Page 1

Darbiečių žinios

2013 m. gegužės mėn. Nr. 5 (31)

www.darbopartija.lt

Darbiečiai siūlo didinti šalies verslo konkurencingumą ir minimalų mėnesinį atlyginimą

Grupė Seimo Darbo partijos frakcijos narių, kuriai vadovauja Virginija Baltraitienė, išanalizavo ir pateikė savo siūlymus šalies mokesčių sistemos pertvarkai. „Pagrindinis mokesčių sistemos pertvarkos siūlymų tikslas — sudaryti konkurencingas sąlygas Lietuvos verslui kaimyninių šalių atžvilgiu bei tinkamai subalansuoti mokesčių sistemą. Didžioji dalis pasiūlymų skatins verslą atsisakyti šešėlio, mažins mokesčius, padės verslui būti konkurencingam bei užtikrins, kad geri specialistai liks Lietuvoje. Jeigu mes negerinsime verslo konkurencingumo

sąlygų, greitai nebeturėsime darbdavių, kurie galės mokėti atlyginimus, o tik remsime užsienio importuotojus“, — teigia Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys. •Siūloma SODROS įmokoms taikyti lubas nuo 5000 litų apskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio, kas ypač svarbu siekiant išsaugoti specialistus bei mokėti atlyginimus oficialiai. •Taip pat siūloma nustatyti būtiniausių kasdienių vartojimo prekių sąrašą, o siekiant konkurencingų sąlygų verslui siūloma jam taikyti 5 proc. PVM. Tai ypač svarbu verslo konkurencingumo užtikrinimui. •Įmonėms, gavusioms užsakymą iš valstybės ar savivaldybių, siūloma leisti nemokėti PVM tol, kol valstybė ar savivaldybės su jomis neatsiskaito. •Pelno mokesčio įstatyme

siūloma supaprastinti sąnaudų pripažinimo tvarką, nes šiuo metu galiojanti tvarka yra pernelyg sudėtinga. •Siūloma neapmokestinti reinvesticijų, atsižvelgiant į veiklos pobūdį. •Siūloma nustatyti, kad metinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra 10 tūkst. litų (įeina visos darbo pajamos) arba, kaip alternatyva, MMA didinimas. •Siūloma privalomąjį sveikatos draudimo mokestį skaičiuoti tik nuo didžiausių pajamų, gautoje vienoje iš gyventojo veikų, bet ne mažiau nei 90 Lt. •Siūloma perskirstyti SODROS įmokas (iš darbdavio darbuotojui). •Siūloma palikti 1 ir 2 proc. pervedimus nuo GPM, tai puiki priemonė pilietiškumui skatinti. „Pagrindinis šių siūlymų tikslas — ne didinti mokesčius, bet didinti mokesčių

mokėtojų ratą, skatinti verslo konkurencingumą, kad jis galėtų konkuruoti užsienio valstybių tarpe. Tada augtų dirbančių žmonių skaičius, ne pašalpų gavėjų. Žmogus norėtų dirbti ir galėtų užsidirbti. Siekiame mažinti emigraciją, kad kuo daugiau žmonių liktų dirbti Lietuvoje, mažinti šešėlį, bei kova su kontrabanda ir tam ėmėmės realių veiksmų“, — teigia V. Baltraitienė. „Šie pasiūlymai buvo reikalingi jau vakar. Mūsų siekis mažinant PVM — didinti šalies konkurencingumą bei skatinti verslumą. Sudarykime mūsų verslui vienodas sąlygas su aplinkinėmis valstybėmis, kad jis galėtų konkuruoti rinkoje. Jei nesiimsime nieko — verslas skurs“, — kalba Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskich. Ateityje Darbo partijos frakcija teiks siūlymus energetikos, sveikatos srityje.

