Issuu on Google+

J.V.Gėtė (1749-1832)

Parengė:

Romas Papinigis - 2010 -


Gyvenimas ir kūryba Gimė Frankfurte prie Maino (Vokietija).  Mėgo piešti, mokytis kalbų.  Studijavo teisę, anatomiją, chemiją.  Domėjosi gamtos mokslais.  Daug keliavo, mezgė naujas pažintis, kūrė meilės eilėraščius.  Rašė “Fausto” fragmentus. 


Gyvenimas ir kūryba Išgarsėja per mėnesį parašytu romanu “Jaunojo Verterio kančios” ir drama “Gecas fon Berlichingenas”. 


Gyvenimas ir kūryba Susipažįsta su Veimaro hercogo Karlo Augusto draugu. Paskiriamas slaptuoju valstybės patarėju hercogystėje.  Susipažįsta su poetu F. Šileriu. 


Gyvenimas ir kūryba Rašo draminius kūrinius “Egmontas”, “Ifigenija Tauridėje”, “Torkvatas Tasas”.  Sukuria eilėraščių ciklą “Romos elegijos”.  Parašo romaną “Vilhelmo Meisterio mokymosi metai”. 


Gyvenimas ir kūryba 

Didžiausi kūriniai: - “Fausto” I dalis (1808); - “Iš mano gyvenimo. Poezija ir tiesa”; - poezijos knyga rytų motyvais “Vakarų-Rytų divanas”; - romanas “Vilhelmo Meisterio klajonių metai”; - “Fausto” II dalis.


Ĺ eimos albumas Motina Catharina Elisabeth

DraugÄ— Charlotte von Stein


Ĺ eimos albumas Su kompozitoriu Feliksu Mendelsonu Bartoldu

Mendelsonas Bartoldas (1809­1847)


Šeimos albumas Gėtė Italijoje (tapyta Johann Heinrich Wilhelm)

Susitikimas su 17 metų pastoriaus dukra Friederike Brion (1770)


Gėtės vardo įamžinimas Leipcige

Frankfurte prie Maino


Gėtės vardo įamžinimas Paminklas draugams Gėtei ir Šileriui Veimare


Gėtės vardo įamžinimas Gėtė gyveno nuo 1782 iki pat mirties 1832 m. (Veimaras)

Sodo namas Veimare, kur Gėtė praleisdavo vasaras (1776­1782)


Gėtės vardo įamžinimas Namo sodo aplinka prie upės Veimare

Rašomasis stalas sodo name


Gėtės vardo įamžinimas Gėtės Nacionalinis muziejus Veimare

Gėtės gimtieji namai Frankfurte


“FAUSTAS” – garsiausias kūrinys

==


Sukūrimo istorija 







“Fausto” epizodus rašė dar jaunystėje, tačiau rimčiau prie I dalies Gėtė prisėdo būdamas beveik 50-ties metų; II dalis baigta sulaukus 80-ties. „Faustą" kūrė apie penkiasdešimt metų (baigė likus vieneriems metams iki mirties). Tad „Faustas" - viso gyvenimo knyga, rašyta įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais, sudurstyta iš skirtingų epizodų. Kūrinyje rasime skirtingu gyvenimo laiku kylančių klausimų, minčių, jausmų. Kūrinys nevieningas, sudėstytas iš skirtingų scenų, įvairios stilistikos tekstų.


Fausto tema 







Apie mokslininką alchemiką germanų kultūroje labai sena, nuo Viduramžių gyvuojanti legendose ir literatūriniuose siužetuose. XVI amžiuje pasirodė anekdotiškų istorijų rinkinys apie keliaujantį mokslininką, gydytoją, astrologą ir magą, sudariusį sutartį su velniu. Gėtę domino sutartis su velniu, noras galynėtis, pergudrauti savo žmogiškąjį likimą. Sutarties, arba lažybų, su velniu motyvas senas, gyvuojantis įvairių tautų mituose, pasakose, patarlėse.


Fausto tema 

Gėtė nebuvo pirmasis, rašęs šia tema, - jis tiesiog pasinaudojo visų tautų kūryboje populiariu siužetu. Iliustracijoje – velnias pas Faustą.


Kūrinio žanras 





Sudėtinga išorinė struktūra: du prologai, dvi didžiulės dalys, pirmąją sudaro 25 scenos, antrąją - 5 veiksmai. Kūrinyje yra lyriškų, komiškų ir tragiškų scenų, filosofinės poezijos ir meilės lyrikos, dramatiškų dialogų ir monologų, prozos intarpų, dainų ir baladžių. Gėtė pavadino tragedija, tačiau nėra kylančios draminės įtampos, nuoseklaus artėjimo į kulminaciją.


Kūrinio žanras 







Ilgi monologai ir monologiniai dialogai stabdo veiksmą ir daugiau tinka skaityti nei vaidinti. Nėra tvirtai suręstos intrigos, ypač II dalyje. Gėtė dėmesį sutelkia į sudėtingus filosofinius būties esmės, pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus. Draminę įtampą lemia skirtingų požiūrių, didelių siekių ir nepakankamų galimybių konfliktas. Todėl “Faustas” vadinamas filosofine tragedija. Kartais jis vadinamas poema, vokiečių epu.


