Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antradienis, RUGPJĹŞÄŒIO 28, 2012

www.kl.lt

200 (19 501)

.;A?.162; 6@?B4=7� š6<% 

`cRVXNaN-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN7bXRcVĂ&#x2DC; VR[Ă&#x203A;

Lie­tu­vos ap­do­va­no­ji­mÄ&#x2026; B.Jel­ci­nui Pre­zi­den­tÄ&#x2014; D.Gry­baus­kai­tÄ&#x2014; ÄŻtei­kÄ&#x2014; jo Ĺžmo­nai N.Jel­ci­nai.

In­di­jÄ&#x2026; vi­lio­ja Ira­no ener­ge­ti­niai iť­tek­liai, ta­Ä?iau De­lis bi­jo JAV pyk­Ä?io.

Ants­vo­rio ka­muo­ja­mi Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ven­gia die­to­lo­gĹł.

sveikata

VisavertÄ&#x2014; mityba

11

padeda sv eikti

DaĹžnai klai dingai ma lingĹł kilog noma, kad ra dietologas kad dieto mĹł. TaÄ?iau ĹĄÄŻ mitÄ&#x2026; tik padeda logo akira norinti pa atsikraty tyje ligomis ser neig ti gantys pa atsiduria ir rimtomis ti gydytoja paaiĹĄ nereikacientai. kino, bei sunkio mis

Sandra Lu

koĹĄiĹŤtÄ&#x2014; s.lukosiut e@kl.lt Numesti

svo

Reabilitaci rio â&#x20AC;&#x201C; nesunku jos daâ&#x20AC;&#x153; dirban klinikoje â&#x20AC;&#x17E;Oste meLaura Rome ti gydytoja dieto lo ÄŻ ĹĄios srities raitÄ&#x2014; apgailestauja, gÄ&#x2014; kad siai kreipia specialistus daĹžniauma delio svorio. si tik dÄ&#x2014;l pernelyg diĹ is giliai ÄŻsi ĹĄaknijÄ&#x2122;s lyg gajus, tad tikrie mitas perneji pacientai, rie turÄ&#x2014;tĹł kupra neto duris, verti dietologo ka bitie DietologÄ&#x2014;s siog nesikreipia. manymu, svorio yra numes elementa ru â&#x20AC;&#x201C; tiesiog ti maistu ne rei lorijĹł, nei kia gauti daugiau su kajĹł sudegi nama, reikÄ&#x2014;tĹł rink tis sveikes taip pat duktus. nius pro-

Laura Ro meraitÄ&#x2014;:

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

Turintys didelÄŻ antsvorÄŻ pa cientai daĹžniausiai ap viena kon siriboja sultacija, po kurios daugiau pasirodo. ne-

Ĺ iandien priedas

Po skun­do â&#x20AC;&#x201C; smō­giai

13

Nuo jau­nos kom­pa­ ni­jos ke­lia­mo triukť­ mo vie­no dau­gia­bu­ Ä?io gy­ven­to­jams ne­ pa­de­da ap­si­gin­ti nei nuo­lat kvie­Ä?ia­ma po­li­ci­ja, nei ĹŤĹžau­to­ jams ski­ria­mos bau­ dos. Sek­ma­die­nÄŻ ke­ tu­ris kar­tus pa­tru­ lius kvie­tÄ&#x2122;s klai­pÄ&#x2014;­ die­tis dar ir bu­vo su­muť­tas ÄŻkau­ťu­ sios kom­pa­ni­jos.

Ä?iai: N[a` c\_Ă&#x;ab_V[ af` Z\[Ă&#x203A;`[R _RaNVVQVR a\Y\T\aVX V`

V`bYNbXaV]N aN_VZĂşXNV]O

R]N`aN[ TĂşNa`VX_N afaVXVY\T _NZĂş



 @UbaaR_` a\PXÂ&#x2022;[b\ a_

â&#x20AC;&#x17E;Kiek pa­dau­gÄ&#x2014;s li­gĹł su gal­vos skaus­mu?â&#x20AC;&#x153; Mies­to ta­ry­bos na­rÄŻ Via­Ä?es­la­vÄ&#x2026; Ti­to­vÄ&#x2026; la­biau­sia do­mi­no, kaip su­skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­las pa­veiks Ĺžmo­niĹł svei­ka­tÄ&#x2026;.

Mo­ki­niĹł skai­Ä?ius vis tirps­ta Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ&#x2014;­do­je ir ĹĄiais moks­lo me­tais ÄŻ mo­kyk­las ateis ge­ro­kai ma­Şiau moks­lei­viĹł nei per­nai, ta­Ä?iau ĹĄvie­ ti­mo dar­buo­to­jai dĹžiau­gia­si bent tuo, jog pir­mo­kĹł bus dau­giau.

a.aleksejunaite@kl.lt

UŞ­puo­lÄ&#x2014; ant na­mĹł slenks­Ä?io

7

ď ŽLĹŤkes

2p.

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014;

â&#x20AC;&#x17E;Nie­kas ne­pa­de­da, mes pu­sant­ rĹł me­tĹł ken­Ä?ia­me ne­Şmo­niť­kÄ&#x2026; triukť­mÄ&#x2026;. Ne tik mō­sĹł laip­ti­nÄ&#x2014;­je gy­ve­nan­tys Ĺžmo­nÄ&#x2014;s, bet ir prie­ťais esan­Ä?io dau­gia­bu­Ä?io gy­ven­to­jai nak­ti­mis ste­bi ĹĄia­me bu­te vyks­ tan­Ä?ias or­gi­jasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo Vy­ tau­tas Dig­rys. Vy­ro kant­ry­bÄ&#x2014;s tau­rÄ&#x2122; per­pil­ dÄ&#x2014; vi­sÄ&#x2026; ĹĄÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ ket­vir­ta­ja­me aukť­te vy­ku­sios iť­ger­ tu­vÄ&#x2014;s.

Kaina 1,30 Lt

Pasak gydy pasiekti tiks tojos, Ĺžmogui no rint reikalingĹł lÄ&#x2026; bei atsikratyti negali padÄ&#x2014; kilogramĹł dietolo ti, gas ja yra ilgas taÄ?iau svorio korek procesas, cikantrybÄ&#x2014;s reikalaujan ir tis bendradar pasiryĹžimo, glau daus biavi Nors L.Ro mo su dietologu. meraitÄ&#x2014; pa turintys stebi, kad dide daĹžniausiai lÄŻ antsvorÄŻ pacien tai sultacija, apsiriboja viena konpo kurios daugiau ne pasirodo.

Â&#x201E;Â&#x201E;Siau­tu­lys: per dvi pa­ras bu­to ĹĄei­mi­nin­kas su sve­Ä?iais be mie­go pa­li­ko ke­lio­li­ka Ĺžmo­niĹł, ta­Ä?iau pa­ts jaunuo-

lis aiť­ki­na, kad tu­ri tei­sÄ&#x2122; ĹĄvÄ&#x2122;s­ti. 

TAVO MIESTO NAUJIENOS

www.KL.lt

â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dosâ&#x20AC;&#x153; skai­ty­to­jo nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;

51

Lt

Skai­Ä?iuo­ja­ma, kad nuo ki­tos sa­vai­ tÄ&#x2014;s ÄŻ mo­kyk­lĹł suo­lus sÄ&#x2014;s be­veik 18,5 tĹŤkst. mo­ki­niĹł, o tai yra 600 ma­ Ĺžiau nei praÄ&#x2014;­ju­siais moks­lo me­tais. â&#x20AC;&#x17E;Moks­lei­viĹł skai­Ä?ius ma­ŞÄ&#x2014;­ja, bet jau ne­be taip dras­tiť­kai kaip anks­ Ä?iau, kai kas­met ÄŻ mo­kyk­las nea­ tei­da­vo po tĹŤks­tan­tÄŻ ir dau­giau moks­lei­viĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Ĺ vie­ti­mo sky­riaus ve­dÄ&#x2014;­ja Lai­ma PriŞ­gin­tie­nÄ&#x2014;. Pir­ma­sis skam­bu­tis ĹĄie­met nu­ skam­bÄ&#x2014;s 1,5 tĹŤkst. pir­mo­kĹł, ar­ba 80 vai­kĹł dau­giau nei praÄ&#x2014;­ju­siais moks­ lo me­tais. Pas­ku­ti­nÄŻ kar­tÄ&#x2026; Rug­sÄ&#x2014;­jo 1-osios skam­bu­tis skam­bÄ&#x2014;s 1,7 tĹŤkst. dvy­lik­to­kĹł. JĹł ĹĄie­met bus 150 ma­Şiau nei per­nai.

4


2

antradienis, RUGPJŪČIO 28, 2012

miestas

Ter­mi­na­lui – dar vie­nas pa­lai­mi­ni­mas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­vo­jin­gas, bet sau­gus – to­kia iš­ va­da pa­teik­ta Sus­kys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ ni­mo ata­skai­to­je.

Ji va­kar bu­vo pri­sta­ty­ta jung­ti­nia­ me mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­tų po­sė­ dy­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­ja jau pa­lai­mi­no su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų SGD ter­mi­ na­lą ir siū­lo tą pa­tį pa­da­ry­ti mies­to po­li­ti­kams.

Įvy­kus di­džiau­siai, ko­kia įma­no­ma, ava­ri­jai, jos pa­da­ri­ niai bū­tų jun­ta­mi tik 1,2 km spin­du­liu.

Šio pro­jek­to po­vei­kio ap­lin­ kai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta – di­de­lis žings­nis į prie­kį įren­giant ter­mi­ na­lą. Atas­kai­tai tu­ri pri­tar­ti 14 įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų. Jai dar ne­pri­ta­rė tik Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, Prieš­gais­ri­ nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­ men­tas bei Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė. Jos ta­ry­ba le­mia­mą žo­dį tu­rė­tų tar­ti šį ket­vir­ta­die­nį vyk­sian­čia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je. Nors po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­to­je nu­ma­ty­tos dvi al­ter­na­ ty­vos, kur įreng­ti SGD terminalą – ties Bū­tin­ge ir ties Kiau­lės Nu­ga­ra, la­biau links­ta­ma prie pa­sta­ro­jo va­ rian­to. Esą prie Bū­tin­gės pa­sta­ty­

ti ter­mi­na­lą kai­nuo­tų 150 mln. eu­rų bran­giau. Be to, toks ob­jek­tas esą už­kirs­tų ke­lią prie Bū­tin­gės sta­ty­ti gi­lia­van­de­nį uos­tą. „Atas­kai­to­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad ter­mi­na­las yra pa­vo­jin­gas ob­jek­tas ir toks jau bū­tų šeš­tas mies­te, to­dėl tu­ri bū­ti vis­kas nu­ma­ty­ta ir įver­ tin­ta, kad jis bū­tų sau­gus“, – pa­ brė­žė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Atas­kai­t ą ren­g u­s ios bend­ro­ vės „Swe­co Lie­tu­va“ vi­cep­re­zi­ den­tas Ai­das Vaiš­no­ras po­li­ti­kus mo­kė at­skir­ti dvi są­vo­kas: pa­vo­ jus ir ri­zi­ka. „Taip, ter­mi­na­las yra pa­vo­jin­gas ob­jek­tas, ta­čiau ri­zi­ ka, kad įvyks ava­ri­ja, yra tik kar­ tą per mi­li­jo­ną me­tų“, – tvir­ti­no A.Vaiš­no­ras. Jo tei­gi­mu, įvy­kus di­džiau­siai, ko­kia įma­no­ma, ava­ri­jai, jos pa­da­ ri­niai bū­tų jun­ta­mi tik 1,2 km spin­ du­liu. O kad įvyk­tų to­kia ava­ri­ja, į plau­ kio­jan­čią sau­gyk­lą tu­rė­tų at­si­ trenk­ti lai­vas, ku­rio to­na­žas siek­tų ne ma­žiau nei 50 tūkst. to­nų. Po­li­ti­kus do­mi­no, ko­kį po­vei­ kį SGD terminalas tu­rės gy­ven­to­ jų svei­ka­tai, gy­ve­na­mo­sios ap­lin­ kos ko­ky­bei. A.Vaiš­no­ras pa­ti­ki­no, jog nė vie­na hi­gie­nos nor­ma ne­ bus vir­ši­ja­ma. Esą di­džiau­sią ne­ pa­to­gu­mą ga­li kel­ti tik triukš­mas, ta­čiau vir­ši­jan­tis leis­ti­nas ri­bas jis bus gir­di­mas tik 170 m nuo ter­mi­ na­lo spin­du­liu. „Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės spe­cia­ lis­tai įver­ti­no ata­skai­tą, iš­sa­kė sa­ vo pa­sta­bas, į jas bu­vo at­si­žvelg­ta, to­dėl jai ir siū­lo­me pri­tar­ti“, – tei­ gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Nu­ma­ty­ta, jog SGD terminalas tu­ri pra­dė­ti veik­ti 2014 m.

„„Pa­si­rin­ki­mas: la­biau­siai tin­ka­ma vie­ta įreng­ti SGD terminalą – ties

Kiau­lės Nu­ga­ra. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Vie­ta: ne­mo­ka­mai pa­plau­kio­ti klai­pė­die­čiai ga­lės „Gin­ta­ro“ ba­sei­ne. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl ba­sei­no – žiauri kon­ku­ren­ci­ja Re­gist­ra­ci­ja į ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus ba­sei­ne su­kė­lė klai­pė­die­čių ne­pa­si­ten­ ki­ni­mą. Dėl ri­bo­tų ga­li­my­bių or­ga­ni­za­to­ riai pla­nuo­ja ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti šių svei­ ka­ti­ni­mo ren­gi­nių. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

rius, ir vie­tų iš­kart su­ma­žė­ja“, – aiš­ki­no ji.

Vie­tos iš­tir­po aki­mirks­niu

Pa­guo­da – ki­ti pa­siū­ly­mai

Nuo rug­sė­jo ne­mo­ka­mai pa­si­plau­ kio­ti „Gin­ta­ro“ ba­sei­ne ga­lės 180 klai­pė­die­čių. Šie­met pir­me­ny­bė pir­mą kar­tą su­teik­ta šei­moms, o li­ku­sios vie­tos skir­tos sen­jo­rams. Va­kar pra­si­dė­jus re­gist­ra­ci­jai į šiuos už­siė­mi­mus, Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro te­le­ fo­nas už­kai­to nuo anks­ty­vo ry­to. Dau­ge­lis klai­pė­die­čių pik­ti­no­si, kad nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu neį­ma­no­ma pri­si­skam­bin­ti. Da­lis spė­jo, jog gal­ būt klai­din­gai nu­ro­dy­tas nu­me­ris. Ne­kant­riau­sie­ji net vy­ko į cent­rą. Kaip paaiš­ki­no už­siė­mi­mus or­ ga­ni­zuo­jan­čio Klai­pė­dos kū­no kul­ tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro at­sto­vė Jū­ra­tė Kens­ta­vi­čie­nė, jau per pir­mą­ sias va­lan­das nuo re­gist­ra­ci­jos pra­ džios bu­vo už­pil­dy­tos vi­sos vie­tos. „Pas­kam­bi­nęs vie­nas žmo­gus už­re­gist­ruo­ja ke­tu­ris šei­mos na­

Pa­sak J.Kens­ta­vi­čie­nės, už­siė­mi­ mai ba­sei­ne or­ga­ni­zuo­ja­mi šeš­tus me­tus, tad ti­kė­ta­si, kad tarp ne­

La­biau­siai pyk­tį lie­ jo sen­jo­rai, nes kai ku­rie jų šio­je svei­ ka­ti­ni­mo pro­gra­ mo­je da­ly­vau­da­vo kas­met. pa­te­ku­sių­jų kils ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. La­biau­siai pyk­tį lie­jo sen­jo­rai, nes kai ku­rie jų šio­je svei­ka­ti­ni­mo pro­ gra­mo­je da­ly­vau­da­vo kas­met. Re­gist­ra­ci­ja į už­siė­mi­mus kas­met įžie­bia ne­ma­žai aist­rų. Pak­laus­ta, ar ne­ga­li­ma ko­re­guo­ti ne­pa­si­ten­ki­

ni­mą ke­lian­čios tvar­kos, J.Kens­ta­ vi­čie­nė paaiš­ki­no, kad va­do­vau­ja­ ma­si prin­ci­pu: kas pir­mes­nis, tas ir pa­ten­ka. Be to, ši si­tua­ci­ja pri­me­ na apie il­ga­me­tę pro­ble­mą – uos­ ta­mies­ty­je trūks­ta ba­sei­nų. Vie­nas jų po­rą me­tų bu­vo re­no­vuo­ja­mas. Ne­pa­te­ku­sie­siems į ba­sei­ną siū­ lo­ma lan­ky­ti ki­tus ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus, ku­rie pra­si­dės nuo rug­sė­jo pra­džios. Klai­pė­die­čiai sa­ vait­ga­liais ga­lės lan­ky­tis tre­ni­ruok­ lių sa­lė­je, čiuo­ži­nė­ti ant le­do, žais­ti sta­lo te­ni­są. Re­gist­ra­ci­ja į šiuos už­ siė­mi­mus bus pa­skelb­ta vė­liau. Pla­nuo­ja at­si­sa­ky­ti

Ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus Klai­pė­ dos kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ras or­ga­ni­zuo­ja kar­tu su mies­ to sa­vi­val­dy­be. Prog­ra­ma „Svei­ka­ ti­ni­mo mė­ne­siai“ vyks­ta nuo bir­ že­lio iki gruo­džio. Per šį lai­ko­tar­pį įvai­riuo­se už­siė­mi­muo­se ap­si­lan­ko nuo 400 iki 500 žmo­nių. Di­džiau­ sio klai­pė­die­čių su­si­do­mė­ji­mo kas­ met su­lau­kia ba­sei­nas. Sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­ nė ne­slė­pė, jog svars­to­ma iš­vis at­ si­sa­ky­ti idė­jos or­ga­ni­zuo­ti šiuos ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus. Prie­žas­ tis – ne­pa­si­tei­si­nę lū­kes­čiai. Ve­dė­ja paaiš­ki­no, kad to­kiais ren­gi­niais no­ rė­ta pri­trauk­ti kuo dau­giau gy­ven­ to­jų, ta­čiau ge­rus už­mo­jus ri­bo­ja ga­ li­my­bės. Be to, už­siė­mi­mus kas­met daž­niau­siai lan­ko tie pa­tys žmo­nės.

Tvi­no mies­to gat­vės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prap­liu­pus smar­kiam lie­tui, va­kar ry­tą Klai­pė­dos nuo­te­kų sis­te­ma vos spė­jo rink­ti van­de­nį, tad ėmė tvin­ti kai ku­rios mies­to gat­vės.

Lie­taus van­dens nuo­te­kų sis­te­ ma kri­tu­lių ne­spė­jo su­rink­ti Pi­lies gat­vė­je, pa­tvi­no ir kai ku­rios Tai­ kos pro­spek­to vie­tos. Ta­čiau ki­tur se­na­mies­ty­je di­de­lių rū­pes­čių ne­ ki­lo. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­ pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ty­ nai­tis pa­ti­ki­no, kad lie­tus di­de­lių ei­bių ne­pri­da­rė.

„Nu­sis­kun­di­mų dėl pa­tvi­nu­sių gat­vių ne­su­lau­kė­me. Juo­lab kad šis lie­tus bu­vo trum­pa­lai­kis“, – tvir­ti­ no va­do­vas. Klai­pė­do­je yra ke­le­tas vie­tų, ku­ rios pa­tvins­ta kiek­vie­no gau­ses­nio lie­taus me­tu. Van­duo daž­nai su­si­kau­pia Man­ to gat­vė­je ties ge­le­žin­ke­lio via­du­ku, Sau­sio 15-osios gat­vė­je, Ši­lu­tės plen­ te ties bend­ro­ve „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“, Lie­pų gat­vė­je ties via­du­ku. „Šios vie­tos že­mė­ja, tad į jas su­te­ka van­duo, o nuo­te­kų sis­te­ ma ne­spė­ja jo su­ger­ti“, – aiš­ki­no M.Mar­ty­nai­tis. Ta­čiau per va­ka­rykš­tį lie­tų čia pro­ble­mų ne­ki­lo.

„„Ba­los: po smar­kaus lie­taus kai ku­rio­se Klai­pė­dos gat­vė­se gau­siai pri­si­kau­p  ė van­dens.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


3

antradienis, RUGPJŪČIO 28, 2012

miestas Sulaukė talpyklų

Išp­lau­kia grū­dai

Ne­mo­ka­mi mu­zie­jai

„Klaipėdos nafta“ sulaukė pir­ mųjų rekuperatoriaus elemen­ tų – pagrindinių technologinių talpyklų. Planuojama, jog šis įrenginys, iš geležinkelio esta­ kadų padėsiantis utilizuoti an­ gliavandenilių garus, įmonėje bus pastatytas iki metų pabai­ gos. Rekuperatoriaus gamy­ bos vertė – 3 mln. litų.

Klai­pė­dos uos­te krau­na­mi lai­ vai, ku­rie jau šią sa­vai­tę iš­pluk­ dys Lie­tu­vos žem­dir­bių užau­ gin­tus grū­dus į už­sie­nį. Uos­ to san­dė­liai šian­dien dar ga­ li priim­ti dau­giau kaip 50 tūkst. to­nų grū­dų. Tei­gia­ma, kad šios ža­lia­vos trans­por­ta­vi­mas vė­ la­vo, nes eks­por­tuo­to­jai lai­ku neuž­si­sa­kė lai­vų.

Moks­lo ir ži­nių die­nos pro­ ga pir­mą­jį ru­dens sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 1–2 die­no­mis, moks­ lei­viai, jų tė­ve­liai ir mo­ky­to­ jai kvie­čia­mi ne­mo­ka­mai ap­si­ lan­ky­ti ša­lies mu­zie­juo­se. Taip sie­kia­ma stip­rin­ti mu­zie­jų ir vi­ suo­me­nės bend­ra­dar­bia­vi­mą, at­kreip­ti dė­me­sį į svar­bią šių įstai­gų mi­si­ją.

„Nep­tū­nas“ pra­šo mi­li­jo­no Klai­pė­dos krep­ši­ nio klu­bo „Nep­tū­ nas“ ape­ti­tas au­ga. Jo va­do­vai val­džios pra­šo skir­ti mi­li­jo­ ną li­tų, nors kas­met ko­man­dai iš mies­ to biu­dže­to at­sei­kė­ ja­ma po pu­sę mi­li­jo­ no li­tų.

