Issuu on Google+

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

pirmadienis, liepos 9 d., 2012 m. Nr. 158 (1357) 

Jo­kiai Sei­mo frak­ci­ jai ne­prik­lau­san­čių par­la­men­tarų skai­ čius pa­siekė re­kor­ di­nes aukš­tu­mas. Lietuva 5p.

Per me­tus la­biau­ siai su­prastė­jo ne gy­vybės drau­di­ mo bend­ro­vių dar­ buo­tojų iš­vaiz­da. Ekonomika 8p.

diena.lt

Nuo po­tvy­nio nu­kentėję pie­tinės Ru­si­jos gy­ven­to­jai skundė­si, kad lai­ku ne­su­laukė pa­gal­bos. Pasaulis 12p.

Trys die­nos karš­čio ir šventės

1,30 Lt

Nors bu­vo ne­sklan­dumų, mes įrodė­me, kad olim­pia­ da skir­ta mums, o ne Ve­ne­ sue­los po­kšti­nin­kams. Lie­tu­vos krep­ ši­nio rink­tinės įžaidė­jas Šarū­nas­ Ja­si­ke­vi­čius

10p.

Miestas

4p.

Mies­tas bu­vo lyg pa­ra­ly­žiuo­tas Ilgąjį sa­vait­galį sos­t inė­je bu­vo dau­ giau tu­r istų nei vietos gy­ven­tojų. Dau­ge­l is iš Vil­n iaus neiš­va­ž ia­v u­ sių laiką lei­do prie mies­t ie­č ių pa­ mėgtų Ža­l iųjų ir kitų netoli telkšan­ čių ežerų. O senamiestyje esan­ čia­me Se­rei­k iš­k ių par­ke be­s iil­s in­ tys mies­t ie­č iai į Vil­nelės van­denį bris­t i ne­s i­r y­žo.

menas „„Išt­vermė: šventės da­ly­viai vi­sas tris die­nas ne tik re­pe­ta­vo, bet ir žy­gia­vo gatvė­mis. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Moks­lei­vių dainų šventės „Mūsų var­das – Lie­tu­va“ lie­tus šie­met, kaip daž­nai nu­tik­ da­vo anks­tes­niais me­tais, ne­ga­di­no. Ta­ čiau ne ma­žes­nis iš­ban­dy­mas, ypač jau­ niau­siems dai­norė­liams, bu­vo karš­tis.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Nus­te­bi­no pa­trio­tiz­mu

„Šventės lūkes­čiai vir­šy­ti su kau­ pu. Kūry­bi­nių gru­pių su­ma­ny­mai taip pat pa­si­tei­si­no, bu­vo di­des­nių ir ma­žes­nių at­ra­dimų. La­bai nu­ džiu­gi­no vaikų en­tu­ziaz­mas da­ly­ vau­ti ne­pai­sant nuo­var­gio ir di­de­

lio karš­čio. Nė vie­nas neiš­va­žia­vo, neišė­jo, nors gy­ve­no spar­tie­tiš­ ko­mis sąly­go­mis. Ypač su­žavė­jo Dainų die­no­je pra­si­veržęs pa­trio­ tiz­mas, kai nie­kie­no ne­liep­ti ir ne­ pra­šy­ti po him­no ir prie­š jį vai­kai ėmė skan­duo­ti „Lie­tu­va!“. Bu­vo la­bai ne­tikė­ta, – džiaugė­si šventės va­do­vas Ro­mual­das Kond­ro­tas.

2

13p.

Kaitra bardų neužčiaupė


2

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

miestas

Trys die­nos karš­čio ir šventės Jis teigė jo­kių skun­ 1 dų ne­girdėjęs. Pa­ tys šventės da­ly­viai pa­sa­ko­jo, kad

ne vi­si at­laikė ali­nan­čią kaitrą. Il­ gąjį sa­vait­galį Lie­tu­vo­je laikė­si 27–32 laips­nių karš­tis. Did­žio­jo­ je ša­lies da­ly­je fik­suo­tas per­tek­li­ nis drėgnu­mas, o karš­čio in­dek­ sas, ro­dan­tis rea­liai jau­čiamą oro tem­pe­ratūrą, siekė 30–41 laipsnį. Toks karš­čio in­dek­sas jau ro­do pa­ vojų svei­ka­tai. Ieš­ko­jo pa­vėsio

Nuo penk­ta­d ie­n io šalį ap­ė męs karš­tis ta­po iš­ban­dy­mu tiek Mo­ ki­n ių dainų šventės da­ly­v iams, tiek žiū­ro­vams. Ne­m a­ž ai ren­ gi­n ių žiū­rovų nuo saulės kait­ ros slėpėsi po skėčiais, kai ku­rie dainų klausė­si ato­kiau – med­žių pa­vėsy­je. Ži­niask­lai­da pra­nešė, kad, su­ne­ rimę dėl vaikų svei­ka­tos, kai ku­ riuos ma­žuo­sius šventės da­ly­vius tėvai na­mo iš­si­vežė jau penk­ta­die­ nį. Esą su­si­rūpi­nimą su­kėlė ne tik karš­tis, bet ir se­ki­nan­čios re­pe­ti­ ci­jos, skur­dus moks­lei­vių mai­ti­ni­ mas. „Jei­gu iš 20 tūkst. da­ly­vių vie­ nas ki­tas iš­vy­ko, nors to­kie at­ve­jai man ne­ži­no­mi, tai nie­ko stebė­ti­ na. Ypač dėl tų vaikų, ku­rių svei­ ka­ta silp­nesnė, o toks karš­tis Lie­ tu­vai tik­rai ne­būdin­gas. Ma­nau, nėra nie­ko blo­ga, kad tėvai rūpi­na­ si sa­vo vai­kais. Kad ir kaip būtų, tai yra gra­ži šventė, bet vaikų svei­ka­ ta svar­biau“, – sakė R.Kond­ro­tas. Dėl karš­čio ren­gi­nių ne­bu­vo at­si­ sa­ky­ta, keis­tas tik kai ku­rių re­pe­ti­ cijų lai­kas, kad ne­reikėtų re­pe­tuo­ti per pa­tį karš­čio piką. „Kiek galė­ jo­me, rūpi­nomės van­de­niu, kad jo tik­rai būtų daug. Galbūt bu­vo kiek kuk­les­nė me­di­ci­ni­nė priežiūra nei įpras­ta, bet šiaip ko­kių nors skundų ar ne­pa­si­ten­ki­nimų ne­girdė­jau“, – ti­ki­no šventės va­do­vas. Sek­ma­dienį Vil­niaus Ro­tušės aikštė­je kon­cer­ta­vo Moks­lei­vių dainų šventės da­ly­viai: Artū­ro Ur­ nie­žiaus va­do­vau­ja­mas Plungės

M.Ogins­kio me­no mo­kyk­los or­kest­ ras, Vy­tau­to Skrip­kaus­ko va­do­vau­ ja­mas Vil­niaus Žirmūnų gim­na­zi­jos pu­čiamųjų inst­ru­mentų or­kest­ras „Sep­ti­ma“, Re­mi­gi­jaus Vi­lio va­do­ vau­ja­mas Pa­nevė­žio ra­jo­no sa­vi­val­ dybės jung­ti­nis va­ri­nių pu­čiamųjų inst­ru­mentų or­kest­ras „Aukš­tyn“. „Dėko­j u išt­ver­m in­g iau­s iems klau­sy­to­jams, nes 32 laips­nių karštį ga­li išt­ver­ti tik la­biau­siai at­si­davę mu­zi­kos mylė­to­jai“, – sakė pra­ nešė­jas. Nuo Ro­tušės aikštės da­ly­viai pa­traukė link Min­dau­go pa­mink­ lo prie Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus. Jau­nie­ji šventės da­ly­viai pa­sa­ko­jo di­des­nių sun­kumų dėl karš­čio ne­ pa­jutę – la­biau dėl to ne­ri­mavę ko­ lek­tyvų va­do­vai. Ta­čiau moks­lei­viai pri­pa­ži­no, kad šiek tiek išgąs­di­nu­ sių in­ci­dentų neiš­veng­ta. „Vie­na mer­gaitė per žy­gia­vimą apal­po, jai reikė­jo pa­gal­bos“, – sakė vie­nas or­ kest­ro „Aukš­tyn“ mu­zi­kantų.

Romualdas Kond­ro­tas:

Kad ir kaip būtų, tai yra gra­ži šventė, bet vaikų svei­ka­ta svar­biau. Ga­lybė kon­certų

Moks­lei­vių dainų šventė ofi­cia­liai pra­dėta penk­ta­dienį 12 val. Si­mo­ no Dau­kan­to aikštė­je. Čia Vals­ tybės die­nos ir tra­di­cinės Dainų šventės pro­ga da­ly­vius ir žiū­ro­vus pa­svei­ki­no Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė. Penk­ta­die­nio va­karą vy­ko Dainų die­nos kon­cer­tas Vil­niaus Vin­gio par­ke. Šventė­je da­ly­va­vo Pre­zi­ dentė D.Gry­baus­kaitė, eu­ro­par­ la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis, prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Šeš­ta­dienį Vil­niaus „Sie­mens“ are­no­je bu­vo pri­sta­ty­ta Šo­kių die­

nos pro­gra­ma „Lai­ko vai­kai“. Jo­je cho­reog­ra­fij­ os kom­po­zi­ci­jas at­li­ko 1–12 kla­sių moks­lei­viai. Sek­ma­dienį vy­ko An­samb­lių va­ ka­ras „Tai gra­žiai, gra­žiai ma­ne au­ gi­no“ Kalnų par­ko est­ra­do­je. Pa­si­ rodė tra­di­ci­nio folk­lo­ro an­samb­liai, liau­dies inst­ru­mentų, kank­lių, bir­ by­nių ir sku­du­čių an­samb­liai, vo­ ka­linės grupės, ka­pe­los. Mai­ro­nis ir Alek­sand­ras

Į il­go­jo sa­vait­ga­lio šven­čių pynę įtrauk­tas ir Lie­tuvą bei jos is­to­riją aukš­ti­nu­sio poe­to pa­minė­ji­mas. Penk­ta­dienį pa­minė­tos ku­ni­go, pro­fe­so­riaus, poe­to Jo­no Ma­čiu­lioMai­ro­nio 150-osios gi­mi­mo me­tinės. 2012-ie­ji yra pa­skelb­ti Mai­ro­nio me­tais. Penk­ta­dienį 14 val. ant Ge­di­mi­no pi­lies bokš­to kal­no ren­gi­ny­je „Dai­ nuo­ja­me Mai­ronį“ bu­vo skai­to­mos ir dai­nuo­ja­mos Mai­ro­nio eilės. Il­ga­me­tis LRT dik­to­rius Juo­ zas Šal­kaus­kas, prie­š pra­dėda­ mas skai­ty­mus, iš­kil­min­gai kvietė žmo­nes: „Skubė­ki­te ant Ge­di­mi­ no kal­no, čia ne­tru­kus dai­nuo­si­ me Mai­ronį!“ Skubė­ti žmonėms bu­vo ne­leng­va: ko­pian­čius į kal­ ną var­gi­no kait­ra. Vis dėlto pra­ si­dėjus ren­gi­niui Ge­di­mi­no pi­lies bokš­to priei­go­se būria­vo­si ke­lias­ de­šimt žmo­nių, tarp jų ne­ma­žai tu­ristų. Sek­ma­dienį dėme­sio nuo Moks­ lei­vių dainų šventės at­si­riekė ir tra­di­cinės Val­dovų rūmų pa­ra­ mos fon­do ini­ci­juo­tos teat­ra­li­ zuo­tos ce­re­mo­ni­jos or­ga­ni­za­to­ riai. Ka­ted­ros aikštė­je šauk­lys pa­skelbė Alek­sand­ro Jo­gai­lai­čio 1502 m. ži­nią apie at­lei­dimą nuo tiltų mo­kes­čio. „Nusp­rendė­me, kad sta­tulų ant Ža­lio­jo til­to ne­bus, nes jos ark­ lius būtų baid­žiu­sios ir iš Šni­piš­ kių naktį grįžtan­čius gir­tuok­lius gąsdi­nu­sios“, – tu­ris­tams ste­bin­ tis, kas čia vyks­ta, skelbė šauk­lys, ku­riam tekstą su­kūrė ra­šy­to­jai Ka­ zys Al­me­nas ir Re­na­ta Še­re­lytė.

„ „ Pa­v y­ko: „Nie­kie­no ne­liep­ti ir ne­pra­šy­ti po him­no ir prie­š jį vai­kai ėmė

Dėko­ju išt­ver­min­ giau­siems klau­sy­to­ jams, nes 32 laips­nių karštį ga­li išt­ver­ti tik la­biau­siai at­si­davę mu­zi­kos mylė­to­jai.

„ „ Būrelis: ilgąjį savaitgalį pačių vilniečių sostinėje b

gražus jaunimas iš visos Lietuvos ir užsienio.

„„Minė­ji­mas: ren­gi­nys skir­tas Mai­ro­nio gi­mi­mo 150-osioms me­tinėms.

„„Šešėlis: partitūra tinka ir apsisaugoti nuo saulės spin


3

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

miestas

„„Ce­re­mo­ni­ja: Alek­sand­ro Jo­gai­lai­čio ži­nią apie at­lei­dimą nuo tiltų mo­

kes­čio pa­skelbė šauk­lys.

Su­ta­po su Vals­tybės die­na

skan­duo­ti „Lie­tu­va!“, – džiaugė­si R.Kond­ro­tas. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Šie­met Moks­lei­v ių dainų šventė su­ ta­po su Vals­t ybės die­nos minė­ji­mu. Dau­g ybė­je Lie­t u­vos vietų penk­t a­ dienį 21 val. su­skam­bo Lie­tu­vos him­ nas. Minė­da­mi Vals­tybės dieną lie­tu­ viai „Tau­t išką giesmę“ gie­do­jo mies­ tų aikštė­se, par­k uo­se ar tie­siog ten, kur lei­do va­karą: ka­v inė­se, gatvė­se, sa­vo namų kie­muo­se.

Prieš gie­dant Lie­tu­vos himną tau­tos pa­svei­k in­t i Vals­t ybės die­nos pro­ga at­v y­ko pre­z i­den­tas Val­das Adam­ kus, ku­r io kalbą pa­lydė­jo itin aud­ rin­g i plo­ji­mai.

Pa­s au­ly­j e uni­k a­l i tau­t ie­č ius vie­ ni­j an­t i tra­d i­c i­j a už­g imė Lie­t u­v ai mi­n int sa­vo var­d o tūkstant­m etį 2009 m. Kad ir kur tuo me­t u būtų, Vil­n iu­je, Lie­t u­vos him­no au­to­r iaus dau­ge­l is Lie­t u­vo­j e ir išei­v i­j o­j e gy­ Vin­co Ku­d ir­kos aikštė­j e, su­s i­r in­ ve­nan­č ių lie­t u­v ių kar­t u gie­da „Tau­ ku­sie­m s dai­na­vo Sta­sys Po­v i­lai­t is. tišką giesmę“.

beveik nebuvo. Tačiau miestą užplūdo„

Artūro Morozovo nuotr.

Bu­vo iš­ki­lu­si grėsmė Moks­lei­vių dainų šventė­je šie­met iš vi­so da­ly­va­vo apie 800 ko­lek­t yvų: 225 cho­rai, 225 šokėjų ko­lek­t y­vai, 198 an­s amb­l ių va­ka­ro ko­lek­t y­vai, 55 pu­č iamųjų or­kest­rai ir 29 cho­ reog­ra­fi­jos grupės iš Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos, Len­k i­jos.

dulių.

„„Ra­gi­ni­mas: J.Šal­kaus­kas kvietė žmo­nes: „Skubė­ki­te ant Ge­di­mi­no kal­

no, čia ne­tru­kus dai­nuo­si­me Mai­ronį!“

pla­nuo­ta šventė šie­met ne­įvyks, ta­ čiau po to, kai bu­vo su­lauk­ta jos ren­ gėjų pa­si­prie­ši­ni­mo ir Sei­mo ko­mi­te­ to ra­g i­ni­mo, nu­spręsta šventės nea­ tidė­ti. Tie­sa, jai skir­ta ma­žesnė su­ma – ne­be 8 mln. litų, kiek anks­čiau pla­ nuo­ta jai iš­leis­ti, o 4,8 mln. litų.

Žiemą švie­t i­mo ir moks­lo mi­n ist­ Lie­t u­vos moks­lei­v ių dainų šventės ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius bu­vo pa­ at­ski­rai nuo Lie­tu­vos dainų šven­čių skelbęs, kad dėl tau­py­mo ši iš anks­to ren­g ia­mos nuo 1964-ųjų.


4

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

miestas

Il­gą­jį sa­vait­ga­lį sos­ ti­nė­je bu­vo dau­ giau tu­ris­tų nei mies­to gy­ven­to­jų. Dau­ge­lis iš Vil­niaus neiš­va­žia­vu­sių lai­ ką lei­do prie lan­ky­ to­jų pa­mėg­tų Ža­ lių­jų ir ki­tų mies­te esan­čių eže­rų.

Už­mies­ty­je ar prie par­kų tem­pe­ra­tū­ra ke­liais laips­ niais že­mes­ nė nei mies­to cent­re.

„„Tvan­ku­ma: ša­lies sos­ti­nė­je sa­vait­ga­lį tvy­ro­jo apie 30 laips­nių kait­ra. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Sa­vait­ga­lio iš­šū­kis – ras­ti gai­vos šal­ti­nį Rūta Grigolytė

r.grigolyte@diena.lt

Mies­to cent­re esan­čia­me Se­rei­kiš­ kių par­ke be­siil­sin­tys gyventojai į Vil­ne­lės van­de­nį bris­ti ne­si­ry­žo. Nu­se­ku­si upė šiuo me­tu la­biau pa­ na­ši į su­žy­du­sią pie­vą, o ne į mau­ dy­nėms tin­kan­tį van­dens tel­ki­nį. „Karš­ta, bet į upę ne­trau­kia. Už dė­žę alaus iš­si­mau­dy­čiau, tin­ka?“ – klau­sė prie Lie­tu­vos dai­lės aka­de­ mi­jos lai­ką lei­džian­tys jau­nuo­liai. Vil­ne­lės pra­na­šu­mus įver­ti­no tik lab­ra­do­rų veis­lės šuo. „Yra bu­vę,

kai jis per­si­pjo­vė ko­ją į stik­lo šu­kę. Ta­čiau jis taip mėgs­ta mau­dy­tis ir ypač nar­dy­ti!“ – sa­kė šuns vardu Ruonis šei­mi­nin­kas. Van­giai šal­tus gė­ri­mus lau­ko ka­ vi­nė­se gurkš­no­jan­čių žmo­nių ste­ bi­mos Vil­niaus Ro­tu­šės aikš­tė­je džiū­ga­vo ke­lios mer­gi­nos – aikš­ tės fon­ta­nu jos nu­ta­rė pa­si­nau­do­ti kaip gai­viu du­šu. Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, už­mies­ ty­je ar prie par­kų tem­pe­ra­tū­ra ke­ liais laips­niais že­mes­nė nei mies­ to cent­re.

Jaut­res­ni karš­čiams žmo­nės – ser­gan­tys šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ go­mis, kuriuos kamuoja psi­chi­kos su­tri­ki­mai, ku­rių pa­di­dė­jęs krau­ jos­pū­dis, – tu­rė­tų ypač sau­go­tis. Svar­biau­sia esant karš­tam orui ger­ ti daug skys­čių, ta­čiau veng­ti al­ko­ ho­li­nių ar ko­fei­no, cuk­raus tu­rin­čių gė­ri­mų, nes jie, kad ir kaip pa­ra­dok­ sa­liai skam­bė­tų, ska­ti­na skys­čių pa­ ša­li­ni­mą iš or­ga­niz­mo. Spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad skys­čių ger­ti karš­to­ mis die­no­mis rei­kia re­gu­lia­riai, kas vie­ną dvi va­lan­das, net jei ir ne­jau­ čia­te troš­ku­lio. Jei lau­ke la­bai karš­ta,

rei­kia steng­tis kū­ną vė­sin­ti, dau­giau lai­ko pra­leis­ti pa­vė­sy­je ar vė­ses­nė­se pa­tal­po­se. Jei­gu yra ga­li­my­bių, pa­ ta­ria­ma vyk­ti į vie­šą­sias vie­tas, pa­ vyz­džiui, pre­ky­bos cent­rus, kur yra įreng­tos oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­ mos. Per karš­čius taip pat rei­kė­tų ri­ bo­ti in­ten­sy­vų fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Lie­t u­vos hid­ro­m e­teo­ro­l o­g i­ jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, lie­pos mė­ne­sio vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­ tū­ra nu­ma­to­ma dviem laips­niais aukš­tes­nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­ tę (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė yra 16,7 laips­nio), mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kis

pro­gno­zuo­ja­mas tru­pu­tį ma­žes­nis už vi­du­ti­nį dau­gia­me­tį (vi­du­ti­nis dau­gia­me­tis 78,8 mm).

Re­kor­dai „„Aukš­čiau­sia ka­da nors Že­mė­je

už­fik­suo­ta oro tem­pe­ra­tū­ra bu­vo Li­bi­jo­je – 57,8 laips­nio karš­čio 1922 m. rug­sė­jo 13 d. „„Lie­tu­vo­je karš­čio re­kor­das už­fik­

suo­tas 1994 m. lie­pos 30 d. Za­ra­suo­ se – 37,5 laips­nio.

