Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 6, 2012

www.kl.lt

182 (19 483)

=6?:.162; 6@?B4=7�š 6<#

RUBRIKA9

cZNabaV`-XYYa ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN`:Na aRY%#%#" baV` dddWb_N!Ya 

Ĺ ventÄ&#x2014;s gu odÄ&#x2014;

Kai vieni Lie tuvos jĹŤrininkai KlaipÄ&#x2014;doje ĹĄven tÄ&#x2014; miesto ir JĹŤros ĹĄven tÄ&#x2122;, kiti galvojo, kaip iĹĄgyventi be pi nigĹł, kuriĹł nemoka laivo savininkas. Vidmantas

v.matutis@

Z.Vaigauskas nepatenkintas, kad vienas jo vadovaujamos VRK nariĹł renka kandidatĹł ÄŻ SeimÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;nuodÄ&#x2014;mesâ&#x20AC;&#x153;.

Lietuva 5p.

Du treÄ?daliai Angolos gyventojĹł skursta lĹŤĹĄnynuose.

Pasaulis 7p.

KlaipÄ&#x2014;dieÄ?ius jĹŤrininkus iĹĄ laivo iĹĄvarÄ&#x2014; be pinigĹł.

JĹŞRA

ne visus jĹŤ

rininkus

Matutis

kl.lt

Skurdas ir bliz

gesys Pagarbos jĹŤri miesto ĹĄven ninkams KlaipÄ&#x2014;dos tÄ&#x2014; jimai, pager je bĹŤta â&#x20AC;&#x201C; apdovanobi ninkĹł ĹĄven mai. Bet daliai jĹŤritÄ&#x2014; das ir blizge nebuvo miela. Skursys 1â&#x20AC;&#x153; ÄŻgula, bent ĹĄalia. Laivo â&#x20AC;&#x17E;Global ĹĄventÄ&#x2014;s iĹĄ negavo atly vakarÄ&#x2014;se, gi nijos Tarago nimĹł ir stovÄ&#x2014;jo Ispanos KlaipÄ&#x2014;doje uoste. esanÄ?ios bend â&#x20AC;&#x17E;Baltijos grupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; rovÄ&#x2014;s motorlai bal 1â&#x20AC;&#x153; jĹŤri ninkai nelei vio â&#x20AC;&#x17E;GlomaĹždaug dvie do jĹł milijonĹł iĹĄkrauti tÄ&#x2014;s metalo krovinio, kol eurĹł verneatsiskai savininkai tÄ&#x2014; riais. UĹž ke su ĹĄeĹĄiais ÄŻgulos natu lauta 38 tĹŤkst.ris mÄ&#x2014;nesius reikaIspanijos uoseurĹł atlyginimo. veiksmus ver to vadovybÄ&#x2014; tokius kÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Global tino kaip ÄŻgulos strei- ď ŽSituacija: [RQVQR YV` 4Y\ONYÂ&#x2022;YNV 1â&#x20AC;&#x153; Skvorcovas kapitonas Michailas cN`aN]\b  ti `VaĂ?`b`V\X\[S streikuoja, kino, kad ÄŻgula ne- IvanÄ&#x2026; MazurÄ&#x2026;. Ĺ is tvir YVXa\QNYVZ o V darbus. ÄŽgu tik nutraukÄ&#x2014; krovos ÄŻgula iki galo turin tinÄ&#x2122;s, kad su tis atsiskai lÄ&#x2026; tyti dokininkai. palaikÄ&#x2014; ir Ispanijos laivo frachtuotojas.  Kad laivas Lietuvos muose. Pri kitĹł krovai, ne  8ZURY`V[T minta, kad jis buvo per trukdytĹł ryba nusprenjĹŤrininkĹł sÄ&#x2026;jungos O\_T`RÂ&#x2022;[b\ areĹĄtuotame laive baigia a_ nuoĹĄalesnÄ&#x2014; taĹĄvartuotas si je uosto vie galbÄ&#x2026; laivo dÄ&#x2014; teikti ďŹ nansinÄ&#x2122; paduo, maistas.degalĹł atsargos, van- didelÄ&#x2014;s vertÄ&#x2014;s sveti toje. DÄ&#x2014;l Tarago â&#x20AC;&#x17E;Global 1â&#x20AC;&#x153; mÄ&#x2026; vengÄ&#x2122;s tur noje nutrauk tinÄ&#x2014;s prievo turtÄ&#x2026; ir iĹĄPietĹł KorÄ&#x2014; mo darbĹł tĹł iĹĄkrovi- riams, su kuriais neat ÄŻgulos naâ&#x20AC;&#x17E;Bal lÄ&#x2014;s bei klasLietuvos jĹŤ jos ITF susisiekÄ&#x2014; su tojÄ&#x2122;s dokumentus. nui M.Skvor tijos grupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; kapito- IĹĄ JĹŤrininkĹł sÄ&#x2026;jungos siskaityta. rininkĹł sÄ&#x2026;jun co Apie tai 2010 jo, kad per ga. AiĹĄkÄ&#x2014;eurĹł preten vui pareiĹĄkÄ&#x2014; 50 tĹŤkst. mokÄ&#x2014;ta advokato pa lÄ&#x2014;ĹĄĹł bus apmetais 2012 gal zi siems jĹŤrinin metus laive dirbu- laida. Kaltinimai by raĹĄÄ&#x2014; ĹžiniaskgrupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; ÄŻgu jÄ&#x2026;. Taip pat â&#x20AC;&#x17E;Baltijos nam jĹŤrininkui atski ba kiekvieloje tuo kams nesu lai praneĹĄÄ&#x2014;, vo pareikĹĄ rai kreipian 60 tĹŤkst. atleisti iĹĄ ti bendrovei met butis kad jie yra ÄŻ teismÄ&#x2026;. Pinigus per eurĹł. Esan mokÄ&#x2014;ta per grupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, dar teismo pro â&#x20AC;&#x17E;Balti Ä?ios skolos uĹž laivo da jos genera cekaltinami jo bo ir, nepalikÄ&#x2122; laivo, sus planuojama iĹĄsi ir liniam direk jos Ĺžy reikalauti iĹĄ uĹžgrobimu. vo savinin totus. Bendros mÄ&#x2026;, smulkius remon- riui I.Mazurui, tal lai- Petras ko. ma BekÄ&#x2014;Ĺža: Nesupranta 300 tĹŤkst. skolos siekianÄ?ios per BiÄ?kui ir kitos bend nui Stasiui Nepateisi JAV rovÄ&#x2014;s vado namas elge Aleksandrui bendrovÄ&#x2014; keis ma, kodÄ&#x2014;l KlaipÄ&#x2014;dos Neat vui sys Lietuvos jĹŤ doleriĹł. Dar nieka Lit vi tai sis nen el kaiÄ?iusi gia da kai. Iki teis mi nio mininko P.BerininkĹł sÄ&#x2026;jungos pirtoks Lietu nebuvo uĹžďŹ ksuotas kais. UĹžuot atsiskai si su jĹŤrinin- ga ty ri mo duo lo su viena iki vos preky kÄ&#x2014;Ĺžos teigi nimis, nuo mekalai PietĹł bos laivyno aĹĄtrinama situaci Ä?ius uĹž darbÄ&#x2026;, kompanijos mu, rei2004 iki ÄŻgula, Ko ja, atsi elge 2006 mepildomĹł iĹĄ â&#x20AC;&#x17E;Baltijos vÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;BG Figh rÄ&#x2014;joje pajudÄ&#x2014;jo. Lai- tĹł I.Mazuras, netu Lietuvos jĹŤ sys su jĹŤrininkais. laidĹł, kuriĹł randa pagrupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; nu rÄ&#x2014;damas lei terâ&#x20AC;&#x153; planavÄ&#x2122;s mo, iĹĄ Lietu rininkĹł sÄ&#x2026; galÄ&#x2014;tĹł ne- rÄ&#x2014; diâ&#x20AC;&#x17E;Baltijos gru tamininkas jungos pir- bĹŤti. jÄ&#x2026; iĹĄmesti peiâ&#x20AC;&#x153; jo savi parduoti naudoda vos bei uĹžsienio ďŹ rmĹł, Pet iĹĄ laivo ir dorÄŻ atĹĄau ninkas sanmas suklas kad neatsis ras BekÄ&#x2014;Ĺža tikino, kÄ&#x2014;. pasiuntÄ&#x2014; totas sÄ&#x2026;skaikai uĹž laivÄ&#x2026;, at Jis sumokÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s skolas tas faktĹŤras, supir kitÄ&#x2026;. na ÄŻgula, â&#x20AC;&#x17E;Bal Ä?iusi iki galo su vie- Nesklandumai Pie ki si tĹł vui atĹĄauk skaitÄ&#x2122;s su ÄŻgula. Lai- metalo lauĹžÄ&#x2026;, ĹĄiÄ&#x2026; veiknÄ&#x2014;jo juodojo iĹĄmesti iĹĄ lai tijos grupÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; nutarÄ&#x2014; jÄ&#x2026; S.Daukanto ir K.Do KorÄ&#x2014;joje tas nelaiÄ?io vo kampe esan tanti namo. areĹĄtas, o ÄŻgula grÄŻĹž- kaip legaliÄ&#x2026;, supirk lÄ&#x2026; ÄŻforminÄ&#x2122;s Pakeisti streiir pasiuntÄ&#x2014; kitÄ&#x2026;. tis â&#x20AC;&#x17E;Baltijos gatviĹł tÄ&#x2026; metalÄ&#x2026;, gi neturÄ&#x2014;da administra kuojanÄ?ios grupÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; irKaip yra iĹĄ buvo nusiĹłs mas licen cinis pasta ÄŻgulos ta siekti su bendtiesĹł, neaiĹĄku. Susi- vinÄ&#x2014;jo ir iĹĄ valstybÄ&#x2014;scijos, pardaMaslovo ÄŻgu kapitono Vladimiro prestiĹžiĹĄkiausiĹł Klai tas yra vienas dole riĹł pÄ&#x2014;doje. Ta susigrÄ&#x2026;Ĺžino rovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Bal 400 tĹŤkst. la, prieĹĄ tai paÄ?ioje bend pÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; Ä?iau nigai uĹž sugadintÄ&#x2026; krovi ti turÄ&#x2014;jusi dar nÄŻ. Pi- Ma generaliniu direktoriu jos gru- mokesÄ?io litĹł pridÄ&#x2014;tinÄ&#x2014;s vertÄ&#x2014;s bo. NuvykÄ&#x2122;s ilgai ne- prasti. Sklan rovÄ&#x2014;je reikalai, ma buvÄ&#x2122; sumo tyt, skoli V.Maslovas per kÄ&#x2014; mi zu ÄŻ ti. ru Is Iva mo do pa Ta neÄŻ nu kÄ&#x2026;. kal ni Ä?iau manoma â&#x20AC;&#x201C; jÄ&#x2026; bos, nus laivo ÄŻgu Iki atsidĹŤrÄ&#x2014; li ÄŻsi- dai Ĺžiniasklai- tyrimas nustatÄ&#x2014;, kad teisminis goninÄ&#x2014;je. Jo rovei bus keliama bank kad bend- tenki keisti iĹĄvy lai, kilo ne jo nÄ&#x2014;ra. ko nimas. metĹł vidu pasinuo 2004 roto byla. â&#x20AC;&#x17E;Baltijos gru rio kolajus Timo naujas kapitonas NiklaipÄ&#x2014;dietÄŻ JÄŻ sukÄ&#x2014;lusÄŻ jĹŤrininkÄ&#x2026; pÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; valdÄ&#x2014; dĹžio uĹž ver iki 2006-ĹłjĹł balanĹĄenka. â&#x20AC;&#x201C; jau minÄ&#x2014; du laivus bandyta iĹĄ Ankstesni ti tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Global Lietuvos jĹŤ mÄ&#x2026; mes si vo. ne kal ti iĹĄ Ĺ is pa le tini la, parduo 1â&#x20AC;&#x153; ir planuo dant meta galia veiksi tarpinin rininkĹł sÄ&#x2026;junga Ä&#x2014;mÄ&#x2014;- pirkti â&#x20AC;&#x17E;BG Fighterâ&#x20AC;&#x153;. tÄ&#x2026; jĹŤrinin siskundÄ&#x2122;s PietĹł Ko lai- â&#x20AC;&#x17E;Baltijos grupÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; mai lo lauĹžÄ&#x2026;, gaukau Pastarasis ta beveik 2 rÄ&#x2014;jos ras kĹł profsÄ&#x2026;jun laininko konďŹ&#x201A; ti ÄŻgulos ir laivo savi- vas nuo birĹželio bu mln. jau buvo pa vadovas I.Mazugai (ITF). â&#x20AC;&#x17E;Kai vo ik tekÄ&#x2122;s ÄŻ teisÄ&#x2014; UĹžsiimti ĹĄia litĹł pelno. akira tijos grupÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; te. Ji kreipÄ&#x2014;si ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Bal- tĹł KorÄ&#x2014;jos Yeosu uos ÄŻstrigÄ&#x2122;s Pie- ti tei tik jĹŤrininkai bando veikla bend sybÄ&#x2014;s, ieĹĄko- lie tÄŻ. KlaipÄ&#x2014;dos prokura saugos jos direkto te. generalinÄŻ rovei ir kama riui padÄ&#x2014;jo tĹŤros atdirektoriĹł teismo sprendimu kom Ĺ ios ĹĄalies bus â&#x20AC;&#x17E;nu jie yra gÄ&#x2026;sdinami, kiti tina kad jis bu me ikiteisminiame rÄ&#x2014;jo sumo kÄ&#x2014;ti apie 500 panija tu- mi sabo raĹĄytiâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ laivo, kal tyrime raĹĄ mieji, klastojÄ&#x2122; krovi du kalvo kaltinamas tinaniĹł taĹžu, Ä?ius bei ki tĹŤkst. JAV be tus dokumen vaĹžtamisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; raĹĄo grasinama sankcijo- tÄ&#x2122;sis neteisÄ&#x2014;ta ĹŤkine leidimo ver- loje tus. bu ma jĹŤrinin kĹł atsiliepi- veikla, legalizavÄ&#x2122;s ir komercine veikos vo uĹžďŹ ksuoti 29 netin Bykamos nusi epizodai. bĹŤdu ÄŻsigy tÄ&#x2026; turtÄ&#x2026;, ap kalstamu Byla kol kas gaule ÄŻgijÄ&#x2122;s institucijose, â&#x20AC;&#x17E;vartosiâ&#x20AC;&#x153; teisinÄ&#x2014;se sprendimo nÄ&#x2014;ra.

Ĺ iandien priedas

Ĺ ven­tÄ&#x2014;s pa­gi­rios â&#x20AC;&#x201C; mir­ti­nos Net pen­kias die­nas tru­kÄ&#x2122; Klai­pÄ&#x2014;­dos ju­ bi­lie­jaus ir Jō­ros ĹĄven­tÄ&#x2014;s ren­gi­niai ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ pri­vi­ lio­jo ĹĄim­tus tĹŤks­ tan­Ä?iĹł sve­Ä?iĹł. Vie­ni jĹł links­mi­no­si gau­ sy­bÄ&#x2014;­je ren­gi­niĹł, ki­ ti lai­kÄ&#x2026; lei­do areť­ ti­nÄ&#x2014;­je. Dviem poil­ siau­to­jams ĹĄven­tÄ&#x2014; bai­gÄ&#x2014;­si mir­ti­mi.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Yra to­kiĹł, ku­rie pi­lie­tiť­kai ak­ty­vĹŤs, bet bu­vo pri­pa­Şin­ ti ne­veiks­niais, pa­skui vÄ&#x2014;l ta­po veiks­nĹŤs.â&#x20AC;&#x153; Ad­vo­ka­tÄ&#x2014;, Klai­pÄ&#x2014;­dos mies­to ta­ry­bos na­rÄ&#x2014; Zi­ta Ĺ li­Ä?y­tÄ&#x2014; ste­bi­si kai ku­riais pre­ten­den­tais ÄŻ Sei­mÄ&#x2026;.

6p.

IĹždÄ&#x2026; pildo pa­gal­vÄ&#x2014;s mo­kes­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Pa­lan­gos val­dĹžia dĹžiō­gau­ja, nes uŞ­mo­jai per pus­me­tÄŻ iĹĄ poil­siau­ to­jĹł su­rink­ti pu­sÄ&#x2122; mi­li­jo­no li­tĹł va­ di­na­mo­jo pa­gal­vÄ&#x2014;s mo­kes­Ä?io jau tam­pa rea­ly­be.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Kai­na­vo mi­li­jo­nÄ&#x2026; li­tĹł

122 â&#x20AC;&#x201C; tiek ren­gi­niĹł uos­ta­mies­ty­je bu­vo su­pla­nuo­ta ir ÄŻvy­ko per pen­ kias ĹĄven­tÄ&#x2014;s die­nas. Kur kas sun­ kiau su­skai­Ä?iuo­ti, kiek Ĺžmo­niĹł juos iť­vy­do. Jō­ros ĹĄven­tÄ&#x2014; kas­met pri­vi­lio­ ja mi­nias Ĺžmo­niĹł, ta­Ä?iau ĹĄie­met jĹł bu­vo dar dau­giau. â&#x20AC;&#x17E;Sun­ku pa­sa­ky­ ti, kiek Ĺžmo­niĹł sa­vait­ga­lÄŻ ap­si­lan­ kÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­do­je, ta­Ä?iau jĹł tik­rai bu­ vo ke­li ĹĄim­tai tĹŤks­tan­Ä?iĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos tu­riz­mo ir kul­tō­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­ to­rÄ&#x2014; Ro­me­na Sa­vic­kie­nÄ&#x2014;.

4

Â&#x201E;Â&#x201E;Gau­sa: skai­Ä?iuo­ja­ma, kad Jō­ros ĹĄven­tÄ&#x2014;­je ĹĄie­met ap­si­lan­kÄ&#x2014; maŞ­daug pu­sÄ&#x2014; mi­li­jo­no Ĺžmo­niĹł. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rink­lia­va uĹž nak­vy­nÄ&#x2122; Pa­lan­go­ je ÄŻves­ta nuo bir­Şe­lio 1-osios ir ga­ lio­ja vi­sus me­tus. Pa­gal­vÄ&#x2014;s mo­kes­ Ä?io dy­dis â&#x20AC;&#x201C; li­tas uĹž pa­rÄ&#x2026;. Ĺ ÄŻ mo­kes­tÄŻ ÄŻ ku­ror­to biu­dĹže­tÄ&#x2026; tu­ri per­ves­ti vi­si ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­ tys fi­zi­niai ir ju­ri­di­niai as­me­nys, o mo­kes­tÄŻ jie ima iĹĄ poil­siau­to­jĹł. Apie 500 nak­vy­nÄ&#x2014;s pa­slau­gĹł tei­ kÄ&#x2014;­jĹł jau dek­la­ra­vo, kiek pa­gal­vÄ&#x2014;s mo­kes­Ä?io su­rin­ko bir­Şe­lÄŻ. Su­ma sie­ kia apie 80 tĹŤkst. li­tĹł. Ma­no­ma, kad rink­lia­vÄ&#x2026; dek­la­ra­vo ne vi­si, ku­rie jÄ&#x2026; ren­ka, to­dÄ&#x2014;l biu­ dĹže­tas ga­li dar pa­pil­nÄ&#x2014;­ti.

2


2

pirmadienis, RUGPJŪČIO 6, 2012

miestas Piliavietėje – viduramžių miestas Klaipėdos piliavietė per Jū­ ros šventę tapo viduram­ žių miestu su prekyviete, linksmybėmis, karių stovy­ klomis bei kautynėmis. Pi­ liavietėje viduramžių re­ konstruktoriai rodė, ką moka ir noriai dalijosi savo žiniomis su smalsuoliais, kovėsi riteriai, savo ama­ tus demonstravo amati­ ninkai, koncertavo folkloro ansambliai.

