Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, liepos 3, 2012

www.kl.lt

154 (19 455)

.;A?.16 2;6@962= <@ 

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă&#x203A; Ya 7\YN[aN7bXRc VĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;

sveikata

11

IĹĄgyven imĹł raktu ta

mpa Ĺžod is

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas sku­bos tvar­ka nag­ri­nÄ&#x2014;s, ar R.Pak­sas ga­lÄ&#x2014;s siek­ti Sei­mo na­rio man­da­to.

Lietuva 7p.

Gru­zi­jo­je ne­ty­la kal­bos, kad M.Saa­kať­vi­lis pla­nuo­ja il­gam įsi­tvir­tin­ti val­dŞio­je.

Li­gĹł prie­Şas­tis â&#x20AC;&#x201C; il­gai sa­vy­je gniauŞ­tos emo­ci­jos.

Pasaulis 10p.

Sveikata 11p.

ď ŽKelias

: ]N V[aVV_`b]_ N`aV`NcR[RXVR

XcVR[NZ Kartais nei f_NYR[TcN8N _aNV`OY\T\``N giama gy cVWNba\`]_VR N gniauĹžtos ve `aV`YVĂ­Q[N`Z emocijos nimo patirtis ar uĹžV[aV` Z timi. Tad muose. Man \TbV]NQRQN`b geriau dirb poezija ar tampa ligĹł prieĹžas- kur yra ]_N`aV]\RgVWN ti gru Ĺžmo raktu Ĺžmo meno kĹŤ riniĹł gebÄ&#x2014; niĹł, turinÄ?iĹł huma pÄ&#x2014;je, â&#x20AC;&#x201C; Kaip vyks jimĹł rinys tam nitagaus iĹĄgy ta uĹž reaguojan- â&#x20AC;&#x201C; Per uĹž siÄ&#x2014; mi siÄ&#x2014;mimai? pa rĹłÄ?iĹł ÄŻ menÄ&#x2026;. Paraardokjautsariau venimam mÄ&#x2026; daĹž skaitau lu, bet ypaÄ? rezultatĹł niau siai s atskleis tik mokykloje pasiekiu su tais, ku ge- niĹł pra ĹĄau vienÄ&#x2026; ei lÄ&#x2014;raĹĄtÄŻ. Ĺ˝moti. Sandra riems lietuviĹł Luko pri

 

Ka­li­niai ver­Şia­si ÄŻ lais­vÄ&#x2122; Pask­li­du­si Ĺži­nia, kad lie­pÄ&#x2026; ÄŻsi­ga­lio­sian­ tis Pro­ba­ci­jos ÄŻsta­ ty­mas at­la­pos du­ ris net trims tĹŤks­ tan­Ä?iams nu­teis­tų­ jĹł, gy­ven­to­jams jau va­ro bai­mÄ&#x2122;, gun­do gink­luo­tis du­jĹł ba­ lio­nÄ&#x2014;­liais ir ska­ti­na kal­bas apie bō­si­mÄ&#x2026; nu­si­kals­ta­mu­mo pro­trō­kÄŻ.

Ir aĹĄ noriu pas mama!

â&#x20AC;&#x17E;Jei Klai­pÄ&#x2014;­do­je trĹŤks­ta pa­trauk­liĹł vie­tĹł, mu­zie­jai neiť­temps.â&#x20AC;&#x153;

Vals­ty­bÄ&#x2014;s die­na â&#x20AC;&#x201C; su V.Paukť­te Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai Vals­ty­bÄ&#x2014;s die­nÄ&#x2026; pa­ mi­nÄ&#x2014;­ti kvie­Ä?ia­mi kar­tu su 80 me­ tĹł ju­bi­lie­jĹł ĹĄven­Ä?ian­Ä?iu Klai­pÄ&#x2014;­dos dra­mos teat­ro ak­to­riu­mi, mies­to gar­bÄ&#x2014;s pi­lie­Ä?iu Vy­tau­tu Paukť­te.

Â&#x201E;Â&#x201E;Sie­kis: ĹĄiuo me­tu ÄŻ lais­vÄ&#x2122; ver­Şia­si 3 tĹŤks­tan­Ä?iai ka­li­niĹł, iĹĄ jĹł â&#x20AC;&#x201C; apie 300â&#x20AC;&#x201C;400 su­grÄŻĹĄ ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dos apy­gar­dÄ&#x2026;. 

12

4p.

GrÄŻĹĄ ir ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026;

8

Kaina 1,30 Lt

Ma­Şo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys tei­gÄ&#x2014;, jog tu­ris­tĹł tik­rai ne­pa­dau­gÄ&#x2014;s, jei mu­zie­jai pa­keis dar­bo lai­kÄ&#x2026;.

(

Va­ka­rĹł Lie­tu­vo­je lau­kia­ma nuo 300 iki 400 su­grį­ťian­Ä?iĹł bu­vu­siĹł ka­li­niĹł. Uos­ta­mies­ty­je tu­rÄ&#x2014;­tĹł ap­ si­gy­ven­ti ke­lios de­ťim­tys anks­Ä?iau ÄŻ lais­vÄ&#x2122; iĹĄÄ&#x2014;­ju­siĹł nu­teis­tų­jĹł. Ma­si­nis ka­li­niĹł pa­lei­di­mas ke­ lia ne­ri­mÄ&#x2026; ne tik gy­ven­to­jams, po­ li­ci­jos pa­rei­gō­nai su­ka gal­vas, kaip pa­Şa­bo­ti gre­sian­tÄŻ nu­si­kals­ta­mu­mo pro­trō­kÄŻ, o nak­vy­nÄ&#x2014;s na­mĹł dar­ buo­to­jai pirť­tais skai­Ä?iuo­ja li­ku­sias lais­vas ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tas. Dar­bo krō­vis iĹĄaugs ir te­ri­to­ri­ niams Pa­tai­sos ins­pek­ci­jĹł pa­da­ li­niams, ku­rie nuo lie­pos 1-osios ÄŻsi­ga­lio­jus nau­jam ÄŻsta­ty­mui per­ va­din­ti ÄŻ Pro­ba­ci­jos tar­ny­bas. â&#x20AC;&#x17E;Ta­Ä?iau ka­lÄ&#x2014;­ji­mĹł du­rys neat­si­vers ma­siť­kai. Nu­teis­tie­ji, dar prieĹĄ ge­rÄ&#x2026; pus­me­tÄŻ su­Şi­no­jÄ&#x2122; apie nau­jÄ&#x2026;­jÄŻ Pro­ ba­ci­jos ÄŻsta­ty­mÄ&#x2026;, ku­ris pa­keis pa­lei­ di­mo ÄŻ lais­vÄ&#x2122; tvar­kÄ&#x2026;, nu­sto­jo teik­ti pra­ťy­mus. Ka­dan­gi anks­Ä?iau spren­ di­mus prii­mi­nÄ&#x2014;­jo teis­mai, o nuo ĹĄiol to­kius pra­ťy­mus dÄ&#x2014;l lyg­ti­nio pa­lei­ di­mo svars­tys prie pa­tai­sos na­mĹł su­da­ry­tos ko­mi­si­jos, nu­teis­tie­ji pa­ ma­nÄ&#x2014;, kad ko­mi­si­jos bus li­be­ra­les­ nÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; si­tua­ci­jÄ&#x2026; aiť­ki­no Klai­pÄ&#x2014;­dos apy­gar­dos pro­ba­ci­jos tar­ny­bos di­ rek­to­rius Ju­ras Ki­li­jo­nas. Tar­ny­bos va­do­vo tei­gi­mu, ÄŻ lais­ vÄ&#x2122; pa­no­rÄ&#x2122; iť­trĹŤk­ti nu­teis­tie­ji vi­si vie­nu me­tu tik­rai ne­grÄŻĹĄ ÄŻ gim­tÄ&#x2026;­ sias vie­tas. â&#x20AC;&#x17E;Trys tĹŤks­tan­Ä?iai pa­ reiť­ki­mĹł su­si­kau­pÄ&#x2014; per il­gÄ&#x2026; lai­ kÄ&#x2026;. Ta­Ä?iau tai tik­rai ne­bus ma­si­nÄ&#x2014; am­nes­ti­jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­ste­bÄ&#x2014;­jo J.Ki­li­jo­nas.

 @UbaaR_` a\PXÂ&#x2022;[b\

a_ dome racio das, prime naliai aiĹĄkintis tas ĹĄiĹŤtÄ&#x2014; si min etapas â&#x20AC;&#x201C; nant, kad ĹĄis gyve bÄ&#x2014;kal si tua s.lukosiu sekÄ&#x2014;si sun te@kl.lt jau praei nimo kiausiai. ba ir literatĹŤra vyz ci jĹł iĹĄ sa vo gy ti pa na ĹĄiĹł tyje. Gal Po suvokti tÄ&#x2026; ve ni mo. tanÄ?io Ĺžmo dĹžiui, ei Pa- ble pokalbio apie as patÄŻ kĹŤrinÄŻ iĹĄmokstama lÄ&#x2014; raĹĄ tis gaus prie menines jÄŻ su apie vai mas dar ĹžiĹŤrÄ&#x2026;, savo slaugÄ&#x2026;. Poe ki Respubli prokys- lÄ&#x2014; kinÄ&#x2014;s Klai tiĹĄkÄ&#x2026; ros asmenine patirti taip, susieti raĹĄtÄŻ. Ne kartÄ&#x2026; perskaitau das, kurÄŻ tikos terapija â&#x20AC;&#x201C; tai mi? Litera nÄ&#x2014;s Psichiat pÄ&#x2014;dos li kĹŤrinys tam BĹŤtent dÄ&#x2014;l eiga me gonirijos ďŹ lia â&#x20AC;&#x17E;Dabar ĹĄi retai Ĺžmogus rea tai stiprin lima panaudoti svei to- binti ĹžmogĹł. pa priemone pra tĹŤja psicho lo gydy guoja: tas eilÄ&#x2014;raĹĄ ti. kalte Jei ka- tera mĹł emo slopinaĹžesnis ir universite rapeutÄ&#x2014; ir Klai to- sirgdamas, Kiekvienas Ĺžmogus, peutÄ&#x2026;, Ĺžmo einama pas psichotrumpesnis, tis daug graci pÄ&#x2014;dos to Reabi tÄ&#x2026; buvo o pirmÄ&#x2026; karriÄ&#x2026; sustip turi ir sveikÄ&#x2026;jÄ&#x2026; da net problemÄ&#x2026; no gus galbĹŤt Ĺžino, litacijos ros lekto jauÄ?iamÄ&#x2014;sjĹł kartais sun ko lÄŻ, kurinus ka rÄ&#x2014; ti dÄ&#x2014;mesÄŻâ&#x20AC;&#x153;. ku klausytis, su terapijÄ&#x2026; pa ri iĹĄsprÄ&#x2122;sti. Per poe kiÄ&#x2026; kos terapi JĹŤratÄ&#x2014; SuÄ?ylaitÄ&#x2014; ted- Tai nÄ&#x2014;ra spe lengviau ÄŻveikti kaupcien ti iĹĄsekÄ&#x2122;, ne pavargÄ&#x2122;, poetija domisi skaidriau Ĺ˝mogui viduje pa tik sergan ciďŹ nis metodas, ligÄ&#x2026;. paŞįsta turÄŻs tas kartais net ne kos metodas 12 turintys sidarÄ&#x2014; ir ÄŻ eilÄ&#x2014;raĹĄ skirtas tiems tam pripadeda pra metĹł. Jai ĹĄis pro ble jo kitaip. gĹł, nors mĹł. Jis tiki tÄŻ jis paĹžiĹŤ viskas gerai, mis. Poeti dĹžiausius kalbinti ir na, rÄ&#x2014;kos terapi tikromis ligopuikiai jÄ&#x2014;tyle di- doti Tokiais at tik liga temdo gyve kad joje galima iĹĄsiNors gydy nius. miegojo ne tik eilÄ&#x2014; vejais ieĹĄ nimÄ&#x2026;. nauraĹĄ toja ĹĄiÄ&#x2026; te â&#x20AC;&#x201C; Kokiomis me niausiai rapijÄ&#x2026; daĹž- paveikslÄ&#x2026;. Pa tÄŻ, bet ir fotograďŹ jÄ&#x2026;, niĹł ligos prieĹžas kome psichologitai gÄ&#x2014;me. Ĺ tai ir pavalsidalijimas Ä?iĹł. koma poe ligomis sergant apie Kaip chinÄ&#x2014;mis ko sergantiems tikos tera tailigomis, psi- tam meno kĹŤrinÄŻ leidĹžia mintimis klau paveiks poetikos uĹžgniau kÄ&#x2026; padaro â&#x20AC;&#x201C; Moksliniais pija? taÄ?iau ji sveikiesiems. terapija, priso ir nuo iĹĄsiverĹž tikro uĹž tinka ir Ĺžtos kai kuriems tyrimais ÄŻrodyta, plÄ&#x2014;sti ribas, burto rato, padeda ti iĹĄ mo suvokti paties Ĺžmogaus ge Ĺžintos emo ir nepa- ast kad ser bÄ&#x2014;jilite pra- tar sÄ&#x2026;monÄ&#x2014;s ma po ĹĄiĹł gantiems bronchi â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2026; reiĹĄ laukÄ&#x2026;. nauja tam, ratĹŤros tekstÄ&#x2026;. Me cijos. ne nas kia poeti kad atliep Kaip paaiĹĄ uĹžsiÄ&#x2014;mimĹł pa vidinius iĹĄ â&#x20AC;&#x201C; Kaip poe â&#x20AC;&#x201C; Terapija kos tera gerÄ&#x2014; gyvenimus. tĹł Ĺžmogaus pi ti name ÄŻsitemkinti? Mes daĹžnai ja. terapi Bet rie moksli reiĹĄkia gydymÄ&#x2026;. Kai ja? cientus? kos terapija veikia ninkai ak pa- kad ja naudinga ir svei kokia meno tÄ&#x2122; ku- â&#x20AC;&#x201C; Pir noras grei pÄ&#x2122;. ÄŽtampÄ&#x2026; suke bĹŤcentuoja vie nam kam Ĺžmogui, jis geriau miausia rei lia net Ä?iau pasveik sveiksga li sie paĹžintĹł kia, kad Ĺžmo susirgti. ĹĄviesiau savo jaus ts norÄ&#x2014;tĹł ti ir vÄ&#x2014;l nesiu gy ve tis su pa Ä?iu mus. UĹžsie save ir suvoktĹł gus padalyvauti ni o mo ny Tad ra ĹĄiuose uĹž ki pijos uĹžsiÄ&#x2014; je siÄ&#x2014;mimimai kar poetinÄ&#x2014;s te- min tas net ne no rÄ&#x2014;s tarps niu, tais ÄŻtampos sumaĹži dvasinio nimas kargali pa ti. Taip jos pri siaugimo se tais vadinami priepuolius.dÄ&#x2014;ti, sumaĹžinti du je uĹž gniauĹž ga li iĹĄ ryĹĄ kÄ&#x2014; ti minarais. sa vysu tos pa tir klauso nuo Terapijos poveikis lio ar skaus mingi iĹĄgy tos trau mos to, kiek bron primo venimai. Ban- ma je esama psichoso- chinÄ&#x2014;je asttinio kom ponento.

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tō­ra

Iť­kil­min­gas ren­gi­nys vyks Teat­ ro aikť­tÄ&#x2014;­je Min­dau­go ka­rō­na­vi­mo die­nos iť­va­ka­rÄ&#x2014;­se â&#x20AC;&#x201C; lie­pos 5-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; 19 val. â&#x20AC;&#x17E;Skelb­tÄ&#x2026; kon­kur­sÄ&#x2026; or­ga­ni­zuo­ti Vals­ty­bÄ&#x2014;s die­nai skir­tus ren­gi­nius lai­mÄ&#x2014;­jo Klai­pÄ&#x2014;­dos dra­mos teat­ras, ku­ris ir pa­siō­lÄ&#x2014; su­reng­ti to­kiÄ&#x2026; ĹĄven­ tÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­ bÄ&#x2014;s Kul­tō­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­das Pa­kal­niť­kis. Klai­pÄ&#x2014;­dos sim­bo­liu ta­pu­sÄŻ le­gen­ di­nÄŻ ak­to­riĹł Teat­ro aikť­tÄ&#x2014;­je svei­kins Vi­das Ba­rei­kis ir Jur­ga Ĺ e­dui­ky­tÄ&#x2014;, Re­gi­man­tas Ado­mai­tis, Ri­mas Tu­ mi­nas, Kos­tas Smo­ri­gi­nas, Ole­gas Dit­kovs­kis, Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas, Do­man­tas Ra­zaus­kas, Sau­lius Ĺ iau­Ä?iu­lis, Kris­ti­na Ja­tau­tai­tÄ&#x2014;, Ed­ mun­das Ku­Ä?ins­kas, Ste­pas Ja­nuť­ ka ir dau­gy­bÄ&#x2014; ki­tĹł pui­kiai Ĺži­no­mĹł Ĺžmo­niĹł iĹĄ vi­sos Lie­tu­vos. Ren­gi­nÄŻ ves ak­to­riai Ne­lÄ&#x2014; Sa­vi­ Ä?en­ko ir Da­rius Meť­kaus­kas. Vals­ty­bÄ&#x2014;s die­nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; lie­pos 6-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai kvie­Ä?ia­mi ÄŻ pi­lia­vie­ tÄ&#x2122;, kur 12 val. bus iť­kil­min­gai iť­kel­ ta Lie­tu­vos vÄ&#x2014;­lia­va. Ren­gi­ny­je gros Ka­ri­niĹł jō­rĹł pa­jÄ&#x2014;­gĹł or­kest­ras, vÄ&#x2014;­ lia­vos iť­kÄ&#x2014;­li­mas bus pa­ly­dÄ&#x2014;­tas pa­ bĹŤk­lo sal­ve. 21 val. vi­si klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai kvie­ Ä?ia­mi rink­tis Krui­zi­niĹł lai­vĹł ter­ mi­na­le ar­ba pi­lia­vie­tÄ&#x2014;­je ir sy­kiu su vi­sa Lie­tu­va bei pa­sau­lio lie­ tu­viais gie­do­ti â&#x20AC;&#x17E;Tau­ tiť­kÄ&#x2026; gies­mÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;.

2


2

antradienis, liepos 3, 2012

miestas

Tau­po šva­ros ir pres­ti­žo są­skai­ta Tau­py­mas va­ly­to­jų są­skai­ta grieb­tis šluo­ tos kar­tais pri­ver­čia pa­čius val­di­nin­kus. Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te dir­ba apie 300 žmo­ nių, kas­dien Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riu­je ap­si­lan­ko iki 100 žmo­ nių. Ta­čiau va­ly­to­jai pa­si­ro­do vos tris kar­tus per sa­vai­tę.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Gė­din­ga pa­dė­tis

Tau­py­mas šva­ros są­skai­ta – men­ ki­na sa­vi­val­dy­bės įvaiz­dį, įsi­ti­ki­nę kai ku­rie mies­to ta­ry­bos na­riai. Ta­ čiau va­ly­mo pa­slau­goms pi­ni­gai ir šie­met su­ma­žin­ti. Esant to­kiai si­ tua­ci­jai ne­re­tai ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir val­di­nin­kę su šluo­ta. Taip nu­ti­ ko be­lau­kiant gar­baus NA­TO ge­ ne­ro­lo. Tą die­ną pla­čiai at­vė­rus pa­ra­di­nes Klai­pė­dos ro­tu­šės du­ris at­si­vė­rė ir ne­va­ly­ti kam­pai. Išei­tį ra­do da­ly­ki­ niu kos­tiu­mė­liu pa­si­puo­šu­si val­di­ nin­kė. Ji čiu­po šluo­tą į ran­kas ir iš­ tai­sė gė­din­gą pa­dė­tį. Ro­tu­šę, ku­rio­je įsi­kū­ręs me­ras, va­lo ne Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės kon­kur­są lai­mė­ję va­ly­to­jai, o Vals­ ty­bės tur­to fon­do, ku­ris yra pa­sta­to Da­nės g. 17 sa­vi­nin­kas, bend­ro­vė. Ro­tu­šė dėl vals­ty­bės tau­py­mo pro­gra­mos taip pat va­lo­ma tris kar­tus per sa­vai­tę.

„„Tau­pu­mas: be­lau­kiant gar­bių sve­čių, val­di­nin­kams pa­tiems ne­re­tai ten­ka čiup­ti šluo­tą į ran­kas ir iš­kuop­ti

bent jau ma­to­mas vie­tas. 

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Ro­tu­šę dar ap­va­lo, bet jūs nuei­ki­te į Lie­ pų g. 11. Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie laip­tai, ko­kios pur­vi­nos pa­kam­pės.

Va­lo kas ant­rą die­ną

„Aš at­sa­kau tik už šva­rą sa­vi­val­ dy­bės pa­sta­te Lie­pų g. 11. Pa­tal­pos ten va­lo­mos kas ant­rą die­ną. Mes

no­rė­jo­me, kad va­ly­tų kas­dien, bet pa­ma­tė­me, kad trūks­ta pi­ni­gų, to­ dėl prieš tvir­ti­nant biu­dže­tą, są­ ma­tą su­ma­ži­no­me“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­ vas Kar­ma­no­vas. Su­tar­ty­je nu­ma­ty­ta, kad va­ly­to­ jai du kar­tus per me­tus tu­ri nu­va­ ly­ti sa­vi­val­dy­bės lan­gus, du kar­tus per me­tus – nu­šveis­ti ir nu­la­kuo­ ti grin­dis. Va­ly­ti sa­vi­val­dy­bės, ku­ riai pri­klau­so net de­šimt ad­mi­nist­ ra­ci­nių pa­sta­tų, pa­tal­pų atei­na 2–3 va­ly­to­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vi­sų pa­tal­pų bend­ras plo­tas sie­ kia dau­giau nei 10 tūkst. kvad­ra­ti­ nių met­rų. Vi­sus juos va­lo kon­kur­ są lai­mė­ju­si bend­ro­vė. Iš pra­džių me­tams šiems dar­bams nu­ma­ty­ ta su­ma sie­kė 135 tūkst. li­tų. Da­bar biu­dže­tas su­ma­žin­tas treč­da­liu. Iki tau­py­mo re­ži­mo įve­di­mo pa­tal­pos bu­vo va­lo­mos kas die­ną, po to su­ tar­tis pa­keis­ta ir va­ly­to­jų su­lau­kia­ ma tik tris kar­tus per sa­vai­tę. Tau­py­ti – su sai­ku

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rė Li­ li­ja Pet­rai­tie­nė tei­gia, kad si­tua­

ci­ja pra­si­len­kia su ge­ru įstai­gos įvaiz­džiu. Esą ko­k ią nuo­m o­n ę ga­l i su­ si­d a­ry­t i mies­t ie­č iai, ku­r ie atė­ ję pa­ma­to pur­vi­nas sa­vi­val­dy­bės grin­dis. „Ro­tu­šę dar ap­va­lo, bet jūs nuei­ki­te į Lie­pų g. 11. Pa­žiū­rė­ki­ te, ko­kie laip­tai, ko­kios pur­vi­nos pa­kam­pės. Ne­sup­ran­tu, ar va­ly­ to­jų per ma­žai, ar pi­ni­gų pa­slau­ gai ne­be­tu­ri, bet taip bū­ti ne­ga­ li. Tau­py­ti rei­kia. Bet ir taupymas turi būti su sai­ku“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Pet­rai­tie­nė.

