TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Trečiadienis, rugpjūčio 1 d., 2012 m. Tikros sostinės
Nr. 178 (1377)
diena.lt
1,30 Lt
Auksinė žuvelė,
pavergusi lietuvių širdis 10p.
Ką slepia taboro krūmai?
Netikiu bet kokiomis kalbomis, kad štai mes turime naują, de mokratinius principus pripažįstančią Rusiją. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus
6p.
Miestas
2p.
Už tepliones pradėjo bausti Viln iaus miesto sav ivaldybės rag i nimai nusivalyt i ant pastatų esan čias terl iones laukto rez ultato ne davė – įstaigos prašo dar daug iau laiko susitvark yt i. Tačiau trys į per spėjimus nereagavusios įmonės jau nubaustos. Tiesa, iš perdaž ytų sie nų – maža naudos. Naujų tepl ion ių atsiranda jau kitą dieną.
Menas Išsisukinėja: policijos pareigūnai tikina, kad čigonai tik dedasi, jog jiems nerūpi kertami krūmai, o iš tiesų randa daugybę priežasčių, kodėl jų ša
linti nereikėtų.
Benzininiais pjūklais apsiginklavę darbi ninkai, keli policijos ekipažai ir svečiams ant galvų krintantys čigonų keiksmai. Šitaip jau kelinta diena atrodo šabakšty nus šalinantis Kirtimų taboras.
13p.
Kas ko ieško bibliotekose
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Nupjovė šimtametę obelį
Čigonų tabore – pats darbų įkarš tis. Policijos prašymu nelegalioje či gonų gyvenvietėje kertami krūmai ir medžiai turėtų pagerinti kovos su nelegalia prekyba narkotikais padėtį.
Darbai, po kurių bus atvertas vaizdas trims tabore sumontuotoms vaizdo kameroms, truks apie dvi savaites. Tiesa, vakar, kai tabore lankėsi žurnalistai, nė viena iš vaizdo ka merų neveikė – buvo dingusi elekt ra. Tą patį žiniasklaidos atstovams patvirtino ir sutikti policijos patruliai.
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti
skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus: skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas, laisvo tiroksino (ft4) nustatymas, laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.
Pasiūlymas galioja iki 2012-08-31 Programos kaina ne poliklinikos pacientams
69 Lt
2
trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
miestas
7p.
Skandinavai siūlo Lietuvos darželiuose supažindinti su lyčių lygybe.
Ką slepia ta Patys čigonai tikina ka 1 merų nebijantys, tačiau nepasitenkinimo neslepia ir darbi
Nesėkmė: Žaliasis tiltas prieš (nuotr. kairėje) jį nuplaunant ir po to (nuotr. dešinėje).
Už terliones jau baudžia Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės ra ginimai nusivalyti ant pastatų esančias terliones laukto rezul tato nedavė – įstaigos prašo dar daugiau laiko susitvarkyti. Tačiau trys į perspėjimus nereagavusios įmonės jau nubaustos. Pirmasis raginimas nesuveikė
Į 52 privačias įmones, namų ad ministratorius, asociacijas ir vals tybės įstaigas su prašymu sutvar kyti išpaišytus statinių fasadus Vilniaus miesto savivaldybės Sau gaus miesto departamentas krei pėsi birželio pabaigoje. Tuomet fasadus įpareigota su tvarkyti iki liepos 16 d. Vėliau terminas pratęstas iki liepos 23-iosios: iki liepos 16 d. savivaldybė sulaukė tik kelių įmo nių raštų su patvirtinimu, kad sa vo fasadus nuvalė. Nubaudė tris įmones
Po liepos 23-iosios savivaldybės Saugaus miesto departamentas pranešė sulaukęs jau dešimties at sakymų į raginimą nusivalyti tep liones. Dvi pastatų administravi mo bendrovės ir vienas didžiausių prekybos tinklų pranešė, kad jau nuvalė piešinius nuo jiems pri klausančių pastatų. Kitos įmonės kreipėsi su prašy mu dar pratęsti terminą ir teplio nes žadėjo nuvalyti. Trys įmonės buvo nubaus tos. Kaip teigiama pranešime, jos nesiėmė jokių priemonių sa
vo pastatams nuvalyti. Asme nims, nesilaikantiems taisyklių, skiriamas įspėjimas arba bauda iki 2000 litų. Pasidomėjus, ar savivaldybė, įpareigojusi kitus tvarkytis, pa ti nuvalys piešinius nuo jai pri klausančių objektų, atsakyta, kad darbuotojai žymisi savivaldybei priklausantį nesutvarkytą turtą. Tuomet pranešta, kad savivaldy bės įmonė „Grinda“ nuvalė arba uždažė apie 240 kvadratinių met rų sienų Vilniaus senamiestyje.
Sigita Vikšraitienė:
Esame per biedni įsi rengti vaizdo stebėji mo kameras, nors da žams taip pat tenka išleisti nemažai pinigų. Po liepos 16-osios, pavyzdžiui, grafič iais išmargintas Žaliasis til tas iš tiesų buvo nuplautas, ta čiau jau dabar ant jo atsirado nau jų piešinių. Su paišinių plovimo ar užda žymo beviltiškumu susiduria ir įstaigų ar įmonių vadovai. Jeigu patys neinvestuoja į prevencines priemones, iš kurių bene efekty viausia yra vaizdo stebėjimo ka meros, lėšų fasadui sutvarkyti skyrę pastatų naudotojai ir savi ninkai tuoj pat vėl išvysta nau jų teplionių. Neretai nauji užrašai ant sienų pašiepia pastangas už dažyti grafičius.
„Kodėl sienos turi būti pil kos?“ – retoriškai klausia grafiti ninkas, užrašą užpaišęs ant senus grafičius paslėpusių dažų patil tėje A.Goštauto gatvėje. „Atėjau, perdažiau, nugalėjau. Jeigu esate teisi – kovokit, ponia Bandelini!“ – ironiškai į keplyklėlės, neseniai perdažiusios apipaišytą sieną, sa vininkę kreipiasi chuliganai. Piešinius uždažo nuolat
Prieš savaitę Lietuvos technikos biblioteka nudažė apipaišytus vartus ir tvoros sieną. Direkto riaus pavaduotoja mokslo reika lams Sigita Vikšraitienė sakė, kad tai daryti tenka nuolat, įstaiga yra nusipirkusi dažų, kad užtektų il giau. „Tvorą taip greitomis perdažė, nežinau, gal net ne mes. O kiemo vartus išpaišo nuolat. Ir be savi valdybės raginimo visuomet sten giamės susitvarkyti. Dabar per dažėme prieš savaitę, žiūrėsime, kiek jie išbus be to meno. Esame per biedni įsirengti vaizdo stebėji mo kameras, nors dažams taip pat tenka išleisti nemažai pinigų. Šv. Ignoto gatvėje yra kameros prie Lietuvos kariuomenės Šv. Igno to bažnyčios, tačiau mūsų terito rijos jos jau nesiekia“, – pasakojo S.Vikšraitienė. Bibliotekos pavaduotojos moks lo reikalams teigimu, niekada ne teko pričiupti paišančių vandalų – jie darbuojasi naktimis. „Pas mus yra naktinis budėtojas, bet sienos labai storos, dėl to nieko nesigir di, o langų į gatvę taip pat nėra“, – sakė S.Vikšraitienė.
Dėmės: grafičiai ant Lietuvos technikos bibliotekos Šv. Ignoto gatvėje neseniai uždažyti.
Margaritos Vorobjovaitės, Gedimino Bartuškos nuotr.
ninkais, ir pjaunamais medžiais, ir net trimis policijos ekipažais, nuo lat patruliuojančiais po darbų teri toriją. Vienoje taboro troboje gyve nantis čigonas Andrejus dievagojosi, kad jam dėl kamerų nei šilta, nei šal ta, nes narkotikais esą neprekiauja. „Man tai kas, tegul kerta, aš nie ko nebijau. Čia žemutiniame ta bore narkotikais prekiauja, ten visi eina, o aš tik metalu užsiimu, ma šinas tvarkau. Bet nei įspėjo mus, nei ką sakė. Štai kas blogiausia. Ir ką tie krūmai trukdė kamerai. Mes jau prašėme jų – krūmus tik kirs kite, o jie viską išnaikino. Štai pa žiūrėkite, obelys, slyvos – viskas iškirsta“, – piktinosi pašnekovas, ranka rodydamas į žemę nusėjusius obuoliukus.
viena gyventoja. Virš Rita prisi stačiusios senyvo amžiaus moters būsto sumontuota dar viena vaiz do kamera, tad nusprendėme pa siteirauti, ar moteris dėl to jaučia si saugesnė. „Aišku. Manote, neveikia ta ka mera? Veikia veikia, net neabejo kit. Aš ir džiaugiuosi, nes šituo ke liu visi narkomanai eina. Visi pro čia keliauja, o mano vaikai maži. Štai aš juos globoju, jie į mokyklą eina. Ma ža kas gali atsitikti. Užeikite į na mus, pasižiūrėkite, arbatos išgersi te“, – kvietė į savo būstą Rita.
Žemutiniame tabore narkotikais prekiau ja, ten visi eina, o aš tik metalu užsiimu, mašinas tvarkau.
Kliūva kultūros centras
Andrejus piktinosi, kad neva či gonais besirūpinantys valdinin kai tik plauna pinigus. Pašnekovo nuomone, pirmiausia turėtų būti tvarkoma aplinka, tiesiamas van dentiekis ir svarbiausia – nugriau tas romų kultūros centras. „Iš ten eina visas blogis. Jie kas met gauna po du milijonus litų vi sokiems projektams, o kur tie pi nigai? Tik Palangoj šildosi vasarą, o paprastiems žmonėms – nie ko. Reikia jį pirmiausia nugriauti, o tada štai šitą balą, kuri yra įvai rių ligų šaltinis, sutvarkyti. Ne kar tą kreipėmės į seniūniją, prašėme išspręsti šią problemą, tačiau su laukdavome atsakymo, kad savi valdybė neduoda pinigų“, – pikti nosi pašnekovas. Andrejus įsitikinęs, kad medžių kirtimas – dar viena sostinės me ro akcija. „Artėja rinkimai, tad jis čia bando pasirodyti, bet nieko jam neišeis. Mes už šį vagį nebalsuosi me“, – tikino čigonas. Su kamera saugiau
Į taboro gilumą nukeliavusius žur nalistus pusiaukelėje pasitiko dar
Aprodydama savo namus mo teris nesustodama skundėsi. Me džius kertantys darbininkai jai trukdo neką mažiau, nei prieš tai kalbintam Andrejui. „Jie čia tik pinigus plauna. Iš kerta ir išsiveža, bent malkų mums paliktų. Va, tarybiniais laikais tai gyvenom. Prie Brežnevo oho koks gyvenimas buvo, o dabar visai ne padeda“, – piktinosi moteris. Tuo metu kambaryje susėdę penki mažyliai stebėjo palydovi nės televizijos programas skystųjų kristalų televizoriaus ekrane. „Visi jie vienodi“
Čia pat po taborą patruliuojan tis policininkas paragino žurnalis tus neužkibti ant čigonų kabliuko. Vienas pareigūnų, jau penkerius metus kovojantis su taboro blogy bėmis, sutiko surengti ekskursiją ir žurnalistams. Bemaž kiekvieną iš 500 taboro gyventojų pažįstantis policininkas teigė, kad nė vienu jų tikėti iki ga lo negalima. Visi jie daugiau ar ma žiau veidmainiauja.
Pokyčiai: žiemą nugriauti čigonų namai vėl atstatyti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
3
trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
aboro krūmai?
Meistrams – darbymetis Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Karštomis vasaros dienomis sė dėti darbo vietoje beveik neįma noma. Vieninteliu išsigelbėjimu dažnai tampa oro kondicionie rius. Šiuo laikotarpiu darbo ne trūksta ir meistrams, kurie nuo lat kviečiami tvarkyti sugedusių gelbėtojų nuo karščio.
Kontrastai: skurdžius vaidinančių čigonų kiemuose – nepigūs automobiliai, o privalomas namų atributas
– skystųjų kristalų televizorius.
„Jie susiskirstę į dvi grupes, ku rios naudoja skirtingą taktiką. Vie ni nuolat rėkia ir viskuo piktinasi, o kiti vaizduoja geručius ir su vis kuo sutinka. Tačiau visi jie vieno di. Dauguma prekiauja narkotikais, vagia elektrą ir iš to gyvena“, – sa vo poziciją dėstė pareigūnas.
Oro kondicionieriais prekiau jančios įmonės teigia, kad vasarą per karščius prekyba jų produk cija smarkiai suaktyvėja. Vieni, planuodami į priekį – statosi na mus, daro remontus – kondicio nierių užsisako iš anksto. Kiti vė sinti patalpas sumąsto staiga, kai užklumpa karščiai. „Tokie žmonės paprastai įsigy ja paprastesnius prietaisus. Karš tuoju periodu suaktyvėja vadina mieji greitieji užsakymai“, – sakė oro kondicionieriais prekiaujan čios ir juos tvarkančios įmonės „City Air“ darbuotojas Ignas. Vasarą iš peties darbuojasi ir meistrai – iškvietimų dėl suge dusių kondicionierių sulaukia ma nuolat. Pašnekovo teigimu,
jų karštuoju metu, palyginti su kitais mėnesiais, padaugėja dvi gubai. „Kondicionieriai realiai nau dojami tik vasarą, na, žiemą, kai norima pašildyti patalpas. Jeigu žmogus nenaudoja, tai ir negen da. Kalbant apie kondicionavimą, atėjus vasarai visi juos susijun gia, ir išlenda visokiausių gedi mų: bėga vanduo, nešaldo ir pa našiai“, – kalbėjo darbuotojas. Pasak jo, pagrindinė gedimų priežastis ir didžiausia bėda – kad žmonės neprižiūri kondicionierių, o susimąsto tik tada, kai problema jau yra. Norėdami išveng ti nemalonių staigmenų, žmonės turėtų atlikti profilaktinę patikrą. Ir jokiu būdu nemontuoti kondi cionierių savamoksliškai. „Tai yra didžiausia bėda. Žmo nės bando patys pasidaryti, su sirasti pigesnių meistriukų. Yra tokių niuansų, kuriuos specialis tai jau žino ir stengiasi tam tik rų klaidelių nedaryti, pavyzdžiui, juos montuodami. Tad galiu pa tarti tik viena – samdyti specia listus. Žmonės ieško pigiau, o tas pigiau ne visada yra geriau“, – aiškino pašnekovas.
Prekyba narkotikais klesti
Pasak policininko, nė vienas či gonas neprisipažins, kad kameros jam trukdo, tačiau suras tūkstantį priežasčių, kodėl vaizdą užstojan tys krūmai turi likti. „Jie mums sako: nekirskite me džių, nes kai iškirsite, bus maty ti visos šiukšlės, kurios mėtosi“, – taboro gyventojų argumentą pa teikė policininkas ir čia pat jį pa neigė. Pasirodo, šabakštynai slepia ne tik šiukšles. Žalumos pavėsyje vinguriuoja ir slapti takeliai, ve dantys už namų. Būstus juosian
Akis: antradienį dėl dingusios elektros neveikė nė viena vaizdo kamera.
čios aukštos tvoros atrodo akli nos, tačiau prasibrovus tolėliau jose galima išvysti ertmių – nedi delių daugmaž vizitinės kortelės dydžio išpjovų. „Štai čia ir vyksta prekyba nar kotikais. „Klientas“ prieina prie
tokio langelio ir gauna savo dozę. Kai krūmai bus iškirsti, visi šitie langeliai bus matomi ir prekiau ti bus gerokai sunkiau. Tai juos la biausiai ir nervina, tačiau gudresni to neparodo – vaidina mandagius“, – dėstė pašnekovas.
Buldozerių darbo – nė kvapo Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Tabore besilankantys policijos pareigūnai prasitaria, kad gyven vietėje vėl plinta nelegalios staty bos. Dauguma savivaldybės liepi mu nugriautų trobesių atstatyti iš naujo.
