2012-07-30 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, liepos 30, 2012

www.kl.lt

176 (19 477)

=6?:.162;6@ 962 =<@

9

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Teisingumo ministerija tikina, kad ÄŻ partijas be savo Ĺžinios ÄŻtraukti tik pavieniai asmenys.

Klai­pÄ—­do­je bai­mÄ— ke­lia sta­ty­bos ki­tuo­se Bal­ti­jos uos­tuo­se.

BaimÄ— atsilikti

ď Ž Pasirinkimas:

nuo kaimynĹł

8YNV ]Ă› Q\` b\` a\ X_\ cN ]_V XYNb `f` V_ [b\ a\ Ă&#x;

Baltijos uostuose, taip pat ir KlaipÄ— doje, verda statybos. TaÄ?iau iĹĄkyla ir nuogÄ…stavimĹł, kad gali ma atsilikti nuo kaimynĹł. KlaipÄ—dos uoste trĹŤksta teritorijĹł, nepritraukiamos uĹžsie nio investicijos.

Xb _Ă&#x; aR_ ZV [N YĂ– “ 7Ă­ _Ăş ]R_ XĂ› Y\` N_ [Nb WĂ– WĂ&#x; XR YRV cVĂş V_ X_\ cV [VĂş “ XV aNV` ZR aNV` ]YNbX` WĂ­ _Ăş XRY uostininkai su bai aNV me

Ĺžvelgia ÄŻ ry- pre Ă˜V\ [b\ a_ tojĹł, nes gali bĹŤti kes, plastikinius sutrikdytas uosgaminius ÄŻ Ruto veiklos tÄ™stinu sijÄ…, UkrainÄ…, Bal mas. tarusi Su „Katoen Natie“ jÄ…. pagalba TaKliĹŤtis – teritori lino uosto valdy jĹł sto ba ti Nieko nuostabaus, ka ti ir kitus Europos kisi pritraukkad tuo pat melogistikos verstu statybos vyks lo ryklius. ta ir nÄ—s Baltijos uostuo kituose rytiVeiklai ÄŻ tÄ… rinkÄ…, se. galÄ—jo bĹŤti pasirink kuri minima, Liepos 20-Ä…jÄ… Es – tiek milijonĹł, ver tijos Mugos uostas ir KlaipÄ—dos gabenti apie 0,5 to dalyje pradÄ—tas tinant mln. automobiliĹł statyti didelis Lo- uostas. TaÄ?iau jis neturi laisvĹł terilitais, iki 2014 me ir 5 mln. tonĹł kro gistikos centras. Jo statyba kainuos torijĹł didĹžiuliams logistikos centviniĹł. tĹł pa35 mln. eurĹł (apie rams ir privaÄ?ioms Tuo pat metu baigos bus inves KlaipÄ—dos uos121 mln. litĹł). Ĺ is in ves ti tuo ci joms. ta ÄŻ Beveik vienu me centras pradÄ—s Mugos uostas to tu didelÄ—s statybos te vykdoma ir dar keletas svar Rygos uosto nau kiĹł teritorijĹł turi. biĹł sausÄŻ. Tai bus veikti 2014 metĹł prasidÄ—jo KlaipÄ— jos dadidĹžiausias logis dos uoste ir Talino statybos projektĹł. Svarbiausias tikos Naujas uos jĹł centras rytinÄ—s uosto Mugos daly – KlaipÄ—dos uosto lies statybÄ…. tas Rygoje Baltijos je. centrinÄ—s ir pietinÄ—s dalies gilini KlaipÄ—dos uoste Jau anksÄ?iau didĹžiu Tarp statybos Klai regione. mas iki 14,5 metpaskelbta, kad liai pokyÄ?iai prapÄ—dos uoste dÄ— oficialiai pradÄ— ir Mugoje yra es met pirmÄ…jÄŻ pus ti ir Latvijos sosti tas statyti nau- ro. IĹĄgilintas uostas turÄ—tĹł atver metÄŻ nÄ—s Rygos uoste. ti KlaipÄ—dos uos minis skirtumas. ÄŒia 65 hekta jas keleiviĹł ir kro naujas vystymosi tĹł 18,79 mln. tonĹł Rygoje kraurĹł plote Krivusa te sta viniĹł terminalas. galimybes. kroviniĹł anglys la da- sudarÄ— Nors ĹĄio termina su tam tikrais nuo tybos vyksta lyje statomas nau Bet tuo pat me 7,72 mln. tonĹł. lo pirsas statomas tu jas gÄ…stavimais, jog jau nuo praÄ—jusiĹł niĹł. KlaipÄ—dos uos yra ir abejo- kroviniĹł nepadau nuojama baigti 2014 uostas. JÄŻ plaIĹĄ viso pastatyti metĹł. gÄ—s. Tiesiog gate prie KiaulÄ—s metĹł pabaigoje. naujÄ… uostÄ… RyNugaros bus sta li susiklostyti taip, Pastatyti termina Jau pradÄ—tos staty gos uĹžmiestyje tomas suskystin ti keturios naujos lo infrastrukkainuos 152 mln. kad ÄŻ naujÄ… ketĹł leiviĹł ir kro tĹŤrÄ… KlaipÄ—dos gamtiniĹł dujĹł ter prieplaukos po 250 eurĹł (apie 525 mln. viniĹł terminalÄ… valstybinio jĹŤminalas. Gali bĹŤmetrĹł. Ĺ alia jĹł – litĹł). Krivusalos perrĹł uosto direkci ti ir taip, kad uos sikels verslas iĹĄ projektui vykdyti jai kai to TarptautinÄ—s jĹŤrĹł 17,5 metro gylis. Prieplaukose bĹŤ Rygos uosto valtĹł mln. litĹł. Dar dides nuos per 115 las bus iĹĄgilintas, laivybos kana- perkÄ—los. krau dy ba iĹĄ ES gavo net namos anglys. o gi nÄ—s sumos atei77,4 mln. eurĹł tyje turÄ—s bĹŤti skir joms prie krantiniĹł linti akvatori(apie 267 mln. litĹł) Tuo metu Mugo Vykdant ĹĄÄŻ projek tos ÄŻ ĹĄÄŻ terminalÄ… je tikimasi, kad pinigĹł neliks. paramÄ…. Tai ditÄ…, iĹĄ Latvijos vedanÄ?ioms Balti pastaÄ?ius naujÄ… sostinÄ—s centro bus „Uosto kompani dĹžiausios ES inves jos pro logistikos centrÄ… jĹł susirĹŤpiniticijos ÄŻ kurÄŻ nors perkelti visi ten dinÄ—ms sankryĹžoms spekto Ĺžie- mas yra didĹžiu kroviniĹł daugÄ—s. veikiantys angliĹł uosto objektÄ… Bal lis. Uos Logistikos centterminalai. Dabar sutvarkyti. tijos ĹĄalyse. investuojant ÄŻ vals to direkcijai rÄ… Estijos Mugos BendrovÄ— KlaipÄ— Rygos centre vei Saloje bus statomi kia „Rigas Centrauos dos keleiviĹł ir tybÄ—s svarbos ne tik termikroviniĹł termina objektus, kitiems kompanija „Katoen te stato belgĹł lais Terminals“ las ir „Streks“ angliĹł nalai, bet ir tiesiami nauji privaĹžiaprojektams liks Natie“. Logisterminalo statybos ÄŻ antĹžeminÄ™ kokie 5 procentai tikos srityje tai vimo keliai bei ge yra viena pasaulio krovos kompanijos. lÄ—ĹĄĹł. Tai ĹžlugdydalÄŻ investuos leĹžinkeliai. per 73 mln. litĹł. tĹł Lietuvos tranzi lyderiĹł. PastaÄ?ius naujus IĹĄ esmÄ—s tai reiĹĄ Planuojama, kad tÄ…, sutriktĹł Klaiterminalus Krikia, kad Rygos jau 2014 metĹł pÄ—dos uosto kon vusala, ĹĄios kompa uoste statomas nau Logistikos cent vasarÄ… KlaipÄ—do kurencingumas“, ro kĹŤrimo vieta nijos angliĹł krojas giliavandeje pradÄ—s veikti nau vÄ… planuoja pa nis uostas. jas keleiviĹł ir kro- – Uosto plÄ—tojimo tarybos posÄ—dy- Mugos uoste pasirinkta todÄ—l, jog tonĹł. VÄ—liau didinti net 16 mln. viniĹł terminalas. je dÄ—stÄ— Lietuvos vertinama, kad Es Tuo pat metu di Krivusala termi Jis krovos kompanitija gali tapti vardĹžiulÄ—s vis naunalĹł jĹł termi lÄ—s aptarnauti 1 mln. per metus ga- jĹł asociacijos tais ÄŻ Rusijos ir ki pajÄ—gumai didÄ—s na lĹł pre statybos vyksta tĹł buvusiĹł soviezidentas Aloyiki 26 mln. tonĹł keleiviĹł, perir zas Kuzmarskis. tiniĹł ĹĄaliĹł rinkas. per metus. Rusijos uostuose, Jis uĹžsiminÄ—, kad Per ĹĄÄŻ centrÄ… playpaÄ? Ust Lugonuojama gabenti je. ÄŽrenginÄ—jamas Ir dabar anglys kakavÄ…, vartojimo ir vi yra pagrindinis Rygos uosto iĹĄvaĹžiavimo kelias siĹĄkai naujas krovinys. IĹĄ ĹĄieiĹĄ Sankt Peterburgo uosto.

Ĺ iandien priedas

Lietuva 5p.

JĹŞRA

Vidmantas Ma

v.matutis@kl.lt

tutis

Ar beliks pinigĹł?

ÄŽspĹŤdingas Londono olimpiniĹł ĹžaidyniĹł atidarymo spektaklis abejingĹł nepaliko.

CVQ ZN[ a\ :N ab

525

Sportas 14p.

Po kait­ros – vÄ—t­ros smō­gis Si­nop­ti­kai fik­sa­vo karť­Ä?io re­kor­dus – aukť­Ä?iau­siai oro tem­pe­ra­tō­ra pa­ki­ lo Klai­pÄ—­do­je. Ali­na­ mus karť­Ä?ius pa­jō­ ry­je vai­ni­ka­vo vÄ—t­ ra, ku­ri su­Şa­lo­jo dau­gy­bÄ™ plia­Şuo­se iť­ky­la­vu­siĹł Ĺžmo­niĹł. VÄ—­jas ťį­syk ypaÄ? kÄ—­si­no­si ÄŻ vai­kus, pa­plō­di­my­je ÄŻ orÄ… pa­ki­lo ve­Şi­mÄ—­lis su kō­di­kiu.

16p.

ÄŽ J.Ja­no­nio gat­vÄ™ su­grÄŻĹĄ ak­me­nys Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

J.Ja­no­nio gat­vÄ—s da­lies re­mon­tas ar­tÄ—­ja prie pa­bai­gos. Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ nu­ ma­to­ma pra­dÄ—­ti klo­ti ĹĄa­li­gat­viĹł ir va­Şiuo­ja­mo­sios da­lies dan­gÄ…. Re­ mon­to dar­bai ims vir­ti ir Jo­niť­kÄ—s gat­vÄ—­je.

a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­vÄ—­si­nes blať­kÄ— lyg ĹĄa­pe­lius

4

„Gol­fas – tai­kus Ĺžai­di­mas, dÄ—l re­zul­ta­tĹł ne­ten­ka su var­Şo­vais kau­tis laz­do­mis.“ „Die­na Me­dia News“ tur­ny­ro nu­ga­lÄ—­to­jas Vy­tau­tas Ric­kus pa­nei­gÄ— gan­dus, kad Ĺžai­dĹžiant aris­tok­ra­tiť­kÄ…­jÄŻ Ĺžai­di­mÄ… da­ly­viai pyks­ta­si.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

Klai­pÄ—­do­je va­kar apie 18 val. ki­lÄ™s ĹĄkva­las per pen­kias mi­nu­tes pil­nÄ… Ĺžmo­niĹł pa­plō­di­mÄŻ pa­ver­tÄ— siau­bo fil­mÄ… pri­me­nan­Ä?iu vaiz­du – pa­ki­lÄ™ ÄŻ orÄ… daik­tai smo­gÄ— poil­siau­to­jams, pa­ni­kos iť­tik­ti Ĺžmo­nÄ—s puo­lÄ— slÄ—p­ tis miť­ke. „Aki­mirks­niu pa­ki­lo smÄ—­lio aud­ ra. To­kio vaiz­do aĹĄ gy­ve­ni­me ne­ bu­vau re­gÄ—­jÄ™s. SkÄ—­Ä?iai, daik­tai, net pa­vÄ—­si­nÄ—s pa­ki­lo orÄ…. Daug Ĺžmo­niĹł pa­ty­rÄ— smul­kias trau­mas“, – pa­sa­ ko­jo Klai­pÄ—­dos gel­bÄ—­to­jĹł tar­ny­bos vyr. spe­cia­lis­tas Alek­ sand­ras Siak­ki.

Kaina 1,30 Lt

„„Ope­ra­ty­viai: Mi­ni­jos gat­vÄ—­je iť­vir­tu­sius me­dĹžius su­pjaus­tÄ— ir nuo va­Şiuo­ja­mo­sios da­lies nu­ri­de­no ke­lio­mis

ma­ťi­no­mis at­sku­bÄ—­jÄ™ ug­nia­ge­siai gel­bÄ—­to­jai.

As­tos Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—s nuo­tr.

Ĺ ios gat­vÄ—s va­Şiuo­ja­mo­jo­je da­ly­ je jau iť­pil­ta skal­da. Pa­ruoť­ti ir ĹĄa­ li­gat­viĹł pa­grin­dai. Bai­gia­mi ÄŻreng­ ti ski­ria­mie­ji bor­te­liai. Jie iť­liks tie pa­tys. Anot dar­bus at­lie­kan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s „Žem­ka­sa“ di­rek­to­riaus Dai­niaus Zo­ko, tre­Ä?ia­die­nÄŻ nu­ma­ to­ma pra­dÄ—­ti klo­ti nau­jas ĹĄa­li­gat­ viĹł trin­ke­les, va­Şiuo­ja­mo­jo­je da­ly­ je – se­nuo­sius ak­me­nis. Va­do­vas tvir­ti­no, kad bend­ro­ vÄ— ĹĄiek tiek at­si­lie­ka nuo dar­bĹł gra­fi­ko, bet ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma pa­si­vy­ti ter­mi­nus.

2

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI Ĺ IANDIEN 9 VAL. STABDOMAS BALSAVIMAS! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 13 p.

2

PIRMADIENIS, liepos 30, 2012

miestas savaitgalio karščiai

Verslo pulsas Mo­der­n i­z uos. Bend­ro­vės „Klai­p ė­ dos kar­to­n as“ te­r i­to­r i­j o­j e pla­nuo­j a­ ma pa­s ta­t y­t i nau­j ą, ne ma­ž es­n ės nei 17,5 MW ši­lu­m i­n ės ga­l ios bio­ ku­r u kū­re­n a­m ą ka­t i­l ą, ku­r is iš da­ lies pa­keis da­b ar­t i­n ius gam­t i­n es du­j as nau­d o­j an­č ius ka­t i­lus. Ti­k i­ ma­s i, kad nau­j as bio­k u­ro ka­t i­l as pa­g a­m ins apie 50 pro­c . ši­lu­m os (ga­ro), rei­k a­l in­gos įmo­nės tech­no­ lo­g i­nėms reik­mėms. Įgy­ven­d i­nu­s i pro­j ek­t ą įmo­n ė „Klai­p ė­dos kar­to­ nas“ maž­d aug 40 pro­c . su­m a­ž ins ši­lu­m i­nės ener­g i­j os ga­my­b os iš­l ai­ das. Taip pat pla­nuo­j a­m a, kad šis pro­j ek­t as su­d a­r ys ga­l i­my­b es da­ lį ma­ž es­n ė­m is są­n au­do­m is pa­g a­ min­tos ši­lu­m os tiek­t i į Klai­p ė­d os mies­to cent­r a­l i­z uo­to ši­lu­m os tie­ ki­mo tink­l ą. Smu­k o. 2012 m. pir­m o pus­m e­č io „Li­mar­ko“ lai­v i­n in­k ys­tės kom­p a­n i­ jos (LLK) pa­j a­mos bu­vo 29,9 mln. li­t ų (8,7 mln. eu­r ų), pa­ly­g in­t i su to pa­t ies lai­ko­t ar­p io per­n ai pa­j a­mo­ mis, jos su­m a­ž ė­j o 43 pro­c . 2012 m. pir­mų še­š ių mė­ne­s ių LLK nuo­ sto­l is – 21,8 mln. li­t ų (6,3 mln. eu­ rų). 2011 m. pir­mo­j o pus­me­č io pel­ nas bu­vo 8,3 mln. li­t ų (2,4 mln. eu­ rų). Pag­r in­d i­n ės nei­g ia­m os 2012 m. pus­m e­č io re­z ul­t a­t ų prie­ž as­ tys – dvie­j ų nee­fek­t y­v iai dir­b u­s ių lai­v ų par­d a­v i­m as, va­l iu­t ų kur­s ų pa­s i­kei­t i­m o įta­k a dėl JAV do­le­r io kur­s o au­g i­mo. Pa­raiš­kos. Ar­t i­m iau­s iu me­t u pla­ nuo­j a­m a pa­s kelb­t i kvie­t i­m ą teik­ ti pa­r aiš­k as Eu­r o­p os Są ­j un­g os struk­t ū­r i­n ių fon­dų lė­š oms – prie­ mo­nei „Ino­če­k iai LT“. Pa­ra­m a, skir­ ta pa­s lau­g oms iš moks­l o ir stu­d i­ jų ins­t i­t u­c i­j ų įsi­g y­t i, bus tei­k ia­ ma smul­k io­j o ir vi­d u­t i­n io vers­ lo su­b jek­t ams. Ke­t i­n a­m a pa­s kirs­ ty­t i 2,5 mln. li­t ų. Prieš pa­s kelb­d a­ ma kvie­t i­m ą, Moks­lo, ino­v a­c i­j ų ir tech­no­lo­g i­j ų agen­t ū­r a or­g a­n i­z uo­ ja se­m i­n a­r us di­d žiuo­s iuo­s e Lie­t u­ vos mies­t uo­s e. Se­m i­n a­r as Klai­p ė­ do­j e vyks lie­p os 30 d. 14 val. Klai­ pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­g i­j ų par­ ke (Her­k aus Man­to g. 84). Nau­j o­v ė. Nuo rugp­j ū­č io 1 d. įsi­g a­ lio­j a Dar­b o ko­d ek­s o pa­kei­t i­m ai, ku­r iuo­s e nu­s ta­to­m a, kad dar­b uo­ to­j as pri­v a­lo pra­d ė­t i dirb­t i ki­t ą po dar­b o su­t ar­t ies su­d a­r y­m o die­n ą, jei­g u vė­l es­n ė dar­b o pra­d žia ne­ nus­t a­t y­t a ša­l ių su­s i­t a­r i­mu. Darb­ da­v ys tu­rės pra­neš­t i „Sod­r ai“ apie as­m ens dar­b o pra­d žią ne vė­l iau kaip prieš vie­n ą dar­b o die­n ą iki nu­m a­t y­tos dar­b o pra­d žios. Taip ti­ ki­m a­s i su­m a­ž in­t i ne­l e­g a­l aus dar­ bo ir pikt­n au­d žia­v i­mo at­ve­j ų. Per 2011 me­t us nu­s ta­t y­t i 2120 ne­le­g a­ liai, t.y. be dar­b o su­t ar­t ies dir­b ę as­ me­nys.

Į J.Ja­no­nio gat­vę su­grįš ak­me­nys D.Zo­ko tei­gi­mu, už­tru­ 1 ko van­den­tie­kio ati­da­ vi­mas eksp­loa­ta­ci­jai.

„Tai la­bai mus stab­dė. Dvi sa­ vai­tes kan­ki­no­mės. Ta­čiau pa­ga­ liau vis­ką su­si­tvar­kė­me. Šio­je J.Ja­ no­nio gat­vės da­ly­je li­ko tik pa­klo­ti dan­gas“, – ko­men­ta­vo va­do­vas.

Di­de­lių pro­ble­mų dėl už­da­ry­tos Jo­niš­kės gat­vės da­lies ne­tu­rė­ tų kil­ti.

Ta pa­ti įmo­nė at­nau­jins ir Jo­niš­ kės gat­vę. Dar­bai čia tu­rė­tų pra­si­ dė­ti ki­tą sa­vai­tę. Pir­miau­sia čia bus įreng­ta sta­ ty­bų aikš­te­lė. Jo­niš­kės gat­vė taip pat bus re­mon­tuo­ja­ma dviem eta­pais. Pir­miau­sia bus už­da­ry­tas jos ruo­žas nuo lai­do­ji­mo na­mų bu­ vu­sio tech­ni­ku­mo link. „Už­da­ro­me tik pu­sę re­mon­tuo­ ti nu­ma­ty­tos gat­vės. Sie­kia­me, kad gy­ven­to­jai pa­tek­tų į lai­do­ ji­mo na­mus. Jei už­da­ry­si­me vi­

Dar­bai: uostamiesčio J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je be­li­ko pa­klo­ti dan­gą.

są gat­vę, ne­bus ge­rai“, – tvir­ti­no D.Zo­kas. Pa­sak va­d o­vo, di­d e­l ių pro­b le­m ų dėl už­d a­ry­tos Jo­n iš­ kės gat­v ės da­l ies ne­t u­r ė­t ų kil­

ti, ta­čiau vai­ruo­to­jams teks da­ ry­ti lanks­tą. Įp­ro­čius iki ru­dens teks keis­ti ir klai­pė­die­čiams, ku­ rie į Pa­lan­gą va­žiuo­ja Jo­niš­kės ir

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lie­pų gat­ve iki via­du­ko. Jo­niš­kės gat­vė iš pa­grin­dų bus at­nau­jin­ ta nuo bal­dų įmo­nės iki san­kry­ žos su Kel­miš­kės gat­ve.

Ant ta­ko – spąs­tai poil­siau­to­jams Į Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­mį cent­ri­ niu ta­ku ei­nan­tys poil­siau­to­jai tu­rė­tų bū­ ti ati­dūs, kad ne­su­si­ža­lo­tų ko­jų. Pa­si­bai­ gus me­di­nių len­te­lių ke­liui, čia lie­ka at­vi­ ras be­to­nas.

Pa­vo­jus: į Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­mį ve­dan­čio ta­ko ga­le iš smė­

lio iš­lin­do be­to­ni­nė da­lis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš pra­d žių ei­d a­m i me­d i­n iu ta­ ku poil­siau­to­jai vė­liau ne­pas­te­ bi at­pus­ty­to be­to­no ir su­si­ža­lo­ja ko­jas. Dėl pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų ne vie­nas jų krei­pė­si pa­gal­bos į gel­ bė­to­jus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Mil­da En­ciu­tė tvir­ ti­no, kad lė­šų ta­kui su­re­mon­tuo­ti nė­ra. „Dar ne­ži­no­me, kiek tiks­liai su­mo­kė­si­me už pan­du­so ir me­ di­nių laip­tų įren­gi­mą neį­ga­lie­ siems skir­ta­me plia­že“, – tvir­ti­ no M.En­ciu­tė. Me­di­nių ta­kų at­nau­ji­ni­mui ne­ ma­žai lė­šų bu­vo skir­ta per­nai pa­ va­sa­rį. Bu­vo at­nau­jin­tas ir pa­grin­ di­nis ta­kas, ve­dan­tis į Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­mį. Se­na me­ die­na bu­vo li­ku­si tik jo ga­le. Ta­čiau siau­tu­sios aud­ros su­ nio­ko­jo ta­ko ga­lą. Tad te­ko nuim­ ti me­die­ną ir su­trum­pin­ti ta­ką. Pa­sak M.En­ciu­tės, pa­va­sa­rį be­ to­ni­nė ta­ko da­lis bu­vo už­neš­ta smė­liu. At­ro­dė, kad poil­siau­to­jams bė­dų ne­kils. Ta­čiau, ju­dant smė­liui, be­ to­ni­nė da­lis vėl at­si­vė­rė.

„Prieš ke­lias die­nas vy­kau ap­ žiū­r ė­t i pa­p lū­d i­m ių. Neat­ro­d ė, kad at­pus­ty­ta be­to­ni­nė ta­ko da­ lis ga­lė­tų kel­ti grės­mę poil­siau­ to­jams. Žiū­r ė­s i­m e, ką ga­l i­m e

Poil­siau­to­jai tu­ri ati­džiau žiū­rė­ti, kas yra po ko­jo­mis, kad ant ko nors neuž­lip­ tų. Ypač Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­ my­je. pa­d a­ry­t i“, – ža­d ė­jo vy­r iau­s io­j i spe­cia­lis­tė. M.En­ciu­tė at­krei­pė dė­me­sį, jog poil­siau­to­jai tu­ri ati­džiau žiū­rė­ ti, kas yra po ko­jo­mis, kad ant ko nors neuž­lip­tų. Ypač Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je. „Šio plia­žo smė­ly­je daug ša­ke­ lių. Ran­go­vai ša­kas ban­dė grėb­ ti, ta­čiau pra­va­žiuo­ja gel­bė­to­jai, praei­na žmo­nės, ir jos vėl iš­len­ da“, – tvir­ti­no vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė. Ji taip pat už­si­mi­nė, kad nea­ti­ dūs žmo­nės ga­li su­si­ža­lo­ti bet kur – ne tik pa­plū­di­my­je.

3

PIRMADIENIS, liepos 30, 2012

miestas savaitgalio karščiai

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas 9 val. da­ly­ vaus pa­si­ta­ri­me su pa­va­duo­to­jais ir ad­ mi­nist­ra­ci­jos va­do­vais. 14 val. me­ras bend­raus su klai­pė­die­čiais te­le­fo­nu (tel. 39 60 01), 16 val. su­si­tiks su mies­to šven­ tės or­ga­ni­za­to­riais.

Au­to­bu­sai: toks vie­ša­sis trans­por­tas per uos­ta­mies­tį rie­dė­jo tar­pu­ka­riu.

AdM ar­chy­vo nuo­tr.

Au­to­mo­bi­liai: XX a. tre­čia­ja­me de­šimt­me­ty­je Klai­pė­do­je pa­dau­gė­jo

pri­va­taus mo­to­ri­zuo­to trans­por­to.

