Issuu on Google+

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, balandžio 7 d., 2012 m.

Nr. 82 (1281)

diena.lt 

2,50 Lt

Su šv. Velykomis, mieli skaitytojai!

Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Radvilų rūmus šį šeštadienį

Naujo gyvenimo stebuklas Šios Ve­ly­kos ma­ žiau­siai dviem Ne­ men­činės vaikų ir paaug­lių so­cia­li­nio cent­ro auklė­ti­niams bus ki­to­kios. Šventę jie su­tiks to­li nuo Lie­tu­vos. Prieš ke­ lias sa­vai­tes į Ita­liją iš­ke­lia­vo 15 metų mer­gi­na, dar anks­ čiau na­mus Nau­jo­ jo­je Ze­lan­di­jo­je ra­ do kiek jau­nesnė jos draugė.

Ko neiš­siaiš­kin­si­me, to neiš­siaiš­kin­si­me, ką jau pa­da­ry­si. „Sno­ro“ bank­ro­ to ap­lin­ky­bes „ ti­rian­čios lai­ki­ no­sios Sei­mo ko­mi­si­jos „ pir­mi­nin­kas „ Va­len­ti­nas ­ Ma­zu­ro­nis

8p. Mies­tas

Per Velykas politikai grįžta namo Sos­tinės po­li­ti­kai at­vi­ri: Ve­ly­kos yra pa­sku­ti­nis ato­kvėpis prie­š rin­kimų karš­tinę. Pa­va­sa­rio šventę po­li­ti­kai su­tin­ka tra­di­ciš­ kai – tik baž­ny­čia ir na­mai.  2p. Mies­tas

Šventės – ne tik sėdėji­mas prie sta­lo Kodėl už­sie­nie­čiai Lie­tu­vo­je ne­ ven­gia įsi­vai­kin­ti ir paaug­lystės su­lau­ku­sių vaikų, o mūsų tau­tie­čiai no­ri tik kūdi­kių, ir tai ne­la­bai? Nors si­tua­ci­ja, pa­ly­gin­ti su ta­ ry­bi­niais lai­kais, kai kal­bos apie įvai­ki­nimą bu­vo ta­bu, pa­gerė­jo, pro­blemų iš­lie­ka ne­ma­žai. Plačiau skaitykite

Tema

9

Il­gas ve­ly­kų sa­vait­ga­lis vil­nie­ čiams ža­da ne­ma­žai sma­gių pa­ va­sa­ri­nių ren­gi­nių. Jei pa­bos sė­ dėti prie so­taus šven­ti­nio sta­lo, ver­ta pa­si­žval­gy­ti ir mies­te. 3p. Mies­tas

„„Sva­jonės: Ne­men­činės vaikų ir paaug­lių so­cia­li­nia­me cent­re au­gan­tys vai­kai šven­tes norėtų su­tik­ti sa­vuo­se

na­muo­se, ta­čiau to­kia laimė nu­si­šyp­so ne vi­siems. Dėl to iš da­lies kal­tas ir lie­tu­vių po­žiū­ris į įvai­ki­nimą. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: D.Gry­baus­kaitė už­kir­to ke­lią mo­no­po­li­joms ap­lin­kos tvar­ky­mo sri­ty­je. 

šiandien Pasaulis

Ty­ri­mas dėl slaptų CŽV kalė­jimų ga­li kaip rei­kiant at­si­rūgti bu­vu­ siems Len­ki­jos va­do­vams. 12p.

Šeštadienis

At­vi­ra ir nuo­šir­ di, ta­čiau dau­ge­ lio pa­smerk­ta ir nu­teis­ta ji bu­vo iki 40-ies. Vi­sai ki­to­kia – bran­gi­ nan­ti kiek­vieną gy­ve­ni­mo va­ landą – ji yra da­ bar, po 40-ies. To­kie po­sūkiai įvy­ko džia­zo mu­ zi­kantės ir dai­ ni­ninkės Ne­dos Malū­na­vi­čiūtės gy­ve­ni­me.  26p.

5p.

Sportas

Su Lie­tu­va at­si­svei­kinęs Son­ny Weem­sas „Žal­gi­rio“ met­raš­ty­je pa­ li­ko ryškų pėdsaką – iš Ar­kan­za­ so ki­lusį 25-erių le­gio­nie­rių sir­ga­liai at­si­mins kaip ir praei­ty­je žal­gi­rie­čių eki­po­je žibė­ju­sius legionierius. 16p.

TV diena

Ve­ly­kos krikš­čio­niš­ka­jam pa­sau­liui – ypa­tin­ga šventė, sim­bo­li­zuo­jan­ti Kris­taus pri­si­kėlimą iš nu­mi­ru­siųjų. Ki­tiems tai – pa­va­sa­rio, gam­tos at­ gi­mi­mo ar šei­mos šventė. O kaip Ve­ly­kas šven­čia te­le­vi­zi­jos pro­jektų vedė­jai?

Pra­vard­žiuo­ja bu­vusį bend­ra­žygį Me­ras Artū­ras Zuo­kas bu­vusį pa­ val­dinį Sta­nis­lovą Šriūbėną, ku­ ris rūpi­no­si Ge­di­mi­no pro­spek­to re­no­va­ci­jos klau­si­mais, iš­va­di­no „pūsta­žand­žiu šriu­bu­ku“. 4p. Menas ir pramogos

Ma­ža­jam teat­rui – jau 20 metų Vals­ty­bi­nis Vil­niaus ma­ža­sis teat­ ras jau ne vai­kas ir ne paaug­lys – per­žengė dvi­de­šimt­metį. Šia pro­ ga bu­vo pa­gerb­tas teat­ro re­ži­sie­ rius Ri­mas Tu­mi­nas. 29p.

Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis balandžio 10 d., antradienį.


2

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

„„Bausmė: par­la­men­ta­ras P.Gra­žu­lis bus tei­sia­mas tik dėl vie­no pa­

žei­di­mo per gėjų ei­ty­nes. 

In­gos Juo­dytės nuo­tr.

P.Gra­žu­lis: „Ge­rai, kad per­šo­kau. Ne vi­sai su­puvęs“ Vil­niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­mas penk­ta­dienį pa­skelbė, kad nag­rinės tik vieną Sei­mo na­riui Pet­rui Gra­žu­liui ink­ri­mi­ nuotą pa­žei­dimą, pa­da­rytą prie­š dve­jus metus įvy­ku­sio­se sek­sua­ li­nių ma­žumų ei­tynė­se Vil­niu­je.

P.Gra­žu­liui bu­vo ink­ri­mi­nuo­ti trys ad­mi­nist­ra­ci­niai teisės pa­ žei­di­mai: pa­si­prie­ši­ni­mas po­li­ ci­jai, per­ėji­mas pro po­li­ci­jos užt­ varą su už­ra­šu „stop“ ir po­li­ci­jos pa­reigūnų teisėtų rei­ka­la­vimų ne­vyk­dy­mas. Teis­mas pa­skelbė, kad nag­rinės tik su­ra­šytą pro­to­kolą dėl po­li­ci­ jos užt­va­ro su už­ra­šu „stop“ per­ ėji­mo. Bylą nag­rinė­jan­tis teisė­jas Val­ das Bu­ge­le­vi­čius paaiš­ki­no, kad kai at­sa­ko­mybėn trau­kia­mas Sei­ mo na­rys už pa­žei­di­mus, už ku­ riuos nu­ma­ty­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas, būti­na gau­ti išanks­tinį Sei­mo su­ti­kimą su­var­žy­ti par­la­ men­ta­ro laisvę.

Per­šo­kau tvorą, o ne juostą. Mes per tą šventą juostą ne­ per­šo­kom. Va­di­na­ si, ne­kal­tas.

„Pri­min­siu, jog Sei­mas ne­su­ti­ ko, kad P.Gra­žu­lis būtų trau­kia­ mas baud­žia­mo­jo at­sa­ko­mybėn, todėl no­riu įspėti, kad bus nag­ rinė­ja­ma tik dėl vie­no pa­žei­di­ mo, nu­ma­ty­to Ad­mi­nist­ra­ci­nio ko­dek­so 187 straips­ny­je 4 da­ly­ je, kur san­kci­jo­je ne­nu­ma­ty­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas. Pra­šau ap­si­ri­bo­ti šia by­la, pra­šau duo­ti paaiš­ki­ni­mus tik dėl vie­no pa­žei­ di­mo, nes, kaip pa­minė­jau, pro­ ce­sas dėl kitų ne­ga­li­mas“, – sakė teisė­jas V.Bu­ge­le­vi­čius. Už po­li­ci­jos užt­va­ro su stop juos­ta per­li­pimą P.Gra­žu­liui gre­ sia bau­da nuo 100 iki 200 litų. P.Gra­žu­lio ad­mi­nist­ra­cinė by­ la bu­vo nag­rinė­ta iš esmės, Sei­mo na­rys davė paaiš­ki­ni­mus teis­mui. „Kaip pi­lie­tis ir žmo­gaus pa­siel­ giau sąži­nin­gai ir at­sa­kin­gai, esu įsi­ti­kinęs, kad Kons­ti­tu­ci­ja gi­na šeimą ir ją sau­go, o sek­sua­li­nių san­ty­kių pro­pa­ga­vi­mas nu­kreip­ tas prie­š šeimą. El­giau­si pa­gal Kons­ti­tu­ciją. 1987 m. da­ly­va­vau mi­tin­ge prie A.Mic­ke­vi­čiaus pa­ mink­lo. Mi­tin­gas bu­vo ne­teisė­tas, bet tei­sin­gas“, – emo­cin­gai teis­ me kalbė­jo P.Gra­žu­lis. Sei­mo na­rys pri­si­pa­ži­no kal­tas, pra­šė skir­ti jam nuo­baudą ir ne­

gaiš­ti lai­ko. Ta­čiau teigė, kad jei­ gu kiltų to­kia pat si­tua­ci­ja, jis vėl taip pat pa­sielgtų. Teisė­jui pa­skel­bus, kad bus per­ žiū­ri­ma vaiz­do med­žia­ga, P.Gra­ žu­lis pa­reiškė, jog tai vėl lai­ko gai­ši­mas – „vi­sa Lie­tu­va ži­no, kad per­šo­ko tvorą“. „Ge­rai kad per­šo­ kau, ne vi­sai su­puvęs“, – gėrėjo­si sa­vi­mi par­la­men­ta­ras. Teis­mas per­žiūrė­jo dalį vaiz­ do med­žia­gos, nes vi­sa apim­tis sie­kia net de­vy­nis kom­pak­ti­nius dis­kus. Ta­čiau per­žiūrėjęs vaiz­do med­žiagą P.Gra­žu­lis su­si­griebė, kad ne­ma­to to­je med­žia­go­je stop juos­tos, ku­rios per­šo­ki­mu yra kal­ti­na­mas. „Per­šo­kau tvorą, o ne juostą. Mes per tą šventą juostą ne­per­šo­kom. Va­di­na­si, ne­kal­tas“, – pa­darė iš­vadą Sei­mo na­rys. By­lo­je da­ly­vavęs po­li­ci­jos at­sto­ vas Vil­niaus mies­to 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Ma­žin­tas pa­ prieš­ta­ra­vo to­kiam pa­stebė­ji­mui teig­da­mas, kad stop juos­ta bu­ vo, ta­čiau jos ne­ma­ty­ti, nes bu­vo fil­muo­ta iš ki­tos pusės, iš ku­rios juos­tos ne­ma­ty­ti. Ta­čiau P.Gra­žu­ lis neat­ly­žo ir teigė, kad rei­kia spe­ cia­laus ty­ri­mo dėl stop juos­tos. Teis­mas prie P.Gra­žu­lio by­los grįš ba­land­žio 13 d. Ta­da turėtų būti sa­ko­mos bai­gia­mo­sios kal­ bos. Be to, po­li­ci­jos at­stovą teisė­ jas įpa­rei­go­jo pa­teik­ti spe­cia­liųjų prie­mo­nių planą vie­ša­jai tvar­ kai už­tik­rin­ti. Pa­gal šį planą vei­ kė po­li­ci­ja. Penk­ta­dienį teis­mas taip pat pa­teikė iš­vadą dėl anks­čiau P.Gra­žu­lio pa­teiktų pra­šymų – nu­sprendė neapk­laus­ti bu­vu­sio sos­tinės me­ro, iš­da­vu­sio lei­dimą ei­tynėms reng­ti, nes par­la­men­ ta­ras sakė turįs ži­nių, kad me­ ras bu­vo spaud­žia­mas iš­duo­ ti lei­dimą. Par­la­men­ta­ras taip pat norė­jo, kad jo by­lo­je liu­dytų Šve­di­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras, JAV am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je, par­la­men­ta­rai. Teis­mas šį pra­ šymą at­metė, nes ga­li­mas spau­ di­mas iš­duo­ti lei­dimą nėra šios by­los da­ly­kas. Ba­land­žio 13 d. taip pat bus nag­rinė­ja­ma P.Gra­žu­lio bend­ra­ žy­gio per minė­tas ei­ty­nes Ka­zi­ mie­ro Uo­kos ad­mi­nist­ra­cinė by­ la. Šios dvi by­los į Vil­niaus mies­ to 1-ąjį teismą grįžo, kai va­sa­rio 24 d. Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­ nist­ra­ci­nio teis­mo teisėjų ko­le­gi­ja nu­tarė grąžin­ti pir­mo­sios ins­tan­ ci­jos teis­mui iš nau­jo spręsti po­li­ tikų pa­trau­ki­mo ad­mi­nist­ra­cinėn at­sa­ko­mybėn klau­simą. BNS, VD inf.

Sos­tinės po­li­ti­ kai at­vi­ri: Ve­ly­ kos yra pa­sku­ ti­nis ato­kvėpis prie­š rin­kimų karš­tinę. Pa­ va­sa­rio šventę po­li­ti­kai su­tin­ ka tra­di­ciš­kai – jo­kių už­sie­nių, triukš­mingų links­my­bių, tik baž­ny­čia ir na­mai.

„„Tra­di­ci­ja: po­li­ti­kai kaip dau­gu­ma vil­nie­čių sku­ba į baž­ny­čią ir namuose bend­rau­ja

Ve­ly­kos po­li­ti­kams – pa­kalbė­ti apie tikrą­s And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Grįžta į gim­tinę

Vil­niaus ta­ry­bos na­riai Ve­lykų rytą sės prie sta­lo, ri­dens mar­gu­čius ir džiaug­sis bend­ra­vi­mu su ar­ti­mai­ siais. Vi­siems dien­raš­čio kal­bin­ tiems po­li­ti­kams Ve­ly­kos – vie­na svar­biau­sių metų šven­čių, kai prie bend­ro sta­lo su­si­bu­ria šei­ma, kai na­mai pa­kvim­pa py­ra­gais, kai po­ li­ti­ka pa­lie­ka­ma už durų. Be­ne la­biau­siai ve­ly­ki­nių tra­di­ cijų pai­so Vil­niaus ta­ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius Vi­das Ur­bo­na­vi­ čius. „Per Ve­ly­kas daž­niau­siai ren­ kamės pas se­ne­lius Šiau­lių ra­jo­ne. Se­ne­lis yra bi­ti­nin­kas, todėl mūsų gi­minė­je įpras­ta kiau­ši­nius mar­ gin­ti vaš­ku. O štai te­ta yra liau­ dies me­ni­ninkė. Ji kiau­ši­nius da­žo se­no­viš­kai, būti­nai nau­do­ja įvai­ riau­sias žo­le­les. Išei­na tik­rai gra­ žūs mar­gu­čiai, kai ku­rie – tik­ri me­no kūri­niai. Šiais lai­kais ne­la­ bai kur to­kių dau­giau ir pa­ma­ty­si.

Net būna gai­la to­kius gra­žius mar­ gu­čius ri­den­ti ir ga­liau­siai su­val­gy­ ti“, – mie­lai apie šei­mos tra­di­ci­jas kalbė­jo V.Ur­bo­na­vi­čius. Jis sa­ko, kad šiais vi­suo­ti­nio lėki­mo lai­kais did­žio­sios šventės yra ypač svar­bios, nes tai re­ta pro­ ga ap­lan­ky­ti to­li­mes­nius gi­mi­nai­ čius, pa­si­da­ly­ti gi­minės nau­jie­no­ mis, su­si­pa­žin­ti su nau­jais na­riais ir tie­siog pa­būti vi­siems kar­tu. „Per Ve­ly­kas su­si­ren­ka ne tik šei­ ma, bet ir gi­minė. Pa­ma­tai žmo­nes, ste­bi, kaip jie pa­si­keitė per tuos me­tus. Da­li­jamės, kas ką nu­veikė, pa­tyrė, iš­gy­ve­no. Antrą Ve­lykų dieną be­veik vi­si ei­na­me į baž­ny­ čią, būti­nai va­žiuo­ja­me į ka­pi­nes, ap­lan­ko­me mi­ru­sius ar­ti­muo­sius. Ke­liau­ja­me pas to­li­mes­nis gi­mi­ nes, kai­my­nus, do­va­no­ja­me vie­ ni ki­tiems mar­gu­čių“, – pa­sa­ko­jo V.Ur­bo­na­vi­čius. Ve­ly­kos ir šei­mos su­si­rin­ki­mas – neat­sie­ja­mi da­ly­kai ir Vil­niaus sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riui Val­dui Kli­man­ta­vi­čiui. Jo šei­ma šią dieną taip pat sėda

„„Šventė: Biručių šeima paprastai Velykas sutinka pas tėvus.

prie bend­ro sta­lo. Ta­čiau ne vaišės svar­biau­sios Kli­man­ta­vi­čių šei­mai, o kiau­ši­nių da­žy­mas. „Su­tik­si­me šią šventę turbūt kaip ir vi­si mies­tie­čiai – gra­žiai, su šei­ma, juk tai la­bai svar­bi die­na. Ži­no­ma, būti­nas da­ly­kas – kiau­ ši­nių da­žy­mas. Did­žiąją dalį jų da­ žo­me tra­di­ciš­kai svogūnų lukš­tuo­ se. Ži­no­ma, mar­gi­na­me ir ki­to­kiais da­žais, ta­čiau svogūnų lukš­tai pir­ mau­ja“, – su šyp­se­na kalbė­jo V.Kli­ man­ta­vi­čius. Anot jo, būtent kiau­ši­niams da­ žy­ti šei­mo­je su­tei­kia­ma ypa­tin­ga reikšmė. Šis pro­ce­sas su­vie­ni­ja vi­ sus šei­mos na­rius. Kas kaip mo­ka, tas taip da­žo, bet būti­nai vi­si kar­ tu tai da­ro. Kai­nos ne­džiu­gi­na

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­ rys Bro­nius Cicė­nas rėžia, kad jį, kaip ir ki­tus mies­telė­nus, suer­zi­no prie­š pat Ve­ly­kas pa­brangę kiau­ši­ niai. Šie­met šio tra­di­ci­nio pro­duk­to ant Ve­lykų B.Cicė­no sta­lo bus ma­ žiau nei anks­tes­niais me­tais. Vis


3

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

miestas

10p.

Teismas vyrą atkirto nuo dukros: pasimatymai – tik kartą per metus.

Šventinis ren­gi­nių gi­das Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Il­ga­sis Ve­lykų sa­vait­ga­lis vil­nie­ čiams ža­da ne­ma­žai sma­gių pa­ va­sa­ri­nių ren­gi­nių. Jei pa­bos sė­ dėti prie so­taus šven­ti­nio sta­lo, pa­si­žval­gy­ti ir pa­pra­mo­gau­ti ga­ li­te išei­ti į sos­tinės gat­ves.

a su gimine. 

Gedimino Bartuškos nuotr.

pro­ga sias ver­ty­bes dėlto ge­ros nuo­tai­kos šventėms be­ si­ruo­šian­tis po­li­ti­kas ne­sto­ko­jo. „La­bai brangūs kiau­ši­niai ta­po, ir kaip tik prie­š šven­tes tos kai­nos su­ki­lo. Na, ką gi, teks šiek tiek per­ tvar­ky­ti šventės biud­žetą ir ma­žiau val­gy­ti, bet tai tik į svei­katą ir es­ mi­nių da­lykų ne­pa­keis. Juk Ve­ly­ kos!“ – links­mai kalbė­jo po­li­ti­kas. Tie es­mi­niai da­ly­kai – sve­čiai, vai­kai, bend­ros kal­bos. Vi­sa gi­minė da­žys kiau­ši­nius, rinks gra­žiau­sius, kar­tu juos ri­dens. Kiek dau­giau apie ve­ly­ki­nes vai­ šes pa­sa­ko­jo Dar­bo par­ti­jos na­rys Šarū­nas Bi­ru­tis, ku­riam gard­žiau­ si ma­mos ar­ba uoš­vių pa­ruoš­ti Ve­ lykų pa­tie­ka­lai. „Tai būna tra­di­ci­niai, bet tik­rai skanūs val­giai. Įpras­tai su šei­ma va­žiuo­ja­me pas ma­no mamą ar­ ba pas žmo­nos tėvus. Ve­lykų ry­ tą sėda­me prie sta­lo ir ra­gau­ja­me įvai­rių ska­nu­mynų. Ant sta­lo bū­ na mėsos kel­mas, kum­pis, būti­nai – bal­to­sios miš­rainės, vai­sių sa­ lotų“, – var­di­jo vie­nas tur­tin­giau­ sių sos­tinės ta­ry­bos na­rių. La­bai svar­bus ri­tua­las Š.Bi­ru­ čio šei­mo­je yra kiau­ši­nių da­žy­mas šventės iš­va­karė­se. Čia tu­ri pro­gą pa­si­reikš­ti kiek­vie­nas šei­mos na­rys. „Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo tech­niką, sa­vo būdus. Tad kiau­ši­nius da­žo­me įvai­ riau­siais būdais: svogūnų lukš­tais, vaš­ku, da­žais. Rytą vyks­ta sa­vo­tiš­ka pa­ro­da – vi­si gi­minės na­riai ga­li ly­ gin­ti, svars­ty­ti ir rink­ti, kas gra­žiau, kas ori­gi­na­liau kiau­šinį nu­mar­gi­no. Ži­no­ma, vi­si da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi, gi­ria sa­vo mar­gi­ni­mo tech­niką“, – šyp­so­jo­si Š.Bi­ru­tis. At­gi­mi­mo lau­ki­mas

Sos­tinės vi­ce­me­ras Lie­tu­vos len­ kų rin­kimų ak­ci­jos at­sto­vas Ja­ros­ la­vas Ka­mins­kis teigė, kad jam ir jo šei­mai Ve­ly­kos – svar­bi re­li­ginė šventė. „Šeš­ta­dienį būti­nai baž­ny­čio­je pa­šven­ti­na­me val­gius. Sek­ma­dienį anks­ti ke­liamės ir ei­na­me į ry­ti­nes

pa­mal­das. Sugrįžę iš jų sėda­me prie šven­ti­nio sta­lo pus­ry­čiau­ti“, – pa­grin­di­nius Ve­lykų ak­cen­tus var­ di­jo vi­ce­me­ras. Ant­ra Ve­lykų die­na po­li­ti­ko šei­ mo­je skir­ta gi­minėms ir drau­gams lan­ky­ti ar­ba jiems priim­ti. Jei­gu būna ge­ras oras – pa­si­vaikš­čio­ ti gam­to­je.

Il­go­jo Ve­lykų sa­vait­ga­lio ren­gi­niai mies­te pra­si­de­da jau šian­dien. Vil­ niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ ras mies­telė­nus šeš­ta­dienį kvie­ čia pa­si­vaikš­čio­ti pa­va­sarė­jan­čiu sos­tinės se­na­mies­čiu. Eks­kur­si­ja „Ve­lykų bo­butė pa­sa­ko­ja“ su­pa­ žin­dins su pa­sau­lio Ve­lykų tra­di­ ci­jo­mis ir pri­mins mūsų ša­lies pa­ pro­čius. Kaip tei­gia pa­tys šios eks­kur­si­ jos or­ga­ni­za­to­riai, pa­si­vaikš­čio­ da­mi pri­si­min­si­te Ve­lykų pa­pro­ čius Lie­tu­vo­je, su­ži­no­si­te, kaip jos šven­čia­mos už­sie­ny­je, kaip Did­ žio­sios sa­vaitės ren­gi­niams ruoš­ da­vo­si XIX a. aris­tok­ra­ti­ja. Vi­sas tris šven­ti­nes die­nas Gri­ giš­kių kultū­ros cent­re vyks pie­ ši­nių pa­ro­da apie Ve­ly­kas ir pa­grin­dinį jų at­ri­butą – mar­gu­čius. Į šį ne­mo­kamą ren­ginį „Ve­ly­kos. Mar­gu­čiai“, ku­ria­me da­ly­vaus Gri­giš­kių me­no mo­kyk­los dai­ lės sky­riaus moks­lei­viai ir mo­ky­ to­jai, ypač kvie­čia­mi tėve­liai su vai­kais. Visą sa­vait­galį Auš­ros Vartų me­no ga­le­ri­jo­je taip pat veiks ži­ no­mos tau­to­dai­li­ninkės Aga­tos Gra­nic­kos pa­ro­da „Spal­vin­go­sios pa­va­sa­rio ver­bos“. Šio­je pa­ro­do­ je vil­nie­čiai turės ga­li­mybę pa­si­

grožė­ti pui­kio­mis įvai­raus dyd­žio ir įvai­rių formų ver­bo­mis, su­si­pa­ žin­ti su itin pla­čia ver­boms riš­ti nau­do­jamų au­galų įvai­ro­ve, ap­ žvelg­ti spalvų ga­mos de­ri­ni­mo ten­den­ci­jas. Tau­to­d ai­l i­n inkė kiek­v ie­n ais me­tais ren­gia sa­vo su­kurtų ver­ bų pa­ro­das ne tik Lie­tu­vos, bet ir dau­ge­ly­je Len­ki­jos bei Vo­kie­ti­jos miestų, kur ver­bos su­lau­kia ypač daug dėme­sio ir pri­pa­ži­ni­mo.

No­rin­čius Ve­ly­kas at­švęsti ka­ra­liš­kai į kon­certą kvie­čia Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čia.

A.Gra­nic­ka yra did­žiau­sios ir ma­žiau­sios verbų pa­sau­ly­je au­ torė. Šis įvy­kis bu­vo už­fik­suo­tas Lie­tu­vos re­kordų kny­gos rengė­ jų. Dau­giau ne­gu 3,5 m. aukš­čio ša­kotą, apie 20 kg sve­rian­čią ver­ bą tau­to­dai­li­ninkė nu­pynė per dvi die­nas. Na, o ma­žiau­sia pa­sau­lio ver­ba yra 11 cm dyd­žio, ją tau­to­ dai­li­ninkė nu­pynė vos per 15 mi­ nu­čių. Prie ren­gia­mos verbų pa­ro­ dos pri­si­jungė ir gar­si tau­to­dai­li­ ninkė Ma­ri­ja Ba­ni­ko­nienė. Jos da­ žy­ti ir mar­gin­ti tra­di­ci­niai Ve­lykų mar­gu­čiai bus eks­po­nuo­ja­mi ša­ lia verbų kaip dar vie­nas pa­va­sa­ rio šventės sim­bo­lis. Vi­s ai ne­to­l i šios ga­l e­r i­j os esan­čio­je Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­ čio­je vyks sak­ra­l inės mu­z i­kos

ir su­si­kau­pi­mo va­lan­da. No­rin­ tiems dieną pra­leis­ti ra­miai gros vals­ty­bi­nis pu­čiamųjų or­kest­ras „Tri­m i­tas“, va­d o­vau­ja­m as di­ ri­gen­to Ug­niaus Vai­gi­nio, klar­ ne­tu so­lo gros Al­gir­das Bud­rys, var­go­nais – Re­na­ta Mar­cin­kutėLe­sieur. Antrąją Ve­lykų dieną vil­nie­ čius ir mies­to sve­čius Vil­niaus et­ninės kultū­ros cent­ras kvie­čia į ve­ly­kinį ren­ginį „Dan­gus mar­ gu­čių raš­tuo­se“, ku­ris vyks Vin­ co Ku­dir­kos aikštė­je. Anot ren­gi­ nio su­ma­ny­tojų, ypač kvie­čia­mos šei­mos su vai­kais – bus ri­de­na­ mi mar­gu­čiai, jie pie­šia­mi, vyks gra­žiau­sio, ori­gi­na­liau­sio, tra­ di­ciš­kiau­sio mar­gu­čio rin­ki­mai. Ren­ginį ves Ve­lykų Bo­butė, o aikštė­je kar­tu šėls „Kau­kių aka­ de­mi­jos“ ak­to­rių su­kur­ti per­so­ na­žai: kiš­kiai, meš­kos, gand­rai ir ki­ti gyvū­nai. Pir­ma­dienį Gri­giš­kių kultū­ros cent­ras pa­kvies į dar vieną ren­ ginį. Čia bus pri­sta­ty­ti Vil­niaus kraš­to Ve­lykų pa­pro­čiai ir tra­ di­ci­jos. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus len­ kų folk­lo­ro an­samb­lis „Gze­gor­ za­nie“ ir Vil­niaus lenkų liau­dies teat­ras. No­rin­čius Ve­ly­kas at­švęsti ka­ ra­liš­kai į kon­certą kvie­čia Šv. Kot­ ry­nos baž­ny­čia. Re­na­ta Du­bins­ kaitė ir Saulė Še­rytė su Vil­niaus sa­vi­val­dybės cho­ru „Jau­na mu­ zi­ka“ ir Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­ niu or­kest­ru pa­kvies klau­sy­to­jus nu­si­kel­ti į XVIII a., kai dva­ruo­se ir rūmuo­se skambė­jo vie­no iš­ki­ liau­sių ba­ro­ko epo­chos kom­po­zi­ to­rių G.F.Hände­lio mu­zi­ka.

Vi­das Ur­bo­na­vi­čius:

Se­ne­lis yra bi­ti­nin­kas, todėl mūsų gi­minė­je įpras­ta kiau­ši­nius mar­gin­ti vaš­ku. O te­ ta yra liau­dies me­ni­ ninkė. Ji kiau­ši­nius da­ žo se­no­viš­kai, nau­do­ja įvai­riau­sias žo­le­les. O so­cial­de­mok­ra­tas Ju­ras Po­že­ la pri­me­na, kad Ve­ly­kos – ne tik re­li­ginė, bet ir pa­va­sa­rio šventė. Jis sa­ko, kad per Ve­ly­kas sten­gia­si lai­ky­tis senųjų tra­di­cijų – šią die­ ną su­tin­ka su šei­ma. Pag­rin­di­niam šventės sim­bo­liui – kiau­ši­niams – da­žy­ti jo na­muo­se nau­do­ja­mi tik svogūnų lukš­tai, ir jo­kių che­mi­ nių dažų. „Ši šventė la­bai svar­bi vi­sai lie­ tu­vių kultū­rai. Norėtų­si vi­sus pa­ ra­gin­ti su­si­mąsty­ti ne tik apie šventę, bet ir apie kas­dienę veiklą. Ti­kiuo­si, at­gi­mimą pa­ju­si­me vi­sa šir­di­mi ir ši nuo­tai­ka ne­truks tik vieną dieną“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

„„Kvie­ti­mas: sos­tinė­je Ve­lykų sa­vait­galį vyks ne vie­nas šven­ti­nis ren­gi­nys. 

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Šventiniai renginiai Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

„„Eks­kur­si­ja „Ve­lykų bo­butė

„„Sak­ra­linės mu­zi­kos ir su­si­kau­pi­

„„„Dan­gus mar­gu­čių raš­tuo­se“ –

pa­sa­ko­ja“ – 12 val. Vil­niaus gatvė­je „„Pie­ši­nių pa­ro­da „Ve­ly­kos. Mar­gu­

čiai“ – Gri­giš­kių kultū­ros cent­re „„Pa­ro­da „Spal­vin­go­sios pa­va­sa­rio

ver­bos“ – Auš­ros Vartų me­no ga­le­ri­jo­je

mo va­lan­da – 13 val. Šv.Kazimiero bažnyčioje „„ Pa­ro­da „Spal­vin­go­sios pa­va­sa­rio ver­bos“ – Auš­ros Vartų me­no ga­le­ri­jo­je „„Pie­ši­nių pa­ro­da „Ve­ly­kos. Mar­gu­ čiai“ – Gri­giš­kių kultū­ros cent­re

12 val. V.Ku­dir­kos aikštė­je „„„Vil­niaus kraš­to Ve­lykų pa­pro­čiai

ir tra­di­ci­jos“ – 15 val. Gri­giš­kių kultū­ros cent­re „„„Ka­ra­liš­kos Ve­ly­kos“ – 18 val.

Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je


4

ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 7, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Apsipirko Vil­niaus auk­cio­ne Vil­niaus auk­cio­ne, ku­ria­me bu­ vo pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos dai­lė, gra­ fi­ka ir li­tua­nis­ti­niai Şe­mė­la­piai, nu­pirk­ta 18 kō­ri­nių uŞ 77 tōkst. li­tų.

Kaip tei­gÄ— jÄŻ ren­gu­si Me­no rin­ kos agen­tō­ra, dau­giau­sia pub­ li­kos dė­me­sio su­lau­kÄ— pir­mÄ… kar­tÄ… pri­sta­to­mĹł au­to­riĹł kō­ ri­niai. Bran­giau­siai par­duo­tas Jo­no Ĺ va­Şo so­cia­lis­ti­nio rea­ liz­mo sti­liaus 1958 m. ta­py­bos dar­bas „Dar­bi­nin­ko po­rtre­tas“ – jis nu­pirk­tas uĹž 23,8 tĹŤkst. li­tĹł, pra­di­nÄ— kai­na bu­vo 21,8 tĹŤkst. li­tĹł. Auk­cio­ne taip pat ÄŻver­tin­ tas Igo­rio Pie­ku­ro kō­ri­nys, ku­ ris rin­ko­je pa­si­tai­ko ga­na re­tai. 1973 m. ta­py­bos dar­bo kai­na pa­ki­lo pust­re­Ä?io kar­to – nuo 2,7 tĹŤkst. iki 6,8 tĹŤkst. li­tĹł. Bu­vo var­Şo­ma­si ir dÄ—l ÄŒes­lo­ vo Ja­nu­ťo 1942 m. ma­ri­nis­ti­nio pei­za­Şo „Val­tys mė­ne­sie­no­je“. Jo kai­na ĹĄok­te­lė­jo nuo 5,8 tĹŤkst. iki 8,2 tĹŤkst. li­tĹł. Gra­fi­kos skil­ty­je pub­li­kos su­si­ do­mė­ji­mo su­lau­kÄ— gra­fi­ko Rim­ tau­to Gi­ba­vi­Ä?iaus pen­ki dar­bai iĹĄ 1967 m. cik­lo „Vil­nius“. Jie nu­ pirk­ti uĹž 1,2–2,2 tĹŤkst. li­tĹł sie­ kian­Ä?ias su­mas. Sce­nog­ra­fo Mstis­la­vo Do­bu­ Ĺžins­kio mo­te­riť­ko sce­ni­nio kos­ tiu­mo es­ki­zas ÄŻsi­gy­tas uĹž 2,9 tĹŤkst. li­tĹł. Auk­cio­ne taip pat par­duo­ta Leo­no Ka­ti­no, Leo­no Li­no Ka­ ti­no, Al­gio SkaÄ?­kaus­ko, Ka­zio Ĺ i­mo­nio dar­bĹł. BNS, VD inf.

Nu­teis­tas ban­ki­nin­kĹł re­ke­ti­nin­kas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar dÄ—l di­ de­lÄ—s ver­tÄ—s tur­to prie­var­ta­vi­mo iĹĄ ban­ kĹł kal­tu pri­pa­Şi­no vil­nie­tÄŻ Ja­nÄ… Ku­ric­kÄŻ ir nu­tei­sÄ— jÄŻ ka­lė­ti. Su­bend­ri­nus pa­skir­tÄ… baus­mÄ™ su anks­Ä?iau pa­skelb­tu nuo­spren­dĹžiu uĹž ki­tÄ… nu­si­kal­ti­mÄ…, skir­ta ga­lu­ti­ nÄ— baus­mÄ— – ĹĄe­ťe­ri me­tai. „Ku­ric­kio kal­tÄ— vi­siť­kai ÄŻro­dy­ ta tiek pa­ties kal­ti­na­mo­jo pa­ro­dy­ mais, tiek ki­ta by­los me­dĹžia­ga“, – sa­kÄ— nuo­spren­dÄŻ pa­skel­bu­si tei­sė­ja Jō­ra­tÄ— Da­mans­kie­nÄ—. Ji pa­brė­Şė, kad vy­riť­kis nu­si­kal­ ti­mui ruo­ťė­si il­gÄ… lai­kÄ…, ÄŻsi­gi­jo au­ to­mo­bi­lius, imi­ta­ci­nes me­dĹžia­gas. To­dÄ—l skir­ti ĹĄvel­nes­nÄ™ baus­mÄ™ ne­ ras­ta pa­grin­do, nors rea­li Ĺža­la ne­ bu­vo pa­da­ry­ta, o sprog­me­nys bu­ vo imi­ta­ci­niai.

Ja­nas Ku­ric­kis:

Da­bar ma­nau, kad tai bu­vo ne­są­mo­nė, bet ta­da įsi­vaiz­da­vau, kad pa­dės, ir paim­siu tuos pi­ni­gus.

By­los duo­me­ni­mis, per­nai bir­Şe­ lio 29-Ä…jÄ…, bō­da­mas ap­svai­gÄ™s nuo nar­ko­ti­ko am­fe­ta­mi­no, J.Ku­ric­kis rei­ka­la­vo 1 mln. eu­rĹł, gra­sin­da­mas su­sprog­din­ti ban­ko „Swed­bank“ pa­sta­tÄ…. Au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­sta­ ty­tas po­Şe­mi­nė­je ban­ko aikť­te­lė­je, iť­purkť­tas pu­to­mis, ten ÄŻdė­tas imi­ tuo­tas sprog­muo.

@bRaNQVR[V\ CVY[VNb`QVR[N•

;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@ Ă&#x;?NQcVYĂş_Ă­ZĂşZbgVRWĂş Ă&#x;RaNQVR[Ă&#x;

DÄ&#x2014;l in­ci­den­to ant ko­jĹł su­kel­ tos vi­sos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, iĹĄ ban­ko eva­kuo­ti dar­buo­to­jai. At­ vy­kÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Aroâ&#x20AC;&#x153; iť­mi­nuo­to­jai, bai­gÄ&#x2122; ke­ lias va­lan­das tru­ku­sÄŻ pa­tik­ri­ni­mÄ&#x2026;, nu­sta­tÄ&#x2014;, kad ta­ria­mas sprog­muo grÄ&#x2014;s­mÄ&#x2014;s ne­ke­lia. Pa­sak pro­ku­ra­tō­ros, kal­ti­na­ma­ sis, pa­sta­tÄ&#x2122;s au­to­mo­bi­lÄŻ, iĹĄ elekt­ ro­ni­nio pa­ťto, re­gist­ruo­to ad­re­su ar­tu­ras.arturovas@gmail.com, pa­ ra­ťÄ&#x2014; laiť­kus ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Swed­bankâ&#x20AC;&#x153;, bend­ro­ vÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Ma­xi­maâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Dans­keâ&#x20AC;&#x153; ban­kÄ&#x2026; bei tuo­me­tÄŻ â&#x20AC;&#x17E;DnB Nordâ&#x20AC;&#x153; ban­kÄ&#x2026; ir pra­ ne­ťÄ&#x2014; apie gra­si­ni­mÄ&#x2026;. Pi­ni­gĹł rei­ka­ lau­ta iĹĄ â&#x20AC;&#x17E;Swed­bankâ&#x20AC;&#x153;. UĹž pa­tir­tÄ&#x2026; Ĺža­lÄ&#x2026; ban­kams teis­mas iĹĄ vi­so pri­tei­sÄ&#x2014; apie 20 tĹŤkst. li­tĹł, nors jie bu­vo pa­reiť­kÄ&#x2122; ĹĄim­ta­tĹŤks­ tan­ti­nius ieť­ki­nius dÄ&#x2014;l Ĺža­los at­ly­ gi­ni­mo. Pa­rei­gō­nams su­lai­kius ÄŻta­ria­mÄ&#x2026;­jÄŻ per kra­tÄ&#x2026; pas jÄŻ ras­ta am­fe­ta­mi­no. J.Ku­ric­kis teis­me tei­gÄ&#x2014;, kad min­ tis gra­sin­ti ne­tik­ra bom­ba su­sprog­ din­ti ban­kÄ&#x2026; jam kir­bÄ&#x2014;­jo apie me­tus. Tam bu­vo ÄŻsi­gy­ja­mi au­to­mo­bi­liai: per me­tus vy­ras jĹł nu­si­pir­ko pen­ kis, ta­Ä?iau dvie­jĹł ne­pa­nau­do­jo. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad per me­tus da­rÄ&#x2014; ne vie­nÄ&#x2026; mu­lia­ŞÄ&#x2026;, esÄ&#x2026; pa­da­ ry­da­vo ir per­si­gal­vo­da­vo. Jis tvir­ti­no gra­si­nÄ&#x2122;s ban­ko pa­ sta­tÄ&#x2026; bom­ba su­sprog­din­ti lie­pos 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, jei­gu iki bir­Şe­lio 30-osios 18 val. rei­ka­lau­ja­ma 1 mln. eu­rĹł su­ma ne­bus pa­lik­ta nu­ro­dy­to­je vie­to­je. Kaip tei­gÄ&#x2014; kal­ti­na­ma­sis, ki­tÄ&#x2026; die­

Â&#x201E;Â&#x201E;Baus­mÄ&#x2014;: uĹž gra­si­ni­mÄ&#x2026; su­sprog­din­ti ban­kÄ&#x2026; ir rei­ka­la­vi­mÄ&#x2026; su­mo­kÄ&#x2014;­ti 1

mln. eu­rĹł J.Ku­ric­kis ka­lÄ&#x2014;s ĹĄe­ťe­rius me­tus.

nÄ&#x2026; su­Şi­no­jÄ&#x2122;s, kad bu­vo ras­tas jo bom­bos mu­lia­Şas, iĹĄ kar­to pa��­si­ju­ to ge­riau ir jau pra­dÄ&#x2014;­jo kurp­ti nau­ jÄ&#x2026; vers­lo pla­nÄ&#x2026;. Jis tvir­ti­no pla­na­vÄ&#x2122;s ÄŻpa­rei­go­ti ban­ko dar­buo­to­jus ÄŻdÄ&#x2014;­ti pi­ni­gus ÄŻ Vir­ťu­liť­kÄ&#x2014;­se sto­vin­Ä?io au­to­mo­bi­ lio ba­ga­Şi­nÄ&#x2122;, ku­rio­je esÄ&#x2026; bu­vo su­ mon­ta­vÄ&#x2122;s ka­me­ras, kad per at­stu­ mÄ&#x2026; kom­piu­te­riais ga­lÄ&#x2014;­tĹł ste­bÄ&#x2014;­ti, ka­da pi­ni­gai bus ÄŻdÄ&#x2014;­ti. Anot kal­ti­na­mo­jo, su­si­pirk­ti vi­ sÄ&#x2026; ÄŻran­gÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; sei­fÄ&#x2026;, kom­piu­te­rÄŻ, au­ to­mo­bi­lius, si­li­ka­ti­nius blo­ke­lius â&#x20AC;&#x201C; pla­nui ÄŻvyk­dy­ti jam at­siÄ&#x2014;­jo apie 5â&#x20AC;&#x201C;6 tĹŤkst. li­tĹł. Vis­gi jis nei­gÄ&#x2014;, kad per ÄŻvy­kÄŻ bu­vo ap­svai­gÄ&#x2122;s nuo nar­ko­ti­kĹł. J.Ku­ric­

To­mo Luk­ťio (BFL) nuo­tr.

kis po­sÄ&#x2014;­dy­je yra sa­kÄ&#x2122;s, kad Ĺženg­ti ĹĄÄŻ Ĺžings­nÄŻ ir gra­sin­ti ban­kui sprog­ mens imi­ta­ci­ja jÄŻ pri­ver­tÄ&#x2014; fi­nan­si­ niai sun­ku­mai. Pa­sak tei­sÄ&#x2014;­sau­gos pa­rei­gō­nĹł, J.Ku­ric­kis iĹĄ vi­so tu­rÄ&#x2014;­jo 800 tĹŤkst. li­tĹł sko­lĹł, â&#x20AC;&#x17E;Swed­bankâ&#x20AC;&#x153; jis bu­vo sko­lin­gas dau­giau nei pu­sÄ&#x2122; mi­li­ jo­no li­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Da­bar ma­nau, kad tai bu­vo ne­ sÄ&#x2026;­mo­nÄ&#x2014;, bet ta­da ÄŻsi­vaiz­da­vau, jog pa­dÄ&#x2014;s, ir paim­siu tuos pi­ni­gusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teis­mo po­sÄ&#x2014;­dy­je yra pa­sa­ko­jÄ&#x2122;s kal­ ti­na­ma­sis, vis pa­brÄ&#x2014;Ş­da­mas, kad tris kar­tus bu­vo bank­ru­ta­vÄ&#x2122;s ir ta­ pÄ&#x2122;s ko­ne val­ka­ta. Jis tei­gÄ&#x2014; be­si­gai­ lin­tis dÄ&#x2014;l nu­si­kal­ti­mo. BNS, VD inf.

