Issuu on Google+

Darbiečių žinios

gegužės mėn. Nr. 5 (29)

www.darbopartija.lt

V.Uspaskichas: “Lietuvos valdžia atitrūko nuo realaus gyvenimo” Lietuvos valdžia eilinį kartą pademonstravo šalies gyventojams, kad visiškai nesiorientuoja dabartinėje situacijoje — premjeras pareiškė, kad minimali alga yra… sureikšminama. Pasak jo, MMA parametras yra sureikšminamas ir fetišizuojamas, nes verslas, turintis galimybių didinti atlyginimus, tai ir darys. Kas tai — šventas naivumas ar vilties sūnaus pasisakymas? Kieno motina yra viltis — turbūt aiškinti nereikia… Andrius Kubilius tik dar sykį parodė, kad visiškai nesiorientuoja esamoje situacijoje ir yra atitrūkęs nuo gyvenimo. Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje tesiekia 800 litų (iki mokesčių), taigi žmogui telieka 650 litų, kaip jam išgyventi gaunant tokį atlyginimą? Negana to, kad nuo minimalaus atlyginimo atskaitomi mokesčiai, jis dar ir mažesnis už skurdo lygį, kuris yra 701 lt. Logikos jokios. Tarsi to būtų negana, Vyriausybės galva A. Kubilius nusimeta nuo savo pečių atsakomybę pareikšdamas, kad MMA — pakankama, ir valdžia neturėtų kištis į darbdavių ir darbuotojų piniginius santykius. Minimalaus atlyginimo baubai Niekam ne paslaptis, kad toks mažas minimalusis atlyginimas visiškai neskatina žmonių dirbti. Daugelis racionaliai įvertina situaciją ir sąmoningai pasirenka nedarbą — gaunamos pašalpos ir įvairios socialinės išmokos yra kur kas didesnės, nei MMA. Tad apie kokį žmonių skatinimą dirbti galime kalbėti, jei negalime pasiūlyti jiems atlyginimo, iš kurio būtų galima gyventi, o ne egzistuo-

ti? Tik ženkliai (bent iki 1500 litų) padidinus MMA padidės skirtumas tarp darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos, taip atsiras stimulas dirbti, o ne laukti bedarbio pašalpos ar kitų išmokų. Akivaizdu — tačiau nesuvokiama A. Kubiliui, kuriam ši sumaištis dėl atlyginimų atrodo nereikšminga. Kyla įtarimas, kad valdantieji tendencingai akcentuoja tik neigiamus (galimai) MMA kėlimo niuansus. Vienas paskutiniųjų gąsdinimų — MMA kėlimas privers įmones trauktis į šešėlinę ekonomiką. Mielieji, dauguma įmonių jau tūno pasislėpusios tame legendiniame šešėlyje, kurio taip įnirtingai ieško finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Taip pat teigiama, kad MMA kėlimas sustabdys nedarbo lygio mažėjimą. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu — galima pagalvoti, kad jis mažėja! Jau dabar yra įmonių, nerandančių darbuotojų, nes niekas nenori dirbti už tokią apgailėtiną sumą. Tad padidinus atlyginimą padidėtų ir žmonių motyvacija įsitraukti į

darbo rinką ir tapti lygiaverčiu jos dalyviu. 1509 — realu Įdomiausia, kad visas šis visuomenės gąsdinimas MMA baubais vyksta dėl to, kad šią savaitę Vyriausybei buvo pasiūlyta svarstyti MMA didinimą 100 litų — iki 900 lt. Šimtas litų, nuo kurių dar bus nuskaičiuojami mokesčiai, nors, mano giliu įsitikinimu, nuo minimalaus atlyginimo mokesčiai neturėtų būti skaičiuojami. Nenormalu, kad iš mažai gaunančiojo paimamas toks pats procentas, kaip ir iš, pavyzdžiui, uždaromos Ignalinos atominės elektrinės vadovo… Darbo partija savo rinkiminėje programoje visiškai konkrečiai ir sąmoningai įrašė skaičių — 1509. Tokia, ne mažesnė kaip 1500 litų, bus minimali mėnesinė alga dar iki 2013 metų pabaigos. To besąlygiškai reikalausime atėję į valdžią su bet kokiais partneriais. Gaudami didesnį minimalų atlyginimą žmonės gaus ne tik didesnes pajamas, bet ir ateityje gaus didesnes pensijas. Gera žinia ministrei I. Ši-

