Page 1

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Gre­ta „Me­ri­dia­no“ tu­rė­tų ry­mo­ti dar vie­nas lai­vas – „Kur­šis“.

Miestas 2p.

trečiadienis, balandžio 25, 2012

Ga­li­my­bė 1 pro­c. skir­ti par­ti­joms pa­rem­ti ke­lia ne­su­sip­ra­ti­mus.

96 (19 397)

Ny­der­lan­dų prem­je­rui M.Rut­tei ne­pa­vy­ko įti­kin­ti olan­dų po­li­ti­kų tau­py­ti.

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

Tal­ka vir­to po­li­ti­niu šou Pi­lie­ti­nė ak­ci­ja „Da­ rom“ Klai­pė­dos ra­ jo­ne ne­ti­kė­tai ta­po par­ti­nių kuo­pe­lių rek­la­mi­ne kam­pa­ ni­ja. Ryš­kia at­ri­bu­ ti­ka pa­si­da­bi­nę vie­ tos po­li­ti­kai taip uo­ liai de­monst­ra­vo sa­vo mei­lę gam­tai, kad pi­lie­ti­nė ak­ci­ ja pa­vir­to spal­vin­gu par­ti­jų šou.

Kaina 1,30 Lt

„Žu­vis – tai ne rū­ky­ti la­ši­niai.“ Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vac­lo­vas Pet­kus vaiz­džiai no­rė­jo įro­dy­ti, jog pre­ky­ba žu­vi­mis yra spe­ci­fi­nė.

2p.

Vėl lau­kia pri­vers­ti­nis grū­di­ni­ma­sis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po po­ros sa­vai­čių klai­pė­die­čių lau­ kia iš­ban­dy­mas šal­tu du­šu – pra­si­ dės hid­rau­li­niai ban­dy­mai. Iki šiol nė­ra at­ras­to ki­to bū­do, kaip iš­ban­ dy­ti ši­lu­mos tra­sas. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Žai­dė V.Le­ni­no vals­ty­bę?

„Ma­nęs neį­ti­kins, kad ak­ci­ja „Da­ rom“ Klai­pė­dos ra­jo­ne ne­pa­nau­ do­ta po­li­ti­nei rek­la­mai. Ma­ny­ čiau, kad pi­lie­tiš­kas ini­cia­ty­vas par­ti­niams tiks­lams nau­do­ti nee­ tiš­ka“, – ne­slė­pė vie­nas Gargž­dų gy­ven­to­jas. „Aš ne­no­riu, kad mū­sų vy­riau­ sio­ji ša­lies val­džia rink­tų šiukš­les. Ko­dėl tai tu­ri da­ry­ti Pre­ zi­den­tė, prem­je­ras?

4

„„Pri­da­rė: pi­lie­ti­nė ak­ci­ja Klai­pė­dos ra­jo­ne ak­ty­viai pa­nau­do­ta po­li­ti­nei rek­la­mai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je nuo Kau­ no gat­vės hid­rau­li­niai tra­sų ban­ dy­mai šie­met pra­si­dės ge­gu­žės 14ąją. Kaip ir kas­met, skel­bia­ma, kad jie truks sa­vai­tę. „Šie­met tra­sų pa­tik­ri­ni­mai šiau­ ri­nė­je mies­to da­ly­je pra­si­dės sa­ vai­te vė­liau. Taip nu­spręs­ta, nes žmo­nės skun­dė­si, kad, vyks­tant pa­tik­ri­ni­mams anks­čiau, yra per vė­su. Tad nu­spren­dė­me pa­vė­lin­ ti“, – tvir­ti­no įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­lu­mos tie­ki­mo tar­ny­ bos va­do­vas Leo­nar­das Jo­ku­baus­kas.

2


2

trečiadienis, balandžio 25, 2012

miestas

Ka­ri­nia­me lai­ve – jau­ni­mo vieš­bu­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos cent­re ga­li at­si­ras­ti dar vie­nas lai­vas – gre­ta „Me­ri­dia­no“ no­ri­ma pri­švar­tuo­ti Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų mi­nų ieš­ko­to­ją „Kur­šį“.

Šį 1959 m. Vo­kie­ti­jo­je pa­sta­ty­tą 50 m il­gio ir 8 m plo­čio lai­vą Ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos nu­ra­šys šių me­tų pa­ bai­go­je ar­ba ki­tų pra­džio­je. Nu­ma­

Ge­riau­sia vie­ta „Kur­ šiui“ – gre­ta „Me­ri­ dia­no“, nes kran­ti­nės tarp Bir­žos ir Pi­lies til­tų yra skir­tos pra­ mo­gi­niams lai­vams.

ty­ta, kad jo par­duo­ti ne­ga­li­ma, tad jis po nu­ra­šy­mo tu­ri bū­ti nau­do­ ja­mas vi­suo­me­nės po­rei­kiams ar­ ba uti­li­zuo­ja­mas, o to­kia pa­slau­ga la­bai bran­gi. Bu­riuo­to­jas Kęs­tu­tis Ogins­kas va­kar krei­pė­si į Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ją, kad ši tar­pi­nin­kau­tų pa­de­dant iš­sau­go­ti

„Kur­šį“. „Su­ma­ny­mas toks – iš­ stum­ti „Kur­šį“ į Klai­pė­dos cent­ rą. Juk sma­gu ei­nant til­tu žiū­rė­ ti į lai­vus. Ta­čiau tam rei­ka­lin­ga ir sa­vi­val­dy­bės pa­gal­ba“, – tei­gė K.Ogins­kas. Jo pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, pri­tai­ky­ti lai­vą vi­suo­me­nės po­ rei­kiams kai­nuo­tų apie 500 tūkst. li­tų. Svars­to­ma, kad jo de­nis liks toks, koks bu­vęs ir ja­me ga­lės vyk­ti edu­ ka­ci­niai už­siė­mi­mai, o lai­vo ka­ju­ tė­se bū­tų įreng­tas vieš­bu­tis jau­ ni­mui. „To­kiu bū­du bū­tų gau­na­mos pa­ja­mos lai­vui iš­lai­ky­ti“, – tei­gė K.Ogins­kas. Jis pra­šė Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­ nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos pa­lai­mi­ni­mo leis­ti „Kur­šį“ ne­mo­ka­mai švar­tuo­ ti Da­nės kran­ti­nės ruo­že tarp Pi­lies til­to ir irk­la­vi­mo ba­zės. Ko­mi­si­jos na­riai su­ta­rė, jog ge­ riau­sia vie­ta „Kur­šiui“ – gre­ta „Me­ri­dia­no“, nes kran­ti­nės tarp Bir­žos ir Pi­lies til­tų yra skir­tos pra­ mo­gi­niams lai­vams. Ko­mi­si­ja nu­ spren­dė kreip­tis į Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, kad ši pa­si­rū­pin­tų, jog „Kur­šis“ prie Da­ nės kran­ti­nės ga­lė­tų bū­ti ne­mo­ka­ mai švar­tuo­ja­mas ne vie­nus, o de­ šimt me­tų.

„„Ne­re­gu­lia­ru: pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis Da­nės kran­ti­nė­se vyks­ta, bet la­bai re­tai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žve­jams žada leng­va­tų Po­li­ti­kai vėl su­ko gal­vas, kaip uos­ta­mies­ty­je įdieg­ti nie­kaip ne­ pri­gy­jan­čią tra­di­ci­ją – pre­ky­bą žu­vi­mis iš lai­ve­lių Da­nės upė­je. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Jau ne­be­sus­kai­čiuo­ju, kiek me­ tų apie tai kal­ba­me, nuo­lat esa­me „tar­kuo­ja­mi“. Vie­ną kar­tą rei­kia im­ti ir iš­spręs­ti šį rei­ka­lą“, – ryž­tą de­monst­ra­vo Jū­ri­nių ir vi­daus van­ de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­rys Vid­ man­tas Pleč­kai­tis. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos žu­vi­nin­ kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas“ at­sto­ vas Min­dau­gas Ri­mei­kis tei­gė, jog pa­grin­di­nė pro­ble­ma, ko­dėl žve­jai ne­pre­kiau­ja žu­vi­mis Da­nės upė­je – rink­lia­vos už švar­ta­vi­mą­si prie Da­ nės kran­ti­nių. Be to, po­li­ti­kai anks­

čiau nu­sta­tė esą ne­tin­ka­mą vie­tą tarp Pi­lies ir Bir­žos til­tų, ir ne vi­si žve­jų lai­vai ga­li ten nu­plauk­ti. „Ge­riau­sia išei­tis bū­tų, jei pre­ky­ba žu­vi­mis iš lai­ve­lių vyk­tų prie kran­ ti­nių nuo se­no­jo Se­no­sios per­kė­los pa­sta­to iki Pi­lies til­to. Tai maž­daug pen­kio­li­kos met­rų ruo­žas. Be to, iš žve­jų ne­rei­kė­tų rink­ti rink­lia­vos už švar­ta­vi­mą­si“, – pa­ta­ri­mus Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jai va­kar dės­tė M.Ri­mei­kis. Jam ant­ri­no ir žve­jų at­sto­vai, ku­ rie tei­gė, kad dėl da­bar pri­va­lo­mų mo­kes­čių pi­giau yra ne­pre­kiau­ti žu­vi­mis, nei jas par­da­vi­nė­ti. M.Ri­ mei­kio tei­gi­mu, Klai­pė­do­je švie­žių

žu­vų po­rei­kis yra di­džiu­lis. Per­ nai per Žve­jų die­ną bu­vo su­reng­ta ak­ci­ja – iš vie­no lai­vo Da­nės upė­ je pre­kiau­ta švie­žio­mis men­kė­mis. Per ke­lias va­lan­das esą bu­vo par­ duo­ta pus­penk­tos to­nos žu­vų. Ko­mi­si­jos na­riai su­ta­rė kreip­tis į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, kad val­di­nin­kai pa­si­rū­pin­tų, jog žve­jų lai­vams bū­tų lei­džia­ma ne­mo­ka­mai švar­tuo­tis prie Da­nės kran­ti­nės nuo se­no­jo Se­no­sios per­kė­los pa­sta­to iki Pi­lies til­to. To­kia tvar­ka tu­rė­tų ga­ lio­ti, kol Da­nės kran­ti­nių ope­ra­to­ rius „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ įvyk­dys sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mą vie­no­je kran­ti­nių įreng­ti žu­vų auk­cio­ną.

Vėl lau­kia pri­vers­ti­nis grū­di­ni­ma­sis Spe­cia­lis­tai yra ne kar­ 1 tą aiš­ki­nę, kad su­keis­ti hid­rau­li­nių ban­dy­mų lai­ko ir pir­ma

„„Li­ki­mas: mi­nų paieš­kos ir nu­kenks­mi­ni­mo lai­vas grei­tai bus nu­ra­šy­tas

kaip ne­be­tin­ka­mas Ka­ri­nėms jū­rų pa­jė­goms. 

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.

juos vyk­dy­ti pie­ti­nė­je, o po to šiau­ ri­nė­je mies­to da­ly­je ne­ga­li­ma. Tei­gia­ma, kad tai su­si­ję su vieš­ bu­čiais, esan­čiais šiau­ri­nė­je mies­ to da­ly­je. Ne vi­si jų tu­ri ga­li­my­bių pa­si­šil­ dy­ti van­de­nį, o nuo bir­že­lio pra­si­

de­da tu­riz­mo se­zo­nas. Nors pla­ nuo­ja­ma, kad gy­ven­to­jams be karš­to van­dens teks vers­tis sa­vai­ tę, pa­pras­tai tai trun­ka trum­piau. Ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų karš­tu van­de­niu jau ga­li džiaug­tis po ke­ lių die­nų. Il­giau be karš­to van­dens ten­ka gy­ven­ti vie­tų, kur ap­tin­ka­ma ge­ di­mų, gy­ven­to­jams.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je pa­tik­ri­ ni­mus nu­ma­to­ma at­lik­ti nuo bir­ že­lio 11 d. L.Jo­ku­baus­kas pa­brė­žė, kad hid­ rau­li­niai ban­dy­mai di­des­niu slė­giu yra vie­nin­te­lis bū­das, ku­riuo ga­ li­ma pa­tik­rin­ti, ar vamz­džiai nė­ra su­si­dė­vė­ję. Jie at­sklei­džia silp­ną­sias tra­sų vie­tas.


3

trečiadienis, balandžio 25, 2012

miestas Vyks se­mi­na­ras

Kei­čia­mas marš­ru­tas

Pris­ta­tys plokš­te­lę

Šian­dien 9.30 val. vieš­bu­ty­je, esan­čia­me Nau­jo­jo So­do g. 1, pra­si­dės se­mi­na­ras „Už šva­rią že­mę ir ty­rą van­de­nį“. Se­mi­ na­ro tiks­las – pa­ska­tin­ti gam­ tos iš­tek­lių iš­sau­go­ji­mą, su­da­ rant są­ly­gas efek­ty­viam jų pri­ tai­ky­mui gy­ven­to­jų reik­mėms ir in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie tva­rų iš­tek­lių nau­do­ji­mą.

Nuo ge­gu­žės 2-osios tra­di­ciš­ kai kei­čia­si 11 marš­ru­to au­to­ bu­sų, va­žiuo­jan­čių į Lė­bar­tus, ga­lu­ti­nė sto­te­lė. Iki šiol ji bu­ vo ties Se­nuo­ju tur­gu­mi, o nuo ge­gu­žės 2 d. 11 marš­ru­to au­ to­bu­sai iš­vyks iš Lie­tu­vi­nin­ kų aikš­tės ir į ją grįš. To­kie po­ ky­čiai – dėl pa­to­gu­mo ke­lei­ viams.

Šeš­ta­die­nį 18.40 val. Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je gri­ ga­liš­ka­sis cho­ras „Scho­la Can­ to­rum de Re­gi­na Pa­cis“ kvie­ čia į gri­ga­liš­ko­jo cho­ra­lo gies­mių kom­pak­ti­nės plokš­te­lės „Sal­ve san­cta Pa­rens“ pri­sta­ty­mą. Pris­ ta­ty­me da­ly­vaus vie­nuo­lis be­ne­ dik­ti­nas iš Pa­lend­rių br. Jo­kū­bas Sa­vic­kis OSB.

Me­di­kai sulaukė įvertinimo Ar­tė­jan­čios pro­fe­si­ nės me­di­kų šven­tės pro­ga li­go­ni­nė­je pa­siek­tas šių me­tų re­kor­das – per pa­rą pa­gul­dy­ta dau­giau­ sia pa­cien­tų.

Pas­k ai­t a. Penk­t a­d ie­n į 10 val. sa­ vi­v al­d y­b ės po­s ė­d žių sa­l ė­j e vyks vie­š a pa­s kai­t a „ Sau­g us el­g e­s ys poil­s iau­j ant gam­t o­j e“. Pra­n e­š ė­j ai – Klai­p ė­d os ap­s kri­t ies Prieš­g ais­r i­ nės gel­b ė­j i­m o val­d y­b os ir Klai­p ė­ dos vi­s uo­m e­n ės svei­k a­t os cent­r o at­s to­v ai. Pas­k ai­t ą or­g a­n i­z uo­j a Ci­ vi­l i­n ės sau­g os sky­r ius.

s.lukosiute@kl.lt

Va­kar uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės me­di­kus pa­svei­ ki­no su ar­tė­jan­čia pro­fe­si­ne die­na. 35 me­di­kams jis įtei­kė pa­dė­kos raš­ tus už ge­rą dar­bą. „„Proga: gy­dy­to­ją V.Rau­bą me­ras pa­svei­ki­no su bū­si­mu gar­bin­gu ap­do­va­no­ji­mu. 

Joks raš­tas neats­tos nuo­šir­džios kai­mo mo­čiu­tės pa­dė­kos. Ta­čiau mies­to va­do­vas pa­brė­ žė, kad ge­riau­siai me­di­kų dar­bą ga­li įver­tin­ti ne po­li­ti­kai ar val­di­ nin­kai, o tie­sio­giai juos ver­ti­nan­ tys pa­cien­tai.

„Joks raš­tas neats­tos nuo­šir­džios kai­mo mo­čiu­tės pa­dė­kos“, – įsi­ti­ ki­nęs V.Grub­liaus­kas. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Rai­ mun­do Šu­kio pa­dė­kos raš­tas įteik­ tas 60 me­tų ju­bi­lie­jų šven­čian­čiam li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jui Vy­tau­tui Sta­niu­liui. Li­go­ni­nės va­do­vai iš anks­to pa­ svei­ki­no Nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ją, il­ga­me­tį gy­dy­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ją aku­še­rį gi­ne­ko­lo­gą Vy­tau­tą Rau­ bą, ku­riam šią sa­vai­tę bus su­teik­tas nu­si­pel­niu­sio Lie­tu­vos gy­dy­to­jo var­das ir ženk­las. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­ sas Ja­nu­šo­nis pa­dė­ko­jo ko­lek­ty­vui už ge­rą dar­bą sun­kio­mis są­ly­go­mis bei pri­mi­nė, kad li­go­ni­nės dar­bas ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas – mies­to po­ li­ti­kai tei­gia­mai įver­ti­no sau pa­

val­džios gy­dy­mo įstai­gos re­zul­ta­ tus. V.Ja­nu­šo­nis at­krei­pė dė­me­sį, kad apie sun­kias dar­bo są­ly­gas už­ si­min­ta neat­si­tik­ti­nai – praė­ju­sią pa­rą į li­go­ni­nę pa­gul­dy­tas re­kor­di­ nis šiais me­tais pa­cien­tų skai­čius – per 260, am­bu­la­to­riš­kai ap­tar­ nau­ta dau­giau kaip tūks­tan­tis li­ go­nių. Pro­fe­si­nę šven­tę me­di­ci­nos dar­ buo­to­jai mi­ni ba­lan­džio 27-ąją.

Šil­dy­mo se­zo­ną pri­mins sko­los Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Bran­giau­sias šil­dy­mo se­zo­nas uos­ta­mies­ty­je bai­gė­si, ta­čiau klai­ pė­die­čiai jį pri­si­mins dar il­gai. Ne­ ma­žą da­lį gy­ven­to­jų sle­gia sko­los už šią pa­slau­gą. Pa­ly­gin­ti su praė­ ju­siais me­tais, jos išau­go penk­ta­ da­liu.

Gy­ven­to­jų sko­la už ši­lu­mą įmo­nei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ sie­kia 14,67 mln. li­tų. Už šią pa­slau­gą nė­ra at­si­skai­tę 10 744 var­to­to­jai. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, klai­pė­die­čių sko­la išau­go 22,7 pro­c., sko­li­nin­kų skai­čius – 16,8 pro­c. Per­nai tuo pa­čiu me­tu klai­pė­ die­čių įsi­sko­li­ni­mai už ši­lu­mą sie­kė 11,96 mln. li­tų. Sko­li­nin­kų bu­vo 9195. Ma­žiau­siai išau­go so­ cia­li­niuo­se būs­tuo­se gy­ve­nan­čių

Kon­f e­r en­c i­j a. Tre­č ia­d ie­n į 12 val. Vy­t au­t o Di­d žio­j o gim­n a­z i­j o­j e ren­ gia­m a kon­f e­r en­c i­j a „Kad vi­s ų rū­ pes­t is tap­t ų vi­s ų pa­rei­g a“. Jos me­t u bus skai­to­m i pra­ne­š i­m ai apie mo­k i­ nių mo­k y­m o­s i ga­l i­my­b es ir pro­b le­ mas mo­k yk­lo­j e, vyks me­n i­n ė ak­c i­j a „Ga­l i­my­b ės ir pro­b le­m os“. Po­s ė­d is. Tre­č ia­d ie­n į 15 val. sa­v i­ val­d y­b ė­j e vyks Kont­r o­l ės ko­m i­t e­ to po­s ė­d is.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Dienos telegrafas

„„Ten­den­ci­ja: šį šil­dy­mo se­zo­ną įsi­sko­li­no dau­giau klai­pė­die­čių nei praė­

ju­sį­jį. 

as­me­nų sko­los už ši­lu­mą – 13,8 pro­c. Jos sie­kia 1,81 mln. li­tų. Pe­ nai tuo pa­čiu me­tu jos bu­vo 1,59 mln. li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įmo­n ės „Klai­p ė­d os ener­g i­ ja“ Sko­l ų val­dy­m o gru­p ės va­ do­v ė Dai­va Drun­g i­l ie­n ė aiš­k i­n o, kad šių žmo­nių įsi­sko­li­ni­mai au­

go ma­žiau­siai, nes vi­sa­da yra di­ de­l i. D.Drun­gi­lie­nė tvir­ti­no, jog di­ džiau­sią įta­ką klai­pė­die­čių įsi­sko­li­ ni­mams tu­rė­jo ypač šal­tas va­sa­ris. „Bū­tent šį mė­ne­sį ir išau­go sko­ los. Va­sa­ris bu­vo kur kas šal­tes­ nis nei ti­kė­ta­si. Ki­tų mė­ne­sių sko­ lų au­gi­mas bu­vo pa­na­šus, kaip ir praė­ju­siais me­tais“, – aiš­ki­no va­ do­vė. D.Drun­gi­lie­nė pa­brė­žė, kad si­ tua­ci­ja dėl įsi­sko­li­ni­mų nė­ra la­bai blo­ga. Jų au­gi­mas tę­sia­si nuo eko­ no­mi­nio sunk­me­čio pra­džios. Anot pa­šne­ko­vės, per va­sa­rą klai­pė­die­čiai sten­gia­si iš­si­mo­kė­ ti sko­las. Daž­niau­siai jie tai pa­da­ro iki ki­to šil­dy­mo se­zo­no pra­džios. Gy­ven­to­jams apie bran­giau­sią šil­dy­mo se­zo­ną dar pri­mins są­ skai­tos už ba­lan­dį su­teik­tą šil­dy­ mą. Jų var­to­to­jai su­lauks ge­gu­žės vi­du­ry­je. Ko­kio dy­džio jos bus, kol kas neaiš­ku.

