Issuu on Google+

2010 m. vasaris, Nr. 2

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios

A. Kubiliau, laiko abejoti nėra, reikia dirbti! Bedarbių skaičius Lietuvoje grėsmingai artėja prie kritinės 300 tūkst. ribos. Kiekvieną dieną šalyje darbą praranda daugiau kaip tūkstantis žmonių. Artėjame prie ribos, už kurios, ekspertų tvirtinimu, iškyla realūs socialinių neramumų, visuomeninio sprogimo grėsmė. Jau esame ties slenksčiu, kurį peržengus gali prasidėti nevaldomi procesai. Dėl tokios padėties valstybėje turėtų būti neramu visiems — nuo politinių partijų iki paprasto žmogaus, kuris išsirinko valdžią ir turi pilną teisę manyti, kad ta valdžia daro viską, kad situacija valstybėje bent neblogėtų. Ar pagrįsti lūkesčiai to paprasto žmogaus, ieškančio darbo ar mėginančio išsaugoti savo darbo vietą? Ar galima jam pasakyti, kad Vyriausybė žino, kaip suvaldyti įsibėgėjantį nedarbą? Vargu, nes premjeras Andrius Kubilius staiga pradėjo viešai abejoti, ar ligšiolinė valstybės parama bedarbiams apskritai buvo efektyvi. Kaip galima būtų pavadinti tokias abejones? Nesuinteresuoto eksperto svarstymais? Neatsakingo politiko prisipažinimu? Nekompetencija? Politiniu infantilizmu? Pasirodo, krūvos pinigų, sukištos bedarbių paramai, kalnai popierių, prirašytų apie darbo biržų

sistemos reformą, nedavė jokių rezultatų. O kiek buvo trimituota apie sėkmingus šios Vyriausybės žingsnius siekiant įveikti nedarbo problemą? Dabar pats premjeras pripažino, kad visa tai — paprasčiausias klaidinimas. Praeitų metų pabaigoje Ūkio ministras Dainius Kreivys klaidino, kad valdančiosios koalicijos Ekonomikos skatinimo planas jau neva padėjo išsaugoti 30 tūkstančių darbo vietų, o šiemet šis skaičius pasieks 100 tūkstančių! Esą vien per Ūkio ministerijos programas jau realizuota ūkio skatinimo priemonių iš viso už 2 milijardus litų iš daugiau kaip 5 mlrd. litų numatytos sumos! 2009 m. bedarbiams buvo išmokėta apie 600 mln. litų, pridėjus dar administravimo išlaidas išeitų apie pusantro milijardo litų. Kiek pinigų išdrabstyta, išdalinta pašalpoms, darbo biržos biurokratinei struktūrai išlaikyti — vietoj to, kad būtų skirta verslui, realių darbo vietų kūrimui. Dabar, kai bedarbių skaičius artėja prie 300 tūkst., jau aišku, kad visa sistema neveikė, nors buvo tvirtinama priešingai. Tačiau kaip gali efektyviai veikti darbo biržos sistema, kai be nuolatinio vadovo ji dirba beveik metus. Tuos metus, kurie nedarbo, socialinių problemų

požiūriu tampa kone patys sunkiausi mūsų valstybei per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Dabar prabilta apie radikalią darbo biržos sistemos reformą, dalinį jos privatizavimą. Esą Olandijoje veikia apie 400 privačių įdarbinimo kompanijų, kurios pasiekia žymiai geresnių rezultatų ir kurios siekia ne pašalpų mokėjimo, o žmogaus įdarbinimo. Premjere, atsipeikėkit, pas mus ne Olandija! Mūsų žmonės jau nebeįperka paprasčiausios lietuviškos duonos, nekalbant apie olandišką sūrį. Nedarbo problema šiuo metu yra pernelyg didelė, kad būtų galima ją išspręsti paprasčiausiai nusišalinus valsty-

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, po susitikimo su valdančiosios koalicijos ministrų kabinetu, pareiškė, kad jai reikia Vyriausybės, kuri daugiau dirbtų ir mažiau šnekėtų. Tačiau mums reikia Vyriausybės, kuri ne tik dirbtų, bet ir neprisidirbtų. Viena didžiausių Lietuvos problemų — nedarbas. Oficialus bedarbių skaičius Lietuvoje sparčiai artėja prie kritinės 300 tūkst. ribos, tačiau A. Kubiliaus Vyriausybė ir toliau neturi jokios darbo vietų kūrimo strategijos. Vyriausybė nesiima remti iniciatyvių šalies žmonių, norinčių imtis smulkaus ir vidutinio verslo, visai nepadeda mažinti biurokratinių suvaržymų.