Verslo pulsas Drau­di­mas. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­ mis, 2012 m. I pus­me­tį ša­ly­je pa­si­ra­šy­ ta 855,3 mln. li­tų drau­di­mo įmo­kų, t. y. 1,2 pro­c. ma­žiau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu per­nai. Per š. m. pir­mus še­šis mė­ ne­sius su­da­ry­ta 2,52 mln. nau­jų drau­ di­mo su­tar­čių, ar­ba 2,2 pro­c. dau­giau ne­gu 2011 m. I pus­me­tį. Iš vi­so drau­di­ kai iš­mo­kė­jo be­veik 0,5 mlrd. li­tų iš­ mo­k ų – 8,6 pro­c. ma­ž iau nei ati­tin­ka­ mą praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­pį. Sau­ga. Vals­t y­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja (VDI) pra­ne­ša, kad per šių me­tų II ket­ vir­tį ga­vo 14 pra­ne­ši­mų apie mir­ti­nus at­ve­jus dar­be ir 33 – apie sun­kiai su­ža­ lo­tus dar­buo­to­jus. Ant­rą praė­ju­sių me­ tų ket­vir­t į ša­ly­je įvy­ko 9 mir­ti­ni ir 34 sun­k ūs ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai dar­be, t. y. pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu, mir­ti­nų ne­lai­min­gų at­ si­ti­ki­mų dar­be skai­čius ša­ly­je pa­di­dė­ jo 56 pro­c., sun­kių – su­ma­žė­jo 3 pro­c. Per 2012 m. II ket­vir­tį dau­giau­sia sun­ kių ir mir­t i­nų ne­lai­min­g ų at­si­t i­k i­mų nu­ti­ko sta­ty­bo­se (10 sun­kių ir 4 mir­ti­ni at­ve­jai), at­lie­kant san­dė­lia­vi­mo, trans­ por­ta­vi­mo, kro­vi­mo (8 sun­kūs ir 2 mir­ ti­ni at­ve­jai) dar­bus. Žmo­nės dar­bo me­ tu bu­vo su­ža­lo­ti ir eis­mo įvy­kiuo­se (2 sun­kūs ir 4 mir­ti­ni ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­ mai dar­be). Sug­rą­ži­no. Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja (VMI) in­for­muo­ja, kad šie­met dau­giau nei 553 tūkst. gy­ven­to­jų, tei­ sin­gai už­pil­d žiu­siems dek­la­ra­ci­jas ir jas pa­tei­ku­siems iki ge­gu­žės 2 d., VMI grą­ži­no dau­giau nei 204 mln. li­tų praė­ ju­siais me­tais su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ ja­mų mo­kes­čio. Pa­ja­mas šie­met dek­la­ ra­vo be­veik 807 tūkst. mo­kes­čių mo­ kė­to­jų. VMI duo­me­ni­mis, 18 tūkst. gy­ ven­to­jų per­mo­kos nė­ra grą­žin­tos, nes jie ne­pa­t iks­l i­no pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jų, ne­nu­ro­dė są­skai­tos, ne­pa­tei­kė dek­la­ ruo­tus duo­me­nis pa­grin­džian­čių do­ ku­men­tų. Kvie­ti­mas. Į Klai­pė­dos pra­mo­n i­n in­ kų aso­cia­ci­jos kvie­t i­mą kur­t i me­n i­ nius ak­cen­tus ant M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kų at­si­lie­pė 19 me­ni­nin­kų. Gau­ ta dau­g iau kaip 30 idė­jų. Aso­cia­ci­ja kvie­čia mies­to įmo­nes, vi­suo­me­ni­nes or­ga­ni­za­ci­jas, fi­zi­nius as­me­nis su­si­pa­ žin­ti su me­ni­nin­kų pa­siū­ly­tais pro­jek­ tais ir la­biau­siai pa­ti­ku­sį įgy­ven­din­ti. Suo­liu­kas ne tik tap­tų alė­jos puoš­me­ na ir iš­lie­ka­mą­ją ver­tę tu­rin­ti do­va­na Klai­pė­dai, bet ir pa­dė­t ų gar­sin­t i me­ ce­na­to var­dą – ant kiek­vie­no suo­l iu­ ko nu­ma­ty­ta vie­ta var­di­nei len­te­lei. Pla­nai. Klai­pė­dos pre­k y­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mai 2013 m. ge­g u­žės 30 – bir­že­l io 1d. Klai­pė­dos „Švy­tu­rio“ are­no­je jau ant­rą kar­tą rengs tarp­tau­ ti­nę Va­ka­r ų Lie­t u­vos vers­lo pa­sie­ ki­mų pa­ro­dą. Pa­ro­dos me­tu taip pat vyks tarp­tau­ti­nė vers­lo kon­tak­tų mu­ gė bei tarp­tau­ti­nis trans­por­to ir lo­gis­ ti­kos fo­ru­mas.

Iždą pildo pa­gal­vės mo­kes­tis „Kai pa­gal­vės mo­kes­tis 1 bu­vo įve­da­mas, pla­nuo­ ta, jog iki me­tų pa­bai­gos jo į mies­

to biu­dže­tą bus su­rink­ta apie pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Pa­na­šu, kad pro­gno­ zės pa­si­tei­sins, nes per bir­že­lį, ku­ ris bu­vo šal­tas ir poil­siau­to­jų tik­ rai ne­bu­vo daug, su­rink­ta apie 100 tūkst. li­tų, o lie­pą ir rugp­jū­tį ato­ sto­gau­to­jų tik­rai yra daug, tad ir rink­lia­vos su­ma bus di­des­nė“, – į atei­tį žvel­gė Pa­lan­gos me­ro pa­ta­ rė­ja Jur­gi­ta Va­na­gė. Dau­gia­vai­kės šei­mos, neį­ga­lie­ji pik­ti­na­si, kad jiems rei­kia mo­kė­ti pa­gal­vės mo­kes­tį, tad poil­sis Pa­ lan­go­je tam­pa dar bran­ges­nis, ta­ čiau sa­vi­val­dy­bė ne­lin­ku­si su­teik­ ti leng­va­tų. Šiuo me­tu pa­gal­vės mo­kes­ čio ne­rei­kia mo­kė­ti vai­kams iki 10 me­tų, ne­pil­na­me­čiams, be­si­gy­ dan­tiems „Gin­ta­ro“ sa­na­to­ri­jo­je ir li­go­niams, ku­riems tei­kia­mos rea­ bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gos yra ap­mo­ka­ mos iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­ di­mo fon­do lė­šų.

„„Iš­lai­dos: Pa­lan­go­je nak­vo­jan­tiems poil­siau­to­jams už pa­rą pa­pil­do­mai rei­kia su­si­mo­kė­ti li­tą. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Kol kas tik­rai nė­ra min­čių per­ žiū­rė­ti leng­va­tų tei­ki­mo tvar­ką“, – tei­gė J.Va­na­gė. Pa­si­bai­gus va­sa­ros se­zo­nui, iš po­li­ti­kų, vers­li­nin­kų bus su­da­ry­

ta spe­cia­li dar­bo gru­pė, ku­ri spręs, kur iš­leis­ti su­rink­tus mo­kes­čius už nak­vy­nę. „Su­mo­kė­ta rink­lia­va tu­ri su­grįž­ ti ku­ror­to sve­čiams, to­dėl jau da­bar

svars­to­ma, kad ji ga­li bū­ti skir­ta or­ ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius ne se­zo­no me­ tu, mies­to inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti. Spren­di­mą ir priims ta dar­bo gru­ pė“, – aiš­ki­no J.Va­na­gė.

Vaikai mokysis kartu su statybininkais Kai ku­rio­se uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se nau­jai­ siais moks­lo me­tais mo­ki­niams teks po vie­ nu sto­gu su­tilp­ti su sta­ty­bi­nin­kais, nes dar ne­bus pa­si­bai­gu­si pa­sta­tų re­konst­ruk­ci­ja. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ieš­ko nau­jo ran­go­vo

„Moks­lo me­tų pra­džia švie­ti­mo įstai­go­se bus skir­tin­ga. Vie­nos jų bus jau su­re­mon­tuo­tos, o ki­to­ se sta­ty­bos dar­bus teks de­rin­ti su ug­dy­mo pro­ce­su. Mo­kyk­lų di­rek­ to­riai bu­vo apie tai in­for­muo­ti. Jie tu­rė­jo tei­sę pa­si­rink­ti, kad kol vyks dar­bai, vai­kai bū­tų mo­ko­mi ki­tur, ta­čiau daž­niau­siai nu­spren­džia­ ma pa­ken­tė­ti, pa­si­spaus­ti, bet lik­ ti sa­vo pa­tal­po­se“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų at­ran­kos ir ana­li­zės po­sky­rio ve­dė­ja Skaid­ rė Rau­dy­tė. Ir po rug­sė­jo 1-osios sta­ty­bi­ nin­kus sa­vo pa­tal­po­se bus pri­ vers­ti ma­ty­ti „Var­po“ gim­na­zi­jos mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai. „Si­tua­ ci­ja to­kia, kad da­bar šios švie­ti­ mo įstai­gos re­no­va­ci­jos dar­bai yra su­stab­dy­ti, nes nu­trau­kia­ma su­ tar­tis su ran­go­vu, mat jam iš­kel­ta bank­ro­to by­la. To­dėl sku­biai rei­ kė­jo skelb­ti nau­ją kon­kur­są, ieš­ ko­ti ran­go­vo, ku­ris at­lik­tų bent bū­ti­nuo­sius dar­bus, kad gim­na­zi­ jo­je ga­lė­tų pra­si­dė­ti ug­dy­mo pro­ ce­sas“, – tei­gė S.Rau­dy­tė.

Ki­tiems bai­gia­mie­siems dar­ bams pa­skelb­tas dar vie­nas kon­ kur­sas. Jį lai­mė­jęs ran­go­vas tu­rės baig­ti su­tvar­ky­ti fa­sa­do ap­dai­lą, šil­dy­mo sis­te­mą. Bend­ra „Var­po“ gim­na­zi­jos re­no­va­ci­jos dar­bų ver­ tė – 3,7 mln. li­tų.

Vie­nos jų bus jau su­ re­mon­tuo­tos, o ki­to­ se sta­ty­bos dar­bus teks de­rin­ti su ug­dy­ mo pro­ce­su.

Steng­sis ne­truk­dy­ti

Re­no­va­ci­jos dar­bai po rug­sė­jo 1-osios virs ir Send­va­rio pa­grin­di­ nė­je mo­kyk­lo­je, nes ran­gos su­tar­ tis pa­si­ra­šy­ta vi­siš­kai ne­se­niai. Iki moks­lo me­tų pra­džios bus pa­keis­ta da­lis lan­gų, elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos. Kai į mo­kyk­lą su­gu­žės moks­lei­viai, sta­ ty­bi­nin­kai dirbs, ta­čiau steng­sis mo­ ki­niams ne­truk­dy­ti, tad di­džio­ji da­lis dar­bų nu­ma­ty­ta lau­ke. Re­no­vuo­jant mo­kyk­lą bus ap­šil­tin­tas fa­sa­das, pa­ keis­tas sto­gas, elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, šil­dy­mo sis­te­ma. Dar­bų ver­tė – 3,3

„„Su­de­rin­ta: Send­va­rio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je sta­ty­bi­nin­kai kol kas dar­

buo­ja­si vi­du­je, ta­čiau pra­si­dė­jus moks­lo me­tams per­si­kels į lau­ką.



mln. li­tų. Sta­ty­bi­nin­kai po rug­sė­jo 1-osios plu­šės ir A.Bra­ko dai­lės mo­ kyk­lo­je, nes ji bus ka­pi­ta­liai re­mon­ tuo­ja­ma. „Su­tar­ta, kad iš pra­džių bus re­no­vuo­ja­mas vie­nas kor­pu­sas, tad ug­dy­mo pro­ce­sas vyks ki­ta­me, o pa­skui – at­virkš­čiai“, – tei­gė S.Rau­ dy­tė. A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­la bus re­ no­vuo­ta už 5,4 mln. li­tų. Dar­že­liuo­se pa­keis lan­gus

Į vi­siš­kai at­nau­jin­tą mo­kyk­lą po va­sa­ros ato­sto­gų su­grįš L.Stul­pi­ no pa­grin­di­nės mo­kyk­los bend­ ruo­me­nė. Anot S.Rau­dy­tės, iki rug­sė­jo pir­mo­sios švie­ti­mo įstai­ gos re­no­va­ci­jos dar­bai bus vi­siš­kai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

baig­ti – ap­šil­tin­tas fa­sa­das, at­lik­ta jo ap­dai­la, re­no­vuo­ta sto­go dan­ga, pa­keis­ti lan­gai, at­nau­jin­ta šil­dy­mo sis­te­ma. Mo­kyk­los re­no­va­ci­ja kai­ nuos 3,3 mln. li­tų. Nu­ma­ty­ta re­no­vuo­ti ir Vi­tės pa­ grin­di­nę mo­kyk­lą. Ta­čiau per nau­ juo­sius moks­lo me­tus bus ren­gia­ mas tik re­no­va­ci­jos dar­bų tech­ni­nis pro­jek­tas, o pa­tys dar­bai pra­si­dės, kai ki­tais me­tais baig­sis šil­dy­mo se­zo­nas. Mo­kyk­la bus re­konst­ruo­ta už 2,25 mln. li­tų. Rugp­jū­tį bus pra­ dė­ti keis­ti ir tri­jų dar­že­lių – „Do­bi­ liu­kas“, „Ži­bu­rė­lis“, „Pa­par­tė­lis“ – lan­gai. Šiems dar­bams nu­ma­ty­ti 600 tūkst. li­tų.


3

pirmadienis, RUGPJŪČIO 6, 2012

miestas

Piliavietėje – viduramžių miestas

Kiemų duo­bėms žada lopus Ar­ti­miau­siu me­tu dau­gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se, ku­rių būk­lė pra­sčiau­sia, tu­rė­tų pra­si­dė­ti re­mon­to dar­bai. Ta­čiau mies­to val­džios at­sto­vai pa­brė­žia, kad pi­ni­gų už­ teks tik di­džiau­sioms duo­bėms už­lo­py­ti. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šie­met dau­gia­bu­čių kie­mų re­mon­ tui bu­vo skir­ta apie 130 tūkst. li­tų. Šios lė­šos jau yra pa­nau­do­tos. Ta­ čiau iš su­tau­py­tų pi­ni­gų ža­da­ma skir­ti dar 300 tūkst. li­tų.

Ni­jo­lė Ve­dei­kie­nė:

Pi­ni­gų už­teks tik di­džiau­sioms duo­bėms.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ni­jo­lė Ve­dei­kie­nė pa­sa­ ko­jo, kad iš šių lė­šų ža­da­ma su­re­ mon­tuo­ti pra­sčiau­sios būk­lės kie­ mus. Šie jau yra ap­žiū­rė­ti ir iš­rink­ti. Po ke­lis to­kius kie­mus yra Bal­ti­jos ir Tai­kos pro­spek­tuo­se, Mo­gi­lio­vo, Nai­ku­pės, I.Si­mo­nai­ty­tės, Šiau­lių, Sau­sio 15-osios, Šau­lių, Kre­tin­gos,

Švy­tu­rio gat­vė­se. Yra kie­mų, ku­rie re­mon­to lau­kia nuo 2006 m. Į šį są­ ra­šą įtrau­kia­mi tie, dėl ku­rių pra­stos būk­lės krei­pė­si gy­ven­to­jai, ku­riuos už­fik­sa­vo sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai. Kas­met to­kių kie­mų skai­čius svy­ ruo­ja nuo 350 iki 400. Anot N.Ve­dei­kie­nės, at­ren­kant, ku­riuos kie­mus bū­ti­na re­mon­tuo­ ti, vien ei­liš­ku­mu ne­si­va­do­vau­ja­ ma. Kai ku­rie kie­mai yra bai­ses­ ni už tuos, ku­rie į są­ra­šą įtrauk­ti dar 2006 m. Žiū­ri­ma, ku­rių būk­ lė pra­sčiau­sia. „No­ri­me iš kar­to pa­pra­šy­ti žmo­nių, kad ne­pyk­tų. Tiek pra­lau­kę jie ti­ki­si, kad at­va­ žiuo­si­me ir kie­me iš­ti­si­nę dan­gą pa­klo­si­me. Pi­ni­gų už­teks tik di­ džiau­sioms duo­bėms lo­py­ti“, – tei­gė vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. N.Ve­dei­kie­nė tvir­ti­no, kad kie­ mų re­mon­tui kas­met rei­kė­tų apie 1,5 mln. li­tų. Per­nai šiems dar­bams bu­vo skir­ta 150 tūkst. li­tų. Už juos bu­vo su­re­mon­tuo­ti 78 kie­mai. Pa­sak vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės, mies­te yra dar apie 60 kie­mų, kur rei­kia klo­ti iš­ti­si­nę dan­gą.

m.skiriute@kl.lt

Ant­ro marš­ru­to au­to­bu­su va­žia­ vu­siai klai­pė­die­tei įta­ri­mų su­kė­ lė vai­ruo­to­jo el­ge­sys. Mo­te­ris tvir­ ti­no, kad jis vai­ra­vo la­bai pa­vo­jin­ gai, ne­ga­na to, sto­te­lė­se neiš­lei­do ke­lei­vių.

Bal­ti­jos pro­spek­te gy­ve­nan­ti Ly­da Vaiš­vi­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad ke­lio­nė ant­ro marš­ru­to au­to­bu­su ne­bu­vo ma­lo­ni – vai­ruo­to­jas esą el­gė­si la­ bai įtar­ti­nai: ne­sau­giai stab­dė au­ to­bu­są, ne­si­lai­kė sau­gaus at­stu­mo, kė­lė ava­ri­nes si­tua­ci­jas. L.Vaiš­vi­lie­nės tei­gi­mu, vai­ruo­to­ jas ne­sus­to­jo sto­te­lė­je prie Se­no­jo tur­gaus, nors no­rin­čių iš­lip­ti ke­ lei­vių bu­vo. Ma­ža to, jis ne­pa­su­ko į Ban­gų gat­vę, o nu­va­žia­vo tie­siai Tai­kos pro­spek­tu. „Vai­ruo­to­jas ap­si­su­ko, tik ke­lei­ viams pra­dė­jus prieš­ta­rau­ti. Be to, au­to­bu­se bu­vę žmo­nės tu­rė­jo pra­

šy­ti, kad juos iš­leis­tų sto­te­lė­se“, – pa­sa­ko­jo L.Vaiš­vi­lie­nė. Įmo­nės „Pa­jū­rio au­to­bu­sai“, ve­ žan­čios ke­lei­vius mi­nė­tu marš­ru­ tu, di­rek­to­rius Leo­nas Šiau­lys tvir­ ti­no, kad skun­do dėl vai­ruo­to­jo el­ge­sio ne­ga­vo. Anot jo, rei­kia aiš­ kin­tis si­tua­ci­ją. „Gal įpras­tu marš­ru­tu ne­ga­lė­jo va­žiuo­ti. Jū­ros šven­tės me­tu eis­ mas yra su­dė­tin­gas. Dirb­ti tik­rai ne­leng­va. Ga­li­me pa­tik­rin­ti, ar vai­ ruo­to­jas bu­vo nu­su­kęs nuo marš­ ru­to. Vis­kas ma­ty­ti kom­piu­te­ry­je. Pa­tik­rin­si­me“, – pa­ža­dė­jo si­tua­ci­ ją iš­siaiš­kin­ti L.Šiau­lys. Ko­dėl vai­ruo­to­jas ke­lei­viams nea­ti­da­rė du­rų – ne­ži­nia. Au­to­ bu­sus, ku­riuo­se pa­spau­dę myg­tu­ ką du­ris tu­ri at­si­da­ry­ti pa­tys ke­ lei­viai, kol kas tu­ri tik „Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas“. Il­gą lai­ką dėl to kil­da­vo vi­so­kių ne­su­sip­ra­ti­mų. „Nors au­to­bu­suo­se iš­ka­bin­ta in­ for­ma­ci­ja, žmo­nės pra­džio­je ne­

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas 9 val. su­si­tiks su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vais, 11 val. priims jū­ros šau­lius iš Či­ka­ gos, vė­liau dirbs su do­ku­men­tais. Pa­siū­ly­mas. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je su ofi­cia­liu vi­zi­tu lan­kė­si Bal­ta­ru­si­jos am­ ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Dra­ži­ nas. Vie­nas am­ba­sa­do­riaus vieš­na­gės tiks­lų – pri­sta­ty­ti pa­siū­ly­mą bend­ra­dar­ biau­ti su Bal­ta­ru­si­jo­je esan­čiu Mia­dels­ kij ra­jo­nu. Jis yra nu­to­lęs 70 km nuo Lie­ tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­nos. Tai Bal­ta­ru­ si­jos ku­ror­tų dei­man­tas, ku­ria­me yra 18 sa­na­to­ri­jų. Vieš­na­gės me­tu am­ba­sa­do­ rius pa­kvie­tė Lie­tu­vos ku­ror­tų aso­cia­ci­ jai, ku­rios pre­zi­den­tas yra Ne­rin­gos me­ ras An­ta­nas Vin­kus, pri­klau­san­čių sa­vi­ val­dy­bių va­do­vus su­si­pa­žin­ti su Ka­ra­ liaus Min­dau­go ke­liu. Žy­gis. Po Jū­ros šven­tės šur­mu­lio Klai­ pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras kvie­čia vi­sus at­si­pa­lai­duo­ti gam­to­je ir da­ly­vau­ti šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo žy­gy­je. Jis rugp­jū­čio 9 d. 17.15 val. ir rugp­jū­čio 11 d. 11 val. ren­gia­mas Pir­mo­jo­je Meln­ ra­gė­je. Marš­ru­tas: Pir­mo­ji Meln­ra­gė – Ant­ro­ji Meln­ra­gė. Žy­giui bū­ti­na re­gist­ ruo­tis iš anks­to tel. (8 46) 234796, mob. 8 612 30 176 ar­ba el. p. viktorija@sveika­ tosbiuras.lt.