Kny­g a. Moks­lo ir en­c ik­lo­p e­d i­j ų lei­ dy­b os cent­ras iš­lei­do bu­v u­s io Klai­ pė­dos uni­ver­s i­te­to rek­to­r iaus Sta­ sio Vai­te­k ū­n o kny­g ą „Sta­n is­l o­v as Na­r u­t a­v i­č ius. Sig­na­t a­ras ir jo lai­k ai“. Tai ant­ro­ji au­to­r iaus kny­g a is­to­r i­j os te­m a­t i­k a. Kny­g os su­t ik­t u­vės vyks rug­s ė­j o 5 d. 16 val. Vil­n iu­j e, Sig­n a­t a­ rų na­muo­s e.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Os­val­das Ku­raus­kas:

Di­de­lių pa­sie­ki­mų VTB ly­go­je ti­kė­tis ne­ver­ta.

te­to na­riams aiš­ki­no „Nep­tū­no“ klu­bo di­rek­to­rius Os­val­das Ku­ raus­kas.

Sa­vi­val­dy­bė su „Nep­tū­nu“ bu­vo pa­si­ra­šiu­si il­ga­lai­kę su­tar­tį, pa­gal ku­rią įsi­pa­rei­go­jo kas­met ko­man­ dai skir­ti 500 tūkst. li­tų. Ši su­tar­tis bai­gia­si šie­met, ir „Nep­tū­nui“ per­ves­ti pa­sku­ti­nie­ ji 450 tūkst. li­tų, nes vi­soms pro­ gra­moms 10 pro­c. bu­vo ma­ži­na­mas fi­nan­sa­vi­mas. O.Ku­raus­kas po­li­ti­kų pra­šė, kad bū­tų pa­si­ra­šy­ta nau­ja su­tar­tis, ku­ ria bū­tų ga­ran­tuo­ja­mas ge­ro­kai di­ des­nis fi­nan­sa­vi­mas. „Pa­pil­do­mai pra­šo­me mi­li­jo­no li­tų, nes iš­lai­dų pa­rei­ka­laus ne tik ke­lio­nės, Klai­pė­dos are­nos nuo­ma, bet rei­kia su­komp­lek­tuo­ti ir kur kas pa­jė­ges­nę ko­man­dą“, – aiš­ki­ no O.Ku­raus­kas. Jis skai­čia­vo, jog ke­lio­nių, ap­gy­ ven­di­ni­mo iš­lai­doms per se­zo­ną rei­kės apie 550 tūkst. li­tų, dar 400



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tūkst. li­tų kai­nuos are­nos nuo­ma, o 2 mln. li­tų bū­tų skir­ti žai­dė­jams ir tre­ne­riams. „Di­de­lių pa­sie­ki­mų VTB ly­go­je ti­kė­tis ne­ver­ta, nes jo­ je žai­džia ko­man­dos, ku­rių biu­dže­ tai pra­si­de­da nuo 10 mln. do­le­rių. Mū­sų tiks­las – kuo ge­riau pa­si­ro­ dy­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je, nes jau se­niai jau­čia­me spau­di­mą, kad Klai­pė­da at­ro­do blan­ko­kai“, – dės­ tė O.Ku­raus­kas. Po­li­ti­kai „Nep­tū­no“ klu­bo va­do­ vo pra­šy­mo skir­ti pa­pil­do­mą mi­li­ jo­ną li­tų iš­kart neat­me­tė. Jie įpa­rei­go­jo sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ją pa­reng­ti ati­tin­ka­mą mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tą, ku­ris bus svars­to­mas ko­mi­te­tuo­ se, ir ga­liau­siai po­li­ti­kai nu­spręs, ar rep­re­zen­ta­ci­nei mies­to ko­man­ dai skir­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą ir ko­kio dy­džio jis tu­rė­tų bū­ti.

m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai iš­graibs­tė prieš ke­ lias sa­vai­tes praū­žu­sio škva­lo iš­ vers­tus me­džius. Be­sik­rei­pian­ tiems gy­ven­to­jams sa­vi­val­dy­bė jau ne­be­tu­ri ko pa­siū­ly­ti.

Klai­pė­die­čius, ku­rie na­muo­se tu­ri kros­nis, ne­mo­ka­mai ap­si­rū­pin­ti mal­ ko­mis žie­mai mies­to val­džia pa­kvie­tė prieš ma­žiau nei sa­vai­tę. Skelb­ta, kad žmo­nės pa­tys ga­li pa­siim­ti aud­ros iš­ vers­tus me­džius, tik tu­ri juos vi­siš­kai pa­ša­lin­ti, net ir ša­kas. Ne­mo­ka­mai ku­ru no­rin­tys ap­ si­rū­pin­ti klai­pė­die­čiai bu­vo ak­ty­ vūs, pa­ten­kin­ta per de­šimt pra­šy­ mų, nors be­si­krei­pian­čių­jų bu­vo kur kas dau­giau.

„Pa­de­dant gy­ven­to­jams vis­kas bu­vo grei­tai su­tvar­ky­ta. Ne­be­tu­ri­ me, ką jiems duo­ti. Gal iš žmo­nių su­lauk­si­me nau­jų pra­ne­ši­mų? Jei pa­ma­tys vie­tą, kur iš­vers­tas me­ dis, pra­šo­me pra­neš­ti“, – pa­ra­gi­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Ire­na Nach­čiu­no­va. Anot jos, dar li­ko pa­si­rū­pin­ ti kel­mais. Gy­ven­to­jų jų rau­ti ne­ pra­šy­ta, nes šie dar­bai yra per­ne­ lyg su­dė­tin­gi. Kel­mų su­tvar­ky­mu pa­si­rū­pins pa­ti sa­vi­val­dy­bė. Dau­giau­sia klai­pė­die­čių no­rė­ jo tvar­ky­ti me­džius, ku­rie iš­vers­ti Tri­ny­čių par­ke. Bu­vo klai­pė­die­čių, ku­rie no­rė­jo me­džius su­si­rink­ti iš Gi­ru­lių miš­ko. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė iš­duo­ti tam lei­

di­mo ne­ga­li. No­rė­da­ma su­tvar­ky­ti me­džius, ji pa­ti tu­ri gau­ti lei­di­mą iš Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos. Pa­sak I.Nach­čiu­no­vos, pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai žmo­nės pa­si­rin­ko su­ tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją, o pa­skui at­si­ sa­kė, nes dar­bai pa­si­ro­dė per­ne­lyg su­dė­tin­gi. „To­kių si­tua­ci­jų dau­giau­sia bu­ vo dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Ar me­dis bu­vo aukš­tai pa­ki­bęs ir rei­ kė­jo bokš­te­lio, kad bū­tų ga­li­ma jį su­tvar­ky­ti, ar daug ma­ši­nų ap­link sto­vi. To­kiais at­ve­jais rei­kia bū­ ti spe­cia­liai pa­si­ruo­šus“, – tvir­ti­ no ve­dė­ja. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės spe­cia­ lis­tai tik­rins vie­tas, ku­rio­se tvar­ kė­si gy­ven­to­jai. Bus žiū­ri­ma, ar šie tvar­kin­gai vis­ką pa­li­ko – iš­si­ve­žė ne tik ka­mie­ną, bet ir ša­kas.

Pa­ra­m a. Mies­to sa­v i­v al­dy­b ė ra­g i­ na dau­g ia­b u­č ių na­mų sa­v i­n in­k ų bend­r i­j as pa­s i­n au­do­t i pa­ra­m a. Šie­ met tam yra skir­t a 212 tūkst. li­t ų. Pa­ ra­m a ski­r ia­m a už fak­t iš­k ai at­l ik­t us dar­bus. Ne­rin­ga. Pir­ma­ja­me Bal­t i­jos jū­ros re­ gio­no ste­buk­lų rin­k i­mų eta­p e Lie­t u­ vai ir Ru­s i­jai pri­k lau­s an­t i Kur­š ių ne­ ri­j a užė­mė pir­m ą vie­t ą. Šiuo me­t u vyks­t a ant­ra­s is rin­k i­mų eta­p as, ku­ rio me­t u iš 33 kan­d i­d a­t ų bus at­r ink­ ti 6 tu­r iz­mo ob­jek­t ai, pri­s i­dė­s ian­t ys prie Bal­t i­jos jū­ros re­g io­no ži­no­mu­mo di­d i­n i­mo. Į ant­rą­j į rin­k i­mų eta­p ą pa­ te­ko ir Vil­n iaus se­na­m ies­t is, uži­man­ tis ant­rą­ją vie­t ą, bei try­l ik­t ą­ją po­z i­c i­ ją už­s i­t ik­r i­nę Tra­k ai. Kad Kur­š ių ne­ ri­j a bū­t ų įtrauk­t a į Bal­t i­j os re­g io­no ste­buk­lų są­r a­š ą, ga­l i pri­s i­dė­t i kiek­ vie­nas šio kraš­to ger­b ė­jas, sa­vo bal­ są ati­d a­vęs kon­k ur­s ui su­k ur­to­j e in­ ter­ne­to sve­t ai­nė­j e: www.6-bsr-won­ ders.net/index.php. Ant­ro­j o eta­p o bal­s a­v i­mas baig­s is rug­s ė­jo 1-ąją. Mir­t ys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Juo­z as Ši­mu­l io­n is (g. 1922 m.), Ni­na Go­lo­den­ko (g. 1928 m.), Jo­va­n a Dmu­k aus­k ie­nė (g. 1928 m.), Va­s i­l i­s a Ste­p on­k ie­nė (g. 1928 m.), Gin­t a­ras Ža­la (g. 1956 m.), Po­v i­las Cir­ tau­t as (g. 1956 m.), Kęs­t u­t is Bruč­k us (g. 1976 m.).

Mies­tie­čiai iš­graibs­tė me­džius Mil­da Ski­riu­tė

Su­s i­t i­k i­m as. Ant­r a­d ie­n į 17.30 val. sa­v i­val­dy­b ė­j e vyks Smul­k io­j o ir vi­ du­t i­n io vers­lo ta­r y­b os dar­bi­nės gru­ pės su­s i­t i­k i­m as. Jo me­t u bus kal­b a­ ma apie smul­k io­jo vers­lo pri­sta­t y­mą pa­ro­do­s e, ar rei­k a­l in­g i Klai­p ė­do­j e kon­fe­ren­c i­jų ir pa­ro­dų rū­mai. Po­sė­dis. Ket­vir­ta­die­n į sa­vi­val­dy­bė­je vyks mies­to ta­r y­bos po­sė­d is. Jo dar­ bot­var­kė­je nu­ma­t y­ta 18 klau­si­mų.

„„Sie­kis: „Nep­tū­nas“ šie­me­čiam se­zo­nui no­rė­tų su­komp­lek­tuo­ti pa­jė­ges­nę ko­man­dą.

Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl „Nep­ tū­nas“ iš sa­vi­val­dy­bės pra­šo pa­pil­ do­mo fi­nan­sa­vi­mo – klu­bas ga­vo tei­sę šį se­zo­ną rung­ty­niau­ti VTB Jung­ti­nė­je ly­go­je. Jo­je rung­sis 20 pa­jė­giau­sių Ry­tų Eu­ro­pos krep­ši­ nio ko­man­dų. „Mi­ni­ma­lus VTB ly­go­je žai­sian­ čios ko­man­dos biu­dže­tas tu­ri bū­ ti mi­li­jo­nas eu­rų. Ly­gos va­do­vy­bė „Nep­tū­nui“ pa­da­rė išim­tį leis­da­ ma žais­ti, nors ir tu­rė­si­me ma­žes­ nį pra­di­nį biu­dže­tą. Ta­čiau da­bar ski­ria­mos sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos neuž­ten­ka, nes da­ly­va­vi­mo ly­go­ je iš­lai­dos sie­kia dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų, o juk žai­si­me ir Lie­ tu­vos krep­ši­nio ly­go­je“, – va­kar Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­

Dienos telegrafas

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mas Po­v i­l as Cir­t au­t as. Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Jo­va­na Dmu­k aus­k ie­nė. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­g ai­tės ir 6 ber­n iu­k ai.

„ „ Pa­b ai­g a: mies­to val­d žiai li­ko

pa­si­rū­pin­ti tik iš­vers­tų me­džių kel­mais.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os per­s o­n a­l as su­l au­kė 46 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­si šir­ dies rit­mo su­t ri­k i­mais, aukš­t u krau­ jos­pū­d žiu, trau­mo­m is.


4

antradienis, rugpjūčio 28, 2012

miestas

Už biu­dže­to lė­šas – auk­si­niai ty­ri­mai Už val­diš­kus pi­ni­gus ren­gia­mos ap­klau­ sos ir mo­ni­to­rin­gai ne­re­tai kai­nuo­ja šim­ tus tūks­tan­čių li­tų. Ta­čiau lig šiol nie­ kas nė­ra su­skai­čia­vęs, ar tos iš­lai­dos ka­da nors at­si­pir­ko. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Mo­ni­to­rin­gui – 600 tūkst. li­tų

„„Klau­si­mas: tūks­tan­čius li­tų kai­nuo­jan­čių ap­klau­sų pra­smė tė­ra tik biu­dže­to lė­šų švais­ty­mas ir val­di­nin­kų

smal­su­mo pa­ten­ki­ni­mas? 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Įs­pū­din­gas uos­ta­mies­čio pir­ki­nys – „Triukš­mo že­mė­la­pis“, ku­rio su­da­ry­mas mies­tui kai­nuos 600 tūkst. li­tų. Pi­giau esą nie­kas ne­su­ ti­ko to pa­da­ry­ti. „Yra pro­gra­ma, pa­tvir­tin­ta ta­ry­ bos, jau at­lik­tas pir­ki­mas pro­gra­ mai vyk­dy­ti. Po to tuos duo­me­nis nau­do­si­me, pla­nuo­da­mi dar­bus, dėl triukš­mo spręs­da­mi gy­ven­to­jų skun­dus“, – ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Po­vi­lans­kie­nė. Anks­čiau esą ir­gi bu­vo at­lie­ka­mi to­kie ty­ri­mai, jų duo­me­nys pa­nau­ do­ti va­lant „Drau­gys­tės“ tven­ki­ nius. Ta­čiau nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ar tie ty­ri­mai bu­vo pra­smin­gi ir ar jie at­si­pir­ko. Ir ko­dėl to ne­da­ro Ap­lin­ kos ko­ky­bės sky­riaus dar­buo­to­jai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­ jų pir­ki­mų sky­riaus ve­dė­ja Li­ja­na Plaš­čins­kai­tė pa­ste­bė­jo, kad sa­vi­ val­dy­bė anks­čiau nuo­lat skelb­da­ vo kon­kur­sus de­ta­lių­jų pla­nų mo­ ni­to­rin­gui vyk­dy­ti. Šie ty­ri­mai taip pat kai­nuo­da­vo ne­pi­giai. „Ta­čiau da­bar į Ar­chi­tek­tū­ros sky­rių priim­tas spe­cia­lis­tas, ku­ris at­lie­ka ši­tą dar­bą. Taip nu­spręs­ ta, pri­pa­ži­nus, kad de­ta­lių­jų pla­ nų mo­ni­to­rin­gas yra nuo­la­ti­nis“, – tvir­ti­no L.Plaš­čins­kai­tė. Apk­lau­sia sa­vo jė­go­mis

Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas)

LINKSMYBĖS: s iugin ž d ĩ šventės atidarymas; s isu etu v PINIUKAS m s ė ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; t EM u. Šven asis K draug ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; il nksm ptinguoju RIZAI! RP sla ĩ bendruomenių komandų varžytuvės su pa OS IR SIU N (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118); DOVA ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ mušamųjų pamokėlė; ĩ Saulės Bogužaitės su grupe pasirodymas; ĩ grupės „Chill’us“ pasirodymas; Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių (Gindulių, įspūdingiausios daržo gėrybės rinkimai ĩ Jakų, Kalotės, Slengių, Sudmantų, (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); Rimkų) bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai. ŠVENTĖS PARTNERIAI:

Fi­nan­si­nių iš­tek­lių to­kioms ap­ klau­soms ne­tu­ri Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nė dar­bo bir­ža. Jos dar­buo­to­ jai ty­ri­mus at­lie­ka pa­tys. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jas Egi­di­jus Pa­le­vi­čius var­di­jo de­šim­ tis ap­klau­sų, ku­rios at­lie­ka­mos per me­tus. Pirk­ti to­kias pa­slau­gas esą bū­tų fi­nan­siš­kai neį­ma­no­ma. Darb­da­viams ir be­dar­biams tei­ kia­mų pa­slau­gų ver­ti­ni­mas, be­

dar­bių dar­bo mo­ty­va­ci­jos ap­klau­ sa, bai­gu­sių pro­fe­si­nio mo­ky­mo kur­sus ver­ti­ni­mas, Jau­ni­mo dar­bo cent­ro lan­ky­to­jų ap­klau­sa – nuo­ la­ti­nis Dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tų už­ siė­mi­mas. „Tik­rai ne­sam­do­me įmo­nių, kad tai at­lik­tų, yra su­da­ry­tas pla­nas, ir kiek­vie­nas spe­cia­lis­tas tu­ri ap­klaus­ ti tam tik­rą skai­čių as­me­nų, kad ga­ lė­tu­me at­lik­ti iš­sa­mią ana­li­zę, ir mes ją vie­šai skel­bia­me sa­vo sve­tai­nė­je“, – tvir­ti­no E.Pa­le­vi­čius.

Nie­kas ne­ga­li pa­sa­ ky­ti, ar tie ty­ri­mai bu­vo pra­smin­gi ir ar jie at­si­pir­ko. Kai­nuos gy­ven­se­nos ty­ri­mas

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras taip pat daž­nai or­ga­ni­zuo­da­vo ir už­sa­ ky­da­vo ap­klau­sas, kol ne­bu­vo įkur­ tas Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. Šios įstai­gos va­do­vė tei­gia, kad dau­ge­liu at­ve­ju ap­klau­sas at­lie­ka pa­tys biu­ro dar­buo­to­jai. Nuo įstai­gos veik­los pra­džios tik šie­met pir­mą­kart bus per­ka­ma pa­ slau­ga ap­klau­sai at­lik­ti. „Klai­pė­dos mies­to gy­ven­to­jų gy­ ven­se­nos ty­ri­mas kai­nuos 29 tūkst. li­tų. Jis bus skir­tas klai­pė­die­čių gy­ ven­se­nos ypa­tu­mams iš­siaiš­kin­ti. Re­mian­tis ty­ri­mo re­zul­ta­tais, bus pla­nuo­ja­ma Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės, taip pat Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro veik­la“, – tei­gė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro lai­ki­no­ji di­rek­to­rė Ine­ta Pa­čiaus­kai­tė. Apk­lau­sa tu­ri bū­ti at­lik­ta iki šių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­gos. In­for­ ma­ci­ją ti­ki­ma­si su­rink­ti pa­gal šiuo me­tu Klai­pė­do­je su­skirs­ty­tas ke­tu­ rias bend­ruo­me­nes, to­dėl esą bus ži­no­ma iš­sa­mes­nė in­for­ma­ci­ja ne tik mies­to mas­tu, bet ir bend­ruo­ me­nių ly­giu.

Mo­ki­nių skai­čius vis tirps­ta 1

Dėl mąž­tan­čio moks­lei­ vių skai­čiaus mo­kyk­lo­se for­muo­ja­ma ir ma­žiau kla­sių. „Ko­vą bu­vo­me su­da­rę pla­ną, kiek komp­lek­tų kla­sių bus ru­de­ nį. Mū­sų pro­gno­zės ne­pa­sit­vir­ti­ no – kla­sių yra 11 ma­žiau, nei bu­ vo­me pla­na­vę, bei 44 komp­lek­tais ma­žiau nei praė­ju­siais moks­lo me­ tais“, – ne­slė­pė L.Priž­gin­tie­nė. Dau­giau­sia dis­ku­si­jų įžie­bė pa­ dė­tis A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė­je mo­ kyk­lo­je, ku­rio­je ne­bus for­muo­ja­mi ke­tu­ri kla­sių komp­lek­tai. „Iš pra­džių ma­ny­ta kur­ti 12-os mo­ki­nių jau­ni­mo de­vin­tą­ją kla­ sę, ta­da ki­tus de­vin­to­kus bū­tų te­ kę nu­kreip­ti į ki­tas mo­kyk­las. Ta­ čiau ga­liau­siai mo­kyk­los va­do­vai nu­spren­dė, kad jau­ni­mo kla­sės ne­ kurs, o komp­lek­tuos pa­pras­tą de­ vin­tą kla­sę“, – va­kar Ug­dy­mo ir

jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riams aiš­ki­no L.Priž­gin­tie­nė. Ta­čiau iš po­li­ti­kų ji su­lau­kė at­sa­ ko – A.Rub­lio­vo mo­kyk­los va­do­vo mies­to ta­ry­bos na­riams iš­pla­tin­tą pa­reiš­ki­mą, kad ug­dy­mo įstai­go­ je no­ri­ma įkur­ti de­vin­tą­ją ir sep­ tin­tą­ją jau­ni­mo kla­ses, ta­čiau esą Švie­ti­mo sky­rius ne­lei­džia. „Pir­mą kar­tą ma­tau to­kį pa­reiš­ki­ mą. Keis­ta, kad di­rek­to­rius su mu­ mis kal­ba vie­naip, o pa­skui el­gia­si ki­taip. Fak­tas tas, kad pi­ni­gų tuš­ čioms kla­sėms iš­lai­ky­ti tik­rai nė­ra. Jei po­li­ti­kai ap­si­spręs ki­taip, ta­da iš­kart tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tas ir fi­nan­ sa­vi­mas“, – tei­gė L.Priž­gin­tie­nė. Su­tar­ta, jog šian­dien Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai, Švie­ti­mo sky­riaus, A.Rub­lio­vo mo­ kyk­los at­sto­vai sės prie de­ry­bų sta­lo, kad iš­siaiš­kin­tų vi­sus ne­su­ta­ri­mus.


5

antradienis, RUGPJŪČIO 28, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Klaidas pripažįsta

Prezidentūroje atsiimdama jos vyrui, pirmajam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, skirtą Vyčio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių našlė Naina Jelcina apdovanojimą pabučiavo. Ji taip pat kalbėjo, kad Rusija vis dar sunkiai žengia tikros laisvės keliu.

