Page 1

Darbiečių žinios

2013 m. liepos mėn. Nr. 7 (33)

www.darbopartija.lt

Pavasario Seimo sesijos metu darbiečiai daugiausia dėmesio skyrė socialinei apsaugai, ekonomikai ir finansų politikai

Tęsdami praėjusios Seimo kadencijos metu pradėtą sėkmingą darbą, šios kadencijos Seimo Darbo partijos frakcijos nariai aktyvumu nenusileidžia savo pirmtakams. Nuo šios Seimo kadencijos pradžios Seimo Darbo partijos frakcijos nariai pateikė Parlamentui 916 dokumentų, tarp kurių yra 410 įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų projektų, 120 pasiūlymų, 4 Seimo statuto pakeitimo projektai ir 3 atskirosios nuomonės. Pradėjus įgyvendinti svarbiausią rinkimų įsipareigojimą — minimalų atlyginimą padidinus iki 1 000 litų bei užsibrėžus tikslą iki metų pabaigos jį padidinti iki 1 200 litų — kiti darbiečių teikiami teisės aktų projektai aprėpė visas valstybės gyvenimo sritis, ypač socialinės apsaugos, valstybės valdymo, ekonomikos, energetikos ir finansų politikos aktualijas. Socialinėje srityje šios Seimo sesijos metu darbiečiai daug dėmesio skyrė pensinio amžiaus žmonių problemoms spręsti. Buvo užregistruotas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama grąžinti sumažintas pensijas ir pašalpas į 2009 metų lygį. Socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pakeitimais siūloma „pririšti“ sumažintų išmokų grąžinimą prie produktų pabrangimo, o sumažintų ir neišmokėtų pensijų išmokėjimo įstatymo pakeitimo projektu siekiama sumažintas ir neišmokėtas pensijas išmokėti per 3 artimiausius metus. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų pakeitimais siūloma į šių asmenų pensijos apskaičiavimą įtraukti viršvalandžius, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama, kad pensijų reformos išlaidos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Didindami daugiavaikių šeimų ir nėščiųjų socialinę apsaugą, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo daug Darbo kodekso pataisų, tarp kurių — siūlymai nėščioms moterims nuo 181 nėštumo dienos sutrumpinti darbo laiką 10 valandų per savaitę, mokant joms priklausantį vidutinį darbo užmokestį, o daugiavaikiams tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, nustatyti ne mažiau kaip 35 kalendorinių dienų apmokamų atostogų per metus. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, numatančios 2 metais

sutrumpintą daugiavaikių motinų išėjimą į pensiją bei nustatytą 27 metų darbo stažą. Mažindami neįgaliųjų socialinę atskirtį, darbiečiai teikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekė sudaryti sąlygas asmenims, prižiūrintiems neįgaliuosius, kuriems nustatyta visiška negalia, aktyviau dalyvauti darbinėje veikloje. Taip pat Darbo kodekso pataisas, kurios suteiktų galimybę asmenims, slaugantiems neįgalųjį, suteikti galimybę gauti 30 kalendorinių dienų neapmokamų ir 35 kalendorines dienas apmokamų atostogų. Ne mažiau svarbių pasiūlymų buvo pateikta šalies ir jos gyventojų ekonominei padėčiai gerinti. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais darbiečiai siūlo padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 470 litų iki 1000 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, padidinti mėnesio NPD nuo 800 litų iki 1400 litų, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, NPD padidinti nuo 600 litų iki 1200 litų. me jau priimtas darbiečių teiktas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo papildymas, nustatantis, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veikla yra finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimais siūloma riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir di-

delę galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. Taip pat darbiečiai pateikė Seimui Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus, kurių tikslas — atleisti nuo kelių mokesčio transporto priemones, kurių bendroji masė neviršija 3,5 tonos, taip siekiant palengvinti sąlygas smulkiems verslininkams, turintiems daug automobilių pervežimui, kurie realiai yra lengvųjų automobilių svorio. Įgyvendindami partijos rinkimų programą mokesčių ir finansų politikos srityje, darbiečiai pateikė Seimui Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama diferencijuoti pelno mokestį ir įmonėms, kurių metinės pajamos siekia iki 1,5 mln. litų, taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Teiktais įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ pakeitimais siekiama sumažinti kiekvienos pradelstos dienos delspinigių dydį nuo 0,04 iki 0,02 proc. fiziniams asmenims už laiku nesumokėtas gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidas, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčius. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu siūloma iki 2014 m. gruodžio 31 d. gyvenamųjų patalpų šildymui naudojamoms malkoms, elektros energijai, gamtinėms dujoms nustatyti 9 proc. PVM tarifą, t. y. tokį, koks šiuo metu yra taikomas tik centralizuotai tiekiamai šilumai daugiabučiams Nukelta į 2 p.