Mies­to ju­bi­lie­jui – praei­ties vaiz­dai I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ka Klai­pė­dos mies­to 760-ąjį gim­ta­die­nį pra­dės švęs­ti jau iš­va­ka­ rė­se. Ant­ra­die­nį jos In­ka­ro kie­me­ly­je klai­pė­die­čių lau­kia uni­ka­lios is­to­ri­nės fo­to­pa­ ro­dos pri­sta­ty­mas ir cho­ro iš Vo­kie­ti­jos kon­cer­tas. Po at­vi­ru dan­gu­mi lie­pos 31-ąją 16.30 val. vi­suo­me­nei bus pri­sta­ ty­ta pa­ro­da „Kai Klai­pė­da va­di­no­ si Me­me­liu“. Da­ly­vaus I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­ te­kos di­rek­to­rius Juo­zas Šikš­ne­lis, is­to­ri­kas Ju­lius Žu­kas, Klai­pė­dos kraš­to dar­bo gru­pės ar­chy­vo (AdM) pir­mi­nin­kas Uwe Jurgs­ties, pa­ro­ dos ren­gė­jos. Kil­no­ja­mo­ji eks­po­ zi­ci­ja ki­tą­dien bus per­kel­ta į Klai­ pė­dos ge­le­žin­ke­lio sto­tį, vė­liau ją bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti mies­to Cent­ ri­nia­me pa­šte. Pa­ro­dos vaiz­dai ve­da į se­ną­ją Klai­pė­dą – tuos lai­kus, kai jo­je at­ si­ra­do pir­mie­ji au­to­mo­bi­liai, au­ to­bu­sai bei mies­to pa­si­di­džia­vi­

mas – tram­va­jus, kai iš­ki­lo pa­što rū­mai, bu­vo pa­sta­ty­ta ge­le­žin­ke­ lio sto­tis. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos nuo­ trau­kos, at­vi­ru­kai, trans­por­to bi­ lie­tai – tik men­ka da­lis AdM ar­ chy­vo, ku­ris per­duo­tas Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­ša­jai I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kai 2011-ai­siais. Ar­chy­vą su­da­ro įvai­rių rū­šių do­ ku­men­tai: kny­gos, pa­veiks­lai, iš­ kar­pos iš laik­raš­čių, at­vi­ru­kai, že­ mė­la­piai, teat­ro afi­šos, kon­cer­tų pro­gra­mos ir t.t. Ypač ver­tin­gi rank­raš­čiai, as­ me­ni­niai do­ku­men­tai bei laiš­kai, at­spin­din­tys kraš­to gy­ve­ni­mą. Iš gau­sios me­džia­gos iš­si­ski­ria XX

a. pir­mo­sios pu­sės stik­lo ne­ga­ ty­vai bei uni­ka­lūs 1937 m. „Me­ me­l er Dampf­b oot“ spaus­t u­v ės pa­s ta­to brė­ž i­n iai su ar­c hi­tek­to H.Reis­m an­n o ir lei­d ė­jo W.Sie­ ber­to pa­ra­š ais, taip pat ori­g i­ na­lūs pa­veiks­lai, ku­riuo­se vaiz­ duo­ja­mi Klai­pė­dos ar Klai­pė­dos kraš­to frag­men­tai. Ši I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos pa­ reng­ta kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da – pir­ mo­ji iš pa­ro­dų se­ri­jos „Kai Klai­pė­ da va­di­no­si Me­me­liu“. Po ver­ni­sa­žo 17 val. In­ka­ro kie­ me­ly­je dai­nuos jung­ti­nis cho­ras iš Vo­kie­ti­jos, va­do­vau­ja­mas Son­ jos Kirsch. „Klai­pė­dos“ inf.

Ka­na­le – lė­bau­to­jų pa­li­ki­mas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nors ne­tru­kus ant Jo­no kal­ne­lio pra­si­dės šei­moms skir­ti Jū­ros šven­ tės ren­gi­niai, ap­link jį vy­rau­ja ne­ tvar­ka. Kal­ne­lį juo­sian­čia­me ka­na­ le pil­na al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ta­ros.

Dau­giau­sia čia pri­mė­ty­ta skar­di­nių, plas­ti­ki­nių bu­te­lių, mė­to­si ir plas­ti­ ki­nės tau­rės. Tik­riau­siai į Jo­no kal­ne­ lį juo­sian­tį ka­na­lą al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ta­ros pri­mė­tė va­ka­rais čia lai­ką leis­ ti su­si­ren­kan­tis jau­ni­mas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai pri­pa­ži­no ne­ži­no­ję, ko­kia si­tua­ci­ja yra mi­nė­to­ je vie­to­je. Jie pa­ža­dė­jo vis­ką su­tvar­ ky­ti. In­for­ma­ci­ją apie ne­tvar­ką ka­ na­le ža­dė­ta per­duo­ti vi­daus van­dens tel­ki­nius pri­žiū­rin­čiai įmo­nei. Šios dar­buo­to­jai iš ka­na­lo tu­rė­tų iš­rink­ ti šiukš­les.

Net­var­ka: ap­link Jo­no kal­ne­lį esan­čia­me van­dens tel­ki­ny­je pil­na šiukš­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­gerbs. Tre­čia­die­nį, rugp­jū­čio 1 d., Jū­rų mu­zie­ju­je vyks iš­kil­min­ga Lie­tu­vos jū­ri­ nin­kų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja. Ren­gi­nys pra­si­dės 14 val. prie pa­mink­lo „Al­bat­ro­ sas“. Ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­vaus ša­lies Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. 14.40 val. vyks pa­ro­dos „Su pir­mo­jo pre­zi­den­to var­du“ ati­da­ry­mas. Per­ga­lė. Klai­pė­dos „At­lan­tas“, na­m ie 2:1 įvei­kęs Aly­taus „Dai­na­vą“, iš­ko­vo­ jo ant­rą­ją per­ga­lę Lie­t u­vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­na­te. Sve­čiai po 27 min. Min­d au­go Strau­kos įmuš­to įvar­č io pir­ma­vo, ta­č iau ant­ra­ja­me kė­l i­ny­je „At­lan­to“ le­g io­n ie­r iai Nat­ha­nas Smi­ tas (54 min.) ir Ti­nas La­ga­to­ras (56 min.) ne tik iš­ly­g i­no, bet ir per­svė­rė re­z ul­ta­tą. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Klav­di­ja Do­ro­ gav­ce­va (g. 1924 m.), Ire­na Kir­vai­tie­nė (g. 1931 m.), Rai­sa Cy­ca­re­va (g. 1935 m.), Ana­ to­lij No­vic­kij (g. 1937 m.), Emi­li­ja Da­nu­tė Siau­rie­nė (g. 1939 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sa­vait­ga­lio pa­ras pa­gim­dė 18 mo­te­rų. Gi­mė 11 mer­gai­čių ir 7 ber­niu­kai.

Už­mies­ty­je: Klai­pė­dos ge­le­žin­

ke­lio sto­tis iš­ki­lo ato­kiau nuo mies­to ir ėmė veik­ti 1875 m.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 51 iš­kvie­ti­mo. Me­di­kų pa­gal­bos pri­rei­kė vy­res­nio am­ žiaus žmo­nėms.

4

pirmadienis, liepos 30, 2012

miestas

Jė­ga: vė­jas nu­bloš­kė ša­ką ant Lie­pų ir Tri­la­pio gat­vių san­kry­žo­s švie­so­fo­ro.

Sti­chi­ja: nu­vir­tę me­džiai va­ka­rykš­čia­me Klai­pė­dos pei­za­že bu­vo įpras­tas re­gi­nys.

Po kait­ros – vėt­ros smū­gis 1

Dvi su­žeis­tas mo­te­ris iš Smil­ty­nės te­ko iš­ga­ben­ ti me­di­kų au­to­mo­bi­liu. „Vie­nai bu­vo iš­na­rin­tas pe­tys, ki­tai – pra­skel­ta gal­va. Dau­ge­lis net ne­si­krei­pė pa­gal­bos ir iš­sku­ bė­jo ieš­ko­ti per pa­ni­ką pa­si­me­tu­ sių ar­ti­mų­jų. Žmo­nės ne­be­ran­da sa­vo daik­tų, skam­bi­na vie­nas ki­ tam ir ieš­ko gi­mi­nai­čių“, – iš įvy­ kio vie­tos pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Iš vi­so Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je bu­vo su­žeis­ta 12 žmo­nių. Gi­ru­liuo­se vėt­ra su­grio­vė lau­ko ka­vi­nę. Ve­ži­mė­lį su vai­ku pa­ga­vo tė­vas

To­kio pat stip­ru­mo gam­tos sti­chi­ ja smo­gė ir Pa­lan­gai. Stai­ga pa­ki­lęs vė­jas nuo že­mės nu­plė­šė ne tik gul­tus, per­spė­jan­ čiuo­sius ženk­lus, bet net į orą pa­ kė­lė 3–4 me­tų vai­kus. „Vė­jas pa­kė­lė ve­ži­mė­lį su ja­me bu­vu­siu kū­di­kiu. Ge­rai, kad tė­vas bu­vo už pen­kių met­rų, jis ir spė­jo su­gau­ti vai­ko ve­ži­mė­lį, ki­taip nuo smū­gio ga­lė­jo bū­ti su­ža­lo­tas ma­ žy­lis“, – pa­sa­ko­jo Pa­lan­gos gel­bė­ to­jų tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Jo­nas Pi­ rož­ni­kas. Pa­lan­go­je aud­ra rim­čiau su­ža­lo­ jo vie­ną žmo­gų, ki­ti pa­ty­rė smul­ kias trau­mas. Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je gel­bė­to­ jai taip pat puo­lė į pa­gal­bą mo­ti­ noms su vai­kais. „Tai rei­kė­jo pa­ma­ty­ti: ma­mos grie­bė į orą pa­kel­tus vai­kus. 3–4 me­tu­kų ma­žy­lius gū­sis bu­vo pa­ kė­lęs į orą, ki­tus vė­jas iš­blaš­kė. Klu­pi­nė­jan­čius ma­žuo­sius pri­ glau­dė ba­ro dar­buo­to­jai, ki­ti at­ bė­go į gel­bė­ji­mo sto­tį“, – ti­ki­ no Klai­pė­dos gel­bė­to­jų va­do­vas A.Siak­ki. Dau­ge­liui vai­kų po aud­ros rei­kė­ jo plau­ti smė­lio pil­nas akis. Si­nop­ti­kai škva­lo ne­ma­tė

Vos pen­kias mi­nu­tes tru­kęs škva­ las ne­lei­do van­de­ny­je bu­vu­siems žmo­nėms iš­si­ropš­ti į kran­tą, gel­ bė­to­jai bri­do ir tem­pė už ran­kų žmo­nes iš jū­ros. Po aud­ros gel­bė­to­jai sa­vo įspė­ja­ mą­jį ženk­lą ra­do už 800 met­rų. „Gul­tai skri­do nuo 100 iki 300 met­rų. Aud­ra pra­si­dė­jo nuo Smil­ ty­nės, to­dėl pa­skam­bi­no­me Meln­ ra­gės ir Gi­ru­lių gel­bė­to­jams, kad jie kuo sku­biau įspė­tų žmo­nes apie grės­mę“, – tei­gė A.Siak­ki.

Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­vas J.Pi­ rož­ni­kas taip pat ste­bė­jo­si, kad me­teo­ro­lo­gai ne­bu­vo pa­tei­kę jo­ kio pra­ne­ši­mo apie gre­sian­tį škva­ lą pa­jū­ry­je. „Klai­pė­dos“ dien­raš­čiui bu­din­tis Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus si­nop­ ti­kas va­kar apie 17 val. tei­gė, kad stip­res­nės aud­ros pa­jū­ris ga­li su­ lauk­ti pir­mo­je nak­ties pu­sė­je. Ta­ čiau jau po va­lan­dos ga­lin­ga vėt­ra smo­gė pa­jū­riui. Ant ke­lių – nu­vir­tę me­džiai

Klai­pė­do­je grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos eki­pa­žai vos spė­jo va­žiuo­ ti pa­gal iš­kvie­ti­mus. Lab­ren­ciš­kė­ se nu­vir­tus me­ta­li­nėms konst­ruk­ ci­joms bu­vo su­ža­lo­tas vai­kas. Mi­ni­jos gat­vė­je vė­jas iš­ver­tė ke­lis me­džius. Dėl vie­no itin di­ de­lio gluos­nio, at­gu­lu­sio sker­sai Mi­ni­jos gat­vės, bu­vo pa­ra­ly­žiuo­ tas eis­mas. Ug­nia­ge­siams te­ko pjaus­ty­ti ša­ kas ir iš­vir­tu­sius me­džius dau­gy­ bė­je mies­to gat­vių. Me­džiai vir­to ant au­to­mo­bi­lių, elekt­ros lai­dų. Dau­ge­ly­je vie­tų bu­ vo din­gu­si elekt­ra. I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je prie pat „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus pa­ sta­to nuo dau­gia­bu­čio nu­lauž­ta an­te­na pa­vo­jin­gai pa­ki­bo ties vir­ šu­ti­nia­me aukš­te gy­ve­nan­čių žmo­ nių lan­gais. Dėl vė­jo pa­vo­jin­gai pa­kry­po vie­ no dau­gia­bu­čio bal­ko­no konst­ruk­ ci­jos. Praei­viai iš­kvie­tė ug­nia­ge­ sius, nes įstik­lin­to bal­ko­no rė­mas ky­bo­jo kė­sin­da­ma­sis nu­kris­ti. Jach­ta li­ko be bu­rių

Pa­gal­bos pri­rei­kė škva­lo me­ tu Kur­šių ma­rio­se bu­vu­siai jach­ tai. Jū­rų gel­bė­ji­mo koor­di­na­ci­ nis cent­ras ga­vo pra­ne­ši­mą, kad ma­rio­se tarp Ven­tės ra­go ir Ni­dos skęs­ta lai­vas. Į pa­gal­bą iš­sku­bė­jo pa­sie­nie­čių ka­te­ris, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad jach­ ta lai­ko­si ant van­dens, tik vėt­ra nu­ plė­šė bu­res. Jach­tos ka­pi­to­nas pa­pra­šė ki­to lai­vo pa­gal­bos. Ats­ku­bė­jęs jis nu­ tem­pė jach­tą į Ni­dos uos­tą.

Dėl sker­sai ke­lio Nida–Klaipė­ da nu­vir­tu­sio me­džio bu­vo pa­ra­ ly­žiuo­tas eis­mas Ni­dos ke­ly­je. Kol ug­nia­ge­siai pjaus­tė kliu­vi­nį, čia su­si­da­rė ki­lo­met­ro il­gio au­to­mo­ bi­lių ei­lė. „Si­tua­ci­ja tik­rai at­ro­dė rim­ta, žmo­nės puo­lė slėp­tis nuo lū­ži­nė­ jan­čių ša­kų ir virs­tan­čių me­džių. Lai­vai, at­ro­dė, kad iš­lips į kran­tą. Vie­no bi­čiu­lio lai­vo apa­ra­tū­ra pa­ ro­dė, kad pū­tė 73 maz­gų vė­jas, tai yra 37 met­rai per se­kun­dę“, – pa­ sa­ko­jo ni­diš­kis Arū­nas Burk­šas.

Uos­to tar­ny­bos fik­sa­vo iki 32 met­rų gū­siais siau­tė­ju­sį vė­ją, ta­ čiau dar­bas uos­te ne­bu­vo su­stab­ dy­tas Šeš­ta­die­nį si­nop­ti­kų ma­ta­vi­ mo prie­tai­sai už­fik­sa­vo Klai­pė­do­je tvy­ro­ju­sį 33,7 laips­nio karš­tį. „Iki šiol Klai­pė­do­je lie­pos 28-ąją aukš­čiau­sia oro tem­pe­ra­tū­ra bu­vo fik­suo­ta 30,2 laips­nio. Ta­čiau tai bu­vo 2003-ių­jų lie­pos 28-ąją“, – ti­ki­no Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­ gi­jos tar­ny­bos bu­din­ti si­nop­ti­kė Mar­ga­ri­ta Kurk­liaus­kai­tė. Tai­gi karš­čio re­kor­das bu­vo vir­ šy­tas 3,5 laips­nio. Pa­lan­go­je aukš­čiau­sia tem­pe­ ra­tū­ra bu­vo 33,1 laips­nio, ku­ror­te 2003-ių­jų lie­pos 28-ąją oras bu­vo įkai­tęs iki 31,4 laips­nio. Si­nop­ti­kai tei­gė, kad pa­gal karš­ čio in­dek­są ir rea­liai jau­čia­mą oro tem­pe­ra­tū­rą sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je vy­ ra­vo 40 laips­nių karš­tis. Klai­pė­die­čius ata­ka­vo vaps­vos

Alek­sand­ras Siak­ki:

Aki­mirks­niu pa­ki­lo smė­lio aud­ra. To­kio vaiz­do aš gy­ve­ni­ me ne­bu­vau re­gė­ jęs. Skė­čiai, daik­tai, net pa­vė­si­nės pa­ki­ lo orą.

Ne­rin­gos gy­ven­to­jai bu­vo li­ kę be elekt­ros, su­tri­ko ir mo­bi­lu­ sis ry­šys. Va­kar va­ka­re Ne­rin­gos me­ras dėl su­si­da­riu­sios ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos sku­biai su­šau­kė ta­ry­ bos po­sė­dį dėl vėt­ros pa­da­ri­nių lik­vi­da­vi­mo. Ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai taip pat vos spė­jo sku­bė­ti pa­gal iš­kvie­ti­ mus dėl nu­vir­tu­sių me­džių Klai­ pė­dos ra­jo­ne ir Ši­lu­tė­je. Ši­lu­tė­je du me­džiai nu­vir­to sker­ sai cent­ri­nės Lie­tu­vi­nin­kų gat­vės.

Sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai nuo karš­čio va­da­vo­si mirk­da­mi iki 21 laips­nio įši­lu­sio­je jū­ro­je. Pa­sak Klai­pė­dos gel­bė­to­jų tar­ny­bos vyr. spe­cia­lis­to A.Siak­ki, nors poil­sio die­no­mis pa­ jū­ry­je bu­vo itin daug žmo­nių, ta­ čiau ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų iki vis­ ką nio­ko­ju­sio škva­lo iš­veng­ta. „Di­džiau­sia bė­da šį sa­vait­ga­lį – pa­si­kly­dę vai­kai. Meln­ra­gė­je, Smil­ ty­nė­je ir Gi­ru­liuo­se bu­vo maž­daug 10 pra­ne­ši­mų apie pa­si­me­tu­sius vai­kus“, – va­kar po pie­tų ne­slė­pė A.Siak­ki. Gel­bė­to­jams te­ko su­teik­ti pa­ gal­bą vabz­džių su­gel­tiems poil­ siau­to­jams.

Pa­vo­jus: I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je

nuo dau­gia­bu­čio nu­lauž­ta an­te­ na pa­ki­bo ties vir­šu­ti­niu aukš­tu.

„Bu­vo pro­ble­mų tiems, ku­rie yra aler­giš­ki įkan­di­mams. Krei­pė­si dvi mer­gi­nos dėl vaps­vų įgė­li­mo. Rim­ tes­nės me­di­kų pa­gal­bos pri­rei­kė tik sek­ma­die­nį, kol neki­lo vėt­ra, sau­ lės smū­gį Smil­ty­nė­je pa­ty­ru­siam jau­nuo­liui“, – ti­ki­no A.Siak­ki. Karš­čiai trauk­sis trum­pam

Po re­kor­di­nių karš­čių pir­ma­die­nį oras vės ir te­sieks 20–22 laips­nius ši­lu­mos. Ant­ra­die­nį lai­ky­sis pa­na­ ši tem­pe­ra­tū­ra, o oras la­biau ims kais­ti nuo tre­čia­die­nio, kai ter­mo­ met­ro stul­pe­lis kils iki 24 laips­nių ši­lu­mos. Ket­vir­ta­die­nį karš­tis vėl tu­rė­tų su­grįž­ti. Oras įkais iki 30 laips­nių karš­čio. Si­nop­ti­kai kri­tu­lių šią sa­vai­tę ne­ža­da, smar­ki liū­tis pra­na­šau­ja­ ma tik pir­ma­die­nio nak­tį.

Fik­sa­vo 73 maz­gų vė­ją

Ni­dos cent­re me­dis pri­spau­dė jau­ ną mer­gi­ną, jai su­ža­lo­tas stu­bu­ras. At­vy­kęs grei­to­sios me­di­ci­nos pa­ gal­bos eki­pa­žas iš­ga­be­no su­žeis­tą­ ją į li­go­ni­nę.

Po re­kor­di­nių karš­čių – vė­jas

Klai­pė­dos me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ ties duo­me­ni­mis, škva­las pa­jū­ry­je pra­si­dė­jo 18.15 val. Pū­tė 31 m/s vė­jo gū­siuo­se įsi­smar­ka­vęs pie­tys.

Smo­gė: Su­lu­pės gat­vė­je me­dis nu­vir­to ant ga­ra­žo.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

5

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

R.Ši­ma­šius – už bal­sa­vi­mą prieš vi­sus Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius (nuotr.) sa­ko, kad tu­ri bū­ ti su­da­ry­ta ga­li­my­bė per rin­ki­mus žmo­nėms iš­reikš­ti va­lią bal­suo­jant prieš vi­sas par­ti­jas ar kan­di­da­tus.

Klai­dos: pi­lie­čiai jau ke­lias sa­vai­tes ga­li pa­si­tik­rin­ti, ar nė­ra par­ti­niai, ta­čiau „ne­tik­rų“ na­rių – tų, ku­rie

da­ly­va­vi­mo par­ti­jo­se pa­ra­šais ne­tvir­ti­no, – vos vie­nas ki­tas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ne­tik­rų na­rių – vie­ne­tai? Esa­te par­ti­jos na­rys, ta­čiau to ne­ži­no­te. Kad to­kių at­ve­jų yra, paaiš­kė­jo Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai su­tei­kus ga­li­my­bę žmo­ nėms pa­si­tik­rin­ti, ar jie įtrauk­ti į par­ti­jų są­ra­šus. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pa­si­tik­rin­ti dėl pri­klau­sy­mo ku­ riai nors po­li­ti­nei par­ti­jai jau ke­ le­tą sa­vai­čių ga­li­ma ir in­ter­ne­tu. Pi­lie­čiai tai da­ro ak­ty­viai, ta­čiau aiš­kė­ja, kad „ne­tik­rų“ par­ti­jos na­ rių nė­ra be­ga­lės. Prieš dvi sa­vai­tes Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai pa­skel­ bus, kad as­me­nys ga­li spe­cia­lio­je elekt­ro­ni­nė­je sis­te­mo­je pa­si­tik­ rin­ti, ar pri­klau­so po­li­ti­nei par­ ti­jai, šia ga­li­my­be jau pa­si­nau­do­ jo per 3000 as­me­nų. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja su­lau­kė ir ke­lio­li­kos pi­lie­čių pra­ne­ši­mų apie pa­ste­bė­ tus nea­ti­ti­ki­mus ir klau­si­mų, kur kreip­tis, jei­gu ši elekt­ro­ni­nė sis­te­ ma ro­do ne­tiks­lius duo­me­nis. To­kių, ku­riems sis­te­ma ro­do, kad pri­klau­so par­ti­jai, o iš tie­sų taip nė­ra, – vie­ne­tai. Tai tvir­ti­na Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai. Tik­rin­ti pi­lie­čio, ne­va pri­klau­san­ čio par­ti­jai, įra­šy­mo tei­sė­tu­mą – ne mi­nis­te­ri­jos rei­ka­las, ji ga­li tik tar­pi­nin­kau­ti. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas spau­dai Aud­ris Kut­re­vi­čius pa­sa­ ko­jo, kad su­lauk­ta ke­lio­li­kos žmo­ nių skam­bu­čių. Vie­ni skun­dė­si, kad yra par­ti­niai, bet sis­te­ma liu­di­ja prie­šin­gai. Ki­ti ti­ki­no, kad nie­ka­

da su jo­kia po­li­ti­ne jė­ga ne­si­sais­tė, bet sis­te­ma ro­do, jog pi­lie­tis – ku­ rios nors par­ti­jos na­rys. A.Kut­re­ vi­čiaus tei­gi­mu, su­lauk­ta skun­dų dėl pri­klau­sy­mo vi­soms di­džio­ sioms par­ti­joms, ypač – So­cial­de­ mok­ra­tų ir Li­be­ra­lų są­jū­džio. „Taip, į mus krei­pė­si ke­lio­li­ka žmo­nių, ta­ čiau mes nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ ti, žmo­nės tu­ri kreip­tis į par­ti­ją ir pra­šy­ti, kad juos iš są­ra­šų iš­brauk­ tų. Mi­nis­te­ri­ja tik tar­pi­nin­kau­ja“, – nu­ro­dė A.Kut­re­vi­čius.

Aud­ris Kut­re­vi­čius:

Į mus krei­pė­si ke­lio­ li­ka žmo­nių, ta­čiau mes nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti: žmo­nės tu­ ri kreip­tis į par­ti­ją ir pra­šy­ti, kad juos iš są­ra­šų iš­brauk­tų. Di­džių­jų par­ti­jų sek­re­to­ria­tai nu­ro­do, kad per pa­sta­rą­sias po­ rą sa­vai­čių daug be­si­krei­pian­čių žmo­nių ne­bu­vo. An­tai So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos, ofi­cia­liai tu­ rin­čios 17 000 na­rių, at­sa­kin­ga­sis

sek­re­to­rius An­ta­nas Va­lys tei­gia, kad skam­bi­nu­sių ir iš par­ti­jos są­ ra­šų pra­šiu­sių iš­brauk­ti as­me­nų bu­vo vos ke­li. „Vie­nas ki­tas bu­vo, ma­siš­kai tik­rai ne­si­krei­pė. De­ta­liai su tais at­ve­jais ne­su su­si­pa­ži­nęs. Krei­ pė­si tie­siai per par­ti­jos sky­rius, ga­lė­jo bū­ti Vil­niaus mies­to, dar ki­tur, vie­na­me ki­ta­me ra­jo­ne, – ko­men­ta­vo A.Va­lys. – Kad pa­sa­ ky­tu­me de­ta­liau, ko­kie ten tiks­lūs skai­čiai, mes tu­rė­tu­me per­klaus­ ti vi­sus sky­rius, bet čia ne vie­nos ir ne pu­sės die­nos dar­bas. Juk va­ sa­ra, žmo­nės ato­sto­gau­ja, ne­bu­ vo, kad duo­tas star­tas pa­si­tik­rin­ ti ir vi­si puo­lė tik­rin­tis.“ Sto­jant į par­ti­ją rei­kia ir pi­lie­ čio pa­ra­šo, ir pra­šy­mo. Kaip at­si­ tin­ka, kad nie­ka­da su jo­kia po­li­ti­ ne jė­ga ne­si­sais­tęs as­muo stai­ga įtrau­kia­mas į par­ti­jos na­rių są­ra­ šus? „Pa­si­tai­ko. Kar­tais bū­na, kad ak­ty­viai pa­dir­ba ko­kius me­tus, o pa­skui par­ti­nė­je veik­lo­je ne­be­da­ ly­vau­ja. Ir iš­si­brauk­ti iš par­ti­jos pa­mirš­ta“, – aiš­ki­no A.Va­lys. Pa­ na­šiai kal­ba ir ki­tų po­li­ti­nių par­ti­ jų at­sa­kin­gie­ji sek­re­to­riai. Jei po­li­ti­nė par­ti­ja, į ku­rią žmo­ gus krei­pia­si, neiš­tai­so klai­dos ar ne­rea­guo­ja į pra­šy­mą, jis taip pat ga­li kreip­tis į teis­mą.

