Issuu on Google+

Darbiečių žinios

2013 m. vasario mėn. Nr. 2 (28)

www.darbopartija.lt

DP prezidiumas ir taryba pritarė darbo grupių sukūrimui dėl jungimosi su partija „Tvarka ir teisingumas“

Vasario 24 d., Vilniuje vykusiame Darbo partijos prezidiumo ir tarybos posėdžiuose buvo svarstomas klausimas dėl partijos susijungimo su partija „Tvarka ir teisingumas“.

Partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich informavo, kad dauguma DP prezidiumo ir tarybos narių iš esmės pritarė centro jėgų susivienijimui Darbo partijai jungiantis su

partija „Tvarka ir teisingumas“ ir balsavo už keturių darbo grupių sukūrimą, kurios turės suderinti būsimosios bendros partijos ideologiją, statutą, programą ir išspręsti kylančius konfliktus. „Kiekvienas skyriaus pirmininkas turi gauti savo skyriaus tarybos pritarimą susijungimui, taip pat savo darbą turi atlikti specialiai susijungimui kuriamos darbo grupės. Jeigu šio darbo metu nebus jokių nesklandumų ir mums sėkmingai pavyks suderinti visas pozicijas, galutinį žodį susijungimo procese turės tarti partijos suvažiavimas“, — sakė V. Uspaskich. Be to, DP taryba pritarė vardiniam balsavimui dėl susijungimo. Darbui statuto grupėje DP

Vasario 13 d. vykusiame Seimo DP frakcijos posėdyje parlamentarams prisistatė partijos deleguoti ministrai bei viceministrai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėjomis tapo Giedrė Vitienė, Danguolė Juozapavičienė ir Vaida Vincevičiūtė, o viceministrais — Audrius Bitinas bei Aivaras Tušas. A. Bitinas kuruoja Moterų ir vyrų lygybės, Socialinio draudimo ir pensijų, Darbo departamento, jaunimo, teisės klausimus. A. Tušas kuruoja Apskaitos ir atskaitomybės, Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus veiklą, Bendrųjų reikalų departamento veiklą ir

Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento veiklą. G. Vitienei patikėtas ministerijos komunikavimas su Seimu, ji taip pat kuruoja šeimos politikos, jaunimo, socialinės aprėpties ir socialinio draudimo sritis. D. Juozapavičienė kuruoja Europos Sąjungos struktūrinės paramos, užimtumo ir darbo sritis. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pristatė viceministrą Mindaugą Kuklierių, kuris kuruoja pirmininkavimo, užsienio ryšių bei plėtros klausimus. Viceministras Rytis Šatkauskas kuruoja žuvininkystės sritį. Žemės ūkio ministro patarėjais paskirti Algirdas Gricius, Darius Kondrotas (atsa-

kingas už komunikavimą su Seimu) bei Edita MeškinytėKaušilienė. Švietimo ir mokslo ministerijos viceministre tapusi Svetlana Kauzonienė kuruoja mokslo ir technologijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros klausimus, taip pat klausimus, susijusius su mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimu. Viceministrė Genoveita Krasauskienė koordinuoja bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą bei švietimo kokybės ir regioninės politikos klausimus. Ministro Dainiaus Pavalkio patarėju tapo Andrius Stankevičius. Kultūros ministro Šarūno Biručio patarėjomis tapo Audronė Misikonienė ir Dalia

delegavo Artūrą Paulauską, Giedrių Mozūraitį ir Svetlana Kauzonienę, programų derinimo grupėje dirbs Vydas Gedvilas, Petras Narkevičius, Mečislovas Zasčiurinskas, organizacinėje grupėje — Viktoras Fiodorovas, Valentinas Bukauskas ir Laura Čižiūtė, o susijungimo derinimo grupėje — Vytautas Gapšys, Virginija Baltraitienė, Kęstutis Daukšys, Jonas Pinskus ir Zita Žvikienė. Partijos prezidiumo ir tarybos nariams kilo daug klausimų dėl būsimosios partijos pirmininko, pavadinimo ir ženklo. Kol kas šis klausimas paliktas atviras ateities diskusijoms darbo grupėse.

Vencevičienė. Teisingumo viceministru tapęs Giedrius Mozūraitis kuruoja teisinių paslaugų teikimo sritį. Krašto apsaugos ministerijos viceministras Marijus Velička bus atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas kuruos geležinkelių transporto ir vandens transporto klausimus. Posėdyje taip pat prisistatė ir Mantvydas Bekešius, deleguotas į Užsienio reikalų ministerijos viceministrus bei Jadvyga Zinkevičiūtė, deleguota į Sveikatos apsaugos ministeriją.

