Page 1


David Ebershoff

DANŲ MERGINA ROMANAS Iš anglų kalbos vertė DONATAS MASILIONIS

Vilnius / 2016


UDK 821.111(73)-31 Eb22

Versta iš: David Ebershoff THE DANISH GIRL Phoenix Fiction London, 2000

Visos teisės saugomos, taip pat ir teisė bet kokia forma atkurti visą tekstą ar jo dalį. Ši knyga išleista susitarus su leidykla Viking, leidimo duomenys – ribotos atsakomybės bendrovės padalinio Penguin Publishing Group, leidybos grupės Penguin Random House LLC

Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Meninis redaktorius Remigijus Martinavičius

Copyright © David Ebershoff, 2000 © Universal Studios, viršelis, 2015 © Donatas Masilionis, vertimas į lietuvių kalbą, 2016 © Leidykla DIDAKTA, 2016 Šis leidinys arba jo dalis negali būti reprodukuojama ir platinama jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant fotokopijavimą, įrašymą į kitas informacijos kaupimo ir atgaminimo sistemas, kompiuterių tinklus (internete) be leidėjo išankstinio raštiško sutikimo. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeniniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-442-094-8

Remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamuoju kodeksu, pažeidėjams numatytos griežtos sankcijos.


Skiriu Markui Nelsonui


Pirma dalis

Kopenhaga 1925


Pirmas skyrius

Jo žmona sužinojo pirmoji. – Ar padarysi menką paslaugėlę? – tą pirmąją popietę šūktelėjo iš miegamojo Greta. – Ar padėsi man truputį? – Žinoma, – atsakė Einaras nenuleisdamas akių nuo drobės. – Tik sakyk, ko reikia. Diena buvo vėsi, žvarbus vėjas pūtė nuo Baltijos. Jiedu buvo savo bute „Našlių namuose“. Einaras, nedidelio ūgio ir dar nesulaukęs trisdešimt penkerių, iš atminties tapė Kategato sąsiaurio žiemos peizažą. Rūstūs, tamsūs vandenys, pasidabinę baltais putų purslais, tapo šimtų žvejų, grįžtančių su savo sūriu laimikiu į Kopenhagą, kapais. Apačioje gyvenantis kaimynas smailėjančia į viršų galva ir keikiantis savo žmoną buvo jūreivis. Tapydamas kiekvieną pilką raitytą bangą Einaras įsivaizdavo skęstantį jūreivį, desperatiškai iškėlusį ranką, bet savo pragertu nuo bulvių degtinės balsu vis dar šaukiantį, kad žmona yra uosto kekšė. Dabar Einaras žinojo, kokie tamsūs turi būti jo dažai: vanduo būtinai niūriai pilkas, kad prarytų tokį vyrą kaip šis ir tarsi užslinkusi tešla nuslopintų skęstančiojo urzgimą.


10

David Ebershoff

– Netrukus ateisiu, – tarė Greta, kuri buvo jaunesnė už savo vyrą ir dailaus, plataus, lygaus veido. – Tada galėsime pradėti. Einaras ir šiuo požiūriu skyrėsi nuo savo žmonos. Jis tapė sausumą bei jūrą  – mažus stačiakampius, apšviestus įkypos birželio šviesos arba blausios sausio saulės. Greta tapė nelabai žymių žmonių su rausvomis lūpomis ir žilstelėjusiais plaukais portretus, dažnai visu ūgiu. Pono Gliukštato, Kopenhagos laisvojo uosto finansininko. Karaliaus kailiadirbio Kristiano Dalgardo. „Burmeisterio ir Veino“ laivų statyklos darbuotojo Ivaro Knudseno. Šiandien ji turėjo tapyti Karališkosios Danijos operos mecosoprano Anos Fonsmark portretą. Vadovaujantieji direktoriai ir pramonės galiūnai užsakydavo Gretai portretus, kurie kabėdavo kabinetuose virš dokumentų spintų arba darbininkų vežimėlių išvažinėtuose koridoriuose. Tarpduryje pasirodė Greta. – Ar tikrai trumpam nutrauksi darbą, kad man truputį padėtum?  – paklausė ji. Žmona buvo sušukavusi plaukus aukštyn.  – Neprašyčiau, jei tai nebūtų svarbu. Ana vėl neateis pozuoti. Gal galėtum pasimatuoti jos kojines? Ir batelius? Už Gretos nugaros sklindantys balandžio saulės spinduliai prasiskverbė pro jos rankose karančias šilko kojines. Pro langą Einaras matė stūksantį tarsi milžinišką plytų kaminą Apvalųjį bokštą, o virš jo – oro bendrovės „Deutsche Aero-Lloyd“ lėktuvą, pukšintį atgal į Berlyną. – Ana vėl atšaukė pozavimo seansą, – paaiškino Greta.  – Jai paskirta papildoma „Karmen“ repeticija. Kad baigčiau jos portretą, man reikia poros kojų, kitaip niekada jo nebaigsiu. Tada pagalvojau, kad galėtų tikti tavo kojos. Greta žengė artyn, kitoje rankoje laikydama garstyčių spalvos batelius su alavo sagtimis. Žmona vilkėjo priekyje užsegamą chalatą su kišenėmis, kuriose slėpdavo tai, ko nenorėdavo rodyti Einarui.


