Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 9, 2012

www.kl.lt

185 (19 486)

12

turtas

82AC6?A.162 ;6@?B4=7� š6<&

ab_aN`-QVR[NYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YVaN:N RVXVR[ Ă&#x203A;

Sei­mui â&#x20AC;&#x201C; laiť­kai su eg­ze­ku­ci­jĹł nuo­trau­ko­mis.

Ru­si­ja ir Gru­zi­ja ka­ro me­ti­nes mi­nÄ&#x2014;­jo abi­pu­siais kal­ti­ni­mais.

Lietuva 7p.

Pasaulis 11p.

Grei­tų­jĹł kre­di­tĹł bend­ro­vÄ&#x2014;s tik pel­no­si iĹĄ savo klien­tĹł.

Greita gero vÄ&#x2014; grasina ilgalaikÄ&#x2014;m is b

SparÄ?iai di dÄ&#x2014;janti grei tĹłjĹł tÄ&#x2014; susirĹŤpin ti kontroliuo kreditĹł paklausa ir jĹł po lis vartojimo janÄ?ias ÄŻstai gas. Manoma, rtfelis priverkreditus tei nesugebÄ&#x2014; jimo vykdy kianÄ?iĹł bendroviĹł pel kad iki ĹĄiol dati ÄŻsipareigo nosi iĹĄ klien jimĹł. to Li na Mrazaus

l.mrazausk

Ä&#x2014;domis

kaitÄ&#x2014;

aite@diena

sezono me .lt tu, jie skolinasi ĹĄiltuoju metĹł laiku Vartoti sko taip pat ak linasi akty tyviai ir net tiniams klientĹł po aktyviau. viau Pastaruoju reikiams patenkinti: bui metu greitĹł BendrovÄ&#x2014;s ti arba smul jĹł kreditĹł, ti, bĹŤsto ar nei technikai ÄŻsigyâ&#x20AC;&#x17E;LSV In kiĹł automobi tĹł, portfelio jĹł vartojimo kredi- (Euroecredit.lt) vado tergroupâ&#x20AC;&#x153; atlikti. â&#x20AC;&#x17E;Taip pat tÄ&#x2014; lio remontui augimas ÄŻga vas Ĺ arĹŤnas MaĹžei vai kÄ&#x2026; pagreitÄŻ: ka vo ĹžaibiĹĄgreiÄ?iau nei rÄ&#x2026; greitĹłjĹł patikino, kad vasa- tÄ&#x2026;, ruoĹĄdami ar iĹĄleis ima kredijis padidÄ&#x2014;jo per metus da kreditĹł pa klausa ĹĄaly- mokslusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; jis. mi vaikus ÄŻ be praÄ&#x2014;jusiĹł me veik dvigubai. Nuo je paprastai iĹĄauga: â&#x20AC;&#x17E;Manau, kad menimis, vidutinÄ&#x2014; LSVKA duotĹł smulkiojo pabaigos grei kovo 31 d. iki metĹł ĹĄiĹł pinigĹł ĹžmonÄ&#x2014;ms tojimo kre varrei pasiekÄ&#x2014; apie tĹłjĹł kreditĹł portfelis goms: vaĹžiuoti prie eĹžekia atosto- tĹł ketvir dito suma pirmÄ&#x2026; ĹĄiĹł metÄŻ 83 Lietuvos ban mln. litĹł, kaip rodo langÄ&#x2026;. Vartojimo pasko ro ar ÄŻ Pa- vartojimo siekÄ&#x2014; 413 litĹł, o smulkie ji ko duomenys. lĹł vi yra apie 600 kre Lietuvos smul litĹł. Klientai durkis duodami 2,2 ditai vidutiniĹĄkai iĹĄkankintis, mÄ&#x2014;nesio. kiĹłjĹł varto kreditĹł aso kol iĹĄ banko turi ilgai ji mo cia gauna vardybos pirmi cijos (LSVKA) val- tojimo kreditÄ&#x2026;, todÄ&#x2014;l nin daĹžnas gy- Kreditas siekia mÄ&#x2014;ne kas pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;, kas Liutauras Valic- ventojas pirmiau krei sio pajamas piasi ÄŻ grei- V.Valvonio teigimu, kad 2011 m. tĹłjĹł kreditĹł kredito ÄŻsta Vartojimo iki praÄ&#x2014;jusiĹł bendrovÄ&#x2122;.â&#x20AC;&#x153; metĹł, kai ÄŻsi tymu ga lamentavimas sugrieĹžtintas regdito ÄŻstatymas,liojo Vartojimo krerinkoje vyra mesys varto ir Ĺžiniasklaidos dÄ&#x2014;kinis kapita vo lauto liz pasitikÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; jĹł susidomÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; bei tĹł bendrovÄ&#x2014;s mas â&#x20AC;&#x201C; greitĹłjĹł kredigreitĹłjĹł kreditĹł rovÄ&#x2014;mis pa SugrieĹžtin darÄ&#x2014; kÄ&#x2026; panorÄ&#x2014;jusios. benddidi tas regulia pirmÄ&#x2026; ketvir no. TodÄ&#x2014;l ĹĄiĹł metĹł vimas bendroviĹł savi tÄŻ, kaip sakÄ&#x2014; valÄ&#x2122; vas, LSVKA paĹĄnekogeguĹžÄ&#x2122; pateik pristabdÄ&#x2014;, taÄ?iau nariai sutei kÄ&#x2014; daugiau vartojimo skleidÄ&#x2014; nema tos jĹł ataskaitos atkreditĹł nei praÄ&#x2014;jusiais metais per mas, kaip sa Ĺžai trĹŤkumĹł. ÄŽstatyatitinkamÄ&#x2026; kÄ&#x2014; L.Valickas, laikotarpÄŻ. TaÄ?iau, Lie nepaĹžabojo galutinai tu ir ros tarnybos vos banko PrieĹžiĹŤsio ĹĄeĹĄÄ&#x2014;lio. rinkoje susiformavudi vonio many rektoriaus Vyto ValGeguĹžÄ&#x2014;s pra mu, mÄ&#x2026; lÄ&#x2014;mÄ&#x2014; sunk tokÄŻ spartĹł augitĹłjĹł kreditĹł dĹžioje pradÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s greibendroviĹł gyvenimo sÄ&#x2026; meÄ?iu pablogÄ&#x2014;jusios tyrimÄ&#x2026; Lietuvos bankas ly savo galuti mos sumaĹžÄ&#x2014; gos: â&#x20AC;&#x17E;Daugelio paja- Vy das ketina nes iĹĄvajo, daug Ĺžmo tas Valvonis: pri ko darbo, o niĹł neterugsÄ&#x2014;jÄŻ. Ta statyti jau ĹĄiĹł metĹł rei Ä?iau jusius komu kÄ&#x2014;jo mokÄ&#x2014;ti padidÄ&#x2014;abejoniĹł tai, jau dabar nekelia nalinius mo Dalis grei mokesÄ?ius tĹł bendrovÄ&#x2014;mskad greitĹłjĹł kreditojo kreuĹž ĹĄildymÄ&#x2026;. kesÄ?ius ir ateityje teks kas brangs Be to, visdito bend tempti. pasita, roviĹł skomaĹžiau ir at o bankai skolina vis V.Valvonio lina net tiems sar kybiĹł visuma giau. VisĹł ĹĄiĹł aplinnerimÄ&#x2026; kelia teigimu, didĹžiausiÄ&#x2026; nÄ&#x2014;ms, kurie Ĺžmoimti greituo Ĺžmones ir pastĹŤmÄ&#x2014;jo kingas klien nepakankamai atsasius kreditus.â&#x20AC;&#x153; Antstolis grÄ&#x2026;Ĺžinti tu kreditui nimas. AnottĹłjo,kreditingumo vertiArminas Nau rÄ&#x2014;tĹł skirti dalis greitĹłjĹł sakÄ&#x2014; nema jokaitis ditĹł bend krenÄ&#x2026;s, 100 proc. tĹł paklausa, kad greitĹłjĹł kredisavo mÄ&#x2014;ne- ĹžmonÄ&#x2014;ms,rokuviĹł skolina net tiems kaip ir varto sio pajamĹł. los juos tei tojĹł skoturÄ&#x2014;tĹł skir rie kreditui grÄ&#x2026;Ĺžinti ď ŽGrÄ&#x2014;smÄ&#x2014;: [RNa`NXV[ kian ti 100 proc. TNVX_RQVab`V [NXRYV`XN_ atsigaunant Ä?ioms bendrovÄ&#x2014;ms, savo mÄ&#x2014;nesio pajamĹł. Qb\QN[Ă&#x2DC;V\`T_RV ab`V_XĂ&#x203A;`V eko [N`VĂ&#x;ab_aĂ&#x2013; aĂşWĂşX_RQVa â&#x20AC;&#x17E;Manoma, nomikai sumaĹžÄ&#x2014;s.  â&#x20AC;&#x17E;Kartais net ĂşOR[Q_\c jÄ&#x2026; iĹĄieĹĄkoti Ă&#x203A;``VRXVN]N gauname laiĹĄ nÄ&#x2014; ekonomi kad kuo blogesvar priverstiniu `V]RY[faV`X\ to tojĹł. Pavyz kĹł iĹĄ bĹŤ nÄ&#x2014; padÄ&#x2014;tis, YN`VVRX\ bĹŤdu. O dĹł tai pada dĹžiui, inva ĹžmonÄ&#x2014;s pra tuo labiau mÄ&#x2026; turinti QNZ\`XNVWN` li tiksliai Ĺži ryti, V.Val lidusisko ir PaĹĄnekovas VNbTV sĹł yra atvirkĹĄ lina. TaÄ?iau iĹĄ tiemotina skun tik paĹĄalpÄ&#x2026; gaunanti nymu, nestinga: â&#x20AC;&#x17E;Sko vonio ma- kokios jo noti, ar Ĺžmogus dir sakÄ&#x2014;, kad  @UbaaR_` ba, los nÄ&#x2014;ra todĹžiasi, kad pajamos ar a\PXÂ&#x2022;[b\ ĹžmonÄ&#x2014;s su Ä?iai â&#x20AC;&#x201C; blogais laikais visĹł bendrovÄ&#x2014;s suteik 60 proc. nÄ&#x2122; nega a_ jos psichi- kios didelÄ&#x2014;s, kad jĹł ne tu liÄ&#x2026; turinÄ?iam siver tĹł greitĹłjĹł bĹŤtĹł galima skolĹł. V.Valvonis neat ri pradelstĹł padengti klien linasi tik tie, Ĺžia dirĹžus, o sko- kreditĹł ima moterys, sĹŤ metÄ&#x2014; ga bÄ&#x2014;s, kad toks to turimu o klientĹł am- kreditĹł bendrovÄ&#x2014; vis nui greitĹłjĹł vyzdĹžiui, neatsakingas limyti nepavyko. kuriems to padary- Ĺžiaus vidurkis siekia duoda vartoautomobiliu.â&#x20AC;&#x153; turtu, pa- ris ÄŻ sko poĹžiĹŤapie 40 me- jimo paskolĹł â&#x20AC;&#x201C; neĹži linimÄ&#x2026; nia, niu periodu Palankiu ekonomi- tĹł. â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł klientams bĹŤ skolĹł bangÄ&#x2026;. gali suformuoti net ĹžmonÄ&#x2014;s lin dingos ma- gai praĹĄo, ar jis pats ne ar jo drau- Bedarbis ĹžesnÄ&#x2014;s nei Nes, siekda kÄ&#x2122; vartoti ir tai vi supranta, kÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; taip pat klien Ĺžinti pasko mi grÄ&#x2026;reiĹĄkia, kad daugiau pasitaiko dutinÄ&#x2014;s pajamos, nors daro. Motina mĹŤsĹł pra Dar birĹže tas lÄ&#x2026; vienai kia daugiau ir didelius jiems reiĹĄo uĹždraus greitĹłjĹł kreditĹł at pi ti kas pa lio viduryje Lietuvos ban- tĹł bendrovei, ďŹ nan greitĹłjĹł kredibendrovei skelbÄ&#x2014;, kad daugiau pa nigĹł, tad jie pasiima gaunanÄ?iĹł klientĹł. Tu lyginimus ti jos sĹŤ siĹĄkai nepa gy iĹĄ duoven 30 skolĹł. Be to, nui ri jÄ&#x2014; to Ĺžai tokiĹł, ku me nemagĹŤs pro jai gali skolin paskolasâ&#x20AC;&#x153;, giau gyven kuo dauriĹł atlygini jo jis. â&#x20AC;&#x201C; pasako- kuriĹł bendroviĹł kredi c. viso kai tis iĹĄ ki Apie vartoto to tĹł sudaro kre jĹł sunkumus tos. maĹžiau bijo jai turi pinigĹł, tuo 10 tĹŤkst. litĹł. Jiems pa mas siekia ditai bedar portfelio paskolas Tokie pa grÄ&#x2026;Ĺžinti pil ďŹ byloja ir tai, biams. TajimĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarsnansiniĹł ÄŻsipareigo- nigĹł prireikia trumpam domĹł pi- kovo, per vyzdĹžiai, anot paĹĄne- Ä?iau ĹĄiandien V.Val kad treÄ?da vi sĹł kre vo ĹĄa piui â&#x20AC;&#x201C; jie kre tÄ&#x2014; A.Naujo di nis lis lai nuomonÄ&#x2122;, tĹł iki 1 tĹŤkst. konkreÄ?iĹł kotarnurodyti kaitis. litĹł yra praar 10 dienĹłâ&#x20AC;&#x153;, ditÄ&#x2026; pasiima savaitei sakingai kreditus iĹĄ kad neat- darbiams skaiÄ?iĹł nesiryĹžo, nes be- delsti. LSVKA duo VasarÄ&#x2026; sko menimis, praÄ&#x2014;duodanÄ?ios suteiktĹł kre bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; jis. jusiais metais lina siekia pasi L.Valicko ilgiau kaip Nors vasarÄ&#x2026; si daugiau pelnyti sko- priklauso nuo konkre ditĹł skaiÄ?ius buvo teigimu, daĹž las iĹĄieĹĄko 30 dienĹł gy vÄ&#x2014;luojama Ä?ios ÄŻmonÄ&#x2014;s da niausiai grÄ&#x2026; Ĺžiau bĹŤtinĹł ventojai patiria ma- smulkieji vartojimo ir suteik nansiĹĄkai ne mos. PavyzdĹžiui, ďŹ - jos strategijos. kredi jĹł iĹĄlaidĹł nei tĹł vartojimo Ĺžinti 4,8 proc. mi ĹĄeimĹł pajÄ&#x2014;giam klien PaĹĄnekovo ďŹ nansiniams tai ima- damos 1 kreditĹł. Ta ĹĄildymo tui duotĹŤkst. litĹł kre Ä?iau, sureguliuo tu teikdamos teigimu, ĹĄiuo me- kaip patikino L.Valic ti arba smul srautams palĹŤkano ditÄ&#x2026; jos tiki kas, asocia jos narÄ&#x2014;s tin kreditÄ&#x2026; maĹž si mis kiems buicikamai verti daug 10 iĹĄauginti iki ir delspinigiais skolÄ&#x2026; bendroviĹł iĹĄ 50 sÄ&#x2026;mo na klientĹł ningai ar tau- mokumÄ&#x2026;, todÄ&#x2014;l sko 5 tĹŤkst. litĹł pumo sume linin ir tuomet ti rosâ&#x20AC;&#x153; duome mais netikrina â&#x20AC;&#x17E;Sod- nuo 2009 m. tolygiai kĹł skaiÄ?ius maĹžÄ&#x2014;ja. nĹł. TodÄ&#x2014;l PaĹĄnekovas jos negapabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;, kad, tingai nei skirbankai, smul kiuosius

Ĺ iandien priedas

PrieĹĄ dar­Şe­lÄŻ â&#x20AC;&#x201C; su­ki­li­mas Vil­nie­Ä?iĹł no­ras Klai­ pÄ&#x2014;­do­je, in­di­vi­dua­ liĹł na­mĹł kvar­ta­le, ÄŻkur­ti pir­mÄ&#x2026;­jÄŻ uos­ ta­mies­ty­je pri­va­tĹł dar­Şe­lÄŻ su­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; klai­ pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł pa­si­prie­ ĹĄi­ni­mÄ&#x2026;. Klai­pÄ&#x2014;­dos vi­suo­me­nÄ&#x2014;s svei­ka­ tos cent­rui Ĺžmo­nÄ&#x2014;s pa­ra­ťÄ&#x2014; skun­dÄ&#x2026;, kad spe­cia­lis­tai iť­siaiť­ kin­tĹł, ar vers­li­nin­ kai ga­li steig­ti ug­dy­ mo ÄŻstai­gÄ&#x2026;, nors ne­ tu­ri kai­my­nĹł pri­ta­ ri­mo.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Gy­ven­to­jai ken­Ä?ia ir ĹĄven­Ä?ia.â&#x20AC;&#x153; Gy­ven­to­jĹł pa­kan­tu­mÄ&#x2026; triukĹĄmui per Jō­ros ĹĄven­tÄ&#x2122; api­bō­di­no Klai­pÄ&#x2014;­dos mies­to sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dÄ&#x2014;­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ&#x2014;.

2p.

ÄŽ moks­lo me­tus â&#x20AC;&#x201C; su bu­te­liu Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Moks­lo me­tĹł pra­dĹžiÄ&#x2026; uos­ta­mies­ Ä?io moks­lei­viai ĹĄie­met ĹĄvÄ&#x2122;s ne rug­sÄ&#x2014;­jo 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, kaip ÄŻpras­tai, o 3-iÄ&#x2026;­jÄ&#x2026;. Ĺ i ĹĄven­tÄ&#x2014; nuo anks­tes­nių­jĹł skir­sis tuo, kad jos me­tu ne­ga­lios drau­di­ mas pre­kiau­ti al­ko­ho­liu par­duo­ tu­vÄ&#x2014;­se. Mo­kyk­los ĹĄvÄ&#x2122;s kar­tu

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Pa­si­ra­ťÄ&#x2014; 35 klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai

â&#x20AC;&#x17E;Mes na­mus ĹĄia­me kvar­ta­le ir sta­ tÄ&#x2014;­me ar pir­ko­me tam, kad tu­rÄ&#x2014;­tu­ me ra­my­bÄ&#x2122;, ga­lÄ&#x2014;­tu­me ra­miai iĹĄei­ti ÄŻ kie­mÄ&#x2026;. O da­bar mō­sĹł kai­my­nys­ tÄ&#x2014;­je ke­ti­na ati­da­ry­ti pri­va­tĹł dar­ Ĺže­lÄŻ, ku­ria­me kas­dien bus pri­ Ĺžiō­ri­ma 50 vai­kĹł. ÄŽsi­vaiz­duo­ki­te, koks bus triukť­mas nuo jĹł kle­ge­sio.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­sip­rie­ťi­ni­mas: ke­lias­de­ťimt klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iĹł ti­ki­no dÄ&#x2014;­siÄ&#x2026; vi­sas pa­stan­gas, kad jĹł kai­my­nys­tÄ&#x2014;­je ne­bō­tĹł ÄŻkur­

tas pri­va­tus vai­kų dar­Şe­lis. 

â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

Ĺ vie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja ĹĄie­ met mo­kyk­loms pa­Ä?ioms lei­do ap­ si­sprÄ&#x2122;s­ti, ka­da su­kvies­ti mo­ki­nius: ĹĄeť­ta­die­nÄŻ â&#x20AC;&#x201C; rug­sÄ&#x2014;­jo 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; ar pir­ ma­die­nÄŻ â&#x20AC;&#x201C; rug­sÄ&#x2014;­jo 3-iÄ&#x2026;­jÄ&#x2026;. Va­kar paaiť­kÄ&#x2014;­jo, kad uos­ta­mies­ ty­je pa­si­rink­ta pa­sta­ro­ji da­ta. Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Ĺ vie­ti­mo sky­riaus ve­dÄ&#x2014;­ja Lai­ma PriŞ­gin­tie­nÄ&#x2014; tvir­ti­no, kad spren­di­mas priim­tas pa­si­ta­rus su Lie­tu­vos mo­kyk­lĹł va­ do­vĹł aso­cia­ci­jos ir Lie­tu­vos ĹĄvie­ ti­mo dar­buo­to­jĹł pro­fe­ si­nÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;­jun­gos Klai­pÄ&#x2014;­dos sky­riais.

8


2

ketvirtADIENIS, RUGPJŪČIO 9, 2012

miestas

TAVO MIESTO NAUJIENOS

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

51

Lt

„„Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas: gy­ven­to­jus pik­ti­na nak­ti­mis iš ba­rų sklin­dan­tis triukš­mas.

Ba­rus tram­dys bau­do­mis Lau­ko ka­vi­nės uos­ta­mies­ty­je dir­ba per il­ gai ir per triukš­min­gai – vers­li­nin­kai ne­si­lai­ ko mies­to po­li­ti­kų nu­sta­ty­tų triukš­mo pre­ ven­ci­jos tai­syk­lių. Iš­siaiš­ki­nę tik­rą­ją si­tua­ ci­ją val­di­nin­kai ky­la į ko­vą su triukš­ma­ da­riais ir ti­ki­si juos su­tram­dy­ti bau­do­mis. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”, ir jos skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www. KL. lt, www. prenumerata. lt. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

www.KL.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nak­ti­mis sklin­da triukš­mas

Po gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mo dėl kai ku­rių se­na­mies­čio ka­vi­nių bei res­to­ra­nų nak­ti­mis ke­lia­mo triukš­ mo val­di­nin­kai ėmė­si aiš­kin­tis si­ tua­ci­ją. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tė tei­gė, kad jei ba­ rų bei nak­ti­nių klu­bų šei­mi­nin­kai bū­tų lai­kę­si mies­to ta­ry­bos nu­ sta­ty­tų tai­syk­lių, ne­bū­tų ki­lę to­ kio di­džiu­lio gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ ki­ni­mo. Da­lies se­na­mies­čio pa­si­links­ mi­ni­mo vie­tų ke­lia­mu triukš­mu skun­džia­si ne tik Žve­jų, bet ir ki­tų ap­lin­ki­nių gat­vių gy­ven­to­jai. Pa­gal sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­ tvir­tin­tas Triukš­mo pre­ven­ci­jos vie­šo­se vie­to­se tai­syk­les lau­ko ka­ vi­nės ga­li dirb­ti tik iki 23 val. Ta­čiau se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­sios įstai­gos tai­syk­les ig­no­ruo­ja. Gar­si mu­zi­ka ir triukš­mas iš lau­ko ka­vi­ nių sklin­da ir vė­les­niu me­tu. Rugp­jū­čio 1-ąją nu­sta­ty­ta, kad de­šim­ties uos­ta­mies­čio ba­rų lau­ ko ka­vi­nės vei­kė ir po 23 val. Tri­jo­se jų bu­vo gar­siai lei­džia­ma mu­zi­ka ir triukš­mau­ja­ma. Pa­va­sa­rį at­lik­ti triukš­mo ma­ta­ vi­mai prie kai ku­rių uos­ta­mies­čio ka­vi­nių se­na­mies­ty­je pa­tvir­ti­no, kad va­ka­re jo­se vir­ši­ja­mos leis­ti­ nos nor­mos.

Di­des­nis nei lei­džia­ma triukš­ mas nu­sta­ty­tas ba­re „Ra­sy­tė“, nak­ti­niuo­se klu­buo­se „Mr. Bond“, „Pi­na Co­la­da“. Ki­tuo­se ba­ruo­se ir klu­buo­se triukš­mas ba­lan­sa­vo ties lei­džia­mo­mis nor­mo­mis, nors jų ir ne­vir­ši­jo.

Pa­gal sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­tas Triukš­mo pre­ven­ci­ jos vie­šo­se vie­to­se tai­syk­les lau­ko ka­vi­ nės ga­li dirb­ti tik iki 23 val.

