Issuu on Google+

ĹĄeĹĄtadienis, rugpjĹŤÄ?io 11 d., 2012 m. Nr. 187 (1386)

diena.lt

Sibiro platybÄ—se vÄ—l skambÄ—jo lietuviĹł kalba

PaĹĄilaiÄ?iai TODÄ–L, KAD ESU VILNIETIS

Ĺ EĹ TADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 11 d.,

2012 m.

PaĹĄilaiÄ?iams polÄ—kio netrĹŤk sta

Vieniems ĹĄis rajonas – tik pilkos betono dĹžiunglÄ—s, kitiems – puiki vieta gyventi. ÄŽ jÄ… vilioja palyginti nauji daugiabuÄ?iai, tarp kuriĹł netrĹŤksta ir Ĺžalumos, verslo centrai bei geras susisiekimas su sostinÄ—s centru.

PORTRETA S

NET 38

Z\`V_R_QcVĂş]N`VcNVXĂ˜V\ aV

Kas įdo­miau – me­ni­ nin­ko kō­ry­ba ar le­ gen­da ta­pęs jo gy­ ve­ni­mas? Kas ką pra­noks­ta? Ra­ťy­to­ jas To­mas Arō­nas Ru­do­kas vi­sa­da bu­vo ke­ly­je. Jo gy­ ve­ni­mas – lyg tri­le­ ris: al­ko­ho­lis, muť­ty­ nės, skan­da­lai, mo­ te­rys.

Skrydis oro balionu virĹĄ Pa ĹĄilaiÄ?iĹł veikiausiai sukeltĹł maĹžiau ÄŻspĹŤdĹžiĹł nei virĹĄ senĹłjĹł Vilniaus mikrorajonĹł. Vis dÄ—lto skeptikus galima nuraminti – ĹžaliĹłjĹł plotĹł Ä?ia taip pat yra. GalbĹŤt ne ĹĄiaip sau atsira dÄ™s ir senasis Ä?ia kadaise buvusio kaimo „palei ĹĄilą“ pavadinimas. Dar visai neseniai tolimÄ… ĹĄiau rÄ—s vakarĹł Vilniaus pakraĹĄtÄŻ Ĺžy mÄ—jÄ™s rajonas dabar vis intensyviau juda prie centro: iĹĄkilÄ™s labiau su baltĹł Ĺžyniais nei su daugiaaukĹĄ Ä?iais besisiejantis naujasis PerkĹŤn kiemio mikrorajonas pritraukÄ— ne tik naujĹł gyventojĹł, jaunĹł bei iniciatyviĹł ĹĄeimĹł, – Ä?ia ima rastis ir visuomeninÄ—s paskirties pa statĹł, privaÄ?iĹł darĹželiĹł. Net baltarusiai, atvykÄ™ ÄŻ Lie tuvÄ…, neretai nebeklausia, kur yra „Akropolis“, o ima klausinÄ—ti, kaip rasti Ä?ia esanÄ?ius prekybos centrus. TodÄ—l PaĹĄilaiÄ?iai daug kam tapo ir tarpine stotele vykstant ÄŻ uĹžmiestÄŻ. ÄŒia stabteli ir ieĹĄkantys nau jos transporto priemonÄ—s – ai bÄ— ŞėrinÄ?iĹł vitrinĹł leidĹžia tituluo ti rajonÄ… ir Lietuvos sostinÄ—s au tomobiliĹł salonĹł Meka, kurioje derÄ—tis mÄ—gsta ir jau minÄ—tieji uĹž sienio sveÄ?iai. Be to, lietuvybÄ—s ĹženklĹł Ä?ia daugiau, nei kur kitur: daugiaaukĹĄÄ?ius mĹŤrus priglaudusios deiviĹł Ĺ˝emynos, Gabijos vardais pavadintos gatvÄ—s bent jau tariant juos balsu sukuria stiprĹł ryĹĄÄŻ su praeitimi. Daugelis Ä?ia gyvenanÄ?iĹł su tiktĹł, kad namĹł ĹžidinÄŻ jos sau go labiau nei kur kitur. Gal dÄ—l to, kad ĹžmonÄ—s Ä?ia arti vieni kitĹł, kad Ä?ia – stipri bendruomenÄ—, kaltas sovietmeÄ?io primestas erdvÄ—s trĹŤkumas?

PROGRA MOS

Kita vertus, ir paÄ?ius PaĹĄilaiÄ?ius galima laikyti tam tik ra centrine miesto vieta. Vieta, kurioje viskas, ko tik gali prireikti patogiam gyvenimui, – po ranka.

Mi­ręs ir po mir­ties

TiraĹžas 9000

Priemiestis, judantis centro link Architekto akimis PaĹĄi laiÄ?iai – vienas tipiĹĄkĹł sovietme Ä?io suvienodinimÄ… iĹĄgyvenusiĹł mikrorajonĹł. Taip, namai ir kie mai Ä?ia tarpusavyje panaĹĄĹŤs. Ne paisant visko, ĹžmonÄ—s Ä?ia – vieni spalvingiausiĹł.

N.BUNKĂ“S Ĺ VELNUMA IR SPYGLIA S I

STEBUKLI NĂ“ PASAKOSS PASAULIS

PrieĹĄ 20 metĹł statytame rajone iĹĄkilo nemaĹžai vers lo centrĹł, kuriuose galima dirbti, atsirado nedideliĹł, bet jaukiĹł parkeliĹł, Ä?ia veikia viena geriausiĹł sostinÄ—s mokyklĹł, o PaĹĄilaiÄ?iĹł gyventojams netrĹŤksta entuziazmo tvarkytis taip, kad visiems bĹŤtĹł dar ď ŽKampas: cRYTVN[aĂ&#x;=N VYNVĂ˜Vb`V]NbXĂ˜V\`X_fQ geriau.

V\V`_N

20p.

2,50 Lt

2012 m. rugp 2 jäÞio 11 d.

TODÄ–L, KAD ESU VILNIETIS

tikros sostinÄ—s naujienos

/R[Q_b\ZR[Ă›` ]V_ZV[V[XĂ›'=N VYNVĂ˜VNV“YfT



W\[N`Na`XYRVQ VNXVaĂ–`Nc\]b `Ă?“Ă˜VNf_NV_ NYb

GRa\XN`“

Z\Tb`ORa\[\ Q Vb[TYĂ›`R`Nc\ _N[X\ZV`b NbTV [Ă?`]N_XĂ– 4p.

8Ă?`abĂ˜V\CN[NT\/39[b\ a_

/N [fĂ˜V\`=N VYNVĂ˜Vb\`R]_\ WRXaNcVZ\X\[ Xb_`N`ONVTĂ›`V [VRXb\ 6p.

Ĺ iandien priedai ZN N`CVY[VNb` PR[a_N` 2p.

TV HEROJU S RadĹži kelias Ăœ laimĂ? KULINAR IJA Ă?darytos

Aki­vaiz­du, kad konk­ re­ TAIKIK LYJE Ä?ios po­li­ti­kos Bal­ta­ru­si­jos at­Şvil­giu nė­ra: blať­ko­ma­ si tarp san­kci­jĹł ir dia­lo­go. darĹžovĂ s

Naujo TV 1 sezono gardĂ sia i

TiraĹžas 34 910

Po­li­to­lo­gas Vy­tis ­ Jur­ko­nis

8p. Mies­tas

Plau­ki­kams siō­lo na­cio­na­li­nÄŻ sta­dio­nÄ… Pa­Şa­dais apie ba­sei­nÄ… pa­si­Şars­ tÄ™s vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­ Ä?ius jau su­gal­vo­jo ir kur plau­ki­ kai ga­lė­tĹł ÄŻsi­kur­ti – na­cio­na­li­nia­ me sta­dio­ne. 2p. Mies­tas

No­be­lio premijos lau­rea­tai Vil­niu­je

Lai­ma Že­mu­lie­nė

Gßnte­ris Gras­sas, Wis­ła­wa Szym­bors­ka, Jo­si­fas Brods­kis, Czes­ła­was Mi­łos­zas – Şmo­nės, be ku­rių neį­si­vaiz­duo­ja­ma ne tik li­te­ra­tō­ra, bet ir Vil­nius. 3p.

l.zemuliene@diena.lt

Di­dŞiau­sias prie­ťas – sis­te­ma

Šį pa­ra­dok­sų pil­ną pa­sau­lį T.A.Ru­ do­kas pa­li­ko ge­gu­Şės 14 d. Jam bu­ vo 46 me­tai. Vy­ro gy­vy­bė nu­trō­ko stai­ga su­sto­jus ťir­dŞiai. Mir­tis ra­ ťy­to­ją iť­ti­ko ankť­ta­me jo bu­te Vil­ niu­je, ana­pus ge­le­Şin­ke­lio, var­do ne­mi­nė­ti pra­ťiu­sios pa­sku­ti­nio­sios jo drau­gės glė­by­je. Ant sta­lo li­ko iki pu­sės nu­ger­tas bu­ te­lis vy­no.

6

Eko­no­mi­k a

Po­mė­gis vir­to vers­lu „„Po­zi­ci­ja: T.A.Ru­do­kas – tra­giť­ko li­ki­mo Şmo­gus, vi­są lai­ką bu­vęs ana­pus – ana­pus ofi­cia­lio­sios li­te­ra­tō­ros,

ofi­cia­lių­jų ra­ťy­to­jų, priim­ti­nų gy­ve­ni­mo nor­mų. 

Vlado Braziōno nuo­tr.

Lietuva: Rinkimuose kandidatus galės registruoti 28 partijos Šeť­ta­die­nis

Pasaulis

Olim­pi­nę ra­my­bę trik­do kal­ti­ni­ mai ra­siz­mu, na­ciz­mu ir disk­ri­mi­ na­ci­ja. 10p.

Bron­zos me­da­ lÄŻ Lon­do­ne iť­ko­vo­ ju­sio im­ty­ni­nin­ko Alek­sand­ro Ka­za­ ke­vi­Ä?iaus ĹĄei­ma iť­ si­sklai­dĹžiu­si. Jis ir jau­nes­nÄ— se­suo Je­ le­na gy­ve­na Vil­ niu­je, o tė­vai ir vy­ res­ny­sis bro­lis Ser­ ge­jus – Ang­li­jo­ je. Bet vi­si uĹž Alek­ sand­rÄ… lai­kÄ— kumť­ Ä?ius, kai jis kovÄ—si olimpiniame ringe.  18p.

4p. Spor­tas

Lie­tu­vos leng­vaat­le­Ä?iĹł pa­si­ro­dy­ mÄ… Lon­do­no olim­pia­do­je baigs Ĺžai­dy­niĹł de­biu­tan­tÄ— – ĹĄuo­li­nin­ kÄ— ÄŻ aukť­tÄŻ Ai­ri­nÄ— Pal­ťy­tÄ—. Fi­na­lui spor­ti­nin­kÄ— ruo­ťis ir uŞ­suk­da­ma ÄŻ gro­Şio sa­lo­nÄ…. 15p.

TV diena

Mo­te­rims skir­tas ka­na­las TV1 sek­ ma­die­nÄŻ nau­jÄ… se­zo­nÄ… pra­de­da tra­ di­ci­niu ťō­kiu „TV1 – vie­nas ma­lo­ nu­mas!“. Ko­kiĹł ma­lo­niĹł, ska­naus gy­ve­ni­mo pa­mo­kĹł iĹĄ jo ti­kė­tis, ko­ kius se­ria­lus ir do­ku­men­ti­kÄ… pa­ siō­lys, Ĺžvel­gia „TV die­na“.

Jau­no vers­li­nin­ko, ke­liau­to­jo Rim­vy­do Šir­vins­ko, dau­ge­liui ge­ riau Şi­no­mo kaip Ma­ka­lius, sėk­ mės is­to­ri­ja pra­si­dė­jo in­ter­ne­to dis­ku­si­jų fo­ru­muo­se.  5p. Me­nas ir pra­mo­g os

Skry­dis virĹĄ se­na­mies­Ä?io VirĹĄ se­na­mies­Ä?io pra­skrie­jÄ™s oro ba­lio­nas su for­te­pi­jo­nu vil­nie­ Ä?ius ver­tÄ— pa­si­trin­ti akis – taip pri­sta­ty­tas „Pia­no.lt“ fes­ti­va­lis.  23p.


2

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Er­kės gra­sins ir La­dy Ga­gai Di­džiau­sia ti­ki­my­bė Vil­niu­je pa­ si­gau­ti er­ki­nį en­ce­fa­li­tą pla­ti­nan­ čių er­kių – Vin­gio par­ke, Buk­čių miš­ke ir ki­to­se ža­lio­sio­se erd­vė­ se. Spe­cia­lis­tai per­spė­ja, kad be­si­ bai­giant va­sa­rai ver­tė­tų bū­ti bud­ riems, – rugp­jū­tį tra­di­ciš­kai pa­ste­ bi­ma ant­ro­ji er­kių suak­ty­vė­ji­mo ban­ga. Pa­tin­ka drėg­mė

Lie­tu­va ir ša­lys kai­my­nės Lat­vi­ ja bei Es­ti­ja lai­ko­mos di­džiau­siais er­ki­nio en­ce­fa­li­to ži­di­niais Eu­ro­ po­je. Lie­tu­vos miš­kuo­se knibž­dė­te knibž­da er­kių, už­krės­tų er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­su ir Lai­mo li­gos su­kė­lė­jais. Vil­niu­je iš­ski­ria­mos ke­lios zo­nos, ku­rio­se daž­niau­siai ran­da­ma Lai­mo li­gos ži­di­nių, – tai Vin­gio par­kas, Buk­čių miš­kas, Ža­lių­jų eže­rų te­ri­to­ri­ja, Tur­niš­ kės, Va­la­ku­pių poil­sia­vie­tė, Vi­ so­rių ir Ba­jo­rų miš­ko par­kas, Pa­ vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­niai par­kai, te­ri­to­ri­ja prie Ozo, Ta­pe­lių eže­ro apy­lin­kės. Pa­vie­nių Lai­mo li­gos at­ve­jų yra pa­si­tai­kę Avi­žie­niuo­se, Mic­kū­nuo­se, La­vo­riš­kė­se, Dūkš­ tų apy­lin­kė­se. Už­fik­suo­ta, kad di­džiau­sia er­ kių puo­ta vyks­ta per ma­si­nius ren­gi­nius – kon­cer­tus ir iš­ky­las gam­to­je. To­dėl spe­cia­lis­tai to­ kių ren­gi­nių da­ly­vius ra­gi­na bū­ti bud­rius, ypač kai kvie­čia­ma vyk­ti į er­kių pa­mėg­tas vie­tas, pvz., sos­ ti­nės Vin­gio par­ką. Be­je, rugp­jū­ tį šia­me par­ke kon­cer­tuos dai­ni­ nin­kė La­dy Ga­ga – tai ga­li bū­ti di­džiau­sias šių me­tų kon­cer­tas. „Pat­rauk­liau­si er­kėms la­puo­ čių miš­kai, drėg­nos vie­tos. Er­ kių dau­giau miš­ko pa­kraš­čiuo­se, pa­lei ta­kus, o gi­lu­mo­je – ma­žiau. Er­kės pa­gal kva­pą ir ši­lu­mą jau­ čia, kur daž­niau vaikš­to žmo­nės, gy­vū­nai, to­dėl ir bū­na to­se vie­to­ se“, – aiš­ki­no in­fek­ci­nių li­gų gy­ dy­to­ja Ju­li­ja Pet­ri­na. Li­gų at­ve­jų dau­gė­ja

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, per pir­mą šių me­ tų pus­me­tį už­fik­suo­ta 517 Lai­mo li­gos at­ve­jų ir 104 er­ki­nio en­ce­ fa­li­to at­ve­jai. Per­nai šie skai­čiai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį bu­vo ma­ žes­ni: ati­tin­ka­mai 435 ir 56. Pa­ sak J.Pet­ri­nos, praė­ju­siais me­tais bu­vo ma­žiau­siai su­si­rgi­mo dėl er­kių įkan­di­mų at­ve­jų per pa­sta­ ruo­sius pen­ke­rius me­tus, o šie­ met šis skai­čius ge­ro­kai ūg­te­lė­jo.

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, er­ki­nis en­ce­ fa­li­tas tu­ri pi­kus, ku­rie pa­si­reiš­ kia kas 3–5 me­tus. Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad vyks­ tant į gam­tą de­rė­tų ne­pa­mirš­ ti vil­kė­ti dra­bu­žius, ku­rie pa­lie­ ka kuo ma­žiau at­vi­rų kū­no vie­tų, rink­tis il­gas kel­nes, marš­ki­nė­lius il­go­mis ran­ko­vė­mis. Leng­viau­sia ro­po­jan­čias er­kes pa­ma­ty­ti ant švie­sių dra­bu­žių. At­vi­ras kū­no vie­tas bei dra­bu­ žius rei­kė­tų pa­purkš­ti spe­cia­ lio­mis prie­mo­nė­mis nuo er­kių, ku­rios truk­do užuo­sti žmo­gaus kva­pą, to­dėl krau­ja­siur­bės ne­ puo­la au­kos. Jei purš­ka­las vei­kia trum­pai, rei­kia ne­pa­mirš­ti juo pa­ si­purkš­ti daž­niau. Taip pat de­rė­ tų ži­no­ti, kad gau­siai pra­kai­tuo­ jant to­kia prie­mo­nė ga­li ne­pa­dė­ti, nes pra­kai­to kva­pas er­kei sig­na­li­ zuo­ja, kur sle­pia­si au­ka. Grį­žus iš lau­ko rei­kė­tų ap­žiū­rė­ti vi­są kū­ną ir per­si­reng­ti ki­tais dra­bu­žiais, o tuos, ku­riais bu­vo vil­kė­ta gam­to­ je, iš­pur­ty­ti.

Už­fik­suo­ta, kad di­ džiau­sia er­kių puo­ ta vyks­ta per ma­ si­nius ren­gi­nius – kon­cer­tus ir iš­ky­ las gam­to­je.

„„Svars­ty­mai: R.Ado­ma­vi­čius ma­no, kad vie­toj na­cio­na­li­nio sta­dio­no griau­čių ga­lė­tų at­si­ras­ti plau­ki­mo komp­

lek­sas. Esą net yra pa­slap­tin­gi in­ves­tuo­to­jai, ku­rie tam skir­tų lė­šų. 

Plau­ki­kus – į sta­dio­ną Pa­ža­dais apie grei­tai at­si­ra­sian­tį ba­sei­ną pa­si­žars­tęs vi­ce­me­ ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius jau su­gal­vo­jo ir kur plau­ki­kai ga­lė­tų įsi­ kur­ti. Idė­ja kol kas ver­čia krai­py­ti gal­vas, nes vie­ta ba­sei­nui nu­ ma­ty­ta vie­toj na­cio­na­li­nio sta­dio­no griau­čių. Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Žo­džių ne­si­gi­na

Gel­bė­ja skie­pai

Nuo er­kių ke­lia­mo pa­vo­jaus ga­li ap­sau­go­ti ir skie­pai. Ver­ta ži­no­ti, kad skie­pai sau­go tik nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to, o vak­ci­ną nuo Lai­mo li­gos Lie­tu­va iš­vys dar ne­grei­tai. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je, sie­kiant pa­ leng­vin­ti Lai­mo li­gos simp­to­mus, gy­do­ma an­ti­bio­ti­kais. De­rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad er­kės ga­li su­sarg­din­ti ne tik žmo­nes, bet ir ke­tur­ko­jus au­gin­ti­nius. No­ rint, kad šu­nys neuž­sik­rės­tų er­ kių pla­ti­na­ma ir jiems pa­vo­jin­ ga ba­be­zio­ze, prieš iš­ve­dant juos į lau­ką rei­kė­tų api­purkš­ti gy­vū­ nams skir­tais aka­ri­ci­di­niais pre­ pa­ra­tais ar­ba už­dė­ti jais imp­reg­ nuo­tą ant­kak­lį. Pa­ve­džio­jus šu­nį rei­kė­tų ati­ džiai ap­žiū­rė­ti jo kai­lį ir, ra­dus er­kių, jas iš­trauk­ti bei su­nai­kin­ ti. Kuo il­giau bū­na pri­si­siur­bu­sios er­kės, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad per­duos už­kra­tą. VD inf.

„„Ty­ko: er­kės pa­gal kva­pą ir ši­lu­mą jau­čia, kur daž­niau vaikš­to žmo­

nės, gy­vū­nai, to­dėl ir bū­na to­se vie­to­se.

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Tre­čia­die­nio va­ka­rą Vil­niaus Ro­tu­ šės aikš­tė­je svei­kin­da­mas olim­pi­nę plau­ki­mo čem­pio­nę Rūtą Mei­lu­ty­ tę, sos­ti­nės vi­ce­me­ras R.Ado­ma­vi­ čius ren­gi­nio ve­dė­jui Jo­nui Ra­dze­ vi­čiui tu­rė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mus apie ba­sei­nus ir jų būk­lę. Klau­sia­ mas, ar bus pa­si­rū­pin­ta, kad plau­ ki­kai tu­rė­tų ge­rą tre­ni­ruo­čių vie­tą, R.Ado­ma­vi­čius, ži­no­ma, ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti: „Ne, nie­ko ne­da­ry­si­me.“ Lon­do­no olim­pia­do­je pui­kiai pa­si­ ro­džiu­si R.Mei­lu­ty­tė jau ne vie­na­me in­ter­viu kal­bė­jo apie są­ly­gų plau­ki­ kams tre­ni­ruo­tis Lie­tu­vo­je trū­ku­mą. R.Ado­ma­vi­čius spor­ti­nin­kės su­ti­ki­ mo šven­tė­je pa­ža­dė­jo, kad si­tua­ci­ja bus ge­ri­na­ma, – esą grei­tai Vil­niu­ je iš­kils mo­der­nus ba­sei­nas, ku­ria­me ga­lė­tų tre­ni­ruo­tis plau­ki­kai. „Taip pa­sa­kiau ren­gi­nio ve­dė­ jo pa­gau­tas, bet lai­kau­si sa­vo nuo­ mo­nės. Ki­tas da­ly­kas, kaip kas su­ pran­ta žo­dį „grei­tai“, – sa­kė vienas mies­to vadovų. Pra­bi­lo apie in­ves­tuo­to­jus

Pa­sak R.Ado­ma­vi­čiaus, 2009 m. pa­bai­go­je Vy­riau­sy­bės siū­ly­mu pra­dė­ta nag­ri­nė­ti ga­li­my­bių stu­di­ ja, kaip bū­tų ga­li­ma baig­ti na­cio­ na­li­nio sta­dio­no sta­ty­bas pri­trau­ kiant pri­va­čių in­ves­tuo­to­jų. „Tai, kas yra da­bar, yra be­pro­ty­bė. Įdė­jo­me 120 mln. li­tų, konst­ruk­ci­jos ne­baig­tos be­to­nuo­ti, vi­sa tai rū­di­ja. Rei­kia su­ras­ti 10 mln. li­tų, nes ne­ ga­li­me baig­ti be­to­nuo­ti konst­ruk­ ci­jų, ku­rios bet ko­kiu at­ve­ju bū­tų pa­nau­do­tos. Da­bar paim­ti, vi­sa tai nu­griau­ti ir ieš­ko­ti nau­jos vie­tos? Bū­tent ja­me vie­na pro­jek­ta­vi­mo bend­ro­vė, ne­no­riu aš jos da­bar įvar­ dy­ti, pa­sa­kė la­bai aiš­kiai: čia tu­rė­tų at­si­ras­ti rim­tas ba­sei­nas, ten tu­rė­tų bū­ti dar dau­ge­lis da­ly­kų. Vi­sus me­ tus eksp­loa­tuo­ja­mas toks komp­lek­

sas ga­lė­tų pa­ts sa­ve iš­lai­ky­ti. Tai la­ bai svar­bu, nes ne­rei­kė­tų jo kas­met fi­nan­suo­ti ar pa­deng­ti nuo­sto­lių“, – kal­bė­jo R.Ado­ma­vi­čius. Ar tai ne uto­pi­ja? Vi­ce­me­ro tei­ gi­mu, to­kia stu­di­ja yra at­lik­ta ir pa­teik­ta Vy­riau­sy­bei.

Ro­mas Ado­ma­vi­čius:

Taip pa­sa­kiau ren­ gi­nio ve­dė­jo pa­gau­ tas, bet lai­kau­si sa­vo nuo­mo­nės. Ki­tas da­ ly­kas – kaip kas su­ pran­ta žo­dį „grei­tai“. „Bu­vo pa­teik­ti ir mo­de­liai, kaip tai ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta. Ta­čiau vi­si var­to­ja są­vo­ką „sta­dio­nas“, o ji čia tik­rai ne­tin­ka. Ga­li­ma pa­nau­do­ti se­ nas konst­ruk­ci­jas, šiek tiek pa­keis­ti, įves­ti nau­jų ele­men­tų. Ži­no­ma, vi­sa tai bū­tų da­ro­ma bend­ra­dar­biau­jant su pro­jek­to au­to­riu­mi ar­chi­tek­tu Al­ gi­man­tu Nas­vy­čiu, jis dėl šių idė­jų su­tin­ka“, – dės­tė vi­ce­me­ras. Tik as­me­ni­nė nuo­mo­nė

„Vil­nius šiuo me­tu yra vie­nin­te­ lis iš pa­do­rių eu­ro­pie­tiš­kų mies­tų, ne­tu­rin­tis tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­ vi­mus ati­tin­kan­čio plau­ki­mo ba­ sei­no, ku­ria­me bū­tų ga­li­ma reng­ ti aukš­to ly­gio var­žy­bas“, – mies­to bė­dą įvar­di­jo R.Ado­ma­vi­čius. Vi­ce­me­ro tei­gi­mu, sun­ku įver­ tin­ti, kaip to­li nuo šių stan­dar­tų yra Laz­dy­nų ba­sei­nas, bet to­kios būk­lės, ko­kios yra da­bar, jis tik­rai ne­ga­li bū­ti tarp­tau­ti­nio ly­gio var­žy­bų vie­ta. „Čia nė­ra me­ro, nė­ra sa­vi­val­ dy­bės, – yra me­rą pa­va­duo­jan­tis R.Ado­ma­vi­čius, ku­ris taip ma­no“, – aiš­ki­no Vil­niaus vi­ce­me­ras ir pa­ pa­sa­ko­jo apie sa­vo idė­jas dėl mi­nė­ to atei­ties ba­sei­no.

Komentaras

Ilo­na Zuo­z ie­nė

Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tė

V

i­suo­met tų kal­bų ir pa­ža­dų bū­da­vo, ne tik da­bar. 33 sa­ vi­val­dy­bės iš 60-ies iš­vis ne­tu­ri ba­sei­nų. Be abe­jo­ nės, ge­res­nės są­ly­gos yra di­džiuo­siuo­ se mies­t uo­se, kur vei­k ia plau­k i­mo mo­kyk­los ir dir­ba spe­cia­lis­tai. Vis dėl­ to džiau­gia­mės, kad pa­sta­rai­siais me­ tais ir ma­žes­niuo­se mies­tuo­se pra­dė­ti sta­ty­ti ba­sei­nai. Nau­jas ba­sei­nas pa­sta­ ty­tas Ša­kiuo­se, Ig­na­li­no­je. Kau­ne re­ konst­ruo­ja­mas „Girs­tu­čio“ ba­sei­nas. Liūd­niau­sia pa­dė­tis yra Vil­niu­je. Kaž­ ka­da bu­vęs mo­der­niau­sias Laz­dy­nų ba­sei­nas da­bar yra ap­gai­lė­ti­nos būk­ lės, ne­re­no­v uo­tas. Gy­ve­na­muo­siuo­ se ra­jo­nuo­se, ku­riuo­se prie mo­kyk­lų tu­rė­tų bū­ti ba­sei­nai, jų nė­ra. Lie­tu­vos vai­k ų ir jau­ni­mo cent­ro ba­sei­ne pra­ dė­tos for­muo­t i gru­p ės už­pil­do­mos per ke­lias va­lan­das, ir dau­ge­lio po­rei­ kis lie­ka ne­pa­ten­kin­tas. Laz­dy­nų ba­sei­no re­no­va­v i­mo pro­ jek­to ma­tė­me, ro­dos, tris va­r ian­t us. Ta­čiau vis­kas ir bai­gia­si stu­di­jų pa­ra­ šy­mu. Dėl to sun­ku ti­kė­tis, kad, be na­ cio­na­li­nio sta­dio­no, ku­rio ir pa­ties nė­ ra, kas nors bus pa­da­ry­ta. Rim­ta pa­raiš­ka dėl ba­sei­no sta­ty­mo svars­ty­ta Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bė­je. Klai­pė­do­je šie­met re­no­vuo­tas 25 met­ rų ba­sei­nas, dar vie­nas ati­duo­tas pri­va­ čia­jam sek­to­riui. Jei­gu dar at­si­ras­tų ir 50-ies met­rų ba­sei­nas, bū­tų la­bai ge­rai. Tie­sa, va­sa­rą ne­vei­k ia nė vie­nas ba­ sei­nas. Kas iš to, kad jų yra, jei va­sa­rą plau­ki­kai ne­tu­ri kur tre­ni­ruo­tis? Spor­ ti­nin­kai pri­vers­ti va­žiuo­ti į už­sie­nį, kur ba­sei­nai vei­kia vi­sus me­tus.


3

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

miestas

Literatūros meistrus įkvė­pė Vil­nius Günte­ris Gras­sas, Wis­ła­wa Szym­bors­ ka, Jo­si­fas Brods­kis, Czes­ła­was Mi­łos­zas – žmo­nės, be ku­rių neį­si­vaiz­duo­ja­ma ne tik XX a. li­te­ra­tū­ra, bet ir Vil­nius.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Nu­si­pel­nė mū­sų mies­tui

Sos­ti­nė­je bū­ta ne vie­no No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to, ta­ čiau, ko ge­ro, nė vie­nas taip ne­pa­ mi­lo Lie­tu­vos sos­ti­nės ir tiek daug apie ją ne­ra­šė, kaip poe­tas ir eseis­ tas Cz.Mi­łos­zas. Ko­dėl Vil­nius pa­

bai il­gai. Štai Vil­niaus uni­ver­si­ te­to K.Sar­bie­vi­jaus kie­me­lis – čia Cz.Mi­ł os­zas stu­d i­ja­vo. K.Ka­l i­ naus­ko gat­vė­je bu­vu­sio­je Žy­gi­ man­to Au­gus­to gim­na­zi­jo­je jis mo­kė­si, gy­ve­no ant Tau­ro kal­no bu­vu­sia­me bend­ra­bu­ty­je, o sek­ ma­die­niais su drau­gais ke­liau­da­ vo“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo T.Da­lec­ka.

Jei­gu ban­ dy­tu­me var­dy­ti vie­ tas, ku­rio­ se Vil­niu­je yra bu­vęs ra­šy­to­jas, tai rei­kė­tų da­ry­ti la­ bai il­gai.

si­ro­dė toks mie­las šio žmo­gaus šir­džiai ir ką jis ja­me at­ra­do, dien­ raš­čiui su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Po­lo­nis­ti­kos ka­ted­ros dės­ty­to­ja do­cen­tė Te­re­sa Da­lec­ka. Anot pa­šne­ko­vės, po­kal­bį rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, jog Vil­niui Cz.Mi­ łos­zas pir­miau­sia svar­bus ne tuo, kad yra pel­nęs No­be­lio pre­mi­ją, o tuo, kad yra ta­pęs tik­ru mies­to pi­ lie­čiu, žmo­gu­mi, iš­ty­ru­siu kiek­vie­ ną sos­ti­nės gam­tos kam­pe­lį. „Jei­gu ban­dy­tu­me var­dy­ti vie­ tas, ku­rio­se Vil­niu­je yra bu­vęs ra­šy­to­jas, tai rei­kė­tų da­ry­ti la­

Iš­ty­ri­nė­jo sos­ti­nės už­kam­pius

Sek­ma­die­nius ra­šy­to­jas leis­da­vo su drau­gais Bas­tū­nų klu­be. Jau­nuo­ liai trauk­da­vo pės­čio­mis į Tra­kus, Mar­ku­čius ar prie Ža­lių­jų eže­rų. „Jie trauk­da­vo ten, kur dau­giau gam­tos. Kiek Cz.Mi­łos­zas gy­ve­no Vil­niu­je, tiek gy­va­vo ši jo tra­di­ci­ ja – sek­ma­die­niais ke­liau­ti po Vil­ niaus apy­lin­kes, gro­žė­tis jo­mis“, – dės­tė pa­šne­ko­vė. Jau vė­liau api­bend­rin­da­mas tiek ke­lio­nes, tiek sa­vo gy­ve­ni­mą Vil­niu­je Cz.Mi­łos­zas pa­ra­šė kny­gą apie Vil­ nių „Pra­de­dant nuo ma­no gat­vių“.

„Tai nė­ra gi­das po Vil­nių ar po at­min­ti­nas vie­tas. Grei­čiau tai vie­tos, ku­rios bu­vo svar­bios pa­ čiam Cz.Mi­łos­zui. Pa­vyz­džiui, jis ra­šo, kad su­si­tik­da­vo su drau­gais ir pas vie­ną jų sė­dė­da­vo bal­ko­nė­ ly­je Lie­jyk­los gat­vė­je. Tad kiek­vie­ nas ga­li į tą vie­tą nuei­ti ir pa­ma­ ty­ti, kur bu­vo ra­šy­to­jas“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

dirb­ti Vil­niaus ra­di­ju­je, o 1937 m. dėl sa­vo kai­ruo­liš­kų pa­žiū­rų bu­vo at­leis­tas ir per­kel­tas dirb­ti į Var­šu­ vos ra­di­ją. „1940-ai­siais, ka­ro me­tais, jis bu­vo trum­pam at­vy­kęs į Vil­nių. Ir ant­rą kar­tą į šį mies­tą su­grį­žo tik po 52 me­tų per­trau­kos – 1992 m., kai Lie­tu­va jau bu­vo ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė“, – pa­brė­žė T.Da­lec­ka.

Val­džia iš­trė­mė į Var­šu­vą

Iš­gar­si­no Lie­tu­vą pa­sau­ly­je

Cz.Mi­łos­zas kaip ir dau­ge­lis to me­ to poe­tų ar ra­šy­to­jų ne­bu­vo tur­ tuo­lis, bet sa­vo ta­len­tu iš­gar­sė­jo ir ta­po po­pu­lia­rus. Be Bas­tū­nų klu­bo, jis taip pat bu­vo dau­ge­lio ki­tų bū­ re­lių ir su­si­vie­ni­ji­mų na­rys. „Nors šis žmo­gus stu­di­ja­vo tei­sę, ta­čiau tu­rė­jo lai­ko da­ly­vau­ti įvai­rių drau­gi­jų veik­lo­je. Be­ne gar­siau­sia jo drau­ge su ki­tais to me­to poe­tais įkur­ta gru­pė „Ža­ga­ry“. Vie­nu me­tu jie net lei­do spe­cia­lų sa­vo kū­ry­bos prie­dą – iš pra­džių prie po­pu­lia­ raus Vil­niaus dien­raš­čio „Slo­wo“, o vė­liau pe­rė­jo į „Ku­rier Wi­leńs­ki“ re­dak­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo moteris. 1935 m. Cz.Mi­łos­zas pra­dė­jo

52 me­tai, pra­leis­ti už­sie­ny­je, dau­ giau­sia emig­ra­ci­jo­je Pran­cū­zi­jo­je ir Ka­li­for­ni­jo­je (JAV), neišt­ry­nė Lie­ tu­vos ir Vil­niaus Cz.Mi­łos­zui iš at­ min­ties. Dien­raš­čio pa­šne­ko­vė be jo­kių dve­jo­nių lin­ku­si ra­šy­to­ją va­ din­ti žmo­gu­mi, la­biau­siai Lie­tu­vą gar­si­nu­siu už­sie­ny­je. „Nie­kas tiek daug ne­pa­ra­šė eseis­ti­kos apie Lie­tu­vą, kiek jis. Vi­ suo­met sa­vo kū­ri­niuo­se jis su­grįž­ da­vo į Lie­tu­vą, nors nuo 1960 m. gy­ve­no Ka­li­for­ni­jo­je. O kai tik at­si­ ra­do ga­li­my­bė, 1992 m. jis at­va­žia­ vo į Lie­tu­vą ir iki pat sa­vo mir­ties lan­kė­si čia ne kar­tą“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė.

At­ve­žė lau­rea­tus

Grį­žęs į gim­ti­nę po il­gos per­trau­kos Cz.Mi­łos­zas pa­li­ko jai neį­kai­no­ja­ mą do­va­ną – sky­rė poe­zi­jos to­me­ lį „Lie­tu­va po 52 me­tų“. O 2000 m. Vil­niui įteik­ta ant­ro­ji ir pa­sku­ti­ nė poe­to do­va­na – mies­te su­si­ti­ko gar­siau­si XX a. li­te­ra­tai, be­veik vi­ si No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­ rea­tai. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad tais me­tais Lie­jyk­los gat­vė­je su­si­ti­ko net ke­ tu­ri No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai. Nes bu­vo G.Gras­sas, W.Szym­ bors­ka, Cz.Mi­łos­zas, o jie su­si­rin­ ko tam, kad ati­deng­tų at­mi­ni­mo len­tą dar vie­nam Vil­niu­je ne kar­ tą vie­šė­ju­siam No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tui – poe­tui Jo­si­ fui Brods­kiui. Be­je, šis Cz.Mi­łos­ zą va­di­no vie­nu iš­ki­liau­sių XX a. ra­šy­to­jų“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Šie žmo­nės su­si­ti­ko pa­si­kal­bė­ti apie is­to­ri­ją, Vil­niaus dau­gia­kul­ tū­riš­ku­mą. „Jų su­si­ti­ki­mas vy­ko ir Ro­tu­šė­je. Tad ši vie­ta taip pat svar­ bi kal­bant apie Cz.Mi­łos­zą ir No­ be­lio pre­mi­jos lau­rea­tus“, – pa­ brė­žė T.Da­lec­ka.

Kū­ry­ba bu­vo šven­tas da­ly­kas

Dos­jė

Su Jo­s i­f u Brods­k iu su­s i­p a­ž i­n o­m e 1966 m. va­s a­r ą, kai jis, ap­l in­k y­ bėms su­s i­dė­jus, at­va­ž ia­vo pas mus į Vil­n ių. Po to jis Lie­t u­vo­j e lan­kė­s i dar ke­l e­t ą kar­t ų. Bet pir­m as kar­ tas bu­vo ypač įsi­m in­t i­n as, nes ta­ da Jo­s i­fas pas mus Lie­jyk­los gat­vė­ je, kur da­b ar yra jo at­m i­n i­mo len­ ta, va­k a­r ais val­g o­m a­j a­m e, sė­d ė­ da­m as prie di­d e­l io ap­v a­l aus sta­ lo, skai­tė sa­vo ei­les. Su Jo­s i­f u la­b ai grei­t ai su­s i­d rau­g a­vo­me ne tik mes – aš, ma­n o bro­l is Aud­ro­n is, ma­n o žmo­n a Elė, bet ir mū­s ų drau­g ai – To­m as Venc­lo­v a, Pra­n as Mor­k us, Juo­z as Tu­m e­l is, Vir­g i­l i­j us Če­p ai­ tis, Ina Vap­š ins­k ai­tė. Taip at­s i­t i­ko, kad tą pa­t į ru­de­n į mu­du su žmo­n a per­s i­kė­lė­me į Le­n ing­ra­d ą, kur mū­ sų drau­g ys­tė su Jo­s i­f u dar stip­rė­j o ir gi­lė­j o. <...> Pats Jo­s i­fas kas­d ie­n ia­

„„Czes­ła­was Mi­łos­zas gi­mė 1911 m.

me gy­ve­n i­me ne­bu­vo „poe­t iš­k as“. Tar­k im, T.Venc­lo­vai tais lai­k ais ne­ bu­vo ga­l i­m a ci­t uo­t i jo pa­t ies ei­l ių – jis už­s i­p lieks­d a­vo ir im­d a­vo ko­ kį nors gar­s ą leis­t i, kad už­g lu­š in­ tų jo ei­lė­r aš­č ių skai­t y­m ą. Kar­t ą du mask­v iš­k iai poe­t ai pa­p ra­š ė ma­ nęs pa­s kai­t y­t i ke­l is To­mo ei­lė­r aš­ čius. Aš per­s kai­č iau lie­t u­v iš­k ai ir pa­ž o­d žiui iš­ver­č iau. Apie tai su­ž i­ no­j ęs To­m as po­r a mė­ne­s ių su ma­ nim ne­k al­b ė­j o. Jam kū­r y­b a bu­vo šven­t as da­ly­k as. Jis jau­t ė bai­m ę pa­leis­t i sa­vo ei­les į vie­š u­m ą. O Jo­ si­f as – vi­s iš­k a prie­š in­g y­b ė. Jis pa­ ra­š o ei­les ir va­k a­re atei­n a jų pa­ro­ dy­t i: „po­č i­t a­j u stiš­k i“. Iš Ra­mū­no Ka­ti­liaus straips­nio „Jo­si­fas Brods­kis“, spaus­din­to Jo­si­fo Brods­kio kny­go­ je „Vaiz­das į jū­rą“, Vil­nius, 1999 m.

Še­te­niuo­se, Lie­tu­vo­je. „„1921 m. su šei­ma per­si­kraus­tė į

Vil­nių. „„1929 m. bai­gė moks­lus Žy­gi­man­

to Au­gus­to gim­na­zi­jo­je ir įsto­jo į Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nį fa­ kul­te­tą, o po dvie­jų sa­vai­čių pe­rė­ jo į tei­sę. „„1934 m. gy­ve­no Pa­ry­žiu­je. „„1935 m. ėmė dirb­ti Vil­niaus ra­di­

ju­je. „„1936 m. pa­si­ro­dė kny­ga „Trys žie­

mos“. „„1937 m. pe­rė­jo dirb­ti į Var­šu­vos

ra­di­ją. „„Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro dir­bo

Len­ki­jos kul­tū­ros ata­šė JAV, vė­liau Pran­cū­zi­jo­je. „„1951 m. pa­pra­šė po­li­ti­nio prie­

globs­čio Pran­cū­zi­jo­je. „„1953 m. ap­do­va­no­tas Eu­ro­pos li­

te­ra­tū­ros pre­mi­ja „Prix Litté­rai­re Eu­rop­éen“. „„1961 m. ta­po Ka­li­for­ni­jos Berk­lio

uni­ver­si­te­to Sla­vų kal­bos ir li­te­ra­ tū­ros ka­ted­ros pro­fe­so­riu­mi. „„1980 m. gruo­dį Šve­di­jos moks­lų

aka­de­mi­jo­je Stok­hol­me Cz.Mi­łos­zui įteik­ta No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­ja. „„1992 m. ge­gu­žę po 52 trem­ties me­

tų su­grį­žo į Lie­tu­vą, Kau­ne poe­tui su­teik­tas Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­ si­te­to gar­bės dak­ta­ro var­das. „„2001 m. su­teik­tas Vil­niaus mies­to

gar­bės pi­lie­čio var­das. „„2004 m. rugp­jū­čio 14 d., ei­da­mas

93-iuo­sius gy­ve­ni­mo me­tus, mi­rė sa­ vo na­muo­se Kro­ku­vo­je, Len­ki­jo­je. „„2011-ieji Lie­tu­vo­je bu­vo pa­skelb­ti „„Gar­bė: Lie­jyk­los gat­vė­je XX a. lan­kė­si net ke­tu­ri No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tai. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Cz.Mi­łos­zo me­tais.


4

ĹĄeĹĄtadienis, rugpjĹŤÄ?io 11, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Rin­ki­muo­se kan­di­da­tus kel­ti ga­lÄ&#x2014;s 28 par­ti­jos Sta­sys Gu­da­vi­Ä?ius s.gudavicius@diena.lt

Va­kar Vy­riau­sio­ji rin­ki­mĹł ko­mi­ si­ja bai­gÄ&#x2014; re­gist­ruo­ti no­rin­Ä?ius da­ ly­vau­ti spa­lÄŻ vyk­sian­Ä?iuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ap­do­va­no­ji­mas: Pre­zi­den­tÄ&#x2014; D.Gry­baus­kai­tÄ&#x2014; plau­ki­kei R.Mei­lu­ty­tei

sky­rÄ&#x2014; or­di­nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;UĹž nuo­pel­nus Lie­tu­vaiâ&#x20AC;&#x153;.

To­mo Luk­ťio (BFL) nuo­tr.