Ūkio ministras pripažįsta buvus problemų jam pavaldžiose institucijose. Tačiau, atremdamas kontrolierių kritiką, esą neteisėtai suteikta 2 mln. litų Europos paramos, Rimantas Žylius tikina ją skirstęs pagal turėtą informaciją. „„Susitikimas: B.Jelcinui skirtą apdovanojimą iš D.Grybauskaitės rankų atsiėmė bu-

vusio Rusijos vadovo našlė N.Jelcina. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Reveransas Lietuvos ordinui Kvietė saugoti santykius

„B.Jelcinas buvo nuoširdus Lietuvos draugas“, – sakė N.Jelcina per apdovanojimo įteikimo ceremoniją. Ji priminė, kad Rusija viena pirmųjų pasaulyje pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir, anot jos, buvo pasirengusi plėtoti geros kaimynystės bei tarpusavio supratimo santykius, skaitantis viena su kitos interesais. Prezidento našlė sakė, kad Rusija, kaip ir Lietuva, gana skausmingai išgyveno perėjimą iš sovietinės praeities į demokratijos kelią ir mėgina juo eiti toliau. „Mūsų šalis tęsia sunkų kelią tikros laisvės link“, – kalbėjo N.Jelcina. Ji ragino Lietuvą ir Rusiją panaudoti visą turimą potencialą. „Mūsų šalių labui būtina visa apimtimi panaudoti nerealizuotą dvišalių santykių potencialą. Borisas Nikolajevičius yra pasakęs: „Saugokite Rusiją“, o šiandien noriu pasakyti – saugokite Lietuvą ir gerus mūsų tautų santykius“, – kalbėjo pirmojo Rusijos prezidento našlė. Dėkojo B.Jelcinui

B.Jelcinas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir plėtojant Lietuvos bei Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius. Pasak Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, B.Jelcinas Rusijoje skatino demokratinius pokyčius, o šie keitė žmonių mąstymą ir atvėrė duris tarptautiniam Baltijos valstybių pripažinimui. „Iš sovietinės praeities besivaduodama naujoji demokratėjanti Rusija sugebėjo objektyviai

įvertinti istoriją ir pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybės siekį. Ji tai padarė B.Jelcino asmeniu. Lietuva yra dėkinga tuometei Rusijai“, – tvirtino šalies vadovė. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pirmadienį išplatintame pranešime pabrėžė, jog „reikia tikėtis, kad dabartinė Rusijos politinė vadovybė, pritardama daugiau nei prieš du dešimtmečius prezidento B.Jelcino išsakytam neigiamam šalies sovie-

Naina Jelcina:

Mūsų šalių labui būtina visa apimtimi panaudoti nerealizuotą dvišalių santykių potencialą.

sų tauta, o anuomečiai vadovai. „Mūsų tautos susijusios istoriškai, ir nors buvo tam tikrų kataklizmų, tautos dėl nieko nekaltos, visa tai darė politikai, vadovai. Jei mūsų ateitis gyvens praeitimi, tai bus ne ėjimas gerų tarpusavio santykių įtvirtinimo keliu, o visada bus lyg gyvos žaizdos draskymas, ir to reikia atsisakyti“, – vakar parlamente žurnalistams sakė N.Jelcina. Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijoje žmonės Lietuvos atžvilgiu nusiteikę geranoriškai. „Nuo to, kokius mes padarysime savo santykius, tokie jie ir bus. Turime patys suprasti, ko norime, ir nuo to priklauso mūsų ateitis. Aš galiu pasakyti, kad Rusijoje Lietuvos atžvilgiu žmonės nusiteikę geranoriškai, ateitis mūsų rankose ir ji bus, be jokios abejonės, gera“, – sakė N.Jelcina.

Dabar – kitokie laikai

tinės praeities įvertinimui, bus ištikima jo tada aiškiai nubrėžtam Rusijos kursui į laisvę ir demokratines vertybes“. Jis taip pat pasiūlė, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje būtų B.Jelcino vardu pavadinta gatvė ar aikštė. Susijusios tautos

Prieš ceremoniją prezidentūroje su Seimo pirmininke Irena Degutiene susitikusi N.Jelcina teigė, kad tiki gera Lietuvos ir Rusijos santykių ateitimi. Pasak jos, dėl to reikia nustoti gyventi praeitimi ir nebedraskyti praeities žaizdų. N.Jelcina pabrėžė, kad sprendimus, skausmingus Lietuvai, priėmė ne ru-

Paprašyta palyginti Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, kai šaliai vadovavo B.Jelcinas ir šiuo metu, N.Jelcina sakė, jog tai pernelyg skirtingi laikai. „Šiuos laikus sudėtinga lyginti su tais, kai Rusijai vadovavo B.Jelcinas, nes tuomet buvo visko pradžia. Dabar kaip tik kalbėjom, prisiminėm, kai B.Jelcinas buvo čia atvažiavęs, tai buvo patys geriausi santykiai. B.Nikolajevičius labai mylėjo Baltijos šalis ir Lietuvą, ir tai nebuvo tik žodžiai, viskas buvo patvirtinama veiksmais“, – kalbėjo N.Jelcina. Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime I.Degutienė teigia, jog tikisi, kad Atgimimo laikų ir B.Jelcino įkvėpti santykiai lydės Lietuvos bei Rusijos bendradarbiavimą.

„Lietuviai puikiai pažįsta rusų tautą ir žino, kokie nuoširdūs žmonės yra rusai. Manau, kad prie tokio supratimo itin daug prisidėjo ir velionis prezidentas B.Jelcinas. Turime suprasti, kad lietuviai, rusai ir kitos tautos yra vienodai nukentėjusios nuo nusikalstamų režimų žiaurumo. Ir tai suprasdami privalome žengti pirmyn“, – sakė I.Degutienė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pripažino Lietuvos valstybę 1991 m. liepos 29 d. Borisas Jelcinas pasirašė Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį. Ja pripažinta suvereni Lietuvos valstybė ir įsipareigota kurti dvišalius santykius draugystės, geros kaimynystės, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Prezidentūros išplatintame pranešime pabrėžiama, kad B.Jelcino indėlis buvo lemiamas išvedant SSRS kariuomenę iš Lietuvos ir 1997 m. pasirašant sutartį dėl Lietuvos bei Rusijos valstybinės sienos. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra vienas aukščiausių valstybinių apdovanojimų. Jis skiriamas Lietuvos bei užsienio valstybių vadovams ir piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Valstybinis apdovanojimas B.Jelcinui skirtas minint Lietuvos ir Rusijos santykių 20-metį. B.Jelcinas Rusijos prezidentu buvo 1991–1999 m. Mirė 2007-aisiais.

„Kalbama apie situacijas pavaldžiose institucijose 2011 m., kur problemų būta. 2012 m. Ūkio ministerija daugelį pavaldžių institucijų bendrųjų funkcijų centralizavo, pateikė Seimui Metrologijos įstatymo pataisas“", – rašoma BNS atsiųstame R.Žyliaus komentare dėl audito išvadų. Kai buvo skirstoma maždaug 2 mln. litų ES parama, – auditoriai tai įvertino kaip neteisėtus veiksmus, – ministras teigė dalį paramos paskyręs pereinamuoju laikotarpiu tarp senojo ir naujojo, 2007–2013 m., finansavimo laikotarpių ir dar neturėdamas ekspertų bei EK išvadų, kad tokia parama negalima. Kalbant apie kitus projektus, ministras teigė neturėjęs galutinio išaiškinimo dėl išlaidų netinkamumo. „Buvo imtasi visų priemonių dėl teisėto ES lėšų panaudojimo ir ES lėšos buvo pakeistos nacionalinio biudžeto lėšomis“, – teigė ministras. Valstybės kontrolė, nustačiusi ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pažeidimų, įvertino, kad Ūkio ministerijoje buvo „ir klaidų, ir pastangų jas taisyti“. Valstybės kontrolė nustatė, kad skirstant ES paramą neteisingai skirta papildomai beveik 1 mln. litų Anykščių technologijos mokyklai, 127 tūkst. litų – Zarasų žemės ūkio mokyklai, kaip rašoma audito ataskaitoje. Anot kontrolierių, daugeliu atvejų ministerija tinkamai neįvertindavo situacijos, kaip ir kokiomis lėšomis būtų galima užbaigti projektų finansavimą. Auditoriams itin užkliuvo pažeidimai Ūkio ministerijai pavaldžiame Lietuvos tekstilės institute, kuris šiemet prijungtas prie Fizinių ir technologijos mokslų centro. Institutas pernai be viešųjų konkursų išleido 3,4 mln. litų, o direktoriaus ir pavaduotojo atlyginimai buvo nustatyti neteisingai – jiems pernai buvo priskaičiuota iš viso 159 tūkst. litų atlyginimo. Tiesa, audito ataskaitoje nenurodoma, ar darbo užmokestis buvo per didelis, ar per mažas. Instituto direktorė Aušra Abraitienė BNS patikslino, kad atlyginimai buvo nustatyti mažesni, nei turėtų būti. Valstybiniai auditoriai taip pat nustatė, kad Ūkio ministerija 0,5 mln. litų iš Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos pernai panaudojo ne jos tikslams – lėšas skyrė Valstybinio turizmo departamento projektui atvykstamajam turizmui skatinti, be to, minėtais pinigais buvo padengtos netinkamomis pripažintos išlaidos. Nustatyta ir procedūrų pažeidimų – 614 tūkst. litų sutartį dėl matavimo vienetų etalonų, kurią turėjo pasirašyti pati ministerija, pasirašė jai pavaldi Valstybinė metrologijos tarnyba. „Klaipėdos“, BNS inf.


6

antradienis, rugpjūčio 28, 2012

nuomonės

Kaip pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Grįžęs iš praei­ties Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

Violeta Juodelienė

N

e­su­vai­din­tos aša­ros ir pro­ to­ko­lo rė­mams ne­pak­lūs­ tan­t is nuo­šir­du­mas – toks va­kar bu­vo Nai­nos Jel­ci­ nos ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vos pre­zi­den­tū­ ro­je. Pir­mo­ji Ru­si­jos po­nia, at­vy­ku­si at­ siim­ti jos ve­lio­niui vy­rui skir­tą ap­do­va­ no­ji­mą, grą­ži­no į tuos lai­kus, kai vi­so pa­ sau­lio te­le­vi­zi­jų ka­me­ros bu­vo nu­kreip­ tos į jos vy­rą. Anuo­met, kaip sa­kė pa­ti N.Jel­ci­na, bu­vo vi­sa ko pra­džia. Pir­mie­ji ru­sų – o kar­tu ir dau­gu­mos ki­tų SSRS tau­tų – sa­va­ran­kiš­ ko gy­ve­ni­mo ban­dy­mai, pir­mo­sios pa­ mo­kos, no­ras įsi­tvir­tin­ti pa­sau­ly­je, nai­ vus ti­kė­ji­mas, kad de­mok­ra­t i­ją ga­l i­ma im­por­tuo­ti sy­kiu su mais­to pro­duk­tais. Bo­ri­sas Jel­ci­nas bu­vo pir­ma­sis de­mok­ ra­tiš­kai iš­rink­tas Ru­si­jos pre­zi­den­tas, su

Šian­dien pre­zi­den­tai spon­ta­niš­kai ne­be­li­pa ant tan­kų ir ne­lei­džia sau per­ne­lyg at­si­pa­lai­duo­ti. ku­rio val­do­ma ša­li­mi Lie­tu­vą sie­ję san­ ty­kiai bu­vo ar­ti­mes­ni nei su kai ku­riais šių die­nų ta­r ia­mais są­jun­g i­n in­kais. Jis bu­vo ki­toks nei pa­sau­l is bu­vo įpra­tęs ma­ty­ti pa­grin­di­n į žmo­g ų „iš Mask­vos“. Jis ga­lė­jo bū­t i nuo­šir­dus ir nuo­ž mus, kaip de­ra si­bi­r ie­čiui, ga­lė­jo trink­te­lė­t i kumš­čiu ar su­t ryp­t i pro­to­ko­lo tai­syk­ les. Lip­t i ant tan­ko, o į eli­to gre­tas at­si­ ves­ti li­be­ra­liai mąs­tan­čių po­li­ti­kos jau­ nik­lių, eko­no­mi­kos re­for­ma­to­rių. B.Jel­ci­nas ga­lė­jo bū­t i be­tar­piš­kas net bend­rau­da­mas su Va­ka­r ų pre­zi­den­tais, lei­do sau per­ne­lyg at­si­pa­lai­duo­t i, di­r i­ guo­ti tik­riems or­kest­rams – ir, re­gis, pa­ts ne­pas­te­bė­jo, kaip vir­to mu­zi­kan­tu, gro­ jan­čiu ki­t ų di­r i­gen­t ų pa­r ink­tas me­lo­d i­ jas. 1994 m. B.Jel­ci­no įsa­ku Ru­si­jos gink­ luo­to­sios pa­jė­gos įžen­gė į ne­prik­lau­so­ my­bės sie­k ian­čią Če­čė­n i­ją. Jis ne­su­ge­ bė­jo ap­sau­go­ti sa­vęs, sa­vo šei­mos ir Ru­ si­jos nuo kla­nų Krem­liu­je įsi­ga­lė­ji­mo. B.Jel­ci­no at­si­sta­ty­d i­n i­mas 1999-ai­siais reiš­kė nau­ją erą Ru­si­jo­je. Su vis silp­niau al­suo­jan­čia se­no­sios par­ti­nės no­menk­ la­tū­ros dva­sia, ta­čiau spar­čiai au­gan­čia še­šė­li­nio ka­pi­ta­lo įta­ka. Šian­dien ki­to­kia ne tik Ru­si­ja, daug kas ki­taip ne tik Lie­tu­vo­je – šian­dien pre­zi­ den­tai spon­ta­niš­kai ne­be­li­pa ant tan­k ų ir ne­lei­d žia sau per­ne­lyg at­si­pa­lai­duo­ ti. Šian­d ien jie tai da­ro tik pa­gal vie­šų­ jų ry­šių su­sty­g uo­tus sce­na­r i­jus. Da­bar – ki­ta era, o kli­ma­tas – vi­siš­kai ne­pa­lan­ kus ras­tis „ki­to­kiems“ ly­de­riams, koks ir bu­vo B.Jel­ci­nas.

Š

eš­ta­die­nis. Be­veik pu­siau­ die­nis. Prie įė­ji­mo į „To­po cent­ro“ par­duo­tu­vę, esan­ čią Tai­kos pro­spek­te, tar­ si iš ne­bū­ties at­si­ran­da spor­tiš­kai ap­si­ren­gu­si blon­di­nė ir tai­syk­lin­ gai lie­tu­viš­kai pra­šne­ka, jog ji yra vai­kų na­mų au­gin­ti­nė, o da­bar nak­vo­ja nak­vy­nės na­muo­se ir ji pra­šo cen­tų, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ ti ban­de­lę. Sa­ko, jog pa­pra­šys ir ki­tų žmo­ nių pa­gal­bos, nes no­ri val­gy­ti. Man jos gai­la. Nuo jau­nos mo­ ters ne­dvo­kia al­ko­ho­liu. Kai po ke­lio­li­kos mi­nu­čių ją vėl su­tin­ku jau pra­šan­čią cen­tų ki­tos praei­ vės, blon­di­nė pa­raus­ta. Anai praei­vei ly­giai taip pat gai­la pra­ šy­to­jos. Ir mud­vi nu­spren­džia­ me, jog pra­šy­to­jai da­bar pa­vyks pa­val­gy­ti. Ta­čiau to pa­ties šeš­ta­die­nio ry­tą sun­kiai vaikš­tan­ti sen­jo­ rė pra­ši­nė­jo pi­ni­gų Tai­kos pro­ spek­te, se­no­jo­je tur­ga­vie­tė­je. Ga­vu­si šiek tiek pi­ni­gų, mo­te­riš­ kė grieb­da­vo bu­čiuo­ti ran­ką ge­ ra­da­riams, o pa­sta­rie­ji ją trauk­ da­vo at­gal... Tai jau ne­be tie el­ge­tos, ku­rie per die­nas sė­di cent­ri­nė­se gat­vė­ se ir pra­ši­nė­ja cen­tų. Ar tai tik ne­ bus dar vie­na ka­te­go­ri­ja pra­ši­nė­to­ jų, išė­ju­sių į gat­ves prieš rin­ki­mus? O kur be­na­miai, nak­vo­jan­tys pa­ krū­mė­se ne­to­li sta­čia­ti­kių baž­ny­ čios ar­ba prie už­da­ry­to ban­ko Tai­ kos pro­spek­te? Ten ga­li pa­ma­ty­ti ne tik nak­vy­ nei pa­ruoš­tą guo­lį, bet ir mais­to, dra­bu­žių. Mies­tie­čiams tų var­ge­ tų gai­la. Ta­čiau, ką mies­tie­čiai ga­li pa­da­ry­ti jų la­bui?

Bu­vu­si mo­kyk­la te­ bes­to­vi iš­dau­žy­tais lan­gais. Ir tai yra nie­kas ki­tas, kaip ty­lus prie­kaiš­tas auk­sa­bur­niams po­ li­ti­kams.

mas, kaip ir tuos vi­sus praė­ju­sius me­tus, bus pa­lik­tas pa­tiems mies­ tie­čiams. Pa­me­na­te, kaip po­mpas­tiš­kai iš se­na­mies­čio bu­vo iš­kel­din­ ta Vy­dū­no mo­kyk­la? Ko tik ta­ da bu­vo pri­šne­kė­ta. Na, kaip­ gi se­na­mies­tis. Bu­vu­si mo­kyk­la te­bes­to­vi iš­dau­žy­tais lan­gais. Ir tai yra nie­kas ki­tas, kaip ty­lus prie­kaiš­tas auk­sa­bur­niams po­ li­ti­kams, sto­vė­ju­siems, sto­vin­ tiems ir be­si­ruo­šian­tiems sto­vė­ti val­džios vir­šū­nė­je. Jie net ne­su­ si­mąs­to, kaip jie komp­ro­mi­tuo­ja val­džią, į ku­rią ver­žia­si. Ir komp­ ro­mi­tuo­ja vals­ty­bę, ku­rios var­du žars­to pa­ža­dus. Iš­ties bu­vo gra­žus su­ma­ny­ mas su­kvies­ti se­na­mies­ty­je au­ gu­siuosius į su­si­ti­ki­mą. Su­si­rin­ ko­me ir, pa­ti­kė­ki­te, nors gal­vas puo­šė ne to­kie kup­lūs plau­kai ir dau­ge­lio dan­tys jau ne­be to­kie,

kai dar be­si­mo­ky­da­mi mo­kyk­lo­ je ga­lė­jo­me grauž­ti ža­lius obuo­ lius, bet ko­kie gy­vy­bin­gi tie se­ na­mies­čio vai­kai... La­biau­siai džiau­giau­si, ga­lė­ da­ma ap­ka­bin­ti bu­vu­sią kla­sės drau­gę Lio­nę, ku­ri gy­ve­no per tvo­rą da­bar jau bu­vu­sio­je Per­kū­no gat­vė­je. O tos pui­kios se­no­sios nuo­ trau­kos. Kai pa­ma­čiau Vir­gį Pie­ ši­ną (at­si­pra­šau, jei su­kly­dau ra­ šy­da­ma pa­var­dę), aik­te­lė­jau iš nuo­sta­bos. To stro­puo­lio neį­ma­no­ma pa­ mirš­ti, jis mo­kė­si vy­res­nė­je kla­ sė­je. Vir­gis be­šne­ku­čiuo­jant pa­ sa­kė pa­pras­tą da­ly­ką: ma­tai, jei­gu ne­bū­tų bu­vu­si se­na­mies­ty­je to­ ji mo­kyk­la, tai mies­tas ne­tu­rė­tų nei spau­dos, nei val­džios. Nė­ra ką pri­dur­ti. Ta­čiau ar rei­kė­jo, jog tas ren­gi­ nys bū­tų su­organizuotas prieš rin­ ki­mus į Sei­mą? Ma­tyt, vis­kam tu­ ri bū­ti sa­vas lai­kas. Va­sa­ra jau bai­gia­si ir gal to­dėl dar van­giai kan­di­da­tai į Sei­mą su­ si­tin­ka su rin­kė­jais. Ko ge­ro, tai bus pa­lik­ta pa­sku­ti­ nėms sa­vai­tėms, kad rin­kė­jai ge­ riau at­si­min­tų. Ir dar per tą pu­sant­ro mė­ne­sio, li­ku­sio iki Sei­mo rin­ki­mų, vei­ kiau­siai dar bus pa­klo­ta rin­kė­jams prieš akis ne vie­na šo­ki­ruo­jan­ti is­to­ri­ja, kaip aki­vaiz­dus ko­vos su ko­rup­ci­ja, va­gys­tė­mis pa­vyz­dys. Tik man at­ro­do, jog to­kių pa­ vyz­džių vals­ty­bės įmo­nė­se yra per akis. Ko­dėl vals­ty­bi­nė­je įmo­ nė­je vals­ty­bę že­mi­nan­tys da­ly­kai paaiš­kė­ja prieš rin­ki­mus? Ne­są­ži­nin­gu­mas uos­te, man re­ gis, tė­ra led­kal­nio vir­šū­nė. Iš vi­ so to pa­si­mo­ky­ti ga­li­ma tik vie­ no da­ly­ko: gar­bės ir at­sa­ko­my­bės su­vo­ki­mo. Tai sa­vo pa­vyz­džiu pa­ro­dė Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­ to­nas Vik­to­ras Lu­ko­še­vi­čius. Kiek va­do­vų taip drįs­tų pa­sielg­ti? Dėl vals­ty­bės ir sa­vo gar­bės.