Par­ti­jų narių – per šim­tą tūks­tan­čių Par­ti­joms Lie­tu­vo­je pri­klau­so 103 164 žmo­nės, t. y. be­veik 3,4 pro­c. iš 3,05 mln. ša­lies gy­ven­to­jų. Dau­giau­sia na­ rių tu­ri opo­zi­ci­nė Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­ja – 17 032, kaip ro­do Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos BNS pa­teik­ ti duo­me­nys. Opo­zi­ci­nė Dar­bo par­ti­ja tu­ri 13 919 na­ rių, opo­zi­ci­nė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja – 13 094 na­rius. Val­dan­čio­ji Tė­ vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai tu­ri 12 336 na­rius. Opo­z i­ci­nė Krikš­čio­n ių par­t i­ja tu­r i 8237 na­rius, val­dan­čio­ji Li­be­ra­lų ir

Mi­nist­ro nuo­mo­ne, po šių Sei­mo rin­ki­mų bū­tų pra­smin­ga su­skai­ čiuo­ti, kiek žmo­nių per rin­ki­mus iš­brau­kė vi­sus kan­di­da­tus, užuo­t pri­sky­rus to­kius biu­le­te­nius prie su­ ga­din­tų. Atei­ty­je esą rei­kė­tų svars­ ty­ti ga­li­my­bę biu­le­te­ny­je pa­žy­mė­ti, kad bal­suo­ja­ma prieš vi­sus. „Da­bar tu­ri­me to­kį reg­la­men­ ta­vi­mą, kad rin­kė­jas bū­ti­nai tu­ ri pa­si­rink­ti ku­rią nors par­ti­ją ar­ba kan­di­da­tą, prie­šin­gu at­ve­ju lai­ko­ ma, kad biu­le­te­nis su­ga­din­tas. Ki­ ta ver­tus, yra gru­pė rin­kė­jų, ku­rie nu­si­vy­lę vi­so­mis par­ti­jo­mis ar­ba vi­sais kan­di­da­tais. Jie ar­ba va­di­ na­mi ap­si­žiop­li­nu­siais, su­ga­di­nu­ siais biu­le­te­nį, ar­ba yra pri­vers­ti bal­suo­ti už ku­rią nors par­ti­ją. Toks pa­si­rin­ki­mas eksp­rom­tu ne­bū­ti­nai bū­na pa­ts ra­cio­na­liau­sias ar tei­sin­ giau­sias“, – BNS sa­kė tei­sin­gu­mo mi­nist­ras, at­sto­vau­jan­tis Li­be­ra­lų są­jū­džiui. „Svar­bu, kad rin­kė­jai bent jau ne­bū­tų kal­ti­na­mi biu­le­te­nių ga­di­ ni­mu, jei nu­spren­dė iš­brauk­ti vi­sas

par­ti­jas. Tai vi­siš­kai nor­ma­li va­lios iš­raiš­ka – jei ne­ten­ki­na nie­kas, tai aiš­kiai ir pa­ro­dy­ti. Skel­biant re­ zul­ta­tus bū­tų vi­siš­kai pra­smin­ ga pa­sa­ky­ti, kiek žmo­nių iš­brau­kė vi­sas par­ti­jas, o kiek – ki­taip klai­ din­gai pa­žy­mė­jo, dėl ko biu­le­te­nis bu­vo su­ga­din­tas“, – kal­bė­jo R.Ši­ ma­šius. „Tik­rai svars­ty­ti­na įves­ti ga­li­ my­bę biu­le­te­niuo­se pa­žy­mė­ti, kad bal­suo­ja­ma prieš vi­sas par­ti­jas ar­ ba prieš vi­sus kan­di­da­tus“, – sa­kė tei­sin­gu­mo mi­nist­ras. „Klaipėdos“, BNS inf.

Skait­me­ni­zuo­tis ne­sku­ba Ne vi­si lie­tu­viai jau pa­si­ren­gę ana­ lo­gi­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos iš­ jun­gi­mui – iki šio veiks­mo li­kus 95 die­noms, ją vis dar žiū­rė­jo penk­ta­ da­lis Lie­tu­vos na­mų ūkių.

Dau­giau nei pu­sė jų ga­li­my­be ma­ ty­ti te­le­vi­zi­ją rū­pin­sis rug­sė­jį ar­ba spa­lį – to­kia in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ ma vi­suo­me­nės ty­ri­mus at­lie­kan­ čios bend­ro­vės SIC rep­re­zen­ta­ty­ vio­je gy­ven­to­jų ap­klau­so­je. „Nuo 2009 m. vi­dur­kis, kiek gy­ ven­to­jų pe­rė­jo prie skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos, yra 10 tūkst. per mė­ne­ sį. Da­bar, žiū­rė­da­mi į pa­sta­ruo­sius me­tus, tu­ri­me 90 tūkst. per mė­ne­ sį – tiek gy­ven­to­jų tu­rė­tų skait­me­ ni­zuo­tis, kad lapk­ri­čio 1 d. ne­be­lik­ tų ana­lo­gi­nės te­le­vi­zi­jos var­to­to­jų – tai 10 kar­tų dau­giau per mė­ne­ sį, nei bu­vo iki šiol“, – pri­sta­ty­da­ mas ty­ri­mo duo­me­nis sa­kė „Teo“ pro­jek­tų va­do­vas Egi­di­jus Ste­po­ na­vi­čius. Te­le­vi­zi­jos pa­slau­gų tei­kė­jai būgš­tau­ja, kad, vi­siems da­bar­ti­ niams ana­lo­gi­nės te­le­vi­zi­jos var­ to­to­jams su­sku­bus pa­sku­ti­nę mi­ nu­tę, ga­li pri­trūk­ti prie­dė­lių ar

tek­ti il­gai lauk­ti te­le­vi­zi­ją ga­lin­čių įjung­ti dar­buo­to­jų. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vų nuo­mo­ne, tai, kad žmo­nių ak­ ty­vu­mas di­dės bai­gian­tis ter­mi­nui, – nor­ma­lu. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ro pa­ta­rė­jas ry­šiams su vi­suo­me­ne Mar­ty­nas Čer­kaus­kas BNS pa­tvir­ ti­no, kad to yra ti­ki­ma­si, at­si­žvel­ giant į Lat­vi­jos ir Es­ti­jos pa­vyz­dį. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, ka­dan­gi par­ da­vė­jai pui­kiai ži­no apie ar­tė­jan­tį iš­jun­gi­mą ir tai, kiek var­to­to­jų žiū­ri ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją, ru­ de­niui tu­rė­tų bū­ti pa­si­ruo­šę. Spren­di­mui iš­jung­ti ana­lo­gi­nę te­le­vi­zi­ją ma­žas var­to­to­jų ak­ty­vu­ mas įta­kos taip pat ne­tu­rės – ga­ li­my­be ma­ty­ti te­le­vi­zi­ją po spa­lio 29 d. jie tu­ri pa­si­rū­pin­ti pa­tys. Gy­ven­to­jų ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dau­giau­sia ana­lo­gi­nės te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vų li­ko kai­mo vie­to­vė­se. Nut­rau­kus ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę trans­lia­ci­ją, no­rint ma­ty­ti te­le­vi­ zi­ją bus rei­ka­lin­gas te­le­vi­zo­rius su įmon­tuo­tu DVB-T MPEG-4 im­tu­ vu ar­ba spe­cia­lus prie­dė­lis, da­liai var­to­to­jų ga­li pri­reik­ti ir an­te­nos. „Klaipėdos“, BNS inf.

cent­ro są­jun­ga – 4777, val­dan­ty­sis ja – 1257, Že­mai­čių par­ti­ja – 1186, Lie­tu­ Lie­tu­vos li­be­ra­lų są­jū­dis – 3645 na­ vos ru­sų są­jun­ga – 1186 na­rius. rius. Lie­tu­vos krikš­čio­niš­ko­sios de­mok­ Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ ra­ti­jos par­ti­ja tu­ri 1112 na­rių, Lie­tu­vos ga tu­ri 2663, Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­dis cent­ro par­ti­ja – 1157, Že­mai­ti­jos par­ti­ – 2267 na­rius, po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga ja – 1148 na­rius. TAIP“ – 1613 na­rių, Tau­ti­nin­kų są­jun­ga Vos per tūks­tan­tį na­rių tu­ri par­ti­ja – 1453 na­rius. „Jau­no­ji Lie­tu­va“, So­cia­lis­ti­nis liau­ Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja tu­ri 1624, Ko­ vo­to­jų už Lie­tu­vą są­jun­ga – 1388, Lie­ tu­vos pen­si­nin­kų par­ti­ja – 1304 na­ rius, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja – 1280 na­rių, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­ tų są­jun­ga – 1239, Res­pub­li­ko­nų par­ti­

dies fron­tas, po­li­ti­nė par­ti­ja Ru­sų al­ jan­sas, Lei­bo­ris­tų par­ti­ja, Tau­tos vie­ ny­bės są­jun­ga, po­li­ti­nė par­ti­ja „Pro­fe­ si­nių są­jun­gų cent­ras“, tau­ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­vos ke­lias“. BNS inf.

Perspėjimai: apie analoginės anžeminės televizijos pabaigą pranešan-

tis senolis ne visiems lietuviams padarė įspūdį.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

6

pirmadienis, liepos 30, 2012

nuomonės

Ar rink­lia­va iš­gel­bės ku­ror­tą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

P

a­lan­gos sa­vi­val­dy­bei pra­bi­lus apie ke­ti­ni­mus at­gai­vin­ti įva­žia­vi­mo į ku­ror­tą mo­kes­tį, ki­lo dis­ku­si­jos, kaip tai rei­kė­tų įgy­ven­din­ti ir ko­kių lė­šų pri­reiks, kad ši rink­lia­va bū­tų sėk­min­gai ren­ka­ma. Prieš de­šimt­me­ tį įve­dus to­kią rink­lia­vą, pa­si­pik­ti­ni­mų su­lau­kė ku­ror­to priei­go­se eis­mą stab­dan­tys mo­kes­čių rin­kė­jai, ta­ čiau sa­vi­val­dy­bė pa­si­ry­žu­si įgy­ven­din­ti šį su­ma­ny­mą ir tam įsi­gy­ti spe­cia­lią au­to­mo­bi­lių vals­ty­bi­nių nu­ me­rių ske­na­vi­mo įran­gą.

„Litovcai“ užkniso juodai Saulius Pocius

K

ad visą Norvegiją jau stebina plėšrūs zombiai iš Lietuvos – nieko naujo. O kad patys lietuviai pradėjo kovoti su savo sugyvulėjusiais tautiečiais, va čia tai naujiena. Dariumi Petraičiu prisistatantis išeivis ėmėsi iki šiol dar neregėtos iniciatyvos. Jis skundžia visus toje šalyje prasikaltusius ar dar tik ketinančius prasikalsti, nežinia iš kokių pajamų gyvenančius ir šiaip bandito amatu linkusius užsiimti lietuvius. Vyras net paskelbė savo elektroninio pašto adresą petraitis87@ yahoo.com. Juo prašo siųsti bet

Kai muitininkas paklausia, ar tavo mašina nėra vogta, apima toks apmaudas, jog, regis, sulįsi į žemę: kaip jam įrodyti, kad esi lietuvis, o ne „litovcas“? kokias žinias apie bet kur Norvegijoje gyvenančius ir įtartina veikla besimėgaujančius savo tautiečius. Trumse šaknis įleidęs jaunuolis paskelbė tikrą nepakantumo karą iš mūsų šalies atvažiavusiems banditams, kuriems atvirai pareiškė: „Aš nesustosiu tol, kol daugumos jūsų nesukišiu į kalėjimą“. Liepos viduryje Norvegijos kalėjimuose dienas leido bemaž 150 lietuvių. Palyginimui – lenkų ten kali tik 90. Absoliuti dauguma mūsų išeivių ten atsidūrė už narkotikų platinimą ir vagystes. Iš tiesų mūsų žmonės, išvarginti mėsos kombinatuose susiformavusio sovietinio principo, kad vogti reikia viską iš eilės, Norvegijoje patiria tam tikrą vidinę disharmoniją. Pavyzdžiui, kaip be sąžinės priekaištų praeiti pro neprirakintą dviratį? Juo labiau kad tokių laisvai nusavinamų

transporto priemonių ten šimtai tūkstančių. Nusigavus prie vandens telkinių, kurių toje šalyje gausybė, vėl tyko pagunda: rymo tūkstančiai motorinių valčių su pakabinamais varikliais. Tik griebk ir vežk į tėvynę. Mat norvegui ir į galvą neateis, kad tuos variklius galima vogti. Kaip ir apskritai imti tai, kas ne tavo. Kol norvegai taip mąsto, Marijos žemės homunkulai „užsitavarina“, kitaip sakant, pasikrauna prekių. Nes jiems irgi reikia vartoti. Įžvalgusis Algis RamanauskasGreitai jau seniai atrado naują agresyvių žinduolių veislę – „litovcus“. Tai tie patys banditai, kurie gali iš pensininkų buto pavogti paskutinius 10 litų, peiliu rėžti savo artimui į vidurius, iš darželio grįžtančius vaikus „prikarmilinti“ heroinu, o senoje kaimo pirkioje išžaginti vienišą devyniasdešimtmetę su rožiniu rankoje. Kad Norvegijoje apie tokius „litovcų“ išradimus jau yra žinoma, byloja ne tik straipsniai tos šalies dienraštyje „Dagbladet“, neseniai paskelbusiame aliarmą dėl „litauiske bander“ (lietuvių gaujų), bet ir dorų mūsų piliečių patirtis. Pavyzdžiui, kad ir prie Švedijos ir Norvegijos sienos. Jei dar prieš trejus metus muitininkai sustabdydavo vos du automobilius per dieną, tai dabar šių ten driekiasi eilės. Suprantama, turinčių lietuviškus numerius. Toje vietoje gali pasijusti kaip atvykęs pas tardytoją. Tavęs klausinėja visko: pas ką vyksti, kur dirbi, kokios tavo pajamos, ką veži. Bet kai pasiteirauja, ar tavo mašina nėra vogta ir ar vartoji narkotikus, apima tokia neviltis ir toks apmaudas, jog, regis, sulįsi į žemę iki Grenlandijos: kaip tam prakeiktam muitininkui įrodyti, kad esi lietuvis, o ne „litovcas“? Todėl D.Petraičio pasiryžimas vietos policijai skųsti visas tas mūsų sociumo šiukšles, atvykusias vogti ir žudyti, yra pavyzdys ir mums čia, išdrįsusiems pasilikti tėvynėje, kurioje iki karo taip pat, kaip ir Norvegijoje, niekas nerakindavo namų durų. Juk tie organizmai nėra mūsų tautiečiai, kurių reikėtų gailėtis, jie „litovcai“ – agresija alsuojantys žinduoliai, neturintys nei baltiškosios savasties, nei moralinės savimonės, nei pagaliau tikrosios tėvynės.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Už

Prieš

Rai­mun­das Pa­lai­tis, bu­vęs Pa­lan­gos me­ras: – Esu pa­sau­ly­je ma­tęs įvai­rių pa­gal­vės ir įva­žia­vi­mo mo­kes­čių mo­de­lių. Pa­lan­gos spe­ci­fi­ka to­kia, kad mies­ tas va­sa­rą dūs­ta nuo di­de­lio ma­ši­nų srau­to. Be­je, la­bai daug to­kių au­to­mo­bi­lių, ku­rie Pa­lan­gos inf­rast­ruk­tū­ rai ne­pa­lie­ka jo­kių mo­kes­čių. Tai dau­giau­sia ap­lin­ki­nių mies­tų ir ra­jo­nų gy­ven­to­jų au­to­mo­bi­liai, ku­riais jau­ni­ mas tik va­ži­nė­ja­si po mies­tą ir su­da­ro ma­ši­nų spūs­tis. Tuos, ku­rie at­vyks­ta il­sė­tis, jau ap­mo­kes­ti­no pa­gal­vės mo­kes­čiu, tad jų ap­krau­ti dar vie­nu mo­kes­čiu ne­bū­ tų tiks­lin­ga. O už au­to­mo­bi­lius, ma­no gal­va, bū­tų ga­ li­ma rink­ti rink­lia­vą, ta­čiau tik va­sa­ros se­zo­no me­tu. Tuo­met žmo­nės dau­giau nau­do­tų­si vie­šuo­ju ar eko­ lo­giš­ku trans­por­tu, dvi­ra­čiais. Pa­sau­ly­je ma­čiau daug pa­to­gių mo­kė­to­jui rink­lia­vos su­rin­ki­mo me­to­dų. Pa­ vyz­džiui, Nor­ve­gi­jo­je ties įva­ža į mies­tą sto­vi au­to­ma­ tas – įme­ti mo­ne­tas, pa­ke­lia­mas už­tva­ras ir va­žiuo­ji. Rei­kia pri­si­min­ti, kad is­to­riš­kai toks mo­kes­tis bu­vo, juk so­vie­ti­niais lai­kais bu­vo net du to­kie mo­kes­čiai – pa­gal­vės mo­kes­tis, kai rei­kė­da­vo pirk­ti į pa­što ženk­ lą pa­na­šų ženk­liu­ką ir kli­juo­ti į na­mų kny­gą, bei įva­ žia­vi­mo mo­kes­tis.

Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė, Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­ to­ra­nų aso­cia­ci­jos va­do­vė: – Vie­ti­nei įva­žia­vi­mo rink­lia­vai iš prin­ci­po pri­tar­čiau, bet jei mies­to priei­go­se at­si­ras­tų už­tva­rai, bū­čiau prieš to­kį rink­lia­vos su­rin­ki­mo bū­dą. Svar­bu, kad vi­suo­me­nė ži­no­ tų, ko­kiems konk­re­tiems dar­bams ar pro­jek­tams bus iš­ lei­džia­mi su­rink­ti pi­ni­gai. Iš vie­nos pu­sės, ne­di­de­lis ku­ ror­ti­nis mies­te­lis iš tie­sų va­sa­rą virs­ta ma­si­ne ato­sto­gų sos­ti­ne. Vi­so šio srau­to ko­ky­biš­kam ap­tar­na­vi­mui mies­ to inf­rast­ruk­tū­ra yra per ma­ža, to­dėl žiū­rint iš šio taš­ko – rink­lia­vų idė­ja yra ge­ra ir rei­ka­lin­ga. Ki­ta ver­tus, kol kas neaiš­ku, kiek teks iš­leis­ti pi­ni­gų rink­lia­vai įdieg­ti ir ad­mi­ nist­ruo­ti bei ar tik­rai su­rink­tos lė­šos pa­tei­sins to­kių rink­ lia­vų at­si­ra­di­mą. Ga­liau­siai, ver­ti­nant sėk­min­gą už­sie­nio ša­lių vie­ti­nių rink­lia­vų tai­ky­mo pa­tir­tį, svar­bu įver­tin­ti vi­ sus su tuo su­si­ju­sius niuan­sus – mies­to pa­sie­kia­mu­mą, ke­ lių inf­rast­ruk­tū­rą pa­čia­me mies­te, trans­por­to efek­ty­vu­mą ir ki­tas vie­šą­sias pa­slau­gas. Juk, pa­vyz­džiui, eis­mas į Oks­ for­dą Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je yra ri­bo­ja­mas itin di­de­liu mo­ kes­čiu už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą, ta­čiau prie pat įva­žos į mies­tą yra pui­kių, di­de­lių au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių, į ku­rias kas pen­kios mi­nu­tės iš mies­to cent­ro kur­suo­ja au­to­bu­sai.

karštas telefonas

Klau­si­mai dėl ap­mo­kes­ti­ni­mo

397 728

telefonas@kl.lt

Prie vai­ro – idio­tas

Ra­miai ėjau ša­li­gat­viu, kai kirs­da­mas dvi eis­mo juos­tas vi­su­rei­gio vai­ruo­to­ jas pra­dė­jo man sig­na­li­zuo­ti ir su­sto­ jo ties ša­li­gat­viu. Jis ne tik su­stab­dė eis­mą, bet ir su­kė­lė ava­ri­nę si­tua­ci­ ją. Pa­si­žiū­rė­jau į jį pik­tu žvilgs­niu ir nuė­jau. At­si­su­kęs pa­ma­čiau, kaip vi­ su­rei­gis už­va­žia­vo ant ša­li­gat­vio, su­ sto­jo, o vai­ruo­to­jas iš­li­po ir ra­miu žings­niu nuė­jo į par­duo­tu­vę. Juo­zas

Pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja, kad Klai­pė­do­je bus ap­mo­kes­tin­tas au­to­mo­bi­lių lai­ ky­mas kie­muo­se. Man įdo­mu, kaip bus vyk­do­ma ši tvar­ka? Ar mo­kės tik smul­kio­jo vers­lo at­sto­vai, ar ir teis­ mų, pro­ku­ra­tū­rų dar­buo­to­jai? Va­le­ri­jus

Rek­la­mos la­pe­liai – šiukš­lia­dė­žė­je

Gy­ve­nu Ged­mi­nų gat­vė­je. Kon­tei­ ne­ry­je ra­dau iš­mes­tą di­de­lę krū­vą rek­la­mi­nių la­pe­lių. Ko­dėl jų ne­de­ da į pa­što dė­žu­tę? Tu­riu va­žiuo­ti iki pre­ky­bos cent­rų, kad gau­čiau tuos lanks­ti­nu­kus. Žmo­nėms mo­ka al­gą, o jie sa­vo dar­bo neat­lie­ka. Ma­ri­na

Klai­di­na­mos ak­ci­jos

Ap­si­pir­ki­nė­jau vie­na­me di­džių­jų pre­ky­ bos cent­rų. Pa­ma­čiau, kad sal­dai­niams tai­ko­ma ak­ci­ja. Ta­čiau ka­so­je par­da­vė­ ja „iš­mu­šė“ vi­są kai­ną. Ka­si­nin­kė pa­ sa­kė, kad ak­ci­ja įsi­ga­lios tik ry­toj. Bu­vo jau apie pu­sę še­šių va­ka­ro. Ko­dėl kai­ nos pa­kei­čia­mos ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se, o ne vė­liau? Juk taip klai­di­na­mi pir­kė­jai.

Gi­na lai­do­ji­mo na­mus

Ele­na

Skai­čiau dien­raš­ty­je A.Alek­sė­jū­nai­ tės straips­nį „Prie ka­po – akib­rokš­tas“ („Klai­pė­da“, 2012 07 20). No­rė­čiau ap­ gin­ti šiuos lai­do­ji­mo na­mus. Kai lai­do­ jau sa­vo ma­mą, vis­kas bu­vo or­ga­ni­zuo­ ta pui­kiai. Nie­kuo ne­rei­kė­jo rū­pin­tis, ne­ki­lo jo­kių bė­dų. Gal čia tas at­ve­jis, kai šaukš­tas de­gu­to su­ga­di­na vi­są me­dų?

Esu pen­si­nin­kė, no­riu su anū­kais nuei­ti į fil­mą „Mes už Lie­tu­vą“. Vi­sur jį ro­do – Vil­niu­je, Kau­ne. Mū­sų mies­to ki­no teat­ ruo­se šio fil­mo nė­ra. Ko­dėl taip? Ko­dėl klai­pė­die­čiai ne­ga­li ma­ty­ti vi­sų fil­mų, ku­riuos ma­to ki­tų mies­tų gy­ven­to­jai?