Bu­tams įsi­gy­ti – 1,6 mln. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Po ke­le­rių me­tų sa­vi­val­dy­bė vėl tu­ri ga­li­my­bę pa­pil­dy­ti so­cia­li­nio būs­to fon­dą – Vy­riau­sy­bė sky­rė dau­giau nei mi­li­jo­ną li­tų.

„„Tą­sa: Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną vi­siems vie­nu me­tu gie­do­ti „Tau­tiš­

ką gies­mę“ – jau yra tra­di­ci­ja. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vals­ty­bės die­na – su V.Paukš­te „Nors ne mes or­ga­ni­ 1 zuo­ja­me tau­tiš­kos gies­ mės gie­do­ji­mą, tai jau ta­po pi­lie­

ti­ne ak­ci­ja, ta­čiau kvie­čia­me vi­sus ak­ty­viai da­ly­vau­ti. Jei tarp vi­sų at­si­ras ir mo­kan­čių gie­do­ti, bus dar ge­riau“, – pa­ra­gi­no V.Pa­kal­ niš­kis.

Vil­niu­je Vals­ty­bės die­ną Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tra­di­ ciš­kai pa­gerbs ša­liai nu­si­pel­niu­ sius žmo­nes. Tarp pa­gerb­tų­jų bus ir vie­nas klai­pė­die­tis – Vy­tau­tui Paukš­tei bus įteik­tas or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­dy­sis kry­žius.

„Nuo 2008 m. so­cia­li­nio būs­to plėt­rai ne­bu­vo skir­ta nė vie­no li­ to, to­dėl la­bai džiau­gia­mės, kad šie­met su­lau­kė­me pi­ni­gų“, – tei­ gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nio būs­to sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­ lė Ne­tik­šie­nė. Vy­riau­sy­bė Klai­pė­dai sky­rė 1,181 mln. li­tų, už ku­riuos bus per­ka­mi bu­tai, skir­ti so­cia­li­nio būs­to lau­ kian­tiems klai­pė­die­čiams. Anot D.Ne­tik­šie­nės, di­džiau­sias po­rei­kis yra vie­no kam­ba­rio bu­tų, tad to­kius ir ke­ti­na­ma pirk­ti. Pla­nuo­ja­ma, jog pa­vyks įsi­gy­ti 18–19 bu­tų. „Per­ka­me la­bai ge­ros ko­ky­bės bu­ tus. Kaž­ko­dėl nie­kas ne­siū­lo nau­jos sta­ty­bos, tad teks pirk­ti se­nos sta­ ty­bos na­muo­se esan­čius bu­tus. Ta­ čiau į kon­kur­so są­ly­gas pa­pra­šė­me įtrauk­ti ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo koe­fi­cien­tą. Jei bus pa­na­šių pa­siū­ ly­mų, ver­tin­si­me, ku­rį bu­tą pi­giau iš­lai­ky­ti“, – tei­gė D.Ne­tik­šie­nė. Šie­met ir mies­to biu­dže­te nu­ma­ ty­ti 500 tūkst. li­tų so­cia­li­nio būs­to fon­dui pa­pil­dy­ti. Už juos pla­nuo­ ja­ma įsi­gy­ti tris bu­tus, o jei pa­vyks

„„Są­ly­ga: pirk­da­mi bu­tus val­di­nin­kai ver­tins, ar juos bran­gu iš­lai­ky­ti. 

– ir dau­giau. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­so 1734 gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, ku­rios yra nuo­mo­ja­mos žmo­nėms, tu­rin­tiems tei­sę į so­cia­ li­nį būs­tą. 50 bu­tų šie­met nuo­mi­ nin­kai grą­ži­no dėl išau­gu­sio nuo­ mos mo­kes­čio. Kai ku­rie šių bu­tų yra re­mon­tuo­ja­mi ir ne­tru­kus vėl tu­rės nau­jus gy­ven­to­jus. So­cia­li­nio būs­to Klai­pė­do­je šiuo me­tu lau­kia 2348 as­me­nys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

1 734 – tiek so­cia­li­nių bu­tų pri­klau­so Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei.


3

antradienis, liepos 3, 2012

miestas Eks­kur­si­ja neį­vy­ko

Ap­vo­gė mie­gan­tį

Ra­do ne­gy­vą ruo­nį

Pir­mo­ji eks­kur­si­ja, į ku­rią kvie­ tė Jū­rų mu­zie­jus, – do­re plauk­ ti Da­nės upe va­kar neį­vy­ko, nes ji ne­su­do­mi­no klai­pė­die­čių. Ta­ čiau idė­jos jas reng­ti neat­si­ sa­ko­ma. Nu­ma­to­mų eks­kur­si­ jų gra­fi­kas: lie­pos 10, 11 d. – 12 val.; 18, 19, 23, 26 d. – 13 ir 15 val.; 27 d. – 13 val.; 30 d. – 13 ir 15 val.; 31 d. – 15 val.

Klai­pė­dos po­li­ci­jai 1973 m. gi­ męs klai­pė­die­tis pa­si­skun­dė, kad bu­vo ap­vog­tas. Vy­ras nu­ ro­dė, jog po pie­tų mie­go­jo Pa­ ry­žiaus Ko­mu­nos gat­vė­je esan­ čia­me par­ke­ly­je ant suo­liu­ko. Tuo me­tu kaž­kas iš jo ran­ki­nės pa­vo­gė du mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­nus ir pi­ni­gus. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ty­rė 3 tūkst. li­tų ža­lą.

Poil­siau­to­jai pa­plū­di­my­je tarp Olan­do Ke­pu­rės ir va­di­na­mo­ sios juo­do­sios tvir­to­vės ra­ do ne­gy­vą ruo­nį. Ma­no­ma, kad van­de­ny­je jis pra­bu­vo ku­rį lai­ką. Pir­ma­die­nį apie ras­tą ne­gy­vą gy­vū­ną bu­vo pra­neš­ta gel­bė­to­ jams. Šie iš­kvie­tė gy­vū­nų prie­ žiū­ros tar­ny­bą „Nua­ras“, ku­ri paė­mė gai­še­ną.

Smė­ly­je sle­pia­si ašt­rus pa­vo­jus Pap­lū­di­mių smė­ly­ je sly­pin­čios ma­žos šiukš­lės ir ša­ke­lės ža­lo­ja poil­siau­to­jus. Uos­ta­mies­čio val­ džia šią pro­ble­mą ži­no ir apie me­cha­ ni­zuo­tą smė­lio va­ ly­mą prieš se­zo­ną gal­vo­jo, bet iki šiol smė­lis neiš­va­ly­tas – tam trūks­ta pi­ni­gų.

Ki­nas. Ant­ra­die­nį 22 val. Klai­pė­dos kul­t ū­r ų ko­mu­n i­ka­ci­jų cent­ro Pa­ro­ dų rū­muo­se vyks jau­nų­jų me­ni­nin­kų fes­ti­va­lis „7.6: ki­no nak­tis“. Tre­čia­die­nį 19 val. bus ro­do­mas Jo­no Me­ko fil­mas „Pri­si­mi­ni­mai iš ke­lio­nės į Lie­tu­vą“. Pas­ ta­ra­sis fil­mas ang­lų kal­ba.

Pa­sak A.Siak­ki, no­rin­tie­ji iš­ veng­ti su­ža­lo­ji­mų tu­rė­tų ati­džiai ste­bė­ti smė­lį ar­ba ei­ti ar­čiau jū­ ros, kur ma­žiau smul­kių šiukš­ lių. Čia jas aud­rų me­tu iš­plau­na ban­gos.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­si­ža­lo­jo į ša­ką

Va­ly­mas – ne­pi­gus ma­lo­nu­mas

Kons­tan­ti­nas Skie­rus:

Bu­vo­me iš­si­rin­kę ma­ ši­ną, ku­ri pri­tai­ky­ta Bal­ti­jos pa­jū­rių smė­ liui. Ji kai­na­vo apie 400 tūkst. li­tų.

Sa­vait­ga­lį nu­ken­tė­jo ant ša­kos už­li­pęs vai­kas neį­ga­lie­siems skir­ ta­me plia­že. „Trau­mos ne­bū­na la­bai di­de­lės, bet žmo­nės pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų“, – tei­gė vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tei­gė, kad min­čių me­cha­ni­zuo­tai iš­va­ly­ti smė­lį prieš se­zo­ną bu­vo, bet dar­bams ne­bu­ vo lė­šų. „Tai ne­pi­gus ma­lo­nu­mas. Be to, ir ne­la­bai efek­ty­vus. Vie­nais me­ tais ban­dė­me, bet ne­la­bai pa­si­tei­ si­no. Šie­met to­kiems dar­bams trū­ ko pi­ni­gų. Tam jų ne­bu­vo pla­nuo­ta skir­ti“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rius. Pas­ku­ti­nį kar­tą Klai­pė­dos pa­plū­ di­miai me­cha­ni­zuo­tai bu­vo va­ly­ti prieš 5–6 me­tus. L.Dū­da pa­brė­žė, kad ki­tą­met tik­rai rei­kės im­tis ko­kių nors prie­ mo­nių. „Gal­vo­si­me, ką da­ry­ti. Pa­lan­gai va­ly­ti smė­lio ne­rei­kia. Ten jū­ra vis­ ką nu­plau­na, o pa­skui at­ve­ža nau­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jo šva­raus smė­lio už 6 mln. li­tų“, – iro­ni­za­vo di­rek­to­rius. No­ri pirk­ti ma­ši­ną

Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ūkio bend­ro­ vės di­rek­to­rius Kons­tan­ti­nas Skie­rus pa­sa­ko­jo, kad Pa­lan­gos pa­plū­di­miai me­cha­ni­zuo­tai nė­ra va­lo­mi, bet to­ kių dar­bų rei­kė­tų. Ku­ror­tas tu­ri prieš dau­giau nei de­šimt me­tų įsi­gy­tą smė­lio va­ly­mo ma­ši­ną, bet ši ne­tin­ ka­ma Lie­tu­vos pa­jū­rio smė­liui. „Me­cha­ni­zuo­to smė­lio va­ly­mo rei­kia. Ta­da bū­tų vi­sai ki­ta pa­plū­ di­mio ko­ky­bė. Da­bar kiek ran­ko­ mis su­ren­ka­me, tiek. Dar pu­re­ na­me smė­lį spe­cia­liu įren­gi­niu“, – tvir­ti­no K.Skie­rus. Anot di­rek­to­riaus, dau­giau­sia rū­pes­čių čia su­ke­lia nuo­rū­kos, ša­ kos, kamš­te­liai, po­pie­riu­kai. „Pa­lan­ga ke­ti­no įsi­gy­ti smė­lio va­ly­mo ma­ši­ną, ta­čiau to bu­vo at­ si­sa­ky­ta. Bu­vo­me iš­si­rin­kę ma­ši­ ną, ku­ri pri­tai­ky­ta Bal­ti­jos pa­jū­rių smė­liui. Ji kai­na­vo apie 400 tūkst. li­tų. Net ban­dė­me ma­ši­ną, ta­čiau neį­si­gi­jo­me. Jos tik­rai rei­kia“, – pa­brė­žė va­do­vas.

Po aud­rų – grėsmingos duo­bės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po aud­rų jū­ros dug­ną ties ofi­cia­ liais uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miais iš­ va­go­jo duo­bės. Poil­siau­to­jams pa­ ta­ria­ma ste­bė­ti jas žy­min­čius ženk­ lus ir ne­si­mau­dy­ti ar­ti jų.

At­ši­lus orams, vis dau­giau žmo­nių trau­kia į pa­plū­di­mį. Kol kas dau­ gu­ma džiau­gia­si sau­lės vo­nio­mis. Į dar šal­tą jū­rą len­da re­tas.

Pa­gerbs. Ant­ra­die­nį 10.30 val. Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­ svei­kins leng­vaat­le­tę Li­ną Grin­či­kai­ tę, ku­ri Eu­ro­pos čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo tre­čią vie­tą. Šven­tė. Ant­ra­d ie­n į 11 val. Me­n i­n in­ kų kie­me­ly­je, li­kus mė­ne­siui iki mies­ to ju­bi­l ie­jaus, bus pa­skelb­ta šven­tės pra­d žia.

„„Ati­du­mas: poil­siau­to­jai, ei­da­mi pa­plū­di­miu, tu­ri bū­ti la­bai ati­dūs, kad ne­su­si­ža­lo­tų.

Dau­giau­sia poil­siau­to­jų va­sa­ros se­zo­no me­tu su­si­ža­lo­ja Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je. Vie­to­mis jis pri­me­na šiukš­ly­ną. Di­džiau­sia pro­ble­ma – smė­ly­ je esan­čios smul­kios ša­ke­lės iš su­ trū­ni­ju­sių ko­pų su­tvir­ti­ni­mų. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad karš­to­mis die­no­mis pa­gal­bos dėl su­ža­lo­tų ko­jų į plia­že bu­din­čius me­di­kus krei­pia­si maž­daug po de­ šimt žmo­nių. „Smė­lį va­ly­ti me­cha­ni­zuo­tai bū­ti­nai rei­kia. Juo vaikš­čio­ti la­bai ne­sau­gu. Smė­ly­je pil­na ne tik ša­ ke­lių, bet ir ašt­rių kamš­te­lių, stik­ lų. Bu­te­lius plia­že dau­žo gir­tau­ ti atei­nan­tis jau­ni­mas“, – tvir­ti­no A.Siak­ki. Poil­siau­to­jai su­si­ža­lo­ja ir ki­tuo­se uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se, bet si­tua­ci­ja ten ge­res­nė nei Pir­mo­jo­ je Meln­ra­gė­je.

Dienos telegrafas

„Šią sa­vai­tę pro­gno­zuo­ja­mi ge­ri orai. Žmo­nės pa­siil­gę sau­lės ir tik jai nu­švi­tus trau­kia į pa­plū­di­mius“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki. Gel­bė­to­jai poil­siau­to­jus įspė­jo, kad šie sau­go­tų­si po aud­rų dug­ ne iš­muš­tų duo­bių. Jos yra pa­žy­ mė­tos spe­cia­liais ženk­lais. Dau­ giau­sia duo­bių at­si­ra­do jū­ro­je ties Pir­mo­sios Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­ plū­di­miais.

„Poil­siau­to­jai tu­rė­tų bū­ti la­bai at­sar­gūs, ste­bė­ti į­spė­ji­mus apie duo­bes. Ne­leis­ti vai­kams mau­ dy­tis ša­lia jų. Taip pat pa­ta­ria­ me ne­plauk­ti už plū­du­rų“, – pa­ ta­rė A.Siak­ki. Tiek Klai­pė­dos, tiek Pa­lan­gos gel­bė­to­jai tel­kia jė­gas il­ ga­jam sa­vait­ga­liui. Ma­no­ma, kad dar­bo ne­trūks, nes pro­gno­zuo­ja­ mi karš­ti orai. „Ruo­šia­mės poil­siau­to­jų ant­plū­ džiui“, – pa­brė­žė Pa­lan­gos gel­bė­ to­jų va­do­vas Jo­nas Pi­rož­ni­kas.

Vers­las. Į Lie­tu­vą at­vy­ko Ki­ni­jos de­ le­ga­ci­ja iš Už­sie­nio pre­ky­bos cent­ro ir Pre­ky­bos mi­nis­te­ri­jos. Tre­čia­die­nį Klai­ pė­dos vers­li­nin­kus ji kvie­čia į spe­cia­lią kon­fe­ren­ci­ją, ku­ri skir­ta pri­sta­ty­ti vers­ lo plėt­ros ga­li­my­bes vie­na­me di­džiau­ sių ir svar­biau­sių pre­ky­bos ren­gi­nių pa­sau­ly­je „Ki­ni­jos im­por­to ir eks­por­to mu­gė­je“. Mankš­ta. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ras gy­ven­to­jus kvie­čia į ne­ mo­ka­mas ka­la­ne­ti­kos tre­ni­ruo­tes. Jos vyks lie­pos 4, 11, 18, 25 die­no­mis 11 val. įstai­gos pa­tal­po­se. Bū­ti­na išanks­ti­nė re­ gist­ra­ci­ja. Ju­bi­lie­jus. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė pa­svei­k i­no ak­to­r ių Vy­tau­t ą Paukš­tę 80-ojo ju­bi­lie­jaus pro­ga. Ša­lies va­do­vė teat­ro ir ki­no ak­to­riui pa­lin­kė­jo stip­ry­bės ir kū­ry­bi­nio įkvė­pi­mo. Ži­no­ mas ak­to­rius su­kū­rė per 90 vaid­me­nų teat­re, per 50 vaid­me­nų ki­ne. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Se­ve­ri­na Ston­kie­ nė (g. 1926 m.), Sta­nis­lo­vas Dob­ro­vols­ kis (g. 1931 m.), Ona Al­do­na Kra­niaus­kie­ nė (g. 1933 m.), Pet­ras Ri­mu­tis Žu­kaus­ kas (g. 1937 m.), Va­len­ti­na Za­cha­ro­va (g. 1937 m.), Na­dež­da Ti­mo­fe­je­va (g. 1938 m.), Vik­to­ras Pi­ke­lis (g. 1963 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sa­lo­mė­ja Mar­ce­lė Bu­kaus­kie­nė, Ona Al­do­na Kra­niaus­kie­nė, Va­len­ti­na Za­ cha­ro­va, Na­dež­da Ti­mo­fe­je­va, Sta­nis­ lo­vas Dob­ro­vols­kis. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Se­ve­ri­na Ston­kie­nė, Sta­po­nas Kau­nas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 2 ber­ niu­kai.

„„Patarimas: poilsiautojai turėtų

paisyti įspėjimų apie duobes.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 54 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, pil­vo skaus­ mais, vi­du­ria­vi­mu. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir as­me­nims, ku­rie pa­ty­rė bui­ ti­nes trau­mas.


4

antradienis, liepos 3, 2012

miestas

„„Mas­tai: trys krui­zi­niai lai­vai va­kar į uos­ta­mies­tį at­ga­be­no apie 2 tūkst. tu­ris­tų, kurie pabiro po Klaipėdą ir jos apylinkes. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Trys lai­ne­riai vie­nas ša­lia ki­to neiš­si­te­ko Nors krui­zi­nė lai­vy­ba Lie­tu­vo­je ne­be nau­ jie­na, klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai va­ kar ga­lė­jo ste­bė­ti įspū­din­gą re­gi­nį – uos­ ta­mies­čio kran­ti­nes vie­nu me­tu pa­puo­šė net trys krui­zi­niai lai­vai. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

198 m il­gio „Eu­ro­pa“, 162 m il­gio „Prin­cess Daph­ne“ ir 218 m il­gio „Bal­mo­ral“, uos­te ėmę švar­tuo­tis nuo 7 val. ry­to, Klai­pė­dą pa­li­ko vė­ ly­vą po­pie­tę. Vie­nam lai­ne­riui te­ko „pri­si­ glaus­ti“ ne Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le, o kran­ti­nė­je ties „Me­me­lio mies­to“ te­ri­to­ri­ja. Pa­sak uos­ta­mies­čio Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­to­rės Ro­me­nos Sa­vic­kie­nės, toks įvy­kis – ne pir­mas, ta­čiau ir to­li gra­žu ne kas­die­nis. „Jei ne­klys­tu, trys krui­zi­niai lai­ vai vie­nu me­tu Klai­pė­do­je vie­šė­jo

per­nai. Ži­no­ma, tai ne tik vi­zua­ liai la­bai gra­žus re­gi­nys. Bū­tų ga­ li­ma sa­ky­ti, jog tai yra Klai­pė­dos sie­kia­my­bė. No­rė­tų­si, kad to­kius vaiz­dus ma­ty­tu­me kiek­vie­ną die­ną iš­ti­są va­sa­rą, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­ vė. – O kad taip bū­tų, mies­tui rei­ kia gra­žė­ti, įgy­ti dau­giau pa­trauk­ lu­mo, su­kur­ti kaip ga­li­ma dau­giau lan­ko­mų, ver­tin­gų ob­jek­tų, ku­rie trauk­tų mū­sų sve­čius.“ Krui­zi­niu lai­vu „Bal­mo­ral“ į Klai­pė­dą at­vy­ko apie 1,4 tūkst. tu­ ris­tų, dau­giau­sia jų – ang­la­kal­biai. Maž­daug pu­sė jų bu­vo iš anks­to re­zer­va­vę eks­kur­si­jas po Klai­pė­dą, ap­lan­kė Se­ną­ją tur­ga­vie­tę, Pa­lan­ gą, Ne­rin­gą ar­ba La­pių kai­mą, kur su­si­pa­ži­no su Lie­tu­vos pa­vel­du.

„„Vieta: vie­nam lai­ne­riui te­ko „pri­si­glaus­ti“ kran­ti­nė­je ties „Me­me­lio mies­to“ te­ri­to­ri­ja.

Su Ba­ha­mų vė­lia­va plau­kio­jan­ čiam „Bal­mo­ral“ lai­ne­riui tai bu­vo pir­mo­ji vieš­na­gė Klai­pė­do­je. Krui­zi­niu lai­vu „Prin­cess Daph­ ne“ at­ka­ko beveik 400, „Eu­ro­pa“ – apie 500 tu­ris­tų, dau­giau­sia – iš Vo­kie­ti­jos. Iš anks­to bu­vo ži­no­ ma ir tai, jog ne­di­de­lė gru­pė pa­

sta­ro­jo lai­ne­rio ke­lei­vių Klai­pė­dą pa­sieks au­to­bu­su – iš­li­pę Ry­go­ je, jie pa­ke­liui dar spė­jo ap­lan­ky­ ti Vil­nių. R.Sa­vic­kie­nės tei­gi­mu, į Lie­tu­vą at­vyks­tan­čių krui­zi­nių lai­vų tu­ris­ tų lau­kia tra­di­ci­nės pra­mo­gos. Ke­ liau­to­jams siū­lo­mos pa­no­ra­mi­nės

eks­kur­si­jos po Klai­pė­dą, taip pat – ap­si­lan­ky­ti Kur­šių ne­ri­jo­je, Pa­ lan­go­je. „Pre­ky­bos cent­rai į eks­kur­si­ jų marš­ru­tus tik­rai nė­ra įtrauk­ti. Ta­čiau, be abe­jo, sa­vo ruož­tu sve­ čiai į juos vyks­ta“, – pri­pa­ži­no pa­ šne­ko­vė.

