Issuu on Google+

BAITIC

UNIYIR$NY L946

1949


UNI\IERSIIETO PABALTIJO

I,ffiTU 50-ties

M['[NI SUKAKTI 1996 n kovo 14d,,Chicago,lL

xil+ili*iF.rFiFi|il.it+it*il.itifili*iliil+*i*iliili*ifiliilii*i**if

i*iliil+*ili

it SigitrsMifraitis DanuGJankauskailtEidukiâ‚Źoe Paruode: Eidukrsir hmss Ju*us Redstcine konisija: Krolina fJkof ftarKtbilied, EdnuDdas lrilejai: PabaltijoUniversiblobuvqsnrderbi Vl. VijeikiosPaushlvc Spausdino:


L%

\%

Minilani eobatdjo,Uniaersiuto 5Ttizs ttutq bteitimo sufutft1i,, su meihir pagarba prkimznamz ir {ift,ojame mastl uniaersiteto profesoriams,forie su pasiiaentimu dir6o

eabattio .l.lniztersiteto ir sartofoatto iannimo ateilisi. \nrimos i {izflomis eai a[ttjo,Ltnhtersitetas

6uao ne tik-neturtingiatsiaispasau[yje,1et dor turejo ftpaoti uZ lPabaftij o uniztersiteto ztartq ir egzistencij q. lPer ztis7tij4 su puse

netryruuitofu:[io,istikptikas trijaeaha{tijo tautq utuiaersitetas ir t tofu[otgiu nzatsilik) run '/afutryEuropos unioersitefi4.

Minidani ti7 6rangi4sufotfuisftiriane-ti teidinitip*iminti eabakijo .U.nio erslttto profu orianrsir kotegoms.

3


PabaltijoUniversitetovestibiulis

5


PabaltijoUniversitetostatutas 1946m. s.tt3lo 0 d. prllmt.! Pebaltlro Unlver,lleto rtstt'ttt Jo pagrlndlnlalddshlal btlvo 5lei l. Unlversltetomokomqjl personrlq sudaro prolesorlsl, ekstraordlnarlnlal profesorlal,lektorlal Ir dslstehtal 2. Slrrrlcnl^lsgell h0tl tlk trljrl Pobeltljo valstyblq Ftlleilal' turl brandosatastrtq.Sveilals klrusytoJalsgall b0tl prllmemt lr heturl brsndosatestalo. balsi turl tik profesorlallr eksttEoidl3. Fekrltete sirrendilamqJi . nerlhlal prolesorlal. 4. Fekultelul vadovoujadekanaslt du prodekatral(vlenasestas, vlenaslstvis lr vlenaslletuvls).Jie renkaml fakultetovlsumos,o tautyblhg eile nustato rektoralas. 5. Rektorlalyra trys. Juos tenka etltlhkamq tautyblq prof$orlai profesorlal. lr ekstraoidlnarlhial 6. Senatq sudaro trys rektorlai, vlsl dekanal ir prodekanalbei lakultetq tirlnktt atstovai.Fakultetas,turis lkl l0 profesorlq,renka 1 alstovq,o daugtaukslp 10 - drt atstovus. 7. Prezidentasrenkemasienato. Jis pirrnlnlnkeuja senatul. 8. Trys rektoilai, pirmlnlnkaujamlprezidento,sudarotektoratq. 9. Dekanqtarybq sudaroprezldentas, rektorlal lr dekanal. organdifenksml vleneilemsmokslometams. 10.Visl vadovaujamleji 11.Prezldentasatstovaujauniversitetui. 12.Rektoratulpriklausovlso Uhlvetsltelovddo!:ybâ‚Ź.Rektorlalpaslsklrstosavo tarpe drrbo sfltlmlsi vlehas f0plnasl studentq lelkalols, ahtras - ikio lr treilas - adminislreclia. 13. Senatastvlrtlna vlsus lskultettl prslnlytus mokomojo personaJb nartus lr lakultetq sutelktusmokslo lalpsnlus' 14. Dekanq taryba prttltrl lr koordlnuoje latultetU mokymo el8q lr tvlrtlra mokymo planus. 15 Fakultetal gall suteiktl Bluos mokslo lalpshlus: maglstro lt daktaro.Tdlsyklesmokelolaipsnlamssutelktl nustatolak ltetal lr tvlr' tlna senatss. Tame pailarne Pabaltlio Unlversitetostelglamojamesuslrlnklme huslstatytasteigtl S lekultetus: Filosolllos, Ekonomlhlq lr telsdsmoks' ht, Matematlkosir gnmtosnrokslq,Zem6sirkio, Mbdlclnos,Architektllros ir Iniinerijos,Chemijosir Meclranlkos.

.6


FAOUITY E \BLE/v\S

x8X.IF'".*

UNIVERS

PabaltijoUniversiEtofakulteq emblenos

7


THE BALTIC UNIVERSITY Prof. Yladas Stanka Three Nations Struggling for Spiritual Freedom 1. OR]GINS OF THE BALTIC UNTI'ERSITY Thewar eventsand the occupationof the Baltic thenby the Germans Statesfirstby the Communists, and finally again by the Communistsforced about three hundred thousand Estonians, Latvians and ofprofessors and amongthemhundreds Lithuanians, to l€avetheirnativecountries thousands ofstudeDts, andto fleeto the West.Underthe piotectionof the Western Demociacies they are carfng on their questof spiritualfreedom.The Baltic University, now officiallycalled"StudyCenter",has taken the lead in advadcingdemocratichigher education amongthe Balticstudents. The idea o{ orgaDizinga University in Exile originatedimmediatelyafter he Allied Forceshad occupiedGermany.Thank to the goodwill and the generous assistance ofthe BritishForeignOfficeand the Bdtish authorities in Germatry,the University could start orgadzing its activitiesin January 1946, and the first lectules were given in March of the sameyear. The all-timehigh of the teachingstaff reached 200 professors,lectures and instructors. The peak eDrolmentof the studeDtswas 1200,as mmpared with a normal averageof 1000.Lack of accommodation and other reasonspreventedmore than 150 Baltic academicteachersand more than 1500students.fron joining the Univeftity. Although students of all nationalties were eligible,the $ert majority of ihem were Balts.

I

The Universitystartedon its educationalactivitiesin Hamburg.ln 1947 it was transferredto Pinneberg, a suburbof Hamburg,whereit hasbeen carrying on its work up to the present. 2. ORGANIZATION OF THE I'NN'ERSITY Eight Facultieswith 17 Departmentshavebeen organized:the Faculliesof Philolosr,of Economic's and Mathematics, of ard Law, of NaturalSciences Agriculture, of Architecture atrd Engineering of Chemistry of MechaoicalEngineerhg, and of Medicine. Each Faculty is headed by a Dean ard trvo DeputyDeans,representingthree nations.All Deans andDeputyDeanstogetherwiththe membe$ofthe Rectoratemnstitute the Senate.The eight Deans with the membersoftheRectorateform the Council of Deans.The Rectorateconsistsof a Presidentand Vice-President, both electedby the Senate,aDdof three nationalReclorschosenby nationalsections. The first membersof the Rectorat€weretProfessot Fr. Gulbis, President:Prol vladas Stanka,VicePresident:Prol E Oepik,EstonianRector;Prof. E. Dunsdorfs,LatvianRcctor, and Prof. V. Manelis, Lithuanian Rector. The presentmembercof th€ Rectorcteare:Prof.\4adasStanka,Presidertihof. E. Sturms,Vice-President; Prof.A. Raun,Estonian Rector;Prol M. Eglitis,LaMan Rector,alldProf.J. Puzinas,Lithuaoian Recto!. The Baltic University owesa debt of gatitude to the energeticco-operation of the 6rst UNRRA represeDtativeMr. Robe C. Riggle.