V. Gapšys: Kitąmet reali ir 1509 litų minimali alga -Kodėl Darbo partijos frakcija nutarė teikti savo pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos? -Vyriausybės sudarytos Mokesčių darbo grupės pasiūlymai ne tik neužtikrina Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje, bet ir prieštarauja pačios Vyriausybės programos nuostatoms. Pagrindinis mūsų tikslas yra sudaryti konkurencingas sąlygas Lietuvos verslui kaimynių šalių atžvilgiu bei tinkamai subalansuoti mokesčių sistemą. Tai, ką siūlo Vyriausybės darbo grupė, neatitinka mūsų lūkesčių ir rinkėjams duotų įsipareigojimų. Mums visiškai nepriimtinas siūlymas netaikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų būti-

niausiems maisto produktams bei apmokestinti palūkanas. Kyla klausimų dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Taip pat yra nemažai Darbo partijos (leiboristų) programoje išdėstytų siūlymų, kurių ši darbo grupė neanalizavo. Pavyzdžiui, diferencijuotas prekybos plotų apmokestinimas turgui, mažoms saloninėms parduotuvėms ir didiesiems prekybos centrams. Todėl sudarėme grupę Seimo narių, kuri peržiūrėjo siūlymus ir, remdamasi Vyriausybės bei mūsų partijos programomis, pateikė atitinkamus siūlymus mokesčių reformos srityje. -Kokie pagrindiniai mokesčių sistemos pokyčiai, jūsų nuomone, yra būtini?

-Pagrindinis išmintingos valdžios tikslas turėtų būti konkurencingos aplinkos sukūrimas, kad lietuviškas verslas ir jo gaminama produkcija galėtų konkuruoti tarptautinėje bei vidaus rinkoje, o Lietuvos žmonėms nereikėtų važiuoti uždirbti pinigų į aplinkines valstybes. Per rinkimus sakėme, kad būtina subalansuoti mokesčių naštą vietiniams gamintojams, gaminantiems kasdienio vartojimo ir pačias būtiniausias prekes. Sieksime, kad jų gaminama produkcija būtų konkurencinga tiek vietinėje, tiek tarptautinėse rinkose. Tokių siūlymų paketą parengė mūsų ekspertai, ir šiandien juos pristatysime. -Vienas svarbiausių Darbo

partijos įsipareigojimų šiuose Seimo rinkimuose buvo minimalios algos padidinimas. Ar ketinate toliau siekti šio tikslo? -Iš tiesų tai yra svarbiausias mūsų įsipareigojimas, ir iš dalies jis jau įgyvendintas — minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų. Jau dabar matome, kad minimalios mėnesio algos padidinimas davė daug naudos Lietuvos žmonėms ir neapkrovė verslo, o skeptikų prognozės nepasitvirtino. Todėl manau, kad kitų metų viduryje jau būtų galima kalbėti apie minimalios mėnesio algos padidinimą iki mūsų žadėtų 1509 litų.


2013 m. gegužė

www.darbopartija.lt

R. Markauskas. Seimo nario mandatas — už ankstesnę veiklą

Darbiečių žinios // 2

Seimo narys „darbietis“ Raimundas Markauskas įsitikinęs, kad politikoje svarbiausia pateisinti žmonių lūkesčius ir neprarasti jų pasitikėjimo. -Į Seimą esate išrinktas pirmą kartą. Su kokiais iššūkiais žengiate į didžiąją politiką? -Iš esmės atsakomybę dirbti žmonėms prisiėmiau dar 1998 metais, kai įsitraukiau į aktyvią politinę veiklą. Tuomet ir susidūriau su pagrindiniais iššūkiais — neprarasti žmonių pasitikėjimo, pateisinti jų lūkesčius ir pagerinti visos šalies gyvenimą. Tad dabar, patekęs į Seimą, manau, tai ankstesnio politinio darbo įvertinimas. Seime didžiausiu iššūkiu sau, mane delegavusiai Darbo partijai ir visai valdančiajai koalicijai laikau ekonomikos nuosmukio metu išaugusio nedarbo, socialinės atskirties ir smarkiai padidėjusios emigracijos mažinimą. Gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas, reformų, skirtų šalies ekonomikai ir verslo aplinkai gerinti, įgyvendinimas — tai darbai, kuriuos svarbu kiek įmanoma greičiau atlikti. Džiaugiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje sutaria-