Mu­zie­jus no­ri pri­vers­ti dirb­ti ir pir­ma­die­niais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pir­ma­die­niais ne­vei­kian­tys uos­ta­ mies­čio mu­zie­jai ken­kia tu­riz­mui. Kaip tei­gia spe­cia­lis­tai, į Klai­pė­ dą at­vyks­tan­tiems poil­siau­to­jams dėl to ge­ro­kai su­trum­pė­ja lan­ky­ti­ nų vie­tų są­ra­šas.

„„Ne­po­pu­lia­ru: nors įpras­tai pir­ma­die­niais Pi­lies mu­zie­jus ne­dir­ba, ta­

čiau va­kar jis vei­kė – di­de­lių tu­ris­tų srau­tų ja­me ne­su­lauk­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ši pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja nuo ta­da, kai Klai­pė­da pra­dė­jo priim­ti krui­zi­ nius lai­vus. Prieš po­rą me­tų di­džiu­lis is­pa­nų krui­zi­nis lai­vas į uos­ta­mies­tį at­plauk­da­vo bū­tent pir­ma­die­niais, o nė vie­nas mu­zie­jus ne­dir­ba. Klai­pė­ do­je ir taip nė­ra la­bai daug lan­ky­ti­ nų vie­tų, to­dėl bū­tų ge­rai, jei mu­zie­ jai dirb­tų lanks­čiau, pri­si­tai­ky­tų prie krui­zi­nių lai­vų gra­fi­kų“, – sa­kė Klai­ pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­na Sa­ vic­kie­nė. Ji tvir­ti­no, jog mu­zie­jų va­do­vų ne kar­tą bu­vo pra­šy­ta, kad pir­ma­die­ niais, kai at­plau­kia krui­zi­niai lai­ vai, įstai­gos veik­tų. Ji pa­brė­žė, jog mu­zie­jus ak­ty­ viau lan­ko vy­res­nio am­žiaus tu­ris­

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė:

Tu­ris­tai no­ri su­si­pa­ žin­ti su mies­tu, jo is­ to­ri­ja, o mu­zie­jų du­ rys už­ver­tos.

tai, ku­rių gau­siai ir at­vyks­ta krui­ zi­niais lai­vais. „Tu­ris­tai no­ri su­si­pa­žin­ti su mies­ tu, jo is­to­ri­ja, o mu­zie­jų du­rys už­ ver­tos. Pa­vyz­džiui, Pa­lan­gos gin­ta­ ro mu­zie­jus dir­ba kur kas lanks­čiau. Pir­ma­die­niais, jei at­plau­kia krui­zi­ nis lai­vas, mu­zie­jus dir­ba, – ti­ki­no

R.Sa­vic­kie­nė. – Ta­čiau uos­ta­mies­ty­ je mums bu­vo pa­sa­ky­ta, kad mu­zie­ jai dirbs su są­ly­ga, jei ga­ran­tuo­si­me tu­ris­tų gru­pių. Kaip mes jų ga­li­me ga­ran­tuo­ti, jei žmo­nės pa­tys lais­vi pa­si­rink­ti ei­ti į mu­zie­jų ar ne.“ Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys tei­gė, jog mu­zie­jai ga­li pa­ko­re­guo­ ti sa­vo dar­bo lai­ką, ta­čiau jis abe­ jo­jo, ar tiks­lin­ga tai da­ry­ti. Esą va­kar, kai Klai­pė­do­je pri­si­ švar­ta­vo trys krui­zi­niai lai­vai, vei­ kė Pi­lies mu­zie­jus, ta­čiau ja­me per ke­lias va­lan­das ap­si­lan­kė vos 12 at­ plau­ku­sių tu­ris­tų. „Jei Klai­pė­do­ je trūks­ta pa­trauk­lių vie­tų, mu­zie­jai neiš­temps. Jei pir­ma­die­niais mu­zie­ juo­se ap­si­lan­ky­tų bent po 100 žmo­ nių, gal tuo­met ir bū­tų ga­li­ma pa­gal­ vo­ti apie dar­bo lai­ko po­ky­čius. Mes prieš ke­le­rius me­tus va­sa­rą ban­dė­ me dirb­ti pir­ma­die­niais ir tai vi­siš­kai ne­pa­si­tei­si­no“, – tvir­ti­no J.Ge­nys. Pir­ma­die­niais mu­zie­jai ne­dir­ba, nes jie vei­kia šeš­ta­die­niais. „Šeš­ta­die­nis mums daug ge­res­nė die­na nei pir­ma­ die­nis, to­dėl ge­riau tą­dien ir dirb­ti, o pir­ma­die­nį il­sė­tis“, – ti­ki­no J.Ge­nys.


7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas:


6

antradienis, liepos 3, 2012

nuomonės

Gal Lie­tu­vos par­ti­jos už­mi­go?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K

Pas­tan­gos ir pa­lai­ky­mas Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas

S

ek­ma­d ie­n į Ki­je­ve Eu­ro­ pos fut­b o­lo čem­pio­n a­ to fi­na­le is­pa­nai dar sy­k į įro­dė, kad yra stip­r iau­si že­my­ne. „Rau­do­no­ji fu­r i­ja“ neuž­ lei­d žia spor­to ka­ra­l iaus sos­to nei Eu­ro­po­je, nei pa­sau­ly­je. Ke­l ia­m ie­ji me­tai ypa­t in­g i ne tik dėl to, kad va­sa­r į bū­na vie­na die­ na dau­g iau. Kas ket­ve­r ius me­t us vyks­ta Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­ tas ir va­sa­ros olim­pi­nės žai­dy­nės. Pir­ma­sis ren­g i­nys pa­nei­g ia fak­tą, kad lie­tu­viams fut­bo­las neį­do­mus, ant­ra­sis pa­tvir­t i­na, kad krep­ši­n is yra dau­giau ne­gu įdo­mus.

Kuo to­liau, tuo vis dau­giau mū­sų spor­ti­ nin­kų įro­di­nė­ja, kad esa­me stip­rūs ne tik krep­ši­ny­je. Keis­tas jaus­mas ma­t y­t i, kaip per Eu­ro­pos čem­pio­na­tą lie­tu­viai vi­są mė­ne­sį vil­ki sve­ti­mos ša­lies fut­bo­ lo marš­ki­nė­liais ir gar­bi­na sve­ti­mą vė­lia­vą. Ži­nant, kad kol kas dar tik mo­ko­mės to­le­ran­ci­jos ir pa­kan­tu­ mo, o na­mie ne­re­tai vis dar įsi­šak­ ni­jęs švel­nus bui­t i­n is na­cio­na­l iz­ mas, la­bai grei­tai pri­si­tai­ko­me prie si­tua­ci­jos. Bet tuo­met, kai į di­d žią­sias spor­ to are­nas išei­na Lie­t u­vos at­sto­ vai, sve­t i­m i marš­k i­nė­l iai pa­l ie­ka­ mi tam­siau­siuo­se spin­tų kam­puo­ se, nes vi­si kaip vie­nas pa­si­puo­šia­ me lie­tu­viš­kais ak­cen­tais. Kai žai­d žia mū­sų vy­r ų krep­ši­nio rink­t i­nė, mo­te­r ys te­le­v i­zo­r iaus ek­ra­ne se­k a kiek­v ie­n ą krep­š i­ nin­k ų rau­me­nų ju­de­sį, o vy­rai iš­pu­čia žai­dė­jų su­ge­bė­ji­mus iki aukš­tu­mų. Bet vi­sa tai tol, kol šiems se­ka­si. Kai tik pra­de­da ne­si­sek­ti, mo­te­rys pa­ste­bi, kad krep­ši­n in­kai „ne to­ kie jau ir pro­tin­gi“, o vy­rams top­te­ li, kad jie pa­tys aikš­te­lė­je at­ro­dy­tų ne ką pra­sčiau ir „ką tie krep­ši­nin­ kai ap­skri­tai tre­ni­ruo­tė­se vei­kia?“ Kas tai? Ne­gar­bin­ga sa­vo ša­l ies kri­ti­ka?

Pra­lai­mė­to­jai iš tik­r ų­jų nie­kam ne­beį­do­mūs. Jų pla­ki­mas nė­ra tik lie­tu­vių bė­da. Tar­ki­me, fias­ko „Eu­ ro 2012“ pa­ty­r u­sios Olan­d i­jos fut­ bo­lo su­p erž­vaigž­d žių rink­t i­nės žai­dė­jai ge­r iau jau ne­bū­t ų paė­ mę į ran­kas sa­vo ša­lies laik­raš­čių. Skam­biais epi­te­tais bu­vo iš­plak­t i vi­si be išim­ties. Ki­ta ver­t us, pra­sčiau­siai čem­pio­ na­te pa­s i­ro­d žiu­s iai Ai­r i­jos rink­ ti­nei po čem­pio­na­to gau­siai su­si­ rin­kę sir­ga­l iai dė­ko­jo už pa­stan­ gas. Kaip, be­je, ir len­kams – jų. Per­nai Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai Eu­ro­ pos čem­pio­na­te bu­vo pra­na­šes­ni, nes žai­dė na­m ie. Ta­čiau krau­pus pra­lai­mė­ji­mas Ma­ke­do­n i­jai tar­si ato­mi­nė bom­ba su­kė­lė spen­g ian­ čią ir ne­jau­kią ty­lą. Šie­met rink­ti­nės žai­di­mas ir vėl kol kas ne­džiu­g i­na. Ir bi­lie­tų į Lon­do­ ną dar nė­ra krep­ši­nin­k ų ki­še­nė­se. Gal ir ne­bus? Jei­gu ne­pa­tek­tu­me į olim­pi­nes žai­ dy­nes, tai tik­riau­siai virs­tų na­cio­ na­l i­ne tra­ge­d i­ja. Juo­lab kad mes ten žai­dė­me nuo pat 1992-ųjų. Vis dėl­to kar­tais rei­kė­tų su­sto­t i ir, pa­si­žiū­rė­jus at­gal, si­tua­ci­ją įver­tin­ ti ob­jek­ty­viai – ma­žos ša­lies krep­ ši­nis yra aukš­čiau­sio ly­gio. Tai il­go ir nuo­sek­laus ug­dy­mo, ne­blo­gos krep­ši­nio mo­kyk­los re­zul­ta­tas. Bū­tų ne­tei­sin­ga ir ne­tgi ab­sur­diš­ka kal­tin­ti krep­ši­nin­kus ar ki­tus lie­tu­ vių spor­ti­nin­kus, kad jie ne­si­sten­ gia pa­si­ro­dy­ti kuo ge­riau, ne­si­sten­ gia pa­tek­ti į pres­ti­ž i­nius tur­ny­rus, įskai­tant ir olim­pia­das. Tik­rai sten­ gia­si. Ir tas pa­stan­gas vi­sa­da rei­kia pa­ste­bė­ti, ob­jek­ty­viai jas įver­tin­ti. O ne nuo­lat niū­riai smerk­ti. Mū­sų spor­to fe­de­ra­ci­joms vis dar ten­ka ko­vo­t i dėl di­des­n io fi­nan­sa­ vi­mo, ku­ris ki­to­se ša­ly­se, ko ge­ro, at­ ro­dy­t ų ab­sur­d iš­kai ma­žas. Ne­tu­r i­ me nė vie­no aukš­tos kla­sės eu­ro­pi­ nio ly­gio sta­dio­no ir Lie­tu­vos rink­ ti­nės Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­te teks dar il­go­kai pa­lauk­ti. Bet vis tiek su­ge­ba­me įro­dy­ti, kad va­lia ir cha­ rak­te­ris ga­li nu­lem­ti la­bai daug. Spor­tas, ži­no­ma, yra tik spor­tas. Ta­čiau pa­si­ro­dy­mas olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se lai­ko­mas ša­lies gar­bės rei­ka­lu. Kuo to­liau, tuo vis dau­g iau mū­sų spor­ti­nin­kų įro­di­nė­ja, kad esa­me stip­r ūs ne tik krep­ši­ny­je. Lon­do­ ne ga­li­me ti­kė­tis me­da­lių ar bent aukš­tes­nių vie­tų iš lie­tu­vių leng­ vaat­le­čių, irk­luo­to­jų, dvi­ra­t i­n in­ kų, bu­r iuo­to­jų, ki­t ų spor­to ša­k ų at­sto­v ų. Pas­tan­gos ir pa­lai­ky­mas yra la­bai svar­būs. Vi­so­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se. Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Ki­tas Sei­mas tu­rės la­ bai daug svar­bių ir nea­ti­dė­lio­ti­nų dar­bų gelbs­tint Tė­vy­nę nuo jai gre­sian­čio kra­cho.

prieš rin­ki­mus pa­pras­tai ne­si­var­žy­ da­mi bars­to par­ti­jų at­sto­vai ir kan­di­ da­tai, šie­met dar ne­te­ko gir­dė­ti. At­ro­dy­tų, kad par­ti­jos mie­ga žie­ mos mie­gu, nors da­bar pa­ts vi­dur­va­ sa­ris ant no­sies. Gal tik so­cial­de­mok­ ra­tai yra ak­ty­ves­ni ir kart­kar­tė­mis pa­reiš­kia sa­vo po­zi­ci­ją svar­biau­siais mū­sų gy­ve­ni­mo klau­si­mais. Ma­nau, šie­met gy­ven­to­jai la­bai ati­džiai žiū­rės, kaip par­ti­jos ir po­li­ ti­kai žiū­ri į nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Andriaus Deltuvos karikatūra

nės sta­ty­bą, su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­ na­lą, kaip ža­da ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja bei spręs­ti pe­do­fi­li­jos klau­si­mą ir tei­sė­sau­gos at­si­nau­ji­ni­mo rei­ka­lą, kaip ža­da stab­dy­ti vals­ty­bės pra­ sko­li­ni­mą už­sie­nio ban­kams ir tuo pat me­tu kel­ti žmo­nių pra­gy­ve­ni­ mo ly­gį. Kol kas par­ti­jų ir at­ski­rų kan­di­da­ tų nuo­mo­nių ir po­zi­ci­jų šiuo klau­si­ mu ne­ma­to­me. Ar tai reiš­kia, kad tų po­zi­ci­jų ap­skri­tai nė­ra ar jos pa­pras­ čiau­siai sle­pia­mos? Vi­si čia pa­mi­nė­ti klau­si­mai – la­bai rim­ti, to­dėl jiems iš­siaiš­kin­ti žmo­nės

tu­ri tu­rė­ti pa­kan­ka­mai lai­ko, nes kai ku­rių par­ti­jų pro­gra­mos bū­na la­bai su­dė­tin­gos, ir rin­kė­jams ky­la daug klau­si­mų, į ku­riuos jie tu­ri gau­ti at­ sa­ky­mus. Vi­sam tam pro­ce­sui mė­ne­sio iki rin­ki­mų – per ma­žai, to­dėl po­zi­ci­jos tu­ri bū­ti skel­bia­mos jau da­bar. Vals­ty­bė yra la­bai su­dė­tin­go­je po­ li­ti­nė­je ir eko­no­mi­nė­je si­tua­ci­jo­je, tad dels­ti jau nė­ra ka­da. Ki­tas Sei­ mas tu­rės la­bai daug svar­bių ir nea­ ti­dė­lio­ti­nų dar­bų gelbs­tint Tė­vy­nę nuo jai gre­sian­čio kra­cho.

na mau­dy­tis į esan­tį Pir­mo­jo­je Meln­ ra­gė­je. Įdo­mu, kaip tie tik­ri du­šai at­ lai­ky­tų žie­mą. Sa­vi­val­dy­bė guo­džia­si, kad van­dens fon­ta­nė­lius aud­ra ne­pa­ tai­so­mai su­ga­di­na, o čia juk du­šai.

mer­gi­na ir pa­pra­šė 20 cen­tų. Ji aiš­ ki­no, kad su­lū­žo ban­ko kor­te­lė, to­ dėl ne­ga­li iš­siim­ti pi­ni­gų, o bi­lie­tė­liui trūks­ta 20 cen­tų. Mer­gi­na net pa­ro­ dė kor­te­lę. Ši bu­vo pa­žeis­ta, bet tik­ rai ne to­je vie­to­je, kad bū­tų su­ga­din­ ta. Da­viau jai pi­ni­gų. Pa­ma­niau, kad gal tik­rai varg­še­lė pa­kliu­vo į bė­dą. Juk vis­ko bū­na gy­ve­ni­me. Mer­gi­na iš kar­to nuė­jo prie kios­ke­lio, ta­čiau neil­gam. Grįž­da­ma į ma­ši­ną ma­čiau, kaip ji iš ki­to žmo­gaus taip pat pra­šė pi­ni­gų. Žmo­nės, ne­bū­ki­te pa­tik­lūs.

Nuo­tai­ką su­ga­di­no skry­bė­lai­tė

Eli­gi­ja

Sa­vait­ga­lį vie­na­me di­džių­jų pre­ky­bos cent­rų nu­si­žiū­rė­jau švie­siai ru­dą ke­ pu­rai­tę. Ji man la­bai pa­ti­ko. Ka­dan­ gi pla­na­vau ei­ti į tur­gų ir pla­čiab­ry­lę skry­bė­lę bū­tų ne­pa­to­gu ne­štis, gal­ vo­jau, kad grįž­da­ma už­suk­siu ir ją nu­si­pirk­siu. Ta­čiau su­grį­žu­si ra­dau tik vie­ną to­kią skry­bė­lę, ir ta pa­ti bu­ vo bro­kuo­ta. Pa­si­tei­ra­vau par­da­vė­jų, ar dau­giau ne­tu­ri to­kių pre­kių san­ dė­ly­je. Jos tei­si­no­si nie­ko ne­ži­nan­ čios. Bu­vo taip ap­mau­du. Su­ga­di­no nuo­tai­ką vi­sai die­nai. Ste­la

Iš du­šų ty­čio­tis ne­rei­kia

Prieš ku­rį lai­ką uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai vi­zi­ta­vo pa­plū­di­mio ka­vi­nes ir žiū­rė­ jo, ar jos įren­gė du­šus. Su­tin­ku, kad įren­gi­niai ne­la­bai „gud­rūs“, bet tiek ty­čio­tis ne­rei­kė­jo. Du­šų įren­gi­mu pa­ plū­di­my­je tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti ne vers­ li­nin­kai, o mies­to sa­vi­val­dy­bė. Bent van­den­tie­kį įreng­ti, kad jau nor­ma­ lių du­šų rei­ka­lau­ja. Su­si­da­ro įspū­dis, jog mū­sų pa­plū­di­miai kaip Te­ne­ri­fė­je, o jū­ra to­kia sū­ri, kad tik iš­li­pai ir rei­kia bėg­ti praus­tis. La­bai įdo­mu, kiek po­li­ ti­kų pa­si­nau­do­tų įreng­tais du­šais. Ga­ lė­tų ir spau­dos kon­fe­ren­ci­ją su­reng­ ti. Poil­siau­to­jams, ma­nau, du­šai nė­ra ak­tua­lu. La­bai jau „daug“ žmo­nių ei­

Gat­vių ženk­lin­ti dar ne­rei­kė­jo

Kaž­ku­rią nak­tį ke­li­nin­kai ženk­li­no mies­to gat­ves. Jie pa­si­rin­ko ge­rą lai­ką ir eis­mui tik­rai ne­truk­dė. Man įdo­ miau ki­tas da­ly­kas. Ar mies­to val­džia ne­tu­ri svar­bes­nių dar­bų? Juk gat­vių ženk­lai nė­ra taip la­bai nu­si­try­nę.

S.Se­bas­ti­na­vi­čius

Vai­va

Pet­ras

Au­ga­lai ne­kal­ti Ka­vi­nė­se tvy­ro ne­tvar­ka

Kur ga­li­ma Klai­pė­do­je ska­niai pa­ val­gy­ti už nor­ma­lią kai­ną? Da­bar dau­ge­ly­je vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gų di­džiu­lė ne­tvar­ka ir pa­kel­tos kai­ nos. Mais­to ko­ky­bė taip pat ne­ten­ ki­na. Ne­se­niai bu­vo ati­da­ry­ta nau­ja ka­vi­nė. Aps­tul­bo­me, kai mums at­ ne­šė ap­dau­žy­tus, „nu­kram­ty­tus“ puo­de­lius. Kai­nos taip pat kan­džio­ ja­si. Gal at­sa­kin­gos tar­ny­bos ne­be­ tik­ri­na mai­ti­ni­mo įstai­gų, kad jo­se į akis krin­ta ne­tvar­ka? Tad ky­la klau­ si­mas, ne­jau­gi uos­ta­mies­ty­je ne­bė­ra nor­ma­lios ir pa­do­rios ka­vi­nės? An­ge­lė

Pel­no­si iš pa­tik­lu­mo

Suk­čiai su­ra­do dar vie­ną bū­dą, kaip pa­si­pel­ny­ti. At­va­žia­vau į au­to­bu­ sų sto­tį pa­siim­ti siun­ti­nio. Ei­nant į tą įstai­gą, prie ma­nęs priė­jo jau­na

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­le „Mo­ ters trium­fas“ ir Gy­čio Pet­raus­ ko straips­ny­je „Mies­to pa­kraš­ty­je – aguo­nų ro­jus“ (2012 06 28) ap­ra­šy­ tos aguo­nos ir ka­na­pės kaip nar­ko­ti­ nės me­džia­gos. Bet ga­liu nu­ro­dy­ti, kur ap­ra­šy­ta mi­nė­to­ji aguo­na bi­ru­lė, ne­tu­ rin­ti kvai­ša­lų po­vei­kio. Gy­ve­nu nuo­ sa­va­me na­me, kur ap­lin­kui au­ga daug aguo­nų. Man taip gra­žu, kai rau­do­ nuo­ja lau­kai aguo­no­mis. Tai ne­jau da­ bar esu nu­si­kal­tė­lė? Ka­na­pė yra gra­ žus ir kve­pian­tis au­ga­las, pa­de­dan­tis nai­kin­ti ken­kė­jus. Se­niau jų so­din­da­ vo ša­lia mor­kų, ko­pūs­tų. Žmo­nes rei­ kia švies­ti ir aiš­kin­ti, o ne iš­kart pul­ ti gąs­din­ti nar­ko­ti­nį po­vei­kį tu­rin­čiais au­ga­lais. Ma­no mo­ki­niai, su­ži­no­ję, kad gi­nu aguo­nas ir ka­na­pes, taip pat ga­lė­ tų ma­ne ap­šauk­ti nar­ko­ma­ne. Ge­nė Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

až­ku­ris klai­pė­die­čių jau „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ pa­ste­ bė­jo, kad rin­ki­mams ar­tė­ jant, nie­kas ne­paaiš­ki­na rin­ kė­jams, ko­kios bus par­ti­jų po­zi­ci­jos, ką jos siū­lo Lie­tu­vos žmo­nėms. Pa­ga­ liau neaiš­ku, kas kan­di­da­tuos ko­kio­ se rin­ki­mų apy­gar­do­se ir kas ap­skri­ tai kan­di­da­tuos į Sei­mą. Da­bar gi su­si­klos­tė to­kia si­tua­ci­ ja, kad nie­kas nie­ko ne­ži­no ir nie­kas nie­ko ne­pa­sa­ko. Net pa­ža­dų, ku­riuos

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

AntrADIENIS, liepos 3, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

„Gazprom“ pageidauja de­rybų Ru­si­jos kon­cer­nas „Gazp­rom“ ne­ su­ta­ri­mus su Lie­tu­va dėl dujų sek­ to­riaus per­tvar­kos ti­ki­si išspręs­ ti de­ry­bo­se, da­ly­vau­jant Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai.