Kra­to­si at­sa­ko­my­bės

Sa­vi­val­dy­bei pa­teik­to­je po­li­ci­jos sta­tis­ti­ko­je už­fik­suo­ta, kad triukš­ mo mal­šin­ti pa­rei­gū­nai daž­niau­ siai kvie­čia­mi į Žve­jų gat­vę ir jos priei­go­se įsi­kū­ru­sias pa­si­links­mi­ ni­mo vie­tas. Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį po­li­ci­ja su­lau­kė 89 pra­ne­ši­mų apie in­ci­den­tus se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­ sio­se pa­si­links­mi­ni­mo vie­to­se. Iš jų 60 pra­ne­ši­mų už­fik­suo­ta dėl konf­lik­ti­nių si­tua­ci­jų, 29 – dėl ke­ lia­mo triukš­mo. Pra­ne­ši­mų gau­sa iš­si­sky­rė pra­ mo­gų cent­ras „Šikš­nos­par­nio liz­ das“, įsi­kū­ręs Til­tų gat­vė­je.

Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, triukš­mo pre­ven­ci­jos ne­si­lai­kan­tiems ba­ rams ir ki­toms pa­si­links­mi­ni­mo vie­toms jau pa­ruoš­ti pro­to­ko­lai, o nak­ti­niam ba­rui „Sput­nik“ jis jau su­ra­šy­tas. Kaip pa­ste­bi val­di­nin­kė, ki­ ti vers­li­nin­kai kra­to­si at­sa­ko­my­ bės ir ne­si­ro­do sa­vi­val­dy­bė­je, tad pro­to­ko­lų su­ra­šy­mo pro­ce­dū­ra strin­ga. Ta­čiau K.Vin­ti­lai­tė pa­ti­ki­no, kad jei ir to­liau triukš­mau­jan­čių įstai­ gų šei­mi­nin­kai kra­ty­sis at­sa­ko­my­ bės, juos at­ves­dins po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai. Per Jū­ros šven­tę ne­si­skun­dė

Jei triukš­mo pro­ble­mos iš­spręs­ ti ne­pa­dės bau­dos, į mies­to po­li­ ti­kus pla­nuo­ja­ma kreip­tis dėl al­ko­ ho­lio pre­ky­bos tai­syk­lių pa­kei­ti­mo. Šiuo me­tu nė­ra nu­ma­ty­ta ga­li­my­ bė atim­ti al­ko­ho­lio pre­ky­bos li­cen­ ci­jos dėl triukš­mo pre­ven­ci­jos ig­ no­ra­vi­mo. K.Vin­ti­lai­tės tei­gi­mu, vers­li­nin­ kai kar­tą jau pa­de­monst­ra­vo, kad ga­li elg­tis pa­gal tai­syk­les. Li­kus sa­vai­tei iki ta­ry­bos po­sė­ džio, kur po­li­ti­kai svars­tė dėl al­ko­ ho­lio pre­ky­bos ri­bo­ji­mo da­ly­je se­ na­mies­čio pa­si­links­mi­ni­mo vie­tų, si­tua­ci­ja bu­vo idea­li. Gy­ven­to­jai tuo­met džiau­gė­si ga­ lė­ję ra­miai iš­si­mie­go­ti. „Po po­sė­džio vėl pra­si­dė­jo di­de­ lis lie­tu­viš­kas ba­lius“, – apie at­si­ nau­ji­nu­sią opią pro­ble­mą sa­kė ve­ dė­ja. Ty­ri­mai pa­ro­dė, kad pro­ble­mų dėl triukš­mo ky­la ne tik se­na­mies­ čio, bet ir Lie­tu­vi­nin­kų, M.Maž­vy­ do alė­jos gy­ven­to­jams. K.Vin­ti­lai­tė ak­cen­ta­vo, kad žmo­ nės yra ga­na pa­kan­tūs ir be prie­ žas­ties ne­si­skun­džia. Kaip pa­vyz­dį ji pa­mi­nė­jo Jū­ros šven­tę, kai ne­su­lauk­ta nė vie­no skun­do dėl triukš­mo. „Gy­ven­to­jai ken­čia ir šven­čia“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no K.Vin­ti­lai­tė.


3

ketvirtADIENIS, RUGPJŪČIO 9, 2012

miestas Raš­to me­nas – ant van­dens

Ra­gins tau­so­ti ap­lin­ką

Res­to­ra­nas vėl vei­kia

Va­kar į Da­nės upę prie Bir­ žos til­to bu­vo at­pluk­dy­ti pir­ mie­ji po­nto­nai su bu­rė­mis, ku­ rios vir­to ka­lig­ra­fi­jos me­no kū­ ri­niais. Dėl stip­raus vė­jo vi­sos 12 bu­rių su 11 au­to­rių dar­bais su­plaz­dės tik šian­dien. Tarp­ tau­ti­nė raš­to me­no pa­ro­da ant van­dens Klai­pė­dos cent­re su­psis iki lapk­ri­čio.

Penk­ta­die­nį Pa­lan­go­je star­tuo­ ja „Ža­lių­jų eu­ro­pie­čių ato­sto­gų“ še­šių die­nų ren­gi­nių ma­ra­to­nas. Jau penk­tus me­tus vyk­do­mo pro­jek­to tiks­las – at­kreip­ti gy­ ven­to­jų dė­me­sį į ap­lin­kos tau­so­ ji­mo pro­ble­mas ir svar­bą. Ren­gi­ niai vyks vie­šo­sio­se ku­ror­to erd­ vė­se. Poil­siau­to­jams ža­da­ma įdo­mi veik­la.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­ba va­kar lei­do at­nau­ jin­ti dėl ras­tų ta­ra­ko­nų ir ki­ tų pa­žei­di­mų lai­ki­nai su­stab­dy­ tą Klai­pė­do­je vei­kian­čio res­to­ ra­no „Či­li kai­mas“ veik­lą. „Či­ li kai­mo“ ken­kė­jų nai­ki­ni­mo tar­ ny­ba at­li­ko de­zin­sek­ci­ją, pa­ša­ li­no pa­žei­di­mus ir už­tik­ri­no pa­ tal­pų šva­rą.

Aud­ra kir­to per šim­tą me­džių Iš­var­ty­ti me­džiai praū­žu­sią aud­rą mies­te pri­mins dar bent mė­ne­sį. Per tiek lai­ko ti­ki­ma­si pa­ša­lin­ti gam­tos sti­ chi­jos pa­da­ri­nius. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės val­ di­nin­kai dar skai­ čiuo­ja aud­ros pri­ da­ry­tus nuo­sto­lius ir pri­pa­žįs­ta kol kas ne­ži­nan­tys, iš ko­kių lė­šų juos pa­dengs.

s.lukosiute@kl.lt

Per šios sa­vai­tės pra­džio­je ki­lu­sią vėt­rą la­biau­siai nu­ken­tė­jo par­kai ir skve­rai. Nu­lauž­ta 120 me­džių, 80 iš jų – par­kuo­se. Ne­ma­žai iš­vir­tu­sių me­džių su­ skai­čiuo­ta Gi­ru­lių ir Meln­ra­gės pa­ plū­di­miuo­se. Kaip sa­kė Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė, kol kas su­pjaus­ty­ti bei su­tvar­ky­ti 47 nu­lauž­ti me­džiai. Pa­sak ve­dė­jos, vė­liau dar teks iš­rau­ti li­ku­sius kel­ mus. Vi­sus dar­bus pla­nuo­ja­ma at­ lik­ti per mė­ne­sį.

Baseinas. Ūkio mi­nis­te­ri­ja siū­lo nau­ jo ba­sei­no su svei­ka­t in­g u­mo cent­ru Klai­pė­do­je pro­jek­tą pri­pa­žin­ti vals­ty­ bei svar­biu eko­no­mi­niu pro­jek­tu ir pa­ ren­gė tai nu­ma­tan­tį Vy­riau­sy­bės nu­ta­ ri­mo pro­jek­tą. Bend­ra ba­sei­no pro­jek­ ta­vi­mo ir sta­ty­bų ver­tė sie­kia apie 38 mln. li­tų. Jis tu­rė­tų at­si­ras­ti prie Klai­ pė­dos are­nos.

Sa­vi­val­dy­bė su­lau­kia gy­ven­to­ jų klau­si­mų, ar ga­li be lei­di­mo pa­ ša­lin­ti aud­ros iš­vers­tą ir truk­dan­ tį me­dį. Val­di­nin­kai pa­tvir­ti­no, kad žmo­nės ir įmo­nės ga­li pa­ša­ lin­ti me­dį, ta­čiau per pen­kias dar­ bo die­nas pri­va­lo gau­ti lei­di­mą. Dėl kie­muo­se iš­vers­tų ar nu­lauž­ tų me­džių gy­ven­to­jams pa­ta­ria­ma kreip­tis į na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čias val­das ar­ba sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­rių. Uos­ta­mies­ty­je nuo aud­ros nu­ ken­tė­jo ne tik me­džiai. Su­nio­ko­ta 12 ap­švie­ti­mo stul­pų at­ra­mų, su­ ga­din­ti 4 švie­so­fo­rai, pa­kenk­ta lie­ taus nuo­te­kų tink­lams. Kai ku­rio­se vie­to­se at­si­vė­rė as­fal­to įgriu­vos.

Dėl kie­muo­se iš­ vers­tų ar nu­lauž­ tų me­džių gy­ven­ to­jams pa­ta­ria­ma kreip­tis į na­mą ad­ mi­nist­ruo­jan­čias val­das. Stip­ri vėt­ra į ši­pu­lius pa­ver­tė Mo­gi­lio­vo gat­vė­je sto­vė­ju­sį bio­ tua­le­tą. Val­di­nin­kai ne­si­ti­kė­jo, kad po aud­ros pa­pil­do­mai teks tvar­ky­ti už­pus­ty­tus ta­kus pa­plū­di­miuo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šio­mis die­no­mis su­lau­kia­ma ir se­na­mies­čio gy­ven­to­jų skam­bu­čių apie pur­vo nuo­šliau­žo­mis už­neš­tas gat­ve­les. Vie­na to­kių – Di­džio­ji Van­ dens, kur nu­slū­gus van­de­niui ta­po sun­ku pra­bris­ti pro li­ku­sį pur­vą. I.Ša­ka­lie­nės tei­gi­mu, kol kas ne­ži­no­ma, kiek nuo­sto­lių pri­da­rė pir­ma­die­nį praū­žu­si aud­ra. Nors jau da­bar spė­ja­ma, kad jie bus ke­ lis kar­tus di­des­ni nei po praė­ju­ sios aud­ros. Tuo­met pa­tir­ta apie 20 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Ta­čiau mies­to biu­dže­te nė­ra nu­ ma­ty­ta skir­ti lė­šų aud­ros pa­da­ri­ niams ša­lin­ti. Tad bus krei­pia­ma­si į sa­vi­val­dy­bės va­do­vus su pra­šy­mu skir­ti tam pa­pil­do­mų pi­ni­gų.

Nau­ja ka­na­li­za­ci­ja liū­ties egzaminą iš­lai­kė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Praū­žu­sio škva­lo me­tu uos­ta­mies­ čio gat­vės vir­to upė­mis. Pat­vi­no ir ne­re­mon­tuo­ja­ma J.Ja­no­nio gat­ vės da­lis. Van­dens jo­je bu­vo ir už­ va­kar.

„ „ Iš­ban­dy­m as: J.Janonio gat­vę re­mon­tuo­jan­tiems dar­bi­nin­kams liū­

tis di­de­lių pro­ble­mų ne­su­kė­lė. 

Ke­lei­viai. Lie­pą mies­to au­to­bu­sais va­ žia­vo 550 tūkst. 885 ke­lei­v iai. Po­pu­ lia­riau­sios sto­te­lės „Bib­lio­te­kos“, „Tur­ gaus“, „Smil­te­lės“. Pir­mo­jo­je į au­to­bu­ sus įli­po per 20 tūkst., ant­ro­jo­je – 19 tūkst. 700, tre­čio­jo­je – 17 tūkst. 374 ke­ lei­viai. Pa­gal­ba. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­ nių jū­rų pa­jė­gų Jū­rų gel­bė­ji­mo koor­di­ na­vi­mo cent­ras tre­čia­die­nį 4.36 val. iš jū­ro­je esan­čio ke­lei­vi­nio kel­to „Kau­nas Sea­ways“ ga­vo pra­ne­ši­mą, kad lai­ve esan­čiam ke­lei­viui ki­lo svei­ka­tos pro­ ble­mų dėl pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio. Po po­ros mi­nu­čių Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės bu­din­tis gy­dy­to­jas te­le­fo­nu su­tei­kė kon­sul­ta­ci­ją kel­to ke­lei­viui. Ki­ tos pa­gal­bos ne­pri­rei­kė. Ke­lei­vi­nis kel­ tas „Kau­nas Sea­ways“ įvy­kio me­tu bu­ vo 108 jūr­my­lės nuo Klai­pė­dos, pa­ke­ liui į Zas­ni­cą, Vo­kie­ti­ją.

„„Ža­la: dau­giau­sia me­džių vėt­ra iš­lau­žė mies­to par­kuo­se. 

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Įmo­nės „Žem­ka­sa“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ina Kaub­ry­tė tvir­ti­ no, kad re­mon­tuo­ja­mo­je J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je škva­lo ir liū­ties me­tu

pro­ble­mų ne­ki­lo. Van­duo ne­si­kau­ pė ir grei­tai nu­te­kė­jo. „Va­di­na­si, su­mon­tuo­ta ge­ra ka­ na­li­za­ci­ja. Dėl to J.Ja­no­nio gat­vei ir rei­kė­jo re­konst­ruk­ci­jos. Jo­je daž­nai kil­da­vo pa­na­šių pro­ble­mų“, – pa­ brė­žė I.Kaub­ry­tė. J.Ja­no­nio gat­vė re­mon­tuo­ja­ma iš pa­grin­dų. At­nau­jin­tos bus ne tik dan­gos, bet ir tink­lai, ap­švie­ti­ mas. Re­konst­ruk­ci­ja kai­nuos 4,33 mln. li­tų, iš ku­rių di­džią­ją da­lį sky­ rė ES.

Sta­žuo­tė. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­ nių jū­rų pa­jė­gų ka­ri­nin­kai vyr. ltn. Min­ dau­gas Žu­kas ir vyr. ltn. To­mas Ma­me­ niš­kis sta­ža­vo­si JAV ka­ri­nio jū­rų lai­vy­ no Ar­leigh-Bur­ke kla­sės lai­ve „USS Far­ ra­gut“. Lai­vas vyk­dė už­duo­tis Vi­dur­že­ mio jū­ro­je, vė­liau at­li­ko sa­vai­tės truk­ mės tran­zi­tą į Ry­gos uos­tą. Jau­ni­mas. Nuo penk­ta­die­nio iki pir­ ma­d ie­n io Pa­lan­go­je vyks „Jau­n i­mo die­nų 2012“ ren­g i­n iai bei dis­k u­si­jos. Jų me­tu bus sie­kia­ma įtrauk­ti skir­tin­ go am­ž iaus gru­pes į dis­k u­si­jas apie pro­ble­mas ir iš­šū­kius, su ku­riais su­si­ du­ria jau­ni žmo­nės. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ie­va Ge­nu­tie­nė (g. 1913 m.), Ga­lia Špa­kovs­ka­ja (g. 1926 m.), Ona De­riū­nie­nė (g. 1928 m.), Ele­ na Al­do­na Bui­vy­die­nė (g. 1930 m.), Zo­ fiya Gu­raus­kie­ne (g. 1932 m.), Sta­nis­lo­ vas Gu­raus­kas (g. 1933 m.), Apo­li­na­ras Ūse­lis (g. 1937 m.), Vy­tau­tas Vis­kon­tas (g. 1983 m.), Eri­kas Rym­ša (g. 1992 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Apo­li­na­ras Ūse­lis, Zo­fiya Gu­raus­kie­ne, Ga­lia Špa­kovs­ka­ja. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 52 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, pa­tir­to­mis trau­mo­mis.


4

ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012

miestas

Prieš dar­že­lį – su­ki­li­mas

Komentaras

1

Be to, pa­di­dės ir trans­ por­to srau­tai, o gat­ve­ lės in­ten­sy­viam eis­mui tik­rai nė­ra pri­tai­ky­tos“, – bū­si­ma vai­kų dar­ že­lio kai­my­nys­te ne­bu­vo pa­ten­kin­ ti Uk­mer­gės, Bir­žų ir Mo­lė­tų gat­vių gy­ven­to­jai. To­dėl 35 klai­pė­die­čiai, tu­rin­ tys na­mus va­di­na­ma­ja­me Dvi­ra­ čių tre­ko ra­jo­ne, šią sa­vai­tę pa­ra­ šė skun­dą Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rui. „Mes dar net ne­dir­ba­me, tad jo­ kių nu­si­žen­gi­mų ne­da­ro­me. Te­gul ra­šo skun­dus, kai pra­dė­si­me veik­ lą, nors ga­ran­tuo­ju: jo­kių įsta­ty­ mų ne­pa­žei­si­me. Te­gul džiau­gia­ si, kad po jų lan­gais ati­da­ro­me ne al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų par­duo­tu­vę. Gai­la, kad pen­si­nin­kai, ku­rie nie­ko ne­vei­kia, ra­šo skun­dus“, – ir pyk­ te­lė­jo, ir nu­si­ste­bė­jo bū­si­mo pri­ va­taus dar­že­lio „Jū­rų žvaigž­du­tė“ stei­gė­ja Mar­ga­ri­ta Cho­dun.

Lai­ma Priž­gin­tie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Švie­t i­mo sky­r iaus ve­dė­ja

U

Mar­ga­ri­ta Cho­dun:

Te­gul džiau­gia­si, kad po jų lan­gais ati­ da­ro­me ne al­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų par­ duo­tu­vę. Gai­la, kad pen­si­nin­kai, ku­rie nie­ko ne­vei­kia, ra­šo skun­dus.

Su­ži­no­jo at­si­tik­ti­nai

Žmo­nės ti­ki­no, kad apie Uk­mer­ gės gat­vė­je įsi­kur­sian­tį pri­va­tų dar­že­lį, ku­ris tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ ti jau rug­sė­jį, su­ži­no­jo vi­siš­kai at­ si­tik­ti­nai. Na­mo, ku­ria­me dar­že­lis bus įkur­tas, sa­vi­nin­kai prieš ke­le­rius me­tus nu­si­pir­ko so­dy­bą Klai­pė­ dos ra­jo­ne ir iš­si­kraus­tė. Pas­ta­tas ku­rį lai­ką bu­vo nuo­mo­ja­mas, o šią va­sa­rą ja­me už­vi­rė in­ten­sy­vūs re­ mon­to dar­bai. „Tuo­met ir pra­dė­jo­me do­mė­tis, kas vyks­ta. Vie­ni per ki­tus su­si­ži­ no­jo­me, kad na­mas re­konst­ruo­ ja­mas, nes tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tas vai­kų dar­že­liui. Mū­sų nie­kas ne­

„„Vie­ta: pri­va­tų dar­že­lį no­ri­ma įkur­ti šia­me gy­ve­na­ma­ja­me na­me, Uk­mer­gės gat­vė­je.

klau­sė, ar mes pri­ta­ria­me to­kios įstai­gos kai­my­nys­tei. Kaip taip ga­li­ma sa­va­va­liau­ti?“ – ste­bė­jo­ si klai­pė­die­čiai. To­dėl jie Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tų ir pra­šo išaiš­ki­ni­mo, ar steig­ti pri­va­ tų dar­že­lį in­di­vi­dua­lių na­mų ra­jo­ ne ne­ga­vus kai­my­nų su­ti­ki­mo yra tei­sė­ta. Žmo­nės taip pat no­rė­tų su­ži­no­ ti, ko­kios yra dar­že­liui pri­va­lo­mos sa­ni­ta­ri­nės zo­nos iki ar­ti­miau­sių kai­my­nų. Vil­niu­je nie­kas ne­si­skun­džia

Klai­pė­die­čiai ti­ki­no, jog tik­rai nė­ ra nu­si­sta­tę prieš vai­kus ir, jei bū­ tų ku­ria­mas ke­lio­li­kos vie­tų dar­že­ lis, jie tik­rai ne­si­prie­šin­tų. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, jog kiek­vie­ ną ry­tą ir va­ka­rą prie dar­že­lio pri­ va­žiuos 50 au­to­mo­bi­lių. Gat­ve­ lės siau­ros, mes net ne­su­ge­bė­si­me pra­si­lenk­ti su at­vy­kė­liais ir iš­va­ žiuo­ti į dar­bą. Ką ir kal­bė­ti apie žie­mą, kai gat­vės dar siau­res­nės.

O juk ir triukš­mo nuo au­to­mo­bi­ lių va­rik­lių ne­trūks, ir iš­me­ta­mų­ jų du­jų bus ge­ro­kai dau­giau. Vi­sa tai pa­blo­gins mū­sų gy­ve­ni­mo ko­ ky­bę“, – guo­dė­si gy­ven­to­jai. Ta­čiau M.Cho­dun klai­pė­die­čių skun­dų ir nuo­gąs­ta­vi­mų nie­kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti. „Pri­va­čiam vai­kų dar­že­liui nuo­sa­vas na­mas su už­da­ru kie­ mu – idea­li vie­ta. To­kių dar­že­lių Vil­niu­je yra 15 ir nie­kas ne­si­skun­ džia, o vi­si tik džiau­gia­si. Pa­tys at­si­kraus­tė­me iš Vil­niaus, no­ri­ me vai­ką leis­ti į nuo­sa­vą dar­že­lį, tad ir ku­ria­me pri­va­tų, kad ir ki­ti tė­vai tu­rė­tų ga­li­my­bę ko­ky­biš­kai ug­dy­ti sa­vo vai­kus. Ne­bent Klai­ pė­da bū­tų toks žiau­rus mies­tas ir mums ne­leis­tų dirb­ti. Tai bū­ tų ne­sup­ran­ta­ma, juk sa­vi­val­dy­ bė pa­ti nau­jų dar­že­lių ne­pas­ta­to“, – vil­ties įkur­ti dar­že­lį ne­pra­ra­do M.Cho­dun. Pla­nuo­ja­ma, jog į dar­že­lį bus prii­ma­mi vai­kai nuo 1,5 iki 6 me­tų. Mė­ne­sio kai­na – 1,2 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ieš­kos komp­ro­mi­sų

Dar­že­lio stei­gė­ja tei­gė, kad jau in­ ves­ta­vo 100 tūkst. li­tų. Jų pri­rei­kė pri­tai­ky­ti na­mą dar­že­liui taip, kad bū­tų su­teik­tas hi­gie­nos pa­sas-lei­ di­mas to­kiai veik­lai. „Kai tik vis­ką įsi­reng­si­me, kreip­ si­mės į Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­rą, kad gau­tu­me hi­gie­nos pa­są, bei į mies­to sa­vi­val­dy­bę, kad ga­lė­tu­me už­si­re­gist­ruo­ti kaip ug­ dy­mo įstai­ga. No­ri­me dirb­ti tvar­ kin­gai, le­ga­liai ir su­tar­ti su gy­ven­ to­jais“, – pa­brė­žė M.Cho­dun. Ji pa­ti­ki­no, jog vai­kų kle­ge­sys tik­rai ne­vir­šys lei­džia­mo triukš­ mo ly­gio. Au­to­mo­bi­lių srau­tų pro­ ble­mą, jei to­kia at­si­ras, taip pat esą ga­li­ma iš­spręs­ti. „Gal­būt tė­ve­lių pra­šy­me, kad au­to­mo­bi­liais prie dar­že­lio ne­va­ žiuo­tų, juos pa­lik­tų to­lė­liau ir vai­ kus at­ves­tų pės­čio­mis. Dar vie­na išei­tis – su­da­ry­ti gra­fi­ką, kad vi­si tė­vai vai­kų neat­vež­tų vie­nu me­tu ir spūs­čių tik­rai ne­su­si­da­rys. Mes tik­rai nie­ko blo­go ne­pri­da­ry­si­me“,

os­t a­m ies­č io sa­v i­v al­dy­ bės dar­že­liuo­se vie­tų tik­ rai neuž­ten­k a, jų ypač trūks­ta šiau­r i­nė­je mies­to da­ly­je, to­dėl mes pa­lai­ko­me ini­cia­ty­ vas kur­ti pri­va­čius dar­že­lius. Rug­sė­ jo 1-ąją tik­rai ne vi­si vai­kai, ku­rių tė­vai yra pa­ra­šę pra­šy­mus dėl priė­mi­mo į sa­vi­val­dy­bės dar­že­lius, į juos pa­teks. Ta­čiau tiks­lią sta­tis­ti­ką, kiek pri­trū­ko vie­tų ži­no­si­me tik rug­sė­jį. Klai­pė­do­je kol kas vei­kia ke­lios iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo gru­pės dvie­jo­se pri­va­čio­se mo­ kyk­lo­se. Mes tik­rai pa­lai­ko­me pri­va­čių dar­že­lių kū­ri­mą, ta­čiau ska­tin­ti ne­ga­li­ me, nes ne­tu­ri­me to­kių prie­mo­nių. Pri­ va­tūs dar­že­liai bent iš da­lies iš­spręs­tų vie­tų trū­ku­mo pro­ble­mą, nes sa­vi­val­ dy­bė dėl eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos nau­ jų dar­že­lių pa­sta­ty­ti ne­ga­li, nors ir yra jiems re­zer­vuo­tų skly­pų mies­te. Ki­ta ver­tus, pri­va­čiuo­se dar­že­l iuo­se mo­ kes­čiai yra ge­ro­kai di­des­n i nei sa­v i­ val­dy­bės įstai­go­se, to­dėl jų pa­slau­go­ mis ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti tik pa­si­tu­rin­tys klai­pė­die­čiai.