The studeotbody has its owB cou[cil composed of 5 representativesof eachnational grouP' 3. ACTII'ITIES OF TI{E UNI}'ERSITY TheUniversityhadto starton its activitiesunder Germanyit trlostdifEcultconditio[s In devastated no rneanslo acquire hadno scienti6cequiPmcn!and an)-thing.In the whole history of academiceducation hardly any other university is ever know1lto have started under suchadverseconditions. Regardlessof all kindsof difficulties and impedi an ments, academicteaching has been evolved on were impressivescale,and more than 60'000lectures givenin sk semestersat eight Faculties'on over 300 of ;bjects coveriog the Dormal acaderniccoufies studies. Some50 studentswho had begutrthei academic studies in their native count es, have completed a their education; some 200 were Prepared for continuationof their studiesin Germanuniversities: the the great majority of the rest are approacbing completion of their academiceducatioD' ln view of the shortageof books, the Professors have\r'dtten over 80 text-books,which were nnmeogaphed or phoioJ'rinted in the printing office of the the Uni*."ity. Th" Uniu"tsity had not one book at beginnirg but thanks to donations from abroad a especially fiom the United States, it now has modest,yet more or less adequatelibrary of some 12,000volumesat its disposal Many scientificinstitutions havebeen set uP At present the Univercity Possessesa satisfactory a equippeddissectingroom and chemicallaboratory' colJion of minerals,botaDtcalcollections' setsof microscopesand phtsical instruments'a mechanical workshop, etc Besidesthe current tutorial activities' the teaching staff have been able to carry on their research been work, and over 60 printed contributions have publishedby the Baltic University Pressand sent to andscientificinstitutioN;a regular otheruniversities with hasbeenestahlished of contributions exchange throughoutthe world' more than 200universities

The foundationor the BALTIC INSTITUTE of ought to be mentionedamongthe achievements of the mllaborathe Baltic Udve$ity asan out@me tioo of the BalticscieDtists, thoughthe organization of the lnstituterestson a broaderbasis:its aim is to regardless of uniteall Balticscholarsand scientists, wherethey live of work, in order to assistthem in especially in lhe mntinuationoftheir res€archwork, as muchasit is mncemedwith the problemsof the Baltic Nationsaod the Balticcountries 4. BASIC FEATURES OF TIIE UNN'ERSITY of the BalticUniverAs to the mainpeculiarities sity,the followingpointsmay deservesPecialmentronl institu_ 1. The BalticUniversityis an academic tion in a strict sense,and its coursesof study are in close agreementwith those of other universities Though formally it is not entitled to confer al]y grades its studiesandexamination degrees, academic Ameri and by mostGerman,British, arerecognized can unive$ities. 2. The University has indubitably been the cheapestacademicundertakingthe world has ever known.Until October1946the teacheBreceivedno salariesat all. No applopriationswere ever grante4 either by the Military Govemment,or by UNRRA of or IRO, towardsthe equipmentor maintenance the library, the printing office, and the laboratones' and ev?nthe SecretariatlvasequipPedand maintained by the t€achingstaffand by the conttibutionsof comPatriotsin Germanyand abrcad. 3. No Universityin the world calrboaslof more domodatic relationsbetweenthe professorsand the of life in th€ students.Sharingthe samecondirioDs same overcrowdedbarrack, where the professors had ? sq metersand the students4 sq metersof floor spaceeach, and sharing the same fooq they wereone closefamily, engagedin a commonpursult of knowledgeand animatedby a common ideal of fteedom and justice 4. No university in th€ world muld ever be

9


&ore democraticin its spirit of religious and racial toleration, of political freedom and intellectual objectivity that has prevailed in all intemal and extemal contactsof the University. 5. The Baltic Universitymay be regardedas and promisingexamples otreof the mostsuccessful of Foundedbyscholars of intemational co-operation. and the three nationsspeakingdifferentlanguages eveDbelodgingto differeDtraces,dependenton the goodwillofthe Britishauthoritiesandon the generousassistanc€ of theirAmericanlliendEworkingin (Hamburg closetouchwith Germanacademiccircles the Baltic University has claimed the University), collaboration of si\ nations.The mutualrelationsof the three Baltic nationshavebeen so harmorfous and ariicablethat all thoseconcemedhavevowedto coDtinuethis closecollaborationafter the liberation of their countries. 5. THE SIGNIFICANCE OF TIIE IJNII'ERSITT The three yearsof th€ activitiesof the Bahic Universityhave substanliated its imponanceio many lespects. 1. It was important for the young men and womenofthethreenatioDs to gainanopportunit to work on higher intellectual levels and to continue their education interrupted by the war events, insteadof degenerating io the enforc€didlenessand helplessdespairof the refugeca6ps. 2. It sihs equallyesseDtialfor the Baltic sciedtistsand academicteachersto find newopportunities o[ cootinuingtheir s(ieoliEcactivitiesand carrying on their rcsearchwork, 3. As ttre only free centerof th€ academiclife and the intellectualtraditionsof the Baltic count es, the Universitywasof the greatestimportaDc€for the thee Baltic Nations il1 the preseFation and further developmentof their national cultures. 4. I! establishinga Dewfoothold of ftee spidtual d€velepmetrl for the three brutally oppressed tratiods, the Uoiversity, by the mere fact of its

l0

has beena defiantchallengeto dictatorexistence, shipand to brutalforce.In this sensethe University hadjoinedthevanguards of thewesterndemoctacies in their struggleagainstdespot. 6. TIIE PRESENT SNUETIOX Despiteall theseachievements, the Baltic Universityis at presentendu ng a gave crisiswhich menaces lrs very exstence. . From the very start there was a feeling that devastatedand over-populatedGermanywas hardly a suitableplacefor suchan undertaking.The studentsas well as the professors not only wishedbut felt it to be their duty to leaveGeamanyas soonas possible. Any opportunityof emigrationwaseagerly grasped,and more than 400 studentsand many professom,among them the fust Presidentand nationalRectom,went abroadundervarious schemes of resettlement. On the other hand, now, after the German currencyrefoim, the finadcialsituationof the University is becomingincreasinglydifficult. The professors and studentshave lost the last remainderof theirmodestsavings. Thepresentpolicyof economy, imposedby the difficult financialsituationin the BritishZone,hasenforcedfar-reaching reductions of the expenses, aDdthe numberofthe saladedprofessolshas,afterfivedrasticreductions, decreasedhom 145 in May last year to 33. Of course,mostof the dismissedprofessorscolrtinue thei teachingactivities asvoluntaryworke$ andsharein the modestsala es of their more fo unate colleagues.The Baltic Universityhasbeenforcedto suspead its publishing activitiesand to reduceall other expenses to a point considerable below the minimum requiredby the coursesof study. All that compelsthe Rectorate to voicetheir convictionthat the BalticUniversityin its present form is approachingthe final stage of its existenceir Germany, 7. EOW TO PRTSERI'E TIIE BALTIC I'NIVERSIIY? The precarious situation in which the Baltic


University finds itself today in Germady does not imply that Ois active cente. of the fr€e cultural developmetrt of the three dations is necessarily doomedio eventualextitrction. The Feservation of Oe Baltic University could be eff€ctedby its transferto adother more codgenial countryeDjoing normalconditioosof life. The friends of the Baliic natioDs in America havegiv€nseriouscotrsiderationto this problem snd have come to the oonclusion that the project is practicable.The "RefugeesDefedce Committee" in New York havelauncheda natiotr-widecampaigtrill behalfof a transfer of the Baltic UDiversityto North America.As a result of this campaig!,the "Coomit_ tee for the Baldc Univelsity in Exile" $as constituted under the chairmaashipof prol Christiaa Gaussand unde! the sponsorshipof 50 pr€sidentsand Rectors

of America! Udversiries atd Colleges. The preservationof the Baltic Utriv€Big*Dutd involve th€ followitrg stepsi l' To assisttbe professorsaod studcatsof the Baltic University itr their being ad8ftred (under thc DP Act of 1948) ea bloc or individualy, !o tDc United Statesof America or to C&ad. Thc ,tD_ dents and professoasare wi[ing to accepfaty iob, which may be offered to theD. 2. SimultaDeouslywith this op€ratiotr, caepaigDrng for raising the necessaryfunds b. thc .esudption of the teachinga.tivities of th€ Utrivcrsity i! the Unit€d Statesor in Caaoda. The preselt addressof th€ Baltic Udve.sitv ie Pinneberg(2b), cermaay.

20thApril t949

hlsldent

LI


SCHOLAR No. I ' Heidelberg'1947

NO. t

I I DIDE I , |, E NC

NO\'. t04?

