Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

.;A?.162; 6@962=<@

177 (19 478)



`cRVXNaN-XYYa ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN7bXRcVĂ&#x2DC;VR [Ă&#x203A;

sveikata

KarĹĄtis sm ogÄ&#x2014;

Rin­ki­mams par­ti­jos ruo­ťia­si pa­de­da­mos pro­fe­sio­na­lių pro­pa­gan­di­nin­kų, ku­riems fi­nan­sų ne­gai­li­ma.

Res­pub­li­ko­nas M.Rom­ney: Je­ru­za­lÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; tik Iz­rae­lio, o ne kar­tu ir Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos sos­ti­nÄ&#x2014;.

Lietuva 5p.

Pasaulis 10p.

Kait­ra pir­miau­sia pa­vei­kia vai­kus.

SavaitgalÄŻ pa jĹŤryje tvyrojÄ&#x2122;s 30 laipsniĹł ir dar dides nis karĹĄtis iĹĄvargino tiek suaugusiuo sius, tiek vaikus. Ne vienam maĹžyliui prireikÄ&#x2014; medikĹł pagalbos.

s

Asta Dyko

a.dykovien

vienÄ&#x2014;

e@kl.lt

KĹŤdikius ali

na kaitra

Dalia Rapo lienÄ&#x2014;:

KarĹĄÄ?io pi ko domis su vai valankais iki trejĹł metĹł eiti ÄŻ laukÄ&#x2026; iĹĄvis ne rekomenduojame, o tuo labiau prie jĹŤros.

Ĺ iandien priedas

â&#x20AC;&#x17E;Dar labai svarbu, kad je vaikai ne saulÄ&#x2014;bĹŤtĹł be gal vos galĹł. TÄ&#x2014;vai prie jĹŤros vai apdankus turÄ&#x2014;tĹł veĹžti tik rytÄ&#x2026; nuo 8 iki vakare nuo 11 val. ir 18 tu saulÄ&#x2014; ma iki 20 val., tuo meĹžiau piko valando pavojinga. KarĹĄÄ?io ď ŽRizikuo mis ja: [\_`XN_ metĹł eiti ÄŻ lau su vaikais iki trejĹł aĂ&#x2013;QVR[Ă&#x2013;Ă&#x;]N kÄ&#x2026; iĹĄvis nere WĂ­_Ă&#x;cR aV`ZN duojame, juo komen- ti

ĂşcNVXĂşZR na. Kre mus labiau prie QVXNV[R_RX jĹŤrosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; patarÄ&#x2014; D.Ra rei kÄ&#x2014;tĹł pirk \ZR[Qb\WNaĂ&#x203A; ti nÄ&#x2014; je, pa si polienÄ&#x2014;. ti vais- UĹžg cNVa\XVĂş_R ren kant pa riuvo Palan X\ZR[QNP gal ko am ĹžiĹł ir gos pediatrus VWĂş[R]NV`Ă&#x203A; filt ro stip ru vai- PraÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s savait BĹŤtini kremai   tĹł. Per dienÄ&#x2026; CfaNba\9VNb galis itin karĹĄ to, per karĹĄ mÄ&#x2026;. Be so QN[`XV\[b\ vasa Ä?ius tas vi- me mis prasmÄ&#x2014; Gydytoja pri a_ ti pakan ka mai vaikas turi gaudikus apsilan rÄ&#x2026; pas Palangos minÄ&#x2014;, kad â&#x20AC;&#x17E;Labai sun pediatrams. mis buvo Palangos reikia ne tik saugotis skysÄ?iĹłâ&#x20AC;&#x153;,â&#x20AC;&#x201C; kiĹł atvejĹł siaujanÄ?iĹł vai ko po 17â&#x20AC;&#x201C;19 poilrÄ&#x2014; pediatrÄ&#x2014;. karĹĄÄ?io, bet pataĹĄiÄ&#x2026; vasarÄ&#x2026; nÄ&#x2014;ra bu kĹł. MaĹžieji ÄŽ kurorto me spinduliĹł. ir saulÄ&#x2014;s vÄ&#x2122;, pernai pacientai iĹĄ Lietuvos, dikus kreipÄ&#x2014; Gydytoja ÄŻspÄ&#x2014; pasitaikÄ&#x2014;, kad vaikams taip pat Ru vaikai. si 43 taru â&#x20AC;&#x17E;Ne vi si tÄ&#x2014; sijos, Balnuo karĹĄÄ?ia leistĹł vaikams ja tÄ&#x2014;vus, kad nesijos, Ameri vimo sutrikdavo kvÄ&#x2014; Daugiausia kos ar Norve apsau gi niais vai vai kus pa te pa maudytis dumb pavimas, pra pilieÄ?iai. pilnoje jĹŤro dÄ&#x2014;l per ĹĄali gijos trau kre mais. O liĹł sidÄ&#x2014;davo gĹł, je, mo likuliai, bron nes nuo tĹł Ĺžo tai bĹŤ- li Ĺžarnyno infek Ĺ iuo kilti alergija. liĹł ga- to, puoliai. Tuos chiniĹł astmĹł prietaip pat 5 vai cijos, apendici- pediat metu kurorte dirba pen pablogÄ&#x2014;jimus rai. Palan ki kuodavo saulÄ&#x2014;je. JĹł am kai buvo perkaitÄ&#x2122; ir karĹĄtas orasâ&#x20AC;&#x153;, provoieĹĄko, kvieÄ?ia gos savivaldybÄ&#x2014; jĹł Ĺžius nuo 2 iki â&#x20AC;&#x201C; tvirtino Klai padirbÄ&#x2014;ti va 17 me- ror sarÄ&#x2026; ku- lan pÄ&#x2014;dos jĹŤrininkĹł ligoni te ir apmoka nÄ&#x2014;s Pagos departa jĹł darbÄ&#x2026;. mutÄ&#x2014; EĹžerins mento vadovÄ&#x2014; LaikienÄ&#x2014;.

Nors ÄŻmo­nei â&#x20AC;&#x17E;Adak­risâ&#x20AC;&#x153; dar prieĹĄ tre­jus me­ tus bu­vo iť­kel­ta rest­ruk­tō­ri­za­vi­mo by­la, jai vis ste­bÄ&#x2014;­ti­nai se­ka­si lai­mÄ&#x2014;­ti ne vie­nÄ&#x2026; pa­jō­rio sa­vi­val­dy­biĹł skelb­tÄ&#x2026; so­li­dĹł kon­kur­sÄ&#x2026;. Ta­Ä?iau bend­ro­vÄ&#x2014; nei Klai­pÄ&#x2014;­do­je, nei Pa­lan­go­je dar­bĹł pa­baig­ti ne­be­pa­jÄ&#x2014;­gÄ&#x2014;.

Kaina 1,30 Lt

â&#x20AC;&#x17E;Vie­na­ra­gio ne­pa­Şa­du, bet ark­liai ir ka­rie­tos tik­rai bus.â&#x20AC;&#x153; Re­Şi­sie­riaus Gy­Ä?io Pa­de­gi­mo tei­gi­mu, mies­to ju­bi­lie­jui skir­to­je ora­to­ri­jo­je ÄŻspō­dĹžiĹł ne­pris­tigs.

2p.

VÄ&#x2014;t­ros kai­na â&#x20AC;&#x201C; svai­gi­nan­ti

As­ta Dy­ko­vie­nÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt

Ap­lei­do â&#x20AC;&#x17E;Var­poâ&#x20AC;&#x153; gim­na­zi­jÄ&#x2026;

4

maĹžiausiem

KeturiĹł mÄ&#x2014;ne siĹł dukrytÄ&#x2122; auginanti Sigita pasta rosiomis die nomis patyrÄ&#x2014;, kad ma Ĺžy kritinius ĹĄilu lÄ&#x2014; jautriai reaguoja ÄŻ mos â&#x20AC;&#x17E;PaskutinÄ&#x2014;s pokyÄ?ius. liepos dienos vo ypaÄ? sun bukios. Suaugu sieji kaĹžkaip iĹĄtvÄ&#x2014;rÄ&#x2014; karĹĄ tokie kantrĹŤs. tÄŻ, o kĹŤdikiai ne tu, kaip, esantNiekaip nesupranÄ?iui, tÄ&#x2014;vai ryĹž 30 laipsniĹł karĹĄtasi kelionei Ĺžais vaikais su maprie jĹŤrosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; stebÄ&#x2014;josi Sigita. Moteris sa kÄ&#x2014;, kad per karĹĄÄ?ius su tokius vaiku net no sies iĹĄ namĹł nekiĹĄa. Kad tai teisin gas sprendi pritarÄ&#x2014; gydy mas, jai toja pediatrÄ&#x2014; Dalia RapolienÄ&#x2014;.

Vie­toj dar­bĹł â&#x20AC;&#x201C; bank­ro­tas

Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; at­si­dō­ rÄ&#x2014; prieĹĄ fak­tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; su­sto­jo re­no­va­ci­ jos dar­bai â&#x20AC;&#x17E;Var­poâ&#x20AC;&#x153; gim­na­zi­jo­je. Iki nau­jĹł moks­lo me­tĹł li­kus vos mÄ&#x2014;­ ne­siui, ne­baig­tas fa­sa­do ĹĄil­ti­ni­mas bei elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos dar­bai 12 ka­bi­ne­tĹł. â&#x20AC;&#x17E;Pas­ku­ti­niai dar­bai vy­ko bir­Şe­lÄŻ, pa­sta­ruo­ju me­tu ob­jek­te jo­kio ju­ dÄ&#x2014;­ji­mo ÄŻ prie­kÄŻ ne­bu­vo, nors va­sa­ra â&#x20AC;&#x201C; tin­ka­miau­sias me­tas re­mon­tuo­ ti mo­kyk­lÄ&#x2026;. Pas­te­bÄ&#x2014;­jo­me, kad dar­ bi­nin­kai pa­tys trau­kia­si iĹĄ ob­jek­ to, to­dÄ&#x2014;l ini­ci­ja­vo­me vie­na­ťa­liť­kÄ&#x2026; su­tar­ties nu­trau­ki­mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ne­slÄ&#x2014;­ pÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Pro­jek­ tĹł at­ran­kos ir ana­li­zÄ&#x2014;s po­sky­rio ve­ dÄ&#x2014;­ja Skaid­rÄ&#x2014; Rau­dy­tÄ&#x2014;. Su­tar­tis nu­trau­kia­ma nuo ĹĄiĹł me­tĹł rugp­jō­Ä?io 6 die­nos, nes apie spren­di­mÄ&#x2026; sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; bend­ro­vÄ&#x2122; tu­rÄ&#x2014;­jo ÄŻspÄ&#x2014;­ti prieĹĄ 30 die­nĹł. â&#x20AC;&#x17E;Sau­gik­liĹł to­kiems at­ve­jams ne­ la­bai tu­ri­me: yra su­tar­tis, ir mes sa­vo veiks­mus pla­nuo­ja­ me pa­gal su­tar­tÄŻ. ­

11

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Po sek­ma­die­nÄŻ siau­tu­sio ĹĄkva­lo la­ biau­siai pa­jō­ry­je nu­ken­tÄ&#x2014;­ju­si Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014; pa­pra­ťÄ&#x2014; ka­riť­ kiĹł, kad pa­dÄ&#x2014;­tĹł lik­vi­duo­ti aud­ros pa­da­ri­nius. O Klai­pÄ&#x2014;­dos vers­li­nin­ kai jau skai­Ä?iuo­ja ĹĄim­ta­tĹŤks­tan­ti­ nius nuo­sto­lius. Tal­ŞÄ&#x2014; lōŞ­tan­tys me­dĹžiai

per Ĺžings­nÄŻ nuo bank­ro­ to esan­Ä?ios rest­ruk­ tō­ri­zuo­ja­mos ÄŻmo­nÄ&#x2014;s daŞ­niau­siai ne­pa­jÄ&#x2014;­ gios at­lik­ti net pel­nin­ giau­siĹł uŞ­sa­ky­mĹł.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ne­p a­s i­t ei­s i­n o:



â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus ti­ki­no, kad aud­ros nu­nio­ko­ta­me mies­te va­kar dir­bo ne tik ko­mu­ na­li­nin­kai, bet ir sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s dar­ buo­to­jai. â&#x20AC;&#x17E;Sku­ba­me su­tvar­ky­ti bent cent­ ri­nÄ&#x2122; mies­to da­lÄŻ. Va­kar ir Ne­rin­gos gy­ven­to­jus, ir poil­siau­to­jus iĹĄ tie­ sĹł iť­ti­ko psi­cho­lo­gi­nis ĹĄo­kas, iť­ vy­dus, kas de­da­si mies­ teâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiť­ki­no Ne­rin­gos va­do­vas.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI JAU PAAIĹ KÄ&#x2013;JO 3 KANDIDATAI ÄŽ METŲ JĹŞRININKO TITULÄ&#x201E;! KandidatĹł sÄ&#x2026;raĹĄo ieĹĄkokite 4 p.

7


2

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

miestas

Mies­to ju­bi­lie­jui skambės oratorija Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Į 760 me­tų is­to­ri­nei Klai­pė­dos su­ kak­čiai skir­tą uni­ka­lų re­gi­nį su­si­ rin­ku­si pub­li­ka ga­li ti­kė­tis pe­no ir sie­lai, ir akims.

„Vie­na­ra­gio ne­pa­ža­du, bet ark­liai ir ka­rie­tos tik­rai bus“, – pa­ti­ki­no gied­ ro dan­gaus ry­to­jaus va­ka­rui mel­ džian­tis ora­to­ri­jos „Mies­tas ir žmo­ nės“ re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas. Bū­tent rugp­jū­čio 1-ąją, ofi­cia­lią Klai­pė­dos įkū­ri­mo die­ną, pu­sę de­ šim­tos va­ka­ro pra­si­dė­sian­tis spal­ vin­gas teat­ra­li­zuo­tas ren­gi­nys pa­ kvies su­grįž­ti prie mies­to iš­ta­kų.

Or­ga­ni­za­to­riai pa­si­rū­ pi­no, jog pub­li­ka ga­lė­tų pa­to­giai ste­bė­ti re­gi­nį – bus pa­ruoš­ta apie tūks­ tan­tį sė­di­mų vie­tų.

Sce­na gau­siam bū­riui vei­kė­jų įsi­kurs po at­vi­ru dan­gu­mi pa­čio­ je uos­ta­mies­čio šir­dy­je, pi­lia­vie­ tė­je. O spe­cia­liai ju­bi­lie­jui su­kur­ta ora­to­ri­ja taps sa­vo­tiš­ka ke­lio­ne per svar­biau­sius is­to­ri­nius įvy­kius nuo pat mies­to įkū­ri­mo iki šių die­nų. „Kai Klai­pė­dai su­ka­ko 600 me­tų, mies­tie­čiai su­ko gal­vą ne dėl fe­jer­ ver­kų. Mies­tie­čiai gal­vo­jo apie iš­lie­ ka­mą­ją ver­tę. Bu­vo su­kur­ta spe­cia­li kan­ta­ta, o mies­te­lė­nai jos mo­kė­si ir žy­gia­vo gat­vė­mis ją gie­do­da­mi. Kai man bu­vo pa­ti­kė­ta re­ži­suo­ti Klai­pė­

dos ju­bi­lie­jaus ren­gi­nį, iš kar­to pa­ siū­liau – už­sa­ky­ti kom­po­zi­to­riui Gied­riui Kup­re­vi­čiui ora­to­ri­ją, ku­ri tu­rė­tų iš­lie­ka­mą­ją ver­tę“, – prie­šis­ to­rę pri­si­mi­nė G.Pa­de­gi­mas. Re­ži­sie­rius int­ri­ga­vo, jog ren­gi­ ny­je, ku­riam su­telk­tos gau­sios at­ li­kė­jų pa­jė­gos, ne­trūks at­rak­ci­jų ir siurp­ri­zų. Vis dėl­to, pa­sak G.Pa­ de­gi­mo, tai ne­bus ei­li­nis est­ra­di­ nis šou, o sie­kis pa­ska­tin­ti gi­lin­tis į šio kraš­to is­to­ri­ją, pa­gerb­ti, pri­si­ min­ti vi­sus tuos, ku­rie per 760 me­ tų čia gy­ve­no, dir­bo bei kri­to gin­da­ mi Klai­pė­dą. „No­rė­tų­si, kad po šio ren­gi­nio tie, ku­rie dar to ne­sup­ra­to, su­vok­ tų, kad gy­ve­na se­niau­sia­me, tur­būt vie­na­me gra­žiau­sių ir pui­kiau­sių Lie­tu­vos ir ne tik mies­tų“, – tei­gė G.Pa­de­gi­mas. Teat­ra­li­zuo­ta­me ren­gi­ny­je pa­si­ro­ dys ne tik du cho­rai, bū­rys ak­to­rių, šo­kė­jų, folk­lo­ro an­samb­liai, o so­lo dai­nuos bo­sas Liu­das Mi­ka­laus­kas, vie­ną vaid­me­nų kurs ir uos­ta­mies­ čio žur­na­lis­tė, ku­ri ims in­ter­viu iš to­kių is­to­ri­nių as­me­ny­bių kaip Her­ kus Man­tas, ka­ra­lie­nė Lui­zė ar gu­ ber­na­to­rius An­ta­nas Mer­kys. Or­ga­ni­za­to­riai pa­si­rū­pi­no, jog pub­li­ka ga­lė­tų pa­to­giai ste­bė­ti re­ gi­nį – bus pa­ruoš­ta apie tūks­tan­ tį sė­di­mų vie­tų. „Kai žmo­nės pa­ ma­tys suo­lus, te­gu ne­gal­vo­ja, kad vis­kas vien tik val­džiai“, – juo­kė­ si re­ži­sie­rius, pra­si­ta­ręs, jog ir žiū­ ro­vams bus su­teik­ta ga­li­my­bė tap­ ti ora­to­ri­jos da­ly­viais. Kiek dau­giau nei va­lan­dą truk­ sian­čią ora­to­ri­ją vai­ni­kuos šven­ti­ nis, klai­pė­die­čių paau­ko­to­mis lė­ šo­mis su­reng­tas fe­jer­ver­kas.

„„Sus­ku­bo: va­kar Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te bū­si­mie­ji pir­ma­kur­siai sku­bė­jo pa­si­ra­šy­ti stu­di­jų su­tar­tis. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Užplūdo būsimi studentai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­te su­maiš­ tis – čia su­tar­tis sku­ba pa­si­ra­šy­ti bū­si­mie­ji aukš­to­sios mo­kyk­los pir­ma­kur­siai. Šie­met pir­ma­ja­me eta­pe stu­di­juos 250 jau­nuo­lių ma­žiau nei per­nai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su­tar­čių pa­si­ra­šy­mas pra­si­dė­ jo penk­ta­die­nį ir baig­sis šian­dien, rugp­jū­čio 31-ąją. „Pap­ras­tai su­tar­čių pa­si­ra­šy­ ti neat­vyks­ta 10–20 pro­cen­tų pa­ tei­ku­sių­jų pra­šy­mus. Ki­ti ban­do šan­są da­ly­vau­ti ant­ra­ja­me eta­pe, pa­pil­do­ma­me priė­mi­me, įvai­riai bū­na“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to (KU) Stu­den­tų priė­mi­mo sky­riaus ve­dė­ja Bea­ta Ka­ju­ty­tė. Tie, ku­rie ne­bu­vo pa­kvies­ti stu­ di­juo­ti pir­ma­ja­me eta­pe ar­ba tas kvie­ti­mas jų ne­ten­ki­no, ga­lės da­ ly­vau­ti sto­ji­mo ant­ra­ja­me eta­pe. Jų sėk­mė pri­klau­sys nuo to, kiek

aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se liks lais­ vų vie­tų. „To pro­gno­zuo­ti mes ne­ga­li­me. Jei­gu pir­ma­ja­me eta­pe dau­gu­ma pa­kvies­tų­jų su­da­rys su­tar­tis, tai lais­vų vie­tų ga­li lik­ti la­bai ma­žai“, – sa­kė B.Ka­ju­ty­tė. Per­nai pir­ma­ja­me eta­pe pa­kvies­ ta 1 366 jau­nuo­liai, šie­met tik 1 117. Šiais me­tais vi­du­ri­nes mo­kyk­las Lie­ tu­vo­je bai­gė 5 tūkst. moks­lei­vių ma­ žiau nei per­nai. Ma­no­ma, kad to­dėl ir bū­si­mų­jų stu­den­tų ma­žiau. Vals­ty­bės lė­šo­mis KU stu­di­juos dau­giau nei trys šim­tai pir­ma­kur­sių. KU tarp dvi­de­šimt vie­no bend­ra­ja­ me priė­mi­me da­ly­vau­jan­čio uni­ ver­si­te­to šie­met, kaip ir praė­ju­siais me­tais, iš­li­ko sep­tin­to­je vie­to­je.

Šie­met Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas ap­si­spren­dė ne­bep­riim­ti stu­den­ tų, ku­rių kon­kur­si­niai ba­lai že­mi, – bu­vo tai­ko­mas že­miau­sio ba­ lo kri­te­ri­jus, jis tu­rė­jo bū­ti ne ma­ žes­nis kaip 6 ba­lai. Moks­lo ir stu­ di­jų pro­rek­to­rės In­gos Dai­li­die­nės nuo­mo­ne, tai ga­lė­jo lem­ti ne­žy­mų stu­den­tų skai­čiaus su­ma­žė­ji­mą. Šie­met KU po­pu­lia­riau­sios iš­ lie­ka so­cia­li­nių moks­lų stu­di­jos. Taip pat daug sto­jan­čių­jų dė­me­ sio šie­met su­lau­kė psi­cho­lo­gi­ja (iš vi­so 675 pa­gei­da­vi­mai), eko­no­mi­ ka (563), va­dy­ba (519), po­li­ti­kos moks­lai (491), žur­na­lis­ti­ka (461), so­cia­li­nis dar­bas (417), vi­suo­me­ nės svei­ka­ta (404), ang­lų fi­lo­lo­gi­ja (341), sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ja (333).