Kūrinio tema 

Žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės ateiti toks žavus akimirksnis.


Kūrinio problemos 

 



Sudėtingos pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių problemos. Apmąstomi būties esmės, pasaulio sandaros dalykai. Nepasitenkinimas ir nusivylimas skatina Faustą ieškoti naujos patirties, o palaimos pasitenkinimas jam reikštų dvasinę mirtį. Fausto gyvenimas- nuolatinis atradimų, džiaugsmo akimirkų ir praradimų, nusivylimų kaita. Iš to kyla svarbiausioji problema- kaip surasti gyvenimo prasmę?


Kūrinio laikas 

Viduramžiai (nors pagal keliamas idėjas galime manyti Faustą esant renesanso ar net Švietimo epochos žmogumi).


Kūrinio veikėjai Mefistofelis 

Jam svarbiausia yra neigti, griauti. Jis dažnai nemato žmogaus gyvenimo prasmės, tačiau kai kada gali daryti ir gera. Pagrindinis jo principas pasitenkinimas.


Kūrinio veikėjai Mefistofelis 





Pagrindinis tikslas - sugundyti Faustą ir gauti jo sielą. Iš prigimties pesimistas (neigia žmogaus protą). Mano, kad žmogus yra silpnas iš prigimties ir todėl labai lengva jį sugundyti, pakreipti į blogį. Jo nuomone, blogis būdingas visam pasauliui ir žmogaus prigimčiai. Labai veiklus: išjudina sustingusį Faustą, padeda jam kritiškai pažvelgti į gyvenimą.


Kūrinio veikėjai Mefistofelis 



Nepripažįsta jokių taurių jausmų ir žmogiškų ryšių, ciniškai žiūri į meilę. Meilė- tik priemonė suvedžioti Faustą. Pralaimi: jam nepasiseka pražudyti nei Margaritos, nei Fausto.


Kūrinio veikėjai Faustas 



Mokslininkas eksperimentatorius, kuriam yra svarbiausia sukurti nauja, išsiaiškinti nežinoma. Jis niekada negali sustoti, niekada negali pasijusti patenkintas.


Kūrinio veikėjai Faustas 



Pagrindinis gyvenimo tikslas – kuo daugiau pažinti pasaulį. Jis optimistas, nes myli gyvenimą, tiki žmogumi, gėrio ir grožio egzistavimu. Būdingas nevaržomas polėkis: turi nuolatos mąstyti ir veikti.


Kūrinio veikėjai Faustas  Labai įsimyli Margaritą, paskui nuo jos sprunka, nes nepatinka ramus šeimos gyvenimas.  Laimi dvikovą su velniu, nes net ir mirdamas neištaria sutartųjų žodžių. 


Veikėjų apibendrinimas 





Abu veikėjai yra antipodai, kurios negali egzistuoti viena be kitos. Fausto siekiai yra neįgyvendinami, nes pranoksta žmogaus galias. Abu personažai pabrėžia dvi žmogaus puses: jausminę ir logiškąją.







Mefistofelis dažnai šaiposi iš Fausto vadovaudamasis blaiviu protu. Faustas negali egzistuoti be Mefistofelio. Vieno nevaržomam polėkiui kaip atsvara reikalingas kito blaivus protas, kritiškas žvilgsnis.


Kūrinio apibendrinimas 

 



Gėtės dramoje išlaikomi antikinės dramos struktūros elementai: prologas, choras. Graikų dramų pavyzdžiu pasineriama į žmogaus dvasios gelmes. Siužetas pasiskolinamas iš Viduramžių legendų. Su klasicizmu sieja žmogaus vaizdavimas: domisi žmogaus prigimtimi, analizuoja subrendusį, su susiformavusiomis ydomis ir dorybėmis žmogų. Toks yra ir Faustas. Nepaisoma trijų vienumų principo – laisvai komponuojami epizodai; vartojamas aukštasis ir žemasis stilius.


Kūrinio apibendrinimas 





Aistros pražūtingumas grindžiamas racionalistų mintimi apie proto ir pareigos pirmumą. Su sentimentalizmu sietų tai, kaip pateikiama Fausto ir Margaritos aistra. Ši drama yra ir Švietimo epochos kūrinys, apmąstanti pagrindinį to meto klausimą apie žmogaus proto ir jausmų įtampas, apie žmogaus pažintinės veiklos laisvę ar ribotumą.


Literat큰ra 







http://www.gardenvisit.com/garden/goethe_hausgart en http://www.scrapbookpages.com/easterngermany/We imar/GoetheHouse.html http://theesotericcuriosa.blogspot.com/2010/08/onthis-date-in-history-roulette-august_28.html http://www.travelpod.com/s/photos/Goethe+House


Gete