingumo partija paskelbė šį VRK sprendimą skųsianti teismui. KT trečiadienį skelbs nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisos, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Seimas tokią įstatymo pataisą priėmė pavasarį, o prieš, sulaužius priesaiką, kandidatuo-

ti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos. Tvarkos ir teisingumo partija pareiškinius dokumentus, kuriuose R.Paksas kandidatų sąraše įrašytas pirmas, VRK įteikė rugpjūčio 22 d., pagal įstatymą sprendimą dėl kandidatų registravimo komisija turėjo priimti per 10 dienų, terminas suėjo pirmadienį. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas balsuoti dėl klausimo atidėjimo pasiūlė „siekiant teisinio tikrumo“. Tuo atveju, jei KT pripažintų įstatymą prieštaraujant Konstitucijai, jis nustotų galios. Seimas minimas pataisas priėmė atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra ne-

Siekia susigrąžinti dezertyrą Baltarusija yra atsiuntusi kelis teisinės pagalbos prašymus dėl į Lietuvą pernai pabėgusio baltarusio kario Stepano Zacharčenkos.

Tai BNS antradienį patvirtino Generalinė prokuratūra. „Yra gauti keli teisinės pagalbos prašymai. Vienas – dar praėjusiais metais“, – sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Išsamiau šių prašymų Generalinė prokuratūra nekomentuoja, nes, anot R.Stundienės, „tai teisėsaugos institucijoms skirti dokumentai“.

Rasa Stundienė:

Yra gauti keli teisinės pagalbos prašymai. Vienas – dar praėjusiais metais.

Baltarusijos naujienų portalas „Beloruskij partizan“ pranešė, kad iš Baltarusijos kariuomenės pernai pabėgęs 22 metų jaunesnysis seržantas S.Zacharčenka laukia ekstradicijos. S.Zacharčenka interviu portalui teigė iš Baltarusijos sprukęs, kai atsisakė pasirašyti pasižadėjimą esant reikalui šaudyti į civilius šalies gyventojus, tačiau Lietuva

nepatenkino jo prašymo suteikti prieglobstį. S.Zacharčenka nelegaliai Lietuvos ir Baltarusijos sieną perėjo 2011 m. liepą. Karininkas tvirtino, kad tarnaudamas kariuomenėje nuolat patirdavo smurtą, o jo kantrybės taurę perpildė jau minėtas vadovybės reikalavimas pasirašyti pasižadėjimą prireikus šaudyti į civilius šalies gyventojus. „Sukvietė žvalgybos bataliono seržantus ir davė popierių, kuriame buvo parašyta, kad jeigu vidaus reikalų sistemos pajėgos nesusitvarkys su protestuotojais, mes įsipareigojame vykdyti bet kokį prezidento įsakymą ir šaudyti į šalies gyventojus, kurie kelia grėsmę Baltarusijos konstitucinei santvarkai“, – portalui pasakojo S.Zacharčenka. Tuo metu Baltarusijoje vyko vadinamosios tylos akcijos prieš diktatoriumi vadinamą Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Anot karininko, jis atsisakė pasirašyti šį dokumentą ir 2011 m. liepos 27 d. pabėgo iš savo dalinio Minske. Baltarusis tvirtino Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtęs naktį, netoli Medininkų–Kamenyj Log pasienio punkto. Atvykęs į Vilnių S.Zacharčenka teigė pats priėjęs prie policininkų ir papasakojęs savo istoriją. „Priėjau prie policininkų ir sakau: „Padėkite, esu iš Baltarusijos. Man reikia pagalbos.“ Mane nuvežė į nuovadą, ten paklausė, ar prašau politinio prieglobsčio. Tada dar gerai nežinojau, kas tai yra. Parašiau pareiškimą dėl politinio prieglobsčio suteikimo. Aprašiau savo istoriją, paskui dar keletą kartų ją papasakojau migracijos tarnybos pareigūnams“, – sakė bėglys. Jis tvirtino gavęs neigiamą Lietuvos migracijos departamento atsakymą ir dabar laukiantis sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos. S.Zacharčenka įsitikinęs, kad savo šalyje būtų nuteistas kalėti. „Klaipėdos“, BNS inf.

proporcingas. Pakeitęs įstatymą, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus, Seimas atvėrė kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam R.Paksui šį rudenį dalyvauti parlamento rinkimuose. KT pernai sausį išplatintame pranešime spaudai pareiškė, kad įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą "turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos". R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 m. balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, nes jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Seimo rinkimai vyks spalio 14 d.

„„Rinkimai: Tvarkos ir teisingumo partijos pareiškiniuose dokumentuo-

„Klaipėdos“, BNS inf.

Gediminp Bartuškos nuotr.

se R.Paksas kandidatų sąraše įrašytas pirmas.


6

trečiadienis, rugsėjo 5, 2012

nuomonės

Dar­žas – ka­pi­to­no til­te­ly­je?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­li­ki­te J.Len­no­ną!

Bet apie ka­pi­to­ną tai tik­rai at­ski­ra kal­ba. Jis pa­ts to straips­nio au­to­rei sa­kė, kad jū­rei­viai pa­dirb­di­no dė­ žes ir jis pa­ts bei jū­rei­viai rū­pi­no­ si dar­že­liu. Ci­tuo­ju ka­pi­to­no žo­džius: „Jau lie­pos pa­bai­go­je nuė­mė­me pir­mą­ jį der­lių – apie pus­šim­tį agur­kė­

Ei­mu­tis As­ti­kas Jū­r ų ka­pi­to­nas

B

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

S

os­t i­nė­je iš­k i­lu­s i Joh­no Len­ no­no skulp­t ū­ra ga­lė­t ų čia lik­ ti vi­siems lai­kams, o kul­t ū­ros mi­nist­ro Arū­no Ge­lū­no va­do­ vau­ja­ma Lu­kiš­kių aikš­tės su­tvar­ky­mo rei­ka­lus tu­r in­t i spręs­t i dar­bo gru­pė te sau ra­miai iš­si­vaikš­to. Tik­riau­siai yra žmo­nių (gal ir vi­sai ne­ ma­žai), ku­riems toks pa­siū­ly­mas skam­ ba įžū­liai ar net įžei­džiai, ta­čiau iš kar­to pul­ti karš­čiuo­tis ne­ver­ta. Tai, kad kaž­ka­da to­je Vil­niaus aikš­tė­je sto­vė­ju­sį Le­n i­ną pa­kei­tė į bu­v u­sį KGB pa­sta­tą iki rug­sė­jo vi­du­r io dar žvelg­ sian­t is iš smė­l io nu­l ip­dy­tas J.Len­no­ nas, tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do juo­ke­ lis. Tie­sa, ga­na vy­kęs.

J.Len­no­nas yra kur kas dau­giau nei mu­zi­kan­ tas – jis toks pat lais­vės sim­bo­lis, koks vy­res­nei lie­tu­vių kar­tai yra, pa­ vyz­džiui, Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius. Kar­tai, ku­r i prieš tą pa­t į KGB pa­sta­tą gro­jo gi­ta­ro­mis bit­lų dai­nas, J.Len­no­nas yra kur kas dau­giau nei mu­zi­kan­tas – jis toks pat lais­vės sim­bo­lis, koks vy­res­nei lie­tu­vių kar­tai yra, pa­vyz­džiui, Jus­ti­nas Mar­cin­ke­v i­čius su Lie­t u­vos var­du lū­ po­se. Ku­r is šių sim­bo­l ių tik­ras? Abu ir nė vie­nas, to­dėl nie­kas ne­tu­ri tei­sės ki­ tiems pri­mes­t i sa­vo nuo­mo­nės ir aiš­ kin­t i, kad Lu­k iš­k ių aikš­tė tu­r i at­ro­dy­t i tik taip, o ne ki­taip. Tei­gi­nys, kad aikš­tė­je tu­rė­tų lik­ti J.Len­ no­no skulp­t ū­ra, yra toks pat tei­sin­gas ir ne­tei­sin­gas, kaip ir pa­si­pik­ti­ni­mas tų ke­lių žmo­nių, ku­rie iš­vy­dę to­k į „pa­si­ty­ čio­ji­mą iš lais­vės ko­vų at­mi­ni­mo“ bė­go kuo to­liau. Ką gi, rug­sė­jo vi­du­ry­je J.Len­no­no skulp­ tū­ra bus su­smul­kin­ta, o smė­lis iš­vež­tas, ta­čiau tik­riau­siai taip ir liks neat­sa­ky­ta, ko­k io pa­mink­lo Lu­k iš­k ių aikš­tė­je mes iš tie­sų no­ri­me – mū­sų tau­tos lais­vei ar mū­sų tau­tos skaus­mui? Vi­si tie jau­ni žmo­nės, ku­rie vis dar bū­ riuo­ja­si prie už­ra­šu „Ima­g i­ne“ (įsi­vaiz­ duo­t i – angl.) pa­da­bin­tos J.Len­no­no skulp­t ū­ros, gro­ja gi­ta­ro­m is ar tie­siog sė­di ant suo­le­lių, pa­si­rink­tų pir­mą­jį va­ rian­tą. Bet ki­ti bal­sai tik­riau­siai bus gar­ ses­ni. Tad Lu­kiš­kių aikš­tės li­ki­mą sprę­ sian­č iai dar­b o gru­p ei tik­rai pri­reiks vaiz­duo­tės.

lių. Bet ne tai svar­biau­sia. Tu­rė­jau kuo už­siim­ti lais­va­lai­kiu – tai bu­ vo ma­no poil­sis, už­suk­da­vo ir įgu­ la, žmo­nės džiaug­da­vo­si...“ Taip pa­sa­ko­jo lai­vo ka­pi­to­nas. Čia tik­rai ga­li­ma įžvelg­ti ir nu­ si­žen­gi­mą ge­rai jū­rų pra­kti­kai, lai­ vy­bos tai­syk­lėms ir lai­vy­no tra­di­ci­ joms. Ga­liu paaiš­kin­ti to­kią griež­tą sa­vo nuo­mo­nę.

Atgarsiai

Su­maiš­tį kė­lė kvai­las įsta­ty­mas V.Spu­ry­tė. „Svai­ga­lai – už duo­me­nis“, „Klai­pė­da“, 2012 09 04. ***

ty­ti, kas pas mus pre­ky­bos cent­re da­ro­si, tai anie pa­siū­lė kuo sku­ biau trauk­ti į teis­mą. Ta­čiau aš sa­vo drau­gams pa­prieš­ta­ra­vau, nes by­li­ nė­tis Lie­tu­vo­je – be­pras­miš­ka.

Pre­ky­bi­nin­kai, šiuo at­ve­ju tik­rin­ da­mi ir įra­šy­da­mi į kom­piu­te­rį al­ ko­ho­lį per­kan­čių­jų am­žių, su­ma­nė ap­si­draus­ti, kad tik­rai jo­kiam ne­ pil­na­me­čiui svai­ga­lų ne­par­duos. La­bai jau biu­rok­ra­ti­nis spren­di­ mas, bet 100 pro­cen­tų pa­ti­ki­mas. Sup­ran­ta­ma, apie par­da­vė­jas čia ne­gal­vo­jo nie­kas. Bu­vo gal­vo­ja­ma apie ri­zi­ką pra­ras­ti pre­ky­bos al­ko­ ho­liu li­cen­ci­ją. Ta­čiau per di­de­lis uo­lu­mas su­kė­lė dar vie­ną skan­da­ lą, nes ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kė la­ bai jau daug pir­kė­jų. O juk žmo­nės į par­duo­tu­vę ei­na ne konf­lik­tuo­ti, o ap­si­pirk­ti. Ir pail­sė­ti – taip pat. Juk čia yra ir ka­vi­nės, ir poil­siui skir­tos at­rak­ci­jos. Be to, per pre­ ky­bos cent­ro ra­di­ją taip pat dai­ nuo­ja: „Vis­kas yra ir bus ge­rai, jė, jė...“ Tai bū­tų ma­lo­nu, kad čia ap­ si­lan­kius ir iš­si­pil­dy­tų tai, kas dai­ nuo­ja­ma rek­la­mi­nė­se dai­ne­lė­se ir ne­rei­kė­tų gal­vos lau­žy­ti: o kam rei­ ka­lin­gi ta­vo as­mens duo­me­nys.

O aš už. Sup­ran­ta­ma, ei­lė­je ten­ka už­truk­ti tru­pu­tį il­giau, už­tat nors yra tik­ra kont­ro­lė, o tai Lie­tu­vo­je li­ku­si jau­na liau­dis vi­sai nu­si­gers.

A.K.

M.

***

Tik mū­sų a la de­mok­ra­ti­nė­je Lie­ tu­vo­je tai įma­no­ma. Aš sa­vo drau­ gams iš Či­ka­gos nu­siun­čiau pa­skai­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ky­la klau­si­mas: kam jū­ri­nia­me lai­ve rei­ ka­lin­gas ka­pi­to­no til­te­lis? Ga­li­mas at­ sa­ky­mas: au­gin­ ti dar­žo­ves ir lai­ vo žmo­nėms teik­ti džiaugs­mą.

e­var­ty­da­mas tre­čia­die­nio, rugp­jū­čio 29 d., „Klai­pė­ dos“ nu­me­rio prie­dą „Na­ mai“ no­rė­jau jį pra­vers­ ti, nes ten bu­vo di­de­lis žur­na­lis­tės A.Dy­ko­vie­nės straips­nis apie dar­ žus: „Dar­žai: tarp nu­si­kal­ti­mo ir pra­mo­gos“. Aš ne­su dar­žų mė­gė­jas, to­dėl ir ne­si­ruo­šiau ra­ši­nio skai­ty­ti, bet per­me­tęs aki­mis teks­tą, pa­ste­ bė­jau žo­džius: „ka­pi­to­nas“, „lai­ vas“, „til­te­lis“, to­dėl vėl at­si­ver­ čiau „Na­mų“ prie­do pus­la­pius ir ati­džiai per­skai­čiau vi­są teks­tą. Bu­vau šo­ki­ruo­tas. Net ne­ga­ liu aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ko­kie jaus­mai apė­mė: ir pa­si­pik­ti­ni­mas, ir nuo­ sta­ba, ir grau­dus juo­kas. Ne­ži­nau, kuo la­biau ste­bė­tis: ar straips­nio au­to­re, ku­ri gy­rė to­kį dar­žą lai­ve įvei­su­sį ka­pi­to­ną, ar pa­ čiu ka­pi­to­nu, ku­ris di­džia­vo­si to­ kiu sa­vo poel­giu. Au­to­rei at­leis­ti­ na – ji juk nė­ra lai­vy­bos spe­cia­lis­tė.

