Issuu on Google+

2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo tekstas Vladas Braziūnas Paukščiai lizdų visokiausių

Priskrido toks varnėno ūgio, kanapėtas, pašuoliavo kiek nuleidęs sparnus, uodegytę pastatęs, purpt ir nulėkė vėl prie savųjų. Nebaikštus didžiaakis strazdas. Bet ne tas paauglystės dienų giesmininkas, kurio savigynos ryžtas iš atminties neišeina. Čionykščiai strazdai pažįstami ne visi. Šiuos pakrikštijau raudonkrūčiais: įvardytas – jau savas. Kas yra tas vardijimas, žodžių kūryba? Iš užjūrio grįžęs namo, gausiu Miglės laiškelį. Rašys pati išvykstanti į svečią šalį, bet patikins, jog meilės mūsų miesteliui instinktas širdyje tebeglūdintis. Pirminis savojo lizdo instinktas. Ir vėl prisivaidens tėvo sodinta raudonlapė obelis. Dar pyplys, į ją įsilipęs ar užsiropštęs ant malkinės stogo, galėjai tarti, jog po kojomis visas pasaulis. Čia buvo gera skaityti, svajoti, kai ką sumeistrauti. Iš vielos vienąkart prilanksčiau kopėtėlių ir prikarsčiau jų į šakas, kad varnėniukai smagiai kopinėtų po lają, kol paskrydėti nekiek teįstengia. Parke iš mano skobtų inkilų, iš mano stebimų lizdų plačias gerkles laidė visokių zylių, karvelių keršulių, strazdų, kitąsyk ir liepsnelių jaunikliai. Tolėliau beržynėlis, vėl paukščiai, gražiabalsiai ir gražiagalviai. Prie uoksų, prie gūžtų rūpėjo vis prisilipti. Neteko ūmai prieš akis išvysti iš uokso išnyrant gyvatės, šnypščiančios, o iš tikro tik grąžiagalvės, pilkšvo genelio, galvą begrąžančio, gąsdinančio. Bet gavau kitų pamokų, kaip kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina. Entuziastingą lizdaviečių žvalgą nuviliojo keršulis, raišu prisimetęs, ir apšvirkštė strazdas giesmininkas gailyno mėlynėmis. Parko takai priesmėlingi, vingrūs, kojų išminti ir gerai suplūkti, tik vietomis ant jų kaip gyslos iššokusios šaknys, blizgiai nugludintos, vien protarpiais sutviskančios pilnaty. Atpildavom ten dviračiais, nardydavom tais takais be šviesų, be nieko, kiekvieną takelio linkį, kauburį ar dauburį, kiekvieną šaknį pelenguodami lyg šikšnosparniai. Į aukštąsias pušis temstant sliuogdavom laukti, kol dangaus vyzdyje ims ryškėti skystas tamsesnis dryželis, artės ir tirštės, ir į juodą debesį virs. Ir kliūst patikliai ant mūsų it sklendžiantis ežeras, tyčia netyčia kam nors jo vardo mįslę įminus. Ir skęsim išskėtę rankas šitame ežere, pilname jau miegūstos gyvybės. Jusim kibius nagelių dyglius, lyg būtumėm šakos, nakvoti patogios laktos. Ir gausim jas upėj kaip reikiant mirkyti, nes kiekvieno lizdo šnekučiui Dievo skirta ir lesti, ir tręšti.

mokovas.wordpress.com


RAŠYBOS ypatumų paaiškinimai 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo DIKTANTAS

Vladas Braziūnas Paukščiai [R1] lizdų [R2] visokiausių [R2, R3]

Priskrido toks varnėno [R4] ūgio [R5], kanapėtas [R6], pašuoliavo [R7] kiek nuleidęs [R8] sparnus, uodegytę [R9] pastatęs [R8], purpt ir nulėkė vėl prie savųjų [R10]. Nebaikštus [R11, R12] didžiaakis [R45] strazdas. Bet ne tas [R14] paauglystės [R15, R23] dienų [R2] giesmininkas, kurio savigynos [R16] ryžtas [R17] iš atminties neišeina [R15, R18]. Čionykščiai [R1, R23] strazdai pažįstami [R19] ne visi [R14]. Šiuos pakrikštijau [R20] raudonkrūčiais [R1, R13]: įvardytas [R21, R28] – jau savas. Kas yra tas vardijimas [R20], žodžių [R2] kūryba [R22, R23]? Iš užjūrio [R24, R32] grįžęs [R8, R25] namo, gausiu Miglės [R26] laiškelį [R9, R27]. Rašys [R28] pati išvykstanti [R32] į svečią [R1, R9] šalį [R9], bet patikins, jog [R29] meilės mūsų [R2] miesteliui [R27] instinktas širdyje [R30, R51] tebeglūdintis [R31, R32]. Pirminis savojo lizdo instinktas. Ir vėl prisivaidens tėvo sodinta raudonlapė [R13] obelis. Dar pyplys [R32], į ją [R9] įsilipęs [R8, R21] ar užsiropštęs [R8, R24] ant malkinės stogo, galėjai [R33] tarti, jog [R29] po kojomis visas pasaulis. Čia buvo gera skaityti, svajoti, kai ką [R9, R34] sumeistrauti. Iš vielos

