Issuu on Google+

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

pirmadienis, birželio 11 d., 2012 m. Nr. 135 (1334) 

Elektros šoku prieš gatvės muzikantus Gatvės mu­zi­kan­tus dau­ge­lis va­di­na neats­ki­ria­ma mies­ to da­li­mi, su­tei­kian­ čia jam gy­vas­ties. Bet taip ma­no ne vi­ si. Po­li­ci­jos pa­reigū­ nams mu­zi­kan­tai yra viešąją rimtį trik­dan­tys as­me­ nys, ver­ti būti „pa­mo­ky­ti“.

diena.lt

1,30 Lt

Matė­me, kaip vis­kas griu­ vo, o jis su­gebė­jo su­stab­ dy­ti šį pro­cesą ir pa­suk­ti prie­šin­ga kryp­ti­mi. Sei­mo na­rys Sta­nis­lo­vas Gied­rai­tis apie Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­dentą A.Lu­ka­šenką

7p.

Miestas

3p.

Te­kan­čios Saulės ša­lies so­das Šeš­t a­d ienį Vil­n iaus uni­ver­s i­te­ to Bo­ta­n i­kos so­das Kairė­nuo­se al­ sa­vo ry­t ie­t iš­ka dva­s ia – skambė­ jo ko­to mu­z i­ka, vy­ko ar­ba­tos gėri­ mo ce­re­mo­n i­ja, akis džiu­g i­no ike­ ba­nos puokštės. Čia ati­da­r y­tas de­ vy­ne­r ius me­t us kur­tas ja­po­n iš­kas so­das. Jį įrengti padėjo kraštovaiz­ džio specialistai iš Japonijos.

Situacija

8p.

Jūra ver­žia­si į krantą

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Pap­rašė lei­di­mo

Praė­ju­sio tre­čia­die­nio va­karą Pi­ lies gatvė­je vaikš­čio­jan­tys, lau­ ko ka­vinė­se sėdin­tys žmonės bu­vo šo­ki­ruo­ti. Jiems prie­š akis po­li­ ci­jos pa­reigū­nai pa­klus­ti „mokė“ gatvės mu­zi­kantą Ju­lių Gu­ce­vi­čių. Ne ran­ko­mis ar ko­jo­mis. Elekt­ros šo­ku.

2

„„Klausimas: Vilniaus gatvėse muzikantams groti galima. Kas nustato ribas, kai jie tampa ramybės drumstėjais? Simono Švitros nuotr.


2

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Išei­tis – tuš­ti biu­rai Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybę dar­že­lių trūku­mo klau­simą ra­gi­na spręs­ ti pri­tai­kant tu­ri­mas pa­tal­pas vai­ kams ug­dy­ti, o ne sta­tant nau­jas.

Sa­vi­val­dybės ta­ry­ba ėmėsi svars­ ty­ti siū­lymą, kad nau­juo­se sos­ tinės dar­že­liuo­se mo­kes­tis už ug­ dymą būtų dvi­gu­bai di­des­nis nei se­nuo­se. Pa­sak sa­vi­val­dybės, taip būtų su­for­muo­tas fon­das nau­ jiems dar­že­liams sta­ty­ti. „No­riu pa­brėžti, kad ma­to­me, kaip efek­ty­viau pa­nau­doti vals­ tybės lėšas sprend­žiant iki­mo­kyk­ li­nio ug­dy­mo klau­simą Vil­niu­je“, – pa­reiškė mi­nist­ras, pa­pra­šy­tas įver­tin­ti mo­kes­čio nu­sta­ty­mo kri­ te­rijų – pa­sta­to nau­jumą. Jis teigė, jog dėl iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pa­slaugų sprend­žia pa­ čios sa­vi­val­dybės, nes tai joms de­le­guo­ta funk­ci­ja, ta­čiau sakė, kad sos­tinės vald­žia šio­je sri­ty­je galėtų tvar­ky­tis ūkiš­kiau. „Ne­ži­ nau, kaip, žiū­rint iš ūkiš­ku­mo po­ zi­cijų, tu­rint be­veik mi­li­jardą sko­ lų būtų ga­li­ma ras­ti to­kias su­mas nau­joms sta­ty­boms“, – svarstė G.Ste­po­na­vi­čius. Jis pa­brėžė, kad vals­ty­bei ar sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čias pa­ tal­pas dar­že­liams pri­tai­ky­ti būtų grei­tes­nis ir pi­ges­nis būdas.

„Dar prie­š pu­santrų metų bend­ ro­mis pa­stan­go­mis su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja su­pap­ras­ti­ no­me hi­gie­nos nor­mas, ir dar­že­ lių stei­gi­mo sąly­gos tik­rai da­bar yra pa­pras­tos. Ant­ra, esa­me įve­ dę iki­mo­kyk­linį krep­šelį, ir jei­gu sa­vi­val­dybė pa­da­rytų veiksmą, – pri­si­dėtų prie dau­ge­lio ne­vals­ty­bi­ nių dar­že­lių ini­cia­ty­vos fi­nan­suo­ ti pa­talpų nuo­mą Perkūn­kie­my­je, San­ta­riškė­se, Bal­tu­piuo­se ir ki­to­ se vie­to­se, kur yra daug ne­pa­ten­ kintų tėvų pra­šymų, būtų ga­li­ma tai išspręs­ti vi­sai su ki­tais pi­ni­ gais“, – dėstė G.Ste­po­na­vi­čius. Jis teigė, kad ar­ti­miau­siu me­ tu pa­ti mi­nis­te­ri­ja ke­ti­na Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bei pa­si­ūly­ti dalį sa­vo tu­rimų pa­talpų iki­mo­kyk­ li­nio ug­dy­mo pa­slaugų plėtrai. Anot mi­nist­ro, to­kios pa­tal­pos – ne pra­stesnės nei nau­jai sta­to­mi dar­že­liai. To­kių pa­vyzd­žių jis sa­ kė matęs „ci­vi­li­zuo­to­se ša­ly­se“. „Esu matęs de­šim­tis mo­kyklų ir dar­že­lių biurų pa­tal­po­se, ku­rios kaip tik at­ro­do sim­pa­tiš­kiau, nes ir lan­gai di­des­ni. Mi­tas, kad vaikų ug­dy­mo ko­ky­bei buvęs biu­ras yra ne­tin­ka­mas“, – aiš­ki­no mi­nist­ras. Vil­niu­je šiuo me­tu sta­to­mas dar­že­lis Perkūn­kie­my­je, dar vie­ nas dar­že­lis pla­nuo­ja­mas San­ta­ riškė­se. VD, BNS inf.

Elektros šoku prieš gatvės muzikantus „La­bai ne­ma­lo­nu vėl į 1 viršų kel­ti tuos pri­si­mi­ ni­mus“, – sakė nu­kentėjęs akus­

ti­ne gi­ta­ra gro­jan­tis mu­zi­kan­tas. Jis su ko­le­ga sak­so­fo­ni­nin­ku bu­ vo ką tik at­ėję į Pi­lies gatvę mu­ zi­kuo­ti. Dar tik de­ri­no sty­gas, kai pri­si­statė pa­reigūnų eki­pa­žas. „Jie iš­vaikė vi­sus ten bu­vu­sius mu­zi­kan­ tus. Pažįs­tu tuos du po­li­ci­nin­kus, jie vi­sad ma­ne iš­va­ry­da­vo, ir ga­na šiurkš­čiai. Tik di­des­nių in­ci­dentų ne­bu­vo“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai, mu­zi­kan­to žod­žiais, pa­prašė „kaž­ko­kio mi­ti­ nio lei­di­mo“ čia gro­ti. Anks­čiau jie, pa­sak J.Gu­ce­vi­čiaus, ka­binė­da­vo­ si aiš­kin­da­mi, kad gro­ja­ma rep­re­ zen­ta­cinė­je zo­no­je, trik­do­ma vie­ šo­ji tvar­ka. „Pa­sa­kiau jiems, kad ne­rei­kia jo­ kio lei­di­mo. Yra Gatvės mu­zi­kan­ to at­min­tinė, jei no­ri­te, ga­li­te pa­ si­skai­ty­ti“, – pa­si­ūlė mu­zi­kan­tas pa­reigū­nams. Elekt­ros šo­ko te­ra­pi­ja

Tuo­met jie dar kartą gan šiurkš­ čiai pa­rei­ka­la­vo lei­di­mo. J.Gu­ce­vi­ čius sakė ne­su­si­valdęs ir sa­vo sa­ki­ ny­je pa­var­tojęs keiks­ma­žodį, kurį pa­reigū­nai iš­kart trak­ta­vo kaip jų įžei­dimą. Šie čiu­po mu­zi­kan­tui už rankų, nors ir pra­šė leis­ti pa­si­dėti gi­tarą, jis li­ko neiš­girs­tas. „Jie man laužė ran­kas. Aš sten­ giau­si ne­si­duo­ti lau­žo­mas. Nu­ tempę iki au­to­mo­bi­lio, pa­guldė ma­ne ant jo, su­trenk­da­mi skruos­ tą už­laužė vieną ranką. Ki­tos ne­ pa­vy­ko už­lauž­ti, nes tvir­tai lai­ kiau gi­tarą. Jie vis tiek laužė, man skaudė­jo, todėl rėkiau. O ta­da sa­ kė: tai no­ri elekt­ros šo­ko? Gau­si“, – ne­ma­lo­naus in­ci­den­to pri­si­mi­ni­ mais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. Elekt­ros šo­ku pa­reigū­nai pa­ klus­ti ne­pa­no­rusį mu­zi­kantą „pa­ mokė“ net tris ke­tu­ris kar­tus. Iš pra­džių lau­ke prie ma­ši­nos, pa­skui – pa­guldę į ma­šiną. Ta­da jie plėš­ te išplėšė gi­tarą, nu­traukė dvi sty­ gas ir sviedė ant prie­kinės sėdynės, kaip pa­sa­ko­jo nu­kentė­ju­sy­sis. Iš­sik­vietė me­di­kus

„„Ra­mu: ga­li­my­be stebė­ti Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to ko­vas kol kas

nau­do­ja­ma­si ne itin en­tu­zias­tin­gai. 

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Aist­ros dar ne­įkai­to Kaip ir per did­žiau­sius spor­to ren­gi­nius, Vil­niaus ba­rai ir ka­ vinės šio­mis die­no­mis vėl pa­ kvietė gau­siau lan­ky­tis spor­to aist­ruo­lius.

Atė­ju­siems pa­si­ūly­ta stebė­ti sa­ vait­galį Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­ je pra­si­dėju­sias Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to dvi­ko­vas. Sos­tinės cent­re yra ne vie­na vie­ ta, kur ga­li­ma su kom­pa­ni­ja pa­si­ žiūrė­ti ka­muo­lio meistrų žai­dimą, pa­si­rgti už mėgstamą rink­tinę. Ta­čiau šia ga­li­my­be kol kas nau­do­ja­ma­si ne itin en­tu­zias­tin­

gai. Į ka­vi­nes ir ba­rus pa­si­žiūrė­ti ge­riau­sių eu­ro­pie­tiš­ko­jo fut­bo­lo ko­mandų žai­di­mo atei­na pa­ly­gin­ ti ne­daug sir­ga­lių. Bent jau taip at­rodė per pirmą­sias čem­pio­na­ to rung­ty­nes penk­ta­die­nio ir šeš­ ta­die­nio va­ka­rais. Barų ir ka­vi­nių sa­vi­nin­kai ti­ ki­si, kad il­gai­niui sir­ga­lių dau­ gės. Pa­sak jų, pra­kti­ka ro­do, jog did­ž iau­s io su­s i­d omė­j i­m o su­ lauks at­krin­ta­mo­sios ir fi­na­linės rung­tynės. To­kios Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­te vyks bir­že­lio pa­bai­go­je. VD inf.

Su­ra­kinę ant­ran­kiais po­li­ci­jos pa­ reigū­nai jauną vyrą iš­vežė į areš­ tinę. Ten jam pa­ki­lo krau­jospū­ dis, svai­go gal­va, pa­si­darė blo­ga. Nep­rašęs nie­kie­no pa­gal­bos, mu­ zi­kan­tas pa­ts iš­sik­vietė me­di­kus. „O jiems at­va­žia­vus at­ėjo vie­nas pa­reigū­nas, ne iš to eki­pa­žo, ir pa­ klausė, kodėl ne­va jiems nie­ko ne­ sa­kiau, kad blo­gai jau­čiuo­si. Ma­tyt, pa­si­ju­to ne­jau­kiai“, – sakė J.Gu­ce­ vi­čius.

Komentaras

Viktoras Diawara Muzikantas

N

e­g irdė­jau šio in­ci­den­to ir ko­men­tuo­t i būtent jo ne­ ga­l iu. Bet ap­skri­t ai kal­ bant – ne­ž i­nau, už ką rei­ kia elekt­ros šoką nau­do­t i, ne­ž i­nau,

„„Trukdo: J.Gucevičius teigė, kad tie patys pareigūnai ne kartą jį bu-

vo įspėję negroti gatvėje. Kartą jiems nepaklusęs jis buvo skaudžiai„ paauklėtas.  Indrės Pepcevičiūtės nuotr.

Me­di­kai mu­zi­kantą iš­si­vežė. At­ si­sakęs gul­tis į li­go­ninę jis iš­vy­ko na­mo. Praė­jus ke­tu­rioms die­noms po įvy­kio vy­ro krūtinė vis dar bu­ vo pa­žymė­ta ran­du. Paš­ne­ko­vas su­tin­ka, kad ne­reikė­jo jam pa­sa­ ky­ti to vie­no lem­tin­go žod­žio, bet vei­kiau­siai net ir ke­li to­kie žod­žiai ne­turėtų su­teik­ti teisės ši­taip elg­tis po­li­ci­jos pa­reigū­nams. Kalbė­da­mas apie minėtą eki­pažą vy­ras svars­ tė, kad, ma­tyt, jie la­bai nemėgs­ta gatvės mu­zi­kantų, o galbūt gau­na nu­ro­dy­mus iš aukš­čiau. J.Gu­ce­vi­čiui gre­sia ad­mi­nist­ra­cinė at­sa­ko­mybė dėl pa­reigūnų įžei­ dinė­ji­mo, vie­šo­sios tvar­kos trik­ dy­mo ir pa­si­prie­ši­ni­mo po­li­ci­jos pa­reigū­nui. Jis jau ga­vo šau­kimą bir­že­lio 15 d. at­vyk­ti į Vil­niaus ap­ skri­ties vy­riau­siąjį po­li­ci­jos ko­mi­ sa­riatą (VAVPK), kur vyks ad­mi­ nist­ra­ci­nio teisės pa­žei­di­mo by­los nag­rinė­ji­mas. Mu­zi­kan­tai gro­ti gatvė­je ga­li. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai tu­ri teisę užd­

raus­ti tai da­ry­ti, ta­čiau tik ta­da, kai trik­do­ma vie­šo­ji rim­tis. „Būna, kad skund­žia­si gy­ven­to­jai, ta­da nu­sto­ ji gro­ti. Ar skundė­si kas nors šįkart, to­kių ži­nių ne­tu­riu“, – sakė mu­zi­ kan­tas. Nuo­lat pa­si­girs­ta at­vejų, kai po­li­ci­jos pa­reigū­nai, ne­va sau­ go­da­mi viešąją tvarką, iš tiesų leid­ žia sau per daug. Pa­ties J.Gu­ce­vi­ čiaus tei­gi­mu, daž­nai ne­sup­ra­si, ko jie kim­ba ir ko­kiais įsta­ty­mais va­ do­vau­ja­si. Mies­to me­ras Artū­ras Zuo­kas sa­ vo „Fa­ce­boo­ko“ pro­fi­ly­je su­laukė mu­zi­kantų klau­simų, kaip ver­ti­ na šią si­tua­ciją ir ar ke­ti­na ko nors im­tis. „Po­li­ci­ja nėra pa­val­di mies­ to sa­vi­val­dy­bei. Šian­dien pa­prašė­ me, kad po­li­ci­jos va­do­vai pa­teiktų paaiš­ki­nimą dėl šių pa­reigūnų veiksmų. Kai gau­si­me at­sa­kymą, in­for­muo­si­me. Mies­to ta­ry­bos spren­di­mai leid­žia mu­zi­kan­tams gro­ti gatvė­se, draud­žia­ma tik rei­ ka­lau­ti (ka­binė­tis) au­ko­ti pi­ni­gus už gro­jimą“, – penk­ta­dienį paaiš­ ki­no me­ras. Dien­raš­čiui su me­ru sa­vait­galį su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko.

kaip mu­z i­kan­tas at­s a­k inė­jo po­l i­ci­ jos pa­reigū­nams. Bet net jei ir keikė­ si, tai ne­turėtų būti prie­žas­tis. Man ne kartą ei­nant gat­ve te­ko priei­ti prie pa­ reigūnų, ku­rie jau­ni­mui lie­pia nu­sto­ ti gro­t i. Jie aiš­k in­da­vo, kad toks įsta­ ty­mas. Klau­siu jų: „Koks įsta­ty­mas?“ Tai bu­vo anks­čiau, bet ir da­bar, kai ma­tau, kad po­li­ci­jos pa­reigū­nai len­da prie mu­z i­kantų, vi­sa­da įsi­k i­šu. Daž­ niau­siai pa­reigū­nai su­si­gėsta ir ei­na to­liau. O kad nau­dotų elekt­ros šoką... Čia jau ginklą mu­zi­kan­tas turė­jo iš­sit­ rauk­t i ar dar ką nors, kad to­k ių prie­ mo­n ių bu­vo im­ta­si. Vil­n ius tu­r i kaž­

kaip ap­si­spręsti, koks mies­tas jis no­ri būti. Ka­v inėms ati­ma­mos li­cen­ci­jos, gatvės mu­zi­kan­tai gau­na elekt­ros šo­ ku. Jei Vil­nius no­ri, kad būtu­me miręs mies­tas, te­gul taip ir pa­skel­bia vi­siems. Ne­ž i­nau, ar čia iš sa­vi­val­dybės ei­na, kad gatvės mu­z i­kan­tai truk­do tu­r is­ tams, mūsų vers­l i­nin­kams ne­leid­ž ia da­ry­ti vers­lo, ga­di­na Vil­niaus įvaizdį. Ma­nau, kad la­biau­siai iš tos pusės vis­ kas ei­na. Jei tik­rai taip yra, ga­liu pa­sa­ ky­ti tik tiek: „Gėda. Tiek sa­vi­val­dy­bei, tiek po­li­ci­jai.“ Bu­vom Eu­ro­pos kultū­ros sos­tinė, o da­bar ne­ga­li­ma net su gi­ta­ra išei­ti. Čia vi­siš­ka ne­sąmonė.

Ga­vo šau­kimą į VAVPK


3

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

miestas

Te­kan­čios Saulės ša­lies so­das Šeš­ta­dienį Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Bo­ta­ni­kos so­das al­ sa­vo ry­tie­tiš­ka dva­ sia. Skambė­jo ko­ to mu­zi­ka, vy­ko ar­ ba­tos gėri­mo ce­re­ mo­ni­ja, akis džiu­gi­ no ike­ba­nos puokš­ tės. Čia ati­da­ry­tas de­vy­ne­rius me­tus kur­tas ja­po­niš­kas so­das.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Bo­ta­ni­kos so­das – tin­ka­ma vie­ta

Į VU Bo­ta­ni­kos sodą Kairė­nuo­se šeš­ta­dienį vil­nie­čiai ir mies­to sve­ čiai rin­ko­si pa­smal­sau­ti. Čia ati­da­ ry­tas de­vy­ne­rius me­tus kur­tas ja­ po­niš­kas so­das. Kad šventė įgautų dau­giau ja­po­niš­kos dva­sios, so­ de vy­ko ko­to mu­zi­kos kon­cer­tas, vėliau sve­čiai bu­vo su­pa­žin­din­ ti su ar­ba­tos gėri­mo tra­di­ci­jo­mis, grožė­jo­si ike­ba­nos puokštė­mis. Prieš dau­giau nei de­šimt metų ki­ lu­si idė­ja įreng­ti ja­po­nišką sodą ke­le­ rius me­tus ir bu­vo tik idė­ja, kaip sakė VU Bo­ta­ni­kos so­do moks­lo dar­buo­ to­jas dr. Da­rius Ry­liš­kis. Ta­čiau vėliau iš­reiškę sa­vo norą Ja­po­ni­jos am­ba­ sa­dos Lie­tu­vo­je at­sto­vams, 2003 m. su­laukė dviejų kraš­to­vaizd­žio kūrė­ jų iš Ja­po­ni­jos vi­zi­to. „Bo­ta­ni­kos so­de bu­vo ras­ta vie­ta, ku­ri, mūsų ma­ny­mu, turė­jo ati­tik­ti vi­sus ja­po­niš­ko so­do rei­ka­la­vi­mus. Po­nai Ha­ji­me Wa­ta­na­be ir Hi­ros­hi Tsu­no­da, ap­si­lankę pas mus, pa­ tvir­ti­no, kad vie­ta tin­ka­ma. Bu­vo

„„Kūrinys: ja­po­niš­ka­me so­de pa­so­din­ta be­veik tūkstan­čio rūšių au­galų, įkur­tas tven­ki­nys, upe­lis su kriok­liu. 

sta­tus šlai­tas, ga­li­mybė at­ves­ti natū­ra­liai te­kantį van­denį“, – apie ja­po­niš­ko so­do kūri­mo užuo­maz­ gas pa­sa­ko­jo dr. D.Ry­liš­kis. Japonai sukūrė sodo planą

Po pus­me­čio ja­ponų kūrėjai pa­ rengė ir Bo­ta­ni­kos so­dui pa­do­ va­no­jo ja­po­niš­ko so­do pro­jektą. Paš­ne­ko­vas teigė, jog iš pra­džių svars­ty­ta, kad sodą galbūt galėtų ��kur­ti pa­tys ja­ponų ar­chi­tek­tai su sa­vo ko­man­do­mis, ta­čiau jų pa­ teikta sąma­ta siekė mi­li­joną litų. „To­kių pi­nigų gau­ti ne­pa­vy­ko, nors tuo­met teikė­me ke­letą pro­jektų tiek ja­ponų, tiek lie­tu­vių fon­dams. Bet pa­sau­ly­je yra gerų žmo­nių. At­si­ ra­do rėmėjų, ku­rie mums vis išs­kir­da­vo po ke­lias de­šim­tis tūkstan­čių litų“, – sakė pa­šne­ko­vas. Va­do­vau­jan­tis pa­reng­tu pla­nu bu­vo pra­dėtas kur­ti ja­po­niš­kas so­

das. Pir­miau­sia at­ga­ben­ta 500 tonų lau­ko rie­du­lių, kai ku­rie jų sve­ria 5–25 to­nas. 2008 m. jie bu­vo su­ dėlio­ti, for­muo­jant būsi­mą ja­po­niš­ ką so­dą. Įreng­tas upe­lis su kriok­ liu, vėliau tven­ki­nys su va­di­namą­ja vėžlio sa­la, ap­žval­gi­niai ta­kai. Kai konst­ruk­ci­niai dar­bai bu­vo baig­ti, pra­si­dėjo so­do kūri­mo kas­die­nybė, kaip sakė bo­ta­ni­kas.