DANŲ MERGINA

11

– Tačiau aš negaliu apsiauti jos batelių, – paprieštaravo Einaras. Pažvelgęs į juos Einaras įsivaizdavo, kad bateliai iš tiesų galėtų tikti jo mažoms, išriestoms ir putlioms ties kulnu pėdoms. Jo kojų pirštai buvo ploni, apžėlę vos keliais plonyčiais juodais plaukeliais. Einaras mintyse matė, kaip susiraukšlėjusi kojinė slysta balta jo kulkšnimi. Paskui per nestorą blauzdą. Kaip spragteli keliaraiščio kabliukas. Einaras užsimerkė. Bateliai buvo panašūs į tuos, kuriuos Einaras praėjusią savaitę matė Fonesbecho universalinės parduotuvės vitrinoje. Juos avėjo manekenė, aprengta tamsiai mėlyna tarsi vidurnaktis suknele. Einaras su Greta stabtelėjo pasigrožėti vitrina, papuošta narcizų girlianda. – Gražu, tiesa? – paklausė Greta. Einaras nieko neatsakė, tik jo veidas išplėstomis akimis atsispindėjo veidrodiniame vitrinos stikle. Tada Greta nutempė jį nuo parduotuvės vitrinos į gatvę. Einant pro pypkių parduotuvę, žmona paklausė: – Einarai, kas tau? Priekinis buto kambarys buvo judviejų studija. Jo lubos buvo sutvirtintos plonomis sijomis ir skliautuotos tarsi apversta dorė. Nuo jūros drėgmės mansardos langai buvo persikreipę, o grindys nežymiai pakilusios į vakarų pusę. Po pietų, kai saulė imdavo spiginti į „Našlių namus“, pro jų sienas prasismelkdavo silpnas silkių kvapas. Žiemą per stoglangius pratekėdavo vanduo, ir nuo šaltų čiurkšlelių atsilupinėjo sienų dažai. Einaras su Greta savo molbertus pasistatė prie dvigubo stoglangio, prie aliejinių dažų dėžių, užsakytų pas poną Salathofą iš Miuncheno, ir lentynų su švariomis drobėmis. Kai Einaras ir Greta netapydavo, jiedu viską uždengdavo žaliu brezentu, kurį apačioje gyvenantis jūreivis buvo palikęs laiptų aikštelėje. – Kodėl nori, kad apsiaučiau jos batelius? – paklausė Einaras.