„„Prislėgė: užplūdusi šiluma žmones ir gyvūnus savaitgalį vertė ieškoti vėsesnių kampelių.

Pa­jū­ry­je – apgultis Il­gą­jį sa­vait­ga­lį vi­si ke­liai ve­dė į pa­jū­ rį. Dar­bo ne­trū­ko nei kel­ti­nin­kams, nei gel­bė­to­jams. Kel­tai į Kur­šių ne­ ri­ją per­kė­lė dau­giau žmo­nių nei per ku­rį nors pa­va­sa­rio mė­ne­sį. Vien penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Smil­ ty­nės per­kė­los kel­tai per­kė­lė dau­ giau nei 8 tūkst. au­to­mo­bi­l ių ir be­ veik 56 tūkst. ke­lei­vių. Se­no­jo­je Smil­ty­nės per­kė­lo­je penk­ta­ die­nį ir šeš­ta­die­nį pri­rei­kė 19 pa­pil­do­ mų rei­sų, o Nau­jo­jo­je kel­tai šio­mis die­ no­mis pa­pil­do­mai plau­kė net 98 kar­ tus. Iš vi­so Nau­jo­jo­je per­kė­lo­je šven­ti­nį sa­vait­ga­lį pri­rei­kė dau­giau nei 200 kel­ tų rei­sų. Da­lis ke­lei­vių trau­kė į Ne­rin­gą, ki­ti – į Smil­ty­nės pa­plū­di­mius. Pa­čią karš­čiau­sią il­go­jo sa­vait­ga­l io die­ną – lie­pos 6-ąją, Klai­pė­dos pa­jū­

rio gel­bė­to­jų pa­gal­bos pri­rei­kė sau­lės smū­gio iš­tik­tiems poil­siau­to­jams. Pa­sak Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­ to Alek­sand­ro Siak­ki, te­ko gel­bė­ti ir jū­ro­je. Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je sau­gu­mą už­ tik­ri­nan­tys gel­bė­to­jai sa­vait­ga­l į pa­ ty­rė itin ne­ma­lo­n ių ne­blai­v ių poil­ siau­to­jų iš­puo­lių. Vie­nas pa­ne­vė­žie­ tis Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­vui Jo­nui Pi­rož­ni­kui įkan­do į ko­ją. In­ci­den­tas įvy­ko sau­sa­kim­ša­me ku­ ror­to pa­plū­di­my­je. J.Pi­rož­ni­kas pa­sa­ ko­jo, kad trys pa­ne­vė­žie­čiai ka­bi­nė­jo­ si prie poil­siau­to­jų. Vai­ki­nai ne­pai­sė pra­šy­mo nu­si­ra­min­ti. Kai J.Pirožnikas bandė su­draus­min­ti kom­pa­ni­ją, vie­ nas iš­si­šo­kė­lių jam įkan­do.


5

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

lietuva

„Be­duinų“ – kaip nie­kad daug

Jo­kiai Sei­mo frak­ci­jai ne­prik­lau­san­čių par­la­men­tarų skai­ čius pa­siekė re­kor­di­nes aukš­tu­mas. To­kių – net 18. Nuo po­li­ti­nių par­tijų pa­norę at­si­ri­bo­ti po­li­ti­kai, ma­tyt, taip plau­na­si su­tep­tus mun­du­rus ir ra­miai lau­kia rin­kimų. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nusk­riaus­ti ir pa­že­min­ti

„Ku­rio­je tu šian­dien frak­ci­jo­je?“ – tokį klau­simą kai ku­rie par­la­men­ta­ rai ne kartą yra vie­nas ki­tam už­davę Sei­mo ko­ri­do­riuo­se. Iš vi­sur bėgan­ čių ir per­bėgan­čių sto­te­le yra ta­pu­si Miš­ri Sei­mo na­rių grupė. O „be­dui­ nais“ pra­mintų Miš­rios Sei­mo na­rių grupės na­rių – vis dau­giau. To­kios gau­sios šios grupės dar ne­bu­vo nė vie­na­me Sei­me. Pap­ras­ tai prie­globstį šio­je frak­ci­jo­je ran­ dan­tys po­li­ti­kai il­gai čia neuž­sibū­ na. Trenkę vie­nos frak­ci­jos du­ris jie ne­tru­kus ran­da ki­tus po­li­ti­nius par­tne­rius. Vis dėlto po­li­tiš­kai vie­nišų par­ la­men­tarų – ne­ma­žai. Miš­rio­je Sei­mo na­rių grupė­je glaud­žia­si ir nu­skriaus­tie­ji, ir bėgliai, ir jo­kiai par­ti­jai ne­tin­kan­čios as­me­nybės. Ne taip se­niai Eli­gi­jaus Ma­siu­lio li­be­ra­lus ap­leidęs Ge­di­mi­nas Na­vai­ tis – jau 18-as šios frak­ci­jos na­rys. Čia pat prie­globstį ra­do ir Tau­tos pri­si­kėli­mo par­ti­jos frak­ciją ap­lei­ du­si bu­vu­si iš­ti­ki­ma Arū­no Va­lins­ ko bend­ra­žygė As­ta Bau­kutė. Tarp Sei­mo „be­duinų“ – ir so­ cial­de­mok­ratų par­ti­jos du­ris tren­ kęs Jo­nas Jag­mi­nas. Dar anks­čiau jis užt­renkė Dar­bo par­ti­jos du­ris. Kailį kei­čia daž­nai

Dau­giau­sia čia – Sei­mo kon­ser­ va­to­rius ap­lei­du­sių po­li­tikų. Šio­je grupė­je vietą su­da­ro il­gai ir nuo­ sek­liai bet ko­kia pro­ga sa­viš­kius kri­ti­kuo­davę Gin­ta­ras Son­gai­la ir Ka­zi­mie­ras Uo­ka. Ne per se­niau­ siai prie Miš­rios Sei­mo na­rių gru­

pės pri­si­dėjo ir dar vie­na bu­vu­ si kon­ser­va­to­rių veikė­ja Au­re­li­ja Stanc­kienė. Ke­tu­rias frak­ci­jas šią Sei­mo ka­ den­ciją pa­keitęs su A.Va­lins­ku iš­ rink­tas Man­tas Va­raš­ka prie­š ku­ rį laiką taip pat ta­po Miš­rios Sei­mo na­rių grupės at­sto­vu. Pas­tarąją sto­ telę – kon­ser­va­to­rių frak­ciją – ap­ leidęs, jo pa­ties žod­žiais, „kai­ry­sis na­cio­na­lis­tas“ aiš­ki­no taip pa­sielgęs dėl kaž­ko­kių po­li­ti­nių ne­su­ta­rimų Kazlų Rūdos sa­vi­val­dybė­je.

Lau­ras Bie­li­nis:

Prik­lau­sy­ti šiai frak­ ci­jai sa­vo­tiš­kai pa­to­gu. Ga­li elg­tis ga­na lais­ vai – nėra par­tinės dis­cip­li­nos. Nuo pat Sei­mo ka­den­ci­jos pra­džios Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­ so tik Ri­ma Baš­kienė, Kons­tan­tas Ra­me­lis ir An­ta­nas Bau­ra – Ramū­no Kar­baus­kio vals­tie­čiams liau­di­nin­ kams pri­klau­san­tys po­li­ti­kai. Šios frak­ci­jos „žvaigž­de“, ma­ tyt, derėtų lai­ky­ti laks­ty­mo po Sei­

mo frak­ci­jas re­kor­di­ninką Val­de­marą Val­kiūną. Per ket­ve­rius me­tus po­li­ tinį kailį jis keitė net aš­tuo­nis kar­tus. Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei jau kurį laiką sėkmin­gai va­do­vau­ja Agnė Zuo­kienė. Į Seimą ji pa­te­ko, kai par­ la­mentą ap­lei­do jos vy­ras Artū­ras Zuo­kas. Ta­čiau A.Zuo­kienė su jo­kia po­li­tinė jėga kol kas ne­si­sais­to. Žmonės be prin­cipų

Kuo bu­vi­mas Miš­rio­je Sei­mo na­ rių grupė­je ypa­tin­gas? Čia – ir vie­ ta su­tep­tam mun­du­rui išp­lau­ti, ir lais­vai reikš­tis. Ta­čiau daž­niau­siai tai būna prie­globs­tis „iš rei­ka­lo“. Po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis sa­ko, kad to­kia di­de­le Miš­rios Sei­mo na­ rių grupės gau­sa ka­den­ci­jos pa­bai­ go­je per­ne­lyg stebė­tis ne­reikėtų – jo­je at­si­dūrė tie, ku­rie muistė­si prie­š par­ti­jas, o aiš­kių prin­cipų ne­turė­jo. „Šio Sei­mo frak­ci­jo­se bu­vo la­ bai daug žmo­nių, ku­rie iš tikrųjų neats­to­va­vo nei konk­re­čioms po­ li­tinėms ver­tybėms, nei aiš­kioms par­ti­jos pro­gra­mo­se su­ra­šy­toms nuo­sta­toms. O artė­jant rin­ki­mams kai ku­rio­se frak­ci­jo­se ima­ma griež­ čiau žvelg­ti į sa­vo na­rių veiklą ir tuo re­mian­tis jie įtrau­kia­mi į būsi­ mus kan­di­datų sąra­šus ar­ba ne. Tie, ku­rie ne­turė­jo nei prin­cipų, nei su­vo­ki­mo, tam­pa ne­rei­ka­lin­ gi“, – svars­to L.Bie­li­nis. Ki­ta ver­tus, pa­sak moks­li­nin­ ko, ne­no­ras su­si­sais­ty­ti su po­li­ ti­ne par­ti­ja aiš­kin­ti­nas sie­kiu taip pa­ro­dy­ti sa­vo kaip po­li­ti­ko išs­kir­ ti­numą. „Prik­lau­sy­ti šiai frak­ci­jai sa­vo­tiš­kai pa­to­gu. Ga­li elg­tis ga­na lais­vai – nėra par­tinės dis­cip­li­nos. Ki­ta ver­tus, no­rint pa­ro­dy­ti sa­vo ki­to­niš­kumą, būti pa­trauk­liam,

„„Re­kor­di­nin­kas: V.Val­kiū­nas po­li­tinį kailį per Sei­mo ka­den­ciją su­gebė­

jo pa­keis­ti net 8 kar­tus. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

rei­kia turė­ti aiš­kus ver­ty­bi­nius, prin­ci­pi­nius ak­cen­tus, o dau­ge­lis figūrų, pri­klau­san­čių Miš­riai gru­

pei, nie­ka­da to, ką va­di­na­me po­ li­ti­niais prin­ci­pais, ne­de­monst­ra­ vo“, – re­ziu­ma­vo po­li­to­lo­gas.

To­lesnės dis­ku­si­jos būtų tuš­čios šne­kos Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius tei­gia, kad, Eu­ro­pos Par­ la­men­tui (EP) šią sa­vaitę at­me­tus Tarp­tau­tinį pre­ky­bos su­si­ta­rimą dėl ko­vos su klas­to­ji­mu (AC­TA), Lie­tu­vo­je nėra pra­smės to­liau apie jį dis­ku­tuo­ti, ta­čiau jis pa­brėžia, kad iš esmės būti­na per­žiūrė­ti in­ te­lek­tinės nuo­sa­vybės po­li­tiką.

„„Ar­gu­men­tai: AC­TA prie­ši­nin­kai tei­gia, kad ši su­tar­tis ri­botų laisvę in­

ter­ne­te. 

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

„Iš tikrųjų ša­lys ga­li ra­ti­fi­kuo­ ti šį do­ku­mentą, ta­čiau iš prin­ ci­po ne­ma­tau, kaip AC­TA galėtų veik­ti ES, jei­gu jo nėra ra­ti­fi­ka­vu­ si ES. Net sa­ky­čiau, kad Lie­tu­vo­ je ra­ti­fi­ka­vi­mo klau­si­mas iš esmės yra be­pras­mis, nes EP tą klau­simą jau išsp­rendė. Ta­čiau, norė­da­mas iš esmės galbūt ir pa­svei­kin­ti šį spren­dimą, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tai ne­reiš­kia, jog vi­sos dis­ku­si­jos šio­je vie­to­je ap­skri­tai bai­gia­si“, – BNS sakė mi­nist­ras. Pa­sak R.Ši­ma­šiaus, ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai (EK), ir ES ša­lims na­ rėms la­bai rim­tai reikėtų svars­ ty­ti, kaip per­tvar­ky­ti in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės gy­ni­mo sis­temą, nes da­bar­tinės to­kios nuo­sa­vybės gy­

ni­m o prie­m onės ne­b ea­t i­t in­ka šian­die­nos rea­lijų.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Lie­tu­vo­je ra­ti­fik ­ a­vi­ mo klau­si­mas iš es­ mės yra be­pras­mis, nes EP tą klau­simą jau išsp­rendė. „Tech­no­lo­gi­nis pro­gre­sas, kūry­ ba, pro­duktų dau­gi­ni­mas, tam tik­ras to­bu­li­ni­mas vyks­ta to­kiu tem­pu, kad, man at­ro­do, tam­pa ganė­ti­nai aki­vaiz­du, jog in­te­lek­ tinės nuo­sa­vybės ap­sau­ga pro­gresą ir kūry­biš­kumą ne tiek ska­ti­na, kiek stab­do. Tai ga­li­me pa­ma­ty­ti vien ap­žvelgę tei­si­nius gin­čus dėl in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės – kiek tai yra su­stabdę įvai­rių ino­va­cijų die­ gimą vi­suo­menė­je, jų pa­te­kimą į žmo­nių na­mus“, – aiš­ki­no tei­sin­ gu­mo mi­nist­ras.

Jis pa­brėžė, kad EP spren­dimą galė­jo lem­ti ir pa­vir­šu­ti­niš­kas po­ žiū­ris į pro­blemą. „Ma­no pa­grin­ di­nis klau­si­mas yra toks, ar AC­TA ne­bu­vo ra­ti­fik ­ uo­tas tik todėl, kad galbūt ne­būti­nai vi­si eu­ro­par­la­men­ ta­rai, su­pras­da­mi, apie ką čia iš tikrųjų kal­ba­ma, ar­ba be­si­va­do­vau­ da­mi ant­raš­čių šūkiais, pa­ten­ki­no į gat­ves išė­ju­sio dau­giau­sia jau­ni­ mo sie­kius, ar vis dėlto tai iš tikrųjų reiš­kia rimtą sig­nalą, – ir aš to la­bai norė­čiau tikė­tis, – kad in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės gy­ni­mo po­li­ti­ka bus rim­tai per­žiūrė­ta“, – svarstė jis. EP šią sa­vaitę at­metė prie­šta­ rin­gai ver­ti­namą do­ku­mentą. Eu­ ro­par­la­men­ta­rai ig­no­ra­vo EK pa­ reiš­ki­mus, kad šios su­tar­ties rei­kia bend­ro­vių, ku­rioms ken­kia pla­gi­ ja­vi­mas ir pi­ra­ta­vi­mas, eko­no­mi­ niams in­te­re­sams ap­gin­ti. Dėl su­tar­ties, ku­ria sie­kia­ma nu­ sta­ty­ti tarp­tau­ti­nius in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės ap­sau­gos stan­dar­tus, ki­lo pro­tes­tai. Jų da­ly­viai tei­gia, kad to­kia su­tar­ti­mi būtų su­var­žy­ta in­ter­ne­to laisvė. BNS inf.


6

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

nuomonės

Len­kų va­do­vas: „Gebė­ji­mas dirb­ti kartu – di­de­lis iššū­kis“

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P Lie­tu­vos įvy­kis var­du V.Paukštė Sau­lius Po­cius

K

ai į spek­tak­l ius žmo­ nės dar ei­da­vo ne­pa­si­ puošę išei­gi­niais „šlio­p an­s ais“, o nau­j a­g i­ miams tėvai mie­l iau su­teik­da­vo Min­dau­go ir Maž­v y­do var­dus, teat­ras dau­ge­l iui bu­vo ta išs­k ir­ tinė vie­ta, ku­r io­je, lyg baž­ny­čio­ je, te­ko kalbė­ti ty­l iai. Iš­t ies li­tur­g inė dra­ma – be­ne rea­ liau­sia teat­ro pa­ra­lelė – tau­t ie­ čiams nuo se­no skie­pi­jo to­kią elg­ seną, ku­r i de­ra dva­si­n ių iš­g y­ve­ nimų šven­tyk­lo­je.

Kas būtų buvęs V.Paukštė, jei būtų gimęs ne Kau­ne, o Ame­ri­ko­je, į ku­rią da­bar ne­no­ri net trum­pam nu­vyk­ti? Ne išim­tis anuo­met bu­vo ir se­na­ sis dar ma­ž a­sis Klaipė­dos dra­ mos teat­ras, į ku­r io spek­tak­l ius ne­galė­jai gau­t i bi­l ietų. Tos eilės prie kasų, lyg sa­vo­t iš­ka so­v ie­t i­ nio ge­no­ci­do gy­vatė, ir da­bar dar te­be­sid­rie­kia kai ku­rių įky­riau­sių ano me­to žiū­rovų at­min­ty­je. Šiuo po­ž iū­r iu uos­ta­mies­čio teat­ ras, Po­vi­lo Gaid­žio iš­monės dėka ne kartą krikš­ty­tas lie­tu­viš­kuo­ju „Comé­d ie-Fran­çai­se“, la­biau pri­ minė Ta­ganką, kur bi­lie­tus galė­ jai ar­ba per­pirk­ti kri­mi­na­li­ne kai­ na, ar­ba, at­si­pra­šant, atim­ti. Ko­kia jėga tempė už abiejų skver­ nų į šį pa­statą, ku­r io var­du va­di­ na­ma vi­sa ša­lia jo esan­ti aikštė? Tik ne so­vie­t inė pil­kybė, lėmu­si dar ir šian­dien gir­dimą ža­lio­sios jau­nuo­menės krenkš­telė­j imą: „Nėra ką veik­t i.“ Ir ne vien sie­k is pa­si­pui­k uo­t i prie­š laip­t inės kai­ my­nus: „O, aš ten bu­vau!“ Vi­si ži­no­jo, kad „ten“ ras ple­jadą tikrų, kaip da­b ar sa­k y­t u­me, žvaigžd­ž ių. Tik ta­da juos va­d i­ no­me as­me­nybė­mis. Ne as­me­ni­ mis. Nes as­me­nybės nuo as­menų ski­ria­si taip, kaip ski­ria­si jaus­mai

nuo jau­senų. Kaip „pieš­t i“ ir „pai­ šy­ti“. Kaip „skam­be­sys“ ir „triukš­ mas“. Vi­sai kas ki­ta. Ta­me skam­be­sy­je jau ta­da ryš­ kiau­sias bu­vo Vy­tau­tas Paukš­ tė. Ir ne tik todėl, kad daug kas jo ne­beįs­teng­da­vo at­skir­t i nuo Min­dau­go ar Maž­vy­do. Ša­l ia šių dviejų ko­losų bu­vo ir kitų kvapą gniau­žian­čių da­lykų. Pa­vyzd­žiui, kad ir „Sep­t y­n io­l i­ka pa­va­s a­r io aki­mirkų“. Šian­d ien apie dai­l ią su­kaktį žod­ž ius vis kar­to­jan­t ys žmonės daž­n iau­s iai linkę var­dy­t i: liau­ dies ar­t is­tas, Ge­d i­m i­no or­d i­nas, Na­c io­n a­l inė kultū­ros ir me­no pre­mi­ja, Auk­si­nis sce­nos kry­žius, Klaipė­dos garbės pi­lie­tis... Tai iš­ ties įver­ti­nimą reiš­k ian­tys ženk­ lai. Bet jie tik re­zul­ta­tas. Kas iš tiesų yra V.Paukštė ir ko­ dėl jis vi­sa to ver­tas? Tai es­mi­nis klau­si­mas. Galbūt at­sa­ky­mas į jį – pa­ti šio žmo­gaus esmė. Jo į išo­ rę be­si­ver­žian­čios ki­to­kios nei vi­ sų dva­sios ir kūno ener­g i­jos der­ mės, ku­r ian­č ios išs­k ir­t inį ir at­ min­ty­je iš­si­ke­ro­jantį įspūdį. Ir ta dermė reiš­k ia­si ne­būti­nai Just.Mar­c in­ke­v i­č iaus dra­mo­se ar M.Fer­maud ko­me­di­jo­je „Du­rys pyš­ka“, ku­r io­je vie­n in­te­l is mos­ tas ro­do­muo­ju pirš­t u sprog­da­ vo to­k iu de­mo­ra­li­zuo­jan­čiu juo­ ku, kad pub­li­ka nuo jo ne­be­galė­ da­vo iš­si­vadė­t i visą li­k usį spek­ tak­lio laiką. Vi­sa tai reiš­k ia­si ir kas­die­nybė­je. Kad ir prie pat Pi­lies til­to esan­čia­ me res­to­ra­ne su jau­na pa­davė­ja šne­kant apie deg­t inės reikšmę žmo­gaus gy­ve­ni­me ir apie į Klai­ pėdą pa­stra­pa­lio­ti at­vy­kusį Bo­rią Moi­se­jevą. Tai­g i tas as­me­nybės brai­žas ryš­ kus vi­s o­m is ap­l in­k ybė­m is: ir, kaip teat­ra­lai sa­ko, duo­to­m is, ir ne­duo­to­m is. Ši­tos be­s i­ver­ž ian­ čios dva­sios sa­vas­ties erdvės yra tai, kas nie­kaip ne­leid­žia ta­pa­tin­ti „skam­be­sio“ ir „triukš­mo“. Kai pa­gal­vo­ji, gai­la, kad mūsų ša­l is to­k ia ma­ž a. Kas būtų bu­ vęs V.Paukštė, jei būtų gimęs ne Kau­ne, o Ame­r i­ko­je, į ku­r ią da­ bar ne­no­r i net trum­pam nu­vyk­ ti? Gal tai būtų at­sklei­du­si no­mi­ na­ci­ja Šlovės alė­jo­je ša­lia Al Pa­ci­ no? O gal ša­lia J.Ni­chol­so­no ar­ba A.Hop­k in­so? To da­bar jau nie­kas ne­su­ž i­nos. Aiš­k u tik vie­na: as­me­nybė iš­l ie­ ka vi­so­mis ap­lin­kybė­mis.

