Issuu on Google+

Ekonomika

9p.

Pasaulis

Lie­tu­viai­ ne­tru­kus­ įro­dys, kad ir­ ma­ža ša­lis į­ kos­mo­są ga­li­ pa­leis­ti pa­ly­do­vą.

10p. Si­ri­ja vėl­ at­si­dū­rė ant­ kru­vi­no­ pi­lie­ti­nio­ ka­ro­ slenks­čio.

Sportas

15p.

P.Jankūnas ­ mažiausiai ­ dar vieną ­ sezoną ves ­ „Žalgirį“ ­ į priekį.

Pla­ti dai­li­nin­ko G.Bag­do­na­vi­čiaus dar­bų pa­le­tė: ­ nuo bal­dų – ­ iki fo­toak­tų.

25p.

Šeštadienio

Birželio 30, 2012 Nr. 152 (19711) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

V.Gu­rec­kie­nė: teisme ap­gy­niau vy­ro gar­bę

Emig­ran­tų va­das su­klu­po Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Šią sa­vai­tę Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ jos lei­di­mą re­gist­ruo­tis ga­vu­sios Emig­ran­tų par­ti­jos va­das su­klu­ po: sa­va­va­liš­kai pa­siė­męs Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės au­to­mo­bi­lį, as­me­ni­niais ar par­ti­jos rei­ka­lais iš­mo­vė į Vil­nių. Ne­ti­kė­tas su­si­ti­ki­mas

Va­kar Emig­ran­tų par­ti­jos va­do­ vui Juo­zui Mu­raus­kui die­na bu­vo įtemp­ta, pil­na ne­ti­kė­tu­mų, ne­tgi stre­so. Ne­ma­lo­nia is­to­ri­ja vir­tęs tar­ ny­bi­nis siu­že­tas pra­si­dė­jo ket­vir­ta­ die­nį, kai J.Mu­raus­kas sa­vi­val­dy­bės Bend­ro­jo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­jui Bro­nis­lo­vui Var­nui įtei­kė raš­ tiš­ką pra­šy­mą leis­ti penk­ ta­die­nį neat­vyk­ti į dar­bą.

2

Dienos citata „At­pa­žįs­ta tik vy­res­ni. Ir be­na­miai, ku­rie kaps­to­si šiukš­lia­dė­žė­se“, – sa­kė gar­sus ak­to­rius, dai­nų­ au­to­rius ir at­li­kė­jas­ Vla­das Bag­do­nas. „„Kar­tu: V.Gu­rec­kie­nei (kairėje) su dukra Beta dvejus metus teko įrodinėti, kad nusižudęs A.Gureckis nebuvo sukčius.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

na Kra­pa­vic­kai­tė A.Gu­rec­kis. Naš­lė li­ku­si V.Gu­rec­ Prieš dve­jus me­tus iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­ Dia­ d.krapavickaite@kaunodiena.lt kie­nė tuo­met pa­si­ry­žo ap­gin­ti suk­ čia­vi­mu kal­tin­amo vy­ro gar­bę. ku­sio vers­li­nin­ko An­ta­no Gu­rec­kio žmo­ Su­ta­pi­mų vir­ti­nė Po dve­jų me­tų to­je pa­čio­je vie­ na Vio­le­ta Gu­rec­kie­nė šią sa­vai­tę leng­ Į V.Gu­rec­kie­nės na­mų du­ris pa­ to­je du­ris at­vė­rė švy­tin­ti, pa­si­ Pirkite ðeðtadieniná „Kauno dienraðtá si­bel­dė­me va­ kar. Su­dienos“ ta­pi­mas, bet ti­ir kin­ti sa­vi­mi mo­te­ris. „Tą pa­čią viau at­si­kvė­pė. „MG Bal­tic In­vest­men“ ieš­ prieš dve­ j us me­ t us bir­ ž e­ l io 29 d. die­ną pa­na­šiu lai­ku prieš dve­ jame rasite kuponà, kurá galësite iðsikeisti se nuai­dė­jo šū­vis ir taip iš gy­ jus me­tus čia kal­bė­jo­mės“, – tar­ ki­nys dėl 77 mln. li­tų teis­mo spren­di­má bilietà u juo­ vienam asmeniui ve­ni­mo pa­si­trau­kė il­ga­me­tis sta­ si pa­si­tik­ri­no V.Gu­rec­ VDU Kauno Botanikos kasoje. 4 su­ma­žė­jo iki 600 tūkst. li­tų. ty­bų bend­ro­vėssodo „Mit­ ni­ja“ va­do­vas kie­nė.

dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

! S A M A NEMOK

o Á VDU Kaun

9–30

dieno

mis

18p.


2

Šeštadienis, birželio 30, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

15

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,74

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

34

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Emig­ran­tų va­d Pra­šy­mas bu­vo pa­ten­ 1 kin­tas ir at­ro­dė, kad nau­ jai iš­kep­tos par­ti­jos ly­de­rio lau­kia

sklan­di įžan­ga į sau­lė­tą sa­vait­ga­lį. Po­li­ti­kos nau­jo­ko pla­nus su­jau­ kė Vil­niu­je įvy­kęs ne­ti­kė­tas su­si­ ti­ki­mas, apie ku­rį „Kau­no die­nai“ pa­pa­sa­ko­jo mies­to ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Mi­kė­nas. Pros­pek­te – įta­ri­mai „„Nu­tar­tis: sa­vi­val­dy­bė nu­spren­dė, kad kran­ti­nė­je su­reng­ta ak­ci­ja bu­vo „tai­ki ir po­zi­ty­vi žmo­nių pi­lie­ti­nė

iš­raiš­ka“, ta­čiau šį spren­di­mą dar ga­li už­gin­čy­ti po­li­ci­ja. 

Tomo Raginos nuotr.

Už­ra­šo „Tie­sos“ au­to­rių ne­baus Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos tar­ ny­ba (VTT) nu­trau­kė ad­mi­nist­ra­ ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo by­las jau­ nuo­liams, ku­rie bir­že­lio pra­džio­je Ne­mu­no kran­ti­nė­je krei­de­lė­mis ban­dė už­ra­šy­ti žo­dį „Tie­sos“.

VTT ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Ir­ma Va­ si­liaus­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad nu­ tar­tys nu­trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo by­las nu­siųs­tos į Kau­no cent­ro po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tą. Tie­sa, pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę šias nu­tar­tis už­gin­čy­ti. Pa­lan­kų spren­di­mą žo­dį „Tie­ sos“ už­ra­šiu­siems žmo­nėms priė­ mu­si VTT nu­ro­dė, kad kran­ti­nė­je su­reng­ta ak­ci­ja bu­vo tai­ki ir po­zi­ ty­vi žmo­nių pi­lie­ti­nė iš­raiš­ka. Pa­ žy­mi­ma, kad vals­ty­bė tu­ri pa­rei­gą ska­tin­ti pi­lie­tiš­ku­mą ir ge­ra­no­riš­ kai bend­ra­dar­biau­ti su žmo­nė­mis,

da­ly­vau­jan­čiais tai­kiuo­se pi­lie­ti­ niuo­se su­si­bū­ri­muo­se. „Žo­dis „Tie­sos“ yra po­zi­ty­vus ir mū­sų vi­suo­me­nė­je priim­ti­nas lie­tu­viš­kas žo­dis, tu­rin­tis tik tei­ gia­mą pra­smę“, – kons­ta­tuo­ja­ma nu­ta­ri­me. Ak­ci­jos da­ly­viams tei­si­nę pa­ gal­bą tei­ku­sio ad­vo­ka­to Sau­liaus Damb­raus­ko tei­gi­mu, VTT spren­ di­mas yra pa­žan­gus, pa­tei­kian­tis tiks­lų si­tua­ci­jos tei­si­nį įver­ti­ni­mą. „Tie­sos“ ak­ci­ja ne­tie­sio­giai bu­ vo sie­ja­ma su įvy­kiais Gar­lia­vo­je, kai per po­li­ci­jos štur­mą iš Ke­džių na­mų jė­ga iš­vež­ta ma­ža­me­tė mer­ gai­tė. Žo­dį „Tie­sos“ pa­ra­šę jau­nuo­liai bu­vo su­lai­ky­ti ir po­li­ci­jos au­to­ mo­bi­liais nu­vež­ti į ko­mi­sa­ria­tą. Kau­no ap­skri­ties VPK Cent­ ro po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­ rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis Rai­mon­ das Zin­ke­vi­čius ta­da sa­kė, kad jau­nuo­lius nu­spręs­ta su­lai­ky­ti

dėl ad­mi­nist­ra­ci­nės tvar­kos pa­ žei­di­mo. „Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė yra pa­tvir­ti­nu­si mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­les. Jo­se nu­ro­dy­ta, kad vie­šo­je vie­to­je pai­šy­ti drau­ džia­ma“, – pa­rei­gū­nų veiks­mus tuo­met ban­dė pa­grįs­ti R.Zin­ke­ vi­čius. Bir­že­lio pra­džio­je kran­ti­nė­je pra­si­dė­ju­si „Tie­sos“ ak­ci­ja iš­pli­ to: už­ra­šai at­si­ra­do ki­tuo­se Kau­ no vie­to­se – Ąžuo­ly­no par­ke, prie Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės. Ak­ci­jos pra­di­nin­ku lai­ko­mas žo­dį „Tie­sos“ prie pre­zi­den­tū­ ros pa­ra­šęs me­ni­nin­kas Gi­te­ nis Umb­ra­sas. Pab­rė­žęs, kad „šis žo­dis yra ne­tgi Lie­tu­vos him­ne“, me­ni­nin­kas sa­kė, kad už­ra­šy­ti šį žo­dį jį pa­ska­ti­no kul­tū­ros mi­nist­ ro drau­di­mas rink­tis į Gar­lia­vą, kur bū­ria­vo­si žmo­nės, pro­tes­ tuo­jan­tys prieš teis­mo spren­di­ mą Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei grą­ žin­ti duk­rą.

Ugniagesiai Šv. Gert­rū­dos gat­vė­je pastebi gais­rų pro­trū­kį

„„Neaiš­kios: nuo ko už­si­lieps­no­jo san­dė­liu­kas, aiš­ki­na­si eks­per­tai. 

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­ die­nį lieps­no­jo Šv.Gert­rū­dos g. 40-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tas san­ dė­liu­kas. Nu­mal­ši­nus lieps­nas, ras­tas ap­de­gęs vyro kū­nas.

„Iš­d e­g ė san­d ė­l iu­ko vi­d us. Per de­š imt mi­n u­č ių gais­ras bu­vo

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

lo­ka­l i­z uo­tas. Lik­v i­d uo­jant pa­ da­r i­n ius, 0.48 val. bu­vo ras­tas ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ty­bės ir la­bai stip­r iai ap­d e­g ęs žmo­gaus kū­ nas“, – apie ne­l ai­m ę pa­sa­ko­jo Kau­n o ap­s kri­t ies prieš­gais­r i­ nės gel­b ė­j i­m o val­dy­b os at­s to­ vė spau­dai Džiu­gin­ta Vait­ke­vi­ čie­nė. Ji ne­ga­lė­jo įvar­dy­ti, dėl ko ki­ lo gais­ras, nes vyks­ta ty­ri­mas.

„Pra­n e­š i­m as apie gais­r ą bu­vo gau­tas 23.58 val. Apie gais­rą bu­ vo pra­neš­ta per vė­lai, pa­ma­čius ne tik dū­mus, bet ir lieps­nas“, – tei­gė ug­nia­ge­sių at­sto­vė. Nors ug­nia­ge­siai į įvy­kio vie­tą nu­vy­ko per tris mi­nu­tes, san­dė­ liu­kas jau de­gė at­vi­ra lieps­na. Ugniagesių atstovės Dž.Vait­ ke­v i­č ie­n ės tei­g i­m u, Šv.Gert­ rū­d os gat­v ė­je pa­s ta­r uo­j u me­ tu la­bai pa­dau­gė­jo gais­rų, ypač san­dė­liu­kuo­se, kon­tei­ne­riuo­se. Ge­gu­žės mė­ne­sį ug­nia­ge­siams gelbėtojams du kar­tus te­ko va­ žiuo­ti ge­sin­ti kon­tei­ne­riuo­se de­ gan­čių at­lie­kų. Ge­gu­žės 18 d. Šv.Gert­rū­dos g. 22 taip pat ki­lo gais­ras, per ku­ rį stip­r iai ap­d e­g ė du me­d i­n iai san­dė­liu­kai, su­de­gė vi­du­je bu­vę sen­daik­čiai, nuo šlai­to nu­vir­to mū­ri­nė tvo­ra. Bir­že­lio 9 d. ug­nia­ge­siai net du kar­tus vy­ko į Šv.Gert­rū­dos gat­vę. Pir­mas iš­kvie­ti­mas bu­ vo gau­tas dėl de­gan­č ių šiukš­ lių. Ant­ra­sis – dėl gais­ro dvie­jų aukš­tų rąs­ti­nia­me ap­mū­ry­ta­me na­me su man­sar­da. Bir­ž e­l io 24 d. taip pat bu­vo gau­tas iš­kvie­ti­mas dėl šio­je gat­ vė­je de­gan­čių at­lie­kų.

„Pu­sę de­šim­tos va­žiuo­da­mas Vil­ niu­je Sa­va­no­rių pro­spek­tu, pa­ste­ bė­jau, kaip ma­no au­to­mo­bi­lį ap­len­ kė Kau­no her­bu pa­žy­mė­ta „Ško­da“. Prie jos vai­ro sė­dė­jo J.Mu­raus­kas. Jis va­žia­vo vie­nas. Pas­kam­bi­nęs į sa­vi­val­dy­bę pa­si­do­mė­jau: gal jis į Vil­nių tu­rė­jo vež­ti ko­kį nors dar­ buo­to­ją. Paaiš­kė­jo, kad ne. Tuo­ met man ir ki­lo įta­ri­mų“, – „Kau­ no die­nai“ pa­sa­ko­jo K.Mi­kė­nas. Sa­vi­val­dy­bės Bend­ro­jo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas B.Var­nas sa­kė, kad J.Mu­raus­kas nė­ra ga­vęs lei­di­ mo lais­vą die­ną nau­do­tis tar­ny­bi­ niu au­to­mo­bi­liu. „Kai jis at­ne­šė pra­šy­mą, kad bū­ tų skir­ta lais­va die­na, apie au­to­mo­ bi­lį jo­kios kal­bos ne­bu­vo. Ne­ži­nau, ar da­bar tar­ny­bi­nis au­to­mo­bi­lis yra ga­ra­že. Tu­rė­tų bū­ti. Rei­kė­tų nuei­ ti pa­si­žiū­rė­ti“, – va­kar 10 val. aiš­ ki­no B.Var­nas. Tei­gė nie­kur ne­va­žia­vęs

Prie sa­vi­val­dy­bės ga­ra­žo, kur lai­ ko­ma J.Mu­raus­ko dar­bo prie­mo­ nė – tar­ny­bi­nis au­to­mo­bi­lis, atė­jęs B.Var­nas nie­ko ne­ga­lė­jo su­ži­no­ti, nes du­rys bu­vo už­ra­kin­tos, o kie­ me vaikš­čio­ję Trans­por­to sky­riaus dar­buo­to­jai tei­gė ne­ži­nan­tys, ar ga­ra­že yra val­diš­kas au­to­mo­bi­lis. Po ke­lio­li­kos mi­nu­čių Trans­ por­to po­sky­rio ve­dė­jas Vy­tau­tas Va­len­ta at­ne­šė jo ka­bi­ne­te lai­ko­ mą at­sar­gi­nį rak­tą ir du­rys bu­vo ati­da­ry­tos. Ga­ra­že sto­vė­jo ne pil­ kos spal­vos val­diš­ka „Ško­da“, bet skais­čiai gel­to­nas „Fiat Pun­to“ su nu­lei­džia­mu sto­gu. J. Mu­raus­kui pa­skam­bi­nęs B.Var­ nas iš­gir­do, kad Emig­ran­tų par­ti­jos va­das ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti sa­vi­val­ dy­bės kie­me. „Jis man pa­sa­kė – aš nie­kur neiš­ va­žia­vęs“, – po­kal­bį su sa­vo pa­val­ di­niu per­pa­sa­ko­jo Bend­ro­jo sky­ riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas.

„„Už­mo­jai: J.Mu­raus­kas pa­siė­mė ne t

Įž­vel­gia są­moks­lą

Ke­lios mi­nu­tės po vie­nuo­li­kos į kie­mą įva­žia­vo J.Mu­raus­ko vai­ ruo­ja­ma val­diš­ka „Ško­da“. Pap­ra­ šy­tas paaiš­kin­ti, ko­dėl lais­vą die­ną nau­do­ja­si tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu, Emig­ran­tų par­ti­jos va­do­vas ėmė tvir­tin­ti, kad bu­vo iš­va­žia­vęs tik pus­va­lan­džiui įsi­pil­ti de­ga­lų ir dar tik ruo­šia­si va­žiuo­ti į Vil­nių. Iš­gir­dęs, kad žur­na­lis­tai prie ga­ ra­žo lū­ku­riuo­ja jau va­lan­dą, J.Mu­ raus­kas ėmė tei­rau­tis: „Iš kur ga­ vo­te in­for­ma­ci­ją?“ „Man no­ri pa­kenk­ti. Da­bar se­ka kiek­vie­ną ma­no žings­nį. Ban­dė iš­ pro­vo­kuo­ti – įpil­ti, bet jiems ne­pa­ vy­ko. Bi­jo ma­no par­ti­jos ir pa­pras­ tų žmo­nių“, – dės­tė J.Mu­raus­kas, ta­čiau ne­no­rė­jo konk­re­čiai įvar­dy­ ti, kas jam sten­gia­si pa­kenk­ti. Dar­ba­vo­si Či­ka­go­je

Šių me­tų pra­džio­je J.Mu­raus­kas ir jo bend­ra­žy­giai pa­skel­bė apie ke­ ti­ni­mus įkur­ti Emig­ran­tų par­ti­ją. Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės sa­lė­ je vy­ku­sia­me ini­cia­ty­vi­nės gru­pės

„„Iš­va­da: Trans­por­to po­sky­rio ve­dė­jas V.Va­len­ta val­diš­ką au­to­mo­bi­lį iš

ga­ra­žo iš­vai­ra­vu­sio dar­buo­to­jo veiks­muo­se įžvel­gė sa­vi­va­lę.


3

Šeštadienis, birželio 30, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

a­das su­klu­po

Vals­ty­bės įmo­nė­je – „zuo­ki­nin­kų“ agi­ta­ci­ja Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Vals­ty­bės įmo­nė­je „Re­gist­rų cent­ ras“ pa­ra­šus dėl par­ti­jos TAIP ini­ ci­juo­ja­mo re­fe­ren­du­mo rin­ku­sios mo­te­rys, pa­ma­čiu­sios žur­na­lis­tus su­tri­ko ir puo­lė plūs­tis.

tik lais­va­die­nį, bet ir tar­ny­bi­nį au­to­mo­bi­lį.

su­si­rin­ki­me tuo­met da­ly­va­vo apie šim­tas žmo­nių – dau­gu­ma emig­ ran­tai. Anot J. Mu­raus­ko, šiuo me­ tu par­ti­jos gre­to­se yra apie 2 300 na­rių. Aš­t uo­n e­r ius me­t us Či­ka­go­ je dir­bęs ir gy­ve­nęs J.Mu­raus­kas tei­gė pui­kiai su­pran­tan­tis emig­ ran­tų gy­ve­ni­mo sa­vi­tu­mus ir lū­ kes­čius.

Bro­nis­lo­vas Var­nas:

Ne­ži­nau, ar da­ bar tar­ny­bi­nis au­ to­mo­bi­lis yra ga­ ra­že. Tu­rė­tų bū­ti. Rei­kė­tų nuei­ti pa­ si­žiū­rė­ti. Grį­žęs iš emig­ra­ci­jos jis Kau­ne bu­vo įkū­ręs bend­ro­vę „Juo­zo li­ mu­zi­nai“, už­sii­man­čią li­mu­zi­nų nuo­ma. Emig­ran­tų par­ti­jos va­do­

vas pri­si­pa­ži­no, kad vers­las ėmė strig­ti, to­dėl ėmęs ieš­ko­ti li­mu­zi­ nams pir­kė­jų. Va­di­na Mu­rav­jo­vu

Kau­no sa­vi­val­dy­bės au­to­mo­bi­ lių par­ko vai­ruo­to­jai J.Mu­raus­ką api­bū­di­na kaip iš­skir­ti­nį vai­ruo­ to­ją, daž­niau­siai ve­žio­jan­tį ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­do­vus ir per daug su sa­vo ko­le­go­mis vai­ruo­to­jais ne­si­ bi­čiu­liau­jan­tį. Kai ku­rie jį va­di­na Mu­rav­jo­vu. Trans­p or­to po­s ky­r io ve­d ė­ jas Vy­tau­tas Va­len­ta „Kau­no die­ nai“ tei­gė, kad J.Mu­raus­kui gre­sia san­kci­jos. Pa­ma­tęs, kad ga­ra­že nė­ ra val­diš­ko au­to­mo­bi­lio, V.Va­len­ta svars­tė: „Tai kve­pia sa­vi­va­le. Aki­ vaiz­du, kad jis kaž­kur iš­va­žia��vęs tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu. Dėl šio at­ve­jo ra­šy­si­me raš­tą ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­riui, kad bū­tų įver­tin­ tos vi­sos ap­lin­ky­bės.“ Pats J.Mu­raus­kas dėl penk­ta­ die­nio įvy­kio jau­tė­si kiek su­tri­ kęs. Ga­lop jis pa­reiš­kė: „Ne­tu­riu ko pa­sa­ky­ti. Be ko­men­ta­rų.“

Į „Kau­no die­ną“ va­kar pa­skam­ bi­nę skai­ty­to­jai tei­ra­vo­si, ar tei­ sė­tai vals­ty­bės įmo­nė­je „Re­gist­rų cent­ras“ Ar­tū­ro Zuo­ko va­do­vau­ ja­ma po­li­ti­nė par­ti­ja TAIP ren­ka iš in­te­re­san­tų pa­ra­šus dėl re­fe­ ren­du­mo. Juo sie­kia­ma su­ma­žin­ ti Sei­mo na­rių skai­čių, taip pat ki­ tų par­la­men­to re­for­mų. Nu­vy­kę į „Re­gist­rų cent­ro“ Kau­no sky­rių pa­ma­tė­me sta­liu­ ką su in­for­ma­ci­ne me­džia­ga apie ini­ci­juo­ja­mą re­fe­ren­du­mą ir dvi mo­te­ris, ku­rios vaikš­čio­jo įstai­ gos sa­lė­je bei lan­ky­to­jus agi­ta­vo pa­si­ra­šy­ti už re­fe­ren­du­mą. Pa­ma­čiu­sios, kad yra fo­tog­ra­ fuo­ja­mos, jos su­tri­ko. „Ko­kiu pa­ grin­du fo­tog­ra­fuo­ja­te, ar tu­ri­ te tam įstai­gos lei­di­mą?“ – bė­rė klau­si­mus vie­na pa­ra­šų rin­kė­jų. Pri­mi­nus, kad ini­ci­juo­ja­mas re­fe­ren­du­mas nė­ra pri­va­tus, bet vie­šas rei­ka­las, mo­te­rys at­ly­žo: „Mes ne­prieš­ta­rau­tu­me dėl fo­ tog­ra­fi­jų, bet esa­me be ma­kia­ žų ir ne­fo­to­ge­niš­kos“, – tei­si­no­si vie­na jų. Ta­čiau pri­si­sta­ty­ti mo­ te­rys at­si­sa­kė. „Re­gist­rų cent­ro“ at­sto­vas spau­dai Ai­das Pet­ro­šius aiš­ki­no, kad re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­riai ga­ vo įstai­gos va­do­vų su­ti­ki­mą rink­ ti pa­ra­šus Vil­niaus ir Kau­no sky­ riuo­se. „Prieš tai pas mus pa­ra­šus prieš ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bą rin­ko ža­lie­ji, dar anks­čiau dėl pir­ma­ lai­kių Sei­mo rin­ki­mų ban­dė re­ fe­ren­du­mą su­reng­ti Nau­jo­ji są­ jun­ga. Nie­ko nei pro­te­guo­ja­me,

„„Sla­pu­ka­vi­mas: pra­šy­da­mos iš­sa­mių as­mens duo­me­nų iš gy­ven­to­

jų, pa­čios pa­ra­šų rin­kė­jos iš­si­gan­do vie­šu­mo. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ze­no­nas Vai­gaus­kas:

Nep­ri­tar­da­vo­me ir kai ini­cia­to­riai prieš ke­le­rius me­tus ban­ dy­da­vo žmo­nės įkal­ bi­nė­ti li­go­ni­nė­se.

nei disk­ri­mi­nuo­ja­me. Mū­sų įstai­ ga yra vie­ša vie­ta ir ne­prieš­ta­rau­ ja­me, kad čia bū­tų ren­ka­mi pa­ra­ šai“, – ti­ki­no A.Pet­ro­šius. Vy­riau­siosios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas tvir­ti­no, kad vals­ty­bės įstai­gos yra vie­ša vie­ta ir jo­se ga­li­ma rink­ ti pa­ra­šus re­fe­ren­du­mui su­reng­ti. „Ta­čiau kai ku­rių įstai­gų va­do­vai to da­ry­ti ne­lei­džia, sa­ky­da­mi, kad tai truk­dys jų dar­bui. Pa­vyz­džiui, re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių neį­si­lei­ do Lie­tu­vos dar­bo bir­ža, „Sod­ra“. Nep­ri­tar­da­vo­me ir kai ini­cia­to­riai prieš ke­le­rius me­tus ban­dy­da­vo žmo­nes įkal­bi­nė­ti li­go­ni­nė­se“, – sa­kė Z.Vai­gaus­kas. Pa­gal ša­lies Kons­ti­tu­ci­ją re­fe­ren­ du­mą ga­li­ma skelb­ti, jei su­ren­ka­ma 300 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ra­šų.

Ban­dė pra­ry­ti nar­ko­ti­kus Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams su­ lai­ky­tą įta­ria­mą­jį dėl ga­lbūt tu­rė­ tų nar­ko­ti­nių me­džia­gų te­ko vež­ ti ne į areš­ti­nę, o į li­go­ni­nę.

„„Siurp­ri­zas: vie­toj val­diš­kos „Ško­dos“ ga­ra­že bu­vo ap­tik­tas „Fiat“ ka­

brioletas. 

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nį, apie 15 val., Par­ti­ za­nų gat­vė­je pa­rei­gū­nai su­lai­kė 38-erių V.M. Įta­ri­mų vy­ras su­ kė­lė dėl ga­lbūt tu­rė­tų nar­ko­ti­nių me­džia­gų. At­ro­do, kad po­li­ci­nin­kai neap­ si­ri­ko. Pas su­lai­ky­tą­jį ras­ta po­lie­ ti­le­ni­nių mai­še­lių su gels­vos spal­ vos mil­te­liais, įta­ria­ma, nar­ko­ti­ne me­džia­ga. Ap­ti­kus ra­di­nį, pa­rei­gū­nų lau­kė ne­ti­kė­tu­mas. Su­lai­ky­ta­sis pra­dė­ jo mai­še­lius grūs­ti į bur­ną, siek­ da­mas juos pra­ry­ti. Pa­rei­gū­nai nu­ve­žė vy­rą į gy­dy­ mo įstai­gą, kur jam bu­vo iš­plau­ tas skran­dis. Ža­lia­kal­nio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas dėl ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­ mis me­džia­go­mis.

„„Tyrimas: įvykio aplinkybes aiškinasi Žaliakalnio policijos komisaria­

to pareigūnai. 

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.


4

miestas

šeštadienis, birželio 30, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

V.Gu­rec­kie­nė: teisme ap­gy Pa­lan­kų teis­mo nuo­ 1 spren­dį mo­te­ris iš­gir­do tre­čia­die­nį, li­kus dviem die­noms

iki vy­ro žū­ties da­tos. V.Gu­rec­kie­ nė ne­be­sis­te­bi: dau­ge­lį iš­šū­kių jų šei­ma tu­rė­jo pa­kel­ti šei­mos šven­ čių die­no­mis. V.Gu­rec­kie­nė ne­sle­pia: iš Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo ji išė­jo iš­ kel­ta gal­va. Bend­ro­vės „MG Bal­tic In­vest­men“ 77 mln. li­tų ieš­ki­nio mo­kė­ti ne­rei­kės. Vie­toj rei­ka­lau­tų mi­li­jo­nų teis­mas A.Gu­rec­kio naš­lei pri­tei­sė su­mo­kė­ti 600 tūkst. li­tų. Teis­mas nu­spren­dė, kad bend­ro­ vės „Mit­ni­ja“ įkū­rė­jas ir il­ga­me­tis di­rek­to­rius A.Gu­rec­kis ne­ga­lė­jo pa­ da­ry­ti mi­li­jo­ni­nių nuo­sto­lių. Teis­ mas pa­tvir­ti­no jau anks­čiau V.Gu­ rec­kie­nės sa­ky­tus mo­ty­vus, kad vi­si spren­di­mai bend­ro­vė­je bū­da­ vo prii­ma­mi su val­dy­bos na­riais.

pa­čio­je sve­tai­nė­je V.Gu­rec­kie­nė jau pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tams apie šei­mą iš­ti­ku­sią ne­lai­mę ir jos prie­žas­tis.

tu­si šūs­nis įsta­ty­mų, skai­ty­da­vu­si kiek­vie­ną do­ku­men­tą, ko­ne min­ti­ nai ži­no­ju­si vi­są by­los me­džia­gą.

Rei­kė­jo iš­lik­ti

Ži­no­ti ir ne­me­luo­ti

Da­bar V.Gu­rec­kie­nė at­vi­rai kal­ba, kad per tuos dve­jus me­tus nuo vy­ ro žū­ties ji pe­rė­jo per ug­nį ir van­ de­nį. Tie­sa, ne­slė­pė ir to, kad to­kia stip­ri pa­si­da­rė ne iš kar­to. „Rei­kė­ jo dar su­ge­bė­ti iš­lik­ti. Ba­lan­sa­vau tarp šio ir ana­pu­si­nio pa­sau­lio. Aš ta­da vi­są nak­tį gal­vo­jau, ar iš­lik­ti, ar pa­si­trauk­ti. Ta­čiau dėl jo ma­ mos, dėl duk­ros ir An­ta­no var­do“, – min­tis, su­lai­kiu­sias gy­ven­ti, dės­ tė mo­te­ris.

Ne­pa­mirš­ta­ma die­na

Prieš dve­jus me­tus bir­že­lio 29 d., apie 7 val., Gu­rec­kius pa­ža­di­no įky­rus du­rų skam­bu­tis. Iš Vil­niaus į Kau­ną at­vy­kę Eko­no­mi­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­ nai pri­si­sta­tė da­ry­sią kra­tą. Paaiš­ kė­jo, kad Vil­niu­je pra­dė­tas dar vie­nas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Bend­ro­vės „Mit­ni­ja“ bu­vęs il­ga­ me­tis va­do­vas ir sa­vi­nin­kas A.Gu­ rec­kis kal­ti­na­mas su­kčia­vi­mu. Esą 2007–2008 m. A.Gu­rec­kis ir vil­ nie­tis Rim­vy­das Si­lic­kas gal­būt pa­si­ra­šė fik­ty­vią su­tar­tį ir taip iš bend­ro­vės są­skai­tos bu­vo per­ves­ ta apie 0,5 mln. li­tų. Pa­rei­gū­nai pa­ta­rė A.Gu­rec­kiui pasiimti bū­ti­niau­sius daik­tus, nes esą teks vyk­ti į Vil­nių. Tik vė­liau V.Gu­rec­kie­nei paaiš­kė­jo, kad vy­ ras, su­ži­no­jęs, jog bus su­lai­ky­tas, priė­mė kraš­tu­ti­nį spren­di­mą. Ta­da mo­te­ris pa­sa­ko­jo: „Jis nu­ tai­sė links­mą vei­do iš­raiš­ką, kad mes ne­sup­ras­tu­me, kaip jį pa­vei­kė ta ži­nia.“ Šū­vis nuai­dė­jo sve­tai­nė­ je. Praė­jus ke­lioms va­lan­doms, to­je

Komentaras

Beta Rumšienė:

Mes pra­šė­me teis­mo ap­gin­ti mū­sų šei­mą. Pra­šė­me už­kirs­ti ke­ lią sa­vi­va­lei, kad ak­ ci­jas jiems par­da­vęs žmo­gus ne­tu­rė­tų nu­ si­pirk­ti kars­to. V.Gu­rec­kie­nė nea­be­jo­ja, kad to­ kia di­de­lė ne­lai­mė ar­ba su­gniuž­do žmo­gų, ar­ba pa­gim­do to­kią di­de­ lę jė­gą, kad jis ei­na drą­siai ir nie­ko ne­bi­jo. „Žmo­nėms, ku­riuos iš­tik­tų pa­na­ši ne­lai­mė, aš tu­rė­čiau ką pa­ sa­ky­ti. Ne kar­tą kei­čiau ad­vo­ka­tus. Aš ma­čiau, kad jie pa­jus­da­vo spau­ di­mą“, – sa­vo žings­nius pri­si­mi­nė V.Gu­rec­kie­nė. Mo­te­ris juo­kau­ja, kad apė­jo pu­ sę Lie­tu­vos. Į kai ku­rių vals­ty­bi­ nių ins­ti­tu­ci­jų du­ris bel­dė­si net po ke­le­tą kar­tų. „Ži­nok sa­vo tei­ ses“, – pa­ta­ri­mą iš pre­zi­den­tū­ros mi­ni V.Gu­rec­kie­nė. Da­bar ji jau la­ bai ge­rai ži­no sa­vo tei­ses. Per­ver­

Kaip dar vie­ną stip­rią­ją sa­vo pu­ sę V.Gu­rec­kie­nė mi­ni jų šei­mos dar­ną. 77 mln. li­tų ieš­ki­nys bu­ vo pa­reikš­tas jai, jos vy­rui ir žen­ tui. V.Gu­rec­kie­nė mi­li­jo­ni­nė­je by­ lo­je bu­vo at­sa­ko­ve tik dėl 59 tūkst. li­tų. Maž­daug 2 mln. li­tų te­ko žen­ tui, o li­ku­si da­lis – A.Gu­rec­kiui. „Vi­są lai­ką dir­bau su vy­ru. Ži­no­ jau vis­ką, to­dėl drą­siai pe­rė­miau vy­rui mes­tus kal­ti­ni­mus“, – dės­tė V.Gu­rec­kie­nė. Dve­jus me­tus vyks­ tan­čio­je ko­vo­je ji kau­na­si kar­tu su duk­ra Be­ta. Jai taip pat mes­ti kal­ti­ ni­mai, ta­čiau ki­to­je by­lo­je, ku­rio­je dar ne­pa­dė­tas taš­kas. Abi mo­te­rys ti­ki­na pa­ty­ru­sios la­ bai di­de­lį spau­di­mą. „Mes pra­šė­me teis­mo ap­gin­ti mū­sų šei­mą. Pra­šė­ me už­kirs­ti ke­lią sa­vi­va­lei, kad ak­ ci­jas jiems par­da­vęs žmo­gus ne­tu­ rė­tų nu­si­pirk­ti kars­to ir ne­si­lie­tų ne­kal­tas krau­jas“, – sa­vo krei­pi­ mą­si į teis­mą pri­si­mi­nė V.Gu­rec­ kie­nės duk­ra Be­ta. Psi­cho­lo­gų ne­pri­rei­kė

Ne­lai­mė kaip filt­ras – la­bai grei­ tai su­ži­nai, kas ta­vo drau­gai ir kas ne. V.Gu­rec­kie­nė sa­vo kai­liu pa­ty­ rė, kad daž­niau­siai tie, ku­riems ne kar­tą pa­dė­jo, jai sun­kiu me­tu at­ su­ko nu­ga­rą, o tie, ku­riems lyg ir ne­pa­dė­jo, iš­tie­sė pa­gal­bos ran­ką. „Ge­ri dar­bai grįž­ta ne vi­sa­da iš tų pa­čių žmo­nių“, – fi­lo­so­fiš­kai mąs­ tė mo­te­ris. „Ši ne­lai­mė ma­ne pa­da­rė la­bai drą­sią. Smulk­me­nos ma­nęs ne­ be­ga­li įžeis­ti, jos man at­ro­do ne­ reikš­min­gos. Aš įgi­jau skau­džios ir bai­sios pa­tir­ties“, – dve­jus me­tus iš­gy­ve­ni­mų ban­dė api­brėž­ti V.Gu­ rec­kie­nė. Ji la­bai džiau­gia­si ne­pa­ lū­žu­si. Ki­taip sa­ko ne­bū­tų ga­lė­ju­ si gy­ven­ti. Min­tis, kad ga­lė­jo bū­ti va­di­na­mi va­gi­mis ar su­kčiais, ne­ bū­tų lei­du­si V.Gu­rec­kie­nei nu­si­ ra­min­ti. „Vi­sa­da tu­rė­jau drau­gių. Ir la­ bai ver­ti­nau mo­te­riš­ką drau­gys­tę. Man ne­rei­kė­jo psi­cho­lo­gų. Aš kal­ bė­jau su drau­gė­mis“, – pa­sa­ko­jo naš­lė. Da­bar V.Gu­rec­kie­nė juo­kia­ si, kad są­skai­tos už te­le­fo­no po­kal­

Komentaras

Eval­das Ra­po­las

NOR­DIA Baub­lys & Part­ners ad­vo­ka­tas

I

eš­ko­v ai UAB „MG Bal­t ic In­vest­ ment“ ir UAB „Mit­n i­j a“ dau­g iau nei 77 mln. li­t ų ieš­k i­n į il­g a­m e­ čio „Mit­n i­j os“ sa­v i­n in­ko ir va­ do­vo A.Gu­rec­k io šei­m ai grin­d ė ta­ ria­m ai nee­f ek­t y­v iu A.Gu­r ec­k io val­dy­mu. Ta­č iau teis­m as su­t i­ko su at­s a­ko­ vės V.Gu­rec­k ie­n ės at­s to­v ų iš­d ės­ ty­t ais ar­g u­m en­t ais, kad bend­ro­vė­ je vi­s us svar­b iau­s ius spren­d i­mus priim­d a­vo val­dy­b a, to­d ėl A.Gu­rec­ kis, pri­ž iū­r i­m as kon­cer­n o „MG Bal­ tic“ de­le­g uo­t ų val­dy­b os na­r ių, ne­g a­ lė­jo bū­t i jam pri­ski­r ia­mų mi­l i­jo­n i­n ių nuo­s to­l ių su­kė­lė­j u, taip ap­s au­g o­d a­ mas skau­d žią ne­tek­t į pa­t y­r u­s ią Gu­ rec­k ių šei­m ą nuo dar di­des­n ių pra­ ra­d i­mų. Teis­mas taip pat su­t i­ko su at­s a­ko­vės at­s to­v ų ar­g u­men­t ais, kad vi­s i A.Gu­ rec­k io su­d a­r y­t i san­d o­r iai bu­vo iš es­m ės pel­n in­g i, ati­t i­ko bend­ro­vės in­te­re­s us ir vie­toj UAB „MG Bal­t ic In­ vest­ment“ ir UAB „Mit­n i­ja“ rei­ka­lau­t ų dau­g iau nei 77 mln. li­t ų pri­tei­s ė 600 tūkst. litų.

bius siek­da­vo ke­lis šim­tus li­tų. Tai, ko ge­ro, pi­giau nei psi­cho­lo­go pa­ ta­ri­mai. Ta drau­gys­tė ir pa­dė­jo iš­gy­ven­ti. „Taip, bū­da­vo – šauk­da­vau, klyk­ da­vau čia, ši­tuo­se na­muo­se, bet iš­tvė­riau. Ži­nau, kad daug ką nu­ ste­bi­nau tuo, jog esu to­kia stip­ri“, – įtikinamai skam­bė­jo ne tik mo­ ters ta­ria­mi žo­džiai, bet ir ro­dė jos lai­ky­se­na. Skaus­mas gy­vas

„Pas­ku­ti­nia­me teis­mo po­sė­dy­ je pa­sa­kiau, kad dėl gy­vy­bės vis­ką bū­tu­me ati­da­vę. Tai ko­dėl jie ne­ mė­gi­no su­si­tar­ti, ko­dėl nuo­lat gąs­ di­no, gra­si­no ir šan­ta­ža­vo? Nuo ry­ to iki va­ka­ro kaž­ko­kie žmo­nės da­rė An­ta­nui di­džiu­lę įta­ką. Aš daug ko

„„ At­si­lai­kė: V.Gu­rec­kie­nė pasakojo,

džiaugiasi, kad pavyko apginti velion

ne­ži­nau. Jis su­tri­ko, at­si­ti­kus ši­tai ne­lai­mei. O bu­vo ener­gin­gas, drau­ giš­kas žmo­gus“, – skaus­mas mo­ ters šir­dy­je dar neuž­ge­so. V.Gu­rec­kie­nė pa­sa­ko­jo lai­kiu­sis tra­di­ci­jų. Praė­jus ke­tu­rioms sa­vai­ tėms po vy­ro mir­ties, nu­rin­ko vai­ ni­kus nuo jo ka­po. Po me­tų su­ruo­šė me­ti­nes. Pa­sak naš­lės, mi­rus žmo­ gui, jo dra­bu­žiai taip pat tu­ri pa­ lik­ti tuos na­mus, ku­riuo­se mi­ru­sy­ sis gy­ve­no. Tvar­ky­da­ma dra­bu­žius ji at­ra­do laiš­kus. „Aš jais pa­si­ti­kė­ jau, o jie pa­si­nau­do­jo ma­ni­mi“, – vy­ro laiš­kų iš­trau­kas mi­nė­jo mo­ te­ris. „Jie pa­lai­kė jį to­kiu kvai­liu kai­mie­čiu. Jis pa­si­ti­kė­jo, o tai bu­ vo pre­teks­tas jiems pa­si­nau­do­ti“, – V.Gu­rec­kie­nės akys tik pa­raus­da­vo nuo aša­rų, ta­čiau ji ne­pra­vir­ko.

Ag­nė Dva­rio­nie­nė

Chro­no­lo­gi­ja

V

„„2006 m. A.Gu­rec­kis par­da­vė įmo­

UAB kon­cer­no „MG Bal­t ic“ ko­mu­n i­ka­ci­jos va­do­vė

il­n iaus apy­g ar­d os teis­ mo spren­d i­m o ne­v er­t i­ na­m e kaip ne­p a­l an­k aus – bend­r o­v ės ieš­k i­n ys yra iš da­l ies pa­t en­k in­t as. Teis­m as kons­t a­t a­v o, kad An­t a­n as Gu­r ec­ kis pa­ž ei­d ė bend­r o­v ės va­d o­v o pa­ rei­g ą veik­t i rū­p es­t in­g ai ir ati­d žiai, pir­k o bend­r o­v ei ne­r ei­k a­l in­g ą tur­ tą ir ne­t ei­s ė­t ai iš­m o­k ė­j o bend­r o­ vės lė­š as as­m e­n ims už pa­s lau­g as, ku­r ių rea­l iai bend­r o­v ė ne­g a­v o. Ki­ taip ta­r iant, teis­m as pa­t vir­t i­n o, kad A.Gu­r ec­k is iš­š vais­t ė įmo­n ės lė­š as ir sa­vo ne­t ei­s ė­t ais veiks­m ais pa­d a­r ė įmo­n ei ža­l ą. Esa­m e įsi­t i­k i­ nę, kad rei­k a­l au­j a­m os pri­t eis­t i ža­ los su­m a yra rea­l i ir pa­g rįs­t a, to­d ėl priim­t ą teis­m o spren­d i­m ą pla­n uo­ ja­m e skųs­t i aukš­t es­n ės ins­t an­c i­j os teis­m ui.

nės „Mit­ni­ja“ ak­ci­jas vers­lo gru­pės „MG Bal­tic“ ant­ri­nei bend­ro­vei „MG Bal­tic In­vest­ment“ už 57 mln.li­tų. „„Pa­gal su­tar­tį vy­ras įsi­pa­rei­go­jo

dar tre­jus me­tus va­do­vau­ti bend­ ro­vei. Per tą lai­ką A.Gu­rec­kis at­pir­ ko 10 pro­c. bend­ro­vės ak­ci­jų. „„2009 m. ge­gu­žę A.Gu­rec­kis išė­

jo iš dar­bo. „„2010 m. sau­sį Gu­rec­kių šei­ma su­

ži­no­jo apie prieš juos pra­dė­tus teis­ mi­nius pro­ce­sus. Bu­vo areš­tuo­tas vi­sas jų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, są­ skai­tos. Ci­vi­li­nė­se by­lo­se „MG Bal­ tic In­vest­ment“ ieš­ki­nių A.Gu­rec­ kiui su­ma sie­kė 77 mln. li­tų „„2010 m. bir­že­lio 29 d. A.Gu­rec­kis

nu­si­šo­vė sa­vo na­muo­se. „„Tra­ge­di­ja: ne­lai­mės die­na Gu­rec­kių na­muo­se. 