A. Kubiliaus Vyriausybė ne tik nieko nedaro mėgindama išspręsti nedarbo problemą — priešingai, ji atmeta pasiūlymus, kaip nedarbą būtų galima efektyviai pažaboti. Praeitų metų pabaigoje pateikėme siūlymą — vieno ekonomikos segmento įmonėms, generuojančioms valiutą, tačiau minimaliai naudojančioms importines žaliavas, sumažinti mokestinę naštą, kad jos būtų konkurencingos tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Tai suteiktų šioms įmonėms galimybę dirbti pilnu pajėgumu, kurti daugiau darbo vietų, išstumti importą iš vidaus rinkos ir uždirbti valstybei daugiau valiutos.

Beje, šios įmonės yra imliausios darbo vietų sukūrimui. Sudarius tinkamas sąlygas, pirmaisiais metais galima būtų sukurti 50 tūkst. darbo vietų, o kitais — 2011 m., palankiomis verslo sąlygomis pritraukus naujus investuotojus, būtų sukurta dar 60–70 tūkst. naujų darbo vietų. Tai smarkiai sumažintų socialinę įtampą ir valstybės biudžeto išlaidas socialinėms išmokoms. Sumažinus valstybės naštą šioms prekėms, sudarius geresnes konkurencines sąlygas, valdžia pasiektų dar vieną svarbų efektą — sumažintų šešėlinę ekonomi-

Konservatorių Vyriausybė ir prisišnekėjusi, ir prisidirbusi

bei ir Darbo biržos funkcijas perdavus privačiam verslui. Esame atsidūrę kritinėje situacijoje ir valdžia privalo imtis neatidėliotinų priemonių, o ne svaičioti ar dalintis abejonėmis. Turime rūpintis darbo vietų kūrimu, o ne kurti darbo grupes, kurios abejojančiam premjerui pateiktų savo siūlymus, dėl kurių premjeras vėl galėtų paabejoti. Abejoti laiko nebėra, reikia dirbti!

Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich

ką ir nelegalią prekybą. Tačiau tuomet pasiūlymas buvo atmestas. Dabar apie tai garsiai prabilo šalies vadovė. Pradėjo kalbėti, ragindama dirbti, o ne šnekėti. Tačiau ar ši Vyriausybė gali dirbti ir neprisidirbti?

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys


2010 m. vasaris

WWW.DARBOPARTIJA.LT

KT sprendimai neprivalomi Švietimo ir mokslo ministrui bei jo komandai

„Skubotai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ) sukėlė ne tik daug diskusijų, bet ir nesutarimų“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas. Nors dalis akademinės bendruomenės atstovų ir Seimo narių pasisakė dėl įstatymo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teikė motyvuotas pastabas ir siūlymus, net mitingavo prie Seimo, tačiau nei aukštojo mokslo reformatoriai, nei koalicijos Seime atstovai nepaisė argumentuotų siūlymų, kritikos ir įspėjimų, kad toks įstatymas pažeis aukštųjų mokyklų autonomijos konstitucinį principą, neigiamai paveiks universitetų savivaldą, ignoruos akademinę bendruomenę. Todėl neatsitiktinai 2009 m. net du kartus teko kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl aukštojo mokslo autonomijos ir nemokamo mokslo