raė­ju­sią sa­vaitę sa­vo te­tos lai­ do­tuvė­se Lie­tu­vo­je da­ly­vavęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ ła­was Ko­mo­rows­kis tei­gia, kad nors retė­ja gi­mi­nių gre­tos, jį su Lie­tu­va sie­ja stip­rus emo­ci­nis ry­šys ir jo vi­zi­tai į šią šalį ne­taps re­tes­ni. Anot Len­ki­jos va­do­vo, Lie­tu­va jam yra ar­ti­ma ir dėl čia esan­čių gi­minės šaknų, ir dėl sen­ti­mentų, ir dėl abi vals­ty­bes sie­jan­čios „bend­ros bro­ lybės is­to­ri­jos“. Po te­tos Ste­fa­ni­jos Ma­ri­jos Ro­mer lai­do­tu­vių Vai­do­tuo­se B.Ko­mo­rows­ kis žur­na­lis­tams pa­reiškė: „Čia yra gi­minės šak­nys, la­bai stiprūs sen­ti­ men­tai, ta­čiau taip pat tvir­tas įsi­ti­ki­ ni­mas, kad Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ ty­kiai ir gebė­ji­mas bend­ra­dar­biau­ti, ger­biant tau­ti­nių ma­žumų tei­ses, yra di­de­lis iššū­kis, ku­riam rei­kia la­bai la­ bai daug po­li­ti­nių, o ne vien emo­ci­ nių pa­stangų. Tai­gi, tai ne vien sen­ti­ men­tai – tai tvir­tas įsi­ti­ki­ni­mas, kad Len­ki­ja ir Lie­tu­va tu­ri ne vien nuo­ sta­bią bend­ros bro­lybės is­to­riją, bet ir prie­ša­ky­je lau­kiantį di­delį atei­ties iššūkį, ku­ris taip pat va­di­na­si gebė­ji­

mu bend­ra­dar­biau­ti, vei­ki­mu kar­tu ir ger­bi­mu vie­ni kitų kultū­ros: lie­tu­vių ma­žu­mos Len­ki­jo­je, o lenkų – čia, Vil­niaus kraš­te.“ 86 metų Len­ki­jos va­do­vo te­ta S.M.Ro­mer bu­vo Len­ki­jos pre­zi­den­to se­nelės duk­ra, ji mirė pra­ėju­sios sa­ vaitės pra­džio­je. Pak­laus­tas, ar mi­rus ar­ti­mai gi­mi­ nai­tei Lie­tu­vo­je lan­ky­sis re­čiau, Len­ ki­jos pre­zi­den­tas teigė anaip­tol ne­ ke­ti­nan­tis re­tin­ti sa­vo vieš­na­gių. „Ne, nes ne­be­li­ko tik vie­no punk­ to – vieš­na­gių pas tetą. Steng­siuo­si bent jau ret­kar­čiais ap­lan­ky­ti te­tos ka­ pą. Čia yra daug ma­no gi­minės kapų. Grei­tai vyk­siu su sūnu­mis į Pa­ne­rius, kur per Antrąjį pa­sau­linį karą ma­no dėdė Bro­nis­ła­was Ko­mo­rows­kis bu­ vo nu­žu­dy­tas už da­ly­va­vimą gink­luo­ to lenkų po­grind­žio veik­lo­je Vil­niu­je. Tai­gi, ma­no gi­minės kapų esa­ma daug net Vil­niu­je – ir Rasų ka­pinė­se, ir ki­ to­se vie­to­se. Ži­no­ma, dau­gu­ma kapų yra Aukš­tai­ti­jo­je, to­li nuo čia, prie Ro­ kiš­kio“, – pa­sa­ko­jo Len­ki­jos va­do­vas. Kalbė­da­mas apie sa­vo šak­nis Lie­ tu­vo­je B.Ko­mo­rows­kis teigė, jog su

S.M.Ro­mer jį sie­jo ypa­tin­gi ry­šiai, tai bu­vu­si uni­ka­li as­me­nybė, „gerų­ jų Ro­me­rių šei­mos genų pa­vyz­dys“. „Ro­me­rių tra­di­ci­jos tęsia­si iš­ti­sus šimt­me­čius, dar nuo Ka­la­vi­juo­čių or­ di­no laikų. Jie tar­na­vo Lie­tu­vai, tar­ na­vo Len­ki­jai. My­ko­las Ro­me­ris, ma­ no pro­se­nelės bro­lis, ku­riam bu­vo siū­ly­ta tap­ti Len­ki­jos ir Lie­tu­vos fe­ de­ra­ci­jos prem­je­ru, ta­čiau Że­li­gows­ kiui užė­mus Vil­nių jis įsi­žeidė dėl mar­ša­lo Pił­suds­kio, nu­traukė bend­ ra­dar­bia­vimą ir pa­si­rin­ko savąjį, lie­ tu­viškąjį, ke­lią – iš­lai­ky­da­mas vi­sas kultū­ri­nes sąsa­jas su lenkų kal­ba. Ta­čiau jis tar­na­vo nau­ja­jai Lie­tu­vai – ge­riau­siai, kaip su­gebė­jo. Ta­čiau ir ki­tos iš­ki­lios šios gi­minės as­me­nybės pui­kiai pa­si­rodė. Juk tai bu­vo ne­pap­ ras­tai ta­len­tin­ga gi­minė“, – kalbė­jo B.Ko­mo­rows­kis. Len­k i­j os va­d o­vas pri­s i­m inė S.M.Ro­mer lan­ky­davęs la­bai daž­ nai, nors so­viet­me­čiu ry­šiai su ja bu­ vo nu­trūkę, ta­čiau vėliau ki­tos gi­mi­ naitės bu­vo su­ves­tas su te­ta per jos vieš­nagę Var­šu­vo­je. VD, BNS inf.

Steng­siuo­si bent jau ret­kar­čiais ap­lan­ky­ti te­tos kapą. Čia yra daug ma­no gi­minės kapų.

„„Vi­zi­tai: Len­ki­jos pre­zi­den­tas B.Ko­mo­rows­kis teigė, kad po Vil­ni­jo­je gy­ve­nu­sios te­tos mir­ties

jis ne­re­tins sa­vo ap­si­lan­kymų Lie­tu­vo­je. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Už­tik­rin­tos ly­gios ga­li­mybės dirb­ti

L

ie­tu­va yra tarp ša­lių, ku­rio­se darb­da­viai su­da­ro ga­li­my­bes mo­te­rims dirb­ti ne ma­žiau lai­ ko nei vy­rams. Tai ro­do ne­se­ niai pa­skelb­ta pa­sau­linės so­cia­li­nių ty­ rimų bend­rovės „Gal­lup“ ap­klau­sa. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je 72 pro­c. ap­klaustų mo­terų dir­ba tiek, kiek pa­čios no­ri. O vyrų, ga­lin­čių pa­ sa­ky­ti, kad tu­ri ga­li­mybę dirb­ti tiek, kiek no­ri, skai­čius sie­kia 70 pro­c. Lat­vi­jo­je skir­tu­mas mo­terų nau­ dai taip pat siekė 2 pro­c., Es­ti­jo­je – 9 pro­c. ir bu­vo vie­nas did­žiau­sių skir­ tumų ver­ti­nant vyrų ir mo­terų ga­li­

my­bes dirb­ti pa­gal po­reikį iš 144 ap­ klau­so­je da­ly­va­vu­sių vals­ty­bių. Did­žiau­sias skir­tu­mas mo­terų nau­ dai bu­vo Ai­ri­jo­je (15 pro­c.), Mon­go­li­ jo­je (13 pro­c.), Suo­mi­jo­je (12 pro­c.) ir Ser­bi­jo­je (11 pro­c.). Ta­čiau di­desnė­je pa­sau­lio da­ly­je mo­te­rys ne­tu­ri ga­li­my­bių dirb­ti tiek pat, kiek ir vy­rai. Ek­va­do­re ir Sau­do Ara­bi­jo­je dir­ ba 23 pro­c., Bo­li­vi­jo­je – 22 pro­c., Hondū­re, Bah­rei­ne ir Oma­ne – 19 pro­c. dau­giau vyrų nei mo­terų. Apk­lau­sa at­lik­ta 2011 m., 144 vals­ tybė­se ap­klaus­ta dau­giau kaip 187

tūkst. 15 metų su­lau­ku­sių ir vy­res­ nių as­menų. VD, BNS inf.

72 pro­c.

mo­terų Lie­tu­vo­je dir­ba tiek, kiek pa­čios no­ri.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,  261 3654, 261 3000,  261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 

261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 

261 1688


7

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Nu­si­leis­ti ne­norėtų Dau­giau nei pusė ap­klaustų Lie­ tu­vos gy­ven­tojų tei­gia, kad ša­ lies va­do­vybė turėtų rei­ka­lau­ti iš Ru­si­jos at­ly­gin­ti per oku­pa­ciją pa­da­rytą žalą.

„„Egzotika: URM pa­reigū­nai įsi­ti­kinę, kad kon­su­la­tas Bra­zi­li­jo­je būtų daug nau­din­ges­nis nei am­ba­sa­da Ar­

gen­ti­no­je. 

Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

Ar­gen­ti­no­je nebepatinka Vy­riau­sybė šian­dien svars­tys, ar nuo spa­ lio 1-osios pa­nai­kin­ti vie­nin­telę Lie­tu­vos am­ba­sadą Lo­tynų Ame­ri­kos re­gio­ne, esančią Ar­gen­ti­no­je, ir vie­toj jos įkur­ti ge­ ne­ra­linį kon­su­latą Bra­zi­li­jo­je, San Pau­le. Neats­pin­di­mos ten­den­ci­jos

Pa­siū­lymą lik­vi­duo­ti šią am­ba­sadą ir kur­ti naują kon­su­latą Mi­nistrų ka­bi­ne­tui pa­teikė Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja (URM). Tokį žingsnį ji ar­gu­men­tuo­ja tuo, kad Lie­tu­vos ir Ar­gen­ti­nos san­ty­kiai yra mi­ni­malūs, o po­li­tinė ir eko­ no­minė si­tua­ci­ja šio­je ša­ly­je da­ro nei­giamą įtaką am­ba­sa­dos Bue­nos Airė­se veik­lai. Anot URM, lik­vi­da­ vus am­ba­sadą Ar­gen­ti­no­je ir ati­da­ rius ge­ne­ra­linį kon­su­latą San Pau­le, Bra­zi­li­jo­je, dip­lo­ma­ti­nis at­sto­va­vi­ mas Lie­tu­vai ati­tiktų eko­no­mi­nes ir po­li­ti­nes re­gio­no rea­li­jas. Mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, Lie­tu­ vos at­sto­vybė Bue­nos Airė­se, taip pat ak­re­di­tuo­ta Bra­zi­li­jai, Či­lei ir Urug­va­jui, yra vie­nin­telė Lo­tynų Ame­ri­ko­je, ir ji įsikū­ru­si ne po­li­tiš­ kai bei eko­no­miš­kai įta­kin­giau­sio­ je Lo­tynų Ame­ri­kos re­gio­no vals­ tybė­je, nes Ar­gen­ti­na pa­gal sa­vo įtaką ir svarbą yra ket­vir­ta re­gio­ne po Bra­zi­li­jos, Mek­si­kos ir Ko­lum­ bi­jos. Tad dip­lo­ma­ti­nis at­sto­va­vi­ mas Lie­tu­vai esą neats­pin­di nau­ jau­sių re­gio­no rai­dos ten­den­cijų. „Lie­tu­vai iki šiol nėra de­ra­mai at­ sto­vau­ja­ma įta­kin­giau­sio­je re­gio­no vals­tybė­je Bra­zi­li­jo­je, ku­rios eko­no­ mi­ka yra stip­riau­sia ir grei­čiau­siai au­gan­ti Lo­tynų Ame­ri­ko­je. <...> San Pau­las – Bra­zi­li­jos eko­no­mi­nis ir fi­ nansų cent­ras, čia su­si­tel­ku­si lie­tu­ vių bend­ruo­menė. Lie­tu­vos ge­ne­ra­ li­nio kon­su­la­to San Pau­le įstei­gi­mas bent iš da­lies už­pil­dys Lie­tu­vos dip­ lo­ma­ti­nio at­sto­va­vi­mo Bra­zi­li­jo­je trūkimą“, – ra­šo URM. „San­ty­kiai – mi­ni­malūs“

Dvi­ša­liai Lie­tu­vos ir Ar­gen­ti­nos san­ty­kiai, kaip tei­gia­ma aiš­ki­na­ ma­ja­me raš­te, yra mi­ni­malūs, „nė­ ra Ar­gen­ti­nos at­sa­ko į Lie­tu­vos pa­ stan­gas plėto­ti dvi­ša­lius san­ty­kius“. Mi­nis­te­ri­jos tvir­ti­ni­mu, Lie­tu­vai ak­re­di­tuo­ta Ar­gen­ti­nos am­ba­sa­da

įsikū­ru­si Hel­sin­ky­je, ją ren­gia­ma­si per­kel­ti į Var­šuvą, ta­čiau Lie­tu­vo­je ji jo­kios veik­los ne­vyk­do, o Ar­gen­ ti­nos už­sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­ tai – stip­rin­ti san­ty­kius su ki­to­mis Lo­tynų Ame­ri­kos re­gio­no vals­ tybė­mis ir Azi­ja (Ki­ni­ja). „San­ty­kiai su ES nėra prio­ri­te­ti­ niai. Ar­gen­tiną do­mi­na tik did­žio­ sios ES ša­lys“, – ar­gu­men­tus var­ di­ja URM. Kaip tei­gia­ma raš­te, Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Ar­gen­ti­no­je veik­la kon­ cent­ruo­ja­si į kon­su­li­nių funk­cijų at­ li­kimą, čia tvar­ky­ti kon­su­li­nių rei­ kalų at­vyks­ta ir Bra­zi­li­jos pi­lie­čiai. Bra­zi­li­jo­je, pa­sak URM, gy­ve­na kiek dau­giau lie­tu­vių kilmės as­menų nei Ar­gen­ti­no­je – ati­tin­ka­mai apie 250 tūkst. ir apie 200 tūkst.

Lie­tu­vai iki šiol nėra de­ra­mai at­sto­vau­ja­ ma įta­kin­giau­sio­je re­gio­no vals­tybė­je Bra­zi­li­jo­je, ku­rios eko­no­mi­ka yra stip­riau­sia. „Dėl in­te­re­so iš Ar­gen­ti­nos pu­ sės ne­bu­vi­mo po­li­ti­niai Lie­tu­vos ir Ar­gen­ti­nos kon­tak­tai nėra glaudūs. Bend­ra­dar­bia­vi­mas kultū­ros sri­ty­je pa­si­reiš­kia tik per Lie­tu­vos am­ba­ sa­dos Ar­gen­ti­no­je įgy­ven­di­na­mus kultū­ros pro­jek­tus, ne­bend­ra­dar­ biau­ja­ma švie­ti­mo sri­ty­je“, – ra­šo mi­nis­te­ri­ja. Eko­no­mi­nis dviejų ša­lių bend­ ra­dar­bia­vi­mas, pa­sak URM, – taip pat men­kas ir ne­tu­ri per­spek­tyvų dėl Ar­gen­ti­nos vyk­do­mos pro­tek­ cio­nis­tinės eko­no­minės po­li­ti­kos. Lie­tu­vos eks­por­tas į Ar­gen­tiną 2010 m. su­darė 0,05 pro­c. bend­ ro Lie­tu­vos eks­por­to. Mi­nis­te­ri­

ja nu­ro­do, kad Ar­gen­ti­na per­nai ga­vo ma­žiau­siai už­sie­nio in­ves­ti­ cijų re­gio­ne, iš ša­lies trau­kia­si JAV bend­rovės. Būtų dvi pa­rei­gybės

„Bue­nos Airės ta­po vie­nu bran­giau­ sių re­gio­no miestų, itin bran­gi ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­ma, pa­bran­go ir to­liau nuo­lat brangs­ta pa­slau­gos. Mais­to pre­kių kai­nos – to­kios kaip Va­karų Eu­ro­pos sos­tinė­se, t. y. vi­ du­ti­niš­kai apie 30 pro­c. di­desnės nei Lie­tu­vo­je. Pra­gy­ve­ni­mas per me­tus pa­brangs­ta ma­žiau­siai 25 pro­c. Ar­ gen­ti­na tai­ko skir­tin­gus įkai­nius sa­ vo pi­lie­čiams ir už­sie­nie­čiams“, – tei­gia­ma raš­te. Anot URM, lik­vi­da­vus am­ba­sadą Ar­gen­ti­no­je ir ati­da­rius ge­ne­ra­linį kon­su­latą San Pau­le, dip­lo­ma­ti­nis at­sto­va­vi­mas Lie­tu­vai ati­tiktų eko­ no­mi­nes ir po­li­ti­nes re­gio­no rea­li­ jas. Už­da­rius am­ba­sadą, esą būtų su­tau­py­ta ir biud­že­to lėšų. „Tikė­ti­nas ne­di­de­lis lie­tu­vių kil­ mės as­menų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ne­ be­tu­rint ga­li­mybės kon­su­li­nius rei­kalus tvar­ky­ti am­ba­sa­do­je Ar­ gen­ti­jo­je. Ši pro­ble­ma būtų leng­vai išspręs­ta įstei­gus ge­ne­ra­linį kon­su­ latą San Pau­le“, – tei­gia mi­nis­te­ri­ja. URM siū­lo ge­ne­ra­linį kon­su­latą steig­ti iš jai skirtų asig­na­vimų. Ja­me no­ri­ma įsteig­ti dvi pa­rei­gy­bes – dip­ lo­ma­to ir dar­buo­to­jo, dir­ban­čio pa­ gal su­tartį. URM skai­čia­vi­mais, kon­ su­la­tui San Pau­le įsteig­ti ir iš­lai­ky­ti 2012 m. reiktų 436,2 tūkst. litų. Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja ne­pri­ta­ria

Ta­čiau Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja pa­reiškė ne­ga­lin­ti pri­tar­ti URM pa­teik­tam Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mo dėl ge­ne­ra­ li­nio kon­su­la­to San Pau­le stei­gi­mo pro­jek­tui, ku­riam įgy­ven­din­ti rei­ kės pa­pil­domų vals­tybės biud­že­to lėšų, nes Lie­tu­vos eko­no­minė ir fi­ nan­sinė būklė lie­ka su­dėtin­ga. Be to, pa­si­ra­šy­ta ir ra­ti­fi­kuo­ ta nau­ja ES su­tar­tis dėl sta­bi­lu­mo, koor­di­na­vi­mo ir val­dy­se­nos eko­ no­minė­je ir pi­nigų sąjun­go­je, ku­ ri įpa­rei­go­ja šalį lai­ky­tis fi­nan­sinės drausmės ir vyk­dy­ti at­sa­kingą eko­ no­minę po­li­tiką. Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja at­krei­pia dėmesį, kad pa­pil­domų vals­tybės biud­že­to lėšų pri­reiks pir­mi­nin­ kau­jant ES 2013 m. ant­rą pus­metį. BNS inf.

