Page 1

12

 6@424B Âź@# 2A.162;

8

10p.

Latvija skelbias

i ÄŻveikusi

pasaulis krizÄ™ ir maĹžina

mokesÄ?ius.

TAIKIKLYJE

dveKaip vos per iĹĄ menjus metus nomo pokai kam Ĺži Ĺžmogulitiko tapti gali bĹŤmi, kuriam Graikiti patikÄ—tas 37 me? jos likimas ras tĹł Alexis Tsip krigali dÄ—koti zei. O gal ne

KPROGRAM NET aip37OSR.V balas yĹĄn

DRAMATIĹ KA KULINARINÄ–S KELIONÄ–S ATOMAZGA

krito rankas nu , kuriam ÄŻ Jaunuolis NYa ]N`NbYV`-QVR[ ?RQNXa\_Vb` N[`XV` 7bYVWN[N`4NYV

vakarÄ—

aukso ga

iausk as

d.

Nr. 122 (19 423)

2012 m. geguŞės 26

GEGUŽĖS 26, 2012

www.kl.lt

2A. 162;6@ 424B Âź@# 

cNXN_R-X ?RQNXa\_ YYa 7\YN[aN7 Ă› bXRcVĂ˜VR [Ă›

netikr a

m R.C

icinui

JA KULINARImie“

laikro

Salotos „Visi na

TEKA BIBLIOvin giai

dÄŻ dov anojo

DetektyvĹł

tik jai?

a_  @PN[]Ve•[b\

ď ŽVeid

ai: ?7bg

Û[NVaÛV_C

/NYNY „Oi, che V``bTRON ]R_`VXĂ­[f b aVĂ&#x;Ă&#x;cNV_VNb kiaatle ra, nepykite, `Vb`]R_`\ tis RamĹŤ susima [N b` Edmu ndo Ku nas VyĹĄnia iĹĄiau“, – ÄŻ gri mo us 3000 Ä?insko, doleriĹł o iĹĄ Ry kas atsipraĹĄÄ— kambarÄŻ grÄŻ eksper neatsitva kaina Ä?io Ci Şęs sun los. – Jis ir Stasio kos mokyk kai daugelis ĹžmoniĹłnojÄ™s Pa jis rodijos vusÄŻ laikrodÄŻ. cino atsiÄ—mÄ— PovilaiÄ?io net tuomet, da Ä—mÄ— kalbÄ—ti, kad lai ir R.V teatro kÄ… net Ĺžiniask aktoriu yĹĄniauskas tik dovano ramumus.“ skatina ne kritikos banga DaA.TsipriuskaitÄ… s. suvokÄ— SÄ—lenis latos d.sele Galiausiai kai ĹĄis nuo nis@d jo, apdoiena.lt rui sustiprÄ— ÄŻ ratus kitiems ponom sudaryti jo pagalius

mo politikÄ…,

kuri buvo lis

si TĂ? singÄ… karpy jo dr. Vas VX\`]NQN[ laikus, kai primesta, – pasako jos politikos XVW\`]\YVa ki minÄ— senus cR_ Ă›Ă&#x;4_NV kÄ—jams pri kus tiesiog Monastiriotis, Grai aVXĂ›aNVĂ&#x;`V nomiasme- rin nÄ—s kreipÄ—si ÄŻ politi dono eko N @f_VgN•[R siogiai uĹžtas iĹĄ Lon raukÄ— priÄ—mÄ— kaip Ĺžmo 

N]N_aVW Q\cNbWNZ _N`V_W\cN peda: .A`V]

(NE)SUGRĎŽUSI





tai o A.Tsipras .`ZR[ galÄ™. vo politikĹł, ÄŻstoV[V\N_P ď ŽTor moje nebu je A.Tsip- ninÄ™ per mokyklÄ… A.Tsipras Ufc\[b ĹžetÄ…, \a_ TsiprĹł ĹĄei ak univerlystÄ— BaigÄ™s ĹžiĹŤrovĹł toriai viskÄ… je ir paaug litinÄŻ technikos javo cilitikos o vaikystÄ— teis bolÄ… nei po Nacionali atiduo lo prie po galÄ—jo pa„Jei ke mui. nai jis va- ras labiau mÄ—go fut AtÄ—nĹł klubo jo ÄŻ AtÄ—nuose, jame studi ĹĄiai su da Niekas ne no pikgas lio, kaip daĹž jo ry tetÄ… nesÄ—kminli pasirody vie Ĺ io jaunuo kijoje, vadovaujama kÄ…. Jis buvo aistrin bÄ—jas, nepra- si rijÄ…. TaÄ?iau ko. gi – ne mai bĹŤna ger linÄ™ inĹžine sakyti nÄ— – ĹĄyp kan dinamas Graija „Syriza“ – dabar „Panathinaikos“ komandos na- vi tika daugiau nenutrĹŤ prie raso apie jÄŻ. ti gÄ— poli iĹĄ pirmo josi Vytau kiname, to ĹžodĹžio kairioji par giausiĹł politiniĹł jÄ—- leido nÄ— vienĹł ĹĄios rungtyniĹł. jis prisijun tas, ku Apdo ĹĄio s pa Po studijĹł kusiĹł kairiĹłjĹł ir ĹžatĹł vano ro komansios Parodi ris bandantiems mĹł. jo kori daininin rodijavo gar viena ÄŻtakin O A.Tsipras – vienas mĹł stadione Ĺžais jos teatTai rinki domÄ—josi litikams, nusitei dos vÄ—liau fÄ—jus je. – Kar pirmalaikiĹłviena tu Alexis jĹł dikaliai dentĹł koalicijos, po-miau sirengi kus, po pro sius Lietuvos gĹł Graikijo politikĹł. tais per teliko vienin tintaslinks Tiesa, spor koalicijÄ… po niausiaitikal kusiĹł mus. kijos deĹĄiniĹł mo gra jĹł stu te neiĹĄei siĹł siĹł dos rinki na panasonaĹžas nelim lis. ÄŻtakingiau ruosius dvejus metus neilgai. 1991 m. Grai apie nepo- liĹł tĹł, ku maĹždaug prieĹĄ istorijĹł, nu- R.VyĹĄniaus kambarÄŻ ÄŻlÄ— mos ÄŻ per- Naujausias per Politikas daĹž ros kÄ— ÄŻ savival mas naujai sugy bus pa su trau sta rios iĹĄkÄ— ir tams ĹĄus. ÄŻsi skel pa, pa „Ste ka Ra me ma kas. pa sonaĹžas ti linksmas da Nors dĹži pa turtiTaip „Tu esi vo gali ngia mirĹĄ populis bĹŤt nie deĹĄimt mepulizmu. ketveriems vyriausybei jis da- Kri m. atstovau reformÄ… A.TsipdaĹžniau bu kÄ—jams – KlaipÄ—dos ma laus pa mÄ—s siek – DĹž.ButkutÄ— tiktĹł ÄŻ jÄŻ pa rodija. Mum nutiko liais 2006 siai partijai „Syriza“ rybos PraÄ—jus vos skirtas vadovauti parĹĄÄŻ politikÄ… nant protes- puliariÄ… ĹĄvietimo kams, kad paro kada nepa- ĹĄirdĹžiai „Po no korifÄ—jus, „Jo Ĺžinia rin dvy ti liktÄ… s labai ta ĹĄalinin gatvÄ—se ei pa bendramoks kĹŤru TaÄ?iau naĹĄus akto lÄ—mis, naĹĄumo. Ap maksimajÄŻ gim di sako savo teat Ä?iau A.Tsipras tutaiĹĄliniuose rinvysti AtÄ—nĹł nos priekyje su gar- ras kartu su kitais se protestuose. si vo AtÄ—nĹł savivaldybÄ—s rius.“ net iĹĄvaiz dienÄŻ mijos teatro mĹŤnas, po vilaiÄ?iui“ sa – nuo- ti ÄŻkĹŤkar za“ naciona metĹł po- nÄ—. Jis taupymÄ…, taro lo va da, ma ranga, deta- parodijuo ir penkerius akimir kino V.Ba rÄ—jas spau kÄ— Ranintis tijai „Syri taÄ?iau 34 tuotojĹł ko bar jis sÄ—di greta kitĹł dalyvavo masiniuo mokiniai uŞė- ly muose. je, Vytau „Esu niero kos metus ĹĄio su dÄ— rankÄ… zono kurdamas damas dai ro Tuo metu ki binantys. da ir akto visĹł uĹžbaigsGraikijÄ… eu me „KuÄ?inspatenkintas S.PovilaitÄŻ, lalis, parodi mis“, – protestus kÄ™s ÄŻ jas, ir ma“, – pa- tas Ba siakalbiu, sibari- rin zultatai buvo stul sugebÄ—- kimuose. vo jauniausias iĹĄ nete, kuria laikys Per ĹĄiuos Ĺžus, V.Ba tuos paÄ?ius nininkus, vadovas“rius, ir vai lalis. juojan Ĺ˝ilvinÄ… Re kyklĹł ir uĹž tikais kabi bu jÄ—ga kiai ÄŻmano vanoju „Ciciną“ tarÄ—: kui“, pasi- pÄ… Kirko tis ruo per lalis ĹĄalies poli Ĺ˝va ji politinÄ— kimuose. litikas partijĹł lyderis. ĹĄalies likimas. mÄ— dalÄŻ ĹĄalies mo ro – ĹĄyp paĹži tai labai sun pritÄ—siMi randa Xa,fa. mas visos s Nauja kairio sodamato- laikro 3000 doleriĹł – O tau do- vÄŻ Presley. vÄ…, VirgÄŻ Sta gulÄŻ, Fili- rijoje: „Pavyks jauÄ?iasi tar sonagarsÄ—tÄ… rin buvÄ™s vyko lainomis taus liau notijos „SysprendĹžia dÄŻ.“ si lotekÄ—nÄ… ir sis teiginiais keiÄ?ia aly par kadavo jose. metĹł Alexis vadova- jo laimÄ—ti treÄ?iÄ… vie banti AtÄ—nĹł Graikijo m. partijai nepa te, ta- brėŞė eko gametis kai ar ne? dies Kiti trys si. El17 gas tiĹĄkis, Aly- vokÄ™s, kad Po keliĹł mi nuojantÄŻ 2010 Kaip aĹĄtriais uĹžkariavo graiva, dir drau ro, TaÄ?iau il ko, ak mui. Vaipersona Tiesa, nau Nes ĹžmonÄ—s Tuo metu toriusro teat stĹł parlamen metus nu vÄ—liau PugaÄ?io aktoriai pa A.Tsip Elpida Ziou litikas ir Vy los uŞėmi jausias V.Ba kai ti daug po Ĺžas gÄ—, kad A.Tsipjus – cir- teatro akto apdovanojo Ä?iĹł, sujantis po simas. Ĺ˝inovo mokyk Şė, kadlakallis. O riza“ narys geois mĹŤ tau miegojo, sa- savivaldybÄ—je, tei ti ne tik par- mÄ— pastaruosius dve lijÄ… Ka vÄ…, MaĹĄÄ… Ras rodijuoja AlÄ… tama DĹž.B – liaudies atrÄ— Parodi rius, tas Geras klau mo spirtas. vo sa niau tÄ… riai skam no, valgÄ—, ir ti. Kalitin mÄ—gssĹł trauk Ä?iau puti kritikavo vylais ir kĹł ĹĄirdis? nis Bour kel mirksniu, utkutÄ— kolegos kartÄ…, ne skas sugrÄŻ dosnusis R.Vyjos ballĂŠ tunskytÄ™, pagrÄŻsjo kai Ä?ia gyve sugebÄ—jo pa uĹžrÄ—mÄ™ suo ras nÄ—ra iĹĄ rato dÄ—me- A.Tsipras nuosekliai derybas su Yian populizmu nebant MontsernÄ…, Vitapykite, Ĺžo. „Oi, aktoorisigitrauĹĄ- But , Freddie nors ĹĄiamprigijo aki-ma, A.Tsip rÄ… paŞįstanÄ?iĹł Ĺžmo- vo klases jie buvo tÄ™sÄ—si kelis mÄ—- ras nariĹł, bet ir elekto ir mai tik keli pa ni kÄ… kiai na ti ti – rat li apie aiĹĄ Mer su liom po cheb – ne EukutÄ™. trikÄ™s Palaikiau jo, tijos mÄ—nesiai.“ taÄ?iau cury, DĹžor Capersona ES, s daira, riausybÄ—s Pasak A.Tsip derybininkas, pro- kÄ—dÄ—mis. Protestas vo kuklus, bama, pasak zonos, o apie naujas kreditoriais Ĺžui jus tais, atsipraĹĄÄ— Daugiau dijuoja danÄ… ras sÄŻ, nes bu tautiniais Tarptaujis. kuriuos te.“ niĹł, jis – ge bet kartais aistrin- nesius. sia V.StakÄ— mÄ… iĹĄ euro tikslĹł. pasakojo, mo- tarp centriniu banku ir paro- nauju paro reikia pa nas su brėŞė, ki bas dÄ—l karpymo. Tsimitakis loje, kai siekiantis sak valdininkÄ—s, jis ropos Vy dir tingas, ramus, lau vimi. TaÄ?iau dijuoja ja. Jis juk du. Jis pa ry TaÄ?iau Matthew mokyk tikintis sa Be to, pa mu per bÄ—ti su dartautas juo Şė gitarÄ… nÄ—mis kaip to kampani mas – de valiutos fon jau po graikai bal- kad A.TsiprÄ… sutiko gas ir pasi kÄ—si so pradĹžiĹł „Tai – ĹĄmeiĹž partijos tikslas nÄ—ra rauti su Ĺžmo po AtÄ—nus tiniu dĹžeto iĹĄlaidĹł maĹžini sa liams. vienÄ… tinka, kad kÄ—jo bend sukĹŤrÄ™ vaitÄ—s ar dvienaĹžu. kai biu jo ir linksmÄ… prisiminÄ™s bendramoks UĹžuot daugelis su o prieĹĄ kitus. kÄ— Y.Bourgar sakÄ—, kad kompo ĹĄis vadovo rasti kompromisÄ… tarp lygus su lygiais. jĹł, zinais, kadgusi politika. jÄŻ, zoną“, – sa ditoriai zicijÄ… ir iĹĄ Coun siajame „Vi situacijÄ…, kĹł magiais limu Ĺžlu savo ne uĹž „Jis galÄ—jo palikti euro tautiniai kre try“ fes sagino siuÄ?iĹł mokiniĹł, daugelis grai tÄ™s praban kijos politikĹł, jis „Greitai tarpsakyti demokratijos“, geois. ti mÄ… kar Kita vertus, slaptas ginklas – tĹł visĹł ĹĄimto tĹŤkstan dÄ—l ko pro- laks kuriuos ir lis Grai tÄ… paro valyje pirlitiko kaip dauge ti motoroleriu. kaltinimĹł, lieps atsi A.Tsipsias iĹĄ labai Ĺžinojo, takis. dijavo no, kad po Nepaisant visuomet neigÄ—, ponÄ— nÄ— mums kÄ™s A.Tsipras. Tiesa, VirgÄŻ kurie net ne ras – jauniau deM.Tsimi mÄ—go vaĹži pasakyti ras – yra sa smurtiniĹł amĹžius. A.TsippartijĹł lyderiĹł, todÄ—l testuoja“, – sakÄ— negalÄ—jo ta ĹĄviesiems, kupats A.Tsip Jis daĹžkaltinamas kurstymu. „Niekas jos simboliu vi valdĹžionojo, kas vyksjis bĹŤtĹł ja tam tikrÄ… dĹžio apie jÄŻ. AtÄ—nĹł ras buvo visĹł Graiki se „Jis gerai Ĺži litikas tapo dabar simbolizuo se no pikto Ĺžo Manau, cijĹł AtÄ—nuo kad ĹžmonÄ—s rie nori pakeisti daugeliui jis je padangÄ—je. sistemoje. sybe ir jis vie- vie lankydavosi ÄŻvairiuo ti tiesio- monstra kÄ—, sa mo ti met nÄ— teinai „Jis visuo dÄ— megz su vyriau kaitÄ… politi ti prieĹĄ ne derÄ—jÄ™sis jo susikalbÄ—ti su spau- rajonuose ir ban mis, – pa- turi teisÄ™ protestuo lÄ— tos ĹžmonÄ— protestĹł nintelis ga rÄ— M.Tsimitakis. sidÄ—jo nuo nÄŻ ryĹĄÄŻ su vie – Jo bendravimas se, praÄ—jus Viskas pra pavy- gi – pridĹŤ teris. gimÄ— AtÄ—nuo Graikijo- da“, studentams sybÄ—s, sakojo mo A.Tsipras Galiausiai po to, kai iĹĄ vyriau lÄŻ valdĹžiusi ko gauti nuolaidĹł trims dienoms 1974 m. ĹĄa je Ĺžlugo nuo ta. karinÄ— chun

Nuo futbo

Le­gen­di­nÄ—s sto­vyk­los va­do­vas B.Kal­vai­tis: „Ne­no­riu, kad „Žil­vi­tÄŻâ€œ „pri­chva­ti­zuo­tĹłâ€œ. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

TV HEROJUS galÄ—jo tie vardais ir jiems simĹł.“ duoti klau

KINO FOTELIS KelionÄ— ÄŻ 1969-uosius

Ĺ iandien priedai +

PORTRETAS

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

Ar po­pie­Şius at­si­pra­ťys?

Kaina 1,60 Lt

TiraĹžas 35 630

Ĺ˝e­mai­Ä?iai pa­ni­ ro ÄŻ int­ri­gas, ku­rio­ se links­niuo­ja­mas ir po­nti­fi­ko var­das. Tel­ťiť­kiai ÄŻ ki­tais me­tais pla­nuo­ja­ mas Ĺže­mai­Ä?iĹł krikť­ to mi­nė­ji­mo iť­kil­ mes pa­kvie­tÄ— po­ pie­ŞiĹł Be­ne­dik­tÄ… XVI. Ta­Ä?iau pa­jō­rio Ĺže­mai­Ä?iai rei­ka­lau­ ja, kad Ĺ ven­ta­sis Tė­ vas at­si­pra­ťy­tĹł Ĺže­ mai­Ä?iĹł uĹž prie­var­ti­ nÄŻ krikť­tÄ….

„Ne­Şi­nau, ar teks gro­ti, ar dai­nuo­ti.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas sek­ma­die­nÄŻ pla­nuo­ja da­ly­vau­ti „Dai­nĹł dai­ne­lÄ—s“ lau­reatĹł kon­cer­te.

4p.

Dėl vai­ko – ne­tik­ra is­te­ri­ja Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Mer­gai­tÄ— ras­ta tua­le­te. Ji bu­vo per­reng­ta ber­niu­ko rō­bais, o gal­ va nu­skus­ta“, – to­kiÄ… keis­tÄ… is­to­ri­ jÄ… apie vie­na­me di­dĹžiau­siĹł uos­ta­ mies­Ä?io pre­ky­bos cent­rĹł ne­va ban­ dy­mÄ… pa­grob­ti ke­tur­me­tÄ™ pa­sta­ro­ sio­mis die­no­mis vie­ni ki­tiems pa­ sa­ko­ja klai­pė­die­Ä?iai. UĹžb­lo­ka­vo du­ris

Tarp uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jĹł ki­ lo są­my­ťis, ku­ris jau per­si­kė­lÄ— ir ÄŻ ki­tus Lie­tu­vos mies­tus bei in­ter­ ne­tÄ…. Ĺ˝mo­nÄ—s da­li­ja­si ÄŻspō­dĹžiais ir pra­ťo su­Şi­no­ti dau­giau smulk­me­ nĹł apie Klai­pė­do­je ne­va itin dras­ tiť­kÄ… ban­dy­mÄ… pa­grob­ti ke­tur­me­ tÄ™ mer­gai­tÄ™. IĹĄ lō­pĹł ÄŻ lō­pas per­duo­da­ma is­to­ ri­ja, kad vie­na­me di­dĹžiau­siĹł uos­ ta­mies­Ä?io pre­ky­bos cent­rĹł ma­ma pa­si­ge­do ma­Şa­me­tÄ—s sa­vo at­Şa­los. Mo­te­ris ap­laks­tÄ— vi­sas par­duo­tu­ ves, ta­Ä?iau duk­re­lÄ—s ne­ra­do. Ta­da ji krei­pė­si pa­gal­bos ÄŻ ap­sau­ gi­nin­kus. Ĺ ie esÄ… per­Şiō­rė­jo vaiz­ do ka­me­rĹł uŞ­fik­suo­tÄ… me­dĹžia­gÄ… ir pa­ma­tÄ—, kad prie mer­gai­tÄ—s priė­jo kaŞ­koks vy­riť­kis, da­vÄ— jai sal­dai­nÄŻ ir nu­si­ve­dÄ— ÄŻ tua­le­tÄ…. Vė­liau vaiz­do ka­me­ros ne­va uŞ­ fik­sa­vo, kaip vy­ras su mer­gai­te iĹĄ tua­le­to iĹĄei­na, ta­Ä?iau vai­kas jau per­reng­tas ki­tais rō­bais, o plau­ kai nu­kirp­ti. Tai pa­ma­tÄ™ ap­sau­gi­ nin­kai esÄ… uŞ­blo­ka­vo vi­sas pre­ky­ bos cent­ro du­ris, vy­rÄ… su­lai­kÄ— ir per­da­vÄ— po­li­ci­jai, o mer­gai­tÄ™ grą­ Ĺži­no ma­mai.

As­ta Alek­sė­jō­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ti­ki­si su­lauk­ti vi­zi­to

Ti­ki­ma­si, kad po­pie­Şius ÄŻ Lie­tu­vÄ… at­vyks 2013 me­tĹł rugp­jō­Ä?io 4-Ä…jÄ…. Lie­tu­vo­je yra lan­kę­sis po­pie­Şius Jo­ nas Pau­lius II. Jis Ä?ia vie­ťė­jo prieĹĄ dvi­de­ťimt me­tĹł, 1993-ių­jĹł rug­sė­ jo 4–8 die­no­mis. Tel­ťiĹł vys­ku­pi­ja jau pra­dė­ jo ruoť­tis gran­dio­zi­niams ren­gi­ niams, ta­Ä?iau BaŞ­ny­Ä?ios at­sto­vai pri­pa­Şįs­ta, kad bai­mi­na­si dÄ—l ga­li­ mĹł iť­puo­liĹł prieĹĄ Ĺ ven­tą­jÄŻ Tė­vÄ…. Min­tis Ĺže­mai­Ä?iĹł krikť­to 600 me­ti­niĹł pa­mi­nė­ji­mui pa­si­kvies­ti po­pie­ŞiĹł ki­lo Tel­ťiĹł me­rui Vy­tau­ tui Klei­vai. „Že­m ai­Ä? iĹł krikť­tas, ir be po­ pie­Şiaus, tai kaip Ä?ia at­ro­dys? Ta­ Ä?iau me­ras po­p ie­Ş iaus ÄŻ sve­Ä? ius kvies­ti ne­ga­li. To­dÄ—l ap­si­lan­kiau pas Sei­mo pir­mi­nin­kÄ™ Ire­nÄ… De­ gu­t ie­n Ä™ ir iť­sa­k iau su­m a­ny­m Ä…. Krei­pė­mÄ—s ir ÄŻ Pre­zi­den­tō­rÄ…. Po­ pie­Ş iĹł ÄŻ ĹĄa­l ÄŻ ga­l i pa­s i­k vies­t i tik valstybÄ—s va­d o­vai“, – aiť­ki­no V.Klei­va.

4

Mer­gai­tę esą ap­svai­gi­no

„„Su­maiť­tis: po­pie­Şiaus Be­ne­dik­to XVI bō­si­mo vi­zi­to ÄŻ Lie­tu­vÄ… de­ta­lÄ—s dar sle­pia­mos, ta­Ä?iau jau da­bar bai­

mi­na­ma­si dėl ga­li­mo iť­puo­lio. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kuo to­liau, tuo la­biau ťi is­to­ri­ja, kai pa­skli­do in­ter­ne­te, apau­go dar dra­ma­tiť­kes­nė­mis de­ ta­lė­mis.

3


2

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

miestas

Se­niū­nai­čiai kib­s į dar­bus www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

„„Pradžia: Klai­pė­do­je iš­rink­ti se­niū­nai­čiai va­kar rinkosi į pir­mą sueigą. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prieš mė­ne­sį iš­rink­tiems se­niū­nai­čiams va­kar įteik­ti pa­žy­mė­ ji­mai. Uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vai lin­kė­jo, kad žmo­nės juos pa­žin­tų ne tik iš pa­var­dės, bet akių ir dar­bų. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pir­mo­jo­je suei­go­je tu­rė­jo da­ly­vau­ ti 38 se­niū­nai­čiai. Ke­li iš jų nea­tė­jo, nes ne­ga­lė­jo iš­si­pra­šy­ti iš dar­bo. Klai­pė­da yra su­skirs­ty­ta į 54 se­ niū­nai­ti­jas pa­gal rin­ki­mų apy­lin­kes. Yra žmo­nių, ku­rie se­niū­nai­čiais iš­ rink­ti pen­kio­se se­niū­nai­ti­jo­se. Taip pat to­kių, kai žmo­na at­sto­vaus vie­ nai, o vy­ras – ki­tai se­niū­nai­ti­jai. Pir­mo­jo­je suei­go­je se­niū­nai­ čiams įteik­ti pa­žy­mė­ji­mai, in­for­ ma­ci­ja apie jų pa­rei­gas. „Se­niū­nai­čių rin­ki­mus or­ga­ni­ za­vo­me pir­mą kar­tą. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų ki­lo, pa­gal ką su­skirs­ ty­ti mies­tą, nes ja­me nė­ra se­niū­

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Ats­to­vau­da­mi tu­ri­te pa­žin­ti žmo­nes. Ži­ no­ki­te jų nuo­mo­nę, lū­kes­čius ir kreip­ki­ tės į mus. ni­jų. Po rin­ki­mų paaiš­kės, ar tin­ ka­mai or­ga­ni­za­vo­me rin­ki­mus, ma­ty­si­me klai­das ir ga­lė­si­me jas iš­tai­sy­ti. Ats­to­vau­da­mi tu­ri­te pa­ žin­ti žmo­nes. Ži­no­ki­te jų nuo­mo­ nę, lū­kes­čius ir kreip­ki­tės į mus. Esa­me pa­si­ruo­šę bend­ra­dar­bia­vi­

mui“, – svei­kin­da­ma se­niū­nai­čius sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Anot mies­to me­ro Vy­tau­to Grub­ liaus­ko, lai­mė­ti rin­ki­mus bu­vo pir­ mas žings­nis. To­liau lau­kia su­dė­ tin­ges­nės pro­ce­dū­ros. „Pa­žin­ki­te žmo­nes, iš­girs­ki­te jų lū­kes­čius ir ieš­ko­ki­te konst­ruk­ty­ vių spren­di­mų. Jū­sų mi­si­ja ne tik at­sto­vau­ti, bet ir tar­nau­ti žmo­ nėms. Tik ta­da pa­tei­sin­si­te jų lū­ kes­čius. Lin­kiu, kad žmo­nės jus pa­žin­tų ne tik iš pa­var­dės, už­ra­šo laip­ti­nė­je, bet ir iš akių bei nu­veik­ tų dar­bų“, – lin­kė­jo me­ras. Se­niū­nai­čiai ren­ka­mi dve­jų me­ tų ka­den­ci­jai.