Ä&#x152;em­pio­nei ÄŻteik­tas or­di­nas Pre­zi­den­tÄ&#x2014; Da­lia Gry­baus­kai­ tÄ&#x2014; or­di­no â&#x20AC;&#x17E;UĹž nuo­pel­nus Lie­tu­ vaiâ&#x20AC;&#x153; Ko­man­do­ro di­dĹžiuo­ju kry­ Ĺžiu­mi va­kar ap­do­va­no­jo Lon­do­ no olim­pi­nÄ&#x2014;­se Ĺžai­dy­nÄ&#x2014;­se auk­so me­da­lÄŻ iť­ko­vo­ju­siÄ&#x2026; plau­ki­kÄ&#x2122; Rō­ tÄ&#x2026; Mei­lu­ty­tÄ&#x2122;.

â&#x20AC;&#x17E;DĹžiau­giuo­si, kad Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos uĹžau­gin­ta auk­si­nÄ&#x2014; spor­ ti­nin­kĹł kar­ta yra pa­si­ruo­ťu­si ei­ti ÄŻ prie­kÄŻ su mō­sĹł ĹĄa­lies tris­pal­ve. Ta­ vo lai­mÄ&#x2014;­ji­mas â&#x20AC;&#x201C; tai ne tik di­dĹžiu­lÄ&#x2014; per­ga­lÄ&#x2014;, bet kar­tu ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mas at­sa­kin­gai dirb­ti ir to­liau siek­ti ge­rĹł re­zul­ta­tĹł. Svei­ki­nu iť­ko­vo­jus auk­ so me­da­lÄŻ. Tai â&#x20AC;&#x201C; ta­vo, ta­vo tre­ne­riĹł ir ar­ti­mų­jĹł at­kak­laus dar­bo re­zul­ ta­tasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; Pre­zi­den­tÄ&#x2014;.

R

Par­ti­jos ir as­me­nys, neuŞ­si­re­gist­ra­ vÄ&#x2122; kaip po­li­ti­nÄ&#x2014;s kam­pa­ni­jos da­ly­ viai, ne­ga­lÄ&#x2014;s da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Va­kar iki dar­bo die­nos pa­bai­gos kaip po­li­ti­nÄ&#x2014;s kam­pa­ni­jos da­ly­vÄ&#x2014;s iĹĄ vi­so bu­vo uŞ­si­re­gist­ra­vu­sios 28 par­ti­jos, tu­rin­Ä?ios ke­lis tĹŤks­tan­Ä?ius ke­lia­mĹł kan­di­da­tĹł. Be to, ÄŻre­gist­ruo­ta apie pus­ťim­ tis sa­va­ran­kiť­kĹł po­li­ti­nÄ&#x2014;s kam­pa­ ni­jos da­ly­viĹł, t. y. ne­prik­lau­san­Ä?iĹł par­ti­joms. Jie kel­ti sa­vo kan­di­da­tō­ ras ke­ti­na ÄŻvai­rio­se vien­man­da­tÄ&#x2014;­se apy­gar­do­se. Ĺ ie­met par­la­men­to rin­ki­muo­ se pla­nuo­ja da­ly­vau­ti net ĹĄe­ťios

nau­jos, ne­se­niai ÄŻsteig­tos, par­ ti­jos: De­mok­ra­ti­nÄ&#x2014; dar­bo ir vie­ ny­bÄ&#x2014;s par­ti­ja, â&#x20AC;&#x17E;DrÄ&#x2026;­sos ke­liasâ&#x20AC;&#x153;, Emig­ran­tĹł par­ti­ja, Lie­tu­vos Ĺžmo­ niĹł par­ti­ja, â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos sÄ&#x2026;­ra­ťasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;SÄ&#x2026;­jun­ga TAIPâ&#x20AC;&#x153;. ÄŽ rin­ki­mus re­ gist­ra­vo­si ir at­kur­ta Tau­ti­nin­kĹł sÄ&#x2026;­jun­ga. Ke­tu­rios ne­par­la­men­ti­nÄ&#x2014;s po­ li­ti­nÄ&#x2014;s or­ga­ni­za­ci­jos â&#x20AC;&#x201C; So­cial­de­ mok­ra­tĹł sÄ&#x2026;­jun­ga, Emig­ran­tĹł par­ ti­ja, Cent­ro par­ti­ja ir Tau­ti­nin­kĹł sÄ&#x2026;­jun­ga â&#x20AC;&#x201C; pa­reiť­kÄ&#x2014; ke­ti­nan­Ä?ios su­ for­muo­ti koa­li­ci­nÄŻ sÄ&#x2026;­ra­ťÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;UĹž Lie­ tu­vÄ&#x2026; Lie­tu­vo­jeâ&#x20AC;&#x153;. IĹĄ vi­so, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ jos duo­me­ni­mis, da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se tu­rÄ&#x2014;­jo tei­sÄ&#x2122; 34 par­ti­ jos. Ta­Ä?iau sep­ty­nios iĹĄ jĹł ne­pa­no­ ro re­gist­ruo­tis po­li­ti­nÄ&#x2014;s kam­pa­ ni­jos da­ly­viais, to­dÄ&#x2014;l ne­ga­lÄ&#x2014;s kel­ti sa­vo kan­di­da­tĹł. Va­kar pra­dÄ&#x2014;­tas ir kan­di­da­tĹł pa­ reiť­ki­niĹł do­ku­men­tĹł priÄ&#x2014;­mi­mas.

Par­ti­jĹł, tu­rin­Ä?iĹł tei­sÄ&#x2122; kel­ti kan­di­da­tus ÄŻ Sei­mÄ&#x2026;, sÄ&#x2026;­ra­ťas*

Ap­do­va­no­ju­si R.Mei­lu­ty­tÄ&#x2122;, ĹĄa­ lies va­do­vÄ&#x2014; pir­ma­jam plau­ki­kÄ&#x2014;s tre­ne­riui Gied­riui Mar­ti­nio­niui ÄŻtei­kÄ&#x2014; pa­dÄ&#x2014;­kos rať­tÄ&#x2026; ir Pre­zi­den­ tÄ&#x2014;s at­mi­ni­mo me­da­lÄŻ. Lon­do­no olim­pi­nÄ&#x2014;­se Ĺžai­dy­nÄ&#x2014;­ se, plau­da­ma 100 met­rĹł krō­ti­ ne, R.Mei­lu­ty­tÄ&#x2014; Lie­tu­vai iť­ko­vo­jo pir­mÄ&#x2026;­jÄŻ olim­pi­nÄŻ me­da­lÄŻ plau­ki­mo rung­ty­je nuo Nep­rik­lau­so­my­bÄ&#x2014;s at­kō­ri­mo. Or­di­no â&#x20AC;&#x17E;UĹž nuo­pel­nus Lie­tu­ vaiâ&#x20AC;&#x153; Ka­ri­nin­ko kry­Şius skir­tas Lon­do­no olim­pia­do­je bron­zos me­da­lÄŻ iť­ko­vo­ju­siam im­ty­ni­nin­ kui Alek­sand­rui Ka­za­ke­vi­Ä?iui. Ĺ is ap­do­va­no­ji­mas spor­ti­nin­kui bus ÄŻteik­tas vÄ&#x2014;­liau. VD, BNS inf.

Â&#x201E;Â&#x201E;1. Dar­bo par­ti­ja (Vik­to­ras Us­pas­ki­

Â&#x201E;Â&#x201E;11. Lie­tu­vos pen­si­nin­kĹł par­ti­ja (Vy­

sÄ&#x2026;­jō­dis (Al­bi­nas Mor­kō­nas)

chas)

tau­tas Ka­dŞys)

Â&#x201E;Â&#x201E;21. Po­li­ti­nÄ&#x2014; par­ti­ja â&#x20AC;&#x17E;SÄ&#x2026;­jun­ga TAIPâ&#x20AC;&#x153;

Â&#x201E;Â&#x201E;2. De­mok­ra­ti­nÄ&#x2014; dar­bo ir vie­ny­bÄ&#x2014;s

Â&#x201E;Â&#x201E;12. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lĹł sÄ&#x2026;­

(Ar­tō­ras Zuo­kas)

par­ti­ja (Kris­ti­na Bra­zaus­kie­nÄ&#x2014;)

jō­dis (Eli­gi­jus Ma­siu­lis)

Â&#x201E;Â&#x201E;22. Res­pub­li­ko­nĹł par­ti­ja (Val­de­ma­

Â&#x201E;Â&#x201E;3. â&#x20AC;&#x17E;DrÄ&#x2026;­sos ke­liasâ&#x20AC;&#x153; (Juo­zas Var­ka­la)

Â&#x201E;Â&#x201E;13. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tĹł par­ti­

ras Val­kiō­nas)

Â&#x201E;Â&#x201E;4. Emig­ran­tĹł par­ti­ja (Juo­zas Mu­

ja (Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius)

Â&#x201E;Â&#x201E;23. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas (Al­

raus­kas)

Â&#x201E;Â&#x201E;14. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tĹł sÄ&#x2026;­jun­

gir­das Pa­lec­kis)

Â&#x201E;Â&#x201E;5. Ko­vo­to­jĹł uĹž Lie­tu­vÄ&#x2026; sÄ&#x2026;­jun­ga (Vy­

ga (Ar­vy­das Aks­ti­na­vi­Ä?ius)

Â&#x201E;Â&#x201E;24. Tau­ti­nÄ&#x2014; par­ti­ja Lie­tu­vos ke­lias

tau­tas Šus­taus­kas)

Â&#x201E;Â&#x201E;15. Lie­tu­vos vals­tie­Ä?iĹł ir Ĺža­lių­jĹł par­

ti­ja (Ra­mō­nas Kar­baus­kis)

Â&#x201E;Â&#x201E;25. Tau­ti­nin­kĹł sÄ&#x2026;­jun­ga (Gin­ta­ras

Â&#x201E;Â&#x201E;6. Krikť­Ä?io­niĹł par­ti­ja (Ge­di­mi­nas

Vag­no­rius)

Â&#x201E;Â&#x201E;16. Lie­tu­vos Ĺžmo­niĹł par­ti­ja (Jo­lan­ta

Â&#x201E;Â&#x201E;7. Li­be­ra­lĹł ir cent­ro sÄ&#x2026;­jun­ga (Al­gis

Ĺ i­ma­naus­kie­nÄ&#x2014;)

Ä&#x152;ap­li­kas)

Â&#x201E;Â&#x201E;17. Par­ti­ja â&#x20AC;&#x17E;Jau­no­ji Lie­tu­vaâ&#x20AC;&#x153; (Sta­nis­

Â&#x201E;Â&#x201E;8. Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja (Eu­ge­ni­

lo­vas Buť­ke­vi­Ä?ius)

jus Skrups­ke­lis)

Â&#x201E;Â&#x201E;18. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja

Ä?io­nys de­mok­ra­tai (And­rius Ku­bi­ lius)

Â&#x201E;Â&#x201E;9. Lie­tu­vos len­kĹł rin­ki­mĹł ak­ci­ja

(Ro­lan­das Pak­sas)

Â&#x201E;Â&#x201E;28. Ĺ˝e­mai­Ä?iĹł par­ti­ja (Egi­di­jus Skar­

(Val­de­ma­ras To­ma­ťevs­kis)

Â&#x201E;Â&#x201E;19. Po­li­ti­nÄ&#x2014; par­ti­ja â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos sÄ&#x2026;­ra­ťasâ&#x20AC;&#x153;

ba­lius)

Â&#x201E;Â&#x201E;10. Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja (Ka­zi­

(Da­rius Kuo­lys)

mi­ra Pruns­kie­nÄ&#x2014;)

Â&#x201E;Â&#x201E;20. Po­li­ti­nÄ&#x2014; par­ti­ja Lie­tu­vos Ĺža­lių­jĹł

Son­gai­la) Â&#x201E;Â&#x201E;26. Tau­tos vie­ny­bÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;­jun­ga (Al­gi­

man­tas Ma­tu­le­vi­Ä?ius) Â&#x201E;Â&#x201E;27. TÄ&#x2014;­vy­nÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;­jun­ga-Lie­tu­vos krikť­

*AbÄ&#x2014;­cÄ&#x2014;­lÄ&#x2014;s tvar­ka; skliaus­te­liuo­se â&#x20AC;&#x201C; pir­mi­nin­kas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtÄ&#x2026; Dainora KavaliauskaitÄ&#x2014; TÄ&#x2122;siama jau ilgametÄ&#x2014; graĹži tradicija â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiemet vÄ&#x2014;l renkamas geriausias filmas apie Lietuvos gamtÄ&#x2026;, kurio autoriui (autoriams) bus ÄŻteikta prestiĹžinÄ&#x2014; Petro AbukeviÄ?iaus premija. Pretenduojantys ÄŻ jÄ&#x2026; turÄ&#x2014;tĹł suskubti iki rugsÄ&#x2014;jo 1-osios.

KasmetÄ&#x2122; premijÄ&#x2026; uĹž geriausiÄ&#x2026; metĹł ďŹ lmÄ&#x2026; apie mĹŤsĹł ĹĄalies gamtÄ&#x2026; ÄŻsteigÄ&#x2014; Aplinkos ir KultĹŤros ministerijos bei Lietuvos televizija Ĺžymiam reĹžisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui P.AbukeviÄ?iui atminti ir kino kĹŤrÄ&#x2014;jams skatinti tÄ&#x2122;sti jo tradicijas. Ji teikiama rugsÄ&#x2014;jo 8-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; per P.AbukeviÄ?iaus gimtadienÄŻ. Pirmasis P.AbukeviÄ?iaus premija buvo apdovanotas ir dukart pameÄ?iui jÄ&#x2026; pelnÄ&#x2014; Ĺžinomas dokumentiniĹł ďŹ lmĹł apie gamtÄ&#x2026; autorius Vytautas JankeviÄ?ius ir jo kĹŤrybinÄ&#x2014;s grupÄ&#x2014;s nariai RomantÄ&#x2014; VyĹĄniauskienÄ&#x2014; bei Vidmantas BlaĹžys (1999 ir 2000 m.). 2001 m. laureatais tapo Vytautas Vitkauskas ir KÄ&#x2122;stu-

tis Verbickas, 2002 m. â&#x20AC;&#x201C; Gintautas Alekna, 2003 m. â&#x20AC;&#x201C; BirutÄ&#x2014; BraĹžinskaitÄ&#x2014;, Selemonas PaltanaviÄ?ius ir Kastytis MaÄ?iĹŤnas, 2004 m. â&#x20AC;&#x201C; Eugenijus Drobelis ir Jonas Bilinskas, 2005 m. â&#x20AC;&#x201C; KÄ&#x2122;stutis Verbickas.

Pernai premijÄ&#x2026; pelnÄ&#x2014; filmo â&#x20AC;&#x17E;Gandrai visada grÄŻĹžta namoâ&#x20AC;&#x153; kĹŤrÄ&#x2014;jas Mantas JanceviÄ?ius.

2006 m. laurai vÄ&#x2014;l atiteko V.JankeviÄ?iui uĹž ďŹ lmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Naujam gyvenimui prikeltasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; dokumentinÄŻ pasakojimÄ&#x2026; apie atsikurianÄ?iÄ&#x2026; gamtÄ&#x2026; iĹĄeksploatuotame NovaraisÄ?io durpyne, 2007 m. â&#x20AC;&#x201C; ďŹ lmo â&#x20AC;&#x17E;Susitikimas su Ĺžuvininkaisâ&#x20AC;&#x153; autoriui Mindaugui Survilai, 2008 m. â&#x20AC;&#x201C; E.Drobelio ďŹ lmui â&#x20AC;&#x17E;Tu gervela...â&#x20AC;&#x153;. 2009 m. premija atiteko dviem laureatams â&#x20AC;&#x201C; lygiaverÄ?iais darbais pripaĹžinti E.Drobelio ďŹ lmas â&#x20AC;&#x17E;Kai

teksi kurtiniai...â&#x20AC;&#x153; ir V.Vitkausko â&#x20AC;&#x17E;Vasardienio kontrastaiâ&#x20AC;&#x153;. 2010 m. vÄ&#x2014;l pasiĹžymÄ&#x2014;jo V.JankeviÄ?ius su ďŹ lmu â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝agarÄ&#x2014;s regioninis parkasâ&#x20AC;&#x153;. Jam P.AbukeviÄ?iaus premija atiteko ketvirtÄ&#x2026; kartÄ&#x2026;. Pernai premijÄ&#x2026; pelnÄ&#x2014; ďŹ lmo â&#x20AC;&#x17E;Gandrai visada grÄŻĹžta namoâ&#x20AC;&#x153; kĹŤrÄ&#x2014;jas Mantas JanceviÄ?ius. Pretendentus gauti premijÄ&#x2026; gali siĹŤlyti ďŹ ziniai ir juridiniai asmenys. Su siĹŤlymu pateikiami pretendentĹł pastarĹłjĹł trejĹł metĹł kĹŤrybinÄ&#x2014;s veiklos apraĹĄymai, nominuojamo kino ďŹ lmo arba vaizdo ďŹ lmo kopija CD arba DVD formatu (2 egz.), kita vaizdo ar kino ďŹ lmÄ&#x2026; iliustruojanti ir vertinanti medĹžiaga.

Informacija Kino filmai gauti P.AbukeviÄ?iaus premijÄ&#x2026; teikiami: VĹĄÄŽ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, S.Konarskio g. 49, LT-03123 Vilnius, â&#x20AC;&#x17E;Petro AbukeviÄ?iaus premijaiâ&#x20AC;&#x153;.

ď ŽGimtinÄ&#x2014;: SVYZb\`RN]VR9VRabc\`TNZaĂ&#x2013;Na`XYRVQ VNZN`b[VXNYb`V_NOR

WV[TĂş[R]NYVRXN[aV`W\`T_\ V`ORVV`XV_aV[bZN`

 @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022;[b\a_


5

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

ekonomika

Į verslą – iš interneto forumo Lie­tu­vo­je be­ne ke­lio­nių gu­ru va­di­na­mas Ma­ka­lius, ar­ba Rim­vy­ das Šir­vins­kas, sa­vo vers­lą su­kū­rė vos su­lau­kęs pil­na­me­tys­ tės. Sėk­min­go vers­lo gys­lą jis už­čiuo­pė ke­lio­nių įspū­džiais be­si­ da­ly­da­mas in­ter­ne­to fo­ru­muo­se. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Įsi­su­ko į dis­ku­si­jų svetaines

„Ra­šy­da­vau sa­vo ke­lio­nių įspū­ džius: kaip man se­kė­si Tu­ni­se, kaip su te­ta pa­si­kly­do­me kal­nuo­se Mal­jor­ko­je ir pan. Įra­šus per­skai­ ty­da­vo 60 tūkst. skai­ty­to­jų, kar­tais net 100 tūkst. Man pa­si­se­kė, kad vis pa­tek­da­vau į si­tua­ci­jas, ku­rias skai­ty­to­jams bū­da­vo ga­li­ma įdo­ miai pa­teik­ti“, – pa­sa­ko­jo jis. Idė­ja kur­ti sa­vo as­me­ni­nį ke­lio­ nių tink­la­raš­tį gi­mė po ke­le­rių me­ tų, kai ge­ras R.Šir­vins­ko drau­gas jį pa­pro­ti­no. Tą­kart drau­gas pa­klau­ sė, ko­dėl sa­vo ke­lio­nių pa­ta­ri­mais jis skai­ty­to­jus trau­kia į sve­ti­mus in­ter­ne­to pus­la­pius, jei tai ga­li da­ ry­ti sa­vo­je in­ter­ne­to erd­vė­je. „Taip ir gi­mė tink­la­la­pis ma­ka­lius.lt. Jis man kai­na­vo la­bai ma­žai, nes tuo me­tu ser­ve­rių bend­ro­vė skel­bė ge­ rų idė­jų kon­kur­są ir man ser­ve­rį su­tei­kė ne­mo­ka­mai. Pa­tei­kiau idė­ ją skleis­ti ži­nią apie pi­gias ke­lio­nes, ra­šy­ti sa­vo ke­lio­nių įspū­džius.“ Iš­sis­ky­rė iš mi­nios

R.Šir­vins­kas pa­sa­ko­jo, kad lai­kas pra­dė­ti vers­lą bu­vo la­bai pa­lan­ kus: tuo me­tu kaip tik su­si­for­ma­ vo su­si­do­mė­ji­mo sa­va­ran­kiš­ko­mis ke­lio­nė­mis ban­ga. Anot jo, tuo lai­ ko­tar­piu ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai pra­dė­jo bank­ru­tuo­ti, o žmo­nėms at­ro­dė, kad ke­liau­ti pa­de­da­miems jų – la­bai bran­gu. „Kai į rin­ką atė­jo pi­gios skry­džių bend­ro­vės, pa­si­ro­dė­me ir mes. Tie­ sa, dar stu­di­juo­jant dės­ty­to­jai man sa­kė, kad pa­ts kvai­liau­sias da­ly­ kas bū­tų įkur­ti ke­lio­nių agen­tū­ rą, nes klien­tų nė­ra tiek, kad jų už­ tek­tų vi­soms agen­tū­roms pel­nin­gai vers­tis. Ir iš tik­rų­jų: ke­lio­nių agen­ tū­rų dau­gy­bė ir jos vi­sos siū­lo tą pa­tį. Bet nu­spren­džiau ne­siū­ly­ ti tų pa­čių ke­lio­nių pa­ke­tų – ver­

čiau ke­lio­nę su­si­pla­nuo­ti sa­va­ran­ kiš­kai“, – sa­kė jis. Šian­dien ke­lio­nių agen­tū­ros sta­ tu­są tu­rin­ti R.Šir­vins­ko bend­ro­vė tink­la­la­py­je pra­ne­ša apie ga­li­my­ bes pi­giai ke­liau­ti, pa­tei­kia die­no­ raš­čio sti­liaus įra­šų apie ke­lio­nių įspū­džius ir pa­ta­ria įvai­riais ke­lio­ nių klau­si­mais. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ ko­jo, kad bend­ro­vė ver­čia­si tik iš tink­la­la­py­je par­duo­da­mos rek­la­ mos, ne­di­de­lio mo­kes­čio už lėk­tu­ vo bi­lie­tų pir­ki­mą, taip pat pa­gal­ bą įsi­gy­jant ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių siū­lo­mus ke­lio­nių pa­ke­tus, jei jų pa­gei­dau­ja klien­tai.

Nes­le­piu – bū­na, kar­ tais no­ri­si už­ries­ti no­sį, bet tu­riu drau­ gų, ku­rie nu­lei­džia ant že­mės. Paš­ne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, jog bū­ tent as­me­niš­kas ry­šys su skai­ty­to­ jais ne­ša jam sėk­mę. Jis ti­ki­no no­ rįs, kad žmo­nės į jį kreip­tų­si ne dėl rek­la­mos vie­šo­jo­je erd­vė­je, o su­ lau­kę ge­rų at­si­lie­pi­mų iš pa­žįs­ta­ mų. To­dėl už kon­sul­ta­ci­jas ir ke­ lio­nių pa­ta­ri­mus pi­ni­gų nei­ma: „Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rio pra­šau, – re­ko­men­duo­ti ma­ne sa­vo drau­ gams, jei ke­lio­nė pa­si­se­kė.“ Kon­ku­ren­tai pik­ti­na­si

R.Šir­vins­kas pri­pa­ži­no, kad bu­vo me­tas, kai pa­ts sua­be­jo­jo pra­dė­ tu ženg­ti ke­liu ir tik drau­gų įkal­bi­ nė­ja­mas ne­pak­rei­pė jo ki­ta link­me. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad ne­tru­kus rin­ko­je at­si­ra­do kon­ku­ren­tų, dėl ku­rių te­ko ir pa­si­ner­vin­ti, ir nak­ ti­mis ne­mie­go­ti. „Ma­čiau, kad jie kar­tais ir ge­res­ nių pa­siū­ly­mų pa­tei­kia, ir dar rek­ la­muo­ja­si. Pa­ma­niau, kad vis­kas

žlun­ga. Bet tuo­met drau­gai nu­ra­ mi­no, sa­kė man: „Jei­gu ta­ve ko­pi­ juo­ja, va­di­na­si, ma­to, kad esi ge­ ras.“ Nusp­ren­džiau lai­ky­tis sa­vo tiks­lo, ne­si­rek­la­muo­ti ir kaip tik su­lau­kiau pir­mų­jų pra­šy­mų duo­ti in­ter­viu“, – pri­si­mi­nė jis. Da­bar į kon­ku­ren­ci­ją jis sa­kė žiū­rin­tis ki­taip: vei­kiau džiau­gia­ si, kad da­ry­da­mi tą pa­tį, ką ir jis, kon­ku­ren­tai iš­lei­džia mil­ži­niš­kus pi­ni­gus rek­la­mos kam­pa­ni­joms. Paš­ne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad už dau­ gu­mos kon­ku­ruo­jan­čių ke­lio­nių tink­la­la­pių sle­pia­si ke­lio­nių agen­ tū­ros, to­dėl ir ne­su­ku­ria ar­ti­mo ry­ šio su sa­vo skai­ty­to­jais: „O aš nie­ ko ne­sle­piu.“ R.Šir­vins­kas pa­sa­ko­jo, kad kon­ ku­ren­tai ne­sto­ko­ja jam kri­ti­kos bei pa­šai­pų. Anot jo, ma­žos ke­lio­nių agen­tū­ros ne kar­tą yra sa­kiu­sios, kad siū­ly­da­mas sa­va­ran­kiš­kas ke­lio­nes jis tik pa­ts sau duo­bę ka­sa. Ta­čiau į pa­vy­džias jų rep­li­kas jau­na­sis vers­li­ nin­kas sa­kė ne­krei­pęs dė­me­sio, juo­ lab kad di­džio­sios ke­lio­nių agen­tū­ros bei ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai ne­sto­ko­ja pa­lai­ky­mo ir net pa­ta­ri­mų. Įsit­rau­kė ir skai­ty­to­jai

„La­bai džiau­giuo­si, kad tu­ri­nį da­ bar for­muo­ju ne aš vie­nas. Žmo­nės no­riai da­li­ja­si pa­čių ap­tik­to­mis pi­ gių skry­džių ak­ci­jo­mis ir sa­vo ke­ lio­nių pa­ta­ri­mais. Juk ma­no tiks­ las yra, kad Ma­ka­lius bū­čiau ne aš vie­nas, o mes vi­si. Nes yra dau­gy­bė ša­lių, ku­rių ne­su ap­lan­kęs, ir dau­ gy­bė da­ly­kų, ku­rių ne­ga­liu pa­tar­ ti. Pa­vyz­džiui, kaip ke­liau­ti su vai­ kais“, – sa­kė jis. R.Šir­vins­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad spar­čiai di­dė­jan­tis sa­va­ran­kiš­kų ke­liau­to­jų skai­čius ir to­liau ne­ma­ žės. Jis pa­brė­žė, kad pi­gių skry­džių bend­ro­vės ple­čia­si, o su kiek­vie­na kar­ta at­si­ran­da vis ki­tų jau­nų žmo­ nių, no­rin­čių pa­ke­liau­ti pi­giai ir su nuo­ty­kiais.

„„At­vi­ru­mas: jau­nas vers­li­nin­kas R.Šir­vins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad jo sėk­mę

tu­riz­mo sek­to­riu­je lė­mė nuo­šir­dus ry­šys su skai­ty­to­jais.



Be­veik vi­są Eu­ro­pą ap­lan­kęs R.Šir­vins­kas sa­kė sa­vo atei­tį pla­ nuo­jan­tis Lie­tu­vo­je, nes gy­ve­ni­ mo sve­tur nei­dea­li­zuo­ja: „Nie­ka­da ne­sa­kau, kad Lie­tu­vo­je yra blo­gai, kad ki­tur apel­si­nai ska­nes­ni. Pa­ke­ lia­vęs su­pran­ti, kad kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vų bė­dų.“ Juo la­biau kad tiks­lų ir idė­jų, kaip pa­sa­ko­jo jis, – ap­stu. „Kol kas nu­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

dir­bo­me tik pu­sę dar­bo: iš­po­pu­ lia­ri­no­me pi­gias ke­lio­nes ir sa­vo pus­la­pį, po­mė­gį pa­ver­tė­me dar­ bu. Ki­ta dar­bo da­lis bus to­liau ge­ ne­ruo­ti idė­jas. Nes­le­piu – bū­na, kar­tais no­ri­si už­ries­ti no­sį, bet tu­ riu drau­gų, ku­rie nu­lei­džia ant že­ mės. Juk iš tie­sų vis­kas, ką pa­da­ riau, yra tik pra­džia, ir ga­li bet ka­da baig­tis.“

Mins­kas žlug­do ŪBIG in­ves­ti­ci­jų pla­nus Spau­do­je pa­si­ro­dė tik­ro­vės nea­ti­ tin­kan­ti in­for­ma­ci­ja dėl Ūkio ban­ ko in­ves­ti­ci­nės gru­pės (ŪBIG) vyk­ do­mo in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to Bal­ta­ ru­si­jo­je. Ta­čiau iš tik­rų­jų taip nė­ra.

ŪBIG di­rek­to­rės Ri­tos Ma­tū­zie­nės tei­gi­mu, at­si­žvelg­da­ma į pa­sau­li­nę eko­no­mi­nę kri­zę, im­ta dar at­sa­ kin­giau ver­tin­ti vys­to­mus in­ves­ ti­ci­nius pro­jek­tus, to­dėl pa­grin­ di­nis dė­me­sys bu­vo su­telk­tas į jau pra­dė­tus dar­bus, neat­si­sa­kant jų nė vie­no. Tai­gi in­te­re­sas dėl Bal­ ta­ru­si­jos pro­jek­to ne­su­ma­žė­jo, bet Mins­ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­ te­tas sa­vo ne­veik­lu­mu ir įvai­ria­pu­ siš­ku truk­dy­mu su­žlug­dė pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą. ŪBIG pa­stan­go­mis bu­vo at­lik­ti su­pro­jek­tuo­tas vi­sas komp­lek­sas (sta­dio­no re­konst­ruk­ci­ja, 2 vieš­

bu­čiai, biu­ro komp­lek­sas, ko­mer­ ci­nis cent­ras, au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lė) ir gy­ve­na­ma­sis komp­lek­sas „Ka­me­na­ja gor­ka“. Ta­čiau Mins­ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas, užuo­t pa­lai­kęs pro­jek­tą, dar 2011 m. pra­džio­je atė­mė že­mę, skir­tą šiam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti. ŪBIG vi­sais bū­dais ban­dė ieš­ko­ti ga­li­my­bės su­si­tar­ti su Bal­ta­ru­si­ja, kaip pra­tęs­ti pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mo klau­si­mą, ta­čiau tik su­si­dur­da­ vo su vi­siš­ku funk­cio­nie­rių ne­no­ru ką nors pa­keis­ti. 2010 m. pra­džio­je Mins­ko mies­ to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas pra­dė­ jo ak­ty­vią pro­jek­to žlug­dy­mo po­ li­ti­ką ir pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas bu­vo pri­stab­dy­tas. Tų pa­čių me­tų rugp­jū­tį po in­ten­sy­vių de­ry­bų bu­ vo pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas, kaip tęs­ti pro­jek­tą. Tuo tiks­lu bu­vo pa­si­ra­šy­

tas pro­to­ko­las, bet jau po mė­ne­sio Mins­ko mies­to vyk­do­ma­jam ko­ mi­te­tui pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos pa­ žei­dė pro­to­ko­lo nuo­sta­tas ir at­si­ sa­kė su bend­ra įmo­ne „Sta­dium“ pa­si­ra­šy­ti že­mės nuo­mos su­tar­tį. Ši su­tar­tis bū­tų lei­du­si pra­dė­ti gy­ ve­na­mo­jo komp­lek­so „Ka­me­na­ja gor­ka“ sta­ty­bas.

In­te­re­sas dėl Bal­ta­ ru­si­jos pro­jek­to ne­ su­ma­žė­jo.

2010 m. lapk­ri­čio gruo­džio mė­ ne­siais Mins­ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas, pa­žeis­da­mas In­ves­ti­ci­ nę su­tar­tį, at­si­sa­kė pa­tvir­tin­ti įve­ ža­mų į Bal­ta­ru­si­ją įren­gi­nių, skir­tų

sta­dio­no „Trak­tor“ re­konst­ruk­ci­ jai, są­ra­šą (pa­gal In­ves­ti­ci­nę su­ tar­tį vi­sos me­džia­gos ir įren­gi­niai, skir­ti komp­lek­so sta­ty­bai, tu­ri bū­ ti at­leis­ti nuo mui­to ir PVM). Dėl to įran­ga, iš­bu­vu­si Mins­ko mui­ ti­nės san­dė­liuo­se, iš­ke­lia­vo at­gal tie­kė­jams. 2011 m. va­sa­rį Mins­ ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas slap­ta atė­mė že­mes, skir­tas pro­ jek­tui įgy­ven­din­ti, o apie tai įmo­ nei „Sta­dium“ pra­ne­šė tik tų pa­čių me­tų lie­pą. ŪBIG vi­sais bū­dais ban­dė ieš­ko­ ti ga­li­my­bės su­si­tar­ti su Bal­ta­ru­si­ jos at­sto­vais, kaip pra­tęs­ti pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mą, ta­čiau tik su­si­dur­da­vo su vi­siš­ku funk­cio­nie­ rių ne­no­ru ką nors pa­keis­ti. Per­nai rugp­jū­tį ŪBIG iš­siun­tė pre­ten­zi­ ją Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kai, ku­rio­ je pra­ne­šė apie tai, kad ji pa­žei­dė

In­ves­ti­ci­nę su­tar­tį, ir su­tei­kė ga­ li­my­bę pa­žei­di­mus iš­tai­sy­ti. 2012 m. va­sa­rio mė­nuo bu­vo pa­sku­ti­nis ter­mi­nas, ka­da Bal­ta­ru­si­ja tu­rė­jo iš­tai­sy­ti pa­žei­di­mus, bet tuo ne­ pa­si­nau­do­jo. 2012 m. pra­džio­ je ŪBIG, ma­ty­da­ma to­kią si­tua­ci­ją, su­stab­dė fut­bo­lo klu­bo fi­nan­sa­vi­ mą. Dėl to klu­bas bu­vo lik­vi­duo­tas. Šiuo me­tu ŪBIG ren­gia do­ku­men­ tus kreip­tis į Tarp­tau­ti­nį ar­bit­ra­žą Stok­hol­me dėl nuo­sto­lių kom­pen­ sa­vi­mo. ŪBIG ne­ma­no at­si­trauk­ti – per daug in­ves­tuo­ta. Ki­ta ver­tus, yra bend­ra įmo­nė „Sta­dium“, ku­ ri val­do sta­dio­ną „Trak­tor“. ŪBIG ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos su­tar­tis yra pa­lan­ki Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jui, to­dėl ŪBIG jau­čia­si ga­na kom­for­ tiš­kai. VD inf.


6

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

tema diena.lt/naujienos/miestas

Mi­ręs ir po mir­ties Ji – se­na jo mei­lė, 1 tuo me­tu ry­šiai bu­ vo at­si­nau­ji­nę. Tą die­ną mo­te­ris

atė­jo To­mo kvies­ti į sa­vo gim­ta­ die­nį ir at­si­ne­šė vy­no. Be ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos ir ne­ kro­lo­go apie dar vie­no ra­šy­to­jo mir­tį, sto­jo ty­la. Nie­kas ne­puo­lė pieš­ti bo­he­miš­kos ir ne­prik­lau­ so­mos T.A.Ru­do­ko as­me­ny­bės, aukš­tin­ti kū­ri­nių. Praė­jo ke­li mė­ ne­siai – vis tiek ty­la. To­mas vi­ siems bu­vo įky­rė­jęs iki gy­vo kau­ lo, o jo kū­ry­ba – ma­žai kam įdo­mi. Jis mi­ręs ir po mir­ties. „T.A.Ru­do­kas – tra­giš­ko li­ki­mo žmo­gus, vi­są lai­ką bu­vęs ana­pus – ana­pus ofi­cia­lio­sios li­te­ra­tū­ros, ofi­cia­lių­jų ra­šy­to­jų, priim­ti­nų gy­ ve­ni­mo nor­mų. Tai bu­vo sun­kaus cha­rak­te­rio žmo­gus, ku­ris ieš­ko­jo sa­vęs vi­so­kiais bū­dais. Jam sun­ kiai se­kė­si pri­tap­ti vi­suo­me­nė­je – tiek so­vie­ti­nė­je, tiek ne­prik­lau­so­ mo­je. So­viet­me­tis jam ne­tgi bu­vo ge­res­ni lai­kai. Ta­da maiš­tas prieš sis­te­mą, ne­pri­ta­pi­mas jo­je bu­ vo lai­ko­mas ma­din­gu. Jis nie­ka­da ne­ra­do sa­vęs“, – apie T.A.Ru­do­ką kal­bė­jo vie­nas jo drau­gų li­te­ra­tas 40 me­tų Da­rius Po­ce­vi­čius. Abu vy­rai su­si­pa­ži­no „ten pat“ – Ra­šy­to­jų są­jun­gos ka­vi­nė­je. Kaž­ka­da iš tos ka­vi­nės dėl su­ kel­tų skan­da­lų To­mas bu­vo iš­mes­ tas. Ne kar­tą ten bu­vo su­si­mu­šęs su poe­tu Be­ne­dik­tu Ja­nu­še­vi­čiu­ mi, ki­tais. Dau­ge­ly­je Vil­niaus ka­ vi­nių T.A.Ru­do­kas bu­vo pa­skelb­ tas per­so­na non gra­ta. T.A.Ru­do­kas nie­ka­da ne­dir­bo, to­dėl jau­tė nuo­la­ti­nį pi­ni­gų sty­ gių. Dirb­ti jis nė­jo ty­čia. Sa­ky­da­ vo: „Aš esu poe­tas. Jei­gu iš ra­šy­ mo ne­ga­liu pra­gy­ven­ti, kal­tas ne aš – kal­ta sis­te­ma.“

Aš esu poe­tas. Jei­gu iš ra­šy­mo ne­ga­liu pra­gy­ven­ti, kal­tas ne aš – kal­ta sis­te­ma.

„Ma­no pri­gim­tis – ka­rio“

At­ro­do, praė­ju­sią va­sa­rą To­mą su­ ti­kau prie ra­šyt­na­mio. Akys de­gė keis­ta ug­ni­mi, at­ro­dė kaip iš­lin­dęs iš vamz­džių – ap­še­pęs, smir­dan­tis, džin­si­nis švar­ke­lis ne­skalb­tas ko­kius tre­jus me­tus. Už­tat ran­ko­se – ei­lė­ raš­čių kny­ga. Puo­lė aiš­kin­ti, kad no­ rė­tų ten (į Ra­šy­to­jų są­jun­gą) užei­ti, bet tie keis­tuo­liai jo neį­lei­džia. „Aiš­ku, kad To­mas bu­vo niek­ šas. Jis nie­ka­da ne­jau­tė dė­kin­gu­ mo. Jei­gu jam pa­da­ry­da­vai ge­rą dar­bą, net už­mirš­da­vo pa­dė­ko­ti. Kar­tu jis tu­rė­jo in­ty­mu­mo – mo­ kė­da­vo la­bai nuo­šir­džiai pa­klaus­ ti, pa­bend­rau­ti. Bu­vo la­bai dve­jo­ pas žmo­gus: sa­vo ne­dė­kin­gu­mu ir šiurkš­tu­mu at­stum­da­vo, o nuo­šir­ du­mu pa­trauk­da­vo“, – pri­si­mi­ni­ mais da­li­jo­si Da­rius. To­mas bu­vo la­bai ge­ras pa­sa­ ko­rius. Bū­da­vo, pra­de­da pa­sa­ko­ ti is­to­ri­ją – iš kar­to vi­sus pa­per­ ka. Mer­gi­noms pa­tik­da­vo, kaip jis skel­da­vo ba­je­rius.

D.Po­c e­v i­č iaus nuo­m o­n e, T.A.Ru­do­ko ag­re­si­ją ska­ti­no ne al­ ko­ho­lis. Jis bu­vo tam tik­ro – „ma­ čo“ – ti­po žmo­gus, ku­ris daž­nas pie­tų kraš­tuo­se. Ma­čo – pa­ti­nas, ypač vy­riš­kas, stor­žie­vis, šiurkš­ tus. Ta­čiau tu­rin­tis tam tik­ro žais­ min­gu­mo ir trau­kian­tis mo­te­ris. To­mas tuo sėk­min­gai nau­do­jo­ si – mo­te­rims bu­vo ne tik ga­lan­ tiš­kas, bet pa­ro­dy­da­vo ir pa­ti­niš­ką šiurkš­tu­mą. Ma­ža to – ne­veng­da­ vo ap­tal­žy­ti šo­nus ar įsta­ty­ti mė­ ly­nę paa­ky­je. Ma­čo ti­pa­žą kai ku­ riuo­se fil­muo­se įkū­ni­jo An­to­nio Ban­de­ra­sas. Kar­tą To­mą pa­va­di­nau ci­niš­ku mu­šei­ka. Jis at­kir­to, kad ra­šy­to­jai Jac­kas Lon­do­nas, Ser­ge­jus Je­se­ ni­nas, Gin­ta­ras Pa­tac­kas pui­kiai į dar­bą pa­leis­da­vo kumš­čius. „Ma­no pri­gim­tis – ka­rio. Krau­ jas ma­no toks“, – sa­vą­jį „ma­čo“ api­bū­di­no T.A.Ru­do­kas. Pi­ni­gai – pro du­rų sky­lę

To­mo san­ty­kiai su tė­vu – poe­tu Vy­tau­tu Ru­do­ku – bu­vo su­dė­tin­ gi, tra­giš­ki. To­mas bu­vo vie­nin­ te­lis V.Ru­do­ko vai­kas iš ant­ro­sios san­tuo­kos. Po mo­ti­nos mir­ties erd­via­ me ke­tu­rių kam­ba­rių bu­te An­ta­ kal­ny­je juo­du gy­ve­no dvie­se. Kai pa­sku­ti­nį kar­tą lan­kiau­si Ru­do­kų bu­te, tė­vo kam­ba­rio du­ry­se žio­jė­jo sky­lė. Ką reiš­kia ta du­ry­se iš­muš­ ta sky­lė? Ji tar­si tu­rė­tų at­lik­ti ko­ kią nors funk­ci­ją, bet at­ro­dė la­bai tra­giš­kai. Pa­si­ro­do, pro sky­lę tė­vas To­ mui tu­rė­da­vo iš­kiš­ti pi­ni­gų bu­te­ liui. Ne vie­nas V.Ru­do­ko kai­my­ nas tvir­ti­no, kad poe­tas ne kar­tą nu­ken­tė­jo nuo sū­naus kumš­čių. Šis tiek lė­bau­da­vo na­muo­se, kad kai­my­nai ra­šy­to­jai ne kar­tą jam yra kvie­tę po­li­ci­ją. O lė­ba­vi­mams nuo­lat rei­kė­jo pi­ni­gų. Taip te­ro­ri­zuo­ja­mas se­na­sis V.Ru­do­kas il­giau ne­ga­lė­jo gy­ven­ ti ir tu­rė­jo bėg­ti iš na­mų. Poe­tas pri­si­glau­dė pas sa­vo jau­niau­sią se­se­rį Da­nu­tę Ku­piš­ky­je. Ir to­liau iš pen­si­jos mo­kė­jo už bu­to Vil­niu­ je ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, šel­pė To­mą. Ne vie­nas to na­mo gy­ven­ to­jas bu­vo pa­ste­bė­jęs, kad tė­viš­ka mei­lė – ak­la. Ta­da, be liaup­sių sa­vo tė­vui, To­ mas pa­sa­kė: „Du vy­rai drau­ge ne­ su­gy­vens – ir fak­tas, ir re­ziu­mė.“ „To­mas maiš­tau­da­vo prieš tė­vą. Pra­si­verž­da­vo Edi­po komp­lek­sas, nes tė­vas bu­vo pri­pa­žin­tas poe­tas, o jis – iš an­derg­raun­do“, – ma­no D.Po­ce­vi­čius. Dau­gy­bė nak­tų rū­sy­je

V.Ru­do­kas bu­tą, kū­ri­nių au­to­ri­aus tei­ses tes­ta­men­tu pa­li­ko sa­vo se­ se­riai Da­nu­tei. To­mas bu­vo iš­mes­tas į gat­vę. Pir­mą pus­me­tį jis nak­vo­da­vo to na­mo rū­sy­je kaip bom­žas, pa­skui per­si­kraus­tė pas drau­gą. Vė­liau su­si­me­tę ke­li drau­gai iš­nuo­mo­jo jam bu­tą. Ta­čiau vy­riš­kis į gy­ve­ ni­mą ne­si­ka­bi­no – tre­jus ket­ve­ rius me­tus gy­ve­no be būs­to. Ta­da jis vers­da­vo­si iš so­cia­li­nės pa­šal­ pos – 315 li­tų per mė­ne­sį.