Prieš šven­tę – ne­ri­mas dėl til­to Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vi­sos tar­ny­bos šią sa­vai­tę vyk­sian­ tiems mies­to ju­bi­lie­ji­niams ren­gi­ niams ir Jū­ros šven­tei yra pa­si­ren­ gu­sios, ta­čiau esa­ma ir ne­ri­mo.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­ nos Ša­ka­lie­nės, di­džiau­sią ne­ri­mą ke­lia Pi­lies til­tas. Jį penk­ta­die­nį dviem va­lan­doms nuo 20 val. teks pa­kel­ti, nes Da­nės upės ruo­že nuo Bir­žos til­to iki Šiau­rės ra­go vyks tarp­tau­ti­nis is­to­ri­nių lai­vų pa­ra­ das „Dan­gės flo­ti­lė“. „Ne­tu­ri­me pa­tir­ties pa­kel­tą til­ tą lai­ky­ti dvi va­lan­das. Be to, jis yra la­bai pra­stos būk­lės. Pa­kel­ti pa­kel­ si­me, bet ne­ži­nau, kaip pa­vyks nu­ leis­ti. Ne­ga­na to, nie­kas ne­ga­li nei pa­tvir­tin­ti, nei pa­neig­ti, jog pa­kel­ tas til­tas iš­sto­vės dvi va­lan­das“, – abe­jo­nių ne­slė­pė I.Ša­ka­lie­nė. Ji po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pra­šė pri­ žiū­rė­ti, kad žmo­nės ne­lai­pio­tų ant pa­kel­to til­to. Nu­tar­ta, jog priė­ji­mai prie til­to bus ati­tver­ti tvo­re­lė­mis. Kol penk­ta­die­nį nuo 20 iki 22

„„De­biu­tas: Pi­lies til­tas jau ne kar­tą bu­vo pa­kel­tas, ta­čiau dar nie­ka­da

taip il­gai, kaip pla­nuo­ja­ma šią sa­vai­tę.

val. Pi­lies til­tas bus pa­kel­tas, eis­ mą teks ri­bo­ti vi­sa Pi­lies gat­ve. Eis­mo ri­bo­ji­mai vai­ruo­to­jams pra­si­dės jau šian­dien – nuo 18 val. bus už­da­ry­ta vi­sa Til­tų gat­vė, ja ne­va­žiuos ir au­to­bu­sai. Šven­čių die­no­mis eis­mas bus drau­džia­mas ne tik Til­tų, bet ir Tur­gaus, Da­nės gat­vė­mis, Man­ to gat­vės ruo­že nuo Bir­žos til­to iki



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

S.Dau­kan­to gat­vės. Kai ku­rio­mis die­no­mis ne­bus lei­džia­ma va­žiuo­ ti ir Nau­jo­jo So­do gat­ve. Įva­žiuo­ti į šven­tės te­ri­to­ri­ją ga­lės tik tie, ku­rie tu­rės spe­cia­lius lei­di­mus. Se­na­mies­čio gy­ven­to­jams, ku­rie au­to­mo­bi­liais no­rės pa­tek­ti į sa­ vo kie­mą, pa­tru­liams taip pat rei­ kės pa­ro­dy­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­ci­ją ar nuo­mos su­tar­tį.


3

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

miestas Nau­ji bu­tai at­pi­go

Jach­tai „Lie­tu­va“ –­ ant­ro­ji vie­ta

Prie „Me­ri­dia­no“ – šven­tė

Ant­rą­jį šių me­tų ket­vir­tį Klai­ pė­do­je su­da­ry­ta apie 500 būs­ to par­da­vi­mo san­do­rių – be­ veik tiek pat, kiek pir­mą­jį. Iš ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jų nu­ pirk­ta 70 nau­jų bu­tų – 29 pro­c. dau­giau nei per­nai per ant­rą­ jį ket­vir­tį. Per me­tus vi­du­ti­nė jų kai­na su­ma­žė­jo 2 pro­c. – iki 4280 li­tų už kv. met­rą.

Is­pa­ni­jos uos­te Ka­di­ze jach­ta „Lie­tu­va“ ne­li­ko be ap­do­va­no­ ji­mų. Ant­ra­ja­me re­ga­tos „The Tall Ships Ra­ces“ eta­pe lie­tu­ vių įgu­la sa­vo kla­sė­je iš­ko­vo­ jo ant­rą­ją vie­tą. Pir­mą­ją vie­ tą to­je pa­čio­je kla­sė­je lai­mė­ju­ siai olan­dų jach­tai „Ura­nia“ lie­ tu­viai nu­si­lei­do 13 mi­nu­čių per­ skai­čiuo­to lai­ko.

Tre­čia­die­nį 12 val. prie „Me­ri­ dia­no“ rink­sis sen­jo­rų ir jau­ni­ mo or­ga­ni­za­ci­jos. Jos da­ly­sis pa­tir­ti­mi, veiks kū­ry­bi­nės dirb­ tu­vės, kon­cer­tuos mu­zi­kos ko­ lek­ty­vai, vyks vik­to­ri­nos ir ki­tos pra­mo­gos. Ren­gi­nio me­tu Sta­ no su Tarp­tau­ti­niu cho­ru gy­vai at­liks 2012-ųjų Eu­ro­pos me­ tų him­ną.

Ma­žie­siems dovanojo aikš­te­lę Įgy­ven­din­da­ma ini­cia­ty­vą „Mū­sų kie­mas“, dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­ ti bend­ro­vė „Jū­ros būs­tas“ rea­li­za­vo dar vie­ną pro­jek­tą. Poil­sio gat­vė­je esan­čio 20 na­mo kie­me įmo­nė įren­gė nau­ją vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę. Vai­kai ir jų tė­ve­liai yra kvie­čia­ mi į nuo­tai­kin­gą aikš­te­lės ati­da­ry­ mo šven­tę, ku­ri vyks tre­čia­die­nį, rugp­jū­čio 1 d. 18 val. „Bū­da­mi dau­gia­bu­čių ad­mi­ nist­ra­to­riai, rū­pi­na­mės ne tik na­ mo prie­žiū­ros rei­ka­lais. Taip pat sie­kia­me gai­vin­ti ap­lin­ką ap­link na­mus. No­ri­me, kad vai­kai tu­rė­ tų kur žais­ti ir bend­rau­ti, to­dėl sa­ vo ini­cia­ty­va sta­to­me nau­jas vai­kų žai­di­mo aikš­te­les,“ – tei­gė „Ma­no būs­to“ Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vas Min­dau­gas Ge­nys. Dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­rių ir „Mū­sų kie­mo“ ini­cia­ty­va jau yra įreng­tos ke­tu­rios vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės skir­tin­guo­se Klai­pė­dos ra­jo­nuo­se. Vai­kų juo­ką taip pat ga­ li­ma iš­girs­ti Kau­no, Alks­ny­nės gat­ vė­se ir Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te. „Jū­ros būs­to“ di­rek­to­rius Vir­ gi­ni­jus Dob­ro­vols­kas tvir­ti­no, kad Poil­sio g. 20 vie­ta aikš­te­lei bu­vo

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas 14.30 val. su­si­tiks su išei­viais iš Klai­pė­dos, gy­ve­nan­čiais Vo­ kie­ti­jo­je. 17.30 val. me­ri­jo­je pa­svei­kins at­ vy­ku­sią į mies­to šven­tę Ja­po­ni­jos mies­ to Ku­dži de­le­ga­ci­ją. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 13 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nė Ka­va­liaus­kie­ nė (g. 1924 m.), Ma­riya Na­za­ren­ko (g. 1926 m.), Au­gus­ti­na Eis­mon­tie­nė (g. 1926 m.), La­zars Kob­rins (g. 1927 m.), Ol­ga Grin­ko (g. 1927 m.), Vin­cas Vy­tau­tas Šau­čiu­lis (g. 1930 m.), Do­mi­nin­kas Vac­lo­vas Kund­ro­ tas (g. 1931 m.), Ka­zi­mi­ras Mi­siu­via­ne­cas (g. 1931 m.), Liud­mi­la Čiai­ki­na (g. 1933 m.), Ga­li­na Sil­čen­ko­va (g. 1938 m.), Lion­gi­nas Aba­rius (g. 1938 m.), Ni­ko­laj Čer­via­kov (g. 1942 m.), Da­nu­tė Piš­či­kai­tė (g. 1950 m.).

pa­rink­ta neat­si­tik­ti­nai. Nei ša­lia šio, nei ša­lia ap­lin­ki­nių na­mų aikš­ te­lių nė­ra, o vai­kus au­gi­nan­čių šei­ mų – ne­ma­žai. Aikš­te­lės ati­da­ry­mo šven­tės or­ ga­ni­za­to­riai ra­gi­na ne­pra­leis­ti pro­ gos sma­giai pra­leis­ti va­ka­rą. Vai­kus links­mins klou­nai Žir­niu­kas ir Ne­ ži­niu­kas, skam­bės nuo­tai­kin­ga mu­ zi­ka. Ma­žie­ji taip pat bus pa­kvies­ ti pa­ke­liau­ti po pa­sau­lį ir iš­mok­ti Af­ri­kos, Aust­ra­li­jos ir ara­bų kraš­tų žai­di­mų, dai­ne­lių bei šo­kių. „Mū­sų kie­mas“ – ini­cia­ty­va, ku­ rios tiks­las bend­ro­mis dau­gia­bu­ čius na­mus ap­tar­nau­jan­čių bend­ ro­vių ir gy­ven­to­jų pa­stan­go­mis at­gai­vin­ti ap­lin­ką, ska­tin­ti bend­ ruo­me­nės so­cia­li­nį ak­ty­vu­mą ir bend­ro tur­to tau­so­ji­mą. Kvie­čia­ma pri­si­jung­ti ir prie „Mū­sų kie­mo“ drau­gų fa­ce­book. com/MusuKiemas. Čia ga­li­ma per­žiū­rė­ti nuo­trau­kas iš ren­gi­nių, su­ži­no­ti apie įgy­ven­di­na­mas ini­ cia­ty­vas, da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se.

„„Įvy­kis: vai­kai ir jų tė­ve­liai kvie­čia­mi į nuo­tai­kin­gą aikš­te­lės ati­da­ry­mo

„Klai­pė­dos“ inf.

Bend­ro­vės „Jū­ros būs­tas“ nuo­tr.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Rei­mon­das Li­mon­tas, Lion­gi­nas Aba­ rius, Ado­mas Gai­lius, Da­nu­tė Piš­či­kai­ tė, Vin­cas Vy­tau­tas Šiau­čiu­lis, Au­gus­ti­ na Eis­mon­tie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Bro­nė Ka­va­liaus­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 7 ber­ niu­kai (dvy­niai).

šven­tę, ku­ri vyks tre­čia­die­nį, rugp­jū­čio 1 d. 18 val.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 65 iš­kvie­ti­mų.

Ban­du­žių gat­vė­je – ban­do­ma­sis kon­tei­ne­ris Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lį praū­žu­si aud­ra dau­ge­ lį klai­pė­die­čių įti­ki­no, kad at­lie­ kų kon­tei­ne­riai ant ra­tu­kų mū­sų mies­te yra vi­siš­kai ne­tin­ka­mi. Po kie­mus blaš­ko­mos me­ta­li­nės bei plas­ti­ki­nės dė­žės skrai­dė lyg žais­ liu­kai, o iš jų pa­ži­ru­sios šiukš­lės nu­sė­jo dau­gia­bu­čių kie­mus. Vie­nas at­stos še­šis

Pir­ma­die­nį Ban­du­žių gat­vė­je prie 18 na­mo klai­pė­die­čiams pri­sta­ty­ tas dar vie­nas po­že­mi­nis kon­tei­ne­ ris leis įsi­ti­kin­ti, kad nors ir pa­na­ šios konst­ruk­ci­jos, ta­čiau šiukš­lių dė­žės ga­li bū­ti la­bai įvai­rios. Šios gat­vės gy­ven­to­jai ga­lės įver­ tin­ti suo­mių bend­ro­vės „Fin­Min“ kon­tei­ne­rio mo­de­lio pra­na­šu­mus. Jis nuo ki­tų ski­ria­si tuo, kad yra su­ da­ry­tas iš tri­jų sek­ci­jų ir yra pri­tai­ ky­tas at­lie­koms rū­šiuo­ti. Bui­ti­nėms at­lie­koms skir­ta 6 kub. met­rų tal­pyk­la. Šis mo­de­ lis ypa­tin­gas tuo, kad prie jo ga­li­ ma jung­ti ki­tus. Ban­du­žių gat­vė­je vie­no­je vie­to­je ga­li­ma at­si­kra­ty­ ti bui­ti­nė­mis šiukš­lė­mis ir stik­lo bei po­pie­riaus at­lie­ko­mis, ku­rioms skir­tos dvi tal­pyk­los po tris kub.

met­rus. Pri­rei­kus vie­no­je aikš­te­ lė­je ga­li­ma įreng­ti dau­giau kon­tei­ ne­rių sek­ci­jų. Pa­nau­do­jo per­dirb­tą plas­ti­ką

Įren­gi­nio konst­ruk­ci­ja pa­pras­ta – į be­to­ni­nę dė­žę įleis­tas teks­ti­li­nis mai­šas. Jo­kių ju­dan­čių ar ga­lin­čių nu­lūž­ti konst­ruk­ci­jų šio mo­de­lio kon­tei­ne­ris ne­tu­ri. Ti­kė­ti­na, kad pro an­gą į ap­lin­ką ne­tu­rė­tų sklis­ ti ne­ma­lo­nūs kva­pai. To­kį įren­gi­nį pri­žiū­rė­ti ga­li vie­nas žmo­gus, vie­ to­je da­bar dir­ban­čių tri­jų. Pa­ties kon­tei­ne­rio kai­na nė­ra di­de­lė, nes kon­tei­ne­rių ant­že­mi­ nės konst­ruk­ci­jos yra pa­ga­min­tos iš per­dirb­to plas­ti­ko. Tie­sa, kai at­lie­kas ve­žan­čios ma­ ši­nos ger­vė iš duo­bės iš­kė­lė mai­ šą, dug­ne telk­šo­jo ke­li cen­ti­met­ rai van­dens. Ta­čiau tarp pa­ma­to ir mai­šo šiukš­lių ne­pa­te­ko. Ar tai konst­ruk­ci­jos trū­ku­mas, ar gū­sin­ gas vė­jas lie­taus van­de­nį nu­krei­pė į at­vi­rą an­gą, pa­ro­dys lai­kas. At­liks nuo­dug­nią ap­klau­są

„Iš mū­sų jau ma­ty­tų pa­vyz­džių šis iš­si­ski­ria tuo, kad čia nė­ra jo­ kių ju­dan­čių da­lių, an­gos nė­ra di­ de­lės, to­dėl nė­ra pa­vo­jaus, kad įlįs koks žmo­gus. Nors mes ne­tu­ri­me

pa­tir­ties ver­ti­nant, ar an­gos tin­ ka­mo dy­džio, ta­čiau ga­min­to­jai ši­ tuos da­ly­kus yra iš­ty­rę ir pa­tik­ri­nę. Iš tie­sų, kri­te­ri­jus yra vie­nas – kad tilp­tų mai­še­lis, į ku­rį me­ta­mos

Ren­kan­tis tin­ka­ miau­sią Klai­pė­dai at­lie­kų kon­tei­ne­rių mo­de­lį ke­ti­na­ma su­reng­ti ap­klau­są. bui­ti­nės at­lie­kos, – tei­gė Klai­pė­ dos re­gio­ni­nio at­lie­kų cent­ro ana­ li­ti­kas Ar­vy­das Pie­pa­lius. Ren­kan­tis tin­ka­miau­sią Klai­pė­ dai at­lie­kų kon­tei­ne­rių mo­de­lį ke­ ti­na­ma su­reng­ti ap­klau­są. To­dėl gy­ven­to­jai prie nau­jų­jų kon­tei­ne­ rių ga­li su­tik­ti žmo­nių, klau­si­nė­ sian­čių apie pa­tir­tį nau­do­jan­tis įren­gi­niu. Be to, svar­bi bus at­lie­kų iš­ve­žė­jų nuo­mo­nė. Ti­ki­ma­si, kad sva­rų žo­dį tars ir mies­to įvaiz­džio kū­rė­jai bei hi­gie­nis­tai. Ke­ti­na­ma api­bend­rin­ ti me­tų pa­tir­tį, tik ta­da bus ga­li­ ma ap­si­spręs­ti, ku­ris iš pa­siū­ly­ tų­jų kon­tei­ne­rio mo­de­lių vė­juo­tai Klai­pė­dai tin­ka­miau­sias.

„„Nau­jo­vė: nu­ma­to­ma, kad po­že­mi­niams kon­tei­ne­riams pri­žiū­rė­ti rei­

kės ma­žiau dar­buo­to­jų nei da­bar.

Nau­do­ja va­kuu­mi­nę sis­te­mą

Pa­sau­ly­je šiukš­lių su­rin­ki­mo sis­ te­ma yra pa­žen­gu­si la­bai to­li. Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se sta­tant nau­ jus mies­tus die­gia­mi va­kuu­mi­ niai įren­gi­niai. Lie­tu­vo­je ne vie­nas mies­tas jau nau­do­ja­si po­že­mi­niais šiukš­lių kon­tei­ne­riais, tad Klai­pė­da šio­je sri­ty­je ge­ro­kai at­si­lie­ka. Ati­džiai se­kan­tis eks­pe­ri­men­tą vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas įsi­ti­ki­nęs, kad mies­te vie­no­dų kon­tei­ne­rių ne­



Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tu­rė­tų bū­ti. Se­na­mies­ty­je bei is­to­ri­ nė­je mies­to da­ly­je ga­lė­tų bū­ti ki­to­kie nei dau­gia­bu­čiais ap­sta­ty­tuo­se ra­jo­ nuo­se. Be to, pla­nuo­jant nau­jas sta­ ty­bas rei­kė­tų pro­jek­tuo­ti po­že­mi­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių aikš­te­les. „Nau­jų­jų kon­tei­ne­rių pra­na­šu­ mai yra aki­vaiz­dūs: vie­no­je tos pa­ čios gat­ve­lės pu­sė­je dvo­kia, ki­to­je – jo­kio tvai­ko, o ką jau kal­bė­ti apie es­te­ti­nę iš­vaiz­dą“, – įspū­džiais da­ li­jo­si A.Šul­cas.


4

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

MIESTAS

Vie­toj dar­bų – bank­ro­tas

„Adak­rio“ vi­zi­ti­nė kor­te­lė Bend­ro­vės mo­to: „Lai­ko­mės duo­to žo­ džio – vi­sa­da“. Sa­vo tink­la­la­py­je bend­ro­vė „Adak­ris“ pri­sta­to­ma kaip vie­na pa­jė­giau­sių ir spar­čiau­siai au­gan­čių Va­ka­rų Lie­tu­ vos sta­ty­bi­nių įmo­nių. Bend­ro­vė įkur­ta 1993 m. 1999 m. pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ ci­jos skelb­ta­me sėk­min­g iau­siai Lie­ tu­vo­je dir­ban­čių įmo­n ių kon­k ur­se tarp sta­ty­bi­n ių įmo­n ių bu­vo pri­pa­ žin­ta dir­ban­čia sėk­min­giau­siai, pa­te­ ko tarp 20 ge­riau­sių įmo­nių. 2007 m. bend­ro­vė­je dir­bo be­veik 400 dar­buo­to­jų, 2010 m. – jau tik 150. 2007 m. bend­ro­vės apy­var­ta sie­kė apie 90 mln. Lt, 2010 m. jau tik – apie 22 mln. Lt. Nau­jes­nių duo­me­nų nė­ra.

„„Ne­atliko: sta­ty­bų bend­ro­vė „Adak­ris“ nu­ma­ty­tų dar­bų nebaigė ir Pa­lan­gos bo­ta­ni­kos par­ke. Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

gu ne­vyk­do­mi dar­ 1 Jei­ bai, mes vie­na­ša­liš­kai ją

nu­trau­kia­me ir skel­bia­me nau­jus ran­gos kon­kur­sus dar­bams pa­ baig­ti“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Ri­čar­das Zul­cas. „Ne­pa­gau­na­mie­ji“ va­do­vai

Sa­vi­val­dy­bės va­do­vai pri­pa­ži­no, kad il­gą lai­ką „Adak­rio“ at­sto­vai neat­sa­ki­nė­jo į skam­bu­čius, apie

esa­mą pa­dė­tį bu­vo nein­for­muo­ti ir pa­tys dar­buo­to­jai, at­nau­ji­nan­tys gim­na­zi­ją. Esą maž­daug mė­ne­sį tru­ko aiš­ki­ni­ma­sis su „Adak­rio“ at­sto­vais, ko­dėl ne­vyks­ta dar­bai. „Si­tua­ci­ją ap­sun­ki­no tai, kad sa­ vi­nin­kas yra ne Lie­tu­vo­je. Pa­vy­ko su­si­siek­ti su įmo­nės bu­hal­te­re, su dar ke­liais at­sto­vais, bet tie žmo­ nės bend­ro­vė­je spren­džia­mo­jo bal­so ne­tu­ri. Ta­da te­ko vie­na­ša­ liš­kai nu­trauk­ti su­tar­tį“, – pa­sa­ ko­jo R.Zul­cas.

Ne ką dau­giau pa­vy­ko iš bend­ ro­vės at­sto­vų iš­gau­ti ir dien­raš­čiui „Klai­pė­da“. – Kaip su­si­siek­ti su jū­sų įmo­ nės va­do­vy­be? – Kad mū­sų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius yra is­lan­das. – Bet te­le­fo­nu neat­si­lie­pia nei ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas, nei tech­ni­nis di­ rek­to­rius, nei di­rek­to­rius ke­ lių sta­ty­bai... – Ma­to­te, vie­nas tu­ri biu­le­te­nį, ki­tas ato­sto­gau­ja, tre­čias ir­gi tu­ri biu­le­te­nį. Vi­si šiuo me­tu ne­dir­ba.

2009 me­tų lie­pos 3 d. Ne­pai­sant to, po tri­jų sa­vai­čių bend­ro­vė sėk­ min­gai pa­si­ra­šė su­tar­tį su Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­be dėl Pa­lan­gos mies­to ir Šven­to­sios se­niū­ni­jos gat­vių, dvi­ ra­čių ta­kų ir kvar­ta­li­nių pra­va­žia­ vi­mų duo­bių tai­sy­mo. Su­tar­ties su­ma – 128 tūkst. li­tų, dar­bus at­lik­ti „Adak­ris“ įsi­pa­rei­ go­jo per tris mė­ne­sius.

Mi­li­jo­nai ne­su­vi­lio­jo

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS Baigėsi jau ketvirtus metus dienraščio „Klaipėda“ organizuojami Metų jūrininko rinkimai! Susumavus balsavimo lapelius ir balsus internetu daugiausia simpatijų pelnė šie kandidatai (abėcėlės tvarka): Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“.

Kuris iš jų bus tituluotas Metų jūrininku, sužinosite rugpjūčio 3 d. Kruizinių laivų terminale Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

Apie tai, kad sta­ty­bų bend­ro­vė tu­ri bė­dų, kon­kur­so me­tu ži­no­jo ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­ja, nes bu­vo nu­ro­ do­ma, kad „Adak­ris“ – rest­ruk­tū­ ri­zuo­ja­ma įmo­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Ali­nos Ve­ly­kie­nės tei­gi­mu, kon­kur­se dėl mo­kyk­los re­no­va­ci­jos „Adak­ris“ bu­vo tre­čias ar ket­vir­tas lai­mė­to­jų są­ra­še. Pir­mą­sias vie­tas lai­mė­ju­sios bend­ro­vės at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti su­tar­ tis, esą jiems mo­kyk­la – per men­kas ob­jek­tas už 3,7 mln. li­tų. „Jie tu­rė­jo di­des­nius ob­jek­tus, tad rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mos įmo­nės pa­siū­ ly­mas mums bu­vo pa­sku­ti­nė vil­tis. Džiau­gė­mės, kad jie pa­si­ra­šė su­tar­ tį, nes mums bu­vo ga­lu­ti­nis ter­mi­ nas pa­teik­ti pa­raiš­ką ES fi­nan­sa­vi­ mui gau­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ve­ly­kie­nė. Ta­čiau šiuo me­tu įmo­nė dar­bų ne­ be­vyk­do. Sa­vi­val­dy­bė už­fik­sa­vo tai, kas pa­da­ry­ta, ir sku­biai skel­bia kon­ kur­są li­ku­siems dar­bams at­lik­ti. Di­ džiau­sia bė­da, jog mo­kyk­la ap­tai­ sy­ta šil­ti­ni­mo me­džia­ga, bet nė­ra ap­sau­gi­nių plokš­čių, to­dėl ky­la ri­ zi­ka, kad, ėmus ly­ti, ne­pa­tai­so­mai su­drėks sie­nos. „Ga­vau raš­tą, jog su­bran­go­ vai, prieš­gais­ri­nės sis­te­mos įren­gi­ nių bend­ro­vė no­ri iš­si­mon­tuo­ti įran­ gą, nes „Adak­ris“ jiems ne­su­mo­kė­jo. Mes pa­tei­kė­me at­sa­ky­mą, kad tai yra sa­vi­val­dy­bės tur­tas ir vis­kas tu­ri lik­ti sa­vo vie­to­se“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė. Ne­bai­gė darbų ir par­ke

Sta­ty­bos bend­ro­vei „Adak­ris“ rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo by­la iš­kel­ta

Ri­čar­das Zul­cas:

Mes vie­na­ša­liš­kai nu­trau­kė­me su­tar­tį ir skel­bia­me nau­jus ran­gos kon­kur­sus dar­bams pa­baig­ti.

