Issuu on Google+

Darbiečių žinios

2013 m. rugsėjo mėn. Nr. 9 (35)

www.darbopartija.lt

Darbiečiai atsakingai pasiruošė rudens Seimo sesijai — bus pateikta beveik 90 įstatymų pakeitimų

Socialinės politikos sferoje vienas svarbiausių perregistruotų projektų — įstatymas, kuriuo siūloma sumažintas ir neišmokėtas pensijas išmokėti per 3 metus, kasmet lygiomis dalimis, tai yra 2014–2016 metais. Taip pat socialinės apsaugos srityje siūloma padidinti pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 470 litų iki 1000 litų. Tokiu būdu darbiečiai laikosi savo žodžio didinti MMA, nes padidinus NPD žmonės gaus didesnes pajamas „į rankas“. Kilus prieštaringoms diskusijoms Vyriausybėje dėl tolesnio MMA didinimo darbiečiai neišsižada savo siekio kelti minimalią algą per artimiausią pusmetį iki 1200 Lt. Be to, ketinama registruoti naują Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama grąžinti į 2009 metų lygį nemokamą pradinukų maitinimą bei padidinti produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį. Dabar nemokamai maitintis mokyklose turi teisę tik socialiai remtini pradinių klasių mokiniai, kurių pietums skiriama ne daugiau 4,68 Lt per dieną, o pusryčiams — vos 2,6 Lt. Ekonomikos, mokesčių ir finansų srityje darbiečiai siūlys kelis labai svarbius įstatymų

projektus. Naujai registruojamu projektu bus siekiamas užtikrinti mokesčių pastovumas, kad esminės mokesčių įstatymų nuostatos negalėtų būti keičiamos dažniau kaip du kartus per ketverius metus ir įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Perregistruotais PVM įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą gyvenamųjų patalpų šildymui naudojamoms malkoms, elektros energijai, gamtinėms dujoms, anglims bei pratęsti iki 2014 m. gruodžio 31 d. lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Šios lengvatos pasiektų ne tik daugiabučių, bet ir individualių namų gyventojus, kurie pagal dabar galiojančią sistemą yra diskriminuojami. Dar vienu PVM įstatymo pakeitimu siekiama palengvinti verslo sąlygas, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas pagal sudarytas sutartis su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turėtų teisę PVM sumokėti dalimis. Priėmus šią įstatymo pataisą, juridinis asmuo, kuris pagal sutartį vykdo valstybės

ir savivaldybių užsakymus, pridėtinės vertės mokestį už teikiamas paslaugas turės mokėti tik tada, kai valstybės ar savivaldybių institucija atsiskaitys su įmone už atliktus darbus. Perregistruotais įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims pakeitimais norima fiziniams asmenims vietoj nustatytų 0,04 procento delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius, nustatyti 0,02 procento delspinigius. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas numato atleisti krovininių transporto priemonių ir jų junginių iki 3,5 tonos bendrosios masės savininkus ar valdytojus nuo kelių mokesčio. Tai turėtų paskatinti tokių transporto priemonių naudojimą ir palengvinti verslo sąlygas. Valstybės valdymo sferoje naujai registruojamu Konstitucijos 63 straipsnio papildymo projektu siūloma nustatyti, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje (pagal sąrašą) išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta tuomet, kai jis išstoja arba yra pašalinamas iš jį iškėlusios partijos. Be to, perregistruojamais Konstitucijos pakeitimo projektais Seimo Darbo partijos frakcija sieks, kad Seimo nariai, išrinkti pagal sąrašą ir paskirti ministerijų vadovais, atsisakytų Seimo nario mandato, kurį (tik tam laikotarpiui) gautų partijos narys, esantis rinkimų sąraše. Teisės srityje, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu darbiečiai paskatins meditacijos taikymą, t.y., sieks sudaryti sąlygas civilinio ginčo atveju išvengti brangių ir ilgų teisminių procesų, o civi-