DP deleguoti ministrai ir viceministrai prisistatė partijos frakcijai


2013 m. vasaris

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

Darbiečiai teisiniam nihilizmui tarė griežtą NE

Vasario 27 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje įvyko mitingas „Prieš ydingą ir iškreiptą teisinę sistemą Lietuvoje“, kuriame dalyvavo apie pusė tūkstančio darbiečių iš visos Lietuvos. Nešini vėliavomis bei lozungais žmonės išreiškė savo paramą partijos lyderiams bei parodė, kad neketina taikstytis su teismų savivale. Mitingą vedė Jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkas Benas Cechanavičius, jis padėkojo visiems skyriams, kurie neliko abejingi ir atvyko į mitingą. Mitinge dalyvavę Seimo Darbo partijos frakcijos nariai, vienas po kito lipę į sceną ir kalbėję susirinkusiesiems,

buvo vieningi — tai politinė byla, o teismų savivalė pasiekė aukščiausią tašką. „Teismas nori užsidaryti kaip Va t i k a n o konklava, tačiau pasakykime garsiai — mes su tuo nesusitaikysime. Teismas ne konklava, šiuo atveju jis privalo būti viešas. Tai mūsų teisė“, — kalbėjo Seimo Darbo partijos frakcijos narė Z. Žvikienė. Darbiečius atėjo palaikyti ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis. Mitingo metu paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismo posėdyje prokuroras siekia neleisti susijungti Darbo partijai su partija „Tvarka ir teisingumas“. Tiesiai iš teismo atėjęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys pareiškė, kad su Darbo partija norima susidoroti politiškai, griebiantis bet kokių priemonių. „Šiandien prokuroras pa-

prašė neleisti Darbo partijai susijungti su partija „Tvarka ir teisingumas“. Tai akivaizdus kišimasis į politiką, noras sutrukdyti dviejų partijų demokratinius procesus. Tačiau tik mes patys galime nuspręsti, kaip mums veikti, su kuo jungtis ir kokiomis sąlygomis. Todėl kreipsimės į Konstitucinį Teismą, prašysime išaiškinti tokį prokuroro prašymą. Gėda prokurorui“, — kalbėjo V. Gapšys. Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė pranešė, kad artimiausiu metu startuos internetinis puslapis politinebyla. lt, taip pat informavo, kad partija kreipsis į visas įmanomas Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijas, kad galų gale būtų sustabdytas šitoks teisinis nihilizmas. „Mes nenuleisime rankų, esame kovinga, stipri politinė

organizacija, sunkumai mus tik sustiprina. Šiandien susirinkome čia tam, kad garsiai pasakytumėm — mes netylėsime, mes nesėdėsime sudėję rankų, kol prokuroras, teismas vykdys užsakymą sunaikinti Darbo partiją. Palaikykime vienas kitą, palaikykime mūsų partijos pirmininką šiuo sunkiu metu. Juk jo širdies skausmas yra mūsų visų skausmas“, — sakė D. Mikutienė. Mitingo pabaigoje buvo

perskaityta mitingo „Prieš ydingą ir iškreiptą teisinę sistemą Lietuvoje“ politinė deklaracija. Po mitingo žmonės dar ilgai bendravo tiek su Seimo nariais, tiek tarpusavyje, vėliau apsilankė Seime.