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.


5

šeštadienis, birželio 30, 2012

miestas

y­niau vy­ro gar­bę Pas­ku­ti­nia­ me teis­mo po­sė­dy­je pa­ sa­kiau, kad dėl gy­vy­ bės vis­ką bū­ tu­me ati­da­ vę. Tai ko­dėl jie ne­mė­gi­ no su­si­tar­ti, ko­dėl nuo­lat gąs­di­no, gra­ si­no ir šan­ ta­ža­vo? Nuo ry­to iki va­ ka­ro kaž­ko­ kie žmo­nės da­rė An­ta­ nui di­džiu­lę įta­ką.

kad po teis­mo spren­di­mo ją svei­ki­no gat­vė­je su­tik­ti žmo­nės, tačiau moteris labiausiai nio vyro reputaciją.  And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuotr.

Akcija vyksta iki 2012 m. birželio 30 d. Kaina fiziniams asmenims – 198 Lt, juridiniams asmenims – 240 Lt (198 Lt + PVM). Daugiau informacijos apie prenumerat¹ – portale www.kaunodiena.lt, „Kauno dienos“ platinimo skyriuje, tel. (8 37) 302 228, 302 242.

„„Sukaktis: neatlaikęs įtampos A.Gureckis iš gyvenimo pasitraukė prieš

dvejus metus birželio 29 dieną.

1

Dirbame ir šeštadieniais nuo 8 val. iki 11 val.

Prizu kiekis ribotas


6

šeštadienis, birželio 30, 2012

savaitė

Ko­kia bus kita kri­zės ban­ga?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

ro­pie­čiams, kad su kre­di­tais rei­kia elg­tis at­sar­giau. Bet kre­di­tas toks pa­ trauk­lus da­ly­kas ir po 20 me­tų mes, ma­tyt, kar­to­si­me tuos pa­čius da­ly­ kus. Tai liu­di­ja is­to­ri­ja. Kas ne­no­ri grei­tai tu­rė­ti dau­giau pi­ni­gų? Ta­čiau ano­ji kri­zė, eko­no­ mi­nis per­kai­ti­mas, bu­vo vien­kar­ti­ nis, uni­ka­lus, jis su­vei­kė dėl di­džiu­lio įvež­ti­nio ka­pi­ta­lo ant­plū­džio, sta­ty­ bos dar­bų apim­ties, nea­dek­va­čiai au­gan­čių at­ly­gi­ni­mų, pa­sko­lų. Vi­ so to jau ne­be­bus. Su sta­ty­bo­mis nu­ de­gė jau vi­sa Eu­ro­pa ir tai ar­ti­miau­ siu me­tu tik­rai ne­pa­si­kar­tos. Ta­čiau žmo­nių no­ras pa­si­sko­lin­ti ir grei­tai daug už­dirb­ti neiš­nyks nie­ka­da.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ant­ro­ji Eu­ro­pos fi­nan­sų kri­zės ban­ ga pa­lies ir Lie­tu­vą, ta­čiau ji bus kur kas švel­nes­nė nei ta, ku­rią jau iš­gy­ ve­no­me. Ken­tės ša­lies pra­mo­nė ir ve­žė­jai, augs ne­dar­bas. Apie ne itin guo­džian­čią ša­lies ūkio per­spek­ty­vą – po­kal­bis su eko­no­mis­tu Jo­nu Či­ čins­ku.

Kas geriau: lentelė ar sti­pen­di­ja? Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

M

ies­to ta­r y­bos spren­ di­mu vie­nam Ža­l ia­ kal­n io skve­r ų su­ teik­t as An­t a­no Sa­ mu­le­v i­č iaus-Sa­muo­l io pa­va­d i­ ni­mas. Taip įam­ž in­tas pa­s au­l i­ nio gar­so dai­l i­n in­kas, tarp ku­ rio mums ži­no­mų tik pus­šim­čio dar­bų yra ypa­tin­gą ma­žo­rą sklei­ džian­ti „Bal­to­ji obe­lis“, ne­lie­tu­viš­ kai ryš­k i „Gel­to­na mo­te­ris“. Lyg ir ge­ra ži­n ia. „Lyg ir“, nes ap­ skri­tai keis­tas tas at­mi­ni­mo įpras­ mi­n i­mo žan­ras ka­lant len­te­les ant na­mų, ku­r iuo­se kaž­kas kaž­ ka­da gy­ve­no, va­d i­nant skve­r us kaž­ka­da jais vaikš­čio­ju­sių as­me­ nų var­dais, sta­tant pa­mink­lus.

Ką pa­sa­ky­tų A.Sa­muo­ lis ir gau­sy­bė ki­tų kū-­ rė­jų, iš­vy­dę sa­vo var­ dais pa­va­din­tus skve­ re­lius ir me­mo­ria­li­nes len­te­les? Ži­no­m a, tai la­b ai pa­to­g us bū­ das, kaip val­d žiai pa­ro­dy­t i dė­ me­sį kul­t ū­rai, is­to­r i­nėms as­me­ ny­b ėms. Ir, pri­pa­ž in­k i­me, ga­na pi­g us. Ar tai la­bai šiuo­lai­k iš­ka ir ar ne­pri­me­na dar ne­p a­m irš­t ų as­me­ny­bių ver­t i­mo sta­bais ir jų gar­bi­n i­mo tra­d i­ci­jų – ki­tas klau­ si­mas. „Lyg ir“, nes tik­ri me­ni­nin­kai juk kū­rė ir ku­r ia ne dėl skve­r ų, ne tam, kad val­di­nin­kai ga­lė­tų už­si­ dė­ti pliu­są sa­vo ge­rų dar­bų są­ra­še ir po mir­ties vir­tua­lios nuo­sa­vy­ bės tei­sė­mis iš­skir­tų že­mės skly­ pe­lį, bet dėl po­tė­pių, są­skam­bių – nes tie­siog ne­ga­lė­jo ne­kur­ti. Pap­ ras­tai val­džios žmo­nių su­pra­ti­mo, pa­gal­bos ir dė­me­sio jiems rei­kė­jo ir rei­kia gy­viems – pir­miau­sia, kad pa­dė­tų su­si­kur­ti tai pa­čiai kū­ry­ bai tin­ka­mas są­ly­gas.

Ką pa­sa­ky­tų A.Sa­muo­lis ir gau­sy­ bė ki­tų kū­rė­jų, iš­vy­dę jų var­dais pa­va­d in­tus skve­re­l ius ir me­mo­ ria­li­nes len­te­les? At­sa­ky­mą, ma­ tyt, ras­t u­me jų biog­ra­fi­jo­se, pa­ sau­lė­jau­to­se. Žmo­nės, ku­r iuos už veik­lą kul­ tū­ros ba­ruo­se šian­d ien pri­si­me­ na­me, pir­m iau­siai bu­vo ne­ma­ te­r ia­l is­tai – ki­taip jie bū­t ų rin­kę­ si pa­to­g ią tar­nys­tę kon­junk­tū­rai ir tie­siog ne­bū­tų su­k ū­rę juos per­ gy­ve­nu­sių dar­bų. Kai rei­kė­da­vo rink­tis tarp kū­no ir dva­sios, jie rink­da­vo­si pa­sta­rą­ją, to­dėl ta­pė, kū­rė mu­z i­ką, ra­šė ei­ les, už­d irb­t us pi­n i­g us lei­do tep­ tu­kams, kny­goms, o ne ma­te­ri­jai, ku­rios tru­pi­nė­l ius šian­dien bars­ to­me pa­mink­lų ir var­di­nių len­te­ lių pa­vi­da­lu. Su­ž i­no­j u­s iai apie A.Sa­muo­l io skve­ro at­si­ra­di­mą, Kau­no kul­tū­ ros bend­ruo­me­nei ki­lo teo­riš­kas klau­si­mas: o ko­dėl A.Sa­muo­lis? Ne to­dėl, kad jis bū­tų ne­nu­si­pel­ nęs pa­gar­bos – tie­siog, ko­dėl jis, o ne, pvz., tra­g iš­ko li­k i­mo ir re­to ta­ len­to dai­li­nin­kė Mar­cė Ka­ti­liū­tė? Jei val­di­nin­kams rei­kia su­kak­čių – la­bai pra­šom: ba­lan­d į mi­nė­tos 100-osios jos gi­m i­mo ir 75-osios jos tra­giš­kos žū­ties me­ti­nės. Su ja su­si­ju­sių vie­tų ap­stu ta­me pa­čia­ me Ža­lia­kal­ny­je. Tik ar to rei­kė­t ų pa­čiai kū­rė­jai, gy­ve­n i­mą paau­ko­ju­siai ant kū­ rė­jo lais­vės au­ku­ro? Kur kas ge­res­n is bū­das iš­sau­go­ ti gar­s ių­jų me­n i­n in­k ų at­m i­n i­ mą – jų idė­jų tą­sa. Ir tai to­l i gra­ žu ne abst­rak­tūs žo­d žiai. Ge­riau nei skve­rais ir pa­m ink­lais kū­rė­ jai bū­t ų pa­gerb­t i, jei šian­d ie­nos val­d žios ne­kar­to­t ų sa­vo pirm­ta­ kių klai­dų ir sa­vo­tiš­kai at­ly­g in­tų ža­lą, pa­da­r y­tą an­dai kū­r u­siems me­ni­nin­kams: pa­rem­tų šian­die­ nius sa­muo­lius ir ka­ti­liū­tes. A.Sa­muo­l io sti­p en­d i­ja jau­n ie­ siems dai­li­nin­kams, M.Ka­ti­liū­tės fon­das, pa­re­mian­tis stu­di­jas bai­ gu­sius kū­rė­jus, – for­mų yra daug ir įvai­rių. Te­rei­kia tik tik­rai no­rė­ti pa­ ro­dy­ti de­ra­mą, ne val­diš­ką, pa­gar­ bą Kau­ne (o drau­ge ir Kau­ną pla­ čią­ja pra­sme) kū­ru­sioms as­me­ny­ bėms. Gal­būt to­kia at­mi­ni­mo for­ ma ir kai­nuo­ja dau­giau, ta­čiau pra­ smės jo­je ge­ro­kai dau­giau.

informacija: E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

302 250

Teks ei­ti to­kiu ke­liu, ku­rį ren­ka­si ki­ti. Pa­ vyz­džiui, dar­bą ska­ tin­ti dirb­ti­nai.

Vis dėlto Lie­tu­va, prie­šin­gai nei ki­ tos Bal­ti­jos ša­lys, nu­ken­tė­tų pa­ly­gin­ti ma­žiau, nes su Va­ka­rų Eu­ro­pa pre­ky­ bos ry­šiais ji su­si­ju­si silp­niau. Mū­sų pre­ky­ba ak­ty­ves­nė Ry­tų kryp­ti­mi: su Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja. Tad šis fak­tas ga­li­mam ne­ra­miam lai­ko­tar­piui su­ tei­kia šiek tiek sta­bi­lu­mo, sa­vo­tiš­kai ap­drau­džia.

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242. „Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– Apie ant­rą­ją kri­zės ban­gą, ku­ ri, ti­kė­ti­na, bus šių me­tų ru­de­nį, pra­bi­lo ir aukš­čiau­sia mū­sų ša­ lies val­džia. Ir, at­ro­do, ES var­ gu ar grei­tai pa­vyks su­si­tar­ti dėl griež­tos fi­nan­si­nės draus­mės. Ko­kią tai įta­ką ga­li tu­rė­ti Lie­tu­ vos ūkiui, ku­ris jau pra­dė­jo at­si­ gau­ti? – Iš tie­sų virš Eu­ro­pos eko­no­mi­ kos ar­ti­miau­sios atei­ties ka­bo ne­ži­ nia. Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, ki­to­se ša­ly­ se – ban­kų kri­zė. Iš to ky­la bend­ras sis­te­mi­nis pa­vo­jus fi­nan­sams, eu­rui, ban­kams. Lie­tu­vo­je tai taip pat ga­ li pa­si­reišk­ti, ta­čiau vė­liau. Eu­ro­pa ta­ria­si dėl ban­kų są­jun­gos, ku­ri op­ ti­mi­zuo­tų ir su­griež­tin­tų ban­kų veik­ los prie­žiū­rą. Taip, jei di­des­nė­je Eu­ro­pos da­ly­je fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja dar la­biau pa­blo­ gės, nu­ken­tės ir Lie­tu­va. Pir­miau­sia svar­bus Vo­kie­ti­jos veiks­nys. Jei Is­pa­ ni­ja ir Ita­li­ja pa­tirs di­des­nių sun­ku­ mų, nu­ken­tės ir Pran­cū­zi­ja su Vo­kie­ ti­ja, nes jų pre­ky­bos ry­šiai iš­plė­to­ti. O Vo­kie­ti­ja yra ir svar­bi Lie­tu­vos par­ tne­rė, taip pat gi­gan­tiš­ka Len­ki­jos par­tne­rė, di­džiu­lė Lat­vi­jos par­tne­rė. Tad vi­sa tai at­si­liep­tų ir Lie­tu­vai.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

„„ Pers­pek­ty­va: J.Či­čins­kas įspė­ja,

kad bū­si­mai val­džiai teks gal­vo­ti, kaip su­ma­žin­ti ne­dar­bą, nes jis tik augs. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

sie­kė sa­vo ga­li­my­bių ri­bas ir jis da­bar tik­rai ne­be­ga­li aug­ti spar­čiai. Ša­lių, su ku­rio­mis pre­kiau­ja­ma, eko­no­mi­ka neau­ga. Jis au­go ir dėl to, kad iš­stū­mė nu­si­lpu­sius kon­ku­ren­tus iš nu­si­lpu­sių rin­kų Vo­kie­ti­jo­je ar Len­ki­jo­je. – Jei, kaip pro­gno­zuo­ja­ma, vis dėl­to ūkio nuo­smu­kis pa­si­reikš­ tų, per ku­riuos ūkio sek­to­rius jis la­biau­siai kirs­tų? – La­biau­siai nu­ken­tė­tų mū­sų pra­mo­ nė. Ji la­biau­siai iš vi­sų mū­sų sek­to­rių orien­tuo­ta į išo­rės rin­kas. Ži­no­ma, ne tik pra­mo­nė, bet ir ve­žė­jai – jie taip pat pri­klau­so nuo už­sie­nio par­tne­rių. Tad čia ge­rų ro­dik­lių ga­li­me ne­si­ti­kė­ ti. O pra­mo­nė Lie­tu­vo­je su­da­ro kiek dau­giau nei penk­ta­da­lį vi­so BVP. – Tai reikš­tų, kad į biu­dže­tą įplau­kos su­ma­žė­tų? – Kol kas taip nė­ra. Kai ku­rio­mis pro­ gno­zė­mis, Lie­tu­vos ūkis tu­rė­tų aug­ti net 2–3 pro­c. Ypač op­ti­mis­ti­nė Pa­ sau­lio ban­ko pro­gno­zė. Bet ja sun­ko­ ka pa­ti­kė­ti. Vil­čių tei­kia fak­tas, kad Lie­tu­vo­je var­to­ji­mas iš­lie­ka sta­bi­lus, nė­ra jo­kios pa­ni­kos, per di­de­lio tau­ py­mo taip pat ne­ma­ty­ti, nes jis jau nu­sto­jo aug­ti. Tai­gi, Lie­tu­vos žmo­ nės var­to­ji­mo kol kas ne­stab­do.

– Tvir­ti­na­ma, kad kai ku­rie ūkio nuo­smu­kio at­ve­jai jau pa­si­reiš­ kia. Tar­kim, eks­por­to ro­dik­lis, tem­pęs ir kai­ti­nęs vi­są Lie­tu­vos ūkį ir pa­dė­jęs įveik­ti nuo­smu­kį, ga­li pra­dė­ti ge­ro­kai ma­žė­ti? – Taip, eks­por­tas yra vie­nin­te­lė eko­ no­mi­nės veik­los sri­tis, ku­ris pa­sie­ kė prieš­kri­zi­nį ly­gį. Pra­mo­nė, že­mės ūkis, maž­me­ni­nė pre­ky­ba, sta­ty­bos Lie­tu­vo­je vis dar že­mes­nio ly­gio nei prieš nuo­smu­kį. O štai eks­por­tas di­ des­nis nei 2008 m. pra­džio­je. Ga­li­me pa­sa­ky­ti taip: eks­por­to au­gi­mas pa­

– Ne­jau­gi vi­suo­me­nė jau iš­mo­ko 2008 m. kri­zės pa­mo­kas? – At­ro­do, Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­ la Mer­kel jau bus įka­lu­si į gal­vą eu­

302 230

242

Platinimo tarnyba: 302

Prenumeratos skyrius: 302

– Yra vie­na pro­ble­ma, ku­rios ne­ si­se­ka spręs­ti vi­sai ES, – tai ne­ dar­bas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jis dar la­biau išaugs. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra 230 tūkst. be­dar­bių. Tas skai­čius dar augs? – Taip, nea­be­jo­ju. Dar­bo vie­tų kū­ ri­mas, užim­tu­mo di­di­ni­mas – di­ de­lė pro­ble­ma, nes daž­nas vers­las šian­dien ga­my­bą ga­li pa­di­din­ti ne įdar­bin­da­mas nau­jų žmo­nių, o ge­ riau or­ga­ni­zuo­da­mas dar­bą, to­bu­ lin­da­mas tech­no­lo­gi­jas. At­ro­do, kad ne­dar­bas ir bus di­džiau­sias iš­šū­ kis, jei su­si­dur­si­me su nau­ja kri­ze. Teks ei­ti to­kiu ke­liu, ku­rį ren­ka­si ki­ ti. Pa­vyz­džiui, dar­bą ska­tin­ti dirb­ti­ nai. Svars­ty­ti leng­va­ti­nius PVM ta­ri­ fus tiems darb­da­viams, ku­rių veik­lo­je do­mi­nuo­ja gy­va­sis dar­bas. Tai – pa­ slau­gų sfe­ra: ka­vi­nės, kir­pyk­los, pre­ ky­bos cent­rai ir pa­na­šiai. Ir ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų dėl to, kad dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mas ga­li bū­ ti pa­di­din­tas – kal­bu apie so­cia­li­nes įmo­kas ar įmo­kas į fon­dus. Ki­taip ta­riant, ne­bran­gin­ti dar­bo. Su­tau­py­ tus pi­ni­gus vers­las ga­lė­tų in­ves­tuo­ti, įlie­ti į mū­sų eko­no­mi­ką. Leng­va­ti­nis PVM pa­slau­gų sfe­rai ga­lė­tų iš­plės­ti dar­bo vie­tų skai­čių. Ga­liau­siai, ma­ tyt, teks įves­ti to­kius mo­kes­čius, ku­ rių dar ne­tu­ri­me: au­to­mo­bi­lių, ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to ir pa­na­šiai. – Šią sa­vai­tę Sei­mas pri­ta­rė ES fis­ka­li­nės draus­mės su­tar­čiai. Tai reiš­kia, kad bū­si­ma Lie­tu­vos val­džia ne­ga­lės bū­ti to­kia dos­ni. Tai­gi, tu­rė­tų su­ma­žė­ti kal­bų apie kil­sian­čius at­ly­gi­ni­mus, pen­si­ jas. Yra dar ko­kių nors nei­gia­mų šios su­tar­ties as­pek­tų? – Ma­žiau val­džios dos­nu­mo yra ge­ riau. Ta­čiau su­ma­žės ir ga­li­my­bės val­džiai dau­giau pa­si­sko­lin­ti. Tai, aiš­ku, jau bus ki­tos Vy­riau­sy­bės rū­ pes­tis. Draus­mė su­ma­ži­na ri­zi­ką ne­ beįk­limp­ti į to­kias sko­las, ko­kios bu­ vo. Bū­da­ma lais­va ir ne­su­var­žy­ta Lie­tu­va sko­li­no­si už 9 pro­c. pa­lū­ka­ nų, ir mi­li­jo­nus do­va­no­jo­me bei da­ bar do­va­no­ja­me tiems, ku­rie mums pa­sko­li­no. Mus tie­siog api­plė­šė. Ta­ čiau to­kių si­tua­ci­jų dėl mi­nė­tos fis­ka­ li­nės draus­mės su­tar­ties atei­ty­je bū­ ti ne­tu­rė­tų ir taip smar­kiai įklimp­ti į sko­las ne­tu­rė­tu­me.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 320.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

šeštadienis, birželio 30, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Ka­ro mu­zie­jų ap­skun­dė pro­ku­ro­rams Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja Ge­ne­ ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai per­da­vė ty­ri­ mo me­džia­gą, su­si­ju­sią su Vy­tau­ to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus ir Vil­ niaus dai­lės aka­de­mi­jos (VDA) su­ da­ry­tos pa­slau­gų pir­ki­mo su­tar­ ties vyk­dy­mu.

„„Pa­siū­ly­mas: Ru­si­jos bei Lie­tu­vos val­džios at­sto­vų ir is­to­ri­kų po­žiū­ris į praei­tį vis dar ski­ria­si, to­dėl no­

ri­ma dau­giau is­to­ri­nių dis­ku­si­jų. 

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės (pre­zi­den­tū­ra) nuo­tr.

Dar no­rė­tų pa­dir­bė­ti

Prem­je­ro su­bur­ta ko­mi­si­ja, tu­rin­ti pa­reng­ti veiks­mų pla­ną, kaip su Ru­si­ja de­rė­tis dėl oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo, no­ rė­tų dirb­ti to­liau. Konk­re­čių pa­siū­ly­mų Vy­riau­sy­bei ko­mi­si­ja dar ne­tu­ri, juos ti­ki­ma­si pa­reng­ti per sa­vait­ga­lį. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Aiš­ki­na­si de­ta­les

Įver­tin­ti ir pa­reng­ti veiks­mų pla­ ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo – ne­leng­vas dar­bas. Dau­giau nei mė­ne­sį šiuo klau­si­ mu dir­ban­ti prem­je­ro su­bur­ta ko­ mi­si­ja pir­ma­die­nį jau tu­ri pa­teik­ti siū­ly­mus. Dėl jų ko­mi­si­jos na­riai ke­ti­na su­si­tar­ti šį sa­vait­ga­lį. Tarp siū­ly­mų – ir už­sie­nio eks­ per­tų pa­slau­gos, ir bend­rų Ru­si­ jos bei Lie­tu­vos is­to­ri­kų fo­ru­mų or­ga­ni­za­vi­mas. Ta­čiau kol kas tai – tik idė­jos. Paaiš­kė­jo, kad vie­nas mė­nuo – per­ne­lyg trum­pas lai­ kas. Prem­je­ro ko­mi­si­jos na­riai aiš­ ki­na­si ir de­ta­les. Pa­vyz­džiui, ar neap­si­rik­ta ver­ti­nant kai ku­rias ne­tek­tis. Kaip tei­gė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cent­ro di­rek­ to­rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė, ko­mi­si­jai neaiš­ku, ar į bend­rą ne­ tek­čių per oku­pa­ci­ją skai­čių bu­vo įtrauk­tas ir Af­ga­nis­ta­no ka­re da­ ly­va­vu­sių žu­vu­sių ar su­luo­šin­tų jau­nuo­lių skai­čius.

Ga­li kvies­tis už­sie­nio eks­per­tus

„Vi­sos ki­tos ne­tek­tys jau įver­tin­ tos. Ta me­džia­ga il­gą lai­ką bu­ vo ri­bo­to nau­do­ji­mo, o ne taip se­ niai bu­vo iš­slap­tin­ta“, – nu­ro­dė T.B.Bu­raus­kai­tė. Ji pri­dū­rė, kad neat­si­sa­ky­ta min­ties kvies­tis už­ sie­nio eks­per­tus.

Teresė Birutė Burauskaitė:

Kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad kuo to­ liau į mišką, tuo dau­ giau medžių. T.B.Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, šią sa­ vai­tę ko­mi­si­ją pa­sie­kė „daug nau­ jos in­for­ma­ci­jos“, to­dėl dar­bo – per akis, nors kai ku­riuos siū­ly­mus ke­ ti­na­ma pa­teik­ti jau pir­ma­die­nį. Vie­nas siū­ly­mų Vy­riau­sy­bei – ko­mi­si­jos dar­bo lai­ką pra­tęs­ti. „Mes tik vos vos pra­dė­jo­me... Nė neį­si­bė­gė­jo­me. Ži­no­te, kai pra­de­ di gi­lin­tis, paaiš­kė­ja, kad kuo to­ liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių“, – kal­bė­jo T.B.Bu­raus­kai­tė.

Dirb­tų dar me­tus

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ma­no, kad ko­mi­si­ja tu­rė­tų dirb­ti dar ma­ žiau­siai me­tus dve­jus, nes per to­kį trum­pą lai­ką kaip mė­nuo neį­ma­ no­ma nu­veik­ti ką nors reikš­min­ga. „Pra­tęs­ti dar­bą rei­kia. Taip grei­tai ne­bū­na. Ma­nau, čia tik pra­džia. Tęs­tu­me dar­bą, gal iki Nau­jų­jų me­tų“, – svars­tė ko­mi­si­jos na­rys Po­vi­las Ja­ku­čio­nis. Kiek ko­mi­si­jos na­rių – tiek nuo­mo­nių. Ma­ža to, kiek­vie­nas siū­lo vis ką ki­ta. P.Ja­ku­čio­nis, pa­vyz­džiui, no­ rė­tų, jog siū­ly­muo­se Vy­riau­sy­bei prio­ri­te­tu tu­rė­tų bū­ti įvar­dy­tas oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mas pir­ miau­sia po­li­ti­niams ka­li­niams bei trem­ti­niams už pri­vers­ti­nį dar­bą ir su­ža­lo­tą svei­ka­tą Ru­si­jos šach­ to­se bei miš­kuo­se. „Mums at­ro­do, kad tai bū­tų hu­ma­niš­kas ir ci­vi­li­ zuo­tas Ru­si­jos žings­nis, ir jo­kio pa­že­mi­ni­mo“, – sam­pro­ta­vo po­ li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių at­sto­ vas. O is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­ pa­ra­vi­čius siū­lo ini­ci­juo­ti bend­rą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos is­to­ri­kų fo­ru­ mą – esą rei­kia pra­dė­ti nuo dis­ku­ si­jų apie bend­rą praei­tį, taip bū­tų leng­viau tar­tis.

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Er­nes­tas Rim­še­lis po­sė­dy­je sa­kė, kad ša­lies va­do­vė N.Venc­kie­nės pra­šy­mą jau pa­ten­ki­no. „Gau­tas pra­šy­mas at­ leis­ti iš pa­rei­gų sa­vo pa­čios no­ru, Pre­zi­den­tė jį pa­ten­ki­no ir krei­pė­ si į Tei­sė­jų ta­ry­bą dėl pa­ta­ri­mo“, – tei­gė E.Rim­še­lis. Tei­sė­jų ta­ry­bai priė­mus spren­di­ mą klau­si­mo svars­ty­mas for­ma­liai baig­tas. N.Venc­kie­nė iš tei­sė­jo pa­ rei­gų at­lei­džia­ma nuo lie­pos 2 d.

N.Venc­kie­nė priė­mus spren­di­mą sa­kė be­si­jau­čian­ti ge­riau. „Aiš­ku, yra tei­sė­jų, ku­rie li­ko ma­no drau­ gai, at­si­me­nu dar­bą, kur ra­šy­da­ vau teis­mo spren­di­mus šeš­ta­die­ niais nuo ry­to iki va­ka­ro pa­li­ku­si sa­vo ma­žą ber­niu­ką na­muo­se. Bet iš es­mės džiau­giuo­si, vis­kas baig­ ta“, – kal­bė­jo ji ir pri­dū­rė, kad jai, kaip tei­sė­jai, iš­kel­tos draus­mės by­ los jau ne­be­tu­ri jo­kios reikš­mės. Svars­tant klau­si­mą nu­si­ša­li­no Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­ mui ir Tei­sė­jų ta­ry­bai va­do­vau­ jan­tis Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius. Nu­ si­ša­li­ni­mo prie­žas­ti­mi ta­po vie­ši N.Venc­kie­nės pra­ne­ši­mai, ku­riuo­ se tei­sė­ja kal­ti­no G.Kry­že­vi­čių. Įė­ju­sią į po­sė­džių sa­lę N.Venc­ kie­nę Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­

Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė:

Pi­ni­gai su­mo­kė­ti, o kai ku­rie nu­ma­ty­ ti dar­bai at­lik­ti ne­ bu­vo.

Ko­mi­si­jos iš­va­do­je taip pat tei­ gia­ma, kad dėl ne­tin­ka­mo su­tar­ ties vyk­dy­mo vals­ty­bė ga­lė­jo pa­tir­ ti tur­ti­nę ža­lą, o as­me­nų, at­sa­kin­gų už su­tar­ties vyk­dy­mo kont­ro­lę, veiks­mai ga­li tu­rė­ti pikt­nau­džia­ vi­mo ir tar­ny­bi­nių pa­rei­gų neat­li­ ki­mo po­žy­mių. KD, BNS inf.

„„Įta­ri­mai: Ka­ro mu­zie­jus Kau­ne ga­lė­jo ne­tin­ka­mai vyk­dy­ti vie­šą­jį pir­ki­

mą, ku­riam iš­leis­ta šim­tai tūks­tan­čių li­tų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Už lygias banko kreditorių teises, stabilią ir patikimą valstybę!

Tei­sė­ja ne­te­ko man­ti­jos Tei­sė­jų ta­ry­ba nu­spren­dė siū­ly­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei at­leis­ti iš pa­rei­gų Kau­no apy­gar­ dos teis­mo tei­sė­ją Ne­rin­gą Venc­ kie­nę. Už tai bal­sa­vo 15 va­kar po­ sė­dy­je da­ly­va­vu­sių tei­sė­jų, 2 tei­sė­ jai ne­pri­ta­rė to­kiam spren­di­mui.

Ty­ri­mą at­li­ko kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­rės Ra­sos Juk­ne­vi­čie­nės šių me­tų ba­lan­džio 24 d. su­da­ry­ta ko­ mi­si­ja. „Ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad 2007 m. spa­lio 29 d. Ka­ro mu­zie­jaus ir VDA su­da­ry­ta vie­šo­jo pir­ki­mo su­ tar­tis dėl Ka­ro mu­zie­jaus eks­po­zi­ ci­jos pro­jek­ta­vi­mo pa­slau­gų pir­ ki­mo bu­vo vyk­do­ma ne­tin­ka­mai, nes, at­si­skai­tant su VDA 2007 m. gruo­dį, su­tar­tis dar ne­bu­vo iki ga­lo įvyk­dy­ta. Ka­ro mu­zie­jus VDA su­ mo­kė­jo 287 tūkst. li­tų“, – tei­gia­ ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me. R.Juk­ne­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad šių me­tų ko­vą at­li­kus pa­kar­to­ti­nį Ka­ ro mu­zie­jaus au­di­tą bu­vo nu­sta­ty­ ta pa­žei­di­mų – mu­zie­jaus su­tar­ty­je su VDA bu­vo nu­ma­ty­ta, kad už be­ veik 300 tūkst. li­tų bus at­lik­ti eks­ po­zi­ci­jų kon­cep­ci­jos, sa­lių es­ki­zų, eks­po­zi­ci­jų mon­ta­ži­nių brė­ži­nių, gra­fi­nio di­zai­no pro­jek­to, in­te­rak­ ty­vaus įren­gi­nio pro­jek­to dar­bai. Ta­čiau vi­sus šiuos dar­bus at­li­ko pa­tys mu­zie­jaus dar­buo­to­jai. „Ki­taip sa­kant – pi­ni­gai su­mo­ kė­ti, o kai ku­rie nu­ma­ty­ti dar­bai at­lik­ti ne­bu­vo“, – sa­kė R.Juk­ne­

vi­č ie­n ė. Pak­l aus­ta, ko­d ėl 2007 m. pa­žei­di­mai išaiš­kė­jo tik da­ bar, mi­nist­rė nu­ro­dė, jog 2009 m. at­lik­tas pla­ni­nis Ka­ro mu­zie­ jaus au­di­tas ne­nus­ta­tė jo­kių pa­ žei­di­mų. „Tuo me­tu dar ne­bu­vo pa­si­ kei­tu­si Au­di­to tar­ny­bos va­do­vy­ bė. 2011 m. pa­si­kei­tus šios tar­ny­ bos va­do­vy­bei bu­vo at­lik­tas nau­jas au­di­tas ir jį vyk­dant išaiš­kė­jo rim­tų da­ly­kų. Be to, yra pa­si­kei­tu­si ir Ka­ ro mu­zie­jaus va­do­vy­bė, tad da­bar aiš­ki­na­mės kruopš­čiai vi­są si­tua­ ci­ją, taip pat tai – ko­dėl anks­čiau tie pa­žei­di­mai ne­bu­vo pa­ste­bė­ti“, – sa­kė R.Juk­ne­vi­čie­nė.

mi­nin­kas įspė­jo ne­kel­ti su­maiš­ ties. Prie­šin­gu at­ve­ju pa­gra­sin­ta im­tis prie­mo­nių. Tei­sė­jų ta­ry­ba vie­ną­kart jau siū­lė at­leis­ti N.Venc­kie­nę, ta­čiau tą­kart šiam spren­di­mui ne­pri­ta­ rė D.Gry­baus­kai­tė. „Pre­zi­den­tei esu dė­kin­ga, kad ji ma­nęs tuo­met neat­lei­do. Ma­nau, kad ji vie­nin­te­lė šio­je ko­rum­puo­ to­je sis­te­mo­je dar ban­do ką nors da­ry­ti“, – kal­bė­jo N.Venc­kie­nė. Šią sa­vai­tę bu­vo pra­neš­ta, jog N.Venc­kie­nė pa­pra­šė ša­lies va­do­ vės at­leis­ti ją iš pa­rei­gų, o D.Gry­ baus­kai­tė krei­pė­si pa­ta­ri­mo į Tei­ sė­jų ta­ry­bą. Kiek anks­čiau Sei­mas pa­nai­ki­no Kau­no tei­sė­jos ne­lie­ čia­my­bę. KD, BNS inf.

Dabar: Pagal galiojantį LR Bankų įstatymą, Tavo „Snore” turėti pinigai bus grąžinti tik tada, kai savo dalį, siekiančią 4 mlrd. Lt, pirmumo teise atsiims valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”. Pinigai žmonėms, turėjusiems jų „Snore”, bus grąžinami tik tuo atveju, jei atsiskaičius su „Indėlių ir investicijų draudimu” pinigų liks. Jei pasirašysi: Visi kreditoriai taps lygūs ir Tavo ar artimųjų turėti pinigai bus grąžinami vienu metu su valstybės turėtų indėliu, todėl padidės pinigų atgavimo tikimybė. Tu labai svarbus: Reikalingi 50 000 parašų. Todėl kiekvienas yra svarbus! Jei apsisprendei, būtinai turėk su savimi Tavo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę). Pasirašyk! Juk tavo teisė į prarastus pinigus tokia pat svarbi, kaip ir valstybės teisė į jos prarastus pinigus. Pasirašyk, kad būtų pakeistas ydingą tvarką numatantis LR bankų įstatymas. Pasirašyk pats (-ti) ir skatink tai padaryti kitus, nes nuo to priklauso ne tik Tavo artimųjų, bet ir ateinančių kartų gerovė. Juk mūsų siekis – ne tik ištaisyti neteisybę šio konkretaus banko griūties akivaizdoje, bet ir užkirsti kelią, kad panašių dalykų nepasikartotų ateityje. Ieškok mieste mūsų parašų rinkėjų arba užsuk pasirašyti į būstines: Raudondvario pl. 105, Lina Jankauskienė, tel. +370 611 49 838 ir Islandijos pl. 209, Regina Ževžikovienė, +370 656 65 009. Daugiau informacijos: www.indelininkai.lt Tel. +370 5 213 52 64 facebook.com/indelininkai E.paštas info@indelininkai.lt


8

šeštadienis, birželio 30, 2012

ekonomika R

UAB „Švyturys-Utenos alus“

Neįsivaizduoja gyvenimo be „Švyturio“ Donatas Jankus „Jei kas man, jaunai absolventei, atvykusiai į Klaipėdos alaus daryklą, būtų papasakojęs, kokį gyvenimą teks čia nugyventi, tikrai nebūčiau patikėjusi“, – kalbėdama apie Klaipėdos „Švyturio Ekstros“ gautą geriausio savo klasėje alaus pasaulyje apdovanojimą ir savo kasdienį darbą neslepia daryklos vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė.

Pokalbio su populiariausio lie­ tuviško alaus autore susitinkame Klaipėdos alaus darykloje, kurio­ je ji dirba daugiau nei tris dešimt­ mečius. – „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra laimėjusi sidabro medalį, šiemet gautas aukščiausias įvertinimas – auksas. Ką daryti jau įkopus į olimpą? Ar dar yra į ką lygiuotis? – Kai 1981-aisiais pradėjau dirbti „Švyturio“ darykloje, alų darėme su tikrai pasenusia įranga, trūko salyklo, nebuvo apynių... Dabar senuosius brandinimo rūsius papildėme naujais įrenginiais, iš viso pasaulio perkame geriausias žaliavas. Visus tuos metus „Švyturys“ buvo mano namai, kuriuos kartu statėme ir puoselėjome. Man tai – tarsi kūrybos dirbtuvė dailininkei. Titulai yra didžiulis įpareigojimas. Kiekvieną kartą alaus partijos virimas yra iššūkis – juk tai gyvas, jautrus produktas. Maisto ir gėrimų pramonėje aludarystė yra tarp sudėtingiausių profesijų. Prieš dvylika metų su „Ekstra“ laimėjome sidabrą. Kiek daug reikėjo per tą laiką padaryti, tą alų ištobulinti, išlaikyti stilių, kad pasiektume auksą. O toliau, manau, bus dar sunkiau. Kai jau turi aukščiausią įvertinimą, jį išlaikyti kiekvieną dieną, kiek­vieną minutę kiekviename butelyje yra dar sudėtingiau. Todėl atsiranda dar griežtesni kokybiniai reikalavimai, siaurinamos ribos. Nuo to nė vienam specialistui nepasidaro lengviau. – Ar kurdama „Ekstrą“ tikėjote, kad išauš ta valanda, kai jis taps geriausiu savo kategorijoje alumi pasaulyje? – Dirbdama niekada negalvojau apie apdovanojimus. Negalvojau tada, kai prieš dvidešimtmetį ant stalo gulė pirmasis „Ekstros“ receptas, negalvojau ir dabar. Kaip ir daugeliui Lietuvoje, prieš dvidešimt metų buvo mūsų profesinės jaunystės, entuziazmo metas. Kai kurias aludarystės paslaptis atradome pirmieji. Pavyzdžiui, tos mielės, kurias pirmieji išsirinkome savo šviesiajam alui iš pasaulinio mielių banko, vėliau tapo labai „madingos“ visame regione. Tam tikru požiūriu kūrėme ir alaus kultūrą. Juk prieš dvidešimt metų nebuvo tradicijos susitikti lauko kavinėje ir bendrauti prie taurės alaus. Eidama per Klaipėdą galvoju – o juk tai tam tikru požiūriu irgi sukūrė „Ekstra“.

– Gavus auksą, pasipylė galybė sveikintojų. Ar galėtumėte sakyti, jog „Ekstros“ sėkmė – jūsų asmeninis laimėjimas? – Vienas žmogus, sukūręs receptą ar technologiją, nieko negali. Receptą turi įgyvendinti daug žmonių. Juk kiekvieną kartą alus privalo būti nepriekaištingas. Aludario meistriškumo savybė – kiek­ vieną kartą išvirti tokį pat kokybišką alų.

Populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus.

Apdovanojimai – tai viso „Švyturio“ kolektyvo bendro darbo įvertinimas. Pirmiausia, svarbu, kad kolektyvas suprastų mano ir visų mūsų bendrą užduotį, kaip padaryti tą geriausią savo kategorijos alų pasaulyje. Taip pat reikia be kompromisų žinoti tai, ką darai, turėti aukščiausio lygio žinių. Ne paslaptis – ne kartą teko girdėti, kad „Ekstros“ receptą bandyta nukopijuoti. Tačiau tokios pat sėk­mės sulaukti niekam nepavyko... Tikrindama alų šaltuose rūsiuose, kuriuose jis bręsta, jaučiu ypatingą dvasią – juk mes dirbame toje pačioje vietoje, kurioje daryklą įkūrė pirkliai Reinkės, alų dar prieš karą virė Klaipėdos akcinė alaus darykla. Identiško alaus kitoje vietoje išvirti neįmanoma. Kitur nebus tokio vandens, senųjų horizontalių fermentavimo talpų jau beveik nelikę Lietuvoje, todėl tokio pat skonio nepavyks išgauti. „Švyturio Ekstra“ alaus gimė ir yra gaminamas Klaipėdoje, tai – didžiausia šios rūšies alaus paslaptis. – Kuo išsiskiria geriausias pasaulyje alus? – Kuriant „Ekstros“ alų man buvo iškeltas uždavinys pasiekti, kad jis taptų išskirtinis. Kad tai pavyko padaryti, įsitikinome labai greitai – nespėjome jo vežti į kavines, barus. Iki šiol galime sau leisti prabangą tiekti šį alų statinaitėse nepasterizuotą, gyvą – jis niekada neužsistovi. Tiesa, jo gyvu nevadinome, nes nebuvo tokios mados. Dabar kalbama apie gyvą alų kaip apie mažųjų daryklų išskirtinumą, tačiau galiu atskleisti paslaptį – populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus. Jis nepasterizuotas, o jame, baigus filtravimą, yra likę gyvų mielių. Būtent toks gamybos procesas leidžia atskleisti visą šio alaus skonio pilnatvę. Dažnai tenka susidurti su galybe įvairių legendų ir mitų apie „Ekstrą“. Visiems skeptikams ar besidomintiems galiu pasakyti – atvažiuokite į svečius, parodysime „Švyturio“ alaus daryklą, talpas, kuriose laikome salyklą, kaip verdame ir brandiname savo alų. Tos

kalbos apie miltelius ir chemiją alaus gamyboje skamba net nelogiškai – kam gi reiktų tūkstančių tonų miežių salyklo ir šimtų darbuotojų daryklose, jei užtektų vieno katilo, kuriame miltelius maišytume su vandeniu? Kartais tokių absurdiškų gandų tenka išgirsti, kad net nesuprantu, iš kur atsiranda jais tikinčių žmonių? Aludarystė labai priklauso nuo gamtos. Juk jeigu sieki aukštos kokybės, turi ir blogo derliaus metais surasti maksimaliai atitinkančią žaliavą. Svarbu neišeiti iš savo užsibrėžto kelio – pavyzdžiui, konkretūs apyniai nederliaus metais gali kainuoti keturis penkis kartus daugiau, bet privalai ieškoti ir gauti būtent jų. – Džiaugiantis aukščiausiu apdovanojimu Pasaulio alaus taurės konkurse pasigirdo skeptikų kalbų, neva į konkursus siunčiamas specialiai jiems išvirtas alus. Ar įmanoma išvirti porą butelių „pagerinto“ alaus specialiai konkursui? – Ne – šis alus lygiai toks pats, kaip parduodamas parduotuvėse. Alaus konkursų rengėjai nepripažįsta kompromisų. Pasaulio alaus taurės organizatorius – Charlie Papazianas – yra Amerikos aludarių simbolis, tačiau ir didelis autoritetas ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio alaus kultūroje. Ir jam prižiūrint konkursas suorganizuotas taip, kad jokio skirtumo, kas jame dalyvauja – ar Kinijos, ar Brazilijos gigantas, ar maža Vokietijos alaus darykla. Svarbiausia – rasti tą aukso viduriuką, kuris geriausiai atitiktų tam tikrą alaus stilių. Todėl neslėpsiu – man malonu, kad mūsų kolektyvas sugebėjo Dortmundo stiliaus lagerą išvirti geriau nei patys vokiečiai. Savo kolegoms aludariams Lietuvoje norėčiau palinkėti – užuot kritikavę, dalyvaukime su savo alumi, gal Lietuva turės daugiau aukso medalių! Nežinantiems turėčiau paminėti – Klaipėdoje alų verdame partijomis, kiekvienoje jų yra 200 tūkst. butelių, kuriuose alus visiškai nesiskiria. Su mūsų įranga neįmanoma išvirti kažin kokios įsivaizduojamos „specialios“ mažos partijos, kurią sudarytų keletas butelių ar keletas dėžių alaus. Laimėjimai tik įrodo, kad neatsiliekame nuo pasaulinių tendencijų, išlaikome tokią gerą kokybę, kaip vidutinio dydžio alaus darykloje – iš tiesų toks ir yra „Švyturys“. Vokietijos, Amerikos alaus gigantai konkursų paprastai nelaimi. Išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder“, arba kitaip – „European Export“, alų leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, žaliavoms taikant aukščiausius standartus. Manau, kad tie aludariai, kurie prieš amžius dirbo Kūlių Vartų gatvėje ir kurie laimėjo pirmuosius „Švyturio“ medalius dar XIX  a., didžiuotųsi tuo, koks yra mūsų alus. Na, ir pavydėtų man galimybių...