2013 m. liepa

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

namams. Akcizų įstatymo papildymo projektu siūloma akcizais neapmokestinti kuro, kuris naudojamas policijos, valstybės sienos apsaugos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkcijoms vykdyti. Darbiečių teiktais Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma suteikti galimybę juridiniams asmenims, teikiantiems paslaugas pagal sudarytas sutartis su valstybės ar savivaldybių institucijomis, PVM sumokėti dalimis. Be to, darbiečių iniciatyva Seime buvo priimtas nutarimas dėl 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, kuriuo Vyriausybei yra siūloma 2013 metais padidinti asignavimus savivaldybėms darbo užmokesčiui ir policijai. Žemės ūkiui reikšmingas užregistruotas Žemės mokesčio įstatymo pakeitimas, kurio tikslas — nustatyti žemės mokesčio dydį nuo 0,01 iki 2 proc. (šiuo metu yra iki 4 proc.). Siekdami labiau įtraukti visuomenę į valstybės valdymą, teisės ir valstybės valdymo srityje Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo Konstitucijos pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įstatymų leidybos iniciatyvos teisę teikti Seimui įstatymo projektą suteikti ne 50 tūkst., o 25 tūkst. piliečių. Taip pat Parlamentui pateiktas nutarimo projektas dėl referendumo rengimo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Taip pat užregistruoti Kons-

titucijos pakeitimai, numatantys daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių įgaliojimų sustabdymą, jei jie išstoja arba yra pašalinami iš jį iškėlusios partijos. Be to, pateikti Seimo statuto pakeitimai, pagal kuriuos valstybės įstaigos vadovas netenka savo įgaliojimų, jei Seimas nepritarta jo metinei ataskaitai. Atsižvelgdami į vairuotojų prašymus, darbiečiai Seimui pateikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymus, siūlančius leisti vežiotis tik transporto registracijos liudijimo kopiją, o ne originalą. Svarbūs įstatymų projektai užregistruoti sveikatos apsaugos srityje. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti 5 proc. lengvatinį PVM klausos implantams bei jų sudedamosioms dalims ir klausos aparatams, nekompensuojamiems iš PSDF biudžeto. O Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siekiama nustatyti mokamą PSD įmoką tik nuo didžiausių gyventojo pajamų, gautų iš vienos veiklos, bet ne mažiau nei 90 litų per mėnesį. Švietimo srityje taip pat imtasi spręsti įsisenėjusias aktualias problemas. Užregistruotas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas — mokytojams, išdirbusiems 30 metų, trumpinti pensinį amžių 5 metais. Užregistruoti Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama panaikinti įstatymų neatitikimą ir suvienodinti kelių

įstatymų nuostatas dėl mokinių pavėžėjimo į mokyklą atstumų nustatymo. Kitu — Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimu - siūloma visiškai akliems studentams skirti mokytoją-asistentą aukštojoje mokykloje. Be to, darbiečiai ir švietimo darbuotojų profsąjungos pasirašė rezoliuciją dėl Lietuvos švietimo problemų sprendimo, kuri yra perduota Darbo partijos (leiboristų) deleguotiems Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui bei švietimo ministrui. Aplinkosaugos srityje atsižvelgta į daugelį nūdienos aktualijų. Visų pirma, darbiečių iniciatyva priimtas Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis išimtiniu atveju naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti. Užregistruota pora projektų, susijusių su genetiškai modifikuotais augalais. Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pakeitimų tikslas — įvesti mokestinę rinkliavą, t. y. į valstybinį Privalomojo sveikatos draudimo fondą mokėti 5 proc. dydžio įmokas už kiekvieną šalyje pagamintą, importuotą ir tiekiamą rinkai genetiškai modifikuotų veislių sėklų, produktų, vaistų, medicininių gaminių ar pašarų pakuotę. O Augalų sėklininkystės įstatymo papildymais siekiama uždrausti į rinką tiekti, platinti GMA dauginamąją medžiagą. Sporto srityje imtasi kryptingos politikos, todėl pareng-