Žmo­gus žmo­gui – lyg vil­kas

P

ers­kai­čiau po­no S.Vi­lei­kio straips­nį „Ge­ro­ji ar blo­ go­ji ani­ma­ci­ja?“ („Klai­ pė­da“, 2012 08 21) ir la­bai pa­si­pik­ti­nau. Po­nas so­vie­ti­ niais lai­kais ma­tė vien tik blo­gį, tur­būt bu­vo už­si­dė­jęs ne tuos aki­nius. Ne vis­kas ta­da bu­vo ge­rai, bet kal­bant apie vai­kiš­kas lai­de­les, ani­ma­ci­ją, vai­kams bu­vo skie­pi­ ja­ma mei­lė gy­vū­nams, žmo­gui, tė­vams. Kur da­bar ran­da­me to­kį auk­ lė­ji­mą? Ir ką ma­to­me šian­dien? Kur be­paž­velg­si – vien tik smur­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Nie­kas ki­tas, tik mies­to sa­vi­ val­dy­bės So­cia­li­nis sky­rius tu­ rė­tų to­kiems žmo­nėms pa­dė­ti. Pa­ga­liau be­si­ruo­šian­tys kan­di­ da­tuo­ti į Sei­mą, ga­lė­tų pa­ro­dy­ti sa­vo iš­ra­din­gu­mą, kaip su­val­dy­ti šį var­go liū­ną. Juk to­ji pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja vi­so­je Lie­tu­vo­je. At­ vės orai, ir ši pro­ble­ma bus dar di­des­nė. Ta­čiau ne­su tik­ra, kad be­si­ruo­ šian­tiems kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą tai rū­pi. Kan­di­da­tams bus rei­ka­lin­gi tik var­ge­tų, kaip nor­ma­lių rin­kė­ jų, bal­sai, o jų pro­ble­mų spren­di­

tas. To­dėl ir mū­sų paaug­liai žu­do, prie­var­tau­ja. Gė­ris yra su­mai­šy­ tas su blo­giu. Ir ne vi­si be­ga­li­me at­skir­ti tei­gia­mus ir nei­gia­mus vei­kė­jus. Iš to ir mū­sų jau­ni­mas se­mia­si žiau­ru­mo. Anais so­vie­ti­niais lai­kais tik­rai to ne­bu­vo. O mes, pen­si­nin­kai, tik­rai gy­ve­ no­me ge­riau ir cen­tų ne­skai­čia­vo­ me, dar ir anū­kams pri­mes­da­vo­me. Da­bar vis­kas ki­taip. Gau­nant 600 li­tų pen­si­jos ne­la­bai pa­si­švais­ty­si, nors dir­bau pe­da­go­gi­nį dar­bą dau­ giau nei 30 me­tų.

Ju­li­ja

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Kur re­gu­liuo­to­jas?

Penk­ta­die­nį pu­sę aš­tuo­nių ry­to te­ko va­žiuo­ti į Klai­pė­dą per Rim­ kų ge­le­žin­ke­lio per­va­žą. Sup­ran­ tu, kad „kant­ry­bė – do­ry­bė“, bet net ir kant­ry­bei yra ri­bos. Gar­ ve­žiu­kas kaž­kur to­liau ma­nev­ra­ vo, link per­va­žos net ne­priar­tė­jo, ta­čiau ke­lias bu­vo už­tver­tas net 47 mi­nu­tes. Tiek sto­vė­jau ir lau­ kiau, kol pa­ju­dės au­to­mo­bi­lių ko­ lo­na. Apie tai jau ne kar­tą ra­šy­ta ir dis­ku­tuo­ta, ge­le­žin­ke­li­nin­kai pa­ ža­dė­jo, kad pi­ko me­tu per­va­žos neužt­vers ar­ba jo­je bu­dės re­gu­ liuo­to­jas. Kol kas tas re­gu­liuo­to­ jas – tik mis­ti­nis per­so­na­žas, ku­ rio nie­kas ne­ma­tė, bet, sa­ko, jis yra. Ta­čiau – kur? Lai­ma

Pu­siau lup­ta, pu­siau skus­ta

Džiau­giau­si, kai pra­si­dė­jo J.Ja­no­nio gat­vės re­mon­tas, ta­čiau la­bai nu­ ste­bau, kad vėl pra­dė­ję klo­ti grin­ di­nį dar­bi­nin­kai pa­li­ko se­nuo­sius ša­li­gat­vio bor­te­lius. Jie tik­rai ne­de­ ra, se­ni, ap­tru­pė­ję. Ne­la­bai su­pra­ tau, ką čia su­tau­pė. Ta­čiau bend­rą vaiz­dą jie ga­di­na. Emi­lė

Tvo­ro­mis sau­go orą?

Sa­vait­ga­lį su drau­gų po­re­le su­ma­ nė­me pa­si­vaikš­čio­ti Smil­ty­nė­je, Kur­šių ma­rių pa­kran­te nuo Se­no­ sios per­kė­los link Nau­jo­sios. Ne­to­ li te­nuė­jo­me. Prie jachtk­lu­bo ke­lią pa­sto­jo tvo­ros. Pak­lau­sė­me paaug­ lių, kaip čia praei­ti, jie pa­ro­dė lan­ dą. Pa­si­ju­to­me, kaip ko­kie va­gys. Juo­lab, tas klu­bas tuš­čias, o ati­ tver­tas tvo­ro­mis. Ma­no ži­nio­mis, Lie­tu­vo­je įsta­ty­mai nu­ma­to lais­vą praė­ji­mą vi­sų van­de­nų pa­kran­tė­ mis. Ne­la­bai su­pra­to­me, kam šiuo at­ve­ju pa­da­ry­ta iš­ly­ga. Ir ką ta tvo­ ra sau­go, juk pik­ta­va­liams jo­kie už­ kar­dai ne­bai­sūs, o nor­ma­lūs žmo­ nės ir taip nie­ko ne­vogs. Nuo ko ten ir kas sle­pia­ma? An­ta­nas

Za­ra­suo­se – šva­riau?

Pik­ti­na kal­bos apie ke­ti­ni­mus iš­ kel­ti se­ną­ją tur­ga­vie­tę. Tur­gus ten bu­vo nuo se­nų lai­kų ir nie­kam neužk­liu­vo. Da­bar kaž­ko­dėl pa­rū­po jį su­nai­kin­ti. Be­na­mių, gir­tuok­lių ir ki­to­kių į šiukš­les pa­na­šių žmo­ nių pil­na vi­sa­me mies­te. Net gre­ta Šiau­lių gat­vės iš­va­lius tven­ki­nius suo­liu­kus oku­pa­vo šu­nų my­lė­to­jai ir gir­tuok­liai. Tie­siog mies­tui rei­kia ge­ro šei­mi­nin­ko, kad vi­sur, o ne tik mies­to cent­re, bū­tų šva­ru ir tvar­ kin­ga. Bū­ti­na baus­ti šiukš­lin­to­jus, kad ne­kil­tų net min­tis ne­rei­ka­lin­ gą daik­tą nu­mes­ti ant že­mės, o ne į šiukš­lia­dė­žę. Sa­vo tė­viš­kė­je Za­ ra­suo­se ap­si­lan­kau ne­daž­nai, bet kas­kart nu­stem­bu, kaip ten gra­žu ir šva­ru. Ko­dėl Klai­pė­da ne­ga­lė­tų to­kia bū­ti? Li­na Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gal po­nui S.Vi­lei­kiui lai­mė nu­ si­šyp­so­jo ir pa­vy­ko ką nors „pri­ chva­ti­zuo­ti“? Gal jam ir ge­ra da­bar gy­ven­ti, o mes, dau­gu­ma ša­lies gy­ven­to­jų, lau­kė­me ne to­kio at­gi­mi­mo ir ko­ vo­jo­me ne už to­kią Lie­tu­vą, ku­ rio­je žmo­gus žmo­gui ta­po vil­ku, šei­mos, gi­mi­nės su­prie­šin­ti, vi­si su­sve­ti­mė­ję. O dar ir iš ek­ra­no iš­ti­sai lie­ja­si smur­tas. Ne­siil­giu se­nų lai­kų, bet žiū­riu rea­liai į da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą ir ly­gi­nu. Ir daug ką ran­du pa­sta­ro­ jo ne­nau­dai.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

antradienis, rugpjūčio 28, 2012

užribis

Po skun­do – smū­giai „Mes dvi pa­ras esa­me be 1 mie­go. Kvie­čiau po­li­ci­ją, ta­čiau pa­tru­lių šie žmo­nės į bu­tą

Areš­to tai­ky­ti ne­ga­li

Triukš­mo kont­ro­le už­sii­ma ne tik po­li­ci­ja, bet ir sa­vi­val­dy­bė. „Ant­rą kar­tą per me­tus pa­žei­dus vie­šą­ją tvar­ką ir sa­vi­val­dy­bės nu­ sta­ty­tas tai­syk­les ga­li­ma su­si­lauk­ ti bau­dos nuo 300 iki 1 tūkst. li­tų“, – aiš­ki­no A.Mi­se­vi­čius. Ga­vus gy­ven­to­jų skun­dą, pa­ts po­li­ci­jos ty­rė­jas spren­džia, ar per­ duo­ti me­džia­gą svars­ty­ti Ad­mi­ nist­ra­ci­nei ko­mi­si­jai. „Ma­nau, kad su­tram­dy­ti to­kius triukš­ma­da­rius yra įma­no­ma. Ga­li ir pa­tys žmo­nės kreip­tis į ko­mi­si­ją ir jiems ne­bū­ti­na pa­tiems ma­tuo­ti sklei­džia­mo triukš­mo ar rink­ti įro­ dy­mų. Pa­tar­čiau net ne­siaiš­kin­ti san­ty­kių, o iš kar­to kvies­ti po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nus“, – pa­ra­gi­no A.Mi­ se­vi­čius.

neį­si­lei­džia“, – ti­ki­no gy­ven­to­jas. Sek­ma­die­nį, apie 21 val. iš­vy­ kus ket­vir­tą kar­tą kvies­tų po­li­ci­jos pa­tru­lių eki­pa­žui, V.Dig­rys iš­gir­do triukš­mą prie bu­to du­rų. „Ma­niau, kad žmo­na iš dar­ bo su­grį­žo. Ati­da­riau du­ris ir pa­ ma­čiau tris jau­nuo­lius. Vie­nas jų grie­bė ma­ne už marš­ki­nių ir iš­ tem­pė į laip­ti­nės aikš­te­lę. Ki­tas smo­gė man į vei­dą. Jie šau­kė, jog čia už tai, kad po­li­ci­ją kvie­čiau“, – aiš­ki­no V.Dig­rys. Nors už­puo­li­kai bu­vo trys, klai­pė­ die­tis su­si­grū­mė su jais, ir vi­sa kom­ pa­ni­ja nu­dar­dė­jo laip­tais že­myn. „Ne­su aš iš silp­nų­jų, bet ga­vau smū­gį, va­ka­re ėmė su­ktis gal­va, py­ki­no“, – pri­si­mi­nė vy­ras. Nu­ken­tė­ju­sia­jam me­di­kai kons­ ta­ta­vo sme­ge­nų su­krė­ti­mą, vy­ras ga­vo ir eks­per­tų pa­žy­mą apie su­ ža­lo­ji­mus.

Al­bi­nas Mi­se­vi­čius:

Jei ra­my­bė bu­vo su­ trik­dy­ta ap­lin­ki­ niams žmo­nėms bei bu­vo pa­da­ry­ti su­ža­lo­ ji­mai ki­tam as­me­niui, ma­ny­čiau, čia rei­kė­tų tai­ky­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę.

Vaiz­dai bal­ko­ne šiur­pi­na

„Aš at­pa­ži­nau kai­my­ną. Esu tvir­tas vy­ras, nors ir ne jau­nuo­lis, ta­čiau ko­dėl tu­riu vaikš­čio­ti su mė­ly­ne po aki­mi?“ – pik­ti­no­si klai­pė­die­tis. Po in­ci­den­to su­si­rin­kę ne tik tos pa­čios laip­ti­nės gy­ven­to­jai, bet ir žmo­nės iš gre­ti­mo na­mo nu­si­vy­ lę kal­bė­jo, kad nuo­la­ti­nis jau­nuo­ lių gir­ta­vi­mas jų gy­ve­ni­mą pa­ver­ tė pra­ga­ru. „Pro lan­gus ma­tau, kas de­da­si – iš­ger­tu­vės pa­na­šė­ja į or­gi­jas. Ne­ no­rė­čiau, kad ma­no vai­kai pa­ma­ ty­tų, ką jie iš­da­ri­nė­ja bal­ko­ne su mer­gi­no­mis. Net nu­fil­ma­vau, nes ma­nė­me, kad nie­kas ne­pa­ti­kės, jog ne vel­tui pra­šo­me pa­rei­gū­nų pa­ gal­bos“, – va­kar žur­na­lis­tams pa­ sa­ko­jo gre­ti­ma­me na­me gy­ve­nan­ tis Pet­ras. Penk­to­jo aukš­to gy­ven­to­ja pen­ si­nin­kė ti­ki­no, kad ji su vy­ru se­ no­kai pa­mir­šo, ką reiš­kia ra­mus mie­gas. „Su vy­ru vi­są sa­vait­ga­lį bu­vo­me be mie­go. Kar­tais, kai po­li­ci­ja iš­ va­žiuo­ja, jie spe­cia­liai vėl pa­gar­si­ na mu­zi­ką. Ne pir­mą kar­tą čia to­ kie da­ly­kai vyks­ta“, – ak­cen­ta­vo kai­my­nė. Per pus­me­tį – 20 iš­kvie­ti­mų

Šių me­tų bir­že­lį V. Dig­rys jau bu­ vo pa­ra­šęs pa­reiš­ki­mą dėl kai­my­ no gra­si­ni­mų. „Du kar­tus ėjau ra­min­ti kai­my­ no, o jis pra­vė­ręs du­ris ma­ne iš­kei­

Komentaras

„„Kerš­tas: po ket­vir­to po­li­ci­jos pa­tru­lių iš­kvie­ti­mo V.Dig­rys bu­vo su­muš­

tas tri­jų prie jo bu­to du­rų pa­si­ro­džiu­sių jau­nuo­lių.

kė ir pa­reiš­kė, kad pa­pjaus ma­ne kaip kiau­lę. Kvie­čiau po­li­ci­ją, ra­ šiau pa­reiš­ki­mą, ta­čiau bu­vo at­si­ sa­ky­ta pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. Pa­rei­gū­nai triukš­ma­da­rio veiks­ muo­se ne­ra­do bau­džia­mo­jo nu­si­ žen­gi­mo po­žy­mių. „Kaip man ap­gin­ti sa­vo gy­ve­ni­ mą? Gal šau­tu­vą pirk­ti ar su beis­ bo­lo laz­da ei­ti dau­žy­ti? Juk tu­ri bū­ ti tei­si­niai bū­dai. Ta­čiau po­li­ci­ja, mū­sų na­mo gy­ven­to­jų per pus­me­ tį kvies­ta gal dvi de­šim­tis kar­tų, vis tiek nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Šis jau­ nuo­lis, ga­vęs ke­lis li­tus bau­dos, po to tik ty­čio­ja­si iš mū­sų vi­sų“, – ap­ mau­dą lie­jo vy­ras. Kai­my­nų tei­gi­mu, už­sie­ny­je už­ dar­biau­jan­tis jau­nuo­lis čia ma­to­ mas tik kas ke­li mė­ne­siai, ta­čiau

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

su­grįž­tu­vės esą šven­čia­mos il­gai, ne­var­žo­mai ir daug die­nų. Nuo­bau­da – 10 li­tų

Klai­pė­dos 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Al­bi­nas Mi­se­ vi­čius taip pat pa­ste­bė­jo, kad kai­ my­nų skun­dai pa­si­pi­la, kai tik bu­to šei­mi­nin­kas grįž­ta iš už­sie­nio. „Šis pi­lie­tis yra baus­tas du kar­ tus. Vie­ną bau­dą sky­rė po­li­ci­ją, ki­ta skir­ta Ad­mi­nist­ra­ci­nės ko­ mi­si­jos prie Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos. Pir­mą kar­tą gy­ven­to­ jui bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas, kaip ir vi­siems pi­lie­ čiams, jam bu­vo ga­li­my­bė su­si­ tai­ky­ti su vals­ty­be ir jis su­mo­kė­jo 10 li­tų bau­dos“, – aiš­ki­no A.Mi­ se­vi­čius.

2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­ rei­gū­nai, va­kar ga­vę nu­ken­tė­ju­ sio­jo pa­reiš­ki­mą, ke­ti­na pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. „Jei ra­my­bė bu­vo su­trik­dy­ta ap­ lin­ki­niams žmo­nėms bei bu­vo pa­ da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai ki­tam as­me­niui, ma­ny­čiau, čia rei­kė­tų tai­ky­ti bau­ džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę. Na, bet aiš­ kin­si­mės si­tua­ci­ją, ap­klau­si­me vi­ sas pu­ses. Įs­ta­ty­mas toks, kad dėl ke­lia­mo triukš­mo ga­li­ma skir­ti tik bau­dą, ne­ga­li­me tai­ky­ti areš­to“, – kal­bė­jo A.Mi­se­vi­čius. Kal­ti­ni­mų ne­pri­pa­žįs­ta

Vi­są sa­vait­ga­lį links­mi­nę­sis Ed­ vi­nas Vai­čiu­lis va­kar „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tams aiš­ki­no, kad sa­vo bu­ te ga­li da­ry­ti ką no­ri. „Bu­vo pro­ga, gim­ta­die­nį šven­tė­ me, na, bu­vo sve­čių, o ką? Penk­ta­ die­nį ma­nęs ne­bu­vo, mes tik šeš­ta­ die­nį at­va­žia­vo­me pra­tę­si­mui. Juk sa­vait­ga­lis. Tai įvyks­ta kar­tą per pus­me­tį“, – kal­bė­jo E.Vai­čiu­lis. Vy­ras ti­ki­no, kad jis sek­ma­die­nio muš­ty­nė­se ne­da­ly­va­vo.

Ma­rius Poi­mans­kis

Ad­m i­n ist­ra­ci­nės ko­m i­si­jos pir­m i­n in­ko pa­va­duo­to­jas prie Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ta­r y­bos

D

ėl triukš­mo šis gy­ven­to­jas bu­vo baus­tas 650 li­tų bau­ da. Jos jis ne­su­mo­kė­jo, dėl bau­dos išieš­ko­ji­mo krei­pė­ mės į ant­sto­lius. Iš tie­sų to­kios si­tua­ci­ jos mū­sų mies­te itin daž­nos. Gau­na­me be­ga­lę skun­dų dėl kai­my­nų ke­lia­mo triukš­mo. Vien pa­sku­ti­nia­me ko­mi­si­ jos po­sė­dy­je nag­ri­nė­jo­me 15 to­kių pa­ reiš­ki­mų. O tai reiš­kia, kad mes vis dar ne­mo­ka­me švęs­ti. Sup­ran­tu gy­ven­to­ jus, ku­rie ken­čia dėl to­kių kai­my­nų el­ ge­sio. Nors ki­ta ver­tus, pa­si­tai­ko skun­ dų net dėl kū­di­kio ke­lia­mo triukš­mo. Vai­kas ne­ga­l i ne­verk­t i, o kai­my­nai krei­pia­si į ko­mi­si­ją. Ki­ti ra­šo skun­dus dėl vos tik pra­dė­ju­sio šliau­žio­ti vai­ko ke­lia­mo triukš­mo. Bet daž­niau­siai pra­ šo­ma pa­gal­bos dėl nuo­la­ti­nių iš­ger­tu­ vių ir nak­ti­mis gro­ja­mos mu­zi­kos. Gy­ ven­to­jams pa­t iems ne­rei­k ia ma­tuo­t i sklei­džia­mo triukš­mo. Mes pro­to­ko­lus su­ra­šo­me rem­da­mie­si liu­di­nin­kų pa­ ro­dy­mais, ta­čiau tik dėl vie­šo­je vie­to­je sklei­džia­mo triukš­mo. Dau­gia­bu­čiuo­ se į to­kius konf­lik­tus kvie­čia­ma po­li­ci­ ja, bet ir jiems už­ten­ka to­kio fak­to. Po pir­mo­jo įspė­ji­mo vėl nu­si­žen­gus, daž­ niau­siai ski­ria­ma 650 li­tų bau­da, o už pa­kar­to­ti­nį nu­si­žen­gi­mą jau gre­sia ir 1 tūkst. li­tų bau­dos. Gy­ven­to­jams pa­ ta­riu kvies­ti po­li­ci­ją tiek kar­tų, kad ga­ li­ma bū­t ų to­k iems ne­t ram­do­m iems triukš­ma­da­r iams skir­t i mak­si­ma­l ias bau­das. Bu­vo at­ve­jis, kai vie­nas jau­ nuo­lis, su­rin­kęs 7 ar 8 tūkst. li­tų bau­dų, tu­rė­jo rim­t ų ne­ma­lo­nu­mų. Kiek­v ie­ nas mes tu­ri­me kai­my­nus, vie­niems la­biau pa­si­se­kė, ki­tiems – ma­žiau.

„Aš jo aky­se ne­ma­čiau. Tarp ma­ nęs ir jo muš­ty­nių ne­bu­vo. Aš pas jį nei­nu ir ma­ty­ti jo ne­no­riu, aš jo va­kar ne­ma­čiau“, – įti­ki­nė­jo E.Vai­čiu­lis. Jau­nuo­lis aiš­ki­no, kad grį­žo į Lie­ tu­vą ir no­ri at­si­pa­lai­duo­ti, o to­kiai jo tei­sei nie­kas ne­ga­li su­truk­dy­ti. „Na, bu­vo pa­rei­gū­nai at­va­žia­ vę. Ži­nau, kad ke­tu­ris kar­tus. Kad jie po­li­ci­ją kvie­čia net die­ną, kai aš mu­zi­kos klau­sau. Tai kai­my­nas man elekt­rą iš­jun­gia, net tuo­met, kai aš už­sie­ny­je esu. Aš ne­vir­ši­ju triukš­mo ri­bų, to­kio­mis ma­žo­mis kom­piu­te­rio ko­lo­nė­lė­mis net ma­no pa­ties bu­te ne­vir­šy­čiau nu­sta­ty­tos ri­bos“, – sam­pro­ta­vo jau­nuo­lis.

Plė­ši­kas stotyje švais­tė­si vog­tu gink­lu Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­jū­ry­je sa­vait­ga­lį ne­ri­mo su­kčiai, va­gys ir plė­ši­kai. Pra­neš­ta ir apie neįp­ras­tus ra­di­nius – tal­pyk­las su gyv­si­dab­riu. Ug­nia­ge­siams te­ko sku­bė­ti ge­sin­ti ne tik pa­sta­tus, bet ir so­fą bei ka­vos apa­ra­tą.