„„Pionieriai: vyriausioji „Švyturio“ aludarė Dž.Armonienė: „Daug aluda-

rystės paslapčių Klaipėdoje atradome pirmieji.“

Tomo Tumalovičiaus nuotr.

Nesusipratimai kyla iš nežinojimo Donatas Jankus Apie Lietuvos aludarių sėkmę pasauliniuose konkursuose ir alaus gamybos mitus kalbamės su Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros doc. dr. Rimantu Henriku Kublicku (nuotr.).

– Kaip manote, kodėl Lietuvos aludariai laimi pasaulinius alaus konkursus? – Tai kompleksinis klausimas. Pirmiausia, jie skiria tam dėmesio – aktyviai dalyvauja pateikdami savo alų konkursams. Taip pat svarbu, kad Lietuvoje galiojantis Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas yra tikrai neblogas – kai kuriose šalyse yra prastesnė situacija, leidžiama alų gaminti paprasčiau, tad alus nutolsta nuo tų stilių, kurie turėtų būti reprezentuojami. Juk kiekvienas stilius turi labai aiškius bruožus. Apdovanojimai įrodo, kad alus atitinka stilių. Įtakos turi ir daugiau dalykų: tų metų žaliavos kokybė, derlius, salyklas, apyniai. Taip pat tai lemia ir mados, tendencijos, bendra gaminio kokybė. Lietuviams gana artima vokiškoji alaus gamybos tradicija, ir lietuviai yra pakankamai stiprūs varžovai kitoms šalims rungiantis šių stilių kategorijose, todėl ne veltui šiemet ir „Švyturio Ekstra“ gavo Pasaulio

alaus taurės auksą Dortmundo stiliaus lagero kategorijoje. – Kaip vertinate pastaruoju metu sklandančius mitus apie alaus gamybą, kad jis verdamas iš miltelių? – Tai kai kada pasikartojančios kalbos, kurios nepagrįstai taikomos Lietuvos alaus pramonei (nors panašių dalykų yra namų aludarystės srityje). Manau, tos kalbos kyla dėl pramoninės technologijos neišmanymo – kai žmonėms nežinoma, kaip turi būti gaminamas alus. Jeigu laikomasi Lietuvos alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, – o jame minėtas dalykas neleistinas, – tuomet tokios kalbos alaus pramonės atžvilgiu yra beprasmės. Esu girdėjęs, jog apynių granules vienas žmogus pavadino karčiaisiais žirniais. Panašiai ir kyla nesusipratimų, kurie yra išsprendžiami, kai konkrečios situacijos išsiaiškinamos, o ne svaidomasi bendriniais kaltinimais buitine kalba.


9

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

OMX Vilnius

OMX Riga

+0,51 %

10

+1,29 %

+0,95 %

De­ga­lai ­ pin­ga van­giai Ben­zi­no ir dy­ze­li­no kai­nos Lie­tu­vo­je – di­džiau­sios Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Per šį mė­ne­sį de­ga­lai Lie­tu­vo­je at­pi­go apy­tik­ riai 3,5 pro­c., Lat­vi­jo­je – 4–5 pro­c., Es­ti­ jo­je – 5–7 pro­c. Va­kar 95 mar­kės ben­zi­ nas Lie­tu­vo­je bu­vo 2,5 pro­c. bran­ges­nis nei Lat­vi­jo­je ir be­veik 6 pro­c. bran­ges­nis nei Es­ti­jo­je. Dy­ze­li­nas Lie­tu­vo­je kai­nuo­ ja be­veik tiek pat kiek ir Es­ti­jo­je, bet pro­ cen­tu dau­giau nei Lat­vi­jo­je.

proc.

sie­kia ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je.

ekonomika

OMX Tallinn

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2859 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3104 JAV do­le­ris 1 2,7624 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6987 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9567 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1007 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5809 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3657 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

+0,1875 % –0,1853 % –0,0507 % +0,1336 % –0,0423 % –0,2463 % –0,1221 % –0,5670 % +0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,70

4,40

2,38

„Va­koil“

4,62

4,32

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



81,95 dol. už 1 brl. 95,40 dol. už 1 brl.

Kos­mo­se skries lie­tu­viš­kas kū­ri­nys Pir­mą­kart Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tas pa­ly­do­ vas į kos­mo­są iš­skries jau po ke­le­rių me­ tų. Kon­ku­ruo­ti pa­ly­do­vų rin­ko­je kū­rė­jų gru­pė dar ne­pla­nuo­ja, ta­čiau ti­ki, kad taip ša­lis pa­sau­liui pa­ro­dys sa­vo ga­li­my­bes kos­mo­so sri­ty­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Idė­jas pa­ska­ti­no na­rys­tė

Pir­mos min­tys apie dar­bus kos­ mo­so sri­ty­je už­si­mez­gė prieš dve­ jus tre­jus me­tus, o rea­les­nių dar­bų im­ta­si ir di­des­nė žmo­nių ko­man­da su­si­bū­rė vos prieš pu­sant­rų me­tų, kaip pa­sa­ko­jo Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Do­man­tas Bru­čas. „Idė­ja už­gi­mė dėl to, kad Lie­tu­va neiš­ven­gia­mai stos į Eu­ro­pos kos­ mo­so agen­tū­rą. Rei­kė­jo at­ras­ti sri­ tis, ku­rio­se vyk­dy­tu­me pro­jek­tus, į ku­rias nu­kreip­tu­me moks­lą ir vers­ lą“, – sa­kė jis. Kad Lie­tu­va įsi­lies į Eu­ro­pos kos­ mo­so agen­tū­rą – abe­jo­nių ne­ky­la. Tai, kaip tei­gė pa­šne­ko­vas, tė­ra tik for­ma­lu­mas, nes pa­sta­ruo­ju me­ tu Kos­mo­so agen­tū­ra spau­džia­ma į sa­vo gre­tas priim­ti vi­sas ES pri­klau­ san­čias ša­lis, tarp jų ir Lie­tu­vą. „Tad tu­rė­jo­me nu­spręs­ti: Eu­ro­ pos kos­mo­so agen­tū­ro­je bū­si­me vien var­to­to­jai ir pi­ni­gus nau­do­si­ me tik pirk­da­mi įran­gą iš ki­tų ša­lių ar pa­tys ką nors da­ry­si­me“, – pa­ sa­ko­jo jis. Tuo­me­čiai en­tu­zias­tai – Lie­tu­ vos kos­mo­so aso­cia­ci­jos di­rek­to­ rius Vid­man­tas Tom­kus, vie­nas šios aso­cia­ci­jos įkū­rė­jų Sau­lius La­pie­nis, taip pat vers­li­nin­kas Vla­das La­šas – nu­spren­dė ne­lik­ti pa­sy­vūs. Jie nu­ta­rė iš­ban­dy­ti ša­ lies jė­gas ir kur­ti pa­ly­do­vą, tiks­ liau, na­no­pa­ly­do­vą. Vė­liau prie ini­cia­to­rių pri­si­jun­gė Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­tas bei stu­den­tai iš Vil­niaus ir Kau­no uni­ver­si­te­tų. Su­si­do­mė­jo be­si­vys­tan­čia sri­ti­mi

Spren­di­mas Eu­ro­pos kos­mo­so agen­tū­ro­je ne­lik­ti vien var­to­to­jais ir su­vie­ny­ti jė­gas ku­riant pa­ly­do­ vą ki­lo neat­si­tik­ti­nai. D.Bru­čas pa­sa­ko­jo, kad na­no­pa­ly­do­vų rin­ ka pa­sta­ruo­ju me­tu įgau­na pa­grei­ tį. Anot jo, net NA­SA, tau­py­da­ma lai­ką ir siek­da­ma ope­ra­ty­vių duo­ me­nų, į kos­mo­są ne­re­tai pa­lei­džia per me­tus ar pus­me­tį pa­ga­min­tus na­no­pa­ly­do­vus. Juk pa­leis­ti di­de­ lį pa­ly­do­vą, kaip pa­brė­žė pa­šne­

ko­vas, pa­rei­ka­lau­ja bent pen­ke­rių me­tų. „Na­no­pa­ly­do­vų vys­ty­mo sta­ di­ja yra ga­na anks­ty­va, to­dėl net mums yra šan­sų įsi­lie­ti į šią rin­ką. Aki­vaiz­du, kad di­džių­jų pa­ly­do­vų mes ne­ga­lė­tu­me ga­min­ti, nes tai yra su­dė­tin­ga ir bran­gu, jų ga­my­ ba jau per­ne­lyg pa­žen­gu­si“, – sa­ kė D.Bru­čas. Ma­žus pa­ly­do­vus, ko­kį su­kur­ti už­si­mo­jo ir Lie­tu­va, šiuo me­tu in­ ten­sy­viai ga­mi­na ir ki­tos ne­di­de­lės ša­lys. Eu­ro­po­je šio­je sri­ty­je smar­ kiai pa­žen­gę olan­dai. Jie, kaip tei­ gė pa­šne­ko­vas, na­no­pa­ly­do­vų ga­ my­bą net iš­vys­tė iki ga­na stip­raus vers­lo. Na­no­pa­ly­do­vų į kos­mo­są jau yra pa­lei­dę bel­gai, len­kai, pa­ly­do­vų taip pat su­konst­ra­vę es­tai ir lat­viai. D.Bru­čas ne­slė­pė, kad lie­tu­viš­kas pa­ly­do­vas bū­tų sim­bo­li­nis įro­dy­ mas, jog Lie­tu­va – kos­mo­so moks­ luo­se neat­si­lie­ka nuo ki­tų ša­lių.

Nors lie­tu­viai įro­ dys, kad ge­ba kur­ ti na­no­pa­ly­do­vus, vers­lo sėk­mės for­ mu­lė – idė­jos. Pas­kir­tis neaiš­ki

Stan­dar­ti­nis na­no­pa­ly­do­vas yra ne­di­de­lis ku­bo for­mos ob­jek­tas, ku­rio kiek­vie­na kraš­ti­nė sie­kia vos 10 cen­ti­met­rų. Di­des­ni na­no­pa­ly­ do­vai ga­li bū­ti su­da­ry­ti iš tri­jų to­ kio dy­džio ku­bų, o pir­ma­sis lie­tu­ viš­kas pa­ly­do­vas bus su­da­ry­tas iš dvie­jų to­kio dy­džio ku­bų. D.Bru­čas pa­sa­ko­jo, kad ga­mi­nant pa­ly­do­vą kol kas ženg­ti vos pir­mie­ ji žings­niai. Anot jo, šiuo me­tu su­ kur­ta tik 10 pro­c. bū­si­mo pa­ly­do­ vo: „Kol kas dau­giau­sia dir­ba­me su elekt­ro­ni­ka, pro­gra­muo­ja­me, ga­ mi­na­me plokš­tes.“ Pak­laus­tas, ką lie­tu­viš­kas pa­ ly­do­vas kos­mo­se veiks, D.Bru­čas tiks­liai at­sa­ky­ti dar ne­ga­lė­jo. Jo tei­gi­mu, kol kas apie ga­lu­ti­nį pro­ jek­tą ži­no­ma ne­daug: vos tiek, kad di­džio­ji da­lis pa­ly­do­vo de­ta­lių bus lie­tu­viš­kos. Lie­tu­viš­kos – ne vien

„„Nau­jo­vės: D.Bru­čas pa­ro­dė, ko­kio dy­džio bus lie­tu­viš­kas na­no­pa­ly­do­vas. 

dėl ma­žes­nių iš­lai­dų, o grei­čiau dėl tiks­lo vis­ką su­kur­ti pa­tiems. Ma­žo pa­ly­do­vo ga­li­my­bės nea­be­jo­ti­nai ma­žes­nės nei di­de­lio, ke­lias to­nas sve­rian­čio pa­ly­do­vo. Ta­čiau na­no­pa­ly­do­vai, kaip pa­ti­ki­ no D.Bru­čas, nė­ra pri­mi­ty­vūs: dėl spar­čiai be­si­vys­tan­čių elekt­ro­ni­kos tech­no­lo­gi­jų to­kių pa­ly­do­vų ga­li­ my­bės be­veik ati­tin­ka prieš 15 me­ tų į kos­mo­są iš­siųs­tų di­de­lių pa­ly­ do­vų ga­li­my­bes. Kos­mo­se iš­ban­dys nau­jo­ves

D.Bru­čo tei­gi­mu, na­no­pa­ly­do­vo ga­my­bos kai­na yra pa­ly­gin­ti ne­di­ de­lė, ta­čiau ją tiks­liai ap­skai­čiuo­ ti anks­ty­va­ja­me pro­ce­so eta­pe yra su­dė­tin­ga. Skai­čiuo­ja­ma, kad vi­sas de­ta­les per­kant iš už­sie­nio pa­ly­do­ vas kai­nuo­tų 80–100 tūkst. eu­rų, ta­čiau ga­min­da­mi pa­tys lie­tu­viai šiek tiek su­tau­pys. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad lie­tu­ viš­kas pa­ly­do­vas kos­mo­se iš­ban­dys ke­le­tą nau­jo­vių. Anot jo, šiuo me­ tu pa­gal pro­jek­tą su Kau­no tech­no­ lo­gi­jos uni­ver­si­te­tu konst­ruo­ja­ma plie­ni­nė vos 30 mi­li­met­rų skers­ mens reak­ci­nė sfe­ra – me­cha­niz­ mas pa­ly­do­vo ju­dė­ji­mui kos­mo­se sta­bi­li­zuo­ti. Šis me­cha­niz­mas kos­ mo­se bus iš­ban­dy­tas pir­mą kar­tą. „Taip pat ža­da­me iš­ban­dy­ti kos­mi­nį GPS im­tu­vą. Stan­dar­ti­ niai te­le­fo­nuo­se esan­tys GPS im­ tu­vai vei­kia ne di­des­nia­me nei 20 ki­lo­met­rų aukš­ty­je ir ne di­des­niu nei 500 m/s grei­čiu. Jei­gu aukš­tis ir grei­tis di­des­nis – im­tu­vas at­si­ jun­gia, nes taip yra už­prog­ra­muo­

tas ka­ri­niais su­me­ti­mais, kad nie­ kas ne­ga­lė­tų pa­si­da­ry­ti ba­lis­ti­nių ra­ke­tų su GPS im­tu­vais“, – pa­sa­ ko­jo D.Bru­čas. Anot jo, lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo ga­min­to­jai jau ga­vo du GPS im­tu­vus be ap­ri­bo­ji­mų. Ma­ žuo­se pa­ly­do­vuo­se šie im­tu­vai bu­ vo nau­do­ja­mi vos ke­lis kar­tus, ta­ čiau ne­sėk­min­gai. Į kos­mo­są pa­leis iš jū­ros

„Iš es­mės su­konst­ruo­ti pa­ly­do­vą nė­ra nie­ko su­dė­tin­ga. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – kaip jį pa­leis­ti į kos­ mo­są, į bent 300 ki­lo­met­rų aukš­ tį“, – sa­kė D.Bru­čas. Anot pa­šne­ko­vo, pa­sta­ruo­ju me­ tu ma­žie­ji pa­ly­do­vai į kos­mo­są pa­ lei­džia­mi kaip pa­pil­do­mi di­džių­jų pa­ly­do­vų kro­vi­niai. Ta­čiau no­rin­ čių na­no­pa­ly­do­vus pri­glaus­ti prie di­džių­jų pa­ly­do­vų ne­daug. Šiuo me­tu svars­to­ma ga­li­my­bė bend­ra­dar­biau­ti su ki­nais ar in­dais, ta­čiau kol kas rea­liau­sia ga­li­my­bė pa­ly­do­vą iš­skrai­din­ti į kos­mo­są da­ly­vau­jant Eu­ro­pos ini­ci­juo­ja­ma­ me moks­li­nia­me pro­jek­te. Lie­tu­vių pa­raiš­kos, kaip tei­gė D.Bru­čas, jau pa­tvir­tin­tos. Pla­nuo­ja­ma, kad iki 2014 m. spe­cia­li ra­ke­ta į or­bi­tą pa­ leis 50 na­no­pa­ly­do­vų. Na­no­pa­ly­ do­vo kū­rė­jams šis skry­dis at­sieis dar 20 tūkst. eu­rų. „Įdo­mu tai, kad po de­ry­bų su ke­liais ra­ke­tų ga­min­to­jais ga­liau­ siai pa­ly­do­vus nu­spręs­ta iš­skrai­ din­ti su ka­ri­ne ba­lis­ti­ne ru­sų ra­ ke­ta, ku­ri pa­pras­tai pa­lei­džia­ma iš po­van­de­ni­nio lai­vo. Tad ir pa­ly­do­ vai į kos­mo­są bus taip pa­leis­ti Ba­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, „Shutterstock“ nuo­tr.

ren­co jū­ro­je. Taip tie­siog pi­giau“, – sa­kė D.Bru­čas. Smar­kiai kon­ku­ruo­ti ne­ža­da

Į kos­mo­są, į 320 ki­lo­met­rų aukš­tį, pa­leis­ti na­no­pa­ly­do­vai, tarp ku­rių ir lie­tu­viš­ka­sis, skries ga­na že­ma or­bi­ta, to­dėl vei­kia­mi at­mos­fe­ros po­vei­kio ten iš­bus apie tris mė­ne­ sius. Tuo­met pra­dės leis­tis že­myn, kol ga­liau­siai pa­teks į at­mos­fe­rą ir su­degs. Tad ar šis į lieps­nas pa­vir­tęs pa­ ly­do­vas pa­liks ko­kią nors žy­mę, ar lie­tu­viai įro­dys ga­lin­tys kon­ku­ruo­ ti su stam­biais na­no­pa­ly­do­vų ga­ min­to­jais ar ki­tais rin­kos žai­dė­jais? D.Bru­čas pa­ti­ki­no, kad vis­kas įma­ no­ma, nors kon­ku­ruo­ti – sun­ku, nes šio­je sri­ty­je net ša­lia esan­čius kon­ku­ren­tus lat­vius, es­tus ir len­ kus la­bai fi­nan­suo­ja vals­ty­bė. „O Lie­tu­vo­je mus vi­si kos­mo­ nau­tais va­di­na ir iš­kart ska­fand­rą už­de­da. Kol kas di­džio­sios vals­ty­ bės lė­šos moks­lui ski­ria­mos la­ze­rių ir bio­tech­no­lo­gi­jų sri­tims“, – sa­ kė D.Bru­čas. Jis taip pat pa­brė­žė, kad pa­ly­do­ vų ga­my­ba Lie­tu­vo­je kol kas ne­ga­li bū­ti pel­nin­ga vers­lo ni­ša. Nors lie­ tu­viai įro­dys ge­ban­tys kur­ti na­no­ pa­ly­do­vus, vers­lo sėk­mės for­mu­lė, anot jo, – idė­jos. „Ga­mi­nant ma­žuo­sius pa­ly­do­ vus svar­biau­sia juo­se dieg­ti nau­ jo­ves. No­rint pa­sau­ly­je par­da­vi­ nė­ti pa­ly­do­vus sun­kiau­sia įsi­lie­ti į rin­ką, rei­kia nuo ko nors pra­dė­ti. O pir­mą žings­nį mes jau žen­gia­me“, – sa­kė D.Bru­čas.


10

šeštadienis, birželio 30, 2012

12p.

Ku­ri tei­sė svar­bes­nė?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ant­ro­ji Ruan­da, ant­ra­sis Ira­kas? Ko lauk­ti Si­ri­jo­je? Tu­ rė­tų kiš­tis tarp­tau­ ti­nė bend­ruo­me­ nė ar ne? Ar nu­ver­ tus Bas­ha­ro al As­sa­ do re­ži­mą įsi­vy­raus tai­ka?

pasaulis „„Konf­lik­tas: koks bus B.al As­sa­do ir Si­ri­jos likimas – nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, nors vi­si su­vo­kia, kad ša­lis yra ant pi­lie­ti­nio ka­ro slenks­čio. 

Si­ri­ja: kru­vi­nie­ji me­tai ir be­veik Ala­vi­tų iš­ki­li­mas

Su­si­šau­dy­mai, spro­gi­mai, mies­tai vai­duok­liai, ma­si­nės žu­dy­nės – Si­ ri­jos rea­ly­bė. Dėl to kal­tas B.al As­ sa­das? Ži­no­ma, kal­tas. O kas bus, kai re­ži­mas grius? Si­ri­jos vi­suo­me­nė – ne­vie­na­ly­tė. Kaip Ruan­do­je vi­suo­me­nę su­da­rė skir­tin­gos gru­pės tut­siai ir hu­tai, Ira­ke – šii­tai ir su­ni­tai, taip ir Si­ri­ jo­je – ala­vi­tai (šii­tų kil­mės) ir su­ ni­tai. Su­ni­tai Si­ri­jo­je, skir­tin­gai nei ala­vi­tai, ne­do­mi­na­vo ša­lies val­ džio­je, nors su­ni­tų ša­ly­je – ke­lis kar­tus dau­giau nei ala­vi­tų. Prie­šin­gai, ala­vi­tai Si­ri­jo­je il­gai bu­vo nie­ki­na­mi su­ni­tų. Jie net va­ din­ti ere­ti­kais ir ant­ra­rū­šiais. Ala­vi­tai Si­ri­jo­je 1920 m. ga­vo au­ to­no­mi­ją iš Pran­cū­zi­jos, ku­ri bu­vo Si­ri­jos met­ro­po­li­ja. Praė­ju­sio am­žiaus 6-aja­me de­ šimt­me­ty­je ala­vi­tams bu­vo leis­ta stu­di­juo­ti ka­ro aka­de­mi­jo­se, ga­ liau­siai ši bend­ruo­me­nė pe­rė­mė Si­ri­jos val­dan­čio­sios par­ti­jos „Ba­ ath“ idė­jas – pa­sau­lie­tiš­ku­mą ir pa­na­ra­biz­mą. Nuo to lai­ko pa­ma­žu ala­vi­tų svar­ba Si­ri­jo­je di­dė­jo. Ypač ala­vi­ tų įta­ka išau­go po 1963 ir 1966 m. ka­ri­nių per­vers­mų. Grei­tai iš kal­nuo­tų Si­ri­jos vie­to­ vių ala­vi­tai per­si­kė­lė į Si­ri­jos mies­

25 tūkst.

gyventojų paliko Siriją, bėgdami nuo konflikto.

tus ir juo­se su­for­ma­vo gy­ven­to­ jų dau­gu­mą. Ta­čiau su­ni­tams toks „ant­ra­rū­šių“ ala­vi­tų do­mi­na­vi­mas nuo­lat kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mą. Pi­lie­ti­nis ka­ras?

Ala­vi­tai su­da­ro apie 12 pro­c. Si­ri­ jos gy­ven­to­jų, ku­rių iš vi­so yra apie 22 mln. Ta­čiau ala­vi­tai do­mi­nuo­ja ša­lies ka­riuo­me­nė­je ir pa­ts B.al As­sa­das bei jo tė­vas, bu­vęs ša­lies pre­zi­den­ tas Ha­fe­zas al As­sa­das, yra ala­vi­tai. Re­ži­mas su­tei­kė ala­vi­tams iš­ skir­ti­nes tei­ses Si­ri­jo­je. Žy­mūs konf­lik­tų stu­di­jų teo­re­ti­ kai pa­brė­žia, kad tie­sio­gi­nės prie­ var­tos ne­bu­vi­mas ne­reiš­kia, jog pa­nai­ki­na­ma kul­tū­ri­nė ir struk­tū­ ri­nė prie­var­ta. Ki­taip ta­riant, Si­ri­jo­je tarp skir­ tin­gų re­li­gi­nių gru­pių su­si­klos­tė la­ten­ti­nis konf­lik­tas. Nors B.al As­sa­do re­ži­mas iki re­ vo­liu­ci­jos ara­bų pa­sau­ly­je ga­ran­ ta­vo sta­bi­lu­mą ša­ly­je, t. y. tie­sio­ gi­nės prie­var­tos ne­bu­vi­mą, pa­ts konf­lik­tas iš es­mės ne­bu­vo spren­ džia­mas. Šią pa­dė­tį ga­li­ma pa­ly­gin­ti su kla­si­ki­niais aze­rų ir ar­mė­nų konf­ lik­tu, Ju­gos­la­vi­jos ar­ba Ira­ko pi­lie­ ti­niu ka­ru po to, kai bu­vo nu­vers­tas Sad­da­mas Hus­sei­nas. Vi­sais kar­tais konf­lik­tas li­ko įšal­ dy­tas tol, kol vi­suo­me­nė­je bu­vo su­vo­kia­ma, kad re­ži­mas – griež­ tas ir ne­to­le­ruos konf­lik­to ar­ba jį už­gniauš. Ta­čiau re­ži­mui nu­si­lpus pra­si­dė­da­vo ne­ra­mu­mai. Tai­gi, Si­ri­ja nė­ra nei Li­bi­ja, nei Egip­tas, nei ki­tos ša­lys, ku­rio­se per Ara­bų pa­va­sa­rį liau­dis me­tė iš­šū­kį ka­ri­niams re­ži­mams. Konf­lik­tas Si­ri­jo­je – di­des­nis, nes čia ko­vo­ja jau ne re­ži­mas su su­ki­lė­ liais ir su­ki­lė­liai su re­ži­mu, o vie­na

gru­pė su ki­ta. Pa­sak eks­per­tų, ala­ vi­tams nė­ra kur trauk­tis, to­dėl jie ko­vos iki ga­lo, ki­taip jiems gre­sia niū­ri baig­tis ar­ba, ge­riau­siu at­ve­ ju, jiems ga­li tek­ti bėg­ti į jų gy­ve­ na­mas kal­nuo­tas Si­ri­jos vie­tas. „Ala­vi­tai bi­jo, kad ga­li bū­ti įveik­ ti su­ni­tų, – kal­bė­jo Pran­cū­zi­jos eks­per­tas Fab­ri­ce’as Ba­lan­che’as. – Esa­me ne­grįž­ta­ma­me taš­ke: re­ ži­mas tu­ri su­triuš­kin­ti opo­zi­ci­ją, ki­taip žlugs pa­ts.“ Edin­bur­go uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ jas Tho­mas Pier­ret sa­kė, kad nu­ ver­tus B.al As­sa­dą re­ži­mo prie­ ši­nin­kai su­kil­tų prieš ala­vi­tų bend­ruo­me­nę ir su­triuš­kin­tų ją, ker­šy­da­mi už žiau­rų ne­pak­lus­nu­ mo mal­ši­ni­mą. „Esa­ma pa­vo­jaus, kad kri­tus B.al As­sa­dui ala­vi­tų bend­ruo­me­ nė bus tie­siog nu­šluo­ta“, – įspė­jo Th.Pier­ret. Kad kri­zė Si­ri­jo­je jau pe­rau­go į skir­tin­gų re­li­gi­nių gru­pių su­si­ rė­mi­mus, pa­tvir­ti­no ir Jung­ti­nės Tau­tos. „Anks­čiau į au­kas bu­vo tai­ko­ ma­si pa­gal tai, ar jos yra vy­riau­ sy­bei pa­lan­kios ar ne, o da­bar už­ fik­suo­ja­ma vis dau­giau in­ci­den­tų, kai į au­kas, kaip at­ro­do, tai­ko­ma­ si dėl jų re­li­gi­nės pri­klau­so­my­bės“, – bu­vo tei­gia­ma grės­min­gai skam­ ban­čio­je Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ty­rė­ jų ata­skai­to­je. Ko kas sie­kia?

Štai čia, re­gis, glū­di Si­ri­jos pro­ ble­ma, ku­rios nie­kaip ne­su­ge­ba iš­spręs­ti ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­ me­nė. Ką da­ry­ti? Ar ryž­tis in­ter­ven­ ci­jai, kad bū­tų su­stab­dy­tas krau­jo lie­ji­mas, ta­čiau kar­tu ri­zi­kuo­ti pa­ vers­ti Si­ri­ją ant­ruo­ju Ira­ku, ku­ria­ me po in­va­zi­jos pra­si­dė­jo te­ro­ris­tų

su­ki­li­mas. Šiuo at­ve­ju Va­ka­rų po­ zi­ci­ja at­sar­gi. Jung­ti­nės Vals­ti­jos, re­gis, su­vo­kia, kas gre­sia, jei in­ter­ ven­ci­ja įvyk­tų. Ma­ža to, Va­šing­to­ nas at­sar­giai kal­ba ir apie ga­li­mą pa­ra­mą Si­ri­jos su­ki­lė­liams. NA­TO ne­no­ri sto­ti kie­no nors pu­sėn Si­ri­jo­je. Re­ži­mo nu­ver­ti­mas ga­lė­tų pa­leng­vin­ti ke­lią su­ni­tams su­ki­lė­liams, ku­rie kau­na­si su re­ži­ mu, ta­čiau nie­kas ne­sii­ma pro­gno­ zuo­ti, ko­kiu ke­liu to­liau klos­ty­tų­ si įvy­kiai ir ar in­ter­ven­ci­ja ne­su­kels di­des­nio krau­jo pra­lie­ji­mo. Ru­si­jos siū­lo­mas po­li­ti­nis dia­ lo­gas – ne­po­pu­lia­rus tarp­tau­ti­nė­ je bend­ruo­me­nė­je, nes kiek­vie­ną die­ną iš Si­ri­jos plau­kia pra­ne­ši­mai apie ci­vi­lių žū­tis. Įvai­rūs eks­per­tai skir­tin­gai ver­ ti­na Ru­si­jos po­zi­ci­ją Si­ri­jos klau­ si­mu. Vie­ni ak­cen­tuo­ja, kad svar­biau­si ru­sams stra­te­gi­niai in­te­re­sai – Vi­ du­ri­niuo­se Ry­tuo­se. Ki­ti sa­ko, jog Krem­lius ne­no­ri ei­ti ko­ja ko­jon su Va­ka­rais, kad ne­pa­si­kar­to­tų Ju­gos­la­vi­jos, Ira­ko ar Li­bi­jos sce­na­ri­jai. Si­ri­ja – svar­biau­sia Ru­si­jos są­ jun­gi­nin­kė re­gio­ne dar nuo Ta­ry­ bų Są­jun­gos lai­kų. Ru­si­ja Si­ri­jo­je tu­ri ka­ri­nę jū­rų ba­zę Tar­tu­so uos­ te, taip pat Si­ri­ja – vie­na svar­biau­ sių pre­ky­bos par­tne­rių. B.al As­sa­do nu­ver­ti­mas Krem­ liui reiš­kia la­bai mig­lo­tą įta­ką re­ gio­ne, gal­būt iš­sky­rus san­ty­kius su Ira­nu, di­džiau­siu Ru­si­jos pre­ky­bos par­tne­riu re­gio­ne. „Tie­sa, rei­kia kal­bė­ti apie gink­lų pre­ky­bą ir uos­tą, ta­čiau Ru­si­ja ap­ skri­tai ne­no­ri re­ži­mo kai­tos“, – sa­ kė vie­nas Va­ka­rų dip­lo­ma­tas, ne­ no­rė­jęs pa­vie­šin­ti sa­vo pa­var­dės. Mar­kas Ga­leot­ti, dir­ban­tis Niu­ jor­ko uni­ver­si­te­te, su­ti­ko su nuo­ mo­ne, kad Krem­liui yra svar­būs

stra­te­gi­niai in­te­re­sai. Jis pa­brė­žė, kad bū­tų pra­ras­tas są­jun­gi­nin­kas B.al As­sa­das, o tai nie­ko ge­ro Ru­ si­jai ne­duo­tų.

Esa­me ne­grįž­ta­ ma­me taš­ke: re­ži­ mas tu­ri su­triuš­kin­ ti opo­zi­ci­ją, ki­taip žlugs pa­ts.

Vis dėl­to yra da­lis eks­per­tų, ku­ rie ma­no, kad Ru­si­jos po­zi­ci­ją dik­ tuo­ja pres­ti­žo klau­si­mas. Esą Mask­va prie­ši­na­si Va­ka­rams, net pa­tys Va­ka­rai ma­žai pai­sė Ru­ si­jos in­te­re­sų, kai ėmė­si veiks­mų Ira­ke ar Ju­gos­la­vi­jo­je. JAV pa­dė­tis Si­ri­jo­je – taip pat keb­lus klau­si­mas. Va­šing­to­nas ne­ no­ri ri­zi­kuo­ti vel­tis į nau­jas ka­ri­ nes avan­tiū­ras, bent jau ne­ga­vęs JT Sau­gu­mo ta­ry­bos pri­ta­ri­mo, o to ne­lei­džia Ru­si­ja ir Ki­ni­ja. Ma­ža to, ar­tė­jan­tys ša­lies va­do­vo rin­ki­mai var­gu ar ska­ti­na Ba­rac­ką Oba­mą gal­vo­ti apie nau­jas iš­lai­das ka­rams, ku­rių baig­tis kve­pia ant­ ruo­ju Ira­ku. Ki­ta ver­tus, Si­ri­ja – vie­na ar­ti­ miau­sių Ira­no ir gal­būt net vie­ nin­te­lė są­jun­gi­nin­kė re­gio­ne. Šiuo at­ve­ju ame­ri­kie­čių dė­me­sys Da­ mas­kui iš­liks, ži­no­ma, kiek tai bus su­si­ję su ar­ti­miau­sio JAV są­jun­gi­ nin­ko Iz­rae­lio in­te­re­sais. Kai­my­nų in­te­re­sai

In­te­re­sų re­gio­ne tu­ri ne tik di­džio­ sios pa­sau­lio vals­ty­bės, bet ir ša­lys kai­my­nės. Reikš­min­giau­siais žai­dė­jais re­ gio­ne, ži­no­ma, ga­li­ma įvar­dy­ti Tur­


11

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Mi­nist­ras ­ kal­tas

Neat­leis­ti­nas ap­lai­du­mas

JAV Ats­to­vų Rū­mai ket­vir­ta­die­nį žen­gė pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį žings­nį ir nu­bal­sa­ vo už tai, kad tei­sin­gu­mo mi­nist­ras ir ge­ ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eri­cas Hol­de­ris bū­tų lai­ko­mas kal­tu dėl ne­pa­gar­bos Kong­re­sui, ir taip su­da­rė są­ly­gas im­tis tei­si­nių veiks­ mų dėl ne­tei­sė­tų gink­lų per­ve­ži­mo ty­ri­ mo. Re­zo­liu­ci­jo­je ra­gi­na­ma by­lą per­duo­ti ku­riam nors JAV pro­ku­ro­rui, ku­ris pa­reng­ tų kal­ti­na­mą­jį ak­tą E.Hol­de­riui.

Ja­po­ni­jo­je areš­tuo­ta mo­te­ris, ku­rios kū­di­ kis ne­gy­vas gu­lė­jo be­veik pa­rą, kol ji ple­pė­ jo in­ter­ne­to fo­ru­muo­se. Yu­mi­ko Ta­ka­has­ hi su­pra­to, kad jos me­tų ir sep­ty­nių mė­ne­ sių sū­nus Neo smar­kiai karš­čiuo­ja, kai per­ nai bir­že­lio 24-osios po­pie­tę bu­vo priė­ju­si jo pa­žiū­rė­ti, bet pa­li­ko jį be prie­žiū­ros gu­lė­ ti lo­ve­lė­je. Skro­di­mas pa­ro­dė, kad Neo mi­ rė maž­daug 14 val. bir­že­lio 26-ąją, o mo­ti­ na jo la­vo­nė­lį su­ra­do tik ki­tą ry­tą.

32

žmo­nės, pri­klau­san­tys vai­kų po­rnog­ra­fi­jos tink­lui, su­lai­ky­ti Bra­zi­li­jo­je.

Nau­ji pa­siū­ly­mai – ar jie pa­dės? Dip­lo­ma­ti­jos sos­ti­ne va­di­na­mo­ je Že­ne­vo­je šian­dien pra­si­de­da Veiks­mų dėl Si­ri­jos gru­pės de­ry­ bos. K.Annano planas

„Scan­pix“ nuo­tr.

ke­tu­ri mė­ne­siai ki­ją, taip pat Ira­ną ir Iz­rae­lį. Ma­tyt, ma­žiau­siai Si­ri­jos lem­ti­mi su­si­rū­ pi­nęs Iz­rae­lis. Tie­sa, tarp Si­ri­jos ir žy­dų vals­ty­bės iki šiol neišsp­ręs­ tas Go­la­no aukš­tu­mų, ku­rias per 1967 m. vy­ku­sį ka­rą Iz­rae­lis oku­ pa­vo ir anek­sa­vo, klausimas. O tur­kai ir ira­nie­čiai tu­ri aiš­kiau iš­reikš­tų mo­ty­vų ak­ty­viai sek­ ti įvy­kius. An­ka­ra – ak­ty­viau­sia įvy­kių da­ ly­vė. Ką tik Si­ri­jo­je su­du­žęs tur­kų nai­kin­tu­vas Tur­ki­jo­je su­kė­lė tik­rą po­li­ti­nę aud­rą. Kaip vi­sa­da tur­kai svai­dė­si žai­ bais, kad ke­ti­na at­sa­ky­ti Si­ri­jos ka­riams, jei šie ar­tin­sis prie ša­lies sie­nos. Tur­ki­ja reiš­kia pa­ra­mą Si­ ri­jos na­cio­na­li­nei ta­ry­bai, įsi­kū­ru­ siai Stam­bu­le. Ne sy­kį kal­bė­ta, kad Tur­ki­ja ir ki­tos ara­bų ša­lys, tarp jų – Sau­do Ara­bi­ja ir Ka­ta­ras, fi­nan­siš­kai bei gink­lais re­mia ir Si­ri­jos opo­zi­ci­ jos su­ki­lė­lių pa­jė­gas – va­di­na­mą­ ją Lais­vą­ją Si­ri­jos ar­mi­ją. Ar­mi­ją dau­giau­sia su­da­ro iš de­ zer­ty­ra­vu­sių B.al As­sa­do pa­jė­gų ka­rių su­da­ry­ti da­li­niai. B.al As­sa­ das šiuos su­ki­lė­lius kal­ti­na te­ro­riz­ mu, pa­tys ka­riai at­rė­žia, kad jie ko­ vo­ja už Si­ri­jos žmo­nes.

Tur­kų mo­ty­vus ga­li­ma ver­tin­ ti dve­jo­pai. Vie­na ver­tus, tur­kams bū­tų pa­ran­ki re­ži­mo Si­ri­jo­je kai­ta į su­ni­tiš­ką, kad Da­mas­kas bū­tų su­ kal­ba­mes­nis. Ki­ta ver­tus, pa­čiam Tur­ki­jos prem­je­rui Re­ce­pui Tayyi­pui Er­ dog˘a­nui Si­ri­jos kri­zė – ge­ra pro­ga įtvir­tin­ti sa­vo po­zi­ci­jas vi­suo­me­ nė­je. Tie­sa, Tur­ki­jo­je vy­rau­ja skir­ tin­gos nuo­mo­nės dėl ša­lies da­ly­va­ vi­mo spren­džiant Si­ri­jos pro­ble­mą. Kon­s er­va­ty­v ių­j ų is­l a­m is­t i­n ių sluoks­nių at­sto­vai re­mia griež­tą R.T.Er­dog˘a­no po­zi­ci­ją, pa­sau­lie­ti­ nio spar­no – ne. Vis dėl­to am­bi­ci­jų ly­de­riau­ti Ar­ ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne R.T.Er­dog˘a­nas ne­sle­pia jau se­no­kai. Nors iki su­ki­li­mo Si­ri­jo­je tarp An­ka­ros ir Da­mas­ko ne­bu­vo di­de­ lių ne­su­ta­ri­mų, kaip Šal­to­jo ka­ro me­tais, tur­kai ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti B.al As­sa­do pa­si­trauk­ti, to­dėl ėmė­ si ki­to­kios tak­ti­kos. Rau­me­nų pa­ro­dy­ti tur­kai ne­ ven­gia. Ket­vir­ta­die­nį pra­neš­ta, kad maž­daug 30 Tur­ki­jos pa­jė­gų au­to­ mo­bi­lių, tarp jų – sunk­ve­ži­mių su ra­ke­tų ba­te­ri­jo­mis, ko­lo­na iš­vy­ko iš Is­ken­de­rū­no mies­to Cha­ta­jaus pro­vin­ci­jo­je ir nu­vy­ko prie Si­ri­jos

sie­nos, esan­čios už 50 km. Tur­ki­ jos ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­me taip pat sa­ko­ma, kad ka­riš­kių au­to­mo­bi­liai tu­ri bū­ti dis­lo­kuo­ti prie sie­nos. Vis dėl­to tur­kai pa­vie­niui var­gu ar im­sis ko nors prieš B.al As­sa­dą, ri­zi­kuo­da­mi su­kel­ti re­gio­ni­nį ka­rą, kaip ir įsi­vel­ti į jį. Vei­kiau pa­ran­kiau­sia tur­kams bū­tų lauk­ti ir pa­ska­tin­ti įsi­kiš­ti tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę. Be to, už Si­ri­jos nu­ga­ros sto­ vi Ira­nas. Si­ri­ja Ira­nui – vie­nin­te­lė ša­lis re­gio­ne, ku­rią Te­he­ra­nas ga­li įvar­dy­ti kaip są­jun­gi­nin­kę. Si­ri­ja ir stra­te­giš­kai svar­bi, nes ri­bo­ja­si su Li­ba­nu, ku­ria­me vei­ kia abie­jų ša­lių re­mia­ma „Hez­bol­ lah“. Šiuo at­ve­ju nau­jo, vei­kiau­siai su­ni­tų do­mi­nuo­ja­mo, re­ži­mo Si­ri­ jo­je įsi­tvir­ti­ni­mas šii­tiš­kam Ira­nui to­li gra­žu ne­bū­tų pa­ran­kus. „At­me­ta­me bet ko­kį už­sie­nio ki­ ši­mą­si ir bet ko­kį rei­ka­la­vi­mą dėl val­džios pa­si­kei­ti­mo“, – yra sa­kęs Ira­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ali Ak­ba­ras Sa­le­hi. Da­bar Ira­nas, re­mia­mas Ru­si­ jos, ke­ti­na įsi­trauk­ti į pro­ble­mos spren­di­mą. Tik ar ša­lys kai­my­nės su­ge­bės ras­ti komp­ro­mi­są? Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kri­zė Si­ri­jo­je – svar­biau­si fak­tai „„Konf­lik­tas Si­ri­jo­je pra­si­dė­jo 2011 m.

sau­sio 26 d. ma­si­nė­mis pro­tes­to ak­ci­ jo­mis. Pro­tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo už­baig­ ti pen­kis de­šimt­me­čius trun­kan­tį „Ba­ ath“ par­ti­jos val­dy­mą. „„Pa­va­sa­rį Si­ri­jos vy­riau­sy­bė su­ki­li­

mui mal­šin­ti dis­lo­ka­vo ša­lies ka­ri­nes pa­jė­gas. Pra­neš­ta, kad ka­riš­kiai ap­šau­ dė ci­vi­lius pro­tes­tuo­to­jus. Net­ru­kus pro­tes­tuo­to­jai ėmė for­muo­ti ka­ri­nius su­ki­lė­lių da­li­nius, ku­rie ėmė prie­šin­tis

ka­ri­niams da­li­niams. Ta­čiau po­li­ti­nė opo­zi­ ci­ja ne­su­si­for­ma­vo. „„Pa­sak JT, nuo su­ki­li­

mo Si­ri­jo­je pra­džios žu­ vo nuo 15,8 iki 21 tūkst. žmo­nių. Iš jų pu­sė – ci­vi­ liai. Kad iš­veng­tų smur­to, tūks­tan­čiai Si­ri­jos gy­ven­to­ jų pa­bė­go į kai­my­nes Jor­ da­ni­ją, Li­ba­ną ir Tur­ki­ją. Pa­

sak JT, Si­ri­ją pa­li­ko apie 25 tūkst. gy­ ven­to­jų. „„Tarp­t au­t i­n ė bend­r uo­m e­n ė

griež­tai pa­smer­kė ci­vi­lių žu­ dy­nes. Ru­si­ja ir Ki­ni­ja taip pat nei­gia­mai įver­ti­no Si­r i­j os vy­r iau­s y­b ės veiks­mus, ta­čiau at­si­ sa­kė pa­rem­ti griež­tas san­kci­jas ir ka­ri­nę in­ ter­ven­ci­ją į Si­ri­ją.