„„Pi­ni­gai: kie­mai, ku­riuo­se rei­kia pa­klo­ti iš­ti­si­nę dan­gą, bus re­mon­tuo­

ja­mi su­lau­kus ge­res­nių lai­kų – da­bar tam trūks­ta lė­šų. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­jas marš­ru­tas – be su­sto­ji­mų Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

Ky­šis. Šeš­ta­die­nį pa­ry­čiais, 4.50 val., Gargž­duo­se 1992 m. gi­męs M.Š., siek­da­ mas iš­veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­ my­bės už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­ di­mą – vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį ne­blai­vus (2,93 pro­m. al­ko­ho­lio), Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­tru­liams siū­lė 90 li­tų ky­šį. Įta­ria­ma­sis ap­klaus­tas, pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Me­džiok­lė. Šeš­ta­die­nį, prieš vi­dur­nak­tį, ne­sėk­min­gai me­džiok­lė bai­gė­si Skuo­do ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ rui, gi­mu­siam 1968 m. Jis po me­džiok­lės va­žia­vo na­mo ir au­to­mo­bi­ly­je neat­sar­ giai el­gė­si su graižt­vi­niu šau­tu­vu „TI­KA M695“. Pro­ku­ro­ras au­to­mo­bi­ly­je per­si­ šo­vė ir dėl šau­ti­nės žaiz­dos ran­ko­je gy­ do­mas uos­ta­mies­čio li­go­ni­nė­je. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Fiok­la Ki­se­lio­va (g. 1927 m.), Ema­nuė­lis Pau­laus­kas (g. 1932 m.), Sta­nis­lo­vas Po­zin­gis (g. 1932 m.), Adol­fas Mu­le­vi­čius (g. 1932 m.), An­ta­nas Mu­šins­ kas (g. 1940 m.), Li­di­ja Le­be­de­va (g. 1953 m.), Vla­di­mir Kost­ric­kij (g. 1965 m.).

„„Są­ly­gos: Jū­ros šven­tės me­tu, mies­to cent­re už­da­rius eis­mą, au­to­bu­

sų vai­ruo­to­jams dirb­ti bu­vo su­dė­tin­ga. 

sup­ra­to, ką da­ry­ti. Jau praė­jo me­ tai, kai įsi­gi­jo­me au­to­bu­sus, tad da­bar pro­ble­mų ne­be­ky­la. To­kią tvar­ką su­gal­vo­jo­me ne mes. To­kia

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė mer­gai­tė ir 3 ber­niu­kai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

yra tech­ni­ka. Ši tvar­ka tik­rai ge­ra“, – tvir­ti­no įmo­nės „Klai­pė­dos au­ to­bu­sų par­kas“ di­rek­to­rė Je­li­za­ve­ ta Dau­gi­nin­kie­nė.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 40 iš­ kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­ jo­ta­kos, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, pil­vo skaus­mais.


4

pirmadienis, rugpjūčio 6, 2012

miestas

„„Simboliška: Klaipėdą su jubiliejumi sveikino 760 dainuojančių vaikų ir jaunuolių iš 23 Lietuvos miestų.

„„Tra­di­ci­ja: Jū­ros šven­tę tra­di­ciš­kai vai­ni­ka­vo fe­jer­ver­kas.

Šven­tės pa­gi­rios – mir­ti­nos 1

Ju­bi­lie­ji­nius ren­gi­nius ir Jū­ros šven­tę or­ga­ni­ za­vu­sios vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos šven­tės“ di­rek­to­rius Re­ mi­gi­jus Moc­kus pa­mi­nė­jo pa­na­šų šven­tės da­ly­vių skai­čių. „Prieš ke­ le­rius me­tus bu­vo at­lik­ta ap­klau­ sa, ku­ri pa­ro­dė, kad Jū­ros šven­tė­ je da­ly­vau­ja 97 pro­c. klai­pė­die­čių. Dar pri­skai­čiuo­ki­me pas juos at­ vyks­tan­čius ar­ti­muo­sius ir tik­rai per šias ke­lias die­nas mies­te šven­ tė apie 400–500 tūkst. žmo­nių“, – skai­čia­vo R.Moc­kus.

Re­mi­gi­jus Moc­kus:

Prieš ke­le­rius me­ tus bu­vo at­lik­ta ap­ klau­sa, ku­ri pa­ro­dė, kad Jū­ros šven­tė­je da­ly­vau­ja 97 pro­c. klai­pė­die­čių.

Pak­laus­tas, ar šven­tė pa­vy­ko, jis už­tik­rin­tai at­sa­kė tei­gia­mai. „Ap­si­ lan­kiau be­veik vi­suo­se ren­gi­niuo­ se ir svar­biau­sia, kad vi­suo­se bu­vo žmo­nių. Ma­nau, kad šven­tės sve­ čiai su­ge­bė­jo paim­ti vis­ką, ką mes pa­siū­lė­me“, – tei­gė R.Moc­kus. Su­reng­ti Jū­ros šven­tę Klai­pė­dai kai­na­vo apie mi­li­jo­ną li­tų – 650 tūkst. li­tų skir­ta iš mies­to biu­dže­ to, o apie 300 tūkst. li­tų paau­ko­ jo rė­mė­jai.

„„Pagarba: klaipėdiečiai ir miesto svečiai dalyvavo vai­ni­kų į Bal­ti­ją nu­

lei­di­mo ce­re­mo­ni­joje.

trū­ko žmo­nių. Jau­ni­mas šė­lo Man­ to Jan­ka­vi­čiaus kon­cer­te, žmo­nės trau­kė į Teat­ro aikš­tę ste­bė­ti at­ nau­jin­tos ro­ko ope­ros „Eg­lė žal­ čių ka­ra­lie­nė“. Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le šven­tės sve­čiai links­mi­no­si kar­tu su gru­pe „Ron­do“ ir Kau­no ra­jo­no „Bo­žo­lė“ cho­ru, At­gi­mi­mo aikš­tė­je su­si­rin­ku­siuo­sius į jau­ nys­tės lai­kus nu­kė­lė Alek­sas Le­ ma­nas. Jū­ros šven­tę vai­ni­ka­vo gru­pės „Sky­lė“ kon­cer­tas ir fe­ jer­ver­kas bei sek­ma­die­nį nu­vil­ni­ ju­si „Jau­no­ji džia­zo ban­ga“ – svei­ ki­ni­mus dai­no­mis Klai­pė­dai sky­rė 760 vai­kų. Jū­ros šven­tė­je ne­trū­ko ir jaut­ rių tra­di­ci­nių ce­re­mo­ni­jų – bu­vo pa­gerb­ta žu­vu­si lai­vo „Lin­ku­va“ įgu­la, pir­ma­sis Lie­tu­vos ka­pi­to­ nas Liud­vi­kas Stul­pi­nas, jū­ro­ je nu­leis­ti vai­ni­kai iš jos ne­grį­žu­ sie­siems. „Ma­nau, kad šven­tė tik­rai bu­vo gra­ži“, – re­ziu­ma­vo R.Moc­kus.

Ren­gi­niai – vi­siems sko­niams

Klai­pė­da sa­vait­ga­lį iš­ties ūžė. Nors šven­tės ren­gi­niai vy­ko ke­lio­se mies­to vie­to­se, nė vie­na­me jų ne­



Nak­tį į šeš­ta­die­nį į pa­rei­gū­nus krei­pė­si trys pi­lie­čiai, nu­ken­tė­ję nuo ki­šen­va­gių. Per dvi sa­vait­ga­lio nak­tis į Klai­ pė­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tus pri­ sta­ty­ti 79 as­me­nys iš Jū­ros šven­ tės ren­gi­nių. Tarp su­lai­ky­tų­jų – 13 ne­pil­na­me­čių. Daž­niau­sias nu­si­žen­gi­mas – al­ ko­ho­lio var­to­ji­mas vie­šo­je vie­to­je, smul­kus chu­li­ga­niz­mas, pa­si­prie­ ši­ni­mas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams. Du as­me­nys nak­tį į sek­ma­die­nį skam­bi­no po­li­ci­jos bu­dė­to­jams ir pra­ne­šė, kad ne­te­ko te­le­fo­nų, ta­ čiau vė­liau į ko­mi­sa­ria­tus pa­ra­šy­ti pa­reiš­ki­mų neat­vy­ko. „Iš­ven­gė­me tra­giš­kų at­si­ti­ki­ mų, o tai ir yra ge­riau­sia. Per­nykš­ tė Jū­ros šven­tė bu­vo kru­vi­nes­nė“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pre­ven­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ka­zi­mie­ras Sin­ke­vi­čius. Nus­ken­do du žmo­nės

Krau­jo bu­vo ma­žiau

Ar to­kia pat pri­si­mi­ni­muo­se ji liks ir šven­tės da­ly­viams?

„„Gra­žu: se­na­mies­ty­je ne­sti­go pačių įvairiausių šven­tiš­kų ak­cen­tų.

Ta­čiau mies­te neiš­veng­ta ir tra­ge­ di­jų. Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­čio gel­ bė­to­jai pri­si­me­na lyg koš­ma­rą. „Po

Jū­ros šven­tės va­ka­ri­nių ren­gi­nių, ma­tyt, dau­ge­lis trau­kė at­si­gai­vin­ti į pa­plū­di­mį. Žmo­nės ne­pai­sė įspė­ ji­mų, kad jū­ra aud­rin­ga, kad jo­je pa­vo­jin­ga, o mau­dy­tis drau­džia­ ma, to­dėl ne­lai­mių neiš­ven­gė­me“, – tei­gė Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­ bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki. Šeš­ta­die­nį po vi­dur­die­nio ne­lai­ mė įvy­ko pa­plū­di­my­je Smil­ty­nė­je, ties Nau­ją­ja per­kė­la. 1968 m. gi­męs pa­ne­vė­žie­tis žen­gė į jū­rą, ban­gos jį tem­pė to­lyn, vy­ras pa­te­ko į duo­ bę. Gel­bė­to­jai sken­duo­lį iš­trau­kė į kran­tą, gai­vi­no, tai da­rė ir at­vy­ kę grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai, ta­ čiau poil­siau­to­jo gy­vy­bės iš­sau­go­ ti ne­be­pa­vy­ko. Dar vie­na au­ka, ku­rią pa­siė­mė jū­ra – dvi­de­šimt­me­tis vil­nie­tis. Jis su kom­pa­ni­ja neį­ga­lių­jų pa­plū­di­ my­je iš­si­mau­dy­ti nu­spren­dė šeš­ ta­die­nį apie 5 val. ry­to, kai gel­bė­to­ jai ne­bu­di. Jau­nuo­lio nar­sa bai­gė­si tra­ge­di­ja, nes iš ban­guo­tos jū­ros jo nie­kas ne­su­ge­bė­jo iš­trauk­ti. Vai­ki­ no kū­nas ne­ras­tas iki šiol. Šeš­ta­die­nį gel­bė­to­jams iš jū­

Vy­tau­to Liau­dans­kio ir Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ros te­ko trauk­ti ke­lio­li­ka sken­du­ sių žmo­nių. Šiukš­les grai­bė iš van­dens

Dar­bo ne­trū­ko ne tik žmo­nių sau­ gu­mu be­si­rū­pi­nu­sioms tar­ny­boms. Per nak­tis plu­šo ir mies­to va­ly­to­jai, kons­ta­ta­vę, kad Jū­ros šven­tės sve­ čiai ypa­tin­ga kul­tū­ra ne­pa­si­žy­mi. Va­ly­to­jai dar­bą sa­vait­ga­lį pra­ dė­da­vo pa­ry­čiais – apie 3.30 val. „Dar­bo tik­rai tu­rė­jo­me daug. Dir­bo vi­si mū­sų dar­buo­to­jai, kad tik iš­va­ ly­tu­me mies­tą“, – ne­slė­pė Klai­pė­ dos šva­ra be­si­rū­pi­nan­čios bend­ro­ vės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ va­do­vas Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas. Jo tei­gi­mu, mies­to cent­re, se­na­ mies­ty­je tik­rai pa­ka­ko šiukš­lių dė­ žių ir kon­tei­ne­rių, ta­čiau di­džio­ji da­lis žmo­nių šiukš­les me­tė tie­siog po ko­jo­mis. Va­ly­to­jams nuo skar­di­nių, plas­ ti­ki­nių stik­li­nių ir grei­to mais­to pa­ kuo­čių te­ko va­duo­ti ne tik mies­to gat­ves ir aikš­tes, bet ir Da­nės upę, Jo­no kal­ne­lio ka­na­lą. „Daug žmo­nių, daug ir šiukš­lių“, – kons­ta­ta­vo G.Va­la­ši­nas.


5

pirmADIENIS, rugpjūčio 6, 2012

lietuva Ap­lan­kė ­ olim­pie­čius

Au­kų te­le­fo­nu ne­ren­ka

Ne­dar­bas ­ ūg­te­lė­jo

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius sa­vait­ga­lį lan­kė­si Lon­do­ne. Olim­pi­nia­me kai­me­ly­je jis su­ si­ti­ko su Lie­tu­vai at­sto­vau­ jan­čiais spor­ti­nin­kais, ste­bė­ jo Lie­tu­vos ir JAV krep­ši­nin­kų rung­ty­nes, leng­vaat­le­čių, dvi­ ra­ti­nin­kų ir im­ty­ni­nin­kų star­ tus. Grį­žęs į Vil­nių A.Ku­bi­lius tę­sia ato­sto­gas.

Kol kas nė vie­na Lie­tu­vos par­ti­ja ne­si­nau­do­ja įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta ga­li­my­be gau­ti fi­nan­si­nę pi­lie­čių pa­ra­mą te­le­fo­nu. Par­ti­jų at­sto­ vai per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį net ne­ si­do­mė­jo ga­li­my­be rink­ti au­kas iki 40 li­tų trum­puo­ju nu­me­riu. Telekomunikacijų bendrovių at­ stovai spėja, kad prasidėjus ru­ deniui partijos gali susizgribti.

Lie­tu­vo­je per pa­sku­ti­nę lie­ pos sa­vai­tę be­dar­bių pa­ dau­gė­jo 0,15 pro­c., iki 10,58 pro­c. Rugp­jū­čio 2-ąją ša­ly­je iš vi­so bu­vo re­gist­ruo­ta 213,2 tūkst. be­dar­bių. Ge­riau­sias ga­li­my­bes įsi­dar­bin­ti tu­ri par­ da­vė­jai, kro­vi­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, vi­rė­jai, da­žy­to­jai, dai­li­dės.

Kan­di­da­tams siū­lo „in­dul­gen­ci­jas“ Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) va­do­vy­bė ne­pa­ten­kin­ta, kad vie­nas jos na­rių at­sto­vau­ja in­ter­ne­to po­rta­lui, ku­ ria­me su­dė­ta po­li­ti­kus, įskai­tant ir kan­di­ da­tus į Sei­mo na­rius, komp­ro­mi­tuo­jan­ti in­for­ma­ci­ja.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Į ko­mi­si­ją pa­siū­lė R.Ši­ma­šius

Vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas Liu­tau­ras Ule­vi­čius prieš po­rą mė­ne­sių ta­po VRK na­riu. Į rin­ki­mus or­ga­ni­zuo­ jan­čią ko­mi­si­ją jis pa­te­ko Tei­sin­gu­ mo mi­nis­te­ri­jos, ku­riai va­do­vau­ja Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Re­mi­ gi­jus Ši­ma­šius, siū­ly­mu. Be to, kad L.Ule­vi­čius už­sii­ma rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mu, vie­šai­siais ry­šiais, rek­la­ma, jis pri­sta­to­mas ir kaip vie­no po­rta­lo, „de­mas­kuo­jan­ čio po­li­ti­kų nuo­dė­mes“, at­sto­vas. „Šio pro­jek­to tie­sio­gi­nis tiks­las – į vie­ną vie­tą su­rink­ti vi­sas vie­šų Lie­tu­vos as­me­nų nuo­dė­mes ir pa­ teik­ti šią in­for­ma­ci­ją neat­ly­gin­ti­nai vi­siems be­si­do­min­tiems“, – tei­ gia­ma po­rta­lo fak­tai­kal­ba.lt ano­ ta­ci­jo­je. Pa­vie­ši­na­ma tik vie­na sve­tai­nės kū­rė­jo pa­var­dė – in­ter­ne­to sve­tai­ nės at­sto­vu ry­šiams su ži­niask­lai­ da pri­sta­to­mas L.Ule­vi­čius. Orien­tuo­ja­si į sie­kian­čius man­da­tų

VRK na­riu ne­se­niai pa­skir­to L.Ule­ vi­čiaus at­sto­vau­ja­mas pro­jek­tas 2012 m. kaip sa­vo veik­los prio­ri­te­ tą įvar­di­ja orien­ta­vi­mą­si „į po­li­ti­ kų, kan­di­da­tuo­jan­čių Sei­mo rin­ki­ muo­se, nuo­dė­mių fik­sa­vi­mą“. Ta­čiau ar to­kia veik­la ga­li už­ siim­ti as­muo, pri­si­de­dan­tis prie rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo? L.Ule­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad nie­ ko blo­ga ne­da­ro. „Tai se­niai ži­no­ mas ir se­niai vyk­do­mas pro­jek­tas. Jis ir ma­no da­ly­va­vi­mas ja­me yra vie­šai pa­skelb­tas. To­dėl ne­ma­tau pro­ble­mos, kad esu ir VRK na­rys, ir šio pro­jek­to da­ly­vis“, – dien­ raš­čiui tvir­ti­no L.Ule­vi­čius. Jis tei­gė ko­mi­si­jos po­sė­dy­je pra­ ne­šęs apie sa­vo da­ly­va­vi­mą įvai­ riuo­se in­ter­ne­to pro­jek­tuo­se ir dėl to neiš­gir­dęs jo­kių pre­ten­zi­jų. Kai­na – iki 5 tūkst. li­tų

Be­ne įdo­miau­sia šios po­li­ti­kų nuo­ dė­mes kau­pian­čios in­ter­ne­to sve­ tai­nės siū­lo­ma pa­slau­ga – ga­li­my­bė už pi­ni­gus iš jos išim­ti ati­tin­ka­mą me­džia­gą.

„In­ter­ne­to sve­tai­nė nuo­dė­mių sa­vi­nin­kams tei­kia lai­ki­no su­kaup­ tos in­for­ma­ci­jos įslap­ti­ni­mo pa­ slau­gą“, – tei­gia­ma sve­tai­nė­je. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai pa­ tei­kia­ma spe­cia­lio­je skil­ty­je „Kaip pa­slėp­ti nuo­dė­mę?“. Jo­je, be ki­ta ko, įra­šy­ta, kad „vie­no iš pa­teik­tų fak­tų me­džia­gos įslap­ti­ni­mas“ kai­ nuo­ja 499 li­tus per mė­ne­sį, „vie­ no as­mens vi­sos me­džia­gos įslap­ ti­ni­mas“ – 1999 li­tus per mė­ne­sį, „gru­pės as­me­nų (po­li­ti­nės par­ti­ jos, vers­lo gru­pės) vi­sos me­džia­ gos įslap­ti­ni­mas“ – 4999 li­tus per mė­ne­sį. Vi­sos kai­nos nu­ro­dy­tos be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio.

Liu­tau­ras Ule­vi­čius:

Ma­to­te, kad tie pa­siū­ ly­mai da­bar in­ter­ne­to sve­tai­nė­je iš­brau­ky­ ti. Va­di­na­si, jie ne­tei­ kia­mi. L.Ule­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad šių „nuo­dė­mių iš­pir­ki­mo“ pa­ slau­gų tei­ki­mas yra su­stab­dy­tas. „Ma­to­te, kad tie pa­siū­ly­mai da­bar in­ter­ne­to sve­tai­nė­je iš­brau­ky­ti. Va­ di­na­si, jie ne­tei­kia­mi. Taip pat at­ lie­ka­ma po­rta­lo skai­ty­to­jų ap­klau­ sa, ar to­kias pa­slau­gas teik­ti etiš­ka ir ar jos rei­ka­lin­gos.“ Pak­laus­tas, ar pa­vy­ko nors vie­ną „in­dul­gen­ci­ją“ par­duo­ti, kai ši pa­ slau­ga dar bu­vo tei­kia­ma, L.Ule­vi­ čius at­sa­kė nei­gia­mai. Neiš­si­šok­da­vo net par­ti­jų at­sto­vai

VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­ gaus­kas nu­ste­bo iš dien­raš­čio su­ ži­no­jęs, kad vie­nas jo va­do­vau­ja­ mos ko­mi­si­jos na­rių už­sii­ma to­kia po­li­ti­kų nuo­dė­mių kau­pi­mo veik­ la. „Ne­pa­me­nu, kad jis apie tai bū­ tų pra­ne­šęs ku­ria­me nors ko­mi­si­jos po­sė­dy­je“, – tei­gė Z.Vai­gaus­kas. VRK va­do­vas krai­pė gal­vą žvelg­ da­mas į kom­piu­te­rio mo­ni­to­rių ir skai­ti­nė­da­mas L.Ule­vi­čiaus at­sto­ vau­ja­mos in­ter­ne­to sve­tai­nės tu­ ri­nį. „Ne­ži­nau, ne­la­bai man tai

„„Ats­kai­to­my­bė: pa­sak VRK pir­mi­nin­ko Z.Vai­gaus­ko, tik Sei­mas ga­li įver­tin­ti ko­mi­si­jos na­rius.  

pa­tin­ka. Ko­mi­si­ja ga­li bū­ti ap­kal­ tin­ta, kad vie­nas jos na­rių už­sii­ma tam tik­ros for­mos rin­ki­mų agi­ta­ci­ ja, nors mums to ne­ga­li­ma da­ry­ti“, – kal­bė­jo Z.Vai­gaus­kas. „Ma­no gal­va, L.Ule­vi­čiui bū­tų la­bai sun­ku ap­si­gin­ti, jei­gu jis bū­ tų ap­kal­tin­tas rin­ki­mų agi­ta­ci­ja“, – sa­kė VRK va­do­vas. Pa­sak Z.Vai­gaus­ko, įsta­ty­mai tie­ sio­giai ne­drau­džia rin­ki­mų ko­mi­si­ jų na­riams po­li­ti­kuo­ti. Tuo la­biau kad da­lis tų na­rių yra de­le­guo­ ti įvai­rių par­ti­jų. „Ta­čiau vi­si ko­ mi­si­jos na­riai pa­si­ža­da siek­ti, kad rin­ki­mai bū­tų skaid­rūs, de­mok­ra­ tiš­ki, tei­sin­gi. Taip lyg ir at­si­ri­bo­ ja­ma nuo po­li­ti­ka­vi­mo. Net par­ti­jų at­sto­vai neiš­si­šok­da­vo“, – pa­brė­ žė jis. Nie­kaip nu­baus­ti ne­ga­li

Z.Vai­gaus­ką ypač su­do­mi­no L.Ule­ vi­čiaus at­sto­vau­ja­mos in­ter­ne­ to sve­tai­nės siū­ly­ta „in­dul­gen­ci­jų“ pa­slau­ga. „Ga­li­ma im­ti ir per­žiū­rė­ ti vi­są to­je sve­tai­nė­je su­dė­tų po­li­ti­ kų bei jų „nuo­dė­mių“ są­ra­šą, iša­na­ li­zuo­ti jį ir pa­teik­ti įta­ri­mus, kad štai ku­rios nors par­ti­jos, ku­rio nors po­ li­ti­ko nė­ra. Ta­da at­si­ve­ria ga­li­my­bė kel­ti vi­so­kius klau­si­mus – ko­dėl jų

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ten nė­ra?“ – kal­bė­jo VRK pir­mi­nin­ kas. Vis dėl­to Z.Vai­gaus­kas tvir­ti­no ga­lįs tik re­ko­men­duo­ti L.Ule­vi­čiui bent Sei­mo rin­ki­mų lai­ko­tar­piu su­stab­dy­ti sa­vo da­ly­va­vi­mą šia­me in­ter­ne­to pro­jek­te. „Ne­tu­riu ga­li­ my­bės nei jį baus­ti, nei im­tis ko­kių nors ki­tų ra­di­ka­lių veiks­mų“, – sa­ kė ko­mi­si­jos va­do­vas. Be­je, at­si­tik­ti­nu­mas ar ne, bet L.Ule­vi­čiaus in­ter­ne­to sve­tai­nė­je nė­ra nė žo­džio apie jį į VRK de­le­ ga­vu­sį mi­nist­rą R.Ši­ma­šių...