linę taiką pasiekti susitarimais, kompromisu. Asmenys, galintys praktikuoti taikinamąjį tarpininkavimą (meditaciją) turės atitikti Teisingumo ministerijos nustatytus reikalavimus, o šių asmenų (mediatorių) sąrašas bus skelbiamas viešai. Sveikatos apsaugos srityje PVM įstatymo pataisomis siekiama nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą klausos implantams ir jų sudedamosioms dalims bei klausos aparatams, kuriuos savo lėšomis galėtų įsigyti didesnis klausos negalią turinčių asmenų skaičius. Švietimo politikos srityje svarbiausios yra darbiečių perregistruojamos Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, siekiančios mokytojams, išdirbusiems 30 metų, nustatyti, kad jų pensinis amžius būtų trumpinamas 5 metais. Taip ne tik bus atsižvelgta į pedagogų bendruomenės siūlymą, bet ir atsiras galimybė įsidarbinti mokymo įstaigose jauniems specialistams, taigi mažės ir jaunimo nedarbo lygis. Žemės ūkio srityje, koreguojant teisės aktus, siekiama nustatyti, kad ligoninėms, mokykloms, vaikų darželiams, Lietuvos kariuomenei bei kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžeto finansuojamoms įstaigoms būtų tiekiama Lietuvos ūkininkų ūkiuose išauginta produkcija. Nuo šios Seimo kadencijos pradžios Seimo Darbo partijos frakcijos nariai pateikė Parlamentui 970 dokumentų, tarp kurių yra 431 įstatymas, nutarimai ir rezoliucijų projektai, 122 pasiūlymai, 4 Seimo statuto pakeitimo projektai ir 3 atskirosios nuomonės. Pagal darbo tempus Darbo partijos frakcija yra viena aktyviausių frakcijų Seime.


2013 m. rugsėjis

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

Darbiečiai patvirtino 67 kandidatus Europos Parlamento rinkimuose ir 2 pretendentus į kandidatus Prezidento rinkimuose

Darbo partijos (leiboristų) tarybos posėdyje pradėtas pasiruošimas artėjantiems Europos Parlamento ir Prezidento rinkimams. Darbiečiai patvirtino abėcėlinį kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą ir pristatė pretendentus į kandidatus Prezidento rinkimuose. Abėcėliniame Darbo partijos (leiboristų) kandidatų į Europos Parlamentą sąraše yra 67 nariai. Šio sąrašo reitingavimą dar turės atlikti partijos taryba, kuriai bus suteiktas atitinkamas partijos suvažiavimo įgaliojimas. Taip pat bus nustatyti kriterijai, pagal kuriuos

turės būti atliekamas reitingavimas. Jaunimo organizacijos DARBAS atstovui yra rezervuota 5 vieta šiame sąraše, dar vienas šios organizacijos kandidatas bus įtrauktas į antrąjį sąrašo dešimtuką. Europos Parlamento rinkimų štabo vadovu patvirtintas Seimo narys Valentinas Bukauskas. Taip pat suvažiavime buvo pristatyti 9 kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidento postą, kuriuos iškėlė Darbo partijos (leiboristų) skyriai. Tai yra Virginija Baltraitienė, Šarūnas Birutis, Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas, Loreta

Graužinienė, Vigilijus Jukna, Dangutė Mikutienė, Artūras Paulauskas ir Jonas Pinskus. V. Baltraitienė, K. Daukšys, V. Gedvilas, L. Graužinienė, D. Mikutienė, J. Pinskus ir V. Jukna padėkojo už suteiktą galimybę, tačiau pasiūlymo atsisakė ir pažadėjo visapusišką paramą patvirtintam kandidatui į prezidento postą. Du pretendentai į kandidatus — Š. Birutis ir A. Paulauskas — bus reitinguojami skyriuose, o galutinis kandidatas, kuris sulauks didžiausio partiečių palaikymo, bus tvirtinamas suvažiavime. „Ši partijos taryba žymi naujojo politinio sezono pradžią. Artimiausias pusmetis tikrai nebus lengvas. Laukia svarbūs sprendimai Seime ir Vyriausybėje, o kitąmet šalyje vyks net dveji rinkimai. Kaip visada, Darbo partija (leiboristai) yra puikiai pasiruošusi šiam sezonui. Teiksime eilę programinių pasiūlymų valdančiajai koalicijai ir Seimui, o rinkimuose į Europos Parlamentą ir prezidento postą artimiausiu metu