monytei — išnyks vokelių poreikis, o rinką sureguliuos sąžininga konkurencija, paslaugų ar gamybos savikaina nebus iškreipta, nes išnyks neoficialaus darbo užmokesčio ir nesumokėtų mokesčių problema. Lietuvos rinka taps civilizuota ir patraukli ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojams. Labai svarbu tai, kad ims mažėti emigracija, tapusi tikra rykšte Lietuvai, o jau išvykusieji galvos apie grįžimą į tėvynę, iš kurios jie buvo vyte išvyti „nuostabios“ konservatorių vykdomos politikos dėka. Apmaudu, kad Lietuvą valdo žmonės, nieko nenutuokiantys ekonomikoje. Juk padidinus minimalų darbo užmokestį didės ir pajamos į valstybės biudžetą, bus skatinamas vartojimas, tačiau svarbiausia tai, kad žmonės pagaliau pradės jaustis oriai gaudami atlyginimą, o ne išmaldą. Pats laikas pagaliau leisti žmonėms gyventi, o ne egzistuoti. Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys


2012 m. gegužė

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 2

Darbiečiai: „Buhalterinis Vyriausybės požiūris žlugdo šalies verslą ir ekonomiką“ Šalies premjeras pareiškė nepritariantis Seimo Darbo partijos frakcijos siūlymui keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir numatyti lengvatinio PVM tarifo taikymą būtiniausiems maisto produktams. Darbiečiai įsitikinę, kad Vyriausybės sprendimas nepritari jų siūlymui ne tik apsunkins Lietuvos žmonių gyvenimą, bet ir pablogins verslininkų padėtį Lietuvoje. „Šį projektą mes parengėme atsižvelgdami į vis prastėjančią Lietuvos gyventojų finansinę padėtį ir augančias maisto produktų kainas. Dėl trumparegiškos Vyriausybės politikos šiandien mažesnes pajamas

gaunantys žmonės, sumokėję už komunalines paslaugas, tiesiog nebeturi pinigų maistui. Mūsų siūloma pataisa palengvintų tokių žmonių gyvenimą, paskatintų vartojimą, padėtų plėstis šiuos produktus gaminančioms ir tiekiančioms įmonėms ir — kaip pasekmė — padidintų įplaukas į valstybės biudžetą“, — sako Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Darbiečiai siūlė taikyti 9 proc. PVM pieno ir mėsos produktams, paukštienai, žuvies produktams, aliejui, taukams, duonai ir džiūvėsiams, miltams, makaronams, kruopoms, druskai ir cukrui, tačiau

Vyriausybė, atsižvelgusi į Finansų ministerijos skaičiavimus, jog valstybės biudžetas per metus neva netektų maždaug 660 mln. Lt, ketina šį siūlymą atmesti. „Vyriausybėje vyrauja buhalterinis požiūris į biudžetą — valdantieji šventai tiki, kad sumažinus mokesčius sumažės ir įplaukos į valstybės biudžetą. Tačiau šios Vyriausybės trejų metų darbo patirtis byloja apie atvirkštinę tendenciją — įplaukas į biudžetą mažina ne mokesčių mažinimas, o jų didinimas. Deja, nei Vyriausybėje, nei Finansų ministerijoje neatsirado nė vieno žmogaus, kuris suprastų šią paprastą tie-

są, todėl jie tęsia diržų veržimo politiką ir taip dar labiau smaugia vartotojus ir verslininkus bei žlugdo šalies ekonomiką“, — pastebi V. Gapšys. PVM lengvatos maistui yra daugelyje Europos Sąjungos šalių: Lenkijoje taikomas 3 procentų PVM tarifas neapdorotiems maisto produktams ir 7 procentų PVM tarifas apdorotiems maisto produktams, Vokietijoje — 7 procentų PVM tarifas visiems maisto produktams, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje — 0 procentų PVM tarifas visiems maisto produktams, išskyrus saldumynus ir šokoladą.

