4
pirmadienis, kovo 5, 2012
miestas
LEZ mitas virto tikrove 1
Buvo toks ES veikėjas, kuris rezidavo Lietuvo je, jam nusprūdo nuo liežuvio ta mintis, teko paneigti tą dalyką“, – pasakojo P.Vasiliauskas. Užsienio reikalų ministerija tuo met pateikė pažymą, kad ES vals tybėse yra 34 LEZ. „Tada atrodė, jog beveik neįma noma įtikinti, kad tai reikalinga ne tik Klaipėdai“, – sunkios pradžios neslėpė bendrovės valdybos pirmi ninkas. Pradžia tuščiame lauke
Pats pirmas objektas, įsikūręs pli koje vietoje, – danų įmonė „Esper sen“. Danai pasirodė 2002 m. pa vasarį. „Klientų buvo nuo 1999 m., at važiuodavo, sakydavo: parodykite zoną. Pamatydavo plyną lauką ir asfaltuoto kelio galiuką. Ilgai ne buvo nė vienos įmonės. Nuostabu, kad atsirado „Espersen“, kuri ry žosi kurtis tuščioje vietoje. Antra sis investuotojas – „Nemuno ban ga“ jau buvo lietuviško kapitalo įmonė“, – teigė P.Vasiliauskas. Ypač sparčiai įmonės LEZ kūrė si prieškriziniu laikotarpiu, 2006– 2007 m. Paskui – sąstingis. Neaiški finansinė ekonominė situacija viso je ES. Ir naują projektą pradėti tokiu metu esą reikėjo labai daug drąsos. Trečdaliu išsiplėtė
LEZ yra du sklypai – vienas 300 ha, kitas – 120 ha, ši teritorija prijung ta pernai lapkričio mėnesį. Taip ir bendrovė „Neo Group“ pateko į zonos teritoriją. Bendrovė nuo 2011 m. gruodžio turi Laisvosios ekono minės zonos statusą. Iš 300 hektarų tinkamų naudo ti – 220 ha, iš jų išnuomoti 64 ha, čia įsikūrė 21 įmonė, iš kurių 17 – veikiančių. LEZ įsteigta 49 metams, šių metų rugsėjį bus 10 metų, kai ji veikia. „Zona įveikė penktadalį įstaty me jai numatyto laiko. O paskui Seimas gali pratęsti zonos galioji mo laiką. Jeigu ne, įmonės, kurios čia yra, veiks be mokestinių leng vatų. Tai bus ekonominis parkas, kuriame dirbs pramonės, logistikos ir paslaugų įmonės,“ – perspekty vas dėstė P.Vasiliauskas. Sutaupo ir laiką, ir pinigus
Į LEZ investuotojai ateina, kad su taupytų laiko ir pinigų. Čia nerei kia rūpintis inžinerinės struktūros sukūrimu, be to, yra taikomos mo kestinės lengvatos. „Per kiek laiko pas mus gali ma įsikurti? 2002 m. kovo mė
Įvertinimas: Klaipėdos LEZ nominuota Europos verslo prestižiniams apdovanojimams už veiklos tvarumą
ir aplinkos apsaugą.
nesį mes su „Espersen“ pasirašė me sutartį, o lapkritį jie jau išleido pirmąją produkciją. Tai absoliutus rekordas, viskas pavyko per 8–9 mėnesius. Statinys palyginti pa prastas, faktiškai nebuvo sugaišta laiko teritoriniam planavimui. Tuo metu esant tam tikroms sąlygoms, įstatymai leido detalųjį planą pa
Povilas Vasiliauskas:
Tai buvo labai neti kėta, mus nomina vo toje srityje, kur čia labiausiai muša.