Kol kas Ko­fi An­na­no pa­stan­gos su­re­gu­liuo­ti konf­lik­tą ne­bu­vo itin vai­sin­gos. Vis­gi Jung­ti­nių Tau­ tų (JT) ir Ara­bų ly­gos pa­siun­ti­ nys ke­ti­na Že­ne­vo­je pa­teik­ti dau­ giau pa­siū­ly­mų, kaip bū­tų ga­li­ma įveik­ti kri­zę. Šią sa­vai­tę K.An­na­nas pa­siū­lė Si­ri­jos va­do­vams įsteig­ti lai­ki­ną­ ją vy­riau­sy­bę, ku­rio­je ga­lė­tų dirb­ ti pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do ša­li­nin­kai ir opo­zi­ci­jos na­riai. Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad di­ džio­sios vals­ty­bės – Jung­ti­nės Vals­ti­jos, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­ cū­zi­ja, Ki­ni­ja ir Ru­si­ja – šiam pla­ nui pri­ta­rė. Kar­tu su šių ša­lių už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rais Že­ne­vo­je pla­ną svars­tys ir Tur­ki­jos, Ka­ta­ ro, Ku­vei­to bei Ira­ko dip­lo­ma­ti­ jos va­do­vai.

dek­la­ruo­ta, jog B.al As­sa­das pri­ va­lo pa­si­trauk­ti, mums jis bus ne­ priim­ti­nas“, – sa­kė vie­nas Si­ri­jos na­cio­na­li­nės ta­ry­bos va­do­vų Sa­ mi­ras Nas­ha­ras. Ta­čiau ki­tas JT dip­lo­ma­tas pri­ dū­rė, kad B.al As­sa­do pa­ša­li­ni­mui var­gu ar pri­tars Ru­si­ja. Mask­va pa­brė­žė, jog nė­ra ga­ran­ti­jų, kad Že­ne­vo­je bus su­si­tar­ta dėl K.An­ na­no do­ku­men­to. Apie tai pra­ne­šė Ru­si­jos am­ba­ sa­do­rius JT Vi­ta­li­jus Čiur­ki­nas. „Kad ir ką K.An­na­nas ke­ti­na pa­ reng­ti, tai bus pa­grin­das mi­nist­rų dis­ku­si­joms“, – žur­na­lis­tams sa­ kė V.Čiur­ki­nas. Ta­čiau pri­dū­rė: „Tai ne­reiš­kia, kad Ru­si­ja ban­dys dėl vis­ko de­rė­tis iš nau­jo.“ Ket­vir­ta­die­nį Ru­si­jos dip­lo­ma­ ti­jos va­do­vas Ser­ge­jus Lav­ro­vas pa­kar­to­jo, kad Ru­si­ja to­liau rems tuos po­ky­čius Si­ri­jo­je, ku­rie ga­ li pa­dė­ti su­kur­ti na­cio­na­li­nį kon­ sen­su­są dėl re­for­mų šio­je ša­ly­ je įgy­ven­di­ni­mo. Jis pri­dū­rė, kad „B.al As­sa­do atei­tis tu­rė­tų bū­ti

Jei­gu pla­ ne ne­bus aiš­ kiai dek­la­ ruo­ta, kad B.al As­sa­ das pri­va­ lo pa­si­trauk­ ti, mums jis bus ne­priim­ ti­nas. Pa­ša­lins B.al As­sa­dą?

Vis­gi pla­ne pa­brė­žia­ma, kad lai­ ki­no­jo­je vy­riau­sy­bė­je ne­bū­tų pa­ gei­dau­ja­mi tie pa­rei­gū­nai, „ku­rių da­ly­va­vi­mas ga­lė­tų pa­kenk­ti pe­ rei­gai ir su­kel­ti pa­vo­jų pa­si­ti­kė­ ji­mui vy­riau­sy­be ar pa­kirs­ti pa­ stan­gas dėl su­si­tai­ky­mo“. „K.An­na­no pla­no kal­ba ro­dy­ tų, kad B.al As­sa­das ga­lė­tų bū­ ti neįt­rauk­tas, bet taip pat (ro­dy­ tų), kad ga­li bū­ti at­mes­ti ir tam tik­ri opo­zi­ci­jos vei­kė­jai“, – sa­kė vie­nas pa­var­dės neatsk­leis­ti pra­ šęs JT dip­lo­ma­tas. Ta­čiau dip­lo­ma­tas tuoj pat pri­ dū­rė, kad K.An­na­no do­ku­men­ te ne­nu­ma­ty­ta, jog B.al As­sa­ das šiam pla­nui įsi­ga­lio­jus bū­tų pa­ša­lin­tas iš val­džios. O Si­ri­jos opo­zi­ci­ja jau pa­reiš­kė, kad ne­ke­ ti­na pri­tar­ti pla­nui, jei Si­ri­jos va­ do­vas liks val­džio­je. „Šis pa­siū­ly­mas mums vis dar mig­lo­tas, bet ga­liu jums pa­sa­ky­ ti, kad jei­gu pla­ne ne­bus aiš­kiai

nu­spręs­ta Si­ri­jos dia­lo­gu, pa­čių Si­ri­jos žmo­nių“. Ar pa­dės Ira­nas?

Ki­tas klau­si­mas, ku­ris svars­to­mas Že­ne­vo­je, – Ira­no įtrau­ki­mas į de­ ry­bas. Apie Ira­no įtrau­ki­mą pir­ mie­ji už­si­mi­nė Ru­si­jos va­do­vai. „Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad jį (Ira­ną) rei­kia pa­kvies­ti. Bū­ti­nai rei­kia tai pa­da­ry­ti“, – sa­kė S.Lav­ro­vas. – Tu­ri­te pa­si­nau­do­ti šia pro­ga“. Jis pri­dū­rė, kad ne­pak­vie­tus Ira­ no „bus ne vi­si tie, ku­rie ga­li tik­rai pa­veik­ti vi­sas pa­grin­di­nes Si­ri­jos ša­lis“. O JAV ir Eu­ro­pos vals­ty­bių dip­lo­ma­tai ne­pri­ta­rė, kad de­ry­ bo­se da­ly­vau­tų ši is­la­miš­ka vals­ ty­bė. Pa­siun­ti­nys K.An­na­nas pri­pa­ ži­no, jog Ira­no da­ly­va­vi­mas svar­ bus, ir patvirtino šian­dien dėl Te­he­ra­no vaid­mens bus dis­ku­ tuo­ja­ma, nors tam prie­ši­na­si Eu­ ro­pos ir JAV dip­lo­ma­tai. BNS, BBC, AFP inf.


12

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se po­pu­lia­ ri Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga šį mė­ne­sį su­ren­gė pa­ro­do­mą­sias rung­ty­nes Aust­ra­li­jo­je. Tik­ra var­žy­bų žvaigž­de ta­po Ja­lee­sa McCray, ku­riai var­žo­vė nu­tem­ pė kel­nai­tes. Fut­bo­lo su apa­ti­ niais ly­gos ko­man­dos, siek­da­ mos po­pu­lia­rin­ti šią eg­zo­tiš­ką spor­to ša­ką, šie­met lan­ky­sis ir ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. 2014 m. pla­nuo­ja­ma įsteig­ti to­kią pat ly­gą ir Eu­ro­po­je.

Auk­cio­ne – Ita­li­jos vi­du­ram­žių kai­me­lis Ar ka­da nors sva­jo­jo­te tu­rė­ti vi­ są kai­me­lį vaiz­din­ga­me Ita­li­jos kam­pe­ly­je? To­kia sva­jo­nė ta­po rea­li. Tuš­čias jau pu­sę am­žiaus

Tarp įvai­rių elekt­ro­ni­kos prie­tai­ sų, bui­ti­nių reik­me­nų ir dra­bu­žių in­ter­ne­to auk­cio­ne „eBay“ siū­lo­ ma įsi­gy­ti aš­tuo­nis šimt­me­čius skai­čiuo­jan­tį Pra­ta­ri­ci­jos kai­me­ lį, esan­tį Ita­li­jos Tos­ka­nos re­gio­ ne, na­cio­na­li­nio par­ko pa­kraš­ty­ je. Siū­lo­ma kai­na – 2,5 mln. eu­rų (8,6 mln. li­tų).

Ka­mal­do­lio vie­nuo­ ly­ne vis dar gy­ve­ na at­si­sky­rė­liai, dar sto­vi tvir­to­vių li­ku­ čiai nuo tų lai­kų, kai dėl vie­to­vės ka­ria­ vo Sie­na ir Are­cas.

Kai­me­lis su 25 na­mais ir der­ lin­ga že­mė nuo praė­ju­sio am­ žiaus sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio sto­vi tuš­čias. Kai Ita­li­ja iš­gy­ve­ no eko­no­mi­nį bu­mą, jau­ni­mas iš­va­žia­vo ieš­ko­tis dar­bo ki­tur, o se­no­ji kar­ta iš­mi­rė. Kai­me­lio sa­vi­nin­kai – anot laik­raš­čių, kaž­koks re­li­gi­nis or­ di­nas, – da­bar nu­spren­dė jį par­ duo­ti. Rei­kės dar in­ves­ti­ci­jų

Pra­ta­ri­ci­ja įsi­kū­ru­si 850 m aukš­ ty­je, iš čia at­si­ve­ria kva­pą gniau­ žian­tis Ka­sen­ti­no slė­nio vaiz­das. Ap­link gy­ve­na el­nių, šer­nų ir net vil­kų. Dau­gu­ma pa­sta­tų ne­tin­ka­ mi gy­ven­ti. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­

to agen­tas Car­lo Mag­ni, ku­ris tvar­ko kai­me­lio par­da­vi­mo rei­ ka­lus, sa­ko, kad pir­kė­jui rei­kės dar 1 mln. eu­rų (3,5 mln. li­tų) ap­ griu­vu­siems na­mams su­tvar­ky­ti, elekt­rai įves­ti ir ke­liui nu­ties­ti. „Da­bar vi­su­rei­giu į kai­mą ga­ li­ma įva­žiuo­ti 800 m, o to­liau rei­kia ei­ti pės­čio­mis“, – sa­kė C.Mag­ni. Jis pa­sa­ko­jo, kad čia no­rė­jo ap­ si­gy­ven­ti gru­pė me­ni­nin­kų, tik juos su­stab­dė kai­na. Bet agen­tas ti­ki­na, kad pir­ki­nys tik­rai ver­tas ke­lių mi­li­jo­nų. „Tai stul­bi­na­mai ge­ra vie­ta, vos 40 km nuo Flo­ren­ci­jos. Ša­ lia esan­čia­me Ka­mal­do­lio vie­ nuo­ly­ne vis dar gy­ve­na at­si­sky­ rė­liai, dar sto­vi tvir­to­vių li­ku­čiai nuo tų lai­kų, kai dėl vie­to­vės ka­ ria­vo Sie­na ir Are­cas. Tai uni­ka­ li ga­li­my­bė įsi­gy­ti kai­me­lį Tos­ka­ no­je, o kai­na la­bai pa­trauk­li. Kur dar ra­si­te to­kius na­mus, že­mę, pa­no­ra­mi­nius vaiz­dus ir dar is­ to­ri­ją už to­kią kai­ną?“ – pra­na­ šu­mus var­di­jo C.Mag­ni. Bus par­duo­da­mi ir rū­mai?

Pra­ta­ri­ci­ja yra vie­nas iš šim­tų vi­ siš­kai ar­ba pu­siau ap­leis­tų Ita­li­jos kal­vų kai­me­lių, į ku­riuos da­bar tai­ko­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ ty­to­jai, svars­tan­tys juo­se sta­ty­ ti vieš­bu­čius ar­ba poil­sio komp­ lek­sus. „Ita­li­ja iš­gy­ve­na di­de­lę eko­ no­mi­nę kri­zę ir tu­ri kai­me­lį par­ duo­ti, – sa­kė C.Mag­ni. – Ieš­ko­ti pir­kė­jų per rek­la­mi­nę spau­dą kai­ nuo­ja, o „eBay“ yra ne­mo­ka­mas ir pa­sie­kia mil­ži­niš­ką var­to­to­ jų skai­čių. Jis ge­rai tin­ka to­kiems smul­kiems daik­tams par­da­vi­nė­ ti, bet, ma­nau, mes pa­ma­ty­si­me ir dau­giau par­duo­da­mų Ita­li­jos kai­me­lių ar net rū­mų.“ „The Guar­dian“ inf.

Dėl gy­vy­bės lan­ge­ lių, kur tė­vai ga­li pa­ lik­ti ne­pa­gei­dau­ja­ mus kū­di­kius, vėl įsi­žie­bė karš­tos dis­ku­si­jos. Kri­ti­kai tvir­ti­na, kad vai­kas tu­ri tei­sę ži­no­ti sa­vo tė­vus. Ša­li­nin­kai at­ ker­ta, kad ge­riau pa­ lik­ti vai­ką šil­do­mo­je ir slau­gy­to­jų pri­žiū­ ri­mo­je dė­žu­tė­je nei gat­vė­je.

„„ Nuomonė: anot JT vaikų teisių komiteto, gyvybės langeliai motinoms siu

atsikratyti savo kūdikio. 

Ku­ri tei­sė svar­bes Slap­ta ir ano­ni­miš­ka

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas BBC ra­šo, kad ža­lia­ me Ber­ly­no prie­mies­ty­je ša­lia ke­lio sto­vi ženk­las su ro­dyk­le į ta­ką, ei­ nan­tį tarp me­džių, ir už­ra­šu „Kū­ di­kio lop­šys“. Ta­ko pa­bai­go­je yra me­ta­li­nės du­re­lės su ran­ke­na. Ati­ da­rius du­re­les pa­dvel­kia ši­lu­ma, vi­du­je gu­li tvar­kin­gai su­dė­ti ap­ klo­tai kū­di­kiams. Ma­to­mo­je vie­to­ je ka­bo už­ra­šas, paaiš­ki­nan­tis, kur kreip­tis, jei­gu ap­si­gal­vo­si­te. Maž­daug du kar­tus per me­tus kas nors, tik­riau­siai mo­te­ris, atei­na šiuo ta­ke­liu nuo­ša­lio­je už­pa­ka­li­nė­ je li­go­ni­nės „Waldf­rie­de“ da­ly­je ir pa­lie­ka kū­di­kį, ko ge­ro, slap­ta pa­ gim­dy­tą prieš ke­lias va­lan­das. Šis žmo­gus – tik­riau­siai mo­ti­na – ap­ si­su­ka ir nuei­na at­gal, kad nie­ka­da dau­giau ne­pa­ma­ty­tų sa­vo kū­di­kio. Vai­kas užau­ga ir nie­ka­da ne­su­ži­no, kas yra jo mo­ti­na. Žo­dis „tik­riau­siai“ var­to­ja­mas to­dėl, kad pro­ce­sas yra slap­tas ir ano­ni­miš­kas, to­dėl nie­kas ne­ži­no, kas atei­na mi­nė­tu ta­ku su kū­di­kiu, o grįž­ta be jo. Tai­gi vie­nas iš ar­gu­ men­tų, ku­riuos nu­ro­do gy­vy­bės lan­ge­lių kri­ti­kai, kad tai ga­li bū­ti vy­rai – ne­są­ži­nin­gi tė­vai ar­ba pro­sti­tu­čių są­va­dau­to­jai. Vai­kų at­si­kra­to ir vy­rai

„„Pat­rauk­lu­mas: Pra­ta­ri­ci­ja yra vie­nas iš šim­tų vi­siš­kai ar­ba pu­siau

ap­leis­tų Ita­li­jos kal­vų kai­me­lių, į ku­riuos da­bar tai­ko­si ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to vys­ty­to­jai.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Veng­ri­jo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad kū­di­kius į gy­vy­bės lan­ge­lius ne­ša ne tik mo­ti­nos, bet ir jų gi­mi­ nai­čiai, są­va­dau­to­jai, tė­vai ir pa­tė­ viai, – sa­kė No­tin­ga­mo uni­ver­si­te­ to psi­cho­lo­gas Ke­vi­nas Brow­ne’as. – Tai­gi ky­la klau­si­mas, ar gy­vy­bės lan­ge­liai iš tik­rų­jų sau­go mo­te­rų

tei­ses ir ar mo­ti­nos vi­sa­da su­tin­ka, kad jų kū­di­kiai bū­tų į juos de­da­mi. Gy­vy­bės lan­ge­liai yra to­kie ano­ni­ miš­ki ir at­skir­ti nuo kon­sul­ta­ci­jų, jog ken­kia ir ke­lia pa­vo­jų tiek mo­ ti­nai, tiek kū­di­kiui.“

Veng­ri­jo­je at­lik­ti ty­ ri­mai ro­do, kad kū­ di­kius į gy­vy­bės lan­ ge­lius ne­ša ne tik mo­ti­nos, bet ir jų gi­ mi­nai­čiai, są­va­dau­to­ jai, tė­vai bei pa­tė­viai. Kri­ti­kai ar­gu­men­tuo­ja, kad, su­ tei­kus to­kią pa­pras­tą ga­li­my­bę at­si­ kra­ty­ti vai­ko, ma­žė­ja ti­ki­my­bė, jog mo­ti­nos, pa­ty­ru­sios psi­cho­lo­gi­nę trau­mą, gaus rei­kia­mą pa­gal­bą. Bet gy­vy­bės lan­ge­lių ša­li­nin­kai šiuos ar­gu­men­tus at­me­ta. Jie ti­ki­ na, kad mo­ti­noms su­tei­kia­ma sau­gi ga­li­my­bė at­si­sa­ky­ti ne­pa­gei­dau­ja­ mo vai­ko, nes prie­šin­gu at­ve­ju kū­ di­kiai tie­siog bū­tų pa­lie­ka­mi šal­ty­ je vie­šo­se vie­to­se. Pa­si­tai­ko ir dar šiur­pes­nių at­ve­jų. Ne­se­niai Vo­kie­ ti­jos teis­mas bai­gė nag­ri­nė­ti by­lą, ku­rio­je mo­ti­na bu­vo kal­ti­na­ma iš­ me­tu­si sa­vo kū­di­kį iš penk­to aukš­ to bal­ko­no. Tu­ri tei­sę ži­no­ti tė­vus

To­kios is­to­ri­jos ska­ti­na steig­ti gy­ vy­bės lan­ge­lius vi­so­je Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je, nuo Bal­ti­jos ša­lių iki Če­ki­jos, Veng­ri­jos bei Ru­mu­ni­ jos. Kai kur prie jų po­pu­lia­rė­ji­mo

pri­si­de­da įsta­ty­mai. Pa­vyz­džiui, Veng­ri­jo­je vai­ko pa­li­ki­mas gy­vy­bės lan­ge­ly­je tei­siš­kai pri­ly­gi­na­mas su­ ti­ki­mui, kad jis bū­tų įvai­kin­tas, bet pa­lik­ti vai­ką kur nors ki­tur yra nu­ si­kal­ti­mas. Pro­fe­so­rius K.Brow­ne’as pa­ste­ bė­jo, kad gy­vy­bės lan­ge­liai po­pu­ lia­res­ni vals­ty­bė­se, tu­rin­čio­se ko­ mu­nis­ti­nę praei­tį, kur žmo­nės vis dar ma­no, kad val­džia tu­rė­tų pa­si­ rū­pin­ti jų vai­kais, taip pat ka­ta­li­ kiš­ko­se ša­ly­se, kur vie­ni­šos mo­ti­ nos yra la­biau smer­kia­mos. K.Brow­ne’o ty­ri­mais rė­mė­si JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­tas. Jis ne­se­niai pa­skel­bė, kad vai­kas tu­ri tei­sę ži­ no­ti, kas yra jo tė­vai, o iš kū­di­kių, pa­lik­tų gy­vy­bės lan­ge­liuo­se, ši tei­ sė ati­ma­ma. Tei­sė į gy­vy­bę – svar­biau?

Ta­čiau Ber­ly­no li­go­ni­nės „Waldf­rie­de“ gy­dy­to­ja Gab­rie­le Stangl tvir­ti­na, kad gy­vy­bės lan­ge­liai už­ tik­ri­na ki­tą tei­sę – tei­sę į gy­vy­bę. Anot jos, čia vai­ko sau­gu­mą ga­ran­ tuo­ja vi­sa gim­dy­mo na­mams rei­ ka­lin­ga įran­ga. Kai tik vai­kas pa­de­da­mas į dė­žu­ tę, su­skam­ba skam­bu­tis ir atei­na me­di­kai. Kū­di­kis glo­bo­ja­mas li­go­ ni­nė­je, kol įfor­mi­na­mas įvai­ki­ni­ mas. Pra­džio­je mo­ti­na ga­li grįž­ti ir pa­siim­ti vai­ką, bet bai­gus įvai­ki­ni­ mo pro­ce­dū­rą – jau ne­be. Kai ku­rios mo­ti­nos iš tie­sų grįž­ ta. Vie­na jų pa­pa­sa­ko­jo BBC, kad gi­mus vai­kui puo­lė į ne­vil­tį. Tė­vas din­go, o ji bu­vo jau­na, iš­tik­ta šo­ko. To­dėl mer­gi­na pa­dė­jo kū­di­kį į gy­ vy­bės lan­ge­lį, bet po sa­vai­tės ap­ si­gal­vo­jo.


13

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga

Verslo eti­kos mo­ko su­kčiai Mo­ky­ti stu­den­tų vers­lo eti­kos kai ku­rie JAV uni­ver­si­te­tai kvie­čia­si už fi­nan­si­nius nu­si­kal­ti­mus teis­ tus as­me­nis. Šie pa­sa­ko­ja, kaip ap­gau­di­nė­jo bend­ro­ves, ku­rio­se dir­bo. Di­džiu­lis su­si­do­mė­ji­mas

42

kūdikiai buvo palikti Hamburgo gyvybės langelyje per pastarąjį dešimtmetį.

unčia klaidingą signalą, kad jos gali slėpti nėštumą, gimdyti slapta ir paskui

s­nė? Pri­si­mi­nu­si laiš­ką, ku­ris ka­bo gy­vy­bės lan­ge­ly­je, ji grį­žo. Mer­gi­ na sa­kė, jog tuo­met, pa­ma­čiu­si jo akis ir plau­kus, pir­mą kar­tą su­vo­ kė, kad tai yra jos vai­kas ir kad ji ne­ga­li nie­kam jo ati­duo­ti. Da­bar ji kar­tais atei­na į „Waldf­rie­de“ li­go­ ni­nę kū­di­kiu pa­si­rū­pi­nu­siems me­ di­kams pa­ro­dy­ti nuo­trau­kų, kaip jis au­ga. Gy­vy­bės lan­ge­lis da­vė lai­ ko są­my­šiui iš­si­sklai­dy­ti.

„Shutterstock“ nuotr.

li slėp­ti nėš­tu­mą, gim­dy­ti slap­ta ir pa­skui at­si­kra­ty­ti sa­vo kū­di­kio“, – ti­ki­na M.Herc­zog. Šio­je dis­ku­ si­jo­je su­dė­tin­ga ras­ti tie­są. Tai yra gin­čas tarp žmo­nių, ku­rie vi­si no­ ri ge­ra. Tik vie­nas bal­sas pa­pras­tai lie­ka neiš­girs­tas – mo­ti­nos, ku­ ri ei­na ta­ke­liu ran­ko­se lai­ky­da­ma kū­di­kį, slap­ta pa­gim­dy­tą prieš ke­ lias va­lan­das, kad grįž­tų be jo. Jos aša­ras sun­ku įsi­vaiz­duo­ti. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Klai­din­gas sig­na­las

Ham­bur­go gy­vy­bės lan­ge­ly­je per de­šimt me­tų bu­vo pa­lik­ti 42 kū­di­ kiai. 17 mo­ti­nų po ku­rio lai­ko su­ si­sie­kė su jo per­so­na­lu, 14 at­siė­ mė sa­vo vai­kus. Stef­fa­nie Wol­pert, pa­dė­ju­si įsteig­ti gy­vy­bės lan­ge­ lį Ham­bur­ge, sa­ko, kad tu­rė­ti jį yra ge­riau ne­gu ne­tu­rė­ti nie­ko. „1999 m. mes tu­rė­jo­me pen­kis pa­lik­tus vai­kus, trys jų bu­vo ras­ti ne­gy­vi, – sa­kė mo­te­ris. – Pra­dė­ jo­me mąs­ty­ti apie su­si­klos­čiu­sią pa­dė­tį, ko­dėl taip nu­ti­ko, ir ra­do­ me spren­di­mą – pa­dė­ti vai­kams lik­ti gy­viems.“ Bet JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­to ir ki­tų sis­te­mos kri­ti­kų to­kia sta­tis­ ti­ka neį­ti­ki­na. Jie sa­ko, kad gy­vy­ bės lan­ge­liai nu­bloš­kė mus at­gal į vi­du­ram­žius, kai baž­ny­čios tu­rė­jo ap­va­lius lan­ge­lius, kur bu­vo ga­li­ma ati­duo­ti ne­pa­gei­dau­ja­mus vai­kus. JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­to psi­cho­ lo­gė Ma­ria Herc­zog įsi­ti­ki­nu­si, kad tiek ta­da, tiek da­bar ge­res­nė al­ter­ na­ty­va – su­pras­ti mo­ti­nas, ku­rias sle­gia su­dė­tin­gos ap­lin­ky­bės, ir pa­dė­ti joms. „Da­bar mo­ti­noms siun­čia­mas klai­din­gas sig­na­las, kad jos ga­

Skai­čiai ir fak­tai Ša­lis Gy­vy­bės lan­ge­lių skai­čius Vo­k ie­ti­ja 99 Len­k i­ja 45 Če­k i­ja 44 Veng­ri­ja 26 Slo­va­k i­ja 16 Lie­tu­va 8 Ita­li­ja 8 Bel­g i­ja 1 Ny­der­lan­dai 1 (pla­nuo­ja­mas) Švei­ca­ri­ja 1 Va­ti­ka­nas 1 Ka­na­da 1 Ma­lai­zi­ja 1

Lyd­so vers­lo mo­kyk­los au­di­to­ri­ja bu­vo sau­sa­kim­ša. Maž­daug 1600 stu­den­tų su­si­rin­ko pa­si­klau­sy­ti die­nos žvaigž­dės: 50-me­čio vy­ riš­kio trum­pais švie­siais plau­kais ir dry­žuo­tais marš­ki­niais. Jo var­ das yra And­rew Fas­tow. Vi­sa au­ di­to­ri­ja pa­ke­rė­ta. Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio­ jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je A.Fas­ tow dir­bo ener­ge­ti­kos mil­ži­no „En­ron“ fi­nan­sų di­rek­to­riu­mi ir iš da­lies bu­vo at­sa­kin­gas dėl vie­ no stam­biau­sių bank­ro­tų, ku­riuos ka­da nors ma­tė Ame­ri­ka. 2002-ai­siais, me­tai po to, kai bend­ro­vė žlu­go, jis bu­vo ap­kal­ti­ nas su­kčia­vi­mu, pi­ni­gų plo­vi­mu ir kons­pi­ra­ci­ja. Vy­ras su­ti­ko bend­ra­ dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga ir ga­vo še­ še­rius me­tus ne­lais­vės. Už­vi­rė karš­tos dis­ku­si­jos

Šis su­si­ti­ki­mas nė vie­no ne­pa­li­ko abe­jin­go. „Jis lei­do mums su­pras­ti, kad bet ku­riuo me­tu ga­li­me pa­tek­ti į pa­dė­tį, kai ga­li­me pa­sielg­ti nee­tiš­ kai, – sa­kė stu­den­tas Pe­te’as Wil­ liam­sas. – Mums la­bai svar­bu su­ pras­ti, kur mes sto­vi­me ir kur yra ri­bos, ku­rių ne­va­lia per­ženg­ti.“ Ke­lias sa­vai­tes po A.Fas­tow vi­ zi­to mo­kyk­lo­je vi­rė karš­tos for­ ma­lios ir ne­for­ma­lios dis­ku­si­jos dėl vers­lo eti­kos ir vers­lo pa­sau­ lio pro­ble­mų. Svar­biau­sias klau­ si­mas bu­vo toks: kaip jūs pa­sielg­ tu­mė­te A.Fas­tow vie­to­je? „Dir­bu čia sep­ty­ne­rius me­tus ir dar nie­ka­da ne­ma­čiau to­kio stu­

den­tų bei dės­ty­to­jų en­tu­ziaz­mo. Šis su­si­ti­ki­mas tu­ri di­džiu­lę švie­ čia­mą­ją ver­tę. Is­to­ri­jos, pa­na­šios į A.Fas­tow li­ki­mą, yra to­kios tik­ ros, kad trau­kia stu­den­tų ir dės­ ty­to­jų dė­me­sį la­biau už bet ko­kius kla­sės už­siė­mi­mus“, – sa­kė vie­ na su­si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­rių Don­ na Soc­kell.

Jis lei­do mums su­ pras­ti, kad bet ku­ riuo me­tu ga­li­me pa­tek­ti į pa­dė­tį, kai ga­li­me pa­sielg­ti nee­tiš­kai.

Vers­lo eti­ka – vis ak­tua­les­nė

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį, kai fi­ nan­si­niai skan­da­lai daž­nai at­si­ dur­da­vo ir iki šiol at­si­du­ria pir­ muo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­se, vers­lo mo­kyk­los įtrau­kė vers­lo eti­ką į sa­vo mo­ky­mo pro­gra­mas. 2008 m. pra­si­dė­ju­si pa­sau­li­nė kri­ zė tik pa­spar­ti­no šią ten­den­ci­ją. Lyd­so vers­lo mo­kyk­la ne vie­ nin­te­lė stu­den­tams or­ga­ni­zuo­ja su­si­ti­ki­mus su bal­ta­ran­kiais nu­ si­kal­tė­liais. „Quel­los Group“ įkū­rė­jas ir bu­ vęs ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jeff­ rey Greens­tei­nas ne­se­niai kal­bė­jo Va­šing­to­no uni­ver­si­te­te. Anks­ čiau jis bu­vo nu­teis­tas ket­ve­riems me­tams ka­lė­ji­mo už su­kčia­vi­mą su mo­kes­čiais. Šį mė­ne­sį de­vy­ne­rių me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mę ga­vo Niu­jor­ko ver­ty­ bi­nių po­pie­rių bir­žos pre­kiau­to­jas Gar­ret­tas Baue­ris, ku­ris pri­si­pa­ži­ no per su­kčia­vi­mo sche­mą už­si­ dir­bęs 32 mln. do­le­rių. Kai jau bu­ vo ap­kal­tin­tas, jis spė­jo pa­skai­ty­ti

pa­skai­tas 120-yje aukš­tų­jų mo­ kyk­lų, įskai­tant Lon­do­no vers­ lo mo­kyk­lą ir Har­var­do uni­ver­si­ te­tą. Nau­din­ga pa­tir­tis

Su­si­do­mė­ji­mas toks di­de­lis, kad bend­ro­vės, to­kios kaip „The Pros & the Cons“, pra­dė­jo da­ry­ti vers­ lą ir siū­ly­ti su­kčia­vi­mo pre­ven­ci­ jos pa­skai­tas, ku­rio­se da­ly­vau­ja teis­ti fi­nan­si­niai su­kčiai. Bet Ta­ko vers­lo mo­kyk­los vers­ lo eti­kos pro­fe­so­rius Ri­char­das Shre­ve’as tei­gia, kad jų mo­ky­mo įstai­ga, ku­ri kvie­čia­si bal­ta­ran­ kius nu­si­kal­tė­lius bent kar­tą per me­tus, to­kiems sve­čiams nie­ko ne­mo­ka. Pro­fe­so­rius pri­pa­žįs­ta, kad to­kie su­si­ti­ki­mai ver­ti­na­mi la­bai prieš­ ta­rin­gai. „Žmo­nės ga­li pa­ma­ny­ti, kad mes aukš­ti­na­me šiuos nu­si­kal­tė­ lius ar­ba ska­ti­na­me gal­vo­ti, kad vi­si vers­li­nin­kai yra su­kčiai. Siek­ da­mi iš­sklai­dy­ti to­kią nuo­mo­nę, kvie­čia­mės dau­giau pa­vyz­din­ gų di­rek­to­rių nei nu­si­kal­tė­lių. Bet su­si­ti­ki­mai su bal­ta­ran­kiais nu­si­ kal­tė­liais yra la­bai po­pu­lia­rūs ir ska­ti­na dis­ku­si­jas apie eti­ką“, – aiš­ki­no R.Shre­ve’as. Pa­sak pro­fe­so­riaus, stu­den­tams ne­rei­kia aiš­kin­ti, kad su­kčiau­ti yra blo­gai. „Jie yra są­ži­nin­gi žmo­nės. Bet vi­sai ti­kė­ti­na, kad vie­ną die­ną jie su­si­durs su to­kia pro­fe­si­ne si­tua­ ci­ja, kai bus la­bai sun­ku nu­spręs­ ti, kas yra tei­sin­ga. Pa­vyz­džiui, ką jūs da­ry­tu­mė­te, jei­gu tei­sė­ti ak­ci­ nin­kų in­te­re­sai prieš­ta­rau­tų dar­ buo­to­jų in­te­re­sams?“ – svars­tė R.Shre­ve’as ir pri­dū­rė, kad su­si­ti­ ki­mai su su­kčiais ga­li pa­dė­ti bū­si­ miems vers­li­nin­kams tei­sin­gai iš­ spręs­ti eti­nę di­le­mą. „Le Mon­de“ inf.

Gy­vy­bės lan­ge­lių taip pat yra Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir Ja­po­ni­jo­je. Lie­t u­vo­je pir­ma­sis gy­v y­bės lan­ge­ lis ati­da­r y­tas Vil­n iaus kū­d i­k ių na­ muo­se 2009 m. lapk­ri­t į. Gy­v y­bės lan­ge­l iuo­se 2009 m. bu­vo pa­l ik­tas vie­nas ber­n iu­kas, 2010 m. – 6 mer­ gai­tės ir 6 ber­niu­kai, per­nai – 2 mer­ gai­tės ir 2 ber­niu­kai, šie­met – 2 mer­ gai­tės. Dvie­jų vai­k ų mo­ti­nos pa­reiš­ kė no­rin­čios juos at­siim­ti.

„„Nau­da: su­si­ti­ki­mai su teis­tais su­kčiais ga­li pa­dė­ti bū­si­miems vers­li­nin­kams ir fi­nan­si­nin­kams atei­ty­je tei­

sin­gai spręs­ti eti­nes di­le­mas. 

AFP nuo­tr.


14

šeštadienis, birželio 30, 2012

17p.

Sut­ryp­ta vo­kie­čių ga­ly­bė.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

kelias į londoną

sportas

M.Griš­ko­nis: „Šne­kė­ti ga­li vi­si, Olim­pie­tis irk­luo­to­jas Min­dau­gas Griš­ ko­nis džiau­gia­si, kad per ket­ve­rius me­ tus olim­pi­nė irk­la­vi­mo rink­ti­nė stip­ riai išau­go. Pe­ki­no olim­pi­nių žai­dy­nių fi­na­li­nin­kas ne­sle­pia, kad šiais me­ tais pa­gal­vo­ja ir apie me­da­lius, nors gar­siai apie tai ir ne­šne­ka. Iš­va­žia­vęs irk­ luo­ti pa­va­sa­rį į Is­pa­ni­ją pa­ma­ tau pir­mą pa­va­sa­ rį, Švei­ca­ri­jo­je ko­vo mė­ne­sį pa­ma­tau ant­ rą, o grį­žęs į Lie­tu­vą ba­lan­dį su­si­pa­žįs­tu su tre­čiu. Per me­ tus pa­ma­tau tris pa­va­sa­rius.

Man­tas Stan­ke­vi­čius

m.stankevicius@diena.lt

– Iki olim­pi­nių žai­dy­nių li­ko ma­žiau nei mė­nuo. Ko­kia sa­vi­jau­ta? – Sa­vi­jau­ta tik ge­ rė­ja, nes prieš

tris sa­vai­tes at­s i­ra­d o pro­b le­m ų – pra­dė­jo ka­muo­ti ko­jos rau­mens už­de­gi­mas. Tir­po ko­ja, bet in­ten­ sy­viai gy­džiau­si ir vis­kas pra­dė­ jo ge­rė­ti. Grįž­tu į se­ną­sias vė­žes, nes pa­si­ruo­ši­mas tik­rai bu­vo su­ tri­kęs. Dvi sa­vai­tes te­ko pra­leis­ti be vi­sa­ver­čių tre­ni­ruo­čių dėl įvai­ rių pro­ce­dū­rų, laks­ty­mo pas me­ di­kus. Ži­no­ma, tre­ni­ruo­tės vy­ko, bet per jas ne­ga­lė­jau dirb­ti vi­sa jė­ga. – Spė­ju, jau bu­vai šiek tiek per­si­ gan­dęs? – Šo­kas tik­rai bu­vo, ypač psi­c ho­l o­ gi­nis. Da­ bar at­si­ gau­n u ,

ta­čiau su­pran­tu, kad su­griu­vo pla­ nai, ku­rie bu­vo kur­ti. Pa­si­ruo­ši­mas var­žy­boms – tai tar­si at­kar­pa, ku­ rią tu­ri įveik­ti. Šį­kart išė­jo taip, kad stai­ga vis­kas nu­trū­ko. Pri­va­lė­jau iš nau­jo su­si­dė­lio­ti pla­nus. Po to­ kių da­ly­kų sun­kiau­sia yra psi­cho­ lo­giš­kai. – Pra­bi­lai apie psi­cho­lo­gi­ją, ta­č iau pri­s i­m in­k i­m e Pe­k i­n o olim­pi­nes žai­dy­nes, kai plau­ kei fi­na­le. Toks re­zul­ta­tas dar la­b iau įpa­rei­go­ja prieš Lon­ do­ną? – Ne­si­jau­čiu prieš ką nors at­sa­kin­ gas už sa­vo re­zul­ta­tus. Spor­tuo­ju dėl sa­vęs, o ne dėl ki­tų. Ži­no­ma, sau esu iš­kė­lęs tiks­lą pa­siek­ti dau­giau nei prieš ket­ve­rius me­tus. Dėl to per tre­ni­ruo­tes bu­vo įdė­ta ne­ma­žai pa­ stan­gų. Per ket­ve­rius me­tus su­stip­ rė­jau ne tik fi­ziš­kai, bet ir psi­cho­lo­ giš­kai, įgi­jau pa­tir­ties. Ti­kiu, jei­gu man pa­vyks sa­ve rea­li­zuo­ti ir ko­jos ne­pa­kiš trau­mos, bū­siu aukš­čiau ne­gu Ki­ni­jo­je. – Ke­lia­la­pį į žai­dy­nes tu­ri jau ga­na se­niai... – To bu­vo sie­kia­ma tiks­lin­gai. Nė kiek nea­be­jo­jau, kad ke­lia­la­pį iš­ ko­vo­siu per pir­mą­ją at­ran­ką. Juk aš tam ir ruo­šiau­si. – Lon­do­ne lau­kia vi­si pa­žįs­ta­ mi var­žo­vai, bet ar ga­li kas nors nu­ste­bin­ti? – Vi­si ži­no­mi, tie­siog jų at­si­ra­ do dau­giau. Ma­nau, kad ste­buk­lų šiais me­tais ne­bus. Juk jie iš nie­kur neat­si­ran­da. – Pats apie me­da­lius pa­gal­vo­ ji? – Aš pa­gal­vo­ju, bet apie juos ne­ šne­ku. Nes šne­kė­ti vi­si ga­li, ta­čiau lai­mė­ti – tik­rai ne. Kaip mi­nė­jau, spau­di­mo, kad tu­riu par­vež­ti me­ da­lį na­mo, ne­jau­čiu. Ne­ma­nau, kad pro­fe­sio­na­lia­me spor­te eg­zis­ tuo­ja toks da­ly­kas. Že­mes­niu ly­ giu dau­ge­lis spor­tuo­ja dėl tre­ne­rio, ma­mos, tė­čio, nes jie lie­pė ei­ti į tre­ ni­ruo­tes. Mes, pro­fe­sio­na­lai, spor­ tuo­ja­me dėl sa­vęs, to­dėl spau­di­mas mū­sų re­zul­ta­tams įta­kos ne­da­rys. Pa­tys sau ke­lia­me už­duo­tis ir ku­ ria­me tiks­lus.

„„Ly­de­ris: M.Griš­ko­nis – stip­riau­sias šių die­nų ša­lies irk­luo­to­jas. 

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

– Pa­pa­sa­kok, koks yra irk­luo­to­ jo gy­ve­ni­mas mū­sų ša­ly­je? – In­d i­v i­d ua­l ios spor­t o ša­k os spor­ti­nin­kas čia neuž­si­dirbs mi­ li­jo­nų. Ga­li už­si­dirb­ti pra­g y­ve­ ni­mui, kaip ir bet ku­ris žmo­gus, kas­dien dir­ban­tis sa­vo dar­bą. Ge­ ro gy­ve­ni­mo sau ne­ga­li­me su­kur­ti, nes ne­žai­džia­me krep­ši­nio ar fut­ bo­lo (šyp­so­si). O kal­bant apie re­


15

šeštadienis, birželio 30, 2012

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Ka­pi­to­nas lie­ka „Žal­gi­ry­je“ Kau­no „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nas Pau­ lius Jan­kū­nas ir ki­tą se­zo­ną rung­ ty­niaus Lie­tu­vos čem­pio­nų ko­ man­do­je. Šian­dien puo­lė­jo su­ tar­tis įsi­ga­lio­jo dar vie­niems me­ tams. 2010-ųjų lie­pą su P.Jan­kū­ nu bu­vo pa­si­ra­šy­tas kont­rak­tas pa­gal for­mu­lę 2+1.

lai­mė­ti – ne“ ži­mą – spor­tuo­ja­me nuo ry­to iki va­ka­ro. Ne­ga­li­me links­min­tis, ka­ da tik už­si­gei­džia­me. Va­sa­rą, kai vi­si va­žiuo­ja poil­siau­ti prie jū­ ros, šven­č ia ves­t u­ves, ne­ga­l i­m e sau leis­ti gu­lė­ti ir de­gin­tis. Dir­ ba­me ir ruo­šia­mės pa­grin­di­niams star­tams. – Pri­si­me­ni, ka­da li­ki­mas at­gi­ nė į irk­la­vi­mo spor­tą? – Ma­no abu tė­vai bu­vo irk­luo­to­ jai. Bet ne­pa­gal­vo­ki­te, tė­vai jo­kios įta­kos ma­no pa­si­rin­ki­mui ne­tu­rė­ jo. Irk­la­vi­mo ba­zė­je Vil­niu­je at­si­ra­ dau vi­siš­kai ne­ty­čia. Bū­da­mas try­ li­kos pa­ban­džiau, pa­ti­ko.

Aš ir esu stip­riau­sias Lie­tu­vo­je. Ant kran­ to spor­ti­nin­kas ga­li jaus­tis stip­riau­sias, bet tai tu­ri įro­dy­ti įsė­dęs į val­tį.

– Kas la­biau­siai? – Gam­ta. Sa­lė­je žais­da­mas krep­ ši­nį ar kil­no­da­mas štan­gą ga­lė­čiau iš­pro­tė­ti nuo mo­no­to­ni­jos. Irk­luo­ da­mas nuo­lat esu gry­na­me ore. Ma­tau, kaip, kei­čian­tis me­tų lai­ kams, gam­ta bun­da, mirš­ta. Gy­ ve­nu ta­me pro­ce­se. Iš­va­žia­vęs irk­ luo­ti pa­va­sa­rį į Is­pa­ni­ją pa­ma­tau pir­mą pa­va­sa­rį, Švei­ca­ri­jo­je ko­ vo mė­ne­sį pa­ma­tau ant­rą, o grį­ žęs į Lie­tu­vą ba­lan­dį su­si­pa­žįs­tu su tre­čiu. Per me­tus pa­ma­tau tris pa­va­sa­rius. Sa­lė­je ka­žin ar tai ga­ lė­čiau pa­ste­bė­ti. – Ar prieš olim­pi­nes žai­dy­nes ke­liau­si sto­vyk­lau­ti į už­sie­nį? – Ma­no pla­nuo­se bu­vo dar vie­na sto­vyk­la, ta­čiau ko­jos trau­ma pa­ ko­re­ga­vo pla­nus. Bi­jau iš­va­žiuo­ti kur nors to­liau. Jei­gu pa­ge­rės, ap­ svars­ty­siu pa­siū­ly­mą vyk­ti pa­si­tre­ ni­ruo­ti su ki­tais olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­viais. Ta­čiau laks­ty­mas pas pro­fe­so­rius ir dak­ta­rus ma­ne kiek nu­var­gi­no. Per die­ną ap­lan­ky­da­ vau po ke­lis spe­cia­lis­tus. Kiek­vie­ nas jų tu­ri skir­tin­gą gy­dy­mo me­to­ di­ką ir spe­ci­fi­ką. Svar­biau­sia, kad nė vie­nas ne­pa­sa­kė, kad tu­riu pa­ mirš­ti olim­pi­nes žai­dy­nes. – Šiais me­tais į olim­pi­nes žai­ dy­nes ke­liau­si­te ke­tu­rie­se – tu, Do­na­ta Viš­tar­tai­tė, Sau­lius Rit­ teris ir Ro­lan­das Mas­čins­kas... – Nuo ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­ mo – tai pa­ti di­džiau­sia Lie­tu­vos irk­l a­v i­m o ko­m an­d a olim­p i­n ė­s e

žai­dy­n ė­se. Ži­n o­m a, So­v ie­t ų Są­ jun­gos lai­kais ir­gi ne­trū­ko lie­tu­ vių, ta­čiau da­bar jų ne­skai­čiuo­ ki­m e. Sma­g u, kad mū­s ų spor­t o ša­ka taip po­pu­lia­rė­ja. Pri­si­me­nu, kai į Pe­ki­ną te­ko va­žiuo­ti vie­nam. Ta­da tik­rai jau­čiau di­de­lį spau­di­ mą. Da­bar pa­pras­čiau – va­žiuo­ja trys įgu­los. Jei­gu ne­pa­si­seks man, gal pa­s i­seks ki­t iems. Ma­l o­n iau tiek mums pa­t iems, tiek ir fe­d e­ ra­ci­jai. Prieš ket­ve­rius me­tus net ne­ga­l ė­jau įsi­vaiz­d uo­t i, kad šio­ se olim­p i­n ė­se žai­dy­n ė­se tu­r ė­s i­ me to­kią di­de­lę ko­man­dą. Lat­viai ne­tu­ri nė vie­nos irk­la­vi­mo įgu­los, es­tai tu­ri dvi, len­kai gal pen­kias. Ma­n au, kad vi­sai ne­b lo­gai at­ ro­d o­m e. Irk­l a­v i­m e nė­ra pa­p ras­ ta iš­k o­vo­t i ke­l ia­l a­p į, to­d ėl tu­r i­ me kuo di­džiuo­tis. – Ar olim­pi­nėms įgu­loms yra kon­ku­ren­ci­ja Lie­tu­vo­je? – Esa­m e stip­r iau­s i (juo­k ia­s i). Irk­l a­v i­m o tra­d i­c i­j os Lie­t u­v o­ je yra la­bai se­n os. Per vi­s ą Lie­ tu­vos spor­t o is­t o­r i­j ą irk­l a­v i­m as yra dau­giau­sia olim­pi­nių me­da­ lių ša­l iai iš­k o­vo­j u­s i spor­t o ša­ ka. Ne krep­ši­nis, ne leng­vo­ji at­ le­ti­ka... So­vie­tų Są­jun­gos lai­kais lie­t u­v iai bu­vo tik­rai la­b ai stip­ rūs. Gran­dis nu­trū­ko po ne­prik­ lau­so­my­b ės at­k ū­r i­m o, kai bu­vo už­d a­ry­t i vi­s i spor­t o in­t er­n a­t ai, mo­k yk­l os. Ta­č iau da­b ar užau­ go­me mes. Mū­sų ko­man­da – la­ bai jau­na. Esu vy­riau­sias, o man dar tik 26-eri. Esa­me ko­man­da, ku­ri au­ga­me, ti­ki­mės, kad su­ge­ bė­si­me išau­gin­ti kar­tą, ku­ri augs su mu­mis. Jau­ni­mas da­bar tu­ri į ką ly­giuo­tis, jau­čia­me spau­di­mą pa­si­temp­ti, bet tuo tik džiau­gia­ mės.