ta ir užregistruota nauja Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija. Siekiant skatinti ir palaikyti sporto sektorių Lietuvoje, taip pat užregistruotas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jį priėmus būtų skiriama daugiau lėšų minėtam fondui (10 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką; 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio); be to, būtų aiškiai apibrėžta, kaip skirstomos šio Fondo lėšos. Darbo partijos (leiboristų) pirmininko Vytauto Gapšio teigimu, mažiau kaip per metus darbiečiams pavyko išpildyti beveik trečdalį savo programos. „Nuo pirmųjų šio Seimo kadencijos dienų pradėjome tikslingai ir sistemingai įgyvendinti partijos rinkimų programą, todėl šiuo metu frakcija užregistravo apie 30 proc. pačių svarbiausių rinkėjams duotų įsipareigojimų. Be to, partijos rinkimų programą tikslingai įgyvendina ir mūsų partijos deleguoti švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir žemės ūkio ministrai. Tiesa, nors visi mūsų pasiūlymai atitinka šios Vyriausybės bei kitų koalicijos partnerių Partijos programas, dažnai jų svarstymas užstringa Seime arba Vyriausybėje. Tačiau galiu užtikrinti, kad patys svarbiausi mūsų įsipareigojimai ta apimtimi, koks visuomenės pasitikėjimo mandatas mums yra suteiktas šiame Seime, bus įgyvendinti“, — patikino V. Gapšys.

Kultūros ministrą papiktino dienraštyje Respublika, o vėliau naujienų agentūros ELTA paskelbta publikacija, kad ministras ketina optimizuoti bibliotekų tinklą, uždarydamas kaimų ir mokyklų bibliotekas. Ministras neigia jo vardu pateiktą informaciją, vadina ją melaginga ir žalinga ne tik kultūros bendruomenei, bet ir visai visuomenei.

„Publikacijoje „Metas naikinti knygas“ išsakytos mano vardu mintys prieštarauja mano įsitikinimams ir kultūros politikai. Manau, kad dienraštis turėtų atsiprašyti kultūros ir visos Lietuvos žmonių už sąmoningą dezinformavimą ir kenkimą. Niekada su straipsnį rašiusia žurnaliste nebendravau ir interviu nedaviau, be to matau, kad straipsnyje nėra

nė vienos mano citatos, o tai verčia manyti apie sąmoningą siekį pakenkti, suteršti ar pažeminti mane, kaip ministrą“, - sako Š. Birutis. „Niekada nedariau jokio pranešimo apie bibliotekų optimizavimą ir kaimuose, tuo labiau mokyklose uždaryti bibliotekų neketinu. Atvirkščiai, norime pildyti bibliotekas knygomis ir padėti joms kles-

tėti regionuose, nes kai kuriose vietovėse jos išlikusios vieninteliu kultūros židiniu“, - sako Š. Birutis ir teigia, kad jau greitai susitiks su bibliotekų atstovais, su kuriais tęs pradėtą diskusiją dėl artimiausių Kultūros ministerijos darbų bibliotekų srityje.

Kultūros ministras: „Niekada nedariau jokio pranešimo apie bibliotekų optimizavimą ir kaimuose uždaryti bibliotekų neketinu“


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

2013 m. liepa

Iki gruodžio mėnesio gyventojai turi nuspręsti, kaip kaups pensijai

Baigiantis pavasario sesiją Seimas pratęsė terminą, per kurį žmonės turi apsispręsti, kaip jie kaups pensijai ateityje. Gyventojai tai turi padaryti iki š.m. lapkričio 30-osios. „Visus kviečiu nelikti abejingais savo ateičiai ir domėtis, konsultuotis bei priimti sprendimą dėl pensijos kaupimo. Nėra vieno universalaus ar teisingo sprendimo visiems, todėl žmonės turi labai