„„Pers­pek­ty­va: R.Pak­sui du­rys į Seimą vėl ga­li būti už­ver­tos prie­š pat

par­la­men­to rin­ki­mus. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

R.Pak­so by­la – po mėne­sio Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) ke­ti­na sku­bos tvar­ka dar iki Sei­mo rin­kimų iš­nag­rinė­ti bylą dėl to, ar ati­tin­ka Kons­ti­tu­ciją įsta­ty­ mas, per ap­kaltą iš pre­zi­den­to pa­reigų pa­ ša­lin­tam Ro­lan­dui Pak­sui at­ve­rian­tis ke­lią į par­la­mentą. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

būdį ir ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes“, – pri­dūrė at­stovė.

Bir­želį ne­spėjo

Nus­ta­ty­tas „in­ku­ba­ci­nis pe­rio­das“

Net­ru­kus KT išeis ato­stogų, jos truks be­veik mėnesį. Rugpjūtį vėl su­si­ rinkę į darbą Kons­ti­tu­ci­jos sar­gai tu­ rėtų im­tis by­los dėl lei­di­mo R.Pak­sui siek­ti Sei­mo na­rio man­da­to. Šio klau­si­mo KT pla­na­vo im­tis dar iki kitą sa­vaitę pra­si­de­dan­čių ato­stogų. Ta­čiau ne­spėta pa­si­reng­ ti jį nag­rinė­ti, todėl by­los svars­ty­ mas per­si­kėlė į rugpjūtį. „Girdė­jau, kad pla­nuo­ta šį klau­ simą nag­rinė­ti jau bir­želį. Bet ne­ suspė­ta. Ma­tyt, rugpjūtį tik­rai bus jo im­ta­si. Te­ko girdė­ti, kad Teis­ mas nu­si­teikęs šią bylą iš­nag­rinė­ ti dar iki rin­kimų, nes priim­ta­sis įsta­ty­mas yra aki­vaizd­žiai tai­ky­tas būsi­miems rin­ki­mams. Va­di­na­ si, svar­bu dar iki rin­kimų at­sa­ky­ ti į klau­simą, ar tas įsta­ty­mas ati­ tin­ka Kons­ti­tu­ciją“, – dien­raš­čiui sakė vie­nas krei­pi­mo­si į KT ini­ cia­to­rių so­cial­de­mok­ra­tas Vy­te­nis And­riu­kai­tis. Pat­vir­ti­no, kad ga­li paanks­tin­ti

KT ne­nei­gia, kad spar­čiai artė­jan­ tys Sei­mo rin­ki­mai yra vie­na ap­lin­ ky­bių, ga­lin­čių nu­lem­ti, kad įsta­ ty­mas dėl R.Pak­so kan­di­da­ta­vi­mo į Seimą Teis­me bus svars­to­mas sku­ biai, ne­lau­kiant eilės. Neat­me­ta­ma ir tai, kad šis klau­si­mas ga­li būti sprend­žia­mas jau šį rugpjūtį. Ta­čiau ofi­cia­laus pa­tvir­ti­ni­mo, kad tik­rai tai įvyks, kol kas nėra. „Spren­di­mus dėl by­los paanks­ ti­ni­mo konk­re­čiu at­ve­ju prii­ma KT. Spren­di­mui dėl šios by­los paanks­ ti­ni­mo įta­kos ga­li turė­ti įvairūs veiks­niai, taip pat ir tai, kad ei­li­ niai Sei­mo rin­ki­mai, ku­riems ak­ tua­lus šis pa­kei­ti­mas, vyks jau po ke­lių mėne­sių“, – yra tei­gu­si KT at­stovė spau­dai Ra­munė Sa­ka­laus­ kaitė, ku­ri, be­je, nuo lie­pos vi­du­rio jau ne­beeis šių pa­reigų – jos eta­tas KT nai­ki­na­mas. „KT ga­li paanks­tin­ti by­los nag­ rinė­jimą, at­si­žvelgęs į by­los po­

KT ge­gužės vi­du­ry­je pri­ėmė 32 Sei­mo na­rių grupės pra­šymą iš­ nag­rinė­ti, ar ati­tin­ka Kons­ti­tu­ciją pa­va­sarį par­la­men­tarų priim­ta ir Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės pa­si­ra­šy­ta Sei­mo rin­kimų įsta­ty­ mo pa­tai­sa. Ji leid­žia per ap­kaltą nu­ša­lin­tiems pa­reigū­nams jau po ket­ve­rių metų nuo nu­ša­li­ni­mo vėl da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se, nors pa­gal anks­čiau ga­lio­ju­sią tvarką to­kiems po­li­ti­kams tai da­ry­ti bu­vo užd­raus­ta iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. R.Pak­so ap­kal­ta bu­vo su­reng­ ta 2004 m., todėl priim­ta pa­tai­sa leistų jam da­ly­vau­ti šie­met spa­ lį ren­gia­muo­se nau­jo­jo Sei­mo rin­ ki­muo­se. Jei­gu pra­šymą dėl Sei­mo rin­kimų įsta­ty­mo pa­taisų kons­ti­tu­cin­gu­mo KT nag­rinėtų sku­biai, spren­di­ mas dėl R.Pak­so ga­li­mybės da­ly­ vau­ti rin­ki­muo­se į Seimą ga­li bū­ ti priim­tas jau rugpjū­čio pa­bai­go­je ar­ba rugsėjį. KT nu­spren­dus, kad priim­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa nea­ti­tin­ka ša­lies Kons­ti­tu­ci­jos, opo­zi­cinės Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­riui, eu­ro­par­la­men­ta­rui R.Pak­sui du­rys į Seimą būtų vėl už­ver­tos. Pa­gal aš­tuo­ne­rius me­tus ga­lio­jusį Sei­mo rin­kimų įsta­tymą as­muo, kurį par­la­men­tas ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka pa­ša­li­no iš pa­reigų ar pa­nai­ ki­no jo Sei­mo na­rio man­datą, dau­ giau nie­ka­da ne­galė­jo kan­di­da­tuo­ti į par­la­mentą. Tokį drau­dimą per­nai sausį su­kri­ti­ka­vo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas Strasbū­re. Jis kons­ ta­ta­vo, kad ri­bo­ji­mas kan­di­da­tuo­ti į par­la­mentą vi­sam gy­ve­ni­mui yra ne­pro­por­cin­gas. R.Pak­sas ne kartą dek­la­ra­vo ke­ tinąs pa­si­nau­do­ti įsta­ty­mo at­ve­ ria­ma ga­li­my­be kan­di­da­tuo­ti į Sei­ mą, jei­gu įsta­ty­mas iki kan­di­datų re­gist­ra­vi­mo pra­džios ne­bus pri­ pa­žin­tas ne­kons­ti­tu­ci­niu ar­ba ne­ bus pa­keis­tas.

Tai „Gazp­rom“ ak­ci­ninkų me­ti­ nia­me su­si­rin­ki­me pa­reiškė Ru­si­ jos dujų mo­no­po­li­nin­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Alek­ sand­ras Med­ve­de­vas. Pap­ra­šy­ tas pa­ko­men­tuo­ti Lie­tu­vos pla­ nus bend­rovę „Lie­tu­vos du­jos“ iki 2014-ųjų pa­da­ly­ti į tris da­lis, A.Med­ve­de­vas tvir­ti­no, kad Lie­tu­ va pa­si­rin­ko ES rei­ka­la­vi­mus ra­di­ ka­liai pri­tai­ky­ti dujų sek­to­riui. Pa­sak A.Med­ve­de­vo, „Gazp­ rom“ yra pri­vers­tas sa­vo in­te­re­ sus gin­ti teis­me, bet ti­ki­si, kad per de­ry­bas, į ku­rias įsit­raukė ir Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja, „Lie­tu­vo­je vis­gi nu­ galės svei­kas pro­tas ir šį klau­simą bus ga­li­ma išspręs­ti ci­vi­li­zuo­tai“. A.Med­ve­de­vas pri­dūrė, jog su Len­ki­ja dujų sek­to­riaus per­tvarką pa­vy­ko su­re­gu­liuo­ti, at­si­žvel­giant į Ru­si­jos in­te­re­sus. „Gazp­rom“ da­bar val­do 37 pro­c., Vo­kie­ti­jos „E.ON Ruhr­gas In­ter­na­tio­nal“ – 39 pro­c., Ener­

ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja – 17 pro­c. „Lie­tu­vos dujų“ ka­pi­ta­lo. Vy­riau­sio­ji tar­ny­binės eti­kos ko­ mi­si­ja svars­tys, ar prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius ne­su­pai­nio­jo viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų, kai 2009 m. „Gazp­rom“ va­do­vy­bei rašė laiš­ kus dėl ga­li­mo Jo­na­vos bend­rovės „Ache­ma“ pro­te­ga­vi­mo.

Alek­sand­ras Med­ve­de­vas:

Ti­kimės, kad Lie­tu­ vo­je vis­gi nu­galės svei­kas pro­tas. Ko­mi­si­ja, iš­nag­rinė­ju­si opo­zi­ cinės Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos Sei­

me se­niū­no Vy­tau­to Gap­šio pra­ šymą, dar va­sarį nu­sprendė pra­dėti ty­rimą dėl A.Ku­bi­liaus el­ge­sio. Frak­ci­ja teigė, kad Tėvynės sąjun­ga ne kartą ga­vo pa­ra­mos iš „Ache­mos“ gru­pei pri­klau­san­čių įmo­nių, ku­rios taip pat rėmė pa­ vie­nius kon­ser­va­to­rių kan­di­da­ tus rin­ki­muo­se. Vien 2008-ai­ siais kon­ser­va­to­riai iš „Ache­mos“ grupės įmo­nių ga­vo dau­giau kaip 150 tūkst. litų pa­ra­mos. „Par­ti­jos fi­nan­si­nes ata­skai­tas pa­si­rašė pa­ts A.Ku­bi­lius. Iš to ga­ li­ma spręsti, jog prem­je­ras, kreip­ da­ma­sis į už­sie­nio bend­rovę ir už­ sie­nio vals­tybės pa­reigū­nus dėl vie­nos bend­rovės in­te­resų, ži­no­ jo, kad jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja yra ga­vu­si pa­ramą iš įmo­nių, su­si­ju­sių su šia bend­ro­ve. Esa­me įsi­ti­kinę, kad taip jis su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čiuo­sius in­te­re­sus“, – tei­ gė V.Gap­šys. A.Ku­bi­lius ti­ki­no, kad 2009 m. jo pa­si­ra­šy­ta­me laiš­ke „Gazp­rom“ va­do­vui nėra jo­kių užuo­minų apie ko­kią nors dujų kai­nos nuo­laidą, o tik pra­šo­ma „Achemą“ per­ves­ti į „Gazp­rom Ex­port“ sis­temą. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

antradienis, liepos 3, 2012

užribis

Ka­li­niai ver­žia­si į lais­vę Nors vie­nų ko­mi­si­jų po­ 1 žiū­riu lyg­ti­nis pa­lei­di­mas į lais­vę yra svei­kin­ti­nas reiš­ki­nys,

Lau­kia nu­si­kal­ti­mų ban­gos

– vals­ty­bei ne­be­rei­kės iš­lai­ky­ti to­ kio di­de­lio skai­čiaus nu­teis­tų­jų, o lais­vė esą pa­ska­tins bu­vu­sius ka­ li­nius at­vers­ti nau­ją sa­vo gy­ve­ni­ mo pus­la­pį. „To­kio­se ko­mi­si­jo­se daž­nai bū­na vi­suo­me­nės at­sto­vų. Ta­čiau aš esu gir­dė­jęs ir prie­šin­gų nuo­mo­nių, kur pra­by­la­ma apie tai, kad rei­kė­tų griež­čiau ver­tin­ti to­kius pra­šy­mus ir ati­džiau nag­ri­nė­ti vi­sas ap­lin­ky­ bes“, – pa­ste­bė­jo J.Ki­li­jo­nas. Per die­ną – 10 pra­šy­mų

Prie pa­tai­sos na­mų su­da­ry­tų ko­mi­ si­jų spren­di­mus dar tu­rės tvir­tin­ti teis­mas, to­dėl sun­kiai pro­gno­zuo­ ja­ma, per ko­kį lai­ko­tar­pį lais­vė nu­ švis vi­siems 3 tūkst. ka­li­nių. „Kaž­kas mė­gi­no skai­čiuo­ti, kad ko­mi­si­ja vie­no nu­teis­to­jo pra­šy­mą trum­piau­siai nag­ri­nė­ja apie pus­va­ lan­dį, ta­čiau tei­gia­ma, kad per die­ną ga­li­ma iš­nag­ri­nė­ti ne dau­giau kaip 10 pa­raiš­kų“, – ti­ki­no J.Ki­li­jo­nas. To­dėl tei­gia­ma, kad dau­giau pa­ leis­tų ka­li­nių lais­vė­je at­si­ras lie­pos pa­bai­go­je ar­ba net po ke­lių mė­ne­sių. Nau­ja­sis Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas nu­ma­to ir dau­giau nau­jo­vių lyg­ti­ nio pa­lei­di­mo sri­ty­je. „Anks­čiau į lais­vę išė­ję as­me­nys pri­va­lė­da­vo nak­tis leis­ti na­muo­ se, re­gist­ruo­tis baus­mės vyk­dy­mą pri­žiū­rin­čia­me or­ga­ne. O da­bar tiek baus­mės ati­dė­ji­mo, tiek lyg­ ti­nio pa­lei­di­mo at­ve­ju nu­ma­to­ma dau­gy­bė nau­jo­vių. Pa­vyz­džiui, ap­ šmei­žus as­me­nį, ga­li nu­teis­ta­jam at­si­ras­ti įpa­rei­go­ji­mas at­si­pra­šy­ ti nu­ken­tė­ju­sio­jo“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos apy­gar­dos pro­ba­ci­jos tar­ny­ bos va­do­vas. Dirb­ti ne­no­ri

Įs­ta­ty­mas nu­ma­to ir pri­va­lo­mai gy­dy­tis pri­klau­so­my­bės li­gas, jei nu­teis­ta­sis su­tin­ka. Taip pat ga­ li at­si­ras­ti įpa­rei­go­ji­mas auk­lė­ti ir pri­žiū­rė­ti ne­pil­na­me­čius vai­kus. „Ga­li bū­ti įpa­rei­go­ji­mas pra­ dė­ti dirb­ti ir mo­ky­tis. Tai reiš­kia, kad nu­teis­ta­sis pri­va­lo re­gist­ruo­tis dar­bo bir­žo­je, o mes se­ka­me, at­si­ sa­ko jis ar ne pa­siū­ly­tų dar­bų“, – aiš­ki­no J.Ki­li­jo­nas. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos duo­me­ni­mis, per­nai bir­žo­

Komentaras

„„Po­ky­čiai: Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ba­ci­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius J.Ki­li­

jo­nas įsi­ti­ki­nęs, kad anks­čiau į lais­vę išė­ję as­me­nys ne­džiu­gins ap­lin­ki­ nių, ta­čiau ska­ti­na ne­kel­ti pa­ni­kos dėl bu­vu­sių ka­li­nių kai­my­nys­tės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

je už­si­re­gist­ra­vo 103 iš įka­li­ni­mo įstai­gų su­grį­žę as­me­nys, Klai­pė­ dos mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai, o įsi­dar­bi­no tik 43. Šie­met per pir­mą­jį me­tų ket­vir­tį už­re­gist­ruo­ti 33 iš įka­li­ni­mo įstai­ gų su­grį­žę as­me­nys, ta­čiau įsi­dar­ bi­no vos 5. Šiuo me­tu Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nė­je dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ta 60 as­me­nų, su­grį­žu­sių iš įka­li­ni­mo įstai­gų. „Jei as­muo ne­si­lai­ko to­kio įpa­ rei­go­ji­mo ir ne­no­ri dirb­ti, ga­li­ma kreip­tis į teis­mą ir iš nau­jo svars­ ty­ti, ar tik­rai toks as­muo pa­si­tai­sė ir gal­būt jam lai­kas grįž­ti į pa­tai­sos na­mus“, – pa­ste­bė­jo pa­rei­gū­nas. Į lais­vę pir­ma lai­ko išė­ję nu­teis­ tie­ji ga­li bū­ti įpa­rei­go­ti da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­se. „Tai yra smur­ti­nį el­ge­sį kei­čian­ čios ar ki­tos ko­rek­ci­nės pro­gra­mos, ku­rio­se mo­ko­ma pa­žin­ti gy­ve­ni­mo ver­ty­bes“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Se­gės elekt­ro­ni­nes apy­ran­kes

Bau­džia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­ ne ga­li tap­ti ir ne­mo­ka­mi dar­bai, drau­di­mas pri­siar­tin­ti prie nu­ken­ tė­ju­sio­jo as­mens. Dar vie­na nau­jo­vė – elekt­ro­ni­nis ste­bė­ji­mas. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja dve­jiems me­tams iš­si­nuo­mo­jo 100

elekt­ro­ni­nių apy­ran­kių, ku­rios leis ste­bė­ti pir­ma lai­ko į lais­vę išė­ju­sius as­me­nis. „Ga­lė­si­me gau­ti in­for­ma­ci­jos, ar as­muo ne­pa­žei­dė įpa­rei­go­ji­mo bū­ti na­muo­se bei ne­si­lan­ky­ti tam tik­ro­se vie­to­se“, – pa­sa­ko­jo J.Ki­li­jo­nas. Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos prie­žiū­ro­ je dau­giau­sia yra už va­gys­tes teis­ tų as­me­nų.

3-4

šimtai

– tiek kalinių grįš į Vakarų Lietuvos gyvenvietes. „Tik už apy­sun­kius ir leng­vus nu­si­kal­ti­mus, iš­bu­vus da­lį baus­ mės, ga­li­ma tai­ky­ti lyg­ti­nį pa­lei­ di­mą. Mū­sų skai­čia­vi­mais, di­ des­nė da­lis nu­teis­tų­jų sten­gia­si gy­ve­ni­mą kur­ti iš nau­jo. Ta­čiau apie 10 pro­c. vos pa­bu­vę lais­vė­ je, ne­tru­kus vėl su­grįž­ta į įka­li­ ni­mo įstai­gas“, – pa­sa­ko­jo J.Ki­ li­jo­nas.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos ka­lė­ji­muo­se yra apie 10 tūkst. nu­teis­tų­jų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ES ša­li­mis, šis nu­teis­tų­ jų skai­čius yra itin di­de­lis, nes už­ sie­nio vals­ty­bė­se su­skai­čiuo­ja­ma tris kar­tus ma­žiau ka­li­nių. „Ki­to­se ša­ly­se lais­vės atė­mi­ mo baus­mės kei­čia­mos į pi­ni­gi­nes baus­mes: ir vals­ty­bė gau­na nau­dos, ir nu­teis­ta­sis baus­mę jau­čia ki­še­ne. O kai nu­teis­ta­sis at­si­du­ria už gro­ tų, jo so­cia­li­niai ry­šiai nu­trūks­ta, ir vals­ty­bė tu­ri jį iš­lai­ky­ti, o vė­liau in­ves­tuo­ti pi­ni­gus į so­cia­li­za­ci­jos pro­ce­są“, – aiš­ki­no J.Ki­li­jo­nas. Tai, kad ma­si­nis ka­li­nių pa­lei­di­mas gy­ven­to­jams ke­lia ne­ri­mą, pa­rei­gū­ nai ti­ki­no ži­nan­tys, ta­čiau po­li­ti­nius spren­di­mus ko­men­tuo­ja ne­no­riai. „Pas­ku­ti­nė am­nes­ti­ja bu­vo 2003 me­tais. Bu­vo nuo­mo­nių, kad ma­si­ nis ka­li­nių pa­lei­di­mas į lais­vę ne­ pa­si­tei­si­na. Lais­vei žmo­gų rei­kia pa­ruoš­ti“, – pa­ste­bė­jo J.Ki­li­jo­nas. Po to­kių ma­si­nių pa­lei­di­mų po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai ima ste­bė­ti stai­ ga į vir­šų ky­lan­čią nu­si­kals­ta­mu­mo sta­tis­ti­kos krei­vę. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ypač di­de­lė da­lis lyg­ti­nai į lais­vę pa­leis­tų­jų ga­li pa­sklis­ti po kai­miš­ką­sias vie­to­ves. „Jei dau­giau pa­leis į lais­vę, mes jų dau­giau tu­rė­si­me ir su­gau­ti. Juk dau­gu­ma to­kių as­me­nų su­grįž­ta prie bu­vu­sių nu­si­kal­ti­mų. Dar­bo nė­ra, gy­ven­ti nė­ra iš ko, to­kie as­ me­nys sun­kiai at­si­spi­ria pa­gun­ dai nu­si­kals­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Rai­mun­das Vait­kev­čius. Pa­rei­gū­nai ne­si­ste­bi, kad to­kio­se vie­to­vė­se gy­ve­nan­tys se­ny­vo am­žiaus vie­ni­ši pen­si­nin­kai pa­grįs­tai bai­mi­ na­si ma­si­nio ka­li­nių pa­lei­di­mo. Nak­vy­nės na­muo­se neuž­si­bū­na