A.Zuo­kas prasi­var­dĹžiuo­ja Ma­tas Mik­ne­vi­Ä?ius

m.miknevicius@diena.lt

Vil­niaus me­ras Ar­tō­ras Zuo­kas so­ cia­li­nia­me tink­le â&#x20AC;&#x17E;Fa­ce­bookâ&#x20AC;&#x153; bu­vu­ sÄŻ sa­vo pa­val­di­nÄŻ Sta­nis­lo­vÄ&#x2026; Ĺ riō­bÄ&#x2014;­ nÄ&#x2026;, ku­ris rō­pi­no­si Ge­di­mi­no pro­ spek­to re­no­va­ci­jos klau­si­mais, iť­ va­di­no â&#x20AC;&#x17E;pĹŤs­ta­Şan­dĹžiu ĹĄriu­bu­kuâ&#x20AC;&#x153;.

â&#x20AC;&#x17E;Ĺ is ma­Şas pĹŤs­ta­Şan­dis ĹĄriu­bu­kas daug Ĺža­los Vil­niui pa­da­rÄ&#x2014;. Ko­dÄ&#x2014;l da­bar? To­dÄ&#x2014;l, kad tik po tam tik­ ro lai­ko iť­lin­do bro­kas Ge­di­mi­no pro­spek­te. Nors praei­to­je ta­ry­bo­je tai jau bu­vo pa­ste­bÄ&#x2014;­ta ir bu­vo ga­li­ ma rei­ka­lau­ti ga­ran­ti­jĹł, bet tas pa­ts vei­kÄ&#x2014;­jas, bō­da­mas vi­ce­me­ru, vis­

kÄ&#x2026; blo­ka­voâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; taip ÄŻ sa­vo pa­sky­ros lan­ky­to­jo klau­si­mÄ&#x2026; apie pro­spek­ to trin­ke­liĹł skan­da­lÄ&#x2026; at­sa­kÄ&#x2014; me­ras A.Zuo­kas. Toks me­ro pa­reiť­ki­mas itin nu­ ste­bi­no bu­vu­sÄŻ mies­to vi­ce­me­rÄ&#x2026; Vid­man­tÄ&#x2026; Mar­ti­ko­nÄŻ. Bu­vÄ&#x2122;s po­li­ ti­kas dien­rať­Ä?iui sa­kÄ&#x2014; ir ĹĄian­dien pui­kiai pri­si­me­nan­tis, kad vi­sus do­ku­men­tus S.Ĺ riō­bÄ&#x2014;­nas pa­si­ra­ťÄ&#x2014; tik A.Zuo­ko liep­tas. â&#x20AC;&#x17E;Jis bu­vo jei ne pa­ts iť­ti­ki­miau­ sias A.Zuo­ko Ĺžmo­gus, tai vie­nas iĹĄ ko­kiĹł pen­kiĹł iť­ti­ki­miau­siĹł. To­kiais pa­sa­ky­mais jis tik pa­ro­do, kad vi­ siť­kai ne­ger­bia Ĺžmo­niĹł, kad jo­ kiĹł mies­te prii­ma­mĹł spren­di­mĹł ne­ver­ti­na rim­tai. AĹĄ pui­kiai pa­

me­nu, kad tik A.Zuo­kui pa­sa­kius vis­kas bu­vo da­ro­ma, pa­ts S.Ĺ riō­ bÄ&#x2014;­nas nie­ko nÄ&#x2014;­ra pa­si­ra­ťÄ&#x2122;s be me­ ro Ĺži­nios. To­dÄ&#x2014;l da­bar aiť­kin­ti, kad aĹĄ esu ge­ras, o jis blo­gas, tai vi­siť­ kas sÄ&#x2026;­Şi­nÄ&#x2014;s ne­tu­rÄ&#x2014;­ji­masâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; V.Mar­ti­ko­nis. Jis taip pat pri­dō­rÄ&#x2014;, kad ne­gra­Şiai iť­va­din­tas S.Ĺ riō­bÄ&#x2014;­nas taip pat tu­ rÄ&#x2014;­tĹł kÄ&#x2026; pa­sa­ky­ti teis­me, jei to pri­ reik­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Net nea­be­jo­ju, kad jis tu­ri iť­ lai­kÄ&#x2122;s ga­na ne­ma­Şai svar­biĹł do­ ku­men­tĹł. Jei Zuo­kas taip kal­bÄ&#x2014;s, ga­li skau­dĹžiai nu­deg­tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; uŞ­si­mi­ nÄ&#x2014; pa­ťne­ko­vas. Su S.Ĺ riō­bÄ&#x2014;­nu va­kar â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­naiâ&#x20AC;&#x153; ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti.

?NQcVYĂş_Ă­ZĂşZbgVRWbWRcfX`aN[Ă&#x2DC;V\`]N_\Q\`'

@N[Xa=RaR_Ob_T\ VZ]R_Na\_VXN`V`]\_PRYVN[N` 2X`]\[b\WNZN`QVQ VNb`VN`T\ORYR[N`9VRabc\WR  @NbYĂ&#x203A;aN`ZVXN`Â&#x2022;

;RZ\XNZN`Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN`aVX`b ONYN[Q V\$Q CVY[VNb`QVR[NÂ&#x2022; /Ă­aV[N]N_\QfaVYNVX_NaĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV]_VRĂ&#x;Ă&#x203A;WVZ\ ?NQcVYĂş_Ă­ZĂşZbgVRWb` CVY[VNb`T!

Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽver­ti­ni­mas: ar­tÄ&#x2014;­jant Ve­ly­koms A.Zuo­kas bu­vu­siam bend­ra­Şy­giui S.Ĺ riō­bÄ&#x2014;­nui ne­gai­lÄ&#x2014;­jo â&#x20AC;&#x17E;ge­roâ&#x20AC;&#x153; Ĺžo­dĹžio ir pa­

krikť­ti­jo â&#x20AC;&#x17E;ĹĄriu­bu­kuâ&#x20AC;&#x153;. 

Tomo LukĹĄio (BFL) ir Mindaugo AĹžuĹĄilio nuotr.


5

šeštadienis, balandžio 7, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­tė už­kir­to ke­lią mo­no­po­li­joms Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ve­ta­vo Sei­mo priim­tas At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­ mo pa­tai­sas, ku­rios ga­lė­jo ge­ro­kai išau­ gin­ti kai­nas už gy­ven­to­jų šiukš­lių iš­ve­ ži­mą. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Smar­kiai pa­brangs

Pre­zi­den­tės nuo­mo­ne, priim­to­ sios pa­tai­sos „at­ve­ria ke­lią Re­gio­ ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rams (RATC) pri­va­ti­zuo­ti ir mo­no­po­ liui įsi­ga­lė­ti at­lie­kų bei są­var­ty­ nų tvar­ky­mo vers­le“. Pa­sak Pre­zi­den­tės, „įsi­ga­lio­jus šioms pa­tai­soms, la­bai išaug­tų at­ lie­kų tvar­ky­mo kai­na, tur­tin­gie­ji mo­kė­tų ma­žiau, o są­ži­nin­gi žmo­ nės tu­rė­tų mo­kė­ti už vi­sus“. Kai­ na už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ypač pa­di­ dė­tų dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams.

šasis in­te­re­sas tu­ri bū­ti ap­gin­tas. Ne­ga­li­ma leis­ti, kad at­lie­kų tvar­ ky­mas bū­tų mo­no­po­li­zuo­tas, o gy­ven­to­jai pa­tir­tų eko­no­mi­nių, so­cia­li­nių ir eko­lo­gi­nių nuo­sto­lių. To­dėl, Pre­zi­den­tės nuo­mo­ne, RATC tu­ri iš­lik­ti sa­vi­val­dy­bių nuo­ sa­vy­bė, ne­ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ta jų vyk­do­ma ūki­nė veik­la ar jie išar­dy­ ti dėl for­ma­lių rei­ka­la­vi­mų. Pra­šė Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja

Ve­tuo­ti At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ ty­mo pa­tai­sas Pre­zi­den­tės pra­ šė Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja. Jos laiš­ke, pa­si­ra­šy­ta­me aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Ri­čar­do Ma­li­naus­ko,

Šios pa­tai­sos siū­lo su­kur­ ti „ru­bi­ko­ni­ nį“ ši­lu­mos ūkio va­rian­tą ir at­ve­ria ke­ lią mo­no­po­ li­nin­kui pikt­ nau­džiau­ti kai­no­mis.

„Šios pa­tai­sos siū­lo su­kur­ ti „ru­bi­ko­ni­nį“ ši­lu­mos ūkio va­ rian­tą ir at­ve­ria ke­lią mo­no­po­li­ nin­kui pikt­nau­džiau­ti kai­no­mis už at­lie­kų tvar­ky­mą. Gy­ven­to­jai už at­lie­kų iš­ve­ži­mą mo­kės bran­ giau, o sa­vi­val­dy­bės bus be­jė­gės juos ap­gin­ti. Ša­lies žmo­nės jau nu­ken­tė­jo nuo mo­no­po­li­nin­kų sa­vi­va­lės ši­lu­mos ūky­je“, – pa­ brė­žė D.Gry­baus­kai­tė. Pri­va­tūs kai­nuo­ja bran­giau

Pa­sak jos, iš­stū­mus sa­vi­val­dy­bių įmo­nes ir pri­va­ti­za­vus at­lie­kų tvar­ky­mo sek­to­rių, ša­lies žmo­ nės tap­tų pri­va­ti­nin­kų įkai­tais, nes są­var­ty­nų eksp­loa­ta­vi­mas ir šiukš­lių iš­ve­ži­mo pa­slau­gos bus orien­tuo­tos ne į gy­ven­to­jų po­ rei­kius, o į pel­ną. „Pa­sau­li­nė pra­kti­ka ro­do, kad pri­va­čius są­var­ty­nus tvar­ky­ti kai­ nuo­ja dvi­gu­bai bran­giau. Ma­ri­ jam­po­lė­je, kur są­var­ty­ną eksp­loa­ tuo­ja pri­va­tus val­dy­to­jas, at­lie­kų tvar­ky­mo pa­slau­gos yra bran­giau­ sios vi­so­je Lie­tu­vo­je. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos Pre­zi­den­tei ad­re­suo­ ta­me laiš­ke taip pat ak­cen­tuo­ja­ ma, kad įsi­ga­lio­jus šioms pa­tai­ soms at­lie­kų tvar­ky­mo pa­slau­gos gy­ven­to­jams ge­ro­kai pa­brang­tų“, – pri­me­na­ma pre­zi­den­tū­ros pra­ ne­ši­me spau­dai. Vals­ty­bės va­do­vės tei­gi­mu, vie­

tvir­ti­na­ma, kad nau­ja­sis įsta­ty­ mas ga­li „dar la­biau ap­sun­kin­ti so­cia­liai pa­žei­džia­mų pi­lie­čių si­ tua­ci­ją ir nu­brauk­ti mi­li­jar­di­nes in­ves­ti­ci­jas“. Su Sei­mo priim­to­mis pa­tai­so­ mis, kaip nu­ro­do­ma laiš­ke, ne­su­ ti­ko vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bės. Ti­ki­na­ma, kad nau­ja­sis įsta­ty­ mas „griau­na re­gio­ni­niu prin­ci­pu su­kur­tą ir ga­na sklan­džiai funk­cio­ nuo­jan­čią sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­ nių at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mą“. Sa­vi­val­dy­bės nei­gia įsta­ty­mo ren­gė­jų, ku­rie kal­bė­jo apie be­są­ly­ giš­ką šio tei­sės ak­to nau­dą gy­ven­ to­jams, tei­gi­nius. „Rea­ly­bė­je bus įtei­sin­ta di­džiu­lė skir­tin­gų at­lie­ kų tu­rė­to­jų gru­pių di­fe­ren­cia­ci­ja, bus nu­skriaus­tos so­cia­liai jaut­rios vi­suo­me­nės gru­pės: dau­gia­vai­kės šei­mos mo­kės dau­giau nei vi­du­ti­ nis sta­tis­ti­nis mo­kė­to­jas, di­des­nį mo­kes­tį tu­rės mo­kė­ti ir kū­di­kius au­gi­nan­čios šei­mos bei kai­mo gy­ ven­to­jai“, – ra­šo­ma laiš­ke. „Priim­tas įsta­ty­mas ga­li grą­ žin­ti Lie­tu­vos ko­mu­na­li­nių at­lie­ kų tvar­ky­mą į prieš 10 me­tų bu­vu­ sią pa­dė­tį – pil­ni miš­kai ir pa­ke­lės šiukš­lių, ne­vei­kian­ti at­lie­kų su­ rin­ki­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­ ma: ne­su­da­ro­mos su­tar­tys, nau­ do­ja­ma­si sve­ti­mais kon­tei­ne­riais, sle­pia­mas fak­ti­nis at­lie­kų kie­kis ir pa­na­šiai“, – pri­du­ria­ma ja­me.

Vėl siū­lys re­fe­ren­du­mą

A.Še­džių – į eti­kos sar­gus

Sei­mui ki­tą sa­vai­tę vėl bus ban­do­ma pa­teik­ti svars­ty­ ti gru­pės par­la­men­ta­rų už­ re­gist­ruo­tą nu­ta­ri­mo pro­jek­ tą, ku­riuo siū­lo­ma kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais spa­lį reng­ ti pa­ta­ria­mą­jį re­fe­ren­du­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bos. Re­fe­ren­du­mą skelb­ti siū­lo Sei­mo opo­zi­ci­ja.

Į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją (EPK) siū­lo­mas ne kar­tą jos svars­ty­tas bu­vęs so­ cial­de­mok­ra­tas And­rius Še­ džius. Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė įre­gist­ra­vo pro­jek­ tą, ku­riuo A.Še­džius įra­šo­mas į EPK na­rių są­ra­šą, o iš ko­mi­ si­jos pa­si­trau­kęs Kons­tan­tas Ra­me­lis iš­brau­kia­mas.


7

šeštadienis, balandžio 7, 2012

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2252 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1729 JAV do­le­ris 1 2,6253 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6352 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9283 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3280 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5625 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9217 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8679

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,1522 % +0,4211 % +0,3977 % –0,0531 % –0,0243 % –0,1547 % +0,0285 % +0,3442 % +0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,01

4,68

2,36

„Kvis­ti­ja“

4,95

4,65

2,32

„Va­koil“ 5,01 4,64 2,36 Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



103,31 dol. už 1 brl. 123,43 dol. už 1 brl.

Ap­dai­rios Ve­ly­kos Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Per di­džią­sias me­tų šven­tes pre­ ky­bi­nin­kai te­be­sap­nuo­ja eko­no­ mi­nį pa­ki­li­mą, kai par­da­vi­mas šok­te­lė­da­vo ke­lis kar­tus. Ta­čiau iš­mo­kę tau­py­ti žmo­nės šį šven­ti­ nį il­gą­jį sa­vait­ga­lį pla­čiau pi­ni­gi­ nių neat­vers.

Prieš kiek­vie­nas Ve­ly­kas vie­nas di­džių­jų pre­ky­bos cent­rų skel­ bia pir­kė­jų ap­klau­sos duo­me­nis, kur svar­biau­sio klau­si­mo at­sa­ky­ mas ne­si­kei­čia jau ke­le­rius me­ tus. Di­džio­ji da­lis ša­lies gy­ven­ to­jų šven­ti­niam sta­lui ne­ke­ti­na iš­leis­ti dau­giau nei 200 li­tų. „Šioms Ve­ly­koms lie­tu­viai ne­ ža­da skir­ti dau­giau lė­šų nei praė­ ju­sioms. Tai aki­vaiz­dus pa­si­kei­ tu­sio žmo­nių mąs­ty­mo įro­dy­mas: nors žmo­nės jau­čia­si gy­ve­nan­tys šiek tiek sta­bi­liau, iš­mo­kę tau­py­ti sunk­me­čiu, jie ap­dai­riai leis­ti pi­ ni­gus ke­ti­na ir atei­ty­je“, – tvir­ti­no bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ Rin­ko­ da­ros ir par­da­vi­mų de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Sau­lius Jo­nai­tis. Drau­di­kų pa­ste­bė­ji­mu, lie­tu­ viai Ve­ly­kas švęs­ti lin­kę na­mie ir į ke­lio­nes iš­si­leis­ti šiuo me­

50

pro­c.

išau­ga ban­ko kor­te­lių apy­var­ta prieš šven­tes.

tu ne­ke­ti­na, kaip per ki­tus il­guo­ sius sa­vait­ga­lius. „Daž­nai il­gie­ji sa­vait­ga­liai bū­na skir­ti ir už­sie­ nio ke­lio­nėms, iš­vy­koms. Ma­ to­me, kad Ve­ly­kas lie­tu­viai lin­kę su­tik­ti Lie­tu­vo­je su ar­ti­mai­siais. Ma­to­me, kad ke­lio­nės drau­di­mų įsi­gy­ta pa­na­šiai kaip ir įpras­tą sa­ vait­ga­lį“, – sa­kė Jo­lan­ta Po­cie­nė, „PZU Lie­tu­vos“ Ry­šių su klien­tais val­dy­mo cent­ro va­do­vė. Ban­ki­nin­kai skai­čiuo­ja, kad prieš šven­tes bend­ra vi­sų mo­kė­ji­mo kor­te­lių vi­du­ti­nė die­nos apy­var­ ta paau­ga apie 40–50 pro­c. „Pa­ dau­gė­ja at­si­skai­ty­mų kor­te­lė­mis, nes ir pa­tys per šven­tes ruo­šia­ me dau­giau mais­to, ir sve­čius pa­ vai­šin­ti rei­kia. Be to, da­lis žmo­nių lais­vą lai­ką lei­džia vaikš­čio­da­mi po par­duo­tu­ves, pirk­da­mi ne­kas­die­ nius pir­ki­nius“, – išau­gu­sių at­si­ skai­ty­mų prie­žas­tis įžvel­gia Jū­ra­tė Ka­jac­kie­nė, Ūkio ban­ko Mo­kė­ji­mo kor­te­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė. Ode­ta Blo­žie­nė, „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­ do­vė, pri­me­na auk­si­nę tau­paus ap­si­pir­ki­mo tai­syk­lę – pirk­ti pa­gal są­ra­šą, ku­ri ga­lio­ja ne tik kas­dien, bet ir per šven­tes. „Ži­no­ma, jei­gu orai ne­le­pins, vie­toj pa­si­vaikš­čio­ ji­mo gam­to­je kai ku­rie gy­ven­to­jai rink­sis lais­va­lai­kį pre­ky­bos cent­ ruo­se. Na­tū­ra­lu, kad bus iš­leis­ta dau­giau pi­ni­gų įvai­rioms pre­kėms ir pa­slau­goms, ta­čiau pre­ky­bi­nin­ kai ne­tu­rė­tų džiaug­tis Ve­ly­ko­mis“, – pa­brė­žė ji. Pir­miau­sia to­dėl, kad pa­pil­do­mas žmo­nių pa­ja­mas su­ ry­ja iš­lai­dos kas­die­niams nuo­ lat brangs­tan­tiems pro­duk­tams, t. y. ko­mu­na­li­nėms pa­slau­goms, trans­por­tui, mais­tui.

Drau­di­kai skai­čiuos nuo­sto­lius „PZU Lie­tu­vos“ duo­me­n i­mis, pa­ pras­tai per Ve­ly­kas į drau­d i­k us krei­pia­si apie 250 klien­t ų. Daž­ niau­siai žmo­nės re­g ist­r uo­ja eis­ mo įvy­k į ir kvie­čia pa­gal­bą ke­ly­ je. Tei­g ia­ma, kad įpras­tais sa­vait­ ga­l iais pa­skam­bi­na per­pus ma­ žiau žmo­nių.

„„Iš­lai­dos: šių Ve­ly­kų šven­ti­niam

sta­lui gy­ven­to­jai ne­ža­da iš­leis­ ti dau­giau nei 200 li­tų. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Ta­čiau iš kar­to po šven­čių, ant­ ra­d ie­n iais, skam­bu­č ių skai­č ius šok­te­li iki 1000, tai yra du kar­tus dau­g iau ne­g u pir­ma­d ie­n iais po įpras­to sa­vait­ga­lio. Še­ši iš de­šim­ ties pa­skam­bi­nu­sių pra­ne­ša apie įvy­kius, nu­ti­ku­sius sa­vait­ga­l į, ke­ tu­r i no­r i ap­si­d raus­t i ar ko nors pa­si­tei­rau­t i. 85 pro­c. vi­sų re­g ist­ ruo­tų pra­ne­ši­mų yra apie eis­mo įvy­kius, de­šim­ta­da­lis – apie ne­lai­ mes bui­ty­je, pvz., už­lie­ji­mą“, – pa­ sa­ko­jo „PZU Lie­t u­vos“ Ry­šių su klien­tais val­dy­mo cent­ro va­do­ vė J.Po­cie­nė.

Palankiausias metas prisijungti prie gamtinių dujų tinklų Šildymo sezonui artėjant į pabaigą ne vienas susimąstė kaip būtų galima taupyti šilumą. Užimtiems žmonėms tai nėra lengva užduotis. Tačiau modernūs gamtinių dujų šildymo katilai suteikią galimybę palaikyti skirtingą temperatūrą įvairiu paros metu ir savaitės dienomis, pavyzdžiui, naktį ir darbo metu (ar kitu laiku, kai jūsų nėra namie) nustatant žemesnę patalpų temperatūrą, galima taupyti kuro sąnaudas šildymui. Taip pat yra galimybė įvairiose patalpose nustatyti skirtingą temperatūrą. Ypač svarbu tai, kad gamtinių dujų, kaip kito kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo, dėl to nėra papildomų išlaidų, o sutaupytą savo brangų laiką galite skirti mėgstamai veiklai. Naudodami gamtines dujas – ekologišką kurą – saugosite savo ir savo artimųjų sveikatą, suodžiais ir juodais dūmais neteršite aplinkos.

Sumažėjo prijungimo įkainiai gyventojams dujas naudosiantiems vandeniui/patalpoms šildyti Gera žinia gyventojams, norintiems prisijungti prie dujų tinklų, kurie gamtines dujas naudos vandeniui/ patalpoms šildyti (gamtinių dujų suvartosiantiems daugiau nei 500 m3 per metus) - prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, sumažėjo 11%, o prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo net 47%. Šiuo metu prijungimo įkainiai yra mažiausi per pastaruosius kelerius metus, tačiau ateityje prijungimo įkainiai gali didėti. Būsimam vartotojui nutiesti 20 m dujotiekio įvadą šiuo metu kainuos apie 1,25 tūkst. Lt pigiau, negu taikant anksčiau galiojusius įkainius. Šiuo metu buitiniams vartotojams galiojantys prijungimo įkainiai: Prijungimo įkainis, Prijungimo įkainis už nepriklausantis nuo atstumo, kiekvieną nutiestą dujotiekio Lt (su PVM) metrą, Lt (su PVM)

Vartotojai

Suvartosiantys iki 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys buitinėms viryklėms.

4021.06

172.01

Suvartosiantys daugiau kaip 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys vandeniui/patalpoms šildyti.

1511.35

60.81

Kiekvienam nebuitiniam vartotojui prijungimo įmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.

Svarbu nepavėluoti Pavasarį, atšilus orams, prasideda dujotiekių statybos darbai. Dujotiekio statyba iki vartotojo sklypo ribos gali užtrukti nuo 3 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo to, koks yra norinčiųjų prisijungti skaičius, nuo jų sklypų atstumo iki esamo dujotiekio ir AB „Lietuvos dujos“ dujotiekių statybos planų. Šaltuoju metų laikotarpiu statybos darbai nevyksta. Nemaža dalis gyventojų, norinčiųjų iki šildymo sezono pradžios prisijungti prie bendrovės gamtinių dujų sistemos, kreipiasi per vėlai, todėl gyventojus, nusprendusius šildymui naudoti gamtines dujas, kviečiame kuo anksčiau kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kad žiemos šalčiai nekeltų rūpesčių ir galėtumėte džiaugtis šiltais ir jaukiais namais.

Plėtros planai AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į gautus gyventojų prašymus, dujotiekių tinklų vystymosi perspektyvas ir galimybes, sudaro naujų vietovių dujofikavimo planus, numato investicijas naujiems vartotojams prijungti. Šiais metais, norėdami plėtoti dujotiekio tinklus kviečiame Vilniaus miesto: Karačiūnų 4-osios ir 5-osios, Jotvingių,Tyzenhauzų gatvių; sodininkų bendrijų: „Konservatorija“, „Briedis“, „Rūta“, „Šviesa“, „Komunalininkas“, „Sodžius-4“, „Laimė“, „Vaga“, „ Varsa“, „Verkiai“, „Profsąjungietis“, „Sveikatos apsauga“, „Krantas“, „Dvarčionis“, „Riešutas“, „Birželis“; Lentvario miesto pietinės dalies gyventojus aptarti prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygas. Naujų teritorijų dujofikavimo planai yra nuolat atnaujinami ir gali keistis priklausomai nuo norinčiųjų prisijungti prie dujų tinklų vartotojų poreikių. Jei planuojate įsirengti dujinį šildymą, kviečiame atvykti į AB „Lietuvos dujos” Vilniaus filialo Naujų vartotojų skyrių (Smolensko g. 5, Vilnius) pateikti prašymą prisijungti prie dujų sistemos. Kartu su prašymu reikia pateikti Registrų centro pažymėjimų apie nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę) ir žemės sklypo plano kopijas, jei pastatas neregistruotas – statybos leidimą, taip pat dujotiekio projektą (jeigu turite). Išsamesnė informacija dėl prisijungimo prie dujų sistemos teikiama AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo Naujų vartotojų skyriuje (Smolensko g. 5, Vilnius), informaciją galima rasti taip pat bendrovės tinklalapyje www.dujos.lt arba sužinoti paskambinus trumpuoju telefonu 1894.

www.dujos.lt   Dujos namams

 Būsimiems vartotojams


8

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

savaitės interviu

Ne į vi­sus klau­si­mus ga­li būti at­sa­ky­ta „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­bes ti­rian­čios lai­ki­no­sios Sei­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ti­ki­na ne­la­bai su­prantąs, kodėl ad­mi­nist­ra­to­riai tiek daug mi­li­jonų iš­leid­žia už­da­ry­ta­jam ban­kui iš­lai­ky­ti. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Gal jau ga­li­te pa­sa­ky­ti, ar iki bir­že­lio 1-osios, kaip nu­statė Sei­mas, su­gebė­si­te at­sa­ky­ti į vi­sus jūsų va­do­vau­ja­mai ko­mi­ si­jai už­duo­tus klau­si­mus? Ko­ mi­si­jos dar­bo ter­mi­no pra­tęsti ne­pri­reiks? – Ką iš­siaiš­kin­si­me iki to lai­ko, tą ir at­sa­ky­si­me. – Tai, ko neiš­siaiš­kin­si­te, pa­ lik­si­te „už bor­to“? – Ko neiš­siaiš­kin­si­me, to neiš­siaiš­ kin­si­me, ką jau pa­da­ry­si. – O ko ga­li­te neiš­siaiš­kin­ti? – Si­tua­ci­ja dėl „Sno­ro“ na­cio­ na­li­za­vi­mo ir bank­ro­to la­ bai su­dėtin­ga, ke­lia gau­ sybę klau­simų. Ne­ži­nau, ar is­to­ri­ja ka­da nors at­ sa­kys į vi­sus iš­ky­lan­ čius klau­si­mus. Todėl ne­rei­kia norė­ti, kad mes per ke­lis mėne­sius dar­ bo, net ir pa­ties in­ten­ sy­viau­sio, į viską la­bai de­ta­liai ir ga­lu­ti­nai at­sa­ky­si­me.

Todėl ir sa­kau – į ką su­gebė­si­me iki bir­že­lio 1-osios at­sa­ky­ti, į tą ir at­sa­ky­si­me. Mums duo­tas ter­mi­ nas. Ką tuo me­tu ži­no­si­me, ką iš­ siaiš­kin­si­me, tą Sei­mui ir pa­sa­ky­si­ me. Ter­mi­no pra­tęsti ne­pla­nuo­ja­me. Bent jau ma­no po­zi­ci­ja to­kia. – Ar tai reiš­kia, kad po kiek­vie­ no po­kal­bio ko­mi­si­jo­je su pa­ reigū­nais ir „Sno­ro“ dar­buo­ to­jais ky­la vis naujų klau­simų? Kaip sa­ko­ma, kuo to­liau į mišką, tuo dau­giau med­žių? – Jų kils be ga­lo. Ir da­bar ky­la. Vė­ liau, kai baig­si­me darbą, ir­gi kils. Tai lo­giš­ka. Ne­pa­mirš­ki­me, kad vyks­ta iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, vyks­ ta teismų ir ekst­ra­di­ci­jos pro­ce­sai. Tai­gi, net ir tei­si­nis šios is­ to­ri­jos aiš­ki­ni­ma­sis, at­ ro­do, truks ne vie­nus ir ne dve­jus me­tus. Sei­mas ko­mi­si­jai su­for­mu­la­vo tam tikrą klau­simų blo­ ką, davė tam tikrą laiką, per kurį tu­ ri­me į juos at­sa­ky­ ti. Tai ir yra mūsų dar­bo gairės.

To­je is­to­ri­jo­je yra vis­ko – yra tei­ si­nių pro­blemų, yra po­li­ti­nių. Tai daug ką api­man­tis maz­gas. Sudė­ tin­ga. Bet dir­ba­me nuo­šird­žiai ir sten­giamės at­lik­ti tai, kas mums už­duo­ta. – Jūs jau po tru­putį api­bend­ri­na­ te nu­ma­to­mus at­sa­ky­mus į klau­ si­mus ar kol kas vyks­ta tik po­ kal­biai, ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja, o api­bend­ri­ni­mai ati­de­da­mi pa­sku­ tinėms sa­vaitėms iki bir­že­lio? – Kol kas kau­pia­me in­for­ma­ciją, ją sis­te­mi­na­me. Kai jau baig­sis po­kal­ bių su pa­reigū­nais ir in­for­ma­ci­jos, do­ku­mentų su­rin­ki­mo eta­pas, tuo­ met bus ga­li­ma da­ry­ti api­bend­ri­ni­ mus, for­mu­luo­ti at­sa­ky­mus. – Iš jūsų ty­ri­mo bent jau aiškė­ ja, ar per­nai ru­denį „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mo ir bank­ro­ to ini­cia­ty­vos bu­vo im­ta­si pa­ grįstai? Ar ban­kas tik­rai bu­vo ne­mo­kus? – Čia jau klau­sia­te apie ga­li­mas ko­mi­si­jos iš­va­das. Net ir turė­da­ mas tam tikrų prie­laidų tuo klau­ si­mu ne­galė­čiau ir ne­tgi ne­norė­čiau jų pa­gar­sin­ti. Bet at­sa­kymų į šį ir ki­tus la­ bai konk­re­čius klau­si­mus dar tik­ rai nėra. In­for­ma­ci­ja ren­ka­ma, dar bus po­kal­bių, tiks­li­na­me kai ku­ riuos da­ly­kus. Tik po to, kai ma­ty­ si­me visą vaizdą, galė­si­me at­sa­ky­ ti į šį ir į ki­tus klau­si­mus. Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad in­for­ma­ ci­jos kie­kis didė­ja. Ofi­cialūs vald­žios pa­reigū­nai in­for­ma­ciją apie „Sno­ ro“ rei­ka­lus ver­ti­na vie­naip, pa­čia­ me „Sno­re“ dirbę ir dir­ban­tys as­ me­nys, kai ku­rie buvę ko­mer­ci­nių bankų prie­žiū­ros funk­ci­jas at­likę pa­reigū­nai – vi­siš­kai ki­taip. Aki­ vaizd­žiai yra skir­tin­gi po­žiū­riai. Ne­re­tai visų jų pa­tei­kiamą in­for­ ma­ciją ir prie­lai­das rei­kia tik­rin­ti. Tad lau­kia dar ne­men­kas dar­bas. Bet, ti­kiuo­si, su­spėsim. – Ne­ga­li­te ne­tgi da­bar pa­da­ry­ ti iš­va­dos, ar ko­mer­ci­nių bankų kont­rolė Lie­tu­vo­je yra pa­ kan­ka­ma? – Kol kas ne­ga­liu pa­teik­ti to­kių api­bend­ri­nan­čių at­sa­kymų. Tai yra vie­nas tų klau­simų, ku­riuos ko­mi­ si­jai pa­teikė Sei­mas. Todėl į jį bus at­sa­ky­ta tuo­met, kai at­sa­ky­si­me ir į vi­sus ki­tus klau­si­mus.

Mes turė­s i­m e ne tik at­sa­k y­t i į klau­s i­m us, bet ir pa­g rįsti juos. Nebūtų tei­s in­ga tik pa­reikš­ ti po­l i­t inę ko­m i­s i­j os na­r ių nuo­ monę. O at­s a­k y­m ams pa­g rįsti rei­k ia kuo iš­sa­m esnės in­for­m a­ ci­jos. Vien nuo­monės iš­sa­ky­mas, kad ir iš ko tą nuo­monę iš­girs­tu­ me, vie­nas koks do­ku­men­tas vi­ sų at­sa­kymų dar tik­rai ne­duo­da. Tu­r i būti in­for­m a­c i­j os vi­s u­m a. Mes, pa­v yzd­ž iui, jau pa­kar­t o­t i­ nai kreipėmės į Lie­tu­vos banką ir pra­šėme tam tikrų duo­menų. Bus ir pa­kar­t o­t i­n ių po­kal­b ių su tam tik­rais pa­reigū­n ais – prem­j e­r u, Lie­t u­vos ban­k o val­dy­b os pir­m i­ nin­ku ir ki­tais. Būtent taip ir ren­ ka­ma vi­sa kuo ob­jek­ty­ves­niems ir iš­sa­mes­niems at­sa­ky­mams rei­ka­ lin­ga med­žia­ga.

Man li­ko tam tikrų abe­jo­nių, ar tie pi­ni­ gai ne­nau­do­ja­mi per­ ne­lyg dos­niai, per­ne­ lyg nee­fek­ty­viai. – Iš bu­vu­sio lai­ki­no­jo „Sno­ ro“ ad­mi­nist­ra­to­riaus Si­mo­no Freak­ley ir da­bar­ti­nio bank­ ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus Nei­lo Coo­pe­rio turė­jo­te gau­ti at­sa­ky­ mus raš­tu į kai ku­riuos klau­si­ mus. Ga­vo­te? – Iš N.Coo­pe­rio esa­me gavę dalį mūsų pra­šytų at­sa­kymų dėl „Sno­ ro“ bank­ro­tui ad­mi­nist­ruo­ti rei­ka­ lingų lėšų. O iš S.Freak­ley nie­ko kol kas ne­ga­vo­me. – Dėl už­da­ry­to bank­ru­tuo­jan­ čio ban­ko iš­lai­ky­mo – pa­grįsta tam kas mėnesį iš­leis­ti apie 20 mln. litų? – Kai te­ko per­žiūrė­ti visą pa­teiktą išk­lo­tinę, kas ir ko­kias funk­ci­ jas už­da­ry­ta­me „Sno­re“ at­lie­ka, kiek už tai mo­ka­ma, man li­ko tam tikrų abe­jo­nių, ar tie pi­ni­gai ne­ nau­do­ja­mi per­ne­lyg dos­niai, per­ ne­lyg nee­fek­ty­viai. Toks ma­no as­ me­ni­nis įspūdis. – Ar ko­mi­si­ja pa­skelbs naujų aukštų pa­reigūnų pa­vard­žių, ku­rie galė­jo pikt­naud­žiau­ti tu­ ri­ma in­for­ma­ci­ja apie nu­ma­ tomą „Sno­ro“ už­da­rymą ir taip su­si­tvar­ky­ti sa­vo ar­ba gi­mi­nių fi­nan­si­nius rei­ka­lus ban­ke? – Tai vie­nas iš mums už­duotų klau­simų. Ži­no­ma, ko­mi­si­ja nėra teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja, ne­tu­ri nei ga­li­my­bių, nei įga­lio­jimų ką nors tei­si­niu po­žiū­riu įver­tin­ti. Bet nag­ rinė­ja­me gau­namą in­for­ma­ciją apie at­lik­tus veiks­mus ban­ke prie­š pat

jo už­da­rymą ir po to, žiū­ri­me, ar mums kas nors kliū­va. Jei­gu kliū­ va, tiks­li­namės, aiš­ki­namės, gi­li­ namės, kodėl vie­nas ar ki­tas veiks­ mas bu­vo at­lik­tas. – Tad neat­mes­ti­na, kad bus naujų sen­sa­cingų pa­vard­žių? – Ne­n orė­č iau čia švais­t y­t is to­ kiais pa­ža­dais. Mes tie­siog steng­ simės at­sa­ky­ti į tą klau­simą, kurį mums už­d avė Sei­m as, – ar bu­ vo to­kių pikt­naud­žia­vi­mo at­vejų. Jei­gu mums pa­vyks ką nors ras­ ti, mes at­sa­ky­si­me, kad ra­do­me. Jei­gu ne – at­sa­ky­mas bus ati­tin­ ka­mas. – Pre­zi­den­tei turė­si­te klau­ simų? Ar ji šio­je „Sno­ro“ is­to­ ri­jo­je, kaip da­bar sa­ko­ma, „ne prie ko“? – Kol kas ma­no­me, kad Pre­zi­den­ tei klau­simų ne­tu­ri­me. Todėl, kad pa­grin­di­nius spren­di­mus, ku­riuos nag­rinė­ja­me ko­mi­si­jo­je, pri­ėmė Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sybė. Jei­ gu kalbė­da­mi su šių ins­ti­tu­cijų at­ sto­vais gau­si­me nau­jos in­for­ma­ci­ jos, kad galbūt reikėtų pa­siaiš­kin­ti ir kitų ins­ti­tu­cijų „indėlį“ į „Sno­ ro“ is­to­riją, tuo­met ir spręsim, ką da­ry­ti to­liau. – O ko­mi­si­ja tu­ri klau­simų bu­ vu­siems pa­grin­di­niams „Sno­ ro“ ak­ci­nin­kams ir va­do­vams Vla­di­mi­rui An­to­no­vui bei Rai­ mon­dui Ba­ra­naus­kui, ku­rie, aki­vaiz­du, iki bir­že­lio var­gu ar bus par­ga­ben­ti į Lie­tuvą iš Lon­ do­no? – Gal ir turė­tu­me jiems klau­simų. Bet kol kas ban­do­me ap­siei­ti su tuo, ką ga­li­me gau­ti iš Lie­tu­vo­je esan­čių pa­reigūnų ir as­menų, tarp jų – ir bu­vu­sių „Sno­ro“ va­dovų. Ne vi­sa­da iš jų pa­vyks­ta gau­ti viską, ko norė­tu­me, nes da­li­mi in­for­ma­ ci­jos jie sa­ko ne­ga­lin­tys da­ly­tis dėl pro­ku­ro­ro, ti­rian­čio „Sno­ro“ bylą, drau­di­mo. Kitą sa­vaitę ža­da­me kvies­tis tą pro­ku­rorą, kad nu­brėžtu­me sa­vo­ tišką li­niją tarp iki­teis­mi­nio ty­ri­ mo med­žia­gos ir to, ką ga­li nag­ rinė­ti Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja. Ne­n o­r i­m e sa­vo veik­l a pa­d a­ry­ ti nei­gia­mos įta­kos iki­teis­mi­niam ty­ri­mui. Ki­ta ver­tus, no­ri­me iš­sa­ miai at­sa­ky­ti į ko­mi­si­jai Sei­mo už­ duo­tus klau­si­mus. – Bet klau­simų V.An­to­no­vui ir R.Ba­ra­naus­kui į Lon­doną ne-­ si­ųsit? – Mes su jais tie­sio­gi­nių kon­taktų ne­tu­ri­me ir jų neieš­ko­me. Kol kas ma­no­me, kad rink­da­mi in­for­ma­ ciją apie „Sno­ro“ pa­dėtį ga­li­me ap­ siei­ti be jų.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

„„Ne­lies: Sei­mo lai­ki­no­sios „Sno­ro“ bank­rotą ti­rian­čios ko­mi­si­jos va­do­

vas V.Ma­zu­ro­nis ne­ma­no, kad dėl šio ban­ko bank­ro­to is­to­ri­jos at­si­ rastų ko­kių nors klau­simų Pre­zi­den­tei.  Gedimino Bartuškos nuo­tr.

