Issuu on Google+

2010 m. sausis, Nr. 1

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios

2010-ųjų iššūkiai ir perspektyvos

Daugelis mūsų norėtų kuo greičiau peržengti 2009-ųjų slenkstį, o dar labiau — palikti tų metų vargus praeityje. Nėra gerai į naujuosius metus žvelgti pesimistiškai, kad ir kokios bebūtų liūdnos prognozės. Todėl aš kalbėsiu apie 2010-uosius — kaip iššūkių metus, o ne sunkmečio tęsinį. 2009-aisiais bedarbystei išaugus 2,5 karto, valdantieji, su premjeru priešakyje, pagaliau suvokė, kad tai gali sukelti socialinę katastrofą ir baigtis totaline emigracija (masinė vyksta jau dabar), todėl 2010-uosius pakrikštijo kovos su bedarbyste metais. Tai yra geras ženklas, nors ir gerokai pavėluotas — Seimo Darbo partijos frakcija apie tokios kovos būtinybę kalbėjo dar 2008 metų pabaigoje. Bet pakalbėkime apie iššūkius kovoje su bedarbyste. Peršalus pakyla temperatūra — tai yra ligos pasekmė, bet ne priežastis. Temperatūrą galima numušti, bet ar nuo to pasveiksim? Lietuvos ekonomika taip pat serga, o bedarbystė — tos ligos pasekmė. Darbo partijos frakcija ne kartą sakė: „padėkime Lietuvos verslui, padarykime produkciją konkurencingą ir

bedarbystė natūraliai sumažės“. Darbo partijos verslo skatinimo plane buvo numatyta, kad per 2010 ir 2011 galima sukurti bent 120 tūkst. naujų darbo vietų. Ar valdantieji supras šio reiškinio esmę? Ar mes susidorosime su šiuo iššūkiu? Socialinėje srityje 2009-ieji buvo tikra revoliucija, tačiau jos rezultatai nedžiugina nei pensininkų, kurie prarado sunkiai uždirbtas pensijas, nei mamų, kurių lūkesčiai ramiai užauginti vaikelį buvo paprasčiausiai paneigti. 2010-aisiais dar turime viltį, kad opozicijos inicijuotas kreipimasis bus išgirstas ir Konstitucinis teismas sudėlios taškus šioje maišalynėje, kurią užverdant taip nuoširdžiai stengėsi seimūnais tapę šou verslo „rykliai“. Iššūkiai laukia ir Lietuvos teisinės sistemos — gyventojus vargina sistemos neveiklumas ir „paranormalūs“ reiškiniai, kai nesiimama adekvačių teisinių priemonių prieš nusikaltėlius, o Lietuvos piliečiai nesulaukia teisingumo. Prezidentūra vis kelia kartelę teisėsaugos institucijoms, opozicija nuosekliai palaiko tuos sprendimus, tad belieka tikėtis, kad valdančia-

jai koalicijai pakaks ryžto imtis realių priemonių, o ne trypčioti vietoje. Ateinantys metai yra ir vilties laikotarpis, kad pagaliau bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Nors ir sunkiai — valdantiesiems viduje nesutariant ir keistai lūkuriuojant, tačiau į priekį juda reikiamos įstatymų pataisos. Opozicija kantriai laukia ir praėjusioje kadencijoje pradėtų darbų dėl individualaus konstitucinio skundo įteisinimo. Nors valdantieji, kurie nuolat verkšlena, kad opozicija jų nepalaiko,

Kalėdų dovana — elektros pabranginimas Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys prognozuoja, kad artimiausiu metu elektra dar labiau brangs, nes šiandien Seimas valdančiosios koalicijos frakcijų narių balsais palaimino prieštaringas Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios yra naudingos tik kelioms bendrovėms, bet ne Lietuvos valstybei ir vartotojams. Naujai priimtas įstatymas ir taisyklės numato, kad elektros energija bus parduodama elektros energijos biržoje, o jos pirkimo kaina bus nustatoma pagal antrą didžiausią kainą. „Iš pirmo žvilgsnio šis įstatymas