Šią sa­vai­tę ša­lies čem­pio­nai taip pat me­tams pra­tę­sė su­tar­tis su į eki­pą sėk­min­gai įsi­lie­ju­siu Vy­ te­niu Lip­ke­vi­čiu­mi ir le­gio­nie­ riu­mi iš Kroa­ti­jos Mar­ko Po­po­ vi­čiu­mi. 2003 m. „Žal­gi­rio“ pa­grin­di­nė­ je su­dė­ty­je de­biu­ta­vęs P.Jan­kū­nas ru­de­nį pra­dės jau de­vin­tą­jį se­zo­ną Kau­no eki­po­je. 205 cm ūgio krep­ ši­nin­kas vos me­tams bu­vo pa­li­kęs gim­tą­jį mies­tą, kai 2009–2010 m. se­zo­ną at­sto­va­vo Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­dai. Praė­j u­s į se­zo­n ą P.Jan­k ū­n as „Žal­gi­rio“ gre­to­se pir­ma­vo pa­gal at­ko­vo­tus ka­muo­lius. Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL) jis po krep­ šiais su­grieb­da­vo po 5,5 ka­muo­ lio per rung­ty­nes. Taip pat vi­du­ ti­niš­kai jis pel­ny­da­vo po 10 taš­kų. Eu­ro­ly­gos čem­pio­na­te 28-erių žai­dė­jas rink­da­vo po 7,8 taš­ko

„„Ly­de­ris: Lie­tu­vos čem­pio­nus į prie­kį ir atei­nan­tį se­zo­ną ves P.Jan­

kū­nas.

ir at­ko­vo­da­vo po 5,6 ka­muo­lio. Šiuo me­tu kont­rak­tus su „Žal­gi­ riu“ tu­ri Man­tas Kal­nie­tis, Ro­ber­ tas Jav­to­kas, Min­dau­gas Kuz­mins­ kas, Ma­rio De­la­šas, M.Po­po­vi­čius,

V.Lip­ke­vi­čius ir P.Jan­kū­nas. Kau­ no ko­man­da tu­ri tei­sę pra­tęs­ti su­ tar­tis su To­mu De­li­nin­kai­čiu ir Dai­niu­mi Ša­len­ga. KD, zal­gi­ris.lt inf.

Lie­tu­vė nu­ste­bi­no vi­są Eu­ro­pą 25-erių klai­pė­die­tė Li­na Grin­či­kai­tė pa­sie­kė kol kas di­džiau­sią per­ga­lę per sa­vo kar­je­rą ir nu­ste­bi­no vi­są Eu­ro­pą. Hel­sin­ky­je vyks­tan­čio Se­ no­jo že­my­no leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to mo­te­rų 100 m bė­gi­mo fi­na­le ji fi­ni­ša­vo tre­čia (11,32 sek.) ir iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lį.

Aš­tun­to­ji star­ta­vu­si lie­tu­vė pa­ ge­ri­no as­me­ni­nį ge­riau­sią se­zo­no re­zul­ta­tą ir tik aki­mirks­nį nu­si­ lei­do nu­ga­lė­to­ja ta­pu­siai bul­ga­rei Ive­tai La­lo­vai (11,28 sek.). Ant­ros vie­tos lai­mė­to­ją išaiš­ kin­ti pri­rei­kė fo­to­fi­ni­šo, nes iden­ tiš­ką lai­ką kaip ir mū­siš­kė už­fik­sa­ vo ir uk­rai­nie­tė Ole­si­jai Povch. „Gar­siai ne­šne­kė­jau, ta­čiau šir­ dy­je ti­kė­jau, kad ga­li­me ko­vo­ti dėl me­da­lių. Kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas vi­sa­da sie­kia aukš­čiau­sių tiks­lų. Ne­sa­ky­siu, kad ga­lė­jau pa­si­ro­dy­

ti ge­riau, ta­čiau bė­gau aš­tun­tu ta­ ku, kai ma­no pa­grin­di­nės var­žo­ vės bė­go vi­du­ry­je“, – kir­tus fi­ni­šo li­ni­ją sa­kė sprin­te­rė. Lie­tu­vė pir­ma­me pus­fi­na­lio bė­ gi­me fi­ni­ša­vo tre­čia, o bend­ro­ je įskai­to­je li­ko penk­ta. At­ran­kos var­žy­bo­se L.Grin­či­kai­tė bė­gi­mo ta­ke­ly­je už­tru­ko šiek tiek il­giau – 11,38 sek. „Šį Li­nos pa­si­ro­dy­mą ver­ti­nu la­bai ge­rai, – džiau­gė­si tre­ne­ris Ed­mun­das Nor­vi­las. – Ne­ma­čiau, ar ga­lė­jo bū­ti ge­riau, nes sė­dė­jau taip, kad nie­ko ne­si­ma­tė. Vie­nu me­tu pa­si­ro­dė, kad jau tik aš­tun­ ta bus. Fi­na­lo ri­kiuo­tę pa­ma­čiau tik švies­len­tė­je. Tik­rai džiaugs­ min­gas me­da­lis.“ L.Grin­či­kai­tė – pir­mo­ji per vi­ są is­to­ri­ją Lie­tu­vos sprin­te­rė, lai­mė­ju­si me­da­lį Eu­ro­pos pir­ me­ny­bių pa­čio­je pres­ti­žiš­kiau­

– Ne­bi­jai, kad vie­ną die­ną ta­sai jau­ni­mas ap­lenks ta­ve? – Ne­bi­jau, spor­tas yra spor­tas. Čia lai­mi stip­riau­sias. – Jau­tie­si da­bar stip­riau­sias? – Aš ir esu stip­riau­sias Lie­tu­vo­je (juo­kia­si). Ant kran­to spor­ti­nin­kas ga­li jaus­tis stip­riau­sias, bet tai tu­ ri įro­dy­ti įsė­dęs į val­tį. – Pri­si­pa­žink, ar esi prie­ta­rin­ gas. Prieš svar­bius star­tus at­ lie­ki ko­kius nors ri­tua­lus? – Prie­ta­rais ne­la­bai ti­kiu, ta­čiau prieš svar­bius star­tus sten­giuo­si da­ry­ti vis­ką taip pat, kaip ir kiek­ vie­ną die­ną. Jei­gu į tre­ni­ruo­tę ei­nu su vie­nais sport­ba­čiais, į var­žy­ bas ir­gi ei­siu su jais. Juk ki­ti ba­ tai ga­li ir ko­ją nu­trin­ti. Į star­tą nie­ka­da nei­siu su nau­jais marš­ ki­nė­liais.

Artūro Morozovo nuotr.

„„Pir­mo­ji: L.Grin­či­kai­tė – kol kas vie­nin­te­lė mū­sų ša­lies at­sto­vė, lai­

mė­ju­si me­da­lį Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to 100 m bė­ gi­mo rung­ty­je.  AFP nuo­tr.

sio­je 100 m bė­gi­mo rung­ty­je. Daug pra­stes­nės nuo­tai­kos pir­ me­ny­bes bai­gė vy­rų 100 m fi­na­ lo da­ly­vis Ry­tis Sa­ka­laus­kas, ku­ris dėl pus­fin ­ a­ly­je pa­tir­tos trau­mos fi­na­le ne­bė­go, o tik at­si­sto­jo prie star­to li­ni­jos. Per le­mia­ma­mą bė­gi­mą ne­trū­ko ku­rio­zų. R.Sa­ka­laus­kas sto­jo prie star­to li­ni­jos, bet ne­bė­go, ir taip su­kė­lė tik­rą su­maiš­tį. Iš pra­džių lie­tu­vis li­ko vie­to­je ir už tai bu­ vo nu­baus­tas gel­to­na kor­te­le. Per ant­rą star­tą pa­sku­bė­jo ita­las Si­ mo­ne Col­lio. Sprin­te­riui bu­vo pa­ ro­dy­ta rau­do­na kor­te­lė. Tre­čiuo­ju ban­dy­mu Lie­tu­vos at­sto­vas star­ ta­vo, ta­čiau ty­čia ne­fi­ni­ša­vo. Ka­dan­gi trau­mą pa­ty­rė lat­vis Ro­nal­das Ara­jas, lie­tu­vis ga­lė­ jo net ir bėg­da­mas ris­te­le užim­ti šeš­tą­ją vie­tą. Po fi­ni­šo R.Sa­ka­laus­kas tvir­ti­no, jog pa­si­trauk­ti iš ko­vos jam pa­ta­rė me­di­kai. Spor­ti­nin­kas ne­no­rė­jo ri­ zi­kuo­ti ir dėl šios trau­mos pra­leis­ti Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes. „Ry­tis trau­mą pa­ty­rė po pus­fi­ na­lio var­žy­bų, kir­tęs fi­ni­šo li­ni­ją ket­vir­ta­me žings­ny­je. Gai­la. Ry­ tis tu­rė­jo rea­lias ga­li­my­bes ko­vo­ ti dėl me­da­lių. Jį ge­rai ver­ti­no tiek var­žo­vai, tiek žiū­ro­vai. Jis bu­vo pir­ma­sis lie­tu­vis Eu­ro­pos čem­ pio­na­to fi­na­le. Pa­ties spor­ti­nin­ko nuo­tai­kos la­bai pra­stos, su­pran­ta­ ma, jis yra mak­si­ma­lis­tas“, – tei­gė spor­ti­nin­ko tre­ne­ris Alek­sas Sta­ nis­lo­vai­tis. Auk­sas ati­te­ko pran­cū­zui Chris­ top­he’ui Le­mait­re (10,09 sek.), si­dab­ras – jo tau­tie­čiui Jim­my Vi­caut (10,12 sek.), bron­za – nor­ ve­gui Jay­su­mai Sai­dy Ndu­re (10,17 sek.). Pus­fi­na­ly­je bend­ro­je įskai­to­je lie­tu­vis tarp 24 da­ly­vių bu­vo ket­ vir­tas, už­fik­sa­vęs 10,23 sek. lai­ką ir at­si­li­kęs tik nuo fi­na­le pri­zi­nin­ kais vė­liau ta­pu­sio tre­je­to. KD inf.


16

šeštadienis, birželio 30, 2012

sportas

E.Jankauskas: „Didelė garbė, kad dirbsiu „Hearts“ trenerių štabe“ Vie­nas ge­riau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos fut­ bo­li­nin­kų Ed­ga­ras Jan­kaus­kas grįž­ta į Edin­bur­go „Hearts“ klu­bą, ku­ria­me dirbs tre­ne­rio asis­ten­tu.

Al­vy­das Sta­niu­lis

Šio­je ko­m an­d o­je E.Jan­kaus­kas žai­dė 2005–2007 m. ir lai­mė­jo Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę bei „Pre­ mier“ ly­gos vi­ce­čem­pio­no ti­tu­lą. Da­bar 37-erių lie­tu­vis bus nau­jo „Hearts“ stra­te­go 50-me­čio ško­ to Joh­no McGlyn­no de­ši­nio­ji ran­ ka. Praė­ju­sį se­zo­ną Ed­ga­ras pa­ dė­jo bu­vu­siam Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės vai­ri­nin­kui po­rtu­ga­lui Jo­se Cou­cei­ro tre­ni­ruo­ti Mask­ vos „Lo­ko­mo­tiv“ klu­bą. Ge­gu­ žės mė­ne­sį abu pa­si­trau­kė iš sa­ vo pa­rei­gų. „Hearts“ klu­b ui jau­č iu daug sen­ti­men­tų. Du se­zo­nai, pra­leis­ ti šio­je ko­m an­d o­je, ma­n o šir­dy­ je pa­l i­ko gi­l ų pėd­sa­k ą. Ško­t i­jo­je fut­b o­l as – iš­s kir­t i­n is reiš­k i­nys. Vi­s ur yra di­d e­l ė gar­b ė tap­t i tau­ rės lai­m ė­to­j u ar­ba na­c io­n a­l i­n io čem­pio­na­to pri­zi­nin­ku, bet Ško­ ti­jo­je šie ti­t u­l ai tu­r i ne­pa­ly­g i­n a­ mai di­d es­n ę svar­b ą ne­g u ki­to­se vals­ty­b ė­s e. To­d ėl su džiaugs­ mu ir nau­jais lū­kes­č iais grįž­t u į bu­v u­s ią ko­m an­d ą, ku­r iai steng­ siuo­s i pa­d ė­t i lai­m ė­t i nau­j ų ti­t u­ lų jau ei­d a­m as ki­tas pa­rei­gas“, – tei­g ė dau­ge­l io ša­l ių gar­s iems klu­b ams at­s to­va­v ęs ir pel­n ęs ne­m a­ž ai fut­b o­l o tro­f ė­j ų E.Jan­ kaus­kas.

Komentaras

Vladimiras Romanovas „Hearts“ klubo savininkas

A

š patenkintas, kad sena gvardija, su kuria dar 2006 metais išplėšėme pergalę Škotijos futbolo taurės varžybose ir įveikėme ne vieną tituluotą varžovą, grįžta į „Hearts“ klubą ir jo kapitono Mariaus Žaliūko vedini turi daug ambicijų pasiekti naujų pergalių. Tačiau dabar bus sunkiau – pačiam klubui teks išsilaikyti iš savo uždirbtų pinigų.

– Ed­ga­rai, ar jums pa­siū­ly­mas dirb­ti šių me­tų Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rės lai­mė­to­jo „Hearts“ klu­ bo tre­ne­rių šta­be bu­vo ne­ti­kė­ tas?

Tai ne­pa­mirš­ta­ ma, tai ma­ne įkve­ pia pa­dė­ti šios eki­ pos fut­bo­li­nin­kams ge­rai pa­si­reng­ti ar­ tė­jan­čiam se­zo­nui ir vėl ti­kė­tis nau­jų per­ga­lių. – Jau ne­ma­žai me­tų esu pa­žįs­ta­ mas su šio klu­bo sa­vi­nin­ku Vla­di­ mi­ru Ro­ma­no­vu, ku­ris la­bai daug pa­dė­jo ir pa­de­da, kad Edin­bur­go „šir­dys“ pa­siek­tų di­de­lių lai­mė­ji­ mų. Man gar­bė, kad dirb­siu „He­ arts“ tre­ne­rių šta­be. Be­lie­ka tik­tai kib­ti į dar­bą ir pa­tei­sin­ti klu­bo sa­ vi­nin­ko ir ki­tų va­do­vų pa­si­ti­kė­ji­mą. Lie­pos 2 d. pra­dė­si­me reng­tis nau­ jam se­zo­nui. – Jūs ge­rai pa­žįs­ta­te ko­man­dos stra­te­gą Joh­ną McGlyn­ną? – Neb­lo­gai. Kai aš dar žai­džiau šia­me klu­be, Joh­nas bu­vo tre­ne­rio pa­dė­jė­jas. Jei­gu ne­klys­tu, jis gi­męs ir užau­gęs Edin­bur­ge, nuo ma­žens bu­vo „Hearts“ aist­ruo­lis, to­dėl ge­ rai pa­žįs­ta vi­są šio klu­bo vir­tu­vę. Šis žmo­gus at­si­da­vęs fut­bo­lui. Jis jau ta­da pro­fe­sio­na­liai dir­bo ir daug pa­dė­jo klu­bui. Ži­no­ma, su juo ne­ga­liu ly­gin­tis su­kaup­tu ži­ nių ba­ga­žu, bet steng­siuo­si jam pa­dė­ti tuo, ką ge­rai ži­nau. Man, kaip jau­nam tre­ne­riui, dar­bas su J.McGlyn­nu bus nau­ja to­bu­lė­ji­mo ir pa­tir­ties mo­kyk­la. Šio­je sri­ty­ je ži­nios ir pa­tir­tis atei­na tik bė­ gant me­tams. – Ar la­bai pa­si­kei­tė „Hearts“ ko­man­dos žai­di­mas nuo tų lai­ kų, kai pa­ts jo­je žai­dė­te? – Po­ky­čių yra, bet ško­tiš­ko fut­bo­ lo kon­cep­ci­ja ne­si­kei­čia: žai­di­mas – vy­riš­kas, pa­grįs­tas fi­zi­ne jė­ga. Toks fut­bo­las pa­tin­ka ško­tams. Net

„„Pri­si­mi­ni­mai: E.Jan­kaus­kas prisimena, kaip 2006-aisiais „Hearts“ lai­mė­jo Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę: „At­ro­dė,

kad į gatves išė­jo vi­si Ško­ti­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jai, kad jiems ta die­na vir­to is­to­ri­ne šven­te ir nie­ko ne­bu­vo svar­biau už lai­mė­tą tau­rę. At­mos­fe­ra bu­vo fan­tas­tiš­ka. Taip bu­vo ir šie­met, kai „Hearts“ vėl lai­mė­jo tau­rę.“

jei ko­man­da ir pra­lai­mi, bet ko­vo­ ja, de­monst­ruo­ja cha­rak­te­rį, nie­kas jos ne­nuš­vil­pia. Pub­li­ka su­pran­ta, kad fut­bo­las ne­ga­li eg­zis­tuo­ti be pra­lai­mė­ji­mų. Svar­biau­sias da­ly­ kas – kaip pra­lai­mi: jei­gu ko­vo­ji iki rung­ty­nių pa­bai­gos – ga­li su­lauk­ ti ir tei­gia­mų įver­ti­ni­mų. Jei tik ap­ si­me­ti, kad žai­di fut­bo­lą ir at­ro­dai be­vil­tiš­kai, su­lauk­si pel­ny­tos kri­ti­ kos strė­lių. – Kuo la­biau­siai jums kaip fut­ bo­li­nin­kui įsi­mi­nė „Hearts“ klu­be pra­leis­ti me­tai? – Jie bu­vo pui­kūs, ypač pir­mas se­

zo­nas 2006-ai­siais. Čem­pio­na­te užė­mė­me ant­rą vie­tą, iš­ko­vo­jo­me tau­rę. Ma­no nuo­mo­ne, tas se­zo­nas bu­vo toks sėk­min­gas, nes nie­kas ne­si­ti­kė­jo to­kios „Hearts“ sėk­mės. Ko­man­da bu­vo su­komp­lek­tuo­ta li­kus vos sa­vai­tei iki se­zo­no pra­ džios, bet žai­dė la­bai ga­lin­gai. Ži­ niask­lai­da, anks­čiau liaup­si­nu­ si tik Glaz­go „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ klu­bus, bu­vo pri­vers­ta at­si­suk­ti ir į mus. Neat­si­tik­ti­nai tais me­tais mums pa­vy­ko įsi­terp­ti tarp abie­ jų Glaz­go klu­bų ir su­griau­ti la­ bai il­gą jų tar­pu­sa­vio ly­de­ria­vi­mą. Kai tais pa­čiais me­tais iš­ko­vo­

jo­me Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę, sta­ dio­ne šė­lo­me su ke­lio­mis de­šim­ti­ mis tūks­tan­čių ko­man­dos ger­bė­jų. Po to at­vi­ru au­to­bu­su va­ži­nė­jo­me Edin­bur­go gat­vė­mis. At­ro­dė, kad į jas išė­jo vi­si Ško­ti­jos sos­ti­nės gy­ ven­to­jai, kad jiems ta die­na vir­ to is­to­ri­ne šven­te ir nie­ko ne­bu­vo svar­biau už lai­mė­tą tau­rę. At­mos­ fe­ra bu­vo fan­tas­tiš­ka. Taip bu­vo ir šie­met, kai „Hearts“ vėl lai­mė­jo tau­rę. Tai ne­pa­mirš­ta­ma, tai ma­ ne įkve­pia pa­dė­ti šios eki­pos fut­ bo­li­nin­kams ge­rai pa­si­reng­ti ar­tė­ jan­čiam se­zo­nui ir vėl ti­kė­tis nau­jų per­ga­lių.


17

šeštadienis, birželio 30, 2012

sportas Joa­chi­mui Lö­wui ne­pa­vy­ ko su­griau­ti per il­gus de­ šimt­me­čius nu­si­sto­vė­ju­ sių nor­mų: stra­te­gas už­ li­po ant to pa­ties grėb­lio kaip ir jo pirm­ta­kai Hel­mu­ tas Schönas, Jup­pas Der­ wal­lis ir Jürge­nas Klins­ man­nas. Kai Ita­li­ja ir Vo­ kie­ti­ja akis į akį su­si­tin­ka aikš­tė­je, spal­vo­ti ka­lei­ dos­ko­po stik­liu­kai su­ kren­ta vi­sa­da taip pat – trium­fuo­ja mė­ly­nus marš­ ki­nė­lius vil­kin­ti ko­man­da.

„„Pa­ža­das: prieš dvi­ko­vą M.Ba­lo­tel­li agen­tas pa­reiš­kė, kad jo klien­tas pus­fi­na­lio ma­če įmuš tris įvar­čius. Iki to­kio fe­no­me­na­laus re­zul­ta­

to ita­lui trū­ko vos vie­no tiks­laus smū­gio. 

Sut­ryp­ta vo­kie­čių ga­ly­bė Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ne­nu­ga­li­mu­mo mi­tas

Ita­li­jos su­per­ta­len­tas Ma­rio Ba­lo­ tel­li dviem triuš­ki­na­mais smū­giais iš­siun­tė jau­niau­sią Eu­ro­pos čem­ pio­na­to ko­man­dą na­mo. Ke­tu­rias įti­ki­na­mas per­ga­les pa­sie­kę vo­kie­ čiai at­si­mu­šė vėl į tą pa­čią sie­ną. Pra­si­dė­jus pa­pil­do­mam lai­kui Me­ su­tas Ozi­las rea­li­za­vo bau­ di­nį, ta­čiau vie­nas įvar­tis tur­ny­ro fa­vo­ri­tams bu­vo per men­ka pa­guo­da. Vo­kie­ti­jo­je klai­džio­ jan­ti ne­nu­ga­li­mos Ita­ li­jos šmėk­la ne­

bu­vo iš­sklai­dy­ta ir po 2012-ųjų Eu­ro­pos pir­me­ny­bių. Vo­kie­ti­jai dar nie­ka­da nė­ra pa­vy­kę įveik­ti Ape­ ni­nų fut­bo­li­nin­kų per pa­sau­lio ar Se­no­jo že­my­no čem­pio­na­tus. Bal­ tą vė­lia­vą vo­kie­čiai kė­lė 1982-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­le, 1970ųjų ir 2006-ųjų pla­ne­tos pir­me­ny­ bių pus­fi­na­liuo­se, o da­bar su­klu­po dar kar­tą. Pas­ku­ti­nį kar­tą drau­giš­ko­se rung­ty­nė­se vo­kie­čiams įveik­ti sa­ vo ne­pa­ran­kiau­sius var­žo­vus bu­vo pa­vy­kę prieš 17 me­tų. „Kol kas tai pa­ts nuo­sta­biau­ sias va­ka­ras ma­no gy­ve­ni­me, ta­ čiau ti­kiuo­si, kad sek­ma­die­nį bus dar ge­riau, – vil­tį lai­mė­ti fi­na­ lą prieš is­pa­nus iš­reiš­kė pui­ kią uos­lę įvar­čiams pa­de­ monst­ra­vęs M.Ba­lo­tel­li. – No­riu lai­mė­ti fi­na­lą ir vi­sai ne­svar­bu, ar žai­siu ge­rai, ar ne. Svar­biau­sia – ko­man­di­nė sėk­mė.“ „Mes žai­dė­me fan­tas­ tiš­kai ir tas vie­nuo­li­kos met­rų bau­di­nys per pri­ dė­tą ar­bit­ro lai­ką ko­man­ dą iš­mu­šė iš vė­žių. Kai vo­ kie­čiai su ka­muo­liu bė­go cent­ro aikš­tės link, pa­sa­kiau žai­dė­jams, kad rei­kia iš­lai­ky­ ti vie­no įvar­čio pra­na­šu­mą, ki­taip per pra­tę­si­mą mums įmuš sep­ty­nis ir ga­ran­tuo­tai pra­lai­mė­si­me 2:9. Džiau­ giuo­si, kad ve­te­ra­no vai­ki­ nai pa­klau­sė“, – po ma­čo šyp­so­jo­si ant­rą­ją jau­nys­tę iš­gy­ve­nan­tis Ita­li­jos rink­ ti­nės var­ti­nin­kas ir ka­pi­ to­nas Gian­lui­gi Buf­fo­nas. Įvar­čiai – ma­mai

„„Didvyris: M.Balotelli

sunkiai tvardė emocijas po antrojo savo komandos įvarčio. AFP nuotr.

An­to­nio Cas­sa­no ir Ric­ car­do Mon­to­li­vo nuo­ s ta b ­ ius per­d a­ vim ­ us įspū­ d i n ­g o gro­ž io įvar­čiais pa­ ver­tęs 21-erių puo­lė­jas per­ga­lę ir taik­lius smū­gius de­di­ka­vo iš Ita­li­jos į Var­šu­vą at­vy­ku­siai sa­vo mo­ti­nai.

„Rung­ty­nių pa­bai­go­je nu­bė­gau pas ma­mą. Tai bu­vo nuo­sta­bi aki­ mir­ka. Pa­sa­kiau jai, kad per­ga­lę ski­ riu jai. Šio mo­men­to lau­kiau la­bai il­gai, ka­dan­gi ma­no ma­ma nė­ra jau­ na ir pui­kiai ži­nau, kaip jai ne­leng­va bu­vo at­vyk­ti čia. Tu­rė­jau už tai at­ si­dė­ko­ti. Fi­na­le Ki­je­ve bus ir ma­no tė­vas“, – kal­bė­jo fut­bo­li­nin­kas. Be­je, mo­te­ris, ku­riai de­di­ka­vo įvar­čius, ne­nus­pė­ja­mu cha­rak­te­riu ir kont­ro­ver­siš­ku el­ge­siu gar­sė­jan­ tis „Man­ches­ter Ci­ty“ puo­lė­jas nė­ ra tik­ro­ji M.Ba­lo­tel­li mo­ti­na. Fut­bo­li­nin­kas gi­mė Si­li­ci­jos sos­ ti­nė­je Pa­ler­me imig­ran­tų iš Ga­nos Bar­wuah šei­mo­je. Vai­kys­tė­je Ma­rio tu­rė­jo pro­ble­mų dėl žar­ny­no, tad skur­de gy­ve­nę tė­vai ati­da­vė jį į prie­ glau­dą. 1993 m. tre­jų me­tų vai­ką įsi­ vai­ki­no ita­lų Ba­lo­te­lių šei­ma. Vė­liau jo tik­rie­ji tė­vai Tho­mas ir Ro­se Bar­ wuah pra­šė, kad šis su­grįž­tų, ta­čiau M.Ba­lo­tel­li bu­vo griež­tas: „Ma­nęs jie pa­no­ro tik ta­da, kai iš­gar­sė­jau. Man ne­rei­kia gar­bės me­džio­to­jų.“ Vo­kie­ti­jo­je – ge­du­las

Apie re­van­šą prieš Is­pa­ni­ją už 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­le ir

2010 m. pa­sau­lio pir­me­ny­bių pus­ fi­na­ly­je pa­tir­tas ne­sėk­mes sva­jo­ ju­siems vo­kie­čiams pri­trū­ko vie­ no žings­nio. Fi­na­lo nuo­tai­ko­mis gy­ve­nu­siai Vo­kie­ti­jai ši ne­sėk­mė ta­po tik­ra tra­ge­di­ja. „Ta­len­tų ku­pi­na kar­ta nie­kaip ne­su­ge­ba pa­siek­ti tiks­lo. Ei­li­nį kar­tą ta­po­me Mė­ly­nų­jų pra­kei­ki­ mo au­ko­mis, ta­čiau J.Lö­wo dar­bas ne­baig­tas. Pa­siek­si­me sa­vo tiks­lą“, – sa­vo ša­lies fut­bo­li­nin­kų ne­smer­ kė Vo­kie­ti­jos dien­raš­tis „Spie­gel“. Dėl to, kad ne­pa­vy­ko per­ra­šy­ ti ne­pa­lan­kios is­to­ri­jos, ap­mau­do ne­slė­pė ir pa­ts J.Lö­was. „Po rung­ ty­nių dra­bu­ži­nė­je vaiz­das bu­vo la­ bai niū­rus. Aša­ros lie­jo­si pa­na­ šiai kaip per lai­do­tu­ves prie ka­po. Esa­me la­bai nu­si­vy­lę, ta­čiau no­ riu pa­gir­ti vai­ki­nus, kad su­žai­dė­ me pui­kų tur­ny­rą. Net ir pra­lei­dę du įvar­čius, žai­dė­me iš vi­sos šir­ dies“, – sa­kė stra­te­gas. Įs­pė­ji­mas is­pa­nams

„Esa­me ver­ti vie­tos fi­na­le. At­si­ min­ki­te, kad esa­me vie­nin­te­lė ko­ man­da, ku­ri įmu­šė įvar­tį is­pa­nams. Įro­dė­me, kad esa­me ly­gūs su jais. O

AFP nuo­tr.

gal ir stip­res­ni“, – įsi­ti­ki­nęs M.Ba­ lo­tel­li. Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos ke­liai jau bu­ vo su­si­kir­tę tre­čią čem­pio­na­to die­ ną. Tuo­met Gdans­ke vy­ku­si dvi­ko­ va pa­si­bai­gė tai­kiai 1:1. Ant be­dug­nės pra­ra­jos gru­pės var­žy­bo­se ba­lan­sa­vu­si Ita­li­ja ku­ria dar vie­ną ste­buk­lą. Pas­ku­ti­nė­se C gru­pės rung­ty­nė­se Is­pa­ni­ja žai­dė su Kroa­ti­ja ir ly­gio­sio­mis 2:2 pa­ si­bai­gu­si dvi­ko­va ita­lams bū­tų už­ kir­tu­si ke­lią į ket­virt­fin ­ a­lį. „Nie­ka­da ne­si­gai­lė­si­me, kad ne­pa­si­nau­do­jo­me pro­ga ita­lus iš­ siųs­ti na­mo. Kiek­vie­no­se rung­ty­ nė­se žai­džia­me tik dėl per­ga­lės ir spren­džia­me sa­vo, o ne ki­tų eki­pų pro­ble­mas“, – bet ko­kias spe­ku­lia­ ci­jas ša­lin vi­jo is­pa­nų vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Vi­cen­te Del Bos­que.

Re­zul­ta­tas Italija–Vokietija 2:1 (2:0). Var­šu­va, 55 540 žiū­ro­v ų. Įvar­čiai: Ma­rio Ba­ lo­tel­li (20 ir 36 min.); Me­su­tas Ozi­ las (90 min. iš 11 m).


18

Šeštadienis, birželio 30, 2012

22p.

aukštyn žemyn

V.Grai­ny­tė „Pe­ki­no die­no­raš­čius“ pa­ra­šė lie­tu­viš­kai, nors ga­lė­jo tai pa­da­ry­ti ir hie­rog­li­fais.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

V.Bag­do­nas: li­ko­me lie­tu­viai su Gar­sus teat­ro, ki­no ak­to­rius, dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas Vla­das Bag­do­nas kar­tais pa­sva­jo­ja: ei­na sau skry­bė­lė­tas ir ve­di­nas šu­niu­ku Ge­di­mi­no pro­spek­tu ar Lais­vės alė­ja. Ta­čiau įsi­su­kęs į dar­bų sū­ku­rį, o ne­se­niai Šan­cha­ju­je vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je už pa­grin­di­nį vaid­me­nį Pa­ve­lo Lun­gi­no fil­me „Di­ri­gen­tas“ ga­vęs pri­zą, pri­si­pa­ žįs­ta, kad tam dar ne lai­kas. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

– Per­žen­gė­te 60 me­tų ri­bą, ta­ čiau ap­su­kų ne­ma­ži­na­te. – Dar esu 63 me­tų. Jau pen­si­nin­kas ir pir­mo­sio­mis die­no­mis tai skam­ bė­jo neįp­ras­tai. Da­bar jau įpra­tau prie šio sta­tu­so, ku­rį pri­me­na kom­ piu­te­rio ek­ra­nas, kai lau­kiu per­ve­ dant pen­si­jos. Ji ne­di­de­lė  – apie 1000 li­tų. Koks nors Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos ar JAV pen­si­nin­ kas jau il­sė­tų­si ir ke­liau­tų. Ta­ry­bi­ niais lai­kais pen­si­nin­kai il­sė­da­vo­si ko­lek­ty­vi­nia­me so­de ar kaps­ty­da­ vo­si dar­že. Aš ne­tu­riu šių pri­vi­le­ gi­jų, bi­jau už­ger­ti, tad ten­ka dirb­ ti (juo­kia­si). – Pas­ta­ruo­ju me­tu daug dir­ba­te Ru­si­jo­je. Ko­dėl? Ry­šiai? – Aš toks pa­ts, kaip tūks­tan­čiai lie­ tu­vių. Kas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kas Ai­ri­jo­je, Ško­ti­jo­je, JAV ar Nor­ ve­gi­jo­je. Lai­mė, kad ga­liu dirb­ti pa­ gal spe­cia­ly­bę Ru­si­jo­je. Tie­sa, iš pra­džių bu­vo Sankt Pe­ ter­bur­gas, kur jau ket­ve­rius me­ tus vai­di­nu tri­juo­se spek­tak­liuo­se. Rug­sė­jo 24–25 d. Ry­go­je nu­ma­ty­ta dar vie­no, ket­vir­to, prem­je­ra. Per du mies­tus ir ba­la­do­juo­si. – Pas­ta­ruo­ju me­tu tvir­tai žen­ gia­te į ki­ną. – Aha, po „Di­ri­gen­to“ vaid­mens P.Lun­g i­n o fil­m e už­ver­t ė sce­n a­ ri­jais, tu­r iu agen­t ą, ten­ka at­s i­ sa­ki­nė­ti, ver­tin­ti re­ži­sie­rius, ri­ zi­kuo­ti, žiū­rė­ti, kad ne­pa­kenk­tų re­pu­ta­ci­jai. – Ru­si­ja – dėl ry­šių? – Taip. Be to, šva­ri ma­no ru­sų kal­ ba. Ži­no­ma, jiems gal rei­kė­tų bal­tų ak­cen­to, kokį tu­ri Re­gi­man­tas Ado­ mai­tis ar Juo­zas Bud­rai­tis. Su ak­ cen­tu man ne­pa­vyks­ta už­ka­riau­ ti, tad ieš­kau ki­to­kių bū­dų. Bet po pen­si­jos pra­si­dė­jo nau­jas eta­pas. – Ki­nas jums vis dar nau­jo­vė? – Taip. Di­de­lė. Trum­pai fil­ma­vau­si tik po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Vie­nas iš pa­sku­ti­nių­jų pa­siū­ly­mų bu­vo su­vai­din­ti pa­ka­ruok­lį, – iro­ niš­kai šyp­te­lė­ja. – Ne­su­ti­kau. Ru­ si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je pa­sta­ruo­ju me­ tu at­li­kau jau aš­tuo­nis vaid­me­nis.

– Ki­nas, kaip sa­kė­te, rei­ka­lau­ja tiks­lu­mo... – Tai – ki­to­kia spe­ci­fi­ka nei teat­ ras. Rei­kia ir mo­men­ti­nio at­si­da­ vi­mo. Nors ga­li­ma per­fil­muo­ti, o teat­re ki­to­kios są­ly­gos, prie ku­rių esu įpra­tęs. Kaip ir prie sa­vo vaid­ me­nų sti­liaus. Bu­vau eksp­loa­tuo­ja­ mas kaip dra­ma­tiš­ko, tra­giš­ko tem­ pe­ra­men­to ak­to­rius. Pas­ku­ti­nia­me P.Lun­gi­no fil­me sėk­mės ne­si­ti­kė­jo­me, nes sce­na­ri­ jus spe­cia­liai kur­tas pa­gal mu­zi­ką. Ma­lo­niai nu­ste­bau ga­vęs ge­riau­sio ak­to­riaus pri­zą, dip­lo­mą Šan­cha­ jaus fes­ti­va­ly­je. – At­lie­ka­te daug vaid­me­nų kla­ si­kos spek­tak­liuo­se, kur ak­cen­ tuo­ja­mos am­ži­nos ver­ty­bės ir pro­ble­mos. Kaip rea­guo­ja­te, kai ap­link mus vis­kas kin­ta? – La­bai bi­jau kal­bė­ti apie am­ži­ ną­sias ver­ty­bes, gy­ve­ni­mo bū­dą ar sti­lių. Tai šiek tiek per skam­būs žo­ džiai. Dir­bu, už­sii­mu veik­la, kū­ry­ ba. Ir ban­dau sa­ve ap­sau­go­ti ma­ te­ria­liai. Pa­de­da Ru­si­jos teat­ras ir ki­nas, de­ja, pa­sta­ruo­ju me­tu ne­pa­ dė­jo lie­tu­viš­ka­sis, ku­ria­me tu­rė­jau ma­žai veik­los. – Mū­sų ver­ty­be tam­pa pi­ni­gai? – De­ja. Kaž­ką pa­keis­ti? Ga­li­ma nuei­ti į vie­nuo­ly­ną ir duo­ti įža­dus. – Be­je, ten tik­tu­mė­te. Dra­ma­ tiš­ki vaid­me­nys, sklin­dan­ ti ra­my­bė, in­to­na­ci­ja, pra­ži­lu­ si barz­da. – (Juo­kia­si) Dar ne­no­riu ir, ko ge­ro, to nie­ka­da ne­da­ry­siu. Kol leis jė­gos, ant plau­ko be­si­lai­kan­tis ta­len­tas ir įgy­ti, iš­to­bu­lin­ti ga­bu­mai, dirb­siu. – Jūs dir­ba­te la­bai daug ir ne­ ma­nau, kad mir­tu­mė­te iš ba­do. Tai – bė­gi­mas nuo vie­nat­vės, no­ras bū­ti rei­ka­lin­gam, kaž­ką veik­ti? – Dar­bas žmo­gų iš­ties gelbs­ti nuo vie­nat­vės, įvai­rių svei­ka­tai kenks­ min­gų pa­gun­dų, to­dėl už jo ka­ bi­nuo­si. Kar­tais no­rė­čiau įsi­gy­ ti šu­niu­ką, už­si­dė­ti skry­bė­lę ir ko­kį mė­ne­sį kas­dien išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu ar Lais­vės alė­ ja. Bet dar ne lai­kas. Tie­sa, pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me mė­ gin­siu sa­vai­tę pail­sė­ti sa­na­to­ri­jo­je

Drus­ki­nin­kuo­se. Įdo­mu, rei­kės juo­ do kos­tiu­mo? Ti­kiuo­si, ne­bus rau­ do­no ta­ke­lio ir nie­kam ne­rei­kės mo­ juo­ti (juo­kia­si). – Nau­ja kar­ta jus at­pa­žįs­ta? – Oi, ne. Ne­bent stu­den­tai, ku­rie ste­bi teat­ro gy­ve­ni­mą. At­pa­žįs­ta tik vy­res­ni. Ir be­na­miai, ku­rie kaps­to­si šiukš­lia­dė­žė­se. Anks­ty­vą ry­tą prie šiukš­lių dė­žių pa­svei­ki­na: „O, ar­ tis­tas ar dai­ni­nin­kas!“ – Sa­ko­ma, kad kuo žmo­gus ge­ res­nis, tuo ap­link sa­ve ma­žiau pa­ste­bi blo­gio. Jūs pa­ste­bi­te? – Ką pa­va­din­ti blo­giu? Blo­gai, kai ma­žai re­mia­ma kul­tū­ra, bib­lio­te­kų veik­la, dings­ta kai­mo kul­tū­ros rū­ mai, ma­žė­ja mo­kyk­lų. Ir ne pa­tys ver­žia­mės dir­žus, o ver­žia­me vai­ kų atei­tį.