vienąkart

[R35]

prilanksčiau

[R36a,

R37]

kopėtėlių

[R2,

R27]

ir prikarsčiau [R36a, R37] jų [R2] į šakas, kad varnėniukai smagiai [R38] kopinėtų [R41] po lają [R9], kol paskrydėti [R42] nekiek [R43] teįstengia [R21, R31, R33]. Parke [R30] iš mano skobtų [R2, R36b] inkilų [R2], iš mano stebimų [R2] lizdų [R2] plačias [R1] gerkles [R44] laidė visokių [R2] zylių [R2, R32], karvelių [R2] keršulių [R2], strazdų [R2], kitąsyk [R35] ir liepsnelių [R2, R27] jaunikliai [R1]. Tolėliau beržynėlis [R23], mokovas.wordpress.com


vėl paukščiai [R1], gražiabalsiai [R1, R45] ir gražiagalviai [R1, R45]. Prie uoksų [R2], prie gūžtų [R2, R36b, R46] rūpėjo [R32] vis prisilipti. Neteko [R18] ūmai prieš akis išvysti [R32] iš uokso išnyrant [R40, R47] gyvatės [R32], šnypščiančios [R39], o iš tikro tik grąžiagalvės [R45, R48], pilkšvo genelio

[R27], galvą [R9] begrąžančio [R25],

gąsdinančio [R36b, R49]. Bet gavau kitų [R2] pamokų [R2], kaip kiekvienas paukštis savąjį [R10] lizdą [R9] brangina ir gina. Entuziastingą [R9, R50] lizdaviečių [R2, R45] žvalgą [R9] nuviliojo keršulis, raišu prisimetęs [R8], ir apšvirkštė strazdas giesmininkas gailyno [R23] mėlynėmis [R23]. Parko takai priesmėlingi, vingrūs, kojų [R2] išminti ir gerai suplūkti [R32], tik vietomis ant jų [R2] kaip gyslos [R32] iššokusios [R24] šaknys, blizgiai [R38] nugludintos, vien protarpiais [R1] sutviskančios pilnaty [R51]. Atpildavom ten dviračiais [R1], nardydavom [R28] tais takais be šviesų [R2], be nieko, kiekvieną [R9] takelio [R27] linkį [R9], kauburį [R9, R56] ar dauburį [R9, R56], kiekvieną [R9] šaknį [R9] pelenguodami lyg šikšnosparniai [R1, R45]. Į aukštąsias [R10] pušis temstant sliuogdavom laukti, kol dangaus vyzdyje [R30, R51] ims ryškėti [R32] skystas [R32] tamsesnis dryželis [R27, R32], artės ir tirštės, ir į juodą [R9] debesį [R9] virs. Ir kliūst [R52] patikliai [R38] ant mūsų [R2] it sklendžiantis [R39] ežeras, tyčia netyčia [R53] kam nors jo vardo mįslę [R9, R25] įminus [R21]. Ir skęsim [R19] išskėtę [R8, R24] rankas šitame ežere [R30], pilname [R30] jau miegūstos [R55] gyvybės [R23]. Jusim kibius nagelių [R2, R27] dyglius [R32], lyg būtumėm šakos, nakvoti patogios laktos. Ir

gausim

jas

upėj

[R30]

kaip

reikiant

šnekučiui Dievo [R54] skirta ir lesti, ir tręšti [R25]. ____________________________

mokovas.wordpress.com

[R40]

mirkyti,

nes

kiekvieno

lizdo


RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

[R1] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje-ė (žr.: „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS; § 28, p. 25). Diktante: paukščiai, čionykščiai, raudonkrūčiais, svečią, plačias, jaunikliai, gražiabalsiai, gražiagalviai, protarpiais, dviračiais, šikšnosparniai. [R2] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: lizdų, visokiausių, dienų, žodžių, mūsų, kopėtėlių, jų, skobtų, inkilų, stebimų, lizdų, visokių, zylių, karvelių, keršulių, strazdų, liepsnelių, uoksų, gūžtų, kitų, pamokų, lizdaviečių, kojų, šviesų, mūsų, nagelių. [R3] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias (LKRS, § 39, p. 30), diktante – visokiausių. [R4] Priesagos -ėnas vedinys varnėnas (:varna). Su šia priesaga vartojama gyvių pavadinimų iš daiktavardžių, einančių kitų panašių gyvių pavadinimais, dar plg.: asilėnas (:asilas), žiurkėnas (:žiurkė) (žr.: „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, Vilnius, 2006, p. 121; toliau – DLKG). [R5] Daiktavardžių šaknyje balsės y, ū dažnai rašomos tada, kai atitinkamų veiksmažodžių šaknyje yra dvibalsiai ie, ei, au, uo (LKRS § 2 4, p. 13), diktante – ūgis (:augti), dar plg.: šūkis (:šaukti), žliūgė (:žliaugti). [R6] Priesagos -ėtas būdvardis kanapėtas „kurio plunksnos margos, kaip pribarstytos kanapių“ (padarytas iš ė kamieno daiktavardžio kanapė, žr. DLKG, p. 205). [R7] Veiksmažodžio būtojo kartinio laiko priesaga rašoma su ia (-iavo) (LKRS, § 39, p. 30), diktante – pašuoliavo. [R8] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: nuleidęs, pastatęs, grįžęs, įsilipęs, užsiropštęs, prisimetęs, išskėtę. [R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: uodegytę, laiškelį, svečią, šalį, ją, ką, lają, galvą, lizdą, entuziastingą, žvalgą, kiekvieną, linkį, kauburį, dauburį, šaknį, juodą, debesį, mįslę. [R10] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės, diktante: savųjų, savąjį; moteriškosios giminės daugiskaitos galininko formose nosinė balsė rašoma priešpaskutiniame skiemenyje (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – aukštąsias.