DARBO PARTIJOS TARYBOS REZOLIUCIJA DĖL POLITINĖS BYLOS 2013 m. vasario 24 d. Vilnius Mes, Darbo partijos nariai ir Tarybos nariai, pabrėždami, kad jau septintus metus pasitelkus valstybės institucijas yra draskoma ir žlugdoma politinė organizacija Darbo partija, nesuteikiant jai jokios galimybės apsiginti nuo koordinuoto puolimo; atsižvelgdami į tai, kad Darbo partijos bylos medžiagoje nėra jokių Darbo partijos lyderio kaltės įrodymų, o 150 tomų Partijos bylos didžiąją dalį sudaro slapta į Partiją infiltruotų asmenų suklastoti dokumentai; suprasdami, kad teismas Darbo partijos byloje nepriima sprendimų, kurie padėtų objektyviai išnagrinėti bylą, nes tendencingai ignoruoja Darbo partijos lyderių prašymus atlikti Darbo partijos byloje esančių nepatikimų ar net suklastotų įrodymų ekspertizę; suprasdami, kad teisinėje, demokratinėje Europos Sąjungos valstybėje nėra vietos žmogaus teisių pažeidimams, o suinteresuotos politinės grupės, veikdamos koordinuotai su teisėsaugos institucijomis, neturi teisės grasinti uždaryti 17 tūkstančių narių vienijančią politinę organizaciją; suprasdami, kad politinė partija yra bendrai mąstančių ir veikiančių žmonių organizacija, todėl ne tik lyderis, o ir kiekvienas jos narys yra atsakingas už jos veiklą; pareiškiame, • mes, 17 tūkstančių Darbo partijos narių, visiškai solidarizuojamės su Darbo partijos lyderiu; • neketiname taikstytis su tokiomis teisinio nihilizmo apraiškomis Lietuvos teisinėje sistemoje; • kartu su Darbo partijos lyderiais prisiimame visišką atsakomybę už Darbo partijos veiklą ir prašome skirti mums tokią pačią bausmę Darbo partijos byloje; • Darbo partijos Prezidiumas įgalioja visus Darbo partijos narius būti atstovais ir atsakovais teisme.


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

2013 m. vasaris

Skandalas dėl balsų pirkimo bliūkšta Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-oji valdyba patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise įkalinimo įstaigose medžiagoje nėra duomenų, kad LR Seimo mandatų netekę Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė ir Jolanta Gaudutienė organizavo ar kitaip dalyvavo rinkėjų papirkime. Po rudenį kilusio skandalo dėl balsų pirkimo įkalinimo įstaigose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas LR Seimo rinkimų įstatymas. Remdamasis

šia išvada, LR Seimas praeitų metų lapkričio 14 dieną nusprendė, kad Darbo partijos kandidatai Ž. Pinskuvienė, J. Gaudutienė bei J. Pinskus nėra išrinkti LR Seimo nariais. Iš Ž. Pinskuvienės ir J. Gaudutienės mandatai buvo atimti po LR Seimo sprendimo. Nors J. Pinskus savo mandato atsisakė iš karto, kai buvo išrinktas į LR Seimą, klausimas dėl jo mandato panaikinimo vis tiek buvo svarstomas Parlamento posėdyje. Netekus mandatų jų vietas LR Seime užėmė žemiau kandidatų į rinkimų sąraše buvę partiečiai. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise įkalinimo

įstaigose yra pasibaigęs. Tyrimo metu nustatyti faktai, kad netekę LR Seimo mandatų J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė ir J. Gaudutienė byloje yra minimi tik kaip liudytojai ir nėra niekuo kaltinami. Jiems nėra pateikti jokie įtarimai. Mandato netekusieji jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Nors procesas gali užtrukti net iki ketverių ar penkerių metų, daugelio teisininkų nuomone, Žmogaus Teisių Teismas patenkins ieškovų prašymą ir pripažins, kad buvo pažeistos jų pilietinės teisės. „Atsiradus naujoms aplinkybėms, LR Seimas turėtų iš naujo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris galėtų pri-

imti naują sprendimą ir grąžinti mus į LR Seimą. Buvo sukurtas precedentas, kai mandatai iš mūsų buvo atimti, galima sukurti precedentą ir mus priimant atgal“,- situaciją komentavo „darbietis“ J. Pinskus. Šiuo metu J. Pinskus eina prieš rinkimus užimtas Vilniaus miesto mero pavaduotojo pareigas. J. Gaudutienė eina taip pat prieš rinkimus užimtas Aplinkos komiteto pirmininkės pareigas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, o Ž. Pinskuvienė dirba Širvintų savivaldybės taryboje, yra aktyvi opozicijos lyderė.

Lankytojai Europos Parlamente džiaugėsi europarlamentarų darbu ir piktinosi iš Lietuvos atimamu vienu EP mandatu Vasario 26 d. Europos Parlamente Briuselyje Justinos Vitkauskaitės-Bernard kvietimu viešėjo lankytojų grupė iš Lietuvos. Vizitui į EP šįkart buvo pakviesti aktyviausi Darbo partijos nariai iš Vilkaviškio, Radviliškio, Kelmės, Tauragės, Marijampolės skyrių, taip pat aktyviausi Jaunimo organizacijos „Darbas“ nariai, akademikai iš Klaipėdos, ūkininkai iš Kretingos.