Šeštadienį po vi­dur­nak­čio plė­ši­kas Pa­lan­go­je esan­čia­me Vir­ba­liš­kės ta­ ke su­mu­šė ne­blai­vų 55 me­tų vy­rą. Iš nu­ken­tė­ju­sio­jo bu­vo pa­grob­ta auk­si­nė gran­di­nė­lė, pi­ni­gi­nė, ku­ rio­je bu­vo do­ku­men­tai ir pi­ni­gai.

Už­puo­li­kas paė­mė ir pis­to­le­ tą „ČZ 83“ su dė­tu­ve. Pas­ta­ro­jo­je bu­vo 12 šo­vi­nių. Nu­ken­tė­ju­sy­sis nuo­sto­lius įver­ ti­no 3 tūkst. li­tų. Po ke­lių va­lan­dų Pa­lan­gos po­li­ ci­ja ga­vo pra­ne­ši­mą, kad ne­to­li au­ to­bu­sų sto­ties gir­dė­ti šū­viai. Pa­rei­ gū­nai iš­sku­bė­jo į įvy­kio vie­tą. Jie su­lai­kė 43 me­tų vy­rą. Su sa­ vi­mi jis tu­rė­jo nu­ken­tė­ju­sio­jo pi­ ni­gi­nę. Su­lai­ky­mo vie­to­je ras­tas nu­mes­tas pis­to­le­tas. Neb­lai­vus įta­ria­ma­sis už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Pa­rei­gū­nams pra­neš­ta ir apie te­ le­fo­ni­nius su­kčius. Nuo jų nu­ken­

tė­jo 57 me­tų klai­pė­die­tė, gy­ve­nan­ti Vy­tu­rio gat­vė­je. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad ne­pa­žįs­ta­mas as­muo jai į mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną pa­skam­bi­no dar praėjusio ant­ra­die­nio va­ka­rą. Vy­ras pa­siū­lė dar­bą. Po­kal­bio me­tu jis iš mo­ters iš­ ga­vo elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­dus. Vė­liau klai­pė­die­tė su­ži­no­jo, kad iš jos są­skai­tos din­go 1,3 tūkst. li­tų. Suk­čius jos var­du paė­mė ir 1 tūkst. li­tų grei­tą­jį kre­di­tą. Šeštadienį 51 me­tų Ban­du­žių gat­vės gy­ven­to­ja, vaikš­čio­da­ma Til­žės tur­gu­je, pa­si­ge­do ran­ki­nė­ je bu­vu­sios pi­ni­gi­nės. Ki­šen­va­

gio pa­da­ry­tą ža­lą mo­te­ris įver­ti­ no 800 li­tų. Tą pa­čią die­ną švie­siu pa­ros me­ tu prie Deb­re­ce­no gat­vės 14 na­mo iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai pen­ kio­lik­me­čio pa­pra­šė pa­ro­dy­ti 400 li­tų ver­tės mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną ir jo ne­grą­ži­no. Ne­ma­lo­nus siurp­ri­zas lau­kė ir Smil­te­lės gat­vės gy­ven­to­jos. Ji ry­ tą ra­do iš­dau­žy­tus sa­vo „Au­di A4“ prie­ki­nius ir ga­li­nius ži­bin­tus. Pa­rei­gū­nams pra­neš­ta ir apie neįp­ras­tą ra­di­nį. Pre­ky­bos cent­re, esan­čia­me Pa­lan­go­je, Ply­tų gat­ vė­je, ap­tik­ti du pu­sės lit­ro in­dai

su už­ra­šu „Gyv­si­dab­ris“. Ra­di­nys per­duo­tas Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­ bės ci­vi­li­nės sau­gos spe­cia­lis­tams. Įvy­kis ti­ria­mas. Ug­nia­ge­siai sekmadienio ry­ tą sku­bė­jo ge­sin­ti ga­ra­žo, esan­ čio Kau­no gat­vė­je. Ma­no­ma, kad į skar­di­nį sta­ti­nį ug­nis per­si­me­ tė pa­de­gus ša­lia bu­vu­sias pa­dan­ gas ir šiukš­les. Neat­me­ta­ma, kad tai pa­da­ry­ta spe­cia­liai. Ug­nia­ge­siai vy­ko ir į Sau­sio 15osios gat­vė­je esan­čią de­ga­li­nę. Čia de­gė ka­vos apa­ra­tas. Tą pa­čią die­ ną Ge­le­žin­ke­lio gat­vės 2 na­mo vie­ na­me bu­tų de­gė so­fa.


8

antrADIENIS, rugpjūčio 28, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3135 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3690 JAV do­le­ris 1 2,7635 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7881 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4505 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7302 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6683 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8749

pokytis

+0,1844 % +0,0595 % +0,4252 % +0,6825 % – +0,0568 % +0,4054 % +0,1629 % –0,0139 %

Ke­lio­nės pa­brangs Ki­tais me­tais žmo­nės, ke­liau­jan­ tys Eu­ro­po­je, tu­rės la­biau pa­tuš­ tin­ti ki­še­nes. Ke­lio­nės ge­le­žin­ke­ liu brangs vi­du­ti­niš­kai 4,3 pro­c., su oro li­ni­jų bend­ro­vė­mis – 2,5 pro­c., ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų kai­nos ūg­tels 1,3 pro­c., o au­to­mo­bi­lių nuo­ mos – 1,2 pro­c.

To­kias pro­gno­zes pa­tei­kė vers­ lo ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rė bend­ ro­vė „Carl­son Wa­gon­lit Tra­vel“, jas grin­džia sun­kia Eu­ro­pos eko­ no­mi­ne si­tua­ci­ja. Bend­ro­vės tei­ gi­mu, tra­pi eko­no­mi­ka ne­lei­džia rin­kos da­ly­viams dras­tiš­kai kel­ti kai­nų, ta­čiau bet ku­riuo me­tu ga­li lem­ti di­de­lius pa­si­kei­ti­mus ke­lio­ nių rin­ko­je. „Prog­no­zuo­jant atei­nan­čių me­ tų ke­lio­nių kai­nas Eu­ro­po­je, ga­li­ma iš­skir­ti du sce­na­ri­jus. Va­ka­rų Eu­ro­ pos ša­ly­se, to­kio­se kaip Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja, ku­rioms pro­gno­zuo­ja­ mas eko­no­mi­kos au­gi­mas, nu­ma­to­ mas ir vers­lo ke­lio­nių pa­slau­gų kai­nų di­dė­ji­mas. O Pie­tų Eu­ro­po­je pe­si­ mis­tiš­kos nuo­tai­kos muš šias kai­ nas že­myn ir ne­leis ke­lio­nių or­ga­ni­ za­to­riams jų smar­kiai di­din­ti ki­to­se ša­ly­se. Lie­tu­vos vers­lo ke­lio­nių rin­ ka, re­mian­tis eko­no­mis­tų pro­gno­ zė­mis, tu­rė­tų plė­to­tis pa­gal pir­mą­jį sce­na­ri­jų – pa­slau­gų po­rei­kis augs, ta­čiau kai­nas tai tu­rė­tų keis­ti vi­sai ne­daug“, – sa­kė „Carl­son Wa­gon­lit Tra­vel“ agen­tū­ros Lie­tu­vo­je ge­ne­ra­ li­nė di­rek­to­rė Ra­sa Ba­ri­sie­nė. Pa­sak jos, di­džiau­sią įta­ką vers­ lo ke­lio­nių pa­slau­gų po­rei­kiui Lie­ tu­vo­je tu­rės eks­por­tas. Vie­na ak­ tua­liau­sių ša­lies eks­por­to rin­kų – Ru­si­ja – dėl di­de­lio in­ves­tuo­to­jų su­si­do­mė­ji­mo ir vyk­sian­čių spor­to ren­gi­nių ar­ti­miau­siais me­tais vi­sai Eu­ro­pos vers­lo ke­lio­nių rin­kai bus svar­biau­sia ša­lis. Ruo­šian­tis šiems įvy­kiams Ru­si­ jo­je sta­to­mi nau­ji vieš­bu­čiai, ku­rie, išau­gus kon­ku­ren­ci­jai, kol kas ne­ ga­lės smar­kiai di­din­ti kai­nų. To­dėl ten atei­nan­čiais me­tais pro­gno­zuo­ ja­mas iki 2,9 pro­c. ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų kai­nų au­gi­mas. La­biau­ siai – iki 6,3 pro­c. – šios pa­slau­ gos brangs Šve­di­jo­je. Nors oro li­ni­jų bend­ro­vių pa­slau­gų kai­nos Ru­si­jo­je atei­nan­čiais me­tais di­dės tik iki 3,5 pro­c., tai tu­rė­tų bū­ti di­džiau­sias au­ gi­mas Eu­ro­po­je. Taip pat la­biau­siai tarp Eu­ro­pos ša­lių Ru­si­jo­je brangs ke­lio­nės ge­le­žin­ke­liu – iki 8,7 pro­c. Vo­kie­ti­jo­je ap­gy­ven­di­ni­mo pa­ slau­gos ki­tais me­tais brangs iki 2,6 pro­c., oro li­ni­jų bend­ro­vių – iki 2,7 pro­c., ke­lio­nės ge­le­žin­ke­liais – iki 6,6 pro­c. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos pigs iki 1,5 pro­c., ta­čiau ki­tos ke­lio­nių pa­ slau­gos šiek tiek brangs. „Klaipėdos“ inf.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,12

4,78

2,38

„Apoil“

4,73

4,73

2,35



„Brent“ naf­ta



–0,19 %

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos apim­tis ša­ly­je, iš­ sky­rus au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mą bei re­mon­ tą ir mai­ti­ni­mo bei gė­ri­mų įmo­nes, šių me­ tų sausį–liepą sie­kė 14,74 mlrd. li­tų, ar­ba 5,9 pro­c. dau­giau nei 2011-ai­siais. Va­rik­li­nių trans­por­to prie­mo­nių ir mo­to­cik­lų did­me­ ni­nės bei maž­me­ni­nės pre­ky­bos ir re­mon­to įmo­nių apy­var­ta šie­met au­go 5,1 pro­c., iki 4,3 mlrd. li­tų, mai­ti­ni­mo ir gė­ri­mų įmo­nių apy­var­ta – 16,8 pro­c., iki 611,6 mln. li­tų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,19 %

2,4

Pre­ky­bos ­ apim­tis au­go

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,28 %

96,40 dol. už 1 brl. 113,28 dol. už 1 brl.

kar­to daugiau šiemet, pa­ly­gin­ti su per­nai rugpjūčiu, su­pirk­ta nau­jo der­liaus grū­dų.

Tau­py­da­mi nu­ken­ tė­ju­sių klien­tų lai­ ką ir sa­vo pi­ni­gus drau­di­kai ža­lą jau ke­le­rius me­tus nu­ sta­to ak­lai – te­le­fo­ nu. Į to­kią si­tua­ci­ją pa­te­kę klien­tai įva­ ro­mi į kam­pą ir yra pri­vers­ti pa­tir­ti pa­ pil­do­mų iš­lai­dų. „„Ad­mi­nist­ra­vi­mas: per eis­mo įvy­kį pa­tir­tos ža­los dy­dį drau­di­kai ga­li nu­sta­ty­ti te­le­fo­nu, ta­čiau ne vi­si klien­

tai to­kia tvar­ka pa­si­ti­ki. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ava­ri­jos ža­lą nu­sta­to ak­lai Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Ieš­ko kvai­lių

Dien­raš­čio skai­ty­to­ja Ge­no­vai­tė praė­ju­sią sa­vai­tę pa­te­ko į eis­mo įvy­kį. Apie jį, kaip ir pri­klau­so, pra­ne­šė sa­vo drau­di­mo bend­ro­ vei. „Iš kar­to te­le­fo­nu ma­nęs ėmė klau­si­nė­ti, kaip yra su­ga­din­tas au­ to­mo­bi­lis. Pa­sa­kiau, kad šiek tiek įlenk­tos du­re­lės, tru­pu­tį api­broz­ din­tas spar­nas. Net nu­ste­bau, kai drau­di­mo bend­ro­vės va­dy­bi­nin­kas iš­kar­to įvar­di­jo ža­los su­mą – 700 li­tų. Sa­ko, jei­gu jus ši su­ma ten­ki­ na, pri­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lio ap­žiū­rai ne­rei­kia“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Pa­teik­da­mos išanks­ ti­nį ža­los pa­siū­ly­mą drau­di­mo bend­ro­ vės ieš­ko kvai­lių ir pro­gų neat­ly­gin­ti vi­ sos ža­los. Ap­sisp­ręs­ti ji pa­si­li­ko šiek tiek lai­ko, ir tai ta­po tik­ru gal­vos skaus­mu – ar au­to­mo­bi­lio re­mon­ tui už­teks tiek pi­ni­gų? „Nu­va­žia­vau į ar­ti­miau­sią au­ to­mo­bi­lių ser­vi­są, ten meist­rai aiš­kiai pa­sa­kė, kad to­kios su­mos tik­rai neuž­teks. Pa­si­ro­do, kad tik vie­ną de­ta­lę nuim­ti, su­tvar­ky­ti, per­da­žy­ti kai­nuo­ja apie 700 li­tų, o ma­no au­to­mo­bi­lio at­ve­ju rei­ kia per­da­žy­ti ne tik du­re­les, bet ir spar­ną. Tai su­ži­no­ju­si nu­va­riau au­to­mo­bi­lį į drau­di­mo bend­ro­vę, kad bū­tų at­lik­ta iš­sa­mi ap­žiū­ra ir įver­tin­ta ža­la“, – sa­kė Ge­no­vai­ tė, au­to­mo­bi­lių ser­vi­se už ap­žiū­ rą meist­rams at­sei­kė­ju­si ke­lias de­ šim­ti­nes. „Jau­čiau­si stu­mia­ma į kam­pą – iš kur aš ga­liu ži­no­ti, kiek kai­

nuos au­to­mo­bi­lio re­mon­tas? Pa­ teik­da­mos išanks­ti­nį ža­los pa­siū­ ly­mą drau­di­mo bend­ro­vės ieš­ko kvai­lių ir pro­gų neat­ly­gin­ti vi­sos ža­los. Gal už to­kius pi­ni­gus ga­li­ ma su­si­re­mon­tuo­ti ko­kia­me nors ga­ra­že ne­le­ga­liai, bet kaip tuo­met drau­di­mo bend­ro­vei įro­dy­si, kad pri­trū­ko pi­ni­gų?“ – pa­si­pik­ti­nu­ si kal­bė­jo mo­te­ris. Ma­ži­na biu­rok­ra­ti­ją

Drau­di­mo bend­ro­vės aiš­ki­na, kad iš anks­to nu­sta­ty­da­mos ga­li­mą ža­ los dy­dį tau­po klien­tų lai­ką ir ma­ ži­na biu­rok­ra­ti­ją. „Sten­gia­mės vis la­biau pa­pras­ tin­ti ža­lų ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­ ce­dū­ras ir tau­py­ti klien­tų, ku­rių au­to­mo­bi­liai nu­ken­tė­jo per drau­ džia­muo­sius įvy­kius, lai­ką. Ma­ žin­da­mi biu­rok­ra­ti­nes pro­ce­dū­ras klien­tams su­tei­kė­me ke­lias ga­li­my­ bes grei­čiau gau­ti drau­di­mo iš­mo­ ką ir su­si­re­mon­tuo­ti au­to­mo­bi­lį“, – sa­kė bend­ro­vės „PZU Lie­tu­va“ Ža­lų de­par­ta­men­to Val­dy­mo sky­ riaus va­do­vė In­ga Pi­ra­gy­tė. Pa­sak jos, ne­di­de­lių ir ne­su­dė­ tin­gų ža­lų at­ve­jais ne­be­rei­ka­lau­ ja­ma iš klien­tų at­vyk­ti į drau­di­mo bend­ro­vę, kad eks­per­tai įver­tin­tų ža­los dy­dį. „Va­do­vau­da­mie­si vi­du­ti­niais rin­ko­je ga­lio­jan­čiais de­ta­lių ir re­ mon­to dar­bų įkai­niais, su­de­ri­na­ me su klien­tu drau­di­mo iš­mo­kos dy­dį ir ne­dels­da­mi ją iš­mo­ka­me, ne­rei­ka­lau­ja­me pa­pil­do­mų blan­kų pil­dy­mo ir klien­to vi­zi­to pas drau­ di­ką. Ne­di­de­lių ap­ga­di­ni­mų at­ve­ju drau­di­mo iš­mo­kos su­ma ga­li bū­ ti ap­skai­čiuo­ja­ma iš­kart, per po­ kal­bį te­le­fo­nu“, – sa­kė I.Pi­ra­gy­tė. Tei­gia­ma, kad ši jau dve­jus me­tus nau­do­ja­ma sis­te­ma, pa­rem­ta pa­si­ ti­kė­ji­mu sa­vo klien­tu, pa­si­tei­si­no. Drau­di­mo bend­ro­vės „ER­GO Lie­tu­va“ Ža­lų ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus va­do­vas Ne­ri­jus Gied­ rai­tis pa­ste­bi po­pu­lia­rė­jan­čią prieš

po­rą me­tų įdieg­tą nau­jo­vę. „Tarp vai­ruo­to­jų pa­leng­va tam­pa po­pu­ lia­ru iš­kart te­le­fo­nu su­si­tar­ti dėl iš­mo­kos dy­džio. Jiems te­rei­kia nu­ pa­sa­ko­ti, kas per eis­mo įvy­kį bu­ vo ap­ga­din­ta. Tuo­met drau­di­mo eks­per­tas pa­gal ža­los nu­sta­ty­mo sis­te­mą ap­skai­čiuo­ja ža­los dy­dį ir pa­siū­lo į ban­ko są­skai­tą per­ves­ti ap­skai­čiuo­to dy­džio iš­mo­ką. To­ kiu bū­du vai­ruo­to­jas iš­mo­ką ga­ li gau­ti ir per va­lan­dą“, – pa­sa­ko­ jo N.Gied­rai­tis. Bend­ro­vės „ER­GO Lie­tu­va“ duo­me­ni­mis, anks­čiau te­le­fo­nu tar­tis dėl drau­di­mo iš­mo­kos dy­ džio pa­gei­dau­da­vo smul­kių ap­ ga­di­ni­mų pa­ty­rę vai­ruo­to­jai. Šiuo me­tu per­ve­da­mos ir 2 tūkst. li­ tų sie­kian­čios drau­di­mo iš­mo­kos. Vi­du­ti­nė to­kiu bū­du iš­mo­ka­ma su­ma sie­kia 1–1,2 tūkst. li­tų. Jei per ma­žai, pri­mo­ka

Drau­di­mo bend­ro­vės ti­ki­na, kad klien­tai nu­si­vy­lę ne­lie­ka. „Tais at­ve­jais, jei klien­tui nu­vy­kus į re­ mon­to įmo­nę paaiš­kė­ja, kad ap­ skai­čiuo­ta drau­di­mo iš­mo­ka ne­pa­ den­gia re­mon­to iš­lai­dų, su­si­ju­sių su drau­džia­muo­ju įvy­kiu, drau­di­ mo bend­ro­vė per­ve­da trūks­ta­mą su­mą – svar­bu apie rei­kia­mą su­ mą in­for­muo­ti drau­di­ką prieš pra­ de­dant re­mon­to dar­bus“, – dės­tė I.Pi­ra­gy­tė. N.Gied­rai­tis taip pat su­tin­ ka, kad ga­li pa­si­tai­ky­ti at­ve­jų, kai vai­ruo­to­jas pli­ka aki­mi ne­ga­li pa­ ma­ty­ti vi­sų ap­ga­din­tų au­to­mo­ bi­lio vie­tų. „Jei­gu drau­di­mo iš­ mo­ką ga­vęs klien­tas krei­pia­si į au­to­mo­bi­lių ser­vi­są dėl re­mon­ to ir paaiš­kė­ja, kad ne tik ap­lam­ dy­tas au­to­mo­bi­lio kor­pu­sas, bet ir, pa­vyz­džiui, pa­žeis­ti au­to­mo­ bi­lio pa­ka­bos ele­men­tai, klien­tas tu­ri kreip­tis į drau­di­mo bend­ro­vę ir in­for­muo­ti apie si­tua­ci­ją. Ta­ da klien­tui su­mo­ka­mas su­si­da­ręs skir­tu­mas“, – sa­kė jis.

Komentaras

Da­rius And­riu­kai­tis Lie­tu­vos ban­ko Prie­ž iū­ros tar­ny­bos Fi­nan­si­n ių pa­slau­g ų ir rin­k ų prie­ž iū­ros de­par­ta­men­to Var­to­to­jų ap­sau­gos ir švie­t i­mo sky­r iaus vir­ši­n in­kas

D

rau­di­kas ne­pri­va­lo ap­žiū­ rė­t i su­ga­d in­to tur­to. Rei­ kia pa­brėž­t i, kad drau­d i­ mo įmo­nės to­k į įvy­k io ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­de­lį tai­ko bū­tent klien­t ų pa­to­g u­mui. Ne­pa­m irš­k i­me, kad to­kiu at­ve­ju drau­di­mo įmo­nė taip pat ri­zi­kuo­ja, nes ga­li „pra­slys­ti“ ne­są­ ži­nin­gi klien­tai. Ta­čiau toks mo­de­lis įpras­tai tai­ko­mas tik ne­di­de­lės ža­los at­ve­jais, kai ir pa­ts įvy­kis ne­su­dė­tin­ gas. Tie­siog taip tau­po­mos ir klien­tų, ir drau­di­mo įmo­nės lė­šos. Klien­tas vi­ sa­da tu­ri tei­sę rink­tis ki­tą ke­lią – nu­ vež­ti au­to­mo­bi­lį ap­žiū­rė­ti. Per ga­na il­gą pra­kti­ką ne­te­ko su­lauk­ti skun­do, kad žmo­gus skųs­tų­si bū­tent to­kia įvy­kio ad­mi­nist­ra­vi­mo tvar­ka. Na, o gin­čai dėl drau­d i­mo iš­mo­kos dy­d žio pa­tys po­pu­l ia­r iau­si. Per pir­ mą šių me­tų pus­me­t į dėl drau­di­mo iš­mo­kos dy­džio au­to­mo­bi­lių drau­di­ mo (pri­va­lo­mo­jo ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­ bės drau­di­mo ir kas­ko) sri­ty­je gin­čy­ ta­si 27 kar­tus, tai su­da­rė 16 pro­c. vi­sų gin­čių. Ati­t in­ka­mu lai­ko­tar­piu per­ nai už­fi k­suo­ti 29 gin­čų at­ve­jai, ar­ba 18 pro­c. vi­sų gin­čų.