išrinksime pačius geriausius pretendentus ir galutinai patvirtinsime jų kandidatūras“, — sakė Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys. Be to, V. Gapšys pranešė apie prasidėjusias konsultacijas dėl susijungimo su Krikščionių partija. Anot partijos pirmininko, šiuo metu yra derinamos derybinės pozicijos dėl susijungimo. „Kai kurie klausimai yra derinami lengviau, kai kurie — sunkiau, tačiau apskritai susijungimo galimybes vertinu optimistiškai. Matau Krikščionių partijos norą jungtis, prasidėjusios konsultacijos vyksta sklandžiai, ir, pavykus galutinai suderinti visus susijungimo niuansus, galėsime apie tai pranešti plačiau“, — sakė V. Gapšys. Taip pat partijos taryba patvirtino Nijolę Naujokienę partijos atsakingąja sekretore ir pritarė suvažiavimo organizavimui spalio 19 d. Kaune, kur bus minimas partijos 10 metų jubiliejus.

A. Paulauskas siūlo leisti pažeidėjus drausminti ir savivaldybėms Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas siūlo įstatymo projektus, leidžiančius savivaldybių pareigūnams administracine tvarka bausti kelių eismo taisykles pažeidinėjančius asmenis, kurie stato automobilius neleistinose vietose, važiuoja visuomeniniam transportui skirtomis juostomis, kerta sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nepaiso eismą draudžiančių ženklų ir kt. Seimo narys taip pat siūlo savivaldybėms atiduoti tirti stacionariais greičio matuokliais užfiksuotus greičio viršijimo atvejus ir taip padidinti tokių pažeidimų ištyrimo efektyvumą. Įteisinus tokią pataisą, savivaldybės, kurios ir prižiūri

greičio matuoklius, iš surinktų baudų galėtų padengti greičio matuoklių išlaikymo kaštus, o policija — daugiau dėmesio skirti visuomenės saugumui. „Per mėnesį, vien Vilniuje, greičio matuokliai vidutiniškai užfiksuoja daugiau kaip 2650 greitį viršijančių pažeidėjų, darbo krūviai policijos tyrėjams tampa labai dideli, tad išaiškinama tik kiek daugiau kaip 500 pažeidėjų, o kiti lieka nenubausti. Susiklostė situacija, kai policijai išaiškinus pažeidėjus, baudos keliauja į biudžetą, o greičio matuoklius prižiūrėti turi savivaldybės pareigūnai. Trūkstant priežiūrai skirtų lėšų, Vilniaus mieste greičio matuoklių skaičius sumažintas nuo 19 iki 12 (49 greičio matavimo

vietos), todėl būtų teisinga leisti savivaldybių pareigūnams patiems aiškintis pažeidėjus, juos bausti ir surinktų baudų sumomis bent iš dalies padengti greičio matuoklių išlaikymo kaštus, o tuo pačiu ir palengvinti darbą policijai“, — sakė A. Paulauskas. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose savivaldybių iniciatyva ir lėšomis yra įrengti greičio matuokliai. Valstybinė eismo saugumo komisija 2012 m. pavedė Vilniaus ir Kauno savivaldybėms įdiegti daugiau greičio matuoklių. Tačiau, nepaisant neabejotinos greičio matuoklių naudos eismo saugumui, jų eksploatavimas tapo našta savivaldybių biudžetams — nuo 2012 m. sausio 1 d. į sa-

vivaldybių biudžetus nepatenka jokia baudų, gautų už savivaldybių greičio matuokliais nustatytus nusižengimus, dalis. „Policijai priskirti tirti skirtingo pobūdžio ir sunkumo nusikaltimai ir nusižengimai, tačiau dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių dažnai nukenčia viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas. Savivaldybių pareigūnams suteikus teisę surašyti protokolus ir skirti baudas už šiuos administracinius teisės pažeidimus, policija galėtų persvarstyti veiklos prioritetus ir sutelkti dėmesį į svarbiausias problemas“, — teigė Seimo narys.