Bi­ru­tė

Ma­ri­ja

Ne­ro­do pa­trio­ti­nio fil­mo

Me­tas su­tvar­ky­ti tur­gų

Tur­gu­je – vi­siš­ka ne­tvar­ka. Tur­gus yra vie­na svar­biau­sių mies­to vie­ tų. Rei­kia rim­tų per­mai­nų, žmo­nių, ku­rie ap­siim­tų su­tvar­ky­ti šią vie­tą ir bū­tų ne gė­da čia at­si­ves­ti už­sie­nie­tį. Ro­mas

Ur­vi­niai žmo­nės – ne ur­vi­niai

Per te­le­vi­zi­ją na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ to­rius vai­ruo­to­jus iš­va­di­no ur­vi­niais žmo­nė­mis. At­gau­nant ne­prik­lau­so­ my­bę, prieš 22 me­tus, mums bu­vo sa­ ko­ma, kad esa­me ne vie­na di­de­lė ma­ sė. Da­bar dėl ke­lių vai­ruo­to­jų mus vi­sus to­kiais ne­ma­lo­niais epi­te­tais iš­va­di­na. Va­le­ri­jus Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

ekonomika

Ak­ci­ja ap­nuo­gi­no pre­ky­bos tink­lus Komentaras

Vie­ťa pa­slap­tis, kad pre­ky­bi­nin­kai su tie­kÄ—­jais su­si­ta­ria dÄ—l per ak­ci­jas tai­ ko­mĹł pre­kiĹł kai­nĹł ir drau­dĹžia jas pi­ giau siō­ly­ti kon­ku­ ren­tams. Kon­ku­ren­ ci­jos ta­ry­bos (KT) spren­di­mas su­jau­ kÄ— ĹĄiÄ… nu­si­sto­vÄ—­ju­ siÄ… vers­lo pra­kti­kÄ…, ta­Ä?iau abe­jo­ja­ma, ar jÄ… nu­trauks. Jo­li­ta Ma­Şei­kie­nÄ— j.mazeikiene@diena.lt

PraÄ—­ju­siÄ… sa­vai­tÄ™ aky­las pir­kÄ—­jas pre­ky­bos tink­luo­se „Ma­xi­ma“ ir „Iki“ ga­lÄ—­jo pa­ste­bÄ—­ti ÄŻdo­mĹł da­ly­ kÄ…. YpaÄ? tai bu­vo ak­tua­lu „Iki“ lip­ du­kĹł ak­ci­jos da­ly­viams, nu­spren­ du­siems uĹž su­rink­tus lip­du­kus ÄŻsi­gy­ti „Bosch“ ÄŻran­kiĹł. Dien­rať­Ä?io skai­ty­to­jas And­rius se­nai ke­ti­no ÄŻsi­gy­ti siau­rap­jĹŤk­lÄŻ ir ĹĄio ÄŻran­kio dai­rÄ—­si ne vie­no­je par­ duo­tu­vÄ—­je. „Ma­ne vi­lio­jo „Iki“ pa­ siō­ly­mas „Bosch“ siau­rap­jĹŤk­lÄŻ ÄŻsi­ gy­ti su 60 pro­c. nuo­lai­da, uĹž 119 li­tĹł ir su­rink­tus lip­du­kus. Ta­Ä?iau pa­ste­ bÄ—­jau, kad „Ma­xi­mo­je“ pa­si­ro­dÄ— ak­ ci­ja, to pa­ties ga­min­to­jo siau­rap­jĹŤk­ lÄŻ siō­lan­ti ÄŻsi­gy­ti uĹž 109 li­tus be jo­kiĹł lip­du­kĹł. Su­tau­piau 10 li­tĹł ir lip­du­ kĹłâ€œ, – dÄ—s­tÄ— pa­ťne­ko­vas. Pa­sak jo, siau­rap­jĹŤk­liai bu­vo visiĹĄkai iden­tiť­ ki. „Ďsi­ti­ki­nau, kad vi­so­kios ak­ci­jos ir nuo­lai­dos – tai tik akiĹł dō­mi­mas“, – ne­daug­Şo­dĹžia­vo pa­ťne­ko­vas. Siek­da­mi iť­veng­ti, kad neat­si­ tik­tĹł taip, jog skir­tin­guo­se pre­ky­ bos tink­luo­se tai pa­Ä?iai pre­kei bō­

R

Ai­va Dum­Ä?ai­tie­nÄ—

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

L

„„Su­var­Şy­mas: pre­ky­bi­nin­kai pa­pras­tai su tie­kÄ—­jais su­si­ta­ria iĹĄ anks­to, kad at­ski­ruo­se pre­ky­bos tink­luo­se ne­

bō­tĹł tai­ko­mos pa­na­ťios nuo­lai­dos, ta­Ä?iau taip su­si­tar­ti drau­dĹžia ÄŻsta­ty­mas.

tĹł tai­ko­mos skir­tin­gos nuo­lai­dos, pre­ky­bi­nin­kai pa­pras­tai su tie­kÄ—­ jais su­si­ta­ria iĹĄ anks­to. Nors vers­ lo pra­kti­ko­je tai ne nau­jie­na, pa­si­ ro­do, kad 2010-ai­siais ÄŻsi­ga­lio­jÄ™s MaŞ­me­ni­nÄ—s pre­ky­bos ÄŻmo­niĹł ne­ sÄ…­Şi­nin­gĹł veiks­mĹł drau­di­mo ÄŻsta­ ty­mas tai da­ry­ti drau­dĹžia. O ÄŻ ĹĄio ÄŻsta­ty­mo pink­les ĹĄie­met pa­te­ko pre­ky­bos tink­lo „Iki“ par­duo­tu­ves val­dan­ti bend­ro­vÄ— „Pa­link“. Ĺ ie­met bir­Şe­lÄŻ KT maŞ­me­ni­nÄ—s pre­ky­bos ÄŻmo­nÄ™ „Pa­link“ nu­bau­ dÄ— uĹž ne­pag­rÄŻs­tai su­var­Şy­tas pre­kiĹł tie­kÄ—­jĹł ga­li­my­bes. KT pri­pa­Şi­no, kad bend­ro­vÄ— pa­Şei­dÄ— MaŞ­me­ni­ nÄ—s pre­ky­bos ÄŻmo­niĹł ne­sÄ…­Şi­nin­ gĹł veiks­mĹł drau­di­mo ÄŻsta­ty­mÄ… bei skyr­Ä— 360 tĹŤkst. li­tĹł pi­ni­gi­nÄ™ bau­ dÄ…. Tei­gia­ma, kad tai yra pir­mas at­ ve­jis, kai KT nu­sta­tÄ— ĹĄio ÄŻsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mĹł pa­Şei­di­mÄ…. KT tvir­ti­na, kad bend­ro­vÄ— „Pa­ link“ vyk­dÄ— drau­dĹžia­mus veiks­mus su­da­ry­da­ma su­tar­tis su mais­to pre­kiĹł ir gÄ—­ri­mĹł tie­kÄ—­jais dÄ—l rek­la­

mos pa­slau­gĹł tei­ki­mo. Ĺ io­se su­tar­ ty­se bu­vo nuo­sta­ta, kad ana­lo­giť­ kos pre­kÄ—s ne­bus tie­kia­mos ki­toms maŞ­me­ni­nÄ—s pre­ky­bos ÄŻmo­nÄ—ms to­kia pat ar ma­Şes­ne kai­na per vi­ sÄ… rek­la­mos ak­ci­jÄ…. Pre­ky­bos tink­lo „Iki“ Vie­ťų­jĹł ry­ ĹĄiĹł de­par­ta­men­to va­do­vo Val­do Lo­ pe­tos tei­gi­mu, bend­ro­vÄ— „Pa­link“ ne­su­tin­ka su KT nu­ta­ri­mu ir skir­ ta bau­da, nes ne­bu­vo pa­da­ry­ta Ĺža­la nei kon­ku­ren­ci­nei ap­lin­kai, nei tie­ kÄ—­jams. Pa­sak jo, tie­kÄ—­jai sa­vo pra­ ne­ťi­muo­se nu­ro­dÄ—, kad jo­kiĹł nei­ gia­mĹł pa­da­ri­niĹł ar Ĺža­los ne­pa­ty­rÄ—. ÄŽver­ti­nus tai, kad pre­ky­bos tink­ las „Iki“ ga­vo bau­dÄ… dÄ—l drau­dĹžia­ mĹł su­si­ta­ri­mĹł su tie­kÄ—­jais ir ki­ta­me pre­ky­bos cent­re at­si­ra­do pi­ges­niĹł ak­ci­niĹł pre­kiĹł, ga­li­ma da­ry­ti prie­ lai­dÄ…, jog apribojimai bu­vo pa­nai­ kin­ti dau­ge­liui tie­kÄ—­jĹł. Ta­Ä?iau pre­ky­bos tink­lo „Iki“ at­ sto­vas V.Lo­pe­ta ne­ma­no, jog tai bu­vo pre­teks­tas kon­ku­ren­tams spaus­ti tie­kÄ—­jus ir pra­ťy­ti ma­Şes­

Vi­ta­li­jaus Bi­le­vi­Ä?iaus mon­ta­Şas

niĹł nei par­duo­tu­vÄ—­se „Iki“ ak­ci­jos kai­nĹł. „Mō­sĹł tu­ri­mais duo­me­ni­ mis, ki­to pre­ky­bos tink­lo par­duo­ tu­vÄ—­se bu­vo pre­kiau­ja­ma to pa­ties ga­min­to­jo, ta­Ä?iau ki­to­kiais pro­duk­ tais. Ski­ria­si jĹł tech­ni­niai duo­me­ nys, to­dÄ—l ly­gin­ti jĹł kai­nĹł taip pat ne­ga­li­ma“, – sa­kÄ— V.Lo­pe­ta. Bend­ro­vÄ—s „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vÄ— ry­ťiams su vi­suo­me­ne Ol­ga Ma­lať­ ke­vi­Ä?ie­nÄ— taip pat nei­gÄ—, kad tin­ klas pa­si­nau­do­jo kon­ku­ren­tĹł ne­ sÄ—k­me. Pa­sak jos, sa­vai­tÄ—s truk­mÄ—s ak­ci­ja su­lau­kÄ— di­de­lio pir­kÄ—­jĹł su­si­ do­mÄ—­ji­mo. Lie­tu­vos mar­ke­tin­go aso­cia­ci­jos eks­per­tĹł gru­pÄ—s na­rys Ry­tis Bu­ra­Ä?as ma­no, kad lip­du­kĹł ak­ci­jĹł bu­mas se­ nai praei­ty. Pi­kas jau at­slō­gÄ™s. KaŞ­ka­da uĹž lip­du­kus bu­vo ga­li­ma pri­zĹł gau­ti ne­mo­ka­mai ar­ba mo­kant sim­bo­li­nÄŻ mo­kes­tÄŻ, ir tai bu­vo sÄ—k­ min­gas Ĺžings­nis. Da­bar, kaip aki­ vaiz­dĹžiai ma­ty­ti iĹĄ mi­ni­mo at­ve­jo, pre­ky­bos cent­rai tie­siog ap­gau­di­nÄ—­ ja klien­tus“, – pa­brÄ—­ŞÄ— R.Bu­ra­Ä?as.

ie­tu­vos Res­pub­li­kos MaŞ­me­ ni­nÄ—s pre­ky­bos ÄŻmo­niĹł ne­sÄ…­ Ĺži­nin­g Ĺł veiks­mĹł drau­di­mo ÄŻsta­t y­mas yra ga­na nau­jas, jis ÄŻsi­ga­lio­jo 2010 m. ba­lan­dĹžio 1 d. Ar KT priim­tas nu­ta­ri­mas dÄ—l bend­ro­vÄ—s „Pa­link“ veiks­mĹł ati­tik­ties mi­nÄ—­to ÄŻsta­ ty­mo rei­ka­la­vi­mams taps pre­ce­den­ tu, vie­na­reikť­m iť­kai sun­k u ver­t in­t i. Vie­na ver­tus, KT nu­sta­tÄ—, kad bend­ ro­vÄ— „Pa­link“ su­tar­ty­se su mais­to pre­ kiĹł ir gÄ—­ri­mĹł tie­kÄ—­jais ÄŻtvir­t in­ta nuo­ sta­ta, drau­d Ĺžian­Ä?ia tie­kÄ—­jams siō­ly­t i pre­kes ki­tiems pir­kÄ—­jams to­kia pa­Ä?ia ar ma­Şes­ne kai­na nei bend­ro­vei „Pa­ link“, pa­Şei­dÄ— ÄŻsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus. Ki­ta ver­tus, KT nu­ta­ri­mas dar ga­li bō­ ti skun­d Ĺžia­mas teis­mams ir aiť­k i­na­ ma­si, ar KT tin­ka­mai ÄŻver­t i­no vi­sas ap­lin­ky­bes prieĹĄ priim­da­ma to­k ÄŻ nu­ ta­ri­mÄ…. Vers­lo pra­k ti­ko­je pa­na­ť ĹŤs su­si­ta­r i­ mai yra ga­na pla­Ä?iai pa­pli­tÄ™. Su­tar­ties lais­vÄ—s prin­ci­pas lei­d Ĺžia ĹĄa­l ims lais­ vai su­da­ry­ti su­tar­tis ir sa­vo nuo­Şiō­ra nu­sta­ty­ti tar­pu­sa­vio tei­ses bei pa­rei­ gas. Be abe­jo, su­tar­Ä?iĹł nuo­sta­tos ne­ ga­li prieť­ta­rau­ti ÄŻsta­ty­mams. Ma­ny­ti­ na, kad tiks­liai iden­ti­fi­ka­vus rek­la­mos kam­pa­ni­jos tai­ky­mo lai­ko­tar­pÄŻ (ku­ris ne­ga­li tu­rÄ—­ti tÄ™s­ti­nio po­bō­dĹžio), konk­ re­Ä?iai nu­ro­d Ĺžius pre­kes, jĹł skai­Ä?iĹł, kai­nas, pa­kan­ka­mai api­brÄ—­Ş us ki­tas ak­ci­jos sÄ…­ly­gas, bō­tĹł ga­li­ma nu­sta­ty­ ti ir ri­bo­ji­mÄ… per rek­la­mos kam­pa­ni­jÄ… ana­lo­giť­ko­mis sÄ…­ly­go­mis vyk­dy­ti tas pa­Ä?ias rek­la­mos kam­pa­ni­jas su ki­tais pir­kÄ—­jais. Svar­bu, kaip ĹĄa­lys pa­Ä?ios ap­ si­brÄ—ĹĄ to­k ius su­si­ta­r i­mus. Ir ne­rei­k ia pa­mirť­ti, kad ana­li­zuo­ja­mi san­do­riai su­da­ro­mi rek­la­mos tiks­lais – kai nau­ dÄ… gau­na tiek pir­kÄ—­jas, tiek ir tie­kÄ—­jas. Nai­vu bō­tĹł ti­kÄ—­t is, kad po KT spren­ di­mo bend­ro­vÄ—s „Pa­link“ by­lo­je di­die­ ji pre­ky­bos cent­rai nu­stos kel­ti ana­lo­ giť­kas sÄ…­ly­gas sa­vo tie­kÄ—­jams. Grei­Ä?iau nu­ta­r i­mo nuo­sta­tas pa­nau­dos prieĹĄ sa­vo kon­k u­ren­tus, o su tie­kÄ—­jais ieť­ kos ki­tĹł bō­dĹł, kaip uŞ­tik­rin­ti ge­riau­ sias kai­nas sa­vo pre­ky­bos vie­to­se.

Projektas „AĹĄ – Ĺžalias“

Atliekas rĹŤĹĄiuoja kas treÄ?ias lietuvis Aurimas MorkĹŤnas Daugiau nei treÄ?dalis Lietuvos gyventojĹł nuolat rĹŤĹĄiuoja atliekas, taÄ?iau tik 15 proc. iĹĄ jĹł rĹŤĹĄiuoja viskÄ…, kas gali bĹŤti perdirbta. LikÄ™ du treÄ?daliai iĹĄ viso to nedaro arba rĹŤĹĄiuoja tik kartais. Tai parodÄ— Aplinkos ministerijos uĹžsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojĹł nuomonÄ—s tyrimas. Lietuviams rĹŤpi ekologija

Anot aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, ĹĄie skaiÄ?iai nuteikia viltingai, taÄ?iau vis dar lieka daug erdvÄ—s tobulÄ—ti. „RĹŤĹĄiavimas turÄ—tĹł tapti kasdieniu kiekvieno Lietuvos gyventojo ÄŻproÄ?iu. Jeigu atliekĹł nerĹŤĹĄiuosime, didÄ—jant gyventojĹł skaiÄ?iui, vartojimui, kylant gyvenimo lygiui, labai greitai paskÄ™sime ĹĄiukĹĄď Ž LĹŤkesÄ?iai: ZV[V`a_N` cVYaV` QRQN Ă&#x; lynuose“, – sakÄ— G.Kazlauskas. WNb[Ă–WĂ– XN_aĂ– RĹŤĹĄiuoti lietuvius labiau skati 1ZVa_VWNb` ?NQYV[`X\ 3\a\QVR[N Ya [b\a_ na ne ekonominiai, o ekologiniai

motyvai. Daugiau nei 50 proc. rĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł nurodÄ—, kad juos skatina noras sumaĹžinti aplinkos tarĹĄÄ… ir saugoti senkanÄ?ius gamtos iĹĄteklius. TreÄ?dalÄŻ motyvuoja ir tai, kad rĹŤĹĄiuoti tiesiog nÄ—ra sudÄ—tinga. Taip pat treÄ?daliui rĹŤpi ir ÄŻ sÄ…vartynus patenkanÄ?iĹł ĹĄiukĹĄliĹł kiekio maĹžinimas. Gyventojai, paklausti, kokias atliekas rĹŤĹĄiuoja, daĹžniausiai nurodÄ— stiklÄ…, popieriĹł ir plastikÄ…. Ĺ ias Ĺžaliavas antriniam perdirbimui atiduoda net 80–90 proc. rĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł. IĹĄ jĹł tik kas penktas rĹŤĹĄiuoja maisto ir gÄ—rimĹł dÄ—Ĺžutes, skardines, kompostuoja maisto bei darĹžo atliekas. Motyvuoja ir gÄ—da

MaŞesnis atliekų kiekis ťiukťliadėŞėse ir teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai yra santykinai nesvarbōs. Jie rōpi tik atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. apklaustųjų. Ďdomu, kad kaltės jausmo vedamas atliekas rō-

ĹĄiuoja kas deĹĄimtas, o kaimynĹł ar draugĹł pavyzdĹžiu paseka viso labo 6 proc. rĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł. „Gyvenu naujame daugiabuÄ?iĹł kvartale, kuriame pastatyti ir spalvoti rĹŤĹĄiavimo konteineriai. Mano kaimynai – jauni, iĹĄsilavinÄ™ ĹžmonÄ—s. Kiek pastebiu, dauguma jĹł rĹŤĹĄiuoja atliekas. Versti viskÄ… ÄŻ vienÄ… konteinerÄŻ ne tik neleidĹžia sÄ…ĹžinÄ—, bet ir gÄ—da prieĹĄ kaimynus“, – teigÄ— vienas apklausos dalyviĹł. Platus konteineriĹł tinklas

Lietuviai, kurie atliekĹł nerĹŤĹĄiuoja, daĹžniausiai teigia to nedarantys dÄ—l to, kad ĹĄalia jĹł namĹł nÄ—ra rĹŤĹĄiuoti skirtĹł konteineriĹł. TaÄ?iau, Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jĹł jau yra pakankamai. PavyzdĹžiui, Kauno mieste ir rajone ÄŻrengtos net 1223 antriniĹł ĹžaliavĹł konteineriĹł aikĹĄtelÄ—s, Vilniaus mieste ir rajone – 1192, KlaipÄ—dos mieste ir rajone – 460. VidutiniĹĄ-

kai Lietuvoje viena antriniĹł ĹžaliavĹł konteineriĹł aikĹĄtelÄ— tenka 388 gyventojams. Beveik 30 proc. visiĹĄkai atliekĹł nerĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł lietuviĹł teigia, kad tam namuose neturi pakankamai vietos. Kita svarbi prieĹžastis – ÄŻsitikinimas, kad rĹŤĹĄiavimas yra beprasmis uĹžsiÄ—mimas. Ĺ iÄ… prieĹžastÄŻ nurodÄ— beveik kas ketvirtas respondentas. „Sunku pasakyti, kiek laiko prireiks, kol lietuviai pradÄ—s masiĹĄkai rĹŤĹĄiuoti, supras, kad to reikia. Vyresnius Ĺžmones, kurie turi savo ÄŻproÄ?iĹł, ÄŻtikinti sudÄ—tinga. Tikriausiai turi uĹžaugti nauja karta, kuri mÄ…stys kitaip. Situacija tokia, kad pastaraisiais metais atliekĹł kiekis smarkiai didÄ—jo. Turime suprasti, kad reikia ne vien rĹŤĹĄiuoti, bet ir keisti vartojimo ÄŻproÄ?ius“, – teigÄ— G.Kazlauskas.

8

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

pasaulis Ne­ga­li­ma ­ bend­rau­ti

Ra­gi­na ­ tai­ky­tis

Vie­nas ­ dub­lis

Pa­sak vo­kie­čių ži­niask­lai­dos, ša­lies fe­de­ra­li­nės po­li­ci­jos va­ do­vas Matt­hia­sas See­ge­ris ir abu jo pa­va­duo­to­jai at­sta­ty­ din­ti dėl neaiš­kių ry­šių su Bal­ ta­ru­si­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jo­ mis. Esa­ma pra­ne­ši­mų, kad ren­gia­mo at­lei­di­mo prie­žas­tis ga­lė­jo bū­ti Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­ gū­nų mo­ky­mai Vo­kie­ti­jo­je.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI pa­ra­gi­no sku­biai nu­trauk­ti krau­jo lie­ji­mą Si­ri­jo­je. Šven­ ta­sis Tė­vas kvie­tė tarp­tau­ ti­nę bend­ruo­me­nę pa­da­ry­ti vis­ką, kad šis konf­lik­tas bū­tų iš­spręs­tas. Drau­ge po­nti­fi­kas iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl pa­ sta­ruo­ju me­tu suin­ten­sy­vė­ju­ sio smur­to Ira­ke.

Olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo šven­tė­je Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II pa­si­ro­dė kaip Bon­do, ku­rį vai­di­no ak­to­ rius Da­nie­lis Crai­gas, mer­gi­ na, ir jai pri­rei­kė tik vie­no dub­ lio. Vė­liau 86 me­tų mo­nar­chė ke­lios aki­mir­kos po vi­dur­nak­ čio ofi­cia­liai pa­skel­bė Lon­do­ no olim­pia­dos pra­džią.

Slap­ti pla­nai? Įta­kin­gas Iz­rae­lio laik­raš­tis „Haa­ retz“ pa­skel­bė, kad aukš­tas JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­ mi­nist­ra­ci­jos sau­gu­mo pa­rei­gū­ nas Iz­rae­lio prem­je­rui pri­sta­tė Ira­ no puo­li­mo pla­ną.

Kaip ra­šė dien­raš­tis, JAV pre­zi­den­ to pa­ta­rė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­ mo klau­si­mais Tho­mas Do­ni­lo­nas sten­gė­si įti­kin­ti Iz­rae­lį, kad Va­šing­ to­nas pa­si­ruo­šęs pa­nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą, jei­gu dip­lo­ma­ti­ja ir san­kci­jos ne­su­ge­bė­tų pri­vers­ti Ira­no at­si­sa­ ky­ti ura­no sod­ri­ni­mo pro­gra­mos. Li­be­ra­lios pa­krai­pos „Haa­retz“, ci­tuo­da­mas neį­var­dy­tą JAV pa­ rei­gū­ną, nu­ro­dė, kad Th.Do­ni­lo­ nas Ira­no puo­li­mo pla­nus Iz­rae­lio prem­je­rui Ben­ja­mi­nui Ne­ta­nya­ hu pri­sta­tė per anks­čiau šį mė­ne­sį vy­ku­sį vi­zi­tą jo ša­ly­je. Kaip tei­gė dien­raš­tis, Th.Do­ni­lo­ nas B.Ne­ta­nya­hu sa­kė, kad Pen­ta­ go­nas pla­nuo­ja ga­li­mą smū­gį Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams, taip pat pa­ro­dė jam kai ku­riuos šių pla­nų. „Haa­retz“ kar­tu tvir­ti­no, kad šis pri­sta­ty­mas bu­vo aukš­to ly­gio JAV pa­rei­gū­nų, ap­lan­kiu­sių Iz­rae­lį per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį, tarp jų – vals­ ty­bės sek­re­to­rės Hil­la­ry Clin­ton, reikš­min­giau­sias mė­gi­ni­mas įti­ kin­ti žy­dų vals­ty­bę ne­su­reng­ti at­ ski­ro ka­ri­nio smū­gio prieš Ira­ną. Tik pa­skel­bus nau­jie­ną nie­kas nei iš Iz­rae­lio, nei iš JAV vy­riau­sy­bės ne­siė­mė ko­men­tuo­ti pra­ne­ši­mo. Ga­liau­siai vie­nas aukš­to ran­go Iz­rae­lio pa­rei­gū­nas pa­nei­gė laik­ raš­ty­je pa­skelb­tą pra­ne­ši­mą. „Šia­me straips­ny­je nie­kas nė­ ra tei­sin­ga. Th.Do­ni­lo­nas ne­bu­ vo su­si­ti­kęs su prem­je­ru per va­ka­ rie­nę – jis ne­bu­vo su­si­ti­kęs su juo akis į akį, taip pat ne­pris­ta­tė ope­ ra­ty­vi­nių Ira­no puo­li­mo pla­nų“, – tvir­ti­no pa­rei­gū­nas, at­si­sa­kęs vie­ šin­ti sa­vo var­dą. Pra­ne­ši­mas bu­vo pa­skelb­tas tuo me­tu, kai Iz­rae­lyje viešėjo pa­grin­di­nis B.Oba­mos var­ žo­vas per lapk­ri­tį vyk­sian­čius pre­ zi­den­to rin­ki­mus – res­pub­li­ko­nų kan­di­da­tas Mit­tas Rom­ney. BNS inf.

Ži­nia: Iz­rae­lio ži­niask­lai­da pa­

skel­bė, kad ame­ri­kie­čiai žy­dams pa­ren­gė Ira­no puo­li­mo pla­ną. AFP nuo­tr.

Apie pa­si­trau­ki­mą iš ES bri­tai mėgs­ta pa­kal­bė­ti. Gal pa­ ga­liau kal­bos virs dar­bais? O gal tai – tik tuš­čios šne­kos?

Įg­ri­so: ap­klau­sos ro­do, kad dau­ge­lis bri­tų, jei vyk­tų re­fe­ren­du­mas dėl ša­lies na­rys­tės ES, gal­būt at­suk­tų

nu­ga­rą Bend­ri­jai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Bri­tai vėl purkš­tau­ja ant ES Ne­no­rė­tų fe­de­ra­ci­jos

Iki šiol Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­ je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas ven­gė re­fe­ren­du­mo te­mos. Ne­nuos­ta­bu – to­kios kal­bos bū­tų kaip ži­ba­las į ug­nį. Bri­tai nuo se­no opo­nuo­ja vi­ soms idė­joms, ku­rios su­si­ju­sios su Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­ja. Lon­do­no mo­ty­vas ga­na pa­pras­tas: jei in­ teg­ra­ci­ja vyks, Se­na­ja­me že­my­ne do­mi­nuos vo­kie­čiai – se­ni bri­tų prie­ši­nin­kai. Be to, bri­tai bai­mi­na­si, kad kri­zė ir in­teg­ra­ci­ja neat­si­liep­tų jų eko­ no­mi­kai. Juk kai ku­rios že­my­ni­ nės Eu­ro­pos ša­lys ne sy­kį kar­to­ jo, kad fi­nan­sų sek­to­rius ES tu­rės bū­ti griež­čiau kont­ro­liuo­ja­mas, o to Lon­do­no Si­čio mak­le­riai tik­rai ne­no­ri. Vis­gi in­teg­ra­ci­jos ke­liu ES kuo to­liau, tuo drą­siau žen­gia­ma. Bri­ tams jau te­ko rem­ti ie­tis Briu­se­ly­ je, kai bu­vo svars­to­mas ES fi­nan­ si­nio sta­bi­lu­mo pa­ktas. Tik bri­tai ir če­kai at­si­sa­kė jį pa­si­ra­šy­ti. Tad dis­ku­si­jos dėl pa­si­trau­ki­mo iš ES Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įga­ vo pa­grei­tį. Kaip vi­sa­da, baks­no­ ti Dau­ning Stri­tui ėmė eu­ros­kep­ ti­kai to­riai. An­tai įta­kin­gas to­ris, bu­vęs D.Ca­me­ro­no vy­riau­sy­bės gy­ny­ bos mi­nist­ras Lia­mas Fo­xas tie­ siai švie­siai pa­reiš­kė, kad, jo gal­ va, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės vie­ta – ne ES: „Ne­ma­nau, kad Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nis in­te­re­ sas – da­bar­ti­niai san­ty­kiai su ES. Gy­ve­ni­mas už Bend­ri­jos sie­nos – joks siau­bas.“ Po­li­ti­kas pri­dū­rė, kad bri­tai tu­ rė­tų pa­sek­ti Švei­ca­ri­jos ir Nor­ve­ gi­jos pa­vyz­džiu. Ta­čiau D.Ca­me­ro­nas ne­mėgs­ ta ES te­mos, nes va­do­vau­ja koa­li­

ci­niam mi­nist­rų ka­bi­ne­tui, ku­rio par­tne­riai yra li­be­ral­de­mok­ra­tai, pa­lai­kan­tys na­rys­tę ES. Ne­nuos­ta­bu, kad D.Ca­me­ro­nas vi­saip ban­do iš­lai­ky­ti pu­siaus­vy­ rą. Kol kas jam te­ko pa­ža­dė­ti, kad po ke­le­rių me­tų re­fe­ren­du­mo idė­ ja ga­li virs­ti rea­ly­be, bet tik ne da­ bar.

