Page 1


Ramusis va n d e n y n a s


Kristina Stalnionytė • Rytas Šalna

Vilnius / 2016


UDK 910.4(85)(093.3) St37

Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Fotografijos Kristinos Stalnionytės Kartoschemas parengė Remigijus Sereika Žemėlapių redaktorius Rytas Šalna Viršelio autorius Remigijus Martinavičius Maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė

© Kristina Stalnionytė, 2016 © Rytas Šalna, 2016 © Leidykla DIDAKTA, 2016 Visos teisės saugomos įstatymo. Šis leidinys arba jo dalis negali būti reprodukuojama ir platinama jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant fotokopijavimą, įrašymą į kitas informacijos kaupimo ir atgaminimo sistemas, kompiuterių tinklus (internete) be leidėjo išankstinio raštiško sutikimo. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeniniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-442-092-4

Remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamuoju kodeksu, pažeidėjams numatytos griežtos sankcijos.


Skiriu Patricijai Bakai Solf, kuri parodė man visą Peru šalį. Kristina Skiriu visiems geografams, kurie nori išsamiai pažinti pasaulį. Rytas


Turinys Skrydis per Peru

6

Inkų pasaulis ir jo bamba

11

Šventasis inkų slėnis

29

Pumos formos miestas Istorijos pėdsakais Svarbiausia – pailsėti Pavogtos Saulės dievo ašaros Sotaus sakalo tvirtovė Saulės gimimo diena Be čičios – nė žingsnio Pisako akmenys ir margumynai Gimęs iš Oljantos meilės Didysis inkų kelias Inkų sandėliai Kipu ir tokapu Maču Pikču – inkų palikta mįslė Traukinys į Maču Pikču Į Maču Pikču pėsčiomis Kas atrado Maču Pikču? Profesionali klastotė Saulės kultas Šventojo miesto statyba Ištuštėjęs ir užmirštas Lankytojai Vaizdas iš padebesių Karštosios versmės

Baltųjų kalnų takais

Huaraso betvarkė Kalnų sostinės apylinkės Huaskarano nacionalinis parkas Andų karalienė Žygeiviai ir supermenai Kalnų vedlių mokykla Jaguaro pėdsakai Čavine

12 15 16 17 21 25 26 30 33 35 37 38 39 41 42 47 48 49 51 53 54 55 57

59 61 62 63 65 66 68 70

Molio miestai ir aukso lobiai

Tarp marineros šokėjų ir šokančių žirgų Totoros arkliukai Didžiojo Galvakirčio tautos šventyklos Žynio kapas ir Kao karalienė Saulės miestas iš molinių plytų „Kūdikio“ išdaigos Raganų turgelis ir Pimentelio sušiai Sipano brangenybės Aukso tumis Didvyris Naimlapas Piramidžių slėnis prie Purgatorijo kalvos Lambajekės aukso lobiai

75 76 79 80 83 85 89 90 91 94 95 96 98

Debesų kariai ir paskutinis inkų atodūsis 101 Šviesiaplaukiai indėnai Čačapojų karalystė Kuelapo akmenų istorijos Molio sarkofagai padebesiuose Karachijos sargai Mauzoliejus uoloje Kondorų lagūna Leimebambos mumijų muziejus Kachamarka Pisaro klasta Aukso kambarys ir Atahualpos mirtis

102 103 106 108 109 111 113 113 115 116 119

Pajūrio dykumos ir Naskos linijos 121 Huakačinos oazė ir smėlio pramogos Ikos vynas, pisko ir kiti skanėstai Naskos galerija Virš linijų – lėktuvėliu Kas slepiasi tarp linijų? Neįminta Naskos mįslė Naskų vandentiekiai Braižytojų kaimelis ir kapai Puodai ir puodynės Parakaso pusiasalis Parakaso kultūra Milžino žvakidė Balestos salos

122 125 126 130 131 133 137 137 138 140 141 142 144


Baltas miestas ir kondorų žemė

147

Prie Titikakos ežero krantų

167

Arekipos grožybės Šv. Katalinos vienuolynas Arekipos skanumynai Tarp ugnikalnių Aukštikalnių žvėrynas Vulkanų slėnis Giliausi pasaulio tarpekliai Andų karaliai Kolkos tarpeklio kaimai Koljagvai, kabanai ir jų apdarai

149 150 154 155 156 158 159 160 161 164

Ežero mįslės 169 Juodakraujai žmonės 170 Atskrido pasibalnoję bangą 171 Iš geologinės praeities 172 Tarp plaukiojančių būstų 172 Salų statyba – sunkus darbas 174 Namai, daržai ir saulės baterijos 175 Nendriniai laivai 176 Bendradarbiavimas 177 Tikros salos 179 Takilės mezgėjai 180 Plikašlaitė Amantani 182 Tik nepamirškite kvėpuoti 183 Miestas prie sidabro kasyklų 184 Pietums – jūrų kiaulytė 185 Bulvių gimtinė 187 Sausos bulvės 188 Alasitas ir Ekekas 190 Velnių karnavalas Diablada 192 Siljustano bokštai 193

Ten, kur gimsta Amazonė

195

Lima – vargšė gražuolė

219

Kaip keliauti po Peru?