mokovas.wordpress.com


[R11] Kai kurių žodžių šaknyse priebalsiai iš tradicijos rašomi fonetiškai, nors paprastai pakitę šaknies galo priebalsiai rašomi morfologiškai (LKRS, § 16 pastaba, p. 21), diktante – nebaikštus (nors plg.: baugštus „baikštus, bailus“ (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“; toliau DLKŽ), baigus „bailus, baisus“ (el. „Lietuvių kalbos žodyną“, toliau – LKŽ). [R12] Neiginys ne su būdvardžiais rašomas kartu, kai sudaro priešingos reikšmės žodžius(LKRS, § 75, p. 43), plg.: baikštus „kuris bijo, bailus, baugštus“ – nebaikštus „kuris nebijo, nebailus, nebaugštus“. [R13] Sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje rašomi visi susidūrę balsiai ar priebalsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35), diktante: raudonkrūčiais (raudonomis krūtinėmis:raudon- + krūč- + -iais), raudonlapė (raudonais lapais: raudon- + lap- + -ė). [R14] Neiginys ne su įvardžiais paprastai rašomas skyrium (LKRS, § 80, p. 44), diktante – ne tas, ne visi. [R15] Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai. Tas pat pasakytina ir apie dviejų priešdėlių ir šaknies sandūros balsius (LKRS, § 32, p. 27), diktante: paauglystės (priešdėlis pa-), neišeina (priešdėliai ne-, iš-). [R16] Dūrinio veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis (LKRS, § 55, p. 36), diktante – savigynos (: gynė). [R17] Žodžiai su šaknimi ryžt- neturi nosinės balsės (LKRS, § 9 pastaba, p. 18), diktante – ryžtas, dar plg.: ryžtis, ryžtasi, ryžosi; ryžtingas. [R18] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, § 73, p. 43), diktante: neišeina, neteko. [R19] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9 (1), p. 17): pažįstami (pažinti, pažįsta, pažino), skęsim (skęsti, skęsta, skendo). [R20] Priesagos -ija, -ijo, -ijimas prasideda balse i (LKRS, § 41. p. 31): pakrikštijau(krikštija, krikštijo, bet krikštyti); vardijimas (vardija, vardijo, bet vardyti, įvardytas). [R21] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įvardytas (į-vardytas), įsilipęs (į-silipęs), teįstengia (te-į-stengia), įminus (į-minus). [R22] Priesaginiai veiksmažodiniai daiktavardžiai šaknyje dažniausiai turi tokį balsį kaip ir tos veiksmažodžio formos, iš kurių jie padaryti. Diktante – kūryba (: kurti, kuria, kūrė), priesagos -yba daiktavardis turi būtojo kartinio laiko šaknies balsį (LKRS, § 3, p. 14). [R23] Priesagos -yba, -ybė, -ykštis, -ynas, -ynė, -ystė rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante: kūr-yba, gyv-ybės, čion-ykščiai, gail-yno, mėl-ynėmis, berž-yn-ėlis, paaugl-ystės. mokovas.wordpress.com