„„Charizma: Tomas buvo labai geras

ginoms patikdavo, kaip jis skeldavo

„To­mas krei­pė­si į teis­mą. Jam pa­vy­ko lai­mė­ti 100 tūks­t. li­tų. Bė­da ta, kad te­ta pi­ni­gus mo­kė­ jo da­li­mis. At­ro­do, iš pir­mų­jų 20 tūks­t. jis ati­da­vi­nė­jo sko­las, mo­ kė­jo ali­men­tus, ieš­ki­nius po­li­ci­ jai“, – pri­si­mi­nė D.Po­ce­vi­čius. Prieš ko­kius pu­sant­rų me­tų T.A.Ru­do­kas įsi­gi­jo kuk­lų bu­ tą Nau­ji­nin­kuo­se. Tai bu­vo vie­ no kam­ba­rio bu­tas bend­ra­bu­ty­je. To­mas jį bu­vo su­si­tvar­kęs, sie­ nas nu­ka­bi­nė­jęs pla­ka­tais. An­ ta­kal­nio, tos vie­tos prie miš­ko, kur pra­bė­go be­veik vi­sas jo gy­ ve­ni­mas, T.A.Ru­do­kas jau ne­be­ mė­go. Kar­ce­ry­je sė­dė­jo 10 kar­tų

Lais­vos sie­los ka­rin­gas T.A.Ru­do­ kas du kar­tus bu­vo pa­te­kęs į san­ tuo­kos pan­čius, tu­rė­jo tris sū­nus. Ant­ro­ji žmo­na – dai­li­nin­kė Ina – jį bu­vo pa­da­vu­si į teis­mą už ali­men­ tų ne­mo­kė­ji­mą sū­nui Ma­tui. Taip T.A.Ru­do­kas pa­ra­ga­vo Ky­bar­tų pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jos duo­nos, o kar­ce­ry­je sė­dė­jo net 10 kar­tų.


7

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

tema

Vi­są gy­ve­ni­mą mū­za – pro­sti­tu­tė Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ko ver­ta To­mo Arū­no Ru­do­ko poe­zi­ja, pro­za? Nau­jau­sią – prieš­ mir­ti­nį – jo poe­zi­jos rin­ki­nį Ra­ šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­los va­do­ vas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas Va­len­ti­ nas Sven­tic­kas at­me­tė. Ne­gi To­ mas vi­są gy­ve­ni­mą tūp­čio­jo vie­ to­je: ap­dai­na­vo vie­nin­te­lę mū­zą – pro­sti­tu­tę? Gul­bės gies­mė – pir­ma­sis

„Ru­do­kas ne­ste­bi­na. Jis nie­ka­da ne­bus nei Ke­rua­kas, nei Bu­kovs­kis, net iki Si­gi­to Pa­ruls­kio jam trūks­ta tri­gu­bai tiek ta­len­to, kiek tu­ri da­ bar. Bet ir ne­nu­vi­lia. „Por­no­mū­za“ – tik­riau­siai vie­na kie­tes­nių lie­ tu­viš­kų čer­nū­chų su ke­lio­mis pui­ kio­mis min­ti­mis. Ne­mo­ka To­mas Arū­nas gy­ven­ti, ne­mo­ka ir ra­šy­ti, ne­tu­ri pi­ni­gų, vil­ties ir sa­vi­gar­bos, už­tat jaus­mo ir hu­mo­ro – per akis“, – taip sa­vo re­cen­zi­ją apie T.A.Ru­ do­ko ro­ma­ną „Por­no­mū­za“ bai­gia To­mas Mar­cin­ke­vi­čius.

Ka­dan­gi mū­sų poe­ zi­jos vi­su­ma ap­ta­ kes­nė, drung­nes­nė, šis vy­riš­kas ges­tas da­rė įspū­dį.

ji trys T.A.Ru­do­ko poe­zi­jos rin­ ki­niai bu­vo aukš­to ly­gio. Pas­kui jis ėmė eks­p e­r i­m en­t uo­t i. Pa­ vyz­džiui, iš­lei­do ei­lė­raš­čių rin­ ki­nį „Nak­tis be tai­syk­lių“, ku­rį su­da­ro per vie­ną nak­tį pa­ra­šy­ti ei­lė­raš­čiai. Kaip eks­pe­ri­men­tas – įdo­mus, bet te­ma­ti­ka – ta pa­ ti, vis­kas pa­ra­šy­ta ran­ka, pa­sku­ bo­mis, gi­lių pra­smių ten nė­ra“, – var­di­jo D.Po­ce­vi­čius. Sa­ko­ma, bran­daus am­žiaus poe­ tai ap­si­va­lo nuo jau­nys­tės šiukš­lių ir ima ra­šy­ti tie­siau, pa­pras­čiau, ele­men­ta­riau. To­mas ėmė ra­šy­ti kai kur vi­siš­kas ba­na­ly­bes. Poe­zi­jo­je, anot pa­šne­ko­vo, tai vir­to mo­kyk­li­niais ei­lė­raš­tu­kais, o pro­zo­je – gy­ve­ni­mo pur­vo ro­ dy­m u, vie­š u de­m ons­t ra­v i­m u. Taip bū­na, kai kū­ri­nio siu­že­tas nu­žy­giuo­ja į ant­rą pla­ną, o pir­ mo­je vie­to­je lie­ka keiks­mai. Ro­ ma­nas „Por­no­mū­za“, vė­ly­vie­ ji ei­lė­raš­čiai – per­ne­lyg ba­na­lūs, pa­pras­ti. Ko to­kio sti­liaus kū­ry­ba ra­šy­ to­jas sie­kė? Nuo pir­mų­jų kū­ri­nių sa­ve jis pri­sky­rė byt­ni­kų ir hi­pių kū­ry­bi­nei tra­di­ci­jai. Kuo nors se­ kė, ką nors ban­dė pa­mėg­džio­ti? Jis die­vi­no Jac­ką Ke­rouac­ką, šio ro­ ma­nas „Ke­ly­je“ apie byt­ni­kus To­ mui bu­vo lyg Bib­li­ja. Bet pa­ts, aki­ vaiz­du, pa­su­ko ne tuo ke­liu. Pa­vė­la­vęs byt­ni­kas

Li­te­ra­tas Da­rius Po­ce­vi­čius T.A.Ru­do­ko kū­ry­bą lin­kęs da­ly­ti į du eta­pus: pir­ma­sis – anks­ty­vo­ ji poe­zi­ja ir pro­za, ant­ra­sis – vė­ les­nio­ji. T.A.Ru­do­kas į li­te­ra­tū­rą ėjo per an­derg­raun­dą. Kad ir kaip bū­tų keis­ta, pir­ma­sis jo kū­ry­bos eta­ pas bu­vo bran­džiau­sias. 1989 m. di­de­liu ti­ra­žu iš­leis­tas pir­ma­sis jo ro­ma­nas „Au­to­da­fė“. „Pats pir­ mas ro­ma­nas ir bu­vo pa­ts ge­riau­ sias. Jis iš kar­to ta­po kul­ti­niu. Tai bu­vo To­mo gul­bės gies­mė“, – įsi­ ti­ki­nęs D.Po­ce­vi­čius.

pasakorius. Būdavo, pradeda pasakoti istoriją – iš karto visus paperka. Mero bajerius.  Ais­tės Ki­sa­raus­kai­tės nuo­tr.

D.Po­ce­vi­čius pri­si­me­na, kad Ina su To­mu lan­ky­da­vo­si Ra­šy­to­jų są­ jun­gos ka­vi­nė­je „Suo­kal­bis“. Vi­sai nor­ma­liai jie kal­bė­da­vo­si. Ji my­lė­jo jį tru­pu­tį mo­ti­niš­ka mei­le. My­lė­jo ir jo šiurkš­čią­ją pu­sę – ma­čo. Po­r ą tre­je­t ą kar­t ų drau­gai T.A.Ru­do­ką ap­lan­kė Ky­bar­tuo­se. Ir kiek­vie­ną kar­tą jiems ap­si­lan­ kius šis at­si­dur­da­vo kar­ce­ry­je. „Pri­si­ger­da­vo su mu­mis. Jį iš­leis­ da­vo į ka­vi­nę – ten nė­ra taip griež­ ta. Prie ma­čo sti­liaus, To­mo nuo­ mo­ne, kar­ce­ris de­rė­jo. Kar­ce­ris jam pri­dė­da­vo ryš­ku­mo, šau­nu­mo. Kuo dau­giau žmo­gus sė­di kar­ce­ry­je, tuo jis šau­nes­nis“, – dės­tė drau­go pa­ žiū­ras Da­rius. „Tuo pa­trauk­lus ir bu­vo“

Pas­ku­ti­nės T.A.Ru­do­ko gy­ve­ni­ mo die­nos be­veik ne­si­sky­rė nuo anks­tes­nių. Ta­da jis ma­žiau gė­ rė, tu­rė­jo rū­pes­čių dėl svei­ka­tos. Pas­ta­rą­jį pus­me­tį ban­dė la­biau rū­pin­tis sa­vo kū­ry­ba: to­bu­li­no, per­ra­ši­nė­jo ei­lė­raš­čius. Ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­lai įtei­kė poe­zi­jos

kny­gos rank­raš­tį. Ta­čiau jis bu­vo at­mes­tas. D.Po­ce­vi­čiui at­ro­do, kad vi­są gy­ve­ni­mą T.A.Ru­do­ką kaus­tė dis­ kom­for­tas ir komp­lek­sai. Jis bu­vo užau­gęs tarp ra­šy­to­jų eli­to – ge­ras bu­tas, so­vie­tų lai­kais tė­vui – pri­ vi­le­gi­jos. To­mas tai jau­tė. Jis tu­rė­jo ryš­kų po­lin­kį į aukš­tuo­me­nę – na, nors ir ne­tu­ri tų pi­ni­gų, bet vis tiek sa­ve pri­ski­ria prie aukš­tuo­me­nės. Jis ži­no­jo, kas yra ge­ras gy­ve­ni­mas. O kai ši­to ne­tu­rė­jo, pa­jau­tė di­džiu­lį dis­kom­for­tą – nuo­la­ti­nis skur­das, pi­ni­gų pra­ši­nė­ji­mas. Skur­das jam truk­dė la­bai smar­kiai. Ta­da su­si­ras­ti mo­te­rų bu­vo ne­ leng­va, ir dėl to To­mas taip pat kan­ki­no­si. Ne­bū­tų don­žua­nas, ma­čo, – vis tiek drau­gams nuo­ lat pa­sa­ko­da­vo sa­vo mei­lės nuo­ ty­kius, dės­ty­da­vo, kaip mu­šė­si dėl pa­nų. Dau­gu­ma tų nuo­ty­kių, Da­ riaus nuo­mo­ne, bu­vo iš­gal­vo­ti. Pas­ku­ti­nės jo drau­gės žo­džiai: „Man jis bu­vo nor­ma­lus žmo­gus. Tik eks­cent­riš­kas, tik iš ki­tų iš­si­ski­ rian­tis. Bet tuo pa­trauk­lus ir bu­vo.“

Kai lie­ka vien keiks­mai

Pir­mie­ji T.A.Ru­do­ko ei­lė­raš­čių rin­ki­niai bu­vo įtemp­tos kal­bė­ se­nos, ga­na su­dė­tin­go sti­liaus. T.A.Ru­d o­kas sa­ve lai­k ė Gin­ ta­ro Pa­tac­ko mo­ki­niu ir su juo var­žė­si dėl aukš­to­sios poe­ti­kos ir gat­vės kal­bė­se­nos. „Pir­mie­

V.Sven­tic­kas die­va­go­jo­si, kad nė­ ra di­de­lis nei T.A.Ru­do­ko kū­ ry­bos, nei jo gy­ve­ni­mo ži­no­vas. Anot li­te­ra­tū­ros kri­ti­ko, T.A.Ru­ do­kas su sa­vo poe­zi­jos kny­ga kri­ to kon­kur­si­nė­je ko­vo­je. Į Ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­lą at­ne­ša­ma daug poe­zi­jos rank­raš­čių, ir jis pri­vers­ tas rink­tis. „Iš vis­ko, ką T.A.Ru­do­kas pa­ra­ šė, ne­su­sik­los­to vi­su­ma, ku­ri leis­ tų da­ry­ti aiš­kius api­bend­ri­ni­mus, su­teik­tų ga­li­my­bę įterp­ti jį į ko­kius nors li­te­ra­tū­ros pro­ce­sus, api­brėž­ti vie­tą ieš­kant pa­ly­gi­ni­mų. Kuo jo poe­zi­ja ki­to­kia, sa­vi­ ta? Ener­gi­ja, maiš­tas, la­bai ka­te­ go­riš­ki spren­di­mai – vis­kas juo­ da–balta, draugas–niekšas ir t. t. Ka­dan­gi mū­sų poe­zi­jos vi­ su­ma ap­ta­kes­nė, drung­nes­nė, šis vy­riš­kas ges­tas da­rė įspū­dį“, – kal­bė­jo V.Sven­tic­kas. Jo nuo­mo­ne, T.A.Ru­do­ką ga­li­ ma lai­ky­ti pa­vė­la­vu­siu byt­ni­ku.

Eilės To­mas Arū­nas Ru­do­kas PA­VYZ­DIN­GAS RU­DUO O ga­li­ma sė­dė­ti ru­de­n į ba­re Ir pliaup­ti alų pliau­piant lie­tui. Ple­pė­ti apie tai, kad Die­vo, pvz., nė­ra, Ar kad jis blo­gas, o jo ne­bu­vi­mas Tik liu­di­ja pa­sau­lio su­pu­vi­mą, Ir jo­kio pa­vyz­džio ne­bu­vo ir nė­ra. O ga­li­ma sė­dė­ti lo­voj va­ka­re Ir ty­liai lies­ti mie­gan­čią mei­lu­žę, Taip ty­liai lies­ti ją ran­ka kai­re, Kad ne­pa­jus­tų mei­lės lū­ž io, Ir nu­ty­lė­ti Die­vo ne­bu­vi­mą, Pa­kan­ka, kad yra aist­ra! O ga­li­ma sė­dė­ti ap­ka­se ka­re Tarp mės­ga­lių, me­ta­lo, šū­do – Džo­char­ga­loj, ga­le, Kan­da­ga­re – Ir mels­tis Jė­zui Kris­tui ar­ba Bu­dai, Nes au­to­ma­te šo­vi­nių nė­ra, O krau­jas – kaip ma­zu­tas ru­das! O ga­li­ma sė­dė­ti ka­me­roj vie­nam Ka­lė­ji­me už gro­tų pliau­piant lie­tui, Už sie­nos žven­g iant ka­li­niam Ra­šyt ei­lė­raš­t į ki­tam poe­tui, Ir jei ne Die­vą – ru­de­n į my­lė­ti, Nes vie­tos pa­vyz­džiui nė­ra ki­tam. O ga­li­ma sė­dė­ti pra­ga­ro ra­te, Žiū­rėt, kaip su­kas vel­nio ra­tas, Ir nors gu­lė­tum, pa­vyz­džiui, kars­te, Gir­dė­tum, kaip kau­liu­kai kra­tos... Ta­da ge­riau­sia ru­de­n į ba­re Gurkš­no­ti alų pliau­piant lie­tui, Jei ki­to pa­vyz­džio ne­bu­vo ir nė­ra, Tai bus ge­riau­sia išei­tis poe­tui... Ky­bar­tai, 2002 02 28

Ne­nuo­sek­lus jo gy­ve­ni­mo bū­das – pa­gė­ri­mai, įka­li­ni­mas – kū­ry­ bai ge­ro­kai truk­dė. „Ta­da pra­de­da trūk­ti kant­ry­ bės pa­si­dar­buo­ti su teks­tais, ku­ rie nak­tį gal prie vy­no at­si­ra­do, to­bu­lin­ti kom­po­zi­ci­ją, poe­ti­nę kal­bą, ei­lė­da­rą. Jam gal net at­ ro­dė, kad to da­ry­ti ne­rei­kia, to­ dėl ne­ma­žai poe­ti­nių teks­tų sto­ ko­ja pro­fe­s i­n io meist­r iš­k u­m o – pa­na­šūs į sa­vi­veik­lą, – kal­bė­ jo V.Sven­tic­kas. – Rank­raš­ty­ je, ku­rį ma­čiau ir skai­čiau, bu­vo ne­ma­žas pluoš­tas ver­tų da­ly­kų, bet ne­ką ma­žes­nis – su mi­nė­tom bė­dom.“

Toks – ne vie­nin­te­lis Lai­ma Že­mu­lie­nė Jo­kia­me ko­dek­se ne­pa­ra­šy­ta, kad ra­šy­to­jas pri­va­lo ne­si­keik­ti, ne­si­ muš­ti, ne­var­to­ti al­ko­ho­lio. Ma­čo ti­po kū­rė­jų bū­ta ne­ma­žai. Pa­sau­ li­nė li­te­ra­tū­ra ne­sto­ko­ja chu­li­ga­ nų, skan­da­lis­tų, gy­ve­nu­sių po­že­ miuo­se ir pra­din­gu­sių did­mies­čių kloa­ko­se. To­mas Arū­nas Ru­do­kas toks bu­vo ne vie­nin­te­lis.

„Kam to­li ei­ti, kam ieš­ko­ti to­kių per­so­na­žų pa­sau­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­ je? – klau­sė ži­no­mas poe­tas Al­gi­ man­tas Bal­ta­kis. – Pats ta­len­tin­ giau­sias ši­to­kio gy­ve­ni­mo bū­do, bo­he­mos at­sto­vas bu­vo Al­gir­das

Ver­ba. Bet jo ei­lė­raš­čiai – pui­kūs, ge­rai su­kal­ti, aukš­tes­nio ly­gio.“ O ru­sų poe­tas Ser­ge­jus Je­se­ni­ nas, ve­dęs dau­gy­bę kar­tų, rez­gęs ro­ma­nus su ger­bė­jo­mis, po iš­ger­ tu­vių ga­lė­jęs nu­siaub­ti vieš­bu­ tį, kad ja­me lik­da­vo ši­pu­liai lyg po štor­mo? S.Je­se­ni­nas pa­var­go nuo to­kio gy­ve­ni­mo, jau­tė mir­ties al­ sa­vi­mą. Sa­vo gy­vy­bės siū­lą nu­ trau­kė pa­ts. Vien pran­cū­zų poe­zi­jo­je kiek maiš­tau­to­jų, skan­da­lis­tų, mu­šei­ kų, al­ko­ho­li­kų, ku­riuos iš­gul­dė si­fi­lis. Char­les’is Bau­de­lai­re’as, var­to­jęs opi­jų, gė­ręs be sai­ko, bu­ vęs pa­ra­ly­žiuo­tas. Jį ža­vė­jo ydų ir bjau­ru­mo be­dug­nė, ir de­ka­dan­so

ge­ni­jus į ją žen­gė drą­siai. Art­hu­ ras Rim­baud ne­si­dro­vė­jo va­gys­ čių, val­ka­ta­vo ir mu­šė­si su ki­tu poe­tu – Pau­liu Ver­lai­ne’u. Ir T.A.Ru­do­kas vi­są gy­ve­ni­mą li­ko toks pat, kaip jau­nys­tė­je. Ki­ ti į to­kius me­tus atei­na su­rim­tė­ję, pa­kei­čia gy­ve­ni­mo bū­dą, ra­šy­mo ma­nie­rą. O jis ir to­liau bu­vo „bo­ hemš­či­kas“, vaiz­da­vo nar­sų mer­ gi­šių. „Aš ne­bu­vau To­mo ei­lė­raš­čių ger­bė­jas. Pers­kai­ty­da­vau juos ra­ miai. Jis bu­vo ne ma­no poe­tas – jis bu­vo ma­no ge­ro drau­go sū­nus. Bet už­ten­ka kal­bėt apie T.A.Ru­ do­ką. Nu­si­bo­do“, – ta­rė A.Bal­ta­ kis ir pa­dė­jo te­le­fo­no ra­ge­lį.


8

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

savaitės interviu

Bat­ka pra­de­da ir lai­mi?

Skam­biais pa­reiš­ki­mais be­si­švais­tąs Bal­ ta­ru­si­jos ly­de­ris Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka ir vėl lai­mi. Nei ES, nei Lie­tu­va de­ra­mo at­ kir­čio šve­dų lėk­tu­vė­lio ir „pliu­ši­nių meš­ kiu­kų“ is­to­ri­jo­je duo­ti ne­su­ge­bė­jo. Tai sa­ ko po­li­to­lo­gas Vy­tis Jur­ko­nis.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ar skam­būs Bal­ta­ru­si­jos ly­ de­rio pa­reiš­ki­mai apie ga­li­mas baus­mes Lie­tu­vai tu­rės ko­kių nors pa­da­ri­nių Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos dip­lo­ma­ti­niams san­ ty­kiams, ar tai tik tra­di­ci­nis oro vir­pi­ni­mas? – Ne­ma­nau. Šis in­ci­den­tas su šve­ dų lėk­tu­vė­liu ir meš­kiu­kais bei po jo da­ry­ti pa­reiš­ki­mai vi­siš­kai nie­ko ne­kei­čia. Da­bar tas įvy­kis dirb­ti­ nai pu­čia­mas. o A.Lu­ka­šen­ka sa­vo gra­si­ni­mu Lie­tu­vai „kam kam, o jau Lie­tu­vai ma­ža ne­pa­si­ro­dys“ tu­rė­ jo pa­ro­dy­ti sa­vo rė­mė­jams, taip pat Ru­si­jai, kas yra tik­ra­sis šei­mi­nin­ kas. Esą ne­bus to­kių, ku­rie liks ne­ nu­baus­ti, ir pa­na­šiai. Be to, prieš rug­sė­jo pa­bai­go­je vyk­ sian­čius Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to rin­ki­mus pa­to­gu pa­ro­dy­ti, kad yra ne­va daug suin­te­re­suo­tų vals­ty­bių, be­si­ki­šan­čių į ša­lies vi­daus po­li­ti­ ką, ir A.Lu­ka­šen­ka su to­mis vals­ ty­bė­mis at­kak­liai ko­vo­ja. – Ki­taip ta­riant, A.Lu­ka­šen­kos pa­reiš­ki­mai vi­sų pir­ma skir­ti Bal­ta­ru­si­jos liau­džiai? – Di­džią­ja da­li­mi taip, jie nu­kreip­ti į vi­dų. Tai, ką „pa­si­ga­vo“ mū­sų ži­ niask­lai­da – jo pa­sa­ky­mą, kad Lie­ tu­vai „ma­ža ne­pa­si­ro­dys“ – per­ne­lyg su­reikš­mi­na­ma. Mes jau nag­ri­nė­ja­me to pa­si­sa­ky­mo pa­da­ri­nius, ta­čiau, ma­no gal­va, tai per­ne­lyg su­reikš­mi­ na­ma. Re­ži­mas sie­kia nu­kreip­ti dė­ me­sį – kad kal­bė­tu­me ne apie žmo­ gaus tei­sių pa­žei­di­mus. Štai Lie­tu­vo­je kal­ba­me tik apie tech­ni­nes ak­ci­jos de­ta­les: ci­vi­li­nės avia­ci­jos tai­syk­les; iš kur lėk­tu­vas ki­lo, kur lei­do­si. Re­ži­ mas bū­tent to ir sie­kia. Tam ir skir­tos A.Lu­ka­šen­kos kal­bos. Pri­dur­čiau, kad tai ne pir­mas kar­tas, kai ofi­cia­lu­sis Mins­kas su­ ge­ba iš­pro­vo­kuo­ti tiek vals­ty­bių kai­my­nių, tiek Briu­se­lio reak­ci­ją. Pa­na­šiai bu­vo šių me­tų pa­va­sa­ rį, kai vėl bu­vo at­šau­kia­mi am­ba­ sa­do­riai. Po pa­sta­ro­jo in­ci­den­to ir vėl svars­to­mas toks pa­t veiks­mas – at­šauk­ti am­ba­sa­do­rius. Rug­sė­jo pa­bai­go­je Bal­ta­ru­si­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai, tad ga­ li­me įsi­vaiz­duo­ti, kaip jie vyks, jei ne­bū­tų vi­sų ES am­ba­sa­do­rių. Ar tai į nau­dą de­mok­ra­ti­nei vi­suo­me­nei, žmo­gaus tei­sių gy­nė­jams? Var­gu. Tai nau­din­ga tik re­ži­mui. – Bet Briu­se­lis tu­rė­tų rea­guo­ ti į Šve­di­jos am­ba­sa­do­riaus at­ šau­ki­mą? – Taip, tu­rė­tų. Ta­čiau tiek ES, tiek Lie­tu­vos si­tua­ci­ja to­kia, kad jos vi­ sa­da bent žings­niu at­si­lie­ka. Esa­me pri­vers­ti rea­guo­ti, bet pro­ce­dū­ros il­gos, o vi­sa tai nau­din­ga Bal­ta­ru­ si­jos re­ži­mui.

Aki­vaiz­du, kad šian­dien ini­cia­ty­ vą pe­rė­mė Mins­kas. Iš pra­džių pa­ si­rin­ko ty­lė­ji­mo tak­ti­ką ir žiū­rė­jo, kuo tai baig­sis. Kai paaiš­kė­jo, kad Bal­ta­ru­si­jos oro erd­vė­je – aki­vaiz­ džios sky­lės, iš­syk pri­rei­kė pa­siaiš­ ki­ni­mo. Vi­sų pir­ma Ru­si­jai. Be to, rei­kė­jo at­leis­ti aukš­to ran­ go pa­rei­gū­nus. Ma­nau, bu­vo iš­nau­ do­tas ir šis įvy­kis, jei ži­ny­bo­se ap­si­ va­ly­ti vis dėl­to rei­kė­jo. O ta­da bu­vo eli­mi­nuo­tas ir di­džiau­sios do­no­rės Šve­di­jos am­ba­sa­do­rius, ku­ris pa­ sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus Mins­ke vei­kė itin ak­ty­viai. Da­bar Briu­se­ly­je pra­si­dės svars­ ty­mai, kaip čia rea­guo­ti, o apie ar­ tė­jan­čius rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je nie­kas ne­kal­bės. Juo­ba apie pla­nus, kaip čia juos ste­bė­ti ir pan. Tai­gi, po mė­ne­sio ini­cia­ty­va iš tie­sų A.Lu­ ka­šen­kos ran­ko­se. Ir veiks­mai dė­ lio­ja­mi pa­gal ofi­cia­lio­jo Mins­ko sce­na­ri­jų. – Taip, ma­tyt, yra dėl to, kad nei Lie­tu­va, nei ES ne­tu­ri aiš­kios už­sie­nio po­li­ti­kos Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu. Šis in­ci­den­tas su lėk­ tu­vė­liu ir po to bu­vę pa­reiš­ki­ mai tai tik pa­tvir­ti­no? – Ab­so­liu­čiai. Ir tai pa­ro­do es­mi­ nę pro­ble­mą. Ji, be­je, lie­čia ne tik Lie­tu­vą, bet ir Len­ki­ją, ki­tas vals­ ty­bes kai­my­nes. Taip pat Briu­se­ lį. Aki­vaiz­du, kad konk­re­čios po­ li­ti­kos Bal­ta­ru­si­jos at­žvil­giu nė­ra: blaš­ko­ma­si tarp san­kci­jų ir dia­lo­ go. Ir nei vie­na, nei ki­ta iki ga­lo neį­ gy­ven­di­na­ma. Sank­ci­jų ima­ma­si, ta­čiau jos tė­ra „pro for­ma“. Taip pat ne­ma­ty­ti ir dia­lo­go – nė­ra nei konk­re­čių pa­siū­ ly­mų, tik re­ži­mo rei­ka­la­vi­mai. Dėl to at­ro­do­me ne­nuo­sek­lūs. Ir bū­tent dėl šios prie­žas­ties, kai nu­tin­ka pa­ na­šių in­ci­den­tų, vi­są­laik at­si­lik­si­ me, ne­ga­lė­si­me de­ra­mai ir grei­tai, efek­ty­viai su­tvar­ky­ti rei­ka­lų. – Ofi­cia­lu­sis Mins­kas jau ne pir­mą sy­kį Lie­tu­vai gra­si­na san­kci­jo­mis, ta­čiau, kaip ma­to­ me, lig šiol tai te­bu­vo vien žo­ džiai. Tai liu­di­ja eks­por­to ro­ dik­liai, tran­zi­tas ir pan. Ir po pa­sta­rų­jų Bat­kos pa­reiš­ki­mų vis­kas te­kės įpras­ta va­ga? – Ma­nau, kad taip. Iš tie­sų, pas mus, Lie­tu­vo­je, la­bai nuo­gąs­tau­ ja­ma ir dirb­ti­nai ke­lia­ma bai­mė: „O jei­gu A.Lu­ka­šen­ka da­bar ims ir at­sa­kys ko­kio­mis nors si­met­riš­ko­ mis prie­mo­nė­mis“, tar­ki­me, ap­ri­ bos tran­zi­tą per Lie­tu­vą. Ta­čiau ro­ dik­liai daug ką pa­sa­ko: Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­nis bend­ra­ dar­bia­vi­mas au­ga. Tai liu­di­ja vie­ na: A.Lu­ka­šen­ka šian­dien ne­ga­li sau leis­ti im­ti ir at­si­sa­ky­ti eko­no­ miš­kai pel­nin­gų Bal­ta­ru­si­jai da­ly­ kų. Jis ne­ga­li pa­si­rink­ti al­ter­na­ty­vių tran­zi­to marš­ru­tų, jei tai Bal­ta­ru­

„„Tak­ti­ka: po­li­to­lo­gas V.Jur­ko­nis sa­ko, kad „da­bar Briu­se­ly­je pra­si­dės svars­ty­mai, kaip rea­

Aki­vaiz­ du, kad konk­re­ čios po­li­ ti­kos Bal­ ta­ru­si­jos at­žvil­giu nė­ra: blaš­ ko­ma­si tarp san­ kci­jų ir dia­lo­go.

guo­ti į A.Lu­ka­šen­kos iš­puo­lius, to­dėl vi­si pa­mirš apie Bal­ta­ru­si­jo­je ar­tė­jan­čius rin­ki­mus“.



Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

si­jai bus eko­no­miš­kai ne­nau­din­ga. Po eko­no­mi­nės kri­zės Bal­ta­ru­si­jo­je jis tu­ri daug nuo­sto­lių. Ir ne­ga­li sau leis­ti pra­ban­gos da­ry­ti eko­no­miš­kai ne­nau­din­gus spren­di­mus. – Va­di­na­si, Lie­tu­vai į šį in­ci­ den­tą su lėk­tu­vė­liu bū­tų ge­ riau­siai ne­rea­guo­ti? Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja lig šiol to­ kios tak­ti­kos ir lai­ko­si. – Pir­ma, rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ko mes no­ri­me, jei kal­ba­me apie san­ty­kius su Bal­ta­ru­si­ja. Jei kal­ba­me apie šį konk­re­tų at­ve­jį, vie­na iš tak­ti­ kų, ku­rios, be­je, ku­rį lai­ką lai­kė­si ir ofi­cia­lu­sis Mins­kas, tą in­ci­den­tą nu­ty­lė­ti. Ir tik po to, kai Bal­ta­ru­si­ jos val­džia su­pra­to, kad to pa­da­ry­ ti ne­pa­vyks, ėmė­si to­kios ak­ty­ves­ nės po­li­ti­kos, puo­la­mo­sios tak­ti­kos. To pa­da­ri­nys – Lie­tu­vos val­džia yra ap­kal­tin­ta, kad „kaip pe­ly­tės po šluo­ta ty­li“. Vel­tis į to­kią dis­ku­si­ ją, Lie­tu­vai, ma­nau, ne­pras­min­ga.

O Lie­tu­vo­je ky­lan­tys klau­si­mai – ko­dėl lėk­tu­vas ne­bu­vo pa­ste­bė­ tas; o jei bu­vo, tai ko­dėl apie tai nie­ko ne­ži­no­jo­me ir pa­na­šiai – tai vi­sai ki­to pla­no da­ly­kai. Tai liu­ di­ja ar­ba tai, kad tu­ri­me tam tik­ rų pro­ble­mų oro erd­vės gy­ny­bos sri­ty­je. Ar­ba ko­mu­ni­ka­ci­jos bė­dų. Ta­čiau su Bal­ta­ru­si­ja tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Ir čia nė­ra ką Bal­ ta­ru­si­jai aiš­kin­tis. – Nuo in­ci­den­to pra­bė­go mė­ nuo. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­ te­ri­ja to­kio in­ci­den­to bu­vi­mą nei­gia, o Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja lyg ir pa­tvir­ti­ na. Kaip ver­tin­ti to­kius prieš­ ta­rin­gus pa­reiš­ki­mus? – Aki­vaiz­du, kad tu­ri­me bė­dų su tarp­ži­ny­bi­ne ko­mu­ni­ka­ci­ja. Nuo in­ci­den­to pra­bė­go mė­nuo, o mes taip lė­tai rea­guo­ja­me. Pa­si­ro­dė, kad ne­tu­ri­me nei sau, nei vals­ty­bėms kai­my­nėms pa­ruoš­tų at­sa­ky­mų.

Va­di­na­si, per mė­ne­sį at­sa­kin­gos tar­ny­bos ne­su­ge­bė­jo net su­si­dė­lio­ ti sa­vo kal­bė­ji­mo pla­no. Ir tai la­ bai blo­gai. Tai – Lie­tu­vos silp­no­ ji vie­ta. Be­je, pa­na­šiai bu­vo ir tuo­met, kai Lie­tu­vo­je ki­lo skan­da­las dėl žmo­ gaus tei­sių gy­nė­jo Ale­sio Be­liac­ko. Jau ta­da bu­vo aki­vaiz­du, kad tar­ pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas strin­ga. Šias pa­mo­kas vis dėl­to rei­ kė­tų iš­mok­ti. Ma­nau, kad su­si­ju­sios ži­ny­bos, ku­ruo­jan­čios šiuos klau­si­mus, tu­ rė­tų su­si­tar­ti ir iš­si­nag­ri­nė­ti šį at­ ve­jį. Jo­kiu bū­du ne­pūs­ti šios is­to­ri­ jos dar la­biau. Klai­dų ir in­ci­den­tų vi­sur pa­si­tai­ko. Šis lėk­tu­vė­lio at­ ve­jis – tiks­li­nių ži­ny­bų, o ne par­la­ men­to, ne vi­suo­me­nės ir ne ži­niask­ lai­dos rei­ka­las. Ma­nau, at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­ jos pa­jė­gios iš­siaiš­kin­ti, kas ko ne­ pa­da­rė, kas blo­gai ko­mu­ni­ka­vo ir koor­di­na­vo.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3655, 261 3659,  261 3654, 261 3000,  261 9655, 279 1370  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA:  261 1688


10

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

12p.

Pu­sės am­žiaus pa­slap­tis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Olim­pi­nia­me Lon­do­ne bri­tai Da­ryk vis­ką, tik ne­ kelk ran­kų. Ypač į prie­kį, kaip tai da­rė na­ciai. Lie­tu­vos sir­ ga­liai jau ži­no, kaip elg­tis Lon­do­ne. O štai vie­nai Vo­kie­ti­jos irk­luo­to­jų ko­man­ dos na­rei net te­ko at­si­svei­kin­ti su žai­ dy­nė­mis, nes jos vai­ki­nas – na­cis­ti­nių po­li­ti­nių pa­žiū­rų.

100 tūkst.

– mažiausiai tiek prezervatyvų buvo pristatyta į olimpinį kaimelį.

„„Pub­li­ka­ci­jos: lie­tu­vių sir­ga­lius bri­tų ži­niask­lai­da iš­va­di­no na­ciais. 

Nuos­to­lis eko­no­mi­kai?

Bri­tai, re­gis, no­rė­jo su­reng­ti pa­ čias to­le­ran­tiš­kiau­sias ir sau­giau­ sias žai­dy­nes pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Tiks­las – pui­kus. Tik kai kur olim­ pia­dos or­ga­ni­za­to­riai ge­ro­kai per­ sū­dė.

An­tai ži­no­mas ame­ri­kie­čių eko­ no­mis­tas Nou­rie­lis Rou­bi­ni juo­ kė­si, kad bri­tai Lon­do­ną pa­ver­tė mies­tu vai­duok­liu. Žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riai, pro­ fe­so­riaus nuo­mo­ne, iš vie­no jud­ riau­sių pa­sau­lio mies­tų iš­gu­jo be­

veik vi­sus gy­ven­to­jus. „Olim­pia­da – eko­no­mi­nė ne­sėk­mė, – ra­šė so­ cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ ži­no­mas eko­no­mis­tas. – Lon­do­ nas – tuš­čias: vieš­bu­čiai, res­to­ra­ nai, gat­vės. Jie vi­sus iš­gąs­di­no sa­ vo per­spė­ji­mais.“

Į olim­pia­dą – pa­pra­mo­gau­ti Olim­pi­nis kai­me­lis – ra­my­bės oa­ zė? Ne vi­sai. Kai­me­lis dvi sa­vai­tes ūžia it koks bi­čių avi­lys.

Pa­si­ro­do, ja­me ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­syk­lė: „Tai, kas nu­tin­ka kai­me­ ly­je, vi­suo­met lie­ka už sie­nų.“ De­ja, ži­niask­lai­dai sie­nų nė­ra. O ir pa­tys spor­ti­nin­kai kar­tais mėgs­ ta pa­kal­bė­ti. Pie­tų Af­ri­kos 100 m dis­tan­ci­jos plau­ki­kas Leit­has Shank­lan­das pa­sa­ko­jo: „Kiek­vie­ nas čia ga­li pui­kiai pra­leis­ti lai­ką. Pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius ne­tu­ rė­jo­me pro­gų at­si­pa­lai­duo­ti, tai­gi da­bar – iš tie­sų ge­ras me­tas.“ JAV fut­bo­lo ko­man­dos var­ti­nin­ kė Ho­pe So­lo sa­kė, kad kai­me­ly­ je ne­trūks­ta sek­so: „Sek­so tik­ rai daug. Vie­ną­syk ma­čiau po­re­lę, ku­ri net vie­šai san­ty­kia­vo kie­me. Tie­siog ant žo­lės tarp pa­sta­tų.“ Są­ly­gos už­sii­mi­nė­ti at­si­tik­ti­niu sek­su kai­me­ly­je – idea­lios. Čia vie­no­je ma­žy­tė­je vie­to­je gy­ve­na

tūks­tan­čiai jau­nų žmo­nių ir jiems ne­rei­kia jau­din­tis, kad po žai­dy­nių jie kur nors su­si­tiks. Na, bent jau iki 2016 m. Rio De Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių. Olim­pia­dos ren­gė­jai at­sklei­ dė, kad į kai­me­lį bu­vo pri­sta­ty­ta apie 100–150 tūkst. pre­zer­va­ty­ vų. An­tai per Sid­nė­jaus žai­dy­nes 2000 m. pri­rei­kė vos sa­vai­tės, kad bū­tų su­nau­do­ti 70 tūkst. pre­zer­ va­ty­vų. Hu­mo­ro jaus­mu gar­sė­jan­tis Lon­do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­ nas šmaikš­ta­vo, jog „pre­zer­va­ty­ vų at­le­tams rei­kia, kad spor­ti­nin­ kai įkvėp­tų nau­ją­ją kar­tą, o ne ją kur­tų“. Bri­tų ži­niask­lai­do­je net už­vi­rė dis­ku­si­ja – ga­li at­le­tai my­lė­tis per žai­dy­nes ar tai tu­rė­tų bū­ti drau­ džia­ma? Il­gus me­tus tre­ne­riai, spor­to va­dy­bi­nin­kai ir pa­tys at­le­tai lai­ kė­si nuo­sta­tos, kad sek­sas ne­pa­

de­da siek­ti re­kor­dų. Per 2010 m. Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tą bu­ vęs Ang­li­jos rink­ti­nės tre­ne­ris Fa­ bio Ca­pel­lo net su­da­rė gra­fik ­ ą žai­ dė­jams, no­rin­tiems pa­si­ma­ty­ti su sa­vo ant­ro­sio­mis pu­sė­mis. Bok­so le­gen­da Mu­ham­madas Ali sa­ky­da­vo, kad prieš svar­bias ko­vas jis še­šias sa­vai­tes veng­da­vo ly­ti­nių san­ty­kių, o Ame­ri­kos il­gų nuo­to­lių bė­gi­kas Mar­ti­nas Li­quo­ri yra pa­ reiš­kęs: „Sek­sas da­ro žmo­gų lai­ min­gą. O lai­min­gas žmo­gus ne­bė­ ga 3,4 my­lios.“ Vis­gi moks­li­nin­kai sa­ko, kad nė­ ra ty­ri­mų, ku­rie įro­dy­tų, jog sek­ sas ma­žin­tų fi­zi­nę jė­gą, ener­gi­ją ar iš­tver­mę. Ia­nas Shrie­ris, Ka­na­dos moks­ li­nin­kas, pa­brė­žė: „Kai mes ban­ do­m e žmo­n es la­b o­ra­to­r i­jo­se, ver­ti­na­me jų pa­si­ro­dy­mą, ta­čiau var­žy­bo­se daug le­mia ir psi­cho­ lo­gi­niai mo­men­tai. Tie, kas sa­ko, jog sek­sas spor­ti­nin­kams – blo­

gis, ak­cen­tuo­ja, kad my­lė­ji­ma­sis ma­ži­na ag­re­si­ją ir kon­cent­ra­ci­ ją. Ta­čiau nie­kas tiks­liai ne­nus­ ta­tė, ko­kią reikš­mę tai tu­ri spor­to lai­mė­ji­mams.“ Pro­fe­so­rius pri­ dū­rė: „Net jei sek­so prie­ši­nin­ kų teo­ri­ja tei­sin­ga, esu tik­ras, kad tiek ag­re­si­jos, tiek kon­cent­ra­ci­jos kie­kis tu­rė­tų bū­ti su­ba­lan­suo­tas: per ma­žai – nie­ko ne­pa­siek­si, per daug – ir­gi.“ Vis dėl­to Iz­rae­lio psi­cho­lo­gas Ale­xan­de­ris Ols­ha­nietz­ky mo­ te­rims at­le­tėms prieš star­tą re­ ko­men­da­vo my­lė­tis, ir kuo dau­ giau. „Ma­nau, kad mo­te­rys pa­ty­ru­ sios or­gaz­mą pa­sie­kia ge­res­nių re­zul­ta­tų. Kuo dau­giau or­gaz­mų, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė lai­mė­ti me­ da­lį. Nors tre­ne­riai daž­nai lie­pia auk­lė­ti­niams su­si­lai­ky­ti, mo­te­ rims toks pa­ta­ri­mas ne­tin­ka­mas“, – dės­tė sa­vo teo­ri­ją eks­per­tas. „Dai­ly Mail“, „In­dian Exp­ress“, „News24“ inf.

N.Rou­bi­ni juo­kė­si iš bri­tų sau­ gu­mo tar­ny­bų ir ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­rių, kad šie pa­ta­rė vi­siems did­ mies­čio gy­ven­to­jams, ku­rie ne­tu­ri įsi­gi­ję bi­lie­tų į olim­pi­nes žai­dy­nes, pa­lik­ti mies­tą.

Pir­mą sy­kį sa­vo kar­ je­ro­je ma­tau, kad prieš ku­rią nors ša­lį bū­tų taip nu­si­sta­ty­ ta. Net ne prieš ša­lį, o vi­są po­so­vie­ti­nį re­ gio­ną.

„Gąs­di­ni­mai, kad rei­kia lai­ky­ tis ato­kiau nuo Lon­do­no, nes ne­va čia at­plūs daug žmo­nių, Lon­do­ną pa­ver­tė zom­bių mies­tu, – tie­siai rė­žė eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius. – Ves­ten­das, ku­ris pa­pras­tai sau­sa­ kim­šas šeš­ta­die­nio va­ka­rais, da­ bar vi­siš­kai tuš­čias... Jie iš­gąs­di­no vi­sus tu­ris­tus, ku­rie ap­lan­ko Lon­ do­ną kiek­vie­ną va­sa­rą; jie pri­ver­tė dau­ge­lį lon­do­nie­čių pa­lik­ti mies­ tą; 2 mln. žmo­nių jie pa­ta­rė dirb­ ti na­mie.“ Na­ciz­mo ir ra­siz­mo šmėk­la

Bri­tai – keis­ti žmo­nės ir su­pras­ti juos kar­tais sun­ku.