tvirtinti per 1–2 mėnesius. O da bar, kaip 2004 metais, buvo priim tas Teritorijų planavimo įstatymas, kompanija „Fortum Klaipėda“ vien tik poveikio aplinkai vertinimą at likinėjo pustrečių metų“, – tvirti no P.Vasiliauskas. Jeigu verslininkas apsisprendžia kurtis valstybinėje žemėje, neįma noma prognozuoti, kada jos pavyks gauti. LEZ žemės problemos nėra. Zonoje dar gyvena žmonės
Kai Klaipėdos LEZ ėmė kurtis įmo nės, jos teritorijoje buvo du kaimai – Lypkių ir Švepelių su daugiau nei 30 šeimų. Anksčiau šie kaimai šlie josi prie miesto, bet jam nepriklau sė. Nusprendus kurti LEZ, kaimai tapo Klaipėdos gatvėmis. Aldona Toliušienė, Lypkių sen buvė nuo 1951-ųjų, išgyvenusi čia lygiai 60 metų, pernai balandį su
Vytauto Petriko nuotr.
šeima išsikėlė. Kai pramonės įmo nės ėmė supti sodybą, ji pradė jo kovą dėl teisės gyventi švarioje aplinkoje ir trejus metus bylinėjo si dėl kompensacijų. Pasak Klaip ėd os sav ivaldy bės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, su 9 Lyp kių gyventojais, kurie turėjo žemės ūkio paskirties žemės, dar neatsis kaityta. Savivaldybei pritrūko 0,9 mln. litų. Iš viso gyventojų kom pensacijoms reikėjo 18,2 mln. litų. 21 fiziniam asmeniui kompensa cijos išmokėtos, dar 2 asmenys by linėjasi teisme, jiems taip pat bus išmokėtos kompensacijos. Iki šiol Lypkių gatvėje yra dau giabutis bei privatus gyvenamasis namas, ten gyvena 7 žmonės. „Kompensacijoms jų iškeldini mui reikia dar 2,5 mln. litų, šių pi nigų trūksta“, – teigė R.Gružienė. Ekologinės problemos
Gyventojų iškeldinimas iš pramo nės zonos susijęs su sveika gyvena mąja aplinka. Žmonės gyveno labai arti pramonės įmonių. Tačiau pretenzijų LEZ lig šiol turi ir artimiausių Klaipėdos daugiabu čių gyventojai, ir rajono bendruo menė. „Tai vienas mitų, psichologiškai pro savo buto langus nėra malonu matyti gamyklų kaminus, iš kurių kažkas rūksta. Susiformavo nuo monė apie pramonės koncentraci ją, bet juk šitos zonos ir yra tokia paskirtis, kur turi būti koncent ruota pramonė. Vis dėlto vyrau ja nuostata, kad čia kažkas negerai aplinkai. Kasmet vyksta monito ringas, stebima, kokį poveikį įmo
nių veikla daro orui, gruntui“, – kalbėjo P.Vasiliauskas. Gyventojams nerimą kelė kvapai ir plastiko gamyklos. „Jei „Indorama“ beveik nieko neerzina, tai „Neo Group“ kėlė di džiausią siaubą. Tuo metu ši įmonė dar nepriklausė LEZ, kai mus kalti no, esą „Neo Group“ teršia aplin ką. Čia jau net ne emocinis dalykas, o mitas. Kenksmingų išmetimų, kurie terštų orą, šiandien nė viena zonos įmonė neatlieka“, – tvirtino P.Vasiliauskas. Monitoringo rezultatai bylo ja, kad Klaipėdoje 70 proc. aplinką teršia automobilių išmetamosios dujos, 12 proc. sudaro pramonės tarša, LEZ tarša – 0,3 proc. Tokie oficialūs tyrimų duomenys. Nominacija nustebino
