Issuu on Google+

Darbiečių žinios

2012 m. gruodžio mėn. Nr. 15 (27)

www.darbopartija.lt

Mieli partiečiai,

Šie metai buvo dosnūs džiugių laimėjimų, netikėtų iššūkių bei nelengvų išbandymų. Gražiausių švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų - išvakarėse galime įvertinti, kaip gyvenome, ko siekėme bei ką nuveikėme. Tai ypatingo susikaupimo, džiaugsmo ir naujos pradžios laikas, kai aiškiai suprantame, jog gyvename tam, kad teiktumėm džiaugsmą aplinkiniams, dalintumėmės su jais savo širdžių šiluma. Tegu šis šventinis laikotarpis nuskaidrina mūsų mintis, pripildo šviesos ir gerumo, atskleidžia dar neišnaudotas galimybes bei suteikia stiprybės siekti ir pačių aukščiausių tikslų. Juk svarbiausia, kad jie būtų nukreipti į visuotinę gerovę, pagarbą žmogui ir teisingumą. Būkime vieni kitiems dėmesingi, negailėkime meilės ir gražių žodžių, tikėkime vieni kitais ir savimi. Džiugių Šv. Kalėdų ir prasmingų Naujųjų metų! Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich

Darbo partijos frakcija sėkmingai startuoja naujojoje kadencijoje 2012 metų Seimo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą rinkėjai net 29 mandatus patikėjo Darbo partijai, kuri kartu su Lietuvos socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ partijomis bei Lenkų rinkimų akcija formuoja valdančiąją koaliciją. Nepaisant visų dirbtinai keliamų politinių neramumų, Darbo partijos frakcija sėkmingai pradėjo darbą XI Seime – būtent už jos kandidatą į Seimo Pirmininkus balsavo didžioji dalis parlamentarų. 84 balsai lėmė, kad Seimo Pirmininku buvo paskirtas darbietis Vydas Gedvilas, kurio profesinėmis bei asmeninėmis savybėmis žavisi ne tik koalicijos partneriai, bet ir oponentai. Pirmuoju jo pavaduotoju tapo buvęs Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys – vienas jauniausių Seimo bei Darbo partijos frakcijos narių. Ypatingas šis Seimas Darbo partijai ir tuo, kad 2012 – 2016 m. Seimo Darbo partijos frakcijai vadovauja partijos pirmininkas – Viktoras Uspaskich, kuris dėl ga-

limybės dirbti Seime atsisakė Europos Parlamento nario mandato. Pasak naujojo frakcijos seniūno, darbas Seime neapsiriboja vien įstatymų leidyba, ne mažiau svarbus ir frakcijos – visos darbiečių komandos – dvasios palaikymas bei sutelkimas. „Darbas Europos Parlamente buvo tikrai įdomus ir naudingas, tačiau čia, Seime, galiu realizuoti save labiau, matau konkretesnius savo veiklos vaisius. Noriu būti su komanda, noriu tiesiogiai dalyvauti visuose vykstančiuose procesuose, todėl neabe-

joju, kad mano sprendimas likti Seime, su komanda, yra teisingas“, - teigia Viktoras Uspaskich. Frakcija ypatinga ir tuo, kad joje dirba jauniausias Seimo narys – 25-erių Viktoras Fiodorovas, vos prieš kelias dienas su žmona susilaukęs sūnaus. Rinkėjų pasirinkimas lėmė, kad Seimo Darbo partijos frakcijos nariais tapo: Viktoras Uspaskich, Virginija Baltraitienė, Šarūnas Birutis, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Petras Čimbaras, Kęstutis Dauk-

šys, Sergej Dmitrijev, Larisa Dmitrijeva, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė, Gediminas Jakavonis, Jonas Kondrotas, Raimundas Markauskas, Dangutė Mikutienė, Petras Narkevičius, Raimundas Paliukas, Artūras Paulauskas, Audronė Pitrėnienė, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius, Darius Ulickas, Sergej Ursul, Vitalija Vonžutaitė, Mečislovas Zasčiurinskas, Zita Žvikienė.