– ga­li­mus komp­ro­mi­sus su gy­ven­ to­jais var­di­jo M.Cho­dun. Su­ti­ki­mo ne­rei­kia

Įs­teig­ti nuo­sa­va­me na­me pri­va­tų vai­kų dar­že­lį gre­ta esan­čių skly­pų ir na­mų gy­ven­to­jų su­ti­ki­mo ne­ rei­kia. To­kį at­sa­ky­mą pa­tei­kė Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­ riaus ve­dė­ja Ri­ta Ku­bi­lie­nė. Gy­ven­to­jų su­ti­ki­mas bū­tų rei­ka­ lin­gas tik tuo­met, jei dar­že­lis bū­tų stei­gia­mas dau­gia­bu­čia­me na­me. In­di­vi­dua­lia­me na­me ga­li­ma įkur­ti dar­že­lį net ir ne­pa­kei­tus jų pa­skir­ties, neį­ren­gus pa­pil­do­mo įė­ji­mo. Svar­biau­sia, kad pa­tal­pos ati­tik­tų hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mus. „Mes kol kas ne­sa­me ga­vę pa­ raiš­kos iš­duo­ti lei­di­mą-hi­gie­nos pa­są dar­že­liui Uk­mer­gės gat­vė­je, to­dėl ne­ga­li­me pa­teik­ti tiks­lios in­ for­ma­ci­jos, ar pa­kaks pa­tal­pų plo­to ir bus įvyk­dy­ti ki­ti rei­ka­la­vi­mai“, – tei­gė R.Ku­bi­lie­nė.

Vokiečių ka­pų tvar­ky­to­jai vėl triū­sia Klai­pė­do­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je vėl dar­buo­ja­si vo­kie­ čių ka­pų tvar­ky­to­jai, šį kar­tą jie ke­ti­na ne tik tvar­ky­ti ka­pi­nes, bet ir per­lai­do­ti Ši­lu­tės ra­jo­ne ne­ se­niai ap­tik­tų vo­kie­čių ka­rių pa­ lai­kus.

„„Mi­si­ja: di­de­lis bū­rys jau­nų žmo­nių tre­čia­die­nį kuo­pė vėt­ros nu­siaub­tas Klai­pė­dos vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nes. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nors daž­niau­siai vo­kie­čių ka­pų tvar­ky­to­jų sto­vyk­lų veik­lo­je da­ly­ vau­ja ne tik Lie­tu­vos bei Vo­kie­ti­ jos pa­siun­ti­niai, šie­met sa­va­no­rių iš ki­tų ša­lių ne­su­lauk­ta. 30 vo­kie­čių bei 4 lie­tu­viai šią sa­ vai­tę ėmė­si šveis­ti rū­dis nuo ka­ pi­nių tvo­ros, ją tvir­tin­ti ir da­žy­ti, rink­ti aud­ros me­tu nu­lauž­tų me­ džių ša­kas.

Her­ma­no Zu­der­ma­no gim­na­zi­jos dvy­lik­to­kė Al­gi­man­tė Žu­kaus­kai­ tė tre­čius me­tus da­ly­vau­ja drau­gi­ jos ren­gia­mo­se sto­vyk­lo­se. Mer­ gi­na šie­met su bend­ra­moks­le Ana Mor­dyns­ka­ja pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti eks­pe­di­ci­ją Klai­pė­do­je, kur sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos lais­vu lai­ku su­si­pa­žins su Lie­tu­vos pa­jū­riu. Pir­ma­die­nį Ši­lu­tės ra­jo­ne ke­ti­ na­ma iš­kas­ti ke­lių vo­kie­čių ka­rių pa­lai­do­ji­mus, o tre­čia­die­nį juos par­ga­ben­ti ir per­lai­do­ti Klai­pė­dos vo­kie­čių ka­rių ka­pi­nė­se. Šiai mi­ si­jai at­lik­ti bus kvie­čia­mi tik pil­ na­me­čiai drau­gi­jos na­riai. Taip el­ gia­ma­si sau­gant paaug­lių psi­chi­ką. Abi klai­pė­die­tės ti­ki­no nea­be­jo­jan­ čios, jog da­ly­vaus per­lai­do­ji­mo ce­ re­mo­ni­jo­je.


5

ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012

miestas

Be­dar­biai kuo­pia ir dau­gia­bu­čių rū­sius Mies­to dau­gia­bu­čių na­mų kie­mus ir rū­ sius tvar­ko ke­li šim­tai be­dar­bių, už al­gą dir­ban­čių vie­šuo­sius dar­bus. Ne vie­nas jų skun­džia­si, kad gau­na ne­pa­ke­lia­mai sun­kias už­duo­tis.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

5 li­tai už va­lan­dą

Il­gą lai­ką dar­bo ne­tu­rin­tys žmo­ nės Dar­bo bir­žos siun­čia­mi po­rą mė­ne­sių dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus. Už šį triū­są jiems mo­ka­mas mi­ni­ ma­lus at­ly­gi­ni­mas, ta­čiau ir šį neil­ gą įdar­bi­ni­mą iš­tve­ria ne vi­si. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­ mo sky­riaus vy­res­nio­ji spe­cia­lis­ tė Liu­da Ma­kū­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad sa­vi­val­dy­bė at­ren­ka įmo­nių, ku­rios no­rė­tų priim­ti dar­buo­to­jus vie­šie­ siems dar­bams ir ap­mo­ka už dar­ bą, pa­raiš­kas. Be­dar­biams už va­lan­dos dar­ bą nuo rugp­jū­čio 1-osios mo­ka­ma 5,15 li­to, jie, kaip ir vi­si dir­ban­tie­ji, tu­ri pluš­ti 8 val. per die­ną. Šiuo me­tu ne­ma­žai dar­bi­nin­ kų prii­ma­mi dirb­ti mo­kyk­lo­se bei vai­kų dar­že­liuo­se, kur vyks­ta re­ mon­tai, gi­ri­nin­ki­jo­se, Slau­gos li­ go­ni­nė­je.

Kuo­pia rū­sius ir pa­lė­pes

Dau­gu­ma vie­šie­siems dar­bams pa­ siun­čia­mi į na­mų val­dų bend­ro­ves, kur pra­šo­mi tvar­ky­ti kie­mus. Ypač daug klai­pė­die­čių ver­žia­si dirb­ ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­de.

Be­dar­biams už va­ lan­dos dar­bą nuo rugp­jū­čio 1-osios mo­ka­ma 5,15 li­to, jie, kaip ir vi­si dir­ban­ tie­ji, tu­ri pluš­ti 8 val. per die­ną. „Nors šie žmo­nės nuo­la­ti­nio dar­bo ne­tu­ri, ga­na ne­ma­žai jų nea­ tei­na į vie­šuo­sius dar­bus, nes pra­ de­da gir­tau­ti. Yra ir to­kių, ku­rie at­ si­sa­ko dirb­ti, ti­kin­da­mi, kad jiems per­ne­lyg sun­ku. Ne­re­tas pri­sta­ to me­di­kų pa­žy­mas, jog jie ne­ga­

„„Po­žiū­ris: ne vi­si su­ti­kę dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus uo­liai triū­sia. 

li dirb­ti sun­kaus fi­zi­nio dar­bo. Va­ sa­rą ne­ma­žai be­dar­bių su­si­ran­da trum­pa­lai­kio ne­le­ga­laus už­dar­bio, to­dėl vie­šų­jų dar­bų ne vie­nas ven­ gia“, – pa­sa­ko­jo L.Ma­kū­nie­nė. Val­di­nin­kė ne­slė­pė, kad na­mų val­do­se dar­bas tik­rai ne­leng­vas ir jo yra daug. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos Ak­ty­vios dar­bo rin­kos po­li­ti­kos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo po­sky­rio vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Si­gi­ta Tri­jo­ nie­nė pa­sa­ko­jo, kad na­mų val­dų bend­ro­vė­se be­dar­biams ten­ka ne tik šluo­ti kie­mus ir rink­ti šiukš­les. Jiems ski­ria­mi plo­tai, ku­riuo­ se pri­va­lu pri­žiū­rė­ti šva­rą. Na­mų

val­dų dar­buo­to­jai iš­nau­do­ja šiuos dar­buo­to­jus dau­gia­bu­čių na­mų pa­lė­pėms bei rū­siams kuop­ti, o tai yra sun­kus fi­zi­nis dar­bas. Ran­da nuo­la­ti­nį dar­bą

Ki­ti vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mos da­ly­ viai pri­žiū­ri gė­ly­nus, kar­po gy­vat­ vo­res, ge­ni me­džius ir krū­mus. „Yra to­kių, ku­rie ne­dir­ba, bet da­bar darb­da­viai ne­be­žai­džia su jais, at­lei­džia už pa­žei­di­mus, o tai reiš­kia, kad jie iš­brau­kia­mi iš Dar­bo bir­žos są­ra­šų pu­sei me­tų ir ga­li ne­tek­ti so­cia­li­nių pa­šal­pų, – pa­sa­ko­jo S.Tri­jo­nie­nė. – Kol kas ne­te­ko gir­dė­ti, kad kas skųs­tų­si

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

dėl per­ne­lyg sun­kaus dar­bo. Gal tik žie­mą sun­kiau, kai ten­ka kas­ ti snie­gą.“ Dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tė pa­ sa­ko­jo, kad kai ku­rie vie­šuo­sius dar­bus ėmę­si dirb­ti žmo­nės dėl sa­vo uo­lu­mo su­lau­kia pa­siū­ly­ mų įsi­dar­bin­ti. Dau­giau­sia žmo­ nių nuo­la­ti­niam dar­bui pa­si­lie­ka Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės va­do­vai. Nuo me­tų pra­džios Klai­pė­do­je vie­šuo­sius dar­bus dir­bo 628 klai­ pė­die­čiai, iš jų – 31 moks­lei­vis. Rugp­jū­čio pra­džio­je šiuos dar­ bus dir­bo kiek dau­giau nei 400 žmo­nių.


6

ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012

nuomonės

Links­my­bių vaiz­dai ne­džiu­gi­na

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K Dar kar­tą apie rin­ki­mus Stasys Gudavičius

K

as ga­l i lai­mė­t i, o kas „pra­k iš­t i“ ar­tė­jan­č ius Sei­mo rin­k i­mus? Ne vi­sai va­sa­r iš­ka te­ ma. Bet ką da­ry­si, to­k ia jau ta šių me­tų va­sa­ra – ku­pi­na įvai­riau­sių nau­jie­nų apie ne­nu­mal­do­mai ar­ tė­jan­t į įvy­k į. Ir pro­gno­zių, kuo gi ga­lė­t ų baig­t is kas ket­ve­r ius me­ tus Lie­tu­vo­je vyks­tan­t i val­d žios da­ly­bų lo­te­r i­ja. Be­je, iki rin­k i­mų lie­ka 66 die­nos. Ry­toj tu­rė­tų paaiš­kė­ti, ku­rios par­ ti­jos tu­rės tei­sę kel­t i sa­vo kan­d i­ da­tus į Sei­mą. Be to, pra­si­dės ofi­ cia­lus kan­di­da­tų kė­li­mo ir re­g ist­ ra­vi­mo pro­ce­sas.

2012-ųjų Sei­mo rin­ ki­mai iš­si­ski­ria tuo, kad kaip nie­kad sun­ ku pro­gno­zuo­ti jų nu­ ga­lė­to­ją. Ku­rios iš po­ten­cia­liai rin­ki­muo­se da­ly­vau­sian­čių par­ti­jų ga­lė­tų lai­ mė­ti? Kas su­da­rys nau­ją val­dan­ čią­ją koa­l i­ci­ją? Tai la­ž y­bų punk­t ų ver­t i klau­si­ mai. Keis­ta, kad iki šiol nė vie­nas tų punk­t ų ne­s iū­lo la­ž in­t is dėl bū­si­mų rin­k i­mų lai­mė­to­jų. Ma­ tyt, jau at­si­ras­t ų to­k ių, ku­r ie da­ ly­vau­tų. Aš sa­vęs prie to­k ių bent kol kas ne­pris­k ir­čiau. Ne to­dėl, kad bū­tų gai­la pi­ni­g ų la­ž y­boms. Tie­s iog 2012-ųjų Sei­mo rin­k i­ mai iš­si­ski­r ia tuo, kad kaip nie­ kad sun­k u pro­g no­z uo­t i nu­ga­lė­ to­ją. Ypač tą, ku­ris, kaip sa­ko­ma, sa­vo ki­še­nė­je tu­rės bū­si­mos val­ džios rak­tus. Nes rin­ki­muo­se ga­li su­rink­ti dau­ giau­sia bal­sų, bū­si­ma­me Sei­me tu­rė­ti dau­giau­sia vie­tų, ta­čiau taip ir lik­ti opo­zi­ci­jo­je. Juk sėk­min­gos val­d žios da­ly­bos ne­re­tai pri­k lau­ so ne tiek nuo tu­r i­mų man­da­t ų skai­čiaus, kiek nuo ge­bė­ji­mo su­ si­tar­t i, su­ras­t i komp­ro­mi­sus, kur nors nu­si­leis­ti da­li­jan­tis mi­nist­r ų po­rtfe­lius ir taip to­liau.

Jau se­n iai kal­ba­ma, kad da­bar opo­z i­c i­j o­j e tū­n an­t ys so­c ial­de­ mok­ra­tai yra pa­grin­di­niai pre­ten­ den­tai gau­ti dau­giau­sia man­da­tų ki­tos ka­den­ci­jos Sei­me. Tai pa­na­ šu į tie­są. Vi­suo­me­nės nuo­tai­kos to­k ios, kad pa­g rin­d i­nė kai­r io­ji par­ti­ja iš tie­sų ga­li la­bai ne­blo­gai pa­si­ro­dy­ti rin­k i­muo­se. Bet ne­rei­kė­t ų iš anks­to nu­ra­šy­t i ir da­bar­t i­n ių val­dan­čių­jų iš Tė­ vy­nės są­jun­gos-Lie­t u­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų. Jie dar ga­l i „iš­ šau­ti“ ne­blo­gus re­zul­ta­tus. Į tai at­ krei­pia dė­me­sį da­lis po­li­to­lo­g ų ir so­cio­lo­g ų. Die­va­ž i, ne­se­niai vie­nos ko­le­gės pa­sa­ky­ta fra­zė pri­ver­tė šyp­te­lė­ti: „Sklin­da gan­dai, kad kon­ser­va­to­ riai žiau­riai pra­lai­mės rin­k i­mus“. O iš tie­sų tai yra ne­ma­žai ženk­lų, ro­dan­čių, kad kon­ser­va­to­riai ga­ li ne tik ne­pra­lai­mė­ti rin­ki­mų, bet ir užim­ti juo­se bent ant­rą vie­tą. O ją užė­męs ga­li rea­liai pre­ten­duo­ ti ir į bū­si­mos val­dan­čio­sios koa­ li­ci­jos for­ma­vi­mą. Šian­d ien kol kas su­dė­t in­ga pa­ sa­ky­ti, kas – so­cial­de­mok­ra­tai ar kon­ser­va­to­r iai – taps nau­jos val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos aši­mi. So­cial­de­mok­ra­tai, ko ge­ro, yra po­l i­t iš­k ai gu­ves­n i, lanks­tes­n i. Jie tur­būt su­ge­bė­tų kur kas leng­ viau ras­t i kal­bą dėl val­d žios da­ ly­bų su ki­to­mis par­ti­jo­mis. Tai­gi, jų šan­sai su­da­ry­t i bū­si­mą koa­l i­ ci­ją kiek di­des­ni nei kon­ser­va­to­ rių. O šių ga­l i­my­bės pra­tęs­t i dar­ bą val­džio­je pri­klau­sys pir­miau­ sia nuo to, ar tik­rai pa­vyks užim­ ti ant­rą vie­tą pa­gal Sei­mo man­ da­t ų skai­čių, taip pat, ar į bū­si­ mą par­la­men­t ą pa­teks li­b e­ra­ lai, be to, ir nuo lanks­tu­mo vi­l io­ jant po­ten­cia­l ius po­l i­t i­n ius par­ tne­r ius. Tarp jų ga­li bū­ti ir da­bar­ti­nė opo­ zi­ci­nė Dar­bo par­t i­ja. Nors ji su­si­ ta­r u­si su so­cial­de­mok­ra­tais bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo iki ir po rin­k i­ mų, šis su­si­ta­r i­mas jau fak­t iš­kai ne­vei­k ia, nes Dar­bo par­ti­ja pa­rė­ mė kon­ser­va­to­rių stu­mia­mą nau­ jos ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą. Bū­tent ši pa­ra­ma ga­l i tap­t i aki­ vaiz­d žiu įro­dy­mu, kad po Sei­ mo rin­k i­mų vi­sai įma­no­mos Tė­ vy­nės są­jun­gos ir Dar­bo par­ti­jos de­ry­bos dėl nau­jos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos su­da­ry­mo. Tai­g i, at­spė­ti, kaip ten bus po rin­ ki­mų, la­bai su­dė­tin­ga. Gal­būt ne­ tgi neį­ma­no­ma. Kol kas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

iek­vie­ną va­sa­rą dau­gy­bė klai­pė­die­čių lau­kia Jū­ros šven­tės, nes tai yra di­džiau­ sias me­tų ren­gi­nys. Sa­vo­tiš­ kos Ka­lė­dos va­sa­rą Klai­pė­do­je. Iš tie­sų tai yra pui­ki pro­ga išei­ti, pa­si­žmo­nė­ti, pa­na­šiai, kaip į J.Ba­sa­ na­vi­čiaus gat­vę Pa­lan­go­je. Žmo­nių gau­sy­bė, vi­si links­mi­na­si iki pa­ry­ čių, iš­kart pa­jun­ti, kad gy­ve­ni Eu­ro­ po­je, o ne Čer­no­by­ly­je. Ža­vu, kad yra to­kių pro­gų. Ir šie­ met šven­tė tik­rai bu­vo ne pra­stes­ nė nei per­nai. Bu­vo pui­ kių ren­gi­nių, spal­vin­gų vaiz­dų, links­mų vei­dų, įsi­min­ti­nų aki­mir­kų. Vi­sa tai puo­šia mū­sų mies­tą.

Rei­kia žmo­nes mo­ky­ ti iš­ger­ti, nes už­draus­ ti nie­kas to al­ko­ho­lio neužd­raus. Be­lie­ka tik iš­mo­ky­ti sai­kin­ gai var­to­ti. Kad ne­ bū­tų vaiz­dų, ku­riuos vis dar ma­to­me mū­sų gat­vė­se. Ta­čiau į akis kren­ta vie­nas la­bai ne­ma­lo­nus reiš­ki­nys, ku­ris vis dar ga­jus nuo so­viet­me­čio. Tai tas ne­si­ bai­gian­tis gė­ri­mas. Vos ne vi­si suau­gu­sie­ji mies­te vaikš­čio­jo pa­siė­mę ati­da­ry­tus alaus

karštas telefonas Gol­fas – ne tik jau­niems

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ per­skai­čiau straips­nį apie nuo­sta­bią spor­to ša­ką – gol­fą. Su­tin­ku su iš­sa­ky­ta straips­ nio au­to­riaus min­ti­mi, kad šis spor­ tas – tur­tin­giems se­nu­kams. Įmu­ši gol­fo ka­muo­liu­ką į duo­bu­tę ir pra­ si­vaikš­tai, ei­da­mas iki ki­tos, ar­gi ne pui­kus spor­tas sen­jo­rams? Juo­zas

Val­dų abe­jin­gu­mas

No­rė­čiau pa­si­skųs­ti na­mų val­dų abe­jin­ gu­mu. Praė­ju­sios aud­ros me­tu vė­jas nu­ lau­žė daug me­džių ša­kų. Šla­vė­jai jas su­ rin­ko į daug krū­vų ir pa­li­ko prie mū­sų na­mų esan­čia­me par­ke­ly­je. Nie­kas ne­si­ tei­kė ša­kų iš­vež­ti. Po pir­ma­die­nį praū­žu­ sios aud­ros iki šiol ne­vyks­ta jo­kie dar­bai. O ša­kų pri­lau­žy­ta dar dau­giau. Ne­jau­gi pa­tys žmo­nės tu­ri tas ša­kas su­si­rink­ti ir iš­vež­ti? Juk val­dos už vis­ką at­sa­kin­gos. Ire­na

Pa­va­di­no idio­tiš­ku spren­di­mu

Gy­ve­nu Klai­pė­dos cent­re. Šven­čių pro­ga su­lau­kiau gi­mi­nių iš ki­to mies­

bu­te­lius ar skar­di­nes, ki­ti gė­rė tie­ siai iš vien­kar­ti­nių in­dų čia pat gat­ vė­se. Ties Da­nės gat­ve dau­gy­bė pre­kiau­ to­jų siū­lė įsi­gy­ti na­mi­nio alaus, ku­ris yra ge­ro­kai stip­res­nis nei įpras­tas iš par­duo­tu­vės. Tai­gi šį alų rei­kia mo­ kė­ti ger­ti. O jį gė­rė, re­gis, taip, kaip van­de­nį. Bai­su bu­vo žiū­rė­ti. To­dėl ir ap­gir­ti­mo bū­ta ne­ma­žai. Tie­sa, vis dėl­to rei­kia pa­ste­bė­ti, kad gir­tų žmo­nių gat­vė­se da­bar ge­ ro­kai ma­žiau nei, pa­vyz­džiui, prieš 15 me­tų. Ma­ty­ti aiš­ki pa­žan­ga, – žmo­ nės po tru­pu­tį iš­moks­ta var­to­ti al­ ko­ho­lį. Ta­čiau iki rea­laus Va­ka­rų ly­gio mums dar to­li. Juk tūks­tan­čiai žmo­

nių nega­li pa­si­ten­kin­ti vie­nu bo­ka­ lu, – kaip sa­ko­ma, iki pil­nos lai­mės jiems rei­kia iš­ger­ti bent pen­kis. Ki­ti tai ir de­šim­tį įvei­kia, o po to dar „ko nors stip­riau“ grie­bia­si, kol nu­griū­na be są­mo­nės. Tai­gi al­ko­ho­lio var­to­ji­mo kul­tū­ra, jei taip ją ga­li­ma pa­va­din­ti, pas mus dar nė­ra aukš­to ly­gio, nes vis dar pri­ me­na al­ko­ho­li­kų siau­tė­ji­mus. To­dėl rei­kia žmo­nes mo­ky­ti iš­ger­ ti, nes už­draus­ti nie­kas to al­ko­ho­lio neužd­raus. Be­lie­ka tik iš­mo­ky­ti sai­ kin­gai var­to­ti. Kad ne­bū­tų vaiz­dų, ku­riuos vis dar ma­to­me mū­sų gat­ vė­se. Ir ne tik per šven­tes, bet ir šio­ kio­mis die­no­mis.

to. Jie bu­vo šo­ki­ruo­ti, kad jau ki­tą­met at­va­žia­vę pas ma­ne pa­si­sve­čiuo­ti tu­ rės su­si­mo­kė­ti už dau­gia­bu­čio kie­ me lai­ko­mą au­to­mo­bi­lį. Su­lau­kiau ko­men­ta­rų, kad tur­būt tik Klai­pė­ do­je ga­li bū­ti prii­ma­mi to­kie idio­tiš­ ki spren­di­mai.