Da­rius Ry­liš­kis:

Pa­si­rin­ko­me anks­tyvąjį Edo sti­lių, kai bu­vo ku­ ria­mas gam­tos pa­veiks­ las. Tas sti­lius bu­vo ar­ čiau šir­dies, nes mums, bo­ta­ni­kams, ar­čiau yra gam­ta nei me­nas. „Mūsų dar­buo­to­jai dve­jus tre­jus me­tus statė ma­žo­sios ar­chi­tektū­ ros ele­men­tus, so­di­no au­ga­lus, klo­jo dan­gas ir t. t. Šie­met jau nu­ sprendė­me, kad di­die­ji dar­bai baig­ti ir ga­li­ma sodą ati­da­ry­ti. Ta­čiau, ži­ no­ma, tik­ra­sis so­das, apie tai kalbė­ jo­me ir su au­to­riu­mi H.Wa­ta­na­be, nie­ka­da ne­būna pa­baig­tas. Nes au­ ga­lai tu­ri aug­ti – tai yra pro­ce­sas“, – kalbė­jo moks­li­nin­kas. Anks­ty­va­sis Edo sti­lius „„Kultū­ra: ja­po­niš­ko so­do ati­da­ry­mo šventė­je sve­čiai bu­vo su­pa­žin­din­

ti su ar­ba­tos gėri­mo tra­di­ci­jo­mis ir tra­di­ci­ne ja­ponų mu­zi­ka. 

Si­mo­no Švit­ros nuotr.

VU Bo­ta­ni­kos so­de įsikūręs ja­po­ niš­kas so­das Vil­niu­je yra vie­nin­telė erdvė, kur ga­li­ma pa­si­grožė­ti ja­ po­niš­kais žel­dy­nais, ry­tie­tiš­ka ap­

lin­ka. Au­galų čia – apie 800–1000 rūšių. 0,5 ha plo­te ja­po­niš­kas so­ das bu­vo ku­ria­mas va­do­vau­jan­tis Edo lai­ko­tar­pio (1615–1867 m.) – ja­po­niš­ko pa­si­vaikš­čio­jimų so­do – kūri­mo prin­ci­pais ir pa­vyzd­žiais. „Pa­si­rink­tas so­do mo­de­lis yra lais­ves­nis. Kar­tais ja­po­niš­kas so­ das yra griežtų tai­syk­lių rin­ki­nys. Pa­si­rin­ko­me anks­tyvąjį Edo sti­lių, kai bu­vo ku­ria­mas gam­tos pa­veiks­ las. Tas sti­lius bu­vo ar­čiau šir­dies, nes mums, bo­ta­ni­kams, ar­čiau yra gam­ta nei me­nas. Taip pat to sti­ liaus ar­chi­tektū­ra yra ar­cha­jiš­ka“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas. Iš pat pra­džių, pa­sak bo­ta­ni­ko, bu­vo nu­spręsta ne­si­steng­ti pa­da­ ry­ti vi­siš­kai to­kio so­do, ko­kie yra Ja­po­ni­jo­je. Jis bu­vo ku­ria­mas nau­ do­jant vie­ti­nes med­žia­gas. Kaip sakė dr. D.Ry­liš­kis, svar­biau­sia bu­ vo iš­lai­ky­ti dva­sią. Tai­gi vie­toj bam­bu­ko tvorų iš­dy­ go laz­dy­no tvo­ros, sto­gai bu­vo už­ deng­ti nendrė­mis. „Jų yra ir ja­ponų kultū­ro­je, jei pa­žiūrė­tu­me to pe­rio­ do ja­po­niš­kus so­dus, med­žia­ga la­ bai pa­na­ši, – sakė moks­li­nin­kas. – Kal­bant apie au­ga­lus, ne vis­kas, kas au­ga Ja­po­ni­jo­je, ga­li žie­mo­ti pas mus. Tad rink­da­mi au­ga­lus stengė­ mės rink­ti iš to re­gio­no, bet dau­giau iš kalnų, at­šiau­res­nių vietų.“ Svar­biau­sia – ma­to­mas gro­žis

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pro­jek­to au­to­ rius, ver­tin­da­mas įkurtą sodą, ne­ gailė­jo gra­žių žod­žių. Kaip jį ver­tins mūsų tau­tie­čiai, pa­ro­dys lai­kas. So­ do kūrėjai ti­ki­si, kad čia pa­so­din­ti au­ga­lai įgaus Te­kan­čios Saulės ša­ lies so­dams būdingų formų ir bruo­ žų ir ši vie­ta taps tik­ru kla­si­ki­nio ja­ po­niš­ko so­do pa­vyzd­žiu Lie­tu­vo­je. Pats bo­ta­ni­kas teigė, jog kiek­ vie­nas ge­ras pa­vyz­dys, kad ir ko­ kios kultū­ros jis būtų, ge­ras tuo, kad žmo­gus ma­to grožį. Esą jį ma­ ty­da­mas ir pa­ts gerė­ja. „Bo­ta­ni­kos so­dai galbūt var­giai nu­ste­bi­na daug ke­liau­jan­čius žmo­

Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr.

nes, bet Ja­po­ni­ja – to­li­ma ša­lis, ne­ daug mūsiš­kių ten nu­va­žiuo­ja. Šia­ me so­de, ma­nau, žmo­gus galės pri­si­lies­ti prie tos įdo­mios kultū­ ros“, – sakė dr. D.Ry­liš­kis.

Ja­po­niš­ki so­dai Nuo se­niau­sių laikų natū­ra­lių uolų ap­sup­tas vie­tas ja­po­nai laikė dievų bu­veinė­mis. Šias šven­tas vie­tas su­ po med­ž ių guo­tai ir van­duo. Iš šin­ toiz­mo ir kil­di­na­mos pir­mo­sios ja­ po­niš­kos so­di­nin­kystės tra­di­ci­jos. Vėliau di­delę įtaką ja­p onų sodų me­nui turė­jo bu­diz­mas. Ja­po­niš­k i so­dai bu­vo ku­ria­mi kaip ro­jus, vė­ liau – pa­gal vi­sa­tos mo­delį. Įvai­rios med­ž ia­gos nau­do­ja­mos kaip sim­ bo­l iai: ak­menė­l iai ar skal­da sim­ bo­li­zuo­ja upes, ak­me­nys – sa­las ar kal­nus, ne­d i­de­l i med­ž iai – iš­t i­sus miš­kus. Edo lai­ko­tar­pio so­dui būdin­gas Su­ kiya sti­lius, kai žmo­gus vi­sa­da jau­ čia­si ap­sup­tas gam­tos. Šio pe­rio­do so­duo­se bu­vo sta­to­mi la­bai pa­pras­ ti, be ypa­t in­gos ap­dai­los pa­sta­tai. Dau­gu­ma Edo lai­ko­tar­pio sodų yra dviejų rūšių: ak­menų ir pa­si­vaikš­ čio­jimų so­dai. Pa­si­vaikš­čio­jimų so­ duo­se daž­nai nau­do­ja­mas shak­kei prin­ci­pas – kai sodą su­pan­tis kraš­ to­vaiz­dis įkom­po­nuo­ja­mas į sodą ar­ba vie­ta pa­ren­ka­ma kal­no šlai­te, taip pa­nau­do­jant natū­ralų aukš­čių skir­tumą.

500 tonų

lau­ko rie­du­lių at­ga­ben­ta for­muo­jant ja­po­niš­ką so­dą.


4

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

miestas

Pro­spek­tas vir­to ža­lią­ja poil­sio zo­na Sa­vait­galį pa­grin­dinės sos­tinės gatvės ta­po ža­lio­mis poil­sio ir kūry­bos zo­no­mis. Čia vy­ko pirmą kartą or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys „Par­kuok ki­taip“. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Spor­tinė ir lais­va­lai­kio pro­gra­ma

„„De­biu­tas: ren­gi­nys „Par­kuok ki­taip“ cent­rinė­se Vil­niaus gatvė­se or­ga­

ni­zuo­tas pirmą kartą.

Išėjęs į Ge­di­mi­no pro­spektą, nuo Vin­co Ku­dir­kos aikštės iki Ar­ki­ka­ ted­ros, sa­vait­galį galė­jai pa­si­jus­ti tar­si at­si­dūręs ki­ta­me mies­te. Gatvė, ku­rio­je įpras­tai va­žinė­ja au­to­mo­ bi­liai, bu­vo nu­klo­ta dirb­ti­ne ža­lia ve­ja. Tar­si par­kas su vi­so­mis sa­ vo pra­mo­go­mis būtų per­si­kėlęs į mies­to centrą. „Idė­ja Ge­di­mi­no pro­spektą pa­ vers­ti par­ku gimė prie­š me­tus, kai eks­pe­ri­men­tuo­jant su Vil­niaus nuo­trau­ko­mis gimė ko­lia­žas – „ap­žel­din­tas“ Ge­di­mi­no pro­spek­ tas. Ši vi­zi­ja su­laukė la­bai daug tei­ gia­mos reak­ci­jos ir pa­lai­ky­mo, tad nu­tarė­me pa­ban­dy­ti ją įgy­ven­din­ ti ir bent lai­ki­nai su­kur­ti dar vie­ ną poil­sio erdvę sos­tinės cent­re“, – pa­sa­ko­jo „Par­kuok ki­taip“ ini­ cia­torė, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ ni­kos uni­ver­si­te­to Ar­chi­tektū­ros fa­kul­te­to Ur­ba­nis­ti­kos ka­ted­ros dėsty­to­ja In­ga Ur­bo­naitė. Čia ne­trūko nei spor­tinės, nei kultū­rinės, nei lais­va­lai­kio pro­gra­ mos. Bu­vo žaid­žia­mas sta­lo ir lau­ko te­ni­sas, sta­lo fut­bo­las, gatvės bad­ min­to­nas, slam­bo­las. Ge­di­mi­no pro­spek­te vy­ko tai­či, ka­la­ne­ti­kos, jo­gos tre­ni­ruotės, kūry­binės dirb­ tuvės vai­kams, skau­tiš­kos at­rak­ci­ jos „Iš­li­ki­mas mies­to džiunglė­se“, lin­di­ho­po šokėjų ir gatvės gim­nas­

ti­kos pa­si­ro­dy­mai, sal­sos pa­mo­kos, mil­žiniškų šach­matų čem­pio­na­tas, teat­ra­li­zuo­ti pa­si­ro­dy­mai ir imp­ro­ vi­za­ci­jos.

Inga Urbonaitė:

Norė­jo­si su­kur­ti žmonėms erdvę, kur jie galėtų at­ėję tie­siog pri­sėsti, nie­ko ne­pirk­ti.

Va­ka­rais vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams kon­cer­ta­vo grupės „Bal­ ta­sis ki­ras“, „Gar­ba­no­tas bo­sis­ tas“, „Jung­tinės džia­zo pa­jėgos“, „Vil­nius Jazz Or­chest­ra“, „Saulės klio­šas“. Tiks­las pa­siek­tas

Ren­gi­nio ini­cia­torė džiaugė­si, kad tiks­las – su­kur­ti ža­lią erdvę Vil­ niaus cent­re – tik­rai bu­vo pa­siek­tas. „Norė­jo­si su­kur­ti žmonėms erdvę, kur jie galėtų at­ėję tie­siog pri­sėsti, nie­ko ne­pirk­ti. Kas no­ri ga­li ilsė­tis, kas no­ri – pieš­ti, kas no­ri – spor­ tuo­ti. Ir tai vyks­ta – pil­na žmo­nių ap­link“, – nu­žvel­gu­si Ge­di­mi­no pro­spektą sakė I.Ur­bo­naitė. Jos ma­ny­mu, šia gra­žia ini­cia­ty­va pa­si­nau­do­jo daug žmo­nių. Įprastą sek­ma­dienį būnan­tis pus­tuš­tis Ge­

di­mi­no pro­spek­tas va­kar at­gi­jo. Kaip sakė pa­šne­kovė, tai nėra fes­ti­va­lis, šou, cir­kas ar mugė, kur būna sau­ sa­kim­ša ir ne­įma­no­ma pra­si­lenk­ti. Or­ga­ni­za­to­riai re­kor­di­nio žmo­nių skai­čiaus ir ne­siekė. „Jei­gu ver­ti­ na­me šią erdvę kaip lai­kiną par­ką, įsi­vaiz­duo­kit tiek žmo­nių par­ke, – kalbė­jo ren­gi­nio ini­cia­torė. – Pradė­ tumė­te jaus­tis ne­kom­for­tiš­kai.“ Su­laukė gra­žių žod­žių

Ge­di­mi­no pro­spek­te iš­si­ties­ti ant ža­lios ve­jos vie­tos už­te­ko vi­siems. Čia mie­lai pri­gulė ir vai­kai – piešė su­kritę ant did­žiu­lio ri­ti­nio po­pie­ riaus, jų tėve­liai, jau­ni­mas. Vy­res­ nie­ji mies­tie­čiai to­kia vie­nos pa­ grin­di­nių gat­vių vi­zi­ja taip pat li­ko pa­ten­kin­ti. „Fan­tas­tiš­kas jaus­mas gulė­ti tie­siog Ge­di­mi­no pro­spek­te“, – sakė šia pra­mo­ga pa­si­mėgau­ti nu­ sprendęs pu­sam­žis vy­ras Ro­ber­tas. Paš­ne­kovės tei­gi­mu, or­ga­ni­za­ to­rius itin pra­džiu­gi­no žmo­nių pa­ dėkos – jų bu­vo tik­rai daug. Vi­si džiaugė­si at­si­ra­du­sio­mis ža­lio­mis erdvė­mis ir pa­laikė ini­cia­tyvą, kad jų mies­te rei­kia kuo dau­giau. „Vie­ na mo­te­riškė sakė: man 78-eri, at­ ėjau iki čia ir pra­dėjau juok­tis, ir tie­ siog ne­ga­liu su­sto­ti. Ko­kia nuo­sta­bi staig­me­na“, – šyp­so­da­ma­si žmo­nių nuo­tai­kas per­teikė I.Ur­bo­naitė. Pa­sak dėsty­to­jos, Vil­nius yra ža­ lias mies­tas, ku­rio rek­rea­ci­nis po­ ten­cia­las yra la­bai di­de­lis, ta­čiau trūksta švie­žio po­žiū­rio, ko­ky­biš­ kai įrengtų ža­liųjų erd­vių, ku­rios su­gebėtų pa­ten­kin­ti įvai­rius gy­ ven­tojų po­rei­kius. „Par­kuok ki­taip“ yra vi­suo­me­ ninė ini­cia­ty­va, ku­ria sie­kia­ma at­ kreip­ti dėmesį į Vil­niaus viešųjų erd­vių būklę, pri­min­ti apie poil­sio vietų mūsų ap­lin­ko­je svarbą ir pa­ ska­tin­ti mies­tie­čius rink­tis sveiką judė­ji­mo būdą.

„„Įvai­riai: sa­vait­galį Ge­di­mi­no pro­spek­te ir ki­to­se mies­to ar­te­ri­jo­se ne­trūko nei spor­tinės, nei kultū­rinės, nei

lais­va­lai­kio pro­gra­mos. 

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.


6

PirmADIENIS, birželio 11, 2012

nuomonės

Pusė gy­ven­tojų ne­prieš­ta­rautų eu­ta­na­zi­jai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

B Mo­kes­tis pa­gal batų spalvą Sau­lius Po­cius

N

uo cir­ko are­nos nu­ slen­kan­tys Sei­mo na­ riai iš­me­d i­t a­vo dar vieną vers­lo pla­nelį, kaip ne­pas­te­bi­mai įlįsti į sa­vo rin­ kėjų ki­šenę.

Kai ne­pa­vy­ko ap­mo­kes­ tin­ti žmo­nių au­to­mo­bi­ lių ir jų butų, su­ma­ny­tas kons­pi­ra­ci­nis įsta­tymų lei­dy­bos „še­dev­ras“, ku­ris jau pra­stum­tas Sei­me ir įsi­ga­lios 2013 m. sau­sio 1 d. Šįsyk bu­vo su­k urp­t as Lie­t u­ vos Res­pub­l i­kos žemės mo­kes­ čio įsta­t y­mo pa­kei­t i­mo įsta­t y­ mas, ku­r ia­me vis­k as su­ma­k a­ luo­ta taip, kad pa­t s vel­n ias stu­ burą nu­si­laužtų, – nie­ko ne­sup­ ra­si. Ta­čiau po to­m is ba­ro­k inė­ mis klerkų kal­bos įmant­rybė­mis sle­pia­si se­niai užuod­žia­mas tvai­ kas – išplėš­ti kuo dau­g iau pi­nigų iš vis dar dir­ban­čių ir ką nors už­ si­dir­ban­čių pi­l ie­čių. Kai ne­pa­vy­ko ap­mo­kes­tin­ti žmo­ nių au­to­mo­bi­l ių ir jų butų, su­ma­ ny­tas kons­pi­ra­ci­nis įsta­tymų lei­ dy­bos „še­dev­ras“, ku­r is jau pra­ stum­tas Sei­me ir įsi­ga­l ios 2013 m. sau­sio 1 d. Rei­ka­las čia tas, kad pa­keis­ta že­ mės mo­kes­čio skai­čia­v i­mo me­ to­d i­k a. Re­m ian­t is šiuo įsta­t y­ mu, dar šiais me­tais įvyks ma­ si­n is žemės sklypų ver­t i­n i­mas. Kai ku­r ių jų vertė bus di­di­na­ma dau­g iau nei 20 kartų, o nuo nau­ jos vertės skai­čiuo­ja­mas ir žemės mo­kes­tis. Žod­žiu, jei iki šiol to mo­kes­čio ne­ te­ko mokė­t i ar­ba už jį reikė­jo at­ seikė­ti sim­bo­liš­kai, teks keis­ti pa­ se­nu­sius įpro­čius ir lau­ž y­ti sme­ genų rievę, iš kur dar paim­t i pi­ nigų mūsų vals­tybės klerkų ape­ ti­tui pa­ten­k in­ti. Vi­sa tai įvyks ne iš kar­to, o pa­ma­ žu, iki 2017 m., kai šio įsta­ty­mo pa­ tai­sos su­žėrės vi­so­m is spal­vo­ mis, ir už žemę teks mokė­t i tiek, kiek mo­ka ci­vi­l i­zuo­ti Va­karų Eu­