Tų pa­čių me­tų rugp­jū­čio 3 d. bend­ro­vė lai­mė­jo dar vie­ną kon­ kur­są už 3,5 mln. li­tų Pa­lan­gos bo­ ta­ni­kos par­ko re­no­va­ci­jai. Su­tar­tis ga­lio­jo tre­jus me­tus, iki šių me­tų ge­gu­žės. Ta­čiau įmo­nė įsi­pa­rei­go­ ji­mų įgy­ven­din­ti jau ne­be­pa­jė­gė. „Šiuo me­tu „Adak­ris“ jo­kių dar­ bų Pa­lan­go­je neat­lie­ka. Anks­čiau jie tu­rė­jo daug už­sa­ky­mų. Pas­ku­ti­nis bu­vo Pa­lan­gos bo­ta­ni­kos par­kas. Dar­bų ne­pa­bai­gė. Bai­gia­mie­siems mes pa­skel­bė­me nau­ją kon­kur­są“, – pa­tvir­ti­no Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Bro­nius Mar­tin­kus. „Adak­rio“ neiš­gel­bė­jo ir dar vie­nas už­sa­ky­mas pa­pil­do­miems dar­bams Pa­lan­go­je už dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų ta­me pa­čia­me Bo­ta­ni­kos par­ke. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me šiai bend­ro­vei yra iš­kel­ta ne vie­na by­ la – ir dėl bank­ro­to iš­kė­li­mo, ir dėl dar­bo san­ty­kių, ir dėl sko­lų.

B.Mar­tin­kaus tei­gi­mu, tai – ne pir­mas at­ve­jis Pa­lan­go­je. Esą yra bu­vę, kai ne­pa­bai­gu­si vai­kų dar­že­lio re­mon­to vie­na įmo­nė bank­ru­ta­vo. „Yra ri­zi­kos fak­to­rius“

Klai­pė­do­je pa­na­šus at­ve­jis ir­gi bu­vo, kai dėl bank­ru­tuo­jan­čios įmo­nės te­ ko keis­ti ran­go­vus. Taip nu­ti­ko ple­ čiant Lė­bar­tų ka­pi­nes. Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­jo nu­trauk­ti su­tar­tį dėl to, kad ran­go­vas bank­ru­ta­vo. „Prob­le­ma ta, kad strin­ga pro­ jek­tas, rei­kia ieš­ko­ti, kas jį pa­baigs. Vėl rei­kia skelb­ti kon­kur­są, mes tu­ri­me lai­ky­tis vi­sų pro­ce­dū­rų, gaiš­ta­mas lai­kas, tai už­trun­ka du tris mė­ne­sius“, – pro­ble­mą dės­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, Vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Dėl rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mų įmo­nių sa­vi­val­dy­bės va­do­vau­ja­si Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos re­ko­men­da­ci­jo­ mis. Jei­gu anks­čiau vy­ra­vo nuo­ sta­ta at­mes­ti rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­mų bend­ro­vių pa­siū­ly­mus, tai da­bar at­virkš­čiai – to­kios įmo­nės ga­li da­ ly­vau­ti vie­šuo­siuo­se kon­kur­suo­se. Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT) pa­skel­bė išaiš­ki­ni­mą, ku­ria­me nu­ ro­do­ma, kad kon­kur­so da­ly­vio pa­ siū­ly­mas ga­li bū­ti at­me­ta­mas, jei bend­ro­vei iš­kel­ta bank­ro­to by­la ar­ba ji yra rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­ma. „Tai nu­spręs­ti ga­li per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja. VPT re­ko­men­duo­ ja kiek­vie­ną konk­re­tų at­ve­jį ana­ li­zuo­ti at­ski­rai ir spręs­ti, ar tie­ kė­jas ga­li įgy­ven­din­ti pri­siim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ta­čiau pra­šo­ma dirb­ti­nai ne­ri­bo­ti kon­ku­ren­ci­jos“, – tei­gė Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos at­sto­vė Auš­ra Po­cie­nė. „Vis dėl­to, kai to­kia bend­ro­vė lai­ mi kon­kur­są, yra tam tik­ras ri­zi­kos fak­to­rius, ga­li bū­ti, kad pro­jek­tas ne­bus vyk­do­mas lai­ku, at­si­ran­da ne­ma­žai pro­ble­mų, kai įmo­nė yra ant bank­ro­to ri­bos. Pas mus vie­ nas kri­te­ri­jų – že­miau­sia kai­na ir kad įmo­nė ati­tik­tų bent mi­ni­ma­ lius kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus“, – ti­ki­no V.Kar­ma­no­vas.

Bank­ro­tų sta­tis­ti­ka 2011 m. penk­ta­da­l is vi­sų bank­ro­to pro­ce­sų pra­dė­ta sta­ty­bos (260) įmo­ nė­se. Šiuo me­tu Klai­pė­dos ap­skri­ty­je bank­ ro­to ban­do iš­veng­ti – yra rest­ruk­tū­ri­ zuo­ja­ma 16 įmo­nių, 5 bend­ro­vės į šį są­ra­šą įtrauk­tos šiais me­tais.


5

antraDIENIS, liepos 31, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ne­sii­ma ieš­ki­nio

Ar­tė­jan­tys rin­ki­mai tam­pa ne tik po­li­ti­ kų, bet ir įvai­riau­ sio plau­ko kon­sul­ tan­tų rei­ka­lu. Di­ džio­sios par­ti­jos no­ riai nau­do­ja­si jų pa­ slau­go­mis. Vie­ni po­ li­ti­kai kon­sul­tan­ tams at­si­duo­da vi­ siš­kai, ki­ti – ne.

Sei­mo na­rė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­ nė tei­gia skų­sian­ti teis­mo nu­tar­ tį, ku­ria at­si­sa­ky­ta nag­ri­nė­ti jos ieš­ki­nį prieš Vy­riau­sy­bę.

„„Pas­lau­gos: pro­fe­sio­na­lūs pro­pa­gan­di­nin­kai pa­ta­ria par­ti­joms, kaip už­tik­rin­ti efek­ty­ves­nę rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pasitelkti propagandos specialistai Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vie­no neuž­ten­ka

Sei­mo rin­ki­mai ge­ro­kai pa­tuš­tins po­li­ti­kų ir par­ti­jų ki­še­nes, nes iš kam­pa­ni­jos už­dirbs įvai­rių sri­čių kon­sul­tan­tai. Vaiz­do kli­pų ga­my­ba, lanks­ti­nu­kai, rek­la­mi­niai šū­kiai, pla­ka­tai – vi­sa tai par­ti­joms ruoš­ti pa­de­da rek­la­mos bend­ro­vės. Val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai į pa­ gal­bą pa­si­tel­kė bend­ro­vę „VIP Com­m u­n i­ca­t ions“, ku­r iai va­ do­vau­ja bu­vęs pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus pa­ta­rė­jas Da­rius Gu­de­ lis. Kiek And­riaus Ku­bi­liaus va­do­ vau­ja­mi de­ši­nie­ji pa­si­ry­žę at­sei­kė­ti už kli­pus ir ki­tą vaiz­do me­džia­ gą, kol kas neaiš­ku. Tie­sa, tai ne vie­nin­te­lė kon­ser­va­to­rių sam­do­ ma pro­fe­sio­na­lių pro­pa­gan­di­nin­ kų bend­ro­vė – taip pat bend­ra­ dar­biau­ja­ma su įmo­nė­mis „Open

Agen­cy“, „New Agen­cy“. „Nė­ ra taip, kad vi­siš­kai at­si­duo­da­me į rek­la­mos bend­ro­vės ran­kas. Pa­tys ir­gi gal­vo­ja­me šū­kius ir vi­sa ki­ta. Vyks­ta bend­ra­dar­bia­vi­mas“, – pa­ sa­ko­jo Man­tas Ado­mė­nas, kon­ser­ va­to­rių rin­ki­mų šta­bo va­do­vo pa­ va­duo­to­jas. Sam­do ir ak­to­rius

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mi opo­zi­ci­niai so­cial­de­mok­ra­tai, kaip ir prieš anks­tes­nius rin­ki­mus, sam­ do Stra­te­gi­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­rą. Šiai vie­šų­jų ry­šių bend­ro­vei va­do­ vau­ja bu­vu­si Ro­lan­do Pak­so iš­ti­ki­ ma bend­ra­žy­gė Da­lia Kut­rai­tė. Rei­tin­gų len­te­lė­se pir­mau­jan­ ti Dar­bo par­ti­ja (DP) taip pat ap­ si­sta­čiu­si įvai­riau­siais kon­sul­tan­ tais ir pa­ta­rė­jais. Kaip elg­tis ir kaip kal­bė­ti, par­ti­jos na­rius mo­ko ir ak­ to­riai, ir re­ži­sie­riai. Tai pa­tvir­ti­no DP rin­ki­mų šta­bo va­do­vas Vy­tau­

tas Gap­šys. Jis pa­skel­bė, kad par­ti­ ja sam­do „ge­riau­sius spe­cia­lis­tus“. Ruoš­ti pud­rą rin­kė­jams jiems pa­ de­da Lau­ry­no Fi­li­pa­vi­čiaus bend­ ro­vė „Pro Group“. „Da­ro­me ir se­mi­na­rus, kaip kal­ bė­ti, ap­mo­ko­me ko­man­dą, ta­čiau juos ren­gia­me ne tik prieš rin­ki­ mus, gal tik ar­tė­jant rin­ki­mams tų mo­ky­mų pa­dau­gė­ja. Be­je, kon­sul­ tan­tų tu­ri­me ir tarp sa­viš­kių. Sun­ ku bū­na tik prieš pir­mus rin­ki­ mus“, – nu­ro­dė vie­nas DP rin­ki­mų kam­pa­ni­jos stra­te­gų V.Gap­šys. „Dė­lio­ja vi­są kam­pa­ni­ją“

Eli­gi­jaus Ma­siu­lio li­be­ra­lai taip pat ne­snau­džia. Jų rin­ki­mų šta­bo va­do­vo Rai­mun­do Imb­ra­so tei­gi­mu, Li­be­ra­lų są­jū­dis pa­si­rin­ko rek­la­mos agen­tū­ rą PHD. „Sam­do­me tik šią agen­tū­rą, dau­giau nie­ko, – pa­sa­ko­jo R.Imb­ra­ sas. – Ta bend­ro­vė koor­di­nuos kli­pų kū­ri­mą. Jie mums dė­lio­ja vi­są rin­ki­

Rū­pin­sis su­tar­ti­mi dėl ES sta­ty­bos Ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Žy­gi­man­ tas Vai­čiū­nas va­do­vaus spe­cia­liai dar­bo gru­pei, ku­ri nag­ri­nės vi­sus klau­si­mus, su­si­ju­sius su Kon­ce­si­jos su­tar­ties su ja­po­nų bend­ro­ve „Hi­ta­ chi“ dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­ nės (VAE) sta­ty­bos pa­ren­gi­mu.

Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus pa­ si­ra­šy­tu po­tvar­kiu su­da­ry­ta še­šių pa­rei­gū­nų dar­bo gru­pė, ku­ri „kar­ tu su VAE pro­jek­to da­ly­viais tu­ri nag­ri­nė­ti klau­si­mus, su­si­ju­sius su Kon­ce­si­jos su­tar­ties pro­jek­te nu­ ma­ty­tais su­si­ta­ri­mais ir ki­to­mis su­tar­ties pro­jek­to są­ly­go­mis“. Ši gru­pė, ku­rio­je dir­ba prem­je­ ro pa­ta­rė­jai, Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, Ūkio, Fi­nan­sų ir Ener­ ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jų val­di­nin­kai, taip pat tu­rė­tų pa­teik­ti „siū­ly­mus dėl bend­ros po­zi­ci­jos dėl su­tar­ties pro­jek­te nu­ma­ty­tų su­si­ta­ri­mų są­ ly­gų ir pri­rei­kus dėl klau­si­mų, su­ si­ju­sių su ki­to­mis su­tar­ties pro­jek­ to są­ly­go­mis“. Dar­bo gru­pė taip pat tu­rės nag­ ri­nė­ti ki­tus klau­si­mus, ku­rių, kaip tei­gia­ma po­tvar­ky­je, „tin­ka­mas ir ope­ra­ty­vus spren­di­mas tu­ri įta­ kos Kon­ce­si­jos su­tar­ties pro­jek­te nu­ma­ty­tų su­si­ta­ri­mų pa­ren­gi­mui ir VAE pro­jek­to da­ly­vių tei­gia­mo ga­lu­ti­nio in­ves­ta­vi­mo spren­di­mo priė­mi­mui“.

„„Ga­ran­ti­ja: prem­je­ras A.Ku­bi­lius pa­ti­ki­no, kad ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­

ty­bos pra­si­dės jau 2015-ai­siais. 

Kon­ce­si­jos su­tar­tis su „Hi­ta­chi“ tu­rė­tų bū­ti pa­si­ra­šy­ta iki šių me­ tų pa­bai­gos. A.Ku­bi­lius nea­be­jo­ja, kad apie 17 mlrd. li­tų kai­nuo­sian­ti VAE bus pra­dė­ta sta­ty­ti 2015-ai­siais, o baig­ ta – iki 2022 me­tų. Prem­je­ras sa­vait­ga­lį ap­si­lan­kė nu­m a­to­m o­je ato­m i­n ės elekt­r i­ nės sta­ty­bos vie­to­je. „Aš čia bu­ vau prieš me­tus. Ta­da ma­tėm tik ža­lią tuš­čią lau­ką bei vi­zi­jas, kaip at­ro­dys VAE. O da­bar jau su­si­pa­ ži­no­me su lie­tu­vių ir ame­ri­kie­ čių at­lie­ka­mais geo­lo­gi­niais ty­ri­ mais, ku­rie ati­tin­ka aukš­čiau­sius tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų stan­dar­tus“, – sa­kė aikš­te­lę ap­žiū­rė­jęs A.Ku­ bi­lius. „Mums pa­ro­dė, kaip da­ro­

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

mi grę­ži­niai, kaip at­ro­do grun­to ir uo­lie­nų mė­gi­niai. Grę­ži­niai da­ro­ mi gi­liau­siai iki 220 met­rų, ta­da siun­čia­mi į tarp­tau­ti­nes la­bo­ra­to­ ri­jas ir pa­gal pa­tvir­tin­tas me­to­di­ kas ti­ria­mi. Tie­siog ma­to­me, kad rea­lūs dar­bai ren­giant VAE pro­ jek­tą yra pra­dė­ti, nu­ma­to­ma pa­ ma­tų duo­bė bus 25 met­rų gy­lio. Pa­čios sta­ty­bos pra­si­dės 2015 m., bet iki to lai­ko pra­dė­ti svar­biau­ si pa­si­ren­gi­mo dar­bai“, – kal­bė­ jo prem­je­ras. Pa­sak jo, prieš ke­le­rius me­tus yra at­lik­ti ty­ri­mai dėl tek­to­ni­nių lū­žių bū­si­mos elekt­ri­nės vie­to­je, ir tarp­ tau­ti­niai eks­per­tai už­fik­sa­vo, kad ak­ty­vių lū­žių nė­ra. „Klaipėdos“, BNS inf.

mų kam­pa­ni­ją: ir te­le­vi­zi­jo­je, ir ra­di­ ju­je, lau­ko, ir ki­tą rek­la­mą.“

Nė­ra taip, kad vi­siš­ kai at­si­duo­da­me į rek­la­mos bend­ro­vės ran­kas. Ro­lan­do Pak­so Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­ja – taip pat kon­sul­tan­ tų ran­ko­se. Skra­ju­tes ir lanks­ti­nu­ kus jai ga­mi­na „Gar­sų pa­sau­lis“, tal­ki­na bend­ro­vės „Piar“ spe­cia­lis­ tai. Al­gio Čap­li­ko Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gai ruoš­tis rin­ki­mams pa­de­da bend­ro­vė „Me­dia­pool“. Ne vie­nos par­ti­jos at­sto­vai aiš­ki­ na, kad rin­ki­mų stra­te­gi­jai pa­kan­ka ir par­ti­jos rin­ki­mų šta­bo „sme­ge­nų“. Juk dau­ge­liui po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vių šie rin­ki­mai – ne pir­mi.

„Be abe­jo­nės, skų­siu. Tai for­ ma­lus at­si­sa­ky­mas, o ne pro­ ble­mos spren­di­mas iš es­mės“, – pa­reiš­kė par­la­men­ta­rė. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­ nist­ra­ci­nis teis­mas (VAAT) pra­ ne­šė, kad ne­nag­ri­nės Sei­mo na­rės skun­do, ku­riuo ji pra­šo pa­nai­kin­ti Vy­riau­sy­bės šių me­ tų bir­že­lio 6 d. pa­tvir­tin­tą Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko tvar­ky­mo pla­no da­lį, su­si­ju­sią su Prei­los bo­te­lio sta­ti­nių įtei­ si­ni­mu. Teis­mas nu­ta­rė, kad šis skun­ das ne­pris­kir­ti­nas ad­mi­nist­ra­ci­ nių teis­mų kom­pe­ten­ci­jai. Anot VAAT, ar Vy­riau­sy­bės ak­tai ne­ prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai ar­ba įsta­ty­mams, spren­džia Kons­ti­ tu­ci­nis Teis­mas. Bet po­li­ti­kė pa­brė­žė, kad ji ne­ pra­šiu­si išaiš­kin­ti, ar Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mas ati­tin­ka Kons­ ti­tu­ci­ją, o pra­šiu­si nu­ta­ri­mo da­lį pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia. Anot A.Stan­ci­kie­nės, prieš ra­ šy­da­ma ieš­ki­nį ji kon­sul­ta­vo­si su Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais ir šie taip pat pri­pa­ži­no, kad tai ne jų teis­mo kom­pe­ten­ci­ja. Ta­ čiau Sei­mo na­rė neat­me­tė ga­li­ my­bės su­rink­ti rei­kia­mą skai­čių par­la­men­ta­rų pa­ra­šų ir kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą dėl Prei­ los bo­te­lio. VAAT spren­di­mą par­la­men­ta­ rė ga­li ap­skųs­ti per 7 die­nas Lie­ tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ ci­niam teis­mui. „Klaipėdos“, BNS inf.


6

antradienis, liepos 31, 2012

nuomonės

Vaikš­čio­ji­mas už­riš­to­mis aki­mis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

I

Kiek dar rei­kės su­kti į de­ši­nę?

Ignas Jačauskas

G

al prieš 15 me­t ų te­ko vie­š ė­t i dvi­ra­čių sos­ ti­nė­j e Ams­ter­d a­me. Tuo­met Lie­tu­vo­je vi­ si dar sėk­min­gai va­ži­nė­jo „ere­liu­ kais“, „škol­n i­kais“ ir „des­no­m is“. Di­d žiau­sią įspū­d į Olan­di­jo­je tuo­ met pa­da­rė net ne dvi­ra­čių gau­ sa ar net ne tai, kad dau­g u­ma jų bu­vo vi­siš­kai nau­ji ir ne­pri­ra­k in­ ti (dar ir šiuo me­tu tai bū­tų ne­pa­ do­rus pa­siū­ly­mas ti­piš­kam iš Ry­ tų Eu­ro­pos emig­ra­v u­siam hom­ mo cri­m i­na­l is), o tai, kad jiems va­ž iuo­t i skir­tos at­ski­ros juos­tos, ir švie­so­fo­r uo­se daž­n iau įsi­ž ie­ bia ne ža­l io žmo­ge­l io, bet dvi­ra­ čio kon­tū­rai.

Kaž­ko­dėl vi­si Lie­tu­ vo­je su­pran­ta, kad krep­ši­nį žais­ti fut­bo­lo sta­dio­ne ne­pa­to­gu, o le­do ri­tu­liui, kaip sa­ ko pa­va­di­ni­mas, rei­ kia ne as­fal­to, o le­do. Tad at­ro­dė vi­siš­kai su­pran­ta­ma, ko­dėl 70–80 me­tų se­no­liai net su kas­die­niais pir­ki­niais mie­liau sė­ da ant dvi­ra­čių, o ne go­džiai nau­ do­ja­si vie­šo­jo trans­por­to leng­va­ to­mis. Pla­čiau pa­si­dai­rius po Se­ ną­jį že­my­n ą, net po­so­v ie­t i­n io blo­ko ša­lys ar bent jų di­des­n ie­ ji mies­tai jau ke­le­r i me­tai „dvi­ra­ ti­z uo­t i“. Išs­k y­r us Lie­t u­vą, ku­r io­ je pro­g no­zės bei ge­r i ke­t i­n i­mai nu­t ies­t i pa­do­r ius dvi­ra­čių ta­k ų tink­lus už­mirš­ta­mi iš­kart po vie­ šų pa­post­rin­ga­vi­mų, kad tu­ri­me tap­t i ža­l iuo­ju mies­t u ar ža­l ią­ja vals­ty­be. Ko­dėl taip sa­kau – da­ly­kas pa­ pras­tas. Va­sa­rą, kaip ir dau­ge­l is, re­tai su­si­lai­kau nuo pa­g un­dos net ir į dar­b ą at­v yk­t i dvi­ra­č iu.