12

David Ebershoff

Jis atsisėdo į kėdę su iš virvių pinta sėdyne. Šią kėdę Einaras atsigabeno iš močiutės ūkio galinės pašiūrės. Edvardas IV užšoko jam ant kelių; šuo drebėjo nuo apačioje šėlstančio jūrininko riksmų. – Kad galėčiau tapyti Anos portretą, – atsakė Greta ir pridūrė: – Jei tau reikėtų, aš taip pasielgčiau. Žmonos skruoste matėsi mažytis nuo vėjaraupių likęs randas. Greta švelniai braukė per jį pirštu. Einaras žinojo, kad žmona šitaip elgiasi, kai būna susirūpinusi. Greta priklaupė atrišti Einaro batų raištelių. Moters plaukai buvo ilgi ir gelsvi, jų spalva atrodė labiau daniška nei Einaro; kai Greta imdavosi kokios nors naujos veiklos, ji subraukdavo plaukus už ausų. Dabar, kai Greta palietė Einaro batų raištelio mazgą, plaukai nuslydo jai ant veido. Žmona kvepėjo apelsinų aliejumi, kurio rudų butelių su etikete „GRYNAS PASADENOS EKSTRAKTAS“ dėžę jos motina atsiųsdavo sykį per metus. Senoji manė, kad dukra šį aliejų vartoja arbatos pyragams kepti, bet Greta juo pasitepdavo paausius. Greta ėmė dubenyje plauti Einaro kojas. Ji tai darė švelniai, bet veiksmingai, vikriai jūros dumblių kempine plaudama tarpupirščius. Einaras dar aukščiau pasiraitojo kelnes. Staiga vyrui dingtelėjo mintis, kad jo blauzdos atrodo patraukliai. Jis grakščiai ištiesė pėdą, ir Edvardas IV ėmė laižyti vandenį nuo mažojo piršto, kuris buvo bukas ir be nago. – Tai bus mūsų paslaptis, Greta? – sušnibždėjo Einaras. – Tu niekam neprasitarsi, tiesa? Einaras buvo ir išsigandęs, ir susijaudinęs, o jo vaiko kumščio dydžio širdelė dunksėjo taip smarkiai, kad regėjosi, jog tuoj iššoks pro gerklę. – Kam aš turėčiau pasakyti? – Anai. – Ana neprivalo to žinoti, – nuramino Greta....>>>


Autoriaus pastaba

Tai yra grožinės literatūros kūrinys, kurį parašyti paskatino Lilės Elbės ir jos žmonos Gerdos gyvenimo istorija. Šį romaną rašiau siekdamas ištirti intymią erdvę, kuri apibrėžė jųdviejų neįprastą santuoką, ir ši erdvė gali atgyti tik pasitelkus spėliones bei vaizduotę. Šiuose puslapiuose aprašyti kai kurie svarbūs tikrojo Lilės virsmo faktai, bet pasakojimas, pateiktas su vietų, laiko, kalbos ir vidinio gyvenimo smulkmenomis, yra mano vaizduotės išdava. 1931 metų pradžioje, kai Lilė pirmą kartą prabilo viešai kaip moterimi tapęs vyras, viso pasaulio laikraščiai skelbė pasakojimus apie jos nepaprastą gyvenimą. Daugelis šių straipsnių padėjo man rašyti romaną, ypač tie, kurie buvo paskelbti Politiken ir kituose Danijos laikraščiuose, taip pat Danijos žiniasklaidoje išspausdinti nekrologai. Kitas vertingas šaltinis buvo Lilės dienoraščiai ir korespondencija, kuriuos po Lilės mirties Nilsas Hojeris (Niels Hoyer) suredagavo ir išleido kaip pusiau grožinę hibridinę biografijos knygą, pavadintą „Vyro virsmas moterimi“ („Man Into Woman“). Šie dienoraščio įrašai ir laiškai suteikė svarbių smulkmenų apie Lilės virsmą, ypač apie pirmame skyriuje aprašytus įvykius,


mįslingą kraujavimą, sveikatos būklės blogėjimą ir Lilės kelionę į Drezdeno municipalinę moterų kliniką bei gydymąsi joje. Už savo knygos epizodus, kuriuose aprašomi šie įvykiai, esu ypač dėkingas Hojeriui, kad jis surinko originalius Lilės Elbės žodžius. Tačiau aš pakeičiau tiek daug pasakojimo elementų, kad šios knygos personažai yra visiškai išgalvoti. Skaitytojas šiame romane neturėtų tikėtis daugybės biografinių Lilės Elbės gyvenimo smulkmenų, o visi kiti romano personažai yra niekaip nesusiję su konkrečiais žmonėmis, gyvais ar mirusiais.


Apie autorių

Deividui Ebershofui, pagarsėjusiam pirmuoju romanu „Danų mergina“, 2000 metais buvo paskirta Lambda literatūrinė premija už grožinį kūrinį lyties keitimo klausimais. Pagal „Danų merginą“ sukurtas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Edis Redmeinas (Eddie Redmayne), apdovanotas Kino akademijos premija. Naujausias D. Ebershofo romanas „19-oji žmona“ („19th Wife“) tapo bestseleriu, jo motyvais taip pat buvo pastatytas televizijos filmas, rodomas visame pasaulyje. D. Ebershofas taip pat parašė romaną „Pasadena“ ir apsakymų rinkinį „Rožių miestas“ („The Rose City“). Jo knygos yra išverstos į dvidešimt kalbų ir palankiai įvertintos kritikų. D. Ebershofas du kartus buvo įtrauktas į žurnalo Out Magazine 100 įtakingų LGBT sąrašą. Jis dėsto rašymo kursą Kolumbijos universiteto podiplominių studijų studentams; daugelį metų dirbo leidyklos „Random House“ redaktoriumi. Kilęs iš Kalifornijos D. Ebershofas gyvena Niujorke.