INFORMACIJA APIE VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ PLOTŲ SCHEMŲ TIKSLINIMĄ Informuojame, kad aplinkos ministras 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-646 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“ priėmė sprendimą pradėti Kretingos, Šilutės rajonų savivaldybių ir Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūrą. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos organizatorė – Aplinkos ministerija (A.Jakšto g. 9, Vilnius), o rengėja – Valstybinė miškų tarnyba (Pramonės pr. 11A, Kaunas). Sprendime Valstybinei miškų tarnybai pavesta išnagrinėti gautus pasiūlymus iki 2012 m. spalio 1 d. dėl Kretingos, Šilutės rajonų savivaldybių ir Neringos savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo ir iki 2012 m. lapkričio 29 d. patikslintas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas pateikti derinti atsakingoms institucijoms. Su sprendimu galima susipažinti Aplinkos ministerijos interneto puslapyje www. am.lt arba Valstybinės miškų tarnybos puslapyje http://www.amvmt.lt. Užs. 998949


6

pirmadienis, rugpjūčio 6, 2012

nuomonės

Tūks­tan­tis pa­ra­šų: rei­kia ar ne?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš­si­gi­mė­lių po­rtre­tai: „Fa­ce­book“ Saulius Pocius

Ž

a­lio­je jau­nuo­me­nė­je nu­ ban­ga­vu­si ži­nia apie so­ cia­l i­n ia­me tink­le pa­si­ ro­d žiu­s ias iš­s i­g i­mė­l iš­ kas nuo­trau­kas vie­niems su­kė­lė pa­si­gė­rė­ji­mą, ki­tiems – įsiū­t į. Čia at­si­t i­ko pa­na­š iai, kaip R.Ci­ci­no kon­cer­te: vie­niems jis la­bai pa­tin­ ka („Gra­ž iai dai­na­vo!“), ki­t i jo ne­ ken­čia („Neg­ra­ž iai dai­na­vo!“), ta­ čiau abe­jin­g ų lyg ir nė­ra. Kas gi čia taip su­d ir­g i­no „Fa­ce­ boo­ko“ tė­vo­n i­j os gy­ven­to­j us? Ogi kaž­ko­k ia paaug­lė, žiau­r iai nu­ž u­d žiu­si šu­ne­l į ir eg­ze­ku­ci­jos nuo­t rau­kas įdė­ju­si in­for­ma­ci­jos troš­k u­l io nu­ka­muo­t iems dėb­te­ lė­ji­mams. Tūks­t an­č iai jau­nuo­ lių per­ž iū­r i­nė­jo tas fo­tog­ra­fi­jas ir reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę. Dau­gu­ma

„Fa­ce­boo­ko“ su­kū­ri­ mas pri­lygs­ta ato­mi­ nės bom­bos su­kū­ri­ mui praė­ju­sio šimt­ me­čio vi­du­ry­je. Tik da­bar ta bom­ba tik­si ne fi­zi­nė­je erd­vė­je, o žmo­nių sme­ge­ny­se. bu­vo už tai, kad tai blo­g is. Ačiū Die­vui, kad dar ne gė­ris. Ta­čiau nie­kas šian­d ien ne­ž i­no, kaip to pa­ties „Fa­ce­boo­ko“ gy­v ū­ nai tą pa­t į reiš­ki­nį ver­tin­tų po ke­ le­r ių me­t ų. Dau­g y­bė pa­v yz­d žių by­lo­ja, kad so­cia­l i­niai tink­lai, tu­ rė­ję suar­t in­t i žmo­nes, ta­po so­ cia­l i­nių iš­si­g i­mė­l ių vei­syk­la. Išk­ ry­pė­l iai čia ieš­ko nau­jų suei­t ies par­t ne­r ių ir šiaip „bam­bu­k i­nės“ psi­chi­kos ap­raiš­k ų. Taip ir šiuo at­ve­ju. Sa­dis­ti­nių po­ jū­čių tu­r in­t i juo­dap­lau­kė gal­būt net pa­t i ne­ž i­no, ko­dėl į tą in­ter­ ne­to kloa­ką su­k i­šo tas nuo­t rau­ kas, ta­čiau toks veiks­mas iš es­ mės yra iš­k ry­pu­sių bend­ra­m in­ čių paieš­ka. Sa­diz­mas yra ly­ti­nis iš­kry­pi­mas. Ki­taip ta­r iant, šu­n į nu­dai­go­ju­si paaug­lė yra sek­sua­l i­nė iš­k ry­pė­ lė, ku­r i taip ieš­ko ki­tų to­k ių pat li­ go­nių, jau­čian­čių pa­si­ten­ki­ni­mą, kai kan­k i­na ir žu­do.

So­cia­li­niai tink­lai atei­ty­je pro­jek­ tuo­ja ne ką ki­ta, o kur kas la­biau akis rai­ž y­s ian­č ius vaiz­d i­n ius, ku­r ie vi­z ua­l i­n io ba­do ka­muo­ja­ miems in­ter­ne­to ga­nyk­lų gal­v i­ jams bus de­monst­r uo­ja­m i atei­ ty­je. Kas ga­lė­tų pa­neig­t i, kad jau po pen­ke­rių me­tų to šu­ne­lio vie­ to­je neat­si­durs kū­d i­k is, su ve­ž i­ mė­l iu nu­g velb­tas kur nors prie pre­ky­bos cent­ro? Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek ta­da ras­ tų­si žiū­ro­v ų, be­si­pik­t i­nan­čių ar ty­l iai be­si­gė­r in­čių ke­l ių mė­ne­ sių vai­ko eg­ze­k u­ci­jos vaiz­dais? Jei da­bar ne­va­ly­vos paaug­lės pa­vie­šin­tas šuns žu­dy­mo fo­tog­ ra­fi­jas „lái­k i­na“ tūks­tan­čiai tau­ tie­čių, tai kū­di­k io žu­dy­mo vaiz­ dai gal­būt pri­trauk­tų vi­są mi­li­jo­ ną ad­re­na­l i­no iš­t roš­k u­sių akių. Juk svar­bus skai­č ius, po­pu­l ia­ ru­mas ir sie­k is bū­t i pir­mam, o ne kaž­koks hu­ma­n iz­mas, dėl ku­r io sty­g iaus vis dar de­juo­ja mo­der­nu­mo reikš­mės ne­su­vo­ kian­tys ret­rog­ra­dai. Ko ver­ta se­ na spin­te­lė, jei ša­lia sto­vi ink­rus­ tuo­ta bi­dė? At­si­ti­ko taip, kad no­ras bū­ti šiuo­ lai­k iš­kam iš­t ies pa­leng­va nai­k i­ na tas įpras­tas ver­t y­bes, ku­r ios nuo­lat do­m i­na­vo vi­suo­me­nė­se. Žiau­ru­mas ar iš­kry­pi­mas neat­ro­ do toks jau ir bai­sus, ir ne­priim­ti­ nas, nes „Fa­ce­boo­ko“ pro­jek­ci­jo­ se jis įgi­jo elekt­ro­n i­nę-vi­z ua­l i­nę for­mą, ku­r i į sme­ge­n is įsi­rė­ž ia bū­tent kaip for­ma, ne­tu­r in­t i rea­ laus tu­ri­nio. Net krau­jas ten at­ro­ do ne krau­jas, o tik rau­do­na spal­ va. Kuo ta­da pik­tin­tis ir ko ta­da bi­ jo­ti, jei tai spal­va, ku­ri ir tik­ro­vė­je reiš­k ia bū­dą, o ne daik­tą? Vi­s a ši­t a iš­s i­g ims­t an­t i elekt­ro­ ni­nė šmėk­la dar kar­t ą pri­me­ na, kad žmo­gaus pro­tas su­k u­r ia ne tik nau­d in­g us iš­ra­d i­mus, bet ir vis­ką nio­ko­jan­čią ga­l ią. „Fa­ce­ boo­ko“ ir ki­t ų so­ciu­mo ak­l i­gat­ vių su­k ū­r i­mas pri­lygs­ta ato­m i­ nės bom­bos su­kū­ri­mui praė­ju­sio šimt­me­čio vi­du­ry­je. Tik da­bar ta bom­ba tik­si ne fi­z i­nė­je erd­vė­je, o žmo­n ių, pri­si­jun­g u­sių prie tink­ lų, sme­ge­ny­se. De­g i­nan­t is in­for­ ma­ci­jos po­rei­kis, no­ras do­mi­nuo­ ti ku­r ia nau­jas elg­se­nos for­mas, su­ke­lian­čias mo­der­nų pa­si­ten­ki­ ni­mą, ku­ris baig­sis vis tiek tuo, ką jau se­niai už­fi k­sa­vo F.Kaf­ka sa­vo „Pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je“. Sis­te­ ma tu­r i žūt­būt veik­t i, net jei ji yra kan­k i­ni­mo ir žu­dy­mo ma­ši­na. Ir jei­g u au­k ų dau­g iau nė­ra, au­ka tam­pi tu pa­ts, nes to bū­t i­nai rei­ kia sis­te­mai.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

u­vil­ni­jus va­sa­ros džiaugs­mams, Lie­tu­vą už­grius Sei­mo rin­ki­mų ma­ra­to­nas. Šie­met lau­kia­ma re­ kor­di­nio skai­čiaus jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai ne­ prik­lau­san­čių kan­di­da­tų. Ta­čiau, kad jie ga­lė­tų da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se, pri­va­lės su­rink­ti po tūks­

N

tan­tį pa­ra­šų rin­ki­mų apy­gar­do­je, ku­rio­je yra nu­spren­dę kan­di­da­tuo­ti. Pa­ra­šų rin­ki­mo la­pai pre­ten­den­tams į kan­ di­da­tus bus iš­duo­ti rugp­jū­čio 10 d., o su­rink­tus pa­ra­šus rei­kės pri­sta­ty­ti iki rug­sė­jo 4 d. Ar šis rei­ka­la­vi­mas nė­ra per­ne­lyg griež­tas?

Prieš

Ad­vo­ka­tė, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rė Zi­ta Šli­čy­tė: – Ma­nau, kad tūks­tan­tis pa­lai­ky­mo bal­sų yra la­bai nor­ ma­lus skai­čius. Ne­lo­giš­ka ei­ti į Sei­mą, jei­gu ta­vęs vi­siš­kai nie­kas ne­pa­lai­ko. Klai­pė­do­je yra to­kių, ku­rie pi­lie­tiš­kai ak­ty­vūs, bet bu­vo pri­pa­žin­ti ne­veiks­niais, pa­skui vėl ta­ po veiks­nūs ir re­gist­ruo­ja­si į kan­di­da­tus. Ma­no nuo­mo­ ne, rin­ki­muo­se ir taip per daug kan­di­da­tų, kaip ir par­ti­jų to­kio­je ma­žo­je vals­ty­bė­je. Da­bar tiek daug žmo­nių jau­ čia­si ga­lin­tys bū­ti Sei­mo na­riais, ta­čiau iš tie­sų taip nė­ra. Kai ku­rie jų ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos. Jei­gu tūks­tan­tis žmo­ nių pa­gal­vos, ar tas pre­ten­den­tas tin­ka tap­ti Sei­mo na­ riu, vi­siems bus tik ge­riau.

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka: – Ma­nau, kad tūks­tan­tis pa­ra­šų yra per­ne­lyg daug, nes ras­ti tiek ak­ty­vių, su­pran­tan­čių rei­ka­lo es­mę žmo­nių, tik­rai ne­leng­va. Bet jei­gu ne­rei­kė­tų vi­sai rink­ti pa­ra­šų, ar pa­kak­tų tik šim­to pa­ra­šų, bū­tų ne­ge­rai. Ma­no įsi­ti­ ki­ni­mu, už­tek­tų pen­kių šim­tų ge­rų, tvir­tų, pre­ten­den­tu pa­si­ti­kin­čių as­me­nų pa­ra­šų. Svar­bu, kad tie, ku­rie pa­si­ ra­šo, bū­tų tvir­tai ir ar­gu­men­tuo­tai už kan­di­da­tą. Aiš­ku, kiek­vie­nas žmo­gus yra as­me­ny­bė, to­dėl la­bai sun­ku pa­ sa­ky­ti, ku­rio pa­ra­šas yra sva­rus, o ku­rio for­ma­lus. Bū­tų ne­blo­gai, kad Sei­me bū­tų dau­giau ne­prik­lau­so­mų na­rių, kad ir 30 pro­c. vi­sų na­rių.

karštas telefonas

397 728

čių aky­se. Pa­si­puoš­ti su­ge­ba­me, bet sau­go­ti gam­tos – ne. Juo­zas

ją iš­mok­ti? Aš ma­nau, kad vi­si mū­ sų ša­lies spor­ti­nin­kai pri­va­lo mo­kė­ ti Lie­tu­vos him­ną. Dai­va

telefonas@kl.lt

Ap­gau­di­nė­ja pen­si­nin­kus

Ne­ra­mu­mai ša­lia klu­bo

Ma­no ma­ma gy­ve­na ne­to­li nak­ti­nio klu­bo. Čia nuo­lat triukš­mau­ja­ma, jau­ni­mas rė­kau­ja, ve­lia­si į muš­ty­ nes ir ki­taip pa­žei­di­nė­ja vie­šą­ją tvar­ ką. Bai­su net pa­rei­ti na­mo, o po­li­ci­ja šia vie­ta vi­siš­kai ne­si­do­mi. Gal pa­ tys bi­jo? As­ta

Prieš ma­ne ap­si­pir­kęs pen­si­nin­ kas su­mo­kė­jo dvi­gu­bai dau­giau, nei tu­rė­jo, o grą­žos neat­ga­vo. Ka­si­nin­ kė tai­ko­mą nuo­lai­dą nu­skai­čia­vo tik jam nuė­jus nuo ka­sos. Pa­si­pik­ti­ nau to­kiu el­ge­siu ir pa­klau­siau, ko­ dėl taip el­gia­ma­si. Ji at­sa­kė, jog tai ne jos bė­dos, kad se­nu­kas taip greit nuė­jo. Ge­rai, kad bent su­ma ne­bu­ vo di­de­lė.

Pa­mir­šo­me Da­nę

Va­len­ti­na

Ei­da­mas į tur­gų pa­ju­tau šven­tiš­ką dva­sią – mies­tas iš­puoš­tas, gra­žus. Eu­fo­ri­ja din­go pa­ma­čius Da­nės upę. Van­duo už­terš­tas, ja­me mė­to­si skar­ di­nės, ki­to­kia ta­ra. Šis vaiz­das ba­do akis ir men­ki­na mies­to įvaiz­dį sve­

Iš­mo­ki­te him­ną

Gė­da žiū­rė­ti į kai ku­riuos Lie­tu­vos spor­ti­nin­kus, da­ly­vau­jan­čius olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se ir ne­mo­kan­čius tau­tiš­kos gies­mės. Ar jau taip sun­ku

Te­gy­vuo­ja tur­gus!

Nep­ri­ta­riu tai nuo­mo­nei, kad rei­ kia pa­nai­kin­ti Se­ną­jį tur­gų. Tur­ gus bu­vo, yra ir tu­rės bū­ti, nes ten jis vi­sa­da ir bu­vo. Tai kaip ir is­to­ri­ nis pa­vel­das, to­dėl šį ob­jek­tą rei­kia iš­sau­go­ti. Sup­ran­ta­ma, rei­kė­tų tik su­si­tvar­ky­ti su tais ci­ga­re­čių kont­ ra­ban­di­nin­kais. Juos tik­rai bū­ti­na iš­šluo­ti iš šios vie­tos. Žmo­nėms pa­to­gu atei­ti čia ap­si­pirk­ti. Ir dar ap­si­tvar­ky­ti ir ap­si­šluo­ti rei­kė­tų, nes ap­lin­ka tik­rai ga­lė­tų bū­ti gra­ žes­nė. Jo­nas Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

pirmADIENIS, rugpjūčio 6, 2012

pasaulis Pa­sie­kė ­ su­si­ta­ri­mą

Kal­ti ­ Va­ka­rai?

At­sa­ky­mas B.Oba­mai

Išė­ji­mo į jū­rą ne­tu­rin­tis Pie­ tų Su­da­nas su­si­ta­rė su Su­da­nu dėl naf­tos eks­por­ta­vi­mo Su­da­ no vamz­dy­nais. Už juo­do­jo auk­ so trans­por­ta­vi­mą Su­da­nui bus mo­ka­ma po 9,48 JAV do­le­rio už ba­re­lį. Šis su­si­ta­ri­mas ga­lios tre­ jus su pu­se me­tų. Ne­su­ta­ri­mai dėl naf­tos bu­vo pe­rau­gę į ka­ri­nį konf­lik­tą gin­čy­ti­no­se te­ri­to­ri­jo­se.

Ki­ni­ja pa­reiš­kė, kad Va­ka­rai truk­dė at­kur­ti tai­ką Si­ri­jo­je. Už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­ sto­vas Wan­gas Ke­jia­nas pa­ reiš­kė, kad Va­ka­rų ša­lys, sto­da­ mos už re­ži­mo pa­kei­ti­mą, truk­ dė po­li­ti­niam pro­ce­sui. Pa­sak jo, kri­zę Si­ri­jo­je rei­kia spręs­ ti po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis, at­ me­tant bet ko­kį ka­ri­nį ki­ši­mą­si.

Kaip spė­ja­ma, Ni­ge­ri­jos is­la­mis­ tų gru­puo­tės „Bo­ko Ha­ram“ ly­ de­ris Abu­ba­ka­ras She­kau in­ter­ ne­te pa­skelb­ta­me vaiz­do įra­še kri­ti­ka­vo JAV pre­zi­den­tą Ba­rac­ ką Oba­mą (nuotr.) dėl Va­šing­ to­no spren­di­mo pri­pa­žin­ti jį pa­ sau­li­niu te­ro­ris­tu. A.She­kau at­ rė­žė, kad B.Oba­ma pa­ts yra te­ ro­ris­tas, tik ki­ta­me pa­sau­ly­je.

Skur­das ir pra­ban­ga – du An­go­los vei­dai Būs­to su vie­nu mie­ga­muo­ju nuo­mos kai­ na mė­ne­siui – 32,25 tūkst. li­tų. Dra­bu­žiai – du kar­tus bran­ges­ni nei Lon­do­ne. Pi­ca ir mė­sai­niai – dau­giau nei 50 li­tų. Mask­va, Pa­ry­žius, o gal Niu­jor­kas? Ne. To­kios kai­ nos pa­si­tin­ka An­go­los sos­ti­nė­je Luan­do­je. Įs­pū­din­gas šuo­lis?

