9
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
tema
nque: vienybė arba skurdas ES šalių ekonomikos augimo ir nedarbo rodikliai Šalis
bendrų bankinės, fiskalinės ir politinės sąjungos sąlygų.
šas, kurias būtų galima nukreip ti energetikos bei šilumos ūkiams modernizuoti bei konkurenci jai juose skatinti, taip pat turime nuo eksporto labai priklausan čią ekonomiką. Pastarasis rodik lis yra viena iš silpnųjų Lietuvos vietų, nes vidaus rinka vis dar ne stipri (didelis nedarbas, maži at lyginimai), o pagrindinės eks porto partnerės gali nustoti pirkti produkciją, ir tai sukeltų dar vieną krizės bangą. Tačiau yra ir kita pusė – turime tokius pranašumus kaip kelias už sienio kalbas mokantis jaunimas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pa gal pragyvenimo lygį tikrai nerei kalaujantis tiek eurų, kiek, tarki me, Airijos jaunuoliai. Todėl esame labai patraukli šalis intelektinėms užsienio investicijoms, kai reikia informacinių technologijų, finan sų ir kitų specialistų, galinčių dirb ti tarptautinėje rinkoje.
„Shutterstock“ nuotr.
Breton Vudso sistema Breton Vudso sistema buvo tarptau tinė finansų, fiksuot ų val iutos kur sų sistema, įsigalėjusi po Antrojo pa saulinio karo. 1944 m. sudaryta JAV bei Did žiosios Britanijos ir pasirašy ta visų 44 valst ybių sąjung in ink ių delegatų. Buvo kur iama tais ykl ių siste ma, institucijos ir procedūros tarpt aut inei finan sų sistemai reg u liuot i. Viena svar biausių per Breton Vudso konferenci ją įkurtų organiza cij ų buvo Tarp taut in is rekonst rukcijos ir plėtros bankas (viena iš penk ių Pas aul io banko ir Tarptaut in io val iu
tos fondo inst itucijų). Šios organ iza cijos pradėjo veikti 1946 m., pakan kamam skaičiui šalių ratifi kavus su sitarimą. Breton Vuds o sistem a įpareigoj o kiekvieną šal į laikytis tam tikros pi nig ų politikos. Esminis jos principas – užtikrinti, kad šalies valiutos keiti mo kursas nenukr ypt ų daug iau nei 1 proc. nuo pasaul in io auk so vertės kurso. Sistema žlugo 1971 m. JAV pa naik inus auks o kon vertavimo į JAV dole rius gal imybę. Breton Vudso sistema padėjo ją suk ūrusioms vals tyb ėms (ypač JAV) kontrol iuot i tarptau tin ius konfl ikt us ir siekti bendr ų tikslų.
BVP augimas (proc.)*
Nedarbas (proc.)**
Estija
7,6
10,9
Lietuva
5,9
13,6
Latvija
5,5
15,3
Lenkija
4,3
9,9
Švedija
3,9
7,3
Slovakija
3,3
13,6
Islandija
3,1
6,4
Vokietija
3
5,6
Austrija
2,7
4
Suomija
2,7
7,5
Rumunija
2,5
7,2
Malta
2,1
5,9
Belgija
1,9
7,2
Bulgarija
1,7
12,1
Čekija
1,7
6,8
Prancūzija
1,7
10
Liuksemburgas
1,6
5,3
Vengrija
1,6
10,7
Norvegija
1,4
3
Nyderlandai
1,2
5
Danija
0,8
7,6
Didžioji Britanija
0,8
8,1
Airija
0,7
14,8
Ispanija
0,8
24,1
Kipras
0,5
10,4
Italija
0,4
10,1
Slovėnija
–0,2
8,1
Portugalija
–1,6
15,1
Graikija
–6,9
22
* 2011 m.; ** 2012 m.
Maršalo planas Tai pagalbos Europai per Šaltąjį karą programa, kurią po Antrojo pasauli nio karo pristatė JAV generolas ir po litikas George’as C.Marshallas (1953 m. apdovanotas Nobelio premija). Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją. Maršalo planas padėjo atkur ti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikala
vo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administ ruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkur ta Europos ekonominio bendradar biavimo organizacija. Jos tikslas bu vo centralizuoti ir planingai reguliuo ti ekonomiką