atsakingai įsivertinti kiekvieną galimą alternatyvą ir priimti jo situaciją geriausiai atitinkantį sprendimą“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Šių metų pradžioje įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, gyventojai, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje (pasirašė sutartis iki 2013-ųjų), nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. turi apsispręsti, ar jiems stabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose ir ateityje tikėtis tik išmokos iš „Sodros“, ar toliau kaupti privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis (dalyvaujant pensijų kaupime atitinkamai mažėja papildoma „Sodros“ pensijos dalis), ar tęsti kaupimą naujomis sąlygomis, t.y. prie pervedamos „Sodros“ įmokos dalies papildomai primokėti įmoką nuo savo darbo užmokesčio ir gauti papildomą įmoką iš valsty-

bės biudžeto. Iš visų pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 83 tūkst. Kol kas 134 tūkst. pasirinko kaupimo tęsimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, 4,7 tūkst. nusprendė grįžti į „Sodrą“ ir sustabdė savo dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose. Likusieji 925 tūkst. gyventojų kol kas sprendimo dėl jiems priimtino kaupimo varianto nepriėmė. Jei iki gruodžio mėnesio šie žmonės nepasirinks jokio varianto, pensijų kaupime jie liks dalyvauti ankstesnėmis sąlygomis, t.y. bus pervedama tik nustatyta „Sodros“ įmoka. Įvertinti konkretaus žmogaus situaciją gali padėti ir speciali skaičiuoklė, kuri nors ir neparodys tikslios pensijos ateityje, tačiau leis įsivertinti tendencijas kokios pensijos

galima tikėtis pasirinkus vieną iš trijų variantų. Šis įrankis, atsižvelgiant į įvestą žmogaus amžių, lytį, gaunamas pajamas, darbo stažą, dalyvavimą privačiame kaupime, preliminariai įvertins, kokią pensiją žmogus gautų ateityje, jei iki pensijos dirbtų tokiomis pat sąlygomis kaip nurodė. Skaičiuoklė sukurta taip, kad parodytų tikėtiną pensijos dydį šiandienos kainomis ir pinigų verte, kad žmogus galėtų palyginti su dabartiniais atlyginimais. Šią skaičiuoklę rengė ir tarpusavyje derino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas, pensijų kaupimo bendroves vienijančios asociacijos. Visa detalesnė informacija apie pensijų sistemos pertvarką, galimus pasirinkimo būdus ir skaičiuoklė paskelbta www. pensijusistema.lt.

Vigilijus Jukna: naujas ES reikalavimas — tiesiogines išmokas skirti tik aktyviems ūkininkams

Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, nuo kitų metų startuosiančios bendrosios Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos reformos reikalavimas tiesiogines išmokas skirti tik aktyviems ūkininkams užkirs kelią lėšas gauti neaktyviems ūkininkams, sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. „Bendrosios žemės ūkio politikos reforma numato,

kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Tai ženklus pasiekimas, leisiantis iš tiesioginių išmokų sistemos eliminuoti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus, nukreipiant tiesioginę paramą tik tiems, kurie žemės ūkio plotus naudoja gamybai ir palaiko jų gerą ūkinę bei aplinkosauginę būklę“, — ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime Vilniuje teigė V. Jukna. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Czeslawas Adamas Siekierskis (Česlavas Adamas Siekierskis) posėdyje taip pat pabrėžė, kad į ES lėšas galės pretenduoti tik realiai žemę dirbantys ūkininkai, bet ES valstybės pačios galės nustatyti aktyvaus ūkininko požymius. „Ateityje išmokos bus

skirtos tik aktyviems ūkininkams. Tačiau numatyta siekti tam tikro lankstumo ES valstybėse narėse, tai reiškia, kad valstybės narės galės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra tas aktyvus ūkininkas“, — europarlamentaras. V. Juknos teigimu, numatomi bendrosios žemės ūkio politikos pokyčiai yra būtini, reaguojant į naujus iššūkius, atsiradusius ES žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Tačiau ministras pabrėžė, kad numatomas ūkininkavimo sąlygų suvienodinimas Lietuvos netenkina. „Būdamas Lietuvos žemės ūkio ministras ir atstovaudamas visų Lietuvos ūkininkų interesams, šioje srityje aš negaliu būti visiškai patenkintas, nes, deja, pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias

tiesiogines išmokas ES“, — pareiškė V. Jukna. Ministras teigė pripažįstąs, kad 2014–2020 metais tiesioginių išmokų schemoje numatoma daugiau reikalavimų negu dabar, tačiau jis pabrėžė, kad ūkininkams kylančius klausimus, susijusius su naujovėmis, padės spręsti stiprinama ūkių konsultavimo sistema. Daugelis naujosios reformos nuostatų įsigalios iki 2018 metų — iki to laiko ES šalių ūkininkai galės susipažinti su naujovėmis. „Toks sutarimas naudingas visoms valstybėms narėms, nes skiriama daugiau laiko tinkamai pasiruošti. Tačiau tos valstybės narės, kurios anksčiau išskirs tokias vietoves pagal naujus kriterijus, galės ir anksčiau pradėti mokėti išmokas pagal naująją schemą“, — teigė V. Jukna.


2013 m. liepa

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

A. Paulauskas: Mediacija prisidėtų prie greitesnio ginčų sprendimo

„Užtampysiu tave po teismus“ arba „Susitiksime teisme“ — tokiais šūksniais dažnai baigiasi konfliktai tarp asmenų, kuriems nepavyksta taikiai išspręsti ginčų tarpusavyje. Kreipimasis į teismą matomas kaip vienintelis kelias išsiaiškinti nesutarimus, neatsižvelgiant į neigiamas šio proceso pasekmes: kad bus patiriama neigiamų emocijų įrodinėjant savo teisybę ir ginčijantis su priešininku, dažnai net siekiant jį pažeminti ar įrodyti jo kaltę, nemažos teismo bei advokato išlaidos, o sulaukti palankaus teismo sprendimo gali ir nepavykti. Statistika rodo, kad civilinių ieškinių vien per praėjusius metus, pirmosios instancijos teisme buvo daugiau nei 180 tūkst. Pažvelgę į apeliacinės instancijos teismo statistiką matome, kad procesų, pasibaigusių taikos sutartimi, buvo vos 4. Tai rodo, kad siekiant išspręsti ginčą, priskiriamą civilinei atsakomybei, net neieškoma alternatyvių ginčo sprendimo būdų, tokių kaip taikinamasis tarpininkavimas

sudarant taikos sutartį, kitaip tariant — mediacija. Tad žmonėms, prieš perkeliant ginčą į teismą, būtų pravartu susipažinti su mediacijos idėja: sėsti kartu prie stalo ir susitaikyti, sudarius taikos sutartį, tada gal būtų pasiekta ne tik teisinė, bet ir socialinė taika, o žmonės psichologiškai geriau jaustųsi išsprendę savo ginčus civilizuotai, perėję į visai kitą bendravimo tarpusavyje lygį.

ka, tačiau dauguma besikreipiančiųjų į teismą dažniausiai net nežino, kad gali pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Statistika rodo, kad per praėjusius metus taikos sutartimi pasibaigė tik 4 procesai ir jų net sumažėjo lyginant su 2011 metais.

Mediacijos institutas Mediacija arba taikinamasis tarpininkavimas, yra derybos, trečiojo asmens tarpininkavimas sprendžiant ginčus. Toks ginčų sprendimo būdas buvo žinomas ir naudojamas net Romos teisėje, kai žmonių turtinius santykius imta spręsti ieškant kompromiso. Teisinėje literatūroje mediacija apibrėžiama kaip trečiojo asmens atliekamas susitarimo tarp dviejų ar daugiau besiginčijančių šalių arba jų atstovų palengvinimas, kai tas trečiasis asmuo (mediatorius) ginčo nesprendžia, tik palengvina bendravimą ir ginčo sprendimą tarp šalių. Lietuvoje civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas yra priimtas 2008 metais, tačiau šis procesas juda ypatingai sunkiai. Nors įstatymas apibrėžia, kad teisinamasis taikinimas galimas tik sprendžiant ginčus teismine tvar-