Klai­pė­dos nak­vy­nės na­mų di­rek­ to­rė Al­ma Kont­ri­mai­tė pa­ste­bė­jo, kad nu­teis­tie­ji iš anks­to do­mi­si, ar išė­ję į lais­vę ga­lės ap­si­gy­ven­ti nak­ vy­nės na­muo­se. „To­kių laiš­kų iš įka­li­ni­mo įstai­ gų daž­niau­siai su­lau­kia­me pa­va­ sa­rį. Jei žmo­gus ati­tin­ka mū­sų rei­ ka­la­vi­mus, mes bu­vu­sių ka­li­nių neišs­ki­ria­me. Pir­miau­sia žmo­gus tu­ri bū­ti dek­la­ra­vęs gy­ve­na­mą­ją vie­tą Klai­pė­do­je, ant­ra – jis pri­va­ lo tu­rė­ti me­di­ci­ni­nę pa­žy­mą, ku­

Vy­tau­tas Kaz­laus­kas

Klai­pė­dos VPK vir­ši­n in­ko pa­va­duo­to­jas

K

ol kas anks­t i kal­bė­t i, kaip šių as­me­nų pa­lei­d i­m as į lais­vę da­r ys įta­ką nu­si­ kals­t a­mu­mui. Sup­r an­t u, kad gy­ven­to­jai ne­ri­mau­ja. Spė­ju, kad di­des­nio­ji da­lis nu­teis­tų­jų kels pro­ble­ mų ap­lin­kai, į ku­rią jie grįš. Ga­li bū­ti ir įtrau­ki­mų į nu­si­kals­ta­mas vei­kas. Po­li­ ci­nin­kų juk ne­pa­dau­gės. Ta­čiau ypač kai­miš­ko­se vie­to­vė­se žmo­nės, tu­rė­da­ mi in­for­ma­ci­ją, pra­ne­ša tik tuo­met, kai įvyks­ta rim­ti in­ci­den­tai. Ra­gin­čiau vi­ suo­me­nę ne­ty­lė­ti. Jei yra pa­žei­di­mų, apie juos rei­kia pra­neš­ti po­li­ci­jai. Ma­ nau, bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 apie to­kių as­me­nų kai­my­nys­tę mė­gi­ nan­tis pa­pa­sa­ko­ti gy­ven­to­jas ga­li lik­ ti ne­sup­ras­tas. To­kiu at­ve­ju siū­ly­čiau užei­t i į ko­mi­sa­r ia­tą ir pa­si­kal­bė­t i su pa­rei­gū­nais gy­vai. Ne­rei­kia lauk­ti, kol įvyks nu­si­kal­ti­mas.

ri ga­lio­ja 12 mė­ne­sių“, – aiš­ki­no A.Kont­ri­mai­tė. Trum­pa­lai­kę so­cia­li­nę glo­bą Klai­pė­dos nak­vy­nės na­muo­se šiuo me­tu gau­na 102 as­me­nys. „Iš vi­so pas mus yra 122 vie­tos. Iš tie­sų ne­ra­mu: jei di­de­lis skai­ čius bu­vu­sių ka­li­nių pa­si­pra­šy­tų, ar tu­rė­tu­me tiek vie­tų?“ – svars­ tė A.Kont­ri­mai­tė. Va­sa­rą nak­vy­nės na­muo­se at­si­ ran­da lais­vų vie­tų, ta­čiau žie­mą jas už­plūs­ta be­na­miai. „Šiuo me­tu mes tu­ri­me 8 iš įka­li­ ni­mo įstai­gų su­grį­žu­sius gy­ven­to­jus. Ta­čiau už pa­žei­di­mus esa­me nu­trau­ kę ne vie­ną su­tar­tį su to­kiu gy­ven­to­ ju. Daug jų pra­puo­la ne­ži­nia kur. La­ bai di­de­lė da­lis ima­si se­nos veik­los ir grįž­ta į įka­li­ni­mo įstai­gas“, – ti­ki­no nak­vy­nės na­mų va­do­vė. A.Kont­ri­mai­tė pa­ste­bė­jo, kad daž­niau­siai iš įka­li­ni­mo įstai­gų su­ grįž­ta dar­bin­go am­žiaus vy­rai, bet jie ne­no­ri dirb­ti „O iš dar­bo bir­žos są­ra­šų iš­ brauk­ti as­me­nys ne­ten­ka ga­li­my­ bės gy­ven­ti nak­vy­nės na­muo­se“, – pa­brė­žė A.Kont­ri­mai­tė. Šiuo me­tu Klai­pė­dos mies­te pro­ ba­ci­jos tar­ny­bų įskai­to­je yra 400, Klai­pė­dos apy­gar­do­je – 1,2 tūkst. nu­teis­tų­jų.

Uos­ta­mies­ty­je siau­tė­jo mo­to­cik­li­nin­kas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai griež­ti­na ko­vą su įžū­liais mo­to­cik­ li­nin­kais. Sa­vait­ga­lį chu­li­ga­niš­kai mo­to­cik­lą vai­ra­vęs jau­nuo­lis, nors ir mė­gi­no spruk­ti Klai­pė­dos gat­vė­ mis, nuo at­sa­ko­my­bės neiš­si­suks – už mė­gi­ni­mą pa­pirk­ti pa­rei­gū­ną jam gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­ bė bei tūks­tan­ti­nės bau­dos. Nuo pa­rei­gū­nų spru­ko

Pa­vo­jin­gai mies­to gat­vė­mis ma­ nev­ruo­jan­tis mo­to­cik­li­nin­kas bu­vo pa­ste­bė­tas šeš­ta­die­nį, apie 14.30 val. In­for­ma­ci­ja apie Tai­kos pro­ spek­tu lai­gan­tį mo­to­cik­lą ne­tru­ kus bu­vo per­duo­ta Ke­lių po­li­ci­

jos biu­ro pa­rei­gū­nams. Į chu­li­ga­no paieš­ką bu­vo pa­siųs­ti du tar­ny­bi­ nius mo­to­cik­lus BMW vai­ruo­jan­ tys pa­rei­gū­nai. Po­li­ci­nin­kai mo­to­cik­li­nin­ką pa­ si­vi­jo Tai­kos pro­spek­te, kai šis nuo mies­to cent­ro ju­dė­jo žie­di­nės Bal­ ti­jos pro­spek­to san­kry­žos link. Pa­rei­gū­nai pa­si­vi­jo mo­to­cik­lą Tai­kos ir Bal­ti­jos pro­spek­tų žie­di­ nė­je san­kry­žo­je ir gar­si­niais sig­na­ lais bei įjung­tais švy­tu­rė­liais įspė­ jo mo­to­cik­li­nin­ką su­kti į kelk­raš­tį ir su­sto­ti. Šal­mą mū­vė­jęs mo­to­cik­li­nin­kas pa­ste­bė­jo pa­rei­gū­nus ir pa­link­sė­jo gal­va, esą su­pran­ta, ko iš jo rei­ka­lau­ ja­ma.Ta­čiau vai­ki­nas stai­ga pa­di­di­no grei­tį ir, iš­su­kęs iš žie­di­nės san­kry­ žos, Tai­kos pro­spek­tu nė­rė to­lyn.

Rau­do­nas švie­so­fo­ras – nė mo­tais

Pa­rei­gū­nai nu­si­vi­jo bėg­lį. Bu­vo per­ duo­ta in­for­ma­ci­ja apie pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­ja­mą mo­to­cik­lą „Ka­wa­ sa­ki“ su už­sie­nie­tiš­kais nu­me­riais. „Vai­ruo­to­jas di­de­liu grei­čiu Tai­ kos pro­spek­tu va­žia­vo ypač pa­vo­ jin­gai. Jis ne­pai­sė rau­do­nos švie­sos švie­so­fo­ro sig­na­lo ir ne­sto­da­mas nu­va­žia­vo to­lyn“, – pa­sa­ko­jo Klai­ pė­dos Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­ nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Mo­to­cik­li­nin­kas tik per plau­ką ne­kliu­dė per pe­rė­ją ėju­sių žmo­ nių. „Jis pui­kiai ma­tė, kad pės­tie­ji jau bu­vo pra­dė­ję ei­ti per pe­rė­ją, ta­ čiau vai­ruo­to­jas ne­sto­jo ir nu­va­žia­ vo to­lyn“, – tvir­ti­no R.Ši­dei­kis. Šeš­ta­die­nio po­pie­tę mies­to gat­ vė­se bu­vo daug au­to­mo­bi­lių, ta­

čiau mo­to­cik­li­nin­kas lai­gė iš vie­nos eis­mo juos­tos į ki­tą. „Vai­ruo­to­jas iš Tai­kos pro­spek­to pa­su­ko Jū­ri­nin­kų pro­spek­to link. O jį su­stab­dy­ti pa­ vy­ko tik Per­kė­los gat­vė­je“, – aiš­ki­ no Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas. Po­li­ci­jos pa­tru­liams te­ko blo­kuo­ti mo­to­cik­li­nin­kui ke­lią ir tik tuo­met bėg­lys bu­vo su­lai­ky­tas. Siū­lė 1 tūkst. li­tų ky­šį

„Su­lai­ky­tas vai­ruo­to­jas dar mė­gi­ no pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­tru­lius. Jis mė­gi­no duo­ti tūks­tan­čio li­tų ky­šį. Te­ko iš­kvies­ti ope­ra­ty­vi­nę gru­pę, jau­nuo­lis bu­vo su­lai­ky­tas“, – ti­ ki­no R.Ši­dei­kis. Paaiš­kė­jo, kad po uos­ta­mies­tį pa­tru­liai vai­kė­si dvi­ de­šimt­me­tį Kė­dai­nių gy­ven­to­ją G.U. „Jau­nuo­lis ne­tu­rė­jo ne tik tei­

sės vai­ruo­ti to­kią trans­por­to prie­ mo­nę, bet ne­ga­lė­jo pa­teik­ti jo­kių mo­to­cik­lo do­ku­men­tų“, – pa­brė­ žė pa­rei­gū­nas. Vai­ki­nas vai­ra­vo mo­to­cik­lą su Da­ ni­jos nu­me­riais. „Mes aiš­ki­na­mės, kur ir kaip įsi­gy­tas šis mo­to­cik­las ir ar jis nė­ra vog­tas“, – tei­gė R.Ši­dei­ kis. Už tai, kad vai­ra­vo ne­tu­rė­da­mas tei­sės vai­ruo­ti bei už ne­pak­lu­si­mą po­li­ci­jos rei­ka­la­vi­mams vai­ruo­to­jui gre­sia di­de­lė bau­da. „Už to­kią vei­ką nu­ma­ty­ta bau­da nuo 4 iki 5 tūkst. li­tų su trans­por­to prie­mo­nės kon­ fis­ka­vi­mu ar be kon­fis­ka­vi­mo ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas nuo dvi­ de­šim­ties iki tris­de­šim­ties pa­rų su trans­por­to prie­mo­nės kon­fis­ka­vi­mu ar be kon­fis­ka­vi­mo“, – baus­mių dy­ džius var­di­jo R.Ši­dei­kis.


9

AntrADIENIS, liepos 3, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn

–0,01 %

+0,02 %

7

pro­c. šie­met su­men­ko naujų lengvųjų au­to­mo­bi­lių rin­ka.

+0,17 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Bu­vu­si „Tilt­ra ­ Group“ – ne­mo­ki

Bu­vu­si did­žiau­sios Bal­ti­jos ša­ly­se ke­ lių ir tiltų sta­ty­bos įmo­nių grupės „Kau­ no til­tai“ ir bank­ru­tuo­jan­čios Len­ki­jos ke­ lių ir tiltų sta­ty­bos įmonės „Pol­dim“ ak­ci­ ninkė bend­rovė „Lit­hold“ (bu­vu­si „Tilt­ra Group“) yra at­si­dūru­si ties ne­mo­ku­mo ri­ ba ir kreip­sis į teismą dėl bank­ro­to by­los iškė­li­mo. Grupė „Trakc­ja-Tilt­ra“ pra­nešė, kad „Lit­hold“ ak­ci­nin­kai bir­že­lio 29 d. nu­ sprendė lik­vi­duo­ti bend­rovę.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2875 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2849 JAV do­le­ris 1 2,7352 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6849 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9569 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1780 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5714 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4100 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,0487 % –0,1794 % –0,1898 % +0,2914 % – +0,6424 % –0,1354 % +0,7536 % +0,0418 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,69

4,39

2,38

„Apoil“

4,69

4,39

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



83,52 dol. už 1 brl. 96,26 dol. už 1 brl.

Vers­las im­sis vals­tybės įmo­nių

Vyk­dant vals­tybės įmo­nių re­formą ženg­ tas es­mi­nis žings­nis. Vy­riau­sybė pa­tvir­ti­ no Vals­tybės val­domų įmo­nių re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo ko­mi­si­jos su ša­lies vers­lo ly­de­riais prie­ša­ky­je su­dėtį. Ko­mi­si­jai vals­tybės įmo­nių re­for­ mos įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mams spręsti va­do­vaus Lie­tu­vo­je in­teg­ ruotų te­le­ko­mu­ni­ka­cijų bend­rovės „Teo LT“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Arū­nas Šikš­ta. „Vy­riau­sybės bu­vau pa­pra­šy­tas pa­si­da­ly­ti tu­ri­ma pa­tir­ti­mi bei ži­ nio­mis ir pa­kvies­tas dirb­ti Vals­ tybės val­domų įmo­nių re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo ko­mi­si­jo­je. Į šias pa­ pil­do­mas vi­suo­me­ni­nes pa­rei­gas žiū­riu iš pi­lie­ti­nių po­zi­cijų. Tie­sio­ giai ma­no dar­bui „Teo“ tai ne­turės jo­kios įta­kos. Ta­čiau dėl dar­bo ko­ mi­si­jo­je nu­sprend­žiau pa­si­trauk­ti iš „Že­mai­ti­jos pie­no“ val­dy­bos“, – pra­ne­ši­me teigė A.Šikš­ta. Ko­mi­si­jo­je taip pat dirbs „Nas­daq Omx“ Vil­niaus bir­žos va­dovė Ar­ min­ta Sa­lad­žienė, „Swed­bank“ vy­ riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­ čiu­lis, buvęs „Fer­men­to“ va­do­vas Vik­to­ras But­kus, „Bal­tic Ma­na­ge­ ment Ins­ti­tu­te“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Jau­nius Pus­vaš­kis, in­ves­ta­vi­ mo spe­cia­lis­tas An­ta­nas Ans­kai­tis bei „Vers­lo ži­nių“ vy­riau­sia­sis re­ dak­to­rius Ro­lan­das Ba­ry­sas. Vy­riau­sybė bir­že­lio pra­džio­je pri­ tarė Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­si­ūly­tam vals­tybės įmo­nių, ku­rių bend­ras tur­tas yra be­veik 30 mlrd. litų, val­ dy­mo re­for­mos pla­nui. Į tris gru­

pes su­skirs­ty­tos įmonės turės įgy­ ven­din­ti griežtą ne ma­žiau kaip 5 ar 10 pro­c. ka­pi­ta­lo grąžos normą. Vi­ sa vals­tybės tur­to nau­do­ji­mo kont­ rolė per­duo­ta Tur­to fon­dui, ku­ria­me nuo rugsė­jo pra­džios veiks Val­dy­mo koor­di­na­vi­mo cent­ras.

Arū­nas Šikš­ta:

Į šias pa­pil­do­mas vi­suo­me­ni­nes pa­rei­gas žiū­riu iš pi­lie­ti­nių po­zi­cijų.

Pir­mai gru­pei pri­skir­tos šios vals­ tybės val­do­mos įmonės: „Lie­tu­vos jūrų lai­vi­nin­kystė“, Gi­raitės gink­ luotės ga­myk­la, „Geo­ter­ma“, Vil­ niaus pa­rodų cent­ras „Li­tex­po“, poil­sio na­mai „Bal­ti­ja“. Ant­rai gru­ pei – „Klaipė­dos naf­ta“, „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“, Lie­tu­vos pa­štas, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­ras, Vi­sa­gi­no ato­minė elekt­rinė, Lie­tu­ vos mo­netų ka­lyk­la. Tre­čiai gru­pei – Vals­tybės tur­to fon­das, Ig­na­li­nos ato­minė elekt­rinė, „Oro na­vi­ga­ci­ja“, Sei­mo lei­dyk­la „Vals­tybės ži­nios“. BNS, „Klaipėdos“ inf.

„„Stra­te­guos: vals­tybės val­domų įmo­nių re­for­mos kont­rolė pa­tikė­ta įvai­rių sri­čių vers­lo pro­fe­sio­na­lams. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vals­tybė dir­ba nuo­sto­lin­gai Vals­t ybės val­d o­m os įmonės per­ nai pa­t yrė 19,541 mln. litų grynųjų nuo­s to­l ių, o jų pa­j a­m os, pa­ly­g in­t i su 2010-ai­s iais, pa­d idė­j o 2,3 pro­c . – iki 6,552 mlrd. litų, kaip nu­ro­do­m a va­k ar pa­skelb­to­j e 2011 m. vals­t ybės val­domų įmo­n ių ata­s kai­to­j e. 2010 -ai­s iais įmo­n ių pa­j a­m os bu­ vo 6,405 mlrd. litų, gry­n a­s is pel­

nas – 11,732 mln. litų. Atas­k ai­t o­j e nės su­m okė­j o 464,2 mln. litų di­v i­ nu­r o­d o­m a, kad, eli­m i­n a­v us ne ­ dendų, ar­b a 5,4 kar­to dau­g iau ne­ ti­p i­n ius mo­k es­č ius vals­t y­b ei ir gu 2010-ai­s iais. 2011 m. vals­t ybės ban­k o „ Sno­r as“ bank ­r o­t o įtaką , įmo­n ių tur­t as siekė 30,108 mlrd. li­ per­n ai vals­t ybės val­d omų įmo ­ tų, įsi­p a­rei­g o­j i­m ai – 6,47 mlrd. litų, nių gry­n a­s is pel­n as būtų buvęs iš jų fi­n an­s i­n iai – 5,055 mlrd. litų. 246,64 mln. litų. 2011 m. pa­b ai­g o­j e vals­t ybės įmonė­ Kaip tei­g ia­m a ata­s kai­t o­j e, per­ se dir­b o 41,36 tūkst. dar­b uo­tojų, iš nai vals­t y­b ei jos val­d o­m os įmo­ jų va­do­v au­j an­č ių – 503.

„Vėtrūna“ trau­kia­si iš IAE pro­jek­to Mi­li­jar­dinės vertės Ig­na­li­nos ato­ minės elekt­rinės (IAE) už­da­ry­ mo dar­bus at­lie­kan­čiai bend­ro­vei „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ neat­sis­ kai­čius su su­bran­go­ve bend­ro­ve „Vėtrūna“, ši pra­ėjusį penk­ta­dienį nu­traukė su­tartį.

„„Spren­di­mas: ne­su­lau­ku­si at­si­

skai­ty­mo už dar­bus bend­rovė „Vėtrūna“ trau­kia­si iš IAE sta­ tybų aikš­telės, darbų neuž­bai­ gu­si iki ga­lo.  IAE nuo­tr.

Apie sa­vo ke­ti­ni­mus nu­trauk­ti 2010-ųjų rugpjūtį pa­si­ra­šytą su­bran­gos su­tartį Lie­tu­vos bend­rovė „Vėtrūna“ bendrą Ru­si­jos ir Vo­kie­ ti­jos bend­rovę „Nu­kem Tech­no­lo­ gies“ in­for­ma­vo bir­že­lio vi­du­ry­je. „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ ne­pa­ den­gus su­si­da­riu­sių skolų, „Vėtrūna“ nu­traukė su­tartį, apie tai iš anks­to in­for­ma­vu­si už­sa­kovą pa­gal su­tar­ty­je nu­ma­ty­tas pro­cedū­ras. Tai yra pir­mas kar­tas per įmonės 17 metų veik­los is­to­riją, kai esa­me pri­vers­ti nu­trauk­ti vieną did­žiau­

sių sa­vo įmonės su­tar­čių“, – sakė „Vėtrūnos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­lan­das Baš­kys. Anot jo, te­ko pri­pa­žin­ti, kad sta­tant bran­duo­li­nių at­liekų sau­ gyk­l as ne­į ma­n o­m a dirb­t i pro­ duk­ty­viai. „Už dar­bus at­si­skai­ ty­ti nuo­lat vėluo­ja­ma, nors tam nėra jo­kių ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Su­de­rintų ir pa­rengtų dar­bui pro­ jektų už­sa­ko­vas ne­pa­tei­kia mėne­ sių mėne­sius, todėl did­žiąją lai­ko dalį mūsų spe­cia­lis­tai pri­vers­ti tie­siog sėdėti ir lauk­ti. Šiuo at­ve­ju mes at­si­sa­ko­me imi­tuo­ti dar­bus, ap­si­mes­ti, kad pro­jek­tas vyk­do­ mas, ir iš jo pa­si­trau­kia­me“, – sakė R.Baš­kys. „Vėtrūna“ nuo ge­gužės 31 d. yra su­stabd­žiu­si dar­bus IAE. BNS šal­ ti­nių tei­gi­mu, „Nu­kem“ jau apie pusę metų vėluo­ja at­si­skai­ty­ti su

„Vėtrūna“, o dar­buo­tojų skai­čius ob­jek­te bu­vo pa­laips­niui ma­ži­na­ mas nuo sau­sio, kai pra­si­dėjo de­ ry­bos.

At­sis­kai­tymų su­tri­ ki­mai ir ne­su­ta­ri­ mai IAE už­da­ry­mo sta­tybų aikš­telė­je ky­la dėl vėluo­jan­čių ir dėl to brangs­tan­ čių darbų. O „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ at­sto­ vai anks­čiau teigė, kad „Vėtrūnai“ per­ves­ti vėluo­ja „la­bai mažą dalį pi­nigų“, ir tikė­jo­si su­si­tar­ti dėl darbų at­nau­ji­ni­mo IAE.

At­sis­kai­tymų su­tri­ki­mai ir ne­ su­ta­ri­mai IAE už­da­ry­mo sta­tybų aikš­telė­je ky­la dėl vėluo­jan­čių ir dėl to brangs­tan­čių darbų. Bend­ rovės „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ duo­ me­ni­mis, vien sa­vo lėšų IAE už­da­ ry­ti bend­rovė yra sky­ru­si apie 64 mln. eurų (220 mln. litų). Jas ti­ki­si at­gau­ti iš Lie­tu­vos. Bend­rovė „Nu­kem Tech­no­lo­ gies“ įgy­ven­di­na du di­de­lius IAE už­da­ry­mo pro­jek­tus – įren­gia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų ra­dioak­ty­viųjų at­liekų sau­go­ji­ mo komp­leksą (B1) ir sta­to 193 mln. eurų (666 mln. litų) pra­dinės vertės lai­kinąją pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyklą (B2 / 3 / 4). Jų sta­ty­ba vėluo­ja maž­daug 3–4 me­tus. Pro­ jek­to B1 baig­tu­mas šiuo me­tu sie­kia 80 pro­c., B2 / 3 / 4 – 60 pro­c. BNS, „Klaipėdos“ inf.