Pats ka­pi­to­nas pa­sa­kė, kad tas lai­vo po­mi­do­rų ir agur­kų dar­že­lis at­si­ra­do ka­pi­to­no til­te­ly­je. Ten vi­ sur – lan­gai, esą dau­giau švie­sos, o ka­pi­to­no pa­teik­to­se nuo­trau­ko­se ma­ty­ti, kaip ža­lu­my­nai den­gia na­ vi­ga­ci­nius lan­gus. Ky­la klau­si­mas: kam jū­ri­nia­ me lai­ve rei­ka­lin­gas ka­pi­to­no til­ te­lis? Ga­li­mas at­sa­ky­mas: au­gin­ ti dar­žo­ves ir lai­vo žmo­nėms teik­ti džiaugs­mą. Ma­ne nu­ste­bi­no ir teks­te esan­tys žo­džiai, kad ir uos­tuo­se įvai­rūs tik­ rin­to­jai ma­lo­niai nu­steb­da­vo. Dirb­da­mas lai­vy­ne, pa­sau­lio uos­tuo­se su­tik­da­vau įvai­rių tik­ rin­to­jų. At­si­me­nu jų prie­ka­bia­vi­ mus, biu­rok­ra­ti­nius rei­ka­la­vi­mus ir tik­rai ne­ti­kiu, kad jie, na­vi­ga­ci­nė­ je ma­ty­da­mi au­ga­lais už­tem­dy­tus lan­gus, „ma­lo­niai nu­steb­da­vo“. Baig­da­mas pa­tar­čiau dar ka­pi­ to­nui-dar­ži­nin­kui lai­ky­ti til­te­ly­ je ir po­rą viš­tų su gai­džiu. Ta­da gal­būt links­miau ir ne­nuo­bo­džiai bėg­tų bu­dė­ji­mo va­lan­dos, o jei­gu štur­ma­nas ne­ty­čia ir pri­mig­tų, tai gai­džio gie­do­ji­mas tik­rai pri­kel­tų. Ne­ži­nau, ar straips­nį skai­tė lai­ vo sa­vi­nin­kai ir sau­gios lai­vy­bos ins­pek­to­riai, bet bi­jau, kad jie ka­ pi­to­no-dar­ži­nin­ko džiaugs­mo ne­ pa­lai­kys.

Toks ab­sur­das

***

Dėl vi­sos tos su­maiš­ties rei­kė­tų kal­tin­ti ne tik ne­to­bu­lą, bet ir klai­ kiai kvai­lą įsta­ty­mą, ku­rį su­gal­vo­jo pre­ky­bi­nin­kų prie­šai, o gal ir šiaip neu­ras­te­ni­jos gy­dy­tis ne­lin­kę abs­ ti­nen­tai. Me­di­kas

***

Taip su­da­ro­mas „Lie­tu­vos al­ko­ho­ li­kų są­ra­šas“ rin­ki­mams. ...

***

***

Rei­kia kuo sku­biau už­da­ry­ti nak­ ti­nes gė­ri­mų par­duo­tu­ves-ba­rus. To­kio bai­saus vaiz­do dar nie­kad

Re­da

***

Keis­ta, kad tam ba­rui vis dar iš­ duo­da­mos li­cen­ci­jos. Ja­me bai­si ne­tvar­ka ir kiek­vie­ną nak­tį vyks­ ta muš­ty­nės, dūž­ta stik­lai ir telk­šo krau­jo kla­nai. O da­bar, kai pra­si­dė­ jo moks­lo me­tai, tai ir mo­ki­niai ten mie­lai ei­da­mi į mo­kyk­lą už­su­ka. Kris­tė

***

Nie­ko nuo­sta­baus, įpra­tę lie­tu­viai bam­bė­ti, tai ir nu­ste­bo, kai pa­ klau­sė, ku­riais me­tais gi­mė. Su­ra­ do prie­žas­tį, kaip iš­si­lie­ti. Vi­sai ne­ blo­gas su­ma­ny­mas. Klai­pė­die­tė Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Su­ža­vė­jo Ru­si­jos pre­zi­den­to naš­lė

Pers­kai­čiau straips­ny­je „Re­ve­ran­ sas Lie­tu­vos or­di­nui“ („Klai­pė­da“, 2012 08 28) Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­ so Jel­ci­no naš­lės Nai­nos Jel­ci­nos pa­ dė­kos žo­džius. Pri­ta­riu jos min­čiai, kad tu­ri­me ne­bed­ras­ky­ti praei­ties žaiz­dų, pa­mirš­ti praei­tį ir drau­giš­ kai su­tar­ti su sa­vo kai­my­nais. Blo­gį ga­li­ma nu­ga­lė­ti tik ge­ru­mu. Da­nu­tė

Ne­rei­kė­tų vie­šin­ti

Aną­dien laik­raš­ty­je bu­vo iš­spaus­din­ ta A.Alek­sė­jū­nai­tės pub­li­ka­ci­ja apie triukš­ma­da­rius „Po skun­do – smū­ giai“, („Klai­pė­da“, 2012 08 27). Ma­no nuo­mo­ne, to­kio straips­nio re­dak­ci­ja ne­tu­rė­tų pra­leis­ti, nes jis aiš­kiai pa­ ro­do mū­sų įsta­ty­mų ir po­li­ci­jos be­ jė­giš­ku­mą. O tai ska­tins žmo­nes dar la­biau triukš­mau­ti, ka­dan­gi triukš­ ma­da­riams nie­kas nie­ko ne­pa­da­rys – už­mo­kės 10 li­tų ir bus ge­rai. An­ta­nas

So­di­nin­kai – nė mo­tais

Jau ir ru­duo atė­jo, o Di­tu­vos so­ di­nin­kų rei­ka­lai nė tru­pu­čio ne­ pa­ju­dė­jo į prie­kį. Žmo­nės vel­ka sun­kiau­sius ve­ži­mė­lius nuo tos ne­ są­mo­nin­gos sto­te­lės iki Nau­jo­jo tur­ gaus ar­ba tu­ri per­sės­ti į ki­tą trans­ por­tą, pa­va­žiuo­ti. O rei­kė­jo tiek ne­daug – pa­pras­čiau­siai nu­ro­dy­ ti, kad au­to­bu­sai bent jau ap­si­suk­ tų at­va­žia­vę prie tur­gaus ir iš­leis­tų žmo­nes. Bet varg­šų bal­sas į dan­gų nei­na. Kai ku­rie so­di­nin­kai aiš­ki­na, kad jiems ta tvar­ka la­bai ge­ra. So­di­ nin­kų yra dau­giau nei 6 tūkst., o tų, ku­riems ge­rai, ku­rie gy­ve­na Vin­gio gat­vė­je, įsė­da po vie­ną du žmo­nes. Dai­va

Te­gul ken­čia, nes ži­no, kur gy­ve­na

Laik­raš­čio straips­ny­je „Kas ver­ čia kęs­ti triukš­mą?“ („Klai­pė­da“, 2012 08 30) bu­vo iš­sa­ky­ta Vik­to­ ro K. nuo­mo­nė. Pri­ta­riu jo pa­si­sa­ ky­mui. Gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad dėl triukš­mo ne­ga­li ra­miai gy­ven­ ti. Jis siū­lo iš­si­kraus­ty­ti pi­lie­čiams į ki­tus mies­to ra­jo­nus. Bet ko­dėl nie­kas ne­kal­ba, kad jie bu­tus iš­ si­pir­ko la­bai pi­giai? Sup­ran­ta­ma, da­bar jie kai­nuo­ja kur kas dau­giau. Bet anuo­met jie kai­na­vo ne­daug. Tai ko­dėl da­bar skun­džia­si? Juk ži­ no­jo, kur ap­si­gy­ve­no. Skai­ty­to­jas nuo 1966-ųjų

Pa­gal­bos su­lau­kė lai­ku

Ma­no pen­kio­li­kos me­tų anū­kas tu­rė­jo svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Džiau­ gia­mės lai­ku su­lau­kę pa­gal­bos. La­bai no­riu pa­dė­ko­ti Vin­gio gat­ vė­je esan­čio svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro gy­dy­to­jui. Ačiū už nuo­šir­ dų priė­mi­mą ir gy­dy­mą. Džiau­ gia­mės, kad vai­kui bu­vo su­teik­ta to­kia pro­fe­sio­na­li pa­gal­ba ir nuo­ šir­dus rū­pes­tis po sun­kių gy­ve­ni­ mo trau­mų. Se­ne­lė Ire­na Pa­ren­gė Ro­ber­ta Vi­čiu­ly­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ne­te­ko ma­ty­ti. Tu­rė­jo­me iš­vyk­ti ir lau­kė­me ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­ lė­je, kol at­va­žiuos mik­roau­to­bu­sas prieš nak­ti­nę gė­ri­mų par­duo­tu­ vę, esan­čią ne­to­li Žar­dės. Sto­vė­ jo­me apie 20 mi­nu­čių. Vi­są tą lai­ ką vie­nas po ki­to ėjo vi­siš­kai jau­ni, bet jau gir­ti žmo­nės, taip pat ir vi­ siš­kai jau­nos mer­gai­tės. Vie­nu me­tu iš par­duo­tu­vės iš­griu­vo bū­re­lis jau­ nuo­lių ir pra­si­dė­jo muš­ty­nės. Ge­rai, kad tuoj at­vy­ko mū­sų trans­por­tas, ir mes sau­giai pa­si­ša­li­no­me, ant­raip var­gu ar bū­tu­me iš­ven­gę konf­lik­to.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas) LINKSMYBĖS: ĩ šventės atidarymas; ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; ĩ bendruomenių komandų varžytuvės (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118); ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ mušamųjų pamokėlė; ĩ Saulės Bogužaitės su grupe pasirodymas; ĩ grupės „Chill’us“ pasirodymas; ĩ įspūdingiausios daržo gėrybės rinkimai (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai.

ŠVENTĖS PARTNERIAI:

ins g u i ž sd u s i v tu KAS e U I m N I s ė P Švent asis KEM draugu. linksm ptinguoju RIZAI! RP sla U a I p S u s S IR O N A DOV Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. SUSITIKIMO VIETA IR LAIKAS: ĩ Slengių stotelė ĩ Gindulių stotelė ĩ Kalotės stotelė ĩ Rimkų stotelė ĩ Prie mokyklos Jakuose (Jakų g.) ĩ Sudmantų g. prie parko ĩ Universiteto stotelė

13.30 13.30 13.30 13.20 13.20 13.30 17.05


8

trečiadienis, rugsėjo 5, 2012

užribis

Kas gra­si­na val­di­nin­kei? 1

Pri­si­den­gė pseu­do­ni­mu „xxx“

A.Brei­vi­ku ir­gi nie­kas ne­ti­kė­jo

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­ do­vė ti­ki­no, kad vi­suo­met su ne­ri­ mu lau­kia per pil­na­tį pa­di­dė­jan­čio in­te­re­san­tų srau­to. „Juk ir Nor­ve­gi­jo­je nie­kas ne­ si­ti­kė­jo, kad An­der­sas Brei­vi­kas įvyk­dys žmog­žu­dys­tes, o vė­liau vi­si bu­vo su­krės­ti. Ir čia nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kas ga­li įvyk­ti, kai at­si­da­ro du­rys ir į ka­bi­ne­tą įei­na au­ga­lo­tas vy­riš­kis pa­klai­ku­sio­mis aki­mis. Nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ko ga­li su­lauk­ti, žmo­gus ga­li ir gink­ lą at­si­neš­ti“, – svars­tė J.Si­mo­na­ vi­čiū­tė. Po­li­ci­jo­je – ty­ri­mų pi­kas

Pa­si­sa­ky­mai in­ter­ne­te ga­li su­lauk­ ti san­kci­jų, jei jie kurs­to nea­py­kan­ tą ra­si­niu, ly­čių ar sek­sua­li­nių ma­ žu­mų ad­re­su, įžei­džia ar ap­šmei­žia konk­re­tų žmo­gų ar­ba tie­sio­giai pa­gra­si­na­ma su­si­do­ro­ji­mu ar nu­ žu­dy­mu.

Si­mo­nas Ge­nys

Klai­pė­dos mies­to apy­l in­kės pro­k u­ra­t ū­ros pro­k u­ro­ras

T

„In­ter­nau­tai tu­ri ži­no­ti ri­bas. Jei gir­dė­da­mi prie­ šin­gą nuo­mo­nę jie ima­si gra­si­ni­mų, va­di­na­si, rei­kia tvar­kos šio­je sri­ty­ je. Pa­ra­šiau pa­reiš­ki­mą, pa­žiū­rė­si­ me, ar sis­te­ma vei­kia“, – tvir­ti­no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė. Vie­na­me po­pu­lia­riau­sių mies­to po­rta­lų kl.lt pub­li­ka­ci­ja apie įve­da­ mą mo­kes­tį bu­vo įdė­ta lie­pos 26ąją. Tą pa­čią die­ną 13 val. 43 min. at­si­ra­do ir grės­min­gas ko­men­ta­ras, pa­si­ra­šy­tas pseu­do­ni­mu „xxx“. Ne vie­ną ne­ma­lo­nų ko­men­ta­rą in­ter­ne­te apie sa­ve skai­čiu­si J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė ti­ki­no, jog neiš­si­gan­ do dėl gra­si­ni­mo nu­žu­dy­ti. „Aš ži­nau, kur dir­bu, ir į kur atė­ jau, to­dėl to­kie da­ly­kai ma­nęs ne­ gąs­di­na. Ži­nau, kad ne­pa­si­ten­ki­ ni­mas bet ko­kia val­džia yra la­bai di­de­lis. Ta­čiau į vi­sa tai žiū­riu iš ins­ti­tu­ci­jos, ku­riai at­sto­vau­ju, po­ zi­ci­jos“, – kal­bė­jo val­di­nin­kė. Jei po­li­ci­jai pa­vyks nu­sta­ty­ti, kas pa­gra­si­no sa­vi­val­dy­bės va­do­vei, pa­ti J.Si­mo­na­vi­čiū­tė ti­ki­no ne­no­ rė­sian­ti su­si­tik­ti akis į akį su gra­ sin­to­ju. „Svar­bu tai, kad jį pa­vyk­tų išaiš­ kin­ti. O kal­bė­ti su juo ne­ke­ti­ nu. Spė­ju, kad taip bu­vo iš­reikš­ tos emo­ci­jos. Ta­čiau ri­bos jau yra per­ženg­tos“, – ak­cen­ta­vo J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė.