Eg­z a­m i­n as. Jau tre­č ią kar­t ą vi­s i vai­r uo­t o­j ai, dvi­r a­t i­n in­k ai ir pės­t ie­ ji kvie­č ia­m i pa­s i­t ik­r in­t i sa­vo teo­r i­ nes ke­l ių eis­m o tai­s yk­l ių ži­n ias ir da­l y­v au­t i Na­c io­n a­l i­n ia­m e ke­l ių eis­m o tai­s yk­l ių eg­z a­m i­n e. Jis vie­ nu me­t u vyks Vil­n iu­j e, Kau­n e, Pa­ ne­vė­ž y­j e, Klai­p ė­d o­j e. Šie­m et or­g a­ ni­z a­t o­r iai ypa­t in­g ą dė­m e­s į skirs dvi­r a­t i­n in­k ams. Iš vi­s o eg­z a­m i­n o da­l y­v iai tu­r ės at­s a­k y­t i į 30 teo­r i­ nių klau­s i­m ų. Klai­p ė­d o­j e eg­z a­m i­ nas vyks šeš­t a­d ie­n į 12 val. sa­l ė­j e, esan­č io­j e Tai­kos pr. 66. Vi­s i no­r in­ tys da­l y­v au­t i re­g ist­r uo­j a­m i el. pa­ štu egzaminas@ld.lt. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­ riu­j e už­r e­g ist­r uo­t os 11 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­r ė Ol­g a Ze­l en­c o­v a (g. 1925 m.), Ma­r i­j o­n a Sto­n ie­n ė (g. 1927 m.), An­t a­n as Mar­t i­š ius (g. 1927 m.), Alek­s andr Ob­r az­c ov (g. 1929 m.), Ona Vil­k e­l ie­n ė (g. 1930 m.), Sta­s ė Le­t u­k ai­t ė (g. 1933 m.), Ana Šče­t i­n i­ na (g. 1935 m.), Jus­t i­n as Pi­l i­b ai­t is (g. 1944 m.), Jo­n as Tu­m as (g. 1947 m.), Iri­n a Ru­s ak (g. 1962 m.), Igor Ra­z ia (g. 1971 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­j a­ mi Al­v y­d as Pet­r ė­n as, Al­b i­n a Ston­ kie­n ė, Ol­g a Ze­l en­c o­v a, Pav­l i­n a Ro­ di­n a, Al­b i­n a Mag­d a­l e­n a Sta­n ai­t ie­ nė, Ele­n a Venc­k ie­n ė, Igor Ra­z ia, Ana Šče­t i­n i­n a, Ma­r i­j o­n a Sto­n ie­n ė, Ona Vil­k e­l ie­n ė, Zi­n ai­d a Grin­c e­v i­ čie­n ė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­n ę pa­r ą pa­g im­d ė 5 mo­t e­r ys. Gi­m ė mer­g ai­ tė ir 4 ber­n iu­k ai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 18 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 70 iš­k vie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­ giau­s ia skun­d ė­s i krau­j o­t a­k os su­ tri­k i­m ais, pil­v o skaus­m ais. Me­d i­ kai iš gat­v ių „rin­k o“ ir ne­b lai­v ius as­m e­n is.


4

trečiadienis, balandžio 25, 2012

miestas

Tal­ka vir­to po­li­ti­niu šou

Komentaras

1

Nuo­šir­džiai ma­nau, kad jų tie­sio­gi­nis dar­bas la­ bai sun­kus ir sa­vait­ga­lį jie pri­va­lo pail­sė­ti, o ne žais­ti Le­ni­no vals­ty­ bę su šeš­ta­die­nio tal­ko­mis per Il­ ji­čiaus gim­ta­die­nį“, – įsi­ti­ki­nęs dar vie­nas Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ ven­to­jas. „Prieš dau­gy­bę me­tų, ba­lan­džio 21 die­ną mū­sų šei­mą ir daug ki­tų lie­tu­vių iš­trė­mė į Si­bi­rą. Tie įvy­kiai su­si­ję su rau­do­nų­jų par­ti­jos pa­ka­ li­kais, da­bar vėl tą pa­čią ba­lan­džio 21-ąją ki­ti par­ti­niai laks­to su vė­ lia­vo­mis po šiukš­ly­nus. Pa­sau­ly­je nie­kas ne­si­kei­čia, tik par­ti­jų spal­ vos ir žmo­nių at­min­tis“, – kons­ta­ ta­vo de­vin­tą de­šim­tį bai­gian­tis se­ no­lis iš Gargž­dų. Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai tik pa­tvir­ti­no sta­tis­ti­nę tie­są: par­ti­ jų rei­tin­gai Lie­tu­vo­je – be­vil­tiš­ kai že­mi, o po­li­ti­kų lin­di­mas į vie­ šą erd­vę bet ko­kiu pre­teks­tu er­zi­na žmo­nes.

Sau­lius Ši­liaus­kas

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to po­l i­to­lo­gas

K

Rink­ti šiukš­lių – su vė­lia­va

„Gargž­duo­se tai ne­bu­vo pa­pras­ tų mies­te­lė­nų tal­ka. Dau­giau­sia ma­čiau po­li­ti­kų su par­ti­niais ša­li­ kė­liais, kai ku­rie – su vė­lia­vo­mis. Pa­si­tai­ky­da­vo ku­rio­zų, kai vie­nos par­ti­jos bi­čiu­liai ne­ty­čia pa­kliū­ da­vo į sa­vo po­li­ti­nių opo­nen­tų va­ lo­mą te­ri­to­ri­ją ir sku­biai spruk­da­ vo. Kaip nuo ma­ro. La­bai juo­kin­gai at­ro­dė“, – pa­sa­ko­jo gargždiškė tal­ ki­nin­kė. Su vė­lia­vo­mis į šiukš­lių rin­ki­ mo ak­ci­jas rink­da­vo­si ir anks­tes­ niais me­tais, bet šie­met ypač ak­ ty­viai, ti­ki­no Gargž­dų gy­ven­to­jas, jau ne vie­nus me­tus da­ly­vau­jan­tis tal­ko­se. Esą šių me­tų ak­ci­jo­je pa­si­reiš­kė net tie, ku­rie anks­čiau nie­ka­da ne­ da­ly­vau­da­vo. „Ne­no­rė­čiau sa­ky­ti, kad par­tiš­ ku­mas bu­vo pa­grin­di­nis da­ly­kas. Žmo­nės dir­bo la­bai nuo­šir­džiai. Ša­li­kė­lių ne­tu­rė­jo­me. Vė­lia­vė­les, ma­čiau, vai­kai lai­kė, tas tie­sa. Jei­ gu vai­kas tu­rė­jo vė­lia­vė­lę, ar rei­ kia ją iš 5–6 me­tų vai­ku­čio atim­ti ir pa­slėp­ti? Ačiū Die­vui, Lie­tu­vo­je yra lais­vė ir žmo­nės su vi­so­kio­mis vė­lia­vė­lė­mis ga­li ei­ti, kur no­ri“, – džiau­gė­si Tė­vy­nės są­jun­gos Lie­tu­ vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vė Da­li­ja Še­po­rai­tie­nė. Su­men­kin­tas sim­bo­lis

Šiukš­lių rin­ki­mas su vė­lia­vo­mis ir par­ti­niais ša­li­kė­liais – spek­tak­lis prieš rin­ki­mus. Tuo įsi­ti­ki­nęs Že­

„„Pa­pik­ti­no: į tal­ką ei­nan­tys žmo­nės pa­pras­tai ne­si­ti­ki, kad šiukš­lių rin­ki­mo ak­ci­ja ga­li virs­ti po­li­ti­ka. 

Egi­di­jus Skar­ba­lius:

Į dar­bą ei­na­ma su ša­ kė­mis, su grėb­liais, su šiukš­lių mai­šais, bet tik ne su vė­lia­va.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tu ša­li­kė­liu ir su vė­lia­va. Va­di­na­si, jų vė­lia­va taip nu­men­kin­ta, kad su ja ei­na į dar­bą“, – svars­tė E.Skar­ ba­lius. Čia po­li­ti­kas pri­mi­nė ta­ry­bi­nių lai­kų po­sa­kį: „Dar­bas – tai šven­tė, o per šven­tes ne­dir­ba­me“. Esą per am­žius žmo­nių vi­suo­ me­nė­se su­si­klos­tė sam­pra­ta, kur tu­ri bū­ti ei­na­ma su vė­lia­va. Ji yra tam ir skir­ta, kad su­telk­tų bend­ ruo­me­nę. „Su vė­lia­va ei­na­ma į ko­vą, su vė­ lia­va ei­na­ma į šven­tę. Į dar­bą ei­ na­ma su ša­kė­mis, su grėb­liais, su šiukš­lių mai­šais, bet tik ne su vė­ lia­va. Yra vals­ty­bių, ku­rių vė­lia­vų ant­spau­dais puo­šia­mos apa­ti­nės kel­nai­tės. Bet ne­ma­nau, kad mums tai tu­rė­tų bū­ti pa­vyz­dys“, – dės­tė E.Skar­ba­lius.

tak­tai se­niū­ni­jo­se, bet ne­nu­ro­dy­ tos konk­re­čios vie­tos, kur bus dir­ ba­ma. Ki­taip ta­riant, tie, ku­rie no­rė­jo da­ly­vau­ti tal­ko­je, tu­rė­jo skam­bin­ ti se­niū­nui. Po šiuo skel­bi­mu ta­me pa­čia­me laik­raš­ty­je bu­vo ki­tas kvie­ti­mas į tal­ką. Čia jau nu­ro­dy­ta konk­re­ti šva­ri­ni­mo vie­ta – Gargž­dų kar­je­ ro pa­kran­tės. Skel­bi­me Li­be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­gos Klai­p ė­d os ra­jo­n o sky­ rius kvie­tė pri­si­dė­ti prie po­li­ti­kų kom­pa­ni­jos „iš­va­duo­jant va­sa­ros su­si­bū­ri­mų ir poil­sio vie­tą nuo šiukš­lių“. Skel­bi­mą pa­si­ra­šė tas pa­ts „Da­ rom“ koor­di­na­to­rius Klai­pė­dos ra­jo­ne A.Va­sy­lius. Jis – Klai­pė­dos ra­jo­no Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos sky­riaus pir­mi­nin­kas.

Skel­bi­mas – sa­viems?

mai­čių par­ti­jos at­sto­vas Egi­di­jus Skar­ba­lius. „Juk į tal­ką žmo­nės ei­na to­kiais rū­bais, ku­rių ne­gai­la su­tep­ti, o ne tam, kad pa­si­ro­dy­tų prieš ką nors. Kai žmo­nės lau­kuo­se su­si­ruo­šia dirb­ti, juk nei­na pa­si­da­bi­nę bal­

Prieš pat tal­ką „Da­rom“ Klai­pė­dos ra­jo­no laik­raš­ty­je ak­ci­jos koor­di­ na­to­rius ra­jo­ne Ai­va­ras Va­sy­lius iš­pla­ti­no skel­bi­mą „Šva­ri­ni­mo­si ak­ci­ja vėl kvie­čia iš­lais­vin­ti gam­ tą nuo šiukš­lių“. Ta­čiau ja­me bu­vo pa­skelb­ti tik at­sa­kin­gų as­me­nų už tal­ką kon­

Be ski­ria­mų­jų ženk­lų

Ta­čiau li­be­ral­cent­ris­tams tiks­lus skel­bi­mas ne­la­bai pa­dė­jo jų po­li­ ti­nei rek­la­mai. Esą žmo­nės Gargž­ duo­se bi­jo bū­ti ta­pa­ti­na­mi su šia par­ti­ja. „Vi­si bu­vo su sa­vo at­ri­bu­ti­ka, iš­ sky­rus li­be­ral­cent­ris­tus. Kad neat­

o tik pi­lie­čiai be­siim­tų, tuoj ini­cia­ty­vą pa­si­sa­v i­na par­ ti­jos. Nie­ko nau­jo, vi­sa­da rin­k i­mų kam­pa­n i­jos me­ tu po­l i­t i­nės par­t i­jos ar tie, ku­rie ruo­ šia­si da­ly­vau­ti rin­k i­muo­se, sten­g ia­si pa­si­nau­do­ti vis­kuo. Vie­šo­mis ak­ci­jo­ mis – taip pat, kad su­si­krau­tų sau pa­ pil­do­mų di­vi­den­dų. Nie­ko keis­to čia nė­ra. Jei­g u po­l i­t i­kai ne­bū­t ų da­ly­va­ vę tal­ko­je, žmo­nės vėl pirš­tais ro­dy­tų, sa­ky­tų, žiū­rė­ki­te – čia pi­lie­ti­nė ak­ci­ja, o jie ne­ro­do jo­kio pi­lie­tiš­ku­mo. Tai­g i po­li­ti­kai da­ly­vau­ja, bet jie sten­gia­si iš­ nau­do­ti tą erd­vę ir sa­viems tiks­lams. Ir paa­gi­tuo­ja, ir pa­si­rek­la­muo­ja, tai sa­ vai­me su­pran­ta­mi da­ly­kai. Įver­ti­nus tai, kaip ši­ta šva­ros ak­ci­ja ži­n iask­lai­ do­je pla­čiai nu­švie­čia­ma, po­li­ti­kai ne­ ga­lė­jo tuo ne­pa­si­nau­do­t i. Juk da­bar svar­biau­sia yra bū­ti in­for­ma­ci­nia­me lau­ke, svar­bu, kad ta­vęs neuž­mirš­tų. Sup­ran­t u, kad žmo­nėms ne­pa­t in­ka tas par­ti­nis prie­sko­nis. Ta­čiau jei po­ li­ti­nės par­ti­jos jau­čia kū­ry­bi­nio ba­do sto­ką, idė­jų ne­tu­ri, tai nau­do­ja­si bet ko­ kia pro­ga pa­si­rek­la­muo­ti, įsuk­ti sa­vo rek­la­mi­nę kam­pa­ni­ją. Šiuo me­tu po­ li­ti­kai sten­gia­si iš­nau­do­ti vi­sas ni­šas, at­si­ra­du­sias erd­ves. Po­l i­t i­k ų lo­g i­ka su­pran­ta­ma. Kiek tai yra priim­ti­na vi­ suo­me­nei, pa­ro­dys rin­ki­mai. Mes jau ma­tė­me, kaip prieš ket­ve­r ius me­tus at­si­ra­do ne­po­li­ti­nis ne­par­ti­nis ju­dė­ji­ mas ir kaip įvai­rios po­li­t i­nės par­t i­jos pa­ban­dė įsi­trauk­ti į tuos ne­par­ti­nius są­jū­d žius. Tuo­met švie­saus at­m i­n i­ mo tei­si­nin­kas Kęs­tu­tis Či­lins­kas pro­ tes­tuo­da­mas iš­sto­jo iš sa­vo su­k ur­to ne­par­t i­n io ju­dė­ji­mo. Čia vėl iš­ryš­kė­ ja ta pa­ti pro­ble­ma, net pi­lie­ti­nė ak­ci­ja da­ro­ma kaip po­li­ti­ka. Į vi­sa tai rei­kė­tų žvelg­ti per rin­ki­mų pri­zmę.

bai­dy­tų gargž­diš­kių, jie sten­gė­si neiš­sis­kir­ti at­ri­bu­ti­ka. Daug į tal­ ką atė­ju­sių žmo­nių bu­vo sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jai, jų gi­mi­nai­čiai ar­ba dir­ban­tys sa­vi­val­dy­bės įmo­ nė­se. O bu­vi­mas vie­no­je kom­pa­ ni­jo­je su opo­zi­ci­jo­je esan­čiais Li­ be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos at­sto­vais reikš­tų, kad ga­li pa­kliū­ti į kaž­kie­ no ne­ma­lo­nę, to­dėl rei­kė­jo mas­ kuo­ti sa­vo po­li­ti­nes sim­pa­ti­jas“, – int­ri­gą at­sklei­dė ak­ci­jos „Da­rom“ koor­di­na­to­rius ir li­be­ral­cent­ris­ tų ly­de­ris Klai­pė­dos ra­jo­ne A.Va­ sy­lius.

Ar­mė­nai pri­mi­nė sa­vo tau­tos tra­ge­di­ją Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Mu­zi­ka, me­no kū­ri­niais ir is­to­ri­ jos prisiminimu at­min­ti­mi ar­mė­ nai pa­mi­nė­jo vie­ną tra­giš­kiau­sių sa­vo tau­tos įvy­kių.

Užva­kar Tau­ti­nių ma­žu­mų cent­re uos­ta­mies­ty­je gy­ve­nan­tys ar­mė­ nai pri­si­mi­nė be­veik prieš šimt­ me­tį tur­kų įvyk­dy­tą sa­vo tau­tie­čių ge­no­ci­dą. Prieš 97 me­tus Kons­tan­ti­no­ po­ly­je bu­vo pra­dė­tos ma­si­nės ar­ mė­nų žu­dy­nės. Ba­lan­džio 24 d. nu­žu­dy­ta 800 ži­no­miau­sių bei iš­

ki­liau­sių Ar­mė­ni­jos in­te­li­gen­ti­jos at­sto­vų. Per ke­le­rius me­tus Ar­mė­ni­jo­je iš vi­so bu­vo nu­žu­dy­ta iki 1,5 mln. žmo­nių. Kaip sa­kė Klai­pė­dos ar­mė­nų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­jas Al­ber­tas Al­bert­ja­nas, in­ terp­re­ta­ci­jų šia te­ma ir šian­dien ne­trūks­ta. „Pats bai­siau­sias fak­tas, kad Tur­ki­ja iki šiol ne­pri­pa­žįs­ta šio ar­ mė­nų ge­no­ci­do“, – pik­ti­no­si A.Al­ bert­ja­nas. Pa­sak jo, Tur­ki­ja ir Azer­bai­dža­ nas ir da­bar ski­ria mil­ži­niš­kus pi­ ni­gus, kad iš­kreip­tų šią is­to­ri­nę

tie­są ir tuo­me­čius įvy­kius at­spin­ dė­tų ki­to­je švie­so­je. Mi­nė­ji­me pri­si­min­ti be­veik prieš šim­tą me­tų pra­si­dė­ję tra­giš­ki įvy­ kiai, skam­bė­jo vie­no ži­no­miau­sio ar­mė­nų kom­po­zi­to­riaus, iš­gy­ve­ nu­sio šią tra­ge­di­ją, kū­ri­nys. Tau­tos li­ki­mas at­si­spin­dė­jo spe­ cia­liai šia pro­ga eks­po­nuo­ja­muo­se gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių Ar­mė­ni­jos me­ni­nin­kų dar­buo­se. Tarp jų bu­vo ir uni­ka­li Eduar­do Ka­za­ria­no mi­nia­tiū­rų pa­ro­da. Pats 89 me­tų šių dar­bų au­to­rius mi­rė dau­giau kaip prieš sa­vai­tę. Lie­tu­vos Sei­mas ar­mė­nų ge­no­ci­ dą pri­pa­ži­no 2005 m.

