Page 1

Darbiečių žinios

gegužės mėn. Nr. 5 (17)

www.darbopartija.lt

Seimo Darbo partijos frakcija: „Pensinio amžiaus ilginimas yra lengviausias sprendimas konservatoriams“

Seime vyko jungtinis Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos frakcijų posėdis, kuriame buvo diskutuojama apie Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą. Posėdyje taip pat dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai bei Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. Anot Seimo opozicijos lyderio, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, mintis surengti diskusiją apie Sodros reformą kilo atidžiau išnagrinėjus SADM paruoštas Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. „„Sodros“ sistemą seniai reikėjo reformuoti, tad iš principo gairės yra svarbus ir reikalingas dokumentas,

kuriame iš anksto nustatomos pertvarkos kryptys. Tačiau ne visos numatomos reformos vykdymo priemonės mums yra priimtinos. Be abejo, valstybės biudžeto ir finansų subalansavimas yra svarbūs dalykai, bet visada turi būti stengiamasi tai padaryti nepažeidžiant žmogaus orumo, todėl pensijų sistemos reforma turi būti vykdoma atsižvelgiant į tai, kad pensijas gaunantys pensininkai turės ne išgyventi, o gyventi“, — sako V. Gapšys. V. Gapšiui pritaria ir Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurins-

Seimo nariai susivienijo prieš vėžį

Seime prisiekė darbietis J. Kondrotas

...psl 2

...psl 3

VIDUJE SKAITYKITE:

kas, kuris teigia, kad bet kokią pertvarką galima pradėti tik tada, kai yra tiksliai žinoma, kad ji pagerins esamą situaciją. „Neabejoju, kad pagrindinis „Sodros“ reformos tikslas yra oraus pensininkų gyvenimo užtikrinimas ir tinkamas atlyginimas už dirbtą laiką. Kitaip sakant, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kokią pensiją gaus sulaukusieji pensinio amžiaus žmonės. Valstybė turi rūpintis savo žmonėmis, kad jie gautų ne tariamą, o realią naudą“, — sako M. Zasčiurinskas. Darbo partija visada pasisakė, kad pagrindinis valdžios

MĖNESIO TEMA

V. Gedvilas: „Žmonijai reikia kiek galima saugiau naudoti branduolinę energiją“ ...psl 4

prioritetas turi būti bedarbystės mažinimas. Kuo daugiau žmonių turi būti įtraukta į darbo rinką, kad jie, kurdami pridėtinę vertę, pildytų valstybės iždą. Būtent tai turi tapti bet kokios valdžios prioritetu. „Mes turime skatinti, kad kuo daugiau žmonių būtų įtraukta į šalies ekonomiką ir kad jie neturėtų važiuoti į užsienį ir dirbti airių, ispanų bei britų pensininkų naudai“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas. Anot V. Gapšio, gairėse yra surašyta daug reikalingų ir svarbių klausimų, kurie buvo minimi ir Darbo partijos Seimo rinkimų programoje, tačiau yra ir nemažai abejotinų vietų. „Kiekviena valdžia ateina ir pradeda reformas, tačiau už valstybės interesų paprasti žmonės dažniausiai lieka pamiršti. Taip neturėtų būti. Mes esame realistai ir suvokiame, kad reforma yra būtina, ir kad šiuo metu valstybė gyvena ne pagal savo išgales. Tačiau kai kurios numatomos priemonės yra gana drastiškos. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas. Toks sprendimas yra lengviausias konservatorių valdžiai, bet ne žmonėms. Sutinku, kad ateityje tai gali būti neišvengiama, bet tai neturi tapti vienintele sprendimo priemone. Esu įsitikinęs, kad pensinį amžių galima bus ilginti tik po to, kai bus įvykdytas kompleksas kitų būtiniausių pensijų sistemos reformos priemonių“, — teigia V. Gapšys. www.darbopartija.lt skaitykite

Seimo opozicijos lyderis: „Premjero arogancija užsikrėtė ir ministrų kabineto nariai“


2011 m. gegužė

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

Darom 2011 Seimo nariai susivienijo prieš vėžį Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė ir jos kolegė, Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė, Seime įregistravo Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektą bei Mokslo ir studijų įstatymo papildymo projektą, siūlantį Lietuvoje steigti Nacionalinį vėžio institutą. 2009 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“, kuriuo pasiūlė Vyriausybei reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, tačiau Vyriausybė, nepaisydama Seimo valios, 2010 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus universiteto onkologijos instituto reorganizavimo inicijavimo“, kuriuo inicijavo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimą padalijant į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą, tuo iš esmės neleistinai atskirdama mokslą, mokymą ir gydymą. Projekto iniciatores papiktino Vyriausybės negebėjimas tinkamai vykdyti Seimo priimtą nutarimą. “Neskirdama prioritetinio dėmesio šiai problemai, valstybė pralaimi kovą su vėžiu, kenčia gausybė žmonių, susidūrusių su šia liga. Prastas finansavimas nuolat kelia konfliktines situacijas tarp gydytojų ir pacientų.Onkologijos institute kasmet gydoma daugiau nei 12 tūkst. pacientų stacionare ir virš 100 tūkst. pacientų lankosi ambulatoriškai. Pastarųjų metų analizė rodo, kad skaičiai grėsmingai didėja. Lietuvos statistika yra siaubinga lyginant su kitomis šalimis, kur veikia situaciją sėkmingai kontroliuojantys nacionaliniai vėžio centrai. Esu įsitikinusi, kad didelę dalį onkologijos problemų būtų galima išspręsti, jei vėžio kontrolei Lietuvoje būtų pavesta vadovauti Nacionaliniam vėžio institutui. Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuo-