238

Literatūros sąrašas

239

Ikitas – vienas tarp miškų Puerto Maldonadas Tankmių gyventojai Tambopatos-Kandamo rezervatas Miškų gido istorija Į Wasai kaimelį Susitikimas su tapyru Džiunglių takais Piranijų žvejyba Vakaro melodijos Nakties grožybės Kaimanai ir gyvatės Kur rytais plasnoja aros? Kokos augintojų kaime Apsilankymai Amazonijos parkuose Įsisupusi į rūko skraistę Spindesys ir skurdas Istorijos abėcėlė Kuo didžiuojasi Lima Sostinės muziejai Dievo kūrėjo šventykla Užlieta muzikos garsų

196 199 199 200 203 204 206 206 210 211 212 213 214 216 216 220 221 223 226 230 234 235


Skrydis per Peru

Ankstyvo vėjo gūsiai Anduose kas rytą pažadina tūkstančius kondorų. Išskleidę sparnus šie paukščiai sklendžia savo keliais iš aukštybių stebėdami, kas dedasi ant žemės. Laisvi, stiprūs, išdidūs. Prieš jų akis nusidriekia aukštos snieguotos viršūnės, ugnikalnių virtinės, po jų sparnais skleidžiasi platūs slėniai, gilūs tarpekliai, sraunios upės, milžiniškos kopos, akmeniniai inkų miestai, molio piramidės, dykumų paviršiuje paliktos mįslės. Ši knyga primena kondoro skrydį per erdves ir laiką – nuo Ramiojo vandenyno pakrantės per Andų kalnus iki Amazonijos miškų, nuo ankstyvųjų kultūrų iki Inkų imperijos, nuo ispanų konkistadorų iki dabartinės šalies. Visuose Peru kampeliuose stebina ryškios spalvos, skirtingi čiabuvių veidų bruožai, įvairios kalbos, vis kitokie drabužių raštai. Iš plūkto molio namukų kas rytą pabyra pūstais sijonais apsirengusios moterėlės ir pončais apsisiautę vyrai. Užsimaukšlinę megztas kepures, siuvinėtas skrybėles ar juodus katiliukus, įsispyrę į sandalus skuba akmeninėmis gatvelėmis su spalvotais ryšuliais ant nugarų, šlepsi per purvynus laukų keliukais paskui lamų ir alpakų bandas. Putlios, žemutės moterėlės ir smulkūs ilgakasiai vyrukai laksto šlaitais ir terasomis, pjauna kukurūzus, sodina bulves. Aplink namus lyg gyvos lėlės pabirę miniatiūriniai vaikai. Šimtai spalvų, kvapų, garsų. 6