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

2013 m. rugsėjis

Švietimo ir mokslo ministerija: „Net 150 mokyklų kaimo vietovėse nebus uždarytos“

Švietimo ir mokslo ministerija, apibendrindama 2013 m. pirmojo pusmečio rezultatus, išskyrė svarbiausius darbus, kurie ne tik ženkliai pagerino švietimo padėtį Lietuvoje, bet ir tapo puikiu tolesnių darbų startu. Pirmą kartą organizuotas vienodas lietuvių kalbos egzaminas, taip pat įdiegta naujovė, skatinanti mokinius pratinti prie žinių tikrinimo ir pasitikrinimo — skaitmeninis įsivertinimo įrankis „Voratinklis“ — mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo instrumento planavimo ir diagnostinis įrankis. Švietimo vadybos srityje vis profesionaliau naudojamos informacinės technologijos — jau beveik visos bendrojo ugdymo mokyklos prisijungė prie tiesioginės internetinės mokyklų veiklos įsivertinimo platformos IQES LT. Mokyklų finansavimas, nepaisant to, kad moksleivių skaičius mažėja, lieka toks pat. Taigi turimi papildomi 60 milijonai litų leis užtikrinti, kad apie 150 mokyklų kaimo vietovėse nebus uždarytos. Parengtas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimo projektas, pagal kurį mokinio krepšelio lėšos, sutaupomos dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus, 2014 metais liktų švietimo sistemoje ir būtų naudojamos švietimo prieinamumui ir kokybei gerinti. Profesinio mokymo srityje organizuojamas profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas įmonėse. Parengta visos technologinių kompetencijų tobulinimo programos mokymo medžiaga. Aukštojo mokslo ir MTEP srityje, siekiant, kad būsimi

studentai sąmoningai rinktųsi būsimą studijų programą, patvirtintos 2014 ir 2015 m. geriausiųjų eilės sudarymo tvarkos. Tai galimybė abiturientams, jų tėvams ir mokytojams anksčiau susipažinti su 2014 ir 2015 m. priėmimo naujovėmis. Siekiant pritraukti išeivijos ir lietuvių kilmės asmenis studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir sudaryti palankesnes studijų galimybes, 148 išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, skirtos stipendijos ir socialinės išmokos. Sudaryta Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba, kuriai pavesta nacionaliniu lygiu koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų mokslo ir technologijų plėtrai bei inovacijoms skirtų nuostatų įgyvendinimą ir vykdyti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje nustatytas funkcijas. Toliau sėkmingai vykdomas trišalis Baltijos šalių bendradarbiavimas, nukreiptas į Baltijos jūros regiono stiprinimą. Sudaryta tarpministerinė darbo grupė bendradarbiavimui koordinuoti. Taip pat sudaryta mokslinių tyrimų infrastruktūrų darbo grupė, kuri turi parengti Baltijos šalių mokslinių tyrimų infrastruktūrų žemėlapį. Vyksta reguliarūs trišaliai susitikimai siekiant koordinuoti sumanios specializacijos procesus ir sukurti efektyvius bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir dalyvavimo europinėse programose modelius. Siekiant skatinti darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir sudarančią sąlygas inovacijoms, patvirtinta Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros Partijos programa ir jos 2013– 2015 metų veiksmų planas.

Slėnių MTEP infrastruktūros pagrindu kuriamų atviros prieigos centrų atstovai rengia šių centrų veiklos planus, leisiančius veiksmingai naudoti naujai sukurtą ir jau egzistuojančią MTEP infrastruktūrą studijų, mokslo reikmėms bei MTEP rezultatų komercinimui. Neformaliojo ugdymo ir švietimo pagalbos srityje pertvarkomas neformalusis vaikų ir jaunimo ugdymas, sudarant galimybes naudotis švietimu, plėsti savo kompetencijas, apimti daugiau asmenų (4 savivaldybėse išbandytas Neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimo modelis). Atliekamas mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais tolesnis vertinimas, specialiojo ugdymo skyrimas ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas. Tai pagerins švietimo prieinamumą ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi kokybę, paskatins savivaldybių administracijas steigti daugiau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Parengtas Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių planas taip didinant inkliuzinio ugdymo prieinamumą, kokybiškos kompleksinės švietimo pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms teikimą, gestų kalbos vartojimo plėtrą. Taip siekiama užtikrinti lygias galimybes švietimo sistemoje įvairių gebėjimų ir poreikių asmenims. Suaugusiųjų švietimo srityje patvirtintas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo tvarkos aprašas, pagal kurį buvo skirta 1 mln. litų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms aukštosiose mokyklose finansuoti pagal darbdavių poreikius. Išaugo galimybės suaugusiesiems ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kitose savivaldybėse dalyvauti neformaliajame švietime. 2013 metų pirmąjį pusmetį įgyvendinant projektą „Suaugusiųjų švieti-