11

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Pa­lai­do­jo ­ pre­zi­den­tą

Konf­lik­tas ­ dėl sa­lų

Inks­tas už ­ kom­piu­te­rį

Ga­no­je va­kar vy­ko pre­zi­den­ to Joh­no At­tos Mill­so vals­ty­ bi­nės lai­do­tu­vės. Į jas at­vy­ ko kai ku­rie Af­ri­kos vals­ty­bių va­do­vai ir ki­ti gar­bin­gi už­sie­ nio sve­čiai. J.A.Mill­sas mi­rė lie­pos 24 d., li­kus pen­kiems mė­ne­siams iki rin­ki­mų, per ku­riuos jis bū­tų sie­kęs dar vie­nos ka­den­ci­jos.

Ja­po­ni­ja va­kar at­šau­kė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Seu­lo, pro­ tes­tuo­da­ma prieš Pie­tų Ko­ rė­jos pre­zi­den­to Lee Myungba­ko vi­zi­tą sa­lo­se, į ku­rias pre­ten­zi­jas reiš­kia abi ša­lys. Pie­tų Ko­rė­jos va­do­vas lan­kė­ si te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią ja­po­nai va­di­na Ta­ke­ši­mos, o ko­rė­jie­ čiai – Dok­do sa­lo­mis.

Pen­ki žmo­nės sto­jo prieš Ki­ ni­jos teis­mą by­lo­je dėl 17-me­ čio, ku­ris par­da­vė sa­vo inks­ tą, kad nu­si­pirk­tų plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį „iPad“ ir iš­ma­nų­ jį te­le­fo­ną „iP­ho­ne“. Po ne­tei­ sė­tos ope­ra­ci­jos paaug­liui iš­ si­vys­tė inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­ mas, jis yra sun­kios būk­lės ir teis­me da­ly­vau­ti ne­ga­li.

me­džio­ja na­ciz­mo šmėk­lą Dienraštis „Mirror“ straipsnį pavadino taip: „Nacizmo gėda: sirgalius iš Lietuvos pagautas rodantis rasistinį pasisveikinimą juodaodžiam savanoriui per olimpines krepšinio rungtynes.“ „Scan­pix“ nuo­tr.

Ne ma­žiau dė­me­sio nei olim­pi­nis krep­ši­nio tur­ny­ras tiek Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, tiek Lie­tu­vo­je su­lau­kė mū­sų krep­ši­nio sir­ga­liai. Laikraštis „The Dai­ly Mail“ iš­ spaus­di­no vie­no Lie­tu­vos sir­ga­ liaus fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je vy­ras lai­ko pa­kė­lęs ran­ką ir, kaip in­terp­re­ta­vo bri­tų žur­na­lis­tai, ro­do na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos lai­kus pri­me­nan­tį pa­si­ svei­ki­ni­mą gre­ta esan­čiam juo­dao­ džiui are­nos sa­va­no­riui. Straips­nis grei­tai ap­skrie­jo pa­ sau­lį, ta­čiau tuo lie­tu­vio ne­ma­lo­ nu­mai ne­si­bai­gė. Sir­ga­lius net tik bu­vo iš­ves­din­tas iš krep­ši­nio rung­ty­nių, ta­čiau dar sto­jo prieš teis­mą ir su­si­mo­kė­jo di­ de­lę bau­dą. Po ku­rio lai­ko bri­tų ži­niask­lai­da mir­gė­jo ant­raš­tė­mis apie „na­cius“ iš Lie­tu­vos. Dien­raš­tis „Mir­ror“ sa­vo straips­ nį apie lie­tu­vių sir­ga­lius pa­va­di­no taip: „Na­ciz­mo gė­da: sir­ga­lius iš Lie­tu­vos pa­gau­tas ro­dan­tis ra­sis­ ti­nį pa­si­svei­ki­ni­mą juo­dao­džiam sa­va­no­riui per olim­pi­nes krep­ši­ nio rung­ty­nes.“ Ra­ga­nų me­džiok­lė Lie­tu­vos sir­ ga­liais neap­si­ri­bo­jo. Pa­lik­ti žai­dy­ nes dėl ne­va ry­šių su na­ciais te­ko ir Vo­kie­ti­jos olim­pi­nės rink­ti­nės aš­ tuo­nių mo­te­rų irk­luo­to­jų ko­man­ dos na­rei Nad­jai Dry­gal­lai. Tie­sa, šį kar­tą „prie­mo­nių“ prieš at­le­tę ėmė­si pa­ti Vo­kie­ti­ja.

„„„Su­si­te­pę“: grai­kė šuo­li­nin­kė į to­lį V.Pa­pach­ris­tou (nuotr. kairėje) ir švei­ca­ras fut­bo­li­nin­kas M.Mor­ga­nel­la (nuotr. dešinėje apačioje) pa­ša­lin­ti iš

žai­dy­nių už ra­sis­ti­nius ko­men­ta­rus, o Vo­kie­ti­jos irk­luo­to­ja N.Dry­gal­la – už tai, kad jos drau­gas pri­klau­sė neo­na­cių par­ti­jai.

N.Dry­gal­lai te­ko pa­lik­ti ko­man­ dą, kai Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­do­je ėmė mir­gė­ti ant­raš­tės, kad spor­ti­ nin­kė drau­gau­ja su neo­na­ciu. Tie­sa, kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų dien­raš­tis „Frank­fur­ter All­ge­mei­ ne Zei­tung“ gy­nė at­le­tę. Pa­sak lei­ di­nio, išanks­ti­nis spor­ti­nin­kės pa­ smer­ki­mas ne dėl jos as­me­ni­nių iš­si­šo­ki­mų, o dėl san­ty­kių su na­ ciu „bu­vo teis­mas, be įro­dy­mų“. Be to, „Frank­fur­ter All­ge­mei­ne Zei­tung“ pri­dū­rė, jog pa­si­ro­dė in­ for­ma­ci­jos, kad at­le­tės draugas ne­ bep­rik­lau­so ra­di­ka­lams ir tai bu­vo tik jo blo­ga praei­tis. Ta­čiau ki­ti vo­kie­čių lei­di­niai tvir­ti­no prie­šin­gai, esą šiuo me­tu N.Dry­gal­los draugas pri­klau­so itin ra­di­ka­liai par­ti­jai „Ros­tock Na­tio­ nal So­cia­lists“. Už Lon­do­no žai­dy­nėms ne­de­ ra­mus pa­reiš­ki­mus py­los ga­vo ir Grai­ki­jos šuo­li­nin­kė Vou­la Pa­pach­ ris­tou bei Švei­ca­ri­jos fut­bo­li­nin­kas Mi­che­lis Mor­ga­nel­la. V.Pa­pach­ris­tou Grai­ki­jos olim­ pi­nė de­le­ga­ci­ja pa­ša­li­no prieš pat olim­pi­nes žai­dy­nes, nes ji „Twit­ ter“ so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je pa­ skel­bė ra­sis­ti­nę ži­nu­tę, ku­rio­je šai­ pė­si iš af­ri­kie­čių imig­ran­tų. O švei­ca­ras M.Mor­ga­nel­la bu­vo nu­baus­tas už tai, kad po pra­lai­mė­ tų rung­ty­nių su Pie­tų Ko­rė­jos fut­ bo­li­nin­kais so­cia­li­nia­me tink­la­la­ py­je „Twit­ter“ var­žo­vams pa­siū­lė

su­si­de­gin­ti ir iš­va­di­no juos krū­va mon­go­loi­dų. Tie­sa, vė­liau M.Mor­ ga­nel­la at­si­pra­šė dėl sa­vo žo­džių. Spor­tas ir po­li­ti­ka?

Žai­dy­nės neap­siė­jo ir be or­ga­ni­ za­to­rių bei ša­lių de­le­ga­ci­jų konf­ lik­tų. Uk­rai­nos at­sto­vai ėmė kal­bė­ti apie tai, kad žai­dy­nių šei­mi­nin­kai bri­tai ro­do nei­gia­mą nuo­sta­tą Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no ša­lių spor­ti­nin­kų at­žvil­giu. Uk­rai­nos ži­niask­lai­do­je net ėmė mir­gė­ti ant­raš­tės, kad bri­tai „va­gia iš Uk­rai­nos me­da­lius“. Į skan­da­lą te­ko įsi­kiš­ti ir aukš­ tiems Uk­rai­nos po­li­ti­kams. An­tai Uk­rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ ro­vas pa­ra­gi­no ša­lies Olim­pi­nį ko­ mi­te­tą „ko­vo­ti dėl me­da­lių, ku­rie bu­vo atim­ti“. Jis pri­mi­nė Uk­rai­nos ir Ang­li­ jos rung­ty­nes per Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­tą, ku­rias uk­rai­nie­čiai pra­lai­mė­jo, taip pat vy­rų gim­nas­ ti­kos var­žy­bas Lon­do­no žai­dy­nė­se, kur tei­sė­jai po pa­kar­to­ti­nio spren­ di­mo iš ša­lies at­le­tų atė­mė bron­ zos me­da­lius. „To­kio­se spor­to var­žy­bo­se, kaip gim­nas­ti­ka, kur re­zul­ta­tas pri­klau­ so nuo tei­sė­jų, mes tu­ri­me drą­siai ko­vo­ti už sa­vo re­zul­ta­tus“, – rė­žė Uk­rai­nos vy­riau­sy­bės va­do­vas. Uk­rai­no­je gim­nas­ti­kos var­žy­bos su­kė­lė tik­rą pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą.

Nors uk­rai­nie­čiai li­ko tre­ti, o jiems nu­si­lei­dę ja­po­nai – ket­vir­ti, po pa­kar­to­ti­nio tei­sė­jų svars­ty­mo Te­kan­čios Sau­lės ša­lies at­sto­vams ati­te­ko ant­ra vie­ta, o uk­rai­nie­čius iš tre­čios vie­tos iš­stū­mė žai­dy­nių šei­mi­nin­kai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės at­sto­vai. Gim­nas­ti­kos var­žy­bo­se bron­zos me­da­lio ne­te­ko ir Uk­rai­nos at­le­tė Liud­mi­la Jo­si­pen­ko. Nors iš pra­džių Vo­kie­ti­jos at­le­tė Lil­li Swarz­kopf bu­vo disk­va­li­fi­kuo­ ta, vė­liau jai disk­va­li­fi­ka­ci­ja bu­vo pa­nai­kin­ta, to­dėl Uk­rai­nos spor­ti­ nin­kė li­ko be me­da­lio. Olek­sand­ras Vol­ko­vas, Re­gio­nų par­ti­jos Uk­rai­nos par­la­men­te na­rys ir Uk­rai­nos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas, sa­kė: „Ma­no nuo­mo­ ne, spor­tas vir­to po­li­ti­ka. Olim­pi­ nės dva­sios, ku­ri anks­čiau tvy­ro­jo žai­dy­nė­se, aš ne­jau­čiu. Ži­no­ma, ir anks­čiau vi­si no­rė­jo lai­mė­ti, ta­čiau da­bar to sie­kia­ma bet ko­kia kai­na. Uk­rai­na šian­dien yra ša­lis, ku­ri tu­ri di­de­les spor­ti­nes am­bi­ci­jas ir dau­ ge­lis ki­tų pa­sau­lio ša­lių tuo ne­pa­ ten­kin­tos. Ma­tyt, to­dėl jie mus vi­ suo­met že­mi­na.“ Du­kart olim­pi­nis gim­nas­ti­kos čem­pio­nas ir Uk­rai­nos gim­nas­ti­kos fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas Igo­ ris Ko­rob­čins­kis pri­dū­rė: „Ži­no­ te, da­ly­va­vau gau­sy­bė­je olim­pi­nių žai­dy­nių ir ma­no mo­ki­niai daž­nai tam­pa olim­pi­niais čem­pio­nais. Ta­

čiau pir­mą sy­kį sa­vo kar­je­ro­je ma­ tau, kad prieš ku­rią nors ša­lį bū­tų taip nu­si­sta­ty­ta. Net ne prieš ša­lį, o vi­są po­so­vie­ti­nį re­gio­ną.“ Šal­to­kos su­tik­tu­vės

Bri­tai gal­būt ir sva­jo­ja, kad jų žai­ dy­nės įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją kaip pa­čios to­le­ran­tiš­kiau­sios. Ta­čiau ne vi­so­se pa­sau­lio ša­ly­se į spor­ti­nin­kus žiū­ri­ma kaip į did­ vy­rius. Bri­tų ži­niask­lai­da ste­bė­jo­si, kad Sau­do Ara­bi­jo­je šios ša­lies at­ le­tės va­di­na­mos pro­sti­tu­tė­mis. Dien­raš­tis „Dai­ly Beast“ pa­brė­ žė, kad vie­na iš ne­dau­ge­lio Sau­do Ara­bi­jos at­le­čių Lon­do­ne dziu­do im­ty­ni­nin­kė Wod­jan Ali Se­raj Ab­ dul­ra­him Shahrk­ha­ni tė­vy­nė­je net tik ne­bu­vo su­tik­ta, bet ir įžei­di­nė­ ta. So­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ ter“ at­le­tė už tai, kad da­ly­va­vo žai­ dy­nė­se, kai ku­rių tau­tie­čių bu­vo iš­ va­din­ta pro­sti­tu­te. Ne­m a­l o­n ę už­s i­t rau­k ė ir W.A.S.A.Shahrk­ha­ni tė­vas, dziu­ do im­ty­nių tei­sė­jas. Jam taip pat te­ko at­lai­ky­ti kri­ti­kos ban­gą. Sau­do Ara­bi­ja į Lon­do­ną de­le­ga­ vo vos dvi spor­ti­nin­kes, nors ša­ly­je gy­ve­na per 11 mln. mo­te­rų ir mer­ gai­čių. Kar­tu su W.A.S.A.Shahrk­ ha­ni de­le­guo­ta bu­vo Ka­li­for­ni­jo­je gi­mu­si ir au­gu­si bė­gi­kė Sa­rah At­ tar, tu­rin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


12

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Ato­mi­nio bom­bar­da­vi­mo me­ti­nės Na­ga­sa­ky­je mi­nint ato­mi­nio bom­bar­ da­vi­mo 67-ąsias me­ti­nes, mies­to me­ ras To­mi­hi­sa Taue ket­vir­ta­die­nį pa­ ra­gi­no kur­ti Ja­po­ni­ją be bran­duo­li­nių grės­mių. Po­li­ti­kas ra­gi­no cent­ri­nę vy­ riau­sy­bę nu­sta­ty­ti nau­jus ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lus – kur­ti vi­suo­me­nę, ku­ riai ne­be­rei­kė­tų bi­jo­ti ra­dioak­ty­vu­mo. Kas­me­tė mi­nė­ji­mo ce­re­mo­ni­ja vy­ ko ne­to­li vie­tos, kur 1945 m. rugp­jū­čio 9 d., li­kus ke­lioms die­noms iki Ja­po­ni­ jos ka­pi­tu­lia­ci­jos, JAV ka­riš­kiai numetė plu­to­nio bom­bą „Sto­ru­lis“.

Ma­don­na už­rūs­ti­no Ru­si­jos val­džią JAV po­pmu­zi­kos die­vai­tė Ma­ don­na ket­vir­ta­die­nį vėl už­si­trau­ kė Ru­si­jos mi­nist­rų ir įta­kin­gos Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios rūs­ty­bę, kai iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą gė­jų tei­sėms mies­te, ne­se­niai už­drau­du­sia­me „ho­mo­sek­sua­lų pro­pa­gan­dą“.

Už gė­jų tei­ses daž­nai agi­tuo­jan­ti at­li­kė­ja ant sce­nos nu­si­me­tė dra­ bu­žius – li­ko vien su lie­me­nė­le, ir pa­ro­dė ant jos nu­ga­ros už­ra­šy­tus žo­džius „Jo­kios bai­mės!“, kal­bė­ da­ma apie pa­vo­jus vi­suo­me­nė­ se, ku­rios ne­su­ge­ba elg­tis su sa­ vo žmo­nė­mis „oriai, su pa­gar­ba ir mei­le“. „Pa­ro­dy­kit sa­vo mei­lę ir pa­ lan­ku­mą gė­jų bend­ruo­me­nei“, – pa­ra­gi­no ji, o klau­sy­to­jai iš­kė­ lė ran­kas, ro­dy­da­mi raus­vos spal­ vos apy­ran­kes, ku­rias Ma­don­nos kon­cer­to or­ga­ni­za­to­riai iš­da­li­jo 10 tūkst. žmo­nių mi­niai. JAV po­p mu­z i­kos ka­ra­l ie­n ės kon­cer­tas Ru­si­jos va­do­vo Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge bu­vo su­reng­tas praė­ jus dviem die­noms po to, kai Ma­don­na per kon­cer­tą Mask­ vo­je pa­si­ro­dė sce­no­je už­si­dė­ju­si megz­tą kau­kę, va­di­na­mą ba­lak­ la­va, – taip ji pa­ro­dė so­li­da­ru­mą tei­sia­mo­ms mer­gi­nų pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ na­rė­ms, su­ ren­gu­sio­ms pro­tes­tą prieš V.Pu­ ti­ną pa­grin­di­nė­je Mask­vos ka­ ted­ro­je. Ant­ra­die­nį Mask­vo­je Ma­don­na taip pat bu­vo nu­si­me­tu­si dra­bu­ žius – pa­de­monst­ra­vo juo­dą lie­ me­nė­lę ir ant nu­ga­ros už­ra­šy­tus žo­džius „Pus­sy Riot“. Pro­ku­ro­rai pa­siū­lė trims šios gru­pės na­rėms skir­ti tre­jus me­

tus lais­vės atė­mi­mo už chu­li­ga­ niz­mą, kai va­sa­rį šios mer­gi­nos Mask­vos Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ ted­ro­je su­ren­gė „pan­kų mal­dą“ prieš V.Pu­ti­ną. Pla­nuo­ja­ma, kad teis­mas nu­tar­tį šio­je by­lo­je priims rugp­jū­čio 17 d. Ket­vir­ta­die­nį iš­šau­kian­tis Ma­ don­nos el­ge­sys ir re­pu­ta­ci­ja su­ kė­lė di­de­lę įtam­pą Sankt Pe­ter­ bur­ge, kur šie­met bu­vo priim­tas prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas po­tvar­ kis, nu­ma­tan­tis bau­das „pro­pa­ guo­jan­tiems ho­mo­sek­sua­lu­mą“ ne­pil­na­me­čiams ir gė­jus aki­vaiz­ džiai pri­ly­gi­nan­tis pe­do­fi­lams. Kai ku­rie V.Pu­ti­no ša­li­nin­kai ti­ki­ si, kad šio mies­to val­džios spren­ di­mas ga­lė­tų bū­ti per­kel­tas į na­ cio­na­li­nę tei­sę. Sankt Pe­ter­bur­go gu­ber­na­to­ rius pa­siun­tė 300 po­li­ci­nin­kų į Spor­to ir kon­cer­tų komp­lek­są, o sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kai ža­dė­ jo de­gin­ti Ma­don­nos nuo­trau­kas ir ap­šlaks­ty­ti šven­tin­tu van­de­niu vie­tas, ku­rias ji ap­lan­kė per sa­vo pa­sta­rą­ją vieš­na­gę šia­me mies­te 2009 m. Žo­džių ka­ras tarp Ma­don­nos ir mies­to val­džios la­biau­siai įsi­siū­ ba­vo ke­lioms va­lan­doms iki kon­ cer­to ir ga­liau­siai dėl jo bu­vo nu­ kel­ta šou pra­džia. Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras ir bu­vęs am­ba­sa­do­rius prie NA­TO Dmit­ ri­jus Ro­go­zi­nas Ma­don­ną pik­to­ je ži­nu­tė­je apie dai­ni­nin­kės mo­ ra­li­nes ver­ty­bes iš­va­di­no bu­vu­sia kek­še. „Ar­ba nu­siimk kry­žių, ar­ba ap­ si­mauk kel­nai­tes“, – D.Ro­go­zi­nas pri­dū­rė sa­vo ko­men­ta­re so­cia­li­ nia­me tink­le „Twit­ter“. BNS inf.

„„„Šė­to­nas“: sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kai ža­dė­jo de­gin­ti Ma­don­nos nuo­

trau­kas ir ap­šlaks­ty­ti šven­tin­tu van­de­niu vie­tas, ku­rias ji ap­lan­kė. 

AFP nuo­tr.

Prieš pu­sę am­žiaus mi­ru­sios ak­to­rės ir Ho­li­vu­do sek­so sim­ bo­lio Ma­ri­lyn Mon­ roe biog­ra­fi­jo­je te­ bė­ra daug bal­tų dė­ mių. Iki šiol tiks­liai ne­ži­no­ma, kas nu­ ti­ko tą nak­tį, kai 36 me­tų žvaigž­dės šir­ dis nu­sto­jo pla­ku­si.

Pu­sės am­žiaus

„„Pa­ro­da: M.Mon­roe mir­ties 50-ųjų me­ti­nių pro­ga Var­šu­vo­je eks­po­nuo­ja­m

Nuo­gas kū­nas lo­vo­je

Pas­ku­ti­nė­mis gy­ve­ni­mo die­no­mis M.Mon­roe daug lai­ko pra­leis­da­vo sa­vo kuk­lia­me is­pa­niš­ko sti­liaus vie­no aukš­to na­me Los An­dže­le, virš­kin­da­ma ge­ras ir blo­gas nau­ jie­nas bei di­de­lius kie­kius che­mi­ nių pre­pa­ra­tų. Ge­ros nau­jie­nos bu­ vo tos, kad jos kar­je­ra vėl ėmė kil­ti į vir­šų, kai ki­no stu­di­ja „20th Cen­ tu­ry Fox“ pa­kvie­tė ją fil­muo­tis dar dvie­jo­se juos­to­se. Blo­gos nau­jie­nos bu­vo ne­si­liau­jan­ti dep­re­si­ja ir ne­ vil­tis, pri­ve­du­si mo­te­rį prie sun­ kios pri­klau­so­my­bės. 1962 m. rugp­jū­čio 5 d. apie vi­ dur­nak­tį na­mų šei­mi­nin­kė Eu­ni­ce Mur­ray pa­ma­tė švie­są, sklin­dan­čią iš po M.Mon­roe mie­ga­mo­jo du­rų. Pa­bel­du­si ir ne­su­lau­ku­si jo­kio at­sa­ ky­mo, mo­te­ris pa­skam­bi­no ak­to­rės drau­gui ir psi­cho­te­ra­peu­tui Ralp­hui Green­so­nui. Šis at­vy­kęs iš lau­ko pro lan­gą pa­ma­tė M.Mon­roe, nuo­ gą gu­lin­čią lo­vo­je že­myn vei­du. Po teis­mo me­di­ci­nos eks­per­ to Tho­ma­so No­gu­chi at­lik­to skro­ di­mo kaip mir­ties prie­žas­tis bu­vo nu­ro­dy­tas ap­si­nuo­di­ji­mas bar­bi­tū­ ra­tais. Ty­ri­me da­ly­va­vu­si psi­chiat­ rų gru­pė pa­skel­bė ver­si­ją, kad tai bu­vo sa­vi­žu­dy­bė. Rugp­j ū­č io 4-oji, pa­s ku­t i­n ė M.Mon­roe gy­ve­ni­mo die­na, sun­ kiai iš­šif­ruo­ja­ma. De­šim­tys žmo­ nių pa­tys pri­si­pa­ži­no ar­ba įta­ria­mi lan­kę­si ak­to­rės na­muo­se. Vie­nas jų – JAV ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Ro­

ber­tas Ken­ne­dy, gangs­te­rių va­dei­va Sa­mas Gian­ca­na, taip pat Fe­de­ra­li­ nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) pa­rei­gū­nai, ku­rie ak­ty­viai do­mė­jo­si jos ry­šiais su po­li­ti­kais ir nu­si­kal­tė­liais.

Ak­to­rės lau­kė nau­ ji fil­mai, pa­sku­ti­nia­ me in­ter­viu ji at­ro­dė po­zi­ty­viai nu­si­tei­ ku­si.

Psi­cho­lo­gi­nis skro­di­mas

Kiek tik­rų ar­ba nu­ma­no­mų sve­čių – tiek M.Mon­roe mir­ties teo­ri­jų. Ofi­cia­li sa­vi­žu­dy­bės ver­si­ja dau­ ge­lio neį­ti­ki­no. Ak­to­rės lau­kė nau­ji fil­mai, pa­ sku­ti­nia­me in­ter­viu ji at­ro­dė po­ zi­ty­viai nu­si­tei­ku­si, o psi­cho­te­ ra­peu­tui R.Green­so­nui skir­tuo­se gar­so įra­šuo­se ji at­ro­do ti­kin­ti, kad te­ra­pi­ja duo­da re­zul­ta­tų. Dar vie­nas sa­vi­žu­dy­bės ver­si­ją men­ki­nan­tis įkal­tis – 228 JAV do­ le­rių ver­tės ko­mo­dos pir­ki­mo če­ kis, ku­rį M.Mon­roe pa­si­ra­šė die­ ną prieš mir­tį. Kam žmo­gui, ku­ris nu­spren­dė išei­ti iš gy­ve­ni­mo, iš­va­ ka­rė­se pa­si­ra­ši­nė­ti če­kį, kad į na­ mus bū­tų pri­sta­ty­tas ga­na kuk­lus ir kas­die­niš­kas bal­das? Ži­no­mas psi­cho­lo­gas Da­vi­das Berns­tei­nas tei­gia, kad ties sa­vi­

žu­dy­bės ri­ba at­si­dū­rę žmo­nės sa­vo ke­ti­ni­mus daž­nai reiš­kia ki­to­kiais bū­dais: pa­vyz­džiui, bea­to­dai­riš­kai taš­ko pi­ni­gus. Pir­ki­mas lei­džia pa­ si­jus­ti ge­riau, tai tar­si lais­vas kri­ ti­mas, pa­de­dan­tis iš­va­ly­ti sme­ge­ nis ir pi­ni­gi­nę. Bet tai ir yra keis­ta. M.Mon­roe įsi­gi­jo tik vie­ną daik­tą, be to, vi­siš­kai kas­die­niš­ką. To­dėl, anot D.Berns­tei­no, ak­to­rės če­kis ro­do, kad ji dar il­gai ke­ti­no vaikš­ čio­ti šia že­me. „Jei­gu at­lik­tu­me psi­cho­lo­gi­ nį skro­di­mą, šis če­kis – la­biau­siai int­ri­guo­jan­tis ra­di­nys. Jis pri­ve­da prie min­ties, kad M.Mon­roe ne­ke­ ti­no mir­ti“, – re­ziu­ma­vo D.Berns­ tei­nas. Nu­si­kal­ti­mo neįž­vel­gė

Apie tai, kaip ga­lė­jo at­ro­dy­ti pa­ sku­ti­nės ak­to­rės gy­ve­ni­mo va­lan­ dos, pa­ra­šy­ta ne vie­na kny­ga ir pa­ sta­ty­tas ne vie­nas fil­mas. Apie tai kal­bė­jo dau­gy­bė „vi­di­nių“ šal­ti­nių, taip pat są­moks­lo teo­re­ti­kų. Nau­ jas su­si­do­mė­ji­mo M.Mon­roe mir­ ti­mi pliūps­nis kilo 1982 m., kai Los An­dže­lo val­džia nu­spren­dė iš nau­ jo per­žiū­rė­ti jos by­lą. Ty­rė­jai nu­sta­tė: „Tu­ri­mų įro­dy­ mų vi­su­ma ne­pat­vir­ti­na nė vie­nos ver­si­jos, kad ak­to­rės mir­tis bu­vo nu­si­kals­ta­mo po­bū­džio.“ M.Mon­roe ger­bė­jai įta­rė, kad ji ga­lė­jo bū­ti nu­žu­dy­ta dėl glau­džių san­ty­kių su Joh­nu ir Ro­ber­tu Ken­ ne­dy. Žmo­nės ak­ty­viai do­mė­jo­


Pašilaičiai Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, rugpjūčio 11 d., 2012 m.

Pa­ši­lai­čiams po­lė­kio ne­trūks­ta Vie­niems šis ra­ jo­nas – tik pil­kos be­to­no džiung­ lės, ki­tiems – pui­ ki vie­ta gy­ven­ ti. Į ją vi­lio­ja pa­ ly­gin­ti nau­ji dau­ gia­bu­čiai, tarp ku­ rių ne­trūks­ta ir ža­lu­mos, vers­lo cent­rai bei ge­ras su­si­sie­ki­mas su sos­ti­nės cent­ru.

Ki­ta ver­tus, ir pa­čius Pa­ši­lai­ čius ga­li­ma lai­ky­ti tam tik­ra cent­ri­ne mies­to vie­ta. Vie­ta, ku­rio­je vis­kas, ko tik ga­li pri­ reik­ti pa­to­giam gy­ve­ni­mui, – po ran­ka. Prieš 20 me­tų sta­ty­ta­me ra­jo­ne iš­ki­lo ne­ma­žai vers­lo cent­rų, ku­riuo­se ga­li­ma dirb­ ti, at­si­ra­do ne­di­de­lių, bet jau­ kių par­ke­lių, čia vei­kia vie­na ge­riau­sių sos­ti­nės mo­kyk­lų, o Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jams ne­ trūks­ta en­tu­ziaz­mo tvar­ky­ tis taip, kad vi­siems bū­tų dar ge­riau.

Tiražas 9000

Prie­mies­tis, ju­dan­tis cent­ro link Ar­chi­tek­to aki­mis Pa­ši­lai­čiai – vie­nas ti­p iš­k ų so­viet­m e­čio su­ vie­no­di­ni­mą iš­gy­ve­nu­sių mik­ro­ ra­jo­nų. Taip, na­mai ir kie­mai čia tar­pu­sa­vy­je pa­na­šūs. Ne­pai­sant vis­ko, žmo­nės čia – vie­ni spal­vin­ giau­sių.

„„Kam­pas: žvel­ ­ giant į Pa­ši­lai­čius iš paukš­čio skry­džio, šis ra­jo­nas at­sklei­džia ki­tą sa­vo pu­sę – čia yra ir ža­lu­

mos, ir erd­vių pa­si­vaikš­čio­ti. 

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė: Pa­ ši­lai­čiai – lyg ma­žas Vil­niaus cent­ras. 2p.

Z.Šeš­to­kas – žmo­gus, be­to­no džiung­lė­se sa­vo ran­ko­mis užau­gi­ nęs par­ką. 4p.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Baž­ny­čios Pa­ ši­lai­čiuo­se pro­ jek­ta­vi­mo kon­ kur­sas bai­gė­si nie­kuo. 6p.

Skry­dis oro ba­lio­nu virš Pa­ši­lai­čių vei­kiau­siai su­kel­tų ma­žiau įspū­ džių nei virš se­nų­jų Vil­niaus mik­ ro­ra­jo­nų. Vis dėl­to skep­ti­kus ga­li­ma nu­ ra­min­ti – ža­lių­jų plo­tų čia taip pat yra. Gal­būt ne šiaip sau at­si­ra­dęs ir se­na­sis čia ka­dai­se bu­vu­sio kai­mo „pa­lei ši­lą“ pa­va­di­ni­mas. Dar vi­sai ne­se­niai to­li­mą šiau­rės va­ka­rų Vil­niaus pa­kraš­tį žy­mė­jęs ra­jo­nas da­bar vis in­ten­sy­viau ju­da prie cent­ro: iš­ki­lęs la­biau su bal­ tų žy­niais nei su dau­giaaukš­čiais be­si­sie­jan­tis nau­ja­sis Per­kūn­kie­ mio mik­ro­ra­jo­nas pri­trau­kė ne tik nau­jų gy­ven­to­jų, jau­nų bei ini­cia­ ty­vių šei­mų, – čia ima ras­tis ir vi­ suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tų, pri­va­čių dar­že­lių. Net bal­ta­ru­siai, at­vy­kę į Lie­tu­vą, ne­re­tai ne­bek­lau­sia, kur yra „Ak­ ro­po­lis“, o ima klau­si­nė­ti, kaip ras­ti čia esan­čius pre­ky­bos cent­ rus. To­dėl Pa­ši­lai­čiai daug kam ta­ po ir tar­pi­ne sto­te­le vyks­tant į už­ mies­tį. Čia stab­te­li ir ieš­kan­tys nau­jos trans­por­to prie­mo­nės – ai­bė žė­ rin­čių vit­ri­nų lei­džia ti­tu­luo­ti ra­ jo­ną ir Lie­tu­vos sos­ti­nės au­to­mo­ bi­lių sa­lo­nų Me­ka, ku­rio­je de­rė­tis mėgs­ta ir jau mi­nė­tie­ji už­sie­nio sve­čiai. Be to, lie­tu­vy­bės ženk­lų čia dau­ giau, nei kur ki­tur: dau­giaaukš­ čius mū­rus pri­glau­du­sios dei­vių Že­my­nos, Ga­bi­jos var­dais pa­va­ din­tos gat­vės bent jau ta­riant juos balsu su­ku­ria stip­rų ry­šį su praei­ ti­mi. Dau­ge­lis čia gy­ve­nan­čių su­tik­ tų, kad na­mų ži­di­nį jos sau­go la­ biau nei kur ki­tur. Gal dėl to, kad žmo­nės čia ar­ti vie­ni ki­tų, kad čia – stip­ri bend­ruo­me­nė, kal­tas so­ viet­me­čio pri­mes­tas erd­vės trū­ ku­mas?


2

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

gyvenimas Ko­dėl Pa­ši­lai­čiuo­se ge­ra? Neb­lo­gos būk­lės dau­gia­bu­čiai, ža­lio­ sios erd­vės, ša­lia na­mų vei­kian­čios par­duo­tu­vės ir net ak­ty­vaus poil­sio zo­na ried­len­čių bei rie­du­čių spor­to mė­gė­jams. To­kiais pra­na­šu­mais ga­li pa­si­gir­ti to­li gra­žu ne kiek­vie­nas sos­ ti­nės ra­jo­nas. O Pa­ši­lai­čiai vi­sa tai tu­ ri. Nors daug kas ma­no, kad šis ra­jo­ nas – mies­to už­kam­pis, pa­tys Pa­ši­lai­ čių gy­ven­to­jai tai leng­vai už­gin­čy­tų. Juk čia yra vis­kas, ko rei­kia.   Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vil­niaus pa­kraš­tys ta­po vos Pa­ši­lai­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ja­ ni­na Ai­du­kie­nė apie ra­jo­ną pa­sa­ko­ja su mei­le. Pa­sak jos, gy­ve­ni­mas čia te­ka ra­ miai, o iš su­tvar­ky­tų miš­ke­lių iš­gy­ven­di­ nus nar­ko­ma­nus ir gir­tuok­lius, gy­ven­to­jai juo­se lei­džia lais­va­lai­kį.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

– Kuo Pa­ši­lai­čių ra­jo­nas pa­to­ gus, pa­trauk­lus gy­ven­to­jams? – Ma­no nuo­mo­ne, Pa­ši­lai­čiai ga­na pa­trauk­lus ir pa­to­gus mik­ro­ra­jo­ nas. Jis dar ga­na nau­jas. Nors Pa­ ši­lai­čiai įsi­kū­rę gre­ta jud­rių gat­vių, kaip po­ten­cia­li gy­ve­na­mo­ji vie­ta ver­ti­na­ma ga­na pa­lan­kiai. Na­mai pa­sta­ty­ti taip, kad, pa­ly­gin­ti su ki­ tais mik­ro­ra­jo­nais, dar yra pa­kan­ ka­mai ir lais­vos erd­vės, ža­lu­mos. Pag­rin­di­nės gat­vės čia trys: Že­ my­nos, Me­dei­nos ir Ga­bi­jos. Jos, pa­sta­čius ra­jo­ną, bu­vo pa­va­din­tos K.Mark­so, F.En­gel­so ir I.Bag­ra­mia­ no var­dais, o vė­liau joms su­teik­ ti lie­tu­vių dei­vių var­dai, sim­bo­li­ zuo­jan­tys že­mę, miš­ką ir ug­nį. Šios gat­vės yra žie­di­nės – to ne­tu­ri nė vie­nas Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nas. – Ko­kios yra da­bar­ti­nės Pa­ši­ lai­čių ra­jo­no ak­tua­li­jos, kuo gy­ve­na­ma? – Pa­ši­lai­čiai yra vie­nas va­di­na­ mų­jų mie­ga­mų­jų mik­ro­ra­jo­nų. Di­ džio­ji gy­ven­to­jų da­lis ry­tais trau­ kia į dar­bus ir su­grįž­ta tik va­ka­re. To­dėl ir gy­ve­ni­mas te­ka įpras­ta va­ ga. Pen­si­nin­kai ir ne­dir­ban­tys nu­ si­per­ka bū­ti­nų mais­to pro­duk­tų ir lai­ką lei­džia ant suo­liu­kų, esan­čių prie vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių, ar­ba na­mie, prie te­le­vi­zo­rių.

– Bend­ruo­me­nės san­ty­kiai su se­ niū­ni­ja yra ge­ri. Bend­rau­ja­me ir dir­ba­me kar­tu. Ka­dan­gi vi­sai ne­ tu­r i­m e pa­t al­p ų su­s i­t i­k i­m ams, glau­džia­mės se­niū­ni­jos pa­tal­po­ se esan­čio­je ne­di­de­lė­je sa­ly­tė­je, ku­ ri įreng­ta iš di­des­nio ka­bi­ne­to. Ten įsi­kū­ru­si bib­lio­te­ka „Aki­ra­tis“. Jo­ je sa­vo su­si­ti­ki­mus ren­gia ir sen­jo­ rai, ir gy­ven­to­jai.

Ja­ni­na Ai­du­kie­nė:

Di­džio­ji gy­ven­to­jų da­lis ry­tais trau­kia į dar­bus ir su­grįž­ ta tik va­ka­re. To­dėl ir gy­ve­ni­mas te­ka įpras­ta va­ga. – Ko­kias ra­jo­no bė­das įvar­dy­ tu­mė­te? Ko ja­me trūks­ta gy­ ven­to­jams? – Ma­ny­čiau, kad gy­ven­to­jams la­ biau­siai trūks­ta įran­gos ak­ty­viai tre­ni­ruo­tis. Šiuo me­tu tu­ri­me ke­lis lau­ko tre­ni­ruok­lius Ug­ni­jos aikš­ tė­je. Ten net su­si­da­ro ei­lės no­ rin­čių pa­si­mankš­tin­ti, to­dėl šiuo me­t u ban­d o­m e įreng­t i aikš­te­l es ir pa­s ta­t y­t i tre­n i­r uok­l ius Lais­ vės pro­spek­te ir Ga­bi­jos gat­vė­ je esan­čiuo­se miš­ke­liuo­se. Džiu­ gu, kad iš šių su­tvar­ky­tų miš­ke­lių pa­v y­k o iš­g y­ven­d in­t i nar­k o­m a­

„„Am­žius: Pa­ši­lai­čiuo­se be­veik vi­si na­mai, iš­sky­rus ke­lis pri­va­čius, sta­ty­ti pa­ly­gin­ti ne­se­niai. 

nus ir gir­tuok­lius, to­dėl gy­ven­to­ jai ga­li atei­ti į juos pa­si­vaikš­čio­ ti ir pail­sė­ti. Pats mik­ro­ra­jo­nas yra gra­žus, daug ža­lu­mos, di­de­lė da­lis gy­ven­ to­jų rū­pi­na­si prie laip­ti­nių pa­ so­din­tais dar­že­liais, juos pri­žiū­ ri, puo��se­lė­ja. Kas­met už te­ri­to­ri­jos prie­žiū­rą ir tvar­ky­mą mies­te uži­

ma­me pri­zi­nes vie­tas. Se­niū­ni­ja rū­pi­na­si te­ri­to­ri­jo­je esan­čiais gė­ ly­nais, lai­ku šie­nau­ja­ma žo­lė, tvar­ ko­mi žel­di­niai. Pa­ši­lai­čiams la­bai trūks­ta vai­kų dar­že­lių, rei­kė­tų dar vie­nos mo­kyk­ los. Ma­tyt, kaip ir vi­sur, ge­rai bū­ tų su­re­mon­tuo­ti ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įran­gą, pa­sta­ty­ti nau­jų.

„„Net­var­ka: duo­bė­ti kie­mai – vie­nas la­biau­siai Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jus ner­vi­nan­čių da­ly­kų. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

– Ar yra ak­tua­lių eis­mo pro­ble­ mų? – Su­si­sie­ki­mas su mik­ro­ra­jo­nu ga­ na ge­ras. Per pa­sta­ruo­sius me­ tus la­bai suin­ten­sy­vė­jo trans­por­to srau­tai Lais­vės pro­spek­tu ir Jus­ti­ niš­kių gat­ve. La­bai rei­kė­tų pės­čių­jų til­to virš Lais­vės pro­spek­to ties Že­ my­nos mo­kyk­la į „Ma­xi­mos“ pu­ sę, nes daug vai­kų tu­ri pe­rei­ti la­bai jud­rią gat­vę. Ma­no ma­ny­mu, la­bai ne­ge­rai, kad pa­da­ry­tas ke­lias iš­va­ žiuo­ti į Uk­mer­gės plen­tą iš Ga­bi­jos gat­vės – ji už­kem­ša­ma va­ka­rais ir ypač penk­ta­die­niais. Ne­ži­nia, ko­dėl tas ke­lia iš­va­žiuo­ti ne­pa­da­ry­tas iš

– Ko­kie bend­ruo­me­nės san­ty­ kiai su se­niū­ni­ja?