Po marga kasdienybe slepiasi gili Peru istorija. Čia savo pėdsakus paliko dešimtys senųjų kultūrų, kadaise pastačiusių didingus miestus, tvirtoves, piramides, nutiesusių kalnus raižančius kelius. Nuo šiaurės iki pietų, nuo rytų iki vakarų šalis nusėta kas kelis kilometrus stūksančių griuvėsių. Nėra tiek archeologų, kad juos visus ištyrinėtų, nėra tiek policininkų, kad juos visus apsaugotų. Vos prieš pusę tūkstantmečio šioje žemėje viešpatavę inkai ankstesnių kultūrų palikimo nesugriovė, tą be gailesčio padarė aukso ištroškę konkistadorai. Tačiau ir to, kas liko – per akis archeologijos mėgėjams. Aštrios kondorų akys regėjo nuo Kolumbijos iki Čilės nusidriekusią Inkų imperiją, akmeniniais keliais iš vieno jos krašto į kitą bėgiojančius žinių nešikus ir pasiuntinius, Šventojo inkų slėnio šventyklas bei žynius. Žvelgiant į tvirtovių akmenis, klaidžiojant po džiunglėse paliktus miestus ir turint šiek tiek fantazijos bei polėkio, mintyse galima nesunkiai atkurti praėjusius šlovingus laikus. Nors laikas mūrus pavertė griuvėsiais, piramides paplovė potvyniai, o senieji miestai apaugo vijokliais ir apsiklojo smėliu, šiandien kondorų akys regi tuos pačius gamtovaizdžius. Per amžius didingi stūkso Andų kalnai. Aukščiausi jie Ankašo provincijoje – čia dangų remia dešimtys šešiatūkstantinių viršūnių, o šlaitais į slėnius leidžiasi daugiau nei pusė tūkstančio ledynų. Virš debesų iškilęs ir aukščiausias Peru kalnas – 6768 m aukščio dvigalvė Huaskarano kepurė. Į pietus nuo aukštųjų viršūnių beveik keturių kilometrų aukštyje telkšo Titikakos ežeras, kurio dydis, spalva ir apylinkių kraštovaizdis atima žadą. Legendos byloja, kad gilūs Titikakos vandenys slepia pasakiškus inkų turtus. Pasak jų, inkai, dar prieš įsiveržiant ispanams nujautę savo imperijos baigtį, auksą ir brangakmenius paslėpė šio ežero dugne. Visas jų paslaptis kondorai regėjo iš aukštybių. Peru pietvakariuose palei Ramiojo vandenyno krantą driekiasi dykuma, kurioje šimtus kilometrų nematyti nei kaimelio, nei žmogaus. Čia saulė, vėjas ir bangos negailestingai gairina ir talžo krantus, iki horizonto nusidriekia pasišiaušę smėlynai, vietomis padabinti aukštų ilgaspyglių kaktusų girliandomis. Šiuo nesvetingu kraštovaizdžiu vingiuoja juodą liniją primenati Panamerikos magistralė, abipus kurios tarp Palpos ir Naskos pribraižyta ilgų tiesių, trapecijų, keturkampių, pripiešta milžiniškų paukščių ir žvėrių, puikiai matomų iš paukščio skrydžio. Atokiame šiauriniame Peru paplūdimyje vis dar galima pasijusti atradėju: užkliuvęs už molio šukės staiga suvoki, kad mindai senovinį ąsotį, o pakrapštęs iš smėlio kyšančią audinio skiautę, ištrauki kelių šimtų metų amžiaus tuniką ar vieną kitą žmogaus kaulą. Nepraėjo nė tūkstantis metų nuo to laiko, kai šiauri7


8


nėje Peru pakrantėje klestėjo turtingos Močės, Čimoro, Lambajekės karalystės, kurių valdovai nuo galvos iki kojų puošėsi auksu ir brangenybėmis, o jų plūkto molio rūmai skendėjo prabangoje. Nuo šiaurinės pakrantės į rytus Andų šlaitais besiraitantys siauri keliai veda į paslaptingas ir retai turistų lankomas vietoves. Šiaurės miškuose palikti senųjų kultūrų pėdsakai ne vienam atima žadą, tačiau prie jų prisibrauti reikia didelio ryžto ir ypatingo noro. Į šias atokias, visų užmirštas vietas leidžiasi tik nuotykių ieškotojai, smalsuoliai ir archeologai. Dar toliau į rytus plyti beribiai Amazonijos miškai – žaliasis netikėtumų ir atradimų pasaulis, verčiantis būti budriam ir viskam pasiruošusiam. Čia paslaptis, baimė ir nežinomybė glūdi kiekviename žingsnyje, už kiekvieno medžio ir tako posūkio. Amazonijos regione dar yra čiabuvių, neturėjusių jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Jų legendose ir pasakojimuose iki šiol minimas konkistadorų žiaurumas ir gobšumas. Keliaujant po Peru, ausys pagauna skudučių aidą, piemenų balsus, aukštikalnių kaimeliuose trypiančių šokėjų šūksnius. Lamų varpeliais skamba Andų vėjo gūsiai, dūdelių melodijomis čiurlena upeliai ir šnara lapai. Suprasti Peru galima tik atkeliavus čia su meile. Įkvėpus vėjo, paglosčius lamą, prisiglaudus prie šimtamečių akmenų, pažvelgus į čiabuvių akis. Perujiečiai – nuoširdūs, kuklūs, draugiški, nuolankūs ir patiklūs. Nuo seniausių laikų jie gerbia Motiną Žemę ir už viską jai dėkoja. Su meile Žemei susijęs ir tradiciškiausias Peru patiekalas – Žemės vaišės (Pachamanca). Tai žemėmis užpiltoje duobėje ant karštų akmenų kepta mėsa su kitomis gėrybėmis. Patiekalas ištraukiamas tarsi iš Žemės įsčių. Pagerbdami Motiną Žemę, perujiečiai į jos sveikatą iš stiklinės nulieja pirmuosius bet kokio gėrimo lašus prieš paragaudami jo patys. Skrydis per Peru – tai skrydis per Pietų Amerikos sielą. Šioje žemėje glūdi bemaž visų Pietų Amerikos kultūrų ištakos. Į tokią šalį duris atveria ši knyga. Kiekvienas jos skyrius – tai langas į Peru istoriją, kultūrą, gamtą, meną, žmones. Per Peru geriau nelėkti, neskubėti. Tai šalis, kurioje kiekvienas gali plačiai išskleisti fantazijos sparnus ir pasijausti kondoru.

