6
trečiadienis, gegužės 16, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Dirbdamas VTEK įsigyji priešų
Taupymo politikos laukia smūgis?
Stasys Gudavičius
Redakcijos skiltis
Valentinas Beržiūnas
K
uris laikas Europoje kal bama tik apie taupymą ir tik jį. Pirmu smuik u Europoje griežė ir grieš Vok iet ij a. Vok ieč iai nemėgst a netvarkos, ypač šal ies finansuo se. Nenuostabu. Europos varikliu vadinama šalis uždirba, o ne sko linasi. Ir vok iečiai nėra patenk in ti, kai didžioji dalis Europos elgia si priešingai.
Europos politikai dabar turės rasti kompromi są ne tik dėl finansinių klausimų, tačiau ir dia loge su Europos visuo mene. Dar būtų ne bėda, jei skolininkai sugebėt ų grąž int i skolas. Tačiau kaip? Juk tok ios šalys kaip Grai kija, užuot investavusios į, tark i me, šal ies pramonę, ilg us metus skyrė mil ijardus social inėms iš mokoms did int i, net ginklams pirkt i. Pav yzd žiui, graikai gyve no kelis kartus geriau, nei leid žia jų ekonomika. Ispanijos, Italijos padėtis, žinoma geresnė. Tai – industr inės šalys. Bet problema ta pat i – skoloms, kurių susiklaupė tikrai daug, gra žinti vis vien teks veržtis dirž us. O taupymas, jei kartu neskatinama ekonomika, gali sukelti dar didesnį ekonomikos nuosmukį, o kartu ir visuomenės pasipiktinimą. Praūžę per Senąjį žemyną rink i mai parodė, kad Europos šalių vi suomenės nėra patenk intos biu džeto karpymais. Pranc ūz ijos prez ident as Fran cois Hollande‘as aišk iai pabrėžė, kad ekonom ikos aug imas jam ne maž iau svarbus nei taupy mas, fiksuotas Europos stabilu mo pak te. Žinoma, būtų pernelyg drąsu sa kyti, kad vok iečiai su prancūzais imtų remti ietis dėl Stabilumo pa kto. Tačiau akivaizdu, kad abiem teks nusileist i, kad ir avis būt ų sveika, ir vilkas sotus.
s.gudavicius@diena.lt
Ž
iniasklaidos, viešosios komu nikacijos ir kovos su korupcija specialistas Rytis Juozapavi čius teigia, kad darbas Vy riausiojoje tarnybinės etikos komi sijoje (VTEK) – slogus ir toksiškas. Todėl daugiau dirbti šioje komisijo je jis neketina. R.Juozapavičius nese niai baigė penkerius metus trukusią kadenciją VTEK, į kurią jį delegavo 2007-aisiais premjeru buvęs Gedi minas Kirkilas. Dabartinis Vyriausy bės vadovas Andrius Kubilius jau ku rį laiką nesugeba rasti, ką deleguoti į VTEK vietoj R.Juozapavičiaus.