Kaip pa­rodė BNS už­sa­ky­mu at­ lik­ta ap­klau­sa, į klau­simą, Lie­tu­ va turėtų ar ne rei­ka­lau­ti at­ly­gin­ti oku­pa­ci­jos žalą, tei­gia­mai at­sakė 54 pro­c. res­pon­dentų. 41 pro­c. ap­klau­sos da­ly­vių į mi­ nėtą klau­simą at­sakė nei­gia­mai, o 5 pro­c. ne­turė­jo nuo­monės ar­ ba neat­sakė. Be­veik vi­so­se am­žiaus, iš­si­la­vi­ ni­mo ir pa­jamų grupė­se ma­nan­ čių, kad reikėtų lai­ky­tis rei­ka­la­ vi­mo Ru­si­jai dėl oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo, bu­vo dau­giau nei sa­ kan­čių, kad to da­ry­ti ne­reikėtų. Tei­gian­čių, kad ne­reikėtų rei­ ka­lau­ti at­ly­gin­ti ža­los, bu­vo dau­ giau mies­tuo­se, ku­rių gy­ven­tojų skai­čius sie­kia nuo 30 tūkst. iki 180 tūkst.: 56,1 pro­c. ir 35,3 pro­c. ap­klaustųjų. Po ly­giai ma­nan­čių, kad reiktų siek­ti oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo (47,7 pro­c.), ir ne­pa­lai­kan­čių to­ kio rei­ka­la­vi­mo (47,6 pro­c.) bu­vo tarp gy­ven­tojų, ku­rių am­žius yra nuo 55 iki 64 metų. Apk­lausą ge­gužės 30–birže­ lio 10 d. at­li­ko vi­suo­menės nuo­ monės ir rin­kos ty­rimų bend­rovė

RAIT. Apk­laus­ta 1012 Lie­tu­vos gy­ven­tojų, ku­rių am­žius sie­kia nuo 15 iki 74 metų. Už­s ie­n io rei­kalų mi­n ist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ne­se­niai tei­ gė, kad jis per sa­vo ka­den­ciją oku­ pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­simą Ru­si­jo­je yra kėlęs še­šis kar­tus, ir vi­sus kar­tus bu­vo at­sa­ky­ta ne­ ga­ty­viai. Ta­čiau Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos va­do­vas iš­reiškė vil­ tį, kad ateis me­tas, kai Ru­si­ja at­si­ pra­šys ir baigs neig­ti oku­pa­ciją. Vy­riau­sybė ne­se­niai su­darė ko­ mi­siją, ku­ri turėtų pa­reng­ti veiks­ mų planą ir de­ry­bi­nes nuo­sta­tas dėl so­vietų oku­pa­ci­jos ža­los at­ ly­gi­ni­mo. So­vietų Sąjun­ga Lie­tuvą oku­ pa­vo 1940 m., po ul­ti­ma­tu­mo pa­si­ųsda­ma į šalį per 150 tūkst. Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­rių. 1941– 1944 m. Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta na­cių Vo­kie­ti­jos, po to pra­si­dėjo ant­ro­ji so­vietų oku­pa­ci­jair ji tru­ ko iki 1990 m. Pra­sidė­jus so­vietų oku­pa­ci­jai, 1940–1952 m. į la­ge­rius ir trem­ tį bu­vo iš­vež­ta 275 tūkst. Lie­tu­ vos gy­ven­tojų, žu­vo per 20 tūkst. re­zis­tentų ir jų rėmėjų. Ka­ras fron­te nu­si­nešė 25 tūkst. Lie­tu­ vos gy­ven­tojų gy­vybę, apie 444 tūkst. re­pat­ri­ja­vo ar pa­si­traukė iš ša­lies. BNS inf.

„„Veiks­mai: Vy­riau­sybė ne­se­niai su­darė ko­mi­siją, ku­ri turėtų pa­reng­

ti planą ir de­ry­bi­nes nuo­sta­tas dėl so­vietų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ ni­mo.  Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Kei­čia­si pa­mai­na Šian­dien į mi­siją Af­ga­nis­ta­ne iš­ly­ di­ma aš­tun­to­ji Lie­tu­vos na­cio­na­ linės pa­ra­mos ele­men­to pa­mai­na (NPE-8), ku­ri už­siims Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­kuotų Lie­tu­vos ka­rių lo­gis­ti­ niu ap­rūpi­ni­mu.

Į mi­siją iš­vyks­tan­tis 20 ka­rių vie­ne­tas, ku­riam va­do­vaus pul­ ki­nin­kas lei­te­nan­tas Gin­ta­ras Ga­sys, yra su­for­muo­tas Lo­gis­ ti­kos val­dy­bos ka­rių pa­grin­du, kaip pra­nešė Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Šian­dien Vil­niu­je vyk­sian­čio­ je iš­lydė­tu­vių ce­re­mo­ni­jo­je da­ ly­vaus kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė, lai­ki­nai ka­ riuo­menės va­do pa­rei­gas ei­nan­tis

Ka­ri­nių oro pa­jėgų va­das ge­ne­ro­ las ma­jo­ras Ed­var­das Ma­žei­kis, Lo­gis­ti­kos val­dy­bos va­das pul­ ki­nin­kas Ovi­di­jus Eit­mi­na­vi­čius, ka­rių ar­ti­mie­ji. Pag­rin­dinė Na­cio­na­linės pa­ ra­mos ele­men­to ka­rių grupė yra dis­lo­kuo­ta tarp­tau­ti­nia­me Ka­ bu­lo oro uos­te. Da­lis ka­rių dis­lo­ kuo­ja­ma Lie­tu­vos va­do­vau­ja­mos Go­ro pro­vin­ci­jos at­kūri­mo gru­ pės sto­vyk­lo­je Čag­ča­ra­ne, pa­vie­ niai ka­riai tar­nau­ja Kan­da­ha­ro oro uos­te, kur yra įsikū­ru­si Lie­ tu­vos spe­cia­liųjų ope­ra­cijų pa­ jėgų bazė. Šiuo me­tu Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­ kuo­ta apie 260 Lie­tu­vos ka­rių. BNS inf.


8

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3040 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3003 JAV do­le­ris 1 2,7555 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7207 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9600 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1914 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5995 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4777 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8742

pokytis

+0,8055 % +0,0512 % +0,5033 % +0,5432 % +0,0504 % –0,3940 % +0,1524 % –0,4509 % –0,0174 %

Ska­tins ­ smulkųjį verslą

De­ga­lai ­ bran­go

Eu­ro­pos in­ves­ti­cijų fon­das (EIF) ska­ tins Lie­tu­vos smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo iš­per­ka­mo­sios nuo­mos san­ do­rius. Tam bus skir­ta 30 mln. eurų (103,6 mln. litų). Ska­ti­nant vers­lumą, to­kia ga­ran­tijų prie­monė įgy­ven­di­na­ma pa­gal EIF ad­mi­nist­ruo­jamą „Je­re­mie“ pro­gramą, ku­ri Lie­tu­vo­je fi­nan­suo­ja­ma ES struktū­ri­nių fondų ir na­cio­na­linė­mis lėšo­mis.

Bend­rovės „Lu­koil“ ir „Or­len“ litrą 95 markės ben­zi­no par­davė po 4,78 li­to – ati­tin­ka­mai 6 ir 7 cen­tais bran­giau nei prie­š sa­vaitę. „Sta­toil“ ben­zi­no kainą pa­ di­di­no 4 cen­tais, iki 4,79 li­to. Lit­ras dy­ze­ li­no „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­linė­se kai­na­ vo po 4,48 li­to – ati­tin­ka­mai 6 ir 7 cen­tais bran­giau nei prieš sa­vaitę. „Sta­toil“ de­ ga­linė­se dy­ze­li­nas pa­bran­go 4 cen­tais, iki 4,49 li­to.

Slap­tie­ji pirkė­jai krėtė drau­di­kus Klientų ap­tar­na­vi­ mo sri­ty­je ne gy­ vybės drau­di­mo bend­rovės dar tu­ ri kur pa­si­temp­ti. Slap­tie­ji pirkė­jai nu­ statė silp­niau­sias klientų ap­tar­na­vi­ mo vie­tas ir iš­rin­ko ge­riau­siai ap­tar­nau­ jan­čias bend­ro­ves.

Viską da­ro dėl klientų

„„Ko­kybė: drau­di­mo bend­rovės orien­tuo­ja­si į gerą klientų ap­tar­na­vimą, ta­čiau ne­prie­kaiš­tin­ga ap­tar­na­vi­mo

kultū­ra Lie­tu­vo­je ne­pa­si­žy­mi nė vie­na. 

Ap­tar­na­vi­mo ko­kybę slap­tie­ ji pirkė­jai ver­ti­no pa­gal sep­ty­nis kri­ te­ri­jus: ap­tar­na­vi­mo vie­tos tvarką, dar­buo­to­jo iš­vaizdą, kon­tak­to pra­ džią, bend­ra­vi­mo su­gebė­ji­mus, po­ rei­kių iš­siaiš­ki­na­mumą, pa­si­ūly­mo ar spren­di­mo pa­tei­kimą, kon­tak­to pa­baigą. Per me­tus la­biau­siai su­prastė­jo drau­di­mo bend­ro­vių dar­buo­tojų iš­ vaiz­da, po­rei­kių iš­siaiš­ki­na­mu­mas ir ap­tar­na­vi­mo vie­tos tvar­ka. Ta­čiau pa­ki­lo pa­si­ūly­mo ar spren­di­mo pa­ tei­ki­mo, kon­tak­to pra­džios ir pa­bai­ gos bei bend­ra­vi­mo kultū­ros ly­gis. Minėtų kri­te­rijų įgy­ven­din­ti 100 pro­c. drau­di­mo bend­rovėms ne­pa­ vyks­ta. Ge­riau­siai se­ka­si iš­siaiš­kin­ti po­rei­kius (94 pro­c.), pra­sčiau­siai – at­si­svei­kin­ti su klien­tu (79 pro­c.).

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

To­bu­lo ap­tar­na­vi­mo neap­ti­ko

Šiais me­tais Lie­tu­vo­je klien­tus ge­ riau­siai ap­tar­nau­ja ne gy­vybės drau­di­mo bend­rovė „If“, ant­rą vietą užim­ta „PZU Lie­tu­va“, tre­čią – „See­sam Lie­tu­va“. Šio­se bend­ rovė­se ge­ro klientų ap­tar­na­vi­mo kri­te­ri­jai įgy­ven­di­na­mi ati­tin­ka­mai 93,9 pro­c., 92,2 pro­c. ir 90,7 pro­c. Bend­ras ge­ro klientų ap­tar­na­ vi­mo ly­gis ne gy­vybės drau­di­mo pa­slau­gas tei­kian­čio­se drau­di­mo bend­rovė­se Lie­tu­vo­je yra 89 pro­c. Tai ati­tin­ka vi­du­tinę ko­kybės gru­ pę. Pa­ly­gin­ti su 2011 m. ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ap­tar­na­vi­mo ko­kybės ly­gis ūgtelė­jo 2,2 pro­c.

Apie ty­rimą Bend­rovė „Slap­to pirkė­j o ty­r i­m ai“ 2012 m. at­l i­ko 70 vi­z itų į sep­t y­n ias ne gy­v ybės drau­d i­m o bend­ro­ves „BTA drau­d i­m as“, „Er­g o Lie­t u­v a“, „Gjen­s i­d i­g e Bal­t ic“, „If “, „Lie­t u­vos drau­d i­m as“, „PZU Lie­t u­v a“, „See­

sam Lie­t u­v a“. Į kiek­v ieną bend­ rovę bu­vo po de­š imt vi­z itų. Ty­r i­ mas vy­ko pen­k iuo­s e did­ž iuo­s iuo­ se Lie­t u­vos mies­t uo­s e – Vil­n iu­j e, Kau­n e, Klaipė­d o­j e, Šiau­l iuo­s e ir Pa­n evė­ž y­j e.

Silp­niau­sios klientų ap­tar­na­vi­mo sri­tys* Kita Nėra kuo skųstis

1

23

Bendravimo kultūra Kontakto pabaiga

34

9

%

11

30 Papildomas pardavimas

Kontakto pradžia

6

13

Pasiūlymo ar sprendimo pateikimas Poreikių aiškinimasis

Aptarnavimo tvarka * Sub­jek­ty­vus slaptųjų pirkėjų įver­ti­ni­mas Šal­ti­nis: „Spect-di­ve“

Man­dagūs, bet ne­tvar­kin­gi

Pa­sak minėtą ty­rimą at­li­ku­sios bend­rovės „Slap­to pirkė­jo ty­ri­ mai“ („Spect-Di­ve“) di­rek­torės Ne­rin­gos Kaz­laus­kienės, drau­ di­mo bend­rovės sėkmin­gai už­ tik­ri­no, kad ap­tar­na­vi­mo salė­ je vy­rautų tvar­ka, ta­čiau iš­lai­ky­ti tvarką dar­buo­to­jo dar­bo vie­to­je bu­vo su­dėtin­giau. „Vie­nu iš pen­ kių at­vejų ant ap­tar­nau­jan­čio dar­ buo­to­jo sta­lo mėtėsi as­me­ni­niai, su klientų ap­tar­na­vi­mu ne­su­siję, daik­tai ar kon­fi­den­cia­li kitų klien­ tų in­for­ma­ci­ja. Ne­vi­siš­kai pa­vy­ ko už­tik­rin­ti, kad ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo ap­ran­ga būtų da­ly­kiš­ ka, o dar­buo­tojų iš­vaiz­da ma­lo­ni – tai įgy­ven­din­ti pa­vy­ko 87 pro­c.“, – teigė N.Kaz­laus­kienė. Slap­tie­ji pirkė­jai užėję į drau­di­mo bend­ro­vių klientų ap­tar­na­vi­mo sa­les ati­džiai sekė, ar per­so­na­las juos iš­ kart pa­stebė­jo ir de­ra­mai su jais pa­ si­svei­ki­no. „Vi­sais at­ve­jais drau­di­mo bend­rovė­se lau­ki­mo lai­kas eilė­je bu­ vo pa­tei­si­na­mas ir daž­niau­siai įėję klien­tai pa­ste­bi­mi, su jais pa­si­svei­ kin­ta 91 pro­c. at­vejų. Ta­čiau ket­vir­ ta­da­liu at­vejų su­ti­ki­mas bu­vo neut­ ra­lus ir klien­tui ne­su­darė šil­to ar po­zi­ty­vaus pir­mo­jo įspūdžio. Klien­ to su­ti­ki­mas, pa­ly­gin­ti su per­nai at­lik­tu drau­di­mo sek­to­riaus įver­ ti­ni­mu, pa­ste­bi­mai pa­gerė­jo – pa­ si­svei­ki­ni­mas be­si­šyp­sant ūgtelė­jo 17 pro­c.“, – ko­men­ta­vo pa­šne­kovė. Pas­tebė­ta, kad drau­di­mo dar­buo­ to­jai už­baig­da­mi kon­taktą su klien­ tu be­veik vi­sa­da stengė­si už­tik­rin­ ti il­ga­laikį ryšį. Ne­sis­ten­gia par­duo­ti pa­pil­do­mai

Per slaptąjį pir­kimą ne gy­vybės drau­di­mo bend­rovė­se bu­vo imi­ tuo­tas rea­lis­tiš­kas sce­na­ri­jus – domė­ta­si ne­kil­no­ja­mo­jo bei kil­no­ ja­mo­jo tur­to drau­di­mo pro­duk­tais.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

N.Kaz­laus­kienės tei­gi­mu, dar­buo­ to­jai įdėmiai klausė­si klientų, vi­ suo­met už­duo­da­vo klau­simų apie pa­gei­dau­jamą draus­ti turtą, ta­čiau la­biau iš­siaiš­kin­ti klien­to lūkes­čių ne­si­stengė 26 pro­c. ap­tar­nau­jan­čių dar­buo­tojų. „Šie klau­si­mai svarbūs ne tik iden­ti­fi­kuo­jant klien­to po­ rei­kius, bet ir pa­de­da pro­fe­sio­na­liai par­duo­ti dau­giau. Būtent pa­pil­do­ mo par­da­vi­mo įgūdžiai yra silp­ niau­sia ap­tar­na­vi­mo sri­tis drau­di­ mo sek­to­riu­je“, – pa­brėžė ji.

Ori­ja­na Ma­šalė:

Įmonė­je sie­kia­ma lai­ky­tis įdieg­to ko­ kybės stan­dar­to, o kai pri­trūksta tvar­ kos ant sta­lo, ko­le­ gos vie­nas ki­tam pa­baks­no­ja pirš­tu. Pas­tebė­ta, kad drau­di­mo bend­ ro­vių dar­buo­to­jai ak­tyvūs ves­da­mi po­kalbį, be­veik vi­suo­met pa­si­ūlo konk­retų pa­si­ūlymą ar spren­dimą. Ta­čiau dau­ge­lio į pir­mas vie­tas ne­pa­te­ku­sių drau­di­mo bend­ro­vių dar­buo­to­jai re­tai klien­tams paaiš­ ki­na, ką jie turėtų da­ry­ti pa­norę įsi­gy­ti drau­di­mo pa­slaugą. „Nors per­so­na­las su­gebė­jo at­sa­ ky­ti į klientų pa­tei­kia­mus klau­si­ mus, be­veik pusė dar­buo­tojų ne­ si­tei­ra­vo klientų, ar jiems vis­kas su­pran­ta­ma, ar ne­li­ko neat­sa­kytų klau­simų. O tai su­tau­pytų klientų lai­ko, jiems vėl ne­reikėtų kreip­tis į drau­di­mo bend­rovę, kad gautų iš­ sa­mią ir pa­pil­domą in­for­ma­ciją“, – pa­brėžė N.Kaz­laus­kienė.

To­bu­las klientų ap­tar­na­vi­mas – kiek­vie­nos drau­di­mo bend­rovės sie­kia­mybė. Tuo tiks­lu įmonė­se įgy­ven­di­na­mi ko­kybės stan­dar­tai, dar­buo­to­jams die­gia­mos bend­ros klientų ap­tar­na­vi­mo kultū­ros ver­ tybės, vyks­ta mo­ky­mai, net vei­kia tar­pu­sa­vio kont­rolės sis­te­ma. Kaip sakė drau­di­mo bend­rovės „If“ Rin­ko­da­ros de­par­ta­men­to va­dovė Ori­ja­na Ma­šalė, įmonė­je sie­kia­ma lai­ky­tis įdieg­to ko­kybės stan­dar­to, o kai pri­trūksta tvar­kos ant sta­lo, ko­le­gos vie­nas ki­tam pa­ baks­no­ja pirš­tu. „Pir­miau­sia vi­si lai­komės ke­tu­ rių svar­biau­sių „If“ ver­ty­bių: pa­ žan­gaus mąsty­mo, pa­ti­ki­mu­mo, pa­sie­kia­mu­mo ir at­si­da­vi­mo. Kiek­ vie­nais me­tais vi­si kar­tu iš­ren­ka­me ko­le­gas, ku­rie la­biau­siai va­do­va­vo­si šio­mis ver­tybė­mis, ypač bend­rau­ da­mi su klien­tais. Be to, dar at­rink­ da­mi dar­buo­to­jus ieš­ko­me kan­di­ datų, ku­rie, kaip sa­ko­me įmonė­je, būtų „ifiš­ki“, t. y. ati­tiktų šias ver­ ty­bes, būtų orien­tuo­ti į pa­galbą ki­ tam“, – pa­sa­ko­jo O.Ma­šalė. Bend­rovė „See­sam Lie­t u­va“, siek­da­ma ko­ky­biš­kai ap­tar­nau­ti klien­tus, va­do­vau­ja­si trijų veik­ los kryp­čių for­mu­le: tai dar­buo­ tojų kva­li­fi­ka­ci­ja, klientų po­rei­kiai ir klientų nuo­monė. „Taip dirb­da­ mi dau­giau dėme­sio ski­ria­me ne pa­čiam par­da­vi­mo pro­ce­sui, bet klien­tui ir jo po­rei­kiams iš­siaiš­ kin­ti bei jiems pa­ten­kin­ti“, – sa­ kė bend­rovės „See­sam Lie­tu­va“ rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tas Eu­ge­ni­ jus Ma­žiu­lis. Drau­di­mo bend­rovės „PZU Lie­ tu­va“ Tink­lo vys­ty­mo va­do­vo Min­dau­go Gu­diš­kio tei­gi­mu, ge­ras drau­di­mo eks­per­tas tu­ri būti pui­ kus pa­šne­ko­vas, su­gebė­ti už­megz­ ti il­ga­laikį ryšį su klien­tu, pel­ny­ti jo pa­si­tikė­jimą. „To­bulė­ti pa­de­da ne tik mo­ky­mai, bet ir sa­vos sėkmės is­to­ri­jos. Todėl esa­me su­būrę sa­vo ge­riau­sių drau­di­mo eks­pertų klu­ bą, ku­rio tiks­las – to­bu­lin­ti kom­ pe­ten­ciją ir su ko­le­go­mis da­ly­tis pa­tir­ti­mi. Ge­ri pa­vyzd­žiai ir ko­ legų sėkmės is­to­ri­jos – la­bai svar­ bus mo­ty­vas judė­ti į prie­kį“, – sa­ kė M.Gu­diš­kis.

89 pro­c.

sie­kia ge­ro klientų ap­tar­na­vi­mo ly­gis ne gy­vybės drau­di­mo bend­rovė­se Lie­tu­vo­je.


9

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

užribis

Neužt­ven­kia­ma ne­le­ga­lių siuntų upė Pra­ty­bo­se Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­muo­ se-at­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je, per ku­rias bu­vo or­ga­ni­zuo­ta kra­ta, ka­me­ro­se ras­ta po­pu­ lia­riau­sių ten draud­žiamų daiktų. Ir nors Kalė­jimų de­par­ta­men­tas skel­bia griež­ti­ nan­tis drausmę, ne­leis­tinų daiktų į ko­lo­ niją patenka užtektinai. Dia­na Kra­pa­vic­kaitė d.krapavickaite@diena.lt

Kas­dienės kra­tos

Kratą Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­ muo­se-at­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je at­li­ko bend­ras pra­ty­bas su­rengę apie 100 ko­lo­ni­jos pa­reigūnų ir 140 Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos pa­reigūnų. Bir­ že­lio 20-osios duo­me­ni­mis, bausmę įstai­go­je at­lie­ka 3303 nu­teis­tie­ji.