[R24] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis(LKRS, § 33, p. 27): už-jūrio, už-si-ropštęs (tariama usiropštęs), iš-šokusios (tariama išokusios), išskėtę(tariama iskėtę). [R25] Žodžio šaknyje prieš s, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17), diktante: grįžęs (grąža, gręžti), begrąžančio (grįžti, gręžti), mįslę (mąslus, mąstyti), tręšti (trąša, trąšus). [R26] Asmenų vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante – Miglės(mot. vardas). [R27] Priesagoje -elis rašoma balsė e (LKRS, § 37, p. 29), darybos pamatas tokiu atveju – dviskiemenis daiktavardis, diktante – laiškelį (: laiš-kas), miesteliui (:mies-tas), liepsnelių (:lieps-na), genelio (:ge-nys), takelio (:ta-kas), dryželis (:dry-žis), nagelių (:na-gas); vedant iš priesaga -ėlis, kai darybos pamatas daugiaskiemenis, diktante – kopėtėlių (:ko-pė-čios). [R28] Veiksmažodžiai, turintys daugiaskiemenę bendratį su priesaga -yti, priesagos balsįy išlaiko visų būsimojo laiko asmenų formose (LKRS, § 5, p. 16), diktante – rašys (< raš-y-ti); taip pat kitose išvestinėse formose, diktante: neveik. r. būt. k. laiko dalyvis įvardytas (< įvard-y-ti), būtojo dažninio l. forma nardydavom (< nard-y-ti). [R29] Jungtuko jog gale rašomas skardusis g, bet tariamas duslusis k (LKRS, p. 10). [R30] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: širdyje, parke, ežere, pilname, vyzdyje; vienaskaitos vietininko galūnė gali būti sutrumpėjusi – upėj(e). [R31] Dalelytės tebe, te su veiksmažodžių formomis rašomos kartu (LKRS, § 109, p. 50), diktante: tebeglūdintis, teįstengia. [R32] Ilgieji balsiai žodžių šaknyse rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: užjūrio (:jūra), išvykstanti (:vyksta), tebeglūdintis (:glūdi), pyplys (:pypia), zylių, rūpėjo (:rūpi), išvysti (išvydo), gyvatės, suplūkti (:plūkia(si), gyslos, ryškėti (:ryškus ), skystas, dryželis (:dryžis), dyglius (:dygus). [R33] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a (LKRS, § 29, p. 26): galėjai (-ai), teįstengia (-ia). [R34] Dalelytė kai, sudaranti samplaikinį įvardį, rašoma atskirai nuo įvardžio (LKRS, § 64, p. 40), diktante – kai ką. [R35] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante: víenąkart (vieną kartą), kìtąsyk (kitą sykį); pirmą dūrinių dėmenį sudaro nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko forma (LKRS, § 52, p. 36), taigi nosinė raidė ą nėra jungiamasis balsis, bet pirmojo dėmens galūnė. mokovas.wordpress.com


[R36a] Dėl asimiliacijos pakitę šaknies galo pučiamieji priebalsi s prieš č rašomas morfologiškai – jų rašyba nustatoma iš tų žodžių, kurie rašomi fonetiškai (t. y. pagal tarimą; LKRS, § 18 (b), p. 21): prilanksčiau (tariama prilankščiau, bet plg. prilankstė), prikarsčiau (tariama prikarščiau, bet plg. prikarstė). [R36b] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b, p. 20): skobtų – b suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip p (skopti), bet rašoma b, plg. skobė; gūžtų – ž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š (gūštų), bet rašoma ž, plg. gūžėsi; gąsdinančio – s suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z (gazdinančio), bet rašoma s, plg. išsigąsti, išsigąsta. [R37] Veiksmažodžių, kurių būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo baigiasi -ė, to laiko pirmojo asmens galūnė -iau (LKRS, § 29, p. 26), diktante: prilanksčiau (prilankstė), prikarsčiau (prikarstė).

Įsidėmėtinos rašybos priesagos (LKRS, § 39, p. 30): [R38] prieveiksmių priesaga -iai: smagiai, blizgiai, patikliai; [R39] esamojo laiko dalyvių priesaga -iant-: šnypščiančios, sklendžiantis; [R40] padalyvio priesaga -(i)iant: išnyrant, reikiant. [R41] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 4, p. 23), diktante – kopinėtų. [R42] Balsiai i ir y kaitaliojasi bendrašakniuose veiksmažodžiuose; išvestinių veiksmažodžių šaknyje dažniausiai yra ilgasis balsis (y) (LKRS, § 2 2, p. 12), diktante – paskrydėti, bet plg. paskristi. [R43] Neiginys ne su prieveiksmiais rašomas kartu, kai sudaro kitos reikšmės žodžius (LKRS, § 90, 81, p. 46, 44), diktante – nekiek („mažai, nedaug“), dar plg.: nekas „menkas, prastas“, nekaip „prastai, menkai“ (DŽ). [R44] Linksniuojamų žodžių galūnėse rašoma e, kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – dgs. gal. gerkles (plg. vns. vard. gerklė, dgs. vard. gerklės). [R45] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (jungiamosios balsėse nėra, yra tik ia; LKRS, § 51, p. 36): didž-ia-akis (didžiomis (didelėmis) akimis), graž-ia-balsiai (gražaus balso), graž-ia-galviai (gražia galva), grąž-iagalvės (grąžo galvą), lizd-a-viečių (lizdo vieta), šiškšn-o-sparniai (šikšna „oda be plaukų“ + o + sparnas).