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,  261 3654, 261 3000,  261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 

261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 

261 1688


9

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

tema

Ve­lykų šventė – nau­juo­se na­muo­se Šios Ve­ly­kos ma­žiau­siai dviem Ne­men­činės vaikų ir paaug­lių so­cia­li­nio cent­ro auklė­ti­niams bus ki­to­kios. Jas jie su­tiks to­li nuo Lie­tu­vos. Prieš ke­lias sa­vai­tes į Ita­liją iš­ke­ lia­vo 15 metų mer­gi­na, dar anks­čiau jos jau­nesnę draugę at­ra­do šei­ma iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­ti­ria bend­ra­vi­mo džiaugsmą

Vaikų namų auklė­ti­niai paaug­liai ne­re­tai pu­se lūpų va­di­na­mi pa­smerk­tai­siais. Ne todėl, kad gy­ventų ne­žmo­niš­ko­mis sąly­go­mis ar jiems trūktų dėme­sio. Tie­siog ti­ki­mybė, kad juos įsi­vai­kins lie­tu­vių šei­ma, be­veik ly­gi nu­liui. Ir čia į pa­galbą atei­na už­sie­nie­čiai, ku­rie įvai­kių daž­nai ieš­ko ki­to­se ša­ly­se. Lie­tuvą šiuo at­žvil­giu ypač pamėgę ita­lai. „Kaž­kas yra įsi­vai­kinęs lie­tu­vių vaiką, pa­si­sekė, ta­da apie tai pa­sa­ ko­ja ki­tiems. Gal mes ką nors bend­ ra tu­ri­me su ita­lais, gal kultū­ri­niai pa­na­šu­mai. Mūsų vai­kai bend­ rau­da­mi su italų vai­kais grei­tai iš­ moks­ta italų kalbą. Bent jau iš mūsų ne­ma­ža da­lis vaikų iš­va­žiuo­ja būtent te­nai“, – pa­sa­ko­jo Ne­men­ činės vaikų ir paaug­lių so­cia­li­nio cent­ro di­rek­torė Jur­gi­ta Pu­kienė. Nuo­lat pa­lai­ko ryšį

Ap­lin­kos pa­kei­ti­mas vai­kui daž­nai su­ke­lia įtampa. Ta­čiau kol kas, pa­sak J.Pu­kienės, nė vie­nas iš vaikų, iš­ke­ lia­vu­sių į už­sienį, grįžti at­gal no­ro ne­pa­reiškė. Bet su vai­ku nuo­lat pa­ lai­ko­mas ry­šys. Per ke­letą ar ke­lio­ li­ka vaikų na­muo­se pra­leistų metų vai­kai vis tiek spėja prie jų pri­pras­ ti, su­si­drau­gau­ti su ap­lin­ki­niais. „Da­bar yra in­ter­ne­tas, tad su vai­ ku, juo­lab paaug­liu, bend­rau­ti ne­ sudė­tin­ga. Nau­do­jamės „Sky­pe“ pro­gra­ma, ra­šom elekt­ro­ni­nius laiš­ kus. Be to, yra už­si­mezgęs ry­šys tarp iš­vy­ku­sių vaikų ir vaikų, gy­ve­nan­ čių glo­bos na­muo­se Lie­tu­vo­je. Yra auklė­to­jos, yra drau­gai likę, bend­ra­ moks­liai. Ir tam vai­kui la­bai svar­bu, kad kas nors juo do­mi­si, kam nors jis rūpi“, – dėstė J.Pu­kienė. Be to, vai­ku rūpi­na­si ir už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jos. Dve­jus me­tus už­sie­ nio vals­tybės, į ku­rią iš­vy­ko vai­ kas, glo­bos ir so­cia­linės įstai­gos siun­čia į Lie­tuvą ata­skai­tas, kaip jam se­ka­si. Lau­kia il­gas ke­lias

Įsi­vai­kin­ti lie­tu­vių vaiką pa­si­ry­ žu­siems už­sie­nie­čiams sa­vo ša­ly­je ten­ka per­ženg­ti ne vie­nos biu­rok­ ra­tinės įstai­gos slenkstį. Į Lie­tuvą vyk­ti ir su­si­pa­žin­ti su vai­ku už­sie­ nie­tis ga­li tik gavęs dau­gybę do­ku­ mentų, at­spin­din­čių jo gy­ve­nimą, so­cia­linę pa­dėtį, ap­lin­ki­nių nuo­ monę apie įvai­ki­namą vaiką. „Už­sie­nie­čiai įtėviai pe­rei­na vi­ sa tai, kuo reiktų pa­si­rūpin­ti ir mūsų lie­tu­vių šei­moms, no­rin­čioms priim­ti vaiką. Štai mums bend­ra­ dar­biau­jant su Naują­ja Ze­lan­di­ja

bu­vo at­si­ųstas šei­mos, no­rin­čios įsi­vai­kin­ti mūsų vaiką, ap­ra­šy­mas, kai­mynų ap­klau­sos, mo­kyk­los va­ dovų, ku­rią lankė tos šei­mos vai­ kai, at­si­lie­pi­mai apie šeimą, kaip jie rūpi­na­si sa­vo vai­kais“, – dėstė Ne­ men­činės glo­bos įstai­gos va­dovė. Sie­kia įsi­vai­kin­ti kūdikį

Lie­tu­vo­je įvai­ki­ni­mo pa­dėtis, pa­ ly­gin­ti su už­sie­niu, ski­ria­si kaip die­na ir nak­tis. Bend­ra, ko ge­ ro, tik tai, kad daž­nai įtėviais no­ ri tap­ti tie, ku­rie sa­vo vaikų ne­tu­ ri. Tik, prie­šin­gai nei už­sie­nie­čiai, lie­tu­viai ne­linkę priim­ti į sa­vo šeimą paaug­lio. Be­ne vi­suo­met no­ ri­ma įsi­vai­kin­ti trejų metų ir ma­ žes­nius vai­kus. Ši­taip žmonės ne­re­tai ti­ki­si iš­ veng­ti dau­gybės pro­blemų ir pa­ tys for­muo­ti vai­ko cha­rak­terį. Ir nors si­tua­ci­ja, pa­ly­gin­ti su ta­ry­bi­ niais lai­kais, kai kal­bos apie įvai­ ki­nimą bu­vo ta­bu, pa­gerė­jo, pro­ blemų iš­lie­ka ne­ma­žai. „Kol kas lie­tu­viai vis dar bai­mi­na­si vy­res­ nių vaikų, nes ne­va su paaug­liu sun­kiau su­si­tvar­ky­ti. Daž­niau­siai no­ri­ma vaikų iki 3 metų, o dar ge­ riau, jei tai kūdikė­lis, taip pat vai­ kas iš gy­vybės lan­ge­lio. Ta­čiau tų kūdikė­lių ne tiek jau daug yra, be to, pa­gal tai­syk­les jie tris mėne­sius tu­ri pra­leis­ti kūdi­kių na­muo­se, kol tvar­ko­mas jų tei­si­nis sta­tu­sas“, – teigė J.Pu­kienė.

gebė­ji­mams, ku­riuos pri­va­lo iš­ siug­dy­ti as­me­nys, ke­ti­nan­tys glo­ bo­ti ar įsi­vai­kin­ti vaiką. „Prog­ra­mos tiks­las – ug­dy­ti as­ menų, no­rin­čių glo­bo­ti vaiką, gebė­ ji­mus. Po ke­tu­rių mėne­sių, ar­ba 10 se­sijų, kiek­vie­nas ga­li sa­ve įsi­ver­ tin­ti ir pa­sa­ky­ti: aš ga­liu įvai­kin­ti ar­ba ne“, – teigė J.Pu­kienė. Prog­ra­mos kur­sas būsi­miems globė­jams ir įtėviams trun­ka 100 aka­de­mi­nių va­landų, t. y. apie 4 mėne­sius. Su­si­ti­ki­mas trun­ka 3 va­lan­das, per mo­ky­mus mo­ky­to­ jai 2–4 kar­tus lan­ko­si kan­di­datų šei­mo­se. Po to ren­gia iš­sa­mią iš­ vadą apie kan­di­datų šeimą, įver­ ti­na jų tin­ka­mumą tap­ti globė­jais ar įtėviais. „Tap­ti globė­jais ar įtėviais ne­ da­ly­va­v us mo­k y­m o pro­g ra­m o­je – tai tas pat, kaip nu­si­pirk­ti kos­ tiumą ar su­knelę iš anks­to jų ne­ pa­si­ma­ta­vus. Kiek iš mūsų esa­me taip pa­sielgę? Štai grįžta­me na­ mo ir pa­ma­to­me, kad nau­jas kos­ tiu­mas ar su­knelė iš tikrųjų at­ro­ do vi­sai ki­taip ar­ba ne­tin­ka. Ką da­ro­m e? Grąži­n a­m e? Ar jau­s i­ me nu­si­vy­limą dėl blo­go pa­si­rin­ ki­mo? O kas bus, jei par­duo­tuvė ne­priims tų pre­kių at­gal? Pyk­si­ me ant par­duo­tuvės? O gal ati­ duo­si­me šiuos daik­tus kam nors ki­tam ar­b a pa­ka­b in­s i­m e juos spin­tos kam­pu­ty­je?“ – vertė su­ si­mąsty­ti J.Pu­kienė. Mo­ko­mi ne­slėpti tie­sos

Jurgita Pu­kienė:

Tap­ti globė­jais ar įtė­ viais ne­da­ly­va­vus mo­ ky­mo pro­gra­mo­je – tai tas pa­t, kaip nu­si­pirk­ ti kos­tiumą ar su­knelę ne­pa­si­ma­ta­vus. Mo­ko at­si­kra­ty­ti bai­mių

J.Pu­kienė pa­sa­ko­jo ne­re­tai bend­ rau­jan­ti su įsi­vai­kin­ti pla­nuo­jan­ čio­mis šei­mo­mis, o pa­sta­ruo­ju me­tu ve­da mo­ky­mus būsi­miems įtėviams ir globė­jams pa­gal spe­ cia­lią GIMK pro­gramą. Pag­rin­di­nis šios pro­gra­mos dėme­sys ski­ria­mas

Da­bar pa­ma­žu nyks­ta baimė pa­ sa­ky­ti: aš esu įsi­vai­k inęs. Prie to pri­s i­d e­d a ir įvai­r ios rek­l a­ mos kam­pa­ni­jos, so­cia­linės ak­ ci­jos. Ta­čiau lie­tu­viams įtėviams vis dar ky­l a ne­m a­ž ai abe­jo­n ių, ar at­si­ras prie­rai­šu­mas, ar vai­ kas taps šei­mos da­li­mi. Taip pat ne­ž i­n o­m a, kaip tei­s in­gai pa­sa­ ky­ti vai­kui, kad jis yra įvai­kin­tas. Be­je, tai, kaip įvai­kintą vaiką prii­ma ap­lin­ki­niai, vi­suo­menė, di­ de­le da­li­mi le­mia ir įtėvių el­ge­sys. Jei­gu įtėviai lais­vai apie tai kal­ba, vai­kai tarp bend­raam­žių jau­čia­ si ge­rai. Ži­no­ma, rei­kia pa­dirbė­ti prie­š ruo­šian­tis įsi­vai­kin­ti. Rei­k ia su­ž i­n o­t i ap­l in­k i­n ių, draugų nuo­monę apie įvai­ki­nimą. Taip pat rei­kia ar­ti­mus žmo­nes pa­ruoš­ti šiam žings­niui: ne­bi­jo­ti pa­sa­ky­ti, kad turė­si­te įsi­vai­kintą vaiką, kad galbūt reikės draugų, mo­ky­tojų, so­cia­li­nių dar­buo­tojų pa­gal­bos. „Baimės kin­ta ne­tgi per mo­ kymą, nes jam vyks­tant sten­gia­ ma­si at­sa­ky­ti į įtėviams ir globė­ jams rūpi­mus klau­si­mus. Mes ban­do­me paaiš­kin­ti, kad dau­gu­

„„Ry­šys: nau­jas šei­mas su­radę vai­kai ne­nut­rau­kia ry­šio su li­ku­siais vai-

kų namų gy­ven­to­jais. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ma bai­mių yra vi­siš­kai ne­pagrįs­ tos. Vai­kui apie įvai­ki­nimą pa­sa­ky­ti būti­na. Ir kuo anks­čiau pa­sa­ky­ si, tuo bus ge­riau“, – dėstė glo­bos įstai­gos va­dovė. Jei­gu vai­kas ma­žes­nis, ga­li­ma sek­ti įvai­rias pa­sa­kas su pa­vyzd­žiais ir taip pa­pa­sa­ko­ti apie įvai­ ki­nimą. Šį faktą slėpti vai­kystė­ je ir at­skleis­ti tiesą jau paaug­liui, anot pa­šne­kovės, ga­li būti pa­vo­ jin­ga: „Pa­sa­ky­ti paaug­liui, kad tu esi įvai­kin­tas, yra su­dėtin­ga, nes ta­da jam at­ro­do, kad vi­sas gy­ve­ni­ mas yra pa­sta­ty­tas ant me­lo.“

gūs to­kie, ko­kie yra“, – teigė J.Pu­kienė.

Bai­mi­na­si tikrų tėvų

Įvai­kių tu­rin­čios šei­mos daž­nai nėra lin­ku­sios apie įvai­ki­nimą kalbė­ti vie­šai. To prie­žas­tis – vis dar gy­vi bio­lo­gi­niai vai­ko tėvai. Daž­niau­siai deg­ra­davę as­me­nys, iš ku­rių atim­ tos tėvystės teisės, sa­vo vai­kus pri­ si­me­na jau tuo­met, kai jų at­ža­los ran­da naują šeimą ir ga­li­mybę kur­ ti nor­malų gy­ve­nimą. „Tuo­met pra­si­de­da gra­si­ni­mai, kar­tais ne­tgi rei­ka­lau­ja­ma su­si­ mokė­ti už vaiką. Ši­taip stai­ga at­ gims­ta „tėviš­ki“ jaus­mai. Todėl įtėviai ne­re­tai ne­no­ri vie­šu­mo. Be to, net jei tik­rie­ji tėvai ir ne­reiš­ kia jo­kių pre­ten­zijų, būna vi­siš­kai neaiš­ku, kaip rei­kia elg­tis – bend­ rau­ti su jais ar ne. Nors, aiš­ku, vai­ kui tik­rie­ji tėvai vi­suo­met bran-

Ra­gi­na pa­si­ruoš­ti rūpes­čiams

Įsi­vai­ki­nus daž­niau­siai su­si­du­ria­ ma su vai­ko el­ge­sio pro­ble­mo­mis, nes jam sun­ku adap­tuo­tis. Rei­kia su­pras­ti, kad kiek­vie­nas vai­kas yra as­me­nybė ir kiek­vie­na as­me­nybė tu­ri vis ki­to­kių po­rei­kių. Įtėviai su­ si­du­ria su vi­so­mis vai­ko gy­ve­ni­me bu­vu­sio­mis ne­gan­do­mis. Ypač svar­bu apie tai kalbė­tis ir įsisą­mo­nin­ti, kad, ne­pai­sant vai­ko pa­tir­ties, jam įtėviai rei­ka­lin­gi, kad jų kant­rybė ir nuo­sek­lus at­si­da­vi­ mas ku­ria tar­pu­sa­vio pa­si­tikė­ji­mu grįstus san­ty­kius. O to­kiam pa­si­ tikė­ji­mui su­kur­ti būti­nas at­vi­ru­mas ir vai­ko šaknų pri­pa­ži­ni­mas, nes tik ta­da vai­kas ar paaug­lys pa­jus, kad yra ver­ti­na­mas, ir po tru­putį pri­si­riš. „Vis­kas at­si­spin­di vai­ko cha­rak­ te­ry­je – ko­kias ne­tek­tis jis yra pa­ tyręs per sa­vo gy­ve­nimą, kiek tos ne­tek­tys yra pa­vei­ku­sios jo psi­ chiką. Su ne­se­niai į Ita­liją iš­vy­ku­ sia mer­gai­te įtėviai vi­siš­kai ne­tu­ri jo­kių pro­blemų. La­bai džiau­gia­si, ji pui­kiau­siai pri­ta­po, su italų vai­kais su­ta­ria, mo­kyk­lo­je gau­na did­žiau­ sią pa­galbą, pra­mo­ko italų kal­bos. Su ja nėra jo­kių pro­blemų te­nai, ne­bu­vo ir čia, nes ji ne­bu­vo pro­ble­miš­ko el­ge­sio vai­kas“, – pa­sa­ko­ jo J.Pu­kienė.


10

šeštadienis, balandžio 7, 2012

situacija

Teis­mo akib­rokš­tas: iš­vys­ti duk­rą Su­si­tik­ti su duk­ra ga­lė­si tik kar­tą per me­tus, kai per ato­sto­gas nu­vyk­si į Ai­ri­ ją. To­kį teis­mo spren­di­mą iš­gir­dęs vy­ ras bu­vo pri­blokš­tas. Be duk­ros li­ku­ sį tė­vą ste­bi­na, jog tei­sė­jams ne­bu­vo svar­bu, kad šei­ma iši­ro ne dėl jo kal­tės, jie ne­pa­si­do­mė­jo, su kuo no­rė­tų gy­ven­ ti mer­gai­tė.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė d.krapavickaite@diena.lt

Tarp Ai­ri­jos ir Lie­tu­vos

Dau­ge­liu šei­mos sky­ry­bų at­ve­ jų teis­mai vai­ko gy­ve­na­mą­ją vie­tą nu­sta­to su ma­ma. Tė­vui pri­tei­sia­ ma pe­rio­di­nė iš­mo­ka vai­kui iš­lai­ ky­ti ir api­brė­žia­ma, ka­da ir kiek jie ga­lės bend­rau­ti. Ži­no­ma, pa­si­ tai­ko re­tų išim­čių, kai gy­ve­na­mo­ ji vie­ta pri­ski­ria­ma su tė­vu, ta­čiau bent jau Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­me apie to­kius at­ve­jus neuž­si­ me­na­ma. Kau­nie­čio Li­no D. (pa­var­dė re­ dak­ci­jai ži­no­ma – red. pa­st.) at­ ve­jis šiuo po­žiū­riu nė­ra iš­skir­ti­nis, ta­čiau vy­rui itin skau­dus. Po sky­ ry­bų su Ai­ri­jo­je li­ku­sia žmo­na Li­ nas su­grį­žo į Lie­tu­vą. Jis ti­kė­jo­si, kad kar­tu augs ir jo duk­ra. De­ja, Kau­no mies­to apy­lin­ kės teis­mas bu­vo ne­gai­les­tin­gas 33-ejų vy­rui. Tei­sė­jai nu­spren­dė, kad mer­gai­tė tu­ri aug­ti Ai­ri­jo­je, o tė­vas duk­rą ga­lės ma­ty­ti tik per sa­ vo ato­sto­gas. Iš­vy­ko už­dar­biau­ti

„Jau per pir­mą teis­mo po­sė­dį Vai­ ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos at­sto­ vė pa­sa­kė, kad jei­gu mo­ti­na nė­ ra al­ko­ho­li­kė ir nar­ko­ma­nė, vai­kas tu­rė­tų lik­ti su ja“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vas. Jį nu­ste­bi­no, kad ki­tuo­ se po­sė­džiuo­se esą net ne­bu­vo gi­li­ na­ma­si, su ku­riuo iš tė­vų mer­gai­tė no­rė­tų gy­ven­ti, ku­riam jau­čia­si ar­ ti­mes­nė. Taip jau su­si­klos­tė Li­no gy­ve­ni­ mas, kad pri­spaus­tas kri­zės ir ban­ kuo­se paim­tų kre­di­tų naš­tos jis su šei­ma nu­spren­dė lai­mės ieš­ko­ti Ai­ ri­jo­je. Vy­ras at­vi­ra­vo, kad tuo me­ tu ne­tgi rim­tų rū­pes­čių pri­spaus­ta šei­ma bu­vo dar­ni.

Nė kal­bos ne­bu­vo, kad į sve­čią ša­lį už­dar­biau­ti vyk­tų tik vy­ras. Šei­ma pri­va­lo bū­ti kar­tu: to­kios nuo­sta­tos lai­kė­si Li­nas ir jo žmo­na. Net min­ čių ne­ki­lo, kad jų mei­lės įro­dy­mas, tre­jų me­tu­kų duk­re­lė Ru­gi­lė (var­das pa­keis­tas – red. pa­st.), ga­lė­tų lik­ ti Lie­tu­vo­je. 2009-ai­siais vi­si kar­tu iš­vy­ko lai­mės ieš­ko­ti į lie­tu­vių pa­ mėg­tą Ai­ri­ją. Žmo­na įsi­my­lė­jo ki­tą

Ai­ri­jo­je šei­mos lau­kė ne tik emig­ ran­to duo­nos iš­ban­dy­mai. Šio­je ša­ly­je šei­mos pa­ma­tai ėmė griū­ti. Pa­sak Li­no, į jo žmo­nos šir­dį pa­si­ bel­dė mei­lė bend­ra­dar­biui už­sie­ nie­čiui.

Ly­čių ly­gy­bė, ly­ gios tė­vų tei­sės į vai­ ko auk­lė­ji­mą tė­ra skam­bios fra­zės, ku­ rios rea­liai ne­vei­kia. „Tu į jį žiū­ri taip, kaip į ma­ne žiū­rė­jai mū­sų drau­gys­tės pra­džio­ je“, – pa­prie­kaiš­ta­vo Li­nas žmo­ nai. Pa­sak jo, kil­nu bu­vo tai, kad mo­te­ris neap­gau­di­nė­jo su­tuok­ti­ nio ir pri­si­pa­ži­no apie šil­tus jaus­ mus ki­tam vy­rui. Li­nas ti­ki­no, jog šei­ma nu­ta­rė mė­ne­siui iš­si­skir­ti. Tai bu­vo lai­kas ga­lu­ti­niam spren­ di­mui priim­ti. Vy­ras su duk­re­le grį­žo į Lie­tu­vą. Ta­čiau su­tar­to lai­ko net ne­pri­ rei­kė, kad su­tuok­ti­nė ga­lu­ti­nai nu­ spręs­tų lik­ti su nau­ją­ja mei­le. Pa­ sak Li­no, priė­mu­si to­kį spren­di­mą jo žmo­na pa­ti pri­pa­ži­no, kad jų duk­re­lei bus ge­riau su tė­vu. Li­nas su Ru­gi­le li­ko dvie­se.

I.Ri­nau by­la Klai­pė­die­tės In­gos Ri­nau by­la – gar­ siau­s ia Lie­t u­vos tei­s ės is­to­r i­j o­j e. Ši by­la pa­sie­kė net ES Tei­sin­g u­mo Teis­mą. Kai lie­tu­vės I.Ri­nau ir jos vy­ro vo­kie­ čio Mi­chae­l io Ri­nau san­tuo­ka iši­ro, Vo­kie­ti­jos teis­mas jų tre­jų me­tų duk­ ters glo­bą pa­sky­rė tė­vui, ta­čiau I.Ri­ nau su duk­te­r i­mi iš­vy­ko į Lie­tu­vą ir į Vo­k ie­ti­ją ne­beg­r į­žo. Šį jos veiks­mą bu­vęs vy­ras įver­ti­no kaip vai­ko pa­ gro­bi­mą. I.Ri­nau rei­ka­la­vo, kad vai­ ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos klau­si­mas

bū­t ų spren­d žia­mas pa­gal Lie­t u­vos įsta­t y­mus, ta­č iau iki aukš­č iau­sios ins­t an­ci­jos nuė­jęs lie­t u­vės pra­š y­ mas taip ir li­ko be at­sa­k y­mo. Lie­tu­ vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas dėl I.Ri­ nau is­to­r i­jos krei­pė­si į ES Tei­sin­g u­ mo Teis­mą. Bu­vo pa­lik­tas ga­lio­ti Vo­k ie­ti­jos teis­ mo spren­d i­mas, ku­r iuo vai­ko glo­ ba pa­l ik­ta tė­v ui, ta­č iau by­l i­nė­ji­ ma­sis dėl duk­ters tarp bu­v u­sių su­tuok­t i­n ių Vo­k ie­t i­jo­je te­be­ vyks­ta iki šiol.

„„Vi­ltis: Li­nas D. ti­ki­si, kad dar kar­tą spręs­da­mas duk­ros glo­bos klau­si­mą teis­mas la­biau įsi­gi­lins į by­lą. 

Nuo­tai­kos kei­tė­si

Jau­nas vy­ras ne­slė­pė sun­k iai iš­ gy­ve­nęs šią dra­mą. „Prie­žas­tis, ko ge­ro, ta, kad pra­džio­je ji ma­ne la­ bai stip­riai my­lė­jo, o ta­da, kai ma­ no jaus­mas jai ėmė aug­ti, jos mei­lė man at­ša­lo“, – ana­l i­za­vo pa­šne­ ko­vas. Pag­rin­d i­n is da­ly­kas, ku­ ris tuo me­tu džiu­gi­no vy­rą, bu­vo tai, kad su bu­v u­sia žmo­na se­kė­si la­bai drau­giš­kai bend­rau­ti ir su­si­ tar­ti dėl mer­gai­tės auk­lė­ji­mo, rū­ pi­ni­mo­si. Net­ru­kus ši gra­ži at­mos­fe­ra pa­ si­kei­tė. Li­nas pa­s a­ko­j o,

kad in­tui­ci­ja jam šnabž­dė­jo apie gre­sian­čias pro­ble­mas. Po­kal­biai su bu­vu­sia žmo­na da­rė­si konf­lik­ tiš­ki, ji ėmė prie­ka­biau­ti, esą jis pra­stai rū­pi­na­si duk­re­le. Pa­sak vy­ro, kar­tą žmo­na pa­reiš­ kė, jog grįž­ta į Lie­tu­vą ir no­rės pa­ siim­ti duk­rą. Vy­ras ti­ki­no, kad jo klau­si­mai, ku­riam lai­kui, kur ir su kuo mer­gai­tė bus, kai ma­ma eis į dar­bą, li­ko be at­sa­ky­mų. Dėl ky­ lan­čių abe­jo­nių ir gi­lė­jan­čios pra­ ra­jos tarp bu­vu­sių su­tuok­ti­nių vy­ras ėmė min­ti ati­tin­ka­mų ins­ti­ tu­ci­jų slenks­čius. Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bo­ je jam išaiš­kin­ta, kad kol juo­du su žmo­na nė­ra ofi­cia­liai iš­si­sky­rę, abu pa­gal įsta­ty­mą yra ma­žo­sios glo­bė­ jai ir tu­ri vie­no­das tei­ses. Sky­ry­bų pra­šy­mas šią si­tua­ci­ją pa­keis­tų iš es­mės. Ma­tys tik per ato­sto­gas?

„Iki žmo­nos grį­ži­mo iš Ai­ri­jos bu­ vo li­kę la­bai ne­daug lai­ko. Sku­biai su­si­ra­dau ad­vo­ka­tą, ku­ris pa­dė­jo su­ra­šy­ti sky­ry­bų pra­šy­mą teis­mui. Krei­piau­si dėl lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių, ir duk­re­lė li­ko pas ma­ ne“, – pri­si­mi­nė Li­nas. Tuo­met vy­ ras dar ne­bu­vo pra­ra­dęs vil­ties, kad duk­ra liks gy­ven­ti su juo Lie­tu­vo­je.

De­ja, vy­ras kly­do. Teis­mas pri­ pa­ži­no, kad šei­ma iši­ro dėl žmo­ nos kal­tės. Tur­tą teis­mas su­tuok­ ti­niams pa­da­li­jo per­pus ir pri­tei­sė so­li­da­riai vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus ban­kams. „Ta­čiau dėl bend­ra­vi­mo su duk­ ra teis­mas neat­siž­vel­gė nei į ma­no siū­ly­mus, nei į mer­gai­tės ma­mos ir priė­mė dras­tiš­ką spren­di­mą“, – vis dar ne­ga­lė­jo at­si­to­kė­ti pa­šne­ ko­vas. Teis­mas ne tik nu­ta­rė, kad mer­ gai­tės gy­ve­na­mo­ji vie­ta – su ma­ ma, bet ir nu­sta­tė tė­vo bend­ra­vi­mo su duk­ra tvar­ką: tu­ri tei­sę bend­rau­ti in­ter­ne­to ry­šiu ir mo­bi­ liuo­ju te­le­fo­nu, pri­si­jun­gi­mo lai­kas – 19 val. kas­d ien. Per sa­vo kas­ me­tes ato­sto­gas vy­ras tu­ri tei­sę bend­rau­ti su duk­ra ne­truk­do­mai ir pra­leis­ti vi­sas ato­sto­gas kar­tu. Duk­rai iš­lai­ky­ti pri­teis­ti 500 li­tų per mė­ne­sį. Spren­di­mą ap­skun­dė

„Teis­mas atė­mė iš ma­nęs duk­rą. Ką ga­li vai­kui duo­ti, su­si­ti­kęs su juo kar­tą per me­tus? Svar­biau­sia yra vai­ko in­te­re­sai. Ly­čių ly­gy­bė, ly­gios tė­vų tei­sės į vai­ko auk­lė­ji­mą tė­ra skam­bios fra­zės, ku­rios rea­liai ne­vei­kia“, – ste­bė­jo­si Li­nas.


11

šeštadienis, balandžio 7, 2012

24p.

situacija

V.Palčinskaitė visada stengiasi gyventi įdomiai.

– kar­tą per me­tus Komentaras

Ode­ta Tar­vy­die­nė

Bi­ru­tė Dau­gė­lie­nė

E

D

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­rė

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kau­no apy­lin­kės teis­mo spren­ di­mą vy­ras ap­skun­dė. Jis iki šiol ne­ga­li su­pras­ti, ko­dėl teis­mas nu­ sta­tė bū­tent to­kią bend­ra­vi­mo su duk­re­le tvar­ką. Bu­vo sun­ku ti­kė­ tis, kad gy­ve­na­mo­ji vie­ta bus nu­ sta­ty­ta su tė­vu, ta­čiau ga­li­my­bę bend­rau­ti gy­vai teis­mas ap­ri­bo­jo iki mi­ni­mu­mo. Juo­lab kad ne tik Li­nas bu­vo su­ ra­šęs gra­fik ­ ą, pa­gal ku­rį mer­gai­tė ga­lė­tų kiek įma­no­ma daž­niau ma­ ty­tis su ma­ma ir se­ne­liais iš ma­ mos pu­sės. Pa­na­šiai bu­vo su­ra­šiu­si ir bu­vu­si su­tuok­ti­nė. Pa­sak pa­šne­ ko­vo, mo­te­ris nie­ka­da ne­nei­gė tė­vo ir duk­ros ry­šį esant la­bai stip­rų. Ly­gios tei­sės – tik žo­džiai

Li­nas ne­ga­l i su­si­tai­k y­ti su tuo, kad jo duk­ra augs už­sie­ny­je, ta­čiau Lie­tu­vos teis­mas vi­sai ne­no­ri jam pa­dė­ti iš­lai­ky­ti mer­gai­tės gim­ti­ nė­je. „Ne­su prieš, kad ma­no duk­ra sve­čiuo­tų­si už­sie­ny­je pas ma­mą, ta­čiau sie­kiau, kad ją gin­tų Lie­tu­ vos tei­si­nė sis­te­ma, to­dėl man at­ ro­dė tei­sin­ga, kad jos gy­ve­na­mo­ ji vie­ta bū­tų nu­sta­ty­ta su ma­ni­mi čia, Lie­tu­vo­je, o ne su ma­ma Ai­ri­ jo­je“, – ug­nin­gai rė­žė Li­nas. Vy­ras dės­tė ir ki­tus ar­gu­men­tus, į ku­riuos neat­siž­vel­gė teis­mas. Tai –

mig­ra­ci­ja ap­sun­ki­na vai­ko ir vie­no iš tė­vų, gy­ve­nan­čio ki­ to­je ša­ly­je, bend­ra­v i­mą. Tai bū­n a dar sun­k iau, kai du suau­gę žmo­nės, vai­k ui svar­biau­si as­ me­nys, ne­su­ge­ba dėl bend­ra­vi­mo su­ si­tar­t i. Mū­sų Ci­v i­l i­n is ko­dek­sas sa­ko, kad abu tė­vai tu­r i ly­g ias tei­ses į vai­ ką, ta­čiau iš pa­t ir­t ies ži­no­me, kad bu­ vo ne vie­nas at­ve­jis, kai tė­vas neiš­lai­ kė vai­ko, smur­tau­da­vo, tai lyg ir aiš­ku, kad jis kaip tė­vas sa­vo pa­rei­g ų neat­l i­ ko. Idea­l ių sky­r y­bų ne­bū­na, vai­kams jos vi­s a­da skaus­m in­gos. La­bai svar­ bu, kad tė­vai elg­t ų­si kaip du suau­gę, pro­t in­g i žmo­nės. Gal­vo­t ų ne apie sa­ vo as­me­n i­nes nuo­skau­das ir am­bi­ci­ jas, ku­r is ku­r į la­biau nu­skriau­dė, o at­ si­ž velg­t ų į vai­ko in­te­re­sus ir elg­t ų­si kaip tik­r i tė­vai. Nors san­t uo­ka ir iši­ro, vai­ko tė­vais jie liks vi­s ą gy­ve­n i­mą. Rei­k ia vai­k ui paaiš­k in­t i, kad nors tė­ vai gy­vens at­ski­rai, jo gy­ve­n i­me jie bus ir to­l iau. Vai­kas tu­r i ži­no­t i, kad dėl tė­v ų sky­r y­bų jis ne­kal­tas. Prak­t i­ ka ro­do, kad vai­kai ima kal­t in­t i sa­ve. Ma­ž ie­ji iš­g y­ve­na, juos api­ma dep­re­si­ ja, o to prie­žas­t is daž­n iau­siai bū­na tė­ vai. Vi­siš­kai to skaus­mo iš­veng­t i ne­ pa­v yks, ta­čiau rei­k ia steng­t is, kad jis bū­t ų kuo ma­žes­n is ir kad sa­vo sva­jo­ nių pa­s au­ly­je ma­ž a­sis ne­pri­si­k ur­t ų bai­sių da­ly­k ų. Šiais lai­kais daž­n iau­s iai bend­rau­ja­ ma in­ter­ne­t u ir ki­to­m is ry­š io prie­ mo­nė­m is. Mes esa­me ma­tę to­k ių tai­ kių su­si­ta­r i­mų, kai pa­gal gra­fi ­ką tė­vai nu­ma­to, su ku­r io, ku­r iais me­tais bus šven­čia­mi gim­ta­die­niai ar ki­tos šven­ tės. Tė­vų sky­ry­bos vai­kui la­bai skaus­ min­gos, ta­č iau du suau­gę žmo­nės tu­r i siek­t i, kaip tą skaus­mą vai­k ui pa­ leng­v in­t i. Teis­mų spren­d i­mai da­ro­si įvai­res­n i. Anks­čiau vos ne vi­sa­da gy­ve­na­mo­ ji vie­ta bū­da­vo nu­sta­to­ma su ma­ma, o tė­v ui pa­l ie­ka­ma tei­sė bend­rau­t i. Da­bar dau­gė­ja spren­d i­mų, kai gy­ve­ na­mo­ji vie­ta nu­sta­to­ma su tė­čiu. La­ bai svar­bi ap­l in­k y­b ė nu­s ta­t ant gy­ ve­na­mą­ją vie­tą yra ta, ku­r is iš tė­v ų ne­t ruk­dys atei­t y­je bend­rau­t i vai­k ui su ki­ta pu­se.

Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių kon­ven­ci­ja. Pa­ sak nu­si­vy­lu­sio tė­čio, teis­mas nu­ sta­tė, kad abu mer­gai­tės tė­vai tu­ri iš es­mės vie­no­das są­ly­gas rū­pin­ tis duk­te­ri­mi, ją iš­lai­ky­ti. Teis­mas esą ne­nus­ta­tė, kad ku­ris nors iš tė­ vų ne­no­rė­tų ir ne­ga­lė­tų tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti mer­gai­te. Spren­di­mą dėl vai­ko gy­ve­na­ mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo priė­mė tik remdamasis vie­no iš tė­vų, t. y. vai­ko mo­ti­nos, ly­ties veiks­niu. Taip vai­ko tė­vas bu­vo disk­ri­mi­nuo­tas dėl sa­vo ly­ties. „Abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios. Tai ko­dėl teis­mas iš ma­nęs šią pa­rei­gą ir tei­ sę atė­mė?“ – klau­sė tė­vas.

Kau­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja

aug yra by­lų, kada vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­ sta­t y­mas spren­d žia­mas, kai vie­nas iš tė­vų gy­ve­na už­sie­ny­je. Tiks­l ios sta­t is­t i­kos nė­ra. Mums la­bai sun­ku ra­šy­ti iš­va­das, kai vie­na pu­sė gy­ve­na Ai­ri­jo­je, Ang­li­jo­je, o ki­ta – Lie­tu­vo­je. Mes re­mia­mės do­ ku­men­tais, ku­rie yra pa­tei­kia­mi anos ša­lies so­cia­li­nių tar­ny­bų. Vi­sa­da at­si­ žvel­g ia­ma į vi­są komp­lek­są ap­lin­ky­ bių. Ir ne vien tė­vo ar mo­ti­nos no­ras le­ mia, su ku­riuo iš tė­vų vai­kas gy­vens, o ir vai­ko, ku­ris ge­ba iš­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę. Ver­ti­na­ma daug da­ly­kų, tarp jų ir vai­ko pri­si­ri­ši­mas il­g iau gy­ve­nant su ku­riuo nors iš tė­vų. Vien no­ras nė­ra pa­grin­das nu­sta­ty­ti vai­ko gy­ve­na­mą­ ją vie­tą. Yra dar ir vai­ko in­te­re­sai. Prii­ mant bet ko­kį spren­di­mą, pir­miau­sia ir svar­biau­sia yra vai­ko in­te­re­sai. Tie vai­ko in­te­re­sai ir nag­ri­nė­ja­mi per vi­ są ap­lin­ky­bių spekt­rą. Sta­tis­tiš­kai dau­ giau at­ve­jų, kai vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ ta nu­sta­to­ma su mo­ti­na.

Ara­biš­ki mo­ty­vai

Be­ne pa­slap­tin­giau­si gin­čai dėl vai­ kų vyks­ta miš­rio­se šei­mo­se su mu­ sul­mo­nų ti­kė­ji­mo vy­rais. Vi­sai ne­ se­n iai spau­do­je ap­ra­šy­ta lie­t u­vės Mai­mou­nos Liš­kaus­kai­tės is­to­ri­ja. 32-ejų mo­te­r is su vy­r u Jams­h i­du Sid­d i­que ir tri­m is ma­ž a­me­tė­m is duk­ro­m is prieš po­rą me­t ų iš Klai­ pė­dos iš­v y­ko į Jung­t i­n ius Ara­bų Emy­ra­tus ato­sto­gau­t i. Kaip ir kiek­ vie­nais me­tais, šei­ma ap­si­sto­jo vy­ ro tė­v ų na­muo­se. Ke­lio­nė į uoš­vių na­mus sve­čio­je ša­ ly­je klai­pė­die­tei vir­to koš­ma­ru. Ten iš pa­sa­lų jai su­duo­ti du smū­g iai: pa­ grob­t i vai­kai ir įteik­t i sky­r y­bų do­ ku­men­tai. Bu­v u­si klai­pė­d ie­tė vai­ kų pa­g ro­bi­mu įta­ria sa­vo su­tuok­ti­ nį, uos­ta­mies­ty­je ge­rai ži­no­mą pa­ kis­ta­nie­t į gy­dy­to­ją.


12

p sto 14p.

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

Ny­der­landų vy­riau­sybė už­si­mo­jo su­stab­dy­ti „nar­ko­tikų tu­rizmą“.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

CŽV kalė­ji­mai: iš­ban­dy­mas Len­k Ži­no­jo aukš­čiau­sio­ji Len­ki­jos va­do­vybė apie slap­tus CŽV kalė­ji­mus ar ne? Bu­vo kalė­ji­mas ar ne? Kas at­sa­kin­gas, kad ša­ly­je kan­kin­ti žmonės? Į šiuos klau­si­mus len­kai ža­da at­sa­ky­ti.

Ge­ras te­ro­ris­tas – miręs te­ro­ris­tas?

Skan­da­las dėl Rytų Eu­ro­po­je vei­ ku­sių slaptų CŽV kalė­jimų per­ne­ lyg di­de­lio sąmy­šio re­gio­ne, re­gis, ne­sukėlė. An­tai Lie­tu­vo­je, kur tar­si ir bu­ vo pa­skelb­ta, kad sąly­gos kalė­ji­ mui bu­vo, nie­kas nie­ko reikš­min­ go taip ir ne­nus­tatė, ką jau kalbė­ti apie kaltų paiešką. At­rodė, kad di­de­lio sąmy­šio liūd­nai pa­garsė­ju­sių kalė­jimų is­ to­ri­ja ne­su­kels ir Len­ki­jo­je. Tiek lenkų žval­gy­ba, tiek buvę aukš­čiau­si po­li­ti­kai ka­te­go­riš­kai neigė, kad tal­ki­no ame­ri­kie­čiams, ir at­rodė, jog vi­suo­menė bu­vo įti­ kin­ta, kad to­kie kal­ti­ni­mai – ab­ sur­diš­ki. Ga­liau­siai, kai skan­da­las vėl iš­ ki­lo į die­nos šviesą, im­ta tvir­tin­ ti, kad jei kalė­ji­mai ir bu­vo – tiks­ las pa­tei­si­no prie­mo­nes. An­tai buvęs „So­li­da­ru­mo“ ir ša­ lies va­do­vas Le­chas Wałę­sa sakė, kad ka­ras su te­ro­riz­mu bu­vo „ka­ ras, o ka­ras tu­ri sa­vas ypa­tin­gas tai­syk­les“, ir tar­si lei­do su­pras­ti, kad ne­ma­to nie­ko blo­go, jei Len­ ki­jos te­ri­to­ri­jo­je veikė kalė­ji­mas. Tie­sa, čia pat L.Wałę­sa pri­dūrė „esan­tis prie­š kan­ki­ni­mus“. Buvę Len­ki­jos aukš­čiau­si po­li­ti­ niai ly­de­riai pre­zi­den­tas Alek­san­ de­ris Kwaś­niews­kis ir prem­je­ras Les­ze­kas Mil­le­ris įnir­tin­gai neigė ži­nias apie kalė­jimų eg­zis­ta­vimą, nors apie jų ga­limą eg­zis­ta­vimą kalbė­jo ne tik Jung­ti­nių Tautų, bet ir Eu­ro­pos Ta­ry­bos at­sto­vai. Tie­sa, abu po­li­ti­kai pri­pa­ži­no pa­laikę JAV veiks­mus po Rugsė­jo 11-osios ata­kų. Kaip sakė L.Mil­le­ris, be­je, buvęs Len­ki­jos ko­mu­nistų par­ti­jos po­li­ti­ nio biu­ro na­rys, „ge­ras te­ro­ris­tas – ne­gy­vas te­ro­ris­tas“. Prem­je­ras nu­si­teikęs ryž­tin­gai

De­ja, nu­te­kin­ti slap­ti ame­ri­kie­čių do­ku­men­tai ir liu­di­ji­mai pa­ska­ti­no šia is­to­ri­ja domė­tis Len­ki­jos žur­ na­lis­tus, taip pat prin­ci­pin­gus ša­ lies pro­ku­ro­rus, ku­rie nuo 2008 m. ėmė ak­ty­viai narp­lio­ti va­di­namųjų juodųjų taškų is­to­riją. Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas, prem­je­ro po­stą užėmęs pra­ėjus maž­daug ket­ve­riems me­tams po to, kai galbūt veikęs slap­tas CŽV

kalė­ji­mas bu­vo už­da­ry­tas, lei­do aiš­kiai su­pras­ti: ty­ri­mas dėl kalė­ jimų pa­ro­dys, ar Len­ki­ja yra de­ mok­ra­tiš­ka. Praė­jusį ket­vir­ta­dienį Len­ki­jos vy­riau­sybės va­do­vas pri­pa­ži­no, kad ša­lis ta­po kai ku­rių bu­vu­sios JAV pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reigūnų po­li­ti­ne au­ka ir dau­giau taip ne­bus.

Tai, kas dėjo­si Len­ki­jo­je, – gėda, dėl ku­rios Len­ki­ja tu­ri at­si­pra­šy­ ti. Mūsų ša­lis ne­tu­ri būti po­li­tinė kur­ti­zanė, ku­rią ver­čia steig­ti už­sie­nio kalė­ji­mus.

„Len­ki­ja yra de­mok­ra­tiš­ka ša­lis, ku­rio­je tu­ri būti lai­ko­ma­si na­cio­ na­li­nių ir tarp­tau­ti­nių įsta­tymų, – sakė D.Tus­kas. – Šis klau­s i­m as tu­r i būti išaiš­k in­tas. Te­g ul dėl to ne­ky­la abe­jo­nių nei Len­ki­jo­ je, nei ki­ta­pus van­de­ny­no. Tai – ne XIX a. ir Len­ki­ja nėra ba­nanų res­pub­li­ka.“ Spaud­žia bu­vusį sau­gu­mo šefą

Ažio­ta­žas dėl kalė­jimų Len­ki­jo­je vėl ki­lo ta­da, kai pra­ėju­sią sa­vaitę Len­ki­jos pro­ku­ro­rai pa­teikė kal­ ti­ni­mus bu­vu­siam Len­ki­jos sau­ gu­mo še­fui Zbig­nie­wui Sie­miąt­ kows­kiui. Jam pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl lais­ vės at­ėmi­mo ka­ro be­lais­viams ir lei­di­mo nau­do­ti fi­zi­nes baus­mes. Z.Sie­m iąt­kows­k is pro­k u­rorų spren­dimą ko­men­tuo­ti at­si­sakė ar­ gu­men­tuo­da­mas, kad ne­ga­li to da­ ry­ti, kol vyks­ta ty­ri­mas. Tie­sa, lei­di­nio „Ga­ze­ta Wy­borc­za“ pa­skelb­tos in­for­ma­ci­jos apie ga­limą kalė­jimą jis ne­neigė. Anks­čiau Z.Sie­miąt­kows­kis tvir­ ti­no ne­ke­tinąs bend­ra­dar­biau­ti su teisė­sau­ga, nes ne­ga­li at­skleis­ti vals­tybės pa­slap­čių. Ta­čiau lenkų ži­niask­lai­da tvir­ ti­na, kad jei buvęs sau­gu­mo še­ fas vis dėlto pra­bils, tikė­ti­na, jog jis at­skleis, kas gi iš tiesų pri­ėmė spren­dimą steig­ti kalė­jimą.

Po­li­ti­niai de­ba­tai

Len­ki­jo­je pra­ėju­sią sa­vaitę ki­lo ir aud­rin­gų po­li­tinių dis­ku­si­jų. Vie­ni po­li­ti­kai pa­laikė ty­rimą ar­gu­men­tuo­da­mi, kad tiek bu­ vęs ša­lies va­do­vai, tiek sau­gu­mie­ čiai – kal­ti ir tu­ri būti tei­sia­mi, ki­ti pa­brėžė, kad at­pir­ki­mo ožių ne­ reikėtų ieš­ko­ti, bet Len­ki­ja turė­ tų pri­pa­žin­ti, jog kalė­ji­mai bu­vo, ir bent jau at­si­pra­šy­ti. Buvęs Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Wło­dzi­mier­zas Ci­mos­ze-­ wic­zius, va­do­vavęs Len­ki­jos dip­lo­ ma­ti­jai tuo me­tu, kai ša­ly­je galbūt veikė CŽV kalė­ji­mas, pa­brėžė, kad tuo­me­tis prem­je­ras L.Mil­le­ris tu­ rėtų pri­siim­ti at­sa­ko­mybę. Tie­sa, jis pri­dūrė, kad pa­ts ne­ turė­jo in­for­ma­ci­jos apie to­kio ob­ jek­to eg­zis­ta­vimą. „Ne­ži­nau, ar CŽV kalė­ji­mas Len­ki­jo­je eg­zis­ta­vo, – sakė W.Ci­ mos­ze­wic­zius. – Ta­čiau vis­kas ro­ do, kad CŽV nau­do­jo­si vi­la Se­nuo­ siuo­se Kei­ku­tuo­se.“ Ja­nus­zas Pa­li­ko­tas, po­li­ti­nio judė­ji­mo „Ruch Pa­li­ko­ta“, tre­čio pa­gal dydį Sei­me, ly­de­ris pik­ti­no­ si lenkų pa­reigūnų nu­si­že­mi­ni­mu sąjun­gi­nin­kams. „Tai, kas dėjo­si Len­ki­jo­je, – gė­ da, dėl ku­rios ša­lis tu­ri bent jau at­ si­pra­šy­ti. Mūsų ša­lis – ne po­li­tinė kur­ti­zanė, ku­rią ver­čia steig­ti už­ sie­nio kalė­ji­mus. Mes tu­ri­me jaus­ti pa­si­did­žia­vimą, tu­ri­me am­bi­ci­jas, ne­ga­li­me to­le­ruo­ti, kad mūsų ša­lis nau­do­ja­ma žmonėms kan­kin­ti“, – sakė po­li­ti­kas. Józe­fas Pi­nio­ras, Len­ki­jos at­sto­ vas Eu­ro­pos Par­la­men­te, iš­reiškė nuo­monę, kad vers­ti visą kaltę vien ant bu­vu­sio prem­je­ro L.Mil­le­rio – ne­tei­sin­ga, vis dėlto by­la tu­ri bū­ ti išaiš­kin­ta. J.Pi­nio­ras sakė: „Ar mes ga­li­me su­da­rinė­ti slap­tus su­si­ta­ri­mus su sąjun­gi­nin­kais, ku­rie prie­šta­rau­ja mūsų kons­ti­tu­ci­jai?“ Ak­ty­vis­tai pa­ten­kin­ti

Žmo­gaus tei­sių at­stovų tei­gi­mu, lenkų po­li­tikų pa­reiš­ki­mai – pa­ vėluo­tas at­si­pra­šy­mas. Vis dėlto ak­ty­vis­tai pri­pažįs­ta, kad tai – reikš­m in­gas pro­ver­ž is. „Šis pa­reiš­ki­mas smar­kiai ski­ ria­si nuo visų kitų, – pa­brėžė žmo­ gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Hel­sin­

„„Įta­ria­mie­ji: buvęs Len­ki­jos va­do­vas A.Kwaś­niews­kis (iš viršaus) ir prem­je 

kio fon­das“ at­sto­vas Var­šu­vo­je Ada­mas Bod­na­ras. – Sprend­žiant iš bend­ro kon­teks­to, jis tam tik­ ru požiūriu pri­pažįs­ta, kad kaž­kas tvy­ro ore. Tai ga­li­ma lai­ky­ti ne­tie­ sio­gi­niu pa­tvir­ti­ni­mu.“ A.Bod­na­ras pri­dūrė: „Svar­biau­ sias da­ly­kas – at­sa­ko­mybė. Žval­ gy­bos agentū­ros bend­ra­dar­biau­ja, ta­čiau po vi­so ši­to jos turės pri­si­ min­ti, kad pri­va­lo pa­klus­ti kons­ ti­tu­ci­jai ir kad da­ly­kai, ku­riuos jos sle­pia, ka­da nors ga­li iš­kil­ti į vie­ šumą.“ Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsikū­ru­sios žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Rep­ rie­ve“ Tei­si­nių rei­kalų sky­riaus di­ rek­torė Co­ri Cri­der pa­brėžė: „Len­ ki­ja nu­si­pelnė pri­pa­ži­ni­mo dėl šio žings­nio kaip pir­mo­ji Eu­ro­pos vals­tybė, pra­dėju­si tir­ti CŽV kan­ ki­ni­mus sa­vo te­ri­to­ri­jo­je.“ Re­gis, ty­ri­mas jau ne­bus lai­do­ ja­mas. Tie­sa, Len­ki­ja – vie­nin­telė ša­lis, mi­ni­ma slaptų CŽV kalė­jimų is­to­ri­jo­je, at­lie­kan­ti rimtą šios by­ los ty­rimą.

Ga­li blo­gai baig­tis?

Ki­ta de­batų te­ma Len­ki­jo­je – Va­ šing­to­no at­sa­ko­mybė. Kai ku­rie Len­ki­jos po­li­ti­kai pa­ reiškė, kad Jung­t inės Vals­t i­jos pa­si­nau­do­jo sąjun­gi­nin­ke Len­ki­ ja ir pa­ska­ti­no ją nu­si­ženg­ti tei­ sinėms bei etinėms nor­moms, o vėliau pa­li­ko pa­čiai tvar­ky­tis su pa­da­ri­niais. O pa­da­ri­niai lenkų po­li­ti­kams ir slaptųjų tar­nybų va­do­vams, jei šie bus pri­pa­žin­ti kal­tais, ga­li bū­ ti liūd­ni. CŽV kalė­jimų stei­gi­mas ga­li bū­ ti pri­ly­gin­tas ša­lies kons­ti­tu­ci­jos pa­žei­di­mui – dėl lei­di­mo už­sie­nio vals­ty­bei kont­ro­liuo­ti dalį Len­ki­ jos te­ri­to­ri­jos ir lei­di­mo vyk­dy­ti ten nu­si­kal­ti­mus. Bet ku­ris su šia by­la su­si­jęs pa­ reigū­nas teo­riš­kai ga­li būti ap­ kal­tin­tas sun­kiais nu­si­kal­ti­mais, įskai­tant nu­si­kal­ti­mus žmo­giš­ku­ mui. „Ga­ze­ta Wy­borc­za“, „The Voi­ce of Rus­sia“, „Reu­ters“, BBC, BNS inf.


13

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pasaulis JAV nu­teisė Mir­ties Pirklį

Su­kilė­liai pa­skelbė ne­prik­lau­so­mybę

JAV teisė­jas ket­vir­ta­dienį ginklų kont­ra­ ban­di­nin­kui iš Ru­si­jos Vik­to­rui Bu­tui skyrė 25 me­tus ne­laisvės už mėgi­nimą par­duo­ti di­delį ar­se­nalą Ame­ri­kai prie­šiš­kiems Ko­ lum­bi­jos par­ti­za­nams. 45 metų V.Bu­tas, ži­no­mas Mir­ties Pirk­lio pra­var­de, bu­vo kal­ti­na­mas dėl ginklų par­da­vi­mo des­po­ tams vals­ty­bių ly­de­riams ir su­kilė­lių gru­ puotėms, įsit­rau­ku­sioms į kai ku­riuos kru­ vi­niau­sius konf­lik­tus.

Ma­lio tua­regų su­kilė­liai iš Aza­va­do na­cio­ na­li­nio iš­va­da­vi­mo judė­ji­mo va­kar sa­vo tink­la­la­py­je pa­skelbė Aza­va­do ne­prik­lau­ so­mybę. Gink­luo­ti is­la­mis­tai ket­vir­ta­dienį įsi­veržė į Al­žy­ro kon­su­latą Ma­lio šiaurės ry­tuo­se ir pa­grobė sep­ty­nis dip­lo­ma­tus, o šis iš­puo­lis pa­di­di­no nuo­gąsta­vi­mus, kad su „Al Qae­da“ su­si­ję ko­vo­to­jai pa­vers vals­tybę ne­prog­no­zuo­ja­ma ir pa­kurs­tys hu­ma­ni­ta­rinę krizę.

­ki­jos de­mok­ra­ti­jai

4

giminaičius

kardu mirtinai užkapojo ir dar tris sužeidė 24 metų vengras Jutastas Csanadas Horvathas.

G.W.Bus­has pro­blemų ne­matė JAV buvęs va­do­vas Geor­ge’as W.Bus­has (nuotr.) kan­ki­ni­mus slap­tuo­se kalė­ji­muo­se va­di­no pa­tei­si­na­mais.

e­ras L.Mil­le­ris ga­li su­lauk­ti Te­midės kir­čio, jei lenkų žval­gy­bai va­do­vavęs Z.Sie­miąt­kows­kis imtų kalbė­ti. „Scan­pix“ nuo­tr.

CŽV kalė­ji­mo skan­da­las Lie­tu­vo­je 2009 m. skan­da­las dėl galė­ju­sio veik­ti slap­to CŽV kalė­ji­mo ki­lo ir Lie­tu­vo­je. In­for­ma­ci­ja apie steigtą kalė­jimą JAV ži­n iask­lai­do­je pa­skelb­ta iš­nag­r inė­ jus neo­fi­cia­l ius ame­r i­k ie­čių žval­g y­ bos pa­reigūnų ko­men­ta­rus, avia­ci­jos tar­nybų duo­me­nis ir žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­cijų in­for­ma­ciją. Be Lie­tu­vos, kaip tei­g ia­ma dip­lo­ma­ti­ niuo­se su­si­ra­šinė­ji­muo­se, kalė­ji­mai veikė Af­ga­n is­ta­ne ir Tai­lan­de, taip pat Len­k i­jo­je ir Ru­mu­ni­jo­je. Aukš­čiau­si Lie­tu­vos pa­reigū­nai tvir­ti­ no, kad apie kalė­ji­mo eg­zis­ta­vimą ne­

turė­jo in­for­ma­ci­jos, nors Pre­z i­dentė Da­l ia Gry­baus­kaitė už­si­minė tu­rin­t i „ne­tie­sio­gi­nių įta­rimų“. Lie­tu­vos ži­niask­lai­da tvir­ti­no, kad įta­ ria­mi te­ro­ris­tai Lie­tu­vo­je galė­jo būti lai­ko­mi ma­žiau nei už 20 km nuo Vil­ niaus ame­ri­kie­čių pa­sta­ty­ta­me slap­ta­ me pa­statų komp­lek­se. Tvir­tin­ta, kad Lie­tu­vos pa­reigū­nai lei­do CŽV nau­do­ tis pa­sta­tu Vil­niaus apy­linkė­se, ku­ria­ me dau­giau nei me­tus, iki 2005-ųjų, ka­lin­ti 8 įta­ria­mie­ji te­ro­riz­mu. JAV te­le­v i­z i­ja „ABC News“ at­skleidė lėktuvų, ga­be­nu­sių CŽV ka­li­nius į Lie­

tuvą, nu­me­rius, marš­ru­tus ir da­tas, ka­ da jie lei­do­si Vil­niu­je. Vie­nas ne­įvar­ dy­tas žval­gy­bos pa­reigū­nas tvir­ti­no, kad Lie­tu­va su­ti­ko turė­ti kalė­jimą, nes norė­jo ge­res­nių san­ty­kių su JAV. Lie­tu­vo­je bu­vo ini­ci­juo­tas ty­ri­mas dėl kalė­jimų. Kon­ser­va­to­r iaus Ar­v y­do Anu­šaus­ko va­do­vau­ja­mas Na­cio­na­ li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas nu­statė, kad Lie­tu­vo­je bu­vo su­da­ry­ tos sąly­gos CŽV slap­tiems kalė­ji­mams veik­ti ir ne­kliu­do­mai įvež­ti, iš­vež­ti ar per­vež­ti su­lai­ky­tus as­me­nis. Ta­č iau ko­m i­te­t as ne­nus­t atė, ar to­ kio­m is sąly­go­m is bu­vo pa­si­nau­do­ ta, nors išaiš­k in­ta, jog su te­ro­r iz­mu įta­r iamų as­menų per­ve­ž i­mu su­si­ję lėktu­vai ne kartą kir­to Lie­tu­vos erdvę iš­veng­da­mi mui­tinės ir vals­tybės sie­ nos ap­sau­gos pa­tik­ros. 2011 m. pra­džio­je pro­ku­ratū­ra pri­ėmė spren­dimą nu­trauk­ti ir iki­teis­minį ty­ rimą dėl kalė­jimų eg­zis­ta­vi­mo.

Sa­vo me­mua­ruo­se „Spren­dimų gairės“ (angl. – „De­ci­sion Points“) buvęs JAV va­do­vas tie­siai švie­siai pri­pa­ži­no nu­rodęs CŽV tai­ky­ti griež­tus tar­dy­mo me­to­dus maž­ daug šim­tui įta­riamų te­ro­ristų. Pa­sak G.W.Bus­ho, kan­ki­ni­mais bu­vo iš­gau­ta ne­ma­žai nau­din­gos in­for­ma­ci­jos, ku­ri lei­do už­kirs­ti ke­lią to­les­niems iš­puo­liams. Tie­sa, nei buvęs JAV va­do­vas, nei ki­ti jo ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reigū­ nai nie­kuo­met nėra pri­pa­žinę, kad CŽV steigė va­di­na­muo­sius kalė­ji­ mus ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. Iki šiol CŽV ven­gia dis­ku­tuo­ti šiuo klau­ si­mu ar­gu­men­tuo­da­ma, kad slap­ tos med­žia­gos pa­vie­ši­ni­mas ga­li kel­ti pa­vojų mi­li­jo­nams žmo­nių. Ki­lus juodųjų taškų, kaip bu­ vo va­di­na­mi kalė­ji­mai, skan­da­lui, ame­ri­kie­čių ži­niask­lai­da pa­skelbė, kad iš pra­džių slap­tiems kalė­ji­ mams įsteig­ti esą bu­vo pa­si­rink­ti Tai­lan­das, Ru­mu­ni­ja, Len­ki­ja, Ma­ ro­kas ir Af­ga­nis­ta­nas. Ta­čiau, pa­ sak ži­niask­lai­dos, nu­spręsta į pro­ gramą įtrauk­ti ir ku­rią nors bu­vu­sią So­vietų Sąjun­gos vals­tybę. Ma­no­ ma, kad ši ša­lis bu­vo Lie­tu­va. Len­ki­jo­je, pa­sak bu­vu­sių CŽV pa­reigūnų, ano­ni­miš­kai liu­di­ju­sių JAV ži­niask­lai­dai, kalė­ji­mas veikė nuo 2002 m. gruod­žio iki 2003 m. ru­dens. Jis bu­vo įsteig­tas Senų­ jų Kei­kutų vie­tovė­je šiaurės ry­ti­ nia­me Mozūrų re­gio­ne. Žmo­gaus tei­sių at­sto­vai ma­no, kad Len­ki­ jo­je bu­vo ka­li­na­mi maž­daug 8 įta­ria­mi te­ro­ris­tai. Pa­sak JAV agentų, šia­me kalė­ji­ me suim­tie­ji bu­vo tar­do­mi ir nau­ do­jant va­di­namąjį skan­di­ni­mo imi­ta­vi­mo me­todą. Taip pat ka­li­ niai būda­vo mu­ša­mi, jiems bu­vo ne­leid­žia­ma mie­go­ti.

Šis ir ki­ti šiurkštūs tar­dy­mo me­to­dai dau­ge­lio pri­ly­gi­na­mi kan­ki­ni­mams. Tarp Len­ki­jo­je ka­lintų įta­ riamųjų, kaip spėja­ma, bu­vo nu­ ma­no­mas Rugsė­jo 11-osios ata­kų su­ma­ny­to­jas Kha­li­das Sheik­has Mo­ham­me­das, Sau­do Ara­bi­jos pi­ lie­tis Ab­das al Ra­hi­mas al Nas­hi­ri, kal­ti­na­mas or­ga­ni­zavęs 2000 m. įvyk­dytą ata­ką prie­š JAV ka­ro laivą „Co­le“, per ku­rią žu­vo 17 jūrei­vių, taip pat te­ro­riz­mu įta­ria­mas pa­les­ ti­nie­tis Abu Zu­bay­da­has. Prieš de­vy­ne­rius me­tus su­ čiup­tas Kh.Sh.Mo­ham­me­das bu­ vo daug kartų tar­dy­tas nau­do­jant va­di­namąjį skan­di­ni­mo imi­ta­vi­ mo me­todą. Ma­no­ma, kad vien 2003-iai­siais šiam įta­ria­ma­jam bu­vo 183 kar­tus tai­ky­tas toks kan­ki­ni­mo būdas. A.al Ra­hi­mas al Nas­hi­ri ir A.Zu­bay­da­has, ku­rie da­bar ka­ li Gvan­ta­na­mo bazė­je Ku­bo­je, yra pra­si­tarę ma­nan­tys, kad bu­ vo kan­ki­na­mi Len­ki­jo­je. Len­kiją minė­jo ir Kh.Sh.Mo­ ham­me­das. „Ma­nau, kad tai galė­ jo būti Len­ki­ja, – 2006 m. sakė jis Rau­do­no­jo Kry­žiaus at­sto­vams. – Vieną sykį man at­nešė bu­telį van­ dens. Eti­ketė bu­vo nu­plėšta, ta­čiau per­skai­čiau elekt­ro­ni­nio laiš­ko ad­re­so pa­baigą, ku­rio­je bu­vo ko­ das „.pl“. Taip pat pa­tal­po­se bu­vo įreng­ta se­na cent­ri­nio šil­dy­mo sis­ te­ma, ma­nau, kad to­kia galėtų būti tik po­so­vie­tinė­je ša­ly­je.“ BNS inf.

VELYKINIS PASIŪLYMAS Užsienio kalbų kursai suaugusiems už specialią kainą

Naujiena! Renkamos senjorų užsienio kalbų grupės

Net 20 kalbų: Anglų kalba Vokiečių kalba Olandų kalba Prancūzų kalba Ispanų kalba

Portugalų kalba Italų kalba Graikų kalba Turkų kalba Arabų kalba

Suomių kalba Rusų kalba Lenkų kalba Estų kalba Latvių kalba

Kinų kalba Japonų kalba Norvegų kalba Švedų kalba Danų kalba

nuo

349

40 akad. val.

Kursų pradžia nuo balandžio 23 d. DOVANA – metodinė medžiaga ! Pasiūlymas galioja nuo 2012 04 02 iki 2012 04 16

Gimnazita Vilnius

8 5 2728 749

vilnius@gimnazita.lt


14

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pasaulis Bos­ni­jos ka­ro me­tinės Ly­giai 11 541 rau­do­na kėdė va­kar bu­vo iš­ri­kiuo­ ta Sa­ra­je­vo pa­grin­dinė­je gatvė­je – kiek­vie­nam vy­rui, mo­te­riai ir vai­kui, žu­vu­siam per ap­siaustį, ku­ri ta­po il­giau­sia nau­jau­siųjų laikų is­to­ri­jo­je. Sa­ra­je­vas va­kar minė­jo Bos­ni­jos ka­ro pra­džios 20-ąsias me­ti­nes. Serbų pa­jėgų vyk­dy­ta Sa­ra­ je­vo ap­siaus­tis tru­ko 44 mėne­sius – 11 825 die­ nas – ir bu­vo il­gesnė ne­gu Le­ning­ra­do, da­bar Sankt Pe­ter­bur­go, blo­ka­da per Antrąjį pa­sau­ linį karą. 380 tūkst. šio mies­to gy­ven­tojų bu­vo pa­lik­ti be elekt­ros, van­dens ir ši­lu­mos, slaps­ty­ da­mie­si nuo miestą dau­žan­čių svie­di­nių, ku­rių kas­dien nu­kris­da­vo apie 330.

Aklųjų sa­los stebuklai Grai­ki­jos Za­kin­to sa­la, il­gai garsė­ ju­si ve­ne­ci­jie­čių griuvė­siais ir žals­vai mels­vais van­de­ni­mis, pa­sta­ruo­ju me­tu iš­po­pu­liarė­jo kaip aklųjų sa­la. Ma­to tik pi­nigų spalvą

Grai­ki­jos svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja, ga­ vu­si stul­bi­namą sta­tis­tiką iš Za­ kin­to pa­reigūnų, su­sku­bo pra­dėti ty­rimą. 1,8 pro­c. iš 39 tūkst. sa­los gy­ven­tojų per­nai ga­vo pa­šal­pas dėl ak­lu­mo. Šis skai­čius de­vy­nis kar­ tus vir­ši­ja dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių vi­durkį, kurį 2004 m. ap­skai­čia­vo Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja. Įdo­mu, kad tarp tų, ku­rie kreipė­si aklųjų pa­šal­pos, pa­si­ taikė ir tak­si vai­ruo­tojų, ir paukš­ čių med­žio­tojų. Za­kin­tas sim­bo­li­zuo­ja pla­čiai iš­si­ke­ro­ju­sią ko­rup­ciją, ku­ri la­bai pri­si­dėjo prie Grai­ki­jos fi­nan­sinės ka­tast­ro­fos. „At­ro­do, kad Za­kin­ to ak­lie­ji matė tik pi­nigų spalvą“, – iro­ni­za­vo Grai­ki­jos laik­raš­tis „Eth­nos“. Gau­na ir mi­ru­siųjų pa­šal­pas

Į gi­lią fi­nan­sinę duobę pa­te­ku­si Grai­ki­ja, spaud­žia­ma tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių, ėmėsi ak­ty­viai ko­vo­ ti su ko­rup­ci­ja ir su­kčia­vi­mu, bet su­si­dūrė su di­de­liu gy­ven­tojų pa­ si­prie­ši­ni­mu. Za­kin­to me­ras Ste­ li­jas Bo­zi­ki­sas ne­se­niai per viešą ren­ginį bu­vo api­pil­tas jo­gur­tu. Bet ši sa­la Grai­ki­jo­je nėra jo­ kia išim­tis. Svei­ka­tos mi­nis­te­ ri­ja tei­gia, kad ap­gau­le gau­na­ mos pa­šal­pos yra vi­sos ša­lies pro­ble­ma, ku­ri biud­že­tui kas­met kai­nuo­ja šim­tus mi­li­jonų eurų. Mi­nis­te­ri­ja ne­se­niai įpa­rei­go­

jo vi­sus pa­šalpų gavė­jus už­si­re­ gist­ruo­ti na­cio­na­linė­je duo­menų bazė­je, at­vy­kus as­me­niš­kai ar­ba at­siun­tus įga­liotą at­stovą. Pra­ šy­tojų žai­biš­kai su­mažė­jo ke­ lio­mis de­šim­ti­mis tūkstan­čių. Iš 700 Za­kin­to sa­los aklųjų už­ si­re­gist­ra­vo tik 190. Pa­reigū­nai tei­gia, kad su­kčiai daž­niau­siai įsi­gud­ri­na gau­ti ke­ lias pa­šal­pas už tą pa­čią ne­ga­lią ar­ba sa­vin­tis jau mi­ru­sių žmo­ nių pa­šal­pas. Taip pat daž­ni at­ ve­jai, kai gy­dy­to­jai už kyšį su­ra­ šo ne­tikrą diag­nozę ar­ba vie­tos po­li­ti­kai leid­žia ydingą pra­ktiką, norė­da­mi už­si­tik­rin­ti gy­ven­tojų pa­ramą. Kaltų nėra

Per­nai va­sarą po­stą užėmęs svei­ ka­tos mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Mar­ kas Bo­la­ris ti­ki­na, kad ši pro­ble­ ma bu­vo ži­no­ma ir anks­čiau, bet anks­tes­nei vald­žiai nerūpė­jo. Dėl su­kčia­vi­mo Za­kin­to sa­lo­ je da­bar kal­ti­na­mas buvęs sa­los pre­fek­tas Dio­ny­si­jas Gas­pa­ras, be ku­rio pa­ra­šo pa­šal­pos ne­galė­ jo būti ski­ria­mos. Šis ver­čia kal­ tę Za­kin­to li­go­ninės of­tal­mo­lo­gui Ni­ko­lao­sui Vart­ze­liui. „Aš ne­su tas, ku­ris nu­sta­to, žmo­gus ak­las ar ne. Tai of­tal­mo­ lo­go dar­bas“, – at­si­kir­to D.Gas­ pa­ras. N.Vart­ze­lis išė­jo iš dar­bo ko­ vo pa­bai­go­je. Gy­dy­to­jas ži­niask­ lai­dai aiš­ki­no, kad jam jau at­ėjo pen­si­nis am­žius, ir kratė­si kal­ti­ nimų dėl klas­totų diag­no­zių bei pa­rašų su­klas­to­tuo­se pa­šalpų do­ ku­men­tuo­se. „The Wall Street Jour­nal“ inf.

Eu­ro­pos kvai­ šalų sos­tinė­je bręsta per­mai­ nos. Ny­der­landų vy­riau­sybė už­si­mo­jo su­stab­dy­ti „nar­ko­tikų tu­rizmą“ ir užd­raus­ti par­da­vinė­ti ma­ri­huaną už­sie­nie­čiams, bet su­si­dūrė su did­žiu­liu pa­ si­prie­ši­ni­mu.

„„Magnetas: Amsterdamo kofišopai, tapę viena didžiausių miesto įžymybių, traukia

Ar Ams­ter­da­mas iš­gy­ve Ko­fi­šo­pai – trau­kos cent­ras

JAV laik­raš­tis „The New York Ti­m es“ ap­ra­š o ti­p išką va­karą Ams­ter­d a­m e. Ka­v inė­je „420“ prie ba­ro 34 metų nor­vegė Jan­ne Svens­son, pa­ti sa­ve va­di­nan­ti ka­ na­pių pa­bėgėle, sve­ria klien­tams ma­ri­hua­na ir ha­šišą. Dau­gu­ma jų yra už­sie­nie­čiai. Jie sėdi ty­liai, rū­ ko ir gurkš­no­ja kavą. Tu­ris­tus į Ny­der­landų sos­tinę trau­kia daug da­lykų: drau­giš­ki ir at­vi­ri žmonės, pa­sau­li­nio ly­gio mu­zie­jai, ke­rin­ti ar­chi­tektū­ra ir ka­na­lai. Bet maž­daug ket­vir­ta­da­ lis iš 4 mln. tu­ristų, ku­rie kas­met ap­lan­ko Ams­ter­damą, lan­ko­si ko­ fi­šo­puo­se, kur leid­žia­ma ne­di­de­ liais kie­kiais par­da­vinė­ti ma­ri­ huaną. Ta­čiau Ams­ter­da­mo, kaip svai­gių ato­stogų sos­tinės Eu­ro­po­je, die­nos ga­li būti su­skai­čiuo­tos. Prem­je­ro Mar­ko Rut­te’s de­ši­nio­ji vy­riau­sybė sie­kia griež­tai ap­ri­bo­ti pre­kybą ko­ fi­šo­puo­se ir užd­raus­ti par­da­vinė­ ti nar­ko­ti­kus už­sie­nie­čiams. Jei­gu drau­di­mas įveiks teis­mi­nes kliū­tis ir vie­tos pa­reigūnų pa­si­prie­ši­nimą, ge­gužės 1-ąją jis bus pa­ma­žu pra­ dėtas įgy­ven­din­ti. Suk­lestės nu­si­kals­ta­mu­mas?

„„Rojus: Zakinto sala simbolizuoja plačiai išsikerojusią korupciją, kuri la­

bai prisidėjo prie Graikijos finansinės katastrofos. 

„Shutterstock“ nuotr.

Ams­ter­da­me gy­ve­nan­tis Ar­ja­nas van der Hel­mas ne­pri­ta­ria vy­riau­ sybės ke­ti­ni­mams užd­raus­ti par­ duo­ti ma­ri­huaną už­sie­nie­čiams. Jo pa­grin­di­niai mo­ty­vai – eko­no­

mi­niai nuo­sto­liai ir pa­didė­sian­čio nu­si­kals­ta­mu­mo pa­vo­jus. „Lengvų nar­ko­tikų le­ga­li­za­vi­mas mies­tui davė daug nau­dos. Jis su­ teikė ga­li­mybę teisė­tai nu­si­pirk­ ti lengvų nar­ko­tikų ne­si­krei­piant į nu­si­kaltė­lius nar­ko­tikų pla­tin­to­ jus, ku­rie, be­je, siū­lo ne tik leng­ vus, bet ir ge­ro­kai pa­vo­jin­ges­nius nar­ko­ti­kus, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­ jo vy­ras. – Jei­gu ši ga­li­mybė bus atim­ta iš už­sie­nie­čių, vėl su­klestės ne­le­ga­li pre­ky­ba ir nu­si­kals­ta­mu­ mas. Be to, da­lis tu­ristų tie­siog ne­ be­va­žiuos į Ams­ter­damą, nes ga­li­ mybė leng­vai įsi­gy­ti ma­ri­hua­nos jiems yra pa­grin­dinė prie­žas­tis čia at­vyk­ti. Ar­ba už­sie­nie­čiai bus pri­ vers­ti pirk­ti ma­ri­huaną iš ne­le­ga­ lių pre­kei­vių ir pa­klius į pa­vo­jingą pa­dėtį, galbūt su­si­vi­lios ir stip­res­ niais nar­ko­ti­kais.“ Nar­ko­ti­kai pra­no­ko gėles

Bet val­dan­čio­sios Liau­dies par­ti­jos už laisvę ir de­mok­ra­tiją par­la­men­ ta­ras Ar­das van der Steu­ras ti­ki­na, kad būtent va­di­na­ma­sis nar­ko­ tikų tu­riz­mas su­kūrė pla­čią juo­ dąją rinką. Nie­kas ne­ži­no ne­teisė­ to ma­ri­hua­nos eks­por­to mas­to, bet ma­no­ma, kad jis vir­ši­ja me­tinį Ny­ der­landų gėlių eks­portą, ku­rio ver­ tė sie­kia be­veik 5 mlrd. eurų. „Da­bar esa­me pa­grin­di­nis nar­ ko­tikų tiekė­jas li­ku­siai Eu­ro­pai, – laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ sakė A.van der Steu­ras. – Nie­ka­da

ne­gal­vo­jo­me ir ne­norė­jo­me tap­ ti vie­nu stam­biau­sių ma­ri­hua­nos eks­por­tuo­tojų pa­sau­ly­je.“ Po­li­ti­kas pri­dūrė, kad ne­ma­ ža da­lis ko­fiš­ o­puo­se par­duo­da­mos ma­ri­hua­nos pa­ti yra ne­le­ga­liai im­ por­tuo­ja­ma iš Af­ga­nis­ta­no, Pa­kis­ ta­no, Li­ba­no ir Ma­ro­ko.

Už­sie­nie­čiai bus pri­ vers­ti pirk­ti ma­ri­ huaną iš ne­le­ga­lių pre­kei­vių ir pa­klius į pa­vo­jingą pa­dėtį.

Dvi me­da­lio pusės

Vie­na ver­tus, to­le­ran­ci­jos po­li­ti­ka bu­vo sėkmin­ga. Nors leng­vi nar­ ko­ti­kai leng­vai priei­na­mi, olan­ dai jų var­to­ja ge­ro­kai ma­žiau ne­ gu dau­gu­ma kitų eu­ro­pie­čių ar­ba ame­ri­kie­čių. Pa­vyzd­žiui, Jung­tinė­ se Vals­ti­jo­se ma­ri­hua­nos var­to­tojų yra 14 pro­c., o Ny­der­lan­duo­se – tik 5 pro­c. Eks­per­tai pri­ta­ria, kad len­ gvų kvai­šalų le­ga­li­za­vi­mas pa­dėjo ma­ri­hua­nos rinką at­skir­ti nuo sun­ kes­nių nar­ko­tikų, to­kių kaip he­roi­ nas, rin­kos. Bet yra ir ki­ta me­da­lio pusė. Į Mast­richtą, įspraustą tarp Vo­kie­ ti­jos ir Bel­gi­jos sienų, kas­dien trau­ kia šim­tai nar­ko­tikų tu­ristų ir taip su­da­ro di­de­lių eis­mo pro­blemų.


15

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pasaulis Bos­ni­jos ka­ro me­tinės

Ru­siš­ka avia­ci­jos ru­letė Skryd­žiai Ru­si­jos vi­daus rei­sais tam­pa pa­vo­jin­gu iš­ban­dy­mu. Dėl to kal­ta gau­sybė pro­blemų, ku­ rios šian­dien ka­muo­ja ša­lies ci­vi­ linę avia­ciją. Pras­čiau net už Af­riką

kas ketvirtą turistą. 

AFP nuotr.

ens be kvai­šalų? Pa­matę pui­kią ga­li­mybę, ne­le­ galūs pre­kei­viai pra­dėjo siū­ly­ti už­ sie­nie­čiams nu­si­pirk­ti ma­ri­hua­nos net neiš­li­pant iš au­to­mo­bi­lio. Net tie vie­tos gy­ven­to­jai, ku­rie pri­ta­ria ko­fi­šo­pams, pik­ti­na­si vėl pa­matę nar­ko­ti­kus gatvė­se.

ter­da­mo me­ras Eber­har­das van der Laa­nas, nors jis pri­ta­ria prie­ monėms, ku­rios pa­dėtų su­ma­žin­ ti nar­ko­tikų var­to­jimą tarp jau­ni­ mo. Anot me­ro, dau­giau pro­blemų Ams­ter­da­me ky­la ne dėl nar­ko­tikų, o dėl al­ko­ho­lio.

Pa­si­pylė ieš­ki­niai

Siū­lys iš po pre­kys­ta­lio

Pa­gal vy­riau­sybės planą nuo ge­ gužės 1 d. ko­fi­šo­pai tri­jo­se pie­ tinė­se ša­lies pro­vin­ci­jo­se virs už­ da­rais klu­bais, ku­rie galės turė­ti ne dau­giau kaip 2 tūkst. na­rių olandų. Jie turės tvar­ky­ti re­gistrą ir iš­duo­ ti na­rystės kor­te­les. Vi­so­je ša­ly­je ši tvar­ka turėtų įsi­ga­lio­ti 2013 m. sau­sio 1 d. Teo­riš­kai M.Rut­te’s val­dan­čio­ ji par­ti­ja su koa­li­ci­jos par­tne­riais par­la­men­te tu­ri pa­kan­ka­mai bal­ sų, kad įgy­ven­dintų sa­vo planą. Bet abe­jo­nių lie­ka. Ko­fi­šopų sa­vi­ nin­kai teis­me jau pra­laimė­jo vieną bylą prie­š drau­dimą par­duo­ti ma­ri­ huaną už­sie­nie­čiams, bet 680 ko­ fi­šopų vie­ni­jan­ti Ma­ri­hua­nos par­ davėjų aso­cia­ci­ja pa­ruošė dar vieną ieš­kinį. Jis bus pra­dėtas nag­rinė­ti ar­ti­miau­sio­mis sa­vaitė­mis. Vy­riau­sybės ke­ti­ni­mams prie­ ši­na­si ir vie­tos vald­žia – ji bi­ jo, kad pre­ky­ba per­si­kels į gat­ves ir pa­didės nu­si­kals­ta­mu­mas. Ki­ ti ar­gu­men­tuo­ja, kad Ny­der­lan­ dai, ban­dan­tys su­ma­žin­ti biud­že­ to de­fi­citą, ne­ga­li sau leis­ti pra­ras­ti tu­ristų. Tarp kri­tikų yra ir Ams­

Ko­fi­šo­po „420“ va­do­vas ir Ma­ri­ hua­nos par­davėjų aso­cia­ci­jos at­ sto­vas spau­dai Mi­chae­las Ve­lin­ gas ti­ki­si, kad vy­riau­sybė ga­liau­siai pra­laimės teis­muo­se ir šis klau­si­ mas bus pa­lik­tas spręsti sa­vi­val­ dybėms. „Bet jei­gu įsta­ty­mas vis dėlto bus pa­keis­tas, aš ne­si­ruo­šiu kur­ti jo­kio re­gist­ro, – teigė vy­ras. – Ne­si­ruo­ šiu nie­ko disk­ri­mi­nuo­ti pa­gal tau­ tybę. Aš disk­ri­mi­nuo­ju žmo­nes tik pa­gal el­gesį. Pradė­siu vėl pre­kiau­ ti al­ko­ho­liu ir par­da­vinė­siu žolę iš po pre­kys­ta­lio.“ Jo ka­vinės lan­ky­to­jai ir­gi tu­ri daug abe­jo­nių. Ame­ri­kie­čiai stu­ den­tai Ken­ny ir Sea­nas pri­pa­ži­ no, kad ga­li­mybė leng­vai ir teisė­ tai gau­ti ma­ri­hua­nos bu­vo vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, at­ve­du­sių juos į Ams­ter­damą. „Jei­gu rūkai žolę, tu­ri būti­nai nu­va­žiuo­ti į Ams­ter­damą. Ši vie­ta nu­mirs, jei­gu jie pa­keis žolės įsta­ ty­mus. Mes ži­no­me, juk stu­di­juo­ ja­me verslą“, – „The New York Ti­mes“ sakė Ken­ny. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

bend­ro­vių skai­čių ir griež­čiau jas kont­ro­liuo­ti. Re­zul­tatų kol kas ne­ma­ty­ti. Šie­ met Ru­si­jo­je įvy­ko jau ke­tu­rios oro ne­laimės. Pas­ta­ro­ji, įvy­ku­si anks­ tyvą pir­ma­dienį prie Tiu­menės ir pa­rei­ka­la­vu­si 31 gy­vybės, ap­nuo­ gi­no daug pro­blemų, ku­rios ka­ muo­ja Ru­si­jos ci­vi­linę avia­ciją. Pir­ma­dienį nu­kritęs prancūzų ir italų ga­my­bos lėktu­vas „ATR-72“ bu­vo eksp­loa­tuo­ja­mas jau 20 me­ tų. Bet, anot tyrėjų, pa­grin­dinė ne­ laimės prie­žas­tis bu­vo vi­sai ki­to­kia.

Per­nai vi­sa­me pa­sau­ly­je ne­lai­mes pa­tyrė 28 ko­mer­ci­niai lėktu­vai, ku­ rie ga­li skrai­din­ti 13 ir dau­giau ke­ lei­vių, žu­vo 507 žmo­nės. Ru­si­jai iš šio sąra­šo ten­ka še­šios ka­tast­ro­fos ir 118, ar­ba be­veik penk­ta­da­lis, aukų. Ty­rimų cent­ro „As­cend World­ wi­de Ltd“ su­da­ry­ta­me avia­ci­ jos sau­gu­mo rei­tin­ge ša­lis žen­gia iš kar­to po skurd­žiau­sios Af­ri­kos vals­tybės Kon­go. Ir nors Af­ri­ko­je eks­per­tai ma­to tam tikrą pa­žangą, Ru­si­jo­je jos – nė kva­po. Ša­lies oro uos­tai tik spėja pra­neš­ti apie ava­ ri­nius nu­si­lei­di­mus, gais­rus ir ki­ tas tech­ni­nes pro­ble­mas. Pa­si­tai­ko ir pro­tu sun­kiai su­ vo­kiamų at­vejų. Šių metų kovą 24 ke­lei­viai at­si­sakė skris­ti rei­ su Maskva–Krasnojarskas, kai lėktu­vo spar­ne pa­matė skylę. Rei­ sas ne­bu­vo at­šauk­tas, bet lėktu­ vas dėl ki­lu­sio skan­da­lo išsk­ri­do ge­ro­kai vėluo­da­mas. 2011 m. kovą Bla­go­veš­čens­ko oro uos­to di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas įli­po į lėk­ tuvą su dviem dėžėmis, ku­rio­se bu­vo bitės. 10 tūkst. metrų aukš­ ty­je jos ištrū­ko ir pa­skli­do po vi­ są sa­loną.

Eks­per­tai nu­statė, kad prie­š pa­ ky­lant lėktu­vas ne­bu­vo api­purkš­ tas spe­cia­liu skys­čiu nuo ap­ledė­ji­ mo, nors oro tem­pe­ratū­ra svy­ra­vo apie nulį. Kodėl tai ne­bu­vo pa­da­ ry­ta, iki šiol neaiš­ku. Vie­ni tei­gia, kad pro­cedū­ros at­si­sakė or­lai­vio įgu­la, ki­ti – kad lem­tingą rytą rea­ gen­to oro uos­te iš­vis ne­bu­vo, tre­ti – kad oro bend­rovė norė­jo su­tau­ py­ti. Lėktuvą api­purkš­ti vi­du­ti­ niš­kai kai­nuo­ja 30 tūkst. rub­lių (2,6 tūkst. litų).

Neiš­mok­tos pa­mo­kos

Oro bend­ro­vių gud­rybės

Po visą šalį su­krėtu­sios „Jak-42“ ka­tast­ro­fos, per ku­rią žu­vo vi­sa Ja­ros­lav­lio le­do ri­tu­lio ko­man­da, pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas griež­tai liepė at­nau­jin­ti Ru­si­ jos lėktuvų par­ką, su­ma­žin­ti oro

24 ke­lei­viai at­si­sakė skris­ti rei­su Maskva– Krasnojarskas, kai lėktu­vo spar­ne pa­matė skylę.

ir po jo, bet jis ne­tu­ri pa­kan­ka­mai kva­li­fik ­ a­ci­jos, kad galėtų ap­tik­ti ir pa­ša­lin­ti rim­tus ge­di­mus. Todėl dau­gu­ma Ru­si­jos oro bend­ro­vių lėktuvų re­mon­tuo­ja­mi už­sie­ny­je. „Ru­si­jo­je at­lie­ka­mas tik for­ma­ lus dar­bas: anglų kal­ba už­pil­dy­ti žur­nalą ir pa­si­rūpin­ti, kad įgu­los va­das, ne­duok Die­ve, ne­įra­šytų į jį ko­kio nors de­fek­to“, – teigė A.Kri­vo­la­po­vas. Jis pri­dūrė, kad be­veik vi­si Ru­ si­jos oro bend­ro­vių lėktu­vai yra re­gist­ruo­ti leng­va­ti­nio ap­mo­kes­ ti­ni­mo ša­ly­se, nes taip pi­giau. To­ kiu at­ve­ju oro bend­rovės ne­pri­va­ lo steig­ti mo­kyklų konk­re­taus ti­po lėktu­vo pi­lo­tams ir tech­ni­kams. Tiu­menė­je su­dužęs „ATR-72“ ir­gi bu­vo re­gist­ruo­tas ne Ru­si­jo­ je, o Ber­mudų sa­lo­se. Pi­lotų trūksta

Kad ir kas būtų kal­tas, pra­sta lėk­ tuvų tech­ninė prie­žiū­ra Ru­si­jo­je yra aki­vaiz­di. Pa­sak „UTair“ pro­ fe­sinės sąjun­gos va­do­vo Alek­sand­ro Kri­vo­la­po­vo, rusų per­so­na­las tik ap­žiū­ri lėktu­vus prie­š skrydį

„„Sta­tis­ti­ka: per­nai per še­šias oro ne­lai­mes Ru­si­jo­je žu­vo 118 žmo­nių. 