Lais­vės pro­spek­to ties til­tu su Fa­ bi­jo­niš­kė­mis. Tai ge­ro­kai su­pap­ras­ tin­tų iš­va­žia­vi­mą į Uk­mer­gės plen­ tą ir su­ma­žin­tų trans­por­to spūs­tis ma­žo­je gat­vė­je. – Kiek ra­jo­no gy­ven­to­jai bend­ rau­ja tar­pu­sa­vy­je? Gal­būt bū­na ko­kių ren­gi­nių? – Mik­ro­ra­jo­ne, be abe­jo, yra ne­ ma­žai jau­ni­mo. Jiems įreng­ta ne­ ma­žai krep­ši­nio aikš­te­lių, vie­ta, skir­ta pa­si­va­ži­nė­ti rie­du­čiais. Klu­ bo jo­kio nė­ra, to­dėl jie ren­ka­si prie spor­to aikš­te­lių, au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lių, miš­ke­liuo­se. Kiek­vie­nais me­tais kar­tu su se­ niū­n i­ja or­ga­n i­z uo­ja­m e Ka­l ė­d ų šven­tes so­cia­liai rem­ti­niems vai­ kams, įtei­kia­me jiems do­va­nė­ lių. Dė­ko­ja­me mū­sų ra­jo­ne esan­ čioms or­ga­ni­za­ci­joms, įmo­nėms, ge­riems žmo­nėms, ku­rie mus pa­ re­mia ir su­tei­kia ga­li­my­bę su­reng­ti vai­kams to­kią šven­tę. Jau ta­po tra­ di­ci­ja kiek­vie­ną ru­de­nį su­reng­ti ru­


3

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 11, 2012

gyvenimas

Ko­dÄ&#x2014;l Pa­ťi­lai­Ä?iuo­se ge­ra?

ne cent­ru

R

TEO

PaĹĄilaiÄ?iuose â&#x20AC;&#x201C; spartus ĹĄviesolaidinis internetas Vidmantas Pakalnis Jau daugiau kaip 95 proc. PaĹĄilaiÄ?iĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojĹł turi galimybÄ&#x2122; naudotis ĹĄviesolaidiniu internetu. Ĺ viesolaidinÄ&#x2014;s technologijos pakeitÄ&#x2014; interneto sampratÄ&#x2026;: jos ne tik leidĹžia naudotis daug spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybÄ&#x2122; ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026;, naudotis virtualios vaizdo ÄŻraĹĄĹł nuomos paslaugomis, saugiai laikyti savo duomenis. Naujas greiÄ?io suvokimas



dens ĹĄven­tÄ&#x2122;, ÄŻ ku­riÄ&#x2026; pa­kvie­Ä?ia­me ir sa­vo kai­my­nus, ki­tĹł mik­ro­ra­ jo­nĹł ko­lek­ty­vus. Tu­ri­me su­si­bō­ ru­siÄ&#x2026; liau­diť­kos mu­zi­kos ka­pe­lÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝ir­gi­nÄ&#x2014;­liaiâ&#x20AC;&#x153;, ku­ri da­ly­vau­ja ren­ gia­mo­se ĹĄven­tÄ&#x2014;­se, taip pat at­sto­ vau­ja mik­ro­ra­jo­nui ir mies­to ren­ gi­niuo­se. Ak­ty­viai vei­kia sen­jo­rĹł klu­bas. Or­ga­ni­zuo­ja­mos rank­dar­biĹł pa­ ro­dos, ren­gia­mos ÄŻvai­riĹł rank­ dar­biĹł pa­mo­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014;s, ĹĄven­Ä?ia­mos ĹĄven­tÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; Kaip kei­tÄ&#x2014;­si ra­jo­nas per pa­sta­ruo­sius me­tus? â&#x20AC;&#x201C; Mik­ro­ra­jo­nas per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ge­ro­kai pa­si­kei­tÄ&#x2014;. Prie mō­sĹł pri­si­jun­gÄ&#x2014; Per­kĹŤn­kie­ mis, iĹĄau­go net ke­le­tas stam­biĹł pre­ky­bos cent­rĹł, pa­di­dÄ&#x2014;­jo trans­ por­to srau­tai. KaŞ­ka­da (prieĹĄ 20 me­tĹł) bu­vÄ&#x2122;s Vil­niaus pa­krať­tys ta­po vos ne Vil­niaus cent­ru. Ap­l eis­t Ĺł pa­s ta­t Ĺł kaip ir nÄ&#x2014;­ ra, nes vi­si na­mai nau­jai sta­ty­

KÄ&#x2122;s­tu­Ä?io Va­na­go (BFL) nuo­tr.

ti, iť­sky­rus ke­lis pri­va­Ä?ius na­ me­lius. â&#x20AC;&#x201C; Kiek me­tĹł jĹŤs jau gy­ve­na­te Pa­ťi­lai­Ä?iuo­se? Ko­dÄ&#x2014;l pa­si­rin­ ko­te ĹĄÄŻ ra­jo­nÄ&#x2026;? â&#x20AC;&#x201C; Pa­ťi­lai­Ä?iuo­se gy­ve­nu dau­giau kaip 20 me­tĹł. Mik­ro­ra­jo­no ne­si­ rin­kau, nes ga­vau bu­tÄ&#x2026; ei­lÄ&#x2014;s tvar­ ka, kaip ir dau­ge­lis to me­to gy­ ven­to­jĹł, bet esu pa­ten­kin­ta, nes ra­jo­nas man pa­tin­ka. Tie­sa, yra ĹĄio­kiĹł to­kiĹł bÄ&#x2014;­de­liĹł. Pa­vyz­dĹžiui, ak­tua­li pro­ble­ma â&#x20AC;&#x201C; ma­ťi­nĹł sta­ ty­mas prie na­mĹł. Tu­ri­me ke­le­tÄ&#x2026; ma­ťi­nĹł sto­vÄ&#x2014;­ji­mo aikť­te­liĹł ir po­ Ĺže­mi­niĹł ga­ra­Şų, ta­Ä?iau vi­sos gat­ vÄ&#x2014;s prie na­mĹł taip pat uŞ­sta­ty­tos. Ten­ka ma­ty­ti pa­sta­ty­tas ma­ťi­nas ir ant Ĺža­lios ve­jos, ir ĹĄa­li­gat­viĹł. Blo­giau­sia, kad ne­tu­ri­me pa­ tal­pĹł. Jei or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­ nius, ten­ka pra­ťy­tis ÄŻ mo­kyk­las ar vai­kĹł dar­Şe­lius. Dar no­riu pa­ sa­ky­ti apie kie­mĹł dan­gÄ&#x2026;: ji la­bai duo­bÄ&#x2014;­ta.

Optinio pluoĹĄto kabeliu uĹžtikrinamas interneto ryĹĄys yra greitas, stabilus ir patikimas, o labiausiai greitÄŻ ÄŻvertins tie vartotojai, kuriĹł turima kompiuterinÄ&#x2014; ÄŻranga gana nauja. TEO ĹĄviesolaidinio interneto ZEBRA sparta siekia iki 300 Mb/s. Tiesa, daugeliui visiĹĄkai pakanka ir 100 Mb/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto, kuris taip pat uĹžtikrina sklandĹł darbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; telekomunikacijĹł bendrovÄ&#x2014;s TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras BileviÄ?ius. Anot jo, dauguma interneto tiekÄ&#x2014;jĹł ĹĄviesolaidÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius. Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ&#x2014;s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ&#x2014;je www.internetas. zebra.lt ÄŻraĹĄÄ&#x2122; savo gyvenamosios vietos adresÄ&#x2026; arba paskambinÄ&#x2122; mokamu telefonu 1817. InternetinÄ&#x2014; saugykla

ÄŽvairius duomenis iki ĹĄiol ÄŻprasta laikyti kompiuteryje arba kitose laikmenose. DaĹžnas, sugedus kompiuteriui, yra praradÄ&#x2122;s svarbiĹł dokumentĹł, nuotraukĹł ar vaizdo ÄŻraĹĄĹł. TEO interneto ZEBRA klientams neseniai pasiĹŤlÄ&#x2014; iĹĄeitÄŻ, kuri padÄ&#x2014;s iĹĄvengti tokiĹł situacijĹł. Tai â&#x20AC;&#x201C; internete sukurta failĹł talpykla, kuri dar ir suteikia galimybÄ&#x2122; turimais duomenimis laisvai keistis. ÄŽ failĹł saugyklÄ&#x2026; galima kelti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ&#x2026; medĹžiagÄ&#x2026;, kitÄ&#x2026; svarbĹł turinÄŻ. Ji leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ&#x2014;l kompiuterio gedimo, vagystÄ&#x2014;s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik

ď ŽPatogu: 4/VYRcVĂ&#x2DC;VNb`aRVTVZbcVR`\YNVQV[V`V[aR_[RaN`YRVQ VN[NbQ\

aV`V_V`XV_aV[Ă&#x203A;ZV`aRYRcVgVW\`]N`YNbT\ZV`

A2<N_PUfc\[b\a_



ÄŻvedus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. SaugesnÄŻ variantÄ&#x2026;, nei ĹĄi ZEBRA interneto paslauga, ÄŻsivaizduoti sunkuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiama jÄ&#x2026; uĹžsisakius savitarnos svetainÄ&#x2014;je www.manoteo.lt. Daugiau nei televizija

Ĺ viesolaidinis ryĹĄys teikia daugiau galimybiĹł, ne tik interneto ryĹĄÄŻ. Jis leidĹžia ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti skaitmeninÄ&#x2122; interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026;, kuriÄ&#x2026; turint galima ÄŻraĹĄyti norimas laidas ir ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti jas patogiu laiku. â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, interneto tinklais teikiama paslauga â&#x20AC;&#x17E;Interaktyvioji GALAâ&#x20AC;&#x153; leidĹžia ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti iki 80 kanalĹł, ÄŻsiraĹĄyti daugelio jĹł laidas, o per 8 dienas ÄŻraĹĄus galima ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti kada tik panorÄ&#x2014;jusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; G.BileviÄ?ius. Televizoriaus ekrane galima perĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;YouTubeâ&#x20AC;&#x153; vaizdo ÄŻraĹĄus, nuotraukas tinklalapiuose â&#x20AC;&#x17E;Flickrâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Picasaâ&#x20AC;&#x153;, pasitikrinti naujienas socialiniame tinkle â&#x20AC;&#x17E;Facebookâ&#x20AC;&#x153;, skaityti naujienĹł portalus, horoskopus, suĹžinoti orĹł prognozes ar TV kanalĹł programÄ&#x2026;. Ĺ ios televizijos â&#x20AC;&#x17E;Videonuomojeâ&#x20AC;&#x153; galima paĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti daugiau nei 1700 ÄŻvairaus Ĺžanro ďŹ lmĹł, serialĹł, laidĹł, koncertĹł ÄŻraĹĄĹł. Organizuojant karaokÄ&#x2014;s vakarus, galima naudotis 350 dainĹł anglĹł ir lietuviĹł kalbomis. â&#x20AC;&#x17E;Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos â&#x20AC;&#x17E;Interakty-

vioji GALAâ&#x20AC;&#x153; paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir pademonstruos bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; G.BileviÄ?ius. SpecialistĹł teigimu, skaitmeninÄ&#x2014; televizija netrukus Lietuvoje dar labiau iĹĄpopuliarÄ&#x2014;s, nes transliavimo analoginiu antĹžeminiu signalu siĹłstuvai bus iĹĄjungti spalio 29 d. Dabar palankus metas tapti skaitmeninÄ&#x2014;s interaktyviosios televizijos ĹžiĹŤrovu, nes ĹĄiuo metu klientams siĹŤlomos geros sÄ&#x2026;lygos. Rinkiniai â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; sutaupyti

TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026; GALA su ZEBRA internetu paslaugĹł rinkinyje â&#x20AC;&#x17E;Namai 1â&#x20AC;&#x153;. Tie, kurie pasirinks tokiÄ&#x2026; galimybÄ&#x2122;, ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ&#x2014;s lengviau administruoti paslaugĹł mokesÄ?ius. Norintiems dar daugiau galimybiĹł yra siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai â&#x20AC;&#x17E;Namai 2â&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Namai 3â&#x20AC;&#x153;, su kuriais papildomai gaunamos tokios paslaugos kaip televizija antram televizoriui, failĹł saugykla internete, papildomi TV kanalĹł rinkiniai ir kt. Daugiau informacijos apie minÄ&#x2014;tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti prekybos centre â&#x20AC;&#x17E;Akropolisâ&#x20AC;&#x153; (Ozo g. 25) arba UkmergÄ&#x2014;s g. 223 esanÄ?iuose TEO klientĹł aptarnavimo skyriuose, taip pat mokamu telefonu 1817 bei interneto svetainÄ&#x2014;je www.teo.lt.


4

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

istorija diena.lt/naujienos/miestas

Šios vie­tos nė­ra mies­to že­mė­la­py­ je, bet jos gro­žiu ir dar­na ste­bi­si net už­sie­nie­čiai. Bu­vu­ sio la­kū­no Ze­fe­ro Šeš­to­ko Pa­ši­lai­čiuo­ se įkur­tas par­kas vir­to tik­ra at­gai­va be­to­ni­nių džiung­lių gy­ven­to­jams.

„„Pa­vyz­dys: nors Ga­bi­jos gat­vė­je esan­tis miš­ke­lis neįt­rauk­tas į jo­kį re­g

Be­to­ni­nė­se džiung­lė And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pra­dė­jo nuo kle­vo

Prieš dau­giau nei 20 me­tų įkur­ta­ me Pa­ši­lai­čių ra­jo­ne ap­si­gy­ve­nęs Z.Šeš­to­kas ne­ta­po ei­li­niu dau­ gia­bu­čio gy­ven­to­ju. Iš to­li­mos Su­val­ki­jos į Vil­nių at­ke­lia­vęs vy­ riš­kis ne­si­ruo­šė gy­ven­ti be­to­ni­ nių dė­žu­čių ap­sup­ty­je ir tuoj pat ėmė­si dar­bo. Šian­dien jis ga­li su pa­si­di­džia­vi­mu va­din­tis ir so­di­ nin­ku, ir gė­li­nin­ku, ir kraš­to­vaiz­ džio kū­rė­ju, ir dar dau­giau... „Šian­dien kai­my­nė su­tin­ka ma­ ne su šluo­ta ran­ko­se. O, sa­ko, jūs dar ir šluo­ja­te. O kaip­gi ki­taip? Ne­ga­liu leis­ti, kad bū­tų ne­tvar­ ka. Ta­ke­lius pa­da­riau, tai no­ri­ si, kad šva­ru bū­tų“, – eks­kur­si­ją po Pa­ši­lai­čių miš­ke­lį pra­dė­jo pa­ šne­ko­vas. Šian­dien Z.Šeštoko puoselėja­ mame miš­ke ža­liuo­ja per 340 me­ džių: ber­žų, ąžuo­lų, uo­sių, pu­šų, eg­lių. Yra ir mau­me­dis. Jų prie­ žiū­rai vy­ras kas­dien ski­ria ma­ žiau­siai po­rą va­lan­dų. „So­din­ti me­džius pra­dė­jau prie sa­vo na­mo – Ga­bi­jos g. 7. Pir­ma­ sis me­dis bu­vo, ko ge­ro, kle­vas. Aš jį dar 1989 m. pa­so­di­nau. No­ rė­jau pa­žiū­rė­ti, ko­kia bus reak­ ci­ja, ar nie­kas ne­pa­si­pik­tins. Kai su­pra­tau, kad šiuo sa­vo poel­giu nie­kam ža­los ne­da­rau, ėmiau po tru­pu­tį plės­tis ir ga­liau­siai išė­ jo tai, ką ma­to­te“, – pla­čiu ran­ kos mos­tu sa­vo val­das pa­ro­dė pa­ šne­ko­vas. Me­džiai tu­ri is­to­ri­ją

Kiek­vie­nas me­dis po­no Ze­fe­ro gi­ rio­je tu­ri sa­vo is­to­ri­ją. Štai šiau­

ri­nis ąžuo­las do­va­no­tas bro­lio ir at­si­ga­ben­tas iš Ma­ri­jam­po­lės ra­ jo­no. O štai uo­sis, taip pat iš Šeš­ to­kų gim­ti­nės. Ne­to­li Ga­bi­jos g. 7 kie­me – 2005 m. pa­so­din­tas mau­me­dis. „Aš me­džius mėgs­tu, nes užau­ gau tarp me­džių. Štai ši­tas šiau­ri­ nis ąžuo­las, įsi­vaiz­duo­ki­te, užau­go iš gi­lės. Aš jį čia at­si­ve­žiau iš bro­ lio na­mų prieš ket­ve­rius me­tus. Ir pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie la­pai, – vi­sai ki­ to­kie nei to įpras­to ąžuo­lo. Mau­ me­dis taip pat koks di­de­lis. Jis, ži­no­kit, la­bai grei­tai au­ga. Kai pa­ so­di­nau, bu­vo 1,7 m, o da­bar štai koks. Ma­žiau­siai 80 cm kas­met paau­ga“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Ko­dėl so­di­nau me­ džius? Jums rei­kė­ jo ta­da atei­ti ir pa­ ma­ty­ti vis­ką sa­vo aki­mis – ne­so­din­ ti me­džių bu­vo neį­ ma­no­ma. Iš­vyk­da­mas iš gim­tų­jų na­mų Su­val­ki­jo­je Z.Šeš­to­kas pa­li­ko ir ne­ma­žai me­džių, ta­čiau nau­jie­ ji so­dy­bos šei­mi­nin­kai la­puo­čių paunks­mė­je gy­ven­ti ne­pa­no­ro. „Bu­vo ten ir XIX a. to­po­lių. Di­ džiu­liai to­kie. Bet va­žia­vau ka­dai­ se pro ša­lį, žiū­riu – nė vie­no jų ten ne­bė­ra. Vis­kas mal­kom nuė­jo. Ką gi, toks žmo­nių pa­si­rin­ki­mas. Bet aš esu ne­ma­žai ten me­džių pa­so­ di­nęs. Iš vi­so ma­no me­džių kar­ tu su so­din­tais Pa­ši­lai­čiuo­se bū­tų

ko­kie 500, o gal net ir dau­giau“, – skai­čia­vo Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jas. Pa­mink­las su­nai­kin­tai gam­tai

Dau­giau­sia Z.Šeš­to­ko miš­ke – ber­ žų. Jų su­skai­čia­vo 170. Kiek­vie­nu šių ža­lia­la­pių iš­sau­go­ta da­le­lė ka­ dai­se gy­vos, o šian­dien po as­fal­tu pa­lai­do­tos sos­ti­nės gam­tos. „Štai ši­tuos ber­že­lius ne­šiau iš lo­mos, ji bu­vo to­je vie­to­je, kur da­ bar pre­ky­bos cent­ras BIG. Sun­ku bū­da­vo, at­si­me­nu. Iš­si­ka­si, pai­ mi ke­tu­ris ir ne­ši. Iš pra­džių 200 met­rų pa­neš­da­vau ir il­sė­da­vau­si. Pas­kui jau per­trau­kė­les da­ry­da­vau kas šim­tą met­rų. O kar­tą net po­li­ ci­ja bu­vo pri­si­sta­čiu­si, klau­sia, ką aš čia ka­su, juk čia mies­tas – ne­ ga­li­ma. O aš jiems sa­kau – pa­ma­ ty­sit, praeis ke­leri me­tai ir ne­bus čia tos gam­tos“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas. Z.Šeš­to­ko pra­na­šys­tė iš­si­pil­dė. Ne­bė­ra sa­vo ber­že­liais gar­sė­ju­sios lo­mos, o iš­gel­bė­ti au­ga­lai džiau­ gia­si ra­dę prie­globs­tį Ga­bi­jos gat­ vė­je. Ber­žy­ne pri­si­glau­dė ir ato­ kes­nių Vil­niaus ra­jo­nų au­ga­lai. „Ši­tas ber­žas iš Bui­vy­diš­kių. Yra iš Pi­lai­tės, dar iš ki­tur. O štai gu­do­be­les pa­ts pir­kau“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vas. Pa­si­ti­ko su iš­raus­to­mis duo­bė­mis

„Ko­dėl pra­dė­jau so­din­ti me­džius? At­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas. Jums rei­kė­jo ta­da atei­ti ir vis­ką pa­ma­ ty­ti sa­vo aki­mis – ne­so­din­ti me­ džių bu­vo neį­ma­no­ma“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą vy­riš­kis. Pa­sak Z.Šeš­to­ko, ką tik pa­sta­ty­ tų dau­gia­bu­čių ap­lin­ka ne­vi­lio­jo. Nors ne­to­li bu­vo įkur­tas ofi­cia­lus par­kas, vie­ta daug­maž 250 met­rų


5

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

istorija

„„Draus­ti­nis: šia­me skly­pe au­gan­čių me­džių Z.Šeš­to­kas spe­cia­liai ne­

tvar­ko, lei­džia jiems aug­ti na­tū­ra­liai.

­gist­rą, tvar­kos ja­me ga­lė­tų pa­vy­dė­ti vi­sų ki­tų Lie­tu­vos par­kų val­dy­to­jai. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ė­se – gam­tos lo­pi­nė­lis Klau­sia, ką čia aš ka­su, juk čia mies­tas – ne­ga­ li­ma. O aš jiems sa­kau – pa­ma­ ty­sit, praeis ke­ le­ri me­tai ir ne­bus čia tos gam­tos.

iki jo la­biau pa­nė­šė­jo į ka­ro iš­raus­tą lau­ką, o ne tvar­kin­gą ap­lin­ką. „Čia bu­vo duo­bės. Iš­raus­ta vis­kas, iš­vers­ta. Teo­riš­kai pie­va, bet pra­ktiš­kai ko­jas ga­lė­jai čia su­si­lau­žy­ti. Bū­ta kal­bų, kad atei­ty­je į tas duo­bes so­dins me­džius ir bus par­kas. Ka­ dan­gi nie­kas nie­ko ne­da­rė, ėmiau­si dar­bo aš – ne­šiau ir so­di­nau čia me­ džius“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Su val­džia Z.Šeš­to­kas šiek tiek konf­lik­tuo­ja ir da­bar. Pir­miau­sia dėl to, kad vi­sas jo par­kas neeg­zis­ tuo­ja nė vie­na­me sos­ti­nės že­mė­la­ py­je. „Štai čia, prie pat ma­no ber­ žų alė­jos, sto­vi nuo­ro­da su ženk­lu – iki par­ko 250 m, o kas čia? Aš jū­ sų klau­siu – ši­tie me­džiai, tai čia ne par­kas? Juk čia dar gra­žiau nei par­ ke“, – kal­bė­jo Z.Šeš­to­kas.

Ki­lo konf­lik­tas su val­džia

Sau­go nuo gir­tuok­lių

Anot Z.Šeš­to­ko, dėl gam­tos ir kū­ ry­bos erd­vės po­rei­kio anuo­met net ki­lo konf­lik­tas su mies­to val­džia ir te­ko pa­keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą. „Iš pra­džių ga­vau bu­tą Tai­kos gat­vė­je. Ir, ži­no­te, nie­ko aš ten ne­ bū­čiau pa­da­ręs. Ten juk na­mas prie na­mo ir ke­lias vi­sai ša­lia. Jo­kios erd­vės. Ka­dan­gi man ir bu­to pla­ nas ne­la­bai ti­ko, ėmiau rei­ka­lau­ti ki­tos vie­tos ir tuo­met ga­vau bu­tą ši­čia – Ga­bi­jos gat­vė­je“, – at­vi­ra­ vo gy­ven­to­jas.

Kuo di­des­nė par­ke tvar­ka, tuo la­ biau to­kia vie­ta trau­kia van­da­lus. Tai dės­nis, ku­rį ži­no ne tik sos­ti­nės vie­šo­sios tvar­kos ser­gė­to­jai, bet ir Z.Šeš­to­kas. To­dėl idea­liai su­tvar­ ky­ta­me par­ke ima ras­tis ir dirb­ti­nės ne­tvar­kos ženk­lų – tarp ei­lių pa­dė­ tas sau­suo­lis, su­kas­ta že­mė. „Kai vie­ta gra­ži, iš­kart par­si­ran­ da mėgs­tan­čių iš­ger­ti. Ką gi, ten­ka su jais ko­vo­ti. Štai pri­mė­čiau ša­kų, o čia že­mę su­ka­siau, kad ne­sė­dė­ tų. Iš­kart jų su­ma­žė­ja“, – tei­gė pa­

šne­ko­vas. Iš tie­sų, par­ke­ly­je be­veik ne­ma­ty­ti gir­tuok­lių or­gi­jų ženk­lų. Per dau­giau nei pus­va­lan­dį žur­na­ lis­tams pa­vy­ko pa­ste­bė­ti tik vie­ną „do­va­nė­lę“ – tuš­čią alaus bu­te­lį. „Aš juos ir su­draus­mi­nu, kai ei­ nu. Sa­kau, jūs blo­giau už gy­vu­lius, nes gy­vu­liai taip ne­siel­gia. Pa­da­rai kaip žmo­gui, o jis bū­ti­nai tu­ri su­ terš­ti vis­ką“, – pik­ti­no­si vy­ras. Su­lau­kė kai­my­nės pa­gal­bos

Z.Šeš­to­kas – kiek neįp­ras­tas so­di­ nin­kas ir gi­das, nes mėgs­ta ne tik pa­sa­ko­ti, bet ir klaus­ti. Ši­taip vy­ riš­kis su­ži­no dau­giau apie sa­vo pa­ šne­ko­vus ir pa­pil­do jų ži­nių ba­ga­žą. Pa­ši­lai­tiš­kis nu­spren­dė už­pil­dy­ti ir ap­si­lan­kiu­sių žur­na­lis­tų pa­ži­ni­mo spra­gas. „Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kia čia gė­lė. Kaip? Na­gi, sa­ky­ki­te“, – klau­si­nė­ jo pa­šne­ko­vas. „O gal fo­tog­ra­fė no­rė­tų ne tik fo­ tog­ra­fuo­ti, bet ir pa­ti įsiam­žin­ti po ši­tais ber­žais? Priei­ki­te“, – mer­gi­ nai ga­lan­tiš­kai ran­ką tie­sė pa­ly­do­ vas. No­ro da­ly­tis ži­nio­mis ska­ti­na­ mas Z.Šeš­to­kas ži­niask­lai­dos at­ sto­vus net pa­si­kvie­tė į sa­vo bu­tą ir pro jo lan­gą pa­ro­dė dar vie­ną nuo­sta­bų gė­ly­ną. „Bet čia ne ma­no. Nors ir aš gė­ les mėgs­tu, bet taip ge­rai kaip Ele­ na Šiaud­vy­tie­nė pa­si­rū­pin­ti ne­ ga­liu. Ma­no rū­pes­tis – me­džiai, o jos – gė­lės. Iš tik­rų­jų vi­są šį dar­ bą ka­dai­se pra­dė­jo jos am­ži­ną atil­sį ma­ma, o mes tik dar­bų tę­sė­jai. Yra čia ir Chruš­čio­vo au­ga­las. Štai ten, apa­čio­je, – pa­si­len­kit, pa­žiū­rė­kit. Ma­tot – ku­ku­rū­zas“, – už­fik­suo­ ti uni­ka­lų au­ga­lą fo­tog­ra­fę ra­gi­no pa­šne­ko­vas.

„„Bend­ra­dar­bia­vi­mas: ap­lin­ką sa­va­no­riš­kai Pa­ši­lai­čiuo­se tvar­ko ne­ma­žai

žmo­nių. Pa­vyz­džiui, Z.Šeš­to­ko kai­my­nė Ele­na puo­se­lė­ja gė­lių darželį.


6

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

žmonės diena.lt/naujienos/miestas

Baž­ny­čia Pa­ši­lai­či Be­veik prieš pen­ke­rius me­tus bu­vo su­reng­tas Pa­ši­lai­čių pa­ra­ pi­nės baž­ny­čios kon­kur­sas. Nu­ga­lė­to­jas iš­rink­tas, bet baž­ny­čia taip ir ne­pra­dė­ta sta­ty­ti. Pa­si­ro­do, iš­rink­tas gra­žiau­sias pro­ jek­tas, ta­čiau ne toks, pa­gal ku­rį bū­tų sta­to­mi Die­vo na­mai. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

ti­na­ma ieš­ko­ti tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je, o sta­ty­bas pra­dė­ti, kai jų at­si­ras.

Rin­ko nu­ga­lė­to­jus

BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

69

LT

2007-ųjų pa­bai­go­je bu­vo su­reng­ tas Pa­ši­lai­čių pa­ra­pi­nės baž­ny­čios Vil­niu­je pro­jek­to kon­kur­sas. Ta­ da bu­vo skel­bia­ma, kad kon­kur­ sas su­lau­kė iš­skir­ti­nio ar­chi­tek­tų dė­me­sio, – jam bu­vo pa­teik­ta net dvi­de­šimt pro­jek­tų. Kon­kur­sas įvy­ko, bu­vo iš­rink­ tas ir nu­ga­lė­to­jas. Juo ta­po bend­ ro­vės „4plius“ ar­chi­tek­tų Do­nal­do Trai­naus­ko, Da­riaus Ba­liu­ke­vi­ čiaus, Ak­vi­lės Ke­pe­ny­tės ir As­tos Kai­ry­tės pro­jek­tas „At­ver­tos du­ rys“. Tuo­met ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, va­do­vau­ja­ma Vil­niaus ar­ki­vys­ku­ pi­jos Eko­no­mo tar­ny­bos ku­ni­go Me­dar­do Če­po­nio, pir­mos vie­tos nu­ga­lė­to­jams sky­rė 7,5 tūkst. li­tų. Tai­gi lyg ir vis­kas nu­spręs­ta, ta­ čiau me­tai bė­ga, o baž­ny­čios pa­ ma­tų – nė kva­po. At­ro­do, kol kas ir ne­bus. Tik pa­grin­di­nė prie­žas­ tis ne tai, kad rei­kia po­ros de­šim­ čių mi­li­jo­nų. Kaip prieš ke­le­rius me­tus tei­gė da­bar jau am­ži­na­til­ sį Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos eko­no­ mas vys­ku­pas Juo­zas Tu­nai­tis, vi­ so Pa­ši­lai­čių pa­ra­pi­nės baž­ny­čios komp­lek­so sta­ty­ba ga­li at­siei­ti apie 20 mln. li­tų. Pi­ni­gų bu­vo ke­

Da­rius Kru­ko­nis:

Ne­ži­nau, ar vėl bus skel­bia­mas kon­kur­ sas, ar tie­siog ras ki­ tą ar­chi­tek­tą, ar ras ko­kią baž­ny­čią, ku­ rią pa­pra­šys pa­ko­ pi­juo­ti.

Te­beieš­ko ge­res­nio va­rian­to

Ta­čiau da­bar paaiš­kė­jo ki­tas da­ly­ kas. Pa­si­ro­do, kon­kur­se bu­vo iš­ rink­tas, Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos ad­vo­ka­to Da­riaus Kru­ko­ nio tei­gi­mu, gra­žiau­sias pro­jek­ tas, bet tai ne­reiš­kia, kad tin­ka­ miau­sias. „Si­tua­ci­ja la­bai pa­pras­ta. Bu­vo at­rink­tas gra­žiau­sias pro­jek­tas, bet bu­vo nu­spręs­ta, net ir skel­ biant lai­mė­to­ją, kad pro­jek­tas nė­ ra toks tin­ka­mas, pa­gal ku­rį bū­tų sta­to­ma baž­ny­čia, – sa­kė ad­vo­ka­ tas. – Iš tik­rų­jų dar te­beieš­ko­ma,

kaip pra­dė­ti šį pro­jek­tą ir kaip tu­ rė­tų at­ro­dy­ti ta baž­ny­čia.“ Paš­ne­ko­vas tei­gė ne­ga­lin­tis at­ sa­ky­ti, kas bus da­ro­ma to­liau: skel­bia­mas dar vie­nas kon­kur­sas, ieš­ko­ma ki­tų ar­chi­tek­tų ir pan. Ta­čiau už­si­mi­nė, kad gal­būt Pa­ ši­lai­čiuo­se ka­da nors iš­dygs baž­ ny­čia, pa­na­ši į ko­kią nors, esan­ čią ki­to­je ša­ly­je. „Ne­ži­nau, ar bus vėl skel­bia­ mas kon­kur­sas, ar tie­siog ras ki­ tą ar­chi­tek­tą, ar ras ko­kią baž­ny­ čią, ku­rią pa­pra­šys pa­ko­pi­juo­ti nuo Len­ki­jos, Ame­ri­kos ar ki­tos ša­lies. Da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti. Tik ži­nau, jog yra toks vys­ku­pų su­ta­ ri­mas, kad pir­miau­sia tu­ri at­si­ras­ ti pa­ra­pi­jos na­mai, o pa­skui baž­ ny­čia“, – kal­bė­jo D.Kru­ko­nis. Ka­da tu­rė­tų at­si­ras­ti bent jau pa­ra­pi­jos na­mai, ad­vo­ka­tas tei­gė taip pat ne­ži­nan­tis. Ste­bi­na dva­si­nin­kų po­zi­ci­ja

Ži­nia, kad iki šiol ieš­ko­ma tin­ ka­m iau­s io Pa­š i­l ai­č ių pa­ra­p i­ nei baž­ny­čiai va­rian­to, nu­ste­bi­ no lai­mė­ju­sio pro­jek­to ar­chi­tek­tą D.Trai­naus­ką. Vy­ro pa­sa­ko­ji­mu, bu­vo nu­spręs­ta, kad rei­kės šį tą pa­ko­re­guo­ti, ta­čiau nie­kas ne­ sa­kė, jog tai yra ne­tin­ka­mas va­ rian­tas.

Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt

www.vilniausdiena.lt

„„Geriausi: 2007 m. surengtą Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje projekto konkursą laimėjo bendrovės „4

mė bendrovės AGA architektai (2), trečia vieta atiteko bendrovei „Numas“ (3). 


7

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

žmonės

iuo­se bus. Bet dar ne­grei­tai

„„Vieta: pagal pirminį planą Pašilaičių bažnyčios kompleksas turėjo iškilti šiame 2 ha sklype tarp Medeinos ir Žemynos gatvių. 

„Ta­da mums sa­kė, kad rei­kės tru­pu­tį šį tą pa­to­bu­lin­ti ir vis­kas bus ge­rai. Vi­sa­da taip yra: kon­kur­ są lai­mi idė­ja, o pa­skui dar rei­kia prie pro­jek­to dirb­ti. O to, kad bus ieš­ko­ma ko nors ki­ta, iš jų aš ne­gir­ dė­jau“, – sa­kė ar­chi­tek­tas. D.Trai­naus­kas ste­bė­jo­si ir tuo, kad bend­ra­dar­biau­ja­ma ne su ko­kia nors įmo­ne, o su baž­ny­čia, ir to­kių neaiš­ku­mų čia lyg ir netu­rė­tų ­bū­ti. „Svar­biau­sia, lai­mė­jus kon­kur­ są mus kvie­tė į vi­so­kias pa­ro­das,

ga­vo­me ap­do­va­no­ji­mą, Pa­ši­lai­čių baž­ny­čia bu­vo iš­rink­ta kaip ge­riau­ sias pro­jek­tas. At­ro­dy­tų, pro­fe­sio­ na­lai ir vi­suo­me­nė jau nu­spren­dė, kad tai dė­me­sio ver­tas dar­bas, o da­bar ten sė­di spe­cia­lis­tai, ku­rie spren­džia, kas yra ge­rai, o kas blo­ gai, – kal­bė­jo ar­chi­tek­tas. – Su­tin­ ku, kad gal dėl baž­ny­ti­nės funk­ci­ jos mes ko­kių klai­dų pa­da­rė­me, kur rei­kia sė­dė­ti ir dirb­ti, bet dėl es­te­ ti­kos – jau kam kam, bet ne jiems spręs­ti. Tru­pu­tį pik­ta, kad vis­kas

taip vyks­ta. O kai dar to­kie da­ly­ kai ne iš šiaip ko­kios nors UAB, o iš baž­ny­čios.“ Kur­da­mi baž­ny­čios pro­jek­tą ar­ chi­tek­tai sten­gė­si iš­nau­do­ti rel­ je­fą, pri­si­tai­ky­ti prie dau­gia­bu­ čių ap­lin­kos. Jų nuo­mo­ne, nau­jie­ji mies­to ra­jo­nai, ku­rių dau­gu­ma iš­ ki­lo so­viet­me­čiu, – mies­tas be tra­ di­ci­jų ir kul­tū­ri­nių ženk­lų, be sak­ ra­lių­jų erd­vių. Tad nau­ja baž­ny­čia to­kia­me ra­jo­ne kaip Pa­ši­lai­čiai at­ gai­vin­tų nau­ją­jį mies­tą. Rei­kia mal­dos na­mų

3 2

1

4plius“ architektų projektas (1, viršuje – bažnyčios vidus). Antrą vietą užė-



„4plius“ ir Lietuvos architektų sąjungos vizualizacijos

Bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad Pa­ši­lai­čių baž­ny­čios komp­lek­sas iš­kils 2 ha skly­pe tarp Me­dei­nos, Že­my­nos ir nu­ma­to­mos Šiau­ri­nės gat­vių. Baž­ ny­čios komp­lek­są tu­rė­jo su­da­ry­ti lai­do­ji­mo na­mai, pa­ra­pi­jos na­mai ir so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ras. Pa­gei­da­vi­mą tu­rė­ti baž­ny­čią ar­ čiau na­mų bu­vo pa­reiš­ku­si smar­ kiai au­gan­ti Pa­ši­lai­čių ir ap­lin­ki­nių gy­ven­vie­čių bend­ruo­me­nė. Ad­vo­ ka­to D.Kru­ko­nio tei­gi­mu, baž­ny­čia Pa­ši­lai­čiuo­se rei­ka­lin­ga nuo se­no: di­de­lis ra­jo­nas, žmo­nės tu­ri va­ži­ nė­ti į ki­tas baž­ny­čias. Kad jos iš tie­sų rei­kia, sa­kė ir kal­ bin­ti Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jai. „Va­ žiuo­ja­me į Pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio baž­ny­čią. Pės­čio­mis ne­nuei­si, nė­ra jau taip ar­ti se­nam žmo­gui. O da­bar dar vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­tai pa­brangs. Bū­tų ge­rai,

kad pla­nuo­ta baž­ny­čia kuo grei­čiau čia at­si­ras­tų“, – sa­kė pen­si­nio am­ žiaus vil­nie­tis Ro­mas. Kiek ki­to­kį po­žiū­rį šiuo klau­si­mu iš­reiš­kė Pa­ ši­lai­čių se­niū­nė Ma­ri­ja Jė­čiu­vie­ nė. Pa­sak jos, žmo­nės, ku­rie no­ri, nu­va­žiuo­ja į ne­to­li esan­čią Pa­lai­ min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio baž­ ny­čią. „Tie, ku­rie ti­ki, ran­da, kur pa­si­mels­ti, o ne­ti­kin­tiems ir kie­ me pa­sta­tyk baž­ny­čią, jie į ją neis. Kar­tą bu­vo atė­ję žmo­nės, sa­kiau jiems, kad dėl to kreip­tų­si į ku­ri­ją, ro­dy­tų ini­cia­ty­vą, nes ją tu­ri ro­dy­ti ir žmo­nės. Bet dau­giau nie­ko apie tai ir ne­gir­dė­jau. Kaip bend­rau­ti su Die­vu, kiek­vie­no as­me­ni­nis rei­ka­ las“, – trum­pai kal­bė­jo se­niū­nė.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

20

mln. litų

buvo vertinamos Pašilaičių parapinės bažnyčios komplekso statybos.

„„Įvairovė: minėtame projekte iš viso dalyvavo 20 projektų. Kai kuriems

jų netrūko ir pompastikos elementų.


8

šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012

Bendruomenė diena.lt/naujienos/miestas

Ak­ty­vioms bend­ruo­me­nėms – „Vil­niaus die­nos“ kon­kur­sas

„„Gi­mi­nys­tė: Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jai ga­li di­džiuo­tis, nes jie tu­ri tai, kas šį ra­jo­ną sie­ja su Wolf­gan­go Ama­deus

Mo­zar­to mies­tu Zalc­bur­gu. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

At­sik­vėp­ti – į Zalc­bur­go alė­ją Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jai – ne ko­kie sa­vo kiau­te už­si­da­rę pro­vin­cia­ lai. Juk ypa­tin­gas ry­šys juos sie­ja net su Aust­ri­jos Zalc­bur­go mies­tu. To įro­dy­mas – Pa­ši­lai­čiuo­se esan­ti Zalc­bur­go alė­ja.

Pa­ši­lai­čiuo­se įkur­tą Aust­ri­jos fe­ de­ra­ci­nės že­mės var­du pa­va­din­tą alė­ją 2010-ųjų pa­bai­go­je ati­da­rė Aust­ri­jos am­ba­sa­do­rius Hel­mu­tas Kol­le­ris, Zalc­bur­go že­mės land­

ta­go (vie­tos par­la­men­to) de­le­ga­ ci­jos pir­mi­nin­kė Gud­ru­na Mos­ ler-Törnström, tuo­me­tis Vil­niaus me­ras Vi­lius Na­vic­kas ir Sei­mo na­ rys Pet­ras Aušt­re­vi­čius. Sos­ti­nės me­ras Zalc­bur­go alė­jos ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je džiau­gė­si il­ga­me­te mies­tų drau­gys­te ir tei­gė ti­kįs jos atei­ti­mi bei tęs­ti­nu­mu. Land­ta­go de­le­ga­ci­jos pir­mi­nin­kė G.Mos­ler-Törnström juo­ka­vo, kad ša­lia alė­jos įsi­kū­ru­si Aust­ri­jos įmo­

Šau­niau­si su­ma­ny­mai kar­tais lie­ka ne­pas­te­bė­ti. Kad taip ne­nu­ tik­tų, dien­raš­tis „Vil­niaus die­na“ kvie­čia sos­ti­nės bend­ruo­me­nes da­ly­vau­ti me­tų idė­jos kon­kur­se. Ge­riau­sių­jų lau­kia so­li­dus ap­do­ va­no­ji­mas – 1000 li­tų.

nės at­sto­vy­bė – ge­ras ženk­las, kad mies­tai sėk­min­gai plė­tos ne tik kul­ tū­ri­nius, bet ir eko­no­mi­nius ry­šius. Kad ir kaip bū­tų, da­bar Zalc­bur­ go alė­ja yra ta­pu­si mėgs­ta­ma Pa­ši­ lai­čių gy­ven­to­jų su­si­bū­ri­mo vie­ta, ku­rio­je ga­li­ma su kai­my­nais ap­ tar­ti die­nos ak­tua­li­jas, pa­si­da­ly­ ti džiaugs­mais ir rū­pes­čiais ar tie­ siog pri­sė­dus at­si­kvėp­ti po die­nos dar­bų. VD inf.

Net ir šiuo­lai­ki­nia­me tech­no­lo­ gi­jų am­žiu­je, kai nau­jie­nos ne­ var­žo­mai sklin­da in­ter­ne­te, ži­nia apie di­de­lę da­lį įdo­mių, ori­gi­na­ lių, nau­din­gų ar tie­siog fan­tas­ tiš­kų idė­jų lie­ka tik tarp jų au­to­ rių. Apie šau­nius bend­ruo­me­nė­se gi­mu­sius da­ly­kus vei­kiau­siai ži­no jų kai­my­nai. Ta­čiau li­kę mies­tie­ čiai net ne­nu­tuo­kia, kad kur nors Vil­niu­je gal­būt yra pa­čių gy­ven­ to­jų įreng­ta vai­kų žai­di­mo aikš­ te­lė, kul­tū­ros cent­ras, rie­du­čių, ried­len­čių ar dvi­ra­čių par­ke­lis, o ei­li­nis mie­ga­mo­jo ra­jo­no dau­gia­ bu­tis ne tik nau­do­ja, bet ir ga­mi­ na ši­lu­mą ar elekt­rą. Bū­tent to­dėl dien­raš­tis „Vil­ niaus die­na“ vi­sas sos­ti­nės vie­tos bend­ruo­me­nes kvie­čia jau da­bar kel­ti į vie­šu­mą tuos, ku­rie ne tik lau­kė iš­ties­to­mis ran­ko­mis, o sa­vo pa­stan­go­mis su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti pro­jek­tus, ini­cia­ty­vas, ku­rios lei­ džia gy­ven­ti ge­riau. Pre­ten­den­tus, ku­rių pro­jek­tai, idė­jos ar ini­cia­ty­ vos vyk­dy­tos nuo 2011-ųjų rug­sė­ jo iki 2012-ųjų rugp­jū­čio, siū­ly­ki­ te iki rugp­jū­čio 31-osios. Rug­sė­jo 1 d. dien­raš­ty­je „Vil­ niaus die­na“ bei nau­jie­nų po­rta­le die­na.lt bus pa­skelb­tas ga­lu­ti­nis bend­ruo­me­nių pro­jek­tų są­ra­šas ir už juos iki rug­sė­jo 14-osios ga­ lės bal­suo­ti vi­si skai­ty­to­jai. Jū­ sų pa­stan­gos ne­liks neį­ver­tin­tos – jau rug­sė­jo 14-ąją dau­giau­sia skai­ty­to­jų bal­sų su­lau­ku­sios me­ tų idė­jos au­to­riai bei įgy­ven­din­

to­jai bus ap­do­va­no­ti 1000 li­tų pi­ ni­gi­niu pri­zu. Rea­li­za­vo­te vie­tos gy­ven­to­jams nau­din­gą pro­jek­tą ar idė­ją, ta­ čiau ne­ži­no­te, ar ati­tin­ka­te kon­ kur­so rei­ka­la­vi­mus? Jei gy­ve­na­te Vil­niaus mies­te ir esa­te su­si­bū­ rę į gy­ven­to­jų gru­pę, esa­te jų at­ sto­vai, bend­ruo­me­ni­nės or­ga­ni­ za­ci­jos, re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės ir bend­ri­jos, ki­tos ne­vy­riau­sy­bi­ nės or­ga­ni­za­ci­jos, įre­gist­ruo­tos kaip ju­ri­di­nis as­muo, šis kon­kur­ sas – jums. Pag­rin­di­nio pri­zo lai­mė­to­jai gau­tus pi­ni­gus ga­lės skir­ti pa­žei­ džia­mų bend­ruo­me­nės na­rių ir gru­pių po­rei­kiams ten­kin­ti, vai­ kų ir jau­ni­mo užim­tu­mui, kul­tū­ ros bei švie­ti­mo ren­gi­niams, ga­ lės tvar­ky­ti bei gra­žin­ti ap­lin­ką, or­ga­ni­zuo­ti spor­to ir svei­ka­tin­ gu­mo ren­gi­nius, bend­ruo­me­ni­nę veik­lą ir ki­tas vie­tos bend­ruo­me­ nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ge­ri­nan­ čias ini­cia­ty­vas. Įsi­pa­rei­go­ji­mas vie­nin­te­lis – apie įvyk­dy­tą nau­ją pro­jek­tą lai­mė­ju­si bend­ruo­me­nė tu­rės in­for­muo­ti ak­ci­jos ren­gė­ją „Vil­niaus die­ną“ bei pri­zo stei­ gė­ją UAB „TEO LT“. VD inf.

