Issuu on Google+

Darbiečių žinios

Gruodžio mėn. Nr. 12 (38)


2013 m. gruodis

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

Gapšys: „Didžiausias dėmesys kitų metų biudžete – ekonomikai, švietimui ir socialinei apsaugai“

Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

Stabilus BVP augimas – turtingesnė valstybė „Eurostat“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginus su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, augo daugiau nei 4 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva, kartu su Vokietija, Suomija ir Čekija pateko tarp labiausiai augančių Europos ekonomikų. Todėl prognozuojamas šių metų Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis yra rekordinis per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – daugiau kaip 119 mlrd. litų. Didėjantis BVP buvo pasiektas dėl augančio vartojimo ir didėjančios mažmeninės prekybos. Galutinio vartojimo išlaidos šių metų pirmąjį pusmetį augo 5,7 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos – 7,4 proc., mažmeninės prekybos apimtys – 7,1 proc. Vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų 2012 metų pabaigoje, svarstant 2013 metų biudžetą, buvo Darbo partijos siūlymas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1 000 litų. Nors

Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

tuomet kai kam tai atrodė nerealu, tačiau padidinus MMA mažai uždirbantys žmonės ne tik gavo daugiau pajamų, bet ir išaugo Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU). Akivaizdus to rezultatas – išaugęs vartojimas ir didėjantis BVP. Ne mažiau svarbu ir tai, kad dabartinė valdžia nenuėjo konservatorių bei liberalų keliu ir nevykdė naktinių mokesčių reformų. Valdančioji koalicija neįvedė naujų mokesčių, nedidino senų ir išlaikė stabilią mokesčių sistemą. Tai ne tik sukūrė palankią aplinką verslui bei garantavo kainų stabilumą, bet ir teigiamai atsiliepė ekonomikos augimui. Todėl planuojama, kad kitąmet šalies BVP dar labiau didės ir sieks net 123 mlrd. litų. Natūralu, kad atsigaunant šalies ekonomikai, didėja įplaukos ir į šalies biudžetą, todėl per devynis šių metų mėnesius šalies biudžetas surinko 1,5 mlrd. litų daugiau pajamų nei buvo planuota 2012 metų pabaigoje. Labai svarbu, kad padidėjus VMDU iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybė per devynis šių metų mėnesius surinko 270 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visa tai leidžia koreguoti kitų metų biudžeto prognozę ir dar daugiau dėmesio ateinančiais metais skirti šalies ekonomikai, švietimui, socialinei bei sveikatos apsaugai. Finansų ministerijos skaičiavimais, planuojamos pajamos į kitų metų valstybės biudžetą sudarys virš 18,6 mlrd. litų, Europos Sąjungos

ir kita tarptautinė finansinė parama kitąmet sieks 7,4 mlrd. litų, o pajamos į savivaldybių biudžetus – dar apie 4 mlrd. litų. Todėl konsoliduotas šalies biudžetas sudarys beveik 30 mlrd. litų. Didžiausią dalį pajamų į šalies biudžetą atneš įplaukos iš keturių mokesčių: iš pridėtinės vertės mokesčio planuojama surinkti beveik 10 mlrd. litų, 4,5 mlrd. litų bus surinkta iš gyventojų pajamų mokesčio, 3,5 mlrd. litų – iš akcizų ir 1,6 mlrd. litų iš pelno mokesčio.

Ypatingas dėmesys – svarbiausioms valstybės gyvenimo sritims Surinkti iždo pinigai bus panaudoti pagrindinėms šalies gyvenimo sferoms: viešajai tvarkai ir saugumui, sveikatos apsaugai, kultūrai, aplinkos apsaugai, gynybai, susisiekimui, energetikai, žemės ūkiui, švietimui ir socialinei apsaugai. Pastarosioms dviems sritims, už kurias šešioliktoje Vyriausybėje yra atsakinga Darbo partija, bus skirta atitinkamai 6,2 mlrd. Lt ir 3,9 mlrd. Lt, t. y. bene didžiausios sumos, nes būtent šios sritys yra prioritetinės valdančiosios koalicijos darbe. Deja, nemažą dalį biudžeto lėšų teks panaudoti ankstesnės valdžios klaidoms taisyti. Pagrindinis Vyriausybės siekis 2014 metais yra sumažinti Socialinio draudimo fondo ir savivaldybių skolas. 2008–2012 m. konservatorių ir liberalų Vyriausybė pasiskolino virš 42 mlrd. litų. Dėl tokio neapgalvoto skolinimo-