mokovas.wordpress.com


[R46] Daiktavardžiai dažnai turi tokią pat balsę kaip ir pamatinis veiksmažodis (LKRS § 2 4, p. 14), diktante – gūžta (: gūžti, gūžia, gūžė) [R47] Balsiai i ir y kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 1, p. 12), diktante – išnyrant (išnirti, išnyra, išniro). [R48] Dūrinys grąžiagalvė sudarytas iš dviejų šaknų (veiksmažodžio ir daiktavardžio), sujungtų jungiamuoju balsiu: grąž- + -ia- + galv- (grąžo galvą). [R49] Veiksmažodžių šaknyse (taip ir išvestinėse jų formose) prieš s rašoma nosinė raidė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9, p. 17), diktante – gąsdinančio (išsigąsti, išsigando). [R50] Prieš nelietuviškas priesagas priebalsė j nerašoma, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 45, p. 34), diktante – entuziastingą (tariama en-tu-zi-jas-tin-gą arba en-tu-zi-as-tin-gą – jotas terpiamas vengiant lietuvių kalbai nebūdingo sambalsio). [R51] Daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje -yje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24), diktante: širdyje, vyzdyje; vienaskaitos vietininko galūnė gali būti sutrumpėjusi – pilnaty(je). [R52] Bendrašakniuose ištiktukuose, žyminčiuose silpnesnį ir stipresnį veiksmą, kaitaliojasi ilgieji ir trumpieji balsiai, plg.: kliūst ir šliūkšt (išsiliejimui, pasiliejimui; paliejimui, išpylimui žymėti) ir kliust ir šliukšt (greitam, trumpam, mažam išpylimui, išliejimui žymėti), DŽ. [R53] Prieveiksmių tyčia, netyčia gale rašoma -ia, dar plg.: šalia, nakčia (LKRS, § 30 2b, p. 26). Tai suprieveiksmėjusios daiktavardžių vienaskaitos įnagininko formos: šalis – įn. šalia (ne šale), naktis – įn. nakčia (ne nakče), taip pat tyčià „iš anksto apgalvotas (paprastai smerktinas, peiktinas) sumanymas“ – įn. tyčia (ne tyče), bet priev. žingine, nes žiñginė „važiavimas ar jojimas žingsniu (ne bėgomis)“ – įn. žingine. (Žr. DLKG, p. 412.) [R54] Žodis Dievas „aukščiausioji visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas“ (vienaskaitinis daiktav.) rašomas didžiąja raide (žr. DŽ). (Reikšme „viena iš aukščiausiųjų esybių, turinčių galios žmogui ar gamtai“ rašomas mažąja raide – dievas, dgs. dievai.) Taigi, rašytina didžiąja raide, tačiau parašymas mažąja raide nelaikytinas klaida. [R55] Būdvardis miegūstas (priesaga -ūstas) turi dažniau vartojamą variantą mieguistas (priesaga -uistas). Abi šios priesagos nedarios, dažniausiai būdvardžiai su jomis sudaromi iš daiktavardžių liga ir miegas (žr.: „Lietuvių kalbos gramatika. T. 1“, Vilnius, 1965, § 970, p. 556, plg.: miegūstas, mieguistas „miego suimtas, susnūdęs“, ligūstas, liguistas „ligotas; prk. nenormalus, perdėtas“ (DŽ). Diktante – miegūstos. [R56] Diktante pavartoti reti priesagos -urys vediniai: kauburys „neaukšta iškiluma; nedidelė pailga kalva; kupstas, pakilimas“ (DŽ; plg. kaubrė̃ „kalnelis, kalva; kupra kūbrys“, LKŽ) ir dauburys „duburys, dauba, slėnys“ (LKŽ; plg. daubti, duobti „daryti įdubimą“, dauba, duburys „pailga dauba; duobė upės ar ežero dugne“, DŽ).

mokovas.wordpress.com


SKYRYBOS ypatumų paaiškinimai 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo DIKTANTAS

Vladas Braziūnas Paukščiai lizdų visokiausių [SA]

Priskrido toks

(,)

[S1a] varnėno ūgio,

()

[S2] kanapėtas, [S2] pašuoliavo

(,)

[S3] kiek

(,)

[S3] nuleidęs sparnus, [S2] uodegytę pastatęs, purpt (–) [S4a] ir nulėkė vėl prie savųjų. Nebaikštus (,) (–) [S5a] didžiaakis strazdas. Bet ne tas (,) [S1b] (,) paauglystės dienų (,) [S1b] giesmininkas, [S6] kurio savigynos ryžtas iš atminties neišeina. Čionykščiai strazdai pažįstami ne visi. Šiuos pakrikštijau raudonkrūčiais: (, / –) [S7] įvardytas Kas yra tas vardijimas,

(–)

(–)

[S8] jau savas.