Šių metų vasario 13 d. įgyvendi nant teismo nutartį tabore buvo nugriauti trys negyvenami nelega lūs statiniai. Tuomet pastatų grio vėjus vietiniai pasitiko filmuodami mobiliaisiais telefonais ir keikdami antstolius bei Vilniaus merą. Tik vieno iš trijų namų šeimininkas su sprendimo vykdytojais nekonflik tavo ir pats ėmėsi ardyti namą. Romų bendruomenės vadovas Stepas Vysockis tvirtino, kad nu griovus pastatus be pastogės liko keturios šeimos. „Šitie namai buvo gyvenami. Aš garantuoju. Čia gyvena ir kiti mū sų žmonės ir tikrai patvirtins, kad
čia yra visi gyvenamieji namai“, – griaunant pastatus teigė S.Vysoc kis. Įpusėjus vasarai žiemos griovimo darbų neliko nė pėdsako. Vienur aplink namus išdygo aklinos tvo ros, kitur baigiami dengti stogai. Žurnalistus po taborą vedžio jantis policininkas atkreipė dėmesį į nedidelį namo kie me stovintį namuką. „Tai buvo tiesiog pavėsi nė ir stovėjo kitoje vietoje. Štai paklauskime šeiminin kės, kaip pavėsinė namu pa virto“, – pasiūlė pareigūnas. Paklausta dėl namuko sta tinio šeimininkė tikino, kad jį iš vienos vietos į kitą perne šė tik praktiškumo sumeti mais. „Na, ką jūs, čia gi va sarnamis. O stovėjo prie pat tvoros, nepatogioje vietoje, todėl nusprendėm kitur pastatyti. Na, paremontavom truputį, apkalėm. Tai kaipgi be remonto“, – skėsčio jo rankomis moteriškė.
Pralaimėjo teismo procesą Dienraštis primena, kad na mus tab ore sav ivaldyb ė griovė ir 2004 m. gruo dį. Tuomečio mero Ar tūro Zuoko (nuotr.) ini ciatyva tabore buvo nu griauti 6 namai. 2010 m. Lietu vos vyr iausia sis administra cinis teismas sa vivaldybei už šiuos veiksmus priteisė atly ginti čigonams neturtinę žalą – išmokėti 55,6 tūkst. litų, nors ir pripažino, kad statiniai buvo nelegalūs. Romai savo kreipimesi į teismą tvirtino, kad nugrio vusi būstą savivaldybė pa žeidė žmogaus teisę į būstą ir jo neliečiamumą.
Vėsina: kondicionieriai pastarosiomis dienomis veikia visur, kur tik
yra įrengti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Gaus informaciją Vilniaus viešojo transporto kont rolieriai turės informaciją apie vėluojančius troleibusus ir auto busus. Taip tikimasi išvengti ne susipratimų, kurių gali kilti gy ventojams, nusipirkusiems pus valandžio trukmės bilietus.
Vilniaus viešajame transporte nuo rugpjūčio 15 d. galios naujos rūšies bilietai – galiojantys 30 ir 60 minučių. Pažymėję vieną iš šių bilietų keleiviai galės persės ti iš vienos transporto priemonės į kitą, iki baigs galioti pažymėtas bilietas. Pavyzdžiui, pažymėjus 30 minučių bilietą 8.05 val., jis galios iki 8.35 val. Šiuo metu persėdant iš vie nos transporto priemonės į kitą kiekvieną kartą turi būti žymi
mas naujas vienkartinis bilietas. Keleivių kontrolieriai tikrinda mi bilietus atsižvelgs į laiką, per kurį transportas turėjo atvyk ti pagal grafiką. Jeigu transporto priemonė nukryptų nuo grafiko ir maršrute užtruktų ilgiau, nei pla nuota, ir dėl to baigtųsi jo bilieto galiojimo laikas, keleivis nebūtų baudžiamas. Kontrolieriai turės tikslius duomenis, kaip mieste juda vie šasis transportas. Esant nuo ke leivio nepriklausančioms ap linkybėms (pavyzdžiui, eismo spūsčiai, dėl kurios transportas nesilaikys grafiko) ar kilus ginčų dėl 30 ar 60 minučių bilieto ga liojimo bus sprendžiama kiekvie nu atveju individualiai. VD inf.
4
TREčiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Skyrė pinigų viaduko statybai Susisiekimo ministerija Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 20 mln. litų sostinės Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcijai.
Už šias lėšas bus rekonstruo ti 1,1 kilometro A.Goštauto bei Geležinio Vilko gatvių ruožai ir pastatytas 600 metrų ilgio via dukas, kuris leis vairuotojams iš Geležinio Vilko gatvės patek ti į A.Goštauto gatvę. Tai pra nešė Susisiekimo ministerija. Iš Vilniaus savivaldybei skirtų 20
mln. litų ES parama sudaro 17,8 mln. litų. Šiais metais Vilniaus miesto sa vivaldybė Transporto investicijų direkcijai turėtų pateikti paraišką dėl dar vieno ES lėšomis finan suojamo projekto – naujos jung ties į Vilniaus oro uostą tiesimo. Pirmiesiems darbams – Žirnių gatvės ruožo tarp Tyzenhauzų ir Liepkalnio gatvių rekonstrukcijai – iš valstybės biudžeto šiais me tais skirta 2,75 mln. litų.
Vilniaus Gedimi no prospekte vei kiančiame bare dir bančios trys virė jos ir baro buhalterė mokesčių inspek toriams prisipažino gavusios beveik 20 tūkst. litų algos vo keliuose.
VD, BNS inf. Gudrybė: kelios vieno baro darbuotojos legaliai gaudavo tik dalį algos.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Algas mokėjo vokeliuose
Darbai: gatvės rekonstrukcija ir viaduko statybos jau prasidėjo.
Simono Švitros nuotr.
Neoficialių algų mokėjimo faktas buvo nustatytas Vilniaus apskri ties valstybinei mokesčių inspek cijai (AVMI) gavus pranešimą pa sitikėjimo telefonu 1882. Kaip nurodoma pranešime, ope ratyviai patikrinusi Vilniaus AVMI nustatė, kad bare dirbančioms virė joms oficialiai mokamas atlyginimas siekė 1000 litų, o vokelyje – 500 li tų. Apklaustų darbuotojų teigimu, už vokelyje išmokamus pinigus ne buvo reikalaujama jokių parašų. Šiuos pinigus darbuotojams iš dalydavo baro buhalterė. Pastaro ji mokesčių inspektoriams teisi
nosi, kad kasmėnesines į apskaitą neįtrauktas pajamas ji mokėjo baro savininko paliepimu. Už finansines operacijas atsakinga darbuotoja taip pat patvirtino, kad visus atlyginimų vokelyje mokėjimą liudijančius įra šus ji skubiai sunaikindavo kiek vieną kartą išmokėjusi pinigus. Vilniaus AVMI teigia ne tik pa tvirtinusi pasitikėjimo telefonu gautą informaciją dėl darbo užmo kesčio ir mokėjimo tvarkos, bet ir nustačiusi daugiau rimtų mokes tinių pažeidimų. Už nustatytus apskaitos, kasos operacijų tvarkos, ataskaitų ir do
kumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną bei mokesčius patei kimo tvarkos pažeidimus įmonės vadovui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, gresia bauda iki 20 tūkst. litų. „Net ir sostinės centre veikian čiuose baruose pasitaiko darbo užm okesč io išm okėj im o voke liuose atvejų, todėl nuolat ste bim e visas vieš ojo mait in im o įstaigas, atliekame mokestinius tyrimus ir patikrinimus“, – teigė Vilniaus AVMI viršininkas Marius Žemgulis. VD, BNS inf.
5
TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Biudžeto tvirtinti neskubės
Skelbia radę išdaviką
Atrodo, kad dabar tiniai valdantie ji savo suformuo to biudžeto patvir tinti neskubės. Ga lutinį sprendimą dėl biudžeto pri ims jau naujos ka dencijos Seimas, jo suformuota nau ja Vyriausybė ir Pre zidentė Dalia Gry bauskaitė.
Justinas Argustas Kas nutekino slaptą informaciją žiniasklaidai apie tai, kaip kon servatoriai ruošiasi rinkimams? Atsakymo į šį klausimą dešiniųjų viršūnės vakar ieškojo visą die ną. Jų akys krypsta į parlamen tarą Mantą Adomėną.
Planai: kitų metų biudžetą greičiausiai tvirtins ne dabartinis Seimas,
bet lapkritį susirinkę naujieji parlamentarai.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nori būti kultūringi
Valdantieji šiemet neskubės kuo greičiau patvirtinti kitų metų vals tybės biudžeto – tai darys lapkričio viduryje susirinkęs naujos kaden cijos Seimas. Kitų metų biudžetą valdantieji formuoja jau nuo pava sario, tačiau skubinti įvykių prieš rinkimus ir po jų nesirengia. Tai
Išimtis – 2004-ieji Pagal gal iojančią tvarką kitų metų biudžeto projektas Vyr iausybę tu ri pasiekt i rugsėjį, o iki spal io 17 d. tur i būti perduot as Seimui svars tyt i ir priimt i. Seimo rink im ai vyks spalį, naujas is parl ament as į pirmuosius posėdžius susir inks lapkr ič io vidur yj e. Iki gruodž io turėtų būti suformuot a nauja Vy riaus ybė, kur i ir turės perž iūrėt i biudžetą ir pateikt i savo pastabas naujam Seimui.
patvirtino valdančiosios koalici jos atstovai. Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio lyderis, teigia, kad skubinti įvykių nė ra prasmės ir toks sprendimas – logiš kas. „Kol kas jokio susitarimo skubinti (biudžeto priėmimą – red. past.) nė ra. Taip, jis bus pateiktas dar šios ka dencijos Seime, tačiau jį svarstyti ir priimti galutinius sprendimus reiks jau naujos kadencijos parlamenta rams. Tai, kad biudžetus tvirtinda vo senosios kadencijos parlamentai, greičiau išimtis nei taisyklė. Politinės kultūros logika sako, kad naujasis Sei mas negali gyventi pagal senojo Seimo išreikštą valią“, – tikino E.Masiulis. Tokiam požiūriui pritarė ir kon servatorių partijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė. „Tikrai nėra to kio požiūrio, kad reikia paskubėti su biudžetu. Bus įprastai“, – kalbė jo ji. Vis dėlto politikė pridūrė iš lygą: „Nors viskas priklausys nuo Seimo valios.“ Prie mokesčių nesilies?
Iki šiol Seimo rink imų metais atei nančių metų biudžetus beveik vi suomet tvirtindavo naujos kadenci jos parlamentarai. Tik 2004-aisiais tai pasiskubino padar yt i senasis Seimas.
Galbūt į valdžią ateisiantys opozi cijos atstovai labai didelių biudžeto korekcijų nežada. Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius kalba tik apie smulkius pataisymus. „Ne, mokesčių tikrai nekeisime.
Seimo rinkimams finansuoti parti jos ir kandidatai į specialias sąskai tas jau pervedė kiek daugiau nei 3 mln. litų.
gali paaukoti iki 21,75 tūkst. litų, bet ne daugiau kaip 10 proc. praėjusiais metais deklaruotų pajamų. Likus šiek tiek daugiau kaip dviem savaitėms iki registracijos pabaigos, jau registruoti 297 sava rankiški politinės kampanijos daly viai: 21 politinė partija, 260 politi nių partijų keliamų kandidatų ir 16 asmenų, numatančių savarankiškai keltis kandidatais. Kaip skelbia VRK, daugiausia re gistruota Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de mokratų politinės kampanijos da lyvių – pačios partijos ir po 68 jų kandidatus. VRK primena, kad paskutinė diena registruotis poli tinės kampanijos dalyviu – rugpjū čio 10-oji. Neužsiregistravęs poli tinės kampanijos dalyviu asmuo negalės išsikelti kandidatu, politinė partija – kelti kandidatų. Politinės kampanijos dalyviai registruoti vi sose vienmandatėse rinkimų apy gardose, kurių iš viso yra 71.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Nebent planuojame sumažinti pri dėtinės vertės mokestį mėsai, taip pat viešbučiams. Jei jau mokesčių sistemą koreguosime, tai darysime sistemiškai ir neskubotai“, – užtik rino A.Butkevičius. Jo teigimu, valdantieji biudže tui formuoti lig šiol neskiria de ramo dėmesio ir užsiima rinkimų kampanija. Nemažins išlaidų investicijoms
Kaip galėtų atrodyti 2013 m. vals tybės biudžetas, dar neaišku. Bet žinoma viena: jis turėtų būti pana šus į šiųmetį – asignavimai tikrai nedidės. Apie tai yra sakęs ir prem jeras Andrius Kubilius, ir Prezi dentė D.Grybauskaitė. Tiesa, pla nuojama šiek tiek padidinti išlaidas biudžetininkų atlyginimams. „Mes tikrai nesutiksime, kad vi soms investicinėms programoms išlaidos būtų mažinamos kokiu nors konkrečiu procentu. Kai taip daroma, tai ir atsiranda ilgalaikių problemų: policininkų, pasienie čių, kitų biudžetininkų algos ne gali būti karpomos mechaniškai. Manome, kad biudžetas turi būti planuojamas siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą – tai ir da rysime“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Išmės inėta part ij os rink imų strategija, rinkimų taktika ir ki tos svarbios detalės. Tai vakar tapo žinoma visuomenei. Taip atsitiko todėl, kad žiniasklaidai buvo nutekintas rinkimų štabo narių pasitarimo su viešųjų ry šių specialistais protokolas. Dešinieji vakar nuo pat ry to pradėjo ieškoti išdaviko. Ke li konservatorių rinkimų šta bo nariai, dienraščio žiniomis, piršt u bed ė į parl am entarą M.Adomėną. Šis – neeilinė figū ra. Jis yra rinkimų štabo vadovo pavaduotojas. Teigiama, esą slaptus partijos popierius žiniasklaidai parodė būtent jis. M.Adomėnas esą vie nam dienraščiui taip atsidėkojo už tai, kad šis paskelbė apie jo planus trauktis iš rinkimų šta bo. Tai davė rezultatų: kitą die ną M.Adomėnas „persigalvojo“ ir iš štabo nusprendė nebesitraukti.
Šios istorijos herojai, žinoma, tokią informaciją neigia. „Ži nome, kas nutekino. Ne, tai ne M.Adomėnas“, – vakar suirzęs kalbėjo dešiniųjų rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna. Tie sa, jis tik patvirtino, kad išdavikas – saviškis.
Įtarimai: M.Adomėnas galėjo
nutekinti slaptą informaciją apie konservatorių rinkimų strategiją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Konservatoriai: paviešinta medžiaga yra nuotrupos Tėvynės sąjungos-Liet uvos krikš čionių demokratų (TS-LKD) centri nis rink imų štabas nepaneigė, kad vakar paviešinti pokalbių apie rin kimų strateg iją fragmentai atitinka tikrovę. „Mums malonu, kad mūsų než in ia iš kur ištrauktų pokal bių nuotrupos turiningesnės ir nu sipelno daug iau viešojo dėmesio negu mūsų politinių oponentų pa skelbtos programos“, – pareiškė šta bo vadovas R.Alekna.
dėtį, gal imų pol it in ių pasir ink imų padar in ius Liet uvos valst ybei bei jos žmon ių gerovei ir objekt yv iai vertinti oponentus“.
Žiniasklaidoje vakar paskelbta, kad TS-LKD rink imų štabe esą strate guot a, kaip derėtų vykdyt i kon servator ių rink imų kampan iją: ge rinant premjero ir part ijos lyder io Andr iaus Kubil iaus įvaizdį, juod i nant oponent us, gąsdinant rinkė jus problemom is valst ybei, jeig u TS-LKD pranešė visada sieksiantys rudenį nebus pasir inkt as „pol it i „informuoti rinkėjus apie tikrąją pa kos tęstinumas“.
Ekonominių vertinimų Rinkimų sąskaitose – jau keli milijonai rodiklis smuktelėjo
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš šių lėšų dau giausia yra pačių partijų rinkimams skirti pinigai, 2,924 mln. litų, ar ba beveik 94 proc. visų rinkimų fi nansavimo sąskaitose esančių lėšų. Likusią sumą sudaro kandidatų as meninės kampanijai skirtos lėšos ir fizinių asmenų aukos. Šiuo metu iš beveik 300 regist ruotų politinės kampanijos daly vių duomenis apie pervestas lėšas rinkimams pateikė 146. Įstatymas įpareigoja gautas aukas VRK pus lapyje paskelbti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Politinės kampanijos gali būti fi nansuojamos politinių partijų ar kandidato nuosavomis lėšomis iki 43,5 tūkst. litų, fizinių asmenų au komis – vienas fizinis asmuo vie nam politinės kampanijos dalyviui
VD, BNS inf.
Šalies ekonomikos tendencijas atspindintis ekonominių verti nimų rodiklis liepą buvo neigia mas – minus 2 proc.
Riba: politinės kampanijos ga
li būti finansuojamos politinių partijų ar kandidato nuosavomis lėšomis iki 43,5 tūkst. litų.