yra labai nekaltas: šiek tiek patvarkytos sąlygos, šiek tiek apibrėžimų ir lyg atveriame kelią rinkai. Tačiau kas yra Lietuvos energetikos rinka? Kiek šioje rinkoje yra dalyvių, kurie gali pateikti elektros energiją, kas gali nusipirkti didesnį kiekį ir dalyvauti toje biržoje? Galiu atsakyti, kad tokios rinkos Lietuvoje nėra“, — teigia Seimo narys. Parlamentaras įsitikinęs, kad energetikos ministerijos paruoštas ir visos valdančiosios koalicijos globojamas įstatymas yra naudingas tik vienai elektros bendrovei. „Visa elektros energija, kurią turėsime pirk-

ti iš užsienio, faktiškai pirksime iš vienos bendrovės arba iš jos dukterinių įmonių. Pagal ministerijos paruoštas taisykles elektros energijos pardavimo kaina biržoje bus nustatoma pagal antrą didžiausią kainą. Todėl galima bus pasiteisinti, kad tokią brangią elektros energiją nupirkome dėl to, jog biržoje buvo tokia kaina. O iš tikrųjų viena bendrovė galės pasiūlyti tris ar keturias skir-

čia ir sulauktų solidžios paramos, tačiau patys nieko nedaro, todėl belieka tikėtis, kad susigėdę savo neveiklumo jie patys bus priversti susimąstyti. O pabaigai noriu pasakyti, kad didžiausias iššūkis Lietuvos gyventojams ateinančiais metais — įtikinti valdančiuosius, kad realus verslo skatinimas yra ne valdžios malonė ar lengvata, o būtinybė valstybei, norinčiai deramai rūpintis savo gyventojais.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys tingas kainas, įvertinti antrą pagal dydį kainą ir pagal ją bus nuperkama elektros energija iš visų, net ir iš tų, kurie galėtų parduoti elektrą už mažesnę kainą“, — įspėja K. Daukšys. K. Daukšys sako, kad dėl šio įstatymo priėmimo nuo naujųjų metų brangsianti elektra dar labiau brangs po kelių mėnesių. „Elektros energijos atpigimo Lietuvos rinkoje tikrai nebus ir manau, kad per artimiausius mėnesius tai pajusime. Esu įsitikinęs, kad tai yra valdančiųjų bandymas įtikti elektros kompanijoms ir leisti joms uždirbti valstybės ir jos žmonių sąskaita. Belieka tik spėlioti, kodėl jie taip daro“, — sako buvęs Ūkio ministras K. Daukšys.