Ne­ma­nau, kad Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nis in­te­ re­sas – da­bar­ti­niai san­ty­kiai su ES.

„Su­vo­kiu, ko­dėl svars­to­mas na­rys­tės klau­si­mas, – kai ku­ rie žmo­nės tie­siog no­ri pa­sa­ky­ti: „Sus­tab­dy­ki­te au­to­bu­są, aš no­ riu iš­lip­ti.“ Sup­ran­tu šiuos ar­gu­ men­tus, ta­čiau ne­pa­lai­kau jų. Ne­ ma­nau, kad tai šiuo me­tu tin­ka­ma išei­tis. Da­bar yra ki­tų bė­dų, iš ku­ rių no­rė­čiau vi­sus iš­trauk­ti“, – sa­ kė prem­je­ras. Ta­čiau dėl šių žo­džių jis vėl su­ lau­kė kai ku­rių par­ti­jos ko­le­gų prie­kaiš­tų, esą at­me­tė re­fe­ren­du­ mo idė­ją. Ne­pai­sy­da­mas to, įta­kin­gas kon­ser­va­to­rius, Jung­ti­nės Ka­ra­ lys­tės už­sie­nio rei­ka­lų sek­re­to­ rius Wil­lia­mas Ha­gue’as pa­lai­kė prem­je­ro po­zi­ci­ją. Jis su­ti­ko, kad ES ju­dė­ji­mas fe­de­ra­ci­jos link Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je nea­be­jo­ti­nai pa­ska­tins su­reng­ti bal­sa­vi­mą dėl na­rys­tės, ta­čiau tam rei­kia lai­ko. „Jei vis­kas klos­ty­sis ta link­me (fe­de­ra­ci­jos) ir ma­ty­si­me, kad iš­ lai­ky­ti ge­rus san­ty­kius su Eu­ro­pa ga­li­me ir ki­to­kia for­ma, tu­rė­si­me

spręs­ti ir re­fe­ren­du­mo klau­si­mą, ži­no­ma, jei mū­sų par­ti­jų po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu kaip rei­kiant skir­ sis, – sa­kė mi­nist­ras. – Tai įvyks, bet ne da­bar.“

rią 1975 m. įsto­jo Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja. Spau­di­mą prem­je­rui pa­di­di­no ir opo­zi­ci­jo­je esan­čios Lei­bo­ris­tų par­ti­jos spren­di­mas re­fe­ren­du­mo klau­si­mą įtrauk­ti į sa­vo 2015-ųjų ma­ni­fes­tą.

„Bū­ti ar ne­bū­ti?“

Pa­sak bri­tų ži­niask­lai­dos, Dau­ning Stri­te svars­to­ma, kad re­fe­ren­du­ mas dėl ES ga­lė­tų bū­ti su­reng­ tas 2015 m., kai baig­sis da­bar­ti­ nės vy­riau­sy­bės įga­lio­ji­mai, ar­ba po rin­ki­mų, jei D.Ca­me­ro­nas juos lai­mė­tų. Anot ži­niask­lai­dos, da­bar ne­ su­ta­ria­ma dėl pa­grin­di­nio re­fe­ ren­du­mo klau­si­mo. Svars­to­ma, ar vi­suo­me­nės nuo­mo­nės bus klau­ sia­ma dėl na­rys­tės ES, ar tik dėl kai ku­rių ga­lių, ku­rias Lon­do­nas su­tei­kė Briu­se­liui, su­grą­ži­ni­mo. Vie­nas ar­ti­mas prem­je­rui šal­ ti­nis tei­gė: „Taip, atė­jo lai­kas at­ ver­ti du­ris re­fe­ren­du­mui. Tai ga­ lė­tų bū­ti ar­ba re­fe­ren­du­mas, ar­ba Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos ma­ni­fes­to da­lis prieš ki­tus rin­ki­mus.“ Šal­ti­nis taip pat paaiš­ki­no, ko­ dėl D.Ca­me­ro­nas iki šiol del­sia dėl re­fe­ren­du­mo: „Da­bar ne lai­ kas reng­ti re­fe­ren­du­mą. Šiuo me­ tu Eu­ro­pa kei­čia­si, ir ji kei­čia­si mū­sų aky­se. Mes tu­ri­me pa­ma­ty­ ti, kuo vis­kas baig­sis, ir ta­da kon­ sul­tuo­tis su vi­suo­me­ne, ką to­liau da­ry­ti.“ Vis­gi spau­di­mas dėl re­fe­ren­du­ mo Dau­ning Stri­tui au­ga. Praė­ ju­sią sa­vai­tę 100 to­rių par­ti­jos par­la­men­te na­rių pa­siun­tė prem­ je­rui laiš­ką. Ja­me pa­brė­žė, kad ES „per­ne­lyg ki­ša­si į bri­tų gy­ve­ni­ mą, per­ne­lyg kont­ro­liuo­ja vers­lą ir na­rys­tės Bend­ri­jo­je kai­na – per di­de­lė“. Be to, par­la­men­ta­rai pa­brė­žė, kad ES jau ne­bė­ra ta Bend­ri­ja, į ku­

Eu­ros­kep­ti­kai įtvir­ti­na įta­ką

Jei re­fe­ren­du­mas įvyk­tų, jis bū­ tų pir­mas su ES rei­ka­lais su­si­jęs bal­sa­vi­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je nuo 1975 m., kai bri­tai pa­rė­mė ša­ lies na­rys­tę Bend­ri­jo­je. Apk­lau­sos ro­do, kad dau­ge­lis bri­tų no­rė­tų pa­reikš­ti sa­vo va­lią ir ne­ma­ža da­lis bri­tų, re­gis, ke­ti­ na at­suk­ti nu­ga­rą ES. Tie­sa, ir 1975 m. ap­klau­sos ro­dė, jog bri­tai ne­su­tiks, kad ša­lis tap­tų ES na­re. Bet re­zul­ta­tas bu­vo prie­ šin­gas. „Dai­ly Mail“, „The New York Ti­mes“, „The Guar­dian“ inf.

Vo­kie­čiams įgri­so eu­ras? Vie­šo­sios nuo­mo­nės ty­ri­mo agen­ tū­ros „Em­nid“ ap­klau­sa, ku­rios re­ zul­ta­tus pa­skel­bė Vo­kie­ti­jos laik­ raš­tis „Bild am Sonn­tag“, ro­do, jog 51 pro­c. vo­kie­čių įsi­ti­ki­nę, kad vals­ ty­bei, ku­rios eko­no­mi­ka di­džiau­ sia Eu­ro­po­je, bū­tų ge­riau­sia ne­bep­rik­lau­sy­ti 17 na­rių tu­rin­čiai eu­ ro zo­nai. 29 pro­c. res­pon­den­tų tei­ gė, kad ša­liai at­si­sa­ky­ti eu­ro ne­bū­ tų nau­din­ga. Šis ty­ri­mas taip pat pa­ro­dė, jog 71 pro­c. vo­kie­čių no­ri, kad Grai­ki­ja pa­lik­tų eu­ro zo­ną, jei­ gu ne­su­ge­bės lai­ky­tis sa­vo pa­ža­dų griež­tai tau­py­ti. Vo­kie­ti­jos eko­no­ mi­kos mi­nist­ras Phi­lip­pas Rösle­ ris ko­men­ta­vo, kad esa­ma „ne­ma­ žų abe­jo­nių, ar Grai­ki­ja įgy­ven­di­na sa­vo pa­ža­dus dėl re­for­mų“.

9

pirmADIENIS, liepos 30 , 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Bai­mė at­si­lik­ti nuo kai­my­nų

Pa­si­rin­ki­mas: Klai­pė­dos uos­to kro­va pri­klau­sys ir nuo to, į ku­rį ter­mi­na­lą – Jū­rų per­kė­los ar nau­ją­jį ke­lei­vių ir kro­vi­nių – ki­tais me­tais plauks jū­rų kel­ tai.

Bal­ti­jos uos­tuo­se, taip pat ir Klai­pė­do­je, ver­da sta­ty­bos. Ta­čiau iš­ky­la ir nuo­gąs­ ta­vi­mų, kad ga­li­ma at­si­lik­ti nuo kai­my­nų. Klai­pė­dos uos­te trūks­ta te­ri­to­ri­jų, ne­prit­rau­kia­mos už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ar be­liks pi­ni­gų?

Be­veik vie­nu me­tu di­de­lės sta­ty­bos pra­si­dė­jo Klai­pė­dos uos­te ir Ta­li­no uos­to Mu­gos da­ly­je. Klai­pė­dos uos­te pa­skelb­ta, kad ofi­cia­liai pra­dė­tas sta­ty­ti nau­ jas ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las. Nors šio ter­mi­na­lo pir­sas sta­to­mas jau nuo praė­ju­sių me­tų. Pas­ta­ty­ti ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­ tū­rą Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jai kai­nuos per 115 mln. li­tų. Dar di­des­nės su­mos atei­ ty­je tu­rės bū­ti skir­tos į šį ter­mi­na­lą ve­dan­čioms Bal­ti­jos pro­spek­to žie­ di­nėms san­kry­žoms su­tvar­ky­ti. Bend­ro­vė Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­las į ant­že­mi­nę ter­mi­na­lo sta­ty­bos da­lį in­ves­tuos per 73 mln. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad jau 2014 me­tų va­sa­rą Klai­pė­do­je pra­dės veik­ti nau­jas ke­lei­vių ir kro­ vi­nių ter­mi­na­las. Jis per me­tus ga­ lės ap­tar­nau­ti 1 mln. ke­lei­vių, per­

ga­ben­ti apie 0,5 mln. au­to­mo­bi­lių ir 5 mln. to­nų kro­vi­nių. Tuo pat me­tu Klai­pė­dos uos­ te vyk­do­ma ir dar ke­le­tas svar­bių sta­ty­bos pro­jek­tų. Svar­biau­sias jų – Klai­pė­dos uos­to cent­ri­nės ir pie­ ti­nės da­lies gi­li­ni­mas iki 14,5 met­ ro. Iš­gi­lin­tas uos­tas tu­rė­tų at­ver­ti nau­jas vys­ty­mo­si ga­li­my­bes. Bet tuo pat me­tu yra ir abe­jo­ nių. Klai­pė­dos uos­te prie Kiau­lės Nu­ga­ros bus sta­to­mas su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las. Ga­li bū­ ti ir taip, kad uos­to lai­vy­bos ka­na­ las bus iš­gi­lin­tas, o gi­lin­ti ak­va­to­ri­ joms prie kran­ti­nių pi­ni­gų ne­liks. „Uos­to kom­pa­ni­jų su­si­rū­pi­ni­ mas yra di­džiu­lis. Uos­to di­rek­ci­jai in­ves­tuo­jant į vals­ty­bės svar­bos ob­jek­tus, ki­tiems pro­jek­tams liks ko­kie 5 pro­cen­tai lė­šų. Tai žlug­dy­ tų Lie­tu­vos tran­zi­tą, su­trik­tų Klai­ pė­dos uos­to kon­ku­ren­cin­gu­mas“, – Uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­bos po­sė­dy­ je dės­tė Lie­tu­vos kro­vos kom­pa­ni­ jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Aloy­ zas Kuz­mars­kis. Jis už­si­mi­nė, kad

uos­ti­nin­kai su bai­me žvel­gia į ry­ to­jų, nes ga­li bū­ti su­trik­dy­tas uos­ to veik­los tęs­ti­nu­mas. Kliū­tis – te­ri­to­ri­jų sto­ka

Nie­ko nuo­sta­baus, kad tuo pat me­ tu sta­ty­bos vyks­ta ir ki­tuo­se ry­ti­ nės Bal­ti­jos uos­tuo­se. Lie­pos 20-ąją Es­ti­jos Mu­gos uos­ to da­ly­je pra­dė­tas sta­ty­ti di­de­lis Lo­ gis­ti­kos cent­ras. Jo sta­ty­ba kai­nuos 35 mln. eu­rų (apie 121 mln. li­tų). Šis cent­ras pra­dės veik­ti 2014 me­tų sau­sį. Tai bus di­džiau­sias lo­gis­ti­kos cent­ras ry­ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne. Tarp sta­ty­bos Klai­pė­dos uos­te ir Mu­go­je yra es­mi­nis skir­tu­mas. Klai­pė­dos uos­te sta­ty­bos vyks­ta su tam tik­rais nuo­gąs­ta­vi­mais, jog kro­vi­nių ne­pa­dau­gės. Tie­siog ga­ li su­si­klos­ty­ti taip, kad į nau­ją ke­ lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą per­ si­kels vers­las iš Tarp­tau­ti­nės jū­rų per­kė­los. Tuo me­tu Mu­go­je ti­ki­ma­si, kad pa­sta­čius nau­ją lo­gis­ti­kos cent­rą kro­vi­nių dau­gės. Lo­gis­ti­kos cent­ rą Es­ti­jos Mu­gos uos­te sta­to bel­gų kom­pa­ni­ja „Ka­toen Na­tie“. Lo­gis­ ti­kos sri­ty­je tai yra vie­na pa­sau­lio ly­de­rių. Lo­gis­ti­kos cent­ro kū­ri­mo vie­ta Mu­gos uos­te pa­si­rink­ta to­dėl, jog ver­ti­na­ma, kad Es­ti­ja ga­li tap­ti var­ tais į Ru­si­jos ir ki­tų bu­vu­sių so­vie­ ti­nių ša­lių rin­kas. Per šį cent­rą pla­ nuo­ja­ma ga­ben­ti ka­ka­vą, var­to­ji­mo

pre­kes, plastikinius ga­mi­nius į Ru­ si­ją, Uk­rai­ną, Bal­ta­ru­si­ją. Su „Ka­toen Na­tie“ pagalba Ta­ li­no uos­to val­dy­ba ti­ki­si pri­trauk­ ti ir ki­tus Eu­ro­pos lo­gis­ti­kos vers­ lo ryk­lius. Veik­lai į tą rin­ką, ku­ri mi­ni­ma, ga­lė­jo bū­ti pa­si­rink­tas ir Klai­pė­dos uos­tas. Ta­čiau jis ne­tu­ri lais­vų te­ri­ to­ri­jų di­džiu­liams lo­gis­ti­kos cent­ rams ir pri­va­čioms in­ves­ti­ci­joms. Mu­gos uos­tas to­kių te­ri­to­ri­jų tu­ri. Nau­jas uos­tas Ry­go­je

Jau anks­čiau di­džiu­liai po­ky­čiai pra­ dė­ti ir Lat­vi­jos sos­ti­nės Ry­gos uos­te. Čia 65 hek­ta­rų plo­te Kri­vu­sa­la da­ ly­je sta­to­mas nau­jas uos­tas. Jį pla­ nuo­ja­ma baig­ti 2014 me­tų pa­bai­go­je. Jau pra­dė­tos sta­ty­ti ke­tu­rios nau­jos prie­plau­kos po 250 met­rų. Ša­lia jų – 17,5 met­ro gy­lis. Priep­lau­ko­se bū­tų krau­na­mos ang­lys. Vyk­dant šį pro­jek­tą, iš Lat­vi­jos sos­ti­nės cent­ro bus per­kel­ti vi­si ten vei­kian­tys ang­lių ter­mi­na­lai. Da­bar Ry­gos cent­re vei­kia „Ri­gas Cent­ra­ lais Ter­mi­nals“ ir „Streks“ ang­lių kro­vos kom­pa­ni­jos. Pas­ta­čius nau­jus ter­mi­na­lus Kri­ vu­sa­la, šios kom­pa­ni­jos ang­lių kro­ vą pla­nuo­ja pa­di­din­ti net 16 mln. to­nų. Vė­liau Kri­vu­sa­la ter­mi­na­lų pa­jė­gu­mai di­dės iki 26 mln. to­nų per me­tus. Ir da­bar ang­lys yra pa­grin­di­ nis Ry­gos uos­to kro­vi­nys. Iš šie­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

525

– tiek mi­li­jo­nų, ver­ti­nant li­tais, iki 2014 me­tų pa­ bai­gos bus in­ves­tuo­ta į Ry­gos uos­to nau­jos da­ lies sta­ty­bą. met pir­mą­jį pus­me­tį Ry­go­je krau­ tų 18,79 mln. to­nų kro­vi­nių ang­lys su­da­rė 7,72 mln. to­nų. Iš vi­so pa­sta­ty­ti nau­ją uos­tą Ry­ gos už­mies­ty­je kai­nuos 152 mln. eu­rų (apie 525 mln. li­tų). Kri­vu­sa­los pro­jek­tui vyk­dy­ti Ry­gos uos­to val­ dy­ba iš ES ga­vo net 77,4 mln. eu­rų (apie 267 mln. li­tų) pa­ra­mą. Tai di­ džiau­sios ES in­ves­ti­ci­jos į ku­rį nors uos­to ob­jek­tą Bal­ti­jos ša­ly­se. Sa­lo­je bus sta­to­mi ne tik ter­mi­ na­lai, bet ir tie­sia­mi nau­ji pri­va­žia­ vi­mo ke­liai bei ge­le­žin­ke­liai. Iš es­mės tai reiš­kia, kad Ry­gos uos­te sta­to­mas nau­jas gi­lia­van­de­ nis uos­tas. Tuo pat me­tu di­džiu­lės vis nau­ jų ter­mi­na­lų sta­ty­bos vyks­ta ir Ru­si­jos uos­tuo­se, ypač Ust Lu­go­ je. Įren­gi­nė­ja­mas ir vi­siš­kai nau­jas iš­va­žia­vi­mo ke­lias iš Sankt Pe­ter­ bur­go uos­to.

10

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

rubrika JŪRA Įvai­riau­sios pro­gno­zės

Žve­jy­bos šti­lis

Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niai

Tarp­tau­ti­niu ly­giu Lat­vi­jos uos­ tams per ke­lis ar­ti­miau­sius de­ šimt­me­čius pro­gno­zuo­ja­mas iki 80 pro­c. kro­vos au­gi­mas. Tuo pat me­tu Klai­pė­dos uos­to ty­ri­ mą at­li­kę eks­per­tai jam 2030 me­tais pro­gno­zuo­ja per 100 pro­c. kro­vos au­gi­mą. At­sar­giai pro­gno­zes ver­ti­na trans­por­to eks­per­tas A.Ša­ka­lys.

Tei­gia­ma, kad Bal­ti­jos jū­ro­ je ma­žė­ja men­kių iš­tek­liai. Ry­ti­ nė­s Bal­ti­jos jū­ros da­lies žve­jams nuo bir­že­lio 15 iki rug­sė­jo 14 die­ nos yra įves­ti žve­jy­bos ap­ri­bo­ji­ mai. Lie­tu­vos at­ve­ju tai ne­bū­ti­ na, nes men­kių žve­jy­bos kvo­ta nė­ra iš­gau­do­ma. Lie­tu­va yra ES žve­jy­bos sis­te­mos da­lis ir pri­va­ lo lai­ky­tis ap­ri­bo­ji­mų.

Per ar­ti­miau­sius 2–3 me­tus Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių Klai­pė­dos uos­te pa­di­dės iki 20 mln. to­nų ir su­da­rys 45 pro­c. vi­sos Klai­pė­ dos uos­to apy­var­tos. Pa­gal 2011 m. re­zul­ta­tus treč­da­lis kro­vi­nių (11 mln. iš 36 mln. to­nų) Klai­pė­ dos uos­te yra bal­ta­ru­siš­ki. Kol kas pa­na­šios ten­den­ci­jos iš­lie­ka ir šiais me­tais.

„Bega“ pasiruošusi išnaudoti nau uosto infrastruktūros parametru Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ jau pasiruošė veiklai pagal naujas sąlygas, kurios atsiras iki 14,5 metro išgilinus uosto laivybos kanalą pietinėje dalyje. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Didžiulės investicijos

Nuo 2010 iki 2020 m. kompanija „Bega“ į plėtrą investuoja per 330 mln. litų. Iki dabar „Bega“ jau investavo 83 mln. litų. Ji užbaigė universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą. Šis kompleksas skirtas tiek eksportui, tiek importui. Nauji sandėliavimo plotai ir našios technologijos suteiks galimybę papildomai 2,5 mln. tonų per metus padidinti „Begos“ krovos pajėgumą. „Bega“ dar planuoja išplėsti žemės ūkio produktų, birių krovinių taravimo ir distribucijos terminalus, įvesti naujus birių trąšų, cemento, kitų krovinių krovos pajėgumus. Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrinę dalį siekia per 66 mln. litų. Ji baigia statyti pirsą (krantinės Nr. 66A ir 67A). Tam, kad jis būtų funkcionalus ir terminalas galėtų veikti visu pajėgumu, Uosto direkcija dar turės rekonstruoti 66, 67 ir 68 krantines. Šiuo metu gilinamas uosto įplaukos kanalas. Kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis akcentavo, kad labai svarbu iki 14 metrų laiku išgilinti uosto akvatoriją prie kompanijos krantinių. „Priešingu atveju didelės gramzdos laivai negalės švartuotis prie „Begos“ krantinių. Uosto laivybos kanalo gilinimui išleisti dideli pinigai laukiamo efekto neduos“, – patikslino A.Kuzmarskis. Birių krovinių paskirstymo centras

Kaip „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krovos srityje, taip kompanija „Bega“ birių krovinių srityje planuoja tapti regiono krovinių skirstymo centru, vadinamu HUB-u. „Bega“ planuoja priimti 70–80 tūkst. tonų birių krovinių gabenančius tarpokeaninius „Panamax“ laivus. Iškrovus produktus, jie būtų perkraunami į mažesnius laivus ir gabenami į kitus Baltijos regiono uostus. Šiam sumanymui vykdyti Klaipėdoje, Vakarų Balti-

jos laivų statykloje“ jau pastatyta 6 tūkst. tonų talpos barža. Ji jau plukdo krovinius iš „Begos“ į kitus rytinės Baltijos šalių uostus. Dar viena analogiška barža baigiama statyti. Įgyvendinus jau minėtus investicijų iki 2020 m. planus, kompanijos „Bega“ krovos pajėgumas bus apie 10 mln. t krovinių per metus. Tai 2,5 karto viršys 2011 metų krovą. Yra ir tam tikrų nuogąstavimų. Ar valstybės planai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo sta-

Pa­ma­tęs, kad „Be­ go­je“ jau įdieg­tos di­ džiu­lės in­ves­ti­ci­ jos, ša­lies prem­je­ras A.Ku­bi­lius pri­pa­ži­ no, jog pra­dė­ti pro­ jek­tai tu­ri bū­ti baig­ti, o in­ves­tuo­tos lė­šos ne­šti nau­dą.

tybos prie Kiaulės Nugaros nesustabdys kitų Klaipėdos uostui svarbių investicijų? Tai pasakyta ir kompanijoje „Bega“ apsilankiusiam šalies premjerui Andriui Kubiliui. Pamatęs, kad „Begoje“ jau įdiegtos didžiulės investicijos, jis pripažino, jog pradėti projektai turi būti baigti, o investuotos lėšos nešti naudą. Siekiant sklandaus uosto kompanijų darbo, būtina užtikrinti atitinkamą ir geležinkelių pralaidumą. Pietinę uosto dalį aptarnaujanti „Draugystės“ geležinkelio stotis yra netoli savo pajėgumų išnaudojimo ribos. Piko metu „Begoje“ suformuoti tuščių vagonų sąstatai stovi po kelias valandas, laukdami, kol bus priimti į „Draugystės“ stotį. Augant krovos apimtims, ši problema tik aštrės. Permainos „Begos“ kompanijoje

Įgyvendinant plėtros programą, „Begoje“ krovos ir uosto veiklai pritaikoma 13 hektarų teritorija.

Gylis: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdo gilinimo darbus uosto kanale ir prie baigiamo statyti pir

tuoti paskutinius krovos įrenginius ir netrukus pradės technologinius bandymus su kroviniu.

Vizitas: neseniai „Begoje“ lankęsis šalies premjeras A.Kubilius pripažino, jog kompani­

joje padarytos didžiulės investicijos. Su naujais pajėgumais premjerą supažindino kom­ panijos „Bega“ generalinis direktorius A.Kuzmarskis, naujasis „Begos“ gamybos direk­ torius S.Lamakinas (antras iš dešinės), naujojo universalaus žemės ūkio produktų eks­ porto-importo terminalo vadovas V.Krivenko (dešinėje).

Tai daugiau nei trečdalis kompanijos teritorijos. Nauji siekiai iššaukė pokyčius ir kompanijos valdymo struktūrose. Atsirado nauja kompanijos „Bega“ gamybos direktoriaus pareigybė. Juo paskirtas buvęs krovos komplekso viršininkas Stanislavas Lamakinas. Artėjančios Jūros šventės metu už ilgametį ir nepriekaištingą darbą S.Lamakinui bus įteiktas Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklas. Buvęs krovos darbų komplekso viršininko pavaduotojas Rytis Rutkauskas paskirtas trąšų, cheminių

medžiagų ir žaliavų terminalų vadovu. Buvęs pamainos viršininkas Viktoras Krivenko paskirtas naujojo universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo vadovu. Į užtarnautą poilsį išlydėtas ilgametis geležinkelio tarnybos vadovas Vytautas Gudinavičius. Jis kompanijoje dirbo nuo 2000 metų. Naujuoju šios tarnybos viršininku paskirtas Šarūnas Juodelis. Jis „Begos“ siuntimu bei lėšomis baigė Sankt Peterburgo valstybinį geležinkelių transporto universitetą ir jau 10 metų dirba kompanijoje.