Vir­gi­ni­jus Ces­le­vi­čius:

Šau­nant ar­ba­le­tu ar­ba lan­ku per­ne­šinė­to­ jui ne­rei­kia taip ar­ti priei­ti prie ko­lo­ni­jos tvo­ros. Da­rant kra­tas paim­ti 29 mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­nai, 15 te­le­fo­no kro­ vik­lių, apie 55 lit­rus al­ko­ho­lio kva­ po tu­rin­čio skys­čio, du na­minės deg­tinės ga­my­bos apa­ra­tai, 930 ana­bo­li­nių ste­roidų tab­le­čių, po dvi ra­di­jo sto­te­les ir mo­bi­lio­jo in­ ter­ne­to mo­de­mus, me­ta­li­nių ge­ lež­čių ir sa­va­dar­bių pei­lių. To­kio po­būdžio mo­ky­mai vyk­ do­mi ke­lis kar­tus per me­tus skir­ tin­go­se laisvės at­ėmi­mo vie­to­se. „Yra pla­ninės ir ne­pla­ninės kra­tos. Jų būna įvai­rių: bendrų, at­skirų pa­ gal būrius, pa­gal sek­to­rius. Pap­ras­ tai skai­čius svy­ruo­ja nuo 30 iki 40 per mėnesį“, – dėstė Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos namų-at­vi­ro­sios ko­lo­ni­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Ces­le­vi­čius. Ka­pe­lio­nas – per­nešė­jas

Pa­sak di­rek­to­riaus, vi­saip mėgi­na­ ma už­kirs­ti ke­lią, kad ko­lo­ni­jo­je ne­ būtų ne­leis­tinų daiktų. Sus­tip­rin­ta

pa­te­ki­mo į įstaigą tvar­ka. Įreng­tos spe­cia­lios pa­tal­pos, ku­rio­se tik­ri­ na­mi į įka­li­ni­mo įstaigą atei­nan­tys as­me­nys. Vi­so­se tri­jo­se Pra­vie­niš­ kių val­dy­bo­se įren­gia­ma mo­bi­lio­jo ry­šio blo­ka­vi­mo sis­te­ma. „Reikėtų įsi­gy­ti spe­cia­lią tik­ri­ nimų įrangą: me­ta­lo de­tek­to­rius, de­tek­to­rius trans­por­tui tik­rin­ti, ta­čiau dėl lėšų sty­giaus kol kas to ne­da­ro­me – dau­giau­sia re­miamės žmo­giš­kai­siais iš­tek­liais“, – aiš­ki­ no V.Ces­le­vi­čius. Ta­čiau šie „žmo­giš­kie­ji iš­tek­ liai“ ir tam­pa silpną­ja gran­di­mi. Dėl mėgi­ni­mo per­neš­ti te­le­fo­nus ir nar­ko­ti­kus per­nai dviem Pra­vie­ niš­kių pa­reigū­nams iš­kel­tos by­los. Te­le­fo­nus ir ki­tus daik­tus dau­giau­ sia ne­ša nu­teistųjų ar­ti­mie­ji, į ko­ lo­niją at­vyks­tan­tys dirb­ti žmonės. Ta­čiau vie­nas at­ve­jis išs­kir­ti­ nis – draud­žiamų vais­ti­nių pre­ pa­ratų mėgi­no per­neš­ti ka­pe­lio­ nas. Pradė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ka­pe­lio­no mėgi­ni­mo į ko­lo­niją įneš­ti švirkštą su ada­ta ir galbūt nar­ko­ti­nių med­žiagų. Šie­met ba­ landį įkliuvęs ka­pe­lio­nas dar neiš­ gir­do nuo­sprend­žio. Šūvis ar­ba­le­tu

Di­rek­to­rius ne­slėpė: po­pu­lia­riau­ sias ne­leis­tinų daiktų pa­te­ki­mo į ko­lo­niją būdas iš­lie­ka tas pa­ts – mėto­ma per tvorą. „Per šių metų sausio–gegužės mėne­sius esa­me su­laikę 46 as­me­nis, band­žiu­sius per­m es­t i ne­l eis­t i­n us daik­t us. Paim­tos 11 su­slėgto oro ir pa­ra­ki­ nių pa­trankų, 222 te­le­fo­nai, ku­rie turė­jo pa­siek­ti jų lau­kian­čius nu­ teis­tuo­sius“, – šių­me­te sta­tis­ti­ka rėmėsi V.Ces­le­vi­čius. Pa­si­tai­ko, kad per­me­ta­mi ir nar­ ko­ti­kai, al­ko­ho­lis, ta­čiau šių gėry­ bių kie­kis ma­žes­nis. Di­rek­to­rius

„„Gro­bis: per kratą paim­tos ke­lios de­šim­tys po­pu­lia­riau­sių ne­leis­tinų daiktų – mo­bi­liųjų te­le­fonų. 

pa­brėžė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu po­ pu­liarė­ja šau­dy­mas ar­ba­le­tu ir lan­ ku. Tai daž­niau­siai da­ro­ma naktį. „Šau­nant ar­ba­le­tu ar­ba lan­ku per­ ne­šinė­to­jui ne­rei­kia taip ar­ti priei­ ti prie ko­lo­ni­jos tvo­ros. Taip jis lie­ ka ne­pas­tebė­tas ir at­likęs darbą ga­li ra­miai pa­si­ša­lin­ti“, – svarstė V.Ces­le­vi­čius. No­rimą daiktą pri­tvir­ti­na prie strėlės, ir pir­myn. Jei­gu šūvis pa­ tai­ko į de­šim­tuką, te­lie­ka nu­teis­ ta­jam su­sior­ga­ni­zuo­ti pa­ti­kimą slėptuvę. „Sle­pia gy­ve­na­mo­sio­ se pa­tal­po­se, lau­ke, kai ku­rie įsi­ gud­ri­na įdėję į plas­ti­kinį mai­šelį už­kas­ti ar­ba įleid­žia į tua­letą. Įsi­ ren­gia slap­ta­vie­tes bal­duo­se, lo­ vo­se, lau­ko ir vi­daus sie­no­se“, –

Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos namų nuo­tr.

nu­teistųjų iš­ra­din­gu­mas jau ma­žai ste­bi­na di­rek­to­rių. Sa­va­dar­biai apa­ra­tai

Nes­te­bi­na di­rek­to­riaus ir per kra­ tą išim­ti sa­va­dar­biai na­minės deg­ tinės va­ry­mo apa­ra­tai. Va­sarą zo­ no­je tai po­pu­lia­rus už­siė­mi­mas, nes dėl ši­lu­mos grei­tai ga­mi­na­ si rau­ga­las. Žiemą na­minės deg­ tinės va­ry­mo veik­la ap­mirš­ta. „Ta­čiau ne­įsi­vaiz­duo­ki­te, kad tie apa­ra­tai ko­kie nors ypa­tin­gi. Daž­ niau­siai tai pri­mi­tyvūs apa­ra­tai. Pap­ras­tas vir­du­lys, ku­riuo pa­ke­lia­ ma tem­pe­ratū­ra, ir du vamz­de­liai“, – nu­pa­sa­ko­ti mėgi­no V.Ces­le­vi­čius. Pa­si­ga­min­to apa­ra­to jau neuž­ka­ si kaip te­le­fo­no. Šį daik­čiuką nu­

teis­tie­ji sle­pia sek­ci­jo­se, o rau­galą ga­mi­na iš duo­nos, li­mo­na­do ir to­ kių pa­pras­čiau­sių pro­duktų, ku­rių turė­ti jiems leid­žia­ma. Krai­tis – iki 30 kg

V.Ces­le­vi­čius nea­be­jo­ja, kad toks ne­l eis­t inų daiktų srau­tas į ko­ lo­n iją yra todėl, jog nu­teis­t ie­j i įstai­go­je gy­ve­na būriais ir sek­to­ riais. „Va­di­na­si, tam tik­ro­je te­ri­ to­ri­jos da­ly­je jie ga­li lais­vai judė­ ti. Jei­gu nu­teis­tie­ji gy­ventų vien ka­m e­ro­se, grei­č iau­s iai da­l is tų pro­b lemų at­k ristų“, – tvir­t i­n o di­rek­to­rius. Dien­raštį pa­siekė skun­das, kad nu­teis­tie­ji bu­vo iš­reng­ti, jiems nuau­ti ba­tai, atim­ti rankš­luos­čiai, vi­si daik­tai su­vers­ti į sunk­ve­žimį ir net ne­padė­ti sau­go­ti į san­dėlį, o iš­ vers­ti aikštė­je Pra­vie­niš­kių cent­re. Rea­guo­da­mas į šį skundą di­rek­ to­rius ti­ki­no, kad el­gia­ma­si pa­ gal inst­ruk­ci­jas ir esamą si­tua­ciją. V.Ces­le­vi­čius ga­ran­ta­vo, kad per kra­tas pa­tal­po­se pa­lie­ka­mi at­sa­ kin­gi as­me­nys. Lie­ka ir nu­teistųjų at­sto­vas. Yra pa­tvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad nu­ teis­ta­sis su sa­vi­mi ga­li turė­ti daik­ tų, ku­rių bend­ras svo­ris ne­vir­ši­ja 30 kg. Vi­sa ki­ta kon­fis­kuo­ja­ma.

46

as­me­nys „„Nes­tin­ga: Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­muo­se-at­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je ne­sun­kiai ga­li­ma ras­ti draud­žiamų daiktų. 

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

šie­met jau su­lai­ky­ti dėl ban­dymų per­neš­ti ne­le­ga­lius daik­tus.


10

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

sportas

Iš­li­ki­mo dra­mą at­lai­kę krep­ši­nin­kai – v Ke­lia­la­pį į olim­pi­nes žai­dy­nes ypač nepalankioje ap­lin­ko­je vai­kę­si Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai su­čiu­po lai­mės paukš­tę už uo­de­gos. Mū­sų rink­ti­nė šeš­tą kar­tą iš ei­lės da­ly­vaus olim­pi­nių žai­dy­nių krep­ši­nio tur­ny­re.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Leng­viau at­si­kvė­pė

Kęs­tu­čio Kem­zū­ros auk­lė­ti­nių iš vė­žių neiš­mu­šė nei gen­dan­tys au­ to­bu­sai, nei sir­ga­lių kur­ti­nan­tis švil­pi­mas skam­bant Lie­tu­vos him­ nui, nei tre­ni­ruo­tes nu­trau­kę vie­ tos ka­ri­nin­kai, nei dar ai­bė at­ran­ kos tur­ny­rą ren­gu­sių ve­ne­sue­lie­čių akib­rokš­tų. Ga­vę stip­rų an­tau­sį ant­ro­se gru­ pės rung­ty­nė­se su Ni­ge­ri­ja, to­liau lie­tu­viai žy­gia­vo ne­sus­tab­do­mai. Ket­virt­fi­na­ly­je po at­kak­lios ko­vos bu­vo pa­lauž­ta Puer­to Ri­ko ko­man­ da, o pus­fi­na­ly­je duo­ta pa­mo­ka dar vie­nai Ka­ri­bų ba­sei­no at­sto­vei – Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kai. Šių per­ga­lių už­te­ko, kad į at­ran­ kos var­žy­bų fi­na­lą pa­te­kę lie­tu­viai

už­si­tik­rin­tų vie­tą Lon­do­no olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se. Dvi stip­riau­sios at­ran­kos tur­ny­ro eki­pos Lie­tu­va ir Ru­si­ja aikš­tė­je taip ir ne­su­si­dū­ rė, ka­dan­gi sim­bo­li­nės rung­ty­nės dėl pir­mos vie­tos ne­bu­vo žai­džia­ mos, o vie­toj jų pus­fi­na­liuo­se lai­ mė­ju­sios rink­ti­nės už­si­dir­bo poil­ sio die­ną. Dėl pa­sku­ti­nio tre­čio­jo ke­lia­la­pio praė­ju­sią nak­tį ko­vo­jo pus­fin ­ a­liuo­se pra­lai­mė­ju­sios, ta­ čiau šia­me tur­ny­re sen­sa­ci­jų ne­pa­ gai­lė­ju­sios Ni­ge­ri­jos ir Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos eki­pos. Af­ri­kos at­sto­ vai ne­ti­kė­tai ket­virt­fi­na­ly­je 80:79 iš ko­vos eli­mi­na­vo grai­kus, o Do­ mi­ni­kos at­sto­vai 86:76 ne­pa­li­ko vil­čių Ma­ke­do­ni­jai. „Esu tik­rai lai­min­gas – pa­ga­liau va­žiuo­ja­me į Lon­do­ną, – po pa­sku­ ti­nės per­ga­lės leng­viau at­si­du­so Lie­tu­vos rink­ti­nės tre­ne­ris K.Kem­

„„Epo­pė­ja: K.Kemzūros (nuotr. kairėje) auklėtiniams pavyko pratęsti gražią tradiciją – Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai da

žai­dy­nė­se. 

zū­ra. – Įtam­pa nu­slū­go. La­bai di­ džiuo­juo­si vy­rais, kad su­si­kau­pė ir ne­krei­pė dė­me­sio į vi­sus pa­ša­li­ nius da­ly­kus. Vi­sa tai pa­mir­ši­me – tai tik smulk­me­nos. Ge­riau­sia, ką pri­si­min­si­me: kaip mes žai­dė­me, kaip ko­vo­jo­me.“ Tre­ne­ris ne­slė­pė, kad lais­vą pa­ sku­ti­nę die­ną Ka­ra­ka­se leis sa­vo žai­dė­jams at­si­pūs­ti ba­sei­ne. Su kont­ras­tų ku­pi­na Ve­ne­sue­la mū­ sų ša­lies de­le­ga­ci­ja at­si­svei­kins šian­dien.

ma­če dau­gia­tūks­tan­ti­nė mi­nia aki­ vaiz­džiai pa­lai­kė puer­to­ri­kie­čius, o Lie­tu­vos him­nas „Po­lied­ro“ are­no­ je pa­si­tik­tas kur­ti­na­mu švil­pi­mu.

Šarūnas Ja­si­ke­vi­čius:

Lie­tu­vai ke­lia­la­pis į Lon­do­ną yra pui­ kus pa­sie­ki­mas, nors mū­sų tau­tie­čiams tai sun­ku įro­dy­ti.

Pi­gūs ve­ne­sue­lie­tiš­ki triu­kai

„„Lon­do­nas: Š.Ja­si­ke­vi­čius grei­

čiau­siai per­ra­šys ša­lies krep­ši­ nio is­to­ri­ją – taps pir­muo­ju žai­ dė­ju, da­ly­va­vusiu ke­tu­rio­se olim­ pia­do­se.

„„Lyderis: vis geresnę sportinę for­

mą įgyjantis Jonas Mačiulis buvo išrinktas naudingiausiu Lietuvos rinktinės žaidėju olimpiniame at­ rankos turnyre.

Ne­ti­kė­tai gru­pės var­žy­bas Ni­ge­ ri­jos rink­ti­nei pra­lai­mė­ję ir iš to­ les­nės ko­vos Ve­ne­sue­lą eli­mi­na­vę lie­tu­viai už­si­trau­kė šei­mi­nin­kų ne­ ma­lo­nę. Ka­ra­ka­se mū­siš­kiai iš tur­ ny­ro or­ga­ni­za­to­rių su­lau­kė ne vie­ nos staig­me­nos. Mū­sų de­le­ga­ci­jai ki­lo pro­ble­ mų gau­nant vaiz­do įra­šų per­žiū­rų kam­ba­rį, be jo­kios prie­žas­ties bu­vo at­leis­ti lie­tu­viams tal­ki­nę du vie­ tos sa­va­no­riai, o vyks­tant į ket­virt­ fi­na­lio rung­ty­nes su Puer­to Ri­ku ne­ti­kė­tai (ar su­pla­nuo­tai?) su­ge­ do Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus ga­be­nęs au­to­bu­sas. Ma­ža to, ket­virt­fi­na­lio

„Ką pa­da­ry­si, – po per­ga­lės tuo­ met at­si­du­so per­ga­lin­go me­ti­mo au­to­rius Š.Ja­si­ke­vi­čius. – Nors buvo ne­sklan­du­mų, mes įro­dė­me, kad olim­pia­da skir­ta mums, o ne Ve­ne­sue­los po­kšti­nin­kams.“ „Le­mia­mą tur­ny­ro sta­di­ją su­žai­ dė­me tik­rai ge­rai ir ener­gin­gai. Bus įdo­mu pri­si­min­ti šį tur­ny­rą, šią ša­ lį. Ka­ra­ka­se bu­vo ne­ma­žai ne­su­sip­ ra­ti­mų, ta­čiau svar­biau­sia, kad sa­ vo tiks­lą pa­sie­kė­me. Dar tu­ri­me pa­ge­rin­ti ne­ma­žai da­ly­kų, ta­čiau ti­kiu, jog ju­da­me tin­ka­ma link­me.

Olim­pia­do­je bus tik­rai ne­leng­va – bus daug stip­rių ko­man­dų, ta­čiau ža­da­me ko­vo­ti kiek­vie­na­me ma­ če“, – kal­bė­jo rink­ti­nės ly­de­ris Li­ nas Klei­za. „Jė­gų dar tik­rai tu­ri­me. Da­bar tu­rė­si­me ke­le­tą lais­vų sa­vai­čių – pail­sė­si­me ir kib­si­me į dar­bą nau­ jo­mis jė­go­mis. Prie ko­man­dos pri­ si­dės dar po­ra žmo­nių, gal­būt ir jie mums kiek pa­dės“, – vy­lė­si aukš­ taū­gis Ro­ber­tas Jav­to­kas. K.Kem­zū­ra ne­slė­pė, kad yra pa­ ten­kin­tas vi­sais 12 at­ran­kos tur­ ny­re žai­du­sių krep­ši­nin­kų, ta­ čiau kai ku­riems iš jų rung­ty­nės su Do­m i­n i­kos Res­p ub­l i­ka ga­l i bū­ti pa­sku­ti­nės šią va­sa­rą. Stra­ te­gas jau anks­čiau yra už­si­mi­nęs, kad ko­man­dą dar ga­li su­stip­rin­ ti dėl trau­mų Ka­ra­ka­se ne­ga­lė­ ję pa­dė­ti Re­nal­das Sei­bu­tis ir Si­ mas Ja­sai­tis. Ša­ras taps re­kor­di­nin­ku

„Mums tai di­džiu­lis pa­sie­ki­mas. Kai pra­dė­jau žais­ti rink­ti­nė­je, pa­ tek­ti į olim­pi­nes žai­dy­nes ne­bū­ da­vo taip sun­ku – iš Eu­ro­pos vyk­ da­vo 6–7 ko­man­dos. Da­bar mū­sų že­my­nui duo­da dvi vie­tas ir rei­

Mo­te­rų rink­ti­nė pa­sie­kė sa­vo tiks­lą 20-asis leng­vaat­le­tis ol Lie­tu­vos mo­te­rų rink­ti­nė da­ly­ vaus 2013 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­ te Pran­cū­zi­jo­je. Tai paaiš­kė­jo po sa­vait­ga­lį su­žais­tų at­ran­kos tur­ ny­ro C gru­pės rung­ty­nių.

Per pir­mą­sias rungtynes Lie­tu­ vos rink­ti­nė iš­vy­ko­je 58:60 (7:15, 16:12, 18:25, 17:8) nu­si­lei­do Slo­ va­ki­jos eki­pai, o per ant­rą­sias Ny­der­lan­dų eki­pa na­mie pa­lau­žė Slo­vė­ni­jos rink­ti­nę 73:64. Pas­ ta­ra­sis re­zul­ta­tas ga­ran­ta­vo, kad mū­sų ko­man­da tur­ny­ro len­te­lė­je jau ne­be­ga­li nu­kris­ti že­miau nei ant­ro­ji vie­ta.

Lie­t u­vos rink­t i­n ė B gru­p ė­ je iš­ko­vo­jo 5 per­ga­les ir pa­ty­ rė 2 pra­lai­mė­ji­mus, o at­ran­kos ko­vas už­baigs lie­pos 11-ąją ma­ ču su per­ga­lių ne­tu­rin­čia Bel­gi­ jos eki­pa. Mū­sų rink­ti­nę tur­ny­ro len­te­lė­ je ga­li ap­lenk­ti tik slo­va­kės, ku­rios per 6 ma­čus vie­nin­te­lį pra­lai­mė­ ji­mą pa­ty­rė Kau­no spor­to ha­lė­ je (64:78). Prieš­pas­ku­ti­nia­me ma­če 20 taš­ kų į slo­va­kių krep­šį įme­tė Gin­ta­ rė Pet­ro­ny­tė, 14 – Eg­lė Šul­čiū­tė, 10 – Sand­ra Lin­ke­vi­čie­nė. Penk­ tą­ją per­ga­lę iš­ko­vo­ju­sio­je aikš­

te­lės šei­mi­nin­kių rink­ti­nė­je sėk­ min­giau­siai žai­dė Iva­na Jal­co­va (11 tšk.) ir An­na Jur­čen­ko­va (9 taš­kai). Fi­na­li­nis eta­pas Pran­cū­zi­jo­je vyks 2013 m. bir­že­lio 15–30 d.

At­vi­ro­sio­se Bal­ta­ru­si­jos leng­vo­sios at­le­ti­kos pir­me­ny­bė­se dau­gia­ko­ vi­nin­kas Da­rius Draud­vi­la (nuotr.) įvyk­dė olim­pi­nį nor­ma­ty­vą.

VD inf.

C gru­pė Komanda

1. Lie­tu­va 2. Slo­va­ki­ja 3. Slo­vė­ni­ja 4. Ny­der­lan­dai 5. Bel­gi­ja

Rung. Perg. Pral.

7 6 7 6 6

5 5 4 2 0

2 1 3 4 6

Taškų sant.

497:400 393:348 456:445 336:412 339:416

Alfredo Pliadžio nuotr.