2010 m. sausis

Nejaugi pajudėjo ledai, tvarkant politizuotą teisėsaugą

Darbo partija ir jos Seimo frakcija palaiko prezidentės Dalios Grybauskaitės pradėtą principingą kovą su nesąžiningomis, korumpuotomis ir politizuotomis teisėsaugos institucijomis, kurios menkina Lietuvos vardą, gadina valstybės tarptautinį įvaizdį ir kompromituoja šalies valdžią visuomenės akyse. Darbiečiai tikisi, kad prezidentei užteks ryžto ir ji bus principinga iki galo, kovodama su negerovėmis teisėsaugos sistemoje. „Tikimės, kad pradėtos pertvarkos yra tik pradžia. Būtina išaiškinti visus, kurie prisidėjo prie teisinės sistemos žlugdymo Lietuvoje. Kalti žmonės turi būti įvardinti visuomenei ir, jeigu prireiks, jie turi prisiimti politinę, moralinę o gal net ir teisinę atsakomybę už tokius neatsakingus, savanaudiškus ir veidmainiškus veiksmus“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Darbo partija viliasi, kad prezidentei užteks ryžto reikalauti teisėsaugos institucijų darbuotojų atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, o šioje kovoje ji bus principinga iki galo. „Egzistuoja klanas, kuris menkina Lietuvos teisėsaugą. Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra metų metus marina rezonansines bylas, vykdydama politinių ir finansinių grupuočių užsakymus. Taip, ignoruodami Konstitucinio teismo sprendimą dėl žalos, padarytos valstybei privatizuojant „Alita“, prokurorai šį nusikaltimą tiesiog uždangstė. Iki šiol Mažeikių prokuratūroje yra specialiai vilkinama byla dėl lyg tai nekondicinių naftos produktų pardavimo už mažesnę kainą, kuris padarė milijoninius nuostolius valstybei. Vytauto Pociūno bylos numarinimas, nuslėptos 12 slaptų analitinių pažymų — tai tik keli pavyzdžiai, o tikrovėje yra daug daugiau rezonansinių bylų, kurios atnešė valstybei dešimčių mlrd. Lt nuostolį. Tik prezidentė, su Seimo pagalba, gali reikalauti atsakomybės už tokių nusikaltimų slėpimą ir išardyti korumpuotų ir politizuotų teisėsaugininkų klaną. Prezidentė nesugeba priversti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimti ekonomiškai naudingus sprendimus, tačiau jeigu ji sugebės depolitizuoti VSD ir prokuratūrą, vien už tai jai reikėtų pastatyti paminklą“, — sako Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. Seimo nariai nenori kištis į teisėsaugos institucijų darbą ir politizuoti šio proceso, tačiau suprasdami, kad šalies prezidentė turi realias galimybės pertvarkyti ir išvalyti teisėsaugos sistemą nuo nesąžiningų pareigūnų, darbiečiai žada ją visapusiškai palaikyti šioje kovoje. „Nors prezidentei nekaip sekasi priversti Vyriausybę sukurti antikrizinę programą ir pagyvinti šalies ekonomiką, bet jeigu jai pagaliau pavyks pertvarkyti visas teisėsaugos struktūras, jai bus dėkinga visa Lietuva ir mes pasiryžę ją palaikyti“, — teigia V. Gapšys.

WWW.DARBOPARTIJA.LT

Darbiečių žinios // 2

Parlamentarė prašo SAM paviešinti „kiaulių gripo“ vakcinos pirkimo sutarties turinį Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą A. Čapliką, prašydama pateikti daugiau informacijos apie ką tik įsigytas vakcinas nuo pandeminio gripo A(H1N1).

D. Mikutienė prašo pateikti informaciją, kokią atsakomybę dėl nepageidaujamų reakcijų į skiepus pagal sutartį prisiima gamintojas, kokia vienos vakcinos dozės kaina ir ar galima šiomis vakcinomis skiepyti nėščiąsias ir vaikus. Parlamentarė

domisi, kaip Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi informuoti visuomenę apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus. „SAM įsigijo 27 tūkst. vakcinos dozių nuo pandeminio gripo A(H1N1) viruso. Atsakydama į mano 2009 m. gruodžio 4 d. raštą dėl vakcinos saugumo ir dėl atsakomybės už galimas pasekmes prisiėmimo, ministerija atsakė, kad sudarant sutartis su pandeminio gripo vakcinos gamintojais, atsakomybės prisiėmimo ir žalos sveikatai atlyginimo klausimai numatomi sutarties sąlygose. Jeigu sutartis jau pasirašyta, visuomenė gali ir turi žinoti visas sąlygas ir galimas vakcinacijos pasekmes“, — sako D. Mikutienė.

Vilniaus skyriui vadovaus dukart pasaulio čempionas, Seimo narys J. Pinskus Gruodžio 18 d. sostinės „Panoramos“ viešbutyje vyko Darbo partijos Vilniaus skyriaus visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo rekordiškai daug skyriaus narių. Susirinkime vyko skyriaus pirmininko rinkimai. Pasveikinti vilniečių atvyko Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, Seimo nariai: Vytautas Gapšys, Loreta Graužinienė, Vydas Gedvilas ir Mečislovas Zasčiurinskas. Taip pat dalyvavo Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Raimondas Mockeliūnas. Į Vilniaus skyriaus pirmininko postą pretendavo trys kandidatai: Seimo na-

rys, partijos pirmininko pavaduotojas Jonas Pinskus, buvęs Europos parlamento narys, partijos pirmininko pavaduotojas Šarūnas Birutis ir Vilniaus skyriaus Justiniškių grupės pirmininkas Igoris Šalna. Š. Biručiui atšaukus savo kandidatūrą skyriaus pirmininko rinkimuose, juos absoliučia balsų dauguma laimėjo Jonas Pinskus. Kalbėdamas apie pagrindinius darbus, J. Pinskus žadėjo daugiausiai dėmesio skirti artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams ir po trijų metų vyksiantiems Seimo rinkimams, tačiau svarbiausia — anot naujojo pirmininko — „palaikyti