TTIEII,IAGAZINI PRODUCED SCIIOLARS I}YYOUNCFOREIGN OT TIIE \vEST ZONES OF cnnltellv. tt'l co'LAB Oll^TloN FON$IGNPNOFljSSORS WTT,}I

CIIHIFTAUSL,TNDISCHER ZEI.TS IUNCEN AKADEI\IIKEN DER

ivusllicuur'lzoNENDEUlscll-

L/iNDS UNTEN[TT,flWIRKUNC D OZENTI'N AUSLiTNDISCIIEN

orl rl S lu d s nis n o I ic t , Cc n e v a - S l' ilz c r la n il Spols ercdbY11r

t2


SURVEY- UMSHAU Acrdemic ChroDicle -

Akrdcmische Chronic

The Baltic University The history of the Ulive6ity, v,/hichstarted its teachingactivitieson March 14thlast year, beginsin 1945. After the end of the war in 1945it appearedthat the prospects of tetuming home for tle Baltic refugeessettled in Germanywere unfalorable; as a prolonged stay in Ger6any was expecte4 a ploject was put forward with a view to assedbling the academicyouth and the universityteachersscattered as DPs all over Germany,i! order to coDtitruetheir academicwork so sudd€nlyinteruptedby war events in thei! home countries.The pioject wasinitiated in July 1945,by a goup of LaMan professorEadd they wele soonjohed by Estonianand Lithuadatr academicians, so that it becamea joint etrterpriseof the tlree Baltic nations. ID the last daysof Dec€mbe!1945the major part of the skyscraper'Deutscher Ring" itr Hartrburgwas nde faclo" givetr to the university and a sort of Faculty Philosophy EconoE cs & Law Mathematics& Science Agriculture Medicine Architecture & Engineering Chemistly Mechanics Sectionof Arts, Music and Sport

Estonians 8 6 7 3 2 4 4

recognitiouby Mititary Governmentfollowed.At the beginniDgof January1946a constitueotbodyof forty professors,representativesof the three Baltic na' tioos,worked out regulations$/hichservedastempo_ rary Statutes;a temporaryadmidstrative boald was electe4 consistingof three lecturers,one ftom each gloup, headedby a President;ihey admidstered the organi"ltion of the academicbody until the universi_ ty itself was in a position to ill tle adainistrative and teachingposts by electionscomplyi[g with the regulatio$ of the Statutesaswell asthe ptinciplesof acadernicautonomy.This stageof ad.tditristrationwas reached in May, 1946. Although the stait of the UniversityteachingwasplannedasearlyasFebruary the lossof the 'DeutscherRingl buildi!& takena\tay for Military purposes,atrd the otainitrg of a substitute (two barrack campsin "Zoo", "Aliersdorf aad ore half of the Museumfi. Hamburg€rGeschichte') for it delayedthe start by about a monih, atrd the i$l lecturescould not be delive.ed till March l4tb 1946.This is the distributiou of t€chidg staff accordi,lg to taculties: Iitvians 22

Lithuanians 12

Total 42

862r !8732 86m 108m 19

124

< ' l tt

9416 1 4l

i03

49

193

l3


According10Postsheld: Lithuanians Total Esto[ians LaMaDs 16 53 12 25 ' 50 17 ll 22 48 10 31 7 7m 734 1528

Faqrlty Prolessors Associateprol Lecturers Instructots Teachers

4I

103

49

193

Number and Distribution of Studentson February 8th, 1947 Lithuarrians Total Latvians Estonians Faculty 150 72 66 12 1. Philosophy 99 n 61 11 2. Econoloics& Law 4l 5 4 32 & Science 3. Mathemaiics 103 36 46 2l 4. Agriculture: 12 5 16 Forestry 30 8 9 Vet. Medicine 172 35 128 9 5. Medicide 12 26 4 Detrtistry 6. Architectue and r70 38 113 19 Eagineerbg 83 l) 52 7. Cheloistryand Pharmacy 104 8 8. Mecharics Total The professoF, lecturers and instructors with very few exceptionshave beeo attached to their homeuniversities.The Estoniansin Tartu andTallin, the LaMansi! RigaandJelgava,the Litbuaoiansin Kaonas,Vildus and Dotnuva. The senior Egobers of the teachingstaff havelectured at tle udversilies of Petersburg,Moskow,Vienna, T\[ku, Taschk€nt, Harvard and others. By the decision of Military Governmentonly studentsof the British Zone of G€rmanycan b€ admittedto the UniveNity. In spite of this lioitation, only a Dart of the aDDlicantscould be hitherto ad6itte4 the others waiting for their tum until accommodationbecomesavailable The Udvelsity askedpelmission to enroll 2000 .students.As the rlaitr problemsof the Baltic Univer_ sity the iolowing points may be brought fo ,axd:

14

614

292

rcn

1. The University had to start its activities under the most dif6cult conditions (Therewasno scientific library teachingequipmentetc,) 2. The Universi9 has had not a singlepenny at its own disposition,and there is no doubt that the Baltic Universityhasbeenthe cheapestacademicundertakilg h the whole history of academicdevelopment. 3. The members of the teaching staff atrd the students,beingDP's,lived practicallyunder the same conditions,in overcrowdedrooms, sharingthe same rations (really worse than those dlawn by the German population). The membersof the teachingstaff worked for almost a year without salaries.There is !o other scientifrc institution itr the world where more has been done by the she€renthusiasmof its


participators,oblivious to their material conditions. 4. In the University the representativesof three nationswere unite4 using thl€e different langgages add belonging to different human races.This v€ry hard problemis consideredto havebeensuccessfully dealt with.

I

S. tn spite of all thes€ dificulties, the Udversity Day be regerdedas a successfulacadernicund€ltaking. By this time the routine teaching activity has beendisplayedotr atr impressivescale.Thonksto the numerousdonatioasfrom abroaq ihe Univ€lsity has at its disposaltoday a modest,yer quite satisfaciorily equipped lib.ary of ils own. The laboratories ard vfiious scietrtific institutioos ar€ being orgadized. The teachitrgst ff has published over thirty p.irted

academicbooks,with contnautioDsi! all b.ucLcs of krowl€dge.Th€ atmosphereof mutual relstioB hss been throughout a fitlly harDolious onc shetcfotc the University may justly be rega.dcd.s oDc of thc most impressive examples of taue i clt|arblrl collaboration. At the beginning of 1947 the Uriverlity vIJ transtbrred from Hoeburg to the forner Irft*!& bal.ack at Pinneberg,a country to!trtrsituatcd rbout 15 miles ftom Ha6burg. Becaus€of morc tc.titott and blocks there are 6o.e f.cilities br offc.8. auditoriums aDd€ven sporis and reqeatiotr. It is a pity only that the staiusof the Udvcrcity has Deverbeen stableand rcw it hasto depart fron its formeaaoutineand to remailr a DP study Ce[tcr otrty.

I II

i

15',


PABALTIJOUNIVERSITETAS Prof. VincasMaciunas LietuviqEtrciklop€dija' p. 292-296 t. XXI, Bosaotr, Pabrltijo Unlv€$itetrs (ag Baltic University)' veike 1946 pabaltiediqD.P. (uI.) suorganizuotas, PinnebergePo Vokietio 194749.1X30 Hamburge, sqlygoms palankesnems jos kapituliacijos susidarius darbui,SaliaD.P.stolyklosegausiaisteigiaSvietimo susirfipinoorganizuotiir mu mokyldq,pabaltieaiai aukstojomokslostudijas,nesstoiyklosebuvo nematas skaiaiusabiturientu ir dcl karo savostudijasnutraukusiu studentq;draugetai turejo biti akivaizdi modemonslracija.Britu okupacinckultnriniopaiegu je zonoje,ga!'usatitinkamuistaiguleidim4,1946I 8-9 konferenP U. st€igiamoji buvosukviesta Hamburge (lietuviq,latviqir estq) crj4 kuriosmetupabaltieaiq prof€sirosatstovaipriemc PU. statut4ir isrinko laikin4j4 vadowbg. P.U. darbo Pradiia betgi kiek susitrukdi,nes P.Il. netekoanks{iaujam skirtqjr} patalpq.BetgrretrukusganrsP.U.audito jomskaro metu bombd. kiek sui?loius Hamburgo miesto istorijos muliejausrlmus, 1946 III 14 pradetas P.U.prolesoriaii! studentai semestras. pirmasisP.U. Illiastrcentre vad.Zc,o-Lager'yjc, buvoapg,.r'endinti karo metu pastaq/iuose mediniuose Ce.ririninkq barakuose. Studentq butams paskiau dar buv'-) paskhtair papildomaAlsterdodo stoYyklaHamburge. 1947I P.U.buvoiskeltasi netolinuo HamburSo kareiviles.CiaP.U esantiPi$eberg+i Eggerstedto pil&i isskleide savoveikl4 gavqspatogirs uzdaro udveFitetido miestuko sqlyg?s,ktrrios tik veliau bwo Hek lasuokintos, kai blr\ o aiilttia eile patalpq ir jos€ lpgveadinli is kittl stolykl{ atkelti D.P. (tarp