ro­pos pi­lie­čiai. Vi­lia­ma­si, kad iki to lai­ko pa­d idės rea­l io­sios žmo­ nių pa­ja­mos, ir ši mo­kes­čio naš­ ta ne­kels to­k io įsiū­č io, ko­k iu ji pra­trūktų šian­dien. Sup­ran­ta­ma, pa­ja­mos juk pa­didės, – tau­ta be­si­ rūpi­nan­ti vald­ž ia prie­š rin­k i­mus už­si­mo­jo pra­t rykš­t i gėriu – tie­ siog stul­bi­na­mai pa­di­din­t i mi­ni­ ma­lią algą net 100 litų. Ta­čiau, re­ gis, tas stul­bi­nan­tis „mi­ni­mu­mo“ didė­ji­mas bus kom­pen­suo­ja­mas dar la­biau stul­bi­nan­č iu žemės mo­kes­čio pa­di­di­ni­mu. Tie­sa, bus tai­ko­mas ne­vie­no­das mo­kes­čio ta­ri­fas, jis svy­ruos nuo 0,01 iki 4 pro­c. žemės mo­kes­tinės vertės. Kokį ta­r ifą ko­k iam sa­v i­ nin­kui tai­ky­ti, spręs val­di­nin­kai. Kuo jie rem­sis? Ogi at­ro­do, kad nu­sta­tys iš akies, – gal pa­gal dra­ bu­ž ius, tartį ar batų spalvą. O gal ir pa­gal tai, ką kas pa­sta­tys ar pa­ dės ant ra­šo­mo­jo sta­lo. Žod­ž iu, kri­te­rijų, ku­riais re­mian­ tis turėtų būti tai­ko­mas mo­kes­ čio ta­r i­fas konk­re­č iam as­me­ niui, nėra. Vis dar mąstan­t iems pi­l ie­čiams ky­la klau­si­mas, kaip Žemės mo­ kes­čio įsta­t y­mo pa­kei­t i­mo įsta­ ty­mas galė­jo įsi­teisė­t i, jei Spe­ cia­l iųjų ty­r imų tar­ny­ba (STT) jo nuo­sta­tas pri­pa­ži­no tu­rin­čias ko­ rup­cinį po­būdį? Dar 2011 m. lapk­r i­č io 29-osios STT pa­ž y­m o­j e Nr. 4-01-5012, ad­re­s uo­to­j e tuo­me­č iam Sei­mo An­t i­ko­r up­c i­j os ko­m i­s i­j os pir­ mi­n in­k ui Kęstui Koms­k iui, apie šio įsta­t y­mo pro­j ektą tei­g ia­m a: „Ne­s ie­j ant kri­te­r ijų su konk­re­ čio­m is žemės mo­kes­č io dyd­ žio reikšmė­m is žemės mo­kes­ čio dydį nu­s ta­t an­č iam su­bjek­ tui su­da­ro­mos sąly­gos ko­r up��c i­ jai ir ga­l i­mybės pikt­n aud­ž iau­t i, taip pat su­da­ro­mos sąly­gos skir­ tin­go­s e sa­v i­v al­dybė­s e skir­t in­ goms kri­te­r ijų tu­r i­n io in­terp­re­ ta­c i­joms ir skir­t in­g iems mo­kes­ čių dyd­ž iams pa­n a­š io­m is sąly­ go­m is.“ To­je pa­čio­je pa­ž y­mo­je yra ir dar vie­nas įsi­min­ti­nas tei­gi­nys: „Taip pat nėra nu­sta­t ytų pa­g rin­d i­n ių žemės mo­kes­čio su­ma­ž i­ni­mo ir at­lei­d i­mo nuo žemės mo­kes­čio kri­te­r ijų ir prin­cipų, todėl tai su­ bjek­t ui, tai­k an­č iam leng­va­t as, su­da­ro sąly­gas pikt­naud­ž iau­ti ir da­ro ne­skaidrų žemės mo­kes­čio dyd­ž io nu­sta­tymą.“ At­ro­do, kad žemės sa­vi­nin­kui di­ desnį mo­kestį teks mokė­ti ne tik vals­ty­bei, bet dar ir kler­kui, ku­ris iš ža­lių akių nu­spręs, ko­k io ta­ri­fo ver­tas ant ke­l ių par­k lup­dy­tas jo in­te­re­san­tas.

e­veik pusė Lie­tu­vos gy­ven­tojų pri­ta­ria, kad būtų įtei­sin­ta eu­ta­na­zi­ja, tik kiek dau­giau nei treč­da­lis tam ne­pri­ta­ria. Klau­sia­mi, pri­ta­ria ar ne­pri­ta­ria eu­ ta­na­zi­jos įtei­si­ni­mui Lie­tu­vo­je, 47 pro­c. res­pon­dentų nu­rodė tam pri­ ta­rian­tys. Tai ro­do nau­jienų agentū­ ros BNS už­sa­ky­mu bend­rovės „Rait“ ge­gužę at­lik­ta rep­re­zen­ta­ty­vi Lie­tu­ vos gy­ven­tojų ap­klau­sa. Kiek dau­giau nei treč­da­lis, 37 pro­c., ap­klaustųjų nu­rodė, kad ne­ pri­tartų eu­ta­na­zi­jos įtei­si­ni­mui, o 16 pro­c. ap­klau­so­je da­ly­va­vu­sių res­ pon­dentų nu­rodė, jog šiuo klau­si­mu ne­tu­ri jo­kios nuo­monės. Eu­ta­na­zi­jos įtei­si­ni­mui dau­giau pri­ta­ria 45–54 metų as­me­nys, gau­ nan­tys didesnes pa­ja­mas, t. y. dau­ giau nei 1100 litų vie­nam šei­mos na­riui per mėnesį, ma­žiau pri­ta­ria 65–74 metų as­me­nys, pra­dinį ar pa­ grin­dinį iš­si­la­vi­nimą įgiję res­pon­ den­tai, gy­ven­to­jai, gau­nan­tys 601– 800 litų mėne­si­nes pa­ja­mas. Prieš eu­ta­na­ziją dau­giau pa­si­ sakė pen­si­nio am­žiaus, 65–74 me­ tų, res­pon­den­tai, gau­nan­tys 601– 800 litų mėne­si­nes pa­ja­mas vie­nam šei­mos na­riui as­me­nys, taip pat tu­ rin­tys pra­dinį ar pa­grin­dinį iš­si­la­vi­ nimą res­pon­den­tai.

„„Įtei­sin­ta: eu­ta­na­zi­ja vi­siš­kai le­ga­li­zuo­ta tik ypa­tin­gu li­be­ra­lu­mu garsė­jan­

čia­me Be­ni­liuk­se – Bel­gi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge ir Ny­der­lan­duo­se. 

Eu­ta­na­zi­jos įtei­si­ni­ mui dau­giau pri­ta­ria 45–54 metų as­me­nys, gau­nan­tys didesnes pa­ja­mas.

Ma­žiau eu­ta­na­zi­jos įtei­si­ni­mui ne­pri­ta­ria tu­rin­tys aukštąjį iš­si­ la­vi­nimą, res­pon­den­tai, gau­nan­ tys di­des­nes nei 1100 litų mėne­si­ nes pa­ja­mas vie­nam šei­mos na­riui, spe­cia­lis­tai. Klau­si­mu dėl eu­ta­na­zi­

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

jos įtei­si­ni­mo Lie­tu­vo­je sta­tis­tiš­kai reikš­min­gai ma­žiau linkę ne­turė­ti nuo­monės as­me­nys, įgiję bendrą vi­ du­rinį iš­si­la­vi­nimą, gy­ve­nan­tys ma­ žes­niuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Sei­mo na­rys And­rius Bur­ba yra re­gist­ravęs pro­jek­tus dėl eu­ta­na­zi­ jos įtei­si­ni­mo, ta­čiau jie iš pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bot­varkės išb­rauk­ti Sei­mo Svei­ka­tos rei­kalų ko­mi­te­to siū­ly­mu. Par­la­men­ta­ras pro­jektą teikė tvir­ tin­da­mas, kad eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pri­ėmi­mas už­pil­dytų tei­si­nio re­gu­ lia­vi­mo trūkumą, kai ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čiam ir di­de­lių fi­zi­nių ir dva­

si­nių kan­čių ka­muo­ja­mam li­go­niui nėra ga­li­mybės at­lik­ti eu­ta­na­ziją, sie­kiant iš­veng­ti blo­gesnės būklės ir dar di­des­nių kan­čių. Pa­tai­sos aiš­ki­ na­ma­ja­me raš­te tei­gia­ma, kad eu­ta­ na­zi­ja vi­siš­kai le­ga­li­zuo­ta, leid­žia­ma tiek ak­ty­vio­ji, tiek pa­sy­vio­ji, Bel­gi­jo­ je, Liuk­sem­bur­ge ir Ny­der­lan­duo­se. Rep­re­zen­ta­ty­vią 15–74 metų Lie­tu­ vos gy­ven­tojų ap­klausą dėl po­žiū­rio į eu­ta­na­ziją vi­suo­menės nuo­monės ir rin­kos ty­rimų bend­rovė „Rait“ at­li­ko ge­gužės 7–14 d., ap­klau­sos re­zul­tatų pa­klai­da ne­vir­ši­ja 3,1 pro­c. VD, BNS inf.

No­ri ži­no­ti pajamas ir išlaidas

D

i­desnė gy­ven­tojų da­lis ma­ no, kad Lie­tu­vo­je vei­kian­ čios vals­tybės pri­pa­žin­tos re­ li­ginės bend­ruo­menės turėtų vie­šai skelb­ti sa­vo pa­ja­mas ir iš­lai­das. Dau­giau nei trys iš pen­kių (64 pro­c.) ap­klaustųjų nu­rodė, kad re­ li­ginės kon­fe­si­jos turėtų skelb­ti to­ kius duo­me­nis, o vie­nas iš pen­kių res­pon­dentų (20 pro­c.) teigė, jog ne­ turėtų. Tai ro­do nau­jienų agentū­ros BNS už­sa­ky­mu bend­rovės „Rait“ at­ lik­ta ap­klau­sa.

16 pro­c. res­pon­dentų teigė, kad šiuo klau­si­mu ne­tu­ri jo­kios nuo­ monės. Ty­ri­mo duo­me­nys ro­do, jog va­do­ vai, įmo­nių sa­vi­nin­kai daž­niau ma­no, kad vals­tybės pri­pa­žin­tos re­li­ginės bend­ruo­menės ne­turėtų skelb­ti sa­ vo pa­jamų ir iš­laidų. O nuo­monės dėl re­li­gi­nių bend­ ruo­me­nių fi­nan­sinės pa­dėties vie­ši­ ni­mo ne­tu­ri pra­dinį ir pa­grin­dinį iš­ si­la­vi­nimą įgiję as­me­nys, moks­lei­viai ir stu­den­tai.

Lie­tu­vo­je yra de­vy­nios vals­tybės pri­pažįs­ta­mos tra­di­cinės re­li­ginės bend­ruo­menės: lo­tynų ka­ta­likų, graikų apeigų ka­ta­likų, evan­ge­likų liu­te­ronų, evan­ge­likų re­for­matų, or­ to­doksų (sta­čia­ti­kių), sen­ti­kių, judė­ jų, mu­sul­monų su­nitų ir ka­raimų. Vy­riau­sybė per­nai tra­di­cinėms re­ li­ginėms bend­ruo­menėms pa­skirstė be­veik 1,8 mln. litų, did­žiau­sia šių lė­ šų da­lis – per 1,6 mln. litų – ati­te­ko Lie­tu­vos ka­ta­likų baž­ny­čiai. VD, BNS inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397

212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,  261 3654, 261 3000,  261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 

261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 

261 1688


7

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

J.Ka­ro­sas pa­lydė­tas į pa­sku­tinę ke­lionę

Su­si­ti­ki­me su Pre­ zi­den­te Da­lia Gry­ baus­kai­te Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių sąjun­gos bei Laisvės kovų są­ jūdžio at­sto­vai tei­ gia iš­girdę ša­lies va­dovės pa­ti­ki­ nimą, kad atei­ty­je vals­tybės gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas pa­ma­ žu didės.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sos­tinės An­ta­kal­nio ka­pinė­se šeš­ta­dienį pa­lai­do­tas Sei­mo na­ rys Jus­ti­nas Ka­ro­sas.

„„Pa­bend­ra­vo: Ge­du­lo ir vil­ties die­nos iš­va­karė­se Pre­zi­dentė D.Gry­baus­

kaitė su­si­ti­ko su laisvės ko­vo­to­jais, po­li­ti­niais ka­li­niais ir trem­ti­niais. 

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­saitės (pre­zi­dentū­ra) nuo­tr.

Pri­tarė dos­nes­niam gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mui Kaip sakė Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ ti­nių sąjun­gos va­do­vas Po­vi­las Ja­ ku­čio­nis, su­si­ti­ki­me su ša­lies va­ do­ve, be ki­ta ko, bu­vo ap­tar­ti ša­lies gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo, ka­ riuo­menės re­zer­vo ren­gi­mo klau­ si­mai. „Kalbė­jo­me dėl gy­ny­bos, kad rei­kia la­biau pa­di­din­ti fi­nan­ sa­vimą mūsų gy­ny­bai ir pir­miau­ sia jau­nuo­liams mo­ky­ti, su­stip­ rin­ti Šau­lių sąjun­gos ma­te­ria­linę bazę“, – sakė P.Ja­ku­čio­nis. Anot jo, Pre­zi­dentė teigė, kad gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas bus di­di­ na­mas, tik dėl su­dėtin­gos eko­no­ minės si­tua­ci­jos ne­ga­li būti di­di­ na­mas smar­kiai. „Vals­tybės va­dovės po­zi­ci­ja bu­vo aiš­ki – ji su­tin­ka, kad pa­ma­žu rei­ kės di­din­ti, bet ka­dan­gi sunk­me­ tis, nėra ga­li­mybės di­din­ti iš­kart“,

– teigė Laisvės kovų sąjūdžio va­ do­vas Jo­nas Če­po­nis. Pre­zi­dentės pa­tarė­ja Dai­va Ul­ bi­naitė tvir­ti­no, kad su­si­ti­ki­me su minėtų or­ga­ni­za­cijų at­sto­vais „bu­ vo kal­bama pir­miau­sia apie iš­ma­ niąją gy­nybą ir Lie­tu­vos indėlį“. „Bu­vo pa­brėžta, kad mūsų indė­ lis yra Ener­ge­ti­nio ir Bran­duo­li­nio sau­gu­mo cent­rai, mi­si­ja Af­ga­nis­ ta­ne, taip pat pri­si­de­da­me pra­ty­ bo­mis, ir Pre­zi­dentė pa­brėžė, jog svar­bu, kad pi­ni­gai, ski­ria­mi kraš­to ap­sau­gai, būtų leid­žia­mi efek­ty­viai ir tiks­lin­gai“, – sakė D.Ul­bi­naitė. Šiuo me­tu Lie­tu­va gy­ny­bai ne­ski­ ria nė 1 pro­c. BVP, nors NA­TO ša­ lys yra įsi­pa­rei­go­ju­sios siek­ti 2 pro­c. ro­dik­lio. Lie­tu­va iš NA­TO pa­reigūnų yra su­lau­ku­si kri­ti­kos dėl ne­pa­kan­ ka­mo gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo.

Pre­zi­dentės su­si­ti­ki­mas su lais­ vės ko­vo­to­jais, po­li­ti­niais ka­li­niais ir trem­ti­niais su­reng­tas artė­jant bir­že­lio 14-ajai – Ge­du­lo ir vil­ties die­nai. Pa­sak vals­tybės va­dovės, sun­ kiu ša­liai me­tu ko­vo­to­jai už Lie­ tu­vos laisvę dau­ge­liui ta­po ved­ liais ir mo­ky­to­jais. Ir šian­dien jų pa­tir­tis la­bai rei­ka­lin­ga bei ver­ti­ na­ma. Kalbė­da­ma apie il­ga­laikį pi­lie­tinį ir tau­tinį ug­dymą Lie­tu­vos mo­kyk­ lo­se D.Gry­baus­kaitė pa­brėžė, kad Lie­tu­vos par­ti­zanų ko­vos ir au­ kos nėra už­mirš­tos, o pa­trio­ti­nis ir tau­ti­nis ug­dy­mas tu­ri iš­lik­ti vie­nu svar­biau­sių jaunų žmo­nių ir vi­sos vi­suo­menės is­to­rinės sąmonės ug­ dy­mo prio­ri­tetų. VD, BNS inf.

Sei­mo na­riai gyrė A.Lu­ka­šenką And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Da­ly­vau­da­mi re­gio­ni­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo fo­ru­me Bal­ta­ru­si­jo­ je Lie­tu­vos Sei­mo na­riai ne­gailė­ jo pa­gyrų Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tui Aliak­sand­rui Lu­ka­šen­kai.

Sa­vait­galį Ma­la­de­či­nos mies­te vy­ kęs Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas bu­vo pri­sta­ty­tas kaip abiejų vals­ty­ bių eko­no­mi­niams san­ty­kiams ge­ rin­ti skir­tas ren­gi­nys. Ta­čiau ja­me ne­trūko ir po­li­ti­nių pa­reiš­kimų. Pir­miau­sia dėme­sio su­laukė Lie­ tu­vos par­la­men­ta­rai. So­cial­de­ mok­ratų frak­ci­jos na­rys Sta­nis­ lo­vas Gied­rai­tis ir Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­san­tis Jo­nas Jag­mi­nas bu­vo ap­do­va­no­ti Bal­ta­ ru­si­jos vy­riau­sybės pa­dėkos raš­ tais už dvi­ša­lių san­ty­kių plėtrą. Gavę ap­do­va­no­ji­mus po­li­ti­kai ne­ li­ko sko­lin­gi. J.Jag­mi­nas ti­ki­no, kad Bal­ta­ru­si­ja ku­ria dar­bo vie­tas Lie­tu­ vo­je ir smar­kiai pri­si­de­da prie mū­ sų eko­no­mi­kos plėtros: „33 pro­c. Klaipė­dos uos­to ap­kro­vos yra bal­ ta­ru­siš­kos prekės. Ir tai la­bai so­li­dus

skai­čius. Jei­gu bal­ta­ru­siai su­gal­votų nu­kreip­ti pre­kių srautą į ki­tus uos­ tus, ne­ži­nia, kas būtų su Klaipė­da.“

Sta­nis­lo­vas Gied­rai­tis:

Ma­to­me jūsų pro­gresą ir tai, kas yra su­kur­ta Bal­ta­ru­si­jo­je, di­de­le da­li­mi yra jūsų pre­zi­ den­to dėka. Dar la­biau pa­gyrų Bal­ta­ru­si­jai ir as­me­niš­kai pa­sku­ti­niu Eu­ro­pos dik­ta­to­riu­mi va­di­na­mam A.Lu­ ka­šen­kai ne­gailė­jo S.Gied­rai­tis. Jis ti­ki­no, kad lie­tu­viams yra ko pa­si­ mo­ky­ti iš kai­mynų, ir ra­gi­no „ge­rus san­ty­kius pa­rem­ti konk­re­čiais dar­ bais“. „Mus pa­si­tin­ka šil­tai ir la­bai konk­re­čiai. Todėl ir mūsų ge­ri san­ ty­kiai tu­ri būti pa­rem­ti konk­re­čiais dar­bais. Mes ma­to­me ak­ty­vią Bal­ ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus veiklą. Ma­to­me jūsų ap­sėtus ža­liuo­jan­ čius lau­kus. Ma­to­me jūsų pro­gresą ir tai, kas yra su­kur­ta Bal­ta­ru­si­jo­ je, di­de­le da­li­mi yra jūsų pre­zi­den­to

dėka. Matė­me, kaip vis­kas griu­vo, ir jis su­gebė­jo su­stab­dy­ti šį pro­cesą ir pa­suk­ti prie­šin­ga kryp­ti­mi“, – liaup­si­no kai­my­nus po­li­ti­kas. Itin daž­nai fo­ru­me ci­tuo­tas Lie­ tu­vos Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­ kaitės ką tik skai­ty­tas me­ti­nis pra­ ne­ši­mas. S.Gied­rai­tis ti­ki­no, kad ge­rin­da­mi san­ty­kius su kai­my­nais ga­ran­tuo­si­me re­gio­no sau­gumą. „Sa­vo pra­ne­ši­me D.Gry­baus­kaitė teigė, kad kai vie­na­me re­gio­ne bus trys ato­minės elekt­rinės, sau­gu­mas tu­ri būti ga­ran­tuo­tas aukš­čiau­ siu ly­giu. Tu­ri­me įgy­ven­din­ti šiuos žod­žius“, – teigė S.Gied­rai­tis. Pra­ne­šimą fo­ru­mo sve­čiams skai­ tęs Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­ nist­ras Ni­ko­la­jus Snop­ko­vas taip pat pa­minė­jo Lie­tu­vos Pre­zi­dentę. Tie­sa, pa­klaus­tas apie dau­gia­ ki­lo­met­ri­nes vil­kikų ei­les Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je mi­nist­ ras konk­re­taus pro­ble­mos spren­di­ mo ne­pa­teikė. Jo tei­gi­mu, eilės liu­ di­ja didė­jan­čią pre­kių apy­vartą ir au­gan­čią eko­no­miką, taip pat ne­ spėjan­čią vys­ty­tis mui­tinės inf­rast­ ruktūrą. „Jei­gu at­si­rastų siū­ly­mas šią pro­blemą spręsti, mes jam pri­ tar­tu­me“, – pa­juo­ka­vo mi­nist­ras.

Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas J.Ka­ro­sas, ku­riam šį rugsėjį turė­jo su­kak­ti 75-eri, pa­sta­ruo­ju me­tu sun­kiai sir­go. Po­li­ti­kas už­ge­so pra­ėju­sio tre­čia­die­nio anks­tyvą rytą. At­sis­vei­kin­ti su ve­lio­niu bu­ vo ga­li­ma Šv. Jonų baž­ny­čio­je. Ši vie­ta pa­si­rink­ta, nes J.Ka­ro­sas il­ gą laiką dir­bo Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­te. Šv. Mi­šių už ve­lionį ne­bu­vo lai­ ko­ma, nes par��la­men­ta­ras bu­vo lais­va­ma­nis. Ur­na su ve­lio­nio pe­le­nais pa­lai­ do­ta An­ta­kal­nio ka­pinė­se, ne­to­ li be­siil­sin­čių Nep­rik­lau­so­mybės

Ak­to sig­na­tarų, pre­zi­den­to Al­gir­ do Bra­zaus­ko. Iš­kil­min­go­je lai­do­tu­vių ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­va­vo Sei­mo pir­mi­ ninkė Ire­na De­gu­tienė, ki­ti Sei­ mo va­do­vai, vi­sa so­cial­de­mok­ratų frak­ci­ja, ku­riai pri­klausė J.Ka­ ro­sas, par­ti­jos bi­čiu­liai, Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­sto­vai, gi­minės ir ar­ti­mie­ji. Par­ti­jos ir Sei­mo ko­le­gos J.Ka­ rosą teigė pri­si­min­sian­tys kaip tvirtą, sąži­ningą, la­bai šiltą ir to­le­ran­tišką žmogų. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų par­ti­jos pir­ mi­nin­ko Al­gir­do But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, J.Ka­ro­sas bu­vo ne­pap­ ras­tai aukš­to in­te­lek­to ir kultū­ros žmo­gus, par­ti­jo­je daž­nai tar­davo le­miamą žodį, ypač kai at­mos­ fe­ra įkais­da­vo ir reikė­da­vo ras­ti komp­ro­misą. J.Ka­ro­sas nuo 1992 m. ne­pert­rau­kia­mai bu­vo Sei­mo na­rys.

„„At­sis­vei­ki­ni­mas: il­ga­me­tis Sei­mo na­rys per iš­kil­mingą ce­re­mo­niją

pa­lai­do­tas An­ta­kal­nio ka­pinė­se. 

Ol­gos Po­saš­ko­vos (Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja) nuo­tr.

By­los baig­tis pa­ro­dys, kas tei­sus Va­di­na­mo­sios mai­liaus by­los baig­tis turėtų pa­ro­dy­ti, kiek bu­vo tei­si Pre­zi­dentė, at­krei­pu­si dėmesį į ne­leis­tiną teisė­sau­gos ins­ti­tu­cijų pa­nau­do­jimą po­li­tinė­se ko­vo­se.

Taip ma­no buvęs vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis. „Pa­lau­ki­me, kuo baig­sis va­di­na­ mo­ji mai­liaus by­la, ir pa­ma­ty­sim, koks bu­vo vie­nos did­žiau­sių val­ dan­čiųjų par­tijų in­te­re­sas pe­rim­ ti Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) po­li­tinę kont­ rolę“, – sakė jis dien­raš­čiui, ko­ men­tuo­da­mas pra­ėju­sią sa­vaitę per­skai­tytą Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės me­tinį pra­ne­šimą. Ja­me vals­tybės va­dovė, be ki­ta ko, už­si­minė: „Tie, kam il­gus me­ tus teisė­sau­ga bu­vo įran­kis po­li­ tinėms sąskai­toms su­ves­ti, sun­ kiai at­si­sa­ko šio įpro­čio. Ko­va dėl įta­kos FNTT – aki­vaiz­dus to pa­ vyz­dys. Ir tuo neap­si­ri­bo­ta. Net pa­sku­ti­nių ka­den­ci­jos mėne­sių ener­gi­ja ski­ria­ma ban­dy­mui pa­ keis­ti Sei­mo sta­tutą bei įsta­ty­mus ir at­nau­jin­ti po­li­tikų įtaką teisė­ sau­gos ir kont­ro­liuo­jan­čioms ins­ ti­tu­ci­joms. Ti­kiuo­si, ne­bus pa­ da­ry­ta klai­da, ku­ri grąžins mus į „ki­še­ni­nio pro­ku­ro­ro“, „sau­gu­mo kur­mių“ ir ko­vos tik su bui­ti­ne ko­

rup­ci­ja lai­kus.“ R.Pa­lai­tis iš vi­daus rei­kalų mi­nistrų at­si­sta­ty­di­no šių metų kovą, kai at­lei­do kon­ser­va­to­ rių gi­na­mus FNTT va­do­vus Vi­ta­ lijų Gai­lių ir Vy­tautą Gir­žadą. Teis­me šiuo me­tu nag­rinė­ja­ma mai­liaus by­la, ku­rią tyrė FNTT ir ki­tos teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos. Šios by­los ty­ri­mu la­bai domė­jo­ si kai ku­rie įta­kin­gi kon­ser­va­to­ riai. Ti­riant bylą kaip spe­cia­lu­sis liu­dy­to­jas bu­vo ap­klaus­tas že­ mės ūkio mi­nist­ras, kon­ser­va­to­ rius Ka­zys Star­ke­vi­čius. By­lo­je iš vi­so yra de­vy­ni kal­ti­ na­mie­ji, vie­nas jų – buvęs Lie­ tu­vos ban­ko va­do­vas ir buvęs am­ba­sa­do­rius Ro­mual­das Vi­so­ ka­vi­čius. By­los duo­me­ni­mis, or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma grupė, pri­si­den­gu­si veik­los ne­vyk­dan­čio­mis įmonė­ mis, 2009–2010 m. klas­to­da­ma do­ku­men­tus, steig­da­ma fik­ty­vias įmo­nes, ky­ši­nin­kau­da­ma, pa­ pir­kinė­da­ma ir ska­tin­da­ma pikt­ nau-d­žiau­ti tar­ny­bi­ne pa­dėti­mi, pa­si­kėsi­no ap­gau­le įgy­ti di­delės vertės sve­timą turtą – 10 mln. litų iš ES fondų ir Lie­tu­vos vals­tybės biud­že­to. Šios lėšos bu­vo ski­ria­mos pa­gal Lie­tu­vos žu­vi­nin­kystės sek­ to­riaus fi­nan­sa­vi­mo pro­gramą. VD inf.


8

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

situacija

Kas­met ky­lan­ tis Bal­ti­jos jūros van­duo ir siaurė­jan­tys pa­plūdi­miai ke­lia vis dau­ giau ne­ri­mo. Ta­čiau tva­no grėsmes ir bai­ mes pa­nei­gia kraš­tot­var­kos eks­per­tai.

„„Nu­ra­mi­no: šiuo­lai­ki­niai moks­li­nin­kai anks­tes­nius kai ku­rių ko­legų gąsdi­ni­mus, kad per ke­lias­de­šimt metų jūra įsib­raus ir į Klaipėdą, ver­ti­na su šyp­se­na.„ 

Baltijos jūra brau­na­si į krantą As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Van­dens ly­gis ki­lo

Moks­li­nin­kai ma­no, kad per 12 tūkst. metų jūros kran­tai keitė­si ke­letą kartų, ir la­bai smar­kiai. Se­ nųjų krantų su da­bar­ti­niais net ly­ gin­ti ne­ga­li­ma. „Ver­tin­ti jūros ver­žimą­si į kran­ tą la­bai sun­ku. Da­bar van­dens ly­ gis ky­la dėl va­di­na­mo­jo vi­suo­ti­nio at­ši­li­mo, nes ky­la ir van­de­ny­no ly­ gis. Kai ku­riuo­se Bal­ti­jos jūros re­ gio­nuo­se, be vi­so to, žemės plu­ta smen­ga že­myn. Ten kran­to už­ka­ ria­vi­mas dar ryš­kes­nis“, – teigė Klaipė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­ gas pro­fe­so­rius Vla­das Žul­kus. Per dau­gybę metų ar­cheo­lo­gai, ka­sinė­da­mi Klaipė­dos se­na­miestį, ap­tin­ka XV–XVI a. sie­kian­čius sluoks­nius, jau už­lie­tus van­de­niu. „Ir esa­me ap­skai­čiavę, kad per pa­sta­ruo­sius 500 metų grun­ti­niai van­de­nys ir jūros ly­gis pa­ki­lo maž­ daug 75 cen­ti­met­rais“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius V.Žul­kus. Ar­cheo­lo­gai yra ty­rinėję gy­ven­ vietę Pa­lan­go­je ties Bi­rutės kal­nu ir ži­no, kad maž­daug prie­š tūkstantį metų jūros van­duo ska­la­vo šio kal­ no pa­pėdę, pa­skui jis nu­slūgo, da­ bar vėl ky­la. Dug­ne – med­žiai ir kel­mai

V.Žul­kus at­kreipė dėmesį į ša­lia Juodk­rantės, už 9 km nuo kran­to, jūros dug­ne ap­tik­tas se­no­vi­nio miš­ ko lie­ka­nas. Moks­li­nin­kai ma­no, kad jis vešė­jo 8,5 tūkst. m. prie­š Kristų. Spėja­ma, kad tuo­met Bal­ti­jos le­ dy­ni­nis eže­ras pra­si­veržė į van­de­ nyną, nes šio ly­gis bu­vo že­mes­nis. Dėl le­dynų Bal­ti­jos jūra bu­vo už­da­ ra. Todėl ji ir va­di­na­ma le­dy­ni­niu eže­ru, o tirps­tant le­dams jo van­ dens ly­gis dar la­biau pa­ki­lo.

„Tiks­liai ne­ži­no­ma, koks jis bu­vo, bet ma­no­ma, kad siekė 25 met­rus aukš­čiau da­bar­ti­nio ly­gio. Ka­dan­ gi Bal­ti­ja bu­vo aukš­čiau van­de­ny­ no, ji pra­si­veržė Šve­di­jo­je ties va­ di­na­muo­ju Bi­lin­ge­no kal­nu, ir tas van­duo jūro­je smar­kiai nu­slūgo“, – pa­sa­ko­jo pro­fe­so­rius. Net­ru­kus ta vie­ta, kur gėlo­ji Bal­ ti­ja su­si­siekė su van­de­ny­nu, už­ša­ lo, ir jūros van­duo vėl ėmė kil­ti. Vėliau van­duo pra­si­veržė ant­ rą kartą. Maž­daug prie­š 10 tūkst. metų pra­si­dėjo Jol­di­jos jūros pe­rio­das. Tiks­liai ne­ži­no­ma, bet van­dens ly­gis nu­slūgo apie 40 metrų, pa­ly­ gin­ti su da­bar­ti­niu. „Mes kelmų jūro­je ran­da­me 20– 32 m gy­ly­je. O 37–43 m gy­ly­je so­ na­ru esa­me ap­tikę senųjų krantų da­ri­nių. Kran­tai bu­vo la­bai statūs, tik­riau­siai jūros ban­gos juos išp­lovė, kai van­duo vėl ėmė kil­ti“, – svarstė ar­cheo­lo­gas.

Cu­na­mis nu­šlavė pu­šyną

Pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, prie­š 10,5 tūkst. metų nu­slūgu­si jūra nuo da­bar­ti­nių pa­kran­čių bu­vo nu­to­ lu­si 15–50 km. Tad natū­ra­lu, kad tuo lai­ko­tar­piu ten at­si­ra­do au­ ga­li­ja, au­go miš­kai, sto­ros pu­šys. Pas­kui vėl pa­ki­lo bend­ras van­ de­ny­no ly­gis, taip pat Bal­ti­jo­je, nes ji per da­bar­tinę Šiaurės jūrą jau bu­vo su­si­jun­gu­si su pa­sau­lio van­de­ni­mis. „Vie­ni ma­no, kad tas van­dens ly­ gis pa­ki­lo per tūkstantį metų, ki­ ti – kad per ke­lis šimt­me­čius. Ta­da tuo­se pa­čiuo­se miš­kuo­se tik­riau­ siai žvėrių bu­vo. Ir žmo­nių veik­ los pėdsa­kai at­si­dūrė jūros dug­ne, 20–32 m gy­ly­je“, – ver­siją dėstė V.Žul­kus. Jau de­šimt­metį Klaipė­dos uni­ ver­si­te­to ar­cheo­lo­gai ty­rinė­ja po­

van­de­ninį mišką. So­na­ru jie išž­ valgė 30 kv. km jūros dug­no plotą ir su­skai­čia­vo apie 300 med­žių kelmų ir ka­mienų. Kel­mai iš­likę iki met­ro aukš­čio, kai kur ma­žes­ni, ir be­veik vi­sur gu­li ka­mie­nai. „Vi­si jie kritę tiks­liai iš va­karų į ry­tus. Toks įspūdis, kad čia bu­ vo koks nors ura­ga­nas ar cu­na­mio ban­ga, ku­ri visą tą mišką aki­mirks­ niu iš­vertė, pa­skui grei­tai ky­lan­tis van­duo jį už­lie­jo ir už­kon­ser­va­vo. Jei kurį laiką jie būtų gulėję sau­su­ mo­je, būtų su­puvę“, – įsi­ti­kinęs pro­fe­so­rius.

Vla­das Žul­kus:

Toks įspūdis, kad čia bu­vo koks nors ura­ ga­nas ar cu­na­mio ban­ga, ku­ri visą tą mišką aki­mirks­niu iš­vertė.

Moks­li­nin­kai ima mėgi­nius, dend­roch­ro­no­lo­gai skai­čiuo­ja rie­ ves, jas ma­tuo­ja, ly­gi­na vie­nas su ki­to­mis. Taip vienų dvejų metų tiks­lu­mu ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ka­da me­dis nu­vir­to ar bu­vo nu­pjau­tas. Da­bar ban­do­ma nu­sta­ty­ti, ar grei­tai tuo lai­ko­tar­piu ki­lo jūros van­duo. Tai anks­ty­vo­jo me­zo­li­to lai­ko­tar­ pis, ta­čiau moks­li­nin­kai po­van­de­ ni­nia­me miš­ke ti­ki­si ras­ti ir žmo­ nių veik­los pėdsakų. Baž­ny­čia po van­de­niu

O štai Šven­to­sios so­dy­bos nu­sken­ do ne taip se­niai ir ne dėl gam­tos ka­tak­lizmų, bet dėl žmo­nių veik­ los. Kai ten pa­statė Šven­to­sios

uostą, ma­žiau nei per šimt­metį jūra į krantą pa­si­stūmėjo per 100 metrų. Senąjį pa­jūrio kaimą – maž­daug 17 so­dybų su ūki­niais pa­sta­tais – už­lie­jo jūra. Tai dar šian­dien pri­ si­me­na gy­ven­vietės sen­bu­viai. Šią in­for­ma­ciją pa­gal se­nus žemė­la­ pius at­sekė ir Geo­lo­gi­jos ir geog­ ra­fi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus vie­ nos so­dy­bos šu­li­nys dar bu­vo ma­ ty­ti maž­daug už dviejų metrų nuo kran­to. Prieš 20 metų se­nas žve­jys V.Žul­ kui pa­sa­ko­jo apie dar vieną sta­tinį, pa­sken­dusį jūro­je. Išp­laukę žve­jo­ti jūro­je jie ma­ty­ da­vo ak­menų krūsnis. Ta­čiau ne­ galė­jo su­pras­ti, jie natū­ra­liai ten at­gulę ar tai ko­kio nors pa­sta­to lie­ ka­nos. „Man vie­nas se­nas žve­jys yra ro­ dęs tą vietą, kur bu­vo XVI a. baž­ ny­čia. Pak­rantė­se, pa­plūdi­miuo­se štor­mai nu­plau­na ir bu­vu­sių pa­ statų dėmes, tų, ku­rie ten stovė­jo XVI–XVII a.“, – teigė pro­fe­so­rius. Apie senąją Šven­to­sios baž­ny­čią by­lo­ja ir is­to­ri­niai fak­tai. Ją štor­ mas nu­plovė XVII a. ir jos pa­ma­ tai tebė­ra po van­de­niu. „Mes tos vie­tos neap­ti­ko­me, nes ji pa­deng­ta smėlio nuo­sėdo­mis, rei­kia ty­rinė­ti mag­ne­to­met­ru. Tu­ ri­me tą prie­taisą, ka­da nors tai pa­ da­ry­si­me“, – žadė­jo V.Žul­kus.

Žvalgė ir iš dan­gaus

Ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių po van­de­ niu ieš­ko ne tik na­rai. Moks­li­nin­ kas Ro­mas Ja­roc­kis – ae­roar­cheo­ lo­gas. Jis bandė žval­gy­ti Bal­ti­jos jūrą iš oro, bet ne­la­bai sėkmin­gai. Jūra re­tai būna ne­ban­guo­ta. „Pa­gal tas teo­ri­jas iš oro po van­ de­niu ga­li­ma ma­ty­ti iki 7 metrų gy­lio, bet van­duo tu­ri būti skaid­

Vytauto Petriko nuo­tr.

rus ir ne­tu­ri truk­dy­ti ban­ga­vi­mas. Tai­gi iki 7 metrų gy­lio ga­li­ma ma­ ty­ti, kas gu­li dug­ne. To­kia už­sie­nio ae­ro­fo­tog­rafų pra­kti­ka“, – pa­sa­ko­ jo R.Ja­roc­kis. Lie­tu­vo­je šiuo me­to­du pui­kių re­ zul­tatų pa­vy­ko pa­siek­ti tik ty­rinė­ jant Luo­kesų ežerą Molėtų ra­jo­ne. O Bal­ti­jos jūro­je ką nors at­ras­ti iš oro dar ne­pa­si­sekė. Todėl da­bar esą ga­li­ma ir ne­besk­rai­dy­ti, vi­sa in­for­ ma­ci­ja yra in­ter­ne­te – pa­ly­do­vinės or­to­fo­to­nuot­rau­kos, tad jas ana­li­ zuo­jant ga­li­ma stebė­ti jūrą. Gal ką nors dar ir pa­ma­ty­si­me jos dug­ne. Moks­li­nin­kas ra­mi­na

Geo­lo­gi­jos ir geog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to Kran­to­ty­ros ir kran­tot­var­kos sek­ to­riaus va­do­vas dr. Gin­tau­tas Ži­ lins­kas nei­gia „kaž­ka­da pa­skleistą in­for­ma­ciją, kad per 50 metų jūra už­lies Klaipėdą ir ki­tus ne­to­li esan­ čius ku­ror­tus“. „Ga­liu nu­ra­min­ti, kad to­kių bai­ sumų ne­bus. Kas­met at­lie­ka­me mo­ni­to­ringą, ty­rinė­ja­me kran­ tą, kaip jis pa­si­keitė per žiemą. Kol kas nėra taip blo­gai, kaip at­ro­ do. Yra at­skirų pro­ble­mi­nių vietų. Pa­tys klaipė­die­čiai ži­no, kad tai – Pir­mo­ji Meln­ragė. Bet ne pa­slap­tis, kad ero­ziją su­kėlė žmo­gaus įsi­ki­ši­ mas, uos­to mo­lo prail­gi­ni­mas“, – sakė moks­li­nin­kas. Anot jo, „pra­sta si­tua­ci­ja yra ir tarp Šven­to­sios bei Būtingės, ten jau – Šven­to­sios uos­to pa­da­ri­niai“. Per pa­sta­ruo­sius 20 metų pa­stebė­ ta, kad yra vietų, kur jūros kran­tas nuo­lat siaurė­ja. „Bet bend­ras ba­lan­sas by­lo­ja, kad pa­krantė vie­nur su­mažė­ja, ki­ tur pa­didė­ja, tad nėra taip blo­gai. Sup­ran­ta­ma, ten­den­ci­ja nėra ge­ ra, bet ir ne ka­tast­ro­fiš­ka“, – tei­ gė G.Ži­lins­kas.


9

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

ekonomika Ši­lu­mos ­ kai­nos au­go

De­ga­lai ­ at­pi­go

Vi­du­tinė cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na per me­tus išau­go 17 pro­c. Šių me­ tų bir­želį ji siekė 29,4 cen­to už ki­lo­vat­ va­landę (su PVM), kaip ro­do Kainų ko­ mi­si­jos duo­me­nys. Did­mies­čiuo­se ši­lu­ mos kai­nos po­ky­čius per me­tus dau­giau­ sia nulėmė gam­ti­nių dujų kai­nos au­gi­mas: Kau­ne ji pa­didė­jo 26 pro­c., Klaipė­do­je – dau­giau nei 22 pro­c., Pa­nevė­žy­je, Šiau­ liuo­se ir Vil­niu­je – 16–20 pro­c.