laidavimo gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose išaiškinimo. Eilinį kartą KT aiškiai ir nuosekliai išdėstė mūsų keliamas problemas. Gauti atsakymai dėl aukštojo mokslo autonomijos. Trumpai tariant — savivaldos institucijas formuoja pačios aukštosios mokyklos, o valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą specialistų poreikį ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus, o mokymosi rezultatų vertinimas vykdomas po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio atliktos studijuojamų dalykų žinių patikros. Taigi, joks teisės aktas neturi prieštarauti tokiems KT sprendimams, taip pat ir MSĮ. „Apmaudu, bet KT sprendimų neišgirdo nei Ministras pirmininkas, nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai. Atvirkščiai — premjeras Andrius Kubilius lengvu mostu pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę ir pavedė jai išnagrinėti KT 2009 m. spalio 28 d. sprendimą dėl aukštosios mokyklos autonomijos bei iki 2009 m. pabaigos parengti pasiūlymus. Darbo grupė taip paplušėjo, kad savo pasiūlymuose išrėžė, jog svarstant MSĮ projektą buvo išklausytos suinteresuotų grupių nuomonės, pasiektas platus politinis bei visuomeninis konsensusas ir priimtas įstatymas. Tad nerimauti lyg ir nebūtų dėl ko. Bet juk nuo visuomenės nenu-

slėpsi, kad jokio konsensuso dėl šio įstatymo priėmimo nebuvo, tai visiškas melas“, — piktinasi V. Gedvilas. Ta pati grupė pareiškė, kad MSĮ konstitucingumo KT nėra nagrinėjęs ir dar pridūrė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad MSĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Anot jų, jokia valstybės institucija ar pareigūnas neturi teisės konstatuoti dėl MSĮ nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Tenka tik apgailestauti, o tuo pačiu ir priminti gerbiamiems ponams, kad KT sprendimai konstatuoja, kad „KT nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis — plačiau ir išsamiau atskleisti atitinkamo KT nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to KT nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo KT nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi“. „Darbo grupei derėtų žinoti, kad KT nutarimai yra vientisi ir aiškinami nekeičiant jų turinio. KT sprendimai privalomi visoms valdžios institucijoms, neišskiriant nei ŠMM, nei pačio Ministro pirmininko. Demokratinėje valstybėje bet kuris pareigūnas gali pareikšti savo nuomonę, išsakyti savo mintis, pastabas dėl skubotai sukurptų įstatymų, kurie gina tam tikrų visuomenės sluoksnių ar klanų interesus. Todėl Seimo nariai bus priversti eilinį kartą kreiptis į KT dėl MSĮ konstitucingumo“, — sako V. Gedvilas.

Geriausias Lietuvos įvaizdis laimingas pensininkas

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas sako, kad pensininkus

plėšiantis valdančiųjų režimas turėtų susiprasti ir nebešvaistyti lėšų tuščioms įvaizdžio kūrimo strategijoms. Seime buvo teisingai konstatuota, kad valstybės lėšos Lietuvos įvaizdžiui formuoti buvo naudojamos neracionaliai ir neefektyviai. Anot M. Zasčiurinsko, 60 milijonų litų tiesiog iššvaistyta. O „konservatorių“ režimo Vyriausybė nesiėmė adekvačių veiksmų įgyvendinti nurodytas Valstybės kontrolės valstybinio audito rekomendacijas.

„Skubu į pagalbą valdančiajam režimui ir sufleruoju elementarią tiesą: viena iš neatsiejamų patrauklios valstybės įvaizdžio dalių — orus ir sotus gyvenimas daug metų dirbusiam žmogui. Kol iš šių žmonių kada panorėjus bus atiminėjami pinigai — galite nešvaistyti tų pačių lėšų naujoms įvaizdžio strategijoms. Apgauti nieko nepavyks. Geriausias Lietuvos įvaizdis — laimingas pensininkas“, — teigia M. Zaščiurinskas.

Darbiečių žinios // 2

Darbiečiai — aktyviausia opozicinė partija Nuo šios Seimo kadencijos pradžios Seimo Darbo partijos frakcija buvo aktyviausia tarp opozicinių parlamentinių partijų. Nuo 2008 m. lapkričio 17 d. darbiečiai užregistravo arba pasirašė 115 įstatymų projektų, t.y. vienam iš dešimties Seimo Darbo partijos frakcijos narių atitenka 12 projektų. Tuo tarpu vienam socialdemokratui ir tvarkiečiui atitinkamai tenka 9 ir 5 įstatymų projektai. Seimo Darbo partijos frakcijos nariai lenkia opozicines partijas ir pagal pateiktų nutarimų ir rezoliucijų, lyginamųjų variantų ir kitų dokumentų skaičių vienam parlamentarui. Iš viso per 13 mėnesių darbiečiai pateikė Seimui 644 dokumentus, t.y. vienam frakcijos nariui atitenka 64 dokumentai. Vienam socialdemokratui ir tvarkiečiui atitinkamai tenka 49 ir 28 dokumentai. Pagal savo aktyvumą Seime darbiečiai lenkia ne tik opozicines, bet ir daugumą valdančiųjų partijų: liberalcentrinstus, liberalus, vienalietuvininkus ir gausiausią Seimo frakciją — Tėvynės sąjungą Lietuvos krikščionis demokratus.