t6

dia buvo atkeltair lietuvirtgirnn.iS kitko 1949.1.13 Klein-Wittensee). P.U. saltvarkabuvo paremtatuo faktu, kad ji tautos Todel SaliaP.U. pirmisudare3 pabaltiediq rfnko ir veliau ivesto vicepirmininko (abu renkami P.U. senato),buvo 3 rektoriai, renkami paskint taurybiq profesoriq ir rektoIate, Saliasavopagdndiar ikio reika_ Diupareigl (student{,administracrjos lq), atstovavQsavo tautybems.Panasiai ir Paskitq fakultetq, kurirt buvo 8, vadoqban fakultetq tarybos rinko 3 paskirqlautybiqa\menis.iS kuriu vienq rekroralasskirdavodekanu,o kitu: prodeLanais. PirmasisP.U. pinnidnkasbuvo F. Gulbis,nuo 1948.X.1V. Stankair nuo 1949.VI14 E. Sturms yra buvq V. Stankair E. Sturms. Vicepirmininkais Rektoriaisyra buvq:lietuvir]- V. Stanka,V. Ma' lrclis(nuo 1946.IX),J. Puzinas(nuo 1948IV.9) ir F Bhtakys (nuo 1949.IX21):laMq - E. Dunsdor&, ir4 i:l -litis ir E. Raistersiestq - E. Oppi}, A Raun ir J. Estam.Dekanaisi3 iietuviqtra buvg:filosotijos (nuo 1948filologijos)fak.- J. Puzinasir V. Macinnas;ekonominiqrI teisesmokslq- V. Cepasir V Stanka;iemesnkio - V. Manelis,B. Povilaitisir J. buvoprijungtas Vengris;chemijos(k[ris 1948.IX.21 pric rnatematikos-gamtos fak.) - S.Kairys;mcchani kos - J. aiurlys; architektitrosbei iniinerijos, matematikos-gamtosmokslq ir medicinos fak. i3 lietuviq tera buvq Fodekanai. P.U. Plofeslra buvo Siq laipsniq:Fof., vad associateprofesoriai, lektoriai ir instruktodai bti mokytojai. LietuvosaukstosiosemolAklosedestqordinadniai ir ekstraordhariniai profesoriai buvo pri-


lyginti P.U. prof., docentai,privatdoc€ntaiir adjunktai - associateprol, lektoriai ir kursus dCstQvyr. asistentai- lektoiams. Fakultetq tarybosturejo tei sq savopersonalotrarius pakelti i aukltesniuslaipsnius,taip pat ir suteikti nustatta tvarkadr, laiPsnius. gavoF. ISlietuvirtP.U.med.dr.laipmi 1947.VI1I.13 Bintakys. P.U. d€stomojiir kanceliarijoskalbabuvo vokieCiq,betgi paskiri kursai, lankomi tik vienos tautybes studentU,buvo destomigimtosiomiskalbomis.ptzlietuviskai buvo destomalietuvig literatiiros istorij4 lietuviq kalbotyra"bibliotekininkystq Lietuvos proistore, istorijair tautottra. Kad ir nelengvomispokario aplinlrybcmis,buvo pasistengtasudarytireikalidgass4lygasP.U. mok mo darbui. Buvo suorgarizuotadaugiaukaip 1000tomg turinti (daug knygq gauta per Balf4 iS JAD ir daugiaukaip 100 laikaldi{ bei zumalg Fenutilelafak.buvoirengti lusi biblioteka.Matematikos-gamtos fizikos,geologijos,botanikos(su 16,000egz herbaru) ir zoologijoskabinetai.Medicinosfak. (su medicinos ir odontologijosskyriais)turcjo pakankamqanatomikumq,dantq poliklinik4 ir dantBtechnikoslaboratorijq; be to, galejonaudotisHamburgouniv. histologijos ir patologijos itrstitutais, o pradiiia.ls klinihl kursamsdidele Hamburgo ligooi[e Marienkankenhaus. Neturint betgi sa!'r|klinikq, notintieji studijas baigti aukstesniujqkursq studeotaiturddavo p€reiti i vokiediquniv. Zemasikio fak. (su agonomijos. milkirinlyst€sirveterinarijos sk,,riais)organizuodavo studijq ekskusijas ir praktik4 vokiediq mokslo istaigose,Che4ijos fak. (kuriame buvo ir farmacijos skyrius)turejoneblogqchemijoslaboralorijao prie mechanikosfak. buvo ilengtos mechaninasdirbtuves ir masinqtt'dmo laboratorija(daugumasdalinq buvo i! vokiediq ikeao VDU tecbnologijos fak. turto, kurio likusi dalis buvo aptilda vienoje Vokietijos vietoje ir perduota P.U.). Prie P.U. buvo eila sporto instruktoriq, ku q tarpe iSlietuvitt buvo A Tamulynas, ir muzikos skyrius, kuriame dainavimo klasQ vedc V. Ivanauskas. P.U. lietuviq katalikq kapelionuPinnebergebuvo ku!. R. Krasauskas,P.U. bibliotekos veddja - E. Einait'4e, P.U. kanceliarijos vedejas J. Montvil.-

Padioje pradiioje, uoiversitet4 beorgatrizuojadr,lf Iietuviq pasidalbavoir tuo metu Hamburgegryetls V. Misiulis. PagrindinisP.U. akadeainio lygio l,aidasb(Ivojo mokslop€rsonalas.adktiau dirbQsPabaltijo utriv. ir akad.Jo skailius buvo pasiekQs beveit 200: 1946.V.2t - t25, 1946.xI.6- 193, 1947.Vt.10- 198, 1948.X.5- 157. Pagaltautybesir fakultetusp.U. profesira bwo taip pasiskirsdiusi (1946.X.6duomenimis): ljeruviq lawi\ FiI. fak. Ekon.{eis.fak. Mat.-gam.. fak. Zemesnkio I Med.fak. Arch,"inr. fak. Chemijosfak. Mechanik.fak. Muzika-sportas

estl

12 6 7 6 8 I 3 4 2

22 E 18 8 10 19 5 9 4

8 6 7 6 z 4 4 3 1

49

103

4l

$ viso

42 N 29 20

u

12 l6 7

193

Pagallaipsniusir tautybes(1946.X.6): lietuviq latvi! profesoriai asso.profesor. l€ktoriai i[strulloriai ir mol$tojai

16 17 7

X 22 3l

9

25

49

103

estg

j.Jviso

12 ll 10

53 50 48

41

l9l

IS kiratau{iqP.U. vis4 laikq d€ste(daugiauia lietuviv kalbotyroskursus)Hadburgo utriv. Fof. E. Fraenkel. Lietuviu Foc€ntas profesiroje (ypad Zemesdiojomoklo personale)buvo palyginti tre per didelis warbiausia ddl to, kad iS kitose Vokietijos okupacinesezonoseg^,e[usiq lietuviq profesoriq tit labai nedideladalis dil blogesoiqbrirq zoDoje g/venimo s4lygrtir kelioDelspokarineje Vokietijoje suukuE{ isijungc i P.U. darbe Ddl emigacijos ir kitu lrlerasdiU lietuviq destytojq'skaidius paskiaudar

t7


krito ir prz, 1948.X.5iS bendro 157 destytojtt skai Ciaustebuvo32 lietuviai. Didziausias P.U. stud€ntuskaidius buvo 1155 paskuisludentq (1947.1.22)l skai(ius dalemigracijos ir kitq prietasdi! emc kaskartsparaiaikristi. lregistruotqstudentU buvo:1946.V.21 991,1941.1.22 I155,1947.rr.8- 1037,t941.VI.t - 925,t947.V|.10- 805,1948.IX.15 - 642,1949.VIr.18 - 468. Pagaltautybes(beje,veliaui P.U. istojoir iiek tiek kitataudiq)P.U. studentljabuvo taip pasiskirsdiusii 1946.V.2r t947.rr,8 lissps,6%\ 292 (28,2%) li€tuvi:l 496(49,7Ea) 614(s9,2Ea) laMq estq 146(r4,7Vo) r31 (12,6%) kitq

Pagal fakultetus P.U. stude[tija buvo Siaip pasiskirsdiusi (147.VI.1): lietuviq latvjq