[S2] žodžių kūryba? Iš užjūrio grįžęs namo (,) [S3] gausiu

Miglės laiškelį. Rašys pati išvykstanti į svečią šalį, [S9] bet patikins, jog meilės mūsų miesteliui instinktas [S10] širdyje tebeglūdintis. Pirminis (,) [S5b] savojo lizdo instinktas. Ir vėl prisivaidens tėvo sodinta (,) [S5b] raudonlapė obelis. Dar pyplys (,) [S3] į ją

įsilipęs ar užsiropštęs ant malkinės stogo (,) galėjai tarti, [S6] jog po kojomis (–) [S8] visas pasaulis. Čia buvo gera skaityti, [S2] svajoti, [S2] kai ką sumeistrauti. Iš vielos vienąkart prilanksčiau kopėtėlių ir prikarsčiau jų į šakas, [S6] kad varnėniukai smagiai kopinėtų po lają, [S6] kol paskrydėti nekiek teįstengia. Parke iš mano skobtų inkilų, [S2] iš mano stebimų lizdų plačias gerkles laidė visokių zylių, [S2] karvelių keršulių, [S2] strazdų, [S2] kitąsyk [S11] ir liepsnelių jaunikliai. Tolėliau (–) [S8] beržynėlis, (–) [S2] vėl paukščiai, (–) [S12] gražiabalsiai ir gražiagalviai. Prie uoksų, [S2] prie gūžtų rūpėjo vis prisilipti. Neteko ūmai prieš akis išvysti iš uokso išnyrant gyvatės (,) (–) [S13] šnypščiančios, o (,) [S14] iš tikro

mokovas.wordpress.com

(,)

tik grąžiagalvės, (–) [S15] pilkšvo genelio, (–


)

[S12] galvą begrąžančio, (–) [S2] gąsdinančio. Bet gavau kitų pamokų, (– / : ) [S16] kaip

kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina.

(!)

Entuziastingą lizdaviečių žvalgą nuviliojo

keršulis (,) [S3]raišu prisimetęs (,) [S17] ir apšvirkštė strazdas giesmininkas gailyno mėlynėmis. Parko takai (–) [S8] priesmėlingi, [S2] vingrūs, [S2] kojų išminti ir gerai suplūkti, [S18] tik vietomis ant jų [S19a] kaip gyslos iššokusios šaknys, (–) [S12] blizgiai nugludintos, [S2] vien protarpiais sutviskančios pilnaty. Atpildavom ten dviračiais, [S2] nardydavom tais takais be šviesų, [S2] be nieko (,) [S3] kiekvieną takelio linkį, [S2] kauburį ar dauburį, [S2]

kiekvieną šaknį pelenguodami lyg šikšnosparniai. Į aukštąsias pušis temstant sliuogdavom laukti, [S6] kol dangaus vyzdyje ims ryškėti skystas (,) [S5b] tamsesnis dryželis, [S2] artės ir tirštės, [S20] ir į juodą debesį virs. Ir kliūst [S4b] patikliai ant mūsų [S19a] it sklendžiantis ežeras (,) [S3] tyčia

(,)

[S21] netyčia kam

nors jo vardo mįslę įminus. Ir skęsim (,) [S3] išskėtę rankas (,) šitame ežere, [S22] pilname jau miegūstos gyvybės. Jusim kibius nagelių dyglius, [S19b] lyg būtumėm šakos, (–) [S2] nakvoti patogios laktos. Ir gausim jas upėj [S23] kaip reikiant mirkyti, [S6] nes kiekvieno lizdo šnekučiui Dievo skirta ir lesti, [S20] ir tręšti. ____________________ Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti. SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI [SA] Antraštiniai pavadinimai, vartojami be teksto, kabutėmis neskiriami. Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 11.1 punkto pastaboje taip pat pasakyta, kad „po antraštinių sakinių taškas nerašomas“.