2012 m. gruodis

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

Darbiečiai vieningai palaikė XVI-osios Vyriausybės programą

Seime absoliučia balsų dauguma buvo patvirtinta XVIosios Vyriausybės programa. Seimo Darbo partijos frakcijos nariai vieningai balsavo už šį dokumentą. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich džiaugėsi, kad į programą yra įtraukta nema-

žai Darbo partijos programinių nuostatų. „Džiugu, kad programoje yra numatyti veiksmai kurti konkurencingą aplinką verslui. Taip pat džiaugiuosi, kad svarbūs mokesčių klausimai bus derinami su asocijuotomis struktūromis. Mokesčių per-

tvarka neturi būti revoliucinė, ji turi būti nuodugniai išnagrinėta ir priimti tokie sprendimai, kurie bus naudingi tiek verslui, tiek valstybei“, — iš Seimo plenarinių posėdžių tribūnos kalbėjo V. Uspaskich. Darbo partijos lyderio teigimu, labai svarbu tai, kad į Vyriausybės programą yra įtraukta viena iš pagrindinių Darbo partijos programinių nuostatų — minimalios algos didinimas. „Į programą įtraukta nuostata nuo kitų metų pradžios padidinti minimalų atlyginimą. Nors ir iki 1000 litų — ne taip, kaip norėtųsi — bet Premjeras pažadėjo, kad ateityje alga bus didinama ne tik iki mūsų žadėtų 1509 Lt, bet net iki 1700 Lt. Tai visiškai sutampa su Darbo partijos programos nuostato-

mis“, — sakė politikas. V. Uspaskich teigimu, ši Vyriausybė turi visas galimybes pasiekti, kad mūsų verslas taptų konkurencingas tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. „Džiaugiuosi, kad finansų ministras ir Vyriausybė galvoja apie konkurencingą PVM ir kitų mokesčių mažinimą verslui, kuris konkuruoja vidaus rinkoje su importu ir eksportuoja savo prekę į tarptautinę rinką. Vyriausybė sieks sukurti palankią verslui aplinką, o tai ir yra naujų darbo vietų kūrimas. Todėl frakcijos vardu noriu palinkėti naujai Vyriausybei sėkmingo darbo ir įgyvendinti tuos lūkesčius, kurių laukia mūsų valdančiosios daugumos rinkėjai“, — sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Seime prisiekė keturi darbiečių ministrai Gruodžio 13 d. vykusiame Seimo plenariniame posėdyje prisiekė 14 šešioliktosios Vyriausybės narių, tarp kurių yra keturi Darbo partijos atstovai. Darbietis Šarūnas Birutis vadovaus Kultūros ministerijai, Algimanta Pabedinskienė — Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Dainius Pavalkis — Švietimo ir mokslo ministerijai, o Vigilijus Jukna užims Žemės ūkio ministro pareigas.

47-ių marijampolietė A. Pabedinskienė turi Vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį, įgyta Kauno technologijos universitete. Nuo 2007 m. iki dabar ji vadovavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialui.

51-ių Š. Birutis turi ekonomikos bakalauro ir teisės magistro laipsnius. 2004–2009 m. jis buvo Europos Parlamento narys. Nuo 2009 spalio m. — Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje. 2012 m. jis laimėjo Seimo rinkimus Ignalinos-Švenčionių vienmandatėje rinkimų apygardoje.

44-ių Vigilijus Jukna 1991 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA) ir įgijo zooinžinieriaus profesiją. Nuo 1999 m. iki dabar jis yra LSMU Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijos vadovas, o nuo 2010 m. — LSMU Gyvulininkystės katedros profesorius.

52-ų D. Pavalkis yra kilęs iš Kauno. 2009 m. Kauno medicinos universitete jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. Iki paskyrimo į ministrus, jis dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

2012 m. gruodis

D. Mikutienė: “Medicina žengia į priekį, o išsėtine skleroze sergantieji diskriminuojami“ Gruodžio 6 dieną Seime vyko Tarptautinė konferencija „Išsėtinės sklerozės sergančiųjų aktualijos Lietuvoje ir Europoje“. Konferencija jau ne pirmus metus organizuojama gruodžio mėnesį ir yra globojama Seimo Darbo partijos frakcijos narės, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės. Seimo narė pastebi, kad palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, šios ligos diagnostikos galimybės Lietuvoje yra geros, tačiau to negalima pasakyti apie gydymo prieinamumą. „Didžiausia problema – efektyvaus, naujos kartos gydymo prieinamumo ribotumas. Medicina žengia į priekį, tačiau sergantieji IS pokyčių nesulaukia. Prieš dvejus metus turėjome tik leidžiamus vaistus, o šiandien turime jau geriamą medikamentą. Pirmos eilės vaistai yra kompensuojami, tačiau gydymas antros eilės vaistais yra dar neprieinamas daugumai šia liga sergančių“, - teigia D. Mikutienė. Pasak parlamentarės, naujos kartos vaistai padėtų daugeliui sergančių grįžti į visavertį