Bū­tų ga­li­ma pa­sva­jo­ti ir apie to­li­ mes­nius žy­gius, bet en­tu­ziaz­mas nu­nyks­ta vos pa­ban­džius tra­di­ci­ nį marš­r u­tą, pa­vyz­d žiui, iš va­d i­ na­mo­jo mie­ga­mo­jo ra­jo­no į sos­ ti­nės cent­rą: jau po 1,5 ki­lo­met­ro pa­si­tin­ka ar­ba pės­čių­jų til­tas, nuo ku­rio ten­ka nu­si­leis­ti tie­siai į gat­ vę (nė­ra net ša­li­gat­vio, ku­r į bū­tų ga­li­ma nu­tep­lio­ti bent sim­bo­li­nė­ mis dvi­ra­čių ta­ko žy­mė­mis), tuo­ met ti­k in­tis, kad pa­vyks iš­veng­ti po­stū­m io į nu­ga­rą iš pro ša­l į le­ kian­čio au­to­mo­bi­l ių srau­to, kel­ tis per ką tik at­nau­jin­tą til­tą. Yra ir ki­ta ga­l i­my­b ė – va­ž iuo­t i til­to „kelk­raš­č iu“, ta­č iau ten kaip ty­ čia per vi­du­r į ky­šo elekt­ros stul­ pai, ku­rių nie­kaip ne­pa­vyk­tų ap­ va­ž iuo­t i. O vis dėl­to ban­dant tai da­ry­ti, tek­tų su­kte­lė­ti vai­rą į kai­ rę, ne „Į de­ši­nę“, kaip da­bar įpras­ta ke­liau­jant dvi­ra­čiais, ir nu­si­teik­ti ir olim­pi­niam skry­džiui į Ne­rį. Pa­ na­šūs nuo­ty­kiai dvi­ra­ti­nin­kų lau­ kia ir Kau­ne, ir Šiau­liuo­se, Aly­tu­ je, Klai­pė­do­je. Gal iš­sky­rus Drus­ ki­nin­kus ir ki­tus ša­lies ku­ror­tus. Sup­ran­ta­ma, yra vie­nas dvi­ra­čių marš­r u­tas, ku­r iuo vyk­t i pa­to­g u. Ne to­dėl, kad ke­l iai ge­r i, bet dėl to, kad ne­pa­gei­dau­t i­nas kliū­t is vi­sa­da ga­li pa­ša­lin­ti mė­ly­nai rau­ do­nie­ji švy­tu­rė­liai: Vilnius–Molė­ tai–Anykščiai–Kupiškis–Panevė­ žys–Pasvalys–Biržai–Rokiškis– Zarasai–Visaginas–Vilnius. Tie­ sa, pa­to­gu­mai tru­ko tik sa­vai­tę ir bu­vo pri­tai­ky­ti tik vie­nai ži­no­mų tu­ris­tų gru­pei, ku­ri, be­je, dar ir tu­ ri ga­lios spręs­ti ar bent jau siū­ly­ti, kaip tu­rė­t ų at­ro­dy­t i tie Lie­tu­vos ta­kai. Bet ka­dan­g i ke­l iau­to­jai to­ kį žy­g į or­ga­ni­zuo­ja ne­be pir­mą ir ne­be ant­rą kar­tą, o re­z ul­ta­t ų kol kas ne­ma­ty­ti, op­ti­miz­mu nie­kas ne­trykš­ta. Šiuo­lai­k i­nės ma­dos ver­čia mies­ tų me­r us taip pat tap­t i en­tu­z ias­ tin­gais dvi­ra­ti­nin­kais. Vie­nas ką tik at­lik­tas ty­ri­mas by­lo­ ja: bent penk­ta­da­lis žmo­nių pa­lik­ tų au­to­mo­bi­l į ga­ra­že ir im­t ų dvi­ ra­t į, jei va­ž i­nė­jant mies­te ne­tek­ tų ri­z i­k uo­t i gy­vy­be. Kaž­ko­dėl vi­ si Lie­tu­vo­je su­pran­ta, kad krep­ši­nį žais­t i fut­bo­lo sta­d io­ne ne­pa­to­g u, o le­do ri­tu­liui, kaip sa­ko pa­va­di­ni­ mas, rei­k ia ne as­fal­to, o le­do. Dvi­ ra­čiams už­tek­tų nor­ma­lių ta­k ų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

r ką, žmo­gau, pa­sa­ky­si, bet Klai­pė­ dai jau 760 me­tų! Na, kas iš mū­sų, sen­bu­vių, ga­li tuo pa­ti­kė­ti? Kai be­ne kas­dien praei­nu pro sa­vo bu­vu­sią pra­di­nę mo­kyk­lą ir da­ bar te­bes­to­vin­čią vi­sai ša­lia Se­no­sios tur­ga­vie­tės, vis pa­gal­vo­ju, ko­dėl ta­ da, prieš ke­lias­de­šimt me­tų tas ke­ lias iš mo­kyk­los į na­mus se­na­mies­ ty­je bu­vo toks il­gas? Kaž­kaip jau­kiai gre­ta mo­kyk­los glau­dė­si se­ni na­mu­kai, trum­pu­tė Brū­žės gat­vė (iš­li­ko tik pu­sė tos gat­ vės, o ki­to­je pu­sė­je įreng­ta au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė). Ei­da­vo­me na­mo pa­ly­dė­ti sa­vo pir­mo­sios mo­ ky­to­jos švie­saus at­mi­ni­mo Ma­ri­jos Gied­rie­nės šyp­se­nos. Ji vi­sa­da ži­no­ jo, kuo ir kaip mes gy­ve­no­me. Man at­ro­do, jog sa­vo rū­pes­čiu ji vi­sa­da mus, sa­vo mo­ki­nius, sau­go­jo nuo gy­ve­ni­mo ne­gan­dų. Ji kaž­kaip ži­no­jo, kaip se­ka­si dau­ge­liui jos mo­ ki­nių, ku­rių ji tu­rė­jo ne tik Klai­pė­do­ je. Ma­no mo­ky­to­jai Klai­pė­da, kaip ir dau­ge­liui po­ka­rio me­tais čia gy­ve­nu­ sių žmo­nių, bu­vo vie­ta, kur ji ga­lė­jo pa­si­slėp­ti nuo smal­suo­lių. Lai­kui bė­gant ji su šei­ma grį­žo gy­ ven­ti į Vil­nių. Su­si­tik­da­vo­me ir kai sos­ti­nė­je stu­di­ja­vau, ir vė­liau, kai jau tu­rė­jau žur­na­lis­tės ak­re­di­ta­ci­ją Aukš­čiau­sio­je Ta­ry­bo­je. Mo­ky­to­ja ne­sie­kė ap­do­va­no­ji­mų. Ta­čiau, pa­skel­bus Nep­rik­lau­so­my­ bės at­kū­ri­mo ak­tą, ją la­biau­siai liū­ di­no, jog vai­kai ėmė ne­lan­ky­ti mo­ kyk­lų. Tuo­met mud­vi da­ly­va­vo­me vie­na­me ren­gi­ny­je Vil­niaus ope­ros ir ba­le­to teat­re, kur bu­vo pa­gerb­ti mo­ky­to­jai. At­si­tik­ti­nai rū­bi­nė­je su­si­ti­ko­me su Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­re ir­gi mo­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Net­var­kin­gi pre­kei­viai

Prie pre­ky­bos cent­rų sė­din­tys pre­kei­ viai vi­siš­kai ne­pri­žiū­ri ap­lin­kos. Dir­ba tarp šiukš­lių, pa­tys šiukš­li­na. Ne­sup­ ran­tu, ar jiems pa­tiems tai ma­lo­nu, bet sa­vo dar­bo vie­tą ga­lė­tų pri­si­žiū­ rė­ti. Gal ir pre­ky­ba ge­riau sek­tų­si.

ky­to­ja Ro­mual­da Ho­fer­tie­ne. Kai jas pri­sta­čiau vie­na ki­tai, ma­no mo­ky­ to­ja pa­klau­sė, kaip taip ga­li bū­ti, kad vai­kai ne­lan­ko mo­kyk­lų ir nie­kam tai ne­svar­bu? Po­li­ti­kė kant­riai su mu­ mis išė­jo iš teat­ro pa­sta­to, paė­jė­ju­ si gat­ve, at­si­su­ko į mud­vi ir tars­te­lė­ jo: jums į ku­rią pu­sę? Mes va­žia­vo­me į An­ta­kal­nį. Po­li­ti­kė pa­sa­kė, kad jai rei­kia į prie­šin­gą pu­sę. Ir nuė­jo. Ma­no mo­ky­to­ja ke­lias die­nas ste­ bė­jo­si, kad žmo­gus, esan­tis val­džio­ je, ga­lė­jo taip su ja kal­bė­ti ir nie­ko neaiš­kin­ti.

Po­li­ti­kų ne­si­skai­ty­ mas su pi­lie­čiais ta­po nor­ma. Gal to­dėl jie gir­di ir ma­to tik sa­ve. Pi­lie­čius jie pri­si­me­ na pra­si­de­dant rin­ki­ mų kam­pa­ni­joms.

Tik vė­liau vi­si pa­ma­tė­me, kad po­ li­ti­kų ne­si­skai­ty­mas su pi­lie­čiais ta­ po nor­ma. Gal to­dėl jie gir­di ir ma­to tik sa­ve. Pi­lie­čius jie pri­si­me­na pra­ si­de­dant rin­ki­mų kam­pa­ni­joms. Kai ka­da, žiū­rėk, ir is­to­ri­ją pri­si­me­na. Sve­čiai ieš­ko mies­to šven­ti­nių ren­ gi­nių pla­no. Jis, ma­tyt, bus pa­skelb­ tas tik šven­tės iš­va­ka­rė­se. Iš pa­gar­ bos sa­vo pi­lie­čiams taip ne­rei­kė­tų elg­tis. Bet, kaip yra sa­ko­ma, ge­rai elg­tis ne­pri­ver­si. Kaip su­pran­tu, vie­ nas uos­ta­mies­čio ju­bi­lie­jaus ren­gi­nių bus Jo­no baž­ny­čios, ku­rią ren­gia­ma­ si at­sta­ty­ti, ker­ti­nio ak­mens pa­dė­ji­ mo iš­kil­mės. Prieš ka­rą to­je vie­to­je Tur­gaus gat­ vė­je ir bu­vo baž­ny­čia, po­ka­rio me­tais ten bu­vo pa­sta­ty­ta va­di­na­mo­ji uni­ ver­sa­li­nė par­duo­tu­vė, ku­rio­je pre­ kia­vo na­mų apy­vo­kos reik­me­ni­mis ir bal­dais, o čia pat prie­ky­je bu­vo mies­ to tua­le­tas. Pa­mink­li­nia­me ak­me­ny­ je pa­ra­šy­ta taip, kad, ro­dos, jog Jo­no gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, svei­ka­tą, dar­bin­gu­ mą. Po­li­ti­kai su­tei­kė prio­ri­te­tą ge­rian­ čiam jau­ni­mui su vi­so­mis iš to iš­plau­ kian­čio­mis pa­sek­mė­mis. Se­na­mies­čio gai­vin­to­jų ir mies­to po­li­ti­kų vi­zi­jo­se – rep­re­zen­ta­ci­nė mies­to da­lis – paau­ko­ta gir­tau­jan­čiam ir nuo nar­ko­ti­kų ap­kvai­ tu­siam jau­ni­mė­liui. Vers­las – su po­li­ti­ kos prie­mai­ša, tai taip glau­džiai su­si­ję, kad to ne­ma­ty­ti neį­ma­no­ma. Aud­ro­nė Žve­jų gat­vės gy­ven­to­ja

Vid­man­tas

Vai­kai žmo­nėms – nė mo­tais Švęs­ti bu­vo ver­ta

Šio sa­vait­ga­lio nak­ti­mis Žve­jų gat­ vė – ūžė. Nak­ti­nių ba­rų sa­vi­nin­kai ir jų klien­tū­ra šven­tė. O švęs­ti bu­vo ką – mies­to ta­ry­ba ir to­liau lei­do ci­niš­ kai ty­čio­tis iš čia gy­ve­nan­čių žmo­nių, pa­mi­nant jų tei­ses. Ke­tu­rių vers­li­nin­ kų in­te­re­sai nu­stel­bė dau­ge­lio žmo­nių

Sa­vait­ga­lį praū­žu­si aud­ra ne tik pri­da­ rė nuo­sto­lių, bet ir su­kė­lė su­maiš­tį prie Smil­ty­nės per­kė­los. Mi­nia žmo­nių no­ rė­jo pa­tek­ti į kel­tą ir iš­veng­ti aud­ros. Ne­pai­sy­da­mi ki­tų, žmo­nės stum­dė­si vi­sai kaip iš­pro­tė­ję. Mo­ti­nos su ma­žais vai­kais pra­dė­jo klyk­ti, pra­šė pa­gal­bos.

baž­ny­čia čia nie­ka­da ne­sto­vė­jo. Kal­ bė­jau su dau­ge­liu žmo­nių ir jie mi­nė­ jo pa­var­dę to, ku­ris vis­ką ap­mo­kė­jo. Kal­bė­jo apie vie­ną me­ce­na­tą. Sup­ran­ta­ma, kas mo­ka pi­ni­gus, tas ir mu­zi­ką už­sa­ko. Tie­są sa­kant, man at­ro­do, jog tai yra is­to­ri­jos per­ra­šy­ mas. Toks pat klai­di­nan­tis teks­tas yra ir vo­kie­čių kal­ba, jau ne­kal­bant apie tai, jog šia kal­ba yra ne­tei­sin­gai už­ra­šy­ta da­ta. Skau­džiau­sia bū­tų, jog į Sei­mą be­ si­ruo­šian­tys kan­di­da­tuo­ti po­li­ti­kai Jo­no baž­ny­čios at­sta­ty­mą pa­nau­do­ tų sa­vo po­li­ti­nei rek­la­mai. Po ke­lių sa­vai­čių Lie­tu­vos vi­du­ry­ je, Kė­dai­niuo­se, taip pat bus šven­ čia­mas ne ką men­kes­nis – 640 me­ tų – mies­to ju­bi­lie­jus. Ke­lias die­nas švę­sian­tis mies­tas vi­lio­ja ne tik mies­tie­čius, bet ir at­vy­kė­lius įvai­ ria ren­gi­nių pro­gra­ma. Ir tos pro­ gra­mos iš­ka­bin­tos ma­to­miau­sio­ se vie­to­se. Kė­dai­nių praei­tis yra su­si­ju­si su di­ di­kais Rad­vi­lo­mis. So­viet­me­čiu bu­vo ne­de­ra­mai pa­sielg­ta su di­di­kų pa­lai­ kais, ir pa­ti baž­ny­čia, ku­rio­je di­di­kai bu­vo at­gu­lę am­ži­no­jo poil­sio, bu­vo pa­vers­ta spor­to mo­kyk­la. Šian­dien ta baž­ny­čia švie­čia sa­vo di­dy­be, Rad­vi­lų pa­lai­kai il­si­si jiems skir­to­je vie­to­je – krip­to­je, vie­nam Rad­vi­lų yra pa­sta­ty­tas pa­mink­las mies­te, kad dė­kin­gi pi­lie­čiai nu­si­ lenk­tų di­di­kams, pel­niu­siems šiam mies­tui ir vals­ty­bei šlo­vę. Klai­pė­dos si­tua­ci­ja dar ge­res­nė: šia­me mies­te ku­rį lai­ką gy­ve­no Prū­ si­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma. Be vo­kie­čių at­ga­ben­tos ir pa­ka­bin­tos len­te­lės, žy­min­čios, jog čia gy­ve­no ka­ra­lie­nė Lui­za, jo­kių ženk­lų. Ak, tie­sa, dar au­to­bu­sų sto­te­lė va­ di­na­si tuo var­du... Prū­si­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma iš­gar­si­ no tuo­me­tį Me­me­lį, da­bar be­si­va­ di­nan­tį Klai­pė­da. Stul­bi­nan­ti bai­mė at­si­gręž­ti į is­to­ri­ją. Tik nie­ko gė­din­ go ta­me veiks­me nė­ra. Svars­tau, ar il­gai dar vaikš­čio­si­me už­si­ri­šę akis ir pjau­si­me ša­kas, ant ku­rių sė­di­me? Ne­rei­ka­lin­gi ak­me­nys

Da­nės kran­ti­nė­je ties bu­vu­siu „Bal­ ti­jos“ ki­no teat­ru rei­kė­tų pa­da­ry­ti tvar­ką. Ten mė­to­si ak­me­nys, ga­di­ nan­tys vi­są vaiz­dą. Rei­kė­tų pa­skleis­ ti smė­lį, pa­so­din­ti gė­lių. Juk ar­tė­ja mies­to šven­tė, o ap­lin­kos lai­ku ne­ sut­var­ko­me. Ed­var­das

Neap­dai­rus dvi­ra­ti­nin­kas

Ei­da­mas gat­ve pa­ma­čiau, kaip mik­ roau­to­bu­sas vos ne­part­ren­kė dvi­ ra­ti­nin­ko. Šį­kart vai­ruo­to­jo kal­tin­ ti ne­ga­li­ma – dvi­ra­ti­nin­kas ban­dė kirs­ti ke­tu­rias eis­mo juos­tas. Už ko­ kių 20 met­rų bu­vo pe­rė­ja, bet dvi­ra­ ti­nin­kas ne­pa­si­var­gi­no nu­si­gau­ti iki jos. Ge­rai, kad mik­roau­to­bu­so vai­ ruo­to­jas spė­jo lai­ku su­sto­ti. Ei­man­tas Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Re­gi­na

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

antradienis, liepos 31, 2012

užribis

„„Griū­tis: Gi­ru­liuo­se vie­na čia bu­vu­sių ka­vi­nių škva­lo bu­vo vi­siš­kai nu­šluo­

ta, sa­vi­nin­kas spė­ja, kad ža­la sieks 100 tūkst. li­tų.

 Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Tal­ka: pu­sė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jų va­kar pa­li­ko ka­bi­ne­tus ir išė­jo lik­vi­duo­ti aud­ros pa­da­ri­nių.

Ta­čiau mies­to val­džia pra­šo ir ka­riš­kių pa­gal­bos. 

Sand­ros Vaiš­vi­lai­tės nuo­tr.

Vėt­ros kai­na – svai­gi­nan­ti 1

Nuo vir­tu­sių me­džių nu­ ken­tė­jo ke­tu­ri au­to­mo­ bi­liai. Ne­rin­gos pir­mi­nės svei­ka­ tos prie­žiū­ros cent­ro duo­me­ni­mis, nu­ken­tė­jo 5 as­me­nys. „Vie­na 40 me­tų mo­te­ris mies­ to cent­re me­džio bu­vo par­blokš­ta ant as­fal­to, me­dis jai su­ža­lo­jo stu­ bu­rą, bu­vo įta­ria­mas vi­di­nis krau­ ja­vi­mas. Su­žeis­to­ji sku­biai iš­vež­ta į li­go­ni­nę, jos būk­lė ge­rė­ja“, – tei­ gė me­ras. Ki­ta 35-erių mo­te­ris bu­ vos su­ža­lo­ta gat­vė­je, kai ėjo su kū­ di­kiu ant ran­kų. „Nuo sto­go nu­plėš­ta len­ta smo­gė jai į gal­vą, mo­te­ris par­kri­to, pra­ra­ do są­mo­nę, o vai­kas gal­va tren­kė­ si į že­mę. Ta­čiau ope­ra­ty­viai bu­vo su­teik­ta pa­gal­ba, mo­te­ris iš­ga­ben­ta į li­go­ni­nę ir at­ga­vo są­mo­nę“, – pa­ sa­ko­jo A.Vin­kus. Dar vie­nas vy­ras nu­ken­tė­jo Juodk­ran­tė­je, kai kris­da­ma me­džio ša­ka su­tren­kė gal­vą bei pe­tį, jam bu­vo įta­ria­mas rak­ti­kau­lio lū­žis. „Dūž­tan­tys lan­gų stik­lai su­ža­lo­ jo vie­ną jau­ną mo­te­rį. Stik­lo šu­kė jai su­ža­lo­jo ko­ją“, – tvir­ti­no A.Vin­kus. At­kir­to Per­val­ką

Nu­vir­tę me­džiai bu­vo pa­ra­ly­žia­vę eis­mą tarp Prei­los ir Per­val­kos, at­ kir­to ir vi­są Prei­los gy­ven­vie­tę. „Per pus­va­lan­dį bu­vo su­re­gu­ liuo­tas eis­mas. Ta­čiau vė­liau nu­ trū­ko elekt­ros ener­gi­ja, spe­cia­lis­ tams te­ko ieš­ko­ti ge­di­mo, ir apie 20 val. elekt­ra vėl bu­vo įjung­ta“, – tei­gė Ne­rin­gos me­ras. Pir­ma­die­nį va­ly­ti nu­nio­ko­to mies­to su­si­bū­rė ne tik spe­cia­lio­ sios tar­ny­bos, bet ir gy­ven­to­jai. „Pir­ma­die­nį pa­pra­šiau Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir Ka­ri­ nių jū­rų pa­jė­gų va­do­vy­bės pa­gal­ bos. Tu­rė­tu­me su­lauk­ti ka­riš­kių, ku­rie pa­dės su­tvar­ky­ti sto­riau­sius ir di­džiau­sius iš­vers­tus me­džius“, – vy­lė­si A.Vin­kus. De­šimt Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­ gos tar­ny­bos vy­rų jau pir­ma­die­nį nuo ry­to talkino Ne­rin­gos ko­mu­ na­li­nin­kams, va­lan­tiems mies­tą nuo vir­tuo­lių.

Kliu­vo ir ke­lio ženk­lams

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė skai­čiuo­ ja, kad škva­las ga­lė­jo pa­da­ry­ti apie 20–30 tūkst. li­tų ža­los. „Vi­sa­me mies­te iš­vers­ta apie 50 me­džių. Dar 40 rei­kės ge­nė­ti. Kol kas ne­tu­ri­me duo­me­nų, kad bū­tų pa­da­ry­ta ža­la ko­kiems nors sa­vi­ val­dy­bės sta­ti­niams ar ob­jek­tams. Ta­čiau mo­kyk­lų, dar­že­lių te­ri­to­ ri­jo­je tik­rai yra daug lū­žu­sių ir iš­ vers­tų me­džių“, – ti­ki­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė.

Ma­rius Ju­no­kas:

Plia­že ki­lo pa­ni­ka, žmo­nės gel­bė­da­mie­si bė­go į lau­ko ka­vi­nes, o vi­du­je bu­vu­sie­ji už­ rė­mė du­ris ir neį­si­lei­ do ne­spė­ju­sių­jų.

Kai kur mies­te lū­žę me­džiai ver­tė pri­va­čių na­mų tvo­ras, nu­lau­žė sto­ gi­nes, vė­jas nu­bloš­kė pa­vė­si­nes. „Žmo­nės tik­rai tu­rė­jo nuo­sto­ lių, nes nu­ken­tė­jo po me­džiais bu­ vę au­to­mo­bi­liai. Mies­te yra daug iš­var­ty­tų šiukš­lių kon­tei­ne­rių“ – tei­gė I.Ša­ka­lie­nė. Vė­jo gū­siai sek­ma­die­nį į orą kė­ lė ne tik leng­ves­nius daik­tus, bet ir dau­žė bal­ko­nų stik­lus. „Vėt­ra nu­dras­kė ir de­šimt ke­ lio ženk­lų. Kol kas dar skai­čiuo­ja­ me nuo­sto­lius, ga­li bū­ti, kad jie iš­ augs“, – tvir­ti­no I.Ša­ka­lie­nė. Ne­te­ko ka­vi­nės

La­biau­siai uos­ta­mies­ty­je nu­ken­tė­ jo lau­ko ka­vi­nes tu­rin­tys vers­li­nin­ kai – škva­las grio­vė įvai­rio­se mies­ to cent­ro vie­to­se, Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le bu­vu­sias ka­vi­nes. Per šim­to tūks­tan­čių li­tų nuo­ sto­lį pa­ty­rė Gi­ru­liuo­se ka­vi­nę tu­rė­jęs klai­pė­die­tis Ma­rius Ju­ no­kas.