At­pa­žįs­ta tik vy­ res­ni. Ir be­na­miai, ku­rie kaps­to­si šiukš­lia­dė­žė­se. – Ir kar­tu au­gi­na­me pri­mi­ty­ ves­nę, apie ma­te­ria­lius da­ly­ kus gal­vo­jan­čią kar­tą? – Taip. Nuo­la­ti­nis sie­ki­mas tu­rė­ ti daug pi­ni­gų žmo­gų men­ki­na. Aš no­riu ne­daug. – Kiek jums už­tek­tų? – Su­mo­kė­ti už bu­tą, mais­tą, pir­ mos bū­ti­ny­bės pre­kes. Yra įsi­pa­rei­ go­ji­mų. Ali­men­tai, pa­de­du duk­rai, jos ma­ma tu­ri kaž­ka­da mū­sų sta­ ty­tą bu­tą. Sten­giuo­si, kad ne­rei­kė­ tų par­duo­ti ir ga­lė­tų gy­ven­ti. – Jus la­bai ata­ka­vo dėl sky­ry­bų su Rū­ta Va­na­gai­te? – Oi, ne, ne. Ap­link tiek sky­ry­bų, o mes juk ne­sa­me di­dūs žmo­nės. – Ši te­ma jums ta­bu? – Ne­mėgs­tu tos te­mos, bet su sū­ nu­mi Juo­za­pu pui­kiai bend­rau­ja­me. Štai, – mos­te­lė­ja ran­ka į Kau­no lė­ lių teat­ro, kur vy­ko jo kū­ry­bos va­ ka­ras, dar­buo­to­jų kam­ba­rė­ly­je sto­ vin­čią gi­ta­rą. – Sū­nus nau­do­ja­si ma­no gi­ta­ra, vaikš­to pas mo­ky­to­ ją ir jau ge­riau tvar­ko­si su akor­dais

ir sty­go­mis. Da­bar man pa­sko­li­no gi­ta­rą. – Be­je, kam jums dai­na­vi­mas? Ki­ti sa­ko: ge­ras ak­to­rius, o ką jis čia kal­ba dai­nuo­da­mas? – (Šyp­so­si) Iki ne­prik­lau­so­my­bės me­tų kai­muo­se ma­ne ge­riau pa­ži­ no­jo kaip dai­ni­nin­ką, bet ne ak­to­ rių. De­vy­nias­de­šim­tie­ji su­sie­ti su dai­na­vi­mu ir kon­cer­tais. Di­džiuo­ sius pi­ni­gus už­dir­bau ir bu­tus pa­ si­sta­čiau ne iš ak­to­rys­tės, bet iš dai­na­vi­mo. Tad nuo jo pa­bėg­ti ne­ leng­va. Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­la­bai tam tu­ riu lai­ko. Tad nu­spren­džiau gi­ta­rą ati­duo­ti sū­nui. Tad šį­kart gro­siu su sko­lin­ta gi­ta­ra. Bet nie­ka­da ne­sa­ kyk nie­ka­da. – Dai­na­vi­mas jums – poil­sis? Ar pui­kiai har­mo­ni­zuo­ja­si su vai­dy­ba? – Net ne­ži­nau. Jei ne­bū­tų pa­kvie­tę pa­braz­den­ti gi­ta­ra, bū­čiau jau pa­ mir­šęs. – Ko­kia jums Mask­va da­bar? – Sto­vin­tis, ne­jud­rus mies­tas. Lė­ tai va­žiuo­ja ma­ši­nos, pil­na san­grū­ dų. Į Vnu­ko­vo oro uos­tą at­siun­čia vai­ruo­to­ją, o jis kan­ki­na­si spūs­ty­ se. Prie met­ro iš­li­pu ir iki stu­di­jos at­va­žiuo­ju grei­čiau nei jis. – Ar dar li­ko gar­saus ru­sų nuo­ šir­du­mo? – Li­ko, nors Mask­va, Sankt Pe­ter­ bur­gas – jau ne Ru­si­ja. Da­ly­va­vau žiu­ri And­re­jaus Tar­kovs­kio gar­ bei vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je. Bu­vo­me Iva­no­ve, plau­kė­me lai­vu iki Jur­ je­ve­co, kur gy­ve­no Tar­kovs­kis, bei vie­na­me ma­žiau­sių Ru­si­jos mies­te­ lių Plio­se, kur gy­ve­na apie 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Štai ten jau­tė­me tą neap­sa­ko­ mą nuo­šir­du­mą, rū­pes­tin­gu­mą, pa­gar­bą ir di­de­lį dė­me­sį ar­tis­tui. Ana­pi­lin išė­jo daug se­nų­jų ak­to­ rių, ku­rie tu­rė­jo di­de­lę įta­ką žmo­ nių gy­ve­ni­mui. – Sa­kė­te, kad iki kiek­vie­no žiū­ ro­vo sie­los rei­kia nu­ties­ti ta­ke­ lį. Ko­kiu ta­ku žen­gia­me mes, lie­tu­viai? – Sun­ku pa­sa­ky­ti, bet įta­ką da­ ro ir ki­to­kie da­ly­kai – po­li­ti­ka­vi­

„„ Solidarizuojasi: nuo dainavimo pa

mas, ky­ši­nin­ka­vi­mas, ko­rup­ci­ja. Iš kai­rės ir de­ši­nės tik ir gir­džiu: ak, kaip bai­su. Neį­si­gi­li­nu, bet pa­skai­ tau. Kar­tais ir ko­men­ta­rus – bai­ sūs, mi­no­ri­niai, šiurkš­tūs, be­vil­ tiš­ki. Jei be­vil­tiš­ku­mas mū­sų sie­los at­spin­dys – blo­gai. – Ne­jau­gi mes tik­rai am­ži­nai de­juo­jan­ti, pe­si­miz­mo per­ smelk­ta tau­ta? – Lie­tu­viams nuo se­no bu­vo ge­rai, kad de­ga kai­my­no tro­ba. Pa­me­nu, kiek daug ti­kė­jo­mės pir­mai­siais ne­ prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo me­tais. Kal­bė­jo­me, kad gy­ven­si­me kaip ja­ po­nai ar skan­di­na­vai, nes esa­me


19

Šeštadienis, birželio 30, 2012

aukštyn žemyn E.Jen­nings kurs dra­bu­žių ­ ko­lek­ci­ją vai­kams

A.Or­lo­va per 24-ąjį gim­ta­die­nį ­ sugrįžo į praeitį

Penk­ta­die­nio va­ka­rą Kau­ne kon­cer­ta­vo vie­nas iš gar­siau­ sių Lie­tu­vos sce­nos šei­mos due­tų – Dub­li­ne gi­mu­si gru­pės „Skamp“ dai­ni­nin­kė Eri­ca Quinn Jen­nings ir jos vy­ras, gru­pės „In­Cul­to“ na­rys Jur­gis Di­džiu­lis, ki­lęs iš Ko­lum­bi­jos. Pra­mo­gi­nį sce­nos me­ną stu­di­juo­jan­ti Eri­ca, už­siė­mu­si moks­lais apie vai­ dy­bą, mu­zi­ką, sce­ną ir mo­ti­nys­tę, ran­da lai­ko ir kon­cer­tams. 32-ejų mo­te­ris su gru­pės „Skamp“ na­riais vėl ke­ti­na im­tis nau­ jų dai­nų įra­šų, o pa­bai­gu­si moks­lus – rea­li­zuo­ti sa­vo sva­jo­nę. Du sū­nus au­gi­nan­ti dai­ni­nin­kė su di­zai­ne­riu Ro­ber­tu Ka­lin­ki­nu ke­ti­na su­kur­ti vai­kiš­kų dra­bu­žių ko­lek­ci­ją.

Dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos kū­rė­ja ir at­li­kė­ja Ali­na Or­lo­va (tik­ro­ ji pa­var­dė Or­lovs­ka­ja) sa­vo 24-ojo gim­ta­die­nio pro­ga Vil­niaus ka­vi­nė­je „Ca­fe de Pa­ris“ sa­vo ger­bė­jams do­va­no­jo ne­mo­ka­mą kon­cer­tą. Tai bu­vo ne­tgi sim­bo­liš­ka, nes bū­tent čia sa­vo kar­je­rą pra­dė­jo iš gim­to­jo Vi­sa­gi­no į Vil­nių per­si­kė­lu­si gy­ven­ti mer­gi­na. Bū­tent ši ka­vi­nė jai ke­lia daug sim­pa­ti­jų ir nos­tal­gi­jos. Šiuo me­ tu poil­siau­jan­ti at­li­kė­ja jau pla­nuo­ja tre­čią sa­vo al­bu­mą. „Ti­kiuo­ si kaž­ką kur­ti. Jei Die­vas duos. Ta­čiau di­de­lių pla­nų atei­čiai nie­ ka­da ne­tu­riu“, – ne­sle­pia len­ko ir ru­sės šei­mo­je gi­mu­si ir da­bar dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių sa­vo mu­zi­ka ži­no­ma at­li­kė­ja A.Or­lo­va.

sa­vo pa­vy­du, dan­tų grie­ži­mu – To­li ne­no­rė­čiau. Nei į Vy­tau­to Di­džio­jo, Ge­di­mi­no ar Žy­gi­man­to Au­gus­to lai­kus. Juo­lab į lai­kus, kai pra­si­dė­jo mū­sų di­džio­sios vals­ty­ bės grio­vi­mas. No­rė­čiau pa­bū­ti XIX a., abie­juo­se su­ki­li­muo­se. Pa­ žiū­rė­ti, kuo už­siim­da­vo knyg­ne­šiai, kaip grą­ži­na­mas Lie­tu­vo­je raš­tas, pa­bū­ti XX a. pra­džio­je. – Ti­ki­te, kad mei­lė dar ga­li iš­ gel­bė­ti pa­sau­lį? – Ti­kiu. Taip sa­kė Kris­tus. Ti­kiu, ti­kiu... – tę­sia tar­si sau. – Sa­ko, yra de­vy­ni bū­dai my­lė­ ti. Klau­sy­tis, kal­bė­ti, ati­duo­ti, bran­gin­ti, at­sa­ki­nė­ti, da­ly­tis, mė­gau­tis, pa­si­ti­kė­ti ir at­leis­ti. Koks jums bran­giau­sias? – Klau­sy­tis la­bai svar­bu, bet vie­ no nė­ra. Sva­riau­sias Kris­taus žo­ dis „Ne­bi­jok“.

Vie­nat­vė nė­ra ma­ lo­nus jaus­mas. Tie­ sa, pa­sta­ruo­ju me­tu prie to įpra­tau ir tai jau ta­po gy­ve­ni­mo sti­lius. – O jums ne­bai­su, kai vie­ni­šas grįž­ta­te na­mo? – Bū­na vi­saip. Vie­nat­vė nė­ra ma­ lo­nus jaus­mas. Tie­sa, pa­sta­ruo­ju me­tu prie to įpra­tau ir tai jau ta­ po gy­ve­ni­mo sti­liu­s. – Net­ru­kus ei­si­te į sce­ną. Kaip kaž­ka­da sa­kė­te – gy­dy­tis? – (Juo­kia­si) Taip kal­ba­ma. Ne kar­ tą ir aš vai­di­nau karš­čiuo­da­mas, čiau­dė­da­mas. Per spek­tak­lį vis­kas dings­ta. Ir ko­su­lys, ir tem­pe­ra­tū­ ra. Po to, daug vė­liau, grįž­ta, bet tuo me­tu tu gy­dai­si.

bėgti negalintis ak­to­rius V.Bag­do­nas vadina save emigrantu – dabar jis daugiausia vaidina Rusijoje. 

la­bai darbš­tūs, tu­ri­me di­de­lę šir­ dį. Bet praė­jo tiek daug lai­ko – ir kas? Li­ko­me lie­tu­viai su sa­vo pa­ vy­du, dan­tų grie­ži­mu, ne­drau­giš­ ku­mu vie­nas ki­tam. Ir tai iš­plau­kė į pa­vir­šių. – Kai ku­rie vy­res­nės kar­tos žmo­nės jau­čia nos­tal­gi­ją so­ vie­tų lai­kams. Pri­si­pa­žin­ki­te, jūs – taip pat? – Ne. Nors jei kas­dien gal­vo­čiau apie duo­nos kąs­nį, ką ga­liu ras­ti šiukš­lia­dė­žė­je pa­val­gy­ti, ne­tu­rė­čiau dar­bo, gal­būt. Tie­sa, da­bar aiš­kė­ ja, kad esa­me gi­li Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­vin­ci­ja, ir tuo dangs­to­mės.

– Kaip sa­vo vi­di­nį bal­są ap­sau­ go­te nuo išo­ri­nės įta­kos? – Esu ra­maus cha­rak­te­rio, ne­si­ve­ liu į įtar­ti­nas is­to­ri­jas, kaip gry­ bus po lie­taus au­gan­čius ju­dė­ji­ mus, sek­tas, bro­li­jas, drau­go­ves. Kuo žmo­gus vy­res­nis, tuo jis ne iš­ min­tin­ges­nis, o at­sar­ges­nis. Imuo­s i at­sar­g u­m o prie­m o­n ių, pra­lei­džiu pro au­sis ar bent ne­ si­gin­či­ju. Po­li­ti­kas iš ma­nęs nei­ šei­tų. Be to, man nuo­bo­du ir neį­ do­m u gin­č y­t is. Ir ne­t u­r ė­č iau kant­ry­bės. – Be­je, ko­dėl iš Mask­vos daž­nai ke­liau­ja­te trau­ki­niais? Tai tur­

būt pri­me­na ge­le­žin­ke­li­nin­ku dir­bu­sį jū­sų tė­vą? – (Šil­ta šyp­se­na) Taip, taip. Trau­ ki­nys yra ma­no mėgs­ta­ma trans­ por­to prie­mo­nė nuo vai­kys­tės. Be to, man – sau­ges­nė. Lėk­tu­vai kra­ to, bi­jau su­duž­ti. – Gal­būt, kai tam­pa­me vy­res­ni, tam­pa­me ne tik iš­min­tin­ges­ni, at­sar­ges­ni, bet ir bai­les­ni? – (Juo­kia­si) Gal­būt ir taip. Bet ne vie­ną kar­tą prieš skry­džius ma­ čiau jau­nų žmo­nių, ku­rie žeg­no­ja­si ir pra­šo Die­vo pa­lai­mos. Kol kas to ne­da­rau, nors ant že­mės jau­čiuo­si sau­ges­nis.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Su­tin­ka­te, kad vi­si pra­ra­di­ mai ve­da nau­jų at­ra­di­mų link? – Tik­riau­siai. Nie­kas vie­to­je ne­sto­ vi. Di­džiau­sias ma­no at­ra­di­mas – ras­ti sa­ve teat­re. Net ne­sva­jo­jau bū­ti ak­to­riu­mi ir ne­gal­vo­jau, kad bū­siu rei­ka­lin­gas šio­je sri­ty­je Lie­ tu­vo­je ir juo­lab – sve­tur. – Ži­nau, kad no­rė­jo­te tap­ti is­ to­ri­ku ir sto­jant į uni­ver­si­te­ tą pri­trū­ko tik vie­no ba­lo. Jei kaip kom­pen­sa­ci­ja Vla­dui Bag­ do­nui bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė lai­ko ma­ši­na nu­ke­liau­ti į ko­kį nors Lie­tu­vos lai­ko­tar­pį, grįž­ tu­mė­te?

– Gar­sus bra­zi­lų ra­šy­to­jas Pau­ lo Coel­ho pa­sa­kė, kad vi­sa­da vis­kas bai­gia­si ge­rai. Jei tai ne­ si­bai­gia ge­rai, tai dar – ne pa­ bai­ga... – Su­tin­ku su tuo. Žmo­gus prie vis­ko ga­li pri­pras­ti, su­si­tai­ky­ ti su įvai­ria pa­dė­ti­mi ir bet ko­ kio­je si­tua­ci­jo­je ras­ti ma­lo­nu­mų. Kaip gy­ve­na dy­ku­mo­je be­dui­nas? Kaip be­na­miai, nors gal tai kar­tais ir gy­ve­ni­mo bū­das? Bet jie at­ran­da džiaugs­mų. Blo­giau­sia tiems, ku­ rie tu­ri la­bai daug – jų bai­mės la­ bai di­de­lės. Pra­ras­ti, bank­ru­tuo­ti, ne­tek­ti. – Tuo­met jums pa­lin­kė­ti, kad vis­kas dar ne­si­baig­tų ge­rai? Nes ki­taip tai jau bus pa­bai­ga? – (Nu­si­juo­kia) Ne, ge­riau pa­lin­kė­ ki­te, kad man ne­bū­tų blo­gai.


20

Šeštadienis, birželio 30, 2012

aukštyn žemyn

V.Ver­te­lie­nei drau­gai siū­lė ne m

„„Ta­len­tas: drau­gai ir pa­žįs­ta­mi gi­ria Vi­li­jos su­ge­bė­ji­mą pa­ga­min­ti ska­niau­sius pa­tie­ka­lus. 

Ke­lias į vy­ro šir­dį – per skran­dį. Ži­no­ma vi­ suo­me­nės vei­kė­ja, gy­dy­to­ja Vi­li­ja Ver­te­lie­ nė šyp­so­da­ma­si pri­ta­ria šiam po­sa­kiui. Vis dėlto da­bar gar­sų Kau­no kli­ni­kų or­to­pe­dą trau­ma­to­lo­gą Arū­ną Ver­te­lį tik vė­liau ji su­ ža­vė­jo ga­bu­mais pui­kiai ga­min­ti mais­ tą. Mat jų drau­gys­tė pra­si­dė­jo, kai Vi­li­ja bu­ vo aš­tun­to­kė, o Arū­nas – de­šim­to­kas. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Mei­lė nuo aš­tun­tos kla­sės

„Tau ge­riau rei­kė­jo ati­da­ry­ti res­to­ ra­ną, bet ne tiek daug mo­ky­tis“, – ne­kart ap­si­lai­žy­da­mi lū­pas pri­si­ val­gę Vi­li­jos ga­min­tų gur­ma­niš­kų pa­tie­ka­lų jai pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai sa­ky­da­vo ir sa­ko drau­gai bei pa­žįs­ta­mi. Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­to Me­ di­ci­nos fa­kul­te­te gy­dy­to­jos spe­cia­

ly­bę, po to Kau­no me­di­ci­nos uni­ ver­si­te­te Vi­suo­me­nės svei­ka­tos va­dy­bos ma­gist­ro kva­li­fi­ka­ci­jos bei Lie­tu­vos tei­sės uni­ver­si­te­te tei­sės ma­gist­ro laips­nius įgi­ju­si mo­te­ris kuk­liai šyp­so­da­ma­si prii­ma komp­ li­men­tus ir pur­to gal­vą: mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti rei­kia, o ga­min­ti grei­tai ir daug ji ne­mo­kė­tų. „Arū­ną su­ža­vė­jau tik­rai ne ga­ min­da­ma mais­tą. Kai pra­dė­jo­me drau­gau­ti, aš bu­vau aš­tun­to­kė, jis  – de­šim­to­kas, – apie ge­riau­

sios kla­sės drau­gės drau­go ge­riau­ sią drau­gą A.Ver­te­lį, ku­ris vė­liau ta­po jos vy­ru, pra­kal­bo 50 me­tų Vi­li­ja. – Jis bu­vo ra­mus, nie­ka­da ne­si­švais­ty­da­vo žo­džiais, ži­no­ jo, ko no­ri, o aš – pa­dū­ku­si, ak­ty­ vis­tė, vi­suo­me­ni­nin­kė, mo­kyk­lo­je im­da­vau­si dau­gy­bės ini­cia­ty­vų“. Taip, tai bu­vo pir­mo­ji mei­lė, pir­mo­ji drau­gys­tė su daž­nais ap­ si­lan­ky­mais ne­to­li na­mų bu­vu­sia­ me ki­no teat­re „Ąžuo­ly­nas“. Mei­ lę 1983 m. vai­ni­ka­vo ves­tu­vės, o su­tuok­tu­vi­nin­kų liu­dy­to­jais ta­po jau anks­čiau su­si­tuo­kę ta pa­ti kla­ sės drau­gė su drau­gu. Didž­ku­ku­lių ne­ga­mi­no

Pra­kal­bus apie ga­mi­na­mą mais­ tą, ku­rį tur­būt bū­tų ga­li­ma įver­ tin­ti pa­gal „Mi­che­lin“ stan­dar­tus, V.Ver­te­lie­nė ne­sle­pia: kaip ir dau­ ge­lis mo­te­rų, ji mo­kė­si iš re­cep­tų kny­go­se, žur­na­luo­se. „Be to, pui­kiai ga­mi­no ma­no uoš­vis, – pri­pa­ži­no Vi­li­ja ir šyp­ te­lė­jo: – Tie­sa, iš pra­džių po ves­ tu­vių bu­vo tor­tų, py­ra­gų ir įvai­ riau­s ių sal­d u­my­n ų ga­m i­n i­m o pe­rio­das. Po ke­lių mė­ne­sių Arū­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

nas juok­da­ma­sis pa­sa­kė: už­teks, nes ne­ga­lė­da­mas at­si­spir­ti priau­ go be­ne de­šimt ki­log­ra­mų.“ Il­gai gy­ve­nu­si pas vy­ro tė­vus mais­tą Vi­li­ja ruoš­da­vo pa­kai­to­ mis su any­ta, uoš­viu. Sal­du­my­nų ne­mėgs­tan­ti me­di­kė la­bai grei­tai pra­no­ko vy­ro tė­vus kep­da­ma py­ ra­gus ar tor­tus. Net­ru­kus ba­lan­dė­lius, kot­le­ tus pa­keis­da­vo ir įvai­res­ni pa­tie­ ka­lai. „Mėgs­tu imp­ro­vi­zuo­ti, o ne ga­ min­ti ak­lai pa­gal re­cep­tą. Tie­sa, be­veik nie­ka­da ne­ga­mi­nau didž­ ku­ku­lių, nes tuo­met jų bū­da­vo vi­so­se ka­vi­nė­se. Daug mie­liau iš tar­kių ga­min­da­vau bul­vi­nes ban­ das su varš­ke.“ O ne­lie­tu­viš­ki pa­tie­ka­lai? Ita­lų vir­tu­vės pa­tie­ka­lus la­bai mėgs­ tan­ti Vi­li­ja link­si gal­va. Jos ga­mi­ na­mas ita­liš­kas pa­da­žas pes­to  – tie­siog die­viš­kas, to­dėl į tra­di­ci­nį drau­gų su­neš­ti­nį va­ka­rė­lį Vi­li­ja vi­sa­da pri­va­lo at­si­vež­ti savo pa­ ga­min­to pes­to. Mo­te­ris mo­ka ga­min­ti ir įvai­ riau­s ių pa­t ie­ka­l ų iš ma­ka­ro­ nų, nors to pri­rei­kia ne itin daž­

nai – vy­ras ir sū­nus Li­nas nė­ra šio mais­to ger­bė­jai. „At­si­grie­biu ga­min­da­ma žu­vį ir sten­giuo­si prie jos pa­teik­ti ma­ka­ ro­nų“, – juo­kia­si V.Ver­te­lie­nė. Uz­be­kas ir plo­vas

Pir­ma­sis ne­lie­tu­viš­kas pa­tie­ka­las, ku­rį pui­kiai iš­mo­ko ga­min­ti me­di­ kė, bu­vo ne pes­to ir ne kar­pa­čio, o uz­be­kiš­kas plo­vas. Dau­giau nei prieš 20 me­tų abu, tuo­met jau me­di­kai, Arū­nas ir Vi­ li­ja pla­na­vo iš­va­žiuo­ti pa­dir­bė­ti į Ka­ta­rą. Prieš tai 10 mė­ne­sių jie tu­ rė­jo sta­žuo­tis ir mo­ky­tis me­di­ci­ni­ nių ter­mi­nų ang­liš­kai Mask­vo­je. „Ten me­di­kas iš Taš­ken­to, ku­ ris bu­vo „pran­cū­zų“ gru­pė­je, jau pir­mą die­ną nu­si­pir­ko di­de­lį ka­ ti­lą „Ka­zan“ ir penk­ta­die­niais ga­ min­da­vo fan­tas­tiš­ko sko­nio plo­vą iš avie­nos, – pa­me­na V.Ver­te­lie­ nė. – To­mis die­no­mis po tris ke­ tu­rias va­lan­das pra­leis­da­vau vir­ tu­vė­je ir mo­kiau­si iš uz­be­ko.“ 1991 m. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­ prik­lau­so­my­bę, me­di­kai at­si­sa­ kė vyk­ti į Ka­ta­rą, ta­čiau Vi­li­ja ne­ liū­dė­jo.


21

Šeštadienis, birželio 30, 2012

aukštyn žemyn

o­ky­tis, bet ati­da­ry­ti res­to­ra­ną Ašt­rus stir­nie­nos troš­ki­nys pa­gal V.Ver­te­lie­nę Jau iš­d a­r i­n ė­t a stir­n ie­n a su­pjaus­ to­m a plo­n o­m is juos­te­l ė­m is. 1 kg mė­s os rei­k ia ke­l ių skil­te­l ių smul­ kiai pjaus­t y­t o čes­n a­ko, pu­s ės pa­ke­l io „San­t a Ma­r ios“ žvė­r ie­n ai skir­t ų prie­s ko­n ių, sau­j e­lės smul­ kin­t ų juo­dų­j ų pi­p i­r ų, 3–4 val­g o­ mų­j ų šaukš­t ų so­j os pa­d a­ž o, ke­ lių ar­b a­t i­n ių šaukš­te­l ių ait­r io­s ios pa­pri­kos (kam ne­p a­t in­k a ašt­r iai – ne­rei­k ia). Vis­k as ge­r ai iš­m ai­š o­m a ir su­d e­ da­m a į san­d a­r ų in­d ą. Už­d en­g us 2–4 die­n as (pri­k lau­s o­m ai, ar mė­ sa minkš­t a, koks šal­dy­t u­v as) pa­ lai­ko­m a šal­dy­t u­ve. Kepa Vi­l i­j a di­d e­l ėje gi­l ioje kep­ tu­vėje su dang­č iu. Į ją įpi­l a alie­ jaus ir ant silp­nos ug­n ies ap­ke­p a di­de­l į ku­b e­l iais su­pjaus­t y­t ą svo­ gū­n ą. Po to su­de­d a taip pat ku­b e­ liais su­pjaus­t y­t ą sal­d žią­j ą rau­do­ ną­j ą pa­p ri­k ą.

„„Laisvalaikis: Vi­li­ja su vyru Arūnu turi bendrų pomėgių. Vienas jų – keliauti.

Po 15 min. svo­g ū­nus ir pa­pri­k ą pa­ stu­m ia į šo­n ą ir de­d a ­m a­r i­nuo­tos stir­n ie­n os ga­b a­l ė­l ius. Apie 20 min. mė­s a ke­p a sa­vo sul­t y­s e. Po to ant mė­s os už­b e­r ia 1,5 ar­b a­t i­ nio šaukš­te­l io mil­t ų. Vis­k ą ge­r ai iš­m ai­š o, įpi­l a 1–2 stik­l i­n es ver­ dan­č io van­d ens. Į tą pa­č ią kep­ tu­vę įde­d a ne­s up­j aus­t y­t ų bul­ vių ir už­p i­l a ver­d an­č io van­ dens. Vis­k ą dar pa­t roš­k i­ na apie 40–50 mi­nu­č ių. Po to ra­g au­j a: mė­s a tu­ ri bū­t i minkš­t a. Val­g y­t i karš­t ą! Tin­ ka su grie­t i­n e su­ mai­š y­tos dar­ž o­vės: ža­l ios sa­lo­tos, agur­ kai, svo­g ū­n ai, kra­ pai, ri­d i­k ė­l iai. Ska­ naus! „„Gam­ta: įdo­mi gy­dy­to­jo ir me­džio­to­jo A.Ver­te­lio drau­gi­ja.

„Juk be­si­ren­giant ke­lio­nei pui­ kiai iš­mo­kau kal­bė­ti ang­liš­kai ir dar ga­min­ti uz­be­kiš­ką plo­vą“, – šyp­ so­si mo­te­ris. Už­sie­nio ša­ly­se V.Ver­te­lie­nė sten­gia­si pa­ra­gau­ti įvai­rių pa­tie­ka­ lų – jai la­bai pa­ti­ko avie­nos keps­ nys Naujojoje Ze­lan­di­jo­je, sriu­ bos  – Tai­lan­de, ku­rios Lie­tu­vo­je to­li gra­žu ne­pri­lygs­ta ori­gi­na­lui. „Drau­gė, ga­mi­nan­ti ašt­rią ta­jų sriu­bą, pra­šė at­vež­ti švie­žių prie­ sko­nių iš jų kraš­to“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Kar­tą per ko­man­di­ruo­tę se­no­jo­je Ja­po­ni­jos sos­ti­nė­je Kio­te vie­no pa­ tie­ka­lo val­gy­ti ji ne­drį­so. „Kaž­kas ne taip. Tai su­pra­tau iš lėkš­tes ati­den­gu­sių de­le­ga­ci­jos na­ rių vei­dų, – šyp­te­lė­jo Vi­li­ja. – Po aki­mir­kos pra­den­gu­si ir sa­vo lėkš­ tę pa­ma­čiau, kad sriu­bo­je plau­kio­ ja kir­mė­lės.“ Pa­tie­ka­lai iš žvė­rie­nos

Da­bar, kai vy­ras daž­nai me­džio­ja, šei­mos na­rių bei drau­gų mėgs­ta­mą

avie­nos plo­vą Vi­li­ja kar­tais pa­kei­čia stir­nie­na. Ska­nau­to­ jai pri­si­pa­žįs­ta, kad žvė­rie­nos sko­ nio vi­siš­kai ne­jau­čia. Pa­tie­ka­lai iš žvė­rie­nos – dar vie­ na V.Ver­te­lie­nės ku­li­na­ri­nių su­ge­ bė­ji­mų sri­tis. Ypač iš stir­nie­nos ir šer­nie­nos. Vi­li­jos tė­tis bu­vo me­džio­to­jas, ta­čiau jos ma­ma iš žvė­rie­nos pa­ tie­ka­lų ne­ga­min­da­vo: tik kar­tą pa­ vy­ko zuikio keps­nys. Itin daug dir­ban­tis trau­ma­ to­lo­gas or­to­pe­das A.Ver­te­ lis at­si­pa­lai­duo­ja me­džiok­ lė­je, ku­ria už­krė­tė ir sū­nų trau­ma­to­lo­gą re­zi­den­tą Li­ ną. To­dėl da­bar Vi­li­jai ten­ka ga­min­ti pa­tie­ka­lus ir iš žvė­ rie­nos. „Pir­ma­sis pa­tie­ka­las bu­vo šer­nie­na, – gy­dy­to­ja in­fek­to­ lo­ge dir­bu­si mo­te­ris kruopš­čiai ke­pė, troš­ki­no mė­są, kad ne­lik­ tų jo­kios ga­li­my­bės su­si­rgti tri­ chi­ne­lio­ze. Net­ru­kus ne tik vy­ ras ir sū­nus ėmė gir­ti pa­tie­ka­lus iš ne­leng­vai pa­ga­mi­na­mos žvė­rie­ nos. – La­bai svar­bu ir prie­sko­niai, kad ne­si­jaus­tų spe­ci­fi­nio sko­nio.

Rei­kia pa­klau­sy­ti pa­ty­ru­sių vi­rė­ jų pa­ta­ri­mų.“ Mei­lė atei­na ir praei­na

Pas ke­lio­li­ka me­tų me­džio­jan­tį vy­ rą me­di­ką me­džiok­lės bokš­te­ly­je Vi­li­ja dar ne­bu­vo. Tie­sa, kar­tą va­

Per ne vie­nus me­tus V.Ver­te­lie­ nė jau gir­dė­jo daug komp­li­men­tų, kad net lie­žu­vį ga­li­ma nu­si­kąs­ti, kai val­go jos pa­ga­min­tus pa­tie­ka­ lus. Tie­sa, ne­sle­pia, kad ge­riau­siai iš žvė­rie­nos jai pa­vyks­ta pa­ga­min­ti šer­nie­nos ir stir­nie­nos troš­ki­nį. „Da­bar vy­rai la­bai pa­mė­go ašt­ rų stir­nie­nos troš­ki­nį“, – džiau­gia­ si mo­te­ris V.Vertelienė pa­ta­ria ne­sku­bė­ ti ga­min­ti šer­nie­nos ar stir­nie­ nos: mėsą bū­ti­na tin­ka­mai iš­ma­ ri­nuo­ti. Vi­li­ja nau­do­ja žvė­rie­nos

Mei­lė atei­na ir praei­ na, o ska­niai val­gy­ti no­ri­si vi­sa­da.

žia­vo, ta­čiau vie­nas se­nas prie­ta­ rin­gas me­džio­to­jas pa­si­prie­ši­no: „Mo­ters per me­džiok­lę bū­ti ne­ ga­li.“

prie­sko­nius ir so­jos pa­da­žą. Mė­ sa šal­dy­tu­ve tu­rė­tų pa­bū­ti dvi tris, o ga­li bū­ti ir pen­kias die­nas. Ir la­ bai svar­bu val­gy­ti dar karš­tą, o ne jau at­vė­su­sį pa­tie­ka­lą. Šei­mos drau­gai juo­kau­ja, kad lai­ kas kur­ti res­to­ra­ną, ku­ria­me Vi­li­ ja ir dar ke­lios pui­kiai ga­mi­nan­čios me­džio­to­jų žmo­nos de­monst­ruo­tų sa­vo ta­len­tą.

Net ne­ra­ga­vu­si V.Ver­te­lie­nė ži­ no, ar pa­tie­ka­las pa­vy­ko, ir at­vi­ rai pri­si­pa­žįs­ta, kad bū­na ir ne­ sėk­mių. „Keps­nys ir šaš­ly­kas iš be­brie­nos man vi­sai ne­pa­vy­ko, to­dėl da­bar iš­da­ri­nė­tą be­brą nu­ne­ša­me į ki­nų res­to­ra­ną, kur pa­ga­mi­na įvai­riau­ sių sko­nių pa­tie­ka­lų. O ma­ri­nuo­ti šaš­ly­kui ge­riau­siai tin­ka iš­spaus­ tos cit­ri­nų sul­tys, mės­ma­lė­je mal­ ti svo­gū­nai ir prie­sko­niai. Ne­rei­kia ma­jo­ne­zo ir ki­to­kių prie­dų“, – aiš­ ki­na mais­to ga­mi­ni­mo asė. Vy­ras Arū­nas ir sū­nus Li­nas prie ska­niai ga­mi­na­mo mais­to jau įpra­ to, bet ne­pa­mirš­ta pa­dė­ko­ti Vi­li­jai. Be­je, mar­ti Mil­da taip pat pui­kiai ga­mi­na pa­tie­ka­lus iš žvė­rie­nos ir paukš­tie­nos, bet, kaip ir Vi­li­ja jau­ nys­tė­je, la­biau­siai mėgs­ta ga­min­ti įvai­rius sal­du­my­nus. Dar kar­tą iš­gir­du­si klau­si­mą, ar ke­lias į vy­ro šir­dį – per skran­dį, mo­te­ris nu­si­juo­kia. „Per daug gy­ve­ni­mo me­tų su­ pra­tau, kad ta­me po­sa­ky­je yra la­bai daug tie­sos. Mei­lė atei­na ir praei­ na, o ska­niai val­gy­ti vi­sa­da no­ri­ si“, – api­bend­ri­na V.Ver­te­lie­nė.


22

Šeštadienis, birželio 30, 2012

aukštyn žemyn

Ki­ni­ja: tarp šla­pi­m „„Pa­ra­ma: kau­nie­tė Pe­ki­ne gy­ve­no me­tus ir ga­vo sti­pen­di­ją.

„„Pas­lau­gos: kir­pyk­la gat­vė­je? Nie­ko ste­bė­ti­no.

„„Tiks­lai: lie­tu­vė no­rė­jo iš­mok­ti ki­nų kal­bą ir pa­žin­ti ki­tą kul­tū­rą.

„„Iš­si­pil­dė: ap­si­lan­ky­ti Mon­go­li­jo­je, pa­ma­ty­ti jos ste­pes ir jur­tas bu­vo se­na ra­šy­to­ją V.Grai­ny­tę nuo vai­kys­tės ly

Šla­pi­mo, ace­to­no kva­pas, smo­gas, nuo­lan­ku­mas ir drau­giš­ku­ mas, pil­ka, rau­do­na, auk­so spal­vos, skur­das, di­džiu­lė pra­ban­ga, eu­ro­pie­čių die­vi­ni­mas. To­kia įvai­ri poe­tei Vai­vai Grai­ny­tei bu­ vo Ki­ni­ja, kur ji de­šimt mė­ne­sių mo­kė­si šios ša­lies kal­bos ir ke­lia­vo. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ir ark­lys, ir ma­ma

„„Bui­tis: šiuo­se Pe­ki­no hu­ton­gų na­muo­se nė­ra jo­kių pa­to­gu­mų.

„„Kal­nas: Huan Ša­nas gar­sė­ja Bež­džio­nės pirš­tais.

„No­rė­jau nuo­ty­kių, iš­šū­kio, pa­ ma­ty­ti ki­to­kią kul­tū­rą“, – lai­ki­nai pa­li­ku­si drau­gą Lie­tu­vo­je, 27 me­ tų teat­ro­lo­gė Vai­va sie­kė ne tik iš­ mok­ti kal­bą, bet ir pa­ra­šy­ti apie tai kny­gą, ku­rią pa­va­di­no „Pe­ki­no die­no­raš­čiai“. Sužinojusi, kad ga­li at­vyk­ti į Ki­ ni­ją me­tams ir gaus sti­pen­di­ją, bu­ vo ap­stul­bu­si: to­li­mo­je ša­ly­je teks mo­ky­tis hie­rog­li­fų, o tai jai at­ro­dė neį­ma­no­ma. „Bu­vau pra­di­nu­kų ly­gio, ap­sup­ta af­ri­kie­čių iš Erit­rė­jos, Zim­bab­vės, Ugan­dos, Al­žy­ro“, – teat­ro mo­ kyk­lo­je Vai­va ki­nų kal­bos mo­kė­si kas­dien po pen­kias va­lan­das. Sun­ku bu­vo įpras­ti prie ki­nų kal­ bos spe­ci­fi­kos – to­nų. Ki­nų kal­bo­ je tas pa­ts, bet skir­tin­gai in­to­nuo­ ja­mas žo­dis ga­li reikš­ti, pa­vyz­džiui, ir ark­lį, ir ma­mą. Be­je, kai ku­rie mo­ky­to­jai ne­mo­kė­jo ang­liš­kai, tad

moks­lai pri­mi­nė pan­to­mi­mą. Lai­ kui bė­gant, mėgs­tan­ti ste­bė­ti žmo­ nes, vie­to­je ne­nu­stygstanti ir daug ke­lia­ujanti V.Grai­ny­tė jau vi­sai ne­ blo­gai ga­lė­jo su­si­kal­bė­ti su ki­nais. Tie­sa, jos kla­sė­je ge­riau­siai mo­ kė­si 50 me­tų olan­das, tė­vy­nė­je pa­ li­kęs pres­ti­ži­nį dar­bą ir per­si­kė­lęs gy­ven­ti į Ki­ni­ją. „Jis kel­da­vo­si ket­vir­tą va­lan­dą, in­ten­sy­viai mo­kė­si, ra­šė taip ak­ ty­viai, kad net rie­šą iš­si­na­ri­no“, – vi­sus ste­bi­nu­sį olan­dą pri­si­me­na Vai­va. Tar­si pra­kai­tuo­jan­tis vie­ne­tas

Ki­nai la­bai smal­sūs, drau­giš­ki, o eu­ro­pie­čiai jiems – tar­si die­vai. Vis dėl­to Ki­ni­jo­je V.Grai­ny­tė ne­su­sid­ rau­ga­vo nė su vie­nu ki­nu. „Iš pra­džių gal­vo­jau, kad tai tik ma­no pro­ble­ma, bet vė­liau su­ti­ kau po de­šimt ir dau­giau me­tų čia gy­ve­nan­čių eu­ro­pie­čių, ku­rie ki­nų drau­gų taip ir ne­tu­rė­jo“, – sa­vo­tiš­ ku ki­nų už­da­ru­mu ir ne­no­ru įsi­leis­ ti į sa­vo ra­tą ste­bė­jo­si V.Grai­ny­tė.

Kau­nie­tei te­ko pa­mirš­ti juo­dą­ jį hu­mo­rą, ku­rio ne­sup­ras­da­vo nei ki­nai, nei ki­ti azi­jie­čiai. Pa­tys ki­ nai juo­kau­da­vo net apie spro­gu­sią ato­mi­nę elekt­ri­nę Ja­po­ni­jo­je ir ne­ re­tai pa­šiep­da­vo ja­po­nus: tarp šių vals­ty­bių gy­ven­to­jų nuo se­no jau­ čia­ma prieš­prie­ša.

Jis min­dži­ka­vo, bam­bė­jo, to­dėl ant įei­gos už­stū­miau spin­te­lę ir gre­ta gul­ to pa­si­dė­jau pei­lį.

Pro­zos, mi­nia­tiū­rų ir esė au­to­rei te­ko įpras­ti, kad 12 va­lan­dų ke­lio­ nė trau­ki­niu – tas pa­ts, tar­si vyk­ tum nuo Kau­no iki Vil­niaus. Ji va­ži­nė­jo ir grei­tai­siais, pra­ ban­giais trau­ki­niais, ir itin pi­ giu, ne­pa­to­giu trans­por­tu. „Vie­ na­me trau­ki­ny­je van­dens čiau­pai


23

Šeštadienis, birželio 30, 2012

aukštyn žemyn

o tvaiko ir auk­so blizgesio

­dė­ju­si sva­jo­nė. 

rea­guo­ja net ne­lie­tus jų ran­ko­mis. Kiek­vie­nas ke­lei­vis gau­na po ter­ mo­są, gul­tą su šva­ria pa­ta­ly­ne ir ne­tgi ma­žą te­le­vi­zo­rių“,  – pri­si­ mi­nu­si, kai už daug il­ges­nę ke­ lio­nę mo­kė­jo perpus pi­giau nei grei­t uo­j u trau­k i­n iu, nu­s i­j uo­k ė V.Grai­ny­tė. Ke­l ei­v ių sau­sa­k im­š u trau­k i­ niu 17 va­lan­dų ke­lio­nė iš Han­ džou į Pe­ki­ną bu­vo di­de­lis iš­ban­ dy­mas, nes vos 20 cm at­stu­mu iš vi­sų pu­sių bu­vo pri­si­grū­dę žmo­ nių – pil­nas ko­ri­do­rius, tam­bū­ras, prie tua­le­to. „Jau­tie­si kaip vie­nas pra­kai­tuo­ tas vie­ne­tas, – šmaikš­ta­vo Vai­va. – Jei ­kas nors val­go viš­tos kul­šį, at­ ro­do, kad val­gai ir tu. Pra­ran­di sa­vo as­me­ny­bę. Vy­rai ir mo­te­rys riau­ gė­ja, vai­kai vi­du­riuo­ja. Gal­va ga­li pa­si­rem­ti į ma­žą sta­liu­ką, ku­riuo da­li­nie­si su ki­tais mie­gan­čiais.“ Ko­lek­ty­vi­nis ko­mik­sų per­so­na­žas

Čep­sė­ji­mas ir riau­gė­ji­mas – įpras­ tas kinų el­ge­sys. Tvar­kin­gai ap­si­ ren­gu­si mo­te­ris, bend­rau­da­ma su lie­tu­ve, riau­gė­jo, bend­ra­bu­čio ad­ mi­nist­ra­to­rė siurb­čio­jo ir čep­sė­jo val­gy­da­ma ma­ka­ro­nus. „Ka­vi­nu­kė­je už­li­pu­si ant kė­ dės mo­te­ris va­lo ven­ti­lia­to­rių, nuo ku­rio vos ne ant mais­to kren­ ta vo­ra­tink­liai, mu­sės, tin­kas, vy­rai spjau­do ant že­mės kau­lus“, – pa­ sak V.Grai­ny­tės, ki­nai – kaip ko­ lek­ty­vi­nis ko­mik­sų per­so­na­žas.

„Shutterstock“ nuotr.

Jie ir pie­tau­ja bū­riais, to­dėl juok­da­vo­si iš­vy­dę, kad lie­tu­vė val­go vie­na. Vie­nas Ka­na­dos ki­ nas Šan­cha­ju­je V.Grai­ny­tę ir jos drau­gę pa­kvie­tė į itin aukš­to ly­ gio res­to­ra­ną. Lie­tu­vę įspūdį pa­ liko ten sė­dė­ję pil­vo­ti vers­li­nin­kai, ap­si­kars­tę pra­ban­giais auk­si­niais pa­puo­ša­lais. Vy­rai nuo­bo­džiau­da­ mi knai­bė kol­dū­nus, o gre­ta mo­ bi­liuo­sius te­le­fo­nus mai­gė jau­nos gra­žuo­lės. Vie­na ki­nė pri­si­pra­šė Vai­vos, kad ji pa­mo­ky­tų ang­lų kal­bos aš­tuon­ me­tį sū­nų. Ki­nai ma­no, kad eu­ro­ pie­čiai ir vi­si bal­tie­ji idea­liai kal­ ba ang­liš­kai. „Du kar­tus per sa­vai­tę ma­ne ir vai­ką už­da­ry­da­vo mo­čiu­tės kam­ ba­ry­je tarp įvai­rių džio­vin­tų žo­lių ir šak­nia­gum­bių, ir aš mo­kiau ber­ niu­ką“, – pa­sak kau­nie­tės, vai­kas sun­kiai pa­si­duo­da­vo imp­ro­vi­za­ci­ jai. – Pyš­kin­da­vo vis­ką, ko iš­mo­ kęs mo­kyk­lo­je, pyk­te­lė­da­vo, jei ko nors klaus­da­vau ne iš va­do­vė­lio.“ Pas­kui sva­jo­nę – į ste­pes

Ap­si­lan­ky­ti Mon­go­li­jo­je, pa­ma­ ty­ti jos ste­pes ir jur­tas – Vai­vos vai­kys­tės sva­jo­nė, to­dėl, net ir ne­ra­du­si bend­ra­ke­lei­vių, lie­tu­ vė iš­vy­ko į šią ša­lį. Po 12 va­lan­ dų ke­lio­nės trau­ki­niu V.Grai­ny­tei ne­va ang­liš­kai, bet ne­sup­ran­ta­mai mur­man­tis vie­ti­nis pa­siū­lė vyk­ti į Ku­bu­či dy­ku­mą, bet ne į ste­pes.

24

„„Žmo­nės: ki­nai la­bai smal­sūs ir nuo­šir­dūs, bet į drau­gys­tę su ki­ta­tau­čiais ne­si­lei­džia. 