gyvenimą, kuriame jie galėtų dirbti, susitikinėti su draugais, būti šeimoje. „Mano žiniomis, vaistų gamintojai, atsižvelgdami į pacientų organizacijų, sergančiųjų, jų artimųjų ir medikų paklausimus, kada Lietuvoje bus prieinamas gydymas antros eilės vaistais, deda visas pastangas bendradarbiaudami su vaistų kompensavimo klausimus sprendžiančiomis institucijomis, kad pagerintų gydymo antros eilės medikamentu prieinamumą Lietuvoje. Tad lieka klausimas, ar atsakingos institucijos taip pat bus linkusios bendradarbiauti ir ieškoti geriausių sprendimų, kurie sukurtų sąlygas ir Lietuvoje skirti tokį gydymą, koks skiriamas kitose ES šalyse“, - teigia Seimo narė.

Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė nepagydoma, tačiau kontroliuojama liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Dažniausiai IS suserga jauni, darbingi 20-40 metų žmonės. Dažniau serga moterys nei vyrai. Lietuvoje sergančiųjų IS yra apie 2 tūkst. 600, tačiau skaičius gali būti didesnis, nes neatpažindami ligos simptomų žmonės nesikreipia į medikus. Pasaulyje sergančių šia liga yra apie 2,5 mln. Sėkmingam IS gydymui labai svarbi ankstyva diagnostika. Ligos pradžioje beveik visi pacientai gydomi panašaus efektyvumo leidžiamais vaistais inter-

feronu beta arba glatiramero acetatu. Jeigu jį leidžiantis liga vis tiek išlieka aktyvi, būtina jį keisti į antros eilės efektyvesnį vaistą. 2011 m. EK patvirtino pirmąjį ES registruotą geriamąjį vaistą, skirtą itin aktyviai recidyvuojančiai-remituojančiai IS gydyti, kuriems neefektyvus pirmos eilės vaistas. Jis taip pat padeda išvengti skausmingų varginančių injekcijų. Lietuvoje šis naujos kartos vaistas nekompensuojamas ir sunkiai prieinamas. Gydymas juo šiandien reikalingas 105 pacientams.

Po ketverių metų į Seimą vėl išrinkta darbietė Audronė Pitrėnienė. Pasak jos, ketverių metų pertrauka buvo labai naudinga, tačiau darbas Seime – tai iššūkis, kurio ji negalėjusi praleisti. „2008 m. neišrinkta į Seimą grįžau namo, į gimtąjį Skuodą, juk esu tikra savo tėviškės patriotė, niekam kitam niekada nesu dirbusi, tik Skuodui, todėl neabejojau, kad būsiu ten reikalinga ir naudinga. Dirbau gimtajam miestui – buvau Mosėdžio seniūnė, vėliau – Skuodo savivaldybės Švietimo skyriaus vy-

resnioji specialistė, kuravusi neformalųjį ugdymą. Dirbau labai daug, iš širdies, todėl ne iš karto apsisprendžiau vėl kandidatuoti į Seimą. Tačiau neabejoju, kad Seime reikia ne tik teisininkų ar ekonomistų, bet ir idealistų, don Kichotų – tokių, kaip aš - dėl atsvaros“, - sako A. Pitrėnienė. Darbietė visą gyvenimą siekė kryptingai dirbti švietimo srityje: baigė tuometį Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo mokytojos specialybę, vėliau Klaipėdos universitetą, kuriame gavo edukologijos magistro

kvalifikacinį laipsnį. Aštuoniolika metų A. Pitrėnienė dirbo direktore, vadovavo Skuodo rajono Trumplaukės, Gėsalų pagrindinėms mokykloms, Mosėdžio vidurinei mokyklai bei Skuodo P. Žadeikio gimnazijai. Todėl kaip ir 2004 m., taip ir šią kadenciją ji ėmė dirbti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, tapo jo pirmininke. „Savo darbe vadovausiuosi Darbo partijos ir Vyriausybės programomis. Labai džiaugiuosi, kad kultūra ir švietimas nuo šiol bus tinkamose rankose, nes tiek Švietimo ir moks-

lo, tiek Kultūros ministerijoms vadovaus Darbo partijos atstovai. Tai leidžia tikėtis pozityvių pokyčių, jų dabar labai reikia. Pati noriu prisidėti prie tų teigiamų poslinkių ir sieksiu tobulinti švietimo finansavimo sistemą, dėmesį koncentruosiu į kultūros tarybos, kaip naujo instituto, veiklą bei švietimo ir kultūros situaciją regionuose. Taip pat džiaugiuosi, kad neformalusis švietimas tampa vienu svarbiausių bendrojo lavinimo prioritetų, labai norėčiau prisidėti prie jo įgyvendinimo“, - teigia Seimo narė.