Komentaras

„„Var­das: vie­nas smar­kus įvai­rių lais­vių gy­nė­jas uostamiestyje su­lau­kė by­los dėl Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės

teis­mo ir teis­mo pir­mi­nin­kės už­gau­lio­ji­mo. 

Pa­sak Klai­pė­dos po­li­ci­jos Val­dy­ mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus vir­ši­ nin­ko Arū­no Už­ku­ro, šie­met Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je fik­suo­tas to­kių nu­si­kal­ti­mų bu­mas.

162

– tiek Klai­p ė­dos ap­skri­ ty­je šie­met pra­dė­ta iki­ teis­m i­n ių ty­r i­mų dėl gra­si­n i­mo nu­ž u­dy­t i ar su­si­do­ro­t i.

„Dėl ne­san­tai­kos kurs­ty­mo šie­ met pra­dė­ta 19 ty­ri­mų, o per­nai per vi­sus me­tus ty­rė­me 27 nu­si­kals­ta­ mas vei­kas“, – kal­bė­jo A.Už­ku­ras. Dėl gra­si­ni­mo nu­žu­dy­ti ar su­si­ do­ro­ti šie­met Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pra­dė­ti 162 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. „Per­nai aiš­ki­no­mės tik 91 at­ve­ jį, o šie­met at­li­ko­me ko­ne dvi­gu­ bai dau­giau ty­ri­mų. Ta­čiau rei­kia pa­ste­bė­ti, kad sta­tis­ti­ka ap­rė­pia

vi­sus, ne tik in­ter­ne­to erd­vė­je pa­ skleis­tus gra­si­ni­mus. Tai ga­li bū­ti ir vy­ro gra­si­ni­mas žmo­nai“, – at­ krei­pė dė­me­sį pa­rei­gū­nas. Šių nu­si­kal­ti­mų au­go ir dėl šie­ met įsi­ga­lio­ju­sio Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ ty­mo. Dėl šmeiž­to Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tei­sy­bės ieš­ko­jo 7 žmo­nės, o per­nai bu­vo iš­kel­tos net 23 by­los. „Šie­met dėl įžei­di­mo krei­pė­si 13 žmo­nių, per­nai per vi­sus me­tus – 14. Daž­niau­siai dėl pa­si­sa­ky­mų in­ter­ne­to erd­vė­je. Žmo­nės vis dar gal­vo­ja, kad jie ga­li sa­ky­ti, ką no­ ri, ir jau­čia­si ne­bau­džia­mi“, – ti­ ki­no A.Už­ku­ras. Ten­ka ieš­ko­ti ir JAV

J.Si­mo­na­vi­čiū­tės gra­sin­to­jo ieš­ ko Pir­ma­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tas. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 290 straips­nį dėl vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­ vi­mo funk­ci­jas at­lie­kan­čio as­mens įžei­di­mo. Pa­rei­gū­nai pri­pa­žįs­ta, kad to­kie ty­ri­mai nė­ra leng­vi ir ano­ni­miš­kai in­ter­ne­te pyk­tį lie­ju­siuo­sius yra su­dė­tin­ga su­ras­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Jei in­ter­ne­to ry­šio ad­mi­nist­ ra­to­rius yra Lie­tu­vo­je, pro­ce­ sas vyks­ta grei­čiau, ta­čiau pa­si­ tai­ko at­ve­jų, kad ad­mi­nist­ra­to­rių rei­kia ieš­ko­ti net Ame­ri­ko­je. To­ kiu at­ve­ju rei­kia kreip­tis į už­sie­ nio ša­lį dėl tei­si­nės pa­gal­bos. Tai nė­ra pi­gus pro­ce­sas“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos pir­mo­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­ji ty­rė­ja Vi­li­ja Su­kaus­kie­nė. „Re­tą įta­ria­mą­jį dėl to­kių veik­lų ga­li­me nu­sta­ty­ti per mė­ne­sį. Juk da­bar jau­ni­mas in­ter­ne­te nar­šo net mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, o kal­ti­nin­ kus, tu­rin­čius išanks­ti­nio mo­kė­ji­ mo kor­te­les, yra sun­kiau nu­sta­ty­ ti“, – pa­sa­ko­jo V.Su­kaus­kie­nė. Pa­rei­gū­nė pa­ste­bė­jo, kad ne kiek­vie­nas įžeis­tas, ap­šmeiž­tas ar gra­si­ni­mą iš­gir­dęs žmo­gus krei­pia­ si su pa­reiš­ki­mu. „Dėl gra­si­ni­mo su­si­do­ro­ti ty­ri­ mai pra­de­da­mi tik ga­vus pa­reiš­ki­ mą, žmo­gus pa­ts tu­ri iš­reikš­ti sa­vo bai­mę. Gra­sin­to­jo lau­kia bau­džia­ mo­ji at­sa­ko­my­bė, jei pa­vyk­tų nu­ sta­ty­ti, kad bu­vo rea­lus pa­grin­das įvyk­dy­ti gra­si­ni­mą“, – aiš­ki­no vy­ riau­sio­ji ty­rė­ja.

o­kios by­los, kad in­ter­ne­ti­nė­ je erd­vė­je bū­t ų gra­si­na­ma ką nors nu­žu­dy­ti, dar ne­tu­ rė­jau. Man tai bū­tų nau­jie­na. Ta­čiau nu­si­kal­t i­mų ly­g ia­tei­siš­ku­mui esu ty­ręs ne vie­ną ir pa­vy­ko pa­siek­ti įvai­rių by­lų baig­čių. Per­nai vie­nas pi­ lie­tis bu­vo net nu­teis­tas už ko­men­ta­ rus, ska­ti­nan­čius ne­san­tai­ką. Nu­teis­ta­ sis tu­rė­jo su­mo­kė­ti bau­dą. Veiks­min­ga bū­na jau tai, kad žmo­nės pa­ga­liau su­ pran­ta, kad to­kia veik­la ne­ga­li lik­ti ne­ pas­te­bė­ta. Kiek te­ko ma­ty­ti to­kių by­lų, daž­niau­siai dėl ko­men­ta­r ų in­ter­ne­te įkliū­va nie­ka­da ne­teis­ti žmo­nės. Vien pa­ts pro­ce­sas jiems yra baus­mė. Jei žmo­gus pri­si­pa­žįs­ta, gai­li­si, su­si­ran­da lai­duo­to­ją ir pra­šo nu­trauk­ti by­lą, daž­ niau­siai mes tai ir pa­da­ro­me. Lai­duo­ to­jas įsi­pa­rei­go­ja auk­lė­ti ir pri­ž iū­rė­ti, kad as­muo ne­da­ry­tų jo­k ių nu­si­kal­ti­ mų. Ta­čiau pa­ž y­mė­čiau, kad at­lei­di­ mas nuo baus­mės nė­ra iš­tei­si­ni­mas. Jei žmo­gus per me­tus ant­rą kar­tą nu­ si­žen­gia, jis yra bau­džia­mas už nau­ją ir už se­ną nu­si­kal­ti­mą. Per me­tus nuo baus­mės at­lei­džia­ma apie 5–6 as­me­ nis. Lai­da­vi­mo at­ve­ju ga­li bū­ti ima­mas net už­sta­tas. Jei žmo­gus nu­si­kals­ta, už­ sta­tas pai­ma­mas į vals­ty­bės biu­dže­tą. Anks­čiau dėl in­ter­ne­te pa­skleis­tų įvai­ rių ko­men­ta­rų bu­vo at­lie­ka­mi vos ke­ li ty­ri­mai, o per­nai šis skai­čius pa­sie­kė ar­ti 30. Tai by­lo­ja, kad to­kių nu­si­kal­ti­ mų sta­t is­t i­ka au­ga. Vi­suo­me­nė­je vis dar yra la­bai daug pyk­čio, to­dėl jo yra ir in­ter­ne­to erd­vė­je.

Lau­kia griež­tos baus­mės

Nors in­ter­ne­to gra­sin­to­jai re­to­kai at­si­du­ria teis­mo suo­le, ta­čiau, jei pro­ku­ro­rams pa­vyks­ta įro­dy­ti, kad nu­si­kal­ti­mas tu­rė­jo vi­suo­me­ni­ nę reikš­mę, by­la ga­li bū­ti per­duo­ ta teis­mui net ir be pa­reiš­kė­jo ini­ cia­ty­vos. „Bu­vo to­kia by­la, kai už­gau­lio­ ji­mų su­si­lau­kė Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kė ir pa­ts teis­mas. Mies­te ge­rai ži­no­mas vei­ kė­jas at­si­dū­rė teis­me“, – pri­si­mi­nė V.Su­kaus­kie­nė. Už gra­si­ni­mą su­si­do­ro­ti gre­sia lais­vės atė­mi­mas iki dve­jų me­ tų. Už ne­san­tai­kos kurs­ty­mą – net ir tre­jų me­tų lais­vės atė­mi­ mo baus­mė. „Ta­čiau kiek­vie­ną pa­si­sa­ky­mą, dėl ku­rio pra­de­da­mas ty­ri­mas, ana­li­zuo­ja eks­per­tai. Juk žmo­gui at­ro­do, kad jis tik reiš­kia sa­vo nuo­ mo­nę“, – kal­bė­jo ty­rė­ja.

Griu­vė­sių gais­rai tam­pa tikra pra­mo­ga As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Strė­vos gat­vė­je vėl de­gė bu­vu­sios kur­čių­jų ir ne­pri­gir­din­čių­jų mo­ kyk­los pa­sta­tas. Praė­ju­sią sa­vai­tę griu­ve­no­se pa­deg­tų pa­dan­gų ug­ nia­ge­siai va­žia­vo ge­sin­ti net du kar­tus.

Šeš­ta­die­nio pa­va­ka­re Strė­vos gat­ vė­je 7 ki­lęs gais­ras juo­dais dū­mais pri­vi­lio­jo bū­rius smal­suo­lių, ku­rie šio re­gi­nio į Žve­jy­bos uos­tą plū­do pa­si­žiū­rė­ti tun­tais au­to­mo­bi­lių. Prieš ke­le­tą me­tų iš pa­sta­to iš­ kel­di­nus kur­čių­jų ir ne­pri­gir­din­ čių­jų mo­kyk­lą, pa­sta­tas ta­po vie­tos

vai­kų iš­dy­ka­vi­mo, be­na­mių lan­ky­ mo­si bei nak­vy­nės vie­ta. To­dėl ug­nia­ge­siai gais­rų ge­sin­ti čia kvie­čia­mi ke­lis­kart per sa­vai­ tę. Daž­niau­siai vi­du­je de­ga šiukš­ lės. Bė­dos pra­si­dė­jo tik ap­lei­dus sta­ti­nį. „Praė­ju­sią sa­vai­tę va­žia­vo­me du kar­tus, va­žiuo­ja­me kiek­vie­ną mė­ ne­sį ir dar va­žiuo­si­me. Kol pa­sta­tas bus ne­pri­žiū­rė­tas, tol gais­rai ne­si­ liaus“, – įsi­ti­ki­nęs Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ope­ra­ty­vi­nis pa­rei­gū­nas. Vie­nas ug­nia­ge­sių ko­man­dos iš­ va­žia­vi­mas kai­nuo­ja apie 100 li­tų. Šis pa­sta­tas prieš dve­jus me­tus Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu per­duo­tas

Pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tų di­rek­ ci­jai prie Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos. Di­rek­ci­ja tu­ri pla­nų ten sta­ty­ti pa­ sie­nio kont­ro­lės po­stą. Pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tų di­ rek­ci­jos Klai­pė­dos re­gio­no sky­ riaus ve­dė­jas Hen­ri­kas Kri­vic­kas pri­pa­ži­no, kad bū­tent jų sky­riui ir per­duo­tas pri­žiū­rė­ti pa­sta­tas Strė­ vos g.7. Ta­čiau jau ma­žiau­siai tre­jus me­ tus pa­sta­tą nai­ki­na gais­rai. O sa­vi­ nin­kas nie­ko pa­da­ry­ti ne­ga­li. „Tai bus Pi­lies pa­sie­nio kont­ro­ lės punk­tas. Jau de­ri­na­mi de­ta­lie­ji pla­nai. Šiais me­tais tu­ri bū­ti pra­dė­ ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bai“, – pa­tvir­ ti­no H.Kri­vic­kas.

„„Šok­di­na: ap­leis­tuo­se uos­ta­mies­čio pa­sta­tuo­se ug­nia­ge­siams gais­rus

ten­ka ge­sin­ti daž­niau nei kur ki­tur.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


9

treÄ?iADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 5, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

BrÄ&#x2122;s­ta ne­ra­mu­mai

Â&#x201E;Â&#x201E;PrieĹĄinasi: â&#x20AC;&#x17E;Linavosâ&#x20AC;&#x153; atstovai taip pat kategoriĹĄkai nepritaria licencijĹł naikinimui. 

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

LicencijĹł neatsisakys Ig­nas Ja­Ä?aus­kas i.jacauskas@diena.lt

Vy­riau­sy­bÄ&#x2014; Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­jos siō­ly­mu ne­ke­ti­na pri­tar­ti ini­ cia­ty­vai ne­be­rei­ka­lau­ti lei­di­mĹł iĹĄ ve­ŞÄ&#x2014;­jĹł, jei­gu jie kro­vi­nius ga­be­na tik to­je sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;­je, ku­rio­je yra re­gist­ruo­ti.