Pa­sak drau­di­kų, jei­gu vai­ruo­ to­jui te­le­fo­nu pa­siū­ly­tas iš­mo­ kos dy­dis ne­tin­ka, jis ga­li at­vyk­ ti į drau­di­mo bend­ro­vę, kad ža­los dy­dis bū­tų nu­sta­ty­tas au­to­mo­bi­lį ap­žiū­rė­jus, ar­ba vyk­ti tie­siai į au­ to­mo­bi­lių ser­vi­są ir pa­lik­ti au­to­ mo­bi­lį re­mon­tuo­ti.


9

antradienis, rugpjūčio 28, 2012

pasaulis Krau­pi ­ eg­ze­ku­ci­ja

For­muos ­ vy­riau­sy­bę

Ar­do ­ sto­vyk­las

Vie­na­me Pie­tų Af­ga­nis­ta­no kai­me 17-ai ci­vi­lių žmo­nių bu­ vo nu­kirs­tos gal­vos. Re­gio­ne ak­ty­viai vei­kia Ta­li­ba­no su­ki­lė­ liai, ku­rie ir praei­ty­je bu­vo kal­ ti­na­mi už vie­tos kai­mų gy­ven­ to­jų žu­dy­mą nu­ker­tant gal­vas, dau­giau­sia – dėl įta­ri­mų šni­pi­ nė­jus af­ga­nų ir JAV va­do­vau­ ja­mų NA­TO pa­jė­gų nau­dai.

Kir­gi­zi­jos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja ga­vo man­da­tą su­da­ ry­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. So­ cial­de­mok­ra­tai ant­rą kar­tą ga­vo tei­sę su­da­ry­ti koa­li­ci­ją. Pir­mą kar­tą man­da­tas jiems bu­vo įteik­tas per­nai gruo­ dį, bet su­da­ry­ta koa­li­ci­ja iši­ro praė­ju­sią sa­vai­tę dėl to, kad dvi frak­ci­jos pa­si­trau­kė iš jos.

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja išar­dė vie­ną ro­mų sto­vyk­lą ne­to­li Pa­ry­žiaus ir iš­va­rė į gat­vę 70 žmo­nių. Sto­vyk­la bu­vo pri­pa­ žin­ta ne­sau­gia, nes ji bu­vo įsi­ kū­ru­si dyk­vie­tė­je ša­lia ge­le­ žin­ke­lio, ku­riuo va­ži­nė­ja prie­ mies­ti­niai trau­ki­niai. Pran­cū­ zi­jo­je ne­le­ga­lio­se sto­vyk­lo­se gy­ve­na 15 tūkst. ro­mų.

Svar­bios net die­nos

Ar In­di­ja mes dip­lo­ ma­ti­nį iš­šū­kį są­jun­ gi­nin­kėms JAV ir ims bi­čiu­liau­tis su Ira­nu? Ko­dėl In­di­ jai rei­kia Ira­no, o Ira­nui – In­di­jos?

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel per­spė­jo, kad sko­lų pri­slėg­tai Grai­ ki­jai vyk­dant sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus ir sie­kiant iš­lik­ti eu­ro zo­no­je svar­ bi kiek­vie­na die­na.

„„Vi­lio­ja: Ira­no naf­tos ir ki­tų iš­tek­lių klo­dai vi­lio­ja in­dus megz­ti ak­ty­ves­nį dia­lo­gą su Te­he­ra­nu. „Scan­pix“ nuo­tr.

Su­dė­tin­ga dip­lo­ma­ti­nė di­le­ma? Af­ga­nis­ta­no klau­si­mas

In­di­jos žai­džia­mas žai­di­mas keb­ lus. Nau­ja­sis De­lis – vie­nas ar­ti­ miau­sių Va­šing­to­no są­jun­gi­nin­kų Piet­ry­čių Azi­jos re­gio­ne. Tiek In­di­jai, tiek JAV Ki­ni­jos ga­lios au­gi­mas Azi­jo­je ne­pa­tin­ka, to­dėl abi ša­lys nuo pat Šal­to­jo ka­ro lai­kų pa­lai­ko ge­rus san­ty­kius. Ta­čiau In­di­jai svar­bus ir Ira­nas, o JAV Ira­nas yra prie­ši­nin­kas. Vis­gi In­di­jos pro­ble­ma – ne vien Ki­ni­ja. Opi pro­ble­ma yra ir Pa­kis­ ta­nas bei Af­ga­nis­ta­nas. Abi ša­lys – ne­sta­bi­lu­mo re­gio­ne ži­di­nys. In­di­ja jau nu­ken­tė­jo nuo Pa­kis­ ta­ne vei­kian­čių su­ki­lė­lių, o ir ap­ skri­tai tarp Is­la­ma­ba­do bei Nau­ jo­jo De­lio tvy­ran­ti įtam­pa taip nie­kuo­met ir neats­lū­go. Kuo čia dė­tas Ira­n as? Te­h e­ ra­n as, ži­n o­m a, nė­ra pa­ten­k in­ tas pa­dė­ti­mi Af­ga­nis­ta­ne. Ira­nui ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ypač ke­lia ne­ le­ga­li imig­ra­ci­ja ir kvai­ša­lų kont­ ra­ban­da. Drau­ge Ira­nas ne­bū­tų pa­ten­kin­ tas ir ga­li­mu Ta­li­ba­no su­grį­ži­mu į val­džią ša­ly­je kai­my­nė­je, nes ira­ nie­čių ir ta­li­bų san­ty­kiai ne­bu­vo drau­giš­ki. Tie­sa, kai ku­rie Af­ga­nis­ta­no po­ li­ti­kai ne sy­kį kal­ti­no Te­he­ra­ną, kad šis fi­nan­suo­ja ta­li­bus. Esą ka­ te­go­riš­kai prie­šin­da­mie­si va­ka­rie­ čių bu­vi­mui Af­ga­nis­ta­ne ira­nie­čiai žai­džia dvi­gu­bą žai­di­mą – pa­lai­ko da­bar­ti­nę Af­ga­nis­ta­no vy­riau­sy­bę, ta­čiau kar­tu re­mia su są­jun­gi­nin­ kais ko­vo­jan­čias su­ki­lė­lių gru­pes. Vis dėl­to net pa­ts Af­ga­nis­ta­no va­do­vas Ha­mi­das Kar­zai nei­gė,

kad kas nors iš gre­ti­mų kraš­tų re­ mia ta­li­bus. Ta­čiau la­biau­siai Ira­no ir In­di­ jos drau­gys­tę kurs­to ener­ge­ti­kos rei­ka­lai. In­di­jai rei­kia ža­lia­vų, o Ira­ nui rei­kia ke­lio iš­tek­liams į Azi­jos rin­ką trans­por­tuo­ti ir pa­čios rin­ kos. Griež­tė­jant Va­ka­rų san­kci­ joms Ira­nas kuo to­liau, tuo ak­ty­ viau ieš­ko būdų įvairinti energijos iš­tek­lių tie­ki­mą.

In­di­ja vi­suo­met sa­ vo na­cio­na­li­nius in­ te­re­sus ma­to kaip pir­maei­lius. Kaip iš­si­suk­ti?

In­di­ja, re­gis, pa­ma­žu ren­ka­si ba­ lan­sa­vi­mo tarp JAV ir Ira­no po­li­ ti­ką. Nors per pa­sta­ruo­sius me­tus ener­gi­jos iš­tek­lių im­por­tą In­di­ja iš Ira­no ge­ro­kai su­ma­ži­no, pa­dė­ tis, pa­sak kai ku­rių eks­per­tų, ga­ li keis­tis. Ne­nuos­ta­bu, kad iš­tek­lių tur­tin­ gas Ira­nas, nors ir su­pran­ta glau­ džius In­di­jos ry­šius su JAV, dek­la­ ruo­ja, kad san­ty­kiai su Nau­juo­ju De­liu – vie­ni prio­ri­te­ti­nių. „In­di­ja su­si­dū­rė su ga­na keb­lia dip­lo­ma­ti­ne di­le­ma, – ana­li­za­vo Ira­no už­sie­nio po­li­ti­kos eks­per­tas Qa­ma­ras Ag­ha. – Ga­li bū­ti, kad kuo ar­ti­mes­nės bus In­di­ja ir JAV, tuo la­biau di­dės spau­di­mas Nau­ ja­jam De­liui at­si­ri­bo­ti nuo Te­he­ ra­no.“

Ta­čiau eks­per­tas pri­dū­rė: „Vis­ gi svar­bu tai, kad In­di­ja vi­suo­met sa­vo na­cio­na­li­nius in­te­re­sus ma­ to kaip pir­maei­lius. Paž­vel­gus į au­gan­čią In­di­jos eko­no­mi­ką aki­ vaiz­du, kad In­di­jai rei­kia ener­gi­ jos ir naf­tos.“ Eko­no­mi­niai in­te­re­sai

Re­za Tag­hi­za­de­has, Glaz­go uni­ ver­si­te­to eks­per­tas, pa­brė­žė, kad In­di­ja, no­rė­da­ma vie­nu šū­viu nu­ šau­ti du zui­kius, tu­rė­tų veik­ti ne dvi­ša­lia­me, o dau­gia­ša­lia­me fron­ te – pir­miau­sia, per Nep­ri­si­jun­gu­ sių ša­lių ju­dė­ji­mą (NŠJ). „Vei­ki­mas per NŠJ lei­džia In­di­jai plės­ti san­ty­kius su Te­he­ra­nu. Ki­ ta vertus, NŠJ – fo­ru­mas, ku­ria­me Nau­ja­sis De­lis ga­li ban­dy­ti įti­kin­ ti Ira­ną į tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­ nės ke­lia­mas są­ly­gas žvelg­ti kiek nuo­sai­kiau“, – svars­tė R.Tag­hi­za­ de­has. Šiuo me­tu NŠJ ša­lių na­rių yra 120. Vi­sos kar­tu jos at­sto­vau­ ja 55 pro­c. pa­sau­lio po­pu­lia­ci­jos. Nors NŠJ bu­vo įkur­tas kaip po­li­ ti­nė są­jun­ga ša­lių, ku­rios Šal­to­jo ka­ro me­tais ne­da­ly­va­vo Ry­tų bei Va­ka­rų konf­lik­te, da­bar NŠJ pa­ ma­žu orien­tuo­ja­si į eko­no­mi­nius san­ty­kius. „Nuo to lai­ko, kai bai­gė­si Šal­ ta­sis ka­ras, or­ga­ni­za­ci­ja pa­ma­žu tols­ta nuo po­li­ti­nių klau­si­mų ir žen­gia į eko­no­mi­kos sri­tį“, – sa­kė eks­per­tas Q.Ag­ha ir pri­dū­rė, kad tai pa­ran­ku Nau­ja­jam De­liui, jei šis no­ri plės­ti eko­no­mi­nį bend­ra­dar­ bia­vi­mą su Ira­nu. Šiuo me­tu In­di­ja iš Ira­no gau­na apie 10 pro­c. su­var­to­ja­mos naf­tos.

Ira­nas yra ant­ra­sis po Sau­do Ara­ bi­jos pre­ky­bos naf­ta par­tne­ris su In­di­ja. Eks­per­tas R.Tag­hi­za­de­has pa­ brė­žė: „Ira­nui rei­kia In­di­jos taip pat, kaip In­di­jai Ira­no. Tie­sa, In­ di­ja kol kas ne­tu­ri dėl ko jau­din­ tis. Tiek Sau­do Ara­bi­ja, tiek Ira­ kas mie­lai par­duo­da naf­tos, ta­čiau Nau­ja­sis De­lis, re­gis, ne­no­ri su­dė­ti vi­sų kiau­ši­nių į vie­ną krep­šį.“ Ira­no ana­li­ti­kas Q.Ag­ha iš­sky­ rė ir geo­po­li­ti­nį as­pek­tą. Pa­sak jo, In­di­ja įžvel­gia ga­li­my­bę pa­si­nau­ do­ti Ira­nu kaip til­tu ple­čiant sa­vo įta­ką Vi­du­rio Azi­jos re­gio­ne. „Šal­to­jo ka­ro me­tais In­di­jai kar­ti pi­liu­lė bu­vo Tur­ki­jos, Ira­no ir Pa­ kis­ta­no al­jan­sas. Tai bu­vo sun­kūs lai­kai. Šian­dien, jei pa­ly­gin­si­me, di­džiau­sia Nau­jo­jo De­lio prie­ši­ nin­kė – Ki­ni­ja. Au­gan­ti šios ša­lies ga­lia re­gio­ne, ypač Af­ga­nis­ta­ne ir Ira­ne, nie­ko ge­ro In­di­jai ne­ža­da“, – sa­kė eks­per­tas.

Pak­laus­ta, kiek pa­si­ti­ki nau­juo­ ju Grai­ki­jos prem­je­ru An­to­niu Sa­ ma­ru ir Atė­nų ga­li­my­bė­mis vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, Vo­kie­ti­jos vy­riau­ sy­bės va­do­vė pa­brė­žė, kad per pa­ sta­ruo­sius pust­re­čių me­tų bu­vo pra­ras­ta di­de­lė da­lis pa­si­ti­kė­ji­mo. „Kaip ir ki­ti, sa­kiau, kad Grai­ki­ jos prem­je­rui dar rei­kia daug nu­ veik­ti“, – tvir­ti­no A.Mer­kel. Pa­gal 130 mlrd. eu­rų fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo pa­ke­to, ku­rį su­tei­kė ES ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF), są­ly­gas Grai­ki­ja įsi­pa­rei­go­jo įvyk­ dy­ti di­de­lių re­for­mų ir 2013–2014 m. su­tau­py­ti apie 11,5 mlrd. biu­ dže­to iš­lai­dų. Da­bar Atė­nai lau­kia nau­jos 31,5 mlrd. eu­rų in­jek­ci­jos, ta­čiau tam bū­ti­na tei­gia­ma va­di­ na­mo­jo tre­je­to – ES, TVF ir Eu­ro­ pos cent­ri­nio ban­ko – ata­skai­ta. Tie­sa, kai ku­rie Vo­kie­ti­jos cent­ro de­ši­nio­sios koa­li­ci­jos na­riai vie­šai kal­bė­jo apie ga­li­my­bę, kad Grai­ki­ ja pa­liks eu­ro zo­ną. Ta­čiau A.Mer­ kel at­rė­žė, kad „kiek­vie­nas tu­ri ge­ rai ap­gal­vo­ti, ką kal­ba“. Sek­ma­die­nį vo­kie­čių laik­raš­tis „Bild am Sonn­tag“ ci­ta­vo Vo­kie­ ti­jos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ma­ žes­nio­sios par­tne­rės Krikš­čio­nių so­cia­li­nės są­jun­gos ge­ne­ra­li­nį sek­ re­to­rių Ale­xan­de­rį Dob­rind­tą – šis pa­reiš­kė, kad Grai­ki­ja pa­si­trauks iš eu­ro zo­nos atei­nan­čiais me­tais. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais ir Vo­kie­ti­ jos eko­no­mi­kos mi­nist­ras Phi­lip­pas Rösle­ris, ku­ris yra A.Mer­kel vi­ce­ kanc­le­ris, iš­sa­kė abe­jo­nių, ar Grai­ ki­jai pa­vyks iš­lik­ti eu­ro zo­no­je. Vo­kie­ti­jos spau­da pra­ne­šė, kad A.Mer­kel pa­si­sa­ko už nau­ją ES su­tar­tį, tu­rin­čią pa­di­din­ti Eu­ro­ pos in­teg­ra­ci­ją, bet ki­ti Bend­ri­jos partne­riai šiuos ra­gi­ni­mus ver­ti­na ga­na skep­tiš­kai. BNS inf.

„Deuts­che Wel­le“, „Asia Ti­mes On­li­ne“ inf.

NŠJ ju­dė­ji­mas Ira­nas, ku­r is pe­rė­mė pir­mi­nin­ka­ vi­mą NŠJ, ir ki­tos ša­lys šį ju­dė­ji­mą lai­ko al­ter­na­t y­v iu fo­r u­mu da­bar­ ti­nėms pa­sau­lio dis­ku­si­joms. NŠJ, su­si­k ū­ręs per Šal­tą­jį ka­rą, vie­n i­ ja ša­l is, ku­r ios sa­ve lai­ko ne­prik­ lau­so­mo­m is nuo pa­g rin­d i­n ių pa­ sau­lio blo­k ų. Šiai or­ga­ni­za­ci­jai pri­ klau­so 120 vals­ty­bių ir 17 ša­lių ste­ bė­to­jų. NŠJ ša­lys su­da­ro treč­da­l į JT vals­ty­bių na­r ių, taip pat at­sto­ vau­ja 55 pro­c. pa­sau­lio žmo­nių.

„„Pa­reiš­ki­mas: A.Mer­kel pa­brė­

žė, kad lai­ko dels­ti tau­py­ti grai­ kai ne­tu­ri ir ne­tu­rės. „Reu­ters“ nuo­tr.


10

antradienis, rugpjūčio 28, 2012

sportas

Sporto telegrafas Vagystė. Iš Rusijos rinktinės krepšininko Vitalijaus Fridzono buto vagys naktį pavogė Londono olimpinių žaidynių bronzos medalį. Anot Rusijos policijos pareigūnų, ilgapirščiai taip pat išnešė du šveicariškus laikrodžius, mobilųjį telefoną, nešiojamąjį ir planšetinį kompiuterius bei fotoaparatą. Kontūrai. Baltijos krepšinio lygoje (BBL) šį sezoną nerungtyniaus pajėgiausios Lietuvos komandos – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“. BBL pirmenybes į Vieningosios lygos (VL) varžybas iškeitė ir Klaipėdos „Neptūno“ komanda. Likusios devynios Lietuvos krepšinio lygos komandos stos į kovą spalio 1 d. Kartu su jomis varžysis po 5–7 Latvijos bei Estijos klubus bei dvi Kazachstano ekipos. Incidentas. Austrijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Lietuvos vyrų rankinio rinktinės narys Andrius Račkauskas buvo diskvalifikuotas 10 mėnesių dėl kanapių vartojimo. Kaip praneša sportas.lt, draudžiamų medžiagų sportininko organizme buvo rasta tiriant mėginį, paimtą po Austrijos rankinio lygos finalo serijos pabaigos. 31-erių A.Račkauskas buvo pasirašęs 3 metų kontraktą su Insbruko „HIT Medalp Tirol“ ekipa, tačiau po šio įvyko sutartis buvo nutraukta. Tragedija. Vokietijos Diuseldorfo mieste sekmadienį vykusios jaunimo lengvosios atletikos varžybos baigėsi tragedija. 17-mečio sportininko paleista 700 gramų ietis pataikė 75-erių teisėjui. Jis vakar ligoninėje mirė. Incidentą stadione matė 800 žiūrovų. Tuoj po nelaimės krauju paplūdęs teisėjas buvo sraigtasparniu nugabentas į Diuseldorfo universiteto klinikinę ligoninę, kur medikai nesėkmingai kovojo dėl jo gyvybės. Šoką patyrusiam ieties metikui ir žiūrovams prireikė psichologo pagalbos. Varžybos buvo nutrauktos. Teisėjas Dieteris S. suklydo – jis bėgo matuoti rezultato, kol ietis dar skrido ore.

Vos minutė iki staigmenos Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai buvo itin arti staigmenos – lygiųjų su daugkartiniais šalies čempionais Panevėžio „Ekrano“ žaidėjais. Svečiai, pergalingą įvartį įmušę, kai tiksėjo antroji pridėta minutė, išplėšė pergalę 2:1.

„„Puolimas: nuo klaipėdiečių atakų „Ekrano“ (raudona apranga) gynyba braškėjo. 

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rungtynių pradžia buvo košmariška klaipėdiečiams. Jau pirmoji panevėžiečių ataka baigėsi tiksliu Arsenijaus Buinickio smūgiu. Kai kamuolys įsirėžė į tinklą, nuo susitikimo pradžios buvo praėjusios vos 26 sek. Laimė, toks smūgis į paširdžius nepasiuntė uostamiesčio ekipos į nokautą. Atsitokėję „Atlanto“ futbolininkai aikštės viduryje niekuo nenusileido tituluotiems varžovams. Svečiai kartkartėmis pradėjo stabdyti neleistinais būdais, nervintis. 33-iąją min. už antrą geltoną kortelę iš aikštės buvo išvarytas „Ekrano“ puolėjas Egidijus Varnas.

Įgiję kiekybinę persvarą klaipėdiečiai perėmė iniciatyvą. Kova aikštėje nė iš tolo nebuvo panaši į tą, kokia turėtų būti, kai žaidžia lyderis ir autsaideris. Tiesa, kamuolys lyg užkeiktas nenorėjo įskrieti į „Ekrano“ vartus. Ir tik 83-ąją min. po gražaus smūgio galva Tino Lagatoras pasiuntė kamuolį į Panevėžio vienuolikės vartus – 1:1. Bemaž tūkstantis susirinkusių žiūrovų trynė rankas – gal pavyks „Atlantui“ sužaisti lygiosiomis. Tačiau jų vilčiai nebuvo lemta išsipildyti. Po pakelto kampinio 92-ąją min. panevėžietis Giedrius Tomkevičius, būdamas tarp „Atlanto“ gynėjų, sugebėjo taikliai smūgiuoti galva. „Apmaudu, kad, praleidę įvartį pačio-

je susitikimo pabaigoje, praradome brangų tašką. Apskritai komanda žaidė gerai. Manau, kad žiūrovams patiko varžybos. Jie plojo žaidėjams, nors ir patyrėme nesėkmę“, – apgailestavo „Atlanto“ klubo va-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

dovas Romualdas Jonaitis. Anot jo, dar svarbesnė dvikova laukia rugsėjo 1-ąją, kai „Atlantas“ išvykoje rungtyniaus su turnyrinės rikiuotės kaimynais – Tauragės „Tauro“ futbolininkais.

Rungtynių statistika Komandų rikiuotė „Atlantas“ – „Ekranas“ 1:2 (0:1). T.Lagatoras (83)/A.Buinickis (1), G.Tomkevičius (90+2). Išvarytas E.Varnas („Ekranas“; 33). „Dainava“ – „Šiauliai“ 0:2 (0:2). A.Rimkevičius (13, 37). „Banga“ – „Tauras“ 4:0 (2:0). G.Alaverdašvilis (30, 67), Ž.Banys (44), A.Butkus (70).