Darbo partija — tarp populiariausių

Jei rinkimai į Seimą vyktų šiomis dienomis, daugiausiai balsų sulauktų socialdemokratai ir darbiečiai, esantys opozicijoje. Už Darbo partiją balsuotų 13,6 proc. rinkėjų. Į Seimą taip pat patektų „Tvarkos ir Teisingumo“ partija, Naujoji sąjunga ir Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, pasitikėjimas kuriais ir toliau krenta — šiuo metu už juos balsuotų vos 7,3 proc. rinkėjų. Kitos partijos neperžengtų 5 proc. ribos ir nepatektų į Seimą. Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskich palankiai vertina 46 proc. apklaustųjų, jis yra šeštas pagal populiarumą visuomenės veikėjas Lietuvoje. Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė yra palankiai vertinama 30 proc. respondentų. Apklausa vyko 2009 m. gruodžio 19-29 dienomis. Tyrimas atliktas agentūros ELTA užsakymu


3 \\ Darbiečių žinios

WWW.DARBOPARTIJA.LT

Siūloma taikyti lengvatinį PVM tarifą būsto šildymui naudojamoms malkoms, anglims, dujoms ir elektrai

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, numatančią mokestines lengvatas būsto šildymui naudojamai elektrai, malkoms, anglims ir dujoms. Tokia lengvata šiuo metu galioja tik centralizuotai teikiamai šilumai — ji apmokestinama taikant 9 proc. PVM tarifą. „Manome, kad dabar galiojan-

ti tvarka, kai PVM lengvata taikoma tik centralizuotai teikiamai šilumai, pažeidžia lygių galimybių principą: kodėl kitą šildymo būdą pasirinkę gyventojai turi mokėti valstybei daugiau mokesčių, nei prijungti prie centrinių šildymo sistemų vartotojai?“, — klausia K. Daukšys. Seimo narys įsitikinęs, kad jo pataisa bus labiausiai naudinga kaimo, mažų miestų ir miestelių žmonėms, kurie neturi galimybės prisijungti prie centrinio šildymo sistemų ir kurie labiausiai pajuto ekonominės krizės poveikį. „Atėjo laikas kompensuoti Lietuvos provincijos žmonėms jų

patirtus nepatogumus ir palengvinti jų naštą — juk jiems krizė smogė skaudžiausiai“, — sako K. Daukšys. Teikti pasiūlymą Seimo narį paskatino piliečio skundas, gautas iš Lygių galimybių kontrolieriaus. Taip pat Seimo narys siūlo metams pratęsti lengvatinio PVM tarifo taikymą centralizuotai teikiamam šildymui. Pagal galiojančius įstatymus, lengvata centralizuotam šildymui galioja iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. K. Daukšys mano, kad tokių pataisų priėmimas būtų naudingas ne tik individualių namų ir butų savininkams, bet ir verslui. „Taikant lengvatinį PVM visoms būsto šildymo rūšims turėtų pagyvėti šildymo įrangos pardavėjų ir montuotojų verslas, kuris drastiškai smuko prasidėjus krizei ir sprogus nekilnojamojo turto burbului“, — mano K. Daukšys.

Dėl SAM kvotų ligoninės verčiamos varyti gimdyves lauk Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė teigia turinti žinių apie neformalią ligoninių praktiką taupyti gimdyvių sąskaita. Anot Seimo narės, kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos subalansuoti savo biudžetus, yra priverstos gimdyves išsiųsti į kitas įstaigas, kad nenukentėtų kitų stacionarinių paslaugų teikimas. „Sveikatos priežiūros įstaigos yra finansuojamos pagal sutartyse su Ligonių kasomis numatytas sumas. Ligonių kasų taip vadinamos „sutartinės sumos“ sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, faktiškai yra kvotos stacionarinių paslaugų teikimui. Akušerijos paslaugų finansavimas šiuo metu yra priskirtas prie stacionarinių paslaugų, todėl kokybiškas akušerijos paslaugas teikiančios ligoninės, kurios turi puikius specialistus ir įrangą, praranda galimybę gauti papildomų lėšų. Ligoninės bando suktis su „nuleistomis“ lėšomis, derasi su gretimomis ligoninė-

mis dėl gimdyvių išsiuntimo, kad neviršytų kvotų ir galėtų suteikti paslaugas kitiems pacientams“, — teigia Seimo narė. D. Mikutienė įsitikinusi, kad tokia tvarka yra diskriminacinė, nes pacientėms yra ribojama jų teisė pasirinkti norimą gydymo įstaigą, todėl parlamentarė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką. „Šią informaciją man patvirtino kelių gydymo įstaigų vadovai, todėl kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydama nedelsiant apsvarstyti galimybę neriboti akušerijos paslaugų finansavimo, t.y. sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis išskirti akušerijos paslaugas atskira eilute ir apmokėti jas pagal įstaigų pateiktus duomenis, neįtraukiant į bendrą sutartinę sumą“, — sako D. Mikutienė. Sveikatos apsaugos ministerija viešai teigia, kad paslaugos turi

būti kokybiškos ir konkurencingos, bet per finansavimą suvaržo tokią įstaigų teisę. „Dar to betrūko, kad norint gimdyti, reikėtų A. Čapliko leidimo“, — ironizavo Seimo narė.

2010 m. vasaris

V. Uspaskich prašo Irenos Degutienės krizės pabaigos įrodymų Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskich vadina konservatorių lyderių kalbas apie pastebimą Lietuvos atsigavimą nuo krizės nesąmonėmis ir reikalauja valdančiosios koalicijos atstovų žodžius įrodančių argumentų ir skaičių. Anot Europos parlamento nario, apie krizės pabaigą belieka tik svajoti, o konservatorių valdžia padarė viską, kad atsigavimas nuo krizės būtų kuo tolimesnis ir kuo skausmingesnis. „Pirmą kartą apie tariamą atsigavimą nuo krizės išgirdau televizijos laidoje iš Rasos Juknevičienės — tada pamaniau, kad ji nusišnekėjo ir neatkreipiau į tai dėmesio, bet kai šią nesąmonę pakartojo antras žmogus valstybėje — Seimo pirmininkė Irena Degutienė, negalėjau susilaikyti nuo komentarų“, — sako V. Uspaskich. V. Uspaskich reikalauja, kad savo žodžius apie tariamą atsigavimą nuo krizės konservatoriai įrodytų realiais skaičiais ir rodikliais: nedarbo mažėjimu, BVP augimu, valstybės skolos padengimu, biudžeto deficito mažėjimu ir panašiai. „Konservatoriai negali pagrįsti savo žodžių ir tai visiems aišku — žaisdami skaičiais jie tiesiog meluoja, apgaudinėja ir dezinformuoja Lietuvos žmones“, — mano Europos parlamento narys. Darbo partijos pirmininkas teigia, kad opozicinės partijos pradėjo kalbėti apie Vyriausybės formavimą ne dėl to, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, o dėl to, kad ji vis giliau klimpsta krizės liūne. Dabartinė valdančioji dauguma šio proceso ne tik negali suvaldyti, bet daro viską, kad krizė būtų dar sunkesnė ir skausmingesnė, todėl atėjo laikas ją keisti. „Opozicija sujudo dėl to, kad po kelerių metų dėl dabartinės politikos valstybė bus sužlugdyta ir bankrutuos. Mes negalime tylėti ir stebėti, kas vyksta su valstybės finansais ir ekonomika“.


2010 m. vasaris

WWW.DARBOPARTIJA.LT

Darbiečių žinios // 4

Kubiliaus ir Čapliko porelė turi prisiminti kalbas apie politinę atsakomybę ir neveidmainiauti Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys stebisi premjero Andriaus Kubiliaus ir Sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko veidmainyste korupcijos skandale Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). V. Gapšys primena, kad kitoje, akivaizdžiai sufabrikuotoje situacijoje prieš kelerius metus A. Kubilius buvo griežtesnis negu dabar, kai korupcijos įrodymai yra akivaizdūs. „2005 m. viduryje Algis Čaplikas kartu su Andriumi Kubiliumi, remdamiesi sufalsifikuotu suglamžytu popierėliu, kurį Vilniaus mero sekretorė ištraukė iš šiukšlių dėžės, kuriame treti žmonės kalbėjo apie tuomečio Ūkio ministro Viktoro Uspaskich tariamą pokalbį su Maskvos Vyriausybės atstovu apie galimą

bendros įmonės kūrimą, ant kiekvieno kampo skalambijo apie parlamentinės komisijos kūrimo būtinybę, ragino V. Uspaskich prisiimti politinę atsakomybę ir reikalavo jo atsistatydinimo. A. Čapliko ir A. Kubiliaus porelė ant padėklo iškilmingai įteikė parlamento pirmininkui šį popiergalį ir net tuometis prezidentas Valdas Adamkus nepatingėjo išreikšti savo nuomonę. Tuomet V. Uspaskich, neprašęs jokios prokuratūros išvadų, pasitraukė ir iš Ūkio ministro, ir iš Seimo nario posto, nors nė vienas iš jam mestų kaltinimų nepasitvirtino. Dabartinėje situacijoje su SAM šie politikai elgiasi visiškai priešingai, nors įtarimai yra kur kas sunkesni“, — sako Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Ministras pirmininkas A.  Kubilius trečiadienį, būdamas Moldovoje, pareiškė, kad lauks teisėsaugos institucijų pateiktos informacijos apie korupcijos skandalą SAM ir tik tuomet spręs, ar ministras A. Čaplikas gali likti savo poste. V. Gapšys neabejoja, kad taip pasireiškė A. Kubiliaus dviveidiškumas. „Kitoje, visiškai išpūstoje situacijoje, kur nebuvo nei prokuratūros, nei kitų teisėsaugos institucijų mestų įtarimų, A. Kubilius buvo žymiai griežtesnis ir reikalavo V. Uspaskich atsistatydinimo. Taip pat buvo kartojama, kad V. Uspaskich, kaip Darbo partijos vadovas, yra atsakingas už visos partijos veiklą. Tačiau situacijoje su A. Čapliku jis staiga tapo labai atlaidus, pasirodo, kad nei A. Kubilius, nei

A. Čaplikas neatsakingi už jiems pavaldžių institucijų darbą. Taip mūsų valstybėje taikomi dvigubi standartai. Akivaizdu — A. Kubilius proteguoja ir dangsto A. Čapliką, nepaisydamas to, kad jo komandos ir partijos nariai kaltinami korupcija“, — teigia V. Gapšys. V. Gapšys mano, kad A. Čaplikas turėtų elgtis taip pat principingai, kaip 2005 m. ir pats turi atsisakyti ministro posto iki STT atliekamo tyrimo pabaigos. Jeigu jam neužtektų ryžto šito padaryti, jį atstatydinti turėtų ministrų kabineto vadovas A. Kubilius. Priešingu atveju abu šie politikai turėtų prisiimti atsakomybę už korupcinius procesus, vykstančius Sveikatos apsaugos sistemoje.

Seimo narė padovanojo SAM nevaldo naujos trigubą Trijų karalių šventę įrangos pirkimo Trakiškiai įspūdingai kaip niekada atšventė Trijų karalių šventę. Trakų kultūros rūmuose finišavo bent du puikūs konkursai ir buvo apdovanoti jų nugalėtojai. Apdovanojimų iškilmes vainikavo Lietuvos scenos žvaigždžių Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio bei „Patrulių“ dueto ir net iškeliaujančio Kalėdų senelio koncertas. Šią trigubą šventę savo rinkėjams dovanojo Seimo narė Dangutė Mikutienė. Nebe pirmus metus D. Mikutienės iniciatyva yra rengiamas tradicinis šventinis miesto aplinkos konkursas. Galima drąsiai sakyti, kad trakiškiai šio konkurso iš anksto laukia ir jam kruopščiai ruošiasi. Pirmąjį kartą buvo surengtas „Tūkstantmečio kraštiečio“ konkursas, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Jo tikslas — skatinti gyventojus domėtis istorija ir išsamiau pažinti savo kraštą. Jis surengtas Seimo narės D. Mikutienės ir Trakų krašto moterų veiklos centro sumanymu. Tiesiog sausakimšoje kultūros rūmų salėje, ko neteko seniai regėti, jautėsi šventiška ir nuoširdi nuotaika, nekantriai buvo laukiama abiejų konkursų rezultatų ir apdovanojimų. „Tūkstantmečio kraštiečio“ konkurso nugalėtojus paskelbė vertinimo komisijos pirmininkas Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. „Tūkstantmečio kraštiečio“ laurai atiteko Trakų Vytauto Didžiojo