KUR SIŪ­LY­TI? „Vil­niaus die­nos“ re­dak­ci­jo­je, Lab­da­rių g. 8,­ nau­jie­nų po­r ta­le­ www.die­na.lt, e. pa­štu­ d.kiauleikis@vilniausdiena.lt. IKI KA­DA? Iki rugp­jū­čio 31 d. KA­DA BAL­SUO­TI? Nuo rug­sė­jo­ 1 d. iki rug­sė­jo 14 d. KAIP BAL­SUO­TI? Siun­čiant­ pa­pras­tus bei e. laiš­kus­ „Vil­niaus die­nos“ re­dak­ci­jai,­ po­r ta­le die­na.lt. KA­DA PAAIŠ­KĖS LAI­MĖ­TO­JAI? Rug­sė­jo 14 d.

„„Paskatinimas: geriausią idėją įgyvendinusi bendruomenė laimėtą

prizą galės panaudoti tolesniam gerovės kūrimui. 

„Shutterstock“ nuotr.


13

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Ato­mi­nio bom­bar­da­vi­mo me­ti­nės

Af­ri­kos žu­di­kas – nu­tu­ki­mas Per il­gą lai­ką su­si­for­ma­vo vi­suo­ ti­nė nuo­mo­nė, kad Af­ri­ko­je ka­ra­ liau­ja ka­ras, ba­das ir li­gos. Ta­čiau da­bar juo­da­sis že­my­nas su­si­dū­rė su nau­ju prie­šu – nu­tu­ki­mu. Ge­nų teo­ri­ja ne­pa­sit­vir­ti­no

pa­slap­tis

mos iki šiol ne­pub­li­kuo­tos ak­to­rės nuo­trau­kos. 

si, kas tie­kė ak­to­rei tab­le­tes, ku­rių per­do­za­vu­si ji mi­rė, ir ko­dėl pro­ to­ko­luo­se nė­ra grei­to­sios me­di­ ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jų pa­ro­ dy­mų. Taip pat tiks­liai ne­ži­no­ma, ka­da mo­te­rį iš­ti­ko mir­tis. Do­ku­men­tai din­go

Pas­ku­ti­nius sep­ty­ne­rius gy­ve­ni­ mo me­tus M.Mon­roe ste­bė­jo ir se­kė FTB pa­rei­gū­nai. Gal­būt sek­ lių ata­skai­tos ir ki­ti FTB do­ku­men­ tai ga­lė­tų at­skleis­ti dar ne­ži­no­mų ak­to­rės mir­ties ap­lin­ky­bių, bet jie

AFP nuo­tr.

din­go. Nau­jie­nų agen­tū­ros „As­so­ cia­ted Press“ žur­na­lis­tai rem­da­ mie­si In­for­ma­ci­jos lais­vės įsta­ty­mu šie­met krei­pė­si į FTB su pra­šy­mu pa­vie­šin­ti duo­me­nis, su­rink­tus se­ kant M.Mon­roe nuo 1955 m. Ta­čiau FTB ir Na­cio­na­li­nis ar­chy­vas, kur pa­pras­tai sau­go­mi to­kie do­ku­men­ tai, at­sa­kė, kad jų ne­tu­ri. FTB tink­la­la­py­je yra tik ke­lios M.Mon­roe by­lų iš­trau­kos, bet do­ ku­men­tai dau­ge­ly­je vie­tų už­tu­ šuo­ti.

Me­di­ci­nos žur­na­las „The Lan­cet“ ra­šo, kad, gy­ven­to­jų skai­čiui per­ ko­pus mi­li­jar­dą, Af­ri­ka su­si­du­ria su iš­si­vys­čiu­siam pa­sau­liui bū­din­ go­mis pro­ble­mo­mis, ku­rias le­mia be­si­kei­čian­ti mi­ty­ba, ur­ba­ni­za­ci­ja ir pa­sy­ves­nis gy­ve­ni­mo bū­das. Dėl to, ko­dėl skur­džiau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se dau­gė­ja nu­tu­ku­sių žmo­nių, už­vi­rė karš­tos dis­ku­si­jos. Vie­ ni teo­re­ti­kai tai sie­ja su evo­liu­ci­ja. Esą Af­ri­kos, Azi­jos ir Po­li­ne­zi­jos gy­ven­to­jai daž­niau pa­vel­di ge­nus, ku­rie ska­ti­na rie­ba­lų kau­pi­mą. Va­di­na­mo­jo tau­py­mo ge­no teo­ ri­ja aiš­ki­na, kad nu­tu­ki­mas la­biau bū­din­gas tiems žmo­nėms, ku­ rie pe­rio­diš­kai tai tu­ri daug mais­ to, tai ba­dau­ja. Pa­vyz­džiui, kai sau­suo­ju me­tų lai­ku mais­to la­ bai trūks­ta, o atė­jus lie­taus se­ zo­nui pra­si­de­da tik­ros puo­tos. Ge­nai, ku­rie bu­vo at­sa­kin­gi už rie­ba­lų kau­pi­mą or­ga­niz­me, bu­ vo la­bai nau­din­gi, bet da­bar­ti­ niams mies­tų gy­ven­to­jams, ne­ be­jau­čian­tiems mais­to sty­giaus, jie pra­de­da kenk­ti. Ame­ri­ko­je, kur kas tre­čias suau­ gęs žmo­gus yra nu­tu­kęs, ši ne­ga­ lia daž­niau ka­muo­ja juo­dao­džius ir čia­bu­vius ame­ri­kie­čius nei išei­ vius iš Eu­ro­pos. Ne­pai­sant to, moks­li­nin­kams pri­trū­ko įro­dy­mų, kad nu­tu­ki­mą le­mia bū­tent ge­nai. Kaip teigė No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tas bio­lo­gas Sid­ney Bren­ne­ris, nu­tu­ki­mo ge­nas jau se­niai at­ras­tas – tai tas ge­nas, ku­ris ver­čia žmo­ gų iš­si­žio­ti.

Kal­ta ur­ba­ni­za­ci­ja?

Moks­li­nin­kai įta­ria, kad tik­ra­ sis nu­tu­ki­mo kal­ti­nin­kas – ur­ba­ ni­za­ci­ja ir mies­tie­tiš­kas gy­ve­ni­ mo bū­das. Af­ri­kos mies­tai au­ga spar­čiau­siai pa­sau­ly­je. Ir kal­tin­ti ga­li­ma ne tik „McDo­nald’s“ plėt­ rą bei be­si­vys­tan­čio pa­sau­lio „ko­ ka­ko­la­ni­za­ci­ją“. Daug įta­kos tu­ri ir mi­ty­bos po­ky­čiai, kai žmo­nės pe­rei­na nuo pa­čių au­gi­na­mo prie per­ka­mo mais­to. „Kai žmo­nės per­si­kraus­to į mies­tą, jų ak­ty­vu­mas su­ma­žė­

Kal­tin­ti ga­li­ma ne tik „McDo­nald’s“ plėt­rą ir be­si­vys­tan­ čio pa­sau­lio „ko­ka­ ko­la­ni­za­ci­ją“. Daug įta­kos tu­ri ir mi­ty­ bos po­ky­čiai.

priė­jo prie iš­va­dos, kad mo­ti­nų nu­tu­ki­mas ke­lia pa­vo­jų nau­ja­gi­ mių gy­vy­bei. Kū­di­kių mir­tin­gu­mas šia­me re­ gio­ne jau yra di­džiau­sias pa­sau­ly­ je, o plin­tan­tis nu­tu­ki­mas pro­ble­ mą di­di­na dar la­biau. Moks­li­nin­kai tei­gia, kad nu­tu­ku­sių mo­ti­nų kū­ di­kiams yra 50 pro­c. di­des­nė ri­zi­ ka mir­ti per pir­mą gy­ve­ni­mo mė­ ne­sį. Ir nors Už­sa­cha­rės Af­ri­ko­je nu­ tu­ki­mas dar yra tik gims­tan­ti pro­ ble­ma, o nu­tu­ku­sių mo­te­rų yra tik 5 pro­c., spe­cia­lis­tų pro­gno­zės jau da­bar ver­čia su­ne­rim­ti. Anot ty­ ri­mo au­to­rių, 2030 m. maž­daug ket­vir­ta­da­lis re­gio­no gy­ven­to­ jų tu­rės ant­svo­rio, o penk­ta­da­lis bus nu­tu­kę. Jung­ti­nės Tau­tos 2006 m. pa­ skel­bė, kad mir­tin­gu­mas nuo per­ tek­liaus pir­mą kar­tą vir­ši­jo mir­ tin­gu­mą nuo ne­pri­tek­liaus. Tą pa­tį ne­tru­kus bus ga­li­ma pa­sa­ky­ ti ir apie ba­do ka­muo­ja­mas Af­ri­ kos vals­ty­bes. „The In­de­pen­dent“ inf.

ja. Jie ne­be­tu­ri ga­li­my­bės pa­tys au­gin­ti mais­tą, to­dėl pri­va­lo pa­ si­kliau­ti gat­vės pre­kiau­to­jais ir val­gy­ti daug rie­ba­lų ir cuk­raus tu­rin­čio mais­to, – aiš­ki­no žur­ na­lo „The Lan­cet“ at­lik­to ty­ri­mo au­to­rė Jen­ny Cress­well. – Šian­ dien nu­tu­ki­mas Af­ri­ko­je sie­ja­ mas su tur­tin­gu­mu: kuo esi tur­ tin­ges­nis, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad bū­si nu­tu­kęs. Bet gy­ve­ni­mo ly­giui au­gant, vaiz­das ga­li ap­si­ suk­ti, ir nu­tu­ki­mas taps bū­din­gas skur­des­niems.“ Pa­vo­jus kū­di­kiams

Lon­do­no hi­gie­nos ir ato­grą­žų me­ di­ci­nos mo­kyk­los eks­per­tai iš­ty­ rė 27 Už­sa­cha­rio Af­ri­kos ša­lis ir

Skai­čiai ir fak­tai „„Nuo 1980 m. nu­tu­ku­sių žmo­nių

skai­čius pa­sau­ly­je pa­dvi­gu­bė­jo. „„2008 m. 1,4 mlrd. žmo­nių, vy­res­ nių nei 20 me­tų, tu­rė­jo ant­svo­rio. Iš jų dau­giau nei 200 mln. vy­rų ir be­veik 300 mln. mo­te­rų bu­vo nu­ tu­kę. „„65 pro­c. pa­sau­lio gy­ven­to­jų gy­ ve­na ša­ly­se, kur nuo ant­svo­rio mirš­ta dau­giau žmo­nių nei nuo ne­pa­kan­ka­mo svo­rio. „„2010 m. dau­giau nei 40 mln. vai­kų, jau­nes­nių nei 5 me­tų, tu­rė­ jo ant­svo­rio. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Romanas su šešiolikmete Prieš ke­lias sa­vai­tes Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se pa­si­ro­dė To­ny Jer­ri­so kny­ga „Ma­ri­lyn Mon­roe: ma­no ma­žo­ji pa­ slap­tis“, ku­rio­je au­to­rius tvir­ti­na, kad ki­no žvaigž­dė bu­vo les­bie­tė ir tu­rė­jo in­ty­mių san­ty­kių ne tik su gar­se­ny­bė­ mis, bet ir jau­no­mis ger­bė­jo­mis. Pa­sak T.Jer­ri­so, tarp M.Mon­roe mei­lu­žių bu­ vo Joan Craw­ford, Bar­ba­ra Stan­wyck, Mar­le­ne Diet­rich ir Eli­za­beth Tay­lor, taip pat ne­pil­na­me­tės mer­gi­nos iš jos ger­bė­jų klu­bo. To­kiam klu­bui va­do­va­vu­si Ja­ne Law­ ren­ce tei­gė bū­da­ma 16-os tu­rė­ju­si ro­ ma­ną su M.Mon­roe, da­li­jo­si su ja iš­gy­ ve­ni­mais ir pa­tir­ti­mis. Kny­gos au­to­riaus duo­me­ni­mis, M.Mon­ roe su­si­pa­ži­no su J.Law­ren­ce, kai pa­sta­ ra­jai bu­vo dvy­li­ka. Mer­gi­nas suar­ti­no bend­ra pa­tir­tis – jos abi ne­pa­ži­no­jo sa­

vo tė­vų, au­go glo­bos na­muo­se. J.Law­ ren­ce T.Jer­ri­sui pa­pa­sa­ko­jo, kad vie­ ną 1955-ųjų va­ka­rą atė­jo pas M.Mon­ roe pa­dė­ti jai pa­puoš­ti bu­to. Ak­to­rė, ku­riai tuo­met bu­vo 29-eri, tą va­ka­rą gurkš­no­jo šam­pa­ną ir var­to­jo pre­pa­ ra­tą „Nem­bu­tal“. „Šam­pa­nas da­ro ma­ne lai­min­ges­ nę, o tab­le­tė da­ro ma­ne lai­min­ges­nę grei­čiau“, – M.Mon­roe žo­džius pri­si­mi­ nė J.Law­ren­ce. Mer­gi­na la­bai nu­ste­bo, kai be­si­tvar­ kant vie­ną aki­mir­ką M.Mon­roe ne­ti­ kė­tai pa­bu­čia­vo jai į šlau­nį. „Ki­tos ke­lios mi­nu­tės bu­vo mig­lo­tos, siur­rea­lis­ti­nės ir pa­na­šios į sap­ną. Ma­ no pul­sas pa­šo­ko, kai Ma­ri­lyn dar kar­ tą pa­bu­čia­vo man į šlau­nį, po to pa­lin­ ko ir pa­bu­čia­vo į lū­pas, la­bai švel­niai ir lė­tai“, – pa­sa­ko­jo J.Law­ren­ce.

„„Atei­tis: nu­tu­ki­mas pa­pras­tai ne­sie­ja­mas su Af­ri­ka, kur mi­li­jo­nai žmo­nių pra­gy­ve­na už ma­žiau nei do­le­rį

per die­ną, bet au­gan­ti pro­ble­ma ke­lia pa­vo­jų ki­tai gy­ven­to­jų kar­tai. 

AFP nuo­tr.


14

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

16p.

Re­zul­ta­tai bus įver­tin­ti tik fi­ni­ša­vus vi­soms var­žy­boms.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ????„ ??

???? ??

???? ??

????„ ??

????„ ??

sportas

„„Žal­gi­rie­čiai: pa­sku­ti­niai žai­dė­jai, tarp­se­zo­niu pa­pil­dę pa­grin­di­nę Lie­tu­vos čem­pio­nų su­dė­tį, – A.Juš­ke­vi­čius ir O.La­fayet­te’as. 

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

„Žal­gi­rio“ gre­tos su­ri­kiuo­tos

Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bas bai­gė komp­lek­tuo­ti ko­man­dą ir rugp­jū­ čio 20-ąją jau pla­nuo­ja pra­dė­ti pir­mą­ją tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. Pas­ku­ti­niai krep­ši­nin­kai, pa­pil­dę eki­pą, – ame­ri­kie­tis įžai­dė­jas Oli­ve­ris La­fayet­te’as bei gy­nė­jas Adas Juš­ke­vi­čius. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Tu­ri ly­de­rio sa­vy­bių

27 me­tų 188 cm ūgio O.La­fayet­te’as praė­ju­sį se­zo­ną pra­dė­jo To­mo Pa­ čė­so va­do­vau­ja­mo­je Gdy­nės „As­ se­co Pro­kom“ eki­po­je ir bu­vo vie­ nas iš ko­man­dos ly­de­rių.

2012–2013 m. „Žal­gi­ris“ Man­tas Kal­nie­tis, Oli­ve­ris La­fayet­ te’as, Mar­ko Po­po­vi­čius, Adas Juš­ ke­vi­čius, Ri­man­tas Kau­kė­nas, Vy­ te­nis Lip­ke­vi­čius, Trem­me­las Dar­ de­n as, Min­d au­gas Kuz­m ins­k as, Pau­l ius Jan­k ū­nas, Kšyš­to­fas Lav­ ri­no­vi­čius, Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius, Ta­das Kli­ma­vi­čius, Ma­rio De­la­šas, Ro­ber­tas Jav­to­kas.

Per Eu­ro­ly­gos var­žy­bas aikš­tė­ je įžai­dė­jas vi­du­ti­niš­kai pra­lei­do po 25 mi­nu­tes, rin­ko po 10,7 taš­ ko, at­ko­vo­jo po 2,5 at­šo­ku­sio ka­ muo­lio ir at­li­ko po 3,3 re­zul­ta­ty­ vaus per­da­vi­mo. Prieš „Top-16“ eta­pą ame­ri­kie­tį įsi­gi­jo Stam­bu­ lo „Ana­do­lu Efes“. Hjus­to­no uni­ver­si­te­te so­cio­lo­gi­jos dip­lo­mą įgi­jęs ir fut­bo­lą lais­va­lai­kiu mėgs­tan­tis žais­ti O.La­fayet­te’as jau stu­den­tų krep­ši­ny­je iš­si­sky­rė pui­ kiu aikš­tės ma­ty­mu. Per vi­są šios aukš­to­sios mo­kyk­los krep­ši­nio ko­ man­dos is­to­ri­ją už jį re­zul­ta­ty­vių per­da­vi­mų dau­giau yra at­li­kęs tik le­gen­di­nis NBA ir olim­pi­nis čem­ pio­nas Cly­de’as Drex­le­ris. Ame­ri­kie­tis yra ban­dęs lai­mę NBA ant­ri­nės ly­gos (NBDL) Fort­ vei­no „Mad Ants“ ko­man­do­je. Vi­ du­ti­niš­kai pel­nęs po 17,1 taš­ko ir at­li­kęs po 6,5 re­zul­ta­ty­vaus per­da­ vi­mo, įžai­dė­jas at­krei­pė ir stip­riau­

sios pa­sau­lio ly­gos klu­bų dė­me­sį. 2010-ųjų ba­lan­dį O.La­fayet­te’as bu­vo su­da­ręs trum­pa­lai­kę su­tar­tį su Bos­to­no „Cel­tics“ klu­bu.

Su­si­ža­vė­ji­mo A.Juš­ ke­vi­čiaus žai­di­mu ne­slė­pė ir klu­bo sa­vi­nin­kas V.Ro­ma­ no­vas. Iki at­vy­ki­mo į Gdy­nę O.La­fayet­ te’as dar at­sto­va­vo Belg­ra­do „Par­ ti­zan“ (Ser­bi­ja) bei Aš­do­do „Mac­ ca­bi“ (Iz­rae­lis) klu­bams. Grį­žo po dve­jų me­tų

Įžai­dė­jo ir ata­kuo­jan­čio gy­nė­ jo po­zi­ci­jo­se ga­lin­tis žais­ti 23-ejų A.Juš­ke­vi­čius į stip­riau­sią Lie­tu­vos klu­bą su­grįž­ta po dve­jų me­tų per­

trau­kos. Anks­tes­nė jo su­tar­tis su klu­bu bai­gė­si šią va­sa­rą ir „Žal­gi­ ris“ nu­spren­dė ją pra­tęs­ti dar dve­ jiems me­tams. Atei­nan­tį se­zo­ną Kau­no ko­man­ dos va­do­vai žai­dė­jo sko­lin­ti jau ne­ke­ti­na ir jam yra nu­ma­tę daug svar­bes­nį vaid­me­nį. Pats A.Juš­ ke­vi­čius taip pat nie­ka­da ne­slė­pė no­ro vėl su­grįž­ti į „Žal­gi­rį“, ku­rio marš­ki­nė­lius pa­sku­ti­nį kar­tą vil­kė­ jo 2009–2010 m. se­zo­ną. Apie tai, kad šis krep­ši­nin­kas vėl ga­li grįž­ti į „Žal­gi­rį“, kal­bė­ ta jau nuo praė­ju­sio se­zo­no pa­bai­ gos. Tuo­me­tis tre­ne­ris Alek­sand­ ras Tri­fu­no­vi­čius ne kar­tą gy­rė per­spek­ty­vų žai­dė­ją, o su­si­ža­vė­ji­ mo A.Juš­ke­vi­čiaus žai­di­mu ne­slė­ pė ir klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas. Į pa­grin­di­nę klu­bo su­dė­tį krep­ ši­nin­kas ga­lė­jo pa­tek­ti ir prieš praė­ju­sį se­zo­ną, ta­čiau tre­ne­riui iš Grai­ki­jos Iliui Zou­rui neį­ti­ko. Va­sa­rą A.Juš­ke­vi­čiui šan­są su­tei­ kė ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­ nės stra­te­gas Kęs­tu­tis Kem­zū­ra. Jis įtrau­kė gy­nė­ją į rink­ti­nės kan­di­da­ tų są­ra­šą ir, nors į ga­lu­ti­nį dvy­lik­tu­ ką jau­na­jam de­biu­tan­tui pra­si­brau­ti ne­pa­vy­ko, po tre­ni­ruo­čių sto­vyk­los K.Kem­zū­ra gy­rė krep­ši­nin­ką už pa­ stan­gas ir en­tu­ziaz­mą.

2008 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 20 me­tų) vi­ce­čem­pio­nas pa­sta­ruo­sius du se­zo­nus (su trum­pa per­trau­ka „Bal­tų klu­be – aut. pa­st.) at­sto­va­ vo Prie­nų „Rū­du­piui“. Tre­ne­rių šta­bas pa­si­kei­tė

Šį se­zo­ną ge­ro­kai pa­si­kei­tęs bus ir „Žal­gi­rio“ tre­ne­rių šta­bas. Nau­ ja­sis ko­man­dos vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Joa­nas Pla­za nu­spren­dė pa­ si­lik­ti vi­sus praė­ju­sį se­zo­ną klu­be dir­bu­sius sa­vo pirm­ta­ko A.Tri­ fu­no­vi­čiaus asis­ten­tus – Oli­ve­ rį Kos­ti­čių, Sau­lių Štom­ber­gą ir už var­žo­vų žai­di­mo ana­li­zę at­sa­kin­gą Min­dau­gą Bra­zį. Ki­tiems šta­bo na­riams atei­nan­ tis se­zo­nas bus be­ne svar­biau­sias jų kar­je­ro­je. Į Kras­no­da­ro „Loko­ motiv-Kuban“ klubą iš­vyks­tan­tį Si­gi­tą Ka­va­liaus­ką pa­kei­tė du per­ spek­ty­vūs fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­ riai: praė­ju­sį se­zo­ną Kau­no „Bal­ tuo­se“ dir­bęs Ne­ri­jus Na­vic­kas ir „Žal­gi­rio“ jau­ni­mo ko­man­do­ je Alek­sand­ro Ko­saus­ko mo­kyk­lą išė­jęs Jus­ti­nas Grai­nys. Su jais dar­buo­sis gy­dy­to­jas Pet­ ras Mi­ku­čio­nis, per­nai ir­gi rū­pi­nę­ sis „Bal­tų“ krep­ši­nin­kų svei­ka­ta. Jis pa­keis be­veik du de­šimt­me­čius „Žal­gi­rio“ klu­be šias pa­rei­gas ėju­ sį gy­dy­to­ją Ro­ber­tą Nar­kų.


15

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

sportas Ka­no­ji­nin­kas – fi­na­le

Fi­ni­ša­vo prieš­pas­ku­ti­nis

Dėl me­da­lių ne­ko­vos

Ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­ li­nas pa­te­ko į Lon­do­no olim­ pia­dos bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­ vi­mo sprin­to fi­na­lą. Vien­vie­tę ka­no­ją irk­la­vęs 26-erių me­tų Lie­tu­vos at­le­tas 1-ojo­je pus­ fi­na­lio gru­pė­je 200 m įvei­kė per 41,483 sek. ir užė­mė 1-ąją vie­tą, o bend­ro­jo­je įskai­to­je – 3-ią­ją.

Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­ nių leng­vo­sios at­le­ti­kos vy­ rų de­šimt­ko­vės var­žy­bo­se Da­ rius Draud­vi­la (nuo­tr.) su­rin­ ko 7 557 taš­kus ir li­ko 25-asis tarp 26 fi­ni­ša­vu­sių spor­ti­nin­ kų (var­žy­bas pra­dė­jo 31). Auk­ so me­da­lį iš­ko­vo­jo ame­ri­kie­tis Ash­to­nas Ea­to­nas, su­rin­kęs ­ 8 869 taš­kus.

Egi­di­jui Bal­čiū­nui ne­sėk­min­gai su­si­klos­tė Lon­do­no olim­pia­ dos bai­da­rių ir ka­no­jų sprin­ to var­žy­bų pus­fi­na­lis – 37-erių me­tų lie­tu­vis šian­dien B fi­na­le ko­vos dėl 9-16 vie­tų. Vien­vie­te bai­da­re E.Bal­čiū­nas pus­fi­na­ ly­je 200 m įvei­kė per 36,495 sek. ir tarp 16 da­ly­vių bu­vo de­ vin­tas.

Žai­dė­jai naujam sezonui – pa­gal tre­ne­rio pa­gei­da­vi­mus Ma­rius Bag­do­nas Kau­no „Žal­gi­rio“ spor­to di­rek­to­ rius Vi­tol­das Ma­sals­kis pa­brė­žė, kad šie­met ko­man­da bu­vo komp­ lek­tuo­ja­ma pa­gal nau­jo­jo vy­riau­ sio­jo tre­ne­rio Joa­no Pla­zos pa­gei­ da­vi­mus.

– Di­rek­to­riau, ar esa­te pa­ten­ kin­tas tarp­se­zo­niu nu­veik­ tu dar­bu? – va­kar pa­klau­sė­me V.Ma­sals­kio. – Aš, kaip spor­to di­rek­to­rius, šie­ met „Žal­gi­rio“ klu­bo pi­ra­mi­dę no­rė­jau pra­dė­ti nuo vy­riau­sio­ jo tre­ne­rio. Džiau­giuo­si, kad pa­ si­rin­ko­me tik­rai stip­rų stra­te­gą. Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je dirbs Is­pa­ ni­jos spe­cia­lis­tas. Apsk­ri­tai la­bai re­tas at­ve­jis, kad šios ša­lies tre­ ne­riai dirb­tų ku­rio­je nors ki­to­je vals­ty­bė­je. J.Pla­za taip pat ro­dė no­rą tre­ni­ruo­ti „Žal­gi­rį“. Tre­ne­ ris mums su­da­rė są­ra­šą žai­dė­jų, ku­riuos pa­gal sa­vo krep­ši­nio fi­lo­ so­fi­ją ir kon­cep­ci­ją no­rė­tų ma­ty­ ti eki­po­je. – Kaip se­kė­si for­muo­ti su­dė­ tį? – Kiek­vie­nai po­zi­ci­jai tu­rė­jo­me po ke­lis kan­di­da­tus. La­bai gai­la, kad už­tru­ko de­ry­bos su Ša­rū­nu Ja­si­ ke­vi­čiu­mi. Mes tik­rai no­rė­jo­me šio žai­dė­jo, o ir Ša­rū­nas iš pra­džių ža­dė­jo pri­si­jung­ti. Jei ne jo už­si­ tę­sę svars­ty­mai, mes tik­riau­siai bū­tu­me tu­rė­ję sa­vo gre­to­se Ear­lą Col­lo­way’ų, ta­čiau šis ame­ri­kie­tis ne­ga­lė­jo tiek il­gai lauk­ti ir ga­liau­ siai pa­su­ko į Ma­la­gą. Ne­pa­vy­kus su­si­tar­ti ir su Oma­ru Coo­ku, ki­ta pa­var­dė J.Pla­zos pa­gei­dau­ja­ma­me są­ra­še bu­vo Oli­ve­ris La­fayet­te’as. Jo ko­zi­ris – gy­ny­ba. Ka­dan­gi tre­ ne­ris sa­vo var­dą su­si­kū­rė pir­ miau­sia kaip ge­ras gy­ny­bos spe­ cia­lis­tas, sa­vo žai­dė­jus tur­būt ir­gi rin­ko­si pa­gal pa­na­šius kri­te­ri­jus. Ata­kuo­jan­čio­jo gy­nė­jo po­zi­ci­jo­ je praė­ju­sį se­zo­ną žai­dęs Mar­ko Po­ po­vi­čius tre­ne­riui ti­ko, tad su juo bu­vo pra­tęs­ta su­tar­tis. Ki­tas šios po­zi­ci­jos krep­ši­nin­kas J.Pla­zos są­ ra­še bu­vo Ri­man­tas Kau­kė­nas. Mes dėl to kiek dve­jo­jo­me, nes bai­mi­no­ mės dėl Ri­mo pa­sku­ti­nės trau­mos. Daug kal­bė­jo­mės ir su pa­čiu žai­ dė­ju, ir su jo agen­tu. R.Kau­kė­nas sa­kė, kad dar nė­ra pa­si­ren­gęs 100 pro­c. tik dėl tre­ni­ruo­čių sto­kos. Vis dėl­to olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se jo for­ma spar­čiai ge­rė­jo ir pa­čio­je pa­bai­go­ je jis jau de­monst­ra­vo la­bai so­li­dų krep­ši­nį. Leng­vo­jo kraš­to puo­lė­jo po­zi­ci­ jo­je no­rė­jo­me Jo­no Ma­čiu­lio, ta­čiau

jo agen­tas pa­rei­ka­la­vo la­bai di­de­ lių pi­ni­gų. Tuo­met su­kir­to­me ran­ ko­mis su Trem­me­lu Dar­de­nu. Jis, Min­dau­gas Kuz­mins­kas ir Vy­te­nis Lip­ke­vi­čius tu­rė­tų ne­blo­gai vie­nas ki­tą pa­pil­dy­ti. Sun­kio­jo puo­lė­jo po­zi­ci­jo­je tre­ ne­ris pa­gei­da­vo Pau­liaus Jan­kū­ no, Kšyš­to­fo Lav­ri­no­vi­čiaus ir Ta­do Kli­ma­vi­čiaus. Džiau­giuo­si, kad vi­sus juos tu­rė­si­me sa­vo ko­ man­do­je. Su Kšyš­to­fu vy­ko la­bai il­gos ir sun­kios de­ry­bos, pa­ra­šus su­rai­tė­me tik pa­sku­ti­nę aki­mir­ką. Jis, at­si­žvel­giant į var­žo­vą, ga­li

ris ma­to pa­grin­di­niu eki­pos įžai­dė­ju? – Jis kol kas to dar neį­var­di­jo. Tre­ ne­ris at­siun­tė mums pa­si­ruo­ši­mo se­zo­nui pla­ną. Į Kau­ną is­pa­nas at­ skris rugpjūčio 17-ąją. Bus tre­ne­rių bei klu­bo va­do­vų su­si­rin­ki­mas. Tre­ ne­ris nu­brėš tiks­les­nes gai­res, kaip įsi­vaiz­duo­ja sa­vo dar­bą ir ką pla­ nuo­ja. Ma­no ma­ny­mu, pa­si­ruo­ši­ mo eta­pe paaiš­kės, kas bus pir­ma­ sis įžai­dė­jas, o kas – ant­ra­sis. Ki­ta ver­tus, be­veik nea­be­jo­ju, kad kiek­ vie­no­se rung­ty­nė­se tre­ne­rio su­ma­ ny­mai dėl pa­grin­di­nio įžai­dė­jo skir­ sis, nes la­bai daug kas pri­klau­sys nuo var­žo­vų. – Koks vaid­muo ko­man­do­je nu­ma­ty­tas Adui Juš­ke­vi­čiui? – Adas – per­s pek­t y­v us krep­š i­ nin­kas. Tai pui­k iai pa­t vir­t i­n a fak­tas, kad jis šie­met bu­vo kvie­ čia­mas į na­cio­na­li­nę rink­ti­nę. Šis žai­dė­jas pa­da­rė di­de­lę pa­žan­gą. Gal­b ūt jam pa­s i­seks nu­k on­ ku­ruo­ti kai ku­riuos vy­res­ nius krep­ši­nin­kus ir šie­ met, ta­č iau pa­g rin­d i­n is tiks­las – kad jis pri­pras­ tų prie ko­man­dos. Jam tu­ rė­tų bū­ti ski­ria­mas vis svar­ bes­nis ir svar­bes­nis vaid­muo.

Nea­be­jo­ju, kad bus rung­ty­nių, kai ga­lė­si­me kai ku­riuos vy­res­nius žai­dė­jus pa­tau­so­ti.

žais­ti tiek ket­vir­tuo­ju, tiek penk­ tuo­ju nu­me­riu. Vie­nin­te­lė pro­ble­ ma – nu­ga­ros trau­ma. Praė­ju­siais me­tais jam bu­vo at­lik­ta aukš­to ly­gio ope­ra­ci­ja, da­bar jis jau­čia­ si pui­kiai ir pra­ktiš­kai vien tik jo pa­stan­go­mis Sie­nos „Mon­te­pas­ chi“ ko­man­da praė­ju­sį se­zo­ną ta­ po Ita­li­jos čem­pio­ne. Džiau­giuo­si, kad vi­du­rio puo­lė­ jo po­zi­ci­jo­je rung­ty­niaus Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius. Su juo pa­vy­ko su­si­ tar­ti dar va­sa­ros vi­du­ry­je. Jis la­bai uni­ver­sa­lus, ga­li žais­ti ir to­liau nuo krep­šio. Vis dėl­to ge­riau­siai Dar­ju­šas jau­čia­si vi­du­rio puo­lė­jo po­zi­ci­jo­je. – Ku­rį krep­ši­nin­ką – M.Kal­ nie­tį ar O.La­fayet­te’ą – tre­ne­

– Ma­rio De­la­šas praė­ju­sį se­ zo­ną at­li­ko epi­zo­di­nį vaid­me­ nį. Ar šie­met bus ki­taip? – Ro­ber­tas Jav­to­kas kol kas gy­ do­si trau­mą, ta­čiau tu­ri­me pen­kis aukš­taū­gius, tad tik­rai ne­bus pro­ ble­ma se­zo­no pra­džio­je jį pa­keis­ ti. To­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ga­lė­tų sėk­min­gai pa­si­reikš­ti kroa­tas. 14 žai­dė­jų rin­ko­mės dėl to, kad ap­si­ draus­tu­me nuo trau­mų. Nea­be­jo­ju, kad bus rung­ty­nių, kai ga­lė­si­me kai ku­riuos vy­res­nius žai­dė­jus pa­tau­ so­ti. Mes ma­to­me, kad M.De­la­šas jau tik­rai yra pa­grin­di­nės „Žal­gi­ rio“ su­dė­ties ly­gio, tie­siog praė­ju­sį se­zo­ną tre­ne­ris jam ne­su­tei­kė pa­ kan­ka­mai žai­di­mo lai­ko. Jo po­ten­ cia­las ir krep­ši­nio pa­grin­dai tik­rai la­bai ge­ri. Ne vel­tui 18–19-me­čių Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­ se jis bu­vo ren­ka­mas į sim­bo­li­nius pen­ke­tus, o dvi­de­šimt­me­čių pir­ me­ny­bė­se net ga­vo MVP pri­zą. – Ka­da į Lie­tu­vą at­vyks ame­ri­ kie­čiai le­gio­nie­riai? – Vi­si žai­dė­jai tu­ri su­si­rink­ ti rugp­jū­čio 15–17 d. Iki rugp­jū­čio 20 d. jiems bus at­lik­tas me­di­ci­ni­ nis pa­tik­ri­ni­mas. Kiek vė­liau pri­ si­jungs tik Lon­do­ne rink­ti­nės gar­ bę gy­nę R.Kau­kė­nas, M.Kal­nie­tis ir P.Jan­kū­nas.

– Jau­nie­ji Vy­te­nis Či­žaus­kas ir Ed­ga­ras Ula­n o­vas šią va­ sa­rą vėl blyks­te­lė­jo Eu­ro­pos dvi­d e­š imt­m e­č ių čem­p io­n a­ te. Ne­n o­r ė­jo­te su­teik­t i šan­ so jiems? – Tarp sa­vo am­žiaus krep­ši­nin­ kų šie vai­ki­nai žai­džia tik­rai la­bai ge­rai. No­ri­me juos ma­ty­ti ir ste­bė­ ti iš ša­lies. Ke­ti­na­me juos pa­sko­lin­ ti ku­riai nors Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ gos ko­man­dai. Ma­to­me di­džiu­les jų per­spek­ty­vas. No­rė­tu­me, kad ki­to­se ko­man­do­se jie įro­dy­tų, jog ga­li bū­ ti ly­de­riai ir ki­tą­met atei­tų į „Žal­ gi­rį“. To­kio­je pat si­tua­ci­jo­je yra ir Min­dau­gas Kup­šas. Jį grei­čiau­siai sko­lin­si­me Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ eki­pai.

Komentaras

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

P

as­t a­r uo­s ius me­t us mū­s ų sva­jo­nė – lie­tu­viš­kas „Žal­g i­ ris“. To­k ią ko­man­dą sten­gė­ mės su­bur­t i šiam se­zo­nui, bet ne­pa­vy­ko: Ša­r ū­nas Ja­si­ke­vi­čius, ža­dė­jęs žais­ti Kau­ne, pa­sku­ti­niu mo­ men­tu bu­vo per­vi­lio­tas į klu­bą „Bar­ ce­lo­na“. Ta­čiau pa­v y­ko su­si­tar­t i su bro­l iais Lav­r i­no­v i­čiais, nors iki pa­sku­t i­n io mo­men­to ne­bu­vau įsi­ti­ki­nęs, kad jie abu žais Kau­ne. Kol pa­si­ra­šė­me su­ tar­t į su Kšyš­to­f u, jo agen­tai su­kė­lė tiek int­ri­g ų, kiek jų ne­g ir­dė­jau per 3 me­tus. Ma­nau, kad abu bro­liai ir ki­tas ko­man­ dos nau­jo­kas Ri­man­tas Kau­kė­nas la­ bai su­stip­r ins „Žal­g i­r į“, to­dėl šie­met esa­me pa­ten­k in­t i mū­sų ko­man­dos komp­lek­ta­ci­ja. Tu­r i­me ir ke­l is le­g io­n ie­r ius – Oli­ve­ rį La­fayet­te’ą, Trem­mel­lą Dar­de­ną ir Mar­ko Po­po­vi­čių. Pas­ta­ra­sis gy­nė­jas jau ne pir­mą se­zo­ną vil­kės „Žal­gi­rio“ marš­k i­nė­l ius, yra at­si­da­vęs ko­man­ dai, my­l i­mas jos fa­nų, to­dėl Mar­ko ne­lai­ko­me le­gio­nie­riu­mi, jis mums – sa­vas. Ti­ki­mės, kad dau­giau nau­dos ko­man­ dai duos ir jau­nie­ji Adas Juš­ke­vi­čius, Vy­te­nis Lin­ke­vi­čius, Min­dau­gas Kuz­ mins­kas bei Ma­rio De­la­šas, ku­rie jau ne pir­mus me­tus „Žal­gi­ry­je“. Mū­sų tiks­las – kad ko­man­da pro­gre­ suo­tų. Ga­lu­t i­nes už­duo­t is už­si­brė­ši­ me po pa­si­ren­gi­mo šiam se­zo­nui.

„Scanpix“ nuotr.

Kovos ir su sa­vi­mi Man­tas Stan­ke­vi­čius Specialiai iš Lon­do­no

Lie­tu­vos leng­vaat­le­čių pa­si­ro­dy­ mą Lon­do­no olim­pia­do­je šiandien užbaigs žai­dy­nių de­biu­tan­tė – šuo­ li­nin­kė į aukš­tį Ai­ri­nė Pal­šy­tė.

– Ai­ri­ne, tu taip pat gal­vo­ji apie me­da­lius? – Per at­ran­kos var­žy­bas iš­ban­džiau to­kią tak­ti­ką: su­si­kon­cent­ra­vau tik į rungtį, ma­čiau tik sa­vo tre­ne­rę ir nie­ko dau­giau ap­lin­kui. Tai pa­dė­jo. Su­si­tel­kus tik į sa­vo dar­bą kur kas pa­pras­čiau siek­ti už­si­brėž­to tiks­ lo. Jei gal­vo­si apie me­da­lį ir neį­veik­ si nė vie­no aukš­čio, tai ga­li pa­veik­ ti psi­cho­lo­giš­kai. Po to pri­zi­nę vie­tą ga­li­ma pa­mirš­ti. To­dėl ne­kal­bu apie tro­fė­jus, no­riu su­si­kau­ti su sa­vi­mi psi­cho­lo­giš­kai. Jei­gu pa­si­seks – bus ir me­da­lis. – Ar po at­ran­kos var­žy­bų dar li­ko jė­gų? – Ge­rai, kad iki fi­na­lo tu­rė­jau die­ną poil­siui. Jei­gu bū­tų rei­kė­ję star­tuo­ ti ki­tą die­ną po at­ran­kos, bū­tų buvę sun­ku. Mie­go­ti nuė­jau vie­nuo­lik­tą, sun­kiai už­mi­gau, o kė­liau­si pu­sę še­šių ry­to. Poil­sio daž­nai neuž­ten­ka, nes var­žy­boms ati­duo­du vi­sas jė­gas. Šį­ kart at­ran­ka vy­ko la­bai anks­ti, į sta­ dio­ną rei­kė­jo at­vyk­ti iki star­to li­kus pu­sant­ros va­lan­dos. Tai neįp­ras­ta. – Ka­da tau pa­to­giau star­tuo­ti – va­ka­re ar ry­te? – Kol kas ne­jau­čiu di­de­lio skir­tu­mo. Juk vi­sos spor­ti­nin­kės var­žo­si vie­ no­do­mis są­ly­go­mis. – Lon­do­ne spor­ti­nin­kės de­ monst­ruo­ja na­gų la­ka­vi­mo ma­ das. Ko­dėl pa­si­rin­kai bū­tent Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vas? – Tu­rė­jau tik to­kio la­ko... Nuei­siu į olim­pi­nia­me kai­me­ly­je vei­kian­tį gro­ žio sa­lo­ną, ši pa­slau­ga ne­mo­ka­ma. Pap­ra­šy­siu, kad gra­žiau nu­la­kuo­tų.


16

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

sportas Lie­tu­viai įvei­kė grai­kus

Auk­sas – ­ ko­lum­bie­tei

Ja­mai­kie­čiai – grei­čiau­si

Vil­niu­je ir Lie­po­jo­je pra­si­dė­ jo še­šio­li­kos Eu­ro­pos jau­nių (iki 18 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­nio čem­pio­na­tas. B gru­pė­je Lie­tu­ vos krep­ši­nin­kai 71:66 įvei­kė Grai­ki­jos eki­pą. Nu­ga­lė­to­jams Jus­tas Ta­mu­lis (nuo­tr.) pel­nė 27 taš­kus. Va­kar lie­tu­viai žai­ dė su da­nais, ku­rie 63:86 pra­ lai­mė­jo ita­lams.

Ma­žų­jų dvi­ra­čių kro­so (BMX) mo­te­rų olim­pi­nių žai­dy­nių pus­fi­na­ly­je Lie­tu­vos at­sto­ vė Vil­ma Rim­šai­tė (nuo­tr.) per tris va­žia­vi­mus su­rin­ko 19 taš­ kų, sa­vo gru­pė­je li­ko sep­tin­ta ir ne­pa­te­ko tarp aš­tuo­nių fi­na­ lo da­ly­vių. Olim­pi­ne čem­pio­ne va­kar ta­po ko­lum­bie­tė Ma­ria­ na Pa­jon.

Ja­mai­kos sprin­te­riai trium­ fa­vo olim­pi­nė­se 200 m bė­gi­ mo var­žy­bo­se. Čem­pio­nu ta­ po 5-ąjį olim­pi­nį auk­so me­ da­lį per sa­vo kar­je­rą iš­ko­vo­ jęs Usai­nas Bol­tas (nuo­tr.) – 19,32 sek. Si­dab­rą pel­nė Yo­ ha­nas Bla­ke’as – 19,44 sek., bron­zos me­da­liu ten­ki­no­si War­re­nas Wei­ras – 19,84 sek.