vienybę, optimizmą ir gerą mikroklimatą kiekvienoje grupėje ir visame skyriuje“. J. Pinskus gimė 1959 m. rugsėjo 22 d. Kuršėnuose, Šiaulių rajone. 1979–1988 m. buvo TSRS rinktinės narys, nusipelnęs sporto meistras. 1980 m. olimpinių žaidynių Maskvoje prizininkas. Dukart pasaulio čempionas (1981 ir 1985 m.). Pasaulio čempionatų prizininkas: 1983 m. užėmė 3-iąją vietą, 1986 m. — 2-ąją vietą. Septynis kartus TSRS čempionas, tris kartus Lietuvos čempionas, daugkartinis tarptautinių regatų nugalėtojas. Apdovanotas dviem TSRS medaliais. 1998 metais apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2001 m. išrinktas Šiaulių krašto šimtmečio sportininku. Ekonomisto išsilavinimą turintis J. Pinskus pirmą kartą Seimo nariu tapo 2004 m. Skyriaus pirmininko pareigos jam nėra naujos, jis vadovavo pirmajam Darbo partijos skyriui Širvintose, laikinai ėjo Vilniaus rajono, vėliau — Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pareigas.


3 // Darbiečių žinios

2010 m. sausis

WWW.DARBOPARTIJA.LT

M. Zasčiurinskas: „išgėrei arbatos – sumokėk duoklę!“ Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas teigia, jog valdančiųjų režimo – konservatorių ir liberalų koalicijos – politika, kartu su Naujaisiais metais, atnešė naują nesąmonę – vadinamąjį pajamų, esą gautų „natūra“,– apmokestinimą. To, kad jau dabar reikia mokėti mokesčius už bet kokias dovanas ir kitus dalykus – režimui, pasak M. Zasčiurinsko, – negana. „Patys mokesčių inspektoriai viešai pripažįsta, kad pajamos už neva ne darbo metu naudotą automobilį arba telefoną bus apmokestinamos pagal sunkiai pritaikomus ir abejotinus kriterijus, kontrolės mechanizmai nesugalvoti, administravimas sudėtingas, bet vis tiek atkakliai kvailiojama toliau. Nenustebsiu, jei netrukus paslėptomis pajamomis bus pripažinta ir daugiau dalykų. Galima tokiomis laikyti darbe išgertą arbatą, nes pasinaudota įmonės, o ne paties darbuotojo apmokamu,

vandeniu iš čiaupo. Galima apmokestinti privačios elektroninio pašto dėžutės patikrinimą, naudojant darbovietės kompiuterį, nes tokiu būdu neinama į interneto kavinę ir nemokama už elektrą bei internetą namuose. Daug ką galima sugalvoti. Dar svarbiau pasamdyti papildomą prievaizdų armiją, kuri administruotų nesveikas valdančiojo režimo ir oro apmokestintojų fantazijas“, – ironizavo Seimo narys. M. Zasčiurinsko nuomone, užmojis apmokestinti neva slepiamą natūrą yra tipiškas

Padėkota aktyviai dirbusiems rinkimų kampanijos metu

atvejis, kai valdžios institucijose dirbantys žmonės gauna atlyginimą ne už rimtą darbą, o už bergždžias, žalingas ir valstybę diskredituojančias fantazijas. „Kartu šis „produktyvus darbas“ įrodo, kad valdančiųjų režimo deklaruotas saulėlydis nevyksta, nes yra pasamdyta pakankamai daug neturinčių rimto darbo, bet nesveikai darbo metu fantazuoti ir už tai gauti atlyginimą linkusių valdininkų bei politinio pasitikėjimo patarėjų“, – mano M. Zasčiurinskas.