Kai­nos At­lan­to van­de­ny­no pa­kran­ tė­je įsi­kū­ru­sio­je Luan­do­je šo­ki­ruo­ ja net va­ka­rie­čius. Piet­va­ka­rių Af­ri­kos vals­ty­bė­ je An­go­lo­je ap­si­lan­kę bri­tų „Dai­ ly Mail“ žur­na­lis­tai pri­pa­ži­no, kad pra­gy­ven­ti šios ša­lies sos­ti­nė­je net so­li­džiai už­dir­ban­tiems jų tau­tie­ čiams bū­tų sun­ko­ka. O dar vi­sai ne­se­niai Luan­da bu­vo vi­sų pa­mirš­ta pi­lie­ti­nio ka­ro nua­ lin­tos bu­vu­sios Por­tu­ga­li­jos ko­lo­ ni­jos sos­ti­nė. Be­veik tris de­šimt­me­čius nuo pat ša­lies ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­ mo An­go­lo­je vy­ko nuo­žmus pi­lie­ ti­nis ka­ras. Tai – vie­nas kru­vi­niau­sių Šal­to­jo ka­ro lai­kų konf­lik­tų. Bū­tent pi­lie­ti­ nio ka­ro me­tais Luan­da ta­po dau­ ge­lio An­go­los gy­ven­to­jų prie­globs­ čiu, nes jo­je bu­vo sau­gu. Da­bar dau­ge­lis pa­bė­gė­lių gy­ve­na sos­ti­nę su­pan­čiuo­se lūš­ny­nuo­se, o mies­to cent­re ka­ra­liau­ja iš naf­ tos ir dei­man­tų vers­lo pra­lo­bę vie­ tos vers­li­nin­kai ir šiuo vers­lu už­sii­ man­tys už­sie­nie­čiai. Naf­tos An­go­lo­je – ap­stu. Da­bar pa­gal juo­do­jo auk­so iš­ga­vi­mo kie­ kį An­go­la nu­si­lei­džia tik Ni­ge­ri­jai – di­džiau­siai Af­ri­kos naf­tos eks­ por­tuo­to­jai. An­go­lo­je ka­sa­mi ir dei­man­tai. Šiuo me­tu ša­lis yra tre­ čia pa­gal iš­ka­sa­mų dei­man­tų skai­ čių vi­so­je Af­ri­ko­je. Sta­ty­bų vers­las Luan­do­je taip pat kles­ti. „Dai­ly Mail“ žur­na­lis­tai pa­sa­ko­jo su­skai­čia­vę virš An­go­los sos­ti­nės ky­bant apie 50 kra­nų, sta­ tan­čių pra­ban­gius dan­go­rai­žius.

Pak­ran­tė­je akį ve­ria pra­ban­gios jach­tos ir mo­to­ri­nės val­tys. Mil­ži­niš­kos kai­nos

Vis dėl­to di­džiau­sią nuo­sta­bą už­ sie­nie­čiams ke­lia kai­nos. Pa­vyz­ džiui, nak­tis pra­ban­gia­me vieš­bu­ ty­je „Epic Sa­na“ Luan­dos cent­re kai­nuo­ja apie 290 sva­rų ster­lin­gų (1,2 tūkst. li­tų). Bri­tų mu­zi­kos pro­diu­se­ris Mar­ kas Voy­sey, ap­si­lan­kęs Luan­do­je, „Dai­ly Mail“ pa­sa­ko­jo gir­dė­jęs, kad An­go­los sos­ti­nė­je – bran­gu, bet kai kas net jį nu­ste­bi­no. „Na, ži­no­jau, kad bus bran­gu, ta­ čiau ma­ne nu­ste­bi­no kai­nos vieš­ bu­ty­je, kai tu­rė­jau su­plo­ti 32 sva­rus ster­lin­gų (137 li­tus) už mė­sai­nius. Mies­to cent­re, kur fil­ma­vo­me vie­ ną vaiz­do kli­pą, įsi­kū­ru­sia­me tur­ gu­je no­rė­da­mas įsi­gy­ti pa­dirb­tus „Vans“ sport­ba­čius bū­čiau tu­rė­jęs su­plo­ti 58 sva­rus ster­lin­gų (249 li­ tus). Juo­kin­giau­sia, kad pre­kys­ta­lis bu­vo pa­sta­ty­tas vi­sa ša­lia mo­ters, ku­ri pjo­vė viš­čiu­kus“, – pa­sa­ko­ jo bri­tas. Ma­ža to, Luan­do­je ap­si­lan­kę žmo­nės pa­sa­ko­jo, kad iš­si­nuo­mo­ ti būs­tą su vie­nu mie­ga­muo­ju čia mė­ne­siui ga­li kai­nuo­ti net 7,5 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (32 tūkst. li­tų). Pi­ca bet ku­ria­me res­to­ra­ne kai­ nuo­ja ma­žiau­siai 16 sva­rų ster­ lin­gų (68 li­tus), o me­ti­nis abo­ ne­men­tas į spor­to klu­bą – net 5 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (21 tūkst. li­ tų). Tie­sa, bent jau gink­lai An­go­ lo­je pi­gūs. An­tai au­to­ma­tas AK47 kai­nuo­ja apie 19 sva­rų ster­lin­gų (817 li­tų).

Ko­dėl kai­nos to­kios mil­ži­niš­ kos? 23 me­tų Ana Cris­tia­na Pin­to, emig­ra­vu­si iš ša­lies pi­lie­ti­nio ka­ ro me­tais ir bai­gu­si stu­di­jas už­sie­ ny­je, at­sa­kė, kad prie­žas­tis – pa­ pras­ta. „Dau­ge­lį me­tų čia ne­bu­vo nie­ ko. Nei pre­ky­bos cent­rų, nei par­ duo­tu­vių, nei ki­no. Stai­ga, kai ka­ ras pa­ga­liau bai­gė­si ir ėmė te­kė­ti naf­ta, mes vis­ką ga­vo­me. Tuos da­ ly­kus, apie ku­riuos se­niau skai­ty­ da­vo­me ar­ba juos ma­ty­da­vo­me tik už­sie­ny­je. Jei žmo­gus už­dir­ba pa­ kan­ka­mai, jis vis­ko no­ri. Daž­niau­ siai nie­kas An­go­lo­je į kai­nas per­ ne­lyg ne­žiū­ri“, – pa­sa­ko­jo jau­na mo­te­ris.

Jei žmo­gus už­dir­ba pa­kan­ka­mai, jis vis­ ko no­ri. Daž­niau­siai nie­kas An­go­lo­je į kai­ nas per­ne­lyg ne­žiū­ri. „Dai­ly Mail“ žur­na­lis­tai įsi­ti­ki­ no, kad tur­tin­gi vie­ti­niai čia ne­ skai­čiuo­ja pi­ni­gų. Žur­na­lis­tams užė­jus į dra­bu­žių par­duo­tu­vę, jiems prieš akis vie­ nas iš pa­žiū­ros ge­rai už­dir­ban­ tis vie­ti­nis įsi­gi­jo „Pe­pe“ džin­sus, ku­rių kai­na – 192 sva­rai ster­lin­gų (825 li­tai), nors net Lon­do­ne, vie­ na­me bran­giau­sių Eu­ro­pos mies­tų, to­kio pa­ties mo­de­lio dra­bu­žis kai­ nuo­ja per­pus pi­giau. Pa­kal­bin­tas vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad dir­ba in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų vers­le. „Juk tai pa­sku­ti­nis ma­ dos šauks­mas“, – pa­klaus­tas, ko­dėl įsi­gi­jo to­kius džin­sus, at­sa­kė jis. Pra­ban­ga – tik fa­sa­das

Dau­ge­lis va­di­na­mo­jo da­bar­ti­nio An­go­los eli­to at­sto­vų bai­gė moks­ lus Li­sa­bo­no­je, Lon­do­ne ar Keip­ tau­ne. Da­bar jiems tė­vy­nė­je su­ si­klos­tė la­bai ge­ros są­ly­gos siek­ti kar­je­ros.

Ta­čiau iš vi­sų 18 mln. An­go­los gy­ven­to­jų to­li gra­žu ne vi­si mė­gau­ ja­si pra­ban­ga ir ge­ru gy­ve­ni­mu. Ko­rup­ci­ja, mil­ži­niš­ka so­cia­li­nė at­skir­tis, de­mok­ra­ti­jos sty­gius – tai tik ma­ža da­lis šios Af­ri­kos ša­ lies bė­dų. An­tai tarp­tau­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ ja „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ An­go­lai pa­gal ko­rup­ci­jos in­dek­ są sky­rė 168-ą vie­tą iš 178 pa­sau­ lio vals­ty­bių. O 37 me­tus ša­lį val­dan­tis da­bar­ ti­nis ša­lies va­do­vas José Eduar­ do dos San­to­sas ne­se­niai ini­ci­ja­vo Kons­ti­tu­ci­jos re­for­mas, ku­rios su­ teiks jam ga­li­my­bę dar ma­žiau­siai de­šimt­me­tį va­do­vau­ti vals­ty­bei. Nie­ko An­go­lo­je ne­ste­bi­na tai, kad pre­zi­den­to duk­tė Isa­bel – vie­ na di­džiau­sios sėk­mės su­lau­ku­sių ša­lies vers­li­nin­kų. Jos tur­tas, su­si­ krau­tas iš in­ves­ti­ci­jų į naf­tos ir dei­ man­tų vers­lą, ver­ti­na­mas 109 mln. sva­rų ster­lin­gų (468 mln. li­tų). „Rin­ki­mai An­go­los ly­de­riams su­tei­kia pro­gą di­džiuo­tis ša­lies eko­no­mi­ne pa­dė­ti­mi. Taip, dau­ ge­lis aukš­čiau­sių An­go­los pa­rei­ gū­nų, vers­li­nin­kų ir ki­tų eli­to na­ rių iš tie­sų gy­ve­na la­bai ge­rai. Jie už­dir­ba mil­ži­niš­kus pi­ni­gus, mo­ka mil­ži­niš­kas su­mas už sa­vo na­mus, jach­tas ir au­to­mo­bi­lius, ta­čiau du treč­da­liai ša­lies gy­ven­to­jų glau­ džia­si lūš­ny­nuo­se ir gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos“, – pa­brė­žė Ra­fae­lis Mar­que­sas de Mo­rai­sas, Oks­for­ de moks­lus bai­gęs an­ti­ko­rup­ci­jos kam­pa­ni­jos ak­ty­vis­tas. Vy­ras pri­dū­rė: „Žmo­gus, dir­ ban­tis ap­sau­gi­niu, per die­ną tu­ri iš­leis­ti ko­ne 12 sva­rų ster­lin­gų (51 li­tą) ke­lio­nei į dar­bą, ta­čiau jo už­ mo­kes­tis per mė­ne­sį te­sie­kia apie 200–300 sva­rų ster­lin­gų (860– 1290 li­tų). Tai­gi, jis be­veik su­si­ mo­ka už tai, kad dir­ba.“ Sos­ti­nė­je Luan­do­je lūš­ny­nuo­se gy­ve­na be­veik du treč­da­liai iš vi­ sų 5 mln. šio did­mies­čio gy­ven­to­jų. Na­me­liai čia me­di­niai, o mais­tas ga­mi­na­mas bend­rai lau­ko vir­tu­ vė­se.

„„Kont­ras­tai: An­go­los sos­ti­nė­je Luan­do­je akį ve­ria įspū­din­gi dan­go­rai­žiai, ta­čiau net du treč­da­liai šio mies­to gy­ven­to­jų glau­džia­si lūš­ny­nuo­se. 

Is­to­ri­niai fak­tai apie An­go­lą

An­go­la – bu­vu­si Por­tu­ga­li­jos ko­ lo­ni­ja. Nuo 1961 m. ša­ly­je vy­ko ne­ prik­lau­so­my­bės ka­ras. 1975 m. An­ go­la ga­lu­ti­nai iš­ko­vo­jo ne­prik­lau­so­ my­bę. 1975–2002 m. ša­ly­je vy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras. Tai – vie­nas di­džiau­sių ir kru­ vi­niau­sių Šal­to­jo ka­ro konf­lik­tų. Per jį žu­vo dau­giau kaip 500 000 žmo­ nių. Mi­li­jo­nai An­go­los pa­bė­gė­lių bu­ vo pri­vers­ti iš­vyk­ti iš ša­lies ar­ba per­ si­kraus­ty­ti į ki­tus re­gio­nus. An­go­los iš­si­va­da­vi­mo liau­dies ju­ dė­ji­mo (MPLA) ša­li­nin­kai dau­giau­ sia yra kim­bun­dų kal­ba kal­ban­tys žmo­nės ir dau­gia­ra­sė Luan­dos in­ te­l i­gen­t i­ja. Pi­l ie­t i­nio ka­ro me­tais MPLA rė­mė So­vie­tų Są­jun­ga, Ku­ba ir Mo­zam­bi­kas. Na­cio­na­li­nis An­go­ los iš­lais­vi­ni­mo fron­tas (FNLA), ku­ rio šak­nys yra ba­kon­gų et­ni­nė gru­ pė ša­lies šiau­rė­je, bu­vo re­mia­mas JAV, Ki­ni­jos ir Mo­bu­to vy­riau­sy­bės Zai­re. JAV, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka ir ke­le­ tas ki­tų Af­ri­kos vals­ty­bių rė­mė ir Na­ cio­na­li­nę są­jun­gą vi­siš­kai An­go­los ne­prik­lau­so­my­bei pa­siek­ti, ku­rios et­ni­nis ir re­gio­ni­nis pa­grin­das yra ovim­bun­dų tau­ta, gy­ve­nan­ti An­go­ los cent­ri­nė­je da­ly­je.

Gat­vė­se mė­to­si šiukš­lės, nė­ra ge­ria­mo­jo van­dens, žmo­nės mau­ do­si ir prau­sia­si pur­vi­no­je la­gū­no­ je, ku­rio­je jie dar ir at­lie­ka gam­ti­ nius rei­ka­lus. Šie žmo­nės per die­ną pri­vers­ti iš­gy­ven­ti vos už 1,28 sva­ ro ster­lin­gų (5,5 li­tus). „Dai­ly Mail“ inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.


8

pirmadienis, rugpjūčio 6, 2012

sportas Pralaimėta Gargžduose

Mirė E.Paulauskas

Sėkminga pradžia

Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai, Gargžduose 0:1 pralaimėję Gargždų „Bangai“, patyrė 16-ą nesėkmę Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Šeimininkų puolėjas Aurelijus Staponka įvartį įmušė susitikimo pradžioje – 11-ąją min. Po 22 rungtynių „Atlantas“ su 10 taškų užima 10-ąją vietą.

Eidamas 81 metus mirė Emanuelis Paulauskas, vyriausias garsiojo krepšininko Modesto Paulausko brolis. E.Paulauskas buvo vienas iš pajėgiausių Lietuvos disko metikų, ne kartą tapo Respublikos čempionato prizininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. 1962 metais laimėjo „Spartako“ draugijos pirmenybes.

Pergale naują Škotijos futbolo čempionatą pradėjo Edinburgo „Hearts“ klubas, pirmame ture namuose 2:0 (1:0) įveikęs „St. Johnstone“ vienuolikę. Marius Žaliūkas žaidė visą mačą, o Arvydas Novikovas rungtyniavo nuo 72-os min. Įvarčius pelnė Johnas Suttonas (30 min. iš 11 m baudinio) ir Davidas Templetonas (82 min.).

L.Grinčikaitė žaidynėse pasidalijo 17–18-ąją vietas Dvejopai galima vertinti 100 m bėgikės L.Grinčikaitės rezultatus Londono vasaros žaidynėse. Nors 17-ąją vietą užėmusi klaipėdietė neįgyvendino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iškelto uždavinio – nepateko į 16-uką, tačiau savo pasirodymu 25-erių sprinterė buvo patenkinta – pateko į pusfinalį pagerinusi ne tik savo, bet ir Lietuvos rekordą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

2008 metais Pekino olimpiadoje L.Grinčikaitė taip pat pateko į pusfinalį ir užėmė galutinę keturioliktą vietą. Lietuvos greitakojė nesuklupo Londono žaidynių pirmajame etape, įveikusi distanciją šalies rekordiniu greičiu – per 11,19 sek., ji savo grupėje užėmė ketvirtą vietą. Aukštas rezultatas suteikė L.Grinčikaitei teisę rungtyniauti pusfinalio varžybose. „Esu laiminga. Padariau tai, ko troškau pati, treneris ir visi spor-

to mėgėjai. Patekti į finalą – padaryti dar vieną stebuklą – nesitikiu, – kalbėdama su „Klaipėda“ didelių vilčių prieš pusfinalį nepuoselėjo rekordininkė. – Labai jau pajėgios bėgikės dalyvauja olimpiadoje.“ Tačiau sportininkė sakė kovoje dėl patekimo į finalą sieksianti pasirodyti kuo geriau, pakartoti, o gal net pagerinti praėjusių žaidynių rezultatą. Trečioje pusfinalio grupėje rungtyniavusi L.Grinčikaitė nuotolį įveikė per 11,30 sek., užėmė septintą vietą savo grupėje. Tiesiogiai į finalą pateko dvi pirmas vietas užėmusios sportininkės.

„„Įvertinimas: L.Grinčikaitė (viduryje) savo pasirodymu nenuvylė sporto mėgėjų.

L.Grinčikaitė bendroje įskaitoje su ukrainiete Olesia Povh pasidalijo 17-ą-18-ą vietas. „Pati dar nemačiau bėgimo, bet aišku, tai yra pusfinalis ir čia bėga pačios stipriausios. Šiandien gal ir trūko jėgų, po pagerinto rekordo. Bet aš džiaugiuosi – pusfinalis

yra aukštas pasiekimas, o iki finalo yra kur tobulėti“, – po finišo sakė L.Grinčikaitė. Jei mūsų lengvaatletei būtų pavykę pakartoti išvakarėse pasiektą šalies rekordą, – ji būtų užėmusi 13-ą vietą. Kiek vėliau vykusiame 100 m distancijos finale olimpinės

 Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.

čempionės titulą apgynė Jamaikos sprinterė Ahelly-Ann Fraser-Pryce (10,75 sek.), sidabras atiteko pasaulio čempionei amerikietei Carmelitai Jeter (10,78 sek.), o bronzos medalį po aštuonerių metų vėl iškovojo kita Jamaikos atletė Veronica Campbell-Brown (10,81 sek.).

Lietuvė liko be medalio

Pasipriešinta JAV ekipai

Vasaros žaidynių lengvosios atletikos varžybose galutinę penktąją vietą užėmė 32-jų septynkovininkė Austra Skujytė.

Olimpinėse žaidynėse Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sukūrė tikrą dramą žaisdama su Jungtinių Amerikos valstijų krepšininkais. Itin įtemptą dvikovą JAV rinktinė laimėjo vos 99:94

Lietuvos sportininkė iš skelbtos ketvirtosios pozicijos smuktelėjo žemyn po to, kai buvo patenkinta vokietės Lilli Schwarzkopf diskvalifikacija baigiamojoje rungtyje - 800 m bėgime. Bendroje įskaitoje A.Skujytė surinko 6599 taškus ir pagerino asmeninį rekordą daugiau nei 100 taškų. Ji tik 29 taškais atsiliko nuo bronzą iškovojusios pasaulio čempionės rusės Tatjanos Černovos, o iki Remigijos Nazarovienės Lietuvos rekordo A.Skujytei pritrūko vos penkių taškų. Aukso medalis atiteko greičiausiai 800 m nubėgusiai planetos vicečempionei britei Jessicai Ennis (6955 tšk.), o sidabras įteiktas vokietei L.Schwarzkopf (6649 tšk.). Iš 38 varžybas pradėjusių septynkovininkių jas baigė 32 sportininkės. A.Skujytei tai ketvirtosios olimpinės žaidynės. 2000 metais Sidnėjuje ji buvo dvylikta (6034 tšk.), 2004 metais Atėnuose iškovojo si-

„„Apmaudas: sėkmingai rungtyniavusi A.Skujytė po paskutiniosios

rungties braukė apmaudo ašaras.

dabro medalį (6435 taškai), o 2008 metais Pekine varžybų nebaigė. Lietuvos lengvaatletė A.Skujytė lemiamoje septynkovės rungtyje – 800 metrų bėgime pralaimėjo kovą dėl medalio. 800 m paskutiniame bėgime lietuvė liko paskutinė. Ji distanciją įveikė per 2 min. 20,59 sek. (816 taškų). A.Skujytė šiose olimpinėse žaidynėse pasiekė įspūdingų rezultatų. Lietuvė 100 m barjerinio bė-

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

gimo distanciją įveikė per 14 sek. ir pakartojo geriausią savo sezono rezultatą. Šuolio į aukštį rungtyje ji peršoko 192 cm ir pagerino savo asmeninį rekordą. Rutulio stūmimo rungtyje lietuvė pagerino šios septynkovės rungties pasaulio rekordą, numetusi įrankį 17,31 m. Ieties metimo rungtyje A.Skujytė įrankį nuskraidino 51,13 m ir pasiekė geriausią savo sezono rezultatą. „Klaipėdos“ inf.

(33:25; 22:26; 23:21; 21:22). Lietuviams 25 taškus pelnė L.Kleiza. Paskutines grupės rungtynes mūsų krepšininkai žais su Tuniso komanda. „Klaipėdos“ inf.