â&#x20AC;&#x17E;Sie­kiant uŞ­tik­rin­ti sÄ&#x2026;­Şi­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos sÄ&#x2026;­ly­gas, bō­ti­na vi­ siems ve­ŞÄ&#x2014;­jams tai­ky­ti bend­rÄ&#x2026;­ sias tai­syk­les dÄ&#x2014;l lei­di­mo vers­tis pro­fe­si­ne kro­vi­niĹł ve­Şi­mo ke­liĹł trans­por­tu veik­la su­tei­ki­mo ir tik iť­skir­ti­niais at­ve­jais, kai kro­vi­ niĹł ve­Şi­mas tu­ri la­bai ma­ŞÄ&#x2026; po­vei­ kÄŻ trans­por­to rin­kai, leis­ti vers­tis kro­vi­niĹł ve­Şi­mu ne­tu­rint lei­di­mo, li­cen­ci­josâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nu­ro­dÄ&#x2014; Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja. Mi­nis­te­ri­ja siō­lo Vy­riau­sy­bei ne­pri­tar­ti dÄ&#x2014;l par­la­men­ta­ro Sei­ mo Kai­mo rei­ka­lĹł ko­mi­te­to na­rio

R

Jo­no Stan­ke­vi­Ä?iaus tei­kia­mĹł Ke­ liĹł trans­por­to ko­dek­so pa­kei­ti­mĹł. Spren­di­mÄ&#x2026; nu­ma­to­ma priim­ti per po­sÄ&#x2014;­dÄŻ tre­Ä?ia­die­nÄŻ. J.Stan­ke­vi­Ä?ius sa­kÄ&#x2014;, kad pa­nai­ki­ nus li­cen­ci­jas at­si­ras­tĹł dau­giau ve­ ĹžÄ&#x2014;­jĹł, su­ma­ŞÄ&#x2014;­tĹł jĹł pa­slau­gĹł kai­na. Da­bar au­to­mo­bi­liais, ku­riĹł ma­ sÄ&#x2014; vir­ťi­ja 3,5 to­nos, kro­vi­nius ga­li veŞ­ti tik ve­ŞÄ&#x2014;­jai, tu­rin­tys li­cen­ci­ jÄ&#x2026;. Be li­cen­ci­jos veŞ­ti kro­vi­nius vi­ daus marť­ru­tais ga­li pa­ťto siun­tĹł, su­ga­din­tĹł ir ava­ri­jas pa­ty­ru­siĹł au­ to­mo­bi­liĹł, vais­tĹł bei ki­tĹł ga­mi­niĹł, rei­ka­lin­gĹł pir­ma­jai me­di­ci­nos pa­ gal­bai, ve­ŞÄ&#x2014;­jai. Lie­tu­vos ve­ŞÄ&#x2014;­jĹł au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­jos â&#x20AC;&#x17E;Li­na­vaâ&#x20AC;&#x153; pre­zi­den­tas Al­gi­man­tas Kond­ru­se­vi­Ä?ius tvir­ti­ no, kad lei­dus vyk­dy­ti veik­lÄ&#x2026; ve­ŞÄ&#x2014;­ jams, ne­tu­rin­tiems li­cen­ci­jĹł, kil­tĹł grÄ&#x2014;s­mÄ&#x2014; ir kro­vi­niĹł, ir vi­suo­me­nÄ&#x2014;s sau­gu­mui. â&#x20AC;&#x17E;Aiť­ku, ga­li­ma vis­kÄ&#x2026; li­be­ra­li­zuo­ ti, vi­sÄ&#x2026; ke­liĹł trans­por­tÄ&#x2026;. Bet tuo­

Ty­r i­mĹł ins­t i­tu­to â&#x20AC;&#x17E;So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nalâ&#x20AC;&#x153; par­t ne­r is

R

y­toj Eu­ro­pos cent­ri­ nio ban­ko (ECB) va­do­ vas Ma­rio Drag­hi skai­tys pra­ne­ťi­mÄ&#x2026;, ku­ria­me bus at­skleis­tos de­ta­lÄ&#x2014;s apie pla­nuo­ja­ mÄ&#x2026; Ita­li­jos ir Is­pa­ni­jos ĹĄa­liĹł ob­li­ ga­ci­jĹł su­pir­ki­mo pla­nÄ&#x2026;. Jei pla­nas bus priim­tas, taip bus fak­tiť­kai pa­tvir­tin­ta, kad ĹĄios ĹĄa­lys ne­su­ sit­var­ko su sa­vo fi­nan­sais ir joms rei­kia gel­bÄ&#x2014;­ji­mo pa­ke­to. Nors tech­niť­kai ĹĄis ob­li­ga­ci­ jĹł su­pir­ki­mas nÄ&#x2014;­ra gel­bÄ&#x2014;­ji­mo pa­ ke­tas, prie ECB vai­ro esan­tis ita­ las Ä&#x2014;mÄ&#x2014;­si vi­sĹł bō­dĹł, kad ĹĄÄŻ pi­ni­gĹł spaus­di­ni­mo ir sko­li­ni­mo vy­riau­ sy­bÄ&#x2014;ms veiks­mÄ&#x2026; pa­teik­tĹł kaip dar vie­nÄ&#x2026; in­ter­ven­ci­jÄ&#x2026;. De­ja, tai pui­ kiai su­vo­kia Vo­kie­ti­ja ir jos mo­ kes­Ä?iĹł mo­kÄ&#x2014;­to­jai â&#x20AC;&#x201C; tai­ko­ma trum­pa­re­giť­ka stra­te­gi­ja, apei­ na­mi Li­sa­bo­nos su­tar­ty­je nu­ma­ ty­ti ins­ti­tu­ci­jĹł ga­liĹł at­sky­ri­mo prin­ci­pai. O vie­nas jĹł â&#x20AC;&#x201C; drau­di­ mas ECB fi­nan­suo­ti ES na­riĹł vy­ riau­sy­biĹł biu­dĹže­tus. De­ja, bō­tent tai pla­nuo­ja­ma da­ry­ti vÄ&#x2014;l.

met kil­tĹł di­de­lÄ&#x2014; ri­zi­ka vi­sam ĹĄios rō­ťies vers­lui. Juk nie­kas kaŞ­ko­dÄ&#x2014;l nei­na tai­sy­ti dan­tĹł pas kal­vÄŻ ar su­ vi­rin­to­jÄ&#x2026;. Tai­gi ne­ma­tau skir­tu­mo ir Ä?ia â&#x20AC;&#x201C; kro­vi­niams veŞ­ti rei­ka­lin­ga kva­li­fi­ka­ci­ja, nes tai tie­sio­giai su­si­ jÄ&#x2122; su sau­gu­mu ke­liuo­seâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no â&#x20AC;&#x17E;Li­na­vosâ&#x20AC;&#x153; pre­zi­den­tas. Anot jo, siō­ly­mo li­be­ra­li­zuo­ti rei­ka­la­vi­mus ve­ŞÄ&#x2014;­jams au­to­riai tu­ rÄ&#x2014;­tĹł pri­si­min­ti, jog dar ne taip se­ niai Lie­tu­va pui­ka­vo­si pir­mÄ&#x2026;­ja vie­ ta Eu­ro­po­je pa­gal Şō­tis ke­liuo­se. â&#x20AC;&#x17E;Duo­ti uŞ­siim­ti ĹĄiuo vers­lu bet kam ne­bō­tĹł tei­sin­ga â&#x20AC;&#x201C; tiek va­do­ vai, tiek Ĺže­mes­nÄ&#x2014;s gran­dies per­so­ na­las tu­ri bō­ti kva­li­fi­kuo­ti. AĹĄ kal­bu ne tik apie ne­lai­mes ke­liuo­se â&#x20AC;&#x201C; sta­ tis­ti­ka ro­do, kad kro­vi­niĹł sek­to­riu­ je daŞ­niau­si ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai ky­la ne tik ke­liuo­se dÄ&#x2014;l neat­sa­kin­ go, neat­sar­gaus vai­ra­vi­mo, bet ir dÄ&#x2014;l kro­vos tai­syk­liĹł ne­si­lai­ky­moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; li­cen­ci­jas tu­rin­Ä?iĹł ve­ŞÄ&#x2014;­jĹł po­zi­ci­ jas gy­nÄ&#x2014; A.Kond­ru­se­vi­Ä?ius.

Bu­vo iť­leis­tas tri­li­jo­nas eu­rĹł, bet to poveikis tru­ko tik pu­sÄ&#x2122; me­ tĹł, o pa­skui si­tua­ci­ja grį­Şo ÄŻ prieĹĄ tai bu­vu­siÄ&#x2026; ir to­liau Ä&#x2014;mÄ&#x2014; blo­gÄ&#x2014;­ti. Da­bar siō­lo­ma at­lik­ti ana­lo­giť­kus veiks­mus ti­kin­tis ki­to­kio re­zul­ta­ to. Al­ber­tas Eins­tei­nas to­kÄŻ el­ge­ sÄŻ ÄŻvar­di­jo kaip be­pro­tys­tÄ&#x2122;. Ma­tyt, esa­me val­do­mi be­pro­Ä?iĹł, ne­su­ge­ ban­Ä?iĹł priim­ti nÄ&#x2014; vie­no svar­baus spren­di­mo. Bet toks yra po­li­ti­nio cik­lo pra­keiks­mas â&#x20AC;&#x201C; rin­kÄ&#x2014;­jai rei­ ka­lau­ja re­zul­ta­tĹł Ä?ia ir da­bar, nie­ kas ne­no­ri ken­tÄ&#x2014;­ti, ypaÄ? aukť­tes­nÄ&#x2014; kla­sÄ&#x2014;, ku­riai kel­ti mo­kes­Ä?ius â&#x20AC;&#x201C; ne­ va­lia. To­dÄ&#x2014;l vi­sa kri­zÄ&#x2014;s spren­di­mo nať­ta gul­do­ma ant sun­kiau­siai be­ si­ver­Ä?ian­Ä?io var­gin­giau­sio vi­suo­ me­nÄ&#x2014;s sluoks­nio. Ta­Ä?iau biu­rok­ra­tams ir kos­tiu­ muo­tiems nu­si­kal­tÄ&#x2014;­liams Ĺžai­ dĹžiant po­li­ti­kÄ&#x2026; ir ne­spren­dĹžiant eko­no­mi­nÄ&#x2014;s kri­zÄ&#x2014;s, la­bai grei­tai kils so­cia­li­nÄ&#x2014; kri­zÄ&#x2014;, ku­ri iť­si­verĹĄ vi­siť­kai ki­taip. Ir to ne­rei­kÄ&#x2014;­tĹł nu­ ver­tin­ti. Al­ka­nĹł ir Ĺže­mi­na­mĹł be­ dar­biĹł gre­tos di­dÄ&#x2014;­ja, jau­ni­mas pa­si­ry­ŞÄ&#x2122;s veik­ti ir, jei tai pa­rei­ka­ laus pa­si­prie­ťin­ti val­dĹžiai, tu­rÄ&#x2014;­ si­me ne tik ara­bĹł, bet ir Eu­ro­pos pa­va­sa­rÄŻ. Neį­ma­no­ma ig­no­ruo­ti pyk­Ä?io ir ky­lan­Ä?io so­cia­li­nio ne­ pa­si­ten­ki­ni­mo ne­vei­kian­Ä?iu mo­ de­liu, ku­rÄŻ su­kō­rÄ&#x2014; pa­ti vi­suo­me­ nÄ&#x2014;. Ta pa­ti vi­suo­me­nÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; pa­mirť­ta, pa­Şe­min­ta ir stum­do­ma â&#x20AC;&#x201C; jÄŻ ga­li ir pa­keis­ti. Ĺ iuo at­ve­ju la­bai rea­lu, kad, kaip Ma­kia­ve­lis yra pa­sa­kÄ&#x2122;s, tiks­las pa­tei­sins prie­mo­nes.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

ÄŽtikinti renovacijos nauda â&#x20AC;&#x201C; nelengvas darbas Simonas Liutkus KlaipÄ&#x2014;dos miĹĄko kvartale stovinÄ?io devynaukĹĄÄ?io gyventojai savo namÄ&#x2026; atnaujino net du kartus â&#x20AC;&#x201C; prieĹĄ deĹĄimt metĹł ir ĹĄÄŻmet. Bendrijos pirmininkÄ&#x2014; Vilija AdakauskienÄ&#x2014; tikina, kad renovacija â&#x20AC;&#x201C; labai naudinga. TaÄ?iau tarsi baubo jos besibaidanÄ?ius gyventojus ÄŻtikinti bĹŤna labai sunku.

Ĺ is uostamiesÄ?io daugiabutis â&#x20AC;&#x201C; pusiau blokinis, pusiau plytinis. Jo gyventojai uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; moka kelis kartus maĹžiau nei ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122; nerenovuotuose namuose. TodÄ&#x2014;l kaimynai ÄŻ juos neretai Ĺžvelgia su pavydu, nes ĹžmonÄ&#x2014;s neretai sunkiai suvokia, kad, norint gauti naudos, reikia investuoti ir patiems. â&#x20AC;&#x201C; JĹŤsĹł priĹžiĹŤrimas namas renovuotas jau antrÄ&#x2026; sykÄŻ. Tikriausiai pramokus nebebuvo daug vargo? - pasiteiravome V.AdakauskienÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; Ne visai taip. MĹŤsĹł namas statytas 1987 m., taÄ?iau jau prieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ reikÄ&#x2014;jo jÄŻ tvarkyti. Kaip tik ĹĄiĹł metĹł balandÄŻ baigÄ&#x2014;me mokÄ&#x2014;ti paskolÄ&#x2026; uĹž ankstesnÄŻ namo atnaujinimÄ&#x2026; ir Ä&#x2014;mÄ&#x2014;mÄ&#x2014;s kitĹł darbĹł. RyĹžtis antrai renovacijai gal buvo lengviau dÄ&#x2014;l to, kad ĹžmonÄ&#x2014;s jau akivaizdĹžiai buvo pajutÄ&#x2122; pirmosios naudÄ&#x2026;. Niekaip neiĹĄsiversi be teigiamĹł pavyzdĹžiĹł. Teko daug domÄ&#x2014;tis, lankytis jau atnaujintuose daugiabuÄ?iuose, kalbÄ&#x2014;tis su jĹł gyventojais, administratoriais. Juk visuomet reikia ÄŻsitikinti, kÄ&#x2026; ĹžmonÄ&#x2014;s laimÄ&#x2014;s investuodami nemaĹžus

pinigus. Tik ÄŻsitikinusi ir iĹĄsiaiĹĄkinusi, kur, kaip ir kiek mes galime sutaupyti, kibau ÄŻ darbus. IĹĄ pradĹžiĹł reikÄ&#x2014;jo daug skaiÄ?iuoti, aiĹĄkintis, kur galime sutaupyti, koks bus efektas. Parengus skaiÄ?iavimus, teko ÄŻtikinti Ĺžmones.