Per metus darbiečių populiarumas išaugo du kartus Jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiomis dienomis, daugiausia balsų galėtų tikėtis opozicinės socialdemokratų ir Darbo partijos. Už jas balsuotų atitinkamai 16,1 ir 16 proc. rinkėjų, rodo apklausa. Už kitą opozicinę partiją — „Tvarka ir teisingumas“ — balsuotų 10,8 proc. respondentų. Rudens pradžioje didžiausią piliečių palaikymą turėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nusileido iki ketvirtojo laiptelio, jie surinktų 9,6 proc. balsų. Kitos partijos neperžengtų privalomo 5 proc. barjero. Politikų ir visuomenės veikėjų pasitikėjimo lentelėje prezidentė Dalia Grybauskaitė — kol kas nepavejama. Nors per pastarąjį mėnesį pasitikėjimas ja krito 8 proc., prezidente

vis tiek pasitiki 42 proc. rinkėjai. Antroje vietoje įsitvirtinusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė surinko 13,6 proc. respondentų simpatijų. Trečiam esančiam Darbo partijos pirmininkui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui pasitikėjimą deklaravo 6,8 proc. rinkėjų. Toliau eina Socialdemokratų partijos lyderis parlamentaras Algirdas Butkevičius (5,3 proc.), partijos „Tvarka ir teisingumas” vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas (5,1 proc.), Seimo narys Julius Veselka (4,3 proc.). Tai rodo gruodžio 3-8 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Apklausos rezultatus skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. 2009-ųjų reitingai* Sausis

7,4%

Vasaris

6,4%

Kovas

8,5%

Balandis

7,5%

Gegužė

8,8%

Birželis

9,8%

Liepa

8,3%

Rugsėjis

9,4%

Spalis

10,5%

Lapkritis

13,6%

Gruodis

16%

*Vilmorus duomenys

Gruodžio 4 d. Darbo partijos Šalčininkų rajono skyrius surengė šventinį Padėkos vakarą, į kurį kandidatė pakartotiniuose rinkimuose į LR Seimą VilniausŠalčininkų rinkimų apygardoje Alina Gorevaja pakvietė skyriaus narius, aktyviai dirbusius rinkiminės kampanijos metu. Aktyviausiems buvo įteikti Padėkos raštai bei dovanėlės. Susirinkusiuosius pasveikino Seimo narys Vytautas Gapšys, Viniaus bei Utenos apskričių kuratorius Jonas Filipovičius. Į renginį atvyko ir taip pat nemažai prie sėkmingos rinkimų kampanijos prisidėjusių partijos Širvintų bei Kauno rajonų skyrių vadovai Živilė Pinskuvienė ir Antanas Makarevičius, ir kiti. Pasak Darbo partijos Šalčininkų rajono skyriaus vadovės Vilijos Filipovičienės, kiekvienas šio vakaro dalyvis nusipelnė išskirtinės padėkos, nes jo darbas, dažnai nelengvoje situacijoje, prisideda prie to, kad visi mes taptume matomi, girdimi, kad būtų įgyvendinti svarbiausi mūsų tikslai.

Klaipėdoje įvyko „Kalėdinė vakaronė“

Gruodžio 18 d. Klaipėdoje įvyko „Kalėdinė vakaronė“. Džiaugiamės, jog į šį renginį atvyko svečių iš Palangos, Gargždų, Skuodo ir Šilutės miestų. Programoje dalyvavo dainininkas Mindaugas Rojus ir Loreta Romelienė, artistų trupė. Vakaro kulminacija Kalėdų laužas ir žinoma Kalėdų Senelis su dovanomis. Buvo smagu visiems pabūti kartu ir pasilinksminti.

Klaipėdos skyriaus akcija „Kalėdinė sriuba mūsų — šventinė šypsena jūsų“

Gruodžio 20 d. Klaipėdos Darbo partijos skyrius suruošė labdaros akciją „Kalėdinė sriuba mūsų — šventinė šypsena jūsų“. Akcijos metu buvo išdalinta apie 200 porcijų Kalėdinės sriubos. Džiaugiamės kad akcija puikiai pavyko ir miestiečiai atsidėkodami dalino šypsenas vieni kitiems ir dėkojo už vaišes. Tikimės ir kitais metais tęsti šią puikią akciją. Kviečiame prisijungti ir kitus Darbo partijos skyrius.