jaunuolis. Dalyviai pasiskirstė į 6 frakcijas. Darbas vyksta 4 komitetuose, kurie svarsto atitinkamus klausimus: jaunimo ministerijos steigimą, tautinių mažumų integracijos problemas, pirmakursių kvotų pasiskirstymą pagal specialybes ir jaunimo užimtumo problemų sprendimo būdus. Mokomajam Seimui pirmininkauja JOD garbės pirmininkas ir organizacijos keliamas kandidatas Seimo rinkimuose — Viktoras Fiodorovas. „Mokomojo Seimo darbas

pasibaigs dokumentų ir rezoliucijų priėmimu, kuriuos siūlysime tikriesiems Seimo nariams įtraukti į parlamento darbotvarkę, o gal net perduosime juos šalies Prezidentei“, — kalbėjo I. Kačinskaitė. „Mokomasis Lietuvos Respublikos Seimas“ — tai antrasis JOD rengiamo projekto „Apuokas“ etapas, kuriuo siekiama jaunimą supažindinti su parlamentinio darbo subtilybėmis ir sudaryti sąlygas pasijusti tikraisiais parlamentarais.

Jaunimas antrą kartą mokėsi būti Seimo nariais Šiandien, balandžio 6 d., Seime vyksta simuliacinis žaidimas „Mokomasis Lietuvos Respublikos Seimas“, kurį organizuoja Jaunimo organizacija DARBAS ( JOD) kartu su Seimo Darbo partijos frakcijos nariais. Žaidimo metu jaunuoliai atkartoja tikrojo Seimo darbą: svarsto klausimus komitetuose ir balsuodami priima sprendimus plenariniame posėdyje. „Tai jau antrasis mokomasis Seimas, kuriuo mes siekiame supažindinti jaunimą su įstatymų leidybos procesu ir dar labiau paskatinti domėjimąsi politika. Viliuosi, kad šį projektą mes rengsime reguliariai, o ateityje prie mūsų prisijungs ir kitų jaunimo organizacijų atstovai, suburdami jaunimą iš visos Lietuvos“, — sako JOD pirmininkė, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Ieva Kačinskaitė. „Džiugu, kad tiek daug jaunų žmonių susidomėjo šiuo

projektu ir panoro susipažinti su Seimo darbu iš arti. Dažnai tai, ką žmonės mato per televiziją, ne visai tiksliai atspindi tikrojo Seimo darbą, todėl ir visuomenės pasitikėjimas parlamentu nėra labai aukštas. Manau, kad po šio renginio jaunimas sugebės kitaip pažiūrėti į Seimo ir Seimo narių darbą bei labiau suprasti įstatymų leidybos proceso specifiką“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Mokomąjį Seimą sudaro 81


3 // Darbiečių žinios

www.darbopartija.lt

M. Zasčiurinskas: Lietuvoje nėra bedarbių, todėl valdžia įdarbins japonus

2012 m. gegužė

Valdantieji suplanavo, kad jau 2014 metais Lietuvoje nebeliks bedarbių. Toks įspūdis susidaro girdint politikų beriamus ketinimus atominės elektrinės statyboms galimai pasitelkti apie 2 tūkstančius japonų. Valdantieji suplanavo, kad jau 2014 metais Lietuvoje nebeliks bedarbių. Toks įspūdis susidaro girdint politikų beriamus ketinimus atominės elektrinės statyboms galimai pasitelkti apie 2 tūkstančius japonų. Stulbinanti idėja! Paskaičiuokime. Statybų darbus planuojama pradėti 2014-aisiais, o baigti – 2020 metais. Taigi, valdžia užsimojo net šešeriems metams iš statybų rinkos atimti 2 tūkstančius darbo vietų. Ar tikrai japonų statybininkai yra geresni už lietuvius? O kaipgi Lietuvos piliečiai? Tie patys bedarbiai, kurių skaičius, remiantis oficialia Darbo biržos statistika, Lietuvoje gerokai viršija 200 tūkstančių. Ar lietuviams nebėra vietos jų valstybėje? Nenuostabu, kad nuolatinės krizės apsėsti valdantieji ne tik nesistengia mažinti šiurpinančių emigracijos mastų. Atvirkščiai – Norvegi-