DaĹžniausiai visi nori mokÄ&#x2014;ti uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; tiek, kiek mokame mes, bet patys mokÄ&#x2014;ti ir investuoti visiĹĄkai nenori. â&#x20AC;&#x201C; Kokie darbai buvo atlikti jĹŤsĹł daugiabutyje ir kas nuo to pasikeitÄ&#x2014;? â&#x20AC;&#x201C; Per pirmÄ&#x2026; renovacijos etapÄ&#x2026; buvo atnaujintas stogas ir visa ĹĄildymo sistema. AntrÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; renovuodami savo namÄ&#x2026; atlikome kompleksinÄ&#x2122;, kapitalinÄ&#x2122; renovacijÄ&#x2026;: vÄ&#x2014;l nusprendÄ&#x2014;me pakeisti ĹĄildymo sistemÄ&#x2026;, taip pat sutvarkÄ&#x2014;me namo fasadÄ&#x2026;, vandentiekÄŻ, visus vamzdynus. â&#x20AC;&#x201C; Ar ĹžmonÄ&#x2014;s jau spÄ&#x2014;jo ÄŻsitikinti jos nauda? â&#x20AC;&#x201C; Nauda â&#x20AC;&#x201C; akivaizdi. PavyzdĹžiui, uĹž 80 kv. m buto apĹĄildymÄ&#x2026; ĹĄalÄ?iausiais praÄ&#x2014;jusios Ĺžiemos mÄ&#x2014;nesiais mĹŤsĹł ĹžmonÄ&#x2014;s daugiausia mokÄ&#x2014;jo po 350 litĹł. Tiesa, buvo ir tokiĹł, kurie suplojo ir po 500, nes ĹĄildytis gali autonomiĹĄkai, niekas jiems nenurodo, kokia temperatĹŤra turi bĹŤti bute. TaÄ?iau net ir tai paly-

ginti nedaug. Antai aplinkiniuose nerenovuotuose namuose tokio paties buto ĹĄeimininkai uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; per mÄ&#x2014;nesÄŻ turÄ&#x2014;jo pakloti ir po 900 litĹł. â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; galÄ&#x2014;tumÄ&#x2014;te pasakyti renovacijos prieĹĄininkams, besibaiminantiems paskolĹł ir nesiryĹžtantiems atnaujinti savo bĹŤstĹł? â&#x20AC;&#x201C; Turiu pripaĹžinti, kad visi darbai mums kainavo nemaĹžai. Vien fasadÄ&#x2026; atnaujinti â&#x20AC;&#x201C; 1,15 mln. litĹł. PridÄ&#x2014;jus ĹĄildymo sistemÄ&#x2026;, vamzdynus, langus ir visa kita, susidarÄ&#x2014; gana apvali suma â&#x20AC;&#x201C; pusantro milijono litĹł. Gerai tai, kad pusÄ&#x2014; ĹĄiĹł iĹĄlaidĹł mums kompensuojama, tad viskas tapo ÄŻkandama. Na, o likusiai daliai teko imti paskolÄ&#x2026; 25 metams. Galima manyti, kad tai nemaĹžai. TaÄ?iau name iĹĄ viso yra 36 butai. Kiekvieno buto ĹĄeimininkams uĹž paskolÄ&#x2026; per metus tenka sumokÄ&#x2014;ti apie tĹŤkstantÄŻ litĹł. Palyginti su gaunama nauda, tai nedaug. Kiek matau, pamaĹžu juda ir kitĹł daugiabuÄ?iĹł â&#x20AC;&#x201C; tiek esanÄ?iĹł mĹŤsĹł

350

litĹł

uĹž renovuoto 80 kv. m buto apĹĄildymÄ&#x2026; mokÄ&#x2014;jo ĹĄalÄ?iausiais Ĺžiemos mÄ&#x2014;nesiais.

ď ŽFinansavo: 9VR]\W\`T8YNV]Ă&#x203A;Q\WRR`N[aV`QNbTVNObaV`[NZN`Na

[NbWV[aN`]N`V[NbQ\WN[aQNbTVNObĂ&#x2DC;VĂşNa[NbWV[VZ\]_\T_NZN 

rajone, tiek visoje KlaipÄ&#x2014;doje â&#x20AC;&#x201C; renovacija. TaÄ?iau daĹžniausiai visi nori mokÄ&#x2014;ti uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; tiek, kiek mokame mes, jau renovavÄ&#x2122; savo namÄ&#x2026;, bet patys mokÄ&#x2014;ti ir investuoti visiĹĄkai nenori. TaÄ?iau jau seniai visiems turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti aiĹĄku, kad nieko nemokamo nebĹŤna. Jei nori kÄ&#x2026; nors gauti, reikia ir paÄ?iam prisidÄ&#x2014;ti. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ&#x2026; (JESSICA) â&#x20AC;&#x201C; www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

/B=.N_PUfc\[b\a_

SkaiÄ?iai ď Ž IĹĄ viso renovuota daugiabuÄ?iĹł

Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; 470, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 44 ď Ž RuoĹĄia investicijĹł planus Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; 264, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 41 ď Ž Perka techninius projektus Lietu-

voje â&#x20AC;&#x201C; 121, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 21 ď Ž Vykdo rangos konkursus Lietu-

voje â&#x20AC;&#x201C; 109, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 20 ď Ž Atlieka rangos darbus Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C;

58, KlaipÄ&#x2014;dos regione â&#x20AC;&#x201C; 15


10

TrečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012

pasaulis Nau­jas ­ strei­kas

Ne­tikė­ta ­ mir­tis

Prie­ši­na­si ­ in­ter­ven­ci­jai

Va­kar did­žiau­sios Vo­kie­ti­jos oro vežė­jos „Luft­han­sa“ skryd­žių pa­ly­do­vai pa­skelbė ša­lies oro uos­tuo­se ren­gian­tys naują streiką. Anks­tes­nis skryd­žių pa­ly­dovų strei­kas, ku­ris bu­vo su­reng­tas pra­ėjusį penk­ta­dienį, įmo­nei at­si­ėjo mi­li­jo­nus eurų. Bu­vo at­šauk­ta apie 200 skryd­žių, tarp jų ir į Lie­tuvą.

Mi­chae­las Clar­ke’as Dun­ca­ nas, ku­ris už vaid­menį fil­me „Ža­lio­ji my­lia“ bu­vo no­mi­nuo­ tas „Os­ka­rui“, mirė būda­mas 54 metų. Ak­to­rius lie­pos 13 d. ­ pa­tyrė mio­kar­do in­farktą. M.C.Dun­ca­nas taip pat yra pelnęs „Auk­si­nio gaub­lio“ ir Ek­ra­no ak­to­rių gil­di­jos ap­do­ va­no­ji­mo no­mi­na­ci­jas.

Ki­ni­ja pa­reiškė, kad pa­dėtis Si­ri­jo­je blogė­ja, ta­čiau Pe­ki­ nas prie­ši­na­si išo­ri­nei gink­luo­ tai in­ter­ven­ci­jai į šią šalį. Ki­ni­ja ir Ru­si­ja blo­ka­vo JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos siū­ly­tas re­zo­liu­ci­jas, turė­ju­sias pa­di­din­ti spau­dimą Bas­ha­rui al As­sa­dui. Abi ša­lys tvir­ti­na, kad Si­ri­jo­je būti­nos dip­lo­ma­tinės prie­monės.

Lai­kas su­siim­ti? Ru­si­jos eko­no­mi­kos plėtros mi­ nis­te­ri­ja bai­mi­na­si, kad ša­lies du­ jų mil­ži­nas „Gazp­rom“ ga­li pra­ ras­ti pir­mau­jan­čias po­zi­ci­jas tiek vi­daus, tiek už­sie­nio rin­ko­se.

Pa­sak šal­ti­nių, mi­nis­te­ri­ja pa­ra­ gi­no kon­cerną „Gazp­rom“, kad šis ne­vil­kintų in­ves­ti­ci­nių pro­ jektų. Did­žiau­sią grėsmę, pa­sak mi­nis­te­ri­jos, dujų gi­gan­tui ke­lia skalūnų dujų iš­ga­vi­mas Eu­ro­po­ je – tai pa­ska­tintų „Gazp­rom“ per­žiūrė­ti kainų po­li­tiką. Nors dujų su­var­to­ji­mas Ru­si­ jo­je išau­go 25 pro­c. ir dar didė­ja, už­sie­nio rin­ko­se „Gazp­rom“ ga­ li pra­ras­ti po­zi­ci­jas. O būtent už­ sie­nio rin­kos – svar­biau­sias dujų gi­gan­to pa­jamų šal­ti­nis, įplau­kos iš jo su­da­ro apie 75 pro­c. Eu­ro­pa iki šiol lie­ka svar­biau­ sia Ru­si­jos dujų pirkė­ja. Ta­čiau 2016 m. sa­vo dujų ter­mi­na­lus, per ku­riuos ke­ti­na­ma eks­por­ tuo­ti pi­ges­nes skalūnų du­jas, ke­ti­na vi­su pa­jėgu­mu pa­leis­ti JAV ener­ge­ti­kos bend­rovės. Todėl mi­nis­te­ri­ja nuo­gąstau­ ja, kad ame­ri­kie­tiš­kos du­ jos „Gazp­rom“ ga­li tap­ti rim­tu kon­ku­ren­tu. Vis­gi mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai pa­ brėžė, kad lai­ku įvyk­dy­ti in­ves­ ti­ci­niai pro­jek­tai leistų amor­ti­ zuo­ti ga­limą žalą „Gazp­rom“. Ta­čiau pa­reigū­nai taip pat pa­ra­ gi­no dujų gi­gantą, kad šis tin­ka­ mai įver­tintų, ar vi­sos in­ves­ti­ci­ jos at­si­per­ka. „Gazp­rom“ mi­nis­te­ri­jos pa­ reiš­ki­mo ne­ko­men­ta­vo. Tie­sa, anks­čiau „Gazp­rom“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Alek­se­jus Mi­le­ ris tvir­ti­no, kad skalūnų du­jos var­gu ar galės pa­ten­kin­ti Se­no­ jo že­my­no dujų po­reikį. Nep­rik­lau­so­mas ana­li­ti­kas Dmit­ri­jus Ada­mi­do­vas taip pat pa­brėžė, kad jo ne­ste­bi­na „Gazp­rom“ ra­mi lai­ky­se­na dėl skalū­ nų dujų, nes kol kas jų ga­be­ni­mo ir net iš­ga­vi­mo Eu­ro­po­je per­ spek­ty­va – la­bai mig­lo­ta. „The Voi­ce of Rus­sia“ inf.

„„Reakcija: „Gazp­rom“, norė­da-­

­mas iš­lai­ky­ti sa­vo po­zi­ci­jas, tu­ri pa­dirbė­ti.  „Reu­ters“ nuo­tr.

Pro kokį fab­riką upė te­ka, to­kios spal­vos būna ir van­duo. Ne­ga­ li būti? De­ja, In­ do­ne­zi­jos Ja­vos sa­los va­ka­rinė­je da­ly­je te­kan­ti Ci­ ta­ru­mo upė pa­ sau­ly­je garsė­ ja kaip te­kan­tis šiukš­ly­nas.

„„ Pa­vo­jus: ša­lia Ci­ta­ru­mo upės gy­ve­na dau­giau nei 15 mln. In­do­ne­zi­jos gy­ven­tojų, dar 25 mln. žmo­nių kas­dien nau­

do­ja jos van­denį, nors ter­šalų kie­kis upė­je be­veik šimtą kartų vir­ši­ja leis­ti­nas nor­mas. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

Užteršta upė – ir tua­le­tas, ir du­šas, ir ligų šal­ti­nis Spal­vo­ti ry­žių lau­kai

Kaip pa­sa­ko­ja vie­ti­niai, kas kar­ tą upės van­duo nu­si­da­žo vis nau­ ja spal­va. Ji ga­li būti mėly­na, ža­lia, net rau­do­na. Ar tai gam­tos iš­dai­ga? Var­gu. Upę ter­šia ša­lia jos stūksan­ tys fab­ri­kai. Pir­ma­sis ša­lia upės iš­dy­go teks­ tilės fab­ri­kas. Per pa­starąjį de­ šimt­metį upę ap­su­po šim­tai įvai­ rių fab­rikų ir fab­rikė­lių. Gre­ta gy­ve­nan­tys ūki­nin­kai, au­gi­nan­ tys ry­žius, pa­sa­ko­jo, kad ne sykį jų lau­kus drėkinęs upės van­duo bu­vo ryš­kiai mėly­nas. Ūki­nin­kai spėjo, kad į van­denį ryš­kios spal­vos nuo­te­kas iš­lei­do būtent teks­tilės fab­ri­kas. Po ku­rio lai­ko van­duo stai­giai ta­po ryš­kiai rau­do­nas. Der­lius kas­met mažė­ja

Ta­čiau ne šis da­ly­kas la­biau­siai pyk­do ūki­nin­kus. Jiems did­žiau­ sias smūgis tai, kad per pa­sta­ruo­ sius me­tus, kai vie­nas po ki­to prie upės ėmė dyg­ti fab­ri­kai, smar­kiai su­mažė­jo ry­žių der­lius. Der­lius, pa­sak ap­lin­ko­sau­gos pa­ reigūnų, smar­kiai su­men­ko po to, kai fab­ri­kai ėmė leis­ti sa­vo nuo­ te­kas į ka­na­lus, ku­rie su­te­ka į Ci­ ta­ru­mo upę. „Be­veik nėra ry­žių, – kalbė­jo De­ni Ris­wan­da­ni, ro­ dy­da­mas į ry­žių lau­kus. – Der­lius pa­pras­tai nui­ma­mas kas pusę me­ tų, ta­čiau čia net pra­ėjus še­šiems mėne­siams lau­kas – tuš­čias.“ D.Ris­wan­da­ni yra pro­tes­to judė­ ji­mo va­do­vas. Pro­tes­tuo­to­jai į Ci­ta­

ru­mo upės pro­blemą ban­do at­kreip­ ti ne tik Ja­vos sa­los, bet ir Cent­rinės In­do­ne­zi­jos vald­žios dėmesį. Vy­ras yra kilęs iš Ma­ja­la­jos kai­ me­lio. Šis kai­mas da­bar at­si­dūrė pa­čia­me In­do­ne­zi­jos teks­tilės pra­ monės cent­re. Pa­sak jo, pa­lei Ci­ta­ ru­mo upę per pa­sta­ruo­sius de­šimt metų iš­dy­go net 600 teks­tilės fab­ rikų. 170 iš jų – ne­to­li kai­me­lio. 90 pro­c. fab­rikų ne­tu­ri van­dens va­ ly­mo įren­gi­nių. Kas dieną, pa­sak D.Ris­wan­da­ni, ku­ris rėmėsi Va­ karų Ja­vos ap­lin­ko­sau­gos agentū­ ros duo­me­ni­mis, ma­žiau­siai 1,3 tūkst. litrų už­terš­to van­dens pa­ kliū­va į upę ir jos in­ta­kus.