Va­gis ap­šva­ri­no ta­ry­bos sek­re­to­rę Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:     

    

UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Ro­tu­šė­je, kur įsi­kū­ręs Klai­pė­dos me­ras ir jo ko­man­da, va­kar siau­ tė­jo va­gis, ku­rio au­ka ta­po mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rė Vai­da Žvi­kie­nė. Ke­lias mi­nu­tes neuž­ra­kin­tą ka­bi­ ne­tą pa­li­ku­si mo­te­ris pa­ty­rė apie tūks­tan­čio li­tų nuo­sto­lį.

Va­gys­tę V.Žvi­kie­nė pa­ste­bė­jo va­kar apie 16 val. ir iš­kart iš­si­kvie­tė po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nus. „Dar man bū­nant ka­bi­ne­te kaž­ koks įtar­ti­nas vy­ras ty­liai pra­vė­ rė du­ris, ta­čiau pa­ma­tė, kad esu, ir jas už­da­rė. Po aki­mir­kos iš­sku­bė­jau trum­pam pas me­rą, tad neuž­ra­ki­nau ka­bi­ne­to. Ma­čiau fo­jė sto­vi­niuo­jan­tį kaž­ko­kį vy­riš­kį. Kai po ke­lių aki­mir­ kų grį­žau, iš­kart pa­si­ge­dau mo­bi­lio­ jo ry­šio te­le­fo­no, o ta­da jau pa­ma­

čiau, kad din­go ir pi­ni­gi­nė su jo­je bu­vu­sia ban­ko kor­te­le“, – pa­sa­ko­ jo mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rė. Net­ru­kus mo­te­ris in­ter­ne­ti­nė­ je ban­ki­nin­kys­tė­je pa­si­tik­ri­no sa­ vo ban­ko są­skai­tą. Ji bu­vo iš­šluo­ta – va­gis su­sku­bo pa­si­nau­do­ti ban­ ko kor­te­le. „Ją iš ban­ko pa­siė­miau prieš po­ rą sa­vai­čių, nes se­no­ji bai­gė­si. Ka­ dan­gi kor­te­lės ko­das bu­vo nau­jas, jo iš­kart neį­si­mi­niau, tai pi­ni­gi­nė­ je ne­šio­jau­si ir ban­ko duo­tą vo­ką su ko­du, to­dėl va­gis ir su­ge­bė­jo taip grei­tai iš­tuš­tin­ti są­skai­tą. Ta­čiau prie ban­ko­ma­tų yra ka­me­ros, tad ti­kiuo­si, kad po­li­ci­jai pa­vyks nu­sta­ ty­ti, kas pa­si­nau­do­jo ma­no ban­ko kor­te­le“, – vy­lė­si V.Žvi­kie­nė. Jos tei­gi­mu, praė­ju­sią sa­vai­tę nuo va­gies nu­ken­tė­jo ir Lie­pų g. 11 esan­ čia­me sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te dir­ban­ti vie­na vals­ty­bės tar­nau­to­ja.

„„At­pil­das: V.Žvi­kie­nė vy­lė­si, kad

po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams pa­vyks nu­sta­ty­ti ir su­čiup­ti va­gį.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Siekiant sumažinti šilumos nuostolius trasose ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, AB „Klaipėdos energija“ šią vasarą Klaipėdos mieste keis magistralinius ir kvartalinius vamzdynus. Todėl kai kuriems namams bus laikinai nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui. Šiluma nebus tiekiama šiems pastatams: 1. Gegužės 27 d. nuo 24 val. iki gegužės 28 dienos 19 val.

Taikos pr. 11, 13, 15. Šilutės pl. 70, 72, =2?@<;.9<C.1F/6;6;8< 74, 76, 82, 86, Sausio 15-osios g. 11A, 13, 13A, 15. 88, 84, 90, 103, 105, 105A. ?268.9.C6:.6' 4.išsilavinimas Nuo birželio 4 dienos 7 val. iki Vingio g. 1, 2, 3, 4, ■5,aukštasis 7, 9, 11,universitetinis 13, (personalo vadyba, administravimas); birželio 6 dienos 18 val. 15. ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, Rumpiškės g. 2, žinojimas; 2A, 3, 10, 12, 5, 7, I.Simonaitytės g. 1, 2, metodinių 3, 5, 7, 9,nurodymų 11, personalo klausimais 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; 11. 13, 15, 17, 19, 21, 23, 25,■27. ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); Sausio 15-osios g. 11A, 13, 13A, 15, Smiltelės g. 2, 4, 6, 8, 10, 12. ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; 17, 19.įgūdžiai; 2. Nuo gegužės 27 dienos val. ■ puikūs 24 darbo kompiuteriu patirtis energetikos sektoriuje Tilžės (privalumas). g. 18. iki birželio 6 dienos 20 ■val. Taikos pr. 7, 9, 11, 13, 15. Vingio g. 13, 15. 1.?/<=</Ï16@' ■ darbuotojų kontrolė;dėl nepatogumų. Atsiprašome Smiltelės g. 2, 4, 6, 8, 10, 12. paieška ir atrankos ■ įvairių ataskaitų ruošimas; Informacija tel. programos (8-46) 410869. Šilutės pl. 90. ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įgyvendinimas; AB „Klaipėdos energija“ administracija 3. Nuo gegužės 28 dienos 7 val. iki organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių Užs. 964487 birželio 2 dienos 15 val.■ bendrovės organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼@6Ï9<'


3

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

miestas Lan­kė­si am­ba­sa­do­rė

Išau­go pel­nas

Plia­že trū­ko poil­siau­to­jų

Klai­pė­do­je va­kar lan­kė­si Suo­ mi­jos am­ba­sa­do­rė Mar­ja Lii­ sa-Kil­ju­nen (nuo­tr.). Ji su­si­ti­ko su uos­ta­mies­čio me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku bei Klai­pė­dos pra­ mo­nės, pre­ky­bos ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Vik­to­ru Kro­liu. Su­si­ti­ki­me ap­tar­tos Klai­ pė­dos ir Suo­mi­jos bend­ra­dar­ bia­vi­mo ga­li­my­bės.

Per tris mė­ne­sius bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ neau­di­tuo­ tas gry­na­sis pel­nas, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu, išau­go 45 pro­c. ir sie­ kė 11,7 mln. li­tų. Par­da­vi­mo pa­ ja­mos per šių me­tų tris mė­ne­ sius išau­go 13 pro­c. ir sie­kė 37,4 mln. li­tų. Per­nai tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu jos sie­kė 33 mln. li­tų.

Uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se penk­ta­die­nį ofi­cia­liai pra­si­dė­jo va­sa­ros se­zo­nas. Ati­da­ry­ti vi­ si 11 gel­bė­to­jų po­stų. Poil­siau­ to­jų pa­plū­di­miuo­se bu­vo ne­ daug. Juos iš­vai­kė šal­tas vė­jas. Bu­vu­sie­ji slė­pė­si ko­po­se. Oro tem­pe­ra­tū­ra pa­plū­di­my­je sie­ kė 16 laips­nių ši­lu­mos. Jū­ra te­ bu­vo įši­lu­si iki 10.

Dėl vai­ko – ne­tik­ra is­te­ri­ja 1

Esą kol mer­gai­tės ieš­ ko­ta, dvi va­lan­das bu­vo už­blo­kuo­tos vi­sos pre­ky­bos cent­ ro du­rys ir nė vie­nas žmo­gus ne­ ga­lė­jo išei­ti. „Fi­na­las toks – mer­gai­tę at­ra­do vy­rų tua­le­te nu­skus­tais plau­kais ir per­reng­tą ber­niu­ko rū­be­liais. Iš­va­ da vie­na – va­gi­šiai iš­si­gan­do, pa­li­ko ją, o tai bū­tų iš­si­ve­dę kaip ber­niu­ ką. Bet juk ap­sau­ga ieš­ko­jo mer­gai­ tės, nie­kam nė į gal­vą ne­bū­tų ieš­ko­ ti ki­taip at­ro­dan­čio vai­ko. Mer­gai­tė bu­vo ap­svai­gin­ta, kad, ma­tyt, ne­ si­prie­šin­tų, nes ket­ve­rių me­tu­kų vai­kas jau są­mo­nin­gas ir pro­tin­

Žmo­nės da­li­ja­si įspū­džiais ir pra­ šo su­ži­no­ti dau­giau smulk­me­nų apie Klai­pė­do­je ne­va itin dras­tiš­ką ban­dy­mą pa­grob­ti ke­tur­me­tę mer­gai­tę. gas, vis­ką pa­sa­ko. Šian­dien vai­kui vis­kas ge­rai, o varg­šė ma­ma vais­tus te­be­ge­ria“, – nuo­gir­do­mis in­ter­ne­ ti­nia­me fo­ru­me, po­pu­lia­ria­me tarp ma­mų, da­li­jo­si vie­na mo­te­ris. Ki­ta in­ter­nau­tė tei­gė, kad jai apie šią is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo Tau­ra­gė­je gy­ ve­nan­ti any­ta, o ši apie nu­ti­ki­mą iš­ gir­do iš auk­lė­to­jos to dar­že­lio, į ku­rį ma­ma ve­da sa­vo duk­re­lę – bū­tent tą mer­gai­tę, ku­rią esą no­rė­ta pa­grob­ti. Skun­do ne­gau­ta

Su­ne­ri­mę žmo­nės svars­tė, ko­dėl ši is­to­ri­ja ne­pa­te­ko į vie­šu­mą. Gal­būt pre­ky­bos cent­ro at­sto­vai apie įvy­ kį ne­pra­ne­šė po­li­ci­jai, nes ne­no­ri an­ti­rek­la­mos? Ga­liau­siai į vy­ku­ sią dis­ku­si­ją ir įspū­džių da­li­ja­mą­si

Dienos telegrafas Gat­vė. Žve­jų gat­vė­je ne­ke­ti­na­ma vi­siš­ kai už­draus­ti eis­mo – pravažiuoti ga­ lės gat­vės gy­ven­to­jais ir ap­tar­nau­jan­tis trans­por­tas. Be to, čia bus drau­džia­ma au­to­mo­bi­liams su­sto­ti ir sto­vė­ti. Vers­li­ nin­kai lau­ke ka­vi­nių veik­lą ga­lės or­ga­ni­ zuo­ti ant pės­čių­jų ša­li­gat­vio. To­kia tvar­ ka ga­lio­tų nuo šių me­tų bir­že­lio 1 iki rug­ sė­jo 15 die­nos.

Komentaras

Vil­ma Ma­žei­kie­nė

San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 22 po­ ros. Žie­dus su­mai­nys Sand­ra Ku­bi­liū­ tė ir Aud­rius Žvink­lys, Ak­vi­lė Mic­ke­vi­ čiū­tė ir Gin­ta­ras Ze­lic­kas, Gin­ta Aš­man­ tai­tė ir Po­vi­las Strec­kis, Jo­lan­ta Bi­tau­tai­ tė ir Da­lius Ma­čė­nas, Gied­rė Dau­ki­lai­tė ir Eri­kas Gai­deu, Lau­ra Sut­ku­tė ir Ar­tū­ ras Žvink­lys, Vio­le­ta Sun­gai­lai­tė ir Oleg Gal­kin, In­ga Nem­ke­vi­čiū­tė ir Ta­das Sa­ vic­kis, Ra­mu­nė Rau­dy­tė ir Ana­to­lij Ani­ si­men­ko, Go­da Pet­raš­kai­tė ir Vy­gan­tas Mar­da­sas, Ie­va Jo­ni­kai­tė ir Igo­ris Ma­ lik, Au­gus­ti­na Če­reš­kai­tė ir Leo­nar­das Gar­nio­nis, Vi­ta­li­ja Jan­čaus­ky­tė ir Min­ dau­gas Gir­džiū­nas, Ag­nė Me­čio­ny­tė ir Ma­ri­jus Raz­va­daus­kas, Ing­ri­da Lia­tu­ kai­tė ir Ro­ma­nas Ren­taus­kis, Ag­nė Nor­ bu­tai­tė ir Gin­ta­ras Ka­rei­va, Ine­sa Do­čy­ tė ir Li­nas Ma­li­naus­kas, Ine­sa Cy­gan­ko­ va ir Ar­tūr Ke­sel­man, Jur­gi­ta Vi­čiū­tė ir Mar­ty­nas Dirks­tys, Dei­man­tė Grit­ku­tė ir Ge­di­mi­nas Juo­zai­tis, Li­na Za­ka­raus­kai­ tė ir Kęs­tu­tis Tau­rins­kas, Dei­mi­lė Stra­ vins­kai­tė ir Mak­sim Zdy­baj.

N Psi­cho­lo­gė

es­vei­k a, ne­s u­vo­k ia­m a, kad kaž­k as ga­l i skleis­ ti to­k ius gan­dus. Gal­būt kaž­k as pa­j uo­k a­vo, gal žmo­nės, ku­r ie ne­l a­b ai svei­kos psi­ chi­kos. Ne­ma­nau, jog tai kaž­kas rim­ ta, tai la­biau pri­ly­g in­č iau veiks­mui, kaip spe­c ia­l iai pa­skam­bin­t i tar­ny­ boms ir pra­neš­t i, kad kaž­k ur pa­dė­ ta bom­ba. Tie­siog, ma­t yt, kaž­kas no­ rė­jo pri­kaus­t y­t i vi­suo­me­nės dė­me­sį. Ki­ta ver­t us, toks gan­das tu­r i ir ge­rą­ ją pu­sę. Gal tė­vai la­biau sau­gos sa­vo vai­k us, nes tik­rai ten­ka ma­t y­t i, kaip suau­g u­sie­ji pre­k y­bos cent­r uo­se už­ sii­ma sa­vo rei­ka­lais, o jų pyp­l iai nu­t i­ pe­na į šo­ną. Gal toks gan­das pri­vers tė­vus ar­čiau sa­vęs lai­k y­t i at­ža­las, nes yra ti­k i­my­bė, kad vai­ką ga­l i pa­vog­t i ir iš­vež­t i, juk pre­k y­ba žmo­nė­m is tik­rai eg­z is­t uo­ja mū­s ų vals­t y­b ė­je. Ma­nau, kad tas, kas pa­sklei­dė to­k į gan­dą, jo­ kio tiks­lo ne­tu­rė­jo, ta­čiau pa­da­rė ge­rą pre­ven­ci­n į dar­bą. O gan­das la­bai grei­ tai ir pla­čiai pa­skli­do, nes kiek­v ie­na ma­ma jaut­r iai su­rea­ga­vo – įsi­vaiz­da­ vo, kad ir joms taip ga­l i at­si­t ik­t i.

įsi­ter­pė vy­ras, ku­ris pa­reiš­kė, jog ši is­to­ri­ja yra vie­no kri­mi­na­li­nio se­ ria­lo siu­že­tas. Tai, jog is­to­ri­ja iš­gal­ vo­ta, pa­tvir­ti­no ir pre­ky­bos cent­ro, ku­ria­me ne­va no­rė­ta pa­grob­ti mer­ gai­tę, at­sto­vai. Jie ti­ki­no, kad nie­ko pa­na­šaus tik­rai ne­nu­ti­ko. Tą pa­tį tvir­ti­no ir po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai, ku­rie jo­kio skun­do apie ban­dy­mą pa­grob­ti ke­tur­me­tę mer­ gai­tę ne­ga­vo.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Min­dau­gas Juo­ zas Miš­ki­nis (g. 1927 m.), Ma­ri­ja Pe­lep­ko (g. 1928 m.), Na­dež­da Do­li­ni­na (g. 1930 m.), Bro­nius Jo­nas Vil­no­nis (g. 1933 m.), Kons­tan­ci­ja Tar­vy­die­nė (g. 1934 m.), Al­ vy­das Še­fe­ris (g. 1950 m.).

„„Pa­sek­mė: gal­būt pa­skli­dę gan­dai apie pa­grob­tą mer­gai­tę tė­vus pri­

vers la­biau rū­pin­tis sa­vo at­ža­lo­mis.

„Shut­terst­ock“ nuo­tr.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mi Kons­tan­ci­ja Tar­vy­die­nė, Vac­lo­vas Monst­vi­las, Igor Oreš­ko, Ju­zė Lend­rai­ tie­nė, Ma­ri­ja Pe­lep­ko, ry­toj – Min­dau­gas Juo­zas Miš­ki­nis, Jev­ge­nij Be­ke­tov, Bro­ nius Jo­nas Vil­no­nis.


4

šeštadienis, gegužės 26, 2012

miestas

Ar po­pie­žius at­si­pra­šys? 1

Kol kas nu­ty­li­ma, ar po­ pie­žius pa­tvir­ti­no, kad at­vyks, bet Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ ri­jos vi­ce­kanc­le­ris, vys­ku­po sek­ re­to­rius ir at­sto­vas spau­dai Do­mas Ga­tau­tas ti­ki­no, jog že­mai­čiai ti­ ki­si aukš­čiau­sio Baž­ny­čios va­do­ vo vi­zi­to. „Ti­ki­mės su­lauk­ti po­pie­žiaus le­ga­to, ta­čiau mes sie­kia­me pa­ties po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mo“, – tvir­ ti­no D.Ga­tau­tas.

Pask­li­do pa­reiš­ki­ mų, jog Pa­ sau­lio že­ mai­čių suei­go­je bu­vo nu­ spręs­ta, kad po­pie­ žius į Lie­ tu­vą tu­rė­ tų at­vyk­ti ne švęs­ti že­mai­čių krikš­to ju­ bi­lie­jaus, o at­si­pra­ šy­ti už prie­var­ti­nį jų krikš­tą.

No­ri at­kur­ti ka­ra­lys­tę

Vis­gi vie­šu­mo­je pa­skli­do pa­reiš­ki­ mų, jog ge­gu­žę Pa­lan­go­je vy­ku­sio­ je Pa­sau­lio že­mai­čių suei­go­je bu­vo nu­spręs­ta, kad po­pie­žius į Lie­tu­ vą tu­rė­tų at­vyk­ti ne švęs­ti že­mai­ čių krikš­to ju­bi­lie­jaus, o at­si­pra­šy­ti už prie­var­ti­nį jų krikš­tą, ku­ris nu­ si­ne­šė dau­gy­bę gy­vy­bių. Suei­go­je tą­kart net rim­tai pra­ bil­ta, kad rei­kė­tų at­sta­ty­ti Lie­tu­ vos Ka­ra­lys­tę su šiuo­lai­kiš­kai pa­ to­bu­lin­ta Ka­ra­liaus įstai­ga. Išp­la­tin­ta­me šios suei­gos da­ly­vių pa­reiš­ki­me sa­ko­ma, kad po­pie­žiaus at­si­pra­šy­mo rei­ka­lau­ja da­lis Že­ mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos na­rių. Šios drau­gi­jos val­dy­bos na­rys is­to­ri­kas Va­cys Vai­va­da ti­ki­no, kad Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­ja nie­ka­da to­kio spren­di­mo ne­prii­mi­nė­jo. „Aš ne­da­ly­va­vau šio­je suei­go­ je, ta­čiau ma­ne pa­sie­kė ži­nios, kad ko­le­gos li­ko pa­si­pik­ti­nę. Man re­gis, kaž­kas pa­si­nau­do­jo ne tik že­mai­čių var­du, bet ir pa­si­sten­ gė ape­liuo­ti į že­mai­čių ap­lin­ką. Žmo­nės pa­si­ju­to ap­gau­ti. Kal­bė­ jau su plun­giš­kiais ir kau­nie­čiais drau­gi­jos na­riais, ku­rie ti­ki­no, kad toks nu­ta­ri­mas at­si­ra­do ma­ni­pu­ liuo­jant“, – ti­ki­no V.Vai­va­da. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vęs Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka sa­kė taip pat net ne­gir­dė­ jęs, kad bū­tų pra­šo­ma bal­suo­ti ar­ ba pa­si­ra­šy­ti po ka­ra­lys­tės at­kū­ri­ mo nu­ta­ri­mu. „Nors aš ne prieš, man pa­tik­ tų, kad bū­tų at­kur­ta ka­ra­lys­tė, bet Pa­lan­go­je to­kių do­ku­men­tų nie­kas ne­ren­gė“, – tei­gė po­li­ti­kas. Bi­jo akib­rokš­tų ir boi­ko­to

Ta­čiau vie­šu­mo­je pa­skleis­ti pa­ reiš­ki­mai apie rei­ka­la­vi­mą po­

„„Int­ri­gos: is­to­ri­kas V.Vai­va­da spė­ja, kad že­mai­čių var­du yra ma­ni­pu­liuo­ja­ma. 

pie­žiui at­si­pra­šy­ti že­mai­čių ne juo­kais įva­rė ne­ri­mo ir Baž­ny­čios va­do­vams. „Mes bai­mi­na­mės dėl ga­li­mo iš­puo­lio prieš Šven­tą­jį Tė­vą. Juk jo vi­zi­tą ste­bės ir pa­sau­lio vi­ suo­me­nė. Kaip mes at­ro­dy­si­me prieš pa­sau­lio ti­kin­čiuo­sius, jei kaž­ko­kie že­mai­čių vei­kė­jai mė­ gin­tų po­pie­žiui to­kius pa­reiš­ ki­mus pa­teik­ti?“ – pa­ste­bė­jo D.Ga­tau­tas. Tel­šių vys­ku­pi­ja nė­ra at­sa­kin­ga už po­pie­žiaus sau­gu­mo už­tik­ri­ni­ mą, Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vo ap­ sau­ga bus rū­pi­na­ma­si vals­ty­bi­niu mas­tu. „Aš as­me­niš­kai lau­kiu vi­so­ kių žmo­nių akib­rokš­tų, juk vi­ siems ge­ras ne­bū­si. Mū­sų ren­gi­ nys bus mi­ni­mas Eu­ro­pos mas­tu, tad kaip lie­tu­viai at­ro­dys, jei kaž­ kas ims boi­ko­tus reng­ti?“ – nuo­ gąs­ta­vo Tel­šių vys­ku­pi­jos vi­ce­ kanc­le­ris. Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vi­ce­kanc­le­ris pra­si­ta­rė, kad dėl su­ maiš­tį ke­lian­čių pa­jū­rio že­mai­čių net ma­no­ma suor­ga­ni­zuo­ti 15 au­ to­bu­sų vir­ti­nę, ku­ria ti­kin­tie­ji nu­ vyk­tų į Va­ti­ka­ną ir Šv. Pet­ro aikš­ tė­je iš­skleis­tų di­džiu­lę Že­mai­ti­jos vė­lia­vą. „Taip mes no­ri­me pa­ro­dy­ti, kad že­mai­čiai ne prie­var­ta juk bu­vo pa­krikš­ty­ti. Ko­dėl nie­kas ne­no­ri pa­skai­ty­ti pa­čių že­mai­čių pa­ruoš­ to raš­to, ku­riuo prieš 600 me­tų jie pa­tys pa­pra­šė bū­ti pa­krikš­ty­ti?“ – ti­ki­no Tel­šių vys­ku­pi­jos vi­ce­ kanc­le­ris. Re­li­gi­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo iš­lai­dos kol kas gu­la tik ant vys­ku­ pi­jos pe­čių. „Vals­ty­bė pri­si­dė­jo prie ob­jek­tų re­konst­ruk­ci­jos. Aš esu Tel­šių ka­ ted­ros kle­bo­nas ir ma­tau, kad ka­ ted­ros re­konst­ruk­ci­jos ne­spės pa­ baig­ti. Ma­nau, su­spė­si­me tik pu­sę to, ką pla­na­vo­me“, – ap­gai­les­ta­vo D.Ga­tau­tas.