Sveikindama atvykusiuosius, Justina VitkauskaitėBernard pristatė savo veiklą EP, jos atstovaujamame Regioninės politikos komitete, taip pat Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete. Europarlamentarė papasakojo apie savo veiklą jaunimo politikos srityje, taip pat kalbėjo apie narystę ir darbą EP delegacijose. Kalbėdama apie aktualiausius EP dar-

botvarkės klausimus ir politinę institucijos darbotvarkę, europarlamentarė pabrėžė, kad šiuo metu vienas aktualiausių klausimų — tai naujos ES finansinės perspektyvos patvirtinimas, taip pat — nedarbo problemos, kova su ekonomine krize ir kt. Paminėjo prasidedančius karštus debatus dėl Tabako direktyvos. Svečius labiausiai domino Europos ateitis, Lietuvai aktualių klausimų kėlimas EP. Be to, svečiams iš Lietuvos EP spaudos skyriaus atstovas R. Pyragis pristatė EP veiklą, pagrindinius uždavinius ir tikslus. Svečiams įspūdį pali-

ko daugiatautis EP pagrindas, įstatymų leidimo tvarka. Lankytojai išsakė savo nepasitenkinimą tuo, kad praeitą savaitę EP nusprendė iš kelių valstybių narių, tame tarpe ir iš Lietuvos, atimti po vieną nario mandatą ir perduoti jį naujai ES narei (nuo 2013 liepos 1d.) — Kroatijai. Lietuva dabar turi tik 12 narių, o turėsime tik 11, tuo tarpu didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija turi atitinkamai 99,74 ir po 73 narius, o jų narių skaičius ateityje lieka nepakitęs. Tai tik rodo, kad esame maža tauta, todėl negalime apginti savo mandatų skaičiaus.

„Verčiau reikėtų biudžetą taupyti ne EP mandatų sąskaita, o atsisakant EP komandiruočių plenarinėms sesijoms į Strasbūrą, kurios kainuoja milijonus mokesčių mokėtojams“, — antrino Darbo partijos Radviliškio skyriaus atstovai. Jaunimo organizacijos „Darbas“ delegatai pasigedo oficialios Lietuvos reakcijos į tokį EP sprendimą. Kaip ir visada, pakeliui į EP, kelionės dalyviai apsilankė ne tik Briuselyje, bet viešėjo ir Berlyne, Achene, Drezdene; taip pat lankėsi Amsterdame, matė Belgijos miestus — Briugę ir Gentą.


2013 m. vasaris

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

V. Gapšys. „Karšinsime“ ar atsinaujinsime? Lietuvoje jaunimo nedarbas dažnam bado akis. 2013 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 44 145 bedarbiai, 16–29 m. amžiaus. Ar turėtų guosti, kad tai yra 10 proc. mažiau negu prieš metus (2012 m. sausio 1 d. jų buvo įregistruota 49 275)? Taip, jeigu tikėtume, kad tai – jaunimo įtraukimo į aktyvios darbo rinkos politikos priemones rezultatas ar Darbo biržos „sėkmės istorijos“1. Ne, jeigu spėtume, kad dalis bedarbių 2012 metais paprasčiausiai migravo.

Dar pora iškalbingų skaičių: pernai į teritorines darbo biržas kreipėsi 110,3 tūkst. jaunų žmonių iki 29 metų. Įdarbinta 41,4 tūkst. Tad klausimas – ką daryti likusiesiems? Akivaizdu, kad dažnas jaunas žmogus, neradęs darbo gimtinėje, pasirinks užsienio darbo rinką. Tad migracijos pasekmė šiandien – kas šeštas lietuvių vaikas gimsta užsienyje, o mūsų visuomenė senėja milžiniškais tempais. „Eurostat“ prognozėmis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų jaunimo nuo 15 iki 29 metų amžiaus bus vos 339,6 tūkst., o pensinio amžiaus žmonių – net 800 tūkst. Norint to išvengti, jaunimo nedarbo problemą reikia spręsti kuo skubiau. Ir, drįsčiau teigti, su tos pačios vyresnės kartos pagalba. Verslo sektorių patraukę į šoną, žiūrėkime į faktus po valstybės „stogu“. 4 000 – tiek senatvės pensijos amžiaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, buvo dar prieš metus2. 248 iš šių valstybės tarnautojų – vyresni kaip 65 metai, ir jų tarnyba yra pratęsta3. Vadinasi, darbo biržos duomenų bazėje figūruoja kone 11 kartų daugiau nei valstybės tarnyboje dirbančiųjų pensinio amžiaus asmenų. Net jei visus minėtus pensinio amžiaus darbuotojus pakeistume jaunais specialistais, tai sudarytų mažiau nei 10 procentų bedarbio jaunimo. Bet, kalbant apie tokios apimties nedarbą, kiekvienas procentas yra svarbus. Tarkim, 5 proc. įdarbinto jaunimo sudarytų 2,2 tūkst. dirbančiųjų. Be to, gyvename visuomenėje, kurioje visi tarpusavyje susij��. Nuo kiekvieno iš tų 2,2 tūkst. galinčių įsidarbinti jaunų žmonių priklauso kokių penkių kitų asmenų gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, tėvų – nes nebereikės remti jau suaugusio vaiko, brolių ar seserų – nes artimieji galės skirti daugiau finansų jų išsilavinimui ar gerovei, žmonos ar vyro – nes galima drąsiau planuoti pajamas bei išlaidas, namų ūkio plėtrą ar net šeimos pagausėjimą, vaikų – nes dirbantys tėvai gali užtikrinti geresnes sąlygas mažiesiems ir t. t. Taigi, tai vienaip ar kitaip paliestų 11 tūkst. asmenų. Tai kone tiek, kiek gyvena Anykščiuose, Biržuose, Elektrėnuose, Lentvaryje ar Raseiniuose.