9


10


Inkų pasaulis ir jo bamba

Jeigu reikėtų išrinkti Pietų Amerikos sostinę, ja tikriausiai taptų Kuskas (Cuzco) – 3400 metrų aukštyje virš jūros lygio įsikūręs gražiausias ir savo istorine praeitimi įdomiausias Peru miestas. Kitados Kuskas buvo Inkų imperijos, tokios pat galingos ir net turtingesnės už Senovės Romą, sostinė. Iš čia Didysis Inka valdė milžinišką šalį, pačių inkų vadintą Tawantinsuyo – „Keturių pasaulio kraštų žeme“. Ji atitiko keturis pasaulio ketvirčius – Chinchaysuyo (šiaurę), Antisuyo (rytus), Cuntisuyo (vakarus) ir Collasuyo (pietus). Pasak legendos, Kuską įkūrė Saulės dievo Inti sūnus Mankas Kapakas (Manco Cápac) ir dukra Mama Okla (Mama Oclla). Išbridusiems į Saulės salą Titikakos ežere vaikams Tėtis davė auksinę lazdą ir pasakė: „Eikite, kur panorėsite, tačiau kai sustosite pailsėti ar pavalgyti, beskite šią lazdą į žemę. Ten, kur ji įsmigs, įkurkite miestą ir išmintingai, teisingai, su meile ir švelnumu valdykite jo gyventojus“. Po ilgos kelionės Mankas Kapakas ir Mama Okla atsidūrė plačiame kalnų slėnyje. Į žemę įbesta lazda prasmego, o vieta, kurioje ji dingo, tapo naujosios imperijos centru. Kusko slėnio gyventojai Manką paskelbė pirmuoju savo valdovu ir su jo pagalba išleido pirmuosius įstatymus, kuriais buvo baudžiama už žudymą ir vagystes. Inkai per kelis šimtmečius pavertė Kuską svarbiausiu imperijos miestu, kas užšifruota net jo pavadinime Qosqo, kečujų kalba reiškiančiame „bamba“. Inkai, 11


Kusko panorama nuo kalno šlaito

be abejo, turėjo galvoje „pasaulio bambą“, nes savo miestą laikė svarbiausiu visame jiems suvokiamame pasaulyje. Daug metų kovoję su kaimyninėmis gentimis, inkai nurungė priešininkus ir išplėtė savo valdas nuo Kolumbijos iki Čilės vidurio. Kuskas, kuriame per tą laiką įvyko neįtikėtinas kultūros šuolis, prieš atvykstant ispanų užkariautojams skendėjo prabangoje ir didybėje.

Pumos formos miestas Istorija metai po metų formavo pasakišką miestą su siauromis akmeninėmis gatvelėmis, inkų ir ispanų laikus menančiais pastatais, erdviomis aikštėmis, puošniomis bažnyčiomis. Dabar Kuskas, kuriame gyvena apie 400 tūkstančių žmonių, yra vienas iš didžiausių gyventojų skaičiumi taip aukštai kalnuose įsikūrusių miestų pasaulyje. Pakiliausius laikus Kuskas regėjo nuo 1438 m. iki 1527 m., šalį valdant 9-ajam inkų valdovui Pačakutekui Jupankiui (Pachacútec Yupanqui) ir jo sūnui – 10ajam Inkui Tupakui Jupankiui (Túpac Yupanqui). Abiejų pastangomis „bamba“ tapo svarbiausiu imperijos miestu su didingais akmeniniais pastatais ir ištaigingais valdovų rūmais. 12