me dėl šių bendrų tikslų ir jau žengiame svarbiausius žingsnius. Galiu užtikrinti, kad tai tik pradžia, ir susitelkę bendram tikslui sukursime palankesnes sąlygas geresniam gyvenimui Lietuvoje. - Dirbote Alytaus apskrities viršininku, buvote išrinktas į miesto ir rajono savivaldybių tarybas. Kokios politinės patirties sukaupėte dirbdamas savivaldoje? -Visų pirma, teko daug bendrauti su Alytaus miesto ir rajono gyventojais, padėti jiems sprendžiant iškilusias problemas, pažinti rajono problemas „iš vidaus“. Susidūriau su teisinio reglamentavimo spragomis bei trūkumais, dalis jų mano pastangomis buvo pataisyta. Bendraudamas su politikais, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovais išmokau derybinių įgūdžių, ieškoti kompromisų ginčijamais klausimais. Ši patirtis labai praverčia ir šiuo metu, atstovaujant rinkėjams Seime. -Esate Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys. Kokie svarbiausi jūsų veiklos prioritetai? -Savo darbą šiame komitete suprantu kaip sprendimų, užtikrinančių optimalų ir racionalų biudžetą, priėmimą. Tad ir pagrindinis mano prioritetas yra užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų litas būtų panaudotas efektyviausiai ten, kur to labiausiai reikia. -Septynerius metus ėjote

Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas. Ar esate patenkintas dabartinėmis statutinių pareigūnų darbo sąlygomis, socialinėmis garantijomis? -Nors šiuo metu tai nėra mano tiesiogiai kuruojama sritis, šio klausimo sprendimo eiga aktyviai domiuosi. Statutinių pareigūnų ir savivaldybių ugniagesių darbo sąlygos turi būti gerinamos, o teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos — persvarstomos ir keičiamos. Žinau, kad tam tikrus siūlymus statutinių pareigūnų darbo sąlygoms ir socialinėms garantijoms gerinti turi pateikti Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Tikiu, kad šis klausimas artimiausiu metu pagaliau bus tinkamai išspręstas. -O kokius matote šios problemos sprendimo būdus? -Visų pirma, būtina numatyti papildomą finansavimą. Be to, reikia tinkamai įvertinti statutinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės ugniagesių darbo sąlygų pavojingumą, riziką, atsakomybės lygį ir atsižvelgiant į tai nustatyti jų darbo užmokesčio dydį. Taip pat reikia didinti pareigūnų motyvaciją likti tarnyboje ir tinkamai aprūpinti juos reikiamomis darbo bei saugos priemonėmis. Seime buvo patvirtintos Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir dar-

bo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairės. Šis dokumentas sudarys teisines prielaidas sukurti bendrą, subalansuotą, teisėtų lūkesčių apsauga grįstą tarnybos ypatumų kompensavimą užtikrinančią, nepagrįstos konkurencijos neskatinančią statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemą. -Parlamentaro mandatą jums patikėjo Dzūkijos krašto žmonės. Ką esate pasižadėjęs nuveikti savo krašto žmonių labui? -Savo veikloje remiuosi Darbo partijos programa, nes ji puikiai atspindi šių dienų realijas ir galimybę keisti susiklosčiusią situaciją. Tenka apgailestauti, kad Alytaus mieste ir rajone yra vienas didžiausių nedarbo rodiklių Lietuvoje, Dzūkijos sostinėje ypač aktuali jaunimo nedarbo problema. Lieka tikėtis, kad atsigaunant ekonomikai ir viešasis, ir privatus sektorius sukurs pakankamai darbo vietų, reikalingų nedarbui sumažinti. Manau, kad bus mažinami socialiniai skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų — kaimo gyventojų užimtumas didės, o gyvenimo kokybė tik gerės.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIIP-536), kuriuo siūloma daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje išrinktus parlamentarus šalinti iš Seimo, jeigu jie išstoja arba yra pašalinami iš juos iškėlusios partijos. Anot teikėjų, šiuo projektu siekiama garantuoti rinkėjams prieš rinkimus duotų pažadų