9

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 6 , 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Šven­tės guo­dė ne vi­sus jū­ri­nin­kus Kai vie­ni Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai Klai­pė­ do­je šven­tė mies­to ir Jū­ros šven­tę, ki­ ti gal­vo­jo, kaip iš­gy­ ven­ti be pi­ni­gų, ku­ rių ne­mo­ka lai­vo sa­ vi­nin­kas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Skur­das ir bliz­ge­sys

Pa­gar­bos jū­ri­nin­kams Klai­pė­dos mies­to šven­tė­je bū­ta – ap­do­va­no­ ji­mai, pa­ger­bi­mai. Bet da­liai jū­ri­ nin­kų šven­tė ne­bu­vo mie­la. Skur­ das ir bliz­ge­sys ša­lia. Lai­vo „Glo­bal 1“ įgu­la, bent šven­tės iš­va­ka­rė­se, ne­ga­vo at­ly­gi­ni­mų ir sto­vė­jo Is­pa­ ni­jos Ta­ra­go­nos uos­te. Klai­pė­do­je esan­čios bend­ro­vės „Bal­ti­jos grupė“ mo­tor­lai­vio „Glo­ bal 1“ jū­ri­nin­kai ne­lei­do iš­krau­ti maž­daug dvie­jų mi­li­jo­nų eu­rų ver­ tės me­ta­lo kro­vi­nio, kol sa­vi­nin­kai neat­sis­kai­tė su še­šiais įgu­los na­ riais. Už ke­tu­ris mė­ne­sius rei­ka­ lau­ta 38 tūkst. eu­rų at­ly­gi­ni­mo. Is­pa­ni­jos uos­to va­do­vy­bė to­kius veiks­mus ver­ti­no kaip įgu­los strei­ ką. „Glo­bal 1“ ka­pi­to­nas Mi­chai­las Skvor­co­vas ti­ki­no, kad įgu­la ne­ strei­kuo­ja, o tik nu­trau­kė kro­vos dar­bus. Įgu­lą pa­lai­kė ir Is­pa­ni­jos do­ki­nin­kai. Kad lai­vas ne­truk­dy­tų ki­tų kro­vai, jis bu­vo per­švar­tuo­tas nuo­ša­les­nė­je uos­to vie­to­je. Dėl Ta­ra­go­no­je nu­trauk­tų iš­kro­vi­ mo dar­bų „Bal­ti­jos gru­pė“ ka­pi­to­ nui M.Skvor­co­vui pa­reiš­kė 50 tūkst. eu­rų pre­ten­zi­ją. Taip pat „Bal­ti­jos gru­pė“ įgu­lai pra­ne­šė, kad jie yra at­leis­ti iš dar­bo ir, ne­pa­li­kę lai­vo, kal­ti­na­mi jo už­gro­bi­mu. Ne­pa­tei­si­na­mas el­ge­sys

Dar nie­ka­da ne­bu­vo už­fik­suo­tas toks Lie­tu­vos pre­ky­bos lai­vy­no kom­pa­ni­jos el­ge­sys su jū­ri­nin­kais. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža ti­ki­no, kad neat­sis­kai­čiu­si iki ga­lo su vie­ na įgu­la, „Bal­ti­jos gru­pė“ nu­ta­rė ją iš­mes­ti iš lai­vo ir pa­siun­tė ki­tą. Pa­keis­ti strei­kuo­jan­čios įgu­los bu­vo nu­siųs­ta ka­pi­to­no Vla­di­mi­ro Mas­lo­vo įgu­la, prieš tai il­gai ne­ tu­rė­ju­si dar­bo. Nu­vy­kęs į Is­pa­ni­ją V.Mas­lo­vas at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je. Jo keis­ti iš­vy­ko nau­jas ka­pi­to­nas Ni­ ko­la­jus Ti­mo­šen­ka. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga ėmė­ si tar­pi­nin­kau­ti įgu­los ir lai­vo sa­vi­ nin­ko konf­lik­te. Ji krei­pė­si į „Bal­ ti­jos gru­pės“ ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių

„„Si­tua­ci­ja: ne­di­de­lis „Glo­bal 1“ lai­vas ta­po už­si­tę­su­sio konf­lik­to da­li­mi. 

Iva­ną Ma­zu­rą. Šis tvir­ti­nęs, kad su įgu­la iki ga­lo tu­rin­tis at­si­skai­ty­ti lai­vo frach­tuo­to­jas. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos ta­ ry­ba nu­spren­dė teik­ti fi­nan­si­nę pa­ gal­bą lai­vo „Glo­bal 1“ įgu­los na­ riams, su ku­riais neat­sis­kai­ty­ta. Iš Jū­ri­nin­kų są­jun­gos lė­šų bus ap­ mo­kė­ta ad­vo­ka­to pa­gal­ba kiek­vie­ nam jū­ri­nin­kui at­ski­rai krei­pian­tis į teis­mą. Pi­ni­gus per teis­mo pro­ce­ sus pla­nuo­ja­ma iš­si­rei­ka­lau­ti iš lai­ vo sa­vi­nin­ko. Ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl Klai­pė­dos bend­ro­vė keis­tai el­gia­si su jū­ri­nin­ kais. Užuot at­si­skai­čius už dar­bą, ašt­ri­na­ma si­tua­ci­ja, at­si­ran­da pa­ pil­do­mų iš­lai­dų, ku­rių ga­lė­tų ne­ bū­ti.

Pet­ras Be­kė­ža:

Neat­sis­kai­čiu­si iki ga­lo su vie­na įgu­la, „Bal­ti­jos gru­pė“ nu­ta­ rė ją iš­mes­ti iš lai­vo ir pa­siun­tė ki­tą.

Nesk­lan­du­mai Pie­tų Ko­rė­jo­je

S.Dau­kan­to ir K.Do­ne­lai­čio gat­vių kam­pe esan­tis „Bal­ti­jos gru­pės“ ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas yra vie­nas pres­ti­žiš­kiau­sių Klai­pė­do­je. Ta­čiau pa­čio­je bend­ro­vė­je rei­ka­lai, ma­tyt, pra­sti. Sklan­do kal­bos, kad bend­ ro­vei bus ke­lia­ma bank­ro­to by­la. „Bal­ti­jos gru­pė“ val­dė du lai­vus – jau mi­nė­tą „Glo­bal 1“ ir pla­nuo­tą pirk­ti „BG Figh­ter“. Pas­ta­ra­sis lai­ vas nuo bir­že­lio bu­vo įstri­gęs Pie­ tų Ko­rė­jos Yeo­su uos­te. Šios ša­lies teis­mo spren­di­mu kom­pa­ni­ja tu­ rė­jo su­mo­kė­ti apie 500 tūkst. JAV

do­le­rių už su­ga­din­tą kro­vi­nį. Pi­ ni­gai bu­vę su­mo­kė­ti. Ta­čiau įsi­ sko­li­nus lai­vo įgu­lai, ki­lo ne­pa­si­ ten­ki­ni­mas. Jį su­kė­lu­sį jū­ri­nin­ką klai­pė­die­tį ban­dy­ta iš­mes­ti iš lai­ vo. Šis pa­si­skun­dęs Pie­tų Ko­rė­jos jū­ri­nin­kų pro­fsą­jun­gai (ITF). „Kai tik jū­ri­nin­kai ban­do ieš­ko­ ti tei­sy­bės, jie yra gąs­di­na­mi, kad bus „nu­ra­šy­ti“ iš lai­vo, kal­ti­na­ mi sa­bo­ta­žu, gra­si­na­ma san­kci­jo­ mis“, – ra­šo­ma jū­ri­nin­kų at­si­lie­pi­

muo­se. Pri­min­ta, kad areš­tuo­ta­me lai­ve bai­gia­si de­ga­lų at­sar­gos, van­ duo, mais­tas. Pie­tų Ko­rė­jos ITF su­si­sie­kė su Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga. Aiš­kė­ jo, kad per 2012 me­tus lai­ve dir­bu­ siems jū­ri­nin­kams ne­su­mo­kė­ta per 60 tūkst. eu­rų. Esan­čios sko­los ir už lai­vo da­žy­mą, smul­kius re­mon­ tus. Bend­ros sko­los sie­kian­čios per 300 tūkst. JAV do­le­rių. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­ko P.Be­kė­žos tei­gi­mu, rei­ ka­lai Pie­tų Ko­rė­jo­je pa­ju­dė­jo. Lai­ vą „BG Figh­ter“ pla­na­vęs par­duo­ti „Bal­ti­jos gru­pei“ jo sa­vi­nin­kas san­ do­rį at­šau­kė. Jis su­mo­kė­jęs sko­las už lai­vą, at­si­skai­tęs su įgu­la. Lai­ vui at­šauk­tas areš­tas, o įgu­la grįž­ tan­ti na­mo. Kaip yra iš tie­sų, neaiš­ku. Su­si­ siek­ti su bend­ro­vės „Bal­ti­jos gru­ pė“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Iva­nu Ma­zu­ru neį­ma­no­ma – ži­niask­lai­ dai jo nė­ra. Anks­tes­ni kal­ti­ni­mai

„Bal­ti­jos gru­pės“ va­do­vas I.Ma­zu­ ras jau bu­vo pa­te­kęs į tei­sė­sau­gos aki­ra­tį. Klai­pė­dos pro­ku­ra­tū­ros at­ lie­ka­ma­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me jis bu­vo kal­ti­na­mas be lei­di­mo ver­ tę­sis ne­tei­sė­ta ūki­ne ir ko­mer­ci­ne veik­la, le­ga­li­za­vęs nu­si­kals­ta­mu bū­du įsi­gy­tą tur­tą, ap­gau­le įgi­jęs

„Km-hel­sing­borg.se“ nuo­tr.

di­de­lės ver­tės sve­ti­mą tur­tą ir iš­ ven­gęs tur­ti­nės prie­vo­lės bei klas­ to­jęs do­ku­men­tus. Apie tai 2010 me­tais ra­šė ži­niask­ lai­da. Kal­ti­ni­mai by­lo­je tuo­met bu­ vo pa­reikš­ti bend­ro­vei „Bal­ti­jos gru­pė“, jos ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­ riui I.Ma­zu­rui, tal­ma­nui Sta­siui Bič­kui ir ki­tos bend­ro­vės va­do­vui Alek­sand­rui Lit­vi­nen­kai. Iki­teis­m i­n io ty­r i­m o duo­m e­ ni­mis, nuo 2004 iki 2006 me­ tų I.Ma­zu­ras, ne­tu­rė­da­mas lei­di­ mo, iš Lie­tu­vos bei už­sie­nio fir­mų, nau­do­da­mas su­klas­to­tas są­skai­ tas fak­tū­ras, su­pir­ki­nė­jo juo­do­jo me­ta­lo lau­žą, šią veik­lą įfor­mi­nęs kaip le­ga­lią, su­pirk­tą me­ta­lą, ir­ gi ne­tu­rė­da­mas li­cen­ci­jos, par­da­ vi­nė­jo ir iš vals­ty­bės su­si­grą­ži­no 400 tūkst. li­tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio per­mo­ką. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nu­sta­tė, kad nuo 2004 me­tų vi­du­rio iki 2006-ųjų ba­lan­ džio už ver­ti­mą­si ne­le­ga­lia veik­ la, par­duo­dant me­ta­lo lau­žą, gau­ ta be­veik 2 mln. li­tų pel­no. Už­siim­ti šia veik­la bend­ro­vei ir jos di­rek­to­riui pa­dė­jo ki­ti du kal­ ti­na­mie­ji, klas­to­ję kro­vi­nių važ­ta­ raš­čius bei ki­tus do­ku­men­tus. By­ lo­je bu­vo už­fik­suo­ti 29 ne­tin­ka­mos vei­kos epi­zo­dai. By­la kol kas „var­to­si“ teis­inėse institucijose, spren­di­mo nė­ra.


10

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 6, 2012

rubrika JŪRA At­nau­jins „Sau­lę“

In­ten­sy­ves­nė lai­vy­ba

Pri­va­ti­zuos uos­tą

Per­nai į pir­mą iš­vy­ką iš Klai­pė­ dos į Ka­zachs­ta­ną skam­biai pa­ ly­dė­tas kon­tei­ne­ri­nis trau­ki­ nys „Sau­lė“ at­li­ko vos ke­lis rei­ sus. Dau­giau kaip pus­me­tį šis trau­ki­nys ne­kur­sa­vo. Šį mė­ne­sį vėl pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti jo rei­ sus. Ki­ni­jo­je at­si­ra­do kon­tei­ne­ri­ nių kro­vi­nių, ku­rie per Klai­pė­dos uos­tą ke­liau­tų į Ant­ver­pe­ną.

Dėl Ru­si­jos sto­ji­mo į Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją ti­ki­ma­ si pre­ky­bos pa­gy­vė­ji­mo tarp jos ir Va­ka­rų Eu­ro­pos. Ry­ti­nės Bal­ ti­jos kon­tei­ne­ri­nės lai­vy­bos li­ni­ jo­se jau pra­dė­ti lai­vy­bos gra­fi­kų kei­ti­mai. Pir­mo­ji tai pa­da­rė „Uni­ fee­der“, ku­ri pa­di­di­no lai­vy­bos in­ten­sy­vu­mą į Ru­si­jos ir Klai­pė­ dos uos­tus.

Es­ti­jos Vy­riau­sy­bė pla­nuo­ja iš da­lies pri­va­ti­zuo­ti jung­ti­nį Ta­ li­no uos­tą val­dan­čią bend­ro­ vę pa­si­lie­kant sau ak­ci­jų pa­ke­tą. Be Ta­li­no, bend­ro­vė val­do ir Mu­ gos, Pal­dis­kio, Pal­ja­sa­rės, Sa­re­ mos uos­tus. Ta­li­no uos­to ad­mi­ nist­ra­ci­ja yra vie­na tų, ku­ri Es­ti­ jos biu­dže­tui duo­da dau­giau­sia di­vi­den­dų.

„Tu­ka­no“ tra­ge­di­ją me­na ir

Ka­li­ning­ra­do sri­ties jū­ri­nin­kai dau­giau nei lie­tu­viai tu­ri šiur­pių ta­ry­bi­nio lai­ko­ tar­pio žve­jy­bos tra­ge­di­jų. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

pa­gerb­da­vo si­re­nų gausmais”, – pri­si­mi­nė jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo pir­ mi­nin­kas Juo­zas Lie­puo­nius.

Prap­lau­kiant kauk­da­vo si­re­nos

Lan­ky­da­mie­si Ka­li­ning­ra­de su šio mies­to jū­rų ka­pi­to­nais bend­rau­ jan­tys Lie­tu­vos jū­rų ka­pi­to­nų klu­ bo na­riai pa­ger­bė ir šiur­pios tra­ge­ di­jos au­kas. Su­si­ti­ki­mas su Ka­li­ning­ra­do sri­ ties jū­rų ka­pi­to­nais įvy­ko Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo Ka­li­ning­ra­de, jū­rų ka­pi­to­no Vac­la­vo Stan­ke­vi­ čiaus ini­cia­ty­va ir kvie­ti­mu. Ka­li­ning­ra­do mies­to ka­pi­nė­se yra pa­sta­ty­tas pa­mink­las 1967 me­tų va­sa­rio 28-ąją Ska­ge­ra­ko są­siau­ry­ je per 10 ba­lų štor­mą žu­vu­sio žve­ jy­bi­nio tra­le­rio „Tukanas“ 57 na­rių įgu­lai. Pa­mink­las tu­ri pa­na­šu­mų su Smil­ty­nė­je esan­čiu „Albatrosu“. Ka­li­ning­ra­die­čių pa­mink­le taip pat pa­vaiz­duo­ti paukš­čiai – tar­si am­ži­ nai sklan­dan­čios jū­ri­nin­kų sie­los. Iš 57 žu­vu­sių įgu­los na­rių 10 kū­nai taip ir ne­bu­vo ras­ti. „Kai nu­sken­do „Tukanas“ su vi­ sa įgu­la, aš dar mo­kiau­si vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Vė­liau, kai ta­pau jū­ri­ nin­ku, kas­kart plau­kiant per Ska­ ge­ra­ko są­siau­rį pir­ma­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas pri­min­da­vo apie tra­ge­ di­ją. Jos au­kas vi­si ta­ry­bi­niai lai­vai – tiek žve­jy­bi­niai, tiek pre­ky­bi­niai

Su­si­dū­rė su po­van­de­ni­niu lai­vu?

Ta­ry­bi­niais lai­kais „Tukano“ tra­ ge­di­ja bu­vo ap­gaub­ta pa­slap­ti­mi. Iš Ka­li­ning­ra­do lai­vas plau­kė žve­ jo­ti į At­lan­tą prie Lo­ty­nų Ame­ri­kos kran­tų. Prieš tai jis tu­rė­jo už­suk­ ti į Ku­bą ir Ha­va­nos uos­te pa­lik­ti

Juo­zas Lie­puo­nius:

Kas­kart, kai plauk­ da­vo­me per Ska­ge­ ra­ko są­siau­rį, pir­ ma­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas pri­min­da­ vo apie „Tukano“ tra­ ge­di­ją.

pa­slap­tin­gą kro­vi­nį. Koks tai bu­ vo kro­vi­nys, iki šiol neaiš­ku. Kla­ jo­jo ver­si­ja, kad pluk­dy­tas ato­mi­nis gink­las. Lai­vą ne­va ly­dė­jęs ta­ry­bi­ nis ato­mi­nis po­van­de­ni­nis lai­vas. Jis sten­gę­sis per aud­rą iš­plauk­ti iš Bal­ti­jos jū­ros, pri­si­den­gęs žve­jy­bi­

„„Su­si­ti­ki­mas: Klai­pė­dos ir Ka­li­ning­ra­do ka­pi­to­nai su­si­ti­ko Ka­li­ning­ra­de.

nio lai­vo triukš­mu, kad ne­su­sek­tų NA­TO ka­riš­kiai. Su juo ne­va ir su­ si­dū­ręs „Tukanas“. To­kia ver­si­ja daug kas ti­kė­jo. Ki­ taip sun­ku bu­vo paaiš­kin­ti, ko­dėl tik prieš pen­ke­rius me­tus (1962 m.) Vo­kie­ti­jos Štral­zun­do lai­vų sta­tyk­ lo­je pa­sta­ty­tas tra­le­ris „Tukanas“ nu­sken­do su­si­dū­ręs su štor­mu. Tie­sa, prieš pat lem­tin­gą­jį rei­są „Tukanas“ bu­vo re­mon­tuo­ja­mas ir gal­būt ne vi­sai sėk­min­gai. Kaip ten ir ­bū­tų, bet „Tukano“ ava­ri­jos ty­ri­me da­ly­va­vo ir ka­riš­

kiai, li­ku­sius gy­vus šios ava­ri­jos liu­di­nin­kus po ke­lis kar­tus ap­klau­ si­nė­jo ir ka­ri­niai ty­rė­jai. Vie­nas iš 22 gy­vų li­ku­sių lai­ vo įgu­los na­rių ti­ki­no, kad pa­si­ gir­do šai­žus gar­sas, lai­vas su­si­dū­ rė su ga­lin­ga jė­ga, ku­ri jį kra­tė apie 10 mi­nu­čių. Kai jis tai aiš­ki­no ka­ri­ niams ty­rė­jams, šie ne­va sa­kę, kad toks gar­sas jam tik pa­si­girdęs. Lat­vių pa­gal­bos ne­pra­šė

Vė­liau, kai at­si­vė­rė įslap­tin­ti šios ava­ri­jos ty­ri­mo ar­chy­vai, iš­ryš­kė­jo



Juo­zo Lie­puo­niaus nuo­tr.

tra­ge­di­jos vaiz­das. Įp­lau­kęs į Ska­ ge­ra­ką, tra­le­ris su­si­dū­rė su di­džiu­ lė­mis ban­go­mis, ku­rios ri­to­si nuo Šiau­rės jū­ros. Po šio su­si­dū­ri­mo į žu­vų ap­do­ ro­ji­mo ce­chą per lai­vu­ga­lį ir žu­vų įsiur­bi­mo šach­tas pra­dė­jo plūs­ ti van­duo. Lai­vo va­do­vy­bė nu­ro­dė ak­li­ nai už­da­ry­ti ce­chą, lei­do į jį verž­ tis van­de­niui, nes iš­pum­puo­ti jo bu­vo ne­beį­ma­no­ma. Ma­ny­ta, kad už­lie­jus vie­ną ce­chą lai­vo sta­bi­lu­ mui tai ne­tu­rės įta­kos. Įgu­la neį­

Su „nu­li­ne kran­ti­ne“ uoste – tie­ses Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Klai­pė­dos uos­te ne­pa­vyks­ta ap­si­ spręs­ti – rei­kė­tų ar ne prie šiau­ri­ nio mo­lo sta­ty­ti va­di­na­mą­ją nu­li­ nę kran­ti­nę.