„„At­minimas: tra­giš­kus įvy­kius pri­mi­nė ir ar­mė­niš­kai skam­bė­ju­sios ei­lės. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


5

trečiadienis, balandžio 25, 2012

lietuva

Dėl vie­no pro­cen­to – pai­nia­va Ga­li­my­bė 1 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) skir­ti par­ ti­joms pa­rem­ti ke­lia ne­su­sip­ra­ti­mų. Dien­raš­čio kal­bin­tų par­ti­jų va­do­vai tei­gia, kad dėl ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos trū­ku­mo nau­jo­vė sun­kiai ski­na­si ke­lią. Arū­nas Damb­raus­kas a.dambrauskas@diena.lt

Ra­gi­na mo­kė­ti

Vie­no iš So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­rio, Sei­mo na­rio Juo­zas Ole­ ko tei­gi­mu, vi­suo­me­nė bu­vo ne­ pa­kan­ka­mai pa­reng­ta reikš­min­gai nau­jo­vei. „Sa­vo par­ti­jos bi­čiu­liams sky­riuo­se esa­me pa­ta­rę, kad jie at­ ski­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se kvies­tų ir ra­ gin­tų gy­ven­to­jus skir­ti 1 pro­c. GPM par­ti­joms. Iš es­mės žmo­nių po­žiū­ ris yra tei­gia­mas, tik ne vi­si ži­no, kaip tai da­ry­ti. Ne­ma­žai ma­nan­čių, kad tas 1 pro­c. bus nu­brauk­tas nuo 2 pro­c., ku­riuos jau įpras­ta skir­ti vai­kų dar­že­liams ar ki­toms įstai­ goms. Tai žmo­nėms su­ke­lia abe­ jo­nių, ar ver­ta pa­rem­ti par­ti­jas“, – dien­raš­čiui sa­kė J.Ole­kas. Jo nuo­mo­ne, Vals­ty­bi­nė mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja (VMI) tu­rė­tų pa­teik­ti dau­giau ir iš­sa­mes­nės in­for­ma­ci­ jos. „Ži­no­ma, VMI pus­la­py­je in­for­ ma­ci­ja yra, ta­čiau, aki­vaiz­du, kad to ne­pa­kan­ka, nes tai ga­na spe­ci­fi­ nis pus­la­pis. To­kią in­for­ma­ci­ją rei­ kė­tų pla­tin­ti priei­na­mes­ne for­ma“, – kal­bė­jo so­cial­de­mok­ra­tas.

Ga­li­my­bės – ne­vie­no­dos

Pa­na­šiais pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si Dar­bo par­ti­jos in­for­ma­ci­jos cent­ro dar­buo­to­jas Ser­ge­jus Dob­ria­ko­vas. „Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos dar­bas vie­ šo­jo­je erd­vė­je, aiš­ki­nant apie nau­ją ga­li­my­bę pa­rem­ti par­ti­jas, bu­vo ne­ pa­kan­ka­mas. Žmo­nėms li­ko neaiš­ ku­mų, o to­kios si­tua­ci­jos pa­da­ri­nys – ga­na men­kas žmo­nių ak­ty­vu­ mas“, – svars­tė S.Dob­ria­ko­vas. J.Ole­kas pa­sa­ko­jo, kad in­for­ma­ ci­jos trū­ku­mą par­ti­ja ban­do kom­ pen­suo­ti sa­vo in­ter­ne­to tink­la­la­py­ je, ku­ria­me iš­sa­miai aiš­ki­na vi­sas su nau­ja tvar­ka su­si­ju­sias ap­lin­ky­ bes ar­ba, ki­lus neaiš­ku­mų, ra­gi­na skam­bin­ti į par­ti­jos sky­rius. Įvė­lė į ke­bek­nę

„Žmo­nės, no­rė­da­mi pa­skir­ti par­ ti­jai 1 pro­c. GMP, su­si­du­ria su kai ku­riais keb­lu­mais, ku­rių, kaip įsi­ ti­ki­no­me, sklan­džiai ir su­pran­ta­ mai ne­ga­li paaiš­kin­ti ne tik VMI dar­buo­to­jai, bet ir net fi­nan­si­nin­ kai“, – nuo­gąs­ta­vo ne­se­niai įkur­ tos Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos (LŽP) pir­mi­nin­kė Joa­na Ši­ma­naus­kie­ nė ir pa­pa­sa­ko­jo apie nu­vi­lian­čią

„„Ne­pa­si­ruoš­ta: pa­sak J.Ole­ko, nau­jo­vė dėl 1 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čio

sky­ri­mo par­ti­joms bu­vo įves­ta sku­bo­tai ir vis­ko iki ga­lo nei­šaiš­ki­nus vi­suo­me­nei.  And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

InformacIja apie valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimą Informuojame, kad aplinkos ministras 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-301 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“ priėmė sprendimą pradėti Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūrą. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos organizatorė – Aplinkos ministerija (A.Jakšto g. 9, Vilnius), o rengėja – Valstybinė miškų tarnyba (Pramonės pr. 11A, Kaunas). Sprendime Valstybinei miškų tarnybai iki 2012 m. gegužės 15 d. pavesta išnagrinėti gautus

pasiūlymus dėl Klaipėdos miesto ir iki 2012 m. birželio 1 d. – dėl Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo. Patikslintas Klaipėdos miesto iki 2012 m. birželio 29 d. ir iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. – Klaipėdos rajono savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemas pateikti derinti atsakingoms institucijoms. Su sprendimu galima susipažinti Aplinkos ministerijos interneto puslapyje www.am.lt arba Valstybinės miškų tarnybos puslapyje http://www.amvmt.lt. Užs. 946268

pa­tir­tį bend­rau­jant su VMI spe­ cia­lis­tais. „Daug žmo­nių iš įpro­čio sky­rė tik 2 pro­c. GPM pa­ra­mą sa­ vo pa­si­rink­tai įstai­gai ir ne­ži­no­jo, kad dar 1 pro­c. ga­li­ma skir­ti pa­si­ rink­tai par­ti­jai. Dėl kai ku­rių klau­ si­mų mes dvi die­nas par­ti­jos var­du skam­bi­no­me į VMI. Pa­gal ga­lio­jan­ čią tvar­ką VMI pa­da­ry­ti vi­sų mū­sų po­kal­bių įra­šai. No­rė­jo­me iš­siaiš­ kin­ti, ar už­pil­džius se­ną­ją for­mą ir ją nu­siun­tus VMI ga­li­ma už­pil­dy­ti ir ant­rą­ją pa­žy­mą dėl 1 pro­c. Kon­sul­tan­tai at­sa­ki­nė­jo ne­vie­ no­dai. Tai su­kė­lė pai­nia­vą. Pas­ kam­bi­nau Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai Ali­nai Gau­du­ty­tei. Tuo me­tu vy­ko po­sė­dis ir ji įjun­ gė gar­sia­kal­bį, kad ma­no klau­si­mus iš­girs­tų po­sė­džio da­ly­viai. Vie­na­ reikš­miš­ko at­sa­ky­mo ne­ga­vau, nes po­sė­džio da­ly­viai su­si­gin­či­jo tar­ pu­sa­vy­je“, – apie nu­vi­lian­čią pa­ tir­tį bend­rau­jant su val­di­nin­kais pa­sa­ko­jo LŽP va­do­vė. Žlug­do pa­žan­gą

Ją pri­bloš­kė A.Gau­du­ty­tės in­for­ ma­ci­ja, kad mi­nis­te­ri­ja yra at­me­tu­si

abe­jo­nes ke­lian­čių 11 tūkst. pa­žy­mų dėl 1 pro­c. pa­ra­mos par­ti­jai. „Ko­dėl tų at­ve­jų spe­cia­lis­tai ne­ pa­ko­men­ta­vo pla­čiau? Kaž­ko­dėl te­le­vi­zi­jos lai­do­je už­kliu­vo Lie­tu­ vos žmo­nių par­ti­ja, nors nie­ko ne­ tei­sė­to ne­da­rė­me? Mums priei­na­ mais bū­dais in­for­ma­vo­me žmo­nes apie ga­li­my­bes pa­rem­ti par­ti­jas. Ne­tu­ri­me ki­to ke­lio, tik bend­rau­ da­mi su ar­ti­mai­siais ir dar­buo­to­ jais, pa­žįs­ta­mais. Ta­čiau tai pik­ta­ va­liš­kai ba­do­ma pa­lai­ky­ti kaž­ko­kiu spau­di­mu, ne­de­ra­mais veiks­mais. O iš tie­sų tai yra ban­dy­mas žlug­dy­ ti be­si­ku­rian­čias, sa­vo rin­kė­jų ra­tą sie­kian­čias for­muo­ti par­ti­jas. Dėl to­kių veiks­mų par­ti­jos prieš rin­ki­ mus pa­ten­ka į ne­ly­gia­ver­tę si­tua­ ci­ją. Aki­vaiz­du, kad tai ne­ska­ti­na de­mok­ra­ti­nių pro­ce­sų ša­ly­je“, – kons­ta­ta­vo J.Ši­ma­naus­kie­nė.

bus pa­skirs­ty­ta sky­riams. Aiš­ku, api­bend­ri­nan­čios sta­tis­ti­kos dar ne­tu­ri­me, tik vi­si in­ten­sy­viai ju­da kru­ta, ban­dy­da­mi rink­ti tą pro­cen­ tą, nes tai yra ga­li­my­bė tu­rė­ti veik­ lai lė­šų“, – sa­kė Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Gin­tau­tas Bab­ra­vi­čius.

Ra­gi­na per­ves­ti pi­ni­gus

Sa­vo ko­mu­ni­ka­ci­jų tink­lus per dau­ge­lį me­tų iš­plė­to­ju­sios par­ti­ jos ak­ty­viai ra­gi­na žmo­nes pa­rem­ti po­li­ti­nes jė­gas sa­vo lė­šo­mis. „Ko­kie bus agi­ta­ci­jos re­zul­ta­ tai, pa­ma­ty­si­me ru­de­niop, kaip bus su­skai­čiuo­tos per­ves­tos lė­šos. Ma­nau, kad re­zul­ta­tai mū­sų par­ti­ jai tu­rė­tų bū­ti ge­ri“, – vy­lė­si vie­nas so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rių J.Ole­kas. „Vi­siems sky­riams esa­me pa­ sa­kę: ką su­si­rink­si­te, tas bus jū­ sų. Taip sa­kant, mo­ty­va­vo­me lo­ ka­liai. Vis­kas iš pra­džių pa­teks į bend­rą par­ti­jos są­skai­tą, o pa­skui

s Balandžio 16 d. – gegužė

Tai yra sie­kis žlug­ dy­ti be­si­ku­rian­čias, sa­vo rin­kė­jų ra­tą sie­ kian­čias for­muo­ti par­ti­jas.

6 d.

Išleiskite AKROPOLYJE bent 50 Lt ir kasdien laimėkite po 100 Lt vertės, o kiekvieną savaitę – po 500 Lt vertės AKROPOLIO dovanų čekių. Žaidime dalyvauja visi, teisingai užpildę žaidimo kuponus ir įmetę į urną. Kuponai dalijami AKROPOLIO prekybos vietose arba informacijos centre. Užpildytus kuponus meskite į urną prie centrinio AKROPOLIO išėjimo. Išsaugokite pirkinio čekį iki akcijos pabaigos.

KLAIPĖDA


6

trečiadienis, balandžio 25, 2012

nuomonės

Du­jų ter­mi­na­las – klai­pė­die­čių nu­ver­ti­ni­mo pa­vyz­dys (I)

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ba­lan­sa­vi­mas ar konf­ron­ta­ci­ja? Valentinas Beržiūnas

V

i­du­rio Eu­ro­po­je svar­ biau­sia ga­lia, ži­no­ma, bu­vo ir yra Len­ki­ja. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių nė­ra pra­smės nag­ri­ nė­ti. Ne pa­slap­tis, kad prieš ku­rį lai­ką su­si­klos­čius tam tik­ roms geo­po­li­ti­nėms są­ly­goms bu­vęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Le­chas Kac­zyńs­kis bu­vo as­ me­niš­kai įšal­dęs tau­ti­nių ma­ žu­mų klau­si­mą. Šiuo me­tu slo­pin­ti šių kal­bų aukš­ čiau­si Len­ki­jos pa­rei­gū­nai per­ne­ lyg ne­ban­do, to­dėl ir vėl iš­ki­lo va­ di­na­ma­sis konf­l ik­tas. Ki­taip sa­kant, len­k ų ma­ž u­mos klau­si­mai pri­klau­so nuo Len­ki­jos geo­po­l i­ti­nės orien­ta­ci­jos. Jei Lie­ tu­vos rei­k ia kaip są­jun­g i­n in­kės, konf­l ik­tas įšal­do­mas, jei ne – da­

Svar­biau­siais už­sie­ nio po­li­ti­kos klau­si­ mais su vi­sais kai­my­ nais rei­kia kal­bė­tis tik pra­gma­tiš­kai. lies len­k ų po­l i­t i­k ų tau­t i­n iai gar­ sia­kal­biai plė­šia vi­su pa­jė­gu­mu. Sun­k u abe­jo­t i, kad šio klau­si­mo mi­nė­t i po­l i­t i­kai ims ir iš­si­ža­dės, vien jau dėl to, kad pa­na­šūs re­to­ ri­niai šū­k iai Len­k i­jo­je daž­nai pa­ de­da su­rink­ti ša­li­nin­k ų. Šiuo at­ve­ju mes ga­l i­me vel­t is į šias re­to­r i­nes dvi­ko­vas ar­ba ga­ li­me ne­si­vel­t i. Kaip sa­ko­ma, šuo lo­ja, o ka­ra­va­nas ei­na. Tik ne­rei­k ia leis­t i, kad be­ver­tės dis­k u­si­jos truk­dy­t ų spręs­t i svar­ bius tarp­vals­ty­bi­nius klau­si­mus. Svar­b iau­s iais už­s ie­n io po­l i­t i­ kos klau­si­mais (toks da­bar Lie­ tu­vai yra eko­no­m i­n is bei so­cia­ li­nis sau­gu­mas ir tik jis) su vi­sais kai­my­nais rei­k ia kal­bė­tis tik pra­ gma­t iš­kai. Nie­kas jo­k ių pink­l ių nie­kam ne­sta­to – bend­ra­dar­biau­ ji ar­ba ne. Lo­g i­ka gan pa­pras­ta. Taip pat bū­t i­na tu­rė­t i kuo dau­ giau už­sie­n io po­l i­t i­kos kryp­čių. Jos nu­sta­to­mos įver­ti­nus po­rei­kį. Šiuo me­tu Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ ti­kos prio­ri­te­tai – san­ty­kiai su kai­

my­nais ir Vo­k ie­ti­ja bei Ru­si­ja. Dėl Len­k i­jos. Prieš ku­r į lai­ką Var­ šu­va (sa­k y­t u­me, pa­g rįs­t ai) sa­ ve lai­kė Vi­du­r io Eu­ro­pos re­g io­ no cent­r u. Ši geo­po­l i­t i­nė orien­ ta­ci­ja tuo me­tu taik­liai api­bū­din­ ta „pleiš­to“ tarp Ru­si­jos ir Vo­k ie­ti­ jos epi­te­tu. Ta­čiau Var­šu­vos geo­po­l i­t i­nė lai­ ky­se­na pa­si­kei­tė į val­d žią atė­jus pra­g ma­t i­n io spar­no po­l i­t i­kams. Iš es­mės po­k y­t is įvy­ko jau ta­da, kai prem­je­ru ta­po Do­nal­das Tus­ kas, nors len­k ų to­nas Mask­vos ir Ber­ly­no at­ž vil­g iu iš­l i­ko pa­kel­tas iki pat Smo­lens­ko tra­ge­di­jos. Kuo Len­k i­jos už­sie­n io po­l i­t i­kos po­ky­tis reikš­min­gas? Var­šu­va gud­r iai iš­nau­do­jo sa­vo pa­dė­tį ne skal­dy­ti Eu­ro­pą į „nau­ją­ ją“ ir „se­ną­ją“, o iš­peš­ti nau­dos, ba­ lan­suo­jant tarp svar­biau­sių re­gio­ ne žai­dė­jų – Mask­vos ir Ber­ly­no. Kuo čia dė­tos anks­čiau mi­nė­tos Pran­cū­zi­ja ir Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė? Pran­cū­z i­ja – tvir­ta Vo­k ie­t i­jos są­ jun­g i­nin­kė. Per eu­ro zo­nos kri­zę abi ša­lys žen­gė ko­ja ko­jon ir su­ for­ma­vo gan sta­bi­lų Eu­ro­pos že­ my­ni­n į bran­duo­l į. Pa­ry­ž ius prie­ šiš­kai ne­ž iū­r i ir į Mask­vą. Už­tat Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės po­zi­ ci­ja – ki­to­kia. Pir­ma, Pran­cū­zi­jos ir Vo­k ie­t i­jos al­jan­sas bri­tams ke­l ia ne­ri­mą. Ant­ra, ly­g iai taip pat nei­ gia­mai žiū­r i­ma į Mask­vos ir Ber­ ly­no ašį, nes ji su­stip­rin­tų Vo­k ie­ ti­jos ga­lią. Pleiš­to tarp Ber­ly­no ir Mask­vos įva­r y­mas vi­suo­met bu­vo ir yra vie­nas svar­biau­sių bri­t ų in­te­re­ sų. Šiuo at­ve­ju per­ne­lyg ne­ste­ bi­na ak­ty­vus Lon­do­no įsi­t rau­k i­ mas į Šiau­rės ša­lių di­men­si­ją. Čia vėl svar­bu pa­mi­nė­ti Len­k i­ją, nes len­k ų veiks­nys šio­je nu­ma­ no­mo­je geo­po­li­ti­nė­je dė­lio­nė­je – svar­biau­sias. Prag­ma­t iš­kas len­k ų to­nas šiuo me­t u tik­rai nea­t i­t in­ka Ru­si­jos ir Vo­k ie­t i­jos „iš­sky­r i­mo“ stra­te­g i­ jos. Prie­šin­gai, Len­k i­ja gud­riai la­ vi­r uo­ja, nes taip ga­l i tu­rė­t i dau­ giau nau­dos. Tad, lo­g iš­k ai mąs­t ant, pleiš­to funk­ci­jos da­bar per­kel­tos iš Len­ ki­jos. Gal­būt šiau­riau? Tie­sa, Len­ ki­ja – per svar­bi, kad ne­bū­tų ban­ do­ma jos grą­žin­ti į no­ri­mą geo­po­ li­ti­nę vie­tą. Vis dėl­to da­bar­ti­nė len­kų už­sie­nio po­li­ti­kos stra­te­gi­ja re­gio­ne – vie­nas ge­riau­sių pa­vyz­džių ki­toms re­gio­ no ša­lims, ypač Lie­tu­vai. Ba­lan­sa­vi­mas, aki­vaiz­du, kur kas nau­din­ges­nis nei konf­ron­ta­ci­ja. Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