Der­lius pa­pras­tai nui­ma­mas kas pusę metų, ta­čiau čia net pra­ėjus še­šiems mėne­siams lau­kas – tuš­čias.

Ibu Noo­ras, gy­ve­nan­tis ne­to­li rau­do­nai mėlynų ry­žių laukų, pa­sa­ ko­jo, kad jo kai­me­ly­je upės van­duo sto­vi ir pūva. Kai­mie­čiai nau­do­ja­ si šu­li­nių van­de­niu, ta­čiau šiuos jis pa­sie­kia iš upės. „Kai tik nu­si­prau­ si, niež­ti odą“, – pa­sa­ko­jo I.Noo­ras, ro­dy­da­mas sa­vo rau­do­nais taš­kais nu­sėtas ran­kas. Skai­čiuo­ja­ma, kad vien Ma­ja­la­jos kai­me odos li­go­mis

ser­ga apie 700 žmo­nių. Dar 300 žmo­nių ken­čia nuo vi­du­ria­vi­mo. „Ži­no­ma, kad aš iš­si­gandęs. Ypač bi­jau dėl sa­vo vaikų. Ta­čiau ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti? Ne­tu­ri­me ki­to van­dens šal­ti­nio, – pa­sa­ko­ jo ūki­nin­kas. – Kai ku­rie vai­kai jau už­sikrėtė įvai­rio­mis odos li­go­mis. Tie­sa, aler­gi­ja at­si­ran­da ir vėl pra­ nyks­ta.“ Be­je, dau­ge­lis ūki­ninkų ne­kal­ti­na fab­rikų va­dovų, kad šie ter­šia jų ap­linką, nes dau­ge­lis vie­ ti­nių juo­se ir dir­ba. Vy­riau­sybė – be­jėgė?

Pa­sak vie­tos ak­ty­vistų, fab­ri­kai ga­ mi­na pro­duk­tus, ku­riuos per­ka ži­ no­mos pa­sau­ly­je dra­bu­žių pra­ monės įmonės, to­kios kaip „Marks & Spen­cer“. Nors vy­riau­sybė įpa­rei­go­jo pra­ monės įmo­nes pa­si­rūpin­ti tar­šos su­stab­dy­mu, iki šiol ma­žai kas pa­ si­keitė. „Visų pir­ma, vy­riau­sybė ne­su­ge­ba at­lik­ti rei­kia­mo skai­čiaus testų, kad pa­tik­rintų, koks tar­šos ly­gis. Jie pa­pras­čiau­siai pa­ma­to, kad kin­ta upės van­dens spal­va, ta­ da at­lie­ka testą. Nors nie­kas nie­ kuo­met ne­bu­vo nu­baus­tas. Tie­sa,

du fab­ri­kai bu­vo pa­trauk­ti at­sa­ko­ mybėn, ta­čiau nie­kas ne­bu­vo nu­ teis­tas“, – sakė D.Ris­wan­da­ni. Jis pri­dūrė, kad vy­riau­sybės tes­tai daž­nai at­lie­ka­mi at­mes­ti­nai, be to, nie­kas ne­tik­ri­na jų ob­jek­ty­vu­mo. Ban­dun­go tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­ to prie­š ke­le­rius me­tus at­lik­ti tes­tai pa­rodė, kad Ci­ta­ru­mo upė­je ter­šalų kie­kis šim­tus kartų vir­ši­ja leis­ti­nas nor­mas. Pa­sak pri­va­čiai la­bo­ra­to­ri­jai pri­ klau­san­čių moks­li­ninkų, upė­je gau­su švi­no, cin­ko, chro­mo ir gyv­ si­dab­rio. „Ga­li­me džiaug­tis bent tuo, kad pa­sta­ruo­ju me­tu vy­riau­ sybė at­kreipė dėmesį į pro­blemą. Ta­čiau iki šiol ne vi­si fab­ri­kai pa­si­ rūpi­no van­dens va­ly­mo įren­gi­niais, nors bu­vo įpa­rei­go­ti tai pa­da­ry­ti“, – pa­brėžė D.Ris­wan­da­ni. Vy­r iau­sybės pa­reigū­n ai pri­ dūrė, kad kai ku­riems fab­ri­kams to­kie įren­gi­niai – per brangūs. O Ke­vi­nas Har­tan­to, In­do­ne­zi­jos teks­tilės pra­monės at­sto­vas, pa­ reiškė, kad pa­tys gy­ven­to­jai ter­šia upę, pil­da­mi į ją įvai­rias nuo­te­kas ir šiukš­les. „Le Temps“ inf.

La­biau­siai už­terš­ta pa­sau­lio upė Ci­ta­r u­mo upės pa­k rantė­se įsikūrę apie 15 mln. In­do­ne­z i­jos gy­ven­tojų. Dar 25 mln. žmo­nių kas­dien nau­do­ja upės van­denį. Upė van­de­niu ap­rūpi­ na 80 pro­c. In­do­ne­zi­jos sos­tinės Dža­ kar­tos gy­ven­tojų. Pas­ta­ruo­sius tre­jus

me­tus upę bu­vo ban­do­ma va­ly­ti, pi­ ni­g ų pro­g ra­mai skyrė Azi­jos vys­t y­ mo­si ban­kas. Nors in­ves­t uo­ta 500 mln. do­le­r ių, vie­tos gy­ven­to­jai ne­t i­ ki, kad ka­da nors šią upę pa­v yks iš­ kuop­ti.


11

TREČIADIENIS, RUGsėjO 5, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kaip mo­ko, toks ir in­ter­je­ras

„„At­gy­ve­no: tra­di­ci­nės kla­sės mo­de­lis, kai mo­ky­to­jas sto­vi kla­sės prie­ky­je, o mo­ki­niai suo­luo­se jo klau­so, nyks­ta. 

Cot­ta­gesnz.co.nz, nhsbuil­dingp­ro­ject.org, djc.com, de­signs­ha­re.com nuo­tr.

Svar­biau­sia mo­kyk­los pa­tal­pa – kla­sė vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti funk­ cio­na­liai pri­tai­ky­ta mo­ky­mui. Ar ga­li bū­ti, kad ne­be­liks tra­di­ci­ nių kla­sių su tri­mis ei­lė­mis mo­kyk­li­nių suo­lų? Pa­si­ro­do, ga­li. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ži­nios – tar­si pa­tie­ka­las

Kū­r y­b in­g u­m as, bend­ra­v i­m as, bend­ra­dar­bia­vi­mas ir kri­ti­nis mąs­ ty­mas – tai ker­ti­niai ak­me­nys, ant ku­rių, už­sie­nio spe­cia­lis­tų nuo­ mo­ne, tu­rė­tų bū­ti pa­rem­tas vai­ kų mo­ky­mas. Tad kla­sių pa­tal­po­se tu­ri ne­lik­ti kliū­čių to­kiam mo­ky­ mo me­to­dui. Ne­ga­li­ma izo­liuo­ ti mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių griež­to­mis tvar­kos tai­syk­lė­mis, mo­ky­ma­sis kla­sė­se tu­ri bū­ti grįs­tas rea­liu gy­ ve­ni­mu.

To­kio ug­dy­mo ša­li­nin­kai vaiz­ džiai per­tei­kia atei­ties mo­kyk­los mo­de­lį: „Iki šiol kla­sė bu­vo tar­si šal­dik­lis, ku­ria­me sau­go­mos ži­nios, da­li­ja­mos po­rci­jo­mis. Da­bar rei­kia gal­vo­ti, kad kla­sė yra vi­sa vir­tu­vė, ku­rio­je ži­nios yra rai­ko­mos, pjaus­ to­mos, ke­pa­mos ir vi­saip kaip ki­ taip ap­do­ro­ja­mos.“ Tad neiš­ven­gia­mai moks­lo „šal­ dik­lį“ rei­kia per­tvar­ky­ti į mo­ky­mo­ si „vir­tu­vę“ rea­lio­je erd­vė­je. Ke­lis šim­tus me­tų bu­vo įpras­ ta, kad mo­ky­to­jo vie­ta yra kla­sės prie­ky­je, o mo­ky­to­jas – cent­ri­nė ir svar­biau­sia fi­gū­ra.

Tai na­tū­ra­lu: mo­ky­to­jas vie­nin­ te­lis tu­rė­jo kny­gas, vai­kų tė­vai tie­ siog neį­pir­ko. Mo­ky­to­jas bu­vo vie­ nin­te­lis ži­nių sklei­dė­jas. Lei­džia ne­štis kom­piu­te­rius

Da­bar vis­kas kei­čia­si. Jau pe­rei­ na­ma prie to, kad ne mo­ky­to­jas, o mo­ki­nys yra svar­biau­sia fi­gū­ra. Moks­lei­viai mo­ko­mi ne tik drau­ gau­ti, bend­rau­ti, bet ir bend­ra­dar­ biau­ti – to jiems pri­reiks atei­ty­je, jų dar­bo­vie­tė­je. Tad mo­de­lis „mo­ky­to­jas cent­ re“ – jau ne toks ak­ tua­lus.

12

„„Pri­si­tai­ko: kai ku­rie ga­min­to­jai jau siū­lo ki­to­niš­kus kla­sių bal­dus – ku­

rie ga­li bū­ti leng­vai mo­de­liuo­ja­mi, per­sta­to­mi.


12

TREČIADIENIS, RUGsėjO 5, 2012

rubrika Pris­ta­tys pro­jek­tą

Už­virs sta­ty­bų dar­bai

Pla­nuo­ja pa­tai­sas

Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­re „Agi­la“ ry­ toj 15 val. vyks ren­gi­nys, ku­ria­ me vi­suo­me­nei bus pri­sta­ty­ tas šio cent­ro ar­chi­tek­tū­ri­nės kon­cep­ci­jos kon­kur­są lai­mė­ jęs pro­jek­tas. Kon­kur­so ko­mi­ si­jos ge­riau­siai įver­tin­tą pro­ jek­tą vi­suo­me­nei pri­sta­tys jo au­to­rių ko­man­da.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te – po­ky­ čiai. Jo mies­te­ly­je pla­nuo­ja­ma pa­klo­ti nau­jas ši­lu­mos, van­ dens tie­ki­mo, lie­taus nuo­te­kų tra­sas bei įreng­ti ki­tas ko­mu­ ni­ka­ci­jas. Taip pat bus tie­sia­ mi ke­liai ir ta­ke­liai, so­di­na­mi me­džiai, sta­to­mi švies­tu­vai bei ke­lio ženk­lai. Dar­bus pla­nuo­ja­ ma baig­ti iki 2014 m. lie­pos.

Val­džia ke­ti­na su­teik­ti ga­li­my­bę neiš­li­ku­sių so­dy­bų miš­kuo­se sa­ vi­nin­kams ar­ba jų tie­sio­gi­niams pa­li­kuo­nims at­sta­ty­ti bu­vu­sias so­dy­bas. Vy­riau­sy­bė šian­dien ke­ti­na ap­si­spręs­ti dėl tai nu­ma­ tan­čių Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų. Vy­riau­sy­bės iš­va­dų dėl šio įsta­ ty­mo pa­kei­ti­mų pa­pra­šė Sei­mo val­dy­ba.

Kaip mo­ko, toks ir in­ter­je­ras Daž­nai kla­sės dar­bas 11 pe­r or­g a­n i­z uo­j a­m as į dar­bą gru­pe­lė­se: vai­kai iš­vien

spren­džia už­duo­tis, ku­ria pro­jek­ tus, ren­gia pra­ne­ši­mus. To­dėl mo­kyk­lo­se su­ku­ria­mos erd­vės dar­bui gru­pė­se ar tie­siog bend­rau­ti tar­pu­sa­vy­je. Tai ne­di­de­li sta­lai, ap­sta­ty­ti kė­ dė­mis, minkš­ta­suo­liai ar tie­siog ki­li­mas, ant ku­rio mo­ki­nys ga­li įsi­ tai­sy­ti, kaip jam pa­tin­ka. Sta­tiš­kos, nuo­bo­džios erd­vės – ne vai­kams. Kei­čia­si po­žiū­ris ir į nau­ją­sias tech­no­lo­gi­jas. Va­ka­rie­čiai tei­gia, kad mo­der­ nio­je mo­kyk­lo­je tu­ri at­si­ras­ti vie­ tos ne tik vai­kams, bet ir jų kom­ piu­te­riams su ga­li­my­be jį pri­jung­ti ne tik prie elekt­ros tink­lo, bet ir prie in­ter­ne­to.

Kla­sė yra vi­sa vir­tu­ vė, ku­rio­je ži­nios yra rai­ko­mos, pjaus­to­ mos, ke­pa­mos ir vi­ saip kaip ki­taip ap­do­ ro­ja­mos.