Prisimenu paradoksą iš vieno Lietuvos miesto, kuomet pensinio amžiaus darbuotojų buvo lygiai tiek, kiek tuo metu Darbo biržoje analogiškų darbo vietų laukė jaunų specialistų. Vis dėlto, nors nuolat pabrėžiama svarba užleisti darbo pozicijas jauniesiems, valstybinės įstaigos neskuba atsižvelgti į tokias rekomendacijas dėl itin paprastos priežasties – įprastai organizacijos biudžetas jau „sustyguotas“, o pensininkų darbuotojų atleidimas pareikalautų papildomų finansų išeitinėms išmokoms. Bet ar taip tikrai sutaupoma? Gal šiandien, kaip toje patarlėje, būdami „skūpi“, sumokame du kartus: dirbantiems senjorams – pensiją, o jauniems bedarbiams – pašalpą. Tad gal tai, kas sumokama pašalpai, panaudoti išeitinei kompensacijai? Tačiau kol kas yra kaip yra. Šiandien dažniausiai toliau kantriai „karšinami“4 (gaila, šis žodis vis rečiau vartojamas mūsų kalboje, bet šiuo atveju jis puikiai tinka) darbuotojai, kol jie patys priims sprendimą pasitraukti iš esamų pareigų. O jeigu nepriims? Mano matomas kelias – terminuota darbo sutartis su pensijos sulaukusiais asmenimis. Nereikia baimintis, kad priėmus tokį įstatymą, masiškai prasidės pensininkų atleidimai. Tarp jų visada yra vertinamų, profesionalių, puikiai su pareigomis susitvarkančių darbuotojų. Tačiau terminuota darbo sutartis leistų vadovui tam tikrais atvejais laisviau spręsti ir moralinį aspektą, ir priimti radikalesnius sprendimus. Reikia sudaryti sąlygas vadovams nuspręsti, ką pasirinkti, – jauną ar seną specialistą. Dar senovės Kinijos filosofas Laodzi teigė, kad tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Taigi, visi būdai, skatinantys teigiamus pokyčius

jaunimo užimtumo srityje, sveikintini ir laukiami. Manau, būtina apie tai kalbėti, siūlyti, diskutuoti. Norint – galimybių visada atsiras, tereikia apsispręsti, kaip kad ir pirmiau aptartuoju atveju, kuris kelias mums priimtinesnis, – „karšinti“ ar atsinaujinti.

Jaunimo įtraukimui į aktyvios darbo rinkos politikos priemones 2012 metais panaudota 28,6 mln. Lt. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 11,9 tūkst. jaunų žmonių iki 29 metų amžiaus. Tarp turinčių kvalifikaciją, paklausiausia buvo darbo įgūdžių įgijimo programa, po kurios 65 proc. pasiliko dirbti neterminuotam darbui. 2 LR Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 836, 2013 metams nustatytas senatvės pensijos amžius: vyrams – 62 m. 10 mėn.; moterims – 60 m. 8 mėn. 3 Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį, į valstybės tarnautojo pareigas galima priimti asmenį ne vyresnį kaip 65 metų (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams).Taip pat pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 punktą, įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams). 4 nukaršinti – išlaikyti senatvėje iki amžiaus galo (Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt) 1

Vytautas Gapšys Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas


Vasario „Darbiečių žinios“