Vo­k ie­t i­jos kom­pa­n i­jos „In­ros Lack­ner AG“ pri­sta­ty­to­je komp­ lek­si­nė­je il­ga­lai­kė­je (iki 2030 me­ tų) Klai­pė­dos uos­to plėt­ros pro­gra­ mos ga­lu­ti­nė­je ata­skai­to­je „nu­li­nė kran­ti­nė“ nu­ro­dy­ta kaip vie­na ge­ riau­siai at­si­pirk­sian­čių Klai­pė­dos uos­to atei­ties ob­jek­tų. Šią kran­ti­nę siū­lo­ma sta­ty­ti krau­ti naf­tos pro­duk­tams. To­kiu at­ve­ju jos at­si­pir­ki­mo nor­ma bū­tų 4–5 kar­ tus di­des­nė nei ki­tų uos­te sta­to­mų kran­ti­nių. Jos sta­ty­bos at­si­pir­ki­mas pri­lyg­tų da­lies jau pa­sta­ty­tų, o da­ lies – ne­baig­tų „Klai­pė­dos Smel­

tės“ kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo kran­ti­ nių 82–100 at­si­pir­ki­mui. Ta­čiau grei­čiau­siai at­si­per­kan­čią ir są­ly­gi­nai di­de­lę nau­dą ga­lin­čią ne­šti kran­ti­nę del­sia­ma sta­ty­ti. Dar prieš 5–6 me­tus bu­vo ana­ li­zuo­ja­ma ne­di­de­lės nu­li­nės kran­ ti­nės sta­ty­ba. Ji rei­ka­lin­ga „Klai­ pė­dos naf­tos“, sto­ko­jan­čios plo­tų, kur krau­ti naf­tos pro­duk­tus, to­les­ nei veik­lai. Na­vi­ga­ci­jos spe­cia­lis­tų at­sa­ky­ mas bu­vo vie­na­reikš­miš­kas – nu­ li­nė kran­ti­nė kels pa­vo­jų sau­giam lai­vų įplau­ki­mui į Klai­pė­dos uos­tą. Apie tai įvai­riuo­se pa­si­ta­ri­muo­se ne kar­tą yra kal­bė­jęs ir Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­nas Vik­to­ras Lu­ko­še­vi­čius. Jo ir ki­tų na­vi­ga­ci­jos spe­cia­lis­ tų tei­gi­niai bu­vo pa­tvir­tin­ti Da­ni­ jos jū­rų ins­ti­tu­te, kur su­mon­tuo­tas Klai­pė­dos uos­to mo­de­lis. At­li­kus ma­te­ma­ti­nius „nu­li­nės kran­ti­nės“

mo­de­lia­vi­mus ir ban­do­muo­sius du­jo­ve­žių įve­di­mus į Klai­pė­dos uos­tą, bu­vo gau­tas vie­na­reikš­mis at­sa­ky­mas. „Nu­li­nė kran­ti­nė“ kel­ tų pa­vo­jų di­de­lių lai­vų – tank­lai­vių ir du­jo­ve­žių plau­ki­mui į Klai­pė­dos uos­tą. Sta­ty­ti „nu­li­nę kran­ti­nę“ ša­lia pir­mo­sios kran­ti­nės no­rė­tų ne tik „Klai­pė­dos naf­ta“. To­kį no­rą yra pa­reiš­ku­si ir Klai­pė­dos jū­rų kro­ vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO). Ji ša­ lia šiau­ri­nio mo­lo val­do da­lį te­ri­to­ ri­jos. KLAS­CO sva­jo­ja apie skys­tų pro­duk­tų ter­mi­na­lą to­je vie­to­je. Kol kas at­sa­ky­mas vie­na­reikš­mis – prie šiau­ri­nio mo­lo įreng­ti nu­li­nę kran­ti­nę ne­ga­li­ma. Ar tai reiš­kia, kad tos kran­ti­nės ten nie­ka­da ne­bus? Anaip­tol. Uos­ te yra pa­kan­ka­mai spe­cia­lis­tų, ku­ rie ma­no, kad „nu­li­nės kran­ti­nės“ anks­čiau ar vė­liau rei­kės sta­ty­ti.

Jau pra­bil­ta apie tai, kad Klai­ pė­dos uos­te pa­sta­čius su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, atei­ty­ je ga­li tek­ti pla­tin­ti ir uos­to var­tus. Da­bar lai­vy­bos ka­na­lo plo­tis var­ tuo­se yra 150 met­rų. Pa­gal da­bar­ti­ nius Klai­pė­dos uos­to var­tų ir lai­vy­ bos ka­na­lo pe­ri­met­rus per me­tus, eks­per­tų ver­ti­ni­mu, ga­li­ma krau­ti 70–90 mln. to­nų kro­vi­nių. Jei ne du­jo­ve­žiai, uos­to var­tų bent per ar­ti­miau­sius de­šimt­me­ čius tik­riau­siai ne­rei­kė­tų pla­tin­ti. „In­ros Lack­ner AG“ nu­ro­do, kad atei­ty­je rei­kės nu­griau­ti ir iš nau­ jo to­liau nuo da­bar­ti­nės vie­tos per­ sta­ty­ti pie­ti­nį mo­lą. Iš da­lies rei­kės per­tvar­ky­ti ir šiau­ri­nį mo­lą. Lai­vy­ bos ka­na­lo plo­tis uos­to var­tuo­se tu­rės bū­ti apie 240 met­rų. Kas ži­no, gal po tų per­tvar­ky­ mų at­si­ras vie­tos ir sau­giai „nu­li­ nei kran­ti­nei“?

„„Vie­ta: lais­va KLAS­CO te­ri­to­ri­ja ne­to


11

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 6, 2012

JŪRA Fal­si­fi­kuo­ta įran­ga

Pa­vo­jus Bal­ti­jai

Ber­mu­dų tri­kam­pis

Pa­sau­li­nė­se rin­ko­se at­si­ra­do že­ mos ko­ky­bės pa­dirb­tų gel­bė­ ji­mo­si lie­me­nių, ava­ri­nių bu­jų, sig­na­li­nių ra­ke­tų, lai­vų gel­bė­ji­ mo­si val­čių nu­lei­di­mo me­cha­ niz­mų. Kai ku­riais at­ve­jais pa­ dirb­ta įran­ga par­da­vi­nė­ja­ma kaip iš nu­ra­šy­tų lai­vų, ki­tais at­ ve­jais – kaip nau­ja, bet be ga­ min­to­jo pa­va­di­ni­mo.

Eu­ro­pos par­la­men­ta­rai nuo­ gąs­tau­ja, kad Ru­si­jos Ust Lu­gos uos­te sta­to­mas naf­tos pro­duk­tų ter­mi­na­las bus di­džiau­sias ter­ šė­jas. Jo sta­ty­ba vy­ko tin­ka­mai ne­su­de­ri­nus pro­jek­tų. Ru­si­jo­ je pa­reiš­ki­mas su­tik­tas prie­šiš­ kai. Ma­no­ma, kad jis gi­na ES ša­ lių ter­mi­na­lų kon­ku­ren­ci­nius in­ te­re­sus.

Ber­mu­dų tri­kam­py­je pa­si­kly­ do ke­lio­nė­je ap­link pa­sau­lį plau­ kian­ti Uk­rai­nos jach­ta „Scor­ pius“. Per štor­mą žai­bas tren­kė į jach­tos stie­bą ir su­ga­di­no vi­ sas sis­te­mas. Lai­vo įgu­la ne­nu­ ken­tė­jo. Po ke­lių die­nų ka­pi­to­ nas aiš­ki­no, kad ma­tė neįp­ras­ tus reiš­ki­nius – sta­čius de­be­sis, švie­su­lius virš van­dens.

klai­pė­die­čiai ope­ra­ci­ją. Aud­rin­ga­me Ska­ge­ra­ ko są­siau­ry­je iš ke­lių val­čių pa­vy­ ko iš­kel­ti 24 įgu­los na­rius. Pas­ku­ ti­nie­ji bu­vo iš­kel­ti apie 9 va­lan­dą. Iš jų du jū­ri­nin­kai mir­ti­nai su­ša­lo lauk­da­mi pa­gal­bos. Pa­mink­las – žu­vu­siesiems

„„At­mi­ni­mas: pa­mink­las žu­vu­siems „Tu­ka­no“ jū­ri­nin­kams Ka­li­ning­ra­de.

ver­ti­no Vo­kie­ti­jo­je sta­ty­to tra­le­rio konst­ruk­ci­jos ypa­tu­mų, ne­ži­no­ jo, kad iš žu­vų ap­do­ro­ji­mo ce­cho van­duo lais­vai ver­žia­si ir į dar vie­ ną pa­tal­pą. Kai į tra­le­rį jau plū­do van­duo ir jis apie 10 laips­nių bu­vo pa­ kry­pęs ant kai­rio­jo bor­to, nak­tį 4 val. 20 min. pro ša­lį plau­kė Ry­ gos žve­jy­bi­nio lai­vy­no ba­zė „Vi­ lis Lacis“. Jei „Tukano“ va­do­vy­bė bū­tų pa­pra­šiu­si pa­gal­bos, dau­ge­ lis jos įgu­los na­rių bū­tų li­kę gy­vi. Kai „Vi­lis Lacis“ pra­plau­kė, „Tu­

kanas“ su­ko kran­to link, ir ban­ gos jį dar la­biau pa­gul­dė ant kai­ rio­jo bor­to. Kai pa­svi­ri­mas jau bu­vo 35 laips­ niai, pa­gal­bos šauks­mą jis pa­skel­ bė praė­jus 22 mi­nu­tėms po su­si­ti­ ki­mo su „Vi­liu Laciu“. „Tukanas“ nu­sken­do 4 val. 50 mi­nu­čių. Dau­ ge­lis įgu­los na­rių jau ne­ga­lė­jo iš­ si­gel­bė­ti, nes dėl lai­vo pa­svi­ri­mo neį­ma­no­ma bu­vo nu­leis­ti gel­bė­ji­ mo­si val­čių. Grį­žu­sios ba­zės „Vi­lis La­cis“ įgu­ la tik apie 6 val. pra­dė­jo gel­bė­ji­mo

Tra­le­ris „Tu­ka­nas“ iki šiol gu­ li Ska­ge­ra­ko są­siau­ry­je 37 met­rų gy­ly­je. Fak­tas, kad lai­vą pra­džio­je bu­vo pla­nuo­ta iš­kel­ti, o vė­liau nu­spręs­ ta jį pa­lik­ti, taip pat iš­kė­lė ver­si­jų apie pa­slap­tin­gą kro­vi­nį. „Ka­li­ning­ra­do sri­ties jū­ri­nin­kai patyrė dar šiur­pes­nių žve­jy­bos lai­ vų tra­ge­di­jų. Ša­lia Pa­sau­li­nio van­ de­ny­no mu­zie­jaus Ka­li­ning­ra­do sri­ties jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo įkū­rė­ jo Eu­ge­ni­jaus Mu­chi­no ini­cia­ty­va yra pa­sta­ty­tas pa­mink­las nu­sken­ du­siems Ka­li­ning­ra­do sri­ties jū­ri­ nin­kams ir žu­vu­siems lai­vams“, – mi­nė­jo J.Lie­puo­nius. E.Mu­chi­nas, be­je, mo­kę­sis Klai­ pė­dos jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je, 2011 me­tais yra pa­skelb­tas Ka­li­ning­ra­ do mies­to gar­bės pi­lie­čiu. Ka­li­ning­ra­do sri­ties žve­jai dar 1948 me­tais pra­dė­jo pir­mą­sias sil­ kių eks­pe­di­ci­jas į At­lan­to van­de­ny­ ną. Vė­liau prie jų pri­si­jun­gė ir Klai­ pė­dos žve­jai. Iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties į žve­jy­ bą iš­plau­kė ir ne­grį­žo ne tik „Tu­ ka­nas“, bet ir trys vi­du­ti­niai žve­ jy­bos tra­le­riai, vi­du­ti­nis žve­jy­bos tra­le­ris šal­dy­tu­vas „Ole­nek“ ir di­ dy­sis žve­jy­bi­nis tra­le­ris šal­dy­tu­vas „Čer­ny­ševs­kij“.

s­nė per­spek­ty­va

o­li šiau­ri­nio mo­lo. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

„„Tiks­las: ES no­ri su­grą­žin­ti į Vo­kie­ti­jos re­gist­rą per tūks­tan­tį lai­vų. 

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Vė­lia­vų ne­tvar­ka Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­de­da ana­li­ zuo­ti, kaip ES pri­klau­san­čios ša­ lys lai­ko­si bend­ri­jos nuo­sta­tų dėl na­cio­na­li­nių vė­lia­vų lai­vuo­se.

Šiuo me­tu la­biau­siai už­kliū­va nuo­ lai­dos Mal­tos jū­rų lai­vų re­gist­re ir Vo­kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kų lai­vų pri­klau­so­my­bė ne ES ša­lims. ES tei­sė lei­džia at­ski­rų bend­ri­ jos ša­lių jū­rų trans­por­to įmo­nėms, ku­rios ga­be­na kro­vi­nius ir pluk­do ke­lei­vius, tai­ky­ti lai­vų to­na­žo nuo­ lai­das. Ta­čiau lai­vams, ku­rie plau­ kio­ja su Mal­tos vė­lia­va, tos nuo­lai­ dos tai­ko­mos per­ne­lyg pla­čiai. To­na­žo mo­kes­čio leng­va­to­mis Mal­to­je lei­džia­ma nau­do­tis ir žve­jy­ bi­niams lai­vams, ir jach­toms, ir naf­ tos plat­for­moms, ir frach­tuo­ja­miems lai­vams, o tai ne­nu­ma­ty­ta ES tei­sė­je. Leng­va­to­mis nau­do­ja­si nie­ko bend­ra su lai­vy­bos veik­la ne­tu­rin­čios ins­ti­ tu­ci­jos – ban­kai, pri­va­tūs jach­tų sa­ vi­nin­kai ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Neat­si­tik­ti­nai Mal­tos vė­lia­va lai­vuo­se yra po­pu­lia­ri. Pa­gal lai­vų skai­čių šios ne­di­de­lės ša­lies lai­vų re­gist­ras pri­lygs­ta di­džiau­sioms pi­gių vė­lia­vų ša­lims, tokioms kaip Li­be­ri­ja, Pa­na­ma, Ba­ha­mų sa­los. Mal­tos vė­lia­vos tei­kia­mo­mis leng­va­to­mis jau su­si­do­mė­jo ES an­ ti­mo­no­po­li­nės po­li­ti­kos ko­mi­sa­ras Hoa­ki­nas Al­mu­ni­ja. Jo nuo­mo­ne, Mal­tos tai­ko­mos lai­vų to­na­žo leng­va­tos iš­krei­pia ES kon­ku­ren­cin­gu­mą, ne­tgi yra ža­lin­ gos, kai ES dėl sun­kios eko­no­mi­nės pa­dė­ties rei­ka­lin­gas griež­tas biu­ dže­to tau­py­mas. Tai, kas vyks­ta Mal­to­je, iš da­lies sie­ja­si su si­tua­ci­ja

Vo­kie­ti­jo­je. Šio­je ša­ly­je lai­vų re­gist­ ro tvar­ka yra griež­tes­nė, to­dėl Vo­ kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kai tik 27 pro­c. sa­vo lai­vų yra įre­gist­ra­vę ES ša­ly­se. Tai su­da­ro apie 540 lai­vų. Dar apie 3100 Vo­kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kų lai­ vų re­gist­ruo­ti pi­gių vė­lia­vų ša­ly­se. Po­pu­lia­riau­sios Vo­kie­ti­jos lai­vų sa­ vi­nin­kų re­gist­rų ša­lys yra Li­be­ri­ja,

Kliū­va Mal­tos jū­rų lai­vų re­gist­ro nuo­ lai­dos ir Vo­kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kų lai­ vų pri­klau­so­my­bė. Mar­ša­lų sa­los, An­tig­va ir Bar­bu­da. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­sta­ta to­ kia, kad ma­žiau­siai 60 pro­c. lai­vų sa­vi­nin­kų sa­vo lai­vus tu­ri re­gist­ ruo­ti ša­ly­se, ku­rio­se gy­ve­na, ar­ba ki­to­se Eu­ro­pos bend­ri­jos ša­ly­se. To­kiu at­ve­ju ša­liai su­tei­kia­ma tei­ sė jos lai­vų regist­ro lai­vams tai­ky­ ti to­na­žo nuo­lai­das. Į Vo­kie­ti­jos ar­ba ki­tų ES ša­lių re­ gist­rus Vo­kie­ti­jos sa­vi­nin­kai tu­rė­ tų per­ves­ti apie 1,2 tūkst. lai­vų. Svars­to­ma ga­li­my­bė per­ve­dant Vo­ kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kų lai­vus į ES ša­lių re­gist­rus skir­ti ir pa­pil­do­mą do­ta­ci­ją lai­vų įgu­loms ­mo­ky­ti bei komp­lek­tuo­ti. Da­bar su pi­gių ša­ lių vė­lia­vo­mis plau­kio­jan­tys Vo­ kie­ti­jos lai­vų sa­vi­nin­kai nau­do­ja­ si ir pi­ges­ne dar­bo jė­ga iš tre­čių­jų ša­lių, la­biau­siai – iš Azi­jos. Per­ve­ dus lai­vus į Vo­kie­ti­jos lai­vų re­gist­ rą, at­si­ran­da pa­pil­do­mi rei­ka­la­vi­ mai dėl įgu­lų komp­lek­ta­vi­mo. Čia prio­ri­te­tas ski­ria­mas Vo­kie­ti­jos ir ki­tų ES ša­lių jū­ri­nin­kams.


12

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 6, 2012

JŪRA

Stebina atei­ties ke­lei­vi­niai lai­vai Tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je elekt­ro­ni­nės nau­jo­ vės vis la­biau ver­žia­si ir į ke­lei­vi­nius lai­ vus. Ta­čiau ne elekt­ro­ni­kos nau­jo­vės, o kom­for­tas ir grei­tis yra pa­grin­di­niai prio­ri­ te­tai, ku­rių lai­ko­si atei­ties ke­lei­vi­nių lai­vų konst­ruk­to­riai. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lai­vai su smė­lio pa­plū­di­miais

Krui­zi­nė­je lai­vy­bo­je jau da­bar pa­ ste­bi­mos gi­gan­to­ma­ni­jos ten­den­ ci­jos. Ma­no­ma, kad atei­ty­je jos dar stip­rės. Da­bar di­džiau­si krui­zi­niai lai­vai ga­li priim­ti 4–5 tūkst. ke­lei­ vių. Jau konst­ruo­ja­mi krui­zi­niai ir ke­lei­vi­niai lai­vai, į kuriuos tilps per 6 tūkst. ke­lei­vių. Liūd­nai pa­gar­sė­jęs prie Ita­li­jos kran­tų ant uo­los už­plau­kęs „Cos­ ta Con­cor­dia“ ga­lė­jo priim­ti 3 780 ke­lei­vių. Blo­gy­bė yra tai, kad, skęs­tant di­ de­liam lai­vui su daug ke­lei­vių, iš­ veng­ti žmo­nių au­kų yra be­veik neį­ ma­no­ma. Ta­čiau di­de­liuo­se lai­vuo­se, kai yra daug ke­lei­vių, ga­li­ma įren­gi­ nė­ti poil­siau­to­jus ste­bi­nan­čias at­ rak­ci­jų vie­tas. Jau da­bar di­de­liuo­se lai­vuo­se yra įreng­ti ne tik ba­sei­nai, bet ir bang­len­ti­nin­kų tra­sos. Atei­

ties krui­zi­niuo­se lai­vuo­se konst­ ruo­ja­mi ir par­kai, pa­na­šūs į tuos, ku­rie yra že­mė­je, ir ne­tgi pa­plū­di­ miai su tik­ru smė­liu­ku.

Svar­biau­sia ke­lei­vi­ nių lai­vų konst­ruk­to­ rių už­duo­tis yra pa­ siek­ti, kad jų grei­tis bent iš da­lies pri­lyg­tų oro lai­ne­riams.

Svar­biau­sia – grei­tis

Prieš šimt­me­tį lai­vai bu­vo pa­grin­ di­nė su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė. Op­ti­ mis­tai ma­no, kad ke­lei­vi­nių lai­vų auk­so am­žius dar su­grįš. Šiuo me­tu vie­na svar­biau­sių ke­ lei­vi­nių lai­vų konst­ruk­to­rių už­ duo­čių yra pa­vers­ti lai­vus kiek įma­no­ma grei­tes­niais. Net­gi sie­

„„Ae­rop­la­nas: ti­ki­ma­si, kad po 2020 me­tų to­kiais lai­vais bus pluk­do­mi, o gal, grei­čiau, virš van­dens skrai­di­

na­mi ke­lei­viai. 

kia­ma, kad jų grei­tis bent iš da­lies bū­tų pri­ly­gin­tas oro lai­ne­rių grei­ čiui. Ar tai įma­no­ma? Pla­nuo­ja­ma, kad po 2030 me­tų ke­lei­vi­nių lai­vų sta­ty­bo­je vis la­biau bus nau­do­ja­mi va­di­na­mie­ji mag­ ne­ti­niai hid­ro­di­na­mi­niai va­rik­ liai. Lai­vų va­rik­liai su­kur­tų elekt­ ro­mag­ne­ti­nį lau­ką nau­do­da­mie­si elekt­rai pra­lai­džiu jū­ros van­de­niu. Ja­po­ni­jo­je jau bu­vo pa­sta­ty­tas eks­pe­ri­men­ti­nis to­kio ti­po lai­vas „Ja­ma­to 1“. Jis sėk­min­gai iš­ban­ dy­tas, ta­čiau ma­siš­kai ne­pra­dė­tas dieg­ti. Stab­do per­ne­lyg su­dė­tin­ga ir bran­gi to­kių lai­vų konst­ruk­ci­ja. Nea­be­jo­ja­ma, kad lai­vai su mag­ ne­ti­niais hid­ro­di­na­mi­niais va­rik­

„Ko­rab­ly.ru“ nuo­tr.

liais anks­čiau ar vė­liau bus nau­ do­ja­mi. Di­de­lis to­kių lai­vų va­rik­lių pliu­sas yra tai, kad jie uži­ma ne­ daug vie­tos. Va­rik­liai dir­ba be­veik be triukš­mo. Spar­nuo­ti lai­vai

Ki­ta kryp­tis, ku­ria ga­li vys­ty­tis ke­ lei­vi­niai lai­vai, yra jų pa­na­šė­ji­mas į oro trans­por­tą. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jau po 2020 me­tų žy­miai dau­gės ke­lei­vi­nių lai­ vų su oro pa­gal­vė­mis. To­kie lai­vai la­biau pri­mins lėk­tu­vus nei įpras­ tus lai­vus. Lai­vai – sklandytuvai sklan­dys virš ban­gų ir pa­sieks iki 500 ki­ lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį. To­

kie grei­čiai šian­die­ni­nė­je lai­vy­bo­ je yra neį­si­vaiz­duo­ja­mi. Kol kas jie yra de­šimt kar­tų ma­žes­ni. Jau pro­ jek­tuo­ja­mi lai­vai su spar­nais ant oro pa­gal­vės, ga­lin­tys priim­ti apie tūks­tan­tį ke­lei­vių. Di­di­nant lai­vų grei­čius, pa­grin­ di­nis klau­si­mas iš­lie­ka jų sau­gu­ mas. Daž­nai ma­to­me vaiz­dus, kai di­de­liu grei­čiu virš van­dens skrie­ jan­tys spor­ti­niai ka­te­riai ver­čia­si ir su­by­ra į dau­gy­bę da­lių. Ar to­kia ri­zi­ka ne­sut­ruk­dys dieg­ ti ypač grei­tų lai­vų? Jau bu­vo ban­ dy­mų dieg­ti ir ypa­č grei­tus trau­ ki­nius. Bet ke­lios itin skau­džios ava­ri­jos pro­gre­są šio­je sri­ty­je pri­ stab­dė.