sius onkologinėmis ligomis“ — teigė D.Mikutienė. Specialiojo įstatymo projekte teigiama, kad reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir studijų vienovė, aukštos kokybės gydymo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkologiniams pacientams, bei visų mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integracija tarpusavyje, kas leistų kurti naujus metodus, metodikas ir technologijas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje. Nacionalinis vėžio institutas spręstų sveikatos apsaugai, šalies ūkiui svarbius klausimus, skleistų visuomenėje mokslo žinias ir diegtų jas į švietimą, keltų gydytojų kvalifikaciją, rengtų onkologinės chemoterapijos ir radioterapijos specialistus, sudarytų sąlygas rengti gretutinių specialybių rezidentus, rengtų mokslo daktarus, turinčius ne tik onkologijos, bet ir gretimų šakų teorinių žinių. Piktybiniai navikai yra viena iš dažniausių ligų, kuriomis serga pasaulio gyventojai, bei viena iš dažniausių gyventojų mirtingumo priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, artimiausiais metais nuo vėžio jau mirs dažniau nei nuo širdies ir kraujotakos susirgimų. Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei 11 mln. naujų piktybinių navikų, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet vis didės ir 2030 m. šia liga pasaulyje kasmet susirgs daugiau nei 15 mln. žmonių. Kasmet nuo vėžio pasaulyje miršta daugiau nei 7 mln. gyventojų, prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius padidės iki 12 mln.

Klaipėdos rajone tvarkėsi ir mažiausieji — ­­ 4 metų Ąžuolas rinko šiukšles, nešiojo tuščius maišus.

Marijampolėje skyriaus nariai susirinko Fabriko gatvėje ir surinko visas pakelės šiukšles.

Akcijai „Darom“ neliko abejingi ir Darbo partijos Kauno filialo nariai.

Darbo partijos Švenčionių skyrius, užsimojęs sutvarkyti Stanislavavo dvaro aplinką.

Ignalinos skyriaus nariai susibūrė tvarkyti Ignalinos karių kapinių.

Daugiau nuotraukų ir įspūdžių iš akcijos rasite www. darbopartija.lt


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

2011 m. gegužė

Darbiečiai Kėdainiuose išrinko naują rinkimų štabo vadovą

Kėdainiuose vyko išplėstinis Darbo partijos tarybos posėdis, kuriame be tarybos narių taip pat dalyvavo partijos deleguoti savivaldybių tarybų nariai. Tarybos posėdyje buvo aptarti rinkimų rezultatai ir pasveikinti bei apdovanoti geriausiai rinkimuose pasirodę partijos skyriai. „Esame patenkinti rinkimų rezultatais, nes beveik pasiekėme užsibrėžtą tikslą. Kai kurie skyriai pasirodė labai gerai, kai kas prasčiau, bet visi daug, atsakingai ir nuoširdžiai dirbo, todėl savivaldybių tarybų rinkimuose išsikovojome trečią vietą Lietuvoje“, — sakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Tarybos nariai su gerais rinkimų rezultatais taip pat sveikino rinkimų štabo vadovę Virginiją Baltraitienę ir Darbo partijos pirmininką. „Pristatyta rinkimų štabo ataskaita ir jis oficialiai buvo išformuotas. Tačiau atsipalaiduoti nesiruošiame, nes jau žvelgiame į artėjančius Seimo rinkimus, todėl patvirtinome naujojo rinki-

Seime prisiekė darbietis Jonas Kondrotas. Agronomo išsilavinimą turintis 67 m. kėdainietis J. Kondrotas Seime pakeitė Joną Pinskų, kuris išėjo dirbti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. J. Kondrotas gimė 1943 m. rugpjūčio 15 d. Biržų rajono Užugulbinės kaime. 19591964 m. mokėsi Lančiūnavos žemės ūkio technikume Kėdainių rajone. 1964-1971 m.

studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete. 2004–2006 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministru. Nuo 2007 m. vasario mėn. – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo ir aplinkos komiteto narys. Seime Jonas Kondrotas prisijungė prie Seimo Kaimo reikalų komiteto.

mų štabo vadovą — juo tapo mano pavaduotojas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys“, — sakė V. Uspaskich. Tarybos metu buvo aptarti ir politiniai klausimai, tarp kurių — valdančiųjų koalicijų formavimas savivaldybėse. Darbiečiai palinkėjo partijos Vilniaus miesto skyriui suformuoti tokią valdančiąją daugumą, kuri pateisintų sostinės gyventojų lūkesčius. Darbo partijos taryba neprieštarautų šių partijų atstovų buvimui vienoje ar kitoje valdančiojoje daugumoje. Partijos Vilniaus skyriaus atstovai buvo įgalioti derėtis su dabartiniu Vilniaus meru Raimundu Alekna bei Artūru Zuoku.