FiL fak. Ekotr.-t€is. fak. Mat.-gamt. fak. Zem€sikio f. Med.fak. Arch.-inz.fak. Chenijosfak. Mechanik. fak.

esrU

50 21 5 50 43 27 10 29

61 54 27 66 135 l0l 69 55

9 10 4 42 13 t9 17 8

t20 85 36 158 191 t47 96 92

235

568

122

5

PagalMis P.U. studentija buvo pasiskirsdiusi siaip(1947.VI.1): vyry

t94',t.w.r 23s(2s,4Ea) s68(6r,4Ca) wQ3,2a/a)

991

1037

1948.D(.15

1949.\'II.18

t08 (16,8Ca) 458(71.,3Va)

6't (r4,3E) 32e(70,3Va) 62(r3,3Ea) t0 ( 2,rEa)

69(r0,8%)

1 ( r,rv.) 642

468

LietuviU studentqproc€ntasiSFadziq mazdaug atitiko lietuviU procent4 britq zonoje grvenusiU pabaltiediq tarpe. Spartesnis liet. stud. skaidiaus maZejimas visrlpirma siethassugreidiauprasidejusia lietuviq edigracija ii Vokietijos.Rz- Ligi 1948.IX.15 i! P.U, stovykloseriigravo 356 studentai, iS kudq buvo 158 liet., 115 latviq ir 83 estai; be to, ligi to laiko apie 200 studentqperejo studijuoti i vokiediq univ, Zinoma, i P.U. istodavo ir naujq studentq, baigusiUD.P. stovyHugimnazijas. P.U. buvo trumpalaikis,tad ji baige tik 75 studental be to, apie 250 perejo studijg tqsti vokiedirl univ. NevieDamir vcliau,iS Vokielijosemigravus, P.U.sudijg hygele palengvino istotiivietosuniversitetusir juos greidiaubaigti. Didzioji studentqdalis nebaigaP.U,, betgijau ir patsgNenimasuniveNitetilaje storykloje, kur Salia universitetinio darbo, ivairios viesospaskaitos,miDejimai,konce ai, arti-

l8

i{ uso

iSviso

liet. 174Q4,1Ea) 6l (25,9Eo) Iatviq 368 (64,87,) 200 (35,2%) estu 94 Q7,0Ea) 28 (23,0%) 636(68,8Ea)

235 568 122

289 (31,2%)

mas kontaktassu profesfua, student+organizacijos, sudaregeresneskaip eilideje D.p. stovyklojes4lygas lavintis ir daugiaumaziaupajusti besiformuojandias akademines tradicijas.P.U. studentaiturejo bendrq studentq atsro\,ybq,kurion jejo po lygv visq 3 tautybiq atsto\,rJskaidiq ir kuriai paeiliui pirmininl<avo paskirq tautybiq studentai. 3 tautinemis laidomis buvo leidziamasstudenlU laikrajtukas Scientiae et artibus, kurio ilejo keli numeriai. LaMq ir estq studentaiturejo visqeilEkorporacijq,o liet. studentU pagindines oiganizacijosbuvo skaulai, ateiii4inkai, Sviesininkai.Jomis liet. studentai isijutrgd i visos Vokietijosliet. studentqorganizacij'fS^,enim4. Pervis4P.U.grvcnimolaikqta{iaugresepavojus jo likimui, nes pabaltiediqpasiqdimasi$ailg/ti tikai akademinio lygio institucij4 greitai eme kirstis su D.P. globojaDai{istaigqpriesitrgunusistabnu. 1945 parengiamuosepasitarimuosebuvo kalbasa tik apie universileto steigimq.Tuos pasitarimustliltinandiame Britrl kontrolineskomisijoskaro belaiMq ir D,P. sktaiaus1945.XI.24 ralte vartojamasirgi Baltq Sto-


lykliaio Uriversiteto (Baltic Caftp Univelsity) terminas.Taip pat ir Britg uzsienioreilalU m-ja, vietos okupaciniq istaigt 1945 rude4 uzklaust4 pasisakc nematantikliiaiq, kad bntq steigiarnasP.U. (Baltic University).BergipirmajamP.U. semeslruijau prasidcjus,buvo nutarta,kad oficialusP.U. pavadinimas turi bad pakeistasi D.P. StudyCeDter.P.U. vadolybei pasipriesinus,buvo laikiiai paliktas universiteto Zodis pavadinime,tik bithai liepta dubraukti Zodi Baltic. Ir taip ofrcialiris P.U. vardas tapo H. (t.y. Hambulg)D.P.University.Per 1946.\tII.31 lviâ&#x201A;Źtimo konferencijqsu kompetetingaisokupacinesvaldzios pareiginais buvo rekomenduojamasiaurinti P.U. veiklQir ribotis studentqpareDgimui vokiediq univ.; be to, vcl buvo pakeistasP.U. vardasi D.P. University Study Center. Ilgainiui ofrcialiujq istaigq buvo pereita prie D.P. Study Center pavadinimo, tuo paneigiant udversitetini istaigos pobndi ir nekart4 reiskiaflt nepasitenkinima kad nenorima atsisalg'ti ptumykLio P,U. vardo. Kai kuri+ oepalankivUnros (UNRRA) pareignnq netgi buvo kelta mintis P.U. pavercti praktiskais ivai q amatq kurcais. P.U. vadovybe aKiSmAnuo to pesikesinimo. betgipavojai pvz., ir vcliau tolydZio iskildavo. Taip 1947.VlI.13 buvo gautas praneSimas,kad nustatomasoficialus PinnebergStudyCenterpavadinimas,o iodziai Baltic ir University draudiiami vartotl be to, Dulodlta, kad turi bnti pasalinti visi studetrtai,isbuvqjau 2 semestrus, o nauji priimami nevyresnikaip 25 metq. Tai praktiskaireiskt P.U. sulikvidavimq. Padariusenergingq tygiv ir tret lrndon4 pasiekus,buvo vel leista toliau veikti, [esalinant studentg.Po metq aDtpuolis ant P.U. vel pasikartojo. 1948.X,8 buvo Sautos iustrukcijoEpagalkuriasdaugiaukaip vienqsemestr4 studijavQstudentailigi 1948.xII.31turejo bnti !e tik paialinti iS P.U., bet ir i kitas stolyklas Akelri. Kiti studeDtaigaldjo likti, bet irgi tik ligi semestrogalo, t.y. ligi 1949.II.28.Taip pat turdjo bnti iSkelti i. iS algq lapg isbrauktieji Fofesodai Oeje, i5 pradiiB P.U. plofesoriai algq uegaudavo: paskiau algg lapuose buvo fgi 184 asmenU,veuau beliko 33, i5 kurig algq buvo apmokamivisi P.U. desq'tojaiir dar padengiamoskai kurios kitos P.U. islaidos). Tai turejo bnti neabejotinas P.U. galas. Padetis ititr

isiternpq kai 1948.)C.29buvojau atsirtstil(eli ka.iski sunkveZimiai,kad isgabentUpirmaji pasalimnqiq studentq transportq, Siems,kad ir gasomiems bei isbrauktiems iS stoiyklos maisto s4ralq grieAai atsisakius,po naujq pasitarimqanoshstrukcijos vâ&#x201A;Źl buvo atsauktosir P.U. leistaveikti ligi 1949.IX30. Ties4 ilgiau ir pats P.U. sunkiai beb[tg galCjqs veikti, nes 1949 dil platesniu mastu prasidejusios edigracijos amo spalaiai martti tiek P.U. studeotq. tiek ir profesoriq skaiaius. Visos tos kovos dâ&#x201A;Źl P,U. likimo betgi ne kiek lepaliete jo akademiniolygio:jis buvo ir isliko tilcas universitetasir niekadanesiliovavartojQsP.U. vardo. P.U. dvasiqpalaikeir tie weikiDimaiiSdaugelioviso pasaulio universitetq, kuriems P.U. bllvo prane&s apie isisteigim4ir kuriems (apie m) siodtinejo savo mokslinig darbg serijq ContributioN of Baltic Univelsity (iq iSviso isleista68 Dr.).Bet patswalbiausias dalykasbuvo tai, kad kiti universitetai studentams P.U. iseitqsias studijas. iskaitydavo Dar tebeveikianti P,U. buvo iskilqs projektas perkelti i JAV. Tuo nnpinosiypad Balfas, kuds jau 1947 dare parengiaduosiusZygiusperkelti P.U. i Maine lalstybdsQuoddy kaimq 1948P.U. perkdimo i JAV reikalu buvo isleistasCommittee for Baltic University itr Exile vardu atsisaukimas,pasirat'tas keliasdelimt univ. profesoriU ir Siaip 4Toesniq as6erlq, kuris buvo paminCtasir didziojoje JAV spaudoje,pvz New York Times 1948.VI.29ir kt. Taip pat buvo ieskotagalimybi+,tretgisusilauktatam tiko palankumo del P.U. perkalimo KaradoD. Vis delto, visi tie projeklai negalCjobnti iiykdtri, ir p,U. uisidarC 1949.IX30 po 9 savodarbo semestry,Kad visg trijq Pabaltijo rautybiqgraziaipradetassutelktinis akademinisda.bas netutrlktq, dN l949Jll.l2 buvo isteigrasBaltq Insrirulas(Zr), kurio pirnasis pirmininkas buvo V. Stanla.