„Tu­rė­jau dvi, li­ko vie­na ka­vi­ nė. Vie­na ka­vi­nė yra vi­siš­kai nu­ griau­ta. Ne­te­ko­me ir vi­daus įran­ gos. Ge­rai, kad griū­vant sto­gui ne­nu­ken­tė­jo dar­buo­to­jai“, – tei­gė M.Ju­no­kas. Lau­ko ka­vi­nė­je dir­bu­sios mer­gi­ nos pa­ty­rė šo­ką ir nuo škva­lo gel­ bė­jo­si lįs­da­mos po sta­lais. „Jo­kio drau­di­mo ne­tu­rė­jau, lai­ ki­nų sta­ti­nių nie­kas ne­drau­džia. Ta­čiau džiau­giuo­si, kad vi­si li­ko svei­ki ir gy­vi, nes to­kios sti­chi­jos ne­bu­vau ma­tęs per vi­są sa­vo gy­ ve­ni­mą“, – aiš­ki­no M.Ju­no­kas. Vy­ras pri­si­mi­nė, kad, iš­vy­dęs iš pie­tų pu­sės ar­tė­jan­čią smė­lio sie­ ną, nu­stė­ro iš bai­mės. „Ma­niau, kad pa­plū­di­mys pa­ si­sto­jo pies­tu. Plia­že ki­lo pa­ni­ka, žmo­nės gel­bė­da­mie­si bė­go į lau­ ko ka­vi­nes, o vi­du­je bu­vu­sie­ji už­ rė­mė du­ris ir neį­si­lei­do ne­spė­ ju­sių­jų. Žmo­nės šau­kė ir bel­dė į lan­gus, kad bū­tų įleis­ti“, – pa­sa­ ko­jo M.Ju­no­kas. Vy­ras ti­ki­no ma­ tęs, kaip vė­jas į orą pa­kė­lė ket­ve­rių me­tu­kų vai­ką su ve­ži­mė­liu. „Gū­sis nu­bloš­kė vai­ką į ko­pas, ge­rai, kad jis li­ko ne­su­ža­lo­tas“, – pa­si­džiau­gė vy­ras. Nup­lė­šė pir­čių sto­gus

Tris pa­plū­di­mio ka­vi­nes tu­rin­ti Re­ da Vis­man­tie­nė ti­ki­no, kad škva­las nu­plė­šė dvie­jų pir­čių sto­gus. „Vė­jas nu­plė­šė du plokš­čius sto­ gus, ge­rai tik tai, kad jie neįsk­ri­ do per stik­li­nes sie­nas į vi­dų. Yra daug smul­kių nuo­sto­lių, du­žo įran­ ga, ne­te­ko­me pre­kių. Dar ne­ži­nau, kiek vi­sa tai mums kai­nuos“, – tei­ gė vers­li­nin­kė. R.Vis­man­tie­nė ti­ki­no, kad lau­ko ka­vi­nė­je dir­bęs bar­me­nas su­ga­vo į orą pa­kel­tą ma­ža­me­tį. Mo­te­riai pri­klau­so ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je, Gi­ru­liuo­se ir neį­ga­lių­jų plia­že esan­čios lau­ko ka­vi­nės. „Ge­rai, kad po škva­lo žmo­nės pa­dė­jo bar­me­nams su­tvar­ky­ti su­ dau­žy­tus stik­lus, vi­si vie­ni ki­tiems sten­gė­si pa­gel­bė­ti“, – pri­si­mi­nė R.Vis­man­tie­nė.

„„Nuos­to­liai: gam­tos sti­chi­jos kaina, drau­di­kų skai­čia­vi­mais, ga­li siek­ti

net 750 tūkst. li­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Nuos­to­lius miš­kams dar skai­čiuos

Nuos­to­lius skai­čiuo­ja ir Kur­šių ne­ ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja. „Kai kur net ne­ga­li­me pa­tek­ti į par­ko te­ri­to­ri­ją, nes iki šiol ke­liai yra už­vers­ti me­džiais“, – tvir­ti­no par­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Li­na Dik­šai­tė. Pre­l i­m i­n a­r iais skai­č ia­v i­m ais, par­ke škva­las iš­ver­tė apie 300 kub. met­rų me­die­nos. Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja di­de­ lių nuo­sto­lių iš­ven­gė, tik Skuo­de škva­las iš­gul­dė lau­ky­mė­je bu­vu­ sį pu­šy­ną. Klai­pė­dos prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­ mo val­dy­bos ug­nia­ge­siai vi­so­je ap­ skri­ty­je sek­ma­die­nio va­ka­rą vy­ko pa­gal 40 iš­kvie­ti­mų. „Dau­giau­sia iš­kvie­ti­mų bu­vo Ši­ lu­tė­je – 14, Klai­pė­do­je va­žia­vo­me 12 kar­tų, Pa­lan­go­je – 9 iš­kvie­ti­mai, Klai­pė­dos ra­jo­ne – 3, o Ni­do­je – 2“, – var­di­jo Klai­pė­dos prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ope­ra­ci­ jų va­do­vas Juo­zas Vin­ti­las. Ža­la ga­li siek­ti 750 tūkst. li­tų

Drau­di­mo kom­pa­ni­jos spė­ja, kad škva­lo pa­da­ry­tiems nuo­sto­liams at­ly­gin­ti ga­li pri­reik­ti ko­ne 750 tūkst. li­tų. Drau­di­mo bend­ro­vė „Er­go Lie­tu­va“ jau re­zer­va­vo 400 tūkst. li­tų. Dau­giau­sia pra­ne­ši­mų apie sa­vait­ga­lį siau­tė­ju­sios aud­ros su­kel­tus nuo­sto­lius su­lau­kia­ma iš Kur­šių ne­ri­jos ir Klai­pė­dos, taip pat Pa­lan­gos, Ši­lu­tės, Ma­žei­kių bei ki­ tų mies­tų ir ra­jo­nų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad aud­ros me­ tu pa­tir­ta vi­du­ti­nė ža­la bus apie 5 tūkst. li­tų.



And­riaus Ig­nat­je­vo nuo­tr.

Drau­di­mo bend­ro­vės „Er­go Lie­ tu­va“ Tur­to drau­di­mo de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius To­mas Ne­nar­ ta­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad žmo­nės krei­pia­si dėl vėt­ros nu­plėš­tų na­ mų ir ūki­nių pa­sta­tų sto­gų, kru­šos su­nio­ko­tų dan­gų, dėl lie­taus ap­ ga­din­to tur­to. Klai­pė­do­je re­gist­ ruo­tas drau­džia­ma­sis įvy­kis, ku­rio me­tu vė­jo pa­kel­ti bal­dai ap­nio­ko­ jo kai­my­no na­mą, žmo­nės pra­ne­ša ir apie žai­bų su­ga­din­tą bui­ti­nę bei elekt­ro­ni­kos tech­ni­ką. Šim­tai pra­ne­ši­mų apie įvy­kius

Bend­ro­vė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pra­ne­šė, kad sek­ma­die­nio aud­ros nuo­sto­liai gy­ven­to­jų tur­tui sieks 230 tūkst. li­tų Įmo­nė už­re­gist­ra­vo dau­giau nei 100 gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mų dėl sek­ ma­die­nį va­ka­re Lie­tu­vo­je pra­siau­ tu­sios aud­ros. Nuos­to­liams at­ly­gin­ti bend­ro­vė re­zer­va­vo be­veik 130 tūkst. li­tų. „Gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mai dėl su­ ga­din­to tur­to ar pa­tir­tų nuo­sto­lių ir to­liau ne­nut­rūks­ta­mai plau­kia į bend­ro­vės Ža­lų skam­bu­čių cent­rą. Prog­no­zuo­ja­me, kad dėl sek­ma­die­ nio škva­lo bus re­gist­ruo­ta iki 200 pra­ne­ši­mų apie su­ga­din­tą tur­tą ar trans­por­tą“, – sa­kė Gin­ta­ras Damb­ raus­kas, „Lie­tu­vos drau­di­mo“ Ža­lų skam­bu­čių cent­ro va­do­vas. Stip­rus vė­jas dau­giau­sia ža­los pri­da­rė ap­ga­din­da­mas pa­sta­tų sto­ gus ar jų da­lis. Vi­du­ti­nis nuo­sto­lis sie­kia 1,3 tūkst. li­tų. Di­džiau­sias kol kas „Lie­tu­vos drau­di­me“ už­re­ gist­ruo­tas nuo­sto­lis – 15 tūkst. li­ tų – bus at­ly­gin­tas Pas­va­lio ra­jo­ne, kur vė­jas nu­plė­šė vi­są sto­gą.


8

antrADIENIS, liepos 31, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4047 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4163 JAV do­le­ris 1 2,8123 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7976 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9582 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3426 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6354 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7256 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

pokytis

+0,5167 % +0,2406 % +0,1531 % +0,4344 % –0,0141 % –0,2189 % –0,7813 % +0,1067 % +0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,58

2,37

„Apoil“

4,77

4,47

2,38

ES parama pagelbėjo ir nukentėjusiesiems nuo audros

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta



89,57 dol. už 1 brl. 105,82 dol. už 1 brl.

Ūkio au­gi­mas iš­lie­ka sta­bi­lus Lie­tu­vos ūkio au­gi­mas ant­rą šių me­tų ket­vir­tį bu­vo šiek tiek lė­tes­ nis, nei ti­kė­ta­si, ta­čiau niū­ria­me Eu­ro­pos kon­teks­te pa­sie­kė so­li­dų re­zul­ta­tą.

Sta­tis­ti­kai su­skai­čia­vo, kad Lie­ tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) pir­mą šių me­tų pus­me­tį, pa­ ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2011-ųjų lai­ ko­tar­piu, pa­di­dė­jo 3 pro­c. ir pa­gal to me­to kai­nas sie­kė 53,4 mlrd. li­ tų. Ant­rą šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­ gin­ti su 2011 m. balandžio–birželio mė­ne­siais, Lie­tu­vos BVP pa­di­dė­jo 2,1 pro­c. iki 28,053 mlrd. li­tų.

tu­vos eko­no­mi­ka tu­rė­tų at­si­lai­ky­ti nuo re­ce­si­jos, ta­čiau atei­nan­čiais ket­vir­čiais po­ky­čiai vei­kiau­siai bus pa­kan­ka­mi tik esa­mai sta­tus quo pa­lai­ky­ti“, – tei­gė R.Me­dais­ ky­tė. SEB ban­ko vy­res­nio­sios ana­li­ti­ kės Vi­li­jos Tau­rai­tės tei­gi­mu, ant­rą 2012 m. ket­vir­tį eko­no­mi­kos plėt­ ra bu­vo lė­tes­nė nei pir­mą, ta­čiau tai ne­lai­ky­ti­na eko­no­mi­kos nu­si­lpi­mo sig­na­lu ar ne­di­de­lės eks­por­to rin­kų pa­klau­sos pa­da­ri­niu. „Da­bar­ti­nia­ me niū­ro­ka­me ES eko­no­mi­kos au­ gi­mo že­mė­la­py­je tai ga­na so­li­dus re­zul­ta­tas“, – pa­brė­žė ji.

Ma­žes­niam Lie­ tu­vos BVP au­gi­ mui ant­rą ket­ vir­tį įta­kos tu­ rė­jo Ma­žei­kių naf­tos per­dir­ bi­mo ga­myk­los su­stab­dy­mas.

„Mes ti­kė­jo­mės 3 pro­c. au­gi­mo šį ket­vir­tį, tad nau­jau­si re­zul­ta­tai kiek nu­vy­lė“, – tei­gė DNB ban­ko vy­res­ny­sis ana­li­ti­kas Ro­kas Ban­ ce­vi­čius. Ban­ko „Fi­nas­ta“ vy­riau­ sio­sios eko­no­mis­tės Rū­tos Me­ dais­ky­tės tei­gi­mu, ant­ro šių me­tų ket­vir­čio BVP re­zul­ta­tas nea­ti­ti­ko net pa­čios at­sar­giau­sios eko­no­ mis­tų pro­gno­zės. „Eko­no­mi­kos au­gi­mo lė­tė­ji­mas yra neiš­ven­gia­ mas, tu­rint ome­ny­je pra­stė­jan­čią Va­ka­rų Eu­ro­pos ūkio būk­lę. Lie­

Ana­li­ti­kų tei­gi­mu, ma­žes­niam Lie­tu­vos BVP au­gi­mui ant­rą ket­vir­tį įta­kos tu­rė­jo Ma­žei­kių naf­tos per­dir­ bi­mo ga­myk­los su­stab­dy­mas dėl ka­ pi­ta­li­nio re­mon­to. „Neįs­kai­tant ra­fi­ nuo­tų naf­tos pro­duk­tų ga­my­bos, ki­tų pra­mo­nės ša­kų ir eks­por­to re­zul­ta­tai iš­li­ko tvir­ti“, – sa­kė V.Tau­rai­tė. SEB pro­gno­zuo­ja, kad Lie­tu­vos BVP šie­met augs 3,5 pro­c., DNB – kad 3 pro­c., „Fi­nas­ta“ – 2,8 pro­c., „Swed­bank“ – 3,3 pro­c. BNS, „Klaipėdos“ inf.

„„Permainos: J.Liutikienė džiaugiasi, kad senoji danga bus išvežta į sąvartyną, o namas jau beveik baigtas

dengti nauju šiferiu. 

Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

Klaipėdos rajone kai kurie gyven­ tojai už Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ vei­ klos „Asbestinių stogų dangos kei­ timas“ paramos lėšas atnaujino nuo audrų nukentėjusius stogus. Audros žaizdos

Klaipėdos rajono Vėžaičių mieste­ lis prieš kelerius metus nukentė­ jo nuo uraganinės vėtros. Ne vie­ nas gyventojas kaip išmanydamas lopė audros išplėštas stogo vietas. „Vienas šiferio lakštas buvo įlė­ kęs net į mano miegamąjį“, – pri­ simena Vėžaičių gyventoja Janina Liutikienė. Jos namo stogo danga buvo išdraskyta. „Lopėme su šei­ myna, kaip galėjome, iš turėtų ši­ ferio lakštų, kurie, aišku, irgi bu­ vo asbestiniai, kai kur dangstėme tik plėvele“, – prisimena rūpesčius J.Liutikienė. Moteris sako daug metų tau­ piusi naujam stogui. Deja, dėl šei­ myninių aplinkybių planus te­ ko atidėlioti. „Kai sužinojau apie priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ sąlygas, supratau, kad turiu puikią galimybę pagaliau sutvarky­ ti stogą“, – teigė gyventoja. Talkina artimieji

Jos namo stogą šiuo metu jau bai­ gia dengti sūnus, kuris Klaipėdo­

je dirba statybininku. „Sūnus pui­ kiai išmano savo darbą, viską daro kruopščiai. Jam dar talkina grįžęs iš Norvegijos žentas“, – didžiavosi savo šeimos nariais moteris. Vėžaičiuose paraiškas priemo­ nės „Kaimo atnaujinimas ir plėt­ ra“ veiklai „Asbestinių stogų dan­ gos keitimas“ parašė nemažai kitų miestelių gyventojų. „Kiti ir­ gi daug metų pragyveno po audros vien paviršutiniškai paremonta­ vę stogus, o dabar daug kur verda stogų keitimo darbai“, – pasako­ jo J.Liutikienė. Nušvis nauja spalva

Vėžaičių senbuvis Viktoras Raši­ šis teigė, kad jo namo audra nenu­ niokojo. Visgi stogą paveikė laikas. „Senoji danga išbuvo ant namo 37 metus. Šiferis jau buvo iškorėjęs, apkerpėjęs, sutrūkinėjęs“, – kal­ bėjo vyras. Per lietų jam teko sta­ tyti pastogėje dubenis dėl lašančio vandens. V.Rašišis džiaugiasi, kad dar daug liko sveikų grebėstų. „Tik na­ mo galuose lentos sutrūnijo, mat vėjalentės buvo medinės, praleis­ davo drėgmę“, – sakė V.Rašišis. Vyras taip pat planuoja atnau­ jinti lietaus nutekėjimo sistemą, nes senoji jau surūdijusi. „Stogo dangą keičiu pats, dar padeda sū­ nūs, anūkas. Dirbame niekur ne­ skubėdami, pasitardami, turių gerų kaimynų, kurie irgi patarimų pažeria. Manau, iki rudens ir tu­

Vytauto Liaudanskio nuotr.

rėsime naują dangą“, – šypsojo­ si V.Rašišis. Nori ir grožio

Vėžaičiuose parama keičiant as­ bestinius stogus sudomino ne tik tuos, kurie nukentėjo nuo gamtos stichijų. Antai Danutė Būdvytie­ nė sakė nusprendusi keisti asbes­ tinio šiferio dangą tik dėl sveikatos. „Mūsų danga dar buvo nenusidė­ vėjusi ir galėjo tarnauti daug me­ tų, bet mums labai svarbu turė­ ti sveiką stogo dangą“, – aiškino D.Būdvytienė. Stogą ji keitė prieš 12 metų. „Ta­ da gal buvo paskutiniai metai, kai dar prekiauta asbestiniu šiferiu. Kai tik uždengėme juo stogą, rin­ koje atsirado neasbestinis šiferis“, – skėstelėjo rankomis moteris. Ūkinius pastatus Būdvyčiai pasi­ keitė prieš penkerius metus. „Bu­ vo likęs tik gyvenamasis namas. Dabar visi statiniai bus padengti vienoda ruda spalva“, – džiaugė­ si D.Būdvytienė. Ji taip pat nusprendė atnaujinti ir lietaus nuotekų sistemą. Jau išmokama parama

Pagal KPP priemonės „Kaimo at­ naujinimas ir plėtra“ veiklą „As­ bestinių stogų dangos keitimas“ NMA buvo pateiktos 8 039 paraiš­ kos, kuriose prašoma daugiau kaip 50 mln. litų. Dėl tinkamumo krite­ rijų neatitikimo arba pačių pareiš­ kėjų prašymu išregistruotos 263 paraiškos. Parama šiuo metu patvirtinta 7 721 pareiškėjui. Patvirtinta para­ mos suma siekia 48,35 mln. litų, o pirmieji asbesto stogą pakeitę ir visus reikiamus dokumentus pa­ teikę kaimo gyventojai jau džiau­ giasi ir jiems išmokėta parama – 868,2 tūkst. litų. Kitus paramos gavėjus, kurie jau pateikė mokė­ jimo prašymus, priklausanti pa­ rama taip pat pasieks artimiau­ siu metu. Užs. 992557

„„Sugebėjimai: V.Rašišis daugelį darbų keičiant stogą nudirba pats.


9

antrADIENIS, liepos 31, 2012

ekonomika Sta­ty­bos ­ bran­go

padidėjo kainos

prisiduria ­ prie pen­si­jų

Sta­ty­bos Lie­tu­vo­je bir­že­lį, pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų tuo pa­ čiu mė­ne­siu, pa­bran­go 3,2 pro­c. Per mė­ne­sį sta­ty­bos kai­nos ūg­te­lė­jo 0,9 pro­c. Di­ džiau­sios įta­kos bend­ra­jam sta­ty­bos są­nau­dų kai­nų po­ ky­čiui per mė­ne­sį tu­rė­jo 3,4 pro­c. pa­di­dė­jęs dar­bo už­mo­ kes­tis.

Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­se pa­ sku­ti­nę lie­pos sa­vai­tę su­ma­ žė­jo bul­vių kai­na, bet pabran­ go kiau­ši­niai, juo­da duo­na. La­biau­siai (9,55 pro­c.) atpi­ go nau­jo der­liaus lie­tu­viš­kos fa­suo­tos bul­vės. Ru­di viš­ tų kiau­ši­niai pa­bran­go 2,67 pro­c., juo­dos duo­nos kai­na pa­ki­lo 3,78 pro­c.

Per pir­mą šių me­tų pus­me­ tį 2,3 tūkst. ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­duo­se lė­šas kau­ pu­sių gy­ven­to­jų ar­ba jų ar­ ti­mų­jų iš­mo­kė­ta 11,7 mln. li­ tų. Per šį pus­me­tį vi­du­ti­nė iš­ mo­ka vie­nam as­me­niui sie­kė 5130 li­tų. Pa­ly­gin­ti su tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu per­nai, iš­mo­ kų su­ma išau­go 23 pro­c.

Vers­lo sėk­mę le­mia slap­tu­mas Au­gant in­for­ma­ci­jos kie­kiui ir vers­lo kon­ ku­ren­ci­jai, kon­fid ­ en­cia­lios in­for­ma­ci­jos už­ra­kin­ti sei­fe jau ne­pa­kan­ka. Ana­pus At­lan­to kar­tu su gar­siais vers­lo eks­per­tais iš­leis­to­je kny­go­je apie tai kal­ba lie­tu­vis Pau­lius Pet­rė­tis. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Įgy­ven­di­no sa­vo sie­kį

Šią sa­vai­tę vie­na gar­siau­sių JAV vers­lo kny­gų lei­dy­bos bend­ro­vių iš­ lei­do pa­ta­ri­mų kny­gą, ku­rio­je kar­ tu su gar­siais pa­sau­lio eks­per­tais vers­lo pa­slap­tis at­sklei­džia ir lie­ tu­vis P.Pet­rė­tis. Lei­dė­jai pla­nuo­ja, kad kny­ga bus vie­na po­pu­lia­riau­sių e. pre­ky­bos po­rta­le ama­zon.com. Kny­go­je „Nu­laužk sėk­mės ko­ dą“ in­for­ma­ci­jos sau­gos va­do­vas ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų au­di­to­rius P.Pet­rė­tis su­lau­žė daž­ną dar­buo­to­ jų įsi­ti­ki­ni­mą, kad jų tu­ri­ma in­for­ ma­ci­ja ne­reikš­min­ga, to­dėl nie­kam neį­do­mi. Au­to­rius pa­brė­žė, kad svar­bios in­for­ma­ci­jos ir net smulk­ me­nų nu­te­ki­ni­mas ga­li pri­tem­dy­ ti vers­lo sėk­mę, to­dėl jos sau­gu­mu bū­ti­na tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti. De­biu­to ša­lia ke­lių pa­sau­li­nio ly­ gio ly­de­rys­tės, par­da­vi­mo, as­me­ni­ nio to­bu­lė­ji­mo gu­ru pa­ts P.Pet­rė­tis sen­sa­ci­ja ne­va­di­na, nors pri­pa­žįs­ta to kant­riai sie­kęs. Jis ne­slė­pė, kad kny­gos bend­raau­to­ris, ne vie­ną pa­ sau­li­nį be­stse­le­rį su­kū­ręs Bria­nas Tra­cy, yra jo au­to­ri­te­tas, su ku­riuo jau anks­čiau sie­kė pa­ra­šy­ti kny­gą. Nors į pa­siū­ly­mą im­tis bend­ro pro­ jek­to už­sie­nio spe­cia­lis­tas tą­kart neat­sa­kė, po pus­me­čio ne­ti­kė­tai lie­tu­vį pa­sie­kęs lei­dyk­los pa­siū­ly­ mas ra­šy­ti kny­gą ke­lius su au­to­ri­ te­tu vis dėl­to su­ve­dė. „Lie­tu­va jau se­niai ne­bė­ra pa­sau­ lio pro­vin­ci­ja – mes tu­ri­me dau­gy­ bę aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­ cia­lis­tų, ku­rie pa­jė­gūs da­ly­vau­ti to­kiuo­se pro­jek­tuo­se. O pa­tek­ti į juos daž­niau­siai truk­do ne­pa­si­ti­ kė­ji­mas sa­vo jė­go­mis ir at­kak­lu­mo trū­ku­mas. Kar­tais te­rei­kia paieš­ ko­ti ga­li­my­bių ir jų at­si­ran­da“, – sa­kė P.Pet­rė­tis. Ir smulk­me­nos yra svarbios

P.Pet­rė­tis kny­gos sky­riu­je apie in­ for­ma­ci­jos sau­gą pa­ste­bi, kad daž­ nas dar­buo­to­jas ar net įmo­nė sa­ve ver­ti­na kaip ne­reikš­min­gą varž­te­lį vi­sa­me vers­lo me­cha­niz­me. To­dėl ma­no, kad tik di­de­lėms kor­po­ra­ci­ joms gre­sia in­for­ma­ci­jos va­gys­tės. „Ta­čiau tai, kas mums at­ro­do sa­ vai­me su­pran­ta­ma ir jo­kia pa­slap­ tis, ki­tam ga­li bū­ti di­de­lis at­ra­di­

mas. Juk šiais lai­kais kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą nu­le­mia smulk­me­nos“, – sa­kė jis ir pa­brė­žė, kad pa­si­rū­ pin­ti in­for­ma­ci­jos sau­gu­mu tu­ri ir smul­kios įmo­nės. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo dir­bęs su ne­di­de­le sta­ty­bų bend­ro­ve, nuo ku­rios for­tū­na po ke­le­rių sėk­min­ gų me­tų vie­ną die­ną nu­si­su­ko – vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­suo­se kon­ ku­ren­tai vis pa­siū­ly­da­vo šiek tiek ma­žes­nę kai­ną ir taip su­si­šluo­da­ vo už­sa­ky­mus.