Gar­di­ne pa­si­bai­gu­sia­me at­vi­ra­me Bal­ta­ru­si­jos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te lie­tu­vis pra­džiu­gi­no ge­ru re­zul­ta­tu. Ant­r ą­j ą de­š imt­ko­v ės var­ž y­ bų die­ną D.Draud­vi­la pra­dė­jo as­ me­ni­niu 110 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo (14.07) rekordu ir su šiuo re­zul­ ta­tu vi­sų lai­kų Lie­tu­vos bar­je­ri­ nin­kų są­ra­šuo­se pa­ki­lo į sep­tin­ tą vie­tą.


11

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

vėl olim­pia­do­je Sta­tis­ti­ka Lietuva–Puerto Ri­kas 2012 07 06, Ka­ra­ka­so „Po­lied­ro“ are­na.

76:72

(16:22, 24:16, 17:17, 19:17) Lie­tu­va: M.Kal­nie­tis 14 (2/2 tri­taš­kių), L.Klei­za 14, Š.Ja­si­ke­vi­čius 11, J.Ma­čiu­lis 10, M.Po­cius 9, R.Kau­kė­nas 8, P.Jan­kū­nas 7, D.Son­gai­la 3.

Puer­to Ri­kas: A.Ga­lin­do 17 (4/6 tri­taš­kių), J.J.Ba­rea 13 ir C.Ar­royo 13, P.Ra­mo­sas 9, N.Pea­vy 8, D.San­ tia­go 5, E.Sa­che­zas Ro­sa 4, D.Huer­tas 3.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 19/43, ir 17/46, tri­taš­kiai – 6/15 ir 8/19, bau­dų me­ti­mai – 20/31 ir 14/22, at­ko­vo­ti ka­muo­liai – 37 ir 44, re­ zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai 11 ir 13, klai­dos 10 ir 15, pe­rim­ti ka­muo­liai – 8 ir 4.

Lietuva–Dominikos Res­pub­li­ka 2012 07 07, Ka­ra­ka­so „Po­lied­ro“ are­na.

109:83

(21:16, 31:20, 23:25, 34:22) Lie­tu­va:

a­ly­vaus šeš­to­sio­se iš ei­lės olim­pi­nė­se To­mo Tu­ma­lo­vi­čiaus (krep­si­nio­sir­dis.lt) nuo­tr.

kia va­žiuo­ti į ki­tą pa­sau­lio kraš­ tą. To­kios ko­man­dos kaip Ser­bi­ja, Tur­ki­ja, Vo­kie­ti­ja su sa­vo vil­ti­ mis at­si­svei­ki­no jau per­nai. Lie­tu­ vai ke­lia­la­pis į Lon­do­ną yra pui­kus pa­sie­ki­mas, nors mū­sų tau­tie­čiams tai sun­ku įro­dy­ti“, – min­ti­mis da­ li­jo­si Š.Ja­si­ke­vi­čius. Lie­tu­vos rink­ti­nės įžai­dė­jui tai bus jau ket­vir­to­sios olim­pi­nės žai­ dy­nės. 36-erių krep­ši­nin­kas žai­dė 2000-ųjų Sid­nė­jaus, 2004-ųjų – Atė­nų ir 2008-ųjų Pe­ki­no olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Jei­gu neį­vyks nie­ko ne­ti­kė­to, gy­nė­jas per­ra­šys Lie­tu­ vos krep­ši­nio is­to­ri­ją. Pa­gal šį ro­ dik­lį Ša­ras ap­lenks vi­sas Lie­tu­vos krep­ši­nio le­gen­das. Iki šiol po tris kar­tus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se da­ ly­va­vo Ar­vy­das Sa­bo­nis, Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius, Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas, Sau­lius Štom­ber­gas ir Gin­ta­ras Ei­ni­kis. „Iki Lon­do­no dar vis­ko ga­ li nu­tik­ti. Kaip bus, pa­ma­ty­si­me. Svar­biau­sia, kad pir­mą­jį žings­nį žen­gė­me“, – sa­vo pa­sie­ki­mui ir pėd­sa­kui ša­lies krep­ši­nio met­raš­ ty­je ne­bu­vo lin­kęs teikti per daug reikšmęs Š.Ja­si­ke­vi­čius.

J.Ma­čiu­lis 19 taš­kų, J.Va­lan­čiū­nas 17, L.Klei­za 13, M.Po­cius 12, T.De­li­nin­kai­tis 11, M.Kal­nie­tis 9, R.Kau­kė­nas 9, Š.Ja­si­ke­vi­čius 7, P.Jan­kū­nas 5, D.Dul­kys 3, D.Son­gai­la 2, R.Jav­to­kas 2.

Do­mi­ni­kos Res­pub­li­ka: J.Mar­ti­ne­zas 13, A.Hor­for­das 12, F.Gar­cia 11, J.C.Gi­las 10, G.Sue­ro ir R.Ra­mo­nas po 9, J.As­se­li­nas 8, E.Bae­zas 6, E.For­tu­na 3, E.Guz­ma­nas 2.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 29/43 ir 21/48, tri­taš­kiai – 10/18 ir 6/22, bau­dų me­ti­mai – 21/24 ir 23/30, at­ko­vo­ti ka­muo­liai – 35 ir 31, re­zul­ ta­ty­vūs per­da­vi­mai 26 ir 18, klai­dos – 15 ir 11, pe­rim­ti ka­muo­liai – 6 ir 8.

Re­zul­ta­tai „„ Ket­virt­fi­na­liai

Nigerija–Graikija 80:79 (21:21, 9:21, 20:14, 30:23). I.Dio­gu 17, A.Da­gun­du­ ro 14, A.Ami­nu 13/V.Spa­nou­l is 25, I.Bou­rou­sis 18, G.Prin­te­z is 10. Rusija–Angola 80:65 (25:21, 18:5, 17:16, 20:23). V.Fri­d zo­nas 18, A.Kau­ nas 17, A.Ki­r i­len­ka 14/E.Min­gas 20, C.Mo­rais 14, A.Cos­ta 10. Makedonija–Dominikos Res­pub­ li­ka 76:86 (23:10, 18:18, 15:26, 20:32). B.McCa­leb­bas 35, V.Ili­ves­kis 16, P.Sa­ mar­džis­kis 11/ F.Gar­cia 28, A.Hor­for­ das ir Y.Mar­ti­ne­zas po 14. „„ Pus­fi­na­lis

Rusija–Nigerija 85:77 (26:23, 20:8, 22:22, 17:24). A.Šve­d as 22, A.Ki­r i­ len­ka 19, V.Fri­d zo­nas 15 / I.Dio­g u ir A.Da­g un­du­ro po 16, A.Ami­nu 13.

lim­pie­tis – D.Draud­vi­la Sep­t in­t o­j e rung­t y­j e, dis­ ko me­t i­m e, jis taip pat pa­ge­r i­ no as­m e­n i­n į re­kor­d ą – 49,03 m. Šuo­l iuo­s e su kar­t i­m i mū­s ų de­š imt­ko­v i­n in­kas įvei­k ė 4,5 m aukš­t į (ge­r iau­s ias Lie­t u­vos se­ zo­n o re­z ul­ta­tas). Ie­t į D.Draud­ vi­l a nu­m e­t ė 53,54 m, o 1 500 m bai­gė per 4 min. 49.84 sek. Pir­mą čem­pio­na­to die­ną lie­tu­ vis su­rin­ko 4 145 taš­kus (100 m – 10.98, to­lis – 7.24, ru­tu­lys – 15,40, aukš­tis – 1,91, 400 m – 48,78). Iš vi­so su­rin­kęs 7 981 taš­ką mū­ sų dau­gia­ko­vi­nin­kas užė­mė pir­ mą vie­tą, įvyk­dė olim­pi­nį nor­ma­

ty­vą ir ta­po 20-uo­ju leng­vaat­le­čių olim­pi­nės ko­man­dos na­riu. 2008 m. spor­ti­nin­kas bu­vo įvei­ kęs olim­pi­nį de­šimt­ko­vės B ly­gio nor­ma­ty­vą, bet Lie­tu­vos leng­vo­ sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos spren­di­ mu į Pe­ki­no va­sa­ros olim­pi­nes žai­ dy­nes ne­vy­ko. Gar­di­ne ket­vir­tą kar­tą per mė­ ne­sį as­me­ni­nį re­kor­dą 3 000 m kliū­ti­nio bė­gi­mo rungtyje pa­ge­ ri­no Vai­da Žū­si­nai­tė (9:54.36). Ji ta­po Bal­ta­ru­si­jos čem­pio­ne, nuo olim­pi­nio nor­ma­ty­vo Vai­da at­si­ li­ko tik 6.36 sek. VD, LAF inf.

„„Žvaigž­dy­nas: JAV pa­skelb­to­je ga­lu­ti­nė­je rink­ti­nės su­dė­ty­je – ne vie­na gar­si NBA pa­var­dė.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ame­ri­kie­čiai pa­skel­bė dvy­lik­tu­ką Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių fa­ vo­ri­tė Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­ jų na­cio­na­li­nė krep­ši­nio ko­man­ da pa­skel­bė ga­lu­ti­nį dvy­lik­tu­ką.

Pas­ku­ti­nę aki­mir­ką rink­ti­nės du­ rys bu­vo už­da­ry­tos Eri­cui Gor­do­ nui, Ru­dy Gay’ui ir pir­ma­jam šių me­tų NBA nau­jo­kų bir­žos šau­ki­ mu Ant­ho­ny Da­vi­sui. Ko­rek­ci­jų for­muo­jant ga­lu­ti­

nę su­dė­tį padarė ir trau­mos. JAV eki­pai ne­pa­dės to­kie krep­ši­nin­kai kaip Dwigh­tas Ho­war­das, Dwya­ ne’as Wa­de’as ar Chri­sas Bos­has. JAV rink­ti­nę tre­ni­ruo­jan­tis Mike‘as Krzy­zews­kis at­si­rin­ko šiuos krep­ši­nin­kus: LeB­ro­ną Ja­me­są, Car­ me­lo Ant­ho­ny, Ko­bę Bryan­tą, Chri­ są Pau­lą, De­ro­ną Wil­liam­są, Ke­vi­ną Du­ran­tą, Rus­sel­lą Westb­roo­ką, Ke­ vi­ną Lo­ve’ą, Ty­so­ną Chand­le­rį, An­

de Iguo­da­lą, Bla­ke’ą Grif ­fi­ną ir Ja­ me­są Har­de­ną. Ame­ri­kie­čiai rung­ty­niaus A gru­ pė­je, ku­rio­je taip pat yra Pran­cū­zi­ jos, Ar­gen­ti­nos ir Tu­ni­so ko­man­dos bei pa­pil­dys dvi at­ran­ką lai­mė­ju­sios rink­ti­nės. Bur­tai, pa­skirs­tę at­ran­ kos tur­ny­ro tris stip­riau­sias rink­ ti­nes į gru­pes, bu­vo iš­trauk­ti šian­ dien anks­ti ry­te Ve­ne­sue­lo­je. VD inf.

Sep­ty­nio­lik­me­čiai li­ko de­vin­ti Kau­ne vy­ku­sia­me pa­sau­lio jau­ nių (iki 17 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­ nio čem­pio­na­te Lie­tu­vos rink­ti­nė 75:64 (19:19, 14:13, 21:16, 21:16) nu­ga­ lė­jo bend­raam­žius iš Pran­cū­zi­jos ir iš­ko­vo­jo de­vin­tą­ją vie­tą.

Prieš me­tus vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te ket­vir­tą­ją vie­tą iš­ko­ vo­ję pran­cū­zai mū­sų ša­lies sep­ty­ nio­lik­me­čiams prie­ši­no­si be­veik tris kė­li­nius. Ket­vir­tą kė­li­nį spur­tu pra­dė­ję lie­tu­viai pa­di­di­no sa­vo pra­ na­šu­mą iki 10 taš­kų (68:58) ir nu­lė­ mė ma­čo baig­tį. Lie­tu­vos rink­ti­nė­ je re­zul­ta­ty­viau­siai žai­dė 19 taš­kų

Paulius Juodis:

Ko­man­dos žai­di­mu esu pa­ten­kin­tas, re­ zul­ta­tu – ne. pel­nęs Er­nes­tas Ser­ke­vi­čius. Nor­ ber­tas Gi­ga su­rin­ko 12 taš­kų, Ha­ rol­das Sap­ry­ki­nas ir Žyd­rū­nas Jur­ gu­tis pri­dė­jo po 8 taš­kus. „Api­bend­ri­nant mū­sų pa­si­ro­dy­ mą čem­pio­na­te ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek: ko­man­dos žai­di­mu esu pa­

ten­kin­tas, re­zul­ta­tu – ne. Įsi­ti­ki­ nau, kad šie vy­rai tu­ri cha­rak­te­rį – nu­ga­lė­jo­me ket­vir­tą vie­tą Eu­ro­pos čem­pio­na­te iš­ko­vo­ju­sią Pran­cū­zi­jos ko­man­dą, to­dėl po­ten­cia­lo tik­rai dar tu­ri­me. Sėk­mė šia­me čem­pio­na­ te bu­vo ne mū­sų pu­sė­je, ta­čiau toks yra spor­tas – nie­ko ne­pa­da­ry­si“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris Pau­lius Juo­dis. Čem­pio­na­tas fi­ni­ša­vo va­kar vė­ lai va­ka­re, kai dėl nu­ga­lė­to­jų ti­tu­lo su­si­ko­vė Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Aust­ ra­li­jos bend­raam­žiai. Dėl bron­zos me­da­lių ko­vo­jo kroa­tai ir is­pa­nai. VD, LKF inf.


12

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

pasaulis Suo­mių ­ per­spėji­mas

Gaus ­ mi­li­jar­dus

Nu­ša­li­no ­ pre­zi­dentą

Suo­mi­ja ne­ke­ti­na pa­deng­ti ki­ tų eu­ro zo­nos vals­ty­bių skolų. Taip in­ter­viu pa­reiškė suo­mių fi­nansų mi­nistrė Jut­ta Ur­pi­lai­ nen. Ži­niask­lai­da ko­men­ta­rus su­pra­to kaip ženklą, kad Hel­ sin­kis ga­li svars­ty­ti ga­li­mybę pa­si­trauk­ti iš eu­ro zo­nos, nors mi­nistrės at­stovė spau­dai to­ kias in­terp­re­ta­ci­jas pa­neigė.

Ša­lys do­norės To­ki­ju­je pa­ žadė­jo 16 mlrd. do­le­rių pa­ galbą Af­ga­nis­ta­nui, kad ša­lis vėl ne­nu­si­ristų į sui­rutę, kai iš jos bus iš­ves­tos už­sie­nio ka­ rinės pa­jėgos. Tie­sa, pa­ža­das skir­ti mi­li­jar­di­nes lėšas bu­vo su­sie­tas su ke­lio­mis išanks­ tinė­mis sąly­go­mis. Svar­biau­ sia jų – ko­va su ko­rup­ci­ja.

Ru­mu­ni­jos par­la­men­tas nuo pa­reigų nu­ša­li­no pre­zi­dentą Traianą Băses­cu ar­gu­men­tuo­ da­mas, kad jis per­žengė sa­vo įga­lio­ji­mus dėl įta­kos vy­riau­ sy­bei ir teis­mams. Šis spren­ di­mas at­ve­ria ke­lią re­fe­ren­du­ mui dėl ap­kal­tos, kurį ati­džiai stebės ES, ra­gi­nan­ti lai­ky­tis įsta­tymų vir­še­nybės.

Is­to­ri­niai rin­ki­mai Ke­tu­ris de­šimt­me­čius Li­biją vald­žiu­sio Muam­ma­ro al Gad­ da­fi re­ži­mas nu­vers­tas, todėl ša­lies gy­ven­to­jams te­ko trauk­ ti prie bal­sadė­žių.

Va­kar Li­bi­jos gy­ven­to­jai rin­ko Ge­ne­ra­linį na­cio­na­linį kong­ resą, ku­ris val­dys šalį pe­rei­na­ muo­ju lai­ko­tar­piu. Vėliau 200 na­rių Kong­re­sas iš­rinks prem­jerą ir mi­nistrų ka­ bi­netą, o atei­nan­čiais me­tais ša­ly­je ke­ti­na­ma su­reng­ti par­ la­men­to rin­ki­mus pa­gal naują kons­ti­tu­ciją. Li­bi­jos gy­ven­to­jai, nors kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se vy­ko pro­ tes­to ak­ci­jos, džiaugė­si ga­lin­tys iš­reikš­ti sa­vo va­lią. „Žod­žiais ne­ga­liu iš­reikš­ti sa­ vo džiaugs­mo šią is­to­rinę die­ ną“, – sakė 40-metė Faw­ziya Om­ran, vie­na pirmųjų mo­terų eilė­je prie Ali Ab­dul­lah Wa­rith mo­kyk­los sos­tinės cent­re. Kai ku­rie žmonės at­ėjo bal­ suo­ti pa­si­da­binę Li­bi­jos vėlia­vos spal­vo­mis. Rinkėjų ak­ty­vu­mas, kaip skelb­ta, siekė apie 60 pro­c.

Did­žiau­sią grėsmę ke­lia Ben­ga­zio mies­tas – va­di­na­ ma­sis re­vo­liu­ci­jos lop­šys. Dau­ge­lis kan­di­datų tvir­ti­no pa­lai­kan­tys is­la­miškąją plat­ formą. Būtent is­la­mis­tinės jė­ gos po rin­kimų gre­ti­muo­se Tu­ ni­se ir Egip­te už­si­tik­ri­no gausų rinkėjų pa­lai­kymą. Tie­sa, bai­mi­na­ma­si, kad rin­ ki­mai ne­pe­raugtų į įnir­tin­gas po­li­ti­nių var­žovų ko­vas, jei su­ kilė­liai ne­sudės ginklų ir ne­pak­ lus vy­riau­sy­bei. Did­žiau­sią grėsmę ke­lia Ben­ ga­zio mies­tas – va­di­na­ma­sis re­vo­liu­ci­jos lop­šys. Šio re­gio­ no su­kilė­liai daug pri­si­dėjo, kad būtų nu­vers­tas re­ži­mas, ta­čiau da­bar jie skund­žia­si, jog bu­vo ne­pel­ny­tai ap­leis­ti lai­ki­no­sios vy­riau­sybės Tri­po­ly­je. „Nėra abe­jo­nių, kad ga­li kil­ti pi­lie­ti­nis ka­ras tarp rytų ir va­ karų“, – įspėjo buvęs su­kilė­lis Ha­me­das al Has­si, da­bar va­do­ vau­jan­tis ry­ti­nio Ki­re­nai­kos re­ gio­no Aukš­ta­jai ka­ri­nei ta­ry­bai. H.al Has­si ins­ti­tu­ci­jai yra pa­ tikė­ta už­tik­rin­ti sau­gumą ša­lies ry­tuo­se, ta­čiau ji ne­su­ta­ria su vy­riau­sy­be dėl at­sto­va­vi­mo ša­ lies vald­žio­je. BNS, AFP inf.