10

antrADIENIS, liepos 3, 2012

pasaulis Gi­na ­ Si­riją

Atsk­leidė sąmokslą

Per­galė ­ rin­ki­muo­se

Ru­si­ja pareiškė tu­rinti ob­jek­ ty­vių duo­menų apie Tur­ki­jos nai­kin­tu­vo F-4 „Fan­tom“, ku­ rį nu­mušė Si­ri­jos prie­šlėktu­ vinės gy­ny­bos pa­jėgos, skryd­ žio marš­rutą. Pa­sak Rusijos karinių ekspertų, „duo­me­nys aiš­kiai pa­tvir­ti­na tą faktą, kad lėktu­vas pa­žeidė Si­ri­jos oro erdvę“.

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­ tis „The Sun­day Ti­mes“ pra­ nešė, kad ša­lies žval­gy­bos tar­ny­bos ne­va su­ži­no­jo, jog 30 metų nor­ve­gas is­la­mis­ tas, da­ly­vavęs ko­vo­tojų tre­ni­ ruotė­se Je­me­ne, ke­ti­na įvyk­ dy­ti te­ro­ro aktą JAV lėktu­ve, kai vyks olim­pinės žai­dynės Lon­do­ne.

En­ri­que Pe­ña-Nie­to (nuotr.), ­ jau­nat­viš­kas Mek­siką de­šimt­ me­čius vald­žiu­sios Ins­ti­tu­cinės ­ re­vo­liu­cinės par­ti­jos kan­di­da­ tas, už­tik­rin­tai laimė­jo ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mus. E.Pe­ñaNie­to ga­vo 42 pro­c. balsų, o jo var­žo­vas, kai­riųjų kan­di­da­tas André­sas Ma­nue­lis Lópe­zasOb­ra­do­ras, – 31 pro­c.

Įtar­ti­nos M.Saa­kaš­vi­lio po­li­tinės re­for­mos Ar Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis ren­gia­si užim­ti ša­lies prem­je­ro po­stą? Buvęs Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Eduar­das Še­vard­nadzė ma­no, kad M.Saa­kaš­vi­lis, siek­da­mas iš­sau­go­ti vald­žią, ga­li grieb­tis nau­jos avan­tiū­ros. Išplės­tos prem­je­ro ga­lios

Kad M.Saa­kaš­vi­lis ne­bi­jo ri­zi­kuo­ti, pa­sau­lis jau galė­jo įsi­ti­kin­ti 2008 m. Tie­sa, ta­da ri­zi­ka ne­pa­si­tei­si­no. Gru­zi­jai te­ko pa­tir­ti kai­mynės Ru­ si­jos rūstybę. Ta­čiau M.Saa­kaš­ vi­lis, nors su­laukė kri­ti­kos ne tik na­mie, bet ir tarp­tau­tinė­je erdvė­ je, li­ko ša­lies va­do­vo po­ste. Tie­sa, ki­tais me­tais ša­lies va­do­vo ant­ro­ji ka­den­ci­ja baig­sis ir M.Saa­ kaš­vi­lis ne­galės to­liau ei­ti ša­lies va­do­vo pa­reigų. Ta­čiau, kaip kal­ba M.Saa­kaš­vi­lio opo­nen­tai, jis ne­ke­ ti­na taip leng­vai at­si­sa­ky­ti įta­kos. Kaip? Ga­li­ma im­tis re­formų, ku­ rios leistų užė­mus kitą po­stą, pa­ vyzd­žiui, ša­lies prem­je­ro, iš­lai­ky­ti ne ma­žiau įta­kos nei būnant pre­ zi­den­tu. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko ga­ lios Gru­zi­jo­je bu­vo su­stip­rin­tos dar 2010-ai­siais. Šie kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mai įsi­ga­lios po pre­zi­den­to rin­kimų ki­tais me­tais. Kaip ro­do ap­klau­sos, M.Saa­kaš­ vi­lio par­ti­ja tu­ri ge­ras ga­li­my­bes laimė­ti spalį vyk­sian­čius rin­ki­mus. Sieks lik­ti vald­žio­je?

Grėsmingą ži­nią apie M.Saa­kaš­ vi­lio galbūt puo­selė­ja­mus pla­nus iš­sau­go­ti įtaką pir­ma­sis pa­skelbė E.Še­vard­nadzė, daž­nai opo­nuo­ jan­tis M.Saa­kaš­vi­liui. „Saa­kaš­vi­lis pa­da­rys viską, kad iš­liktų vald­žio­je“, – Gru­zi­jos sa­

vait­raš­čiui „Asa­val-Da­sa­va­li“ tei­ gė buvęs ša­lies va­do­vas ir Ta­rybų Sąjun­gos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras E.Še­vard­nadzė. „De­ja, nie­kas ne­duos mums ga­ ran­ti­jos, kad Saa­kaš­vi­lis ne­si­griebs nau­jos avan­tiū­ros. At­sip­ra­šau Gru­ zi­jos liau­dies už tai, kad 2003 m. per­da­viau vald­žią Saa­kaš­vi­liui. Bet ta­da ne­bu­vo ki­tos išei­ties“, – sakė E.Še­vard­nadzė.

De­ja, nie­kas ne­duos mums ga­ran­ti­jos, kad Saa­kaš­vi­lis ne­si­griebs nau­jos avan­tiū­ros.

Buvęs Gru­zi­jos pre­zi­den­tas pri­ dūrė, kad M.Saa­kaš­vi­lis „įvedė ša­ ly­je dik­tatūrą“, todėl jis, kaip „vi­sa Gru­zi­jos liau­dis“, būsi­muo­se rin­ ki­muo­se rems mi­li­jar­die­rių ir opo­ zi­cinės koa­li­ci­jos „Gru­zi­jos sva­ jonė“ ly­derį Bi­dziną Iva­niš­vilį. „Esu tik­ras, kad Iva­niš­vi­lis iš­ko­vos per­galę ir galės pra­dėti dia­logą su Ru­si­ja dėl Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jos vien­ ti­su­mo at­kūri­mo. Toks dia­lo­gas vi­ siš­kai ati­tin­ka Gru­zi­jos liau­dies in­ te­re­sus“, – sakė E.Še­vard­nadzė. Po­li­ti­kos ana­li­ti­kas So­so Tsint­ sadzė pa­brėžė, kad M.Saa­kaš­vi­

lio veiks­mai leid­žia ma­ny­ti, jog jis ke­ti­na už­siim­ti vietą vald­žio­je. Ta­ čiau eks­per­tas tuoj pat pri­dūrė, kad pro­gno­zuo­ti, kaip to­liau elg­sis ša­ lies va­do­vas, – ri­zi­kin­ga. Nau­jas mi­nist­ras pir­mi­nin­kas

Po­li­tinę audrą Gru­zi­jo­je su­kėlė ant­ra­dienį M.Saa­kaš­vi­lio pa­skelb­ ta mi­nistrų ka­bi­ne­to per­tvar­ka. Pre­z i­d en­tas nau­j uo­j u ša­l ies prem­je­ru pa­tvir­ti­no Va­no Me­ra­ biš­vilį. Po šio pre­zi­den­to spren­di­mo par­la­men­tas turės per sa­vaitę su­ šauk­ti neei­linį po­sėdį ir pa­tvir­tin­ti pri­sta­tytą vy­riau­sybės su­dėtį. Pa­sak Gru­zi­jos ži­niask­lai­dos, pa­sky­rus V.Me­ra­biš­vilį, bu­vusį vi­ daus rei­kalų mi­nistrą, vy­riau­sybės va­do­vu, vi­daus rei­kalų mi­nist­ ro po­stą užims gy­ny­bos mi­nist­ras Ba­čo Acha­la­ja, o jo po­stą – Gru­zi­ jos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ta­ry­bos sek­re­to­rius Gi­ga Bo­ke­ri­ja. Kaip sakė M.Saa­kaš­vi­lis, nau­ ja­sis ša­lies vy­riau­sybės va­do­vas „sėkmin­gai eis nau­jas pa­rei­gas“. Kar­tu Gru­zi­jos pre­zi­den­tas pa­ skelbė, kad vy­riau­sybė vyk­dys naują pro­gramą, ku­ria bus sie­kia­ ma „ge­rin­ti kiek­vie­no Gru­zi­jos pi­ lie­čio pa­dėtį“. „V.Me­ra­b iš­v i­l is ge­rai dir­b o būda­mas vi­daus rei­kalų mi­nist­ro po­ste. Jis vykdė vi­sas tas už­duo­

„„Kal­ti­ni­mai: M.Saa­kaš­vi­lis dek­la­ruo­ja, kad no­ri pa­suk­ti Gru­ziją de­mok­

ra­ti­jos ke­liu, ta­čiau opo­nen­tai tuo ne­ti­ki. 

tis, ku­rias jam pa­vedė vals­tybė, – ar tai bu­vo ko­va su ko­rup­ci­ja, kri­ mi­na­li­niais nu­si­kal­ti­mais, ar iš­tisų miestų pri­vers­ti­nai per­kel­tiems po Gru­zi­jos ir Ru­si­jos ka­ro sta­ty­ba, – pa­brėžė M.Saa­kaš­vi­lis. – Da­bar mums iš­ki­lo nau­jas už­da­vi­nys – vyk­dy­ti naują pro­gramą, ku­rios tiks­las – ge­rin­ti kiek­vie­no ša­ lies pi­lie­čio pa­dėtį. Ir aš esu įsi­ti­

„Reu­ters“ nuo­tr.

kinęs, kad jis su­tram­dys ne­darbą, kaip anks­čiau tai pa­darė, įveik­da­ mas ko­rup­ciją ir kri­mi­na­li­nius nu­ si­kal­ti­mus.“ Pre­zi­den­tas pa­brėžė, kad nau­jo prem­je­ro už­da­vi­nys bus spręsti su ne­dar­bu su­si­ju­sias pro­ble­mas, už­ tik­rin­ti žemės ūkio plėtotę ir ge­ rin­ti svei­ka­tos ap­saugą. BNS, AP, AFP inf.

V.Me­ra­biš­vi­lis – prie­šta­rin­ga­sis pre­zi­den­to drau­gas Va­no Me­ra­biš­vi­lis – būtent šį po­li­ tiką Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Mi­chai­ las Saa­kaš­vi­lis pa­skyrė nau­juo­ju ša­lies prem­je­ru.

„„ Įtartinas: Gru­zi­jo­je V.Me­ra­biš­vi­lis gi­ria­mas dėl to, kad su­gebė­jo išspręs­

ti ne­ma­žai vi­daus rei­kalų sis­te­mos pro­blemų, ta­čiau šis po­li­ti­kas ne sy­ kį bu­vo at­si­dūręs įvai­rių skan­dalų cent­re.  „Reu­ters“ nuo­tr.

V.Me­ra­biš­vi­lis Gru­zi­jo­je lai­ko­mas įta­kin­ga po­li­ti­ne as­me­ny­be. Ne tik dėl to, kad jį su Gru­zi­jos va­do­vu M.Saa­kaš­vi­liu sie­ja il­gi me­tai bend­ ro dar­bo, bet ir dėl jo ini­ci­juotų re­ formų vi­daus rei­kalų sis­te­mo­je. V.Me­ra­biš­vi­lis vi­daus rei­kalų mi­ nist­ro po­ste dir­bo nuo 2004 m. gruod­žio 31 d. iki šiol. Per šiuos me­ tus V.Me­ra­biš­vi­lis net už­si­tar­na­vo Lav­ren­ti­jaus Be­ri­jos, bu­vu­sio Ta­rybų Sąjun­gos vi­daus rei­kalų liau­dies ko­ mi­sa­ro, pra­vardę, nes nuo­žmiai ko­ vo­jo su ko­rum­puo­tais pa­reigū­nais.

Ta­čiau apie V.Me­ra­biš­vi­lio žyg­ dar­bius dau­giau kal­ba M.Saa­kaš­ vi­lis. O Gru­zi­jo­je iki šiol ne­ty­la kal­bos, kad V.Me­ra­biš­vi­lis galė­jo pri­si­dėti prie vals­tybės lėšų, skir­ tų ka­ro su Ru­si­ja nua­lin­tiems re­ gio­nams at­sta­ty­ti, išš­vais­ty­mo. Kal­ba­ma, kad pa­sta­ty­ti na­mai bu­vo ne­ko­ky­biš­ki, kad galė­jo būti sta­to­mi ne rin­kos kai­no­mis, o ge­ ro­kai bran­giau. Ma­ža to, ne­pai­sant įvyk­dytų re­ formų vi­daus rei­kalų sis­te­mo­je, V.Me­ra­biš­vi­lis kal­tin­tas po­li­ti­niu per­se­kio­ji­mu. Vie­nas rim­čiau­sių kal­ti­nimų – 2005 m. įvyk­dy­tas jau­no ban­ko dar­buo­to­jo Sand­ro Girgv­lia­nio pa­ gro­bi­mas ir nu­žu­dy­mas.

Kaip ta­da rašė Gru­zi­jos ži­niask­ lai­da, jau­nuo­lis vie­na­me Tbi­li­sio nak­ti­nia­me klu­be su­si­py­ko su vi­ daus rei­kalų mi­nist­ru, jo žmo­na ir V.Me­ra­biš­vi­lio ar­ti­mais bend­ra­žy­ giais mi­nis­te­ri­jo­je. Tarp jų bu­vo Da­tas Acha­la­ja, Gru­zi­jos žval­gy­bos biu­ro va­do­ vas, taip pat jo bro­lis, gy­ny­bos mi­ nist­ras Ba­čo Acha­la­ja. Abu jie yra ne sykį opo­zi­ci­jos kal­tin­ti vyk­dant po­li­tinį per­se­kio­jimą. Po šio nu­si­kal­ti­mo, su ku­riuo bu­ vo sie­ja­mas V.Me­ra­biš­vi­lis, vi­suo­ menė rei­ka­la­vo, kad jis pa­liktų po­ stą. Ta­čiau tuo me­tu M.Saa­kaš­vi­lis gynė mi­nistrą, kaip dau­giau­sia nu­ vei­kusį mi­nistrų ka­bi­ne­to narį. „De­moc­ra­cy & Free­dom Watch“ inf.


11

ANTRADIENIS, liepos 3, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Iš­gy­ve­ni­mų rak­tu tam­pa žo­dis

„„Kelias: pažinti ir suprasti save ne kiekvienam yra lengva. Kartais blogos savijautos priežastis, liūdnas mintis žmogui padeda suprasti poezija. 

Kar­tais nei­gia­ma gy­ve­ni­mo pa­tir­tis ar už­ gniauž­tos emo­ci­jos tam­pa li­gų prie­žas­ ti­mi. Tad poe­zi­ja ar me­no kū­ri­nys tam­pa rak­tu žmo­gaus iš­gy­ve­ni­mams at­skleis­ti. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Psi­chiat­ri­jos fi­lia­lo gy­dy­to­ ja psi­cho­te­ra­peu­tė ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Rea­bi­li­ta­ci­jos ka­ted­ ros lek­to­rė Jū­ra­tė Su­čy­lai­tė poe­ti­ kos te­ra­pi­ja do­mi­si 12 me­tų. Jai šis me­to­das pa­de­da pra­kal­bin­ti ir di­ džiau­sius ty­le­nius. Nors gy­dy­to­ja šią te­ra­pi­ją daž­ niau­siai tai­ko ser­gan­tiems psi­ chi­nė­mis li­go­mis, ta­čiau ji tin­ka ir svei­kie­siems. – Ką reiš­kia poe­ti­kos te­ra­pi­ja? – Te­ra­pi­ja reiš­kia gy­dy­mą. Kai ku­ rie moks­li­nin­kai ak­cen­tuo­ja sveiks­

tan­čio žmo­gaus prie­žiū­rą, sa­vo­tiš­ką slau­gą. Poe­ti­kos te­ra­pi­ja – tai me­to­ das, ku­rį ga­li­ma pa­nau­do­ti svei­ka­ tai stip­rin­ti. Kiek­vie­nas žmo­gus, net sirg­da­mas, tu­ri ir svei­ką­ją da­lį, ku­ rią su­stip­ri­nus leng­viau įveik­ti li­gą. Tai nė­ra spe­ci­fi­nis me­to­das, skir­tas tik ser­gan­tiems tam tik­ro­mis li­go­ mis. Poe­ti­kos te­ra­pi­jo­je ga­li­ma nau­ do­ti ne tik ei­lė­raš­tį, bet ir fo­tog­ra­fi­ją, pa­veiks­lą. Pa­si­da­li­ji­mas min­ti­mis apie me­no kū­ri­nį lei­džia iš­si­verž­ti iš tam tik­ro už­bur­to ra­to, pa­de­da pra­ plės­ti ri­bas, są­mo­nės lau­ką. – Kaip poe­ti­kos te­ra­pi­ja vei­kia pa­ cien­tus? – Pir­miau­sia rei­kia, kad žmo­gus pa­ ts no­rė­tų da­ly­vau­ti šiuo­se už­siė­mi­

muo­se. Man ge­riau dirb­ti gru­pė­je, kur yra žmo­nių, tu­rin­čių hu­ma­ni­ta­ ri­nių ge­bė­ji­mų ar jaut­riau rea­guo­jan­ čių į me­ną. Pa­ra­dok­sa­lu, bet ypač ge­ rų re­zul­ta­tų pa­sie­kiu su tais, ku­riems mo­kyk­lo­je lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ra­tū­ra se­kė­si sun­kiau­siai. Gal iš­moks­ta­ma su­vok­ti tą pa­tį kū­ri­nį ki­taip, su­sie­ti jį su as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi? Li­te­ra­tū­ ros kū­ri­nys tam­pa prie­mo­ne pra­kal­ bin­ti žmo­gų. Jei ei­na­ma pas psi­cho­ te­ra­peu­tą, žmo­gus gal­būt ži­no, ko­kią pro­ble­mą no­ri iš­spręs­ti. Per poe­ti­kos te­ra­pi­ją pa­cien­tas kar­tais net ne­pri­ pa­žįs­ta tu­rįs pro­ble­mų. Jis ti­ki­na, kad vis­kas ge­rai, tik li­ga tem­do gy­ve­ni­mą. To­kiais at­ve­jais ieš­ko­me psi­cho­lo­gi­ nių li­gos prie­žas­čių. Kaip pa­veiks poe­ti­kos te­ra­pi­ja, pri­ klau­so ir nuo pa­ties žmo­gaus ge­bė­ji­ mo su­vok­ti li­te­ra­tū­ros teks­tą. Me­nas tar­nau­ja tam, kad at­liep­tų žmo­gaus vi­di­nius iš­gy­ve­ni­mus. Bet ko­kia me­no te­ra­pi­ja nau­din­ga ir svei­kam žmo­gui, kad jis ge­riau pa­žin­tų sa­ve ir su­vok­tų sa­vo jaus­mus. Už­sie­ny­je poe­ti­nės te­ ra­pi­jos už­siė­mi­mai kar­tais va­di­na­mi dva­si­nio au­gi­mo se­mi­na­rais.

– Kaip vyks­ta už­siė­mi­mai? – Per už­s iė­m i­m ą daž­n iau­s iai skai­tau tik vie­ną ei­lė­raš­tį. Žmo­ nių pra­š au pri­s i­m in­t i pa­n a­š ių si­t ua­c i­j ų iš sa­vo gy­ve­n i­m o. Pa­ vyz­d žiui, ei­l ė­raš­t is apie vai­k ys­

Bū­tent dėl slo­pi­na­ mų emo­ci­jų kar­tais jau­čia­mės pa­var­gę, iš­se­kę, ne­tu­rin­tys jė­ gų, nors pui­kiai iš­si­ mie­go­jo­me ir pa­val­ gė­me. Štai ką pa­da­ro už­gniauž­tos ir ne­pa­ žin­tos emo­ci­jos. tę vie­n am ga­l i sie­t is su pa­č iu švie­s iau­s iu gy­ve­n i­m o tarps­n iu, o ki­t as net ne­n o­r ės jos pri­s i­ min­t i. Taip ga­l i iš­ryš­k ė­t i sa­v y­ je už­g niauž­t os pa­t ir­t os trau­m os ar skaus­min­gi iš­g y­ve­ni­mai. Ban­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

do­me ra­cio­na­liai aiš­kin­tis tas bė­ das, pri­me­nant, kad šis gy­ve­ni­mo eta­pas – jau praei­ty­je. Po po­kal­bio apie as­me­ni­nes pro­ ble­mas dar kar­tą per­skai­tau ei­ lė­raš­tį. Ne­re­tai žmo­gus rea­guo­ja: „Da­bar ši­tas ei­lė­raš­tis daug gra­ žes­nis ir trum­pes­nis, o pir­mą kar­ tą bu­vo sun­ku klau­sy­tis, su­kaup­ ti dė­me­sį“. Žmo­gui vi­du­je pa­si­da­rė skaid­riau ir į ei­lė­raš­tį jis pa­žiū­rė­ jo ki­taip. – Ko­kio­mis li­go­mis ser­gant tai­ ko­ma poe­ti­kos te­ra­pi­ja? – Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad kai ku­riems ser­gan­tiems bron­chi­ne ast­ma po šių už­siė­mi­mų pa­ge­rė­ja. Kaip paaiš­kin­ti? Mes daž­nai bū­ na­me įsi­tem­pę. Įtam­pą su­ke­lia net no­ras grei­čiau pa­sveik­ti ir vėl ne­ su­sirg­ti. Tad įtam­pos su­ma­ži­ni­mas kar­ tais ga­li pa­dė­ti, su­ma­žin­ti du­su­lio prie­puo­lius. Te­ra­pi­jos po­vei­kis pri­ klau­so nuo to, kiek bron­chi­nė­je ast­ mo­je esa­ma psi­cho­so­ ma­ti­nio kom­po­nen­to.