Centrinė Kusko aikštė

Inkai statė Kuską pumos formos, nes šį gyvūną laikė magišku. Pailgą žemutinį miestą, kuriame stovėjo šventyklos ir rūmai bei buvo įsikūrę kilmingieji, gyventojai vadino Pumachupan – „pumos uodega“. Niekas, tiesiogiai nepriklausęs inkų klanui, „pumos uodegoje“ gyventi negalėjo. Viršutiniajame mieste iš molio drėbtose trobelėse glaudėsi miestiečiai ir amatininkai. Virš miesto esančią tvirtovę inkai vadino Saqsaywamán – „pumos galva“. Tai buvo Kusko gynybinis skydas, kurį užbaigė 11-asis inkas Huaina Kapakas (Huayna Cápac). Pumos vidurys buvo šventyklų ir rūmų apsupta Huacaypata – „Malonumų aikštė“. Daugelį svarbių šios aikštės pastatų iš išorės dengė prie sienų pritvirtintos aukso plokštės. Kai saulės spinduliai atsispindėdavo nuo auksu dabintų sienų, pasakų miestą užliedavo fantastiško grožio šviesa. Žvelgiant nuo aplinkinių kalvų į raudonstogį Kuską, pumos kontūrų nesimato, o išvysti buvusios Inkų imperijos sostinės didybę šiais laikais irgi būtų naivu, tačiau nenusakomos magiškos jėgos kasmet į legendinį miestą privilioja marias turistų. Kad Kuskas turi nematomą traukos šaltinį, liudija ir plačiame slėnyje susispietusi daugybė pastatų. Šis miestas – tikras archeologijos ir istorijos lobynas. Nors ir nukentėjo nuo konkistadorų plėšimų ir kolonijinių karų, jame galima išvysti įdomių, įvairias epochas atspindinčių praeities pėdsakų. 13


Stalnionytė, Kristina / Šalna, Rytas St37

Peru spalvos : [mokslo populiarinimo knyga] / Kristina Stalnionytė, Rytas Šalna. – Vilnius : Didakta, 2016. – 240 p. : iliustr. ISBN 978-609-442-092-4 Kelionė per Peru su šia knyga primena kondoro skrydį per erdves ir laiką – nuo Ramiojo vandenyno pakrantės per Andų kalnus iki Amazonijos miškų, nuo ankstyvųjų kultūrų iki Inkų imperijos, ispanų konkistadorų ir dabartinio šalies veido. Verčiant knygos puslapius prieš skaitytojų akis skleidžiasi platūs slėniai, gilūs tarpekliai, sraunios upės, milžiniškos kopos, akmeniniai inkų miestai, molio piramidės, dykumų paviršiuje paliktos mįslės.

UDK 910.4(85)(093.3)

www.didakta.lt +370 5 2137701

Kristina Stalnionytė • Rytas Šalna

Peru spalvos

Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Fotografijos Kristinos Stalnionytės Kartoschemas parengė Remigijus Sereika Žemėlapių redaktorius Rytas Šalna Viršelio autorius Remigijus Martinavičius Maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė 7,5 sp. l. Užsakymas 160298 Tiražas 1300 vnt. Išleido leidykla „Didakta“, Architektų g. 184–3, LT-04206 Vilnius Tel. (+370 5) 213 77 01, faks. (+370 5) 213 79 14, el. paštas: info@didakta.lt, Interneto svetainė: www.didakta.lt Spausdino Standartų spaustuvė, Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius


Ramusis

va n d e n y n a

Ramusis

Ramusis

v a n d e n y n avsa n d e n y n a s


Visuose Peru kampeliuose stebina ryš-

kios spalvos, skirtingi čiabuvių veidų bruožai, įvairios kalbos, vis kitokie drabužių raštai. Po marga kasdienybe slepiasi gili istorija – čia savo pėdsakus paliko dešimtys senųjų kultūrų, pastačiusių daug didingų miestų, tvirtovių, piramidžių, kalnus raižančių kelių. Nuo šiaurės iki pietų, nuo rytų iki vakarų šalis nusėta kas kelis kilometrus dunksančių griuvėsių. Peru viduryje per amžius didingi stūkso Andų kalnai, kuriuose telkšo aukščiausias pasaulyje Titikakos ežeras, rytuose žaliuoja Amazonijos miškai, palei Ramųjį vandenyną driekiasi smėlynai ir dykumos, pribraižytos milžiniškų gyvūnų figūrų, matomų tik iš paukščio skrydžio. Šioje žemėje glūdi bemaž visų Pietų Amerikos kultūrų ištakos. Į tokią šalį duris atveria ši knyga. Kiekvienas jos skyrius – tai langas į Peru istoriją, kultūrą, gamtą, meną, žmones.

ISBN 978-609-442-092-4

9 786094 420924 www.didakta.lt

Kristina Stalnionytė, Rytas Šalna „PERU SPALVOS“  

Kelionė per Peru su šia knyga primena kondoro skrydį per erdves ir laiką – nuo Ramiojo vandenyno pakrantės per Andų kalnus iki Amazonijos mi...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you