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą – bendrovė pretenduos į apdovano jimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą. Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 tūkst. Europos įmonių, pirmaujančių sa vo srityse, pateko į antrąjį apdova nojimų programos etapą. „Tai buvo labai netikėta, mus nominavo toje srityje, kur čia la biausiai muša. Dėl investicijų pri traukimo dar buvo galima tikė tis įvertinimo, nes per tuos metus nemažai nuveikta. Pagal santykį valstybės investicijų ir grąžos iš in vestuotojų, esame neįtikėtinai sėk minga zona, nes valstybė investavo 46 mln. litų į infrastruktūrą, o čia
Komentaras Raimundas Vaitiekūnas Rinkodaros special istas
A
r greitai bus užpildyta Klai pėdos LEZ, priklauso nuo to, kaip mes atrodome pa saul iui. Nebent grįš įmo nės, kurios dabar pamažu traukiasi iš Kinijos. Ten yra daug lengvatinių zonų, anksčiau labai kvietė užsieniečius, kad atvažiuotų ir juos išmokytų. Pati vals tybė labai daug investavo statydama fabr ik us, kur gal ima būt ų įdarbint i žmones. Valstybė daug prisidėjo, kad kinų prekės būtų pigesnės ir išeitų į pa saulinę rinką. Pastaraisiais metais Kini joje pradėjo augti kainos, atsirado daug stabdžių. Anksčiau tai buvo eksporto šalis, o dabar virsta importo valstybe. Ir muito mokesčiai, ir vidiniai mokes čiai pak ilo iki Europos lyg io. Vien in telė niša, tai – Laisvosios ekonominės zonos, kuriose dirbti truputį pigiau nei valstybinėje erdvėje. Todėl dabar vers lui Kinijoje išgyventi keblu. Pigiau pa gaminti nepavyksta, tad ieškoma kitų rinkų. Regima tendencija, kad per arti miausius 5 metus į Europą iš Kinijos ga li grįžti kai kurios įmonės. Kol kas jų grį žimą sulaiko tik euro problemos.
Klaipėdos LEZ skaičiais Veikia nuo 2002 m. rugsėjo. Teritorija – 420 ha. Yra pasirašiusi sutartis su 21 įmo
ne, iš jų 17 vykdo veiklą. Įmonių investicijos nuo jų veiklos
pradžios – 1,4 mlrd. Lt. Mokesčių lengvatos investuoto
jams 2002–2010 m. – 72 mln. Lt. 2010 m. įmonėse dirbo beveik
1200 darbuotojų. Pakartotinės investicijos 2010 m. –
per 17 mln. Lt. Investuotojų eksportas 2010 m. –
beveik 0,5 mlrd. Lt.
veikiančios bendrovės – pusantro milijardo litų. Kasmet iš LEZ eks portuojama už maždaug milijar dą litų, toje srityje galėjome tikėtis apdovanojimo. Bet kai mums pra nešė, kad esame nominuojami dėl veiklos tvarumo ir aplinkos apsau gos, iš tikrųjų mums tai buvo ne tikėtas ir malonus įvertinimas“, – nuostabos neslėpė P.Vasiliauskas. Europos verslo apdovanojimas Klaipėdos LEZ būtų ketvirtasis di delio masto tarptautinis pripažini mo įrodymas.
Pamaryje – pirmieji potvynio ženklai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pamario laukai jau virsta ežerais. Šilutės rajone polaidžio vanduo apsėmė kelią Šilutė–Rusnė, čia jo gylis pasiekė 4 cm.
Kol kas lengvieji automobiliai dar nesunkiai įveikia apsemtą kelią.
Speciali technika automobilius per apsemtą ruožą pradeda gaben ti, kai vanduo virš kelio dangos pa kyla 30 cm. Kol kas Nemuno žiotys dar sukaustytos ledo, tačiau Kur šių marių vakariniame pakraštyje ir ties Vente jau pastebimi vandens plyšiai ir priekrantinės properšos. Lipti ant ledo šiose vietose – pa vojinga.
Vanduo: kelias iš Šilutės į Rusnę vietomis jau apsemtas, tačiau kol kas automobiliai jį nesunkiai įveikia. Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.