Jau­tė­mės kaip sil­kės sta­ti­nė­je

Klau­di­ja

Ko­dėl nė­ra to­kios pa­slau­gos?

Klai­pė­do­je yra gau­sy­bė lai­vų ir lai­ ve­lių, ta­čiau la­bai keis­ta, kad mū­ sų mies­te ne­tei­kia­ma pa­si­plau­kio­ ji­mo po Da­nę pa­slau­ga. Ma­nau, jog at­si­ras­tų ne vie­nas toks žmo­gus kaip aš, ku­ris no­rė­tų pa­si­gro­žė­ti mies­ tu plauk­da­mas upe nuo ma­rių kad ir iki Jo­niš­kės til­to. Juo la­biau to­kia pa­ slau­ga, ma­nau, pa­si­tei­sin­tų per įvai­ rias mies­to šven­tes. Jū­ra­tė

Ra­do pui­kią išei­tį

Vie­no­je laip­ti­nė­je ma­čiau, kaip pui­kiai iš­spręs­ta pro­ble­ma, su ku­ria su­si­du­ria dau­ge­lio dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai. Ten bu­vo pa­dė­ta spe­cia­li dė­žė, į ku­rią ga­ li­ma mes­ti rek­la­mi­nius buk­le­tus, žur­ na­liu­kus, ku­rie šūs­ni­mis ki­ša­mi į pa­ što dė­žu­tes. O pa­skui tą tu­ri­nį ga­li­ma per­dirb­ti kaip ant­ri­nes ža­lia­vas.

J.Ar­na­šie­nė

Šeš­ta­die­nį va­ka­re te­ko da­ly­vau­ti pa­ grin­di­nia­me Jū­ros šven­tės kon­cer­te Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Žmo­nių gau­sy­bė, vi­si su­si­grū­dę, jau­tė­mės kaip sil­kės sta­ti­nė­je, bu­vo neį­ma­ no­ma net pa­si­kru­tin­ti. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl ne­bu­vo ga­li­ma ati­da­ry­ti kran­ ti­nės kai­ria­ja­me kraš­te, pub­li­kai bū­tų bu­vę pa­to­giau ir erd­viau. Juo­lab jog tai bū­da­vo da­ro­ma ki­tų šven­čių me­ tu. Gal bi­jo­ma­si, kad iš tos te­ri­to­ri­ jos per po­rą tre­je­tą va­lan­dų ko­kį lai­ vą pa­vogs? An­ta­nas

Dau­giau jo­kio alaus

Vi­sa­da džiau­giuo­si, kai Klai­pė­do­je vyks­ta Jū­ros šven­tė. Mies­tas pa­si­ puo­šia, ga­li­ma ap­lan­ky­ti įvai­rių ren­ gi­nių, įsi­gy­ti gra­žių daik­tų, ta­čiau ši šven­tė ap­kar­to. Nusp­ren­džiau vie­ no­je lau­ko ka­vi­nė­je nu­si­pirk­ti bo­ ka­lą alaus. Pa­da­vė­ja ap­tar­na­vo ma­ lo­niai, su­mo­kė­jau už alų 7 li­tus ir nuė­jau žiū­rė­ti ren­gi­nių. Ta­čiau vė­ liau pa­si­ju­tau blo­gai, tur­būt se­no alaus įpy­lė. Dvi die­nas pra­stai jau­ čiau­si, nu­spren­džiau, kad dau­giau alaus ne­pirk­siu lau­ko ka­vi­nė­se.

Ma­tas

Li­nas Pa­ren­gė Au­gus­tė Ber­ta­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

397 728

telefonas@kl.lt

reklamos skyrius: 397

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Andriaus Deltuvos karikatūra

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtADIENIS, RUGPJŪČIO 9, 2012

lietuva

Jūros šventė­je pri­si­min­tos ir žu­vi­nin­kystės ak­tua­li­jos Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Per Klaipė­dos mies­to gim­ta­dienį ir Jūros šventę tarp gau­sybės sve­ čių bu­vo ir žemės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius, at­vykęs pa­si­ domė­ti žu­vi­nin­kystės sek­to­riaus ak­tua­li­jo­mis.

Seimo kanceliarija kreipėsi į Gene­ ralinę prokuratū­ rą dėl gautų elektroninių laiškų, kuriuose teigė esant grasinimų.

Prad­žiu­gi­no švie­žios žu­vys

Jau su­si­for­ma­vo tra­di­ci­ja, kad Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­jos va­do­vai nuo­ lat lan­ko žve­jy­bos or­ga­ni­za­ci­jas. K.Star­ke­vi­čius teigė, kad žve­jy­ba jis nuo­lat do­mi­si, spręsti žvejų pro­ble­ mas jam pa­de­da Žemės ūkio mi­nis­ te­ri­jos Žu­vi­nin­kystės de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Da­rius Nie­nius. Šeš­ta­dienį jau anks­tyvą rytą že­ mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius už­su­ko į žvejų tur­gelį. Iš­vy­do iš spe­cia­laus au­to­mo­bi­lio, ku­ris įsi­ gy­tas už žu­vi­nin­kystės fi­nan­sa­vi­ mo fondų lėšas, par­da­vinė­ja­mas ką tik su­gau­tas švie­žias žu­vis: plekš­ nes, žiob­rius, sa­la­čius, ster­kus, la­ ši­šas. Ne­bu­vo Bal­ti­jos jūros ka­ra­ lienės – menkės. Lie­tu­vos žu­vi­nin­kystės pro­duktų ga­min­tojų aso­cia­ci­jos va­do­vas Al­ fon­sas Bar­gai­la paaiš­ki­no mi­nist­ rui, kad va­sarą, kai žu­vys yra ypač pa­klau­sios, nes į pa­jūrį at­va­žiuo­ja daug poil­siau­tojų, vyks­ta įvai­rios šventės, jas draud­žia­ma žve­jo­ti. Tie­sa, po­ky­čiai jau įvy­ko – žve­jy­ bos tai­syklės kiek pa­ko­re­guo­tos ir Bal­ti­jos jūros prie­krantė­je men­ kes ga­li­ma gau­dy­ti ir va­sarą. Tik jos va­sarą pa­si­trau­kia į gi­les­nius ir vėses­nius Bal­ti­jos jūros van­de­nis. Šie­met Lie­tu­vos žvejų men­kių žve­jy­bos kvo­ta yra 4 693 to­nos. Iki drau­di­mo, ku­ris pra­si­dėjo lie­pos 1 d., su­gau­ta 33 pro­c. kvo­tos da­lies. Įpras­ta, kad iki drau­di­mo lai­ko­tar­ pio pra­džios būda­vo su­gau­na­ma apie 60 pro­c. men­kių kvo­tos. 80 pro­c. iš su­gautų men­kių par­ duo­ta per Klaipė­dos žu­vi­nin­kystės pro­duktų auk­cioną. Kai­nos svy­ra­ vo nuo 3,6 iki 5,4 li­to už ki­log­ramą. Did­žiau­sias žuvų par­da­vi­mas bu­vo ba­landį – 196 to­nos, ge­gužę – 240 tonų ir bir­želį – 92 to­nos men­kių. Sieks at­nau­jin­ti lai­vus

Žemės ūkio mi­nist­ro K.Star­ke­vi­ čiaus tei­gi­mu, pra­di­nia­me Eu­ro­ pos Sąjun­gos lėšų pa­nau­do­ji­mo eta­pe bu­vo pa­da­ry­ta klaidų – Lie­ tu­vos žve­jai per­ne­lyg daug žve­jy­ bos laivų su­pjaustė į me­ta­lo laužą. Da­bar, kai men­kių kvo­tos pa­didė­ jo, jų ne­pa­vyks­ta iš­gau­dy­ti. Kom­pen­sa­ci­joms už laivų ati­da­ vimą me­ta­lo lau­žui Lie­tu­vai 2004– 2006 m. skir­ta 32,4 mln. litų ES pa­ra­mos, 2007–2012 m. – 16,7 mln. litų. Pas­ta­ruo­ju lai­ko­tar­piu (t.y. 2007–2012 m.), pa­si­nau­do­jant Eu­ro­pos žu­vi­nin­kystės fon­do tei­ kia­ma pa­ra­ma pa­gal Lie­tu­vos žu­ vi­nin­kystės sek­to­riaus 2007–2013 m. veiksmų pro­gramą, su­pjaus­ty­ ti 42 Bal­ti­jos jūro­je ir to­li­muo­siuo­ se žve­jy­bos van­de­ny­se žve­jo­jan­tys lai­vai. Kai bu­vo pjaus­to­mi lai­vai, Lie­ tu­va gau­da­vo ge­ro­kai ma­žes­nes men­kių kvo­tas. 2005 m. ji siekė vos 2 768 to­nas. Teo­riš­kai da­bar­tinėms men­kių kvo­toms iš­gau­dy­ti Bal­ti­jos jūro­

„„Adresatas: Seimas tvirtina ga-

vęs laiškų su grasinamu turiniu.



„„Nau­jovė: žemės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius su Klaipė­dos me­ru

V.Grub­liaus­ku įver­ti­no par­duo­da­mas švie­žias žu­vis.

„„Ak­cen­tai: su­si­ti­ki­me su Klaipė­dos mies­to me­ru, mies­to ta­ry­bos jūri-

nės ir žve­jy­bos ko­mi­si­jos, žvejų or­ga­ni­za­cijų at­sto­vais K.Star­ke­vi­čius svarstė žvejų, žuvų pa­tei­ki­mo pro­ble­mas. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

je už­tektų ir ten žve­jo­jan­čių 32 lai­ vų. Prob­le­ma, kad ES ne­ski­ria pa­ ra­mos nau­jiems lai­vams sta­ty­ti ar ga­lin­ges­niems va­rik­liams į da­bar­ ti­nius lai­vus įdėti. K.Star­ke­vi­čius ak­cen­ta­vo, kad pa­gal 2014–2020 m. ES žu­vi­ nin­kystės pro­gra­mas pa­grin­di­nis dėme­sys turės būti skir­tas žve­jy­ bos lai­vams at­nau­jin­ti. Ne­pai­sant niuansų, žve­jy­bos sek­to­riui ski­ria­ma pa­kan­ka­ma ES pa­ra­ma. Anot Žemės ūkio mi­nis­te­ ri­jos Žu­vi­nin­kystės de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus D.Nie­niaus, iš 2007– 2013 m. ES pro­gra­mos Lie­tu­vos žu­ vi­nin­kystės sek­to­riui skir­ta 248,5 mln. litų pa­ra­ma. Pag­rin­dinės re­ mia­mos kryp­tys – kon­ku­ren­cin­ ges­nio žu­vi­nin­kystės sek­to­riaus ir žve­jy­bos lai­vy­no kūri­mas, tech­ ninės pa­ra­mos tei­ki­mas, tva­resnės žve­jy­bos ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mas, van­dens iš­tek­lių ap­sau­ga ir žve­jy­ bai skirtų inf­rast­ruktū­ros ob­jektų plėtra, moks­li­ninkų ir žu­vi­nin­ kystės sek­to­riaus par­tne­rystės, žu­ vi­nin­kystės re­gionų vie­tos veik­los gru­pių, aso­ci­juotų struktūrų veik­ los ska­ti­ni­mas. Pa­gerbė žu­vu­sius žve­jus

„Iš­si­pildė ma­no se­na sva­jonė Klaipė­ do­je turė­ti švie­žių žuvų tur­gelį“, – prie Danės kran­tinės, kur pre­kiau­ ta švie­žio­mis žu­vi­mis, su­si­tikęs su Klaipė­do mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku teigė K.Star­ke­vi­čius. Iš­sa­miau iša­na­li­zavęs pa­dėtį, dar šį mėnesį žemės ūkio mi­nist­ ras K.Star­ke­vi­čius pla­nuo­ja spręs­ ti, kur prie Bal­ti­jos jūros Klaipė­dos

mies­to da­ly­je būtų įreng­ta švie­žių žuvų išk­ro­vi­mo vie­ta. Bu­vo su­ma­ ny­mas to­kią vietą įreng­ti prie šiau­ ri­nio mo­lo. Uos­to di­rek­ci­jos at­sto­ vai ti­ki­no, kad tai ne­būtų sau­gu. K.Star­ke­vi­čius su mies­to me­ru ap­tarė ir prie Danės upės esan­čio se­no­sios Smil­tynės per­kėlos pa­sta­ to pro­blemą. „Žve­jai ro­do ini­cia­tyvą šia­me pa­sta­te kur­ti švie­žių žuvų tur­gelį. Ke­ti­nu su su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru kalbė­tis dėl šio pa­sta­to li­ki­mo“, – ti­ki­no K.Star­ke­vi­čius. Anks­tyvą šeš­ta­die­nio rytą at­ vykęs į Klaipėdą žemės ūkio mi­ nist­ras K.Star­ke­vi­čius pa­gerbė ir žu­vu­sius Lie­tu­vos jūri­nin­kus, žve­ jus. Su Žu­vi­nin­kystės tar­ny­bos prie Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos ins­pek­ta­ vi­mo lai­vu „Va­ka­ris“ jis į jūrą pluk­ dė ir nu­lei­do vai­niką. Nuo XX a. pra­džios įvai­rio­ se jūro­se ir van­de­ny­nuo­se žu­vo per 300 Lie­tu­vos jūri­ninkų ir žve­ jų, nu­sken­do 11 laivų. Did­žiau­sios žve­jy­bos laivų ir žvejų ne­tek­tys bu­vo fik­suo­tos so­vie­ti­niais me­tais. Po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės at­ kūri­mo nuo 1990 m. did­žiuo­siuo­ se žve­jy­bos lai­vuo­se, Bal­ti­jos jūro­ je ir Kur­šių ma­rio­se žu­vo be­veik 60 žvejų. Did­žiau­sios ne­tek­tys fik­suo­ tos tuoj po ne­prik­lau­so­mybės at­ kūri­mo, kai pra­si­dėjo okea­ninės žve­jy­bos lai­vy­no griū­tis. Užs. 999441

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Gavo laiškų su grasinimais Anot Seimo Ryšių su visuomene skyriaus, liepos 29 ir rugpjūčio 3 d. Seimo kanceliarijos Komu­ nikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus elektroniniu paštu buvo gauti grasinamojo po­ būdžio laiškai su nuotraukomis. „Ateis laikas ir mes imsimės jūsų už slavų tautų – rusų, ukrainiečių ir baltarusių – įžeidimą“, – rašoma viename iš Baltijos šalių piliečiams grasinančių laiškų, iliustruotų eg­ zekucijų nuotraukomis. „Laiškų turinyje ir iliustracijo­ se galima įžvelgti Baudžiamaja­

me kodekse numatytų veikų požy­ mių“, – pranešė Seimas. Pagal kodeksą tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susido­ roti su žmonių grupe ar jai priklau­ sančiu asmeniu dėl lyties, seksua­ linės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padė­ ties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiū­ rų arba finansavo ar kitaip materi­ aliai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, ar­ ba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Baltarusiai prašo ištirti „meškiukų desantą“ Baltarusija pranešė, kad kreipėsi į Lietuvą ir Švediją su prašymu su­ teikti teisinę pagalbą tiriant gali­ mą valstybinės sienos pažeidimą, kai liepos 4 d. švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

Baltarusijos valstybės saugumo komiteto KGB Informacijos ir vie­ šųjų ryšių centro vadovas Aliak­ sandras Antonovičius teigė, kad tokį kreipimąsi Lietuvai ir Švedi­ jai išsiuntė Baltarusijos generali­ nė prokuratūra. Lietuvos Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų ir Generalinės prokuratūros atstovai vakar teigė, jog toks kreipimasis kol kas negautas. Anot A.Antonovičiaus, Bal­ tarusijos teisėsaugos kreipime­ si nurodoma, kad per nesankcio­ nuotą skrydį buvo pažeistos ne tik Baltarusijos, bet „ir Švedijos, Lie­ tuvos bei NATO bloko oro erdvės taisyklės“. Be to, kaip nurodo Baltarusijos KGB atstovas, „siekdama objek­ tyvaus tyrimo“, Baltarusija reika­ lauja į Minską atvykti skrydį or­ ganizavusius ir jame dalyvavusius švedus. Baltarusijos KGB tinklalapy­ je nurodoma, jog dėl Švedijos at­ stovų neteisėto valstybinės sie­ nos kirtimo iškelta baudžiamoji

byla. Anot Baltarusijos KGB, dėl bendrininkavimo vykdant minė­ tą nusikalstamą veiką sulaikyti du Baltarusijos piliečiai, kuriems pa­ reikšti įtarimai. Liepos 4 d. iš Lietuvos į Balta­ rusiją nedideliu lėktuvu įskridę švedų aktyvistai išmetė tūkstantį meškiukų šalies teritorijoje.

Kreipimesi teigiama, kad per „nesankcionuotą skrydį buvo pažeistos ne tik Baltarusijos, bet ir Švedijos, Lietuvos bei NATO bloko oro erdvės taisyklės“. Jie teigė taip norėję atkreipti dė­ mesį į žodžio laisvės ribojimus. Iš pradžių Baltarusijos oficialio­ sios tarnybos kategoriškai paneigė buvus tokį skrydį. Tačiau nuo incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, auto­ ritariškai šalį valdantis preziden­ tas Aliaksandras Lukašenka atlei­ do oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012

užribis Už­fik­sa­vo va­gi­lę

Din­go au­to­mo­bi­liai

Nusk­riau­dė vai­ką

Tre­čia­die­nį į po­li­ci­ją krei­pė­ si par­duo­tu­vės „Nor­fa“, esan­ čios Tai­kos pr. 66, at­sto­vai ir pa­reiš­kė, kad per­žiū­rė­da­mi ste­bė­ji­mo ka­me­rų įra­šus pa­ ma­tė įtar­ti­nai be­siel­gu­sią mo­ te­rį. Įra­še ma­ty­ti, kaip kol kas neat­pa­žin­ta įta­ria­mo­ji rugp­jū­ čio 3 d. apie 16.50 val. pa­vo­gė pre­kių už 336 li­tus.

Ant­ra­die­nį Klai­pė­do­je, Da­nės g. prie 19 na­mo pa­si­ges­ta Vo­kie­ti­ jos vals­ty­bi­niais nu­me­riais pa­žy­ mė­to au­to­mo­bi­lio „Volks­wa­gen Mul­ti­van“ su pusp­rie­ka­be. Ma­ši­ na įver­tin­ta 17 tūkst. eu­rų. Tą pa­ čią die­ną Plun­gės raj., Al­sė­džiuo­ se pa­si­ges­ta 1988 m. pa­ga­min­to „Au­di 80“, ku­ris bu­vo neuž­ra­kin­ tas su rak­te­liais spy­ne­lė­je.

Už­va­kar po pie­tų uos­ta­mies­ ty­je, Ši­lu­tės pl. ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras iš ma­ža­me­tės mer­gai­ tės atė­mė mo­bi­lio­jo ry­šio te­ le­fo­ną. Į po­li­ci­ją krei­pė­si vai­ko ma­ma. Net­ru­kus dėl šio įvy­ kio pa­rei­gū­nai su­lai­kė ne­blai­ vų 41 m. klai­pė­die­tį Kęs­tu­tį U. Iš mer­gai­tės pa­grob­tas te­le­fo­ nas ras­tas įkeis­tas lom­bar­de.

Bro­liai – mir­ti­no konf­lik­to da­ly­viai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je – šei­mos dra­ma: kar­tą iš­ven­gę žū­ties gais­re du bro­liai ta­ po mir­ti­nų muš­ty­nių da­ly­viais. Vy­ res­nė­lis žiau­riai nu­žu­dė jau­nė­lį.

Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­čio Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos pa­ rei­gū­nai ne­tu­rė­jo lai­ko mė­gau­tis šven­te. Jiems te­ko aiš­kin­tis šeš­ta­ die­nio ry­tą Deb­re­ce­no gat­vės par­ ke­ly­je ap­tik­to nu­žu­dy­to vy­ro žū­ties ap­lin­ky­bes bei ieš­ko­ti kal­ti­nin­ko. Paaiš­kė­jo, kad jau­nas vy­ras yra 1983 m. gi­męs be­na­mis Vy­tau­tas Vis­kon­tas. Vai­ki­no vei­das smū­gių bu­vo taip su­mai­to­tas, kad vy­ro ne­ bu­vo įma­no­ma pa­žin­ti. As­me­ny­bė nu­sta­ty­ta tik iš pirš­tų at­spau­dų. Net­ru­kus pa­rei­gū­nai pra­dė­jo ieš­ ko­ti vy­res­nio­jo jo bro­lio Ne­ri­jaus, gi­mu­sio 1976 m., nes bu­vo ži­no­ma, kad abu vy­rai kar­tu gy­ve­na ir daž­ niau­siai vi­są lai­ką lei­džia drau­ge. Su­lai­ky­tas N.Vis­kon­tas pra­džio­ je nei­gė kal­tę, ta­čiau ne­tru­kus at­si­ ra­do liu­di­nin­kai, ma­tę bro­lių muš­ ty­nes, pa­rei­gū­nai ap­ti­ko dau­giau jo ver­si­ją pa­nei­gian­čių ar­gu­men­tų. Po­li­ci­nin­kų spė­ji­mai pa­si­tvir­ti­no, bū­tent vy­res­ny­sis bro­lis pa­grįs­tai įta­ri­nė­tas nu­žu­dęs jau­nes­nį­jį.

Yra ži­nių, kad šis konf­lik­tas tarp Vis­kon­tų bu­vo ne pir­mas. Prieš ke­lis mė­ne­sius Vy­tau­tas bu­vo pa­ kliu­vęs į li­go­ni­nę dėl kau­ko­lės pa­ ma­to lū­ži­mo. Ta­da jau­nas be­na­mis ti­ki­no, kad skriau­di­ko ne­pa­žįs­ta. Po jo nu­žu­dy­mo išaiš­kė­jo, kad ir aną­kart V.Vis­kon­tą sun­kiai su­ža­ lo­jo bro­lis. Esa­ma ži­nių, kas vy­res­nė­lis nuo­ lat skriaus­da­vo jau­nė­lį dėl pi­ni­gų. Abu vy­rai dir­bo ne­le­ga­liai, daž­nai Ne­ri­jus prie­kaiš­tau­da­vo Vy­tau­tui dėl ne­pa­si­da­ly­to už­dar­bio, ku­rio di­džią­ją da­lį vy­rai pra­ger­da­vo. Vis­kon­tų šei­mą ne pir­mus me­tus per­se­kio­ja ne­lai­mės. Prieš ke­le­tą me­tų bro­lius jų būs­ tu ta­pu­sia­me me­ta­li­nia­me ga­ra­že Mi­ni­jos gat­vės ga­le pa­de­gė ki­ti du val­ka­tos. Už­su­kę var­tų už­rak­to kil­ pas, 48 ir 25 me­tų vy­rai api­py­lė jį ben­zi­nu ir pa­de­gė. Taip ker­šy­ta už vie­no bro­lių neat­sar­giai mes­tą žo­ dį „Gai­dys“. Tą­kart bro­liai tik per plau­ką li­ ko gy­vi, vie­nas jų mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu iš­kvie­tė ug­nia­ge­sius ir šie spė­jo už­ge­sin­ti de­gan­tį ga­ra­žą. Šių me­tų pra­džio­je pa­de­gė­jai su­ lau­kė griež­tų baus­mių. Bro­lių se­suo 2003 m. nu­žu­dė sa­vo tė­vą ir da­bar at­lie­ka baus­mę mo­te­rų įka­li­ni­mo įstai­go­je.