Kur kyla problemų? Dabar galiojantys teisės aktai įtvirtina taikinamojo tarpininkavimo galias tuomet, kai ginčas jau yra pasiekęs teismą, t.y. teisminis sutaikymas, teisminė mediacija, kuomet abi ginčo pusės gali prašyti teisėjo kreiptis į mediatorius arba pats teisėjas turėtų paskatinti alternatyviai spręsti ginčą ir suteikti visą informaciją, ir ikiteisminė mediacija. Ikiteisminės mediacijos instituto taikymas sprendžiant ginčus turėtų žymiai daugiau naudos nei trūkumų: procesą galėtų valdyti pačios ginčą sprendžiančios pusės, būtų taupomas laikas, nes tikrai suinteresuoti asmenys būtų linkę rasti kompromisą kuo greičiau, minimalios išlaidos, radus kompromisą abi šalys liktų patenkintos, teismų krūvis būtų sumažintas, tad galimai pagreitėtų rimtų bylų sprendimas teismuose. Tačiau kol kas ikiteisminė mediacija yra merdėjimo stadijoje, nes tokia alternatyva neįtvirtinta nei įstatymuose, nei praktikoje. Čia susiduriama

išsispręs. Tad kalbėjimas apie įstatymų keitimą man primena spekuliacijas šia tema bei išankstinį nusiteikimą prieš visų Lietuvos piliečių valią“, — sakė A. Paulauskas. Pasak parlamentaro, tik Lietuvos žmonės gali nuspręsti ar jiems reikalinga dviguba pilietybė, o politikų darbas — užtikrinti, kad tautos nuomonės būtų paisoma ir garantuoti tinkamą konstitucinį reguliavimą dvigubai pilietybei atsirasti. „Jeigu pasaulio lietuviai bai-

minasi, kad referendumas gali neįvykti, tad jų pareiga būtų dėti visas pastangas ir aiškinti žmonėms, suteikti visą reikalingą informaciją ir padėti pasirinkti, o ne viešai „laidoti“ referendumo baigtį. Turime susitarti ar dviguba pilietybė mums reikalinga, nes jeigu ne — tada protingiausia būtų baigti visas manipuliacijas šia tema“ — teigė A. Paulauskas. Šių metų balandžio 11 d. Seimo narys A. Paulauskas kartu su dar 36 parlamenta-

su daug kliūčių, keliami klausimai, kas turėtų atlikti mediatoriaus funkciją ir kokių savybių ar išsilavinimo turėtų būti reikalaujama iš mediatoriaus, kaip mediatoriaus pareigos būtų reglamentuojamos, kaip būtų tvarkomas mediatorių registras ir jo prieinamumas klientams, kokiais būdais mediatorius turėtų spręsti ginčą ir visi kiti logiški klausimai, kurie kyla pradėjus nagrinėti mediaciją iki teismo. Tačiau, remiantis užsienio praktika, šis uždavinys nėra neįveikiamas. Tam reikalinga ir politinė valia, ir teisinis argumentavimas. Viena aišku, kad priklauso nuo bylos, tačiau mediacijos taikymas prieš kreipiantis į teismą turi turėti aiškų tikslą — konkretų sprendimą, proceso rezultatą. Negalima sakyti, kad aiškus ikiteisminės mediacijos reglamentavimas galėtų būti taikomas kiekvienam atvejui, nes ginčų kyla ir verslo santykiuose, ir asmeniniuose bei darbo santykiuose, tad kiekviena situacija yra skirtinga ir individuali. Labai tikiu, kad kartu su teisės ekspertais, mediacijos proceso iniciatoriais bei Vyriausybės atstovais imsimės spręsti šį klausimą. Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas

A. Paulauskas:tik Lietuvos žmonės gali spręsti dėl dvigubos pilietybės Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovų kalbas, kad dvigubos pilietybės klausimą galima išspręsti vien pakeitus šią sritį reglamentuojančius įstatymus, Seimo narys Artūras Paulauskas vertina kaip galimas spekuliacijas šia užsienio lietuviams aktualia tema. „Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad nepakeitus Konstitucijos 12–ojo straipsnio 2 dalies ir neįteisinus dvigubos pilietybės instituto Konstitucijoje — niekas ne-

rais pateikė Seimo nutarimo projektą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, kuriam, po pateikimo, Seimas pritarė. Tokį referendumą Seimo narys siūlo rengti kartu su artėjančiais Prezidento rinkimais. Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, reikia, kad savo nuomonę pareikštų daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių ir į rinkimų sąrašus įrašytų asmenų.

Liepa "Darbiečių žinios"  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you