si valstybės skola išaugo net 2,9 karto. Todėl 2014 metais net 2,3 mlrd. litų iš valstybės biudžeto bus skirta šiai skolai aptarnauti, t. y. palūkanoms. Nepaisant to, kitų metų biudžete atsirado lėšų svarbiausiems socialiniams įsipareigojimams įgyvendinti, todėl Vyriausybei patikslinus biudžetą po Seimo pateiktų siūlymų, jame buvo numatyta 177 mln. litų papildomų pajamų. Darbiečių siūlymu perskirstytos biudžeto lėšos padidins kultūros ir meno įstaigų darbuotojų atlyginimų fondą 25 mln. litų. Dar 9 mln. litų papildomai numatoma skirti policijai, siekiant užtikrinti vidutiniškai ne mažiau kaip dviejų patrulių ekipažų darbą visą parą kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Žemės ūkio ministerijai siūloma 11 mln. litų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ir 8 mln. litų specialiajai tikslinei dotacijai savivaldybėms – melioracijai. Švietimo ir mokslo ministerijai specialiai tikslinei dotacijai mokinio krepšeliui finansuoti papildomai bus skirta 9,4 mln. litų, o 34,7 mln. litų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamai paramai socialinėms įmonėms. Gerėjantys finansiniai rodikliai taip pat leido Seime priimti darbiečių parengtą nutarimo projektą dėl sumažintų pensijų kompensavimo nuo kitų metų liepos 1 d. Nutarime Vyriausybei siūloma pateikti Nukelta į 3 psl.


3 // Darbiečių žinios

Seimui įstatymų projektus ir paruošti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos visos sumažintos pensijos. Pensijų kompensavimą siūloma pradėti nuo 2014 m. liepos 1 d. Jei dėl gerėjančios šalies ekonomikos 2014 metų pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto pajamų surinkimas viršys planuotas pajamas arba atsiras kiti finansavimo šaltiniai. Tikimasi, kad pradėjus kompensuoti sumažintas pensijas nuo kitų metų liepos 1 d., visas

www.darbopartija.lt

sumažintas pensijas galima bus kompensuoti iki 2017 metų.

Išmintinga ekonominė politika – šalies gerovės garantas Sumažintas pensijas ketinama kompensuoti iš viršplaninių biudžeto pajamų, kurias planuojama gauti, refinansuojant ankstesnės valdžios neatsakingai paimtas paskolas. Konservatorių Vyriausybės paimtiems kreditams su 8

proc. palūkanomis refinansuoti šiemet buvo paimtos kitos paskolos su 3 proc. palūkanomis. Tai jau leido sutaupyti apie 600 mln. litų. Be to, prognozuojama kad 2014 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,5 proc. Tai turės paskatinti ir didėjančias įplaukas į šalies biudžetą. Išmintinga finansų ir ekonominė politika bei dėl jos

2013 m. gruodis

gerėjantys šalies fiskaliniai ir makroekonominiai rodikliai leidžia Darbo partijai, kartu su koalicijos partneriais, toliau įgyvendinti savo rinkimų programą – vykdyti socialiai atsakingą politiką, orientuotą į žmogų, gaunamas valstybės biudžeto lėšas skirti ne pravalgymui, o naujų darbo vietų kūrimui ir valstybės pajamų augimo skatinimui, bei toliau siekti minimalaus atlyginimo didinimo.