Sta­to lif­tą į „ro­jų“

Vy­riau­sy­bė yra pa­tvir­ti­nu­si Že­ mai­čių krikš­to ir Že­mai­čių vys­ku­ pys­tės įstei­gi­mo 600 me­tų ju­bi­ lie­jaus mi­nė­ji­mo 2009–2017 me­tų pro­gra­mą, ku­ria sie­kia­ma įam­žin­ ti svar­biau­sius su krikš­tu Že­mai­čių vys­ku­pys­tė­je su­si­ju­sius įvy­kius. „Pa­si­ruo­ši­mui šiems ren­gi­niams dviem eta­pais skir­ta 3,2 mln. li­tų. Mi­ni­ma­liais skai­čia­vi­mais, mums rei­kė­tų 6,3 mln. li­tų“, – ti­ki­no Tel­ šių me­ras V.Klei­va. 1,6 mln. li­tų skir­ta Tel­šių ka­ted­ ros šven­to­riui ir Kra­žių baž­ny­čiai su­tvar­ky­ti, vė­liau dar pa­pil­do­mai 400 tūkst. li­tų – Var­nių baž­ny­čios Že­mai­čių vys­ku­pų krip­tai tvar­ky­ti, Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos pa­sta­tui re­mon­tuo­ti, Tel­šių ka­ted­ros vit­ra­ žams pa­ga­min­ti. „No­ri­me Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je įreng­ti lif­tą į ro­ju­mi pra­min­tą ap­ žval­gos aikš­te­lę, iš ku­rios at­si­ve­ria apy­lin­kių vaiz­dai. Laip­tais už­li­pa­

me, bet vy­res­nio am­žiaus žmo­ nėms tai sun­ku“, – tei­gė Tel­šių me­ras V.Klei­va. To mies­to me­ras džiau­gė­si, kad Tel­šiai tu­rės 900 vie­tų am­fit­ eat­rą. Po dvie­jų sa­vai­čių į Tel­šius su­va­ žiuo­ja vi­sų ša­ly­je re­zi­duo­jan­čių už­ sie­nio ša­lių am­ba­sa­do­riai. Jie su­si­ tiks su Tel­šių vys­ku­pi­jos va­do­vais ir ap­tars po­pie­žiaus vi­zi­to de­ta­les. „Ti­kiu, kad dip­lo­ma­ti­niu kor­ pu­su bus dar­buo­ja­ma­si. Juk tai yra rim­tas ren­gi­nys“, – tvir­ti­no D.Ga­ tau­tas. Pa­lai­mi­ni­mas – iš ek­ra­no

Jei paaiš­kė­tų, kad po­pie­žius ir jį ly­din­tys as­me­nys tik­rai ap­si­lan­kys Lie­tu­vo­je, Tel­šių vys­ku­pi­ja pla­ nuo­ja, kad Šven­ta­sis Tė­vas ga­lė­tų nak­vo­ti jam spe­cia­liai pa­reng­tuo­ se apar­ta­men­tuo­se vys­ku­pi­jos pa­ tal­po­se. „Jei su­lauk­si­me tik po­pie­žiaus le­ga­to, ku­ris ir au­ko­tų pa­grin­di­ nes šven­tės mi­šias, ti­ki­mės, kad po­pie­žiaus pa­lai­mi­ni­mą iš­vy­si­me per tie­sio­gi­nį te­le­til­tą su Va­ti­ka­ nu. Nau­jai re­konst­ruo­ta­me sta­dio­ ne ga­li­ma vaiz­do tech­ni­ką su­mon­ tuo­ti ir švies­len­tė­je ti­ki­mės iš­vys­ti tie­sio­gi­nį vaiz­dą iš Va­ti­ka­no“, – at­ sklei­dė Tel­šių vys­ku­pi­jos at­sto­vas. Nors vis dar dis­ku­tuo­ja­ma, kur tu­rė­tų vyk­ti pa­grin­di­nės mi­šios, ta­čiau nuo­mo­nės links­ta į tai, jog jos tu­rė­tų vyk­ti Tel­šių sta­dio­ne. „Bu­vo no­ri­ma pa­grin­di­nes mi­ šias au­ko­ti Var­niuo­se, kur įvy­ko krikš­tas, bet ten ma­žai vie­tos. Juk ti­ki­mės, kad at­vyks dau­gy­bė ti­kin­ čių­jų“, – tei­gė D.Ga­tau­tas. Ju­bi­lie­jui že­mai­čiai ruo­šia dau­ gy­bę ren­gi­nių Že­mai­čių Kal­va­ ri­jo­je. Lie­pos pa­bai­go­je čia vi­są sa­vai­tę įvai­rios ka­ta­li­kiš­kos or­ ga­ni­za­ci­jos rengs kon­fe­ren­ci­jas ir ki­tus ren­gi­nius. Rugp­jū­čio pra­džio­je ren­gi­niai per­si­kels į Tel­šius, kurs vyks is­to­ ri­kų ir teo­lo­gų kon­fe­ren­ci­ja, veiks kryž­dir­bių pa­ro­da, bus eks­po­nuo­ ja­ma pa­ro­da apie že­mai­čių krikš­tą, vyks eu­cha­ris­ti­nis kong­re­sas. „Pir­mą­jį rugp­jū­čio sa­vait­ga­lį, nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį, jau­ni­mo gru­pė po va­ka­ri­nių mi­šių išeis pės­čio­mis į Tel­šius“, – pa­sa­ ko­jo D.Ga­tau­tas.

„Dai­nų dai­ne­lė­je“ – ir Klai­pė­dos me­ras Dai­va Ja­naus­kai­tė

„Dai­nų dai­ne­lės“ lau­rea­tais ta­po:

Sek­ma­die­nį po pie­tų Vil­niaus ope­ ros ir ba­le­to teat­re vyk­sian­čia­me kon­kur­so „Dai­nų dai­ne­lė“ lau­rea­ tų kon­cer­te žiū­ro­vai iš­vys ir Vy­ tau­tą Grub­liaus­ką.

„„vo­ka­li­nis an­samb­lis iš vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio „Ait­va­rė­lis“,

Šie­met kon­kur­so lau­rea­tais ta­po 52 mū­sų mies­to moks­lei­viai, su­ bur­ti į sep­ty­nis ko­lek­ty­vus. Kai ku­rie jų lai­mė­to­jais ta­po ne pir­ mą kar­tą. Sek­ma­die­nį vyk­sian­čia­me kon­ cer­te vai­kai at­liks ko­mi­si­jos at­ rink­tus ge­riau­sius kū­ri­nius. Mies­to me­ras V.Grub­liaus­ kas su Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­ zi­jos vai­ki­nų ter­ce­tu at­liks kū­ri­nį

„„due­tas Mig­lė In­ga Kup­re­ly­tė ir Jus­tas Pi­li­bai­tis,

d.janauskaite@kl.lt

„„mer­gi­nų vo­ka­li­nis an­samb­lis iš Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los, „„miš­rus an­samb­lis iš „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos, „„dai­nos stu­di­jos „Ke­be­riokšt“ vo­ka­li­nis an­samb­lis, „„ Ka­ro­li­na Rui­ky­tė iš Jau­ni­mo cent­ro, „„vai­ki­nų ter­ce­tas iš Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos.

„What a won­der­ful world“. Me­ ras at­vi­ra­vo dar ne­gir­dė­jęs, kaip ją dai­nuo­ja gim­na­zis­tai, ta­čiau pa­ ts šį kū­ri­nį at­li­ko ne ma­žiau nei tūks­tan­tį kar­tų. Tad yra įsi­ti­ki­ nęs, kad pus­va­lan­džio re­pe­ti­ci­jos jiems tik­rai už­teks. Penk­ta­die­nį

V.Grub­liaus­kas dar ne­ži­no­jo, ar jam teks tik gro­ti, ar ir dai­nuo­ti kar­tu su mo­ki­niais. „Taip ti­kiuo­ si pa­drą­sin­ti vai­ki­nus bei dar kar­ tą pa­ro­dy­ti, kad kul­tū­ra ir me­nas yra di­džio­ji ma­no mei­lė“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas.

„„Pa­lai­ky­mas: bū­da­mas pro­fe­sio­na­lus mu­zi­kan­tas V.Grub­liaus­kas gim­

na­zis­tams pa­dės la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


5

šeštadienis, gegužės 26, 2012

Šeštadienio interviu

B.Kal­vai­tis: „Aš lyg „šlag­bau­mas“ Li­na Bie­liaus­kai­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

l.bieliauskaite@kl.lt

K

va­pą gniau­žian­tys nuo­ ty­kiai, iš­ky­los ir šven­tės. Džiaugs­mo šūks­niais ly­ di­mi su­si­ti­ki­mai ir aša­ro­ mis lais­to­mi iš­si­sky­ri­mai. Pir­mo­ji mei­lė, tvir­ta drau­gys­tė, ku­rios ne­ pa­jė­gūs įveik­ti nei di­de­li at­stu­mai, nei lai­kas. Le­gen­di­nės pa­jū­rio poil­ sia­vie­tės „Žil­vi­tis“ va­do­vas Bro­nius Kal­vai­tis pri­pa­ži­no, jog iš­veng­ti to­ kių po­ty­rių ir emo­ci­jų pa­vyks­ta re­ tam „žil­vi­tie­čiui“. Penk­tą de­šimt­ me­tį gy­vuo­jan­ti vai­kų sto­vyk­la ta­po sa­vo­tiš­ku fe­no­me­nu, reiš­ki­niu. Be abe­jo­nės, tai ir ne­men­kas jos di­rek­ to­riaus, čia dir­bu­sių bei dir­ban­čių va­do­vų nuo­pel­nas. „Sup­ran­tu, kad ka­da nors rei­kės pa­si­trauk­ti. Ir ti­ kiu, kad at­si­ras žmo­nių, ku­rie pra­ tęs ma­no dar­bus, bus prin­ci­pin­gi. Bet kol kas dar yra ir jė­gų, ir ener­gi­ jos. Su­by­rė­ti nė­ra kaip, juk dir­bu su vai­kais, tu­riu bū­ti jau­nas“, – šyp­ so­jo­si B.Kal­vai­tis.

Gi­mė 1941 m. ge­gu­žės 1 die­ną Klai­pė­ dos ra­jo­ne, Ža­dei­k ių kai­me. 1951-ai­siais kar­t u su tė­vais iš­t rem­ tas į Kras­no­jars­ko kraš­to Ačins­ko ra­jo­ną. Bai­gė Ačins­ko dar­bo jau­n i­mo mo­ kyk­lą, 1960 m. įsto­jo į Toms­ko uni­ ver­si­te­to Is­to­r i­jos fa­k ul­te­tą. Po dve­ jų me­tų per­si­ve­dė į Vil­niaus uni­ver­ si­te­tą, įgi­jo is­to­r i­jos mo­k y­to­jo spe­ cia­ly­bę. Ga­vo pa­sky­r i­mą į Aly­t ų, il­gai­n iui per­si­kė­lė į Gargž­dus, dir­bo vi­du­r i­ nė­je mo­kyk­lo­je. „Žil­v i­čio“ sto­v yk­lai va­do­vau­ja nuo 1981 m.

„„Pat­rio­tas: il­ga­me­tis poil­sia­vie­tės di­rek­to­rius B.Kal­vai­tis ti­ki­si, kad „Žil­vi­tis“ ne tik iš­liks, bet ir gra­žės.

Su­gud­ra­vo ir „pra­stū­mė“

– Kaip ta­po­te „Žil­vi­čio“ va­do­vu? – Kai dir­bau Gargž­dų vi­du­ri­nė­ je mo­kyk­lo­je, bu­vau di­de­lis tu­riz­ mo en­tu­zias­tas, ir tai ne­li­ko ne­pas­ te­bė­ta. Kaip tik tuo me­tu „Žil­vi­čiui“ rei­kė­jo vir­ši­nin­ko, bet di­džiau­sias stab­dys bu­vo tai, kad bu­vau trem­ ti­nių vai­kas. Ra­jo­no val­džia ir vi­ si ki­ti su­ko gal­vą, kaip čia tą Kal­ vai­tį „pra­stum­ti“. Tuo­me­tis cent­ro ko­mi­te­to na­rys Jo­nas Ga­ba­lis pa­ ra­šė man la­bai ge­rą cha­rak­te­ris­ti­ ką. Ta­čiau kai rei­kė­jo tvir­tin­ti ma­no kan­di­da­tū­rą, pa­si­gir­do klau­si­mas – ko­dėl jūs ne par­ti­jos na­rys? Gal­vo­ ju, da­bar jau „ša­kės“, nu­kirs gal­vą. O J.Ga­ba­lis ir sa­ko – jis kan­di­da­tas į par­ti­jos na­rius. Nie­ko dau­giau ir ne­rei­kė­jo. O nei aš kan­di­da­tas bu­ vau, nei į tą par­ti­ją vė­liau įsto­jau. – Sto­vyk­lai va­do­vau­ja­te per 30 me­tų. Ste­bė­ti­nas pa­sto­vu­mas. – Tai la­biau už­si­spy­ri­mas. Ne­no­ riu, kad „Žil­vi­tį“ „pri­chva­ti­zuo­ tų“ kaip ki­tas poil­sia­vie­tes. Kas­ met virš „Žil­vi­čio“ vis su­si­tven­kia de­be­sys. Čia daug kam ska­nus kąs­ nis. Kur jūs dar gau­si­te pa­jū­ry­je 8 ha že­mės? Da­bar štai vie­nas ar­šus vers­li­ nin­kas už­si­mo­jo Kark­lė­je, kur yra mū­sų sta­dio­nas, sta­ty­ti prie­plau­ ką. Lyg ir ge­ras su­ma­ny­mas, bet tų žve­jų čia ne taip daug be­li­kę, o ES pi­ni­gai vi­lio­ja. Re­gis, tam skir­ta 20 mln. li­tų. Bet ne tik dėl vai­kų sto­ vyk­los ta prie­plau­ka neį­si­vaiz­duo­ ja­ma, čia ir se­no­sios ka­pi­nai­tės, o va­sa­rą – ant­ro­ji Pa­lan­ga, su­va­ žiuo­ja žmo­nės iš vi­so ra­jo­no. Jei čia pra­dės sta­ty­ti prie­plau­ką, vi­sas pa­ plū­di­mys baig­sis. Kar­tais pa­skam­bi­na ir klau­sia – ar jūs dar dir­ba­te? Pa­si­ro­do, tiek yra no­rin­čių, lau­kian­čių, kad iš čia pa­si­trauk­čiau. Aš kaip koks „šlag­ bau­mas“ jų idė­joms įgy­ven­din­ti. Esu nie­ko prieš, kad čia bū­tų gra­ žu. Juk iš tie­sų pa­jū­ry­je rei­kė­tų tu­rė­ ti ge­rą, šiuo­lai­kiš­ką vai­kų sto­vyk­lą. O kur tam ge­res­nę te­ri­to­ri­ją su­ra­si, jei ne „Žil­vi­ty­je“? To­dėl vie­na di­ džiau­sių ma­no sva­jo­nių – ka­da nors at­va­žiuo­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, kaip at­ro­ do tas nau­ja­sis „Žil­vi­tis“.

Tu­ri sū­nų Gi­rių ir duk­rą Gi­ta­ną, pen­ kis anū­k us. Ta­pęs naš­l iu, ve­dė ant­ rą­kart.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Me­ta­li­nių lo­vų ne­li­ko

– „Žil­vi­tis“ nuo se­no gar­sė­ ja ypa­tin­ga au­ra ir pui­kiais va­ do­vais. O ir tarp ato­sto­gau­ to­jų bū­ta ne­ma­žai da­bar­ti­nių žvaigž­džių? – Su va­do­vais mums vi­są lai­ką la­ bai se­kė­si. Kad ir ne­pa­kar­to­ja­mas Leo­ni­das Dons­kis, nuo­sta­biai ga­ bus, mu­zi­ka­lus žmo­gus. O kiek dar ki­tų va­di­na­mų­jų žvaigž­džių bū­ta. Iš ak­to­rių – Dai­nius Kaz­laus­kas, ku­ris pa­ts sto­vyk­lo­je iš­bu­vo nuo 7 iki 17 me­tų, vė­liau ta­po va­do­vu. Ki­ tas, taip pat išau­gęs sto­vyk­lo­je, – Gied­rius Sa­vic­kas, po to ir­gi dir­bęs va­do­vu. O pas mus sto­vyk­lau­da­vu­sių da­ bar­ti­nių est­ra­dos so­lis­čių vi­sų ir ne­pri­si­me­nu, bet kai vyks­ta są­skry­ džiai, jos su­va­žiuo­ja ir su nos­tal­gi­ ja pri­si­me­na, kad bū­tent čia pra­dė­ jo sa­vo dai­ni­nin­kės gy­ve­ni­mą. Tai­gi ir Vai­da Ge­ny­tė – mū­sų auk­lė­ti­nė, daug me­tų va­sa­ro­da­vo „Žil­vi­ty­je“. – Jū­sų aky­se, ga­li­ma sa­ky­ti, užau­go iš­ti­sos kar­tos? – Dau­ge­lis ir da­bar skam­bi­nan­ čių­jų pri­si­pa­žįs­ta, kad ir pa­tys čia sto­vyk­lau­da­vo, o da­bar jau anū­kus iš­lei­džia. Kai klau­sia, ar kas nors pa­si­kei­tė, at­sa­kau, kad ne­bė­ra me­ ta­li­nių lo­vų. Sa­ko, kaip gai­la, mes taip ant jų šo­ki­nė­da­vo­me. – Ar per tuos me­tus, jū­sų pa­ste­ bė­ji­mu, daug kas pa­si­kei­tė? – Pa­si­keis­ti pa­čiai sto­vyk­lai nė­ ra ma­te­ria­li­nių ga­li­my­bių. Iš es­ mės kiek­vie­ną va­sa­rą pa­si­rū­pi­na­me kaž­kuo nau­ju. Kas­met įvai­riems re­ mon­tams iš­lei­džia­me iki 100 tūkst. li­tų, ir vi­sa tai iš mū­sų vai­kų pi­ni­ gų už ke­lia­la­pius. No­rė­tų­si, kad tų pa­to­gu­mų bū­tų dau­giau, kad tua­le­tai, du­šai bū­ tų vie­to­je. Bet iš tie­sų vai­kams tai yra nie­kis. Kai ku­rie tė­vai net pa­ si­džiau­gia, kad jų at­ža­los ga­li pa­ gy­ven­ti to­kio­mis są­ly­go­mis, kad yra ne­le­pi­na­mi. Kal­bant apie sto­vyk­lau­to­jus – vai­kai yra vai­kai. Kar­tais pa­si­žiū­ riu gat­vė­je, ko­kie jie įžū­lūs, gal­vo­ju,

ims to­kie ir at­va­žiuos pas ma­ne, ta­ da jau lauk bė­dos. Ži­no­ma, pa­si­tai­ ko vis­ko, bet nie­ka­da nė­ra bu­vę ko­kio di­de­lio konf­lik­to. Jie čia yra užim­ti, bend­rau­ja vie­ni su ki­tais, sto­vyk­lo­je vai­kai net kom­piu­te­rius pa­mirš­ta.

Kar­tais man pa­ skam­bi­na ir klau­ sia – ar jūs dar dir­ ba­te? Pa­si­ro­do, tiek yra no­rin­čių, lau­kian­čių, kad iš čia pa­si­trauk­čiau.

Kan­ki­no tris pa­ras

– Tai gal tė­vai ta­po kur kas reik­ les­ni? – Jie tu­ri tei­sę bū­ti reik­les­ni, nes so­viet­me­čiu tie ke­lia­la­piai bū­da­vo be­veik vel­tui, o da­bar rei­kia mo­kė­ti pi­ni­gus, ir ne­ma­žus. Ta­čiau ki­taip mes neiš­si­lai­ky­tu­me. – Ne­jau­gi sto­vyk­lau­to­jai jums neišk­re­čia ko­kių nors po­kštų? – Vai­kai vis kaž­ko pri­si­gal­vo­ja, fan­ta­zi­jos jiems ne­trūks­ta. Bet juk ne pik­ty­biš­kai. Be­je, sto­vyk­lo­je bu­di sar­gai. Ir la­bai ge­rai bu­di. Iš­duo­siu pa­slap­tį – pas ma­ne dir­ba le­gen­di­ nis ke­lių ins­pek­to­rius Jo­nas Di­čius. O tai yra prin­ci­pin­gas žmo­gus, jo neap­gau­si. Jei pa­ma­tė, kad nak­tį du­rys kaž­kur pra­si­vė­rė – jis jau už krū­mų: „La­bas, kur ei­ni?“ Iki šiol pa­me­nu vie­ną nuo­ty­kį. Dar ta­ry­bi­niais lai­kais iš sto­vyk­los pa­bė­go vai­kas. Va­žiuo­ja­me nak­ tį pas tė­vus į Kre­tin­ga­lę – nė­ra, per vi­są gi­mi­nę – nė­ra. O jis, pa­si­ro­do, pa­rė­jo, už­li­po ant šie­no dar­ži­nė­je ir ten įsi­tai­sė. Die­ną pa­ma­tęs, kad tė­vai išė­jo į dar­bą, nu­li­pa, pa­val­go, iš­bė­ga su drau­gais pa­žais­ti, o nak­tį – vėl ant šie­no. Ir taip tris pa­ras. Jis mū­sų vos iš pro­to neiš­va­rė! Ne­neig­siu, tu­rė­jo­me pro­ble­mų, kai prie var­tų bu­vo įsi­tai­sęs kios­kas, ku­ria­me bu­vo leis­ta par­da­vi­nė­ti al­

ko­ho­lį. Da­bar jau to­kios pro­ble­mos nė­ra. Bet, ži­no­ma, vi­sų ne­su­sek­si. Jau­nuo­liai įpra­tę ger­ti alų ir at­va­ žia­vę į sto­vyk­lą ieš­ko vi­sų ke­lių, kad tik bū­tų ga­li­my­bė iš­ger­ti. Tu­rė­jau kar­tą to­kį įvy­kį. Vai­ki­nas pri­gė­rė alaus, skam­bi­nu jo tė­vui, sa­kau, vis­kas, ša­li­nu iš sto­vyk­los. O šis man – kas čia to­kio? Mu­du su juo so­de vi­sa­da kar­tu iš­ge­ria­me, ko­dėl jūs jam ne­lei­džia­te? Taip, ta­ry­bi­niais lai­kais bu­vo dau­giau draus­mės, da­bar vai­kai tu­ri vi­sas tei­ses ir ga­liau­siai ne­ be­sup­ran­ta, kur yra ri­bos. Ži­no­ ma, bu­vo ir ne­rei­ka­lin­gų su­var­žy­ mų. Kiek py­los ga­vau, kai pir­ma­sis pa­nai­ki­nau die­nos mie­gą. Lai­kau­ si prin­ci­po, kad tie, ku­rie no­ri, te­ gu mie­ga, o jei ne­no­ri, ko­dėl rei­kia vers­ti. Kas, kad jis gu­li, pro lan­gą žiū­ri ar pa­gal­vė­mis mė­to­si. Sva­jos ge­na į to­li­mus kraš­tus

– Tur­būt dau­ge­liui iš ša­lies at­ro­ do, kad tai, kuo jūs už­sii­ma­te, ne dar­bas, o iš­ti­sos ato­sto­gos. – Tiems, ku­rie čia dir­ba, ato­sto­gų nė­ra. At­sa­ko­my­bė mil­ži­niš­ka – at­ sa­kai už kiek­vie­ną vai­ką, o vie­no­je pa­mai­no­je jų poil­siau­ja apie 400. – Jū­sų at­ža­los tur­būt taip pat šio­je sto­vyk­lo­je užau­go? – Pa­na­šiai, kaip ir va­do­vų. Da­bar abu vai­kai Vil­niu­je. Sū­nus nuo ma­žens – fut­bo­li­nin­kas, žai­dė už „Žal­gi­rį“, po

to – Lie­tu­vos rink­ti­nė­je. Duk­ra bai­gė is­to­ri­jos stu­di­jas Vil­niaus uni­ver­si­te­ te, bet mo­ky­to­ja ne­ta­po. Vy­ras vers­li­ nin­kas, tad ji jam pa­de­da. – Vai­kai su šei­mo­mis gy­ve­na to­li nuo jū­sų. Ar neil­gu? – Ži­no­ma, vie­nam bū­tų la­bai sun­ ku. Ypač il­gu ru­dens va­ka­rais. Tos pa­čios sie­nos, tos pa­čios te­le­vi­zi­jos lai­dos, tas pa­ts laik­raš­tis. Da­bar gy­ve­nu su ant­rą­ja žmo­na – ji bu­ vu­si bend­ra­dar­bė mo­kyk­lo­je Gargž­ duo­se. Ve­džiau ta­pęs naš­liu. – Ko ge­ro, ato­sto­go­mis mė­gau­ ja­tės vos pa­si­bai­gus sto­vyk­los va­sa­ros se­zo­nui? – Atos­to­gas imu, ži­no­ma, ne se­zo­ no me­tu. La­bai mėgs­tu gry­bau­ti, to­ dėl jau ru­de­nį gry­bų lau­kiu kaip sva­ jo­nės. Atos­to­gų me­tu sten­giuo­si kur nors iš­ke­liau­ti. Vi­sa­da bu­vau di­de­lis ke­liau­to­jas, juo ir iš­li­kau. Kaip tik ne­ se­niai grį­žau iš Lon­do­no, la­bai pa­ti­ko. O šiaip pa­sta­ruo­ju me­tu daž­niau­siai – Egip­tas, Tur­ki­ja. So­viet­me­čiu vi­są Ta­ry­bų Są­jun­gą pės­čio­mis su kup­ri­ ne ant pe­čių bu­vau iš­mai­šęs. – Ko­kias ša­lis dar trokš­ta­te ap­ lan­ky­ti? – La­bai no­rė­čiau pa­bu­vo­ti Ki­ni­jo­ je, iš­vys­ti Di­džią­ją ki­nų sie­ną. Aiš­ ku, troš­ki­mų yra daug – bū­tų ge­ rai ir Ja­po­ni­ją pa­ma­ty­ti, ir Vi­du­rio Af­ri­ką. Bet šiuos troš­ki­mus ri­bo­ja ir fi­nan­sai, ir lai­kas.

„„Ret­ro: ka­dai­se ir va­do­vams tek­da­vo ry­šė­ti pio­nie­riš­kus kak­la­raiš­čius.

B.Kal­vai­tis – cent­re, pir­mas iš kai­rės – L.Dons­kis.


6

šeštadienis, gegužės 26, 2012

sveikata

Pa­cien­tų kon­sul­ta­ci­jos – pa­ti­ki­mo­se ran­ko­se Laima Laukaitytė Pageidaujantieji kvalifikuotos pa­ galbos kreipiasi į Klaipėdos uni­ versitetinės ligoninės Ambulato­ rinį konsultacinį skyrių. Čia sulau­ kiama pacientų iš įvairiausių Lie­ tuvos kampelių. Vilioja geri specialistai

Klaipėdos universitetinės ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje kasdien apsilanko apie 1 tūkst. pacientų, kuriuos priima maždaug 100 įvairių specialybių gydytojų. Per metus skyriuje medikų pagalbos sulaukia per 270 tūkst. pacientų. Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis, tarp pacientams teikiamų aukšto lygio konsultacijų nemažą dalį sudaro III lygio specializuotos ambulatorinės konsultacinės paslaugos. Tai tokios konsultacijos, kurių metu atliekami sudėtingi kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, spindulinės diagnostikos, intervenciniai radiologijos, endoskopijos ar echoskopijos tyrimai, brangūs, sudėtingi arba reti laboratoriniai tyrimai. Pasak G.Virkečio, ligoninėje dirba nemažai specialistų, kurie vieninteliai uostamiestyje teikia tokio pobūdžio konsultacijas, – tai genetikas, veido žandikaulių ir krūtinės chirurgai, neonatologai, infektologai, chemoterapeutai, radioterapeutai. Į šią gydymo įstaigą pacientus traukia ir savo profesionalumu garsėjantys gydytojai. „Tik mūsų ligoninėje dirba onkologai, chemoterapuetai, tad pas juos netrūksta pacientų. Kadangi dirba daug specialistų, tad, skirtingai nei kitose šalies gydymo įstaigose, žmonėms nereikia laukti eilėse“, – pasakojo pavaduotojas.