Ru­si­jo­je taip pat jun­ta­mas kva­li­ fi­kuotų ir pa­ty­ru­sių pi­lotų trūku­ mas. Stam­biau­siai oro bend­ro­vei „Ae­rof­lot“ ne­tgi te­ko skelb­ti ak­ ciją „Pak­viesk draugą į lakū­nus ir gauk pre­miją“, ku­rią dau­ge­lis juo­kais ly­gi­na su fi­nan­sinės pi­ra­ midės MMM šūkiu. Bend­rovė­je „UTair“ dau­gu­ma pi­lotų yra jau­nes­ni nei 30 metų. Su­du­žu­sio „ATR-72“ įgu­los va­dui Ser­ge­jui Ani­cy­nui bu­vo 27-eri. Pi­lo­tai ren­gia­mi ir tik­ri­na­mi at­sai­ niai. Po per­nykštės „Jak-42“ ka­tast­ ro­fos Ja­ros­lav­ly­je nu­sta­ty­ta, kad vie­ nas pi­lo­tas per klaidą pa­spaudė ne tą pe­dalą, o ki­tas sėdo prie štur­va­ lo pa­var­tojęs ra­mi­namųjų. Or­lai­vio „Tu-134“, su­du­žu­sio 2011 m. bir­ že­lio 20 d. prie Pet­ro­za­vods­ko, pi­ lo­to krau­jy­je bu­vo ras­ta al­ko­ho­lio. „Le Mon­de“, ne­wsru.com inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.


16

Šeštadienis, balandžio 7, 2012

18p.

Paskutinis ledo ritulininkų akordas – itin skambus.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

S.Weem­sas norėtų grįžti į Su Kau­nu at­si­svei­ki­nęs Son­ny Weem­sas „Žal­gi­rio“ met­raš­ty­je pa­li­ko ryš­kų pėd­ sa­ką – iš Ar­kan­za­so ki­lu­sį 25-erių le­gio­nie­ rių sir­ga­liai at­si­mins kaip ir praei­ty­je žal­gi­ rie­čių eki­po­je ži­bė­ju­sius En­ni­są What­ley, Tyu­są Ed­ney, An­to­nie Bo­wie ar Ta­no­ką Bear­dą.

„„Asmenybė: S.Weemsas neabejotinai išliks ne tik „Žalgirio“, bet ir visų Lietuvos krepšinio gerbėjų atmintyje. 

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Įs­pū­din­gu ir ga­lin­gu žai­di­mu pa­si­žy­mė­jęs puo­lė­jas mū­sų ša­lies krep­ši­nio are­no­se var­žo­ vams taip ir li­ko neį­min­ta mįs­ lė. Eu­ro­ly­go­je kau­nie­čiams šį se­zo­ną pra­si­brau­ ti tarp aš­tuo­nių stip­riau­sių že­ my­no ko­man­dų ne­pa­vy­ko, ta­čiau Lie­tu­vos krep­ši­ nio ly­go­je (LKL) „Žal­g i­r is“ su S.Weem­su bu­vo ne­nu­ga­li­mas. A p ­m a u ­d ž i a i čiur­ną per ant­rą­ sias Bal­ti­jos krep­ ši­nio ly­gos (BBL) ket­virt­fi­na­lio se­ri­jos rung­ty­nes su Prie­nų „Rū­du­piu“ su­sižei­ du­s iam S.Weem­ sui se­zo­nas bai­gė­si anks­čiau, nei ti­kė­ta­ si. Vis dėl­to iš Lie­tu­ vos ame­ri­kie­tis iš­si­ve­žė ir du tro­fė­jus – su „Žal­gi­ riu“ iš­ko­vo­tą Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) tau­ rės lai­mė­to­jo me­da­lį bei LKL „Oro ka­ra­liaus“ ti­tu­lą. Prieš iš­skris­da­mas į tė­ vy­nę S.Weem­sas iš­skir­ ti­nia­me in­ter­viu mū­sų dien­raš­čiui pa­si­da­li­jo įspū­ džiais per Kau­ne pra­leis­tą se­zo­ną.

– Son­ny, ar la­bai krem­ tie­si, kad se­zo­nas bai­gė­ si bū­tent taip? – pa­klau­ sė­me le­gio­nie­riaus. – Esu įpra­tęs ­baig­ti pra­dė­ tus dar­bus, to­dėl trau­ma – la­bai ap­mau­dus įvy­ kis. No­rė­jau su „Žal­gi­ riu“ sėk­min­gai ­baig­ti pir­mą­jį sa­vo se­zo­ną Eu­ro­po­je, ta­čiau su­ pran­tu, kad kai ku­rių da­ly­kų žmo­gus tie­siog ne­ga­li kont­ro­liuo­ti. To­kio­mis aki­mir­ko­mis pri­va­lai iš­lik­ti stip­ rus ir ne­pa­lūž­ti psi­cho­lo­giš­kai. – Ko­kie pri­si­mi­ni­mai liks po „Žal­gi­ry­je“ pra­leis­to se­zo­no? – Pir­miau­siai – sir­ga­liai. Žais­ da­mas čia įsi­ti­ki­nau, ko­dėl Lie­ tu­va va­di­na­ma krep­ši­nio ša­li­ mi. Lie­tu­viai pui­kiai su­pran­ta krep­ši­nį ir ža­vi­si juo. Kaž­ ką pa­na­šaus pa­ty­riau, kai at­sto­va­vau Ar­kan­za­so „Fort Smith“ ko­man­ dai JAV stu­den­tų krep­š i­n io ly­go­ je (NCAA). Sa­vų uni­ver­s i­te­t ų ar ko­le­džų krep­ši­ nin­kus sir­ga­ liai pa­l ai­k o taip pat la­ bai aist­rin­ gai ir

karš­tai, ta­čiau neį­si­vaiz­da­vau, kad kaž­kas pa­na­šaus yra Eu­ro­po­ je. At­mos­fe­ra „Žal­gi­rio“ are­no­je vi­ sa­da bu­vo nuo­sta­bi. Įsi­ti­ki­nau, kad Kau­no ko­man­dos aist­ruo­liai – vie­ ni ge­riau­sių vi­sa­me že­my­ne. Aiš­ku, ir ma­no ko­man­dos drau­ gai. Mik­rok­li­ma­tas ko­lek­ty­ve ir pui­kus žai­dė­jų tar­pu­sa­vio su­pra­ti­ mas – la­bai svar­būs da­ly­kai šiuo­ lai­ki­nia­me krep­ši­ny­je. Džiau­giuo­si, kad ma­ne ši eki­pa la­bai šil­tai priė­ mė. „Žal­gi­ry­je“ su­ti­kau dau­gy­bę nuo­sta­bių žmo­nių, ku­rie man pa­dė­ jo įsi­kur­ti Kau­ne, pri­pras­ti prie ki­ tos kul­tū­ros. Tik­rai il­gė­siuo­si Kau­ne pra­leis­to lai­ko, čia bu­vu­sių sir­ga­lių ir, ži­no­ma, sa­vo ko­man­dos drau­gų. – Ar pa­na­šaus po­bū­džio trau­ mų esi pa­ty­ręs anks­čiau? – Kai žai­džiau uni­ver­si­te­to ko­ man­do­je, bu­vau su­si­žei­dęs de­ši­nę čiur­ną. Pri­rei­kė ne­ma­žai lai­ko, kol grį­žau į ri­kiuo­tę. Apsk­ri­tai, trau­ mos ma­ne ap­lenk­da­vo, dėl to ga­liu džiaug­tis. – Ką pla­nuo­ji ki­tam se­zo­nui? Gal­vo­ji apie NBA ly­gą ar yra ti­ ki­my­bė, kad su­grį­ši į Eu­ro­pą? – Ma­no prio­ri­te­tas – NBA ly­ga. Nea­be­jo­ju, kad žai­siu jo­je. „Žal­gi­ ry­je“ man se­kė­si. Eu­ro­ly­go­je rung­ ty­nia­vau ge­rai ir su­lau­kiau ne­ma­žai dė­me­sio. Jau da­bar tu­riu daug pa­ siū­ly­mų iš NBA eki­pų. Pag­rin­di­nis ma­no tiks­las – grei­čiau pa­sveik­ti ir ge­riau pa­si­reng­ti nau­jam se­zo­nui. – Ta­vęs lau­kia To­ron­to „Rap­tors“ ar ku­ri nors ki­ta NBA eki­pa?

– Į Ka­na­dą tik­riau­siai ne­grį­šiu. Su „Rap­tors“ su­tar­ties ne­tu­riu, ji bai­ gė­si po praė­ju­sio se­zo­no, to­dėl ra­ miai ga­lė­jau skris­ti į Eu­ro­pą. Kol kas neaiš­ku, ar šiam klu­bui ga­liu bū­ti rei­ka­lin­gas ir ar jis rei­ka­lin­gas man. Ko ge­ro, at­sto­vau­siu ki­tam NBA klu­bui. Ma­nau, de­ry­bos už­truks ke­ lis mė­ne­sius, ta­čiau ti­kiu, kad ra­siu eki­pą, ku­riai bū­siu nau­din­gas.

Pla­nuo­ju at­vyk­ti į Lie­tu­vą per LKL fi­ na­lo se­ri­ją ir pa­lai­ ky­ti sa­viš­kius.

– Ku­rį ma­čą „Žal­gi­rio“ su­dė­ty­ je pri­si­min­si il­giau­siai? – Bu­vo ne­ma­žai ge­rų rung­ty­nių Eu­ro­ly­go­je, ta­čiau gi­liau­siai įstri­ go VTB Vie­nin­go­sios ly­gos dvi­ko­va Kau­ne su Mask­vos sri­ties „Chim­ ki“. Ma­no dė­ji­mas pa­sku­ti­nė­mis se­ kun­dė­mis lė­mė „Žal­gi­riui“ per­ga­lę. Kiek­vie­nas krep­ši­nin­kas no­rė­tų pa­ tir­ti to­kių emo­ci­jų, dėl to­kių epi­zo­ dų ir žai­džia­mas krep­ši­nis. Dvi­ko­va su „Chim­ki“ įsi­min­ti­na ir dėl kit­ ko – tai bu­vo vie­nos ge­riau­sių ma­ no rung­ty­nių „Žal­gi­rio“ gre­to­se. – Ar daug nau­jų drau­gų su­si­ra­ dai Lie­tu­vo­je? – Esu ga­na už­da­ro bū­do. Kau­ne su ma­ni­mi gy­ve­no ke­li bi­čiu­liai. To man vi­siš­kai už­te­ko. Žmo­nės gat­ vė­je at­pa­žin­da­vo, ga­na daž­nai už­ kal­bin­da­vo, tai – vi­siš­kai na­tū­ra­lu,

ta­čiau ne­pa­sa­ky­čiau, kad pa­žin­čių ir drau­gų būrys la­bai iš­si­plė­tė. Čia, Kau­ne, ge­riau­si ma­no drau­gai bu­ vo vy­ru­kai iš ko­man­dos. Jų po­kštų ir juo­ke­lių tik­rai pa­siilg­siu. – Kas la­biau­siai ža­vė­jo ir ne­pa­ ti­ko Kau­ne? – La­bai sun­kus klau­si­mas (šyp­so­ si). Tik­rai pa­ti­ko Lie­tu­vo­je pra­leis­ tas lai­kas. Gal­būt kli­ma­to są­ly­gos ne pa­čios ge­riau­sios, žie­mą anks­ ti tems­ta, ta­čiau šis ra­mus mies­ tas man pa­ti­ko. Pir­mo­ji min­tis, ku­ri šau­na į gal­vą kal­bant apie da­ly­kus, nu­tei­kian­čius op­ti­mis­tiš­kai, – mo­ te­rys. Lie­tu­vo­je yra la­bai daug gra­žių mer­gi­nų ir mo­te­rų. Ei­nant gat­ve tik­ rai yra į ką pa­ga­ny­ti akis (juo­kia­si). – Ku­rie „Žal­gi­rio“ žai­dė­jai – ar­ ti­miau­si ta­vo drau­gai? – Adap­tuo­tis Lie­tu­vo­je man dau­ giau­sia pa­dė­jo DC (De­Jua­nas Col­ lin­sas – aut. pa­st.). Su juo pra­leis­ da­vo­me ne­ma­žai lai­ko, ta­čiau tai na­tū­ra­lu, nes abu esa­me ame­ri­kie­ čiai. Apie „Žal­gi­rio“ lie­tu­vius liks tik ge­riau­si pri­si­mi­ni­mai. Pau­lius Jan­ kū­nas – nuo­sta­bus žmo­gus, o Ro­ ber­tas Jav­to­kas tu­ri uni­ka­lų hu­mo­ ro jaus­mą. Jo po­kštų ir juo­ke­lių tik­rai pa­si­ge­siu. Mar­ko (Po­po­vi­čius – aut. pa­st.) – ga­na ty­lus, ta­čiau la­bai ge­ ras vy­ru­kas. Daug lai­ko pra­leis­da­ vau ir su Min­dau­gu Kuz­mins­ku. Apsk­ri­tai vi­sa „Žal­gi­rio“ ko­man­da man bu­vo tar­si ant­ro­ji šei­ma. – Bū­tent M.Kuz­mins­kui ir Dai­ niui Ša­len­gai grei­čiau­siai teks pa­keis­ti ta­ve leng­vo­jo kraš­


17

Šeštadienis, balandžio 7, 2012

sportas Nau­jas ­ re­kor­das

Si­mo­nai – ­ si­dab­ras

Paaiš­kė­jo ­ pus­fi­na­li­nin­kai

Kau­no „Žal­gi­ris“, 86:81 įvei­ kęs Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tą“, už­si­tik­ri­no Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos re­gu­lia­rio­jo se­zo­no nu­ ga­lė­to­jo ti­tu­lą ir sa­vo aikš­tės pra­na­šu­mą vi­suo­se at­krin­ta­ mų­jų var­žy­bų eta­puo­se bei fi­ na­le. Ma­čą „Žal­gi­rio“ are­no­ je ste­bė­jo 14105 žiū­ro­vai, tai – LKL re­kor­das.

Pa­sau­lio dvi­ra­čių tre­ko čem­ pio­na­te Aust­ra­li­jo­je Si­mo­na Kru­pec­kai­tė (nuo­tr.) sprin­to rung­ties fi­na­le iš­ko­vo­jo si­dab­ ro me­da­lį. Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių ke­lia­la­pį jau tu­rin­čią Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kę nu­ga­lė­jo šios rung­ties pen­kis­kart pa­ sau­lio čem­pio­nė bri­tė Vik­to­ri­ ja Pend­le­ton.

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos tur­ny­ ro pus­fi­na­ly­je ba­lan­džio 19 ir 26 die­no­mis žais net trys Is­ pa­ni­jos ko­man­dos: „Va­len­ cia“ vie­nuo­li­kė su­si­tiks su Bil­bao „Ath­le­tic“ fut­bo­li­nin­ kais, o Mad­ri­do „At­le­ti­co“ eki­ pa iš­mė­gins jė­gas su Li­sa­bo­ nos „Spor­ting“ (Por­tu­ga­li­ja) klu­bu.

Kauno „Žal­gi­rį“

Eurolygos viršūnės sieks ir Ša­ras Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­to tur­ ny­re, ku­ris ge­gu­žės 11–13 d. vyks Stam­bu­le (Tur­ki­ja), trims iš ke­tu­ rių ko­man­dų at­sto­vaus Lie­tu­vos krep­ši­nio am­ba­sa­do­riai.



to puo­lė­jo po­zi­ci­jo­je. Kaip ma­ nai, ar jie su­si­do­ros su šia už­ duo­ti­mi? – Dai­nius la­bai ge­ras, pa­ty­ręs žai­ dė­jas. Tą pa­tį ga­liu pa­sa­ky­ti ir apie Min­dau­gą. Jis dar jau­nas ir vis­kas, ko jam šiuo me­tu rei­kia, – tai tre­ ne­rių pa­si­ti­kė­ji­mo. Jei jis ir to­liau no­riai dirbs su aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tais, ma­nau, kad atei­ty­je pra­vers NBA du­ris. – Pa­li­kai ko­man­dą prieš le­mia­ mas se­zo­no ko­vas. Ko­kį LKL čem­pio­na­to fi­ni­šą pro­gno­zuo­ ji „Žal­gi­riui“? – La­bai ti­kiuo­si, kad „Žal­gi­ris“ ap­ gins ti­tu­lą, bet bus ne­leng­va. Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ pa­sta­ruo­ju me­tu rung­ty­niau­ja ne­blo­gai. Sos­ti­ nės eki­pa tu­ri ge­rą įžai­dė­ją Ty­re­se’ą Ri­ce’ą. Šiuo­lai­ki­nia­me krep­ši­ny­je įžai­dė­jo vaid­muo ypač svar­bus. Kai eki­pa tu­ri ge­rą šios po­zi­ci­jos krep­ ši­nin­ką, leng­viau rung­ty­niau­ti ir ki­tiems žai­dė­jams, jie pa­si­tem­pia. Ma­nau, kad „Žal­gi­riui“ vis­kas su­ si­klos­tys sėk­min­gai. Jei P.Jan­kū­nas, M.Po­po­vi­čius ir Mi­lo­va­nas Ra­ko­vi­ čius su­žais taip, kaip ga­li, mes tik­rai lai­mė­si­me. Sa­kau „mes“, nes vis dar jau­čiuo­si esąs šios ko­man­dos na­rys. Pla­nuo­ju at­vyk­ti į Lie­tu­vą per LKL fi­na­lo se­ri­ją ir pa­lai­ky­ti sa­viš­kius. – Ką no­rė­tum pa­sa­ky­ti „Žal­gi­ rio“ sir­ga­liams? Ar ne­gai­la, kad tin­ka­mai at­si­svei­kin­ti, at­ro­do, ir ne­bu­vo pro­gos? – Ačiū jiems už pri­si­mi­ni­mus, ku­ riuos ne­šio­siu at­min­ty­je vi­są gy­ve­ ni­mą. Gai­la, kad ne­ga­lė­jau ­baig­ti

Tomo Lukšio nuo­tr.

se­zo­no. Mes, žai­dė­jai, tu­rė­jo­me di­ de­lių lū­kes­čių ir ži­nau, kad sir­ga­liai taip pat ti­kė­jo­si ne ma­žiau. De­ja, ne­tu­riu ki­to pa­si­rin­ki­mo  – ne­ lem­ta trau­ma pri­ver­tė keis­ti pla­nus. Jei ne­tu­rė­čiau pa­siū­ ly­mų iš NBA klu­bų, net nea­ be­jo­ju, kad žais­čiau čia ir ki­tą se­zo­ną. Gal nu­ste­bin­siu, ta­čiau to­kį kar­je­ros eta­pą tik­rai įsi­vaiz­ duo­ju. Jei neį­sit­vir­tin­siu NBA, net nea­be­jo­da­mas grį­šiu į „Žal­gi­rį“.

Pas­ku­ti­nis į pa­jė­giau­sių­jų ket­ ver­tu­ką pra­si­bro­vė 2011-ųjų Eu­ ro­ly­gos čem­pio­nas Atė­nų „Pa­ nat­h i­n ai­kos“, sa­vo gre­to­s e tu­rin­tis Ša­rū­ną Ja­si­ke­vi­čių. Grai­ ki­jos krep­ši­nio flag­ma­nas le­mia­ mo­se – penk­to­sio­se – ket­virt­fi­ na­lio rung­ty­nė­se 86:85 pa­lau­žė Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ eki­ pą ir lai­mė­jo se­ri­ją iki tri­jų per­ga­ lių 3:2. „Pa­nat­hi­nai­kos“ klu­bą iš­gel­ bė­jo Di­mit­ris Dia­man­ti­dis. Li­ kus žais­ti 5 sek., jis iš­pro­vo­ka­vo var­žo­vo pra­žan­gą, pa­tai­kė vie­ną bau­dos me­ti­mą, o pa­sku­ti­nė Iz­ rae­lio čem­pio­nų ata­ka bu­vo ne­ sėk­min­ga. Nu­ga­lė­to­jams Š.Ja­si­ke­vi­čius pel­nė 13 taš­kų, at­ko­vo­jo 3 ka­muo­ lius ir at­li­ko 3 re­zul­ta­ty­vius per­ da­vi­mus. Iki šios dvi­ko­vos „Pa­nat­hi­nai­ kos“ lai­mė­jo pir­mą­sias se­ri­jos rung­ty­nes na­muo­se – 93:73 ir ket­vir­tą­sias iš­vy­ko­je – 78:69, o „Mac­ca­bi Elect­ra“ bu­vo stip­res­ nė ant­ro­sio­se rung­ty­nė­se iš­vy­ko­

Sta­tis­ti­ka „ Pa ­n at ­h i ­n a i ­k o s “–„ M ac­c a ­b i Elect­ra“ 86:85 (18:20, 23:12, 21:21, 24:32). 18000 žiū­ro­v ų. D.Dia­ man­t i­d is 24 taš­k ai, Š.Ja­s i­ke­v i­ čius 13/D.Blu 14, K.Lang­for­das 11, T.Burs­tei­nas ir Y.Ohayo­nas po 10. Se­r i­ja – 3:2.

je – po pra­tę­si­mo 94:92 ir tre­čio­ sio­se sa­vo aikš­tė­je – 65:62. Pus­fi­na­ly­je Atė­nų krep­ši­nin­kai su­si­tiks su Jo­no Kaz­laus­ko tre­ ni­ruo­ja­ma Mask­vos CSKA ko­ man­da, ku­rio­je žai­džia Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­ vi­čius, o Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus at­sto­vau­ja­mas Pi­rė­jo „Olym­pia­ kos“ su­si­kaus su „Bar­ce­lo­nos Re­ gal“ eki­pa. Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ny­ re, ku­ris vyks Stam­bu­le ge­gu­žės 10–13  d., A gru­pė­je žais Belg­ra­ do „Crve­na Zvez­da“, Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, „Bar­ce­lo­na Re­ gal“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ vai­ki­nai, B gru­pė­je – Kau­no „Žal­ gi­ris“, Zag­re­bo „Croa­tia Osi­gu­ ran­je“, Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­ce Ul­ ker“ ir Ki­ni­jos jau­ni­mo rink­ti­nė. VD inf.

– Lie­tu­vo­je su­si­pa­ži­nai ir su Ty Law­so­nu, ku­ris, pa­si­bai­gus NBA lo­kau­tui, grį­žo į Den­ve­rio „Nug­gets“ eki­pą. Ar te­be­bend­ rau­ja­te? – Ži­no­ma, susirašome ži­nu­tė­mis be­veik kiek­vie­ną die­ną. Jis la­bai ma­ ne pa­lai­kė mo­ra­liš­kai, kai pa­ty­riau trau­mą. Džiau­giuo­si, kad jam pui­ kiai se­ka­si NBA ly­go­je, jis yra vie­nas sa­vo eki­pos ly­de­rių. Bus sma­gu ki­tą se­zo­ną su­si­tik­ti jį NBA are­no­se. – Ar daug ko iš­mo­kai per Eu­ro­ po­je pra­leis­tą lai­ko­tar­pį? – Svar­biau­sių da­ly­kų iš­mo­kau krep­ši­nio aikš­tė­je. Pa­žin­tis su po­ zi­ci­niu krep­ši­niu bu­vo la­bai nau­ din­ga. JAV la­bai svar­bios in­di­vi­ dua­lios sa­vy­bės. Jo­mis aš čia pui­kiai nau­do­jau­si, bet te­ ko pra­tin­tis prie ko­man­di­ nio žai­di­mo. Sup­ra­tau, ko­ kia svar­bi gy­ny­ba ir jos sis­te­mų kai­ta­lio­ji­mas per rung­ty­nes. Kau­ ne pa­ge­rė­jo ma­no tri­taš­kių me­ti­mų taik­lu­mas. Į Ame­ri­ką grįž­tu bū­da­ mas ge­res­nis krep­ši­nin­kas. Tuo nė kiek nea­be­jo­ju.

„„Sa­vas: S.Weem­sas la­bai krim­to­

si, kad ne­ga­lės su „Žal­gi­riu“ už­ baig­ti se­zo­no krep­ši­nio aikš­tė­je, bet pa­ža­dė­jo at­vyk­ti į LKL fi­na­lą ir pa­lai­ky­ti ko­man­dos drau­gus. 

Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

„„Pa­ty­ręs: Š.Ja­si­ke­vi­čius per ket­virt­fi­na­lio se­ri­ją bu­vo vie­nas nau­din­

giau­sių „Pa­nat­hi­nai­kos“ žai­dė­jų. 

AFP nuo­tr.


18

Šeštadienis, balandžio 7, 2012

sportas

Pir­ma­sis vil­nie­čių žings­nis į fi­na­lą

„„Tikslas: Vilniaus krepšininkės – per žingsnį nuo LMKL finalo. bcki­birks­tis.lt nuo­tr.

Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­na­to pus­fi­na­lį sėk­ min­gai pra­dė­jo fa­vo­ri­tės – Kau­no „VI­ČI-Ais­čių“ ir Vil­niaus „Ki­birkš­tiesTi­chės-IKI“ ko­man­dos. Vil­nie­tės sa­vo aikš­tė­je 78:58 įvei­kė Šiau­lių „Rū­tą“ ir se­ri­jo­je iki dvie­jų per­ga­lių pir­mau­ja 1:0. Sos­ti­nės ko­man­da pir­ma­vo nuo pir­mo­sios ma­čo mi­nu­tės, bet ant­ ra­ja­me kė­li­ny­je „Rū­ta“ bu­vo priar­ tė­ju­si – 23:25. Ryš­kes­nę per­sva­ rą „Ki­birkš­tis-Ti­chė-IKI“ įgi­jo bai­gian­tis tre­čia­jam kė­li­niui – 56:40.

„Žai­dė­jos sten­gė­si įgy­ven­din­ti už­duo­tis, kaž­kas pa­vy­ko, kaž­kas – ne. Iš pra­džių žai­di­mą, ma­nau, vei­ kė star­to jau­du­lys. Vie­na prie­žas­ čių  – dvie­jų sa­vai­čių per­trau­ka. Nors žai­dė­me drau­giš­kas rung­ty­ nes, jos neats­to­jo ofi­cia­lių var­žy­ bų“, – po rung­ty­nių sa­kė vil­nie­čių vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ta­das Stan­ ke­vi­čius.

„„Pa­si­žy­mė­jo: K.Veng­ry­tė (su ka­muo­liu) – vie­na „Ki­birkš­ties-Ti­chė-IKI“ ly­de­rių.

„Ne­pa­vy­ko vie­nas prieš vie­ną ap­si­gin­ti nuo Gin­ta­rės Pet­ro­ny­ tės, rei­kė­jo pa­gal­bos, bet jos trū­ko. Kal­bė­si­me su mer­gi­no­mis, ko­dėl taip gy­nė­mės. Na­muo­se ban­dy­si­ me žais­ti ki­taip“, – svars­tė „Rū­tos“ stra­te­gas Arū­nas Ka­če­raus­kas. Ba­lan­džio 10-ąją „Ki­birkš­tis-Ti­ chė-IKI“ su „Rū­ta“ rung­ty­niaus Šiau­liuo­se. Jei­gu aikš­tės šei­mi­nin­ kės at­si­re­van­šuos, le­mia­mas su­si­ ti­ki­mas ba­lan­džio 12-ąją vyks Vil­ niu­je. Ki­ta­me pus­fi­na­ly­je ša­lies čem­pio­ nės Kau­no „VI­ČI-Ais­tės“ sa­vo aikš­ tė­je be di­des­nio var­go 69:54 nu­ga­ lė­jo Kau­no ra­jo­no „Si­re­nų“ eki­pą. „Žai­dė dvi skir­tin­go ly­gio eki­ pos – Eu­ro­ly­gos ir LMKL de­biu­ tan­tės. Gy­nė­mės ge­rai, o puo­li­mui prieš to­kias var­žo­ves rei­kia di­des­

nio meist­riš­ku­mo“, – pri­pa­ži­no „Si­re­nų“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Li­ nas Šal­kus.

Tadas Stankevičius:

Žai­dė­jos sten­gė­si įgy­ven­din­ti už­duo­tis, kaž­kas pa­vy­ko, kaž­kas – ne.

Ant­rą­sias rung­ty­nes „VI­ČI-Ais­ tės“ ir „Si­re­nos“ žais šian­dien. Pri­ rei­kus tre­čio­sios dvi­ko­vos, ji vyk­tų ba­lan­džio 10-ąją. VD, LMKL inf.

Sta­tis­ti­ka „„„Ki­b irkš­t is-Ti­c hė-IKI“–„Rū­t a“

78:58 (13:6, 20:20, 23:14, 22:18). G.Pet­ro­ny­tė 23 (16 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių), K.Veng­ry­tė 18, L.Ric­ke­vi­čiū­tė 14/ S.Ba­liu­ta­vi­čiū­tė 16 (9 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai), V.Ziuz­ko­va 15, L.Pa­na­ siuk 13 (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai). Se­ri­ ja – 1:0. „„„VI­ČI-Ais­tės“–„Si­re­nos“ 69:54

(25:6, 14:17, 11:17, 19:14). 100 žiū­ro­ vų. C.Pi­ly­pai­tis 14 taš­kų (6 pe­rim­ti ka­muo­liai), V.Si­pa­vi­čiū­tė ir T.Lich­ ta­ro­vič (6 klai­dos) po 12/K.Al­mi­nai­ tė 16 (10 at­ko­vo­tų ka­muo­lių, 4 blo­ kuo­ti me­ti­mai), E.Ta­ra­se­vi­čiū­tė 12, E.Sa­ra­pai­tė 11 (4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­ vi­mai). Se­ri­ja – 1:0.

Ge­riau­siam žai­dė­jui – „Tis­sot“ laik­ro­dis Lie­tu­vos jau­nių (iki 18 me­tų) le­do ri­tu­lio rink­ti­nė pa­sku­ti­nė­se pa­ sau­lio čem­pio­na­to 2-ojo di­vi­zio­no A gru­pės rung­ty­nė­se 6:0 su­triuš­ki­ no bend­raam­žius iš Kroa­ti­jos ir ne­ kant­riai lau­kė ki­tų bu­vu­sių var­žo­ vų dvi­ko­vų.

Mū­sų ša­lies ko­man­da, jau anks­ čiau už­si­tik­ri­nu­si bron­zos me­da­ lius, tu­rė­jo vil­čių su 11 taš­kų užim­ ti aukš­tes­nę vie­tą. Herenvene (Olandija) vykusio čem­pio­na­to pri­zi­nin­kai ir ga­lu­ti­ nė vi­sų ko­man­dų ri­kiuo­tė A gru­ pė­je paaiš­kė­jo va­kar vė­lai va­ka­ re po Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Pie­tų Ko­rė­jos bei Ru­mu­ni­jos ir Olan­di­jos le­do ri­tu­li­nin­kų rung­ty­nių. Auk­so me­da­lius Lie­tu­vos rink­ti­nei ga­lė­jo lem­ti ko­rė­jie­čių (9 tšk.) ir ru­mu­nų (9 tšk.) ne­sėk­mės. „Ap­mau­du, kad ne vis­kas pri­ klau­so nuo mū­sų, bet gal For­tū­na nu­si­šyp­sos ir pa­kil­si­me ant aukš­ čiau­sio laip­te­lio. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad mes ver­ti bent si­dab­ro“, – po per­ ga­lės prieš kroa­tus kal­bė­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės va­dy­bi­nin­kas And­re­jus Kor­nei­čiu­kas, pa­dė­ko­jęs žai­dė­jams ir tre­ne­riams už ge­rą pa­si­ro­dy­mą pla­ne­tos pir­me­ny­bė­se. Lie­tu­vos le­do ri­tu­li­nin­kai pa­ tei­kė kroa­tams šiek tiek staig­me­ nų. Į var­tus sto­jo ant­ra­sis ko­man­

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Kroatija 6:0 (3:0, 1:0, 2:0). Įvar­čiai: Il­ja Čet­ver­ta­kas (2 min.), Da­nie­lius Bog­dziu­lis (6 ir 33 min.), Do­mi­ny­kas Bis­tu­r ys (7 min.), Pau­ lius Gin­tau­tas (55 min.), Da­n ie­l ius No­ma­no­vas (60 min.).

„„Pa­baig­tu­vės: per pa­sku­ti­nį pa­sau­lio čem­pio­na­to ma­čą Lie­tu­vos le­do ri­tu­li­nin­kai įmu­šė kroa­tams še­šis „sau­

sus“ įvar­čius. 

dos var­ti­nin­kas Si­mas Balt­rū­nas, at­rė­męs du bau­di­nius per dvi­ko­vą su ko­rė­jie­čiais. Sme­ge­nų su­krė­ti­ mą pa­ty­ru­sį Ro­ką Ba­zį pa­kei­tė pa­ svei­kęs Mau­ras Balt­ru­ko­nis.

Manto Stankevičiaus nuotr.

„Gal jums pri­min­ti le­do ri­tu­lio is­to­ri­nius pa­vyz­džius, kaip grei­tai ga­li­ma pra­lai­mė­ti be­veik lai­mė­tas rung­ty­nes? – po pir­mo­jo kė­li­nio, ku­rį mū­siš­kiai lai­mė­jo 3:0, žai­dė­jų

klau­sė vy­riau­sia­sis rink­ti­nės tre­ ne­ris And­re­jus Jad­kaus­kas. – Jei­gu lei­si­me var­žo­vams leng­vai įmuš­ti įvar­tį, jie pa­jaus žai­di­mo azar­tą ir po to mums teks im­tis už gal­vų.“

Tre­ne­ris pa­pra­šė vai­ki­nų neat­si­ pa­lai­duo­ti. „Daž­niau smū­giuo­ki­te į var­ tus. Juk kal­bė­jo­mės, kad tu­rė­da­ mi kie­ky­bi­nę per­sva­rą pri­va­lo­me daž­niau ata­kų or­ga­ni­za­vi­mą pa­ ti­kė­ti gy­nė­jams. Kol kas ne­bu­vo nė vie­nos to­kios ata­kos. Per­duo­ ki­te jiems ri­tu­lį ir ne­pa­mirš­ki­ te, kad kaž­kas tuo me­tu tu­ri bū­ti prie var­žo­vų var­tų, kad pri­rei­kus pa­kar­to­tų ne­tiks­lų me­ti­mą“, – tak­ti­kos už­duo­tis var­di­jo A.Jad­ kaus­kas. Le­do ri­tu­li­nin­kai iš­gir­do tre­ne­rio žo­džius ir dar tris kar­tus nu­gink­la­ vo Kroa­ti­jos eki­pos var­ti­nin­ką. Ge­riau­siu pa­sku­ti­nio ma­čo žai­ dė­ju Lie­tu­vos ko­man­do­je pri­pa­žin­ tas var­ti­nin­kas S.Balt­rū­nas, o vi­so čem­pio­na­to – var­ti­nin­kas Do­na­tas Žu­ko­vas, jis ap­do­va­no­tas „Tis­sot“ laik­ro­džiu. VD inf.


19

šeštadienis, balandžio 7, 2012

22p.

Mask­vos knibždėlyne – žmonės lyg skruzdėlės.

„„Šven­tė: „Ve­ly­kos – ypa­tin­gos, nes bū­na pa­va­sa­rį, kai at­si­gau­na ir gam­ta, ir žmo­nės, kai vis­kas pra­de­da ža­liuo­ti ir žy­dė­ti“, – sa­kė poe­tas M.Mar­ti­nai­tis, šiai šven­tei iš­sku­ti­nė­jęs pui­kių

mar­gu­čių. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ve­ly­kos – su­si­tai­ky­mo šven­tė Ži­no­mas poe­tas Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis per Ve­ly­kas min­ty­se nu­klys­ta į gim­tą­jį kai­mą. Re­gi kai­my­nus, gi­ mi­nes, ku­rių jau nė­ra, kaip jie atei­na, kaip sė­da prie sta­lo, kaip šne­ka, kaip ap­si­ren­gę. Tie­są sa­kant, apie tai jis min­ti­ja ge­ro­kai anks­čiau – ruoš­da­ma­sis Ve­ly­koms ir sku­ti­nė­da­mas mar­gu­čius.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Gy­ve­na vai­kys­tės tro­bo­je

Kai va­žia­vo­me pas Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tą M.Mar­ti­nai­tį, gy­ve­nan­tį so­duo­se ša­lia Vil­niaus, drė­bė snie­gas ir stū­ga­vo vė­jas – siau­tė ne­ti­kė­ta ba­lan­džio pū­ga. Jau dau­giau nei 20 me­tų, kai poe­ tas M.Mar­ti­nai­tis su žmo­na Gra­ ži­na, iš pro­fe­si­jos me­no­ty­ri­nin­ ke, gy­ve­na Vil­niaus prie­mies­ty­je

– Sker­si­nės so­duo­se, tarp San­ta­ riš­kių ir Rie­šės. Dar ke­lio­li­ka me­tų anks­čiau jis ten per­stū­mė gim­tą­ją rąs­tų tro­bą iš Pa­ser­ben­čio kai­mo Ra­sei­nių ra­jo­ne – iš­gel­bė­jo ją nuo me­lio­ra­ci­jos su­nio­ko­ji­mo. Tro­bą vy­rai už­kė­lė ant ne­ma­žų pa­ma­tų, ku­riuos iš lau­ko ak­me­nų bu­vo su­ mū­ri­jęs pa­ts Mar­ce­li­jus. Šio­je tro­bo­je – kaip kaž­ka­da vai­ kys­tė­je – 76 me­tų M.Mar­ti­nai­tis lau­kia Ve­ly­kų ir sku­ti­nė­ja mar­gu­ čius.

Pas Mar­ti­nai­čius per Ve­ly­kas at­ va­žiuos vien­tur­tė duk­tė Eg­lė, du anū­kai, dvi anū­kės ir du proa­nū­ kiai. Poe­tas sa­kė, kad Ve­ly­kų sta­lui tu­ri bū­ti kas nors ke­pa­ma – kum­ pis, žą­sis, viš­ta ar net šaš­ly­kų. Jo mo­ti­na kai­me kep­da­vo kum­pį. „Ve­ly­kos, kaip ir Ka­lė­dos, – svar­ biau­sia me­tų šven­tė. Bet Ve­ly­kos – ypa­tin­gos, nes bū­na pa­va­sa­rį, kai at­si­gau­na ir gam­ta, ir žmo­nės, kai vis­kas pra­de­da ža­liuo­ti ir žy­dė­ti. Iš vai­kys­tės pri­si­me­nu, kad Ve­ly­

kos bū­da­vo ir su­si­tai­ky­mo šven­tė. Su­si­tai­ky­da­vo kai­my­nai, jei bū­da­vo su­si­py­kę. At­leis­da­vo vie­ni ki­tiems, pa­svei­kin­da­vo su šven­te. Tai – išė­ ji­mas iš tam­sos, už­da­rų erd­vių. Per Ve­ly­kas išei­da­vo­me į lau­kus pa­žiū­ rė­ti, kaip per­žie­mo­jo ru­giai, kaip jie au­ga, kaip lai­ko­si obe­lys, ar žo­lė jau ka­la­si“, – į vai­kys­tės lai­kus nu­kly­ do poe­tas. Ve­ly­kos, kaip ir Ka­lė­dos, – tai žmo­nių ry­šių at­kū­ri­mo šven­tės. Per di­džią­sias šven­tes, anot poe­to, pa­

ma­to­me žmo­nes. Tai – pui­ki pro­ ga pa­ma­ty­ti ar­ti­muo­sius, gi­mi­nes, drau­gus, kai­my­nus. Ta­da pa­pras­ ta do­va­na – ve­ly­kai­čiu – at­ku­ria­ mi j�� ry­šiai. „Per Ve­ly­kas at­ku­riu ry­šius su praei­tim, su pri­si­mi­ni­mais. Min­ ty­se nu­klys­tu į sa­vo kai­mo Ve­ly­ kas. Ma­tau žmo­nes, gi­mi­nes, ku­ rių jau nė­ra, kaip jie atei­na, kaip sė­da prie sta­lo, kaip šne­ka, kaip ap­si­ren­gę“, – dės­tė M.Mar­ti­nai­tis.

20


20

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Ve­ly­kos – su­si­tai­ky­mo šven­tė 19 M.Mar­ti­nai­tis mar­gu­čius pra­dė­jo Su­rin­ko di­de­lę ko­lek­ci­ją

sku­ti­nė­ti be­ne prieš 40 me­tų. Kaž­ kas jam pa­do­va­no­jo ašt­rių pei­liu­ kų, su ku­riais dai­li­nin­kai skap­tuo­ ja me­dį, gip­są. Poe­tas juos pa­var­tė ran­ko­se ir nu­spren­dė, kad pui­kiai tiks mar­gu­čiams sku­ti­nė­ti. Nes pa­ pras­ti pei­liai tuoj pat at­šip­da­vo. „Ir so­vie­tų lai­kais, nors ne­bu­vo ga­li­ma, rei­kė­jo sau­go­tis, kad ne­ su­ži­no­tų kom­jau­ni­mas ar drau­go­ vi­nin­kai, dau­ge­lis šei­mų Ve­ly­kas švęs­da­vo­me, da­ly­da­vo­mės da­žais mar­gin­tais ve­ly­kai­čiais“, – pri­si­ mi­nė poe­tas. Vė­liau sku­ti­nė­tus kiau­ši­nius jis pra­dė­jo do­va­no­ti drau­gams, kai­ my­nams, ne­šda­vo­si jų į dar­bo­vie­tes – „Kul­tū­ros ba­rų“ re­dak­ci­ją ar Ra­ šy­to­jų są­jun­gą. Ten bend­ra­dar­biai Ve­ly­kų kiau­ši­niais ap­si­keis­da­vo. „Pas­kui kiau­ši­nis bu­vo le­ga­li­ zuo­tas – at­seit liau­dies me­nas, – juo­kė­si Mar­ce­li­jus. – Tuo pre­teks­ tu dar­bo­vie­tė­je bū­da­vo pa­mi­ni­mos Ve­ly­kos.“ Di­džiu­lę M.Mar­ti­nai­čio mar­ gu­čių ko­lek­ci­ją per 20 me­tų bu­ vo su­rin­kęs jau ana­pi­lin iš­ke­lia­vęs ak­to­rius Lai­mo­nas No­rei­ka. Mar­ ce­li­jus po­kšta­vo, kad kas­met rei­ kė­da­vo Lai­mo­nui ati­duo­ti „duok­ lę“ – iš­sku­ti­nė­ti du tris kiau­ši­nius. Pas duk­rą Eg­lę, anū­kus su­si­kau­pė ne­ma­žai jo iš­puoš­tų mar­gu­čių. O Mar­ti­nai­čių bu­te mies­te pui­kuo­ ja­si per 100 sku­ti­nė­tų ve­ly­kai­čių ko­lek­ci­ja. Sku­ti­nė­tų mar­gu­čių ne­val­go

Anks­čiau prieš Ve­ly­kas pirk­ti kiau­ ši­nių M.Mar­ti­nai­tis trauk­da­vo į Sker­si­nės kai­mą. „Čia bu­vo se­nas kai­mas – bu­vo kar­vių, ark­lių, kiau­ lių, viš­tų. Da­bar gy­vu­lių nėr – li­ ko tik­tai se­ni žmo­nės“, – pa­sa­ko­jo poe­tas. To­dėl da­bar pirk­ti kiau­ši­ nių jis trau­kia į „Nor­fą“. Pas­ta­rą­jį kar­tą už 10 kiau­ši­nių su­mo­kė­jo 9,5 li­to. „Na, čia tai bus ypa­tin­gi kiau­ ši­niai, – ma­nė. – Bet ver­dant su­ ski­lo ko­kie trys.“ Pir­miau­sia M.Mar­ti­nai­tis kiau­ši­ nius nu­da­žo spe­cia­liais da­žais. Ta­ da kiau­ši­nį at­sar­giai ima į ran­kas ir sku­ti­nė­ja. Išs­ku­ti­nė­ja žai­biš­ku grei­ čiu – per 15 mi­nu­čių. Jei raš­tas su­ dė­tin­ges­nis, už­trun­ka 20 mi­nu­čių. „Aš jau įgu­dęs, – juo­kė­si Mar­ ce­li­jus. – Ran­ka įpra­tu­si. Kaž­ka­ da bu­vau brai­žy­to­jas – už­siė­miau tech­ni­ne brai­žy­ba. To mo­kiau­si Kau­no po­li­tech­ni­kos tech­ni­ku­me. Tik­rai ten bu­vo daug brai­žy­bos, bet aš ją la­bai mė­gau, man pa­ti­ko. Da­ bar tas moks­las pra­ver­tė. O mo­ kyk­lo­je mė­gau dar­be­lių pa­mo­kas – pa­da­ry­da­vau ko­kią nors dė­žu­tę.“ Prieš kiek­vie­nas Ve­ly­kas poe­ tas iš­sku­ti­nė­ja apie 50 mar­gu­čių. Ant daž­no iš­sku­ti­nė­ja ir sa­vo ini­ cia­lus – M.M. „Ma­tau, kad pin­ti­nė be­veik pri­si­pil­dė – do­va­noms už­ teks. Da­bar pra­dė­siu ieš­ko­ji­mus“, – sa­kė M.Mar­ti­nai­tis, ome­ny­je tu­ rė­da­mas nau­jus raš­tus. Esą, nuo­ bo­du pa­si­da­ro, kai mo­ty­vai kar­ to­ja­si. Bet poe­tas kuk­li­na­si – ant kiek­vie­no kiau­ši­nio vis ki­toks pie­ ši­nys, sun­ku ras­ti pa­na­šų. Ta­čiau šie sku­ti­nė­ti mar­gu­čiai bū­na skir­ti ne val­gy­ti, ne jais dauž­ tis, o pa­si­žiū­rė­ti, pa­si­gė­rė­ti, sta­ lui pa­puoš­ti. Mu­ša, ri­de­na, val­go

Per Ve­ly­kas išei­da­vo­ me į lau­kus pa­žiū­rė­ti, kaip per­žie­ mo­jo ru­giai, kaip jie au­ ga, kaip lai­ ko­si obe­lys, ar žo­lė jau ka­la­si.