A. Pitrėnienė: „Seime reikia ir idealistų, ir don Kichotų“


2012 m. gruodis

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

Jauniausias Seimo narys – darbietis – Lietuvos rekordų knygoje

Lietuvos rekordų knygoje įrašytas ir Seimo Darbo partijos

frakcijos nario Viktoro Fiodorovo vardas. 25 metų parlamen-

taras – jauniausias ne tik šio Seimo, bet ir praėjusių Seimo kadencijų narys, tačiau politikos naujoku jo nepavadintų niekas. Viktoras Fiodorovas gimė 1987 m. sausio 29 d. Kėdainiuose. Dar 2007 m. jis tapo Jaunimo organizacijos DARBAS ( JOD) pirmininku, nuo 2009 m. dirbo Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskich asistentu bei Darbo partijos Centrinės būstinės vadovo pavaduotoju, o 2011 m. tapo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu. Pasak V. Fiodorovo, jaunystė nėra kliūtis rimtam darbui Seime.

„Pati savaime jaunystė nėra vertybė dirbant Seime, svarbiausia – išmanyti savo darbą ir nesustoti tobulėti. Esu dėkingas Darbo partijai, nes būtent čia jauni žmonės išties laukiami – JOD vienija aktyvius, žingeidžius jaunus žmones, kurie šioje organizacijoje ne tik įgauna pasitikėjimo, bet ir perpranta politikos pradžiamokslį. Be to, jie visada yra įtraukiami į partijos rinkimų sąrašus“, - teigia V. Fiodorovas. Parlamentaras iki šiol yra JOD garbės pirmininkas ir aktyvus šios organizacijos narys.

Projektas „Diena su Seimo nariu“ tęsiasi XI-osios kadencijos Seime Seimo Darbo partijos frakcijos nariai tęsia praėjusios Parlamento kadencijos metu itin sėkmingai vykusį projektą „Diena su Seimo nariu“, kuriame per trejus metus jau apsilankė 276 žmonės iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Kartu su projekto iniciatoriumi Vytautu Gapšiu šiame Seime projektą įgyvendins Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Valdas Skarbalius ir Viktoras Fiodorovas, kurie į Seimą buvo išrinkti kaip jaunimo kandidatai. V. Gapšys viliasi, kad ateityje prie jų prisijungs ne tik Darbo, bet ir kitų partijų atstovai Seime bei Vyriausybėje. „Ši Seimo kadencija Darbo partijai yra išskirtinė keliomis prasmėmis. Visų pirma, frakcijos narių skaičius išaugo beveik tris kartus. Antra, mes — nebe opozicija, o valdantieji. Todėl tikimės, kad ir žmonėms, panorusiems susipažinti su Seimo virtuve iš vidaus, ši patirtis bus dar įdomesnė“, — sako Seimo vice-

pirmininkas V. Gapšys. „Seimo Pirmininku tapus Darbo partijos atstovui Vy-

Parlamentą susidaryti neįmanoma. Todėl šio projekto tikslas yra parodyti jaunimui realų

dui Gedvilui, šios svarbiausios demokratinės valstybės institucijos reitingai pradėjo kilti, kita vertus, žmonės labai mažai žino apie Seimą. O iš to, kas yra rašoma ir rodoma, objektyvaus įspūdžio apie

Seimo ir jo narių darbą bei padidinti visuomenės pasitikėjimą šia institucija“, — teigia Seimo Darbo partijos frakcijos narys Valdas Skarbalius. Šiandien kartu su Seimo nariais visą dieną praleis keturi

Mykolo Romerio universiteto studentai. Parlamentarai viliasi, kad per ketverius šio Seimo kadencijos metus projekte „Diena su Seimo nariu“ apsilankys virš tūkstančio dalyvių. Projektas „Diena su Seimo nariu“ prasidėjo 2009 m. Jo tikslas buvo supažindinti jaunimą su Seimo narių veikla Parlamente. Jaunuoliai kartu su Seimo nariais dalyvavo įvairiuose posėdžiuose ir susitikimuose, galėjo susipažinti su visa tą dieną Seimo narį pasiekiančia medžiaga. Per beveik trejus metus projekte „Diena su Seimo nariu“ dalyvavo žmonės iš 36 Lietuvos miestų. Dalyvių amžiaus vidurkis buvo 20 metų, jauniausiam dalyviui buvo 16 metų, o vyriausiajam — 46. Projekto metu dieną su Seimo nariu praleido studentai iš 16 aukštųjų mokyklų ir moksleiviai iš septynių Lietuvos mokyklų.


Darbiečių žinios | Gruodis