įvykdymą bei sklandų ir efektyvų Seimo darbą visos kadencijos metu. „Šia pataisa mes siekiame užkirsti kelią politinėms išdavystėms. Puikiai prisimename, kiek sumaišties į visuomenės gyvenimą ir broko į Seimo darbą įnešė politiniai perbėgėliai, kurių praėjusios Seimo kadencijos metu buvo net 21. Situacija, kuomet politikai, į parlamentą patekę po vienos partijos vėliava, po kurio laiko pakeičia politinę stovyklą bei

pradeda propaguoti visiškai priešingas vertybes nei deklaruotos rinkimų metu, demokratinėje valstybėje yra visiškai nepriimtina“, — sako vienas iš šių pataisų iniciatorių, Darbo partijos frakcijos narys Valdas Skarbalius. Politikas pažymi, kad šis Seimas ir valdančioji koalicija jau pasižymėjo itin efektyviu ir sklandžiu darbu, todėl jis neabejoja, kad Konstitucijos pataisoms, reikalaujančioms dviejų balsavimų Seime bei 94

Seimo narių balsų, bus pritarta. Pašalinus politinį perbėgėlį iš Seimo nauji rinkimai nebūtų rengiami, o jo vietą užimtų žemiau partiniame sąraše esantis kandidatas. Konstitucijos pataisų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Kiekvieno balsavimo metu už projektą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS Parengta pagal dienraštį „Lietuvos žinios“ (2013 m. gegužės 7 d.)

Darbiečiai siūlo šalinti iš Seimo politinius perbėgėlius


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

2013 m .gegužė

Kultūros ministras Š.Birutis: Aktoriai tegu vaidina Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Kultūros ministerija surengė apskritąjį stalą, kuriame buvo diskutuojama, kokią naudą atneša ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai sukuria kūrybinės industrijos, kiek valstybė skiria dėmesio šiam sektoriui. Po renginio duodamas išskirtinį interviu „Respublikai“ kultūros ministras Šarūnas BIRUTIS džiaugėsi, kad verslas pradėjo domėtis kultūros padėtimi. O atsakydamas į Lietuvos režisierių atvirame laiške išsakytą kritiką, kad teatrams turi vadovauti menininkai, o ne vadybininkai, ministras tvirtino, kad toks požiūris yra pasenęs. -Lietuvos režisierių asociacija atsiuntė jums skirtą viešą laišką apie teatrų padėtį, kuriuo bandoma atkreipti dėmesį į klaidas. Ar atkreipsite? -Kalbėti, kas turi vadovauti teatrams, - tas pats, kaip kalbėti, kas turi vadovauti, pavyzdžiui, oro linijoms: lakūnas ar ne lakūnas. Aišku, tai yra diskusija. Mano supratimu, vadovauti turi vadovai, išmanantys vadybą, nes tai nėra tik kūrybinis procesas. Teatras - gyvas organizmas, turintis savo finansus, reklamą, savo rėmėjų, kadrų politiką, sutarčių politiką ir t.t. Profesija neturi būti labai svarbu. Aišku, apie kūrybą teatro vadovas turi nusimanyti. Tačiau būna ir taip, kai teatrui vadovauja labai geras vadovas, turintis pavaduotojus kūrybiniam procesui. Toks variantas irgi yra priimtinas ir sveikintinas. Todėl menininkus kviečiame išsakyti savo nuomonę ir diskutuoti. O ta nuomonė, išsakyta laiške, yra atėjusi iš sovietinių laikų. -Bet negi kultūrą lemia vadyba? -Pradėsiu nuo to, kad vakarykštis požiūris į kultūrą buvo visai kitoks. Tie 23 metai mūsų valstybės istorijos buvo materialėjimo metai. Ir įsivaizdavimas, kad Lietuva gali konkuruoti su kitomis šalimis gerai ir pigiai gamindama, daug dirbdama, turi pasikeisti. Šiandien globaliame pasaulyje mes nebegalime konkuruoti nei pigia darbo jėga, nors tai kol kas dar darome, nei paprastomis technologijomis. Šiandien galime konkuruoti tik mokslu, tyrimais ir kultūra. Daugiau stiprių pusių neturime.