l9


PABALTIJOUNIVERSITETAS Prof. JonasPuzinas Pab o UttitYrsitetes ^hii IL. 1976n., P. 31'51 Chtcago,

Paskaitosvisuosefakultetuoseofi cialiai Pradâ&#x201A;Źtos ir 1146m. kovo 14 dien$ todal ta data laikoma buvo Pabaltijo UdveNiteto iknrimo data Paskaitos skaitomotvoLiediqkalba' bet kai kurie paraleliniai kursei, atskiru Pabaltijo laut9 istorija, literatira" kalbabuvo dostomair tauthemis kalbomis Rektoralo, deka.Dqtarybosir senatoposedliq kalba - taiP pat rokiedig. Tadiauposbd,iai su UNRRos k britrl Lriats okupacinesvald,ios Pareigirais lykdavo angl{ kalba.Universitetobiuleteniaiir mokslodalbai bwo spausdbaaf ir aryliskai, ir vokiskai Iskimingas Pabaltijo Universiteto atidarymas suuostos ivyko 1946 m. gegulis 25 d' specialiai dviejq dienq pavasario Sventesmetu l iskilmes atvyko britq karinas okuPacinesvald:ios atstovai' UNRRospareigilnai,vokiediqir pabaltiedirlcentliniq orga zaciju atstovai.I. brilU aukstqiqpareiginq dalyvavo:{ajoras H. R. Jacobs- i5 Britq Reino amtos vyiiausiojo stabo; eskadrilesvadasMilwald - iS8 korpusoStabo;plk. Poile ir mjr' Deas- nuo 521 kari4es valdiios. Uoiversileto atidarymo proga bwo suruostas Loncertas, pabaltiediq literatfuos vakaras,pabaltieliq dailcs i! knygosparoda ir studentUsPortovaribos. SClifldngas darbas Ilamburge Pabaltijo Universitetas, pradejQs savo darb4 sliprq mokomojo Hamburge,buvo sukomplektavqs Dersonaktbranduoli. Ji sudarcLietuvos, Latvijos ir Estijosuniversitetqir kitq aukstqiqmokyklqdestyto-

20

jai. PasibaigusII semestrui,1946.K6 Pabaltijo Universitete buvo 193 mokomojo personaloDariai: 103 lafiiai (53,4Vo),49 lietuviai (25,4%) ir 41 estas (21,2Ea\.Mokofioio personaloPasiskirs0masfakultetais:Filosofijosfak.- 42 (22latv,,12,jet,'8 est.)' Teisiq h ekonominigmokshl - 30 (8 latv., 6 tiet.' 6 est.),Matematikosgamtos- 32 (18 l^tv.,1 Eet.,7 est.), Zembs irkio - 20 (8 latv., 6 liet., 6 est.), Medicinos- 20 (10latv.,8liet.,2 est.),Aichitektlros-inzinerijos - 24 (19 latv.,1 liet.,4 est.),Chemijos - 12 (5 latv.,3liet.,4 est.),Mechanikos- 16 (9 latv.,4 liet., 3 est.),Muzik4 sportas,mems- ? (4 latv.,2 liet., 1 est.).Pagallaipsniustprofesorig- 53 (25 latv.,16liet., 12est.),Asso,proi - 50 (22 latv., U liet., 11 est.),lektoriq- 48 (31 latv.,?Iiet., l0 est.), instruktoriu- 34 (20 latv., 7 liet., 7 est.), 8 (5 latv.,2liet. ir 1 est.).Daugumas mokltojg lietuviq mokstopersonalonariq buvo atlykg iSb tq zonosstovyklu,bet atvaiiuodavojq ir i5 kitq Vokietijos okupaciniqmnq. Poka o metu susisiekimasbuvo gerokai sutdkqs,ilgos kelioncs i5 Freiburgo, Hanau ir kitq vietoviq buvo nepaprastaivarglnandios.Bel toki+ profesoriq;kaipJonasSimoliiiras,Konstantinas Avizonis,JonasBalys,DomasKJivickasir kt., neg4sdindavo tos tolimos keliones.Pradzioje Fofesoriai [egaudavo jokio atlyginimo ui darb4. Tik 1946 m. rudeni Pabaltijo Universiteto Lietuviq profeso rt draugija issirnpino ldsq i5 Lietuvirt Bendruomenas Centro komiteto Pabaltijo Universiteto lietuvi+ sektoriaus reikalams. Il Lietuviq Bendruomenes gautq pinigt duo rugpjidio mcnesiolietuviq mokomajam personalui (40 asmenims)buvo duodama


paialpos po 250 RM kas menesi,atlyginamoskelioame kieDasislaidosprofesoriams atlykstantiemsis liq ir prarcnzU zonq, be to, skirta leSq lietuviq sludentl|chorui.Buvo duodamiir priedaiPabaltijo vadorybei:rektoriui Universitetolietuvirlsektoriaus - 100 RM kas Elanesi,prorekto ui - 100 RM, trimsdekarams- po 100RM ir penkiemsprodekanams- po 50 RM. Prof, Jurgio Krikjdinno iniciaqva, 1946.V.16 ikurta Pabaltijo Universiteto LietuviU profesoriU draugij4kuriostikslasSiaiplrusal:].tas:,,Organi?,'otas pro[esirosatsrovavimas Iieluviskos Bahijosuniversilelei palaillDas ryliq su lietuvill visuomeneir jos organizacijomis bei su kitais organais:rUpinimasis Baltijos universitetoprofesiros kultiiriniais ir matebuvEs aliniais reikalais." Draugijos pimininku prot MykolasBidska. Profesoliq draugija'ta ruosdavo viesaspaskaitasne tik Pabaltijo Universitete,bet ir ivai ose brilv zonos lietuvig stovyklose.Draugija padCdavo suruosti lietuviv storyklq vadolybCms ivairaus pobndiio kilnojarn4siasparodas. Vlresniojoolokslopersonalonariaisavosusirinkimuoserinkdavo lietuviu rektoriU Cais)Ta buvq: V. Stanka,V. Manelis,J. Puzinasir F. Bintalcys). Svarbesniemsreikalams apsvarsq4ibidavo Saukiami lietuviq sektoriausmokslo personaloir studentq bendri susiriDkimai. Iki 1946.III.18buvo pareiskqnorQ studijuoti Pabaltio Universitetenet 2.700pabaltiediqstudentq, j\ tarpe 749 lietuviai. Tadiau del patalpq triikumo Hamburge, brilq ol:upacinCs leleidouoiversiistaigos priimti tetui tik 932 studentus,ir til g/venandius britq zonoje. Tadiau veleliau, atsiradus bent kiek laisnl vietq studentqstolyklose,leista imatrikuliuoti didesni studentq skaidiq. I semestropabaigoje (1946.V.25)PabaltijoUniversitetejau tureta 997 studentai(latviq - 496,lietuviq- 355 ir estq146).II semestropradziojeisimatrikuliavo net 1294 (latvi{ studentai - 641,lietuvi{ - 455 ir estq 198).Tadiautasskaidius metqgalesumazcjoiki 936 (latviq 529,lietuviq- 279ir estq128).Studentr.l skaidiaussumazejimoprieiastis jq istojimasi vokiediq uDiversitetus. 1946 m. rudeni UNRRA pabaltiediamsstudentamsbuvo isripinusi b tq