mo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“ 33 savivaldybėse pagal 13 neformaliojo švietimo programų buvo apmokyta daugiau kaip 1500 asmenų skiriant 1,1 mln. Lt. Lietuva pirmą kartą dalyvaus pasaulinio masto suaugusiųjų švietimo tyrime, kurio rezultatai leis geriau prognozuoti darbo jėgos poreikį ir darbo rinkai reikiamas darbuotojų kompetencijas, padės kryptingai vykdyti suaugusiųjų švietimo Partijos programas: LR Vyriausybė skyrė finansavimą Lietuvos dalyvavimui OECD (angl. Organisation for Economic Cooperation and Development, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies, Tarptautiniame suaugusiųjų kompetencijų tyrime). Dalyvavimas šiame tyrime prisidės prie Lietuvos narystės EBPO (OECD) galimybių didinimo. 2013 metai Lietuvoje paskelbti Sveikatingumo metais. Vyriausybė įgyvendina svarbius visuomenei, pirmiausia vaikų ir jaunimo grupėms, juos mokantiems mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams specialius mokymus, orientuotus į sveiką gyvenseną. Finansuojami suaugusiųjų sveikos gyvensenos neformaliojo švietimo mokymai. Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos paramos veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo srityje per 2013 m. pirmąjį pusmetį buvo pasirašyta finansavimo ir administravimo sutarčių ir skirta papildomos paramos už beveik 172 mln. Lt. Šiam tikslui buvo panaudota 332 mln. Lt lėšų, t. y. jos buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai. Per minėtą laikotarpį sudarytos 107 naujos finansavimo ir administravimo sutartys, vykdyti 658 projektai, baigti 46 projektai.


2013 m. rugsėjis

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas V. Gapšys: „Problemas išspręs ne mirties bausmės įvedimas, o nusikaltimų prevencija“

Po pastarųjų dienų įvykių, kai per nepilną savaitę du žmonės buvo žiauriai nužudyti galimai apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų asmenų, pasigirdus visuomenės ragini-

mams grąžinti mirties bausmę Lietuvoje, Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys pastebi, kad tokie svarstymai yra nerealūs. Politikas ragina pagrindinį dėmesį skirti nusikaltimų prevencijai, o ne kalboms apie mirties bausmės grąžinimą. „Lietuva yra demokratinė valstybė, savo teisinę sistemą kurianti pagal Vakarų Europos teisines tradicijas, todėl tokios drastiškos bausmės įvedimas tuomet, kai visos Europos Sąjungos šalys jos atsisakė, prieštarautų bendriems europiniams standartams bei siekiams su problemomis kovoti, o ne jas pridengti. Net tose valstybėse, kur mirties bausmė vis dar egzistuoja, nusikaltimų skaičius yra labai didelis. Pavyzdžiui, JAV, Kalifornijoje

2012 m. buvo įvykdyta beveik 1 900 žmogžudysčių, kurių nesustabdė net šioje valstijoje įteisinta mirties bausmė“, — pastebi partijos pirmininkas. V. Gapšys pabrėžia, kad grįžimas prie mirties bausmės ne spręstų, o tik užmaskuotų Lietuvos visuomenėje egzistuojančias pavojingas socialines problemas. „Pagrindinė problemų priežastis — socialinė atskirtis, alkoholizmas ir narkomanija. Tiek jaunos merginos, tiek taksisto nužudymai buvo įvykdyti apsvaigusių nuo narkotikų jaunų asmenų — todėl derėtų galvoti ne apie mirties bausmės grąžinimą, nes tai, pripažinkime, nerealu, bet apie sankcijų bei bausmių didinimą narkotikų platintojams, specialias švietimo Partijos progra-

mas mokyklose ir tarp jaunų žmonių. Neabejoju, kad tokie veiksmai užkirstų kelią daugeliui nusikaltimų ateityje. Tai būtų kur kas efektyviau nei kalbos apie mirties bausmę“, — teigia V. Gapšys. Konstitucinis Teismas dar 1998 m. yra konstatavęs, kad Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcija, kurioje buvo nustatyta mirties bausmė, prieštaravo net trims Konstitucijos straipsniams, tad mirties bausmės grąžinimas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai. Europos žmogaus teisių konvencija draudžia valstybėms narėms taikyti mirties bausmę, o vienintelė Europos valstybė, kurioje tebevykdoma mirties bausmė — Baltarusija.