For­ma­lis­ti­nis po­žiū­ris į klai­pė­die­čius

Tiek klai­pė­die­čiai, tiek Lie­tu­vos so­ cial­de­mok­ra­tai pri­pa­žįs­ta, kad Lie­tu­ vai yra bū­ti­nas al­ter­na­ty­vus du­jų šal­ti­ nis, kaip vie­na iš są­ly­gų du­jų rin­kai pas mus for­muo­tis. Nors kol kas nie­kas ne­ drį­so aiš­kiai api­brėž­ti, kiek Klai­pė­do­ je ga­li­mai at­si­ra­sian­čio su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (to­liau – SGD) ter­mi­ na­lo dė­ka at­pigs du­jos. Ly­giai kaip, kad šian­dien bent jau sa­ve ger­bian­tys spe­ cia­lis­tai ne­ri­zi­kuo­ja teig­ti, kiek at­sieis var­to­to­jui ga­li­mai at­si­ra­sian­čios nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­duk­ci­ja. SGD ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas (PAV) dar neat­lik­tas, stra­ te­gi­nio pa­sek­mių ap­lin­kai ver­ti­ni­mo kra­to­ma­si, o „Klai­pė­dos nafta“ (SGD ter­mi­na­lo pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rius), ku­rios da­bar­ti­ne veik­la ter­šiant uos­ ta­mies­tį spe­ci­fi­niais kva­pais yra ne­pa­ ten­kin­ti klai­pė­die­čiai, jau pa­si­ra­šė su Nor­ve­gi­jos kom­pa­ni­ja lai­vo-plau­kio­ jan­čios sau­gyk­los su du­ji­ni­mo įren­ gi­niu iš­per­ka­mo­sios nuo­mos su­tar­tį, nors iki šiol nė­ra do­rai pa­skai­čiuo­ ta, koks bus su­skys­tin­tų du­jų po­rei­ kis. Po­ky­čiams ban­do ruoš­tis ir Klai­ pė­dos uos­tas. Kon­ser­va­to­rių-li­be­ra­lų vy­riau­sy­bė, tar­si ko bi­jo­da­ma, bo­ta­gu ge­na – grei­čiau, grei­čiau, grei­čiau – ir jau kur­pia du­jų ter­mi­na­lo prie Kiau­lės Nu­ga­ros įsta­ty­mą. Šią sta­ty­bos pro­ce­dū­rų pra­sme keis­ tą si­tua­ci­ją pui­kiai api­bū­di­na in­ter­ ne­ti­nis ko­men­ta­to­rius po ei­li­niu pa­ ne­gi­ri­niu straips­niu apie prie Kiau­lės Nu­ga­ros spė­riai ku­ria­mą SGD ter­mi­ na­lą: „Kaip čia yra? Iš pra­džių vi­so­kios su­tar­tys dėl du­jų ir ter­mi­na­lo sta­ty­bos, lai­vo nuo­ma ir vi­sa ki­ta, o tik pa­skiau­ siai po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas? Kaž­ kaip vis­kas pas mus at­virkš­čiai. Na tas ver­ti­ni­mas – va­di­na­masis PAV – aiš­ku yra tik for­ma­lu­mas…“ Va ši­tas for­ma­lu­mas – for­ma­lis­ti­nis kon­ser­va­to­rių ir vi­sų rū­šių li­be­ra­lų bei juos do­tuo­jan­čių vers­lo oli­gar­chų po­ žiū­ris į žmo­gų – grei­tai pri­baigs ne tik klai­pė­die­čius, bet ir vi­są Lie­tu­vą. Jis gi ir gim­do vi­suo­me­nės abe­jin­gu­mą Lie­tu­vo­ je vyks­tan­tiems pro­ce­sams ir tik ska­ti­na dar ak­ty­ves­nę emig­ra­ci­ją. Gi ži­niask­lai­ do­je po šių me­tų ru­de­nį vyk­sian­čių Sei­ mo rin­ki­mų ir vėl bus vir­kau­ja­ma dėl krin­tan­čio rin­kė­jų ak­ty­vu­mo. Na, o ko­ kia pra­smė klai­pė­die­čiui da­ly­vau­ti rin­ ki­muo­se, po­nai kon­ser­va­to­riai-li­be­ra­lai, jei esa­te kur­tes­ni už kur­ti­nius… Apie kur­čius po­li­ti­kus

Kur­ti­nys – te­ter­vi­nų šei­mos viš­ti­ nis paukš­tis – tuok­tu­vių me­tu sklei­ džia tik­sin­tį gar­są „te-ke“, pe­rei­nan­

Iš kur vi­suo­me­nės abe­jin­gu­mas

Pri­si­me­nu vie­ną bu­vu­sios Vil­niaus kon­ ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­tų dės­ty­to­ jos pa­sa­ko­ji­mą apie įvy­kius so­vie­ti­nės pe­ rest­roi­kos me­tais. Aukš­čiau­siuo­se val­džios sluoks­niuo­se bu­vo vi­sai rim­tai svars­to­ma ga­li­my­bė reng­ti naf­tos grę­ži­nius Bal­ti­jos jū­ro­je – tie­siog už mū­sų Kur­šių ne­ri­jos. Ats­ki­ruo­se Klai­pė­dos aka­de­mi­nės bend­ ruo­me­nės sluoks­niuo­se tuo­met ki­lo vi­sai rea­li idė­ja ma­siš­kai pirk­ti gu­mi­nes val­tis ir pro­tes­to var­dan ir­tis jo­mis į pla­nuo­ja­ mų naf­tos grę­ži­nių vie­tas. Ne­lem­ti Sau­ sio 13-osios įvy­kiai pa­ro­dė, kad jie tik­rai bū­tų išplaukę… Tuo me­tu, kad ir so­vie­ ti­nė­je prie­spau­do­je, bet bu­vo­me pa­ti­kė­ję sa­vo ga­lio­mis pa­ko­vo­ti už sau­gią ir svei­ką sa­vo ir sa­vo vai­kų ryt­die­ną. Gi šian­dien – ty­lu, nors ne kaž­kur jū­ro­je, bet pa­čių klai­pė­die­čių pa­no­sė­je, prie Kiau­lės Nu­ga­ros, – 800 met­rų iki pir­mų­jų gy­ve­na­mų­jų na­mų Klai­pė­dos Smel­tės kvar­ta­le – kė­si­na­ma­si pa­sta­ty­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą! Iš kur tas klai­pė­die­čių nuo­lan­ku­mas ir ra­ my­bė, to­kia pa­to­gi šio ri­zi­kin­go ob­jek­to pla­nuo­to­jams, aki­vaiz­džiai ne­si­lai­kan­ tiems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­muo­ se nu­ma­ty­tų pro­ce­dū­rų ei­liš­ku­mo? O gi iš gud­riai su­regz­tos ir ke­le­rius me­ tus vyk­do­mos vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­ jos, ku­rios es­mė – do­zuo­ta in­for­ma­ci­ja. Vie­to­je in­for­ma­ci­ne pra­sme vi­sa­ver­tės ei­lu­tės – „at­li­kus vi­sus įma­no­mus po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mus ir t.t., įver­ti­ nus vi­suo­me­nės nuo­mo­nę, su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las gal ir ga­lė­ tų bū­ti sta­to­mas Klai­pė­dos uos­te ties Kiau­lės Nu­ga­ros sala“ – į vie­šą erd­vę kiek­vie­ną sa­vai­tę lei­džia­mo­se pub­li­ka­ ci­jo­se skel­bia­ma, kad Sus­kys­tin­tų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­las BUS sta­to­mas ties Kiau­lės Nu­ga­ra. Ge­nia­liai pa­pras­ta. Sa­ko­ma, kad ir šuo ka­ria­mas pri­pran­ ta. Re­gis, kad pa­na­šiai bū­si­me ir mes – klai­pė­die­čiai – pri­pra­tin­ti de­ši­nių­jų Vil­ niaus po­nų, ku­rių geog­ra­fi­jos ži­nioms api­bū­din­ti la­bai tin­ka se­nas so­vie­ti­nis anek­do­tas: „Iš kur jūs? Iš Lie­tu­vos? Ži­ nau, – sos­ti­nė Ryga“. Va ši­tiems kon­ ser­va­to­rių-li­be­ra­lų po­nams – trum­

pa uos­ta­mies­čio geog­ra­fij­ os pa­mo­kė­lė, at­pa­sa­ko­ta pa­čių klai­pė­die­čių. Klai­pė­do­je iš vi­sų pu­sių dvo­kia. Šiau­ri­nė­je da­ly­je – nuo „Klai­pė­dos naftos“ (SGD ter­mi­na­lo or­ga­ni­za­to­ riaus), pie­ti­nė­je – nuo LEZ. Pūs­te­lė­jus piet­ry­čių vė­jui smar­vė pa­sie­kia Kau­ no gat­vę – be­veik mies­to vi­du­rio li­ni­ją. Ry­tų vė­jas dvo­ką at­pu­čia iki Žve­jy­bos uos­to ra­jo­no. Šiau­rės ry­tų vė­jas ap­ nuo­di­ja pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­ čius gy­ve­na­muo­sius kvar­ta­lus. Liūd­nai juo­kau­ja­ma, kad klai­pė­die­čiai, su­tik­ da­mi gy­ven­ti to­kia­me mies­te, ne­tu­rė­ tų tiek mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nius pa­tar­ na­vi­mus bei pri­va­lė­tų gau­ti nuo­lai­das mo­kes­čiams. Ne­nuos­ta­bu, kad ir kvė­ pa­vi­mo su­tri­ki­mų li­go­mis mū­sų mies­ te ser­ga­ma daž­niau, nei ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­se. O čia dar piet­va­ka­ri­nė­je da­ly­ je – už 800 met­rų iki pir­mų­jų gy­ve­na­ mų­jų na­mų Klai­pė­dos Smel­tės kvar­ta­le – kon­ser­va­to­riai-li­be­ra­lai kė­si­na­si pa­ sta­ty­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lą! Ne kaip ki­taip, bet tik pa­si­ty­ čio­ji­mu iš klai­pė­die­čių ga­li­ma įvar­dy­ti vie­šo­je erd­vė­je pa­si­ro­džiu­sį Klai­pė­dos 760 gim­ta­die­nio šū­kį – „Būk svei­kas, ge­rų­jų vė­jų mies­te!“ Klai­pė­die­čiai dar ga­li pa­sa­ky­ti – stop!

Taip, aš pri­klau­sau tai klai­pė­die­čių gru­pei, ku­riai ke­lia di­de­lių abe­jo­nių SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ba prie Kiau­lės Nu­ga­ros. Abe­jo­nes dėl šio pro­jek­to sau­gu­mo šio­je vie­to­je tik dar la­biau su­stip­ri­na nuo­la­ti­niai klai­pė­die­čių skun­dai dėl kva­pų. „Klai­pė­dos naf­ ta“, ne­ge­ban­ti vi­siš­kai sau­giai klai­pė­ die­čių svei­ka­tos at­žvil­giu eksp­loa­tuo­ti naf­tos ter­mi­na­lo, klai­pė­die­čių pa­no­ sė­je ku­ria dar vie­ną pa­vo­jin­gą ob­jek­ tą. Kon­ser­va­to­rių-li­be­ra­lų dek­la­ruo­ ja­ma eko­no­mi­nė pro­jek­to prie Kiau­lės Nu­ga­ros nau­da ga­li at­si­rūg­ti. Sim­bo­ liš­ka, kad ne­praė­jus ir sa­vai­tei po to, kai š.m. va­sa­rio 3 d. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ta­rė su­skys­tin­ tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­gra­mai (ne ata­ skai­tai) Klai­pė­dos uos­te įvy­ko du gais­ rai (KLAS­CO de­gė kra­nas, o „Lai­vi­tės“ te­ri­to­ri­jo­je – pjaus­to­mas lai­vas). Mie­li klai­pė­die­čiai, SGD ter­mi­na­ lo pro­jek­to pro­ce­dū­ros dar ne­baig­tos! Re­mian­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­ mais Jūs dar tu­ri­te tei­sę gar­siai pa­sa­ky­ ti STOP šiam ter­mi­na­lui. Pa­sa­ky­ki­me STOP ir tiems, ku­rie ska­ti­na skleis­ti ir sklei­džia ne­tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją ži­ niask­lai­dos prie­mo­nė­se, kad SUS­KYS­ TIN­TŲ GAM­TI­NIŲ DU­JŲ TER­MI­NA­ LAS PRIE KIAU­LĖS NU­GA­ROS YRA PAS­MERK­TAS BŪ­TI PAS­TA­TY­TU! O gal de­ši­nie­ji Vil­niaus po­nai bei jų klap­čiu­kai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­ je ke­ti­na ir to­liau ri­bo­ti klai­pė­die­čių kons­ti­tu­ci­nę tei­sę ŽI­NO­TI TIE­SĄ ir bū­ti ak­ty­viais sa­vo mies­to pi­lie­čiais? (Bus dau­giau) Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos so­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos spe­cia­lio­sios rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. 945848

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Aloy­zas Kaž­dai­le­vi­čius

tį į gar­sų tarš­kė­ji­mą. Po to se­ka stai­gus po­kšte­lė­ji­mas ir šnypš­ti­mas. Tuo me­ tu kur­ti­nys vi­sai ne­gir­di. Taip api­bū­ di­na šį spar­nuo­tį gam­tos ži­no­vai. Nuo­šir­džiai at­si­pra­šau šio Die­vo su­ tvė­ri­mo, kad ly­gi­nu jį su kon­ser­va­to­ riais ir vi­sų rū­šių li­be­ra­lais. Prieš rin­ ki­mus jie – tau­rūs spar­nuo­ti an­ge­lai, gra­cin­gos kregždės… Tik vė­liau paaiš­ kė­ja, kad jie vi­so la­bo – viš­ti­niai. Siek­ da­mi po­li­ti­nės san­tuo­kos su val­džia, sklei­džian­tys rin­kė­ją gun­dan­tį kle­ke­ ta­vi­mą, su­kur­tą vi­sai į miš­ko fė­ją ne­ pa­na­šaus vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­to. Į LR Sei­mą pa­te­kęs viš­ti­nis po­kšte­ li-kaukš­te­li la­kuo­tų ba­te­lių kul­nais, ati­duo­da­mas pa­gar­bą rė­mė­jams ir lo­ bis­tams. Ir ap­kur­tęs ima šnypš­ti, kad kvai­li rin­kė­jai truk­do jo ra­miam san­ tuo­ki­niam gy­ve­ni­mui su li­tų ir eu­rų skli­di­na val­džios le­syk­lė­le.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

trečiadienis, balandžio 25, 2012

aktualijos Din­go nuo­mi­nin­kas

Ve­žė įtar­ti­ną ma­ši­ną

Va­gys ne­snau­džia

Uos­ta­mies­ty­je Kau­no g. gy­ve­ nan­ti mo­te­ris krei­pė­si į po­li­ci­ją pra­šy­da­ma ras­ti be ži­nios din­ gu­sį nuo­mi­nin­ką Ai­va­rą Vaiš­ vi­lą, g. 1958 m. Šie­met va­sa­ rio pa­bai­go­je jis išė­jo iš na­mų ir din­go. Ką nors ži­nan­čius apie jo bu­vi­mo vie­tą ar turinčius ko­kių ki­tų duo­me­nų pra­šo­ma pra­neš­ ti tel. 354 164 ar­ba 112.

Ne­to­li Bū­tin­gės pa­sie­nie­čiai pa­ tik­ri­no Lat­vi­jo­je gy­ve­nan­čių lie­ tu­vių mik­roau­to­bu­są. Prie­ka­bo­ je ga­ben­tas 2007 m. pa­ga­min­ tas vi­su­rei­gis „Ssang Young Ky­ ron“. Spė­ja­ma, kad mū­sų ša­ly­je ke­tin­ta su­klas­to­ti šios ma­ši­nos iden­ti­fi­ka­vi­mo nu­me­rius. Ma­ ši­na su­lai­ky­ta, vy­rai po ap­klau­ sos iš­leis­ti.

Pir­ma­die­nį Reik­ja­vi­ko g. esan­ čio­je pro­gim­na­zi­jo­je, spe­cia­lio­ sios pe­da­go­gės ka­bi­ne­te pa­si­ ges­ta dvie­jų ne­šio­ja­mų­jų kom­ piu­te­rių. Jie įver­tin­ti apie 5 tūkst. li­tų. Tos pa­čios die­nos ry­ tą Vin­gio g. kir­pyk­lo­je pra­ra­do pi­ni­gi­nę su do­ku­men­tais. Ji bu­ vo megz­ti­nio ki­še­nė­je. Ža­la – 500 li­tų.

Klaipėdos poil­sio par­ke – su­ža­lo­ti me­džiai Poil­sio par­ke vaikš­tan­tiems klai­pė­die­ čiams šir­dį skau­da dėl su­ža­lo­tų me­džių. Ma­no­ma, kad au­ga­lus pa­žei­dė par­ką va­ lan­ti tech­ni­ka.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gam­tą my­lin­tis, nuo­lat po par­ ką vaikš­tan­tis klai­pė­die­tis iš­si­gan­ do pa­ma­tęs par­ke de­šim­tis su­ža­lo­tų me­džių. Yra me­džių, nuo ku­rių ka­ mie­no nu­lup­ta ne­ma­ža da­lis žie­vės. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, grei­čiau­ siai juos su­ža­lo­jo par­ko va­ly­to­jų tech­ni­ka. „Jei tech­ni­ka di­de­lė, ga­li ir aukš­ tes­nė­se vie­to­se me­džius pa­žeis­ti. Rei­kės įspė­ti, kad at­sar­giau tvar­ ky­tų­si“, – sa­kė di­rek­to­rius.

Su­ža­lo­tus me­džius ap­ti­ku­sį vy­rą ste­bi­na ir dar vie­nas fak­tas. Par­ko da­ly­je, esan­čio­je ar­čiau vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nių, ne­ma­žai pla­čia­ša­kių pažymėti rau­do­nais da­žais – lyg ir pa­ruoš­ti kir­ti­mui. Ta­čiau nei sa­vi­val­dy­bė, nei gi­ ri­nin­ki­ja par­ke kirs­ti me­džių sa­kė ne­ke­ti­nan­čios. „Gal per­nai įmo­nė ne vi­sus me­ džius pa­ste­bė­jo ir iš­kir­to“, – svars­ tė L.Dū­da. Cent­ri­nė­je par­ko da­ly­je yra ir vi­siš­kai iš­vir­tu­sių me­džių, ku­riais nie­kas ne­pa­si­rū­pi­na jau dau­giau nei mė­ne­sį. Ka­da jie bus iš­vež­ti, neaiš­ku.

„„Si­tua­ci­ja: ne­ma­žai me­džių Poil­sio par­ke at­ro­do lyg su­žy­mė­ti kir­ti­mui, ki­ti – stip­riai su­ža­lo­ti. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

No­rė­jo už­si­dirb­ti, bet ga­vo bau­dą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­sie­ny­je su Ru­si­ja gy­ve­nan­čio be­ dar­bio ban­dy­mas pra­si­ma­ny­ti pi­ ni­gų jam bai­gė­si by­la bei ne­men­ ka bau­da.

„„Pa­rei­ga: tai­syk­lės rei­ka­lau­ja ava­ri­jos at­ve­ju kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą

ir po­li­ci­ją bei ne­si­trauk­ti iš įvy­kio vie­tos, ta­čiau pa­žei­dė­jas tu­ri tei­sę paaiš­kin­ti, ko­dėl taip ne­pa­siel­gė.  Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su sužeistuoju – į li­go­ni­nę Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je eis­mo įvy­kio me­tu sun­ kiai su­ža­lo­tą žmo­gų vai­ruo­to­ja pa­ ti sku­bė­jo vež­ti į li­go­ni­nę.

Eis­mo įvy­kis at­si­ti­ko pir­ma­die­nį apie 17 val. Iš­va­žiuo­da­ma iš pre­ky­ bos cent­ro aikš­te­lės 52 me­tų „Ford Mon­deo“ vai­ruo­to­ja par­tren­kė 72ejų vy­rą. Mo­te­ris ne­kvie­tė po­li­ci­ jos ir grei­to­sios pa­gal­bos, įsi­so­di­no į sa­vo ma­ši­ną nu­ken­tė­ju­sį­jį ir nu­ ve­žė jį į li­go­ni­nę. Vy­ras dėl po­lit­rau­mos ir ki­tų su­ ža­lo­ji­mų gy­do­mas rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Į Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą iš­kvies­ ta vai­ruo­to­ja at­va­žia­vo blai­vi. Mo­ te­ris ti­ki­no, jog po su­si­dū­ri­mo su au­to­mo­bi­liu vy­ras vai­ruo­to­ją ti­ki­ no, kad jam nie­ko blo­go ne­nu­ti­ko ir

pra­šė ne­kvies­ti po­li­ci­jos. Žmo­gus bu­vęs są­mo­nin­gas, mąs­tė blai­viai ir skaus­mo ne­jau­tė. Mo­te­ris tei­gė su­pra­tu­si, jog ver­ ta nu­ken­tė­ju­sį­jį nu­vež­ti į gy­dy­mo įstai­gą, kad me­di­kai pa­tik­rin­tų jo svei­ka­tą. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ko­dėl mo­te­ris ne­pra­ne­šė po­li­ci­jai apie ava­ri­ją. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, pa­rei­gū­nai ma­no, kad dau­giau įvy­ kio de­ta­lių paaiš­kės ap­klau­sus nu­ ken­tė­ju­sį­jį bei pa­ly­gi­nus jo žo­džius su au­to­mo­bi­lį vai­ra­vu­sios mo­ters pa­sa­ko­ji­mu. Jei­gu kal­ti­nin­kė su­si­tai­kys su nu­ken­tė­ju­siuo­ju, at­ly­gins jam ža­lą ir vy­ras jai ne­tu­rės pre­ten­zi­jų, ty­ ri­mas ga­li bū­ti nu­trauk­tas. Pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis, ar rei­kia mo­te­rį baus­ti už tai, kad ji pa­si­ša­ li­no iš ava­ri­jos vie­tos.