„„De­mas­ka­vo: vos po­rą die­nų už­tru­kę uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai išaiš­

ki­no žiau­rią žmog­žu­dys­tę ir su­lai­kė įta­ria­mą­jį.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Į moks­lo me­tus – su bu­te­liu „Rug­sė­jo 1-oji šie­met 1 yra šeš­ta­die­nį – ne dar­ bo die­ną. To­dėl moks­lo me­tų pra­

džios šven­tę nu­spręs­ta per­kel­ti į pir­ma­die­nį. Tra­di­ciš­kai Klai­pė­do­ je ji vyks vi­so­se mo­kyk­lo­se vie­nu me­tu“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. Uos­ta­m ies­t y­j e vyk­s ian­č ios moks­lo me­tų pra­džios šven­tės me­ tu par­duo­tu­vė­se bus ga­li­ma įsi­gy­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Pre­kiau­ti svai­ ga­lais joms drau­džia­ma tik rug­sė­ jo 1-ąją. Drau­di­mas par­duo­tu­vėms Moks­ lo ir ži­nių die­ną par­da­vi­nė­ti al­ko­ho­lį priim­tas prieš pen­ke­rius me­tus. Spren­di­mai – ne­lo­giš­ki?

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ma­tu­las tvir­ti­no, kad rug­sė­jo 1-oji yra at­ min­ti­na die­na. Anot jo, mi­nis­te­ ri­jos lei­di­mas leis­ti švęs­ti moks­ lo me­tų pra­džią rug­sė­jo 3-ią­ją yra klai­da.

An­ta­nas Ma­tu­las:

Sei­mas ne­tu­ri pri­ si­tai­ky­ti prie kaž­ ko­kių vals­ty­bės tar­nau­to­jų su­mąs­ ty­tų ne vi­sai lo­giš­kų spren­di­mų.

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, dėl to keis­ti įsta­ty­mo, ku­riuo nu­ma­to­mas drau­ di­mas par­duo­tu­vėms rug­sė­jo 1-ąją pre­kiau­ti al­ko­ho­liu, ne­rei­kė­tų. A.Ma­tu­las pa­brė­žė, kad Sei­mas ne­tu­ri pri­si­tai­ky­ti prie ko­kių nors vals­ty­bės tar­nau­to­jų priim­tų ne vi­ sai lo­giš­kų spren­di­mų. „Rug­sė­jo 1-oji yra šven­tė, vyks­ta ren­gi­niai, mo­ki­niai da­li­ja­si va­sa­ros įspū­džiais. Pa­mo­kos ta­da ne­vyks­ ta. Tad ne­ma­nau, kad rei­kia ką nors

„„Leis: rug­sė­jo 3-ią­ją, kai vyks moks­lo me­tų pra­džios šven­tė, pre­kiau­ti

al­ko­ho­liu par­duo­tu­vė­se ne­bus drau­džia­ma.

kai­ta­lio­ti, at­si­žvel­giant į ka­len­do­ rių. Dar kas pa­gal­vos, kad šven­ tės da­tą rei­kia keis­ti ir dėl pra­sto oro. Moks­lo me­tų pra­džia tu­ri bū­ti šven­čia­ma rug­sė­jo 1-ąją. Vi­si su­si­ rink­ti tu­ri, nors ir ke­lioms va­lan­ doms“, – dės­tė Sei­mo na­rys. Drau­di­mas da­vė re­zul­ta­tų

Anot A.Ma­tu­lo, lei­di­mas per­kel­ti šven­tę iš rug­sė­jo 1-osios į 3-ią­ją yra dau­giau pra­gma­ti­nis veiks­mas. „Mo­ra­liai to ne­pa­tei­si­nu“, – pa­ brė­žė po­li­ti­kas. A.Ma­tu­las tei­gė, kad drau­di­ mas pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­ mais par­duo­tu­vė­se rug­sė­jo 1-ąją yra dau­giau sim­bo­li­nis veiks­mas. Ta­čiau, anot po­li­ti­ko, šis drau­di­ mas da­vė rea­lių re­zul­ta­tų. „Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus su­ma­žė­jo rug­sė­jo 1-ąją al­ko­ho­liu ap­si­nuo­di­ju­sių paaug­lių. Už­per­nai to­kių at­ve­jų iš­vis ne­bu­vo už­fik­suo­ ta“, – pa­ste­bė­jo Sei­mo na­rys.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Di­de­lės pro­ble­mos ne­ma­to

Pa­sak Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jos No­me­dos Ba­raus­kie­nės, to­kia pa­ra­dok­sa­li si­tua­ci­ja su­si­da­ rė pir­mą kar­tą. „Rug­sė­jo 1-oji iš­ liks Moks­lo ir ži­nių šven­te. Įs­tai­ goms leis­ta pa­si­rink­ti, ku­rią die­ną or­ga­ni­zuo­ti moks­lo me­tų pra­džios šven­tę dėl pa­to­gu­mo, kad mo­ky­ to­jams lais­vą die­ną ne­rei­kė­tų ei­ti į dar­bą“, – ko­men­ta­vo N.Ba­raus­ kie­nė. Klai­pė­dos švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja L.Priž­gin­tie­nė dėl ne­ ga­lio­sian­čio drau­di­mo moks­ lo me­tų pra­džios šven­tės me­tu ne­si­jau­di­no. Anot jos, rug­sė­jo 1-ąją daug gir­tau­jan­čių mo­ki­ nių ne­bu­vo. Uos­ta­mies­čio moks­lei­viai per moks­lo me­tų pra­džios šven­tę 8 val. tra­di­ciš­kai rink­sis Lie­tu­vi­nin­ kų aikš­tė­je. Nuo 9 val. jie su­gu­žės į mo­kyk­las.

Prie mor­go su­pleš­kė­jo va­go­nė­lis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Lai­do­ji­mo vers­lo kon­ku­ren­tų ko­va Klai­pė­do­je ne­rims­ta. Vie­nai lai­do­ ji­mo įmo­nei pri­klau­san­tis na­me­lis ant ra­tų, sto­vė­jęs gre­ta mies­to mor­ go, su­lau­kė pa­de­gė­jų vi­zi­to.

Gais­ras Lie­po­jos gat­vė­je ša­lia 45uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­to pa­sta­ to plyks­te­lė­jo sek­ma­die­nį va­ka­ re. Kai at­vy­ko ug­nia­ge­siai, vi­sas na­me­lis bu­vo apim­tas lieps­nos. Jo iš­gel­bė­ti ne­pa­vy­ko. Su­de­gė ne

tik na­me­lis, bet ir vi­si ja­me bu­ vę daik­tai. Kem­pe­ris pri­klau­sė in­di­vi­dua­lios įmo­nės sa­vi­nin­kui Val­dui Če­po­niui. Vė­liau jis pra­ ne­šė, kad pa­da­ry­tas 12 tūkst. li­ tų nuo­sto­lis. Ug­ny­je su­de­gė ne tik įmo­nės dar­be rei­ka­lin­gi daik­tai, bet ir do­ ku­men­tai. Iš na­me­lio iš­neš­ti du du­jų ba­lio­nai. Gais­ro me­tu ap­de­gė gre­ta sto­ vė­ju­sio au­to­mo­bi­lio „Mer­ce­des Benz Sprin­ter“ po­sū­kio ži­bin­ tas, nu­si­lu­po au­to­mo­bi­lio „Re­ nault Twin­go“ de­ši­nės pu­sės da­

žai, ap­tir­po ga­li­nis ir prie­ki­nis bu­fe­ris. Nors V.Če­po­nis neį­var­ di­ja, kas ga­lė­jo jam pa­kenk­ti, ga­ li­ma spė­ti, kad tai kon­ku­ren­ci­nės ko­vos iš­da­va. Per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je pa­na­ šiai su­de­gin­tas ki­tas tos pa­čios įmo­ nės na­me­lis ant ra­tų. Tą­kart pra­dė­ję ty­ri­mą pa­rei­gū­nai kol kas neat­sa­kė į klau­si­mą, kas pa­de­gė­jas. V.Če­po­nis ste­bė­jo­si, kad iš by­ los din­go vaiz­do ka­me­rų įra­šai, ir ma­no, jog ant­ro­jo gais­ro kal­ti­nin­ kų paieš­kos baig­sis to­kiu pat re­ zul­ta­tu.

„„Pa­sek­mės: ša­lia mor­go klien­tų ieš­kan­tys lai­do­to­jai kon­ku­ruo­ja tar­pu­

sa­vy­je ir kar­tais vie­ni ki­tiems ker­ši­ja ug­ni­mi.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


9

KETVIRTADIENIS, rugpjūčio 9, 2012

klaipėdos verslas Sko­lin­sis pi­ni­gų

Per­kė­lė dau­giau ke­lei­vių

Kei­tė­si kai­nos

„Klai­pė­dos naf­ta“ su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui ke­ti­na sko­lin­tis apie 270 mln. li­tų. To­ kia su­ma at­sklei­džia­ma bend­ ro­vės pa­skelb­to fi­nan­sų pa­ta­rė­ jo kon­kur­so są­ly­go­se. Ke­ti­na­ma sam­dy­ti fi­nan­sų pa­ta­rė­ją, ku­ ris kon­sul­tuos dėl nu­ma­to­mų fi­ nan­sa­vi­mo san­do­rių, įgy­ven­di­ nant pro­jek­tą.

2012 m. I pus­me­tį bend­ro­vės „Smil­ty­nės per­kė­la“ kel­tų pa­ slau­go­mis pa­si­nau­do­jo apie 692 tūkst. ke­lei­vių ir dvi­ra­ti­nin­ kų. Tai 14 tūkst. (2 pro­c.) dau­ giau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai. Per 2012 m. I pus­me­ tį trans­por­to prie­mo­nių per­kel­ ta apie 253 tūkst., 2 pro­c. (6 tūkst. ) ma­žiau nei 2011 m.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 2012 m. lie­pą dau­ giau­siai pa­bran­go būs­to, van­ dens, elekt­ros, du­jų, ki­tos pre­ kės ir pa­slau­gos – 2,3 pro­c. 6,2 pro­c. at­pi­go dra­bu­žiai ir ava­ly­ nė. Iš svei­ka­tos prie­žiū­ros pre­ kių ir pa­slau­gų 9,5 pro­c. pa­ bran­go sa­na­to­ri­jų pa­slau­gos, 0,6 pro­c. – far­ma­ci­jos ga­mi­niai.

Ho­bis vir­to vers­lu

Gi­do pro­fe­si­ja ro­man­tiš­ka at­ro­do tik iš ša­lies. Šios gil­di­jos at­ sto­vai ne­sle­pia, no­rint pra­gy­ven­ti iš šio vers­lo vi­sus me­tus, rei­ kia la­bai di­de­lės iš­mo­nės. As­ta Dy­ko­vie­nė a..dykoviene@kl.lt

Sa­viš­vie­ta – ne­pi­gi

Klai­pė­do­je yra re­gist­ruo­ta dau­giau nei 300 gi­dų. Šie­met kur­sus bai­gė 16, per­nai – 11 klai­pė­die­čių. Ta­čiau net šiuos moks­lus ga­li baig­ti ne bet kas. Rei­ka­la­vi­mai gi­dų kur­sų klau­ sy­to­jams – griež­ti. To­kie žmo­nės tu­ri tu­rė­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, mo­kė­ti bent vie­ną už­sie­nio kal­bą, ge­bė­ti bend­rau­ti. Kur­suo­se su­pa­žin­di­na­ma su Lie­ tu­vos geog­ra­fi­ja, is­to­ri­ja, lan­ky­ti­ no­mis vie­to­mis, re­to­ri­kos me­nu, pro­fe­si­ne eti­ka, iš­mo­ko­ma teik­ti ir pir­mą­ją me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą. Pap­ras­tai gi­dų kur­sai pra­si­de­da spa­lio vi­du­ry­je, pa­si­bai­gus ak­ty­ viam tu­ris­ti­niam se­zo­nui. Kur­sai trun­ka 6 mė­ne­sius, jie kai­nuo­ja apie 1 tūkst. li­tų. „Čia ren­ka­si la­bai įvai­rūs žmo­ nės, pa­si­tai­ko ir vy­res­nio am­žiaus, taip pat stu­den­tų, ku­rie bai­gia aukš­tą­sias mo­kyk­las. Yra ir šiaip smal­sių žmo­nių, ku­rie gi­dais dirb­ ti ne­si­ruo­šia, bet no­ri pa­gi­lin­ti sa­ vo ži­nias“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro in­for­ma­ci­jos tei­ki­mo spe­ cia­lis­tė Li­na Mar­kaus­kie­nė. Išk­lau­sius kur­sus bei iš­lai­kius eg­za­mi­nus, iš­duo­da­mas kur­sų bai­gi­mo do­ku­men­tas, ku­ris su­tei­ kia tei­sę gau­ti Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to iš­duo­da­mą gi­do pa­ žy­mė­ji­mą. Ta­čiau vien šių moks­lų ne­pa­kan­ka. 20 me­tų gi­de dir­ban­ti Ni­jo­lė Pet­rei­kie­nė tei­gia, kad mo­ ky­tis rei­kia nuo­la­tos. „O se­mi­na­rai, li­te­ra­tū­ra, kur­sai, juk vis­kas kai­ nuo­ja“, – ne­slė­pė N.Pet­rei­kie­nė. Jau­ni žmo­nės gi­dų dar­bo ima­ si re­ta. „Tai yra se­zo­ni­nė pro­fe­si­ja, daž­niau­siai gi­dais dir­ba mo­ky­to­ jai ir va­sa­rą pa­pil­do­mai už­si­dir­ba.

Vien iš to, su­pran­ta­ma, ne­pra­gy­ ven­si, bet pas mus yra to­kių gi­dų, ku­rie dir­ba nuo ge­gu­žės iki spa­lio mė­ne­sio ir už­si­dir­ba li­ku­siam lai­ kui“, – ti­ki­no Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro va­do­ vė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė. Lo­bių ne­su­sik­rau­na

Fi­nan­si­nį kir­tį šį pa­va­sa­rį gi­dai pa­ ty­rė po mo­kes­čių per­mai­nų, kai bu­vo pa­nai­kin­ti vers­lo liu­di­ji­mai ir pa­ten­tai. Gi­dai ti­ki­na, kad dėl to nuo šio pa­va­sa­rio mo­kes­čiai pa­di­ dė­jo de­šim­te­rio­pai, esą pa­va­sa­rį rei­kė­jo įkur­ti sa­vo įmo­nę, o ru­de­

Per die­ną dir­bdamas nuo ry­to iki va­ka­ro gi­das ga­li už­dirb­ti apie 100 eu­rų. Bet tai nu­tin­ka ne­daž­nai.

abe­jo­ti­na in­for­ma­ci­ja iš in­ter­ne­to“, – ap­gai­les­ta­vo Š.Ju­re­vi­čie­nė. Esą jei tai bū­tų tik vie­nin­te­lis už­ siė­mi­mas, pra­gy­ven­ti bū­tų neį­ma­ no­ma, nes va­sa­ros Lie­tu­vo­je la­bai trum­pos. O ir Lie­tu­va ne­la­bai raš­ tin­gai pri­sta­to­ma pa­sau­li­nė­je tu­ riz­mo rin­ko­je. Gi­dai tvir­ti­na, kad rei­kia mo­kė­ti sa­ve ir par­duo­ti. Pres­ti­žo ne­pri­de­da griu­ve­nos mies­ te. Sve­čius tai er­zi­na, nes jie mąs­to ka­te­go­ri­jo­mis „gražu–negražu“. Ne­lem­tu pa­vyz­džiu vie­ti­niai gi­ dai pa­tei­kia de­šimt­me­čius trū­ni­jan­tį „Bal­ti­jos“ ki­no teat­ro pa­sta­tą Klai­pė­ dos cent­re. „Tu­riz­mo ope­ra­to­riai at­ si­sa­ko or­ga­ni­zuo­ti eks­kur­si­jas į Klai­ pė­dą ir to­dėl, kad dau­gy­bę me­tų čia at­vyks­ta ir ma­to tą na­mu­ką, ap­trauk­ tą ža­lia užuo­lai­da, ant sto­go ber­že­liai au­ga. Ope­ra­to­riai Klai­pė­dos į pro­gra­ mą neįt­rau­kia, nes klien­tai nu­si­vils ir eis į ki­tą tu­riz­mo agen­tū­rą“, – rea­ly­ bę at­sklei­dė Š.Ju­re­vi­čie­nė. Pra­gy­ven­ti pa­de­da iš­mo­nė

nį ją teks už­da­ry­ti. „Ma­no ko­le­gė – pen­si­nin­kė, ji kas mė­ne­sį vals­ty­bei tu­rės ati­duo­ti ma­žiau­siai 600 li­tų“, – ti­ki­no N.Pet­rei­kie­nė. Per die­ną dirb­da­mas nuo ry­to iki va­ka­ro gi­das ga­li už­dirb­ti apie 100 eu­rų. Bet tai nu­tin­ka ne­daž­nai. Ti­ki­si vals­ty­bi­nio po­žiū­rio

Klai­pė­die­tė Ša­rū­nė Ju­re­vi­čie­nė gi­de dir­ba 25 me­tus, ir tvir­ti­na, kad to­kį dar­bą ga­li dirb­ti ne kiek­vie­nas. „Pa­vyz­džiui, da­bar esu Es­ti­jo­je, čia yra la­bai daug tu­ris­ti­nės li­te­ra­ tū­ros įvai­rio­mis kal­bo­mis, įvai­riau­ sio žan­ro straips­nių – nuo pra­mo­gi­ nių iki ana­li­ti­nių. O Lie­tu­vo­je vi­so to nė­ra. Mes, gi­dai, pri­sta­ti­nė­ja­me sa­vo ša­lį iš pa­čios gra­žiau­sios pu­sės, bet, kai mums ko nors rei­kia, ten­ ka rem­tis la­bai se­nais šal­ti­niais ar­ba

Klai­pė­die­tis Igo­ris Os­na­čas ti­ki­na, kad, dir­bant gi­do dar­bą, pra­gy­ ven­ti ga­li­ma ir vi­sus me­tus. Jis nuo vai­kys­tės pa­ts ran­kio­da­vo gin­ta­rus pa­jū­ry­je, kol su­pra­to, kad šią pra­ mo­gą ga­li­ma pa­ro­dy­ti ir ki­tiems žmo­nėms. Ir dar iš to už­dirb­ti. „Gi­du ta­pau prieš ke­le­rius me­tus, man ki­lo idė­ja, kad ga­li­ma suor­ga­ ni­zuo­ti gin­ta­rų gau­dy­mo eks­kur­si­ jas“, – pa­sa­ko­jo I.Os­na­čas. Klai­pė­die­tis tu­ri ir ki­tą pro­fe­si­ją, su­si­ju­sią su res­to­ra­nų vers­lu, ta­ čiau to dar­bo ne­be­dir­ba, nes jo ne­ pa­vy­ko su­de­rin­ti su eks­kur­si­jų ve­ di­mu. „Tai ir ho­bis, net ne­ma­nau, kad tai dar­bas, tai mėgs­ta­mas ma­ no už­siė­mi­mas, už ku­rį ki­ti mo­ka pi­ni­gus. Tai nė­ra di­de­li pi­ni­gai, bet pra­gy­ven­ti įma­no­ma. Man pa­kan­ ka. Sten­giuo­si dirb­ti tai, kas tei­kia ma­lo­nu­mą“, – tvir­ti­no I.Os­na­čas.

Ekspertas pataria

Kre­di­to uni­jos – šių die­nų al­ter­na­ty­va ban­kams

Daž­nam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui ky­la klau­si­mas, kur pa­ti­ki­mai ir sau­giai lai­ky­ti sa­vo tu­ri­mas lė­šas. Šia te­ma kal­bi­na­me vie­nos il­giau­siai veik­ lą vyk­dan­čios kre­di­to uni­jos „Svei­ka­tos kre­di­tas“ val­dy­bos pir­mi­nin­ ką To­mą Za­janč­kaus­ką. – Kai ku­rie Lie­tu­vos gy­ven­to­jai nė­ra su­si­dū­rę su kre­di­to uni­jo­mis. Kas yra kre­di­to uni­ja? – Kre­di­to uni­ja yra kre­d i­to įstai­ga, ku­r i ten­ki­na sa­vo na­rių ūki­nius bei so­cia­li­n ius po­rei­kius. Kre­di­to uni­ja tu­r i li­cen­c i­j ą vers­t is, ir ver­č ia­s i in­ dė­lių bei ki­tų grą­žin­ti­nų lė­šų priė­ mi­mu iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos da­ ly­v ių, taip pat sko­l i­n a lė­š as ir pri­ sii­ma su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką bei at­ sa­ko­my­bę. – Kas ga­li tap­ti kre­di­to uni­jos na­riu? Ar yra ko­kių ap­ri­bo­ji­mų? – Kre­di­to uni­joms yra tam tik­ri ap­ ri­bo­ji­mai, su­si­ję su na­rių priė­mi­mu. Uni­jos na­riais ga­li bū­ti veiks­nūs fi­ zi­niai as­me­nys, su­lau­kę pil­na­me­tys­ tės, tu­r in­tys nuo­la­ti­nę gy­ve­na­mą­ją vie­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Bū­tent mū­sų kre­di­to uni­jos na­riu ga­li bū­ti fi­zi­n is as­muo, jei­gu jis gy­ve­na, dir­ ba ar­b a mo­ko­s i Klai­p ė­d os ra­j o­n o sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­je ir yra įre­gist­ ruo­ta kre­di­to uni­jos bu­vei­nė, te­ri­to­ ri­jo­je ar su šia sa­vi­val­dy­be be­si­ri­bo­ jan­čio­se ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se. – Ko­kie skir­tu­mai tarp ban­kų ir kre­ di­to uni­jų? – Kre­di­to uni­ja yra koo­pe­ra­ti­nė, o ban­kas – ak­ci­nė bend­ro­vė. Ban­kai sie­kia pel­no sa­vo ak­ci­nin­kams, o kre­ di­to uni­ja vei­kia sa­vo na­rių la­bui.

„„Gil­di­ja: gi­dų dar­bas – se­zo­ni­nis ir ne­la­bai pel­nin­gas, bet pa­si­ren­kan­čių šią pro­fe­si­ją at­si­ran­da kas­met. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ko­kių pra­na­šu­mų kre­di­to uni­ja tu­ ri dar?

– Kre­di­to uni­jos dir­ba sa­vo na­rių la­ bui, siū­ly­da­mos aukš­tes­nes in­dė­lių ir pa­t rauk­l ias pa­s ko­l ų pa­l ū­ka­n as. Kiek­vie­nam na­riui ski­ria­me iš­skir­ti­ nį dė­me­sį, vi­sa­da ran­da­me lai­ko ne tik do­ku­men­tams įfor­min­ti, bet ir lanks­čiai rea­guo­ja­me į as­me­ni­nius pa­gei­da­vi­mus. – Ko­dėl uni­jo­se in­dė­lių pa­lū­ka­nos di­ des­nės nei ban­kuo­se? – Kre­di­to uni­jos veik­la sa­vo apim­ti­mis yra kur kas ma­žes­nė nei ban­ko. Ma­ žes­nės ir ad­mi­nist­ra­ci­nės iš­lai­dos. Dėl šios pa­pras­tos prie­žas­ties na­riams ga­ li­me pa­siū­ly­ti ge­res­nes są­ly­gas. – Ką ga­lė­tu­mė­te pa­tar­ti žmo­nėms, ku­rie no­ri tau­py­ti? Ar sau­gu tau­py­ti kre­di­to uni­jo­je? – Žmo­nėms siū­lo­me tau­py­ti kre­di­to uni­jo­je. Vi­si in­dė­liai – sau­gūs, nes pas mus jie yra ap­draus­ti to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis kaip ir ban­kuo­se – iki 100 tūkst. eu­rų su­mai. Be to, kre­di­to uni­ jo­se pa­trauk­les­nės in­dė­lių pa­lū­ka­nos, to­dėl tau­py­ti – pel­nin­giau. – Kaip ga­l i­m a pa­s i­t ik­r in­t i, ar tik­ rai įstai­g o­j e lai­ko­m i in­d ė­l iai yra draus­ti? – Tie­s iog rei­kė­t ų ap­s i­l an­k y­t i vals­ ty­b ės įmo­n ės „In­d ė­l ių ir in­ves­t i­c i­ jų drau­d i­m as“ tink­l a­l a­py­j e, kur pa­ tei­k ia­m as in­d ė­l ių drau­d i­kų, ku­r ie šiuo me­t u Lie­t u­v os in­d ė­l ių drau­ di­m o sis­te­m o­j e drau­d žia in­d ė­l ius, są­ra­š as.