Ministrė A. Pabedinskienė: „Pirmininkavimo metu socialinės apsaugos ir darbo srityje pasiekta svarių rezultatų“

Šiuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu socialinės apsaugos ir darbo srityje ypatingas dėmesys skirtas užimtumo situacijos – ypač jaunimo – gerinimui, geresnei darbuotojų apsaugai bei socialinei įtraukčiai. „Noriu pasidžiaugti, jog įgyvendinome išsikeltus tikslus ir pirmininkaujant pasiekėme išties svarių, visai Europai svarbių rezultatų. Be kitų pasiekimų, norėčiau išskirti priimtą Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso, „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimą, sutarimus dėl Komandiruojamų darbuotojų direktyvos, socialinio matmens stiprinimo priemonės – užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinės – bei nuo 2014 m. pradėsiantį veiklą Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmen-

ims fondą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Spalio mėnesį ES ministrai priėmė Lietuvos parengtą Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso, kurios esminis tikslas yra užtikrinti, kad valstybėse narėse jauni žmonės galėtų efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbinės praktikos bei įgūdžių. Joje išreiškiamas ES valstybių narių siekis pagerinti pameistrystės schemų kokybę ir pasiūlą, įtraukiant darbdavius, valdžios institucijas bei socialinius partnerius. „Jaunimo nedarbo lygis ženkliai mažesnis ten, kur efektyviai veikia vadinamosios pameistrystės – t.y. mokymosi darbo vietoje – schemos, kai jaunimui nuo pirmųjų studijų metų sudaromos sąlygos dirbti ir mokytis, taip įgyjant praktinių profesinių įgūdžių. Jaunimo nedarbas valstybėse, kuriose paplitę šios mokymosi darbo vietoje sistemos – mažiausias ES“, – sako ministrė A. Pabedinskienė. Svarbus pirmininkavimo metu buvo „Jaunimo garantijų“ įgyvendinimo klausimas – kad ši Europos Komisijos iniciatyva būtų įgyvendinama nacionaliniu lygiu. „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo

darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę. Lietuva yra parengusi „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos įgyvendinimo planą, kad parama Lietuvą pasiektų 2014ais metų pradžioje. Lietuvoje „Jaunimo garantijų“ iniciatyvai įgyvendinti iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų skirta 109 mln. litų 2014–2015 metais, taip pat iš Europos socialinio fondo lėšų 2014– 2020 m. numatoma skirti 120 milijonų litų. Anot ministrės, taip pat labai svarbu, jog gruodžio mėnesį Briuselyje vykusios ES užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos metu galiausiai prieita vieningos nuomonės dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos nuostatų. Pasak jos, tai svarbu ir naudinga visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar valstybė narė yra „siunčiančioji“, ar „priimančioji“ komandiruotus darbuotojus. Priėmus šią direktyvą, ne tik bus pagerinta komandiruojamų darbuotojų apsauga bei geriau užkertamas kelias teisių pažeidimams, bet ir palengvintas tarpvalstybinių paslaugų teikimas, prisidėta prie sąžiningos konkurencijos.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo patvirtinta užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė, kuri padės geriau stebėti socialinę ir darbo rinkos padėtį pirmiausia Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje dalyvaujančiose šalyse ir tuo prisidės prie šios sąjungos socialinio matmens stiprinimo. Socialinis matmuo – tai įvairios politikos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ekonominė nauda būtų susieta su socialiniu teisingumu. Pavyzdžiui, suderinami darbo ir šeimos įsipareigojimai, sudaromos galimybės naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, užsiimti savanoryste ar pasirinkti aktyvią senatvę. Galiausiai, bet ne mažiau svarbus vaidmuo stiprinant socialinį matmenį ir skatinant socialinę įtrauktį teks Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui. Lietuvai pirmininkaujant Taryboje rastas bendras valstybių narių sutarimas dėl šio fondo taikymo aprėpties išplėtimo papildant ją socialinės įtraukties priemonių finansavimu bei fondo biudžeto padidinimo nuo 2,5 mlrd. eurų iki 3,5 mlrd. eurų. Šio fondo veikla prisidės siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 20 mln.