„„Gro­žis: M.Mar­ti­nai­čio sku­ti­nė­ti mar­gu­čiai skir­ti Ve­ly­kų sta­lui pa­puoš­ti, pa­si­gė­rė­ti, o ne val­gy­ti. 

jie pa­pras­tai nu­da­žy­tus ar la­ku nu­ mar­gin­tus kiau­ši­nius. O kai duk­ra, ke­tu­ri suau­gę anū­kai po Ve­ly­kų pie­ tų iš­si­va­ži­nė­ja iš tė­vų na­mų, do­va­nų gau­na po mar­gu­tį. Jais poe­tas ap­do­ va­no­ja ir so­do kai­my­nus bei drau­ gus. Pa­čiam Mar­ce­li­jui ir jo žmo­nai po šven­čių lie­ka tik ke­li ve­ly­kai­čiai. Kiau­ši­nio gy­vy­bė ir ma­gi­ja

„Ir vai­kys­tė­je, at­si­me­nu, sku­ti­nė­ tais mar­gu­čiais ne­si­dauž­da­vo. Iš­ rink­da­vo pa­čius gra­žiau­sius, stip­ riau­sius ir lai­ky­da­vo iki ki­tų Ve­ly­kų. Kar­tais ne­šda­vo į baž­ny­čią pa­šven­ tin­ti ar­ba dė­da­vo po viš­ta. Ma­ny­ da­vo, kad ge­riau viš­čiu­kai kal­sis. Jiems su­teik­da­vo ma­giš­ką reikš­ mę“, – pa­sa­ko­jo M.Mar­ti­nai­tis. O jis ant mar­gu­čių sku­ti­nė­ ja ma­giš­kus ženk­lus. Juo­se ga­li­ma įžvelg­ti sau­lės, žal­čio, žvaigž­džių mo­ty­vų. Į jo­kias kny­gas Mar­ce­li­ jus ne­si­žval­go, ieš­ko­da­mas raš­tų, – esą juos dik­tuo­ja pa­ts kiau­ši­nis. „Nub­rė­žei vie­ną li­ni­ją. Iš vie­nos li­

ni­jos, ap­skri­ti­mo iš­si­vys­to mo­ty­ vas. Pas­kui pa­ste­biu, kad pa­kar­to­ ju kai ku­riuos ma­giš­kus mo­ty­vus“, – pa­sa­ko­jo M.Mar­ti­nai­tis. Jau se­nais lai­kais kiau­ši­nius da­žy­ da­vo, nes no­rė­da­vo su­stip­rin­ti jų gy­ vy­bi­nę jė­gą, ma­giš­ką ga­lią. Kro­ni­ko­ se mi­ni­ma, kad kiau­ši­nius da­žy­da­vo dviem spal­vom: rau­do­nai ir juo­dai. Rau­do­na – tai sau­lės, švie­sos, gy­vy­ bės spal­va. Juo­da – tai že­mė. „Kiau­ši­nis tu­ri stip­rios gy­vy­bi­ nės ener­gi­jos. At­ro­do, kas čia to­ kio – ma­žas daik­te­lis? Ir stai­ga iš jo at­si­ran­da gy­vy­bė“, – ste­bė­jo­si M.Mar­ti­nai­tis. Ne­ma­žai pa­pro­čių su­si­ję su kiau­ši­niais. Pa­vyz­džiui, kai ar­to­ jas ar­da­vo lau­ką, į va­gą įmes­da­vo nu­da­žy­tą kiau­ši­nį – kad ja­vas ge­ riau aug­tų. O kai per Jur­gi­nes (ba­ lan­džio 23 d.) iš­leis­da­vo gy­vu­lius į lau­kus ga­ny­tis, po tvar­to slenks­ čiu pa­dė­da­vo kiau­ši­nį – kad šie per jį per­ženg­tų. Ta­da gaus dau­ giau ener­gi­jos, gy­vy­bės.

No­ri pa­bėg­ti nuo geo­met­ri­jos

Gal ir poe­tas, prieš Ve­ly­kas sku­ ti­nė­da­mas kiau­ši­nius, įgau­na jė­ gų, pa­jun­ta ant­rą­jį kvė­pa­vi­mą? M.Mar­ti­nai­tis sa­kė to ne­ži­nąs. Esą jam tas už­siė­mi­mas pa­tin­ka, to­dėl prieš Ve­ly­kas nie­ko dau­giau ne­ vei­kia, nie­kur nei­na, tik­tai sku­ti­ nė­ja ve­ly­kai­čius. „Ma­tyt, kaž­koks ry­šys yra. Kū­ ry­bi­nis ry­šys, – pa­tiks­li­no poe­tas. – Man pa­čiam įdo­mu, iš kur, kaip at­si­ran­da tas pie­ši­nys, siu­že­tas. Iš anks­to ne­tu­riu pla­no.“ Sku­ti­nė­da­ mas mar­gu­čius jis pail­si – at­si­jun­ gia nuo kas­die­ny­bės, rū­pes­čių, ra­ šy­mo. Tai – gal­vo­ji­mas be min­čių, be žo­džių. Tai – kū­ry­ba. Poe­tas pri­si­me­na, kaip jo tė­vas mė­go meist­rau­ti iš me­džio, ko­kį bal­de­lį ar nie­ku­tį pa­da­ry­ti, dro­ži­ nė­ti. Ma­ty­da­vo, kaip jis ta­da nu­si­ ra­mi­na, vi­si na­muo­se at­si­lei­džia, jei prieš tai tvy­ro­da­vo įtam­pa. Mo­ ti­na, bū­da­vo, mez­ga ar­ba siu­vi­nė­ja. To­kia ra­my­bė na­muo­se – vi­si su­si­

Gedimino Bartuškos nuotr.

kau­pę. „Ta­da ga­li pa­pra­šy­ti mo­ti­ nos ko nors ska­naus. Tuo­met tik­ rai duos“, – sa­kė Mar­ce­li­jus. Žiū­ri­nė­ja­me, gė­ri­mės sku­ti­nė­tais ve­ly­kai­čiais – vie­nas už ki­tą gra­ žes­ni. Kas per dy­vai – ant vie­no iš­ sku­ti­nė­tas pa­sau­lio že­mė­la­pis! „Nu­si­bo­do tie or­na­men­tai – iš geo­met­ri­jos ban­dau iš­si­verž­ti į lais­ vą­ją kū­ry­bą, – paaiš­ki­no M.Mar­ti­ nai­tis. – Bet nie­kaip ne­ga­liu iš­sku­ ti­nė­ti au­ga­lų. Ne­pa­vyks­ta.“

20

minučių

reikia M.Mar­ti­naičiui, kad išskutinėtų sudėtingo rašto kiaušinį.


21

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Sa­vi­tą sim­bo­lių ko­ dą dik­tuo­jan­ti švie­ siau­sia ir džiaugs­ min­giau­sia pa­va­sa­ rio šven­tė ska­ti­na at­si­gręž­ti į ne vie­ ną am­žių puo­se­lė­ja­ mas tra­di­ci­jas. Tad mar­gu­čiai, pa­va­sa­ ri­nės gė­lės bei at­ gims­tan­čios gam­tos pra­na­šai ta­po ir ve­ ly­ki­nio na­mų de­ko­ ra­vi­mo neat­sie­ja­ma da­li­mi.

„„At­rak­ci­ja: vo­kie­čio Vol­ke­rio Kraf­to šei­mos pa­puoš­to ve­ly­ki­nio me­džio tik­rai ne­pa­va­din­tu­mei sai­kin­gu­mo eta­lo­nu, ta­čiau šiuo at­ve­ju tai vei­kiau

ne trū­ku­mas, o pranašu­mas. Ša­lia pen­si­nin­ko na­mų esan­ti obe­lis bu­vo pa­puoš­ta maž­daug 10 tūkst. mar­gu­čių. To­kiu įspū­din­gu re­gi­niu Zal­fel­de gy­ve­nan­ti sen­jo­rų po­ra vie­tos gy­ven­to­jus bei tu­ris­tus ste­bi­na ne pir­mus me­tus.  „Scan­pix“, „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ve­ly­ki­nė puo­šy­ba: svar­bu ne­per­sis­teng­ti Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

De­ko­ruo­da­vo kar­pi­niais

Kaip pri­pa­ži­no uos­ta­mies­čio Et­no­ kul­tū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė-koor­di­na­to­rė Va­le­ri­ja Jan­kū­ nai­tė, šiai šven­tei pa­si­ruo­šti, na­mų puo­šy­bai lie­tu­viai teik­da­vę ypa­tin­ gą reikš­mę.

Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė:

Ži­no­ma, pa­ly­gin­ti su šia die­na, anuo­me­ tė puo­šy­ba bū­da­vo kuk­li ir iš to, ką žmo­ nės tu­rė­da­vo.

„Tam skir­tas ir spe­cia­lus lai­kas. Di­džio­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nis – tai to­ji die­na, kai bū­da­vo pri­va­ lu šva­rin­tis, nu­si­va­ly­ti lan­gus, nu­ brauk­ti vo­ra­tink­lius ir iš­neš­ti iš na­ mų vi­sa, kas ne­rei­ka­lin­ga, tai yra su­kur­ti daug erd­vės. O ta­da jau bū­ da­vo ga­li­ma ir pa­si­puoš­ti“, – pa­ sa­ko­jo et­no­lo­gė. Po­pie­riaus kar­pi­ niais tar­si užuo­lai­dė­lė­mis bū­da­vo puo­šia­mi lan­gai, taip pat jais da­bi­ na­mos įvai­rios len­ty­nė­lės. Pa­sak V.Jan­kū­nai­tės, tam­saus me­ džio tro­bų fo­ne šie bal­ti or­na­men­ tuo­ti de­ko­ro ele­men­tai ypač kont­ ras­tuo­da­vo ir švies­da­vo iš to­lo. „Spal­vo­tas po­pie­rius at­si­ra­do ge­ro­kai vė­liau, tad įpras­tai bū­da­ vo nau­do­ja­mas bal­tas. Mer­gai­tės iš­mar­gin­da­vo jį įvai­riais raš­tais“,

– aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Štai Ka­lė­dų pro­ga tai bū­da­vo an­ge­liu­kai, o per Ve­ly­kas – įvai­rūs žie­de­liai, paukš­ te­liai ir vi­si ki­ti at­gims­tan­čios gam­ tos mo­ty­vai. Svar­biau­sia – mar­gu­čiai

„Ži­no­ma, pa­ly­gin­ti su šia die­na, anuo­me­tė puo­šy­ba bū­da­vo kuk­ li ir iš to, ką žmo­nės tu­rė­da­vo. Šian­dien kar­tais ga­li­me ste­bė­ ti at­virkš­ti­nį pro­ce­są – vis­ko la­ bai daug ir per­krau­ta, – pa­brėžė et­no­lo­gė. – Jei no­ri­me, kad mū­sų šven­ti­nis sta­las, o tai tai­p pat vie­ nas svar­biau­sių ve­ly­ki­nės na­mų puo­šy­bos ele­men­tų, bū­tų iš­ties puoš­nus, tu­ri­me jo ne­perk­rau­ ti. Ir anuo­met kiek­vie­nas daik­tas, pa­dė­tas ant sta­lo, tu­rė­da­vo la­bai svar­bią reikš­mę.“ Ži­no­ma, svar­biau­sias ak­cen­tas – ve­ly­ki­niai mar­gu­čiai. Į va­di­na­mą­jį kiau­ši­ny­ką bū­da­ vo su­de­da­mi pa­tys gra­žiau­si ve­ly­ kai­čiai. „Tai tar­si eg­lu­tė su ma­žy­čiais liz­ de­liais, į ku­riuos ga­li­ma įdė­ti kiau­ šiu­kus. Aukš­to­ka­me, apie 40 cm kiau­ši­ny­ke bū­da­vo maž­daug 12 to­kių liz­de­lių“, – aiš­ki­no V.Jan­kū­nai­tė. Pa­va­sa­ri­nę ža­lu­mą na­muo­se at­ sto­da­vo dai­gin­tos avi­žos ar kvie­ čiai, su­la­po­ju­sios ber­žų ša­ke­lės. „Tai aso­ci­juo­ja­si su gam­tos, žmo­gaus at­gi­mi­mu. Ir liau­diš­ko­je tra­di­ci­jo­je to­ji ža­lu­ma taip pat su­ spin­dė­da­vo ant ve­ly­ki­nio sta­lo“, – kal­bė­jo et­no­lo­gė. Pa­ke­liui su tra­di­ci­jo­mis

Tur­būt re­tas šian­dien sa­vo na­mus puo­šia kiau­ši­ny­kais bei skru­pu­lin­ gai lai­ko­si vi­sų se­nų­jų pa­pro­čių.

Na­tū­ra­lu, jog il­gai­niui tra­di­ci­jos šiek tiek trans­for­muo­ja­si, at­liep­ da­mos nū­die­nos žmo­nių po­rei­kius bei po­jū­čius, ga­liau­siai – pa­si­rin­ ki­mo ga­li­my­bes. O kur dar ma­dos ten­den­ci­jos? Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, šie­me­tė­je ve­ly­ki­nė­je na­mų puo­šy­bo­je do­mi­ nuo­ja dvi kryp­tys – ga­li­ma rink­tis ryš­kias, ak­ty­vias spal­vas ar­ba pa­ ste­li­nių to­nų pa­le­tę. „Pir­mu at­ve­ju tai bus ryš­kiai gel­ to­na, sa­lo­ti­nė ir ki­tos ener­ g i n ­g o s spal­v os, taip pat d r y ž­ u o ­ tos fak­tū­ ros, ant­r u at­ve­ju – pri­ ge­sin­tos, na­ tū­ra­lios spal­ vos, skaid­rios, leng­vos de­ta­ lės. Tai­gi kiek­vie­nas ga­li pa­si­rink­ti pa­gal po­rei­kį. Tai pa­na­šios ten­ den­ci­jos, ku­rias šį se­zo­ną dik­tuo­ ja ir ap­ran­gos kū­rė­jai“, – ko­men­ta­ vo na­mų de­ko­ra­vi­mo ir ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių sa­lo­nų „Do­ra­do“ va­do­vė Ing­ri­da Fe­da­ra­vi­čie­nė. Pa­sak pa­šne­ko­vės, skir­tin­gai nei anks­tes­niais me­tais, šį­syk ve­ly­ki­ niam de­ko­rui itin ak­tua­lūs įvai­rūs tra­di­ci­niai puo­šy­bos ele­men­tai – ne tik mar­gu­čiai, bet ir paukš­te­liai, zui­ku­čiai bei ki­ti pa­na­šūs šven­ti­ niai ak­cen­tai. Tad, pa­sak I.Fe­da­ra­vi­čie­nės, ga­ li­ma sa­ky­ti, jog šie­met ma­da ko­ja ko­jon žen­gia su tra­di­ci­jo­mis.

„„Tendencija: šiemet madingi įvairūs tradiciniai puošybos elementai.


22

šeštadienis, balandžio 7, 2012

„„Gyvenimas: Maskva niekada nemiega. 

Mask­vos knibždėl Ką ga­li­ma nu­veik­ti vie­na­me gar­siau­sių pa­sau­lio didmiesčių per ke­le­tą die­nų? Ne itin daug – pri­pa­ži­no ne­se­niai Mask­vo­ je vie­šė­ju­si uos­ta­mies­čio te­le­vi­zi­jos „Bal­ti­cum TV“ ži­nių ve­dė­ja, dės­ty­to­ja Gied­rė Vai­če­kaus­kie­nė.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Smal­su ste­bė­ti žmo­nes „„Klasika: G.Vaičekauskienė nepraleido progos įsiamžinti Kremliaus fone.

3

litai

– maždaug tiek Maskvoje kainuoja litras benzino ar dyzelino.

„„Simbolis: klaipėdietę ypač sužavėjo Palaimintojo Vasilijaus soboras.

Tad klai­pė­die­tės akys fik­sa­vo ne tik ryš­kiau­sius mies­to sim­bo­lius, bet ir jo gy­ven­to­jų nuo­tai­kas, po­jū­čius. „Kaip žur­na­lis­tei, man vi­sa­da la­ bai smal­su ste­bė­ti žmo­nes, at­spė­ ti, kuo jie gy­ve­na, ko­kios jų pro­fe­ si­jos“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris. Pas­ku­ti­nę ko­vo sa­vai­tę, o tiks­liau – pen­kias die­nas – Ru­si­jos sos­ti­ nė­je pra­lei­du­si Gied­rė į ša­lį kai­ my­nę vy­ko kaip So­cia­li­nių moks­ lų ko­le­gi­jos, ku­rio­je ji dės­to ke­le­tą dis­cip­li­nų, at­sto­vė. Kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, pa­grin­ di­nis vi­zi­to Mask­vo­je tiks­las bu­vo už­megz­ti ry­šius su vie­na gar­siau­ sių ša­lies kai­my­nės moks­lo įstai­gų – Ru­si­jos Tau­tų drau­gys­tės uni­ver­ si­te­tu (RUDN). Anot Gied­rės, ne­ rei­kia nė sa­ky­ti, jog čia eg­zo­tiš­kos

„„Daugiaaukščiai: milijoninis miestas stiebiasi į dangų.

iš­vaiz­dos sve­tim­ša­liai – kas­die­nis da­ly­kas. „Šis uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me stu­ di­juo­ja apie 30 tūkst. stu­den­tų iš 140 įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, la­bai aukš­tai ver­ti­na­mas. Vie­nų tei­gi­ mu, jis pa­ten­ka į ge­riau­sių Ru­si­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų tre­je­tu­ką, ki­tų – į pen­ke­tu­ką, o pa­sau­li­niu mas­tu – į pen­kias­de­šim­tu­ką“, – pa­sa­ko­ jo klai­pė­die­tė. Ku­po­lai – it ve­ly­kai­čiai

Anot Gied­rės, ka­dan­gi ne­ma­žai lai­ko tek­da­vo pra­leis­ti uni­ver­si­te­ te, kiek­vie­ną lais­va­lai­kio mi­nu­tę no­rė­jo­si skir­ti pa­žin­čiai su mies­tu, juo­lab kad ja­me klai­pė­die­tė lan­kė­ si pir­mą­kart. „Jei rei­kė­tų pri­si­min­ti pir­mą­ jį įspū­dį, vos tik išė­jus iš met­ro į Rau­do­ną­ją aikš­tę, ga­lė­čiau pa­sa­ ky­ti, kad prieš akis at­si­vė­rė pa­sta­ tų, to rau­do­nu­mo di­dy­bė. Be­je, tie,

„„Įvaizdis: L.Brežnevas ir Lenin


23

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Andriaus Žuko, asmeninio archyvo nuotr.

„„Reliktai: G.vaičekauskienė Rusijos sostinėje stebėjosi sovietmetį menančiais simboliais.

lyne – žmonės lyg skruzdėlės ku­rie jau yra bu­vę Mask­vo­je, ma­ nęs klau­sė, ar Rau­do­no­ji aikš­tė ne­ pa­si­ro­dė ma­žes­nė. Taip, pa­si­ro­dė. Bet vi­si tie daug kar­tų per te­le­vi­zi­ją ma­ty­ti sim­bo­liai no­ri ne­no­ri da­ro

Žiū­rė­da­ma pro sa­ vo lan­gą vieš­bu­ty­je, ne­ju­čia pa­gal­vo­jau – kaip ga­li­ma gy­ven­ti to­kiuo­se na­muo­se.

įspū­dį. Ką čia slėp­ti – esa­me ta­ry­ bi­nė kar­ta, su vi­su tuo užau­go­me. Ir štai, jau su­lau­kus me­tų bran­dos, ga­li tai pa­ma­ty­ti iš ar­ti“, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė. Be abe­jo­nės, žy­miau­si Rau­do­no­ sios aikš­tės frag­men­tai iš­liks ne tik Gied­rės at­min­ty­je, bet ir įam­žin­ti fo­to­kad­ruo­se. „Vis dėl­to, ko ge­ro, gra­žiau­sias Mask­vos sim­bo­lis – Pa­lai­min­to­jo Va­si­li­jaus so­bo­ras, jo mar­gas­pal­ viai ku­po­lai – tar­si ve­ly­ki­niai mar­ gu­čiai. Įs­pū­din­gas re­gi­nys“, – pri­ pa­ži­no Gied­rė. Ta­čiau klai­pė­die­tei ir jos ko­ le­gėms ne­pa­vy­ko pa­bū­ti Le­ni­no mau­zo­lie­ju­je – šiuo me­tu jis kaip tik re­konst­ruo­ja­mas.

nas gyvi ne tik prisiminimuose.

Is­to­ri­ją pa­tei­kia es­te­tiš­kai

Paš­ne­ko­vė šyp­so­jo­si, jog žvar­bus vė­juo­tas oras at­vy­kė­les iš Lie­tu­vos pri­vi­lio­jo ir į ki­tą Mask­vos įžy­my­bę – uni­ver­sa­li­nę par­duo­tu­vę GUM. „Tai ak­ro­po­lių ak­ro­po­lis vi­so­ mis pra­smė­mis, – kva­to­jo Gied­rė. – Čia vis­kas „iš­lai­žy­ta“, iš­gra­žin­ta. Ta­čiau tur­būt rei­kia bū­ti nau­juo­ ju ru­su, kad ten ga­lė­tu­mei ką nors nu­si­pirk­ti. Kaip smal­sios mo­te­riš­ kės, įki­šo­me no­sį į ran­ki­nių sky­rių – kai­nos nuo 5 tūkst. li­tų.“ Gied­rės pa­ste­bė­ji­mu, iš­ties šia­ me pra­ban­gia­me pre­ky­bos cent­re ne­bū­ti­na ką nors pirk­ti, čia tie­siog ga­li­ma iš­si­ruoš­ti pra­leis­ti lais­va­lai­ kio, pa­si­žmo­nė­ti. „Lan­ky­to­jų – ne­ma­žai, ta­čiau di­džiau­sia trau­kos vie­ta – fon­ta­ nas ir ša­lia jo sto­vin­tis ta­ry­bi­nio sti­liaus le­dų ve­ži­mė­lis“, – šyp­te­ lė­jo pa­šne­ko­vė ir pri­pa­ži­no, jog ir klai­pė­die­čių kom­pa­ni­ja neat­sis­py­ rė pa­gun­dai pa­sma­gu­riau­ti „ta­ry­ bi­niais“ le­dais. „Man la­bai gra­žu, kad jie tą ne­ se­ną is­to­ri­ją pa­tei­kia taip su­ma­niai, es­te­tiš­kai. O le­dai bu­vo iš­ties gar­ dūs“, – pri­dū­rė Gied­rė. Klai­pė­do­je – lyg sa­na­to­ri­jo­je

Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog Mask­vo­ je be­mat pa­jun­ti, kaip įtrau­kia pa­šė­ lęs šio mies­to rit­mas bei tem­pas.

„Met­ro ju­da mi­li­jo­nai žmo­nių, ir tu pa­ts pa­si­junti tar­si įtrauk­tas į tą ko­šę, tam­pi tar­si pro­duk­tu, tu­ri pri­si­tai­ky­ti, lėk­ti, įjung­ti vi­sai ki­ tą pa­va­rą. Štai Klai­pė­do­je jau­tie­si kaip sa­na­to­ri­jo­je – čia ga­li gy­ven­ ti su ant­ra pa­va­ra, o jau ten rei­ kia šeš­tos“, – vaiz­džiai pa­ly­gi­no Gied­rė. Nors mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad jos ne­trik­do žmo­nių gau­sa, ta­čiau Mask­vo­je jų knibž­dė­ly­nas jau per­ ne­lyg in­ten­sy­vus. Aukš­tų pa­sta­tų, va­di­na­mų­jų vy­sot­kų fo­ne, Gied­rės pa­ste­bė­ji­mu, žmo­nės tu­rė­tų jaus­ tis it skruz­dė­lės. „Dau­giaaukš­čiai – kaip dan­go­ rai­žiai. Ir tai su­pran­ta­ma – mi­li­ jo­ni­nis mies­tas stie­bia­si į vir­šų, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė. – Žiū­rė­da­ma pro sa­vo lan­gą vieš­bu­ty­je, ne­ju­čia pa­gal­vo­jau – kaip ga­li­ma gy­ven­ ti to­kiuo­se na­muo­se? Tai tar­si di­ džiu­lis skruz­dė­ly­nas. Bet žmo­nės į juos ver­žia­si, no­ri nu­si­pirk­ti kad ir ne­di­du­ką bu­te­lį.“ Ka­da jie mie­ga?

Piet­va­ka­ri­nia­me Mask­vos ra­jo­ ne ap­si­sto­ju­siems lie­tu­viams bu­ vo paaiš­kin­ta, kad tai – pres­ti­ži­nė mies­to da­lis, čia daug re­no­vuo­tų na­mų, ža­lu­mos. Ne, į dan­gų be­si­stie­bian­tys mo­ no­li­tai ne­sle­gia. Tai pa­ti­ki­no pa­

šne­ko­vė. Vei­kiau pri­bloš­kia mies­to di­dy­bė, kai va­ka­re lan­guo­se su­žim­ ba tūks­tan­čiai švie­sų, o anks­ty­vą ry­tą nu­si­drie­kia ki­lo­met­ri­nės au­ to­mo­bi­lių ei­lės. „Į dar­bus ir iš dar­bų mask­vie­čiai va­žiuo­ja nuo 2 iki 3 va­lan­dų. Maž­ daug iki pu­sės pen­kių ry­to spūs­čių dar nė­ra. Na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas – ka­da jie mie­ga? Ir tai jau ta­po jų kas­die­ny­be“, – kal­bė­jo Gied­rė. Paš­ne­ko­vė ap­gai­les­ta­vo, kad per trum­pą vieš­na­gę Mask­vo­je ne­pa­ vy­ko ap­si­lan­ky­ti mu­zie­juo­se, vie­ nuo­ly­nuo­se, ga­liau­siai nuei­ti į teat­rą. „To­kiai kul­tū­ri­nei pro­gra­mai tur­ būt rei­kė­tų ma­žiau­siai sa­vai­tės ir bū­tų šau­nu pa­gy­ven­ti pas mask­vie­ tį, iš ar­ti pa­ma­ty­ti ir tą tik­rą­ją ko­ mu­nal­kę, – svars­tė pa­šne­ko­vė. Ša­lia Le­ni­no – Šre­kas

Gied­rės pa­ste­bė­ji­mu, šian­dien, kai net to­li­miau­si kraš­tai, re­gis, pa­ sie­kia­mi ran­ka, vi­sai kai­my­nys­tė­je esan­ti Ru­si­ja jau ta­po eg­zo­tiš­ka ša­ li­mi, dau­ge­liui vis dar ža­di­nan­ti jau­ nys­tės ar vai­kys­tės sen­ti­men­tus. Ta­čiau, pa­šne­ko­vės žo­džiais, kar­tais ir čia, ypač did­mies­ čiuo­se, au­ten­ti­kos ten­ka ge­rai paieš­ko­ti. „Mask­vos cent­re, kaip ir Va­ka­rų did­mies­čiuo­ se, ga­li­ma iš­vys­ti daug ži­no­

„„Susisiekimas: Maskvoje sunku išsiversti be viešojo transporto paslaugų.

mų pa­sau­li­nių pre­kių ženk­lų. Aki­ vaiz­du, kad čia no­ri­si dau­giau to eu­ro­pie­tiš­ku­mo, va­ka­rie­tiš­ku­mo, o mums, ži­no­ma, la­biau no­ri­si au­ ten­tiš­ku­mo. Pa­vyz­džiui, Rau­do­no­ jo­je aikš­tė­je ar jos priei­go­se ga­li­ma nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti ne tik su Brež­ ne­vu, Le­ni­nu – tarp jų kiek kvai­ lo­kai šmėkš­čio­ja ir Šre­kas, ir Bet­ me­nas“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė. Kaip pri­si­pa­ži­no Gied­rė, be ke­lių su­ve­ny­rų, di­džią­ją lauk­tu­vių na­mo da­lį su­da­rė ru­siš­ki sal­du­my­nai, ku­ rių neį­si­gy­tu­mei Lie­tu­vo­je.

Šis tas apie kai­nas Puo­de­lis ka­vos mies­to cent­re at­ siei­tų nuo 14 li­tų. 1 avo­ka­dą Mask­vos tur­gu­je ga­li­ma įsi­gy­ti maž­daug už 8 li­tus, o 1 kg vy­ nuo­gių – už 20–25 li­tus. 1 l ben­zi­no, dy­ze­li­no kai­nuo­ja apie 3 li­tus. 2 kam­ba­rių ele­men­ta­rus, nie­kuo neišs­kir­ti­nis bu­tas mies­to pa­kraš­ ty­je – nuo 600 tūkst. iki 900 tūkst. li­tų. Vi­du­ti­nis RUDN dės­ ty­to­jo mė­ne­sio at­ ly­g is sie­k ia 2200 JAV do­le­rių.

„„Kontrastai: Maskvoje – žiema. Tačiau netruk-

do sakurai žydėti universalinėje parduotuvėje.


24

šeštadienis, balandžio 7, 2012

V.Pal­čins­kai­tė: vi­sad svar­biau Nuo­ty­kių ieš­ko­to­ja, iš­ky­lą gam­to­je mie­liau iš­kei­čian­ti į pa­si­vaikš­ čio­ji­mą se­na­mies­čio gat­vė­mis, bui­ti­nius pa­to­gu­mus – į ke­lio­nes, ku­rio­se gims­ta idė­jos. To­kia yra 2011 m. Vai­kų li­te­ra­tū­ros pre­ mi­jos lau­rea­tė poe­tė, dra­ma­tur­gė, ver­tė­ja Vio­le­ta Pal­čins­kai­tė. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Iš­gir­dęs šią pa­var­dę tar­si aki­mirks­ niu su­grįž­ti į mo­kyk­los suo­lą. Prieš akis iš­ny­ra ei­lu­tės apie že­mę, ke­ lian­čią žo­lę, žir­nių na­me­lį, mies­to sto­gus, pū­gą, žyd­rus lie­taus nykš­ tu­kus ir stik­lo ke­pu­ry­tes... Muzikali, šilumą ir gerumą sklei­ džianti poetės kūryba pažįstama ne vienai skaitytojų kartai. Jos nuo­ pelnai vaikų literatūrai įvertinti ir šiemet – V.Palčinskaitei skirta pra­ ėjusių metų Vaikų literatūros pre­ mija. Ar tokie apdovanojimai yra didžiausias kūrėjo įvertinimas? „Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad gy­ve­ ni­me la­bai krei­piau dė­me­sį į tuos ap­do­va­no­ji­mus. Man di­des­nis įver­ ti­ni­mas, kad jau ke­lios kar­tos užau­ go su ma­no ei­lė­raš­čiais, kad tos kny­ge­lės vis dar gy­vos. La­bai ma­lo­ nu, kai pa­gi­ria žmo­nės, ku­riais pa­ si­ti­kiu, ku­rių nuo­mo­nė man svar­bi, – šypsodamasi kalbėjo poetė. – Bet jei pa­sa­ky­čiau, kad ne­si­džiau­giu ši­ ta pre­mi­ja, tie­siog me­luo­čiau. Gal dėl to, kad ji man bu­vo vi­siš­kai ne­ ti­kė­ta. Aš net ne­ži­no­jau, kad esu pri­sta­ty­ta. Tik­rai ma­lo­nu. Ste­bė­ jau­si, kad šiais me­tais, net ne­ži­ nau ko­dėl, toks iš­skir­ti­nis dė­me­sys vai­kų li­te­ra­tū­rai, tuo pa­čiu ir man. Nie­kad ne­si­jau­čiau nu­skriaus­ta ar ne­pas­te­bė­ta, bet šie­met jau­čiuo­si la­bai pa­ma­lo­nin­ta.“ Dau­gy­bę poe­zi­jos rink­ti­nių, pje­sių vai­kams pa­ra­šiu­sią V.Pal­ čins­kai­tę ap­lan­kė­me jos na­muo­se An­ta­kal­ny­je. Jau tris­de­šimt me­tų poe­tė gy­ve­na va­di­na­ma­ja­me ra­šy­ to­jų na­me. Čia ka­dai­se ai­dė­jo Jus­ ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus, Al­gio Bal­ta­ kio, Jo­no Avy­žiaus bal­sai. Poe­tės kai­my­nys­tė­je dar te­be­gy­ve­na Ka­ zys Sa­ja, Ge­di­mi­nas Iso­kas. Įžen­gus į vi­dų ant vie­nų du­rų ma­ty­ti iš­trau­ka iš Bu­ra­ti­no nuo­ty­ kių – ten dar­bo kam­ba­rys. Sve­tai­ nė­je – gra­žiau­sios gė­lių puokš­tės, ku­rias at­siun­tė drau­gai. Su­sė­du­ sios lei­džia­mės į tą švie­sią poe­tės vai­kys­tę, ku­rio­je, kaip pa­ti sa­kė, ne­trū­ko žais­lų ir kny­gų. – Vio­le­ta, pir­mą sa­vo rink­ti­nę „Že­mė kė­lė žo­lę“ iš­lei­do­te bū­ da­ma sep­ty­nio­li­kos, jau pir­ ma­me kur­se. O ka­da pa­ra­šė­te pir­mą kū­ri­nį? Ka­da pra­dė­jo­te ei­liuo­ti? – Vai­kys­tė­je tė­vai man skai­ty­da­ vo ei­lė­raš­čius, pa­sa­kas. Vė­liau pa­ ti pra­dė­jau taip ne­ju­čia ei­liuo­ti. Išei­na ke­tu­rei­lis – ir aš lai­min­ga. Pas­kui pra­dė­jau rim­čiau dės­ty­ti sa­ki­nius. Bu­vau ket­vir­toj ar penk­ toj kla­sėj, kai pa­ra­šiau ei­lė­raš­ tį apie paukš­čių le­syk­lė­lę. Ži­no­ma, aš jo ne­tu­riu. Bet ta­da jį at­spaus­ di­no kaž­koks vai­kiš­kas laik­raš­tė­lis. Džiau­giau­si, nu­ta­riau, kad rei­kia ra­šy­ti to­liau. Ant­ras ei­lė­raš­tis bu­ vo apie Se­ne­lį Šal­tį, nes Ka­lė­dų Se­ ne­lis bu­vo už­draus­ta te­ma. Pa­ra­ šiau tą ei­lė­raš­tį ir taip su­ta­po, kad

Vai­kų ra­di­jo va­lan­dė­lė tu­rė­jo vai­ kų kū­ry­bos sky­re­lį. Nu­siun­čiau ei­ lė­raš­tį, jiems pa­ti­ko ir atė­jo jo įra­ šy­ti. Di­džiau­sias nu­si­vy­li­mas bu­vo, kad ma­no šuo, kai ati­tem­piau jį prie ra­di­jo im­tu­vo, ne­pa­ži­no ma­no bal­ so (šyp­so­si). Jo­kio įspū­džio, iš­sky­ rus ma­no tė­vus, tas ei­lė­raš­tis vei­ kiau­siai nie­kam ne­pa­da­rė. Ir ta­da ku­riam lai­kui ma­no me­nai bai­gė­ si. Bet vė­liau, ma­tyt, kas lem­ta, tai grįž­ta. Kaip da­bar sa­kau sa­vo skai­ ty­to­jams: pro­tin­gi žmo­nės su­si­ran­ da rim­tus dar­bus, o tie, ku­rie dirb­ti nie­ko ne­mo­ka, to­liau ra­šo ei­lė­raš­ čius. Aš esu iš tų (šyp­so­si).

Di­džiau­sias nu­si­ vy­li­mas bu­vo, kad ma­no šuo, kai ati­ tem­piau jį prie ra­di­ jo im­tu­vo, ne­pa­ži­no ma­no bal­so. – Iš pra­džių žen­gė­te į suau­gu­ sių­jų li­te­ra­tū­rą, ta­čiau vė­liau pa­su­ko­te į prie­šin­gą pu­sę. Iš kur tas no­ras ra­šy­ti vai­kams? – Pro­ziš­ki su­me­ti­mai. Tuo me­tu, kai ėjau į suau­gu­sių­jų li­te­ra­tū­rą, ša­lia ma­nęs bu­vo pui­kūs ra­šy­to­ jai, poe­tai, to­kie kaip Vla­das Šim­ kus, Ju­di­ta Vai­čiū­nai­tė, Si­gi­tas Ge­ da, ir ša­lia jų man pa­si­ro­dė, kad esu to­kia be­vil­tiš­ka. Gal­būt įgi­jau net tam tik­rą komp­lek­są. Ir ta­da iš pa­ są­mo­nės iš­lin­do min­tys ra­šy­ti vai­ kams. Pra­dė­jo sek­tis, bu­vo įdo­mu, nes tuo me­tu ne­bu­vo ei­lė­raš­čių su mies­to sti­lis­ti­ka, mies­to de­ta­lė­mis. O man mies­tas yra la­bai ar­ti­mas. Vis­kas, kas sie­ja­si su juo, man ar­ ti­miau nei gam­tos ste­buk­lai. – Kaip keis­ta tai gir­dė­ti. No­rit pa­sa­ky­ti, kad ne­va­žiuo­ja­te ten at­si­pa­lai­duo­ti ir ge­riau ren­ka­ tės mies­to gat­ves? – My­liu ir ger­biu gam­tą, bet jo­ je jau­čiuo­si tar­si su­var­žy­ta. Gal čia įta­kos tu­ri įsi­sun­kę vai­kys­tės džiaugs­mai: su­pi­ma­sis iki be­pro­ ty­bės ant me­ta­li­nių var­tų, stik­liu­ kų rin­ki­mas po­ka­rio gat­ve­lė­je Ža­ lia­kal­ny­je ir pan. Juo­kin­ga kam ir pa­sa­ky­ti, bet tas jaus­mas iš­li­kęs iki šiol. Tai­gi jei rei­kė­tų rink­tis, karš­tą va­sa­ros die­ną va­žiuo­ti su lauk­ne­ šė­liu į gam­tą ar pra­leis­ti ją dul­kė­ ta­me se­na­mies­ty­je, ei­čiau į dul­kė­ tą se­na­mies­tį (juo­kia­si). Ki­taip yra jū­ra. Gal dėl to, kad nuo anks­ty­vos vai­kys­tės bu­vau ve­ža­ma į Pa­lan­gą. – Vi­sad sa­kė­te, kad Han­so Chris­tia­no An­der­se­no pa­sa­kos jus la­bai ža­vi ir pa­da­rė di­de­lę įta­ką. Ar tai bu­vo pir­mo­ji jū­sų vai­kys­tės kny­ga? – Taip, tai bu­vo pir­ma kny­ga, ku­ rią ma­ma par­ne­šė į na­mus. Kar­ tais sa­kau, jei ne tos pa­sa­kos, gal ir pa­ti ne­bū­čiau pra­dė­ju­si ra­šy­ti. Vi­

sa, kas mįs­lin­ga, ko ne­ga­li su­pras­ti, per­pras­ti, vi­sa­da pa­lie­ka la­bai di­ de­lį įspū­dį. Pen­ke­rių me­tų vai­kas tų pa­sa­kų be­veik ne­sup­ran­ta, bet yra kaž­ko­kia ma­gi­ja. Au­gi su to­mis pa­ sa­ko­mis, vis dau­giau jo­se at­ran­di. Ir iki šiol jo­se at­ran­du ką nors nau­ ja. Vie­na ma­no mėgs­ta­mų pa­sa­kų, kaip pū­ga mies­te su­mai­šė iš­ka­bas. Žmo­nės, ku­rie ėjo į baž­ny­čią, pa­te­ ko į vieš­na­mį. Ar­gi neak­tua­lu mū­ sų gy­ve­ni­me, kai vi­sos ver­ty­bės ap­ vers­tos aukš­tyn ko­jo­mis? – Bet kaip su­do­min­ti šiuo­lai­ ki­nį vai­ką kny­go­mis, kai daž­no jų ge­riau­sias drau­gas da­bar yra kom­piu­te­ris? – Na, da­bar vai­kai ki­to­kie. Sun­ kiai juos su­vi­lio­si Ka­lė­dų Se­ne­liu ar tro­liais, su­pran­ta, kad čia iš­ mis­las. Bet yra to­kių, ku­rie dar ti­ ki. La­bai tai ver­ti­nu, nes jie il­giau iš­lai­ko vai­kys­tės iliu­zi­ją, sam­pra­tą, kad pa­sa­kos tu­ri baig­tis lai­min­gai. O kai ti­ki, tai taip ir bū­na. Ba­na­ lu taip sa­ky­ti, bet vis­kas pra­si­de­ da vai­kys­tė­je. Moks­lo įro­dy­ta, kad tri­jų sa­vai­čių kū­di­kiui dai­nuo­ja­ma mo­ti­nos lop­ši­nė tu­ri įta­kos jo es­ te­ti­niam vys­ti­mui­si. Šiais lai­kais įtrauk­ti vai­ką į kny­gų pa­sau­lį yra įvai­rių bū­dų, tuo tu­rė­tų už­siim­ti tė­vai, nes ta mei­lė kny­gai tu­ri bū­ ti die­gia­ma na­mie, mo­kyk­lo­je – jau tru­pu­tį per vė­lu. – Kaip daž­nai su­si­tin­ka­te su sa­ vo skai­ty­to­jais? Ko­kie daž­niau­ si jų klau­si­mai ir ką jums duo­da tie su­si­ti­ki­mai? – Pa­kan­ka­mai. Šį mė­ne­sį tu­rė­siu dvi iš­vy­kas – į Drus­ki­nin­kus ir Za­ ra­sus. Ma­no skai­ty­to­jų au­di­to­ri­ja, iš­sky­rus pa­sku­ti­nę kny­gą, yra pir­ mos-ket­vir­tos kla­sės. Vi­si la­bai ste­ bi­si ir kai ku­rie ne­ti­ki, kai pa­sa­kau, kad tie vai­kai la­bai pui­kūs, vi­si su­ si­ti­ki­mai praei­na la­bai ge­rai. Vai­ kams nė­ra ta­bu, jie klau­sia, ko tik no­ri. Daž­niau­siai, taip bu­vo prieš dvi­de­šimt me­tų, taip yra ir da­bar, – kiek tau me­tų ir kiek kny­gų pa­ra­ šei (juo­kia­si). Tie su­si­ti­ki­mai duo­da im­pul­so. Jau­tie­si esąs rei­ka­lin­gas. Ga­li ge­ riau per­pras­ti, kas vai­kams pa­tin­ ka. O pa­tin­ka jiems juo­kin­gi ei­lė­ raš­čiai, bet tai ne­reiš­kia, kad tu­ri juos vi­są­laik juo­kin­ti. Čia ir­gi toks pa­vo­jin­gas mo­men­tas. – Bet ku­ris pa­ra­šy­tas teks­tas yra bū­das ką nors pa­sa­ky­ti. Ką mė­gi­na­te pa­sa­ky­ti sa­vo skai­ty­ to­jams? – Ži­no­ma, no­ri ką nors pa­sa­ky­ti, tam jau vi­sa ta­vo pa­są­mo­nė pa­ ruoš­ta. Bet kai ra­šai, ne­gal­vo­ji, kad pa­ra­šy­siu apie tą ar aną, fi­ na­las bus toks ar ki­toks, tie­siog tas ei­lė­raš­tis pa­ts ta­ve ra­šo. Čia ta­ vo gy­ve­ni­mo bū­das. Daž­nai pra­de­ di ra­šy­ti ei­lė­raš­tį, bet ne­ži­nai, kuo jis baig­sis. O jei kar­tais ir ži­nai, jis bai­gia­si vi­siš­kai ki­taip. Čia kas nors, ma­tyt, ką no­riu pa­sa­ky­ti pa­

„„Svarbios: pirmoji V.Palčinskaitės vaikystės knyga buvo H.Ch.Anderseno

ti sau, o jei tai tin­ka ir tam vai­kui, ge­rai. Jei ne – ei­lė­raš­tis ne jam. Jei jau toj sri­ty dir­bi, va­di­na­si, ta­vy­je dar gy­ve­na tas vai­kas, vai­kys­tė, iš ku­rios tu dar neiš­li­pai. – O kas daž­niau vei­kia jū­sų kū­ ry­bą: ap­lin­ka ar vi­di­nė erd­vė? – Vi­di­nę erd­vę vei­kia ap­lin­ka. Kai ap­lin­ka drau­giš­ka, vis­kas pui­ku, ir vi­di­nė erd­vė ki­to­kia. Jei ap­lin­ka sle­ gian­ti, rei­kia la­bai daug va­lios, kad nuo jos at­si­tver­tum. Tu­ri už­si­da­ry­ ti sa­vo erd­vė­je su sa­vo ver­ty­bė­mis, nuo­sta­to­mis, ener­gi­ja, ir da­ry­ti tai, ką da­rai. Ne­ga­li pa­si­duo­ti. Ap­lin­ka ne­ga­li bū­ti vi­sa­da tau pa­lan­ki. – Ar kū­ry­bi­nės min­tys ga­li at­ eiti tie­siog ge­riant ry­ti­nę ka­vą ar val­gant su­muš­ti­nį? Apsk­ri­ tai, ko­kio­je ap­lin­ko­je at­si­ran­da joms erd­vės? – Ko­dėl ne? Net la­bai! (juo­kia­si). La­bai sma­giai man gal­vo­ja­si lėk­tu­ ve, oro uos­te. Ne tik to­dėl, kad tu­riu lai­ko, bet kaip sa­kau, tu­riu lais­vą sme­ge­nų dė­žu­tę nuo kas­die­ny­bės. Pas­te­bi dau­giau da­ly­kų ir stai­ ga pa­sau­lis ryš­kes­nė­mis spal­vo­mis su­ži­ba. Esi at­si­pa­lai­da­vęs, ir, kaip jau­ni­mas pa­sa­ky­tų, ma­ne vi­sa­ da „ve­ža“ nuo­ty­kis. Lai­min­giau­sia va­lan­da, kai gir­džiu per gar­sia­kal­ bį, kad pra­si­de­da įso­di­ni­mas. Ta­ da jau ži­nau, kad da­bar pra­si­de­ da nuo­ty­kis (juo­kia­si). Daug kar­tų bu­vo, kad ke­lio­nė­je gi­mė idė­ja, o ją įgy­ven­di­nau na­mie.