10

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3430 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3498 JAV do­le­ris 1 2,7914 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7975 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9603 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4498 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6957 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7926 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8740

OMX Riga

–1,31 %

pokytis

–0,6597 % +0,1958 % +0,1794 % +0,4741 % +0,0363 % –0,9727 % +0,3676 % –0,0409 % +0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,96

4,634

2,37

„Apoil“

4,89

4,59

2,38



„Brent“ naf­ta



+1,03 %

Elekt­ros skirs­ty­mo bend­ro­vė LES­TO da­lį funk­ci­jų per­duo­da ki­toms bend­ ro­vėms – elekt­ros ap­skai­tos prie­tai­ sus keis ir rod­me­nis tik­rins ki­tos įmo­ nės. Skai­čiuo­ja­ma, kad po­ky­čiai at­si­ pirks per trum­pą lai­ką – vie­nus su pu­ se me­tų. Tei­gia­ma, kad da­lį funk­ci­jų, lai­mė­ju­sios kon­kur­są, pe­ri­ma bend­ ro­vės „In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ ir „Ci­ ty Ser­vi­ce“.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

OMX Tallinn

LES­TO di­di­na ­ efek­ty­vu­mą

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,62 %

93,15 dol. už 1 brl. 111,46 dol. už 1 brl.

8,09 proc.

šie­met vi­du­ti­niš­kai pa­di­dė­jo ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų vie­ne­tų ver­tė.

Tak­sis­tai pel­no­si iš ne­grą­žin­tos grą­žos Už tak­si pa­slau­gas ga­vę per ma­žai grą­žos ar­ba jos ap­skri­tai ne­ su­lau­kę ke­lei­viai įro­dy­ti sa­vo tei­sy­bę ga­li. Ta­čiau tak­sis­tai nau­ do­ja­si tuo, kad dėl ke­lių li­tų nie­kas ne­si­ryž­ta gaiš­ti lai­ko sa­vi­ val­dy­bė­se. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Daž­nas tak­si ke­lei­vis po ke­lio­nės vai­ruo­to­jui leng­va ran­ka pa­lie­ka vie­ną ki­tą li­tą, at­si­dė­ko­da­mas už ma­lo­nų bend­ra­vi­mą. Ta­čiau ar­bat­ pi­ni­giai grei­tai ap­kars­ta tuo­met, kai juos tak­sis­tui pa­lik­ti pri­ver­čia si­tua­ ci­ja, pa­vyz­džiui, jei tak­si vai­ruo­to­jas ne­tu­ri grą­žos. Klien­tų ne­pa­si­ten­ki­ ni­mas tak­sis­tų per­ne­lyg ne­glu­mi­na – apie pa­pil­do­mas tak­si iš­lai­das jie pra­ne­ša taip, lyg grą­ža bū­tų ke­lei­ vių, o ne jų pa­čių rei­ka­las. Dien­raš­čio skai­ty­to­ja Ra­sa M. pa­sa­ko­jo vė­ly­vą va­ka­rą iš­si­kvie­tu­ si tak­si ir vy­ku­si ne­to­li – at­stu­mą

vos už 6 li­tus. „Tak­sis­tas man lei­do su­pras­ti, kad 4 li­tų grą­žos ne­gau­ siu, ir vi­siš­kai ne­si­sten­gė spręs­ ti šios si­tua­ci­jos. Jo­kia par­duo­tu­vė ar ka­vi­nė, kur bū­čiau ga­lė­ju­si iš­si­ keis­ti pi­ni­gus, ap­link ne­dir­bo. To­ dėl už trum­pą ke­lio­nę su­mo­kė­jau be­veik dvi­gu­bai dau­giau, 10 li­tų“, – sa­kė skai­ty­to­ja. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to trans­por­to sky­riaus ve­ dė­jas Eval­das Ma­to­nis pa­tvir­ti­no, kad ke­lei­viui grą­žin­ti rei­kia­mą su­ mą yra tak­sis­to pa­rei­ga. Anot jo, pa­gal nu­ma­ty­tas tai­syk­les vai­ruo­ to­jas ga­li rei­ka­lau­ti tik tos su­mos, ku­rią ro­do tak­so­met­ras. O rei­ka­ lau­jan­čiam di­des­nės ar ne­tiks­lios

su­mos nu­ma­ty­tos san­kci­jos nuo 200 iki 500 li­tų. Jei vis dėl­to tak­sis­tas rei­kia­mos grą­žos ne­tu­ri ir iš ke­lei­vio rei­ka­lau­ja mo­kė­ti dau­giau, šis tu­rė­tų kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę, taip pat apie si­tua­ci­ją ga­lė­tų pra­neš­ti Vals­ty­bi­nei var­to­to­ jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bai. Pir­miau­sia, kaip sa­kė jis, gy­ven­ to­jas tu­ri nu­ro­dy­ti vals­ty­bi­nį au­ to­mo­bi­lio nu­me­rį ir, pa­gei­dau­ja­ ma, au­to­mo­bi­lio mar­kę. Taip pat svar­bu aiš­kiai nu­ro­dy­ti, iš kur ir į ko­kią vie­tą bu­vo va­žiuo­ta. „Ki­tas es­mi­nis rei­ka­la­vi­mas bū­tų pa­pra­ šy­ti tak­sis­to iš­duo­ti tak­si ke­lio­nės kvi­tą. Ant kvi­to bus ma­ty­ti su­mo­ kė­ta su­ma. Taip pat rei­kė­tų nu­ro­

„„Sa­vi­va­lė: tak­si ke­lei­viui ati­duo­ti rei­kia­mą grą­žą yra tak­sis­to pa­rei­ga,

bet šie kar­tais tai ta­ria­mai pa­mirš­ta. 

dy­ti su­mą, ku­rios tak­sis­tas ne­grą­ ži­no“, – sa­kė jis. Nors grą­žos iš tak­si vai­ruo­to­ jo ne­ga­vę ke­lei­viai ga­li įro­dy­ti sa­ vo tie­są ir at­gau­ti pra­ras­tus pi­ni­

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

gus, pa­pras­tai to­kiais žyg­dar­biais nie­kas neuž­sii­ma. Mies­tų sa­vi­val­ dy­bės sa­ko, kad gy­ven­to­jų skun­dų dėl tak­sis­tų sa­vi­va­lės mo­kant grą­ žą ne­su­lau­kia.

Griež­čiau pri­žiū­rės kre­di­to uni­jas Spar­čiai be­si­ple­čian­čią kre­di­to uni­jų veik­lą ly­dės griež­tes­nė prie­ žiū­ra.

Lie­t u­vos ban­ko duo­m e­n i­m is, 2012 m. lie­pos 1-ąją 75 Lie­tu­vo­ je vei­kian­čių kre­di­to uni­jų tur­tas su­da­rė 1,84 mlrd. li­tų – 30,2 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pat me­tu. Iš es­mės to­kį spar­tų au­gi­mą lė­mė 32,4 pro­c., t. y. iki be­veik 1,6 mlrd. li­tų, išau­gu­si in­dė­lių su­ma, ku­rios di­džią­ją da­lį su­da­ro fi­zi­nių as­me­ nų in­dė­liai. „Toks stai­gus in­dė­lių ir tur­to šuo­lis pri­me­na ban­kų ne­tva­rų au­ gi­mą 2005–2007 m. ir ke­lia su­si­ rū­pi­ni­mą, ar kre­di­to uni­jos su­ge­bės tin­ka­mai su­val­dy­ti vi­sas su smar­ kia plėt­ra su­si­ju­sias ri­zi­kas. To­dėl to­liau neiš­ven­gia­mai stip­rin­si­me kas­die­nę kre­di­to uni­jų prie­žiū­rą ir tę­si­me dar šių me­tų pra­džio­je pra­ dė­tą rei­ka­la­vi­mų uni­joms ir jų va­ do­vams griež­ti­ni­mą“, – sa­kė Lie­ tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas. Pa­sak jo, kre­di­to uni­jų ri­zi­kos ape­ti­tą di­di­na tai, kad kon­ku­ruo­ da­mos dėl in­dė­lių uni­jos siū­lo ge­ ro­kai di­des­nes pa­lū­ka­nas, to­dėl, no­rė­da­mos dirb­ti ne­nuos­to­lin­gai, pri­trauk­tas lė­šas jos in­ves­tuo­ja ri­ zi­kin­giau. Siek­da­mas, kad kre­di­to uni­jos kre­di­to ri­zi­ką ver­tin­tų kon­ser­va­ ty­viau, Lie­tu­vos ban­kas ke­ti­na jau ar­ti­miau­siu me­tu iš es­mės su­griež­

tin­ti pa­sko­lų ver­ti­ni­mo (spe­cia­lių­jų ati­dė­ji­nių su­da­ry­mo) rei­ka­la­vi­mus. Ar­ti­miau­siu me­tu bus griež­ti­na­mi kre­di­to uni­jų lik­vi­du­mo, vi­daus kont­ro­lės, ope­ra­ci­nės ir ki­tų ri­zi­kų iden­ti­fi­ka­vi­mo bei val­dy­mo rei­ka­ la­vi­mai.

Kre­di­to uni­jų ri­zi­ kos ape­ti­tą di­di­na tai, kad kon­ku­ruo­ da­mos dėl in­dė­lių uni­jos siū­lo ge­ro­kai di­des­nes pa­lū­ka­nas.

Siek­da­ma su­stip­rin­ti va­do­va­vi­ mo kre­di­to uni­joms ko­ky­bę, Lie­ tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­ba jau pa­ren­gė ir su rin­kos da­ly­viais su­de­ri­no griež­tes­nius kre­di­to uni­ jų va­do­vų kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­ mus, taip pat nu­sta­tė jų eg­za­mi­na­ vi­mo tai­syk­les. Augant kredito unijų turtui, matyti ne tik paskolų, bet ir lėšų, laikomų bankuose, koncentracija, todėl Lietuvos bankas atnaujino ir su rinkos dalyviais suderino Kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisykles. „Klaipėdos“ inf.


11

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012

pasaulis Dip­lo­ma­ti­nis konf­lik­tas

Ma­don­na ­ pa­si­mels

Pra­dė­jo ­ štur­mą

Bal­ta­ru­si­ja va­kar at­šau­kė vi­ sus sa­vo dip­lo­ma­tus iš Šve­ di­jos ir nu­ro­dė Stok­hol­mui su­si­grą­žin­ti vi­sus sa­vo dip­ lo­ma­ti­nius dar­buo­to­jus iš Mins­ko, ašt­rė­jant abie­jų ša­ lių gin­čui dėl šve­dų ak­ty­vis­tų ne­tei­sė­to skry­džio virš Bal­ta­ ru­si­jos ir pliu­ši­nių meš­kiu­kų ak­ci­jos už de­mok­ra­ti­ją.

JAV po­pmu­zi­kos su­per-„ ž­vaigž­dė Ma­don­na ant­ra­die­ nį per kon­cer­tą Mask­vo­je pa­ reiš­kė, kad mel­džia­si už mer­ gi­nų pank­ro­ko gru­pės „Pus­ sy Riot“ tri­jų na­rių, ku­rioms gre­sia tre­ji me­tai ka­lė­ji­mo už baž­ny­čio­je su­reng­tą pro­tes­tą prieš Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­ di­mi­rą Pu­ti­ną, lais­vę.

Si­ri­jos tan­kai va­kar štur­ma­ vo su­ki­lė­lių kont­ro­liuo­tą ra­ jo­ną Ale­po mies­te ir pra­dė­jo įnir­tin­gus su­si­rė­mi­mus, ku­ riuos vie­nas sau­gu­mo pa­rei­ gū­nas va­di­no se­niai pla­nuo­ to sau­su­mos pa­jė­gų puo­li­mo pra­džia. Nuot­rau­ko­se iš Ale­ po ma­ty­ti su­griau­ti pa­sta­tai ir la­vo­nų krū­vos.

Ru­si­ja ir Gru­zi­ja 2008 m. rugp­jū­tį ki­ lu­sį tar­pu­sa­vio ka­ ri­nį konf­lik­tą va­kar pri­si­mi­nė api­bu­ siais kal­ti­ni­mais ir dar vie­na pro­pa­ gan­dos do­ze.

„„Liūdesys: ketveri metai neužgydė 2008 m. rugpjūčio konflikto žaizdų. 

AFP nuotr.

Per ka­ro me­ti­nes – nau­jas žo­džių mū­šis Ža­da su­si­grą­žin­ti te­ri­to­ri­jas

Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis ant­ra­die­nį ap­lan­kė te­ ri­to­ri­jas, ku­rios ri­bo­ja­si su at­si­ sky­ru­sia Pie­tų Ose­ti­ja. Su­si­ti­kęs su vie­tos gy­ven­to­jais jis ža­dė­jo iš­ va­ry­ti „oku­pan­tus“. „Aš daug vaikš­čio­jau per šiuos tar­pek­lius, ir man la­bai skau­du dėl to, ką ji su­try­pė. Mes bū­ti­nai vis­ką su­si­grą­žin­si­me! Aš tvir­tai tuo ti­ kiu. Is­to­riš­kai Kart­li­jos (is­to­ri­nio Gru­zi­jos re­gio­no – red. pa­st.) šir­ dy­je ne­su­ge­bė­jo iš­si­lai­ky­ti nė vie­ nas už­gro­bė­jas, neiš­si­lai­kys ir jie“, – ša­lies va­do­vo žo­džius ci­ta­vo po­rta­las „Gru­zi­ja On­li­ne“. Lan­ky­da­ma­sis ke­lio­se gy­ven­ vie­tė­se M.Saa­kaš­vi­lis ža­dė­jo, kad Gru­zi­ja įstos į ES ir NA­TO. Pre­ zi­den­tas pa­brė­žė, jog jo­kie pa­vo­ jai ne­su­ge­bė­jo pa­keis­ti kur­so, ku­ rį ša­lis pa­si­rin­ko. Gru­zi­jos vyn­da­riai lai­mė­jo

Dip­lo­ma­ti­niai Ru­si­jos ir Gru­zi­jos san­ty­kiai te­bė­ra nu­trū­kę, jo­kiais komp­ro­mi­sais kol kas net ne­kve­ pia. Bet, at­ro­do, Gru­zi­ja dėl to ne­ liū­di. „Šian­die­nė Ru­si­ja yra So­vie­tų Są­ jun­gos tei­sių pe­rė­mė­ja – tiek tei­si­ niu, tiek vi­sais ki­tais at­žvil­giais. Ir jei­gu mes ne­tu­ri­me san­ty­kių su to­ kia ša­li­mi, dėl to ne­la­bai ap­mau­du. Kuo ar­ti­mes­ni bū­da­vo mū­sų san­ ty­kiai, tuo la­biau Gru­zi­ja tap­da­vo pri­klau­so­ma nuo Ru­si­jos ir jos po­ li­ti­kos. Gal­būt ka­da nors mū­sų san­ ty­kiai bus ge­ri, bet da­bar ne­jau­čiu jo­kio ap­mau­do dėl to­kių san­ty­kių ne­bu­vi­mo“, – sa­kė Gru­zi­jos val­ dan­čio­sios par­ti­jos Vie­nin­go­jo na­

cio­na­li­nio ju­dė­ji­mo ly­de­ris Nug­ za­ras Cik­lau­ris. Nep­rik­lau­so­mas eks­per­tas Mi­chai­las Tav­che­li­dzė tei­gė, kad net nu­trū­kę eko­no­mi­niai san­ty­kiai su Ru­si­ja Gru­zi­jai at­ne­šė nau­dos – ypač vyn­da­rys­tei.

„Tai, jog Gru­zi­ja pra­ra­do to­kią „pa­pras­tą“ Ru­si­jos rin­ką, su­da­rė są­ly­gas tam, kad Gru­zi­jos pro­duk­ ci­ja ta­po pa­trauk­les­nė ame­ri­kie­čių ir eu­ro­pie­čių rin­koms, – sa­kė eks­ per­tas. – Pa­vyz­džiui, anks­čiau vy­ nas bu­vo par­duo­da­mas tik į Ru­si­ją, o da­bar jis par­duo­da­mas tris­de­ šim­ty­je pa­sau­lio ša­lių. O pre­ky­bos mas­tas se­niai vir­ši­jo ly­gį, bu­vu­sį iki tol, kai Ge­na­di­jus Oniš­čen­ka (Ru­ si­jos vy­riau­sia­sis sa­ni­ta­ri­jos gy­dy­ to­jas – red. pa­st.) nu­spren­dė, kad gru­zi­niš­kas vy­nas yra nuo­dai.“

ge­ne­ro­las ma­jo­ras Ma­ra­tas Ku­ lach­me­to­vas fil­me pa­sa­ko­ja, kad apie Gru­zi­jos pla­nuo­ja­mą puo­li­mą bu­vo ži­no­ma dar rugp­jū­čio 7 d., o 8-ąją jau ne­bu­vo jo­kių abe­jo­nių. „Ba­ta­lio­no va­das pra­ne­ša, kad žu­vo ko­vos ma­ši­nos, ku­ri sto­vė­jo at­skir­ties li­ni­jo­je, eki­pa­žas. Pra­ne­ ši­mas gau­tas rugp­jū­čio 8-ąją 5.50 val. Po pus­va­lan­džio žu­vo dar vie­ nas ka­riš­kis. Praė­jo va­lan­da – dar dvie­jų žmo­nių žū­tis. Po va­lan­dos nuo Gru­zi­jos ko­vos veiks­mų pra­ džios, mies­to štur­mo, jau bu­vo su­žeis­tas pa­ts ba­ta­lio­no va­das“, – pa­sa­ko­ja M.Ku­lach­me­to­vas. Vi­si šie pra­ne­ši­mai bu­vo per­siun­ čia­mi į Ge­ne­ra­li­nį šta­bą, bet jo­kios reak­ci­jos iš aukš­čiau­sio­jo ka­riuo­ me­nės va­do ne­bu­vo. O D.Med­ve­ de­vui te­rei­kė­jo įsa­ky­ti at­plėš­ti vo­ką su inst­ruk­ci­jo­mis, kaip elg­tis Gru­ zi­jos puo­li­mo at­ve­ju. Tuo­me­tis Ge­ne­ra­li­nio šta­bo vir­ ši­nin­kas Ju­ri­jus Ba­lu­jevs­kis fil­me taip pat pa­sa­ko­ja: „Vy­riau­sia­sis ka­riuo­me­nės va­das, ma­no nuo­mo­ ne, tu­rė­jo tie­siog pa­sa­ky­ti: „Veik­ ti pa­gal ma­no pa­tvir­tin­tą pla­ną.“ Svar­biau­sia – ši pra­di­nė ko­man­ da. De­ja, ji bu­vo duo­ta ge­ro­kai pa­ vė­la­vus.“

Kri­ti­kuo­ja D.Med­ve­de­vą

Mask­va ruo­šia­si by­li­nė­tis

Aukšti karininkai D.Medvedevą kritikuoja dėl neryžtingumo, nes tai esą kainavo gerokai daugiau gyvybių.

Ru­si­jo­je ka­ro me­ti­nių pro­ga pa­si­ ro­dė fil­mas, ku­ria­me aukš­ti ka­ri­ nin­kai tuo­me­tį aukš­čiau­sią­jį ar­ mi­jos va­dą Dmit­ri­jų Med­ve­de­vą kri­ti­kuo­ja dėl ne­ryž­tin­gu­mo, nes tai esą kai­na­vo ge­ro­kai dau­giau gy­ vy­bių. 2008 m. tai­kos pa­lai­ky­mo pa­jė­ goms konf­lik­to zo­no­je va­do­va­vęs

Ty­ri­mų ko­mi­te­tas prie Ru­si­jos ge­ ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ket­ve­rius me­tus ne­snau­dė – pa­ren­gė do­ ku­men­tus apie Gru­zi­jos ka­rei­ vių nu­si­kal­ti­mus prieš Pie­tų Ose­ ti­jos gy­ven­to­jus 2008 m. rugp­jū­tį ir ruo­šia­si šiuos įkal­čius pa­teik­ ti Tarp­tau­t i­n iam bau­d žia­m a­ jam teis­mui Ha­go­je. Ru­si­jos ty­rė­

jai tvir­ti­na, kad Gru­zi­ja ne kar­tą klas­to­jo duo­me­nis apie sa­vo nuo­ sto­lius, per­reng­da­ma žu­vu­sių ka­ rei­vių kū­nus ci­vi­liais dra­bu­žiais ir kur­da­ma ma­ro­die­riš­ką Ru­si­jos ka­ rei­vių įvaiz­dį. „Dėl to, kad aukš­čiau­si Gru­zi­ jos pa­rei­gū­nai ir ka­ri­nin­kai, at­sa­ kin­gi už šiuos nu­si­kal­ti­mus, ne­ga­li

bū­ti pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn Ru­si­ jos Fe­de­ra­ci­jo­je, o Gru­zi­ja pa­ti at­ si­sa­ko tai da­ry­ti, kom­pe­ten­tin­gos Ru­si­jos tar­ny­bos ruo­šia­si ini­ci­juo­ ti ty­ri­mo pro­ce­dū­rą Tar­tau­ti­nia­me bau­džia­ma­ja­me teis­me“, – tei­gia­ ma Ty­ri­mų ko­mi­te­to pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me. BBC, ne­wsru.com, „Ra­dio Svo­bo­da“ inf.

Au­kos ir pa­da­ri­niai „„2008-ųjų rugp­jū­čio 8 d. nak­tį se­pa­

ra­tis­ti­nia­me Pie­tų Ose­ti­jos re­gio­ne pra­si­dė­jo gink­luo­ti Gru­zi­jos ka­riuo­ me­nės bei se­pa­ra­tis­tų su­si­rė­mi­mai ir pe­rau­go į pen­kių die­nų ka­rą, ku­ria­ me da­ly­va­vo ir Ru­si­ja. „„Anot Ty­ri­mų ko­mi­te­to prie Ru­si­jos

ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, per konf­lik­ tą 67 Ru­si­jos ka­rei­viai žu­vo ir 283 bu­vo su­žeis­ti. „„162 Pie­tų Ose­ti­jos gy­

ven­to­jai žu­vo, 255 pa­ty­ rė su­ža­lo­ji­mų. Nu­ken­ tė­ju­siais pri­pa­žin­ ti iš vi­so 5143 res­ pub­li­kos gy­ven­ to­jai. „„Gru­z i­j os

par­l a­ men­to Gy­ny­bos ko­ mi­t e­t o pir­m i­n in­k o Gi­vio Tar­ga­ma­dzės pa­ teik­tais duo­me­ni­mis, žu­vo 215 ir bu­vo su­ žeis­ti 1469 žmo­nės. Iš jų ka­rei­vių – ati­tin­ka­ mai 133 ir 1199. „„Po ka­r i­n io konf­

lik­to Ru­si­ja pri­pa­ži­ no dvie­jų se­pa­ra­tis­ ti­nių regio­nų – Pie­tų Ose­ti­jos ir Ab­cha­zi­jos

– ne­prik­lau­so­my­bę ir juo­se įkū­rė sa­ vo ka­ri­nes ba­zes. Res­pub­li­kų ne­prik­ lau­so­my­bę taip pat pri­pa­ži­no tik dar pen­kios ša­lys: Ve­ne­sue­la, Ni­ka­rag­va, Nau­ru, Tu­va­lu ir Va­nua­tu. „„Ab­so­liu­ti dau­gu­ma pa­sau­lio vals­ty­

bių iki šiol šias res­pub­li­kas lai­ko Gru­ zi­jos da­li­mi. Tbi­li­sis Pie­tų Ose­ti­ją ir Ab­cha­zi­ją pa­skel­bė oku­puo­ to­mis te­ri­to­ri­jo­mis ir pro­ tes­tuo­da­mas pa­li­ko Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­ drau­gą. „„Konf­l ik­t o

pra­d žia 2008 m. su­ta­po su Pe­ki­ no olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mu. Po ket­ve­ rių me­tų Lon­do­no olim­pia­dos pra­džią ap­tem­dė skan­da­ las, kai paaiš­kė­jo, kad ofi­cia­lia­me žai­dy­nių tink­la­ la­py­je dvie­jų at­ le­tų biog­ra­fi­jo­se jų gi­mi­mo vie­ tos – Ab­cha­ zi­ja ir Pie­tų Ose­ti­ja – nu­ro­ dy­tos kaip Ru­ si­jos te­ri­to­ri­ja.