Pie­tinę Ru­siją siaubė po­tvy­nis Iki pusės ap­sem­ti na­mai, iš­var­ty­ti med­žiai, nu­plau­ti au­to­mo­bi­liai. Pie­tinė­je Ru­si­jos Kras­no­da­ro sri­ty­je sti­chi­ja pa­si­glemžė ma­žiau­siai 150 žmo­nių gy­vybę. Pa­ly­gi­no su cu­na­miu

Sa­vait­galį re­gioną gre­ta Azo­vo ir Juo­do­sios jūrų nu­siaubęs po­tvy­nis – vie­nas did­žiau­sių Ru­si­jo­je per pa­sta­ruo­sius me­tus. Pa­sak Ru­si­jos pa­reigūnų, aukų skai­čius didės. Va­kar jis pa­siekė be­veik 150. Dvy­li­ka žmo­nių žu­vo No­vo­ro­sijs­ko uos­ta­mies­ty­je, o po­ pu­lia­ria­me Juo­do­sios jūros ku­ror­ te Ge­lend­ži­ke pen­kis žmo­nes nu­ trenkė elekt­ra. La­biau­siai nu­kentė­jo Kryms­ko ra­jo­nas, kur gelbė­to­jai su­ra­do 134 žu­vu­sius žmo­nes, tarp jų – vienų metų kūdikį ir 10 metų vaiką. „Dau­gu­ma jų bu­vo pen­si­nin­kai“, – sakė re­gio­no tyrėjų at­sto­vas Iva­ nas Sen­ge­ro­vas ir pri­dūrė, kad žu­ vu­siųjų skai­čius dar tik­riau­siai di­ dės, nes gelbė­to­jai tęsia darbą. 57 tūkst. gy­ven­tojų tu­rin­tis Kryms­ kas yra už maž­daug 200 km į šiau­ rės va­ka­rus nuo Juo­do­sios jūros ku­ ror­to So­čio, kur Ru­si­ja rengs 2014 m. va­sa­ros olim­pi­nes žai­dy­nes. 29 tūkst. gy­ven­tojų per šią did­ žiau­sią visų laikų gam­tinę ka­tast­ rofą re­gio­ne li­ko be elekt­ros, bu­vo už­lie­ta daug ge­le­žin­ke­lio li­nijų. Kai ku­riuo­se mies­tuo­se did­žiulės upės tekė­jo tie­siog miestų gatvė­

mis – už­lie­jo au­to­mo­bi­lius ir trik­ dė eismą. Van­duo nu­plėšė ša­li­gat­ vius ir vartė švie­so­fo­rus. Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas dar šeš­ta­die­nio va­karą as­ me­niš­kai iš sraig­tas­par­nio ap­žiūrė­ jo la­biau­siai nu­kentė­ju­sius ra­jo­nus. Ru­si­jos va­do­vas van­dens jėgą pa­ ly­gi­no su cu­na­miu. V.Pu­ti­nas sa­ kė, kad nu­kentė­ju­sie­ji gaus nau­jus na­mus, o žu­vu­siųjų šei­mos – po 2 mln. rub­lių (apie 170 tūkst. litų). Kras­no­da­ro sri­ties ad­mi­nist­ra­ ci­ja pa­skelbė, kad šian­dien re­gio­ ne – ge­du­lo die­na. „Kras­no­da­ro re­gio­nas iš­gy­ve­na vieną sun­kiau­ sių ir la­biau­siai kraštą nu­nio­ko­ju­ sių po­tvy­nių“, – pa­skelbė ad­mi­ nist­ra­ci­ja. Ne­su­laukė pa­gal­bos

Nors į re­gioną at­vy­ko pa­ts ša­ lies va­do­vas, Kryms­ko gy­ven­to­jai skundė­si, kad tu­ri ma­ny­tis pa­tys ir kad vald­žia nie­kuo ne­pa­de­da. „Tai – ka­tast­ro­fa, – sakė Vik­ to­ras Vo­lo­ši­nas, at­vykęs į Kryms­ ką pa­dėti gi­mi­nai­čiams, ku­rių na­ mas bu­vo ap­ga­din­tas. – Žmonėms rei­kia ge­ria­mo­jo van­dens, bet joks ge­ria­ma­sis van­duo ne­da­li­ja­ mas.“ Jis taip pat teigė, kad žmo­

nės dėl plėši­ka­vi­mo pa­vo­jaus bi­jo pa­lik­ti na­mus, net jei­gu jie ir bu­ vo su­griau­ti. „Da­bar pas mus – 30 laips­nių, pra­si­dės li­gos“, – pri­dūrė V.Vo­lo­ši­nas. Pen­si­ninkė Li­di­ja Po­ li­ni­na pa­sa­ko­jo, kad mirė jos pa­ gy­ve­nu­si kai­mynė, ku­rią įka­li­no po­tvy­nio van­de­nys. „Ji bu­vo pa­ra­ ly­žiuo­ta. Ji ne­galė­jo ištrūk­ti iš na­ mų, – sakė mo­te­ris. – Vis­kas su­ nai­kin­ta. Mums rei­kia pa­gal­bos pum­puo­jant van­denį iš na­mo, ne­ tu­ri­me ge­ria­mo­jo van­dens.“ Ana Ko­va­levs­ka­ja, ku­rios gi­minės gy­ve­na Kryms­ke, pa­sa­ko­jo, kad naktį kilęs po­tvy­nis su­kėlė tikrą chaosą. „Van­duo ėmė tekė­ti apie ant­rą nak­ties. Žmonės ėmė bėgti į gat­ves kar­tu su vai­kais. Dau­ge­lis su­gebė­jo pa­siim­ti tik pa­sus. Din­go elekt­ra, bu­vo už­da­ry­tos vi­sos par­ duo­tuvės. Dau­ge­lis žmo­nių pra­ra­ do viską“, – sakė mo­te­ris.

Kras­no­da­ro re­gio­ nas iš­gy­ve­na vieną sun­kiau­sių ir la­biau­ siai kraštą nu­nio­ko­ ju­sių po­tvy­nių.

Pot­vynį su­kėlė žmo­gus?

Pa­sak pa­reigūnų, to­kio po­tvy­ nio re­gio­ne dar ne­bu­vo, nors stai­ gūs po­tvy­niai per Kau­ka­zo kalnų lie­taus se­zoną daž­nai užk­lum­pa mies­tus pa­lei vaiz­dingą Juo­do­sios jūros pa­krantę.

„„Ne­pa­me­na: vie­tos gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad to­kio po­tvy­nio re­gio­ne ne­matė jau dau­giau nei 70 metų. 

Van­dens srau­tas bu­vo toks ga­ lin­gas, kad dau­ge­lis gy­ven­tojų įta­ ria vie­tos van­dens re­zer­vua­ro var­ tus bu­vus ati­da­ry­tus. „Iš kur tas van­duo?“ – klausė V.Pu­ti­nas pa­ reigūnų per su­si­ti­kimą, kurį trans­ lia­vo te­le­vi­zi­ja. Kras­no­da­ro gu­ber­na­to­rius Alek­ sand­ras Tka­čio­vas iš­kart at­sakė: „Li­jo.“ Taip pat pri­dūrė: „Tik­rai sun­ku at­si­min­ti to­kio dyd­žio po­ tvynį. To­kio sti­chi­jos šėlsmo ne­ matė­me be­veik 70 metų.“ Gu­ber­na­to­rius anks­čiau ra­gi­no žmo­nes liau­tis sklei­dus „kvai­ lus gan­dus“ ir so­cia­li­nia­me tink­ le „Twit­ter“ pa­rašė, kad re­gio­ ne išk­ri­to pen­kių mėne­sių lie­taus nor­ma. Jam pri­tarė ir V.Pu­ti­nas. Pas­ta­ra­ sis pa­tvir­ti­no, kad spėlionės dėl re­ zer­vua­ro vartų – ne­pagrįs­tos. Ru­si­ jos va­do­vas pa­brėžė, kad jam bu­vo pa­ti­kin­ta, jog van­dens iš­leis­ti iš pa­ tvenk­tos Ne­berd­ža­jaus upės re­zer­ vua­ro tech­niš­kai ne­įma­no­ma. Vis dėlto V.Pu­ti­nas pa­reiškė, kad pa­reigū­nai turės iš­tir­ti, kodėl po­ tvy­nis nu­si­nešė tiek daug aukų. „Ty­rimų ko­mi­te­tas turės įver­tin­ti vi­sus veiks­mus, ku­riuos at­li­ko pa­ reigū­nai. Ar bu­vo per­spėji­mas, kaip jis bu­vo per­duo­tas, kas jį turė­jo per­ duo­ti ir kaip tar­ny­bos rea­ga­vo į si­ tua­ciją“, – sakė V.Pu­ti­nas. Iš vi­so Kras­no­da­ro kraš­te nuo po­ tvy­nio nu­kentė­jo 13 tūkst. žmo­nių. Bu­vo eva­kuo­tos vi­sos vaikų va­sa­ros sto­vyk­los. Gelbė­ji­mo ope­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo apie tūkstantį gelbė­tojų. BBC, AFP, BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.


13

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

menas ir pramogos

Pa­baigą pa­si­rink pa­ts

Karš­čio neat­ lai­kius ge­ne­ra­ to­riui, fes­ti­va­ lio „Aka­cijų alė­ja“ pra­džia vėla­vo be­veik dvi va­lan­das. Ta­čiau tai vi­ siš­kai ne­trikdė ant žolės ki­li­ mo tarp pušų įsi­tai­siu­sių žiū­ rovų.

Net­ru­kus pa­si­ro­dy­sian­čia­me nau­ja­me Er­nes­to He­ming­way ro­ma­no „At­sis­vei­ki­ni­mas su gink­lais“, pa­ra­šy­to 1929 m., lei­ di­me bus vi­sos 47 jo pa­bai­gos.

at­sto­vas. 

And­riaus Žu­ko (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vių bend­ruo­menės at­sto­vai vi­lia­si šie­met, mi­nint 500-ąsias kla­si­ko gi­mi­mo me­ti­nes, šia­me pa­ sta­te įam­žin­ti Mai­ro­nio at­mi­nimą. Be Mai­ro­nio, XIX a. Sankt Pe­ter­

bur­ge gy­ve­no ir kūrė Ka­zi­mie­ras Būga, Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas, Ka­zi­mie­ras Jau­nius, Jo­nas Ba­ra­ naus­kas ir ki­ti žymūs lie­tu­viai.

Ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jas, pelnęs No­be­lio li­te­ratū­ros pre­miją, 1958 m. duo­da­mas in­ter­viu „Pa­ ris Re­view“ pri­pa­ži­no, kad pa­sku­ti­niai ro­ma­no, pu­siau au­to­ biog­ra­fi­nio kūri­nio apie įvy­kius italų ka­riuo­menės sa­ni­ta­ri­nia­ me da­li­ny­je Pir­mo­jo pa­sau­linio ka­ro me­tais, žod­žiai bu­vo per­ ra­šy­ti 39 kar­tus, kol E.He­ming­ way bu­vo pa­ten­kin­tas, kaip pra­ ne­ša te­leg­raph.co.uk. „The New York Ti­mes“ pra­ ne­ša, kad nau­ja­me ro­ma­no lei­ di­me bus vi­sos al­ter­na­ty­vios pa­bai­gos, taip pat anks­ty­vi kitų frag­mentų juod­raš­čiai. Kny­ga iš­leid­žia­ma E.He­ming­way pa­ veldė­tojų ir lei­dyk­los „Scrib­ ner“ su­si­ta­ri­mu. Tai, kad ro­ma­ nas turė­jo 47 pa­bai­gas, nu­statė Sea­nas He­ming­way, iš­ty­rinėjęs vi­sus Joh­no F.Ken­ne­dy pre­zi­ den­tinė­je bib­lio­te­ko­je ir Bos­to­ no mu­zie­ju­je sau­go­mus E.He­ ming­way raš­tus. „Pa­ris Re­view“ žur­na­lis­to Geor­ge’o Plimp­to­no pa­klaus­ tas, kodėl ro­ma­nui su­kūrė tiek pa­baigų, ra­šy­to­jas at­sakė: „Kad su­ras­čiau tin­ka­mus žod­žius.“ E.He­ming­way taip pat bu­ vo su­daręs ir al­ter­na­ty­vių pa­ va­di­nimų sąrašą, ku­ria­me bu­vo „Meilė ka­re“, „Kiek­vieną ir vi­sas nak­tis“, „Nuo žaizdų ir kitų prie­ žas­čių“, „Ža­ve­sys“, ta­čiau juos vi­sus ra­šy­to­jas išb­raukė. Ga­lu­ti­ nis kūri­nio pa­va­di­ni­mas „At­sis­ vei­ki­ni­mas su gink­lais“ pa­si­sko­ lin­tas iš XVI a. anglų dra­ma­tur­go Geor­ge’o Pee­le’io ka­ra­lie­nei Elž­ bie­tai pa­ra­šy­tos poe­mos. Ro­ma­no pa­bai­gos, taip pat to­ji, ku­rią pa­si­ūlė Scot­tas Fitz­ ge­ral­das, su­dėti į 330 pus­la­pių lei­di­nio prie­dą. Kny­gos vir­še­ ly­je – ori­gi­na­li Rock­wel­lo Ken­ to kur­ta iliust­ra­ci­ja. Po dau­gybės pa­tai­symų E.He­ ming­way knygą, ku­rios ga­le mirš­ta Fre­de­ri­ko Hen­ri my­li­mo­ji se­selė Ket­ri­na Berk­li, pa­bai­gia to­ kiais žod­žiais: „Tai bu­vo tar­si at­ si­svei­ki­ni­mas su sta­tu­la. Po ku­rio lai­ko išė­jau ir pa­li­kau li­go­ninę ir per lietų grįžau į vieš­butį.“ Tarp kitų 47 pa­baigų, apie ku­ rias svarstė E.He­ming­way, bu­ vo šios: „Tuo is­to­ri­ja ir bai­gia­si. Ket­ri­na mirė, mir­si tu ir mir­siu aš, ir tai vis­kas, ką ga­liu tau pa­ žadė­ti“; „Nėra jo­kios pa­bai­gos, išs­ky­rus mirtį, o gi­mi­mas yra vie­nin­telė pra­džia“. Be to, E.He­ming­way „At­sis­vei­ ki­ni­mo su gink­lais“ pa­bai­ga aist­ ras kurstė ir tuo­met, kai 1932 m. pa­gal knygą bu­vo ku­ria­mas fil­ mas. Ki­no stu­di­ja „Pa­ra­mount“ po di­de­lių ginčų nu­sprendė pa­ lik­ti ori­gi­na­lią pa­baigą ir juostą už­baig­ti Ket­ri­nos mir­ti­mi. Eu­ ro­pie­čiai ir iš­vy­do to­kią juos­tos ver­siją. O ame­ri­kie­tiš­ko­je fil­mo ver­si­jo­je ji lie­ka gy­va.

VD, lrt.lt inf.

VD, lrt.lt inf.

„„Fes­ti­va­lis: ant žolės su­kritę kon­cer­to klau­sy­to­jai mėga­vo­si pušų tei­kia­mu pa­vėsiu ir dai­nuo­jamą­ja poe­zi­ja. 

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Karš­tis bardų ne­nu­tildė Arū­nas Damb­raus­kas a.dambrauskas@diena.lt

Lauk­da­mi kon­cer­to žmonės už­kand­ žia­vo ir bend­ra­vo: dau­ge­lis bu­vo at­ si­nešę ne tik pa­klo­tus, su­lanks­to­mas kėdes, bet ir pin­ti­nes su val­giais ir gėri­mais. „Čia vis­kas vie­no­je vie­to­je – ir už­mies­čio iš­ky­la, ir kon­cer­tas“, – sakė po pu­ši­mi su drau­ge įsi­taisęs bardų mu­zi­kos gerbė­jas Artū­ras. Dėl su­tri­ku­sio gra­fi­ko neat­rodė su­si­krimtęs ir fes­ti­va­lio pro­diu­ se­ris, at­likė­jas Vir­gis Stakė­nas. „Nor­ma­lu, kad gam­ta įne­ša sa­ vo ko­rek­cijų. Dėl to ne­si­krem­ta­me. Tu­rint gal­vo­je, kad mies­te prie įkai­

tin­to as­fal­to lim­pa ko­jos, pas mus, Ku­lau­tu­vo­je, – tik­ras ro­jus. Žmo­ nės la­bai ge­ra­no­riš­ki – dėl nu­kel­tos kon­cer­to pra­džios nie­kas pre­ten­zijų ne­reiškė“, – ti­ki­no V.Stakė­nas.

Vir­gis Stakė­nas:

Nor­ma­lu, kad gam­ta įne­ša sa­vo ko­rek­cijų. Dėl to ne­si­krem­ta­me. Į Ku­lau­tu­vos fes­ti­valį au­to­mo­ bi­liais ir dvi­ra­čiais at­vyks­tan­ tys žmonės užt­vindė vi­sus ke­lius

į gy­ven­vietę. Pas­tatę au­to­mo­bi­ lius ato­kio­se vie­to­se krep­šiais ir pin­tinė­mis ne­ši­ni iš­ky­lau­to­jai iki kon­cer­to vie­tos turė­jo nuei­ti dar ne­menką ke­lio ga­balą. Nors su­si­rin­ko la­bai daug žiū­ rovų, neat­rodė, kad erd­via­me pu­ šy­ne stigtų vie­tos. „Šiek tiek pa­keitė­me fes­ti­va­lio vietą – iš miš­ko per­si­kėlėme į pu­ šyną, ar­čiau tėve­lio Ne­mu­no. Jus­ti nuo jo sklin­dan­ti gai­va ir yra la­bai jau­ku“, – džiaugė­si V.Stakė­nas. Kon­cer­to pra­džią pa­skel­bu­si Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ja Ra­min­ta Po­po­vienė sakė, kad

Ku­lau­tu­vo­je per bardų fes­ti­valį į ne­pa­kar­to­jamą vi­sumą su­si­jun­gia žmo­nių ir gam­tos kūry­biš­ku­mas. Į kon­certą at­vy­ko ži­no­mi at­likė­ jai Ne­da Malū­na­vi­čiūtė, Ole­gas Dit­ kovs­kis, Vi­das Pet­ke­vi­čius, Vi­das Ba­rei­kis, And­rius Ka­nia­va. Pak­vies­ ti kitų mu­zi­kos žanrų at­sto­vai: ro­ mansų puo­selė­to­ja Liu­ba Na­za­ren­ ko, ro­ko dai­ni­nin­kas To­mas Si­nic­kis, bliu­zo ritmų meist­ras Vir­gis Ju­tas. Il­ga­me­tes tra­di­ci­jas tu­rin­čio fes­ ti­va­lio „Aka­cijų alė­ja“ rengė­jai nu­ sprendė steig­ti fes­ti­va­lio šlovės mu­ziejų. Pirmąjį eks­po­natą mu­ zie­jui pa­do­va­no­jo Vy­tau­to Ker­na­ gio fon­das.

Sankt Pe­ter­bur­ge nyks­ta lie­tu­vybės pėdsa­kai Sankt Pe­ter­bur­gas su­vai­di­no di­ delį vaid­menį žy­mių lie­tu­vių gy­ ve­ni­me, ta­čiau iki šiol jų at­mi­ni­ mas šiame mieste ne­įam­žin­tas. Vie­nas jų – Lie­tu­vių li­te­ratū­ros kla­si­kas, buvęs Sankt Pe­ter­bur­go dva­sinės aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius Mai­ro­nis.

Šv. Je­ka­te­ri­nos ka­ta­li­kiš­kos baž­ny­ čios rūsy­je esan­čio­je pa­sku­ti­nio­jo Len­ki­jos ka­ra­liaus ir Lie­tu­vos did­ žio­jo ku­ni­gaikš­čio Sta­nis­lo­vo Au­ gus­to Po­nia­tovs­kio krip­to­je lie­tu­ viškų ženklų ne­ma­ty­ti. „Daug at­va­žiuo­ja tu­ristų iš Len­ ki­jos, vi­si no­ri pa­si­žiūrė­ti krip­ tą, pra­šo, kad juos nu­vestų, do­ mi­si. Bet iš Lie­tu­vos ma­žai tu­ristų čia atei­na“, – pa­sa­ko­jo krip­tos pri­ žiūrė­to­ja Sta­nis­la­va Bu­ly­še­va. 1764-ai­siais tapęs pa­sku­ti­niuo­ ju Len­ki­jos ka­ra­liu­mi ir Lie­tu­vos did­žiuo­ju ku­ni­gaikš­čiu Sta­nis­lo­vas Au­gus­tas Po­nia­tovs­kis baž­ny­čio­je pa­lai­do­tas 1798-ai­siais. Jį lai­do­jant ca­ras lei­do pa­nau­do­ti vals­ty­bių at­ ri­bu­tus, nors Len­ki­ja ir Lie­tu­va jau bu­vo pa­da­ly­tos, todėl čia buvęs ir Lie­tu­vos her­bas. Prieš ke­letą metų re­konst­ruo­ dama kriptą, Len­ki­jos vald­žia pra­ šė pri­si­dėti ir Lie­tu­vos. „Lie­tu­va,

kaip daž­nai būna, tuo me­tu ne­ įver­ti­no sa­vo pa­vel­do. Bu­vo kreip­ ta­si ir į Kultū­ros, Ūkio mi­nis­te­ri­jas, bet jo­kių lėšų ne­bu­vo gau­ta. Da­bar nuo Nevs­kio at­ėjęs tu­ris­tas žvelg­ da­mas į šią kriptą te­ma­to, kad čia yra tik Len­ki­jos ka­ra­lius, nes Lie­ tu­va tuo me­tu ne­sus­ku­bo įam­žin­ ti sa­vo pa­vel­do“, – kalbė­jo Sankt Pe­ter­bur­go lie­tu­vių bend­ruo­menės ka­pe­lio­nas Ri­man­tas Gu­de­lis. Ta­čiau pa­ti Šv. Je­ka­te­ri­nos ka­ta­ li­kiš­ka baž­ny­čia iki šiol mėgsta­ma Sankt Pe­ter­bur­ge gy­ve­nan­čių lie­ tu­vių. „Šio­je baž­ny­čio­je į vys­ku­pus bu­vo įšven­tin­tas An­ta­nas Ba­ra­ naus­kas ir Mo­tie­jus Va­lan­čius. Dar vie­nas svar­bus mo­men­tas bu­vo tai, kad šio­je baž­ny­čio­je mi­šias lie­tu­vių kal­ba laikė Mai­ro­nis“, – sakė Sankt Pe­ter­bur­go lie­tu­vių bend­ruo­menės sek­re­torė Ana Be­re­zovs­ka­ja. Ro­mos ka­ta­likų dva­sinė­je aka­de­ mi­jo­je poe­tas Jo­nas Ma­čiu­lis-Mai­ ro­nis mokė­si, vėliau, tapęs pro­fe­ so­riu­mi, dėstė mo­ra­linę teo­lo­giją. „Šis pa­sta­tas svar­bus Lie­tu­vos kultū­rai. La­bai gai­la, kad kol kas būta tik įvai­rių ke­ti­nimų pa­ka­bin­ ti Mai­ro­nio at­mi­ni­mui lentą, kad Sankt Pe­ter­bur­ge žmonės ži­notų, jog tai yra da­lis Lie­tu­vos kultū­ros“, – teigė R.Gu­de­lis.

„„Mies­tas: Sankt Pe­ter­bur­ge gy­ve­no ne vie­nas lie­tu­vių švie­suo­menės


14

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Mo­ky­tojų namų kie­me­ly­je, Vil­niaus g. 39. KA­DA? Lie­pos 11 d. 19 val. KIEK? 27 li­tai.

KUR? Prancūzų ins­ti­tu­te, Did­žio­ji g. 1. KA­DA? Šian­dien 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas“, Sa­va­no­rių pr. 7 ir Ozo g. 25. KA­DA? Nuo lie­pos 13 d. KIEK? 16–23 li­tai.