Kalbu apie kultūrą plačiąja prasme. Deja, daug kas kultūrą supranta tik kaip meną, bet menas yra tik nedidelė kultūros dalis. Kultūra - tai viskas, ką kuria žmogus. Mūsų istorija, mūsų identitetas, religija, politika, žiniasklaida, sportas visa tai yra kultūros dalykai. Kad kultūra nėra išlaikytinė, parodė atlikti tyrimai tiek ES, tiek Lietuvoje. Kūrybinis sektorius Lietuvoje sukuria 5 proc. BVP. Dideli tai skaičiai ar ne - galima diskutuoti. Bet dėmesys yra tikrai mažesnis, nei turėtų būti. Juk sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą susitvarkėme, mokyklų infrastruktūrą susitvarkėme, o kultūros infrastruktūros - ne. Dėl jos, galima sakyti, nieko nepadarėme. Nebijau pasakyti, kad 2014-2020 metai bus paskutinis laikotarpis, kai Lietuva gaus tokią svarią ES finansinę paramą. Jei mes dabar nesugebėsime susitvarkyti savo kultūros infrastruktūros, savo paveldo, neišplėtosime kūrybinių industrijų, tai ateityje - juo labiau. -Kultūros ministerija skelbia, kad investicijų poreikis kultūros sektoriui 2014-2020 metais yra 2,25 mlrd. litų. O kiek numato skirti ES? -ES nieko nenumato. Visi mano, kad kažkas numatyta. Tačiau iš tikrųjų ES skiria vieną didelį katilą, o paskui Lietuva pati išskirsto pinigus. Tai yra visiškai Lietuvos vidaus reikalas. Tačiau, kaip jau minėjau, kultūra nėra vien menas. Tai ir paveldo aktualizavimas, ir kultūros kūrybinės industrijos, ir visuomenės kūrybingumo skatinimas. Kai

tam lėšų bus skiriama, tada bus juntama labai aiški tiek ekonominė, tiek socialinė nauda. -Minėjote, kad kultūra sukuria 5 proc. BVP. Kaip konkrečiai? -Kultūros kūrybinės industrijos apima labai platų sektorių. Teatrai, koncertinės įstaigos, muziejai, kinas, fotografija, leidyba, žiniasklaida, dizainas, architektūra - visa tai yra kultūros sektorius. Ir tą sektorių būtina plėtoti. Tik tada, kai tu sukursi kūrybišką dizainą, skonį, galėsi konkuruoti su užsieniu. Juk, pavyzdžiui, internetinis dizainas, mobiliųjų telefonų aplikacijos yra itin paklausūs produktai. Ir juos Lietuva gali brangiai parduoti. Jei mes tik susukame atsuktuvais baldus pagal užsieniečių užsakytą dizainą - nieko nelaimime, tik prarandame kūrybiškumą, nekuriame pridėtinės vertės. O jei dizainą parduotume - čia būtų didžiulė pridėtinė vertė. -Bet kodėl mūsų verslininkai nesinaudoja lietuvių kūrybiškumu? -Todėl, kad pas mus nėra tradicijų, nėra atitinkamos valstybės politikos. O ji neatsiranda per metus. Jei 23 metus nekūrėme šitos tradicijos, jei kūryba, kultūra nebuvo valstybės prioritetas, tai staigiai niekas ir neapsivers. Mes šiandien apie tai tik pradėjome kalbėti, tad duok Dieve, kad rezultatai imtų ryškėti po 5 metų. O galutinis rezultatas bus tik po 2550 metų. Jei nieko nedarysime, mūsų, kaip valstybės, neliks, nes būsime nekonkurencingi. -Ar kultūrai skiriamas adekvatus finansavimas? -Pažiūrėkite vien į mūsų mi-