Vytauto Petriko nuotr.
Tai reiškia, kad šalies ekono minės perspektyvos kol kas ver tinamos neigiamai ir artimiausiu metu neprognozuojama, kad si tuacija smarkiai pagerės. Spėja ma, kad neigiamos ekonomikos tend enc ijos siejam os su ne gerėjančia padėtimi euro zonos valstybėse, taip pat su silpnė jančiomis Lietuvos eksporto ga limybėmis. Palyginti su birželiu, ekonomi nių vertinimų rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, kaip pra nešė Statistikos departamentas. Pernai liepą ekonominių ver tinimų rodiklis buvo teigiamas ir siekė 7 proc. Aukščiausiai, iki nulinės ribos, šiais metais ekonominių verti nimų rodiklis buvo pakilęs birželį.
Visais kitais mėnesiais jo reikš mė buvo neigiama. Manoma, kad ir rugpjūtį šis rodiklis nepasieks teigiamų skaičių. Ekonominių vertinimų rodik lis yra penkių sudedamųjų dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektorių pa sitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis. Šie penki ro dikliai apskaičiuojami pagal ati tinkamų ekonomikos sričių įmo nių vadovų apklausų rezultatus. VD, BNS inf.
–2 proc.
buvo ekonominių vertinimų rodiklis šių metų liepą.
6
TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
nuomonės
Ne vien mažiausia kaina yra svarbu
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Kas nemoka plaukti – ne lietuvis!
Mantas Stankevičius
V
iską reikėtų pradėti nuo asmen in io pri sip až in imo. Plaukt i išm ok au vėlyvoj o je paauglystėje. Man buvo ket u riol ika, o gal ant nosies jau kabo jo ir penk iol ika. Kai pramokau plūduriuoti baseine, džiaug iausi kaip mažas vaikas. Man tai prily go žygdarbiui. Vakar teko susimąstyti apie tikrus žygdarbius. Penkiolikmetė plau kikė Rūta Meilut ytė nušluostė nosį stipriausioms pasaulio atletėms. Dėl jos sportinio charakte rio Lietuva gali didžiuotis pirmuo ju olimpiniu plaukimo medaliu nepriklausomybės metais...
Ar nors vienas iš mūsų būdamas penkiolikos turėjo svajonę tapti pavyzdžiu kitiems sportininkams? „Dar nesuprantu, kas atsitiko, rei kia dar suprast i“, – po final in io plauk imo žurnal istų min iai sa kė lietuvė. Man au, kad niek as nes uprato ir iki šiol nesupranta. Kada pastarąjį kartą tikėjome, kad būtent plauk ik ai gal i nepriklausomos Lietuvos sporto istorijai padova noti auksą? Ar mes prisimename plauk ik us, kai prabylame apie olimpin ius ateit ies laimėjimus? Rūta pakeitė istor iją. Prieš kitas olimpines žaidynes mes visi pri sim insime jos triumfą ir įrašysi me jos pavardę prie favor itų. Vi si aplinkiniai sakys: „Dviračių tre kas, lengvaatlečiai, ta jauna plau kikė ir gal krepšininkai.“ Prieš pat olimpines žaidynes, kai buvo tvirtinamas rinktinės sąra šas, Lietuvos plauk imo federaci jos prez identė Ilona Jud ita Zuo zienė labai atsarg iai kalbėjo apie plauk ikės gal imybes. Arg umen tas buvo paprastas – jaunoji spor tin inkė nebuvo dalyvav usi nei Europ os, nei pas aul io čempio natuose dėl savo jauno amž iaus. Patirties stoka ir abejonės, ar pa auglė (kad ir kaip keistai visame kontekste skambėtų šis žodis) su
gebės sutvardyt i savo emocijas, neleido federac ijos ats tovams garsiai kalbėti apie medalius. Ar nors vienas iš mūsų būdamas penk iol ikos turėjo svajonę tap ti pav yzdž iu kit iems sport in in kams? Neats it ikt inai plauk imo rinkt inės trener is Žilv inas Ov siukas, treniruojantis Giedrių Ti tenį, pasakė, kad dabar visi spor tin inkai tur i lyg iuot is į Rūtą. Ar paauglystėje nors vienas pagal vojote apie tai, ar kėlėte sau to kius tikslus? Dar vien as pris ip až in im as. Paauglystėje aš kėliau du tiks lus, susijusius su sportu: išmokti plaukti ir važ iuoti dviračiu. Apie medal ius ir olimpines žaidynes negalvojau. Apie tai rimčiau su simąsčiau tik prieš Pek ino olim pines žaidynes. Tada į sportinin kus žvilgtelėjau su baltu pavydu. Tada didž iavausi Liet uva. Kaip ir šiemet jaudinausi žiūrėdamas olimpinių žaidynių atidarymą ir laukdamas L raidės. Nors transl iacijos rež isier iai tik kel ias sekundes leido pasiž iūrė ti į mūsų sport in ink us, man to užteko, kad galėčiau didž iuot is žmonėm is, kur ie nuo vaik ystės turėjo aukštesn ių tikslų neg u aš ir kiekv ieną dieną siekė aukš čiausio taško – gal imybės būti vadinamam olimpiečiu. Buvo be galo daug rašyta apie sportininkams suteikiamas sąly gas tren ir uot is ir ruošt is pag rin din iams start ams. Kiekv ien as interv iu pras idėdavo žodž iais, kad sąlygos nėra pačios ger iau sios... Tačiau tuo galbūt irg i gal i me didž iuotis. Bent jau per olim pines žaidynes. Turime geležinių žmonių, kurie sugeba pasiruošti žaidynėms ir priversti visus mus papuošt i savo automobil ius tau tinėmis vėliavėlėmis. Ar prisimenate frazę „krepšin is suv ien ija tautą“? Šįkart tautą su vienijo plauk imas, R.Meilutytė. Pam iršk ime faktą, kad ji olim pinėms žaidynėms ruošės i ne Lietuvoje. Aukso medalis signali zuoja naują Lietuvos sporto vys tymosi erą. „Reik ia bas einų, net ur ime tin kamų baseinų“, – taip įpusėdavo daugel is interv iu. Degame rau doną signal inę lemputę ir ieško me paprasto atsakymo: „Baseinų bus.“ Bet čia jau kita tema. Kol kas palauksiu, kada gatvėje išv ys iu naujos ios R.Meilut ytės suk urtos man ik iūro mados au ką – trim is spalvom is nulak uot i nagai visai gerai atrodo. Šypsok imės, džiauk imės ir... iš mok ime plaukti.
iešojo sektoriaus institu cijose nesugebama tinka mai administruoti staty bos projektų, bet įstatymo suteikta teise samdyti projektavimo ar statybos darbų valdytojus pasi naudojama retai. Tai savo pastabose apie statybos projektų įgyvendinimą valstybinėse įstaigose nurodė Vals tybės kontrolė. Auditoriai pranešė parengę 2006– 2011 m. atliktų patikrinimų vykdant viešąjį pirkimą statybos projektų įgy vendinimo srityje apžvalgą. „Išnag rinėjome per finansinius auditus nu statytus pažeidimus, turinčius įtakos statybos darbų kainai, ir pateikėme siūlymus, kurie viešąjį darbų pirkimą padarytų efektyvesnį ir sumažintų nupirktų statybos darbų pabrangi mo riziką“, – pristatydamas apžval gos tikslus sakė valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę šiuo metu pavaduo jantis Arūnas Keraminas. Atliekant finansinius auditus pa stebėta, kad „viešojo sektoriaus insti tucijose trūksta reikiamos kompeten cijos administruoti statybos projektus, o Statybos įstatymo suteikta teise – samdyti projektavimo ar statybos dar bų valdytojus – pasinaudojama retai“. Valstybės kontrolės nuomone, „netinkamai valdant pagrindines statybos techninės veiklos sritis atsi randa poreikis papildomai pirkti sta tybos darbų ir dėl to jie brangsta“. „Problemų neišvengiama ir tuo met, kai techninis darbų prižiūrėtojas pasamdomas jau pasibaigus statybos darbų viešojo pirkimo procedūroms“, – pabrėžė valstybės auditoriai. Išanalizavusi pastarųjų penke rių metų auditų ataskaitas Valstybės
Nenori: valstybinės įstaigos retai naudojasi teise samdyti statybos darbų
vykdytojus.
„Shutterstock“ nuotr.
kontrolė konstatavo, kad valstybės institucijos, atlikdamos viešuosius pirkimus ir pasirinkdamos statinių projektuotojus bei statybos darbų rangovus, kaip pagrindinį pasiūlymų vertinimo kriterijų dažniausiai ren kasi mažiausią kainą. „Per minė tą laikotarpį iš visų vykdyto viešo jo pirkimo statybos srityje atvejų tik 4 proc. užsakovų kaip vertinimo kri terijų pasirinko ekonominį naudin gumą“, – pastebėjo kontrolieriai. Jie sutinka, kad mažiausia kaina yra „aiškiausias ir visiems geriausiai su prantamas vertinimo kriterijus“. Ta čiau atkreipiamas dėmesys, jog „jį pasirinkę užsakovai rizikuoja, kad sta tybos darbų laikotarpiu kai kuriuos darbus gali tekti pirkti papildomai“. Pastebima tendencija, kad rangovai, siekdami laimėti konkursą, dalies dar bų į teikiamus pasiūlymus neįtraukia.
„Tokiais atvejais kyla rizika, kad už papildomus darbus gali tekti mokėti brangiau nei per pradinį pirkimą“, – nustatė Valstybės kontrolė. Viešajame sektoriuje 2006–2011 m. statybos darbų (neskaitant mažos vertės pirkimų) buvo nupirkta už beveik 26 mlrd. litų, papildomų – už 398 mln. litų. VD inf.
26
mlrd. litų
viešajame sektoriuje skirta statybos darbams 2006–2011 m.
Ragino laukti Rusijos atgailos
M
edininkų žudynių aukas vakar pagerbę Lietuvos valdžios atstovai ir au kų artimieji žada iki galo siekti teisingumo iš Rusijos, kuri at sisako išduoti šiuo karo nusikaltimu įtariamus savo piliečius. Prieš 21 metus nužudytų septynių pareigūnų atminimas buvo pagerb tas prie memorialo Medininkuose, kur iki šiol stovi nužudytų pasienie čių namelis. Minėjime dalyvavęs kadenciją bai gęs prezidentas Valdas Adamkus sa kė, jog Lietuva neturi teisės pritildyti savo balso reikalaudama, kad Mask va išduotų karo nusikaltimu įtaria mus omonininkus. „Mes turime to liau aiškiai ir tiesiai kalbėti pasauliui
apie tą neteisybę, brutalumą ir žudy nes, kurias įvykdė okupantai“, – sa kė prezidentas. Kartu V.Adamkus pripažino neti kintis, kad dabartinė Rusijos valdžia netrukus pakeis savo požiūrį, nes, jo nuomone, šiandienė Rusija primena buvusią sovietinę diktatūrą. „Ne, netikiu. Netikiu bet kokiomis kalbomis, kad štai mes turime naują, demokratinius principus pripažįs tančią Rusiją. Taip, yra pasipriešini mas, jaunoji karta rodo pirmuosius žingsnius. Bet žiūrint iš valdžios pa dėties, Rusijos pozicija šiandien nė kiek nesikeičia nuo buvusios bruta lios sovietinės diktatūros“, – kalbėjo V.Adamkus, atsakydamas į klausimą, ar tiki, kad Rusija pakeis požiūrį.
„Deja, Rusija keičiasi lėtai, o ciniz mo persmelktame dabarties pasau lyje teisingumas ne visada pageidau jamas“, – sakė Seimo pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas. Tai pakartojo ir vidaus reikalų mi nistras Artūras Melianas. Jis teigė, kad Lietuvai „yra esminis įsiparei gojimas – atkurti teisingumą“. Vienintelis per žudynes gyvas likęs Tomas Šernas pabrėžė, kad didysis teisingumas bus tik tuomet, kai Rusija ir Lietuva vienodai įvertins šį nusikal timą: „Didysis teisingumas priklauso nuo mūsų visų. Visi turime stengtis, kad su Rusija rastume bendrą kalbą dėl elementarių dalykų ir dėl tokių skaud žių dalykų kaip karo nusikaltimai.“ VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Aistros dėl vaikų persirenginėjimo Visuomenininkų keliamas triukšmas dėl skandinavų projekto lyčių ly gybei vaikų darže liuose yra per anks tyvas, nes dar net nenuspręsta, ar jis bus vykdomas, kaip teigia Šiaurės ministrų tarybos atstovė. Bet projekto oponentai jį vadi na Trojos arkliu ir sako esant stu miamą buldozeriu. Projekto, kuriam Šiaurės mi nistrų tarybos biuras skyrė 35 tūkst. litų, rengėjai atsako, kad iš danų kalbos išversta medžiaga dar nesuredaguota. Taip pat dar nė ra ekspertų išvadų. Jeigu jos būtų neigiamos, projektas iš viso ne būtų adaptuojamas Lietuvoje. Minimam projektui aptarti Sei me surengta diskusija. „Danijos lygių galimybių mi nistrės užsakymu ta metodi ka paruošta, ir leidiniai išplatin ti visuose danų darželiuose. Buvo pasiūlyta ir Baltijos šalims susi
Projektas: pagal skandinavišką modelį Lietuvos vaikų darželiuose
planuojama supažindinti su lyčių lygybe.
pažinti su ja. Metodinė medžiaga, kaip ir knygelė vaikams, verčiama į gimtąsias kalbas. Tada knygelė bū tų suderinta pagal tų šalių situa ciją, remiantis tų šalių ekspertų iš vadomis. Pirmiausia sąlyga – kad jis atitiktų Lietuvos įstatymus ir būtų pritarta ministerijų bei Lie tuvos ekspertų“, – kalbėjo Šiau rės ministrų biuro Lietuvoje pa tarėja socialiniais klausimais Vida Gintautaitė. Pasak jos, kol kas pro
„Shutterstock“ nuotr.
jekto medžiaga nebuvo viešinama, nes nuspręsta iš pradžių jį duo ti įvertinti ekspertams Lietuvo je. „Jeigu būtų tokia situacija, kad Baltijos šalyse ekspertai pamatytų, jog tie tekstai negali būti adaptuo jami, leidiniai nebūtų spausdina mi“, – sakė V.Gintautaitė. Bet psichoterapeutas, Naciona linės šeimų ir tėvų asociacijos at stovas Gintautas Vaitoška tvirtino, kad toks projektas gali pakenk
Sovietinės simbolikos neįleido
ti vaikams, kurių lyties tapatybės suvokimas netvirtas: „Mėginama berniukus skatinti pažaisti mergai tes, pabandyti, kaip jie galėtų jaus tis apsirengę kaip mergaitės, žais dami mergaites. Kai kurie vaikai žaisdami tokį žaidimą gali pradėti atitikti kriterijus, kurie apibrėžia mi turint lytinės tapatybės sutri kimą. Kai kurių vaikų psichinei sveikatai, – nesakau, kad visų, – tai gali būti labai žalinga.“ Socialinės apsaugos ir darbo mi nistro patarėja Ramunė Jurkuvienė tvirtino, kad ministerijai abejonių dėl projekto kilo vien sužinojus knygelės pavadinimą – „Kai Fre derikas buvo Frida“. Ji sakė gavusi projekto iniciatorių patvirtinimą, jog į šią socialinę inovaciją reikė tų žiūrėti ypač atidžiai. Bet Šiaurės ministrų tarybos biuro atstovė tvirtino, kad projek tas jokių grėsmių nekelia, nes jo tikslas – skatinti mergaites ir ber niukus veikti kartu, o pedagogus – be skirstymo į berniukus ir mer gaites pagal stereotipus visų pirma į juos žiūrėti kaip į vaikus. „Huma nistinėse metodikose nėra skirsty mo į mergaites ir berniukus, kalba ma apie vaiką, ir žiūrėti reikia kaip į vaiką“, – sakė V.Gintautaitė. Ji taip pat pabrėžė, kad perne lyg sureikšmintas metodikoje mi nimas persirenginėjimas, ir siūlė jo nedemonizuoti, nes karnava lams persirenginėjama nebūtinai savos lyties personažu.