12


12

ANTRADIENIS, liepos 3, 2012

sveikata

Lauke valgyti ne tik skaniau Vos tik kiek atšyla, lietuviai patraukia į gamtą. Daugiabučių gyventojai rengia iškylas paplūdimiuose ir miškuose, turintieji savo kiemus pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja juose. Kavinių lankytojai renkasi stalelius lauke. Ar taip skaniau? „Valgymo lauke privalumų yra daug“, – sako dietologė Laisvunė Petkevičienė. Jai pritaria vieno Viduržemio jūros regiono restorano šefas Tomas Pipiras. Štai tie privalumai: 1. Maistas atrodo skanesnis. Nemažai tyrimų įrodo, kad valgymas lauke koreliuoja su maisto skonio savybėmis: daugeliui žmonių lauke valgomas maistas atrodo patrauklesnis ir aromatingesnis. Be to, buvimas gryname ore gerokai pagerina apetitą. Dėl šių priežasčių dietologai ir virėjai rekomenduoja mėgautis maistu atvirose erdvėse, užuot valgant uždarose patalpose. 2. Valgymas lauke leidžia at­ sipalaiduoti. Vienas svarbiausių lauko restorano privalumų – erdvė. Restoranai, persikėlę į lauką, lankytojams suteikia galimybę mėgautis kur kas erdvesne poilsio vieta – tai svarbu žmogaus psichologiniam nusiteikimui. Lauko restoranai leidžia žmogui pamiršti rūpesčius, taip lengviau įveikiamas stresas, valgymo procesas tampa malonesnis, lėtesnis, todėl kur kas palankesnis organizmui. 3. Valgydami lauke gauname vitamino D. Šiltąjį sezoną lydinti saulė – dar vienas ypatumas, kuris gerina žmogaus savijautą: pakelia nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Nedidelis saulės spindulių kiekis aprūpina žmogaus organizmą vitaminu D, reikalingu kaulams stiprinti. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, taip pat saugo nuo osteoporozės.

4. Lauke – kita oro kokybė. Pasirinkę stalą lauke žmonės taip pat turėtų pastebėti, kad čia gali kvėpuoti giliau. Net ir puikią vėdinimo sistemą įsirengęs restoranas ar kavinė negali konkuruoti su lauke esančiu oro tūriu. Miesto centre galbūt ir neįkvėpsite miško tyrumo oro, tačiau bet kuriuo atveju toks pasisėdėjimas bus naudingas sveikatai. 5. Pailsėjęs žmogus labiau pa­ sitenkina maistu. Paprastai lauko valgymas lauke skatina sulėtinti tempą, taigi žmonės neskuba, lėtai mėgaujasi maistu ir bendravimu. Nepatirdami streso, jie kur kas geriau paruošia savo organizmą maistui įsisavinti, todėl geriau veikia virškinimo sistema, efektyviau absorbuojamos naudingos maisto medžiagos. Valgydamas lėtai žmogus neapsunksta, išlieka žvalus. 6. Draugų ir pažįstamų susi­ tikimų vieta. Norite sutikti seniai matytus draugus ar pažįstamus? Tuomet patogiai įsitaisykite prie lauke esančio staliuko, juolab kad lauko kavines galima aptikti ten, kur yra didžiausi žmonių srautai. Gurkšnojant kokį nors gėrimą galimybė susitikti ir pasikalbėti su seniai matytais draugais išauga keliskart. 7. Lauko kavinė – pasisėdė­ jimų vieta. Dažnai žmonės į lauko kavines ateina ne pavalgyti, o su draugais arba artimaisiais gerai praleisti laiko. Sėdint lauke užtenka salotų lėkštės ar kavos puodelio, kad būtų galima šnekučiuotis valandų valandas. Pietaujant kieme ar gamtoje įdomiau ir daugiau laisvės vaikams. „Klaipėdos“ inf.

„„Vasara: pietūs gamtoje – gaivu, įdomu, daugiau laisvės. 

„Shutterstock“ nuotr.

„„Nau­da: pa­sak J.Su­čy­lai­tės, poe­ti­nė te­ra­pi­ja svei­kiems žmo­nėms ga­li pa­dė­ti dva­siš­kai to­bu­lė­ti. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš­gy­ve­ni­mų rak­tu tam­pa žo­dis 11

Net ser­gant on­ko­lo­ gi­ne li­ga ga­li­ma oriau nu­gy­ven­ti li­ku­sį lai­ką. Poe­ti­kos te­ ra­pi­ja pa­de­da pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­ mą ir su­ras­ti jo pra­smę. Ame­ri­kie­čiai liu­di­ja, kad šis me­ to­das iš­mo­ko džiaug­tis gy­ve­ni­mo smulk­me­no­mis. Pas­te­bi­mos ap­ lin­kos de­ta­lės lei­džia pa­jaus­ti gy­ ve­ni­mo pil­nat­vę, ku­rio­je yra ne tik li­ga, bet ir anks­tes­nis gy­ve­ni­mas. Jau­čiant sa­vo gy­ve­ni­mo pra­smę net išė­ji­mas iš šio gy­ve­ni­mo bū­na leng­ves­nis. – Kaip pa­ren­ka­te ei­lė­raš­tį, ku­ ris tam­pa rak­tu žmo­gaus iš­gy­ ve­ni­mams? – Ren­kuo­si pa­čias bend­riau­sias te­mas. Pa­vyz­džiui, Hen­ri­ko Na­gio apie pa­va­sa­rio lau­ki­mą, mo­kyk­ los vaiz­dą. Ypač tin­ka­mi ei­lė­raš­ čiai, kur at­sklei­džia­mas žmo­gaus ir gam­tos ry­šys. Ei­lė­raš­tį leng­viau pa­rink­ti, jei pa­žįs­tu žmo­gų. Da­bar­ti­nė poe­zi­ja, pa­tei­kian­ ti frag­men­tuo­tą gy­ve­ni­mą, ne­la­bai tin­ka. Daž­niau­siai ren­kuo­si lie­tu­ vių poe­tų Vin­so My­ko­lai­čio-Pu­ti­ no, Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus, kar­ tais Bro­nės Li­niaus­kie­nės, Ma­ry­tės Kont­ri­mai­tės ar Ni­jo­lės Ke­pe­nie­nės ei­les. Ren­kuo­si ei­lė­raš­čius, kur ke­ lia­mi eg­zis­ten­ci­jos klau­si­mai. Kar­tais dėl li­gos po­vei­kio žmo­gus bū­na itin už­si­sklen­dęs, ne­kal­bus. Už­siė­mi­muo­se su ser­gan­čiais psi­ chi­nė­mis li­go­mis bū­na daug su­si­ kaus­ty­mo, ty­los. Bet man svar­biau­ sia, kad pa­cien­tas su­rea­guo­tų. Kar­tais paaiš­kė­ja, kad žmo­gus vi­siš­kai sa­ve nu­ver­ti­na. Tad po­kal­ bis bū­na tas rak­tas, ku­ris la­bai pa­ de­da su­stip­rin­ti sa­vi­ver­tę. Bū­na, kad su tuo žmo­gu­mi ne­ ga­liu dirb­ti gru­pė­je. Jis ne­su­kau­

pia dė­me­sio, ne­bend­rau­ja. Ta­da duo­du iš teks­to iš­si­rink­ti vie­ną žo­ dį. Siū­lau pa­ra­šy­ti ak­ros­ti­chą, ne­ gal­vo­jant apie žo­džių pra­smes. Juo va­do­vau­da­ma­si ga­liu klau­si­nė­ti. Kar­tais per po­kal­bį iš­len­da klie­de­ sių, bet ban­dau at­si­rink­ti ra­cio­na­ lu­mo grū­dą.

Net ser­gant on­ko­lo­gi­ ne li­ga ga­li­ma oriau nu­gy­ven­ti li­ku­sį lai­ ką. Poe­ti­kos te­ra­pi­ja pa­de­da pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­mą ir su­ras­ti jo pra­smę.

Ser­gan­tie­ji ši­zof­re­ni­ja gir­di tik tas pra­smes, ku­rios jiems pa­tiems svar­bios. Kar­tais šie pa­cien­tai taip bė­ga nuo rea­ly­bės, tad jų žo­dy­ ne at­si­ran­da ki­tiems ne­sup­ran­ta­ mi sim­bo­liai ar žo­džiai nau­ja­da­ rai. Per už­siė­mi­mą vie­na pa­cien­tė ki­tai, kal­bė­ju­siai ne­sup­ran­ta­mais žo­džiais, išaiš­ki­no, kad jai la­bai skau­da. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ji kal­ba taip už­ko­duo­tai. Kad ne­pak­lys­čiau tarp žmo­gaus at­si­vė­ri­mų ar neat­si­dur­čiau ak­la­ vie­tė­je, mėgs­tu už­si­ra­šy­ti ke­lis žo­ džius ar ko­kią te­mą. Vė­liau juos pa­nau­do­ju poe­ti­nė­je imp­ro­vi­za­ci­jo­je, ku­rio­je už­siė­mi­mo da­ly­viai sa­ve at­pa­žįs­ta. Tai su­vie­ ni­ja ir pa­de­da.

– Koks ryš­kiau­sias pri­si­mi­ni­ mas, li­kęs iš už­siė­mi­mų? – Su vie­nu vai­ki­nu nie­kas nor­ma­ liai ne­ga­lė­jo pa­si­kal­bė­ti apie jo gy­ ve­ni­mą. Kai slau­gy­to­ja jį at­ve­dė pas ma­ne ir vai­ki­nas po sta­lu pra­dė­jo kaž­ko ieš­ko­ti, ne­ma­niau, kad pa­ vyks pa­siek­ti sėk­min­gų re­zul­ta­tų. Pa­siū­liau ei­lė­raš­ty­je su­ras­ti žo­dį. Per se­kun­dę jis iš­sky­rė žo­dį „gy­va­ tė“. Kai pa­pra­šiau pa­ra­šy­ti sa­ki­ nį su šiuo žo­džiu, bu­vo taip: „Paė­ miau ylą, dū­riau gy­va­tei į gal­vą, pa­skui at­va­žia­vo au­to­bu­sas, mes įli­po­me ir nu­va­žia­vo­me. Vė­liau aš grį­žau at­si­pra­šy­ti nu­žu­dy­tos gy­ va­tės“. Per ke­le­tą kar­tų pa­vy­ko iš­ko­ duo­ti, ką vai­ki­nas no­rė­jo pa­sa­ky­ti. Iš pra­džių jis no­rė­jo, kad to­kiu už­ ko­duo­tu bū­du su juo nuo­lat kal­bė­ čiau­si. Po ket­vir­to kar­to vai­ki­nas pa­siū­lė kal­bė­ti nor­ma­liai.

– Gy­ve­na­me to­kiu me­tu, kai emo­ci­jos ver­ti­na­mos nei­gia­ mai, o poe­ti­kos te­ra­pi­ja kaip tik skir­ta joms at­ver­ti? – Per už­siė­mi­mus kar­tais pra­si­ver­ žia už­slo­pin­tos emo­ci­jos. Kai ku­ riuos jos iš­gąs­di­na. Ta­čiau dėl slo­pi­na­mų emo­ci­jų pa­ kin­ta mū­sų imu­ni­nė sis­te­ma, iš­gy­ ve­na­me stre­są, dau­gė­ja stre­so hor­ mo­no, pa­vyz­džiui, kor­ti­zo­lio. Tai pri­lygs­ta gy­ve­ni­mui lė­ti­nė­mis są­ ly­go­mis. Bū­tent dėl slo­pi­na­mų emo­ci­jų kar­tais jau­čia­mės pa­var­gę, iš­se­ kę, ne­tu­rin­tys jė­gų, nors pui­kiai iš­ si­mie­go­jo­me ir pa­val­gė­me. Štai ką pa­da­ro už­gniauž­tos ir ne­pa­žin­tos emo­ci­jos. Pyk­čio pro­ver­žiai ir sa­vęs ža­lo­ji­ mas taip pat su­si­jęs su už­slo­pin­to­ mis emo­ci­jo­mis. Pa­sau­lis dar at­si­ suks į šią pro­ble­mą, nes jau da­bar at­lik­ta ga­na daug moks­li­nių ty­ri­ nė­ji­mų apie nei­gia­mą slo­pi­na­mų emo­ci­jų po­vei­kį.


13

ANTRADIENIS, liepos 3, 2012

sveikata

Bi­tės ge­luo­ny­je – mir­tis Va­sa­rą poil­sį gam­to­je ne­re­tai ap­kar­ti­na įvai­riau­si vabz­džiai – uo­dai, bi­tės, vaps­vos ir kt. Spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad vabz­džio įgė­li­mas aler­ giš­kiems žmo­nėms ga­li pri­šauk­ti mir­tį. Prik­lau­so nuo reak­ci­jos

Vabz­džių įgė­li­mas daž­niau­siai bū­ na skaus­min­gas, o dau­gy­bi­niai įgė­ li­mai ga­li su­kel­ti stip­rią or­ga­niz­mo reak­ci­ją. Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro Svei­ka­tos mo­ ky­mo sky­riaus svei­ka­tos edu­ko­lo­gė Vi­da Du­bins­kie­nė įspė­ja, kad reak­ ci­ja į įgė­li­mą ga­li bū­ti dve­jo­pa: nor­ ma­li ir aler­gi­nė.

Įgel­tam žmo­gui pa­ ta­ria­ma nu­mau­ti nuo įgel­tos ga­lū­nės žie­dus, laik­ro­džius, apy­ran­kes, nu­seg­ti pa­puo­ša­lus. Prik­lau­so­mai nuo žmo­gaus in­ di­vi­dua­lios reak­ci­jos, įgė­li­mai ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi gy­vy­bei ir net mir­ti­ ni, jei lai­ku ne­su­tei­kia­ma pa­gal­ba. V.Du­bins­kie­nė pa­ta­rė įgė­lus vabz­džiui ste­bė­ti, ar ne­ky­la aler­ gi­nė reak­ci­ja, ku­ri ga­li pro­gre­suo­ ti iki ana­fi­lak­si­nio šo­ko. Sun­kė­jant aler­gi­nei reak­ci­jai, ga­li at­si­ras­ti du­

su­lys, vei­do ti­ni­mas, pa­sun­kė­ti kvė­ pa­vi­mas, pa­si­reikš­ti dil­gė­li­nis vi­so kū­no bė­ri­mas, nu­kris­ti krau­jos­pū­ dis. Vabz­džiui įgė­lus į bur­ną ar ryk­ lę, stai­ga ga­li su­tin­ti kvė­pa­vi­mo ta­ kai ir žmo­gus pra­de­da dus­ti. At­sar­giai pa­ša­lin­ti ge­luo­nį

Pa­sak spe­cia­lis­tės, pa­si­reiš­kus aler­gi­nei reak­ci­jai rei­kia ma­žin­ ti skaus­mą ir pa­ti­ni­mą bei pa­si­rū­ pin­ti, kad nu­ken­tė­jęs žmo­gus pa­ tek­tų į gy­dy­mo įstai­gą. Svar­bu sku­biai pa­ša­lin­ti bi­tės ge­luo­nį, jo ne­spau­džiant pirš­tais ar pin­ce­tu, bet nu­brau­kiant elekt­ ro­ni­ne kor­te­le ar bu­ką­ja pei­lio ge­ lež­tės da­li­mi. Sus­pau­dus ge­luo­nį į įgel­to žmo­gaus or­ga­niz­mą ga­li pa­ tek­ti dar dau­giau nuo­dų. Įgel­tam žmo­gui pa­ta­ria­ma nu­ mau­ti nuo įgel­tos ga­lū­nės žie­dus, laik­ro­džius, apy­ran­kes, nu­seg­ti pa­ puo­ša­lus. Skaus­mą ir ti­ni­mą su­ma­ žin­ti už­dė­jus ant įkan­di­mo vie­tos šal­tą komp­re­są, le­do ar šal­dy­tu­vo ka­me­ro­je su­šal­dy­tų mais­to pro­ duk­tų ir lai­ky­ti ma­žiau­siai 10 min. Žmo­gui pa­ta­ria­ma duo­ti iš­ger­ ti an­ti­his­ta­mi­ni­nių vais­tų. Rei­kė­tų pa­klaus­ti, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis tu­ri su

sa­vi­mi ad­re­na­li­no au­to­ma­ti­ nį švirkš­tą, pri­rei­kus pa­dė­ti su­si­švirkš­ti į šlau­nies ar pe­ ties rau­me­nis. Bran­gi kiek­vie­na se­kun­dė

Jei pa­ti­ni­mas plin­ta ar­ba sun­kė­ja simp­to­mai, pa­ta­ria­ma kvies­ti grei­ tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ar­ba pa­tiems sku­biai vež­ti į ar­ti­miau­sią li­go­ni­nę. Jei­gu pa­si­reiš­kia la­bai stip­ri or­ga­ niz­mo reak­ci­ja, ryš­kė­ja ana­fi­lak­si­ nio šo­ko po­žy­miai, bran­gi kiek­vie­na se­kun­dė. Kol at­sku­bės me­di­kai, rei­ kė­tų nu­ra­min­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį. „Jei žmo­gus są­mo­nin­gas, pa­dė­ ki­te jam pa­to­giai at­si­gul­ti ar at­ si­sės­ti. Jei­gu žmo­gus dūs­ta, pa­ so­din­ki­te, kad bū­tų leng­viau kvė­puo­ti“, – pa­ta­rė V.Du­bins­ kie­nė. Jei­gu žmo­gus jau­čia silp­nu­mą, gal­vos svai­gi­mą, jį rei­kė­tų pa­gul­dy­ ti ir pa­kel­ti ko­jas aukš­čiau už gal­vą, taip pat ste­bė­ti ir įver­tin­ti gy­vy­bi­ nius po­žy­mius: są­mo­nę, kvė­pa­vi­ mą, pul­są, odos po­ky­čius. Jei nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­ten­ka są­ mo­nės ir nu­sto­ja kvė­puo­ti, rei­kė­tų at­lik­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą.

Taip pat VLK registruoja ap­ draustų privalomuoju sveika­ tos draudimu gyventojų prašy­ mus dėl nemokamų endoprotezų skyrimo. Lietuvoje sąnarių endoprote­ zavimo operacijos atliekamos 22 ligoninėse. Šeimos arba gydan­ tysis gydytojas, įvertinęs bendrą paciento būklę, siunčia jį kon­ sultuotis pas gydytoją ortope­ dą traumatologą. Šis specialistas nusprendžia, ar operacija būtina. Norinčiųjų gauti PSDF biudžeto lėšomis perkamą endoprotezą ar kompensaciją už jį prašymai pri­ imami VLK (laiškus siųsti adresu Europos aikštė 1, 03505 Vilnius). Užpildyti prašymą turėtų padėti gydymo įstaigų darbuotojai, prie jo būtina pridėti gydytojo orto­ pedo traumatologo konsultaci­ jos išvadą. Gydytojas ortopedas traumatologas per konsultaciją pacientui turėtų įteikti ir rašyti­ nę atmintinę (ši informacija pa­ teikiama VLK interneto svetai­ nės www.vlk.lt skyriuje „Sąnarių

endoprotezavimas“). Laukiantieji endoprotezavimo operacijos pagal dabar galiojančią tvarką gali pasi­ rinkti ligoninę. Jei pacientas, su­ laukęs sąnario endoprotezo savo nurodytoje gydymo įstaigoje, vė­ liau pageidauja operuotis kitoje li­ goninėje, jis į VLK turi atsiųsti pra­ šymą pakeisti gydymo įstaigą. Gydymo įstaigose skiriasi ope­ racijos laukimo trukmė. VLK ne­ gali labai tiksliai prognozuoti, kiek laiko pacientui, kuris ką tik pateikė prašymą sąnario endoprotezui gau­ ti, gali tekti jo laukti. Informacija apie eiles, kompensacijos mokėji­ mą pateikiama VLK interneto sve­ tainės skyriuje „Sąnarių endopro­ tezavimas“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtame skyriuje skelbiamoje asmenų, laukiančių nemokamo en­ doprotezo, eilių lentelėje nurodomi praėjusio mėnesio duomenys, to­ dėl nereikėtų manyti, kad lentelėje nurodyta laukimo trukmė tokia pa­ ti išliks ir ateityje. Manome, kad ši informacija gali būti naudinga pa­ cientui pasirenkant ligoninę. Dalis pacientų, laukiančių kol jiems bus paskirtas VLK perkamas sąnario endoprotezas, klausia, kodėl kartais jų laukimo eilės numeris pa­ sikeičia. Tokie pokyčiai įvyksta todėl, kad į minėtą eilę sugrįžta pacientai, atidėję endoprotezavimo operacijos terminą. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Sąna­ rių endoprotezavimo ir išlaidų sąna­ rių endoprotezams įsigyti kompen­ savimo tvarkos aprašą pacientai, eilės tvarka gavę sąnario endopro­ tezą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių

 „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kaip at­pa­žin­ti bi­tės įgė­li­mą „„stip­rus ašt­rus skaus­mas įgė­li­mo vie­to­je

„„kū­no odos nie­žė­ji­mas

„„įgel­tos vie­tos pa­rau­di­mas, pa­ti­ni­mas

„„įgė­li­mo vie­to­je li­kęs ge­luo­nis

„Klaipėdos“ inf.

Jei prireiktų operuoti sąnarį Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės ir čiurnos sąnario endoprotezus bei jų priedus, juos paskirsto ligoninėms, atlieka endoprotezavimo operacijų apskaitą, o pacientams, įsigijusiems endoprotezus savo lėšomis, išmoka nustatyto dydžio kompensacijas.

„„Ri­zi­ka: bi­tės įgė­li­mas ypač pa­vo­jin­gas aler­giš­kam žmo­gui. 

paskirtu laiku negalėję operuotis, turi teisę vieną kartą sugrįžti į eilę pagal savo pirminio prašymo datą. Paprastai toks pacientas patenka į eilės pradžią, nes jo pirminio pra­ šymo data būna ankstesnė, o vėliau už jį prašymus atsiuntusių pacientų eilė laikinai pailgėja. Kompensacijos mokėjimo tvarka

Pacientai, įrašyti į VLK eilę są­ narių endoprotezams gauti, bet juos įsigiję savo lėšomis, ne vė­ liau kaip per 90 dienų po opera­ cijos turi pateikti VLK prašymą bei kitus Sąnarių endoproteza­ vimo ir išlaidų sąnarių endopro­ tezams įsigyti kompensavimo tvarkos apraše nurodytus doku­ mentus. Kompensuojamoji suma nustatoma pagal operacijos metu galiojusią mažiausią centralizuo­ tai nupirkto endoprotezavimo sis­ temos komplekto kainą. Kompensacija išmokama atsi­ žvelgiant į prašymo įrašyti į eilę pateikimo datą, t. y. tada, kai pa­ cientas eilės tvarka turėtų gau­ ti nemokamą endoprotezą. Šiuo metu mokamos kompensaci­ jos tiems pacientams, kurių pir­ minis prašymas įrašyti į eilę klu­ bo ar kelio sąnario endoprotezui gauti VLK buvo pateiktas iki 2011 m. liepos 31 dienos. Pacientams, operuotiems po 2010 m. gruodžio 27 d., už savo lėšomis įsigytą klu­ bo sąnario endoprotezą kompen­ suojama 1731,35 lito, už kelio są­ nario endoprotezą – 3274,64 lito. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa Užs. 983387

ŽIV – 58 žmonėms Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 58 nauji susirgimai ŽIV infekcija.