12

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Grei­ta ge­ro­vė gra­si­na il­ga Spar­čiai di­dė­jan­ti grei­tų­jų kre­di­tų pa­klau­sa ir jų po­rtfe­lis pri­ver­ tė su­si­rū­pin­ti kont­ro­liuo­jan­čias įstai­gas. Ma­no­ma, kad iki šiol da­ lis var­to­ji­mo kre­di­tus tei­kian­čių bend­ro­vių pel­no­si iš klien­to ne­su­ge­bė­ji­mo vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Var­to­ti sko­li­na­si ak­ty­viau

Pas­ta­ruo­ju me­tu grei­tų­jų kre­di­tų, ar­ba smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­ tų, po­rtfe­lio au­gi­mas įga­vo žai­biš­ ką pa­grei­tį: grei­čiau nei per me­tus jis pa­di­dė­jo be­veik dvi­gu­bai. Nuo praė­ju­sių me­tų ko­vo 31 d. iki me­tų pa­bai­gos grei­tų­jų kre­di­tų po­rtfe­lis pa­sie­kė apie 83 mln. li­tų, kaip ro­do Lie­tu­vos ban­ko duo­me­nys. Lie­tu­vos smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų aso­cia­ci­jos (LSVKA) val­ dy­bos pir­mi­nin­kas Liu­tau­ras Va­lic­ kas pa­brė­žė, kad 2011 m. Var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mu su­griež­tin­tas reg­ la­men­ta­vi­mas ir ži­niask­lai­dos dė­ me­sys var­to­to­jų su­si­do­mė­ji­mą bei pa­si­ti­kė­ji­mą greitųjų kreditų bend­ ro­vė­mis pa­di­di­no. To­dėl šių me­tų pir­mą ket­vir­tį, kaip sa­kė pa­šne­ko­ vas, LSVKA na­riai su­tei­kė dau­giau var­to­ji­mo kre­di­tų nei praė­ju­siais me­tais per ati­tin­ka­mą lai­ko­tar­pį. Ta­čiau, Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ ros tar­ny­bos di­rek­to­riaus Vy­to Val­ vo­nio ma­ny­mu, to­kį spar­tų au­gi­ mą lė­mė sunk­me­čiu pa­blo­gė­ju­sios gy­ve­ni­mo są­ly­gos: „Dau­ge­lio pa­ja­ mos su­ma­žė­jo, daug žmo­nių ne­te­ ko dar­bo, o rei­kė­jo mo­kė­ti pa­di­dė­ ju­sius ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius ir mo­kes­čius už šil­dy­mą. Be to, vis­ kas brangs­ta, o ban­kai sko­li­na vis ma­žiau ir at­sar­giau. Vi­sų šių ap­lin­ ky­bių vi­su­ma žmo­nes ir pa­stū­mė­jo im­ti grei­tuo­sius kre­di­tus.“ Ants­to­lis Ar­mi­nas Nau­jo­kai­tis sa­kė ne­ma­nąs, kad grei­tų­jų kre­di­ tų pa­klau­sa, kaip ir var­to­to­jų sko­ los juos tei­kian­čioms bend­ro­vėms, at­si­gau­nant eko­no­mi­kai su­ma­žės. „Ma­no­ma, kad kuo blo­ges­ nė eko­no­mi­nė pa­dė­tis, tuo la­biau žmo­nės pra­si­sko­li­na. Ta­čiau iš tie­ sų yra at­virkš­čiai – blo­gais lai­kais žmo­nės su­si­ver­žia dir­žus, o sko­ li­na­si tik tie, ku­riems to pa­da­ry­ ti ne­pa­vy­ko. Pa­lan­kiu eko­no­mi­ niu pe­rio­du žmo­nės lin­kę dau­giau var­to­ti ir tai reiš­kia, kad jiems rei­ kia dau­giau pi­ni­gų, tad jie pa­sii­ma dau­giau pa­sko­lų. Be to, kuo dau­ giau gy­ven­to­jai tu­ri pi­ni­gų, tuo ma­žiau bi­jo fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ ji­mų“, – svars­tė A.Nau­jo­kai­tis. Va­sa­rą sko­li­na­si dau­giau

Nors va­sa­rą gy­ven­to­jai pa­ti­ria ma­ žiau bū­ti­nų­jų iš­lai­dų nei šil­dy­mo

se­zo­no me­tu, šil­tuo­ju me­tų lai­ku jie sko­li­na­si taip pat ak­ty­viai ir net ak­ty­viau. Bend­ro­vės „LSV In­terg­roup“ (Eu­roec­re­dit.lt) va­do­vas Ša­rū­ nas Ma­žei­ka pa­ti­ki­no, kad va­sa­ rą grei­tų­jų kre­di­tų pa­klau­sa ša­ly­ je pa­pras­tai išau­ga: „Ma­nau, kad šių pi­ni­gų žmo­nėms rei­kia ato­sto­ goms: va­žiuo­ti prie eže­ro ar į Pa­ lan­gą. Var­to­ji­mo pa­sko­lų vi­dur­kis yra apie 600 li­tų. Klien­tai tu­ri il­gai kan­kin­tis, kol iš ban­ko gau­na var­ to­ji­mo kre­di­tą, to­dėl daž­nas gy­ ven­to­jas pir­miau krei­pia­si į grei­ tųjų kreditų bend­ro­vę.“

Vy­tas Val­vo­nis:

Da­lis grei­to­jo kre­ di­to bend­ro­vių sko­ li­na net tiems žmo­ nėms, ku­rie kre­di­tui grą­žin­ti tu­rė­tų skir­ti 100 pro­c. sa­vo mė­ne­ sio pa­ja­mų.

Paš­ne­ko­vas sa­kė, kad 60 pro­c. vi­sų bend­ro­vės su­teik­tų grei­tų­jų kre­di­tų ima mo­te­rys, o klien­tų am­ žiaus vi­dur­kis sie­kia apie 40 me­ tų. „Mū­sų klien­tams bū­din­gos ma­ žes­nės nei vi­du­ti­nės pa­ja­mos, nors pa­si­tai­ko ir di­de­lius at­ly­gi­ni­mus gau­nan­čių klien­tų. Tu­ri­me ne­ma­ žai to­kių, ku­rių at­ly­gi­ni­mas sie­kia 10 tūkst. li­tų. Jiems pa­pil­do­mų pi­ ni­gų pri­rei­kia trum­pam lai­ko­tar­ piui – jie kre­di­tą pa­sii­ma sa­vai­tei ar 10 die­nų“, – sa­kė jis. L.Va­lic­ko tei­gi­mu, daž­niau­siai smul­kie­ji var­to­ji­mo kre­di­tai ima­ mi šei­mų fi­nan­si­niams srau­tams su­re­gu­liuo­ti ar­ba smul­kiems bui­

ti­niams klien­tų po­rei­kiams pa­ ten­kin­ti: bui­ti­nei tech­ni­kai įsi­gy­ ti, būs­to ar au­to­mo­bi­lio re­mon­tui at­lik­ti. „Taip pat tė­vai ima kre­di­ tą, ruoš­da­mi ar iš­leis­da­mi vai­kus į moks­lus“, – sa­kė jis. LSVKA duo­ me­ni­mis, vi­du­ti­nė smul­kio­jo var­ to­ji­mo kre­di­to su­ma pir­mą šių me­ tų ket­vir­tį sie­kė 413 li­tų, o smul­kie­ji var­to­ji­mo kre­di­tai vi­du­ti­niš­kai iš­ duo­da­mi 2,2 mė­ne­sio. Kre­di­tas sie­kia mė­ne­sio pa­ja­mas

V.Val­vo­nio tei­gi­mu, iki praė­ju­sių me­tų, kai įsi­ga­lio­jo Var­to­ji­mo kre­ di­to įsta­ty­mas, rin­ko­je vy­ra­vo lau­ ki­nis ka­pi­ta­liz­mas – greitųjų kredi­ tų bend­ro­vės da­rė ką pa­no­rė­ju­sios. Sug­riež­tin­tas re­gu­lia­vi­mas bend­ ro­vių sa­vi­va­lę pri­stab­dė, ta­čiau ge­gu­žę pa­teik­tos jų ata­skai­tos at­ sklei­dė ne­ma­žai trū­ku­mų. Įs­ta­ty­ mas, kaip sa­kė L.Va­lic­kas, ga­lu­ti­nai ne­pa­ža­bo­jo ir rin­ko­je su­si­for­ma­vu­ sio še­šė­lio. Ge­gu­žės pra­džio­je pra­dė­jęs grei­ tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių ty­ri­mą Lie­ tu­vos ban­kas sa­vo ga­lu­ti­nes iš­va­ das ke­ti­na pri­sta­ty­ti jau šių me­tų rug­sė­jį. Ta­čiau jau da­bar ne­ke­lia abe­jo­nių tai, kad grei­tų­jų kre­di­ tų bend­ro­vėms atei­ty­je teks pa­si­ temp­ti. V.Val­vo­nio tei­gi­mu, di­džiau­sią ne­ri­mą ke­lia ne­pa­kan­ka­mai at­sa­ kin­gas klien­tų kre­di­tin­gu­mo ver­ti­ ni­mas. Anot jo, da­lis greitųjų kre­ ditų bend­ro­vių sko­li­na net tiems žmo­nėms, ku­rie kre­di­tui grą­žin­ti tu­rė­tų skir­ti 100 pro­c. sa­vo mė­ne­ sio pa­ja­mų. „Kar­tais net gau­na­me laiš­kų iš var­to­to­jų. Pa­vyz­džiui, in­va­li­du­ mą tu­rin­ti ir tik pa­šal­pą gau­nan­ti mo­ti­na skun­džia­si, kad jos psi­chi­ nę ne­ga­lią tu­rin­čiam sū­nui greitųjų kreditų bend­ro­vė vis duo­da var­to­ ji­mo pa­sko­lų – ne­ži­nia, ar jo drau­ gai pra­šo, ar jis pa­ts ne­sup­ran­ta, ką da­ro. Mo­ti­na mū­sų pra­šo už­draus­ti greitųjų kreditų bend­ro­vei iš­duo­ ti jos sū­nui pa­sko­las“, – pa­sa­ko­ jo jis. To­kie pa­vyz­džiai, anot pa­šne­ ko­vo, per­ša nuo­mo­nę, kad neat­ sa­kin­gai kre­di­tus iš­duo­dan­čios bend­ro­vės sie­kia pa­si­pel­ny­ti sko­ las išieš­ko­da­mos. Pa­vyz­džiui, fi­ nan­siš­kai ne­pa­jė­giam klien­tui duo­ da­mos 1 tūkst. li­tų kre­di­tą jos ti­ki­si pa­lū­ka­no­mis ir dels­pi­ni­giais sko­lą išau­gin­ti iki 5 tūkst. li­tų ir tuo­met

„„Grės­mė: neat­sa­kin­gai kre­di­tus iš­duo­dan­čios grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės s

na ke­lis kar­tus ir kė­si­na­si į tur­tą. 

ją išieš­ko­ti pri­vers­ti­niu bū­du. O bū­dų tai pa­da­ry­ti, V.Val­vo­nio ma­ ny­mu, ne­stin­ga: „Sko­los nė­ra to­ kios di­de­lės, kad jų ne­bū­tų ga­li­ma pa­deng­ti klien­to tu­ri­mu tur­tu, pa­ vyz­džiui, au­to­mo­bi­liu.“ Be­dar­bis – taip pat klien­tas

Dar bir­že­lio vi­du­ry­je Lie­tu­vos ban­ kas pa­skel­bė, kad 30 pro­c. vi­so kai ku­rių bend­ro­vių kre­di­tų po­rtfe­lio su­da­ro kre­di­tai be­dar­biams. Ta­ čiau šian­dien V.Val­vo­nis nu­ro­dy­ti konk­re­čių skai­čių ne­si­ry­žo, nes be­ dar­biams su­teik­tų kre­di­tų skai­čius pri­klau­so nuo konk­re­čios įmo­nės ir jos stra­te­gi­jos. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, šiuo me­ tu teik­da­mos kre­di­tą maž­daug 10 bend­ro­vių iš 50 są­mo­nin­gai ar tau­ pu­mo su­me­ti­mais ne­tik­ri­na „Sod­ ros“ duo­me­nų. To­dėl jos ne­ga­

li tiks­liai ži­no­ti, ar žmo­gus dir­ba, ko­kios jo pa­ja­mos ar tu­ri pra­dels­tų sko­lų. V.Val­vo­nis neat­me­tė ga­li­my­ bės, kad toks neat­sa­kin­gas po­žiū­ ris į sko­li­ni­mą ga­li su­for­muo­ti net sko­lų ban­gą. Nes, siek­da­mi grą­ žin­ti pa­sko­lą vie­nai greitųjų kredi­ tų bend­ro­vei, fi­nan­siš­kai ne­pa­jė­gūs gy­ven­to­jai ga­li sko­lin­tis iš ki­tos. Apie var­to­to­jų sun­ku­mus grą­žin­ti pa­sko­las by­lo­ja ir tai, kad treč­da­lis vi­sų kre­di­tų iki 1 tūkst. li­tų yra pra­ dels­ti. LSVKA duo­me­ni­mis, praė­ ju­siais me­tais il­giau kaip 30 die­nų bu­vo vė­luo­ja­ma grą­žin­ti 4,8 pro­c. su­teik­tų var­to­ji­mo kre­di­tų. Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no L.Va­lic­kas, aso­cia­ci­ jos na­rės tin­ka­mai ver­ti­na klien­tų mo­ku­mą, to­dėl sko­li­nin­kų skai­čius nuo 2009 m. to­ly­giai ma­žė­ja. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad, skir­ tin­gai nei ban­kai, smul­kiuo­sius


13

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012

turtas

9,1 proc.

šie­met vi­du­ti­niš­kai pa­di­dė­jo tre­čios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų vie­ne­tų ver­tė.

Klien­tai ­ mig­ruo­ja

Iš­mo­kas ­ mo­kės grei­čiau

Dėl nu­me­rio per­kė­li­mo pa­slau­gos lie­ pą pa­dau­gė­jo tik mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­ riaus „Tele2“ abo­nen­tų. „Tele2“ abo­nen­ tų skai­čius, su­su­ma­vus atė­ju­sius ir išė­ ju­sius abo­nen­tus, dėl mig­ra­ci­jos išau­go 3145, kaip ro­do mig­ruo­jan­čių abo­nen­tų duo­me­nų ba­zę ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ ro­vės „Ma­no nu­me­ris“ duo­me­nys. „Om­ ni­tel“ abo­nen­tų skai­čius su­ma­žė­jo 2690, „Bi­tės“ – 1052.

Drau­di­mo įmo­nes pla­nuo­ja­ma įpa­rei­go­ ti klien­tams mir­ties at­ve­ju ar ta­da, kai drau­džia­mo­jo įvy­kio ty­ri­mas yra mi­ni­ma­ lus, drau­di­mo iš­mo­kas iš­mo­kė­ti tris kar­ tus grei­čiau ne­gu da­bar – ne per 30 die­ nų, o per 7 die­nas. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja jau yra pa­ren­gu­si tai nu­ma­tan­čius Drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. Tei­gia­ma, kad drau­ di­kai su­kaup­tas lė­šas tu­rė­tų iš­mo­kė­ti ne­ dels­da­mi.

a­lai­kė­mis bė­do­mis A.Nau­jo­kai­tis sa­kė di­de­lio išieš­ ko­ji­mų skai­čiaus po­ky­čio ne­ma­tąs, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad jau po­rą me­ tų pa­ste­bi­mas ne­smar­kus išieš­ko­ ji­mų su­ma­žė­ji­mas. „Tuo me­tu, kai greitųjų kredi­ tų bend­ro­vių veik­la bu­vo ne­reg­ la­men­tuo­ta, šių bend­ro­vių bu­vo ga­li­ma ras­ti ant kiek­vie­no kam­ po. Veik­lą pra­dė­jus įsta­ty­miš­kai reg­la­men­tuo­ti, bend­ro­vių, kaip ir sko­li­nin­kų, au­to­ma­tiš­kai su­ma­žė­ jo. Ki­ta ver­tus, sko­li­nin­kų su­ma­žė­ jo ir dėl to, kad pra­si­sko­li­nu­siems as­me­nims bend­ro­vės pa­sko­lų jau ne­beiš­duo­da. Nes at­sai­niai į klien­ to ga­li­my­bes žiū­rin­ti bend­ro­vė pa­ pras­čiau­siai pa­smerk­ta žlug­ti“, – sa­kė jis. Anot jo, išieš­ko­mų sko­lų dy­dis yra la­bai įvai­rus ir svy­ruo­ ja nuo 100 li­tų iki 50 tūkst. li­tų, jei sko­li­na­ma­si iš ke­lių greitųjų kredi­ tų bend­ro­vių bei ban­kų. Tai­kys vie­no­dus rei­ka­la­vi­mus

sie­kia pa­si­pel­ny­ti sko­las išieš­ko­da­mos, kai jas išau­gi­

Šiuo me­ tu teik­da­ mos kre­di­ tą maž­daug 10 bend­ro­ vių iš 50 są­ mo­nin­gai ar tau­pu­mo su­me­ti­mais ne­tik­ri­na „Sod­ros“ duo­me­nų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

var­to­ji­mo kre­di­tus tei­kian­čios įmo­nės veik­lą vyk­do sko­lin­da­mos nuo­sa­vas lė­šas, tad jos ypač suin­ te­re­suo­tos tin­ka­mai įver­tin­ti fi­ nan­si­nes klien­tų ga­li­my­bes. To­dėl daž­niau­siai kre­di­tai pra­del­sia­mi ne dėl iš anks­to ži­no­mų ir bend­ro­vių ig­no­ruo­tų duo­me­nų apie sun­kią klien­to pa­dė­tį, o dėl ne­ti­kė­tai pra­ ras­to klien­to pa­ja­mų šal­ti­nio. Pa­vė­luo­ti kai­nuo­ja bran­giai

V.Val­vo­nis pa­brė­žė, kad var­to­to­jų sko­la grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vėms au­ga be­pro­tiš­ku grei­čiu. Jis pri­mi­nė Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bos nag­ri­nė­tą at­ve­jį, kai per klai­dą ne­grą­ži­nęs 5 li­tų su­mos po pus­me­čio var­to­to­jas li­ko įsi­sko­ li­nęs iki ke­lių tūks­tan­čių li­tų. Bend­ro­vių tai­ko­mo­mis di­de­lė­mis bau­do­mis ir dels­pi­ni­giais sko­li­nin­

kų kan­čios daž­nai ne­si­bai­gia – jų pe­čius už­gu­la ir bran­giai at­siei­nan­ tis ant­sto­lių dar­bas. Iš sko­li­nin­ko jis ga­li pa­rei­ka­lau­ti ke­lių šim­tų ar net ke­lių tūks­tan­čių li­tų. A.Nau­jo­kai­tis pa­brė­žė, kad iš­ lai­dos ant­sto­liams pri­klau­so nuo žmo­gaus el­ge­sio. Anot jo, no­riai bend­ra­dar­biau­jan­tis ir sie­kian­tis grą­žin­ti sko­lą už ant­sto­lių dar­bą su­mo­ka ge­ro­kai ma­žiau nei at­sa­ ko­my­bės ven­gian­tis as­muo. „Jei­gu iš ant­sto­lių ga­vęs įspė­ji­mą žmo­gus iš kar­to rea­guos, su­ma ga­li siek­ti vos 100–300 li­tų. Ta­čiau jei sko­li­nin­kas slaps­ty­sis ir at­si­skai­ ty­ti vengs, ant­sto­liai au­to­ma­tiš­kai įdės dau­giau dar­bo: jie tu­rės kreip­ tis į ban­ką, dar­bo­vie­tei siųs­ti raš­ tus ir pan. O kiek­vie­nas ant­sto­lių veiks­mas įkai­no­tas tei­sės ak­tuo­ se“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

V.Val­vo­nio ma­ny­mu, bend­ro­vių sa­ vi­va­lę ne­sun­kiai su­stab­dy­tų ban­ kams tai­ko­mas at­sa­kin­go sko­li­ni­ mo rei­ka­la­vi­mas ne­skir­ti kre­di­to, di­des­nio nei 40 pro­c. klien­to mė­ ne­sio pa­ja­mų. Anot jo, tai bū­tų dar efek­ty­viau nei nu­ma­ty­ti, kur ir ko­ kio­mis prie­mo­nė­mis ga­li­ma iš­duo­ ti grei­tą­jį kre­di­tą. „Dis­ku­tuo­ja­ma, kad grei­tų­jų kre­di­tų ne­rei­kė­tų iš­duo­ti trum­po­ sio­mis ži­nu­tė­mis ar spau­dos kios­ kuo­se, nes, pa­vyz­džiui, spau­dos kios­kas ga­li bū­ti ša­lia lo­ši­mo na­mų, kur var­to­to­jas tuo me­tu lo­šia. Ta­ čiau juk ne­ga­li nu­ma­ty­ti vi­sų pa­na­ šių at­ve­jų. Nus­ta­čius, kad bend­ro­ vė ne­ga­li per­ženg­ti 40 pro­c. ri­bos, gy­ven­to­jo ga­li­my­bės ne­pa­ma­tuo­ tai pri­si­sko­lin­ti iš­kart su­ma­žė­tų“, – svars­tė jis. Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, toks ap­ri­ bo­ji­mas taip pat pa­ža­bo­tų vie­na­ die­nes, trum­pa­lai­kių tiks­lų sie­ kian­čias bend­ro­ves, ku­rios į rin­ką atei­na tik grei­tai pa­si­pel­ny­ti ir vėl dings­ta. Nors L.Va­lic­kas sa­kė lau­kian­tis tei­sės ak­tų, ku­rie su­teik­tų aiš­ku­ mo grei­tų­jų kre­di­tų rin­ko­je, ta­čiau pa­brė­žė, kad smul­kiuo­sius var­to­

413 li­tų

vi­du­ti­niš­kai sie­kia smul­kio­jo var­to­ji­mo kre­di­to su­ma.

ji­mo kre­di­tus tei­kian­čios bend­ro­ vės ir ban­kai yra vi­siš­kai skir­tin­ gos ins­ti­tu­ci­jos. To­dėl joms tai­ky­ti vie­no­dų tai­syk­lių, anot pa­šne­ko­vo, ne­ga­li­ma: „Bū­ti­na at­si­žvelg­ti į fi­ nan­si­nės pa­slau­gos spe­ci­fi­ką: kre­ di­to dy­dį, ter­mi­ną ir ki­tus svar­bius as­pek­tus.“

Ar­mi­nas Nau­jo­kai­tis:

Ma­no­ma, kad kuo blo­ges­nė eko­no­mi­ nė pa­dė­tis, tuo la­ biau žmo­nės pra­si­ sko­li­na. Ta­čiau iš tie­sų yra at­virkš­čiai. Ban­kai per­ne­lyg di­de­lio su­si­rū­ pi­ni­mo grei­tų­jų kre­di­tų rin­ka ne­ ro­do, nes su di­de­le kon­ku­ren­ci­ja ne­su­si­du­ria. Ūkio ban­ko Ko­mer­ci­ jos tar­ny­bos va­do­vo Jus­to Ba­bars­ ko tei­gi­mu, ban­kas grei­tų­jų kre­di­ tų bend­ro­vių kon­ku­ren­ci­ją jun­ta tik teik­da­mas smul­kiau­sius kre­di­ tus. Jo ma­ny­mu, tai­ky­da­mos ag­ re­sy­vią rin­ko­da­rą grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės ska­ti­na as­me­nis sko­lin­ tis ne vi­sa­da ob­jek­ty­viai įver­ti­nus sko­li­ni­mo­si są­ly­gas ir sko­los grą­ži­ ni­mo ga­li­my­bes. Siūlo iš­ban­dy­ti ga­li­my­bes

Ban­ko „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė Ode­ta Blo­žie­nė dėl grei­tų­jų kre­di­tų sa­kė esan­ti ka­te­go­riš­ka ir na­mų ūkiams pa­ta­rė ne­bū­ti­no­sioms pre­kėms ir pa­slau­goms sko­lin­tis tik ge­rai ap­ svars­čius sa­vo ga­li­my­bes. Prit­rū­kus pi­ni­gų ji pir­miau­sia siū­lė per­žiū­rė­ti sa­vo iš­lai­das ir su­si­dė­lio­ti prio­ri­te­ tus, ap­svars­ty­ti, ar no­ri­mas daik­tas arba pa­slau­ga yra bū­ti­na. „Nes­var­bu, ko­kia tai bū­tų pa­ sko­la, prieš sko­li­nan­tis ge­riau­sia iš­ban­dy­ti vie­ną pra­ti­mą. Rei­kė­tų į ša­lį at­si­dė­ti tą su­mą, ku­rią rei­kės mo­kė­ti už pa­sko­lą, ir pa­žiū­rė­ti, ar iš li­ku­sių pa­ja­mų ga­li­ma iš­gy­ven­ ti“, – pa­ta­rė O.Blo­žie­nė.