Kaip teigiama Valstybės sienos ap saugos tarnybos (VSAT) pranešime, antradienio naktį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos esančiame La voriškių pasienio kontrolės punk te pasieniečiai įprasta tvarka ketino patikrinti į Lietuvą vykstantį auto mobilį „Porsche 996“ baltarusiš kais valstybiniais numeriais. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad tvarkingus asmens dokumentus turinčio 26 metų baltarusio vai ruojamas automobilis išpieštas sovietine simbolika – ant ryškiai raudono variklio dangčio pavaiz duotas geltonas pjautuvas, tokios pačios spalvos kūjis ir žvaigždė. Viešai demonstruoti sovietinę ir nacistinę simboliką draudžia Lie tuvoje galiojantys teisės aktai, to dėl pasieniečiai baltarusiui pranešė, kad automobilis į Lietuvą įleistas nebus. Galiojantį baltarusišką pasą ir vizą turinčiam užsieniečiui pa siūlyta kelionę tęsti pėsčiomis ar ba autobusu. Vyras tai daryti atsi sakė. Po keliolikos minučių „Porshe 996“ vairuojantis užsienietis auto mobiliu grįžo į Baltarusiją.
VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
Pasieniečiai į Lietuvą neįleido so vietine simbolika paženklinto au tomobilio, kurį vairavo Baltarusi jos pilietis.
8
trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4098 DB svaras sterlingų 1 4,4209 JAV doleris 1 2,8131 Kanados doleris 1 2,8097 Latvijos latas 1 4,9588 Lenkijos zlotas 10 8,3874 Norvegijos krona 10 4,6547 Rusijos rublis 100 8,7429 Šveicarijos frankas 1 2,8739
pokytis
+0,1498 % +0,1042 % +0,0284 % +0,4325 % +0,0121 % +0,5370 % +0,4164 % +0,1983 % –0,0313 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,61
2,37
„Kvistija“
4,80
4,50
2,37
„Vakoil“
4,89
4,57
2,39
„Brent“ nafta
+0,67 %
Nuo šiandien minimali mėnesinė alga (MMA) didėja 50 litų ir sieks 850 litų. Taip pat įsiga lioja 5,15 lito minimalus valandinis atlygis. Dėl padidėjusios MMA nuo 72 iki 77 litų didė ja minimali privalomojo sveikatos draudimo mėnesio įmoka. Pensijų socialinio draudimo įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus as menis nuo 210,4 lito didėja iki 223,55 lito. Ne darbo draudimo įmoka už šiuos asmenis nuo 8,8 lito didėja iki 9,35 lito.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,39 %
Keičiasi mokesčiai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,20 %
90,12 dol. už 1 brl. 106,27 dol. už 1 brl.
Prekyba iš po stalo gyva l.mrazauskaite@diena.lt
Nelegali veikla tęsiasi
Daugelis šalies gyventojų dar pui kiai atmena laikus, kai vadina moji prekyba iš po stalo buvo be ne vienintelis būdas įsigyti baldų, drabužių, geresnės kokybės nei ant prekystalių siūlomos mėsos ir daugelį kitų buitinių bei mais to prekių. Kelias valandas išsto vėjus eilėje dažnai paaiškėdavo, kad prekių ar bent jau jų pasirin kimo nebėra. Didelė dalis prekių ant prekystalių paprasčiausiai ne patekdavo ir būdavo parduodama iš po stalo: tiesiai iš prekybininkų rankų ir gerokai didesnėmis kaino mis arba mainantis kitomis prekė mis ar paslaugomis. Nors vėliau nelegalią preky bą imta kontroliuoti maisto talo nais, o šiandien – kasos aparatais, prekybos iš po stalo apraiškų esa ma ir dabar. Tokios prekybos tiks las išlieka nepakitęs – pasipelnyti. Šiandien tai daroma taupant mo kesčiams skirtas lėšas. Pastaraisiais metais daugiau sia neregistruotos veiklos atvejų iš didžiųjų šalies miestų užfiksuota Kauno apskrityje, mažiau – Klai pėdos ir Vilniaus. 2011 m. Valstybi nė mokesčių inspekcija (VMI) visoje šalyje nustatė daugiau nei 1,3 tūkst. asmenų, vykdžiusių neregistruotą veiklą. O per 2012 m. pirmą pusmetį nustatyti 792 tokie asmenys.
šiemet gyventojai laimėjo loterijose.
Prekyba norintis verstis gyvento jas turi būti įregistravęs individua lią veiklą ar įsteigęs juridinį asmenį. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, prekybą vykdantys pa talpose, privalo naudoti kasos apa ratus, o pristatantys prekes į namus – kiekvienam pirkėjui išduoti pre kių ar paslaugų pirkimo–pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą. To daryti nereikia tik prekiaujant lauke – tokiu atveju minėti dokumentai išduoda mi tik pirkėjui pageidaujant.
Apie veiklą pranešė pirkėjas
Šių metų liepos viduryje Kaune atlikusi patikrinimą VMI nustatė, kad maisto papildais prekiaujanti įmonė per du mėnesius į buhalte rinę apskaitą neįtraukė beveik 113 tūkst. litų ir nedeklaravo 24 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. „Gyventojas, pirkęs maisto pa pildų, pranešime VMI teigia, kad paprašius kvito už įsigytas prekes bendrovės darbuotoja jo nedavė, bet išrašė prekių užsakymo doku mentą. Jame nebuvo jokių įmonės rekvizitų, aptarnavusio darbuoto jo duomenų ir kitos privalomos in formacijos“, – pranešime spaudai teigė Kauno apskrities VMI virši ninkas Gintautas Muzikas. Anot jo, maisto papildus par duodanti įmonė skelbėsi interne te, tačiau ne bendrovės, o fizinio asmens vardu: „Matyt, taip tikė tasi išvengti kontroliuojančių ins titucijų dėmesio.“ Pasitikėjimo telefonu pateikta informacija pasitvirtino: už 4 rū šių maisto papildus, įsigytus per kontrolinį pirkimą, bendrovės va dybininkė prekybos vietoje įreng tu elektroniniu kasos aparatu į ap skaitą neįtraukė beveik 200 litų ir pirkėjui neišdavė kasos kvito. „Atliekant operatyvų patikri nimą šalia kasos aparato taip pat rastas ir segtuvas, kuriame buvo fiksuojamas maisto papildų par davimas. Analizuodami įmonės gautas pajamas, įtrauktas į ap
mln. litų
Kasos aparatai būtini
Pirkti iš po stalo gyventojus šiandien mo tyvuoja ne per menka pasiūla parduotu vėse, o mažesnės prekių kainos. Lina Mrazauskaitė
35,7
Neregistruotą veiklą vykdžiusių asmenų skaičius Apskritis
Sukčiai: dažniausiai neregistruota veikla užsiima prekiaujantys maisto
produktais, pramoninėmis prekėmis ir teikiantys grožio paslaugas.
Giedriaus Savickio (BFL) nuotr.
skaitą naudojant kasos aparatą, VMI specialistai pasigedo segtu ve užfiksuotų pardavimų“, – sakė G.Muzikas. Už tai bendrovės dar buotojai surašytas administraci nių teisės pažeidimų protokolas ir skirta 100 litų bauda, o direktorei teks sumokėti 5 tūkst. litų baudą.
Pašnekovės teigimu, be nere gistruotos veiklos vykdymo, taip pat nustatoma ir kitų pažeidimų: gyventojai į apskaitą neįtraukia gautų pajamų, neišduoda pinigų sumokėjimą patvirtinančių doku mentų, prekiauja prekėmis be įsi gijimo dokumentų.
Teisinasi nežinoję
Gyventojai apgavystėms neabejingi
Visoje Lietuvoje, kaip teigė Kauno apskrities VMI Mokestinių prie volių departamento direktorė Ju dita Stankienė, daugiausia nere gistruotos veiklos atvejų paprastai nustatoma prekybos sektoriuje, kontroliuojant prekiaujančius gė lėmis, vaisiais ir daržovėmis, pra moninėmis prekėmis, taip pat tei kiančius grožio paslaugas. Anot jos, neretai pažeidėjai melagingai aiškinasi apie prievolę registruo tis nežinoję.
Nors prekių iš po stalo kainos, tikė tina, neretai žemesnės, pirkėjai pa žeidimams abejingi vis dėlto nelie ka. J.Stankienė pasakojo, kad dažnai nelegalios prekybos ir neregistruo tos veiklos atvejai išaiškinami būtent tiriant gyventojų pateiktą informa ciją. Ją gyventojai dažnai perduoda VMI pasitikėjimo telefonu. „Šiemet VMI jau sulaukė beveik 1,5 tūkst. pranešimų apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidi mus“, – sakė ji.
2011 m. 2012 m.*
Vilniaus
214
115
Kauno
445
326
Klaipėdos
149
131
* Pirmas pusmetis Šaltinis: VMI
Anot pašnekovės, siekiant nu statyti nelegalios prekybos, nere gistruotos veiklos atvejus taip pat stebima prekyba internete: tik rinama, ar pardavėjai įregistra vę veiklą, analizuojami skelbimai, kuriuose gyventojai skelbiasi pre kiaujantys ne tik maisto papildais, bet ir kitais produktais.
792
asmenys,
vykdę neregistruotą pre kybos verslą, nustatyti pirmą šių metų pusmetį.
Euro likimas paaiškės šiomis dienomis Karolis Urbonas Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ partneris
Š
iandien prasidedantis dviejų dienų JAV Federalinių rezer vų sistemos (FRS), atliekan čios šalies centrinio banko funkciją, valdybos susirinkimas ir rytoj pradedamas Europos cent
rinio banko (ECB) posėdis yra du bene svarbiausi šių metų įvykiai. Po įspūdingų ECB vadovo Mario Draghi kalbų „darysime viską, kad euras gyvuotų“ visas pasaulis su nerimu laukia rytojaus ECB posė džio, kuriame, žinoma, bus priva lu reaguoti į šiandien JAV priimtus sprendimus. Tiesą sakant, ver tinant dabartinę trapią pasaulio ekonominę situaciją galima drą siai teigti, kad gyvename neeili niais laikais, kai pasaulio finansų sistema yra ties sugriuvimo riba ir didžiajai daliai pasaulio ekonomi kos grasina visišku krachu. Ir tai nėra perdėta baimė. Tai, kas įvyks
rytoj ir poryt per ECB posėdį, Eu ropos ir viso pasaulio ekonomikos kryptį pakeis iš esmės. Trumpai apie posėdį. ECB vado vas siūlo stiprinti Europos integra ciją ir suteikti banko licenciją Euro pos stabilizaciniam mechanizmui (ESM) – fondui, kuris buvo naudo jamas gelbėjant Graikiją, Portuga liją ir kitas problemines valstybes. Tai reiškia, kad visos Europos mas tu būtų sukurta Iždo institucija, ga linti nuolat ir legaliai kontroliuo ti visos Europos valstybių finansus bei bankus. Taigi per ateinančias dvi dienas bus priimtas sprendi mas, nulemsiantis euro ir visos Eu
ropos ateitį, – tolesnė integracija, kolektyvinis problemų sprendimas ir centralizuotų valdžios institucijų sukūrimas. Arba nacionaliniai in teresai, vidinės rietenos ir viso to sukeltas chaosas, euro bei ES išfor mavimas. Blogiausia yra tai, kad di džiausias integracijos priešininkas – Vokietijos centrinio banko vado vas Jensu Widmannas – turi stiprų balsą ateinančiame rytojaus posė dyje ir veikiausiai sieks jau taisykle ES susitikimuose tapusio kompro misinio varianto, kuriame Vokietija būtų lygesnė už kitas ES valstybes. Tai gali gerokai sumažinti optimiz mą dėl integracijos.
Tačiau yra kita medalio pusė – šiandienis JAV susitikimas. Jame bus sprendžiama, ar bus trečią kartą per šią krizę įjungiama dolerių spausdi nimo mašina. Jei bus nuspręsta pa leisti „žaliųjų“ konvejerį, tai bus ge ras signalas eurui kiekybės požiūriu, nes JAV dolerio kursas tokiu atveju tikrai smuks. Ir, žinodami JAV suge bėjimą mobilizuotis bei operatyviai priimti sunkius sprendimus, Eu ropos lyderiai gali atsidurti neigia mame kontekste su nacionalinėmis ir asmeninėmis ambicijomis; ne pamirškime ir ypatingų biurokrati nių procedūrų, sunkinančių svarbių sprendimų priėmimą.
9
TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
pasaulis Programišių ataka
Brangus vakarėlis
Balanos gadynė
Kompiuterių įsilaužėliai praei tą vasarą sugebėjo prieiti prie Europos Vadovų Tarybos pir mininko Hermano Van Rom puy ir dešimties kitų aukštų ES pareigūnų elektroninio pašto paskyrų. JAV tyrėjai kelia prielaidą, kad įsibrovėliai gali būti susiję su Kinijos vy riausybe.
Vokietijos teismas 20-mečiui stažuotojui Matthiasui L. nu rodė atlyginti 227 tūkst. eurų policijos išlaidų po to, kai jau nuolis suorganizavo neteisėtą vakarėlį paplūdimyje per so cialinį tinklą „Facebook“. Į va karėlį užsiregistravo tūkstan čiai žmonių, o pareigūnams teko juos išprašyti.
Indiją antrą dieną iš eilės kre čia milžiniško masto elektros tinklų gedimai. Vakar išsijun gus trims regioniniams tink lams be elektros liko daugiau nei pusė šalies. Pasak Indijos pareigūnų, avarija įvyko dėl to, kad šalies valstijos vartojo daugiau energijos, „nei leidžia joms nustatytos ribos“.
Vizitas apkarto
Afganistanas – kiau ras rėtis? Kad ir kiek pinigų čia sukiši, pa dėtis nesikeičia? Re gis, taip. Milijardai, skirti Afganistanui atstatyti, arba nuke liauja vietos val dininkams į kiše nes, arba iššvaisto mi betiksliams pro jektams.
„Jei lenkai balsuotų JAV pre zidento rinkimuose, Barackas Obama laimėtų“, – pabrėžė „The Warsaw Voice“ redaktorius Andrzejus Jonas.
Realybė: Afganistano gamintojai neįsivaizduoja, kaip reikės verstis, kai užsieniečiai pasitrauks iš jų šalies.
„Reuters“ nuotr.
Užsieniečių pinigai – kaip narkotikai Korupcija – Afganistano vėžys
Nori pralobti – važiuok į Afganis taną? Skamba absurdiškai, žinant, kad ši šalis – viena skurdžiausių pasaulio valstybių, kurios ekono mika, švelniai tariant, merdi. Pralobti Afganistane gali iš kas met į šalį pumpuojamų milijardų dolerių. Antai, Tokijo konferenci joje nuspręsta, kad Afganistanas gaus dar 16 mlrd. per kitus kele rius metus. Tiesa, bent jau šį kar tą tarptautiniai donorai nuolankūs nebuvo. Jie aiškiai įspėjo Afganis tano valdžią, kad pinigus šalis ma tys kaip savo ausis, jei korupcijos problemos šalyje nebus ryžtingai sprendžiamos. Visgi didžiausi Afganistano rė mėjai amerikiečiai paskaičiavo, kad per pastaruosius metus šaly je buvo iššvaistyti milijardai JAV dolerių. Pasak JAV specialiojo inspekto riaus Afganistanui Johno Sopko, lėšos buvo iššvaistytos dėl blogo Afganistane vykdomų projektų pla navimo ir įgyvendinimo. Maža to, milijardai taip pat gali būti išmesti į balą, jei pasitraukus tarptautinėms pajėgoms projektai sustos. J.Sopko ataskaitoje konstatavo: „JAV rizikuoja iššvaistyti milijar dus dolerių, jeigu Amerikos finan suojamos plėtros programos nebus palaikomos Afganistano vyriau sybės. Dešimtmetį trukusios kovos ir kraujo liejimas, taip pat daugiau nei 89 mlrd. dolerių lėšų, skirtų Afganistanui atstatyti, nepadėjo panaikinti rimtų problemų.“ Kaip teigiama ataskaitoje, did žiausios problemos, dėl kurių ga li būti iššvaistyta nemaža dalis
JAV vyriausybės į didelio masto infrastruktūros projektus inves tuotų 400 mln. dolerių, – plana vimo, koordinavimo ir įgyvendini mo trūkumai. Kliuvo ir amerikiečiams, atsainiai prižiūrintiems projektus. „JAV ar mijos priimtos statybos atliktos taip prastai, jog kai kurių milijonus dole rių kainavusių pasienio policijos ba zių neįmanoma naudoti pagal pa skirtį“, – ataskaitoje tvirtino J.Sopko.