Tarp pacientų populiarios genetiko konsultacijos, nes čia dirba vienintelė specialistė Vakarų Lietuvos regione. Gydytoja konsultuoja būsimus tėvus dėl galimų vaisiaus apsigimimų. Turinčius įvairių regėjimo sutrikimų konsultuoja akių ligų gydytojai. Jie dirba su pačia moderniausia neseniai įsigyta diagnostikos įranga. Peržiūrėjęs statistiką apie specialistų suteiktas konsultacijas, G.Virketis patvirtino, kad daug pacientų renkasi gydytojų reumatologų, pulmonologų, akušerių-ginekologų, gastroenterologų, chirurgų, ortopedų, traumatologų, neurochirurgų, neurologų ir kitų specialistų konsultacijas.

270

– tiek tūkst. pa­cien­tų per me­tus sky­riu­je su­lau­kia me­di­kų pa­gal­bos.

Teikiamos įvairios paslaugos

Greičiau pasveikti pacientams padeda ambulatorinės reabilitacijos procedūros, kurias paskiria po operacijos ar pravesto gydymo kurso fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Ligoninėje teikiamos ir slaugos paslaugos – slaugytojo diabetologo konsultacijos, diabetinės pėdos ir diabetinių opų priežiūra, akušerio konsultacijos ir kt. Nėščioms moterims ligoninėje organizuojami kursai, suteikiantys daugiau žinių apie nėštumą ir gimdymą. Tik šioje ligoninėje dirbantis gydytojas neonatologas konsultuo-

ja jaunas mamas, kol naujagimiui sueina mėnuo. Tėvai noriai renkasi vaikų kardiologo konsultacijas. Įvairaus amžiaus vaikus konsultuoja neurologas, pulmonologas, kardiologas, infekcinių ligų gydytojas, oftalmologas, otorinolaringologas, akušeris-ginekologas bei kiti chirurginio profilio specialistai. Derina su poilsiu

Pasak G.Virkečio, įstaigoje pacientų sulaukiama ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies. Daugiau žmonių pas gydytojus apsilanko šiltuoju metų laiku, mat kai kurie iš toliau atvažiuojantys žmonės sveikatos patikrą stengiasi suderinti su poilsiu prie jūros. Kartais pacientą vos ne iš kito Lietuvos krašto į uostamiestį atvilioja konkretaus gydytojo konsultacija ar gerai dirbančios gydymo įstaigos reputacija. Gerų atsiliepimų jie būna girdėję iš anksčiau čia besigydžiusių artimųjų ar draugų. G.Virkečio teigimu, žmonėms Ambulatorinis konsultacinis skyrius patrauklus ir tuo, kad čia priiminėja tie patys specialistai, kurie dirba ir įstaigos stacionare. Tad žmogus su gydytoju gali pasikonsultuoti prieš atsiguldamas į ligoninę arba išleistas iš jos gydytis namuose – bet kokiu atveju užtikrinamas gydymo tęstinumas.

„„ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­

Ambulatoriniame skyriuje dirba įvairių sričių specialistai, tad prireikus jie užtikrina kompleksinį gydymą. Kilus neaiškumui dėl diagnozės, gydytojas pacientą gali nukreipti kito specialisto konsultacijai ar organizuoti kelių gydytojų konsiliumą. Kaip pastebi gydytojai, tikrąją negalavimų priežastį ne visada būna lengva išsiaiškinti, tad tokiais atvejais pravartu pasikonsultuoti su kelių sričių specialistais.

„„neu­ro­lo­gas (vai­kų ir suau­gu­sių­jų)

„„mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja

„„odon­to­lo­gas

„„kom­piu­te­ri­nė to­mog­ra­fi­ja

„„ge­ne­ti­kas

„„of­tal­mo­lo­gas

„„ra­dio­lo­gi­niai

„„gast­roen­te­ro­lo­gas

„„or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas (vai­kų ir

„„bran­duo­li­nės diag­nos­ti­kos (ga­ma

„„in­fek­to­lo­gas (vai­kų ir suau­gu­sių­jų)

suau­gu­sių­jų)

ka­me­ra)

„„kli­ni­ki­niai diag­nos­ti­niai (la­bo­ra­to­

„„kar­dio­lo­gas (vai­kų ir suau­gu­sių­jų)

„„oto­ri­no­la­rin­go­lo­gas (vai­kų ir suau­

„„kli­ni­ki­nis psi­cho­lo­gas

gu­sių­jų)

gu­sių­jų)

„„krau­ja­gys­lių chi­rur­gas (vai­kų ir

„„psi­chiat­ras

„„bur­nos chi­rur­gas

suau­gu­sių­jų)

„„psi­cho­te­ra­peu­tas

„„chi­rur­gas

„„ko­lop­rok­to­lo­gas

„„pul­mo­no­lo­gas (vai­kų ir suau­gu­sių­jų)

„„der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gas (vai­kų ir suau­

„„krū­ti­nės chi­rur­gas (vai­kų ir suau­

„„ra­dio­lo­gas

gu­sių­jų)

gu­sių­jų)

„„reu­ma­to­lo­gas

„„echos­ko­puo­to­jas

„„ne­fro­lo­gas

„„vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­gas (vai­

„„en­dok­ri­no­lo­gas

„„neo­na­to­lo­gas

kų ir suau­gu­sių­jų)

„„en­dos­ko­puo­to­jas

„„neu­ro­chi­rur­gas (vai­kų ir suau­gu­sių­jų)

„„vi­daus li­gų gy­dy­to­jas

Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­t i­nės li­go­n i­ nės Am­bu­la­to­ri­nio kon­sul­ta­ci­nio sky­riaus po­sky­ry­je (kor­pu­s as Nr. 3, Lie­po­jos g. 49, I aukš­tas) kon­sul­ tuo­ja gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai

„„skaus­mo gy­dy­to­jas

„„aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas-on­ko­lo­gas

Re­g ist­ra­tū­ros dar­bo lai­kas: dar­bo die­no­mis nuo 8.00 iki 16.00 val.

„„on­ko­lo­gas ra­dio­te­ra­peu­tas „„oto­ri­no­la­rin­go­lo­gas (vai­kų ir suau­

gu­sių­jų)

Pagal galimybes stengiamasi, kad pacientas būtų pakonsultuotas ir reikiami tyrimai atlikti tą pačią dieną, kadangi Ambulatorinis konsultacinis skyrius naudoja tą pačią diagnostinę bazę, kaip ir stacionaro skyriai.

gy­dy­to­jas

to­jas

„„on­ko­lo­gas che­mo­te­ra­peu­tas

cinos gydytoja Danguolė Anužienė, vyriausioji klinikos laborantė Dalia Žeimytė, Biochemijos skyriaus vedėja Rasa Jurevičienė, Klinikinės diagnostinės laboratorijos vedėja Rasa Auglienė.

„„fi­zi­nės me­di­ci­nos ir rea­bi­li­ta­ci­jos

„„plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės kor­pu­sas Nr.4, Lie­po­jos g. 39

gi­jos gy­dy­to­jas

„„in­fek­to­lo­gas (vai­kų), tel. 396610,

„„uro­lo­gas

In­for­ma­ci­ja tel. 396677 Išanks­t i­n ė re­g ist­ra­c i­j a 396523, 396568, 396594, 396684

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„„Specialistai: laboratorijoje dirba (pirma iš kairės) laboratorinės medi-

At­lie­ka­mi ty­ri­mai

„„aku­še­ris-gi­ne­ko­lo­gas (vai­kų ir suau­

„„of­tal­mo­lo­gas (vai­kų ir suau­gu­sių­jų)

vadovauja Igoris Kniaževas. 

Užtikrina kokybę

Gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­t i­nės li­go­ni­ nės Am­bu­la­to­ri­nia­me kon­sul­ta­ci­ nia­me sky­riu­je (kor­pu­sas Nr. 2, Lie­ po­jos g. 43, I aukš­tas) kon­sul­tuo­ja gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai:

„„Atsakomybė: sudėtingus tyrimus atliekančiam Radiologijos skyriui

396601 „„AIDS cent­ras, tel. 396608

Dar­bo lai­kas:

ri­niai)

„„pa­to­lo­gi­jos (biop­si­jos, ci­to­lo­gi­ja) „„aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos, ge­ne­ti­niai,

šir­dies, krū­tų, pil­vo or­ga­nų, skyd­liau­ kės, krau­ja­gys­lių ir kt. echos­ko­pi­niai ty­ri­mai „„en­dos­ko­pi­ja „„kau­lų mi­ne­ra­lų tan­kio „„ma­mog­ra­fi­ja „„op­ti­nė ko­he­ren­ti­nė to­mog­ra­fi­ja ir kt. akių li­gų diag­nos­ti­niai ty­ri­mai „„elekt­ro­kar­diog­ra­fi­ja „„elekt­roen­ce­fa­log­ra­fi­ja „„iš­šauk­ti­nių po­ten­cia­lų re­gist­ra­ci­jas „„spi­ro­met­ri­ja „„ve­loer­go­met­ri­ja

Slau­gy­to­jų pa­slau­gos

ant­ra­die­niais – 12–13.30 val.

„„cuk­ri­nio dia­be­to pė­dos prie­žiū­ra,

ket­vir­ta­die­niais – 12–13.30 val.

po­li­neu­ro­pa­ti­jos iš­ty­ri­mas

penk­ta­die­niais – 15–17 val.

„„aku­še­rio kon­sul­ta­ci­jos „„nėš­čių­jų kur­sai

Dauguma tyrimų prieš paguldant į stacionarą atliekami ambulatoriškai. Tad pacientui nekyla nepatogumų, netrukdomas įprastas gyvenimo ritmas. G.Virketis paaiškino, jog gydytojui palengvinamas darbas, kai tyrimai atliekami pačioje ligoninėje, bendroje visai ligoninei diagnostinėje bazėje. Taip padidėja tyrimų patikimumas, užkertamas kelias diagnostinėms klaidoms, o prireikus galima pasitarti su čia pat dirbančiais specialistais. Registracija – be kliūčių

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradedamas vykdyti elektroninės sveikatos paslaugų diegimo dviejose gydymo įstaigose bendras projektas. Kartu su klaipėdiečiais jį įgyvendina Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Tai ligoninės informacinės sistemos diegimo tąsa. Šiuo metu veikia pacientų išankstinės registracijos telefonu sistema. Įgyvendinus šį iš ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą pacientams bus paprasčiau užsiregistruoti specialisto konsultacijai elektroniniu būdu. Pasak pavaduotojo, žmogus tai galės padaryti net neišeidamas iš namų arba būdamas toli nuo Klaipėdos. Šiuo metu pas gydytoją galima užsiregistruoti telefonu arba atvykus į vietą.


7

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Len­kai siū­lo skai­ty­ti tai­syk­les Len­ki­jos ke­lių su­si­sie­ki­mo ins­ pek­ci­jos at­sto­vas Al­vi­nas Ga­jad­ hu­ras pa­reiškė, kad ke­lio­nių or­ ga­ni­za­to­riai tu­ri ži­no­ti už­sie­ny­ je ga­lio­jan­čias tai­syk­les, ypač jei ve­ža vai­kus.

„„At­si­jo­jo: pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai per­žiūrė­jo 4268 mi­ni­mas pa­var­des žmo­nių, ku­rie galė­jo būti su­si­ję su žu­

dynė­mis. Spe­cia­lis­tams at­li­kus ty­rimą sąra­še li­ko 1034 as­me­nys.

Dėl žydų žu­dikų tar­sis su pro­ku­ro­rais Dve­jus me­tus dir­bu­si Lie­tu­vos is­to­rikų ko­man­da nu­statė per tūkstantį lie­tu­vių, ku­rie da­ly­va­vo žydų ho­lo­kaus­te Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, ta­čiau be teis­mi­ nio įver­ti­ni­mo sąra­šo vie­šai ne­skelbs.

me­nis“, – kalbė­jo T.B.Bu­raus­kaitė. Ji pa­brėžė, kad, bai­gus šį pirmąjį etapą, ty­ri­mas bus tęsia­mas to­liau, tik­ri­nami duo­me­nys apie vei­ku­sias po­li­ci­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ma­no­ma, kad kitų metų pa­bai­go­je bai­gus visą dar­ bą sąra­šas ga­li pa­dvi­gubė­ti, tuo­met galbūt bus krei­pia­ma­si į už­sie­ny­je esan­čius ty­ri­mo cent­rus. Par­ti­zanų vadų nėra

„Jie laikė ginklą“

Vyk­dant ty­rimą ne­ras­ta jo­kių įro­ dymų, kad prie žydų žu­dy­mo bū­ tų pri­si­dėję su so­vietų oku­pa­ci­ja ko­voję par­ti­zanų va­dai. Gyvų įta­ riamų ho­lo­kaus­to vyk­dy­tojų Lie­tu­ vo­je ne­bėra. Kaip in­ter­viu BNS sakė Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro va­dovė Te­resė Bi­ rutė Bu­raus­kaitė, šiuo me­tu vyk­ do­mi bai­gia­mie­ji ty­ri­mo dar­bai, o nu­sta­ty­ti sta­tis­ti­niai duo­me­nys tu­ rėtų būti vie­šai pa­skelb­ti bir­že­lio pa­bai­go­je. Pa­tik­ri­nu­si Iz­rae­lio in­ ter­ne­to sve­tainė­je skelb­tas ta­riamų 4268 žyd­šaud­žių pa­var­des, pen­kių is­to­rikų ko­man­da nu­statė, kad žu­ dynė­se da­ly­va­vo 1034 as­me­nys. „Pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai per­žiūrė­ jo 4268 mi­ni­mas pa­var­des žmo­nių, ku­rie, sąrašą pa­skel­bu­sių nuo­mo­ ne, ga­li būti su­si­ję su žu­dynė­mis. Po mūsų spe­cia­listų ty­ri­mo li­ko 1034 as­me­nys“, – in­ter­viu BNS sa­ kė T.B.Bu­raus­kaitė. „Tai tie as­me­ nys, ku­rie laikė ginklą. Be­veik vi­si, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi, aiš­ki­na, kad jie tik kon­vo­ja­vo, o ki­ti žudė. Bet tai yra ne­tie­sa, nes še­šias va­lan­das šau­dy­ti vie­nas žmo­gus ne­ga­li tie­ siog fi­ziš­kai“, – kalbė­jo cent­ro ge­ ne­ra­linė di­rek­torė.

Is­to­ri­nis ty­ri­mas

Pa­sak jos, iš­lie­ka neaiš­ku, ko­ kiu pa­grin­du bu­vo su­da­ry­tas se­ niai in­ter­ne­te esan­tis ta­riamų ho­ lo­kaus­to da­ly­vių sąra­šas, kai ku­rių pa­vard­žių ne­pa­vy­ko ras­ti ap­skri­tai jo­kiuo­se ar­chy­vuo­se.

Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė:

Be­veik vi­si, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi, aiš­ki­na, kad jie tik kon­vo­ja­vo, o ki­ti žudė. Bet tai yra ne­tie­sa. T.B.Bu­raus­kaitės tei­gi­mu, ne­ sant tei­si­nio įver­ti­ni­mo sąrašą skelb­ti būtų ne­tei­sin­ga. Be­veik vi­ si ja­me esan­tys as­me­nys bu­vo teis­ ti so­viet­me­čiu. „Mūsų ty­ri­mas yra is­to­ri­nis. No­ rint pa­skelb­ti tą sąrašą, reikėtų ir teis­mi­nio ty­ri­mo. Ne­ga­li­me im­tis to­kios funk­ci­jos. Da­bar ne­prik­lau­ so­mos Lie­tu­vos tei­si­nin­kai turėtų iš­tir­ti. Tu­ri­me nu­si­tei­kimą pa­dis­ ku­tuo­ti su Ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ratū­ra, galbūt jie su­kurtų grupę, ku­ri iš­tirtų mūsų duo­me­nis apie tuos 1034 as­

Anot T.B.Bu­raus­kaitės, per ty­rimą, pra­dėtą 2010 m., ne­gau­ta jo­kių duo­menų, kad prie žydų žu­dy­nių galė­jo pri­si­dėti Lie­tu­vos par­ti­zanų pa­si­prie­ši­ni­mo so­vietų oku­pa­ci­jai va­do­vybė. „Par­ti­zanų vadų sąra­še nėra. Nėra ab­so­liu­čiai jo­kių duo­ menų“, – kalbė­jo T.B.Bu­raus­kaitė. Jos nuo­mo­ne, iš sąra­še esan­čių žmo­nių dau­ge­lis ne­galė­jo da­ly­vau­ti par­ti­zanų pa­si­prie­ši­ni­me, nes dau­ gu­ma iš jų bu­vo nu­teis­ti pra­si­dėjus ant­ra­jai so­vietų oku­pa­ci­jai. „Kai kur – Iz­rae­lio spau­do­je, Wiesentha­ lio cent­re – sklan­do kal­bos, kad vos ne vi­si Lie­tu­vos par­ti­za­nai bu­vo su tuo su­si­ję. Par­ti­zanų bu­vo ne ma­ žiau kaip 50 tūkst., o žu­dikų – apie 2 tūkst.“, – sakė cent­ro va­dovė. T.B.Bu­raus­kaitės tei­gi­mu, nėra duo­menų, kad nors vie­nas iš sąra­še esan­čių as­menų te­bebūtų gy­vas ir gy­ventų Lie­tu­vo­je. „Mes esa­me kal­ ti­na­mi, kad ne­ke­lia­me baud­žiamųjų bylų, bet mes ne­tu­ri­me kam kel­ ti. Mes ne­tu­ri­me in­for­ma­ci­jos apie dar Lie­tu­vo­je kokį nors te­be­gy­ve­ nantį žyd­šaudį“, – BNS sakė ji. Ty­ri­mo ko­man­do­je dir­bo du Gy­ ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ ri­mo cent­ro spe­cia­lis­tai ir trys iš ša­ lies pa­sam­dy­ti pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai. BNS inf.

Aukų – be­veik 200 tūkst. Žydų žu­dynės Lie­t u­vo­je pra­s i­dėjo Na­ciams į ho­lo­kaus­to vyk­dymą Lie­ jau pir­mo­s io­m is So­v ietų Sąjun­gos tu­vo­je pa­vy­ko įtrauk­ti palyginti daug ir na­c ių Vo­k ie­t i­jos ka­ro die­no­m is lie­tu­vių ad­mi­nist­ra­ci­jos įstaigų ir vie­ 1941 m. bir­že­lio pa­bai­go­je. Be­veik vi­si tos gy­ven­tojų. pro­vin­ci­jos žy­dai bu­vo su­va­ry­ti į ge­ Šis fak­tas iš da­lies aiš­k i­na­mas bru­ta­ tus ir nu­žu­dy­ti iki 1941 m. lapk­ri­čio vi­ lia so­vie­ti­ne oku­pa­ci­ja, ku­rios Va­karų du­r io. ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lims ne­te­ko pa­ 1943 m. oku­pa­cinė vald­ž ia nu­tarė lik­ tir­ti. So­vietų vyk­dy­ti žu­dy­mai, trėmi­ vi­duo­t i ir did­ž iųjų Lie­t u­vos miestų mai į Si­birą ir ki­tos skriau­dos bent iš ge­tus. Iš vi­so iki na­cių oku­pa­ci­jos pa­ pra­d žių dalį lie­t u­v ių pa­vertė Vo­k ie­ bai­gos bu­vo nu­ž u­dy­ta apie 195 tūkst. ti­jos ša­li­nin­kais, su na­cių bei so­vietų Lie­tu­vos žydų, ka­ro pa­bai­gos su­laukė ka­ru bu­vo sie­ja­mos vil­tys at­kur­ti Lie­ 5–10 pro­c. Lie­tu­vos žydų. tu­vos vals­tybę.

O dau­gu­ma žydų bi­jo­jo na­cių Vo­k ie­ ti­jos puo­l i­mo ir glaudė­si prie so­v ietų, ša­ly­je iš­po­pu­l iarė­jo an­t i­ž y­d iš­kos nuo­tai­kos ir ste­reo­t i­pai, bol­še­v izmą va­di­nant žydų vald­ž ia. Kaip tei­g ia is­to­ri­kas Arū­nas Bub­nys, nors „ga­lu­ti­nis žydų klau­si­mo spren­ di­mas“ bu­vo suor­ga­n i­z uo­tas ir ini­ci­ juo­tas na­cių, be ak­t y­vaus da­l ies lie­ tu­v ių ad­m i­n ist­ra­c i­jos ir vie­tos gy­ ven­tojų tal­k i­n in­ka­v i­mo jo ne­būtų pa­v ykę įgy­ven­d in­t i taip spar­čiai ir to­k iu mas­tu.

To­kią po­zi­ciją Len­ki­jos pa­reigū­ nas iš­sakė po to, kai Lie­tu­vos am­ ba­sa­da Var­šu­vo­je Len­ki­jos už­sie­ nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jai įteikė notą, ku­ria pa­ra­gi­no nuo­dug­niai ir ob­ jek­ty­viai iš­tir­ti Len­ki­jos pa­reigūnų veiks­mus, kai jie ge­gužės 18-osios naktį su­laikė vai­kus iš Lie­tu­vos ve­žantį au­to­busą. Kaip ra­šo nau­ jienų agentū­ra PAP, A.Ga­jad­hu­ro nuo­mo­ne, Lie­tu­vos vežėjų ir eks­ kur­si­jos or­ga­ni­za­to­rių el­ge­sys bu­ vo vi­siš­kai neat­sa­kin­gas. „Jei­gu va­žiuo­ja į už­sienį, tu­ri ži­ no­ti pri­va­lo­mas tai­syk­les ki­to­se ša­ly­se, o ypač pri­va­lo lai­ky­tis šių tai­syk­lių vež­da­mi vai­kus, kad šie ne­pa­tirtų ne­rei­ka­lin­go stre­so“, – PAP sakė jis. Pa­sak A.Ga­jad­hu­ro, tik­ri­nant lie­tu­vių au­to­busą paaiškė­jo, kad jis per ke­lias die­nas sep­ty­nis kar­tus pra­va­žia­vo per elekt­ro­ni­nius ke­ lių mo­kes­čių rin­ki­mo var­tus „Via­ toll“ ne­su­mokėjęs ke­lių mo­kes­čio. Jis teigė, kad už kiek­vieną mo­kes­ čio ne­su­mokė­ji­mo at­vejį ski­ria­ma 3 tūkst. zlotų bau­da, todėl šiuo at­ ve­ju bend­ra su­ma su­da­ro 21 tūkst. zlotų (apie 16,6 tūkst. litų). „Vai­ruo­to­jai kor­telė­je ne­turė­ jo lėšų bau­dai su­mokė­ti“, – sakė at­sto­vas. Jis ti­ki­no, kad ins­pek­to­ riai pa­si­ūlė or­ga­ni­za­to­riui nu­vež­

ti vai­kus į vieš­butį, kad šie galėtų ra­miai per­nak­vo­ti, ta­čiau lie­tu­ viai tai pa­da­ry­ti at­si­sakė. A.Ga­jad­hu­ras pa­brėžė, kad su­ lai­kyta trans­por­to prie­monė, pri­ klau­san­ti už­sie­nio vežėjų bend­ro­ vei, ne­ga­li iš­va­žiuo­ti iš kont­rolės vie­tos, kol ne­su­mokė­ta bau­da. „Ins­pek­to­riai prie au­to­bu­so bu­ vo nuo 20 iki 1.30 val. vie­tos lai­ku. Laukė, kol į kor­telę bus per­ves­tos lėšos. Ins­pek­to­riai taip pat davė sa­vo mo­bi­liųjų te­le­fonų nu­me­ rius, kad tuo me­tu, kai vai­ruo­to­ jas turės pi­nigų bau­dai su­mokė­ti, jie grįžtų. O 6.30 val. pa­skam­bi­no vie­nas vai­ruo­tojų ir pa­sakė, kad tu­ri pi­nigų, ta­čiau paaiškė­jo, jog ga­li su­mokė­ti tik 15 tūkst. zlotų. Ins­pek­to­riai pa­ėmė šiuos pi­ni­gus ir nu­va­žia­vo pas ant­rąjį vai­ruo­toją – šis su­mokė­jo li­ku­sius 6 tūkst., o ta­da au­to­bu­sas galė­jo iš­va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ga­jad­hu­ras. Dėl ne­su­mokė­to ke­lių mo­kes­ čio Len­ki­jos pa­reigūnų su­lai­ky­ ta­me au­to­bu­se 23 Ute­nos Aukš­ ta­kal­nio pro­gim­na­zi­jos 5–8 kla­sių moks­lei­viai bu­vo pri­vers­ti pra­ leis­ti naktį ne­tin­ka­mo­mis sąly­ go­mis ne­to­li Var­šu­vos esan­čio­je aikš­telė­je, kur ne­bu­vo jo­kios pa­ stogės ar tua­le­to. Len­ki­jo­je su­lai­ky­tu au­to­bu­su va­žia­vu­sių vaikų ke­lionės va­do­ vas Vy­tau­tas Kras­nic­kas penk­ta­ dienį pa­reiškė ke­ti­nan­tis by­linė­tis su Len­ki­jos teisė­sau­ga ar kreip­tis į ES teis­mus dėl galbūt ne­teisė­to su­lai­ky­mo ir oru­mo pa­žei­di­mo. BNS inf.

„„Su­laikė: dėl ne­su­mokė­to ke­lių mo­kes­čio Len­ki­jos pa­reigūnų su­lai­

ky­ta­me au­to­bu­se 23 moks­lei­viai bu­vo pri­vers­ti pra­leis­ti naktį ne­to­li Var­šu­vos esan­čio­je aikš­telė­je, kur ne­bu­vo jo­kios pa­stogės ar tua­le­to.„ 

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.


8

šeštadienis, gegužės 26, 2012

sportas Šeimų turnyras

L.Grigelis suklupo

„Heat“ lyderio rezultatyvumas

Šiandien ir rytoj 10 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks K.Budrio taurės šeimų krepšinio turnyras. Jame dalyvauja Kasparavičiai (Plateliai), Kibildžiai (Druskininkai), Kačerauskai (Šiauliai), Pupiai (Kaunas), Šliogeriai (Vilnius), Stoniai (Švėkšna), Venskai (Plungė) ir Kiūpeliai (Klaipėda).