Pajėgumai: nauji sandė

kurios pradedamos eksp ūkio produktų terminalo per metus padidinti „Be

Uni­ver­sa­laus že­mės ū ter­mi­na­lo kro­vos pa­ra Bendra talpa – 160 tūkst. kub. metrų. Universalumas – 8 sekcijos po 20

tūkst. kub. m skirtingiems produktams. Priėmimas – dengta vagonų ir auto-

mobilių iškrovimo ir pakrovimo stotis. Našumas – stotyje vienu metu iš-

kraunami 4 vagonai (pajėgumas 1200 kub.m/h), pakraunami 2 vagonai.

11

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

JŪRA Ka­riaus su pi­ra­tais

Keis­tos ope­ra­ci­jos

Pel­nin­giau­sios vie­tos

ES pa­tvir­ti­no 14,9 mln. eu­rų biu­ dže­tą, skir­tą jos pa­da­li­nio EU NAV­FOR ko­vai su So­ma­lio pi­ra­ tais. Taip pat mi­si­ja pra­tęs­ta iki 2014 m. pa­bai­gos. Vyk­dant ope­ ra­ci­ją „Ata­lan­ta“ pi­ra­tus bus ga­ li­ma ata­kuo­ti ne tik jū­ro­je, bet ir sau­su­mo­je. Šie­met pir­mą kar­ tą už­fik­suo­ti ryš­kūs pi­ra­ta­vi­mo mas­tų ma­žė­ji­mai.

Es­ti­jos Pal­dis­ki uos­tas ta­po keis­to naf­tos pro­duk­tų tie­ki­mo tarp Ve­ne­sue­los ir Ek­va­do­ro ra­ di­ka­lų tar­pi­nin­ku. Ve­ne­sue­la iš Ek­va­do­ro ga­vo naf­tą, ku­rią per­ dir­busi tu­rė­jo grą­žin­ti at­gal kaip naf­tos pro­duk­tus. Ta­čiau ku­ ras bu­vo su­pirk­tas ki­tur. Į keis­tą sche­mą įtrauk­tas ir Es­ti­jos Pal­ dis­ki uos­tas.

Pel­nin­giau­sias dar­bas lai­vy­ne yra che­mi­jos tank­lai­viuo­se, du­ jo­ve­žiuo­se ir va­di­na­muo­siuo­ se of­šo­ri­niuo­se lai­vuo­se. Jie sta­ to ir ap­tar­nau­ja plat­for­mas, vė­ jo jė­gai­nes, klo­ja vamz­džius ir t.t. Šių lai­vų da­lis pa­sau­ly­je su­ daro vos 2,4 pro­c. vi­so lai­vy­no. Pre­ky­bos lai­vų jū­ri­nin­kai no­rė­tų juo­se dirb­ti, bet ne­tu­ri pa­tir­ties.

ujus us

Tarp jū­ri­nių ins­ti­tu­ ci­jų Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­ja pa­ti jau­ niau­sia. Ji įkur­ta prieš de­šimt­me­tį.

Veik­la: sau­gios lai­vy­bos ins­pek­to­riai nuo­lat tik­ri­na į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­ku­sius Lie­tu­vos ir už­sie­nio lai­vus.

Lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja – ne bau­dė­ja Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Prieš­ka­rio iš­ta­kos

rso, o „Begos“ kompanija baigia mon­ Gedimino Gudavičiaus nuotr.

ėliavimo plotai ir našios technologijos, ploatuoti užbaigus universalaus žemės o statybą, leis papildomai 2,5 mln. tonų egos“ krovos pajėgumą.

ūkio pro­duk­tų a­met­rai Transporteriai – atskiri importui ir eks-

portui nuo priėmimo stoties iki sandėlio ir krovos krantinių. Bendras dengtų krovos galerijų ilgis – 2,5 km. Krova – mobilus 1200 tonų per valan-

dą laivų krautuvas ant pirso. 120 tonų keliamos galios kranas. Technologijos – sumontuotos moder-

nios krovinių temperatūros palaikymo priemonės, krovinių apskaitos sistema.

„Pa­ly­gin­ti su Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja, esa­me jau­ ni. Bu­vau su­si­ti­kęs su Šve­di­jos jū­ rų ad­mi­nist­ra­ci­jos, ku­ri šven­tė 120 me­tų ju­bi­lie­jų, ir Pa­na­mos jū­rų ad­ mi­nist­ra­ci­jos, ku­riai 80 me­tų, at­ sto­vais“, – tei­gė Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Eval­das Za­cha­re­vi­čius. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos iš­ta­kos taip pat sie­kia se­nes­nius lai­kus. 1935 me­tais Lie­ tu­vos eks­por­to ak­ci­nė bend­ro­vė „Mais­tas“ už 180 tūkst. 203 li­tus įsi­gi­jo pir­mą­jį lai­vą. Tų me­tų pa­ bai­go­je Lie­tu­vo­je jau bu­vo re­gist­ ruo­ti trys lai­vai. Jų bend­ras to­na­ žas sie­kė 2,4 tūkst. to­nų. Pa­ly­gin­ti su šian­die­ni­ne Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­te, kai ma­žiau­sio lai­vo to­na­žas yra be­veik še­ši tūks­ tan­čiai, o di­džiau­sio – „Ven­tos“ net 24 202 to­nų, šis skai­čius at­ro­ do eg­zo­tiš­kai. Tais pa­čiais 1935 me­tais įsteig­ta ir Lie­tu­vos jū­ri­nin­kys­tės ins­pek­ ci­ja. Pir­muo­ju lai­vy­bos ins­pek­ to­riu­mi bu­vo pa­skir­tas Teo­do­ras Dau­kan­tas. Dė­me­sys šiai ins­ti­tu­ ci­jai bu­vo di­džiu­lis. Bu­vęs kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras jū­rų ka­pi­to­nas T.Dau­kan­tas tuo me­tu jau tu­rė­jo ge­ne­ro­lo lei­te­nan­to laips­nį. Bū­ta skep­tiš­ko po­žiū­rio

At­kū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­ bę, Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja įsteig­ta tik praė­jus de­šimt­me­čiui. Iki tol šios ins­ti­tu­ci­jos funk­ci­jas vyk­dė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos Uos­to ka­pi­to­ no tar­ny­ba. Pag­rin­dus įsi­kur­ti Sau­gios lai­vy­ bos ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­dė­jo Klai­pė­ dos uos­to ka­pi­to­nas Vik­to­ras Lu­ ko­še­vi­čius. Prie Sau­gios lai­vy­bos

Eval­das Za­cha­re­vi­čius:

Įro­dė­me, kad tiks­las bu­vo ne baus­ti lai­vų sa­vi­nin­kus, o pa­dė­ti jiems su­si­gau­dy­ti dau­ gy­bės tarp­tau­ti­nių lai­ vy­bą re­gu­liuo­jan­čių kon­ven­ci­jų jū­ro­je. Pa­si­ren­gi­mas: Vi­daus van­denų lai­vy­bos ins­pek­ci­ja ap­rū­pin­ta šiuo­lai­

ki­niais kont­ro­lės lai­vais.

ad­mi­nist­ra­ci­jos kū­ri­mo iš­ta­kų sto­ vė­jo jū­rų ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­le­ris. Į jos steigimą bu­vo žvel­gia­ma skep­tiš­kai – kam rei­ka­lin­ga dar vie­na biu­dže­ti­nė kont­ro­liuo­jan­ ti įstai­ga? „Per de­šimt­me­tį įro­dė­me, kad Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos tiks­las bu­vo ne baus­ ti lai­vų sa­vi­nin­kus, o pa­dė­ti jiems su­si­gau­dy­ti dau­gy­bės tarp­tau­ti­nių lai­vy­bą re­gu­liuo­jan­čių kon­ven­ci­jų jū­ro­je“, – ti­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius. Šiuo me­tu Lie­tu­vos sau­gios lai­ vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja pri­žiū­ri ir pa­de­da ke­liems šim­tams su lai­vy­ ba su­si­ju­sių įmo­nių, ku­rios vyk­do per 70 įvai­riau­sių veik­lų. Per de­šimt­me­tį pa­siek­ta daug. 2006 me­tais Lie­tu­va ta­po Pa­ry­žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo me­mo­ran­du­ mo na­re. Per trum­pą lai­ką ji su­ge­bė­ jo iš­kop­ti iš Juo­do­jo Pa­ry­žiaus me­ mo­ran­du­mo lai­vy­no są­ra­šo į Pil­ką­jį. Nuo 2009 me­tų Lie­tu­va yra gar­bin­ giau­sia­me Bal­ta­ja­me są­ra­še. Reikš­min­ga yra tai, kad pa­sau­ly­je

kaip pro­fe­sio­na­lai aukš­tai ver­ti­na­ mi Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai. Kar­tais jū­ ri­nin­kai pa­keiks­no­ja Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ją, kad ji ke­lia aukš­tus rei­ka­la­vi­mus. Pyk­tis praei­na, kai jū­ri­nin­kai pa­si­ra­šo ge­ rus kont­rak­tus su už­sie­nio lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­mis. Jū­rų vals­ty­bės pa­ma­tas

„Lie­tu­vo­je sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­ja nė­ra po­li­ci­nin­kė, ji vei­kiau par­tne­ris, drau­gas“, – tei­gė „Li­ mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­jos va­do­vas Vy­tau­tas Lyg­nu­ga­ris. Jis pri­si­mi­nė at­ve­jus, kai kom­pa­ ni­jos lai­vai bu­vo su­lai­ky­ti Af­ri­kos uos­tuo­se ir Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­ bos ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­vy­ko įro­dy­ti, kad su­lai­ky­mai bu­vo ne­tei­sė­ti. Iš vi­so per de­šimt­me­tį Lie­tu­ vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ ci­ja ke­tu­ris kar­tus yra lai­mė­ju­si su­lai­ky­mo by­las ir su­lai­ky­mo at­ ve­jai bu­vo at­šauk­ti. „Lie­tu­va vi­sa­ me pa­sau­ly­je pa­lan­kiai ver­ti­na­ma kaip jū­rų vals­ty­bė. Tai yra ir Lie­

LSLA nuo­tr.

tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ ra­ci­jos, ku­ri ak­ty­viai da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nių lai­vy­bos or­ga­ni­za­ci­ jų veik­lo­je, nuo­pel­nas“, – ak­cen­ ta­vo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Jo nuo­mo­ne, Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja nau­jų bruo­žų įgi­ jo, kai 2010 me­tais į jos sis­te­mą po reor­ga­ni­za­ci­jos bu­vo įjung­ta vi­ daus lai­vy­bą kont­ro­liuo­jan­ti ins­ti­ tu­ci­ja. Kont­ro­lė vi­daus van­de­ny­ se žy­miai pa­ge­rė­jo. Tuo pat me­tu šio­je sri­ty­je ma­ži­na­ma ir biu­rok­ ra­ti­nė naš­ta. 10 me­tų ju­bi­lie­jaus pro­ga Lie­tu­ vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vui Eval­dui Za­cha­re­vi­čiui ir šios ins­ti­tu­ci­jos dar­buo­to­jams Li­nui Kas­pa­ra­vi­čiui, Rim­vy­dui Jakš­tui, An­ta­nui Aloy­zui Drau­ge­liui, Vy­tau­ tui Pa­šins­kui, Ado­mui Ur­ni­kiui, Ju­ ri­jui Bleikš­niui, Re­gi­nai Lips­kie­nei bei Vy­tau­tui Bras­laus­kui su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras E.Ma­siu­lis įtei­kė Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos jū­rų trans­por­to dar­buo­to­jo gar­bės ženk­lus.

12

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

JŪRA

Se­no bur­lai­vio pėd­sa­kais Ke­turs­tie­bis bar­kas „Mos­hu­lu“ – vie­nin­ te­lis iš­li­kęs vin­dža­me­ris, ku­ris me­na de­ny­je bra­sus tam­piu­sį lie­tu­vį Vy­tau­tą Bag­do­na­vi­čių.

Ve­nan­tas But­kus Kon­fis­ka­vo ame­ri­kie­čiai

1904 m. vo­kie­čių vers­li­nin­kas Kur­tas Si­mer­sas, va­do­va­vęs se­ne­ lio įkur­tai lai­vi­nin­kys­tės bend­ro­ vei, ta­po dvie­jų ko­mer­ci­nių bur­ lai­vių, sta­ty­tų Ško­ti­jo­je, sa­vi­nin­ku. Tai bu­vo pa­sku­ti­nie­ji XX a. ke­turs­ tie­biai me­ta­li­niai bar­kai. Vie­na­me jų be­veik prieš 80 me­tų jū­rei­viš­kos pa­tir­ties sė­mė­si mū­sų tau­tie­tis. Tai bu­vo gra­žus ir grei­ tas 122 m il­gio bur­lai­vis „Kurt“ (vė­liau „Mos­hu­lu“). Jo triu­muo­se til­po apie 5 tūkst. to­nų bi­rių kro­ vi­nių. Įgu­lą su­da­rė 26–30 jū­ri­nin­ kų, ku­riems tek­da­vo bet ko­kiu oru ne­pa­leis­ti iš ran­kų di­džiu­lio štur­ va­lo ir tvar­ky­ti stie­buo­se ke­lia­mas 34 bu­res. Jų bend­ras plo­tas sie­kė 4180 kv. met­rų. „Kurt“ de­šimt­me­tį sėk­min­gai ga­be­no ak­mens ang­lis iš Ang­li­jos į Pie­tų Ame­ri­ką, nit­ra­tus – iš Či­lės į Vo­kie­ti­ją, kok­so bri­ke­tus – iš Vo­ kie­ti­jos į Mek­si­ką. 1914 m. „Kurt“ at­plau­kė pa­siim­ti kvie­čių kro­vi­nio į Ore­go­no vals­ti­jos Port­lan­do uos­ tą. Čia jį už­klu­po pra­si­dė­jęs Pir­ ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras. Nors JAV tuo me­tu dar lai­kė­ si neut­ra­li­te­to, ame­ri­kie­čiai in­ter­ na­vo lai­vą, plau­kio­ju­sį su Vo­kie­ti­ jos vė­lia­va, o po tre­jų me­tų, kai JAV įsi­trau­kė į ka­rą Eu­ro­po­je, jį kon­ fis­ka­vo. Tuo­me­čio JAV pre­zi­den­to žmo­nos Edi­tos Vil­son pa­siū­ly­mu lai­vui bu­vo su­teik­tas nau­jas pa­va­ di­ni­mas – „Mos­hu­lu“, vie­nos in­ dė­nų gen­ties kal­ba reiš­kian­tis „be­ bai­mis“. Vo­kie­čiams ne­sug­rą­žin­tas bur­ lai­vis JAV pa­kei­tė bent ke­lis šei­ mi­nin­kus, ku­rie jį siun­tė ga­ben­ti įvai­riau­sių kro­vi­nių išil­gai va­ka­ri­ nės Ame­ri­kos pa­kran­tės, taip pat į Aust­ra­li­ją, Pie­tų Af­ri­ką ir ki­tas at­ kam­pias vie­to­ves. Įsi­ga­lint jū­rų ke­ liuo­se di­de­liems trans­por­ti­niams gar­lai­viams, ame­ri­kie­čiai, ne­si­ti­ kė­da­mi su­lauk­ti di­des­nės nau­dos, nu­ta­rė at­si­kra­ty­ti bur­lai­viu. So­vie­tų ir na­cių ne­lais­vė­je

Alan­dų sa­lo­se Suo­mi­jo­je lai­vi­ nin­kys­tės kom­pa­ni­ją įkū­ręs šve­ das Gus­ta­vas Erik­so­nas tu­rė­jo di­ džiau­sią pa­sau­ly­je vin­dža­me­rių flo­ti­lę, ta­čiau pa­si­tai­kius pro­gai vis dar su­pir­ki­nė­jo bur­lai­vių epo­ chos mo­hi­ka­nus. 1935 m. pa­va­sa­rį už 12 tūkst. do­ le­rių G.Erik­so­nas iš ame­ri­kie­čių nu­si­pir­ko „Mos­hu­lu“ ir pa­siun­tė jį par­ga­ben­ti kvie­čių iš Aust­ra­li­jos. Šis rei­sas bur­lai­viui bu­vo iš­skir­ti­ nis – jis po 22 me­tų vėl su­grį­žo į Eu­ro­pą. Nuo ta­da „Mos­hu­lu“ ta­po nuo­ la­ti­niu „kvie­čių re­ga­tų“ da­ly­viu. Kaip ir ar­ba­ti­nių kli­pe­rių lai­kais, lai­vas, pir­ma­sis į Eu­ro­pą at­ga­be­ nęs nau­jo­jo der­liaus kvie­čių, gau­ da­vo pa­pil­do­mą mo­kes­tį už kiek­ vie­ną to­ną. Trum­pin­da­mi ke­lią,

bur­lai­viai drą­siai skrie­jo pro aud­ rin­gą­jį Hor­no ky­šu­lį. „Mos­hu­lu“ iš vi­so ap­su­ko Hor­no ky­šu­lį dau­giau kaip pus­šim­tį kar­tų. Bai­gian­tis 1938 m. žur­na­las „Jū­ ra“ pa­skel­bė straips­nį apie V.Bag­ do­na­vi­čiaus 117 die­nų plau­kio­ji­ mo pra­kti­ką G.Erik­so­no bur­lai­vy­je „Mos­hu­lu“. Rei­kia ste­bė­tis, kaip jis ten pa­te­ko. G.Erik­so­nas bu­vo griež­tai at­si­sa­kęs priim­ti lie­tu­vius pra­kti­kan­tus į sa­vo lai­vus, ku­rie, plau­kio­da­mi „Oli­ve­bank“ ir „Ar­ chi­bald Rus­sell“ bur­lai­viais, bu­vo su­kė­lę strei­ką Port Lin­kol­no uos­ te Aust­ra­li­jo­je, skun­dė­si, kad pra­ kti­kos me­tu ne­gau­na, kaip ža­dė­ta, teo­ri­nių ži­nių, iš­kil­da­vo ir fi­nan­si­ nių pro­ble­mų. Lie­tu­vio ir su Suo­mi­jos vė­lia­va plau­kio­ju­sio bur­lai­vio li­ki­mai su­ si­klos­tė vos ne pa­na­šiai. Prieš pat ka­rą V.Bag­do­na­vi­čius plau­kio­ jo štur­ma­nu pra­kti­kan­tu gar­lai­ vy­je „Šiau­liai“. Pra­si­dė­jus ka­rui, „Šiau­liai“ bu­vo vo­kie­čių lėk­tu­

Są­sa­jos: bur­lai­vis „Moshu­lu“ tu­ri pa­na­šu­mo su „Me­ri­dia­nu“ – abu jie ta­ po res­to­ra­nais.

„Tugs­ter.wordp­ress.com“ nuo­tr.

Lie­tu­vio jū­ri­nin­ko ir „Mos­hu­lu“ li­ki­mai bu­ vo pa­na­šūs, tik bur­lai­ vis ka­ro sunk­me­čius iš­gy­ve­no, o jū­ri­nin­ kas – ne.

vo su­bom­bar­duo­ti ne­to­li Hog­lan­ do sa­los. Iš­si­gel­bė­ju­si ko­man­da 9 pa­ras pra­lei­do uo­lė­to­je sa­lo­je. Atp­ lau­kęs ru­sų ka­ri­nis ka­te­ris vi­sus nu­ga­be­no į Le­ning­ra­dą. Da­lis įgu­ los pa­te­ko į ka­lė­ji­mą, kur lie­tu­viai bu­vo su­šau­dy­ti ar­ba mi­rė nuo kan­ čių ir ba­do. Tarp jų bu­vo ir V.Bag­ do­na­vi­čius. Bur­lai­vis „Mos­hu­lu“1940 m. ba­lan­dį su Ar­gen­ti­nos grū­dais at­ plau­kė į Nor­ve­gi­ją kaip tik tuo me­ tu, kai na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja pra­dė­ jo šios ša­lies ir Da­ni­jos oku­pa­ci­ją. Lai­vą vo­kie­čiai kon­fis­ka­vo. Per ka­ rą jis bu­vo tam­po­mas iš vie­no Nor­ ve­gi­jos uos­to į ki­tą. Ja­me ap­gy­ven­din­da­vo Ver­mach­ to ka­rius, įreng­da­vo re­mon­to dirb­ tu­ves ar­ba amu­ni­ci­jos san­dė­lius. Bur­lai­vį kė­si­no­si bom­bar­duo­ti bri­ tų la­kū­nai. Vie­nas iš pen­kių

Po ka­ro „Mos­hu­lu“ ju­ri­diš­kai vis dar pri­klau­sė G.Erik­so­nui, ta­čiau bu­vo ge­ro­kai nu­ste­ken­tas. Kol jis sto­vė­jo vie­no­je Nor­ve­gi­jos įlan­kų, ki­lu­si aud­ra lai­vą už­ne­šė ant sek­ lu­mos, o ban­gos pa­ver­tė ant šo­ no. Net­ru­kus mi­rė ir pa­ts G.Erik­ so­nas. Re­gis, tuo­met tu­rė­jo baig­tis bu­ vu­sio pui­kaus bur­lai­vio kar­je­ra, bet at­si­ra­do nea­be­jin­gų jo li­ki­mui žmo­nių. Du nor­ve­gų vers­li­nin­kai ge­ro­kai ap­lau­žy­tą bur­lai­vį iš­kė­

Istorija: taip burlaivis „Kurt“ atrodė 1904 metais.

lė iš van­dens ir nu­vil­ko į Nar­vi­ką. Lai­vas pe­rė­jo dar per ke­lias ran­ kas, kol ga­liau­siai jį įsi­gi­jo Šve­di­ jos žem­dir­bių są­jun­ga ir nau­do­jo kaip plau­kio­jan­tį grū­dų san­dė­ lį. 1961 m. bur­lai­vis pe­rė­jo Suo­ mi­jos vy­riau­sy­bės ži­nion, ku­riai jis ati­te­ko už 3,2 tūkst. to­nų ru­ siš­kų ru­gių. Suo­miai vėl ja­me lai­ kė grū­dus. 1970 m. „Mos­hu­lu“ kor­pu­są nu­ si­pir­ko JAV spe­cia­li­zuo­tų res­to­ra­ nų kor­po­ra­ci­ja. Ji taip pat, kaip ka­ dai­se Klai­pė­dos val­gyk­lų tres­tas pa­siel­gė su „Me­ri­dia­nu“, gar­bin­gą jū­ri­nę biog­ra­fi­ją tu­rin­tį „Mos­hu­ lu“ pa­ver­tė res­to­ra­nu ant van­dens. Sug­rą­ži­no jam bu­vu­sią iš­vaiz­dą: įsta­tė ne tik to­kius pat stie­bus, bet ir kor­pu­są nu­da­žė kaip anks­čiau – per abu bor­tus drie­kia­si bal­ta juos­ ta su juo­dais kvad­ra­tais, imi­tuo­ jan­čiais po­rtus (an­gos įkro­vi­mui ir iš­kro­vi­mui iš že­mu­ti­nio de­nio). Jei ti­kė­tu­mė­me rek­la­ma, da­bar lai­ vas-res­to­ra­nas „Mos­hu­lu“ yra po­ pu­lia­riau­sia to­kios pa­skir­ties užei­ ga Fi­la­del­fi­jo­je. Kai ku­riems „Mos­hu­lu“ am­ži­ nin­kams pa­si­se­kė la­biau. Ke­turs­ tie­biai bar­kai „Pas­sat“(Liu­be­ke) ir „Pom­mern“ (Ma­rien­ham­ne) ta­po mu­zie­jais, o „Kru­zenš­tern“ (bu­ vęs „Pa­dua“) ir „Se­dov“ (bu­vęs „Com­mo­do­re John­son“, „Mag­da­ le­ne Vin­nen II“) vis dar plau­kio­ja.

Atrakcija: senas burlaivis – mėgstama vieta fotografuotis.

13

PIRMADIENIS, liepos 30, 2012

sportas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ

Šven­tė: per čem­pio­na­to ati­da­ry­mą le­gen­di­nėje spor­to ha­lėje buvo galima išvysti ne vieną garsų šalies asme-

nį: sporto žurnalistą Vidą Mačiulį, Lietuvos Respublikos prezidentą V.Adamkų, A.Čupkovą ir „Žalgirio“ klubo savininką V.Romanovą. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

Kau­nas pa­kė­lė kar­te­lę į nau­jas aukš­tu­mas

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.

Ma­rius Bag­do­nas

5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai.

m.bagdonas@diena.lt

Sa­vait­ga­lį Kau­ne iš­kil­min­gai ati­ da­ry­tas 7-asis Eu­ro­pos ve­te­ra­nų krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Jau po ati­ da­ry­mo gar­siai pra­dė­ta kal­bė­ti, jog tai bus, ko ge­ro, ge­riau­siai suor­ga­ ni­zuo­tos že­my­no pir­me­ny­bės per vi­są šių var­žy­bų is­to­ri­ją.

6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą.

Sve­čius su­ža­vė­jo ati­da­ry­mas

7 spor­to sa­lės ir dau­giau nei pu­ sant­ro tūks­tan­čio krep­ši­nin­kų iš 22 ša­lių. To­kiais re­zul­ta­tais ga­li pa­si­gir­ti 2012-ųjų Eu­ro­pos čem­ pio­n a­to or­ga­n i­za­to­r iai. Šeš­ta­ die­nio va­ka­re le­gen­di­nę Kau­no spor­to ha­lę sau­sa­kim­šai už­pil­ dę pir­me­ny­bių da­ly­viai ir sir­ga­ liai iš­vy­do įkve­pian­čią pra­mo­gi­ nę pro­gra­mą. Per ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją da­ly­ vius pa­svei­ki­no ir abu šių pir­me­ ny­bių glo­bė­jai – Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus bei Kau­no mies­to me­ras And­rius Kup­čins­kas. Spe­cia­liai į šį ren­gi­nį iš to­li­mo­ sios Ar­gen­ti­nos at­vy­ko Tarp­tau­ti­ nės krep­ši­nio ve­te­ra­nų or­ga­ni­za­ci­ jos (FIM­BA) pre­zi­den­tas Ru­be­nas Rod­ri­gue­zas La­mas. Bū­tent jo tė­ vui prieš dau­ge­lį me­tų ki­lo idė­ja pra­dė­ti pa­sau­li­nį ve­te­ra­nų krep­ši­ nio ju­dė­ji­mą. Tri­bū­no­se bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ir dau­giau iš­ki­lių krep­ši­nio bei pra­ mo­gų pa­sau­lio as­me­nų – or­ga­ni­ za­ci­nio ko­mi­te­to va­do­vą Ana­to­li­jų Čup­ko­vą, ne­ma­žai praei­ty­je gar­sių Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kų bei da­bar­ti­nį klu­bo sa­vi­nin­ką Vla­di­ mi­rą Ro­ma­no­vą, spor­ti­nių šo­kių le­gen­das Jū­ra­tę ir Čes­lo­vą Nor­ vai­šas. Tei­s ę su­reng­t i 7-ąjį Eu­ro­p os ve­te­ra­nų čem­pio­na­tą Lie­tu­va ga­ vo prieš dve­jus me­tus. 6-aja­me FIM­BA Eu­ro­pos krep­ši­nio ve­te­ ra­nų čem­pio­na­te Zag­re­be (Kroa­ ti­ja) bū­tent R.R.La­m as Kau­n ą pa­skel­bė 2012-ųjų FIM­BA Se­no­ jo že­my­no čem­pio­na­to or­ga­ni­za­ to­riu­mi. Var­žy­bos vyks­ta net še­šio­li­ko­je am­žiaus ka­te­go­ri­jų: mo­te­rys žai­ džia nuo 30 iki 55 me­tų, vy­rai – nuo 30 iki 75 me­tų.