zonojevietq liose aukstosiosemokyklosâ&#x201A;Ź:Ha6burge, Kielie, Bonnoje, Miinsteryje, GdttingeDe,Kilde, HannoverioTechnikosaukltojoie mokykloje,HaDnoverioVelcrinarijosinstitute,Braunschweigo Technikos aukitojoje mokykloje, Diisseldorfo Medicidos akademijoje, ClausthalioKalnq akademijoje, Be to, panlpintakeletasvietq metui ir muzikaistudijuoti. Jau 1946m. rudeni vien iS pabaltijoUDiversiteto islojo i vokieei'tuniversirerus J59 sludeDtai. 1946.VIL26visuotiniaEepabaltijoUtriveNiteto susirinkime buvopristat{a naujapabaltijoUniversi teto Studentqalstolybe, sudarytaiS 15 nariq (po 5 nariusnuo kiekvienosrautybes).IS lietuvi{ i atslovybq iejo: Vl. Sarnnas,J. Jablonskis,I. Vaidiuldnaite,J. Petronaitis ir V. Cdsna.Tame padiamesusirinkime buvo priimtas Vidaus tvarkosstatutas,pagalkuri buvo sudar,losSioskomisijos:iikio, sporto,bibliotekos ir spaudos(Scienriaeet Artibus, Nr. a 1946.VII.3C,, p . 3 8 ). Sludentaibuvosusispietq organizacijas, i ivairia-s fakultetinesdraugijasir korporacijas.Lietwiq sâ&#x201A;Źktoriuje graiiai veika ateitininku, skautq ir lviesiediu organizacijos. LaMai ir estai buvo atgaiviaqsavo sl;rdentqkorporacijqtradicijas.1946m. isteigtair bendraPabaltijoUnjversiterosrudenrqorganizacija tarpusaviosantykiamsstiprinti. Ta orgadzacijabuvo pradCjusi spausdinti leidini,,Scienriae etArtibus".To mimeogratuspausdinamoleidinio re.l"kci" I kolegij4 sudareJ6nisBrauers,A Oiami ir Irena VaidiulCnaitc.Nr. 1 isspausdintas latvilkai 1946.V,25, Nr.2 Iieruviskai1946.vIL30(40 psl.).IrikaStyje bendmdarbiavoprofesoriai ir studentai.P\rz.,lietuviskame numeryje, ku{ redagavo Itena Vaidiuletai$, J. Rimeikis ir Pr. Kozulis, prof. M. Birtlka rate apie prol Mykol4 Rdmeri, l. Vaiaiulâ&#x201A;Źaaite paruosd vertim4 apie norvegqra$'tojq Bjdmstjeme Bjdrnsonq, K. Ostrauskasil Pr. Kozulis dave poezijos.K. Ostrauskasspausdinodramq. .Voras"sporto irstruktorius A. Tamulynas dave straipsni ,,Sveikatatautos gerovi ir tnogaus laime", duot3 Daujai i5ejusiUknygqapivalgqir konikos Ziniq.I5leidokelib numeriusir estai. Buvo gaDaS,vas muzikinis gvenimas. Tr6jad pat susjorganizavo misrusviq trijq tautybigstudentu,

2l

t,


choras, Luriattr vadovavolaMrl kompodtorius H. Pavasars.Choraspuikiai uisirekomendavoPabaltijo \Jliversileto lventcje 1946.y1.25-26. Lygieg]Ieta v eikc ir lietuviu studentu meno adsamblis,vadovaujamasValterioBanaiCio. Buvo suruostair koncertu: patalpose 1946.VII.12 PabaltijoUniversiteto koncertavolietuviai solistaiAntaninaDambrauskaitqJonas Baranauskas; 1946.VILl2 koncertaBitenasir Stasys vo Latvijos operos solistu meno trupi; 1946.V11.25 koncertavolatviv reprezentacinisvlaqchoras,iipildgs laMU kompozitoriUkirinius. Lietuvosoperosdaini ninLas \aladas Ivanauskas deste dainavim4. Jo dainaviloostudijoje lavino savobals4ir keli lietuviai studenta!(i\ tarpe KostasOstrauskas),o dabartinis LompozitoriusJonasSvedasbuvo dainavimostudijos repetitoriusir akompanuotojas. Nuo par PabakijoUnilersiletoisikirimo pradziosuniversitetelabai aktlviai reiskesisportinintai. Sporto instruktoriuDi buvo Anupras Tamul),nas. YpadiaipopuliadosbuvoSiosspolto Sakos:kepsinis, tiDkliDis, stalo tenisas, futbolas, lengvoji adetika. B[davo ruosiamosvisqtrijq lautybigstudentqsporto variybos. Ypadiai stipri buvo lietuvi{ kepsinio kooanda. Taip pat graZiq rezultatq pasiekdavo lietuviai stalo tenisininkai,futbolininkai, lengvaatleCiai. Pagaliau pamindtini loitium semestri ir Finis semestrirenginiaisu meninedalimi, sporto varibomis, parodomis. Norc D. Britanijos uisiedo reikalg ministerija buvo pritarusi PabaltijoUoiversilelosteigimuiir leido jam vildintis tokiu vardu, bet Vokietijoje britv zonos ka icje okupaciniijevalduioje,DPACcso ir UNRRos vadorybije b[ta universitetui nepalaDkirt Zmodu, kurie visokiais bldais stengcsi trukd]'ti noim&lq darb4. Daryta visokig suvarZy6qpriimant studentus. Daug kaln lepatiko ir pats Pabaltijo Universiteto (Baltic University) vardas, todel jis duolat kaitaliotas. Jau padioje Fadzioje jis imta vaditrti 'tlamburg D.P. University Study Centre", o 1946.VII.31britq zorcs karinc vadolybe uzdraudcir Siamepavadinimevartoti ,,miversiteto"vardqir liopd vadhtis 'tD.P.StudyCentre",o iskelusunive$itet4 i Piueberg4 - '?iureberg Study Cedtre" ar "Pi!rleberg D.P, Study Cestre".

22.

Negadato. Profesoriusir studentuslabaivargino vad. ,,skrtiingai". Sovietai,kaip D. Britanijos, JAV ir Pranclzijos sq]ungininlai,po karo dare spaudimq, kad ii SovietUSEjungosbei jos okupuotq ka.Stq pabegeliaibei kitokiu bidu iS teq Vokietijon patekg Zmonesbntrt gr4Zinamiatgal. Stovykloseprasidijo vad.,,Skrr.ningai"(ag.screeaing),atseit,imta tikinti, ar visi stovyklosg,ventojai turi teisEi pabegCliams teikiam4 glob4. I stolyklas atlykdavo specialios UNRRos komisijos,kurios apklausinedavostolykiq S/ventojusZodziutu dar liepdavo uipildl anketas, ku ose bldavo ir politinio pobidzio klausimq. Komisijosebidavo ir sovietamspalankiqZmoniq.Po ,,skrtdi[gq" daugelyje stolyklq ismesta nemara Zmoniq: repatriantv, tama\,1rsiqvokiediri kariuomeneje (kad ir prievarla paimtq), itartq ben&adarbiavimu su vokiediais.1946)<L4ir Pabaltijo Universitete ilyko pirmasis,,skryningas".Profesoriamsteko uzpildyti ilgas anketas.Visa pasibaigdlaimingai, bet stolykloje sukeltanemazanerimo. Nepaisant trukdrmq, mokomasis ir mokslo darbas buvo istaqtas i normalias vezes. Veikia Pabaltto Universitelui Hamburge, naudotasi ir vokiediu paslaugosris.Hamburgouniversitetasleido Mediciaos fakultetui naudotis Marijos ligonine (Marie*rankenhaus), Hamburgo universiteto anatomijosinstitutu,chemijoslaboratorija(Bismarckschule,Bogenstr.99),o sportitiukams- sporto hale (Postgebaude,Schluiterstr.),plaukiojimo hale (Ke[inghusen)h sporto aikJte (HSW Sportplatz,Roterrbaumchausse).Pradeta organizuoti savabiblioteka, kuriai vadovavoElena Eimaiqtd, o prof. Vaclovas BirASkapadcjopagdndusBaltq bibliografijosinstitutui. Ir Hamburgo universitetasleido [audotis sava biblioreka. Pradeta leisti moklo darbg serijos: "Problems atrd Discussions"(sios serijos Nr. 1 iSspausdidtasV. Stankosdarbas 'The Great Age of World History. Confucius,Gautamo,Zoroaster atrd rythagoraslooked at ftom a Enthetic point ofviewi, Hamburg, 1946, 26 p.) ir "Contributions of Baltic Univcrsity'.kuriUHamburgeisleistaDel22oumeriai. Toje serijojeisspausdintiSielituanistiniai darbai:Ed. Stur6o "Die Alktetteo in Litauen" (Nr. 3, Hamburg 1946, 36 p.), dr. J. Balio "Lituauische Hochzeits-


br:iuche"(Nr. 9, Hamburg,1946,?8 p.). Jau Pinneberge 1947m. isspausdintaprol Vaclovo Biriskos studija 'Abraham Kulvietis. The Flst Lithuanian Humanist"(Nr. 47,30p.). Tie PabaltijoUniversiteto leidiniai buvo siuntinâ&#x201A;Źjami uisienio bibliotekoms. T\rc bidu ubimezgb Pabaltijo Universiteto rysfs su uZsieniomokslo pasauliu.Susilauktapadekosir sveikinamujq laiskrt iS daugelio Europos, JAV, Kanadostu kitq kalhl universitetq. Pabaltijo Universiteta s tgsia darbq