Vieta Komanda

1. „Ekranas“ 2. „Žalgiris“ 3. „Sūduva“ 4. „Kruoja“ 5. „Šiauliai“ 6. „Banga“ 7. „Dainava“ 8. „Tauras“ 9. „Reo“ 10. „Atlantas“

Rungtynės Įvarčiai Taškai

25 26 26 26 26 25 26 26 26 26

55-19 52-14 52-29 37-23 57-41 26-26 32-48 26-66 26-51 15-61

60 57 50 46 42 31 25 19 19 16

Medaliai išdalyti pačiame senamiestyje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmą kartą miesto sporto istorijoje, Klaipėdos senamiestyje buvo surengtos orientavimosi sporto varžybos.

Gatvėse, tarp pastatų, šmirinėjusiems Lietuvos sprinto rungties čempionato dalyviams kuo greičiau reikėjo rasti 16 (moterims) ir 18 (vyrams) kontrolinių punktų. Pajėgiausių vyrų grupėje pergalę šventė vilnietis Vilius Aleliūnas. Jis sugaišo 13 min. 51 sek. Gana dideliu skirtumu nuo jo atsiliko prizininkai – kitas sostinės atstovas Vytautas Beliūnas – 14 min. 40 sek. ir kaunietis Andrius Michailovas – 14 min. 46 sek. Geriausiai tarp klaipėdiečių kovojęs Agnius Čiapas buvo penktas – 14 min. 57 sek. Moterų varžybose aukso medalį iškovojo kaunietė Aušrinė Kutkaitė, 2,2 km distanciją įveikusi per 13 min. 04 sek. Sidabro žetonu apdovanota klaipėdietė Kristina Rybakovaitė. Ji nuo nugalėtojos atsiliko 44 sek. Trečiąją vietą užėmė Sandra Baužaitė iš Alytaus – 13 min. 51 sek.

„„Tvirtybė: klaipėdietis M.Barauskas „„Nugalėtojai: pajėgiausių vyrų prizininkų pakyla priklausė svečiams iš Vilniaus ir Kauno.

Senjorių (55–59 m.) grupėje čempione tapo uostamiesčio orientacininkė Rasa Paulikienė, tarp 62-69 m. sportininkių greičiausia buvo Regina Švagždienė, pastaraisiais metais gyvenanti Neringoje.

Vyrų senjorų (50–54 m.) grupėje nepralenkiamas buvo mūsų miesto atstovas Remigijus Sereika. 70-79 m. dalyvių grupėje varžėsi klaipėdiečiai Mykolas Barauskas ir Adolfas Prūsevičius. Kiek greitesnis bu-

vo ir aukso medaliu pasidabino M.Barauskas. Anot varžybų direktoriaus Algirdo Grublio, be viešosios įstaigos „Jaunimo projektai“ ir ištvermės sporto klubo „G-Sportas“

stebina savo jaunatviškumu.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

paramos, itin svarbi buvo Klaipėdos policininkų pagalba. „Policininkai sugebėjo užtikrinti sportininkų saugumą – nė vienas iš penkių šimtų dalyvių nepatyrė traumos“, – pasidžiaugė organizatorius.


11

ANTRADIENIS, rugpjūčio 28, 2012

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Vi­sa­ver­tė mi­ty­ba pa­de­da sveik­ti Daž­nai klai­din­gai ma­no­ma, kad die­to­lo­gas tik pa­de­da at­si­kra­ty­ti ne­rei­ka­ lin­gų ki­log­ra­mų. Ta­čiau šį mi­tą no­rin­ti pa­neig­ti gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad die­to­lo­go aki­ra­ty­je at­si­du­ria ir rim­to­mis bei sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­tys pa­cien­tai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nu­mes­ti svo­rio – ne­sun­ku

Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ko­je „Os­te­me­ da“ dir­ban­ti gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Lau­ra Ro­me­rai­tė ap­gai­les­tau­ja, kad į šios sri­ties spe­cia­lis­tus daž­niau­ siai krei­pia­ma­si tik dėl per­ne­lyg di­ de­lio svo­rio. Šis gi­liai įsi­šak­ni­jęs mi­tas per­ne­ lyg ga­jus, tad tik­rie­ji pa­cien­tai, ku­ rie tu­rė­tų pra­ver­ti die­to­lo­go ka­bi­ ne­to du­ris, tie­siog ne­si­krei­pia. Die­to­lo­gės ma­ny­mu, nu­mes­ti svo­rio yra ele­men­ta­ru – tie­siog su mais­tu ne­rei­kia gau­ti dau­giau ka­ lo­ri­jų, nei jų su­de­gi­na­ma, taip pat rei­kė­tų rink­tis svei­kes­nius pro­ duk­tus.

Lau­ra Ro­me­rai­tė:

Tu­rin­tys di­de­lį ant­ svo­rį pa­cien­tai daž­ niau­siai ap­si­ri­bo­ja vie­na kon­sul­ta­ci­ja, po ku­rios dau­giau ne­ pa­si­ro­do.

Pa­sak gy­dy­to­jos, žmo­gui no­rint pa­siek­ti tiks­lą bei at­si­kra­ty­ti ne­ rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų die­to­lo­gas ga­li pa­dė­ti, ta­čiau svo­rio ko­rek­ci­ ja yra il­gas pro­ce­sas, rei­ka­lau­jan­tis kant­ry­bės ir pa­si­ry­ži­mo, glau­daus bend­ra­dar­bia­vi­mo su die­to­lo­gu. Nors L.Ro­me­rai­tė pa­ste­bi, kad tu­rin­tys di­de­lį ant­svo­rį pa­cien­tai daž­niau­siai ap­si­ri­bo­ja vie­na kon­ sul­ta­ci­ja, po ku­rios dau­giau ne­pa­si­ro­do.

13

„„Lū­kes­čiai: ant­svo­rį tu­rin­tys žmo­nės ne­re­tai iš die­to­lo­go ti­ki­si su­lauk­ti pa­ta­ri­mų, kaip be pa­stan­gų at­si­kra­ty­ti ki­log­ra­mų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.


12

ANTRADIENIS, rugpjūčio 28, 2012

sveikata Odon­to­lo­gui ne­tau­po

Trūks­ta ži­nių apie vė­žį

Gy­do­si pri­va­čio­se įstai­go­se

Be­veik pu­sė Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų (41 pro­c.) per me­tus odon­ to­lo­go pa­slau­goms ski­ria nuo 100 iki 500 li­tų, kas tre­čias (36,6 pro­c.) – 100 li­tų ir ma­ žiau. 14,5 pro­c. tei­gia neiš­lei­ džian­tys nė li­to. 68,7 pro­c. lie­ tu­vių sa­ko, kad odon­to­lo­go pa­ slau­gos nė­ra to­kios bran­gios, kad joms rei­kė­tų tau­py­ti.

Be­veik pu­sė jau­nų šve­dų ma­ no, kad vė­žys yra už­kre­čia­ma li­ga. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do, jog 44 pro­c. jau­nų žmo­nių įsi­ti­ki­ nę, jog leu­ke­mi­ja ga­li­ma už­si­ krės­ti per kon­tak­tą su ser­gan­ čio žmo­gaus krau­ju. Tik 0,07 pro­c. jau­nuo­lių ži­no, kad al­ko­ ho­lio var­to­ji­mas yra vė­žio ri­zi­ kos veiks­nys.

Dau­giau­sia be­si­lan­kan­čių pri­va­ čio­se gy­dy­mo įstai­go­se lie­tu­vių (55 pro­c.) per praė­ju­sius tre­jus me­tus krei­pė­si dėl šei­mos gy­ dy­to­jo ap­žiū­ros, 31 pro­c. žmo­nių pri­va­čiai gy­dė­si pas gi­ne­ko­lo­ gus-aku­še­rius, 19 pro­c. krei­pė­si dėl akių li­gų. Pri­va­čiai daž­niau­ siai gy­do­si vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­tys mies­tų gy­ven­to­jai.

Gri­kių me­dus ar rap­sų? Pa­va­sa­ri­ nis ar ru­de­ni­nis? Ne vie­nas pir­kė­jas su­si­du­ria su di­le­ ma, ko­kį me­dų ge­ riau­sia pa­si­rink­ ti. Ap­suk­res­ni par­ da­vė­jai kar­tais net tei­rau­ja­si, ko­kiam tiks­lui ieš­ko­ma me­ daus. Bi­ti­nin­kai siū­ lo pa­si­kliau­ti jų gar­ bės žo­džiu.

„„Nau­da: bi­ti­nin­kų ma­ny­mu, ver­tin­ges­nis yra įvai­rių au­ga­lų me­dus. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šaukš­tas me­daus neiš­gel­bės nuo li­gų Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ver­ti­na su­neš­tą­jį iš lie­pų

Dau­giau nei 20 me­tų pa­tir­tį tu­rin­ tis bi­ti­nin­kas Gin­tau­tas Gri­gai­tis pa­ste­bi, kad me­daus rū­šies pa­si­ rin­ki­mas pri­klau­so ir nuo re­gio­no. Že­mai­čiams sun­ku įsiū­ly­ti gri­kių me­daus, nes šio­se vie­to­vė­se šis au­ ga­las nė­ra įpras­tas. O štai dzū­kai ver­ti­na nuo dau­ge­ lio li­gų gelbs­tin­tį šį me­dų. Sun­kiai ke­lią tarp pir­kė­jų ski­na­si ir rap­sų me­dus, su­lau­kian­tis prieš­ ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Bi­ti­nin­kas pa­ste­bi, kad ga­na daug šios rū­šies me­daus iš­ke­liau­ja į už­ sie­nio ša­lis, kur gy­ven­to­jai jo ne­ si­bai­do. Pa­sak G.Gri­gai­čio, nors rap­sų me­dus tin­ka ir aler­giš­kiems žmo­ nėms, ta­čiau jis sua­be­jo­jo, ar rap­ suo­se neiš­lie­ka che­mi­ka­lų pėd­ sa­kų. Mat šių au­ga­lų neį­ma­no­ma užau­gin­ti be purš­ki­mo. Bi­ti­nin­kas pa­ste­bi, kad lie­tu­viai la­biau­siai ver­ti­na lie­pų me­dų. Ta­čiau juo ga­li­ma gar­džiuo­tis ne kas­met. „Lie­pa – gra­žus me­dis, dai­no­ se ap­dai­nuo­tas, bet ne­kta­ro duo­da tik kas ke­le­ri me­tai“, – įspė­jo pa­ šne­ko­vas. Bi­ti­nin­kas paaiš­ki­no, kad bū­ na lie­pų ir lie­pos mė­ne­sio me­du­ ne­šis. Šiuo lai­ko­tar­piu žy­di us­nys, rau­ do­nie­ji do­bi­lai, o štai iš pa­čios lie­

pos ga­li ne­bū­ti jo­kios nau­dos. Šie­ met lie­pų me­daus taip pat su­rink­ta ne­daug – pra­si­dė­jus žy­dė­ji­mui orai at­vė­so. Konk­re­tu­mas ke­lia abe­jo­nių

Pa­sak G.Gri­gai­čio, leng­viau­sia bi­ ti­nin­kui skirs­ty­ti me­dų pa­gal me­ tų lai­kus: į pa­va­sa­ri­nį, va­sa­ri­nį ir ru­de­ni­nį. Jo ne­ste­bi­na, kad pir­kė­ jai daž­niau­siai pa­gei­dau­ja pa­va­sa­ ri­nio.

Lie­pa – gra­žus me­ dis, dai­no­se ap­dai­ nuo­tas, bet ne­kta­ro duo­da tik kas ke­le­ri me­tai.

Šiuo me­tų lai­ku žy­di daug au­ga­ lų, tad me­dus esąs mais­tin­ges­nis, pa­si­žy­min­tis la­bai švel­niu sko­ niu ir ge­ru aro­ma­tu. Be to, dau­ge­ lis žmo­nių pa­va­sa­ri­nį me­dų var­to­ ja vais­tams. Bi­ti­nin­kas ga­na skep­tiš­kai ver­ ti­na pa­sta­ruo­ju me­tu iš­po­pu­lia­ rė­ju­sią ma­dą me­dų skirs­ty­ti pa­gal konk­re­čius au­ga­lus. „Kaip da­b ar ko­r y­j e at­s kir­ ti, kur avie­čių, mė­ly­nių ar ko­kio ki­to au­ga­lo me­dus? – ste­bi­si pa­ šne­ko­vas. – Vie­nos kul­tū­ros me­ dus ga­li bū­ti ne­bent ta­da, jei avi­ lį pa­sta­tai prie di­de­lio šių au­ga­lų

lau­ko ir bi­tės bū­tent iš jo tem­pia me­dų.“ Kar­tą bi­ti­nin­ką nu­ste­bi­no ko­le­ ga, ku­ris iš­var­di­jo, iš ko­kių konk­re­ čių au­ga­lų su­rink­tas me­dus. Pa­si­ro­do, jis tie­siog nu­ro­dė tuo me­tu žy­din­čius au­ga­lus, ku­rie ati­ ti­ko me­daus spal­vą. Nau­din­ges­nis įvai­rių rū­šių

G.Gri­gai­tis paaiš­ki­no, kad vie­nos kul­tū­ros ar­ba va­di­na­ma­sis mo­ nof­lo­ri­nis me­dus bū­na tuo­met, kai 70 pro­c. su­da­ro konk­re­taus au­ga­lo žie­da­dul­kės. Ta­čiau Lie­tu­vo­je to­kie ofi­cia­lūs la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai neat­lie­ka­mi, tad, bi­ti­nin­ko spė­ji­mu, triu­kai dėl mo­nof­lo­ri­nio me­daus la­biau skir­ ti pir­kė­jams. Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, me­dus iš dau­ge­lio au­ga­lų yra ver­tin­ges­nis nei mo­nof­lo­ri­nis. Jis pa­ts avi­lius sta­to miš­ke. Svei­ka gy­ven­se­na ir bi­ti­nin­kys­ te be­s i­d o­m in­t is Klai­p ė­d os uni­ ver­s i­te­to Rek­rea­c i­n ės ar­c hi­tek­ tū­ros ir kraš­tot­var­kos ka­ted­ros pro­fe­so­r ius Al­g i­m an­tas Me­č is­ lo­vas Ol­š aus­kas taip pat ma­n o, kad iš kuo dau­g iau au­ga­l ų su­ rink­tas me­d us, tuo jis turi di­ desnę vertę. To­kį me­dų jis pa­ly­gi­no su kar­ vės ir ož­kos pie­nu. Kar­vė daž­niau­ siai ėda vos ke­lių au­ga­lų žo­lę, o štai ge­ro­kai įvai­res­nį ra­cio­ną mėgs­tan­ čios ož­kos pie­nas yra kur kas ver­ tin­ges­nis.

Gud­ry­bės – gar­bės rei­ka­las

Nes­tin­ga is­to­ri­jų apie gud­ry­bes, su­si­ju­sias su me­du­mi. Pa­vyz­džiui, kai vie­to­je na­tū­ra­laus pa­siū­lo­mas iš­tir­pin­tas cuk­rus, į ku­rį pri­mai­šy­ta šiek tiek me­daus dėl sko­nio. Pir­kė­jams ke­lia ne­ri­mą ir pa­sa­ko­ji­ mai apie iš Ki­ni­jos at­vež­tą me­dų. Tad kaip at­skir­ti, ku­ris pro­duk­ tas yra lie­tu­viš­kas bei na­tū­ra­lus, o ku­ris at­vež­ti­nis? G.Gri­gai­čio tei­gi­mu, me­daus kil­ mę ga­li nu­sta­ty­ti tik Mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­ba. Tai iš­siaiš­ki­na­ma la­bo­ra­to­ri­jo­je pa­gal žie­da­dul­kes. Nors su­si­du­ria­ma ir su to­kiais at­ve­jais, kai me­dus bū­na iš­va­ly­tas taip, jog ne­lie­ka žie­da­dul­kių. Ta­da neį­ma­no­ma nu­sta­ty­ti, koks tai me­ dus ir ko­kia jo nau­da. Bi­ti­nin­kas spė­jo, kad toks gar­dė­ sis yra vi­so la­bo sal­dus pro­duk­tas. A.M.Ol­šaus­kas ant­ri­no, kad iš pa­žiū­ros sun­ku įver­tin­ti, ar me­du­je nė­ra ko­kių prie­mai­šų. Ta­čiau jei jis dirb­ti­nis, pro­duk­to iš­vaiz­da ne­pa­ si­kei­čia ir per il­gą lai­ką. Na­tū­ra­lus me­dus il­gai­niui pra­ de­da cuk­rė­ti. G.Gri­gai­tį skau­di­na pir­kė­jų po­ žiū­ris, kad bi­ti­nin­kai esą dau­giau nie­ko ne­vei­kia, tik ieš­ko prie­mo­ nių, kaip su­ga­din­ti me­dų bei ap­ gau­ti žmo­nes. Abu pa­šne­ko­vai pa­ta­rė pirk­ti me­dų iš pa­žįs­ta­mo ar­ba bi­ti­nin­ko, ku­ris ant pro­duk­ci­jos nu­ro­do sa­vo kon­tak­tus. G.Gri­gai­čio ma­ny­mu,

tik­ras bi­ti­nin­kas tik­rai ne­ri­zi­kuos sa­vo re­pu­ta­ci­ja. Me­du­ne­šiui truk­dė orai

Pa­sak G.Gri­gai­čio, šie­met dėl ne­ pa­lan­kių orų me­daus su­rink­ta 30 pro­c. ma­žiau nei anks­tes­niais me­ tais, tad spė­ja, kad kai ku­rie par­da­ vė­jai pre­kiaus per­nykš­čiu. „Jei me­dus tin­ka­mai lai­ky­tas, ne­svar­bu, kad per­nykš­tis“, – ti­ki­ no bi­ti­nin­kas. G.Gri­gai­čio įsi­ti­ki­ni­mu, me­dų rei­kia val­gy­ti vi­sus me­tus, o ne ta­ da, kai su­ser­ga­ma. Mat li­ga už­puo­la nu­si­lpus imu­ ni­nei sis­te­mai, tad šaukš­tas me­ daus ste­buk­lų ne­pa­da­rys.

Me­daus po­vei­kis „„lie­pų: pa­de­da nuo ne­mi­gos, per­ša­

li­mo, ke­pe­nų, inks­tų li­gų „„avie­čių: vei­kia ra­mi­na­mai, pa­de­

da nuo ne­mi­gos, per­ša­li­mo li­gų „„rap­sų: ge­ri­na ke­pe­nų bei ki­tų vi­ daus or­ga­nų veik­lą, tin­ka aler­giš­ kiems žmo­nėms „„miš­ko, vir­žių: su­tei­kia ener­gi­jos „„gri­kių: pa­de­da neap­kal­kė­ti krau­

ja­gys­lėms, ge­ri­na šir­dies veik­lą, su­ tei­kia ener­gi­jos, pa­de­da nuo ma­ žak­rau­jys­tės


13

ANTRADIENIS, rugpjūčio 28, 2012

sveikata

Aspirinas: trapi riba tarp naudos ir žalos Kristina Ciparytė Acetilsalicilorūgšties (aspirino) savo namų vaistinėlėse turi bemaž kiekvienas. Galbūt jo reikėtų griebtis ne tik suskaudus galvai ar pakilus temperatūrai? Gydytojų ir mokslininkų nuomone, aspirinas gali sumažinti onkologinių susirgimų ir širdies ligų riziką. Riba, kada šis vaistas gali tapti nuodu, – trapi. „„Pa­sie­ki­mai: gy­dy­to­ja L.Ro­me­rai­tė – daug­kar­ti­nė Lie­tu­vos fit­ne­so čem­pio­nė, tad apie spor­ti­nin­kų mi­ty­bą

ži­no ne tik iš va­do­vė­lių. 

Nuot­rau­kos iš as­me­ni­nio al­bu­mo

Vi­sa­ver­tė mi­ty­ba pa­de­da sveik­ti 11 Atė­ję į die­to­lo­go kon­ sul­ta­ci­ją ant­svo­rio pro­ble­mų tu­ Nu­tu­ki­mas pa­vo­jin­gas

rin­tys klien­tai grei­čiau­siai ti­ki­si ko­kių vais­tų, ta­čiau iš­gir­dę pa­siū­ ly­mą ko­re­guo­ti mi­ty­bą ir pra­dė­ti spor­tuo­ti, nu­si­vi­lia. L.Ro­me­rai­tė su­tin­ka, kad ant­ svo­ris bū­na vie­na prie­žas­čių, su­ ke­liančių rim­tas li­gas. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad nu­tu­ki­mas net su­ke­lia kai ku­rių rū­šių ir lo­ka­ li­za­ci­jų vė­ži­nius su­si­rgi­mus. Pa­sak die­to­lo­gės, at­si­kra­čius pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų daž­nai su­ si­nor­ma­li­zuo­ja krau­jos­pū­dis, jei ser­ga­ma hi­per­ten­zi­ja – pa­di­dė­ju­ sio krau­jos­pū­džio li­ga. Ne­rei­ka­lin­go svo­rio ne­tek­tis pa­ de­da su­nor­ma­li­zuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, tad ir iš­veng­ti ant­ ro­jo ti­po cuk­ri­nio dia­be­to iš­si­vys­ ty­mo. Mi­ty­ba – gy­dy­mo kom­po­nen­tas

L.Ro­me­rai­tė paaiš­ki­no, jog gy­ do­mo­ji die­to­lo­gi­ja taip pat api­ ma pa­ren­te­ri­nį bei en­te­ri­nį mai­ ti­ni­mą (mai­ti­ni­mas į ve­ną ar pro zon­dą spe­cia­liais tir­pa­lais) esant sun­kioms būk­lėms bei ser­gant kai ku­rio­mis sun­kio­mis li­go­mis, ka­da įpras­tas val­gy­mas neį­ma­no­mas. Gy­dy­to­jo die­to­lo­go vaid­muo svar­bus gy­dant dau­gu­mą so­ma­ti­ nių li­gų: cuk­ri­nį dia­be­tą, vė­ži­nius su­si­rgi­mus, inks­tų, ke­pe­nų ne­pa­ kan­ka­mu­mą, už­de­gi­mi­nes žar­nų li­gas, val­gy­mo su­tri­ki­mus, reu­ma­ to­lo­gi­nes, neu­ro­lo­gi­nes, kar­dio­lo­ gi­nes ir ki­tas įvai­rias lė­ti­nes li­gas. Gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad su­si­rgę sun­kia li­ga žmo­nės su­trin­ka, tad mi­ty­ba at­si­du­ria lyg ir pa­sku­ti­nė­ je vie­to­je, nes vi­sas dė­me­sys su­tel­ kia­mas į gy­dy­mo pro­ce­są: ty­ri­mus, vais­tus, pro­ce­dū­ras, ope­ra­ci­jas. Die­to­lo­gė pa­sa­ko­jo, kad on­ko­ lo­gi­niai li­go­niai daž­nai su­si­du­ ria su rei­ka­lin­gų mais­to me­džia­ gų sto­ka. Tai­ko­ma che­mo­te­ra­pi­ja ar spin­du­li­nis gy­dy­mas jiems pa­ da­ro ža­lą: ne­ten­ka­ma ape­ti­to, var­ gi­na py­ki­ni­mas ar ki­ti ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai. Pa­sak L.Ro­me­rai­tės, dėl bur­nos, virš­ki­ni­mo trak­to lo­ka­li­za­ci­jos na­ vi­kų, li­go­niai ir jų ar­ti­mie­ji ap­skri­ tai ne­be­ži­no, ką ir kaip val­gy­ti.