Kitaip sakant, jei paktas sugriūtų, europinei taupymo politikai būtų suduotas galut in is smūg is. Kiek viena Europos šalis eitų už save. Tok iu atveju nepavydėtinoje pa dėt yje atsidurt ų ne tik Graik ija, kur i veik iausiai pirmoji pal ikt ų euro zoną, tačiau ir kitos ES ša lys, kurių finansų stabilumas pri klauso nuo euro zonos garantijų. Kuo tai baigtųsi? Sunku pasakyti. Galbūt net būtų galima būtų kal bėti apie juodąjį euro žlugimo sce narijų. Tiesa, sudėtinga pasakyti ir tai, ar toks scenarijus nėra tikėti nas net ir išlaikius paktą sveiką. Prancūzijos rinkimai, žinoma, bu vo svarbūs, tačiau kur kas svar biau, kas naują vyr iausybę for muos Vok iet ijoje. Federal in iai rinkimai – ne už kalnų, o A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga, regis, praranda populiarumą. Ką tik part ija prarado vienos di džiaus ių Šiaurės Reino-Vestfa lijos žemės kontrolę. Anal it ik ų tvirt in imu, rink imai čia dažnai parodo, kas gal i laukt i per fede ralinius rink imus. Jei visg i vyriausybę formuos da bar opozicijoje esantys socialde mokratai, tikėt ina, kad griežtas A.Merkel taupymo kursas galėtų pak isti į nuosaikesn į. Žinoma, „nuosaikesnis“ nereiškia, kad vok iečiai ims skat int i varto jimą skolų sąskaita, tačiau jie, pa vyzdžiui, gali nebūti tokie reiklūs Europ oje taupymo klaus imais, kok ia yra A.Merkel. Taig i, ir šiuo atveju bendrai Eu ropos taupymo pol it ikai gal i bū ti suduotas smūg is. Kita vert us, jei rink imai Vok iet i joje atneš sėkmę krikdemams, galbūt partijai pakeitus lyder į, tai dar nereiškia, kad vokiečiams pa vyks išlaik yt i bent jau dabart in į status quo. Scen ar ijus, kad kiekv ien a Eu ropos šal is imsis tvark yt is savo kieme kaip nor i ir sugeba, nėra jau toks neįmanomas. Juk net Graik ijoje, šiuo metu gy venančioje iš tarptautinių kredi torių kišenės, vietos politikai ne sikuklina svaidytis žaibais tų pa čių kred itor ių pusėn, siekdam i persiderėti paskolų sąlygas. Taig i, Europa iš tiesų susidūrė su išbandymu, kuris gali pakoreguo ti Senojo žemyno ateit į. Europos politikai dabar turės rasti kompromisą ne tik dėl finansinių klausimų, tačiau ir su visuomene. Ar tai pavyks, parodys laikas.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Nepanoro: R.Juozapavičius atsisakė premjero pasiūlymo likti VTEK dar
– Gal darbas VTEK laikomas ne prestižiniu, prastai mokamu, psichologiškai įtemptu, nes pa sitaiko nemažai kritikos dėl šios komisijos sprendimų? – Dirbdamas toje komisijoje iš esmės įsigyji nemažai priešų. Kiekvienas žmogus, eidamas į tą postą VTEK, turi pagalvoti, ar turės pakankamai psichinės energijos, kad ištvertų tą įsigytų priešų gausą. Juk kone kiekvie nas politikas ar pareigūnas, dėl kurio VTEK priima neigiamą sprendimą, tampa potencialiu tiek visos komisi jos, tiek kiekvieno jos nario priešu. Jie priima VTEK sprendimą kaip asme niškumą, kaip kokį asmeninio santy kio su tavimi kūrimą. Jie tave tempia į teismą. Kartais net visa komisija tu ri eiti liudyti į teismą. Pavyzdžiui, taip atsitiko buvusio ūkio ministro Dai niaus Kreivio atveju. Natūralu, kad toks VTEK apsvarstytų pareigūnų nepasitikėjimas, priešiškumas nuo dija bendrą darbo komisijoje atmos ferą. Galima sakyti, kad darbas toje komisijoje yra toksiškas. Todėl, ma tyt, žmonės ir nesiveržia į jį.
– VTEK narys nesijaučia prieš ki tus politikus ir pareigūnus etiš kai pranašesnis – toks neklystan tis ir neliečiamas? – Anaiptol. Ten nesi ir nesijauti vir šesnis prieš kitus. Tiesiog dirbant tą darbą reikia laikytis tam tikrų skaid rumo, objektyvumo, teisės, moralės ir etikos principų. Ir tiek. Tikiu, kad yra pakankamai žmonių, kurie gali tą darbą dirbti. Kai 2007-aisiais atėjau į VTEK, man atrodė, kad darbas yra ki toks, nei paaiškėjo po to. Kuo toliau, tuo labiau man jis panašėjo į teisėjo darbą. O teisti žmones, pripažinkim, nelabai malonu, nors ir suvoki, kad teisybė turi būti išaiškinta. Tai ir da riau visus pastaruosius penkerius me tus – stengiausi išsiaiškinti teisybę.