Jie no­ri ne­no­ri pri­pa­žįs­ta, kad ir vai­kams kom­piu­te­riai tam­pa ne ma­žiau rei­ka­lin­gi nei pieš­tu­kai. Ki­tos in­for­ma­ci­jos prie­mo­nės tu­ri bū­ti pa­teik­tos ir­gi ap­gal­vo­ tai. Kny­gų bib­lio­te­ka tu­rė­tų bū­ti čia pat, kla­sės cent­re, o ne kaž­kur gi­liai pa­slėp­ta ar ki­ta­me pa­sta­ to ga­le. Pa­si­kei­tė tech­no­lo­gi­jos ir ga­li­ my­bės per­teik­ti ži­nias, tad juo­da ra­šo­mo­ji len­ta tam­pa ant­raei­lė. Į prie­kį ver­žia­si pro­jek­to­riai, mil­ži­ niš­ki mo­ni­to­riai. Ki­to­kiam mo­ky­mui ne­bū­ti­na sta­ty­ti nau­jus pa­sta­tus, tie­siog rei­ kia ra­cio­na­liai pa­nau­do­ti vi­sas mo­ kyk­los pa­tal­pas. Pa­vyz­džiui, pla­tūs ko­ri­do­riai ga­ li bū­ti mo­ky­mo­si ar poil­sio zo­nos – čia pa­kak­tų pa­sta­ty­ti pa­to­gius bal­dus. Štai val­gyk­los daug kur pu­sę die­ nos bū­na tuš­čios, jų erd­vės, pri­pa­ žįs­ta net ir už­sie­nie­čiai, ga­lė­tų bū­ ti dau­gia­funk­ci­nės. Neat­si­tik­ti­nai kai ku­rio­se už­ sie­nio mo­kyk­lo­se val­gyk­los la­biau pa­na­šios į ka­vi­nes nei į mo­ky­mo įstai­gas. Su­sė­dę už bend­rų sta­lų gru­pe­lė­mis vai­kai ga­li drau­ge su­ sė­dę mo­ky­tis. Kla­sių vi­sai ne­rei­kia?

Taip pat eg­zis­tuo­ja nuo­mo­nė, kad jo­kios nau­dos mo­ky­mo ko­ky­bei ne­duo­da mo­ky­to­jų „izo­lia­ci­ja“. Jie už­si­da­ro sa­vo kla­sė­se, ap­si­krau­

„„Iš­ra­din­gi: jei mo­kyk­los ap­lin­ka niū­ri, ją ga­li­ma leis­ti pa­keis­ti pa­tiems mo­ki­niams.

„„Realybė: statiškos, nuobodžios erdvės – ne vaikams, ta­ „„Už­sie­ny­je: kai kur vai­kams per pa­mo­kas lei­džia­ma net gu­lė­ti; jie klau­so­si ne tik

čiau būtent tokių dauguma ir yra Lietuvos mokyklose.

na po­pie­riais ir taip vi­są gy­ve­ni­mą ma­to tik de­šim­tis prieš jį su­sė­du­ sių vai­kų. Šią spra­gą ga­li iš­tai­sy­ti šio­kia to­ kia mo­kyk­los pa­tal­pų re­konst­ruk­ ci­ja. Kla­ses ga­lė­tų jung­ti lan­gai ar stik­lo per­tva­ros, kad pe­da­go­gai bent vi­zua­liai ga­lė­tų tar­pu­sa­vy­je bend­rau­ti – bend­rau­ti žmo­gui yra gy­vy­biš­kai svar­bu. Už­sie­nio švie­ti­ mo spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad izo­liuo­ tos kla­sės tam­pa at­gy­ve­na. Pa­vyz­džiui, Aust­ra­li­jo­je yra mo­ kyk­lų, ku­rio­se ap­skri­tai nė­ra at­ski­

mo­ky­to­jo, bet ir bend­ra­moks­lio pa­mo­ky­mų.

rų kla­sių pa­tal­pų. Mo­ky­to­jai, užuo­t skai­tę pa­skai­tą vi­siems kar­tu, dir­ ba gru­pė­se ir in­di­vi­dua­liai di­de­lė­ je bend­ro­je erd­vė­je. Vie­ni mo­ki­niai mo­ko ki­tus, kiek­vie­nas moks­lei­vis ga­li šei­mi­nin­kau­ti vi­so­je erd­vė­je, o ne bū­ti vie­no konk­re­taus plo­te­lio sa­vi­nin­ku. Tei­gia­ma, kad po to­kių per­tvar­ ky­mų aust­ra­lų mo­ki­nių pa­sie­ki­mai moks­le la­bai pa­ge­rė­jo. Kai kas pro­gno­zuo­ja, kad pra­dės nyk­ti ir pa­čios mo­kyk­los – vai­ kai mo­ky­sis nuo­to­li­niu bū­du. Ži­ no­ma, ga­li­ma įžvelg­ti ta­me daug

trū­ku­mų, bet yra ir pri­va­lu­mų: vai­kas tu­ri ga­li­my­bę mo­ky­tis ty­lo­ je, nie­kam ne­truk­dy­da­mas, bet to, mo­ky­mas ga­li bū­ti la­biau in­di­vi­ dua­lus, nei sė­dint kla­sė­je su dau­ gy­be vai­kų. Pa­žy­mi­mas pa­grin­di­ nis nuo­to­li­nio mo­ky­mo pri­va­lu­mas – taip pi­giau. Jau­ku, tar­si na­muo­se

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da pa­na­šios idė­jos įsi­ga­lės Lie­tu­vo­je. Kol kas rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad vai­kai mo­ kyk­lo­je pra­lei­džia di­de­lę da­lį sa­vo vai­kys­tės.

Tad ap­lin­ka, ku­rio­je vai­kas se­ mia­si ži­nių, bend­rau­ja su kla­sės drau­gais, ne ma­žiau svar­bi nei na­ mai. Ji tu­rė­tų bū­ti ne tik sau­gi, ne­ ken­kian­ti svei­ka­tai, funk­cio­na­li, bet ir es­te­tiš­ka bei jau­ki. Už­sie­nio eks­per­tai įsi­ti­ki­nę, kad vai­kams skir­ti in­ter­je­rai tu­ri ža­din­ ti jų kū­ry­biš­ku­mą, švie­sūs, nuo­tai­ kin­gi. Ap­lin­ka, ku­rio­je vai­kas pra­lei­ džia pus­die­nį ir il­giau, for­muo­ja ir jo sko­nį, po­žiū­rį į gro­žį. Gal­būt rei­ kė­tų leis­ti vai­kams pa­tiems kur­ti, de­ko­ruo­ti sa­vo ap­lin­ką?


13

trečiadienis, rugsėjo 5, 2012

sportas

Krepšininkų trofėjai keliaus po šalį Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Lietuvos paštas iki sausio mėnesio kvies į parodą „Lietuvos krepšiniui 90“, kurios eksponatai bus demonstruojami šešiuose miestuose. Vertingiausias taures galės pamatyti ir klaipėdiečiai.

Sporto telegrafas Čempionas. Tailande vykstančiame pasaulio jaunimo (iki 20 metų) graikų ir romėnų imtynių čempionate aukso medalį iškovojo Vilius Laurinaitis. Rungtyniavęs svorio iki 96 kg grupėje, jis buvo pajėgiausias tarp 26 atletų. Iš Joniškio kilęs sportininkas aštuntfinalyje ant menčių patiesė švedą Mikaelį Nybergą (6:0, 5:0), ketvirtfinalyje (1:0, 1:0) įveikė Abasą Abdulajevą iš Azerbaidžano, pusfinalyje (2:0, 1:0) nugalėjo Norvegijos imtynių žvaigždę bei Europos suaugusiųjų čempionate penktąją vietą užėmusį Marthiną Hamletą Nielseną, o finale (0:1, 1:0, 1:0) privertė pasiduoti vokietį Peterį Oehlerį. Per žingsnį nuo medalio liko Ramūnas Dagys (iki 60 kg). Tarp 29 dalyvių jis užėmė penktąją vietą. Aštuntfinalyje R.Dagys (0:1, 0:3) pralaimėjo sidabrą iškovojusiam Irano atstovui Raminui Soltanmoradui Taherisartangui. Gavęs progą dar kartą kovoti, lietuvis (0:1, 1:0, 2:0) nugalėjo Pietų Korėjos atstovą Cheolą Jeongą. Tačiau dvikovoje dėl 3-iosios vietos (0:1, 0:1) nusileido amerikiečiui Jesse’iui Davidui Thielkei.

„„Svečiai: į parodos atidarymą sostinėje atvyko Lietuvos pašto generalinė direktorė L.Minderienė, susisieki-

mo ministras E.Masiulis ir LKF prezidentas A.Sabonis. 

Nuotraukų ekspozicija lankytojams pateiks nuostabiausius kadrus iš lietuvių krepšininkų kovų nuo 1937 iki 2011 m. Krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio fotografijų paroda papildyta reikšmingiausiais Lietuvos krepšininkų iškovotais trofėjais, sportininkų apdovanojimais už asmeninius pasiekimus. Daugelį reikšmingų krepšininkų iškovotų trofėjų plačioji visuomenė regėjo tik televizijos ekranuose ar fotografijose. Lietuvos paštas sudarė puikią galimybę žmonėms net šešiuose miestuose iš arti pamatyti unikalius nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės ir stipriausių Lietuvos krepšinio klubų iškovotus apdovanojimus. O V.Gudelio fotografijų paroda leis prisiliesti prie populiariausios mūsų krašte sporto šakos istorijos. LKF prezidentas Arvydas Sabonis pasidžiaugė, kad daugybę eks-

ponatų pagaliau galės pamatyti ir plačioji visuomenė. „Mūsų šalies krepšinio istorijoje gausu įvairių laimėjimų. Per 90 metų Lietuva turėjo daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis, o ši paroda primins daugumą jų. Nuotraukose žmonės išvys visą Lietuvos krepšinio kelią nuo pirmųjų jo žingsnių iki šių dienų. O visi parodoje eksponuojami marškinėliai, kamuoliai, taurės, medaliai leis dar aiškiau įsivaizduoti tuos laikus ir prisiminti malonias akimirkas, – sakė legendinis krepšininkas. – Europos čempionais tapome jau tris kartus, o kiek žmonių gali pasigirti iš arti regėję bent vieną čempionų taurę? Būtent šioje parodoje galima pamatyti 2003 m. Stokholme iškovotus čempionų trofėjus: taurę, medalį, kamuolį su žaidėjų parašais.“ „Krepšinis – tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos is-

torijos dalis“, – pasidžiaugė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. – Paštas, kaip ir šalies krepšinis, puoselėja gilias tradicijas, tad labai malonu, kad ši paroda bus pristatyta būtent Lietuvos pašto skyriuose. Ypač džiugu, kad šią istorinę parodą galės apžiūrėti ir mažesnių miestų, tokių kaip Telšiai ar Anykščiai, gyventojai. Viliuosi, kad kiekvienas užsukęs į pašto skyrius apžiūrėti parodos, atras sau kažką artimo ir brangaus.“ Paroda rugsėjo–sausio mėnesiais keliaus per šešis centrinius Lietuvos pašto skyrius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose bei Telšiuose. Lankytojai galės pamatyti nacionalinės vyrų rinktinės 2003 m. iškovotą Europos čempionų taurę bei medalį, skirtingų sezonų Lietuvos krepšinio lygos čempionų žiedus, Kauno „Žalgirio“ 1998 m. iškovotą Europos (Saportos) taurę,

LKF nuotr.

Paroda veiks „„Rugsėjo 4–25 d. – Vilniaus centrinia-

me pašte. „„Rugsėjo 26 – spalio 17 d. – Klaipėdos

centriniame pašte. „„Spalio 18 – lapkričio 6 d. Telšių cen-

triniame pašte „„Lapkričio 7–26 d. – Šiaulių centri-

niame pašte. „„Lapkričio 27 – gruodžio 12 d. –

Anykščių centriniame pašte. „„Gruodžio 13 – sausio 3 d. – Kauno

centriniame pašte.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ laimėtą Europos čempionų taurę, 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalį ir daug kitų trofėjų. „Klaipėdos“ inf.

„Atlantas“ žais su „Kėdainiais“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ištraukti 2012–2013 metų Lietuvos futbolo taurės turnyro 4-ojo etapo burtai. Jie buvo palankūs pirmąsias rungtynes žaisiančiam Klaipėdos „Atlantui“.

A lygos čempionate rungtyniaujanti uostamiesčio ekipa namie susitiks su 1-osios lygos nevykėliais – „Kėdainiais“. Agurkų sostinės futbolininkai po 19 rungtynių iškovojo vos 5 taškus ir net dešimčia taškų atsilieka nuo artimiausios ekipos. Kol kas nėra tiksli susitikimo data. Anot „Atlanto“ vadovo Romualdo Jonaičio, yra du variantai – žaisti per šalies čempionato pertrauką iki rugsėjo 13 d. arba rugsėjo 25–26 d. Reprezentacinę miesto komandą iš krizės išvedęs

R.Jonaitis net neabejoja savo ekipos pergale. „Laimėsime. Kitokios susitikimo baigties net neįsivaizduoju. Negana to, kad teks žaisti su tikrai šįmet silpnai rungtyniaujančia komanda, burtai mums dar suteikė papildomą kozirį – varžybas savoje aikštėje.“ Parankius varžovus gavo ir kitos Vakarų Lietuvos komandos. „Šilutė“ namie žais su Sekmadienio futbolo lygoje rungtyniaujančiais Vilniaus „Prelegentais“, o „Palanga“ savo stadione priims Marijampolės apskrities pirmenybėse kovojančių Suvalkijos sostinės „Ipukį“. Ši ekipa trečiajame etape namie buvo įveikusi Klaipėdos „Jambo“ 2:1. Kitos poros (namie žaisiančios ekipos – pirmosios): „Trakai“ – Kuršėnų „Venta“, Kauno „Spyris“ – Vilniaus „Polonija“, Vilniaus „Ave. Ko“ – Kėdainių „Nevėžis“, Vilniaus „Granitas“ – Kauno „United“.