To­kiu at­ve­ju gy­dy­to­jas die­to­lo­ gas ga­li skir­ti įvai­rių mais­to pa­ kai­ta­lų, įleis­ti zon­dą, per ku­rį ar­ ti­mie­ji ga­li mai­tin­ti li­go­nį, duo­ti pa­ta­r i­m ų, kad li­go­n iui neiš­s i­ vys­ty­tų mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­ mas, kas su­ke­lia dau­gy­bę komp­ li­ka­ci­jų. „Die­to­lo­gas rei­ka­lin­gas tuo­met, kai mi­ty­ba tam­pa la­bai svar­biu gy­ dy­mo kom­po­nen­tu, nes mais­to ne­pa­kan­ka­mu­mas daž­nai ki­ša ko­ ją ser­gan­tie­siems rim­to­mis li­go­ mis“, – aiš­ki­no ji.

At­si­kra­čius pa­pil­ do­mų ki­log­ra­mų daž­nai su­si­nor­ma­ li­zuo­ja krau­jos­pū­ dis, jei ser­ga­ma hi­ per­ten­zi­ja – pa­di­dė­ ju­sio krau­jos­pū­džio li­ga.

Su­ma­ži­na in­su­li­no do­zes

Ser­gan­tie­ji cuk­ri­niu dia­be­tu kar­tais klai­din­gai ma­no, kad pa­kan­ka ger­ ti vais­tus ir mi­ty­bos ko­re­guo­ti ne­ bū­ti­na. Gy­dy­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad di­di­nant vais­tų do­zes atei­ty­je gre­sia rim­tos komp­li­ka­ci­jos. Ta­čiau kai ku­rie pa­cien­tai, ku­ riems nu­sta­ty­tas cuk­ri­nis dia­be­ tas, net ne­ži­no, kas yra ang­lia­ van­de­niai ir kaip juos pa­skirs­ty­ti per die­ną. Tad iš pra­džių jie bi­ jo val­gy­ti, o pa­skui kem­ša vis­ką iš ei­lės.

Pa­sak die­to­lo­gės, tin­ka­mai su­ ba­lan­sa­vus to­kių pa­cien­tų mi­ty­bą, ga­li ne­pri­reik­ti in­su­li­no ar­ba ge­ro­ kai su­ma­žė­ti jo do­zės. Su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba ak­tua­li ir pa­cien­tams, ser­gan­tiems ki­to­mis sun­kio­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis: iš­ sė­ti­ne skle­ro­ze, ce­reb­ri­niu pa­ra­ly­ žiu­mi, už­de­gi­mi­nė­mis žar­ny­no li­ go­mis (Kro­no li­ga, opi­niu ko­li­tu), pank­rea­ti­tu, he­pa­ti­tu, ma­lab­sorb­ ci­jos sind­ro­mu, val­gy­mo su­tri­ki­ mais, taip pat po nu­de­gi­mų, ope­ ra­ci­jų bei trau­mų. „Gy­jant bū­na pa­di­dė­jęs ener­gi­ jos po­rei­kis, tad ga­li vys­ty­tis mi­ty­ bos ne­pa­kan­ka­mu­mas, ku­ris su­ke­ lia komp­li­ka­ci­jų. Vi­sa­ver­tė mi­ty­ba pa­de­da sveik­ti“, – paaiš­ki­no gy­ dy­to­ja. Pa­vei­kia spor­ti­nin­ko kar­je­rą

Pa­ti ak­ty­viai spor­tuo­jan­ti gy­dy­ to­ja L.Ro­me­rai­tė tu­ri ne­ma­žai pa­vyz­džių, kai ne­tin­ka­mai var­to­ da­mi mais­to pa­pil­dus spor­ti­nin­ kai pa­žei­dė sa­vo inks­tus, ke­pe­ nis, są­na­rius ar ki­tus or­ga­nus, tad bu­vo pri­vers­ti nu­trauk­ti spor­ti­nę kar­je­rą. Daug­kar­ti­nė Lie­tu­vos fit­ne­so čem­pio­nė bei pa­sau­lio ir Eu­ro­pos fit­ne­so si­dab­ro me­da­li­nin­kė ak­ty­ viai do­mi­si spor­to far­ma­ko­lo­gi­ja, spor­to įta­ka svei­ka­tai bei svo­riui. Tad ak­ty­viai spor­tuo­jan­tiems ar be­si­ruo­šian­tiems var­žy­boms spor­ ti­nin­kams ji pa­ta­ria ne­pa­si­ti­kė­ti rek­la­muo­ja­mais mais­to pa­pil­dais spor­tui, o kreip­tis į gy­dy­to­ją die­ to­lo­gą, kad pa­dė­tų su­ba­lan­suo­ ti mi­ty­bą ir pa­rink­tų mais­to pa­pil­ dus bei jų do­zes.

Die­to­lo­gas kon­sul­tuo­ja „„tu­rin­čius ant­svo­rio ir no­rin­čius sau­

„„šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis

giai jį su­ma­žin­ti „„en­dok­ri­no­lo­gi­nė­mis li­go­mis „„be­si­lau­kian­čias ir mai­ti­nan­čias mo­te­ris

Ser­gan­čiuo­sius: „„virš­ki­na­mo­jo trak­to li­go­mis, už­de­gi­mi­

„„on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis

nė­mis žar­ny­no li­go­mis

„„val­gy­mo su­tri­ki­mais

„„inks­tų li­go­mis

„„mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­mu

„„reu­ma­to­lo­gi­nė­mis li­go­mis

„„nu­tu­ki­mu

Mažina riziką susirgti

Neseniai Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikti tyrimai pa­ tvirtino, kad aspirino vartojimas mažina riziką susirgti kardiolo­ ginėmis ligomis ir vėžiu. Oksfordo universiteto Neuro­ logijos klinikos profesorius Pe­ teris M.Rothwellas su kolegomis ištyrė, kad ir kasdienis, ir nere­ guliarus aspirino vartojimas bu­ vo naudingas ligoniams, sergan­ tiems onkologinėmis ir širdies ligomis. Vaisto savybes teigiamai įver­ tino onkologė dr. Rasa Jančiaus­ kienė. „Šio vaisto nauda buvo patvirtinta ty­ rimais. Aspiriną vartoję žmo­ nės rečiau susirgdavo onkologi­ nėmis li­ gomis, o susirgu­ siesiems b u v o aptiktas pirmo­ sios stadi­ jos vėžys. Ty r i m a i s įrodyta, kad onkologiniai ligo­ niai, vartojantys aspi­ riną nustatytomis dozėmis, pasveikdavo greičiau, kadangi vėžys neplisdavo į kitus organus“, – aiš­ kino medikė. Anot R.Jančiauskienės, aspirinas dažniausiai padeda tais atvejais, kai navikai atsiranda iš liaukinio epite­ lio ląstelių, kurių yra įvairiuose or­ ganuose. Ypač rekomenduojama paci­ entams, sergantiems žarnyno vėžiu. Šiuo metu dar nėra visiškai aiš­ ku, kodėl būtent šis paprastas vais­ tas gali padėti gydyti sunkius su­ sirgimus. „Manoma, kad vėžinės ligos su­ sijusios su uždegiminėmis reakci­ jomis, o aspirino sudėtyje yra me­ džiagų, stabdančių uždegimą“, – sakė R.Jančiauskienė. Įžengusiems į penktąją dešimtį žmonėms gydytoja medikė patarė vartoti aspiriną. „Profilaktiškai mažomis do­ zėmis – 100 mg per dieną – var­ tojamas aspirinas yra puiki kar­ diologinių ir onkologinių ligų prevencija. Tuo susirūpinti turė­ tų šiek tiek vyresnio amžiaus žmo­ nės – sulaukę 40–50 metų“, – sa­ kė R.Jančiauskienė. Jau seniai žinoma, kad aspiri­ nas skystina kraują, todėl medikai pataria jį vartoti insulto ir infarkto profilaktikai.

Koks šalutinis poveikis?

Kaip dėl nuostatos, kad vaistus de­ rėtų gerti tik sergant? Juolab kad vartojant aspiriną galimas šaluti­ nis poveikis. „Pagrindinis aspirino šaluti­ nis poveikis – įtaka skrandžio gleivinei ir opų išsivystymo ti­ kimybė. Tai labai reti atvejai, ta­ čiau jei skrandis yra silpnas, jame atsiranda žaizdelių, šio vais­ to vartojimą reikėtų nutrauk­ ti bent kuriam laikui“, – sakė R.Jančiauskienė. Gydytojos manymu, vaisto nau­ da yra kur kas didesnė už žalą. „Sa­ vo artimiems žmonėms rekomen­ davau aspiriną“, – teigė ji. Vaikams – griežtas „ne“

Vaikų ligų specialistas prof. Ri­ mantas Kėvalas teigė, kad vaikams iki 12 metų aspirino, kaip karščia­ vimą ir skausmą mažinančio vais­ to, vartoti negalima. „Mokslininkai nustatė, kad as­ pirino vartojimas yra susijęs su mirtinai pavojingu Rėjo sindromu, kuris sukelia smegenų ir kepenų sutrikimus. Jis yra gana re­ tas, bet 80–90 proc. susirgimų bai­ giasi mirti­ mi“, – sakė R.Kėvalas. N u o 1980 m. gruo­ džio iki 1997 m. lapkri­ čio 1 207 pacien­ tams iki 18 m. nustaty­ tas Rėjo sin­ dromas. Visais atvejais buvo var­ totas aspirinas. Anot R.Kėvalo, kai tik buvo atrastas ryšys tarp šios li­ gos ir aspirino, vaisto vartojimas vaikams buvo nutrauktas. Sveikiesiems – ne į naudą?

Kiti Didžiosios Britanijos moks­ lininkų tyrimai, kurių rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Archi­ ves of Internal Medicine“, rodo, kad aspiriną vartoti gali tik paci­ entai, patyrę miokardo infarktą ar insultą. Tyrimo vadovas, Londono šv.Georgijaus universiteto pro­ fesorius K.Ray neabejoja: „Svei­ kiems žmonėms aspirinas labiau kenkia, o ne padeda.“ Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, vartoti as­ piriną patartina. Tačiau sveikiems žmonėms profilaktiškas vartojimas gali pa­ kenkti. Prof. K.Brune'as, prisidė­ jęs prie mokslinių tyrimų, teigė kad pacientui, išgėrusiam vie­ ną ar porą aspirino tablečių, ga­ li pradėti kraujuoti ką tik užgijęs įbrėžimas ar net žaizdelė burno­ je, likusi po vizito pas dantų gy­ dytoją. Anot jo, tokiems pacientams negalima daryti chirurginių ope­ racijų, net jei po aspirino vartoji­ mo yra praėjusios kelios dienos.


19

antradienis, rugpjūčio 28, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Krokodilas antradienis – šermukšnis trečiadienis – Sprogmuo ketvirtadienis – Tramplinas penktadienis – Slovakija Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Norbertas Bendikas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Labai energingas laikotarpis, galite įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Tačiau nepraraskite saiko. Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Mergelė (08 24–09 23). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti kantrus. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Vandenis (01 21–02 19). Daug ginčysitės. Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone arba sunkiai bendrausite. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.


Orai

Nuo savaitės vidurio kritulių turėtų mažėti, kaip prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šian­ dien dieną lietaus tikimybė jau nedidelė, temperatūra sieks 16–21 laipsnį šilumos. Panašūs orai išliks ir rytoj.

Šiandien, rugpjūčio 28 d.

+18

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+18

6.18 20.21 14.03

241-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 125 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +22 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19

kokteilis Tak­si pa­vai­ši­na sal­dai­niais Daž­nai tak­si au­to­mo­bi­l iais vie­nur ar ki­tur nu­va­ž iuo­jan­t i Mil­da šio­je pi­l ie­ čių ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je įžvel­gė ir tei­ gia­mų fak­tų. Mer­g i­na pa­si­d žiau­gė, kad kai ku­r ie tak­si vai­r uo­to­jai, rū­pin­da­m ie­si sa­vo klien­tais, pa­vai­ši­na juos sal­dai­niais. „Daž­n iau sal­du­my­nų pa­s iū­lo prie vai­ro sė­din­čios mo­te­rys“, – pa­ste­bė­jo „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. Anot Mil­dos, kai dai­l io­sios ly­ties vai­ ruo­to­jos duo­da sal­dai­nį – nor­ma­lu. Jei vy­ras vai­šin­tų, klien­tės mo­te­rys daž­ niau­siai ga­li ne taip su­pras­ti.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+22 +32 +18 +16 +29 +16 +26 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+25 +16 +30 +20 +17 +32 +33 +20

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

16

15

14

4

13

18

16

13

1

rytoj

ketvirtadienį

19

17

13

4

Obuo­lių py­ra­gas Pri­no­ko va­sa­r i­n iai obuo­l iai, o vė­jas juos ne­gai­les­tin­gai svai­do že­mėn. Iš­ lai­ky­ti šiuos vai­sius il­ges­nį lai­ką nė­ra ga­li­my­bių – grei­tai gen­da, tad juos rei­ kia su­var­to­ti kuo grei­čiau. Klai­p ė­d ie­tė Va­le­r i­ja Klo­v ie­nė re­ko­ men­duo­ja iš­s i­kep­t i gar­dų obuo­l ių py­ra­gą. Iš pra­džių į du­be­nį su­ber­ki­te 5 šaukš­ tus cuk­raus, įpil­ki­te 6 šaukš­tus alie­ jaus ar­ba iš­t ir­pin­to svies­to, įmuš­k i­ te 2 kiau­ši­nius, įkrės­ki­te 4 šaukš­tus grie­t i­nės, šaukš­te­l į tar­k uo­tos cit­r i­ nos žie­ve­lės, žiups­ne­l į drus­kos ir iš­mai­šy­k i­te, kad iš­t irp­tų cuk­rus. 10 su kau­pu šaukš­tų mil­tų su­mai­šy­ki­ te su vie­nu šaukš­te­liu ke­pi­mo mil­te­ lių ir iš­mai­šy­ki­te teš­lą. Ji tu­rė­tų bū­ ti minkš­ta, kaip la­bai tirš­ta grie­ti­nė. Teš­lą su­krės­ki­te į ke­pi­mo po­pie­riu­ mi iš­klo­tą tor­to for­mą ar­ba skar­dą ir pa­dė­ki­te į šal­dy­tu­vą, kol bus pa­ruoš­ ti obuo­liai. 10 obuo­lių nu­lup­ki­te, per­pjau­ki­te per­ pus, iš­pjau­k i­te sėk­la­l iz­d žius, o pu­se­ lių pa­vir­šiu­je pa­da­ry­k i­te ke­lias ne­di­ de­les įpjo­vas, kad ke­pant ne­si­de­for­ muo­tų. Ant teš­los pa­vir­šiaus iš­dė­lio­ ki­te obuo­lių pu­se­les. Kep­ki­te 45 min. 190 laips­nių tem­pe­ra­ tū­ros or­kai­tė­je. At­vė­su­sį py­ra­gą ap­si­ jo­ki­te cuk­raus mil­te­liais.

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Augustinas, Hermetas, Mėta, Patricija, Steigvilė, Tarvilas.

rugpjūčio 28-ąją

Rytas

13

+18

+19

551 m. pr. m. e. gi­mė žy­mus ki­nų mąs­ty­to­jas Kon­fu­ci­ jus, ku­rio mo­ky­mai da­rė di­de­lę įta­ką ki­nų, ja­po­nų, ko­rė­jie­čių, viet­na­m ie­čių kul­tū­roms, fi­lo­so­fi­jai. 1297 m. gi­mė Al­g ir­das, Lie­t u­vos di­dy­sis ku­n i­ gaikš­t is, Ge­d i­m i­no sū­ nus (mi­rė 1377 m.). 1749 m. gi­mė vo­k ie­čių poe­tas, dra­ma­t ur­gas ir fi­lo­so­fas Jo­han­nas Wolf­ gan­gas von Goet­he. 1828 m. gi­mė ru­sų ra­šy­ to­jas Le­vas Tols­to­jus.

1934 m. gi­mė pran­cū­ zų ak­to­rė ir ko­vo­to­ja už gy­v ū­nų tei­ses Bri­ git­te Bar­dot.

1939 m. įkur­ta au­to­mo­bi­ lių kom­pa­ni­ja „Toyo­ta“. 1968 m. gi­mė Mi­k a Häkki­nen, pi­lo­tas iš Suo­ mi­jos, 1998 ir 1999 m. ta­ pęs F1 čem­pio­nu. 1965 m. gi­mė dai­ni­nin­ kė Sha­nia Twain. 1994 m. Bal­t i­jos jū­ro­je nu­sken­do kel­tas „Es­to­ nia“, plau­kęs su 1026 ke­ lei­viais (žu­vo 852). 2009 m. mi­rė Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos dik­to­rė, re­dak­ to­rė Gra­ži­na Bi­ge­ly­tė-Bu­ la­vie­nė (gi­mė 1938 m.).

Prin­cui – pa­siū­ly­mas fil­muo­tis po­rno­fil­me Prin­cui Har­ry, ku­rio nuo­go nuo­ trau­kos ne­se­niai pa­si­ro­dė in­ter­ne­ te, bu­vo pa­siū­ly­tas 10 mln. do­le­rių ver­tės kont­rak­tas nu­si­fil­muo­ti po­rnog­ra­fi­jos fil­me.

Tre­čia­sis ei­lė­je į bri­tų sos­tą as­muo skan­da­lą su­kė­lė praė­ju­sią sa­vai­tę, kai in­ter­ne­te bu­vo pa­skelb­tos nuo­ trau­kos, ku­rio­se jis nuo­gas links­ mi­na­si per va­ka­rė­lį sa­vo Las Ve­ga­ so vieš­bu­čio nu­me­ry­je. Ir štai da­bar suau­gu­sie­siems skir­tų fil­mų kom­pa­ni­jos „Vi­vid En­ter­tain­ment“ įkū­rė­jas Ste­ve’as

Hirs­chas pa­kvie­tė Har­ry vai­din­ti sa­vo di­de­lio biu­dže­to juos­to­je, pa­ va­di­ni­mu „Var­gas dėl Ha­rio“ („The Troub­le With Har­ry“). Prin­c ui pa­ra­š y­ta­m e laiš­ke S.Hirs­chas sa­ko: „Pa­ti­ki­na­me jus, kad sek­so sce­nos bus ge­rai pa­ra­ šy­tos, o ka­rū­nos bran­gak­me­niai – nie­kaip ne­su­men­kin­ti“. Ir tai ne pir­mas to­kio po­bū­ džio pa­siū­ly­mas jau­na­jam prin­cui. „Play­girl“ bo­sai jau pa­pra­šė Har­ry nuo­gam nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti šio žur­ na­lo vir­še­liui. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

„„Prieštarauja: G.Ziuganovas argumentuoja atsisakymą perlaidoti Le­

niną, remdamasis Iljos Muromiečio pavyzdžiu. „Scanpix“ nuotr.

Komunistai: Lenino perlaidoti neleisime „„Kū­ri­nys: kep­da­mos py­ra­gus šei­

mi­nin­kės ga­li ir pa­fan­ta­zuo­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Vai­ki­nas gat­vė­je už­kal­bi­na mer­gi­ną: – Pa­ne­le, koks gra­žus jū­sų megz­ti­nis! – O, ačiū. Jis iš tik­ros kup­ra­nu­ga­r io vil­nos. – Che che, iš kar­to su­pra­tau iš tų dvie­ jų kau­bu­rė­lių! Čes­ka (397 719; esu ge­riau­sias obuo­lių py­ra­gų ra­gau­to­jas ir įver­tin­to­jas)

Rusijos komunistų partijos lyde­ ris Genadijus Ziuganovas dar kar­ tą pareiškė, kad komunistai neleis perlaidoti Lenino, pareikšdamas nuomonę, kad bolševikų revoliu­ cijos lyderio buvimas mauzolieju­ je atitinka krikščionybę.

„Tokia Lenino laidojimo forma ati­ tinka ortodoksų kanonus ir tradici­ jas. Nusiraminkite ir nešokinėkite. Jūs (perlaidojimo šalininkai) keti­ nate organizuoti dar vieną Čečė­ niją Raudonojoje aikštėje“, – sakė G.Ziuganovas vakar spaudos kon­ ferencijoje Maskvoje.

Drauge jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lenino palaidojimo forma nėra vienintelis atvejis. Jis atkreipė dė­ mesį į Kijevo Pečiorų vienuolyną, kur mirusieji nepalaidoti žemėje, galima net pamatyti Iljos Muro­ miečio palaikus. G.Ziuganovas taip pat pažymė­ jo, kad negalima perlaidoti ir tų, kurių palaikai yra prie Kremliaus sienos. „Perlaidoti galima tik sutikus gi­ minaičiams, bet niekas iš jų nepa­ sakė, kad nori perlaidoti iš Raudo­ nosios aikštės“, – paaiškino jis. „Interfax“-BNS inf.

„„At­gar­siai: prin­cas Har­ry su­lau­kė ne­ti­kė­to dė­me­sio. 

„Reu­ters“ nuo­tr.


2012-08-28 Klaipeda  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you