4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo.

Nuotaika: šventinę atmosferą kūrė oficialūs turnyro talismanai – Krep-

šenių šeimynėlė.

Ža­da ir dau­giau staig­me­nų

„Nus­te­bi­no­me var­žy­bų da­ly­vius ati­da­ry­mą suor­ga­ni­za­vę kiek ki­ to­kį. Po ati­da­ry­mo su­lau­kė­me tik­ rai ne­ma­žai gra­žių at­si­lie­pi­mų“, – džiau­gė­si or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to va­do­vas A.Čup­ko­vas. – Ar per pir­mą­sias dvi var­žy­bų die­nas ne­su­lau­kė­te jo­kių nu­si­ skun­di­mų? – pa­klau­sė­me A.Čup­ ko­vo. – Kol kas pir­me­ny­bės vyks­ta tik­rai sklan­džiai. – Ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ ly­va­vo ir FIM­BA pre­zi­den­ tas R.R.La­mas. Ko­kie jo įspū­ džiai? – Jis, kaip pa­sau­li­nės ve­te­ra­nų krep­ši­nio or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas, kol kas ver­ti­na vis­ką san­tū­riai, ta­ čiau iš jo ap­lin­kos žmo­nių te­ko gir­ dė­ti, kad FIM­BA yra la­bai pa­ten­ kin­ta tiek mū­sų or­ga­ni­za­ci­niais su­ge­bė­ji­mais, tiek pa­čiu tur­ny­ro ati­da­ry­mu. Žal­gi­rie­čiai star­ta­vo per­ga­lė­mis

Pats A.Čup­ko­vas va­kar taip pat žen­gė į aikš­tę. Kau­no „Žal­gi­rio“ ve­te­ra­nų ko­man­da pra­dė­jo ko­vas 65 me­tų am­žiaus gru­pė­je su Nevs­ kio ve­te­ra­nų ko­man­da iš Ru­si­jos. Šei­mi­nin­kai spur­tu 14:0 pra­dė­ jo su­si­ti­ki­mą ir ini­cia­ty­vos iš sa­vo ran­kų taip ir ne­pa­lei­do – 43:34. Žal­gi­rie­čių gre­to­se iš­si­sky­rė A.Čup­ko­vas (8 taš­kai), Gediminas Bud­ni­kas, Marijonas Zin­ke­vi­čius ir Algimantas Riau­ka (po 7). Nu­ga­lė­ to­jų ko­man­dos marš­ki­nė­lius šia­me ma­če taip pat vil­kė­jo klu­bo sa­vi­ nin­kas V.Ro­ma­no­vas.

Komentaras Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

„Žal­g i­r io“ krep­ši­n io klu­bo sa­v i­n in­kas

P

rieš sep­t y­n io­l i­ka me­t ų, kai su Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nio ve­te­ra­nais bu­vau nu­vy­kęs į Kos­ta Ri­ką ste­bė­t i Pa­sau­l io krep­ši­nio ve­te­ra­nų čem­pio­na­to, ne­pa­ gal­vo­jau, kad pa­na­šaus ran­go tur­ny­ras įvyks Kau­ne. Juo la­biau ne­pa­gal­vo­jau, kad pa­ts pra­dė­siu žais­ti krep­ši­nį ir da­ ly­vau­siu pa­sau­lio ir Eu­ro­pos ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se.

Ant­rą­sias rung­ty­nes žal­gi­rie­ čiai šian­dien anks­ti ry­te žai­dė su HNMKY eki­pa iš Suo­mi­jos. Skan­ di­na­vai pir­mą­sias gru­pės rung­ty­nes pra­lai­mė­jo Nevs­kio eki­pai 30:61. Pir­mą­ją var­žy­bų die­ną už­tik­rin­ tą per­ga­lę iš­ko­vo­jo ir ki­ta „Žal­gi­ rio“ ko­man­da, ku­ri ko­vo­ja 55 me­ tų gru­pė­je. Kau­nie­čiai už­tik­rin­tai 67:44 pa­lau­žė Šve­di­jos ko­man­dą ir žen­gė tvir­tą žings­nį ki­to eta­po link. Smo­gia­mą­ja nu­ga­lė­to­jų eki­pos jė­ga bu­vo praei­ty­je krep­ši­nio aikš­te­lė­ je spin­dė­ję Ser­ge­jus Jo­vai­ša, Vi­tol­ das Ma­sals­kis, Min­dau­gas Ar­laus­ kas bei Liu­das Žu­kai­tis. Vi­si kar­tu jie pel­nė net 51 taš­ką. Li­ku­sio­se rung­ty­nė­se žal­gi­rie­čių lau­kia ma­čas su Ko­če­vės ve­te­ra­nų ko­man­da iš Slo­vė­ni­jos. Per­ga­le čem­pio­na­te star­ta­vo ir 55 me­tų gru­pė­je ko­vo­jan­ti Vil­ niaus mo­te­rų krep­ši­nio ko­man­da „Ka­ma­nė“. Ne vie­ną iš­ki­lią praei­ ties krep­ši­nio žvaigž­dę sa­vo gre­to­ se tu­rin­čios sos­ti­nės krep­ši­nin­kės už­tik­rin­tai 35:23 įvei­kė vieš­nias iš Lat­vi­jos.

7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. (iki 9 val.) balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 3 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

14

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

sportas

Olim­pia­dos star­te – vil­ties ir Ket­ve­rius me­tus lau­ki­mo nuo­tai­ko­mis gy­ve­nęs spor­to pa­sau­lis pa­ga­liau spro­go šven­ti­nė­mis spal­vo­mis. Lon­do­ne pra­si­ dė­ju­sios XXX va­sa­ros olim­pi­nės žai­dy­nės jau per pir­mą­sias dvi die­nas mū­sų ša­lies at­sto­vams at­ne­šė ne vie­ną lū­kes­čių ir vil­ čių ku­pi­ną aki­mir­ką. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Įžieb­ta vie­ny­bės lieps­na

Tre­čią kar­tą Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je vyks­tan­čios di­džios spor­ to fies­tos or­ga­ni­za­to­riai pa­si­sten­ gė – olim­pia­dos iš­kil­min­ga pra­džia ne­pa­li­ko abe­jin­go nė vie­no žiū­ro­ vo, o 9,3 mlrd. sva­rų (41 mlrd. li­tų) kai­na­vęs ren­gi­nys pra­dė­tas iš kar­to ti­tu­luo­ti ge­riau­siu vi­sų lai­kų olim­ pia­dos ati­da­ry­mu. Šven­tė­je da­ly­va­vo dau­giau nei 10 tūkst. at­le­tų, o 110-osios pa­gal abė­cė­lę olim­pi­nia­me sta­dio­ne pa­ si­ro­džiu­sios Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos vė­lia­vą ne­šė jau penk­to­jo­je olim­ pia­do­je da­ly­vau­jan­tis bei du auk­so me­da­lius sa­vo ko­lek­ci­jo­je tu­rin­tis dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na.

Rūta Meilutytė:

Ne­si­ti­kė­jau nie­ko pa­ na­šaus. Man šo­kas, tik sap­nuo­se ga­lė­jau įsi­vaiz­duo­ti apie to­kį re­zul­ta­tą.

Atsk­leis­da­mi di­džiau­sią olim­ pia­dos ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos pa­ slap­tį or­ga­ni­za­to­riai pa­siel­gė ne­ stan­dar­tiš­kai. Už­deg­ti olim­pi­nę ug­nį pir­mą kar­tą bu­vo pa­ti­kė­ta ne ku­riam nors gar­siam at­le­tui, o sep­ ty­niems jau­nuo­liams. Cal­lu­mas Air­lie, Jor­da­nas Duc­ kit­tas, De­si­ree Hen­ry, Ka­tie Kirk, Ca­me­ro­nas Mac­Rit­chie, Ai­da­nas Rey­nold­sas ir Adel­le Tra­cey priė­ mė ug­nį iš olim­pi­nį fa­ke­lą į sta­dio­ ną at­ne­šu­sio pen­kis­kart olim­pi­nio čem­pio­no Ste­ve’o Redg­ra­ve’o ir kiek­vie­nas įžie­bė po ma­žy­tę lieps­ ne­lę va­ri­niuo­se žied­la­piuo­se ant že­mės, iš ku­rių už­si­de­gė dau­giau

kaip 200 žied­la­pių. Ta­da tie žied­la­ piai pa­ki­lo, priar­tė­jo vie­nas prie ki­ to ir su­for­ma­vo vie­ną lieps­ną, ku­ri va­di­na­ma vie­ny­bės lieps­na. Plau­ki­ko ga­lin­gi grybš­niai

Kol kai ku­rie ati­da­ry­mo šven­tė­ je da­ly­va­vę spor­ti­nin­kai dar tik ėjo il­sė­tis, olim­pia­do­je star­tuo­jan­tys plau­ki­kai jau gal­vo­jo apie pir­muo­ sius sa­vo star­tus. Šeš­ta­die­nį ry­te 100 m plau­ki­mo krū­ti­ne rung­ty­je star­ta­vęs 23-ejų anykš­tė­nas Gied­ rius Ti­te­nis vi­sai olim­pi­nei rink­ti­ nei pa­ro­dė pui­kų pa­vyz­dį. At­ran­kos var­žy­bo­se, ku­rias ste­ bė­jo ir ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­ kai­tė, lie­tu­vis dis­tan­ci­ją įvei­kė per 59,68 sek., užė­mė tre­čią vie­tą ir pa­te­ko į pus­fi­na­lį. Ja­me mū­siš­kiui se­kė­si dar ge­riau. Dis­tan­ci­ją G.Ti­ te­nis įvei­kė per 59,66 sek. ir sa­vo plau­ki­me fi­ni­ša­vo ant­ras, o bend­ ro­je įskai­to­je užė­mė penk­tą vie­tą. „Ma­no dar­bas įvyk­dy­tas, – iš­kart po fi­ni­šo džiau­gė­si Lie­tu­vos plau­ ki­kas. – Bu­vo tik­rai sun­ku ir la­bai įdo­mu, ta­čiau dėl to ir ver­ta dirb­ ti ket­ve­rius me­tus. Iš­kel­tą tiks­lą įvyk­džiau, o fi­na­le svar­biau­sia bus nu­si­teik­ti psi­cho­lo­giš­kai.“ Anykš­čiuo­se di­džią­ją sa­vo kar­je­ ros da­lį pra­lei­dęs Lie­tu­vos plau­ki­ mo rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Žil­vi­nas Ov­siu­kas džiau­gė­si auk­lė­ ti­nio pa­si­ro­dy­mu. „Gied­rius tik­rai nu­džiu­gi­no, o fi­na­le be­lie­ka pa­lin­ kė­ti tik stip­rių ner­vų. Vi­si da­ly­viai yra pa­na­šaus pa­jė­gu­mo. Kas ge­ riau­siai at­lai­kys psi­cho­lo­gi­nį spau­ di­mą, tas ir nu­ga­lės“, – tei­gė rink­ ti­nės tre­ne­ris. Fi­na­li­nis plau­ki­mas vy­ko va­kar vė­lai va­ka­re. R.Mei­lu­ty­tė nu­ste­bi­no pa­sau­lį

Va­kar ry­te to­je pa­čio­je rung­ty­je sa­ ve ir pa­sau­lį nu­ste­bi­no ir jau­niau­sia Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos at­sto­vė Rū­ta Mei­lu­ty­tė. Pen­kio­li­ka­me­tė spor­ ti­nin­kė at­ran­kos var­žy­bo­se pa­de­

Mi­si­ja: Lie­tu­vos tris­pal­vė šį kar­tą bu­vo penk­tą kar­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se da­ly­vau­jan­čio V.Alek­nos ran­ko­se.

žo į Lietuvą ir toliau ruošis olimpiados kovoms.

monst­ra­vo fe­no­me­na­lų re­zul­ta­tą ir ap­len­kė vi­sas var­žo­ves. 100 m plau­ki­mo krū­ti­ne at­ran­kos var­žy­bo­se lie­tu­vė dis­tan­ci­ją įvei­kė per 1:05.56 min. ir net 1,74 sek. pa­ ge­ri­no sau pa­čiai pri­klau­siu­sį Lie­ tu­vos re­kor­dą. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je be­si­tre­ni­ruo­jan­ti spor­ti­nin­kė ne tik lai­mė­jo sa­vo plau­ki­mą, bet ir bu­vo ab­so­liu­čiai grei­čiau­sia tarp vi­sų 46 da­ly­vių. „Ne­si­ti­kė­jau nie­ko pa­na­šaus. Man šo­kas, tik sap­nuo­se ga­lė­jau įsi­vaiz­duo­ti apie to­kį re­zul­ta­tą“, – sa­kė tar­si me­teo­ras į pla­ne­tos plau­ ki­kių eli­tą įsi­ver­žu­si lie­tu­vė. Pus­fi­na­lio var­žy­bos taip pat vy­ ko va­kar vė­lai va­ka­re. Olim­pi­nia­me plau­ki­mo ba­sei­ne sa­vait­ga­lį už­fik­suo­ta ir pir­mo­ji sen­

Lū­kes­čiai: anykš­tė­nas G.Ti­te­nis Lon­do­no ba­sei­ne pa­sie­kė už­si­brėž­tą tiks­lą – sėkmingai įveikęs atran­

ką ir pusfinalį vakar vėlai vakare plaukė 100 m krūtine rungties finale.

Roberto Dač­kaus (Fotodiena.lt) nuo­tr.

sa­ci­ja. Daug­kar­ti­nis olim­pi­nis čem­ pio­nas ame­ri­kie­tis Mi­chae­lis Phelp­ sas 400 m kom­bi­nuo­ta­me plau­ki­me li­ko tik ket­vir­tas, o nu­ga­lė­to­ju ta­po jo tau­tie­tis Raya­nas Loch­te. Irk­luo­to­jai – be nuo­sto­lių

Sėk­min­gai Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos van­de­ny­se kol kas star­tuo­ja ir mū­sų ša­lies irk­luo­to­jai. Vi­si ke­ tu­ri mū­sų spor­ti­nin­kai tę­sia ko­vą dėl ap­do­va­no­ji­mų. Pir­mą­ją var­žy­ bų die­ną ga­lin­gais yriais sa­ve ir vi­ są ša­lį pra­džiu­gi­no po­ri­nę dvi­vie­tę irk­la­vę Sau­lius Rit­te­ris ir Ro­lan­ das Maš­čins­kas bei taip pat 2000 m dis­tan­ci­jo­je sėk­min­gai star­ta­vu­ si Do­na­ta Viš­tar­tai­tė. Pir­m a­m e at­ran­kos plau­k i­m e mū­siš­kių due­tas dis­tan­ci­ją įvei­kė

per 6:17:78 min. ir pa­te­ko į pus­ fi­na­lį. Lie­tu­viai pa­si­da­li­jo ant­rą­ ja vie­ta su to­kį pat lai­ką už­fik­sa­ vu­siais Slo­vė­ni­jos at­sto­vais Lu­ka Spi­ku ir Iz­to­ku Co­pu ir tik 4-io­ mis šim­to­sio­mis se­kun­dės da­ lies nu­si­lei­do vo­kie­čiams Eri­cui Knit­te­liui ir Step­ha­nui Krue­ge­riui (6:17:74 min.). D.Viš­tar­tai­tė dis­tan­ci­ją įvei­kė per 7:43.07 min. ir užė­mu­si ant­ rą­ją vie­tą pa­te­ko į ket­virt­fi­na­lį. Lie­tu­vė į prie­kį pra­lei­do tik Em­ mą Twigg iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos (7:40.24 min.). Pir­mą­ją var­žy­bų die­ną ne­pa­si­ se­kė tik irk­la­vi­mo rink­ti­nės ly­de­ riui Min­dau­gui Griš­ko­niui, ta­čiau lie­tu­vis su­ge­bė­jo rea­bi­li­tuo­tis va­ kar vy­ku­sia­me pa­guo­dos plau­ki­me.

Sen­sa­ci­ja: vi­sų ša­lies spor­to sir­ga­lių šir­dis va­kar už­ka­ria­vu­si jau­niau­sia Lie­

tu­vos olim­pi­nės de­le­ga­ci­jos na­rė R.Meilutytė po fi­ni­šo sun­kiai tvar­dė emo­ ci­jas.

15

pirmADIENIS, liepos 30, 2012

sportas

op­ti­miz­mo puokš­tė

Pri­zi­nin­kų pa­ky­la Šau­dy­mas iš lan­ko. Vy­rai. Ko­

man­di­nės var­žy­bos. 1. Ita­li­ja, 2. JAV, 3. Pie­tų Ko­rė­ja. Dvi­ra­čių plen­tas. Vy­rai. 1. Alek­

sand­ras Vi­no­ku­ro­vas (Ka­zachs­ta­ nas), 2. Ri­go­ber­to Ura­nas (Ko­lum­ bi­ja), 3. Ale­xan­de­ris Kris­tof­fas (Nor­ ve­gi­ja). Fech­ta­vi­ma­sis. Mo­te­rys. Ra­

py­ra. 1. Eli­sa Di Fran­cis­ca (Ita­li­ja), 2. Arian­na Er­ri­go (Ita­li­ja), 3. Va­len­ti­ na Vez­za­li (Ita­li­ja). Dziu­do. Vy­rai. 60 kg. 1. Ar­se­nas

Ver­ti­ni­mas: Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos re­ži­sie­rius Dan­ny Boy­le’as sa­vo su­kur­tą

re­gi­nį va­di­no keis­tu, glu­mi­nan­čiu ir siur­rea­liu.

Galst­ja­nas (Ru­si­ja), 2.Hi­roa­ki Hi­rao­ ka (Ja­po­ni­ja), 3. Fe­li­pe Ki­ta­dai (Bra­ zi­li­ja) ir Ri­šo­das So­bi­ro­vas (Uz­be­ kis­ta­nas). Mo­te­rys. 48 kg. 1. Sa­rah Me­ne­zes (Bra­zi­li­ja), 2. Ali­na Du­mit­ ru (Ru­mu­ni­ja), 3. Éva Cser­no­vicz­ ki (Veng­ri­ja) ir Char­li­ne Van Snick (Bel­gi­ja). Šau­dy­mas. Vy­rai. Iš 10 m ori­niu pis­to­le­tu. 1. Ji­nas Jong-ohas (Pie­tų Ko­rė­ja), 2. Lu­ca Tes­co­nis (Ita­li­ja), 3. And­ri­ja Zla­ti­čius (Ser­bi­ja). Mo­te­ rys. Iš 10 m ori­niu šau­tu­vu. 1. Yi Si­ ling (Ki­ni­ja), 2.Syl­wia Bo­gac­ka (Len­ ki­ja), 3. Yu Dan (Ki­ni­ja). Iš 10 m ori­ niu pis­to­le­tu. 1. Guo Wen­jun (Ki­ni­ ja), 2. Céli­ne Go­ber­vil­le (Pran­cū­zi­ja), 3. Alio­na Kos­te­vyč (Uk­rai­na). Plau­ki­mas. Vy­rai. 400 m lais­

vu sti­liu­mi. 1. Su­nas Yan­gas (Ki­ni­ja), 2. Par­kas Tae-Hwa­nas (Pie­tų Ko­rė­ ja), 3. Pe­te­ris Vanderkaay‘us (JAV). 400 m kom­bi­nuo­tas plau­ki­mas. 1. Rya­nas Loch­te (JAV), 2.Thia­go Pe­ rei­ra (Bra­zi­li­ja), 3. Ko­su­ke Ha­gi­no (Ja­po­ni­ja). Mo­te­rys. 400 m kom­bi­ nuo­tas plau­ki­mas. 1. Ye Shi­wen (Ki­ ni­ja), 2. Eli­za­beth Bei­sel (JAV), 3. Li Xuan­xu (Ki­ni­ja). Es­ta­fe­tė 4×100m lais­vu sti­liu­mi. 1. Aust­ra­li­ja, 2. Ny­ der­lan­dai, 3. JAV.

Po atidarymo ceremonijos atletas grį­

Vie­nu iš fa­vo­ri­tų lai­ky­tas irk­luo­to­ jas vy­rų vien­vie­čių val­čių at­ran­kos var­žy­bų ant­ra­ja­me 2000 m plau­ ki­me fi­ni­ša­vo tik ket­vir­tas ir į ket­ virt­fi­na­lį bu­vo pri­vers­tas brau­tis per pa­guo­dos var­žy­bas. Vis­gi jo­se M.Griš­ko­nis pa­de­ monst­ra­vo cha­rak­te­rį ir ne­pa­li­ko sa­vo var­žo­vams jo­kių šan­sų. Lie­tu­ vis dis­tan­ci­ją nuirk­la­vo per 7:00.19 min. ir net 11,36 sek. ap­len­kė ant­ ro­je vie­to­je li­ku­sį Moh­se­ną Sha­dį Nag­ha­de­hą iš Ira­no. Įdo­mu, kad at­ran­kos var­žy­bo­ se M.Griš­ko­nio lai­kas bu­vo ge­ro­ kai ge­res­nis – 6:46.56 min. „Viskas susiklostė kiek netikėtai. Teko irkluoti vienu kartu daugiau, nei tikėjausi, ir taip atlikti papil­ domą treniruotę, – po vakarykščio starto kalbėjo M.Griškonis. – Pir­ majame plaukime labai nepalankiai susiklostė burtai – gavau ypač pa­ jėgius varžovus. Be to, teko varžy­ tis pavėjui, o tai irgi parankiau sil­ pnesniems priešininkams. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai.“ Griu­vo, bet fi­ni­ša­vo

Kiek kuk­liau dvi­ra­čių plen­to var­žy­ bo­se se­kė­si Ra­mū­nui Na­var­daus­kui ir Ge­di­mi­nui Bag­do­nui. Abu lie­tu­ viai dis­tan­ci­ją bai­gė su pa­grin­di­ne gru­pe dvi­ra­ti­nin­kų, ku­ri nuo nu­ ga­lė­to­ju ta­pu­sio 38-erių ka­za­cho Alek­sand­ro Vi­no­ku­ro­vo at­si­li­ko 40 sek.: R.Na­var­daus­kas fi­ni­šo li­ni­ją kir­to 46-as, o G.Bag­do­nas - 58-as. Be­je, pa­sta­ra­sis spor­ti­nin­kas pa­ čio­je lenk­ty­nių pra­džio­je pa­te­ko į in­ci­den­tą. G.Bag­do­nas bu­vo vie­nas

Sve­čias: stip­riau­sių ša­lies plau­ki­kų pir­muo­sius star­tus Lon­do­no olim­pi­nia­me ba­sei­ne ste­bė­jo ir ša­lies va­

do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

iš tų, ku­rie pa­te­ko į di­džiu­lę griū­tį, ta­čiau at­si­sto­jo ir tę­sė ko­vą. „At­sis­to­jau ir pa­ban­džiau va­ žiuo­ti to­liau. Su­muš­tą ko­ją skau­ dė­jo, ta­čiau lenk­ty­niau­ti ga­lė­jau. At­mos­fe­ra Lon­do­no plen­te bu­vo tie­siog nuo­sta­bi“, – sa­vo pa­si­ro­ dy­mą api­bend­ri­no G.Bag­do­nas.

At­sis­to­jau ir pa­ban­ džiau va­žiuo­ti to­ liau. Su­muš­tą ko­ ją skau­dė­jo, ta­čiau lenk­ty­niau­ti ga­lė­jau. Jam ši olim­pia­da jau bai­gė­si, o K.Na­var­daus­kas dar star­tuos in­ di­vi­dua­laus star­to lenk­ty­nė­se. „Jau­čiu daug at­sa­ko­my­bės ir psi­cho­lo­gi­nio spau­di­mo, pa­si­ steng­siu pa­si­ro­dy­ti kuo ge­riau“, – apie bū­si­mą star­tą kal­bė­jo K.Na­ var­daus­kas. Olim­pi­nės Lie­tu­vos vy­rų rink­ti­ nės tre­ne­rio Ar­tū­ro Kas­pu­čio tei­ gi­mu, jei R.Na­var­daus­kas pa­teks į 20-uką, tai bus la­bai ge­ras re­zul­ ta­tas. Gim­nas­tas su­klu­po

At­ran­kos var­žy­bų bar­je­ro pra­ti­ muo­se ant ark­lio ne­pa­vy­ko įveik­ ti 21 me­tų kau­nie­čiui gim­nas­tui Ro­kui Guš­či­nui. Lie­tu­vis su­rin­ ko 14,366 ba­lo ir užė­mė 17-ą vie­ tą tarp 69-ių rung­t ies da­ly­v ių. Iki fi­na­li­nio aš­tun­tu­ko Lie­tu­vos gim­nas­tui pri­trū­ko 0,534 ba­lo.