Guo­džia ne­ti­kė­ti blyks­te­lė­ji­mai Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ry­toj Lon­do­no olim­pi­nia­me sta­ dio­ne bus nu­leis­ta XXX va­sa­ros žai­dy­nių už­dan­ga ir es­ta­fe­tė per­ duo­ta Rio de Ža­nei­rui. Lie­tu­vių lū­kes­čiai šio­je olim­pia­do­je bu­vo ge­ro­kai di­des­ni, nei iš­ko­vo­tų tro­ fė­jų skai­čius. Prog­no­zių fias­ko

Pen­k i me­d a­l iai. Toks yra ge­ riau­sias Lie­tu­vos at­le­tų pa­si­ro­ dy­mas olim­pia­do­se – 2000 m. Sid­nė­ju­je ir 2008 m. Pe­ki­ne. Iš Aust­ra­li­jos lie­tu­viai par­ve­žė du auk­so ir tris bron­zos ap­do­va­no­ ji­mus, iš Ki­ni­jos – du si­dab­ro ir tris bron­zos. Į Lon­do­ną lie­tu­viai vy­ko ti­kė­ da­mie­si re­kor­do, ta­čiau vil­tims ne­lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Fi­ni­šuo­jant ju­bi­lie­ji­nei olim­pia­dai ga­li­ma kons­ta­tuo­ti – fa­vo­ri­tais lai­ky­ ti spor­ti­nin­kai ne­pa­si­ro­dė taip, kaip bu­vo ti­kė­ta­si, o di­džiau­sias per­ga­les iš­ko­vo­jo še­šė­ly­je tū­no­ ję at­le­tai.

Dvi­ra­čių plen­to at­sto­vams Ge­ di­mi­nui Bag­do­nui ir Ra­mū­nui Na­var­daus­kui pro­gno­zuo­tos 10– 20 vie­tos. Su vi­sa gru­pe fi­ni­šą pa­sie­kę lie­tu­viai tiks­lo ne­pa­sie­ kė – ten­ki­no­si ati­tin­ka­mai 58 ir 46 vie­to­mis. Sėk­min­ges­nių star­tų ti­kė­jo­si dau­g u­m a leng­vaat­l e­č ių. Eu­ro­ pos leng­vo­sios at­le­ti­kos si­dab­ ro me­da­lį iš­ko­vo­jęs šuo­li­nin­kas į aukš­t į Rai­v y­d as Sta­nys neį­ vei­k ė at­ran­kos bar­je­ro. Lon­ do­n e spor­t i­n in­kas per­š o­ko tik 2,16 cm aukš­ty­je iš­kel­t ą kar­ te­lę, o si­dab­ri­nia­me Hel­sin­ky­ je už­fik­sa­vo net 15 cm aukš­tes­ nį re­zul­ta­tą. 34-ąją vie­t ą užė­m ė 100 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo at­sto­vė So­ na­ta Ta­mo­šai­ty­tė, nors Lie­tu­ vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (LTOK) iš jos ti­kė­jo­si 16–20 vie­ tų. Po trau­mos at­si­gau­ti ne­spė­ ju­siam sprin­te­riui Ry­čiui Sa­ka­ laus­kui taip pat ne­pa­si­se­kė – jis li­ko 31-asis, o jam pro­gno­zuo­tos 16–21 vie­tos. V.Alek­na alaus neat­si­sa­kė

Be­ne di­džiau­siu olim­pia­dos nu­si­ vy­li­mu ta­po vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė bei šau­lė Dai­na Gu­ dzi­ne­vi­čiū­tė.

Rū­ta Mei­lu­ty­tė, Alek­sand­ras Ka­za­ke­vi­čius, Eval­das Pet­raus­ kas. Dau­giau­sia džiaugs­mo ša­ lies spor­to aist­ruo­liams pa­do­ va­no­ję spor­ti­nin­kai nu­ste­bi­no ne tik sa­ve, bet ir spor­to stra­te­ gus – auk­si­nei Rū­tai jie pro­gno­ za­vo 4–8 vie­tas, A.Ka­za­ke­vi­čiui – 5–10, o E.Pet­raus­kui – 5–17 po­zi­ci­jas. Pa­ki­li­mai ir nuo­smu­kiai

Tų, ku­rie ga­li di­džiuo­tis sa­vo re­ zul­ta­tais Lon­do­ne, yra ir dau­giau. Olim­pi­nių žai­dy­nių de­biu­tan­ tas bur­len­ti­nin­kas Juo­zas Ber­no­ tas fi­ni­ša­vo de­vin­tas, nors pro­ gno­zės bu­vo ge­ro­kai niū­res­nės – 15–20 vie­tos. „Nus­te­bi­nau ne tik var­žo­vus, bet ir pa­ts sa­ve“, – taip sa­vo olim­pi­nį de­biu­tą įver­ti­ no kau­nie­tis. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no ir į plau­ ki­kų 100 m krū­ti­ne fi­na­lą pa­ te­k ęs Gied­r ius Ti­te­n is. 17-ąją vie­tą užė­męs gim­nas­tas Ro­kas Guš­či­nas taip pat vir­ši­jo lū­kes­ čius.

Tarp spor­ti­nin­kų, iš ku­rių LTOK ti­kė­jo­si vie­no­kio ar ki­to­kio me­da­ lio, li­ko vos dvi pa­var­dės. Šian­dien 200 m ka­no­jų fi­na­le irk­luo­sian­ čiam Jev­ge­ni­jui Šuk­li­nui pro­gno­ zuo­ta 1–6 vie­tos, o ryt star­tuo­ sian­čiai pen­kia­ko­vi­nin­kei Lau­rai Asa­daus­kai­tei-Zad­nep­rovs­kie­nei – 3–8 po­zi­ci­jos. Be­ne di­džiau­siu olim­pia­dos nu­si­vy­li­mu ta­po vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė bei šau­lė Dai­na Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tė. Var­di­nį kvie­ti­mą į žai­dy­ nes ga­vu­siai 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pi­nei čem­pio­nei D.Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tei pro­gno­zuo­tos 4–8 vie­tos, ta­čiau ji ne­pa­te­ko į fi­na­lą ir bu­vo 14-oji. Tik prieš Af­ri­kos ko­man­das Ni­ ge­ri­ją ir Tu­ni­są lai­mė­ję krep­ši­nin­ kai pir­mą kar­tą li­ko už olim­pi­nių žai­dy­nių pus­fi­na­lio ri­bos. Grį­žę į Lie­tu­vą, dau­gu­ma žai­dė­jų ven­ gė paaiš­kin­ti ne­sėk­mės prie­žas­ tis ir, pa­bru­kę uo­de­gas, kaip­mat iš­si­skirs­tė su­sė­dę į sa­vo pra­ban­ gius au­to­mo­bi­lius. Prie­šin­gai pa­siel­gė dis­ko me­ ti­k as Vir­g i­l i­j us Alek­n a. 40me­t is li­ko ša­l ia olim­p i­n ių pri­ zi­n in­k ų pa­k y­l os, bet pa­tei­s i­n o LTOK lū­kes­č ius – pa­te­ko į še­ še­t u­k ą. Ti­tu­luo­čiau­sias ša­lies leng­ vaat­le­tis Vil­niaus oro uos­te iš­ len­kė sa­vo tra­di­ci­nį bo­ka­lą alaus, pa­bend­ra­vo su jį pa­si­ti­ku­siais sir­ ga­liais, pa­si­ra­šė dau­gy­bę au­tog­ra­ fų ir tik po to su ar­ti­mai­siais pa­ su­ko į na­mus.

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas tvir­ti­na, kad mū­siš­ kių nuo­tai­kos Lon­ do­ne – pui­kios, o ša­ lies spor­ti­nin­kų re­ zul­ta­tai bus įver­ tin­ti tik fi­ni­ša­vus vi­ soms var­žy­boms.

„„Staig­me­na: A.Po­vi­liū­nas ne­si­ti­kė­jo, kad R.Mei­lu­ty­tė iš­ko­vos olim­pi­nį

auk­so me­da­lį. 

Alf­re­do Plia­džio (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

LTOK pre­zi­den­tą nu­vy­lė krep­ši­nin­kai Man­tas Stan­ke­vi­čius Specialiai iš Lon­do­no

– Pre­zi­den­te, žai­dy­nės dar ne­ si­bai­gė, bet Lie­tu­va sa­vo są­ skai­to­je jau tu­ri tris me­da­lius. Kaip ver­ti­na­te šį re­zul­ta­tą? – va­kar pa­klau­sė­me A.Po­vi­liū­no. – Tu­ri­me tris me­da­lius ir ti­ki­mės dau­giau. Ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas la­bai gra­žiu sti­liu­mi lai­ mė­jo pus­fi­na­lio plau­ki­mą ir pa­te­ko į fi­na­lą, to­dėl vi­lia­mės, kad le­mia­ ma­me eta­pe jo star­tas ne­bus pra­ stes­nis. Šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės meist­rė Lau­ra Asa­daus­kai­tė-Zad­ nep­rovs­kie­nė – taip pat vie­na iš mū­sų vil­čių. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, dėl ku­rio ap­mau­du, – mū­sų krep­ši­nin­kai. Ma­nau, jie tu­rė­jo ga­li­my­bių įveik­ti Ru­si­jos rink­ti­nę, ku­ri tą die­ną su­ žai­dė ne ge­riau­sias rung­ty­nes. Mes ti­kė­jo­mės, kad ru­sai at­ro­dys ge­ riau, ta­čiau mū­siš­kiams bu­vo dar sun­kes­nė die­na. Kaip sir­ga­liai sa­ ko – bu­vo ne jų die­na. La­bai gai­la. Jau­čia­me nuo­skau­dą, bet spor­tas yra spor­tas – pla­nuo­ti neį­ma­no­ ma. Prieš iš­va­žiuo­da­mas į Lon­do­ ną sa­kiau: jei­gu grį­ši­me su dviem me­da­liais – re­zul­ta­tas bus ge­ras. Iš es­mės re­zul­ta­tai ge­ri, be to, ne­ ma­žai mū­sų spor­ti­nin­kų pa­te­ko į aš­tun­tu­kus.

– Ar ti­kė­jo­tės, kad me­da­lius į Lie­tu­vą veš plau­ki­kė, im­ty­ni­ nin­kas, bok­si­nin­kas? – Ti­kė­jau, kad Rū­ta Mei­lu­ty­ tė plauks fi­na­le, ta­čiau ne­ma­niau, kad iš­ko­vos auk­so me­da­lį. Tai bu­ vo toks pat siurp­ri­zas, kaip Sid­nė­ jaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se – Dai­ nos Gu­dzi­ne­vi­čiū­tės auk­so me­da­lis. R.Mei­lu­ty­tės auk­sas – nuo­sta­bus.

Prieš iš­va­žiuo­da­ mas į Lon­do­ną sa­ kiau: jei­gu grį­ši­me su dviem me­da­liais – re­zul­ta­tas bus ge­ras. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­lai­da mums pa­vy­dė­jo, nes bri­tai dar ne­ tu­rė­jo nė vie­no me­da­lio, o mes jau šven­tė­me. Lie­tu­vai tai – di­džiau­ sia rek­la­ma. Ti­kė­jau bok­si­nin­kais. Prieš žai­dy­nes tre­ne­ris Vla­di­mi­ras Ba­je­vas sa­kė: jei­gu ne Egi­di­jus Ka­ va­liaus­kas, tai Eval­das Pet­raus­kas tik­rai ga­li ko­vo­ti dėl me­da­lių. Bu­ vau Ši­lu­tė­je, kai iš­ly­dė­jo­me E.Pet­ raus­ką. Jis man pa­ža­dė­jo: jei­gu lai­ mė­siu pir­mą­ją ko­vą, tik­rai grį­šiu su me­da­liu. Ta­da la­bai san­tū­riai į tai su­rea­ga­vau, bet da­bar ma­tau, kad

jis už­tik­rin­tai bok­suo­ja­si. Džiau­ gia­mės, kad tu­ri­me to­kį ta­len­tin­gą spor­ti­nin­ką. Im­ty­ni­nin­kas Alek­sand­ras Ka­ za­ke­vi­čius įro­dė, kad Lie­tu­va tu­ri la­bai stip­rią im­ty­nių mo­kyk­lą. Pe­ ki­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se bron­zą į Lie­tu­vą at­ve­žė Min­dau­gas Miz­gai­ tis. Ma­nau, kad ir Ed­ga­ro Venc­ kai­čio pa­si­ro­dy­mas bu­vo pui­kus. Pa­tek­ti į stip­riau­sių ko­vo­to­jų aš­ tun­tu­ką nė­ra leng­va. – Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, Lon­do­ nas pa­si­ren­gė olim­pia­dai? – Mies­tas pa­si­ruo­šęs ge­rai. Vie­nin­ te­lis da­ly­kas, ku­ris šiek tiek vis­ką trik­do – trans­por­tas. Kar­tais Lon­ do­no gat­vė­se pi­ko va­lan­do­mis su­ gaiš­ta­me dau­giau ne­gu dvi va­lan­das. Da­bar džiau­gia­mės, kad anks­čiau iš­ va­žia­vo­me į Vir­gi­li­jaus Alek­nos var­ žy­bas, nes bu­vo­me la­bai il­gai įstri­ gę spūs­ty­je. Ge­rų da­ly­kų yra dau­giau nei blo­gų – la­bai ma­lo­nūs sa­va­no­ riai, ku­rie vi­sa­da pa­de­da. – Olim­pi­nės žai­dy­nės jau bai­ gia­si. Ne­liū­di­te? – Ne, ne­liūd­na. Vi­si pa­var­go­me – ne tik spor­ti­nin­kai, tre­ne­riai, olim­ pi­nės mi­si­jos dar­buo­to­jai, bet ir mes – LTOK va­do­vai. No­ri­si kuo grei­čiau į na­mus, at­si­pūs­ti ir švie­žia gal­va įver­tin­ti, kaip mums se­kė­si.


18

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

20p.

Cha­ka­si­jo­je lie­tu­viai jau­tė­si su­grį­žę 40 me­tų į praei­tį.

Už A.Ka­za­ke­vi­čiaus per­ga­lę Bron­zos me­da­lį Lon­do­ne iš­ko­vo­ju­sio grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių meist­ro Alek­sand­ro Ka­ za­ke­vi­čiaus šei­ma iš­si­sklai­džiu­si. Jis ir jau­nes­nė se­suo Je­le­na gy­ve­na Vil­niu­je, o tė­ vai ir vy­res­ny­sis bro­lis Ser­ge­jus – Ang­li­jo­je. Olim­pi­nių im­ty­nių šei­ma ne­ga­lė­jo ste­bė­ti kar­tu, bet vi­si už Alek­sand­rą lai­kė kumš­čius. Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ne­ri­mą ke­lia už­ti­nu­si akis

Per pir­mą­ją dvi­ko­vą Lie­tu­vos im­ ty­ni­nin­kui A.Ka­za­ke­vi­čiui tren­kė gal­va Eu­ro­pos čem­pio­nas iš Veng­ ri­jos. Alek­sand­rui bu­vo stip­riai su­ muš­tas an­ta­kis, su­si­kau­pė krau­ jos­ru­va. De­ši­nė spor­ti­nin­ko akis už­ti­nu­si, ant jos – bai­si mė­ly­nė. Ta­čiau rugp­jū­čio 5-ąją A.Ka­za­ ke­vi­čius grū­mė­si ne­pai­sy­da­mas su­žei­di­mo ir grai­kų-ro­mė­nų im­ ty­nių svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 74 kg iš­ko­vo­jo olim­pi­nį bron­zos me­da­lį. Alek­sand­rui te­ko rung­tis ma­tant tik vie­na aki­mi. Spor­ti­nin­ko tė­vas Leo­ni­das Ka­za­ ke­vi­čius ir vy­res­ny­sis bro­lis 33 me­tų Ser­ge­jus im­ty­nes ste­bė­jo Lon­do­ne, se­suo Je­le­na – per te­le­vi­zo­rių. Ne­ pa­si­se­kė mo­ti­nai An­ta­ni­nai Ka­za­ ke­vič – sū­naus olim­pi­nių im­ty­nių ji ne­ma­tė. Kaip tik tuo me­tu mo­te­ riai šiek tiek su­šlu­ba­vo svei­ka­ta, be to, tą die­ną te­ko per­kraus­ty­ti daik­ tus, tarp jų – ir te­le­vi­zo­rių, iš vie­no nuo­mo­ja­mo bu­to į ki­tą. Pa­vy­ko pri­si­skam­bin­ti A.Ka­za­ ke­vič į Ang­li­ją. „La­bai gai­liuo­si, kad ne­ma­čiau tų im­ty­nių. Alek­sand­ras – šau­ nuo­lis. Jo per­ga­le esu la­bai pa­ ten­kin­ta, – ne­ga­lė­jo at­si­džiaug­ti čem­pio­no mo­ti­na. – Duk­ra žiū­rė­ jo rung­ty­nes, sa­kė: „Ma­ma, bai­su, ko­kia trau­ma Alek­sand­rui ant vie­ nos akies – vi­sas vo­kas mė­ly­nas.“

Bet tuoj su­si­tik­si­me – Alek­sand­ras at­va­žiuos pas mus į sve­čius. O po dvie­jų sa­vai­čių par­va­žiuo­si­me ato­ sto­gau­ti į Lie­tu­vą – vi­si su­si­tik­si­ me Vil­niu­je.“ Im­ty­ni­nin­ko tė­vui ir bro­liui vos pa­vy­ko nu­si­pirk­ti bi­lie­tus į rung­ ty­nes. Iš pra­džių, sa­kė, bus ga­li­ ma nu­si­pirk­ti in­ter­ne­tu, ta­čiau bi­ lie­tų ne­bu­vo. O jei ir par­duo­da­vo, bū­da­vo to­kie bran­gūs, kad neį­ma­ no­ma įpirk­ti. „Tė­vas la­bai įsi­žei­dęs, – nie­ kas ne­pa­si­rū­pi­no, kad tė­vai ga­lė­tų ste­bė­ti sū­naus ko­vą, tuo la­biau kad esa­me ten – Ang­li­jo­je. Bi­lie­tus bu­ vo la­bai sun­ku įsi­gy­ti“, – pa­de­ja­vo A.Ka­za­ke­vič. Vai­kys­tė­je gro­jo pia­ni­nu

„Alek­sand­ras au­go kar­tu su Je­le­ na – tarp jų tik me­tų ir tri­jų mė­ ne­sių am­žiaus skir­tu­mas. Kar­tu ei­da­vo į mo­kyk­lą, kar­tu grįž­da­ vo na­mo. Vie­ną die­ną į par­duo­tu­ vę pirk­ti mais­to ei­da­vo Je­le­na, ki­tą die­ną – Alek­sand­ras. Jis vi­sa­da pa­ gal­vo­da­vo, ką pirk­ti. Bran­gaus ba­ to­no ne­pirk­siu, sa­ky­da­vo, paim­siu pi­ges­nį – su­tau­py­siu. Alek­sand­ras vi­sa­da bu­vo ra­mus – nei mo­kyk­lo­ je, nei ki­tur rū­pes­čių dėl jo ne­tu­rė­ jau“, – pa­sa­ko­jo A.Ka­za­ke­vič. Grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių tre­ni­ ruo­tes ber­niu­kas pra­dė­jo lan­ky­ ti ket­vir­to­je kla­sė­je. Taip pat lan­ kė mu­zi­kos kla­sę – bro­lis ir se­suo gro­jo pia­ni­nu. Tė­vai vai­kams bu­vo nu­pir­kę pia­ni­ną. Ta­čiau vai­kas pa­

„„Tri­ju­lė: di­de­lę įta­ką bū­si­mam olim­pi­niam čem­pio­nui da­rė pir­ma­sis

tre­ne­ris R.Gus­tas (kai­rė­je) ir tė­vas L.Ka­za­ke­vi­čius.

varg­da­vo: mo­kyk­la, pa­mo­kos, tre­ ni­ruo­tės ir dar – mu­zi­ka. „Ma­ma, aš ne­gro­siu – te­gul gro­ja Je­le­na. Man sun­ku. Man la­biau pa­ tin­ka spor­tas“, – ta­da mo­ti­nai sa­ ky­da­vo Alek­sand­ras.

Aš la­bai iš­gy­ve­nau, sir­gau, kad Alek­sand­ rui pa­si­sek­tų. O dar ta jo akis... Bet ti­kė­ jau, kad bro­lis lai­mės. A.Ka­za­ke­vič net krei­pė­si į gy­dy­ to­ją – ką da­ry­ti, vai­kas pa­vargs­ta, skau­da ran­kas? Gy­dy­to­jas pa­sa­kė: „Pa­si­rin­ki­te vie­ną da­ly­ką – ar­ba mu­zi­ką, ar­ba spor­tą.“ „Ir Alek­sand­ras pa­si­rin­ko grai­ kų-ro­mė­nų im­ty­nes. Sa­kė­me – te­gul tre­ni­ruo­ja­si, jei taip trokš­ta. Tė­vui taip pat pa­tin­ka spor­tas, jau­ nys­tė­je daug spor­ta­vo. Dar tre­ne­ris pa­reiš­kė, kad ga­bus vai­kas, kad ga­ li ei­ti pir­myn, – pri­si­mi­nė A.Ka­za­ ke­vič. – Taip ir bu­vo: jis pa­si­rin­ko sa­vo ke­lią ir juo ėjo – ne­pra­lei­do nė vie­nos tre­ni­ruo­tės. Vi­sa­da re­zul­ta­ tų sie­kė kuo ge­riau­sių.“ Mė­go bul­vi­nius bly­nus

A.Ka­za­ke­vič pri­si­mi­nė, kad per jos gi­mi­mo die­ną Alek­sand­ras vi­sa­da na­mo grįž­da­vo su gė­lė­mis. Mo­kyk­los lai­kais bū­si­ma­sis olim­ pi­nis čem­pio­nas la­bai mė­go bul­vi­

„„Ves­tu­vės: bro­liai Alek­sand­ras ir

Ser­ge­jus iš­te­ki­no se­se­rį Je­le­ną.

nius bly­nus, sa­lo­tas. Kai vai­kai bu­ vo ma­ži, mo­ti­na nuo­lat vir­da­vo ir kep­da­vo. Ruoš­ti val­gį mo­te­riai la­ bai pa­tin­ka. Daž­nai ją pa­va­duo­da­ vo vy­ras. Jis mėg­da­vo kep­ti viš­tą su bul­vė­mis. Tė­vo pa­tie­ka­lus vai­ kai taip pat mė­go. Dve­ji me­tai čem­pio­no tė­vai ir vy­res­ny­sis bro­lis Ser­ge­jus su drau­ ge gy­ve­na apie 100 ki­lo­met­rų nuo Lon­do­no esan­čia­me mies­te­ly­je. Tė­vai dir­ba vieš­bu­ty­je. A.Ka­za­ke­vič ne­slė­pė, kad jai pa­ tin­ka gy­ven­ti Ang­li­jo­je: „Pi­ni­ gus mo­ka, tad ko­dėl tu­ri ne­pa­tik­ ti? Lie­tu­vo­je tiek ne­gau­da­vau, kaip Ang­li­jo­je. Pa­ti ži­no­te, kaip Lie­tu­ vo­je sun­ku su dar­bais. Lie­tu­vo­je tu­rė­jau įvai­rių dar­bų: siu­vi­mo fab­ ri­ke dir­bau, par­da­vė­ja bu­vau, ka­vi­ nė­je dir­bau.“ Ta­čiau mo­te­ris lau­kia tos aki­mir­ kos, kai vi­sa šei­ma su­si­tiks jų bu­ te Vil­niu­je, Nau­ji­nin­kuo­se. Vai­kai ten lan­kė 58-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą (da­bar – „Sau­lė­te­kio“), kur dės­to­ ma ru­sų kal­ba. Va­ka­rie­nės – pas se­se­rį

„Aš la­bai iš­gy­ve­nau, sir­gau, kad Alek­sand­rui pa­si­sek­tų. O dar ta jo akis... Bet ti­kė­jau, kad bro­lis lai­ mės“, – pa­sa­ko­jo A.Ka­za­ke­vi­čiaus se­suo Je­le­na Va­sil­je­va. Je­le­na pri­si­mi­nė, kad į olim­pi­nes žai­dy­nes Alek­sand­ras iš­va­žia­vo su jau­du­liu. Olim­pi­nį bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­ju­sį bro­lį se­suo pla­na­vo pa­ svei­kin­ti elekt­ro­ni­niu pa­štu.

„„ Trau­ma: olim­pia­do­je Lon­do­ne Lie­tu

Je­le­na iš­te­kė­ju­si, Alek­sand­ ras šei­mos dar ne­su­kū­ręs. Ruoš­ da­ma­sis olim­pi­nėms žai­dy­nėms, jis daž­nai at­va­žiuo­da­vo pas se­se­ rį pie­tau­ti ir va­ka­rie­niau­ti. Kal­bos su­kda­vo­si ne tik apie olim­pia­dą –

„„Va­ka­rie­nė: prie vai­šė­mis nu­krau­to sta­lo šei­ma su­si­tin­ka ne taip daž­nai

– sū­nus Ser­ge­jus ir mo­ti­na gy­ve­na Ang­li­jo­je, o Alek­sand­ras – Lie­tu­vo­je. 

Jelenos Va­sil­je­vos nuo­tr.


19

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

žvaigždės kartu?

Padarė įspūdį dainininkei

Dėl šokių – jokių vyrų

Tinklalapis CelebDirtyLaundry. com paskleidė gandus, kad „X failų“ žvaigždės Davidas Duchov­ ny ir Gillian Anderson jau ku­ rį laiką palaiko rimtus santykius. D.Duchovny atstovė pareiškė, kad tai netiesa. Diena anksčiau G.Anderson patvirtino, kad še­ šerius metus trukęs jos ir Marko Griffithso romanas nutrūko.

Amžinatilsį popkaraliaus Michaelo Jacksono sesuo La Toya Jackson liko sužavėta Rusijos plaukikių Natalijos Iščenko ir Svetlanos Romašinos pasirodymo Londono olimpiadoje. Sportininkės savo pasirodymui pasirinko atlikėjo dainos „They Don’t Care About Us“ šokių versiją, o jų kostiumai buvo su velionio atvaizdu.

Buvusi seksualioji televizijos serialo „Gelbėtojai“ žvaigždė Pamela Anderson prisiekė susi­ laikysianti nuo intymių santykių su vyrais, kol baigs savo pasiro­ dymus talentų konkurse „Šok su žvaigžde“. Aktorė taip pat užverbavo savo paauglius sū­ nus Brandoną bei Dylaną plėsti jos gerbėjų ratą internete.

kumš­čius lai­kė visa šei­ma

Ge­ra svei­ ka­ta, tvir­tas cha­rak­te­ris ir im­lu­mas Alek­sand­rui pa­dė­jo pa­ siek­ti to­kių pui­kių re­zul­ ta­tų.

u­vos im­ty­ni­nin­kui A.Ka­za­ke­vi­čiui te­ko rung­tis ma­tant tik vie­na aki­mi. 

kal­bė­da­vo ir apie šei­mos rei­ka­lus. „O vai­kys­tė­je su Alek­sand­ru la­ bai muš­da­vo­mės. Dėl nie­ko – ma­ ži vai­kai vi­sa­da mu­ša­si. Iš tik­rų­jų mes vis­kuo pa­si­da­ly­da­vo­me, bro­ lis ma­ne vi­sa­da už­sto­da­vo. Kai jis

išė­jo į spor­tą, pa­si­da­rė ra­mes­nis, anks­čiau bu­vo peš­tu­kas. Gro­jom kar­tu pia­ni­nu, taip pat ir ke­tu­rio­mis ran­ko­mis, – į pri­si­mi­ ni­mus lei­do­si olim­pi­nio čem­pio­ no se­suo. – Kai Alek­sand­ras ne­be­

no­rė­jo mu­zi­kos pa­mo­kų lan­ky­ti, pra­šy­da­vo pa­sa­ky­ti mo­ky­to­jai, kad pil­vą skau­da, o pa­ts ei­da­vo į tre­ni­ ruo­tes. Jam la­biau prie šir­dies bu­ vo spor­tas, o ne mu­zi­ka.“

Ma­ma, aš ne­gro­siu – te­gul gro­ja Je­le­na. Man sun­ku. Man la­ biau pa­tin­ka spor­tas.

J.Va­sil­je­va dir­ba gro­žio sa­lo­ne – yra ma­ni­kiū­ro ir pe­di­kiū­ro spe­cia­ lis­tė. Bu­vo ma­žiu­kas ir smul­kus

„„Dė­me­sys: A.Ka­za­ke­vi­čius ir pir­ma­sis jo tre­ne­ris R.Gus­tas, im­ty­ni­nin­

kui šie­met lai­mė­jus 3-ią vie­tą Eu­ro­pos čem­pio­na­te Belg­ra­de, bu­vo pa­ gerb­ti ir Lie­tu­vo­je – Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­te. 

Remigijaus Gus­to nuo­tr.

„Ge­ra svei­ka­ta, tvir­tas cha­rak­te­ ris ir im­lu­mas Alek­sand­rui pa­dė­jo pa­siek­ti to­kių pui­kių re­zul­ta­tų“, – įsi­ti­ki­nęs pir­ma­sis olim­pi­nio čem­ pio­no tre­ne­ris Re­mi­gi­jus Gus­tas. Su juo A.Ka­za­ke­vi­čius iki šiol pa­lai­ko pui­kius san­ty­kius. „Gy­ve­ni­me Alek­sand­ras yra ra­ mus, ge­ras, ne­pa­vy­dus žmo­gus.

Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuo­tr.

La­bai ge­ros šir­dies. Bet spor­te pik­tas – vi­sa­da steng­sis ly­de­riau­ ti. Sek­ma­die­niais žai­džia­me krep­ ši­nį, ir jis vi­sa­da sten­gia­si bū­ ti pir­mas. Išė­jo iš aikš­te­lės – vi­sai ki­tas žmo­gus. Ta­ve ap­ka­bins, pa­ si­tei­raus, kaip se­ka­si. Jis pa­ts sa­ko, kad gy­ve­ni­me yra ra­maus bū­do, o spor­te – la­bai at­kak­lus. Vis­ką pa­ da­rys, kad bū­tų pir­mas“, – pa­sa­ ko­jo R.Gus­tas. Į grai­kų-ro­mė­nų tre­ni­ruo­tes pas R.Gus­tą Alek­sand­rą at­ve­dė drau­ gai. Tre­ne­ris pri­si­me­na, kad jam bu­vo 12 me­tų, svė­rė 30 ki­log­ra­mų. Bu­vo la­bai ma­žiu­kas, smul­kus. Pas R.Gus­tą ber­niu­kas tre­ni­ ra­vo­si tre­jus me­tus. Pas­kui tre­ ne­ris no­rė­jo jį ati­duo­ti į Olim­pi­nį spor­to cent­rą. Bet ten Alek­sand­ rą priė­mė ne iš kar­to – pir­mu­mas bu­vo tei­kia­mas vai­kams iš ra­jo­ nų. Paaug­liui pa­siū­lė dar pa­bū­ti pas tre­ne­rį. Pra­šė nie­ko ne­ža­dė­ti

R.Gus­tas nuo­lat se­ka sa­vo auk­lė­ti­ nio kar­je­rą – nuo tre­ni­ruo­čių Olim­ pi­nia­me spor­to cent­re iki šių die­nų.

„Kai var­žy­bo­se ge­riau ar blo­giau pa­si­sek­da­vo, Alek­sand­ras vi­suo­met man pa­skam­bin­da­vo. Kai Suo­mi­jo­ je bu­vo at­ran­kos tur­ny­ras į Lon­do­ ną, Alek­sand­ras taip pat man pa­ skam­bi­no ir pra­ne­šė, kad iš­ko­vo­jo ke­lia­la­pį į olim­pia­dą. Nuo­lat su juo bend­rau­ja­me, jis man kaip sū­nus“, – kal­bė­jo R.Gus­tas. Tre­ne­ris pri­si­mi­nė, kaip prieš ke­ lio­li­ka me­tų jau­nie­ji grai­kų-ro­mė­nų im­ty­ni­nin­kai tu­rė­da­vo tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą kai­my­nė­je Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, So­vets­ke (Ru­si­ja). „Be­veik 30 laips­nių karš­čio, vai­kams la­ biau rū­pi pra­mo­gos, mau­dy­nės, o ne tre­ni­ruo­tės. Tre­ni­ruo­tė­je jie 200 kar­tų tu­rė­da­vo nu­mes­ti iš­kam­šą. Tė­vai skam­bin­da­vo ir klaus­da­vo, ką vai­kai pen­kias va­lan­das sa­lė­je vei­ kia, – dės­tė R.Gus­tas. – At­si­me­nu, sto­vyk­la jau bu­vo pa­si­bai­gu­si. Vai­ kus tu­rė­da­vau kuo nors su­do­min­ti, ką nors pa­ža­dė­ti, pa­vyz­džiui, pa­ si­va­ži­nė­ti ma­ši­na aikš­te­lė­je, kad ne­nu­si­mui­lin­tų nuo tre­ni­ruo­čių. Į at­min­tį įstri­go Alek­sand­ro žo­džiai: „Tre­ne­ri, man nie­ko ne­rei­kia, aš ir taip atei­siu į tre­ni­ruo­tę.“


20

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

Nuos­ta­bi gam­ta ir drau­giš­ki žmo­nės. Tai la­biau­siai įstri­go dvi sa­vai­tes Si­bi­re, Cha­ka­si­jos kraš­te, pra­lei­du­siai Lie­tu­ vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to Me­ di­ci­nos fa­kul­te­to tre­čio kur­so stu­den­ tei Ie­vai Gus­tai­tei.

„„Išt­ver­min­gie­ji: sep­tin­to­sios mi­si­jos į Si­bi­rą da­ly­viai, su­ko­rę tūks­tan­čius ki­lo­met­rų, ne­pra­ra­do ener­gi­jos, nes jie jau­ni, jų ke­lio­nės tiks­las šven­tas, o

Cha­ka­si­jo­je lie­tu­viai jau­tė­si Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lie­tu­viš­ka kal­ba – po 20 me­tų

„„Mi­si­ja: vai­ki­nai tvir­čiau į že­mę įka­sė ne vie­ną kry­žių.

„La­bas ry­tas“, – la­bai neįp­ras­tai nu­skam­bė­jo lie­tu­vių kal­ba už tūks­ tan­čių ki­lo­met­rų, to­li­mo­jo­je Cha­ ka­si­jo­je, juo­lab dvi sa­vai­tes ne­gir­ dė­jus gim­to­sios kal­bos. Lie­tu­viš­kai svei­ki­no­si Eduar­das Za­gols­kis – 1948 m. iš­trem­tas į Si­ bi­rą ir aš­tuo­ne­rius me­tus pra­lei­dęs už spyg­liuo­tos tvo­ros la­ge­riuo­se. „Jis bu­vo be­ne ryš­kiau­sias ir įdo­ miau­sias mū­sų su­tik­tas žmo­gus“, – ne­slė­pė 21 me­tų stu­den­tė, vie­ na iš še­šio­li­kos „Mi­si­jos Si­bi­ras“, rengtos septintą kartą, da­ly­vių. Ji su ko­man­dos na­riais Si­bi­re nu­ va­žia­vo apie 2000 ki­lo­met­rų, ap­ lan­kė As­ki­zo, Cha­ro­jaus, Ci­bu­los, Ime­ko, Ju­zia­kų, Mi­ziu­go­lo, Tan­zi­ bė­jaus, Ust Aba­ka­no ka­pi­nai­tes. Ma­tu­ro kai­me­ly­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai pa­sta­tė iš Lie­tu­vos at­si­ vež­tą tau­to­dai­li­nin­ko Vid­man­to Za­kar­kos su­kur­tą me­di­nį pust­re­ čio met­ro aukš­čio kry­žių. „Su Eduar­du la­bai šil­tai bend­ra­ vo­me dau­giau nei va­lan­dą. Jis bu­vo ne­pap­ras­tai lai­min­gas vėl kal­bė­da­ mas lie­tu­viš­kai ir su­si­grau­di­no, kad tur­būt jau pa­sku­ti­nį kar­tą gy­ve­ni­ me kal­ba gim­tą­ja kal­ba“, – apie tau­tie­čio emo­ci­jas pa­sa­ko­jo Ie­va. Trem­ti­nys pri­si­pa­ži­no, jog 20 me­tų lau­kė ir kiek­vie­ną die­ną ti­kė­ jo, kad dar pa­ma­tys lie­tu­vių. Ke­lią iki jo na­mų mi­si­jos da­ly­viams nu­ ro­dė ru­siš­kai kal­ban­ti par­duo­tu­vės dar­buo­to­ja. Jos var­das, be­je, lie­tu­ viš­kas.

Žmo­nių ne­su­ža­lo­ta gam­ta

„Per die­ną tu­rė­da­vo­me įveik­ti po ke­lis šim­tus ki­lo­met­rų, to­dėl daž­ nai vyk­da­vo­me iš­nuo­mo­tais au­to­ bu­siu­kais, ku­riuo­se bū­da­vo 14 vie­ tų, – šyp­so­jo­si ke­lio­nės sun­ku­mų ne­pa­bi­jo­ju­si mer­gi­na. – Juo­kau­ da­vo­me, kad su­si­grūs­ti pa­dė­da­vo pa­tir­tis, įgy­ta žai­džiant žai­di­mą „Tet­ris“. Juk kiek­vie­nas dar tu­rė­ jo­me po 15–20 ki­log­ra­mų sve­rian­ čias kup­ri­nes.“ Be­je, per vie­ną to­kią ke­lio­nę au­ to­bu­siu­ku iki Ma­tu­ro per­kai­to ven­ ti­lia­to­riai. Iš po sė­dy­nių ėmė pūs­ ti karš­tą orą: 20 ki­lo­met­rų, kai už lan­go pa­vė­sy­je bu­vo apie 30 laips­ nių karš­čio, pri­ly­go ke­lio­nei po pra­ga­rą. „Tur­būt sun­kiau­sia ir bu­vo pa­ kęs­ti karš­tį, nors oro tem­pe­ra­tū­ra smar­kiai šo­ki­nė­jo, nak­ti­mis nu­kris­ da­vo iki 10 laips­nių ši­lu­mos, – pa­ sa­ko­jo Ie­va. – Be­je, smar­kiai keis­ da­vo­si ir pei­za­žas: nuo ste­pių, pie­vų iki ža­liuo­jan­čių tan­kių miš­kų.“ Žmo­nių ne­pa­lies­ta, ne­su­ža­lo­ta gam­ta be­ne la­biau­siai su­ža­vė­jo vi­ sus lie­tu­vius. „Keis­tai ma­lo­nu bu­vo ger­ti šal­ti­ nių bei upe­lių van­de­nį ir jus­ti ty­rą, nuo­sta­bų sko­nį“, – džiau­gė­si bū­ si­mo­ji me­di­kė. Vai­ras de­ši­nė­je pu­sė­je

Lau­ki­nių žvė­rių lie­tu­viai ne­su­ti­ko, nors 30 ki­lo­met­rų žy­gy­je į tai­gą, kur gam­ta dar gra­žes­nė, bu­vo už­ ti­kę lo­kio pėd­sa­kų. Ne­di­de­liuo­se mies­te­liuo­se prie pa­la­pi­nių tu­ris­tus kar­tais ap­lan­ ky­da­vo be­si­ga­nan­čios žmo­nių ne­

si­bai­dan­čios kar­vės, ož­kos, kiau­ lės, ark­liai. „Juo­kau­da­vo­me, kad Cha­ka­si­ jos ke­liuo­se ne­rei­kia gu­lin­čių po­li­ ci­nin­kų, nes kai­me­lių ar ne­di­de­lių mies­te­lių gat­vė­se daž­nai ga­nė­si na­ mi­niai gy­vū­nai“, – juo­kė­si Ie­va.

Keis­tai ma­lo­nu bu­ vo ger­ti šal­ti­nių bei upe­lių van­de­nį ir jus­ti ty­rą, nuo­sta­bų sko­nį. Mies­tų ke­liai ge­ri, ta­čiau ekst­ re­ma­lių po­jū­čių su­teik­da­vo grei­ tai va­ži­nė­ti mėgs­tan­tys vai­ruo­to­ jai, ypač lenk­iantys ben­zin­ve­žius. Cha­ka­si­jo­je daug au­to­mo­bi­lių, ku­rių vai­ras de­ši­nė­je pu­sė­je, nors įpras­ti – su vai­ru kai­rė­je. To­dėl į ki­tą eis­mo juos­tą iš­nir­da­vo be­veik vi­sas au­to­mo­bi­lis, kol vai­ruo­to­jas ga­lė­da­vo įver­tin­ti si­tua­ci­ją. Ke­liau­to­jams vie­ti­niai paaiš­ki­no, kad ja­po­niš­kus Ki­ni­jo­je ga­mi­na­mus au­to­mo­bi­lius jie per­ka la­bai pi­giai. Cha­ka­si­jo­je ne­drau­džia­ma va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, ku­rių vai­ras yra de­ ši­nė­je pu­sė­je. Vis dėl­to grei­tį mėgs­tan­tys cha­ ka­sai bi­jo į au­to­mo­bi­lį priim­ti dau­giau nei ke­tu­ris ke­lei­vius, nes po­li­ci­ja fil­muo­ja ir bau­džia pa­žei­ dė­jus. „Kar­tą vie­nas vai­ruo­to­jas, vir­ ši­jęs grei­tį maž­daug 50 ki­lo­met­rų, tu­rė­jo su­mo­kė­ti 10 li­tų“, – ne­di­de­ le bau­da ste­bė­jo­si stu­den­tė.


21

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

20

kg

svėrė „Misijos Sibiras“ dalyvių kuprinės.

tai stip­ri­na. 

Ievos Gus­tai­tės nuo­tr.

su­grį­žę 40 me­tų į praei­tį „„Ke­lei­viai: na­mi­nių gy­vu­lių ap­stu Si­bi­ro kai­mų ir net mies­te­lių gat­vė­se.

„„Ska­nu: „Ry­te at­si­kė­lę mū­sų ko­man­dos vai­ki­nai

pri­sky­nė vi­są ki­bi­rą avie­čių mer­gi­noms“, – gar­ des­niais pus­ry­čiais mė­ga­vo­si Ie­va.

Ko­šės ir bul­vės

„Par­duo­tu­vė­se pre­kės ne­pi­gios ir daug jų kai­nuo­ja bran­giau nei Lie­ tu­vo­je, – tei­gė Ie­va. – Ge­ro­kai pi­ ges­nis bu­vo tik ben­zi­nas.“ Mies­te­lių par­duo­tu­vė­se par­duo­ da­mos ir mais­to, ir ūki­nės pre­kės – kir­viai, kas­tu­vai, bo­tai. Mais­to ko­ky­bė, anot ke­liau­to­jų, to­li gra­žu ne­pri­lygs­ta lie­tu­viš­kai. Sa­vo au­to­mo­bi­lius, daž­niau­siai ži­gu­lius ar­ba ja­po­niš­kus, cha­ka­ sai mėgs­ta puoš­ti: vi­dus iš­klo­tas kai­liais, žyb­si lem­pu­tės, ka­bo įvai­ riau­sių žais­liu­kų, bum­bu­lų. „Jau­ni­mas mėgs­ta va­ži­nė­ti mo­ to­cik­lais, jų prie vie­no na­mo ma­

„„Smal­sios: ry­tais mi­si­jos da­ly­vius daž­nai pa­ža­din­da­vo mū­kian­čios kar­

vės, ku­rios priei­da­vo prie pat joms ne­ma­ty­tų ob­jek­tų – pa­la­pi­nių.

ty­da­vo­me po tris ke­tu­ris, – įspū­ džius iš Si­bi­ro pa­sa­ko­jo lie­tu­vė. – Cha­ka­sai mie­lai pa­vė­žė­jo mū­ sų ope­ra­to­rių ir nuo­lat siū­ly­da­vo­ si pa­dė­ti.“ Vie­tos gy­ven­to­jai lie­tu­viams bu­ vo la­bai drau­giš­ki. Pa­ly­gin­ti su lie­ tu­viais ir ki­tais eu­ro­pie­čiais, jie gy­ve­na var­gin­gai, bet yra dos­nūs – pa­si­da­ly­da­vo vis­kuo, ką tu­ri. „Daž­niau­siai vai­šin­da­vo bul­vė­ mis, mie­lai jų iš­si­kep­da­vo­me, valgį paį­vai­rin­davome ko­šė­mis, – šyp­ te­lė­jo Ie­va. – Ke­lis kar­tus mais­to mums pa­rū­pi­no gim­tą­ja kal­ba ne­ kal­ban­tis dar vie­nas su­tik­tas lie­tu­ vis, var­du Juo­zas.“

Jis bu­vo ne­pap­ras­ tai lai­min­gas vėl kal­ bė­da­mas lie­tu­viš­kai ir su­si­grau­di­no, kad tur­būt jau pa­sku­ti­nį kar­tą gy­ve­ni­me.