Tarptautinė bend ruomenė papras čiausiai nesuvokia, kad parama turi už tikrinti tvarią plėtrą. Ataskaita paskelbta tuo metu, kai NATO šalys jau pradėjo mažin ti Afganistane likusį 130 tūkst. ka rių kontingentą. Visas Aljanso kovines pajėgas planuojama išvesti iki 2014 m. pa baigos. Kartu inspektoriai perspėjo, kad, atsakomybę už saugumo užtikri nimą perdavus afganistaniečių pa jėgoms, statybų projektų išlaidos tikriausiai dar labiau padidės. Ar padės reformos?
Vakarų remiamas Afganistano pre zidentas Hamidas Karzai pripažino, kad jo vyriausybė – korumpuota. Jis paskelbė, jog imsis neatidė liotinų reformų problemai spręs ti. „Nors yra nemenkų pasiekimų, suvokiame problemas. Turime ko voti su korupcija, stiprinti įstaty
mo viršenybę ir skatinti ekonomi kos plėtrą“, – žadėjo H.Karzai. Ar reformos ką nors pakeis – niekas nesiima spėlioti. Dabar si tuacija Afganistane tokia, kad šalis, pasak tarptautinės organizacijos „Transparency International“, yra ketvirta pagal korupcijos lygį pa saulyje. Hamidullah Farooqi, Kabulo uni versiteto ekonomikos profesorius, sakė: „Atvirai kalbant, Afganistane nėra legalios ekonomikos. Visi, kas įsitraukę į ekonominę veiklą, vie naip ar kitaip yra korumpuoti. Šiuo atveju niekas negali konkuruoti. Nerasite vieno sąžiningo žmogaus. Paprasčiausiai nėra sąlygų.“ Ekonomika merdi, lėšos švaistomos
Skaičiuojama, kad dabar net 97 proc. Afganistano ekonomikos su daro pinigai, kuriuos skiria tarp tautiniai donorai. „Mūsų ekono mika priklausoma nuo užsienio pinigų. Ekonomika nėra tvari. Štai kodėl parama turi mums padėti at sistoti ant kojų ir užtikrinti mūsų nepriklausomybę“, – kalbėjo Af ganistano finansų ministras Haz ratas Omaras Zakhilwalas. Tik ar pakaks laiko? Remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, iki 2025 m. užsienio parama Afganis tanui gali sumenkti 90 proc. Afganistano verslininkai su ne rimu laukia užsieniečių pasitrau kimo. „Jau dabar produkcijos ly gis smuko apie 30 proc. Parama turi didelę reikšmę mūsų gamybos sektoriui“, – sakė Abdulas Jaffaras Safi, Afganistano prekybos grupės, siejančios 1,2 tūkst. gamintojų vi soje šalyje, vadovas.
Pats A.J.Safi vadovauja netoli Kabulo esančiam plastiko fabri kui „Shorhat Plastics“. Pasak jo, verslas smuko ir jis nežino, ar tai pabaiga. A.J.Safi įspėjo, kad to liau smunkant gamybai jam ga li tekti atleisti apie 160 fabriko darbuotojų. Ghulamas Mabi Yousofi, kilimų gamintojas, teigė, kad kilimus pa staruosius metus jis gamina tik užsieniečiams. „Kai užsieniečiai paliks Afganistaną, kilimų vers las žlugs. Juk žmonės nevalgo ki limų, o parduoti ką nors reikia. Tai – prabangos prekė“, – apgailesta vo verslininkas. Pasitraukus tarptautinėms pa jėgoms darbo Afganistane gali ne tekti ir daug išsimokslinusių jaunų žmonių. Daugelis jų dabar dirba užsieniečių vertėjais ir patarėjais. Jau dabar nedarbo lygis Afganista ne siekia 35 proc. Profesorius H.Farooqi pabrėžė: „Aš nematau galimybių, kad su sikurs daugiau darbo vietų. Mes tikrai nesuvokiame, kas laukia 2015 m.“ Analitikė Martine van Bijlert tvirtino, kad daugelis projektų Af ganistane vykdomi atsainiai, visai nemąstant, kokia iš jų gali būti il galaikė nauda. „Tarptautinė bend ruomenė paprasčiausiai nedaro nieko, kad parama užtikrintų tva rią plėtrą, nebūtų laikina. Niekas nežino, kaip reikia atstatyti šią ša lį. Jie leidžia nesuvokiamas sumas, tačiau nežino kam, net ir nenori žinoti. Didžioji dalis skirtų pinigų Afganistane turtingais pavertė vos kelis žmones“, – sakė ekspertė. „Stars and Stripes“, AFP, BNS inf.
Regis, respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Mittas Rom ney nesužavėjo lenkų, nors bu vęs Lenkijos prezidentas ir „Solidarumo“ judėjimo vedlys Lechas Wałęsa jį priėmė kaip niekuomet šiltai. Tačiau pats „Solidarumas“ ir kiti šio judėjimo nariai nuo vi zito atsiribojo. Pasak judėjimo, M.Romney savo šalyje nuolat priešiškai pasisako prieš pro fesines sąjungas. „Deja, mūsų draugai Amerikoje, kurie atsto vauja 12 mln. darbuotojų, mus informavo, kad M.Romney pa laiko išpuolius prieš profesi nes sąjungas ir prieš darbuotojų teises, – buvo sakoma „Solida rumo“ paskelbtame pareiškime. – „Solidarumas“ nėra susijęs su M.Romney vizitu ir susitikimu su L.Wałęsa ir niekuomet ne kvietė jo atvykti į Lenkiją.“ Tiesa, pats L.Wałęsa negailė jo šiltų žodžių M.Romney ir jo kalboms apie strateginę Lenki jos svarbą JAV ir Rusijos keliamą grėsmę. „Tikiuosi, kad jums pa siseks, nes jūsų sėkmės reikia ne tik JAV, bet ir Europai, visam pa sauliui“, – kalbėjo L.Wałęsa. M.Romn ey žingsn iuojant Gdansko gatvėmis vieni lenkai palaikė respublikoną, kiti ne. „Sėkmės, pone Romney“, – surėkė vienas lenkas. Kita mo teris atsakė: „Obama.“ Tada vyras rėžė: „Daugiau nereikia obamų.“ Tačiau moteris nepa sidavė ir vėl sušuko: „Obama!“ Nors M.Romney rodė paramą Lenkijai, pasak kai kurių apžval gininkų, lenkai nemato problemų ir su demokratų administraci ja, todėl respublikonui Lenkijo je vargu ar pavyks surinkti daug populiarumo taškų. BBC, CNN inf.
Nesužavėjo: M.Romney vizi
tas į Lenkiją lenkų pernelyg nesudomino. AFP nuotr.
10
Trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
Sportas
Sporto pasaulis mokosi tarti lietuv Auksiniu pasirodymu Londono olimpi niame baseine sporto mėgėjus ir spe cialistus užbūrusi penkiolikametė Rūta Meilutytė sulaukė užsienio žiniasklaidos liaupsių bei sveikinimų.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nauja Plimuto didvyrė
„R.Meilutytė 0,08 sek. greičiau palietė baseino sienelę nei Rebec ca Soni ir taip užbaigė savo ste buklingą pasaką. Mūsų moksleivė plaukė greičiausiai“, – džiūgavo britų interneto portalas „This is Plymouth“. Didžiosios Britanijos pietvaka riuose esančiame Plimute pasta ruosius trejus metus su tėvu gyve na ir savo meistriškumą pas trenerį Jonathaną Ruddą kelia jaunoji Lie tuvos olimpinė čempionė. Vos 250 tūkst. gyventojų turintis Plimutas garsėja kaip plaukimo ta lentų kalvė. Prieš trejus metus Ita lijoje vykusiame planetos čempio nate šuolių nuo 10 m bokšto aukso medalį iškovojo Thomas Robertas Daley. Šiam Plimuto sportininkui tuomet taip pat buvo vos 15 metų.
Ji yra ne tik nuostabi sportininkė, bet ir la bai gera moksleivė. R.Meilutytės pergale miestiečiai džiaugėsi ne mažiau nuoširdžiai. „Mes beveik visi verkėme. Tai toks didžiulis pasiekimas, – BBC re porteriui prisipažino viena iš mo kyklos trenerių Sarah Dunn. – Kai ji atvyko pas mus prieš trejus me tus, iš karto pamatėme, kad Rū ta turi didžiulį potencialą. Labai džiaugiuosi, kad ji yra ne tik nuo stabi sportininkė, bet ir labai ge ra moksleivė. Ji dar tokia jauna, o jau pasiekė tokį nuostabų rezulta tą. Didžiuojamės ja.“ Britai pavydi
Didžiausi Anglijos dienraščiai taip pat neslėpė simpatijų naujai plau kimo žvaigždei ir su pavydo kar
tėliu konstatavo: gaila, kad R.Mei lutytė, lipdama ant aukščiausio olimpiados prizininkų pakylos laiptelio, buvo su Lietuvos tris palve, o ne su Didžiosios Britani jos vėliava. „Penkiolikametė mokinukė iš Plimuto stulbinamai iškovojo auk są. Gaila, kad ji atstovavo Lietu vai“, – nusivylimo neslėpė bulva rinis „Daily Mail“. Jam pritarė ir įtakingas libera lus dienraštis „The Independent“: „R.Meilutytė iš Plimuto laimėjo auksą, bet jis atiteko ne Didžiajai Britanijai.“ Fenomenalus R.Meilutytės pa siekimas sulaukė atgarsių ir už At lanto. CNN lietuvę išrinko dienos olimpiete. „Tai – šokiruojanti per galė. Šiai mergytei – tik 15 metų, o ant jos kaklo jau švyti olimpi nis aukso medalis“, – susižavėji mo neslėpė populiariausia JAV te levizija pasaulyje. Italijoje, kaip ir Lietuvoje, plau kimas krūtine dažnai pavadinamas „varlyte“. Būtent dėl šios prie žasties didžiausi Apeninų spor to dienraščiai Rūtą praminė Var le karaliene. Prisiminė D.Kasparaitį
Šmaikštumu nuo Vakarų žiniask laidos neatsiliko ir Rusijos di džiausi sporto dienraščiai. „So vetskij sport“ lietuvę pavadino Jaunąja terminatore. „Prieš olimpines žaidynes apie šią penkiolikametę mergaičiukę niekas nieko nežinojo, o dabar apie ją kalbama prie kiekvieno olimpi nio Londono kampo. Specialistai išplėtę akis, o lietuvės varžovės šokiruotos“, – rašė rusai. „Sovetskij sport“ pabrėžė, kad, nepaisant ypač jauno amžiaus, sportininkei jau netrūksta įžūlu mo. „Su žiniasklaida ji bendrau ja lygiai tokia pačia veido išraiška, kaip Darius Kasparaitis ledo ritulio aikštėje jėgos veiksmu griaudamas
Pranašumas: R.Meilutytė nustelbė visas savo tituluotas varžoves – olimpines bei pasaulio čempiones ir rekor
neapdairius oponentus“, – rašė „Sovetskij sport“. „R.Meilutytė iš niekam nežinomos plaukikės tapo olimpiados žvaigžde, – rašė JAV naujienų agentūra ESPN. – Bū dama 15-os, ji atvyko į olimpines žaidynes su paprastais tikslais – dalyvauti ir atiduoti visas jėgas, galbūt pasilinksminti. Aukso me dalis buvo tolima svajonė. Vis dėl to jau po pirmojo plaukimo viskas apsivertė aukštyn kojomis.“ Emocijų neslėpė ir „Reuters“: „Moksleivė aukso medaliu šoki ravo pasaulį.“ Dar prieš kel ias dien as 15-me tė Rūta su klas ės draugais sėd ė jo Plimuto koledže. Šiandien ji – olimp in ė čemp ion ė.
Čempionė padėkojo „Jau po truput į pradedu suprast i, kas įvyko, bet man dar reik ia šiek tiek laiko visk ą suv iršk int i. Nebū čiau niek ad a apie ką nors pan a šaus pasvajojusi. Negal iu apsak yt i, kaip jaučiausi stovėdama ant pak y los, kojos linko, šird is iš krūt inės vos neiššoko. Norėč iau vis iems liet uv iams iš vi so pas aul io padėkot i už tok į nerea lų palaik ymą ir už tai, kad dom itės plauk imu. Norėč iau labai padėkot i ir savo pirmajam trener iui, visiems iš Šilain ių baseino, kur ie man buvo ir vis dar yra kaip šeima – jūs ų tik
rai nep am irš au. Taip pat vis iems, kur ie man yra padėj ę, savo dab ar tin iam tren er iui. Ačiū svarb iau siems – šeimai ir draugams, kur ie vis ada šal ia. Tik iuosi, dabart inė plauk imo sit ua cij a Liet uvoj e pagerės ir žmonės pradės labiau domėt is juo, taip pat ir kitom is sporto šakom is – gimnas tika, boksu, dziudo, lengvąja atlet i ka. Tai tiek kol kas norėč iau pas a kyt i. Dar kart ą lab ai ačiū vis iems!“ – vak ar savo pusl apyje soc ial in ia me tinkle „Facebook“ parašė R.Mei lut ytė.
Tarp sirgalių – ir Prezidentė „Ne veltui pasilikau, – sakė dėl moterų plaukimo 100 m krūtine finalo, kurį laimėjo Rūta Meiluty tė, savo vizitą Didžiojoje Britani joje pratęsusi Lietuvos Preziden tė Dalia Grybauskaitė. – Tai vertė jo pamatyti!“
Susitikimas: Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė viena iš pirmųjų pa-
sveikino R.Meilutytę ir jos trenerį J.Ruddą.
Broniaus Čekanausko (LTOK) nuotr.
Kai Rūtos tren er is Jon ath an as Ruddas pažadėjo Prezidentei po apdovanojimo atvesti savo auk lėtinę pasikalbėti, šalies vadovė mielai sutiko palaukti. Netrukus paaiškėjo, kad R.Mei lutytė pakviesta į dopingo kont
rolę ir ten gali užsibūti net valan dą. „Aš palauksiu“, – tvirtai tarė Prezidentė ir kantriai laukė olim pinės čempionės jau ištuštėjusia me baseine. Po geros valandos, jau džiaugs mo ašaroms nudžiūvus, pasirodė laiminga, bet nedrąsi čempionė ir pateko į Prezidentės glėbį. „Visa Lietuva sulaikiusi kvapą stebėjo jūsų pasirodymą žaidy nėse nuo pat pirmųjų akimirkų. Savo pasiektu rezultatu jūs nu stebinote visą pasaulį ir, būdama tik 15-os metų, jau įėjote į olim
pinio sporto istoriją“, – sakė Pre zidentė. Šalies vadovė buvo pirmoji, ku ri savo rankose laikė Rūtos iško votą aukso medalį. Prezidentės pirmoji dovana Rūtai – dėžutė iš Lietuvos atvežtų saldainių. „Kai būsi Lietuvoje, asmeniš kai pakviesiu apsilankyti Prezi dent ūroje“, – paž ad ėjo D.Gry bauskaitė. Rūta sakė, jog jai didelė garbė, kad jos plaukimą stebėjo Lietuvos Prezidentė. VD, ltok.lt inf.
11
Trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
vės pavardę Čempionės dosjė R.Meilutytė gimė 1997 m. kovo
19 d. Kaune. Ūgis – 172 cm, svoris – 64 kg. Išsilavinimas: Plimuto (D.Britani
ja) koledžo moksleivė. Laisvalaikio pomėgiai: kino filmai,
bendravimas su draugais. Sportuoja nuo 2003 m. Pirmasis
treneris – Giedrius Martinionis, da bartinis treneris – Jonathanas Rud das. Karjera: 2011 m. Europos jaunimo
olimpinis festivalis, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 50 m laisvuoju stiliumi – 2-oji vieta, 100 m laisvuoju stiliumi – 3-ioji vieta, 2012 m. tarptautinės var žybos Prancūzijoje, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 50 m krūtine – 1-oji vieta, 2012 m. Didžiosios Britanijos čem pionatas, 100 m krūtine – 1-oji vie ta, 2012 m. XXX Londono olimpi nės žaidynės, 100 m krūtine –1-oji vieta. Lietuvos moterų plaukimo re
dininkes.
kordų 50 m baseine autorė ir bend raautorė: 50 m laisvuoju stiliumi – 25,67 sek., 100 m laisvuoju stiliumi – 55,57 sek., 200 m laisvuoju stiliu mi – 2 min. 02,68 sek., 50 m nugara – 29,58 sek., 100 m nugara – 1 min. 02,72 sek., 50 m krūtine – 30,99 sek., 100 m krūtine – 1 min. 05,21 sek., estafetė 4 po 100 laisvuoju sti liumi (su G.Apanavičiūte, R.Dva riškyte, A.Dobrovolskaite) – 3 min. 54,97 sek., estafetė 4 po 200 m lais vuoju stiliumi (su A.Dobrovolskai te, M.Apčinikovaite, E.Bieleckaite) – 8 min. 47,75 sek., komb. estafetė 4 po 100 m (su R.Dvariškyte, A.Dobro volskaite, G.Apanavičiūte) – 4 min. 12,30 sek. Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
S.Meilutis: „Tikėjau, kad Rūta iškovos auksą“ Mantas Stankevič ius m.stankevicius@diena.lt
Olimpinės čempionės Rūtos Mei lutytės tėtis Saulius Meilutis tvir tino, kad pasistengs, jog staiga už plūdusi garbė ir šlovė nepakenktų naujajai plaukimo žvaigždei.
– Kaip jaučiasi tėtis, turintis dukrą – olimpinę čempionę? – paklausėme S.Meilučio. – Viską galiu pasakyti vienu žo džiu: laimingas! Be galo džiu gu. Tikėjau, kad Rūta gali iškovo ti medalį. Taip pat tikėjau, kad ji pasipuoš aukso medaliu. Juk aš ir treneris geriausiai žinome Rūtos galimybes. – Ką pirmiausia pasakėte Rūtai po auksinio finalo? – O, neprisimenu... Mano būse na buvo tokia, kad jau nieko ne beprisimenu (juokiasi). Buvo daug džiaugsmo ašarų. – Kokie buvo pirmieji Rūtos žingsn iai renkant is plauk i mą? – Tai geriausiai prisimena Rūtos senelė Aldona, nes būtent ji savo anūkę nuvedė į baseiną. Tuo metu
aš gyvenau Amerikoje. Senelė au gino Rūtą nuo 1997 iki 2005 m. – Kaip olimpinis aukso meda lis gali pakeisti jūsų dukros gy venimą? – Mes stengsimės, kad jis Rūtos gyvenimą pakeistų pačia geriau sia linkme. Garbė, šlovė, pinigai – pavojingi dalykai, turint galvoje tai, kad Rūta – bręstanti asmeny bė. Jaunas žmogus ne visada gali susidoroti su visais išbandymais, todėl stengsimės jai padėti.
Sąlygos: per pirmąjį kėlinį Lietuvos krepšininkai leido Nigerijos ekipos žaidėjams įmesti tik 8 taškus.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Įkvepiantis revanšas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su kaupu atsirevanšavo Nigerijos komandai už nesėkmę olimpinės atrankos turnyre Venesueloje. Pirmoji pergalė
Karakase lietuviai nusileido afri kiečiams 80:86, o vakar Londone parklupdė juos 72:53. Tai – pirmoji Lietuvos krepši ninkų pergalė XXX olimpinių žai dynių A grupėje. Po pralaimėjimo Argentinai 79:102, vyriausiasis treneris Kęstu tis Kemzūra į starto penketą vieto je Martyno Pociaus išleido Riman tą Kaukėną. Su juo mačą pradėjo Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Linas Kleiza ir Jonas Valančiūnas.
Nuo pat pirmųjų susitikimo minučių jautėsi, kad antrą kartą užlipti ant to paties grėblio lie tuviai nenusiteikę. Komandą į priekį traukė soli džiai žaidę veteranai Šarūnas Ja sikevičius ir Darius Songaila. Nors Afrikos atstovams buvo pavykę išlyginti rezultatą – 8:8, mūsiš kiai netrukus nutolo – 29:11. Trečiajame kėlinyje sėkmingai į žaidimą įsiliejo ir Antanas Ka valiauskas. Slaptas K.Kemzūros ginklas suveikė nepriekaištin gai – olimpiados debiutantas per 12 minučių pelnė 6 taškus. Ketvirtadienį Lietuvos krepši ninkai išmėgins jė gas su prancūzais.
12
Lietuva–Nigerija 2012 07 31, Londono krepšinio arena.
72:53
(14:8, 20:19, 22:13, 16:13) Lietuva: D.Songaila 12 taškų, K.Kleiza 11, R.Kau kėnas 10, Š.Jasikevičius 9 (9 rezultatyvūs perdavimai), S.Jasaitis ir P.Jankūnas po 7, A.Kavaliauskas 6, M.Pocius ir J.Valančiū nas po 4, J.Mačiulis 2.
Nigerija: I.Diogu ir A.F.Aminu po 12, A.Aminu 10, T.Skinnas 9, D.Obasohanas 6, K.Archibon gas 2, C.Oguchis ir O.Oyedejis po 1.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 22/41 (54 proc.) ir 15/50 (30 proc.), tritaškiai – 3/13 (23) ir 1/16 (6), baudų metimai – 19/21 (90) ir 20/29 (69), rezultatyvūs perdavimai – 19 ir 3, at kovota kamuolių – 42 ir 41, perimta – 7 ir 4, klaidos – 18 ir 16.
– Tikriausiai neverta abejoti, kad skatinti ją neapleisti plau kimo treniruočių nereikės. – To niekada ir nereikėjo. Manau, ir neprireiks. – Iš ko Rūta paveldėjo užsi spyrimą ir nugalėtojos cha rakterį? – Įtariu, kad iš senelės (juokia si). Mūsų senelė – labai sportiš ka, tiesiog atominė. Manau, kad Rūta visko po truputį paveldėjo iš visos mūsų šeimos. Kaip Justi nas Marcinkevičius rašė apie Lie tuvą, kad ji išaugo iš laukų, pievų, kelių, upių, taip ir Rūta – ją augi nome visi.
Statistika
Rezultatai B grupė Rusija–Kinija 73:54 (20:12, 20:13,
21:14, 12:15). A.Kirilenka 16, A.Šve das 14, A.Kaunas 13/Jianlianas Yi 16. Ispanija–Australija 82:70 (14:19,
23:13, 26:10, 19:28). P.Gasolis 20, R.Fernandezas 17, M.Gasolis 12/J. Inglesas ir B.Newley’s po 12, P.Mill sas 11. Blykstelėjo: D.Songaila mūsų rinktinėje buvo rezultatyviausias.
12
Trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Veteranai rengiasi lemiamoms kovoms Kaune vykstančiame 7-ajame Eur op os vet er an ų krepš in io čempionate sėkmingai rungty niauja dauguma mūsų šalies ko mandų – jos jau išsikovojo teisę varžytis pusfin aliuose bei fina luose.
Vakar 55 metų grupėje Kauno „Žalgirio“ veteranai 71:56 palau žė Vokietijos komandą ir įžengė į pusfinalį. Jame kauniečiai išmė gins jėgas su Vilniaus „Salilita“, kuri 73:50 įveikė Kočevės vete ranus iš Slovėnijos. Žalgiriečius į priekį vedė Ser gejus Jovaiša – jis surinko 18 taš kų ir atkovojo 7 kamuolius. Jam gerai talkino Vytautas Ribinskas bei Vitoldas Masalskis. Kitame 55 metų grupės pusfi nalyje Moldovos veteranai susi tiks su švedais. Pusfinalio dviko vos vyks penktadienį. Dešimčia metų vyresnių spor tininkų grupėje „Žalgirio“ ko mand a savo grup ėje iškovo jo 1-ąją vietą ir rytoj pusfinalyje žais su Latvijos arba HNMKY veteranais iš Suomijos. Latviai ir suomiai susikaus šiandien. 40 metų grupės varžybose blykstelėjo buvęs Lietuvos rink tinės ir „Žalgirio“ gynėjas Darius Lukminas. Vakar jo atstovaujama „Patvankos“ ekipa 84:70 įveikė Rusijos atstovus ir šventė pir mąją pergalę. D.Lukminas pel nė 24 taškus. Per pirmąjį mačą su juodkalniečiais snaiperis su rinko 39 taškus, tačiau „Patvan ka“ pralaimėjo 97:99. Moterų varžybose nesustabdo mos Vilniaus komandos. Europos čempionę Jolantą Vilutytę savo gretose turinti „Svaja“ 40 metų grupėje 86:51 pranoko viešnias iš Vokietijos ir pusfinalyje kovos su Kotkos komanda iš Suomijos. Konkurencijos kol kas nesu laukia ir 50 bei 55 metų grupėse rungtyniaujančios sostinės „Ka manės“ ekipos. Penk iasd eš imtm et ės 60:32 sutriuškino Sankt Peterburgo „Spartak“ ir su trimis pergalėmis pateko į pusfinalį. 55 metų gru
39 taškus
taškus per rungtynes su juodkalniečiais pelnė D.Lukminas. pėje „Kamanė“ vakar 60:21 įvei kė „Golden Girls“ ir prasibrovė į finalą. Jame vilnietės susitiks su tomis pačiomis suomėmis arba latvėmis. Abi varžoves grupės varžybose lietuvės įveikė. „Svajos“ gretose išs is kir ia Daiva Jodeikaitė – ji pelno vi dutiniškai po 22,7 taško ir rezul tatyviausių žaidėjų sąraše nu sileidžia tik lenkei Katarzinai Dulnik – vid. 23,7 taško. Pagal rezultatyvius perdavimus lietu vei nėra lygių: ji per mačą vidu tiniškai atlieka po 4,3 rezultaty vaus perdavimo. Pagal atkovotus kamuolius – vid. 11,3 – D.Jodei kaitė nusileidžia tik tai pačiai Lenkijos atstovei. VD inf.
Finalas: irkluotojai R.Maščinskas ir S.Ritteris rytoj kovos dėl olimpinių medalių.
Įkvepiantis revanšas
11 Vakar sėkmė lydėjo ir Lietuvos irkluotojus. Sėkmingi yriai
Į finalą pateko Rolandas Maš činskas ir Saulius Ritteris. Vakar mūsiškiai porine dviviete 2 000 m nuirklavo per 6 min. 21,62 sek. ir savo pusfinalio grupėje į priekį praleido tik slovėnų Lukos Špiko ir Iztoko Copos įgulas. Finalas – rugpjūčio 2-ąją. Ketvirtfinalio barjerus įveikė ir į pusfinalius pateko Donata Vištar taitė ir Mindaugas Griškonis. D.Vištartaitė trečiojoje grupė je vienviete 2 000 m įveikė per 7 min. 45,67 sek. ir užėmė 3-iąją vie tą. M.Griškonis 2 000 m nuirkla vo per 7 min. 0,80 sek. ir pirmojo je ketvirtfinalio grupėje užėmė taip pat 3-iąją vietą. Pusfinalio varžybos Mindaugui – šiandien, Donatai – rytoj. Plaukikams – nauji barjerai
Sėkmė: 55 metų komandų gru
pėje Kauno žalgiriečiai, kurių gretose yra ir V.Masalskis (su kamuoliu), iškopė į pusfinalį.
Sėkmingai 200 m plaukimo krūti ne atrankos varžybų barjerą įveikė Giedrius Titenis. Lietuvis distanciją įveikė per 2 min. 10,36 sek. ir buvo trečias penktojoje grupėje bei aštuntas tarp visų 34 dalyvių. Pusfinalio varžybos vyko vakar vakare. Mindaugas Sadauskas 100 m laisvuoju stiliumi nuplaukė per 49,78 sek. ir penktojoje grupėje buvo ketvirtas, o bendroje įskai toje tarp 56 dalyvių užėmė 28-ąją vietą. Iki pusfinalio Lietuvos olim piečiui pritrūko 0,79 sek. Šiandien moterų 100 m lais vuoju stiliumi atrankos varžybose startuos olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.
Rezultatas: A.Stapušaitytė baigė pasirodymą Londono olimpiadoje.
Varžovės – stipresnės
Badmintonininkė Akvilė Stapušai tytė, pralaimėjusi ir antrąją dviko vą, baigė savo pasirodymą olim piadoje. Moterų vienetų varžybų F gru pėje 26-erių lietuvė per 38 min. 10:21, 16:21 nusileido 29-erių is landei Ragnai Ingolfsdottir. Pirmą jį mačą A.Stapušaitytė 16:21, 7:21 pralaimėjo Nyderlandams atsto vaujančiai 35-erių kinei Jie Yao.
Graikijos dziudo im tynininkė Ioulietta Boukouvala, pralai mėjusi kubietei Yu rileidys Cobas, pa reiškė, kad varžovė jai įkando į ranką.
Įsibėgėja regata
Patirtis: Vilniaus „Svajos“ ekipą į priekį veda D.Jodeikaitė (su ka
muoliu).
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
AFP nuotr.
Pekino olimpiados vicečempionė Gintarė Scheidt buriavimo „Laser Radial“ klasės varžybose po ketu rių plaukimų su 34 baudos taškais yra 7-ojoje vietoje. Pirmauja airė Annalise Murphy (4), 2-ojoje pozicijoje – belgė Evi Van Acker (16), 3-iojoje vietoje – olandė Marit Bouwmeester (18). Rokas Milevičius („Laser“ klasė) po keturių plaukimų su 145 baudos taškais – 37-ojoje vietoje, o Juozas Bernotas (RS-X burlentė) po dvie jų plaukimų su 22 tšk. – 12-oje vie toje.
Dėl vienintelio kelialapio į at krintamąsias varžybas kovos Jie Yao ir R.Ingolfsdottir. Baudą skyrė mama
Keistas incidentas užfiksuotas mo terų dziudo varžybose. Graikijos dziudo imtynininkė Ioulietta Boukouvala (svorio ka tegorija iki 57 kg), pralaimėju si pirmąją kovą kubietei Yurilei dys Cobas, pareiškė, kad varžovė jai įkando į ranką.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
„Apie tai pasakiau teisėjų briga dai, bet niekas nesureagavo. Ma nau, Kubos sportininkė turėjo bū ti diskvalifikuota. Jaučiuosi lyg apvogta“, – sakė graikė. Naujosios Zelandijos irkluotojas Mike’as Dawsonas pateko į slalomo varžybų pusfinalį, nors neišvengė baudos taškų. Juos jam skyrė teisėja Kay Dawson – olimpiečio mama. „Ketinau pareikšti oficialų pro testą, bet po olimpiados būčiau su laukęs sankcijų namuose, – juo kaudamas kalbėjo irkluotojas. – Be to, mano mama gardžiai gamina. Kita vertus, aš pažeidžiau taisykles ir baudos nusipelniau pagrįstai.“ Pirmąjį olimpinį medalį Vokie tijai iškovojusi fechtuotoja Britta Heidemann į finalą prasibrovė tei sėjų dėka. Pusfinalyje vokietė 6:5 įvei kė Pietų Korėjos atstovę Shin ALam, kai arbitrai, pamiršę įjungti laikmatį, užfiksavo kelis abipusius dūrius, o vienas jų B.Heidemann lėmė pergalę. Mačui pasibaigus lygiosiomis, į finalą būtų patekusi daugiau rezultatyvių atakų suren gusi korėjietė. Protestuodama prieš teisėjų ap laidumą, Pietų Korėjos olimpietė daugiau nei valandą liejo ašaras ir nepasitraukė iš varžybų vietos. Ko rėjiečių apeliacija buvo atmesta, bet Azijos atstovus iš dalies paguo dė tai, kad finale vokietė 8:9 pralai mėjo ukrainietei Janai Šemiakinai. VD inf.
13
trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Ištekliai: sunkiai naujas knygas įperkančios bibliotekos priverstos pūsti dulkes nuo literatūros, sukaup
tos per dešimtmečius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Meilės romanai atveda prie rimtos literatūros Populiariausių knygų bibliotekose pirmas vietas dalijasi mei lės romanai. Bet bibliotekininkai dėl to nesikremta – esą net lengvi skaitiniai gali atvesti prie rimtesnės kūrybos. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Visada buvo populiarūs
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pateikė ataskaitą, kuri rodo, jog populiariausios lietuvių grožinės literatūros rašytojos tarp bibliote kų skaitytojų buvo meilės romanų autorės Elena De Strozzi ir Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. E.De Strozzi knygos paimtos 16 630 tūkst. kartų, I.Buivydaitės-Kup činskienės – 14 979 tūkst. kartų. Labai paprastai ir be jokios kri tikos į klausimą, kas lemia tokį šio žanro populiarumą, atsakė Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, Lietuvos biblioteki ninkų sąjungos (LBS) pirmininkas Petras Zurlys. Pasak jo, per am žius tokie lengvi skaitiniai buvo įdomūs. „Atsimenu, net ir tarybi niais metais tie meilės romanai bu vo populiarūs ir juos su malonumu žmonės skaitydavo. Didžioji dalis ir dabar juos skaito. Manau, kad tai nėra blogai“, – teigė P.Zurlys. Bibliotekos direktorius nemano, kad meilės romanai yra prasta li teratūra. Pasak jo, jei žmogui pa tinka ir yra poreikis skaityti, tai te gul tik skaito. „Tie meilės romanai paskui atveda ir prie rimtosios li teratūros. Nes skaitantis žmogus ateina į biblioteką, jis konsultuo jasi su bibliotekininku, šis jam pa siūlo ką nors įdomesnio. Ilgainiui žmogus pamilsta ir kokį nors kitą žanrą. Apskritai geriau, kad skaito, negu neskaito“, – sakė LBS pirmi ninkas. Lietuvių klasika užmiršta?
P.Zurlio teigimu, bibliotekos, gal kiek ir pataikaudamos skaityto jams, kai turėjo nedaug pinigų, pirkdavo tas knygas, kurias žmo nės labiausiai skaito. Jo nuomone, mažesnėms bibliotekoms pirk ti mokslinę literatūrą, kai trūksta lėšų, nebūtų buvę labai tikslinga. „Per pastaruosius dvejus trejus metus, kai nebuvo pinigų, bu vo perkama populiarioji literatū ra. Žmonės ką randa, tą ir skaito. Būtų gerai, kad bibliotekos galėtų nupirkti daugiau geros literatūros, tuomet žmonės daugiau tokios ir
skaitytų“, – svarstė pašnekovas. Bet, kaip sakė P.Zurlys, ne viskas skaitoma tik bibliotekose ir reikia tikėtis, kad dalį tos geros literatū ros žmonės patys nusiperka.
Petras Zurlys:
Būtų gerai, kad biblio tekos galėtų nupirkti daugiau geros litera tūros, tuomet žmo nės daugiau tokios ir skaitytų. Pagal pateiktą ataskaitą pernai bibliotekoje daugiausia skaityto jų dėmesio taip pat sulaukė Vy tautas Ažušilis, Vytautas Račic kas, Jurga Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius, Daiva Vaitkevi čiūtė, Vytautas V.Landsbergis, Romualdas Granauskas, Sigitas Parulskis. R.Granausko „Gyve nimas po klevu“ buvo daugiausia kartų – 2859 – 2011 m. skaityto jams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga. Dešimtuke lietuvių klasikos – tik užuomazgos. Jos nebeskaito? O gal ji apskritai eina užmarš tin? P.Zurlys taip manyti nelin kęs. Tačiau, jo nuomone, čia svar bų vaidmenį atlieka ne tik leidėjai ir bibliotekos, bet ir mokyklos. Anksčiau, pašnekovo pasakoji mu, mokyklose reikėdavo per skaityti pačius kūrinius. Dabar jie adaptuoti, sutrumpinti, interne te galima rasti tiesiog jų ištraukų. „Na, ir neskatina žmogaus domė tis. Galbūt tai irgi yra problema, kad paskui tais kūriniais nebesi domi“, – svarstė P.Zurlys. Jis ir pats neabejingas lietuvių klasikams, turėdamas laiko pa skaito Vincą Mykolaitį-Putiną, Juozą Paukštelį, Juozą Baltušį, Joną Avyžių bei kitus ir siūlo juos paskaityti savo vaikams.
man savaitgalį“ (2037), „Ironiš ki stebuklai“ (1943), „Geriausios draugės“ (1846), „Laimingojo namo melodramos“ (1761), J.Iva nauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“ (1841), Just.Marcinke vičiaus „Mažvydas“ (1753). Populiariausia užsienio auto riaus grožinės literatūros knyga Lietuvos bibliotekose buvo Jodi Picoult „Mano sesers globėja“. Ją skaitytojai ėmė 3287 kartus. Ne mažo susidomėjimo sulaukė ir Malvino Burgesso „Heroinas“, Je romo Selindgerio „Rugiuose prie bedugnės“, Aleksandros Mari ninos „Svetima kaukė“ ir „Stau giantys vienatvės šunys“. Ataskaitos duomenimis, populia riausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga pernai tapo Vy tauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbo navičiaus „Marketingas“. Ji paimta 1835 kartus. Didelis susidomėjimas ir Folomenos Taunytės-Paškonie nės, Evaldo Nekrašo, Arvydo Pa juodžio, Alfonso Laurinavičiaus, Viktorijos Daujotytės, R.Jusienės, Algimanto Sakalo, Giedrės Butkie nės mokslinės literatūros darbais. Šie duomenys buvo surinkti iš 66 Lietuvos bibliotekų.
Populiariausi lietuvių grožinės literatūros autoriai Elena De Strozzi (16 630 kartų) Irena Buivydaitė-Kupčinskienė
(14 979 kartai) Vytautas Ažušilis (8923 kartai) Vytautas Račickas (8708 kar
tai) Jurga Ivanauskaitė (8561 kar
tas) Justinas Marcinkevičius (7452
kartai) Daiva Vaitkevičiūtė (7233 kar
tai) Vytautas V.Landsbergis (6651
Skaitoma ir mokslinė literatūra
Nagrinėjant LATGA-A ataskaitą matyti, kad paklausios tarp skai tytojų buvo I.Buivydaitės-Kup činskienės knygos „Padovanok
kartas) Romualdas Granauskas (6380
kartų) Sigitas Parulskis (5047 kartai)
14
trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 33–78 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15 KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Vilniaus turizmo informacijos centre, Vilniaus g. 22. KADA? Rugpjūčio 4 d. 12 val. KIEK? 30 litų.
Fado prisikėlimas
Velnių sala
Romano keliais
Festivalyje „Pasaulio muzika gyvai’12“ dalyvaus portugalų muzi ką reformavęs klajojantis mini orkestras „OqueStrada“. Unikalus skambesys išgaunamas tradicinį apie nelaimingą meilę, išdavys tę, mirtį, neviltį, vandenyną pasakojantį portugališkąjį fado pinant su afrikietiškais, braziliškais ritmais.
„Jei būsi negeras, išsiųsiu į velnių salą“, – taip norvegų suaugusieji gąsdina neklusnius vaikus. Filme nusikeliama į 1915-ųjų žiemą Nor vegijoje – Bastiojos saloje jau antrą dešimtmetį veikia nepaklusnių berniukų internatas. Saloje tvarka geležinė, bausmės psichologi nės ir fizinės. Berniukai nuolat išnaudojami kaip darbo jėga.
Pasivaikščiojimas populiaraus Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ takais po XVII a. Vilnių. Kaip miestas gyveno 1655–1667 m., kurie miestiečiai, meno ir architektūros kūriniai įkvėpė romano siužetą, sužinosite dviejų valandų ekskursijoje. Būtina išankstinė re gistracija – apie renginio vietą bus pranešta įsigijusiems bilietus.
KUR? Šiuolaikiniame meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Rugpjūčio 2 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Restorane „Jalta“, Vykinto g. 17A. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prie Vingio parko estrados, M.K.Čiurlionio g. 100. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24. KADA? Iki rugpjūčio 26 d. KIEK? 6 litai.
Laisvė už grotų
Vakaras su Jurga
„Baila. Latino fiesta“
Universalumui ribų nėra
Evaldo Janso dokumentinis filmas „Laisvė kur ti“ nušviečia kalėjimuose kuriančių žmonių kas dienybę. Įsiklausoma į jų istorijas, kuriose susipi na gyvenimo klaidų, bausmės ir kūrybos, kaip savotiškos laisvės formos, motyvai.
Jurga savo gerbėjus kviečia į susitikimą, kuriame dalyvaus jos naujojo vaizdo klipo kūrybinė gru pė ir artimiausi atlikėjos draugai bei klausytojai. Galėsite užduoti Jurgai klausimų, išgirsti jos dai nų akustines versijas.
Kiekvieną ketvirtadienį po darbų vilniečiai kvie čiami valandėlę praleisti energijos, uždegančio ritmo ir geros nuotaikos treniruotėje, kurioje bus mokomasi nesudėtingų šokio ir mankštos deri nių grojant smagiai muzikai.
Parodoje pristatoma per 150 dailininko Vinco Dilkos darbų. Tai plataus diapazono meninin kas, sukūręs 400 monumenaliosios ir molber tinės tapybos darbų, plakatų, knygų iliustracijų, vitražų, kostiumų eskizų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas 9.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite. 10.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 11.50 Olimpinė studija. 12.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. Atranka. 13.55 Žinios. 14.15 Olimpinė studija. 14.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Moterų dviračių plento atskiro starto lenktynės. 15.45 Olimpinė studija. 16.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų dviračių plento atskiro starto lenktynės. 18.15 Šiandien. 18.35, 20.45 Sportas. Orai. 18.45 Europos vidury. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. 20.40 Kultūra. 20.50 „Londoniada“. Dienos apžvalga. 21.30, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. Pusfinaliai ir finalai. 23.10 Vakaro žinios. 23.15 Sportas. Orai. 23.25 „Detektyvė King“ (N-7) (k). 0.20 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (2).
LTV 20.50 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (9) (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo f. „Pražūtinga audra“ (Vokietija, JAV, 2000 m.) (N-7). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (9) (N-7).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“.
LNK 21.00 val.
7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Tusono sūnūs“ (2, 3). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių komedija „Žaidimų aikštelė 2“ (JAV, 2005 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Kartą Pietų Amerikoje 2011. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Karinė drama „Už priešo linijos“ (JAV, 2001 m.). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Gyvenimo spalvos“ (k).
TV3 11.00 val.
9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 Plėšrūnai. Keisčiausi pasaulio gyvūnai (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Užkalnio 5. 21.25 Kriminalinė drama „Bruklino geriausieji“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 23.55 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.55 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.50 Dok. f. „Paskutinė Göringo paslaptis“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (2) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva–Londonas. 22.00 Lietuva tiesiogiai. 22.35 Vasara su Asta. 23.35 Reporteris. 0.20 Lietuva–Londonas.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „AC Milan“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Bulių išjodinėjimas. 14.15 Futbolo dievai. G.Mülleris. 14.45 „2010 m. Azijos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių taurė“. 15.45, 21.45 Olimpinės žaidynės. 16.00 Sporto metraštis. 16.10, 16.40 Sportas LT. 17.10 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 19.15 Olimpinės žaidynės. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Šonaslydis. 20.00 2010 m. pasaulio standartinių šokių čempionatas. 21.15 Automoto. 22.00, 23.15 Sportas LT.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
treÄ?iADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 1, 2012
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; Tel. 261 3653, 261 =5>@<028 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
Po ĹžvaigĹžÂdÄ&#x2014;Âmis â&#x20AC;&#x201C; apie VilÂniĹł Ĺ iÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;KiÂne po ĹžvaigĹžÂdÄ&#x2014; misâ&#x20AC;&#x153; viÂsas dÄ&#x2014;ÂmeÂsys bus skirÂtas sosÂtiÂnei: bus paÂroÂdyÂti net keÂli fil mai, kuÂriuoÂse vieÂnas paÂgrinÂdiÂniĹł veiÂkÄ&#x2014;ÂjĹł yra paÂts VilÂnius.
LieÂtuÂviĹĄÂki dar soÂvietÂmeÂÄ?iu suÂkur ti filÂmai paÂsaÂkoÂja isÂtoÂriÂjas, nuÂfil muoÂtas sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje. PirÂmoÂji jĹł â&#x20AC;&#x201C; re ŞiÂsieÂriaus AlÂgirÂdo AraÂmiÂno 1980 m. suÂkurÂta lyÂriÂnÄ&#x2014; apyÂsaÂka vai kams â&#x20AC;&#x17E;AndÂriusâ&#x20AC;&#x153;. Tai paÂsaÂkoÂjiÂmas apie deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ berÂniuÂkÄ&#x2026;, kuÂris paÂboÂduÂsiÄ&#x2026; kasÂdieÂnyÂbÄ&#x2122; praÂskaid riÂna fanÂtaÂziÂjoÂmis. TeÂreiÂkia paÂmi nÄ&#x2014;Âti steÂbukÂlinÂgÄ&#x2026; fraÂzÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;biÂtÄ&#x2014; ri tÄ&#x2014; balÂtaÂraÂgÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, ir nuoÂboÂdi paÂmoÂka tamÂpa ĹžyÂdinÂÄ?iu soÂdu, o neÄŻÂdoÂmiai kalÂbanÂti moÂkyÂtoÂja staiÂga ima dai nuoÂti. FanÂtaÂzuoÂti karÂtu su juo ima ir merÂgaiÂtÄ&#x2014; JaÂna â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ VilÂniĹł atÂvy kuÂsi vieĹĄÂnia iĹĄ PraÂhos vaiÂkĹł cho ro. FilÂmui sceÂnaÂriÂjĹł paÂraÂĹĄÄ&#x2014; VioÂleÂta PalÂÄ?insÂkaiÂtÄ&#x2014;, muÂziÂkÄ&#x2026; suÂkĹŤÂrÄ&#x2014; Bro nius KuÂtaÂviÂÄ?ius. 1990 m. nuÂfilÂmuoÂtas filÂmas â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ esuâ&#x20AC;&#x153; taip pat paÂsaÂkoÂja ber niuÂko isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;. SeÂneÂlÄ&#x2014;s priÂĹžiĹŤÂri mas ir maÂmos beÂsiilÂginÂtis vaiÂkas gyÂveÂna paÂties suÂsiÂkurÂtaÂme pa sauÂlyÂje. Ir nors paÂgrinÂdiÂnis filÂmo heÂroÂjus vaiÂkas, juosÂtoÂje yra ir dar ĹĄis tas ne maÂĹžiau svarÂbus â&#x20AC;&#x201C; tai VilÂniaus seÂnaÂmiesÂtis. RekÂlaÂmos neÂperkÂrauÂtas, trykĹĄÂtanÂtis gyÂvy be, kur isÂtoÂriÂja ir daÂbarÂtis darÂniai gyÂveÂna vieÂna ĹĄaÂlia kiÂtos. FilÂmo auÂtoÂriai â&#x20AC;&#x201C; RoÂmualÂdas LiÂleiÂkis bei StaÂsys MoÂtieÂjĹŤÂnas, juosÂta suÂkur ta AneÂliaus MarÂkeÂviÂÄ?iaus apyÂsa kos â&#x20AC;&#x17E;PoÂĹžeÂmiĹł vaiÂduokÂliaiâ&#x20AC;&#x153; moÂty vais. 1990 m. filÂmas apÂdoÂvaÂnoÂtas
â&#x20AC;&#x17E;AukÂso ĹžuÂvÄ&#x2014;dÂraâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; paÂgrinÂdi niu tarpÂtauÂtiÂnio kiÂno fesÂtiÂvaÂlio â&#x20AC;&#x17E;KosÂta do EsÂtoÂriÂlioâ&#x20AC;&#x153; (PorÂtuÂgaÂli ja) priÂzu. Ĺ eĹĄÂtaÂdieÂnio vaÂkaÂrÄ&#x2026; lauÂkia suÂsi tiÂkiÂmas su 1994 m. VilÂniuÂje nuÂfil muoÂtu filÂmu â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;RoÂjuÂje irÂgi snin gaâ&#x20AC;&#x153;. FilÂmo reÂĹžiÂsieÂriui AudÂriui JuÂzÄ&#x2014;Ânui tai buÂvo pirÂmaÂsis ilÂgo met ro filÂmas, taÂpÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;diÂdĹžiÄ&#x2026;Âja paÂmo ka, kaip reiÂkia grumÂtis uĹž gyÂveÂni mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. Jo ĹžoÂdĹžiais, â&#x20AC;&#x17E;sunÂku paÂtiÂkÄ&#x2014;Âti, kad daÂbar kas nors taip kauÂtĹłÂsi uĹž saÂvo svaÂjoÂnÄ&#x2122; ar ÄŻsiÂtiÂkiÂniÂmus, kaip koÂvÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;s mes. Tai buÂvo asÂmeÂniÂnÄ&#x2014; koÂva, apie meÂnÄ&#x2026; neÂbuÂvo laiÂko net paÂgalÂvoÂti... MĹŤÂĹĄis virÂto kaÂru, kuÂrÄŻ teÂko laiÂmÄ&#x2014;Âti. Ir man tuo meÂtu bu vo lemÂta paÂjusÂti saÂvo kaiÂliu, kiek vieÂna lÄ&#x2026;sÂteÂle, kad DieÂvas ir jo ran ka gloÂboÂja net ir praÂgaÂre...â&#x20AC;&#x153; TaÂlenÂtinÂgo opeÂraÂtoÂriaus Al giÂmanÂto MiÂkuÂtÄ&#x2014;Âno nuÂfilÂmuoÂta juosÂta paÂsaÂkoÂja proÂvinÂciÂjos mu ziÂkanÂto, sakÂsoÂfoÂnininÂko gyÂveÂniÂmo isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;, kuÂris uĹž skoÂlinÂtus iĹĄ ma fiÂjos piÂniÂgus iĹĄÂleiÂdĹžia pirÂmÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; saÂvo soÂliÂnÄ&#x2122; plokĹĄÂteÂlÄ&#x2122;. KaÂdanÂgi piÂniÂgĹł grÄ&#x2026;ÂĹžinÂti neÂpaÂvyksÂta, tenÂka bÄ&#x2014;g ti ir prieÂglobsÂÄ?io ieĹĄÂkoÂti sosÂtiÂnÄ&#x2014; je. JuosÂtoÂje vaiÂdiÂna viÂsas lieÂtuÂviĹĄÂ kas ĹžvaigĹžÂdyÂnas: akÂtoÂriai GraÂĹžiÂna BaikĹĄÂtyÂtÄ&#x2014;, GiedÂrius Ä&#x152;aiÂkausÂkas, AsÂta BauÂkuÂtÄ&#x2014;, GeÂdiÂmiÂnas Gird vaiÂnis, AreÂtas MarÂkeÂviÂÄ?ius. VD inf.