Ebershoff, David Eb22

Danų mergina : romanas / David Ebershoff; iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis. – Vilnius : Didakta, 2016. – 360 p. ISBN 978-609-442-094-8 Tai yra grožinės literatūros kūrinys, kurį parašyti paskatino Lilės Elbės ir jos žmonos Gerdos gyvenimo istorija. Autorius siekia ištirti intymią erdvę, kuri apibrėžė dviejų žmonių neįprastą santuoką, ir ši erdvė gali atgyti tik pasitelkus spėliones bei vaizduotę. Knygoje aprašyti kai kurie svarbūs tikrojo Lilės virsmo faktai, bet pasakojimas, pateiktas su vietų, laiko, kalbos ir vidinio gyvenimo smulkmenomis, yra autoriaus vaizduotės išdava. 1931 metų pradžioje, kai Lilė pirmą kartą prabilo viešai kaip moterimi tapęs vyras, viso pasaulio laikraščiai skelbė pasakojimus apie jos nepaprastą gyvenimą. Daugelis šių straipsnių padėjo autoriui rašyti romaną, ypač tie, kurie buvo paskelbti Politiken ir kituose Danijos laikraščiuose, taip pat nekrologai, išlikę dienoraščio įrašai ir laiškai, kurie suteikė svarbių smulkmenų apie Lilės virsmą, ypač apie pirmame skyriuje aprašytus įvykius, mįslingą kraujavimą, sveikatos būklės blogėjimą ir Lilės kelionę į Drezdeno municipalinę moterų kliniką bei gydymąsi joje.

UDK 821.111(73)-31

www.didakta.lt +370 5 2137701

David Ebershoff

DANŲ MERGINA Romanas Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Meninis redaktorius Remigijus Martinavičius 11,25 sp. l. Užsakymas 160256 Tiražas 1500 vnt. Išleido leidykla „Didakta“, Architektų g. 184–3, LT-04206 Vilnius Tel. (+370 5) 213 77 01, faks. (+370 5) 213 79 14, el. paštas: info@didakta.lt, Interneto svetainė: www.didakta.lt Spausdino Standartų spaustuvė, Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius


„Suknelė visur, išskyrus rankoves, buvo laisva, ir Einaras jautėsi tarsi būtų pasinėręs į šiltą vasaros jūrą... ir jo galvoje aidėjo tolimas balsas: tyliai verkė išsigandusi maža mergaitė.“ Kopenhaga, 1925 metai, amerikietės tapytojos Gretos Vod, nekantraujančios baigti savo naujausią portretą, studija. Tačiau jos modelis primadona vėl atšaukė pozavimo seansą; ar Gretai kada nors pavyks baigti šį portretą? Staiga jos akys sušvinta, ir Greta kviečiasi savo vyrą. Šitaip vėlyvą balandžio popietę, šlamant baltam šilkui, gimsta graži, bet baikšti danė. Kartu su ja kyla siaubingai sumišę, kankinantys jausmai, kaltės jausmą žadinantis ilgesys, deginanti baimė ir kupina ekstazės aistra bei švelniausia meilė, kokią tik įsimylėjėliai yra patyrę.

„Keistai jaudinanti istorija, papasakota šviesiai ir jautriai.“ Sunday Telegraph „Gražiai parašytas romanas... elegantiškas, tikras ir intelektualus.“ Daily Express „Pavergianti knyga.“ The Times

www.didakta.lt ISBN 978-609-442-094-8

9 786094 420948

Film artwork © 2015 Universal stUdios

David Ebershoff „DANŲ MERGINA“  

Tai yra grožinės literatūros kūrinys, kurį parašyti paskatino Lilės Elbės ir jos žmonos Gerdos gyvenimo istorija. Autorius siekia ištirti in...

Advertisement