Be­je, ne­pa­si­se­kė ne vie­nam lie­ tu­viui. Ne­ti­kė­tą ne­sėk­mę at­ran­ko­ je pa­ty­rė ir šios rung­ties olim­pi­nis vi­ce­čem­pio­nas kroa­tas Fi­li­pas Ude, ku­ris su 13,933 ba­lo li­ko tik 32-as. Ne­sėk­me bad­min­to­no var­žy­bo­se star­ta­vo vie­nin­te­lė mū­sų ša­lies šios spor­to ša­kos at­sto­vė 26-erių Ak­vi­lė Sta­pu­šai­ty­tė. Pir­ma­ja­me F gru­pės ma­če tau­ra­giš­kė 16:21, 7:21 nu­si­ lei­do 14-ajai tur­ny­ro ra­ke­tei Ny­ der­lan­dams at­sto­vau­jan­čiai 35-erių ki­nei Jie Yao ir ge­ro­kai komp­li­ka­vo sa­vo ga­li­my­bes ženg­ti to­liau. Ant­rą gru­pės ma­čą šian­dien lie­ tu­vė žais su 29-erių is­lan­de Rag­na In­golfs­dot­tir. Į aš­tunt­fin ­ a­lį pa­teks tik gru­pės nu­ga­lė­to­ja. Ly­de­riai – ki­nai

Įs­pū­din­giau­siai olim­pia­dos pra­džia su­si­klos­tė Ki­ni­jos spor­ti­nin­kams. Jau per pir­mą­ją var­žy­bų die­ną jie su­si­kro­vė net 4 auk­so me­da­lius, o dar vie­ną to­kios pa­čios pra­bos ap­ do­va­no­ji­mą iš­ko­vo­jo va­kar anks­ ti ry­te. Su pen­kiais auk­si­niais me­da­liais praė­ju­sių olim­pi­nių žai­ dy­nių šei­mi­nin­kė tvir­tai pir­mau­ ja ko­man­di­nė­je įskai­to­je ir len­kia sėk­min­gai šau­dy­mo ir fech­ta­vi­mo rung­ty­se pa­si­ro­džiu­sius ita­lus. Ki­ni­jos spor­ti­nin­kė iš­ko­vo­jo ir pa­tį pir­mą­jį Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių auk­so me­da­lį – 23-ejų šau­lė Si­ling Yi trium­fa­vo mo­te­ rų šau­dy­mo ori­niu šau­tu­vu iš 10 met­rų fi­na­le. Nors olim­pia­da dar tik pra­si­dėjo, jo­je jau už­fik­suo­tas ir pir­ma­sis tei­ gia­mas do­pin­go tes­tas. Ofi­cia­liai

pa­tvir­tin­ta, jog Al­ba­ni­jos sun­ku­ mų kil­no­to­jas Hy­se­nas Pu­la­ku ta­po pir­muo­ju olim­pie­čiu, ku­ris nau­do­ jo drau­džia­mus pre­pa­ra­tus. Tarp­ tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (TOK) tei­gi­mu, lie­pos 23-ią­ją at­lik­ta­me sun­kiaat­le­čio H.Pu­la­ku do­pin­go tes­te bu­vo ap­tik­ta sta­no­zo­lo­lo. Be šio spor­ti­nin­ko, iš žai­dy­nių sun­ kio­sios at­le­ti­kos var­žy­bų bu­vo pa­ ša­lin­ti ir du Tur­ki­jos at­sto­vai, ku­rių do­pin­go tes­tai bu­vo tei­gia­mi per pa­si­ren­gi­mo olim­pia­dai eta­pą.

Sun­ku­mų kil­no­ji­mas. Mo­te­rys. 48 kg. 1. Wang Ming­juan (Ki­ni­ja), 2. Hi­ro­mi Miya­ke (Ja­po­ni­ja), 3. Ry­ ang Chun-Hwa (Šiau­rės Ko­rė­ja).

Me­da­liai Šalis

1. Ki­ni­ja 2. Ita­li­ja 3. JAV 4. Bra­zi­li­ja 4. Pie­tų Ko­rė­ja 6. Aust­ra­li­ja 6. Ka­zachs­ta­nas 6. Ru­si­ja

Auks.

Sid.

Bronz.

Iš viso

5 2 1 1 1 1 1 1

0 2 2 1 1 0 0 0

2 1 2 1 1 0 0 0

7 5 5 3 3 1 1 1

16

sportas

pirmadienis, liepos 30, 2012

Daugiau golfo turnyro akimirkų – kl.lt

Bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ (DMN) gol­fo tur­ny­ras, vy­ kęs Klai­pė­dos pa­šo­nė­je – Stan­čių kai­me esan­čia­me „Na­tio­nal Golf Re­sort“ aikš­ty­ne, pra­no­ko lū­kes­čius. „Tiek do­va­nų per vi­są se­zo­ną ne­lai­miu, kiek ga­vau vien per šias var­žy­bas“, – džiau­gė­si Vy­tau­tas Ric­kus, nu­ga­lė­jęs vy­rų pir­mo­sios ka­te­go­ ri­jos gru­pė­je.

DMN tur­ny­rą lai­mė­jo V.Ric­kus ir I.Čes­na­kie­nė Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Pa­si­rin­ko gol­fą, o ne te­ni­są

Nuo anks­ty­vo ry­to į ko­vą sto­jo 29 vy­rai ir 7 mo­te­rys. Tarp stip­rio­sios ly­ties at­sto­vų per­ga­lę šven­tęs V.Ric­kus vos taš­ku ap­len­kė Ka­zį Pau­li­ką. Tre­čią­ją vie­ tą užė­mė Arū­nas Ku­rai­tis. V.Ric­kus at­vi­ra­vo, kad su gol­fo žai­di­mu su­si­pa­ži­no prieš dau­giau nei pen­ke­rius me­tus. „Laz­dą į ran­kas paė­miau, kai prie Klai­pė­dos dar ne­bu­vo gol­fo klu­bo, per ato­sto­gas Is­pa­ni­jo­je, Mal­jor­kos sa­lo­je. Aikš­ty­no šei­mi­nin­kas pa­ kvie­tė ma­ne ir kar­tu bu­vu­sį Arū­ ną Ku­rai­tį pa­ban­dy­ti ran­kos taik­lu­ mą“, – šyp­so­jo­si nu­ga­lė­to­jas.

Nugalėtojas: pajėgiausių vyrų grupėje geriausiai sekėsi V.Rickui.

Lyderė: moterų varžybas po atkaklios kovos laimėjo I.Česnakienė.

Arū­nas Ku­rai­tis:

Tuo ir ža­vi ši gol­fo turnyro sis­te­ma, kad ga­li var­žy­tis skir­ tin­go meist­riš­ku­mo žai­dė­jai.

Anot V.Ric­kaus, žai­džiant gol­fą bū­ ti­na iš­tver­mė, ge­ras fi­zi­nis pa­si­ren­ gi­mas, taik­lu­mas ir ge­bė­ji­mas su­si­ kaup­ti. Jis sa­kė, kad dėl DMN tur­ny­ro paau­ko­jo „Ni­da Jazz“ te­ni­so var­žy­bas, ku­rių iki šiol ne­bu­vo pra­lei­dęs. „Ne­ži­nau, ko­kia in­tui­ci­ja pa­kuž­ dė­jo žais­ti gol­fą, o ne te­ni­są. Gal tai, kad prieš sa­vai­tę ge­rai pa­si­ro­ džiau Lie­tu­vos čem­pio­na­te, o gal tai, kad DMN tur­ny­re pri­zi­nin­kų lau­kė įspū­din­gi pri­zai, – ge­ra nuo­ tai­ka švy­tė­jęs ly­de­ris pri­si­pa­ži­no, jog to­kio do­va­nų lie­taus ne­si­ti­kė­ jo. – Tai siurp­ri­zas ne tik man, bet ir vi­siems tur­ny­ro da­ly­viams. Ži­nia apie ge­rą tur­ny­rą pa­sklis ir ki­tą­met bus dar dau­giau žai­dė­jų.“ Ma­žiau pa­ty­ru­sių – vy­rų ant­ro­je ka­te­go­ri­jos gru­pė­je ge­riau­siai žai­dė Al­gir­das Za­ba­raus­kas. Ant­ra­sis bu­ vo Alek­sand­ras Dro­no­vas, tre­čias – Jo­nas Elens­kis. Mo­te­rų gru­pė­je ne­pra­len­kia­ma bu­vo In­ga Čes­na­kie­nė. Tik jai nu­ si­lei­do Iri­na Trak­še­lie­nė. Tre­čio­ sios vie­tos do­va­no­mis džiau­gė­si Ole­sia Šev­čen­ko. Žais­da­ma už­mirš­ta dar­bus

I.Čes­na­kie­nė dar bu­vo ap­do­va­no­ ta už taik­liau­sią smū­gį, kai ka­muo­

Ateitis: R.Cibauskas su žmona Reda neatme-

tė galimybės, jog patys kada nors žais golfą.

liu­kas po pir­mo smū­gio vos neįk­ri­ to į duo­bu­tę. „Prieš tre­je­tą me­tų apie gol­fą bū­ čiau pa­sa­kiu­si, kad tai „bo­bu­čių ir die­du­kų“ spor­tas, ta­čiau pra­dė­ju­si žais­ti su­pra­tau, jog šio­je spor­to ša­ ko­je rei­kia ne tik iš­mok­ti tech­niš­kai smū­giuo­ti, bet ir daug pro­tau­ti“, – tei­gė nu­ga­lė­to­ja. I.Čes­na­kie­nė pri­si­pa­ži­no, kad žais­da­ma gol­fą už­mirš­ta rū­pes­čius, rei­ka­lus, iš­si­va­duo­ja nuo stre­sų. Mo­te­ris tvir­ti­no, jog DMN tur­ny­re bu­vo ma­lo­niau žais­ti, nei prieš sa­ vai­tę vy­ku­sia­me ša­lies čem­pio­na­te. „Šio­se var­ž y­b o­se ne­kan­k i­n o įtam­pa, kad bū­ti­nai rei­kia lai­mė­ti, – tei­gia­mas tur­ny­ro pu­ses var­di­jo taik­lia­ran­kė. – Tur­ny­re da­ly­va­vu­ sios mo­te­rys bu­vo drau­giš­kos. Tai la­bai svar­bu, nes kar­tu rei­kia var­ žy­tis apie pen­kias va­lan­das. Jei var­ žo­vės ne­ge­ra­no­riš­kos, tai su­pras­tė­ja nuo­tai­ka ir kren­ta žai­di­mo ly­gis.“ Dar dviem žai­dė­jams or­ga­ni­za­to­ riai įtei­kė do­va­nas už to­li­miau­sius

Pagarba: TEO LT Klaipėdos regiono direktorius

L.Lapinskas su šeima pasveikino žaidėjus.

smū­gius. Mo­te­rų gru­pė­je ap­do­va­ no­ta Jo­lan­ta Za­ba­raus­kie­nė, vy­rų – Egi­di­jus Sla­ni­na. Jo smū­giuo­tas ka­ muo­liu­kas nu­skrie­jo apie 260 m. Da­ly­viams – so­li­dūs pri­zai

Pir­mų­jų vie­tų nu­ga­lė­to­jams bu­vo įteik­ti gau­sūs rė­mė­jų įsteig­tų pri­zų rin­ki­niai: nak­vy­nė vieš­bu­čio „Va­na­ gu­pė“ vers­lo kla­sės kam­ba­riuo­se su pus­ry­čiais, ap­si­lan­ky­mu vieš­bu­čio SPA cent­re bei pir­čių komp­lek­se, pra­ban­gi va­ka­rie­nė „Fried­ri­cho pa­ sa­že“, eko­lo­giš­ki „BioE­co“ kos­me­ ti­kos rin­ki­niai, kvie­ti­mai į „Snow“ are­ną, švei­ca­riš­ko „Lindt“ šo­ko­la­ do rin­ki­niai, „Chi­vas“ gė­ri­mai bei ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riaus do­va­nos – me­ti­nė dien­raš­čių „Klai­pė­da“, „Kau­no die­na“ ar „Vil­niaus die­na“ pre­nu­me­ra­ta pa­si­rink­ti­nai. Pa­žiū­rė­ti tur­ny­ro bu­vo at­vy­kę ir vers­lo par­tne­riai. Jie tu­rė­jo ga­ li­my­bę da­ly­vau­ti gol­fo pa­mo­ko­ se bei su­si­pa­žin­ti su šiuo žai­di­mu tie­sio­giai.

Vairuotoja: verslininkė L.Bosienė išbandė hi-

bridinį „Lexus“ modelį.

Eko­lo­giš­kos kos­me­ti­kos na­mai „BioE­co“ pa­kvie­tė į už­siė­mi­mus, ku­rie suint­ri­ga­vo ne tik mo­te­ris, bet ir vy­rus. Dau­ge­lis iš­ban­dė ran­ kų dar­bo kos­me­ti­ką, su­si­pa­ži­no su jos ga­my­bos ypa­tu­mais bei eko­lo­ giš­kos kos­me­ti­kos nau­da. Pag­rin­di­nis gol­fo tur­ny­ro rė­ mė­jas „Le­xus“ pri­sta­tė nau­jau­sius hib­ri­di­nius mo­de­lius, o vi­si no­rin­ tie­ji ban­do­muo­siuo­se va­žia­vi­muo­ se iš­ban­dė „Le­xus“ au­to­mo­bi­lius. Aukš­tas var­žy­bų ly­gis

DMN tur­ny­ro re­zul­ta­tus api­bend­ ri­nęs „Na­tio­nal Golf Re­sort“ aikš­ ty­no va­do­vas A.Ku­rai­tis gy­rė da­ ly­vius, ku­riems te­ko var­žy­tis ko­ne ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis. „Oro tem­pe­ra­tū­ra – 32 laips­niai karš­čio. Žai­dė­jai vaikš­čio­jo, var­žė­si ne­tu­rė­da­mi jo­kios užuo­vė­jos. Pūs­ te­lė­jęs vė­je­lis ne­su­ma­ži­no karš­čio, o tik dar la­biau ap­sun­ki­no var­žy­ bų są­ly­gas, nes spor­ti­nin­kams te­ko pa­pil­do­mai ko­re­guo­ti smū­gius“, –

Vytauto Liaudanskio nuotr.

tvir­ti­no A.Ku­rai­tis. Anot jo, jei pri­ zi­nin­kus lem­tų smū­gių skai­čius, tai per­ga­lę bū­tų šven­tęs vie­nas pa­jė­ giau­sių gol­fo žai­dė­jų Lie­tu­vo­je An­ ta­nas Sa­daus­kas, DMN tur­ny­re li­kęs penk­tas sa­vo gru­pė­je. „Tuo ir ža­vi ši gol­fo turnyro sis­te­ma, kad ga­li var­ žy­tis skir­tin­go meist­riš­ku­mo žai­dė­ jai“, – džiau­gė­si A.Ku­rai­tis. Pap­ra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti tur­ny­ ro ly­gį, pa­ty­ręs žai­dė­jas ne­per­dė­da­ mas sa­kė, kad dėl DMN pri­zų ko­vo­ ję žai­dė­jai – aukš­to meist­riš­ku­mo. „Vy­rų gru­pė­je ko­vo­jo ke­tu­ri spor­ ti­nin­kai iš Lie­tu­vos pa­jė­giau­sių žai­ dė­jų dvi­de­šim­tu­ko. Mo­te­rų gru­pė­ je nu­ga­lė­ju­si I.Čes­na­kie­nė ne­se­niai ša­lies čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo bron­ zos me­da­lį. Ži­nant, kad ki­to­se gol­ fo aikš­ty­nuo­se taip pat vy­ko tur­ny­ rai, tai DMN var­žy­bos su­lau­kė tik­rai ne­ma­žai pa­jė­gių spor­ti­nin­kų. Apie šį tur­ny­rą, ma­nau, iš­girs dar dau­ giau šios spor­to ša­kos mė­gė­jų ir ki­ tą­met da­ly­vaus dar dau­giau gol­fo žai­dė­jų“, – įsi­ti­ki­nęs A.Ku­rai­tis.

23

pirmadienis, liepos 30, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos dramos teatras Palanga, Palangos senoji gimnazija, Jūratės g. 13 Rugpjūčio 8 d. 20 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“, 1 d. spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Rugpjūčio 9 d. 20 val. – E.E. Schmitt. „Paleistuvis“. 2 d. laisvamaniška komedija. Rež. P.Gaidys. Rugpjūčio 10 d. 20 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta!“. 2 d. tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Bilietai parduodami nuo rugpjūčio 1 d. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) 12–18 val., spektaklių rodymo dieną – 13–20 val. Bilietus platina BILIETŲ PASAULIS (www.bilietupasaulis.lt). Informacija www.kldteatras.lt.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugpjūčio 14 d. 19 val. didžiojoje salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro gastrolės. N.Saimono komedija „Paskutinysis iš aistros kamuojamų

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

meilužių“. Rež. G.Gabrėnas. Bilieto kaina 28–33 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasaros koncertų ciklas KKS parko estradoje Rugpjūčio 11 d. 20 val. – „Operos paštetas“. D.Tiškovaitė (sopranas), A.Sabulytė (mecosopranas), J.Sakalauskas (baritonas), V.Lukošius. Bilietai – 20 Lt, studentams, moksleiviams, senjorams, neįgaliesiems – 15 Lt. KITI RENGINIAI Rugpjūčio 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Apie ką kalba vyrai?”. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Rugpjūčio 12 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Striptizo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui Liepos 31 d. 10–21 val. – paminklas „Arka“, Klaipėda. „Ore“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės atviros kūrybinės dirbtuvės. Rugpjūčio 4 d. 19 val. – Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. „Moterų dainos“. Koncertas. Solistė D.Kužmarskytė (mecosopranas). Koncertmeisterė I.Maknavičienė. Rugpjūčio 10 d. 21 val. – paminklas „Arka“, Klaipėda. Marijos Kalvelytės (fortepijonas) koncertas.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).

Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Tel. 310 022. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė). Tel. 410 108.

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Galimas susižavėjimas vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti. Dvyniai (05 21–06 21). Esate labai įsitempęs, būsite šiek tiek irzlus. Dėl vidinių prieštaravimų gali kilti nesutarimų su aplinkiniais, todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką. Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, prezentaciją, tai, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų organizuotumas ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Svarstyklės (09 24–10 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Skorpionas (10 24–11 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors nauja, įdomaus, įgyvendinkite. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jaučiate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) RENGINIAI Rugpjūčio 8, 22, 29 d. 22 val. marinistinio kino ciklas. Nemokamai.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki rugpjūčio 10 d. Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamscapes“. Nemokamai. Iki rugpjūčio 14 d. KKKC tarptautinėje meno rezidentūroje – lietuvių menininkė Vaida Tamoševičiūtė. Iki rugpjūčio 17 d. tarptautinis projektas „3+3. Jaunas trijų šalių menas“. KKKC I a. meno galerija. Nemokamai. Iki rugpjūčio 20 d. KKKC tarptautinėje meno rezidentūroje – jaunasis kūrėjas iš Prancūzijos Aymeric Ebrard.

Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialas (Šviesos g. 3) Iki rugsėjo 1 d. dvi Klaipėdos m. Regos ugdymo centro socialinio skyriaus dalyvių ir ugdytinių darbų tapybos ir keramikos parodos (dailės mokytoja J.Šatkutė ir keramikos mokytoja F.Spudulienė).

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“; iki rugpjūčio 31 d. dailininkų Renatės Lūšis, Irinos Novokreščionovos ir Ake’s Franzeno akvarelių paroda; iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Iki rugpjūčio 24 d. nuo antradienio iki penktadienio 10–12 val. galerija kviečia vaikus į „Vasaros studiją“.

Orai

Šiandien Lietuvoje numatomi neramūs, su perkūnijomis orai. Vietomis lis smarkiai, bus škvalas, per kurį vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, kai kur susidarys kruša. Dieną bus 22–27 laipsniai šilumos. Rytoj orai nurims, karštis pasitrauks, tik vietomis trumpai palis. Dieną bus apie 20–25 laipsnius šilumos.

Šiandien, liepos 30 d.

+22

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+28

Utena

+23

5.26 21.23 15.57

212-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 154 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +20 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +37 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18

kokteilis Pa­ra­de – pri­si­pla­kė­lė Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja įro­dė, kad tu­ri ge­rų re­ži­ sie­rių. Tuo įsi­ti­ki­no­me ste­bė­da­mi įspū­ din­gą va­sa­ros žai­dy­nių ati­da­ry­mą. Vos ne pu­sę šven­tės lai­ko tru­ko vals­ ty­bių ko­man­dų pa­ra­das. Mes neatk­rei­ pė­me dė­me­sio, ta­čiau In­di­ja bu­vo nu­ ste­bu­si, kad ša­lia šios ša­lies vė­liav­ne­ šio im­ty­ni­nin­ko Sus­hi­lo Ku­ma­ro žings­ nia­vo nie­kam ne­pa­žįs­ta­ma mo­te­ris. Ji aki­vaiz­džiai iš­si­sky­rė, nes bu­vo ap­si­ ren­gu­si ryš­kiai rau­do­na pa­lai­di­ne. Ap­sau­gi­nin­kai ma­nė, kad to­ji da­ma – in­dų de­le­ga­ci­jos na­rė, o in­dai ma­nė, jog ji – žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­ to at­sto­vė. „Tik po pa­ra­do mes su­pra­to­me, jog tai – pro ap­sau­gą praė­ju­si mo­te­ris“, – tei­si­no­ si vie­nas In­di­jos de­le­ga­ci­jos va­do­vų. Nar­suo­lė bu­vo at­pa­žin­ta, kai nuo­trau­ka pa­te­ko į pla­čiuo­sius ži­niask­lai­dos van­ de­nis. Pa­si­ro­do, ji – Mad­hu­ra Ho­ney, ke­ le­tą me­tų Lon­do­ne stu­di­juo­jan­ti in­dė.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +35 +28 +32 +24 +20 +22 +30

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+27

+25

+24 +26 +32 +15 +24 +32 +32 +26

bais aki­vaiz­džiai iš­si­sky­rė tarp In­di­jos at­sto­vų.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

21

21

20

18

6

20

21

20

16

6

20

22

20

21

5

rytoj

trečiadienį

In­ter­po­las – už tig­rus

1863 m. gimė automobilizmo pradininkas JAV Henry Ford. 1898 m. mirė Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarck, įkūręs Vokietijos imperiją (1871 m.) ir buvęs pirmuoju kancleriu (1871–1890 m.). 1938 m. gimė kino režisierius Kazimieras Musnickas. 1947 m. gimė garsusis kovinių kino filmų aktorius Arnold Schwarzenegger.

1948 m. gimė prancūzų aktorius Jean Reno.

teleloto Nr. 851 2012 07 29 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 68 385 (1 x 68 385) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Tik­ras at­ve­jis Va­kar 911 gel­bė­ji­mo tar­ny­bo­je pa­si­gir­do ne­ri­mą ke­lian­tis skam­bu­tis. Gel­bė­to­jai su­si­ner­vi­no ir ra­ge­lio nu­ta­rė ne­kel­ti.

Iš olim­pia­dos Irk­luo­to­jas sa­ko bi­čiu­liui: – Na ne, dau­g iau aš su Jo­nu ne­beirk­ luo­siu. – O tai ko­dėl, blo­gai irk­luo­ja ? – Ne. Pa­ž iū­rėk, ko­k ios jo au­sys, prieš vė­ją ne­pairk­luo­si­me. Čes­ka (397 719; la­bai pa­ti­ko olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mas, ku­ris, ko ge­ro, bu­vo gra­žiau­sias iš vi­sų)

Gro­bis: tig­rai vis dar yra gei­džia­mas bra­ko­nie­rių tai­ki­nys.

In­ter­po­las va­kar pa­mi­nė­jo Pa­sau­ li­nę tig­rų die­ną ir pa­skel­bė spe­cia­ lios ope­ra­ci­jos šioms di­džio­sioms ka­tėms iš­sau­go­ti re­zul­ta­tus: pa­rei­ gū­nai suė­mė 40 žmo­nių ir kon­fis­ka­ vo tig­rų kai­lių bei ki­tų kū­no da­lių.

Per ope­ra­ci­ją „Gro­bis“ (Prey), su­ reng­tą Bu­ta­ne, Ki­ni­jo­je, In­di­jo­je ir Ne­pa­le, bu­vo kon­fis­kuo­ta ir ki­to­ kios kont­ra­ban­dos – ra­ga­no­sių ra­ gų, dramb­lių il­čių ir jū­ros ark­liu­kų, taip pat sau­go­mų au­ga­lų, pa­skel­bė tarp­tau­ti­nė po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ja. In­ter­po­lo ap­lin­ko­sau­gos nu­ si­kal­ti­mų pro­gra­ma koor­di­na­vo ope­ra­ci­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo po­

Abdonas, Donatilė, Jovilė, Nortautas, Radvilė.

liepos 30-ąją

§§ §§ 01 57 29 39 71 66 68 52 07 54 61 35 20 13 03 63 69 09 58 12 04 49 51 73 15 34 41 72 50 26 38 47 02 32 17 §§§ 06 11 33 36 27 §§ §§§ 23 25 43 08 48 §§§ §§§ §§§ 60 59 55 42 53 44 75 46

Įžy­my­bė: M.Ho­ney ryš­kiais rū­

Vardai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

li­ci­jos, mui­ti­nių, ap­lin­ko­sau­gos agen­tū­rų, ko­vos su nar­ko­ti­kais biu­rų ir miš­kų ap­sau­gos pa­rei­gū­ nai bei pro­ku­ro­rai. Ope­ra­ci­ja „Gro­bis“ bu­vo su­ reng­ta pa­gal pro­jek­tą „Gro­buo­ nis“ (Pre­da­tor) In­ter­po­lo ir try­li­kos Azi­jos ša­lių, ku­rio­se te­be­gy­vuo­ ja lau­ki­nių tig­rų po­pu­lia­ci­jos, ini­ cia­ty­va. BNS inf.

Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Romualdas Škarnulis „Renault Thalia“ (TV) – Kazimieras Vytautas Želvys „VW Jetta“ – 0167155 „VW Jetta“ – 0069989 „Renault Thalia“ – 0342225 Kelialapis į Maljorką – 0069256 Kelialapis į Graikiją – 0087192 Kelialapis į Turkiją – 0 145461 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0324444, 0435597, 0010905, 0405946, 0406879 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0488601, 0212632, 0455755 Dviračiai „Panther“ – 058*452 LED televizoriai „Orion“ – 033*357 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 013*842

1991 m. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 2007 m. mirė legendinis švedų kino režisierius Ingmar Bergman. 2007 m. mirė Michelangelo Antonioni, vienas garsiausių visų laikų italų kino kūrėjų. 2010 m. eidamas 81-uosius metus mirė literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, prozininkas Juozas Jasaitis.

Fotokameros „Kodak“ – 019*517 Cikloninės krosnelės „LR“ – 012*776 Kavos aparatai „Electrolux“ – 026*862 TV priedėliai „TV Star“ – 005*879 GPS navigatoriai „Manta“ – 019*325 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 016*464 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 23 d.) – Viktoras Jasiūnas iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 23 d.) – Danguolė Sutkaitienė iš Šakių rajono 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 23 d.) – Julija Bružienė iš Anykščių rajono Kvietimai į TV: 000*161, 057*482, 053*865 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.