40-me­tis Ar­tū­ras Kmi­tas ti­kė­jo­ si už­dirb­ti ne dau­giau kaip šim­tą li­tų, kai su­ti­ko 2010-ųjų lapk­ri­čio 11-osios nak­tį ste­bė­ti kryž­ke­lę, ku­ ria Ne­mu­no link ga­lė­jo va­žiuo­ti pa­ sie­nie­čiai.

Drau­gas taip at­ker­ ši­jo už tai, kad kaž­ ka­da šis pa­my­lė­jo jo žmo­ną. Kad ir kaip nuo­šir­džiai vy­ras dir­ bo, vi­sas bū­rys jo bend­ri­nin­kų bu­ vo su­lai­ky­ti, o jų ga­ben­tos 7,5 tūkst. pa­ke­lių ru­siš­kų ci­ga­re­čių „Jim Ling“ atim­tos. Kont­ra­ban­di­nis kro­vi­nys įver­tin­tas be­maž 50 tūkst. li­tų. Ke­li kont­ra­ban­di­nin­kai spė­jo pa­ spruk­ti. O A.Kmi­tą pa­rei­gū­nai už­ klu­po Galz­do­nų kai­me prie vie­nos so­dy­bos ūki­nio pa­sta­to. Vy­ras bu­vo su­si­kū­ręs ver­si­ją, ku­ri vė­liau pri­ver­ tė sua­be­jo­ti jo psi­chi­ne svei­ka­ta. Jis ti­ki­no, kad tą lapk­ri­čio 11-o­ sios va­ka­rą su drau­gais sa­vo gim­ tuo­se Plaš­kiuo­se gir­ta­vo, pri­trū­ ko deg­ti­nės ir jis iš­pė­di­no į Usė­nus dar deg­ti­nės nu­si­pirk­ti. Ta­da ke­lia­

„„Nuos­ta­ta: A.Kmi­tas po nuo­spren­džio ban­dė paaiš­kin­ti tei­sė­jai, kad

drau­gas jį ap­kal­bė­jo dėl pa­tir­tos skriau­dos.

vo at­gal na­mo, ta­čiau ne tie­siu ke­ liu, o dvi­gu­bai il­ges­niu, per ato­kiai esan­čius Galz­do­nus. Kai pa­rei­gū­nai už­klu­po, A.Kmi­ tas ap­si­me­tė mie­gan­čiu. Vy­ras ti­ kė­jo­si, kad jie pa­ti­kės, jog šal­ tą lapk­ri­čio nak­tį pail­sęs žmo­gus sve­ti­ma­me kai­me tie­siog at­si­gu­lė pa­mie­go­ti. Il­giau nei 3 sa­vai­tes įta­ria­ma­sis bu­vo ti­ria­mas Ute­nos psi­chiat­rų, ta­čiau be šio­kių to­kių as­me­ny­bės su­tri­ki­mų me­di­kai nie­ko neįp­ras­to ne­nus­ta­tė ir kons­ta­ta­vo, kad vy­ras yra pa­kal­ti­na­mas. Teis­me A.Kmi­tas už­si­spy­ręs tvir­ti­no nie­kaip ne­pri­si­dė­jęs prie kont­ra­ban­dos ga­be­ni­mo, nors vie­



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nas bend­ri­nin­kų pa­pa­sa­ko­jo apie tai, ko­kį dar­bą jam bu­vo skir­ta at­ lik­ti. Už­py­kęs už to­kį at­vi­ru­mą sa­vo mo­ters aki­vaiz­do­je pa­po­ri­no, kad drau­gas taip at­ker­ši­jo už tai, kad kaž­ka­da šis pa­my­lė­jo jo žmo­ną. Teis­mo ma­ny­mu, už­te­ko įro­dy­ mų, kad A.Kmi­tas da­ly­va­vo nu­si­ kal­ti­me, ku­ris įsta­ty­mo ver­ti­na­mas kaip la­bai sun­kus. To­dėl jam skir­ ta 100 mi­ni­ma­lių gy­ve­ni­mo ly­gių (MGL) bau­da, tai yra 13 tūkst. li­tų. Ka­dan­gi įta­ria­ma­sis pa­rą pra­lei­ do areš­ti­nė­je ir 24 pa­ras psi­chiat­ ri­nė­je li­go­ni­nė­je, o pa­ra už gro­tų pri­ly­gi­na­ma 2 MGL, nu­teis­ta­jam bau­da su­ma­žė­jo per­pus. Ją A.Kmi­ tas tu­rės su­mo­kė­ti per me­tus.


8

trečiadienis, balandžio 25, 2012

ekonomika

OMX Vilnius

–0,15 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,45

„Apoil“

5,01

4,66

2,43

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



103,27 dol. už 1 brl. 118,32 dol. už 1 brl.

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2750 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2291 JAV do­le­ris 1 2,6200 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6457 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9406 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2201 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5762 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9011 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8728

+0,22 %

OMX Tallinn

+0,06 %

Lie­tu­viš­ki ga­mi­niai brangs­ta

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

OMX Riga

pokytis

Lie­tu­vos pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­min­ to­jų kai­nų in­dek­so šuo­lis per me­tus – di­džiau­sias Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Na­ cio­na­li­nių sta­tis­ti­kos ži­ny­bų duo­me­ni­ mis, ko­vą, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ ju­sių me­tų mė­ne­siu, Lie­tu­vos pra­mo­ nės pro­duk­ci­ja pa­bran­go 7,1 pro­c., Lat­ vi­jos – 5,4 pro­c., Es­ti­jos – 3,2 pro­c. Per mė­ne­sį Lie­tu­vos ga­min­to­jai kai­nas kils­ te­lė­jo 1,8 pro­c.

–0,1007 % +0,1255 % –0,0991 % +0,2843 % +0,0142 % –0,2149 % +0,1072 % +0,0528 % –0,0070 %

4,6 proc.

dau­giau pa­ja­mų, pa­ly­ gin­ti su šie­met, vals­ty­bė ti­ki­si į biu­dže­tą su­rink­ti ki­tą­met.

Šil­ta­jam me­tų se­ zo­nui be­si­ruo­šian­ tis pa­slau­gų ir pre­ ky­bos sek­to­rius jau žval­go­si į jau­ni­ mą, ku­ris va­sa­ros ato­sto­gas pa­si­ry­žęs par­duo­ti.

„„Paieš­kos: išau­gus lan­ky­to­jų srau­tui dėl at­ver­tų lau­ko ka­vi­nių, res­to­ra­nai in­ten­sy­viai ieš­ko dar­buo­to­jų se­zo­ni­niam dar­bui. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Se­zo­ni­nis dar­bas – stu­den­tams Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Paieš­kos jau pra­dė­tos

Nors dar­buo­to­jų paieš­ka se­zo­ ni­niam dar­bui jau pra­si­dė­jo, ša­ lies bend­ro­vės šie­met ža­da vers­ tis su ma­žiau nei per­nai lai­ki­nų dar­buo­to­jų. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, šie­met lais­vų vie­tų dirb­ti se­zo­ni­nį dar­bą yra penk­ta­ da­liu ma­žiau nei per­nai. Ak­ty­viau­ siai dar­buo­to­jų se­zo­ni­niam dar­ bui ieš­ko­ma pa­slau­gų sek­to­riu­je, o dau­giau­sia to­kio po­bū­džio dar­bo pa­siū­ly­mų esa­ma pa­jū­ry­je: Klai­pė­ do­je, Pa­lan­go­je, Kre­tin­go­je. At­ši­lus orams, res­to­ra­nai yra be­ ne la­biau­siai suin­te­re­suo­ti ieš­ko­ ti lai­ki­nų dar­buo­to­jų, ga­lin­čių at­ rem­ti pa­di­dė­ju­sius klien­tų srau­tus. Res­to­ra­nų gru­pės „For­tas“ rin­ko­ da­ros va­do­vas Kęs­tu­tis Mar­ke­vi­ čius pa­sa­ko­jo, kad kiek­vie­nais me­ tais ruo­šian­tis va­sa­ros se­zo­nui ir ati­da­rant lau­ko ka­vi­nes ko­lek­ty­vą pa­pil­do nau­jų dar­buo­to­jų. „Res­to­ra­nų gru­pė­je dir­ba apie 300 žmo­nių. Ne vi­si mū­sų res­to­ ra­nai tu­ri lau­ko ka­vi­nes, tad va­sa­ rą pa­pil­do­mai įdar­bi­na­me pa­ly­gin­ti ne­daug – iki 15–20 pro­c. se­zo­ni­nių dar­buo­to­jų, t. y. iki 50 nau­jų žmo­ nių“, – sa­kė jis ir pa­brė­žė, kad daž­ niau­siai lai­ki­niems dar­buo­to­jams siū­lo­mas pa­da­vė­jų dar­bas. Di­des­nes lau­ko ka­vi­nes tu­rin­tys gru­pės res­to­ra­nai, anot pa­šne­ko­vo, lai­ki­nų dar­buo­to­jų ba­ze pa­si­rū­pi­na iš anks­to ir juos mo­ko jau nuo ba­ lan­džio pra­džios. K.Mar­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, res­to­ra­nai, su­sku­bę pa­ si­ruoš­ti šių me­tų se­zo­nui, lai­ki­nų dar­buo­to­jų ko­man­das jau su­da­rė ir priim­ti ža­da tik vie­ną ki­tą pa­pil­do­ mą dar­buo­to­ją.

Bend­ro­vės Vi­čiū­nų res­to­ra­nų gru­ pės, val­dan­čios res­to­ra­nus „Char­lie piz­za“, „Kat­pė­dė­lė“ ir kt., di­rek­to­ rius Ge­di­mi­nas Bal­nis pa­sa­ko­jo, kad dar­buo­to­jų skai­čiaus au­gi­mas pri­ klau­so nuo res­to­ra­nų vie­tos. Anot jo, dau­giau­sia klien­tų se­zo­no me­ tu už­plūs­ta se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­ sius res­to­ra­nus, to­dėl šių per­so­na­ lo ga­li pa­dau­gė­ti ir dvi­gu­bai.

iš­lai­ky­ti, nes šie jau yra mo­ky­ti ir ži­no ap­tar­na­vi­mo stan­dar­tus. „Į lai­ki­nus dar­buo­to­jus in­ves­ tuo­ja­ma tiek pat, kiek ir į nuo­ la­ti­nius. To­dėl kai ku­rie res­to­ra­ nai sten­gia­si iš­lai­ky­ti tuos pa­čius žmo­nes, kad jie įsi­dar­bin­tų ir ki­ tais me­tais. Ten, kur yra dar­buo­ to­jų kai­ta, nie­kaip ne­ga­li iš­lai­ky­ti ko­ky­bės“, – sa­kė K.Mar­ke­vi­čius.

Nuo­la­ti­nio dar­bo pra­džia

Į jau­ni­mą ne­si­žval­go

Tei­gia­ma, kad pa­pras­tai se­zo­ni­ nis dar­bas la­biau­siai do­mi­na stu­ den­tus. To­dėl lau­ko ka­vi­nes at­vė­ rę ankz­čiau, nei bai­gia­si stu­den­tų pa­va­sa­rio se­si­ja, darb­da­viai kar­tais pri­vers­ti ku­rį lai­ką dirb­ti tu­rė­da­mi ma­žiau per­so­na­lo. K.Mar­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad jau­ ni­mas dar­bus iš anks­to pla­nuo­ja re­ tai, to­dėl dar­bo paieš­kų pi­kas pra­si­ de­da su­lau­kus va­sa­ros ato­sto­gų. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad da­lis lai­ki­nų pa­da­vė­jų gal­vos dėl dar­ bo­vie­tės kas­me­tės paieš­kos ne­su­ ka. Jie mie­liau įsi­dar­bi­na į jau pa­ žįs­ta­mus res­to­ra­nus, kur vie­ną ar jau ke­lis kar­tus dir­bo se­zo­no me­tu. K.Mar­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad bend­ ro­vės to­kius dar­buo­to­jus sten­gia­si

Kol mai­ti­ni­mo sek­to­rius jau­ni­mo lau­kia iš­skė­tęs ran­kas ir ne­tgi ža­da dar­bą su­de­rin­ti su moks­lais, vieš­ bu­čių ga­li ne­su­do­min­ti stu­den­ tų no­ras va­sa­ros se­zo­ną pri­si­dur­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų. Vieš­bu­čių tink­lo „Eu­ro­pa Group“ per­so­na­lo va­do­vė Li­na Za­vis­tovs­ ky­tė pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu vie­ nam tink­lo vieš­bu­čiui jau ieš­ko­ma pa­pil­do­mos kam­ba­ri­nės, o pra­dė­ jus veik­ti vieš­bu­čio kie­me­liui ieš­ ko­ma ir ke­lių nau­jų pa­da­vė­jų. Ta­čiau pa­šne­ko­vė pa­sa­ko­jo, kad iš anks­to nau­jų dar­buo­to­jų ne­si­ žval­go­ma. Esą pa­da­vė­jai ir kam­ ba­ri­nės nė­ra sun­kiai ran­da­mi dar­ buo­to­jai, net jei be­si­krei­pian­čių dėl dar­bo nė­ra gau­su.

„Jau­ni­mas mums, de­ja, ne­la­bai tin­ka­mas, nes jau­ni žmo­nės dar ne­bran­dūs, pa­tys ne­la­bai ži­no, ko no­ri, ne­la­bai at­sa­kin­gai žiū­ri į dar­ bą“, – pa­sa­ko­ji ji. Paš­ne­ko­vė taip pat pa­brė­žė, kad dar­buo­to­jams se­zo­ni­nis dar­bas ga­ li bū­ti nuo­la­ti­nio dar­bo pra­džia, esą per ke­lis mė­ne­sius ga­li­ma aiš­kiai pa­ ma­ty­ti, kaip žmo­gus žiū­ri į dar­bą ir ko­kią kom­pe­ten­ci­ją jis tu­ri. Ge­riau­ sius dar­buo­to­jus, anot jos, sie­kia­ma pa­si­lik­ti, to­dėl rug­sė­jo pa­bai­go­je, pa­si­bai­gus se­zo­nui, da­lis dar­buo­to­ jų vieš­bu­čiuo­se įlei­džia šak­nis. Ieš­ko pa­va­duo­jan­čių

Nors par­duo­tu­vė­se di­de­lių klien­ tų srau­tų va­sa­ros se­zo­ną ne­nu­ ma­to­ma, ir jo­se jau­ni­mas ga­li ras­ti ap­mo­ka­mos veik­los va­sa­ros ato­ sto­goms. Par­duo­tu­vės „Za­ra“ per­ so­na­lo va­dy­bi­nin­kė Ol­ga Žu­rav­lio­ va pa­sa­ko­jo, kad šil­tuo­ju me­tų lai­ku di­de­lė da­lis nuo­la­ti­nių par­duo­tu­ vės dar­buo­to­jų ato­sto­gau­ja, to­dėl ieš­ko­ma juos pa­va­duo­ti ga­lin­čio jau­ni­mo. O.Žu­rav­lio­va pa­sa­ko­jo, kad dar­buo­to­jų se­zo­ni­niam dar­bui pir­miau­sia ieš­ko­ma ne vie­šų skel­ bi­mų bū­du. Anot pa­šne­ko­vės, iš

Veik­la

Lais­vos dar­bo vie­tos ter­mi­nuo­tam dar­bui Įdar­bi­ni­mas pa­gal ter­mi­nuo­tas su­tar­tis

proc.

se­zo­no me­tu ga­li pa­di­dė­ti res­to­ra­nų per­so­na­las. pra­džių pa­pras­tai krei­pia­ma­si į jau esa­mus dar­buo­to­jus – dar­bas siū­ lo­mas jų be­si­mo­kan­tiems vai­kams: „Taip mo­ty­vuo­ja­me sa­vo dar­buo­ to­jus ir jų vai­kams su­tei­kia­me ga­ li­my­bę įsi­dar­bin­ti. Jei dar­buo­to­jų ne­ran­da­me ir ne­tu­ri­me kan­di­da­ tų, jų ieš­ko­me išo­rė­je.“ Lai­ki­niems dar­buo­to­jams, kaip sa­kė O.Žu­rav­lio­va, ke­lia­mi to­kie pa­tys rei­ka­la­vi­mai kaip ir bet ki­ tiems dar­buo­to­jams. Ta­čiau se­zo­ ni­niai dar­bai, pa­vyz­džiui, pre­kių priė­mi­mas ar­ba klien­tų ap­tar­na­vi­ mas, esą pa­pras­tai ne­rei­ka­lau­ja itin di­de­lės kom­pe­ten­ci­jos ir spe­ci­fi­nių įgū­džių. To­dėl su lai­ki­no­mis pa­rei­ go­mis ga­li su­si­tvar­ky­ti ir ne to­kie pa­ty­rę dar­buo­to­jai.

Se­zo­ni­niai dar­bai pa­gal veik­las*

Se­zo­ni­niam dar­bui įdar­bi­ni­mas su­ma­žė­jo 2012 m. va­sa­ris

50

2012 m. ko­vas

Pa­ly­gin­ti su praė­ ju­sių me­tų ati­tin­ ka­mu lai­ko­tar­piu (pro­c .)

2620

3810

–20,6

2078

2790

–41,0 Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža

Da­lis vi­sų pa­siū­ly­mų (pro­c .)

Pas­lau­gos

69

Pra­mo­nė

14

Že­mės ūkis

8

Sta­ty­ba

7

Ki­ta

2 * Už­re­g ist­ruo­ta lais­v ų dar­bo vie­tų se­zo­ni­niams dar­bams pa­gal veik­las šių me­tų sausio–balandžio mė­ne­siais Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža


9

trečiadienis, balandžio 25, 2012

pasaulis Įtei­si­no nau­sė­di­jas

Dau­gės šni­pų

J.Ty­mo­šen­ko ba­daus

Iz­rae­lis įtei­si­no tris žy­dų nau­ sė­di­jas Va­ka­rų Kran­te. Be vy­ riau­sy­bės su­ti­ki­mo pa­sta­ty­ tas nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tes Iz­ rae­lis lai­ko ne­tei­sė­to­mis, ta­ čiau tarp­tau­ti­nė bend­ruo­ me­nė lai­ko ne­tei­sė­to­mis vi­ sas žy­dų nau­sė­di­jas – ne­svar­ bu, jos pa­tvir­tin­tos vy­riau­sy­ bės ar ne.

Pen­ta­go­nas ku­ria nau­ją žval­ gy­bos agen­tū­rą, ku­rios veik­ la, imant blės­ti su­si­do­mė­ji­mui ka­ro zo­no­mis Ira­ke ir Af­ga­nis­ ta­ne, bus dau­giau­sia su­si­ju­ si su Ira­nu ir Ki­ni­ja. Gy­ny­bos žval­gy­bos agen­tū­ros agen­ tų ver­buo­to­jai jau da­bar slap­ ta ren­ka in­for­ma­ci­ją ofi­cia­lio­ se ka­ro zo­no­se.

Bu­vu­si Uk­rai­nos prem­je­rė Ju­ li­ja Ty­mo­šen­ko pa­skel­bė ba­ do strei­ką, pro­tes­tuo­da­ma dėl ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nų ir gy­dy­to­jų el­ge­sio su ja. Ry­ti­nia­me Char­ ko­vo mies­te esan­čia­me ka­lė­ji­ me J.Ty­mo­šen­ko lai­ko­ma nuo praei­tų me­tų, kai bu­vo nu­teis­ ta už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą, kai ėjo prem­je­ro pa­rei­gas.

Me­ti­nės

Eu­ro­pai teks tau­py­ ti. Ki­tos išei­ties nie­ kas ne­ma­to. Kaip tau­py­ti ir iš­lai­ky­ ti eko­no­mi­kos au­gi­ mą? Šis klau­si­mas – gal­vos skaus­mas ne vie­nam Eu­ro­pos po­li­ti­kui.

Tūks­tan­čiai Ar­mė­ni­jos gy­ven­ to­jų pa­mi­nė­jo tau­tos ge­no­ci­do me­ti­nes. Jie da­ly­va­vo ei­ty­nė­se ša­lies sos­ti­nė­je Je­re­va­ne.