jos ir kitų šalių statybose plušantiems lietuviams pasiūlyta šlapiu skuduru į veidą. Atsiprašome, ponai, vietoje Jūsų rinksimės japonus. Šiandien valdantiesiems tenka priminti, kad nedarbas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių problemų. Laikas atsimerkti – bedarbių skaičius didelis, o darbdavių pasiūla menka. Pagal Lietuvos Darbo biržos statistiką, teikiamų darbo pasiūlymų skaičius per vieną mėnesį yra net 6 tūkstančiais mažesnis nei registruotų bedarbių skaičius per tą patį mėnesį. Siekdami spręsti problemą, visų pirma turime didinti pasiūlą, kurti naujas darbo vietas ir tuo pačiu mažinti bedarbių skaičių. Tačiau valdžios atstovams tai, kas yra elementaru, nėra suvokiama, o jei ir suvokiama, tai ne piliečių naudai. Ir dar vienas juokas, nors balandžio pirmoji jau toli už

nugaros. Kalbama, kad tiems patiems atvykstantiems japonams planuojama pastatyti ir specialią mokyklą. Ar ir ją statys japonai? Jei taip, tai iš kokių pinigų jiems mokėsime? Ar iš tų, kurių deklaruojame, kad neturime? O gal iš tų, kuriuos gauname iš sunkiai uždirbančių mokesčių mokėtojų?

Matyt, tiek vienas, tiek kitas atsakymas reikšmės valdžiai neturi. Panašu, kad svarbiausias uždavinys, į kurį orientuojasi valdantieji, yra papildomų 2 tūkstančių darbo vietų sukūrimas. Ir tikrai – ne lietuviams. Laikas atsakyti į klausimą: ar iš tiesų svarbiau įsiteikti japonams be muilo nei pasirūpinti savo piliečiais?

Jeigu rinkimai būtų vykę balandžio pabaigoje, juos užtikrintai laimėtų Darbo partija, už kurią balsuotų 17,8 proc. balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Antri būtų socialdemokratai, už kuriuos būtų balsavę 16,3 proc. apklaustųjų. Už

„Tvarkos ir teisingumo partiją“ balsuotų 11 procentų rinkėjų, o kovo mėnesį 9,8 proc. palaikymą turėję valdantieji konservatoriai šiandien būtų dar mažiau populiarūs, juos palaikytų tik 8,2 proc rinkėjų. Kaip rodo apklausa, kitos partijos neperkoptų 5 proc.

rinkėjų paramos barjero. Be to, Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich yra antras pagal populiarumą politikas Lietuvoje. Jis nusileidžia tik šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei. V. Uspaskich, kaip geriausiai atstovaujantį jų

interesams, balandį nurodė 7,3 proc. (kovą - 7,1 proc.). Palankiai V. Uspaksich vertinantys nurodė 46,5 proc. (43,6 proc. kovą) respondentų. Šią visuomenės nuomonės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliko balandžio 13–23 dienomis.

Darbo partija – populiariausia Lietuvoje. Populiaresnė už V. Uspaskich – tik šalies Prezidentė


2012 m. gegužė

www.darbopartija.lt

Darbiečių žinios // 4

Darbiečiai akcijoje „Darom“ 2012

LR Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas darbavosi kartu su Vilniaus Karoliniškių grupe,

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas kartu su Kauno miesto filialo nariais tvarkė Santakos parko teritoriją

Darbo partijos Tauragės skyriaus nariai prisijungė prie „Darom 2012“

Šakių skyriaus nariai kartu su kandidatu į Seimo rinkimus Šakių apygardoje - Gintautu Kniukšta.

Darbo partijos Šiaulių miesto skyriaus nariai rinkosi į talką Zoknių rajone

Marijampolėje talkininkams kopūstienę virė kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Arūnas Lukoševičius

Balbieriškio grupės darbiečiai kartu su bendruomenės nariais išvalė miestelio pasididžiavimu vadinamos upelės Peršėkės pakrantes.

Trakų skyriaus nariai, drauge su skyriaus pirmininke LR Seimo nare Dangute Mikutiene tvarkė Bražuolės piliakalnį


Darbiečių Žinios | Gegužė