Į Prancūzijos teniso čempionato pagrindinį turnyrą nepateko 189-ąją vietą ATP reitinge užimantis 20-metis Laurynas Grigelis. Lemiamoje trečiojo rato dvikovoje klaipėdietis 1:6, 1:6 pralaimėjo 30-mečiui ispanui Danieliui Munozui-De La Navasui, tenisininkų klasifikacijoje užimančiam 130-ąją vietą.

NBA čempionato Rytų konferencijos pusfinalio šeštosiose rungtynėse Majamio „Heat“ klubas svečiuose 105:93 (21:28, 30:25, 28:16, 26:24) įveikė Indianos „Pacers“ ir laimėjo varžybas iki keturių pergalių 4:2. Nugalėtojus į pergalę vedęs Dwyane’as Wade’as pelnė net 41 tašką.

Pirmavo lenkas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Devintus metus paeiliui surengtų tarptautinių jaunių dviratininkų daugiadienių „Auksinių kopų“ lenktynių prologo rungtį laimėjo lenkas Marekas Lazarewiczius, 3 km įveikęs per 3 min. 48 sek.

Rungtyje, vykusioje Šiaurės prospekte, antras buvo latvis Kristas Neilandas, įveikęs distanciją per tokį pat laiką. Trečią vietą užėmė estas Akselis Nomedo – 3 min. 51 sek. Per tiek pat finišą pasiekęs Lietuvos atstovas Mantas Petrusevičius liko ketvirtas. Geriausiai tarp klaipėdiečių rungtyniavęs Emilis Kareiva užėmė 22-ąją vietą – 4 min. Vakar dalyviai varžėsi Neringoje. Startavę ties naująja perkėla, dviratininkai išskubėjo į Nidą. Atlėkusių į šį miestelį sportinin-

kų, čia dar laukė aštuonių ratų varžybos. Finišo juostą jie kirto įveikę 107,1 km. Šių metų varžybose dalyvauja 92 dviratininkai iš 7 valstybių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Suomijos ir Moldovos. Šiandien vyks net du etapai. Lenktynės baigsis rytoj.

Lenktynių etapai „„Šiandien – II etapas (10 val.): kelyje

į Palangą (21,5 km). Startas ir finišas – netoli Romų gyvenvietės. III etapas (17 val.): Klaipėda – Palanga – Kretinga – Klaipėda (86 km). Startas ir finišas Klaipėdos dviračių treke. „„Sekmadienį – IV etapas – žiedinės

lenktynės (11 val.): Liepų g., Trilapio g., S.Daukanto g., Herkaus Manto g. Startas ir finišas – Herkaus Manto gatvėje (65 km).

„„Prizininkai: bronzos medaliai ne itin džiugino uostamiesčio jaunučius.

Krepšininkams – bronza Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos „Klaipėdos energijos“ komandos 14-mečiai žaidėjai Lietuvos moksleivių krepšinio lygos pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„„Varžybos: prologu daugiadienes lenktynes pradėję dviratininkai jas

baigs rytoj centrinėse miesto gatvėse.



Vytauto Petriko nuotr.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

„Tikėjomės vertingesnių medalių. Tačiau berniukai pirmąją dieną perdegė, pralaimėjo prieš tai du kartus nugalėtojai Kauno „Aisčių“ antrajai komandai, todėl antrąją dieną liko kovoti tik dėl bronzos“, – atviravo Virgilijus Zakrys, uostamiesčio penketuko treneris. Į mūsų mieste vykusias finalines varžybas, be šeimininkų, dar atvyko Vilniaus Š.Marčiulionio krepšinio akademijos ir dviejų Kauno „Aisčių“ komandos.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Pusfinalio susitikimai baigėsi akivaizdžiomis persvaromis. „Marčiulioniukai“ 69:51 įveikė „Aisčių“ pirmąją ekipą, o klaipėdiečiai nebuvo panašūs į save žaisdami su „Aisčių“ antruoju penketuku – 60:76. Ir kitą dieną žiūrovai nuobodžiavo. Vilniečiai finale 97:43 nepaliko vilčių „Aisčių“ antrajai ekipai. Mače dėl trečiosios vietos „Klaipėdos energijos“ krepšininkai 80:48 sutriuškino „Aisčių“ pirmąją komandą. Kaip ir finale, taip ir rungtynėse dėl trečiosios vietos, kas laimės – tapo aišku iki didžiosios pertraukos.

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

„„„V.Knašiaus KM – Klaipėdos

energija“ – „Aisčiai-2“ 60:76 (13:8, 18:31, 14:19, 15:18). V.Sedekerskis 22, M.Kvederis 11, T.Verbinskis 10/A.Kulboka 28, M.Mazys 15, M.Micikevičius 14. „„„V.Knašiaus KM – Klaipėdos

energija“ – „Aisčiai-2“ 60:76 (13:8, 18:31, 14:19, 15:18). T.Sedekerskis 27, E.Tubutis 12, H.Opulskis, T.Verbinskis po 8/T.Butkus 11, A.Zambacevičius, G.Masiulis po 8.

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Rungtynių statistika

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).   Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas. Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.   Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714. Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.


10

šeštadienis, gegužės 26, 2012

12p.

Latvija skelbiasi įveikusi krizę ir mažina mokesčius.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Jau­nuo­lis, ku­riam į ran­kas nu­kri­to a Kaip vos per dve­ jus me­tus iš men­ kai kam ži­no­mo po­ li­ti­ko tap­ti žmo­gu­ mi, ku­riam ga­li bū­ ti pa­ti­kė­tas Grai­ki­ jos li­ki­mas? 37 me­ tų Ale­xis Tsip­ras ga­li dė­ko­ti kri­ zei. O gal ne tik jai?

„„Tor­pe­da: A.Tsip­ras ir jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Sy­ri­za“ ne­ti­kė­tai įsi­ver­žė į Grai­ki­jos po­li­ti­kos pa­dan­gę. 

Nuo fut­bo­lo prie po­li­ti­kos

Šio jau­nuo­lio, kaip daž­nai jis va­ di­na­mas Grai­ki­jo­je, va­do­vau­ja­ma kai­rio­ji par­ti­ja „Sy­ri­za“ – da­bar vie­na įta­kin­giau­sių po­li­ti­nių jė­ gų Grai­ki­jo­je. O A.Tsip­ras – vie­nas įta­kin­giau­sių po­li­ti­kų. Nors pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus šį po­li­ti­ką daž­niau bu­vo ga­li­ma iš­ vys­ti Atė­nų gat­vė­se ei­nant pro­tes­ tuo­to­jų ko­lo­nos prie­ky­je su gar­ sia­kal­biu, da­bar jis sė­di gre­ta kitų ša­lies po­li­ti­kais ka­bi­ne­te, ku­ria­me spren­džia­mas vi­sos ša­lies li­ki­mas. Kaip ašt­riais teiginiais gar­sė­ jan­tis po­li­ti­kas už­ka­ria­vo grai­ kų šir­dis? Ge­ras klau­si­mas. Ži­no­ ma, A.Tsip­ras nė­ra iš kel­mo spir­tas. Pa­sak A.Tsip­rą pa­žįs­tan­čių žmo­ nių, jis – ge­ras de­ry­bi­nin­kas, pro­ tin­gas, ra­mus, bet kar­tais aist­rin­ gas ir pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi. Ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad grai­kai bal­ sa­vo ne už jį, o prieš ki­tus. Ki­ta ver­tus, dau­ge­lis grai­kų ma­ no, kad po­li­ti­ko slap­tas gink­las – am­žius. A.Tsip­ras – jau­niau­sias iš vi­sų Grai­ki­jos par­ti­jų ly­de­rių, to­dėl dau­ge­liui jis sim­bo­li­zuo­ja tam tik­rą kai­tą po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo pro­tes­tų

A.Tsip­ras gi­mė Atė­nuo­se, praė­jus trims die­noms po to, kai Grai­ki­jo­ je žlu­go nuo 1974 m. ša­lį val­džiu­si ka­ri­nė chun­ta.

Tsip­rų šei­mo­je ne­bu­vo po­li­ti­kų, o vai­kys­tė­je ir paaug­lys­tė­je A.Tsip­ ras la­biau mė­go fut­bo­lą nei po­li­ti­ ką. Jis bu­vo aist­rin­gas Atė­nų klu­bo „Pa­nat­hi­nai­kos“ ger­bė­jas, ne­pra­ lei­do nė vie­nų šios ko­man­dos na­ mų sta­dio­ne žais­tų rung­ty­nių. Tie­sa, spor­tu Ale­xis do­mė­jo­si neil­gai. 1991 m. Grai­ki­jos de­ši­nių­jų vy­riau­sy­bei pa­skel­bus apie ne­po­ pu­lia­rią švie­ti­mo re­for­mą A.Tsip­ ras kar­tu su ki­tais bend­ra­moks­liais da­ly­va­vo ma­si­niuo­se pro­tes­tuo­se. Per šiuos pro­tes­tus mo­ki­niai užė­ mė da­lį ša­lies mo­kyk­lų ir už­si­ba­ri­ ka­da­vo jo­se. Tuo me­tu 17 me­tų Ale­xis va­do­va­ vo sa­vo mo­kyk­los užė­mi­mui. Vai­ kai čia gy­ve­no, val­gė, mie­go­jo, sa­ vo kla­ses jie bu­vo už­rė­mę suo­lais ir kė­dė­mis. Pro­tes­tas tę­sė­si ke­lis mė­ ne­sius. Matt­hew Tsi­mi­ta­kis pa­sa­ko­jo, kad A.Tsip­rą su­ti­ko mo­kyk­lo­je, kai šis va­do­vo bend­ra­moks­liams. „Jis ga­lė­jo ras­ti komp­ro­mi­są tarp tų vi­sų šim­to tūks­tan­čių mo­ki­nių, ku­rie net ne­la­bai ži­no­jo, dėl ko pro­ tes­tuo­ja“, – sa­kė M.Tsi­mi­ta­kis. „Jis ge­rai ži­no­jo, kas vyks­ta švie­ ti­mo sis­te­mo­je. Ma­nau, jis bū­tų de­rė­ję­sis su vy­riau­sy­be ir jis vie­ nin­te­lis ga­lė­jo su­si­kal­bė­ti su spau­ da“, – pri­dū­rė M.Tsi­mi­ta­kis. Ga­liau­siai stu­den­tams pa­vy­ ko gau­ti nuo­lai­dų iš vy­riau­sy­bės,

o A.Tsip­ras tai priė­mė kaip as­me­ ni­nę per­ga­lę. Bai­gęs mo­kyk­lą A.Tsip­ras įsto­ jo į Na­cio­na­li­nį tech­ni­kos uni­ver­ si­te­tą Atė­nuo­se, ja­me stu­di­ja­vo ci­ vi­li­nę in­ži­ne­ri­ją. Ta­čiau jo ry­šiai su po­li­ti­ka dau­giau ne­nut­rū­ko. Po stu­di­jų jis pri­si­jun­gė prie ra­ di­ka­liai nu­si­tei­ku­sių kai­rių­jų ir ža­ lių­jų stu­den­tų koa­li­ci­jos, vė­liau įsi­trau­kė į sa­vi­val­dos rin­ki­mus. 2006 m. at­sto­vau­da­mas nau­jai su­ si­kū­ru­siai par­ti­jai „Sy­ri­za“ jis da­ ly­va­vo Atė­nų sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos rin­ki­muo­se. Re­zul­ta­tai bu­vo stul­bi­nan­tys. Nau­ja kai­rio­ji po­li­ti­nė jė­ga su­ge­bė­ jo lai­mė­ti tre­čią vie­tą rin­ki­muo­se. El­pi­da Ziou­va, dir­ban­ti Atė­nų sa­vi­val­dy­bė­je, tei­gė, kad A.Tsip­ ras su­ge­bė­jo pa­trauk­ti ne tik par­ ti­jos na­rių, bet ir elek­to­ra­to dė­me­ sį, nes bu­vo kuk­lus, ta­čiau aiš­kiai sie­kian­tis tiks­lų. Be to, pa­sak val­di­nin­kės, jis mo­ kė­jo bend­rau­ti su žmo­nė­mis kaip ly­gus su ly­giais. Užuot po Atė­nus laks­tęs pra­ban­giais li­mu­zi­nais, kaip dau­ge­lis Grai­ki­jos po­li­ti­kų, jis mė­go va­ži­nė­ti mo­to­ro­le­riu. „Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nė vie­no pik­to žo­džio apie jį. Jis daž­ nai lan­ky­da­vo­si įvai­riuo­se Atė­nų ra­jo­nuo­se ir ban­dė megz­ti tie­sio­ gi­nį ry­šį su vie­tos žmo­nė­mis, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris. – Jo bend­ra­vi­mas

rin­kė­jams pri­mi­nė se­nus lai­kus, kai žmo­nės krei­pė­si į po­li­ti­kus tie­siog var­dais ir jiems ga­lė­jo tie­sio­gi­ai už­ duo­ti klau­si­mų.“

Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­ sa­ky­ti nė vie­no pik­ to žo­džio apie jį. Kri­ti­ka ir pa­gy­ros

Praė­jus vos ket­ve­riems me­tams A.Tsip­ras pa­skir­tas va­do­vau­ti par­ ti­jai „Sy­ri­za“ na­cio­na­li­niuo­se rin­ ki­muo­se. Tuo me­tu 34 me­tų po­ li­ti­kas bu­vo jau­niau­sias iš visų Graikijos par­ti­jų ly­de­rių. 2010 m. par­ti­jai ne­pa­vy­ko lai­ mė­ti daug po­stų par­la­men­te, ta­ čiau pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus A.Tsip­ras nuo­sek­liai kri­ti­ka­vo vy­ riau­sy­bės po­li­ti­ką ir de­ry­bas su tarp­tau­ti­niais kre­di­to­riais ES, Eu­ ro­pos cent­ri­niu ban­ku ir Tarp­tau­ ti­niu va­liu­tos fon­du. Jis pa­brė­žė, kad biu­dže­to iš­lai­dų ma­ži­ni­mas – žlu­gu­si po­li­ti­ka. „Grei­tai tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai mums lieps at­si­sa­ky­ti de­mok­ra­ti­jos“, – yra sa­kęs A.Tsip­ras. Tie­sa, A.Tsip­ ras bu­vo kal­ti­na­mas smur­ti­nių de­ monst­ra­ci­jų Atė­nuo­se kurs­ty­mu. „Jis vi­suo­met sa­kė, kad žmo­nės tu­ri tei­sę pro­tes­tuo­ti prieš ne­tei­

sin­gą kar­py­mo po­li­ti­ką, ku­ri bu­vo pri­mes­ta, – pa­sa­ko­jo dr. Vas­si­lis Mo­nas­ti­rio­tis, Grai­ki­jos po­li­ti­kos eks­per­tas iš Lon­do­no eko­no­mi­ kos mo­kyk­los. – Jis neat­sit­rau­kė net tuo­met, kai dau­ge­lis žmo­nių ir net ži­niask­lai­da ėmė kal­bė­ti, kad jis ska­ti­na ne­ra­mu­mus.“ Ga­liau­siai kri­ti­kos ban­ga A.Tsip­ rui su­stip­rė­jo, kai šis nuo­la­tos kai­ šio­jo pa­ga­lius į ra­tus ki­tiems po­ li­ti­kams, ban­dan­tiems su­da­ry­ti koa­li­ci­ją po pir­ma­lai­kių rin­ki­mų. Po­li­ti­kas daž­niau­siai kal­tin­tas po­ pu­liz­mu. „Jo ži­nia rin­kė­jams – po­pu­lis­ti­ nė. Jis sa­ko sa­vo ša­li­nin­kams, kad už­baigs tau­py­mą, ta­čiau kar­tu iš­ lai­kys Grai­ki­ją eu­ro zo­no­je, tačiau tai la­bai sun­kiai įma­no­ma“, – pa­ brė­žė eko­no­mis­tė Mi­ran­da Xa­fa. Ta­čiau il­ga­me­tis par­ti­jos „Sy­ ri­za“ na­rys ir A.Tsip­ro drau­gas Yian­nis Bour­geois at­rė­žė, kad kal­ ti­ni­mai po­pu­liz­mu ne­pag­rįs­ti. Kal­ ba­ma, pa­sak jo, ne apie pa­si­trau­ ki­mą iš eu­ro zo­nos, o apie nau­jas de­ry­bas dėl kar­py­mo. „Tai – šmeiž­to kam­pa­ni­ja. Jis juk sa­kė, kad jo ir par­ti­jos tiks­las nė­ra pa­lik­ti eu­ro zo­ną“, – sa­kė Y.Bour­ geois. Ne­pai­sant kal­ti­ni­mų, ku­riuos ir pa­ts A.Tsip­ras vi­suo­met nei­gė, po­ li­ti­kas ta­po sim­bo­liu vi­siems, ku­ rie no­ri pa­keis­ti da­bar val­džio­


11

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Muš­ty­nės ­ par­la­men­te

Įtar­ti­na ­ kom­pa­ni­ja

Ap­lan­kys ­ drau­gą

Uk­rai­nos par­la­men­te vy­ kę de­ba­tai ket­vir­ta­die­nį vir­ to chao­su, kai de­šim­tys įsta­ ty­mų lei­dė­jų su­si­mu­šė dėl vie­no tei­sės ak­to. Pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus par­ti­ jos na­riai ki­bo į at­la­pus opo­ zi­ci­jos vei­kė­jams dėl įsta­ty­ mo, ku­ris leis­tų iš­plės­ti ru­sų kal­bos var­to­ji­mą.

Bu­vęs JAV pre­zi­den­tas ir vals­ty­bės sek­re­to­rės Hil­la­ry Clin­ton vy­ras Bil­las Clin­to­nas, anks­čiau pa­gar­sė­jęs ro­ma­nu su Bal­tų­jų rū­mų pra­kti­kan­te Mo­ni­ca Le­wins­ky, vėl at­si­dū­rė ži­niask­lai­dos dė­me­sio cent­re, kai vie­na­me lab­da­ros va­ka­rė­ ly­je nu­si­fo­tog­ra­fa­vo su po­rnož­vaigž­dė­mis.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas (de­ši­nė­je) atei­ nan­tį ket­vir­ta­die­nį vyks į kai­ my­nę Bal­ta­ru­si­ją, o šis vi­zi­ tas bus jo pir­mo­ji ke­lio­nė į už­sie­nį po to, kai šis ly­de­ris grį­žo į Krem­lių is­to­ri­nei tre­ čiai ka­den­ci­jai. Penk­ta­die­nį V.Pu­ti­nas su­si­tiks su Vo­kie­ti­ jos ir Pran­cū­zi­jos va­do­vais.

au­kso ga­ba­las

Grai­kai ne­no­ri išei­ti Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Grai­kas Va­ge­lis Ale­xand­ra­kis šiuo me­tu gy­ve­na Švei­ca­ri­jo­je, bet su jau­du­liu ste­bi įvy­kius sa­vo ša­ly­je. Jis tvir­tai ti­ki, kad Grai­ki­ ja ga­li iš­si­kaps­ty­ti nei­šei­da­ma iš eu­ro zo­nos, ir ap­gai­les­tau­ja, kad jo ša­lis da­bar aso­ci­juo­ja­si ne su sau­le, is­to­ri­ja ir olim­pi­nė­mis žai­ dy­nė­mis, o su sko­lo­mis ir ki­to­mis fi­nan­si­nė­mis ne­gan­do­mis.

– Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis iš Grai­ki­jos at­ke­liau­ja vis nau­jų blo­gų ži­nių ir niū­rių pro­gno­ zių. Ko­kių emo­ci­jų ir pa­mąs­ ty­mų jos su­ke­lia? Ar ne­jau­čia­ te bai­mės dėl sa­vo vals­ty­bės atei­ties? – dien­raš­tis pa­klau­sė V.Ale­xand­ra­kio. – Ži­no­te, blo­gas nau­jie­nas gir­di­ me jau pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus, to­dėl spė­jo­me pri­pras­ti. Po rin­ki­ mų pa­dė­tis ta­po dar su­dė­tin­ges­ nė, mes ne­ži­no­me, kas bus to­liau. Ir jei­gu Grai­ki­jai vis dėl­to teks pa­ lik­ti eu­ro zo­ną, mes ne­ži­no­me, ko­ kie bus pa­da­ri­niai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

je esan­čius po­li­ti­kus. O ap­klau­sos ro­do, kad jis tu­ri vi­sas ga­li­my­ bes lai­mė­ti atei­nan­čius pa­kar­to­ti­ nius rin­ki­mus. Jei taip nu­tiks, sa­vo de­ry­bi­nin­ko ta­len­tą po­li­ti­kas ga­ lės pa­de­monst­ruo­ti prie de­ry­bų su tarp­tau­ti­niais kre­di­to­riais sta­lo. Ir vis­gi kri­ti­kai pa­brė­žia abe­jo­jan­tys, kad jau­nuo­liui pa­vyks. „Mes ne­ži­no­me, koks jis ge­ ras de­ry­bi­nin­kas ir kiek jis ga­li pa­ siek­ti Eu­ro­pos fo­ru­me kal­bė­da­mas su Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos ar cent­ ri­nio ban­ko va­do­vais“, – per­spė­ jo V.Mo­nas­ti­rio­tis. Ta­čiau po­li­ti­ko drau­gas Y.Bour­geois at­rė­žė: „Grai­ ki­jos žmo­nės tu­rė­jo per­ne­lyg daug ne­vy­ku­sių de­ry­bi­nin­kų. Mes ma­to­ me re­zul­ta­tus – ša­lis griū­va. Leis­ ki­me pa­ban­dy­ti ki­tiems.“

nė val­džios ir vi­suo­me­nės są­vei­kos sis­te­ma. Po­li­ti­kai iš dvie­jų pa­grin­ di­nių ša­lies par­ti­jų da­vė, o vi­suo­ me­nė ėmė, mai­nais už tai žmo­nės to­le­ra­vo lė­šų švais­ty­mą, ko­rup­ci­ją ir ki­tas val­džios klai­das. „Kri­zė su­lau­žė šį su­si­ta­ri­mą. Val­ džia ne­be­tu­ri pi­ni­gų, kad iš­lai­ky­tų vi­suo­me­nę ra­mią. Tai­gi, su­si­dur­ta su di­le­ma. Iš vie­nos pu­sės, ši sis­te­ma ve­da į bank­ro­tą, iš ki­tos – nė­ra kam jos pa­keis­ti. Dar vie­nas as­pek­tas – tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai pra­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mą grai­kų eli­tu, ku­ris yra su­si­komp­ro­mi­ta­vęs. Ne­rei­kia bū­ ti ge­ram ora­to­riui, kad pa­lenk­tu­mei vi­suo­me­nę į sa­vo pu­sę. Tą A.Tsip­ras ir da­ro“, – sa­kė S.Ly­ge­ras. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Nė­ra iš ko rink­tis?

59 me­tų Stav­ras Ly­ge­ras, in­te­lek­ tua­las ir ko­men­ta­to­rius, pa­ban­dė paaiš­kin­ti, ko­dėl grai­kai pa­ti­kė­jo jau­nuo­ju po­li­ti­ku A.Tsip­ru. Pa­sak jo, dau­ge­lis „Sy­ri­zos“ rė­mė­jų var­ gu ar ti­ki, jog par­ti­ja tu­ri ko­kį pla­ ną, ką da­ry­ti. „Grai­ki­jos tra­ge­di­ja ta, kad vi­ suo­me­nė ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo. Dau­ ge­lis žmo­nių ma­to A.Tsip­rą kaip vie­nin­te­lę al­ter­na­ty­vą“, – pa­brė­ žė S.Ly­ge­ras. Kaip pa­brė­žia S.Ly­ge­ras, iki pat kri­zės Grai­ki­jo­je do­mi­na­vo spe­ci­fi­

34 metų

A.Tsip­ras buvo jauniausias iš visų Graikijos par­ti­jų ly­de­rių.

– At­ro­do, kad Grai­ki­ja tu­ri tik dvi išei­tis: tęs­ti griež­to tau­py­ mo po­li­ti­ką ir gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą ar­ba nu­trauk­ti tau­ py­mą ir išei­ti iš eu­ro zo­nos. Koks sce­na­ri­jus, jū­sų as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, bū­tų ge­res­nis? O gal­būt ma­to­te tre­čią išei­tį? – Ma­nau, kad mes ga­li­me lik­ti eu­ ro zo­no­je be to­kių griež­tų tau­py­mo prie­mo­nių, ko­kių ima­ma­si da­bar. Jos ga­li bū­ti švel­nes­nės, nes da­bar dau­ge­liui žmo­nių yra la­bai sun­ ku. Tu­riu daug drau­gų, ku­rie yra be­dar­biai, nors tu­ri ge­rą iš­si­la­ vi­ni­mą ir pa­tir­ties. Ki­tiems ma­ no pa­žįs­ta­miems smar­kiai su­ma­ ži­no at­ly­gi­ni­mus, mo­kes­čiai yra be­pro­tiš­ki, kai­nos išau­go. Net­gi žmo­nėms, ku­rie gau­na at­ly­gi­ni­ mus, sun­ku su­dur­ti ga­lą su ga­lu. Ti­kiu, kad mums rei­kia tam tik­ rų re­for­mų, bet jos ne­tu­rė­tų bū­ti to­kios griež­tos. Juo la­biau kad to­ kios griež­tos prie­mo­nės ne­veiks­ min­gos. Mes ma­to­me tai ne tik Grai­ki­jo­je, bet ir Is­pa­ni­jo­je, Ita­ li­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je. Kad iš­bris­ tu­me iš kri­zės, mums rei­kia ne tik tau­py­ti, bet ir ska­tin­ti eko­no­mi­ kos au­gi­mą. Ti­kiu, kad mes tik­rai tu­rė­tu­me lik­ti eu­ro zo­no­je. Jau­čiuo­si esąs tik­ras eu­ro­pie­tis ir ma­nau, kad tu­ ri­me bū­ti kar­tu su Eu­ro­pa. – Ar tau­py­mo prie­mo­nės pa­ lie­tė jus as­me­niš­kai? – Tik­riau­siai ne, nes jau ku­rį lai­ ką ne­gy­ve­nu Grai­ki­jo­je. Bet ma­tau sa­vo drau­gų ir ar­ti­mų­jų pa­vyz­

džius. Kai ku­rie žmo­nės anks­čiau gau­da­vo 2 tūkst. eu­rų (6900 li­tų) at­ly­gi­ni­mą, o da­bar gau­na 800 eu­rų (2760 li­tų) ir dar tu­ri mo­kė­ti dau­giau mo­kes­čių. Kai kas dar tu­ri pa­sko­las. O dėl ne­dar­bo, ke­li ma­no drau­gai tu­ri ma­gist­ro ir ne­tgi dak­ ta­ro laips­nius, bet ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo ir jau­čia­si la­bai nu­si­vy­lę.