Pau­lius Pet­rė­tis:

Kaip prieš val­gį ne­ su­si­mąs­ty­da­mi plau­ na­me ran­kas, taip ir dar­buo­to­jai tu­rė­tų sa­ vai­me lai­ky­tis in­for­ ma­ci­jos sau­gos tai­ syk­lių.

„„Kon­ku­ren­ci­ja: in­for­ma­ci­jos sau­gos eks­per­tas P.Pet­rė­tis įsi­ti­ki­nęs, kad svar­bios in­for­ma­ci­jos va­gys­tės gre­

sia ne tik di­džio­sioms įmo­nėms, bet ir smul­kia­jam vers­lui. 

„Kaip ir įta­rė­me iš pat pra­džių, dėl to bu­vo kal­ta nu­te­ki­na­ma in­ for­ma­ci­ja. Kon­ku­ren­tai iš anks­to ži­no­da­vo, ko­kią kai­ną siū­ly­ti. Kai spra­gos ne­li­ko, bai­gė­si ir įmo­nės ne­sėk­mės“, – pa­sa­ko­jo jis. Są­mo­nin­gu­mas au­ga

P.Pet­rė­čio tei­gi­mu, aukš­čiau­sio ly­ gio in­for­ma­ci­jos sau­gos spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je yra ne ma­žiau, o gal­būt ir dau­giau nei ki­to­se ES ša­ly­se. Ta­ čiau ša­lies vers­lo su­pra­ti­mas, ko­kia svar­bi ši sri­tis, dar men­kas. Anot jo, su už­sie­nio bend­ro­vė­mis bend­ra­dar­biau­jan­čios ar už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės pa­sta­rai­siais me­ tais pa­ju­to di­de­lį spau­di­mą rū­pin­ tis in­for­ma­ci­jos ap­sau­ga ir to­dėl pa­da­rė ne­ma­žą pa­žan­gą. O vi­daus rin­ko­je vei­kian­čios įmo­nės pir­myn žen­gia daug lė­čiau. „Ta­čiau in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos svar­bos su­vo­ki­mas ne­nu­mal­do­ mai di­dė­ja, kaip ir šios sri­ties spe­ cia­lis­tų bei kon­sul­ta­ci­jų pa­klau­sa. Dėl au­gan­čio in­for­ma­ci­jos kie­kio ir po­bū­džio jos ap­sau­ga tam­pa tar­si dar­bo hi­gie­nos tai­syk­lės. Kaip prieš val­gį ne­su­si­mąs­ty­da­mi plau­na­me ran­kas, taip ir dar­buo­to­jai tu­rė­tų sa­vai­me lai­ky­tis in­for­ma­ci­jos sau­ gos tai­syk­lių“, – sa­kė jis.

P.Pet­rė­tis pri­pa­ži­no, kad smul­kia­ jam vers­lui tai pa­da­ry­ti sun­kiau, nes jis, ki­taip nei di­džio­sios kor­po­ra­ci­ jos, ne­tu­ri di­džiu­lių už in­for­ma­ci­jos sau­gą at­sa­kin­gų sky­rių ir dau­ge­lį dar­bų tu­ri at­lik­ti sa­vo­mis ran­ko­mis. Bū­tent dėl to kny­gos au­to­rius sa­kė nu­spren­dęs pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi ir pa­dė­ti in­for­ma­ci­jos sau­gos spe­cia­ lis­tais tap­ti pa­tiems vers­li­nin­kams ar įmo­nių dar­buo­to­jams. Vir­tua­lią erd­vę ap­lei­džia

„Kny­go­je su­for­mu­la­vau sep­ty­ nis in­for­ma­ci­jos sau­gos prin­ci­pus. Jei­gu jų lai­kai­si, in­for­ma­ci­ja yra ga­ na sau­gi ir įmo­nė ga­li iš­si­vers­ti be spe­cia­lis­to“, – sa­kė P.Pet­rė­tis. Anot jo, pir­miau­sia įmo­nės tu­rė­ tų sa­vęs pa­klaus­ti, ku­ri in­for­ma­ci­ ja joms svar­bi ir ko­dėl: „Klau­si­mas at­ro­do pa­pras­tas, ta­čiau at­sa­ky­mo la­bai daž­nai ne­ži­no ne tik dar­buo­ to­jai, bet ir va­do­vai. O kaip ga­li­te ap­sau­go­ti svar­bius duo­me­nis, jei net ne­ži­no­te, ko­kie jie?“ P.Pet­rė­ tis taip pat pri­dū­rė, kad daž­niau­siai sau­gos prin­ci­pus žmo­nės su­pran­ ta ir tin­ka­mai tai­ko fi­zi­nė­je erd­vė­je, o vir­tua­lio­je juos ne­re­tai pa­mirš­ta: „Daž­niau­siai žmo­nės ži­no, kad su­ tar­tys ir pa­na­šūs do­ku­men­tai yra kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja, ir juos

sau­go sei­fe ar ar­chy­vuo­se. Įdar­bin­ da­mi žmo­gų ir duo­da­mi rak­tą nuo svar­bių pa­tal­pų darb­da­viai įspė­ja, kaip elg­tis, bet pa­sky­rę kom­piu­te­rį ne­duo­da jo­kių nu­ro­dy­mų dėl slap­ ta­žo­džio ar pan.“ Au­to­rius pa­brė­žė, kad vys­tan­tis tech­no­lo­gi­joms slap­ta­žo­džius už in­for­ma­ci­jos va­gis spė­lio­ja ro­bo­ tai, ku­rie ga­li įsi­brau­ti į kom­piu­te­ rį grei­čiau nei per 16 mi­nu­čių. To­dėl au­to­rius pa­ta­rė slap­ta­žo­džius kur­ ti re­mian­tis ga­na il­go­mis, bet reikš­ min­go­mis fra­zė­mis, pa­vyz­džiui, iš­ trau­ko­mis iš ge­rai ži­no­mos kny­gos ar ei­lė­raš­čio, taip pat pri­ra­šy­ti po­ rą skai­čių. Ne ma­žiau svar­bu, kaip at­krei­ pė dė­me­sį P.Pet­rė­tis, ap­gal­vo­tai ženk­lin­ti slap­tos in­for­ma­ci­jos lai­ ky­mo vie­tas: „Pa­vyz­džiui, jei į biu­ rą įsi­bro­vęs va­gis pa­ma­tys už­ra­šą „Slap­ta zo­na. Įei­ti drau­džia­ma“, kaip ma­no­te, kur jis pir­miau­sia už­suks? Pa­va­din­ti bū­ti­na taip, kad su­pras­tų tik tie, kam rei­kia.“ Nu­te­ki­na ir ne­ži­no­da­mi

Pak­laus­tas, ko­kia yra kla­si­ki­nė in­ for­ma­ci­jos sau­gos klai­da, P.Pet­ rė­tis ne­tru­ko at­sa­ky­ti – tai ne­tin­ ka­mai su­tvar­ky­tas kom­piu­te­rio dar­bas­ta­lis. Anot jo, užuo­t su­dė­ję

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

do­ku­men­tus į ka­ta­lo­gus, dar­buo­ to­jai daž­nai juos iš­dė­lio­ja ant vi­ siems ge­rai ma­to­mo dar­bas­ta­lio. „Net sve­čias, žvilg­te­lė­jęs per pe­ tį, ga­li su­ži­no­ti la­bai daug in­for­ma­ ci­jos: su ko­kiais klien­tais ir tie­kė­jais dir­ba­ma, ko­kios su­da­ry­tos su­tar­tys ir pan. Juk net iš do­ku­men­tų pa­va­ di­ni­mų ga­li­ma daug ką su­pras­ti“, – pa­sa­ko­jo au­to­rius. Ne­są­mo­nin­gai įmo­nės kon­fi­den­cia­lią in­for­ma­ci­ją dar­buo­to­jai nu­te­ki­na ir bend­rau­ da­mi su drau­gais ar šei­mos na­riais. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad da­ly­da­ mie­si jaut­res­ne in­for­ma­ci­ja žmo­nės ar­ti­muo­sius tu­rė­tų per­spė­ti, jog in­ for­ma­ci­jos to­liau pla­tin­ti ne­de­rė­tų. Juk ki­tam žmo­gui, kaip sa­kė P.Pet­ rė­tis, ga­li bū­ti nė neaiš­ku, kad in­ for­ma­ci­ja - kon­fi­den­cia­li. „Kiek­vie­ną die­ną ko­kia nors įmo­nių svar­bi in­for­ma­ci­ja nu­te­ ka. Pra­dė­da­mas dirb­ti su klien­tu vi­suo­met jo pa­klau­siu, kiek įmo­ nė­je per me­tus ar mė­ne­sį įvyks­ ta nei­gia­mų įvy­kių. Jei at­sa­ko, kad neį­vyks­ta ar­ba įvyks­ta vie­nas du, va­di­na­si, apie da­lį in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mo at­ve­jų nė ne­ži­no. Ta­ čiau net ir ne pa­čios svar­biau­sios in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mas įmo­nei truk­do bū­ti kon­ku­ren­cin­gai“, – sa­ kė P.Pet­rė­tis.


10

antrADIENIS, liepos 31, 2012

pasaulis Tra­ge­di­ja ­ Len­ki­jo­je

Re­fe­ren­du­mas žlu­go

Mir­ti­na ­ li­ga

De­vy­ni žmo­nės Len­ki­jo­je žu­ vo trau­ki­niui su­si­dū­rus su mik­roau­to­bu­su. Mik­roau­to­ bu­sas, ve­žęs de­šimt žmo­ nių – aš­tuo­nias mo­te­ris ir du vy­rus, įva­žia­vo į ne­sau­go­mą per­va­žą ne­to­li Lo­dzės mies­ to. Įsi­rė­žęs trau­ki­nys mik­ roau­to­bu­są nu­stū­mė bė­giais apie 30 m.

Ru­mu­ni­jos prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ta, žlu­gus re­fe­ren­du­mui dėl ša­lies pre­zi­den­to at­sta­ty­di­ni­ mo, pa­reiš­kė, kad pre­zi­den­tas Traia­nas Băses­cu (nuo­tr.) ne­ be­tu­rės le­gi­ti­mu­mo, net jei­gu liks dirb­ti sa­vo po­ste. Pre­zi­den­ tas iš­ven­gė ap­kal­tos, nes bal­sa­ vu­siųjų skai­čius ne­pa­sie­kė 50 pro­c. re­gist­ruo­tų rin­kė­jų.

Ma­žiau­siai vie­nas žmo­gus mi­ rė nuo pra­žū­tin­go Ebo­los vi­ ru­so vie­no­je Ugan­dos sos­ ti­nės li­go­ni­nė­je. Su šiuo pa­ cien­tu bend­ra­vu­siems gy­dy­ to­jams ir me­di­ci­nos dar­buo­ to­jams pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Iš vi­so sos­ti­nė­je li­ga nu­si­ne­ šė dvie­jų žmo­nių gy­vy­bę. Ki­ta au­ka mi­rė Mu­la­go li­go­ni­nė­je.

M.Rom­ney Je­ru­za­lė – tik Iz­rae­lio sos­ti­nė Kar­tą kan­di­da­tas į JAV pre­zi­den­tus Mit­tas Rom­ney Ru­ si­ją pa­va­di­no geo­ po­li­ti­ne prie­ši­nin­ ke. Da­bar po­li­ti­kas Je­ru­za­lę pa­va­di­no Iz­rae­lio sos­ti­ne. Rin­ ki­mų triu­kas? O gal M.Rom­ney už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­ja?

Je­ru­za­lės pro­ble­ma Iz­rae­lis, oku­pa­vęs di­de­lę ara­bams pri­klau­siu­sią ry­ti­nę šio mies­to da­lį per 1967 m. vy­ku­sį Še­šių die­nų ka­rą ir vė­liau ją anek­sa­vęs, tvir­ti­na, kad vi­sa Je­ru­za­lė tu­ri tap­ti žy­dų vals­ty­ bės „am­ži­na ir ne­da­li­ja­ma sos­ti­ne“. Ta­čiau pa­les­ti­nie­čiai no­ri, kad Ry­tų Je­ru­za­lė tap­tų jų pa­ža­dė­tos vals­ty­ bės sos­ti­ne, ir įnir­tin­gai prie­ši­na­si bet ko­kiems Iz­rae­lio mė­gi­ni­mams reikš­ti sa­vo tei­ses į šią mies­to da­ lį. Di­džio­ji da­lis tarp­tau­ti­nės bend­ ruo­me­nės, įskai­tant JAV, Je­ru­za­lės ofi­cia­liai ne­pri­pa­žįs­ta Iz­rae­lio sos­ ti­ne dėl te­be­si­tę­sian­čio konf­l ik­to su pa­les­ti­nie­čiais. Tvir­ti­na­ma, kad šis klau­si­mas ga­lės bū­ti iš­spręs­tas tik per ga­lu­ti­nes de­ry­bas dėl mies­ to sta­tu­so. „„Dek­la­ra­vo: kaip ir B.Oba­ma prieš ke­le­rius me­tus, M.Rom­ney (nuotr.) lei­do aiš­kiai su­pras­ti, kad Je­ru­za­lę lai­

ko Iz­rae­lio sos­ti­ne. 

Ne­su­lai­kė lie­žu­vio

„Ša­lis, ku­ri tarp­tau­ti­nė­je are­no­je nuo­lat pa­sto­ja mums ke­lią, – Ru­ si­ja. Ži­no­ma, mes ne prie­šai, mes ne­ka­riau­ja­me, bet ne­rei­kė­tų abe­ jo­ti, kad Ru­si­ja – mū­sų geo­po­li­ ti­nė prie­ši­nin­kė“, – kaž­ka­da sa­kė M.Rom­ney. Taip jis su­rea­ga­vo į ne­ty­čia per įjung­tą mik­ro­fo­ną Seu­le nu­girs­ tą JAV va­do­vo Ba­rac­ko Oba­mos ir tuo­me­čio Ru­si­jos pre­zi­den­to Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo po­kal­bį dėl prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos Eu­ro­po­je. M.Rom­ney už­kliu­vo tai, kad B.Oba­ma, jo gal­va, nuo­lai­džiau­ja Ru­si­jai. Tie­sa, ta­da kan­di­da­tui te­ ko at­rem­ti kri­ti­kos pliūps­nį – tiek iš B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­ gū­nų, tiek iš po­li­ti­kos eks­per­tų. Kai ku­rie tei­gė, kad res­pub­li­ko­ no kal­bos – Šal­to­jo ka­ro at­gy­ve­na. Lai­mė, ta­da vi­si ga­na grei­tai pa­ mir­šo M.Rom­ney „įžval­gas“. Ta­čiau praė­ju­sią sa­vai­tę M.Rom­ ney ir vėl pri­si­šne­kė­jo, ir šį kar­tą jo žo­džius, bent jau pa­les­ti­nie­čiai, il­ gai pri­si­mins.

„La­bai jau­di­nan­tis įspū­dis bū­ ti Je­ru­za­lė­je, Iz­rae­lio sos­ti­nė­je“, – pa­reiš­kė M.Rom­ney. Res­pub­li­ko­no kal­bos kaip rei­ kiant už­rūs­ti­no Pa­les­ti­nos va­do­ vus. Juk Je­ru­za­lę sa­vo sos­ti­ne lai­ko ne tik Iz­rae­lis, bet ir Pa­les­ti­na. Šven­to­jo mies­to klau­si­mas – vie­nas la­biau­siai gin­či­ja­mų per il­ ga­me­tį Iz­rae­lio ir pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tą.

La­bai jau­di­nan­tis įspū­dis bū­ti Je­ru­za­ lė­je, Iz­rae­lio sos­ti­ nė­je. Vieni svei­ki­na, kiti pik­ti­na­si

Ži­no­ma, Iz­rae­lio prem­je­rui Ben­ja­ mi­nui Ne­ta­nya­hu ne­li­ko nie­ko ki­ ta, tik pa­dė­ko­ti M.Rom­ney už gra­ žius žo­džius. „No­riu pa­dė­ko­ti jums už šiuos la­bai stip­rius pa­lai­ky­mo ir drau­ gys­tės su Iz­rae­liu bei Je­ru­za­le žo­

džius, ku­riuos iš­gir­do­me šian­dien“, – džiau­gė­si Iz­rae­lio vy­riau­sy­bės va­do­vas. O pa­les­ti­nie­čiai rea­ga­vo tul­žin­ gai. Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos at­ sto­vai pa­skel­bė, kad M.Rom­ney pa­reiš­ki­mas – ža­lin­gas JAV in­te­re­ sams Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se. „M.Rom­ney pa­reiš­ki­mai ken­kia tai­kai, sau­gu­mui ir sta­bi­lu­mui, – pik­ti­no­si pa­les­ti­nie­čių vy­riau­sia­sis de­ry­bi­nin­kas Sae­bas Era­ka­tas. – Net jei­gu šis pa­reiš­ki­mas yra rin­ki­mų kam­pa­ni­jos da­lis, jis ne­priim­ti­nas. Kam­pa­ni­ja nie­ka­da ne­tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma ken­kiant pa­les­ti­nie­čiams. M.Rom­ney to­kiais pa­reiš­ki­mais gi­ ria oku­pa­ci­ją, nau­sė­di­jų plėt­rą ir ekst­re­miz­mą šia­me re­gio­ne.“ S.Era­ka­tas pri­dū­rė: „Ry­tų Je­ ru­za­lė yra oku­puo­ta. Pa­gal dvie­jų vals­ty­bių spren­di­nį, ku­rį pa­lai­ko vi­sas pa­sau­lis, įskai­tant JAV ir dau­ gu­mą Iz­rae­lio žmo­nių, Ry­tų Je­ru­ za­lė bus Pa­les­ti­nos sos­ti­nė, o Va­ ka­rų Je­ru­za­lė – Iz­rae­lio sos­ti­nė.“ Tie­sa, M.Rom­ney – ne pir­mas kan­di­da­tas į JAV va­do­vus, ku­ris Je­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ru­za­lę įvar­di­jo bū­tent kaip Iz­rae­lio sos­ti­nę. Prieš be­veik ket­ve­rius me­tus, 2008 m. rugp­jū­tį, de­mok­ra­tų kan­ di­da­tas B.Oba­ma ir­gi iš­sa­kė pa­na­ šią po­zi­ci­ją. „Je­ru­za­lė taps Iz­rae­lio sos­ti­ne. Esu sa­kęs tai anks­čiau ir pa­sa­ky­siu vėl“, – da­li­jo pa­ža­dus B.Oba­ma. Iš Iz­rae­lio į Len­ki­ją

Iš Iz­rae­lio M.Rom­ney lėk­tu­vas pa­su­ko į Len­ki­ją, ar­ti­mą Va­šing­ to­no są­jun­gi­nin­kę Vi­du­rio Eu­ro­ po­je. Sa­vo vi­zi­tą res­pub­li­ko­nas pra­dė­ jo ap­si­lan­ky­da­mas Len­ki­jos uos­ ta­mies­ty­je Gdans­ke, ten jis su­si­ti­ ko su bu­vu­siu Len­ki­jos pre­zi­den­tu Le­chu Wa­łę­sa, ne sy­kį kri­ti­ka­vu­siu B.Oba­mos už­sie­nio po­li­ti­ką, ir ša­ lies prem­je­ru Do­nal­du Tus­ku. Eks­per­tų ne­nus­te­bi­no M.Rom­ ney vi­zi­tas į Len­ki­ją. Prie­šiš­ka re­to­ri­ka Ru­si­jos at­žvil­ giu gar­sė­jan­tis res­pub­li­ko­nas ne sy­ kį kri­ti­ka­vo B.Oba­mos san­ty­kių su Ru­si­ja „per­kro­vi­mo“ po­li­ti­ką, nuo

Vi­sos už­sie­nio am­ba­sa­dos yra įsi­kū­ ru­sios Tel Avi­ve, o Je­ru­za­lė­je vei­kia jų kon­su­la­tai. 1995 m. JAV Kong­re­ sas priė­mė va­di­na­mą­jį Je­ru­za­lės am­ba­sa­dos įsta­ty­mą, Je­ru­za­lę pri­ pa­žįs­tan­tį Iz­rae­lio sos­ti­ne ir nu­ro­ dan­tį, kad Ame­ri­kos am­ba­sa­da tu­ rė­tų bū­ti per­kel­ta į šį mies­tą. Ta­čiau šia­me tei­sės ak­te nu­ma­ty­ta iš­ly­ga, lei­džian­ti pre­zi­den­tui lai­ki­nai ati­ dė­ti am­ba­sa­dos per­kė­li­mą dėl „na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo“ prie­žas­čių. Šia iš­ly­ga pa­si­nau­do­jo JAV pre­zi­den­tai Bil­las Clin­to­nas, Geor­ge’as W.Bus­has ir B.Oba­ma, to­dėl mi­nė­tas įsta­ty­mas fak­tiš­kai nie­ka­da ne­vei­kė.

ku­rios nu­ken­tė­jo JAV in­te­re­sai Vi­ du­rio Eu­ro­po­je. Pa­sak res­pub­li­ko­ no, B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja re­ gio­ną pa­li­ko li­ki­mo va­liai. Tie­sa, eks­per­tai tei­gė, kad M.Rom­ney ga­ lė­tų šiek tiek pa­keis­ti plokš­te­lę. „Rom­ney kal­bos, kad Ru­si­ ja – di­džiau­sia JAV geost­ra­te­gi­nė pro­ble­ma, šiek tiek ker­ta­si net su ame­ri­kie­čių po­žiū­riu. Ir len­kai re­gi pa­sau­lį kiek de­li­ka­čiau“, – pa­brė­ žė tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tas Char­le­sas Kup­cha­nas. BNS, „Voi­ce of Ame­ri­ca“, „Chi­ca­go Sun-Ti­mes“ inf.

D.Che­ney: spren­di­mas dėl S.Pa­lin – klai­da Vie­nas įta­kin­giau­sių JAV res­pub­li­ ko­nų par­ti­jos na­rių, bu­vęs vi­cep­re­ zi­den­tas Dic­kas Che­ney, pa­reiš­kė, kad par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­ tus Mit­tas Rom­ney tu­rė­tų ge­rai pa­ svars­ty­ti prieš pa­skir­da­mas sa­vo kan­di­da­tą į vi­cep­re­zi­den­to po­stą.