Gam­ti­niai rei­ka­lai ir du­šas

„Tu­ri­me duo­nos, sto­gą virš gal­ vos, gra­žią gam­tą, ir už­ten­ka. Ko dar rei­kia?“ – ne­re­tai kal­bė­da­ vo vie­ti­niai, o lie­tu­viai jau­tė­si tar­

„„Eis­mas: mo­to­cik­lai su prie­ka­bo­mis – po­pu­lia­ri trans­

por­to prie­mo­nė Si­bi­re.

si lai­ko ma­ši­na nu­vy­kę 30–40 me­ tų į praei­tį. Ša­ma­nais gar­sė­jan­čio­se vie­to­vė­ se lie­tu­viai ma­tė me­džių, ap­ka­bi­ nė­tų spal­vo­tais po­pie­riu­kais. Čia, daž­niau­siai kal­nų pa­pė­dė­se, gy­vų­ jų ir mi­ru­sių­jų pa­sau­lio tar­pi­nin­ kais sa­ve va­di­nan­tys žmo­nės at­ lie­ka apei­gas. „Prie ka­pų sto­vi sta­liu­kas, kė­ džių. Pa­dė­ta už­kan­dos, sal­du­my­ nų, deg­ti­nės. Jie mi­ru­sie­siems vi­ sa­da pa­lie­ka au­kų ir su mais­tu bei gė­ri­mu pa­mi­ni išė­ju­sius ana­pi­lin“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą I.Gus­tai­tė. Pak­laus­ta, koks mais­tas įsi­mi­nė, Ie­va iš­sky­rė... ar­ba­tą. Ją pa­tiek­da­

vo itin sal­džią, cuk­rus puo­de­ly­je net neiš­tirp­da­vo. Ki­tą die­ną lie­tu­ viai su­ži­no­jo, kad į puo­de­lį įdė­da­ vo net ke­tu­ris di­de­lius val­go­muo­ sius šaukš­tus cuk­raus. „Dar vie­nas da­ly­kas nu­ste­bi­no, kai kar­tą nak­vo­jo­me vieš­bu­ty­je „Druž­ba“, – nu­si­juo­kė Ie­va. Lie­tu­viai ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad nie­kur nė­ra du­šo ka­bi­nos, net vie­ nas ki­to kam­ba­ry­je jos ieš­ko­jo. Ir tik vė­liau su­vo­kė, kad 30 cm erd­vė tua­le­to sie­no­je ir yra ta ka­bi­na. „Paė­męs žar­ną su čiau­pu tu­rė­ jai ap­si­praus­ti, nors van­duo lie­jo­ si tie­siai ant kriauk­lės, že­mės“, – juo­kė­si I.Gus­tai­tė.


22

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

De­biu­tas „Skal­vi­jo­je“ Dis­ko­te­kų die­vas N.Jaa­ras

pri­kvies­tas į Lie­tu­vą

Se­zo­ną ką tik pra­dė­ju­sia­me „Skal­ vi­jos“ ki­no teat­re ne­ko­mer­ci­nio ki­no mė­gė­jų vi­są sa­vai­tę lau­kia staig­me­na – spe­cia­lūs veng­rų fil­ mo „Pas­ka­lio bib­lio­te­ka“ sean­sai.

Re­ži­sie­rius, sce­na­ris­tas ir ak­ to­rius Sza­bolc­sas Haj­du, pa­sak Veng­ri­jos am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­ vo­je pa­va­duo­to­jos Zsófos Bar­ kas­zi, yra vie­nas ta­len­tin­giau­sių jau­no­sios Veng­ri­jos fil­mų kū­rė­ jų kar­tos at­sto­vų, įvai­rių Veng­ ri­jos ir tarp­tau­ti­nių ap­do­va­no­ ji­mų lau­rea­tas, ku­rio var­das jau ži­no­mas Lie­tu­vos žiū­ro­vams. „Jo daž­nai siur­rea­lis­ti­niai fil­mai per­ tei­kia la­bai rea­lis­tiš­kas šių die­nų pro­ble­mas, ši spal­vin­ga is­to­ri­ja – taip pat“, – sa­kė Zs.Bar­kas­zi. Veng­rų re­ži­sie­riaus juos­to­ je pa­sa­ko­ja­ma, kaip iš­vyk­da­ma į Va­ka­rus ieš­ko­ti ge­res­nio gy­ ve­ni­mo Ru­mu­ni­jos veng­rė Mo­ na Pa­pa­ru tri­me­tę duk­rą pa­lie­ka pri­žiū­rė­ti sa­vo te­tai bū­rė­jai. De­ ja, duk­re­lę glo­bo­ti pa­sii­ma vai­kų ap­sau­gos agen­tū­ra. Grį­žu­si na­mo Mo­na no­ri su­si­grą­žin­ti sa­vo vai­ ką ir tu­ri pa­pa­sa­ko­ti apie sve­tur pra­leis­tus me­tus. Ji pra­de­da tik­ rą kla­jo­nių, mei­lės ir nu­si­kal­ti­mų iš­pa­žin­tį. Vi­sa tai žiū­ro­vą nu­ke­lia į spal­vin­gą nak­ti­nį Li­ver­pu­lio gy­

Elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos ger­bė­jams pa­skelb­ta fan­tas­tiš­ka ži­nia: į Lie­tu­vą at­vyks vie­nas stip­riau­sių pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos kū­rė­jų – Ni­co­las Jaa­ras su gru­pe.

ve­ni­mą ir pa­slap­tin­gą klu­bą pa­ va­di­ni­mu „Pas­ka­lio bib­lio­te­ka“. Ly­di­ma ke­rin­čio gar­so ta­ke­lio, sva­jin­go ka­me­ros dar­bo ir spe­ cia­lių­jų efek­tų, vie­ni­šos mo­ters iš Ry­tų Eu­ro­pos is­to­ri­ja virs­ta vaiz­ din­ga šiuo­lai­ki­ne pa­sa­ka apie pa­ vo­jin­gą lai­mės ieš­ko­ji­mą. VD inf.

Kur? „Skal­vi­jos“ ki­no cent­re, A.Goš­tau­to g. 2 / 15.„ Ka­da? Šian­dien 20.10 val.,„ ry­toj 16 val.„ Kiek? 14 li­tų.

„Ne­bu­vo pa­pras­ta jį pri­si­kvies­ti, nes šiuo me­tu Ni­co­las la­bai daug kon­cer­tuo­ja ir yra lau­kia­mas vi­sa­ me pa­sau­ly­je“, – sa­kė mu­zi­kan­tas ir me­nų fab­ri­ko „Lof­tas“ va­do­vas Vik­to­ras Dia­wa­ra, ku­ris ame­ri­kie­tį ir pa­si­kvie­tė į Lie­tu­vą. N.Jaa­ras yra jau­nas ir jau itin po­ pu­lia­rus, ta­čiau ne­su­ga­din­tas šlo­ vės, ku­rią jam pel­nė jo uni­ka­lus po­žiū­ris į gar­są, ap­lin­ką, at­li­ki­mą. Po­pu­lia­ru­mo pri­dė­jo ir de­biu­ti­nis al­bu­mas „Spa­ce Is On­ly Noi­se“, taip pat dar­bas su jau ge­ro­kai anks­ čiau elekt­ro­ni­kos sce­no­je įsi­tvir­ ti­nu­siais mu­zi­kan­tais, to­kiais kaip Kas­pe­ris Bjørke, El­le­na Alien, Aza­ri, Matt­hew Dea­ras ir dau­ge­lis ki­tų. Ame­ri­ko­je gi­musio, Či­lė­je au­ gusio, Niu­jor­ke su­bren­dusio N.Jaa­ ro fe­no­me­nas 2008 m. pa­skli­do po pa­sau­lį, o sing­las „Mi Mu­jer“ iš­ ve­dė dis­ko­te­ki­nin­kus iš pro­to. „Į „Lof­tą“ ban­džiau jį pa­kvies­ti dar prieš dve­jus me­tus, ta­čiau pa­vy­ko

tik da­bar, kai jo ho­no­ra­ras per tą trum­pą lai­ką išau­go ko­kius sep­ty­ nis kar­tus“, – sa­kė V.Dia­wa­ra. N.Jaa­ras sa­vo ke­lio­nę į mu­zi­ kos be­kraš­tę pra­dė­jo nuo skam­bi­ ni­mo pia­ni­nu ir nuo įra­šų su taip pat iš Či­lės ki­lu­siu Ri­car­du Vil­la­ lo­bo­su. Vė­liau jis pa­si­nė­rė į tra­ di­ci­nę po­rtu­ga­lų mu­zi­ką – fa­do, etio­pų džia­zo gar­sus, iš nau­jo at­

ra­do gru­pę „Pink Floyd“. „Jei ne­ bū­čiau stu­di­ja­vęs li­te­ra­tū­ros, ne­ ma­nau, kad man sek­tų­si tai, ką aš da­rau mu­zi­ko­je. Ten iš­mo­kau ne tik li­te­ra­tū­ros ana­li­za­vi­mo, bet ir fi­lo­ so­fi­jos teo­ri­jos, mo­kiau­si per­pras­ti idė­jas, ku­rios ve­da kul­tū­ros vys­ty­ mą­si pir­myn“, – viename interviu yra sakęs N.Jaaras. VD inf.

„„Pa­sie­ki­mai: N.Jaa­ras nea­be­jo­ja, kad sėk­mę ku­riant mu­zi­ką lė­mė jo

su­ge­bė­ji­mas ir iš ki­tų me­no sri­čių pa­siim­ti vi­sa, kas ge­riau­sia.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.


9Y4:A?438B>@8[D03F18=8=:Y4:A?438B>@8[8@ :48Z80=B O4<\A A:;F?> B8:A;8=\A ?0A:8@B84A 8@ D0; ,0<\=:0;=8> 6  =5>@<02890 B48:80 ?@4:F1>A064=BY 4; 14=3@>9>?;0=>A?@4=38=8[?0B8:A;8=B8A:;F?> <0B4; ,;0=0D8<>?0A8];F<088@  @810A8@?;0=C>90<>AB4@8B>@89>A=0C3>98<>8@ ?0AB01>AB48:80<8?;0=0D8<>>@60=8G0B>@8C88@ BD0@:F<>@4O8<Y,;0=0D8<>>@60=8G0B>@8CA! ?@>94:B>@4=6\9C8@0NBC8@B4;45>=C8:8D84N>0? &/;738>9=+7 .+;,>3 /8=?+;A4/ ;/35+ 63813:+1+6,383+3N<.+;,>9=94+39< %J0;B>=0AHX:**0A8=A:8> B0@8<>384=>AB<4AB[?;0=0D8<>?0A8];F<[ ĹĄeĹĄtadienis, rugpjĹŤÄ?io 11, 2012 6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 68;=8CA=5>@<0289YB48:80WABCB8A 0;4 ?0@48N:\90834B0;8>9>?;0=>A?@4=38=8CA148D84 B0AB4;4?0NB0A :4ABCB8A$ N>AD0@ABF<>?@>243]@0A60;80?A:[AB80;ABF 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< B0;4B0A;B4B0;8>9>?;0=>@4=6\90A! %J-4 18=48B4@8B>@89[?;0=0D8<>8@AB0BF1>A8=A?4:28 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 908?@84?;8=:>A<8=8AB4@89>A*C>G0?0D8Z80CA Tel. 261 3653, 261 3655 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973<   B4;C:8N:8[6 6 ?4@<\=4AX=C>?0@48N:\90<A@468AB@C>B> skelbimai@vilniausdiena.lt 8;=8CA8=5>$@46@>C?;B C?0@4=6BC ?@0=4N8<>XB48:8<>384=>A ?+6=/6       34B0;8C>9C?;0=C60;8<0ACA8?0O8=B8=C>  8:830@1>384=><8A?0A?@> ,0@4=6B0A 028>=0;8=\AO4<\AB0@=F1>A?@84 ' E$(F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ 94:B>@4=6\9Y,0@4=6B>34B0;8>9>?;0=>D84N0 KelioniĹł SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; M4<\A]:8><8=8AB4@89>A8;=80CA@09>=>O4 ,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3.+363.N< 4:A?>G82890=C>8:8L=8 VeĹžame keleivius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;, OlandiA:F@80CA XA0:F<0A 3\; 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M ?8N:8[A4=8]=89>A?0B0;?>A4*C>G0?0D8Z80CA jÄ&#x2026;.<\BD0@:>A Tel. 8 699 01 428, e. D43\9> paĹĄtas pervezimai. O4<\A A:;F?> :03 @ ! info@gmail.com. Anglija! ObuoliĹł, slyvĹł, avieÄ?iĹł, braĹĄ5694N4+398=+5==/6   68;=8CA84N0AACA8@8=:8<0A!34B0;8>9> 986145 kiĹł nuÄ&#x2014;mimas. AnglĹł k. nebĹŤtina. Kai4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8;

     ?;0=>A?@4=38=8[D84N0A0?B0@8<0ADF:A VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ na 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8   =80CA@A0D5>@<0D8<>8@?4@BD0@:F<>?@> <18@O4;8>3D0;C:8N:8[6:01 PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 688 15 532. 993319 8 94:B>?0BD8@B8=8<><646CO\A3 4 699 99 965, 8 612 22 227. 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> (/;:379L798/3(3683>4/;/35+63813.+; 975461 @8B>@89[?;0=0D8<>3>:C<4=B>@4=6\90A % BD0@:0!?;0=0D8<>?0A8];F<088@?0AB01>AB48 ,38385+3 :79597/ &/6     Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju graďŹ ku J''&  H

4;     4 ?0NB0A @4=6\9C8 PilaitÄ&#x2014;s?@>94:B> mikrorajone. Tel. 0@10 (8 45)>@60=8G0B>@8C8 510 021, 8

       <5+7,38=3 .+;,9 :80<8 ÄŽVAIRĹŞS 4P42B8DCA$6<08;2>< @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 659 48 753. .3/8973<8>9353 ?+6  1001529  D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? Kita     91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: Informuojame, A:C=38<0A!0A<4=FA60CBY0BA0:F<Y:03X =0@80<A 5,EAAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 kad 2012+  -(  m. rugpjĹŤÄ?io 25 d. betonuotojai, tinkuotojai, mĹŤrininkai, ap- (ĹĄeĹĄtadienÄŻ)     D0; N0C:80<0A 10 val. VanaginÄ&#x2014;s sodĹł0B0A:08B8=8A 3-iojoje 9[?0A8];F<CA=40BA8OD4;6B0?0@4=6B0<4?;0 '>,>B-:=O8:904<046,749246074:/,<-49496,4 @8=:8<8=8A - +  :C@8A DF:Aben4;<8O ĹĄaukiamas visuotinis sodininkĹł dailininkai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, gatvÄ&#x2014;je =0D8<>3>:C<4=B460;80?A:[AB80;ABF18=\A *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= ,?9: drijos â&#x20AC;&#x17E;JaunystÄ&#x2014;â&#x20AC;? nariĹł susirinkimas. Susirin4<,;K07/49>:5,4  <04;>4=>07     9>AA>3[>9860@1>BD0@:\!48:;>A 8 659 38 ?;0=0D8<> 414. B4@8B>@89[ 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A Statybos ir remonto %,7,92NH@09>N5N4<,>2,79?:!> (07  996397 kimo darbotvarkÄ&#x2014;: 1. DÄ&#x2014;l bendrijos valdybos0B0A   0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A  -4D8G>@80CA ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[       ataskaitos. 2. Valdybos ir pirmininko rinkimai. UAB B&L Santechnika ieĹĄko santechnikĹł, :08B0 8@ BD8@B8=8<0A  Y<0B>A ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A 3. Kiti klausimai. Tuo atveju, jei neÄŻvyksBD8@B8=8<0A +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> pirma-  suvirintojĹł, pagalbiniĹł darbininkĹł. Darbas $?@,/3583,+/*/45812/4/1(>8/D25+(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6  8;=8CA ?4@ sisUD08@]A:;0CA8<08,8@<8=8=:>@8=:8<0A susirinkimas, pagal pirmojo susirinkimo ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽs­pō­dis: virĹĄ se­na­mies­Ä?io pa­ Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. BĹŤ- darbotvarkÄ&#x2122; )CB,/358.=+=950(38/7),4+758/5867(1 -4D8G>@80CA@8=:8<08 CA8@8=:CA<0O80C=48 bus kvieÄ?iamas antrasis susirinki4+ @@@?3.38/<.>;A<6= &/6    <\=4AX=C>984<A8NA8[AB>;08N:>0BA0:F<>X tina patirtis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 mas ki­bÄ&#x2122;s kas­ka­di­nin­kas su for­te­ 9/15882(:.=950(384-573(*/0(9,2  2012 m. rugsÄ&#x2014;jo 15 d.?0:0@B>B8=8A 10 val. VanaginÄ&#x2014;s ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ACA8@8=:8 ?0B48:BY?0A8];F<Y60D8<>384=>A ?3.38/<.>;A<B/,;+6=  /:+I=+< 798. (8-17 val.). 3-iojoje gatvÄ&#x2014;je. SB â&#x20AC;&#x17E;JaunystÄ&#x2014;â&#x20AC;? valdyba.   sodĹł pi­jo­nu kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; vil­nie­Ä?iams ir Ĺža­

  <0A1CAN0C:80<0AD0;B>94 998619 1001590 Kita   ve­sÄŻ, ir bai­mÄ&#x2122;. Or­ga­ni­za­to­riĹł nuo­tr.  ' -+&* , -

-*T , +S ?0Z8>94D84B>94B0?0B830@1>BD0@:\%4=3@8 MF :9><,=>Q-4?<,=D@4=?=N<,J?;,</?: 9>A?8@<8=8=:\ ,@0=4N0<40?84:0@B>90<YD8AC><4=\A8=5>@ PERKA Technikos remonto  ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS LIETU- @ %J 4:8;=>90<>9> C@B>,@>94:B08K0B;84 ?> >1@>D>;\A :  70VISOJE A:;F?> :03 %'$! " G(H8/8+> M8:904<046,74924,?6J>,74;4,4 (07    904 !>6,49N %,=4R7B8,4>0464,84464 VOJE. GALI BĹŞTI,0=4@8[ DAUĹ˝TIA4=8]=89>94 ARBA SU DEFEK8;=8C94 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< !   TAIS. Tel. 8 676 71 261. 8 -4<K074: / 48>49,4?K/,<?:=0@:   34B0;8>9>?;0=>,;0=0D8<>?06@8=30AI C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J8;<0K <5+6,A56/<?3;A56/<597:3>=/;38K=/-2 995285 6?:=0-,96<:>:,/8494=><,>:<4?4)F'' A:; @A:;:03 @ ! 835Q3;53=></6/5=;98359<:;3/=+3<><&/6 <10;0=3O8>34B0;8>9>B4@8B>@89[?;0=0D8 Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsi!02,70D )680<2S= 2   *4794?=  ,? <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 ?@0N><6@4B8<>=4?@8D0B8GC>B>A>3>A:;F    @@@5+>8+53/73<6=  Transportas, logistika kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karIg­nas Ja­Ä?aus­ kas  <>ACB0@B8A @,;0=0D8<>B8:A;0A I 24,?491:<8,.45:=>07   

 i.jacauskas@diena.lt to. Tel. 8 676 O8:9S 41 155. ;<448= O /,<-N *4794,?= ?> @A0D8=8=:Y<18@O4;8>3 :9/4>0<45:=    ?0:48AB8O4<\AB8:A;8=W?0A:8@BX?060;14=3@>9> 929908 D0;0BDF:B8?@849C<A?@8:;0CA0=Z8>A:;F?>8@   8A[:><?8CB4@8[8@B4;4D8G>@8[B08AF<0A8; ?;0=> <024:90@,4<?:>:5N06=;0/4>:<4Q@,/B-4949 A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 =8C94 M0;68@8> 6  no.ltâ&#x20AC;&#x153; fes­ " B4@8B>@89>A=0C3>98<>8@BD0@:F<>@4O8<Y4 6N06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N  (07   *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: NeÄŻp­ ras­tÄ&#x2026; ÄŻĹžan­ gÄ&#x2026;B4; ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Pia­ D> >D8=A:8>A:;F?Y @0@10?@0N><AC PASLAUGOS EEE?274;?;B 

 ti­va­lio kon­cer­tus ga­lÄ&#x2014;­jo ste­bÄ&#x2014;­t i 5Q /S80=4?4  H  8  -4<K074:*0@>A;0DC  /  %0G4 @,7  B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J-40;H AC 30@1[ DF:3FB>9C   Technikos8;=8CAB4; remonto   A8A84:B8 (>NB0CB>6 vi­si vil­nie­Ä?iai â&#x20AC;&#x201C; ket­vir­ta­die­nio ,/<0=? *4794,?= <  %,24<4Q =09  "46,J4R D8ZM0;68@8>6I8;=8CAB4;  ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 4?0NB0A 9Q6 'F6=;<0=,=G@B6==67B;:6,/ #<  va­ka­rÄ&#x2026; virĹĄ mies­to sklan­dÄ&#x2014; oro B>?><0B8:$6<08;2>< KelioniĹł SKUBIAI IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A ne3890H ,0<\=:0;=8> 6technikÄ&#x2026;  8;=8CA ,0@4=6  

  6,/,=><494,4 8,>,@48,4    ba­lio­nas, o po juo ky­bo­jo for­te­ naudojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldytuNX >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= @40P4,80 /,7B@,?>4  ",>,@48?= ,>7406, vus, skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; pi­ j o­ n as su pia­ n is­ t u. KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4;  technikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietai)F,7>45:=",>,@48Q$<2,94C,.45,G!49  =5>@<028 J O sus.!:9/:9N Tel. 8 641 99 000, www.kauna=,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 6809Q2 *4794?= (07   

Oro ba­lio­nai vil­nie­Ä?iams â&#x20AC;&#x201C; 90I EEE;84BCD0;>=3>=0A2><  kiemis.lt . >494?= !40>?@:50;<4=>,>:80464/?<Q (07    996669 ÄŻpras­tas vaiz­das. Ta­Ä?iau to, kas    %     4O0<4:4;48D8CAX>:84B89Y0=89Y ;0=38 virĹĄ se­nų­jĹł Vil­niaus sto­gĹł dÄ&#x2014;­jo­ 9Y 4; 4?0NB0A si ket­vir­ta­ die­nio va­ka­rÄ&#x2026;, ?4@D4G8<08 ÄŻpras­tu (3/8>96391&D

(3683>< 8=5>$6<08;2>< da­ly­ku ne­pa­va­din­si: ke­lias­de­ &/6



+5<    šim­ties met­rų aukš­ty­je sklen­ ?3683><?3683><5;+8=+<6=      KELIONIŲ ORGANIZATORIUS džian­tis oro ba­lio­nas su sa­vi­mi @@@5;+8=+<6= %/,4:52/5.#

%/24/:8 Kitos A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius skrai­di­no ir for­te­pi­jo­nÄ&#x2026; bei pa­ ;<?+494+=/+:6+85A=3!3>49;5Q 0A460A0A=C>B Tel.#,2



(18    (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 4AB0=30@B8=8[10;3[60<F10C:NB0:>:F tÄŻ tik­riau­siÄ&#x2026; pia­nis­tÄ&#x2026;. ;/24/:8;/24/:817(49(829<<<17(49(829 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt 1\IO4<0:08=0EEE6C>1>A10;308;B 4; 60;1]B*CAD8A030O0D\9>0A460A0AI

>@>=B0A=C>B Tai bu­   vo ne mu­zi­ki­nio kli­po ar ND84A[:0G8=>?0A8@>3F<[8@D84N1CZ8[@>9CA# +>=@40;8A=C>B   fil­mo kō­ri­mas â&#x20AC;&#x201C; fes­ti­va­lio â&#x20AC;&#x17E;Pia­ ,0<0BF:8B4=C>AB018Y9YL80C@\A<4@8:YCO )8CAB>=0A=C> B 9E052(/1(8#! "# "#  " Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis *,=,<:=6<?4C,=&B2,E'>:63:78,=E&B2, Kas valdo jĹŤras? Ne tik NeptĹŤnas! 12 no.ltâ&#x20AC;&#x153; or­ga­ni­za­to­riai taip su­ma­nÄ&#x2014; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Marienhamnasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas F?0B8=6Y:08=Y 0;60@8A=C>B uostĹł mĹŤsĹł rankose ir JĹŤsĹł paslaugoms 9?: !> pri­sta­ty­ti iki ru­dens truk­sian­Ä?iÄ&#x2026; Kopenhagaâ&#x20AC;&#x201C;Oslas OA8A0:F:8B4A:@F3X8:8646CO\A384=>A8@ :9494Q6<?4C,=&B2,E'>:63:78,=E&B2,9?: KELTŲ BILIETAI INTERNETU: %,84<J64>06,=/409494?=<R;0=P4?=4<,>=4;, ÄŻvai­riĹł Ĺžan­rĹł mu­zi­kos fies­tÄ&#x2026;. Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Niukastlas ;48A:8B\AX=4?0<8@NB0<Y:4;8>=W KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis 08=0?0B48:B0X018?CA4AAC>@>C>AB[<> NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ

!> Fes­ti­va­lio va­do­vasturtÄ&#x2026; Alek­sand­ 7,4/?:64>07,4@0,7>45:=5R<:50 www.krantas.lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas I :4AZ808A @40P4,80?=O><?8;4,?=4:=9,6>40=@, ras Ĺ i­me­lis â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­naiâ&#x20AC;&#x153; ,0@3C>30<0A3D849[:0<10@8[1CB0A,0;0= "S2,?64>S==,?70@S5?4<20<,9?:>,46, UĹžsisakyk keltĹł bilietus internetu, paraKlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas 8C9>@:0A=C>B -4G4@D0289>A<>:4AB8A8:8B<>:0<0A?0 6>A24=B@4CO10O=FZ8>A  \@84A6 4; tvir­ti­no, jog sklan­dy­mas ore su 6,<S7O ĹĄyk savo nuomonÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;k talpiÄ&#x2026;, graRygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas   0N8=6B>=0A=C>B ?8;3><08 ĹĄiuo inst­ru­men­tu esÄ&#x2026; tu­rÄ&#x2014;­jo at­ ,7>45:=5R<:50-?=4</4=6:4<7496=8B-S=464 <?4C:6,49,;,>046>,4J4J;7,?648:?:=>: ĹžiÄ&#x2026; ir patogiÄ&#x2026; kelioninÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Krantas Travelâ&#x20AC;&#x153; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %>AB>=0A=C>B kreip­ti ir tĹł, ku­riems pa­tin­ka tik 84B[A:08Z8CA@81>B0A <B>: ,?24,?491:<8,.45:=AAA 6<,9>,= 7> piniginÄ&#x2122;. Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis po­pu­lia­rio­ji mu­zi­ka, dÄ&#x2014;­me­sÄŻ.  â&#x20AC;&#x17E;For­te­pi­jo­nas sim­bo­li­zuo­ja   %     di­dĹžiÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; kul­tō­rÄ&#x2026;. Gal­bĹŤt Ĺžmo­ %@0=6808?4@:0<4<8N:YACO4<40@108NA8 #+7N85+68391;383+><1(3683>< nÄ&#x2014;ms, pa­ma­Ä?iu­siems ĹĄÄŻ skry­dÄŻ, :8@AB88A>9484BCD>94BA8A:08B><48N:0@B> &/6  79,  

4; kas nors pra­bus vi­du­je, jie bent    3809<?3=/6=@@@<?3=/6=@@@6/56= tuo me­tu su­si­do­mÄ&#x2014;s, ims lan­ % J%  & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! ky­tis fes­ti­va­liuo­se, kon­cer­tuo­ (@08:890@4B0I B 1678 Lt "!P%'&"'%' Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU D4@N4;8CA60;D89CA0D8A C<>:0<48N:0@B>  F"$# $"$ ",K4054!,?6B=>:=;4<,>,4 !> se, taps links­mes­niâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; iť­reiť­kÄ&#x2014; %C;60@8900@=0I B ;FD[OF3\98<>ND4=B\C>14;\940BD89>94 Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt +>:0<4,+ 4; T0645:=;47B=ET0645:=<:5?=E%<,3,E!> :74@?/:,6,/0845,!>B vil­tÄŻ A.Ĺ i­me­lis. ,>@BC60;890;60@D\I I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 637 Lt Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt  UŞ­va­ka­rykť­Ä? iu mu­z i­k i­n iu 4/492:54>,745,4< ,;<4:=,7,E !> "0=5S2, !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C;IB 1847 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE +CG849[=0:B8A0@NCD>94 skry­dĹžiu bu­vo su­si­do­mÄ&#x2014;­ju­sios &B2,E',<08:==,7,E(,749,=E!> I,4/48Q2,7,6>46, !> %&"()"%&'(" Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 429 Lt RaganÄ&#x2014; 550 Lt V4:89>A?8;FAIV4:89>A@>9CAI,@070IB ir uŞ­sie­nio nau­jie­nĹł agen­tō­ros. H4,?<S=>,745,=?;:47=4?;<40/<45:=5R<:= ;,P449/S9,4,>6074,?5,O!40>?@N !> Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos Energetikas 600 Lt ,0A0:0=C>B LD4820@89>A60<B>AAB41C:;08I BjĹŤros Jos nu­spren­dÄ&#x2014; ÄŻam­Şin­ti veiks­ 9?:

!> @,>,<:9?:>B64,46,<>? !> nuo 1297 Lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt -060=\IB -F60I 0@4<>AA0;0I 0;8=0AIB Kita mÄ&#x2026;, ta­Ä?iau su­Şi­no­ju­sios, kad ÄŻ orÄ&#x2026; Kroatija nuo 999 Lt jÄ&#x2014;ga 450 Lt <:,>45,9?: !> "0=J,8;495:9,4 !> 08<8=60AO<>6CAIB080NB L80C@\AB0;890?>8;A8=\?0O8=B8=\=C> B Mes kils ne tik­ras for­te­pi­jo­nas, o tik jo 8;=80CA0?F60@3>AB48A<>=CB0@ Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 577 Lt Mano pasaulis 595 Lt %<,3,*409,?/,;0J>,=9?: !> ;7496;,=,?7O;0</409,=!>

>?'C=B @>0B890=C> B B8<8 %J*>0=>A0D80;8=89>AH8N:4;B010=:@>B> imi­ta­ci­ja, ke­ti­ni­mĹł at­si­sa­kÄ&#x2014;. LÄ&#x2013;KTUVU IĹ  VILNIAUS: STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE F#$%$@%$" ",9:;,=,?74=!> ,@070I84=0I%C30?4NB0A=C> B 1F;021 @%%0=:@CBC> â&#x20AC;&#x17E;Bu­vo ir dau­giau pa­si­pik­ti­nu­ Pirkti internetu: Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt www.kelioniupasiulymai.lt =;,945, :=>,<,@,9?: !> 4>,=@,<4,9>,=!> %&"()"%'H%!) 90=Z8>A %J*>0=>A0D80;8=89>AH03<8=8AB@0B> siĹł, kad for­te­pi­jo­nas ne­tik­ras, dienai Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo ",7>,E !> :/4 !> @8C<8?0A:8@B0 %-  .+ --  =6;[:0;1>AAB>DF:;0AB89>94 Blek.lt G($G'("%?>8;A8=\A kad toks bus ir pa­ts fes­ti­va­lis. 1979 Lt AVIABILIETAI pirkti internetu: www.

-  R-/&*  & -  U60;8>B0A 0A<C> <,4645,2,764/46SE!> "# %& "$A"& %C;60@89>94 B 68?B0A)C@6030=C> B Pra­dĹžio­je aĹĄ pa­ts la­bai no­rÄ&#x2014;­jau Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) IV4A>=8AB4;,@0N><8:8 =;,945, :=>,:<,/,E!> '>:@B67,)6<,49:50F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B %C;60@890=C>B gro­ t i tik­ r u for­ t e­ p i­ j o­ n u ore, pa­ s Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1099 Lt KELTAI <18@O4;8>38<B8=08?0B48:B8A0D>:@438B> =;,945,746,9>SE

  !>/409,4 kui ĹĄok­ t i su pa­ r a­ ĹĄ iu­ t u. Ta­ Ä? iau L@80=:0=C>B Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas @8=8CA@48:0;0D8<CA<646CO\A384=08 Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 <,4645, :==,7,E

!> <B80F',74?>D !> (& pa­bend­ra­vau su pro­fe­sio­na­lais Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis @4B0=C>B 10=:@>B>1F;>AXA8B48A\98<>384=08:0@BC?@8 Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1295 Lt Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas â&#x20AC;&#x201C; jie man iĹĄaiť­ki­no, kad pa­kel­ti %0:C=C>B"+0;9>@:0=C>B (?<645,9>,745,E

!> ?72,<45:50 !> 3430=B:@438B>@8=8CA@48:0;0D8<CA?0BD8@B8=0=

C=8A0A=C>B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas to­kio svo­rio neį­ma­no­ma net su Z8[3>:C<4=B[B8=:0<08X5>@<8=BCA=C>@0NCA :08=>AX018?CA4A ?72,<45,?<2,=E

!> <:,>45:50 !>

08? ?@0N>< =C@>3FB8 Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489 Lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas di­?0B dĹžiau­ siu ba­ lio­nu,0@o N8[ at­l@48:0;0D8<[ ie­kant <:,>45,&4506,E !> ?:/6,7945:50 !> (spec. pasiĹŤlyG($G'("%?0O8=B8=\A?>8;A8=\A XDF:3F<0AF@0COB8:@8=B0A=C@>3FB8:>:8C1]3C Turkija, Marmaris 1620 Lt mas) ĹĄuo­lÄŻ kil­tĹł di­dĹžiu­lÄ&#x2014; ne­lai­min­go &O& (?<645,",<8,<4= !> 927Q6,7-:==>:@B67,=>45:50  !> @C8G0A 8;C=C>B B08F@0?030@FB0@438B>@8=X@48:0;0D8<Y?0B48: Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 Lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) at­si­ti­ki­mo ri­zi­ka. Bet Ä?ia kaip ir -F60I B>:7>;<0A ?72,<45,?<2,=E

!> %# G@04;8AI*>@30=890I68?B0A=C>B B8 0D0=>@8[?@ 0C=0A= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ  VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) su Ka­lÄ&#x2014;­dĹł Se­ne­liu â&#x20AC;&#x201C; jis gi ne­tik­

0;8=0AI)4;A8=:8A %:<>?2,745,72,<@SE !> 074=9?:  !> +0@>:0A=C>B 5>@<02890B4;50:A ma­Şiau Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas ras. Ta­Ä?iau ar dÄ&#x2014;l to juo 

0;8=0AI B>:7>;<0A C10=C>B F#$%$@%!@$% ";:47=49S= (:645,=E !> Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt KRUIZAI ti­ k i?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; klau­ s Ä&#x2014; A.Ĺ i­ m e­ l is.  ' -+&* , -

-*T ,  4=BA?8;8AI F=4A70<=0A 24;>,=?<2,/,9?:!> '0?7,=E  !> Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) Vi­sÄ&#x2026; rugp­ jō­tÄŻ vyk­ sian­4A0=Z8> tis â&#x20AC;&#x17E;Pia­ +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> D>D> G$)"% ;08?\30I0@;A70<=0AA?42?0A8];F<0A ?72,<45,E!> '492,;R<,=E  !> Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) no.ltâ&#x20AC;&#x153; fes­ti­va­lis kvies pa­si­klau­ 6L=8?8N:8[A4=8]=89>948;=8C94A:;F ;08?\30IF;8AA?42?0A8];F<0A

08;0=30A?0O8=B8=\?>8;A8=\I=C>B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) (?<645,E !> ,96:6,=E  !> sy­ti ir kla­si­ki­nÄ&#x2014;s 14=3@0A?;>B0A mu­zi­kos, ir ?>:03 @! ;08?\30I/0A=820AA?42?0A8];F<0A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ  VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poBaltijos jĹŤroje H<4!,96,E !> %?60>,=E  !>   z70 34B0;CA8A ,;0=0D8<> dĹžia­ o ar svin­g?;0=0A o vir­tuo­ zĹł, net?0

C@:CI;0=3>A0;>AI B>:7>;<0A ilsinÄ&#x2014;s) VIZOS G(!'% 6@8=30A! 8;=80CA <0>,E

 !> 6,49:=O,-4;?=0= inst­r u­ m en­t i­<84AB> n Ä&#x2014;s A0D8D0;3F1\A mek­s i­k ie­Ä?03<8 iĹł Kruizas Nilu nuo 1440 Lt ÄŽ RusijÄ&#x2026; =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9>  68?B0A)C@6030=C> B (?94=,=E !> #nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt. mu­zi­kos.   XA0:F<0A @     A?0=890+0;9>@:0I (*"% B F#$%$@%!@$% ";,K49>49S=E;:47 :949S=,7>45:=5R<:50(,77496/ 6<?4C,= 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> C@:890=B0;890I B U-CA89Y=C>B"%0;B0@CA89Y=C>B =49S= 9?: !> @80CAB48A8[8@?0@486[?4@30D8<>ACB0@B8A @ <?4C,=#47?9?:  !> &B2,E'>:63:78,= C<,074=E24;>,=9?: !> (,749,=E07=4964=

PASLAUGOS

23

menas ir pramogos

SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;

ÄŽVAIRĹŞS

â&#x20AC;&#x17E;Pia­no.ltâ&#x20AC;&#x153; pakibo ore

PASLAUGOS

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲPASIĹŞLYMAI PASIĹŞLYMAI KARĹ Ä&#x152;IAUSI

PARDUODA

PERKA

ÄŽVAIRĹŞS



e j u i n l i V

 



A R A

 

S A V

 

 $#"  !         

    


Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis gana vėsūs orai, lis nedaug. Šiandien dieną bus 17–20 laipsnių šilumos. Kai kur truputį palis. Rytoj naktį numatoma 8–11 laipsnių temperatūra, dieną sušils iki 20–21 laipsnio, kritulių nenumatoma.

Šiandien, rugpjūčio 11 d.

+16

+18

Telšiai

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.47 20.59 15.12 0.27 16.36

224-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 142 dienos. Saulė Liūto ženkle.

+17



Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas  +17 Kairas +34 Keiptaunas  +16 Kopenhaga +23

Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas  +31 Oslas  +21 Paryžius +26 Pekinas +30

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+17

+14

+10

2

+13

+18

+15

+9

2

+13

+18

+14

+12

2

+14

+18

+16

+14

1

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +28 Ryga  +21 Roma +34 Sidnėjus  +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas  +31 Varšuva +24

+17

+18

Vėjas

0–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

DATOS (rugpjūčio 11 D.)

DATOS (rugpjūčio 12 D.)

1858 m. gimė olandų medikas Christiaanas Eijkmanas, jis už vitamino B atradimą gavo Nobelio medicinos premiją. 1945 m. gimė lietuvių poetė Danutė Paulauskaitė. 1953 m. gimė amerikiečių profesionalus imtynininkas, aktorius Hulkas Hoganas. 1956 m. autokatastrofoje žuvo JAV menininkas, dailininkas Jacksonas Polockas, vienas abstrakčiojo ekspresionizmo tapyboje ideologų. 1976 m. gimė Kolumbijos futbolininkas Ivánas Córdoba. 1996 m. mirė bulgarų aiškiaregė Vanga. 2003 m. Paryžiuje karščio banga, kai oro temperatūra pakilo iki 44 laipsnių, nusinešė 144 žmonių gyvybę. 2003 m. Greivsende užfiksuotas visų laikų Didžiosios Britanijos karščio rekordas – 38,1 laipsnio Celsijaus.

Tarptautinė jaunimo diena 1827 m. mirė anglų poetas ir tapytojas Williamas Blake’as. 1923 m. gimė poetė, prozininkė, vertėja Birutė Pūkelevičiūtė. 1931 m. gimė kompozitorius, pedagogas, dirigentas, vienas šiuolaikinės lietuvių estrados pradininkų Mikas Vaitkevičius. 1949 m. gimė dainininkas, dainų autorius, gitaristas Markas Knopfleris, grupės „Dire Straits“ lyderis. 1953 m. gimė architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. 1955 m. mirė vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas. 1964 m. mirė britų rašytojas Ianas Flemingas, žinomas kaip knygų apie Džeimsą Bondą autorius. 1971 m. gimė amerikiečių tenisininkas Pete’as Samprasas. 1979 m. gimė lengvaatletė Austra Skujytė.

įvairenybės

Pa­sie­kė gi­liau­sio ur­vo dug­ną Nors oro są­ly­gos pa­sta­ruo­ju me­tu nė­ra pa­lan­kios, Lie­tu­vos ir už­sie­nio spe­leo­lo­ gų ko­man­dai šią sa­vai­tę pa­vy­ko pa­siek­ti gi­liau­sio pa­sau­ly­je Kru­be­rio-Var­nų ur­vo dug­ną. Ko­man­dos na­rys uk­rai­nie­tis Ge­na­ di­jus Sa­mo­chi­nas še­šiais met­rais pa­ge­ri­no jam pri­klau­siu­sį pa­sau­lio re­kor­dą. Jis pa­sie­kė 2197 m gy­lį. Eks­pe­di­ci­jos at­sto­vė spau­dai Vai­da Jur­kė­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad sie­ kiant re­kor­do svar­bų vaid­me­nį at­ li­ko Lie­tu­vos spe­leo­lo­gų ko­man­da, ly­dė­ju­si na­rus iki pat ur­vo dug­no ir pa­dė­ju­si pa­si­ruoš­ti ner­ti. Kau­ka­zo kal­nuo­se, kur yra Kru­ be­rio-Var­nų ur­vas, pa­sta­ruo­ju me­ tu ly­ti ne­si­liau­ja, tad spe­leo­lo­gų eks­pe­di­ci­jai są­ly­gos ne­pa­lan­kios. Prieš sa­vai­tę ant že­mės li­kę ko­ le­gos dėl tech­ni­nių ge­di­mų ku­riam lai­kui bu­vo pra­ra­dę ry­šį su be­si­lei­ džian­čiais į ur­vą, bet vė­liau ry­šys bu­vo at­kur­tas ir paaiš­kė­jo, kad vi­ si svei­ki. V.Jur­kė­nie­nės tei­gi­mu, da­bar di­ džiau­sias ur­ve esan­čių spe­leo­lo­gų rū­pes­tis – sau­giai pa­siek­ti pa­vir­ šių. Tai ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti per ke­ lias die­nas. „Di­de­lių liū­čių šią sa­vai­tę ne­be­ bu­vo, bet oro są­ly­gos iš­lie­ka pra­ stos, to­liau ly­ja, ur­ve są­ly­gos ga­na blo­gos. Jie pra­ne­šė, kad trys si­fo­ nai, ku­riuos rei­kia pra­ner­ti iki pa­

sie­kiant dug­ną, yra pa­tvi­nę. Bus tru­pu­tė­lį sun­kiau iš­si­kaps­ty­ti“, – sa­kė V.Jur­kė­nie­nė. Nau­jo pa­sau­lio ur­vų gy­lio re­kor­ do ke­ti­no siek­ti Lie­tu­vos at­sto­vas Vy­tis Vil­kas, bet jam su­truk­dė pa­ blo­gė­ju­si svei­ka­ta. Tarp maž­daug 60 eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių iš įvai­rių ša­lių, dau­giau­sia Uk­rai­nos, yra 15 lie­tu­vių, iš jų ke­li dir­ba pa­vir­šiaus sto­vyk­lo­je. Lie­tu­vių eks­pe­di­ci­ja „Gi­lyn į Že­ mės cent­rą 2012“ – tai di­de­lio pro­ jek­to „Be­dug­nės kvie­ti­mas“ da­lis, ku­rį ren­gia Uk­rai­nos spe­leo­lo­gi­jos aso­cia­ci­ja. BNS inf.

2197

m gylį

pasiekė uk­rai­nie­tis G.Sa­mo­chi­nas.

„„Re­kor­di­nin­kas: uk­rai­nie­tis G.Sa­mo­chi­nas še­šiais met­rais pa­ge­ri­no

jam pri­klau­siu­sį ur­vų gy­lio pa­sau­lio re­kor­dą. 

risk.ru nuo­tr.

Vardai Šiandien: Altautas, Filomena, Ligija, Severas, Visalgas, Visvilė, Zuzana Rytoj: Aiškutė, Hiliarija, Klara, Laimona, Laimonas, Radegunda, Tiberijus

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nesutarimai, besiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus daug kantrybės. Vakare pasivaikščiokite, aplankykite mėgstamą kavinę arba pasiklausykite muzikos. Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Vėžys (06 22–07 22). Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Tinkama diena pasirūpinti sveikata. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų organizuotumas ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti, spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Derėtų jo paklausyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Neieškokite to, ko nepametėte. Tinkamas metas išnaudoti savo kūrybingumą, juolab kad laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Ožiaragis (12 22–01 20). Žmonės šiandien supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ir galite būti lyderis. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, lengvai seksis spręsti kylančias problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms.


2012-08-11 Vilniaus diena