Komentaras

Ma­rius Zai­kaus­kas As­me­n i­nės kre­d i­to is­to­r i­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­d i­t in­fo.lt“ pro­jek­to va­do­vas

N

e­ban­k i­n io sek­to­r iaus pa­ sko­lų pa­klau­sa nuo­sek­liai au­ga nuo pat to mo­men­ to, kai pra­dė­jo for­muo­t is ne­ban­k i­nio sek­to­r iaus rin­ka. Praė­ju­ sių me­tų pa­bai­go­je ne­ban­ki­nis sek­to­ rius, siek­da­mas įver­tin­ti klien­tų pa­jė­ gu­mą grą­ž in­t i pa­sko­lą, kre­di­tų biu­re at­li­ko dau­giau pa­klau­si­mų nei ban­kų sek­to­rius. Šian­dien var­to­ji­mo kre­di­to įmo­nės iš­ duo­da dau­giau pa­sko­lų (skai­čiuo­jant vie­ne­tais) nei ban­k ų sek­to­r ius, ku­r į su­da­ro tiek ban­kai, tiek iš­per­ka­mo­ sios nuo­mos bend­ro­vės, tiek kre­di­to uni­jos. 2012 m. sausį–liepą var­to­ji­mo kre­d i­ tų įmo­nės kre­d i­t ų biu­re at­l i­ko vi­du­ ti­n iš­k ai po 2387 pa­k lau­s i­mus apie klien­t ų mo­k u­m ą kiek­v ie­n ą die­n ą. Per mė­ne­sį, pa­v yz­d žiui, šių me­t ų lie­ pą, pa­k lau­si­mų skai­čius per­ko­p ė 50 tūkst. Dau­g iau­sia jų ne­ban­k i­n is sek­ to­r ius at­l ie­ka prieš pat sa­vait­ga­l į ar­ba iš­kart po jo, t. y. pir­ma­die­niais ir penk­ ta­d ie­n iais. Per vi­są ne­ban­ki­nio sek­to­riaus gy­va­ vi­mo is­to­ri­ją nuo 2007 m. var­to­ji­mo kre­di­tų įmo­nės į kre­di­tų biu­rą per­da­ vė in­for­ma­ci­jos apie pra­dels­tas sko­las, sie­kian­čias 348 mln. li­tų. Iš šios su­mos pa­deng­ta 161 mln. li­tų.

Pa­klau­si­mai apie klien­to mo­ku­mą 2008–2012 m. Ne­ban­k i­n io sek­to­r iaus (var­to­ji­mo kre­di­tų įstai­g ų) Me­tai

Pak­lau­si­mų skai­čius

2008

118 047

2009

184 552

2010

279 527

2011

444 814

2012* 36 548 * Sausio–liepos mė­ne­siais Šal­ti­nis: „Cre­di­tin­fo“


14

ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012

sportas

Rusai – pajėgesni Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, Londono olimpiados ketvirtfinalio dvikovoje nusileidusi Rusijos rinktinei 74:83, pasitraukė iš varžybų dėl medalių.

Mūsų krepšininkai galutinėje įskaitoje pasidalys 5-8 vietas. Rusijos rinktinė olimpinių žaidynių pusfinalyje susitiks su Ispanijos ir Prancūzijos rinktinių dvikovos nugalėtoju. Mačą taikliu metimu pradėjo Antonas Ponkrašovas, bet netrukus rezultatą tritaškiu persvėrė Šarūnas Jasikevičius. Po 4 min. lietuviai pirmavo 6:4. Rusams šiaip taip pavyko išlyginti rezultatą (9:9). Po Aleksejaus Švedo dvitaškio jie išsiveržė į priekį. Kaip parodė tolesni įvykiai – visam laikui. Antrąjį ketvirtį Rusijos rinktinė padidino persvarą iki devynių taškų – 21:12. Prieš didžiąją pertrauką Darius Songaila dviem taškais sumažino skirtumą iki 27:32. Po didžiosios pertraukos varžovai dar kartą atitrūko 38:30. O

vėliau rusai pabėgo į priekį net 12 taškų. Baigiantis trečiajam kėliniui lietuviams pavyko sušvelninti rezultatą iki 50:54. Lemiamo ketvirčio pradžioje komandos apsikeitė tritaškiais. Sužaidus keturias minutes Sergejus Monia padidino rusų pranašumą iki 7 taškų – 62:55. Likus dviem minutėms lietuviai sumažino skirtumą iki penkių taškų, tačiau daugiau neįstengė nuveikti. „Klaipėdos“ inf.

Rungtynių statistika Lietuva – Rusija 74:83 (10:17; 17:15; 23:22; 24:29). R.Kaukėnas 19, D.Songaila 15, M.Kalnietis 14, J.Valančiūnas 7, M.Pocius 5, L.Kleiza 4, Š.Jasikevičius 3, S.Jasaitis 2, J.Mačiulis 1/A.Kirilenka 19, T.Mozgovas 17, V.Chriapa 12, V.Fridzonas 11, S.Monia 10, A.Ponkrašovas 8, A.Švedas 4, S.Kaunas 2.

„„Apmaudas: Lietuvos disko metikui iki ketvirtojo olimpinio medalio buvo tiek netoli.

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

V.Aleknos „sudie“ žaidynėms 40-metis disko metikas Virgilijus Alekna liko patenkintas savo rezultatu – ketvirta vieta olimpinėse žaidynėse. Legendinis atletas atviravo, kad prieš startą ne vienam teko įrodinėti, jog į Londoną atvažiavo varžytis, o ne treniruotis.

Mantas Stankevičius, specialiai iš Londono m.stankevicius@diena.lt

„„Nusivylimas: Lietuvos rinktinės krepšininkas M.Pocius olimpinėse žai-

dynėse tikėjosi aukštesnės vietos.

Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.

– Kokiomis nuotaikomis paliekate Londoną? – Baigėsi mano olimpinė kelionė. Tikrai – mano olimpinės žaidynės. Dabar tik tenka prisiminti juoką, kad pradėjau savo kelionę Atlantos olimpinėse žaidynėse penktoje vietoje, o karjerą baigiu būdamas ketvirtas Londone. Nėra taip ir blogai: kaip pradėjau, taip ir baigiau. Juk per tą laiką spėjau iškovoti tris olimpinius medalius. Nematau prasmės dabar dėl kažko liūdėti. – Nejaugi nesinorėjo dar vieno medalio? – Visą laiką jų norisi. Juk dėl jų sportininkai ir dalyvauja varžybose. Visi galvojame apie medalius. – Ketvirta vieta, žingsnis iki medalio. Neapmaudu? – Yra kaip yra, net nesinori kalbėti apie apmaudą. Nieko dabar nepakeisime. Žinoma, jeigu būčiau nusiteikęs vykti į Rio de Žaneire po keturių metų vyksiančias žaidynes, drąsiai sakyčiau, kad apmaudu. Žinau, kad niekur nevažiuosiu, todėl džiaugiuosi ketvirta vieta. Prisiminus, kaip man sekėsi

kvalifikaciniuose metimuose, belieka džiaugtis, kad patekau į finalines varžybas. Dabar tiesiog reikia į viską žiūrėti iš tinkamos pozicijos: juk galėjo būti ir blogiau. Dabar yra „visai neblogai“. Daugelis sportininkų apie ketvirtą vietą gali tik pasvajoti. – Ko pritrūko, kad diskas skrietų toliau? – Nemanau, kad kažkas kišo koją... Londono oras buvo puikus. Mano parodytas rezultatas per 67 metrų tokiomis oro sąlygomis yra ganėtinai aukštas rezultatas. Šiais metais buvau įrankį numetęs ir 68, ir 69 metrus, tačiau tada pūtė palankus vėjas. Todėl dabar galvoju, kad rezultatas olimpiadoje gėdos nedaro. Žinoma, papildomas pusmetriukas ar metriukas atitinkamomis oro sąlygomis būtų nepamaišęs. Tačiau numečiau tiek, kiek numečiau. – Virgilijau, iškart po varžybų skubate namo. Nedomina uždarymo ceremonija? – Savo misiją atlikau, niekam nebūsiu naudingas Londone. Seniai mačiau šeimą, norėčiau daugiau laiko skirti būtent jai. Važiuoju namo, nors jokių atostogų dar nesuplanavau – laukia keletas varžybų.

– Kalbų apie karjeros pabaigą buvo nemažai, tačiau patikinote, kad baigėsi tik olimpinė karjera. – Olimpinė tikrai baigėsi. Įsivaizduokime, Rio de Žaneire man būtų 44-eri. Jau šiais metais buvau mažiausiai panašus į sportininką. Dar po ketverių metų juk niekas netikėtų. Londone daugelis į mane kreipėsi kaip į trenerį, turėjau ne vieną kartą įrodinėti, kad esu sportininkas. Rodžiau akreditaciją ir įtikinėjau. Net nenoriu pagalvoti, kas būtų po ketverių metų, kaip sportininkas tikrai nevažiuosiu. O dėl dar vieno sezono? Kodėl ne? Juk esu sportininkas, būtų negerai staigiai viską mesti. Jeigu treniruosiuosi tikrai dalyvausiu dar bent Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kitais metais. – O paties nė kiek nevilioja trenerio vaidmuo? – Apie tai dar net negalvojau. Manęs dar laukia mėnuo varžybose, vėliau lauks darbas. Nematau savęs trenerio vaidmenyje. Turime Romą Ubartą, Vaclavą Kidyką. Jie yra šaunūs treneriai. Manau, kad pedagoginiam darbui reikia subręsti.

Finalo rezultatai Vieta, dalyvis

1.Robertas Hartingas 2. Ehsanas Hadadi 3. Gerdas Kanteris 4. Virgilijus Alekna 5. Piotras Malachowskis 6. Martinas Wierigas 7. Frankas Casanas 8. Vikasas Gowda 9. Bennas Harradine 10. Erikas Cadee 11. Jorge Fernandezas 12. Lawrence Okoye

Valstybė

Metrai

Vokietija Iranas Estija Lietuva Lenkija Vokietija Ispanija Indija Australija Nyderlandai Kuba D.Britanija

68,27 68,18 68,03 67,38 67,19 65,85 65,56 64,79 63,59 62,78 62,02 61,03


19

ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėms, mielai dalysitės patirtimi, o galbūt ir jums pavyks ko nors iš jaunimo pasimokyti. Nesistenkite vienas pats pakeisti visą pasaulį – nepavyks, tik susinervinsite ir išeikvosite daug jėgų. Jautis (04 21–05 20). Užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Išeikite pasivaikščioti gryname ore, pasportuokite, užsiimkite joga ar meditacija. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Jausitės prislėgtas, o ateitis atrodys niūri ir be prošvaisčių. Nusiraminkite ir daugiau dėmesio skirkite dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, šiandien didesnės sėkmės galite tikėtis dirbdamas vienas. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įgyvendinama. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis siekti svajonės, jūs pilnas energijos, tad jums niekas negalės sukliudyti. Bendradarbiavimas su kolegomis turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia susitikimas su svarbiu asmeniu. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas jums nemalonu. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Dėl to gali kilti konfliktų. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jaučiate, kad jūsų gyvenime daug kas keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Drąsiai imkitės nemėgstamiausių reikalų – viskas seksis puikiai. Vandenis (01 21–02 19). Tikėtinas meilės romanas. Pamažu atrasite gyvenimo džiaugsmą, nors esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Žuvys (02 20–03 20). Logiškas mąstymas ir patirtis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Bet asmeniniame gyvenime laukia nemažai išbandymų ir nusivylimų.


Orai

Antroje savaitės pusėje Lietuvoje prognozuojamas lietus ir vėsoki orai. Šiandien turėtų lyti visoje šalyje, dieną oro temperatūra sieks 18–20 laipsnių šilumos. Rytoj taip pat lis visoje Lietuvoje, Klaipėdoje – smarkiai. Naktį bus 10–15, dieną – 18–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 9 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+19

5.44 21.04 15.20

222-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 144 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas  +19 Brazilija +25 Briuselis  +21 Dublinas  +17 Kairas +39 Keiptaunas  +18 Kopenhaga  +19

kokteilis Vėt­roms duo­ki­me pa­va­di­ni­mus „Klai­pė­do­je ga­na daž­nai pra­dė­jo lan­ ky­t is stip­r ūs vė­jai, virs­tan­tys į vėt­ras. Nors ura­ga­nų iš­ven­g ia­me, ta­čiau tos vėt­ros ei­bių pri­k re­čia ne ma­ž iau nei ura­ga­nai. Ma­nau, kad ir joms rei­kė­tų su­teik­t i var­dus, – siū­lo Al­g i­man­tas, – nes kai kal­ba­ma apie siau­tu­sius vė­jus, tai ne­ž i­nau, ku­r i vėt­ra tu­ri­ma ome­ny­ je. Pa­vyz­d žiui, lie­pos 29-ąją me­d žius dras­k iu­s ią ir žmo­nes ža­lo­ju­sią vėt­ rą ga­l i­ma pa­va­d in­t i „Pik­to­ji Lie­pa“, o rugp­jū­čio 6-ąją me­d žius lau­ž iu­sią ir gat­ves van­de­niu už­tvin­d žiu­sią vėt­rą ga­l i­me pa­k rikš­ty­t i „Rugp­jū­čio Lie­t in­ gą­ja“. Vė­jo gai­va­lams, ku­rie vė­liau „vė­ dins“ uos­ta­mies­tį, vėl su­gal­vo­tu­me ki­ tus var­dus.“ Žo­džiu, skai­ty­to­jai, siū­ly­ki­te var­dų va­ rian­tus. Ge­riau­siais (taik­liau­siais) var­ dais mes pa­k rikš­ty­si­me vėt­ras.

Londonas +24 Madridas +38 Maskva +24 Minskas  +19 Niujorkas  +31 Oslas  +19 Paryžius +26 Pekinas +32

Praha +22 Ryga  +17 Roma +34 Sidnėjus  +17 Talinas  +16 Tel Avivas +34 Tokijas  +31 Varšuva +20

Vėjas

5–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

18

17

16

7

16

17

17

16

5

rytoj

šeštadienį

19

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Jorūnas, Mintaras, Romanas, Rolandas, Roma, Tarvilė, Virginija.

rugpjūčio 9-ąją

Rytas

15

+20

+18

18

15

6

1842 m. JAV ir Di­d žio­ sios Bri­t a­n i­jos su­t ar­t i­ mi nu­žy­mė­ta sie­na tarp JAV ir Ka­na­dos. 1902 m. Vest­m ins­te­r io aba­ti­jo­je Lon­do­ne ka­rū­ nuo­tas Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos ir Ai­r i­jos ka­ra­l ius Ed­var­das VII. 1906 m. gi­mė pro­zi­nin­ kas, eseis­tas Jur­gis Jan­ kus. 1944 m. pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos ir ap­si­g y­ve­ no JAV. Mi­rė 2002 m. 1922 m. Lie­t u­vos Stei­ gia­ma­s is Sei­mas priė­

mė Va­l iu­tos įsta­t y­mą. Bu­vo įves­ta nau­ja pi­n i­ gi­nė sis­te­ma, grin­d žia­ ma auk­su, ir pi­n i­g i­n is vie­ne­tas li­tas. 1942 m. na­cių ap­g ul­ta­ me Le­n ing­ra­de at­l ik­ta Dmit­r i­j aus Šos­t a­ko­v i­ čiaus Sep­t in­to­ji sim­fo­ ni­ja. 1945 m. JAV ka­ro bom­ bo­ne­š is B-29 nu­me­tė plu­to­n io bom­bą ant Ja­ po­ni­jos Na­ga­sa­kio mies­ to. Žu­vo dau­g iau nei 115 000 gy­ven­to­jų.

1963 m. gi­mė JAV po­pmu­z i­kos die­vai­tė Whit­ney Hous­ton. Mi­ rė 2012 m.

Iš Marso – spalvota nuotrauka

„„Sti­chi­ja: ne­se­niai pra­šniokš­tu­si

vėt­ra jau­niems klai­pė­die­čiams su­tei­kė ne­ti­kė­tų pra­mo­gų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Pa­žei­dus sau­g u­mo tech­n i­kos rei­ka­ la­v i­mus ne tik mirš­ta­ma, bet ir gims­ ta­ma.

Gel­bė­ki­te vai­kus Sa­vo nuo­mo­nę apie triukš­mą, dėl ku­ rio šią sa­vai­tę pik­t i­no­si Ma­r i­jo­na, pa­ no­ro iš­sa­ky­ti Gy­dy­to­ja. „Nuo to triukš­mo la­bai su­si­lpnė­ja klau­ sa, – sa­kė ji. – Mo­kyk­l i­nu­kai ar paaug­ liai ga­d i­na sa­vo svei­ka­t ą klau­sy­da­ mie­si per au­si­nes gar­sios mu­z i­kos iš mo­bi­l ių­jų te­le­fo­nų ar au­si­nu­k ų. Pak­ laus­ki­te jų ko nors ty­liau – jie ne­gir­dės. Tė­vams rei­k ia ne­del­siant su­si­r ū­pin­ti at­ža­lų svei­ka­ta, nes ki­taip se­nat­vė­je bus rei­ka­l in­g i klau­sos apa­ra­tai.“

Links­mie­ji tirš­čiai Va­kar atė­jo žmo­g us su dre­suo­t u šu­ ni­m i į ba­rą pa­ž iū­rė­t i krep­ši­n io rung­ ty­n ių tarp lie­t u­v ių ir ru­sų. Be­ž iū­r int var­ž y­bas, vy­ras su­si­g in­či­jo su ap­l in­ ki­niais sa­ky­da­mas, kad jo šuo šne­ka. Ta­č iau ke­t ur­ko­jis ne­š ne­kė­jo. Te­ko vy­r iš­k iui pa­s i­pur­t y­t i – vai­š in­t i alu­ mi. Išė­jęs iš ba­ro žmo­g us prie­kaiš­ta­ vo šu­niui: – Ir ko­dėl tu ne­šne­kė­jai. Ma­tai, kiek pra­lo­šiau. Šuo sa­ko: – Na, tu ir kvai­las. Tik pa­gal­vok, kas bus ry­toj, mes at­siim­si­me tri­gu­bai. Čes­ka (397 719; vis tvir­ti­no­me, kad Klai­pė­da – ge­rų vė­jų mies­tas. Na, ir pri­si­šne­kė­jo­me)

ga­na ga­lin­gi de­be­sys, fik­suo­tas šal­ to oro įsi­ver­ži­mas. Vi­siš­kai ti­kė­ti­na, nes są­ly­gos jam su­si­da­ry­ti bu­vo“, – DEL­FI sa­kė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Me­teo­ro­lo­gi­nių pro­gno­zių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Izol­da Mar­ci­no­nie­nė. Pa­sak si­nop­ti­kės, bū­na, kad nuo de­be­sų nu­tį­sęs vie­su­las iš­trau­kia van­de­nį ir šis trykš­ta tar­si fon­ta­ nas. I. Mar­ci­no­nie­nė spė­ja, kad šį­ syk grei­čiau­siai tam neuž­te­ko ener­ gi­jos – jū­ra nė­ra smar­kiai įkai­tu­si.

Ši nuotrauka atrodo visai neįspūdin­ ga, tačiau ji išskirtinė ir unikali. Tai – vienas pirmųjų spalvotų kadrų iš pla­ netos, kurioje gyvybės paieškos jau ta­ po anekdotu. Nacionalinė aeronauti­ kos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė vaizdus, kuriuos mato Mar­ se nusileidęs robotas „Curiosity“. Uni­ kalius kadrus padarė už 300 km nuo planetos skriejantis palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“. Nuotrauko­ se matyti Marso landšaftas su kalvo­ mis antrajame plane. Šio projekto komandos laukia už­ duotis – apsispręsti, kuria kryptimi važiuoti robotui, kuris Marsą pasie­ kė pirmadienį, po 8 mėnesius truku­ sio skrydžio. 900 kg sveriantis lengvojo automo­ bilio dydžio „Curiosity“ – šešiaratis robotas, aprūpintas chemine labo­ ratorija, vaizdo kameromis, 2 m ilgio roboto ranka, meteorologine stote­ le, kitais sudėtingais įrengimais, ku­ rių tikslas vienas: ieškoti ženklų, kad anksčiau Raudonojoje planetoje bū­ ta gyvybės. 2,5 mlrd. JAV dolerių kai­ navęs projektas turėtų trukti dvejus metus.

DEL­FI, „Klai­pė­dos“ inf.

„Klaipėdos“ inf.

„„Reiš­ki­nys: jū­ro­je pra­dė­jęs for­muo­tis vie­su­las grės­min­gai ar­tė­jo prie kran­to, o priar­tė­jęs iš­si­sklai­dė ir din­go. 

DEL­FI nuo­tr.

Virš jū­ros – vie­su­las Pa­jū­rį siau­bian­čios gam­tos sti­chi­ jos ne­pa­liau­ja ste­bin­ti: pir­ma­die­ nį Klai­pė­dą nu­siau­bė ga­lin­ga aud­ ra, prieš sa­vai­tę sek­ma­die­nį smė­ lio aud­ra ki­lo Ni­do­je ir at­skrie­jo iki Klai­pė­dos plia­žų, o štai va­kar pa­ skelb­ta apie virš jū­ros ste­bė­tą re­tą reiš­ki­nį – vie­su­lą.

Nau­jie­nų po­rta­las DEL­FI ra­šė, jog jis už­fik­suo­tas ant­ra­die­nį apie 13.30 val. ša­lia Bū­tin­gės. „Vaikš­čio­jant po pa­plū­di­mį pa­ ki­lo vė­jas, ap­si­niau­kė ir to­lu­mo­

je pra­dė­jo for­muo­tis vie­su­las. Jis grės­min­gai ar­tė­jo prie kran­to, ta­ čiau priar­tė­jęs prie kran­to iš­si­ sklai­dė ir din­go“, – DEL­FI pa­sa­ ko­jo re­gi­nį už­fik­sa­vęs po­li­ti­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis. Kaip tei­gė liu­di­nin­kas, apie 20 mi­nu­čių tru­ku­sio vie­su­lo kon­tū­ ras bu­vo aiš­kiai ma­ty­ti nuo kran­ to, vė­liau jis ta­po siū­li­niu ir ga­liau­ siai nu­ri­mo. „Vie­su­las ga­lė­jo bū­ti, virš jū­ros koks nors trom­bu­kas ga­lė­jo su­si­da­ ry­ti. Ant­ra­die­nį virš jū­ros for­ma­vo­si

2012-08-09 Klaipeda  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you