Bend­rovė „Lu­koil“ po­pu­lia­riau­sią 95 mar­ kės ben­ziną par­davė po 4,75 li­to, ar­ba 12 centų pi­giau nei prie­š sa­vaitę. Bend­rovės „Or­len“ ir „Sta­toil“ ben­zi­no kainą per sa­ vaitę su­ma­ži­no 10 centų, ati­tin­ka­mai iki 4,77 li­to ir 4,78 li­to. Dy­ze­li­no kai­nos „Lu­ koil“ de­ga­linė­se nu­kri­to 12 centų, iki 4,45 li­to, o „Or­len“ ir „Sta­toil“ dy­ze­li­no kai­nas per sa­vaitę su­ma­ži­no 10 centų, ati­tin­ka­ mai iki 4,47 li­to ir 4,48 li­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3540 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2703 JAV do­le­ris 1 2,7637 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6789 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9533 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0493 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5442 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4432 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+2,1969 % +0,4753 % +0,4909 % +0,1907 % +0,0121 % +0,7018 % +0,3600 % –1,1161 % –0,0035 %

Dip­lomą iš­kei­čia į ži­ban­čias akis Su­si­for­mavęs įspūdis, kad va­dy­bos spe­cia­lis­tai graibs­to­mi darb­da­vių, – gin­čy­ti­nas. Nors va­dy­bi­ninkų pa­klau­sa ne­mažė­ja, darb­da­viai šios pro­fe­si­jos dip­lo­mui tei­kia tik ša­lu­tinę reikšmę. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pa­si­davė įspūdžiui

Lie­tu­vos dar­bo bir­ža nu­ro­do, kad pa­klau­siau­si spe­cia­lis­tai yra par­da­ vi­mo, pro­duktų va­dy­bi­nin­kai, taip pat vers­lo pa­slaugų, trans­por­to va­ dy­bi­nin­kai. Bet vers­lo kon­sul­tan­ tai skep­tiš­kai žiū­ri į aukštųjų mo­ kyklų už­mojį rinką už­pil­dy­ti būriu uni­ver­sa­lių va­dy­bi­ninkų. Dar­bo bir­žos įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­ my­bių ba­ro­met­ras ro­do, kad šiais me­tais par­da­vi­mo bei trans­por­ to va­dy­bi­nin­kai dar­bo rin­ko­je tu­ri daug ga­li­my­bių įsi­dar­bin­ti, tik tu­ riz­mo va­dy­bi­nin­kai tu­ri ma­žai ga­ li­my­bių ras­ti darbą. Aukš­to­sios mo­kyk­los įnir­tin­gai ruo­šia va­dy­bos spe­cia­lis­tus, o šie kar­jerą daž­niau­siai pra­de­da pa­čio­ je že­miau­sio­je pa­ko­po­je, kaip sakė bend­rovės „Eko­no­minės kon­sul­ ta­ci­jos ir ty­ri­mai“ di­rek­to­rius Gin­ tas Umb­ra­sas. Per­so­na­lo at­ran­kos bend­rovės taip pat pri­pažįs­ta, kad šių spe­cia­listų įdar­bi­ni­mas – spe­ ci­fi­nis, nes pir­me­nybė tei­kia­ma ne dip­lo­mui, o jų pro­fe­si­niam ba­ga­žui. Va­dy­bi­ninkų per­tek­lius, G.Umb­ ra­so tei­gi­mu, su­si­for­ma­vo prie­š 15 metų, kai ša­ly­je bu­vo su­kur­tas įspū­ dis, kad bend­ro po­būdžio va­dy­bi­ ninkų, ypač par­da­vi­mo sri­ty­je, la­bai trūksta. Tuo­met uni­ver­si­te­tai, anot jo, puolė karšt­li­giš­kai ruoš­ti uni­ver­ sa­lius šios pa­krai­pos spe­cia­lis­tus, ge­rai ne­įsi­gi­linę į rin­kos po­rei­kius. „Tiek uni­ver­si­te­tai ir ko­le­gi­jos, tiek pa­tys stu­di­juo­jan­tys pa­ju­to, kad be­ne leng­viau­sia gau­ti uni­ver­ sa­laus va­dy­bi­nin­ko dip­lomą. Daž­ nai sa­kau, kad tai yra stu­di­jos apie nieką. Ka­dan­gi uni­ver­si­te­tai vai­ko­ si stu­dentų pi­nigų, o mūsų jau­nuo­ liai no­ri dip­lomą gau­ti kuo ma­žes­ne kai­na ar leng­ves­niu būdu, va­dy­bos pro­fi­lio spe­cia­lybės yra po­pu­lia­ rios“, – sakė G.Umb­ra­sas.

dig­roup“ va­do­vo Ka­ro­lio Bla­že­vi­ čiaus, ne­se­niai šio po­būdžio stu­ di­jas bai­gu­sių spe­cia­listų si­tua­ci­ja šiuo me­tu yra ge­resnė nei stu­di­jas bai­gu­sių prie­š po­rą me­tus. Anks­ čiau va­dy­bi­nin­ko iš­si­la­vi­nimą ga­ vu­s iems spe­c ia­l is­tams dar­b o paieš­ka bu­vo itin su­dėtin­ga, nes jie stu­di­jas baigė per pa­tį kri­zi­nio lai­ko­tar­pio įkarštį. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad būtų per drąsu ir ne­pagrįs­ta teig­ti, jog va­dy­bos spe­cia­listų ša­ly­je yra per daug. Anot jo, va­dy­bi­nin­ko iš­si­la­ vi­nimą tu­rin­tys as­me­nys yra vie­ ni ini­cia­ty­viau­sių ku­riant nuo­savą verslą: „Šį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys

as­me­nys la­bai nau­din­gi Lie­tu­vos smul­kia­jam vers­lui, kur vie­nam dar­buo­to­jui ten­ka daug skir­tin­gos at­sa­ko­mybės. Tad spe­cia­listų ša­ly­ je nėra per daug, ki­ta ver­tus, tik­rai ne vi­sus va­dy­bos moks­lus bai­gu­ sius as­me­nis ga­li­me va­din­ti spe­ cia­lis­tais.“ K.Bla­že­vi­čiaus tei­gi­mu, in­for­ ma­ci­jos va­dy­bi­nin­kai daž­nai kar­ jerą pra­de­da ry­šių su vi­suo­me­ne ir rek­la­mos agentū­ro­se, trans­por­ to va­dy­bi­nin­kai – eks­pe­di­ci­jos įmonė­se, o pla­tesnės sri­ties va­dy­ bi­nin­ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys žmo­ nės dir­ba par­da­vi­mo, ad­mi­nist­ra­ vi­mo, pa­slaugų sfe­ro­je. „Ta­čiau išs­kir­ti vie­nos dar­bo kryp­ties ne­ga­li­me. Pla­tus iš­si­la­ vi­ni­mas le­mia platų dar­bo sri­ties spektrą. Jei as­muo ne­tu­ri dar­bo pa­tir­ties, tuo­met la­bai pla­tus iš­si­ la­vi­ni­mas jam ne­su­tei­kia pra­na­šu­ mo ieš­kant dar­bo“, – sakė jis. Dip­lo­mas – ant­ra­me pla­ne

Per­so­na­lo at­ran­kos bend­rovės „Simp­li­ka“ vy­riau­sio­ji per­so­na­lo

at­ran­kos kon­sul­tantė Lau­ra Man­ čia­kai­tytė sakė, kad darb­da­viai va­ dy­bi­ninkų daž­niau­siai ieš­ko pa­ slaugų ir pre­ky­bos sri­ty­se. Pa­tys va­dy­bi­nin­kai, anot jos, ieš­ko­da­mi dar­bo veik­los spe­ci­fik ­ os ne­įvar­di­ ja ir daž­niau­siai no­ri, kad dar­bo­ vietė būtų sta­bi­li, di­delė ir tarp­tau­ tinė bend­rovė: „Ren­kan­tis po­zi­ciją jiems jau ne­svar­bu, dar­bo­vietė siū­ lo va­dy­bos ar ki­tas funk­ci­jas.“

Gin­tas Umb­ra­sas:

Tiek uni­ver­si­te­tai ir ko­le­gi­jos, tiek stu­di­ juo­jan­tys pa­ju­to, kad be­ne leng­viau­sia gau­ ti uni­ver­sa­laus va­dy­ bi­nin­ko dip­lomą. Kon­sul­tantė pa­ti­ki­no, kad darb­ da­viai va­dy­bi­ninkų ieš­ko ak­ty­viai, o jų po­reikį dik­tuo­ja pa­ti rin­ka: „Va­dy­bi­ninkų trūksta, bet tai tik­

Už­sie­ny­je pa­ruo­šia ge­riau

Po­ten­cialūs vers­li­nin­kai

Paš­ne­ko­vas įsi­ti­kinęs, kad lai­kui bėgant šių spe­cia­listų kon­ku­ren­ci­ja rin­ko­je bus tik di­desnė: „Va­dy­bos spe­cia­listų rei­kia pre­ky­bos, lo­gis­ti­ kos bend­rovėms, įmo­nių pre­ky­bos pa­da­li­niams. Bet šio­je sri­ty­je dar­ bo vietų skai­čius ri­bo­tas.“ Ki­ta ver­tus, pa­sak per­so­na­lo paieš­kos ir at­ran­kos įmonės „In­

rai ne­reiš­kia, kad stin­ga va­dy­bi­nin­ ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­čių kan­di­datų. Ga­li­me teig­ti, kad darb­da­viai ieš­ko par­da­vi­mo va­dy­bi­ninkų, bet prio­ ri­tetą tei­kia ar­ba pa­tir­čiai, ar­ba as­ me­ninėms sa­vybėms: ko­mu­ni­ka­bi­ lu­mui, ener­gin­gu­mui, ki­taip ta­riant, vers­lu­mui. Kas darb­da­viui svar­biau – pa­tir­tis ar ži­ban­čios akys, pri­ klau­so nuo dar­bo po­būdžio.“ Va­dy­bos moks­lus baigę as­me­nys, pa­sak K.Bla­že­vi­čiaus, darbą su­si­ ran­da tik pa­rodę sa­vo ge­rus ko­mu­ ni­ka­ci­nius gebė­ji­mus, mo­ty­va­ciją, per­spek­ty­vas. Anot jo, va­dy­bi­nin­ ko iš­si­la­vi­ni­mas, pa­vyzd­žiui, vers­ lo va­dy­ba, yra ga­na pla­tus ir to­kius dar­buo­to­jus darb­da­viai la­biau lin­ kę ver­tin­ti ne pa­gal iš­si­la­vi­nimą, o pa­gal pa­tirtį rei­kia­ma­me sek­to­ riu­je. Todėl vien dip­lo­mas, K.Bla­ že­vi­čiaus tei­gi­mu, di­de­lio pra­na­ šu­mo ne­su­tei­kia. Jis dar­bo rin­ko­je sakė ne­pas­tebėjęs išs­kir­tinės ku­rios nors va­dy­bos pa­ krai­pos pa­klau­sos. Ji, anot pa­šne­ko­ vo, pa­sta­ruo­ju me­tu iš­li­ko pa­na­ši.

„„At­ran­ka: va­dy­bi­ninkų ieš­kan­tys darb­da­viai la­biau žval­go­si pa­ty­ru­sių ar­ba ini­cia­ty­vių, o ne spe­cialų iš­si­la­vi­

nimą tu­rin­čių spe­cia­listų. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

G.Umb­ra­sas įsi­ti­kinęs, kad siek­ ti va­dy­bi­nin­ko iš­si­la­vi­ni­mo turė­ tų jau kitą siau­resnį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys žmonės: „Ma­tyt, žmo­gui reikėtų įgy­ti ki­tos spe­cia­lybės ba­ ka­laurą, pa­dirbė­ti 2–3 me­tus ir ta­ da, jei jau­čia, kad no­ri pa­suk­ti ne spe­cia­lis­to, o va­do­vo ke­liu, rink­tis bend­ro­sios va­dy­bos ma­gist­ro stu­ di­jas. Tai būtų lo­giš­kas ke­lias.“ Todėl, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, tei­si­ nin­ko ar fi­nan­si­nin­ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys va­dy­bi­nin­kai ver­ti­na­mi la­biau nei bend­ro po­būdžio va­dy­ bi­nin­kai, ne­tu­rin­tys aiš­kios spe­ cia­li­za­ci­jos. Ta­čiau G.Umb­ra­sas pa­brėžė, kad ša­ly­je to­kia stu­dijų pra­kti­ka dar ne­įsi­šak­ni­ju­si. Anot jo, va­dy­bos stu­dijų ba­ka­laurą įgiję stu­ den­tai sto­ja į ana­lo­giš­kas ma­gist­ ro stu­di­jas. Todėl po še­še­rių metų stu­dijų „į rinką išei­na ne­la­bai pa­ tyrę, ne­la­bai rei­ka­lin­gi jau­nuo­liai, ku­rie daž­niau­siai kar­jerą pra­de­da nuo pa­čios že­miau­sios pa­ko­pos“. Už­sie­ny­je va­dy­bos stu­di­jos pa­ pras­tai yra ant­ra­sis iš­si­la­vi­ni­mo eta­pas. Todėl sve­tur va­dybą baigę jau­nuo­liai Lie­tu­vo­je darb­da­viams yra pa­trauk­les­ni ir la­biau pa­gei­ dau­ja­mi, juo­lab kad tu­ri pa­pil­domų pra­na­šumų. „Pir­ma, baigę stu­di­jas už­sie­ny­je yra pa­trauklūs dėl kal­bos įgūdžių, nes pa­pras­tai ge­rai mo­ka už­sie­nio kalbą ar net ke­lias jų. Be to, šie stu­ den­tai daž­niau­siai tu­ri šiek tiek ki­ to­kią so­cia­li­nių ry­šių bazę: jie pa­ žįsta ke­lias kultū­ras, ži­no, kaip ten vei­kia so­cia­li­niai me­cha­niz­mai. To­kių įgūdžių ir pa­tir­ties pa­si­gen­ da­ma iš čia stu­di­jas bai­gu­sių stu­ dentų“, – teigė G.Umb­ra­sas.


10

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

sportas V.Alek­na ­ įsi­mė­tė

D.Zub­rus ­ te­be­si­kau­na

Pra­lai­mė­jo ­ tik is­pa­nėms

Tarp­tau­ti­nė­se „Mee­ting Lil­ le Met­ro­po­le“ leng­vo­sios at­le­ ti­kos var­žy­bo­se Pran­cū­zi­jo­je Vir­gi­li­jus Alek­na pa­de­monst­ ra­vo įspū­din­gą me­ti­mų se­ri­ ją, pen­kis kar­tus nu­skrai­di­nęs dis­ką už 68 m žy­mos, o ge­ riau­siu ban­dy­mu nu­me­tė įran­ kį 69,04 m. Tai – ant­ras re­zul­ ta­tas pa­sau­ly­je šį se­zo­ną.

Na­cio­na­li­nės le­do ri­tu­lio ly­gos (NHL) Sten­lio tau­rės var­žy­ bų fi­na­le Nau­jo­jo Džer­sio „De­ vils“ klu­bas su Dai­niu­mi Zub­ ru­mi na­muo­se 2:1 nu­ga­lė­jo Los An­dže­lo „Kings“ le­do ri­ tu­li­nin­kus ir su­švel­ni­no se­ri­ją iki ke­tu­rių per­ga­lių 2:3. Šeš­to­ sios rung­ty­nės – šian­dien Los An­dže­le.

Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­nė tarp­tau­ti­nia­me tur­ ny­re Kau­ne užė­mė 2-ąją vie­ tą. Le­mia­mą dvi­ko­vą lie­tu­vės 80:85 pra­lai­mė­jo ne­sėk­mės kar­tė­lio ne­pa­ty­ru­sioms is­pa­ nėms. Nau­din­giau­sia mū­sų ša­lies eki­pos žai­dė­ja Gin­ta­rė Pet­ro­ny­tė pel­nė 21 taš­ką ir at­ ko­vo­jo 11 ka­muo­lių.

Pir­mo­ji „Euro 2012“ staig­me­na – su Pir­mo­ji skam­bi „Eu­ro 2012“ staig­me­na – pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nų Olan­di­jos fut­ bo­li­nin­kų pra­lai­mė­ji­mas Da­ni­jos rink­ ti­nei – at­ver­tė nau­ją pus­la­pį šių eki­pų tar­ pu­sa­vio ma­čų met­raš­ty­je ir tu­ri lie­tu­viš­ką ak­cen­tą. Sta­tis­ti­ka „„A gru­pė

Lenkija–Graikija 1:1 (1:0). Var­š u­ va, 56070 žiū­ro­v ų. Įvar­čiai: Ro­ber­ tas Le­wan­dows­k is (17 min.)/Dimi­ tris Sal­pin­g i­dis (51 min.). Gior­gas Ka­ ra­gou­nis (Grai­ki­ja) 71 min. ne­rea­li­za­ vo 11 m bau­di­nio. Rusija–Čekija 4:1 (2:0). Vroc­la­vas, 40800 žiū­ro­v ų. Įvar­č iai: Ala­n as „„B gru­pė

Danija–Olandija 1:0 (0:0). Char­ko­ vas, 35923 žiū­ro­vai. Įvar­tis: Mi­chae­ lis Kroh­nas-Deh­l is (24 min.). Vokietija–Portugalija 1:0 (0:0). Lvo­vas, 32990 žiū­ro­v ų. Įvar­t is: Ma­

Dza­go­je­vas (15 ir 79 min.), Ro­ma­nas Ši­ro­ko­vas (24 min.). Ro­ma­nas Pav­ liu­čen­ka (82 min.)/Vaclavas Pi­lar­ žas (52 min.). Komanda

Perg.

Lyg.

Pral.

Įv.

Tšk.

1 0 0 0

0 1 1 0

0 0 0 1

4:1 1:1 1:1 1:4

3 1 1 0

1. Ru­si­ja 2–3. Grai­ki­ja 2–3. Len­ki­ja 4. Če­ki­ja

rio Go­me­z as (73 min.). Komanda

1–2. Da­ni­ja 1–2. Vo­kie­ti­ja 3–4. Olan­di­ja 3–4. Por­tu­ga­li­ja

Perg. Lyg.

1 1 0 0

Pral.

Įv.

Tšk.

0 0 1 1

1:0 1:0 0:1 0:1

3 3 0 0

0 0 0 0

Nuomonės Lenkija–Graikija 1:1.

Prze­mys­la­was Ty­to­nis

Len­ki­jos rink­ti­nės var­ti­nin­kas

Kai Woj­cie­chas Szczęs­ny bu­vo pa­ ša­lin­tas iš aikš­tės, su­pra­tau, kad ma­ no sva­jo­nė su­žais­ti rink­ti­nė­je iš­si­pil­ dys. At­si­ra­do ga­li­my­bė pa­dė­ti sa­vo ko­man­dai. Dė­ko­jau Die­vui už tai, kad at­mu­šiau bau­di­nį.

Danija–Olandija 1:0.

Chris­tia­nas Erik­se­nas Da­ni­jos rink­ti­nės sau­gas

Olan­dai be­veik tris­de­šimt kar­tų smū­ gia­vo į mū­sų var­tus, bet dau­gu­ma var­ žo­vų šū­vių bu­vo vi­siš­kai ne­pa­vo­jin­gi. Šį kar­tą gy­ny­ba pra­no­ko puo­li­mą.

Grai­ki­jos rink­ti­nės puo­lė­jas

Su­ge­bė­jo­me iš­ly­gin­ti žai­di­mą ir re­zul­ta­ tą, nors sta­dio­ne 80 pro­c. sir­ga­lių pa­lai­ kė ne mus, bet var­žo­vus. Ta­čiau mū­sų ko­man­dos dva­sia ypa­tin­ga – grai­kiš­ka.

No­rint lai­mė­ti, rei­kia įmuš­ti įvar­čių. Be to, ar­bit­ras ne­sky­rė į da­nų var­tus ne­ gin­či­ja­mo 11 m bau­di­nio. Ką gi, da­bar mes pri­va­lė­si­me įmuš­ti vo­kie­čiams ir juos įveik­ti.

Rusija–Čekija 4:1.

Lu­ka­šas Po­dols­kis Ru­si­jos rink­ti­nės sau­gas

Lai­mė­jo­me di­de­liu skir­tu­mu, bet ne­ ma­nau, kad jau dar­bas at­lik­tas ir ga­lė­ tu­me iš džiaugs­mo kil­ti į kos­mo­są.

Mi­cha­las Bi­le­kas

Če­ki­jos rink­ti­nės vy­r. tre­ne­ris

Mū­sų ša­lies rink­ti­nė su­ge­ba at­si­ties­ti po skau­džių pra­lai­mė­ji­mų. Ma­nau, ga­ li­me lai­mė­ti li­ku­sius du ma­čus su grai­ kais ir len­kais.

Gdans­kas (Len­ki­ja)

Ro­mas Po­de­rys

Ber­tas van Mar­wij­kas

Vokietija–Portugalija 1:0.

Ro­ma­nas Ši­ro­ko­vas

Ma­rius Bag­do­nas r.poderys@diena.lt

Olan­di­jos rink­ti­nės vy­r. tre­ne­ris

Di­mit­ris Sal­pin­gis

„„Sen­sa­ci­ja: ne­ti­kė­ta da­nų (bal­ta ap­ran­ga) sėk­mė pa­glos­tė šir­dį ir A.Skar­ba­liui. 

Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės puo­lė­jas

Mes kol kas ne­žai­d žia­me taip, kaip 2010-ųjų pa­s au­l io čem­pio­na­te. Ži­ nau, kad ga­li­me dar ge­riau ata­kuo­ti. To iš mū­sų lau­k ia ir sir­ga­liai.

Cris­tia­no Ro­nal­do

Por­tu­ga­li­jos rink­ti­nės sau­gas

Šiek tiek nu­si­vy­lė­me re­zul­ta­tu, bet ne sa­vo žai­di­mu. Bu­vo­me ge­res­ni už vo­ kie­čius, nu­si­pel­nė­me jei ne per­ga­lės, tai bent ly­gių­jų.

Kas, kur, ka­da? „„Šian­dien D gru­pėje

„„Ry­toj A gru­pėje

19 val. Do­nec­ke: Prancūzija–Anglija, 21.45 val. Ki­je­ve: Ukraina–Švedija.

19 val. Vroc­l a­ve: Graikija–Čekija, 21.45 val. Var­šu­vo­je: Lenkija–Rusija.

Per­ga­lė ma­lo­ni ir Au­riui

14-ojo Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­ to fi­na­lo tur­ny­ro B gru­pė­je Char­ ko­ve olan­dai 0:1 nu­si­lei­do Da­ni­jos vie­nuo­li­kei. Vie­nin­te­lį įvar­tį įmu­šė sau­gas Mi­chae­lis Kroh­nas-Deh­lis, na­ cio­na­li­nė­je eki­po­je at­sto­vau­jan­ tis „Brøndby IF“ klu­bui, ku­ria­me vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu dir­ba Au­re­ li­jus Skar­ba­lius, Da­ni­jo­je va­di­na­ mas tie­siog Au­riu. Iki šiol pa­sku­ti­nį kar­tą da­ nai Olan­di­jos fut­bo­li­nin­kus bu­vo įvei­kę prieš 45 me­tus, kai dvi­ko­ va 1967-ai­siais bai­gė­si 3:2. Sa­vo ruož­tu „oran­ži­niai“ pir­mą kar­tą nuo 1988-ųjų pra­lai­mė­jo star­ti­nę Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­ ro dvi­ko­vą. Per rung­ty­nes Char­ ko­ve olan­dų vie­nuo­li­kei at­sto­va­ vęs gy­nė­jas Jet­ro Wil­lem­sas ta­po jau­niau­siu vi­sų lai­kų Se­no­jo že­ my­no pir­me­ny­bių žai­dė­ju – bir­ že­lio 9-ąją jam bu­vo 18 me­tų ir 72 die­nos. J.Wil­lem­sas pa­ge­ri­no bel­go En­ zo Sci­fo re­kor­dą, ku­riam per „Eu­ro 1984“ bu­vo 18 me­tų ir 115 die­nų.

Ru­sai įsi­siau­tė­jo

Nuo sa­vo rink­ti­nės per­ga­lės prieš če­kus 4:1 ap­kvai­tę Ru­si­jos fut­bo­lo aist­ruo­liai pa­te­ko po di­di­na­muo­ ju ne vien Len­ki­jos po­li­ci­jos, bet ir Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­ jun­gos (UE­FA) pa­rei­gū­nų stik­lu.

Ser­ge­jus Fur­sen­ka:

Vie­nas toks už­tai­sas mums kai­nuo­ja 10 tūkst. eu­rų.

Per rung­ty­nes su Če­ki­jos vie­ nuo­li­ke ru­sų sir­ga­liai į aikš­tę iš­me­ tė pi­ro­tech­ni­kos už­tai­są ir Vroc­la­ vo sta­dio­no tri­bū­no­se su­si­mu­šė su ap­sau­gos dar­buo­to­jais, mė­gi­ nu­siais už­kirs­ti ke­lią šiam iš­si­šo­ ki­mui. „Vie­nas toks už­tai­sas mums kai­ nuo­ja 10 tūkst. eu­rų“, – apie gre­ sian­čią bau­dą sa­kė Ru­si­jos fut­bo­lo są­jun­gos (RFS) pre­zi­den­tas Ser­ge­ jus Fur­sen­ka. Be to, ru­sų sir­ga­liai stū­ga­vo ra­ sis­ti­nius šū­kius tam­siao­džiui Če­ ki­jos rink­ti­nės gy­nė­jui Theo­do­rui

Geb­re Se­las­sie’ui ir UE­FA dėl to pra­dė­jo spe­cia­lų ty­ri­mą. RFS iš­pla­ti­no ofi­cia­lų pa­reiš­ki­ mą, ku­ria­me pa­smer­kė chu­li­ga­ niš­kus kai ku­rių sir­ga­lių veiks­mus, o Ru­si­jos spor­to mi­nist­ras Vi­ta­li­ jus Mut­ko pa­reiš­kė, jog to­kie ere­ liai tu­rė­tų bū­ti de­por­tuo­ja­mi iš ša­ lies ir įtrauk­ti į juo­dą­jį są­ra­šą, kad iki gy­vos gal­vos ne­bū­tų įleis­ti nė į vie­ną sta­dio­ną. Įk­liu­vo ir is­pa­nas

Len­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ ja pa­skel­bė, kad ša­lies po­li­ci­ja už įvai­rius vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­ mus per „Eu­ro 2012“ yra su­lai­kiu­ si 10 už­sie­nie­čių, tarp jų dau­giau­ sia ru­sų, taip pat ke­lis ai­rius, če­kus, vie­ną is­pa­ną. Į areš­ti­nę už­da­ry­ti ke­tu­ri Ru­si­ jos pi­lie­čiai, įta­ria­mi nu­siau­bę ba­ rą Vroc­la­ve. Nuos­to­lis – be­veik 3000 zlo­tų. Uk­rai­no­je te­be­ti­ria­mas Lvo­vo sir­ga­lių zo­no­je ki­lęs in­ci­den­tas – ten sir­ga­lių muš­ty­nė­se da­ly­va­vo dau­giau nei 20 as­me­nų. Pra­ne­ša­ ma, kad san­ty­kius aiš­ki­no­si ru­sai ir uk­rai­nie­čiai. Nau­jų su­si­dū­ri­mų, tu­rint gal­vo­ je su­dė­tin­gus po­li­ti­nius san­ty­kius, lau­kia­ma prieš Len­ki­jos ir Ru­si­jos rink­ti­nių rung­ty­nes ir po jų.


11

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Čem­pio­nė – 7-o­je vie­to­je

Ran­ki­nin­kai suklupo

Pa­sau­lio „La­ser Ra­dial“ kla­sės bu­ria­vi­mo čem­pio­ nė Gin­ta­rė Scheidt (nuo­tr.) 6-aja­me pa­sau­lio bu­ria­vi­ mo tau­rės var­žy­bų eta­pe Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ga­lu­ ti­nė­je įskai­to­je su 57 bau­ dos taš­kais tarp 70 da­ly­vių užė­mė 7-ąją vie­tą. Nu­ga­lė­jo bri­tė Ali­son Young (26 tšk.).

Bliūkš­ta Lie­tu­vos vy­rų ran­ ki­nio rink­ti­nės vil­tys pra­si­ brau­ti į pa­sau­lio čem­pio­ na­to fi­na­lo tur­ny­rą. Va­kar lie­tu­viai Vil­niu­je pra­lai­mė­ jo pir­mą­sias at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų rung­ty­nes Len­ki­jos ko­man­dai 17:24 (9:12). At­ sa­ko­mo­ji dvi­ko­va vyks bir­ že­lio 17-ąją Ka­to­vi­cuo­se.

lie­tu­viš­ku ak­cen­tu

R.Sei­bu­čiui pri­rei­kė chirurgų pagalbos Olim­pi­niam at­ran­kos tur­ny­rui be­si­ren­gian­čio­je Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė­je – ne­tek­tis: sun­kią trau­mą pa­ty­rė Re­nal­das Sei­bu­tis.

Žai­dė­jas per tre­ni­ruo­tę Klai­pė­do­ je su­si­dū­rė su ko­man­dos drau­gu ir su­si­lau­žė skruos­ti­kau­lį. Trau­mos po­bū­dis paaiš­kė­jo po R.Sei­bu­čiui Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je at­lik­to kom­ piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mo. Po to krep­ši­nin­kas bu­vo iš­vež­ tas į Kau­no kli­ni­kas, kur, at­li­kę pa­pil­do­mus ty­ri­mus, gy­dy­to­jai nu­spren­dė, kad Re­nal­dui bū­ti­na sku­bi ope­ra­ci­ja.

ir vi­si jau­tė­me, kad Re­nal­das ga­ li mums la­bai pa­dė­ti. Bet ką da­ ry­si – toks gy­ve­ni­mas, tu­ri­me ei­ti to­liau. Vi­si rink­ti­nė­je lin­ki­me Re­ nal­dui kuo grei­čiau pa­sveik­ti“, – kal­bė­jo vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­ tu­tis Kem­zū­ra. Bir­že­lio 16-ąją Klai­pė­dos „Švy­ tu­rio“ are­no­je mū­sų krep­ši­nin­kai žais pir­mą­sias kont­ro­li­nes rung­ ty­nes su Ma­ke­do­ni­jos eki­pa, o 17ąją Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je su­ si­tiks su Grai­ki­jos ko­man­da. VD inf.

Re­nal­do bent jau olim­pi­nia­me at­ran­ kos tur­ny­re ne­tu­rė­ si­me. „No­ri­me la­bai pa­dė­ko­ti do­cen­ tui Da­liui Sa­ka­vi­čiui, ku­ris nak­tį at­vy­ko į Kli­ni­kas ir at­li­ko ope­ra­ ci­ją“, – sa­kė rink­ti­nės gy­dy­to­jas Vy­te­nis Trum­pic­kas. Pa­sak V.Trum­pic­ko, krep­ši­ nin­kas ga­lės pra­dė­ti spor­tuo­ ti ne anks­čiau nei po ke­tu­rių sa­ vai­čių. „At­ro­do, kad Re­nal­do bent jau olim­pi­nia­me at­ran­kos tur­ny­ re ne­tu­rė­si­me. Gai­la, nes jis bu­ vo tik­rai ge­ros spor­ti­nės for­mos

„„Įtampa: vakar ispanų ir italų mačas nestokojo didelių greičių ir pietietiško azarto.

Gdans­ke – čem­pio­nų star­tas

Va­kar var­žy­bas pra­dė­jo D gru­pės ko­man­dos. Gdans­ke Eu­ro­pos čem­ pio­nų ti­tu­lą gi­nan­tys is­pa­nai iš­mė­ gi­no jė­gas su ita­lais. Lygiosios 1:1. Įvarčius įmušė Antonio Di Nata­ le (60 min.) ir Cescas Fabregasas (64 min.). Poz­na­nė­je su­si­ti­ko Ai­ri­jos ir Kroa­ti­jos rink­ti­nės. Gdans­ko pa­grin­dė­je Dlu­gi gat­vė­ je gar­siau­siai gir­di­si ai­riš­kos skan­ duo­tės ir do­mi­nuo­ja šios ša­lies vė­ lia­vos. Aist­ruo­lių skai­čiu­mi ai­riai ge­ro­ kai len­kia ir is­pa­nus, ir kroa­tus. Net per ki­ta­me mies­te vy­ku­sį Ai­ri­jos ir Kroa­ti­jos eki­pų ma­čą ne­ma­žas bū­ rys ai­rių, ap­si­gau­bu­sių ža­lios, bal­ tos ir oran­ži­nės spal­vų vė­lia­vo­mis bei bo­ka­lais alaus rankose, šmi­ri­ nė­jo po Gdans­ką. „Tai mums – di­džiu­lė šven­tė. Šios aki­mir­kos lau­kė­me net 24 me­tus. Pa­ga­liau vėl tu­ri­me ko­man­dą, ku­ri pa­te­ko į Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­ lo tur­ny­rą. Iro­niš­ka, bet už tai tu­ rė­tu­me dė­ko­ti žmo­gui iš tos ša­lies, su ku­ria mums teks su­si­kau­ti šio­se pir­me­ny­bė­se. Ita­las Gio­van­ni Tra­ pat­to­ni pas mus įvai­riai ver­ti­na­mas, ta­čiau jo nuo­pel­nai Ai­ri­jos fut­bo­lui nea­be­jo­ti­ni“, – tvir­ti­no Dar­re­nu pri­si­sta­tęs rau­donp­lau­kis.

Gin­ta­rui pi­ni­gų ne­gai­li

Vi­dur­že­mio jū­ros ma­lo­nu­mų iš­le­ pin­ti ir ma­žiau­siai sa­vai­tei Gdans­ ke įstri­gę Is­pa­ni­jos rink­ti­nės žai­ dė­jai ir aist­ruo­liai skun­džia­si, kad no­rin­tie­siems pa­jaus­ti šal­tas Bal­ ti­jos ban­gas rei­kia va­žiuo­ti į ne­to­ lie­se esan­tį So­po­tą. Ai­riš­ko­mis ir is­pa­niš­ko­mis nuo­ tai­ko­mis gy­ve­nan­čia­me Gdans­ke yra ir lie­tu­viš­kų mo­ty­vų. Šio Len­ ki­jos mies­to fut­bo­lo ko­man­do­je „Le­chia“ jau dve­jus me­tus žai­džia

„Reu­ters“, AFP nuo­tr.

Lie­tu­vos rink­ti­nės ir bu­vęs fut­bo­ lo-beis­bo­lo klu­bo (FBK) „Kau­nas“ gy­nė­jas Vy­tau­tas And­riuš­ke­vi­čius. Į Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no lan­ky­ti­nų vie­tų są­ra­šą įtrauk­tas „PGE Are­na“ sta­dio­nas pri­me­na gin­ta­rą. „Eu­ro 2012“ čem­pio­na­tas gin­ta­ro par­da­ vė­jams – at­gai­vos me­tas: Ai­ri­jos ir Is­pa­ni­jos aist­ruo­liai, ne­gai­lė­da­mi pi­ni­gų, per­ka gin­ta­ri­nius su­ve­ny­ rus su Len­ki­jos sim­bo­li­ka, tad kai­ nos šok­te­lė­jo ma­žiau­siai pu­sant­ ro kar­to.

„„Ere­liai: Ru­si­jos sir­ga­liai jau nu­si­pel­nė iš­skir­ti­nio po­li­ci­jos dė­me­sio. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

„„Trau­m a: R.Sei­bu­tis gy­dy­sis

ma­žiau­siai mė­ne­sį.



Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.


12

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

pasaulis Sieks sta­tu­so

Sun­ki būklė

Kru­vi­nas su­si­šau­dy­mas

Pa­les­ti­nos va­do­vai pa­reiškė, kad jie galbūt su­tiks su ne­pri­ si­jun­gu­sios vals­tybės sta­tu­ su Jung­tinė­se Tau­to­se (JT). Anks­čiau Pa­les­ti­nos sa­vi­val­ dos at­sto­vai siekė, kad jiems būtų su­teik­tas vi­sa­teisės JT narės sta­tu­sas. Ta­čiau šią ga­ li­mybę blo­ka­vo Jung­tinės Vals­ti­jos.

Buvęs Egip­to pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas, ku­ris prie­š aš­tuo­nias die­nas bu­vo pa­gul­ dy­tas į li­go­ninę Kai­ro kalė­ji­ me, tai pra­ran­da sąmonę, tai ją at­gau­na. Tai pra­nešė ne­įvar­ dy­tas sau­gu­mo pa­reigū­nas. Minė­tas pa­reigū­nas pri­dūrė, kad H.Mu­ba­ra­kas ga­li mai­tin­ tis tik skys­čiais ir jo­gur­tu.

Po šau­dy­mo dau­gia­bu­čių komp­lek­se Ober­ne Ala­ba­mo­ je vie­tos ži­niask­lai­da pra­nešė, kad per iš­puolį žu­vo trys žmo­ nės, dar du bu­vo rim­tai su­ žeis­ti. Vėlų šeš­ta­die­nio va­ karą šau­dy­ta komp­lek­se „Uni­ ver­si­ty Heights Apart­ments“, spėja­ma, kad su šiuo įvy­kiu su­si­ję fut­bo­li­nin­kai.

Is­pa­nai iškėlė baltą vėliavą? 100 mlrd. eurų bankų sis­te­mai sta­bi­li­zuo­ti. Pa­sau­ lio ly­de­riai svei­ki­na dėl pa­sko­los, ta­čiau Mad­ri­dui tai – silp­ nu­mo ženk­las.

ma siektų jau ne 60–80 mlrd. eurų, o 500 mlrd.“, – svarstė A.Ayo­ra. Vis dėlto ki­ti ana­li­ti­kai per­spėjo, kad pa­gal­bos pa­ke­tas ban­kams ga­li su­kel­ti naują pa­ni­kos bangą rin­ko­se, – to ir bi­jo­jo Is­pa­ni­jos vy­riau­sybė. „Prob­le­ma tai, jog pa­gal­bos pa­ke­tas su­kels spe­ku­lia­ci­jas, kad ša­liai reiks dar vie­no pa­ke­to“, – įspėjo Vo­kie­ti­ jos „Com­merz­bank“ ban­ko ana­li­ti­ kas Ralp­has Sol­vee­nas. Įsi­senė­ju­sios pro­ble­mos

Po­zi­ci­ja pa­si­keitė

Is­pa­ni­jos prem­je­ro Ma­ria­no Ra­ joy kon­ser­va­to­rių vy­riau­sybė iki šiol ka­te­go­riš­kai neigė, kad ke­ti­na kreip­tis pa­gal­bos į tarp­tau­ti­nius kre­di­to­rius. Ta­čiau va­kar vy­riau­sybės va­do­ vas pa­reiškė, jog pa­sko­la – did­žiu­ lis laimė­ji­mas. „Esu la­bai pa­ten­ kin­tas, ma­nau, kad žengė­me la­bai ryž­tingą žingsnį, – spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je sakė M.Ra­joy. – Nie­ kas manęs ne­spaudė ir ne­ži­nau, ar turė­čiau tai sa­ky­ti, bet tai aš spaud­žiau dėl kre­di­to li­ni­jos.“ Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos mi­nist­ras Lui­sas de Guin­do­sas pa­brėžė, jog kre­di­tas Is­pa­ni­jai ne­reiš­kia, kad ša­lis įsėdo į vieną valtį kar­tu su grai­kais, po­rtu­ga­lais ir ai­riais. „Tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra su gelbė­ji­mu“, – aiš­ki­no L.de Guin­do­sas. Jis ra­mi­no, kad su šia pa­gal­ba ne­ bu­vo įves­tos jo­kios nau­jos sąly­gos ar tau­py­mo prie­monės, o pa­gal­bos rei­kia tik 30 pro­c. silp­niau­sių ša­ lies bankų. Vis dėlto mi­nist­rui te­ko pri­pa­ žin­ti, kad ga­vus šią pa­skolą vals­ tybės biud­že­to de­fi­ci­tas, da­bar sie­ kian­tis apie 8,9 pro­c., pa­didės. Tai reiš­kia, kad tau­py­mo po­li­ti­ ka griežtės, jei is­pa­nai ti­ki­si iki šių metų de­fi­citą su­ma­žin­ti bent iki 5,3 pro­c.

„„Klau­si­mas: is­pa­nai gaus mi­li­jar­dus bankų sek­to­riui sta­bi­li­zuo­ti, nors iki šiol ša­lies prem­je­ras M.Ra­joy ka­te­

go­riš­kai tvir­ti­no, kad jo­kios pa­ra­mos iš išorės jo ša­liai ne­rei­kia. 

„Reu­ters“ nuo­tr.

sau­lio eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo link. Prancū­zi­jos fi­nansų mi­nist­ ras Pier­re’as Mos­co­vi­ci pri­dūrė, kad at­kur­da­mas pa­si­tikė­jimą Is­ pa­ni­jos ban­kais „šis su­si­ta­ri­mas pa­dės ska­tin­ti au­gi­mo Eu­ro­po­je su­grįžimą“. Eu­ro­pos ly­de­riams Is­ pa­ni­jos spren­di­mas – svar­bus, nes vi­lia­ma­si, kad tai nu­ra­mins fi­nansų rin­kas prie­š Grai­ki­jos rin­ki­mus bir­ že­lio 17 d., ku­rie ga­li lem­ti šios ša­ lies pa­si­trau­kimą iš eu­ro zo­nos.

tu­ga­li­jai“, – sakė eko­no­mis­tas José Car­los Díe­zas. Jis pri­dūrė, jog už­tik­rin­ti fi­nan­ sinės sis­te­mos sta­bi­lumą yra būti­ na, kad ne­reikėtų gelbė­ti vi­sos ša­ lies eko­no­mi­kos. Ama­do­ras Ayo­ra, dien­raš­čio „El Eco­no­mis­ta“ re­dak­to­rius, taip pat pri­dūrė, kad jei Is­pa­ni­jai ne­pa­vyktų sta­bi­li­zuo­ti bankų sek­to­riaus, jau ru­denį tektų kreip­tis į kre­di­to­rius su pa­gal­bos ša­lies eko­no­mi­kai pra­šy­ mu. „Prob­le­ma, kad to­kiu at­ve­ju su­

Įvai­rios nuo­monės

Ne vel­tui Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­da į nau­jieną rea­ga­vo ga­na ašt­riai. Dau­gu­ma Is­pa­ni­jos laik­raš­čių pir­muo­se pus­la­piuo­se skelbė ant­ raš­tes „Gelbė­ji­mas“. Tie­sa, kai ku­rie lei­di­niai stengė­si su­švel­nin­ ti smūgį. „Gelbė­ji­mas be pa­že­mi­ ni­mo“, – tvir­ti­no kon­ser­va­ty­vus dien­raš­tis „El Mun­do“.