„„Pa­sit­rau­kė: Ny­der­lan­dų prem­je­rui M.Rut­te’ei te­ko pa­leis­ti vy­riau­sy­bę, kai ša­lies po­li­ti­kai ne­su­ge­bė­jo su­si­

tar­ti dėl tau­py­mo pro­gra­mos. 

AFP nuo­tr.

De­mok­ra­ti­ja ar tau­py­mas? Žlu­go koa­li­ci­ja

An­tai Ny­der­lan­duo­se vy­riau­sy­bės ban­dy­mas im­tis kar­py­ti biu­dže­tą su­kė­lė kri­zę vy­riau­sy­bė­je, ku­ri bai­ gė­si mi­nist­rų ka­bi­ne­to žlu­gi­mu. Ša­ly­je bus šau­kia­mi pir­ma­lai­ kiai rin­ki­mai. Tai pra­ne­šė prem­je­ ras Mar­kas Rut­te. Tie­sa, fi­nan­sų mi­nist­ras Ja­nas Kee­sas de Ja­ge­ris neat­me­tė ga­li­ my­bės, kad dėl tau­py­mo pro­jek­to ga­li bū­ti mė­gi­na­ma su­si­tar­ti su ki­ to­mis ša­lies par­ti­jo­mis. M.Rut­te’s li­be­ra­li Lais­vės ir de­ mok­ra­ti­jos par­ti­ja bu­vo su­da­riu­si koa­li­ci­ją su Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja ir de­ši­nią­ja Lais­vės par­ti­ja, va­do­vau­ja­ma skam­bio­mis kal­bo­ mis gar­sė­jan­čio Geer­to Wil­der­so. Vy­riau­sy­bė bu­vo pri­saik­din­ta 2010 m. spa­lį, tų me­tų va­sa­rį žlu­ gus anks­tes­nio prem­je­ro Ja­no Pe­te­ rio Bal­ke­nen­de’s vyriausybei, ki­lus ne­su­ta­ri­mams dėl to­les­nio NA­TO pa­jė­gų mi­si­jos Af­ga­nis­ta­ne ka­ri­nio pa­lai­ky­mo. G.Wil­der­sas koa­li­ci­ją pa­lai­kė, to­ dėl iki praei­to mė­ne­sio ji tu­rė­jo 76 man­da­tus 150 vie­tų par­la­men­to že­muo­siuo­se rū­muo­se. Tie­sa, šią sa­vai­tę dau­gu­mos ne­ be­li­ko, kai vie­nas G.Wil­der­so par­ ti­jos na­rys nu­spren­dė tap­ti ne­prik­ lau­so­mas, o ir pa­ts G.Wil­der­sas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na rem­ti biu­ dže­to kar­py­mo. Il­gos ir ne­sėk­min­gos de­ry­bos

De­ry­bos dėl biu­dže­to kar­py­mo tru­ ko net sep­ty­nias sa­vai­tes. Ta­čiau

Lais­vės par­ti­jos at­sto­vai pa­reiš­kė, kad „ne­ga­li įgy­ven­din­ti“ ES rei­ka­ la­vi­mų. Ult­ra­de­ši­nių­jų ly­de­ris G.Wil­der­ sas sa­kė ap­gai­les­tau­jan­tis, kad de­ ry­bos nu­trū­ko, ta­čiau tvir­ti­no, jog pla­nuo­ja­mas iš­lai­dų kar­py­mas ne­ priim­ti­nas.

kad di­džiau­sia na­cio­na­li­nių biu­dže­to de­fi­ci­tų ri­ba ne­vir­šys 3 pro­c. BVP. Vi­suo­me­nės spau­di­mas

Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo pa­ktas bu­vo pa­tvir­tin­tas vi­so­se ES vals­ty­bė­se, iš­sky­rus Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ir Če­ ki­jos res­pub­li­ką. Eko­no­mis­tai sa­ko, kad al­ter­na­ ty­ v ų biu­dže­tui kar­py­ti nė­ra, ta­čiau Tai pa­ke­tas, ku­ris bū­ti­na iš­lai­ky­ti biu­dže­to kon­so­li­ pa­kenks eko­no­mi­ da­vi­mo ir eko­no­mi­kos au­gi­mo ba­ kos au­gi­mui atei­ lan­są. Stai­gus ir dras­tiš­kas biu­dže­to nan­čiais me­tais ir kar­py­mas, pa­sak eko­no­mis­tų, tik leis di­dė­ti ne­dar­bui. pa­gi­lin­tų re­ce­si­ją, pa­di­din­tų ne­ dar­bą ir ap­sun­kin­tų pa­ja­mų į biu­ dže­tą su­rin­ki­mą. Pa­na­šiai nu­ti­ko „Tai pa­ke­tas, ku­ris pa­kenks eko­ Grai­ki­jo­je. no­mi­kos au­gi­mui atei­nan­čiais me­ Re­ce­si­ja šiuo me­tu fik­suo­ja­ tais ir leis di­dė­ti ne­dar­bui“, – kal­ ma Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Bel­gi­jo­je, bė­jo po­li­ti­kas. Ny­der­lan­duo­se, taip pat Če­ki­jo­ Tau­py­mo prie­mo­nių pa­ke­te bu­vo je. Re­ce­si­ja šių me­tų pir­mą ket­vir­ nu­ma­ty­ta pa­di­din­ti pri­dė­ti­nės ver­ tį pro­gno­zuo­ja­ma ir Vo­kie­ti­jai, nors tės mo­kes­tį, įšal­dy­ti vie­šo­jo sek­ tiks­lių skai­čių nė­ra. to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus ir Vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ma­žin­tis iš­lai­das svei­ka­tos ap­sau­ taip pat jun­ta­mas. An­tai Pran­cū­ gos ir plėt­ros sek­to­riuo­se. zi­jo­je pir­mą­jį rin­ki­mų tu­rą lai­mė­ Skai­čiuo­ta, kad re­for­mos tu­rė­ jo Fran­çois Hol­lan­de’as, pa­ža­dė­jęs tų pa­dė­ti su­tau­py­ti 16 mlrd. eu­rų su­kur­ti dau­giau dar­bo vie­tų ir ska­ (55,2 mlrd. li­tų) biu­dže­to lė­šų. tin­ti ga­my­bą, užuo­t dras­tiš­kai kar­ Ny­der­lan­dus im­tis kar­py­ti biu­ pęs iš­mo­kas. dže­tą pa­stū­mė­jo vis ne­ty­lan­čios kal­ Tie­sa, F.Hol­lan­de’as nė­ra prieš bos, kad ša­lis ga­li ne­tek­ti aukš­čiau­sio­ eu­rą, bet jam ne­pa­tin­ka ES sta­bi­ AAA kre­di­ta­vi­mo rei­tin­go, taip pat lu­mo pa­kto nuo­sta­tos. pa­si­ro­džiu­sios pro­gno­zės, jog 2013 Pro­tes­tų prieš kar­py­mo ir mo­ m. biu­dže­to de­fi­ci­tas pa­di­dės iki 4,7 kes­čių kė­li­mo pro­gra­mą ki­lo ir Če­ pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. ki­jo­je. Ka­dan­gi Ny­der­lan­dai pri­ta­rė ES Tai vėl pa­ska­ti­no kal­bas, kad Vo­ sta­bi­lu­mo pa­ktui, ša­lis įsi­pa­rei­go­jo, kie­ti­jos ini­ci­juo­tas Eu­ro­pos tau­py­

mas – per­ne­lyg griež­tas ir nė­ra tin­ ka­miau­sia prie­mo­nė fi­nan­sų kri­zei su­val­dy­ti. Vis dėl­to eko­no­mis­tai sa­ko, kad al­ ter­na­ty­vų tau­py­mui nė­ra ir ne­bus. Jen­sas Weid­man­nas, Vo­kie­ti­jos cent­ri­nio ban­ko pre­zi­den­tas, pa­ brė­žė: „Nė­ra al­ter­na­ty­vos. Ne­ga­ li­ma sko­lin­tis, kad grą­žin­tum sko­ las. Rei­kia kar­py­ti – tai vie­nin­te­lis ką nors ža­dan­tis bū­das.“ To­kie tei­gi­niai, kaip J.Weid­man­ no, – po­pu­lia­rūs prie fis­ka­li­nės draus­mės pri­pra­tu­sio­je Vo­kie­ti­jo­je. Ta­čiau eko­no­mis­tė iš kon­sul­ta­ ci­jų fir­mos „Ernst & Young“ Ma­ rie Di­ron sa­ko, kad vo­kie­čiai tu­rė­tų la­biau ska­tin­ti vi­daus var­to­ji­mą, ne tik tau­py­ti. Pa­sak jos, vo­kie­čių var­ to­ji­mas ga­lė­tų su­ju­din­ti ir ki­tų ša­ lių ga­my­bos sek­to­rių, nes Vo­kie­ti­ ja dau­giau im­por­tuo­tų. „Tau­py­mas tu­ri bū­ti pla­tes­nės eko­no­mi­kos po­li­ti­kos da­lis“, – sa­ kė eks­per­tė. Tie­sa, kai ku­rie Eu­ro­pos ša­lių ly­ de­riai pa­brė­žė, kad ir eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas – ne pa­na­cė­ja. Por­tu­ga­li­jos prem­je­ras Vi­to­ras Gas­pa­ras tei­gė, kad bu­vu­si ša­lies vy­riau­sy­bė klai­din­gai ėmė­si fi­nan­ si­nio ska­ti­ni­mo pro­gra­mos – ji tik pa­di­di­no vals­ty­bės sko­lą, o il­ga­lai­ kių re­zul­ta­tų ne­da­vė. „Ma­no ša­lis – ge­ras pa­vyz­dys, kad trum­po lai­ko­tar­pio eko­no­mi­ ką ska­ti­nan­ti po­li­ti­ka ga­li su­kel­ti dar dau­giau rū­pes­čių, nei yra“, – pri­pa­ži­no V.Gas­pa­ras. „Ti­me“, „The New York Ti­mes“, BNS inf.

Ar­mė­ni­jo­je prieš 97 me­tus Os­ ma­nų im­pe­ri­jos įvyk­dy­tos žu­dy­ nės va­di­na­mos ge­no­ci­du, ta­čiau Tur­ki­ja šiuos pa­reiš­ki­mus nei­gia. Ar­mė­nai me­ti­nes pa­mi­nė­ jo prie kal­vos vir­šū­nė­je esan­čio me­mo­ria­lo Ar­mė­ni­jos sos­ti­nė­ je. Nuo anks­taus ry­to dau­gy­ bė žmo­nių da­ly­va­vo kas­me­tė­se ei­ty­nė­se, ne­šė žva­kes bei gė­ les ir jas dė­jo prie ma­si­nių žu­ dy­nių me­mo­ria­lo cent­re de­gan­ čios am­ži­no­sios ug­nies. Vis dėl­to Tur­ki­ja griež­tai nei­ gia ge­no­ci­do fak­tą, o šie­met šių įvy­kių mi­nė­ji­mą tem­do įtam­pa tarp abie­jų kai­my­nių. Ją dar la­ biau pa­kurs­tė Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­to Ni­co­las Sar­ko­zy pa­stan­ gos sa­vo ša­ly­je priim­ti įsta­ty­mą, nu­ma­tan­tį tei­si­nę at­sa­ko­my­ bę už vie­šą nei­gi­mą, kad ma­si­ nės ar­mė­nų žu­dy­nės bu­vo ge­ no­ci­das. Ki­lus dip­lo­ma­ti­niam gin­čui su Tur­ki­ja, Pran­cū­zi­jos aukš­čiau­ sia­sis teis­mas va­sa­rį at­me­tė šį tei­sės ak­tą ar­gu­men­tuo­da­mas, kad jis var­žo kal­bos lais­vę. Šve­di­jos par­la­men­tas praei­tą mė­ne­sį šias žu­dy­nes taip pat pri­ pa­ži­no ge­no­ci­du ir taip su­kė­lė dar di­des­nį Tur­ki­jos pa­si­pik­ti­ni­mą. Ar­mė­nai tei­gia, kad iki 1,5 mln. jų tau­tie­čių bu­vo nu­žu­dy­ti per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, by­rant Os­ma­nų im­pe­ri­jai, o šią po­zi­ci­ją pa­lai­ko kai ku­rios ki­tos ša­lys. Ta­čiau Tur­ki­ja ar­gu­men­tuo­ ja, kad 300–500 tūkst. ar­mė­ nų ir ne ma­žiau tur­kų žu­vo per pi­lie­ti­nius ne­ra­mu­mus, kai ar­ mė­nai su­ki­lo prieš Os­ma­nų im­ pe­ri­jos val­džią ir su­si­vie­ni­jo su Ru­si­jos ar­mi­ja. BNS inf.

„„Konf­lik­tas: Os­ma­nų im­pe­ri­

jos vyk­dy­tas žu­dy­nes Ar­mė­ ni­ja va­di­na ge­no­ci­du. Tur­kai tai ka­te­go­riš­kai nei­gia. „Reu­ters“ nuo­tr.


10

trečiadienis, balandžio 25, 2012

sportas J.Mačiulis žais Italijoje

A.Kudelka – prizininkas

D.Motiejūno rezultatyvumas

Krepšininkas Jonas Mačiulis sezoną baigs Italijoje – 27-erių puolėjas sudarė sutartį su Sienos „Montepaschi“ klubu. Be jo, šiame klube dar yra Rimantas Kaukėnas ir Kšyštofas Lavrinovičius. J.Mačiulis jau yra žaidęs Italijoje – 20092011 metais gynė Milano „Armani Jeans“ spalvas.

Šiauliuose vykusiose šalies jaunučių plaukimo pirmenybėse dvi prizines vietas užėmė klaipėdietis Artūras Kudelka. Trenerio Mečislavo Doviakovskio auklėtinis, 200 m įveikęs peteliške per 2 min. 23,97 sek., iškovojo sidabro medalį. Dukart trumpesnėje distancijoje jis buvo trečias – 1 min. 00,34 sek.

Lenkijos krepšinio čempionato ketvirtfinalio antrame mače Gdynės „Asseco Prokom“ klubas, kuriam atstovauja Donatas Motiejūnas, savo aikštelėje sutriuškino Košalino „Koszalin“ ekipą 101:79. D.Motiejūnas per 31 min. pelnė 23 taškus. Gdynės klubas pirmauja bendru rezultatu 2:0.

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 15.40 val. Viriausiojo policijos komisariato (Taikos pr. 63) ir 16 val. Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos (I.Simonaitytės g. 24) sporto salėse vyks salės futbolo turnyro „Draugystės erdvė“ rungtynės. Teismas. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas patenkino Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) ieškinį, kuriuo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sprendimas savo struktūroje panaikinti VAFF narystę pripažintas neteisėtu. VAFF į teismą kreipėsi prašydama taikyti laikinąsias priemones LFF Vykdomojo komiteto sprendimui sustabdyti VAFF narystę bei konferencijos sprendimams pašalinti ją iš LFF narių ir sustabdyti VAFF teisių perdavimą Vilniaus regiono futbolo sąjungai (VRFS) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Laimingieji. Po burtų paaiškėjo antrasis vaikas iš Lietuvos, kuriam nusišypsos laimė Europos futbolo čempionato rungtynėse į stadioną išvesti vieną geriausių Europos futbolininkų. Piešinių konkurso „Futbolas – mano draugas“ nugalėtoju tapo šešiametis Simas Vaičiūnas iš Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“. Drauge su pirmu pagrindinio prizo laimėtoju, šešiamečiu futbolininku Romualdu Jansonu, jie vyks į finalo rungtynes Kijeve, Ukrainoje, kad stebint tūkstančiams futbolo gerbėjų į aikštę žengtų su savo futbolo dievaičiais. Latvijoje. Trečią pergalę Latvijos futbolo čempionato šeštojo turo mače iškovojo trečiąją vietą dešimties komandų turnyre užimantis Tado Labuko atstovaujamas Rygos „Skonto“ (11 tšk.) klubas, 1:0 (1:0) įveikęs autsaiderius „Gulbene“ (2 tšk.) futbolininkus. Lietuvis žaidė visą mačą ir 40-ą min. įmušė pergalingą įvartį. Tai buvo antrasis L.Labuko įvartis Latvijos futbolo pirmenybėse. Du taškus prarado ketvirtoje pozicijoje esantis Liepojos „Metalurgs“ (10 tšk.) klubas su Tomu Tamošausku bei Mindaugu Bagužiu, rungtynes svečiuose su antrąją vietą užimančiais Daugpilio „Daugava“ (12 tšk.) futbolininkais baigęs lygiosiomis 0:0. M.Bagužis rungtyniavo be keitimo, o T.Tamošauskas 73-ią min. vietą aikštėje užleido Robertui Savalniekui. Į aštuntą poziciją su 4 taškais nukrito „Jelgavos“ vienuolikė su Mindaugu Grigaravičiumi ir Deividu Lukošiumi, namuose 0:2 (0:0) turėjusi pripažinti į penktąją vietą pakilusios „Jūrmalos“ (9 tšk.) ekipos pranašumą. Rusijoje. Pirmadienį pirmosiose Rusijos moterų krepšinio pirmenybių mažojo finalo serijos (iki trijų pergalių) dėl bronzos medalių rungtynėse trečią vietą reguliariajame sezone užėmusi Europos taurės laimėtoja Aušros Bimbaitės atstovaujama Kursko „Dinamo“ komanda, kurią treniruoja Alfredas Vainauskas, namuose 70:75 (9:14, 20:15, 21:20, 20:26) nusileido Orenburgo „Nadežda“ ekipai, kuri reguliarųjį sezoną baigė ketvirta. Lietuvė surinko 10 taškų.

Sunkiaatlečiams – padėkos ir premijos Miesto rotušėje buvo pasveikinti Europos sunkiosios atletikos čempionate sėkmingai pasirodę Lietuvos rinktinės sunkiaatlečiai, kurių dauguma – klaipėdiečiai.

„„Atletai: pakylos liūtai su treneriu B.Vyšniausku po susitikimo su miesto vadovais.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Meras Vytautas Grubliauskas ir jo dešinioji ranka Vytautas Čepas, pasveikinę atletus su iškovotu kelialapiu į Londono vasaros žaidynes, rankas spaudė Aleksandrai Stepanovai, Mariui Mickevičiui, Vincui Šlevinskiui, Žygimantui Stanuliui, Donatui Anuškevičiui, Aurimui Didžbaliui ir nacionalinės rinktinės

vyriausiajam treneriui Bronislavui Vyšniauskui. Dėl svarbių priežasčių dalyvauti negalėjo po operacijų pagijęs ir Turkijoje kovojęs Ramūnas Vyšniauskas. „Kiekvieno vyrų komandos nario pasirodymas buvo itin svarbus. Nė vienas iš jų negalėjo suklupti, mat tuomet nebūtume iškovoję kelialapio į olimpiadą, – sakė B.Vyšniauskas. – Širdis virpėjo, kai paskutinę dieną

V.Šlevinskis rovimo veiksmu keldamas štangą pasitempė ranką.“ Rinktinių rikiuotėje dėl kelialapio į olimpines žaidynes Lietuvos komanda surinko 130 taškų. Nusileidę tik Moldovos (156 tšk.) bei Bulgarijos (149 tšk.) komandoms, mūsų atletai užėmė aukštą trečią vietą. Stipruoliams buvo įteikti padėkos raštai ir premijos, o čempionate aukso ir du sidabro medalius,



Vytauto Petriko nuotr.

kurie Turkijoje vykusiose pirmenybėse buvo lyg žvaigždės – penkiakampiai, laimėjęs A.Didžbalis bei B.Vyšniauskas iš mero sulaukė papildomų dovanų – stiklo dirbinių su miesto simbolika. Sunkiaatlečiai pirmieji tarp klaipėdiečių iškovojo bilietą į Londoną. B.Vyšniauskas įsitikinęs, kad į 2016 metų vasaros žaidynes Rio de Žaneire mažiausiai vyks bent trys uostamiesčio stipruoliai.

K.Rybakovaitė tapo vicečempione Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Netoli Šiaulių surengtose Lietuvos orientavimosi sporto čempionato ilgos trasos varžybose sidabro medalį iškovojo Klaipėdos „Kopos“ klubo narė Kristina Rybakovaitė.