Krepšinis. Liepojoje (Latvija) prasidėjo tarptautinis šešių komandų krepšinio turnyras, kuriame dviejose grupėse varžosi latviai, lietuviai, rusai ir ukrainiečiai. Pirmosiose A grupės varžybose Valdemaro Chomičiaus treniruojamas Dnepropetrovsko „Dnipro“ (Ukraina) klubas 72:59 (22:19, 22:18, 18:13, 10:9) nugalėjo šeimininkus Liepojos „Lauvas“ krepšininkus. 22 taškus nugalėtojams pelnė Derrickas Lowas. Valdo Vasyliaus sąskaitoje 11 taškų. Simas Galdikas surinko 7 taškus. A grupėje dar yra Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda. B grupėje Nikolajevo MBK (Ukraina) 93:79 (24:14, 19:19, 19:27, 31:19) įveikė Maskvos „Dinamo“ (Rusija). Šios ekipos dar išmėgins jėgas su „Ventspils“ (Latvija) penketuku. Nepasipriešino. Šiaulių“ krepšininkai Klaipėdoje žaidė kontrolines rungtynes su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) ekipa. Rusai buvo akivaizdžiai pajėgesni – 114:63. Tarp šiauliečių rezultatyviausiai žaidė 12 taškų pelnęs Papa Dia, 10 – Laurynas Samėnas, po 7 – Lewisas Jacksonas bei Chrisas Stephensonas. Rusijos komandoje išsiskyrė Valerijus Lichodejus, surinkęs 23 taškus, Simas Jasaitis – 16 ir Nickas Calathesas – 14. Tenisas. Prancūzijoje prasidėjo „Trophee des Alpilles“ teniso turnyras, kurio prizų fondą sudaro 42,5 tūkst. eurų. Sėkmingai dvejetų varžybas pradėjo Laurynas Grigelis ir baltarusis Vladimiras Ignatikas. Jie pirmajame rate 6:3, 6:3 nugalėjo šveicarą Georgą Bastlą ir prancūzą Antoinę Benneteau. Vienetų varžybų pirmajame rate rytoj 294-ąją vietą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge užimantis 21-erių L.Grigelis susitiks su 26-erių prancūzu Florianu Reynet’u (ATP-353).

„„Viltis: pastaruoju metu gerą sportinę formą demonstruojantys „Atlan-

to“ (geltoni marškinėliai) futbolininkai tikisi patekti į kitą etapą. 

Vytauto Petriko nuotr.

Futbolas. Japonijoje vykstančio merginų (iki 20 metų) futbolo čempionato finale su JAV vienuolike kovos titulą ginsianti Vokietijos rinktinė. Vokietės pusfinalyje 3:0 nugalėjo šeimininkes. Nugalėtojos gana greitai įrodė savo pranašumą – per 20 minučių į japonių vartus buvo įmušti trys įvarčiai. 1-ąją min. pasižymėjo Melanie Leupolz, 13ąją – Dzsenifer Marozsan ir 19-ąją – Lena Lotzen. JAV futbolininkės pusfinalyje 2:0 įveikė Nigerijos komandą. Finalas ir rungtynės dėl bronzos medalių vyks rugsėjo 8 d. Tokijuje.


19

trečiadienis, rugsėjo 5, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tiesioginių pareigų. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Dvyniai (05 21–06 21). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, diena taps tikrai puiki. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Liūtas (07 23–08 23). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įsigyti naujų drabužių. Naudinga tvarkyti namų, turto reikalus. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugnus dalykų pasvėrimas dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kai kurie asmenys argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite kantrus bendraudamas. Neskubėkite pateikti išvadų ir apibendrinimų. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad gailėsitės netinkamai nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, bet juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs energingas, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį, todėl kils noras judėti į priekį. Viskas klostysis puikiai, todėl nepramiegokite savo galimybių. Vandenis (01 21–02 19). Galite pakenkti aplinkiniams, nesugebėjęs paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, daugelis nesupras jūsų skonio. Nesijaudinkite: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam.


Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvo­ je palis ir atvės. Šiandien daug kur trumpas lietus. Temperatūra bus 18–21 laipsnis šilumos. Ketvirtadienį taip pat numatomas trumpalaikis lie­ tus, naktį temperatūra sieks 9–15, die­ ną – apie 17 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 5 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+18

Utena

+18

6.33 20.02 13.29

249-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 117 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +28 Briuselis  +19 Dublinas  +17 Kairas +34 Keiptaunas  +18 Kopenhaga  +19

kokteilis Re­for­ma­to­riai, dre­bė­ki­te Į mies­to Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­ riaus ve­dė­jo ka­bi­ne­tą gruo­d žio mė­ ne­sį ža­dan­tis su­g rįž­ti gar­su­sis spor­to spe­cia­l is­tas Ire­n i­jus Za­lec­k is šven­tai įsi­t i­k i­nęs, kad neaiš­k ia re­for­ma ne­rei­ kia er­z in­ti tre­ne­r ių. I.Za­lec­k is su­pran­ta, kad jį iš spor­to va­ do kė­dės iš­stū­mę mies­to po­li­ti­kai tu­ rė­jo ką nors da­ry­ti. „Tai ir su­mąs­tė, jog rei­k ia re­for­mos“, – ne­si­karš­čiuo­da­mas ir kumš­čiais sta­ lo ne­dau­ž y­da­mas kal­bė­jo jis. 12 me­t ų ve­dė­ju dir­bęs at­le­t iš­ko sto­to vy­riš­kis įsi­ti­ki­nęs, jog mies­te moks­lei­ vių spor­to, ku­r į ir no­r i­ma per­tvar­ky­ti, pa­dė­t is – ko­ne idea­l i. „Be­veik vi­sos spor­to ba­zės su­tvar­ky­tos. Mies­tui rei­kia tik nau­jo ba­sei­no ir nau­ jos fut­bo­lo mo­kyk­los ba­zės. Bū­tu­me jau tu­rė­ję ba­sei­ną, jei prieš ke­le­tą me­tų už ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų pa­ruoš­tas pro­jek­tas ne­bū­tų nu­gu­lęs kaž­ku­rio biu­ rok­ra­to stal­čiu­je“, – tvir­ti­no I.Za­lec­kis.

Nau­jas įvaiz­dis Į S.Dau­kan­to gat­vę grįž­t i pri­ža­dė­jęs il­ ga­me­tis va­do­vas I.Za­lec­kis pa­ti­ki­no, jog dar­be pa­si­ro­dys ru­du kos­t iu­mu, to­k ios pat spal­vos marš­ki­niais ir kak­la­raiš­čiu.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei se­ną­ją tvar­ką ke­li po­li­ti­kai vi­siš­kai suar­dys, bus įdo­mu kur­ti mies­to spor­ tą iš nau­jo.

Londonas  +21 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +20 Niujorkas +28 Oslas  +18 Paryžius +24 Pekinas +27

Praha +23 Ryga  +19 Roma +24 Sidnėjus +26 Talinas  +17 Tel Avivas +34 Tokijas +32 Varšuva +24

Vėjas

3–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+18

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Dingailė, Erdenis, Justina, Laurynas, Rosvita, Stanislova (Stasė)

rugsėjo 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

18

17

17

9

16

17

15

15

7

13

15

17

15

10

rytoj

penktadienį

1882 m. Niu­jor­ke, pa­ger­ biant Ame­ri­kos dar­buo­ to­jus, bu­vo su­reng­ta pir­ mo­ji pro­ce­si­ja Dar­bo die­ nai pa­mi­nė­ti. 1905 m. tai­kos su­tar­ti­mi bai­gė­si Ru­si­jos ir Ja­po­ni­ jos ka­ras. 1939 m. JAV pa­skel­b ė apie sa­vo neut­ra­lu­mą Ant­ra­ja­me pa­s au­l i­n ia­ me ka­re. 1946 m. gi­mė gru­p ės „Queen“ vo­ka­lis­tas Fred­ die Mer­cu­ry.

1948 m. Ro­kiš­ky­je gi­mė ak­to­rė Vai­va Mai­ne­ly­tė.

2001 m. Va­šing­to­ne su­ reng­to­je kon­fe­ren­c i­jo­ je moks­l i­n in­kai pa­tei­ kė sva­rių įro­dy­mų, kad Paukš­č ių Ta­ko cent­re eg­zis­tuo­ja juo­do­ji sky­lė. 2009 m. Du­bin­gių pi­lia­ vie­tė­je Mo­lė­tų ra­jo­ne iš­ kil­min­gai per­lai­do­t i Di­ džio­sios Ku­n i­gaikš­t ys­ tės di­di­kų Rad­vi­lų gi­mi­ nės at­sto­vų pa­lai­kai. Ži­ no­mų di­d i­k ų pa­lai­kai Du­bin­giuo­se ras­ti 2004 metais.

Plau­kio­jan­čiu na­mu – po Bal­ti­jos uos­tus Klai­pė­da kvie­čia­ ma da­ly­vau­ti neįp­ ras­ta­me ino­va­ty­ via­me pro­jek­te. Sa­ vi­val­dy­bei siū­lo­ma pri­si­dė­ti prie plau­ kio­jan­čio na­mo eks­ pe­di­ci­jos po Bal­ti­jos jū­ros uos­tus.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„„Li­ki­mas: jei re­for­ma­to­riai su­nai­

kins biu­dže­ti­nes spor­to mo­kyk­ las, jau­nie­ji spor­ti­nin­kai bus iš­ gui­ti į gat­vę.

Links­mie­ji tirš­čiai Kar­tą vil­kas su la­pe pa­ga­vo ūki­n in­ko kiau­lę ir nu­si­va­rė į miš­ką suės­ti. Ne­lauk­ tai vi­si su­kri­to į vilk­duo­bę. Kiau­lė pra­šo: – Vis tiek ma­ne, vil­ke, suė­si, tai leisk nors prieš mir­t į pa­dai­nuo­ti. – Ži­no­ma, suė­siu. Ba­la ta­vęs ne­ma­tė – dai­nuok. – Yyy..yyyyyyyy...yyyyyyyy. Iš­gir­do ūki­nin­kas, kad jo kiau­lė miš­ke žvie­g ia. Stvė­ręs šau­tu­vą, nu­lė­kė prie vilk­duo­bės. Ba­bach į la­pę, ba­bach į vil­ ką. Pil­k is be­si­baig­da­mas de­juo­ja: – Kvai­las aš vil­kas: tu­rė­jau so­čiai ės­ti, pa­na bu­vo prie šo­no, tai dar šou už­si­ma­niau. Čes­ka (397 719; ir ko­dėl gi I.Za­lec­kis ateis į dar­bo­vie­tę ru­das?)

Pro­jek­tą mies­to me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui pri­sta­tęs vie­šo­sios įstai­gos „Ino­va­ci­jų po­li­go­nas“ di­ rek­to­rius Ri­man­tas Va­ra­naus­kas tvir­ti­no, kad plau­kio­jan­tys na­mai pa­sau­ly­je nė­ra nau­jo­vė. Ta­čiau su­kur­tas ir už­pa­ten­tuo­tas lie­tu­vių na­mas iš­si­ski­ria tuo, kad yra sa­va­ran­kiš­kas – pa­ts ga­mi­na ener­gi­ją. Ja­me nu­ma­to­ma su­mon­ tuo­ti sau­lės ba­te­ri­jas. Pa­sak R.Va­ra­naus­ko, plau­kio­jan­ tis na­mas yra ne­sun­kiai pa­ga­mi­na­ mas. Jo grimz­lė sie­kia 35 cm. Esant blo­goms oro są­ly­goms iš van­dens jis ga­li „iš­lip­ti“ į kran­tą. R.Va­ra­naus­kas pa­sa­ko­jo, kad plau­kio­jan­čia­me na­me no­ri­ma įreng­ti ne ka­vi­nę ar ba­rą, o in­te­ rak­ty­vų van­dens mu­zie­jų. Šia trans­por­to prie­mo­ne no­ri­ma plau­kio­ti po Bal­ti­jos uos­tus. Jų gy­ ven­to­jams bū­tų pri­sta­to­mas mu­ zie­jus. Konk­re­tus marš­ru­tas dar nė­ra su­pla­nuo­tas. Ta­čiau ma­no­ma, kad bū­tų ga­li­ma ap­lan­ky­ti Lat­vi­jos, Da­ni­jos uos­tus.

„„Lė­šos: pa­sak R.Va­ra­naus­ko, pa­sta­ty­ti plau­kio­jan­čiam na­mui su nu­ma­ty­to­mis įreng­ti sis­te­mo­mis rei­kė­tų„

1 mln. 300 tūkst. li­tų. 

„Mu­zie­ju­je ak­cen­tuo­tu­me dvi te­ mas: ge­ria­mo­jo van­dens ir van­dens tar­šos pro­ble­mas. Pir­mo­ji Lie­tu­vai gal nė­ra la­bai ak­tua­li, ta­čiau ant­ro­ ji – svar­bi. Siek­tu­me at­kreip­ti dė­ me­sį į Bal­ti­jos jū­ros už­terš­tu­mą“, – pa­brė­žė R.Va­ra­naus­kas. Įs­tai­gos va­do­vas siū­lė, kad Klai­ pė­da ga­lė­tų bū­ti eks­pe­di­ci­jos po Bal­ti­jos jū­ros uos­tus pra­džios mies­tu. Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­ kas tvir­ti­no, kad idė­ja yra įdo­mi

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ir ino­va­ty­vi. Prie jos įgy­ven­di­ni­ mo sa­vi­val­dy­bė ga­lė­tų pri­si­dė­ ti ry­šiais. „Tu­ri­me di­de­lę pa­tir­tį or­ga­ni­ zuo­jant re­ga­tas, prii­mant jach­tas. Ga­lė­tu­me ry­šiais su Bal­ti­jos uos­ tais pri­si­dė­ti prie eks­pe­di­ci­jos. Kai tu­rė­si­te marš­ru­tą, lau­kia­me. Šis plau­kio­jan­tis na­mas ga­lė­tų bū­ti Klai­pė­dos kaip ino­va­ty­vaus mies­ to sim­bo­lis“, – pa­brė­žė me­ras. Anot R.Va­ra­naus­ko, no­rint, kad eks­pe­di­ci­ja įvyk­tų jau ki­tą­met,

sta­ty­ti plau­kio­jan­tį na­mą rei­kė­tų pra­dė­ti da­bar. Tai už­truk­tų maž­ daug me­tus. Plau­kio­jan­čio na­mo statyba ga­li at­siei­ti nuo 800 tūkst. iki 1 mln. 300 tūkst. li­tų. Kai­na pri­klau­so nuo ja­me su­mon­tuo­tos tech­ni­kos. „Plau­kio­jan­tį na­mą no­ri­me sta­ ty­ti Lie­tu­vo­je. Pa­jė­gu­mų, ma­nau, tam už­tek­tų. Ti­ki­mės, kad at­si­ ras įmo­nių, ku­rios no­rės pri­si­dė­ti prie šio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo“, – tvir­ti­no R.Va­ra­naus­kas.

2012-09-05 Klaipeda  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you