Dar vienas svarbus klausimas, kuris buvo aptartas taryboje — Naujosios sąjungos įsiliejimo į Darbo partiją galimybė. Darbo partijos taryba pritarė tokiam susijungimui, išrinko darbo grupę ir įvardijo pagrindines susijungimo sąlygas. Taip pat tarybos nariai patvirtino Darbo partijos kandidatą į atsilaisvinusią Seimo nario vietą rinkimuose Klaipėdos Danės vienmandatėje apygardoje­— Klaipėdos miesto skyriaus tarybos narį Raimundą Paliuką. Tarybos posėdžio pabaigoje visi darbiečiai pakėlė taures šampano už sėkmingą dalyvavimą praėjusiuose ir artėjančiuose rinkimuose.

Seime prisiekė darbietis J. Kondrotas


2011 m. gegužė

MĖNESIO TEMA

Darbiečių žinios // 4

V. Gedvilas: „Žmonijai reikia kiek galima saugiau naudoti branduolinę energiją“

Balandžio 26 d. Seime vyko spaudos konferencija, skirta Černobylio atominės elektrinės 25-osioms metinėms paminėti. Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius, jo pavaduotojas Gediminas Jančiauskas bei buvęs karo lakūnas, dabar atsargos majoras Algirdas Šimėnas, kuriam teko gesinti reaktorių. „Černobylio katastrofa, sukrėtusi Europą 1986-ųjų balandžio 26-ają — viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją. Daugiau kaip septyni tūkstančiai Lietuvos pasiuntinių prieš 25 metus aukodami savo sveikatą ir gyvybę aktyviai dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinius. Bet kaina, kurią jie sumokėjo, buvo labai didelė — vieniems visiškai pašlijo sveikata, kiti nepritapo visuomenėje, sunkiomis ligomis susirgo jų vaikai. Kasmet prisimename didvyrius iš Lietuvos, kurie stojo branduolinės stichijos kelyje, paaukodami save mūsų ir mūsų vaikų labui“, — sakė V. Gedvilas.

1986 metais balandžio 26ąją, šeštadienį, įvyko avarija ketvirtame elektrinės bloke ir radioaktyvūs debesys užteršė ne tik dalį Ukrainos bei trečdalį Baltarusijos, bet ir daugelį toli nuo elektrinės esančių šalių. Tai baisi nelaimė, po kurios virš didelės Europos dalies nuslinko radioaktyvus debesis. Černobylio katastrofa pa-

liko milžinišką užterštą zoną, kurioje nežinia kada bus saugu gyventi žmonėms ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje. Tarybų Sąjunga kelias dienas slėpė katastrofą. Vyko gegužės 1-osios demonstracijos. Laiku pasakius tiesą, daugelio mirčių buvo galima išvengti. „Černobylio katastrofa bei besitęsianti krizė Fukušimoje rodo, jog žmonijai reikia kiek galima saugiau naudoti branduolinę energiją. Pažeistas Černobylio reaktorius bus pavojingas žmonijai dar labai ilgą laiką, o naujojo sarkofago statyba yra gyvybiškai būtina ne tik Ukrainai ar Baltarusijai, bet ir visam pasauliui. Juk Černobylio katastrofos pasekmės, visų pirma — vėžinių susirgimų padidėjimas, pastebimas ne tik Ukrainoje, bet ir kitose šalyse, Lietuvoje — taip pat“, — teigė Seimo narys. Seimo plenarinio posėdžio metu buvo paminėtos 25-osios Černobylio AE avarijos metinės. Minėjime taip pat dalyvavo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ nariai. Judėjimo pirmininkas P. Paškevičius skaitė pranešimą. Vėliau Seime buvo surengtas judėjimo dalyvių susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministru, Seimo Pirmininko pavaduotoju Česlovu Juršėnu bei Seimo nariu V. Gedvilu. Susitikime buvo aptartos socialinės, sveikatos apsaugos problemos ir registro įkūrimo klausimai.

V. Gapšys ir D. Mikutienė Seime teikė skubią pagalbą

Seime buvo surengta tradicinė akcija „Širdies diena Seime 2011“, kurios metu buvo galima išmokti teikti skubią pagalbą širdies sustojimo atvejais. Žmonių gaivinimo įgūdžių įgijo ir Seimo Darbo partijos frakcijos nariai — Vytautas Gapšys ir Dangutė Mikutienė.

Darbiečių žinios | Gegužė  
Darbiečių žinios | Gegužė  

Darbiečių žinios | Gegužė

Advertisement