Ma­nau, kad vals­ty­ bės, ne­prik­lau­san­ čios eu­ro zo­nai, ga­ li tik džiaug­tis, nors jos ir­gi tu­ri bė­dų dėl de­fi­ci­to ir sko­lų. – Ar pa­lai­ko­te tau­tie­čius, ku­ rie ren­gia smur­ti­nius pro­tes­ tus ir riau­šes? – Tik­rai ne. Ne­ma­nau, kad smur­ tas pa­dės išei­ti iš su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos. Ki­ta ver­tus, su­pran­tu jų jaus­mus. Jie jau­čia­si be­vil­tiš­ kai, ne­tu­ri ko pra­ras­ti ir ne­ga­li iš­ gy­ven­ti to­kio­mis są­ly­go­mis. – Yra ir ki­tas bū­das siek­ti per­ mai­nų – rin­ki­mai. Bet da­bar ma­to­me, kad ir jie ne­pa­dė­jo... – Taip, pa­gal mū­sų po­li­ti­nės sis­ te­mos tai­syk­les vy­riau­sy­bė ne­ga­ li bū­ti su­for­muo­ta esant to­kiems bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tams (jo­kia par­ti­ja ne­ga­vo sva­rios dau­gu­mos – red. pa­st.). To­dėl ne­tru­kus bus dar vie­ni rin­ki­mai. La­bai ti­kiuo­si, kad re­zul­ta­tai bus ge­res­ni, ir mes pa­ga­liau tu­rė­si­me vy­riau­sy­bę. De­ja, mes tu­ri­me po­li­ti­kų, ku­ rie as­me­ni­nius kar­je­ros in­te­re­sus

iš­ke­lia aukš­čiau už tau­tos, sie­ kia val­džios ir to­dėl ne­lin­kę bend­ ra­dar­biau­ti, kur­ti koa­li­ci­nės vy­ riau­sy­bės. – Grai­ki­ja ta­po vi­sos Eu­ro­pos gal­vos skaus­mu. Ar ke­liau­da­ mas už Grai­ki­jos ri­bų ne­pa­ ju­to­te ki­tų eu­ro­pie­čių krei­vų žvilgs­nių ar ne­pa­si­ten­ki­ni­mo? – Prieš kri­zę, kai lan­ky­da­vau­ si už­sie­ny­je ir pa­sa­ky­da­vau, kad esu grai­kas, žmo­nės šyp­so­da­vo­si ir įsi­vaiz­da­vo Grai­ki­ją kaip eg­zo­ tiš­ką ir sau­lė­tą ša­lį, ku­ri aso­ci­juo­ ja­si su is­to­ri­ja ir olim­pi­nė­mis žai­ dy­nė­mis. Jie ža­vė­jo­si Grai­ki­ja ir jos kul­tū­ra. Da­bar gir­džiu tik klau­si­ mus apie kri­zę. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas tai pat jun­ta­mas, ke­le­tą kar­tų te­ ko su­si­dur­ti su nei­gia­mu vo­kie­čių drau­gų el­ge­siu. Bet ir mes ne­sa­me vi­siš­kai pa­ ten­kin­ti vo­kie­čiais, nes jie mums sko­lin­gi ne­ma­žai pi­ni­gų, ne­su­mo­ kė­jo ka­ro re­pa­ra­ci­jų. Ta sko­la su­ da­ro maž­daug 200 mlrd. eu­rų. – Tik­riau­siai tai ne­tu­rė­tų jū­sų guos­ti, bet lie­tu­viai ge­rai su­ pran­ta grai­kus, nes pa­tys gy­ ve­na smar­kiai su­si­ver­žę dir­ žus... – Ma­nau, kad vals­ty­bės, ne­prik­ lau­san­čios eu­ro zo­nai, ga­li tik džiaug­tis, nors jos ir­gi tu­ri bė­ dų dėl de­fic­ i­to ir sko­lų. Dar la­biau pa­si­se­kė toms ša­lims, ku­rios ga­li pa­čios priim­ti spren­di­mus ir de­ val­vuo­ti sa­vo va­liu­tą, kad stip­rin­ tų kon­ku­ren­cin­gu­mą. Štai Is­lan­di­ ja, nors ne­prik­lau­so ES, de­val­va­vo va­liu­tą ir da­bar jau­čia­si daug ge­ riau nei anks­čiau. De­val­va­ci­ja pa­ dė­tų ir mums, bet mes ne­ga­li­me jos im­tis, nes esa­me eu­ro zo­nos da­lis.

„„Vertinimas: V.Alexandrakis nepritaria tautiečiams, kurie griebiasi

smurto, bet supranta jų jausmus. 

„Scanpix“ nuotr.


12

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Nau­jų rū­šių de­šim­tu­kas Di­džiu­lis šim­ta­ko­jis, čiau­din­ti Bir­mos ­ be­ždžio­nė, pa­ra­zi­ti­nė vaps­va ir or­chi­dė­ ja, žy­din­ti tik nak­ti­mis, pa­te­ko į per­nai at­ ras­tų svar­biau­sių nau­jų rū­šių de­šim­tu­ ką. Ari­zo­nos uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nis rū­ šių ty­ri­nė­ji­mo ins­ti­tu­tas „ly­de­rius“ iš­rin­ko iš 2 tūkst. au­ga­lų ir gy­vū­nų rū­šių. Į de­šim­ tu­ką taip pat pa­te­ko mik­ros­ko­pi­nis kir­mi­ nas, gy­ve­nan­tis pu­sant­ro ki­lo­met­ro gy­ly­ je po že­me Pie­tų Af­ri­kos auk­so ka­syk­lo­ je, žyd­ras ta­ran­tu­las, taip pat jau iš­mi­ręs į kak­tu­są pa­na­šus dyg­liuo­tas vabz­dys, gy­ ve­nęs prieš 500 mln. me­tų.

Bež­džio­nių in­va­zi­ja De­ly­je In­di­jos sos­ti­nė De­lis ken­čia nuo be­ždžio­nių. Ma­ža to, kad jų čia die­na iš die­nos dau­gė­ja, be­ždžio­ nės jau tam­pa ne­val­do­mos. Plėš­rūs gy­vū­nė­liai

Dau­ge­lis eu­ro­pie­čių neį­si­vaiz­ duo­ja did­mies­čių be ba­lan­džių. De­lio gy­ven­to­jai – be be­ždžio­ nių. Mae­ve’as O’Con­no­ras, ap­si­ lan­kęs De­ly­je, pa­sa­ko­jo, kad vie­ na be­ždžio­nė jam įsi­ki­bo į ran­ką, o ki­ta už­šo­ko ant nu­ga­ros. Pa­sak vy­ro, prie­šin­tis bu­vo pa­ vo­jin­ga, nes be­ždžio­nių bu­vo dau­giau. Šios su­si­spie­tė ap­link jį. Vis­kas tru­ko 15 se­kun­džių. Iš kup­ ri­nės din­go mais­tas. „Tu­rė­jau dau­giau daik­tų su sa­ vi­mi, ta­čiau jos pui­kiai suuo­dė, kad vie­no­je kup­ri­nių bu­vo švie­ žios duo­nos, – sa­kė M.O’Con­ no­ras. – Jos bu­vo la­bai ty­lios, vis­ką da­rė la­bai grei­tai ir efek­ ty­viai.“ De­ly­je be­ždžio­nių po­pu­lia­ci­ja per pa­sta­ruo­sius me­tus au­ga kaip ant mie­lių. Tuo su­si­rū­pi­no ir In­ di­jos sos­ti­nės pa­rei­gū­nai. In­di­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas nu­ro­dė, kad be­ždžio­nių skai­čius tu­ri bū­ ti ri­bo­ja­mas. „Nuo 2007 m. be­ždžio­nių skai­ čius išau­go 13 tūkst.“, – pa­brė­žė R.B.S.Tya­g, De­lio mies­to ve­te­ri­ na­ri­jos spe­cia­lis­tas. Pa­sak pa­rei­gū­nų, be­ždžio­nių dau­gė­ja, nes jos ge­rai pri­si­tai­ko did­mies­ty­je. Čia žmo­nės jas še­ria, be to, pa­gal se­nas tra­di­ci­jas ant­ra­ die­niai ir šeš­ta­die­niai lai­ko­mi be­ ždžio­nių šė­ri­mo die­na. R.B.S.Tya­gis sa­kė, jog jam keis­ ta, kad De­lio gy­ven­to­jai, ku­rie pa­ tys še­ria be­ždžio­nes, skun­džia­si, kad šios va­gia jų dra­bu­žius. Nors R.B.S.Tya­gi va­do­vau­ja­ma ve­te­

ri­na­ri­jos ins­ti­tu­ci­ja pa­pra­šė, kad ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai pa­dė­tų su­si­tvar­ky­ti su be­ždžio­ nė­mis, šie at­kir­to, jog mies­te gy­ ve­nan­čios be­ždžio­nės – ne jų rei­ ka­las. „Ši pro­ble­ma, re­gis, nie­ka­da ne­bus iš­spręs­ta, kol žmo­nės šers be­ždžio­nes, – pa­brė­žė R.M.Shuk­ la, mies­to ap­lin­kos prie­žiū­ros va­ do­vas. – Mes gau­sy­bę kar­tų ra­ gi­no­me žmo­nes ne­šer­ti gy­vū­nų, ta­čiau pa­dė­tis ne­si­kei­čia.“

Praė­ju­sį mė­ne­sį nu­ kri­tęs nuo sto­go vos neuž­si­mu­šė 14-me­ tis. Ir šį kar­tą dėl in­ ci­den­to bu­vo kal­tos be­ždžio­nės.

rios plin­ta įkan­dus. Net val­džios pa­rei­gū­nai neap­sau­go­ti nuo be­ ždžio­nių iš­puo­lių. Jų ne­re­tai ga­ li­ma pa­ma­ty­ti prie In­di­jos par­la­ men­to pa­sta­to, sy­kį gy­vū­nai bu­vo pa­te­kę į prem­je­ro re­zi­den­ci­ją, Gy­ ny­bos mi­nis­te­ri­ją, jos va­ži­nė­ja au­ to­bu­sais, met­ro, įsi­brau­na į pri­va­ čias val­das. Roo­pi Sa­ran, De­lio gy­ven­to­ja, pa­sa­ko­jo, kad be­ždžio­nės va­gia sal­dai­nius vai­kams iš ran­kų. Mo­ te­ris sten­gia­si, kad jos kie­me šių gy­vū­nų ne­bū­tų. „Mes sė­di­me sa­vo na­muo­se kaip nar­ve. Juo­kin­ga, ta­čiau mes esa­me kaip zoo­lo­gi­jos so­de, o jos šei­mi­nin­kau­ja lau­ke“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. Iš­si­gel­bė­ji­mas – lan­gū­rai?

„„Plėš­rū­nės: De­lio gy­ven­to­jus pik­ti­na, kad mies­te dau­gė­ja be­ždžio­nių,

Tie­sa, kai ku­rie De­lio gy­ven­to­jai įsi­gud­ri­no at­bai­dy­ti be­ždžio­nes kva­pais, ku­rie šioms ne­ma­lo­nūs. Tie­sa, kai kva­pas iš­si­sklai­do, gy­ vū­nai grįž­ta. Ki­tas bū­das – dau­ge­lis gy­ ven­to­jų su­ma­nė, kad nuo re­ zus be­ždžio­nių jiems ga­li pa­dė­ ti iš­si­va­duo­ti lan­gū­rai – di­de­lės be­ždžio­nės, ku­rios ke­lia pa­vo­jų įpras­toms. Pa­sak Ama­ro Sing­ho, lan­gū­rų pri­žiū­rė­to­jo, „jų kir­tis toks stip­ rus, kad jis ga­li sa­vo prie­ši­nin­ką nu­tėkš­ti apie pusantro metro“. A.Sing­has sa­ko, kad da­bar mies­te jis pri­žiū­ri 65 lan­gū­rus, ku­rie gy­ ve­na įvai­riuo­se na­muo­se. Už vie­ no lan­gū­ro nuo­mą jis per mė­ne­sį gau­na 200 do­le­rių. Tie­sa, ve­te­ri­na­ri­jos eks­per­tas R.B.S.Tya­gi pa­brė­žė, kad lan­gū­rai tie­siog ver­čia be­ždžio­nes ke­liau­ ti į ki­tų na­mų kie­mus ir pro­ble­mos ne­spren­džia. Vis dėl­to mies­to val­ džia fi­nan­suo­ja be­ždžio­nių gau­dy­ to­jus. Jiems prieš ke­le­rius me­tus bu­vo mo­ka­ma po 5 do­le­rius už pa­ gau­tą gy­vū­ną, da­bar – 12 do­le­rių. Tie­sa, šios pa­stan­gos – per­niek. Dau­ge­lis gau­dy­to­jų sa­ko, kad be­ ždžio­nės per lai­ką įsi­gud­ri­no ne­ pak­liū­ti į spąs­tus. Val­džia į pa­gal­bą net pa­si­kvie­tė pro­fe­sio­na­lius me­ džio­to­jus iš Pie­tų In­di­jos, ta­čiau ir šiems ne­pa­vy­ko De­lio ap­sau­go­ti nuo be­ždžio­nių ant­plū­džio. Dau­ge­lis su­gau­tų be­ždžio­nių bu­vo ga­be­na­mos į re­zer­va­tą pie­ ti­nia­me De­ly­je, ta­čiau vie­tos gy­ ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad jos leng­vai iš ten iš­trūk­da­vo. Ka­li, ku­ris gy­ve­na ma­ža­me na­ me ne­to­li re­zer­va­to, pa­sa­ko­jo, kad jo jau­nes­nio­ji duk­tė bu­vo su­kan­ džio­ta ir jai rei­kė­jo kreip­tis į me­di­ kus. Po to­kio be­ždžio­nių iš­puo­lio šio prie­mies­čio vy­rai ėmė sau­go­ ti vai­kus, nes gy­dy­mas li­go­ni­nė­je dau­ge­liui sun­kiai įkan­da­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„The New York Ti­mes“ inf.

ta­čiau pa­tys jas še­ria. 

Bež­džio­nės žu­di­kės

2007 m. De­lio mies­to me­ro pa­va­ duo­to­jas žu­vo po to, kai iš­kri­to iš bal­ko­no jį ap­spi­tus be­ždžio­nėms. Šis in­ci­den­tas suak­ty­vi­no kal­bas, kad be­ždžio­nės mies­to gy­ven­to­ jams ke­lia pa­vo­jų. Praė­ju­sį mė­ne­sį nu­kri­tęs nuo sto­go vos neuž­si­mu­šė 14-me­tis. Ir šį kar­tą dėl in­ci­den­to bu­vo kal­ tos be­ždžio­nės. „Bež­džio­nės ne­re­tai kan­džio­ ja žmo­nes ir šios žaiz­dos ga­li bū­ ti rim­tos, – pa­sa­ko­jo Ant­ho­ny S.Fau­ci, Na­cio­na­li­nio aler­gi­jų ir in­fek­ci­jų ins­ti­tu­to eks­per­tas. – Jos ga­na pro­tin­gos, kad pul­tų žmo­nes į vei­dą.“ Be to, be­ždžio­nės, pa­sak aler­ go­lo­gų, ga­li ne­šio­ti įvai­rius vi­ru­ sus. Pa­sak A.S.Fau­ci, daž­nai jos per­ne­ša įvai­rias odos li­gas, ku­

Kai eu­ro zo­no­ je tvy­ro ne­sta­bi­lu­ mas, o ES ša­lys ma­ ži­na vals­ty­bės iš­lai­ das, Lat­vi­ja skel­bia įvei­ku­si kri­zę ir nuo tau­py­mo re­ži­mo pe­rei­na prie mo­ kes­čių ma­ži­ni­mo.

„„Realybė: ne visi Latvijos gyventojai

Lat­vi­ja skelbi Prem­je­ras trykš­ta op­ti­miz­mu

„Ma­žė­jan­tys ne­dar­bo ro­dik­liai, pa­ ma­žu au­gan­tys at­ly­gi­ni­mai, di­dė­ jan­čios in­ves­ti­ci­jos ir fak­tas, kad Lat­vi­jos eko­no­mi­ka jau ant­rą ket­ vir­tį iš ei­lės au­ga spar­čiau­siai ES, – vi­sa tai ro­do, kad fi­nan­sų kri­zė įveik­ta“, – in­ter­viu Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­ jui BBC sa­kė Lat­vi­jos mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas Val­dis Domb­rovs­kis. Prem­je­ras ti­ki­no, kad sėk­mę lė­mė tos pa­čios prie­mo­nės, ku­rias ne­ sėk­min­gai ban­do dieg­ti Grai­ki­ja. Bet ne vi­si Lat­vi­jo­je yra to­kie op­ ti­mis­tiš­ki, kaip vy­riau­sy­bės va­do­ vas. Eko­no­mis­tai at­krei­pia dė­me­ sį, kad ne­dar­bas sie­kia 16 pro­c., o kas de­šim­tas gy­ven­to­jas gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos. Ma­ža to, eko­no­mi­kai aug­ti ga­ li truk­dy­ti kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­ gos sto­ka, nes dėl kri­zės ša­lį pa­li­ko tūks­tan­čiai ge­rų spe­cia­lis­tų. Nuos­to­lius kom­pen­suos au­gi­mas

At­si­sa­ky­ti da­lies biu­dže­to pa­ja­mų su­ma­ži­nus mo­kes­čius pa­siū­lė Lat­ vi­jos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, ku­ri pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus vyk­dė vi­siš­ kai prie­šin­gą po­li­ti­ką. Bū­tent Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja anks­čiau iš­rei­ ka­la­vo pa­di­din­ti pri­dė­ti­nės ver­tės (PVM) ir pa­ja­mų mo­kes­čius. Da­bar pla­nuo­ja­ma PVM jau šie­ met su­ma­žin­ti nuo 22 iki 21 pro­c., o pa­ja­mų mo­kes­tį per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus – nuo 25 iki 20 pro­c.

Vy­riau­sy­bė tei­gia taip sie­kian­ ti su­ma­žin­ti struk­tū­ri­nio ne­dar­ bo ri­zi­kas ir še­šė­li­nės eko­no­mi­kos mas­tą. Be to, su­ma­žin­tas pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­tis pa­dės su­val­ dy­ti inf­lia­ci­ją. Siū­lo­mi pa­kei­ti­mai ša­lies biu­ dže­tui šie­met kai­nuos 30 mln. do­ le­rių, o ki­tą­met – 150 mln. do­le­ rių. Bet vy­riau­sy­bė įsi­ti­ki­nu­si, kad nuo­sto­lius pa­dės kom­pen­suo­ti au­ gan­tis bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP). „Da­bar mū­sų pa­dė­tis uni­ka­li, nes bend­ras eko­no­mi­nis ak­ty­vu­mas ES kren­ta, o dau­gu­ma ša­lių iš­gy­ve­na kre­di­to rei­tin­gų ma­žė­ji­mą. Mū­ sų ša­liai, prie­šin­gai, jis bu­vo pa­ di­din­tas, – tei­gė V.Domb­rovs­kis. – Lat­vi­ja di­so­nuo­ja vi­sos Eu­ro­pos fo­ne. Šie­met mums pro­gno­zuo­ja­ mas spar­čiau­sias eko­no­mi­kos au­ gi­mas vi­so­je ES.“ Iš tie­sų, makroe­ko­no­mi­niai ro­ dik­liai įkve­pia op­ti­miz­mo. Per­ nai Lat­vi­jos BVP išau­go 5,5 pro­c., nors eks­per­tai pro­gno­za­vo tik 3–4 pro­c. au­gi­mą. Vals­ty­bė su­rin­ko 16 pro­c. dau­giau mo­kes­čių, biu­dže­to de­fi­ci­tas su­ma­žė­jo dau­giau nei du kar­tus, pra­mo­nės pro­duk­ci­ja išau­ go 8,5 pro­c., maž­me­ni­nė pre­ky­ba – 11,7 pro­c. Pa­dė­jo vi­di­nė de­val­va­ci­ja

Lat­vi­jos va­do­vų op­ti­miz­mui ne­ truk­do nei Pie­tų Eu­ro­pos pro­ble­ mos, nei būgš­ta­vi­mai dėl vi­sos eu­ro


13

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Nau­jų rū­šių de­šim­tu­kas

Eko­no­mis­ tai at­krei­pia dė­me­sį, kad ne­dar­bas sie­kia 16 pro­c., o kas de­šim­tas gy­ven­to­jas gy­ve­na že­ miau skur­ do ri­bos.

pajuto, kad šalies ekonomika auga sparčiausiai visoje ES. 

„Reuters“ nuotr.

iasi įvei­kusi kri­zę zo­nos atei­ties. Prem­je­ras V.Domb­ rovs­kis su ame­ri­kie­čiu eko­no­mis­tu An­der­su Os­lun­du net pa­ra­šė kny­gą „Kaip Lat­vi­ja įvei­kė fi­nan­sų kri­zę“. „Įvyk­dy­tos re­for­mos bu­vo įver­ tin­tos ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Fi­ nan­sų rin­kos jau yra įsi­ti­ki­nu­sios ša­lies sta­bi­lu­mu, o Pa­sau­lio ban­ko ty­ri­mas „Doing Bu­si­ness 2012“ pa­ ro­dė, kad Lat­vi­ja uži­ma aukš­tą 21 vie­tą“, – tei­gė V.Domb­rovs­kis. Pa­sak prem­je­ro, Lat­vi­jos eko­no­ mi­kai pa­dė­jo tai, kad ša­lis iš­sau­go­jo na­cio­na­li­nės va­liu­tos kur­są ir įvyk­ dė va­di­na­mą­ją vi­di­nę de­val­va­ci­ją. „Išė­jo­me iš kri­zės kon­so­li­da­ vę biu­dže­tą ir įvyk­dę struk­tū­ri­nes re­for­mas, – sa­kė V.Domb­rovs­kis. – To­kia po­li­ti­ka pa­dė­jo Lat­vi­jai per ma­žiau nei tre­jus me­tus iš vals­ty­ bės, la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sios nuo kri­zės, virs­ti ES spar­čiau­siai eko­ no­miš­kai au­gan­čia ša­li­mi, kur ga­ my­bos ir eks­por­to mas­tas jau vir­ ši­jo ikik­ri­zi­nį ly­gį.“ Mi­nė­ta vi­di­nė de­val­va­ci­ja bu­vo įvyk­dy­ta ge­ro­kai su­ma­ži­nus vals­ty­ bės iš­lai­das. To­kį me­cha­niz­mą ne­ sėk­min­gai ban­do tai­ky­ti Grai­ki­ja. Ge­gu­žės pra­džio­je rei­tin­gų agen­ tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ Lat­vi­ jos rei­tin­gą pa­di­di­no nuo BB– iki BBB+. Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF), ku­ris kar­tu su ki­to­mis or­ga­ ni­za­ci­jo­mis Lat­vi­jai sky­rė 4,5 mlrd. eu­rų kre­di­tą, pa­di­di­no ša­lies eko­ no­mi­kos šių me­tų au­gi­mo pro­gno­zę nuo 3,5 pro­c.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je pro­gno­zė, mi­nė­ta TVF ir Lat­vi­jos vy­ riau­sy­bės su­si­ra­ši­nė­ji­muo­se, te­ sie­kė 2,5 pro­c. Pe­si­miz­mą tuo me­tu lė­mė ne­sta­bi­lu­mas eu­ro zo­no­je, bet iki šiol Lat­vi­jai pa­vy­ko iš­veng­ti su juo su­si­ju­sių bė­dų. „Taip, ES yra mū­sų stam­biau­sia pre­ky­bos par­tne­rė, bet mes nuo šio re­gio­no pri­klau­so­me ma­žiau nei ki­tos ES na­rės, – sa­kė „DnB Nord ban­ka“ eko­no­mis­tas Pe­te­ris Strau­ ti­nis. – Mes pre­kiau­ja­me ir su ki­ to­mis ša­li­mis bei Ru­si­ja, o mū­sų pa­grin­di­nės par­tne­rės ES – pir­ miau­sia Skan­di­na­vi­ja ir Vo­kie­ti­ja. Tai nė­ra tos ša­lys, ku­rios da­bar iš­ gy­ve­na sun­kiau­sius lai­kus.“ Pro­ver­žiui prie­lai­dų ne­ma­to

Ta­čiau tiek Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė, tiek tarp­tau­ti­niai eks­per­tai tu­ri pa­grin­do ne­ri­mau­ti. Sa­vo pa­sta­ro­jo­je ata­skai­to­je apie Lat­vi­jos makroe­ko­no­mi­nę pa­dė­tį TVF at­krei­pė dė­me­sį į aukš­tą ne­ dar­bo ly­gį ir di­džiu­lį skai­čių žmo­ nių, at­si­dū­ru­sių už skur­do ri­bos. Dar­bo ieš­ko 16,3 pro­c. gy­ven­to­jų, 9 pro­c. tu­ri ne­pa­si­tu­rin­čių sta­tu­są, t. y. už­dir­ba ma­žiau nei 180 do­le­ rių (495 li­tus) per mė­ne­sį. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis 2011 m. pa­bai­go­ je sie­kė 640 do­le­rių (1760 li­tų). Pa­sak eko­no­mis­tų, pa­dė­tis ge­rės tik su­kū­rus nau­jų dar­bo vie­tų, o tai pri­klau­so nuo Lat­vi­jos vers­li­nin­kų sėk­mės eks­por­to rin­ko­se, in­ves­ti­ci­

jų srau­to ir vie­tos ban­kų ak­ty­vu­mo. Ta­čiau ir čia ga­li kil­ti sun­ku­mų. „Da­bar Lat­vi­jos vers­li­nin­kų kon­ ku­ren­cin­gu­mo ly­gis yra ga­na že­mas, – BBC tei­gė eko­no­mi­kos moks­ lų dak­ta­ras Ul­dis Uo­sis. – Lat­vi­jo­je ga­mi­na­ma pro­duk­ci­ja tu­ri ma­žą ar­ ba vi­du­ti­nę pri­de­da­mą­ją ver­tę. To­ kių pro­duk­tų rin­ko­je kon­ku­ren­ci­ja la­bai di­de­lė, sun­ku su­ras­ti sa­vo ni­ šą, ma­žiau erd­vės ma­nev­ruo­ti.“ Be to, pa­sak U.Uo­sio, į Eu­ro­ pą grį­žo kri­zė, ir da­bar jau kal­ba­ ma ne tik apie ke­le­tą Pie­tų Eu­ro­ pos vals­ty­bių. „Tai ro­do, kad ar­ti­miau­siu me­ tu ne­ga­lė­si­me kal­bė­ti apie ak­ty­vią plėt­rą“, – kons­ta­ta­vo eks­per­tas. Anot jo, Lat­vi­jos at­ve­ju rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į spe­ci­fi­nius vi­di­nius veiks­nius, to­kius kaip mil­ži­niš­kos sko­los pri­va­čia­ja­me ir vals­ty­bi­nia­ me sek­to­riuo­se. „Nei pri­va­tu­sis sek­to­rius, nei vals­ty­bė ne­ga­li sau leis­ti plės­tis, o be jų jo­kie pro­ver­žiai neį­ma­no­mi“, – tei­gė U.Uo­sis. Ma­ža to, Lat­vi­ją pa­li­ko daug kva­ li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų. „Jau da­bar vers­li­nin­kai skun­ džia­si, kad nė­ra in­ži­nie­rių, nė­ra tech­no­lo­gų. Tai reiš­kia, jog ne­ga­ li bū­ti jo­kių in­ves­ti­ci­jų į tech­no­ lo­gi­jas, nes jų tie­siog ne­bus kam pri­žiū­rė­ti, – sa­kė U.Uo­sis. – To­dėl ne­ma­nau, kad Lat­vi­ja pa­siek­tų ko­ kių nors eko­no­mi­nių pro­ver­žių.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Žu­di­kas ras­tas po 30 me­tų Vie­nas vy­ras pri­si­pa­ži­no už­du­si­ nęs ber­niu­ką, ku­ris 1979 m. din­go pa­ke­liui į mo­kyk­lą ir ku­rio din­gi­ mas su­kė­lė siau­bą tė­vams vi­so­je Ame­ri­ko­je, o po­li­ci­ją glu­mi­no tris de­šimt­me­čius.