gimnazijos vienuoliktokui Justinui Dziedravičiui. Prizinės vietos skirtos Jurgitai Vaisėtaitei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus darbuotojai ir Agnei Vaivadaitei, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos anglų kalbos mokytojai. Konkursą rėmė Marius Jovaiša, leidinio „Neregėta Lietuva“ ir Trakų istorijos muziejus. „Rengdami šių metų tradicinį šventinį miesto aplinkos konkursą, negalėjome prieiti prie vieningos nuomonės, kelintas šis konkursas. Ir ne tai svarbiausia. Linkiu santarvės, tikėjimo, laimės. Būkime vieningi savo bendruomenėje“, palinkėjo trakiškiams Seimo narė D. Mikutienė. Graži, spalvinga ir turtinga šventė būtų buvusi neįmanoma be gausių ir dosnių rėmėjų. Kad ji įvyktų, dovanotų puikią nuotaiką, daug prisidėjo rėmėjai: Trakų rajono savivaldybės vicemeras Voitechas Vinskevičius, Trakų seniūnija, Trakų kultūros rūmai, UAB ,,Trasalis“, UAB „Altitudė“ , UAB ,,Kevlaras“ Senoji kibininė, Trakų rajono laikraštis ,,Trakų žemė“, Darbo partijos Trakų skyrius, Trakų krašto moterų veiklos centras, Trakų ir Elektrėnų krašto laikraštis „Galvė“. Nuoširdžiai Jiems dėkojame. „Mielai patikėsime Seimo narei rengti ir muzikinius „Bravo“ apdovanojimus, kurios numarino krizė. Matome, kad Trakuose krizės nėra“, - šmaikštavo dainininkas Ž. Žvagulis.

nėra iš esmės tikrinamos tam tikrų institucijų. Ar tai ydinga apmokėjimo, ar paprasčiausiai gamintojų piktnaudžiavimo sistema? SAM, S. Bucevičiaus nuomone, visiškai nevaldo medicininės įrangos pirkimo, kuriai išleidžiamas ne vienas milijonas litų. Antikorupcijos komisija į šias rimtas ir nenaujas problemas žiūri griežtai. Komisijos posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad įvertintų, ar skaidriai atlikti viešieji medicininės įrangos pirkimai ir įpareigojo Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir SAM parengti įstatymo projektą, kuriame būtų reglamentuota viešųjų pirkimų tvarka sveikatos apsaugos sistemoje. Darbo grupė siūlo kreiptis į STT ir Konkurencijos tarnybą, kad jos savo kompetencijos ribose nustatytų ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių akcininkus, jų galimai neskaidrius ryšius bei susitarimus. Taip pat bus kreipiamasi į Valstybės kontrolę, kad atliktų VLK veiklos auditą ir į SAM — kad įvardytų asmenis, atsakingus už tokią ydingą išlaidų kompensavimo tvarką.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys, darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti vadovas Saulius Bucevičius išreiškė susirūpinimą dėl Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) netinkamos teritorinių ligonių kasų finansavimo kontrolės. Anot parlamentaro, kyla daug neaiškumų dėl to, kaip SAM sistemina informaciją apie gydymo įstaigų turimą ir naujai įsigyjamą medicininę įrangą bei dėl galimos VLK skolos ortopedijos techninių priemonių gamintojams. Anot S. Bucevičiaus, sunku suprasti, kodėl įmonės, neribotai gaminančios ir Darbo partijos informacijos centras tiekdamos Tel. (8 5) 239 69 56 ortopedijos press@darbopartija.lt produkciją, www.darbopartija.lt


Darbiečių Žinios | Vasaris