Ji diagnozuota 16 moterų ir 42 vy­ rams. Pernai per tą patį laikotarpį ŽIV atvejų užregistruota dvigubai mažiau – 28. Šiemet beveik pusė – 26 žmonės užsikrėtė ŽIV varto­ dami švirkščiamuosius narkotikus, 16 – per heteroseksualius, 3 – per homoseksualius santykius. Trylikai asmenų užsikrėtimo bū­ das nenustatytas. Naujai užregis­ truotų užsikrėtusiųjų ŽIV amžiaus vidurkis – 36 metai. Iš viso iki šių metų birželio 1 d. šalyje užregis­

truoti 1 958 ŽIV infekcijos atvejai. Tarp infekuotųjų registruoti du vaikai, kurie ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos.

Kokliušas – pavojinga liga Sloga, čiaudėjimas, nedidelis karščiavimas, lengvas kosulys – tai požymiai, būdingi peršalimui. Tai gali būti ir lašeliniu būdu plintančios ligos – kokliušo simptomai.

Jis diagnozuojamas laboratoriniais tyrimais. Šiemet kokliušu susirgo 12 Kauno apskrities gyventojų, per­ nai per visus metus – tik 4. Daugu­ ma ligonių – 12–17 metų paaugliai. Kūdikiai ir maži vaikai serga la­ bai sunkiai, pamėlynuoja ir vemia. Sveikimo stadija trunka 2–6 savai­ tes, bet gali tęstis mėnesius. Nuo ligos saugo skiepai. Dažniau­ sia komplikacija – antrinė bakteri­ nė infekcija, kuri gali sukelti mirtį. Plaučių uždegimas pasireiškia vie­ nam iš 20 susirgusiųjų kokliušu. „Klaipėdos“ inf.


14

antradienis, liepos 3, 2012

sportas

Auksas vėl suspindo ispanams Europos futbolo čempionatas baigėsi titulą apgynusių ispanų triumfu. Vicente del Bosque treniruojama Ispanijos rinktinė finale net 4:0 sugniuždė italus.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nesugebėjo pasipriešinti

Ne vieną staigmeną pirmenybėse pateikę Italijos futbolininkai tikėjosi pakišti koją iki tol nuobodų futbolą žaidusiems ispanams. Tačiau čempionus buvo sunku atpažinti – nuo pirmųjų minučių vietoje kamuolio raičiojimo jie pasirinko atakuojamąją taktiką. Netrukus – 14-ąją min. prasiveržęs Cescas Fabregas pasiuntė kamuolį į italų baudos aikštelę. Stipriu galvos smūgiu Davidas Silva privertė italus sielvartauti. Prieš pertrauką Italijos rinktinė sulaukė antrojo antausio. Atakos herojumi tapo per beveik visą aikštę perbėgęs gynėjas Jordi Alba. Laiku iš komandos draugo gavęs kamuolį, jis iššoko vienas prieš vartininką Gianluigį Buffoną ir nesunkiai įmušė antrąjį įvartį. Įpusėjus antrajam kėliniui traumą patyrė vos aikštėje pasirodęs Thiago Motta. Italijos ekipoje dėl išnaudoto keitimų limito likusią varžybų dalį turėjo žaisti tik dešimt žaidėjų. Per paskutiniąsias susitikimo minutes Ispanijos futbolininkai įmušę du įvarčius, iškovojo įspūdingą pergalę 4:0. Italai pripažino nesėkmę

„Iškovoti tris titulus yra beveik neįmanoma. Sveikinu savo žai-

„„Sėkmė: ispanai, kaip ir prieš ketverius metus, vėl džiaugėsi čempionų taure.

dėjus. Iš tikrųjų nenorėjau būtinai tapti laiminčiu treneriu, tačiau norėjau tapti mokytoju. Noriu ir toliau ruošti vaikinus ateičiai“, – tradiciškai kukliai savo nuopelnus įvertino ispanų strategas V.del Bosque. „Tai buvo pirmasis mano finalas ir iškart tapo istoriniu. Labai tuo džiaugiuosi. Dar negaliu tuo patikėti. Prireiks laiko, kol suprasiu, kas įvyko“, – džiaugėsi finale įvartį įmušęs J.Alba. „Gaila, kad rungtynių metu netekome dviejų žaidėjų. Tai sulaužė mūsų žaidimą ir nebegalėjome

rungtyniauti taip, kaip buvome suplanavę. Ispanijos rinktinė – fantastiška, ji tai dar kartą įrodė“, – sakė italų gynėjas Leonardo Bonucci. Vicečempionų strategas Cesare Prandellis pripažino, kad varžovai pralenkė fiziniu pasirengimu. „Jau nuo pirmųjų minučių buvo matyti, kad ispanai judresni. Iki finalo mes atidavėme labai daug jėgų. Negalime sakyti, kad kažką darėme neteisingai, tačiau problemos dėl fizinės formos vis dėlto pasireiškė“, – įsitikinęs treneris.

„„Linksmybės: ispanų aistruoliai po savo rinktinės sėkmės maudėsi Kijevo fontanuose.

Titulas – F.Torresui

Čempionato „Auksinį batelį“ gavo ispanas Fernando Torresas. Po 3 įvarčius įmušė ne tik ispanas, bet ir dar keturi futbolininkai. F.Torresas kaip ir vokietis Mario Gomezas pranoko konkurentus savo sąskaitoje turėdami po rezultatyvų perdavimą. Ispanas tapo laureatu todėl, kad pirmenybėse įvarčius pasiekė per mažiau žaistą laiką (189 min. ir 280 min.). Daugiausia rezultatyvių perdavimų čempionate atliko rusas Aleksandras Aršavinas.

Geriausiais aistruoliais buvo pripažinti airiai. Nors šios valstybės komanda neiškovojo nė vieno taško, tačiau ištikimi sirgaliai paliko neišdildomą įspūdį Lenkijos stadionuose. UEFA prezidentas Michelis Platini, viešėdamas Airijoje, įteiks šios šalies futbolo federacijai specialų „Sirgalių judėjimo“ prizą.

Rungtynių statistika Kijevas: Ispanija – Italija 4:0 (2:0). D.Silva (14), J.Alba (41), F.Torresas (84), J.Mata (88).

„„Ašaros: 21-erių puolėjo M.Balotellio neguodė sidabro medalis. 

„Scanpix“ nuotr.


19

antradienis, liepos 3, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Zelandija antradienis – Profilaktika trečiadienis – šedevras ketvirtadienis – Adomas ir Ieva penktadienis – Malūnininkas Praėjusios savaitės laimėtoja – Adelė Kuncaitienė.

teatras Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui Liepos 13 d. 19 val. – M.Jankaus muziejaus parkas, Bitėnai, Pagėgių sav. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas. Liepos 14 d. 19 val. – Drevernos prieplauka, Klaipėdos r. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas. Liepos 15 d. 19 val. – Jūros vartai, Kruizinių laivų terminalas, Klaipėda. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas. Liepos 16 d. 19 val. – Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro lauko estrada, L.Rėzos g. 54, Juodkrantė. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasaros koncertų ciklas KKS parko estradoje Liepos 7 d. 20 val. – „Aistringoji gitara“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus (violončelė). Solistas K.Meisinger (gitara, Lenkija). Liepos 14 d. 20 val. – „Baltas paukštis. Vytautą Kernagį prisimenant...“. L.Mikalauskas (bosas). Styginių grupė „Bass Arco“.

Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki liepos 15 d. ugnies skulptūrų fotografijų paroda „20 ugningų metų“, skirta VĮ „Ugnis ir kaukė“ kūrybos 20-mečiui paminėti. Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. – jaunimo vakarėliai „Vožiniai“. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Tel. 310 022. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė). Tel. 410 108.

parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki liepos 22 d. Vokietijos šiuolaikinio meno paroda „Tarp: naujoji abstrakcija ir naujasis konkretumas“ (organizatorius: Werkstattgalerie, Berlynas. Kuratoriai: Pascual Jordan ir Mirco Freiwald); Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda (kuratorius Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus). KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Liepos 21 d. 12 val. .eimų savaitgalis „Piešimas parodoje“. Kiekviena paroda – tai nauja spalvų ir nuotaikų pasaka. Savaitgalį, skirtą šeimoms, vaikai mokysis suprasti paveikslo nuotaiką, o savo emoci-

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Būsite itin supratingas ir kantrus klausytojas, bet tai jums nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Pajusite emocinę įtampą, laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien būsite itin plepus, turėsite tiek idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Vėžys (06 22–07 22) Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Liūtas (07 23–08 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokie atrodė iš pradžių. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare palankus metas intelektualinei kūrybai. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šios savybės ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, nes šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Jūsų artimiesiems gali prireikti paramos, būkite kantrus ir dėmesingas. Jūsų nuoširdumas gali kai kam pasirodyti kaip išsigelbėjimas. Vandenis (01 21–02 19). Turite pakankamai energijos bei motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite, taip bus geriau ne tik jums, bet ir kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien profesinėje srityje nardysite tarsi žuvis vandenyje. Pasikliaukite nuojauta, kai žinių ir išmanymo nebeužteks. Skirkite daugiau dėmesio aplinkiniams, vakare pasistenkite atsipalaiduoti.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d.

jas, mintis, nuotaikas mėgins išreikšti pasinerdami į nuostabų mus supantį spalvų pasaulį. Liepos 21 d. 14 val. kviečiame mažus ir suaugusius klaipėdiečius į kūrybines dirbtuves „Nuspalvink savo vėtrungę“. Užsiėmimo metu susipažinsite su unikaliu Kuršių nerijos simboliu vėtrunge. Ją patys nuspalvinsite ir kaip unikalų suvenyrą parsinešite namo. Užsiėmimams reikia įsigyti medinį vėtrungės maketą. Kaina 35 Lt. RENGINIAI Liepos 3 d. 22 val. jaunųjų menininkų festivalis „7.6“: kino naktis. Organizatorius – „Kultūros raktas“. Nemokamai. Liepos 4 d. 19 val. Jono Meko filmas „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“. (1972 m.) anglų k. Nemokamai. Liepos 11 d. 19 val. Jono Meko filmas „Autobiografija žmogaus, kuris nešė praeitį savo akyse“. (2000 m.) Anglų k. Nemokamai. Rugpjūčio 8, 22, 29 d. 22 val. marinistinio kino ciklas. Nemokamai.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki liepos 9 d. festivalio „GROCK IX“ fotografijų konkurso „Garsi akimirka 2012“ baigiamoji paroda. Nemokamai. Daugiau informacijos www.grock.lt.

Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki liepos 18 d. A.Našlėno fotomontažų paroda „Rekviem posovietiniam sapnui“.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“; iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Iki rugpjūčio 24 d., nuo antradienio iki penktadienio, 10–12 val. kviečia vaikus į „Vasaros studiją“.


Orai

Sinoptikų teigimu, šiandien šalyje vyraus labai šilti – nuo 19 iki 27 laipsnių šilumos – orai. Daug kur numatomi trumpi lietūs. Rytoj naktį bus 14– 18 laipsnių šilumos, palis. Dieną sušils iki 30 laipsnių, gali palyti, vietomis – su perkūnija.

Šiandien, liepos 3 d.

+22

+20

Telšiai

Saulė teka  Saulė leidžiasi  Dienos ilgumas  Mėnulis (priešpilnis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+23

Utena

+23

4.58 22.21 17.23

185-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 181 diena. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +32 Berlynas  +18 Brazilija  +24 Briuselis  +21 Dublinas  +15 Kairas  +36 Keiptaunas  +17 Kopenhaga +19

kokteilis Te­gul šė­ką pjau­na si­nop­ti­kai „Praė­ju­sią sa­vai­tę la­bai nu­džiu­gau su­ ži­no­jęs, kad sa­vait­ga­l į Lie­t u­vo­je vy­ raus šil­ti, gal net karš­ti orai. Ta­čiau rea­ ly­bė bu­vo ki­to­k ia: oras – vė­sus ir net ly­no­jo. Apie si­nop­t i­k ų ža­dė­tą kait­rą ga­lė­jau tik pa­sva­jo­t i, – py­ko Au­g us­t i­ nas. – Tai kam jie, orus spė­jan­tys spe­ cia­l is­tai, pa­tei­k ia in­for­ma­ci­ją, jei daž­ niau­siai ji bū­na ne­tei­sin­ga? Ne­sup­ran­ tu, kuo jie re­mia­si kal­bė­da­mi apie bū­ si­mą orą. Ir ap­skri­tai, ne­tei­sin­ga pro­ gno­zė – jų dar­bo bro­kas. O už bro­ką tu­rė­tų at­sa­ky­ti ar­ba ofi­cia­liai at­si­pra­ šy­t i jais pa­ti­kė­ju­sių žmo­nių.“

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+18 +35 +27 +26 +33 +19 +23 +36

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+21 +21 +30 +15 +20 +32 +26 +31

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+26

+25

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Anatolijus, Ireniejus, Leonas, Liaudmina, Liudmila, Rytis, Tomas, Vaidilas.

liepos 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

20

19

19

5

17

18

16

15

4

16

17

17

16

2

rytoj

ketvirtadienį

1608 m. pran­cū­z ų ke­ liau­to­jas Sa­mue­l is de Champ­lai­nas įkū­rė Kve­ be­ko (Ka­na­da) mies­tą. 1778 m. Prū­si­ja pa­skel­bė ka­rą Aust­ri­jai. 1819 m. Niu­jor­ke pra­dė­jo veik­lą pir­ma­sis JAV tau­ po­ma­sis ban­kas „Bank for Sa­vings“. 1829 m. Gum­bi­nė­je (Ma­ žo­ji Lie­tu­va) gi­mė Jo­ha­ nas Fryd­ri­chas Fran­sas Šre­de­ris, kny­gų ren­gė­jas ir lei­dė­jas. Mi­rė 1906 m. Klai­pė­do­je.

1883 m. Pra­ho­je gi­mė ra­ šy­to­jas Fran­zas Kaf­ka. 1898 m. Jos­hua Slo­cu­mas ta­po pir­muo­ju žmo­gu­mi, ku­ris vie­nui vie­nas jach­ta api­plau­kė apie pa­sau­lį. 1935 m. mi­rė XX a. au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nės pran­ cū­zų iš­ra­dė­jas And­re’as Cit­roe­nas. Gi­mė 1878 m. 1944 m. Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais so­vie­ tų ka­r iuo­me­nė įžen­gė į Mins­ką (Bal­ta­ru­si­ja) ir paė­mė ne­lais­vėn 100 tūkst. vo­kie­čių.

1962 m. gi­mė ak­to­rius To­mas Crui­se’as.

Lei­sis į gi­liau­sią pa­sau­lio ur­vą 15 lie­tu­vių spe­leo­lo­gų lau­kia ne­pap­ ras­tas nuo­ty­kis – vie­nas iš di­džiau­ sių ur­vo­ty­ros klu­bų Bal­ti­jos ša­ly­ se „Ae­nig­ma“ jau ket­vir­tą kar­tą or­ ga­ni­zuo­ja ke­lio­nę į pa­sau­lio dug­nu ir Eve­res­tu po že­me ti­tu­luo­ja­mą gi­ liau­sią ur­vą Že­mė­je. Gal­būt šie­met lie­tu­viui na­rui pa­vyks pa­siek­ti nau­ ją pa­sau­lio ur­vų gy­lio re­kor­dą?

„„Ba­sei­nas: šiam pi­lie­čiui ir­gi tik­

riau­siai si­nop­ti­kai ža­dė­jo trum­ pa­lai­kį lie­tų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ti­kė­t i si­nop­ti­kais – sa­vęs ne­gerb­ti.

Iš olim­pia­dų is­to­ri­jos

Va­ka­rų Kau­ka­zo kal­nuo­se esan­ tis Kru­be­rio-Vo­ron­jos ur­vas – šiuo me­tu gi­liau­sias ži­no­mas ur­vas Že­ mė­je. Jo gy­lis pri­lygs­ta be­veik sep­ ty­niems Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­ tams. Iki šiol nu­si­leis­ti iki ur­vo dug­no (2 140 m) yra pa­vy­kę vos ke­ lioms de­šim­tims žmo­nių, tarp ku­ rių – ir ke­le­tas lie­tu­vių. Per anks­tes­nes „Ae­nig­mos“ eks­pe­di­ci­jas į va­di­na­mą­jį pa­sau­lio dug­ną, prie ur­ve esan­čio van­dens tel­ki­nio, va­di­na­mo­jo si­fo­no „Du ka­pi­to­nai“ sie­nos, bu­vo pri­tvir­tin­ tas Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čio mi­nė­ji­mo ženk­las, o lie­tu­vė Sau­lė Vaš (tuo­met – Sau­lė Pan­kie­nė) pa­ sie­kė pa­sau­lio mo­te­rų spe­leo­lo­gių ur­vų gy­lio re­kor­dą.

Kol su­lauk­si­me ofi­cia­laus si­nop­t i­k ų at­si­pra­šy­mo ar paaiš­k i­n i­mo apie ne­ va stai­ga pa­si­kei­tu­sį vė­ją, ku­r is vie­to­ je lauk­tos gied­ros at­pū­tė lie­taus de­be­ sis, mes tu­ri­me kuo ge­riau pa­si­kaus­ty­ti lie­pos 27 d. Lon­do­ne pra­si­dė­sian­čioms olim­pi­nėms va­sa­ros žai­dy­nėms. Jei­g u jū­sų pa­pra­šys iš­var­dy­t i vi­sas iki šiol vy­k u­sias olim­pia­das, jums te­ rei­k ia pa­sa­ky­ti: 1896 m. – Atė­nai, 1900 m. – Pa­r y­ž ius, 1904 m. – Sent Lui­sas, 1908 m. – Lon­do­nas, 1912 m. – Stok­hol­ mas, 1920 m. – Ant­ver­pe­nas, 1924 m. – Pa­ry­žius, 1928 m. – Ams­ter­da­mas, 1932 m. – Los An­d že­las, 1936 m. – Ber­ly­nas, 1948 m. – Lon­do­nas, 1952 m. – Hel­sin­ kis, 1956 m. – Mel­bur­nas, 1960 m. – Ro­ ma, 1964 m. – To­k i­jas, 1968 m. – Me­chi­ kas, 1972 m. – Miun­che­nas, 1976 m. – Mon­rea­l is, 1980 m. – Mask­va, 1984 m. – Los An­d že­las, 1988 m. – Seu­las, 1992 m. – Bar­se­lo­na, 1996 m. – At­lan­ta, 2000 m. – Sid­nė­jus, 2004 m. – Atė­nai, 2008 m. – Pe­k i­nas. Be­je, tre­jos žai­dy­nės neį­v y­ko dėl pa­ sau­l i­nių ka­r ų.

Šie­met lie­tu­vių ko­man­da su Uk­ rai­nos ir ki­tų ša­lių spe­leo­lo­gais tam­so­je, drėg­mė­je ir šal­ty­je pra­ leis dau­giau nei dvi sa­vai­tes, mė­ gins pra­si­skverb­ti į dar neiš­tir­tą ur­vo da­lį – si­fo­no „Du ka­pi­to­nai“ gel­mes – ir pa­siek­ti nau­ją pa­sau­lio ur­vų gy­lio re­kor­dą. „Nar­dy­mas po ur­vuo­se esan­ čius van­dens tel­ki­nius, va­di­na­mus si­fo­nais, yra vie­nas iš pa­čių pa­ vo­jin­giau­sių ekst­re­ma­laus spor­to už­siė­mi­mų pa­sau­ly­je. Ka­dan­gi Kru­ be­rio-Vo­ron­jos ur­vo apa­ti­nė da­lis ap­sem­ta van­dens, nau­ją pa­sau­lio ur­vų gy­lio re­kor­dą ga­li pa­siek­ti tik la­bai ge­rus na­ro įgū­džius tu­rin­tis žmo­gus“, – tei­gė lie­tu­vių ko­man­ dos va­do­vas Ai­das Gu­dai­tis. Šie­met į si­fo­ną ke­ti­na leis­tis trys na­rai: lie­tu­vis, ru­sas ir uk­rai­nie­ tis. Lie­tu­vių eks­pe­di­ci­ja „Gi­lyn į Že­mės cent­rą 2012“ – tai di­de­ lio tarp­tau­ti­nio pro­jek­to „Be­dug­ nės kvie­ti­mas“ da­lis, ku­rį ren­gia Uk­rai­nos spe­leo­lo­gi­jos aso­cia­ci­ja, Kru­be­rio-Vo­ron­jos ur­vą ty­ri­nė­jan­ ti jau dau­giau nei 13 me­tų. „Klaipėdos“ inf.

Nu­girs­tas po­kal­bis Au­to­bu­se vai­kas klau­sia tė­čio: – Tė­t i, ko­dėl tu ve­dei ma­mą? Vy­ras at­si­su­ka į žmo­ną: – Ma­tai, net vai­kas ste­bi­si.

Links­mie­ji tirš­čiai Praė­ju­sį ry­tą, apie 5 val., iš ba­ro iš­l in­ ga­vo įkau­šęs vy­r iš­k is: – Koks čia da­bar keis­tas kva­pas? Praei­vis: – Gry­nas oras, po­nu­l i. Čes­ka (397 719; ne­tei­sy­bė: Lon­do­ne žai­dy­nės vyks net tre­čią­jį kar­tą. Duo­tų lie­tu­viams nors vie­ną­syk su­reng­ti olim­pia­dą)

„„Pa­vo­jai: kad iš­vys­tų to­kį gro­žį ir pa­ro­dy­tų žmo­gaus ga­li­my­bes, lie­tu­

vių spe­leo­lo­gai ri­zi­kuos gy­vy­bė­mis.

„„ Ga­li­my­bės: į gi­liau­sią ži­no­mą Že­mės ur­vą nu­si­leis­ti ga­lės tik ge­rus nar­

dy­mo įgū­džius tu­rin­tys spe­leo­lo­gai. 

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

2012-07-03 Klaipeda  

Kons­ti­tu­ci­nis­Teis­mas sku­bos­tvar­ka­nag­ri­nės, ar­R.Pak­sas­ga­lės­siek­ti Sei­mo­na­rio­man­da­to. Ma­žo­sios­Lie­tu­vos­is­to­ri­j...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you