9
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
tema
pamodamos sausomis nosinaitėmis svarbiausių valstybės įmonių sėk mės veiksnių yra pastarųjų metų bandymai joms suteikti daugiau motyvacijos ir reikalavimai orien tuotis į pelną. Esą anksčiau išori nis spaudimas valstybės įmonėms buvo mažesnis ir tik neseniai pri siminta, kad jos yra didžiulis vals tybės turtas. „Valstybės įmonių pelningu mas dabar nuolat dėmesio centre. Jų vadovams buvo sudarytas tikrai nemenkas spaudimas siekti geres nių rezultatų. Kita vertus, negalima teigti, kad ir ekonominė situacija neturėjo tam tikros įtakos dides niam pelningumui. Ekonomikos au gimo tempas pernai buvo gana spar tus, padidėjo ir privačių įmonių ar net viso ūkio pelningumas. Tai ste bino“, – pripažino G.Nausėda.
leivius veža ir nepelningais ar net nuostolingais maršrutais. Tad šiuo atžvilgiu taip pat matome pokyčių: siekdamos pagerinti rezultatus, jos socialines funkcijas susiaurino“, – sakė ekonomistas. S.Besagirskas pabrėžė, kad bendros visuomenės nuomonės apie valstybės įmones nėra, esą tai pri klauso nuo konkrečių pavyzdžių. Tačiau, anot jo, visuomenė yra inertiška ir sunkiai keičia išanks tines nuostatas, todėl jas sulau žyti galima tik atidžiai išanaliza vus veiklos rezultatus, kurie, kaip jis pabrėžė, dažnai neatsilieka nuo analogiškų Europos įmonių.
Socialinės funkcijos nepelningos
o rekordinį keleivių skaičių, „Lietuvos geležinkeliai“ toliau didino pelną, o Lietuvos paštas pagaliau išbrido iš nuo BFL nuotr.
porto įmonės daugiausia dirba su stipresnėmis, o ne recesiją išgy venančiomis ES šalimis: Vokieti ja, Prancūzija ir pan.“, – sakė jis. S.Besagirskas taip pat teigė paste
bėjęs, kad dar nuo užpernai Lietu vos įmonės aktyviai ieškojo naujų rinkų, dalyvavo verslo parodose, taip siekdamos padidinti savo sėk mę. Tokie požiūrio pokyčiai esą ne
tik atvėrė naujų galimybių, bet ir pagyvino verslininkų srautus ša lies oro uostuose. SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, vienas
G.Nausėda neabejojo, kad jaus damos įtampą praėjusiais metais valstybės įmonės bandė mažin ti sąnaudas bei gamybos ir darbo organizavimo rezervus. Tuo tiks lu, specialisto manymu, valstybės turėjo peržiūrėti ir apkarpyti esa mas nepelningas socialines funk cijas. „Jei įmonės būtų privačios, jos nedelsdamos atsisakytų tų veik lų. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležin keliai“, nepaisydami naudos, ke
260
mln. litų
pernai uždirbo Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės.