Page 1

Tiesioginės užsienio investicijos kasmet darbo vietų pagausina keliais tūkstančiais Valstybės įmonės šiemet biudžetui perves kur kas daugiau nei pernai Eksporto rinkose lietuviškų prekių pirkėjų netrūksta Transporto ir logistikos verslas lekia be stabdžių Metų gaminio titulas prekės apyvartą padidina maždaug dešimtadaliu Visaginas netrukus taps didžiausia statybos aikštele Lietuvoje 2012 | Kovas

Įmonės | Verslininkai | Pinigai | Investicijos | Ekonomika | Plėtra | Darbas

Taiklūs Lietuvos verslininkų šūviai


turinys Įžvalgos Ekspertai: kovodamas su iššūkiais verslas juda į priekį 4 Finansų sistema permainų neišvengs 77

Iš arčiau Užsienyje prie Lietuvos prekystalio pirkėjų netrūksta 8

Valstybės įmonės kopia iš nuostolių 20 Uostas – Klaipėdos ir Lietuvos verslo variklis 43 Investuotojai sukuria tūkstančius naujų darbo vietų 46 Užsienio prekyba Užsienio prekybos ir investicijų augimas 12 Istorija Lietuviškas kokybės ženklas 14 Lyderiai Didžiausi mokesčių mokėtojai ir darbdaviai 16 Inovacijos Sėkmės dvidešimtmetis 19 E. sveikata trumpina eiles poliklinikose 74 Kryptis Transporto ir logistikos verslas lekia be stabdžių 22 Prižiūrėti kelius padeda moderni eismo informacijos sistema 25 Krovinių vežėjų maršrutai siekia net Aziją 26 Proveržis Rinkos lyderės vardas – „Mida LT“ 27 „Callcredit Information Group“ skatins IT plėtrą 50 „Žalgirio“ arenoje verda gyvenimas 56 Jaunimas tikrai gali 58 „Vikondos“ sėkmės variklis – reputacija ir optimizmas 59 „Garlitoje“ – dėmesys mokinių aprangai 60 „Superturas“ – socialiai atsakingas partneris 61 „Minijos nafta“ – naujų projektų lyderė 66 „Trevena“ – patikimas pakeleivis 67 Panorama Išlaikę permainų egzaminą 28 Laiko patikrintam verslui iššūkiai nebaisūs 29 Lietuvos paštas: į koją su laiku 30 A.Šileika: svarbu ne tik išgyventi, bet ir augti 32 „Kautra“: aštuntą dešimtmetį skaičiuojanti įmonė augina raumenis 34 „Tête-à-tête“: iššūkiai užgrūdina 36 Ortopedijos įmonė „Pirmas žingsnis“ pasiekiama visoje Lietuvoje 39 Loterijų verslo lyderė 40 Golfo aikštynai – šalies gerovės ženklas 42 Logistika Diagramų kreivės kyla aukštyn 44 Kartu sujunkime krantus 45 Faktai Verslas renkasi sostinę 52 Kaunas vilioja patraukliomis sąlygomis 54 Klaipėdą pripažino pasaulis 62 Energetika „Fortum Klaipėda“ – skandinaviškas energetikos modelis 64 VAE pretenduos į ateities lietuviško verslo gigantus 68 Lietuvos verslui atiteks milijardiniai užsakymai 70 Vadyba Verslą stebinti antra pora akių 71 Nuo krizės gelbėjo nauji produktai ir Rusija 73 Darbo kokybės ženklu pažymėta poliklinika 76 Planeta Pasaulio verslą valdo technologijų guru 78 Estų pasididžiavimas 80 Valstybės ateities lyderės 82

Redak torius Stasys Gudavičius Žurnalis tai Valentinas Beržiūnas, Vidmantas Matutis, Lina Mrazauskaitė, Virginija Spurytė, Irma Verbienė, Jolita Žvirblytė Nuotr aukos Andriaus Aleksandravičiaus, Gedimino Bartuškos, Vytauto Liaudanskio, Artūro Morozovo, Vytauto Petriko, Tomo Raginos, Simono Švitros, BFL, „Scanpix“, „Shutterstock“ Diz aineris Tomas Mozūra Make tuotojai Tomas Avižinis, Arnoldas Juodis Techninė redak torė Jurgita Jurevičiūtė Tir a ž as 50 000 Redakcija Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Rekl amos pardavimo sk yrius Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Pl atinimo tarnyba Tel. (8 5) 261 1688 Leidė jas UAB „Diena Media News“ Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“

Žurnalas platinamas su dienraščiais „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“

3


Įžvalgos

Ekspertai: kovodamas su iššūkiais verslas juda į krizės pamokos išmoktos

Ri­man­tas Žy­lius Ūkio mi­nist­ras

P

raėję me­tai vers­lui bu­ vo ge­ri. Pa­si­rodė, kad šo­ kas, kurį eko­no­mi­ka pa­ tyrė 2009 m., mūsų vers­lo bend­ ruo­menės ne­sud­raskė. Iš­kart po kry­čio vers­las au­go, o per­nai au­ gi­mas bu­vo vie­nas did­žiau­sių Eu­ ro­po­je. Šio­mis ap­lin­kybė­mis bu­ vo la­bai svar­bios vals­tybės pa­ stan­gos pa­nau­do­ti ES struktū­ri­ nių fondų lėšas. Taip pat svar­bu pa­minė­ti, kad vers­las su­gebė­jo ge­ro­kai pa­di­din­ti eks­por­to apim­ tį – per­nai ji bu­vo did­žiau­sia per visą Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mo gy­ va­vi­mo is­to­riją. Pa­sau­linė krizė la­bai ap­sun­ki­no sąly­gas, ta­čiau mūsų įmonės su­ gebė­jo grei­tai at­si­ties­ti, ne­si­žval­ gy­ti į už­ver­tas du­ris ir ieš­ko­ti nau­ jų. Jos įrodė, kad su­ge­ba at­ras­ti klientų ir se­no­se, ir nau­jo­se rin­ko­ se – tai by­lo­ja išaugęs par­da­vi­ mas Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se. Ki­ta ver­tus, mūsų eks­por­tas į spar­čiai au­gan­čias zo­nas – Aziją, arabų ša­lis, Lo­tynų Ame­riką – yra per ma­žas, todėl iš­sikėlė­me tikslą į Lie­tuvą pri­trauk­ti šių zonų in­ves­ tuo­tojų. Ži­no­ma, ga­li­my­bių pa­si­temp­ti vers­lo kultū­ra tu­ri. La­biau­siai į akis krin­ta tai, kad pra­monės at­sto­ vai su vi­suo­me­ne per ma­žai dis­ ku­tuo­ja apie sa­vo tei­kia­mus siū­ ly­mus po­li­ti­kams. Taip pat esa­ma la­bai di­de­lio va­dy­bos kva­li­fi­ka­ci­ jos trūku­mo. Dėl to pra­ras­ti pi­ni­gai smar­kiai at­si­lie­pia vers­lo kon­ku­ren­ cin­gu­mui.

4

Lietuvos verslininkai ir bendrovės palyginti neblogai įveikia ekonominės krizės iššūkius. Ekspertai pastebi, kad, nepaisydamos įvairių, neretai netgi sisteminių, problemų, susijusių su verslo plėtra ir valstybės požiūriu į ekonominio gyvenimo reguliavimą, Lietuvos įmonės geba suktis, operatyviai reaguoti į paklausą, rasti eksporto nišų. Tačiau klaustukų dėl to, kaip vystysis ekonomika artimiausiu metu, lieka dar pernelyg daug.


priekį

Da­nas Ar­laus­kas

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

M

es turė­jo­me la­bai spar­ čiai pe­rei­ti nuo vie­nos eko­no­minės sis­te­mos prie ki­tos, bu­vo­me tar­si įmes­ti į

Ug­nius Sa­vic­kas

ISM Exe­cu­ti­ve School di­rek­to­rius

V

ers­lo pri­gim­tis – pri­si­tai­ky­ti, iš­nau­do­ti ga­li­my­bes, keis­ tis. Ro­man­ti­kos vers­le ma­ žai – rin­ka yra tar­si gy­vo­ji gam­ta ir per eko­no­minę krizę aki­vaizd­žiai galė­jo­me tai stebė­ti – stip­rie­ji iš­ li­ko, silp­nie­siems te­ko pa­si­trauk­ ti. Dau­gybė pa­vyzd­žių įro­do, kad ir per krizę bu­vo to­kių verslų, ku­rie sėkmin­gai tęsė veiklą ir ne­tgi ūgtelė­jo, bu­vo ir to­kių, ku­rie tik pa­tyrę rimtą eko­no­minį su­krėtimą ėmėsi ra­di­ka­lių per­sior­ga­ni­za­vi­ mo, efek­ty­vi­ni­mo prie­mo­nių, ir jos pa­si­tei­si­no su kau­pu, todėl da­bar šios įmonės yra ge­ro­kai stip­resnės ir ge­riau pa­si­ren­gu­sios būsi­miems sun­ku­mams. Ži­no­ma, bu­vo ne­ma­ žai įmo­nių, ku­rioms ši eko­no­minė ko­rek­ci­ja bu­vo pa­sku­tinė. Api­bend­rin­da­mas sa­ky­čiau, kad rin­ka ap­si­valė, o iš­likę vers­lai įro­ dė su­ge­ban­tys su­si­tvar­ky­ti, todėl da­bar­ti­nis vers­lo žemė­la­pis at­ro­do ge­ro­kai stip­riau. Įvar­dy­čiau tris pa­grin­di­nius lie­tu­ viš­ko vers­lo trūku­mus ar­ba silpną­ sias vie­tas: tai lo­ka­lu­mas, kūry­biš­ ku­mas ir ana­li­ti­ka. Lo­ka­lu­mas – tai Lie­tu­vos vers­li­ninkų ne­pa­si­tikė­ji­ mas sa­vo jėgo­mis, per­dėtas pro­ vin­cia­lu­mas, drąsos ir am­bi­cijų sto­ ka verslą vys­ty­ti pa­sau­linė­je rin­ko­je. Kūry­biš­ku­mo ir ino­va­ty­vu­mo sto­ka le­mia dau­giau tra­di­ci­nių verslų vys­ tymą ir tie­sio­ginę ašt­rią kon­ku­ren­

balą ir pri­vers­ti pa­tys iš jos išp­lauk­ti. Todėl per trumpą lai­ ką įga­vo­me tiek vers­lo įgūdžių, kiek jo­kia ki­ta pa­sau­lio ša­lis, ir to­ dėl mūsų vers­las gy­vas. Ta­čiau mums truk­do ne­mokė­ji­mas gy­ ven­ti bend­ruo­menė­je: ne­su­ge­ba­ me būti vie­na stip­ri jėga, ku­ri ga­ lėtų pri­vers­ti po­li­ti­kus su­kur­ti pa­ lan­kią ap­linką vers­lui, o šie tuo nau­do­ja­si. Pap­ras­tai mes po vie­ ną ieš­ko­me po­li­tikų durų, ban­dy­ da­mi išspręs­ti lo­ka­lias pro­ble­mas. Be abe­jo, mūsų vers­lui pa­dėjo įsto­ji­mas į ES, nes at­si­vėrė rin­kos,

su­kur­tos nau­jos žai­di­mo tai­syklės. Ši kultū­rinė ap­lin­ka la­bai smar­kiai pa­stūmėjo verslą su­pras­ti, kad tu­ri būti ieš­ko­ma ba­lan­so. Be to, žvilgs­nis į ki­tas ci­vi­li­zuo­ tas de­mok­ra­ti­nes ša­lis pa­di­di­no vers­lo in­te­lek­tinį, emo­cinį ir kultū­ rinį po­ten­cialą. Taip pat norė­čiau pa­brėžti, kad ša­lis turėtų ras­ti išs­kir­tinę po­zi­ciją, stip­riau­sią vers­lo kryptį, ku­rią rem­ tų vals­tybės po­li­ti­ka. Ma­nau, galė­ tu­me būti stiprūs pa­slaugų sek­to­ riu­je, ta­čiau kryptis turė­tų išsik­ris­ ta­li­zuo­ti sa­vai­me.

ciją vie­toj išs­kir­ti­nio kon­ku­ren­cin­gu­ mo paieškų, naujų vers­lo formų ir sri­čių at­ra­di­mo. Ži­no­ma, ne­ga­li­ma teig­ti, kad to ne­tu­ri­me vi­sai, ta­čiau ge­rie­ji pa­ vyzd­žiai dar to­li gra­žu nėra ma­si­ nis reiš­ki­nys. O ana­li­ti­ka, – tiks­liau, jos sto­ka, – vis dar gy­vas ste­reo­ti­ pas, net mi­tas, kad verslą ga­li da­ry­ ti kiek­vie­nas. To­li gra­žu ne kiek­vie­ nas, todėl daug ge­res­ni re­zul­ta­tai tų verslų, ku­rie pa­rem­ti va­dy­bos ana­li­ ze, eko­no­mi­nių reiš­ki­nių pro­gno­za­ vi­mu, var­to­ji­mo elg­se­nos stebė­ji­mu. Pri­dur­čiau dar ir kant­rybės trū­ kumą – iš vers­lo sie­kia­ma mo­men­ ti­nio mak­si­ma­laus re­zul­ta­to. Tik­ riau­siai yra sri­čių, kur tai pa­si­tei­si­ na. As­me­niš­kai aš did­žiuo­juo­si ir džiau­giuo­si tais Lie­tu­vos vers­lo pa­ vyzd­žiais, kur nuo­sek­liai ir sis­te­ miš­kai vys­to­mas vers­las šian­dien rėžia gilų pėdsaką pa­sau­li­nia­me vers­lo žemė­la­py­je. Leng­viau­sia būtų pa­sa­ky­ti, kad bet ku­riuo klau­si­mu, taip pat su­si­ ju­siais su vers­lu, šio to ne­pa­darė vald­žia. Vis dėlto at­sa­ky­mo ieš­ko­ čiau šiek tiek ki­tur. Pir­miau­sia, svar­bus lie­tu­vių vers­ lu­mo ly­gis, t. y. kiek Lie­tu­vos gy­ven­ tojų būtų linkę im­tis nuo­sa­vo vers­ lo. Sta­tis­ti­ka tik­rai ne­džiu­gi­na. Tai pa­da­ri­nys, ir vals­tybė tu­ri tam skir­ti tik­rai di­delį prio­ri­tetą. Vers­lu­mas la­ bai tie­sio­giai pri­klau­so nuo kūry­biš­ ku­mo, žmo­nių lais­vu­mo ir pa­si­tikė­ ji­mo. Šis re­zul­ta­tas yra vi­sos ug­dy­ mo sis­te­mos pa­da­ri­nys ir tik vėliau ak­tua­lus tam­pa vals­ty­bi­nis vers­lo sąlygų re­gu­lia­vi­mas. Kad ir kaip re­gu­liuo­tum, jei vi­suo­ menė ser­ga dep­re­si­ja ir ne­si­jau­čia li­ki­mo šei­mi­ninkė, tuo­met jo­kia de­ re­gu­lia­ci­ja ne­pas­ka­tins im­tis vys­ty­ ti vers­lo. Ži­no­ma, su­tin­ku, kad pra­ dėti verslą Lie­tu­vo­je ga­na sun­ku, to­

dėl pri­ta­riu kai ku­rių vals­ty­bių po­li­ ti­kai neap­mo­kes­tin­ti pirmųjų vers­lo metų rein­ves­tuo­ja­mo re­zul­ta­to, ska­ tin­ti leng­vesnį naujų įmo­nių re­gist­ra­ vimą, ma­žin­ti vers­lo prie­žiū­ros įstai­ gų tinklą, kon­sul­tuo­ti jauną verslą. Ma­tau sis­te­minę po­žiū­rio ir po­li­ti­kos ydą – pre­ven­ciš­kumą, t. y. kur­da­mi vie­nus ar ki­tus spren­di­mus po­li­ti­kai iš­kart gal­vo­ja, ne kaip pa­ska­tin­ti, o kaip užd­raus­ti. Tuo­met ir for­muo­ja­ si ydin­gos nuo­sta­tos – jei įsta­ty­mas truk­do, rei­kia ieš­ko­ti, kaip jį apei­ti, ra­dus, kaip apei­ti, po­li­ti­kai vėl su­ka galvą, kaip užd­raus­ti, – taip vals­tybė įsi­su­ka į drau­dimų ir ven­gimų ratą. Iš jo išei­ti ga­li­ma, ta­čiau rei­kia drąsių ir ryž­tingų spren­dimų. Lie­tu­vo­je vers­lo ly­de­riais lai­kau tuos, ku­rie vys­to sėkmin­gus vers­ lus, už­dir­ba ir sau, ir vals­ty­bei, plėtoja skaidrų, sąži­ningą ir so­cia­ liai at­sa­kingą verslą. Mas­te­lis ne tiek svar­bus, svar­biau­sia aukš­ ta vers­lo kultū­ra ir mo­ralė. Ži­no­ ma, ypač džiu­gi­na tie vers­lai, ku­ riuos ma­to­me pa­sau­linė­je rin­ko­je, ir norėtų­si, kad „Get­Jar“ ar „Fer­ men­to“ is­to­ri­jos užkrėstų sėkme ir drąsa vis dau­giau Lietu­vos bend­ro­vių ir vers­li­ninkų. Ma­nau, kad ma­žai vals­ty­bei pir­ miau­sia būti­na at­ras­ti sa­vitą kon­ ku­ren­cinį išs­kir­ti­numą ir tam skir­ ti mak­si­malų dėmesį bei iš­tek­lius. Kaip vals­tybė dar klaid­žio­ja­me tarp prio­ri­tetų. Skir­čiau ypa­tingą dėme­ sį in­te­lek­tua­lie­siems vers­lams, o pa­si­tei­si­nu­sių pa­vyzd­žių to­li ieš­ko­ti ne­rei­kia – la­ze­rių, saulės ener­gi­jos, elekt­ro­ni­kos, me­di­ci­nos pra­monė­je jau tu­ri­me itin sėkmin­gai ir pasau­ liniu mastu vei­kian­čių verslų. Todėl ypa­tingą dėmesį skir­čiau tech­no­lo­ gi­jų ir vers­lo ino­va­cijų va­dy­bai, t. y. gebė­ji­mams ko­mer­cia­li­zuo­ti Lie­tu­ vo­je esantį po­ten­cialą. 5


Įžvalgos krizės pamokos išmoktos

Žilvinas Šilėnas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

L

ietuvos verslas, bent jau didžioji jo dalis, su kri­ ze susitvarkė: optimiza­ vo savo veiklą, persitvarkė ir sė­ kmingai veikia toliau, po truputį duoda pelno. Tai ypač akivaizdu, palyginti su viešuoju sektoriumi, kuris nesugebėjo susimažinti iš­ laidų ir gyventi pagal sumažėju­ sias galimybes. Lankstumo ir pri­ sitaikymo rezervų būtų dar dau­

giau, jei ne griežtas valdžios re­ guliavimas. Trūksta elementaraus valdžios pripažinimo, kad vers­ las yra ne vien mokesčių šaltinis, bet ir ekonominių gėrybių, dar­ bo vietų kūrėjas. Trūksta įsisą­ moninimo, kad palankios sąlygos verslui yra ne šiaip rinkimų šūkiai, trumpalaikė iniciatyva, o esminė gero gyvenimo Lietuvoje sąlyga. Galime panagrinėti, kiek valdžios pastangomis (t. y. mokesčiais) pa­ branginami esminiai gamybos veiksniai. Darbo jėga apmokesti­ nama apie 40 proc. Kapitalo mo­ kesčiai atrodo taip: 20 proc. ap­ mokestinami dividendai, 15 proc. – pelnas. Žmonių ir verslo finansinių galimybių neatitinka degalų akcizai. Elektros energija apmokestinama ne tik PVM, bet ir žalingu VIAP mo­ kesčiu, kuris sudaro apie trečdalį galutinės elektros kainos.

Kitos kliūtys – su teritorijų pla­ navimu ir aplinkosauga susijęs re­ guliavimas. Bendraujant su verslo bendruomene galima išgirsti neį­ tikimų istorijų. Štai vienas plėtros projektas dėl dokumentų tvarky­ mo užtruko... 9 metus. Arba įmo­ nė, užsiimanti gamtos išteklių ga­ vyba iš telkinio, kuris eksploatuoja­ mas dešimtmečiais, staiga gauna pranešimą, kad telkinys patenka į valstybinio miško teritoriją, tad rei­ kėtų apriboti veiklą. Aišku, yra ir gerų pavyzdžių. Pa­ vyzdžiui, verslo priežiūros institucijų pertvarka yra puiki iniciatyva, tačiau reikia užtikrinti, kad ji vyktų nuo­ lat. Kad ne tik keistųsi bendravimo būdas prižiūrėtojui atvykus į vers­ lo įmonę, bet kad apskritai į įmo­ nes būtų vykstama mažiau. Situa­ ciją reikia pakeisti taip, kad tokios iniciatyvos kaip priežiūros institucijų

pertvarka dominuotų, o ne būtų iš­ imtys. Nuspėti, kuri verslo sritis yra perspektyvi, – ne valdžios darbas, o ir valdžios atstovai nėra kompe­ tentingi nuspręsti, kurias verslo sri­ tis verta plėtoti Lietuvoje. Tuo turi užsiimti verslininkai ir investuotojai, kurie rizikuoja savo pinigais ir turi tiesioginį interesą investuoti tik į pa­ grįstus verslo projektus. Valdžios pareiga yra užtikrinti sąlygas, kad Lietuvoje verslas norėtų įgyvendin­ ti kuo daugiau iniciatyvų, kad inves­ tuotojai mūsų šalyje matytų saugią aplinką ir palankias sąlygas inves­ tuoti. Verslo plėtra Lietuvoje būtų intensyvesnė, jei rinkos dalyviai būtų užtikrinti dėl stabilumo. Nau­ jausias Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas rodo, kad net 54 proc. šalies verslininkų šiemet pa­ grindines grėsmes sieja su galimais vidaus politikos sprendimais.

Naujausias Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas

54

proc.

Net 54 proc. šalies verslininkų šiemet pagrindines grėsmes sieja su galimais vidaus politikos sprendimais.

Si­gi­tas Be­sa­girs­kas

Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nansų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

S

ąly­gos vers­lui šian­dien nėra pa­lan­kios vi­so­je Eu­ro­po­je – ji sun­kiai kon­ku­ruo­ja su au­ gan­čio­mis ir ma­žai reg­la­men­tuo­ to­mis rin­ko­mis, pir­miau­sia Azi­jos ir Lo­tynų Ame­ri­kos. Lie­tu­vo­je sąly­ gos už­siim­ti vers­lu taip pat ne­la­bai pa­lan­kios, nes tu­ri­me neišspręstų pro­blemų, ku­rios ne­var­gi­na kitų ES ar­ba gre­timų ša­lių. Pas mus be­ne did­žiau­sios re­ gio­ne ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nos, be to, dėl ilgų pro­cesų esa­me vi­siš­kai

ne­pa­lan­ki ša­lis ply­no lau­ko in­ves­ ti­ci­joms. Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir ša­lies fi­nan­si­nio ne­sta­bi­lu­mo, re­kor­diš­ kai di­delės mo­kes­čių kai­tos. Dar prie­š tre­jus me­tus nie­kas ne­galė­jo nu­spėti, jog Lie­tu­va vers­li­nin­kams ir in­ves­tuo­to­jams su­da­rys to­kias sąly­gas, kad šie ne­galės būti tik­ ri dėl atei­ties. Juk kar­tais ge­riau di­des­ni, bet sta­bilūs mo­kes­čiai, ir ži­no­ji­mas, ko im­tis ver­ta. Ki­tu at­ ve­ju vers­li­nin­kai au­to­ma­tiš­kai su­ si­lai­ko nuo in­ves­ti­cijų ar rim­tesnės veik­los ša­ly­je ir ban­do verslą vie­na ko­ja iš čia iš­kel­din­ti. O dėl vers­lo per­spek­tyvų, atei­nan­čiais me­tais jis augs, galbūt la­biau­siai ES. Ta­ čiau il­ga­laikės per­spek­ty­vos ne­ža­ da nie­ko ge­ro, juo la­biau kad mes ne­da­ro­me namų darbų: ne­sut­ var­ko­me te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo pro­ cesų, ne­li­be­ra­li­zuo­ja­me Dar­bo ko­ dek­so ir ne­sii­ma­me kitų pa­prastų sėkmės re­ceptų, ku­rie dau­ge­liui ša­lių lei­do pui­kiai iš­gy­ven­ti.

Ri­man­tas Šid­laus­kas Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

S

unkų lai­ko­t arpį įmonės iš­ gy­v e­n o vargiai, šie me­ tai taip pat nie­ko ge­r o ne­ ža­d a, nes kon­t eks­t as, ku­r ia­ me gy­v e­n a vers­las, nėra pa­lan­ kus. Eu­r o zo­n a, ES, ku­r ios rin­ kos da­lis esa­m e, su­s i­d u­r ia su sun­k u­m ais, o tra­d i­c inė­s e mūsų eks­p or­to rin­ko­s e nėra ryš­k aus au­g i­m o. Ne­r ei­k ia pa­m irš­t i ir to, kad šiais me­t ais mūsų ša­ly­ je vyks Sei­m o, Ru­s i­jo­je – pre­z i­ den­to rin­k i­m ai, o po­li­t i­n iai virs­ mai vi­s uo­m et tu­r i įta­kos daž­n ai

po­li­t i­z uo­t iems eko­n o­m i­n iams san­t y­k iams su kai­m y­n ais. Rin­ko­se si­tua­ci­ja sun­ki, o mūsų eko­no­mi­ka vei­kia su vie­ nu ir tuo pa­čiu va­rik­liu – eks­por­ tu, nes iki šiol ne­de­da­ma pa­ stangų ko­vo­ti su ne­dar­bu, nėra jo­kių gerė­jan­čio vi­daus var­to­ji­ mo ženklų. Kad ir kaip būtų gai­la, už­ge­ so daug ini­cia­tyvų: ne­vei­kia nei gar­sios Saulė­lyd­žio ar Saulė­te­ kio ko­mi­si­jos, ku­rios turė­jo keis­ ti vers­lo ap­linką, nei iš­gir­tas vie­no lan­ge­lio prin­ci­pas. Aiš­ku, tu­ri­me ir pra­na­šumų. Ne­pai­sy­da­mi vėjų rin­ko­je, vežė­ jai, lo­gis­tai ir ke­le­tas kitų sek­to­rių su­ge­ba adap­tuo­tis ir kon­ku­ruo­ ti. Galbūt kai ku­rie sek­to­riai pra­ dės kvėpuo­ti, bet di­de­lio op­ti­miz­ mo dėl vers­lo pro­ver­žio ne­tu­riu. Įver­tinęs kon­tekstą ma­nau, kad 2012-ieji vers­lui bus sunkūs iš­gy­ ve­ni­mo me­tai.

Lankstumo ir prisitaikymo rezervų būtų dar daugiau, jei ne griežtas valdžios reguliavimas. 6


iš arčiau Mažėja kainos, bet ne eksporto apimtis

Užsienyje prie Lietuvos prekystalio pirkėjų netrūksta

16,6 % 10,2 % 9,3 % 7%

Statistikus, teigiančius, kad lietuviškų prekių eksportas traukiasi, eksportuojantys verslininkai skuba pataisyti: mažėja kainos, bet ne eksporto apimtis. Jolita Žvirblytė

D

auguma eksportuotojų šiemet planuoja didinti gamybą ir užsienyje parduoti dar daugiau.

Sulėtėjimo nepajuto Nors pernai rudenėjant Europą sukrėtė euro zonos skolų krizė, Lietuvos eksporto rodiklių praėjusiais metais tai nespėjo paveikti. „Pernai lapkritį visi labai daug kalbėjo apie galimą paklausos kritimą, bet kol kas ypatingos tragedijos nematome. Daug šnekų ir baimių, bet realaus mūsų produkcijos paklausos sumažėjimo eksporto rinkose nėra“, – užtikrintai kalbėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Pasak jo, pasaulio popieriaus pramonėje plačiai naudojamas Panevėžyje gaminamas krakmolas toliau nesustojamai keliauja į pagrindines eksporto rinkas – Suomiją, Vokietiją, Lenkiją ir kitas šalis, kurių iš viso yra apie 30.

2011 metai

8

Prastesnės situacijos eksporto rinkoje nejaučia ir apie 50 proc. Marijampolėje pagamintų šaldytų duonos ir pyrago gaminių į bene 38 pasaulio šalis eksportuojanti bendrovė „Mantinga“. Kaip sakė bendrovės atstovė spaudai Viktorija Masaitytė, kol kas nėra priežasčių, kodėl reikėtų jaudintis dėl produkcijos pardavimo Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse. Esą dirbama visu pajėgumu, pardavimo užsienyje partneriai nuolat atnaujina užsakymus, todėl Marijampolės „Mantingos“ gamykloje taip pat kaip ir Panevėžyje nejaučiama jokios eksporto sumažėjimo grėsmės. Šiuo metu kiek sudėtingesnė pieno sektoriaus bendrovių situacija. Kaip sakė bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa, pardavimas Italijoje jau rudenį išsimušė iš įprasto ritmo. „Ten situacija vis dar nervinga. Anksčiau dirbdami šioje rinkoje svyravimus galėjome daugmaž nuspėti, bet šiuo metu kiekvieną kartą nuvykęs pratęsti sutar-

2011-ieji tapo rekordiniais eksporto metais, palyginti su visu nepriklausomos Lietuvos egzistavimo laikotarpiu.


2011 m. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės Rusija Latvija Vokietija Lenkija

16,6 proc. 10,2 proc. 9,3 proc. 7 proc.

Kitos Iš viso ELPA**

8,6% 2,3%

27,7%

Iš viso ES

61,4%

Iš viso NVS*

ties negali žinoti, ar klientas ją pratęs“, – pasakojo D.Trumpa. Pasak jo, padėtis nebloga, tačiau neužtikrintumo yra. Metų pradžia visuomet būna sunki baldininkams. Taip yra ir šiuo metu, tačiau mažesnio šio sezoninio pardavimo jie nesieja su euro zonos ekonomikos sulėtėjimu. „Rinka šiek tiek nukritusi ne dėl sezoniškumo, o dėl kažkokių nervinio pobūdžio tendencijų. Kol kas viskas įprasta“, – sakė Kaune veikiančios baldų gamintojos „Freda“ gamybos direktorius Virginijus Brunza.

Gerino rekordus Statistikų skaičiavimais, 2011-ieji tapo rekordiniais eksporto metais, palyginti su visu nepriklausomos Lietuvos egzistavimo laikotarpiu. Rekordus gerino ir bendrovės. „2011 m. buvo vieni geriausių įmonės istorijoje. Pardavimas per metus padidėjo apie 40 proc. Mūsų gaminiai buvo labai sėkmingai parduodami užsienyje, buvo išties didelė paklausa. Manau, kad įmonės sėkmę lėmė tinkamas gamybos produktų ir technologijų pasirinkimas“, – neabejojo V.Brunza. Jo nuomone, jeigu ne tai, augimas galėjo būti ir nuosaikesnis. „Fredos“ gamykloje gami-

nami baldai jau nuo 2001 m. parduodami švedų pasaulinio tinklo IKEA parduotuvėse, todėl gamybos apimtis Kaune įsikūrusioje baldų gamykloje atspindi pasaulines vartojimo tendencijas. „Pigesnių baldų sektorius pirkėjų neprarado“, – pabrėžė pašnekovas.

Atradimų metai Įmonių grupės „Alita“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Martynas Grigalavičius 2011-uosius linkęs vadinti eksporto rinkų atradimo metais. „Pradėjome eksportuoti į Šveicariją ir Rusiją. Alkoholinių gėrimų eksportas natūrine išraiška išaugo 63,5 proc., palyginti su 2010-aisiais“, – sakė jis. Nors įmonių grupė putojantį vyną, kuris sudaro didžiausią dalį eksporto, veža į įvairias šalis, stabiliausias pardavimas išlieka Latvijoje, kur lietuviškas prekės ženklas žinomas ne prasčiau nei vietinis „Rīgas Balzams“. Kiek tolimesnėje Danijos rinkoje praėjusiais metais labai paklausūs buvo bendrovės „Mantinga“ Marijampolėje pagal specialų danų receptą gaminami daniški pyragaičiai. Nauja Danijos rinka džiaugiasi ir čiužinių gamintojos „Lono mažmena“ direktorius Kazimieras Jakutis. Jonavoje įsikūrusi

* Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachija, Kirgizija, Moldavija, Rusija, Tadžikija, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekija. ** Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.

Eksportas 2006–2011 m. (mlrd. litų) Metai

Bendras Lietuviškos eksportas kilmės prekių eksportas

2006

38,9

28,2

2007

43,2

29,5

2008

55,5

38,8

2009

40,7

28,3

2010

54

36,6

2011

69,6

45,9

Šaltinis: Statistikos departamentas

9


iš arčiau Mažėja kainos, bet ne eksporto apimtis

Komentaras

Aleksandras Izgorodinas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertas

P

Paklausa: eksportuotojų teigimu, lietuviškų prekių paklausa užsienyje nemažėja.

bendrovė nusprendė užsienyje įsitvirtinti gamindama ir eksportuodama lovas. Pasak bendrovės direktoriaus K.Jakučio, derybos su danais užtruko apie pusmetį, tačiau tikimasi, kad jau šiemet iš kuklaus bendradarbiavimo grūdo išaugs tvirti partneriški santykiai.

Planuoja augimą Visi pakalbinti verslininkai planuoja šiemet toliau augti ir tai labiausiai sieja su sėkme eksporto rinkose. „Šie metai nebus prastesni nei 2011-ieji. Gamybą planuojame didinti 10– 15 proc., pajamos tiek neaugs, nes pasaulinėse rinkose jaučiama kainų mažėjimo tendencija. Todėl reiks pagaminti daugiau, bet už pigiau“, – kalbėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius M.Gedvilas. Maždaug tiek pat gamybą didinti planuoja ir baldų pramonės įmonė „Freda“. „Remdamiesi prognozėmis planuojame, kad mūsų gaminių pardavimas augs 10–15 proc. Tikėtis stabilių užsakymų mums leidžia stambus pirkėjas IKEA, tačiau sėkmė priklauso ir nuo mūsų pačių. Bent jau kol kas Lietuvoje pagaminti baldai pirkėjų iš įvairių šalių yra vertinami gerai“, – sakė bendrovės gamybos direk10

torius V.Brunza. Nors žingsnis į Danijos rinką bendrovės „Lono mažmena“ direktoriui K.Jakučiui buvo sėkmingas, jis sako, kad dėl kai kurių dalykų liko nustebęs. „Nesitikėjome, kad Danijos bendrovė užsakymus pateiks chaotiškai, o sąlygos ir reikalavimai nuolat keisis. Anksčiau manėme, kad skandinavai geriau planuoja savo darbus. Žinoma, tai tik smulkmenos ir veiklos subtilybės, tačiau jas būtina išmanyti“, – sakė K.Jakutis. Tačiau kol kas vos 5 proc. produkcijos eksportuojanti bendrovė žada daugiau jos parduoti ne tik Danijoje, bet ir kitose šalyse.

69,6

mlrd. litų

– už tokią sumą per 2011 m. eksportuota prekių iš Lietuvos.

raėję metai eksportuotojams buvo labai sėkmingi, bet metų pabaigoje pamatėme gana neigiamas eksporto tenden­ cijas. Atrodo, kad paskutinis 2011 m. ketvirtis Lietuvos gamin­ tojams užsienio rinkose atnešė ku­ klesnes sutartis. Eksportuotojai susidūrė ne tik su mažėjančia paklausa, bet ir su ne­ palankiais valiutų kursų pokyčiais. Pernai akivaizdžiai smuko Lenkijos zloto ir Baltarusijos rublio kursas. Tačiau padėties dramatizuoti ne­ reikia, kaip rodo Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas. Pusė didžiųjų įmonių vadovų mano, kad eksporto apimtis išliks stabili, gana reikšmin­ ga vadovų dalis – 39 proc. – mano, kad eksportas toliau augs. Tai lei­ džia manyti, kad rizika, jog Lietu­ vos eksportas susitrauks, yra labai nedidelė. Todėl labiausiai tikėtinas scenarijus – tolesnė eksporto plė­ tra, tik mažesniu tempu nei praėju­ siais metais. Eksporto plėtrą veiks keli veiks­ niai. Pirmiausia, išankstiniai euro zo­ nos ekonominiai rodikliai, kurie at­ spindi BVP pokyčius ateityje, pasta­ ruoju metu akivaizdžiai stabilizavosi. Tikimasi, kad pirmą metų pusmetį euro zona dar bus apimta stagnaci­ jos, o antrą pusmetį ekonomika vėl pradės nuosaikiai augti. Antra, nuo euro zonos krizės la­ biausiai nukentėjo periferinės vals­ tybės, t. y. Graikija, Ispanija ir Portu­ galija. Visose pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse, kurios nuo kri­ zės nukentėjo mažiau, prognozuoja­ mas tolesnis ekonomikos augimas. Trečia, šiemet prie Lietuvos eks­ porto augimo reikšmingai prisidės Rusija. Prognozuojama, kad šie­ met Rusijos ekonomika augs tokiu pat tempu kaip praėjusiais metais, apie 4 proc.


UŽSIENIO PREKYBA 2011 m. EKSPORTO prekės Vertė (mln. Lt) Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

Dalis (proc.)

Pokytis, palyginti su 2010 m. (proc.)

17 649,7

25,3

39,7

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys

4988,1

7,2

42,6

Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

4277,8

6,1

34,3

Plastikai ir jų gaminiai

4037,5

5,8

16,6

Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga; šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

3562,5

5,1

23,9

Trąšos

3356,4

4,8

61,2

Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys

2906,2

4,2

18,2

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys

2321,6

3,3

24,5

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai

1673,0

2,4

16,1

2886,8 mln. Lt

2011 m. importo prekės Vertė (mln. Lt)

Dalis (proc.)

Pokytis, palyginti su 2010 m. (proc.)

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

26 351,1

33,7

35,0

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys

6242,3

8,0

48,5

7,1

31,3

Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 5545,7 Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys 3970,0

5,1

14,7

Plastikai ir jų gaminiai

2710,2

3,5

19,3

Organiniai chemijos produktai

2402,8

3,1

21,3

Farmacijos produktai

2168,5

2,8

15,4

Geležis ir plienas (juodieji metalai)

1585,9

2,0

42,4

Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos 1426,4

1,8

18,0

60,5 %

2011 m., palyginti su 2010 m., eksportas į Vakarų Europą labiausiai išaugo į Prancūziją.

Stulbinantis užsienio prekybos ir investicijų augimas Karolis Urbonas

Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ ekonominių tyrimų grupės vadovas

2

011 m. Lietuva gerokai padidino savo užsienio prekybos aktyvumą. Prekių eksportas ir importas didėjo daugiau nei ketvirtadaliu, palyginti su 2010 m.: eksportas padidėjo beveik 29 proc., o importas – beveik 28 proc. Tai yra teigiama nau-

12

jiena, ji rodo, kad Lietuva tampa vis aktyvesnė dalyvė pasauliniuose mainuose, o tai atveria vis daugiau galimybių šalies verslininkams ir piliečiams. Standartiškai pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės buvo šalys kaimynės – Rusija, Latvija, Lenkija. Taip pat labai aktyviai prekiauta su Vokietija, iš kurios buvo importuota daugiau nei 7,6 mlrd. litų vertės produkcijos. Lietuvos aktyvumas buvo paste-

bimas ir investicijų srityje. Gerokai išaugo investicijos abiem kryptimis – ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje išaugo 78 proc., o Lietuvos investicijos užsienyje – daugiau nei dvigubai. Verta pabrėžti, kad Lietuvos įsipareigojimai ES taip pat augo ir praėjusiais metais į ES biudžetą turėjome pervesti daugiau nei 1,1 mlrd. litų. Stambiausi investuotojai Lietuvoje buvo Švedija (per 3,2 mlrd. litų investicijų), Kanada

(per 1,2 mlrd. litų investicijų) ir Lenkija (per 1 mlrd. litų investicijų). Labiausiai užsienio investicijas traukė finansų sektorius, naftos gavybos (visa Lietuvoje išgaunama nafta eksportuojama) ir vaistų pramonė bei prekybos sritys (ir mažmeninės, ir didmeninės). Sparčiai didėjantis užsienio prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų tempas rodo lengvėjančią verslo situaciją ir gerėjančią Lietuvos investicinę aplinką.


2010–2011 M. 2011 M. EKSPORTAS 11 537,1

2484,3 mln. Lt

mln. Lt –

2011 m. Rusija buvo didžiausia eksporto partnerė 4624,2 mln. Lt

5187,4 mln. Lt 1625,0 mln. Lt

4266,3 mln. Lt

3606,6 mln. Lt

4863,7 mln. Lt

85,1% 6474,6 mln. Lt

2011 m., palyginti su 2010 m., labiausiai išaugo importas iš Baltarusijos.

Eksporto ir importo pokyčiai 2010 – 2011 m. 2011 m. eksporto pokytis, palyginti su 2010 m. (proc.) 2011 m. importo pokytis, palyginti su 2010 m. (proc.) 36,4

Rusija

29,0

40,7

Latvija

34,6

21,2

Vokietija

18,5

16,4

Lenkija

31,8

69,6

Estija

25,8

42,1

Olandija

42,0

27,0

85,1

60,5

Baltarusija Jungtinė Karalystė Prancūzija

27,2

Švedija

30,6

18,0

Ukraina

27,8

8,6

24,8 20,3

13


istorija Apdovanojimus skiria ekspertai

Kas yra tik­rie­ji vers­lo ly­de­riai, įro­do ir aso­ci­juotų, ne­prik­lau­somų or­ga­ni­za­cijų da­li­ja­mi ap­do­va­no­ji­mai už pa­sie­ki­mus pra­monės, pa­slaugų ar ki­to­se vers­lo sri­ty­se.

Lie­tu­viš­kas ko­kybės ženk­las Sta­sys Gu­da­vi­čius

V

ie­ni ži­no­miau­sių ap­do­ va­no­jimų – Lie­tu­vos pra­ mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­ jo­je (LPK) jau prie­š 15 metų gimę Metų ga­mi­nio me­da­liai, ku­riuos kas­met gau­na de­šim­ tys vers­lo nau­jo­vių. LPK Metų ga­mi­nio no­mi­na­ ci­jas pra­dėjo teik­ti 1997-ai­siais. „Šis ap­do­va­no­ji­mas gimė iš ak­ci­jos „Pirk prekę lie­tu­višką“. At­siž­velg­ta ir į už­sie­nio vals­ ty­bių pa­tirtį“, – sakė LPK pre­ zi­den­tas Ge­di­mi­nas Rai­nys. „Tai pa­va­din­čiau me­ti­niu nau­jo­vių įvai­rio­se pra­monės ir ga­my­bos sri­ty­se įver­ti­ni­mu, ga­ mintojų, ieš­kan­čių nau­jo­vių, sa­ vo darbą at­lie­kan­čių ko­ky­biš­kai ir kūry­bin­gai, pa­ska­ti­ni­mu. Be to, ir var­to­to­jo dėme­sys at­krei­ pia­mas į lie­tu­viš­kos pra­monės

pa­sie­ki­mus“, – pri­dūrė jis. LPK va­do­vas su­ti­ko su pa­ly­gi­ni­mu, kad Metų ga­mi­nys yra lie­tu­viš­ kas ko­kybės ženk­las. Per pa­sta­ruo­sius 15 metų Metų ga­mi­nio auk­so ir si­dab­ ro me­da­lius ga­vo dau­giau kaip tūkstan­tis įvai­riau­sių Lie­tu­vo­ je gi­mu­sių pre­kių ar pa­slaugų. Kas­met vi­du­ti­niš­kai iš­da­li­ja­ ma apie 70–80 me­da­lių. Pas­ta­ rai­siais me­tais jų skai­čius kiek paau­go – per­nai pa­skir­ti 105 Metų ga­mi­nio ap­do­va­no­ji­mai. LPK in­for­ma­vo, kad ren­ kant Metų ga­mi­nius vei­kia dviejų ly­gių ver­ti­ni­mo sis­te­ ma: „Iš pra­džių 16-os sri­čių – mais­to pra­monės, ap­ran­gos ir teks­tilės, ma­šinų ir įren­gi­nių, sta­ty­bos bei sta­ty­bi­nių med­ žiagų ir kitų – eks­per­tai at­

ren­ka tuos ga­mi­nius, ku­rie, jų nuo­mo­ne, yra ver­ti Metų ga­ mi­nio ap­do­va­no­ji­mo. Vėliau jau LPK pre­zi­diu­mo su­da­ry­ ta ko­mi­si­ja ski­ria no­mi­na­ci­ jas, va­do­vau­da­ma­si eks­pertų nuo­mo­ne.“ „Pag­rin­di­niai no­mi­na­ cijų kri­te­ri­jai – pro­duk­tas tu­ ri būti pa­ga­min­tas Lie­tu­vo­je, nu­galė­to­jais pa­pras­tai tam­pa tų pa­čių metų nau­jovė, nors pa­si­tai­ko ir ap­do­va­notųjų už kiek anks­tes­nių metų ga­mi­ nius. Tai tu­ri būti ori­gi­na­lus pro­duk­tas, anks­čiau ne­buvęs Lie­tu­vo­je. Nu­le­mia net pa­ kuotė ir pa­tei­ki­mas, kar­tais net ori­gi­na­lus pa­va­di­ni­mas“, – teigė LPK pre­zi­den­tas. LPK ne­vykdė at­ski­ro ty­ri­ mo, ar pro­duk­to per­ka­mu­mui

ar­ba po­pu­lia­ru­mui tu­ri įta­kos Metų ga­mi­nio ti­tu­las. „Ta­čiau vi­si pui­kiai ži­no­me ir ma­to­ me, kad nu­galė­to­jai ne­sle­pia gavę Metų ga­mi­nio ap­do­va­no­ jimą. Pap­ras­tai ap­do­va­no­ji­mo

Per 15 metų Metų ga­mi­nio auk­so ir si­dab­ro me­da­liai bu­vo įteik­ti dau­giau kaip tūkstan­čiui lie­tu­viškų pro­duktų. 14


Komentarai

Val­de­ma­ra Ri­ta Kaz­laus­kienė

UAB „Liū­tu­kas ir Ko“ di­rek­torė

G

au­ti Metų ga­mi­nio no­mi­na­ ciją mūsų įmo­nei reiš­kia, kad esa­me įver­tin­ti, pa­ga­ minę pa­trauklų pro­duktą. Va­di­na­

Dmit­ri­jus Ču­da­ko­vas UAB „Val­dor­fo did­me­nos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

R

in­ko­je esa­me ne vie­nin­ telė įmonė, siū­lan­ti to­kio ti­ po mais­to pro­duk­tus. Svar­ bu, kad mūsų pa­stan­gas kur­ti ko­ ky­biš­kus ga­mi­nius įver­ti­na ne tik var­to­to­jai, bet ir eks­per­tai. Tai pa­ ska­ti­na dar la­biau steng­tis ir to­bu­ lin­ti sa­vo ga­mi­nius, siek­ti ge­res­nių re­zul­tatų.

Min­dau­gas Snars­kis lo­go­tipą už­de­da pa­čio­je ma­ to­miau­sio­je pa­kuotės vie­to­je. Va­di­na­si, su­pran­ta­ma, kad šis ap­do­va­no­ji­mas ga­li pa­trauk­ ti var­to­to­jo akį“, – sakė LPK va­do­vas. Pa­sak jo, iš pa­čių no­mi­nantų yra ži­no­ma, kad, jų pa­stebė­ji­ mu, Metų ga­mi­nio me­da­liais ap­do­va­no­tos pro­duk­ci­jos par­ da­vi­mas išau­ga apie 10 pro­c.

UAB „Fa­zer ke­pyk­los“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

U

AB „Fa­zer ke­pyk­los“ – vie­ na pir­mau­jan­čių ke­pyklų ša­ly­je, pre­kiau­jan­ti duo­ nos ga­mi­niais, pa­žymė­tais „Gardė­ sio“ prekės ženk­lu. 2011-ai­siais Metų ga­mi­nio auk­so me­da­liais bu­ vo ap­do­va­no­ti net trys pro­duk­tai – „Gardė­sio“ juo­da duo­na „Jorė“, juo­da duo­na „Jorė“, pa­gar­din­ ta saulėgrą­žo­mis, ir ka­vos sko­ nio sluoks­niuo­tos ban­delės „Pu­ri“.

si, įver­tin­tas mūsų įmonės ino­va­ ty­vu­mas, jos ga­mi­na­ma ko­ky­biš­ ka pro­duk­ci­ja. 2011-ųjų Metų ga­ mi­nio auk­so me­da­liu ap­do­va­no­ti bend­rovė­je „Liū­tu­kas ir Ko“ pa­ga­ min­ti eko­lo­giš­ki koldū­nai su jau­tie­ na. Kad šiam pro­duk­tui skir­tas ap­ do­va­no­ji­mas, ma­nau, lėmė tai, jog jis yra eko­lo­giš­kas, išs­kir­ti­nis, nes to­kio iki šiol ne­bu­vo Bal­ti­jos ša­ly­se ir ne­ži­nau, ar ana­lo­giš­kas ga­mi­na­ mas vi­so­je Eu­ro­po­je. Da­bar ve­ža­ me šį pro­duktą de­monst­ruo­ti į įvai­ rias pa­ro­das ir jo­se taip pat su­lau­ kia­me pri­pa­ži­ni­mo.

Šie koldū­nai pa­ga­min­ti tik iš ser­ ti­fi­kuotų eko­lo­giškų pro­duktų – pra­de­dant mil­tais, pi­pi­rais, drus­ ka, bai­giant ypa­tin­go­mis sąly­go­mis išau­gintų jau­čių mėsa. Vi­sai ža­lia­ vai su­teik­tas eko­lo­giš­ku­mo ženk­ las. Ir koldūnų ga­my­ba yra šiuo­lai­ kiš­ka, ati­tin­ka vi­sus ko­kybės rei­ka­ la­vi­mus. Esa­me ly­de­riai šia­me pro­ duk­ci­jos sek­to­riu­je. 2008-ai­siais Metų ga­mi­nio ap­ do­va­no­ji­mas jau bu­vo su­teik­tas mūsų tuo­met pa­ga­min­tam nau­jam pro­duk­tui – bul­vinėms laz­delėms su sūriu.

2011-ai­siais Metų ga­mi­nio auk­ so me­dalį ga­vo „Val­dor­fo“ po­mi­ dorų pa­da­žas „Se­no­vi­nis“. Šis mūsų įmonės ga­mi­na­mas pa­da­ žas ati­tin­ka aukš­tus ko­kybės stan­ dar­tus, yra pui­kaus sko­nio. Jis pa­ga­min­tas pa­gal au­ten­tišką re­ ceptą, se­novės ga­my­bos pa­tirtį de­ri­nant su šiuo­lai­kinė­mis tech­no­ lo­gi­jo­mis. Pro­duk­to iš­vaizdą taip pat siekė­me su­kur­ti kuo au­ten­tiš­ kesnę. Šios prie­žas­tys grei­čiau­siai ir lėmė, kad „Val­dor­fo Se­no­vi­nis“ ta­po 2011-ųjų Metų ga­mi­niu. No­mi­nan­tus ren­ka iš aukš­to ly­gio pro­fe­sio­nalų su­da­ry­ta au­to­ri­te­tin­ga ko­mi­si­ja. Tai nėra tik vie­no žmo­gaus spren­di­mas. Iš pa­tir­ties ži­no­me, kad šią no­mi­na­ciją gau­ti ne­leng­va ir ne kiek­vie­nam pro­duk­tui su­tei­kia­mas

Metų ga­mi­nio var­das. Galbūt todėl šie­met pa­si­ūlėme, mūsų nuo­mo­ ne, ge­riau­sią sa­vo 2011 m. nau­jieną po­mi­dorų pa­dažą „Se­no­vi­nis“ ir bu­vo­me pri­pa­žin­ti. Įmonė iki šiol jau yra ga­vu­si dvi Metų ga­mi­nio no­mi­na­ci­jas. 2009-ai­ siais Metų ga­mi­nio auk­so me­dalį pelnė mūsų mek­si­kie­tiš­kas gur­ma­ niš­kas pa­da­žas „Sal­sa“, o 2010 m. taip pat auk­so me­da­liu ap­do­va­no­ tas ki­tas ašt­rus pa­da­žas „Ma­cho Sal­sa“. Ir, ži­no­ma, nau­jau­sia no­mi­ na­ci­ja už „Val­dor­fo Se­no­vinį“ po­mi­ dorų pa­dažą. Vi­si šie pro­duk­tai yra po­pu­liarūs ir mėgsta­mi var­to­tojų. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar tam įta­kos tu­ri no­mi­na­ci­jos. Ta­čiau tiek ge­ras var­ to­tojų, tiek eks­pertų įver­ti­ni­mas pro­ duk­tams tik­rai ne­ken­kia.

„Gardė­sio“ ba­to­nas „Ge­ro ape­ti­to“ ga­vo si­dab­ro me­dalį. „Jorės“ at­ve­ju ma­no­me, kad bu­ vo­me ap­do­va­no­ti už išs­kir­ti­nių pro­ duk­to sko­ni­nių sa­vy­bių, var­to­to­ jui įsi­mi­nu­sio prekės ženk­lo ir pa­ kuotės de­rinį. Ne vel­tui saulėgrą­ žo­mis pa­gar­din­ta juo­da duo­na „Jorė“ per trumpą laiką Lie­tu­vo­je ta­po po­pu­lia­riau­siu ga­mi­niu duo­ nos su prie­dais ka­te­go­ri­jo­je. Šiuos ap­do­va­no­ji­mus ver­ti­na­me kaip gražų ko­man­di­nio dar­bo įver­ti­nimą ir pa­skatą ke­pant kas­dienę duoną to­liau steng­tis, ieš­ko­ti naujų spren­ dimų ir siū­ly­ti nau­jo­vių. Jau daug metų Lie­tu­vo­je esa­ me vie­ni iš ly­de­rių pa­kuotų ban­de­lių sek­to­riu­je, todėl pri­sta­ty­da­mi naują ban­de­lių šeimą „Pu­ri“ ži­no­jo­me, kad var­to­tojų lūkes­čiai bus la­bai di­de­ li. Ti­ki­me, jog at­ra­do­me būdą, kaip

įtik­ti šių dienų iš­ran­kiam pirkė­jui, pa­ si­ūlę ne tik ska­nių ban­de­lių, bet ir pa­to­gias pa­kuo­tes, ku­rios leid­žia pro­duk­tu mėgau­tis ne vien prie sta­ lo, bet ir sku­biai už­kand­žiau­jant au­ to­mo­bi­ly­je ar žings­niuo­jant gat­ve. Na, ir „Ge­ro ape­ti­to“ ba­to­nas, ti­ ki­me, bu­vo įver­tin­tas už sko­nio tur­ tin­gumą ir natū­ra­lias su­de­damą­sias da­lis. Šiam ba­to­nui ga­min­ti nau­ do­ja­mas natū­ra­lus rau­gas, iš­ves­ tas KTU mais­to ins­ti­tu­to eks­pertų. Nuo 1999 m. „Gardė­sio“ ga­mi­ niams Metų ga­mi­nio var­das bu­vo su­teik­tas še­šis kar­tus. Tad ap­do­va­ no­jimų at­žvil­giu 2011-ie­ji bu­vo tik­rai sėkmin­gi – jų ga­vo­me net ke­tu­ris. To­kių ap­do­va­no­jimų ga­vi­mas tu­ri įta­kos pro­duk­to po­pu­lia­ru­mui – pa­ de­da jam iš­sis­kir­ti di­delė­je duo­nos pro­duktų pa­si­ūlo­je. Tai, ži­no­ma, ga­li pa­dėti di­din­ti ir par­da­vimą. 15


lyderiai akcizai didina apyvartą

Did­žiau­sia Lie­tu­ vos įmo­ne pa­gal tu­rimų dar­buo­ tojų skai­čių iš­lie­ ka maž­me­ninės pre­ky­bos mil­ žinė „Ma­xi­ma“, dau­giau­sia mo­ kes­čių vals­ty­bei per­nai su­mokė­jo naf­tos per­dir­bi­ mo ga­myk­la „Or­ len Lie­tu­va“. Tai ro­do „Sod­ros“ ir Vals­ty­binės mo­ kes­čių ins­pek­ci­ jos (VMI) duo­ me­nys.

Did­žiau­si mokes­čių

Prekybos tinklai kopia į didžiausių darb Sta­sys Gu­da­vi­čius Ly­derė – „Or­len Lie­tu­va“ Dau­giau­sia mo­kes­čių biud­že­tui per­ve­da įmonės, už­sii­ man­čios ak­ci­zinė­mis prekė­ mis – de­ga­lais, ta­ba­ko ir al­ko­ ho­li­niais ga­mi­niais, taip pat maž­me­ninės pre­ky­bos bend­ rovės ir mo­no­po­linės įmonės ener­ge­ti­kos ir ki­to­se sri­ty­se. 16

VMI pra­nešė, kad 2011 m. „Or­len Lie­tu­va“ ta­po vie­nin­te­ le ša­lies įmo­ne, ku­ri su­mokė­ jo dau­giau kaip mi­li­jardą litų mo­kes­čių – 1,279 mlrd. litų. Ki­tos bend­rovės pa­gal šį ro­ diklį ge­ro­kai at­si­lie­ka. Ant­ro­ je vie­to­je li­ku­si ta­ba­ko ga­mi­nių bend­rovė „Phi­lip Mor­ris Bal­tic“ vals­tybės iž­dui per­vedė kiek dau­giau kaip 0,5 mlrd. litų. Tre­

čia – did­me­ni­ne al­ko­ho­li­nių gė­ rimų pre­ky­ba už­sii­man­ti įmo­ nė „Mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“, ku­ri su­mokė­jo kiek dau­giau kaip 0,4 mrd. litų mo­kes­čių.

Pir­ma­sis šim­tu­kas at­nešė pusę mo­kes­čių Dau­giau kaip 100 mln. litų biud­že­tui taip pat su­mokė­jo „Lie­tu­vos du­jos“, „Sta­toil Lie­


mokė­to­jai ir darb­da­viai Lie­tu­vos įmo­nių ir įstaigų 30-ukas pa­gal ap­draustų dar­buo­tojų skai­čių * Bend­rovė UAB „Ma­xi­ma LT“ Biud­že­tinė įstai­ga „Biud­že­ti­nių įstaigų bu­hal­te­rinė ap­skai­ta“ AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Lie­tu­vos svei­ka­tos mokslų uni­ver­si­te­to li­go­ninė VšĮ Kau­no kli­ni­kos UAB „Pa­link“ AB Lie­tu­vos pa­štas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas UB „Nor­fos maž­me­na“ AB „Les­to“ UAB „Se­nukų pre­ky­bos cent­ras“ VšĮ Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ninės San­ta­riš­kių kli­ni­kos Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas Lie­tu­vos svei­ka­tos mokslų uni­ver­si­te­tas UAB „Ri­mi Lie­tu­va“ VšĮ Res­pub­li­kinė Šiau­lių li­go­ninė AB „Teo LT“ VĮ Ig­na­li­nos ato­minė elekt­rinė AB „Or­len Lie­tu­va“ VšĮ Res­pub­li­kinė Pa­nevė­žio li­go­ninė VšĮ Kau­no kli­ni­kinė li­go­ninė UAB „G4S Lie­tu­va“ Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tas AB SEB ban­kas VĮ Re­gistrų cent­ras VšĮ Klaipė­dos uni­ver­si­te­tinė li­go­ninė VšĮ Res­pub­li­kinė Vil­niaus uni­ver­si­te­tinė li­go­ninė VšĮ Res­pub­li­kinė Kau­no li­go­ninė Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Kultū­ros, švie­ti­mo ir spor­to sky­rius UAB „In­ter­Sur­gi­cal“ AB „Že­mai­ti­jos pie­nas“

bdavių sąrašo viršūnę. tu­va“, „Ma­xi­ma LT“, „Lu­koil Bal­ti­ja“, „Stumb­ras“, taip pat de­ga­lais pre­kiau­jan­ti „Ok­se­ta“, san­dėlia­vi­mo pa­slaugų įmonė „Ave-Mat­rox“, did­me­ninė pre­ kiau­to­ja al­ko­ho­li­niais gėri­mais „Ben­net dist­ri­bu­tors“, ener­ge­ ti­kos įmonės „In­ter RAO Lie­ tu­va“, „Du­jo­te­ka­na“ ir ki­tos. Ak­ci­zo mo­kes­čiai, pa­ly­gin­ ti su ki­tais, yra ke­lis kar­tus di­

des­ni, todėl ir pa­ke­lia juos mo­ kan­čias bend­ro­ves į did­žiau­sių mo­kes­čių mokė­tojų viršūnę. Pir­ma­sis įmo­nių pa­gal mo­ kes­čius į vals­tybės biud­žetą šim­tu­kas per­nai iž­dui per­vedė 7,656 mlrd. litų, tai yra maž­ daug pusę vi­so ša­lies biud­že­to, su­ren­ka­mo iš pri­dėtinės ver­ tės, gy­ven­tojų pa­jamų, pel­no ir kitų mo­kes­čių, taip pat ak­cizų.

Dar­buo­tojų skai­čius 14 098 13 333 10 506 6923 6657 6581 4285 2937 2825 2816 2690 2621 2202 2176 2127 1973 1973 1908 1906 1874 1818 1797 1710 1571 1548 1453 1415 1366 1353 1308

* „Sod­ros“ 2011 m. ant­ro ket­vir­čio duo­me­nys

Pre­ky­bi­nin­kai – did­žiau­si darb­da­viai „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, dau­ giau­sia so­cia­liai ap­draustų eta­ ti­nių dar­buo­tojų yra „Ma­xi­mo­ je“ – dau­giau kaip 14 tūkst. Šis maž­me­ninės pre­ky­ bos tink­las jau prie­š ke­le­ rius me­tus ap­lenkė dau­gelį metų did­žiau­siu darb­da­viu Lie­tu­vo­je lai­kytą vals­ty­binę

bend­rovę „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“. For­ma­liai ant­ra pa­gal ap­draustų dar­buo­tojų skai­čių yra sos­tinės biud­že­tinė įstai­ ga „Biud­že­ti­nių įstaigų bu­ hal­te­rinė ap­skai­ta“. Šiai vi­sas Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to įstai­gas api­man­čiai įmo­nei pri­ skir­ti vi­si sos­tinės mo­ky­to­jai, iš biud­že­to 17


lyderiai akcizai didina apyvartą iš­lai­komų kultū­ros ir spor­to ob­jektų dar­buo­ to­jai – iš vi­so net 263 įstai­go­ se dir­ban­tys as­me­nys – dau­ giau kaip 13 tūkst. dar­buo­ tojų. Pa­čio­je „Biud­že­ti­nių įs­ taigų bu­hal­te­rinė­je ap­skai­to­ je“ dir­ba vos apie 90 žmo­nių. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ tu­ ri dau­giau kaip 10 tūkst. ap­ draustų dar­buo­tojų. Kau­no kli­ni­ko­se dir­ba be­veik 7 tūkst. žmo­nių, maž­me­ninės pre­ky­ bos tinklą „Iki“ val­dan­čio­je bend­rovė­je „Pa­link“ ir Lie­tu­ vos pa­šte – po 6,5 tūkst. Tarp did­žiau­sių darb­da­vių Lie­tu­vo­je yra ne­ma­žai ne tik pre­ky­bos bend­ro­vių, bet ir moks­lo bei svei­ka­tos įstaigų. Maž­me­ninės pre­ky­bos tink­lai tarp did­žiau­sių darb­ da­vių ri­kiuo­ja­si ir ki­to­se ša­ ly­se. Prancū­zi­jo­je did­žiau­sias darb­da­vys yra mais­to ir vaistų maž­me­ninės pre­ky­bos gi­gan­ tas „Car­re­four“ – apie pusė mi­li­jo­no dar­buo­tojų, Did­žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je – „Tes­co“ (be­ veik 470 tūkst.). Did­žiau­sio pa­sau­ly­je darb­da­vio ti­tu­las jau ne vie­nus me­tus ati­ten­ka ame­ri­kie­čių pre­ky­bos tink­lui „Wal Mart“, vi­sa­me pa­sau­ly­ je įdar­bi­nu­siam net 2,1 mln. dar­buo­tojų.

Ban­kuo­se dir­ba ne­daug Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tai pa­ste­bi, kad pre­ky­bos tinklų įko­pi­mas į did­žiau­sių darb­da­vių sąra­šo viršūnę ne­ste­bi­na, nes šios įmo­ nės tei­kia dar­bui im­lią pa­slaugą. Jų veik­lai vyk­dy­ti rei­kia daug rankų dar­bo. Vis dėlto Eu­ro­po­ je pre­ky­bos tink­lai neu­ži­ma tiek daug vietų did­žiau­sių darb­da­ vių dvi­de­šim­tu­ke kaip Lie­tu­ vo­je. Eu­ro­po­je tarp did­žiau­sių darb­da­vių įsi­ver­žia ir pra­monės įmonės – naf­tos bend­rovės, au­ to­mo­bi­lių ga­min­to­jai. Lie­tu­vo­ je dau­giau­sia dar­buo­tojų įdar­bi­ nu­sios pa­slaugų įmonės. Vi­suo­menės nuo­mo­nės ap­ klausų duo­me­ni­mis, geid­žia­ miau­sias darb­da­vys yra ban­ kas. Ta­čiau vi­sa­me ša­lies fi­ nansų sek­to­riu­je dir­ba vos ke­li tūkstan­čiai žmo­nių. Net did­žiau­sias ša­lies ban­kas SEB ne­įei­na į did­žiau­sių ša­ lies darb­da­vių dvi­de­šim­tuką. Įmo­nių dydį pa­ro­do ir jų me­ tinė apy­var­ta bei gau­na­mas pel­nas. Ta­čiau, remiantis Re­ gistrų cent­ro duomenimis, šie 2011-ųjų ro­dik­liai bus ži­no­ mi tik bai­gian­tis pa­va­sa­riui ir pra­si­dėjus va­sa­rai, kai bus pa­tvir­tin­tos vi­sos pra­ėju­sių metų fi­nan­sinės ata­skai­tos.

Re­kor­das: Ma­žei­kiuo­se esan­ti naf­tos per­dir­bi­mo įmonė, pri­klau­san­ti lenkų kon­cer­nui „Or­len“, per me­tus į biud­žetą at­ne­ša be­veik de­šim­ta­dalį visų mo­kes­ti­nių pa­jamų.

18

Lie­tu­vos įmo­nių 50-ukas pa­gal 2011 m. su­mokė­tus mo­kes­čius * Bend­rovė AB „Or­len Lie­tu­va“ UAB „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“ UAB „Mi­ne­ra­li­niai van­de­nys“ AB „Lie­tu­vos du­jos“ UAB „Lie­tu­va Sta­toil“ UAB „Ma­xi­ma LT“ UAB „Lu­koil Bal­ti­ja“ AB „Stumb­ras“ UAB „Ok­se­ta“ UAB „Ave-Mat­rox“ UAB „Ben­net dist­ri­bu­tors“ UAB „In­ter RAO Lie­tu­va“ UAB „Du­jo­te­ka­na“ UAB „Ekoe­ner­gi­ja“ AB „Vil­niaus deg­tinė“ UAB „Ben­di­da“ UAB „Se­nukų pre­ky­bos cent­ras“ UAB „Švy­tu­rys-Ute­nos alus“ AB „Klaipė­dos naf­ta“ UAB „Pa­link“ UAB „Tele2“ AB įmo­nių grupė „Ali­ta“ AB „Teo LT“ AB „Les­to“ UAB „Om­ni­tel“ UAB „Kal­na­pi­lio-Tau­ro grupė“ UAB „Ri­vo­na“ Gin­to Vaičė­no įmonė „Šok­lys“ UAB „Lat­ve­ner­go pre­ky­ba“ UAB „Sil­be­rAu­to“ UAB „Sku­las“ AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ AB „Ly­tag­ra“ „Iberd­ro­la In­ge­nie­ria y Const­ruc­cion S.A.“ UAB „Ri­mi Lie­tu­va“ UAB „Eu­ges­ta“ AB „LITG­RID“ Bend­ra Lie­tu­vos ir JAV įmonė UAB „Sa­ni­tex“ UAB „Bitė Lie­tu­va“ UAB „AL­SO Lie­tu­va“ AB „Vol­fas En­gel­man“ UAB „Griv­zas“ AB „SEB li­zin­gas“ UAB „Swed­bank li­zin­gas“ AB „Lie­tu­vos ener­gi­jos ga­my­ba“ UAB „Nor­dea Fi­nan­ce Lit­hua­nia“ UAB „Naf­tos du­jos“ UAB Kau­no ter­mo­fik­ a­ci­jos elekt­rinė UAB „Ter­mi­nal LT“ AB „Swed­bank“

1 279 183 505 059 421 298 411 960 341 533 307 485 242 460 182 717 165 595 156 204 147 596 142 092 124 007 122 927 114 877 114 660 108 539 103 721 101 247 89 740 73 044 71 915 69 678 66 840 64 831 63 125 62 155 55 345 54 889 53 493 52 028 48 715 45 352 45 288

Pro­cen­tas visų mo­kes­ti­nių biud­že­to pa­jamų 8,58 3,39 2,83 2,76 2,29 2,06 1,63 1,23 1,11 1,05 0,99 0,95 0,83 0,82 0,77 0,77 0,73 0,7 0,68 0,6 0,49 0,48 0,47 0,45 0,44 0,42 0,41 0,37 0,37 0,36 0,35 0,33 0,3 0,3

45 114 44 858 44 335 41 364

0,3 0,29 0,29 0,27

41 158 41 052 40 834 40 733 39 227 37 733 37 541 36 990 36 474 34 892 33 545 32 112

0,27 0,27 0,27 0,27 0,26 0,25 0,25 0,24 0,24 0,23 0,22 0,21

Su­mokė­ta mo­kes­čių (litais)

* Pre­li­mi­narūs VMI duo­me­nys


INOVACIJOS

Sėkmės dvidešimtmetis Stasys Gudavičius

P

rieš daugiau kaip dvi de­ šimtis metų prasidėjusią „Init“ įmonių grupės is­ toriją drąsiai galima vadinti sėkmingo inovacijų diegimo, žengimo į priekį, pasitikėjimo stiprinimo laikotarpiu. „Init“ įmonių grupė val­ do prekės ženklus „Vinita“, „Init“, „Sugardas“, „Elekta“, „Druskininkų televizija“, „Te­ letronika“, „Birštono televi­ zija“ ir dvimiesčio televiziją „Init TV“. „Init“ įmonių gru­ pės istorija prasideda 1990 m., kai buvo įkurta inovacinė fir­ ma „Init“, – pasakojo grupės įkūrėjas, steigėjas, generalinis direktorius doc. dr. Paulius Živatkauskas. – 1992 m. „Init“ pradėjo teikti kabelinės tele­ vizijos paslaugas“. Šiuo metu kabelinės tele­ vizijos ir interneto paslaugos teikiamos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Visagine, Drus­ kininkuose, Ukmergėje, Len­ tvaryje, Trakuose, Birštone. Pasak P.Živatkausko, ne mažiau svarbi telekomuni­ kacijų bendrovė „Init TV“, įkurta prieš 18 metų. „Jos atsiradimas sulaužė tradici­ ją transliuoti regioninę pro­ gramą tik viename mieste. Naujos skaitmeninės techno­ logijos sudarė galimybę „Init TV“ tapti – Vilniaus ir Kauno – televizija. Nuo 2012 m. jos programas gali žiūrė­ ti didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Šiandien etery­ je transliuojamos aktualios

publicistinės laidos, atspin­ dinčios svarbiausius Vil­ niaus ir Kauno bei Lietuvos gyvenimo įvykius, rodomi naujausi filmai, nemažai dė­ mesio skiriama Lietuvos is­ torijai“, – teigė generalinis direktorius. Šiandien „Init“ vienija apie 120 tūkst. namų ūkių ir yra pirmaujanti kabelinės televi­ zijos operatorė Lietuvoje. Technologiniais pokyčiais pasižymėjo pastarasis dešim­ tmetis. „Kaip rodo statisti­ ka, Lietuva yra viena pažan­ giausių pasaulio šalių pagal vidutinę interneto greitavei­ ką. „Init“ kabelinio interneto paslaugas pradėjo teikti 2002 m. O prieš porą metų įdie­ gėme pažangią technologiją, kuri leido vartotojams pasiū­ lyti ambicingą 120 Mb/s in­ terneto srauto spartą“, – kal­ bėjo P.Živatkauskas. 2007 m. „Init“ pirmoji Lie­ tuvoje pristatė raiškiosios te­ levizijos technologiją kabeli­ niuose tinkluose, kuri pateikia išskirtinę transliacijos kokybę. 2006-aisiais „Init“ prista­ tė dar vieną naują paslaugą – skaitmeninę televiziją. „Iki pastarųjų metų „Init“ skaitmeninės televizijos vartotojų prieaugis sudarė apie 850 proc. „Init“ parduoda skaitmeni­ nės televizijos paslaugą už kai­ ną, artimą įprastos kabelinės

Skaitmeninės televizijos plėtra

Vadovas: P.Živatkauskas įkūrė Lietuvoje dabar pirmaujančią kabelinės televizijos paslaugas teikiančią įmonių grupę „Init“. 

analoginės televizijos paslau­ gos kainai, ir dotuoja skaitme­ ninę įrangą. „Init“ savo abo­ nentams taip pat siūlo bene didžiausią Lietuvoje – net 160 – skaitmeninės televizijos programų rinkinį. Jį planuo­ jama ir toliau plėsti. 2012-ieji „Init“ įmonių gru­ pei ypatingi, nes spalio 29 d. Lietuvoje bus išjungta antže­ minė analoginė televizija. Vie­ na vertus, šis pokytis neturės įtakos kabelinių tinklų abo­ nentams – jie ir toliau ma­ tys televizijos programas. Kita vertus, tai yra galimybė įmonei pakovoti dėl naujų abonentų. 2011 m. buvo kupini poky­ čių ir iššūkių – visiškai atnau­ jinti televizijos paslaugų tin­ kleliai, grupės įmonėse vieno­ dinami paslaugų paketai, pa­ sikeitė kainodara, buvo užko­ duota iki šiol nekoduota skaitmeninė televizija. „Dirbame su galutiniu var­ totoju, kuriam mūsų teikia­

Šiandien „Init“ vienija apie 120 tūkst. namų ūkių.

mos paslaugos asocijuojasi su poilsiu, laisvalaikiu. Net ir menkiausias pokytis neretai sukelia nepasitenkinimo ban­ gą, todėl viskas planuojama labai kruopščiai. Šiais metais „Init“ įmonių grupės ruošiasi pereiti prie vieno prekės žen­ klo – tai leis užtikrinti aiškią komunikaciją ir efektyves­ nį paslaugų paketų valdymą“, – pasakojo „Init“ rinkodaros vadovė Olga Belova. „Pastaruoju metu konku­ rentai stiprėja, į kabelinių tele­ vizijų verslą atėjo investicinių fondų pinigai. Bet rinkos kon­ solidaciją vertiname teigiamai, nes prieš tai rinkoje veikė daug smulkių operatorių. Dauguma jų buvo orientuoti į greitą abo­ nentų prieaugį, todėl, užuot konkuravusios kokybe, įmonės dažnai įsiveldavo į kainų karus. Investicinių fondų pinigai lei­ džia greičiau plėtoti technolo­ ginę bazę. „Init“ įmonių gru­ pė yra privataus lietuvių ka­ pitalo įmonė, todėl, norint at­ laikyti konkurencinį spaudi­ mą, tenka ieškoti efektyvių ir racionalių sprendimų“, – sakė P.Živatkauskas. 19


iš arčiau

Vals­tybės įmonės kopia i duoda daugiau pajamų

Ekspertų nuomone, pagrindinė įmonių sėkmės priežastis – valstybės spaudimas Vir­gi­ni­ja Spu­rytė

D

auguma valstybės valdomų įmonių pernai išgyveno pakilimą – pelningai dirbo net tos, kurios kelerius ankstesnius metus skaičiavo tik nuostolius.

Pa­siekė re­kordą „Me­tai bu­vo ne­blo­gi, net ge­ri“, – kar­to­jo kal­bin­ti vals­tybės val­domų įmo­nių va­do­vai. Perž­vel­gus veik­los re­zul­ta­tus ga­li­ma drąsiai teig­ti, kad vals­tybės val­do­mos įmonės per­nai gy­ve­no ne krizės, o eko­no­mi­nio pa­ ki­li­mo nuo­tai­ko­mis. Šiuo me­tu vals­tybė val­do 151 įmonę. Pa­gal sa­vo veik­los pro­filį jos su­skirs­ty­tos į ke­tu­ris sek­to­rius: ener­ge­ti­kos, trans­por­to, miš­ki­nin­ kystės ir kitų įmo­nių. Kai ku­rioms kiek­vie­no šio sek­to­riaus įmonėms sekė­si ne itin ge­rai, ta­čiau dau­ge­lis džiaugė­si ge­ro­kai išau­gu­siu pel­nu. Vie­na to­kių įmo­nių – Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­ja. Ke­ lis šim­tus metų gy­vuo­jan­tis uos­tas pa­ siekė ge­riau­sią re­zul­tatą per visą sa­vo is­to­riją – pri­ėmė re­kor­dinį kiekį kro­ vi­nių, o tai ga­ran­ta­vo ir iki šiol ne­ma­ tytą skai­čių pel­no ei­lutė­je – 85 mln. litų, kai už­per­nai jis bu­vo 54 mln. litų. Pa­sak Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­

Valstybinių transporto įmonių rezultatai Bendrovė

Pelnas (mln. litų)

„Lietuvos 2011 geležinkeliai“ 2010 Klaipėdos 2011 valstybinis jūrų uostas 2010 Lietuvos 2011 paštas 2010 Lietuvos 2011 oro uostai 2010

181 78 85 54 0,3 –12 –3,9 –10,4

Šaltinis: Susisiekimo ministerija

20

to­riaus Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo, ge­ rus veik­los ro­dik­lius lėmė nuo­dug­ niai pa­reng­ti stra­te­gi­niai pla­nai ir in­ves­ti­ci­jos į la­biau­siai at­si­per­kan­ čius ob­jek­tus. Uos­to va­do­vo tei­ gi­mu, jo tiks­las – ge­rais re­zul­ta­ tais vi­suo­me­nei įro­dy­ti, kad ir vals­ tybės val­do­mos įmonės ga­li dirb­ti sėkmin­gai. 2011-uo­sius pel­nin­gai baigė dau­ge­lis vals­tybės val­domų trans­por­to sek­to­riaus įmo­nių. Pui­ kių re­zul­tatų pa­siekė „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­liai“ – jų pel­nas išau­go nuo 78 mln. litų 2010-ai­siais iki 181 mln. litų pra­ėju­siais me­tais.

Pel­nas – po trejų metų „Praė­ju­sių metų re­zul­ta­tais esu pa­ ten­kin­tas, ta­čiau vi­sa­da yra kur to­ bulė­ti“, – teigė Lie­tu­vos au­to­mo­bi­ lių ke­lių di­rek­ci­jos, ku­ri pra­ėju­siais me­tais kont­ro­lia­vo 11 vals­ty­binės reikšmės ke­lius pri­žiū­rin­čių vals­ tybės įmo­nių, di­rek­to­rius Skir­man­ tas Skrins­kas. Re­zul­ta­tai di­rek­to­rių džiu­gi­ no, nes vals­tybės val­do­mos įmonės per­nai dir­bo pel­nin­gai ir tai įvy­ko po trejų metų per­trau­kos. Pre­li­mi­ na­riai skai­čiuo­ja­ma, kad šios vals­ tybės val­do­mos įmonės per­nai ga­vo apie 4 mln. litų pel­no, nors 2010 m. pa­tyrė per mi­li­joną litų nuo­sto­lių. Įmonėms pa­vy­ko už­dirb­ti, nes jos ėmėsi ne tik vals­ty­bi­nių už­sa­kymų, bet ir pa­pil­domų darbų. „Per me­tus šios įmonės su­mokė­jo apie 70 mln. litų mo­kes­čių, dar mokės ir pel­no mo­kestį. Be to, iš už­dirbtų pi­nigų jos su­mokė­jo ir dalį ke­lių prie­žiū­rai rei­ ka­lingų lėšų, tad jų ne­reikė­jo lauk­ ti iš vals­tybės biud­že­to“, – var­di­jo S.Skrins­kas. Bend­rovės „Smil­tynės per­kėla“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius But­vy­ das, kalbė­da­mas apie pra­ėju­sių metų

veik­los re­zul­ta­tus, taip pat pa­var­to­ jo žodį „re­kor­das“. Re­kor­di­nis bu­vo per­keltų trans­por­to prie­mo­nių skai­ čius – 615,5 tūkst. „Ke­lei­vių srau­tas bu­vo šiek tiek su­mažėjęs ir tam įta­ kos tu­ri Lie­tu­vos jūrų mu­zie­jaus del­ fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ja. Ta­čiau trans­por­to prie­mo­nių srau­tai eli­mi­ na­vo ke­lei­vių trūkumą, todėl me­tus baigė­me pel­nin­gai“, – teigė D.But­vy­ das. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, pel­ nas sie­kia be­veik pu­sant­ro mi­li­jo­no litų, did­žio­ji da­lis jo bus skir­ta di­vi­ den­dams.

tikimasi dar didesnės sėkmės 2011-ie­ji ge­ri bu­vo ir Vil­niaus, Kau­ no bei Pa­lan­gos oro uos­tams. Jie pel­no ne­ga­vo, bet nuo­sto­lius pa­vy­ ko su­ma­žin­ti nuo 10,4 iki 3,9 mln. litų. Ta­čiau oro uos­to va­do­vai vis tiek džiū­gau­ja – per­nai ap­tar­nau­tas re­kor­di­nis ša­lies is­to­ri­jo­je ke­lei­vių skai­čius – 2,7 mln. žmo­nių. Bal­ti­jos re­gio­no avia­ci­jos rin­ka ki­lo spar­čiau­siai Eu­ro­po­je. Pen­kiuo­se

Per 2011 m. dir­bo 5,107


Komentaras

iš nuostolių gauti kuo daugiau pelno.

did­žiau­siuo­se Bal­ti­jos ša­lių oro uos­ tuo­se – Ry­gos, Ta­li­no ir Vil­niaus, Kau­ no, Pa­lan­gos – bend­ras ke­lei­vių srau­ tas per­nai išau­go apie 15 pro­c. ir ge­ro­ kai vir­ši­jo Eu­ro­pos vi­durkį, ku­ris bu­ vo 4,5 pro­c. Per­nai ke­lei­vių pa­daugė­jo vi­suo­se tarp­tau­ti­niuo­se Lie­tu­vos oro uos­tuo­se, o did­žiau­sias au­gi­mas pa­ stebė­tas sos­tinė­je. Ka­dan­gi iš visų trijų ša­lies oro uos­ tų šie­met pla­nuo­ja­mos nau­jos kryp­ tys, vi­lia­ma­si, jog 2012-ie­ji šioms vals­tybės val­do­moms įmonėms bus dar sėkmin­ges­ni. Nors ir mi­ni­malų, ta­čiau pelną, gautą pra­ėju­siais me­ tais, skai­čiuo­ja Lie­tu­vos pa­štas. Iš nuo­sto­lių, ku­rie 2010 m. siekė 12 mln. litų, duobės bend­rovę išt­raukė nau­ ja rin­ko­da­ra, sąnaudų su­ma­ži­ni­mas, ak­ty­ves­nis pre­kių ir pa­slaugų par­da­ vi­mas.

Urė­di­jo­se – pa­ki­li­mas Miš­ki­nin­kystės sek­to­rius per­nai taip pat iš­gy­ve­no pa­ki­limą. Ge­ne­ra­linės miškų urė­di­jos at­stovų tei­gi­mu, per­

Ing­ri­da Ši­mo­nytė Fi­nansų mi­nistrė

nai vals­ty­bi­nių miškų sek­to­riaus veik­ la bu­vo pel­nin­ga – neau­di­tuo­tas pel­nas prie­š mo­kes­čius siekia 39,2 mln. litų. Apsk­ri­tai 2011-ie­ji bu­vo sėkmin­ ges­ni už 2010 m. – veik­los mo­kes­ čių ir pel­no mo­kes­čio į vals­tybės biud­žetą su­mokė­ta 1,8 kar­to dau­giau. Vals­ty­bi­nių miškų sek­to­riaus (miš­ kų urė­dijų) veik­lo­je nau­do­ja­mo tur­ to me­tinė ge­ne­ruo­ja­ma grąža per­ nai, pa­ly­gin­ti su 2010 m., pa­didė­jo 1 pro­c. – nuo 17 iki 18 pro­c. 2010-ai­ siais veik­los (įskai­tant spe­cia­liuo­sius mo­kes­čius) ir pel­no mo­kes­čių į vals­ tybės biud­žetą bu­vo su­mokė­ta per 51 mln. litų, o per­nai – dau­giau nei 92 mln. litų. Šie­met pro­gno­zuo­ja­ma, kad me­ die­nos par­da­vi­mo kai­nos su­mažės 10 pro­c., ta­čiau bend­ra 5 pro­c. pel­nin­gu­ mo nor­ma nuo par­da­vi­mo pa­jamų bus iš­lai­ky­ta. Per 2011 m. de­vy­nis mėne­sius vi­ sos vals­tybės val­do­mos įmonės už­dir­ bo 5,107 mlrd. litų pa­jamų ir ga­vo 326 mln. litų gry­no­jo pel­no.

de­vy­nis mėne­sius vi­sos vals­tybės val­do­mos įmonės už­mlrd. litų pa­jamų ir ga­vo 326 mln. litų gry­no­jo pel­no.

N

ea­be­jo­ti­nai pra­ėju­sių metų re­zul­ ta­tai bu­vo ge­res­ni dėl to, kad me­ tai bu­vo ge­res­ni Lie­tu­vos eko­no­mi­ kai ap­skri­tai ir dau­gu­mai įmo­nių, įskai­tant ir vals­tybės val­do­mas. Todėl šįmet ti­ki­ma­ si, kad vals­tybės kont­ro­liuo­ja­mos įmonės į biud­žetą su­mokės dau­giau nei pusę mi­li­jar­ do di­vi­dendų. Ši su­ma ap­skai­čiuo­ta de­ta­liai įver­ti­nus įmo­nių veik­los ro­dik­lius ir ga­li­my­ bes su­mokė­ti di­vi­den­dus ne­ken­kiant įmo­ nių veik­los plėtros pla­nams. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad vals­tybės kont­ro­ liuo­jamų ak­ci­nių bend­ro­vių su­mo­kamų di­vi­ dendų su­ma nuo­sek­liai au­ga, nes ši Vy­riau­ sybė ne­tai­ko anks­tesnės pra­kti­kos at­leis­ti įmo­nes nuo di­vi­dendų mokė­ji­mo. Praė­ju­ siais me­tais vals­tybės kont­ro­liuo­ja­mos ak­ cinės bend­rovės su­mokė­jo per 85 mln. litų di­vi­dendų, o iki krizės su­mokė­da­vo 30– 50 mln. Pa­kei­tus Vals­ty­bi­nių įmo­nių įsta­ tymą pa­rei­ga su­mokė­ti tam tikrą dalį pel­no į biud­žetą nu­sta­ty­ta ne tik ak­cinėms bend­ rovėms, bet ir vals­tybės įmonėms, ku­rios anks­čiau to­kių įmokų ne­mokė­jo. Ma­no­me, kad pel­nin­gos vals­tybės kont­ro­ liuo­ja­mos įmonės tu­ri pri­si­dėti prie biud­že­to tikslų sie­ki­mo, nes, visų pir­ma, jų ak­ci­nin­kai yra mo­kes­čių mokė­to­jai ir jie tu­ri pa­grįstą tei­ sę tikė­tis grąžos iš sa­vo tur­to. To­kios biud­že­ to pa­ja­mos bent iš da­lies pa­kei­čia mo­kes­čių naštą ir leid­žia ge­riau su­ba­lan­suo­ti biud­že­ to de­fic ­ i­to ma­ži­ni­mo krūvį, ten­kantį at­ski­roms vi­suo­menės ir vers­lo grupėms. Ant­ra, vals­tybės kont­ro­liuo­ja­mos įmonės yra pa­čios suin­te­re­suo­tos tvar­kin­gais vals­ tybės fi­nan­sais, nes tik to­kiu at­ve­ju vals­tybė ga­li su­teik­ti sa­vo kont­ro­liuo­ja­moms įmo­ nėms pa­ramą (ga­ran­tijų ar ki­tais pa­vi­da­ lais), ku­ri ga­li būti rei­ka­lin­ga įmonėms vys­ tant sa­vo veiklą ir įgy­ven­di­nant stra­te­gi­nius pla­nus. Va­karų vals­ty­bių pra­kti­ka ro­do, kad ne tik pri­va­ti­za­vi­mu, bet ir skaid­riais įmo­ nių val­dy­mo prin­ci­pais ga­li­ma pa­siek­ti, jog vals­tybės kont­ro­liuo­ja­mos įmonės vei­kia iš esmės taip pat efek­ty­viai, kaip veiktų val­do­ mos pri­va­taus sa­vi­nin­ko. Ga­li­mybės pri­va­ti­zuo­ti di­delę dalį vals­ tybės val­domų įmo­nių yra ri­bo­tos, nes kal­ ba­me apie inf­rast­ruktūrą ar ki­taip vals­ty­ bei reikš­min­gus ob­jek­tus. Ta­čiau net ir to­ kios spe­ci­finės įmonės tu­ri vi­sas ga­li­my­bes veik­ti skaid­riai ir ge­ne­ruo­ti mak­si­ma­lią grą­ žą ak­ci­nin­kui, jei­gu tin­ka­mai for­mu­luo­ja­mos už­duo­tys, o įmo­nių val­dy­mas re­mia­si pro­fe­ sio­nalia va­dy­ba. 21


kryptis sugrįžo augimas

Trans­por­to ir lo­gis­ti­kos vers­las le­kia be stabd­žių Jo­li­ta Žvirb­lytė

V

ežė­jus ir eks­pe­di­to­rius nuo eu­ro zo­ nos pro­blemų gelbs­ti anks­čiau iš­ mok­tos pa­mo­kos ir pel­ny­tas klientų pa­si­tikė­ji­mas.

Eu­ro zo­nos krizė ne­kre­čia „Po­rei­kis vež­ti yra. Jei­gu ne mes, ki­ti tai da­rys“, – pa­klaus­tas apie trans­por­to sek­ to­riaus pa­dėtį sakė Vie­vy­je įsikū­ru­sios, bet vil­kikų par­ką Va­karų Eu­ro­po­je lai­ kan­čios lo­gis­ti­kos įmonės „Liet­mazser­vis“ va­do­vas Jo­nas Gry­baus­kas. Jam pri­ta­ria ir ki­tos vie­ti­nio bei tarp­tau­ ti­nio ga­be­ni­mo bend­rovės „Co­lours­to­ne“ di­rek­to­rius Rim­vy­das Stro­pus. „Jau­čia­me, kad šio­kia to­kia su­maiš­tis yra, bet ji ne­tu­ ri pa­grin­do. Jo­kių prie­škri­zi­nių po­žy­mių dar nėra: už­sa­kymų ne­mažė­ja, mūsų pa­ slaugų įkai­niai ne­kren­ta“, – teigė Klaipė­ do­je įsikū­ru­sios bend­rovės va­do­vas. Pa­sak J.Gry­baus­ko, metų pra­džio­je kai ku­rie už­sa­ko­vai bandė spaus­ti ir sie­ kė su­ma­žin­ti ve­ži­mo pa­slau­gos įkai­nius, ta­čiau vežė­jai tam ne­pa­si­davė. „Tai ju­to­ me iš Ru­si­jos už­sa­kovų, nes, ša­liai įsto­jus 22

Kro­vi­nių vil­ki­kai iš Lie­tu­vos, va­žinė­jan­tys Eu­ro­pos į Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ciją, daug kas tikė­jo­si, kad mui­tinės įkai­niai bus su­ ma­žin­ti. Kai taip neat­si­ti­ko, jie pra­dėjo spaus­ti vežė­jus, bet mes tie­siog ne­su­ti­ ko­me vež­ti pi­giau, nes už kro­vi­nių pri­ sta­tymą būtų tekę pri­mokė­ti iš sa­vo ki­ šenės“, – pa­sa­ko­jo J.Gry­baus­kas. Anot jo, si­tua­ci­ja jau sta­bi­li­za­vo­si. Vežėjų tei­gi­mu, dėl įkai­nių su už­sa­ko­ vais ten­ka pa­si­gin­čy­ti, bet de­ry­bos yra nor­ma­li vers­lo pra­kti­ka. „Jei­gu da­bar­tinę si­tua­ciją pa­ly­gin­tu­me su anks­tes­ne kri­ze, tuo­met bu­vo dvi­gu­bas spau­di­mas. Dras­ tiš­kai ki­lo de­galų kai­na ir kri­to įkai­niai. Nors de­ga­lai brangs­ta ir šiuo me­tu, bet ne to­kiais šuo­liais. Įkai­nius iš­lai­ky­ti taip pat pa­vyks­ta. Praė­ju­siais me­tais mūsų rin­ko­ je įsi­vy­ra­vo sta­bi­lu­mas – nu­si­stovė­jo įkai­ niai, klien­tai ir marš­ru­tai. To pa­ties ti­ kimės ir šie­met“, – vylė­si R.Stro­pus.

Išgąs­di­no pa­klau­sos to­ly­gu­mas Nors vežė­jai sa­ko, kad per­nai trans­por­to vers­las sto­jo į nor­ma­lias ve­žes, šis sek­to­ rius bu­vo ir yra la­biau­siai ne­nuspė­ja­mas.

Kaip sakė na­cio­na­linės vežėjų au­to­ mo­bi­liais aso­cia­ci­jos „Li­na­va“ pre­zi­den­ tas Al­gi­man­tas Kond­ru­se­vi­čius, did­žiau­ sios pro­ble­mos bu­vo emo­ci­nio po­būdžio. „Per­nai ne­ju­to­me kalė­di­nių nuo­taikų, ir tai bu­vo blo­gai, nes vis la­biau ­gūžda­miesi ma­ži­no­me sa­vo ga­li­my­bes. Vers­li­nin­ kai pa­būgo atei­ties, at­si­sakė in­ves­ti­cijų į pre­kes, nes eu­ro atei­tis ta­po ne­ži­no­ma. Tai turė­jo įta­kos im­por­tuo­jan­čioms įmo­ nėms, ta­čiau šių metų pra­džio­je ši ten­ den­ci­ja sta­bi­li­za­vo­si ir pra­dėta kalbė­ti apie su­ba­lan­suo­tus kro­vi­nių srau­tus. Ru­ si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos vers­li­nin­ kai for­muo­ja sa­vo kro­vi­nių srau­tus ir yra sta­bilūs im­por­tuo­to­jai bei duo­nos davė­ jai mūsų vežė­jams ir lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­ tams“, – sakė A.Kond­ru­se­vi­čius. Pa­sak jo, už­sa­ko­vai ėmė lo­gis­tiką or­ga­ni­zuo­ti taip, kad kro­vi­nių srau­tas būtų kuo to­ly­ges­nis, nes ven­gia ri­zi­kos. Įmonės „Liet­maz-ser­vis“ va­do­vas J.Gry­baus­kas pri­pa­ži­no, kad kalė­di­nių nuo­taikų, kai ve­ži­mo pa­slaugų pa­klau­sa pa­šo­ka ke­lis kar­tus, ne­bu­vi­mas jį pra­ėju­


ke­liais, ne­ma­to prie­žas­čių su­kti ra­tus at­gal na­mo. sių metų pa­bai­go­je ne­men­kai išgąs­di­no. „Pap­ras­tai did­žio­sios metų šventės mums yra pa­ts dar­by­me­tis. Pak­lau­sai išau­gus turė­da­vo­me ga­li­mybę pa­di­din­ti įkai­nius, todėl tai būda­vo sun­kus, bet ga­na pel­nin­ gas lai­ko­tar­pis. O per­nai nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo, nes kro­vi­nių srautų pa­skirs­ty­mas bu­vo su­pla­nuo­tas iš anks­to. Ki­ta ver­tus, tai nėra blo­gai, nes mūsų dar­bo rit­mas ta­ po sta­bi­les­nis“, – svarstė J.Gry­baus­kas.

Norėtų dirb­ti Ki­ni­jo­je Pa­sak A.Kond­ru­se­vi­čiaus, vežė­jai dėl to ne­su­pa­ni­ka­vo, at­si­žvelgė į už­sa­kovų po­ rei­kius ir net sausį, kai įpras­tai tu­ri ma­ žiau dar­bo, bu­vo ga­na daug už­sa­kymų. „Ne­girdė­jau, kad ku­ris nors vežė­jas la­ bai siel­var­tautų ar ne­turėtų dar­bo. Aso­ cia­ci­jos „Li­na­va“ iš­duo­damų TIR kny­ ge­lių skai­čius ne­su­mažė­jo, o tai ge­riau­ siai at­spin­di mūsų na­rių dar­bo re­zul­ta­ tus“, – sakė jis. Pa­sak pa­šne­ko­vo, jei­gu vežė­jai kur nors ne­tu­ri dar­bo, su­ka ra­tus ten, kur jo yra. „Nuo se­no taip su­si­klostė, kad Lie­tu­vos vežė­jai yra sa­vo­tiš­ki Rytų

ir Va­karų tar­pi­nin­kai. Va­karų Eu­ro­po­je mes jau įgi­jo­me pa­kan­kamą au­to­ri­tetą, sėkmin­gai kon­ku­ruo­ja­me sa­vo pa­slaugų ko­ky­be ir lanks­tu­mu. Jau įsit­vir­ti­no­ me ir Bal­kanų re­gio­ne. Tą pa­tį galė­tu­ me da­ry­ti ir Ry­tuo­se, ta­čiau ten kol kas ky­la kliū­čių. Pa­vyzd­žiui, kai ku­rios įmo­ nės dar­buo­ja­si Ka­zachs­ta­ne, Vi­du­rinė­ je Azi­jo­je, ne­tgi Af­ga­nis­ta­ne. Nuo ten iki did­žiulės Ki­ni­jos rin­kos – ko­ne ran­ ka pa­sie­kia­ma. Ta­čiau ši ša­lis mums kol kas neat­si­ve­ria. Kol nėra tarp­vals­ty­binės Vil­niaus ir Pe­ki­no su­tar­ties dėl ke­lių trans­por­to, nei ki­nai mūsų įsi­leid­žia, nei mes jų. Mūsų vald­žia jau pa­si­ūlė Ki­ni­jai su­tar­ties pro­jektą, ta­čiau ten kol kas del­

Už­sa­ko­vai ėmė lo­gis­ tiką or­ga­ni­zuo­ti taip, kad kro­vi­nių srau­tas būtų kuo to­ly­ges­nis, nes ven­gia ri­zi­kos.

sia­ma. Ti­kiuo­si, kad anks­čiau ar vėliau ši rin­ka at­si­vers, nes ten lau­kia did­žiulės ga­li­mybės“, – svarstė A.Kond­ru­se­vi­čius.

Su iššū­kiais su­si­do­ro­ja Jei­gu to­li­mo­sios rin­kos dar grei­tai neat­ si­vers, Lie­tu­vos vežė­jai ne­pra­puls ir dirb­ da­mi įpras­tinė­se sa­vo veik­los rin­ko­se. Jie yra ge­rai iš­mokę krizės pa­mo­kas ir sten­ gia­si pro­tin­gai tau­py­ti. Šie­met Lie­tu­vos vežė­jus užk­lu­po daug fi­nan­siš­kai ne­nau­dingų po­ky­čių. Pas­ tarųjų sąra­šas iš­ties il­gas: Ke­lių trans­ por­to veik­los li­cen­ci­ja­vi­mo tai­syk­lių pa­ kei­ti­mai, išaugę Eu­ro­pos ke­lių mo­kes­ čiai ir trans­por­to prie­mo­nių drau­di­mo mo­kes­čiai. Taip pat pa­minė­ti­nas ir pla­ nuo­ja­mas ke­lių nau­do­to­jo mo­kes­čio di­ di­ni­mas. „Liū­to dalį trans­por­to įmo­nių iš­laidų, apie 40 pro­c., su­da­ro de­galų pir­ki­mas ir ke­lių mo­kes­čiai. Kont­ro­liuo­ti šių veiks­ nių kainų po­ky­čius nėra ga­li­mybės. Ta­ čiau vežė­jai tu­ri ga­li­mybę ret­ros­ pek­ty­viai ap­žvelg­ti de­galų ir kitų 23


kryptis sugrįžo augimas ser­vi­so pa­slaugų pir­ki­mo įpro­čius, nes to­kia ana­lizė ga­li pa­dėti įver­ tin­ti au­to­mo­bi­lių par­ko val­dy­mo efek­ty­ vumą“, – sakė de­galų kor­te­lių ad­mi­nist­ra­ vi­mo bend­rovės „DKV Eu­ro Ser­vi­ce Bal­ti­ kum“ di­rek­to­rius Artū­ras Mi­che­jen­ko. Jo pa­stebė­ji­mu, did­žio­sios trans­por­to bend­ rovės nuo­lat ste­bi de­galų ir ke­lių mo­kes­ čių po­ky­čius ir, esant ga­li­my­bei, ko­re­guo­ ja au­to­mo­bi­lių par­ko val­dy­mo pla­nus. O ma­žesnės įmonės apie po­ky­čius, ku­rie tie­ sio­giai da­ro įtaką jų vers­lui, daž­niau­siai su­ži­no iš pa­slaugų teikėjų. Pa­sak A.Ma­che­jen­ko, au­gant trans­ por­to rin­kos da­ly­vių po­rei­kiams, keitė­si ir jo val­do­mos bend­rovės pro­fi­lis. Anks­ čiau de­galų kor­te­les tek­da­vo tik par­duo­ ti, o šiuo me­tu ky­la po­rei­kis vežė­jus kon­ sul­tuo­ti. Pa­vyzd­žiui, šiuo me­tu dau­gu­ma vežėjų sprend­žia, ar eko­lo­giš­ki „Eu­ro 6“ emi­si­jos stan­dar­tus ati­tin­kan­tys va­rik­liai ir vi­lki­kai pa­dės su­ma­žin­ti ke­lių mo­kes­čius. A.Mi­che­jen­ko sa­ko, kad taip ne­bus. „Pir­miau­sia rei­kia at­kreip­ti dėmesį, kad mo­kes­čių ta­ri­fai didė­ja, ne­prik­lau­ so­mai nuo pa­žan­gių tech­ni­nių spren­ dimų die­gi­mo trans­por­to sek­to­riu­je. Jų au­gimą ska­ti­na daug kitų veiks­nių, to­kių kaip inf­lia­ci­ja, eko­no­minė ša­lies pa­dėtis, ke­lių būklė. Pas­ta­ra­sis veiks­nys ak­tua­lus tran­zi­tinėms vals­tybėms (Len­ki­jos at­ve­ jis). Ant­ra, au­gant eko­lo­giš­kes­nių trans­ por­to prie­mo­nių pa­klau­sai ir jų nau­do­ji­ mui, ke­lių mo­kes­čių ta­ri­fai didės nee­ko­ lo­giš­kiems ar ma­žiau eko­lo­giš­kiems vil­ ki­kams“, – sa­ko jis. Pa­sak pa­šne­ko­vo, tei­ sin­giau būtų sa­ky­ti, kad to­kių vil­kikų pa­

klausą galėtų ska­tin­ti ma­žes­nių mo­kes­čių šios klasės trans­por­to prie­monėms tai­ ky­mas. Būtent tuo tiks­lu kai ku­rio­se ša­ly­ se (pavyzdžiui, Aust­ri­jo­je) įve­da­mi at­ski­ri ta­ri­fai „Eu­ro 6“ stan­dartą ati­tin­kan­čioms trans­por­to prie­monėms.

o ry­toj ga­ben­ti nors ir visą vil­kiką“, – tei­ gė tarp­tau­tinės siuntų ga­be­ni­mo bend­ rovės „Lex sys­tem“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius And­rius Balkū­nas. Jo skai­čia­vi­mais, at­si­sa­ky­da­mos sa­vo au­to­par­ko įmonės ne tik su­tau­po iki 40 pro­c. trans­por­ta­vi­mo iš­laidų, bet ir eli­mi­nuo­ja ri­ziką, ne­su­si­ju­ sią su tie­sio­gi­ne įmonės veik­la. Kas­met au­gant siuntų skai­čiui tie­siog būti­na in­ves­tuo­ti į lo­gis­ti­kos sis­te­mas ir tam pa­de­da in­for­ma­cinės tech­no­lo­gi­jos (IT). „Mūsų siun­tas skirs­to, ste­bi ir ad­mi­ nist­ruo­ja spe­cia­liai „Lex sys­tem“ su­kur­ tos IT sis­te­mos. Ma­ža to, prie­šin­gai nei ki­ ti rin­kos da­ly­viai, mes ga­li­me pri­si­tai­ky­ti prie klientų nau­do­jamų ap­skai­tos ar vers­ lo val­dy­mo pro­gramų, todėl bend­rovės ga­li su­sie­ti, pa­vyzd­žiui, ga­my­bos ir pre­kių ga­be­ni­mo pro­ce­sus su „Lex sys­tem“ sis­ te­mo­mis ir ne­pa­ti­ria pa­pil­domų sąnau­ dų. Esa­me įsi­ti­kinę, kad klien­tas tu­ri dik­ tuo­ti sa­vo sąly­gas, o siuntų vežė­jai pri­va­ lo prie šių po­rei­kių tai­ky­tis ir juos mak­si­ ma­liai ten­kin­ti. Pa­vyzd­žiui, pa­si­telkę IT sis­te­mas ir lo­gis­ti­kos spren­di­mus su­mo­ de­lia­vo­me uni­kalų spren­dimą – iš klien­ to cent­ri­nio san­dėlio Len­ki­jo­je prekės jau kitą dieną pa­sie­kia Lat­viją, Es­tiją, Lie­tuvą, Če­kiją ir ki­tas Eu­ro­pos vals­ty­bes. Klien­ tas ne tik su­tau­po lėšų, bet ir su­trumpė­ja tran­zi­to lai­kas. Dar vie­nam klien­tui reikė­ jo spe­cia­lių šaltdė­žių – jis ve­ža vak­ci­nas, ku­rioms būti­na pa­lai­ky­ti tam tikrą tem­ pe­ratūrą. Ki­ti vežė­jai ne­norė­jo in­ves­tuo­ ti į to­kią įrangą, o „Lex sys­tem“ ne­pabū­ go ir šian­dien sėkmin­gai rūpi­namės tos įmonės vi­sa lo­gis­ti­kos sis­te­ma“, – pa­sa­ko­ jo A.Balkū­nas.

Lo­gis­ti­kos pra­na­šumą stip­ri­na IT Siuntų ga­be­ni­mo bend­rovės pa­ste­bi, kad įvai­rios ga­my­bos ar pre­ky­bos įmo­ nės jau prie­š ke­le­rius me­tus pra­dėjo at­ si­sa­ky­ti sa­vo trans­por­to ir sam­do siuntų ga­be­ni­mo bend­ro­ves. Tai esą vyks­ta dėl ke­lių prie­žas­čių. „Joms sun­ku pro­gno­ zuo­ti tiks­lius kro­vi­nių srau­tus, todėl su­ dėtin­ga pla­nuo­ti, kiek rei­kia kro­vikų, vai­ ruo­tojų, au­to­mo­bi­lių, ko­kio dyd­žio san­ dėlio reikės šį mėnesį ir po pus­me­čio. Įmonės, sa­vo kro­vi­nius pa­tikė­ju­sios siun­ tų ga­be­ni­mo bend­rovėms, šian­dien ga­ li at­si­siųs­ti vieną pa­letę ža­liavų ar pre­kių,

Kro­vi­nių ve­ži­mas (tūkst. t) Išvežta Atvežta

1093 992

991

981 814

806

924

890

915 647

562

I

II

III 2008

IV

I

917

877

659

Ketvirtis Metai

1091

1042

965

II

607

III 2009

1275

1270

1254

1237

1185

693

IV

740

655

I

II

787

III 2010

768

712

IV

932

I

II 2011

III

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, „Cre­dit­re­form Lie­tu­va“

24


Prižiūrėti kelius padeda moderni eismo informacijos sistema

Kokybė: atlikti savo funkcijas „Kauno regiono keliams“ taip pat padeda ir kita moderni įmonės transporto priemonių bei mechanizmų kontrolės sistema.

Prieš 17 metų Kauno apskrities rajonuose dir­ busių kelių prie­ žiūros įmonių pagrindu įkur­ ta valstybės įmo­ nė „Kauno regio­ no keliai“ jau se­ niai yra savo sri­ ties regiono lyde­ rė, kuri kasdien rūpinasi, kad vai­ ruotojus pasitik­ tų kuo sauges­ nės ir patoges­ nės eismo sąlygos regiono valdose nuo Elektrėnų iki Kryžkalnio, nuo Balbieriškio iki Gudžiūnų.

Vilija Žukaitytė Nuolatiniai oro sąlygų pa­ sikeitimai žiemą reikalau­ ja šiuolaikinių priemonių mūsų šalies kelius prižiūrin­ čioms įmonėms, siekiant kon­ troliuoti padėtį valstybinės reikšmės keliuose. Finansuo­ jant Europos Sąjungai ir Lie­ tuvos automobilių kelių di­ rekcijai prie Susisiekimo mi­ nisterijos buvo įdiegta mo­ derni įranga, kuri leidžia ke­ lininkams operatyviai gauti daug informacijos apie kelių būklę. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, kurioje pradė­ jo veikti valstybinių kelių oro sąlygų ir dangos būklės infor­ mavimo sistema. Ši sistema gera tuo, kad ja gali naudotis ir kelininkai, ir paprastas vairuotojas, apsi­ lankęs www.eismoinfo.lt. Sve­ tainėje pateikiama informaci­ ja apie eismo, oro sąlygas ke­ liuose, remontuojamus kelių ruožus, apylankas, dangos bū­ klę ir t.t. „Ši sistema yra vienas iš mūsų darbo įrankių. Anali­ zuodami duomenis specialis­ tai gali prognozuoti kelio dan­

gos būklę ir operatyviai pla­ nuoti darbus. Fiksuojamas dangos sukibimo koeficien­ tas, pagal jo reikšmę galima spręsti, kada darosi slidu. Be to, vaizdo kameros mums lei­ džia matyti procesus, vyks­ tančius kelyje, įvertinti atlik­ to darbo rezultatus“, – apie sistemos privalumus pasa­ kojo Vidmantas Lisauskas, „Kauno regiono kelių“ direk­ torius. Didžioji dalis duomenų į in­ formacinę sistemą surenka­ ma iš kelių oro sąlygų stotelių (KOS). Įrenginyje įmontuoti jutikliai matuoja oro tempe­ ratūrą, kritulių intensyvumą, jų tipą, vėjo greitį, kelio mato­ mumą, įšalo gylį, kelio dangos būklę. Šiuo metu Lietuvoje yra 91 tokia stotelė. Surinkti duomenys iš stotelių apdoro­ jami, papildomi informacija iš kelius prižiūrinčių įmonių budinčiųjų, eismo dalyvių, ir pateikiami visuomenei. „Visa sistema kol kas dir­ ba bandomuoju režimu. Ji yra tobulinama, plečiamas atlie­ kamų funkcijų skaičius. Sto­ telių tinklą taip pat ateityje ketinama plėsti“, – sakė To­

mas Mockus, įmonės direkto­ riaus pavaduotojas kelių prie­ žiūrai. Kokybiškai atlikti savo funkcijas „Kauno regiono ke­ liams“ taip pat padeda ir kita moderni įmonės transpor­ to priemonių bei mechaniz­ mų kontrolės sistema. Be­ veik visuose automobiliuose yra įmontuoti įrenginiai, ku­ rie kaupia informaciją apie transporto priemonės geo­ grafinę padėtį kiekvienu mo­ mentu, variklio darbo režimą – degimo būklę, variklio ap­ sukas, akumuliatoriaus įtam­ pą, degalų likutį bake. Gauna­ ma informacija perduodama į tarnybinę stotį, kur yra kau­ piama ir analizuojama. „UAB „Eljunga“ sumontuo­ ta sistema leidžia kontroliuo­ ti visas transporto priemones. Naudodamiesi ja matome, kada pradėjo dirbti transpor­ to priemonė, kur važiavo, kada baigė darbą, kiek kuro sunau­ dojo, todėl kai kurių interne­ to komentatorių pastabos apie degalų vagystes ar nukrypi­ mus nuo nurodyto maršruto nelabai pagrįstos“, – teigė di­ rektorius V.Lisauskas. 25


kryptis Išskirtinumas – platus paslaugų spektras

Prie pat Klaipėdos įsikūrusios krovinių pervežimo bendrovės „Vitransa“ vilkikai iš sandėlių kasdien pajuda įvairiomis kryptimis. Įmonė krovinius gabena ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos šalių į tolimiausius Rusijos kampelius.

Krovinių vežėjų maršrutai siekia net Aziją Asta Aleksėjūnaitė Išskirtinė paslaugų pasiūla Sėkmingai uostamiestyje dirbanti klaipėdiečių transporto logistikos įmonė „Vitransa“ savo klientams siūlo visą spektrą paslaugų. „Mūsų bendrovės išskirtinumas tas, kad galime savo klientams pasiūlyti visas reikalingas paslaugas – krovinio paėmimo, sandėliavimo, rūšiavimo, pakavimo ir nugabenimo į vietą“, – tikino bendrovės generalinis direktorius Vidas Augaitis. Šalia automagistralės Klaipėda–Vilnius, Sudmantuose, įsikūrusiuose įmonės sandėliuose siūloma ilgalaikė sandėliavimo ploto nuoma arba laikinas krovinių saugojimas, krovos darbai. „Mes turime tiek muitinių sandėlių, tiek ir 26

paprastų. Sudmantuose yra 5 tūkst. kv. metrų ploto sandėliai. Turime ir kitą, 2 tūkst. kv. metrų ploto, sandėlį“, – teigė įmonės vadovas V.Augaitis.

Uoste auga krovinių srautas 1996 m. įkurta bendrovė per keletą metų sugebėjo išsikovoti patikimos ir dėmesingos partnerės įvaizdį. „Mes nebesivaikome neįveikiamų planų, mūsų bendrovei svarbiau išlaikyti savo klientus ir pateisinti jų lūkesčių. Mums svarbu laikytis duoto žodžio ir savo pažadus įgyvendinti“, – teigė bendrovės vadovas. Pasak V.Augaičio, kolegų konkurencijos įmonė nejaučia ir į juos žiūri veikiau kaip į partnerius. Pagilinus Klaipėdos uosto kanalą susidarė galimybė į

Kryptys: bendrovė „Vitransa“ krovinius gabena ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos šalių į Rusiją.

uostą užsukti didiesiems konteinerius gabenantiems laivams. „Tikime ateities prognozėmis. Krovinių srautas Klaipėdos uoste auga. Anksčiau vežėjai Azijos prekes gabendavo, pavyzdžiui, tik per Europos uostus, o dabar Klaipėda yra pajėgi konkuruoti“, – tikino įmonės vadovas. „Vitransos“ klientų kroviniai, konteineriais pasiekiantys Klaipėdos uostą, yra sandėliuojami bendrovės sandėliuose, o iš jų išskirstomi į kitas šalis. Dalis jų tiesiogiai gabenami į Rusiją, NVS šalis.

Patikimi darbuotojai – vertinami Pasak V.Augaičio, bendrovė šiuo metu gabena baldus, buitinę techniką, kitas prekes ne tik iš Vokietijos, Austrijos, Danijos, Prancūzijos, bet

ir kitų Vakarų Europos šalių. Kroviniai traukiniais vežami ir į Rusiją, Kazachstaną, kitas NVS šalis. Iš Kinijos ir kitų Azijos šalių kroviniai į Klaipėdos uostą plukdomi konteineriais. Iš uosto patekę į „Vitransos“ logistikos centrą kroviniai pagal užsakovo pageidavimus yra sukomplektuojami ir išgabenami į Rusiją, o čia išskirstomi pagal užsakymus. Įmonė krovinius gabena įvairių tipų konteineriais. Ekspedijavimas vyksta iš bet kurio pasaulio uosto į Baltijos šalių uostus. „Teikiame dokumentų ruošimo, atstovavimo muitinėje, papildomo draudimo paslaugas“, – kalbėjo įmonės vadovas. Tačiau kaip didžiausią įmonės sėkmės garantą V.Augaitis įvardijo įmonės kolektyvą.


Proveržis ilgaamžiškumo garantija

Rinkos lyderės vardas – „Mida LT“ Justė Labutytė

P

enkių dešimtmečių darbo patirtį turinti „Mida LT“ – statybų verslo profesionalams puikiai žinoma bendrovė. Įmonė yra vienintelė bituminių stogo dangų gamintoja ir rinkos lyderė Baltijos šalyse.

Populiari net Afrikoje Didžiąją produkcijos dalį „Mida LT“ šiandien eksportuoja į kitas šalis. Tačiau svarią bituminių čerpių rinkos dalį lietuvių įmonė užkariavo ne tik Europoje. Įmonės „Mida LT“ produkcija vis labiau populiarėja Azijos regione, Naujojoje Zelandijoje ir net Afrikoje. Įmonės direktorius Jonas Dromantas neabejoja, jog konkurencinį pranašumą tiek vietos, tiek užsienio rinkose pavyko pasiekti nuolat investuojant į pažangiausias technologijas, lanksčiai reaguojant į užsakovų poreikius. „Mida LT“ ypač daug dėmesio skiria produkcijos kokybei, tad lietuvių įmonės gaminiai nenusileidžia, o neretai ir lenkia Suomijos, Kanados, Belgijos gamintojų produkciją. Įmonėje veikia nuolat modernizuojama bituminių čerpių gamybos linija, todėl „Mida LT“ gali pasiūlyti pagal pažangiausią technologiją gaminamą ilgaamžiškumu pasižyminčią produkciją, kuriai suteikiama net iki 50 metų garantija. Patikimo gamintojo reputaciją „Mida LT“ užsitarnavo

Išskirtinės: laminuotos bituminės čerpės JAZZ – itin aukštos klasės danga, pasižyminti geriausiais techniniais rodikliais.

ne tik kokybiška produkcija. Įmonė ypatingą dėmesį skiria aptarnavimui – techninio konsultavimo bei garantinio aptarnavimo skyriai pasirengę operatyviai spręsti visus iškilusius klausimus.

Atspariausia danga „Mida LT“ vadovo teigimu, pastaraisiais metais bituminių čerpių stogo danga Lietuvoje tik populiarėja. „Dabar stengiamasi statyti kuo šiltesnius ir lengvesnių medžiagų namus. Bituminės čerpės, skirtingai nei keraminės, yra lengvos, tokia stogo danga labai sandari, lengvai klojama. Manau, kainos ir kokybės požiūriu tai itin optimalus variantas“, – sakė įmonės vadovas. „Mida LT“ pasididžiavimas – lanksčiosios bituminės laminuotos čerpės JAZZ. Tai aukštos klasės danga, pasižyminti geriausiais techniniais rodikliais. Ji skirta ir originaliems dizaino sprendimams bei estetiką vertinantiems užsakovams. Sumontuotos čerpės sudaro patikimą 3–4 hidroi-

zoliacinių sluoksnių dangą, kuri pasižymi geru atsparumu UV spinduliams, vėjui, puikia garso izoliacija.

Pritaikytos klimatui Statytojų itin vertinamos ir populiarios trapecijos bei kitų formų bituminės čerpės: „Accord“, „Hexagonal“, „Delta“, „Beaver“ („Bebro uodega“) ir „Trio“. Visos šios čerpės gaminamos pagal Europos techninio liudijimo reikalavimus, ženklinamos CE. Produkcija bandoma pagal EN standarto reikalavimus, atliekami laboratoriniai ilgaamžiškumo bandymai. „Mida LT“ stogo dangas gamina atsižvelgdama į šalies, kuriai gaminamos čerpės, klimatą. Be to, gamyba vykdoma socialiai atsakingai, tausojant gamtą. Svarią įmonės produkcijos dalį taip pat sudaro ritininės dangos plokštiems stogams.

„Mida LT“ įeina į korporacijos „TechnoNICOL“, kuri pirmauja pasaulyje pagal ritininių dangų gamybą ir yra viena didžiausių bituminių čerpių gamintojų Europoje ir Azijoje, sudėtį. Lanksčių bituminių čerpių gamyboje įdiegta kokybės valdymo sistema, kuri sertifikuojama tarptautiniu standartu ISO 9001:2008. Tai pirkėjui garantuoja aukštą produkcijos kokybę. „Mida LT“ nuolat investuoja į gamybos ir pardavimo tinklo plėtrą – produkcija platinama per skirstytojus bei stambiausius prekybos tinklus visoje Europoje. www.mida.lt

Pasirinkimas: „Mida LT“ stogo dangas gamina atsižvelgdama į šalies, kuriai jos skirtos, klimatą.

27


Išlaikę permainų egzaminą Visą Lietuvos verslą iš esmės galima suskirstyti į tris savotiškas kartas, tris „amžiaus grupes“. Stasys Gudavičius

P

irmajai priklausytų seniausios verslo bendrovės, atsiradusios prieš kelis dešimtmečius, dar sovietmečiu. Dažniausiai tai įvairios pramonės, gamybos įmonės, neretai labai didelės. Kadaise atsiradusios kaip valstybinės, „darbo liaudžiai“ priklausančios įmonės, jos sugebėjo išgyventi prieš dvidešimtmetį papūtus naujiems rinkos ekonomikos vėjams, privatizavimo iššūkiams. Netiesa, kad viskas, kas gimė prieš kelis dešimtmečius, šiandien jau sugriuvę, nebegyva. Yra ir ne viena išimtis. Ir šiandien dalis tokių įmonių gyvuoja, vystosi, juda į priekį. Iš seniausios verslo kartos atstovų čia pristatome Lietuvos paštą, bendroves „Kautra“, „Ortopedijos technika“, Vakarų laivų gamyklą.

Kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, ėmė gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis, šalyje atsirado daugybė naujų bendrovių. Paprastai jos užsiima prekyba, įvairiomis paslaugomis, tarpininkavimu, logistika. Pastaraisiais metais tokios įmonės švenčia savo dvidešimtmečius. Tarp tokių bendrovių yra ir čia pristatomos „Tete-a-Tete“, „Pirmas žingsnis“, „Lotelita“. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Kasmet kinta ir Lietuvos verslo veidas. Atsiranda vis naujų įmonių. Prie naujausios kartos bendrovių derėtų priskirti tas, kurios atsirado visiškai neseniai, prieš kelerius metus, tarp jų „National Golf Resort“. Atsirado nelengvomis aplinkybėmis – įsisiautėjus krizei, ekonominio sunkmečio sąlygomis. Tačiau tokie išbandymai tik užgrūdina, skatina lanksčiai reaguoti į situaciją paklausos–pasiūlos sferoje, judėti į priekį vadovaujantis iššūkių filosofija. Kiekviena įmonė atsirado tam tikromis sąlygomis, kiekviena perėjo įvairiausių išbandymų, bet šiandien toliau sėkmingai dirba Lietuvos vartotojui...


Panorama trys verslo kartos

Laiko patikrintam verslui iššūkiai nebaisūs

Naujausiomis technologijomis pagrįsta aukšta gaminių kokybė ir maksimalus funkcionalumas, nes ortopedijos priemonės pritaikomos remiantis geriausių specialistų konsultacijomis – tai AB „Ortopedijos technika“ vizitinė kortelė, padedanti pelnyti pripažinimą. Justė Kiburytė Ištakos – prieškariu Nuo trijų cechų – iki didelės įmonės su filialais didžiuosiuose šalies miestuose. Nuo kelių šimtų protezinių ortopedinių gaminių ir avalynės – iki 50 proc. šalies rinkos, kuriai tiekiami šiuolaikiški modernūs protezai, atstojantys galūnių funkcijas, ir kiti gaminiai daugiau kaip 30 tūkst. įmonėje ir jos filialuose per metus apsilankančių pacientų. Toks AB „Ortopedijos technika“ šuolis – įrodymas, ką gali darbštūs, gabūs žmonės. Šį „nuo – iki“ sąrašą būtų galima tęsti, iliustruoti jį įspūdin-

gais skaičiais ir faktais. Jų pradžia siekia 1934-uosius – AB „Ortopedijos technika” ištakas, kai Kaune buvo trys įmonės. Viena jų – Kauno karo invalidų dirbtuvės, garsėjusios už Lietuvos ribų. 1944 m. siekiant organizuoti pagalbą Antrojo pasaulinio karo invalidams ir kitiems piliečiams buvo įsteigtas protezinis ortopedinis kombinatas Kaune, K.Donelaičio gatvėje. Jo pagrindu gimė dabartinė AB „Ortopedijos technika“, kuri, paveldėjusi nagingų meistrų patirtį, augo ir plėtėsi. 1972 m. įmonė persikėlė į naują pastatą Partizanų g. 17, kur dabar yra pagrindinė bazė.

išaugo 100 kartų 1990 m. įmonė tarsi gimė iš naujo – įsteigtos 40 lovų ligoninė ir poliklinika, per dieną galinti priimti 200 pacientų. Nuo 2000 m. įmonei modernizuoti, pastatams renovuoti ir medicinos paslaugoms tobulinti investuota 35,9 mln. litų. Dabar per metus pagaminama ir pritaikoma ortopedinių protezinių gaminių daugiau kaip už 23,5 mln. Lt. Stacionare kasmet gydosi per devynis šimtus ligonių. Jiems taikomas gydymas, protezavimas po galūnių amputacijų, reabilitacija. Poliklinikoje dėl stuburo iškrypimo, sąnarių, sausgyslių

laimėjimai 2002 m. lengvaatlečiui Tomui Kairiui įmonėje pagamintas sportinis protezas, konkurse „Lietuvos metų gaminys 2002“ laimėjęs daugiausiai lankytojų simpatijų pelniusio gaminio diplomą. Protezas išsiskiria originalia konstrukcija ir ypatingu funkcionalumu. Tomas Kairys pasiekė įspūdingų rezultatų tarptautinėse varžybose. Tais pačiais metais Vaclovui Vendeliui pritaikytas mioelektrinis protezas, valdomas smegenų impulsų ir raumenų įtempimo jėga. 2004 m. kartu su „Otto Bock“ (Vokietija) Vytautui Venckui pritaikytas pirmasis Lietuvoje šlaunies protezas su kompiuteriniu būdu valdomu kelio sąnariu – C-leg. Toks protezas suteikia visišką saugumą ir judėjimo laisvę. Dabar tokių protezų pritaikoma po 2–3 per metus.

ir raumenų bei kitų ortopedinių ligų konsultuoja ortopedai traumatologai, neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, echoskopuotojai, endokrinologas.

Puikiai ir greitai Įmonė prioritetą teikia labai sudėtingų individualių protezinių – ortopedinių gaminių ir ortopedinės avalynės gamybai. Taikoma lanksti atsiskaitymo sistema, bazinė gaminio kaina kompensuojama 50, 80 ir 100 proc. Parduotuvės–salonai didžiuosiuose Lietuvos miestuose siūlo klientams apie 300 pavadinimų įmonėje gaminamų ir importuojamų ortopedijos techninių priemonių asortimentą. Didžiąją eksportuojamos produkcijos dalį sudaro individuali ortopedinė avalynė bei serijiniai ir individualūs frezuojami pėdos įtvarai. Šiuo metu gaminiai eksportuojami įvairiems klientams iš 18 užsienio šalių. 29


Panorama trys verslo kartos

Lietuvos paštas jau senokai tapo ne tik laiškų ir siuntinių siuntimo ar gavimo, bet ir daugelio logistikos, finansinio tarpininkavimo, taip pat įvairių kitokių paslaugų teikimo vieta. Ir jų dar gausės.

Lietuvos paštas: Stasys Gudavičius Tikslas – efektyvi veikla Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė atkreipė dėmesį, kad „daugelį metų valstybės valdomos įmonės dirbo prižiūrimos, tačiau neturėdamos konkrečių tikslų, dažnai ir nepelningai“. Tačiau dabar sena ir sustabarėjusi tvarka ima po truputį keistis. „Dabar valstybės įmonėms akcininkai kelia konkrečius ir aiškius tikslus. Pirmiausia – dirbti pelningai ir duoti naudos valstybei. Ne išimtis ir Lietuvos paštas“, – pabrėžė ji. Dėl ankstesnės Lietuvos pašto vadovybės nekompetentingų sprendimų bendrovė prarado savo pozicijas rinkoje, neteko didžiosios dalies klientų. „Dabar privalome dirbti taip, kad būtų susigrąžintas prarastas pasitikėjimas ir pozicijos rinkose. Be to, turime dirbti pelningai“, – teigė L.Minderienė. Planuojamas pelnas 2010 m. valstybės valdomoms įmonėms buvo apibrėžtos skaidrumo užtikrinimo gairės. „Lietuvos pašto veikla turi būti vieša ir skaidri, bendrovės finansiniai rodikliai, jos veiklos ataskaitos turi būti prieinamos kiekvienam šalies gyventojui. Šia linkme Lietuvos paštas ir dirba pastaruosius dvejus metus“, – teigė generalinė direktorė. Ji didžiuojasi ir džiaugiasi, kad Lietuvos paštas po ilgų nuostolingo darbo metų sugebėjo savo minusą sumažinti kelis kartus ir netgi paskutinį 2011 m. ketvirtį užbaigti pelningai.

Atėję į Lietuvos paštą galite: • išsiųsti laišką, siuntinį, atviruką; • užsiprenumeruoti leidinių; • siųsti ir gauti pinigus pašto perlaidomis; • sumokėti komunalinius mokesčius; • pasiimti kreditą, apsidrausti; Pokytis: Lietuvos pašto vadovė L.Minderienė džiaugiasi, kad įmonė po ilgų nuostolingo darbo metų sugebėjo minusą sumažinti kelis kartus ir netgi paskutinį 2011 m. ketvirtį užbaigti pelningai.

30

• įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų; • įsigyti įvairių prekių.

Dar 2009 m. Lietuvos pašto nuostoliai siekė net 67,8 mln. litų. „Atlikti struktūriniai pokyčiai, sumažintos veiklos sąnaudos buvo pagrindinės priežastys, kodėl 2010-aisiais teturėjome 10,2 mln. litų nuostolių. Ta pačia linkme dirbome ir 2011-aisiais. Ir toliau mažinome sąnaudas, efektyvinome paštų veiką, aktyvinome prekių ir paslaugų pardavimą. Visa tai leido pasiekti gerų rezultatų“, – sakė L.Minderienė. Šiuo metu Lietuvos pašto finansiniai rezultatai skaičiuojami, laukiama oficialios nepriklausomų auditorių ataskaitos. Tikimasi, kad per praėjusius metus bendrovei pavyko panaikinti savo nuostolius ir netgi gauti šiek tiek pelno. Lietuvos pašto vadovybė tikisi, kad šiemet pelnas bus dar didesnis.

Mato pavyzdžių užsienyje „Užsienio šalių pavyzdžiai yra geriausi įrodymai, kad net ir valstybės įmonės gali būti konkurencingos ir rinkos lyderės. Pavyzdžiui, DHL ar TNT anksčiau taip pat buvo valstybės valdomos įmonės. Priėmus reikiamus sprendimus ir suteikus daugiau galimybių, šios bendrovės tapo pasaulio rinkos lyderėmis. Kodėl, sekdamas šiais pavyzdžiais, Lietuvos paštas negali tapti, pavyzdžiui, Rytų Europos rinkos lyderiu?“ – ambicingus


į koją su laiku

tikslus ir siekius dėstė L.Minderienė. Pasak jos, Lietuvos paštas turi tapti skaidria, stabilia, gerą reputaciją turinčią bendrove, kuri teikia modernias ir profesionalias ne tik pašto, bet ir logistikos, finansines, tarpininkavimo ir elektronines paslaugas. Visus šiuos tikslus Lietuvos paštas turi įgyvendinti iki 2013 m., kai bus liberalizuota pašto rinka. Bendrovė privalės dar operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius ir klientams pasiūlyti geriausias ir aukščiausios kokybės paslaugas.

Paštai prekybos centruose Liberalizuoti rinką paštas ruošiasi jau dabar: atnaujina klientų aptarnavimo vietas, investuoja į technologijų atnaujinimą, pristato naujų ir šiuolaikiškų paslaugų. „Savo klientams visada stengiamės pasiūlyti patrauklias, kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Norime, kad Lietuvos pašto paslaugos būtų greitai ir lengvai pasiekiamos. Todėl vien per praėjusius metus Lietuvos paštas atidarė 13 naujų paštų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio,

Mažeikių ir Alytaus didžiuosiuose prekybos centruose“, – informavo vadovė. L.Minderienė pasakojo, kad prekybos centruose veikiantys pašto skyriai jau pirmomis darbo savaitėmis ima rodyti puikius rezultatus – klientų srautai ten būna kelis kartus didesni nei paprastuose paštuose. „Tokie rezultatai rodo, kad akivaizdžiai pasiteisino sprendimas perkelti paštus į gyventojams patrauklesnes vietas“, – teigė ji. „Be to, pailginome kai kurių paštų darbo laiką, kad gyventojai pašto paslaugomis galėtų pasinaudoti jiems tinkamu metu.“ Naujų klientų pavyko pritraukti ir sumažinus įmokų bei mokesčių surinkimo paslaugos kainą. Dabar mokestis už įmokas Lietuvos pašte yra vienas mažiausių rinkoje. Ne vienas žmogus tai jau pastebėjo ir įvertino. L.Minderienė papasakojo, kad viena didžiausių praėjusių metų naujovių tapo kartu su bendrove „Kautra“ įdiegtas siuntų savitarnos terminalų tinklas „Siuntos24“: „Siųsti bei gauti siuntas per šiuos terminalus galima bet kuriuo paros metu, o terminalai įrengti gyventojams patogiose ir greitai pasiekiamose vietose – prie didžiųjų prekybos centrų, degalinių. Per šiuos terminalus siuntas galima siųsti ir į užsienio šalis. Nors terminalų tinklą pradėjome diegti praėjusių metų pabaigoje, matome, kad ši paslauga tikrai patraukli šalies gyventojams bei verslo įmonėms.“

Stiprins pozicijas elektroninėje erdvėje Generalinė direktorė sakė, kad praėjusiais metais Lietuvos paštas ir toliau mažino veiklos sąnaudas, daug dėmesio skyrė pardavimui skatinti. „Siekiame, kad klientai būtų aptarnaujami profesionaliai, tad pernai pirmą kartą buvo surengti klientų aptarnavimo mokymai paštų darbuotojams. Per juos mokėme beveik

Keli istoriniai faktai • 1562 m. liepos 11 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas pavedė organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius–Krokuva– Viena–Venecija. Anuomet laiškai iš Krokuvos Vilnių pasiekdavo per 7 dienas. • Pašto svarba dar labiau išaugo, kai 1583 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras nustatė vienodus pašto ir susisiekimo mokesčius. Galimybę pasinaudoti paštu turėjo kiekvienas žmogus. Tuo metu paštas pradėtas pristatyti reguliariai. • 1918 m. lapkričio 16 d. nepriklausomos Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba. Nuo šios dienos oficialiai skaičiuojama Lietuvos pašto istorija. • Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Visą sovietmetį Lietuvos ryšių veikla buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos. • 1990 m. spalio 7 d. pašto apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“. • 1991 m. gruodžio 17 d. nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti paštą nuo elektros ryšių ir įsteigti valstybės įmonę Lietuvos paštą bei valstybės įmonę Lietuvos telekomą. • 2006 m. įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštą.

2 tūkst. darbuotojų. Nuo to, kaip tu pasitinki klientą ir kaip jį išlydi, priklauso verslo sėkmė“, – įsitikinusi ji. Ateityje ketinama stiprinti Lietuvos pašto pozicijas pasiuntinių, finansinių ir elektroninių paslaugų srityse. Planuojama modernizuoti pašto skirstymo procesą, optimizuoti paštų tinklą. Lietuvos paštas jau įžengęs ir į paslaugų teikimo internetu erdvę. „Praėjusiais metais savo klientams pasiūlėme įsigyti įvairių prekių elektroninėje Lietuvos pašto parduotuvėje. Ateityje klientams ketiname pasiūlyti ir kitų naujų elektroninių paslaugų“, – pasakodama apie planus užsiminė Lietuvos pašto vadovė.

Viena didžiausių praėjusių metų naujovių tapo kartu su bendrove „Kautra“ įdiegtas siuntų savitarnos terminalų tinklas „Siuntos24“. 31


Panorama trys verslo kartos

A.Šileika: svarbu ne tik išgyventi, bet ir augti Lina Bieliauskaitė

N

ors ekonominiu sunkmečiu Klaipėdos uosto bendrovės, kaip ir daugelis verslo subjektų, išgyvena ne pačius geriausius laikus, ir šiandien jos yra pagrindinės Lietuvos biudžeto donorės. Nuolat ieškoti naujų rinkų, gerinti paslaugų kokybę, plėsti jų spektrą, investuoti į pažangiausias technologijas privalo net stabiliai dirbančios ir milijoninius pelnus generuojančios įmonės. Viena jų – Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė. Penktą dešimtmetį gyvuojanti bendrovė po privatizacijos ne tik sugebėjo išlaikyti savo veiklos pobūdį, bet ir įrodyti, kad geba būti konkurencinga Europos šalių rinkose. Į įrangos atnaujinimą, moderniausių technologijų diegimą, darbuotojų kvalifikaciją ir jų darbo sąlygų gerinimą ši uosto bendrovė, kuri vienija 23 įmones, per maždaug penkerius metus investavo daugiau nei 200 mln. litų. Tačiau, kaip pripažino VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika, siekiant geriausių rezultatų vien verslo intencijų nepakanka. – VLG įmonių grupei tenka konkuruoti ne tik su panašaus pobūdžio Klaipėdos, bet ir užsienio bendrovėmis. Kaip manote, kuo esate patrauklūs užsakovams? – Vienas mūsų įmonių grupės strateginių tikslų yra konkurencinis pranašumas. Šiandienos rinkos sąlygomis tiesiog privalome nuolat tobulėti, investuoti į veik-

los efektyvumo didinimą, paslaugų kokybės gerinimą ir mūsų pačių kompetencijų ugdymą. Visi šie veiksniai lemia mūsų patrauklumą užsakovams. Siekdami konkurencinio pranašumo dirbame beveik visomis uoste paklausių veiklų kryptimis. Esame ne tik laivų statytojai, remontininkai, bet atliekame ir krovos, metalo apdirbimo, sandėliavimo, laivų agentavimo, negabaritinių konstrukcijų gamybos darbus. Dėl investicijų įmonių grupė tapo didžiausia Lietuvoje sunkiosios inžinierinės pramonės bendrove ir viena didžiausių šalies eksportuotojų bei mokesčių mokėtojų. Be to, esame visapusiški, profesionalūs ir orientuoti į bendrą tikslą. Taip pat labai didžiuojamės turėdami jauną, veržlią, kompetentingą ir ambicingą komandą. Bendromis pastangomis klientams galime pasiūlyti visą kompleksą paslaugų konkurencingomis kainomis ir patraukliais terminais. – Kaip įvertintumėte įmonės veiklą praėjusiais, 2011-aisiais, metais? – Praėję metai mūsų įmonių grupei buvo gana sudėtingi. Dėl pasaulio ekonomikos padėties ir laivybos tendencijų mažėjo užsakymų, krito kainos laivų remonto ir statybos veiklose. Tačiau galime pasidžiaugti, kad laivų remonto ir modernizacijos srityje pritraukėme naujų klientų, įgyvendinome technologiškai sudėtingus projektus. Per praėjusius metus suremontavome daugiau nei 100 įvairios paskirties laivų. Taip pat norėtųsi pasidžiaugti laivų sta-

tybos veikla. Danų bendrovei SVITZER A/S pastatėme aplinkai draugišką vilkiką GAIA. Šį projektą įmonių grupės specialistai įgyvendino iki rakto. Taip pat praėjusiais metais norvegų užsakovui pastatėme didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą „Boknafjord“ ir keltą „Edøyfjord“. Lieka pridurti, kad šiomis sudėtingomis rinkos sąlygomis privalome adaptuoti savo veiklą kokybiškam ir efektyviam darbui, kad galėtume kalbėti ne tik apie išgyvenimą, bet ir augimą. Galimybių ir iššūkių dar užtektinai visose veiklos srityse. – VLG garsėja ir kaip viena didžiausių šalies darbdavių. Kaip jūsų bendrovei pavyksta išlaikyti patrauklaus darbdavio reputaciją? – Praėjusiais metais įmonių grupėje vidutiniškai dirbo 1887 darbuotojai. Jei prie šio skaičiaus pridėtume apie 1500 išorės rangovų bendrovių darbuotojams suteiktų darbo vietų, galėtume teigti, kad kas penkta šeima Klaipėdos mieste yra susijusi su VLG įmonių grupe. Darbuotojai yra pagrindinė mūsų vertybė. Stengiamės jiems sukurti kuo palankesnes darbo sąlygas. Mano manymu, esame patrauklūs tuo, kad kryptingai siekiame užsibrėžtų tikslų, nuolat investuojame į veiklos ir darbo sąlygų gerinimą, esame stabili ir patikima įmonių grupė. Didelį dėmesį skiriame socialinėms garantijoms. Be to, darbuotojams suteikiama galimybė ne tik dirbti, bet ir užsidirb-

Rinkos sąlygomis privalome nuolat tobulėti, investuoti į veiklos efektyvumo didinimą, paslaugų kokybės gerinimą ir mūsų pačių kompetencijų ugdymą. 32


ti. Manau, vienas patrauklumą lemiančių rodiklių yra oficialiai ir visada laiku mokama alga. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad vidutinis darbo užmokestis įmonių grupėje yra pusantro ar du kartus didesnis už Lietuvos vidutinį darbo užmokestį. Investuojame ir rūpinamės savo darbuotojais. Nuolat geriname infrastruktūrą ir darbo aplinką. Taip pat daug dėmesio skiriame mokymams, kompetencijoms ugdyti. Be to, domimės darbuotojų laisvalaikiu ir užimtumu po darbo. Kartu švenčiame didžiąsias šventes, organizuojame jau tradicinę vasaros šventę, rengiame geriausio darbuotojo konkursus, atvirų durų dienas darbuotojų šeimoms ir kita. Nepamirštame, kad esame didžiausias Vakarų regiono darbdavys. Taigi orientuojamės ir į Klaipėdos miesto bei regiono raidą ir plėtrą. Klaipėdiečiai yra neatsiejama mūsų įmonės veiklos grandis. Tenka pripažinti, kad, didėjant emigracijos mastui, nuolat trūksta aukštos kvalifikacijos darbininkų ir inžinerinės krypties specialistų. Tačiau bendradarbiaudami su Klaipėdos darbo birža, Klaipėdos universitetu ir kitomis švietimo bei mokslo institucijomis siekiame abipusės naudos ir rezultato. – Galbūt praėjusiais metais įsteigę vardines stipendijas Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto studentams viliatės, kad studijas baigę absolventai pasirinks jūsų įmonę? – Pagrindinis šio projekto tikslas yra skatinti jaunimą rinktis laivų inžinerijos specialybes. Pažangiems ir ambicingiems jaunuoliams, atlikusiems praktiką vienoje

VLG grupės įmonių, suteikiama galimybė čia pasilikti ir dirbti. Manau, šis projektas – puiki galimybė jaunam žmogui studijuojant gauti papildomų pajamų, formuluoti savo ateities tikslus ir vizijas, taip pat modeliuoti karjeros perspektyvas. – Pastaruoju metu kyla nemažai diskusijų, kad dalis uosto įmonių uždirbtų pinigų turėtų grįžti Klaipėdai kaip kompensacija už nepatogumus, kurių dėl tokios pramoninės veiklos tenka patirti miestiečiams. Galima teigti, kad jūsų bendrovė rado operatyvesnių ir paprastesnių būdų, kaip prisidėti prie miesto gerovės? – VLG įmonių grupė yra socialiai atsakinga bendrovė. Esame Klaipėdos dalis, todėl jaučiame pareigą ir atsakomybę rūpintis miesto gerove, kultūriniu ir socialiniu gyvenimu. Nuolat remiame įvairius renginius, dalyvaujame paramos projektuose, daug dėmesio skiriame vaikų globos namams. Esame pagrindinis Klaipėdos krepšinio komandos „Neptūnas“ rėmėjas. Ilgametė bendradarbiavimo patirtis mus sieja ir su Jūros šventės bei Pilies džiazo festivalio organizatoriais. Tragiškiems laivų ir jūrininkų likimams atminti sukūrėme 12 m aukščio „Albatroso“ monumento dalį, vaizduojančią galingą jūrų paukštį. Kaip padėką miestui ir jo žmonėms, statantiems laivus, gyvenantiems čia ar tiesiog atvykstantiems. Prisidėję prie šio projekto jautėmės esą vienos didelės šeimos dalis. Tokie paminklai stiprina ne tik miesto, bet ir visos valstybės įvaizdį, ugdo pilietiškumą, skatina socialinį aktyvumą.

– Kokiais šių ir artimiausių metų veiklos planais, ambicijomis gyvena jūsų įmonių grupė? – Ambicingų planų turime nemažai visose pagrindinėse įmonių grupės veiklos srityse, ir tai atsispindi šiuo metu rengiamoje įmonių veiklos strategijoje ketveriems ateinantiems metams. Suprantama, kad, rengdami planus, negalime neatsižvelgti į šiandienę pasaulio ekonomikos padėtį ir jos ateities raidą, procesus, vykstančius tiek mūsų eksporto rinkose, tiek ir Lietuvoje. Ambicingus laivų statybos, laivų remonto, krovos verslo planus privalome derinti ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) galimybėmis investuoti bei sukurti atitinkamą uosto infrastruktūrą šiems planams realizuoti. Deja, mūsų norai ne visada sutampa su KVJUD galimybėmis. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti mūsų planus jau šiemet pasirašyti sutartį su bendrove, kuri turėtų mums pastatyti „Panamax“ dydžio laivams dokuoti skirtą doką. Tai savaime išvestų mus į kitą žaidimo lygą laivų remonto rinkoje, tačiau šiandien esame nežinioje, kada KVJUD galėtų parengti šio doko statybai reikalingą infrastruktūrą. Tai stabdo mūsų ambicijų ir daugiau nei 70 mln. litų investicijų realizavimą. – Ar apskritai bendras ekonominis ir politinis fonas, jūsų vertinimu, šiemet bus palankus šiems sumanymams įgyvendinti? – Vertinant išorinę aplinką ir šiandienę ES valstybių skolų krizę, prognozuojamą ekonomikos recesiją ir tai, kad šie metai Lietuvoje rinkimų į Seimą metai, – sumanymus įgyvendinti tikrai nebus paprasta. 33


panorama trys verslo kartos

„Kautra“: aštuntą dešimtmetį skai Kaune įsikūrusi bendrovė „Kautra“ po dvejų metų švęs savo veiklos aštuoniasdešimtmetį. Ilgametė patirtis, aukščiausio lygio vadyba ir naujos idėjos bendrovei leido tapti sparčiausiai augančia tolimojo susisiekimo bendrove Lietuvoje. Aurelijus Barkauskas Autobusai buvo surenkami Šančiuose Įmonė įsteigta 1934 m. vasario 8 d., Kauno miesto tarybai priėmus sprendimą „įsteigti autobusų įmonę keleiviams vežioti Kauno mieste“. 1935 m. savivaldybė pradėjo organizuoti autobusų eismą į priemiesčius. 1939 metais įmonėje jau dirbo 454 darbuotojai, buvo 70 autobusų, daugiausia „Mercedes Benz“ firmos. Iš užsienio autobusų pirkti nereikėjo, jie buvo surenkami Šančiuose. 1940 m. miesto valdžia pateikė užsakymą pagaminti 10 autobusų, tačiau karas nutraukė autobusų eismą ir gamybą. Veikla atgimė 1945 m., kai keli autobusai pradėjo kursuoti maršrutu Rotušė–Panemunė. 1947 m. 34

Pradžia: 1934 m. vasario 8 d. Kauno miesto taryba įsteigė autobusų įmonę keleiviams vežioti Kauno mieste.

pirmieji du autobusai išvyko į pirmą reisą maršrutu Kaunas– Šiauliai. Kasmet didėjo mašinų, darbuotojų ir pervežamų keleivių skaičius, plėtėsi maršrutų geografija. Vėliau kelis kartus keitėsi įmonės pavadinimas, technika. 1995 m. Kauno miesto valdyba įmonę reorganizavo į UAB „Kautra“. „Lietuvoje pervežimai priemiestiniais autobusais prasidėjo būtent Kaune. Unikalu yra tai, kad mūsų bendrovė iki šiol dirba toje pačioje vietoje, plėtoją tą patį verslą, o autobusai išvažiuoja pro tuos pačius vartus, kaip ir prieš 78 metus. Per drąsu mus vadinti įmone milžine. Juk Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų parkai yra didesni. Žinoma, mes esame didžiausi tarpmiestinių pervežimų srityje, turime daug filialų ir esame matomi dėl savo aktyvios

veiklos. Mums pastaruoju metu pavyko laimėti keletą konkursų, plėtra buvo sėkminga. Plečiamės daugiausia savo veiklos zonoje – Kauno regione“, – pažymėjo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas. Įmonė pamažu tampa nacionaliniu vežėju. „Turime savo filialus, įdirbį, tuo esame pranašesni už jaunesnes įmones. Galime pasiūlyti naujų autobusų kitiems miestams. Filialai gerokai supaprastina darbą, leidžia sumažinti išlaidas, nes mums atskiruose miestuose nereikalingi savarankiški informacinių technologijų skyriai, buhalterijos. Visa tai daroma bendrovės centre Kaune. Sutaupytas lėšas galime skirti autobusams atnaujinti“, – teigė L. Skardžiukas. 1997 m. bendrovė turėjo 203 autobusus, tačiau dauguma jų buvo jau atgyvenę – seni „Ikarus“ ir „Laz“ autobusai. Vėliau

pradėta pirkti naujus „Neoplan“, „Scania“, „Volkswagen“, „Setra“, „Temsa“ autobusus. 2003 m. bendrovė turėjo tik 93 autobusus, nes senų atsisakyta. Dabar „Kautros“ automobilių parke – 186 autobusai, dauguma – „Neoplan“, „Setra“, „Temsa“. Vidutinis jų amžius – 8–9 metai.

Siūlo ir kitų paslaugų Daugiausia pajamų gaunama iš reguliaraus susisiekimo maršrutų. Pernai iš šio verslo gauta 39,2 mln. litų pajamų. Kiekvienais metais užsakomaisiais maršrutais nuvažiuojama daugiau kaip 0,9 mln. km, pernai gauta 3,2 mln. litų pajamų. 2007 m. „Kautra“ sukūrė ir pradėjo plėtoti keleiviams skirtą informacijos ir autobusų bilietų pardavimo sistemą autobusubilietai.lt. Kiekvieną mėnesį portalą aplanko ir bi-


aičiuojanti įmonė augina raumenis elektroninės maršrutų rodyklės netrukus bus įrengtos visuose „Kautros“ autobusuose.

Dabartis: „Kautra“ šiandien asocijuojasi su nuolatine plėtra, naujais autobusais, dėmesiu keleiviams ir kokybiška vadyba.

lietus perka vidutiniškai apie 160 tūkst. keleivių. „Kautra“ dešimtmečius vežiojo siuntas maršrutiniais autobusais. 2008 m. ši paslauga pradėta teikti naudojant prekės ženklą „Siuntos autobusais“. Šiandien įvairiuose miestuose veikia 13 „Siuntų autobusais“ terminalų ir 22 partnerių terminalai. Ši veikla kasmet bendrovei duoda daugiau kaip 2 mln. litų pajamų. Tarptautiniais maršrutais keleiviai vežiojami naudojant EUROLINES prekės ženklą. Tarptautinių vežimų apyvarta sudaro vidutiniškai apie 5 mln. litų per metus. Pernai įkurta antrinė įmonė „Kautra Cargo“, kuri veža krovinius sunkvežimiais. Įsigyta 20 sunkvežimių, į juos investuota 7 mln. litų. Taip pat pernai įkurta įmonė „Baltic Post“, žinoma pre-

kės ženklu „Siuntos 24“. Ši įmonė Lietuvoje jau įrengė 71 siuntų savitarnos terminalą 44 miestuose. Šio verslo, į kurį investuoti 8 mln. litų, partneriu tapo „Lietuvos paštas“. Per šį tinklą siuntas galima pristatyti greičiausiai visoje Lietuvoje. Dažniausiai siuntos pristatomos tą pačią dieną. Pernai bendrovė laimėjo konkursą aptarnauti Europos krepšinio čempionatą. Komandoms vežioti buvo skirtos 48 transporto priemonės ir iš jų 40 visiškai naujos. Pirmenybių organizatoriai „Kautros“ darbą įvertino aukščiausiu balu.

Druskininkiečiai persėdo į naujus autobusus Vienas iš „Kautros“ plėtros projektų realizuotas Druskininkuose 2010 m. Per keletą mėnesių kurorte pertvarky-

tas ir atnaujintas visas viešasis transportas. Sukurtas specialus dizainas autobusams ir visai viešojo transporto infrastruktūrai. Nupirkti nauji autobusai, keleiviams aptarnauti pastatytas „Infotaškas“, pakeisti miesto viešojo transporto paviljonai, įrengtos elektroninės švieslentės stotelėse ir įdiegta keleivių informavimo sistema. Sukurta elektroninio bilieto sistema. Druskininkai tapo pirmuoju miestu, kuriame į e. bilieto kortelę integruotas moksleivio pažymėjimas. „Kautra“ žinoma ir kaip dviratininkams draugiška bendrovė. Savo keleivių dviračius bendrovė nemokamai veža tarpmiestiniais ir miesto maršrutais Druskininkuose. Keleivių patogumui autobusuose diegiama keleivių informavimo sistema. Naujosios

Artimiausias planas – nauja stotis „Kautra“ planuoja pastatyti ir įrengti naują Kauno autobusų stotį. Į stoties statybą kartu su partneriais numatoma investuoti 20 mln. litų. Didelis dėmesys skiriamas keleivių saugumui. Kasmet „Kautros“ vairuotojai išdalija tūkstančius atšvaitų iš autobusų išlipantiems užmiesčio keleiviams. Daugelyje autobusų įrengti saugos diržai. „Kad ir ką darytume, svarbiausia yra paslaugų kokybė, o ją lemia nauji autobusai ir vairuotojų dėmesys keleiviams“, – sako L.Skardžiukas.

Istorija 1934 m. įkurta Kauno keleivių vežimo įmonė; 1990 m. „Kauno autobusų parkas“ reorganizuotas į dvi įmones „Kauno valstybinį miesto autobusų parką“ ir „Kauno valstybinį užmiesčio autobusų parką“; 1995 m. įmonė pervardyta į UAB „Kautra“; 2004 m. bendrovė buvo privatizuota; 2007 m. įkurtas „Kautros“ filialas „Alytaus autobusų parkas“; 2009 m. įkurtas „Kautros“ filialas „Prienų autobusų parkas“. 2010 m. įkurtas „Kautros“ filialas Druskininkuose; 2010 m. įkurtas „Kautros“ filialas „Vilkaviškio autobusų parkas“; 2011 m. įsteigta antrinė įmonė UAB „Kautra Cargo“; 2011 m. įsteigta antrinė įmonė UAB „Baltic Post“.

35


panorama trys verslo kartos

Išradinga, atsakinga ir siekianti aukščiausių veiklos standartų. Tokiais žodžiais bendrovę „Tête-à-tête“ kazino apibūdinęs jos vadovas Samoilas Kacas pabrėžia, kad tokie verslo principai pasiteisina: bendrovės rezultatai kasmet gerėja, o netolimuose planuose – dar vienas ambicingos plėtros etapas.

„Tête-à-tête“: iššūki

„Nors Lietuvoje dar yra žmonių, kurie į lošimus žiūri skeptiškai, Vakarų Europos valstybės šią veiklą pripažįsta kaip pramoginę, sudarančią galimybių asmenims ar net šeimoms turiningiau leisti laisvalaikį“, – teigia S.Kacas. Vadovo manymu, verslo sėkmės priežastis buvo ta, kad nuo pat pradžių bendrovė veikė skaidriai ir socialiai atsakingai. Vien per pirmuosius penkerius veiklos metus „Tête-àtête“ kazino investicijos sudarė 26,3 mln. litų. Šis indėlis neliko nepastebėtas – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2007 m. surengtame konkurse „Geriausias smulkaus ir vidutinio verslo atstovas“ „Tête-à-tête“ kazino tapo daugiausia per

metus užaugusios įmonės nominacijos laimėtoja. O 2008 m. konkurse „Geriausios verslo bitės“ „Tête-à-tête“ kazino pripažinta labiausiai veiklą modernizavusia įmone. 2009–2010 m. dėl finansinės krizės ir padidėjusių mokesčių bendrovės investicijos kiek sumažėjo ir buvo apie 1,5 mln. litų, tačiau net ir sunkesniais laikais bendrovė sąžiningai mokėjo mokesčius ir siekė išsaugoti darbo vietas. „Per darbo metus susiformavo brandus, patikimas kolektyvas, kuriuo visiškai galiu pasitikėti. Paradoksalu, tačiau daugiausia versle buvo pasiekta tuomet, kai ligoninėje grūmiausi su sunkia liga. Esu dėkingas savo komandai ir noriu saugoti žmones, kurie prisideda prie verslo sėkmės“,

Arūnas Dambrauskas Įspūdinga pradžia Nėra lengva įsitvirtinti rinkoje, kuri kai kam kelia nepagrįstą baimę. Antra vertus, nuo pat azartinių lošimų rinkos legalizavimo momento, kai buvo įteisinta B kategorijos riboto lošimo automatų veikla, pradėjusi veikti „Têteà-tête“ kazino nuo pat pradžios siekė atsakingos ir nuoseklios verslo plėtros. 2003 m. įregistruota bendrovė iš pradžių atidarė 3 lošimų automatų salonus, bendrovėje dirbo vos 18 darbuotojų. Po dvejų metų bendrovė jau turėjo 33 salonus, o šiandien veikia 58 lošimo automatų salonai, įmonėje dirba 282 darbuotojai. 36

Požiūris: Vakarų Europoje lošimai pripažįstami kaip pramoginė veikla turiningiau leisti laisvalaikį.

– su pasididžiavimu kalba išaugusios bendrovės vadovas.

Ambicingi planai „Tête-à-tête“ idėjinis lyderis su užsidegimu dalijasi ambicingais planais, kurie, jo manymu, būtų naudingi ne tik Kauno miestui, bet ir visai šaliai. „Šiandien mes mąstome globaliau – norime žengti į gamybos sritį ir pradėti gaminti riboto lošimo automatus Lietuvoje“, – sako S.Kacas. Jo teigimu, riboto lošimo automatai, kurie yra skirti daugiau pramogai, gali būti perspektyvi lietuviško eksporto prekė. Riboto lošimo arba kitaip – B kategorijos lošimo automatai išsiskiria tuo, kad maksimali statymo suma yra vos 1 litas, o maksimali išlošimo


iai užgrūdina suma – 200 kartų didesnė. Tokios rūšies lošimų automatai Vakarų valstybėse yra itin populiarūs: Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Ispanijoje tokius automatus leidžiama statyti degalinėse, aludėse, baruose ir kitose laisvalaikio leidimo vietose. „Visuose mūsų salonuose eksploatuojami būtent tokie lošimo automatai, turime sukaupę labai daug patirties, todėl norisi ją pritaikyti ir skatinti gamybines inovacijas“, – sako bendrovės strategas. Prie šio svarbaus tikslo „Têteà-tête“ artėja nuosekliai – bendrovės akcininkai jau patvirtino verslo planą, pagal kurį į gamybos įmonę bus investuota 8 mln. litų, sukurtos 65 naujos darbo vietos. Be to, „Tête-à-tête“ kazino turi sukūrusi tvirtą intelektinę ir materialinę bazę: bendro-

vei priklauso netoli Kauno, Ramučiuose, esančios ir gamybai tinkančios patalpos ir, svarbiausia, jau sutelkta aukštos kvalifikacijos radioelektronikos ir inžinerinių technologijų specialistų komanda. Jeigu planai bus įgyvendinti, apie 70 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos būtų eksportuojama į Vakarų ir Centrinės Europos šalis, o 30 proc. parduodama mūsų šalyje. Juo labiau kad ir čia plėtrai erdvės yra – skaičiuojama, kad Lietuvoje legalių lošimo automatų yra kone 4 kartus mažiau nei ES šalių vidurkis.

Trūksta valstybės palaikymo S.Kaco manymu, nepaisant ambicingų iššūkių, šiandien verslui labiausiai trūksta vals-

Rezervai: Ramučiuose įsikūrusios „Tête-à-tête“ kazino būstinėje yra vietos ir gamybos padaliniui.

Principai: „Tête-à-tête“ kazino direktorius S.Kacas pabrėžia, kad jo vadovaujama bendrovė nuo pat veiklos pradžios siekia skaidrios, atsakingos ir nuoseklios verslo plėtros.

tybės palaikymo. Pasak jo, nors niekas neabejoja, kad ekonomikos variklis Lietuvoje yra eksportas, tačiau kartais į tą variklį valdžia pila ne degalų, o vandens. „Tenka susidurti su atsainiu ir neretai paviršutinišku valdžios institucijų požiūriu į verslo iniciatyvas. Kartais atrodo, kad kalbos apie būtinybę plėtoti gamybą Lietuvoje, kurti pridėtinę vertę ir darbo

vietas – tėra tušti žodžiai“, – sako „Tête-à-tête“ kazino direktorius. Tokius apibendrinimus verslininkui teko padaryti po to, kai Kauno miesto savivaldybėje buvo pristatomi gamyklos steigimo planai. Į šį pristatymą atvyko tik vienas Seimo daugumos atstovas – Erikas Tamašauskas ir kelių opozicinių partijų atstovai, o pačioje Kauno savivaldybėje šiuo klausimu įvyko vos vienas pasitarimas. Specialistai, susipažinę su „Tête-à-tête“ kazino planuojamos steigti naujos įmonės verslo planu, patarė nelaukti, kol įstatymiškai bus sudarytos galimybės pardavinėti riboto lošimo automatus Lietuvoje. Verčiau nedelsiant steigti gamyklą, galbūt – net kitoje šalyje, pradėti gamybą ir visą produkciją parduoti Vakarų ir Vidurio Europos šalyse. „Mums norėtųsi, kad tinkamos sąlygos būtų sudarytos Lietuvoje. Juk esame lietuviško kapitalo Kauno įmonė, čia mūsų šaknys, specialistai, potencialas“, – vardija S.Kacas. Ar dėl šaltuko iš valstybės pusės nėra kalta veiklos specifika? S.Kaco 37


panorama trys verslo kartos ka susitraukė bemaž 40 proc., buvo prarasta daugiau nei 900 darbo vietų, buvo priverstos užsidaryti 4 įmonės. Pasak S.Kaco, valstybė negavo milijonų mokestinių pajamų, buvo padaryta akivaizdi žala biudžetui, tačiau atsakingų dėl susidariusios situacijos taip ir neliko.

Rezultatai: stabilios bendrovės plėtros pagrindas – per keliolika metų suformuotas patikimas ir brandus specialistų kolektyvas.

nuomone, riboto lošimo automatų verslas niekuo nesiskiria nuo daugybės kitų verslų. Jis tiki, kad ledai bus pralaužti, o perspektyvios idėjos sulauks palaikymo, be to, iššūkiai užgrūdina.

Situacija turi keistis „Stengiamės nenuleisti rankų, bet kartais, atrodo, rankos pačios nusvyra, matant kaip sudaromos biurokratinės kliūtys perspektyviems verslo planams“, – pripažįsta ir „Tête-à-tête“ kazino direktoriaus pavaduotojas Dalius Gimžauskas. Jis nerimauja ir dėl to, kad loterijų, kazino, lošimo automatų ir lažybų rinka Lietuvoje kartais dirbtinai varžoma, formuojasi monopolijos. „Tête-à-tête“ kazino vadovas mena dar 2006 m. iš Lietuvos rinkos nusprendusių pasitraukti Kanados verslininkų perspėjimus. „Pasak jų, stichiška licencijavimo veikla ir teisinio reguliavimo neaiškumai Lietuvos azartinių lošimų rinką padarė atgrasią investuotojams iš Vakarų. Teisinis netikrumas bet kuriam investuotojui kelia abejonių dėl jų investicijų saugumo“, – bene didžiausius 38

lošimo namus Lietuvoje uždariusių Kanados verslininkų samprotavimus prisimena S.Kacas. Jis pastebi, kad nuo 2006 m. niekas iš esmės nepasikeitė – su tomis pačiomis problemomis iki šiol susiduria Lietuvoje veikianti „Tête-à-tête“ kazino. Lošimų rinka dirbtinai siaurinama ir varžoma, o tai sudaro sąlygas plėtotis nelegaliems lošimams. Maža to – nelegalūs lošimai braunasi ir į internetą bei mobiliuosius telefonus, kur juos suvaldyti bus dar sudėtingiau. „Chaotiški įstatymų kaitaliojimai, prie kurių tenka paskubomis taikytis, reikalauja didžiulių laiko ir finansų sąnaudų. Nuo kiekvieno fiziškai įrengto riboto lošimo automato mokame papildomą 300 litų mokestį, kai interneto lošimų organizatoriai veikia laisvai ir beveik be priežiūros“, – kalba S.Kacas. Vienas iš chaotiško valstybės reguliavimo pavyzdžių – 2008 m. padidinti mokesčiai lošimo namų ir lošimo automatų salonams. Nors šio siūlymo iniciatoriai ir teigė, kad valstybė kasmet gaus 18 mln. litų daugiau mokestinių pajamų, įvyko priešingai – rin-

Įvertino Europoje S.Kaco įsitikinimu, Lietuva turėtų leisti legalių lošimo automatų, kurie yra saugūs ir neskatina prasilošti, tinklo plėtrą. „Prieš keletą metų šiuo keliu drąsiai pasuko katalikiška Italija, kurioje tikinčiaisiais save laiko didesnė dalis piliečių nei Lietuvoje (Italijoje katalikais save laiko 87,5 proc. gyventojų, Lietuvoje – 79 proc). Italijoje per pastaruosius trejus metus atsirado per 400 tūkst. lošimo automatų. Valstybei – tai milžiniškas pajamų šaltinis. Galimybių eiti Italijos keliu turime ir mes“, – neabejoja „Tête-à-tête“ kazino direktorius. Dalyvaujant Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai, Seimo narių grupė parengė ir įregistravo Riboto lošimo automatų įstatymo projektą, kuris sulaukė teigiamo Europos lošimų ir žaidimų federacijos įvertinimo. Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame Europos lošimų ir žaidimų federacijos rašte sakoma: „Mūsų nuomone, jei Riboto lošimo automatų įstatymas būtų patvirtintas pirmiau apibūdinta tvarka, tai būtų tvirtas įstatymų pavyzdys kitoms ES valstybėms narėms, parodantis šiuolaikišką valstybės požiūrį į lošimų sektorių ir konkrečiai į riboto lošimo automatų sektorių.“ „Deja, kompetentingos Europos institucijos puikiai

įvertintas įstatymo projektas, sėkmingai Seime perėjęs pateikimo procedūrą, jau kuris laikas trūnija Seimo Biudžeto ir finansų komiteto stalčiuose, o lošimo rinkoje toliau vyrauja stagnacija, ir tame stagnacijos liūne prasmenga didžiulės lėšos, kurios, protingai tvarkantis, galėtų solidžiai papildyti valstybės biudžetą ir suteikti naujų impulsų verslui“, – įsitikinęs rankų niekada nenuleidžiantis „Tête-à-tête“ kazino direktorius S.Kacas.

Socialiai atsakingi „Mūsų verslas kartais vadinamas kontroversišku, tačiau tokią nuomonę gimdo nežinojimas. Įmonė dirba pagal pasaulinius standartus, per daugelį metų negavome nei pastabų, nei nuobaudų, esame drausminga ir socialiai atsakinga bendrovė “, – pabrėžia S.Kacas. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos narė „Tête-à-tête“ kazino nemenką dalį pajamų nuolat perveda labdarai: nuo 2004 m. įvairiems paramos projektams skirta 1,81 mln. litų. Labdara skiriama onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, žmonių su negalia sportiniam judėjimui, socialiniams ir dvasiniams tikslams įgyvendinti, daugiavaikėms šeimoms, seneliams prižiūrėti, sportui. Šiais metais bendrovė tapo oficialiu Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo rėmėju. „Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti dalyvavimas įgyvendinant B kategorijos automatų atsakingo lošimo praktikos kodeksą, kuris numato subalansuotą kontrolės sistemą ir reikalavimus,“ – akcentuoja „Tête-à-tête“ kazino vadovas.


Panorama trys verslo kartos

Ortopedijos įmonė „Pirmas žingsnis“ pasiekiama visoje Lietuvoje Vilija Žukaitytė 20 metų Kaune Jau beveik 20 metų Kaune veikianti įmonė „Pirmas žingsnis“ rodo pavyzdį visoms naujai įsikūrusioms firmoms, kaip reikia dirbti, kad kokybė ir profesionalumas būtų svarbiau už viską. Ne veltui bendrovė jau ne pirmus metus yra antra šalyje pagal aptarnaujamų pacientų skaičių. Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo periodu įsteigta įmonė per daugelį metų aplink save subūrė profesionalų ir kūrybingą kolektyvą, nuolat bendradarbiauja su daugeliu Kauno gydymo ir reabilitacijos įstaigų, organizuoja prevencines programas. Kokybė svarbiausia „Pirmam žingsniui“ yra labai svarbu, kad pacientai gautų kokybiškus ir saugius medicinos prietaisus, todėl nuolat stengiasi įgyti pranašumą prieš savo konkurentus, tenkina visus klientų poreikius ir lūkesčius. Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 įmonių, teikiančių ortopedines paslaugas. Per šiuos metus bendrovė sparčiai plėtėsi. Įmonė yra didžiausia Lietuvoje pagal skyrių skaičių. Jau dabar visoje šalyje veikia 15 skyrių, kurie įsikūrę ligoninėse, po-

liklinikose, sanatorijose, pacientui niekur nereikia išeiti, paslaugą jis gauna vietoje. Čia pacientai ne tik konsultuojami, bet ir aprūpinami ortopedijos gaminiais, kur gali įsigyti lazdą, ramentus ir t.t., o tai yra didelis žingsnis į priekį pacientų aptarnavimo kokybės klausimu, įsitikinęs bendrovės „Pirmas žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas. Visi įmonės gaminiai gaminami iš kokybiškų, saugių bei nekenksmingų ir ekologiškai švarių medžiagų, atitinka aukščiausius kokybės ir saugos reikalavimus. Kiekvienas gaminys matuojamas, koreguojamas, tobulinamas ir taikomas klientui. Atsižvelgdami į pacientų pageidavimus ir gydytojų rekomendacijas, įmonės ortopedai-technikai parenka ir pagamina tinkamiausią gaminį. Bendrovės direktoriaus A.Astrausko nuomone, geras kolektyvo mikroklimatas lemia, kad bendrovės produkcija ir paciento aptarnavi-

Šviečiame visuomenę, pacientus sveikatos klausimais.

Nuomonė: A.Astrauskas mano, kad geras kolektyvo mikroklimatas lemia, jog bendrovės produkcija ir pacientų aptarnavimas yra geros kokybės.

mas yra geros kokybės. „Savo darbuotojams nuolat organizuojame mokymus apie kokybišką ir kultūringą paciento aptarnavimą. Juose privalo dalyvauti visi mūsų įmonės darbuotojai. Nuo to, kiek mes įdedame pastangų, priklauso mūsų darbo rezultatai“, – teigė direktorius.

Švietėjiška veikla Įmonės veikla neapsiriboja tik medicininės įrangos gamyba. Direktoriaus iniciatyva buvo įsteigta asociacija „Šviesuva“, kuri vienija įvairių sričių lektorius, mokslininkus, medikus, pedagogus, dėstytojus. „Šviečiame visuomenę, pacientus sveikatos klausimais. Esame unikalūs, nes prie gamybinės įmonės turime lektoriumą. Ne kiekvienas gali

sau tai leisti, be to, ne kiekvienas nori ir daro tai. Norėjau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mūsų gaminius, apie ortopedines ligas, kaip saugotis įvairiausių ligų, kokių priemonių imtis, kad senatvėje nepablogėtų gyvenimo kokybė , – sakė direktorius A.Astrauskas. 2011 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įmonei už inovatyvių technologijų kūrimą, aktyvų bendradarbiavimą su mokslu bei visuomenės švietimą įteikė diplomą „Žinių ekonomikos įmonė – 2011“ ir apdovanojimą. Be to, bendrovės patalpose yra įkurtas Ortopedijos amato muziejus, kuris yra vienas iš nedaugelio Europoje, o Baltijos šalyse vienintelis. Jis nuolat plečiamas. 39


Panorama

Loterijų verslo lyderė trys verslo kartos

Dvidešimtmetį šiemet švenčianti loterijų bendrovė „Olifėja“ be didesnių svyravimų įsitvirtino šio verslo viršūnėje.

Sėkmė: nuo pirmųjų dienų „Olifėjai“ vadovaujantis Antanas Muraška šį verslą Lietuvoje sukūrė nuo nulio, o įmonė ir toliau kasmet auga.

Matas Miknevičius

S

ėkmingai dirbanti įmonė yra gyvybiškai svarbi ir šalies sportui – ji didžiausia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rėmėja. – Loterijos verslo pradžia sutapo su šalies nepriklausomybės atkūrimu. Pirmuosius žingsnius teko žengti neturint jokios patirties? – 1990 m. Lietuvoje nebuvo jokios normatyvinės bazės loterijoms organizuoti. Loterija buvo tik rusiška. Tautinis olimpinis komitetas buvo neseniai atsikūręs. Dirbdamas jame prezidentui Artūrui Poviliūnui pasiūliau sukurti loteriją, nes olimpiniam sportui reikėjo prasimanyti pinigų. Pradžia nebuvo itin sudėtinga, nes į visas pastangas visi žiūrėjo itin pakiliai. Tuomet įkūrėme „Olimpo“ loteriją, kuri tapo pirmąja lietuviška loterija po nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu trūko loteriją reglamentuojančių dokumentų. Tuos dokumentus pagal turėtų rusiškų dokumentų pavyz40

džius pradėjome kurti patys. Galima sakyti, buvome lietuviškos loterijos pradininkai nuo pačių pirmųjų žingsnių. Žmonės jau tuomet tikrai noriai pirko loterijos bilietus. Su momentine loterija jie jau buvo susipažinę, todėl labai didelė naujovė jiems tai nebuvo. Lietuviška loterija jie ėmė pasitikėti vis labiau. – Tikrasis verslas prasidėjo atsiskyrus nuo Tautinio olimpinio komiteto. Ar pavyko įgyvendinti pagrindinį siekį – olimpinio sporto rėmimą? – Oficialiu „Olifėjos“ gimimu laikome 1992-uosius. Tais metais Seimas priėmė įstatymą, kad visuomeninės organizacijos – tokį statusą turi Olimpinis komitetas – negali užsiimti ūkine veikla. Dėl šio įstatymo „Olifėja“ pradėjo savarankišką veiklą. Taip bendrovė veikia jau du dešimtmečius. Po dvejų metų pasirašėme sutartį su amerikiečių aukštųjų technologijų įmone „GTECH Corporation“. Tai mums leido jau 1995 m. organizuoti pirmą-

ją terminalinę loteriją. Su šia bendrove dirbame iki šiol. Loterija tapo tikru verslu, tačiau nuo LTOK neatsiskyrė. Parama iš „Olifėjos“ uždirbtų pinigų iki šiol sudaro maždaug 80 proc. visų komiteto pajamų. Tad iš tiesų įmonė yra pagrindinė olimpinių sporto šakų rėmėja. – Loterijų verslą mėgstate lyginti su bankais. Kuo šie verslai panašūs? – Lyginu ne dėl veiklos panašumo, o dėl su šiais verslais susijusios rizikos. Kaip ir bankai, loterijų verslas yra itin jautrus įvairiems gandams. Jei žmogus nepasitiki banku, pinigų jame nelaiko. Tas pats ir mūsų versle – žmonių pasitikėjimas ir verslo sėkmė neatsiejamai susiję. – Ši rizika pasitvirtina? – Žinoma, jei turi galvą ant pečių ir nestovi vietoje, šis verslas sėkmingas. Praėjusiais metais gana smarkiai augome, tačiau ne dėl kokių nors savaiminių rinkos pokyčių, sakykim, dėl krizės pabaigos. Laiku pradėjome naują loteriją „Vikingų loto“ – jos

pardavimai pranoko lūkesčius. Noriu pabrėžti, kad ir šį projektą įgyvendinant lemtingą reikšmę turėjo maksimalaus skaidrumo ir patikimumo faktoriai. „Vikingų loto“ pagal sutartį organizuoja 8 Baltijos šalių nacionalinės loterijos. Vien noro prisijungti prie kompanijos neužtenka – tam reikia sertifikuoti visas įmonės veiklos sritis, įdiegti ISO standartus ir Pasaulinės loterijų asociacijos saugumo ir kontrolės standartus. Bet tai – tik sąlyga, o dar reikia didelių investicijų į licencijas ir programinę įrangą. 2010 m spalio 21 d. „Olifėja“ gavo visus reikalingus sertifikatus (WLA SCS:2006 ir ISO/ IEC 27001:2005). Įmonės veiklos daugkartinį auditą atliko ir sertifikatus suteikė nepriklausoma Norvegijos audito įmonė „Det Norske Veritas“. Ji, pranešdama ir nepranešdama apie auditus, čia lankosi po keletą kartų per metus. – Prižiūri dažnai, bet ar griežtai? – Dalyvauti tokiame tarptautiniame projekte – vadinasi,


būti pasirengusiems, kad tikrintojai gali netikėtai pasirodyti ir tavo miegamajame.... Vadinasi, reikia būti pasirengus visiškam atvirumui, pasirengus parodyti kiekvieną įmonėje sukurtą informacinį vienetą arba smulkiausią procedūrą. Be minėtos norvegų audito firmos, „Olifėją“ lanko tikrintojai iš „Viking loto Security Group“, o pardavimų sistemos uždarymą ir finansines ataskaitas kas savaitę tikrina Danijoje veikiantis protokolinis-procedūrinis centras. – Ar tokiam verslui plėtoti reikia daugiau darbo, ar žinių, ar pinigų? – Jei patys nuolat neieškotume naujovių, šis verslas stovėtų vietoje. Tai nėra savaime pinigus nešanti aukso gysla. Apskritai loterijos nėra pigus verslas. Norint atidaryti tokią įmonę, reikalingas įstatinis kapitalas, kuris siekia pusę milijono litų, programinės įrangos kaina – keli milijonai litų, reklama verslui pradėti – dar trys milijonai. O ryšio sistema, terminalai, duomenų centras – tai jau milžiniški pinigai. Programinės įrangos tiekėjai tokioms mažoms šalims kaip Lietuva jokių nuolaidų netaiko. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, Švediją, kurioje loterijos verslo apyvarta sukasi apie milijardą eurų. Jiems vienas kitas šimtas milijonų nėra milžiniški pinigai, o mus standartinės kainos jau smarkiai prislegia. Pasirinkimo nėra, visame pasaulyje veikia vos kelios loterijos sistemų tiekimo įmonės, klientų joms užtenka, tad kainų dėl rinkos ar šalies mažumo nemažina. Vien pinigų neužtenka. Į Lietuvą buvo atėjusios labai turtingos firmos iš Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Olandijos, bet pasitraukė. Jos manė,

kad automatiškai perkeltų į mūsų rinką „know how“ užteks. Neužteko, visos po poros metų pasitraukė. Reikia turėti darbuotojų, kurie gerai pažįsta šią rinką ir sugeba adaptuoti jai užsienio produktus.

paslaugos net kelis kartus pigesnės negu bankų. Išnaudojome turimą itin galingą ir patikimą savo centrinę sistemą. Per minutę sistema gali atlikti 10 tūkst. transakcijų, o duomenų apdorojimo centras

Loterijų versle – žmonių pasitikėjimas ir verslo sėkmė neatsiejamai susiję. – Kalbėdami apie verslo kontrolę, praleidome esminį kontrolierių – valstybę. Ar griežtai jus kontroliuoja? – Mažai kas įsivaizduoja, kaip griežtai loterijos pajamų naudojimą ir paskirstymą reguliuoja Loterijų įstatymas. Ne mažiau kaip 50 proc. apyvartos skiriama laimėjimams, 8 proc. – parama Olimpiniam komitetui, 5 proc. – biudžetui. Tai vis procentai nuo apyvartos, o dar reikia mokėti ir pelno bei visus kitus mokesčius. – Verslą stiprinate ne tik kurdami naujas loterijas, tačiau ir investuodami į kitas sferas. – Poreikis sukaupti investicijų sistemai atnaujinti ir naujiems produktams diegti mus vertė ieškoti papildomų kelių uždirbti. Be „Olifėjos“, kuriai įstatymas neleidžia užsiimti jokia kita veikla, tik loterijų organizavimu, buvo įsteigtos dar dvi įmonės. 2003 m. sukūrėme bendrovę „Lotelita“, vykdančią mobiliųjų telefonų sąskaitų papildymus. Vėliau, 2008 m., įsteigėme įmonę „Perlo paslaugos“, kuri priima mokesčius už komunalines paslaugas, draudimo ir kredito įmokas bei įmokas už interneto pirkinius. Šiais metais pradėjome priimti visus valstybinius ir „Sodros“ mokesčius. Tuo labai nudžiuginome savo klientus, nes mūsų

per sekundės dalis identifikuoja mokėtoją, susisiekia su klientų duomenų bazėmis, patikrina ir duoda leidimą atlikti mokėjimą ir informacijos įrašus. – Atrodo, kad didelės konkurencijos Lietuvoje neturite. Kaip pavyko tokioje viliojančioje rinkoje sukurti vienvaldystę? – Viliojanti ji atrodo tol, kol visko neišbandai savo kailiu. Iš tiesų konkurentų ratas Lietuvoje dabar nėra didelis, bet beveik 20 firmų bandė plėtoti šį verslą. Pabandė, suprato, kad pinigai be juodo darbo ir be investicijų patys neateina, ir iš rinkos pasitraukė. Įdomu tai, kad nei Europos šalyse, nei JAV svetimšaliams loterijų steigėjams durys nėra atviros – jas gali rengti tik tos šalies įmonės ir piliečiai. Lietuvos įstatymai leidžia bet kokiai užsienio įmonei imtis šios veiklos, tačiau jie čia nustojo veržtis dėl per mažos ir, svarbiausia, neturtingos rinkos. Dirbome su švedais, kurie manė, kad mes čia nemokame tvarkytis. Palygino per capita rodiklius Švedijoje ir Lietuvoje, padarė išvadą, kad galima pardavimus išauginti dešimtis kartų ir pas mus. Bet labai greitai suprato, kad čia specifika visai kitokia, reikia prie jos taikytis. Paskutinį rimtą konkurentą turėjome prieš 15 metų. Tuomet

„Žalgirio loto“ buvo užėmusi gerą trečdalį rinkos. Bet jų dalis po kelerių metų susitraukė dėl, mūsų nuomone, klaidingo požiūrio į loterijos žaidėjus bei per didelio atotrūkio tarp loterijos reklaminių pažadų ir realybės. – Kokios „Olifėjos“ ateities perspektyvos? – Vietoje stovėti neketiname. Jau numatytos tolesnės investicijos. Pirmiausia atėjo laikas atnaujinti pardavimų sistemos įrangą, išplėsti paslaugų sferą. Sistema pasikeis taip, kad ir mums patiems dirbti būtų patogiau. Nebereikės rūšiuoti jau panaudotų bilietų, pardavėjoms nereikės jų rinkti. O perspektyvos, aš neabejoju, geros. Nei ekonominė krizė, nei kiti savaiminiai rinkos pokyčiai mūsų situacijos nepagerino, augame tik dėl atsakingo požiūrio į verslą. Svarbiausia yra neužmigti ant laurų. Tik ką pasipuošę šventėme dešimtmetį, o dabar nepastebimai ir dar dešimt metų praėjo.

„Olifėja“ Įmonė įsteigta 1992 m. Įstatinis kapitalas – 1,95 mln. litų, kapitalas 100 proc. privatus. Darbuotojų – 20. Lietuvos loterijų rinkos dalis – 97 proc. Loterijos bilietus parduoda 1 700 terminalų. Lietuvos gyventojai laimėjo 94 milijoninius „Teleloto“ „Aukso puodus“ ir 3 400 automobilių. „Teleloto“ prekės ženklas išrinktas į žinomiausių Lietuvos prekės ženklų dešimtuką. „Vikingų loto“ 2 žaidėjai per 8 mėnesius nuo loterijos pradžios laimėjo 5,5 mln. ir 1,5 mln. litų. Per loterijos terminalų sistemą atlikta 1 mlrd. mokėjimų per metus. 41


Golfo aikštynai – šalies gerovės ženklas

Asta Dykovienė

p

irmasis golfo kurortas Vakarų Lietuvoje „National Golf Resort“ savo veiklą pradėjo 2009 m., ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, kai šalyje buvo paskelbta krizė. Tačiau golfo aikštynas išsyk pritraukė tiek vietos, tiek ir atvykstančių žaidėjų.

Startas su kliūtimis Klaipėdos rajone, Kretingalėje, aikštynas buvo įrengiamas 4 metus. Atidarytas 2009-aisiais. „Tais metais Lietuvoje buvo paskelbta krizė, aišku, mes jos neprognozavome, ir ji tikrai smogė, kaip ir visai šalies ekonomikai. Smogė tiems, kurie norėjo žaisti, dalyvauti, rengti savo turnyrus, kurie norėjo būti rėmėjais, reklamos davėjais, jų gretos buvo stipriai išretintos. Jei ne krizė, tai ir žaidėjų skaičius būtų buvęs kitoks“, – neslėpė „National Golf Resort“ vadovas Arūnas Kuraitis. Golfo turizmas A.Kuraičio teigimu, golfo aikštynas labai stipriai prisideda prie regiono plėtros. Yra nuostata, kad, atsiradus jų, šalies ekonomika pasiekia aukštesnį ekonominį lygį. „Verslo įmonių vadovai, kurie investuoja Lietuvoje, kar42

tais paklausia, ar kur nors šalia turite golfo aikštyną? Jei ne, tai investicijoms pasirenkama Bulgarija, Čekija, Lenkija ar kitos Rytų Europos šalys, kur golfo aikštynų yra. Europoje apie 70 proc. verslo įmonių vadovų žaidžia golfą“, – tikino A.Kuraitis. Teigiama, jog golfo aikštynai pakelia regiono vertę, tai vieta, kurioje vyksta ir tarptautiniai renginiai, konferencijos, bendrovių pristatymai, šeimos šventės. Golfo kurortą savo svarbiausiam gyvenimo pokyliui neretai renkasi ir jaunavedžiai. Be viso to, aikštynai pritraukia ir golfo turistus. Apskaičiuota, kad golfo turistas išleidžia 4–6 kartus daugiau nei paprastas turistas. „Jis naudojasi daug aukštesnės kokybės paslaugomis, aukštesnio lygio viešbučiais, restoranais. Paprastas turistas Klaipėdoje nakvoja kelias naktis, o golfo turistas apsistoja nuo savaitės iki dviejų ir renkasi viešbutį ne už 30 eurų, bet už 70-80 eurų“, – dėstė golfo klubo vadovas A.Kuraitis.

Golfo turnyrai Vakarų Lietuvoje „National Golf Resort“ vadovai teigia, kad nepamirštami ir vietos žaidėjai, buriami klubai, organizuojami golfo turnyrai. Vienas jų – atviras Lietuvos čempionas. „Pas mus šis turnyras šiais metais vyksta antrą kartą, pirmasis buvo 2009 m. Kai tik atidarėme savo golfo aikštyną, mums buvo suteikta teisė rengti čempionatą“, – džiaugėsi A.Kuraitis. Jau antrą sezoną planuojamas renginys Klaipėdoje „Verslas, golfas ir džiazas“, kai vienu metu bus ir Pilies džiazo festivalis, ir kontaktų mugės verslininkams, kurias organizuoja Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, į jas iš užsienio atvyksta daugybė verslo pasaulio atstovų, ieškančių naujų savo verslo galimybių ir naujų ryšių, taip pat – golfo turnyras. Šiemet bus ir trečias labdaros turnyras „Golfas iš širdies“, surinktos lėšos skiriamas labdaros ir paramos fon-

Yra nuostata, kad, atsiradus golfo aikštynų, šalies išsivystymas pasiekia gana aukštą ekonominį lygį.

dui sunkiomis ligomis sergantiems vaikams.

Draugiškas gamtai Golfo aikštynai ekologiški, čia esą sunaudojama 10 kartų mažiau trąšų nei žemės ūkio laukuose. „Mes nesiekiame derliaus, mums nereikia pasiekti 4 ar 10 tonų iš hektaro. Jei pakankamai lyja, mums to visiškai užtenka. Tai specifinės rūšies žolė, kuri leidžia šaknis iki 50 cm gylio. Kaip mes naikiname piktžoles? Tiesiog žolę pjauname labai dažnai ir piktžolės neauga. Pjauname kasdien, nes ridenimo aikštelėse žolė turi būti 3 mm aukščio. Ekosistema taip sutvarkyta, kad aikštyno prieigose peri gervės, gyvena trys šeimos gulbių, tvenkiniuose pilna vėžių, ką ir kalbėti apie žuvis“, – pasakojo golfo klubo vadovas. „Jei šiame regione atsirado golfo aikštynas, vadinasi, šalis pasiekė gana aukštą ekonominį lygį. Vadinasi, šios valstybės žmonės suprato bendravimo naudą ir poilsio naudą. Tai rodo, kad jie ne tik dirba, bet turi laiko ir savo pomėgiams, o golfas – net tik žaidimas ar laisvalaikio praleidimas, bet ir bendravimas. Įsivaizduokite, 5 valandas žaidžiate su žaidimo partneriu, negi visą tą laiką tylėsite?“ – įsitikinęs golfo klubo vadovas A.Kuraitis.


iš arčiau rodiklius pagerino visos krovos įmonės

Uos­tas – Klaipė­dos ir Lie­tu­vos vers­lo va­rik­lis

Šian­dien sun­kiai įsi­vaiz­duo­tu­me Klaipėdą be uos­to. Tai būtų nie­kuo neiš­sis­ki­ rian­tis vi­du­ti­nis Lie­tu­vos mies­tas, ku­ria­me būtų ge­ro­kai ma­žiau gy­ven­tojų ir skur­desnė pra­ monė. Apie 20– 30 tūkst. klaipė­ die­čių ir jų šeimų na­rių tie­sio­giai sie­ja jūrų pra­ monės veik­la.

Vid­man­tas Ma­tu­tis

J

ūra, uos­tas, lai­vai Klaipė­dai su­tei­kia ir išs­kir­tinės jūrinės kultū­ros mies­to įvaizdį. Su mies­to ap­rūpi­ni­mo, ener­ ge­ti­kos bend­rovė­mis Klaipė­do­ je su­skai­čiuo­tu­me apie 40 stam­ bių pra­monės įmo­nių. Maž­daug pusės jų veik­la api­ma lai­vybą, uos­to krovą, laivų sta­tybą ir re­ montą, kro­vi­nių eks­pe­di­ja­vimą. Did­žiau­sias Klaipė­dos darb­da­ vys – laivų sta­ty­bos ir re­mon­ to, me­ta­lo ap­do­ro­ji­mo bend­rovė Va­karų laivų ga­myk­la. Jo­je dir­ba per 1300 žmo­nių. Ši bend­rovė ir pa­gal par­da­vimą, ku­ris sie­ kia per 800 mln. litų, pir­mau­ja Klaipė­dos re­gio­ne. „Praėję me­ tai mums bu­vo sėkmin­gi. Su­ gebė­jo­me ge­ro­kai pa­di­din­ti laivų sta­ty­bos, re­mon­to, me­talų konst­ruk­cijų ga­my­bos apimtį“, – teigė Va­karų laivų ga­myk­los va­do­vas Ar­nol­das Ši­lei­ka. 2011 m. – išs­kir­ti­niai vi­sam Klaipė­dos uos­tui. Ne tik tuo, kad pa­ge­rin­ta per 10 visų laikų įvai­riau­sių uos­to veik­los ro­ dik­lių. Klaipė­dos uos­tas pa­ki­ lo į naują lygį. Pirmą kartą sa­vo is­to­ri­jo­je jis ta­po ry­tinių Bal­ti­ jos ša­lių uostų ly­de­riu. Per­nai iš 36,6 mln. tonų per Klaipė­dos uostą ga­bentų kro­vi­nių lie­tu­vių rin­kai skir­ta da­lis su­darė per 60 pro­c. – be­veik 22 mln. tonų. „Dir­bo­me vie­na kryp­ti­mi – Lie­tu­vos eko­no­mi­kos nau­dai. Ir ta­ri­fai, ir pa­slaugų ko­kybė ten­ki­no var­to­to­jus, todėl ir

36,6 mln. tonų

kro­vi­nių per­nai ga­ben­ta per Klaipė­dos uostą.

re­zul­ta­tas ge­ras“, – ak­cen­ta­ vo Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ ge­ni­jus Gent­vi­las. Ro­dik­lius per­nai uos­te ge­ ri­no be­veik vi­sos 12 kro­vos bend­ro­vių. Ypač ge­ri me­tai bu­vo Klaipė­dos jūrų kro­vi­ nių kom­pa­ni­jai (KLAS­CO). „Mums pa­vy­ko pa­da­ry­ti, at­ro­ dytų, ne­įgy­ven­di­namą da­lyką. Su­gebė­jo­me perkrau­ti per 13 mln. tonų. Kai per vie­nus me­ tus kro­va šok­te­li net tri­mis mi­ li­jo­nais tonų, tai yra di­de­lis pa­ sie­ki­mas“, – ak­cen­ta­vo KLAS­CO va­do­vas Aud­rius Pau­ža. Pa­ly­gin­ti su ki­tais ap­lin­ki­ niais uos­tais, Klaipė­da iš­sis­ ki­ria tuo, kad jos kro­vos spe­ cia­li­za­ci­ja la­bai pla­ti. Pag­rin­ di­niai uos­to kro­vi­niai – naf­tos pro­duk­tai, trąšos, kon­tei­ne­riai ir jūrų kel­tais ga­be­na­mos prekės. Vis dau­giau per Klaipė­dos uostą ke­liau­ja ir me­talų. Vals­tybės val­do­ma įmo-

nė Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­to di­rek­ci­ja per­nai su­rin­ko 147 mln. litų uos­to rink­liavų ir ga­vo be­veik 21 mln. litų pa­ jamų iš uos­to žemės nuo­mos. Tai did­žiau­sios visų laikų jos pa­ja­mos. Uos­te krau­ta vie­ na to­na Klaipė­dos vals­ty­bi­ nio jūrų uos­to di­rek­ci­jai at­ne­ ša 4 li­tus pa­jamų. Tai yra nie­ kis, pa­ly­gin­ti su tuo, kad uos­ te krau­ta vie­na to­na Lie­tu­vos vers­lui duo­da apie 50 litų pa­ jamų. Bend­ros pa­ja­mos dėl uos­to įta­kos 2011 m. įspūdin­ gos – apie 1,8 mlrd. litų. Did­žiau­sią dalį pi­nigų at­si­rie­ kia kro­vi­nius į uostą ga­be­nan­ tys vežė­jai, kro­vos įmonės, kro­ vi­nių eks­pe­di­to­riai, uostą ap­ tar­nau­jan­čios vil­kikų, agentų pa­slau­gas tei­kian­čios, ap­rūpi­ ni­mo bend­rovės. Prie kro­vi­ nių, ku­rie ga­be­na­mi per Klaipė­ dos uostą, vie­naip ar ki­taip vien Klaipė­do­je „pri­si­lie­čia“ apie 250 įmo­nių. Uos­tas ska­ti­na kur­ti nau­jus vers­lus Klaipė­do­ je ir ap­link ją. Uos­tas pri­trau­ kia in­ves­tuo­to­jus, daug už­sie­ nio sve­čių, vyks­ta įvai­rios kon­ fe­ren­ci­jos, se­mi­na­rai. Išs­kir­tinė Klaipė­dos uos­to reikšmė – jūrų keltų lai­vy­bos li­ni­jos. Jo­mis iš Vo­kie­ti­jos, Šve­di­jos kas­met at­ pluk­do­ma po ke­lis tūkstan­ čius už­sie­nio tu­ristų. Kel­da­mas nau­jus ap­tar­na­vi­mo ko­kybės rei­ka­la­vi­mus uos­tas ska­ti­na ir Klaipė­dos mies­to vieš­bu­čių, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo, pre­ky­bos, tu­riz­mo pa­slaugų verslą.

Klaipė­dos uos­tas pa­ki­lo į naują lygį. Pirmą kartą sa­vo is­to­ri­jo­je jis ta­po ry­tinių Bal­ti­jos ša­lių uostų ly­de­riu. 43


LOGISTIKA konteinerių terminalas

Diag­ra­mų krei­vės ky­la aukš­tyn Bendra krovinių apyvarta 2005–2011 m. 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0

Sunkmetis tikriesiems lyderiams atvėrė daug naujų galimybių. Orientavimasis į kuo platesnį krovinių asortimentą ne tik padėjo bendrovei Klaipėdos konteinerių terminalas išgyventi ekonominio nuosmukio laikotarpį, bet ir džiaugtis pastaraisiais metais augančia krovinių apyvarta. 44

Bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vasario pradžioje paminėjo savo 18-ąjį gimtadienį. 18 metų pakankamai ilgas laikas įmonės pasirinktos strategijos efektyvumui įvertinti. 1994 m. įkurtas pirmasis konteinerių terminalas pirmasis Klaipėdos uoste pradėjo krauti konteinerius, tačiau neatsisakė ir kitų krovinių: buvo kraunami keltai, gabenę ratinius krovinius, įvairūs generaliniai kroviniai. Per keletą metų sukurtas universalus plataus profilio krovos terminalas, sėkmingai konkuruojantis su kitomis panašaus profilio uosto įmonėmis. 2005 m. įsigijusi antrą – specializuotą konteinerių terminalą pietinėje uosto dalyje, bendrovė dar labiau išplėtė savo paslaugų spektrą ir šiuo metu krauna visų rūšių krovinius, išskyrus skystuosius. Pagrindiniai KKT veiklos principai, iškelti jau pirmaisiais gyvavimo metais iš esmės nepasikeitė iki šių dienų: lankstumas, universalumas, dėmesys individualiems klientų poreikiams. Orientavi-

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

masis į kuo platesnį krovinių asortimentą padėjo įmonei išgyventi ekonominio nuosmukio laikotarpį – 2009 metais vos ne perpus sumažėjus konteinerių srautams, buvo intensyviai ieškoma kitų krovinių, kurie galėtų kompensuoti šį praradimą, klientams pasiūlyta papildomų paslaugų. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti – jau kitais metais generalinių krovinių apyvarta padvigubėjo, o 2011 m. ūgtelėjo dar 1,5 karto. Šio segmento dalis bendroje krovinių apyvartoje išaugo nuo 4 proc. (2008) iki 17 proc. (2011). Buvo suformuoti naujų krovinių srautai: jau trečius metus KKT krauna reguliarias projektinių įrenginių siuntas užsakovams Lietuvoje ir Baltarusijoje, pavyko pritraukti į uostą naujo tipo laivus, autovežius, į kuriuos kraunama baltarusiška autotechnika. Išvystyta birių krovinių perkrovimo ir fasavimo linija. KKT profesionalumo lygį rodo tai, kad įmonės konteinerių terminalas buvo pasirinktas kaip patikimas partneris NATO kroviniams krauti. Sunkmečiu ypač daug dėmesio buvo skirta vidinių procesų analizei, valdymo mechanizmų tobulinimui,

technologijų optimizavimui. Visa tai padėjo atrasti nemažai neišnaudotų resursų. Procesų išgryninimas, efektyvių kaštų kontrolės priemonių įdiegimas padėjo gerokai sumažinti įmonės sąnaudas. 2011 metais KKT pasiekė rekordinį pelningumą. Taigi sunkmečio pamokos nenuėjo veltui – jos parodė, kad tobulėjimas turi būti nuolatinis nenutrūkstamas procesas. Juo labiau, kad pastaraisiais metais rinkose nebeliko ankstesnio stabilumo, įmonėms tenka prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. Lankstumas, sugebėjimas greitai reaguoti į rinkos pokyčius tampa vieni svarbiausių konkurencinių pranašumų šiandieninėje verslo aplinkoje. Šiuo metu KKT diagramų kreivės vėl kyla aukštyn – pastaruosius 3 metus krovinių apyvarta nuosekliai auga, 2011 m. pagal krovos apimtis KKT užėmė penktąją vietą Klaipėdos uoste. Šiemet jau tikimasi pasiekti ikikrizinį lygį – 3,2 mln. tonų krovinių. Konteinerių terminalas viliasi susigrąžinti ir prieš kelerius metus turėtas Baltijos šalių rinkos lyderio pozicijas konteinerių krovoje. Taigi 2012-ieji gali tapti lūžio metais bendrovei pereinant į aukštesnį lygmenį visose pagrindinėse veiklos srityse. Prie svarbių veiklos sričių įmonė priskiria ir socialinę veiklą – paramą bei rėmimą. KKT kasmet remia Klaipėdos džiazo festivalį, Jūros šventę, skiria lėšų autoriniams kultūros renginiams bei socialiniams projektams.


kartu sujunkime krantus! grindinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ vertybės. AB „Smiltynės perkėla“ – šiuolaikiška ir moderni keleivinio vidaus vandens transporto įmonė, užsiimanti profesionalia keleivių ir transporto priemonių kėlimo keltais per Kuršių marias veikla, įregistruota 1991 m. Tačiau pačios perkėlos istorija skaičiuojama nuo 1945 m., kai ji buvo įkurta kaip karinio upių laivyno padalinys, turėjęs vykdyti strateginę užduotį – garantuoti susisiekimą tarp dviejų krantų.

dvI perkėlos Bendrovė savo paslaugas teikia dviejose perkėlose: 1-ojoje perkėloje (Senoji perkėla) ir 2-ojoje perkėloje (Naujoji perkėla). Pastarojoje dirba 3 savaeigiai keltai, kurie kelia keleivius, lengvuosius automobilius bei sunkiąją techniką. Senojoje perkėloje dirba 2 keleiviniai keltai. Šiais keltais per Kuršių marias gabenami tik keleiviai. Saugumas, patikimumas, terminų laikymasis, klientų poreikių tenkinimas teikiant perkėlimo paslaugas – yra pa-

veIklos rodIklIaI Pastaruoju metu akcinės bendrovės finansiniai rodikliai nuolat gerėja. 2010 m. buvo patys pelningiausi per visus įmonės veiklos metus. Pavyko uždirbti 1,6 mln. litų pelno. Dividendų forma net 1,1 mln. litų sumokėta į valstybės biudžetą. Per 2011 m. perkeltų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 6 proc., palyginti su 2010 m. Buvo pasiektas rekordinis perkeltų transporto priemonių skaičius – 615 418. Iš viso per metus keltų paslaugomis pasinaudojo 1 655 748 keleiviai. InvestIcIjos Atnaujinus keltų parką kelis kartus sumažėjo atliekamų reisų trukmė, todėl gerokai paspartėjo transporto kėlimas ir neliko eilių. Tačiau bendrovė „Smiltynės perkėla“, siekdama dar labiau pagerinti vietos gyventojų ir atvykstančių turistų susisiekimą su Kuršių nerija, maksimaliai sutrumpinant persikėlimo laiką, nustatė papildomų kelto reisų organizavimo tvarką. Vasaros sezonu keltai dažnai dirba nesilaiky-

dami nustatyto grafiko. Esant būtinumui Naujojoje perkėloje vienu metu kursuoja trys keltai, kurie per valandą gali atlikti apie 12 reisų ir perkelti daugiau kaip 400 automobilių.

sikeliančiųjų srautus iš Klaipėdos bei Smiltynės pusės. Be to, Naujojoje perkėloje pradėjo veikti informacinė švieslentė. Joje skelbiama klientams aktuali informacija.

įmonė per metus perkelia apie 2 mln. keleivių ir daugiau kaip 0,6 mln. transporto priemonių.

plėtra Ir ateItIes perspektyvos Bendrovė „Smiltynės perkėla“ daug dėmesio skiria teikiamų paslaugų kokybei ir plėtrai. Dar 2012 m. pabaigoje bus pastatytas naujas keleivių terminalas Šiaurės rage. Čia iškils šiuolaikinės architektūros pastatas su keleiviams ir miestiečiams prieinama atvira terasa ant stogo. Naujame vieno aukšto pastate bus įrengta laukimo salė, modernios bilietų kasos bei jauki kavinukė. Kitas, ne mažiau svarbus bendrovei ir jos klientams projektas, įsigijus naują greitaeigį keleivinį laivą, maršruto Klaipėda–Juodkrantė–Nida ir atgal atidarymas. Bendrovė pasiūlys puikią susisiekimo alternatyvą vandeniu užsienio turistams, ypač vykstantiems į Kuršių neriją automobiliais, taip pat neringiškiams bei dviračiais mėgstantiems važinėti vietos gyventojams. Kartu sujunkime krantus!

Infrastruktūros modernIzavImas 2011 m. pastatytas naujas pirsas Šiaurės rage, prie kurio vienu metu gali švartuotis du bendrovės keltai. Kasose įdiegta moderni programinė įranga, baigta diegti vaizdo stebėjimo kamerų sistema. Bendrovės tinklalapyje www.keltas.lt kiekvienas lankytojas turi galimybę stebėti vaizdo kamerų perduodamą tiesioginį vaizdą iš Naujosios perkėlos bei sužinoti apie be-

45


iš arčiau užsieniečių pinigų vilionės

In­ves­tuo­to­jai su­ku­ria tūkstan­čius naujų dar­bo vietų Sta­sys Gu­da­vi­čius

Prie Ūkio mi­nis­te­ri­jos vei­kian­čios vie­šo­sios įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­linė di­rek­torė Mil­da Dar­gu­žaitė tvir­ti­na, kad į Lie­tuvą pa­sta­ruo­ju me­tu atei­nan­tys už­sie­ nio in­ves­tuo­to­jai labiau­ siai domisi naujų tech­ nologijų ir paslaugų sektoriaus plėtra. 46

– Kiek iš vi­so Lie­tu­vo­je in­ves­tuo­ta per vi­sus ne­prik­lau­so­mybės me­tus? – Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka nu­ro­do, kad su­kaup­to­ sios tie­sio­ginės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos šian­ dien Lie­tu­vo­je sie­kia 37,2 mlrd. litų, ša­ly­je vei­kia 3700 už­sie­nio ka­pi­ta­lo bend­ro­vių. Žvel­giant ret­ros­pek­ty­viai, per pa­sta­ruo­ sius du de­šimt­me­čius pir­ma­sis reikš­min­ gas eta­pas pri­trau­kiant in­ves­ti­ci­jas į šalį bu­vo vals­tybės įmo­nių pri­va­ti­za­vi­mas – pla­ni­nių eko­no­mikų rest­ruktū­ri­za­vi­mo lo­ ko­mo­ty­vas, ku­rio ėmėsi dau­ge­lis po­so­vie­ tinės erdvės ša­lių. Kaip reikš­min­giau­sius pri­va­ti­za­vi­mo san­do­rius ga­li­me pa­minė­ti in­ves­ti­ci­jas į Lie­ tu­vos ener­ge­ti­kos, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir te­ le­ko­mu­ni­ka­cijų sek­to­rių įmo­nes. To­kie san­ do­riai, pa­vyzd­žiui, kaip Lie­tu­vos te­le­ko­mo par­da­vi­mas Suo­mi­jos „So­ne­rai“ bei Tau­ po­mo­jo ir Žemės ūkio bankų par­da­vi­mas Skan­di­na­vi­jos ir Vo­kie­ti­jos stra­te­gi­niams in­ves­tuo­to­jams, sva­riai pri­si­dėjo prie te­le­ko­ mu­ni­ka­cijų ir fi­nan­si­nių pa­slaugų sek­to­rių mo­der­ni­za­vi­mo. Da­bar tai yra šiuo­lai­kinės bend­rovės ir ban­kai, ku­rie pri­klau­so įta­kin­ goms Šiaurės Eu­ro­pos vers­lo grupėms. Išs­kir­čiau ke­letą mo­mentų, ku­rie, ma­no nuo­mo­ne, ge­riau­siai nu­sa­ko už­sie­nio in­ves­ ti­cijų tei­kiamą naudą Lie­tu­vos eko­no­mi­kai ir jos žmonėms: su­kur­ta naujų dar­bo vietų, į vals­tybės biud­žetą su­mokė­ti mo­kes­čiai, in­ ves­ti­cijų apim­tis ir nau­da vie­tos vers­lui. Per pa­starąjį de­šimt­metį Lie­tu­vo­je in­ves­ ti­ci­nius pro­jek­tus įgy­ven­di­no per 400 už­ sie­nio bend­ro­vių, jos su­kūrė be­veik 50 000 dar­bo vietų, t. y. 7,1 pro­c. Lie­tu­vos pri­va­čia­ jame sek­to­riu­je visą dar­bo dieną dir­ban­čių žmo­nių. Tad ma­to­me, kad už­sie­nio ka­pi­

Skai­čius: įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­dovė M.Dar­gu­ žaitė tei­gia, kad Lie­tuvą pasiekiančios tie­sio­ginės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos su­da­ro apie 2 pro­c. visų Rytų Eu­ro­po­je pri­trau­ kiamų ana­lo­giškų pro­jektų.

ta­las su­ku­ria reikš­mingą dalį naujų dar­bo vietų, ir tikė­ti­na, kad ta da­lis, įgy­ven­di­nat nau­jus in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, tik didės. Lie­tu­vo­je in­ves­tuo­jan­čių už­sie­nio bend­ro­ vių mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai spe­cia­lis­tams yra bent du kar­tus aukš­tes­ni už sta­tis­tinį iki­mo­ kes­tinį al­gos vi­durkį ša­ly­je, ku­ris per pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus svy­ra­vo apie 2000 litų. Tai reiš­kia, kad į biud­žetą su­mo­ka­mi mo­ kes­čiai taip pat bu­vo bent du­kart di­des­ni. Per 2010–2011 m. pa­skelb­tus tie­sio­gi­ nių už­sie­nio in­ves­ti­cijų (TUI) pro­jek­tus už­ sie­nio bend­rovės nu­ma­to in­ves­tuo­ti apie 5 mlrd. litų. Šios in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vos eko­no­ miką turėtų pa­siek­ti iki 2013 m. pa­bai­gos, tu­rint ome­ny­je tai, kad TUI pro­jek­tus įgy­ ven­din­ti užt­run­ka nuo pusės iki trejų metų. Šie ka­pi­ta­lo srau­tai nu­krei­pia­mi į mūsų pra­monės tech­no­lo­gi­jų par­ko at­nau­ji­nimą, in­ves­tuo­ja­ma į ša­lies gy­ven­tojų per­ kva­li­fi­ka­vimą pa­gal rea­lią dar­bo


Komentaras

Vy­tas Pet­ru­žis

Kau­no lais­vo­sios eko­no­minės zo­nos (LEZ) di­rek­to­rius

V

Did­žiau­si už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai Lie­tu­vo­je 2009–2011 m. In­ves­tuo­to­jas TE­VA „Va­leant“ „PKN Or­len“ „Ther­mo­Fis­her Scien­ti­fic“ „Rya­nair“ „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­tio­nal“ „Barc­lays Bank“ „Te­lia So­ne­ra“ „Deut­che Post“ „Mars“ „Ee­go“ „Hua­wei“ „Sie­mens“ „Wes­tern Union“ „Kit­ron“ „Co­ca-Co­la“ IBM „In­ter­sur­gi­cal“ CSC MOOG „Bent­ley“ IKEA

Kilmės ša­lis Iz­rae­lis JAV Len­ki­ja JAV Ai­ri­ja JAV Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja Šve­di­ja Vo­kie­ti­ja JAV Vo­kie­ti­ja Ki­ni­ja Vo­kie­ti­ja JAV Nor­ve­gi­ja JAV JAV Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja JAV JAV JAV Šve­di­ja

In­ves­ti­ci­jos (mln. eurų)

Veik­los sri­tis Me­di­ci­na Me­di­ci­na Ener­ge­ti­ka Me­di­ci­na In­ži­ne­ri­ja Ta­ba­ko ga­mi­niai Grynųjų pi­nigų per­lai­dos In­for­ma­cinės ir ko­mu­ni­ka­ci­jos tech­no­lo­gi­jos Trans­por­tas ir lo­gis­ti­ka Mais­to pro­duktų ga­my­ba Drau­di­mas Moks­li­niai ty­ri­mai Moks­li­niai ty­ri­mai Grynųjų pi­nigų per­lai­dos Elekt­ro­ni­ka Gai­viųjų gėrimų ga­my­ba Moks­li­niai ty­ri­mai Me­di­ci­ni­nių prie­taisų ga­my­ba Prog­ra­minė įran­ga ir IT pa­slau­gos Moks­li­niai ty­ri­mai Prog­ra­minė įran­ga ir IT pa­slau­gos Baldų ga­my­ba

2900 365 244 210 196 151 69,4 55,6 47,6 27,2 24,3 22,1 20,5 20 18,1 18 16,2 11,7 11,6 2,5 1,5 1,3

Šaltinis: vie­šo­ji įstai­ga „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“

ienas Kauno LEZ pliusų – didelis darbo jėgos pasirinkimas, nes LEZ yra prie Kauno. Kau­no LEZ geog­ra­finė pa­dėtis la­bai ge­ra – be­veik Lie­tu­vos cent­re, puikūs ma­ gist­ra­li­niai ke­liai su­si­siek­ti su Len­ki­ja, Klaipė­da, Ry­ga ir Vil­niu­mi, ne­to­li Pa­le­mo­no ge­le­žin­ke­lio sto­tis, ša­lia – Karmė­la­vos oro uos­tas. Mes in­ves­tuo­to­jus vi­lio­ja­me jau pa­ruoš­tais skly­pais LEZ te­ri­to­ri­jo­je. Tas skly­pas, į kurį atei­na in­ves­tuo­to­jas, tu­ri visą būtiną inf­rast­ruktūrą, Va­ di­na­si, in­ves­tuo­to­jas ga­li la­bai rea­liai su­pla­nuo­ ti sa­vo nu­ma­to­mas in­ves­ti­ci­jas. Be to, vers­li­nin­ kai į LEZ vi­lio­ja­mi mo­kes­čių leng­va­to­mis – tai jau vi­sos vals­tybės vyk­do­mos po­li­ti­kos pa­sekmė. Kau­no LEZ nu­ma­ty­ta ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­ kes­čio leng­va­ta, ku­ri ga­lios bent iki 2045 m., taip pat pel­no mo­kes­čio leng­va­ta su sąly­ga, kad in­ ves­tuo­ja­ma ne ma­žiau kaip mi­li­jo­nas eurų. Kau­ no LEZ ga­li­me drąsiai va­din­ti kon­cent­ruo­ta įvai­rių leng­vatų, nuo­laidų ir kitų in­ves­tuo­to­jams pa­lan­kių su­de­damųjų da­lių vie­ta. Esa­me pri­va­ti įmonė, to­ dėl sten­giamės, kad ji rea­liai to­kia taptų. 2011 m. mums bu­vo la­bai ne­blo­gi. Vien per­ nai dėl di­des­nių nei pusės hek­ta­ro sklypų, skir­ tų pra­mo­ni­nei ir lo­gis­ti­kos veik­lai, turė­jo­me 4,3 mln. eurų vertės san­do­rių, kai, Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, Kau­no mies­te ir ra­jo­ne ana­lo­giškų san­do­rių su­da­ry­ta už 3,9 mln. eurų. Tu­ri­me vei­kian­čias me­ta­lo ap­dir­bi­mo, putų po­ lis­ti­re­no, mais­to pra­monės, kos­me­ti­kos ga­my­ bos, ener­ge­ti­kos įmo­nes. Iš vi­so Kau­no LEZ jau dir­ba ar­ba ku­ria­si (sta­to, pro­jek­tuo­ja, yra su­tar­ tys) 13 bend­ro­vių. Iš vi­so iki šiol su­da­ry­ta be­veik 300 mln. litų vertės in­ves­ti­ci­nių san­do­rių. 165 mln. litų jau in­ves­tuo­ta į vei­kian­čias įmo­nes. Su­ kur­ta 401 dar­bo vie­ta. Dar 340 nu­ma­ty­ta su­kur­ti pa­gal pa­si­ra­šy­tuo­sius in­ves­ta­vi­mo san­do­rius. Šiuo me­tu daug dir­ba­me, kad Kau­no LEZ būtų įsteig­tas va­di­na­ma­sis oro par­kas. Kas tai yra? Tai LEZ te­ri­to­ri­jos da­lis, tie­sio­giai priei­nan­ti prie Kau­no oro uos­to. Ma­no­me, kad la­bai gerą per­spek­tyvą tu­ri to­je vie­to­je įsikū­ru­sios įvai­rios įmonės, ku­rios galėtų už­siim­ti ga­be­ni­mu, avia­ci­ jos ap­tar­na­vi­mu ir ne­tgi avia­ci­jos pra­mo­ne. Su­ si­domė­jimą yra pa­reiš­ku­sios ži­no­mos Eu­ro­pos oro li­nijų bend­rovės – jos čia dai­ro­si ga­li­my­bių in­ves­tuo­ti būtent į avia­ci­jos ap­tar­na­vimą. De­da­me pa­stan­gas, kad ateitų ir avia­ci­jos pra­monės at­stovų. Ti­kimės, kad per šiuos me­ tus pa­vyks pa­da­ry­ti pro­veržį šio­je sri­ty­je ir ta­da galė­si­me kalbė­ti apie Kau­no LEZ at­si­ra­du­sius at­ski­rus su avia­ci­ja, oro su­si­sie­ki­mu ir lo­gis­ti­ka su­si­ju­sius vers­lus. 47


iš arčiau užsieniečių pinigų vilionės rin­kos pa­klausą, su­mo­ka­mi sta­bilūs ir aukš­ti at­ly­gi­ni­mai. Vi­sa tai leid­žia pa­siek­ti aukš­tesnį ša­lies kon­ku­ren­cin­gumą ir žmo­nių gy­ve­ni­mo lygį ir – labai svar­bu – su­val­dy­ti to­lesnį pro­tų nu­tekė­jimą į už­sienį. Juk už­sie­nio bend­ro­vei įsis­tei­gus Lie­tu­vo­ je ir pa­si­ūlius ana­lo­giš­kas gy­ve­ni­mo sąly­ gas, ko­kias spe­cia­lis­tas galėtų gau­ti iš­vykęs į už­sienį, ne­be­lie­ka eko­no­minės mo­ty­va­ci­ jos emig­ruo­ti. Lie­tu­vo­je be­si­ku­rian­čios už­sie­nio bend­ rovės daž­niau ir drąsiau nei vie­tinės nau­ do­ja­si išorės tiekėjų pa­slau­go­mis, per­ ka vie­tos ža­lia­vas ir taip su­ku­ria pa­pil­ domų už­sa­kymų ir pa­jamų vie­tos vers­lui. TUI pro­jektų ana­lizė ro­do, jog Lie­tu­vo­je ke­ti­nan­čios in­ves­tuo­ti bend­rovės pla­nuo­ ja, kad mūsų žmonėms su­mo­ka­mi at­ly­gi­ ni­mai, iš vie­tos tiekėjų per­ka­mos pa­slau­ gos ir vie­tos ža­lia­vos su­da­rys dau­giau nei 55 pro­c. jų pa­da­li­nio Lie­tu­vo­je apy­var­tos. Tie pi­ni­gai sėkmin­gai įlie­ja­mi į Lie­tu­vos ūkį per išau­gusį var­to­jimą ir mūsų vers­lo in­ves­ti­ci­jas į plėtrą. – Kas yra did­žiau­si in­ves­tuo­to­jai Lie­ tu­vo­je, ku­rio­se sri­ty­se jie in­ves­tuo­ja? – Vie­nos did­žiau­sių už­sie­nio in­ves­tuo­tojų yra Šve­di­ja, Len­ki­ja, Vo­kie­ti­ja, Ny­der­lan­ dai, Ru­si­ja. Į did­žiau­sių de­šim­tuką taip pat pa­ten­ka ki­tos Šiaurės ša­lys – Nor­ve­gi­ ja, Da­ni­ja ir Suo­mi­ja. Dau­giau­sia ša­ly­je in­ves­tuo­ta į ap­dir­ bamąją ga­mybą, pre­kybą, fi­nansų ir drau­ di­mo pa­slau­gas bei IT ir ry­šių pa­slau­gas. Kaip did­žiau­sias in­ves­tuo­to­jas ga­li­me pa­minė­ti to­kias bend­ro­ves kaip Šve­di­jos ban­kai SEB, „Swed­bank“, ry­šių grupė „Te­ lia­So­ne­ra“, Nor­ve­gi­jos ban­kas DNB, Jung­ tinės Ka­ra­lystės ban­kas „Barc­lays“, JAV kor­po­ra­ci­jos IBM, „Phi­lip Mor­ris“ „Co­caCo­la“, „Wes­tern Union“, Vo­kie­ti­jos „Deuts­che Post“ (DHL pa­da­li­nys Lie­tu­vo­je) ir „Er­go“ drau­di­mo bend­rovė, Šve­di­jos baldų ga­min­ to­ja IKEA ( jos už­sa­ky­mai su­da­ro apie 70 pro­c. vi­so Lie­tu­vos bald­žių eks­por­to). Da­lis šių gar­sių vardų į šalį pri­trauk­ta da­bar­tinės Vy­riau­sybės, ku­riai ak­ty­viai tal­ ki­na „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“, pa­stan­go­mis.

Pers­pek­ty­viau­sios in­ves­ti­cijų plėtros at­žvil­giu sri­tys – ko­mu­ni­ka­ci­jos, IT, spe­cia­li­zuo­tos pa­slau­gos vers­lui, pa­žan­gio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis grįsta ga­my­ba, moks­li­nių ty­ rimų ir naujų pro­duktų kūri­mo cent­rai. Vien per­nai „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ pri­ traukė 29 už­sie­nio bend­ro­ves, ku­rios in­ ves­tuos 825 mln. litų. Tai 30 pro­c. dau­ giau ne­gu 2010 m., kai bend­ra naujų pro­ jektų vertė su­darė 636 mln. litų. Įmonės, per­nai ap­si­spren­du­sios pra­dėti veiklą Lie­tu­vo­je, pla­nuo­ja su­kur­ti be­veik 2400 naujų dar­bo vietų. Ati­tin­ka­mas re­ zul­ta­tas 2010 m. bu­vo kiek dau­giau ne­gu 2200 naujų dar­bo vietų. – Ko­kie in­ves­tuo­to­jai at­ėjo per pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus? – Lie­tu­vai pa­vy­ko pri­trauk­ti „Barc­lays“ (2009 m.) ir „Wes­tern Union“ (2010 m.) tie­ sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­cijų pro­jek­tus. Šios bend­rovės įkūrė IT ir klientų ap­tar­na­vi­mo cent­rus ir šiuo me­tu vyk­do in­ten­sy­vią plėtrą. To­kių įmo­nių kaip „Barc­lays“, „Wes­ tern Union“ in­ves­ti­ci­jos svar­bios tuo, kad stei­gia­mi mo­dernūs pa­slaugų cent­ rai, su­ku­ria­ma daug dar­bo vietų. „Rya­ nair“ at­ve­ju Kau­ne for­muo­ja­mas nau­jas lėktuvų tech­ninės prie­žiū­ros cent­ras, jis tu­ri po­ten­cia­lo plėstis ir išaug­ti į re­gio­ ninį centrą. Pa­ly­gin­ti ne­di­delės in­ves­ti­ci­ jos į moks­li­nių ty­rimų ir naujų pro­duktų kūri­mo cent­rus siū­lo dar­bo vie­tas aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tams ir ku­ria di­ delę pri­dėtinę vertę.

– Kuo vi­lio­ja­mi in­ves­tuo­to­jai į Lie­tuvą? – Ska­ti­na­mos in­ves­ti­ci­jos į ke­lias stra­te­gi­ nes kryp­tis. Re­mia­mas pa­slaugų centrų, to­kių kaip IT, fi­nansų ap­skai­tos, klientų ap­tar­na­vi­mo ir per­so­na­lo paieš­kos, stei­gi­ mas. Taip pat ska­ti­na­mos in­ves­ti­ci­jos į di­ delės pri­dėtinės vertės ga­mybą, pa­vyzd­žiui, me­di­ci­ni­nių prie­taisų, bio­tech­no­lo­gijų, šva­riųjų tech­no­lo­gijų, pra­monės įren­gi­nių. Mes ak­cen­tuo­ja­me, kad tu­ri­me pa­sau­ li­nio ly­gio in­for­ma­ci­nių ir ko­mu­ni­ka­cijų tech­no­lo­gijų, pa­ren­gia­me daug aukš­to ly­ gio IT ir kitų sri­čių spe­cia­listų, esa­me aukš­ tai ver­ti­na­mi pa­sau­ly­je kaip ša­lis, iš ku­rios pa­tar­ti­na pirk­ti vers­lo pro­cesų pa­slau­gas. Be to, įsteig­ta naujų laisvųjų eko­no­ mi­nių zonų, pa­tvir­tin­tos šių zonų ir pra­ monės par­kų su­pap­ras­tin­tos te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo tai­syklės. Ga­liau­siai, re­mian­tis be­si­for­muo­jan­ čia pa­klau­sa, in­ves­ti­cijų kli­matą pa­ge­rins spe­cia­lios pro­gra­mos, ska­ti­nan­čios žmo­ nes mo­ky­tis re­tes­nių už­sie­nio kalbų, pa­ vyzd­žiui, skan­di­navų. – Ar laisvą­sias eko­no­mi­nes zo­nas ga­ li­me va­din­ti pa­trauk­liau­sio­mis in­ ves­tuo­to­jams? – Be abe­jo, ga­li­me, ypač kalbė­da­mi apie ga­my­bi­nes in­ves­ti­ci­jas. Įvai­rios mo­kes­čių leng­va­tos, su­tei­kia­ma inf­rast­ruktū­ra, ku­ rias to­kios zo­nos siū­lo in­ves­tuo­to­jams, yra la­bai svar­bios. – Kas iš di­de­lių in­ves­tuo­tojų galėtų atei­ti ar­ti­miau­siu me­tu? – 2010 ir 2011 m. bu­vo pa­lankūs Lie­tu­ vai pri­trau­kiant in­ves­ti­ci­jas, to ti­kimės ir 2012 m. Kaip jau minė­jau, ti­kimės naujų in­ves­ti­ci­nių pro­jektų iš mūsų did­žiau­sių in­ves­ti­cijų par­tne­rių Skan­di­na­vi­jos ša­ly­ se, Vo­kie­ti­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, JAV. Ty­ri­mas pa­rodė, kad dau­giau­sia TUI pro­jektų šie­met re­gio­ne pla­nuo­ja ini­ci­juo­ ti IT (kas penk­tas nu­ma­to­mas pro­jek­tas), fi­nan­si­nių pa­slaugų, vers­lo pa­slaugų, at­ si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos, au­to­mo­bi­lių pra­monės ir ki­tos ga­my­binės bend­rovės. Pagal pla­nuo­jamų in­ves­ti­cijų dyd­į so­

Pagal pla­nuo­jamų in­ves­ti­cijų dydį so­lid­žiau­sia in­ves­tuo­to­ja – bend­rovė „Fe­lit“, ku­ri Vil­niu­je ati­da­rys pre­ky­bos centrą IKEA. 48


lid­žiau­sia 2011 m. in­ves­tuo­to­ja – Is­lan­di­ jos bend­rovė „Fe­lit“, ku­ri pa­gal fran­šizės su­tartį Vil­niu­je ati­da­rys pirmąjį Bal­ti­jos ša­ly­se pre­ky­bos centrą IKEA. Šio pro­jek­ to vertė – 261 mln. litų, nu­ma­to­ma su­kur­ti 200 dar­bo vietų. Pas­laugų sek­to­riu­je in­ves­ti­cijų dyd­žiu iš­sis­ki­ria Jung­tinės Ka­ra­lystės įmonė „Call Cre­dit“, ku­ri Kau­ne stei­gia­mam pa­slaugų cent­rui skirs 60,7 mln. litų. Did­žiau­sias in­ves­ti­ci­jas į ga­mybą pla­ nuo­ja Da­ni­jos „Dans­pin“ (41,4 mln. litų), Ra­sei­niuo­se ati­da­ry­sian­ti ver­pyklą. Nu­ ma­tomų su­kur­ti dar­bo vietų po­žiū­riu so­ lid­žiau­sias ga­my­bos pro­jek­tas – Jung­tinės Ka­ra­lystės bend­rovės „Ho­meg­roup“ pla­ nas Klaipė­do­je plėsti baldų ga­my­bos įmo­ nę, ku­rio­je dar­bo gaus dar 350 žmo­nių. Per­nai pa­skelb­ti ke­li ne itin di­de­li, ta­ čiau sa­vaip ypa­tin­gi pro­jek­tai. Pa­vyzd­žiui, Švei­ca­ri­jos bend­rovė „Bart­ho­let Mas­chi­nen­bau“ Aly­tu­je no­ri ati­da­ry­ti eko­lo­giškų saulės ener­gi­ja va­romų au­to­ bu­siukų su­rin­ki­mo įmonę. – Ką ro­do pa­sau­linė pra­kti­ka – ko­kios sri­tys yra per­spek­ty­viau­sios in­ves­ti­cijų at­žvil­giu? Kiek jos išplė­to­tos Lie­tu­vo­je?

Komentaras

Eimantas Kiudulas

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos direktorius

K

laipėdos LEZ yra pirmasis pramonės parkas Baltijos šalyse pagal pritrauktų investicijų dydį. 2010 m. „Financial Ti­ mes“ Klaipėdos LEZ pripažino viena iš dvide­ šimties geriausių pasaulyje specialiųjų ekono­ minių zonų ir pramonės parkų. Klaipėdos LEZ veikia 17 įmonių, dar 4 pla­ nuoja pradėti projektus artimiausiu metu. Pagal pasirašytas sutartis investuota 1,4 mlrd. litų, numatyta papildomai investuo­ ti 508 mln. litų, padėta sukurti daugiau nei 1130 darbo vietų. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta šiuo metu viršija 2,4 mlrd. litų (2010 m. duomenys). LEZ veikiančios įmonės naudojasi pelno ir ne­

– Tai sek­to­riai, ku­rian­tys di­delę pri­dėtinę vertę: in­for­ma­cinės ir ko­mu­ni­ka­ci­jos tech­ no­lo­gi­jos, spe­cia­li­zuo­tos pa­slau­gos vers­ lui, pa­žan­gio­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis grįs­ ta ga­my­ba, moks­li­nių ty­rimų ir naujų pro­ duktų kūri­mo cent­rai. Vi­sos šios sri­tys Lie­tu­vo­je pa­sta­rai­siais me­tais su­laukė so­ lid­žių už­sie­nio in­ves­ti­cijų. – Kaip Lie­tu­va at­ro­do eu­ro­pi­nia­me kon­teks­te? – Prit­rau­kia­mos tie­sio­ginės už­sie­nio in­ ves­ti­ci­jos su­da­ro apie 2 pro­c. visų Rytų Eu­ ro­po­je pri­trau­kiamų TUI pro­jektų, ar­ba du kar­tus dau­giau, nei ša­liai ten­ka re­gio­ no su­ku­ria­mo bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Pa­gal šį ro­diklį len­kia­me Lat­viją ir Es­tiją. Pa­ra­dok­sa­lu, bet pa­sta­ro­ji krizė pa­rodė, kad eko­no­mi­nio at­vėsi­mo pe­rio­du už­sie­nio kor­po­ra­ci­jos no­riai ėjo į Lie­tuvą ir per­kėlė sa­ vo IT ir klientų ap­tar­na­vi­mo pa­da­li­nius. Tai vy­ko dėl išau­gu­sio po­rei­kio tau­py­ti ir op­ti­mi­ zuo­ti vers­lo pro­ce­sus. Tarp­tau­tinės kor­po­ra­ ci­jos iš Vil­niaus ar­ba Kau­no ga­li teik­ti to­kias pat ko­ky­biš­kas pa­slau­gas kaip iš Stok­hol­mo, Lon­do­no ar­ba Den­ve­rio, tik pi­giau. Tu­ri­me su­pras­ti, kad už­sie­nio bend­ rovės Lie­tu­vo­je stei­gia­si ne dėl pa­ly­gin­

kilnojamojo turto mokesčių lengvatomis. LEZ įmonės atstovauja dešimčiai šalių, šešioms pramonės šakoms. Klaipėdos LEZ įmonėse dirbantys žmonės gauna didesnį nei vidutinį Lietuvoje darbo užmokestį, daugumoje mūsų įmonių remiamasi ne tiek pigia darbo jėga, kiek žmonių kvalifikacija diegiant ir valdant naujas technologijas. Investuotojus viliojame pirmiausia Klaipėdos kaip uostamiesčio pranašumais, čia dirbančių žmonių gebėjimais, miesto valdžios žmonių pa­ laikymu kuriantiems naujas darbo vietas. LEZ valdymo bendrovė investuotojams paslaugų paketą teikia iš vienų rankų. Mes siūlome tiek sklypus su detaliaisiais planais ir visa reikiama infrastruktūra, tiek pastatus nuomai, tiek kliento projektų valdymą „iki rakto“. Jau turime 10 metų veiklos patirtį. Jei įmonė ieško vietos, kur galėtų greitai, skirdama mažiausias išlaidas, įsikurti ir per­ kelti veiklą ar plėsti savo gamybos pajėgumą arba sandėliavimo plotus, ji rinksis LEZ. Visų rūšių transportas, pramonės tradicijos, mies­ to pozicija skatinti naujų darbo vietų kūrimą – visa tai leidžia mums įtikinti investuotojus rinktis Klaipėdą. Čia investuotojas dirbs ne tik su LEZ valdymo bendrove, bet ir su mūsų

ti ma­žos vi­daus rin­kos, o dėl pa­to­gu­mo iš Lie­tu­vos ap­tar­nau­ti klien­tus Skan­di­na­vi­ jo­je, ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, NVS rin­ko­se, dėl pa­ly­gin­ti ge­ros inf­rast­ruktū­ros, dėl ga­ bių, darbš­čių ir įper­kamų spe­cia­listų. Ma­nau, tu­ri­me siek­ti iš­nau­do­ti šį mūsų rin­kos pra­na­šumą su ki­tais pa­sau­lio kraš­ tais kon­ku­ruo­da­mi dėl in­ves­ti­cijų.

Tie­sio­ginės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos pa­gal ša­lis in­ves­tuo­to­jas Šalis Šve­di­ja Len­ki­ja Vo­kie­ti­ja Ny­der­lan­dai Ru­si­ja Nor­ve­gi­ja Da­ni­ja Suo­mi­ja Es­ti­ja Ka­na­da Lat­vi­ja Kip­ras Ki­tos ša­lys Iš vi­so

(mlrd. litų) 5,318 4,824 3,656 3,176 2,328 1,989 1,976 1,931 1,699 1,497 1,189 1,115 6,366

37,064 Šaltinis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

ilgalaikių partnerių komanda. Dėl naujų inves­ ticijų mes dažniausiai konkuruojame ne su Lietuvos, bet su kitų šalių (Lenkijos, Latvijos, Čekijos ir kt.) pramonės parkais ir specialio­ siomis ekonominėmis zonomis. Nors esame sėkmingai veikiantis pramonės parkas, Klaipėdos LEZ įmonių tarša sudaro tik 2,8 proc. Klaipėdos miesto taršos. Akivaizdu, kad LEZ, pramonės parko koncepcija, pasitei­ sino ir šiuo aspektu. Praėjusiais metais atliktos esminės investicijos į kvapų šalinimo įrangą ke­ liose LEZ įmonėse. Nedaug Lietuvos įmonių lei­ do sau sunkmečiu taip investuoti. Dauguma Klaipėdos LEZ veikiančių įmonių sunkmečiu pri­ sitaikė prie pasikeitusių aplinkybių ir sėkmingai išgyveno. Smagu, kad klaipėdiečiai išsaugojo savo darbo vietas. Klaipėda yra ne tik patogi vieta dirbti, bet, su Palangos, Neringos miestais, Nemuno del­ tos regionu, yra viena patraukliausių vietų ilsė­ tis ir gyventi. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė patvir­ tino Klaipėdos LEZ plėtros teritoriją. Šiuo metu deriname plėtros teritorijos detalųjį planą, taip pat, žinoma, dairomės naujų investuotojų, kurie galėtų įsikurti šioje jau Klaipėdos rajone esan­ čioje teritorijoje. 49


proveržis pasirinko kauną ir nesigaili

„Callcredit Information „Callcredit Infor­ mation Group“ – kredito rizikos vertinimo, rinko­ daros paslaugų, vartotojų infor­ mavimo, interak­ tyvių sprendimų ir konsultacinės analizės sričių ekspertė.

Adrianas Mitri, „Callcredit Information Group“, vykdomasis direktorius.

Adrianas Mitri skatins IT plėtrą Per pastaruosius dešimt metų „Callcredit“ smarkiai išsiplėtė tiek dėl natūralaus augimo, tiek dėl naujų verslų įsigijimo Jungtinėje Karalystėje. Siekdama tinkamai vykdyti savo plėtros ir augimo strategiją bei skatinti verslą judėti į priekį, „Callcredit“ nusprendė pradėti savo veiklą Kaune tam, kad palengvintų įmonės IT infrastruktūros palaikymą ir plėtrą. Vykdydama savo veiklą Lietuvoje, bendrovė skatins IT plėtrą tam, kad sukurtų ir teiktų nemažai paslaugų, kurios leis Jungtinės Karalystės įmonių klientams priimti labiau pagrįstus sprendimus ir užtikrins, kad turimi duomenys išliktų tikslūs ir būtų nuolat atnaujinami. Iš pradžių Lietuvos padalinyje dirbs apie 30 darbuotojų, o iki šių metų pabaigos jų skaičių planuojame 50

padidinti iki 80, 2013 metais – iki 180-200. Augimo mastas ir sparta priklausys nuo to, kaip seksis vykdyti ir plėtoti įmonės veiklą Kaune, kuri propaguos kompanijos vertybes ir kultūrą. Remdamiesi iki šiol mūsų sukaupta patirtimi, esame įsitikinę, kad tai pavyks pasiekti. Mūsų sprendimą pasirinkti Lietuvą lėmė keli pagrindiniai veiksniai. Lietuva yra pasaulinė lyderė IT infrastruktūroje, čia gyvena labai išsilavinę, talentingi ir daugiakalbiai žmonės. Taigi, Lietuvos Vyriausybė siekia pritraukti užsienio investicijas ir šiuo metu siūlo patrauklias subsidijas šiai veiklai remti. Be to, kitos Jungtinės Karalystės įmonės jau yra čia įkūrusios savo padalinius ir yra didelės Lietuvos šalininkės.

Investicija į mūsų žmonių ateitį Jums gali kilti klausimas, kodėl Kaunas? Kaune veikia vie-

Anglų bendrovės būstinė įsikurs „Žalgirio“ arenoje.

nas didžiausių technologijos universitetų Baltijos regione, tačiau žinome, kad daugelis baigusiųjų universitetą ir ieškojusiųjų darbo randa jį Vilniuje, taigi darbuotojams tenka važinėti iš Kauno ir jo apylinkių į Vilnių. „Callcredit“ nori būti viena pagrindinių

tarptautinių įmonių, įsikūrusių Kaune. Tuo mes siekiame išnaudoti čia glūdinčius gausius darbo jėgos išteklius ir teikti įsidarbinimo galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kuriems nereikėtų kasdien toli važinėti į darbą. Mūsų veiklos perkėlimas į


Group“ skatins IT plėtrą

Lietuvoje – Kauno „Žalgirio” areną — didžiausią areną Baltijos šalyse. UAB „Callcredit Operations” bus pirmoji komercinė organizacija, įsikūrusi aukščiausio lygio sporto arenoje. Mūsų biuras įsikurs maždaug 2000 kvadratinių metrų plote ketvirtame aukšte, kuriame bus įrengta iki 200 darbo vietų. „Žalgirio” arena — tikrai prestižinė vieta, ir mums bus garbė čia dirbti. Manau, kad aukščiausios klasės biuro patalpos ir dirbantys įvairių sričių specialistai užtikrins sėkmingą ateities planų įgyvendinimą Lietuvoje.

Kauną nėra pagrįstas poreikiu perkelti funkcijas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dėl mažesnių išlaidų. Mūsų naujo padalinio atidarymas Lietuvoje nereiškia etatų sumažinimo Jungtinėje Karalystėje, bet tai investicija į mūsų žmonių ateitį ir grupės plėtrą. Kaune

veiksianti įstaiga bus kaip papildomas padalinys, veikiantis pagal tą pačią valdymo struktūrą, kaip ir kitos mūsų įstaigos. Veikla Kaune atliks svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą „Callcredit“ infrastruktūros plėtrą, kuri teigiamą įtaką nuolatiniam visos įmonių gru-

pės augimui. Tai padės įmonei ir toliau investuoti į verslą Jungtinėje Karalystėje, padidinti darbuotojų skaičių, kuris tenkintų tiek naujų, tiek esamų klientų būsimus poreikius. Aš taip pat džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti tokią įspūdingą vietą savo veiklai

Pritrauksime panašiai mąstančius asmenis Naujovių įdiegimas — mūsų verslo modelio pagrindas, ir esu įsitikinęs, kad mūsų naujieji kolegos Lietuvoje greitai galės tai patvirtinti. Remdamiesi iki šiol sukaupta patirtimi, pastebėjome, kad lietuviai geba puikiai spręsti problemas. Tai patvirtino ir mūsų darbuotojų, kuriuos jau esame įdarbinę, erudicija. Esu įsitikinęs, kad, vykdant plėtros planus, mes ir toliau pritrauksime panašiai mąstančius asmenis, kurie padėtų „Callcredit“ įgyvendinti planuojamą augimo mastą ir spartą. „Callcredit“ dalyvaus 2012 m. KTU Karjeros dienose, kurios vyks 2012 m. kovo 21 d. Kauno technologijos universitete. Visi norintieji prisijungti prie mūsų komandos gali mus ten aplankyti arba susisiekti recruitment@call­ creditgroup.com. 51


faktai verslas renkasi sostinę

Vilniuje sutelktas visas nacionalinės valdžios aparatas. Apie 20 proc. vi­ sos šalies darbo jėgos sukoncentruota sostinėje. 2010-aisiais BVP vienam Vilniaus gyventojui buvo pusantro karto didesnis už šalies vidurkį. Ta­ čiau išskirtinė Vilniaus apskri­ ties ypatybė yra regioninis nevientisumas.

Andrius Agafonovas

Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ analitikas

D

arbo vietos koncentruotos Vilniaus mieste ir rajone, Elektrėnų savivaldybėje, taip pat Trakų rajone (ypač Lentvaryje), ir Ukmergės rajone. Pora įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų, veikia Šalčininkų rajone (UAB „Eisiga“ – drabu-

• Maisto pramonė Vilniaus apskrityje maisto pramonė nėra viena stipriausių šakų, tačiau čia veikia stambių ir gerai žinomų įmonių: AB „Pieno žvaigždės“, AB Vilniaus paukštynas ir UAB „Vilniaus duona“. Elektrėnų savivaldybė52

žiai ir galanterija, ir UAB „Polivektris“ – plastiko ir gumos gaminiai). Likusiuose apskričiai priklausančiuose rajonuose tik valstybinio sektoriaus įstaigos (mokymo ir sveikatos priežiūros institucijos) gali pasigirti didesniu darbuotojų skaičiumi.

je veikia AB Vievio paukštynas, UAB „Kietaviškių gausa“ (daržovių auginimas) ir UAB „Malsena Plius“ (grūdinių kultūrų perdirbimas). Vilniaus rajone įsikūrusios dvi didelės mėsos ir jos produktų perdirbimo įmonės – UAB „Biovela“ ir UAB „Cesta“.

• Tiesioginės užsienio investicijos Nors Vilnius, skirtingai nei (UAB „Coca-Cola HBC LietuKaunas ar Klaipėda, neturi va“), IBM (IT sprendimai, UAB laisvosios ekonominės zonos, „IBM Lietuva“), ABB (energetibūtent Vilniaus apskritis prikos ir automatikos technologitraukia daugiau nei pusę visų jos, UAB „ABB“), DHL (logistitiesioginių užsienio investika, UAB „DHL Lietuva“), cijų (TUI). 2010-aisiais Vilfinansinių paslaugų lyderiai niaus apskritis sulaukė 21,8 „Barclays“ („Barclays Technomlrd. litų TUI, o Vilniaus logy Centre Limited“ Lietuvos miestas – 20,9 mlrd. filialas), „Skandinaviska Enskillitų (atitinkamai 61,2 da Banken“, kitaip žinoma kaip ir 59 proc. visų LieSEB banko pirminė bendrotuvai tekusių vė („Skandinaviska EnsTUI). Be kilda Banken Ab“ abejonės, Vilniaus filialas), TUI skirtumas „Western tarp visos apskrities ir Union“ (UAB apskrities centro „Western Union Proyra viena jau micessing Lithuania“) nėto regioninio neir kiti. vientisumo priežasčių. Vilniaus apskrityje yra investavusios tokios tarptautinės bendrovės kaip „Shell“ (automobilinė alyva, UAB „Shell Lietuva“), „Coca-Cola“ • Prekyba Vilniuje įsikūrusios penkių didžiausių vartojimo prekių mažmeninės prekybos tinklų būstinės: „Maximos grupė“, UAB „Palink“ (valdanti prekybos centrus „Iki“), UAB „Norfos mažmena“, UAB „Rimi Lietuva“ ir KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ (valdanti regionines parduotuves KOOP). Kitus mažmeninės prekybos tinklus valdo taip pat Vilniuje įsikūrusios AB „Apranga“ (drabužiai), UAB „Elektromarktas“ (buitinė technika), UAB „Čili Holdings“ (maitinimo įstaigos). Vilniuje savo būstines turi ir didžiausius Lietuvoje degalinių tinklus valdančios įmonės UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Neste Lietuva“,

AB „Ventus-Nafta“ ir UAB „Baltic Petroleum“. Verta paminėti ir didmenine prekyba užsiimančias Vilniuje įsikūrusias bendroves, tokias kaip UAB „Rivona“, M.Gumbrevičiaus IĮ „Gelsva“, „MG Baltic Trade“ priklausanti UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Bennet Distributors“, taip pat žemės ūkio technika ir produktais prekiaujančias UAB „Dojus Agro“, UAB „Agrorodeo“ ir UAB „Konekesko Lietuva“. Didmeninės prekybos palaikymo funkcijas galima priskirti tarą, etiketes ir kitus pakavimo reikmenis gaminančioms įmonėms, kaip UAB „RETAL Europe“, UAB „Lietpak“ ir UAB „Pakmarkas“.


• Statyba, metalo apdirbimas Vilniaus apskrityje registruogės darbdavių UAB ta daugiausia (39,4 „Izobara“, regisproc. visos Lietutruotos ir ne apskrivos) statyba užsiimanties centre. čių įmonių, kurių diUkmergėje džiausios yra taip pat regis„Tiltra Group“ truotos dvi gana ir „Alvora“. Direikšmingos medžioji dalis jų retalo apdirbimo pragistruotos Vilniumonės įmonės – UAB je, bet keletas dides„Stansefabrikken“ ir nių, pavyzdžiui, vieUAB „Systemair Producna didžiausių Ukmertion“. • Medicina ir farmacija Didžiausi medicinos ir farmakrityje savo centrines būsticijos pramonės atstovai Vilnes turi stambiausios Lietuniaus apskrityje yra Vilniaus vos farmacijos produktų didpakraštyje veikianti UAB „SImenininkės: UAB „Armila“ ir COR Biotech“ (biofarmaciUAB „Berlin Chemie Menaniai preparatai) ir Švenčionių rini Baltic“. Vilniuje taip pat rajone įsikūrusi UAB „Interįsikūrusi UAB „Euroapothesurgical“ (medicininės kvėca“, valdanti vaistinių tinklą pavimo sistemos). Šioje aps„Eurovaistinė“. • Medienos apdirbimas, baldai, popierius ir tekstilė Didžiausia Vilniaus apskritypramonei taip pat reikšminje medienos apdirbimu užsigos Ukmergėje (UAB „Paina ir imanti UAB „BOEN Lietuva“ Ko“, UAB „Aukmergės baldai“) įsikūrusi Elektrėnuose. Taip ir Lentvaryje (UAB „Club & pat savo indėlį šioje pramonės Company“, UAB „Inwood“) šakoje turi ir Ukmergės įmonės įsikūrusios įmonės. UAB „Universalūs medžio proAB „Grigiškės“ yra didžiauduktai“ ir daug žadantį pavasia Vilniaus apskrities bendinimą turinti UAB „Užmojai drovė, atstovaujanti popiesu garantijomis“. Vilniuje taip riaus pramonės šakai. Be popat registruota viena didžiaupieriaus ir kartono, ši įmonė sių baldų gamintojus vienijandar gamina ir medienos plaučių grupių – „SBA Furniture šų plokštes. Lietuvos tekstigroup“ ir AB „Vilniaus baldai“, lės lyderė UAB „Lelija“ savo Vilniaus rajone – UAB „Pabūstinę yra įregistravusi Vildvaiskas ir Ko“. Be apsniuje. Kitos tekstilės ir drabukrities centro, žių gamintojos nėra sutelktos baldų aplink Vilnių. Ukmergėje veikia AB „Vilkma“ ir UAB „Textilite“. Galanterijos specialistės – UAB „Eisiga“, veikianti Šalčininkų rajone, ir UAB „Daturė“, veikianti Trakų rajone.

• Finansai Vilnius yra ir Lietuvos finansų centras, kuriame įsikūrę pagrindinių šalies bankų, kredito unijų, išperkamosios nuomos bendrovių, draudimo įmonių ir kitų finansų įstaigų būstinės. Vilniuje taip pat įsikūrusios finansų rinką administruojančios įstaigos – NASDAQ OMX vertybinių popierių birža, Lietuvos centrinis bankas, Lietuvos centrinis

vertybinių popierių depozitoriumas. Nuo šių metų pradžios buvo įgyvendinta finansų sektoriaus prievaizdų reforma, kuria prie Lietuvos centrinio banko prijungtos vertybinių popierių ir draudimo priežiūros komisijos, ir suformuota Priežiūros tarnyba Lietuvos banke. Tai yra dar vienas žingsnis skatinant skaidresnę finansų sektoriaus plėtrą.

• Telekomunikacijos ir IT Telekomunikacijos ir IT sekšio operatorės, kurios kartu torius Lietuvoje demonstruosu „Teo LT“, sudaro didžiauja įspūdingą plėtrą ir didelės sių Lietuvos telekomunikaciinvesticijos šioje srityje lemia jų įmonių ketvertuką, taip pat tai, kad Lietuva yra tarp pirįsikūrusios Vilniuje, tai „Ommaujančių šalių pagal internitel“ (beje, priklausanti tai neto spartą ir mobiliojo rypačia „TeliaSoneros“ grupei šio skvarbą. Vilniuje įsikūrukaip ir „Teo LT“), „Bitė Lietusios pagrindinių telekomuniva“ ir „Tele2“. kacijos įmonių būstinės, sukuriančios darbo vietų ne tik vadybos ir ekonomikos, bet ir inžinerijos specialistams. Stambiausia Lietuvos telekomunikacijų ir IT įmonė yra „Teo LT“, praėjusiais metais pasiekusi 0,75 mlrd. litų apyvartą. Trys didžiosios mobiliojo ry• Turizmas Vilniaus apskrityje apgyvendinimo paslaugas teikia 191 verslo subjektas, o apskrities lyderiai yra Vilniaus miestas (136 subjektai) ir

Trakų rajonas (25 subjektai). 2010-aisiais Vilnių ir jo apskritį aplankė 630 861 turistas – tai sudaro daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos turistų.

• Transportas Vilniuje įsikūrusios didžiausių valstybės transporto ir logistikos įmonių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas, būstinės ir paslaugų centrai, taip pat oro uostą aptarnaujančios

įmonės AB „Avia Solutions Group“ ir UAB „Small Planet Airlines“. Vilniaus apskrityje įsikūrę gal ir ne daugiausia, bet vienos didžiausių logistikos paslaugas teikiančių įmonių, pavyzdžiui, UAB „Girteka“ ir UAB „DSV Transport“. 53


Faktai kaunas vilioja patraukliomis sąlygomis

2010-aisiais Kau­ no apskrityje su­ kurta per 18 mlrd. litų BVP – tai su­ daro 19 proc. viso Lietuvos BVP. Į didžiausių šalies įmonių 500-uką 2010 m. pateko 91 Kauno apskrity­ je veikianti ben­ drovė („Verslo ži­ nių“ duomenys), o iš 202 įmonių, ku­ rių pajamos vir­ šija 100 mln. litų, 43 veikia Kaune (2011 m. Statisti­ kos departamento duomenys). Andrius Agafonovas

Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ analitikas 54

• Užsienio investicijos ir Kauno LEZ Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į Kauno apskritį 2009 ir 2010 m. atitinkamai siekė 3,9 (12 proc. visų Lietuvos TUI) ir 4,7 (13,2 proc. visų Lietuvos TUI) mlrd. litų. Kauno apskrityje yra investavusios tarptautinės bendrovės: „Kraft Jacobs Suchard“ (maisto produktai, AB „Kraft Foods Lietuva“), „Marzotto Group“ (tekstilė, AB „Liteksas“) ir „Carlo Gavazzi“ (elektronikos dalys, UAB „Carlo Gavazzi Industri Kaunas“). Kaune įkurta viena iš trijų Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ). Nors Kauno LEZ nesulaukė tokios sėkmės, palyginti su Klaipėdos, investuotojų čia taip pat nestinga. Didžiausias LEZ išskirtinumas – šalia veikiantis tarptautinis Kauno oro uostas, su kuriuo ši teritorija turi bendrą 3 km ribą. LEZ teritorijoje kuriamas oro parkas, kuris vilioja oro linijų bazes, orlaivių priežiūros, aviacijos pramonės (lėktuvų surinkimas, bandymai ir prekyba) įmones, nes jos vienu metu gali turėti priėjimą prie kilimo tako ir naudotis mokesčių bei muitų lengvatomis, teikiamomis LEZ. Šiuo metu LEZ teritorijoje dirba statybos (UAB „YIT“), statybinių medžiagų (UAB „Ryterna“, UAB „Finnfoam“), sandėliavimo (UAB „FEZ terminal“) ir kitos bendrovės.

• Transportas Palanki Kauno geografinė padėtis, tiksliau, greitkelio A6, jungiančio Varšuvą ir Sankt Peterburgą, A1, jungiančio Klaipėdos jūrų uostą ir Vilnių bei besidriekiančio link Minsko, Kijevo, Maskvos, ir „Via Balticos“ kaimynystė leidžia puikiai organizuoti krovinių vežimą automobilių keliais. Taip pat gerai išplėtota geležinkelių infrastruktūra ir šalia esantis tarptautinis Kauno oro uostas at• Prekyba Dėl minėtų trans­por­to ap­lin­ ky­bių šio­je ap­skri­ty­je įsikū­ru­ sios to­kios pla­taus var­to­ji­mo pre­kių tiekė­jos kaip UAB „Sa­ ni­tex“ ir UAB „Osa­ma“, far­ ma­ci­jos did­me­ni­ninkė UAB „Li­me­di­ka“. Sa­vo būsti­nes Kau­ne tu­ri ir maž­me­ni­nin­ kai: pre­ky­bos centrų „Ši­las“ val­dy­to­ja UAB „Ei­gin­ta“, vais­ ti­nes „Ca­me­lia“, „Šei­mos“ ir „Lit­far­ma“ val­dan­čios įmonės, bui­tinės tech­ni­kos pla­tin­ to­jai „To­po grupė“ ir namų bei sta­ty­bos reik­menų pla­tin­to­jai „Se­nukų pre­ky­bos cent­ras“,

veria dar geresnes logistikos galimybes. Logistika Kauno apskrityje užsiima tokios žinomos bendrovės kaip UAB „Arijus“, UAB „Aitura“, „Eveko“ grupė ir UAB „Hoptransa“.

ki­tos reikš­min­gos pre­ky­bos įmonės, už­sii­man­čios žemės ūkio prekė­mis ir pa­slau­go­mis (UAB „Dot­nu­vos pro­jek­tai“, „Ly­tag­ra“), au­to­mo­bi­lių da­li­ mis („Ju­tos“ grupė), san­tech­ ni­ka (UAB „Sa­nis­tal“), elekt­ ro­ni­kos prekė­mis (UAB „Le­ mo­na“), po­li­merų ža­lia­vo­mis (R.Ag­lins­ko IĮ „Vai­len­das“) ir žais­lais (UAB „Voi­ra“). Prie pre­ky­bos ap­tar­na­vi­mo ga­li­ma pri­skir­ti ir AB „ITAB No­ve­na“, ga­mi­nan­čią ste­la­žus ir ki­tus par­duo­tu­vių bei san­ dėlia­vi­mo bal­dus.

• Mediena, baldai, popierius Medienos apdirbimo pramonė UAB „Scapa Baltic“, UAB „Meapima gamybą nuo medinės dienos era“ ir AB „Kauno baltaros (UAB „Fudo“) iki mediedai“. Įrenginius medienos pranos drožlių ir plaušo plokšmonei gamina Jonavoje įsikūčių, faneros, baldinio kartono rusi bendrovė UAB „Lintera“. ir furnitūros (UAB Kaune taip pat „Trukmė“). gaminamas Didžiausios spaustuvipastarosios nis, biuro, deprodukcijos koratyvinis, naudotojos – specialus pobaldų gamybos pierius, karįmonės – Kauno tonas, vokai apskrityje yra (UAB „PapyAB „Freda“, rus Lietuva“).


• Maisto ir gėrimų pramonė bei jos aptarnavimas Kauno apskrityje veikia to„Fazer kepyklos“, UAB „Gukios mėsos perdirbimo įmodobelė“. Konservus ir padanės kaip UAB „Samsonas“, žus gamina UAB „SuslavičiusUAB „Nematekas“, KrekeFelix“, UAB „Vesiga“, UAB navos įmonių grupė, KaišiaKėdainių konservų fabrikas. dorių, Girelės ir Dovainonių Kauno apskrityje taip pat veipaukštynai. Žuvies ir jos prokia cukraus perdirbimo įmonė duktų perdirbimu užsiima ViAB „Nordic Sugar Kėdainiai“. čiūnų įmonių grupė ir UAB UAB „Birštono mineraliniai „Norvelita“. Šaldytą produkvandenys ir Ko“ ir UAB „Seliciją (daugiausia pieno gamita ir Ko“ yra didžiausios šios nius) gamina UAB „Premia apskrities gaiviųjų gėrimų gaKPC“, ir UAB „Vikeda“. mintojos, o AB „Ragutis“, AB Didžiausios grūdų ir kruo„Stumbras“, UAB „Itaina“, pų perdirbimo įmonės – AB UAB „Lietuviškas midus“ ga„Kauno grūdai“ ir UAB „Galin- mina alkoholinius gėrimus. ta ir partneriai“. Grūdinių kulMaisto pramonės įmones aptūrų produktus toliau perdirtarnauja taros ir etikečių gaba tokios bendrovės kaip UAB mintojai, tokie kaip UAB „Im„Naujasis Nevėžis“, UAB „Leilitex“, UAB „Achempak“ ar purin“, UAB „Minordija“, UAB UAB „Fudo“ ir UAB „Aurika“. • Farmacija ir chemijos pramonė Kauno apskrityje yra įsikūrugrupė – didžiausia vaistų gasių ne tik farmacijos prekymintoja Lietuvoje ar, UAB bos įmonių, bet ir farmacijos „Aurantijus“ veikianti Kauno gamintojų, pavyzdžiui, LEZ. Dviejų Kauno apskrities „Sanito“ chemijos pramonės grandų įmo– Jonavos AB „Achema“ (dinių džiausia azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse) ir Kėdainių AB „Lifosa“ (fosfatų trąšų gamintoja) – pristatyti tikrai nereikia. Šios įmonės gerai žinomos ne tik Lietuvoje. • Tekstilė Kaune įsikūrusi bene didžiausia Lietuvos aprangos gamintoja – AB „Audimas“. Šiai įmonei priklauso apie 30 proc. Lietuvos sportinės aprangos rinkos. UAB „Liningas“ specializacija – pamušalinių ir kitų audinių gamyba. Didžiąją dalį savo produkcijos ji eksportuoja į užsienio rinkas. UAB „Omniteksas“ siūlo įvairiai apdirbtos medvilnės, lino, vilnos, bambuko ir sintetinio pluošto medžiagų. Įmo-

nės inovatyvumą rodo ir rinkai pateiktos medžiagos bei drabužiai iš pieno baltymų. UAB „Skinija“ – kojinių ir pėdkelnių gamybos lyderė Lietuvoje. Kitos vertos dėmesio tekstilės įmonės yra TŪB „Klasikinė tekstilė“, kurios specializacija yra linas ir jo gaminiai, AB „Šatrija“ – darbo ir aktyvaus poilsio drabužių gamintoja, taip pat jau anksčiau minėta AB „Liteksas“.

• Elektronika Ryškiausia elektronikos pramonės žvaigždė – Kauno apskrityje įsikūrusi „Acme“ įmonių grupė, gaminanti šviesos šaltinius, elektronikos dalis ir smulkius buitinius prietaisus. Kauno UAB „Selteka“ neseniai išpopuliarėjo dėl skaitmeninės tele-

vizijos atėjimo į Lietuvą. Kauno apskrityje taip pat veikia UAB „Accel elektronika“ (elektronikos dalys) ir UAB „Elstila“ (kabeliai, skirstymo dėžės, jungikliai).

• Statyba ir statybinės medžiagos Kauno apskrityje įsikūrugainių korpusų detalių iš stisi pati stambiausia Baltiklo plastiko gamintoja Baltijos regione vielos, vinių ir jos šalyse. UAB „Dextera“ – metalinio tinklo gamintoviena didžiausių Lietuvos žaja – UAB „Mechel Nemuliuzių gamintojų. Jos konkunas“. Galima numanyti, kad rentė – UAB „Ryterna“ (vartaip pat šiame regione esantai, vartų automatika), įsikūčios metalo žaliavos gaminrusi Kauno LEZ. tojos UAB „Baltical“ ir UAB Prienuose 50 metų staty„Schmolz+Bickenbach Baltic“ bos darbų patirtimi ir europrisidėjo prie įmonės „Mepietiškos kokybės langais dichel Nemunas“ sėkmės. džiuojasi UAB „Rūdupis“. DiSparčiai besiplečianti įmodžiausios statybų paslaugas nė UAB „Betonika“ siūlo suteikiančio Kauno apskrities renkamo gelžbetonio inžinebendrovės yra UAB „Mitnija“, rinius sprendimus ir su tuo UAB „KRS“, AB „Požeminiai susijusias paslaugas. Šiek tiek darbai“. UAB „Kaminta“, AB kitokio pobūdžio veikla už„Kauno keliai“, VĮ „Kauno resiima UAB „Danplastas“. Tai giono keliai“, UAB „Kelprojekšiuo metu vienintelė vėjo jėtas“, AB „Axis Industries“ ir kt. • Turizmas Kauno apskrityje veikia ketvirtadalis (25 proc.) visų Lietuvos muziejų. Be jų, Lietuvos ir užsienio gyventojus traukia tradiciniai kasmečiai renginiai: džiazo muzikos festivalis „Kaunas Jazz“, Pažaislio muzikos festivalis, Joninių šventė Jonavoje, Šiluvos atlaidai, Agurkų šventė Kėdainiuose. Kauno apskrityje registruotos 108 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, iš

kurių 49 yra Kauno mieste, 20 – Kauno ir 12 – Kėdainių rajonuose, 10 – Birštone. 2010-aisiais Kauno apskrityje apgyvendinta beveik 204 tūkst. turistų (13,1 proc. visų Lietuvos turistų). Prie šio rodiklio prisidėjo ne tik tarptautinis Kauno oro uostas, bet ir tokios įmonės kaip „Novaturo“ grupė, UAB „Kauno autobusai“ ir UAB „Kautra“.


„Žalgirio“ arenoje verda gyvenimas Trauka: arena išsiskiria savo universalumu ir teikiamų paslaugų įvairove.

2011 m. rugpjūčio 18 d. atidaryta Kauno „Žalgirio“ arena jau skaičiuoja savo veiklos pusmetį. Galima drąsiai saky­ ti, kad didžiausia arena Baltijos šalyse funkcionuoja visu pajėgumu, o įgyvendinami projektai ateityje žada ne ma­ žesnius lankytojų srautus. Renata Novogreckaitė Kauno „Žalgirio“ arena – Rytų Europos traukos centras Per pirmąjį pusmetį „Žalgirio“ arenoje buvo suorganizuota daugiau nei 100 renginių, kurių lankomumas viršijo visų lūkesčius – sulaukta beveik pusės milijono lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. „Vienas iš „Žalgirio“ arenos siekių – tapti ryškiausiu Rytų Europos traukos centru,kuriame vyktų sporto ir kultūros renginiai, skatinantys Lietuvos ir užsienio gyventojų aktyvų ir turiningą poilsį“, – apie arenos tikslus kalbėjo UAB 56

„Kauno arena“ direktorė Angelė Dementavičiūtė. – Galima drąsiai sakyti, jog šis siekis tampa tikrove, nes „Žalgirio“ areną savo koncertų turams renkasi pasaulinio lygio žvaigždės: romantinių baladžių atlikėjas Jamesas Bluntas, šiuo metu bene populiariausia elektroninės muzikos grupė „Hurts“, charizmatiškasis Lenny Kravitzas, skandalingieji vokiečiai „Rammstein“, vasarą apsilankys visada tūkstantines minias sutraukiantys amerikiečiai „Red Hot Chili Peppers“ ir kiti.“ Ateityje tiek sporto aistruoliams, tiek muzikos gerbėjams žadama dar daugiau įsimintinų akimirkų.

Metų sporto infrastruktūros objektas Sporto vadybos apdovanojimuose „Penki olimpiniai žiedai“ „Žalgirio“ arena pripažinta geriausiu 2011 m. sporto infrastruktūros objektu. Arena yra sudaryta iš dviejų erdvių bei išsiskiria savo funkcionalumu ir pritaikomumu įvairaus pobūdžio renginiams. Pirmoji erdvė – didžioji arenos salė, kurioje stumdomos tribūnos leidžia arenos salę pritaikyti visų sporto šakų varžyboms. Arenos grindys sudarytos iš dviejų sluoksnių, kuriose įrengti grunto pašildymo ir ledo šaldymo vamzdynai. Grunto pašildymas leidžia ap-

saugoti grindų konstrukcijas nuo galimų deformacijų, o ledo šaldymo vamzdynai užtikrina aukščiausios kokybės aikštę ledo ritulio varžyboms. Krepšinio varžyboms yra sumontuoti stabilesni tinklo tvirtinimo įrenginiai, bokso turnyrams – itin specialus ringo apšvietimas. „Žalgirio“ arena atitinka keliamus reikalavimus įvairių sporto šakų tarptautinio lygio renginiams: ne tik Europos krepšinio, bet ir ledo ritulio dėl tinkamo aikštelės dydžio, ledo kokybės, persirengimo kambarių skaičiaus ir kita. O ir kitos sporto šakos – salės futbolas, tenisas, rankinis, tinklinis, laukia savo eilės arenoje. Kitose arenos erdvėse yra įrengtos administracinės patalpos, apie 20 persirengimo kambarių, 8 didelės drabužinės sportininkams, specialūs persirengimo kambariai atlikėjams. „Žalgirio“ arenoje vienu metu gali vykti dvejos krepšinio rungtynės, nes yra įrengta krepšinio treniruočių salė, atitinkanti visus keliamus reikalavimus.


proveržis realybė pranoko lūkesčius Puikus matomumas ir akustika „Žalgirio“ arenoje yra įdiegti naujausi unikalūs technologiniai sprendimiai, kurie suteikia ypatingos kokybės akustikai, apšvietimui ir geram matomumui per įvairaus pobūdžio renginius. Arenoje sumontuotos paslankios konstrukcijos leidžia talpinti nuo 2,5 iki 17,5 tūkst. žiūrovų ir jiems pasiūlyti kuo įvairiausių renginių: nuo sporto varžybų ir ledo šou iki kamerinių koncertų ir cirko pasirodymų. „Žalgirio“ arena atitinka aukščiausius kokybės standartus: čia gerai skamba ir roko koncertai, ir kamerinio orkestro atliekami kūriniai, patogu stebėti ir krepšinio varžybas, ir koncertą ar net teatro spektaklį. „Žiūrovus maloniai nuteikia ar net stebina geras matomumas iš bet kurios salės vietos. Nors arena didžiulė ir gali talpinti per 17 tūkst. žiūrovų, tačiau suprojektuota taip, jog geras matomumas būtų užtikrintas net iš trečiojo lygio tribūnų, – apie arenos galimybes kalbėjo A.Dementavičiūtė. – Arena pasižymi ir itin aukštos kokybės garso užtikrinimu per koncertus. Siekiant išvengti garso atspindžių, sumontuotos dviejų sluoksnių pakabinamos lubos, stogas išklotas akustine ir stiklo vata, įrengtos akustinės užuolaidos – tai unikalūs sprendimai tarp panašaus pobūdžio arenų. Moderniausi technologiniai sprendimai lankytojams informuoti „Žalgirio“ arena tituluojama moderniausia Baltijos šalyse. Visą didžiąją arenos salę juosia 262 m informacinė LED ekranų juosta, sumontuota po antruoju ložių aukštu. Informaci-

nė juosta užtikrina platų regėjimo kampą, didelę vaizdo raišką. Arenoje sumontuotas didžiausias Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis kubas: viena kubo plokštuma – 21,5 m2 ploto. Palyginimui: „Siemens“ arenoje Vilniuje – dukart mažesnė plokštuma, Šiauliuose – tris kartus. Tiek LED juosta, tiek informacinis kubas naudojami aukštos kokybės vaizdams, fotomedžiagai, tekstui perteikti – arenos lankytojai ir televizijos žiūrovai informuojami apie vykstančius renginius, supažindinami su arenos partneriais bei rėmėjais, rodoma varžybų informacija.

Multifunkcinės arenos erdvės Arena išsiskiria savo universalumu ir teikiamų paslaugų įvairove. Miestiečius ir svečius arena traukia ne tik dėl patogios didelės salės, tačiau kviečia ir į mažąsias arenos erdves: amfiteatre jau buvo suorganizuotas Tarptautinis Kauno kino festivalis, vyksta seminarai, spaudos konferencijos, kitose erdvėse – parodos ir uždari įmonių renginiai. Amfiteatrą sudaro trys erdvės: restorano, teatro-koncertinė ir parodų. Arenos amfiteatras – puiki vieta konferencijoms, seminarams, uždariems privatiems renginiams. Amfiteatro plotas daugiau nei 1 000 kv m., talpina apie 1 000 lankytojų, sėdimų vietų skaičius – 320. Dėl ypač patogaus arenos pasiekiamumo amfiteatras tinka tarptautinėms konferencijoms, seminarams, suvažiavimams organizuoti. „Kauno arena – strategiškai geroje vietoje tiek Lietuvos, tiek Europos mastu: automagistrale VilniusKaunas-Klaipėda „Žalgirio“ areną nesunku pasiekti iš bet kurio Lietuvos miesto, o magis-

tralė „Via Baltica“ ir Kauno oro uostas leidžia areną lengvai pasiekti ir svečiams iš kitų šalių“, – apie arenos pasiekiamumą kalbėjo A.Dementavičiūtė. Dėl itin geros arenos geografinės padėties kaimyninėms šalims amfiteatras tinkamas Baltijos šalių verslo susitikimams. „Žalgirio“ arena taip pat siūlo ložes renginiams ir prezentacijoms, koncertams, sporto varžyboms ar šou programoms stebėti. Slankiosios sienos įgalina ložių dydžius transformuoti pagal poreikius. Atitinkamos ložės gali talpinti nuo 20 iki 100 žmonių. „Siūlome išsinuomoti ložę visai dienai įmonių šventiniams renginiams, suaugusiųjų ir vaikų gimtadieniams. Pasirinkite dieną, kai arenoje vyksta koncertas ar sporto varžybos, ir turėsite puikią šeimos ar įmonės šventę su vakarine programa, – galimybes vardijo klientų aptarnavimo vadovė Gitana Kazakevičienė. – Didžioji dalis ložių nuomojama ilgam laikotarpiui – 10 metų. Kviesdamos svečius, partnerius, darbuotojus į renginius įmonės skatina lojalumą, kuria tradicijas. Ložės naudojamos kasdienėje įmonių veikloje: rengiami pristatymai, susirinkimai ir kt. Kliento komfortui padidinti ložėse yra įrengtas mini baras, drabužinė, WC, TV, skirtas individualus aptarnavimas vaišėms.

Arenos užimtumas ne tik per RENGINIUS Arenoje verda gyvenimas ne tik didiesiems renginiams: menininkai renkasi arenos erdves meninėms fotosesijoms, kurių modeliais tampa ne tik žmonės, bet ir automobiliai, įgyvendinti. Jau kuris laikas arenoje organizuojamos ekskursijos „Krepšinio istorija Kaune“, kurias veda profesionalūs gidai, o inter-

neto lankytojai po arenos erdves gali pasivaikščioti virtualiame ture. „Žalgirio“ arenos socialinio tinklo „Facebook“ grupėje arenos gerbėjai gali apžiūrėti virtualią arenoje pasirodymus surengusių atlikėjų autografų kolekciją. Lankytojai arenoje laukiami ne tik vykstant renginiams veikiančiose užkandinėse, greitojo maisto ir gėrimų baruose, tačiau kviečiami kiekvieną dieną smagiai leisti laiką nuolat veikiančiame arenos „Keturiolika dešimt“ restorane.

Žvelgiant į ateitį „Žalgirio“ arena įsikūrusi unikalioje vietoje – pačiame Kauno miesto centre esančioje Nemuno saloje. Renginių dienomis arena neabejotinai tampa traukos centru Kaune, atsigauna miesto Senamiestis, Laisvės alėja. Pasak A.Dementavičiūtės, arenos ateities planais siekiama atgaivinti ir pačią Nemuno salą: „Norisi, kad joje atsirastų suoliukų, pėsčiųjų ir dviračių takų, krepšinio bei tinklinio aikštelių, rampų riedutininkams. Laukiame prieplaukos prie arenos, kad miestiečiai galėtų mėgautis ir pasiplaukiojimo valtelėmis pramoga.“ Siekiama, kad tiek pati arena, tiek jos prieigos taptų traukos centru Kauno mieste ir Lietuvos centrinėje dalyje. Šiai vizijai įgyvendinti tikimasi tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek verslo sektoriaus investicijų, ES struktūrinių fondų paramos. „Žalgirio“ arenos tikslas – kurti bendruomenę, formuoti laisvalaikio praleidimo tradicijas. Siekiant, kad arena taptų savais namais kuo daugiau lankytojų, joje dažnai organizuojami nemokami renginiai ir remiami socialiniai projektai. 57


proveržis žaidimas tapo verslu

Kiekvienas patyręs verslininkas prisimena savo vers­ lo pradžią. Dažnai ta pradžia nebūna žalioje jaunystėje, o jau pasitikrinus savo galimybes keliose srityse. Vis dėl­ to begalinis entuziazmas sukurti kažką savo ir nustebinti pasaulį apima būtent jaunystėje.

Jaunimas tikrai gali Inga Dubovijienė

Verslui pradėti reikia patirties Štai KTU Informatikos fakulteto studentai Mantas Kavaliauskas, Jonas Abromaitis, paakinti „KTU technoramoje“ sėkmingai startavusio pačių sukurto interaktyvaus žaidimo „Skaičių miestelis“, įkūrė portalą moki­ nukai.lt. Tai vėliau tapo jų pasisekusio verslo pradžia. KTU absolventas Aidas Jarušaitis, įsteigęs elektroninių sprendimų UAB ES4B ir joje įdarbinęs nemažai universiteto studentų, net buvo apdovanotas kasmet vykstančioje Verslo dienos šventėje, kurią organizuoja KTU Regioninis mokslo parkas. Aidas teigia, kad įkurti ir sėkmingai plėtoti savo verslą nėra paprasta net ir tada kai turi gerą idėją. „Asmeniškai pats nusprendžiau pradėti verslą po informatikos studijų padirbėjęs Kauno technologijos universitete. Čia pamačiau perspektyvių sričių, sutikau bendraminčių, – dalijosi patirtimi A.Jarušaitis. – Vis dėlto, plėtodamas verslą jau apie 10 metų, manau, kad tai įtempta ir pakankamai išsemianti veikla.“ Paklaustas, ko trūksta jaunimui, norinčiam užsiimti verslu, Aidas pabrėžė, kad pirmiausia trūksta supratimo, kas yra reali veikla. „Universitetas, ypač motyvuotiems 58

Informatikos fakulteto studentų Manto Kavaliausko, Manto Radvilos ir Jono Abromaičio sukurtas žaidimas „Skaičių miestelis“ tapo jų verslo pradžia.

žmonėms, duoda nemažai žinių, bet to neužtenka, – mano UAB ES4B vadovas. – Reikia tikros praktikos ir suvokimo, kaip žinias taikyti realybėje.“

Entuziastams – reali parama Dar vienas KTU absolventas Justinas Katkus universitete inicijavo šiuo metu visame pasaulyje sparčiai populiarėjantį naujų verslų kūrimo projektą – vadinamuosius „startupus“. Jau kovo 2 d.KTU Studentų miestelyje duris atvers vienas KTU Inovacijų ir verslo centro padalinių Jaunojo verslo vystymo skyrius „StartupSpace“, kuris, tikimasi, veiks kaip bendruomenes ir bendramin-

čius suburianti erdvė, kurioje bus plėtojamos idėjos, dalijamasi žiniomis ir įkvėpimu, kuriami aukštos kokybės produktai, skatinamas eksperimentinis problemų sprendimu grįstas mokymasis. Anot Justino Katkaus, pagrindinė varomoji jėga kurti verslą yra noras pakeisti nors mažiausius dalykus ir didelis atkaklumas. „Man pirmosios idėjos kilo dar 2000 m., kai paties sukurtas žaidimas sukėlė daugelio susidomėjimą, – pasakojo apie darbo pradžią naujų verslų ugdytojas. Jau 2005 m., kupini inžinerinio entuziazmo, su universiteto draugu jie pradėjo pirmuosius tarptautinius mobiliųjų technologijų srities

projektus. Tai vėliau tapo pirmuoju verslu. Patirties sėmėsi ir tarptautinės programinės įrangos milžinėje IBM. „Vis dėlto, kaip ir kiekvienas verslo kūrimo entuziastas, supratau, kad korporatyvinė duona tikrai nesuteikia tiek laisvės, kiek jos norisi turėti savo idėjoms įgyvendinti, – atviravo KTU Jaunojo verslo vystymo skyriaus vadovas. – Tad grįžau prie asmeninių projektų, kurie per kelerius metus išaugo į pirmąją mobiliųjų žaidimų kompaniją, orientuotą į išmaniuosius telefonus.“ Su bendraminčiais kurdami ir plėtodami savo projektus jie būrėsi į pirmuosius renginius „Barcamp“, skirtus naujų technologijų verslų kūrėjams. Ten dalijosi patirtimi ir įžvalgomis. Taip atsirado pirmosios masinės savaitgalinės idėjų realizavimo stovyklos „StartupWeekend“. Paklaustas, ko reikia Lietuvos jaunimui, kad išdrįstų užsiimti verslu, Justinas pajuokavo: „Svarbu įsivelti į muštynes, o paskui – kaip nors.“ Beje, vaikinas mano, kad sunkiausias yra pirmasis žingsnis, kurį žengus, gyvenimas niekados nebebus toks, koks buvo iki šiol. Taigi reikia tikėtis, kad Lietuvoje tikrai kils jaunų žmonių inovatyvių verslų proveržis, juk pagrindas tam yra.


proveržis „Vikonda“: sėkmės variklis – reputacija ir optimizmas Daugiau kaip du dešimtmečius dirbantis koncer­ nas „Vikonda“ sėkmingai augo ir sunkmečiu. Pasak „Vikon­ dos“ generalinio direktoriaus Lino Grikšo, koncerno įmonių sėkmės receptas – nepra­ rasti optimizmo nepaisant ana­ litikų progno­ zių, prisitaikyti prie esamų sąly­ gų, nesiliauti to­ bulėti ir investuo­ ti, orientuojantis į reputaciją, skai­ drumą ir kokybę.

prisitaikė prie kintančių verslo sąlygų

Kelionė: virtualioje ekskursijoje po Krekenavos agrofirmą per 20 min. galima sužinoti, kaip gaminami mėsos gaminiai.

„Vikondos“ generalinis direktorius Linas Grikšas.

Saulius Tvirbutas – Kaip koncernas pergyve­ no skausmingą šalies ūkiui periodą – pastarųjų metų krizę? – Mes į sunkmetį žiūrėjome kaip į galimybę augti ir tobulėti, todėl gana nesunkiai susidorojome su krizės sukeltais rūpesčiais. Klaida yra bijoti ir manyti, kad tik taupumas leis išgyven­ ti sunkesniuoju periodu. „Vi­ konda“ ir sunkmečiu nekeitė investicinių planų. Pavyzdžiui, atidarėme naują šviežios mė­ sos perdirbimo cechą, į kurį in­ vestavome 20 mln. litų. Didžiausią dėmesį skyrėme gamybos efektyvumui didin­ ti, išlaidoms mažinti, rinkoda­ rai bei produktų kokybei, todėl ne tik nepatyrėme pardavimų nuosmukio, bet dar ir skaičiuo­ jame rekordines apyvartas. – Kokios įmonės sėkmin­ giausiai susidorojo su sun­ kmečio iššūkiais?

– Sėkmingai dirbo „Krekena­ vos“ grupės įmonės: „Krekena­ vos agrofirma“, „Krekenavos mėsa“. Gerų rezultatų pasiekė ledų gamykla „Vikeda“ ir „Kė­ dainių konservų fabrikas“. Taip pat sėkmingai ūkininkaujame – dirbame apie 6 tūkst. ha žemės. – Neseniai dalyvavote tarp­ tautinėje parodoje Mas­ kvoje „Prodexpo 2012“. Kaip sekėsi? – Paroda sėkminga. Užmezgė­ me naujų verslo kontaktų, kurie padės dar labiau išplėsti rinką. Galime pasidžiaugti, jog paro­ doje net keturi mūsų įmonių ga­ miniai įvertinti prestižinio „Ge­ riausio produkto 2012“ konkur­ so aukso medaliais. Apdovanota „Krekenavos agrofirmos“ karš­ tai rūkyta „Bajorų“ dešra su sū­ riu, šaltai rūkyta „Skilandinė“ dešra, „Kėdainių konservų“ bru­ knių ir pomidorų padažas mė­ sai bei visiems gerai žinomi ma­ rinuoti agurkėliai. – Būdami lyderiai, nemie­ gate ant laurų, bet aktyviai skleidžiate informaciją, kaip iš tikrųjų vyksta mė­ sos gamyba. Kodėl? – Mūsų tikslas – būti atviriems vartotojui, saugoti reputaciją. Neseniai rengėme atvirų durų dienas žiniasklaidai. Ekskursi­

jos vyko mėsos, ledų, konservų fabrikuose. Sukūrėme interneto svetainę, kur žmonės gali virtua­ liai pasivaikščioti po mėsos pro­ duktų gamybos cechus, pamatyti visą produkcijos kelią. Žmonės lengvai patiki nega­ tyvia, sensacinga, nors ir aki­ vaizdžiai melaginga informa­ cija. Tokius mitus paskui la­ bai sunku išsklaidyti. Aktyviai šviečiame visuomenę, nes esa­ me skaidrūs ir sąžiningi. Tokie ir turime likti, nes tai – viena iš svarbiausių mūsų sėkmės prie­ žasčių, nesvarbu, kokiais lai­ kais gyventume. – Kaip prognozuojate eko­ nomikos ateitį? – Žinomi analitikai progno­ zuoja nelengvus laikus. Mūsų tikslas – visada būti tarp ky­ lančių įmonių, todėl net netu­ rime vadinamojo pesimistinio plano. Vietoje to sudarome op­ timistinį ir realistinį planus. Tam labai svarbi ir komandos motyvacija. Kai visi mąsto­ me optimistiškai, turime aiškų tikslą ir kryptingai jo siekia­ me, tada galime pasidžiaug­ ti gerais rezultatais. Koncerno pranašumas tas, kad turime galimybę vienų įmonių geriau­ sią praktiką pritaikyti kitose ir atvirkščiai, taip gaunant tei­ giamos sinergijos efektą. 59


„Garlitoje“– dėmesys mokinių aprangai Išmaniai­ siais gami­ niais pagar­ sėjusi ir beveik visą savo produkciją į Vakarų Euro­ pą išgabenanti Kauno rajono įmonė „Garlita“ ketina nudžiuginti Lietuvos mokyklas: siūlo joms susikurti naujo­ viškų standartų stilingą ir praktišką uniforminę aprangą. Arūnas Dambrauskas IšsKIrTInė PaTIrTIs „Garlitoje“ gaminama trikotažinė apranga priklauso iš60

maniųjų gaminių kategorijai. Naudojant naujausius technologinius pasiekimus, čia gaminama inovatyvi apranga. Pavyzdžiui, vitamino E pri-

sotinti megztiniai. Tokius rekomenduojama dėvėti žmonėms, kurie mažai būna gryname ore, saulėje ir todėl negali įsisavinti vitamino E iš gamtos. Sveikatai naudingą efektą sukelia trikotažo pluošte esančios mikrokapsulės, kurios palaipsniui išskiria didelę dozę vitamino E. Tokios mezginio savybės išlieka ir po keliolikos skalbimų. „Garlitoje“ taip pat gaminami megztiniai, apsaugojantys nuo ultravioletinių, elektromagnetinių spindulių, nuo bakterijų, grybelio, megztiniai, atsparūs ugniai, dūriams ir kirčiams. Daugiausiai tai produkcija, skirta jėgos struktūroms.

Kodėl „Garlitą“ sudomino mokyklos? – paklausėme įmonės generalinio direktoriaus Juozo Martikaičio. Mokykloms įvairią trikotažinę aprangą gaminame jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau beveik visi užsakymai yra iš Anglijos, Airijos, Vokietijos mokyklų. Pastaruoju metu atsirado užsakymų ir Lietuvoje. Mūsų manymu, netrukus vis daugiau pedagogų ir tėvelių turėtų įsitikinti naujoviškų uniformų nauda. Tokios tendencijos vyrauja visose pažangias švietimo sistemas turinčiose šalyse“, – sakė J. Martikaitis.


proveržis gerbia už paTiKimumą ir KoKybę

unIforma – dIdžIulIs PrIValumas Patyręs gamybininkas pabrėžė, kad trikotažinės uniformos nėra visus suvienodinanti apranga. Jo tvirtinimu, profesionaliai sukurtas uniforminis stilius turi daugybę privalumų – ir socialinių-psichologinių, ir pedagoginių, ir estetinių. „Niekam ne paslaptis, kad dėl aprangos skirtumų, kuriuos lemia socialinė tėvų padėtis, mokyklose kyla vaikus giliai traumuojantys nesusipratimai. Mes nesiūlome visų aprengti vienodai. Turime daug užsakymų iš Anglijos mokyklų, kur skirtingos klasės turi skirtingų spalvų uniformas arba spalvomis besiskiriančias tam tikras aprangos detales, pavyzdžiui, apykakles. Tai suteikia patogumų ir pedagogams – tam tikrose situacijose spalvos mokytojams gali būti gana informatyvios. Pačius mokinius uniformos verčia pasitempti, elgtis atsakingiau“, – dalijosi pastebėjimais įmonės vadovas. sTIlIus Ir GEras sKonIs Pasak J.Martikaičio, trikotažinės uniformos pasižymi santūriu stiliumi ir geru skoniu. „Uniforminės aprangos stilių gali susikurti ir pati mokykla. Pavyzdžiui, Vakarų mokyklose mėgstama, kad ant uniformų būtų ne tik tam tikrų spalvinių ir kitokių puošybos akcentų, bet ir išsiuvinėta mokyklos heraldika. Be problemų galime atlikti bet kokį užsakymą. Gamybininkai žino: kas dirba su kariškiais, nėra

neįvykdomų civilių užsakymų“, – pabrėžė įmonės „Garlita“ vadovas. Mokyklai skirtus uniforminius komplektus gali sudaryti ne tik kelnės, sijonai, megztiniai, bet ir liemenės, švarkeliai, sarafanai, kepuraitės, šalikai. „Užsakymus įvykdome maždaug per dviejų mėnesių laikotarpį. Mokyklos aprangą gauna surūšiuotą pagal klases ir, jei reikia, pagal pavardes. Apranga ne tik daili, bet ir labai praktiška – ji nesivelia, nepraranda kokybės dažnai skalbiama“, – sakė J.Martikaitis.

PasIEKImaI – įVErTInTI Įsitvirtinti lyderių pozicijose „Garlitai“ padeda nuoseklios investicijos į moderniausias technologijas ir nuolatinis dėmesys pasaulio madų naujovėms. „Su savo produkcija kasmet dalyvaujame apie 14– 16 tarptautinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Neseniai Paryžiuje pristatėme naująją pavasario– vasaros kolekciją“, – sakė J.Martikaitis. Jo pastebėjimu, trikotažas pastaruoju metu tampa ypač madingas: pavyzdžiui, trikotažo vis daugiau užsako aprangos kūrėjai iš garsių firmų. „Garlita“ Lietuvos rinkai atriekia tik apie 5 proc. savo produkcijos, tačiau įmonės pasiekimai mūsų šalyje nelieka nepastebėti. Įvairūs „Garlitos“ gaminiai ne kartą apdovanoti aukso medaliais. Praėjusiais metais Prezidentė Dalia Grybauskaitė „Garlitos“ vadovui J.Martikaičiui įteikė Geriausio metų vadovo apdovanojimą.

„superturas“ – socialiai atsakingas partneris

u

AB „Superturas“ – nuo 2005 m. sėkmingai dirbanti turizmo agentūra. Prieš penkerius metus tapusi Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) akredituotu kelionių organizatoriumi „Superturas“, turėdama profesionalius ir patikimus partnerius užsienyje, gali plėsti teikiamų paslaugų apimtį, užtikrindamas aukštą paslaugų kokybę savo verslo klientams. Kalbamės su UAB „Superturas“ direktore Jolita Turovaite-Kairiene. ­ Kokia pagrindinė kelionių agentūros „superturas“ veiklos kryptis? ­ Turizmo agentūros veikla orientuota į verslo klientus, ku­ riems garantuojame aptarnavi­ mą visą parą. Dirbame su įmonė­ mis, kurios planuoja darbuotojų komandiruotes į užsienio šalis. ­ Kokių paslaugų gali tikė­ tis „superturo“ klientai? ­ Bilietų, viešbučių užsakymas ir apmokėjimas bet kuriuo pa­ ros laiku, kelionių, skrydžių, maršrutų paieška ir suderini­ mas. Visą kelionės paketą su­ daro: aviabilietas, viza, kelio­ nių draudimas, pervežimas į viešbutį ir iš jo bei kambario viešbutyje rezervavimas. ­ Kokiais veiklos rezulta­ tais galite pasidžiaugti? ­ Esame Lietuvos turizmo asocia­ cijos nariai. Informacijos mainai

leidžia mums geriau orientuotis rinkoje, padeda pasirinkti patiki­ mus partnerius. 2010 m. pateko­ me į rinkos „TOP 40“ pagal rezer­ vuojamus skrydžių segmentus. Minėtais metais buvome 28­i, 2011 m. duomenimis, pakilome į 24­ą vietą. Per metus parduoda­ mų skrydžių segmentų kiekis pa­ augo 16 proc. Kauno mieste 2011 m. patenkame į „TOP 10“ ir reitingų lentelėje su kita agentū­ ra dalijamės 5­6 vietomis. Tai, kad esame finansiškai patikimi ir laiku vykdome įsipa­ reigojimus, patvirtina mus nu­ džiuginęs veiklos įvertinimo ser­ tifikatas „Stipriausi Lietuvoje 2011“. Tikimės, kad šis įvertini­ mas dar labiau sustiprins par­ tnerių pasitikėjimą mūsų įmo­ nės veikla. ­ Kokie jūsų ateities planai, tikslai ir siekiai? ­ Įmonės veiklos plėtra ir koky­ bė. Vis daugiau verslo įmonių renkasi mus kaip kelionių par­ tnerį ir organizatorių. Džiau­ giamės, kad mūsų paslaugo­ mis naudojasi „Žalgirio“ krep­ šinio komanda, pasaulinio ly­ gio žvaigždės, koncertuojančios Lietuvoje. Ieškome naujų verslo įmonių, kurios vertina galimy­ bę susisiekti su kelionių agen­ tais bet kuriuo paros metu. No­ rime ir toliau užtikrinti aukštą aptarnavimo kokybę, sieksime išplėsti rinką, žinoma, turime ir naujų planų. Tik dar nenorime visų jų atskleisti, reikia, kad tik­ rai išsipildytų. 61


faktai klaipėdą pripažino pasaulis

Tai vienintelė Lietuvos apskritis, tu­ rinti priėjimą prie Baltijos jūros. Tai lemia specifinius rinkos duomenis ir tokias veiklas, kaip jūrų transportas ir krova, turizmas, žuvininkystė. Geografinė padėtis taip pat lemia energetikos ypatumus (vėjo elektri­ nių parkas) ir naudingųjų iškasenų gavybą (nafta ir durpės). Andrius Agafonovas

Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ analitikas

• Uostas Klaipėdos uostas – šiauriausias neužšąlantis rytinio Baltijos pajūrio uostas. Jis yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuris sujungia jūrų, geležinkelių ir kelių transportą, o šalia esantis Palangos oro uostas dar labiau išplečia jo galimybes. Klaipėdos uostas suteikia galimybių veikti daugiau nei 800 įmonių, kuriose dirba 23 tūkst. žmonių. Šios įmonės bendrai sukuria daugiau nei 4,5 proc. Lietuvos BVP. Stambiausios uosto bendrovės atlieka krovos darbus (KLASCO, „Bega“, „Klaipėdos nafta“, „Klaipėdos Smeltė“, „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Birių krovinių terminalas“, „Vakarų krova“), laivų remonto ir statybos (Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, „Klaipėdos laivų remontas“, „Laivitė“) bei teikia kitas su jūros verslu ir kroviniais susijusias paslaugas. Klaipėdos uoste 2011 m. buvo perkrauta 36,59 mln. tonų (uosto potencialas siekia 45 mln. tonų). Didžiausia krovinių dalis tenka trąšoms (31,7 proc.), naftos 62

produktams (26 proc.), ro-ro kroviniams: geležinkelio vagonams ir automobilinėms priekaboms gabenti laivais neperkraunant krovinio (13,4 proc.) ir konteineriams (11,7 proc.). 2011-aisiais patvirtintas strateginę reikšmę ne tik uosto plėtrai, bet ir Lietuvai turintis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas, kurį planuojama baigti 2014 m.

• Užsienio investicijos ir LEZ Tiesioginės užsienio investici- ekonominę zoną pasauliniu jos (TUI) į Klaipėdos apskrimastu“. tį 2009 ir 2010 m. atitinkamai LEZ teritorijoje veikia 17 siekė 3,2 (9,6 proc. visų Lietuįmonių, kurios bendrai investavos TUI) ir 3,4 (9,4 proc. visų vo 1419 mln. litų ir sukūrė 1130 Lietuvos TUI) mlrd. litų. Šianaujų darbo vietų. Daugiaume regione yra investavusios sia darbo vietų LEZ sukuria žutokios bendrovės kaip „Phivies produktus ruošianti UAB lip Morris International“ (ta„Espersen Lietuva“, automobako produktų gamintoja) ir bilių kabelių ir laidų rinkinius „Mars“ (UAB „Mars Lietuva“ gaminanti UAB „Yazaki Wiring naminių gyvūnų maisto gaTechnologies Lietuva“, taros mintoja), „BLRT Group“ (Vagamintojai UAB „Neo Group“, karų laivų gamyklos dalininUAB „Orion Global PET“, UAB kė), „DFDS Seaways“ („DFDS „Pack Klaipėda“, elektos įranLisco“ grupė, jūrų transporto gos gamintoja UAB „Albright bendrovė). Lietuva“, architektūrinį stiklą Investicijas dar labiau traugaminanti UAB „Glassbel Balkia Klaipėdos laisvoji ekonotic“, biodyzeliną, rapsų išspauminė zona (LEZ). Portalas das, gliceriną ir ekologines trą„Investuok Lietuvoje“ skelbia, šas gaminanti UAB „Mestilla“. kad „2010 m. „Financial Times“ grupės „FDI Magazine“ leidinys Klaipėdos LEZ įvertino kaip vieną iš penkių geriausių ekonominių zonų pasaulyje pagal suteikiamas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą ir kaip dvidešimtą patraukliausią


• Statyba Klaipėdos apskrityje veikia 24 statybinių medžiagų gamyba arba statyba užsiimančios bendrovės, kurių kiekvienos darbuotojų skaičius viršija 50. Verta paminėti keletą išskirtinių. Tai „Hidrostatyba“ – didžiausia statybų bendrovė, patenkanti į didžiausių Klaipėdos apskrities įmonių dvidešimtuką. Taip pat „Mida LT“ – vienintelė Baltijos šalyse gamina polimerinio bitumo stogo dangas (dar žinomos kaip bituminės arba lanksčios čerpės), turi įdiegtą kokybės valdymo sistemą ISO 9001, „Šilutės polderiai“ – statybos bendrovė, kurios pagrindi-

nė veikla – polderinių sistemų (vandens telkinio teritorijai nusausinti skirtos sistemos) eksploatacijos, remonto, rekonstrukcijos ir naujos statybos darbai. Ši įmonė taip pat turi ISO 9001 tarptautinį sertifikatą. Svarbią statybai žaliavą – metalą – apdorojančios didžiausios Klaipėdos apskrities įmonės yra UAB „Kuusakoski“ ir „Litanos“ įmonių grupė.

• Energetika ir jos ypatumai Absoliuti dauguma LieManoma, kad Lietuvos tuvoje įrengtų vėjo teritorijoje yra apie 80 mln. elektrinių yra Klaipėtonų naftos (60 mln. tonų dos apskrityje. Šios sausumoje, 20 mln. tonų – energetikos šakos praBaltijos jūroje). Sausumodžia yra 2002 m., kai je esantys telkiniai netoli Skuode buvo įrengta Gargždų, Kretingos, Ablinpirmoji Lietuvoje vėjo gos, Vėžaičių eksploatuoelektrinė. 2004-aisiais jami bendrovių „Geoįrengta elektrinė Vydnafta“, „Genčių mantuose. Kiauleikių, Kviečių ir Rudaičių kaimuose veikia stambiausias vėjo eleknafta“, „Minijos nafta“, „Geotrinių parkas, baltic“ ir „Manifoldas“. kuriame per Lietuviškos naftos kokybė ir metus pagasieros kiekis lemia didelę jos paminama apie 64 mln. kWh klausą. Tačiau mūsų šalyje lieelektros energijos. Šešios tuviška nafta neperdirbama – didžiausios vėjo elektrinės ji eksportuojama į užsienį. Dar įrengtos šalia Bėnaičių ir viena naudingųjų iškasenų rūšis Žinialių kaimų. – durpės. Jas išgauna bendrovė 2009 m. pabaigoje už„Šilutės durpės“. Šios bendroregistruotos 68 vėjo elekvės produkcija apima durpes trinės, kurios per metus ir substratus, kurie naudojami pagamina 156 GWh elekžemės ūkyje ir sodininkystėje, tros energijos. taip pat kuro durpių gavybą.

• Maisto pramonė Didžiausios maisto pramonei atstovaujančios įmonės Klaipėdos apskrityje: grūdinių kultūrų ir jų produktų perdirbėjos – „Javinė“, „Klaipėdos duona“, „Kretingos grūdai“, „Švyturys-Utenos alus“, gyvulininkystės produktų, mėsos produktų įmonės – „Klaipėdos mėsinė“, „Agrovet“, ir pieno produktų gamintojas „Klaipėdos pienas“. Klaipėdos regionui priklausančiuose vandenyse (Kuršių marios ir Baltijos jūra) sugaunama daugiau nei 80 proc. visos Lietuvoje pramoniniu būdu sužvejojamos žu-

vies. Efektyvumo sumetimais daugelis didžiųjų žuvies ir jos produktų perdirbimo įmonių, tokių kaip „Espersen Lietuva“ (kaip minėta, įsikūrusi Klaipėdos LEZ), „Dauparų žuvis“, „Ostsee Fisch Kretinga“, „Baltijos delikatesai“ ar „Nokvėja“, įsikūrusios būtent Klaipėdos apskrityje.

• Mediena, popierius, baldai Klaipėdos uostas užtikrina nei po 50 darbuotojų. Šepalankias eksporto sąlygas ir šias įmones valdanti VMG Klaipėdos regiono medienos bendradarbiauja su Švediapdirbimo bendroves išskiria jos baldų koncernu IKEA, iš kitų gamintojų. kuris įmonės gaminius per Apskrityje veikia savo parduotuvių tinaštuonios meklus parduoda įvaidienos apdirbiriose pasaulio šamo (didžiausia lyse. „Klaipėdos „Vakarų mediekartonas“ – dinos grupė“ (VMG) džiausia regione ir devynios balveikianti įmonė, dus gaminančios gaminanti kar(didžiausi „Klaipėtono produktus ir dos baldai“) bendropusgaminius tik iš vės, turinčios daugiau antrinių žaliavų. • Turizmas 2010-aisiais Klaipėdos apskrityje apgyvendinta daugiau nei 336 tūkst. turistų (beveik 22 proc. visų Lietuvos turistų). Klaipėdos apskrityje yra 334 verslo subjektai, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, iš kurių daugiausia – Palangoje (įskaitant Šventąją), apie 200. Neringoje tokių subjektų yra 66, o Klaipėdos mieste – 44.

Išskirtinė turistinė veikla, būdinga tik šiam regionui, yra kruizinių laivų turistų aptarnavimas. Šioje srityje veikia trys Klaipėdos uoste įsikūrusios turizmo bendrovės: „Klaipėdos Mėja“, „Krantas Travel“ ir „Relita“. Pagrindinės jų veiklos sritys yra turistų priėmimas, apgyvendinimas ir maitinimas, ekskursijų organizavimas kruiziniais laivais. 63


energetika biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė

„Fortum Klaipėda“ – skandinaviškas energetikos modelis Juozas Doniela

„Fortum Klaipė­ dos“ biokuro ir atliekų termofika­ cinės jėgainės sta­ tybos jau vyksta. Vienas didžiau­ sių Skandinavijos energetikos kon­ cernų „Fortum“ šiuo metu stato dvi beveik iden­ tiškas termofika­ cines elektrines – vieną Klaipėdoje, o kitą – Stokhol­ me. Ar lietuviškas energijos gamy­ bos variantas kuo nors skirsis nuo švediško?

64

Jėgainės – dvynės Būsimos Klaipėdos termofikacinės jėgainės ir Stokholme statomos „Bristos“ galingumas panašus. Klaipėdos elektrinės galingumas – 50 MW šiluminis ir 20 MW elektrinis, „Bristos“ – 48 MW šiluminis ir 21 MW elektrinis. Šiek tiek skirsis tik naudojamo kuro sudėtis. Klaipėdoje per metus bus sudeginama apie 130 tūkst. t komunalinių atliekų, 50 tūkst. t pramoninių atliekų ir apie 70 tūkst. t biokuro, tai yra medienos drožlių. Bendras kuro kiekis – apie 250 tūkst. t per metus. „Bristoje“ planuojama sudeginti apie 240 tūkst. t kuro per metus. Tačiau ten bus deginamos tik atliekos – apie 70 tūkst. t komunalinių ir 170 tūkst. t pramoninių atliekų. Būsimos elektrinės panašios ir darbuotojų skaičiumi. Tiek vienoje, tiek kitoje bus įdarbinta apie 33–35 žmones. Švedijos elektrinė komunalines atliekas priims iš šiaurinės Stokholmo dalies bei iš Solentiūnos miesto, kuris yra už 15 km nuo Stokholmo. Visos komunalinės atliekos deginti bus pristatomos po pirminio rūšiavimo, kurį atlieka gyventojai. Jokių mechaninių antrinio rūšiavimo įrenginių Stokholme nėra ir neplanuojama statyti. Beje, tokios pat komunalinės atliekos po pir-

minio rūšiavimo deginamos ir bedrovei „Fortum“ priklausančioje Hiogdaleno elektrinėje Švedijoje. Čia sudeginama apie 500 tūkst. t tokių atliekų per metus. Tiesiai iš gyventojų konteinerių atgabenamose atliekose yra nuo 30 iki 50 proc. popieriaus ir kartono, apie 10 proc. plastiko, iki 30 proc. maisto bei įvairių kitų atliekų – tekstilės, stiklo, sodų atliekų bei metalų. Siekiant užtikrinti deginant susidarančių kenksmingų medžiagų, tokių kaip dioksinai ir furanai, suskaidymą, Hiogdaleno elektrinėje palaikoma ne žemesnė kaip 850 °C degimo temperatūra. Tokie reikalavimai yra numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/76/ EB dėl atliekų deginimo. Būsimose Klaipėdos ir „Bristos“ elektrinėse taip pat numatyta, kad deginimo temperatūra bus ne žemesnė kaip 850 °C. Iš tikrųjų, kaip rodo Hiogdaleno elektrinės ilgametė praktika, degimo temperatūra siekia 1000 °C arba būna dar aukštesnė. Klaipėdos elektrinėje bus taikoma tokia pat deginimo technologija, kaip ir jau veikiančioje Hiogdaleno elektrinėje bei statomoje „Bristos“ elektrinėje. Užkuriant atliekų deginimo katilus naudojamos gamtinės dujos. Jos rei-

kalingos tam, kad katilo kūrykloje būtų pasiekta 850 °C, nes tik tada galima pradėti deginti atliekas, o vėliau jos dega savaime – be dujų įpūtimo. Klaipėdos elektrinėje degimo temperatūra visada bus aukštesnė nei 850 laipsnių. Net jeigu atliekų kaloringumas būtų mažas, degimo procesą ir aukštą temperatūrą palaikys kartu deginamos medienos drožlės, o prireikus automatiškai įsijungs dujų degikliai.

Procedūros skiriasi Lyginant elektrinės statybos projekto įgyvendinimo procedūras Švedijoje ir Lietuvoje, matyti, kad skandinavams gauti statybos leidimą yra kur kas paprasčiau nei Lietuvoje. Ten statybos leidimas išduodamas po to, kai gaunamas leidimas iš Federalinės aplinkosaugos tarybos (Lietuvoje tai atitiktų Aplinkos ministeriją) ir miesto savivaldybė padaro pakeitimus detaliajame plane. Švedijoje išduodant statybų leidimą nereikalaujama nei techninio, nei darbo projekto. Lietuvoje sudėtingiau. Pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtina pateikti suderintą techninį projektą. „Fortum Klaipėdos“ projekto įgyvendinimą dar apsunkino tai, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo


pakeitimai, kurie, užuot supaprastinę procedūrą, tik apsunkino statybos leidimo gavimą. Pagal naująją tvarką atsirado nemaža institucijų ir subjektų, kurie turėjo peržiūrėti techninį projektą ir pateikti savo pastabas prieš išduodant statybos leidimą. Jų buvo apie 20, tarp jų 3 ministerijos ir netgi neįgalių žmonių organizacija. Savaime suprantama, kad nei ministerijos, nei kiti nauji subjektai nebuvo tinkamai pasiruošę tokioms procedūroms, todėl statybos leidimo išdavimas užsitęsė. Be Klaipėdos miesto savivaldybės specialistų, tuomečio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus asmeninių pastangų ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovų pagalbos procedūrų derinimas ir statybos leidimo išdavimas galėjo užsitęsti neprognozuojamai ilgai.

Nauda miestui ir regionui „Fortum Klaipėdos“ elektrinėje pagaminta šilumos energija bus parduodama akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, kuri ją tieks uostamiesčio centralizuotos šilumos vartotojams. Kaip numato Lietuvos teisės aktai, naujosios jėgainės šiluma bus superkama pigiau negu „Klaipėdos energijos“ įrenginiuose pagami-

nama šiluma. Numatoma, kad Klaipėdos elektrinė pagamins apie 40 proc. miestui reikalingo šilumos kiekio, todėl dėl mažėjančio gamtinių dujų suvartojimo klaipėdiečiams turės atitinkamai mažėti šilumos kaina.

Numatoma, kad Klaipėdos elektrinė pagamins apie 40 proc. miestui reikalingo šilumos kiekio. Dar vienas teigiamas aspektas, kad būsima elektrinė į bendrą elektros tinklą tieks apie 18 MW galios elektros energijos. Vakarinėje Lietuvos dalyje elektrą generuojančių įrenginių nėra daug – tik vėjo jėgainės ir keletas smulkių hidroelektrinių. Tad, nors ir nesmarkiai, prisidėsime prie elektros paskirstymo bei dėl to atsirandančių nuostolių sumažinimo. Labai svarbus dalykas tiek veikiančiose, tiek statomose jėgainėse yra oro tarša ir jos kontrolė. Anksčiau minėta ES atliekų deginimo direktyva reikalauja, kad deginimo metu būtų vykdomi nuolatiniai septynių taršos komponentų matavimai

išeinačiuose dūmuose. Atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą dėl galimos taršos iš būsimos elektrinės, „Fortum Klaipėdos“ projekte numatyta vykdyti dvylikos taršos komponentų, esančių išeinančiuose dūmuose, nuolatinius matavimus. Su šiais duomenimis visuomenė galės susipažinti internete. Siekiant išvengti radioaktyvių medžiagų patekimo į elektrinę, bus sumontuotas nuolatinio radiacijos lygio matavimo įrenginys, per kurį pereis visas į elektrinę patenkantis kuras. Be abejonės, „Fortum Klaipėdos“ projektas susiduria su daugiau kliūčių nei švediškasis. Nereikia pamiršti, kad tai pirma tokia jėgainė Lietuvoje. O būti pirmam – visada sunkiausia. Klaipėdos jėgainės statybos truks iki 2013 m. pavasario. Iki to laiko Lietuvoje turėtų būti baigta valstybinė atliekų tvarkymo reforma, priimti energetikos sektoriaus veiklą reglamentuojantys įstatymai, suformuota teisinė praktika. Tai labai svarbu, nes ne tik investuotojai, bet ir valstybės institucijos, savivaldybės, visuomenė turi pasiruošti moderniems energetikos projektams. Kalbant apie ne visada palankią viešąją nuomonę, tai irgi nėra naujiena – prieš 40 metų Stokholme statant pirmąją atliekas deginančią jė-

gainę irgi buvo aštrių klausimų, diskusijų. Tačiau dabar statant antrąją „Bristos“ termofikacinę jėgainę – tokią pat kaip Klaipėdoje – prieštaraujančių nebėra. Šiuo metu „Fortum Klaipėdos“ jėgainės statybos jau įsibėgėjusios: jau išbetonuotas vienas svarbiausių statinių – kuro priėmimo bunkeris, sumontuoti papildomi aušinimo įrenginiai, įrengtas tarpinis lietaus nuotekų baseinas. Montuojamas garo katilas, dūmų valymo sistemos įrenginiai, tinklo vandens šildytuvai, statomi kiti pastatai ir statiniai. Prie šio projekto dirba apie 20 skirtingų rangovų bei daug tiekėjų. Visus pastatų ir statinių statybos darbus atlieka Lietuvos bendrovės. Lietuvos įmonės, būdamos įrangos tiekėjų subrangovės, taip pat dirba prie įrenginių montavimo. Planuojama, kad Lietuvos įmonės atliks darbų už maždaug 100 mln. litų. Naujai suburtas „Fortum Klaipėdos“ kolektyvas aktyviai mokosi bei semiasi patirties iš kolegų Švedijoje bei Suomijoje. Tikimės, kad, esant prieštaringai situacijai Lietuvos energetikos sektoriuje, skandinavų veiklos ir darbo principais besivadovaujanti „Fortum Klaipėda“ bus naujo etapo Lietuvos energetikos sektoriuje pradžia. 65


proveržis užsibrėžė ambicingus tikslus

„Minijos nafta“ – naujų projektų lyderė Jurgita Mačernytė

Sparčiausiai į pažangias tech­ nologijas inves­ tuojanti bei nau­ jus projektus ša­ lyje nuolat pir­ moji įgyvendinti pradedanti naf­ tos gavybos įmo­ nė „Minijos naf­ ta“ neketina su­ stoti ir ateityje.

66

Įgyvendins naujus projektus Bendrovė turi itin ambicingų planų dar šiemet pradėti įgyvendinti kelis projektus, kurie nauji ne tik Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. „Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, kuri Lietuvoje pradės žvalgytis skalūnų dujų. Nors mokslininkai įsitikinę, kad šie gamtiniai ištekliai slypi daugelyje pasaulio šalių, tačiau kol kas milžiniški jų kiekiai išgaunami tik JAV. Šioje šalyje naftos verslo atstovės skalūnų dujomis susidomėjo daugiau nei prieš du dešimtmečius, o pastaruoju metu jų gavybos mastai čia taip didėja, kad JAV, iki šiol buvusi viena didžiausių pasaulyje gamtinių dujų importuotojų, tapo viena didžiausių jų eksportuotojų. Amerikiečiai kasmet išgauna vis daugiau skalūnų dujų, todėl plečiasi ir jų verslovės. Be to, tai kasmet padeda sukurti tūkstančius naujų darbo vietų, tad JAV apėmusi recesija dėl šios verslo šakos nėra tokia baisi.

„Minijos nafta“ darbus pradės šiemet Manoma, kad, kaip ir JAV, didžiuliai skalūnų dujų klodai glūdi ir Europoje. Geologai skaičiuoja, jog daugiausia jų slypi Lenkijoje bei kitose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Tačiau kol kas europiečiai dar tik žengia pirmuosius žingsnius žvalgydamiesi skalūnų dujų. Pirmieji jų ieškoti ėmėsi lenkai, kurie įsitikinę, kad jau po kelerių metų perdirbtomis skalūnų dujomis galės apšildyti dalį Lenkijos daugiabučių. Optimistiškai nusiteikę ir Lietuvos verslininkai. Bendrovės „Minijos nafta“ generalinis direktorius Thomas M.Haseltonas tikino, kad jie šių angliavandenilių paieškas pradės dar šiais metais. „Parengiamuosius darbus ir pradinius tyrimus vykdome jau dvejus metus. Netrukus konkretūs skalūnų dujų paieškų darbai prasidės viename mūsų jau seniau turimų gręžinių“, – tvirtino T.M.Haseltonas. Generalinis direktorius pabrėžė, kad šiemet savo licenciniame plote bendrovė planuoja išgręžti ir naują žvalgomąjį gręžinį. Pagal Lietuvos įstatymus „Minijos naftai“ nereikia jokių papildomų licencijų ieškoti ir išgauti skalūnų dujas, nes tokią teisę – išgauti visus teritorijoje esančius angliavandenilių išteklius – bendrovei suteikia anksčiau išduotos licencijos.

T.M.Haseltonas tikino, kad kol kas nėra žinoma, kiek šių gamtinių išteklių slypi šalyje, tačiau jis įsitikinęs, jog, jei jų bus aptikta tiek, kiek geologai numano jų esant, tuomet Lietuva galės lengviau atsikvėpti – dalį šilumos energijos būstams apšildyti bus galima išgauti iš skalūnų, o tai leistų šaliai tapti mažiau priklausomai nuo kitų užsienio šalių gamtinių dujų tiekėjų. „Minijos nafta“ į skalūnų dujų paieškas šiemet ketina investuoti 10 mln. litų.

Nauju projektu stabdys klimato kaitą Tačiau skalūnų paieškos – ne vienintelis bendrovės užsibrėžtas tikslas. Dar šiais metais „Minijos nafta“ taip pat pirmoji Lietuvoje ketina pradėti įgyvendinti dar vieną visiškai naują projektą – CO2 geologinį saugojimą. Šių teršalų Lietuvoje kasmet daugėja, tad pastaruoju metu vis daugiau bendrovių ieško būdų, kaip efektyviai mažinti jų kiekį. CO2 geologinis saugojimas – tai viena efektyviausių priemonių ne tik oro užterštumui mažinti, bet ir klimato kaitai stabdyti. „Tikimės, kad tai padės ne tik išsaugoti švaresnį orą, bet ir į paviršių iškelti giliai glūdinčią naftą. Kol kas deramės su gamyklomis, kurios anglies dioksido į atmosferą išmeta daugiausia, bei ieškome partnerių“, – paaiškino T.M.Haseltonas.


proveržis atsakingumas užtikrino kokybę

„Trevena“ – patikimas pakeleivis Juozas Urbonavičius

P

o nepriklausomybės atkūrimo, blokados paveikti, bendrovės „Trevena“ savininkai pradėjo prekybos naftos produktais verslą. Per 17 metų bendrovė tapo viena stambiausių lietuviško kapitalo įmonių, užsiimančių mažmenine prekyba naftos produktais.

Išvengė nuostolių Nuo pat veiklos pradžios bendrovė principingai laikėsi pozicijos tiekti degalus vartotojui tiesiogiai iš gamyklos išvengiant tarpininkų, papildomo transportavimo ar degalų pristatymo paslaugų. Šis principas leido paprasčiausiu būdu užtikrinti tiekimo kokybės kontrolę, vartotojams pateikti gamyklinius kokybės rodiklius atitinkančius degalus. „Nuosaikus rizikos vertinimas, atsakinga pinigų srautų kontrolė leido įmonei pasiekti užsibrėžtų tikslų. Net ir ekonominio nuosmukio metais pavyko išvengti didesnių nuostolių, nors verslo klientų mokėjimų sutrikimai buvo nemenkas išbandymas bendrovei bei jos darbuotojams. Šis laikotarpis suteikė net papildomų galimybių – susiklostė palanki situacija praplėsti užimamos rinkos dalį įsigyjant dar vieną degalinę Klaipėdoje“, – džiaugėsi bendrovės „Trevena“ direktorius Algirdas Liaudanskis.

Turi savo nišą Pasak jo, šiandienė situacija nėra pati geriausia degalinių tinklams – nuolatinis degalų brangimas neskatina vartojimo, keičiasi vartojimo įpročiai. „Tai ne į naudą mums, bet turime prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų ir vertinti situaciją adekvačiai. Stebime Lietuvos rinkos pokyčius ir džiaugiamės, kad užimama rinkos dalis po truputį vis didėja. Norėdami vystyti verslą, turime turėti savo nišą, ne tik jos neužleisti, bet ir nuosekliai didinti. Aktyviai dirbame su verslo klientais, kurie degalus perka pagal sutartis. Stambioms tarptautinėms įmonėms dominuojant Lietuvos rinkoje reikia palaikyti gerus santykius su klientais ir patenkinti jų poreikius, o tam tikrai neužtenka vien tautiškumo motyvo. Norint pritraukti ir išlaikyti klientus tenka būti lankstesniems, taikyti palankesnes kainodaras, o tai turi įtakos bendrovės rentabilumui ir plėtrai. Išnaudojame tai, kad mūsų grąža gali būti kiek kuklesnė, nes nėra būtinybės skirti pelno dalies tarptautinių įmonių investicijų grąžai“, – pasakojo A.Liaudanskis.

Taikosi prie klientų Per septyniolika veiklos metų nukeliauta nuo elementarių žiniaraščių pildymo iki kortelių sistemos, kuri išplėtota iki savitarnos galimybių administruoti einamuosius įsipareigojimus ir pirkimus. Suvokiant globalizacijos procesus vykdomi projektai sudarant galimybes klientams naudotis kortelėmis ne tik bendrovės „Trevena“ degalinėse, bet ir visoje Lietuvos teritorijoje ar net už jos ribų. „Mokestinių pokyčių ir rinkos sąlygų veikiami dalis vežėjų priėmė sprendimus nukreipti transporto srautus į Rytų valstybes siekiant sumažinti išlaidas degalams. Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, plėtojame ryšius su partneriais, kad mūsų klientai degalus pirkti galėtų Baltarusijoje, Rusijoje bei kitose valstybėse. Keičiantis klientų poreikiui, keičiasi ir mūsų siūlomi sprendimai“, – pasakojo bendrovės direktorius. Socialiai atsakingi Per metų metus susiklostė geri įmonės darbuotojų santykiai. Dėl to „Trevenoje“

darbuotojų kaita yra gerokai mažesnė, palyginti su kaitos vidurkiu kitose šalies įmonėse. Bendrovė „Trevena“ yra įsitvirtinusi kaip patikima darbdavė, kuri rūpinasi savo darbuotojais ir jų gerove. „Pagal galimybes mielai prisidedame prie įvairios veiklos, kuriai reikia paramos. Nuolat remiame Gargždų futbolo komandą, džiaugiamės, kad futbolas mūsų mieste yra išskirtinai mėgstamas sportas. Prisidedame ir prie kitų sporto šakų, tokių kaip automobilizmas, krepšinis, rėmimo bei įvairių švietimo ir socialinių klausimų sprendimo. Dažnai rengiame sporto šventes mūsų bendrovės darbuotojams, kad bendradarbiai galėtų pabendrauti ne darbo aplinkoje ir geriau pažintų vieni kitus“, – pasakojo A.Liaudanskis. „Norime būti ir esame paslaugos teikėjas, kuris atlieka savo paskirtį visuomenėje ir tarnauja vartotojams. Tik gerai atlikdami savo darbus esame reikalingi savo klientams“, – patikino bendrovės direktorius. 67


energetika nauja elektrinė kils šalia senosios

VAE pre­ten­duos į ateit

Ar­ti­miau­siais me­tais be­ne did­žiau­sios sta­ty­bos Lie­tu­vo­je vyks įgy­ven­di­nant Vi­sa­gi­no ato­ minės elekt­rinės (VAE) pro­jektą. Sta­ty­bas pla­ nuo­ja­ma pra­ dėti 2014-ai­siais, baig­ti 2020 m. Nuo ta­da VAE nea­be­jo­ti­nai taps vie­na did­žiau­sių įmo­nių Lie­tu­vo­je.

Sta­sys Gu­da­vi­čius apsispręsta Politiškai Jau nuo ta­da, kai įsi­pa­rei­go­ ta 2009 m. ga­lu­ti­nai už­da­ry­ ti Ig­na­li­nos ato­minę elekt­ rinę, pra­dėtos dis­ku­si­jos, ar Lie­tu­vai rei­kia iš­lik­ti bran­ duo­linę ener­giją ga­mi­nan­ čia vals­ty­be. Spe­cia­listų, vi­ suo­menės veikėjų ir eks­pertų dis­ku­si­jos ne­ty­la iki šiol, bet po­li­tiš­kai jau prie­š kurį laiką ap­si­spręsta priim­ti nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos įsta­tymą ir pra­dėti ją pro­jek­ tuo­ti bei sta­ty­ti. Už­da­riu­si Ig­na­li­nos ato­ minę elekt­rinę Lie­tu­va per­ka dau­giau kaip 60 pro­c. elekt­ ros. Tarp­tau­tinė pra­kti­ka ro­ do, kad ša­lis ne­lai­ko­ma ener­ ge­tiš­kai ir eko­no­miš­kai sau­ gia, jei­gu im­por­tuo­ja dau­ giau kaip 10–15 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos iš­tek­lių. 3–4 mlrd. litų – tiek kas­met iš­ke­liau­ja iš ša­lies už ener­gi­ jos iš­tek­lių im­portą. Skai­čiuo­ja­ma, kad Bal­ti­jos ša­lių ener­gi­jos po­rei­kis 2020 m. su­da­rys be­veik 30 te­ ra­vat­va­land­žių elekt­ros. Esa­ mi elekt­ros ener­gi­jos ga­min­ to­jai tuo­met su­gebės pa­ga­ min­ti apie 19 te­ra­vat­va­land­ žių. Tad su­si­da­rys dau­giau kaip 10 te­ra­vat­va­land­žių skir­ tu­mas. Jį, ti­ki­ma­si, kaip tik ir pa­dės pa­deng­ti VAE. Sta­tys „Hi­ta­chi“ reak­to­rių Per­nai liepą bu­vo at­rink­tas stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas į VAE. Juo ta­po ja­ponų „Hi­ta­ chi Ltd.“ su „Hi­ta­chi-GE Nuc­ lear Ener­gy“, ku­rios reak­to­ rius bus sta­to­mas Lie­tu­vo­je.

68

Vaiz­das: taip ga­li at­ro­dy­ti VAE, kurią planuojama pastatyti iki 2020 m.

Nu­ma­to­ma, kad VAE bus pa­ sta­ty­tas pa­žan­gus ver­dan­čio van­dens reak­to­rius ABWR. Pradė­tas tech­ni­nių darbų, rei­ka­lingų kon­ce­si­jos su­tar­ čiai pa­reng­ti, eta­pas. Be­veik 20 tech­no­lo­gi­nių pro­jektų Lie­tu­vos ir „Hi­ta­chi“ spe­cia­ lis­tai už­baigė. Dar pra­ėju­siais me­tais bu­vo pa­si­ra­šy­tas su­si­ ta­ri­mas dėl es­mi­nių kon­ce­si­ jos su­tar­ties sąlygų. Da­bar te­be­dir­ba­ma ties ju­ ri­di­niais klau­si­mais, to­liau ren­gia­ma kon­ce­si­jos su­tar­tis.

Ją Sei­mui pla­nuo­ja­ma pa­teik­ ti per pa­va­sa­rio se­siją – grei­ čiau­siai šių metų bir­želį. Tuo pat me­tu de­ra­ma­si ir su re­gio­ni­niais VAE pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo par­tne­riais. Tai Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ener­ge­ti­ kos bend­rovės. Anks­čiau prie jų bu­vo pri­ski­ria­ma ir Len­ki­ ja, ta­čiau pra­ėju­sių metų pa­ bai­go­je ji pra­nešė su­stab­dan­ti da­ly­va­vimą nau­jos lie­tu­viš­kos ato­minės elekt­rinės pro­jek­ te. Tie­sa, ti­ki­ma­si, kad vėliau len­kai ga­li prie jo su­grįžti.


ties lie­tu­viš­ko verslo gigantus Re­mia bran­duo­linės ener­ge­ti­kos plėtrą

58% gy­ven­tojų ma­no, kad bran­duo­linė ener­ge­ti­ka yra nau­din­ga ša­liai.

68% stu­dentų tei­gia, kad VAE bus įdar­bin­ta ne­ma­žai kva­li­fik ­ uotų Lie­tu­vos spe­cia­listų.

63% vers­li­ninkų ir įmo­nių va­dovų įžvel­gia VAE naudą vers­lui.

60% Su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ ju ir re­gio­ni­niais par­tne­riais de­ri­na­ma būsi­ma ak­ci­ninkų su­tar­tis. Ja bus pa­skirs­ty­ta, ko­kia elekt­rinės da­lis ten­ ka kiek­vie­nam ak­ci­nin­kui. Lie­tu­va pa­gal ga­lio­jantį įsta­ tymą pri­va­lo turė­ti ne ma­ žiau kaip 34 pro­c. visų VAE ak­cijų.

Kiek kai­nuos ki­lo­vat­va­landė? Pla­nuo­ja­ma, kad VAE pro­ jek­to vertė ne­vir­šys 17 mlrd. litų. Lie­tu­vos da­lis turėtų būti apie 5 mlrd. litų. Tai di­delė su­ma Lie­tu­vai, todėl žval­go­ ma­si visų įma­nomų pro­jek­ to fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių. Tei­

17 mlrd. litų turėtų kai­nuo­ti įgy­ven­din­ti VAE pro­jektą.

gia­ma, kad tarp­tau­ti­nių kor­ po­ra­cijų da­ly­va­vi­mas pro­jek­ te at­ve­ria ga­li­my­bes nau­do­tis pa­sau­lio fi­nan­sinė­mis prie­ monė­mis, pa­vyzd­žiui, Ame­ ri­kos, Ja­po­ni­jos im­por­to ir eks­por­to drau­di­mu. Ieš­ko­ma, ko­kius būtų ga­li­ma nau­do­ ti Eu­ro­pos fi­nan­si­nius me­cha­niz­mus.

Lie­tu­vos moks­li­ninkų ma­no, jog Ja­po­ni­jos „Hi­ta­chi“ va­do­va­vi­mas VAE sta­ty­bai už­tik­rins, kad ji būtų pa­sta­ty­ta lai­ku.

66% ap­lin­ki­nių VAE re­gio­no – Ig­na­li­nos, Za­rasų, Vi­sa­gi­no sa­vi­val­dy­bių – gy­ven­tojų pri­ta­ria nau­jos elekt­rinės sta­ty­bai. Šal­ti­nis: „Spin­ter“ nuo­mo­nių ap­klau­sa (2011 m. lapk­ri­tis)

69


energetika nauja elektrinė kils šalia senosios Būsi­mi VAE sta­ty­to­jai tvir­ti­na, kad ne­men­ka da­lis su elekt­rinės pro­jek­to įgy­ ven­di­ni­mu su­si­ju­sių už­sa­kymų bus at­lie­ka­ma Lie­tu­vo­je. Tai reiš­kia pa­pil­do­mas ga­li­my­bes lie­tu­vių sta­ty­bos, in­ži­ne­ri­jos, ener­ge­ti­kos, inf­rast­ruktū­ros plėtros, įvai­rių pa­slaugų tei­ki­ mo ir ki­to­kioms bend­rovėms. Skai­čiuo­ja­ma, kad iš maž­ daug 17 mlrd. litų ne ma­žiau kaip 6–7 mlrd. litų ga­li lik­ti Lie­tu­vo­je. Kol kas ne­skel­bia­ma, kiek kai­nuos ki­lo­vat­va­landė VAE pa­ga­min­tos elekt­ros ener­gi­ jos. Tik nuo­lat kar­to­ja­ma, kad

pro­jek­tas yra kon­ku­ren­cin­ gas, tai yra VAE su­gebės sa­vo pro­duk­ciją par­duo­ti li­be­ra­lio­ je elekt­ros ener­gi­jos rin­ko­je. Pabrė­žia­ma, jog „jei pro­jek­to da­ly­viai ma­tytų, kad VAE ga­ min­si­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­na ne­kon­ku­ren­cin­ga, jie pro­jek­te tie­siog ne­da­ly­vautų“. Ti­ki­ma­si, kad šie­met pa­si­ ra­šius kon­ce­si­jos ir ak­ci­ninkų su­tar­tis jau 2014-ai­siais bus pra­dėti konk­retūs sta­ty­bos dar­bai, o VAE bus už­baig­ta ir pra­dės ga­min­ti elekt­ros ener­ giją 2020 m. Nau­jo­ji elekt­rinė turėtų dirb­ti ne ma­žiau kaip 60 metų.

Lie­tu­vos vers­lui ati­teks mi­li­jar­di­niai už­sa­ky­mai

V

Norė­tu­me aiš­kiai ži­no­ti vi­sas de­ta­ les, bet kol kas tai ne­įma­no­ma. 70

AE ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ri­man­tas Vait­kus (nuotr.) įsi­ti­kinęs, kad jo va­do­vau­ja­mas pro­jek­tas yra kon­ku­ren­cin­gas. „Tai, kad dvi tarp­tau­ti­nio mas­to kor­po­ra­ ci­jos da­ly­va­vo kon­kur­se pa­ si­ūly­mams dėl VAE pro­jek­ to pa­reng­ti, kaip tik ir ska­ti­na ma­ny­ti, kad jis bus kon­ku­ren­ cin­gas“, – pa­brėžė jis. Dėl pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo da­lių iki šiol vyks­ta de­ry­bos. „Lie­tu­vos da­lis pro­jek­te aiš­ kiai įvar­dy­ta įsta­ty­mu – ne ma­ žiau kaip 34 pro­c. pro­jek­to vertės. Kitų da­ly­vių – stra­te­gi­ nio in­ves­tuo­to­jo ir re­gio­ni­nių par­tne­rių – įna­šai dar de­ri­na­ mi. Tai kas­die­nis mūsų dar­bas. Norė­tu­me aiš­kiai ži­no­ti vi­sas de­ta­les, bet kol kas tai ne­įma­ no­ma“, – kalbė­jo R.Vait­kus. Sta­tybų ir in­ži­ne­ri­jos vers­ lo įmo­nes vie­ni­jan­čios aso­cia­ ci­jos bei Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­tas pa­si­rašė ke­ti­nimų pro­to­kolą bend­ra­dar­biau­ti ren­gian­tis da­ly­vau­ti VAE pro­ jek­te. Su­si­ta­ri­mo da­lyvės ke­

ti­na drau­ge reng­ti spe­cia­lis­ tus, to­bu­lin­ti įmo­nių veiklą bei bend­ra­dar­bia­vimą ir kaup­ti ži­ nias, būti­nas sie­kiant pri­si­dėti prie to­kio mas­to pro­jek­to. Pra­ne­ša­ma, kad bend­ra­dar­ bia­vi­mu do­mi­si ir kitų vers­lo sri­čių įmonės ir jas vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos – jos bus kvie­čia­mos įsit­rauk­ti į jau pra­dėtą pa­si­ren­ gi­mo veiklą. Skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­ vos vers­las VAE sta­ty­bo­se galėtų pre­ten­duo­ti į 4–5 mlrd. litų vertės už­sa­ky­mus. Tai su­ da­rytų apie 30 pro­c. vi­sos pro­ jek­to kai­nos. Lie­tu­vos įmonės ke­ti­na būti ak­ty­vios būsimų tie­ki­ mo kon­kursų da­lyvės. Vers­lo aso­cia­ci­jos sieks, kad kuo di­ desnė pro­jek­to už­sa­kymų da­ lis ati­tektų Lie­tu­vos, o ne kitų ša­lių įmonėms. „Ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ty­ ba yra komp­lek­siš­kas ir aukš­ tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­listų rei­ka­lau­jan­tis in­ži­ne­ri­nis pro­jek­tas. Ši vers­lo ini­cia­ty­va jau da­bar at­sa­kin­gai, vi­sa­pu­

siš­kai ir bend­rai pra­dėti reng­ tis jį įgy­ven­din­ti yra to­lia­re­ giš­kas ir ra­cio­na­lus žings­nis. Ti­kiu, kad tin­ka­mai ir pro­fe­ sio­na­liai pa­si­ruošęs Lie­tu­ vos vers­las su­gebės sėkmin­ gai da­ly­vau­ti įgy­ven­di­nant šį per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­ čius did­žiau­sią inf­rast­ruktū­ ros pro­jektą Bal­ti­jos ša­ly­se“, – sakė R.Vait­kus. Aso­cia­cijų at­stovų tei­gi­mu, kon­ku­ren­ci­ja dėl VAE už­sa­ kymų bus la­bai di­delė, teks var­žy­tis su tarp­tau­ti­niais, pa­tir­ties ato­mi­nių elekt­ri­ nių sta­ty­bo­se jau tu­rin­čiais tiekė­jais iš vi­so re­gio­no, todėl Lie­tu­vos įmonėms svar­ bi kitų ša­lių vers­lo pa­tir­tis ir tarp­tau­tinės par­tne­rystės ga­ li­mybės.Pa­si­ren­gi­mo eta­pe aso­cia­ci­jos ti­ki­si ir ak­ty­vaus vals­tybės da­ly­va­vi­mo bei pa­ gal­bos, nes vieną kartą ke­ lia­mus rei­ka­la­vi­mus pa­sie­ ku­sioms Lie­tu­vos įmonėms vėliau at­si­vers rea­lios ga­li­ mybės da­ly­vau­ti ir ki­tuo­se pa­na­šiuo­se pro­jek­tuo­se.


Vadyba konsultantai padeda stotis ant kojų

Įmo­nių va­do­vai, ypač po sun­kaus eko­no­mi­kos eta­ po, prie sa­vo vers­ lo vai­ro jau pri­ leid­žia ir pa­ša­li­ nes ran­kas. Vis dėlto spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad už­ sie­nio ka­pi­ta­lo ne­ tu­rin­čios įmonės dar daž­nai pra­ ran­da na­šumą dėl no­ro vi­sus va­ dy­bos klau­si­mus išspręs­ti pa­čios.

Verslą ste­bin­ti ant­ra po­ra akių Li­na Mra­zaus­kaitė Kon­sul­tantų rin­ka ple­čia­si Sun­kus eko­no­mi­kos pe­rio­ das ša­lies verslą pri­vertė pa­si­ temp­ti ir ieš­ko­ti būdų efek­ty­ vin­ti veiklą. Vie­šo­sios įstai­gos „Vers­li Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pau­lius Lu­kaus­ kas bu­vo įsi­ti­kinęs, kad anks­ ty­vas jų su­si­rūpi­ni­mas sa­vo po­zi­ci­jo­mis rin­ko­je duos vien tei­giamų re­zul­tatų. „Išpūs­tas var­to­ji­mas iki 2008 m. išk­reipė kon­ku­ren­ cin­gumą, ta­čiau krizė viską su­ dėlio­jo į sa­vo vie­tas. Sa­vo vers­ lą šian­dien adek­va­čiai su­stip­ rin­ti su­gebė­ju­sios įmonės tu­ri la­bai ne­mažų šansų atsilaikyti, artė­jant ES ir eu­ro zo­nos ne­

Šiuo me­tu did­žiau­sias po­ten­cia­las sly­pi vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. ra­mu­mams. Tai, ką mūsų vers­ li­nin­kai su­gebė­jo pa­da­ry­ti per pa­sta­ruo­sius me­tus, ne­ma­ža da­lis Eu­ro­pos įmo­nių tik pla­ nuo­ja da­ry­ti“, – sakė jis. Siek­da­mos at­ras­ti spra­gas ir jas už­pil­dy­ti, įmonės at­ si­gręžė į kon­sul­tantų siū­lo­ mas pa­slau­gas ir verslą ska­ti­ nan­čias įstai­gas. Kon­sul­ta­cijų įmonės „EKT grupė“ kon­sul­ tan­tas Jus­tas Gavė­nas sakė pa­stebėjęs, kad ša­lies vers­lui

ne­rimą kėlė mažė­jan­tis pel­ nin­gu­mas, per­tek­li­nis ga­my­ bos pa­jėgu­mas, lėtas ėji­mas į nau­jas rin­kas ir veik­los prio­ ri­tetų ne­bu­vi­mas. Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau, išau­ gus kon­sul­ta­ci­nių pa­slaugų pa­klau­sai, su­ras­ti klientų kon­ sul­ta­cijų įmonėms ta­po sun­ kiau. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pa­ sta­rai­siais me­tais dau­ge­lis ša­ lies įmo­nių turė­jo ga­li­mybę nau­do­tis ES struktū­ri­nių fon­ dų pa­ra­mos lėšo­mis, todėl ati­ tin­ka­mai au­go ir kon­sul­ta­ci­ nių pa­slaugų rin­ka. Esą at­si­ ra­do daug naujų, daž­nai vie­ na­die­nių kon­sul­ta­cijų įmo­nių, ku­rių pa­grin­di­nis tiks­las bu­vo pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be pa­nau­ do­ti pi­ni­gus, o ne su­teik­ti ver­ tę klien­tui. „Da­lis vers­lo įmo­ nių, per­te­ku­sių leng­vai gau­tais pi­ni­gais, iš­le­po ar­ba pa­var­ go ne­tiks­lin­gai nau­do­da­mos lėšas, todėl da­bar su­do­min­ ti bend­ro­ves kon­sul­ta­cinė­mis pa­slau­go­mis yra kur kas sun­ kiau“, – sakė J.Gavė­nas.

Nep­ri­pažįs­ta sa­vo ligų Kon­sul­tan­tai įmonėms duo­ da tik pra­dinį im­pulsą keis­ tis. O tokie po­rei­kiai, kaip sakė J.Gavė­nas, la­biau­siai pri­klau­so ne nuo įmonės dyd­žio, bet nuo va­dovų ir sa­vi­ninkų po­žiū­ rio. Vis dėlto did­žio­sios įmo­ nės kur kas grei­čiau su­pra­to, kad rei­kia orien­tuo­tis į sa­vo pa­grin­dinę veiklą, o ma­žesnės vis dar švais­to iš­tek­lius, ban­ dy­da­mos viską ap­rėpti pa­čios. „Sa­vai­me su­pran­ta­ma, net to­kius pa­pras­tus 71


Vadyba konsultantai padeda stotis ant kojų da­ly­kus, kaip ES fi­nan­ sinės pa­ra­mos ad­mi­nist­ ra­vi­mas, ga­li­ma at­lik­ti pa­tiems, ne­sam­dant kon­sul­tantų, ta­čiau to­kiu at­ve­ju dar­buo­to­jai vyk­do ša­lu­tinę veiklą ir įmonės pra­ ran­da greitį, lanks­tumą, kūry­ biš­kumą“, – sakė jis. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, smul­kios ir vi­du­tinės įmonės daž­niau­siai kon­sul­tuo­ ja­si dėl kon­ku­ren­cin­gu­mo di­ di­ni­mo. Todėl pa­pras­tai jos ieš­ ko fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ir sten­ gia­si dirb­ti pel­nin­giau. Di­delės įmonės, anot jo, daž­niau­siai sie­kia op­ti­mi­zuo­ti pir­ki­mus ar reor­ga­ni­zuo­ti sa­vo veiklą. Kon­sul­ta­cijų įmonės „OVC Con­sul­ting“ vy­riau­sia­sis kon­sul­tan­tas Ta­das Žibū­ ta pa­brėžė, kad kon­sul­tantų pa­gal­bos pa­pras­tai ieš­ko tik tam fi­nan­siš­kai pa­jėgios įmo­ nės, ne­bi­jan­čios sun­kių lai­ ko­tar­pių ir no­rin­čios grei­tai įgy­ven­din­ti drąsius, ra­di­ka­ lius po­ky­čius. Ki­ta ver­tus, jis pa­ti­ki­no, kad ir smul­kio­sios įmonės nėra be­jėgės. Stam­ bių ir smul­kių įmo­nių va­dybą jis pa­ly­gi­no su skir­tingų dyd­ žių laivų val­dy­mu ir pa­brėžė, kad smul­kio­sioms nu­kreip­ ti tin­ka­ma link­me kar­tais už­ ten­ka „vie­nos ge­ros gal­vos“.

Stieb­tis ver­čia už­sie­nio ka­pi­ta­las Nors verslą kon­sul­tuo­jan­čios įmonės jau nie­ko ne­bes­te­bi­na, da­lis sek­to­rių išo­rinę pa­galbą įsi­leid­žia sun­kiau. Ir at­virkš­ čiai: T.Žibū­ta sakė pa­stebėjęs vers­lo sek­to­rius, ku­rie kon­sul­ tantų pa­slau­go­mis nau­do­ja­ si pa­gal nu­si­stovė­ju­sias vers­ lo tra­di­ci­jas. Ta­čiau tai esą dar ne­reiš­kia, kad būtent jiems pa­gal­bos rei­kia la­biau­siai.

„La­biau va­dy­bos sri­ty­je pa­ žengę sek­to­riai, pa­vyzd­žiui, far­ma­ci­jos, IT įmonės, ban­ kai, drau­di­mo įmonės, die­ gia­si pa­čias nau­jau­sias idė­jas, ak­ty­viai nau­do­ja­si kon­sul­ tantų pa­slau­go­mis ir yra vi­ sa gal­va aukš­tes­ni už ki­tus“, – sakė T.Žibū­ta. Anot jo, jiems pa­žan­gu­mu daž­nai nu­si­leid­ žia did­me­ninės pre­ky­bos ar­ba ga­my­bos įmonės, ku­rios dau­ giau orien­tuo­ja­si į tech­ni­nius ir in­ži­ne­ri­nius spren­di­mus. J.Gavė­no tei­gi­mu, pra­na­ šiau­sios įmonės yra už­sie­nio ka­pi­ta­lo bend­rovės, ku­rios pe­ ri­ma va­dy­bos pa­tirtį iš pa­tro­ nuo­jan­čiųjų įmo­nių, taip pat bend­rovės, smar­kiai pa­žen­gu­ sios va­dy­bos sri­ty­je dėl di­delės kon­ku­ren­ci­jos: „De­ja, li­ku­sie­ ji dar tik­rai tu­ri daug po­ten­cia­ lo aug­ti va­dy­bos sri­ty­je. Ma­no nuo­mo­ne, sun­kiau­sias už­da­vi­ nys Lie­tu­vos vers­lo įmonėms yra pri­pa­žin­ti, kad veik­la ga­li būti dar sėkmin­gesnė. Tam rei­ kia už­lip­ti vie­nu laip­te­liu aukš­ čiau, iš­lip­ti iš sa­vo smėlio dėžės ir aky­liau pa­žvelg­ti į var­to­to­jus, kon­ku­ren­tus, rinką.“ Stebė­da­mas pri­vatųjį ir viešąjį sek­to­rių T.Žibū­ta teigė esąs įsi­ti­kinęs, kad šiuo me­tu did­žiau­sias po­ten­cia­las sly­pi vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Jo ma­ ny­mu, tai, ką vers­las jau ver­ ti­na kaip įpras­tinę pra­ktiką, šio sek­to­riaus or­ga­ni­za­ci­joms dar tėra to­li­ma atei­tis.

Ra­gi­na eks­por­tuo­ti Vers­lo efek­ty­vi­ni­mo prie­ monės pri­klau­so ir nuo įmo­ nių pro­duk­to, ir nuo sek­to­ riaus, ta­čiau da­liai vers­lo sek­ to­rių pa­ts efek­ty­viau­sias rin­ ko­da­ros būdas, kaip sakė

Ieš­ko­da­ma naujų rinkų „Vers­li Lie­tu­va“ siū­lo ana­li­tinę pa­galbą, ku­ri leid­žia vers­li­ nin­kams su­si­ pa­žin­ti su rinkų dyd­žiais ir ten­ den­ci­jo­mis. P.Lu­kaus­kas, yra pa­ro­dos. Jos įmonėms pa­de­da plėstis į už­ sie­nio rin­kas. „Įmonės ži­no, kad per me­tus rei­kia su­da­ly­ vau­ti tri­jo­se ke­tu­rio­se pa­grin­ dinė­se pa­ro­do­se. Ki­toms įmo­ nėms, tu­rin­čioms uni­kalų ar ni­šinį pro­duktą, at­ras­ti tin­ kamą pa­rodą sun­ku. Tuo­met pa­si­tel­kia­me in­di­vi­dua­lią sa­ vo už­sie­nio at­stovų pa­galbą“, – sakė jis. Paš­ne­ko­vas pa­brėžė, kad žval­gy­tis už Lie­tu­vos ribų ir vys­ty­ti eks­portą yra svar­bu dėl ma­žos mūsų ša­lies rin­kos. Ieš­ kant naujų rinkų, anot jo, „Vers­ li Lie­tu­va“ siū­lo ana­li­tinę pa­ galbą, ku­ri leid­žia vers­li­nin­ kams su­si­pa­žin­ti su rinkų dyd­ žiais ir ten­den­ci­jo­mis, bei ga­li­ mybę duo­menų bazė­se ieš­ko­ti po­ten­cia­lių par­tne­rių ar net pa­ ly­gin­ti jų ro­dik­lius su sa­vai­siais. P.Lu­kaus­kas pri­pa­ži­no, kad eks­por­to vys­ty­mas nėra pi­ gi veik­la, todėl įmonė­je namų dar­bams tu­ri būti skir­ta žmo­ giškųjų ir fi­nan­si­nių iš­tek­lių. „Anks­čiau var­to­ji­mas bu­vo ypač ak­ty­vus, todėl įmonės nė ne­spėjo ga­min­ti už­sa­kymų ir

Stam­bių ir smul­kių įmo­nių va­dy­ba ly­gi­na­ma su skir­tingų dyd­žių laivų val­dy­mu. 72

priim­ti naujų dar­buo­tojų. Ta­ čiau bu­vu­sio var­to­ji­mo su­lauk­ si­me ne­grei­tai, o Azi­ja mūsų šalį nu­rungė sa­vo ga­my­bos iš­ tek­liais. Todėl sėkmė pri­klau­ so nuo su­gebė­ji­mo būti kon­ku­ ren­cin­giems ir efek­ty­viems“, – sakė jis.

Kri­ti­niai pir­mie­ji žings­niai Įsit­vir­ti­nu­sioms įmonėms, net ir tu­rin­čioms sa­vo veik­lo­ je spragų, vis dėlto pa­gal­bos rei­kia ma­žiau nei žen­gian­ čioms pir­muo­sius žings­nius. Todėl P.Lu­kaus­kas pa­brėžė be­si­ku­rian­čių įmo­nių ska­ti­ni­ mo svarbą ir pa­ti­ki­no, kad šio­ je sri­ty­je nu­veik­ta ne­ma­žai: „Jau ga­li­ma įre­gist­ruo­ti įmo­ nę ir ati­da­ry­ti ban­ko sąskai­ tą in­ter­ne­tu. Taip pat mūsų „Vers­lios Lie­tu­vos“ sve­tainė­ je pa­teik­ti šab­lo­ni­niai įmo­nių įsta­tai, o tai reiš­kia, kad ne­be­ rei­kia vaikš­čio­ti iki no­tarų.“ Anot jo, in­ter­ne­to tink­la­la­ py­je taip pat pa­teik­ta daug me­ to­dinės med­žia­gos apie vers­lo pla­no kūrimą ir klau­si­my­nas, pa­de­dan­tis būsi­miems vers­li­ nin­kams iš­siaiš­kin­ti, ko­kių tei­ si­nių do­ku­mentų jiems rei­kia. Kreip­tis dėl lei­dimų ar li­cen­ cijų būsi­mi vers­li­nin­kai, pa­sak pa­šne­ko­vo, ga­li ir elekt­ro­ni­ niu būdu. „Kiek­vie­nas, nu­sprendęs steig­ti įmonę, gau­na ga­li­ mybę atei­ti į mūsų ar mūsų par­tne­rių kon­sul­ta­ci­jas, mo­ ky­mus ar gau­ti kitų pa­slaugų už 6 tūkst. litų. Taip su­ma­ži­ na­me pirmųjų, kri­tiš­kiau­sių, žings­nių ri­ziką. Jei­gu juos pa­ vyks­ta ženg­ti sėkmin­gai, tuo­ met vers­las įsibėgė­ja“, – sakė P.Lu­kaus­kas.


Komentarai

Kęstu­tis Gard­žiu­lis

UAB „Et­ro­ni­ka“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

P

er­nai turė­jo­me ga­li­mybę da­ly­vau­ti pa­ro­do­je „CTIA En­terp­ri­se & App­li­ca­tions 2011“, ku­ri vy­ko JAV, San Die­ge. Ten su­laukė­me di­de­lio pa­sau­linės ži­niask­lai­dos dėme­sio, apie mus rašė to­kie ži­niask­lai­dos gi­gan­ tai kaip „Wi­red“, „PC World“, „En­ gad­get“, „Po­pu­lar Scien­ce“ ir kt. Tad jau vien vie­šu­mas at­pir­ko bet ko­kias da­ly­va­vi­mo pa­ro­do­je iš­lai­ das. Ką jau kalbė­ti apie ga­li­mybę pa­si­mo­ky­ti iš savęs ir kitų. Sa­vo įmonę pa­ro­do­je pri­statė­ me gre­ta na­cio­na­li­nio Lie­tu­vos sten­do, kurį or­ga­ni­za­vo „Vers­ li Lie­tu­va“. Ži­no­ma, galė­jo­me da­ ly­vau­ti ir sa­va­ran­kiš­kai, ta­čiau tai da­ry­ti su ke­lio­mis įmonė­mis bu­

Jo­nas Ig­na­to­nis

Ba­ro „Alaus ko­lonėlė“ sa­vi­nin­kas

A

laus kultū­ra do­miuo­si jau apie de­šimt metų ir vi­suo­ met norė­jau šią kultūrą iš­ kel­ti į aukš­tesnį lygį. Min­tis turė­ti alaus krau­tuvėlę gimė prie­š tre­jus me­tus, ta­čiau pir­mie­siems žings­ niams ženg­ti reikė­jo lai­ko. Tik prie­š me­tus pra­dėjau domė­tis pa­talpų nuo­ma, min­ti ke­lius dėl kre­di­to. La­biau­siai ma­ne gąsdi­no ne­ži­ no­ji­mas, ko­kių lei­dimų rei­kia ir ko­ kie įsta­ty­mai reg­la­men­tuo­ja pre­ kybą al­ko­ho­liu, viešąjį mai­ti­nimą. Šiuo at­žvil­giu pa­dėjo „Vers­li Lie­ tu­va“, ku­ri glaus­tai pa­teikė rei­

Vai­das Slie­so­rai­tis UAB „Lit­far­ma“ di­rek­to­rius

P

rieš pu­santrų metų pa­ga­ mi­no­me vi­ta­minų li­niją ir žengė­me pir­muo­sius žings­ nius eks­por­to link. At­ras­ti rinką pa­ gal pro­duktą, veik­los sritį pa­dėjo „Vers­li Lie­tu­va“, ku­ri pa­si­ūlė 8–10 po­ten­cia­lių ša­lių eks­por­tuo­ti. Už­ sie­nio rin­ko­se at­ra­du­si pen­kias tin­ ka­mas įmo­nes, „Vers­li Lie­tu­va“ to­ liau su jo­mis bend­ra­vo, pri­statė mūsų bend­rovę ir tuo­met su jo­ mis suor­ga­ni­za­vo tie­sio­gi­nius su­si­ ti­ki­mus. Šis pro­ce­sas užt­ru­ko apie ke­tu­ris mėne­sius ir pa­rei­ka­la­vo ne­ ma­žai dar­bo.

vo pi­giau, be to, dalį iš­laidų pa­ dengė „Vers­li Lie­tu­va“. Juo la­ biau kad na­cio­na­li­nis sten­das su­ku­ria ge­resnį įvaizdį ir pri­trau­ kia dau­giau dėme­sio nei pa­ vienės ir ma­žai ži­no­mos ša­lies įmonės. Po šios pa­ro­dos su­ laukė­me at­gar­sių ir iš už­sie­nio, ir Lie­tu­vos. Nors pra­ėjo ne­ma­žai lai­ko, da­bar pra­si­dėjo konk­re­čios de­ry­bos, su­laukė­me la­biau ap­ čiuo­piamų re­zul­tatų. Sus­to­ti ne­si­ruo­šia­me, tad sa­ va­ran­kiš­kai da­ly­va­vo­me ir ki­ta­ me la­bai gar­sia­me ren­gi­ny­je Lon­ do­ne, kur tarp Va­karų bend­ro­vių bu­vo­me vie­nin­telė įmonė iš sa­ vo re­gio­no. Da­bar gre­ta „Vers­ lios Lie­tu­vos“ na­cio­na­li­nio ša­lies sten­do pla­nuo­ja­me pa­si­ro­dy­ti ir vie­na­me did­žiau­sių pa­sau­ly­je IT ren­gi­nių Bar­se­lo­no­je. kiamą in­for­ma­ciją. Bu­vau vie­nas tų pirmųjų pio­nie­rių, ku­ris nau­do­ jo­si siū­lo­mu klau­si­my­nu. Už­pildęs jį ga­vau aiš­kią nuo­rodą, kur reikė­ tų kreip­tis dėl visų rei­kiamų do­ku­ mentų. O fi­nan­siš­kai be­ne la­biau­ siai pra­vertė „Vers­lios Lie­tu­vos“ siū­lo­mas vers­lo pla­nas. Kon­sul­ ta­cijų įmonė­je jį pa­ruoš­ti būtų kai­ navę 2 tūkst. litų, o tink­la­la­py­je pa­gal šab­loną tai pa­darė­me pa­tys. Dir­bant ky­la pamąs­tymų, kaip plėsti veiklą: galbūt ati­da­ry­si­me ant­rą krau­tuvėlę ar įkur­si­me barą, todėl ir to­liau pla­nuo­ja­me nau­do­ tis siū­lo­ma pa­gal­ba. Ta­čiau pir­ miau­sia rei­kia užaug­ti, su­kaup­ ti ka­pi­ta­lo. Kaip pirmą eks­por­to šalį pa­si­rin­ ko­me Azer­baid­žaną, kur ir su­si­ti­ ko­me su vi­sais pen­kiais pa­si­ūly­tais par­tne­riais. Ma­nau, jog la­bai svar­ bu, kad su­si­ti­ki­mai bu­vo suor­ga­ ni­zuo­ti Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je, kad da­ly­va­vo vals­ty­binės ins­ti­tu­ci­jos, nes tai su­ku­ria abi­pusį pa­si­tikė­jimą. Iš pen­kių po­ten­cia­lių par­tne­ rių net trys mūsų pro­duk­ci­ja su­si­ domė­jo. Kol kas su­tar­tys ne­pa­si­ ra­šy­tos, ta­čiau paaiškė­jo, kad po­ rei­kis yra, jau tu­ri­me ne­di­delį už­ sa­kymą. Todėl da­bar tu­ri­me at­lik­ ti namų dar­bus: pa­ko­re­guo­ti pro­ duktą ir jo pa­kuotę, kainą, o tai pa­ darę ir vėl kreip­simės į „Vers­lią Lie­ tuvą“ bei tęsi­me sa­vo plėtrą į ry­tus.

Nuo krizės gelbėjo nauji produktai ir Rusija Virginija Spurytė

N

aujų produktų, kurie reikalingi Rusijos rinkai, kūrimas – tai pagrin­ dinis receptas, kaip sėkmingai pavyko įveikti sunkmetį. Jį rado specializuo­ tais prieskonių mišiniais, skirtais maisto pramonei, prekiaujanti bendrovė „Mo­ guntia Baltija“. Ši įmonė didmenine pries­ konių ir maisto priedų mišinių prekyba užsiima Estijoje, Latvi­ joje, Lietuvoje ir Kaliningrade. Sprendimas savo produk­ cija aprūpinti Kaliningrado laisvojoje ekonominėje zono­ je (LEZ) veikiančias maisto pramonės gamyklas įmonei „Moguntia Baltija“ padėjo iš­ gyventi sunkmetį. „Kai pas mus, Baltijos šaly­ se, viskas smigo, Rusijoje vis­ kas kilo. Rusai ėmė labai daug investuoti į Kaliningrado LEZ, įsikūrė įmonių, kurios ėmė statyti fabrikus ar plėsti jau veikiančius, todėl maisto pramonėje gamybos apimtis, o kartu ir mūsų pardavimas tik didėjo“, – teigė bendrovės „Moguntia Baltija“ direkto­ rius Artūras Šeimys. Jo žodžiais, Kaliningrado rin­ ka yra labai įdomi ir perspek­ tyvi. „Baltijos šalyse gyvena 7 mln. gyventojų, o Kaliningrade – tik 1 mln. Atrodytų, jog ir rin­ ka turėtų būti septynis kartus mažesnė nei Baltijos šalių. Ta­ čiau mėsos pramonė savo apimtimi yra lygi Baltijos šalių, nes Kaliningrado LEZ veikia daug fabrikų, kurie pagamin­ tą produkciją tiekia visai Rusi­

jos rinkai“, – pasakojo A.Šeimys. Prie šių aplinkybių prisitaikė ir „Moguntia Baltija“, todėl Kalinin­ grado rinkai tiekiamų bendrovės produktų pardavimas tik augo. „Pradėjome gamin­ ti specialius produktus, ruošti specialias prieskonių mi­ šinių receptūras, skirtas būtent Rusijos rinkai. Šie mūsų pro­ duktai yra išskirtiniai tuo, kad padeda išlaikyti ilgą mėsos ga­ minių realizacijos laiką, nenau­ dojant konservantų, o to Rusi­ jos rinkai reikia, nes nugaben­ ti maisto produktus iš Kalinin­ grado į, pavyzdžiui, Sibirą juk užtrunka“, – aiškino bendrovės „Moguntia Baltija“ direktorius. Prieskonių mišinių ir mais­ to priedų receptus kuria pa­ tys bendrovės darbuotojai. Jie vyksta į koncerno mokymų centrą Vokietijoje, ten kuria receptūras, pagal kurias pries­ konių mišiniai ir maisto prie­ dai gaminami Austrijoje. Bendrovės „Moguntia Balti­ ja“ asortimentas šiuo metu yra apie 400 produktų. Bendrovės „Moguntia Balti­ ja“ pardavimas per krizę mažė­ jo ne itin drastiškai – jos apy­ varta krito 15 proc., o tuo pačiu metu mėsos pramonės rinka – 25 proc. „Šiuos metus pradėjo­ me augimu, tad tikimės, jog jis išliks ir iki metų pabaigos. Ta­ čiau tam didžiausią įtaką turi Rusijos rinka, kuri mus tempia į priekį. Estijoje mėsos pramo­ nė taip pat atsigauna, o Lietu­ voje ir Latvijoje vis dar neįžvel­ giame nieko gero“, – rinkos ten­ dencijas atskleidė bendrovės „Moguntia Baltija“ direktorius. 73


inovacijos

E. svei­ka­ta trum­pi

internetas įsitvirtina sveikatos įstaigose

Vis daugiau įvairių paslaugų perkeliama į elek­ troninę erdvę. Čia gana akty­ vios sveikatos priežiūros įstai­ gos. Į internetą perkeliamos registratūros, asmens ligos istorijos, labora­ torinių tyrimų rezultatai, net receptai.

74

Sta­sys Gu­da­vi­čius

Var­gin­tis ne­ten­ka Ši­lai­nių po­lik­li­ni­ka Kau­ne yra vie­na iš ne­dau­ge­lio pir­minės svei­ka­tos prie­žiū­ros įstaigų Lie­ tu­vo­je, ku­rio­je dar­bas vi­siš­kai kom­piu­te­ri­zuo­ja­mas. „Vi­si gy­ dy­to­jai dir­ba su kom­piu­te­riais, į elekt­ro­ninę erdvę per­kel­tos pa­ cientų kor­telės“, – pa­sa­ko­jo Ši­ lai­nių po­lik­li­ni­kos di­rek­to­rius Vid­man­tas Obe­lie­nius. Pak­laus­tas, ar tra­di­cinės po­ pie­rinės am­bu­la­to­rinės kor­ telės šio­je gy­dy­mo įstai­go­je jau yra pa­nai­kin­tos, di­rek­to­ rius at­sakė nei­gia­mai: „Kol kas ne. Juk jos bu­vo ra­šo­mos dau­ gybę metų ir visų į jas su­ra­šytų duo­menų nėra ga­li­mybės per­ kel­ti į elekt­ro­ninę erdvę.“ Pa­sak V.Obe­lie­niaus, kol kas su elekt­ro­ninė­mis pil­do­mos ir po­pie­rinės kor­telės, t. y. pa­ cientų ty­rimų duo­me­nys jau kau­pia­mi elekt­ro­ni­niuo­se ar­ chy­vuo­se, tik gy­dy­to­jas dar apie vi­zitą, po­kalbį, pa­cien­ to ap­žiūrą įra­šo ran­ka į po­pie­ rinę kor­telę. „Ta­čiau nuo šių metų ba­land­žio ža­da­me pe­ rei­ti tik prie elekt­ro­ni­nių am­bu­la­to­ri­nių kor­te­

lių – įra­šas į po­pie­rinę kor­telę bus at­spaus­din­tas kom­piu­te­ riu, bet jo ko­pi­ja jau ke­liaus į elekt­ro­ninės kor­telės ar­chyvą. Pa­ma­žu po­pie­ri­nių kor­te­lių mažės“, – pa­sa­ko­jo Ši­lai­nių po­lik­li­ni­kos va­do­vas. Anot jo, šio­je po­lik­li­ni­ko­ je vei­kia au­to­no­minė in­for­ma­ cinė sis­te­ma PO­LIS. „Ją pa­tys kūrėme ir įdiegė­me. Prieš sep­ ty­ne­rius me­tus su in­for­ma­ci­ nių tech­no­lo­gijų spe­cia­lis­tais pra­dėjo­me dirb­ti ta link­me ir prie­š še­še­rius me­tus at­si­ra­do pir­mo­sios elekt­ro­ninės pro­ gra­mos“, – teigė V.Obe­lie­nius. Da­bar ne tik kor­telės pil­do­ mos elekt­ro­ninė­je erdvė­je, bet pa­cien­tai ga­li už­si­re­gist­ruo­ti pas vi­sus gy­dy­to­jus in­ter­ne­tu. Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, taip be­si­re­gist­ruo­jan­čių daugė­ja ir šiuo me­tu apie 15 pro­c. visų į po­lik­li­niką atei­nan­čių pa­ cientų būna už­si­re­gist­ravę in­ ter­ne­tu. Tai da­ry­ti la­bai pa­to­ gu – te­rei­kia įei­ti į po­lik­li­ni­kos tink­la­lapį in­ter­ne­te ir įra­šy­ti sa­vo pa­vardę – at­si­ver­čia pus­ la­pis, ku­ria­me ma­to­ma, ka­da ku­ris gy­dy­to­jas dir­ ba ir ga­li priim­ ti pa­cientą. Jo­ kių ei­lių, jo­kių var­gi­nan­čių skam­bu­čių te­le­ fo­nu.

Vis dėlto kol kas did­žio­ji dau­gu­ma ­re­gist­ruo­jasi te­le­fo­ nu per po­lik­li­ni­kos skam­bu­ čių centrą. „Jis ir­gi dir­ba su ta pa­čia in­ter­ne­te vei­kian­čia re­ gist­ratū­ra. Tai­gi, ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir te­le­fo­nu be­si­re­gist­ruo­ jan­tys tai da­ro elekt­ro­ni­niu būdu“, – teigė V.Obe­lie­nius. Ži­no­ma, vei­kia ir ge­ro­kai su­mažė­ju­si tra­di­cinė re­gist­ ratū­ra pa­čio­je po­lik­li­ni­ko­ je tiems pa­cien­tams, ku­rie atei­na ir re­gist­ruo­ja­si vie­to­je. „Ta­čiau ir ji pa­ti, ir jos dar­bo apim­tis su­mažė­jo, įdie­gus in­ ter­ne­tinę re­gist­ratūrą“, – pa­ sa­ko­jo di­rek­to­rius. „Kom­piu­te­ri­za­vo­me darbą pa­ma­žu, daug metų, todėl, nors iš­laidų ir bu­vo, bet jos ne­bu­vo per­ne­lyg di­delės. Be to, pa­vy­ko da­ly­vau­ti kai ku­rio­se pro­gra­ mo­se, gau­ti per jas kom­piu­te­ rių ir pro­gra­minės įran­gos. Iš­ lai­dos šiai sis­te­mai, ga­li­ma sa­ ky­ti, jau at­si­pir­ko, nes įdieg­to­ji kom­piu­te­rinė sis­te­ma kas­met leid­žia su­tau­py­ti apie 110 tūkst. litų“, – sakė V.Obe­lie­nius. Ši­lai­nių po­lik­li­ni­ko­je dir­ba apie 500 žmo­nių. Ji ap­tar­nau­ ja apie 68 tūkst. gy­ven­tojų.

Vei­kia e. la­bo­ra­to­ri­ja Kau­no Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­ je dir­ba 559 dar­buo­to­jai. Po­ lik­li­ni­ka ap­tar­nau­ja per 60 tūkst. kau­nie­čių. Šio­je po­lik­ li­ni­ko­je taip pat įdieg­ta in­ter­ ne­tinė re­gist­ratū­ra. „Siek­tu­me, kad apie 100 pro­c. visų pa­cientų iš anks­ to už­si­re­gist­ruotų in­ter­ne­tu. Kol kas, ap­klausų duo­me­ni­ mis, to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­ do­ja apie 30 pro­c. mūsų klientų. Li­gos is­to­ri­jos jau yra ne tik po­pie­rinės, bet ir elekt­


i­na ei­les po­lik­li­ni­ko­se ro­ninės. Dai­na­vos po­lik­li­ni­ ko­je elekt­ro­ni­niu būdu pil­do­ mos ke­lios tam tik­ros for­mos. Mūsų sie­kia­mybė – do­ku­ men­ta­ciją per­kel­ti į elekt­ro­ ninę erdvę“, – pa­sa­ko­jo Dai­ na­vos po­lik­li­ni­kos di­rek­to­ rius Gied­rius An­dziu­ke­vi­čius. Šios po­lik­li­ni­kos vy­res­ny­ sis in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­lis­tas To­mas Mar­ti­šius teigė, kad pa­cientų re­gist­ratū­ ra in­ter­ne­te vei­kia per res­pub­ li­kinę sis­temą www.ser­gu.lt. „Žmo­gus, at­si­vertęs mūsų po­lik­li­ni­kos pus­lapį in­ter­ne­te, ga­li pa­si­žiūrė­ti, ka­da yra lais­ vas lai­kas pas gy­dy­toją, ir už­ si­re­gist­ruo­ti. Prieš par­ą iki vi­ zi­to pas gy­dy­toją mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ir elekt­ro­ni­niu pa­štu žmo­gui pri­me­na­ma apie nu­ ma­tomą ap­si­lan­kymą. To­je pa­čio­je sis­te­mo­je ga­li­ma ir at­ šauk­ti vi­zitą. Vi­sam tam ne­rei­ kia gaiš­ti lai­ko, lau­kiant eilė­se ar ban­dant pri­si­skam­bin­ti te­ le­fo­nu“, – sakė T.Mar­ti­šius. Po­lik­li­ni­ko­je vei­kia ir re­gist­ ratū­ra te­le­fo­nu – ji taip pat dir­ ba su ta pa­čia pa­cientų re­gist­ ra­vi­mo in­ter­ne­tu sis­te­ma. Be to, tebė­ra ir va­di­na­ma­sis tra­di­ ci­nis re­gist­ratū­ros lan­ge­lis. „Nau­do­jan­tis in­ter­ne­to re­ gist­ratū­ra rei­ka­lin­ga pa­cien­ to pa­vardė ir slap­ta­žo­dis, ku­ ris su­tei­kia­mas už­si­re­gist­ra­vus sis­te­mo­je. Pas­kui slap­ta­žodį ga­li­ma pa­keis­ti į žmo­gui priim­ ti­nesnį“, – kalbė­jo spe­cia­lis­tas. Be to, Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­ je prie­š tre­jus me­tus įdieg­ta e. ra­dio­lo­gi­ja. Ji leid­žia vi­sus ra­dio­lo­gi­nius ty­ri­mus kaup­ti ir sau­go­ti elekt­ro­ni­niu būdu. Ne­kau­pia­mos tik pro­gra­ minės ma­mog­ra­mos, nes to ne­leid­žia įsta­ty­mai. „Gy­dy­to­

jas sa­vo dar­bo vie­to­je ga­li pa­ žiūrė­ti bet kurį pa­cien­to ra­ dio­lo­ginį ty­rimą, jei tik jis bu­ vo da­ry­tas skait­me­ni­niu būdu ir yra sis­te­mo­je. Pa­cien­tas vie­toj ty­ri­mo ant plėvelės ga­li gau­ti į skait­me­ninę laik­meną įra­šytą ty­rimą ir per­žiūrė­ti sa­vo namų kom­piu­te­ry­je ar­ ba pa­teik­ti ki­tam spe­cia­lis­tui ver­tin­ti ir ne­pra­ras­ti ty­ri­mo ko­kybės“, – sakė T.Mar­ti­šius. O nuo šių metų pra­džios Dai­na­vos po­lik­li­ni­ko­je įdieg­ ta ir e. la­bo­ra­to­ri­ja: „Vi­siems ti­ria­mo­sios med­žia­gos ėmi­ niams su­tei­kia­mi uni­kalūs ko­ dai spaus­di­na­mi ant eti­ke­čių ir kli­juo­ja­mi ant ėmi­nio. Pas­ kui jie ke­liau­ja iki la­bo­ra­to­ri­ jos apa­ratų ir ten at­lie­ka­mas ty­ri­mas, o jo re­zul­ta­tai au­to­ ma­tiš­kai per­duo­da­mi į in­for­ ma­cinę sis­temą. Gy­dy­to­jai iš­ kart ga­li ty­ri­mo re­zul­ta­tus per­žiūrė­ti sa­vo dar­bo vie­to­je. Kau­pia­ma ir visų ty­rimų is­to­ ri­ja, todėl gy­dy­to­jas ga­li ma­ty­ ti visų pa­cien­tui at­liktų ty­rimų re­zul­ta­tus, stebė­ti po­kytį.“

Stip­ri­na sis­temą Bend­rovės „Skai­tos kom­piu­ te­rių ser­vi­sas“ (SKS) di­rek­ to­rius Vir­gi­ni­jus Ja­sai­tis pri­ minė, kad Lie­tu­vo­je bend­ra e. svei­ka­tos sis­te­ma pra­dėta kur­ti prie­š aš­tuo­ne­rius me­tus. V.Ja­sai­tis ap­gai­les­tau­ja, kad dėl po­li­ti­nių skersvėjų ir or­ga­ ni­za­ci­nių kliu­vi­nių „e. svei­ka­ ta mūsų ša­ly­je li­ko kaip vai­kas be gal­vos, neat­si­ra­do svei­kai am­bi­cin­go ar­chi­tek­to-sta­ty­ to­jo, ku­ris tęstų ge­rai pra­dėtą darbą“. „Ir da­bar at­sa­kingų in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­ listų pa­jėgos lie­ka men­kos, jiems ne­su­teik­ta pa­kan­ka­mai įga­lio­

jimų, nėra rei­kia­mo po­li­ti­nio pa­lai­ky­mo na­cio­na­li­nei e. svei­ ka­tai to­liau pro­jek­tuo­ti, koor­ di­nuo­ti, vys­ty­ti. Ne­pa­si­ti­ki­ma ir ša­lies in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gijų pra­mo­ne, ku­ri ki­to­se sri­ty­se de­monst­ruo­ja įspūdin­gus eu­ro­ pi­nio, pa­sau­li­nio ly­gio pa­sie­ki­ mus“, – var­di­jo pro­ble­mas jis.

Žmo­gus, at­si­vertęs po­lik­ li­ni­kos pus­lapį in­ter­ne­te, ga­li pa­si­žiūrė­ti, ka­da yra lais­vas lai­kas pas gy­dy­toją, ir už­si­re­gist­ruo­ti. V.Ja­sai­čio nuo­mo­ne, be­ne did­žiau­sias pa­sie­ki­mas Lie­ tu­vo­je – re­gist­ra­ci­jai pas gy­ dy­toją skir­tas po­rta­las www. ser­gu.lt. Prie šios sis­te­mos jau pri­si­jungė ke­le­tas de­šim­čių Lie­tu­vos gy­dy­mo įstaigų. Pa­sa­ko­da­mas apie sa­vo va­do­ vau­jamą bend­rovę SKS V.Ja­sai­ tis pa­brėžė, kad ji jau ant­rą de­ šimt­metį ša­lies vais­tinėms in­ ter­ne­tu tei­kia in­for­ma­ciją apie

me­di­ka­men­tus: „Vais­tinėms taip pa­to­giau ir grei­čiau už­sa­ ky­ti trūkstamų vaistų, au­to­ma­ tiš­kai pa­ja­muo­ti gau­tas siun­ tas, tei­sin­gai re­gist­ruo­ti re­cep­ tus. Pi­lie­čiams vie­šai priei­na­ma in­for­ma­ci­ja apie vais­tus po­rta­ le www.vais­tai.lt. Ja­me ga­li­ma ras­ti mak­si­ma­lias vaistų kai­nas, var­to­ji­mo in­for­ma­ciją, ne­tgi ar­ti­miau­sią vais­tinę, ku­ri tu­ ri rūpi­mo vais­to. Iš­ma­nie­siems te­le­fo­nams su­kur­ta pro­gramėlė „Vais­tai“, ku­ri dar ir iš brūkšni­ nio ko­do at­pažįs­ta vais­to pa­ kuotę. Ne­si­nau­do­jan­tys in­ter­ ne­tu in­for­ma­ci­jos te­le­fo­nu 118 ga­li gau­ti ana­lo­gišką in­for­ma­ ciją iš SKS duo­menų ba­zių.“ SKS indė­lis į e. svei­katą – gy­dy­mo įstai­goms per vi­di­nes sis­te­mas priei­na­ma pla­tesnė in­for­ma­ci­ja apie vais­tus, jų pa­sky­ri­mo, kom­pen­sa­vi­mo sąly­gas, vaistų bu­vimą vais­ tinė­se. Ši in­for­ma­ci­ja nuo­ lat at­nau­ji­na­ma, todėl pra­na­ šesnė už spaus­dintų ži­nynų duo­me­nis. Prieš ke­le­rius me­tus SKS Ši­lai­nių po­lik­li­ni­ko­je sėkmin­ gai iš­bandė e. re­cep­to sis­ temą, bet, de­ja, vald­žios ins­ti­ tu­cijų tai li­ko ne­pas­tebė­ta. Kol ne­priim­ti teisės ak­tai, leid­žian­tys iš­ra­šy­ti kom­pen­ suo­jamųjų vaistų e. re­cep­tus ir jais nau­do­tis vais­tinė­se, SKS pla­nuo­ja šie­met įdieg­ti ne­ kom­pen­suo­jamųjų vaistų e. re­ceptų sis­temą at­ski­ro­se gy­ dy­mo įstai­go­se ir ap­link esan­ čio­se vais­tinė­se. „Gy­dy­to­jams, sa­vo ka­bi­ne­tuo­se dir­ban­tiems su elekt­ro­ninė­mis pa­cientų svei­ka­tos is­to­ri­jo­mis, tai pa­ leng­vins pa­skir­ti vaistą, o vais­ tinė­se žmonės bus grei­čiau ap­ tar­nau­ja­mi“, – sakė V.Ja­sai­tis. 75


vadyba auditas patvirtina tarptautinį sertifikatą

Jau prie­š de­šimt­metį Šan­čių po­lik­li­ni­ko­je įdieg­ta dar­bo ko­kybės sis­te­ma lei­do ge­ro­kai su­trum­pin­ti ei­les pas gy­dy­to­jus, tau­py­ti pa­cientų ir šios įstai­gos dar­buo­tojų laiką, efek­ty­viau nau­do­ti iš­tek­lius.

Dar­bo ko­kybės ženk­lu pa­žymė­ta po­lik­li­ni­ka Sta­sys Gu­da­vi­čius Ati­tin­ka tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­vi­mus Šan­čių po­lik­li­ni­kos di­rek­torė Zi­ta Čes­na­vi­čienė pa­sa­ko­ jo, kad dar pra­ėju­sio de­šimt­ me­čio pra­džio­je šio­je Kau­ no po­lik­li­ni­ko­je bu­vo su­kur­ ta, įfor­min­ta do­ku­men­tais ir įgy­ven­din­ta Ko­kybės va­dy­ bos sis­te­ma, ati­tin­kan­ti LSN EN ISO 9001:2008 stan­dar­ to rei­ka­la­vi­mus. „Ji nu­ma­to la­bai de­ta­lią tvarką, kaip tu­ri dirb­ti vi­si dar­buo­to­jai. De­ta­ liai ap­ra­šy­tos vi­sos pro­cedū­ ros. Taip pat įdieg­ta stebė­ ji­mo ir kont­rolės sis­te­ma, kaip šių pro­cedūrų lai­ko­ma­ si. Nea­ti­tik­tys fik­suo­ja­mos ir pa­skui ima­ma­si prie­mo­nių joms pa­ša­lin­ti“, – aiš­ki­no gy­ dy­mo įstai­gos va­dovė. Sis­te­mos tiks­las, anot Z.Čes­ na­vi­čienės, – „teik­ti kva­li­fi­ kuo­tas, ko­ky­biš­kas as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­ gas, siek­ti op­ti­ma­lių diag­nos­ti­ kos, gy­dy­mo ir ligų pro­fi­lak­ti­ kos re­zul­tatų, ra­cio­na­liai nau­ do­ti li­go­nių svei­ka­tos prie­žiū­ rai skir­tus iš­tek­lius, ug­dy­ti pa­ cientų ir me­di­ci­nos dar­buo­ tojų tar­pu­sa­vio pa­si­tikė­jimą, for­muo­ti naują po­žiūrį į pa­ cientą kaip as­me­nybę, ge­rin­ ti as­mens svei­ka­tos pa­slaugų tei­ki­mo ad­mi­nist­ra­vimą“. „Įdie­gus sis­temą, kiek­vie­nas dar­buo­to­jas ži­no sa­vo pa­rei­gas ir at­sa­ko­mybę už sa­vo veiks­ mus, visa tai ap­ra­šy­ta pro­cedū­ 76

ro­se, dar­bo inst­ruk­ci­jo­se, me­ to­di­ko­se, ki­tuo­se vi­daus do­ ku­men­tuo­se. Be to, tai sau­go dar­buo­toją nuo ne­pagrįstų pa­ cientų pre­ten­zijų“, – pa­brėžė Šan­čių po­lik­li­ni­kos va­dovė.

Re­gu­lia­riai vyk­do­mas au­di­tas Nuo 2003 m. po­lik­li­ni­ko­je vei­ kian­ti sis­te­ma nu­kreip­ta į pa­ slaugų ko­kybės ge­ri­nimą. Pa­sa­ ko­da­ma apie sis­te­mos vei­kimą, Šan­čių po­lik­li­ni­kos di­rek­torė minė­jo, kad kas­met vyk­do­mos įstai­gos dar­buo­tojų ir pa­cientų ap­klau­sos. Taip sie­kia­ma iš­ siaiš­kin­ti did­žiau­sias pro­ble­ mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria­ma kas­die­nia­me dar­be. „Pas­kui tos pa­stebė­tos pro­ble­mos sprend­žia­mos“, – teigė Z.Čes­na­vi­čienė. Šan­čių po­lik­li­ni­ko­je kas­met vi­daus au­di­to­riai pa­si­rink­

ti­nai tik­ri­na ke­lių pa­da­li­nių dar­bo ko­kybę. „O kas tre­jus me­tus vyks­ta tarp­tau­ti­nis au­di­tas, po ku­rio sprend­žia­ ma, ar po­lik­li­ni­ka ver­ta dar 2003-iai­siais pirmą­kart iš­duo­ to tarp­tau­tinės ko­kybės ser­ti­ fi­ka­to. Iki šiol Šan­čių po­lik­li­ ni­kai toks ser­ti­fi­ka­tas būda­ vo nuo­lat pra­tęsia­mas“, – pa­ brėžė Z.Čes­na­vi­čienė. Ar­ti­miau­sias tarp­tau­ti­nis au­di­tas nu­ma­to­mas šių metų vėlyvą ru­denį. Au­di­to­rius bus pa­rink­tas kon­kur­so būdu.

Bu­vo pio­nie­riai „Ko­kybės va­dy­bos sis­te­mos įdie­gi­mas lei­do per pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus ge­ro­kai su­ trum­pin­ti ei­les po­lik­li­ni­ko­je. Pa­vyzd­žiui, da­bar pas spe­cia­ listą ga­li­ma pa­tek­ti vėliau­siai po vie­nos dviejų sa­vai­čių, ne­

bent pa­ts pa­cien­tas pa­gei­dautų už­si­ra­šy­ti vėles­niam lai­kui“, – sakė po­lik­li­ni­kos va­dovė. Be to, gau­na­ma ge­ro­kai ma­ žiau pa­cientų skundų – jų da­bar pa­si­tai­ko vos ke­li per me­tus. „Mes pir­mie­ji Lie­tu­vo­je įdiegė­me šią sis­temą, bu­vo­ me tar­si pio­nie­riai. Bu­vo ga­na daug ne­ži­nomųjų, ne­ri­mo dėl šios sis­te­mos įdie­gi­mo, ta­čiau dau­gelį iš­ki­lu­sių pro­blemų išsp­rendė­me, ga­vo­me tarp­ tau­tinį ko­kybės ser­ti­fi­katą ir iki šiol jį iš­lai­ko­me. Ma­to­ me ne­menką mūsų dar­bo ko­ kybės pa­žangą, todėl pa­grįstai ti­kimės, kad ir šie­met at­li­kus au­ditą ser­ti­fi­ka­to ga­lio­ji­mas bus pra­tęstas“, – sakė Šan­čių po­lik­li­ni­kos di­rek­torė. Šan­čių po­lik­li­ni­ko­je dir­ ba 240 žmo­nių, ji ap­tar­nau­ja apie 27 tūkst. gy­ven­tojų.


Įžvalgos Pasaulis finansinį sukrėtimą išgyveno

Finansų sistema permainų neišvengs Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­rimų ins­ti­tu­to „So­cial Dy­na­mics In­ter­na­tio­nal“ eko­no­mi­nių ty­rimų grupės va­do­vas

P

a­saulį iš­ti­ko ver­ty­bių krizė. Ver­ty­bių at­si­ra­do per daug ir jos ta­po pre­ke, o prekės, ži­ nia, nu­vertė­ja. Ši krizė – tik dau­gelį metų vyk­dytų re­formų ir eko­no­mi­ nių teo­rijų die­gi­mo pa­da­ri­nys. Ta­ čiau esa­me neei­li­nio lai­ko­tar­pio liu­ di­nin­kai: pa­sau­lio eko­no­mi­kai gre­ sia dar ne­ma­ty­ta re­ce­si­ja, pusė Eu­ro­pos jau­ni­mo yra be­dar­biai – jau da­bar jie va­di­na­mi pra­rastą­ja

kar­ta, fi­nansų sek­to­rius ra­gi­na­mas iš prin­ci­po keis­tis. Ky­la klau­si­mas, kas mus čia at­ vedė? Be­sai­kis var­to­ji­mas, ban­ki­ ninkų go­du­mas, su­dėtin­gas mak­ roe­ko­no­mi­nis kli­ma­tas ar tie­siog ne­tei­sin­gas po­žiū­ris? Juk jau dau­ giau nei prie­š 40 metų (1969 m.) vie­nas iš­ki­liau­sių XX a. mąsty­tojų Buck­mins­te­ris Ful­le­ris iškėlė efe­ me­ra­li­za­ci­jos teo­riją ir teigė, kad dėl tech­no­lo­gijų žmonės galės pa­ da­ry­ti dau­giau, dėda­mi vis ma­žiau pa­stangų. Ta­čiau su bai­me pa­ brėžė, jog, jei tech­no­lo­gijų kūrėjai ir nau­do­to­jai ne­veiks iš­vien, tai ga­li su­kel­ti ka­tast­ro­fas. Taip pat šian­dien ma­to­me trum­ pa­lai­kio po­žiū­rio gy­vumą, ap­verk­ tiną pel­no ir nau­dos sie­kimą bet ko­ kia kai­na, vi­sišką abe­jin­gumą bend­ ra­jam vaiz­dui (angl. – the who­le pic­ tu­re). Pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus fi­nansų sis­te­ma bu­vo kaip nie­kad

ne­sta­bi­li – fi­nansų krizę pra­dėju­si in­ ves­ti­cijų ban­ko „Leh­man Brot­hers“ griū­tis iš­ba­lan­sa­vo nuo­lat au­gusį fi­ nansų sek­to­rių, bu­vo at­ras­tos krū­ vos fi­nan­si­nių ma­chi­na­cijų ir pi­ra­ mid­žių, o spe­ku­lia­cinės iš­ves­tinės prie­monės išau­go tiek, kad vir­ši­jo pa­sau­lio eko­no­mi­kos BVP dau­giau nei 50 kartų. Eu­ro­pos ly­de­riai ne­su­gebė­ jo pa­ro­dy­ti po­li­tinės va­lios ir priim­ ti dras­tiškų spren­dimų lai­ku, todėl kiek­vie­na pra­dels­ta ga­li­mybė tai­ sy­ti by­ran­čią eko­no­miką at­si­liepė pa­pil­do­mais pro­tes­tais ir pro­ble­ mo­mis. Vis dėlto Eu­ro­po­je bu­vo priim­ti ke­li svarbūs spren­di­mai – pa­si­ūly­ta nau­ja Li­sa­bo­nos su­tar­ tis, ku­riai la­bai pa­si­prie­ši­no Jung­ tinė Ka­ra­lystė, ir suak­ty­vin­tas Eu­ ro­pos cent­ri­nis ban­kas. Nors dau­ gu­ma spren­dimų priim­ti per vėlai, rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad bent jau lai­ki­nai did­žiųjų pie­ti­nių vals­ty­bių

pro­ble­mos pri­stab­dy­tos. Dau­giau­ sia kri­ti­kos pra­ėju­siais me­tais su­ laukė ban­kai, ku­rie bu­vo ap­kal­tin­ ti per­ne­lyg ri­zi­kavę indė­li­ninkų pi­ni­ gais, des­ta­bi­li­zavę pa­sau­lio eko­no­ miką vaikydamiesi didesnių pelno maržų. Eu­ro­po­je bu­vo priim­ti ra­di­ kalūs spren­di­mai, ku­rie įpa­rei­go­jo ban­kus ge­ro­kai pa­kel­ti sa­vo ka­pi­ ta­lo ro­dik­lius. JAV šiam tiks­lui pri­ ėmė at­skirą Dod­do-Fran­ko aktą, pa­pil­do­mai ra­ti­fi­kuo­ta tre­čio­ji Ba­ ze­lio di­rek­ty­va, ap­ri­bo­jan­ti fi­nansų sek­to­rių. Šie me­tai bus vie­ni įdo­miau­sių is­to­ri­jo­je, kai teks spręsti es­mi­nius klau­si­mus, Eu­ro­pa su­stiprės ar­ba grius, JAV ir Ru­si­jo­je pra­si­dės pre­ zi­den­to rin­kimų ma­ra­to­nai, Ki­ni­ja turės įro­dy­ti, kad vis dar ga­li aug­ ti, Ira­nas to­liau gins ato­minę pro­ gramą, o Ar­ti­mie­ji Ry­tai to­liau bus po di­di­na­muo­ju stik­lu dėl neaiš­ kaus did­žiųjų vals­ty­bių li­ki­mo.


PLAneta idėjos, virtusios finansų imperijomis

Ste­ve’as Job­sas, Bil­las Ga­te­sas, Law­ren­ce’as Pa­ge’as, Ser­ge­jus Bri­nas ar Mar­kas Zuc­ker­ber­gas – juos pa­žįsta vi­sas pa­sau­lis. Jie – ino­va­cijų ir vers­lo ly­de­riai, sie­kian­tys pa­keis­ti pa­saulį. Ar jų sva­jonė iš­si­pil­dys?

Pa­sau­lio vers­lą valdo

„Gal­vok ki­taip!“ Tech­no­lo­gijų kūrėjų tiks­las – ne pi­ni­ gai. Kaip ne kartą sakė „Mic­ro­soft“ įkū­ rėjas B.Ga­te­sas: „Tech­no­lo­gi­jo­mis mes kei­čia­me pa­saulį.“ Il­ga­me­tis jo kon­ku­ren­ tas „App­le“ sie­la S.Job­sas kalbė­jo pa­na­šiai: „Būti tur­tin­giau­siu žmo­gu­mi ka­pinė­se man vi­siš­kai nerū­pi. Va­ka­re ei­nant mie­go­ti pa­ sa­ky­ti sau, kad pa­da­riau šį tą nuo­sta­baus, – štai, kas man svar­bu.“ Kaip ke­lių bend­ra­min­čių 1976 m. ga­ra­ že įkur­ta ma­žytė įmonė vir­to vie­na bran­ giau­siai pa­sau­ly­je ver­ti­namų bend­ro­ vių, ku­rios pa­ja­mos per 2011 m. su­darė įspūdin­gus 108,2 mlrd. do­le­rių? „App­le“ fi­lo­so­fi­ja pa­pras­ta – tikė­ti idė­ ja, nuo­sek­liai dirb­ti, o, svar­biau­sia, ne­bi­ jo­ti ri­zi­kuo­ti. S.Job­sas, taip pat Ste­ve’as Woz­nia­kas, Ro­nal­das Way­ne’as ir ki­ti jų ko­le­gos bend­rovę „App­le“ kūrė tuo me­tu, kai pa­sau­ly­je apie kom­pak­tiš­kus as­me­ni­ nius kom­piu­te­rius nie­kas nė ne­sva­jo­jo. Tuo me­tu kom­piu­te­riai bu­vo ar­ba to­kio dyd­žio, kad vos tilp­da­vo kam­ba­ry­je, ar­ba bu­vo kruopš­čiai sau­go­mi la­bo­ra­to­ri­jo­se. Vy­ra­vo įsi­ti­ki­ni­mas, jog kom­piu­te­ris žmo­ nėms ne­rei­ka­lin­gas. Ta­čiau „App­le“ kūrė­ jai laužė ste­reo­ti­pus ir, ži­no­ma, ri­zi­ka­vo. Vieną po ki­to „App­le“ pri­statė vis įmant­ res­nius ir ma­žes­nius kom­piu­te­rius „App­ le I“, „App­le II“, „App­le IIe“, „App­le III“. „No­ri visą li­kusį sa­vo gy­ve­nimą pra­ leis­ti par­da­vinė­da­mas sal­dintą van­denį ar no­ri gau­ti šansą pa­keis­ti pa­saulį?“ – taip S.Job­sas į „App­le“ pri­si­vi­lio­jo tuo­ metį „Pep­si“ va­dovą Johną Scul­ley. „App­le“ kūrėjų pa­stan­go­mis kom­piu­te­ riai ta­po ne tik to me­to tech­no­lo­gijų en­tu­ 78

ziastų žais­liu­kais, su ku­riais no­rint dirb­ti reikė­jo spe­cia­lių ži­nių, o jie bu­vo val­do­mi per pik­tog­ra­mas, me­niu ir nau­do­jant pelę. 1984 m. sau­sio 24-ąją die­nos šviesą iš­ vy­do vei­kiau­siai vie­nas svar­biau­sių „App­ le“ kūri­nių – as­me­ni­nis „Ma­cin­tosh“ kom­piu­te­ris. Tie­sa, bend­rovė „App­le“ su­ si­dūrė su ne­ma­žai iššū­kių, ta­čiau „Ma­ cin­tosh“ ta­po re­vo­liu­ci­ja tech­no­lo­gijų pa­sau­ly­je, nuo ku­rio at­si­spy­ru­si „App­le“ kaip ra­ke­ta šovė į tech­no­lo­gijų viršūnę. 2001 m. „App­le“ pri­statė ir pirmąjį sa­ vo mu­zi­kos gro­tuvą „iPod“, 2007 m. – pir­ mąjį „App­le“ mo­bilųjį te­le­foną „iP­ho­ne“, o 2010 m. – plan­še­tinį kom­piu­terį „iPad“. Da­bar pa­sau­ly­je var­gu ar kas nėra gir­ dėjęs apie „App­le“ iš­ra­di­mus. „App­le“ ta­po ne tik aukštųjų tech­no­lo­gijų pra­ monės sim­bo­liu, bet ir idėjų ge­ne­ra­to­riu­ mi ki­tiems šios pra­monės at­sto­vams.

Pagūg­link ir su­ži­no­si! In­ter­ne­to už­ka­ria­vi­mas bu­vo ki­tas reikš­ min­gas žmo­ni­jos žings­nis tech­no­lo­gi­nio per­vers­mo link. L.Pa­ge’o ir S.Bri­no su­kur­ ta „Goog­le“ im­pe­ri­ja, da­bar ver­ti­na­ma ma­ žiau­siai 150 mlrd. do­le­rių, re­gis, yra vie­na ryš­kiau­sių in­ter­ne­tinės erdvės žvaigžd­žių. O vis­kas pra­si­dėjo 1996 m., kai L.Pa­ge’as ir S.Bri­nas, stu­di­juo­da­mi Stan­for­do uni­ ver­si­te­te, Ka­li­for­ni­jo­je, ėmėsi kur­ti in­ter­ ne­to paieš­kos sis­temą.

Būti tur­tin­giau­siu žmo­gu­mi ka­pinė­se man vi­siš­kai nerū­pi.

Pir­ma­sis abiejų jau­nuo­lių dar­bas bu­vo paieš­kos sis­te­ma pa­va­di­ni­mu „Back­Rub“, be­je, ši sis­te­ma kurį laiką veikė Stan­for­ do uni­ver­si­te­te. Po ku­rio lai­ko vai­ki­nai nu­ tarė, kad „Back­Rub“ pervadins į „Goog­le“. Šis pa­va­di­ni­mas ki­lo iš gu­go­lio – ma­te­ma­ti­ nio skait­mens, skai­ti­ne reikš­me už­ra­šo­mo vie­ne­tu su šim­tu nu­lių. „Goog­le“ var­das, pa­sak au­to­rių, turė­jo at­spindė­ti jų kūri­nio mi­siją – sis­te­min­ti in­ter­ne­tinė­je erdvė­je tei­kiamą mil­ži­nišką in­for­ma­ci­jos kiekį. 1998 m. „Goog­le“ kūrėjai su­laukė ir pir­mo­sios in­ves­ti­ci­jos – 100 tūkst. do­ le­rių čekį iš­rašė vie­nas „Sun Mic­ro­sys­ tems“ įkūrėjų An­dy Bech­tols­hei­mas. In­ ves­tuo­to­jas įžvelgė, kad jau­nuo­lių kūri­ nys ga­li pa­keis­ti vir­tua­lią erdvę. Nuo 2000 m. „Goog­le“ ta­po vie­na did­žiau­ sios sėkmės su­lau­ku­sių paieš­kos sis­temų pa­ sau­ly­je. Kaip? Prie „Goog­le“ sėkmės pri­si­ dėjo iš­ras­tas jos kūrėjų al­go­rit­mas, ku­ris su­ gebė­jo ne tik ieš­ko­ti rak­ti­nių žod­žių, ta­čiau ir at­lik­ti tink­la­la­pio ana­lizę.Ma­ža to, „Goog­ le“ kūrėjai net ne­si­var­gi­no rek­la­muo­ti sa­vo pro­duk­to ir ne­švaistė tam pi­nigų. In­for­ma­ ci­ja apie „Goog­le“ paieš­kos sve­tainės uni­ka­ lumą bu­vo per­duo­da­ma iš lūpų į lūpas. Nuo 2000 m. „Goog­le“ im­tas leis­ti skir­ tin­go­mis kal­bo­mis. 2004 m. pa­si­rodė dar vie­nas sėkmin­gas „Goog­le“ kūri­nys – elekt­ro­ni­nis pa­štas, ku­rio tal­pa tuo me­tu nu­stelbė vi­sus. Tais pat me­tais „Goog­le“ pa­lei­do „Goog­le“ moks­lin­čių“, 2005 m. die­nos šviesą iš­vy­do „Goog­le“ žemė­la­piai, bu­vo pra­plėstas ir „Goog­le“ knygų sąra­ šas. Da­bar „Goog­le“ in­ter­nau­tams ga­li pa­ si­ūly­ti aibę pa­slaugų – nuo elekt­ro­ni­nio pa­što, ku­rio tal­pa ga­li siek­ti net 7,5 gi­ga­


tech­no­lo­gijų gu­ru Sėkmė: tech­no­lo­gijų re­vo­liu­ci­ja žy­miau­sius pla­ne­tos kūrėjus pa­vertė ne tik mi­li­jo­nie­riais, bet ir tik­ro­mis žvaigždė­mis.

bai­to, iki nuo­traukų tal­pyk­los. Vie­nas žy­ miau­sių „Goog­le“ kūri­nių – vaiz­do klipų sve­tainė „You­tu­be“. Nors iš pra­džių „You­ tu­be“ dir­bo nuo­sto­lin­gai, o „Goog­le“ kor­ po­ra­ci­ja bu­vo pa­šai­piai kri­ti­kuo­ja­ma, kad 1,6 mlrd. do­le­rių in­ves­ti­ci­ja neat­si­pirks, jau po trejų metų „You­tu­be“ ėmė už­dirb­ti tiek, kiek bend­ro­vei kai­na­vo ją iš­lai­ky­ti.

Gy­ve­na iš rek­la­mos Vi­si „Goog­le“ kūri­niai ne­mo­ka­mi, todėl svar­biau­sias šios sve­tainės pa­jamų šal­ti­ nis – rek­la­ma. Jos „Goog­le“ ne­sto­ko­ja, nes bend­rovės pel­nas sie­kia net 23 mlrd. do­ le­rių per me­tus. Pa­sak „Goog­le“ kūrėjų, bend­rovė to­liau im­sis ino­va­cijų. Svar­biau­ sias da­bar­ti­nis jos tiks­las – įsi­verž­ti į in­ ter­ne­to nar­šyk­lių rinką su nau­juo­ju kūri­ niu „Goog­le Chro­me“, taip pat su­kur­ti ope­ra­cinę sis­temą, ku­ri galėtų mes­ti iššū­ kį do­mi­nuo­jan­čioms „Win­dows“, „Li­nux“ ir „Mac OS“ ope­ra­cinėms sis­te­moms. „Ti­me“ žur­na­las 2006 m. pa­kal­bi­no „Goog­le“ kūrėjus. L.Pa­ge’as, pa­klaus­tas apie bend­rovės stra­te­giją, at­sakė: „Mes ne­kal­ba­me apie stra­te­gi­jas... tai ir yra stra­te­gi­ja. Jau ge­riau žmonės su­ktų gal­ vas, ką mes ke­ti­na­me da­ry­ti, nei mūsų kon­ku­ren­tai ži­notų, ką mes da­ry­si­me.“ Žur­na­lis­tams pa­si­tei­ra­vus, ką reiš­kia to­ kio am­žiaus būti to­kiems tur­tin­giems, S.Bri­nas juokė­si: „Na, rei­kia lai­ko pri­pras­ ti. Nuo­lat gir­di­me, kad pi­ni­gai laimės neat­ ne­ša, ta­čiau vi­si pa­slap­čia ma­no­me, jog už pi­ni­gus vis dėlto ga­li­ma nu­si­pirk­ti laimę. Bet tai ne­tie­sa. Tu­riu naują au­to­mo­bilį, nes se­no­jo nuo­ma baigė­si. Bet juk ga­li va­žinė­ ti tuo pa­čiu au­to­mo­bi­liu.“ „Jei mūsų mo­ty­

vas būtų buvęs pi­ni­gai, būtu­me galėję sa­ vo bend­rovę par­duo­ti se­niai se­niai ir da­bar vo­lio­tis pa­plūdi­my­je“, – pri­dūrė L.Pa­ge’as.

„Fa­ce­boo­k“ ma­ni­ja Per pa­sta­ruo­sius me­tus vir­tua­lią erdvę už­ka­ria­vo so­cia­li­niai tink­lai. Kai ku­rie jų, pa­vyzd­žiui, „Fa­ce­book“, tai pa­darė vos per ke­le­rius me­tus. 2004 m. de­vy­nio­lik­ me­tis M.Zuc­ker­ber­gas su bend­ra­kur­siais Har­var­do uni­ver­si­te­te su­kūrė tink­la­lapį, kurį pa­va­di­no the­fa­ce­book.com. Vos per ke­le­rius me­tus Har­var­do uni­ver­si­te­tui ir ki­toms JAV aukš­to­sioms mo­kyk­loms skir­tas so­cia­li­nis tink­la­la­pis ta­po did­ žiau­siu pa­sau­ly­je, jo var­to­tojų skai­čius sie­kia įspūdin­gus 800 mln. Vien per pra­ėju­sius me­tus „Fa­ce­boo­k“ var­to­tojų skai­čius pa­sau­ly­je išau­go du kar­ tus. Ne ma­žiau įspūdin­gas ir bend­rovės

„Fa­ce­book“ pel­nas. 2010 m. jis siekė 2 mlrd. do­le­rių, 2011 m. – 4,27 mlrd. do­le­rių. Kaip ir „Goog­le“, „Fa­ce­boo­k“ pa­jamų šal­ti­nis – rek­la­ma. Šiuo me­tu šis so­cia­li­ nis tink­la­la­pis priei­na­mas 75 kal­bo­mis, dau­giau nei 50 pro­c. var­to­tojų prie sa­vo pus­la­pio pri­si­jun­gia kiek­vieną dieną, o apie 70 pro­c. „Fa­ce­boo­k“ var­to­tojų gy­ve­ na už JAV ribų. Ko­kia yra bend­rovės „Fa­ce­book“ vertė? Į šį klau­simą bus ga­li­ma at­sa­ky­ti ta­da, kai ji įžengs į ak­cijų rinką. Kol kas įmonė vis ati­ dėlio­jo ke­lionę į biržą, o jos įkūrėjas M.Zuc­ ker­ber­gas net bu­vo pa­šai­piai va­di­na­mas po­ pie­ri­niu mi­li­jar­die­riu­mi. Ta­čiau šiai me­tais „Fa­ce­book“ ap­si­sprendė – bend­rovė įžengs į biržą. Kai ku­rie eks­per­tai jau skai­čiuo­ ja, kad jos ak­cijų vertė bir­žo­je ga­li siek­ti įspūdin­gus 75, o gal net 100 mlrd. do­le­rių. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Fa­ce­book“ – fi­nansų bur­bu­las? Fi­nansų eks­per­tai iš Eu­ro­pos per­spėjo, kad va­di­namųjų so­cia­li­nių tinklų po­pu­liarė­ji­ mas ga­li būti pa­vo­jin­gas. Švei­ca­ri­jos moks­li­nin­kai ma­no, kad „Fa­ce­boo­k“ vertės išpū­ti­mas ga­li smar­kiai pa­kenk­ti vi­sai in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų rin­kai. Jų ma­ny­mu, tik­ro­ji „Fa­ce­boo­k“ vertė ga­li siek­ti ne dau­giau kaip 20 mlrd. do­le­rių, nors rin­ko­je jis ver­ti­na­mas net 100 mlrd. do­le­rių. Pa­sak moks­li­ninkų, smar­kiai per­ver­ti­na­mi ir ki­ti so­cia­li­niai tink­la­la­piai, to­kie kaip „Twit­ter“ ar „Lin­ke­dIn“. Nors šių so­cia­li­nių tink­la­la­pių var­to­tojų skai­čius au­ga, jų vertė ky­la per­ne­lyg grei­tai. Te­le­vi­zi­ja „Bloom­berg“ at­li­ko pa­sau­lio in­ves­tuo­tojų ap­klausą. Net 69 pro­c. ap­klaustųjų ma­ no, kad „Fa­ce­book“ – per­ver­tin­tas, o 10 pro­c. at­sakė, jog so­cia­li­nis tink­la­la­pis įver­tin­tas tin­ ka­mai. 17 pro­c. in­ves­tuo­tojų pa­brėžė, kad ne­tu­ri nuo­monės šiuo klau­si­mu. In­ves­tuo­to­jai į „Fa­ce­book“ ma­no, kad tai bus ant­ra­sis „Goog­le“. Kol kas „Fa­ce­boo­k“ rin­kos vertė grind­žia­ma tuo, kad jis – pir­ma­sis rin­ko­je, tad laimė­to­jas. Ta­čiau grei­tesnės ir stip­resnės bendrovės at­si­ra­di­mas ga­li nu­muš­ti „Fa­ce­boo­k“ vertę“, – įspėjo in­ves­tuo­to­jas Joh­nas J.Lee. In­ves­tuo­to­jas Lui­gi La Fer­la pri­dūrė: „Tai dau­giau nei bur­bu­las. Fi­nan­sinės in­for­ma­ci­jos ir įmonės is­to­ri­jos – per ma­žai, kad būtų ga­li­ma įver­tin­ti jos vertę.“ 79


planeta Mažos šalies didelė sėkmė

Es­tų pasididžiavimas

Kokia „Sky­pe“ sėkmės pa­slap­ tis? Ste­nas Tam­ki­vi (nuotr.), „Sky­pe“ Es­ti­jos pa­da­li­nio ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius, pri­pa­ži­no, kad svar­biau­sia – ne tik kur­ti idė­jas, bet ir jas įgy­ven­din­ti.

80

Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas – Kaip gimė „Sky­pe“ idė­ja? Koks „Sky­pe“ ke­lias? – Daž­nai at­ro­do, kad šis kūri­ nys bu­vo ne­tikė­ta stai­gi sėkmė. Atė­jo ke­li vai­ki­nai, šį tą su­ kūrė ir po dviejų mėne­sių tas kūri­nys ta­po ne­pa­kar­to­ja­mas. Iš tiesų, nors „Sky­pe“ bu­vo su­kur­tas 2003 m., ta gru­pelė žmo­nių, tarp ku­rių bu­vo Nik­las Zennströ­mas ir Ja­nu­sas Frii­ sas, pra­dėjo kar­tu dirb­ti dar 1999 m. Pir­mas da­ly­kas, kurį jie pa­darė, – pa­lei­do po­rtalą eve­ ry­day.com, ku­riam pro­gra­minę įrangą su­kūrė estų spe­cia­lis­tai. 2001 m. jie su­kūrė tink­la­lapį Ka­ZaA. Be­je, ši failų mainų pro­gra­ma ta­po la­bai po­pu­lia­ri pa­sau­ly­je. Ta­da jie įkūrė bend­ rovę „Jol­tid“, ku­ri ga­mi­no pro­ gra­minę įrangą ir to­bu­li­no va­ di­namąją ly­gus ly­giam (angl. – peer to peer) tech­no­lo­giją, ku­rią nau­do­ja ir „Sky­pe“. Ir tik tuo­met at­si­ra­do „Sky­pe“. No­riu pa­sa­ky­ti, kad rak­tas į sėkmę yra kryp­tin­gas dar­bas ir pa­stan­gos. Ma­nau, jog re­ tai ka­da pa­kan­ka tik sėkmės. Būna vi­saip. Ga­li la­bai sek­tis, ga­li tie­siog sek­tis, ta­čiau būna ir klaidų, nuo­puo­lių. Kal­bant apie pa­čią „Sky­pe“ idėją, tai bu­vo reikš­min­gas tech­no­lo­gi­nis spren­di­mas. Kai bu­vo su­kur­ta Ka­ZaA, ki­lo int­ri­ guo­jan­tis klau­si­mas – ar galė­ tu­me su­kur­ti rea­lio­jo lai­ko ko­ mu­ni­ka­ciją. Juk jei siun­ti failą, nėra per­ne­lyg svar­bu, jis bus iš­

siųs­tas mi­nu­te anks­čiau ar vė­ liau, ta­čiau ki­tas klau­si­mas, kai kal­ba­ma apie tie­sio­ginį ryšį. Tai bu­vo tik­rai su­dėtin­gas tech­ no­lo­gi­nis klau­si­mas. Be to, taip pat reikė­jo pa­gal­ vo­ti ir apie at­si­per­ka­mumą. Juk kalbė­ti su ki­tu žmo­gu­mi, ku­ris gy­ve­na to­li nuo tavęs, ga­li bran­ giai kai­nuo­ti. Ki­taip sa­kant, reikė­jo išspręs­ti klau­simą, kaip tech­no­lo­giją pa­vers­ti vers­lu. Ga­liau­siai svar­bus da­ly­ kas bu­vo „Sky­pe“ di­zai­nas. Juk „Sky­pe“ pra­na­šu­mas ne tik tai, kad jis su­tei­kia ga­li­mybę ne­mo­ ka­mai kalbė­tis su ki­tais žmonė­ mis, ta­čiau ir yra leng­vai val­do­ mas. Tar­ki­me, la­bai svar­bu tai, kad „Sky­pe“ leid­žia var­to­to­jams la­bai leng­vai su­si­ras­ti kitų žmo­ nių kon­tak­tinius duomenis. Sa­ ky­čiau, kad būtent di­zai­nas bu­ vo vie­nas svar­biau­sių da­lykų. – Kas yra „Sky­pe“ sėkmė? Juk ne kiek­vie­na bend­rovė tiek pa­siekė? – „Sky­pe“ bu­vo su­kur­tas vos prie­š de­vy­ne­rius me­tus, o pra­ ėju­siais me­tais jis už 8,5 mlrd. do­le­rių bu­vo par­duo­tas „Mic­ro­ soft“. Ar tai sėkmė? Re­gis, taip. Mes iš še­šių žmo­nių išau­go­me iki dau­giau nei tūkstan­čio dar­ buo­tojų – tiek dir­ba bend­rovė­je šiuo me­tu. Ga­liau­siai mūsų var­ to­tojų skai­čius nuo nu­lio pa­siekė mi­li­jo­nus. Jei ma­tai šiuos skai­ čius, taip, „Sky­pe“ – did­žiulė sėkmė, ma­tyt, did­žiau­sia Es­ti­jos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sek­ to­riu­je. Pas­lap­tis? Kaip jau sa­

kiau, „Sky­pe“ su­si­kūrė išsp­ren­ dus tris klau­si­mus: su­kūrėme tech­no­lo­giją, išsp­rendė­me vers­lo pro­blemą, su­kūrėme di­zainą. Ži­ no­ma, rem­da­mie­si šio­mis gairė­ mis to­liau tęsėme sa­vo darbą. – Ko­kios sąly­gos būti­nos, kad pa­na­šios idė­jos, kaip „Sky­pe“, virstų rea­ly­be? Ar tu­ri būti pa­lan­ki vald­žios po­li­ti­ka, ar tai su­si­ję su vers­lo kli­ma­tu? – Kal­bant apie sąly­gas, svar­ biau­sias da­ly­kas, jei ke­ti­ ni kur­ti tech­no­lo­gi­jas, – la­bai pro­tin­gi ir iš­si­la­vinę žmonės. Ką ga­li duo­ti vals­tybė? In­ves­ tuo­ti į mokslą ir švie­timą. O dėl pa­ra­mos vers­lui, jam pa­ lan­kaus kli­ma­to kūri­mo, ma­ nau, jog svar­biau­sia, kad vals­ tybė tie­siog leistų veik­ti. Tar­ ki­me, ma­no gal­va, reikėtų at­ si­sa­ky­ti to­kių mo­kes­čių, ku­rie ne­ska­ti­na darb­da­vių kur­ti ge­ rai mo­ka­mo dar­bo vietų. Ne­ reikėtų priim­ti įsta­tymų, ku­rie ri­botų ta­len­tingų kūrėjų ga­li­ mybę ke­liau­ti iš vie­nos ša­lies į kitą. Vald­žia ne­tu­ri blo­kuo­ti ini­cia­tyvų. – Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad Es­ ti­jo­je sąly­gos pa­lan­kios vers­lui? – Taip, Es­ti­jo­je kli­ma­tas vers­ lui pa­lan­kus. Mūsų ša­ly­je vis­ kas skaid­ru ir pa­pras­ta. An­tai ne­se­niai skai­čiau, kad net 90 pro­c. pa­sta­ruo­ju me­tu Es­ti­jo­je naujų bend­ro­vių bu­vo įkur­tos per in­ter­netą. Pui­ku!


Ke­li fak­tai apie „Sky­pe“ • „Sky­pe“ – in­ter­ne­to te­le­fo­ni­ jos tink­las ir kom­piu­te­rinė pro­ gra­ma, ku­riuos nau­do­jant ga­ li­ma skam­bin­ti į vi­sas pa­sau­ lio ša­lis. • Re­mian­tis „Sky­pe“ sta­tis­ ti­ka, nuo­lat būna pri­si­jungę apie dau­giau nei 6 mln. var­to­ tojų tie­sio­ginės kreip­ties (on­li­ ne) re­ži­mu.

Es­ti­jo­je verslą kur­ti la­bai leng­va ir tai pa­da­ry­ti ga­li­ma ga­na grei­tai. Ki­ta ver­tus, yra da­lykų, ku­riuos vald­žia galėtų pa­to­bu­lin­ti. Pa­vyzd­žiui, imig­ ra­ci­jos klau­si­mas. Į Es­tiją da­ bar la­bai sun­ku at­si­vež­ti la­bai la­bai ta­len­tingų in­ži­nie­rių, jei jie nėra iš ES ša­lių. Ant­ras da­ ly­kas – mo­kes­čiai. Tar­ki­me, jei la­bai ta­len­tin­gam in­ži­nie­riui per me­tus mo­ki 50 tūkst. ar­ba 200 tūkst. eurų dar­bo už­mo­ kestį, jam mo­kes­čiai sie­kia net 33 pro­c. Nors tai maž­mo­žiai, juos ga­li­ma būtų pa­to­bu­lin­ti. Ki­ta ver­tus, Es­ti­jo­je vers­lo kli­ ma­tas tik­rai ge­ras.

• 2006 m. „Sky­pe“ bu­vo skam­bin­ta dau­giau nei 26 mlrd. mi­nu­čių ir pro­gra­ma at­ si­siųs­ta 277 mln. kartų. Tais pat me­tais „Sky­pe“ var­to­tojų skai­čius pa­siekė 100 mln.

– Jūsų pa­ta­ri­mas tiems, ku­rie no­ri kur­ti ką nors pa­ na­šaus į „Sky­pe“. – Apsk­ri­tai rei­kia būti sa­vi­mi, ne­ko­pi­juo­ti. Ko­kią did­žiau­sią pro­blemą ma­tau? Žmonės bi­ jo pra­dėti ką nors da­ry­ti. Kad ir mes­ti ge­rai mo­kamą bei sta­ bilų darbą ir pra­dėti kur­ti sa­ vo verslą. Nuo nu­lio. Taip, kur­ti verslą – sun­ku, ta­čiau žmo­gus tu­ri ne tik gal­vo­ti, o ir veik­ti. Tie­siog pa­žvel­ki­me į mus prie­š ko­kius pen­ke­rius me­tus, ne tik į Es­tiją, bet vi­sas Bal­ti­ jos ša­lis. Juk da­bar mes iš­gy­ ve­na­me re­ne­sansą. Šio­se ma­ žytė­se vals­tybė­se su­si­kūrė tiek daug naujų įmo­nių, ku­rios ban­do už­ka­riau­ti pa­saulį! To­ dėl ma­no es­mi­nis pa­ta­ri­mas – jei tu­ri idėją, ku­rią no­ri pri­sta­ ty­ti pa­sau­liui, įgy­ven­dink ją!

S.Tam­ki­vi dosjė

• 2005 m. rugsėjį „Sky­pe“ turė­jo apie 54 mln. re­gist­ruotų var­to­tojų, o 2011 m. ru­denį – dau­giau nei 663 mln. re­gist­ ruotų nau­do­tojų. • 2011 m. ge­gužės 11 d. „Mic­ro­soft“ įmonę nu­si­pir­ko už 8,5 mlrd. JAV do­le­rių. • „Sky­pe“ būstinė įsikū­ru­si Liuk­sem­bur­ge, ta­čiau did­žio­ ji da­lis bend­rovės įkūrėjų (44 pro­c.) dir­ba Ta­li­ne ir Tar­tu.

S.Tam­ki­vi sa­vo kar­jerą pra­ dėjo kaip pro­gra­muo­to­jas ir in­ter­ne­to pus­la­pių kūrėjas. Da­bar jis yra Es­ti­jos „Sky­pe“ padalinio ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius. Dar S.Tam­ki­vi va­di­na­mas „Sky­pe“ at­sto­vu pa­sau­ly­je, nes į jo pa­rei­gas įei­na ry­šių su ta­len­tin­giau­siais pa­sau­lio in­ži­nie­riais, ži­niask­lai­da, ša­lių vy­riau­sybė­mis ir aka­de­mi­ne bend­ruo­me­ne mez­gi­mas. S.Tam­ki­vi prie bend­rovės „Sky­pe“ pri­si­jungė 2005 m. Nuo to lai­ko jis užėmė įvai­ rių po­stų. Iki atei­da­mas į „Sky­pe“ S.Tam­ki­vi dir­bo „Hel­mes“ įmonė­je Ta­li­ne, ku­ri už­sii­ma pro­gra­minės įran­gos ga­my­ba ir kon­sul­ta­ci­jo­mis in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų klau­si­mais. S.Tam­ki­vi yra baigęs Tar­tu uni­ver­si­tetą.


PLaneta kintantys akcentai

Vals­tybės atei­ties ly­derės Am­bi­ci­jos: BRICS ša­lių va­do­vai ne­sle­pia am­bi­cijų: jų tiks­las – di­din­ti įtaką pa­sau­ly­je.

Es­tiją iš­gar­si­no „Sky­pe“, Suo­miją – te­le­ko­mu­ni­ ka­cijų bend­rovė „No­kia“, Ja­po­ niją – ša­lies fi­ zi­kos, che­mi­jos, me­di­ci­nos, elekt­ ro­ni­kos, au­to­mo­ bi­lių, me­cha­ni­kos ir ki­ti pra­monės sek­to­riai. Ko dar jos imasi, kad iš­ gyventų sunkme­ tį ir drąsiai ženg­ tų į ateitį?

82

„Pro­tin­ga“ eko­no­mi­ka Iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­lio ša­ lių vy­riau­sybės ne­gai­li pi­nigų moks­lo ty­ri­mams, nors in­ves­ ti­ci­jos at­si­per­ka ne vi­suo­met. An­tai Te­kan­čios Saulės ša­ly­ je at­lie­ka­ma dau­giau­sia moks­ li­nių ty­rimų pa­sau­ly­je. 700 tūkst. ša­lies tyrėjų da­li­ja­si 130 mlrd. do­le­rių, ku­riuos vals­ tybė per me­tus ski­ria tech­no­ lo­gi­nei ša­lies pa­žan­gai. Moks­ li­ninkų iš­ra­di­mai sėkmin­gai pa­nau­do­ja­mi stam­bio­sio­se pra­monės ša­ko­se, ku­rias taip pat re­mia vals­tybė. Tie­sa, pa­sta­rai­siais me­tais Ja­po­ni­jos ga­my­bos sek­to­rius iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus, ta­čiau ši ša­lis vis dar iš­ lie­ka vie­nu svar­biau­sių tech­ no­lo­gi­jos centrų pa­sau­ly­je. Ki­ni­jos eko­no­mi­kos au­ gi­mas taip pat neat­sie­ja­mas nuo tech­no­lo­gi­nio šuo­lio, ku­ ris pra­si­dėjo dar pra­ėju­sio am­žiaus pa­bai­go­je. Da­bar ša­ lies in­ves­ti­ci­jos į tech­no­lo­gi­ jas au­ga kas­met. Ne­se­niai Ki­ni­ja, ku­ri per me­tus at­seikė­ja be­veik 140

mlrd. do­le­rių moks­li­niams pro­jek­tams plėto­ti, ap­lenkė Ja­po­niją pa­gal ski­ria­mas lėšas, nors kol kas nu­si­leid­žia JAV. Galų ga­le net va­di­na­mo­sios ža­lio­sios ener­ge­ti­kos sek­to­riu­ je ki­nai jau ap­lenkė ame­ri­kie­ čius. 2009 m. kinų in­ves­ti­ci­ jos į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­ jos šal­ti­nius pa­siekė 34,6 mlrd. do­le­rių, o JAV in­ves­tuo­to­ jai tais me­tais atei­ties ener­gi­ jos iš­tek­liams plėto­ti at­seikė­jo apie 18,6 mlrd. do­le­rių.

Tech­no­lo­gi­jo­mis ple­čia įtaką Tech­no­lo­gijų re­vo­liu­ci­jos ke­ liu žen­gia ne tik Ki­ni­ja, bet ir Bra­zi­li­ja, In­di­ja bei Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ka. Vi­sos šios ša­lys, kar­ tu su Ru­si­ja, pri­klau­so BRICS ša­lių blo­kui. BRICS ša­ly­se gy­ ve­na be­veik 3 mlrd. pa­sau­lio gy­ven­tojų – apie 42 pro­c. žmo­ ni­jos, o šių vals­ty­bių eko­no­mi­ ka, nors nu­vil­ni­jo pa­sau­linė fi­ nansų krizė, ne­sus­to­jo aug­ti. 2020-ai­siais, pa­sak eks­pertų, BRICS ša­lys, tikė­ti­na, at­si­durs la­biau­siai eko­no­miš­kai iš­si­vys­

čiu­sių pa­sau­lio ša­lių de­šim­tu­ke ir jų visų eko­no­mi­kos iš­si­vys­ ty­mas vir­šys JAV. Tie­sa, ne visų šių vals­ty­bių rai­dos sce­na­ri­jai pa­našūs. Ki­ni­jai eks­per­tai ža­ da pa­sau­lio ga­min­to­jos sta­tusą, In­di­jai – pa­slaugų sek­to­riaus ly­derės po­zi­ci­jas, o Bra­zi­li­jai ir Ru­si­jai – iš­tek­lių tiekėjų.

Ga­lių per­si­stum­dy­mas? Nors vi­sos BRICS ša­lys ga­li būti lai­ko­mos kon­ku­rentė­mis, o ne sąjun­gi­ninkė­mis, jas sie­ ja vie­nas bend­ras tiks­las – pa­ keis­ti po­li­ti­nio ir eko­no­mi­nio žai­di­mo tai­syk­les pa­sau­ly­je. „BRICS ša­lių eko­no­mi­kos su­da­ro apie 18 pro­c. pa­sau­lio BVP, ta­čiau šios ša­lys daž­nai at­ri­bo­ja­mos nuo spren­dimų pri­ėmi­mo pa­sau­linė­je erdvė­ je, – sakė Ji­nas Can­ron­gas, Pe­ ki­no Ren­mi­no uni­ver­si­te­to tarp­tau­ti­nių san­ty­kių pro­fe­so­ rius. – Šios ša­lys – tar­si at­letės, o Va­karų ša­lys – tai­syk­lių kū­ rėjos ir teisė­jos. Da­bar BRICS ša­lys no­ri tap­ti teisėjų ko­mi­te­ to narė­mis.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


ATVIRIEJI IR VIDINIAI MOKYMAI ▪ Daugiau nei 15 metų patirtis mokymų rinkoje ▪ Plačiausias Lietuvoje mokymo formatų pasirinkimas ▪ Temos apimančios visas sėkmingo verslo vystymo sritis ▪ Patirtis ir klientai iš visų pagrindinių verslo sektorių ▪ Tarptautiniai projektai

AKADEMIJOS Intensyvūs atvirieji mokymai vadovams ir profesionalams: ▪ Pardavimų profesionalų akademija (balandžio 23-29 d.)

▪ Rinkodaros profesionalų akademija (gegužės 13-19 d.)

▪ Lyderio augimas: 4 kokybės (2012 m. ruduo) ▪ Vadovo ®evoliucija (2012 m. ruduo)

VADOVŲ MAGISTRANTŪRA ▪ Finansų strategija ir valdymas ▪ Lyderystė: galios įprasminimas ▪ Projektų valdymas ▪ Rinkodaros strategija ir valdymas ▪ Strateginis valdymas ▪ Taikomoji organizacijos psichologija ▪ Vadybinė ekonomika ▪ Valdymo apskaita: vertės analizė ▪ Verslo procesų valdymas ▪ Žmogiškųjų išteklių valdymas

Studijos vyksta: Vilniuje, Kaune, Palangoje Tel. (8 5) 212 3954, (8 37) 302 405 e.p. executiveschool@ism.lt www.ism.lt/executiveschool

TYRIMAI IR KONSULTACIJOS


Verslas lyderiai 2012  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you