2010 m. sausis

WWW.DARBOPARTIJA.LT

L. Graužinienė: „Saviškiai valdžioje dauginasi akyse“

Nors kitąmet Lietuva pajus dar stipresnį krizės spaudimą, savi ir ištikimi valdžiai veikėjai neskurs. Tokią išvadą po tyrimo padarė Seimo Audito komitetas. Apie tai, jog dabartinė valdžia vadinamąją valdymo reformą įvykdė tik dėl to, kad jai būtinai reikėjo neparankius žmones pakeisti saviškiais, – pokalbis su Audito komiteto pirmininke Loreta Graužiniene.

- Kodėl reikėjo sukelti tokią sumaištį ir pradėti reformą visose ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje? - Konservatoriams reikėjo kuo greičiau įkurti Energetikos ministeriją, kuri atsirado išdraskant Ūkio ministeriją.

Jeigu pastudijuotume, kaip pastaruoju metu keitėsi jos darbuotojai, pamatytume, kad į visus atsilaisvinusius postus buvo įdarbinti savi. Nors daugelis jų pagal kompetenciją eiti tas pareigas visiškai netinkami. Vertinant tai, kad ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje atsirado kur kas daugiau politinio pasitikėjimo pareigūnų, kurie, keičiantis ministrų kabinetams, privalės taip pat atsistatydinti, manau, jog buvo padaryta rimta klaida. Kažin ar per krizę, kai valstybės pareigūnai privalo veikti labai skubiai ir priimti nekasdienius sprendimus, reikėjo iš esmės keisti šalies valdymą. - Gal tiems naujiems saviems ir lojaliems pareigūnams kas nors kompetentingai vadovaus? - Kol kas sunku pasakyti. Galbūt. Tačiau šiuo metu aiškiai matyti, kad Vyriausybė nedirba kaip komanda. Kiekviena ministerija dirba sau. Kai premjeras nesuburia ministrų dirbti bendro darbo ir dar nesitaria su tam tikrų sričių specialistais, šalyje kyla daugybė problemų. - Aplinkos ministerijos vadovai išsimokėjo 111 tūkst. litų priemokų ir premijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė – 73,6 tūkst., Žemės ūkio – 60 tūkst., Ūkio

– 36,9 tūkst. litų. Iš kokių rezervų tos premijos? - Iš to paties Darbo užmokesčio fondo. Juk beveik visos ministerijos turėjo laisvų etatų. Jiems skirti pinigai buvo įskaičiuoti į Darbo užmokesčio fondą, bet darbuotojų nebuvo priimama. Iš sutaupytų pinigų ir būdavo išmokamos premijos bei įvairios priemokos. - Ar tos premijos mokėtos už realiai atliktą darbą, ar tik todėl, kad buvo atliekamų pinigų saviems? - Ar tos premijos saviems jau tapo sistema, kol kas negalėčiau pasakyti. Bet akivaizdu, kad nė viena ministerija šįmet taupyti nebandė. - Kodėl nepanaudotų Darbo užmokesčio fondo pinigų ministerijos negrąžino į valstybės biudžetą? - Jos visos greičiausiai vienu balsu atsakytų, kad joms pinigų neliko. Bet kai netaupai, tai ir nelieka. Pensininkai sugeba pragyventi iš 650 litų, o kai kam šiandien ir 10 tūkst. litų – per mažai. Tokia taisyklė labai tiktų Užsienio reikalų ministerijai. Ten šįmet jokio taupymo nebuvo matyti. Gal jos vadovas Vygaudas Ušackas priėmimus užsienio svečiams galėtų rengti ne namie, o kur nors kukliau ir į užsienio komandiruotes skraidyti ne verslo, bet ekonomine klase. - Kas lėmė, kad kitąmet ministrų bei jų politinio pasitikėjimo pavaldinių algos didės 11,4 proc. ir tam papildomai prireiks 8,4 mln. litų? - Tyrimo metu paaiškėjo, kad šį padidėjimą lėmė tai, jog kai kuriems pareigūnams algos bus mokamos iš ES skirtų lėšų. Tačiau tas ES lėšų panaudojimas atlyginimams kartais labai keistai atrodo: sėdi viename ministerijos kabinete trys pareigūnai, visi dirba panašiai, bet dviem jų algos mokamos iš ES gautų pinigų, o trečiam – iš valstybės biudžeto. Pagal kokius kriterijus vieni už tokį pat darbą gauna mažiau, kiti – daugiau, nelabai aišku. Aptikome dar ir tokių atvejų, kai tas pats pareigūnas darbo užmokestį gauna ir iš ES fondų, ir iš Lietuvos biudžeto. Kitąmet valdininkų atlyginimams prireiks daugiau pinigų dar ir dėl to, kad etatų skaičius smarkiai išaugs Energetikos ministerijoje, nors ir žadėta, jog tam nebus išleista nė lito, tik ant pastato pakabinta nauja iškaba. Aiškėja, kad dabar jau šiai ministerijai reikia ne tik papildomų etatų, bet ir naujos informacinės įrangos.