Eta­no Pat­zo din­gi­mas taip šo­ ki­ra­vo vi­suo­me­nę, kad jis iš­kart ta­po di­dė­jan­čios bai­mės dėl vai­ kų sau­gu­mo sim­bo­liu. Jis bu­vo pir­ma­sis iš dau­ge­lio din­gu­sių vai­kų, ku­rių at­vaiz­dai bu­vo skel­bia­mi ant pie­no pa­ke­lių su pra­šy­mu su­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie juos. Ber­niu­ko din­gi­mo die­ na – ge­gu­žės 25-oji – ta­po Na­ cio­na­li­ne din­gu­sių vai­kų die­na. Niu­jor­ko po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ray Kel­ly per spau­dos kon­fe­ren­ ci­ją sa­kė, kad toks Ped­ro Her­nan­ de­zas pri­si­pa­ži­no už­du­si­nęs Eta­ ną prieš 33 me­tus rū­sy­je vie­no­je Man­ha­ta­no ba­ka­lė­jos krau­tu­vė­ je, ku­rio­je dir­bo. Šis pri­si­pa­ži­ni­mas yra pri­bloš­ kia­mas per­si­lau­ži­mas by­lo­je, ku­ rios ne­pa­vy­ko iš­spręs­ti vie­nam ge­riau­sių ša­lies po­li­ci­jos de­par­ ta­men­tų ir ku­ri pra­dė­jo da­bar­ti­ nę su­ne­ri­mu­sių tė­vų erą. Pa­sak R.Kel­ly, P.Her­nan­de­zo pri­si­pa­ži­ni­mas tru­ko tris va­lan­ das, o pa­skui, tre­čia­die­nio va­ka­ rą, jis nu­ve­dė Niu­jor­ko po­li­ci­jos de­par­ta­men­to de­tek­ty­vus į nu­si­ kal­ti­mo vie­tą, kur tuo me­tu bu­vo ba­ka­lė­jos par­duo­tu­vė ir kur da­bar par­da­vi­nė­ja­mi aki­niai. Jis ty­rė­jams pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­ža­dė­jęs so­dos van­dens nu­vi­ lio­jo še­šia­me­tį E.Pat­zą, ku­ris pir­ mą kar­tą pa­ts vie­nas tu­rė­jo įsės­ti į mo­kyk­los au­to­bu­są. „Ta­da šis jį nu­si­ve­dė į par­duo­ tu­vė­lės rū­sį, ten jį už­du­si­no ir kū­ną įdė­jo į plas­ti­ki­nį mai­šą, pa­ skui iš­me­tė su šiukš­lė­mis“, – sa­ kė R.Kel­ly.

Pa­sak po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko, P.Her­nan­de­zas yra ve­dęs ir tu­ri paaug­lę duk­rą. Jis yra JAV pi­lie­tis, jo­kių įra­šų apie teis­tu­mą ar pra­si­ žen­gi­mus ne­tu­rė­jo, anks­čiau šio­ je by­lo­je ne­bu­vo įta­ria­mas. Nu­si­ kal­ti­mo mo­ty­vai ne­nus­ta­ty­ti. Po­li­ci­ja dė­me­sį į jį at­krei­pė stai­ga at­nau­ji­nu­si paieš­ką, kai po­li­ci­nin­kai ir FTB agen­tai praė­ ju­sį mė­ne­sį rau­sė ki­tą Man­ha­ta­ no rū­sį. Dau­giau kaip tris de­šimt­me­ čius nuo tei­sė­sau­gos slaps­tę­sis P.Her­nan­de­zas tik­riau­siai ne­be­ pa­kė­lė kal­tės jaus­mo. Jis šei­mai ir ki­tiems žmo­nėms pa­sa­kė, kad pa­da­rė la­bai blo­gą da­ly­ką – Niu­jor­ke nu­žu­dė vai­ ką. De­tek­ty­vai, ku­rie ap­klau­ sė P.Her­nan­de­zą, ma­no, kad jis gai­li­si. „Žu­di­kas, re­gis, ma­no, kad tai bu­vo pa­leng­vė­ji­mas“, – pri­dū­rė R.Kel­ly. Iš pra­džių ty­ri­mas bu­vo pri­ kaus­tęs Niu­jor­ko ir vi­sos ša­lies dė­me­sį, po­li­ci­ja vyk­dė paieš­kas vi­sa­me So­he, kur gy­ve­no E.Pat­zas, ir kli­ja­vo pla­ka­tus su din­gu­sio vai­ko – links­mo vei­do ber­niu­ko su ne­di­de­le pra­dan­te ir tie­siais smė­lio spal­vos plau­kais – at­vaiz­du. Pri­si­mi­ni­mai apie šią žmog­ žu­dys­tę Niu­jor­ke taip iki ga­lo ir ne­bu­vo iš­blė­sę, o praė­ju­sį mė­ ne­sį juos stai­ga at­gai­vi­no in­ten­ sy­vi paieš­kos ope­ra­ci­ja, ku­ri bu­ vo vyk­do­ma ste­bint dau­gy­bei ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Vis dėl­to tuo me­tu tik­rin­ta­me rū­sy­je nie­ ko ne­ras­ta. Nu­teis­tas vai­kų prie­var­tau­to­ jas José Ra­mo­sas, ku­ris il­gą lai­ ką bu­vo pa­grin­di­nis by­los įta­ria­ ma­sis, dėl šio nu­žu­dy­mo nie­ka­da ne­bu­vo ap­kal­tin­tas. Jis sa­vo kal­ tę nei­gė. BNS inf.

„„Au­ka: po­li­ci­ja ne­si­ti­ki, kad ka­da nors bus ras­ti E.Pat­zo pa­lai­kai. 

„Reu­ters“ nuo­tr.


14

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Kaip R.Vyš­niaus­kas netikram

„„Veidai: R.Juzėnaitė ir V.Ba­la­lis sugeba persikūnyti į įvairiausius personažus. 

„Oi, cheb­ra, ne­py­ki­te, su­si­mai­šiau“, – į gri­mo kam­ba­rį grį­žęs sun­ kiaat­le­tis Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas at­si­pra­šė Sta­sio Po­vi­lai­čio ir Ed­mun­do Ku­čins­ko, o iš Ry­čio Ci­ci­no at­siė­mė ką tik do­va­no­tą 3000 do­le­rių kai­na­vu­sį laik­ro­dį. R.Vyš­niaus­kas su­vo­kė ap­do­ va­no­jęs Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ap­do­va­no­jo ko­ri­fė­jus

Tai vie­na links­miau­sių is­to­ri­jų, nu­ ti­ku­sių maž­daug prieš de­šimt me­ tų, ku­rios tur­būt nie­ka­da ne­pa­ mirš Klai­pė­dos pa­ro­di­jos teat­ro dvy­lik­tą­jį gim­ta­die­nį mi­nin­tis šio teat­ro įkū­rė­jas Vy­tau­tas Ba­la­lis. „Esu ir ak­to­rius, ir vai­ruo­to­ jas, ir va­do­vas“, – šyp­so­da­ma­sis pri­si­pa­ži­no bu­vęs aly­tiš­kis, Aly­ taus liau­dies teat­ro, vė­liau – cir­ ko ak­to­rius V.Ba­la­lis. O tą kar­tą,

kai Vy­tau­tas ir jo ko­le­gos ak­to­ riai skam­bant ori­gi­na­lioms dai­ noms pa­ro­di­ja­vo gar­sius Lie­tu­vos dai­ni­nin­kus, po pro­gra­mos į per­ si­ren­gi­mo kam­ba­rį įlė­kė links­mas R.Vyš­niaus­kas. „Tu esi ma­no ko­ri­fė­jus, – nuo­ šir­džiai „Po­vi­lai­čiui“ sa­kė Ra­ mū­nas, po aki­mir­kos pa­ten­kin­tas spau­dė ran­ką „Ku­čins­kui“, pa­si­ su­kęs į „Ci­ci­ną“ ta­rė: – O tau do­ va­no­ju 3000 do­le­rių kai­nuo­jan­tį laik­ro­dį.“ Po ke­lių mi­nu­čių, su­ vo­kęs, kad ap­do­va­no­jo Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rius, dos­nu­sis R.Vyš­

niaus­kas su­grį­žo. „Oi, cheb­ra, ne­py­ki­te, – su­tri­kęs at­si­pra­šė jis. – Pa­lai­kiau jus tais, ku­riuos pa­ro­ di­juo­ja­te.“ Nau­jau­sias per­so­na­žas – Dž.But­ku­tė

„Sten­gia­mės siek­ti mak­si­ma­ laus pa­na­šu­mo. Ap­ran­ga, de­ta­ lė­mis, iš­vaiz­da, ma­nie­ro­mis“, – ti­ki­no V.Ba­la­lis, pa­ro­di­juo­jan­tis S.Po­vi­lai­tį, Žil­vi­ną Žva­gu­lį, Fi­li­ pą Kir­ko­ro­vą, Vir­gį Sta­kė­ną ir El­ vį Pres­ley. Ki­ti trys ak­to­riai pa­ro­di­juo­ja Alą Pu­ga­čio­vą, Ma­šą Ras­pu­ti­ną, Vi­ta­li­

Asmeninio archyvo nuo­tr.

ją Ka­tuns­ky­tę, Mont­ser­rat Ca­ ballé, Fred­die Mer­cu­ry, Džor­ da­ną But­ku­tę. Dau­giau­sia rei­kia pa­dir­ bė­ti su nau­ju pa­ro­di­juo­ja­mu per­so­na­žu. Ta­čiau jau po sa­ vai­tės ar dvie­jų, iš pra­džių su­ kū­rę kom­po­zi­ci­ją ir siu­že­tą, ak­to­riai vis­ką ati­duo­da žiū­ro­ vų teis­mui. „Jei ke­li pa­si­ro­dy­mai bū­na ne­sėk­min­gi – ne­kan­ki­na­me, – šyp­so­jo­si Vy­tau­tas, ku­ris iš pir­ mo­sios Pa­ro­di­jos teat­ro ko­man­ dos te­li­ko vie­nin­te­lis. – Kar­tais per­so­na­žas ne­lim­pa, nei­šei­na pa­ na­šus. Taip nu­ti­ko su Ra­dži pa­ro­ di­ja. Mums la­bai tik­tų į jį pa­na­šus ak­to­rius.“ Ta­čiau net ir pen­ke­rius me­ tus pa­ro­di­juo­da­mas dai­ni­nin­ kus, kur­da­mas tuos pa­čius per­ so­na­žus, V.Ba­la­lis jau­čia­si tar­si lo­te­ri­jo­je: „Pa­vyks ar ne? Nes žmo­nės kei­čia­si. Tie­sa, nau­ jau­sias mū­sų per­so­na­ žas – liau­dies itin mėgs­ ta­ma Dž.But­ku­tė pri­gi­jo


15

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

vakarė Nau­ja lai­da – po sa­vai­tės

žval­go­si pa­tal­pų Klai­pė­do­je

Lai­dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ kū­rė­jai pra­ne­šė, jog šį sek­ma­die­nį dėl Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos pro­gra­mos tink­le­lio pa­ kei­ti­mų lai­da ne­bus ro­do­ma. Tuo me­tu te­le­vi­zi­ja trans­liuos ju­bi­lie­ji­nį „Dai­nų dai­ne­lės“ lau­rea­tų kon­cer­tą, ku­ria­me pa­ si­ro­dys vi­sas bū­rys dai­nuo­jan­čių ta­len­tų iš Lie­tu­vos pa­jū­rio ir Klai­pė­dos me­ras. Ki­tą „Lie­tu­vos – jū­ri­nės vals­ty­bės“ eks­ pe­di­ci­ją bus ga­li­ma iš­vys­ti bir­že­lio 3-ią­ją, sek­ma­die­nį, 17.15 val. Lai­dos kū­rė­jai su dai­ni­nin­ku Si­mo­nu Dons­ko­vu žiū­ro­ vus pa­kvies ap­si­gy­ven­ti vieš­bu­ty­je ant ban­gų ir kar­tu ke­ liau­ti į Ky­lį. Tai bus jau trečioji uostamiestyje gimstančio projekto „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ laida.

Ga­li bū­ti, kad vie­nas gar­siau­sių ba­le­to šo­kė­jų Lie­tu­vo­je, įvai­ rių te­le­vi­zi­jos pro­jek­tų bei ren­gi­nių sve­čias Ne­ri­jus Juš­ka sa­ vo ta­len­tu da­ly­sis su klai­pė­die­čiais. Kal­ba­ma, kad prieš ke­ le­tą die­nų lan­kę­sis uos­ta­mies­ty­je jis dai­rė­si pa­tal­pų sa­vo ba­le­to ir šo­kio mo­kyk­lai. To­kios mo­kyk­los jau vei­kia Vil­niu­ je ir Kau­ne. Ko iš­mo­ko jų auk­lė­ti­niai, bus ga­li­ma iš­vys­ti jau šį sek­ma­die­nį. Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je N.Juš­ka pri­sta­tys sa­ vo var­do ba­le­to ir šo­kių mo­kyk­los spek­tak­lį „Sap­nų ka­ra­lys­ tė“, ku­ria­me su sa­vo mo­ki­niais pa­si­ro­dys ir pa­ts. Tai bus pir­ mas kar­tas, kai pri­ma­ri­jus šoks po prieš pus­me­tį pa­tir­tos trau­mos, ro­dos, už­vė­ru­sios vi­sas du­ris į di­džią­ją sce­ną.

R.Ci­ci­nui laik­ro­dį do­va­no­jo aki­mirks­niu, nors šiam per­so­na­žui tik ke­li mė­ne­siai.“ V.Sta­kė­nas su­lau­žė gi­ta­rą

Vy­tau­tas juo­kė­si pri­si­mi­nęs dar vie­ną links­mą si­tua­ci­ją, kai gar­ sia­ja­me „Vi­sa­gi­no Count­ry“ fes­ti­ va­ly­je pir­mą kar­tą pa­ro­di­ja­vo Vir­gį Sta­kė­ną, ku­ris, be­je, pa­ts pa­pra­šė su­kur­ti jo pa­ro­di­ją. „Iš to­li žmo­nėms at­ro­dė, kad sce­no­je tik­ras Sta­kė­nas, ta­čiau kai pra­si­dė­jo mū­sų re­ži­sū­ra, žiū­ro­ vai ap­stul­bo, – juo­kė­si V.Ba­la­lis. – Tuo me­tu per­so­na­žas pra­dė­jo šok­ti ai­riš­kus šo­kius, su­lau­žė bran­gią gi­ ta­rą. Kai mus pa­ro­dė per te­le­vi­zi­ ją, V.Sta­kė­nui pa­skam­bi­no ma­ma ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad sū­nus su­lau­ žė sa­vo gar­sią ir bran­gią gi­ta­rą.“ Dėl pa­na­šu­mo į per­so­na­žus yra ki­lu­si ne vie­na ku­rio­zi­nė si­tua­ci­ja. Kar­tą S.Po­vi­lai­čiui pa­skam­bi­nu­si kai­my­nė pik­ti­no­si, kad rek­la­mo­je nau­do­ja­mas jo at­vaiz­das. „S.Po­vi­lai­tis mie­lai da­vė su­ti­ki­ mą nau­do­ti jo dai­nas, kai pa­ma­tė mū­sų vai­di­ni­mą. Jis itin my­li­mas per­so­na­žas, su juo pui­kiai su­ta­ria­ me“, – pri­pa­ži­no už S.Po­vi­lai­tį vi­ sa gal­va aukš­tes­nis V.Ba­la­lis, ku­ris ne­re­tai prie dai­ni­nin­ko sto­vi su­si­ len­kęs.

Ūgis pra­ver­čia vai­di­nant už V.Ba­la­lį šiek tiek aukš­tes­nį F.Kir­ ko­ro­vą. „La­biau­siai su­si­drau­ga­ vo­me su V.Ka­tuns­ky­te. Da­ly­vau­ ja­me bend­ro­se šei­mos šven­tė­se, net krikš­ty­no­se“, – pa­sa­ko­jo Pa­ ro­di­jos teat­ro įkū­rė­jas. V.Ka­tuns­ky­tė taps un­di­ne

„Mū­sų per­so­na­žai – hi­per­bo­li­zuo­ ti, to­dėl, Vi­ta­li­jai smar­kiai nu­me­ tus svo­rio, da­bar spren­džia­me di­ le­mą, – šyp­so­jo­si V.Ba­la­lis. – Ji ge­ra drau­gė, pra­šo, kad at­ro­dy­tų sce­no­je liek­nes­nė.“ Po mi­nu­tės Pa­ro­di­jos teat­ro va­ do­vas pri­si­pa­ži­no, kad teks pa­da­ry­ ti V.Ka­tuns­ky­tei staig­me­ną: „Mū­sų per­so­na­žas sce­no­je virs un­di­ne, nors tur­būt vi­si ge­riau­siai įsi­vaiz­duo­ja­me Vi­ta­li­ją kaip ne­liek­ną mo­te­rį.“ Pa­ro­di­jos teat­ro ko­man­da daž­ nai da­ly­vau­ja už­da­ruo­se va­ka­ruo­ se, ves­tu­vė­se, ju­bi­lie­juo­se, kur di­džiau­sių sim­pa­ti­jų su­lau­kia iš vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Tie­ sa, kar­tais jau­ni­mas se­no­liams tu­ ri aiš­kin­ti, kad sce­no­je – ne tik­ ras F.Kir­ko­ro­vas ar S.Po­vi­lai­tis, Dž.But­ku­tė ar E.Pres­ley.

„Žmo­nės ra­jo­nuo­se daž­nai iš pra­džių ne­sup­ran­ta, lin­guo­ja į tak­tą pa­gal dai­nų me­lo­di­jas, o mes no­ri­me, kad jie grei­čiau priim­ tų pa­ro­di­jos žai­di­mo tai­syk­les, –

Vy­tau­tas Ba­la­lis:

Sten­gia­mės siek­ti mak­si­ma­laus pa­na­ šu­mo. Ap­ran­ga, de­ ta­lė­mis, iš­vaiz­da, ma­nie­ro­mis. pa­sa­ko­jo V.Ba­la­lis. – Ir kai sce­no­je Po­vi­lai­tis pra­de­da dar­ky­tis, šo­ki­ nė­ja per šok­dy­nę, plė­šo marš­ki­ nius, se­no­liai ste­bi­si, ką jis čia iš­ da­ri­nė­ja?“ Be­je, pa­ro­di­juo­jant bū­tent vy­res­nio am­žiaus gar­sius dai­ni­nin­kus, klai­pė­die­čiams ak­ to­riams rei­kia dau­giau­sia gri­mo: raukš­lėms, mai­še­liams po aki­mis, skruos­ti­kau­liams. Tie­sa, V.Ba­la­lis šyp­so­da­ma­sis pri­dū­rė, kad lai­kui bė­gant gri­mo rei­kės ma­žiau.

ky­tės, Ka­bal­jė, Pu­ga­čio­vos per­so­ na­žus. „Įdo­miau­sia pir­mo­ji reak­ci­ ja ir kon­tak­tas su žiū­ro­vais, – sa­kė Klai­pė­do­je re­ži­sū­ros be­si­mo­kan­ ti, Suo­mi­jo­je, Svens­ka Yr­kes­hogs­ ko­lan uni­ver­si­te­te, dra­mos pe­da­ go­gi­ką stu­di­ja­vu­si ir Ber­ly­ne pas nor­ve­gų, ang­lų dės­ty­to­jus re­ži­sū­ ros sri­ty­je be­si­sta­ža­vu­si R.Ju­zė­nai­ tė. – Bū­na, kad at­si­sė­du ant ke­lių žiū­ro­vams. Vie­ni prii­ma links­mai, ki­ti ne­la­bai. Sut­rin­ka, kai pa­kvie­čiu šok­ti, ar­ba leng­vai pa­si­duo­da žai­ di­mo tai­syk­lėms.“ Tuo­met vy­rai drą­siai bu­čiuo­ja­si ar net pa­siū­lo pa­si­lik­ti links­min­tis. Bu­vo ir juo­dų ku­rio­zų, kai Pu­ga­čio­ vą įkū­ni­jan­čią Ra­są vie­nas žiū­ro­vas pa­kė­lė ir... nu­me­tė. „Pap­ra­šiau pa­kel­ti ir pa­suk­ti, o jis ma­ne ne­ty­čia iš­me­tė“, – kva­to­ jo­si R.Ju­zė­nai­tė. Pak­laus­ta, kiek ji sve­ria, ak­to­rė at­sa­kė su šyp­se­na, bet dip­lo­ma­tiš­ kai: „Dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai sve­ ria mo­te­rys. Ta­čiau vi­zua­liai stor­ me­ni­mis ap­link juos­me­nį, krū­ti­nę pa­ryš­ki­na­me mo­te­riš­kas for­mas.“ La­bai sau­go odą

Pa­kė­lė, iš­su­ko ir nu­me­tė

Pa­ne­vė­žy­je gi­mu­si 26 me­tų Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rė Ra­ sa Ju­zė­nai­tė įkū­ni­ja Ka­tuns­

„Ka­tuns­ky­tė – la­bai šar­min­ga, Pu­ ga­čio­va – ar­tis­tiš­ka ir su­bti­li, Ka­ bal­jė – ori, nors mū­sų pa­ro­di­jo­ je sie­kia Fre­džio Mer­ku­rio šir­dies, – trum­pai per­so­na­žus api­bū­di­no

R.Ju­zė­nai­tė. – Sun­kiau­sia man bū­ na gro­ti ra­dia­to­riu­mi.“ Pra­kal­bus apie gri­mą ku­riant per­so­na­žus, Ra­sa at­si­du­so: „Per pro­gra­mą pa­si­ro­dau tris kar­tus, o tar­pai – 15 mi­nu­čių. Ten­ka nu­ si­va­ly­ti di­de­lį sluoks­nį se­no gri­ mo ir pa­keis­ti nau­ju. Pa­vyz­džiui, Ka­tuns­ky­tės per­so­na­žo gri­mas – ryš­kūs an­ta­kiai, daug bliz­gu­čių, skais­ta­lų, o Pu­ga­čio­vos per­so­ na­žo ma­kia­žas tu­ri bū­ti su­bti­ les­nis.“ Prieš pir­mą kar­tą pa­si­ro­dant sce­ no­je gri­muo­tis ten­ka apie 40 mi­ nu­čių. Ak­to­rė sa­kė, kad kos­me­ti­ kos su­nau­do­ja pen­kis še­šis kar­tus dau­giau nei va­ka­rui be­si­ruo­šian­ čios mo­te­rys. Po pro­gra­mos R.Ju­zė­nai­tė bent po­rą die­nų vei­dui lei­džia pail­sė­ ti ir ne­nau­do­ja jo­kios kos­me­ti­kos. Pas­kui – agur­kų ir avo­ka­do kau­kės? Ra­sa kva­to­ja­si: „Ne, ne. Odą la­bai sau­gau, o gai­vi­nu na­tū­ra­lia, eko­lo­ giš­ka kos­me­ti­ka.“ Pro­vo­kuo­ja­ma, o kaip ją rei­kė­ tų pa­ro­di­juo­ti, R.Ju­zė­nai­tė su­si­ mąs­čiu­si pri­pa­ži­no, kad tai ne­bū­ tų sun­ku. Ji – Ožia­ra­gis, cho­le­riš­ko bū­do. O pa­ro­di­juo­ti ją rei­kė­tų kaip griež­tą ir la­bai val­din­gą mo­te­rį. Ko­dėl? „Toks ma­no dar­bas, – nu­si­juo­kė Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rė. – Dir­bu teat­ro mo­ky­to­ja, to­dėl tu­ riu bū­ti griež­ta ir val­din­ga.“


16

ĹĄeĹĄtADIENIS, geguĹžÄ&#x2014;s 26, 2012

vakarÄ&#x2014;

â&#x20AC;&#x17E;Vil­ties mi­si­jaâ&#x20AC;&#x153; gar­sins Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; Â&#x201E;Â&#x201E;SpÄ&#x2014;ja: lie­tu­viai pir­mÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; vie­tÄ&#x2026; pro­gno­zuo­ja Ĺ ve­di­jos at­li­kÄ&#x2014;­jai Loren, ant­rÄ&#x2026;jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ru­sĹł â&#x20AC;&#x17E;babuĹĄkomsâ&#x20AC;&#x153;, o tre­Ä?iÄ&#x2026;jÄ&#x2026;

â&#x20AC;&#x201C; D.Montvydui.