D.Che­ney Geor­ge’o W.Bus­ho val­ dy­mo me­tais bu­vo lai­ko­mas pil­ kuo­ju kar­di­no­lu ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Duo­da­mas in­ter­viu JAV te­le­vi­zi­ jai „ABC News“ D.Che­ney pa­brė­žė,

kad M.Rom­ney tu­rė­tų pa­si­rink­ti la­ biau pa­ty­ru­sį vei­kė­ją nei Sa­rah Pa­lin, ku­rią 2008 m. rin­ki­muo­se par­si­rin­ ko bu­vęs Ba­rac­ko Oba­mos var­žo­vas Joh­nas McCai­nas. Pa­sak D.Che­ney, „spren­di­mas dėl S.Pa­lin – klai­da“. „Man pa­tin­ka gu­ber­na­to­rė S.Pa­ lin, – sa­kė D.Che­ney. – Ta­čiau, spren­džiant iš jos biog­ra­fi­jos, ji gu­ber­na­to­re iš­bu­vo kiek? Dve­jus me­tus? Ne­ma­nau, kad iš­lai­kė eg­ za­mi­ną <...> dėl pa­si­ruo­ši­mo pe­ rim­ti pre­zi­den­to po­stą.“

Kol kas da­bar­ti­nis res­pub­li­ko­nų kan­di­da­tas M.Rom­ney dar nė­ra pa­ si­rin­kęs kan­di­da­to į vi­cep­re­zi­den­ to po­stą, li­kus maž­daug trims mė­ ne­siams iki ša­lies va­do­vo rin­ki­mų. Jei­gu M.Rom­ney at­si­žvelgs į D.Che­ney per­spė­ji­mą, jis ga­li nu­ spręs­ti ne­si­rink­ti par­tne­rių, ku­rie dėl sa­vo pa­tir­ties ga­li su­lauk­ti ne­ pa­gei­dau­ja­mų pa­ly­gi­ni­mų su S.Pa­ lin, – to­kių kaip Nau­jo­sios Mek­si­ kos gu­ber­na­to­rė Su­sa­na Mar­ti­nez, Pie­tų Ka­ro­li­nos gu­ber­na­to­rė Nik­ki

Ha­ley ar­ba Nau­jo­jo Džer­sio gu­ber­ na­to­rius Chri­sas Chris­tie. Šiuo me­tu pa­grin­di­niais pre­ ten­den­tais tap­ti M.Rom­ney kam­ pa­ni­jos po­ri­nin­kais lai­ko­mi Oha­jo se­na­to­rius Ro­bas Port­ma­nas, ku­ ris ga­lė­tų už­tik­rin­ti res­pub­li­ko­nų kan­di­da­to po­pu­lia­ru­mą šio­je per­ mai­nin­gai bal­suo­jan­čio­je vals­ti­jo­ je, taip pat bu­vęs Mi­ne­so­tos vals­ti­ jos gu­ber­na­to­rius Ti­mas Paw­len­ty, ku­ris bu­vo iš­rink­tas du kar­tus. „ABC News“, BNS inf.

„„Ga­lia: D.Che­ney (nuotr.) dėl sa­vo

įta­kos ne­re­tai bu­vo va­di­na­mas G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­jos pil­ kuo­ju ge­ne­ro­lu.  AFP nuo­tr.


11

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Karštis smo­gė ma­žiau­siems Sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je tvy­ro­jęs 30 laips­nių ir dar di­des­nis karš­ tis iš­var­gi­no tiek suau­gu­siuo­sius, tiek vai­kus. Ne vie­nam ma­žy­liui pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kū­di­kius ali­na kait­ra

Ke­tu­rių mė­ne­sių duk­ry­tę au­gi­nan­ti Si­gi­ta pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis pa­ ty­rė, kad ma­žy­lė jaut­riai rea­guo­ja į kri­ti­nius ši­lu­mos po­ky­čius. „Pas­ku­ti­nės lie­pos die­nos bu­ vo ypač sun­kios. Suau­gu­sie­ji kaž­ kaip iš­tvė­rė karš­tį, o kū­di­kiai ne to­kie kant­rūs. Nie­kaip ne­sup­ran­ tu, kaip, esant 30 laips­nių karš­ čiui, tė­vai ryž­ta­si ke­lio­nei su ma­ žais vai­kais prie jū­ros“, – ste­bė­jo­si Si­gi­ta. Mo­te­ris sa­kė, kad per to­kius karš­čius su vai­ku net no­sies iš na­ mų ne­ki­ša. Kad tai tei­sin­gas spren­di­mas, jai pri­ta­rė gy­dy­to­ja pe­diat­rė Da­lia Ra­ po­lie­nė.

Da­lia Ra­po­lie­nė:

Karš­čio pi­ko va­lan­ do­mis su vai­kais iki tre­jų me­tų ei­ti į lau­ ką iš­vis ne­re­ko­men­ duo­ja­me, o tuo la­biau prie jū­ros.

„Dar la­bai svar­bu, kad sau­lė­ je vai­kai ne­bū­tų be gal­vos ap­dan­ ga­lų. Tė­vai prie jū­ros vai­kus tu­rė­ tų vež­ti tik ry­tą nuo 8 iki 11 val. ir va­ka­re nuo 18 iki 20 val., tuo me­ tu sau­lė ma­žiau pa­vo­jin­ga. Karš­čio pi­ko va­lan­do­mis su vai­kais iki tre­jų me­tų ei­ti į lau­ką iš­vis ne­re­ko­men­ duo­ja­me, juo la­biau prie jū­ros“, – pa­ta­rė D.Ra­po­lie­nė. Bū­ti­ni kre­mai

Gy­dy­to­ja pri­mi­nė, kad sau­go­tis rei­kia ne tik karš­čio, bet ir sau­lės spin­du­lių. „Ne vi­s i tė­vai vai­k us pa­te­p a ap­sau­g i­n iais kre­m ais. O tai bū­

„„Ri­zi­kuo­ja: nors karš­tą die­ną į pa­jū­rį vež­tis ma­žų vai­kų me­di­kai ne­re­ko­men­duo­ja, tė­vai to­kių re­ko­men­da­ci­jų ne­pai­sė.

ti­na. Kre­mus rei­kė­tų pirk­ti vais­ ti­n ė­j e, pa­s i­ren­kant pa­gal vai­ ko am­ž ių ir filt­ro stip­r u­m ą. Be to, per karš­čius vai­kas tu­ri gau­ ti pa­kan­ka­m ai skys­č ių“,– pa­ta­ rė pe­diat­rė. Gy­dy­to­ja įspė­ja tė­vus, kad ne­ leis­tų vai­kams mau­dy­tis dumb­lių pil­no­je jū­ro­je, nes nuo tų žo­lių ga­ li kil­ti aler­gi­ja.

Užg­riu­vo Pa­lan­gos pe­diat­rus

Praė­jęs sa­vait­ga­lis itin karš­tas vi­ so­mis pra­smė­mis bu­vo Pa­lan­gos pe­diat­rams. Į ku­ror­to me­di­kus krei­pė­si 43 vai­kai. Dau­giau­sia dėl per­ša­li­mo li­ gų, žar­ny­no in­fek­ci­jos, apen­di­ci­ to, taip pat 5 vai­kai bu­vo per­kai­tę sau­lė­je. Jų am­žius nuo 2 iki 17 me­

tų. Per die­ną va­sa­rą pas Pa­lan­gos me­di­kus ap­si­lan­ko po 17–19 poil­ siau­jan­čių vai­kų. Ma­žie­ji pa­cien­tai iš Lie­tu­vos, taip pat Ru­si­jos, Bal­ ta­ru­si­jos, Ame­ri­kos ar Nor­ve­gi­jos pi­lie­čiai. Šiuo me­tu ku­ror­te dir­ba pen­ki pe­diat­rai. Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė jų ieš­ko, kvie­čia pa­dir­bė­ti va­sa­rą ku­ ror­te ir ap­mo­ka jų dar­bą.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„La­bai sun­kių at­ve­jų šią va­sa­ rą nė­ra bu­vę, per­nai pa­si­tai­kė, kad vai­kams nuo karš­čia­vi­mo su­ trik­da­vo kvė­pa­vi­mas, pra­si­dė­da­vo trau­ku­liai, bron­chi­nių ast­mų prie­ puo­liai. Tuos pa­blo­gė­ji­mus pro­vo­ kuo­da­vo ir karš­tas oras“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Pa­ lan­gos de­par­ta­men­to va­do­vė Lai­ mu­tė Eže­rins­kie­nė.


12

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

sveikata

Nuo li­gų ke­lio­nė­je drau­džia skie­pai Mū­sų ša­ly­je nuo se­niai, ro­dos, pa­mirš­tų li­ gų mirš­ta vai­kai ir suau­gu­sie­ji. Tai vie­no­ je, tai ki­to­je ša­ly­je plyks­te­li grės­min­gų li­gų epi­de­mi­jos, ku­rių pa­čia­me epi­cent­re at­ si­du­ria ir be­bai­miai ke­liau­to­jai iš Lie­tu­ vos, ži­no­ma, ig­no­ra­vę re­ko­men­da­ci­jas pa­ si­skie­py­ti. Spe­cia­lis­tams dėl to šian­dien kaip nie­ka­da ne­ra­mu.

Tė­ja Jo­ki­mai­tė At­si­nau­ji­no cho­le­ra

Lie­tu­vo­je plin­ta nau­ja epi­de­mi­ ja – at­si­sa­ky­ti skie­pų. Žmo­nės ri­ zi­kuo­ja ne­bes­kie­py­ti vai­kų vak­ci­ no­mis, ku­rios įtrauk­tos į pri­va­lo­mų skie­pų ka­len­do­rių, o ką jau kal­bė­ti apie tas, ku­rios tik re­ko­men­duo­ja­ mos ke­liau­to­jams. Bend­ro­vės „Imu­nop­ro­fi­lak­ti­ kos tar­ny­ba“ va­do­vė gy­dy­to­ja epi­ de­mio­lo­gė Jad­vy­ga Ma­lu­kie­nė ap­ gai­les­ta­vo dėl at­sai­naus ke­liau­to­jų po­žiū­rio į sve­čio­se ša­ly­se ky­lan­čias grės­mes. Pag­rin­do ne­ri­mau­ti tik­ rai ap­stu. „Ne­rei­kia pa­sa­ko­ti, kiek pa­sta­ ruo­ju me­tu daug sti­chi­nių ne­lai­ mių pa­sau­ly­je. Po jų vėl pra­dė­jo plis­t i cho­l e­ra, įvai­r ios žar­ny­ no in­fek­ci­jos. Pa­sau­lį kre­čia ty­ mų, kok­l iu­š o pro­t rū­k iai, grįž­ ta po­l io­m ie­l i­to pro­b le­m a, nors ši li­ga tu­r ė­jo bū­t i lik­v i­d uo­ta iki 2000-ųjų. Itin sau­go­t is tu­r ė­t ų vyks­tan­t ie­j i į In­d i­j ą. Šiuo me­t u ten po­l io­m ie­l i­to pro­t rū­k is. Per­ nai jis re­g ist­r uo­tas Ki­n i­jo­je“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė. Skie­py­tis ne­lei­džia re­li­gi­ja

Ir tai dar ne vis­kas. J.Ma­lu­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog pa­sau­ly­je maž­daug 20 pro­c. re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ne­tu­ri tei­sės skie­py­tis. Joms pri­ klau­san­tys žmo­nės ke­liau­ja po vi­ są pa­sau­lį į pi­lig­ri­mi­nes ke­lio­nes, tad yra ri­zi­ka, kad jie ga­li iš­pla­tin­ti ir ne vie­ną li­gą. Pa­sak pa­šne­ko­vės, ma­žiau­sia ri­z i­ka už­s i­k rės­t i in­fek­c i­n ė­m is li­go­mis ky­la Aust­ra­li­jo­je ir Ja­ po­ni­jo­je, ta­čiau tarp iš­si­vys­čiu­ sių ša­lių ne­ma­žai to­kių, ku­rio­se ri­z i­k uo­ja­m a už­s i­k rės­t i he­pa­t i­

tais A, B, po­lio­mie­li­tu, dif­te­ri­ ja, stab­li­ge. Ne vi­sos li­gos ke­liau­to­jus už­ klum­pa sve­čio­je ša­ly­je. Kar­tais šių „lauk­tu­vių“ žmo­nės par­si­ve­ža na­mo. Li­te­ra­tū­ros duo­me­ni­mis, tro­ pi­nės li­gos, iš­lie­kan­čios pa­vo­jin­ giau­sio­mis tarp grį­žu­sių ke­liau­to­ jų su­si­rgi­mų, yra ma­lia­ri­ja, vi­du­rių šil­ti­nė, žai­bi­nis vi­ru­si­nis he­pa­ti­tas, ke­pe­nų ame­bia­zė, lep­tos­pi­ro­zė. Ke­liau­to­jų dia­rė­jos (vi­du­ria­vi­ mas) re­gist­ruo­ja­mos 5 mln. at­ve­ jų pa­sau­ly­je per me­tus.

Vi­ru­si­nio he­pa­ti­to A įvež­ti­niai at­ve­jai nu­ sta­to­mi rū­kiu­siems ke­lio­nė­je kal­ja­ną ir nie­ko ne­ži­no­ju­ siems apie šio vi­ru­ so pli­ti­mą per van­ de­nį, jū­ros gė­ry­bes, ypač mo­lius­kus. Už­sik­rė­tė rū­ky­da­mas kal­ja­ną

Pa­sak Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro spe­cia­lis­tų, Lie­tu­vo­je ir­gi re­gist­ruo­ja­mos įvež­ti­nės in­fek­ci­ jos: daž­niau­sios ke­liau­to­jų, var­to­ ju­sių ne­sau­gius mais­to pro­duk­tus ir van­de­nį, dia­rė­jos. Pas­ta­rai­siais me­tais pa­daž­nė­jo ši­ge­lio­zės ir sal­mo­ne­lio­zės įvež­ti­ nių at­ve­jų. Taip pat diag­no­zuo­tos ame­bia­ zė, vi­du­rių šil­ti­nė, ma­lia­ri­ja, pa­si­ tai­kė pa­vie­nių leiš­ma­nio­zės at­ve­ jų. Vi­ru­si­nio he­pa­ti­to A įvež­ti­niai at­ve­jai nu­sta­to­mi rū­kiu­siems ke­

UAB Imunoprofilaktikos tarnyba

Teikiame medicinines paslaugas išvykstantiems į užsienį (turistams, jūrininkams, verslininkams, vykstantiems į JAV su „žaliąja kortele“ ir t.t.) ĩ Išrašome tarptautinius pažymėjimus apie skiepijimus anglų kalba. ĩ Konsultuojame užkrečiamųjų ligų profilaktikos, maliarijos profilaktikos ir chemoprofilaktikos klausimais. ĩ Atliekame profilaktinius skiepijimus nuo geltonojo drugio, choleros, vidurių šiltinės, virusinių hepatitų A ir B, erkinio encefalito (Encepur-vokiška, Tico Vac-austriška), meningokokinės infekcijos A+C, pneumokokinės infekcijos (Pneumo 23, Prevenar 13, Synflorix), difterijos, stabligės, poliomielito (Dultavax ir Imovax Td adult vakcina), kokliušo, tymų, raudonukės, parotito, MMR (Priorix vakcina), Haemophilus influenzae, gripo (ID-flu, Vaxigrip vakcinomis), ŽPV (Žmogaus papilomos viruso vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio Cervarix ir Silgard), vakcinos Adacel, Pedacel, Rotarix. ĩ Skiepijame suaugusiuosius ir vaikus. ĩ Gyd. epidemiologė Jadvyga Malukienė. Darbo laikas: I–V 9–18, Smiltelės g. 31-1, 94260 KLAIPĖDA. Tel./faks. (8 46) 314 793, mob. 8 686 21 379, 8 616 50 506. E. paštas skiepai@gmail.com; bemermef@gmail.com.

„„Pa­ta­ri­mas: prieš ke­liau­jant į bet ko­kią ša­lį, rei­kė­tų pa­si­do­mė­ti, ko­kios li­ gos ten gre­sia.

„Shutterstock“ nuotr.

lio­nė­je kal­ja­ną ir nie­ko ne­ži­no­ju­ siems apie šio vi­ru­so pli­ti­mą per van­de­nį, jū­ros gė­ry­bes, ypač mo­ lius­kus. Ne vi­sos iš mi­nė­tų li­gų yra val­ do­mos skie­pais, ta­čiau nuo da­lies jų ga­li­ma ap­si­sau­go­ti vak­ci­no­mis. He­pa­ti­tas A yra la­biau­siai vak­ci­no­ mis val­do­mas su­si­rgi­mas tarp ke­ liau­to­jų. Ši li­ga pa­pli­tu­si vi­sa­me pa­sau­ ly­je, iš­sky­rus Šiau­rės Ame­ri­kos, Šiau­rės ir Va­ka­rų Eu­ro­pos, kai ku­ rias Pie­tų ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lis, Aust­ra­li­ją, Ja­po­ni­ją. Ki­ta pa­vo­jin­ga li­ga – vi­du­rių šil­ ti­nė. Pag­rin­di­niai in­fek­ci­jos per­da­ vi­mo fak­to­riai yra už­krės­tas van­ duo ir mais­tas. Ta­čiau vie­na pa­vo­jin­giau­sių už­ kre­čia­mų­jų li­gų, nuo ku­rios vak­ ci­na dar neiš­ras­ta – ma­lia­ri­ja, dar va­di­na­ma pel­kių karš­ti­ne. Mais­tas – tik ­vir­tas

Jei rei­ka­lin­ga vak­ci­na­ci­ja, ke­liau­ to­jams tuo pa­si­rū­pin­ti re­ko­men­ duo­ja­ma ne vė­liau kaip prieš 3–4 sa­vai­tes iki iš­vy­ki­mo. Pa­ta­ria­ma ak­ty­viai do­mė­tis ša­li­mi, į ku­rią vyks­ta­ma. Grį­žus į na­mus svar­bu ne­pa­ mirš­ti ke­lio­nė­je bu­vu­sių svei­ka­tos su­tri­ki­mų ir pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­ dy­to­ju, at­lik­ti ty­ri­mus. Bend­rai iš­veng­ti vi­sų su­si­rgi­mų ke­lio­nė­je pa­de­da ži­no­ji­mas, jog be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se sau­gus yra tik ge­rai iš­vir­tas mais­tas, o van­ duo – 10 min. vi­rin­tas ar­ba chlo­ ruo­tas. Vak­ci­na yra vie­nin­te­lė ir efek­ ty­viau­sia ap­sau­gos prie­mo­nė nuo dau­gy­bės už­kre­čia­mų­jų li­gų. Da­ bar vak­ci­no­mis ga­li­ma kont­ro­liuo­ ti 28 li­gas. PSO duo­me­ni­mis, vak­ci­nos kas­ met iš­sau­go ma­žiau­siai du mi­li­jo­ nus gy­vy­bių. ES ša­ly­se in­fek­ci­nės li­gos kas­ met nu­si­ne­ša de­šim­tis tūks­tan­čių gy­vy­bių.

„„Rea­ly­bė: bend­ro­vės „Imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos tar­ny­ba“ va­do­vė J.Ma­lu­kie­nė

įspė­ja, kad pa­sau­ly­je ma­ža vie­tų, kur ke­liau­to­jams būtų saugu.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Faktai „„Cho­le­ros pro­trū­kis Ku­bo­je

Ke­l iau­jan­t ie­ji į Ku­b ą įspė­ja­m i dėl cho­le­ros grės­mės. 2012 m. lie­pos 12 d. Ku­bos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ ja pa­tvir­ti­no 85 cho­le­ros at­ve­jus. Šios in­fek­ci­jos Ku­bo­je ne­bu­vo pa­sta­ruo­ sius 150 me­tų. Ku­bos svei­ka­tos prie­ žiū­ros spe­cia­lis­tai ma­no, kad cho­le­ ros pro­trū­k is ki­lo dėl di­de­lių karš­čių ir smar­kių liū­čių. Eu­ro­pos ša­ly­se kas­ met re­gist­ruo­ja­ma įvež­ti­nių cho­le­ros at­ve­jų, daž­niau­siai su­si­ju­sių su ke­lio­ nė­mis į In­di­ją ir Af­ri­ką. „„Pa­ro­ti­to pro­trū­kis Bel­gi­jo­je

Bel­g i­jo­je per šių me­t ų gegužės–bir­ želio mė­ne­s ius bu­vo diag­no­z uo­t a

net 350 epi­de­m i­n io pa­ro­t i­to (kiau­ ly­tės) at­ve­jų. Bel­g i­jos svei­ka­tos prie­ žiū­ros ir glo­b os agen­t ū­ra iš­pla­t i­no pra­ne­š i­mą, jog epi­de­m i­n io pa­ro­t i­ to at­ve­jų skai­čius ga­l i bū­t i di­des­n is, ka­dan­g i ša­ly­je ši li­ga nė­ra re­g ist­r uo­ ja­ma. „„Eu­ro­po­je plin­ta ty­mai

Eu­ro­pos li­g ų kont­ro­lės ir pre­ven­ci­ jos cent­ras pra­ne­ša apie plin­tan­čius su­si­rgi­mus ty­mais. Šiuo me­tu ty­mų pro­t rū­k iai ste­bi­m i tri­jo­se ES ša­ly­se: Ai­r i­jo­je, Jung­t i­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir Is­ pa­n i­jo­je. Su­sir­g i­mų ty­mais skai­čius au­ga ir Ru­si­jo­je bei Uk­rai­no­je. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro inf.


13

ANTRADIENIS, liepos 31, 2012

sveikata Dep­re­si­jos ne­su­ke­lia

Užd­rau­dė so­lia­riu­mus

Trum­pi­na gy­ve­ni­mą

Ame­ri­kos pe­diat­rų aka­de­mi­jai iš­reiš­kus su­si­rū­pi­ni­mą, jog bu­ vi­mas feis­bu­ke ga­li su­kel­ti dep­ re­si­ją, at­lik­tas psi­cho­lo­gi­nis ty­ ri­mas. Iš­ty­rus 190 as­me­nų nuo 18 iki 23 me­tų, ku­rie dau­giau kaip pu­sę lai­ko in­ter­ne­te pra­ lei­džia so­cia­li­niuo­se tink­luo­ se, jo­kių aiš­kių są­sa­jų tarp jų ir dep­re­si­jos ne­nus­ta­ty­ta.

Nuo 2003-ių­jų iki 2011 m. vals­ ty­bių, ku­rio­se drau­džia­ma nau­ do­tis so­lia­riu­mais as­me­nims, jau­nes­niems nei 18 me­tų, skai­ čius išau­go iki 11. Prie Bra­zi­li­jos ir Pran­cū­zi­jos pri­si­jun­gė Aust­ri­ja, Bel­gi­ja, Ang­li­ja, Vo­kie­ti­ja, Šiau­rės Ai­ri­ja, Por­tu­ga­li­ja, Ško­ti­ja, Is­pa­ni­ ja ir Vel­sas, ra­šo­ma žur­na­le „Ar­ chi­ves of Der­ma­to­lo­gy“.

Žmo­gus ga­li prail­gin­ti sa­vo gy­ ve­ni­mo truk­mę dviem me­tais, jei per die­ną sė­dė­tų trum­piau nei tris va­lan­das, ra­šo­ma žur­na­le „BMJ Open“. Su­ma­ži­nus te­le­vi­zi­ jos žiū­rė­ji­mą iki 2 va­lan­dų per die­ ną ati­tin­ka­mai pri­sidė­tų 1,4 me­tų gy­ve­ni­mo truk­mės. Aps­kai­čiuo­ta, kad suau­gęs ame­ri­kie­tis vi­du­ti­niš­ kai per die­ną sė­di 7,7 va­lan­dos.

Ginekologas fotografavo pacientes

Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, todėl ji skirtingai reaguoja ir į saulės spindulius. Renkantis priemonę labai svarbu atidžiai perskaityti etiketės informaciją.

Vokietijos prokurorai paskelbė, kad pradėjo tyrimą dėl ginekologo, kuris miniatiūrinėmis kameromis, įtaisytomis laikrodyje ir rašiklyje, neteisėtai fotografavo ir filmavo savo pacientes.