Vai­vos Grai­ny­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


24

Šeštadienis, birželio 30, 2012

aukštyn žemyn

Ki­ni­ja: tarp šla­pi­mo tvaiko ir auk­so blizgesio

„Smė­ly­nuo­se įreng­ 23 tas žyb­sin­tis at­rak­ cio­nų par­kas, bio­tua­le­tai, ga­no­si

kup­ra­nu­ga­riai. Virš smė­ly­nų ki­lo­ me kel­tu­vais, – sva­jo­ju­si apie lau­ ki­nę gam­tą Vai­va nu­si­vy­lė. – Ma­ tyt, pa­ma­tęs ma­no vei­do iš­raiš­ką, Mon­go­li­jos ki­nas nu­spren­dė grįž­ti na­mo ir įso­di­nęs į tak­si, va­žiuo­jan­tį į Dong­šen­gą, ma­ne pa­li­ko vie­ną.“ Mies­tą ap­gau­bęs smo­gas, ap­stu griu­vė­sių, dul­kių ir dau­gy­bė žmo­ nių – pra­mo­ni­nis mies­tas gar­sė­jo ang­lies iš­ka­se­no­mis. Vis dėl­to tai, ką no­rė­jo, Vai­va pa­ma­tė. Už­si­ra­ šiu­si hie­rog­li­fais ste­pių pa­va­di­ni­ mą, nu­si­pir­ku­si au­to­bu­so bi­lie­tą ir la­bai ste­bin­da­ma ki­nus, ko ten va­ žiuo­ja, poe­tė su­ti­ko pa­ke­lei­vę, ku­ ri ža­dė­jo pa­dė­ti. Ap­si­sau­go­ti – pei­lis

„Nie­ko ne­ži­no­da­ma bū­čiau iš­li­pu­si pa­na­šia­me į Rum­šiš­kes jur­tų mies­ te­ly­je, ta­čiau ma­no pa­ke­lei­vė pa­ta­rė va­žiuo­ti to­liau, – šyp­te­lė­jo V.Grai­ ny­tė, ku­rios šir­dis ėmė džiū­gau­ ti, kai kal­nai ėmė že­mė­ti, at­si­vė­rė gels­vos žo­lės dy­ky­nės, be­kraš­čiai ho­ri­zon­tai. – Mon­go­lė nu­si­ste­bė­ jo, kad vie­na ke­liau­ju į ste­pes, ir te­ le­fo­nu ra­do nak­vy­nę.“ Iš­li­pusias vi­du­ry­je lau­kų, ke­liau­ to­jas pa­si­ti­ko du žmo­nės su mo­to­ cik­lais: mon­go­lės vy­ras ir se­suo, ku­rie mer­gi­nas nu­ve­žė dar to­liau. Čia pir­mą kar­tą Vai­va sė­do ant ark­lio, iš­si­nuo­mo­jo kuk­lią jur­tą, o ki­tą die­ną, kai no­rė­jo grįž­ti, ją mo­ to­cik­lu nu­ve­žė lau­kais iki ke­lio. „Vaikš­čio­jau po ste­pes, vė­jas šiu­ re­no žo­lę – mė­ga­vau­si gy­ve­ni­mu, – kal­bė­jo ro­man­ti­kė, ku­ri už nak­vy­ nę jur­to­je, mais­tą su­mo­kė­jo apie 10 eu­rų. – Mon­go­lai vai­ši­no avie­ na, ar­ba­ta su pie­nu. Čia gy­ve­no se­ ne­liai, ke­lių kar­tų šei­mos na­riai su vai­kais, anū­kais. Jau­čiau­si ste­bi­ ma, kaip iš dan­gaus nu­kri­tęs me­ teo­ri­tas.“ Be­je, vie­nas mon­go­las, at­ne­šęs į jur­tą mais­to, pa­no­ro lik­ti nak­vo­ ti su lie­tu­ve, ta­čiau ji griež­tai pa­ sa­kė – ne! „Jis min­dži­ka­vo, bam­bė­jo, to­dėl ant įei­gos už­stū­miau spin­te­lę ir gre­ta gul­to pa­si­dė­jau pei­lį, – juo­ kė­si V.Grai­ny­tė. – Vis dėl­to vi­są ke­lio­nę jau­čiau­si la­bai sau­giai – ki­ nai ir mon­go­lai nė­ra pik­ti ar ag­re­ sy­vūs.“

„„Įvai­ro­vė: V.Grai­ny­tę Ki­ni­jo­je ste­bi­no rea­ly­bė, bet lie­tu­vė bu­vo per­si­kė­lu­si ir į ki­tą pa­sau­lį – vai­di­no al­žy­rie­tę.

Gy­dė­si tra­di­ciš­kai ir žo­lė­mis

Ki­ni­jo­je Vai­va su­si­rgo plau­čių už­ de­gi­mu. Ly­di­ma ki­no ir bend­ra­ moks­lės če­kės, penk­tą va­lan­dą ry­ to ji bu­vo li­go­ni­nė­je. „Ga­vu­si re­gist­ra­ci­jos nu­me­riu­ką sto­jau į ei­lę, o, pra­si­da­rius li­go­ni­nės du­rims, su pū­liuo­jan­čiais, gang­re­ nuo­jan­čiais, žaiz­do­tais žmo­nė­mis puo­liau į vi­dų, – šyp­te­lė­jo Vai­va. – Ten ma­ne per­švie­tė, pa­sky­rė an­ ti­bio­ti­kų. Po kiek lai­ko vėl švie­tė, nes jau­čiau­si pra­stai, vėl var­to­jau an­ti­bio­ti­kus.“ Nes­veiks­tan­ti kau­nie­tė nu­vy­ ko į ki­tą li­go­ni­nę, kur gy­do­ma ne­ tra­di­ci­niais, se­no­vės ki­nų me­di­ci­ nos me­to­dais. Ten jai at­li­ko krau­jo ty­ri­mus, il­gai klau­si­nė­jo, ap­žiū­rė­jo lie­žu­vį, akių vyz­džius, na­gus. Ta­da iš­ra­šė vais­tų re­cep­tą. „Juos pir­kau vais­tų san­dė­ly­je. Ten į di­de­lius pa­kus man dvi va­ lan­das rin­ko įvai­rias žo­les, gry­ bus, ker­pes. Tu­rė­jau pirk­ti spe­cia­lų vais­ta­žo­lėms vi­rti pri­tai­ky­tą puo­

dą, kad į jį ne­rea­guo­tų šie vais­tai, ir bend­ra­bu­ty­je ga­mi­nau­si vi­ra­lą. Jį gė­riau du kar­tus per die­ną. Pas­vei­ kau – nuo žo­lių ar anks­čiau ger­tų an­ti­bio­ti­kų“, – ne­ži­no Vai­va. Su­ža­vė­jo Bež­džio­nės pirš­tai

Daug ke­lia­vu­si ra­šy­to­ja ap­si­lan­ kė ir Nan­pingo kai­me, kur ku­ria­mi is­to­ri­niai fil­mai ir kos­tiu­mi­nės dra­ mos, o ki­no stu­di­joms, no­rint su­ kur­ti se­no­vės įspū­dį, ne­rei­kia de­ ko­ra­ci­jų. Įei­nant į kai ku­riuos se­no­vi­nius kai­mus rei­kė­jo pirk­ti gra­žius elekt­ ro­ni­nius bi­lie­tus ir pa­lik­ti pirš­tų at­spau­dus. Ša­ly­je la­bai daug gra­žių par­kų, ku­riuo­se ki­nai ge­ria iš ter­ mo­sų ar­ba­tą, klau­so Bo­li­vu­do šla­ ge­rių, šo­ka, dai­nuo­ja, glos­to šu­niu­ kus ar da­ro špa­ga­tus. Huan Ša­no kal­nas ry­tų Ki­ni­jo­je, An­hui pro­vin­ci­jo­je, dar va­di­na­mas Gel­to­nuo­ju kal­nu. Ši vie­ta – nuo­ sta­baus gro­žio, o neįp­ras­tos for­mos kal­nai va­di­na­mi Bež­džio­nės pirš­

tais. Ant jų au­gan­čios su­si­ran­giu­ sios pu­šys do­mi­nuo­ja ir ki­nų ka­lig­ ra­fi­jo­je, ir ki­tuo­se me­nuo­se. „Į kal­ną kop­ti rei­kė­jo vi­są die­ ną, – Vai­va ne­pa­mirš re­gi­nio, kai se­nu­kai ne­ša sta­ti­nes alie­jaus, ne­ štu­vus su žmo­nė­mis, pa­ta­ly­nę. – Van­dens bu­te­liu­kas vir­šu­kal­nė­je kai­nuo­ja sep­ty­nis kar­tus bran­giau nei pa­pė­dė­je.“

Įei­nant į kai ku­ riuos se­no­vi­nius kai­mus rei­kė­ jo pirk­ti gra­žius elekt­ro­ni­nius bi­ lie­tus ir pa­lik­ti pirš­tų at­spau­dus. Te­ko vai­din­ti al­žy­rie­tę

Neįp­ras­tas iš­šū­kis Ki­ni­jo­je bu­ vo vai­din­ti Al­žy­ro dy­ku­mų et­ni­

Vai­vos Grai­ny­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

nės gru­pės gy­ven­to­ją. Šiai avan­ tiū­rai Vai­vą pa­kvie­tė bend­rak­la­sis al­žy­rie­tis. Tarp­tau­ti­nė­je kul­tū­ros mu­g ė­je Si­ja­n e Al­ž y­ro am­ba­sa­ da de­le­ga­ci­jai ap­mo­kė­jo pra­ban­ gų vieš­bu­tį, mais­tą, eks­kur­si­jas ir dar 100 do­le­rių už de­monst­ruo­ja­ mus dra­bu­žius. Po­li­ti­nė­mis te­mo­ mis ki­nai šne­ka ne­no­riai: neaiš­ku, ar dėl to, kad yra apo­li­tiš­ki, ar to­ dėl, kad „sie­nos tu­ri au­sis“. Ki­nai vy­rai? Čep­sin­tys, že­maū­ giai, ap­va­la­vei­džiai Vai­vai tuok­tis ne­siū­lė. Ki­nės? Gra­žuo­lės, mėgs­ ta­m os va­ka­r ie­č ių vy­r ų. At­ro­d o kap­ri­zin­gos, vai­kiš­kos, ga­lin­čios iš­kel­ti dra­mą vi­du­ry­je gat­vės. Tig­ro ir Dra­ko­no dvi­ko­va

Siau­rų Pe­ki­no gat­ve­lių, va­di­na­mų hu­ton­gais, cent­re bu­vo bend­ra­bu­ tis, ku­ria­me gy­ve­no V.Grai­ny­tė. „Iš pra­džių gal­vo­jau, kad sos­ti­ nė­je daug vie­šų­jų tua­le­tų, – šyp­ te­lė­jo poe­tė. – Grei­tai su­pra­tau, kad jų nė­ra net hutongiečių na­ muo­se.“ Ry­tais kau­nie­tė ma­ty­da­vo, kaip „hu­ton­gie­čiai“ iš­pil­da­vo pil­nus šla­pi­mo ar pa­maz­gų ki­bi­rus. Tua­ le­tai – be per­tva­rų ir sie­ne­lių. „Ne, tai ne­šo­ki­ra­vo“, – ti­ki­no V.Grai­ny­tė, nors gam­tos rei­ka­lus tuo­se tua­le­tuo­se žmo­nės at­lik­da­ vo vie­nas gre­ta ki­to ar prieš ki­tą. Ži­no­ma, yra ir ki­to­kia Ki­ni­ja: pra­ban­gi, su nak­ti­niais klu­bais, res­to­ra­nais, kur links­mi­na­si tik tu­ris­tai ar itin tur­tin­gi ki­nai. Nak­t į Ki­n i­ja – gy­va. Vis­kas ap­link čirš­ka, ke­pa, ver­da. Kep­ tų skor­pio­nų ir svirp­lių ra­ga­vu­ si Vai­va nu­si­juo­kė: „Yra ir mums daug neįp­ras­t ų pa­t ie­ka­l ų. Pie­ tų Ki­ni­jo­je ka­ti­no mė­sa mai­šo­ma su gy­va­tie­na. Šis ypa­tin­gas pa­ tie­ka­las va­di­na­si „Tig­ro ir Dra­ ko­no ko­va“.


25

šeštadienis, birželio 30, 2012

menas ir pramogos

G.Bag­do­na­vi­čius: gy­ve­ni­mas tar­si teat­ras Na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­ zie­jaus A.Žmui­dzi­na­vi­čiaus kū­ri­nių ir rin­ki­nių mu­zie­ju­je pri­sta­to­ma tar­pu­ka­ rio me­ni­nin­ko Ge­rar­do Bag­do­na­vi­čiaus kū­ry­ba. Dai­li­nin­kas, ta­pęs tar­pu­ka­rio Šiau­lių in­te­li­gen­ti­jos sim­bo­liu, pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką ir Kau­ne.

G.Bag­do­na­vi­čius (1901–1986) sto­ vė­jo prie na­cio­na­li­nės dai­lės iš­ta­ kų, jis bu­vo uni­ka­lus, uni­ver­sa­lus me­ni­nin­kas – gra­fi­kas, ta­py­to­ jas, sce­nog­ra­fas, kny­gų ir žur­na­ lų iliust­ruo­to­jas, eks­lib­ri­sų kū­rė­ jas. Jo kū­ry­bi­nė­je biog­ra­fi­jo­je – ir pe­da­go­gi­ka, fo­tog­ra­fi­ja; jis bu­vo vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vos di­zai­ne­ rių, net ar­chi­tek­tas, vie­nas pir­mų­ jų lie­tu­vių ki­no ak­to­rių, spau­dos dar­buo­to­jas. Kū­ry­b i­n is G.Bag­d o­n a­v i­č iaus brai­žas ir prin­ci­pai su­si­for­ma­vo vei­kia­mi įvai­rių XX a. pra­džios sti­ lių, kar­tu jis iš­li­ko sa­vi­tas, ori­gi­na­ lus ir ne­pa­kar­to­ja­mas.

„„Išlikę: pagal šį projektą pagamintas stalas bei krėslai ir šiandien puošia ramovę. 

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus su­ reng­ta pa­ro­da „Ge­rar­das Bag­do­ na­vi­čius. Gy­ve­ni­mas – tar­si teat­ ras...“, skir­ta kū­rė­jo 110 gi­mi­mo me­ti­nių ju­bi­lie­jui, ke­liau­ja po ša­lį, tiks­liau, po mies­tus, ku­riuos me­ ni­nin­kas mė­go ir ku­riuo­se esa­ma jo dar­bų. Kau­nas – vie­nas to­kių. Pa­ro­da neat­si­tik­ti­nai eks­po­nuo­ ja­ma A.Žmui­dzi­na­vi­čiaus kū­ri­nių ir rin­ki­nių mu­zie­ju­je. G.Bag­do­na­ vi­čius pa­si­žy­mė­jo pla­čiu aki­ra­čiu ir įvai­ria­pu­siais in­te­re­sais, ar­ti­mai bend­ra­vo su An­ta­nu Žmui­dzi­na­ vi­čiu­mi, ši pa­žin­tis pri­si­dė­jo prie dai­li­nin­ko es­te­ti­nių pa­žiū­rų for­ ma­vi­mo­si ir kryp­tin­gu­mo.

Pa­ro­do­je „Ge­rar­das Bag­do­na­vi­ čius. Gy­ve­ni­mas – tar­si teat­ras...“ pri­sta­to­ma įvai­ria­pu­sė dai­li­nin­ko kū­ry­ba: ta­py­ba, sce­nog­ra­fi­ja, gra­ fi­ka, tai­ko­mo­ji gra­fi­ka, di­zai­nas, sau­go­ma „Auš­ros“ mu­zie­ju­je. Pas­ta­ro­jo mu­zie­jaus dar­buo­to­jai iš­ti­są de­šimt­me­tį ty­ri­nė­jo G.Bag­ do­na­vi­čiaus kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą. Šio kruopš­taus dar­bo re­zul­ta­tas – iš­ leis­tas dai­li­nin­ko kū­ri­nių, sau­go­mų Lie­tu­vos mu­zie­juo­se, skait­me­ni­ ne laik­me­na pra­tur­tin­tas al­bu­mas ir ka­ta­lo­gas „Ge­rar­das Bag­do­na­ vi­čius. Ta­py­ba. Gra­fi­ka. Di­zai­nas. Fo­tog­ra­fij­ a“. KD inf.

„„Dizainas: G.Bagdonavičiaus sukurtų baldų Lietuvos karininkų ramovės PreziTomo Raginos nuotr.

dentinei salei projektas.

Me­ni­nin­kas ir pi­lie­tis, ne­pa­val­dus lai­kui Vy­te­nis Rim­kus Me­no­ty­r i­n in­kas

Yra žmo­nių, ku­rie taip suau­gę su sa­vo gy­ve­na­mą­ja vie­to­ve, kad tam­ pa lyg ir jos ženk­lu, sim­bo­liu. Toks bu­vo ir G.Bag­do­na­vi­čius, anuo me­tu be­veik vi­sų šiau­lie­čių pa­žįs­ ta­mas, vi­sų ži­no­mas, vi­sur su­tin­ ka­mas. Tai pa­ts šiau­lie­tiš­kiau­sias dai­li­nin­kas. Nuo vit­ri­nų iki šven­tų­jų

Daug dir­ban­tis ir ta­len­tin­gas G.Bag­do­na­vi­čius įsi­tvir­ti­no tarp pir­mų­jų lie­tu­vių dai­li­nin­kų, dė­ ju­sių pa­ma­tus jau­nai na­cio­na­li­ nei dai­lei, to­kioms jos ša­koms kaip sce­nog­ra­fi­ja, eks­lib­ri­sas, pra­mo­ni­ nė gra­fi­ka, tai­ko­mo­ji dai­lė. Apie jo už­mo­jus vaiz­din­gai kal­ ba jo pa­ties su­kur­tas rek­la­mi­nis at­ vi­ru­kas, iš­leis­tas apie 1930 m. Štai kaip jis pri­si­sta­tė: „Pie­ši­niai ko­ mer­ci­jos tiks­lams: fab­ri­ko ženk­ lai, pre­ky­bos, pra­mo­nės ir drau­gi­jų emb­le­mos (sim­bo­liai, ale­go­ri­jos), ant­gal­vės, šrif­tai ir jų kom­po­zi­ ci­ja są­skai­tų, laiš­kų blan­kams ir kon­ver­tams. Fab­ri­kų ir dirb­tu­vių vaiz­dai – pa­veiks­lai. Rek­la­mi­niai pla­ka­tai, afi­šos. Pre­kių pa­vyz­džių pa­veiks­lai ir brai­ži­niai. Eti­ke­tės ir dė­žu­čių pro­jek­tai, obal­siai. Dai­ lu­sis raš­tas. Ex lib­ris. Mo­nog­ra­ mos ini­cia­las. Gai­doms ir kny­goms vir­še­liai. Iliust­ra­ci­jos, vin­je­tės-už­ sklan­dos. Ba­lių pro­gra­mos, me­niu, pa­svei­ki­ni­mų la­pai, ad­re­sai, iš­kil­ mių ak­lai, dip­lo­mai, ates­ta­tai ir ki­ti, pa­na­šių do­ku­men­tų me­ni­nė iš­vaiz­da. Skel­bi­mai. Trans­pa­ran­

tai – per­ma­to­mos iš­ka­bos. Di­de­lis pa­si­rin­ki­mas pa­veiks­lų do­va­noms. Vaiz­dai iš gam­tos (tik­re­ny­bės) aly­ vi­niais, ak­va­re­li­niais (van­de­ni­ niais), tem­pe­ros da­žais, pa­ste­le, ang­lim, pai­še­liu ir ki­ta tech­ni­ka at­lik­ti. Ko­pi­jos ir se­nų pa­veiks­lų at­nau­ji­ni­mas. Šven­tų­jų pa­veiks­ lai. Už­ra­šai vė­lia­voms. Tau­tiš­ ko sti­liaus pa­puo­ši­mai-or­na­men tai. Sti­lin­gi pro­jek­tai ran­kų dar­ bams (siu­vi­nė­ji­mui). Pa­di­di­ni­mas ir su­ma­ži­ni­mas, spal­vų su­de­ri­ni­ mas. Spal­va­vi­mas ant me­džia­gos. Teat­ro, plas­ti­nių ju­de­sių, spor­to ir mas­ka­ra­dų (kau­kių ba­lių) kos­tiu­ mai. Ba­lių, vai­dy­bos-sce­nos de­ko­ ra­ci­ja. Bu­tų pa­gra­ži­ni­mai ir pa­ta­ri­ mai. Tra­fa­re­tai-šab­lo­nai. Pai­šy­bos pa­mo­kos – teo­ri­ja ir pra­kti­ka.“ Šis šiek tiek su­trum­pin­tas teks­ tas ant ant­ros at­vi­ru­ko pu­sės bu­vo at­spaus­din­tas ji­diš kal­ba. Įdo­mu ir svar­bu tai, kad vi­so­se iš­var­dy­to­se sri­ty­se ir žan­ruo­se G.Bag­do­na­vi­čius dau­giau ar ma­žiau sėk­min­gai dir­bo. Dar pri­dė­si­me bal­dų, ant­ka­pi­nių ir vi­suo­me­ni­nių pa­mink­lų pro­jek­ta­ vi­mų, me­ni­nį ir bui­ti­nį in­for­ma­ci­nį fo­tog­ra­fa­vi­mą, flo­ris­ti­kos dar­bus – ar tik ne­ga­lė­tu­me jo lai­ky­ti ir vie­nu iš di­zai­no pra­di­nin­kų Lie­tu­vo­je? Įne­šė nau­jo­vių į teat­rą

Pir­ma­sis G.Bag­do­na­vi­čiaus sce­ nog­ra­fij­ os dar­bas – 1923 m. bend­ ros su Vy­tau­tu Bi­čiū­nu de­ko­ra­ ci­jos Vy­dū­no dra­mi­nei pa­sa­kai „Žvaigž­džių ta­kai“ Kau­no tau­tos teat­re. „Vi­sa ket­vir­to­jo de­šimt­me­ čio G.Bag­do­na­vi­čiaus kū­ry­ba har­ mo­nin­gai įau­ga į tuo­me­tį kul­tū­ri­nį

Dai­li­nin­ kai (ir šiaip me­ ni­nin­kai), ne­tu­rė­ da­mi eko­ no­mi­nės lais­vės, pil­nai ne­ ga­li su­si­ da­ry­ti ir ant jos be­ si­re­mian­ čios aukš­ tos me­no kul­tū­ros.

Gerardas Bagdonavičius. Autoaktas.

Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą. Ji ga­li bū­ti gre­ ti­na­ma su V.Du­be­nec­kio, P.Kal­po­ ko sce­no­vaiz­džiais. Kaip pri­si­pa­ žįs­ta pa­ts dai­li­nin­kas, jis ne­bu­vo abe­jin­gas kri­ti­kai, ta­čiau jaut­riai se­kė ir ei­li­nio žiū­ro­vo nuo­mo­nę, ja rem­da­ma­sis, for­ma­vo sa­vo kū­ry­bos kryp­tį. Tai kar­tais ir pa­stū­mė­da­vo į de­ta­li­za­vi­mą, per­dė­tą puoš­nu­mą“, – ra­šo dai­lė­ty­ri­nin­kas Jo­nas Si­da­ ra­vi­čius.

Kū­ry­bi­nis G.Bag­do­na­vi­čiaus brai­ žas ir prin­ci­pai su­si­for­ma­vo vei­kia­ mi įvai­rių sti­lių, ypač ryš­kios XX a. pr. me­no ten­den­ci­jos – se­ce­si­ja, mo­ der­nas, ru­sų „me­no pa­sau­lio“ gru­ puo­tės sti­lis­ti­ka. Ir kar­tu jis yra sa­vi­ tas, ori­gi­na­lus, ne­pa­kar­to­ja­mas. Dai­li­nin­kas pa­ro­dė ne­ma­žai iš­ra­ din­gu­mo – tai­kė įvai­rias ta­py­bos ir gra­fi­kos tech­ni­kas, ori­gi­na­liais bū­ dais jas de­ri­no. Sce­nog­ra­fij­ os dar­

bus kū­rė rem­da­ma­sis iš­sa­mio­mis epo­chos stu­di­jo­mis, jaus­da­mas lai­ko dva­sią, kruopš­čiai ap­do­ro­ da­mas de­ta­lę, daug dė­me­sio skir­ da­mas bu­ta­fo­ri­jai. Jis vie­nas iš pir­mų­jų Lie­tu­vos teat­re pra­dė­jo tai­ky­ti švie­sos efek­tus.

Neuž­si­da­rė vien dai­lės pa­sau­ly­je

Išau­gęs ir su­for­muo­tas len­kų, ru­sų ir lie­tu­vių kul­tū­rų, be to, nuo vai­ kys­tės mo­kan­tis dar ir vo­kie­čių bei pran­cū­zų kal­bas, G.Bag­do­na­vi­čius pa­si­žy­mė­jo pla­čiu aki­ra­čiu ir įvai­ ria­pu­siais in­le­re­sais. Ar­ti­ma pa­žin­tis su An­ta­nu Žmui­ dzi­na­vi­čiu­mi, Jus­ti­nu Vie­no­žins­kiu, me­no is­to­ri­kais Pau­liu­mi Ga­lau­ne, Ka­zi­mie­ru Ja­sė­nu nea­be­jo­ti­nai pri­ si­dė­jo prie es­te­ti­nių pa­žiū­rų for­ma­ vi­mo­si ir kryp­tin­gu­mo. Jį do­mi­no ne tik vi­sos dai­lės ša­kos, bet ir teat­ ras, mu­zi­ka, ypač leng­vie­ji jos žan­ rai, taip pat li­te­ra­tū­ra, is­to­ri­ja. Dai­li­nin­kas pa­ts gy­vai da­ly­va­vo kul­tū­ros pro­ce­se, be­veik ne­bū­da­vo kon­cer­to, spek­tak­lio, va­ka­ro, pa­ ro­dos ati­da­ry­mo ar ap­ta­ri­mo, ku­ riuo­se jis ne­pa­si­ro­dy­da­vo. Pa­vy­dė­ti­nas jo as­me­ny­bės bruo­ žas bu­vo ne­gęs­tan­tis en­tu­ziaz­mas įvai­rioms kul­tū­ros ap­raiš­koms, mo­kė­ji­mas džiaug­tis ko­le­gų kū­ry­ bi­ne sėk­me. Gra­fi­nio di­zai­no meist­ras

G.Bag­do­na­vi­čius su­kū­rė dau­giau kaip 100 eks­lib­ri­sų. Prie kiek­vie­no iš jų dir­bo il­gai, da­rė dau­gy­bę va­ rian­tų, ieš­ko­jo sim­bo­lio kny­gos sa­ vi­nin­ko pro­fe­si­jai, in­ te­re­sams at­skleis­ti.

26


26

šeštadienis, birželio 30, 2012

menas ir pramogos

Me­ni­nin­kas ir pi­lie­tis, ne­pa­val­dus lai­kui Jo eks­lib­ri­sas – tai lyg 25 ko­kia apy­brai­ža, ku­rią skai­ty­da­mas gau­ni daug ir įdo­mios

in­for­ma­ci­jos. Tie ma­žo­sios gra­fik ­ os kū­ri­niai yra kom­pak­tiš­ki, ge­rai ir iš­ra­din­ gai su­kom­po­nuo­ti. G.Bag­do­na­vi­ čius tarp­tau­ti­nė­je eks­lib­ri­sų pa­ ro­do­je Los An­dže­le 1931 m. už sau su­kur­tą eks­lib­ri­są bu­vo ap­do­va­no­ tas gar­bės raš­tu. „Daž­nai jo eks­lib­ ri­suo­se ma­to­me lie­tu­vių liau­dies me­no mo­ty­vų: kry­žių ir kop­lyts­ tul­pių“, – pa­brė­žia me­no­ty­ri­nin­ kė Ing­ri­da Kor­sa­kai­tė. G.Bag­do­na­vi­čius, pla­čiai nau­ do­da­mas liau­dies me­no mo­ty­vus, su­kū­rė daug iliust­ra­ci­jų kny­goms, žur­na­lams, laik­raš­čiams. Į ti­pog­ra­fi­nės pro­duk­ci­jos me­ ną dai­li­nin­kas žiū­rė­jo komp­lek­ siš­kai: tai už­sklan­dos, at­sklan­dos, di­džio­sios teks­to rai­dės, vir­še­lis, lei­di­mo ma­ke­tas. Taip jis kū­rė žur­na­lams „Gai­rės“, „Kul­tū­ra“, „Ži­bu­rė­lis“, laik­raš­čiams „Įdo­ mus mū­sų mo­men­tas“, „Šiau­lie­ tis“ ir kt. To­kio jo dar­bo re­zul­ta­tai ypač aki­vaiz­dūs „Kul­tū­ros“ bend­ ro­vės kny­go­se. Pa­žy­mė­ti­nas tri­to­mis ku­ni­go Ka­zi­mie­ro Ja­sė­no lei­di­nys „Vi­suo­ ti­nė me­no is­to­ri­ja“. Tuo pat me­tu

„„Kitoks: tarp dailininko projek-

tuotų baldų – ir fotelis, skirtas Kauno rotušės posėdžių salei.

Gerardas Bagdonavičius. Kaunas. Paminklas karo su Napoleonu pergalei atminti.

dai­li­nin­kas su­kū­rė ne­ma­žai pra­ mo­nės ga­mi­nių rek­la­mi­nių pla­ka­ tų, eti­ke­čių ir pa­kuo­čių, pa­gal jo projek­tus iš­leis­ta pro­gi­nių at­vi­ru­ kų. Da­bar to­kia me­ni­nė veik­la ver­ ti­na­ma kaip gra­fin ­ is di­zai­nas. Net pa­pras­tas dai­li­nin­ko laiš­kas, už­ra­šų la­pe­liai, pa­sta­bos ant es­ki­zų šian­ dien tam­pa šrif­to, rank­raš­čio-dai­ ly­raš­čio me­no pa­vyz­džiais, daug pa­sa­kan­čiais apie au­to­riaus pa­ sau­lė­jau­tą.

Įam­ži­no se­ną­ją Lie­tu­vą

Itin reikš­min­gi G.Bag­do­na­vi­čiaus ur­ba­nis­ti­niai pei­za­žai – 1920– 1940 m. Lie­tu­vos mies­tų ir mies­ te­lių vaiz­dai, et­nog­ra­fi­niai mo­ty­ vai. Jo dė­me­sį trau­kė ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lai, gat­vių pa­no­ra­mos, įdo­ mes­ni jų frag­men­tai ir mo­ty­vai. Pie­ši­niuo­se – iš­ti­sa ur­ba­nis­ti­nė Šiau­lių mies­to rai­da. Dau­ge­ly­je jų už­fik­suo­ti, at­ro­dy­tų, ne­reikš­min­gi na­me­liai, kie­mai, lūš­nos šian­dien

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas

Festivalá pristato

Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Festivalio dienraðtis

Didysis rëmëjas

Informacinis partneris

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 19 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo baþnyèioje

Liepos 1 d., sekmadiená, 19 val. Paþaislio vienuolyno baþnyèioje

FILADELFIJOS BERNIUKØ CHORAS (JAV) Vadovas ir dirigentas JEFFREY R. SMITH (JAV) Franz Schubert – Miðios G-dur Sakralinë JAV kompozitoriø muzika ir spirièiueliai Bilieto kaina 12 Lt

XVI ir XVII a. sandûros miðparø rekonstrukcija Zigmanto III Vazos rûmø koplyèioje

Laudate pueri Dominum

Projekto muzikiniai vadovai: MARIA SKIBA (Lenkija-Vokietija), DARIUS STABINSKAS, GINTAUTAS VENISLOVAS Choras ir konsortas BREVIS Choro solistai: Maria Skiba, Edita Bagdonaitë-Venislovienë, Vilija Maþintaitë, Kæstutis Jakeliûnas, Mindaugas Bargaila, Gintautas Venislovas, Modestas Jankûnas, Nerijus Masevièius Konsortas: Darius Stabinskas (sopraninë viola da gamba) Mateusz Kowalski (tenorinë viola da gamba, Lenkija) Robertas Bliðkevièius (bosinë viola da gamba) Justyna Rekúã-Raubo (bosinë viola da gamba, Lenkija) Frank Pschichholz (liutnia, teorba, Vokietija) Gösta Funk (vargonai, Vokietija) Áëjimas nemokamas

Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. Informaciniai rëmëjai:

Rëmëjai:

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

yra neį­kai­no­ja­mi praei­ties liu­dy­to­ jai. Da­ly­vau­da­mas „Auš­ros“ mu­ zie­jaus ren­gia­mo­se eks­pe­di­ci­jo­se dai­li­nin­kas su­kū­rė daug et­nog­ra­ fi­nio po­bū­džio pie­ši­nių. Jis ne­ma­ žai ke­lia­vo po Lie­tu­vą. 1921–1940 m. pieš­tu­ku, ak­va­re­le, taip pat fo­ toa­pa­ra­tu fik­sa­vo dau­gy­bę mies­te­ lių, jų ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų, šiaip įdo­mes­nių ir net kas­die­niš­kų, nie­ kuo ne­pa­si­žy­min­čių mo­ty­vų. To­kių bū­du jo kū­ry­bi­nia­me ba­ga­že at­si­ra­ do Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio, Pas­va­lio, Ly­gu­mų, Skaist­gi­rio, Ute­nos, Uk­ mer­gės ir kt. vie­to­vių vaiz­dų. Jis su­da­ri­nė­jo ir sa­vas ko­lek­ci­jas, ypač įdo­mios to­kių dir­bi­nių, į ku­ riuos ki­ti lyg ir neatk­reip­da­vo dė­ me­sio. Pvz., Pa­lan­gos me­duo­lių rin­ki­nys, su­dė­tas į spe­cia­liai su­ konst­ruo­tą dė­žu­tę, ku­rio­je me­ duo­liai tar­si suak­me­nė­ jo ir iš­lai­kė sa­vo for­mą. Tai sa­vo­tiš­ka plas­ti­nė liau­dies kū­ry­ba, vie­ na iš anks­ty­viau­sių skulp­tū­ros ap­raiš­kų, sle­pian­ti ir mi­to­lo­ gi­nes pra­smes. Ryš­kūs vals­ty­bės už­sa­ky­mai

1929 m. G.Bag­do­ na­vi­čius su­pro­ jek­ta­vo pa­mink­ lą Vy­tau­to Di­džio­jo ju­bi­lie­jui Ly­gu­muo­ se. Įdo­mu, kad stam­ bo­kas, gry­nai ar­ chi­tek­tū­ri­nių for­mų sta­ti­nys iš­li­ko per vi­ sus so­vie­ti­nius me­ tus — tai re­tas at­ve­jis, kai taip nuo­sek­liai bu­ vo nai­ki­na­mi anks­tes­ nės ne­prik­lau­so­my­bės ženk­lai. Šiuo me­tu pa­ mink­las res­tau­ruo­tas. G.Bag­d o­n a­v i­č ius sėk­min­gai da­ly­va­vo kon­kur­se, skir­ta­ me su­kur­ti bal­dus Kau­no ka­ro mu­ zie­jui ir Ka­ri­nin­kų ra­mo­vei. Lai­mė­jęs pir­mą­ją pre­mi­ją, dai­li­nin­kas šiais kū­ri­niais itin di­džia­vo­si. Bal­dai bu­vo pa­ga­min­ti, da­lis jų iš­li­ko. Tai ne tik cha­rak­te­rin­gi XX a. tre­ čio­jo de­šimt­me­čio sti­liaus bal­dai, at­spin­din­tys mo­der­no ir konst­ruk­ ty­viz­mo ten­den­ci­jas, bet la­bai šiuo­ lai­kiš­ki ir nau­jų­jų lai­kų po­žiū­riu. Fo­tog­ra­fi­jos me­no pa­vyz­džiai

Fo­toa­pa­ra­tas G.Bag­do­na­vi­čių ly­dė­ jo vi­są gy­ve­ni­mą. Šį dar­bą pra­dė­ jo pa­pras­čiau­siu apa­ra­tu, net pa­ts su­konst­ra­vo ka­me­rą, kad ga­lė­ tų fo­tog­ra­fuo­ti spek­tak­lius. Nuot­ rau­kos liu­di­ja ne tik pa­sta­bią dai­li­ nin­ko akį, bet ir pa­stan­gas su­ras­ti kuo ge­res­nę vaiz­do iš­raiš­ką. Dau­giau­sia bu­vo fo­tog­ra­fuo­ja­ mi me­džiai ir ar­chi­tek­tū­ra, pa­ren­ ka­mi įdo­mūs mo­ty­vai. Dai­li­nin­ ko dė­me­sį trau­kė snie­go pus­nys, neiš­vaiz­dūs prie­mies­čių frag­men­ tai, kar­tais fik­suo­ja­mi at­si­tik­ti­niai praei­viai, trans­por­to prie­mo­nės. Vi­sa tai su­si­klos­to į sa­vi­tą tik­ro­vės pa­no­ra­mą, ku­ri bū­din­ga G.Bag­do­ na­vi­čiaus pa­sau­lė­jau­tai. Bal­dų di­zai­no is­to­ri­ja

Pir­mie­ji du kū­ry­bos de­šimt­me­čiai (1920–1940 m.) dai­li­nin­kui bu­ vo itin reikš­min­gi: bū­tent tuo lai­ku

su­si­for­ma­vo jo sti­lius, bu­vo su­kur­ta daug sva­rių kū­ri­nių. Vė­les­niais me­ tais vis dau­giau lai­ko užim­da­vo pe­ da­go­gi­nis dar­bas, kū­ry­bai lik­da­vo tik lais­va­lai­kis. 1970–1980 m. dai­li­nin­ kas tar­tum iš­gy­ve­no ant­rą­ją jau­nys­ tę – dau­ge­ly­je pa­ro­dų pa­si­ro­dy­da­vo su nau­jais dar­bais, ku­riuo­se daž­nai pa­nau­do­da­vo gau­sią etiu­dų ir es­ki­ zi­nę anks­tes­nių­j�� me­tų me­džia­gą. Bū­t i­n a pa­m i­n ė­t i dar vie­n ą G.Bag­do­na­vi­čiaus veik­los sri­tį – li­te­ra­tū­ri­nius dar­bus. Jis yra pa­ra­ šęs pa­ro­dų re­cen­zi­jų, at­si­liep­da­vo į kai ku­rias dai­lės gy­ve­ni­mo ak­tua­li­ jas. 1938 m. ke­liuo­se „Ama­ti­nin­ko“ žur­na­lo nu­me­riuo­se bu­vo pra­dė­tas spaus­din­ti stam­bus jo dar­bas „Bal­ dai, sti­liai, am­žiai“, gau­siai iliust­ ruo­tas pie­ši­niais. Vei­ka­las bu­vo su­ma­ny­tas kaip „Vi­suo­ti­nė bal­ dų is­to­ri­ja“, ku­ri tu­rė­jo bū­ti iš­leis­ ta at­ski­ra kny­ga, ta­čiau per ka­rą rank­ raš­tis din­go. R e i k š ­m i n ­ gas straips­nis ka­ ro me­tais bu­vo pa­ skelb­tas „Var­pų“ al­ma­na­che, dau­ge­ lis šio straips­nio tei­ gi­nių te­bė­ra ak­tua­lūs ir šian­dien. Straips­ niui pa­si­rin­kęs vo­kie­ čių dai­li­nin­ko ir ar­chi­ tek­to Kar­lo Fried­ri­cho Schin­ke­lio sen­ten­ci­ ją „Abe­jin­gu­mas me­nui ar­ti­mas bar­ba­riz­mui“, jis ra­šo: „Su­ras­ti auk­so vi­du­rį tarp dar­buo­tės gry­nam me­nui, pa­ ro­doms, kon­kur­sams iš vie­nos pu­sės ir pa­ tar­na­vi­mams vi­suo­ me­nės rei­ka­lams – gy­ve­ni­mo pil­kai kas­die­ny­bei iš ki­tos pu­sės, kad su­si­da­ry­ tų mak­si­mu­mas pa­ lan­ku­mo me­ni­nin­ko gy­ve­ni­me, yra kol kas pas mus neišsp­ręs­ta pro­ble­ma (...) dai­li­nin­ kai (ir šiaip me­ni­nin­kai), ne­tu­rė­da­mi eko­no­mi­ nės lais­vės, pil­nai ne­ga­li su­si­da­ry­ti ir ant jos be­si­re­mian­čios aukš­tos me­no kul­tū­ros.“ Plau­kė prieš sro­vę

Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais G.Bag­do­na­vi­čius bu­vo ap­do­va­no­ tas Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­nu, po­ka­rio me­tais — Gar­bės ženk­lo or­di­nu ir me­da­liu „Už dar­bo šau­nu­mą“. Vi­sos pa­slau­ gos su­teik­ti jam nu­si­pel­niu­sio me­ no vei­kė­jo gar­bės var­dą net 80-me­ čio pro­ga bu­vo be­vai­sės. Ne­pa­si­se­kė iš­rū­pin­ti ir per­so­na­li­nės pen­si­jos. Ma­tyt, kai ku­rioms ins­tan­ci­joms jis bu­vo ne­pa­ran­kus, nea­ti­ti­ko ste­ reo­ti­pi­nio, ni­ve­liuo­to ir pa­klus­naus žmo­gaus sche­mos, bu­vo lai­ko­mas keis­tuo­liu, ne šios že­mės ir ne tų – so­vie­ti­nių – lai­kų žmo­gu­mi. O kaip ki­taip – ar­gi „nor­ma­lus“ žmo­gus bū­tų per kai ku­riuos iš­kil­ min­gus pa­ra­dų ati­da­ry­mus, tarp jų ir Vil­niu­je, ša­lia so­vie­ti­nių ženk­ lų pri­si­se­gęs ir Ge­di­mi­no or­di­ną? G.Bag­do­na­vi­čius bu­vo toks, neat­ ri­bo­jęs praei­ties nuo da­bar­ties, įsi­ ti­ki­nęs, kad žmo­gaus gy­ve­ni­mas per trum­pas ka­po­ti jį į vi­suo­me­ni­ nių for­ma­ci­jų ar­ba tie­siog val­džių tarps­nius.


27 3

šeštaDIENIS, birželio 30, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai�������������������������������� 27 Paslaugos���������������������������������������� 27, 28 Parduoda� ����������������������������������������28, 29 Perka� ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs� ������������������������������������������������������� 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis������������������������������������������� 30 Kviečia mokytis��������������������������������� 29 Kviečia� ����������������������������������������������29, 30 Atsiliepkite!������������������������������������������� 29 Dovanoja������������������������������������������������� 29 Informuoja� �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

DARBo skelbimai

981882

Paslaugos Medikų

Reikalingi žmonės dirbti Anglijoje. Apgyvendina, įdarbina, nuveža. Už įdarbinimą mokėti nereikia. Tel. 8 608 79 927, +44 77 988 87 656.

Skubiai ir nemokamai išveža

980621

Reikia SPAUDOS PARDAVĖJŲ Šiaurės pr. ir Šančių mikrorajone. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293. 981035

Automobilių servisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, serviso vadovas. Tel. 8 698 02 939. 976496

Besiplečiančiam kepyklėlės tinklui reikalingas (-a) kepėjas (-a)-konditeris (-ė). Turintiems patirties siūlome patrauklų atlyginimą, neturinčius – apmokome. Tel. 8 655 25 628. 974415

Statybinė įmonė AB „YIT KAUSTA“ dirbti dideliame statybos objekte Kaune ieško

MŪRININKŲ, MŪRININKŲ BRIGADŲ, turinčių darbo patirties. Susidomėjusius prašom kreiptis telefonu (8 37) 457 531 arba adresu Naglio g. 4A, 103 kab., Kaunas.

Kavinei reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties, ir virėjos padėjėja (-as) dirbti naktimis. Tel. 8 689 92 743. 981778

Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas autošaltkalvis. Tel. 8 687 37 323. Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas. Logistikos įmonei reikalingi automobilinio krautuvo vairuotojai, turintys pažymėjimą ir darbo patirties. Teirautis tel. 8 675 77 161, e. paštas rimantas@resko.lt. 981820

Medienos apdirbimo įmonei reikalingas gaterininkas dirbti gateriu su kompiuteriniu valdymu. Patirtis – privalumas. Kreiptis Nemajūnų g. 31, Kaunas. Skambinti tel. 8 616 42 920, 8 687 22 612. 980862

Metalo apdirbimo įmonei reikalingas šaltkalvis-suvirintojas. Tel. 8 612 12 796, 8 611 44 558. 981726

Statybų įmonė Kaune plečia savo veiklą ir ieško mūrininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com. 976681

AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.

978219

Autoservisas Kaune ieško automobilių šaltkalvio remontininko ir automobilių elektriko. Atlyginimas nuo 2000 Lt, atskaičius mokesčius. Tel. (8 37) 337 939. 980626

Ieškomos valytojos dirbti ryte ir dieną Savanorių pr. ir Draugystės g., Kaunas. Tel. 8 656 85 356, (8 37) 381 051, e. paštas info@valymaskaune.lt. 981878

KAEFER Termoizola, UAB, esanti Kaune ir turinti gamybinius padalinius Vilniuje, Elektrėnuose, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, ieško kvalifikuotų izoliuotojų-skardininkų ir modulinių pastolių pastolininkų, mokančių prancūzų arba anglų kalbą, dirbti Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat ieškome kvalifikuoto darbų vadovo, mokančio anglų arba prancūzų kalbą, kuris gali dirbti komandiruotėse, turi kvalifikacinius atestatus ir ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį šiose pareigose. CV siųsti e. paštu info@termoizola.lt arba laima@termoizola.lt. Tel. (8 37) 341 840 – Kaune, 8 699 28 523 – Vilniuje, 8 698 14 553 – Mažeikiuose, 8 699 42 172 – Panevėžyje, 8 685 76 252 – Klaipėdoje, 8 655 47 201 – personalo skyrius Kaune. Skambinti d. d. nuo 8 iki 16 val. 974955

Montuotojo darbas. UAB „Genlinsta“, užsiimanti vamzdyno montavimu, plečia savo veiklą ir ieško santechnikos montuotojų. Taip pat suvirintojo dirbti su suvirinimo argonu aparatu. Tel. 8 686 70 513, e. paštas vidasg@girsas.lt. 979195

Norvegijoje darbas paukštyne, žuvies fabrike. Olandijoje, Anglijoje – pakavimas, krovimas. Greitas išvykimas. www.darbovartai.lt. Tel. 8 655 57 030, e. paštas darbo.vartai@gmail.com. 978646

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

977284

Privati gydymo įstaiga Klaipėdoje ieško šeimos gydytojo. CV siųskite vyr.slaug@kaklinika.lt, tel. 8 610 21 131.