K. Daukšys. Neleiskime, kad Lietuvos energetikos ūkį griautų rietenos

„Gazprom“ atstovai išvyko. Nurimo aistros ir spėlionės, ko Rusijos „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris nori iš Lietuvos. Premjeras „Gazprom“ nepažadėjo nieko — nei atsisakyti Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, nei atsiimti ieškinį iš Stokholmo arbitražo. Tiesiog paprašė, kad „Gaz-

prom“ savo klausimus ir pasiūlymus išdėstytų raštu. O tada jau specialistų reikalas. Konservatorių šešėlinis energetikos ministras Dainius Kreivys „Gazprom“ išvykus vėl ėmė giedoti ditirambus buvusiai Andriaus Kubiliaus vyriausybei. Didelėmis dujų kainomis nepatenkinta visa Lietuva, bet konservatoriams gerai. Jie turbūt vis dar sotūs po ketverių metų vadovavimo ir atitrūkę nuo realaus gyvenimo neįstengia suprasti paprastų žmonių. Konservatoriams, matyt, šiandieninės dujų kainos patinka, jiems labiau skauda dėl vakarietiškos ar rytietiškos verslo etikos. Per pastaruosius metus, kada konservatoriai mėgavosi savo užsispyrimu ir ambicijomis, Lietuva už dujas permokėjo beveik 3 milijardus litų. Mano supratimu, pagarbiai kalbėtis ir derėtis nėra nei vakarietiškas, nei rytietiškas bruožas versle. Greičiau tai stipriųjų savy-

bė. Svarbiausia, kokį sprendimą priimsime. Premjeras atvirai pareiškė kol kas neturintis jokio optimizmo dėl „Gazprom“ siūlomos mažesnės dujų kainos, tačiau nauja, nors ir neilgalaikė dujų tiekimo sutartis su koncernu tikriausiai bus pasirašyta. Ir tai būtų normalus šalto proto sprendimas dabartinėje situacijoje. Statomas Suskystintų gamtinių dujų terminalas turėtų būti alternatyva, bet ne vienintelis dujų šaltinis, kuris tenkintų reikiamus Lietuvos dujų poreikius. Prireiks nemažai padirbėti, kol jis taps regioniniu, aprūpinančiu dujomis ne tik Lietuvą, bet, pavyzdžiui, ir Latviją. Gal konservatoriai to neįvertino? Tačiau klaidinga būtų susikoncentruoti tik į „Gazprom“, pamirštant, kad Lietuvos energetikos ūkį būtina vystyti kompleksiškai. Reikia pabaigti pradėtus strateginius objektus. Tam, kad atpigtų šildymas bū-

tina skatinti biokuro katilų atsiradimą visoje Lietuvoje ten, kur jų dar nėra. Tam, kad sumažėtų šilumos suvartojimas — realiai pradėti daugiabučių namų renovaciją. Taip pat būtina įgyvendinti pradėtus energijos taupymo projektus Svarbus Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Jį reikia ne tik pastatyti, bet ir pasirengti efektyviam jo naudojimui. Svarbu ir elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, pagaliau reikia apsispręsti ir dėl Visagino atominės elektrinės statybų. Štai iššūkiai, kurie laukia ir tam būtinas visų supratimas. Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. Mūsų balsas dabar geriau girdimas. Todėl reikia pasižiūrėti, kokią naudą iš to galime turėti Lietuvos energetikos ūkiui. Akiratis neturėtų susiaurėti, būtina visus klausimus spręsti kartu — ir valdančiajai koalicijai, ir tiems, kurie tupi pasislėpę šešėlyje.


Rugsėjo "Darbiečių žinios"