– Tai vi­sa­da tu­ri­te su sa­vi­mi pieš­tu­ką ir po­pie­riaus la­pą? – La­bai la­bai gai­liuo­si, kad per vi­ są gy­ve­ni­mą tų la­pų ne­tu­rė­jau. Bu­ vau leng­va­bū­dė, at­ro­dė, kad at­min­ tis vi­sa­da bus nuo­sta­bi ir nėr čia ko ra­šy­tis kaip ko­kiai se­nai te­tai. Din­ go la­bai daug smul­kių de­ta­lių, ku­ rios ei­lė­raš­čiui yra la­bai svar­bios. Gai­la, rei­kė­jo vis­ką ra­šy­ti. Bet kai esi jau­nas, ne­mąs­tai, pa­skui lai­ko ne­tu­ri. O vis­ką juk dar rei­kia ir su tam tik­ra nuo­tai­ka da­ry­ti. – O ko­kia nuo­tai­ka ku­riant daž­ niau­siai ly­di jus? – Kai pra­de­du, ly­di siau­bin­ga nuo­ tai­ka. Pyks­ti ant sa­vęs, kad ne­pa­ da­ry­si, kad blo­gai da­rai, kad rei­kia vis­ką mes­ti. Taip bu­vo su pa­sku­ti­ ne pro­zos kny­ga „Mu­zi­ka tro­liui“. Bet jau kai pra­dė­jau, taip įsi­jun­giau. Bu­vau to­kia lai­min­ga, kad tu­riu tiek daug lais­vės. Nes poe­zi­ja, dra­ma­tur­ gi­ja tu­ri rė­mus ir la­bai griež­tus. O čia ga­li da­ry­ti ką no­ri, kaip šuo, pa­leis­tas lau­kuo­se, džiau­gie­si vis­kuo (šyp­so­si). Kai įsi­va­žiuo­ji – pui­kus po­jū­tis. Pas­ kui atei­na la­bai blo­gas jaus­mas, kai bai­gi kny­gą. Ne­ži­nai, ge­rai ar blo­gai, skai­tys, ne­skai­tys ir pan. – To­kie jaus­mai ap­nin­ka ra­šant kny­gas. O sė­dint sa­lė­je ir ste­ bint jū­sų vai­di­na­mą pje­sę? – Vi­sad la­bai mė­gau sė­dė­ti sa­vo prem­je­ro­se. Ten vai­kai – ste­buk­las. Jie iš­rė­kia vis­ką, kas jiems ant dū­ šios. Pa­me­nu, bu­vo „Sep­ty­nių snie­


25

šeštadienis, balandžio 7, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

bu­vo įdo­miai gy­ven­ti „Lie­tu­čio pa­sa­ka“ Kas ten trep­si, kas ten šo­ka, Kas ten vaikš­čio­ja po sto­gą? Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Daug žyd­rų lie­taus nykš­tu­kų.

10 klau­si­mų V.Co­lo­lo Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Vie­na po­pu­lia­riau­sių pa­sau­ly­je in­ ter­ne­to sve­tai­nių per de­šimt­me­tį iš mi­li­jar­dų klau­si­mų iš­rin­ko de­šimt sun­kiau­sių. Šį­kart juos pa­tei­kė­me hu­mo­ris­tui, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ jui Vi­ta­li­jui Co­lo­lo.

Il­gos plo­nos jų ko­jy­tės, Žyd­ro stik­lo ke­pu­ry­tės. Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Žyd­ro stik­lo jų ba­tu­kai. O kiek­vie­nas ran­koj ne­ša Po ap­va­lų žyd­rą la­šą. Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Daug lie­tu­čio svie­di­nu­kų. Kuo grei­čiau į lys­vę ža­lią Pas plaš­ta­kę, pas gė­le­lę. Ci ku ca ku; tu ku tu ku, Sku­ba daug lie­taus nykš­tu­kų. V.Palčinskaitė

– Smagus nutikimas. Kalbant apie jūsų pačios gyvenimą – mėgs­ta­te ke­liau­ti. Ar daug tų ke­lio­nių bu­vo? – Per gy­ve­ni­mą – ne­ma­žai. Aš vi­ sa­da bui­ti­nį pa­to­gu­mą iš­kei­čiu į ke­lio­nę. Už­tat vie­nin­te­lė šia­me na­me esu ne­pa­kei­tu­si lan­gų, pro ku­riuos kiau­rai pu­čia (juo­kia­si). Bet kai su­si­ruo­šiu juos keis­ti, nu­ spren­džiu, kad ge­riau tuos pi­ni­gus pa­nau­do­siu ke­lio­nei. Iš­va­žiuo­ju, pa­vyz­džiui, pen­kioms die­noms į Vie­ną ar trims į Pa­ry­žių. Nors tai at­ro­do ba­na­lu, man to la­bai rei­kia. O ma­no lan­gai ir to­liau by­ra, bet aš lai­min­ga (juo­kia­si). – Ko­kia jū­sų gy­ve­ni­mo fi­lo­so­ fi­ja? Kas jums svar­bu? – Man vi­sa­da bu­vo svar­bu ne kiek ra­šy­ti, pa­ra­šy­ti, bet įdo­miai gy­ ven­ti. Tam iš­nau­do­ti šią die­ną,

pa­siim­ti, kas įma­no­ma. Nes me­ tams bė­gant ži­nai, kad lai­kas, ku­ ris tau skir­tas, gal­būt ne toks il­gas, kaip no­rė­tum. To­dėl ką ga­li, dar rei­kia pa­da­ry­ti da­bar. Bū­na, kad ap­nin­ka ir dep­re­sy­vios nuo­tai­kos, ne­vil­tis, bet jei į tai ne­si­lei­si, tam ne­pa­si­duo­si, gy­ven­si ly­di­mas ge­ros nuo­tai­kos, įdo­miai, va­di­na­si, dar ką nors ir pa­ra­šy­si. O jei la­bai no­ rė­si ra­šy­ti, bet to įdo­maus gy­ve­ni­ mo ne­bus, tai ir ne­pa­ra­šy­si. Ta­čiau įdo­mu­mas ne­bū­ti­nai reiš­kia iš­vy­ kas į ki­tas ša­lis. Tu Vie­ną ar Pa­ry­ žių ga­li iš­gy­ven­ti ir sa­vo kam­ba­ry. Su kny­ga, ge­ra mu­zi­ka, nuo­tai­ka, drau­gais, ku­rie dar li­kę, kar­tais už­ten­ka vie­no ma­lo­naus skam­bu­ čio – ir tu kaip ant spar­nų. – Kaip api­bū­din­tu­mė­te sa­ve kaip as­me­ny­bę? – Iš­sib­laš­kiu­si nuo­ty­kių ieš­ko­to­ ja (juo­kia­si). Nuo­ty­kiais va­di­nu ne tik ko­kius di­de­lius įvy­kius, ku­ rie ką nors pa­kei­tė. Yra smul­kiau­ sių, ku­rie tie­siog puo­šia gy­ve­ni­ mą. Pa­vyz­džiui, per šven­tę at­ne­šė man fir­ma nuo­sta­bią puokš­tę gė­ lių. Pa­dė­ko­jau už tai vi­sai ki­tiems. At­vi­ru­kas bu­vo vi­siš­kai nie­ko ne­ sa­kan­tis, tik tiek, kad jei­gu ga­lė­tu­ me, sės­tu­me į lėk­tu­vą ir šią die­ną bū­tu­me su ta­vim. Tu­riu ne vie­ną to­kį pa­žįs­ta­mą. Taip gra­žiai pa­dė­ ko­jau. Ma­nau, ma­no drau­gė Ka­na­ do­je ap­si­ver­kė ga­vu­si ma­no laiš­ką. O drau­gas iš Ško­ti­jos pa­skam­bi­no įsiu­tęs, ma­nė, kad ne­ga­vau gė­lių ir

kad fir­ma pa­si­ti­kė­ti ne­ga­li­ma. Juo­ kia­mės pu­sę nak­ties te­le­fo­nu.

Jei jau toj sri­ty dir­ bi, va­di­na­si, ta­vy­je dar gy­ve­na tas vai­ kas, vai­kys­tė, iš ku­ rios tu dar neiš­li­pai. – Štai jums ir ku­rio­ziš­kas nuo­ ty­kis. Kuo dar mėgs­ta­te už­ siim­ti? – Mėgs­tu klau­sy­ti mu­zi­kos, skai­ty­ ti kny­gas, bet to­kiais tar­pais, aud­ rin­gai. Kai pra­de­du, tai skai­tau vi­ są mė­ne­sį kas pa­kliū­va die­ną nak­tį. Pas­kui stai­ga mė­ne­sį ne­bes­kai­tau. Pas­kui vėl skai­tau. La­bai mėgs­tu kla­jo­ti ne­pa­žįs­ta­mo mies­to gat­vė­ mis. Daž­nai iš­va­žiuo­ju vie­na, nie­ kam nie­ko ne­pa­sa­kiu­si. O pa­skui su­si­grie­biu, jei kas nors nu­tik­tų, nie­kas ne­ži­no­tų, kur ieš­ko­ti. – Ką at­ran­da­te to­se gat­vė­se? Kas jus ten ža­vi? – Kiek­vie­no mies­to gat­vės skir­ tin­gos, vien tai ža­vi. At­ran­di ko­ kį ne­ti­kė­tą mu­zie­jų, su­tin­ki gat­vės klou­ną, mu­zi­kan­tą, be­na­mį šu­nį, ga­li iki be­ga­ly­bės džiaug­tis. Gat­ vė yra gat­vė, jo­je ver­da gy­ve­ni­mas. Pa­ti at­mos­fe­ra. Įei­ni į ko­kią ka­vi­ nai­tę, ta­ve už­kal­bi­na ne­pa­žįs­ta­ma mo­te­ris, ku­ri sė­di su už­ra­šų kny­ gu­te ir ką nors ra­šo. Ar gė­lių par­

– 2. Ar yra Die­vas? – Kad ir koks bū­tų – jis yra. Kas nors tik­rai yra aukš­čiau mū­sų, bet kaip jį pa­va­din­ti – kiek­vie­no as­me­ ni­nis rei­ka­las. – 3. Ar ge­riau bū­ti blon­di­ne? – Ne. Vy­rai bi­jo blon­di­nių. Jos ge­ rai tin­ka pa­žais­ti. Mak­si­mu­mas – kaip va­zo­ni­nės gė­lės. Bet nie­kas ne­ no­ri su jo­mis tuok­tis. – 4. Ko­kia die­ta pa­ti ge­riau­sia? – Ma­žiau ės­ti. Ar­ba pen­kis kar­tus per die­ną. – 5. Ar ten kas nors yra? – Yra. Ir ne vie­nas, jų daug. Jie ste­ bi mus ir juo­kia­si iš mū­sų. Kaip pa­ tar­lė­je. Jei­gu no­ri pra­juo­kin­ti Die­vą, su­pla­nuok ry­to­jaus die­ną. – 6. Kas gar­siau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je? – Ži­nau, no­ri­te, kad sa­ky­čiau Bil­ las Gat­te­sas. Vis dėl­to ma­nau, kad šiuo me­tu tas, kas dau­giau­sia pri­ si­dir­bo. Koks nors blo­giu­kas, te­ro­ ris­tas. Bu­vo Osa­ma bin La­de­nas. Ar­ba „Spa­mas“, nes siun­čia laiš­ kus vi­siems.

pasakos. Kaip sako pati poetė, jei ne jos, gal ir pati nebūtų pradėjusi rašyti. Simono Švitros nuotr.

guo­lių ir vie­no nykš­tu­ko“ prem­je­ ra. Yra da­lis, kur iš­le­pęs nykš­tu­kas skun­džia­si, kad jis varg­šas, ne­tu­ rė­jo ma­mos. Jam sa­ko­ma, kad tai ne­są­mo­nė, nes vi­si tu­rė­jo ma­mas. Klau­sia jo: tai kas ta­ve pa­gim­dė, jei ma­mos ne­tu­rė­jai? Nykš­tu­kas at­sa­ko: ma­ne pa­gim­dė tė­tis. Sa­lė­ je sė­dė­jo vy­ras, ant ke­lių lai­kan­tis vai­ką. Ir tas ma­žy­lis stai­ga pra­dė­jo plo­ti ir rėk­ti: tė­ve­li, tai juk tei­sy­bė, kad tu ma­ne pa­gim­dei?! Ša­lia sė­ dė­jo ma­ma, ku­ri to­kiu komp­li­men­ tu, ma­tyt, ne­la­bai li­ko pa­ten­kin­ta. O vi­sa sa­lė ėmė kva­to­ti.

– 1. Ko­kia gy­ve­ni­mo pra­smė? – Siek­ti džiaugs­mo ir lai­mės. Vis­ko pra­smė iš to gau­ti ma­lo­nu­mą.

duo­tu­vė­lė­je iš­si­kal­bi su gė­lių par­ da­vė­ja, ji nė žo­džio ang­liš­kai, aš nė žo­džio ita­liš­kai, bet mes la­bai il­gai kal­ba­mės (juo­kia­si). Tai ir­gi yra nuo­ty­kis. – Ar tu­rė­jo­te ka­da nors sa­vo sva­jo­nių są­ra­šą? Gal­būt vai­ kys­tė­je? – Vai­kys­tė­je ne. Tu­rė­jau die­no­raš­ tį, kaž­ka­da bu­vau jį ra­du­si. La­bai jau neį­do­mus. Vie­nais me­tais prieš Nau­juo­sius me­tus kaž­kur iš­gir­dau ar per­skai­čiau, kad rei­kia su­si­ra­ šy­ti de­šimt punk­tų, ką pa­da­ry­si ki­tais me­tais. Pa­si­ra­šiau. Nie­ko nei­šė­jo (juo­kia­si). Už­tat ir sa­kau, kad esu nuo­ty­kio žmo­gus, man be pla­no jau kai išei­na, tai išei­na. – Tu­ri­te min­čių, pla­nų, koks ki­tas jū­sų kū­ri­nys iš­vys die­ nos švie­są? – Rei­kia iš­va­žiuo­ti į nuo­ty­ki­nę ke­ lio­nę, tai tik­rai grį­šiu su min­tim. – Tai gal jau pla­nuo­ja­te ke­lio­ nę? – Dar ne­pla­nuo­ju, ne­bu­vo to­kių ga­ li­my­bių. Bet, ma­nau, kai gau­siu ši­tą pre­mi­ją, su­pla­nuo­siu (juo­kia­si). Taip linksmai baigėme pokalbį su miela, gero humoro jausmo nestokojančia V.Palčinskaite. Norisi palinkėti jai puikių kelionių, žavių idėjų ir įkvėpimo parašyti knygą, kokios, kaip pati sakė, dar neparašė.

– 7. Kas yra mei­lė? – Dvie­jų žmo­nių san­ty­kiai, įskai­ tant ir sek­są. – 8. Kur lai­mės pa­slap­tis? – Sa­vy­je. Kiek­vie­na­me žmo­gu­je as­ me­niš­kai, o ne kur nors ki­tur. – 9. Ar mi­rė To­ny Sop­ra­nas? – Jis nie­ka­da ne­mirs – jis am­ži­ nas! – 10. Kiek gy­ven­si? – Iki ry­to­jaus tik­rai gy­ven­siu, nes šian­dien va­ka­re ei­nu į ba­lių.


26

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Džia­zo pri­ma­do­na Ne­da Ma­lū­na­vi­čiū­tė švy­ti, – praė­ju­sią sa­vai­tę praū­žu­sia­me tarp­ tau­ti­nia­me Birš­to­no džia­zo fes­ti­va­ly­je jai bu­vo įteik­tas Di­dy­ sis pri­zas už sva­rų in­dė­lį į Lie­tu­vos džia­zą. Skulp­tū­rą su sa­vo at­ vaiz­du džia­zo pri­ma­do­na vos pa­kė­lė.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Pir­mą kar­tą tarp vy­rų, iki šiol Birš­to­no fes­ti­va­ly­je ga­vu­sių pri­zus, at­si­ra­do mo­te­ris. Kaip jau­čia­tės, Ne­da? – Pui­kiai! Jau­čiuo­si la­bai pa­ma­lo­ nin­ta. Esu la­bai lai­min­ga. Birš­to­ no džia­zo fes­ti­va­lio Di­dy­sis pri­zas man bu­vo di­de­lė staig­me­na. Sma­ gu, kai įver­ti­na. Aš 25 me­tus dai­ nuo­ju džia­zą. Kon­cer­ta­vau su Vil­niaus džia­zo kvar­te­tu – Vy­tau­tu La­bu­čiu, Leo­ ni­du Šin­ka­ren­ko, Ge­di­mi­nu Lau­ ri­na­vi­čiu­mi, Ole­gu Mo­lo­ko­je­do­ vu. Su tuo kvar­te­tu neiš­lip­da­vo­me iš au­to­bu­siu­ko 10 me­tų – žiau­riai daug tu­rė­jo­me kon­cer­tų. Eu­ro­po­ je esu ne­bu­vu­si tik Mal­to­je ir Kip­ re. Vi­sa Eu­ro­pa iš­mai­šy­ta. Ir ne tik Eu­ro­pa. Su dau­gy­be pro­jek­tų vi­są Ru­ si­ją per­va­žia­vau – tu­rė­jau gau­ sy­bę įvai­rių ir due­tų, ir trio, ir kvar­te­tų, ir kvin­te­tų. La­bai daug bu­vo ir vien­kar­ti­nių pro­jek­tų. O nuo 2006  m. ak­ty­viai kon­cer­tuo­ ju su „Mei­lės tri­kam­piu“ – Ole­ gu Dit­kovs­kiu ir Kos­tu Smo­ri­gi­nu. Vi­suo­se šiuo­se pro­jek­tuo­se – ir ma­ no sva­rus in­dė­lis. – Ar tuo pri­zu ap­si­džiau­gė jū­sų tė­vai, sū­nus Ma­tas? – Ma­no ar­ti­miau­si žmo­nės – vi­sa­ da už ma­ne. Taip, jie la­bai džiau­ gė­si. Ma­no gy­ve­ni­me, ma­tyt, vis­kas bu­vo už­prog­ra­muo­ta. Dar mo­ti­ nos įsčio­se ži­no­jau, kad bū­siu mu­ zi­kan­tė. Nuo sep­ty­ne­rių me­tų pra­ dė­jau lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą ir pa­te­kau į džia­zo liū­ną. Nuo pat ma­žens mo­kiau­si imp­ro­vi­zuo­ti ir ne­stan­dar­tiš­kai žiū­rė­ti į mu­zi­ką ir į gy­ve­ni­mą. Ma­no ma­ny­mu, gy­ve­ ni­mas yra džia­zas. Aš ne­ken­čiu tai­ syk­lių. – Tuomet nie­ka­da ne­ži­nai, ku­ rioj sto­ty iš­kri­si, ką pra­lo­ši ir ką iš­lo­ši. – Tai ir yra įdo­mu. Jei­gu vis­kas bū­ tų su­pla­nuo­ta, su­tvar­ky­ta ir su­dė­ lio­ta į len­ty­nė­les, bū­tų la­bai neį­do­ mu. O džia­ze ir gy­ve­ni­me nie­ka­da ne­ži­nai, kas bus.

„„Kaita: Ne­da – jau ne to­kia. Vie­no­kia – at­vi­ra ir nuo­šir­di, ta­čiau dau­ge­

lio pa­smerk­ta ir nu­teis­ta, ji bu­vo iki 40-ies. Vi­sai ki­to­kia – bran­gi­nan­ti kiek­vie­ną gy­ve­ni­mo va­lan­dą – ji yra da­bar, po 40-ies. 

Si­mo­no Švit­ros, Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

– Ma­tau, jūs pa­si­kei­tė­te. Jū­sų vi­dus. Išo­riš­kai iš­gra­žė­jo­te, ta­ čiau vie­no­kia Ne­da bu­vo iki ke­ tu­rias­de­šim­ties ir vi­sai ki­to­kia – po ke­tu­rias­de­šim­ties. – Taip. Sup­ra­tau, kad no­riu sau­go­ti sa­vo erd­vę – na­mus, as­me­ni­nį gy­ ve­ni­mą, ar­ti­mus žmo­nes. Anks­čiau ma­niau, kad ma­no nuo­šir­du­mas ir at­la­pa­šir­diš­ku­mas bus la­bai nau­ din­gi. Ma­niau, pub­li­ka my­li tuos, ku­rie nuo­šir­džiai at­vi­ri. Ka­dan­ gi ma­no gy­ve­ni­mas ne­bu­vo stan­ dar­ti­nis ir ab­so­liu­čiai ne­pa­na­šus į mi­li­jo­nus ki­tų gy­ve­ni­mų, dau­ge­ liui pa­si­ro­dė, kad la­bai ne­tei­sin­gai gy­ve­nu.

Ma­no po­žiū­ris į dau­ge­lį da­ly­kų ski­ria­si, jis ne toks, kaip dau­ge­lio tra­di­ci­nių šei­mų. To­dėl bu­vau ap­ kal­tin­ta ir nu­teis­ta už ne­tei­sin­gą, ne­tra­di­ci­nį gy­ve­ni­mo bū­dą. Ma­nau, kad gy­ve­nu sa­vo gy­ve­ni­mą, ir nie­kas ne­tu­ri tei­sės ma­nęs teis­ti, bet tai da­ ro iki šiol. Dėl to nu­spren­džiau nie­ kam ne­pa­sa­ko­ti, su kuo gy­ve­nu, su kuo mie­gu, su kuo ma­no sū­nus, ką jis vei­kia. Vis­kas. Ta­bu. – Va­di­na­si, vi­du­je jūs – dar ne­ lais­va, jei bi­jo­te žmo­nių teis­mų ir ko­men­ta­rų? – Gal. Ko ge­ro, aš iš­si­lais­vi­nu tik sce­no­je.

Anks­čiau ma­niau, kad ma­no nuo­šir­ du­mas ir at­la­pa­šir­ diš­ku­mas bus la­bai nau­din­gi. Ma­niau, pub­li­ka my­li tuos, ku­ rie nuo­šir­džiai at­vi­ri.

– Vis dėl­to koks – tas ne­stan­ dar­ti­nis – jū­sų po­žiū­ris į gy­ve­ ni­mą, daik­tus, ap­lin­ką? Po­žiū­ ris į san­tuo­ką – ji rei­ka­lin­ga ar ne­rei­ka­lin­ga, į šei­mą – ją rei­kia kur­ti ar ne­rei­kia? – Ma­nau, kad vy­ras, ly­giai kaip ir mo­te­ris, ga­li au­gin­ti vai­kus. Jis ga­li bū­ti la­bai ge­ras tė­vas ir pui­kiai užau­ gin­ti vai­ką. Aš tai su­pra­tau per sa­vo pa­tir­tį. Teig­ti, kad vai­kas pri­va­lo bū­ti tik su mo­ti­na, – ne­są­mo­nė. Aš už tai, kad žmo­gus ne­pra­ras­tų sa­vo­jo „aš“. Kad kiek­vie­nas žmo­ gus tu­rė­tų pa­si­rin­ki­mą. Kad jis ne­ bū­tų ap­kal­tin­tas ir nu­teis­tas už tai, kad ki­taip pa­siel­gė. Juk pa­sau­ly­je – dau­gy­bė žmo­nių, va­di­na­si, dau­gy­ bė gy­ve­ni­mo mo­de­lių. Nė­ra vie­nos to­bu­los san­tuo­kos mo­de­lio – jų mi­ li­jo­nai. Nie­kas ne­ži­no, ko­kia yra to­ bu­la šei­ma. Yra to­kių san­tuo­kų, kai vie­na pu­sė au­ko­ja­si dėl ki­tos pu­ sės kar­je­ros. Jei vy­ras da­ro kar­je­rą, žmo­na au­ko­ja­si – tai jos pa­si­rin­ ki­mas. Ji my­li tą žmo­gų – jam la­ bai pa­si­se­kė. Bet mo­te­ris ir­gi no­rė­ tų gy­ve­ni­me ką nors nu­veik­ti. – Bet vy­ras dėl jos ne­siau­ko­ja. Ta­čiau jū­sų sū­nus au­go su bu­ vu­siu jū­sų vy­ru. Va­di­na­si, dėl jū­sų kar­je­ros jis pa­siau­ko­jo? – Ma­no san­tuo­ka tru­ko pen­ke­rius me­tus, jos se­niai ne­bė­ra. Mes bu­ vom abu mu­zi­kan­tai, ir vie­nam rei­ kė­jo pa­si­trauk­ti iš mu­zi­kos. Ir pa­ si­trau­kė ma­no vy­ras, jis užau­gi­no sū­nų, ir aš už tai jam pa­mink­lą pa­ sta­ty­čiau. Aš esu lai­min­ga, kad la­ bai jau­na pa­gim­džiau sū­nų ir kad jis gi­mė iš be­ga­li­nės mei­lės. – Ar jū­sų sū­nus lin­kęs į mu­zi­ ką? Gal, kaip ir jūs, gro­ja flei­ta, gal – gi­ta­ra, pia­ni­nu?

– Ne. Jis nuo pen­ke­rių me­tų lan­kė „Ąžuo­liu­ko“ cho­rą. Po ket­ve­rių me­ tų pa­reiš­kė, kad mu­zi­kos ne­be­no­ri. – Tie­siog neį­ti­ki­ma, kad džia­ze jūs – jau 25-eri me­tai. Iš ko pa­ vel­dė­jo­te džia­zo ge­ną? – Ma­no tė­vas – mu­zi­kan­tas, gro­ jo sak­so­fo­nu ir klar­ne­tu „Tri­mi­te“, Te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo leng­vo­sios mu­ zi­kos or­kest­re. Bet jau 20 me­tų ne­ beg­ro­ja. Ma­no tė­vai vi­sa­da ma­ne pa­lai­kė. 16 me­tų išė­jau iš vi­du­ri­nės ir įsto­ jau į „Kelp­šą“ (Vil­niaus Juo­zo Tal­ lat-Kelp­šos kon­ser­va­to­ri­ja – red. pa­st.). Ten bu­vo la­bai ge­rai, mu­zi­ kan­tams ne­rei­kė­jo mo­ky­tis tų vi­sų ne­są­mo­nių – che­mi­jos, ma­te­ma­ti­ kos. Ba­lio Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­ lo­je mo­kiau­si dvie­jų spe­cia­ly­bių – stu­di­ja­vau kla­si­ką ir est­ra­dą. Vie­ no­je kla­sė­je gro­jau Mo­zar­tą, ki­to­je – džia­zą. Pau­lius Kon­cė ma­ne mo­ kė flei­ta gro­ti Mo­zar­tą, o Vla­di­mi­ ras Če­ka­si­nas mo­kė lau­žy­ti tai­syk­ les ir imp­ro­vi­zuo­ti. Nuo 16 me­tų ak­ty­viai at­lie­ku džia­zą, bet to nie­kas ne­ga­li su­pras­ ti. Ma­ne pra­dė­jo pa­žin­ti, kai už­dai­ na­vau po­psą. Kad iki to dar dai­na­ vau n me­tų, nie­kas ne­ži­no­jo. Aš į vis­ką žiū­riu la­bai rim­tai ir pro­fe­sio­na­liai – yra ge­ra mu­zi­ka ar­ba blo­ga. Žan­ras – ar tai džia­ zas, svin­gas, bi­bo­pas, dai­nuo­ja­mo­ji poe­zi­ja, po­psas, ar tai teat­ro, al­ter­ na­ty­vi, me­di­ta­ci­nė, an­derg­raun­do mu­zi­ka – ne­tu­ri reikš­mės. Tos pa­ čios dai­nos ga­li virs­ti gra­žio­mis ba­ la­dė­mis ar­ba at­virkš­čiai. Pa­leisk šlykš­tų rit­mą – ir bus bum­či­kai. – Klau­san­tis jū­sų ir O.Dit­kovs­ kio kon­cer­to, at­ro­do, kad jūs – kaip vie­nas kumš­tis. – Mes su Ole­gu esam la­bai ge­ ri bi­čiu­liai. Ga­lim nu­lėk­ti į ki­ną, į spek­tak­lį, į miš­ką, aš jį kar­tais nu­ si­tem­piu į ko­kį nors džia­zo kon­cer­ tą. Pa­gal zo­dia­ką mu­du – Avi­nai. Sa­ko, Avi­nai mo­te­rys ir vy­rai la­ bai ski­ria­si. Bet mu­du su Ole­gu net dar­žo­ves tas pa­čias mėgs­tam! Žiau­riai svar­bu, kad mums daug kas su­tam­pa. To­dėl, kai kar­tu mu­ zi­kuo­ja­me, su­pran­ta­me bend­rą tiks­lą – ga­lu­ti­nį dai­nos re­zul­ta­tą. Jį vie­no­dai ma­to­me. Kai par­tne­ riai, dar prieš gro­da­mi dai­ną, ži­ no, kaip ji tu­ri skam­bė­ti ir kaip tu­ ri baig­tis, – tai daug. Mes su Ole­gu re­zul­ta­tą ma­to­me pa­na­šiai. Dėl to mums leng­va. – Ar tarp džia­zo mu­zi­kan­tų yra kon­ku­ren­ci­jos, pa­vy­do? – Vi­sur to yra. At­ro­do, kad džia­zo me­ko­je – itin in­te­li­gen­tiš­ki, šven­ti žmo­nės, ku­rie nie­kam nie­ko ne­pa­ vy­di ir jo­kių int­ri­gų ne­rez­ga. Me­ne yra to­kių int­ri­gų! Su­si­du­ri – neį­ ma­no­ma to iš­veng­ti. – Džia­zo mu­zi­kan­tai – dau­giau­ sia vy­rai. Kaip jie žiū­ri į jus?


27

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Ne­da: „Aš ne­ken­čiu tai­syk­lių“ – Ne­ži­nau, kaip jie žiū­ri. Man pa­ čiai bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti. Ta­čiau jo­kios džia­zo vy­rų disk­ri­man­ci­jos ne­jau­čiu. Pa­ty­riau, kad su vy­rais daug pa­pras­čiau ne­gu su mo­te­ri­ mis bend­rau­ti, gro­ti, bend­ra­dar­ biau­ti. Vy­rai ne­pai­so, ką tu su kuo da­rai. Jie žiū­ri, ką tu su­ge­bi sce­no­ je. Jiems svar­bu, kad ge­rai pa­gro­ tum, pa­dai­nuo­tum. Pa­sau­ly­je la­bai daug ge­rų džia­ zo at­li­kė­jų ir vy­rų, ir mo­te­rų, į ku­ riuos ga­lė­čiau ly­giuo­tis, iš ku­rių ga­lė­čiau pa­si­mo­ky­ti. Ta­čiau ma­no sie­kia­my­bė – bū­ti sa­vi­mi, iš­si­skir­ti iš ki­tų. Me­ne tu­ri bū­ti in­di­vi­dua­ly­ bė, ki­taip pra­ding­si, iš­nyk­si. – Koks mėgs­ta­miau­sias jū­ sų kū­ri­nys, ku­rio ga­li­te iš­ti­sai klau­sy­tis? – To­kio kū­ri­nio nė­ra. Esu kaip tas bat­siu­vys – be ba­tų. Grįž­tu na­mo ir džiau­giuo­si, kad ga­liu bū­ti ra­my­bė­ je. Net po kon­cer­to įsė­du­si į ma­ši­ ną neį­jun­giu ra­di­jo – kad pail­sė­čiau nuo mu­zi­kos. Ži­no­te, kaip mu­zi­ kan­tai sa­ko – „S detst­va ne­na­vi­žu mu­zy­ku“ („Nuo vai­kys­tės ne­ken­ čiu mu­zi­kos“)? Jei­gu 24 va­lan­das per pa­rą gy­ven­čiau tik su mu­zi­ ka, nu­mir­čiau. Ar­ba se­niai bū­čiau išė­ju­si iš pro­to. Vi­sur tu­ri bū­ti pu­ siaus­vy­ra. Ly­giai taip ir pro­fe­si­jo­je – tu­ri at­ras­ti lai­ko ir vie­tą, kur nuo jos pail­sė­ti.

– be­pras­my­bė. Bū­na to­kių si­tua­ci­ jų, kai žmo­nės ta­ve ne vi­sa­da prii­ ma. Pa­vyz­džiui, už­da­ri va­ka­rai. Už­da­ras va­ka­ras pri­klau­so tik nuo pub­li­kos.

Aš į vis­ką žiū­riu la­bai rim­tai ir pro­ fe­sio­na­liai – yra ge­ra mu­ zi­ka ar­ba blo­ga. Žan­ ras ne­tu­ri reikš­mės. – Ar jums ga­li­ma tai­ky­ti po­sa­ kį „ma­no na­mai – ma­no tvir­to­ vė“? – Taip yra. Ma­no na­mai – tai oa­ zė, ku­rio­je tu­riu pa­bū­ti vie­na. Nes­ce­ni­nę gy­ve­ni­mo pu­sę no­riu pra­leis­ ti ki­taip. To­dėl, kad la­bai pa­vargs­tu. Ma­no pro­fe­si­ja įpa­rei­go­ja bū­ti tarp žmo­nių, la­bai daug ener­gi­jos tu­riu ati­duo­ti vi­siš­kai sve­ti­miems žmo­ nėms. Pas­kui kur nors tu­riu at­si­gau­ ti – vėl pa­si­krau­ti tos ener­gi­jos. To­dėl kar­tais ren­kuo­si ra­my­bę, ty­lą. Net­gi sve­čių ne­kvie­čiu į na­mus – ne­no­riu.

Jau ne­be­pa­ken­čiu va­ka­rė­lių, vi­ so­kių su­si­bū­ri­mų. Tie­siog ne­be­no­ riu švais­ty­ti lai­ko ne­rei­ka­lin­giems da­ly­kams. Va­ka­rė­liuo­se ma­tau la­ bai daug be­pras­my­bės. Ne­kal­bu apie tuos su­si­bū­ri­mus, kur ren­ka­si, ką nors šven­čia ma­no ge­ri drau­gai, ko­le­gos. Bet ei­ti links­min­tis į nak­ti­ nį klu­bą – ne. Tai – be­pras­my­bė. La­bai no­rė­jau to­kio bu­to, ko­kį tu­ riu. Ši ma­no sva­jo­nė iš­si­pil­dė. Na­ me gy­ve­na tik trys šei­mos. Ma­no kai­my­nai – be ga­lo ty­lūs. Kai nu­si­ pir­kau ten bu­tą, jie bai­siai iš­si­gan­

do, – esą rink­sis bo­he­ma, bus daug cheb­ros, iš­ti­sai gros mu­zi­ka, per lan­gus sklis triukš­mas. Nie­ko pa­ na­šaus – jie ma­nęs ne­gir­di. Nak­ tį grįž­tu, įsė­li­nu ty­liai į na­mus, šmurkšt į lo­vą ir mie­gu. – Bet tur­būt taip bū­na po pui­ kiai praė­ju­sio kon­cer­to? O ta­ da, kai tarp mu­zi­kan­to ir pub­ li­kos neat­si­ran­da ry­šys? – Kai vi­są sa­vo ener­gi­ją ati­duo­ di pub­li­kai, o ji lie­ka abe­jin­ga, no­ ri­si nu­si­šaut. Tai, ką da­rei sce­no­je,

– Ar neat­si­bo­do skai­čiuo­ti įmo­ kų už bu­tą, ar sle­gia bu­to pa­ sko­la? – Sle­gia, bet da­bar vi­si taip gy­ve­ na. Tik vie­ni tu­ri iš ko su­si­mo­kė­ti įmo­ką, ki­ti – ne. Aš kol kas už­dir­ bu, to­dėl ga­liu su­si­mo­kė­ti tą įmo­ ką. Ir dar ga­liu ka­vi­nė­je už­si­sa­ky­ti bak­la­ža­nų sa­lo­tų. Ta­čiau va­žiuo­ ti pail­sė­ti į Tai­lan­dą – ne, ši­to sau leis­ti ne­ga­liu. Bet iš to ne­da­rau pro­ble­mų. Ma­no drau­gai tu­ri pui­kias so­dy­bas, ten daug ge­riau pail­sė­siu ne­gu Tai­lan­de. Į gy­ve­ni­mą pra­dė­jau žiū­rė­ti pa­ pras­čiau. Jei ta­ve ri­bo­ja fi­nan­sai ir ne­ga­li ko nors da­ry­ti, na, ir vel­niai ne­ma­tė. Ne­da­ryk. Va­di­na­si, taip lem­ta – tu­ri ne­šti to­kį kry­žių. Kai pa­sve­riu sa­vo prio­ri­te­tus, o man pir­mo­je vie­to­je – san­ty­kiai su sce­nos par­tne­riais, ko­le­go­mis, drau­gais, ma­no pro­fe­si­ja, ku­rią be ga­lo my­liu ir die­vi­nu, čia – vis­kas aukš­tu­moj. Tu­rė­čiau šo­ki­nė­ti iš lai­ mės. O kad kas nors ne­pa­si­se­kė, kas nors sle­gia – fi­nan­si­nė įmo­ka ar tai, kad ne­ga­liu nu­va­žiuot į Tai­lan­dą, – nie­kai, to nie­ka­da ne­nus­vers mei­lė ir dva­si­nis ry­šys.


28

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Lie­tu­vos jau­nių (iki 18 metų) le­do ri­tu­lio rink­ti­nė Olan­di­jo­ je vyks­tan­čia­me pa­ sau­lio čem­pio­na­te ne tik gal­vo­ja apie per­ga­les ir bū­si­ mus var­žo­vus. Jau­ nie­ji spor­ti­nin­kai nie­ka­da ne­pa­mirš­ta kny­gų, kom­piu­te­rių ir šach­ma­tų.

„„Stra­te­gai: R.Ba­zys ir D.Mi­ka­laus­kas lais­va­lai­kį daž­niau­siai lei­džia pa­lin­kę prie šach­ma­tų len­tos. 

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Lai­ko ran­da ir moks­lams Man­tas Stan­ke­vi­čius He­ren­ve­nas (Olan­d i­ja)

Išt­rū­ko į mies­tą

„Su­sė­da­me kam­ba­riuo­se ir žai­ džia­me „Coun­ter-Stri­ke“, kar­ tais iš­si­trau­kia­me kor­tas ir pa­žai­ džia­me po­ke­rį, – apie lais­va­lai­kį po rung­ty­nių pa­sa­ko­jo puo­lė­jas Do­ mi­ny­kas Deks­nys. – Vi­sus kom­ piu­te­ri­nius žai­di­mus žai­džia­me kar­tu. Kai pa­bos­ta, pri­si­jun­gia­me prie so­cia­li­nių tink­lų, su­si­ra­ši­nė­ ja­me su drau­gais.“ Pa­sak jau­no­jo le­do ri­tu­li­nin­ko, ma­ža­me Olan­di­jos mies­te­ly­je Jau­rė­ je, ku­ria­me ap­gy­ven­din­ta vi­sa rink­ ti­nė, dau­giau nė­ra ką veik­ti. „Kar­tais išei­na­me pa­si­vaikš­čio­ti. Marš­ru­ tas trum­pas – iki par­duo­tu­vės ar­ ba grei­to­jo mais­to res­to­ra­no ir at­gal į vieš­bu­tį, – šyp­so­jo­si D.Deks­nys. – Tie­sa, vie­ną kar­tą bu­vo­me nu­va­ žia­vę į He­ren­ve­ną, ku­ria­me žai­džia­ me rung­ty­nes, ap­si­žiū­rė­ti. Tre­ne­riai apie tai net ne­ži­no­jo – nu­va­žia­vo­me ir grį­žo­me au­to­bu­su.“ D.Deks­nys pa­sa­ko­jo, kad He­ren­ ve­nas – gra­žus mies­te­lis, ku­ria­ me gy­ve­na la­bai ma­lo­nūs žmo­nės. „Aps­tul­bo­me pa­ma­tę gat­vė­se tiek daug dvi­ra­čių. Čia jų dau­giau ne­gu au­to­mo­bi­lių, sun­ku ne­tgi vaikš­čio­ti, nes ga­li koks be­pro­tis dvi­ra­ti­nin­kas par­trenk­ti“, – juo­kė­si puo­lė­jas.