„„Patarimas: apsauginiu kremu nuo saulės reikia išsitepti ne paplūdimyje, o prieš einant į jį.

„Shutterstock“ nuotr.

Saulė ir vėžys tampa bičiuliais Justė Kiburytė

Itin karštos kelios pastarosios vasaros, vis labiau šylantys orai šiemet ir gydytojų perspėjimai apie didėjantį sergamumą melanoma bei kitomis odos vėžio formomis verčia saugoti odą nuo saulės. Kaip tai daryti, pataria gydytojas dermatologas Pragiedrulis Velička ir vaistininkė Zita Janušauskienė. – Skelbiama, kad pastaraisiais metais melanoma ir kitos odos vėžio formos diagnozuojamos dvigubai daugiau žmonių nei prieš kelerius metus. Kodėl taip yra: pagerėjo diagnostika ar padidėjo sergamumas? P. V.: „Tai, kad piktybinės odos ligos dažnėja ir jomis serga vis jaunesni žmonės, daugiausia lemia pasikeitę gyvenimo įpročiai bei sąlygos. Žmonės gauna per daug ultravioletinių spindulių, nes lankosi soliariumuose, daugiau keliauja po pasaulį, egzotiškas šalis, kuriose mėgaujasi kaitresne saule. Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, todėl ji skirtingai reaguoja ir į saulės spindulius. Tai, kad odos vėžio atvejų užfiksuojama vis daugiau, lemia ir pagerėjusi diagnostika. O ir patys žmonės turi daugiau informacijos apie piktybinius odos navikus. Prieš 50 ar 100 metų žmonės taip pat sirgdavo melanoma, kitomis odos vėžio formomis, bet ne visi tai žinodavo.“ – Ar visi, būdami saulėkaitoje, degindamiesi, vienodai ri-

zikuojame susirgti odos vėžiu? Kaip jo saugotis? P.V.: „Daugiau melanomos ir kitų odos vėžio formų yra nustatoma pirmojo ir antrojo odos tipo žmonėms: mėlynakiams, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams, strazdanotiesiems. Kitaip tariant, tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir retai arba iš viso neįdega. Atidžiau saulėkaitoje rekomenduočiau būti ir tiems asmenims, kurių giminaičiams yra nustatyta piktybinių odos navikų. Riziką susirgti melanoma bei kitomis odos vėžio formomis sumažina apsauginė kosmetika nuo saulės.“ Z.J.: „Tyrimais įrodyta, kad kosmetika, apsauganti odą nuo saulės, maksimaliai veiksminga tuomet, kai yra naudojama tinkamai, – kai ja tepamasi mažiausiai 15 minučių prieš einant į lauką. Būtina, kad kremas įsigertų į odą, maždaug per tiek laiko pradeda veikti apsauginės medžiagos. Už apsaugą nuo žalingų saulės spindulių poveikio atsakingi kosmetikos priemonių sudėtyje esantys specialūs filtrai. Jų būna dviejų rūšių: fizinių ir cheminių. Pirmieji atspindi saulės šviesą ir ją išsklaido, yra kur kas stabilesni ir atsparesni išorės veiksniams, praktiškai nesukelia jokių odos reakcijų. Cheminiai filtrai saulės spindulius sugeria. Jie mažiau atsparūs aplinkai, gali tapti alerginių odos reakcijų priežastimi. Tokie filtrai apsauginių kremų nuo saulės gamyboje naudojami vis rečiau, bet kartais dar pasitaiko. Dėl to renkantis priemonę

labai svarbu atidžiai perskaityti etiketės informaciją. Geriausia, jei kosmetikos priemonės sudėtyje yra fotostabilių filtrų. Pastarieji apsaugo odą ne tik nuo nudegimo, bet ir nuo UVA bei UVB spindulių, fotosenėjimo. Veikiama saulės energijos šių filtrų apsauga nemažėja.“ – Sakoma, kad kremą reikia vartoti dozuotai, kaip vaistus, nes priešingu atveju jis bus neveiksmingas. Ar tai tiesa? Z.J.: „Tai labai svarbu. Pagal tarptautines rekomendacijas nuo saulės odą saugančio kremo kiekis turėtų būti 2 mg/cm2, taigi, norint ištepti visą kūną vidutinio sudėjimo žmogui, reikėtų apie 30 ml kremo. Neteisingai dozuojant kosmetikos priemonę, jos efektyvumas siekia vos 20–40 proc. Apsauginę kosmetiką nuo saulės geriausia pirkti vaistinėse dėl profesionalios vaistininko konsultacijos. Kiekvienam pageidaujančiam visada mielai patariame, kaip išvengti odos nudegimų, kurie labai dažnai gali būti melanomos ar kitų odos vėžio rūšių priežastis, ką daryti odai nudegus – kaip sušvelninti nemalonius pojūčius.“ – Tiems, kurių odoje yra pigmentinių darinių, apgamų, saulėje degintis nevalia? Z.J.: „Vengti saulės nereikia, bet odos darinių apsaugai rekomenduojami specialūs pleistriukai, pieštukai, kuriais būtina patepti jų paviršių. Jei pigmentinių dėmių odoje padaugėja, apgamai kinta, reikia apsilankyti pas gydytoją spe-

cialistą, atlikti išsamius tyrimus.“ P.V.: „Kiekvieno iš mūsų odoje galima aptikti bent po kelis įvairaus dydžio bei atspalvio apgamus, pigmentinių dėmių. Dauguma jų visiškai nepavojingi, bet kai kurie apgamai ar dėmės būna atipiniai, pakitę, ir iš jų gali išsivystyti agresyviausia odos vėžio forma – melanoma. Odoje esančius pigmentinius darinius reikia vertinti pagal asimetriją, kraštų nelygumą, spalvos pokyčius, dydį. Jei dariniai pagal šiuos parametrus kinta, jie pradeda niežėti, šlapiuoti ar kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Trumpiau tariant, apsilankyti pas gydytoją patartina visais atvejais, kai tik kyla kokių nors abejonių.“

Devynios moterys apkaltino šį 41 metų gydytoją, kuris „įtariamas tuo, kad padarytais atvaizdais pažeidė itin asmeninę gyvenimo sferą“, sakė šalies vakaruose esančio Dortmundo prokuroras Henneris Kruse. Tokie kaltinimai pagal Vokietijos įstatymus dažnai vadinami „paparacų paragrafu“. Tyrėjai įtaria, kad mažiausiai dar trys moterys tapo gydytojo slaptų kamerų aukomis. Jo kabinete buvo rasta dešimtys CD ir DVD, be to, intymių atvaizdų buvo jo kompiuteryje. „Dar reikia ištirti daug laikmenų“, – sakė H.Kruse ir pridūrė, kad visiems atvaizdams išstudijuoti tikriausiai prireiks laiko iki rugsėjo.

Kaip įtariama, jis laikė 35 tūkst. nuotraukų ir kelias vaizdajuostes su užfiksuotomis nuogomis pacientėmis.

Saulės turi vengti „„Sergantieji odos liga – baltme. Šių

ligonių odoje nėra melanino – pigmento, saugančio nuo saulės. „„Sergantieji žvyneline, nors kai ku-

rie ligoniai pastebi, kad saulės spinduliai sumažina ligos pakenktų odos darinių kosmetinį defektą, kitaip tariant, oda dėl įdegio tampa rusvesnė, tolygesnės spalvos. „„Tie, kuriuos vargina jaunatviniai

spuogai. Dauguma jų su nekantrumu laukia saulės, nes po deginimosi spuogų pūlingos viršūnės subliūkšta, bendrame įdegusios odos fone pastarieji ne taip krenta į akis, bet per daug saulės yra žalinga.

Minėtos devynios moterys save atpažino nuotraukose ir vaizdajuostėse, kurios buvo padarytos per tris dienas 2010 m. spalį ir 2012 m. balandį. Policija su jomis susisiekė pagal jų registracijos laiką gydytojo kabineto žurnaluose. Balandį paaiškėjo, kad vyksta tyrimas dėl kito vokiečių ginekologo, kuris, kaip įtariama, laikė 35 tūkst. nuotraukų ir kelias vaizdajuostes su užfiksuotomis nuogomis pacientėmis. Gydytojo padėjėjai pranešė policijai apie šią kolekciją, kurią laikė gydytojas iš Šiferštato netoli Frankfurto ir kuri buvo aptikta 2011 m. rugsėjį. Tuose atvaizduose matyti maždaug 1850 moterų. AFP-BNS inf.


14

antradienis, liepos 31, 2012

sportas

Į žaidynes išvyksta L.Grinčikaitė

Sporto telegrafas Pralaimėjimas. Lietuvos krepšininkai nesėkmingai pradėjo Londono olimpines žaidynes. Mūsų rinktinė pirmosiose A grupės rungtynėse net 79:102 (23:24, 16:27, 22:27, 18:24) pralaimėjo Argentinos komandai. Lygi kova aikštėje vyko tik pirmame kėlinyje, vėliau varžovų persvara tapo dviženkle ir išliko tokia iki susitikimo pabaigos. Šiandien 16.30 val. lietuviai susitiks su Nigerijos penketuku.

„„Išleistuvės: E.Staišiūnaitei ir L.Grinčikaitei Klaipėdoje buvo surengtos šiltos palydos.

 Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiandien Vilnių pasieksianti, o rytoj iš sostinės į olimpines žaidynes išskrisianti greičiausia Lietuvos moteris klaipėdietė Lina Grinčikaitė nejaučia jaudulio. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Kraunu lagaminą, – juokavo sprinterė. – Londone teks būti daugiau nei savaitę. Neprošal ir vakarinę suknelę įsidėti, gal prireiks.“ Penktadienį 100 m atrankos varžybose dalyvausianti Edmundo Narvilo auklėtinė sakė, kad ke-

lionė ir varžybos nebaugina. „Bus sunku, nes olimpiadoje dalyvaus visos pajėgiausios planetos bėgikės, tačiau stengsiuosi patekti į pusfinalį. Tai būtų nuostabu. O kad galiu laimėti medalį, treneris pajuokavo“, – šypsojosi sportininkė. Diena vėliau – rugpjūčio 2 d. į žaidynes išskris lengvaatletės treneris E.Narvilas ir antroji Klaipė-

dos greitakojė, rungtyniausianti 400 m barjerinio bėgimo rungtyje Eglė Staišiūnaitė. „Nežinau, kodėl mūsų išvykimo dienos – skirtingos. Kadangi nuskrisiu anksčiau, teks Londone surengti savotiškas trenerio ir komandos draugės sutiktuves“, – juokėsi prieš ketverius metus Pekino olimpiadoje 14ąją vietą užėmusi klaipėdietė.

„Atlantas“ kyla iš duobės c.kavarza@kl.lt

Įveikę Alytaus „Dainavą“ 2:1, Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai pasiuntė miesto sporto mėgėjams žinutę, kad antroje Lietuvos futbolo A lygos čempionato pusėje, jie pergales skins dažniau nei iki šiol.

„„Nuotaika: įveikę Alytaus komandą, „Atlanto“ žaidėjai pakėlė sirgaliams ūpą. 

kanadietis N.Smithas, prancūzas Malikas N‘Diaye, jaunasis Gerardas Žukauskas. Taip pat antrai čempionato daliai užregistravome du vartininkus – Mantą Gintalą, žaidusį Tauragės „Taure“, ir Kanados pilietybę turintį Maksimirą Luboricą. Iš viso komandą po vasaros pertraukos papildė 14 žaidėjų“, – sakė R.Jonaitis.

„„Svečias: V.Garastas papasakojo apie dalyvausiančias komandas, tur-

nyro sistemą. 

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Anot vadovo, žaidėjams iškeltas uždavinys pakilti į devintąją, o gal net ir aukštesnę vietą. Artimiausi tikslai – Gargžduose nugalėti „Bangą“ ir namie palaužti Vilniaus „Reo“ vienuolikę. „Jei šiose dvikovose išbarstysime taškus, tada tikrai susikomplikuotume padėtį A lygoje“, – teigė R.Jonaitis.

Vytauto Petriko nuotr.

Naujas turnyras Mažvydas Laurinaitis Klaipėdoje bus surengtas pirmasis krepšinio turnyras, kuriame penkios komandos – iš Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos – kovos dėl Vlado Garasto taurės.

Apie tai pranešė pats taurės steigėjas, vakar atvykęs į Klaipėdą papasakoti apie varžybas žiniasklaidininkams. Anot Sauliaus Vilko, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto nario, vieno turnyro organizatorių, rugsėjo 7–11 dienomis vyksiančiose varžybose kovos Klaipėdos „Neptūnas“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, dvi komandos iš Ukrainos – Kijevo „Budivelnik“ ir Dnepropetrovsko „Dnepr“ bei Rusijos ekipa – Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. Garsusis treneris, LKF garbės prezidentas V.Garastas, negailėjęs

Česlovas Kavarza

Iš pradžių pranašesni buvo svečiai. Jie, net po Mindaugo Straukos įvarčio 27-ąją min., laimėjo pirmąjį kėlinį 1:0. Tačiau po pertraukos klaipėdiečiai gana greitai išlygino ir persvėrė rezultatą. 54-ąją min. taikliai smūgiavo Nathanas Smithas, po dviejų minučių progą išnaudojo Tino Lagatoras. Per likusį pusvalandį abi ekipos turėjo galimybių pasižymėti, tačiau sėkmingai rungtyniavo abiejų komandų vartininkai arba žaidėjai smūgiuodavo pro vartų šalį. Kol futbolininkai ruošėsi trečiajam ratui, uostamiesčio klube įvyko nemažai pokyčių. Vyriausiuoju treneriu paskirtas prancūzas Sebastienas Roquesas, sporto direktoriaus portfelis įteiktas italui Giorgio Bissonui. Specialistai iki sezono pabaigos mūsų komandai žada padėti veltui. Jei pavyks išsaugoti vietą A lygoje, tuomet su jais bus sudarytos sutartys. „Atlanto“ vadovas Romualdas Jonaitis pasidžiaugė komandą sustiprinusiais legionieriais. „Gerą įspūdį paliko kroatas T.Lagatoras,

Staigmena. Moterų plaukimo varžybose maloniai stebino 15-metė Rūta Meilutytė, plaukusi 100 m krūtine. Lietuvė buvo greičiausia ne tik atrankos varžybose, bet ir pusfinalyje. Pastarajame etape Anglijoje gyvenanti R.Meilutytė pasiekė Europos rekordą – 1 min. 5,21 sek. Ar pavyko mūsų plaukikei iškovoti medalį, buvo atsakyta po vakar vėlai vykusio finalo.

gerų žodžių Klaipėdai, sakė, kad uostamiestis pasirinktas neatsitiktinai – čia prieš sezoną treniruojasi daug užsienio klubų. „Šį miestą galėčiau pavadinti tikru krepšinio miestu. Klaipėda padovanojo ne vieną talentingą krepšininką, garsinantį visą šalį. Džiaugiuosi, kad yra galimybė rengti tokius turnyrus“, – šypsojosi V.Garastas. Turnyras vyks rato sistemos principu, po dvi varžybas per dieną. Nugalėtojai paaiškės suskaičiavus iškovotus taškus. Apdovanoti bus ir geriausi kiekvienos komandos žaidėjai bei atskirų pozicijų krepšininkai, labiausiai pasižymėję turnyro metu. Arenos direktorė Jolita Krickė informavo, kad abonementas į visas varžybas kainuos 99 litus, į vienos dienos varžybas – 25. Pirmieji penki šimtai bilietų kainuos pigiau – po 20 litų.


19

antradienis, liepos 31, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Aerodromas antradienis – Tornadas trečiadienis – Malonus kvapas ketvirtadienis – Dievo avinėlis penktadienis – KaimiŠka pirtis. Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tyrinėti, analizuoti, užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį, todėl galite drąsiai padėti draugui išsirinkti naujus baldus, užuolaidas, kitas interjero detales. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas rezultatyvus bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vakarop būsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ateitį ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa dar neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Jums bus suprantamos kitų emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, neatskleiskite savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Kurkite ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai pasirinkti. Žuvys (02 20–03 20). Viskas seksis, lengvai pasieksite viską, ką būsite suplanavęs. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.


Orai

Šią savaitę karščiai ir audros pasitrauks iš Lietuvos. Šiandien nebus karšta, vietomis trumpai palis. Temperatūra sieks 20–25 laipsnius šilumos. Trečiadienį lietaus nenumatoma. Naktį bus 11–14, dieną 20–24 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 31 d.

+21

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+24

Utena

+22

5.28 21.22 15.55

213-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 153 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas  +21 Brazilija +26 Briuselis  +21 Dublinas  +17 Kairas +36 Keiptaunas  +15 Kopenhaga  +18

kokteilis Rei­kia pa­dė­ti vai­kams Ne­se­n iai vai­k ų so­cia­l i­nės pa­gal­bos cent­re „10 ta­len­t ų“ esan­t ys vai­k u­čiai įsi­k raus­tė į nau­jas pa­tal­pas. „Džiau­g ia­mės, kad tu­r i­me dau­g iau erd­vės, su­re­mon­t uo­tas pa­tal­pas, ta­ čiau ne­tu­r i­me bal­dų“, – ir džiau­gė­si, ir guo­dė­si Vi­ta­l i­jus Cho­mi­čen­kas. Dau­g iau nei 15 me­tų vai­kus ug­dan­tis vy­riš­kis ti­ki, kad žmo­nės paau­kos mo­ kyk­lai tin­ka­mų bal­dų – spin­tų, minkš­ tų kam­pų, mo­kyk­l i­nių suo­lų, sta­lų. Klai­p ė­d ie­č iai, no­r in­t ys pa­do­va­no­t i bal­dų, tu­rė­tų pa­skam­bin­ti ir su­si­tar­ti te­le­fo­nu (8-686) 26 434.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Tu – pa­dėk! Ir tau kas nors ka­da nors pa­dės!

Užd­rau­dė links­my­bes Ru­si­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas už­drau­dė sa­vo ša­lies spor­t i­nin­kams, tre­ne­riams ir ki­tiems de­le­ga­ci­jos at­sto­vams nak­ti­nes links­ my­bes Lon­do­no va­sa­ros žai­dy­nė­se. Įreng­to Ru­s i­jos par­ko lan­k y­to­jams siū­lo­ma tik ar­ba­ta ir sul­t ys. Ne­ga­na to, te­r i­to­r i­ja du­r is už­ve­r ia anks­t i – 23 val. Lon­do­no lai­ku. Di­d žio­sios vals­t y­bės spor­to mė­gė­jai vie­toj par­ko ren­ka­si ki­tas pa­si­l inks­ mi­n i­mo vie­tas, o spor­t i­n in­kai sliū­k i­ na į lo­vas. Nors de­le­ga­ci­jos na­riai ne­ bu­vo pa­ten­k in­ti D.Med­ve­de­vo spren­ di­mu, ta­čiau prieš­ta­rau­ti ne­drį­so. Kaip „Kok­tei­l iui“ pa­v y­ko iš­s iaiš­k in­ ti, ša­l ies kai­my­nės va­do­vas griež­t ą spren­di­mą priė­mė po to, kai iš Van­ku­ ve­rio žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių ru­sai vie­to­je ža­dė­tų 30–50 me­da­lių par­ve­ žė vos 15. Be to, Ru­si­jos spor­t i­n in­kai Ita­l i­ją dre­bi­no griaus­min­gais va­ka­rė­ liais ir be­sai­k iu al­ko­ho­l io var­to­ji­mu.

„„Rea­ly­b ė: Ru­si­jos spor­ti­nin­kai

per­ga­les šven­čia val­gy­da­mi tor­ tus ir gurkš­no­da­mi ar­ba­tą.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­dien se­nu­kas va­ž ia­vo tak­si. – Įdo­mu, ar ga­lė­tu­mė­te vai­ruo­ti au­to­ mo­bi­l į, jei­gu iš­ger­tu­mė­te tau­re­lę, – pa­ klau­sė ke­lei­vis vai­ruo­to­jo. – Ga­lė­čiau. – Šau­nuo­lis. Ma­ty­ti, jog esa­te ge­ras vai­ ruo­to­jas. O jei­gu iš­ger­tu­mė­te stik­li­nę? – Ga­lė­čiau. Kiek pa­ty­lė­jęs, se­nu­kas vėl pa­si­tei­ra­vo: – O jei­g u iš­ger­tu­mė­te pu­sę lit­ro? – Ko pri­sto­jo­te? – pa­si­pik­ti­no tak­sis­tas. – Ma­to­te, kad vai­ruo­ju. Čes­ka (397 719; ar tik­rai ge­riau pil­vas nuo alaus, nei kup­ra nuo dar­bo?)

Londonas +20 Madridas +36 Maskva +29 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas  +17 Paryžius +25 Pekinas +26

Praha +26 Ryga +24 Roma +34 Sidnėjus  +14 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas  +31 Varšuva +26

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+23

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Vardai Elena, Ignacas, Ignotas, Ignė, Sanginas, Sangirdė, Vykintė

liepos 31-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

20

22

20

19

5

19

21

21

19

3

20

26

25

23

4

rytoj

ketvirtadienį

1812 m. is­pa­nai už­ka­ria­ vo Ve­ne­sue­lą. 1912 m. gi­mė Ame­ri­kos eko­no­mis­tas ir pe­da­go­ gas, mo­ne­ta­r iz­mo ša­l i­ nin­kas, 1976 m. No­be­lio eko­no­m i­kos pre­m i­j os lau­rea­tas Mil­to­nas Fried­ ma­nas. Mi­rė 2006 m. 1926 m. Af­ga­n is­t a­nas pa­si­ra­šė ne­puo­li­mo su­ tar­tį su SSRS. 1956 m. Di­d žio­ji Bri­ta­ ni­ja ir Va­ka­r ų Vo­k ie­t i­ja pa­si­ra­šė de­šim­t ies me­ tų bran­duo­li­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį.

1962 m. gi­mė re­ž i­sie­ rius Wes­ley Sni­pe­sas.

1964 m. JAV kos­m i­n is pa­ly­do­vas „Ran­ger 7“ į Že­mę per­da­vė pir­mą­sias Mė­nu­lio nuo­trau­kas. 1969 m. Mask­vos po­l i­ ci­ja pra­ne­šė, kad tūks­ tan­čiai mies­to te­le­fo­nų bū­de­l ių bu­vo nu­n io­ko­ tos va­g ių. Jie vo­gė te­le­ fo­no da­l is tam, kad sa­ vo akus­ti­nes gi­ta­ras pa­ vers­tų elekt­ri­nė­mis. 1971 m. du JAV ast­ro­nau­ tai še­šias su pu­se va­lan­ dos pra­lei­do ant Mė­nu­ lio pa­vir­šiaus.

Siaubė audros Po karščių bangos Vidurio Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, užgriuvo au­ dros. Apie audras pranešta iš Austri­ jos, Vengrijos ir Čekijos. Austrijoje su­ žeista 13 žmonių. Jie nukentėjo žemu­ tinėje Austrijoje vykusioje viduramžių mugėje, kai audros išversti medžiai už­ griuvo ant palapinių. Čekijoje ir Vengri­ joje nutraukti elektros laidai, užblokuo­ ti keliai, kai kur vanduo apsėmė namus. Stipri audra praūžė ir per kelias Čekijos vietoves. Stiprus vėjas gūsiuose siekė 120 km/val. Kai kuriuose rajonuose už­ fiksuota 300 žaibo iškrovų per minutę. Čekijoje, pasak šalies meteorologų, vė­ jo greitis siekė apie 120 km/val. PAP inf., AFP nuotr.


2012-07-31 Klaipeda  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you