Sunkiausioje šios sporto šakos rungtyje, kurioje dalyviams raižytoje vietovėje reikėjo nubėgti 17,3 km ir rasti 37 kontrolinius punktus (KP), uostamiesčio sportininkė pajėgiausių moterų grupėje sugaišo 2 val. 12 min. 3 sek. Nuo nugalėtojos alytiškės Sandros Baužaitės K.Rybakovaitė atsiliko 3 min. 32 sek. Trečią vietą užėmusi vilnietė Indrė Valaitė nuo klaipėdietės atsiliko net 9 min. 50 sek. Varžybose dalyvavę „Kopos” klubo senjorai Regina Švagždienė ir Adolfas Prūsevičius buvo ne-

pralenkiami savo amžiaus grupėse. Tame pačiame miške vykusiose „Sako“ taurės orientavimosi sporto varžybose kalnų dviračiais klaipėdiečius taip pat lydėjo sėkmė. Stipriausių vyrų (21,2 km su 24 KP) trasoje net du „Kopos” atstovai tapo prizininkais. Taurę iškovojo Egidijus Pilybas (2 val. 17 min.), o trečiąją vietą užėmė Tomas Grigaitis. Tarp senjorų per 40 metų sėkmingai pasirodė „Jaunystės“ klubo narys Edmundas Kasevičius. Jis, 17,1 km su 19 KP trasą įveikęs per 2 val. 47 min. 57 sek., užėmė aukštą šeštąją vietą. Moterų grupėje taurę iškovojo Klaipėdos universiteto antrakursė Rūta Pareigytė iš Neringos. Ji buvo greičiausia 16,6 km su 20 KP trasoje. Pirmas buvo dar vienas neringiškis – Vytenis Miliūnas, laimėjęs jaunių grupės varžybas.

„„Medalininkė: K.Rybakovaitė – ištvermingiausia „Kopos“ klubo orien-

tacininkė.


11

TREČIADIENIS, BALANDŽIO 25, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Geo­ter­mi­nis šil­dy­mas gelbs­ti nuo tar­nys­tės La­bai pi­gus šil­dy­ mas ir kū­ri­ko da­lia ar di­de­lės in­ves­ti­ci­ jos, ta­čiau kom­for­ tiš­ka bui­tis? Tiek pa­ si­rin­ku­sie­ji tra­di­ci­ nius kie­to­jo ku­ro ka­ ti­lus, tiek pa­si­tel­ku­ sie­ji že­mės gel­mių – geo­ter­mi­nę ener­ gi­ją gink­luo­ja­si sa­ vais ar­gu­men­tais.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ver­ty­bė – kom­for­tas

Pas­ta­ra­sis pa­sta­tų šil­dy­mo bū­das Lie­tu­vo­je dar tik ski­na­si ke­lią, ta­ čiau jau spė­jo už­gy­ven­ti ne­men­ką bū­rį tiek ar­šių skep­ti­kų, tiek iš­ti­ ki­mų ša­li­nin­kų. Geo­ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­mas siū­lan­tys ga­min­to­jai ir mon­tuo­to­ jai dek­la­ruo­ja, kad tai yra pa­ti­ki­ma, tau­pu, pa­žan­gu ir eko­lo­giš­ka. Ta­ čiau ko­kiais pa­ste­bė­ji­mais ga­lė­tų pa­si­da­ly­ti pa­tys var­to­to­jai?

Tuo lai­ku, kai mes kū­rė­mės, geo­ter­mi­ nis šil­dy­mas ap­skri­ tai bu­vo nau­jo­vė. Daž­niau­siai dis­ku­tuo­jant apie geo­ter­mi­nio šil­dy­mo pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus pa­si­tel­kia­mas ne­va ne­ nu­gin­či­ja­mas eko­no­mi­nis fak­to­ rius – kad ne­men­kos pir­mi­nės in­ ves­ti­ci­jos nie­ka­da neat­si­pirks. „Iš tie­sų ne­skai­čia­vo­me, per kiek lai­ko mums tai at­si­pirks, – ne­nei­ gė Klai­pė­dos prie­mies­ty­je įsi­kū­ ru­si Eg­lė Re­ka­šie­nė, ku­rios šei­ma sa­vo būs­tui pa­si­rin­ko va­di­na­mą­ją gruntas–vanduo šil­dy­mo sis­te­mą. – Vie­nas svar­biau­sių kri­te­ri­jų bu­vo

„„Rea­ly­bė: E.Re­ka­šie­nės šei­ma už 180 kv. m plo­to būs­to šil­dy­mą mo­ka

pi­giau, nei dau­ge­lis bu­tuo­se gy­ve­nan­čių klai­pė­die­čių.

kom­for­tas, tie­siog ne­si­no­rė­jo tar­ nau­ti na­mui, be to, ga­nė­ti­nai daž­ nai ten­ka iš­vyk­ti. To­dėl nu­spren­ dė­me pa­tau­py­ti ki­tur, bet įsi­reng­ti geo­ter­mi­nį šil­dy­mą.“ Įdar­bi­na ir sau­lę

Maž­daug prieš tre­jus me­tus įdieg­ta geo­ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­ma su­ tuok­ti­niams at­siė­jo 40 tūkst. li­tų. Pa­sak Eg­lės, be abe­jo­nės, šian­dien ji kai­nuo­tų ge­ro­kai pi­giau. Be to, kaip pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė, to­bu­lė­jant tech­no­lo­gi­joms, šian­dien var­to­to­jai jau tu­ri dau­giau al­ter­na­ ty­vų. „Tuo lai­ku, kai mes kū­rė­mės, geo­ter­mi­nis šil­dy­mas ap­skri­tai bu­ vo nau­jo­vė“, – šyp­so­jo­si Eg­lė. Dar pa­pil­do­mus 7 tūkst. li­tų šei­ ma in­ves­ta­vo į jaut­rius sen­so­ri­nius ju­tik­lius, ku­rie yra kiek­vie­no­je na­ mų šil­do­mo­je pa­tal­po­je, įskai­tant ir ga­ra­žą.

„Šie ju­tik­liai be­mat rea­guo­ja į kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­rą. To­dėl kai sau­lė pri­šil­do pa­tal­pas ir tem­pe­ra­ tū­ra pa­ky­la aukš­čiau nei 20 laips­ nių, ši­lu­mos siurb­lys au­to­ma­tiš­kai iš­si­jun­gia. Taip, tai pa­pil­do­ma in­ ves­ti­ci­ja, bet ji mums lei­džia ženk­ liai su­tau­py­ti, nes da­lis pa­ta­lpų orien­tuo­tos į va­ka­ri­nę ir pie­ti­nę pu­ses, per vit­ri­ni­nius lan­gus sau­ lė­to­mis die­no­mis jos pui­kiai pri­šil­ do­mos“, – pa­ty­rė mo­te­ris. Iš­lai­dos ne­gąs­di­na

Eg­lė pa­ly­gi­no, jog pa­si­tel­kus šiuos ju­tik­lius per vie­ną žie­mos se­zo­ną iš­lai­das pa­vy­ko su­ma­žin­ti net 30 pro­c. Vie­nin­te­lis trū­ku­mas, pri­pa­ži­ no pa­šne­ko­vė, jog din­gus sau­lei, ten­ka šiek tiek luk­ter­ti, kol at­vė­ su­s ios grin­dys vėl įšy­la.

13

„„Mas­tai: ka­ti­li­nei būs­te te­ko iš­skir­ti ne­di­du­ką kam­pe­lį. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


12

TREČIADIENIS, BALANDŽIO 25, 2012

namai rubrika

Miesto aplinka turi kelti geras emocijas

U

ostamiestyje neseniai lankęsi Didžiosios Britanijos Birmingemo krašto planavimo specialistai dalijosi patirtimi, kaip kurti darnią, bendruomenės lūkesčius tenkinančią aplinką. Susitikimų su klaipėdiečiais metu nuskambėjo ir nauja sąvoka – žalioji infrastruktūra. Vienas britų delegacijos atstovas – kraštovaizdžio architektas, urbanistas planuotojas Michaelas Voutas įsitikinęs, jog šis terminas labai reikšmingas ir palengvina galimybes rasti sutarimą visuomenėje sprendžiant svarbius miestų plėtros klausimus.

mieste reikia ir naujų namų, ir vietų automobiliams, bet būtina išlaikyti balansą tarp aplinkos ir statybos. Galėtų būti didesnis turtas

– Labai susidomėjote Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžiniu ir šiaurinėje miesto dalyje pažymėtais miškų plotais. Dideli žalieji masyvai jums, regis, sukėlė tam tikrų abejonių. Miškas ir miestas – ar tai tarpusavyje nedera? – Miškas – didelis turtas, atliekantis net keletą naudingų funkcijų. Dabar jis atskiria ramią Melnragės gyvenvietę nuo miesto triukšmo, švelnina klimato sąlygas, nes užstoja vėjus nuo Baltijos jūros. Bet tas turtas gali būti dar didesnis. Miškas turi daug gamtinių resursų, didelį turizmo potencialą. Tiesiog reikia šį turtą atidžiai įvertinti ir rasti sprendimus, kaip jį panaudoti dar efektyviau, atskleidžiant įvairiapuses jo galimybes.

Dalia Grikšaitė Tapo neatsiejamu elementu

– Žalioji infrastruktūra – nauja sąvoka Lietuvoje. Kiek ji svarbi, gyvybinga planuojant miestus? – Žaliojo planavimo principas nėra naujas. Ir anksčiau buvo aktualios tokios sritys kaip atvirų miesto erdvių ar žaliųjų plotų planavimas, tačiau sąvoka „žalioji infrastruktūra“ suteikė naujų galimybių kuriant miestų aplinką. Žaliosios infrastruktūros siekiamybė – kokybiškai geras miestas, gera vieta gyventi. Kadangi želdiniai ir visi kiti žalieji elementai yra svarbi miestų dalis, prisidedanti prie geros gyvenamosios aplinkos formavimo, politikų, planuotojų ir nekilnojamojo turto plėtotojų diskusijose žalioji infrastruktūra jau tapo lygiaverčiu elementu, pavyzdžiui, kad ir planuojant kelių infrastruktūrą. Aš pats esu miestų planavimo, dizaino ir kraštovaizdžio architektūros specialistas. Visas šias sritis sieja bendras vardiklis – žalioji infrastruktūra. – Koks, jūsų nuomone, turėtų būti idealus žalias miestas? – Žalias miestas – nebūtinai koks nors naujas ir tobulas darinys.

„„Įspūdis: po dešimtmečio į Klaipėdą grįžęs M.Voutas mato daugiau klaipėdiečių entuziazmo kurti gražesnį

miestą. 

Pasaulyje esama pavyzdžių, kaip puikiai miestai sugeba išnaudoti gamtinę aplinką. Žaliosios infras-

Michaelas Voutas:

Žaliosios infrastruktūros kūrimo idėja nesiekia visų miestų paversti visiškai žaliais.

truktūros metodas padeda geriau įvertinti esamas sąlygas, problemas ir pasiūlyti idėjas, kaip efektyviai panaudoti gamtinį potencialą. Nesiekia išgriauti pastatų

– Klaipėdoje šiuo metu įsibėgėjo miesto gyvenamųjų rajo-

Dalios Grikšaitės nuotr.

nų planavimo procesas. Tai jau susiformavusi aplinka su savais pliusais ir minusais. Jūsų požiūriu, ar galimos čia „revoliucijos“, kardinalūs pokyčiai – juk neversi pastatų, kad kvartalų planuose atsirastų daugiau žalios spalvos? – Žaliosios infrastruktūros kūrimo idėja nesiekia visų miestų paversti visiškai žaliais. Žinoma, galima nugriauti pastatus ir viską užsodinti medžiais, tačiau siekiamybė ne tokia. Tikslas – ieškoti sutarimo su bendruomene ir racionalių sprendimų, kad miesto aplinka būti darni, kad joje pakaktų ir kokybiškų žaliųjų plotų, ir būtų patogu bei gera gyventi. Klaipėdoje matėme daug žalių erdvių, kurios jau funkcionuoja. Kai kurias jų reikėtų atnaujinti, o kai kurias gal net užstatyti. Esmė – miestas ir žalioji aplinka turi veikti kaip darni sistema, kelti žmonėms teigiamas emocijas.

– Tačiau skirtingi visuomenės sluoksniai kalbėdami apie miesto planavimą akcentuoja skirtingus aspektus. Žalieji pasisako už gamtos pirmenybę prieš žmogaus poreikį, pramonininkai akcentuoja būtinybę neriboti jų verslų plėtros, statybininkai norėtų statyti kuo didesnius pastatus. Kuris interesas šiuo laiku turėtų būti svarbiausias? – Pagrindinis dalykas turėtų būti darna, balansas. Miestas yra aktyvus, dinamiškas, augantis organizmas ir svarstant jo tolesnę plėtrą turi būti paisoma ne tik projektų užsakovų, bet ir aplinkosaugininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesų. Negali verslo interesas dominuoti prieš gyventojų poreikius ir atvirkščiai. Viena ir kita turi būti derinama. Žaliosios infrastruktūros principas padeda išlaikyti pusiausvyrą, rasti bendrą kalbą. Taip,

– Ar tai reiškia, jog būdamas miesto konsultantu, nebijotumėte siūlyti drąsių sprendimų – kurti ten parką, kirsti medžius? – Pirmiausia atidžiai ištyrinėčiau, kas tai per miškas ir kaip jis gali būti efektyviau išnaudojamas įvairioms miesto reikmėms. Galbūt vieną jo dalį būtų galima išretinti, o kitą – kaip tik labiau užsodinti? Gal vienoje jo dalyje galėtų atsirasti parko tipo kraštovaizdis su gėlynais bei lankytojams reikalinga infrastruktūra, o kita dalis turėtų likti visiškai natūrali ir neliečiama. Kruopščiai įvertinus situaciją, galimi įvairūs sprendimai. – Į Lietuvą sugrįžote po 10 metų pertraukos. Kokius pokyčius čia pastebėjote? – Nenorėčiau akcentuoti fizinių pokyčių, labiau pastebimi dvasiniai dalykai. Matau daugiau pozityvumo, tikėjimo ateitimi. Per šiuos 10 metų žmonės labiau išlaisvėjo, jaučiamas noras žengti į priekį. Pastebiu daugiau energijos ir entuziazmo siekiant kurti geresnį, gražesnį miestą.

„Agila“ įgavo kontūrus Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ilgainiui turėtų neatpažįstamai pasikeisti. Rekonstrukcijos projekto konkurse triumfavę kūrėjai šiam statiniui siūlo drąsius sprendimus.

Konkurso nugalėtoju vertinimo komisija pripažino iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – architektų suburtą komandą: Marių Morkūną ir bendraautorius Vytenį Ūsą, Andrių Uogintą, Aistę Tarutytę, Liną Gronskytę, Vytautą Lelį, Mantą Gipą, Povilą Kiškionį. Laureatai bus apdovanoti 20 tūkst. litų premija ir turės galimybę realizuoti savo projektą. Piniginėmis premijomis taip pat bus įvertinti ir kitas tris prizines vietas pelniusių darbų autoriai. Konkursą laimėjusiame projekte dabartinį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastatą siūloma rekonstruoti į du nau-

jus statinius ir taip atskirti centro funkcijas. Statinio tūriai išdėstyti taip, kad Nidos miesto centrui atvertų kuo daugiau natūralios gamtinės aplinkos. Kūrybinės grupės vadovas, architektas M.Morkūnas sako, jog nedidelė kalvelė, kurią užstoja dabartinis „Agilos“ pastatas, ir buvo pagrindinis veiksnys, padiktavęs idėją vertintojų pripažinimą pelniusiam projektui. Laimėtojai neabejoja, jog jų sumanymas bus sėkmingai realizuotas Nidoje, kuri pastaruoju metu statybų klausimu yra tapusi didesnio dėmesio zona. „Vertinimo komisijoje dirbo atsakingi žmonės. Jeigu komisija balsavo už mūsų projektą, vadinasi, toks objektas sėkmingai gali atsirasti Neringoje“, – įsitikinęs M.Morkūnas. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir Neringos savivaldybės surengtam konkursui pateikti 28 darbai. „Klaipėdos“ inf.

„„Rekonstrukcija: konkurso nugalėtojai dabartinį centrą siūlo paversti dviem statiniais.


13

TREČIADIENIS, BALANDŽIO 25, 2012

namai rubrika

Geo­ter­mi­nis šil­dy­mas gelbs­ti nuo tar­nys­tės Ta­čiau ka­dan­gi di­ 11 džio­jo­je da­ly­je pa­tal­ pų iš­lie­tas de­ko­ra­ty­vi­nis be­to­nas,

ku­ris pui­kiai pra­lei­džia ši­lu­mą, di­ de­lio ne­pa­to­gu­mo na­mų šei­mi­nin­ kai dėl to ne­jau­čia. Su­tuok­ti­niai kas mė­ne­sį fik­suo­ja, kiek iš­lei­džia už su­var­to­tą elekt­ros ener­gi­ją. Ši­lu­mos siurb­lio „su­val­ go­ma“ elekt­ra nė­ra at­ski­rai iš­skir­ ta. Šil­do­mas na­mo plo­tas sie­kia 180 kv. m. „Štai šį šil­dy­mo se­zo­ną už vi­ są su­nau­do­tą elekt­rą kas mė­ne­sį mo­kė­jo­me vi­du­ti­niš­kai 500–600 li­tų. Aps­kai­čia­vo­me, kad šil­dy­mui iš jų išė­jo maž­daug 350–400 li­tų. Tie­sa, nau­do­ja­mės ne tik die­ni­ niu ir nak­ti­niu ta­ri­fu, bet ir tu­ri­ me spe­cia­lų mo­kė­ji­mo pla­ną „Na­ mai+“, ku­ris taip pat pa­de­da šiek tiek su­tau­py­ti“, – aiš­ki­no Eg­lė. Ne šil­dy­mo se­zo­nu už bend­rą elekt­rą šei­ma vi­du­ti­niš­kai su­mo­ ka 150–170 li­tų. Kaip pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė, ke­tu­ rių as­me­nų šei­ma karš­tą van­de­nį nau­do­ja ne­tau­py­da­ma, be to, na­ muo­se įdar­bi­na­ma gau­sy­bė elekt­ ri­nių bui­ties prie­tai­sų, pra­de­dant vi­ryk­le, džio­vyk­le ir bai­giant žo­ liap­jo­ve. Gel­bė­tų ži­di­nys

Ar Eg­lė ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti, jog geo­ ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­ma daž­nai išei­na iš ri­kiuo­tės? Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, jog per dve­ jus me­tus pa­gal­bos į ap­tar­nau­jan­ čią tar­ny­bą te­ko kreip­tis gal tre­je­ tą kar­tų. Ta­čiau esą tai bu­vę men­ki ne­sklan­du­mai. „Bū­na, kad nu­kri­tus slė­giui, siurb­lys „ne­be­sup­ran­ta“, kas vyks­ ta, ir au­to­ma­tiš­kai iš­si­jun­gia“, – vie­ną prie­žas­čių įvar­di­jo mo­te­ris. To­kiais ne­prog­no­zuo­ja­mais at­ ve­jais šei­mą gel­bė­tų ži­di­nys. Eg­lė pri­pa­žįs­ta, jog, be gau­sy­bės pri­va­lu­mų bei ga­li­my­bių, ši šil­dy­ mo sis­te­ma tu­ri ir mi­nu­sų. Kad ir tai, jog val­dy­mo sis­te­ma gal net per­ne­lyg au­to­ma­ti­zuo­ta ir su­dė­ tin­ga. Eg­lės nuo­mo­ne, ne­ma­žas mi­nu­ sas, jog šiai šil­dy­mo sis­te­mai te­ko paau­ko­ti da­lį skly­po. Būs­to šei­mi­nin­kai tu­rė­jo ga­li­ my­bę rink­tis kiek ma­žiau iš­lai­ dų rei­ka­lau­jan­tį ho­ri­zon­ta­lų ko­ lek­to­rių, o ne grę­ži­nius, ta­čiau jie „su­val­gė“ 6 iš 10-ies arus že­mės skly­po – šio­je da­ly­je ne­bus ga­li­

„„Bui­tis: šil­dy­tis mal­ko­mis pi­gu, ta­čiau ne­pa­to­gu – di­de­lį kie­kį ku­ro rei­kia kaž­kur san­dė­liuo­ti. 

ma so­din­ti me­džių, klo­ti trin­ke­lių ir pa­na­šiai.