20113 m. gruodis

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

D. Mikutienė: Vaikų sveikatai 2014 metais – ypatingas dėmesys

2013 m. gruodžio 19 d. Seimas, siekdamas pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, priėmė nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“. Vaikai – pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje. „Ypač svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais, o Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis

prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę. 2010 metais atliktas Moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio metu vertinta vaikų mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, vaikų emocinė savijauta. Paaiškėjo, kad vaikų mityba nėra visavertė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus, tačiau apklausos duomenimis kasdien daržoves vartojo 22,4 proc., vaisius – 30,7 proc. mokinių. Be to, saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių. Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Tačiau apklausos duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą. Vertinant mokinių pasiten-

kinimą jų gyvenimu, nustatyta, kad labai laimingas jautėsi kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. nesijautė laimingais, 1,8 proc. nurodė, kad jie yra visiškai nelaimingi. Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad dažnai mokiniai mokykloje patiria patyčias. Apklausos duomenimis, per 2 mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė vaikų, kas dešimtas mokinys nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę. Pažymėtina, kad aukšti Lietuvos paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai. Mokslinių tyrimų duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų. Nerimą kelia ir faktas, kad Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų. Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze (toliau – TB) išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. re-

gistruota 13,9 TB atvejų 100 tūkst. vaikų. Didėja atvira TB susirgusių vaikų skaičius – 23 proc. visų 2012 m. TB sirgusių vaikų. Daugėja vaistams atsparios vaikų TB atvejų. Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai). Pastebėtina, kad neįgalumo lygis vaikams dažniausiai nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Seimo nutarimu „Dėl 2014 metų paskelbimo vaikų sveikatos metais“ Vyriausybei pavedama patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms vykdyti. Tikimasi, kad minėtomis priemonėmis bus valstybės mastu tęsiamas visuomenės sveikatinimo procesas, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos įpročių ugdymui, su sveikata susijusiems naudingiems įpročiams, vertybėms bei elgesio formavimuisi skatinti. 2013 metai buvo paskelbti Sveikatingumo metais.

Darbo partija pateikė dokumentus dėl registravimo savarankišku Europos Parlamento rinkimų politinės kampanijos dalyviu

Gruodžio 13 d., Darbo partija pateikė dokumentus, reikalingus norint tapti savarankišku Europos Parlamento rinkimų politinės kampanijos dalyviu. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) Darbo partijos rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Valentinas Bukauskas pateikė prašymą registruoti Darbo partiją savarankišku politinės

kampanijos dalyviu, bei kitus reikalingus dokumentus. Šis partijos prašymas VRK buvo užregistruotas 5–uoju numeriu. Sprendimą dėl partijos registravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu VRK turi priimti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos. Po šio sprendimo oficialiai bus pradėta partijos rinkimų į Europos Parlamentą kampanija. „Startuodami prieš didžiąsias metų šventes Darbo partijos iškelti kandidatai nusiteikę dirbti ir siekti geriausių rezultatų. Šiuose Europos Parlamento rinkimu-

ose Darbo partija kelia labai kompetentingų ir patyrusių politikų sąrašą, kurie jau turi nemažą žmonių pasitikėjimą. Artimiausiu metu pristatysime Europos Parlamento rinkimų programą, kurioje ne tik pateiksime savo viziją, ko turi siekti Europos Sąjunga, bet ir kaip galima būtų tobulinti šios, vienos iš svarbiausių Europos Sąjungos institucijos, veiklą ir, ką iš to galės laimėti Lietuvos žmonės. 2014 m. yra Arklio metai, o arklys dirba daug ir sunkiai, taip dirbsime ir mes, siekdami pergalės Europos Parlamento rinkimuose“, — sakė partijos rinkimų štabo vadovas V. Bukauskas.

Darbo partija rinkimuose į Europos Parlamentą yra patvirtinusi 22 kandidatų sąrašą. Tarp jų — Seimo pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, frakcijos nariai Virginija Baltraitienė, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas ir Kęstutis Daukšys, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gintaras Furmanavičius, jaunimo atstovai Vilius Gružauskas ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, buvęs Seimo narys Vidmantas Žiemelis, Europos Parlamento narė Justina VitkauskaitėBernard ir kiti.


Darbiečių žinios gruodžio mėn.