Va­sa­ros ato­sto­gos – ka­na­luo­se ir upė­se Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ang­li­jo­je, Olan­di­jo­je ir ki­to­se ša­ly­ se po­pu­lia­rė­ja van­dens tu­riz­mas iš­si­nuo­mo­tais lai­ve­liais plau­kiant ka­na­lais ir upė­mis.

To­kį tu­riz­mo bū­dą jau iš­ban­dė ir klai­pė­die­čiai. „Gy­ve­ni­me ne­tu­rė­jau ge­res­nių ato­sto­gų, kai su drau­gu šei­mo­ mis sa­vai­tę plau­kio­jo­me Olan­di­jos upė­mis ir ka­na­lais“, – tei­gė klai­pė­ die­tis Alek­sand­ras. Pro­fe­sio­na­liam jū­ri­nin­kui upi­nių lai­vų nuo­mos kom­pa­ni­ja iš kar­to pa­ti­kė­jo lai­ve­lį, ku­riuo jis sa­va­ran­ kiš­kai plau­kio­jo že­mė­la­piuo­se nu­ ro­dy­tais ka­na­lais.

Lai­ve­liai iš­nuo­mo­ja­mi ir nie­ ko bend­ro su lai­vy­ba ne­tu­rin­tiems žmo­nėms. Ta­čiau jiems, prieš imant lai­ve­lį, pra­džio­je ma­žiau­sią, ten­ka įveik­ti ke­lių va­lan­dų mo­ka­ mą kur­są. „Val­dy­ti lai­ve­lius nė­ra su­dė­tin­ga – jie lė­taei­giai, su­stip­rin­tais kor­ pu­sais. Jei lai­vas net ir at­si­rem­tų į ka­na­lo kraš­tą, nie­ko jam neat­si­tik­ tų. Bet ku­riuo at­ve­ju, jei kas nors at­si­tik­tų, grei­tai ga­li­ma pa­si­kvies­ ti lai­vų nuo­mos kom­pa­ni­jos tech­ ni­kus“, – ti­ki­no Alek­sand­ras. Jis pri­dū­rė, kad plau­kio­ji­mo iš­ si­nuo­mo­tais lai­ve­liais kai­nos nė­ ra pri­bloš­kian­čios. Sa­vai­tės poil­ sis plau­kio­jant lai­ve­liais Olan­di­jos upė­mis ir ka­na­lais šei­mai kai­nuo­ ja ne­tgi pi­giau nei lan­ky­ma­sis Ita­

li­jos ar Is­pa­ni­jos ku­ror­tuo­se. Alek­ sand­ras ke­lio­nei Olan­di­jos vi­daus van­dens tel­ki­niais lai­ką bu­vo pa­si­ rin­kęs per­nai ru­de­nį, kai no­rin­čių­ jų plau­kio­ti jau bū­na ma­žiau. Ne ma­žiau už­bu­rian­čios nei Olan­di­jo­je ke­lio­nės iš­si­nuo­mo­to­ mis jach­to­mis ka­na­lais ir upė­mis or­ga­ni­zuo­ja­mos Ang­li­jo­je. Šio­je ša­ly­je gar­sė­ja sa­va­ran­kiš­kas tu­riz­ mas Vey (Wey) upe ir jos ka­na­lais. Šis van­dens ke­lias įreng­tas dau­giau nei prieš 400 me­tų. Dirb­ti­niai Vey ka­na­lai su­jung­ti su Tem­zės upe. Jie yra į piet­va­ka­rius nuo Lon­do­no. Iki XIX am­žiaus ka­na­lai bu­ vo nau­do­ja­mi kro­vi­niams ga­ben­ ti. Bar­žo­mis ir spe­cia­liais lai­ve­liais ga­lė­jo bū­ti ga­be­na­ma iki 30 to­nų kro­vi­nių. Ark­lių trans­por­to lai­kais

„„ Pa­to­gu: kaip ir senovėje, lai­ve­liai ga­li švar­tuo­tis bet ko­kio­je pa­ti­ku­sio­je vie­to­je, prieš tai

įka­lus kuo­lą jiems lai­ky­ti.

lai­ve­liais į Lon­do­ną bu­vo ga­be­na­ mas pa­ša­ras ir iš­pluk­do­mas ark­lių mėš­las. Da­bar ka­na­lai nau­do­ja­mi tik poil­sio tiks­lais. Jais plau­kio­ ja upi­nės jach­tos, val­tys, bai­da­rės, ka­ja­kai ir ki­tos van­dens transpor­ to prie­mo­nės. Ang­liš­kos upi­nės jach­tos yra ypa­tin­gos. Jos bū­na siau­ros, iki dvie­jų met­rų, kad ga­lė­tų įveik­ti se­no­vi­nius ka­na­lus, ir že­mos, kad pra­lįs­tų po til­tais. Tuo pat me­tu jach­to­mis, ku­rios yra nuo 14 iki 21 met­ro il­gio, ga­li plauk­ti iki aš­tuo­ nių žmo­nių. Jo­se yra įreng­ta vir­tu­ vė (du­ji­nė ply­te­lė, kriauk­lė, šal­dy­ tu­vas), tua­le­tas, du­šas, lo­vos. Mi­nė­tuo­se Ang­li­jos ka­na­luo­se įreng­ta dau­gy­bė šliu­zų. Juos ga­li­ma pra­plauk­ti ati­da­rius pa­tiems tu­ris­

tams. Kiek­vie­no­je upi­nė­je jach­to­je yra spe­cia­lūs rak­tai, ku­riais ir ati­ da­ro­mi šliu­zai. Vey upės ka­na­luo­se tu­ris­ti­nes jach­tas nuo­mo­ja ke­le­tas kom­pa­ni­jų. Vie­na pa­ti­ki­miau­sių lai­ko­ma „Farn­ com­be Boat Hou­se“. Ji tu­ri šiuo­lai­ ki­nius me­ta­li­nio kor­pu­so upi­nius lai­ve­lius, bet iš išo­rės jie at­ro­do to­ kie, ko­kie plau­kio­jo prieš 200–300 me­tų. Prik­lau­so­mai nuo lai­vo dy­džio ir plau­kio­ji­mo lai­ko­tar­pio sa­vai­ti­nis plau­kio­ji­mas Vey upe ir jos ka­na­lais ga­li kai­nuo­ti nuo 620 Ang­li­jos sva­rų dviem as­me­nims iki 1710 sva­rų – še­ šiems as­me­nims. Ma­žiau­sios kai­nos yra ba­lan­dį ir spa­lį, di­džiau­sios – lie­ pą ir rugp­jū­tį. Yra ir pa­pil­do­mų ga­ ran­ti­nių už­sta­tų, mo­kes­čiai už plau­ ki­mą Tem­zės upe.

„„Se­no­vė: ne­leng­va pra­si­lenk­ti prieš šimt­me­čius įreng­tuo­se siau­ruo­se ka­na­luo­se. 

„Farn­com­be­boats.co.uk“ nuo­tr.


19

pirmadienis, rugpjūčio 6, 2012

įvairenybės kryžiažodis „Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Patirsite sunkumų ir galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gerai apgalvokite savo žodžius arba visai patylėkite. Jautis (04 21–05 20). Esate patenkintas savo padėtimi darbe, bet vis dažniau pagalvojate apie naujus iššūkius, karjeros galimybes. Tai palankus metas imtis ką nors keisti, bet iš pradžių labai atsargiai, pamažu. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su šeima ir kolegomis. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, nepamirškite savo pareigų ir pažadų. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su artimu žmogumi ir patirti stresą. Pasistenkite greitai išsiaiškinti nesutarimo priežastis ir susitaikyti. Liūtas (07 23–08 23). Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu, praplėskite savo akiratį. Daugiau dėmesio skirkite savo dvasiniam pasauliui. Mergelė (08 24–09 23). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų, bendraminčių, rėmėjų. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite naujų potyrių, sričių, kur galėtumėte pritaikyti savo žinias ir kūrybinius sugebėjimus. Bet nesistenkite aprėpti visko – nuosaikumas dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ir aplinkinių požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Jautriai reaguosite į kitų žmonių veiksmus ir atvirai rodysite savo emocijas. Verčiau pailsėkite ir nusiraminkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas turės neigiamos įtakos darbui. Galite priimti klaidingą sprendimą, padaryti neteisingas išvadas. Gresia išleisti per daug pinigų visai nereikalingiems daiktams. Vandenis (01 21–02 19). Galvosite apie pokyčius, susijusius ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai apsispręsti. Žuvys (02 20–03 20). Pasistenkite kuo daugiau nuveikti, sutvarkyti svarbiausius reikalus, nes artėja labai sudėtingas laikotarpis, kai laukia daug išbandymų ir nemalonių netikėtumų. Apsišarvuokite kantrybe ir būkite stiprus.


Orai

Šiandien bus karšta ir tvanku, didesnėje šalies dalyje numatomos trumpos liūtys su perkūnija, vietomis jas lydės 15–20 m/s škvalas. Temperatūra bus 26–31 laipsnis karščio. Antradienį numatomi vėsesni orai su trumpais lietumis. Temperatūra naktį 18–19, dieną 20–24 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 6 d.

+28

+25

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+28

Šiauliai

Klaipėda

+27

Panevėžys

+26

Utena

+28

5.38 21.10 15.32

219-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 147 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+29

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +25 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas  +18 Kairas +34 Keiptaunas  +14 Kopenhaga  +21

kokteilis Gar­si mu­zi­ka – už­mu­šė Is­to­ri­nė­je mies­to da­ly­je, Her­kaus Man­ to gat­vė­je, gy­ve­nan­ti Ma­ri­jo­na lau­k ia Jū­ros šven­tės vien dėl to, kad jos me­ tu už­da­ro­mas eis­mas šia gat­ve – bent dvi die­nas lan­g ų ne­dre­bi­na leng­va­sis ir sun­ku­sis trans­por­tas. Ta­čiau šie­met mo­te­r is nir­šo, kai jos gat­vė­je šeš­t a­d ie­n į bu­vo su­reng­tos krep­ši­nio var­ž y­bos. „Aš esu abiem ran­ko­m is už spor­tą, – dau­žė­si į krū­t i­nę mo­te­r is. – Man pa­ tin­ka ir krep­š i­n is, ir fut­bo­las, ir net šaš­kės.“ Gy­ven­to­ją pik­t i­no ne krep­ši­n in­kai, o ne­ž mo­niš­ką triukš­mą kė­lęs ren­g i­nio įgar­sin­to­jas – kaž­koks di­d žė­jus – gal Ge­na­di­jus, gal Ger­ma­nas. „Jis taip gar­siai lei­do mu­zi­ką, kad ne­ ga­lė­jau tver­t is, – guo­dė­si Ma­r i­jo­na. – Ban­d žiau už­si­da­r y­t i lan­gą ir bal­ko­ ną, bet tuo­met bu­tas virs­da­vo šilt­na­ miu, ku­r is nie­k uo ne­si­skir­da­vo nuo pir­t ies.“ Klai­pė­die­tė įsi­vaiz­da­vo, kad tas DJ tu­ rė­jo su­k ur­t i spor­t i­n io ren­g i­n io mu­z i­ ki­n į fo­ną, o ne dre­bin­ti na­mus. „Net jau­n i­mo klu­buo­se nė­ra lei­d žia­ ma to­k ia gar­si mu­z i­ka, ko­k ia skam­bė­ jo šeš­ta­die­nį Her­kaus Man­to gat­vė­je“, – sam­pro­ta­vo „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­ja.

Londonas +22 Madridas +30 Maskva +27 Minskas  +31 Niujorkas +28 Oslas +22 Paryžius +23 Pekinas +32

Praha +28 Ryga +26 Roma +34 Sidnėjus  +17 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +32

Vėjas

3–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

20

25

22

20

2

19

20

19

18

9

rytoj

trečiadienį

18

18

17

10

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ge­rą mu­z i­k i­n į fo­ną su­k u­r ia į Jū­ros šven­tę iš ne­ž i­nia kur su­va­ž iuo­jan­tys ir sa­vo me­lo­di­jas dū­de­lė­mis „liur­liuo­ jan­t ys“ in­dė­nai. Jie ga­lė­t ų už­pil­dy­t i gat­vės krep­ši­nio var­ž y­bų ty­lą.

Ne­mo­ka­mas pa­siū­ly­mas Nuo gat­vės ar kai­my­nų triukš­mo ge­ riau­siai gelbs­ti au­sų kamš­tu­kai. Čes­ka (397 719; va­sa­rą Jū­ros ar ki­to­kios šven­tės Klai­pė­do­je ga­lė­tų vyk­ti kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį)

Bylotas, Daiva, Josgailė, Karolina, Oktavijonas, Skaistis

+28

Alytus

1806 m. nu­sto­jo eg­z is­ ta­v u­si Ro­mos im­pe­r i­ja: ka­rū­nos at­si­sa­kęs Fran­ cis (Pran­ciš­k us) II ta­po Aust­r i­jos im­p e­ra­to­r iu­ mi Pran­ciš­ku­mi I. 1825 m. 300 me­tų val­dy­ ta is­pa­nų, Bo­li­vi­ja pa­skel­ bė ne­prik­lau­so­my­bę. 1881 m. gi­mė pe­ni­ci­li­no iš­ra­dė­jas (1928 m.), ško­ tų bak­te­r io­lo­gas se­ras Ale­xan­de­ris Fle­min­gas, pel­nęs No­be­l io me­d i­ci­ nos pre­mi­ją. 1890 m. pir­m ą kar­t ą Niu­j or­ko vals­t i­j os ka­

lė­ji­me mir­t ies baus­mė elekt­ros kė­dė­je įvyk­dy­ ta žmog­ž u­d žiui Wil­l ia­ mui Kemm­le­riui. 1940 m. na­cio­na­l i­z uo­ ti vi­si Lie­t u­vos ban­kai. Na­cio­na­l i­z uo­tas Lie­t u­ vos ban­kas per­duo­tas TSRS vals­ty­bi­niam ban­ kui ir ta­po jo pa­da­li­niu. 1940 m. Es­t i­ja in­kor­po­ ruo­ta į SSRS su­dė­tį. 1943 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių moks­l i­n in­kas, vie­ nas in­ter­ne­to kū­rė­jų Jo­ nat­ha­nas Pos­te­l is. Mi­rė 1998 m.

2011 m. ei­da­mas 53-iuo­ sius me­tus mi­rė poe­tas, li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas Val­ de­ma­ras Ku­ku­las.

Nr. 852 2012 08 05



per­ga­l ių krep­ši­nin­kai sie­kia ne vien taik­ liais me­ti­mais.

Vardai

teleloto

„„Vieš­nia: L.Vai­ku­lė klau­sy­to­jus pa­ke­rė­jo sa­vo ele­gan­ci­ja ir pro­fe­sio­na­lu­mu.

„„Tak­t i­k a: var­ž y­b o­se

Marijampolė

Vilnius

rugpjūčio 6-ąją

Rytas

17

+28

+27

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ryš­kiau­sia šven­tės žvaigž­dė – L.Vai­ku­lė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vie­ną Jū­ros šven­tės va­ka­rų pa­ sky­rę su­si­ti­ki­mui su pa­mėg­ta dai­ni­nin­ke Lai­ma Vai­ku­le klai­ pė­die­čiai neap­si­ri­ko – žy­mio­ ji lat­vė pa­do­va­no­jo žiū­ro­vams pui­kių emo­ci­jų.

Tris va­lan­das su per­trau­ka tru­kęs kon­cer­tas ne­nu­vy­lė nei se­nų dai­ ni­nin­kės ger­bė­jų, nei jau­nes­nių­jų klau­sy­to­jų. Sod­riu bal­su ir san­tū­ ria ele­gan­ci­ja pa­si­žy­min­ti įžy­my­bė at­li­ko vi­są puokš­tę sa­vo tė­vy­nai­nio Rai­mon­do Pau­lo dai­nų. Tris­kart per kon­cer­tą per­si­ren­ gu­si L.Vai­ku­lė ža­vė­jo lanks­tu­mu ir ne­su­vai­din­ta ele­gan­ci­ja. Prieš daug me­tų su­ža­vė­ju­si dau­gia­mi­ li­jo­ni­nę So­vie­tų Są­jun­gos pub­li­ką ak­so­mi­niu bal­su bei lat­viš­ka tar­se­ na bal­tiš­ko vei­do dai­ni­nin­kė ir po dau­ge­lio me­tų ne­lei­džia sau prieš žiū­ro­vus tik žiop­čio­ti. Kon­cer­tas

vy­ko gy­vai. Reik­li pa­čiai sau dai­ ni­nin­kė įro­dė pub­li­kai, kad jos ko­ man­da su­rink­ta taip pat iš pa­čių pro­fe­sio­na­liau­sių mu­zi­kan­tų bei dai­ni­nin­kų. 58 me­tų est­ra­dos žvaigž­dei pa­ dė­jo dai­nuo­ti trys mer­gi­nos, ku­rios yra pa­si­va­di­nu­sios „La­dy sweeat“. Joms bu­vo leis­ta at­lik­ti tris dai­nas, bet aukš­tai pa­kel­tos žvaigž­dės kar­ te­lės jau­nos at­li­kė­jos ne­nu­me­tė, pub­li­ka karš­tai plo­jo pui­kaus bal­ so bei sce­ni­nių ge­bė­ji­mų ne­sto­ko­ jan­čioms mer­gi­noms. Kon­cer­to me­tu nu­skam­bė­jo ne tik R.Pau­lo, bet ir Alek­sand­ro Ro­ zen­bau­mo, Igo­rio Kru­to­jaus bei ki­tų po­pu­lia­rių kom­po­zi­to­rių dai­ nos. Kai ku­rios jų bu­vo de­šimt­me­ čiais pa­žįs­ta­mos: „Dar ne va­ka­ras“, „Nuo auš­ros iki auš­ros“, Apie ką gro­ja pia­nis­tas“, „Išei­nu, ne­rei­kia skam­bių žo­džių“ ir dau­ge­lis ki­tų. Žiū­ro­vai ne­pa­var­go plo­ti, kai dai­ ni­nin­kė at­li­ko po­pu­ri iš sa­vo dai­nų auk­so fon­do.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 68 680 (10 x 6 868) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Motoroleriai „Mosca Fava“ –

§§ §§ 69 16 58 27 41 64 20 19 06 29 10 04 71 08 05 53 34 48 13 07 68 65 14 30 01 62 25 32 70 52 18 21 57 15 36 §§§ 59 66 11 31 09 §§ §§§ 03 26 50 39 51 §§§ §§§ §§§ 67 49 43 56 54 24 40 60

Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 056*443

Papildomi prizai: „Hyundai i20“ (TV) – Valdas Rutkauskas „VW Jetta“ – 0036445 „VW Jetta“ – 0340468 „VW Jetta“ – 0275711 „Hyundai i20“ – 0489597 Kelialapis į Maljorką – 0468530 Kelialapis į Graikiją – 0198384 Kelialapis į Turkiją – 0419875 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0524967, 0463853, 0478359, 0001611, 0391859

0465119, 0316954, 0297542 – Dviračiai „Panther“ – 008*981 LED televizoriai „Orion“ – 005*425 Fotokameros „Kodak“ – 006*293 Cikloninės krosnelės „LR“ – 026*041 Kavos aparatai „Electrolux“ – 057*507 TV priedėliai „TV Star“ – 024*975 GPS navigatoriai „Manta“ – 049*360 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 053*910 Automobilis „VW Jetta“ (tel. 1634, liepos 30 d.) – Alvydas Simonaitis iš Marijampolės Kvietimai į TV: 025*440, 033*376, 043*900. Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt.


2012-08-06 Klaipeda