„Gy­ve­ni­mo są­ly­gos – ge­ros. Gir­ dė­jo­me, kad skun­dė­si Olan­di­jos rink­ti­nė. Aš ir­gi skųs­čiau­si, jei­ gu vieš­bu­ty­je rei­kė­tų mie­go­ti tri­se ant dvie­jų lo­vų, – sa­kė D.Deks­nys. – O mums vis­kas la­bai ge­rai. Ga­li­ me ir pail­sė­ti, ir nu­si­praus­ti, ži­no­ ma, šiek tiek pro­ble­mų tu­ri­me dėl mais­to. Ne­sa­me pa­ten­kin­ti. Ra­cio­ nas tik­rai ne­di­de­lis.“

Svar­b iau­s ia, pa­sak D.Deks­ nio, kad vieš­bu­ty­je yra in­ter­ne­ tas. „Tai yra la­bai di­de­lis pra­na­ šu­mas. Ne vi­si ko­man­dos žai­dė­jai at­si­ve­žė kom­piu­te­rius, ta­čiau da­ li­ja­mės jais, ne­gai­li­me. O žai­di­mai, ma­no ma­ny­mu, šiek tiek pri­si­de­da prie ko­man­dos vie­ni­ji­mo. Juk sė­ di­me vi­si kar­tu, po­kštau­ja­me, ku­ ria­me ge­rą at­mos­fe­rą“, – kal­bė­jo D.Deks­nys.

Pak­laus­ti, ar į Olan­di­ją at­si­ve­žė nors vie­ną kny­gą, vai­ki­nai pra­dė­jo kva­to­tis. „Su kny­go­mis mū­sų kam­ ba­ry­je la­bai sun­ku. Ne­mėgs­tu skai­ ty­ti kny­gų. Man re­gis, vie­nin­te­lė ma­no skai­ty­ta kny­ga – „Bem­bis“. Ją per­skai­čiau vai­kys­tė­je. Jei­gu no­ ri­te dau­giau su­ži­no­ti apie kny­gas, rei­kė­tų užei­ti į kam­ba­rį, ku­ria­me gy­ve­na Vai­do­tas Ras­te­nis“, – šyp­ te­lė­jo R.Ba­ce­vi­čius.

Da­lius Mi­ka­laus­kas:

Fil­muo­ja do­ku­men­ti­ką

Lais­va­lai­kis – kny­goms

Trūks­ta bul­vių?

Pui­kiai su­pran­tu, kad, be le­do ri­tu­ lio, tu­riu dar ko nors siek­ti. Aš ren­kuo­si moks­lą. Pir­mo­mis die­no­mis Olan­di­jo­je dau­giau­sia skun­dų dėl mais­to pa­ žė­rė vy­riau­sio­jo tre­ne­rio asis­ten­ tas Ge­na­di­jus Chu­tar­co­vas iš Bal­ ta­ru­si­jos. „Ge­na mirs be bul­vių“, – juo­kė­si vi­si. Ta­čiau po ku­rio lai­ko tre­ne­ris pri­pra­to prie ry­žių ir ma­ka­ro­nų, o kai iš­girs­da­vo juo­ką apie bul­ves, tuoj su­šuk­da­vo: „Ne­nu­mir­siu, aš lie­tu­vis.“

„Su sa­vo kam­ba­rio drau­gu Da­ nie­liu­mi (Bog­dziu­liu – red. pa­st.) neį­si­vaiz­duo­ja­me gy­ve­ni­mo vieš­ bu­ty­je be kom­piu­te­rio, – kal­bė­jo gy­nė­jas Ro­kas Ba­ce­vi­čius. – Kar­ tais bū­na, kad sto­gas nu­čiuo­žia, ir pra­de­da­me vie­nas su ki­tu bend­ rau­ti „Sky­pe“, nors sė­di­me ša­lia. Bū­na, kad pra­de­da­me dai­nuo­ti.“ Vie­na mėgs­ta­miau­sių D.Bog­ dziu­lio dai­nų, kaip jis pa­ts pa­sa­ko­ jo, – sek­sua­li uk­rai­nie­tiš­ka dai­nuš­ ka. „Jis su ja ir ke­lia­si, ir už­mie­ga, – juo­kė­si R.Ba­ce­vi­čius. – Kar­tais vie­nas ki­tą fil­muo­ja­me mo­bi­liai­ siais te­le­fo­nais, kai ku­ris nors mie­ go­da­mas knar­kia. Da­bar re­zul­ta­tas yra 1:1, nes Da­ny­la (taip ko­man­dos drau­gai va­di­na D.Bog­dziu­lį – red. pa­st.) ma­ne pri­ga­vo knar­kian­tį au­ to­bu­se, o aš jį vė­liau vieš­bu­ty­je. Pa­ da­riau net ke­lis dub­lius.“

Nuo­ro­da bu­vo tei­sin­ga. Tik užė­jus į kam­ba­rį, ku­ria­me gy­ve­na gy­nė­ jas V.Ras­te­nis, akys kryps­ta į sta­ lą, nu­krau­tą kny­go­mis. „At­si­ve­žiau įvai­riau­sių, dau­gu­ma jų – mo­kyk­ li­nės. Rei­kia mo­ky­tis, kol esu Olan­ di­jo­je, kad neat­si­lik­čiau nuo moks­ lo drau­gų. Įsi­me­čiau ke­lias kny­gas ir lais­va­lai­kiui“, – kal­bė­jo le­do ri­ tu­li­nin­kas, o jo kam­ba­rio drau­gai juo­kė­si. „Ge­rai, ne­si­juo­ki­te, žmo­gus kny­ gas skai­to, – sa­vo ko­man­dos drau­ gus ban­dė tram­dy­ti var­ti­nin­kas Do­na­tas Žu­ko­vas. – Ma­tau, kad jis per po­rą die­nų per­skai­tė pu­sę kny­ gos. Šau­nuo­lis.“ Gre­ta sė­din­tis še­šio­lik­me­tis Ro­ kas Ba­zys taip pat ne­su­si­lai­kė ir pa­si­gy­rė: „O ar ga­liu pa­si­gir­ti, kad esu per­skai­tęs kny­gą apie Karl­so­ ną?“

„„Laisvalaikis: laiką tarp rungtynių jaunieji ledo ritulininkai išnaudoja miegui, ekskursijoms ir net lytiniam švietimui.

Kai juo­kai ap­ri­mo, V.Ras­te­nis pri­si­pa­ži­no ne­lai­kan­tis sa­vęs di­ džiau­siu moks­liu­ku ko­man­do­je. „Tie­siog lais­va­lai­kiu skai­tau kny­ gas. Fi­zi­kos už­da­vi­nių kol kas ne­ spren­džiu, bet, čem­pio­na­tui įsi­ bė­gė­jus, rei­kės pri­sės­ti ir prie jų“, – sa­kė le­do ri­tu­li­nin­kais. Šach­ma­tų did­meist­riai

Šach­ma­tai. Dar vie­nas lais­va­lai­kio lei­di­mo bū­das. „Štai ši­tie keis­tuo­ liai nuo­lat šach­ma­tais žai­džia, – pirš­tu į R.Ba­zį ir Da­lių Mi­ka­laus­ ką, ku­ris ne kar­tą yra da­ly­va­vęs ir fi­zi­kos olim­pia­do­se, dū­rė D.Žu­ko­ vas. – Kar­tą pa­bu­dau ant­rą va­lan­ dą nak­ties, o jie šach­ma­tais žai­ džia. Net iš­si­gan­dau.“ D.Mi­ka­laus­kas tei­gė, kad fi­zi­ka do­mi­si, nes šis moks­las jam pa­tin­ ka. „Pui­kiai su­pran­tu, kad, be le­do ri­tu­lio, tu­riu dar ko nors siek­ti. Aš ren­kuo­si moks­lą, – kal­bė­jo D.Mi­ ka­laus­kas. – Juk le­do ri­tu­li­nin­ko kar­je­ra ga­li ir ne­su­sik­los­ty­ti, to­ dėl mo­kau­si fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­ kos. Man pa­tin­ka tiks­lie­ji moks­lai. O šach­ma­tais žai­džia­me, nes dau­ giau nė­ra ką veik­ti. Au­to­bu­se nie­ ko ge­res­nio ne­su­gal­vo­jo­me. Kar­tais šach­ma­tus kei­čia­me šaš­kė­mis, ta­ čiau prie šach­ma­tų pri­pra­tau vai­ kys­tė­je, kai tek­da­vo žais­ti su se­ne­ liu.“


29

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Du teat­ro de­šimt­me­čiai

Ar te­ko ka­da ma­ty­ti ser­vi­zus, va­zas, ku­ rie ka­dai­se puošė Ru­si­jos karū­nuotų as­menų rūmus? O ar­ti­miau su­si­pa­ žin­ti su italų, is­panų, fla­mandų, olandų, austrų ir vo­kie­čių ta­py­ba? „Vil­niaus die­na“ siū­lo išs­kir­ tinę ga­li­mybę vi­sa tai iš­vys­ti ne­mo­ka­mai.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Vals­ty­bi­nis Vil­niaus ma­ža­sis teat­ ras – jau ne vai­kas ir ne paaug­lys – per­žengė per dvi­de­šimt­metį. Teat­re su­reng­to­je šventė­je bu­vo pri­sta­ty­ta apie jį iš­leis­ta kny­ga, o jo įkūrėjas ir il­ga­me­tis va­do­vas re­ži­sie­rius Ri­mas Tu­mi­nas – pa­ gerb­tas.

„„Lo­by­nas: Ja­co­bo Sa­mue­lio Be­cko pa­veiks­las „Med­žioklės trofė­jai ir

šuo“ – tik vie­nas iš dau­ge­lio, ku­riuos iš­vy­si­te Rad­vilų rūmuo­se.



Rad­vilų rūmų ar­chy­vo nuo­tr.

Por­ce­lia­nas ir dailės še­dev­rai

lo­mis. Dar­bai at­spin­di dailės sti­lių kaitą nuo re­ne­san­so iki ro­man­tiz­ mo ir rea­liz­mo. Rad­vilų rūmų mu­ zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mo­je pa­ro­do­je „Eu­ro­pos ša­lių dailė XVI–XIX a.“ pri­sta­to­ma šios ko­lek­ci­jos ver­tin­ giau­sia da­lis – 77 ta­py­bos kūri­niai. Pa­sak pa­ro­dos ku­ra­torės Da­lios Ta­ran­daitės, vėly­va­jam italų Re­ ne­san­sui pa­ro­do­je at­sto­vau­ja žy­ maus Kre­mo­nos ta­py­to­jo, gar­sios dai­li­ninkų di­nas­ti­jos at­sto­vo An­ to­nio Cam­pi pa­veikslė­lis „Šven­to­ sios mo­te­rys prie Kris­taus ka­po“. Ma­nie­riz­mo – pe­rei­na­mo­jo iš Re­ ne­san­so į ba­roką lai­ko­tar­pio – dailės bruo­žai ryškūs Ro­mos ta­py­to­ jo Mar­cel­lo Ve­nus­ti „Pie­to­je“, ku­ri nu­ta­py­ta pa­gal Mi­che­lan­ge­lo Buo­ nar­ro­ti pie­šinį.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Karū­nuotųjų ser­vi­zai

Tik šian­dien su ba­land­žio 7-osios „Vil­niaus die­nos“ nu­me­riu ga­li­ te ne­mo­ka­mai ap­si­lan­ky­ti Rad­vilų rūmų mu­zie­ju­je, kur eks­po­nuo­ja­ mos dvi pa­ro­dos: „Sankt Pe­ter­bur­ go im­pe­ra­to­riš­ka­sis po­rce­lia­nas“ ir „Eu­ro­pos ša­lių dailė XVI–XIX a.“. Pir­m o­je pa­ro­d o­je pri­s ta­to­ ma apie 200 eks­po­natų, su­kurtų puo­selė­jant ge­riau­sias Pe­ter­bur­ go po­rce­lia­no mo­kyk­los tra­di­ci­jas. Eks­po­nuo­ja­mo­je ko­lek­ci­jo­je pa­ ma­ty­si­te švy­tin­čių ca­rinės Ru­si­jos me­no pa­vyzd­žių: ser­vizų an­samb­ lių, vazų, figū­ri­nių kom­po­zi­cijų, puo­šu­sių karū­nuotų as­menų rūmų sa­les, ka­bi­ne­tus. Taip pat galė­si­te ap­žiūrė­ti ir agi­ta­ci­nio me­no dir­bi­ nių, skel­bu­sių ša­lies re­vo­liu­ci­nius po­ky­čius, rep­li­kas. „Im­pe­ra­to­riš­ka­sis po­rce­lia­no fab­ ri­kas Sankt Pe­ter­bur­ge va­di­na­mas rusų kultū­ros pa­ži­ba. Dau­giau kaip pust­re­čio šimt­me­čio trun­kan­ti jo veik­la neat­sie­ja­ma nuo Ru­si­jos is­ to­ri­jos, o jo pro­duk­ci­ja yra uni­ka­lus mies­to po­rce­lia­ni­nis met­raš­tis. Rusų po­rce­lia­no še­dev­rai, su­kur­ti fab­ri­ko meistrų, dai­li­ninkų ir skulp­to­rių, eks­po­nuo­ja­mi did­žiuo­siuo­se pa­sau­ lio mu­zie­juo­se. Dėl teisės jų įsi­gy­ti ko­lek­ci­nin­kai var­žo­si pres­ti­ži­niuo­ se „Sot­he­by“ ir „Chris­tie“ auk­cio­ nuo­se“, – pa­sa­ko­jo me­no pro­jektų di­rek­torė Svet­la­na Ša­ba­no­va. Sankt Pe­ter­bur­go pei­za­žai

Im­pe­ra­to­riš­ko­jo po­rce­lia­no fab­ri­ ko pro­duk­ci­ja dau­giau nei pu­sant­ro šimt­me­čio puošė Ro­ma­novų dvarų in­ter­jerą, kėlė vi­suo­tinį su­si­žavė­ jimą su­dėtin­go­mis tech­no­lo­gi­ jo­mis, ra­fi­nuo­tu at­li­ki­mo meist­ riš­ku­mu. Po 1917 m. re­vo­liu­ci­jos fab­ri­ko la­bo­ra­to­ri­jo­je bu­vo ku­ria­ mas kiek ki­toks, orien­tuo­tas į šian­ die­nos po­rei­kius, po­rce­lia­nas, so­ vietų Ru­si­jo­je pri­pa­žin­tas kaip me­ninės ko­kybės eta­lo­nas.

Olandų, prancūzų drobės

Im­pe­ra­to­riš­ka­sis po­rce­lia­no fab­ri­kas Sankt Pe­ter­bur­ge va­di­na­mas rusų kultū­ros pa­ži­ba.

Vėliau įmonė pra­dėjo gai­vin­ ti išs­kir­ti­nio po­rce­lia­no, ga­min­to kla­si­ki­niam in­ter­je­rui ir šven­ti­nio sta­lo puo­šy­bai, kūri­mo tra­di­ci­jas. Aukš­čiau­sios kva­li­fik ­ a­ci­jos meist­ rai ėmėsi at­kur­ti žy­miau­sius XVIII–XX a. kūri­nius. Šian­dien juos ga­li­ma pa­ma­ty­ti fab­ri­ko mu­zie­ju­je, ta­pu­sia­me Er­mi­ta­žo pa­da­li­niu. Italų ba­ro­ko kūri­niai

Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus Va­karų Eu­ro­pos ta­py­bos rin­ki­ny­je yra per 300 kūri­nių, su­pa­žin­di­nan­čių su italų, is­panų, fla­mandų, olandų, austrų ir vo­kie­čių ta­py­bos mo­kyk­

Is­panų ta­py­bos ko­lek­ci­jo­je dėmesį pa­trau­kia Sa­ra­go­sos dai­li­nin­ ko Fran­cis­co Ximé­ne­zo drobė „Šv. Ma­ri­ja Mag­da­lietė“. Pui­kus austrų ba­ro­ko pa­vyz­dys – Jo­han­no Mi­ chae­lio Rott­may­rio mo­nu­men­ta­li drobė „Lo­tas su duk­te­ri­mis“. Pa­ro­do­je yra ir olandų dai­li­ninkų – Clae­so Jans­zo van der Wil­li­ge­no, Ja­ no van Bor­che­loo, Dir­ko van Ber­ge­ no ir kt. – darbų. Taip pat prancūzų dai­li­nin­ko Clau­de’o Lor­rai­no ne­ži­ no­mo pa­sekė­jo nu­ta­py­tas „Ita­li­jos gam­to­vaiz­dis su pie­me­ni­mis“, du Gas­pard’o Dug­het ita­liš­ki pei­za­žai, Jac­ques’o Stel­los mi­to­lo­ginė kom­ po­zi­ci­ja „Sa­bi­nių pa­gro­bi­mas“. Ko­lek­ci­jo­je pui­kuo­ja­si ir ita­ lo Gio­van­ni Pao­lo Pan­ni­ni drobė, ku­rio­je įam­žin­ti an­ti­kinės Ro­mos griuvė­siai su Trium­fo ar­ka ir Ces­ti­ jaus pir­mi­ne, taip pat Giam­bat­tis­ tos Bas­si drobė „Ti­vo­lio kriok­lys“. Kla­si­ciz­mo epo­chai pri­ski­ria­mi prancū­zo Jea­no Lau­rent’o Mos­nier, vo­kie­čio Car­lo Chris­tia­no Vo­ge­lio von Vo­gels­tei­no, ita­lo Lu­do­vi­co Lip­pa­ri­ni dar­bai. Kla­si­ciz­mo ir ro­ man­tiz­mo sti­lis­ti­ka jun­gia­si aust­ ro Fran­zo Xa­ve­ro Lam­pi ta­py­tuo­se fan­tas­ti­niuo­se pei­za­žuo­se.

Kultū­ros mi­nist­ras Arū­nas Gelū­ nas re­ži­sie­riui įteikė Kultū­ros mi­ nis­te­ri­jos garbės ženklą „Nešk sa­ vo šviesą ir tikėk“. Šventė bu­vo pra­dėta išt­rau­ka iš be­ne gar­siau­sio Ma­žo­jo teat­ro spek­tak­lio – An­to­no Če­cho­vo ko­ me­di­jos „Vyš­nių so­das“. Šiek tiek suak­tua­lin­da­mi ją su­vai­di­no teat­ ro gran­dai Eglė Gabrė­naitė, Si­gi­tas Rač­kys ir Ri­man­tas Bag­dze­vi­čius. Ci­tuo­ja­mas kny­gos „Vals­ty­ bi­nis Vil­niaus ma­ža­sis teat­ras 1990–2011. Pa­sa­ko­ji­mai, liu­di­ ji­mai, pri­si­pa­ži­ni­mai“ išt­rau­kas keitė teat­ro­logų min­tys, mu­zi­kos nu­me­riai, o šiuos – va­ka­ro vedė­ jo mu­zi­ko­lo­go Vik­to­ro Ge­ru­lai­ čio juo­ke­liai. Kny­gos su­da­ry­to­ja teat­ro­logė Ra­munė Ba­le­vi­čiūtė į ją su­guldė bu­vu­sių ir esamų, vy­res­nių ir jau­ nes­nių ak­to­rių pri­si­mi­ni­mus bei pa­sa­ko­ji­mus. Apie tai, kaip stag­ na­ci­jos apim­ta­me tuo­me­čia­me Aka­de­mi­nia­me dra­mos teat­re at­si­skyrė sa­vi­to ir maiš­tin­go re­ ži­sie­riaus R.Tu­mi­no va­do­vau­ja­ ma trupė ir pa­si­va­di­no Ma­žuo­ ju teat­ru, apie jos dar­bo pra­džią ir to­les­nius lai­kus. Pir­ma­sis trupės spek­tak­lis – Val­do Ku­ku­lo ir R.Tu­mi­no „Čia ne­bus mir­ties“ bu­vo be dra­ma­tur­gi­jos, „be rėmų“, ta­čiau sa­vo te­ma – apie lie­ tu­vių tremtį, gy­ve­nimą Si­bi­re – 1988-ai­siais jis pa­taikė tie­siai į de­šim­tuką. Ta­po aiš­ku: Lie­tu­vos teat­ro sce­no­je – išs­kir­tinė trupė. Jos va­do­vas R.Tu­mi­nas pa­reiškė: „Aš esu ku­pi­nas ne­vil­ties, todėl ir sa­kau: kad ir kur būčiau, Ru­si­jo­ je, Ang­li­jo­je ar Lie­tu­vo­je, pra­de­du teatrą nuo ne­vil­ties ir ei­nu į viltį. Tai – vie­nin­te­lis ke­lias.“ Teat­ras pa­ki­lo, su­tvirtė­jo, jo re­ per­tua­re at­si­ra­do to­kie spek­tak­ liai kaip Ha­rol­do Mul­le­rio „Ty­li nak­tis“, Gri­go­ri­jaus Ka­no­vi­čiaus „Nu­si­šyp­sok mums, Vieš­pa­tie“,

„„Knyga: teatrologė R.Balevičiūtė

į leidinį suguldė buvusių ir esamų Mažojo teatro aktorių prisiminimus bei pasakojimus.

Mi­chai­lo Ler­mon­to­vo „Mas­ka­ ra­das“, Ni­ko­la­jaus Go­go­lio „Re­ vi­zo­rius“, Sa­mue­lio Bec­ket­ to „Be­lau­kiant Go­do“, Ma­riaus Ivaš­ke­vi­čiaus „Ma­da­gas­ka­ras“ ir „Mist­ras“, A.Če­cho­vo „Trys se­se­ rys“ ir „Žuvėd­ra“, Mak­si­mo Gor­ kio „Mo­ti­na (Va­sa Že­lez­no­va)“. O kai Ma­ža­sis teat­ras vi­sai at­si­ sto­jo ant kojų, su­būrė stip­rią trupę, su­kūrė įdomų (V.Ge­ru­lai­čiui šis žo­dis la­bai ne­pa­tin­ka) re­per­tuarą, pra­šmat­niai įrengė pa­tal­pas, di­ dy­sis jo ma­gas ir „su­ved­žio­to­jas“ R.Tu­mi­nas jį pa­li­ko ir iš­va­žia­vo į Maskvą. Ru­si­jos sos­tinė­je lie­tu­ vių re­ži­sie­rius dar la­biau iš­garsė­ jo – su­kūrė puikų spek­tak­lių, su­ si­žėrė visą krūvą Ru­si­jos teat­ri­nių pre­mijų ir pa­darė dar di­desnę kar­ jerą – ta­po Mask­vos vals­ty­bi­nio aka­de­mi­nio J.Vach­tan­go­vo teat­ro me­no va­do­vu. Ne vel­tui vy­riau­sios kar­tos teat­ ro kri­tikė Ire­na Alek­saitė va­ka­re pa­sakė: „Kaip grei­tai vis­kas pra­ ėjo – tie 20 metų! Ri­mai, jūs turė­ tumė­te būti lai­min­gas. Aš, per­ skai­čiu­si to­kią knygą, su­si­krau­čiau la­ga­mi­nus ir iš­va­žiuo­čiau gy­ven­ti į kaimą. De­ja... Man teat­ras baigė­si su Ri­mo iš­va­žia­vi­mu.“ O ly­giai prie­š me­tus in­ter­ viu „Vil­niaus die­nai“ R.Tu­mi­nas nos­tal­giš­kai pa­reiškė: „Jau turė­ čiau būti na­mie.“

„„Apdovanojimas: Vilniaus mažojo teatro įkūrėjui R.Tuminui įteiktas

Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.



Gedimino Bartuškos nuotr.


30

skelbimai

šeštadienis, balandžio 7, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687. 939269

Reikalingas atstovas – partneris statybos darbų užsakymams surasti Vilniuje. Tel. 8 606 12 367.

929039

Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 935630

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 926722

Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936923

Aeruoju veją, 1 aras – 15 Lt. Vejos tręšimas (mūsų trąšos), 1 aras – 15 Lt. Tel. 8 641 87 347.

929470

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė, žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. 760898

Parduoda

Paslaugos

Nekilnojamąjį turtą

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt. 935277

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933614

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 937756

Transporto

Naują pusantro aukšto (93 kv. m) apvalių tekintų rąstų namą nukelti (8,3×8,8 m). Kaina 34 000 Lt. Jurbarkas, tel. 8 677 15 149. 936661

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 929890

Įvairūs Parduodama Renatos Krištaponytės debitorinė skola 140871,00 Lt ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už likutinę vertę iki 2012 04 14, nepardavus  – kaina mažinama 30 proc. ir pardavinėjama iki 2012 04 19, nepardavus  – kaina mažinama 30 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos ir pardavinėjama iki 2012 04 24, dar nepardavus – pardavinėti iki 2012 04 29 už didžiausią pasiūlytą kainą, dar nepardavus  – nurašyti. Tel. 8 682 13 718. 938865

Sklypo kad. Nr. 4117/0300:5141, esančio Vilniaus r., Riešės s., Raudondvario k., savininkui Česlav Taliun! 2012 04 16 11 val. vyks gretimo sklypo kadastriniai matavimai. Prašom dalyvauti. Kadastrinius matavimus atliks UAB „Geo2“, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius. Tel. 8 686 17 539, e. paštas sarunas. linka@gmail.com. 938314

Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko kadastro vietovėje, bus ženklinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai 2012 m. balandžio mėn. dienomis (nuo 10 val.): 17 d. D.Kuosinės k. Aleksandr Pilat, Teresos Mikulevič sklypams Nr. 1078/1-5; 19 d. Sudninkų k. Jelenos Pilat, Genoefos Klevinskajos, Jadvygos Naimovič sklypui Nr. 2052; 24 d. Geibulių k. Michail Milevič, Jadvygos Barkovič, Vaclav Milevič, Stanislav Milevič skl. Nr. 2061/1-10; 24 d. Geibulių k. Bronislavos Milevič, Ivan Boroš-

UAB „Kraustymo komanda”  – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918417

ko, Marijos Biznia, Michail Boroško skl. Nr. 2080/1-9. 2012 m. gegužės mėn. dienomis (nuo 10 val.): 2 d. Šumsko mstl. Bronislav Petrulevič, Ivan Petrulevič, Kristinos Baranovskos, Jadvygos Volčok, Teresos Seniut, Marijanos Mašaro skl. 2042; 2 d. Vindžiūnų k. Vandos Čech, Felikso Čecho, Marjanos Čech, Janinos Stakun skl. 2097; 3 d. Barvoniškių k. Boleslav Naimovič skl. 2056/1-5; 3 d. Barvoniškių k. Valentynos Naimovič skl. 2057/1; 4 d. Vindžiūnų k. Onos Puodžiukienės skl. 2436/1,2; 8 d. Laukininkų k. Andžeij Stankevič skl. 2442/1-3 ir skl. 2474; 9 d. Šilingių k. Pavel Gradobojev skl. 2453/1-7; 15 d. Laukininkų k. Josif Petrulevič skl. 2494; 15 d. Laukininkų k. Zofijos Toločko skl. 2507; 15 d. Laukininkų k. Josif Jevsa skl. 2508; 15 d. M.Kuosinės k. Osip Korvel skl. 2503; 17 d. Šumsko mstl. Mečislav Ilkevič skl. 2511/1,2; 17 d. Vindžiūnų k. Apolionijos Milevič skl. 2520; 17 d. Dieliūnų k. 17 Helenos Baslyk skl. 2527; 22 d. M.Kuosinės k. Stefanijos Žolnerovič skl. 2533; 22 d. Vindžiūnų k. Ivan Rod skl. 2561/1,2; 24 d. Kuosinės I k. Danutės Armonienės sklypams 2565/1,2. Kviečiame išvardytus asmenis ir/ar jų pretendentus, paveldėtojus dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB „Atspindys” darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28500, info@ atspindys.lt. 938450

Kita Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą: administracines patalpas Odminių g. 3, Vilniuje, 108,74 kv. m, mūriniame name, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0022, 2-asis aukštas, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina 761 000 Lt; administracines patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-02575011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina 569 000 Lt. Paraiškos turto pirkimui priimamos mėnesį nuo paskelbimo dienos BDUAB „INGO Baltic“ būstinėje, Odminių g. 3, Vilniuje. Parduodamo turto apžiūra vyksta iš anksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424. 937208

SODININKŲ BENDRIJA „DAILĖ“ PRANEŠIMAS apie 2012 m. balandžio 28 d. 10.30 val. sodininkų bendrijos teritorijoje, susirinkimų vedimo aikštelėje, šaukiamą sodininkų bendrijos „DAILĖ“ požeminio vandentiekio bendraturčių susirinkimą, kuriame bus svarstoma DARBOTVARKĖ: 1. Dėl požeminio vandentiekio bendraturčių sukauptų piniginių lėšų panaudojimo. 2. Kiti klausimai. Nesusirinkus 50 proc. SB „DAILĖ“ požeminio vandentiekio bendraturčių, kitas pakartotinis jų susirinkimas bus šaukiamas š.m. gegužės 12 d. 10.30 val. toje pačioje vietoje, ta pačia darbotvarke. SB „DAILĖ“ požeminio vandentiekio bendraturčių iniciatyvinė grupė. 938240


31

šeštadienis, balandžio 7, 2012

skelbimai SODININKŲ BENDRIJA „DAILĖ“ PRANEŠIMAS apie 2012 m. balandžio 28 d. 11 val. sodininkų bendrijos teritorijoje, susirinkimų vedimo aikštelėje, šaukiamą sodininkų bendrijos narių susirinkimą, kuriame bus svarstoma DARBOTVARKĖ: 1. Valdybos pirmininko ataskaita už 2011 m. 2. Revizoriaus ataskaita už 2011 m. 3. Finansinės veiklos ataskaitos už 2011 m. tvirtinimas. 4. Išrinktos valdybos ir valdybos pirmininko įregistravimas juridinių asmenų registro centre (2011 06 18). 5. Išrinkto revizoriaus įregistravimas juridinių asmenų registro centre (2011 06 18). 6. Pajamų-išlaidų sąmatos 2012 m. tvirtinimas. 7. Dėl nuotekų šalinimo tinklų nutiesimo. 8. Dėl gręžinio vasariniam vandeniui įrengimo. 9. Kiti klausimai. Nesusirinkus 50 proc. sodininkų bendrijos narių, pakartotinis bendrijos narių susirinkimas bus šaukiamas š. m. gegužės 12 d. 11 val. toje pačioje vietoje, ta pačia darbotvarke. SB „DAILĖ“ bendrijos valdyba.

Pranešame, kad UAB „Lyderio grupė“ (tel. 8 663 78 919, d.zvinklys@lyderio.lt) 2012 04 18 10 val. atliks Veslav Zapolskij žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0600:0853, esančio Vanaginės k., Riešės sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0600:0598, savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą. 938074

Vilniaus r., Dūkštų sen., Antakalnių k., SB „ALIEJŪNAI“ esančių sklypų Nr. 39 ir Nr. 34 savininkams! Š.m. balandžio 25 d. 9 val. vyks greta projektuojamo sklypo kadastri-

niai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784. 938178

Mečislavo Žilovič turto paveldėtojams! Š.m. balandžio 19 d. 11.30 val. Vilniaus r., Rukainių sen., Žemaitėlių k., vyks sklypo kad. Nr. 4182/0400:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784. 938767

užuojauta Staiga netekus mylimo vyro ir tėvelio Vidmanto JAKAVIČIAUS dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame artimiesiems.

UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kolektyvas

938239

Informacija apie patikslintą Vilniaus Šiaurinės g. detaliojo plano poveikio aplinkai (PAV) ataskaitą ir viešą susirinkimą. Planuojama ūkinė veikla: Vilniaus miesto Šiaurinė gatvė. Gatvė patenka į Vilniaus savivaldybės Žirmūnų, Verkių, Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių seniūnijų teritorijas. Užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2526, (8 5) 211 2573. Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2448. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB „Infraplanas“, K.Donelaičio g. 55-2, LT-44245 Kaunas, tel. (8 37) 407 548, faksas (8 37) 407 549, e. p. info@infraplanas.lt. PAV dokumentus nagrinėjantys PAV subjektai: Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus miesto savivaldybė. Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje priims Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Su patikslinta PAV ataskaita susipažinti ir pasiūlymus raštu arba e. paštu pateikti galima nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki balandžio 23 d. 8-16 val. pas PAV dokumentų rengėjus – UAB „Infraplanas“, K.Donelaičio g. 55-2, LT44245 Kaunas, e. p. info@infraplanas. lt arba adresu internete www.infraplanas.lt. Pasiūlymų kopijas galima pateikti PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Viešas susirinkimas vyks 2012 m. balandžio 24 d. 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) posėdžių salėje Nr. 216. 938094

Lietuvos nepriklausomų profsąjungų organizacijų asociacija reorganizavimo būdu prisijungia prie Lietuvos radioelektronikos pramonės profsąjunginių organizacijų federacijos. Su dokumentais galima susipažinti: J.Basanavičiaus 29A-46, Vilnius. 938223

Šiuo metu ieškome

Šiuo metu ieškome

WEB dizainErio(-ės) Darbo vieta Kaunas Darbo pobūdis: ■ kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką; ■ ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ stiprus interneto dizaino portfolio (prašome pridėti nuorodas prie CV); ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar) ADOBE Fireworks programomis; ■ įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias ir vartotojui aiškias sąsajas; ■ patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus ir technines specifikacijas. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Pranešame, kad nuo š.m. balandžio 20 d. keičiasi UAB „Conresta“ buveinės registracijos adresas į Tuskulėnų g. 33C, Vilnius. 938015

Šiuo metu ieškome

Vyriausiojo dizainerio(-ės)

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

Darbo vieta Darbo pobūdis:

Reikalavimai:

Įmonė siūlo:

Vilnius ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius. ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis; ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis; ■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas. ■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje. ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.


Orai

Gana šiltus šeštadienio orus pirmąją Velykų dieną keis šaltesni su krituliais. Šiandien bus iki 9 laipsnių šilumos, į dienos pabaigą vakarų Lietuvoje galimi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Sekmadienį orai subjurs: kris sniegas, šlapdriba, kai kur kils pūgos. Naktį temperatūra bus 0–2 laipsniai šalčio, dieną 2–4 laipsniai šilumos. Pirmadienį kritulių bus gerokai mažiau.

Šiandien, balandžio 7 d.

+5

+5

Telšiai

+5

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+8

Utena

+7

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.35 20.07 13.32 21.38 6.22

98-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 268 dienos. Saulė Avino ženkle.

+7



Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas  +4 Brazilija +28 Briuselis  +8 Dublinas +10 Kairas +35 Keiptaunas  +18 Kopenhaga  +6

Londonas +10 Madridas  +12 Maskva  +8 Minskas  +7 Niujorkas  +16 Oslas  +7 Paryžius  +11 Pekinas +22

orai vilniuje Šiandien

Praha  +8 Ryga  +6 Roma  +17 Sidnėjus +23 Talinas  +1 Tel Avivas +32 Tokijas  +14 Varšuva  +11

+7

+9

Vėjas

1–4 m/s

Marijampolė

Vilnius

+9

Alytus

Lai­vas vai­duok­lis pa­skan­din­tas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+7

+3

0

2

+1

+2

0

–5

6

0

+7

+1

–6

4

+1

+13

+4

+2

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

JAV pa­kran­tės sar­gy­ba prie Alias­kos kran­t ų pa­skan­d i­no lai­vą vai­duok­l į, ku­ris tuš­čias ir ne­val­do­mas iš­neš­tas į van­de­ny­ną po praė­ju­siais me­tais Ja­ po­ni­ją nu­nio­ko­ju­sio cu­na­mio. Su­rū­di­ jęs žve­jy­bos lai­vas „Ryou-Un Ma­ru“ bu­ vo ke­lis kar­tus ap­šau­dy­tas, už­si­de­gė ir virs­da­mas ant de­ši­nio šo­no per ke­le­ tą va­lan­dų nu­grimz­do į dug­ną už 280 km nuo kran­to. Pa­rei­g ū­nai aiš­k i­no, kad vai­duok­lis kė­lė di­de­l į pa­vo­jų na­ vi­ga­ci­jai, nes ga­lė­jo su­si­dur­ti su ki­tais lai­vais. Anot pa­kran­tės sar­gy­bos, sau­ giau bu­vo pa­skan­din­ti lai­vą, nei lauk­ ti, kol jis su­duš į uo­las. „Ryou-Un Ma­ru“ bu­vo pa­ste­bė­tas prie Ka­na­dos kran­tų praė­jus dau­giau nei me­tams po cu­na­ mio. Lai­vas tu­rė­jo bū­ti uti­li­zuo­tas, to­ dėl sa­vi­n in­kai ne iš kar­to pa­ste­bė­jo, kad jis din­go, ir ne­puo­lė jo ieš­ko­ti. Kai įvy­ko sti­chi­nė ne­lai­mė, lai­ve ne­bu­vo jo­kio kro­vi­nio, tik šiek tiek de­ga­lų.

įvairenybės Pasaulinė sveikatos diena 1614 m. mirė ispanų renesanso tapytojas, skulptorius El Greco. 1882 m. gimė rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas. 1915 m. gimė džiazo muzikos atlikėja Billie Holiday. 1939 m. gimė amerikiečių režisierius Francis Fordas Coppola. 1954 m. gimė kinų aktorius, režisierius, Rytų kovų meistras Jackie Chanas. 1964 m. gimė Australijos aktorius Russellas Crowe. 1983 m. gimė Prancūzijos futbolininkas Franckas Ribéry.

DATOS (BALANDŽIO 8 D.) Šv. Velykos 1848 m. mirė italų kompozitorius Gaetano Donizetti. 1938 m. gimė Ganos diplomatas, septintasis generalinis Jungtinių Tautų sekretorius Kofi Annanas. 1941 m. gimė britų mados dizainerė Vivienne Westwood. 1944 m. gimė kompozitorius, pedagogas Giedrius Kuprevičius. 1966 m. gimė amerikiečių aktorė Robin Wright. 1973 m. mirė ispanų dailininkas Pablo Picasso.

DATOS (BALANDŽIO 9 D.) 1821 m. gimė prancūzų poetas Charles’is Baudelaire’as. 1869 m. gimė kompozitorius ir pedagogas Juozas Naujalis. 1933 m. gimė prancūzų aktorius Jeanas Paulis Belmondo. 1954 m. gimė amerikiečių aktorius Dennisas Quaidas. 1961 m. gimė kino režisierius Arūnas Matelis. 1966 m. gimė amerikiečių aktorė Cynthia Nixon.

Ar­ti sėk­mės, bet – de­ja

Vie­nin­te­lė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos di­ džių­jų pan­dų po­re­lė ne­pa­si­nau­do­ jo 36 va­lan­dų ga­li­my­be su­si­po­ruo­ ti ir su­si­lauk­ti jau­nik­lių.

Edin­bur­go zoo­lo­gi­jos so­das ket­ vir­ta­die­nį pra­ne­šė, kad „bū­ta ar­ti sėk­mės, bet – de­ja“ – Yang Guang (Sau­lu­tis) ke­lis kar­tus bu­vo už­si­li­ pęs ant Tian Tian (Sal­du­tės), ta­ čiau po­ra­vi­ma­sis neį­vy­ko. Ši pan­dų po­re­lė Ško­ti­jos sos­ti­ nės zoo­lo­gi­jos so­dui bu­vo pa­sko­ lin­ta po il­gų de­ry­bų su Ki­ni­ja de­ šim­čiai me­tų. Į Edin­bur­gą ji bu­vo at­ga­ben­ta gruo­dį. Pan­dų pa­te­lėms ovu­lia­ci­ja įvyks­ ta tik kar­tą per me­tus ir trun­ka 36 va­lan­das, per ku­rias pa­te­lė ga­li bū­ ti ap­vai­sin­ta, ta­čiau pū­kuo­ta­jai po­ re­lei šį­kart ne­pa­vy­ko, jiems skir­tas lai­kas šie­met bai­gė­si. „Vė­lai va­ka­re bu­vo pa­ste­bė­tas Tian Tian hor­mo­nų ly­gio su­ma­ žė­ji­mas, o šį ry­tą abi pan­dos el­gė­si ga­na san­tū­riai po­ra­vi­mo­si at­žvil­ giu“, – sa­kė Edin­bur­go zoo­lo­gi­jos so­do at­sto­vas. „To­dėl Tian Tian ir Yang Guang šian­dien (ket­vir­ta­die­nį – red. pa­st.) ne­be­bu­vo su­leis­ti kar­tu. Edin­bur­go zoo­lo­gi­jos so­das pra­ne­ša, kad 2012 m. pan­dų po­ra­vi­mo­si se­zo­nas bai­gė­si ir jos vėl bus eks­po­nuo­ja­mos“, – sa­ ko­ma pra­ne­ši­me. Šie nyks­tan­tys gy­vū­nai na­tū­ra­ liai su­si­po­ruo­ja itin re­tai. Zoo­lo­gi­jos so­do ty­ri­mų ir prie­ žiū­ros va­do­vas Iai­nas Va­len­ti­ne’as sa­kė, tai bu­vo „fan­tas­tiš­kas ban­ dy­mas“, po­ra pa­ro­dė di­de­lį no­rą suar­tė­ti. „Bu­vo daug gar­sų ir pa­drą­si­ni­mų

„„Fias­ko: Sau­lu­tis (nuo­tr.) ke­lis kar­tus bu­vo už­si­li­pęs ant Sal­du­tės, ta­

čiau po­ra­vi­ma­sis neį­vy­ko, nes abu yra ga­na ne­pa­ty­rę.

iš mū­sų pa­te­lės, abu už­mez­gė fi­zi­ nį kon­tak­tą, – sa­kė I.Va­len­ti­ne’as. – Jis bu­vo ke­lis kar­tus už­li­pęs, ta­ čiau ker­gi­mas neį­vy­ko.“ „Nors abi pan­dos anks­čiau yra su­si­lau­ku­sios jau­nik­lių su ki­tais par­tne­riais, abu jie yra ga­na ne­pa­ ty­rę“, – pri­dū­rė jis. „Daug vil­ties mums tei­kia tarp abie­jų gy­vū­nų at­si­ra­dęs na­tū­ra­lus su­si­do­mė­ji­mas, nes, kaip ir žmo­

Šiandien: Donata, Hermanas, Kantautė, Minvydas, Rūtenis, Saurimas Rytoj: Aistis, Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, Valteris Pirmadienį: Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana (-as)

horoskopai

BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

DATOS (balandžio 7 D.)

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

nės, ne vi­sos pan­dos vie­na ki­tą trau­kia. Nors at­ro­dė, kad abu no­ rė­tų po­ruo­tis, ta­čiau jų pa­tir­ties sto­ka bu­vo aki­vaiz­di“, – sa­kė I.Va­ len­ti­ne’as. „Ži­no­ma, pan­dų ma­žy­liai šiais me­tais bū­tų pui­ki do­va­na, ta­čiau tu­ri­me su­pras­ti, kad pan­dos ką tik at­vy­ko ir joms bu­vo ma­žai lai­ko ap­ si­pras­ti“, – pri­dū­rė spe­cia­lis­tas. BNS inf.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti sudėtingas problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jausite, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Fortūna palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums nebus maloni. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip norėtumėte, užsiimkite seniai atidėliotu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su mylimu žmogumi, todėl patirsite stresą. Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima. Jusite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų palaikymas. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, priimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimas konfliktas su autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena susitikti su seniai matytais draugais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais Šaulys (11 23–12 21). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galimas kivirčas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kalbus, lengvai bendrausite. Galimas sudėtingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia – kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausysis. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų susirūpinimas dėl karjeros neigiamai veiks šeimą, vaikus. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.


2012-04-07 Vilniaus diena