mokovas.wordpress.com


[S1a] Autoriaus čia ženklo neparašė: paprastai įvardis toks, tokia ar pan. tik pabrėžia kurią nors sakinio dalį, plg.: Priskrido toks varnėno ūgio. Tačiau šiuo atveju įmanoma įvardžiuitoks priskirti veiksnio vaidmenį, o varnėno ūgio ir kanapėtas laikyti dviem pažyminiais po pažymimojo žodžio. Todėl pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 5.6 punktą kablelis po įvardžio ne klaida, plg.: Priskrido toks [paukštelis], varnėno ūgio, kanapėtas... [S1b] Autoriaus čia ženklo neparašė: Bet ne tas paauglystės dienų giesmininkas... Vadinasi, jo požiūriu, tas atlieka tik pabrėžiamąją funkciją. Vis dėlto galima manyti, kad po abstraktaus pasakymo tas eina konkretesnis įvardijimas(koks tas? – paauglystės dienų), o vienavardė sakinio dalis pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą gali būti išskiriama, jei suprantama kaip papildymas, ar atskiriama, jeigu suprantama kaip paaiškinimas. [S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais. Diktante vienarūšiai: pažyminiai – varnėno ūgio, kanapėtas (pastaba: jei žodžiui kanapėtas priskiriamas veiksnio vaidmuo, o varnėno ūgio jį pažymintis nederinamasis pažyminys, kableliu neskiriama: Priskrido toks varnėno ūgio kanapėtas); zylių, karvelių keršulių, strazdų (pastaba: sudėtiniame pavadinime karvelis keršulis antrasis žodis yra rūšies skiriamąją reikšmę turintis priedėlis, toks priedėlis paprastai neišskiriamas); begrąžančio, gąsdinančio (pastaba: grąžymas gali būti suprantamas kaip gąsdinimo būdas, jei rašančiajam svarbiau būtent paaiškinimas, ne vienarūšiškumas, pateisinamas ir brūkšnys, plg.: Neteko ūmai išvysti genelio, galvą begrąžančio – gąsdinančio); blizgiai nugludintos, vien protarpiais sutviskančios pilnaty; tariniai – priskrido..., pašuoliavo...; skaityti, svajoti, ... sumeistrauti; atpildavom..., nardydavom; ims ryškėti..., artės; tarinio vardinės dalys – priesmėlingi, vingrūs, kojų išminti; ... šakos, laktos (pastaba: jeigu antroji, laktos, suprantama kaip papildymas, paaiškinimas, tarp jų galimas brūkšnys: ... lyg būtumėm šakos – nakvoti patogios laktos); aplinkybės – nuleidęs, ... pastatęs; iš ... inkilų, iš ... lizdų; prie uoksų, prie gūžtų; veiksniai – vardijimas, žodžių kūryba (pastaba: jei intonaciškai šios sakinio dalys labiau atribotos, tampa įmanoma kitokia interpretacija ir atskyrimas brūkšniu, plg.: Kas yra tas vardijimas – [ar tai] žodžių kūryba?); beržynėlis, paukščiai (pastaba: jei intonaciškai šios sakinio dalys labiau atribotos, o antrasis narys suprantamas kaip papildymas, paaiškinimas (beržynėlis, vadinasi, kartu ir paukščiai), tarp jų galimas brūkšnys, plg.: Tolėliau beržynėlis – vėl paukščiai...); papildiniai – be šviesų, be nieko; linkį, kauburį, dauburį, šaknį. [S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskirtos kableliais. Neišskyrimas nelaikomas klaida. Tokių aplinkybių diktante keletas: ... nuleidęs sparnus [arba kiek nuleidęs sparnus], uodegytę pastatęs... Iš užjūrio grįžęs namo... ... į ją įsilipęs ar užsiroštęs ant malkinės stogo... ... raišu prisimetęs...

mokovas.wordpress.com


... kiekvieną takelio linkį, kauburį ar dauburį, kiekvieną šaknį pelenguodami lyg šikšnosparniai; ... tyčia netyčia kam nors jo vardo mįslę įminus; ... išskėtę rankas. [S4a] Ištiktukas purpt eina vienu iš sakinio tarinių (priskrido, pašuoliavo, purpt, nulėkė), kadangi paskutinius du tarinius jungia sujungiamasis jungtukas ir, jokio ženklo po purpt nereikėtų dėti, nepadėjo ir autorius. Vis dėlto dėl staigumo ir netikėtumo (ištiktukas purpt vartojamas staigiam, greitam sparnų suplasnojimui, nuskridimui žymėti, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“) būtų pateisinamas intonacinis brūkšnys. [S4b] Ištiktukas kliūst eina sakinio tariniu (veiksnys numanomas iš ankstesnio sakinio – debesis kliūst ant ..., plg. debesis kliūstelėjo...), tarp tarinio ir aplinkybės (kliūst patikliai..., plg. kliūstelėjo patikliai) skyrybos ženklas nereikalingas. [S5a] Autorius šiame sakinyje ženklų nedėjo (Nebaikštus didžiaakis strazdas), tuo greičiausiai norėta parodyti, kad pažyminiu nebaikštus apibūdinamas sudėtinis pavadinimas didžiaakis strazdas, kad pažyminiai nebaikštus ir didžiaakis ne vieno pagrindo, greičiau tarinio vardinė dalis ir veiksnys, todėl galimas ir brūkšnys vietoj praleistos tarinio jungties (Nebaikštus yra, didžiaakis strazdas). Tačiau nelaikytina klaida, jei rašantysis šiuos pažyminius laiko vienarūšiais ir atskiria kableliu (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą). [S5b] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą šiuo, kaip ir [S5a] atveju, galima neskirti arba atskirti. Autorius pažyminius pirminis ir savojo lizdo [instinktas], tėvo sodinta ir raudonlapė [obelis], skystas ir tamsesnis dryželis, matyt, laikė nelygiaverčiais, nevienarūšiais ir jų neskyrė. [S6] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. [S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant išvardijimą, rašomas kablelis (taip pasirinkta autoriaus), tačiau reiškiant aiškinimą, pasekmę (plg.: pakrikštijau, vadinasi, jau, galima sakyti, tapo savas...) rašomas dvitaškis ar brūkšnys. [S8] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante praleista: tarinio jungtis, plg.: įvartytas [yra] jau savas; beržynėlis; takai [buvo] priesmėlingi...; praleistas tarinys, plg.: po kojomis [yra / plyti] visas pasaulis; Tolėliau [yra /buvo matyti] beržynėlis... [S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą (b dalį) vienarūšės sakinio dalys, sujungtos pavieniais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) yra atskiriamos kableliais. Diktante: vienarūšiai tariniai – rašys..., bet patikins...; papildiniai – gyvatės, o ... tik grąžiagalvės.