KUR? Ĺ iuoÂlaiÂkiÂnio meÂno centÂro kieÂmeÂlyÂje, VoÂkieÂÄ?iĹł g. 2. KAÂDA? KetvirtadienÄŻâ&#x20AC;&#x201C;ĹĄeĹĄtadienÄŻ nuo 22 val. KIEK? 10 liÂtĹł.
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; 8=5>$6<08; 2><
â&#x20AC;&#x17E;B&L Santechnikaâ&#x20AC;&#x153; ieĹĄko santechnikĹł, suvirintojĹł. Darbas Vilniuje ir Kaune. AtlyginiKitos mas sutartinis. BĹŤtina patirtis. Tel. 8 616 88 086 (8â&#x20AC;&#x201C;17 val.). 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 993836
EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; 1\ I O4<0 :08=0 UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: tinkuotojai, mĹŤrininkai, apbetonuotojai,
dailininkai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
PARDUODA
996391
Valstybinei keliĹł transporto inspekcijai NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; reikalinprie Susisiekimo ministerijos
gi darbuotojai VieĹĄĹłjĹł pirkimĹł ir turto ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= valdymo skyriaus vyresniojo specialisto 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; ir VieĹĄĹłjĹł pirkimĹł ir turto valdymo sky riaus vairuotojo-ĹŤkvedĹžio pareigoms uĹžimti. IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija apie reikalavimus ir pagrindines funkcijas skelbiama interneto svetainÄ&#x2014;je www.vkti. gov.lt ir tel. (8 5) 235 6104.
PERKA
995675 %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4; PASLAUGOS
)( # " %" # # # &&& #') $
ÄŽVAIRĹŞS
Kita Transporto 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ IĹĄ Vilniaus ir Kauno veĹžame ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026;, PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; ir atgal. www.micro-autoB8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> busas.lt. Tel. 8 610 10 340. 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 988210 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - KelioniĹł & - U60;8>B0A 0A<C>
- R- / & * IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siunI V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci@8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 ja â&#x20AC;&#x201C; www.lietuvalondonas.com. 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 996143 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel.
08? ?0B ?@0N>< 0@ N8[ @48:0;0D8<[ 8 699 99 965, =C@>3FB8 8 612 22 227. 975452 XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = ÄŽVAIRĹŞS 5>@<02890 B4; 50:A
Dovanoja
' -+ & *
-
- *T , Nemokamas , internetas ieĹĄko ĹĄeiminin+S ko. ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> PasiĹŤlymas galioja vasaros naktimis 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais â&#x20AC;&#x201C; visÄ&#x2026; parÄ&#x2026;. Tele2. IĹĄsami informacija apie vi?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A sas sÄ&#x2026;lygas â&#x20AC;&#x201C; www.tele2.lt . 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 977020 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> Kita XA0:F<0A @ 688-oji DNSB (ÄŻ. ?;0=0D8<> k. 124989641) perleido 34B0;8>9> B4@8B>@89[ >@60=8G0B> UAB â&#x20AC;&#x17E;Verslo kubasâ&#x20AC;&#x153; (ÄŻ. k. 301842591) teisÄ&#x2122; ÄŻ @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
995280
Ä?iaÂmi ÄŻ akisÂtaÂtÄ&#x2026; su praÄ&#x2014;ÂjuÂsio amÂĹžiaus VilÂniuÂmi.
TaÂdo UmaÂro (BFL) nuoÂtr.
DuokÂlÄ&#x2014; roÂmanÂtiÂkams RugpÂjĹŤÂÄ?io 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; KrisÂtuÂpo vaÂsaÂros fesÂtiÂvaÂlis skiÂria roÂmanÂtiÂkams â&#x20AC;&#x201C; konÂcerÂte â&#x20AC;&#x17E;Il TraÂmonÂtoâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;SauÂlÄ&#x2014; lyÂdisâ&#x20AC;&#x153;) skamÂbÄ&#x2014;s akÂsoÂmiÂnis so lisÂtÄ&#x2014;s LoÂreÂtos BartÂkeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014;s vo kaÂlas, lyÂdiÂmas styÂgiÂniĹł kvarÂteÂto â&#x20AC;&#x17E;FaÂbuÂla RaÂsaâ&#x20AC;&#x153;.
LieÂtuÂvos muÂziÂkos ir teatÂro aka deÂmiÂjoÂje stuÂdiÂjaÂvuÂsi smuiÂkÄ&#x2026;, vÄ&#x2014; liau L.BartÂkeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; paÂsuÂko ki tu â&#x20AC;&#x201C; daiÂniÂninÂkÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; keÂliu. VoÂkaÂlo valÂdyÂmo meÂno moÂkÄ&#x2014;Âsi OlanÂdi joÂje, RoÂterÂdaÂmo muÂziÂkos ir ĹĄo kio aukĹĄÂtoÂjoÂje moÂkykÂloÂje â&#x20AC;&#x17E;Co dartsâ&#x20AC;&#x153;, vÄ&#x2014;Âliau staÂĹžaÂvoÂsi AustÂriÂjoÂje â&#x20AC;&#x201C; VieÂnos muÂziÂkos ir daiÂliĹłÂjĹł me nĹł uniÂverÂsiÂteÂte. IĹĄÂĹĄĹŤÂkiĹł neÂbiÂjan ti atÂliÂkÄ&#x2014;Âja daÂbar sÄ&#x2014;kÂminÂgai bend raÂdarÂbiauÂja su dauÂgyÂbe EuÂroÂpos kaÂmeÂriÂniĹł orÂkestÂrĹł. Ĺ iaÂme konÂcerÂte ji atÂliks O.Res pigÂhi poeÂmÄ&#x2026; meÂcoÂsopÂraÂnui ir
styÂgiÂniĹł kvarÂteÂtui â&#x20AC;&#x17E;Il TraÂmonÂtoâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;SauÂlÄ&#x2014;ÂlyÂdisâ&#x20AC;&#x153;). KomÂpoÂziÂciÂjos pa grinÂdas â&#x20AC;&#x201C; angÂlĹł poeÂto P.B.ShelÂley eiÂlÄ&#x2014;s apie vieÂno iĹĄ myÂliÂmĹłÂjĹł mir tÄŻ. SkamÂbÄ&#x2014;s ir neÂpapÂrasÂto groÂĹžio vieÂnas poÂpuÂliaÂriauÂsiĹł paÂsauÂlyÂje kĹŤÂriÂniĹł â&#x20AC;&#x201C; H.VilÂlos-LoÂboÂso â&#x20AC;&#x17E;Ba chiaÂna BraÂsiÂleiÂra Nr. 5â&#x20AC;&#x153; (balÂsui ir styÂgiÂniams). InstÂruÂmenÂtiÂnÄ&#x2014;s muÂziÂkos mÄ&#x2014; gÄ&#x2014;Âjams viÂsÄ&#x2026; puokĹĄÂtÄ&#x2122; graÂĹžiauÂsiĹł A.BoÂroÂdiÂno, G.PucÂciÂni, H.Wol fo ir kt. kaÂmeÂriÂniĹł ĹĄeÂdevÂrĹł ÄŻteiks kvarÂteÂto â&#x20AC;&#x17E;FaÂbuÂla RaÂsaâ&#x20AC;&#x153; naÂriai â&#x20AC;&#x201C; RaÂsa VoÂsyÂliĹŤÂtÄ&#x2014;, DaÂlia SuÂrauÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014;, RaÂmĹŤÂnas ZaÂkaÂras ir OnuÂtÄ&#x2014; Ĺ va bausÂkaiÂtÄ&#x2014;. VD inf.
KUR? Ĺ v. KotÂr yÂnos baĹžÂnyÂÄ?ioÂje, VilÂniaus g. 30. KAÂDA? Ĺ ianÂdien 19 val. KIEK? 27â&#x20AC;&#x201C;62 liÂtai.
PASLAUGOS
KelioniĹł
Pakartotinai praneĹĄame, kad 2012 04 13 UAB â&#x20AC;&#x17E;Akvamedaâ&#x20AC;?, ÄŻm. k. 124494672, SaltoniĹĄkiĹł g. 29/3, Vilnius, iĹĄkelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-4168-565/2012). Administratoriumi paskirtas UAB â&#x20AC;&#x17E;Bankrotasâ&#x20AC;? ÄŻgaliotas asmuo Paulius PaulaviÄ?ius. Pakartotinai ÄŻpareigojame BUAB â&#x20AC;&#x17E;Akvamedaâ&#x20AC;? vadovÄ&#x2026; perduoti bankroto administratoriui visus ÄŻmonÄ&#x2014;s dokumentus bei turimÄ&#x2026; turtÄ&#x2026; iki 2012 08 15. Tel. 8 610 08 253. 995484
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / %0G4 @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
15
skelbimai
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Kas valdo jĹŤras? Ne tik NeptĹŤnas! 12 F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Marienhamnasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas uostĹł mĹŤsĹł rankose ir JĹŤsĹł paslaugoms 9?: !> Kopenhagaâ&#x20AC;&#x201C;Oslas OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ KELTŲ BILIETAI INTERNETU: :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Niukastlas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 www.krantas.lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, UĹžsisakyk keltĹł bilietus internetu, paraKlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O ĹĄyk savo nuomonÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;k talpiÄ&#x2026;, graRygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: ĹžiÄ&#x2026; ir patogiÄ&#x2026; kelioninÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Krantas Travelâ&#x20AC;&#x153; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> piniginÄ&#x2122;. Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis
%
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4; + ! * " $ #%$
Jolantos SekmokienÄ&#x2014;s (g. 1969 m.) 211,76 ir 700,01 Lt skolÄ&#x2026; uĹž komunalines paslaugas. PraĹĄom atsiskaityti per 3 d. po paskelbimo. Tel. 8 603 58 026.
Â&#x201E;Â&#x201E;IsÂtoÂriÂja: net keÂliuoÂse â&#x20AC;&#x17E;KiÂno po ĹžvaigĹžÂdÄ&#x2014;Âmisâ&#x20AC;&#x153; filÂmuoÂse ĹžiĹŤÂroÂvai kvieÂ
<> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:
!> nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B www.kelioniupasiulyPirkti internetu: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> mai.lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; =;,945, %C;60@890 =C> B nija, Kosta:=>, :<,/, E !> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas @4B0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt; Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 ?72,<45, ?<2,= E
!> Lt;<:,>45, &4506, E !> Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 24;>,= ?<2,/, 9?: !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt;
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt (?<645, E !> STOVYKLOS LIETUVOJE H<4 !,96, E !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener G ( ! '% <0>, E
!> getikas 600 Lt; Laimingas BĹžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I aĹĄ! 600 Lt; Trimitas B 520 Lt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I MaĹžieji Laukystos piratai B370 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Mes ĹĄampinjonai 450 Lt -060=\ I B Mano pasaulis 595 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Kitas variantas 359 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt die4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo :/4 !> je =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; AnglĹł B kalbos "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Lt stovykla Estijoje 1790 '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B AVIABILIETAI !> /409,4 Pirkti internetu: www. lek.lt <B80 F',74?>D !> ( & (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; ?:/6,7945:50 !>Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ-F60I B>:7>;<0A % # lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly 0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; 6,49:= O ,-4 ;?=0= nuo 85 Lt #
( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>
&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus šilta, vietomis gali truputį palyti. Šiandien bus 19–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį temperatūra bus 10–14, dieną pakils iki 24–26 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 1 d.
+20
+21
+22
Telšiai
Šiauliai
+22
Klaipėda
Panevėžys
+20
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.29 21.19 15.50 20.27 4.39
214-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 152 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +27 Brazilija +25 Briuselis +26 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +21
Londonas +26 Madridas +36 Maskva +31 Minskas +27 Niujorkas +27 Oslas +21 Paryžius +29 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+21
Alytus
1–4 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+24
+16
+11
3
+17
+25
+19
+15
2
+19
+28
+21
+17
3
1251 m. kronikose pirmą kartą paminėtas Klaipėdos vardas. 1520 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. 1819 m. gimė amerikiečių rašytojas Hermanas Melville’is. 1897 m. mirė aktorė, režisierė Unė Babickaitė. 1930 m. gimė Jonas Kazlauskas, kalbininkas, istorinės gramatikos ir baltų filologijos tyrinėtojas. 1949 m. gimė amerikie-
penktadienį 1936 m. gimė prancūzų dizaineris Yves Saint Laurent’as.
čių rašytojas, poetas, muzikantas Jimis Carrollas. 1971 m. gimė ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis. 1979 m. gimė JAV aktorius Jasonas Momoa. 1981 m. 0.01 val. debiutavo muzikinis kanalas MTV. Pirmasis kanalu parodytas vaizdo klipas buvo „The Buggles“ daina „Video Killed the Radio Star“. 1984 m. gimė Vokietijos futbolininkas Bastianas Schweinsteigeris.
prizas Šią savaitę laimėkite Aleksandros Teresės Veličkienės „Antikos mitologijos žinyną“.
Žinyne autorė supažindina su graikų ir romėnų mitais, siekia aprėpti jų personažų bei įvaizdžių visumą. Leidinys skiriamas visiems, kurie domisi senąja graikų mitologija.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Alfonsas, Almeda, Bartautas, Bartautė, Meilė
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+24
+21
Praha +27 Ryga +23 Roma +33 Sidnėjus +14 Talinas +20 Tel Avivas +36 Tokijas +31 Varšuva +26
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų, todėl svajosite apie pasyvų poilsį prie jūros. Stabtelėkite ir atsipūskite. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniams bus nesuvokiamas jūsų svajingumas, jūsų idėjos ir idealai. Dėl to gali kilti ginčų ir net konfliktų. Pagalvokite, kas jums svarbiausia, ir imkitės tik būtiniausių reikalų. Dvyniai (05 21–06 21). Esate energingas, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį. Pasistenkite tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors išliejote begalę energijos. Vėžys (06 22–07 22). Jei artimam žmogui prireiks pagalbos, būtinai pagelbėkite, net jei atrodys, kad neturite galimybių. Nevertėtų pernelyg susižavėti komplimentais, tai gali būti paprasčiausias pataikavimas. Liūtas (07 23–08 23). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai. Pasistenkite būti diplomatiškas, neskubėkite kategoriškai piršti savo nuomonės. Mergelė (08 24–09 23). Būkite atsargus – galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų tolesnį jūsų gyvenimą. Tikėtinos įvairios nemalonios staigmenos ir netikėtumai. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų minčių, lengvai pasiduosite įvairioms pagundoms. Tai emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Jausitės prislėgtas, gyvenimas atrodys nemielas, o jūs vienišas ir nelaimingas. Pasistenkite vyti tokias mintis – bloga nuotaika praeis ir jau kitą dieną pasaulis nušvis naujomis spalvomis. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, su malonumu imsitės knygos ar pažiūrėsite filmą. Gal tiesiog taip stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų? Ožiaragis (12 22–01 20). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Tačiau per daug neįsijauskite – kils pavojus nuskęsti fantazijose ir prarasti realybės pojūtį. Vandenis (01 21–02 19). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu, viskas erzina ir pykdo. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Pasistenkite nuo visko atsiriboti ar kur nors išvykti porai dienų. Žuvys (02 20–03 20). Seksis spręsti svarbias problemas ir ne tik savas, bet ir svetimas. Kolegos ir vadovas pagirs jūsų darbštumą ir entuziazmą. Pasistenkite jų nuvilti.