Siūlome ilgalaikį darbą medicinos darbuotojams slaugos srityje Vokietijos senelių namuose. CV siųsti info@bpcenter.lt. Tel. (8 46) 319 106, 8 699 60 239. 980380

Spaustuvė BALTO Kaune skubiai ieško spaudėjų. Darbas su „Heidelberg“ spaudos mašina. Patirtis būtina. Tel. 8 699 302 50, e. paštas info@balto.lt.

979424

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, brigadininkai betonuotojai, betonuotojų brigados. Tel. 8 650 77 295.

981710

978884

Reikalinga (-as) tekstilinių gaminių sukirpėja (-as) – individualus viršutinių vyriškų, moteriškų drabužių modeliavimas, sukirpimas. Patirtis nuo 5 m. Darbas Kauno centre, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591. 981410

Reikalingas sandėlininkas, gyvenantis netoli Žaliakalnio, turintis B kategoriją. Tel. 8 685 14 931, 8 656 39 332. 982109

Reikalingas stogdengys-brigadininkas ir kiti darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 978044

972107

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

969216

966487

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt. 971574

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija, patirtis būtina, RUS ir BY vizos būtų privalumas). Tel. 8 686 70 121.

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

982307

Transporto įmonei reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

981879

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958522

UAB „Kauno Daisotra“ nuolat dirbti maršrutu Lietuva–Rusija reikalingas patyręs tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojas. Kaunas, tel. 8 685 03 016. 978938

Ūkyje reikalingas darbininkas. Suteikiamas visas išlaikymas. 5 km nuo Kauno. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 611 13 324. 982059

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 980952

Reikalinga

965628

Statybos, remonto

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 970455

Automobilininkams

958631

979170

Buitinės technikos remonto Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 971144

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 976468

Užsienio kapitalo įmonė, plečianti savo veiklą Lietuvoje, ieško transporto įmonių, turinčių gilaus šaldymo (–18°C) 18, 21, 33 palečių talpos transportą, bendradarbiauti pagal ilgalaikes sutartis. Daugiau informacijos tel. 8 612 25 697.

927463

965411

Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953.

976003

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

UAB „Mantinga“ ieško kepėjos dirbti „Maxima“ Bazė Kaune. Tel. 8 696 26 892. 983068

Kompiuterininkų

966219

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

UAB „Medienos era“ ieško staliaus-surinkėjo ir dažytojos (-o) dirbti su dažytais-lakuotais baldais. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 58 532.

979101

970704

UAB „Kodera“, užsiimanti sunkvežimių naudotų detalių prekyba, siūlo darbą prekių žinovui. Būtina patirtis. Tel. (8 37) 301 022, e. paštas lina@kodera.lt. 981846

977541

971570

964741

977655

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

Transporto įmonė Kėdainiuose siūlo gerai apmokamą darbą refrižeratorių šaldymošildymo įrangos meistrui. Tel. 8 656 87 788, e. paštas gintas@karlas.net.

Tel. 8

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

974803

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

Statybų įmonė ieško patyrusių ir savo amatą išmanančių mūrininkų, pagalbinių darbininkų ir komunikacijų klojimo specialistų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

981016

Reikalinga (-as) patalpų valytoja (-as) dirbti nuo 17 iki 19 val., 0,25 etato, Dainavos r. Tel. 712 525.

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

975000

976949

966992

Siūlo darbą

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 982291

AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194. 982452

Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 979605

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 973356

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 973413

Atliekame visus statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 600 28 653. www.evasta.lt. 968110

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Griovimo darbai. Tel. 8 648 73 778. 973555

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, birželio 30, 2012

klasifikuoti skelbimai Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.rimvydobaldai.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318.

Paslaugos Statybos, remonto

964922

Atlieku glaistymo, dažymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Tvarkau langokraščius. Tel. 8 673 89 588. 982428

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 972019

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

967656

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878. 968083

Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796.

Pastatų fasadų šiltinimas putų polistirenu. Dedame struktūrinį tinką, naudojame savo medžiagas. 7 metų patirtis. Tel. 8 603 61 599. 977895

Pigūs laiptai iš sauso ąžuolo, uosio medienos. Gaminu. Montuoju. Tel. 8 646 44 285.

976397

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 963415

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 978649

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 970752

965421

Dengiame stogus rulonine prilydomąja danga. Suteikiame garantiją, taikome nuolaidas. Tel. 8 663 78 732. 968191

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. 973233

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881. 980967

Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173. 975601

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius,  prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt. 970915

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550. 959114

GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantiją, tiekiame medžiagas. Tel. 8 678 19 899. 973998

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

969958

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

980589

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 973438

Kasame tvenkinius. Buldozeriu stumdome žemes. Formuojame landšaftą. Pervežame spec. techniką. Tel. 8 679 46 767, e. paštas remda.uab@gmail.com. 962651

Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 975883

Renovuojame senus ir dažome stogus. Šiltiname sienas. Atliekame skardinimo, fasado darbus. Tel. 8 602 53 845. 972059

Ruošia pagrindus trinkelių klojimui. Stato kelio ir vejos bortelius. Kloja trinkeles. Tel. 8 656 64 347. 978161

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 978765

Šiltiname poliuretano putomis naujos ir senos statybos namų stogus ir perdengimus. Tel. 8 699 31 818, e. paštas dorminta@gmail.com. 979927

Smulkios remonto paslaugos: staliaus, santechniko, elektriko; medžio restauravimo darbai. Tel. 8 611 04 357. 969975

Statome karkasinius pastatus, dengiame stogus. Elektros instaliacjos, santechnikos, dažymo, smulkaus remonto darbai. Aplinkos tvarkymas. Konsultuojame. Tel. 8 602 67 798. 981913

Valau kaminus ir krosnis (pečius). Atlieku griovimo darbus. Tel. 8 671 70 006. 983045

Vidaus apdaila. Dažome, montuojame gipskartonį, dedame parketą, parketlentes. Smulkus tinko remontas. Tel. 8 686 38 118. 979547

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 976763

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, SANTECHNIKOS DARBUS, suteikiame darbams garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@meistras24.lt. 979613

Vidaus įrangos

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

973090

Keičiame asbestinius stogus į kt. stogų dangą, padedame kaimo tipo vietovių gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dėl asbestinių stogų keitimo. Tel. 8 687 75 804. 975374

973571

Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064. 978840

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Balkonų stiklinimas. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, butams, sodyboms, garažams, sodų nameliams. VAIZDO STEBĖJIMO sistemos. Nėra abonentinio mokesčio. Pigiai. Tel. 8 675 04 304. 981875

Plisuotos žaliuzės, roletai, romanetės, tinkleliai nuo vabzdžių – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt. 972596

969720

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 975154

963844

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

970090

Baldžių Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 980991

914177

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 973966

Kambarį bendrabutyje už parduotuvės „Hyper Maxima“ (bendr. pl. 16,5 kv. m). Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 19 565. 976874

Mobilų namelį (2 miegamieji, virtuvė, tualetas, dušo kabina, du įėjimai, židinys, su baldais ir įranga). Tel. 8 680 72 322.

979537

Šventėms Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021. 971927

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus (apsiuva), čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 957084

Aplinkos projektavimas ir želdinimas: vejos, baseinų, gėlynų įrengimas. Konsultacijos želdinimo klausimais. Tel. 8 618 09 779.

973224

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 978999

Pjuvenų briketai nuo 420 Lt – 960 kg paletė su pristatymu. Durpių briketai – 350 Lt. Tel. 8 687 31 605. 968203

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767. 944396

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu, 1 a nuo 4–10 Lt. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

974445

Nebrangiai parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. Kaina po 1000 Lt už 1 kv. m. Kreiptis tel. 8 656 99 890. 968323

Parduoda miesto centre arba išnuomoja 250 kv. m veikiantį konditerijos cechą. Kaina 300 000 Lt. Nuomos kaina sutartinė. Tel. 8 654 66 763. 980284

Parduodu 1 k. 34 kv. m butą Žaliakalnio rajone, 5 plyt./3 a. Butas vidinis, tvarkingas, plastikiniai langai. Labai geras susisiekimas su Klinikomis ir centru. Tel. 8 653 66 543.

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kambario butą K.Baršausko g. 77, prieš PC „Molas“, bendr. pl. 16 kv. m, su patogumais, visi skaitikliai, I a., tvarkingas. Be tarpininkų. Tel. 8 677 43 218. 981000

2 k. butą Fredoje, Vinčų g. (5 a. mūrinio namo II a., bendr. pl. 53 kv. m, virtuvė 9 kv. m, tvarkingas, erdvus, gamtinės dujos, įstiklintas balkonas, rūsys). Tel. 8 606 47 178. 979934

2 kambarių butą Cente, Gedimino g. (bendr. pl. 62 kv. m, IV a.). Kaina 125 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 635 58 762.

981661

2 kambarių butą V.Krėvės pr. (b. plotas 44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Tel. 8 686 40 200. 978335

981042

968328

978469

Skubiai parduodamas 1 kmb. butas Kaune, Eiguliuose (38 kv. m, suremontuotas, tvarkingas, plastikiniai langai, šarvo durys, laminatas, plytelės, su visais naujais baldais). Kaina sutartinė, be tarpininkų. Tel. 8 699 56 504, e. paštas daivytis@gmail.com. 979465

Sodą su nameliu Jonučiuose, Melioratorių sodų bendrijoje. Sodas kampinis, 4,5 a sklypas. Tel. 8 650 64 090. Vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (b. pl. 90 kv. m), ūkinį pastatą su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinį pastatą, stalių dirbtuves (b. pl. 120 kv. m) Garliavoje (8,5 a sklypas, akligatvis). Tel. 8 685 79 433. 979400

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 966089

2 kambarių butą labai gražioje vietoje Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., ilgas 7 m įstiklintas balkonas). 25 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 600 23 721. 982007

2 kambarių butą Palangos centre. Tel. 8 607 72 897.

980057

45 a sklypą Kauno r., netoli Juragių, asfaltuotas kelias. Ruošiamas detalusis planas. Tel. 8 684 52 486.

Parduoda sodybą ant Nemuno kranto Veliuonoje. Tel. 8 686 46 626.

962985

980308

BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ viešosiose varžytynėse parduoda daugiabutį gyvenamąjį namą Santaikos g. 30A, Alytus. Daugiau informacijos www.bankrotodep.lt. Be varžytynių parduodamos administracinės patalpos K.Donelaičio g. 77–2, Kaunas, reikalavimo teisė (UAB „Naujoji Vaišvydava“, UAB „Bioetan LT“), automobilis „Audi“ A6, UAB „KTC&BN” 40 vnt. akcijos, mažavertis turtas. Yra papildomų sąlygų. Paraiškos priimamos iki 2012 07 12 Statybininkų g. 7A–307, 50118 Kaunas. Informacija tel. 8 698 75 201. Tel. (8 37) 716 719, e. paštas bankrotas@gmail.com. 982454

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.

976719

Dviejų kambarių butą mūriniame name Pašilės g. Tel. 8 687 12 424.

977726

Statybinės medžiagos

Parduodu prekybinį 9 kv. m kioską Centre, A.Mickevičiaus g. Kaina 7 000 Lt. Tel. 420 256, 8 699 75 646 (nuo 20 val.).

Nebrangiai gražioje vietoje, Balbieriškyje, parduodama sodyba su ūkiniais pastatais. Tel. 8 699 37 192.

630 kv. m komercines patalpas (10 garažų ir administracinės patalpos) ir prie jų esančią 4550 kv. m asfaltuotą aikštelę. Taip pat 350 kv. m komercines patalpas ir 1530 kv. m suformuotą aikštelę. Patalpos Jonučių k., Kauno r. Gera vieta, geras asfaltuotas kelias, 300 m nuo „VIA Baltica“ kelio. Kaina sutartinė. ŽŪB „Vežimas“, tel. (8 37) 551 842, 8 682 66 585.

976359

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

2 kambarių butą Rasytės g. (9 a. blokinio namo VI a., bendr. pl. 49 kv. m, vidinis, kambariai į skirtingas puses). Be tarpininkų. Kaina 86 900 Lt. Tel. 8 616 84 751.

975086

Šaldytuvai, šaldikliai, skalbykės, viryklės, integruojama technika. Nauji modeliai, kainą siūlome pigiau nei kitur. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

977519

Parduodu 2 kambarių butą Kovo 11-osios gatvėje. Tel. 8 699 84 661.

980854

parduoda

979979

976786

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369.

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

www.serfas.lt

SPECIALI AKCIJA BLOKELIAI! Aeroc EcoLight – 1 m3 220 Lt su PVM Perkant padėklą blokelių – klijai blokeliams SAKRET GMS (25 kg)

tik už 1 ct* 8 616 20 930 Marius, marius@serfas.lt 8 618 06 872 Jurijus, jurijus@serfas.lt * Akcija galioja perkant iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas, iki 2012 09 01. Prekių kiekis šiomis kainomis ribotas.

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 973213

Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793. 976509

982849

Skubiai, todėl pigiau parduodame 37,4 a sodybą Alytaus miesto kurortinėje zonoje su sodu ir mediniais pastatais. Kaina 260 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 616 88 735, 8 615 34 077. 980143

Sodybą labai gražioje vietoje, ant Šušvės kranto, Josvainiuose, Kėdainių r. 19 a žemės. Kaina sutartinė. Tel. 8 604 27 549. 980066

Sodybą su upės pakrante Kėdainių r. (84 a žemės sklypas, žemė ribojasi su Šušvės upe). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 687 92 174. 981093

Buitinė technika

Maisto prekės Nebrangios lietuviškos braškės tiesiai iš ūkininkės Astos Dailidienės laukų. Jei nusiskinsite patys, bus dar pigiau. Prieš važiuojant, prašom pasiskambinti. Tikimės, jog išsivešite ne tik skanias uogas, bet ir geras emocijas. Iki malonaus susitikimo. Šakių r., Griškabūdžio sen., Patašinės k., daugiau informacijos www.uogynai.lt. Tel. 8 616 32 213, e. paštas astadailidiene@gmail.com. 976403

Kitos prekės

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 951984

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 644 99 301. 979091

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821613

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288. 969555

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 975228

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 960721

Nukelta į 29 p.


29 3

šeštaDIENIS, birželio 30, 2012

klasifikuoti skelbimai Automobilių supirkimas. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Parduoda Kitos prekės Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

941104

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992. 969656

Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas trinkelėmis ir skaldytas. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419.

979078

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 975498

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 971170

969088

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

972497

Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąstukais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta@gmail.com.

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 952003

971054

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 962549

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508. 966864

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 968951

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija pratęsia pavasarinį malkų išpardavimą su nuolaida! Užsisakę malkas iki 2012 m. birželio 30 d. galės jas nusipirkti už šias kainas: beržinės malkos (kub. m) – 96,80 Lt su PVM, juodalksninės malkos (kub. m) – 90,75 Lt su PVM, drebulinės, eglinės malkos (kub. m) – 78,65 Lt su PVM, malkos 2–3 m ilgio rąsteliai. 1 kub. m atvežimas Kauno m. ir rajono gyventojams – 20 Lt su PVM. Dėl malkų kreiptis darbo dienomis 8–17 val. tel. (8 346) 67 636, 8 682 40 913, 8 686 16 019, e. paštas s.tamonis@kaismu.lt. 971253

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. (8 37) 385 397, 8 686 13 426. 971848

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968705

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913467

974359

Lietuviško kapitalo imonė nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę. Pageidautina Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio apylinkėse nuo 5 ha. Tel. 8 686 86 065, 8 618 87 113.

971105

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 971436

Perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Geros atsiskaitymo sąlygos. Tel. 8 679 66 612, e. paštas uabaltma@gmail.com.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Perku žemės sklypą (4–6 a), Aleksoto–Fredos rajone. Galiu sutvarkyti įvairius sklypo teisinius reikalus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 420 256, 8 699 75 646 (nuo 20 val.).

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

980961

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 970874

978480

Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais, jo likučius, 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207. 971081

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968615

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

Visa programa: www.lmds.lt

978639

977420

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 951778

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

952493

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 980636

„Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978702

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

972238

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 951798

Poilsis prie jūros Šventojoje. Kambarių nuoma rąstiniuose nameliuose. Visi patogumai. Tel. 8 656 91 282; www.zuvedrutakas.lt. 974132

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Kviečia mokytis Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 07 16, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 07 17. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

977645

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

967218

939634

974780

Bilietai platinami: www.tiketa.lt.

Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251.

Paskolos

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

Dainuokime ir šokime kartu!

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

939785

939858

Šventės organizatoriai:

Liepos 6 d. 19 val. Vingio parke Dainų diena „Mūsų vardas – Lietuva” 21 val. Tautišką giesmę su šventės dalyviais giedos viso pasaulio lietuviai Liepos 7 d. 19 val. „Siemens” arenoje Šokių šventė „Laiko vaikai” Liepos 8 d. 22 val. Kalnų parke ansamblių vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino”

979900

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

Šventę globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

979971

938504

940007

LIEPOS 6 – 8 D. VILNIUJE

979756

Trumpalaikė įrengtų butų nuoma: valandai, dviem, nakčiai ir ilgiau. Tel. 8 604 95 323.

973962

969913

939710

981566

Nuomoja tvarkingai šeimai 2,5 kambario butą Birželio 23-iosios g. ( I a., signalizacija, buitinė technika, tvarkingas). Tel. 8 687 58 993.

Atvežu (20 t – 12 kub. m/6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

969496

981563

947107

962570

Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010.

Išnuomojamas gražus kambarys nuosavame name studentui (-ei) ant Parodos kalno, prie bibliotekos. Kaina 250 Lt + mokesčiai. Tel. 330 674.

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

2 studentams (-ėms) išnuomojamas erdvus kambarys prie Kūno kultūros instituto. Kaina 200 Lt + dalis mokesčių. Tel. 8 684 54 357.

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

939931

Nuomoja

0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių. Savikroviu išvežame gruntą, šakas, statybinį laužą. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

981234

Kviečia

982155

894168

Perka

Įvairūs

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

KVIEČIAME MOKYTIS KAUNO PRANO DAUNIO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ UGDYMO CENTRE! Priimame mokinius su regos ir kitais sutrikimais į pradinę ir pagrindinę mokyklą. Apgyvendiname mokinius, atvykusius iš kitų Lietuvos regionų, centro bendrabutyje. Ugdome regėjimo negalę turinčius vaikus namuose nuo gimimo iki 7 metų. Teikiame tiflopedagoginę pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose. Mokome netekusius regėjimo suaugusiuosius orientacijos ir mobilumo, buitinių įgūdžių, Brailio rašto ir dirbti kompiuteriu. Visos mūsų teikiamos paslaugos – nemokamos! Taikos pr. 6A LT-50188 Kaunas. Tel. (8 37) 331 824, 332 042, e. paštas kaunosim@gmail.com; www.kasuc.lm.lt. 977395

961511

Dovanoja

Kiti

Atsiliepkite! Eigulių r. pavogta tamsiai mėlynos spalvos „Audi“ A4. Suteikusiems informacijos, atsilyginsime. Tel. 8 602 42 974. 981911

UAB „Kauno kranai“ skelbia konkursą automobilinių kranų remonto boksų apšiltinimo darbams atlikti. Patalpų plotas apie 440 kv. m. Dėl objekto apžiūros kreiptis Elektrėnų g. 6, Kaunas, tel. 8 696 62 702. 982857

Nemokamas internetas ieško šeimininko. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt. 977026


30 2

šeštaDIENIS, birželio 30, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 656 23 723. 977368

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ • Rinksitės iš plačiausios pasiūlos.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

DOVANA: UŽSISAKANT ŽIEMOS KELIONĘ, DOVANOSIME 7 DIENŲ AUTOMOBILIO saugojimą VILNIAUS ORO UOSTE! Egiptas – nuo 1295 Lt Austrija – nuo 1305 Lt Tenerifė – nuo 1645 Lt

Žemiausios žiemos sezono kelionių kainos.

Tailandas – nuo 3995 Lt

• Mažiausios kainos garantija. • Nemokamas kelionės keitimas.

Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“ IKI 50 proc. NUOLAIDA KELIONĖMS AUTOBUSU: • avansas tik 50 Lt; • keliavimo data 2012 10 01–2013 03 31; • kiekvienam perkančiam – dovana.

Tel. (8 37) 214 010 , 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.

Talinas, Ryga – žiemos idilė – tik 299 Lt, Mažasis Baltijos kruizas – tik 399 Lt, Postdamas–Berlynas–„Tropikal“ vandens parkas – tik 499 Lt. Daugiau informacijos kelionių agentūroje.

Kelionių agentūra „Delta-Interservis“

Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt

Informuoja R.MIKUTAVIČIUI ATMINTI Bir­že­lio 30 d. kvie­čia­me pa­gerb­ti Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no III laips­ nio or­di­no ka­va­lie­riaus, ku­ni­go, te­olo­gi­jos moks­lų dak­ta­ro, po­eto, Kau­no mies­to gar­ bės pi­lie­čio Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­čiaus at­mi­ni­ mą: 12 val. – šv. Mi­šios Kau­no My­ko­lo Ar­kan­ge­ lo baž­ny­čio­je; 13.30 val. – gė­lių pa­dė­ji­mas Pet­ra­šiū­nų ka­ pi­nė­se. Da­ly­vaus vy­rų cho­ras „Per­kū­nas”, va­do­vas Ro­mal­das Mi­siu­ke­vi­čius. No­rin­čiuo­sius vyk­ti pla­nuo­ja­me nu­vež­ti au­ to­bu­su į Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nes. Aka­de­mi­nė aso­cia­ci­ja „Con­si­lia aca­de­mi­ ca”, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė

SK E L B I M

AI

M SKELBI

LABDAROS KONCERTAS Lie­pos 1-ąją, po 10 val. šv. Mi­šių, Kau­no Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je vyks kon­cer­tas, ku­ rio me­tu bus ren­ka­mos au­kos baž­ny­čios re­mon­tui. Ben­dro tiks­lo ve­da­mi Šan­čių pa­ra­pi­jos jau­ni­mo cho­ras „An­ge­lo spar­nai” drau­ge su va­do­ve Snie­guo­le Ur­bo­nie­ne pra­dė­jo lab­da­ros-pa­ra­mos kon­cer­to pa­si­ruo­ši­mo dar­bus: jau­ni­mas tri­skart per sa­vai­tę ren­ka­si re­pe­ti­ci­joms, pa­ra­pi­jos šei­mų gru­pe­lės na­rė Fe­li­ci­ja Šli­pai­tie­nė mo­kė ga­min­ti an­ge­liu­kus iš mo­lio. Mo­li­nis an­ge­liu­kas sim­bo­li­zuo­ja ty­ru­mą, mei­lę bei gė­rį. Ga­min­da­mi šiuos an­ge­liu­kus kiek­vie­nas iš mū­sų su di­de­le vil­ti­mi įdė­jo­me vi­są sa­vo mei­lę. An­ge­liu­kus kaip at­mi­ni­mą įteik­si­me vi­siems, ku­rie da­ly­vaus­lab­da­ros kon­cer­te. Kvie­čia­me vi­sus kar­tu pa­si­mels­ti ir po šv. Mi­šių pa­si­klau­sy­ti gies­mių. Ti­ki­mės, kad dau­ge­liui svar­bu ma­ty­ti at­si­nau­ji­nu­sią Švč. Jė­zaus Šir­dies (Šan­čių) pa­ra­pi­jos baž­ny­čią bei gy­ve­nan­tį džiaugs­mu ČIA IR DABAR pa­ra­pi­jos jau­ni­mą. Mū­sų se­ne­liai ar pro­se­ne­liai su­ge­bė­jo pa­sta­ty­ti to­kią di­de­lę baž­ny­čią, tai mes vi­si pri­va­lo­ me ją su­re­mon­tuo­ti. Gab­rie­lė Šli­pai­ty­tė Jau­ni­mo cho­ro „An­ge­lo spar­nai” na­rė

Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt

www.deltakeliones.lt ŽIEMOS SEZONO KELIONIŲ AKCIJA* • Iki 50 % nuolaidos. • Pradinė įmoka tik nuo 50 Lt. • Mažiausios kainos garantija. • Galimybė keisti kelionės datą nemokamai. • Plačiausias pasirinkimas.

Poilsinių kelionių kryptys: Hurgada, Šarm aš Šeichas, Taba, Marsa Alamas, Tenerifė. Įspūdingos naujienos: Goa (Indija), Dubajus, Tailandas. Slidinėjimo kelionės: Italija, Austrija. 29 pažintinių kelionių programos * žiemos sezono akcija galioja iki 2012 m. liepos 15 d. VASAROS SEZONO PASIŪLYMAI* Iki 15 % nuolaida pažintinėms kelionėms liepos ir rugpjūčio mėn. Kelionės į Vokietijos atrakcionų parkus (asm.) – nuo 670 Lt. Kruizinės kelionės į Stokholmą (asm.) – nuo 100 Lt. * Daugiau informacijos apie akcijos sąlygas rasite mūsų agentūroje.

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena


31

šeštadienis, birželio 30, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras „Nykštuko“ lėlių teatras

Liūdną netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Aleksandro Stulginskio universiteto teatro „Jovaras“ vadovę Remigiją Sadzevičienę ir jos artimuosius. Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa­ viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš­ ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be­ tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 964944

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 976242

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 964759

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 977837

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 971196

kviečia

Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejus

Liepos 1 d. 12 val. – Katinėlis ir gaidelis. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

renginiai M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS M.K.Čiur­lio­nio g. 35, Drus­ki­nin­kai

Pra­si­de­da for­te­pi­jo­ni­nės mu­zi­kos va­sa­ra. Iki rug­pjū­čio 25 d. bus su­reng­ta aš­tuo­ nio­li­ka kon­cer­tų. Ke­tu­rio­li­ko­je jų vėl skam­bės for­te­pi­jo­no mu­zi­kos gar­sai. Čia sa­vo kū­ry­bi­nius ieš­ko­ji­mus de­monst­ruos vi­sų kar­tų Lie­tu­vos pia­nis­tai bei M.K.Čiur­ lio­nio tarp­tau­ti­nio pia­nis­tų kon­kur­so lau­re­a­tai. Šio se­zo­no nau­jie­na – tai ke­tu­ri im­pro­vi­za­ ci­jų ir mu­zi­ki­nių dia­lo­gų va­ka­rai „Čiur­lio­nis ki­taip”. Šiems va­ka­rams žy­mūs Lie­tu­vos pia­nis­tai ir džia­zo mu­zi­kos žvaigž­dės pa­ren­ gė ke­tu­rias pro­gra­mas, įvai­riai in­ter­pre­tuo­ jan­čias M.K.Čiur­lio­nio kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą. Bir­že­lio 30 d. 16 val. vyks for­te­pi­jo­ni­nės mu­zi­kos kon­cer­tas. At­li­kė­jai: So­na­ta Zu­bo­ vie­nė ir Ro­kas Zu­bo­vas. Lie­pos 1 d. 16 val. vyks tarp­tau­ti­nio me­nų fes­ti­va­lio „Drus­ki­nin­kų va­sa­ra su M.K.Čiur­ lio­niu” ati­da­ry­mo šven­tė. Šiais me­tais mu­zie­ju­je bus ati­da­ry­tas ju­bi­lie­ji­nis X tarp­tau­ti­nis me­nų fes­ti­va­lis Drus­ki­nin­kų va­sa­ra su M.K.Čiur­lio­niu. Fes­ti­va­lio me­tu puo­se­lė­ja­ma kla­si­ki­nė kū­ry­ba, skam­ba ir jau­nų­jų ta­len­tin­gų kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai. Ren­gi­nį tra­di­ciš­kai ati­da­rys Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do di­rek­to­rė Liu­ci­ja Stul­gie­nė, svei­ki­ni­mo žo­dį tars Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bės me­ras Ri­čar­ das Ma­li­naus­kas. Šven­tėje kon­cer­tuos 2011 m. Tarp­tau­ti­nio M.K.Čiur­lio­nio pia­nis­tų ir var­go­ni­nin­kų kon­kur­so lau­re­at­ as Ro­kas Va­ lun­to­nis. Jo at­lie­ka­mo­je pro­gra­mo­je iš­gir­ si­te M.K.Čiur­lio­nio, D.Scar­lat­ti, M.Ra­velio, A.Re­me­sos kū­ri­nius. Min­dau­go Va­lai­čio (trom­bo­nas) kon­cer­te skam­bės F.Cho­pi­no, E.Grie­go kū­ri­niai.

Lietuvos politinių kalinių ir tRemTinių sąjunga Laisvės al. 39, II a. salė

2012-ieji – Maironio metai. Pagerbdami šį didį Lietuvos poetą birželio 30 d. 16 val. kviečiame į literatūrinę popietę. Savo mintimis dalysis ir poeziją skaitys aktorius Petras Venslovas. Renginys nemokamas.

Kau­no įvai­rių tau­tų kul­tū­ros cen­tras Šv. Ger­trū­dos g. 58

Lie­pos 1 d. 15 val. – ant­ro­sios pa­ro­dos „Pa­sa­ko­ji­mai apie ra­bi­nus” ati­da­ry­mas iš pa­ro­dų cik­lo „Is­to­ri­ja. Da­bar­tis. At­min­tis”. Pra­tęs­da­mi pir­mo­sios pa­ro­dos te­mą, ku­rio­je kal­bė­jo­me apie kon­kre­čias is­to­ri­ nes as­me­ny­bes – Vil­niaus Ga­oną, Kau­no Ga­oną, Lie­tu­vos vy­riau­si­ą­jį ra­bi­ną Ša­pi­ro, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės žy­dų pul­ko ra­bi­ną Sniegą, apie ki­tus Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių ra­bi­nus – žy­dų tei­sės ži­no­vus, ben­druo­me­nės mo­ky­to­jus. Per ant­ro­sios pa­ro­dos ati­da­ry­mą iš­gir­si­te is­to­ri­jų bei links­mų pa­sa­ko­ji­mų apie ra­bi­nus. Pa­ro­dą pri­sta­tys žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do ty­ri­nė­to­ja Asia Gu­ter­ma­nai­tė. Paroda veiks iki liepos 31 d.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

LANKYTOJAMS! Ka­dan­gi vyk­do­mas vals­ ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tas „Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­jaus Ro­tu­šės a. 13, Kau­nas, re­konst­ra­vi­mas”, dėl su­dė­tin­gų re­mon­to dar­bų mu­zie­jus lan­ky­to­jams už­da­ro­mas nuo lie­pos 2 d. iki rug­pjū­čio 31 d. At­si­pra­šo­me dėl ne­pa­to­gu­mų. Esant rei­ka­lui, ga­li­ma skam­bin­ti mu­zie­jaus sve­tai­nė­je www.mai­ro­nio­mu­zie­jus.lt nu­ro­ dy­tais te­le­fo­nais.

„ŽALGIRIO“ ARENA Bir­že­lio 30–lie­pos 8 d. 8.45 val. – FIBA U17 pa­sau­lio jau­nių krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Bi­ lie­tus pla­tina „Ti­ke­ta”, kai­nos nuo 7 litų. Lie­pos 28 d. 19.30 val. – pir­ma­sis ro­ko gru­ pės „red-hot-chili-peppers-04” kon­cer­tas Lie­tu­vo­je. Bi­lie­tus pla­ti­na „Tic­ket­pro”, kai­na 157–257 litai.

vy­tau­to di­dŽio­jo ka­ro mu­zie­jus K.Do­ne­lai­čio g. 64

Lie­pos 3 d. 12 val. ati­da­ro­ma nau­ja eks­po­zi­ci­ja „An­ti­na­ci­nis ir an­ti­so­vie­ti­nis pa­si­prie­ši­ni­mas Lie­tu­vo­je 1941–1956 m.” ir at­nau­jin­ta Gin­klų is­to­ri­jos eks­po­zi­ci­ja, ku­rią Ka­ro mu­zie­jaus stei­gė­jas brg. gen. Vla­das Na­ge­vi­čius įren­gė 1936 m. va­sa­rio 16 d. ir pa­va­di­no „Šar­vų ir gin­klų evo­liu­ci­ja”. Įė­ji­mas su kvie­ti­mais. Nuo 14 val. įė­ji­mas su mu­zie­jaus bi­lie­tais. Išsamesnė in­for­ma­ci­ja apie eks­po­zi­ci­jas: <http://ka­riuo­me­ne.kam. lt/lt/ka­riuo­me­nes_at­ri­bu­ti­ka/ka­ro_is­to­ri­ja/ vy­tau­to_di­dzio­jo_ka­ro_mu­zie­jus/eks­po­zi­ci­ jos.html>. Iš­anks­ti­nė eks­kur­si­jų, edu­ka­ci­nių pro­gra­mų re­gist­ra­ci­ja tel. (8 37) 320 939.

kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ 3D (lie­t. k., iš­anks­ti­nė prem­je­ra!) – 3 d. 20.30 val.; 4, 5 d. 11.55, 16.05, 18.10, 20.15 val. „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ (lie­t. k.) – 4, 5 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.50, 18.55, 21 val. „Ma­giš­ka­sis Mai­kas“ – iki 5 d. 14.45*, 17, 19.15, 21.45 val. (*išsk. 4, 5 d.). „Ro­ko am­žius“ – iki 5 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.40, 21.15 val. „Ro­na­las Bar­ba­ras“ 3D (lie­t. k.) – iki 2 d. 20.30 val.; 4 d. 22.15 val.; iki 3 d. 22.30 val. „Mes už... Lie­tuvą!“ – iki 3 d. 14, 20 val.; 4, 5 d. 15 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ 3D (lie­t. k.) – iki 3 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.; 4, 5 d. 14 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ (lie­t. k.) – iki 5 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.25, 19.30 val. „Snie­guo­lė ir me­džio­to­jas“ – iki 5 d. 12.15 val. „Čer­no­by­lio die­no­raščiai“ – iki 3 d. 16, 22 val. „Dik­ta­to­rius“ – iki 3 d. 18 val.; iki 5 d. 21.30 val. „Pi­ra­tai! Ne­vy­kė­lių kom­pa­ni­ja“ (lie­t. k., bi­lie­to kai­na 6 Lt) – iki 3 d. 12 val. „Pro­me­tė­jas“ 3D – 5 d. 22.15 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Geležinis dangus“ (premjera) – iki 5 d. 11, 16.15, 18.30 val.; 30 d. 23.15 val. „Magiškasis Maikas“ (premjera) – iki 5 d. 13.30, 20.45 val. IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – 4, 5 d. 10.30, 13.10, 15.50, 18.40, 21.20 val. IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – 4, 5 d. 11, 13.40, 16, 18.10, 20.30 val. KINO STARTAS SU LNK. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (pasaulinė premjera, liet. k.) – 3 d. 19 val. BILIETAI JAU PARDUODAMI. „Diktatorius“ – iki 5 d. 12, 14, 16, 18, 20.30 val.; 30 d. 22.45 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 5 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 (seansas nevyks 3 d.) val.; iki 2 d. 21 val.; 3 d. 21.15 val.; 30 d. 23.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 3 d. 11.30, 14.30, 16.45, 19, 21.45 val.; 4, 5 d. 13, 17.30, 22 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ – iki 3 d. 13, 15.15, 17.30, 20 val.; 4, 5 d. 15.10, 19.40 val.; 30 d. 22.30 val. „Ronalas Barbaras“ 3D (liet. k.) – iki 2 d. 17.45 val.; 30 d. 23 val. „Prometėjas“ 3D – iki 3 d. 11.15, 14.45 val.; iki 2 d. 20.15 val.; 4, 5 d. 21 val. „Bernvakaris Australijoje“ – iki 5 d. 14.15, 19.15 val. „Roko amžius“ – iki 5 d. 16.30, 21.30 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Alvinas ir burundukai 2“ (liet. k.) – iki 5 d. 10.45 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Ledynmetis 3“ (liet. k.) – iki 5 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Birželio 30 d. 13 val. – „Artūras ir dviejų pasaulių karas”. 15 val. – „Veidrodėli, vei­ drodėli... Snieguolės istorija“. JAV, nuoty­ kių. 19 val. – Larisos Kalpokaitės koncertas. Liepos 1 d. 13 val. – „Artūras ir dviejų pa­ saulių karas”. 15 val. – „Mes už... Lietuvą“ Dokumentinis. Lietuva. 19 val. – „Tadas Blinda. Pradžia”. Nuotykių. Lietuva. 21 val. – „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“. JAV, nuotykių.

DATOS (birželio 30 d.) 1908 m. nukritus Tunguskos meteoritui Rytų Sibirą sukrėtė didžiulis sprogimas: šio reiškinio sukeltas žemės drebėjimas buvo jaučiamas net Vidurio Europoje. 1911 m. Kėdainių rajone gimė lenkų poetas, romanistas, eseistas, Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas. 1966 m. gimė amerikiečių boksininkas Mike’as Tysonas. 1975 m. gimė vokiečių „Formulės-1“ lenktynininkas Ralfas Schumacheris. 1981 m. gimė futbolininkas Deividas Česnauskis. 1997 m. išleista pirmoji britų rašytojos J.K.Rowling serijos apie Harį Poterį knyga – „Haris Poteris ir išminties akmuo“.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų fantazijoms. Tikėtinas konfliktas dėl garbės. Nepersistenkite atviraudamas, per daug neplepėkite. Jautis (04 21–05 20). Gali pritrūkti jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Dvyniai (05 21–06 21). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Vėžys (06 22–07 22). Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šiomis aplinkybės, jums pakuždės intuicija. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Pasistenkite nebelipti ant to paties grėblio. Šaulys (11 23–12 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti. Bus įvertintas jūsų originalumas ir išradingumas. Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti prob-lemas. Po pietų atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų.


Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja šiltą, vietomis numatomas trumpas lietus. Šiandien kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra kils iki 24–26 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, kai kur lis smarkiai, griaudės perkūnija. Naktį bus 15–16, dieną 26–29 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 30 d.

+24

+24

Telšiai

+26

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+24

Utena

+26

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.46 21.58 17.12 18.21 1.44

182-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 184 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +29 Brazilija +25 Briuselis +23 Dublinas  +16 Kairas +35 Keiptaunas  +18 Kopenhaga +22

Londonas +20 Madridas +30 Maskva  +21 Minskas +23 Niujorkas +32 Oslas  +18 Paryžius +22 Pekinas +35

orai kaune šiandien

Praha  +31 Ryga +26 Roma +33 Sidnėjus  +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +23 Varšuva +29

+25

+25

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

2–7 m/s

Vardai Šiandien:

Adelė, Aleta, Emilija, Norvilė, Otas, Otonas, Tautgintas. Rytoj:

Ingvaras, Julius, Liepa, Regina, Tautrimas, Tautrimė.

Karš­tis pa­tik­rins bud­ru­mą

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+25

+24

+12

5

+22

+28

+25

+16

4

+19

+21

+20

+18

4

rytoj

poryt

Į Lie­t u­vą at­ke­l iau­jan­t ys tik­rai va­sa­ riš­k i orai ga­l i ap­suk­t i gal­vą ne vie­ nam ši­lu­mos pa­siil­g u­siam lie­t u­v iui. Spren­d žiant pa­gal si­nop­ti­k ų pro­gno­ zes, gal­va ga­li su­ktis ir tie­sio­g i­ne pra­ sme. Šian­dien karš­čio in­dek­sas, pa­ro­ dan­t is rea­l iai jau­čia­mą oro tem­pe­ra­ tū­rą ir pri­klau­san­tis nuo oro tem­pe­ra­ tū­ros ir san­ty­k i­nės drėg­mės, sieks 29 laips­nius, ry­toj jis šok­te­lės iki 37. At­sar­ gu­mo de­rė­tų im­tis ir dėl UVI – abi sa­ vait­ga­lio die­nas jis bus aukš­tas (ati­tin­ ka­mai 7 ir 6 ba­lai), to­dėl bū­nant lau­ke bū­ti­na ap­sau­ga – marš­ki­nė­liai, skry­bė­ lė, aki­niai nuo sau­lės. KD inf., „Shutterstock“ nuo­tr.

įvairenybės

Jė­gas iš­mė­gi­na bū­si­mos krep­ši­nio žvaigž­dės Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

„„Žiū­ro­vai: čem­pio­na­to da­ly­vių ar­ti­mie­ji – aist­rin­giau­si sir­ga­liai. 

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kau­nas vėl ta­po krep­ši­nio pa­sau­lio cent­ru: va­kar mies­te pra­si­dė­jo Pa­ sau­lio jau­nių krep­ši­nio čem­pio­na­ tas. Kol „Žal­gi­rio“ are­no­je grum­ sis pa­jė­giau­sios sep­ty­nio­lik­me­čių eki­pos, mies­to gat­vė­se šur­mu­liuos į spor­to šven­tę at­vy­kę tu­ris­tai. „Tu­ris­tų Kau­ne tik­rai pa­dau­gė­jo, su­lau­kia­me dau­giau už­klau­si­mų dėl įvai­rios in­for­ma­ci­jos. Po­pu­lia­riau­si klau­si­mai – apie mies­tą, jo is­to­ri­ją, kur ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti. Ne­ži­no­me, kiek tiks­liai tu­ris­tų at­va­žia­vo, nes į mus krei­pia­si pa­vie­niai žmo­nės, o ne or­ga­ni­zuo­tos sir­ga­lių gru­pės“, – sa­kė Kau­no re­gio­no Tu­riz­mo ir in­ for­ma­ci­jos cent­ro (TIC) di­rek­to­rius Si­gi­tas Si­da­ra­vi­čius.

Dau­giau­sia at­vy­kė­lių yra iš Vo­ kie­ti­jos, Suo­mi­jos, nors jų rink­ti­nės ir ne­rung­ty­niau­ja šia­me čem­pio­na­ te, taip pat iš Is­pa­ni­jos ir Ru­si­jos. Čem­pio­na­to or­ga­ni­za­to­riai – Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja (LKF) – TIC pra­šė pa­reng­ti eks­kur­si­jas ke­lioms at­vy­kė­lių gru­pėms. „Jei žmo­nės Kau­ne lan­ko­si pir­mą kar­ tą, daž­niau­siai pa­gei­dau­ja­pa­ma­ty­ ti Se­na­mies­tį, Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no an­samb­lį. Ne pir­mą kar­tą at­vyks­ tan­tie­siems siū­lo­me įdo­mes­nes eks­kur­si­jas – „Po­že­mi­nis Kau­ nas“, „Ban­ki­nis Kau­nas“, „Spor­ti­ nis Kau­nas“, „Žy­diš­kas ir ja­po­niš­ kas Kau­nas“, „Kau­nas su alu­mi“, – pa­sa­ko­jo S.Si­da­ra­vi­čius. Va­kar „Žal­gi­rio“ are­no­je jau vy­ ko pir­mo­sios rung­ty­nės. Vie­nos jų – tarp Is­pa­ni­jos ir Pie­tų Ko­rė­ jos rink­ti­nių. Gan ne­di­de­lio ūgio ko­rė­jie­čiams sun­kiai se­kė­si ko­vo­ti su is­pa­nais – jie pra­lai­mė­jo 18 taš­ kų skir­tu­mu. Pa­lai­ky­ti sa­vo eki­pų bu­vo at­vy­kęs bū­re­lis is­pa­nų, are­ nos tri­bū­no­se plaiks­tė­si jų ša­lies vė­lia­va. Iš­kart po rung­ty­nių, ku­rios bai­gė­ si po vi­dur­die­nio, Lais­vės alė­jos ba­ ruo­se bu­vo ga­li­ma su­tik­ti ne­ma­žai šios sau­lė­tos ša­lies gy­ven­to­jų, gar­ siai skam­bė­jo is­pa­nų grei­ta­kal­bė ir juo­kas. Nea­be­jo­ja­ma, kad čem­pio­ na­te itin daug žiū­ro­vų su­lauks fa­vo­ ri­tų – lie­tu­vių, is­pa­nų, ame­ri­kie­čių – rung­ty­nės. Va­kar va­ka­re jė­gas dvi­ko­vo­je su ka­na­die­čiais iš­mė­gi­nu­si Lie­tu­vos jau­nių rink­ti­nė šian­dien su­si­tiks su Pie­tų Ko­rė­jos, ry­toj – su Is­pa­ ni­jos, o vė­liau – su Kroa­ti­jos ir Ar­ gen­ti­nos bend­raam­žiais. Tur­ny­ras, ku­ria­me da­ly­vau­ja dvy­li­ka stip­riau­sių pla­ne­tos eki­ pų, LKF kai­nuos 1 mln. li­tų, ta­čiau va­do­vai vi­lia­si, kad tur­ny­ras ne­bus nuo­sto­lin­gas. Čem­pio­na­to nu­ga­lė­ to­jai paaiš­kės lie­pos 8 d.


2012-06-30 Kauno diena