Prob­le­ma tai, jog pa­ gal­bos pa­ke­tas su­ kels spe­ku­lia­ci­jas, kad ša­liai reiks dar vie­no pa­ke­to. Pa­sau­lio reak­ci­ja bu­vo džiu­ gi. Ja­po­ni­jos fi­nansų mi­nist­ras Ju­ nas Azu­mi sakė, kad tai „pir­mas di­de­lis žings­nis“ Eu­ro­pos ir pa­

Eko­no­mis­tai at­sargūs

Nors Is­pa­ni­jos pa­reigū­nai tvir­ti­ no, kad pa­sko­la ša­liai – ne pa­gal­ bos pa­ke­tas, eko­no­mis­tai sakė, jog ki­taip to įvar­dy­ti ne­įma­no­ma. Tie­sa, jie su­ti­ko, kad ne­ga­li­ ma Grai­ki­jai, Por­tu­ga­li­jai ir Ai­ri­jai skirtų pa­skolų pa­ly­gin­ti su is­pa­ nams duo­ta. „De­talės bus aiš­kios vėliau, ta­čiau da­bar ne­ma­tau prie­ žas­čių ma­ny­ti, kad šis pa­gal­bos pa­ ke­tas bus toks, kaip Ai­ri­jai ir Por­

Ne­rimą rin­ko­se vi­sai ne­se­niai su­ kėlė ket­vir­to pa­gal dydį Is­pa­ni­jos ban­ko „Ban­kia“ pro­ble­mos. Prieš po­rą sa­vai­čių ban­kas, kurį vy­riau­sybė na­cio­na­li­za­vo, pa­prašė vy­riau­sybės skir­ti jam 19 mlrd. eu­ rų pa­skolą. Ta­da im­ta svars­ty­ti, kad Mad­ri­das ga­li pra­šy­ti pa­gal­bos, bet to­kias kal­bas M.Ra­joy tuo­met ka­ te­go­riš­kai neigė. Vie­toj pa­gal­bos iš išorės vy­riau­ sybė pa­ti pa­sko­li­no ban­kams apie 34 mlrd. eurų. Vis dėlto Is­pa­ni­jos vy­riau­sybė pa­si­davė pa­sau­lio ly­de­rių ir, visų svar­biau­sia, rinkų, ku­rios smar­kiai pa­di­di­no Is­pa­ni­jos sko­las, spau­di­ mui. Pas­ko­la iš Eu­ro­pos reiš­kia, kad Is­pa­ni­ja – ket­vir­ta pa­gal eko­ no­minį iš­si­vys­tymą Eu­ro­pos ša­lis – taip pat at­si­dūrė eu­ro zo­nos kri­ zės tai­ki­nių sąra­še. Sa­vo dyd­žiu Is­pa­ni­jos eko­no­mi­ka du­kart vir­ši­ja iki šiol gelbė­tų Grai­ kijos, Ai­rijos ir Por­tu­ga­lijos drau­ ge su­dėjus. „Reu­ters“, AFP, BBC, CNN, BNS inf.

Achi­lo kul­nas – ban­kai „„Is­pa­ni­jos bankų sek­to­rius smar­kiai

nu­kentė­jo nuo ša­ly­je per krizę spro­ gu­sio va­di­na­mo­jo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lo ir vėliau pra­si­dėju­sios ūkio re­ce­si­jos.

įsi­gy­ti būstą, ta­čiau ne iš tu­rimų lėšų, o pa­si­sko­linę iš kitų rinkų. „„Po krizės pa­sau­ly­je su­men­kus kre­

di­ta­vi­mui Is­pa­ni­jos ban­kams te­ko pe­ rim­ti apie 200 tūkst. ne­kil­no­ja­mo­jo „„Dau­ge­lis Is­pa­ni­jos bankų sko­li­ tur­to ob­jektų, ta­čiau ne­kil­no­ja­mo­jo no pi­ni­gus sta­tybų sek­to­riaus at­sto­ tur­to kai­na tuo me­tu kri­to net 25 pro­c, vams, taip pat žmonėms, no­rin­tiems ir tai nulėmė bankų ka­pi­ta­lo sty­gių.

Prancūzijos gyventojai – vėl prie bal­sadė­žių Va­kar Prancū­zi­jo­je vy­ko par­la­ men­to rin­kimų pir­ma­sis tu­ras. Šie rin­ki­mai la­bai svarbūs ne­se­niai ša­lies va­do­vu ta­pu­siam Fran­çois Hol­lan­de’ui, ku­ris sie­kia įvyk­dy­ti mo­kes­čių ir iš­laidų re­for­mas.

„„Sprendė: va­kar prancū­zai bal­

sa­vo pir­ma­ja­me par­la­men­to rin­ kimų tu­re.  „Reu­ters“ nuo­tr.

Pre­zi­den­tas ra­gi­no rinkė­jus ne­būti pa­sy­vius ir su­teik­ti jam man­datą vyk­dy­ti re­for­mas, ša­liai gru­mian­ tis su fi­nansų kri­ze, didė­jan­čiu ne­ dar­bu ir eko­no­mi­kos stag­na­ci­ja. „Po­ky­čius, ku­rių manęs pra­šė prancū­zai, galė­siu įgy­ven­din­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu turė­siu dau­gumą

Na­cio­na­linė­je asamblė­jo­je“, – pa­ brėžė F.Hol­lan­de’as. Nau­jau­sios ap­klau­sos rodė, kad so­cia­lis­tai triuš­ki­na­mos per­galės ne­pa­sieks, bet drau­ge su sąjun­gi­ nin­kais – ža­liai­siais ir kairės griež­ to­sios li­ni­jos ša­li­nin­kais – su­da­rys dau­gumą. Penk­ta­dienį pa­skelb­tos ap­klau­ sos pa­rodė, kad pa­grin­dinės kai­riųjų par­ti­jos turėtų gau­ti 32,5 pro­c. bal­ sų, drau­ge su ža­liai­siais – 36,5 pro­c. balsų, o dar ir su Kairės fron­tu – 44,5 pro­c. balsų. Pag­rin­dinės srovės de­ši­ nie­ji turėtų gau­ti 33,5 pro­c. balsų.

Ta­čiau ap­klau­sos pa­rodė ir tai, kad net 40 pro­c. prancūzų ap­skri­ tai ne­no­ri ei­ti bal­suo­ti, nes pa­var­ go nuo rin­kimų. Šis bal­sa­vi­mas taip pat bus lak­ mu­so po­pierė­lis dėl Ma­ri­ne Le Pen Na­cio­na­li­nio fron­to. Per pre­zi­den­ to rin­kimų pirmąjį turą po­li­tikė su­ si­žėrė net 18 pro­c. rinkėjų balsų. Stebė­to­jai la­bai do­mi­si Na­cio­na­ li­nio fron­to re­zul­ta­tais, nes M.Le Pen, at­ro­do, įtvir­ti­na sa­vo par­ti­jos vietą na­cio­na­linės po­li­ti­kos are­ no­je po ge­ro pa­si­ro­dy­mo per pre­ zi­den­to rin­ki­mus.

Rin­ki­muo­se į Na­cio­na­linę asam­ blėją da­ly­vau­ja dau­giau kaip 6,5 tūkst. kan­di­datų. Kai­rie­ji jau tu­ ri dau­gumą aukš­tuo­siuo­se par­la­ men­to rūmuo­se – ne­tie­sio­giai ren­ ka­ma­me Se­na­te. Bal­sa­vi­mas vyks­ta pa­gal pa­pras­ tos dau­gu­mos apy­gar­do­se sis­temą, bet dviem ra­tais. Jei­gu nė vie­nas kan­di­da­tas pir­ma­ja­me tu­re ne­ gaus dau­giau kaip 50 pro­c. balsų, ant­ra­ja­me var­žy­sis tie kan­di­da­tai, ku­rie bus gavę dau­giau kaip po 12,5 pro­c. balsų. BNS inf.


13

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

menas ir pramogos

Pas­lap­tin­ga šven­to­jo jau­čio nak­tis Ry­toj Anup­riškė­se (Trakų r.) skambės mu­ zi­ka, ne­trūks au­ten­tiškų pra­mogų ir vyks ne­ma­ty­tos ri­tua­linės apei­gos. Vi­si Anup­ rai, jų drau­gai ir tie­siog mėgstan­tys pui­kiai leis­ti laiką kvie­čia­mi švęsti Anup­ro nak­ties. Jau ke­lin­tus me­tus iš eilės Anup­ ro var­do dieną – bir­že­lio 12-ąją – Anup­riškė­se bus šven­čia­ma Anup­ ro nak­tis. Šventės or­ga­ni­za­to­riai šie­met ža­da ne tik įspūdingą mu­ zi­kinę pro­gramą, bet ir dar ne­ma­ tytų ri­tua­li­nių apeigų.

Vir­gis Stakė­nas:

Anup­ras man yra la­bai šil­tas, itin skam­bus ir ma­lo­nias aso­cia­ci­jas ke­lian­tis var­das. „Anup­riš­kių vie­to­var­dis sie­ti­nas su Anup­ro var­du, o pa­ti var­do kil­ mės is­to­ri­ja il­ga ir api­pin­ta le­gen­ do­mis. Būtent todėl Anup­ro var­ do dieną tra­di­ciš­kai mūsų par­ke vyks­ta ypa­tin­gas re­gi­nys, ku­rio pa­ žiūrė­ti ir ja­me da­ly­vau­ti kvie­čia­mi

ne tik Anup­rai, bet ir vi­si, no­rin­ tys dau­giau su­ži­no­ti apie lie­tu­viš­ kas tra­di­ci­jas, o gal net trum­pam su­grįžti į tuos lai­kus, kai kiek­vie­na lie­tu­viš­ka apei­ga turė­jo pra­smę“, – teigė Anup­riš­kių par­ko va­do­vas Li­ nas Ja­sins­kas. Nors, pa­sak Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Bal­tis­ti­kos ka­ted­ros vedė­jos as­ men­vard­žių spe­cia­listės doc. dr. Dai­vos Sin­ke­vi­čiūtės, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je gy­ve­na tik apie pen­kias de­šim­tis Anuprų, šis var­das daž­ nai su­tin­ka­mas įvai­riuo­se me­ni­ niuo­se kūri­niuo­se. Be­ne gar­siau­ sias Anup­ras – Gird­vai­nio pirš­lys iš kūri­nio „Vel­nio nuo­ta­ka“. Juo­zas Gru­šas yra pa­rašęs no­velę „Anup­ ras nu­kri­to iš aukš­ty­bių“, o Vir­gis Stakė­nas su­kūręs dainą „Ma­no se­ ne­lis Anup­ras“. „Ma­no se­ne­lis iš­ties bu­vo var­ du ne Anup­ras, o Ka­zi­mie­ras. Ta­ čiau Anup­ras man yra la­bai šil­tas, itin skam­bus ir ma­lo­nias aso­cia­ci­

Ka­da at­si­ras ga­le­ri­ja? Lie­tu­vos dailės mu­zie­jus (LDM) ra­ gi­na vald­žią spręsti lie­tu­vių dailės kla­si­ko An­ta­no Gu­dai­čio ga­le­ri­jos klau­simą. Apie to­kios ga­le­ri­jos įkū­ rimą Vil­niu­je kal­ba­ma per dvi­de­ šimt metų, ta­čiau ji iki šiol neiš­ki­lo.

„Ne tik dai­li­nin­ko šei­mos na­riai ir LDM ke­lia šią pro­blemą, bet ir gar­ siau­si mūsų me­no ir kultū­ros žmo­ nės ska­ti­na vals­tybės va­do­vus pa­ sta­ty­ti ga­le­riją. Tad ti­kimės, kad šis ra­gi­ni­mas bus iš­girs­tas ir ga­le­ri­jos pro­ble­ma bus ap­ta­ria­ma aukš­čiau­ siu vals­tybės ins­ti­tu­cijų ly­giu“, – tei­gia­ma mu­zie­jaus pra­ne­ši­me. Praė­ju­sią sa­vaitę Lie­tu­vos me­ ni­ninkų ir kultū­ros veikėjų būrys pa­skelbė krei­pimą­si į Pre­zi­dentę, prem­jerą ir Sei­mo pir­mi­ninkę, ku­ ria­me iš­reiškė su­si­rūpi­nimą, kad iki šiol ne­įvyk­dy­ta pro­fe­so­riaus A.Gu­ dai­čio va­lia Že­maitės skve­re pri­tai­ ky­ti erdvę jo dar­bams eks­po­nuo­ti. Šį krei­pimą­si pa­lai­ko ir LDM. 1989 m. miręs me­ni­nin­kas tes­ta­ men­tu apie 400 sa­vo ta­py­bos dar­ bų, pie­ši­nių, es­kizų pa­li­ko LDM su sąly­ga, kad po mir­ties jo dirb­tuvė Ge­di­mi­no pro­spek­te, Že­maitės skve­re, būtų per­sta­ty­ta ir jo­je būtų ga­li­ma eks­po­nuo­ti jo dar­bus. Anot mu­zie­jaus, po dai­li­nin­ko mir­ties bu­vo svars­ty­ti įvairūs bū­ dai, kaip įvyk­dy­ti A.Gu­dai­čio va­ lią. „Nei Vy­riau­sy­bei, nei Kultū­ros mi­nis­te­ri­jai, nei mu­zie­jui dai­li­nin­ ko tes­ta­men­tinė va­lia anks­čiau ne­ bu­vo ži­no­ma. A.Gu­dai­tis šių sa­vo sie­kių, kad prie dirb­tuvės būtų pa­ sta­ty­ta per­so­na­linė dai­li­nin­ko ga­ le­ri­ja, ne­bu­vo ap­taręs su vals­tybės val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis ir LDM, ku­riam svar­biau­sias prio­ri­te­tas iki 2009 m. bu­vo su­kur­ti Na­cio­ na­linę dailės ga­le­riją“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Kultū­ros mi­nist­ras Arū­nas Gelū­ nas sa­vo ko­men­tarą ga­le­ri­jos klau­ si­mu ža­da pa­teik­ti šią sa­vaitę. Ver­tin­giau­si dai­li­nin­ko A.Gu­dai­ čio kūri­niai šiuo me­tu sau­go­mi Na­ cio­na­linė­je dailės ga­le­ri­jo­je. Tai 101 visų jo kūry­bos lai­ko­tar­pių dar­bai. 14 ypač ver­tingų kūri­nių ro­do­ma Na­cio­na­linės dailės ga­le­ri­jos nuo­ la­tinės eks­po­zi­ci­jos salė­se. A.Gu­dai­tis – vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos dai­li­ninkų. Jis gimė 1904 m. Šiau­liuo­se, mokė­si Šiau­lių mo­ky­tojų se­mi­na­ ri­jo­je, stu­di­ja­vo Kau­no uni­ver­si­te­te li­te­ratūrą ir Kau­no me­no mo­kyk­lo­ je lankė Jus­ti­no Vie­no­žins­kio stu­ diją, taip pat stu­di­ja­vo Pa­ry­žiaus na­cio­na­linė­je tai­ko­mo­sios dailės mo­kyk­lo­je ir įvai­rio­se pri­va­čio­se stu­di­jo­se. Ten dai­li­nin­kas iš­sa­miai su­si­pa­ži­no su Lie­tu­vo­je tuo me­ tu ig­no­ruo­to­mis mo­der­naus me­ no kryp­ti­mis. Grįžus iš Pa­ry­žiaus, jo ta­py­bo­je at­si­ra­do dau­giau laisvės ir spon­ta­niš­ku­mo. A.Gu­dai­tis ta­po vie­nu ak­ty­viau­sių „Ars“ grupės or­ga­ni­za­to­rių. „Ar­si­ nin­kai“, at­metę pa­se­nu­sius ka­no­nus, kūrė to­kią me­ninę kalbą, ku­ri leistų lais­vai ir ne­var­žo­mai iš­reikš­ti šiuo­ lai­ki­nio žmo­gaus es­te­ti­nius iš­gy­ve­ ni­mus, nuo­tai­kas, pa­saulė­jautą. VD, BNS inf.

14

kūri­nių ro­do­ma Na­cio­na­linės dailės ga­le­ri­jos nuo­la­ tinės eks­po­zi­ci­jos salė­se.

„„Ren­gi­nys: Anup­riš­kių par­ke vyk­sian­čia­me ren­gi­ny­je dau­giau su­ži­no­si­te apie lie­tu­viš­kas tra­di­ci­jas, gal net

trum­pam su­grįši­te į tuos lai­kus, kai kiek­vie­na lie­tu­viš­ka apei­ga turė­jo pra­smę. 

jas ke­lian­tis var­das. Būtent dėl šios prie­žas­ties sa­vo ba­ladė­je ir ap­dai­ nuo­ju se­nelį Anuprą“, – sakė dainų au­to­rius ir dai­ni­nin­kas, trijų anū­ kų se­ne­lis Vir­gis Stakė­nas, su­kūręs dainą „Ma­no se­ne­lis Anup­ras“. „Ga­liu iš­duo­ti pa­slaptį, kad Anup­ro var­das ir Anup­riš­kių apy­ linkė­se esan­tys gaivūs pu­šy­nai bei gūdūs pel­ky­nai įkvėpė ir ra­ šy­toją Vy­tautą V.Lands­bergį. Bū­ tent Anup­ro var­du yra pa­va­din­tas vie­nas iš jo nau­jai ra­šo­mos kny­gos, ku­ri turėtų pa­si­ro­dy­ti dar šie­met, he­rojų“, – pa­slaptį at­skleidė L.Ja­ sins­kas.

Kad iš Egip­to ci­vi­li­za­ci­jos lai­ kų kil­di­na­mas Anup­ro var­das tu­ri ypa­tingą kūry­binį už­taisą, bus ga­ li­ma įsi­ti­kin­ti ir bir­že­lio 12 d. šven­ čiant Anup­ro naktį. Ren­gi­nio or­ ga­ni­za­to­riai at­skleid­žia, kad vien mu­zi­kinė pro­gra­ma ver­ta me­ni­nin­ ko plunks­nos. Per šventę skambės dūdmai­šiai, pirš­lio Anup­ro par­ ti­ja iš miu­zik­lo „Vel­nio nuo­ta­ka“, V.Stakė­no gy­vai at­lie­ka­mos dai­nos ir net džia­zo imp­ro­vi­za­ci­jos. Išs­kir­ti­niu šventės ak­cen­tu šie­ met taps var­do su­tei­ki­mo jau­tu­kui ri­tua­linės apei­gos. „Anup­ro var­ das ki­lo iš su­lo­ty­nin­to egip­tie­čių

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Onuph­rius, reiš­kian­čio „šven­ta­sis jau­tis“. Tad šie­met ruo­šia­me ori­gi­ nalų jau­tu­ko pa­ger­bi­mo ri­tualą“, – mįslin­gai šyp­telė­jo par­ko va­do­vas. Or­ga­ni­za­to­riai pri­me­na, kad į šventę kvie­čia­mi ne tik Anup­rai ir jų drau­gai, bet ir vi­si, mėgstan­tys ge­ rą mu­ziką bei au­ten­tiš­kas pra­mo­ gas. „Be­je, anks­tes­nių metų pa­tir­ tis ro­do, kad Anup­ro nak­tis su­lau­kia ir di­de­lio An­tanų dėme­sio. Galbūt todėl, kad bent se­niau An­ta­nus pa­ svei­kin­ti būda­vo įpras­ta bir­že­lio 13 d. šven­čia­mos jų var­do die­nos iš­va­ karė­se“, – svarstė L.Ja­sins­kas. VD inf.


14

PirmADIENIS, birželio 11, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

Kur? Prie Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus, Ar­se­na­lo g. 1. Ka­da? Bir­že­lio 16 d. 11.30 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ge­di­mi­no pro­spek­te. Ka­da? Bir­že­lio 16 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Šv. Jonų baž­ny­čio­je, Šv. Jo­no g. 12. Ka­da? Bir­že­lio 14 d. 19 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Vi­si mankš­tin­tis!