nisteriją. Kiti turi protokolo skyrius, komunikacijos departamentus, ES struktūrinių lėšų skyrius, o pas mus nieko nėra. Nėra nė vieno žmogaus, dirbančio tose srityse. Apskritai žiūrint, gal tai atrodytų ir normalu. Tačiau kodėl tada kitose ministerijose reikia viso to, ko Kultūros ministerija neturi? Ką, gal mūsų funkcijos ne tokios svarbios? Tačiau per 23 metus tokia tradicija jau susiformavo. Pasakymas, kuris anksčiau skambėdavo, kad kultūra yra valstybės išlaikytinė - visiška netiesa. Kaip minėjau, visi tyrimai tai paneigė. Kultūra ne tik nėra išlaikytinė, tai didžiulis pliusas mūsų ekonomikai. Jau nekalbu apie kitus dalykus. Pavyzdžiui, mes pirmininkausime ES Tarybai. Jei mes save pristatysime tik kaip valstybę pagal dokumentus, kokie bus priimti, - nieko gero iš to nebus. Mes save visai Europai turėtume pristatyti per savo kultūrą. Tą ir bandysime daryti. Briuselyje bus du koncertai, kur dalyvaus mūsų žvaigždės, vyks atidarymo, uždarymo renginiai, vyks programos ir čia. Niekas priimtų dokumentų neprisimins, tik mūsų kultūrą. Tai kokį vaidmenį ji atlieka? Patį pagrindinį. Tai kam tada reikia dėmesį skirti? Juk tik pristačius kultūrą, pristačius tautą kaip turinčią savo identitetą, tapatybę, tradicijas ateina investicijos. Aišku, jokios statistikos to nerašo. Tačiau tai reikia įvertinti. Parengta pagal dienraštį „Respublika“ (2013 m. gegužės 22 d.)


2013 m. gegužė

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

D. Mikutienė: „Gera ligoninė=skurdi ligoninė?“ Kodėl priimti daug gimdyvių - nuostolinga?

Dar 2011 m. tuometis sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bazinių kainų 1 balo vertę, lygią 0,89 lito. Taip nuo 2012 m. sausio 1 dienos įsigaliojo paslaugų apmokėjimo skaičiavimo metodika pagal įsakymo numatytą balo vertę, kuri įgijo vienodą galią visiems sveikatos procesų dalyviams. Štai taip buvo duota pradžia dvigubų standartų įsigalėjimui. Teritorinės ligonių kasos – paslaugų pirkėjas – yra visagalės. Jos moka tiek, kiek nori, kiek turi pinigų, ir pagal tai nustato kokią nori balo vertę. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad patys brangiausi naujagimiai yra Radviliškio, Kėdainių ligoninėse, nes ten gimdymo paslauga apmokama skaičiuojant balo vertę aukštesnę nei 0,89 lito. O štai už kūdikio gimimą Raseinių, Jonavos ar Trakų ligoninėse teritorinė ligonių kasa tesumoka 0,73 – 0,76 balo vertės. Visi šie balai, skaičiai ir vertės reiškia tai, kad jei ligoninės gimdymo skyrius yra geras

(taigi ir žinomas) ir moterys atvyksta į jį gimdyti, auga gimdymų skaičius, kuris turi tilpti į tam tikras kvotas

Kūdikis dar negimė, o jau yra mokomas klaidingos ir nesąžiningos gyvenimo matematikos. Kas nutiktų, jeigu gimdymo stacionaruose balo vertė už gimdymo ir naujagimio priežiūros paslaugas tiesiog imtų ir visur pakiltų iki 0,89 lito? Galimi keli variantai – arba dalis kūdikių turėtų pakentėti ir palaukti savo gimimo iki kito mėnesio (žinoma, juokauju), kad tilptų į kvotą, arba už gimdymo paslaugas tektų susimokėti pačiai gimdyvei. Tiesa, įmanomas ir realesnis variantas, kuris jau taikomas – ligoninės siekis nusiųsti gimdyvę gimdyti į kitą ligoninę, kurioje, galbūt, to mėnesio kvotos dar nėra viršytos. O kur tuomet pagarba būsimai mamai ir ateinančiai gyvybei į šį taip keistai skaičiuojantį pasaulį? Ironiška, kai gimdymai siejami su kvotomis, juk gimdymas – ne planinė procedūra ir jos niekaip nesuplanuosi taip, kad ligoninė tiltų į kvotinį paslaugų apmokėjimą. Tai paslauga, kuri atitinka pagrin-