Be­si­šil­dan­tie­ji kie­ tuoju ku­ru ne šil­dy­ mo se­zo­nu karš­tam van­de­niui „pa­si­ga­ min­ti“ daž­niau­siai nau­do­ja elekt­rą, ta­ čiau apie šias iš­lai­ das už­mirš­ta.

Pas­ve­ria ne vis­ką

Maž­d aug 1200 li­t ų. Tiek už mal­kas vi­s am šiam šil­dy­m o se­ zo­n ui ti­k i­n o pa­k lo­j u­s ios ki­tos dvi pa­š ne­k o­v ės, taip pat gy­

ve­n an­č ios in­d i­v i­d ua­l iuo­s e na­ muo­s e. Vie­n o jų plo­tas sie­k ia 160 kv. m, ki­to – 240 kv. m, ta­ čiau pa­s ta­ra­ja­m e su­m on­t uo­tas mo­der­nus kie­tojo ku­ro du­jų ge­ ne­ra­ci­nis ka­ti­las. Mo­ty­vus, jog šil­dy­tis kie­tuo­ju ku­ru, šiuo at­ve­ju – mal­ko­mis, ge­ ro­kai pi­giau, E.Re­ka­šie­nė ver­ti­na re­zer­vuo­tai. „Taip ga­li pa­si­ro­dy­ti tik iš pir­ mo žvilgs­nio. Kaž­kas tą ku­rą tu­ri at­vež­ti, jį rei­kia pa­ruoš­ti, po to – kaž­kur san­dė­liuo­ti, rei­kia spe­cia­ lios pa­tal­pos. Juk vi­sa tai taip pat kai­nuo­ja. Ge­ras ka­ti­las, jo mon­ ta­vi­mas – taip pat ne pigus ma­ lonumas. Be to, be­si­šil­dan­tie­ji kie­tuoju ku­ru ne šil­dy­mo se­zo­nu karš­tam van­de­niui „pa­si­ga­min­ ti“ daž­niau­siai nau­do­ja elekt­rą, ta­čiau apie šias iš­lai­das už­mirš­ ta“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

E.Rekašienės šeimos namo elektros suvartojimo duomenys (2011 m.)

Dieninis tarifas (0,49 ct/kWh)

Naktinis tarifas (0,34 ct/kWh)

Suma, Lt

Mėnuo

Data

Išnaudota, kWh

Suma, Lt

Išnaudota, kWh

Suma, Lt

1

12 20–01 20

676

331,24

783

266,22

597,46

2

01 20–02 20

668

327,32

894

303,96

631,28

3

02 20–03 20

239

117,11

376

127,84

244,95

4

03 20–04 20

304

148,96

433

147,22

296,18

5

04 20–05 20

101

49,49

139

47,26

96,75

6

05 20–06 20

205

100,45

211

71,74

172,19

7

06 20–07 20

294

144,06

325

110,5

254,56

8

07 20–08 20

213

104,37

181

61,54

165,91

9

08 20–09 20

192

94,08

208

70,72

164,8

10

09 20–10 20

275

134,75

305

103,7

238,45

11

10 20–11 20

431

211,19

507

172,38

383,57

12

11 20–12 30

954

467,46 Iš viso 2230,48

1133

385,22

852,68 Iš viso 4098,78

Iš viso 1868,3

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Vilpra“ pristato naujoves Bendrovė „Vilpra“, 1992aisiais savo veiklą pradėjusi nuo prekybos šildymo įranga, per 20 metų tapo viena didžiausių šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo bei vonios kambario įrangos didmenininkių Lietuvoje.

Šiltąjį metų sezoną įmonė pasi­ tinka atnaujinusi kondicionavimo prekių asortimentą, kurį papildė buitinės serijos, Multi-split sis­ temos bei komercinės serijos oro kondicionieriai CHIGO ir MDV. Kompanija CHIGO kuria ir ga­ mina oro kondicionierius nuo 1994 m. Įmonei priklauso viena moderniausių oro kondicionie­ rių gamyklų pasaulyje. Čia gre­ ta modernių ir šiuolaikiškų ga­ mybos linijų įrengta ir dizaino studija, tyrimų bei technologi­ jų centras, centrinis biuras. Visi šios gamyklos padaliniai užima net 300 ha plotą. CHIGO gamina buitinės, ko­ mercinės klasės ir didelės galios oro kondicionierius, taip pat VRF – didelės galios sistemas, skirtas komerciniams pastatams, dau­ giabučiams, viešbučiams ir pa­ našaus pobūdžio objektams, au­ šykles, šaldymo mašinas. Oro kondicionierių gamybo­ je naudojamos naujausios techno­ logijos leido įmonei užimti lyderio pozicijas šių produktų rinkoje. CHIGO gamykla variklių, kom­ presorių, elektronikos ir kitose sri­ tyse bendradarbiauja su tokiomis žinomomis kompanijomis kaip „Toshiba“, „Vaillant“, „Hyundai“.

Skirtingai nei daugelis kitų Kinijos įmonių, korporacija valdoma pri­ vataus kapitalo, todėl yra lanks­ tesnė ir greičiau reaguoja į rinkos pokyčius. Oro kondicionavimo produk­ cijos srityje CHIGO patenka tarp didžiausių pasaulio gamintojų. Parduodamų oro kondicionierių apimtys per metus siekia 20 mln. vienetų. Kompanijos, kuri valdo 50 gamyklų, produkcija prekiau­ jama daugiau kaip 180 šalių. Bendrovė „Vilpra“ yra ir ga­ mintojo „Toshiba“ oficialus pla­ tintojas Lietuvoje. Ši japonų įmonė, oro kondicionavimo sri­ ties pionierė, šiandien laikoma viena šios rinkos lyderių. Nuolat pažangias technologines naujoves vartotojams siūlanti „Tos­ hiba“ išsiskiria įvairiapusiu asorti­ mentu: koncernas gamina šilumos siurblius oras–vanduo, oras–oras, buitinės, komercinės klasės oro kondicionierius, VRF sistemas. Susidomėjusius prašome ap­ silankyti prekybos salone, ku­ riame gausite išsamesnę infor­ maciją apie įmonės produktus ir paslaugas. Prekybos salonas įsikūręs „NIC“, Minijos g. 42, Klaipėdo­ je, tel. (46) 34 06 14. Interneto svetainė www.vilpra.lt. Užs.936572


19

trečiadienis, balandžio 25, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Lengvai bendrausite. Jūsų protas bus ypač aktyvus, tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir gebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų diplomatiškumas padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai įveiksite problemas, susijusias su ateitimi. Tik neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos, paskubėkite sutvarkyti pagrindinius reikalus. Liūtas (07 23–08 23). Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos šie nesutarimai nepadarys. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų vaizduotė bus kaip niekad laki. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteikia naujų jėgų? Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite emocinę įtampą. Prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimieji. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų fantazijas. Žuvys (02 20–03 20). Sutiksite įdomų žmogų ir galbūt įsimylėsite. Tačiau šis romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 1 d.

Vilnietės tapybos parodoje Klaipėdoje žydi gėlės „Klaipėdos galerijos” filiale Herkaus Manto gatvėje vakar atidaryta Lionės Grigaliūnaitės (Vilnius) tapybos paroda „Žydėjimas“.

Tapytoja L.Grigaliūnaitė studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, yra surengusi per dvi dešimtis personalinių parodų, dalyvavusi bendruose dailės projektuose Lietuvoje ir užsienyje, taip pat ji – nuolatinė plenerų dalyvė. Tapytojos parodą Klaipėdoje vienijantis

elementas – gėlės. Didžiulis visą drobės erdvę užpildęs dekoratyvus gėlės žiedas, atsisakius smulkių kompozicinių elementų, suteikia netikėtumo įspūdį. Intensyvios, ryškios spalvos byloja apie dailininkės temperamentą. Autorei svarbiausia spalvos švytėjimas ir atspalviai, imponuoja jos polinkis į abstraktumą, erdvės svarbą ir nepretenzingas lengvumas. Neoimpresionistinės tapybos tendencijas atspindinti tapyba – išskirtinis dailininkės kūrybos bruožas.

Parodoje dominuojantys gėlių žiedai pažėrė glėbį spalvų, įnešdami į kasdienybę šiek tiek paslapties, tikėjimo ir vilties. L.Grigaliūnaitės darbų yra įsigiję privatūs Lietuvos, JAV, Vokietijos, Kanados, Indijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir daugelio kitų užsienio šalių kolekcininkai bei galerijos. Jos paroda „Žydėjimas“ „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22, 2 a.) veikia iki gegužės 22 d. Parengė Rita Bočiulytė

„„Dominantė: tapytojos L.Grigaliūnaitės parodą Klaipėdoje vienijantis

elementas – gėlės.


Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šiltus orus, lietingą trečiadienį keis sausesni orai antroje savaitės pusėje. Šiandien palis visoje šalyje, sušils iki 13–16 laipsnių. Ketvirtadienio naktį tvyros rūkas, dieną trumpas lietus numatomas pajūryje. Naktį bus apie 3–5 laipsnius šilumos, dieną sušils iki 16–20 laipsnių.

Šiandien, balandžio 25 d.

+11

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+15

Utena

+12

6.06 21.02 14.56

116-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 250 dienų. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas  +15 Brazilija +28 Briuselis  +12 Dublinas  +8 Kairas +29 Keiptaunas +25 Kopenhaga  +11

kokteilis Ap­gau­di­nė­ja­me pa­tys sa­ve Ne­ž i­n ia ko­k ia ne­gai­les­t in­ga sta­t is­t i­ ka rė­mę­si mū­sų val­d žiaž­mo­g iai nu­ spren­dė, kad lie­t u­v is žiū­ro­vas tam­ pa itin pa­vo­jin­g u, ne­prog­no­z uo­j a­ mo el­ge­sio in­di­vi­du, jei per var­ž y­bas ar kon­cer­t us pa­čio­je sa­lė­je gurkš­te­l i alaus. Ta­čiau jei pi­l ie­tis tą pa­t į skys­ti­ mą var­tos fo­jė iki ren­gi­nio pra­džios ar per per­trau­ką – jo są­mo­nin­gu­mui ir el­ ge­siui tai ne­tu­rės reikš­mės. Aki­vaiz­du, kad ren­gi­nių lan­ky­to­jai, pre­ ky­bi­nin­kai ir ap­sau­gi­nin­kai drau­giš­kai juo­k ia­s i iš šio įsta­t y­mo. Pa­v yz­d žiui, vien­kar­t i­nę alaus stik­l i­nę ap­v y­n io­jus ser­ve­tė­le ar net tua­le­t i­niu po­pie­r iu­mi, ja­me esan­tis alus tam­pa ne­be alu­mi, o gai­vi­nan­čiu gė­ri­mu, su ku­riuo žiū­ro­vas ga­li drą­siai ženg­ti į sa­lės vi­dų. Šiau­l ių are­no­je pre­k y­bi­n in­kai alaus gė­rė­jams siū­lė aukš­tes­n io ly­g io ap­ tar­na­v i­mą – skli­d i­ną alaus bo­ka­lą įsta­ty­da­mi į po­pie­r i­n į ko­ka­ko­los in­ dą. Klien­tai tuo net džiau­gė­si, mat jis bu­vo stang­res­n is, ga­l i­ma ge­r iau suim­t i. Ne­ga­na to, prieš VIP lo­žė­se, ku­r ios yra sa­lės vi­du­je, tū­nan­čius tur­t uo­ lius šis įsta­t y­mas be­jė­g is. Ten esan­ tys pi­l ie­čiai alų, deg­t i­nę, bren­d į ga­ li mauk­t i ir krep­ši­n į žiū­rė­t i be jo­k ių ap­r i­bo­ji­mų.

„„Įro­dy­m as: ap­trauk­to bu­te­lio

vi­du­je alus virs­ta gai­vi­nan­čiu skys­ti­mu.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja O gal po­l i­ti­kai šiuo įsta­ty­mu nu­spren­ dė ap­sau­go­t i kai­my­nus žiū­ro­vus, sė­ din­čius gre­ta, kad jie ne­bū­tų ap­taš­ky­ ti alaus pu­to­mis?

Londonas  +11 Madridas +20 Maskva +20 Minskas  +19 Niujorkas  +13 Oslas  +14 Paryžius  +13 Pekinas  +21

Praha  +15 Ryga  +14 Roma  +17 Sidnėjus +20 Talinas  +13 Tel Avivas +25 Tokijas  +21 Varšuva  +15

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+13

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

Vardai Morkus, Tolmantas, Vygantas, Žadmantė

balandžio 25-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+10

+9

+7

8

+8

+13

+13

+11

5

+11

+14

+9

+8

6

rytoj

penktadienį

1744 m. mi­rė šve­dų ast­ ro­no­m as, ter­mo­met­ro iš­ra­dė­jas An­der­sas Cel­ sius. Gi­mė 1701 m. 1792 m. Pran­cū­zi­jo­je pir­ mą kar­tą mir­ties baus­mė įvyk­dy­ta gil­jo­ti­na. 1901 m. JAV įves­ti au­to­ mo­bi­lių nu­me­riai. 1918 m. gi­mė JAV dai­ni­ nin­kė El­la Fitz­ge­rald. 1940 m. gi­mė ak­to­rius Alas Pa­ci­no, iš­gar­sė­jęs vaid­me­ niu fil­me „Krikš­ta­tė­vis“. 1945 m. įkur­ta Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­ja.

1969 m. Tek­sa­se gi­mė ame­ri­kie­čių ak­to­rė Re­ nee Zell­we­ger.

Auk­cio­ne – nuo­ga Ma­don­na Niu­jor­ke par­duo­da­ma ne­spal­vo­ta nuo­gos ir ci­ga­re­tę lo­vo­je rū­kan­čios Ma­don­nos nuo­trau­ka, už ku­rią ti­ki­ ma­si gau­ti 8 tūkst. JAV do­le­rių.

Šią nuo­trau­ką 1990 m. pa­da­rė Sti­ve­nas Mi­se­lis, ku­ris 1992-ai­siais ren­gė po­pmu­zi­kos su­perž­vaigž­dės kny­ gą „Sek­sas“, o da­bar­ti­nis jos sa­vi­nin­kas ją nu­si­pir­ko iš vie­nos Niu­jor­ko ga­le­ri­jos. Da­bar fo­tog­ra­fi­ja bus par­duo­ta auk­cio­ne „Bon­hams“ Niu­jor­ke, ge­gu­žės 8 d. „Bon­hams“ at­sto­vė Džu­dit Ju­rič sa­kė: „Tai ab­so­liu­ čiai pri­bloš­kian­tis at­vaiz­das, jis yra tie­siog nuo­sta­bių pil­kų to­nų. Jis nė­ra tie­siog juo­dos ir bal­tos spal­vos, jis pil­kas ir si­dab­riš­kas.“ „Ma­don­na tuo me­tu, kai jis bu­vo pa­da­ry­tas, 10-aja­ me de­šimt­me­ty­je, po­za­vo vir­ti­nei fo­tog­ra­fų, ji bu­vo pra­dė­ju­si ket­vir­tą de­šim­tį me­tų. Ji iš­gy­ve­no nu­ba­lin­ tų plau­kų ir ryš­kaus tam­saus ma­kia­žo, ku­ris su­teik­ da­vo jai dra­ma­tiš­ką iš­vaiz­dą, eta­pą ir, ži­no­ma, tu­rė­ jo pui­kų kū­ną. Ji la­bai svei­kai gy­ve­nan­tis žmo­gus ir aš įsi­vaiz­duo­čiau, jog ta ci­ga­re­tė yra tie­siog rek­vi­zi­ tas, kad ji at­ro­dy­tų sek­sua­li ir karš­ta. Vi­sa­me pa­sau­ ly­je yra Ma­don­nos su­per­ger­bė­jų ir at­si­da­vu­sių­jų, ku­ riems la­bai pa­tik­tų jį tu­rė­ti“, – sa­kė at­sto­vė. Iro­niš­ka tai, kad nau­jie­nos apie šį auk­cio­ne par­duo­ da­mą at­vaiz­dą pa­si­ro­dė vos sa­vai­tė po to, kai Ma­don­ na vie­šai pa­ba­rė sa­vo paaug­lę duk­rą Lur­des, ku­ri bu­vo nu­fo­tog­ra­fuo­ta rū­kan­ti. Pop­mu­zi­kos žvaigž­dė sa­kė: „Ci­ga­re­čių rū­ky­mas? Ne­la­bai mėgs­tu, kai kas nors rū­ko. Nep­ri­ta­riu tam, kad kas nors rū­ky­tų, o la­biau­siai – ma­no duk­tė.“ WENN-BNS inf.

1991 m. SSKP ple­nu­mas, ne­pai­sant ra­gi­ni­mų at­si­sta­ ty­din­ti, par­ti­jos ly­de­riu pa­ li­ko Mi­chai­lą Gor­ba­čio­vą. 1997 m. Če­ki­jo­je vie­šin­tis po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II pa­rei­ka­la­vo grą­žin­ti Ka­ta­li­ kų baž­ny­čios tur­tą, kon­fis­ kuo­tą bu­vu­sios ko­mu­nis­ti­ nės ša­lies vy­riau­sy­bės. 1999 m. NA­TO va­do­vai pa­ ža­dė­jo gin­t i sep­t y­n ias su Ju­gos­la­vi­ja be­si­ri­bo­jan­čias ša­lis, jei­gu ser­bų pa­jė­gos jas pul­t ų dėl pa­ra­mos NA­TO oro ka­rui prieš Belg­ra­dą.

D.Bar­ry­mo­re iš­te­kė­jo Ak­to­rė Drew Bar­ry­mo­re ir jos su­ža­ dė­ti­nis Wil­las Ko­pel­ma­nas sa­vait­ ga­lį su­mai­nė žie­dus per kuk­lią ves­ tu­vių ce­re­mo­ni­ją Los An­dže­le.

Apie sa­vo ke­ti­ni­mus tuok­tis po­ra pra­ne­šė šių me­tų sau­sį. Ves­tu­vių iš­kil­mė­se, ku­rias su­ren­gė „Čar­ lio An­ge­lų“ pro­diu­se­ris Leo­nar­ das Gold­ber­gas su žmo­na Wen­dy, da­ly­va­vo ar­ti­miau­si po­ros drau­gai, šei­mos na­riai. Po­ra tu­ri ir dar vie­ną dings­ tį švęs­ti. Pra­ne­ša­ma, kad ak­to­rė ir me­no kon­sul­tan­tas lau­kia­si pir­ma­ gi­mio. Vis dėlto 37-erių nuo­ta­ka gan­ dų apie bū­si­mą kū­di­kį dar ne­pat­ vir­ti­no. BNS inf.

„„ Pa­vyz­dys: atli­kė­ja prieš ke­le­tą die­nų auk­lė­jo sa­vo

duk­rą dėl rū­ky­mo, ta­čiau auk­cio­ne par­duo­da­mo­je nuo­trau­ko­je pa­ti Ma­don­na ran­ko­je lai­ko ci­ga­re­tę.

Links­mie­ji tirš­čiai Žmo­g us pa­ma­tė, kaip pik­t as pil­ka­ sis vil­kas už­puo­lė ma­ž ą be­jė­g į ėriu­ ką. Žmo­gus už­mu­šė vil­ką ir iš­gel­bė­jo ėriu­ką. Po to jis pa­ste­bė­jo, kad tas be­ so­tis ėriu­kas nai­k i­na gra­ž ią ža­lią ve­ją. Jis už­mu­šė ėriu­ką ir iš­gel­bė­jo ve­ją. Po to žmo­gus iš­ro­vė vi­są ve­ją už tai, kad ji siur­bia iš že­mės drėg­mę. Po to jis bu­vo la­bai nu­ste­bin­tas tuo, kad juo­da že­mė be žo­lės ga­di­na pei­za­žą ir vis­ką užas­ fal­ta­vo. Po to su­si­mąs­tė: ką čia dar šian­dien ge­ro pa­da­r ius? Čes­ka (397 719; ar tik­rai alus – itin pa­vo­jin­gas gė­ri­mas?

„„Pora: D.Bar­ry­mo­re ir W.Ko­pel­

ma­nas nuo šiol šeima.

2012-04-25 Klaipeda  

trečiadienis, balandžio 25, 2012 Gre­ta­„Me­ri­dia­no“ tu­rė­tų­ry­mo­ti­dar vie­nas­lai­vas­– „Kur­šis“. Ga­li­my­bė­1­pro­c. skir­ti­par­t...

Advertisement