mokovas.wordpress.com


[S10] Nereikia išskirti širdyje tebeglūdintis – tai ne išplėstas derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio, o tarinys (dalyvinis, perpasakojamosios kalbos, taip kaip pasakose; plg.: instinktas širdyje tebeglūdi). [S11] Nekartojamuoju sujungiamuoju jungtuku ir sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos, žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punkto pastabą. [S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.2. punktą „du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais)“. Diktante: [paukščiai] gražiabalsiai ir gražiagalviai; [genelio] galvą begrąžančio, gąsdinančio; [šaknys] blizgiai nugludintos, vien protarpiais sutviskančios pilnaty. [S13] Autoriaus kablelis prieš neišplėstą derinamąjį pažyminį šnypščiančios po pažymimojo žodžio gyvatės (Neteko... išvysti ... gyvatės, šnypščiančios) – autorinis, aiškintinas pridūrimu, atitinkamai galimu laikytinas ir intonacinis brūkšnys. [S14] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantis junginysiš tikro gali būti išskiriamas, jeigu jam norima suteikti įterptinį pobūdį, prieš jį einantis jungtukas (arba dalelytė) o gali būti prisišliejusi ir nuo jo neatskiriama. Taigi galimas trejopas skyrimas: ... o iš tikro tik grąžiagalvės; ... o, iš tikro, tik grąžiagalvės; ... o iš tikro, tik grąžiagalvės... [S15] Tarp pažymimojo žodžio grąžiagalvės (šiuo atveju daiktavardis, ne būdvardis) ir po jo be jungiamojo žodžio einančio išplėsto priedėlio pilkšvo genelio, galvą begrąžančio, gąsdinančio kablelis privalomas pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą. Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą vietoj kablelio galimas kitas ženklas – brūkšnys, jei norima pabrėžti aiškinimą, parodyti tapatumą (šiuo atveju autorius beveik pažodžiui pateikia paukščio pavadinimo reikšmę, kaip ji nusakyta „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“: grąžiagalvė – rusvai pilkas genių šeimos paukštis, išsigandęs grąžantis galvą su ištiestu kaklu). [S16] Autoriaus sakinys Bet gavau kitų pamokų, kaip kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina, ypač antroji jo dalis, rašančiojo gali būti suprantamas kaip sudėtinis bejungtukis sakinys, kuriame kaip – ne jungiamasis žodis, o retorinio klausimo žodelis, todėl galima kitokia skyryba (pabaigoje – šauktukas arba taškas): Bet gavau kitų pamokų: kaip kiekvienas paukštis savąjį lizdą brangina ir gina! (.) [S17] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: ... nuviliojo keršulis (,) ir apšvirkštė strazdas... [S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) ir pan. yra atskiriami kableliu.

mokovas.wordpress.com


[S19a] Palyginimu kaip gyslos išplėstas pažyminys iššokusios eina prieš pažymimąjį žodįšaknys ir nėra išskiriamas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto 1 pastabą); palyginimu it sklendžiantis ežeras išreikšta paprastoji aplinkybė neišskiriama. [S19b] Palyginimas lyg būtumėm šakos yra šalutinis dėmuo (tarinys – būtumėm), jis turi būti išskiriamas pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą (žr. S6). [S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir ... ir, turi būti atskiriamos kableliais. Diktante: [dryželis] ... ir tirštės, ir ... virs; ... ir lesti, ir tręšti. [S21] Semantiškai ir intonaciškai artimai susijusios, apstabarėjusios samplaikos, kaip tyčia netyčia, paprastai neskiriamos (žr. Kalbos konsultacijų banke, http://vlkk.lt/lit/105698). Vis dėlto klaida nebūtų galima laikyti, jei rašantysis šiuos žodžius atskirtų kaip vienarūšes sakinio dalis (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą). [S22] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante – [ežere] pilname jau miegūstos gyvybės. [S23] Leksikalizuotas junginys kaip reikiant tiek sustabarėjęs, kad laikomas ne šalutiniu dėmeniu, o sakinio dalimi (aplinkybe) ir neišskiriamas. „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos junginio kaip reikiant reikšmės – leksiniai ekvivalentai, šiuo atveju galima jį galima būtų pakeisti prieveiksmiais tinkamai, gerai (žr. reikėti, kaip reikia, kaip reikiant)

Nuorodos: Giedra Radvilavičiūtė. SKRYDIS - 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktantas Vaizdinė medžiaga ČIA (rašybos ir skyrybos paaiškinimai) Diktanto SKRYDIS rezultatai - 2014 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo statistika Vytautas V. Landsbergis. SENELIO LAIŠKAS – 2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktantas (rašybos ir skyrybos paaiškinimai) Renata Šerelytė. GYVASIS KULTŪROS VANDUO - 2013 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktantas

mokovas.wordpress.com


2014 m. II turo nacionalinis diktantas PAUKŠČIAI LIZDŲ VISOKIAUSIŲ