dinį paslaugos apmokėjimo kriterijų – poreikį. Tuo metu, kai turime džiaugtis kiekviena nauja gyvybe, įstaigos priverstos jas skaičiuoti ir drebėti dėl kiekvieno lito, nes kiekvienas kvotą viršijęs naujagimis atima pinigus iš kito tos pačios ligoninės skyriaus. Tačiau paslaugų pirkėjas, tos pačios teritorinės ligonių kasos, sėkmingai taiko „intensyviai plaukiojančio balo“ skaičiavimo metodiką, pagal kurią, pavyzdžiui, vasario mėnesį apmokėti už gimdymo ir naujagimio priežiūros paslaugas taikoma 0,62 balo vertė, o kovo mėnesį – jau 0,82 lito. Neklauskite, kur logika. Galima tik spėti, kodėl vasarį gimdyti brangiau nei kovą... Tad kaip gali ligoninė džiaugtis savo puikiu darbu ir populiarumu, jei dėl to praranda pinigus? Šiandien patogiau neviršyti kvotų, vadinasi, stengtis būti ne itin žinomu gimdymo skyriumi, kad būsimos mamos rinktųsi kitas ligonines. Gimdymas turi būti traktuojamas kaip būtinoji medicinos pagalba ir jam skiriamos lėšos turi būti išimtos iš bendro “krepšelio”. Ši paslauga turi būti apmokama atsižvelgiant į tai, kiek ligoninėje

tucijos 68 str. pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo piliečiai, pasinaudodami įstatymų leidybos iniciatyvos teise, turėtų galimybę Seimui teikti įstatymų projektus, pasirašytus 25 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė suteikiama 50-iai tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių (68 str. 2 d.), pasirašiusių po teikiamu įstatymo projektu. „Siūlydamas taisyti Konstituciją siekiu, kad piliečiai turėtų realią galimybę išreikšti savo nuomonę, siūlyti įstaty-

mų projektus Seimui. Dabartinis teisinis reglamentavimas, kai norint pateikti Seimui įstatymo projektą yra būtina surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, tautos valios pareiškimą daro neįmanomą. Prie to taip pat prisideda apsunkinta parašų rinkimo tvarka“, – situaciją komentavo A. Paulauskas. Pasak parlamentaro, dabar galiojantis piliečių parašų skaičiaus reikalavimas neskatina piliečių imtis aktyvių veiksmų ir yra neatitinkantis Lietuvos demografinės situacijos. Kaip pavyzdį A.Paulauskas įvardijo kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose reikalavimai ne tokie griežti.

Nesąžininga gyvenimo matematika

įvyksta gimdymų, ir dar su dideliu džiaugsmu! Teritorinė ligonių kasa, sudarydama sutartis su gimdymo stacionarais, šias paslaugas turėtų išskirti atskira eilute, kad jų apmokėjimas būtų visiškai skaidrus. Galbūt tuomet ligoninių gimdymo skyriai džiaugsis savo geru darbu ir iš to kylančiu populiarumu, nes dabar kokybiškų medicinos paslaugų teikimas gali nuvaryti gydymo įstaigą į bankrotą. Visi ministrai iki šiol buvo akli ir kurti šiai problemai ir rašytiems jiems raštams.

Bandau dar kartą…

Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė

A. Paulauskas siūlo palengvinti piliečių įstatymų leidybos galimybes

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas, kartu su dar 36 parlamentarais, pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Konsti-

„Kurdami teisinę valstybę negalime riboti piliečių iniciatyvos nepamatuotais reikalavimais. Siekiu palengvinti piliečiams galimybę įgyvendinti savo suverenitetą tiesiogiai įsitraukiant į teisėkūros procesą, stiprinti tiesioginę demokratiją. Gal bent taip mūsų piliečiai taps aktyvesni ir labiau įsitrauks į valstybės valdymą“, – projekto pateikimo tikslus aiškino Seimo narys A. Paulauskas. LR Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.

Geguzes " Darbieciu zinios"  
Advertisement