Lie­tu­vius uĹžvaldÄ&#x2014; azartas Â&#x201E;Â&#x201E;IĹĄlydÄ&#x2014;jo: brolis Astijus laimina brolio Benedikto vadovaujamÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Vil­ties

mi­si­jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; 2012â&#x20AC;&#x153;.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Penk­ta­die­nÄŻ va­ka­re klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai ir vi­sas bō­rys jach­tĹł iĹĄ Krui­zi­niĹł lai­vĹł ter­mi­na­lo iť­ly­dÄ&#x2014;­jo Klai­pÄ&#x2014;­dos uni­ver­si­te­to bur­lai­vÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Bra­ban­derâ&#x20AC;&#x153;, iť­plau­ku­sÄŻ ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Vil­ties mi­si­jÄ&#x2026; 2012â&#x20AC;&#x153;.

Plauk­da­mi ĹĄiuo lai­vu bro­liai pran­ciť­ ko­nai ir uos­ta­mies­Ä?io vers­lo bei val­ dĹžios at­sto­vai ke­ti­na ap­lan­ky­ti Bal­ti­ jos re­gio­no mies­tus ir vie­tas, ku­rio­se is­to­riť­kai bu­vo ÄŻsi­kō­rÄ&#x2122; pran­ciť­ko­nai. Mi­si­ja vyks iki bir­Şe­lio 6-osios. Mi­si­jos me­tu bus ga­be­na­ma bro­ liĹł pran­ciť­ko­nĹł ran­ko­mis iť­ra­ťy­ta Evan­ge­li­jĹł kny­ga bei met­ro dy­dĹžio ori­gi­na­lus vi­du­ram­ŞiĹł Han­zos sÄ&#x2026;­ jun­gos lai­vo (ko­go) mo­de­lis, ku­ riuo pir­mie­ji pran­ciť­ko­nai at­plau­kÄ&#x2014; ÄŻ Lie­tu­vÄ&#x2026;. Ap­ke­lia­vÄ&#x2122;s Bal­ti­jos jō­rÄ&#x2026; ĹĄis mo­de­lis bus lai­ko­mas ne­tru­kus du­ris at­ver­sian­Ä?io­je Klai­pÄ&#x2014;­dos on­ ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ly­Ä?io­je. Ĺ ia mi­si­ja bro­liai pran­ciť­ko­nai no­ri at­kreip­ti dÄ&#x2014;­me­sÄŻ ÄŻ vÄ&#x2014;­Şio pli­ti­ mÄ&#x2026; ir taip so­li­da­ri­zuo­tis su ser­gan­ Ä?iai­siais bei jĹł ar­ti­mai­siais. Dar vie­nas mi­si­jos tiks­las â&#x20AC;&#x201C; po­ pu­lia­rin­ti Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; kaip jō­ri­

nÄŻ mies­tÄ&#x2026;, o Lie­tu­vÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; kaip jō­ ri­nÄ&#x2122; vals­ty­bÄ&#x2122;.Pra­dĹžio­je Ĺža­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s ke­lio­nÄ&#x2014;­je da­ly­vau­ti Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, per­ Ĺžiō­rÄ&#x2014;­jo sa­vo dar­bĹł sÄ&#x2026;­ra­ťÄ&#x2026; ir su­pra­ to, kad ke­lio­nÄ&#x2014; jam bō­tĹł per­ne­lyg di­de­lÄ&#x2014; pra­ban­ga. Su­Şi­no­jÄ&#x2122;s, kad Skan­di­na­vi­jos ĹĄa­ lys â&#x20AC;&#x17E;Vil­ties mi­si­jaiâ&#x20AC;&#x153; Ĺža­da skir­ti di­ dĹžiu­lÄŻ dÄ&#x2014;­me­sÄŻ, o Stok­hol­mo va­do­ vai vi­sai â&#x20AC;&#x17E;Bra­ban­de­rioâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgu­lai skirs ypa­tin­gÄ&#x2026; dÄ&#x2014;­me­sÄŻ, Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ras nu­spren­dÄ&#x2014; ne­pra­leis­ti pro­gos pri­ sta­ty­ti mō­sĹł mies­tÄ&#x2026;. To­dÄ&#x2014;l ge­gu­ŞÄ&#x2014;s 30 die­nÄ&#x2026;, kai Stok­hol­me mi­si­jos da­ ly­viai Ĺ ve­di­jos sos­ti­nÄ&#x2014;s vi­suo­me­nei pri­sta­tys Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026;, V.Grub­liaus­kas ÄŻ ĹĄÄŻ mies­tÄ&#x2026; nu­skris lÄ&#x2014;k­tu­vu. TÄ&#x2026; pa­tÄŻ va­ka­rÄ&#x2026; jis ke­ti­na grįŞ­ti na­mo. â&#x20AC;&#x17E;Vil­ties mi­si­ja â&#x20AC;&#x201C; 2012â&#x20AC;&#x153; ap­lan­kys Vis­bÄŻ (Got­lan­do sa­la, Ĺ ve­di­ja), kur 1233 m. ÄŻsi­kō­rÄ&#x2014; bro­liai pran­ciť­ko­ nai, taip pat Stok­hol­mÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia pran­ ciť­ko­nai ÄŻsi­kō­rÄ&#x2014; 1268 me­tais (Rid­ dar­hol­men baŞ­ny­Ä?io­je, Stok­hol­mo cent­re, ku­rio­je yra pa­lai­do­ti Ĺ ve­di­ jos ka­ra­liai). Mi­si­ja ap­lan­kys Ar­bo­ga mies­tÄ&#x2026;, ku­ria­me bro­liai pran­ciť­ko­ nai ÄŻsi­kō­rÄ&#x2014; 1285 m. ir mies­to baŞ­ny­ Ä?iÄ&#x2026; iť­puo­ťÄ&#x2014; uni­ka­lio­mis fres­ko­mis apie ĹĄv. Pran­ciť­kaus gy­ve­ni­mÄ&#x2026;.

Ĺ iĹł me­tĹł â&#x20AC;&#x17E;Eu­ro­vi­zi­josâ&#x20AC;&#x153; kon­kur­sas aist­rin­ gus lo­ťÄ&#x2014;­jus ÄŻaud­ri­no iki Eu­ro­ly­gos ak­ty­ vu­mo aukť­tu­mĹł. As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­viai sta­to ma­siť­kai. Bai­su, kas da­ro­si. Sta­to ir po ke­lis tĹŤks­ tan­Ä?ius li­tĹł. Mu­zi­ka juk ne spor­ tas, pa­klau­sÄ&#x2122;s su­pran­ti, ar at­li­kÄ&#x2014;­jas ge­rai dai­nuo­ja. O tai la­bai pri­trau­ kia pi­ni­gusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti­ki­no vie­nos la­Şy­ bĹł bend­ro­vÄ&#x2014;s di­rek­to­rius Dai­nius Gul­bi­nas. La­Şy­bĹł bend­ro­vÄ&#x2014;s klien­tams siō­ lo ÄŻvai­riau­sius sta­ty­mĹł va­rian­tus. â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­viai, pro­gno­zuo­da­mi, ar pa­puls Do­na­tas Mont­vy­das ÄŻ de­ ĹĄim­tu­kÄ&#x2026;, ar ne, pa­si­da­li­jo per pu­ sÄ&#x2122;. Pa­vyz­dĹžiui, sta­tan­tys uĹž tai, kad ru­sai ar ĹĄve­dai pa­teks ÄŻ de­ťim­ tu­kÄ&#x2026;, iť­loĹĄ ne­daug. Ta­Ä?iau lai­mÄ&#x2014;­ ji­mas yra ga­ran­tuo­tasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­ jo D.Gul­bi­nas. Lie­tu­viai pir­mÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; vie­tÄ&#x2026; pro­gno­ zuo­ja Ĺ ve­di­jos at­li­kÄ&#x2014;­jai. â&#x20AC;&#x17E;Ant­ro­je vie­to­je yra ru­sai, o tre­ Ä?io­je â&#x20AC;&#x201C; lie­tu­vis. Nors pa­gal buk­me­ ke­riĹł ver­ti­ni­mus Lie­tu­va yra ant­ ro de­ťim­tu­ko pa­bai­go­je. Lie­tu­vos kur­sas â&#x20AC;&#x201C; 100, va­di­na­si, uĹž tai, kad Lie­tu­va lai­mÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Eu­ro­vi­zi­jÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, pa­

sta­Ä?ius 10 li­tĹł, iť­loť­tum 1 tĹŤkst. li­ tĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no D.Gul­bi­nas. Nors â&#x20AC;&#x17E;Eu­ro­vi­zi­josâ&#x20AC;&#x153; kon­kur­sas la­biau po­pu­lia­res­nis tarp jau­ni­ mo, ta­Ä?iau ÄŻ la­Şy­bĹł punk­tus uŞ­su­ ka ÄŻvai­riau­sio am­Şiaus Ĺžmo­nÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Jei spor­te do­mi­nuo­ja vy­rai, ĹĄio kon­kur­so sta­ty­muo­se ak­ty­vios mo­ te­rys. Atei­na ir vy­res­niĹł Ĺžmo­niĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti­ki­no la­Şy­bĹł bend­ro­vÄ&#x2014;s va­do­vas. D.Gul­bi­nas pa­ste­bÄ&#x2014;­jo, kad lie­ tu­viai nÄ&#x2014;­ra itin op­ti­mis­tiť­ki ir D.Mont­vy­dui kon­kur­so nu­ga­lÄ&#x2014;­to­jo lau­rĹł ne­Şa­da. â&#x20AC;&#x17E;Ta­Ä?iau sta­to­ma, kad D.Mont­vy­das pa­puls ÄŻ ket­ver­tu­kÄ&#x2026;,

de­ťim­tu­kÄ&#x2026;. SpÄ&#x2014;­ja­ma, kad lie­tu­viĹł uĹžim­ta vie­ta bus ly­gi­nÄ&#x2014; ar ne­ly­gi­ nÄ&#x2014;. Sta­to­ma net uĹž su­rink­tĹł bal­sĹł skai­Ä?iĹł. Yra ai­bÄ&#x2014; sta­ty­mĹł, ku­riuos ga­li­ma skai­Ä?iuo­ti ir pro­gno­zuo­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; D.Gul­bi­nas. Prog­no­zuo­da­mi, ar Lie­tu­vos at­li­ kÄ&#x2014;­jas at­si­durs aukť­Ä?iau uĹž kon­ku­ren­ tÄ&#x2026; es­tÄ&#x2026;, lie­tu­viai D.Mont­vy­do ne­pa­ lai­ko ir pro­gno­zuo­ja sÄ&#x2014;k­mÄ&#x2122; es­tui. Ki­tos Klai­pÄ&#x2014;­dos la­Şy­bĹł bend­ro­ vÄ&#x2014;s at­sto­vÄ&#x2014; Auť­ra Gu­dĹžiō­tÄ&#x2014; ti­ki­no, kad di­dĹžiau­sio klien­tĹł ant­plō­dĹžio lau­kia­ma ĹĄeť­ta­die­nÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Sta­ty­mai lei­dĹžia­mi iki pat â&#x20AC;&#x17E;Eu­ ro­vi­zi­josâ&#x20AC;&#x153; kon­kur­so trans­lia­ci­ jos pra­dĹžios. Prii­mi­nÄ&#x2014;­da­ma uŞ­sa­ ky­mus pa­ste­biu, kad klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai ma­Şai pa­lai­ko D.Mont­vy­dÄ&#x2026;, o bal­ suo­ja prieĹĄâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ti­ki­no ji. Vie­nas klai­pÄ&#x2014;­die­tis pa­sta­tÄ&#x2014; 800 li­tĹł, kad D.Mont­vy­das ne­pa­teks ÄŻ fi­na­lÄ&#x2026;.

Rimas Valeikis: â&#x20AC;&#x17E;Galvok apie kitus, o apsaugok saveâ&#x20AC;&#x153; ValstybÄ&#x2014;s ÄŻmonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Regitraâ&#x20AC;&#x153; pakvietÄ&#x2014; ĹĄalies moksleivius siĹŤlyti savo idÄ&#x2014;jas eismo saugumui gerinti. Visi moksleiviai â&#x20AC;&#x201C; nuo aĹĄtuntoko iki abituriento â&#x20AC;&#x201C; raginami burti klasÄ&#x2014;s draugus ir kartu dalyvauti iniciatyvoje â&#x20AC;&#x17E;Mano idÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; mĹŤsĹł saugumui kelyjeâ&#x20AC;&#x153;. Sugalvoti idÄ&#x2014;jÄ&#x2026;

Moksleiviams tereikia sugalvoti idÄ&#x2014;jÄ&#x2026; saugaus eismo tema ir jÄ&#x2026; originaliai pateikti. Pasak konkurso organizatoriĹł, tinka viskas, kas tik nevarĹžo moksleiviĹł fantazijos ir padeda ÄŻtaigiai perteikti mintis: nuotraukos, pieĹĄiniai, vaizdo, garso ir kitos pristatymo formos. Kelyje bĹŤtina prisiminti kitus

â&#x20AC;&#x17E;IdÄ&#x2014;jĹł, kaip kelyje bĹŤti saugesniam, gali bĹŤti daugybÄ&#x2014;, svarbiausia â&#x20AC;&#x201C; kad nÄ&#x2014; vienas eismo dalyvis nepamirĹĄtĹł, jog kelyje yra ne vienas. TokÄŻ supratimÄ&#x2026; reikia skiepyti nuo maĹžumÄ&#x2014;s, todÄ&#x2014;l ir tokie konkursai moksleiviams â&#x20AC;&#x201C; prasmingi ir labai reikalingiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie rengiamÄ&#x2026; akcijÄ&#x2026; kalba televizijos laidĹł

ď ŽAtmintinÄ&#x2014;: XRYfWROĂ­aV[N]_V`VZV[aVXVab`

vedÄ&#x2014;jas, dailininkas, realybÄ&#x2014;s ĹĄou â&#x20AC;&#x17E;Robinzonaiâ&#x20AC;&#x153; nugalÄ&#x2014;tojas Rimas Valeikis. Jo nuomone, svarbiausia visuomet pabandyti ÄŻsijausti ÄŻ kito eismo dalyvio kailÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Kartais atrodo, kad bĹŤtinai esi matomas tamsiame kelyje be atĹĄvaitĹł, kad

4RQVZV[\/N_abX\`[b\a_

kitas vairuotojas negali dirstelÄ&#x2014;ti ÄŻ ĹĄonÄ&#x2026; tÄ&#x2026; akimirkÄ&#x2026;, kai iĹĄbÄ&#x2014;gsi ÄŻ gatvÄ&#x2122;, kad jo dÄ&#x2014;mesio neatitrauks nuovargis ar mintis apie darbÄ&#x2026;. Jei visuomet pagalvotume, o kÄ&#x2026; mÄ&#x2026;sto kitas eismo dalyvis, bĹŤtume daug saugesni patysâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nea-

bejoja ir savo vienuolikameÄ?iam sĹŤnui tokÄŻ patÄŻ supratimÄ&#x2026; skiepijantis R.Valeikis. Tiesa, jis prisipaŞįsta ir pats paauglystÄ&#x2014;je mÄ&#x2014;gÄ&#x2122;s per daug nesusimÄ&#x2026;stydamas spustelÄ&#x2014;ti akceleratoriaus pedalÄ&#x2026;, taÄ?iau tikisi, kad jaunĹł vairuotojĹł sÄ&#x2026;moningumas didÄ&#x2014;ja, ir tam didelÄ&#x2014;s ÄŻtakos turi ĹĄvietimas, aiĹĄkinimas, pavyzdĹžiĹł pateikimas. â&#x20AC;&#x17E;Net ir man anks Ä?iau kvai la atrodÄ&#x2014; idÄ&#x2014;ja, kad vaĹžiuojant automobilio gale bĹŤtina prisisegti saugos dirĹžais. PamatÄ&#x2122;s reklamÄ&#x2026; apie per priekinÄŻ stiklÄ&#x2026; iĹĄkrentanÄ?iÄ&#x2026; neprisisegusiÄ&#x2026; mergaitÄ&#x2122;, likau sukrÄ&#x2014;stas, o mano sĹŤnus dabar pats be jokiĹł raginimĹł prisisega. To kie pavyzdĹžiai su kre Ä?ia, bet yra labai reikalingiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neabejoja R.Valeikis ir sveikina iniciatyvÄ&#x2026; moksleivius skatinti paÄ?ius kurti, galvoti, ÄŻsijausti ÄŻ eismo dalyviĹł vaidmenÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Tikiuosi, kad ĹĄvietimas, kitĹł pavyzdĹžiai ir idÄ&#x2014;jos duos vaisiĹł ir saugumo kelyje mums visiems bus daugiauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apibendrina R.Valeikis.

Konkurso taisyklÄ&#x2014;s

NeatsiĹžvelgiant ÄŻ tai, kokia forma idÄ&#x2014;ja bus pateikta, apie jÄ&#x2026; papasakoti reikÄ&#x2014;tĹł viename A4 formato lape ir iĹĄsiĹłsti e. paĹĄtu idejaveza@ gmail.com iki ĹĄiĹł metĹł birĹželio 11 d. Geriausios idÄ&#x2014;jos autoriai bus apdovanojami ir skelbiami pagrindinio organizatoriaus â&#x20AC;&#x201C; valstybÄ&#x2014;s ÄŻmonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Regitraâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; svetainÄ&#x2014;je internete www.regitra.lt bei â&#x20AC;&#x17E;Facebookâ&#x20AC;&#x153; proďŹ lyje â&#x20AC;&#x17E;IdÄ&#x2014;ja veĹžaâ&#x20AC;&#x153;. Geriausi darbai bus iĹĄrinkti remiantis ĹĄiais kriterijais: idÄ&#x2014;jos realumas ir galimybÄ&#x2014;s jÄ&#x2026; ÄŻgyvendinti (ar ĹĄi idÄ&#x2014;ja gali bĹŤti realiai pritaikoma saugumui keliuose uĹžtikrinti) bei originalumas ir novatoriĹĄkumas (paÄ?ios idÄ&#x2014;jos ir jos pateikimo formos). Konkurso nugalÄ&#x2014;tojai bus apdovanoti pagrindiniu prizu â&#x20AC;&#x201C; jĹł mokykloje apsilankys garsus Lietuvos lenktynininkas. LaimÄ&#x2014;jusiai klasei lenktynininkas ves saugaus eismo pamokÄ&#x2026;, papasakos apie savo darbo ypatumus ir subtilybes. Visa klasÄ&#x2014; taip pat bus apdovanota ir kitais organizatoriĹł prizais. UĹžs. 961214


Orai

Šiandien vietomis silpnai palynos, vyraus 17–22 laipsnių šiluma. Sekmadienį taip pat kai kur trumpai palis. Naktį temperatūra bus 6–10, dieną 16–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, gegužės 26 d.

+17

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+18

Utena

+18

5.06 22.00 16.54

147-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 219 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas  +19 Kairas +33 Keiptaunas  +19 Kopenhaga +23

kokteilis Šeš­ta­die­nio klau­si­mas Jei Sei­mo na­r ys il­gai sto­vi prie tri­bū­ nos ir ne­kal­ba. Ką tai ga­li reikš­ti? Sa­lė­je šal­ta, o tri­bū­na ap­šil­do­ma? Ten jam stai­ga kri­to ir pra­d in­go rei­ tin­gas? No­r i ger­t i ir lau­k ia, kol at­neš van­ dens? Pris­nū­do? Ne­t i­kė­tai nu­smu­ko kel­nės? Lau­k ia, kol at­neš pa­si­sa­ky­mo teks­tą? Nu­si­pir­ko nau­ją kos­t iu­mą, ku­r iuo jis no­r i pa­si­di­d žiuo­ti? Ką tik atė­jo iš bu­fe­to ir dar te­bek­ram­ to kąs­nio li­ku­čius? Tai ne Sei­mo na­r ys, o kaž­k ie­no pa­ mirš­ta sta­tu­la? Pa­ža­dė­jo gi­mi­nai­čiams, kad pa­ro­dys per TV, ir lau­kia trans­lia­ci­jos pra­džios? Su­si­mąs­tė? Iš tri­bū­nos ge­r iau ma­ty­ti, kuo ten pa­ sku­t i­nė­je ei­lė­je už­sii­ma jo frak­ci­jos na­rė su ki­tos frak­ci­jos at­sto­vu? Jam pa­t i­kė­jo ei­t i į tri­bū­ną, ta­čiau ne­ pa­sa­kė, ko­k ia te­ma pa­si­sa­ky­ti? Pro­tes­tuo­ja, kad il­gai ne­lei­do pa­si­sa­ky­ti?

Londonas +24 Madridas +28 Maskva +20 Minskas  +19 Niujorkas +30 Oslas +25 Paryžius +25 Pekinas +32

Praha +20 Ryga  +17 Roma +24 Sidnėjus  +18 Talinas  +18 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +20

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+18

Vilnius

Marijampolė

+19

Alytus

Šiandien: Algimantas, Eduardas, Milvydė, Nerimantas, Pilypas, Vilhelmina Rytoj: Augustinas, Brunonas, Genadijus, Leonora, Virgaudas, Žymantė

gegužės 26-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

16

14

12

5

13

16

15

12

4

14

16

15

15

4

rytoj

pirmadienį

1825 m. Ka­r a­l iau­č iu­ je iš­leis­tas Liud­vi­ko Rė­ zos su tal­k i­n in­kais pa­ reng­tas pir­ma­sis lie­t u­ vių liau­dies dai­nų rin­ki­ nys („Dai­nos“). 1868 m. Ang­li­jo­je pa­sku­ ti­nį kar­tą vie­šai įvyk­dy­ ta mir­t ies baus­mė, pa­ ka­riant ai­rių na­cio­na­lis­ tą Mi­chael Bar­rett. 1924 m. JAV priim­t as įsta­ty­mas, ku­riuo už­sie­ nie­čiams, iš­sky­rus ja­po­ nus, ap­r i­bo­ta imig­ra­ci­ ja į ša­lį.

1964 m. gi­mė ro­ko mu­zi­ kan­tas Len­ny Kra­vitz.

1995 m. Šiau­rės Ko­rė­ ja pri­pa­ž i­no, kad ša­ly­je trūks­ta mais­to, ir krei­pė­ si pa­gal­bos į Ja­po­ni­ją. 1997 m. Aust­r a­l i­j os prem­je­ras John Ho­ward at­si­pra­šė tūks­tan­čių ša­ lies abo­r i­ge­nų už vy­ riau­sy­bės vyk­dy­tą asi­ mi­lia­ci­jos po­li­ti­ką. 1999 m. NA­TO pra­ne­ šė su­ren­g u­si di­d žiau­sio mas­to oro ata­kas per vi­ są Ju­gos­la­vi­jos kam­pa­ni­ ją: per pa­rą bu­vo su­reng­ ta 650 skry­džių, įskai­tant 284 smo­gia­muo­sius.

Sa­vait­ga­lis bus šil­tas ir be lie­taus Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ke­ti­nan­tiems pra­mo­gau­ti po at­vi­ ru dan­gu­mi ar­ba dar­buo­tis so­de pa­sku­ti­nis ge­gu­žės sa­vait­ga­lis ža­ da šil­tą ir ne­lie­tin­gą orą.

Kaip pro­gno­za­vo Lie­tu­vos hid­ro­ me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­ nas Pakš­tys, šian­dien ir ry­toj Klai­ pė­do­je bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, be žy­mes­nių kri­tu­lių. Die­no­mis oras įšils iki 18–21, o nak­ti­mis –

Ne­mo­ka­mi pa­ta­ri­mai Nep­jau­k i­te ša­kos, ant ku­r ios nie­kas ne­sė­di. Sek­se, kaip ir au­to­mo­bi­lių spor­te, svar­ biau­sia ne­gai­lė­ti pi­ni­g ų ge­rai ir ko­ky­ biš­kai gu­mai. Kad pie­nas ne­pa­bėg­tų, stip­riau pri­riš­ ki­te kar­vę. Ava­ly­nė tar­naus žy­miai il­g iau, jei ne­ pirk­si­te nau­jos. Čes­ka (tin­gi­te dirb­ti, no­ri­te gau­ti pi­ni­gų už nie­ką – ei­ki­te į Sei­mą)

Vardai

„„Va­sa­rop: ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis orai bus pa­lan­kūs ir poil­siui pa­

jū­ry­je. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

iki 6–9 laips­nių ši­lu­mos. Sa­vait­ ga­lį pūs šiau­rės, šiau­rės va­ka­rų 4–9 m/s vė­jas. Spe­cia­lis­to tei­gi­ mu, ir to­li­mes­nė­mis die­no­mis tu­ rė­tų džiu­gin­ti pa­sto­vūs orai – di­ de­lių per­mai­nų ne­lau­kia­ma. „Ki­tą sa­vai­tę vy­raus va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų 5–10 m/s vė­jas, bus be žy­mes­nių kri­tu­lių. Di­des­nė lie­ taus ti­ki­my­bė – tik ant­ro­jo­je sa­vai­ tės pu­sė­je, maž­daug ket­vir­ta­die­nį penk­ta­die­nį“, – tei­gė L.Pakš­tys. Ter­mo­met­ro stul­pe­lis įdie­no­jus tu­rė­tų kil­ti iki 17–20, nak­ti­mis – iki 5–8 laips­nių ši­lu­mos.

2012-05-26 Klaipeda  

NET 37 „Shutterstock“ nuotr. PORTRETAS TV HEROJUS + KULINARIJA SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS BIBLIOTEKA – į grim...