Žo­li­nin­kių tur­gus

Ora­to­ri­ja „Maž­vy­das“

VšĮ „Svei­kas mies­tas“ ir Tarp­tau­tinė Tai Chi Chuan ir Chi Kung aso­ cia­ci­ja kvie­čia vil­nie­čius bei mies­to sve­čius da­ly­vau­ti tai­či svei­ ka­tin­gu­mo mankš­to­se, ku­rios iš sos­tinės mo­kyklų sa­lių per­ke­lia­ mos į mies­to viešą­sias erd­ves. Tai­či svei­ka­tin­gu­mo mankš­ta yra pui­ki pre­ven­ci­jos prie­monė nuo stre­so.

Vil­niu­je bus at­gai­vin­ta gi­lias tra­di­ci­jas tu­rin­ti ma­giš­ka šventė – Žo­ lynų tur­gus, se­niau dar va­din­tas Ra­ganų tur­ge­liu. Žo­lynų tur­gus – tai vie­na įdo­mes­nių se­no­jo Vil­niaus tra­di­cijų, kai iš įvai­rių Lie­tu­ vos miestų, mies­te­lių ir kaimų į sos­tinę pre­kiau­ti su­va­žiuo­da­vo ge­riau­sios ša­lies žo­li­ninkės.

Vil­niu­je nu­skambės kom­po­zi­to­riaus Vy­tau­to Juo­za­pai­čio ora­to­ ri­ja „Maž­vy­das“. Šis di­din­gas kūri­nys, pa­ra­šy­tas pen­kiems so­lis­ tams, dviem miš­riems cho­rams, pu­čiamųjų or­kest­rui, kank­lių or­ kest­rui, var­go­nams ir mu­ša­mie­siems, at­spin­di nuo­la­tinį V.Juo­za­ pai­čio domė­jimą­si seną­ja Lie­tu­vos raš­ti­ja.

Kur? Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re, Ge­di­mi­no pr. 4. Ka­da? Bir­že­lio 12 d. 18.30 val. Kiek? 33–63 li­tai.

Kur? Vil­niaus gra­fi­kos me­no cent­re, La­ta­ko g. 3. Ka­da? Iki bir­že­lio 12 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Žydų kultū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­re, Mėsi­nių g. 3A. Ka­da? Iki gruod­žio 31 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ki­no cent­re „Skal­vi­ja“, A.Goš­tau­to g. 2. Ka­da? Šian­dien 17 val. Kiek? 14 litų.

Kodėl žmonės nuo­lat ka­riau­ja?

Laiką ga­li­ma skai­čiuo­ti įvai­riai

Eks­po­zi­ci­ja ro­do skaud­žią praeitį

Meilės is­to­ri­ja Ho­li­vu­de

„Kur yra žmo­gus, ten vi­sa­da bus ka­ras“, – sa­ko spek­tak­lio „Ka­ras“ re­ži­sie­rius Dai­nius Kaz­laus­ kas. Ka­ras vyks­ta ir čia. Ka­ras tarp, at­ro­do, lai­ mingų, kultū­ringų ir išp­ru­su­sių žmo­nių. Tie­sa, be pis­to­letų.

Sos­tinė­je pri­sta­to­ma Ma­ri­jos Mar­ce­lio­nytės-Pa­ liukės kūry­bos pa­ro­da „Ly­giai me­tai“, ku­rią su­da­ ro trys pro­jek­tai, ap­mąstan­tys tris lai­ko skai­čia­vi­ mo prin­ci­pus. Vi­si jie – apie metų su­vo­kimą, pa­ jau­timą, pa­lik­tas žy­mes.

Bu­vu­sio­je Vil­niaus žydų ge­to te­ri­to­ri­jo­je vei­kia uni­ka­li eks­po­zi­ci­ja „Ma­li­na“. Žo­dis „ma­li­na“ at­ si­radęs iš heb­ra­jiš­ko „ma­lion“, ku­rio reikšmė – „vieš­bu­tis“. Ge­tuo­se tai – slėptuvės, ku­rio­se ban­ dė gelbė­tis žy­dai.

„Ar­tis­tas“ – tai ne­by­lus fil­mas, ku­ris seną­ja pirm­ takų ma­nie­ra pa­sa­ko­ja me­lod­ra­mišką su­si­py­nu­ sių li­kimų, tau­rios meilės, garbės ir tuš­tybės is­to­ riją 3-io­jo de­šimt­me­čio pa­bai­gos ir 4-ojo de­šimt­ me­čio pra­džios Ho­li­vu­de.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Sveikinimų koncertas (k). 14.15 Lietuva – jūrinė valstybė. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Prancūzija–Anglija. Tiesioginė transliacija iš Donecko (Ukraina). 20.55 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. 21.10 Verslas. 21.15 Kultūra. 21.20 Sportas. 21.25 Orai. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Ukraina–Švedija. Tiesioginė transliacija iš Kijevo (Ukraina). 22.30 Loterija „Perlas“. 23.40 Vakaro žinios. 23.45 Sportas. 23.48 Orai. 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.

LTV 18.45 val.

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50, 14.10 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 Veiksmo s. „Čarlio angelai“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! 11.20 Romantinė komedija „Skubi siunta“ (JAV, 1997 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (6). 13.40 Anim. s. „Keista šeimynėlė“ (1) (JAV, Kanada, 2004 m.). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (5) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (5) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (5) (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Havajai 5.0“ (9) (N-7). 23.35 „Įvykis“ (2) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).

LNK 20.30 val.

TV3

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 10.55 Nuotykių f. „Polė“ (JAV, 1998 m.). 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00, 21.50 TV3 sportas. Orai. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Dievobaimingos kalės“. 23.00 Veiksmo f. „Rokis 2“ (JAV, 1979 m.). 1.25 „Gyvenimas“. 2.20 Drama „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (1) (Rusija, 2009 m.).

BTV 6.30 7.00 7.25 7.50

Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. „Dapkai ir Butkai“.

TV3 22.00 val.

8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. Kulinarinis realybės šou. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Sveikinimai (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Gyvenimo spalvos“. 21.25 Romantinė komedija „Nelemtas susitikimas mėnesienoj“ (Vokietija, 2004 m.) (N-7). 23.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.55 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S)

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.45 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00, 14.45, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Gamink sveikiau! 11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

BTV 19.25 val.

12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 19.55, 1.00 Dok. f. „Ch.Darvino kova: rūšių atsiradimo evoliucija“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. s. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.37, 0.42 Orai.

SPORT1

12.00 Televitrina. 13.00 Krepšinio pasaulyje. 13.30 Tarptautinis Abu Dabio triatlonas. 14.30 Olimpinės žaidynės. 14.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė). 15.15 Sporto metraštis. 15.25 Automoto. 15.55 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. I etapas (Brands Hatch). 16.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. II etapas (Donington Park). 17.55 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. III etapas (Truxton). 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15, 23.15 Profesionalų boksas. Kova dėl pasaulio čempiono titulo. G.Foremanas ir L.Savarese (1997 m.).

lietuvos ryto tv 19.55 val.


Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027

paslaugos

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duTel. ąžuolo. 261 3653, 261 3655 ris iš uosio, Kokybę garantuoskelbimai@vilniausdiena.lt ja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284

Technikos remonto siūlo darbą UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reiSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaukalingi: tinkuotojai, mūridojamą betonuotojai, buitinę techniką – šaldytuvus, ninkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, skalbykles, virykles, kompiuterinę techapdailininkai, plytelių klojėjai. Kont. tel. niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt414. . 965521 951181

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalinVisų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilgi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai niuje, Žalgirio g. 131, tel.38 (8598. 5) 275 4665; tel. 8 659 38 414, 8 659 www.pc-help.lt. 965513 933624

parduoda Kelionių Iš/įKitas Londoną saugiai, greitai vežame siunprekes „„Ko­va: sek­ma­dienį Ka­ted­ros aikštė­je vy­ko teat­ra­li­zuo­tas ri­te­rių pa­

si­ro­dy­mas. 

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

No­rin­tiems pa­žin­ti is­to­riją Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Va­kar Ka­ted­ros aikštė­je su­si­ rinkę mies­telė­nai ir sve­čiai trum­ pam nu­si­kėlė į Lie­tu­vos Did­žio­ sios Ku­ni­gaikš­tystės lai­kus. Iš­gir­ do Žy­gi­man­to Se­no­jo ži­nią apie Val­dovų rūmus, Pirmąjį sta­tutą ir Žy­gi­mantą Au­gustą. Pas­kui vi­ sus ste­bi­no ri­te­rių ko­vos.

Sek­ma­die­nio po­pietę sos­tinės Ka­ted­ros aikštė­je prie pa­mink­lo ku­ni­gaikš­čiui Ge­di­mi­nui pri­si­rin­ ko mi­nia smal­suo­lių. O gal derė­ tų sa­ky­ti, kad vil­nie­čius ir pro šalį ei­nan­čius mies­to sve­čius su­klus­ti pri­vertė šauk­lio bal­sas. Čia pra­si­ dėjo aš­tun­ta­sis teat­ra­li­zuotų ce­ re­mo­nijų se­zo­nas. Gro­jant mu­zi­kan­tams, ly­dint vėlia­vi­nin­kui šauk­lys mies­telė­nams pra­nešė 1529 m. Žy­gi­man­to Se­no­ jo ži­nią apie Val­dovų rūmų sta­tybą, Pirmąjį sta­tutą ir Žy­gi­mantą Au­ gustą. Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­ tis ir Len­ki­jos ka­ra­lius Žy­gi­man­tas Jo­gai­lai­tis raš­te iš­reiškė sa­vo ne­pa­ si­ten­ki­nimą mies­tie­čiais. „Kaip čia ga­vo­si, kad šiais, Mū­ sų Vieš­pa­ties 1529 m., Mūsų ma­ lo­nin­gos žmo­nos rūpes­čiu at­si­ kviestų ar­chi­tektų pro­jek­tuo­ti rūmai dar neuž­baig­ti? Jau bir­že­lio mėnuo, o ką ma­tom?.. Sta­ty­bas ir dul­kes dar ma­tom“, – skaitė Žy­gi­ man­to Jo­gai­lai­čio kalbą šauk­lys. „Šių rūmų rei­kia ne Mums, ne Mūsų žmo­nai, do­ry­bin­gai Bo­nai Sfor­cai, o jūsų is­to­ri­jai! Sup­ras­kit tai, skūpie­ji vil­nie­čiai! Čia is­to­ri­ja klostė­si Lie­tu­vos žemė­je“, – tę­ sė šauk­lys, ku­rio vaid­menį at­li­ko ak­to­rius Da­rius Ra­kaus­kas. Vėliau jis pra­nešė apie Pir­mo­ jo sta­tu­to at­si­ra­dimą, Žy­gi­man­ to Au­gus­to did­žiuo­ju ku­ni­gaikš­ čiu pa­skel­bimą. O baig­da­mas

lie­ti ne­pa­si­ten­ki­nimą Žy­gi­man­ tas Jo­gai­lai­tis laiš­ke sakė: „Ži­ nau, mie­li Lie­tu­vos žmonės, kad de­juo­ti mėgsta­te. Pa­de­juo­kit į svei­katą, o pa­de­javę kib­kit į dar­ bą ir už­bai­kit ši­tuos rūmus. Rei­ kia vie­tos, kur ga­lit pri­si­min­ti ir pa­gerb­ti sa­vo is­to­riją.“ Teat­ra­li­zuotų ce­re­mo­nijų tiks­ las – at­kreip­ti vi­suo­menės dė­ mesį į vals­tybės pa­si­did­žia­vimą – at­kur­tus Val­dovų rūmus, skleis­ti in­for­ma­ciją apie juos ir ro­dy­ti rū­ mų tra­di­ci­jas bei galbūt pri­min­ti pa­mirš­tus, bet svar­bius mūsų is­ to­ri­jos fak­tus. Po šauk­lio pra­ne­ši­mo su­si­rinkę Ka­ted­ros aikštė­je iš­vy­do ri­te­rius sun­kiais šar­vais, ran­ko­se lai­kan­ čius kar­dus. Is­to­ri­nių kovų klu­ bas „An­ti­kos ka­rys“ pa­do­va­no­jo žiū­ro­vams įnir­tingą ri­te­rių ko­ vą. Tie­sa, nors krau­jas ne­si­lie­jo, ne vi­si šią kovą galė­jo stebė­ti ra­ miai. „Išei­nu, nes ne­ga­liu žiūrė­ ti“, – sakė vie­na mo­te­riškė. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus teat­ ra­li­zuo­tas ce­re­mo­ni­jas ini­ci­ja­vo vie­nas Val­dovų rūmų pa­ra­mos fon­do steigėjų, fi­zi­kas ir ra­šy­to­ jas Ka­zys Al­me­nas. Jis su ra­šy­to­ ja Re­na­ta Še­re­ly­te pa­rengė šauk­ lio teks­tus Lie­tu­vos is­to­rinė­mis te­mo­mis. Is­to­ri­nius kon­teks­tus šauk­lio teks­tams pa­rašė is­to­ri­ kas To­mas Ba­ra­naus­kas. Ori­gi­na­ lią mu­ziką su­kūrė kom­po­zi­to­rius Tei­su­tis Ma­ka­či­nas, is­to­ri­nius kos­tiu­mus – Rūta Gu­dze­vi­čiūtė. Teat­ra­li­zuo­tos ce­re­mo­ni­jos šį se­zoną vyks kiek­vie­no mėne­ sio ant­rą sek­ma­dienį: lie­pos 8 d., rugpjū­čio 12 d. ir rugsė­jo 9 d. nuo 14 val. Į jas su­si­rinkę mies­telė­ nai ir mies­to sve­čiai kiek­vieną šių sek­ma­die­nių su­ži­nos naują ir įdomų is­to­ri­jos faktą, galės bent min­ti­mis nu­si­kel­ti į Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės lai­kus.

„„Ren­gi­nys: lie­pos, rugpjū­čio ir rugsė­jo ant­rą sek­ma­dienį vyk­sian­čios

teat­ra­li­zuo­tos ce­re­mo­ni­jos skir­tos be­si­do­min­tiems is­to­ri­ja ir no­rin­ tiems su­ži­no­ti įdo­mių jos faktų, bent min­ti­mis nu­si­kel­ti į praeitį.

tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, 1449. InformaciAkcija! 250+44 Lt už778 425627 Lt vertės greitą ir . japatogią – www.lietuvalondonas.com sąskaitų rašymo kompiuteri959526 nę programą. Akcija galios 2 savaites. Vežame keleivius. Tel. į Vokietiją, Daniją, www.e-link.lt 8 650 77 328, e.Olandipašją.tas Tel.info@e-link.lt 8 699 01 428, . e. paštas pervezimai. 964471 info@gmail.com.

Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 960590

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės informavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo kad. Nr. 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

bė žema kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. BIĮ –„Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduo8da 656 69 099.(įvairias kanceliarines prekes) atsargas 760904 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vokuose bankroto administratoriui, UAB „SBS Leganekilnojamąjį turtą le“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Daugiau inParduodamas dviejų kambarių butas Palanformacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 51 518. gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A.971989 Tel. 8 603 62 096.

parduoda

15

skelbimai

960769

UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklypo Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslavo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom susisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazevič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 348, e. paštas topomatik@gmail.com). 960926

Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt

Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.

Karščiausi Kelionių pasiūlymai 955765

perKa

961170

Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisrinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelmijos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus ataskaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendrijos pirmininkė.

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

952525

Įvairūs Kitos Kita Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky-

ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 Kelionių m. birželio 11 d.organizatorius imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų A.Vienuolio 6, LT–01104 Vilnius kokiu būdu įvykdymas yrag.užtikrintas, nurodyti, (8padaryta. 5) 231 3314.Kreditorinį Faks. (8 5) 262 9120 pateiktaiTel.yra reikalavimą www.krantas.lt tivilnius@vilnius.krantas.lt, Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016 Iki 50% ŽIEMOS SEZONO KELIONĖMS INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVI• Avansas tik nuo 50 Lt! MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo Mažiausios kainos garantija! g.• 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, skly• kad. Nemokamas kelionės keitimas! po Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pa• Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admidatų, trukmės, viešbučių pasiūlos nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Dovana kiekvienam užsisakiusiam žiemos 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 kelionę! detaliojo teritorijų planavimo organizatoEgiptas, Hurgada nuo 1399 Lt riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Indija, Goa nuo 3399 Lt Tailandas, Bankokas nuo 3629 Lt Slidinėjimas Italijoje nuo 1519 Lt Slidinėjimas Austrijoje nuo 1939 Lt Daugiau informacijos www.krantas.lt

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Lietuvoje– 95 Lt (05.26.) Joninės ant Rambyno kalno (06. 23.) – 99 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje (06. 30.) – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Užsienyje gamtos stebuklai – 1397 Lt Šveicarijos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt nuo 1197 Lt Kroatija nuo 990 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Šri Lanka nuo 3500 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Kreta nuo 1170 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Tunisas nuo 770 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Tunisas nuo 770 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilMarokas 2634 Lt Kuba sinės)nuo 5853 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt IŠ RYGOS: Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, nuo 869 Lt LĖKTUVUHurgada IŠ RYGOS: Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Lt Raganė 550 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Energetikas 600 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Pasaka nuo 550 Lt Holivudo akademija 599 Lt Raganė – 550 Lt Mes jėga 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Top Fun 640 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt (iki 06.15 – 399 Lt) STOVYKLOS UŽSIENYJE Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Kroatijoje 2149 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt Dodi 550 Lt (500 Lt iki 06.01) *kainos į abi puses STOVYKLOS UŽSIENYJE KELTŲ BILIETAI Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt Talinas–Helsinkis Bulgarijoje 1699 Lt Talinas–Stokholmas Kroatijoje 2149 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses VIZOS Į Rusiją KELTAI nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt


Orai

Artimiausiomis dienomis orai bus lietingi, vidutiniškai šilti. Šiandien oro temperatūra kils iki 18 laipsnių šilumos, antradienį – iki 21 laipsnio šilumos, lis. Trečiadienį bus debesuota su pragiedruliais, oro temperatūra kils iki 23 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 11 d.

+16

+17

Telšiai

+17

Šiauliai

+18

Klaipėda

Panevėžys

+20

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka  Saulė leidžiasi  Dienos ilgumas  Mėnulis (delčia) teka  Mėnulis leidžiasi 

4.42 21.55 17.13 1.02 13.21

163-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 203 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

+19



Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +31 Berlynas  +20 Brazilija  +25 Briuselis  +14 Dublinas  +13 Kairas  +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

orai vilniuje Šiandien

+16 +25 +23 +24 +27 +17 +17 +28

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+22

Alytus

2–8 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+20

+16

+11

4

+15

+21

+16

+9

6

+12

+18

+16

+13

4

Antradienį

Trečiadienį

1776 m. gimė anglų dailininkas, peizažistas Johnas Constable’is. 1864 m. Miunchene gimė vokiečių kompozitorius Richardas Strausas. 1910 m. gimė prancūzų mokslininkas ir vandenyno tyrinėtojas Jacques’as Cousteau. 1948 m. gimė lietuvių kompozitorius Vidas Ločeris. 1952 m. gimė choro dirigentas, lietuvių visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Jučas.

1957 m. gimė lietuvių džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas. 1969 m. gimė amerikiečių aktorius Peteris Dinklage’as. 1979 m. mirė amerikiečių aktorius Johnas Wayne’as. 1982 m. gimė lietuvių krepšininkas Tomas Delininkaitis. 1984 n. gimė brazilų futbolininkas Vágneris Love. 1986 m. gimė amerikiečių aktorius Shia LaBeoufas.

1959 m. gimė britų aktorius Hugh Laurie.

Šią savaitę laimėkite Predrago Matvejevićiaus knygą „Viduržemio jūros brevijorius“

Predragą Matvejevićių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį pasaulio kalbų išverstas „Viduržemio jūros brevijorius“ skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Ši knyga nepastebimai ir elegantiškai įtraukia skaitytoją į kupiną netikėtumų plaukiojimą po Viduržemio jūrą, kviečia užplaukti į mažas įlankėles, salas ir saleles, į antikos laikais klestėjusius, o dabar išnykusius uostus, prisišvartuoti prie egzotika dvelkiančių Šiaurės Afrikos pakrančių.

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Aluona, Barnabas, Flora, Raminta, Tvirmantas

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+20

+20

+18 +12 +23 +16 +15 +30 +22 +19

4

5

6

7

8

9

10

Avinas (03 21–04 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Jautis (04 21–05 20). Šiandien galimas darbo pasiūlymas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Skaitykite knygas, žiūrėkite filmus, lankykite parodas – darykite tai, kas jus įkvepia ir suteikia jums naujų jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų pasirinkimai šiandien gali įžeisti aplinkinius. Kaip elgtis šioje situacijoje, pakuždės intuicija, tik pasistenkite ją išgirsti. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kuris bus nusiteikęs visai kitaip nei jūs, todėl galimi nesusipratimai. Vakare veikiausiai pasiduosite svajonėms, palankus metas intelektualiai kūrybai. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali būti kenksmingas jūsų sveikatai. Apsvarstykite visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais, ypač seniai matytais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Pradedate suvokti, kad esate toks pat žmogus kaip ir kiti. Jūsų problemos išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių jums padėti.


2012-06-11 Vilniaus diena