Nau­jas skam­be­sys

Mo­ralės pa­grin­dai

Rez­ga­mi vo­ra­tink­liai

Išs­kir­tinė die­na at­ėju­siems į Vil­niaus mo­ky­tojų namų kie­melį, kur re­tai vie­nas kon­cer­tuo­jan­tis bar­das, teat­ro ir ki­no ak­to­rius Kos­tas Smo­ri­gi­nas do­va­nos nau­jau­sias sa­vo dai­nas iš­ti­ki­miau­siems klau­ sy­to­jams. De­ser­tas prie jau ge­rai ži­nomų kūri­nių – dai­nos iš nau­ jau­sios kom­pak­tinės plokš­telės „Al­bu­mas“.

Va­do­vau­da­ma­sis prin­ci­pu, kad, no­rint domė­tis mo­ralės fi­lo­so­fi­ja, pir­miau­sia rei­kia po ke­lis­kart per­skai­ty­ti did­žiuo­sius min­ties is­to­ ri­jos vei­ka­lus, fi­lo­so­fas Ru­we­nas Ogie­nas iš­ban­do skai­ty­toją. Pas­ kai­ta va­di­na­si „Šiltų ra­guo­lių aro­ma­to po­vei­kis žmo­gaus ge­ru­mui ir ki­ti eks­pe­ri­men­tinės mo­ralės fi­lo­so­fi­jos klau­si­mai“.

Di­delės sėkmės su­laukęs ir lie­tu­vių sko­niui ar­ti­miau­sias ame­ri­ kie­tiš­kas ko­mik­sas at­gims­ta su nau­jo­mis jėgo­mis. „Žmo­gaus-vo­ro“ tri­lo­gi­ja – 3D for­ma­tu: at­kur­tas fan­tas­ti­nis pa­sau­lis su ki­tais ak­to­ riais, ra­di­ka­les­niais prie­šais, iššū­kiais, klam­pesnė­mis už­duo­ti­mis, neatsk­leis­to­mis pa­slap­ti­mis ir tri­matė­mis at­rak­ci­jo­mis.

KUR? Ga­le­ri­jo­je „Ar­ka“, Auš­ros Vartų g. 7. KA­DA? Lie­pos 4–24 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Vin­gio par­ke. KA­DA? Rugpjū­čio 21-ąją. KIEK? 149 li­tai.

KUR? Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Uni­ver­si­te­to g. 3. KA­DA? Iki rugsė­jo 10 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ki­no teat­re „Mul­ti­ki­no“, Ozo g. 18. Ka­da? Šian­dien 18.15 val. Kiek? 18 litų.

Kultūrų drau­gystė

Žvaigždė nu­si­leis Lie­tu­vo­je

Po­ros ir pa­no­ra­mos

ket­ver­tu­ko ke­lionė na­mo

Bend­ro­je Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos me­ni­ninkų pa­ ro­do­je „Šak­nys“ po 15 ži­nomų kūr��jų iš abiejų ša­ lių me­no ga­le­ri­jo­se Mins­ke bei Vil­niu­je pa­tei­kia kūri­nius, la­biau­siai at­spin­din­čius mus jun­gian­ čią miš­ko temą.

Įspūdin­giau­sią šių metų po­pmu­zi­kos šou Lie­tu­ vo­je va­sa­ros pa­bai­go­je su­reng­sian­ti dai­ni­ninkė La­dy Ga­ga skel­bia apie pa­pil­domą žiū­rovų zoną, ku­ri bus įreng­ta kon­cer­te Vin­gio par­ke Vil­niu­je. Bi­lietų skai­čius ri­bo­tas.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to stu­dentų at­sto­vybės Fo­tog­ ra­fi­jos klu­bas kvie­čia ap­si­lan­ky­ti sa­vo gra­žiau­sių nuo­traukų pa­ro­do­je „Po­ra ir pa­no­ra­mos“. Eks­po­ zi­ci­ja vei­kia VU Cent­rinės bib­lio­te­kos pa­tal­po­se, tre­čia­me aukš­te.

Liū­tas Alek­sas, zeb­ras Mar­tis, ži­ra­fa Mel­ma­nas ir hi­po­po­tamė Glo­ri­ja vis dar puo­selė­ja viltį su­ grįžti na­mo į Niu­jor­ko zoo­lo­gi­jos sodą ir vi­sais įma­no­mais bei ne­įma­no­mais būdais ke­ti­na įgy­ ven­din­ti sa­vo sva­jonę.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00  LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00  Sveikinimų koncertas. 14.50  Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.45, 23.20 Sportas. Orai. 18.45  Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30  Panorama. 20.35  Verslas. 20.40  Kultūra. 20.55  Vyrų krepšinio olimpinis atrankos turnyras. Apžvalga. 21.00  Lietuvos liepsna. 21.15 Bėdų turgus. 22.15  „Tuk tuk Indija“ (1). 23.15  Vakaro žinios. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Pirmas kartas su žvaigžde (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 „Išdykę seniokai“ (N-7) (k).

LTV 21.00 val.

10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Nuotykių komedija „Prieš pakratant kojas“ (JAV, 2007 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (5). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „Įvykis“ (6) (N-7). 0.30 „Trauma“ (5) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).

TV3

6.05 Teleparduotuvė. 6.20 Fantastinė nuotykių komedija „Inspektorius Gadžetas 2“ (JAV, 2003 m.). 7.55 „Darbštuolis Tedas“ (11, 12). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Animac. f. „Robotai“ (JAV, 2005 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“.

LNK 20.00 val.

13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ant bangos“ (2). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Komedija „Ir kaip ji viską suspėja?“ (JAV, 2011 m.). 23.50 Komedija „Viešbutis „Babilonas“ (1) (D.Britanija, 2009 m.). 0.55 „Gyvenimas“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.

BTV

6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“. 8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Sveikinimai (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).

TV3 21.00 val.

15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00, 20.00 Žinios. 18.19, 20.19 Sportas. 18.23, 20.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.15 Verslas. 20.25 „Gyvenimo spalvos“. 21.25 Romantinė komedija „Rameno mergina“ (JAV, Japonija, 2008 m.) (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“ (S).

17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Vasara su Asta. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55, 0.40 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 22.45 Vasara su Asta. 23.45 Reporteris. 0.55 Dok. f. „Vyras ir 20 jo vaikų“ (N-7).

Lietuvos ryto TV

12.00 Televitrina. 13.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Juventus“. 14.45 Barselonos triatlonas. 15.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 17.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kijevo „Budivelnik“. 18.30 Automoto. 19.00, 21.00 Žinios +. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45 Sportas LT. Pasaulio irklavimo čempionatas (I). 22.45 Olimpinės žaidynės. 23.00 Žinios +. 23.15 Sportas LT. Lietuvos boulingo čempionato finalinis turnyras.

6.14 6.30 7.45 8.00

TV parduotuvė. Ryto reporteris. Lietuva–Venesuela–Londonas. Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Rungtynės dėl III vietos. Vaizdo įrašas iš Venesuelos. 10.15 Gamink sveikiau! 10.55 Dok. f. „2012-ieji. Apokalipsė“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“ (N-7). 15.45 Dok. f. „Vyras ir 20 jo vaikų“ (N-7). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Vyras ir 20 jo vaikų“ (tęs.) (N-7).

BTV 19.25 val.

SPORT1

lietuvos ryto tv 19.55 val.


15

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

UAB „Starjobs” reikalingi pagalbiniai darbuotojai gamyboje terminuotam darbui Vilniuje. Norinčius užsiregistruoti, prašome atvykti d. d. 9–16 val. (12–13 val. pietų pertrauka), adresu Gedimino pr. 26, Vilnius (II aukštas). 974960

983976

Statybų srityje stabiliai dirbanti įmonė nuolatiniam darbui ieško kvalifikuotų santechnikų. Teirautis tel. (8 5) 270 6892, 8 686 52 171.

984627

Tarptautinei transporto kompanijai nuolat dirbti reikalingas laivų frachtavimo skyriaus vadovas/vadybininkas. Daugiau informacijos www.eksmaris.lt/darbas. 984512

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, mūrininkai, pagalbiniai darbininkai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 414. 979399

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: elektrikai, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 414. „„Ro­man­ti­ka: Še­šuolė­lių dva­ras vi­lio­ja gausiu in­ter­je­ru ir ža­lu­mos ap­sup­ti­mi. 

979418

And­riaus Bag­do­no (BFL) nuo­tr.

Į kon­cer­tus kvie­čia su iš­kylų krep­šiais Kris­tu­po va­sa­ros fes­ti­va­lis jau ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas be „Kris­tu­po pik­nikų“ Še­šuolė­liuo­se, ku­rie šie­met klau­sy­to­jus džiu­gins iki pat rugsė­jo. Per šias iš­ky­las kvie­čia­ma ne tik pa­si­gėrėti pui­kių mu­zi­kantų pa­ si­ro­dy­mais, bet ir pa­būti su šei­ ma ar drau­gais, pa­si­grožė­ti, ko­kių nuo­sta­bių kam­pe­lių yra Lie­tu­vo­ je, nu­vy­kus į XIX a. pab.–XX a. pr. anglų ko­ted­žo sti­liaus Še­šuolė­ lių dvarą, ku­ris garsė­ja puoš­niu bei gausiu in­ter­je­ru, vi­lio­jan­čiais par­ko ta­ke­liais, ža­lu­mos ap­sup­tais tven­ki­niais. Lie­pos 29 d. Še­šuolė­liuo­se sve­ čiuo­sis so­lis­tas Eu­ge­ni­jus Chreb­to­ vas (bo­sas) su jam akom­pa­nuo­jan­ čiais Da­riu­mi Dik­šai­čiu (smui­kas), Dai­niu­mi Pal­šaus­ku (vio­lon­čelė) ir Ne­ri­ju­mi Ba­ku­la (akor­deo­nas). Kon­cer­te „Aš jus mylė­jau...“ so­ lis­tas at­liks jaus­min­gus N.Lis­to­ vo, A.Dar­go­myžs­kio ir kitų kom­ po­zi­to­rių ro­man­sus. Rugpjū­čio 5 d. šėls sve­čiai iš Ser­bi­jos – gi­ta­ristų šei­ma (tėvas ir du sūnūs), pa­si­va­di­nu­si „Trio Bal­kan Strings“, pa­ruošė ug­ningą pro­gramą, ku­rią su­da­ro Bal­kanų svin­go, džia­zo imp­ro­vi­za­ci­jos ir au­to­rinės kom­po­zi­ci­jos. Aukš­ čiau­sią meist­riš­kumą de­monst­ ruo­jan­tys tem­p e­ra­m en­t in­g ie­ ji vir­tuo­zai at­skleis vi­sas gi­ta­ros

di­na­mi­nes, temb­ri­nes, tech­ni­nes ga­li­my­bes ir klau­sy­tojų dėmesį kaus­tys be­ne įspūdin­giau­siu pro­ gra­mos triu­ku – skam­bins še­šio­ mis ran­ko­mis (vie­na gi­ta­ra).

Kon­cer­tai vyks lau­ ke, pa­grin­di­nio dva-­ ro pa­šonė­je, o jei lis – vie­na­me iš ūki­nių dva­ro pa­statų. Rugpjū­čio 19 d. skambės „Vin­ ta­žinės dai­nos“. And­riaus Ku­ li­kaus­ko ir Ri­man­to Gied­rai­čio aran­žuo­ti M.No­vi­ko, J.Ce­cha­ no­vi­čiaus, B.Gor­buls­kio ir ki­ tų kūri­niai. Dai­nuos so­listė Ne­da Malū­na­vi­čiūtė (vo­ka­las, flei­ta), har­mo­nin­gai pri­ta­riant kvar­te­to „4Tango“ pa­ly­dai: Bi­ru­tei Bag­do­ nie­nei (al­tas), Kris­ti­nai Žeb­raus­ kai­tei (akor­deo­nas), Fe­lik­sui Zak­ revs­kiui (for­te­pi­jo­nas) ir Do­na­tui Ba­gurs­kiui (kont­ra­bo­sas). Rugpjū­čio 26 d. int­ri­guo­jan­čia­ me kon­cer­te „Ne­ži­no­ma­sis „Z“ ne­pa­tir­tus įspūdžius ža­da pro­

Kelionių organizatorius

fe­sio­na­lu­mo ir po­lėkio ne­sto­ko­ jan­tis inst­ru­men­ti­nis an­samb­lis „Sub­ti­lu-Z“. An­samb­lis garsė­ja ori­gi­na­lia inst­ ru­men­ti­ne su­dėti­mi – du akor­deo­ nai (Dmit­ri­jus Mi­hai­lo­vas ir Po­vi­las Ve­li­kis), mu­ša­mie­ji (Vy­tau­tas Šva­ žas) ir... te­no­rinė bir­bynė. Ko­kias šio lie­tu­vių liau­dies inst­ru­men­to ga­li­my­bes de­monst­ruo­ja Lau­ry­nas Vait­kus – žod­žiais sun­ku nu­sa­ky­ti. Jam pa­klūsta su­dėtin­gos A.Piaz­zol­ los, D.El­ling­to­no par­titū­ros, grupės na­rių kom­po­zi­ci­jos, imp­ro­vi­za­ci­jos džia­zo stan­dartų te­mo­mis. Šis kon­ cer­tas – ne­tikė­tumų ku­pi­na šven­ tė, į ku­rią, nors kartą ap­si­lan­kius, vis no­ri­si grįžti. Rugsė­jo 2 d. „Kris­tu­po pik­ni­kus“ Še­šuolė­liuo­se nuo­tai­kin­gai už­baigs so­lis­tai – auk­si­niu bal­su ti­tu­luo­ja­ mas Liu­das Mi­ka­laus­kas (bo­sas) ir hu­mo­ro ne­sto­ko­jan­tis Egi­di­jus Ba­ vi­ki­nas (te­no­ras). D.Dols­kio, A.Ša­ ba­niaus­ko šla­ge­riais jie kvies pa­si­ vaikš­čio­ti po tar­pu­ka­rio Lie­tuvą. At­likė­jams pri­tars pu­čiamųjų seks­ te­tas „Brass bra­vo“. Be­je, kon­cer­tai vyks lau­ke, pa­ grin­di­nio dva­ro pa­šonė­je, o jei lis – vie­na­me iš ūki­nių dva­ro pa­statų. Or­ga­ni­za­to­riai siū­lo su sa­vi­mi pa­ siim­ti iš­kylų krepšį (ka­vinės dva­re nėra) ir ne­pa­mirš­ti skėčių, kad šių kon­certų pa­sklidę gar­sai, į sa­ve su­ ger­tos va­sa­ros spal­vos, gaivūs kva­ pai, drau­giš­ki šyps­niai taptų ne­ pa­mirš­tamų iš­gy­ve­nimų puokš­te. Be­lie­ka pa­linkė­ti ge­ro oro. VD inf.

Vyks­tant iš Vil­niaus: nevėžys–Ryga ki­lo­met­re su­kti de­ šinėn, link Šir­vintų. „„Už 4,2 km san­kry­žo­je su­kti kai­ rėn, link mies­to cent­ro. To­liau tie­ siai, pa­grin­di­ne mies­to gat­ve. „„Už 2,3 km san­kry­žo­je prie de­ga­

linės ir ke­lio ro­dyklės „Še­šuo­liai“ su­kti de­šinėn. „„Už 6,3 km – Zi­balų kai­mas. Pir­

mo­je san­kry­žo­je su­kti de­šinėn. Lai­ky­tis pa­grin­di­nio ke­lio. Ro­ dyklė „Še­šuolė­liai“. Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

„„Už 5,3 km – Še­šuolė­lių I kai­mas.

Suk­ti kairėn link dva­ro par­ko.

paslaugos Kelionių Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975432

paskolos Įmonė suteikia paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Tel. 8 656 97 000. 978549

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

„„45-aja­me greit­ke­lio Vilnius–Pa­

mirš­ta kon­certų po at­vi­ru dan­gu­mi. 

985879

984520

Kaip ras­ti

„„Idė­jos: Kris­tu­po va­sa­ros fes­ti­va­lio va­do­vas Do­na­tas Kat­kus ne­pa­

Tarptautinei kompanijai, užsiimančiai pašarų didmenine prekyba, nuolat dirbti reikalingas pardavimo-pirkimo vadybininkas. Daugiau informacijos www.eksmatrade.lt/darbas.

UAB „VIADUKAS“ siūlo darbą elektrikui-remontininkui, kuris mokėtų remontuoti kėlimo mechanizmus. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai. Darbo užmokestis pagal susitarimą. Esant reikalui darbuotojas gali būti apgyvendinamas. Tel. 8 615 29 327.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Žemiausios žiemos sezono kelionių kainos

PARKINGĄ VILNIAUS ORO UOSTE!

• Mažiausios kainos garantija! • Nemokamas kelionės keitimas! • Rinksitės iš plačiausios pasiūlos!

Egiptas nuo 1295 Lt Austrija nuo 1305 Lt Tenerifės nuo 1645 Lt Tailandas nuo 3995 Lt

DOVANA: UŽSISAKANT ŽIEMOS KELIONĘ, DOVANOSIME 7 DIENŲ AUTOMOBILIO

Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt


Orai

Šiandien kaitra truputį atlėgs, daug kur numatomas lietus, vietomis galima perkūnija. Temperatūra 23–27 laipsniai šilumos. Antradienį vyraus vasariškai šilti, vietomis su trumpais lietumis orai. Temperatūra naktį bus 13–17, dieną 19–25 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 9 d.

+24

+24

Telšiai

+26

Šiauliai

+26

Klaipėda

Panevėžys

+26

Utena

+25

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.54 21.52 16.58 23.42 12.15

191-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 175 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

+25



Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +31 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +20 Dublinas  +17 Kairas +35 Keiptaunas  +17 Kopenhaga +20

Londonas +20 Madridas +33 Maskva +29 Minskas +27 Niujorkas +28 Oslas  +21 Paryžius +22 Pekinas +30

orai vilniuje Šiandien

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+25

Alytus

0–5 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+22

+24

+23

+16

1

+20

+24

+22

+16

3

+24

+27

+25

+17

2

antradienį

trečiadienį

1816 m. Argentina paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. 1877 m. Anglijoje įvyko pirmasis Vimbldono teniso turnyras. 1988 m. Vilniaus Vingio parke įvyko Sąjūdžio mitingas, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. 1932 m. mirė skustuvo išradėjas amerikietis Kingas C.Gillette. 1946 m. gimė australų grupės „AC/DC“

dainininkas Bonas Scottas. 1947 m. gimė JAV futbolininkas O.J.Simpsonas. 1950 m. gimė Ukrainos politikas Viktoras Janukovyčius. 1959 m. gimė britų dainininkas Marcas Almondas. 1964 m. gimė amerikiečių dainininkė Courtney Love. 1978 m. gimė Slovėnijos krepšininkas Jaka Lakovičius.

1956 m. gimė amerikiečių aktorius, dviejų „Oskarų“ laureatas Tomas Hanksas.

Šią savaitę laimėkite Marcelo Birmajerio knygą „Vienos moters istorija“.

Romanas „Vienos moters istorija“ gimė kaip kino juostos scenarijus. Pagrindinei romano veikėjai Izabelei Masalvi netrukus sukaks keturiasdešimt. Per vieną bendraklasių susitikimą ji vėl susiduria su Eugenijum Turaciu – šis vėliau ją veda, bet, siekdamas užtikrinti jos ištikimybę ir paklusnumą, nevengia pakelti prieš ją rankos. Naivi, nesugebanti apsiginti ir įskaudinta Izabelė pavirsta savo neįtikimo grožio auka. Marcelo Birmajeris gimė 1966 m. Buenos Airėse. Be daugybės romanų, yra parašęs ir kino scenarijų, kurių vienas laimėjo Naujojo Lotynų Amerikos kino festivalio Havanoje prizą ir „Sidabrinį lokį“ Berlyno festivalyje. M.Birmajeris – vienas iš tvirčiausias pozicijas užimančių savo šalies jaunimo literatūros kūrėjų.

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Algirdas, Ermina, Emerilda, Leonardas, Marcelina, Rytė, Veronika, Vera

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+24

+26

Praha +24 Ryga +25 Roma  +31 Sidnėjus  +17 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +28 Varšuva +28

4

5

6

7

8

9

10

Avinas (03 21–04 20). Stenkitės vengti konfliktų. Jūsų nuomonė nesutaps su aplinkinių, galbūt sulauksite pasipriešinimo jūsų idėjoms, dėl to patirsite nuoskaudą. Atminkite, kad emocijos dažnai blogas patarėjas. Jautis (04 21–05 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas imtis protinės veiklos ir priimti sprendimus. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite puikios nuotaikos, mėgausitės gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Geras laikas pirkti drabužius, apsilankyti grožio salone – liksite patenkintas pokyčiais. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, mylimą žmogų. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, mėgaukitės kiekviena jos minute. Liūtas (07 23–08 23). Būsite nusiteikęs svajingai, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais, labiau patyrusiais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Bet ir jūs nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei protu ir galite tapti lyderiu. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio norai ir tikslai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakaras palankus kūrybai. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų interesai prieštarauja jūsų pačių vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Bet pafantazuoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate, bet atidžiau pažvelgęs į susidariusią padėtį suprasite, kad tai laikini sunkumai. Žuvys (02 20–03 20). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena.


2012-07-09 Vilniaus diena