Darbiečių žinios // 4

Būdas pagyvinti Lietuvos ekonomiką — mokesčių amnestija Atsižvelgdamas į sunkėjančią šalies socialinę ir ekonominę padėtį bei didėjančią šešėlinę ekonomiką, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys siūlo apsvarstyti galimybę pritaikyti Lietuvoje mokesčių amnestiją. Seimo nario žiniomis, šis valstybės iždo papildymo būdas populiarėja daugelyje Europos šalių. „Italai 2001 m. ir 2003 m. mokesčių amnestijos metu sugrąžino į šalį apie 46 mlrd. eurų, o valstybės biudžetą papildė 2,1 mlrd. eurų. Paskutinė mokesčių amnestija šioje šalyje turė-

Sumažėja ir šešėlinė ekonomika, todėl galima tikėtis, kad biudžeto pajamos augs ir ilguoju laikotarpiu. Kapitalas grįžta į valstybės ekonomiką. V. Gapšys įsitikinęs, kad daugelyje pasaulio šalių savo efektyvumą įrodžiusi priemonė turėtų teigiamą efektą ir Lietuvoje. „Mokesčių amnestija buvo vykdyta Italijoje, Kipre, Olandijoje, JAV, Rusijoje — visur ji pasiteisino. Daug kur amnestija buvo pritaikyta kelis kartus ir tapo valstybės mokesčių politikos dalimi. Sunkmetis Lietuvoje — gera proga išbandyti šią priemonę.

jo pasibaigti 2009 m. gruodžio 15 d., tačiau ji buvo pratęsta iki balandžio pabaigos. Išankstiniais skaičiavimais, paskutinės amnestijos metu į Italiją grįžo daugiau kaip 80 mlrd. eurų“, — teigia parlamentaras. Mokesčių amnestija yra trumpalaikė galimybė tam tikrai mokesčių mokėtojų grupei mokėti nustatytą mokestį, mainais į atleidimą nuo atsakomybės už vengimą mokėti mokesčius. Trumpuoju laikotarpiu dėl amnestijos padidėja biudžeto pajamos. Susiaurėja asmenų, kuriuos reikia tikrinti, sąrašas, sumažėja mokesčių administravimo išlaidos.

Deja, valdantieji nenori girdėti opozicijos siūlymų ir gaivinti verslą, mažinant mokesčius, todėl šešėlinė ekonomika tik auga. Mokesčių amnestija grąžintų pinigus į Lietuvą, padidintų įplaukas į šalies biudžetą. Sumažėtų teisėsaugos institucijų ir mokesčių administratorių darbo krūvis. Manau, kad reikia platesnės diskusijos dėl šios priemonės mąsto ir teisinio reglamentavimo, tačiau neabejoju, jog mokesčių amnestija turėtų tik teigiamos naudos Lietuvos ekonomikai, todėl Vyriausybė būtinai privalo apsvarstyti tokią galimybę“, — sako V. Gapšys.

Darbo partijos informacijos centras Tel. (8 5) 239 69 56 press@darbopartija.lt www.darbopartija.lt


Darbiečių Žinios | Sausis