– Ar sugebėjote tą „toksišką iš šūkį“ priimti ir įveikti per darbo VTEK penkerius metus? – Viena vertus, man atrodė, kad ma no darbas buvo sėkmingas. Bet kar tais būdavo visai priešingas jaus mas. Tarkim, kai į VTEK pateko toks klientas kaip Viešųjų pirkimų tar nybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, man pasirodė, kad yra labai sunku. Su Ž.Plytniku buvo gana sudėtinga – reikia tai pripažinti. Ir netgi kartais atrodė, kad svyra rankos. Tokie atve jai žmogų ganėtinai išsekina. – O gal premjeras siūlė jums dar vieną kadenciją likti VTEK? – Premjeras man siūlė tęsti darbą.
vieną kadenciją.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
Bet manau, kad jau atlikau savo pa reigą, atitarnavau nuo skambučio iki skambučio. Tikiu, kad ir kiti žmonės gali dirbti tą darbą.
politiniais vertinimais. Šios komisijos nariams to daryti tiesiog negalima. Kai kurie komisijos nariai ban do nusišalinti nuo klausimų, kuriuos sieja su juos į komisiją skyrusia ins titucija arba asmeniu. Aš to niekada nesupratau. Pavyzdžiui, mane skyrė G.Kirkilas. Kažkaip niekad nesisten giau įtikti nei jam, nei tuo labiau So cialdemokratų partijai, kuriai eksp remjeras priklauso. Kartais netgi pagalvoju, kad emo ciniai nuostoliai, kuriuos patyriau tame darbe, neatperka pinigų, ku riuos už jį gavau. Nežinau, ar turi būti kam nors įsipareigojęs, kai eini į tokį darbą. Man tai klausimų nekelia, bet pastebiu, kad kai kurie komisijos nariai kartais juos kelia.
Kiekvienas žmogus, eidamas į tą postą VTEK, turi pagalvoti, ar jis turės pakanka mai psichinės energi jos, kad ištvertų tą įsi gytų priešų gausą.
– Tame darbe įžvelgėte bent kiek nors politinio atspalvio? – Aš niekad jo neįžvelgiau. Kažkaip niekad negalvojau apie tą politinį at spalvį. Žinoma, lengvai gali suteik ti tokį atspalvį, jeigu įsitrauki į ga lios žaidimus, jeigu pradedi galvoti, kas mane paskyrė į komisiją, ir pra dedi vertinti komisijoje nagrinėjamus pareigūnus pagal politines preferenci jas. Kai tik tokios mintys ar toks su vokimas atsiranda, mano supratimu, reikia kuo greičiau išeiti iš VTEK, nes tikrai tai galų gale baigsis angažuotais
– Kaip įvertintumėte viešųjų ir privačių interesų derinimo Lie tuvoje padėtį? – Paprastai konstatuojami pažeidi mai, susiję su pareigūnų ir politikų nenusišalinimu nuo su jais susijusių klausimų svarstymo tose instituci jose, kur pareigūnai ar politikai dir ba. Bet tenka apgailestauti, kad, deja, iki šiol nėra kokio nors vieno aiškaus mato, kuris leistų suskaičiuoti arba apibendrinti rezultatus viešųjų ir pri vačiųjų interesų derinimo srityje. – O rankos kartais nenusvirda vo, kai teismai naikindavo VTEK sprendimus? – Mums, reikia pasakyti, sekėsi. Si tuacija tolydžio gerėjo. Dabar teis mai naikina kur kas mažiau komisi jos sprendimų, nei to pasitaikydavo anksčiau. Dabartiniam VTEK pir mininkui Remigijui Reketai iš esmės pavyko įgyvendinti savo iškeltą tiks lą – parengti klausimus komisijai svarstyti taip, kad būtų priimtas kuo mažiau abejonių keliantis, kuo labiau teisiškai pagrįstas sprendimas, kurio teismai nebeatšaukia. Štai čia ir yra vienas tų rodiklių, kuris parodo VTEK darbo kokybę. Bet tų rodiklių turi bū ti daugiau. Kur kas daugiau.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
– Kodėl premjerui A.Kubiliui ne siseka parinkti jums pamainos? – paklausėme R.Juozapavičiaus. – Sunku pasakyti. Ne manęs reikėtų to klausti, o paties premjero ar jo ap linkos. Anksčiau ar vėliau kandidatas vis tiek atsiras.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244