Pinneberge Vos tik u.Zbaigus du semestrus,Pabaltijo Universitetasvel buvo ,,iavietintas",mat, kai kam prteikb tq mediniqbarakq,o Hamburgomiestoistorijosmuziejus emi ruostistQstikaronutrauktqdarb4.Universitetui parinktos neseniai statytos buvusiosvokiediq aviacijoskareivinesPiDneberge,25krtr.DuoHamburgo. Kad ir nebuvo lengvavCl kaustltis i kit4 viet$ bel aia darboir S,venimosqlygos buvoZyniaigeresnes. Patalpos buvo geros - tilras universitetinis miestelis.Tuojau pastataibuvo pakiksttti lotyniskais ir angliskaisvardais. Sarg/bos pastatas (iejimas i urdversitet4)- Cerberus;AdministrationIIall pastatas, kuriameisikiri reldoratas, rastine,spaustuve; Aula Magna - 16 audito jq, 3 braizyklos, anatomtosinstitutas,medicinosmuziejus,zoologijos ir geologijos kabinetai,chemijoslaborato ja; Ambulance- tai barakas,kuriamebuvo irengta ambulatoja ir odo[tologijos kabinetas;Unlon Hsll - parengimq sale, virtuvd, cent ne universiteto biblioteka (1949m. joje buvo 12.000knygq)ir Pabaltijobibliogafijos institulas; Cambridge Hall studentq korporacijq b[stine; Neptunus - vaDdentiekio bokltas; Vulcsnus- garazasir Mechanikosfakulteto dirbtuvas.Asruoni g/venamiejiblokai, miriniai, dviejq aukstr.l pastatai su risimis ir paliepemis, pavadintiSiaisvardais:I blokas- Tallin Hall (dia daugiausia g^/enoestai),II blokas- Rlga Hall, III blokas - Vilnius Hsll (g^,'enamasbeveik vienUlietuvill studentq ir Fofesoriq), Vl blokas - Tartu Hsll, VII blokas- JelgavaHsU ir VIII blokasKau|ra! Eall. Profesofiamsskirta po 7 m, g/venamojo ploto asmeniui,studentads- 4 m2.

persikelta1947m. sausio18 d-, I PinnebergE paskaitospradCtossausio27 d. PersikeltaSaltos Ziemosmetu. Daugelyjepatalpq nuo Saldiobuvo susprogg centrinio sildlmo vamzdiiai, radiatoriai. Daugeliui Srvenamuosiuose kambariuoseir auditolijose teko paialti. Tadiaumokslasnebuvoper&auktas: Hamburge lapkritio 15 d. pradetas III seEestras buvo tqsiamas toliau. Persikalus ir dia i Pinnebergq atsiradusdidesniampatalpq kiekiui, padidejo ir studentqskaiaius. BaigiantisIII semestrui, 1947.V.9 PabaltijoUniversitetebuvo 1092student4 j{ terpe 751lflas ir 431 moteds. Tolimesnisuniversiteto S,venimokeliasnuzym& tas kova uZbni. Britq karine valdZiatrebuvolinkusi pripaZinti universitetui akademini pobndi, dnude vadintis Pabaltijo Udversitetu, jam priaete "D.p. Studijq Centro" vard4. Nuolat sklido gndas, kad universitetasbisiqs uzdarytas.Ir i5 tiesq, pati tritig kiausiapadetisbuvo susidariusi1947m, vasare kada univeNitetui leista veikti tik i&i rugsdjo30 d., veliau tasterminasprailgintasiki lapkridio 1 d. Uoiversiteto vado\,ybis rlpesdiu, ta grosmd buvo pa5slidta n univercitetasgalejo tqsti savo darb4, tik uebâ&#x201A;Źbuvo Ieistapriimti nauju studentq.Dalis studedtqmcte studijas,o kiti, prasidajusemigacijai i D. Britardje Kadadq ir Australij4, ih.yko i tuos kasrus, 1948m. birielio menesipriemusistatymqisileistikaro p6b6geliusi JAV, prasidejojau masiti eldigracija.Todel nerluostabu, kadprasidejus VI senestrui,I948.\'IIL5 PabaltijoUdversiteretebuvolika 632studedtaii455 latviai,100lietuviq,71 estasir 6 kitq tautybig.I&i tos dieaosiSPabaltijoUniversitetostolyklos PiDnebelge emigravo356studentai:158lieiuviai,115laMu i! 83 estai. Valiau tolydZio studentq skaiaiusmaajo ir, ubidarantuniversitetui (1949.IX30),tebuvolikq350 studentq. PanatiaimaZijo ir mokomojopersonaloskaidius. Kai 1947.II.10buvo 198profesoliai(104latviai,48 lietuviai ir 46 estai), rai uiridarant unive.sitetui jU buvo belikQ 60. li lietuviq profesorig i Pabaltijo Universiretodarbq buvo isijunge57. Rodos,d{ Detolimilaikai,vos lepraejo30 meq DuoPebalrijd Universiteto ikilino, bet jau ndmatss skaiaius mokslo personalonadu ir studentgyra pattQ mus.

23


vi$t dia lreimatroma sumindti, todel lePriminsiu Pabaltijo Universiteto kitejus ir lietuviq mokslo personaloDarius,Mirb pirmasis Pabaltijo Unive6iteto plezidentasFricis Gulbiq antrasisPleddentasvladas Sta!'. 1' trediasisi! paskutinysisprezideotasEduardasShrms. Mire ir vieDasiSpirmdq Pabaltijo Udversiteto orgadzatotiq Jonas Moowila. IS 57 lietuviu moklo personalolariq mire 33. Stai jie: t. 2. 3. 4. 5. 7. 8. 9. 10. ll.

r 14. l).

16. \1.

18. 20. ,l

22. 21. &. 25. 26.

n. ,9

E. 30. 1'

Avilolis, Ko$taltiDas Bintakys,Fricas Birziska,Mykolas Biti.isLa,Yaclovas Birtiskq, Viklotas Gp€oas, Pranas Ciurlys,Jurgis Daukatias,Teodoras Elvikis, Jonas F aenkelis,Ernestas cralfo*as, Julius Gudaitis,Icistupas Ivaoauskas,Vladas JoDikas,Pefias Kairys, Stepas Kablq ViDcas .Kdktdinnas,Jurgis MaDelis,Vitas, antrasisliet. rektorius. Matyckas,Jonas Orelis, Kazys Povilaitis,Bronius Puzhas,Jonas Raulinaitis, PraDasvikloras Saldukas,lglas Slatldius,Povilas Stalkq Vladas,pirmalis liet. lektorius ii utrasis PU prez Strnkaitd, Elena SirBoliiinas,Jonas Tamulynas,Anupras Vasiliauskas(Vasls), AttaDas ViliamaA,Vladas Zubkus,Juozas Zakevidius(Zymaotas),Stasys

* Papildyta 1996 rIL

24

Pabaltijo Unlversitetouidarymas PalygiDti,nedidelisprofesoriqir studetrtuskaidius steb€jo tndn4j4 Paballijo Udve6iteto uidartmo dietre nes daugumaslietuJig studentg jau buvo iserdigravqi ivairius kaltus: Anglija Kamda JAv ir kitur. Pabaltijo Unive$itet€ buvo lilQ tik tie, kurie laikc baigiamuosiusegzaminuE raiC diplominius darbus ar sieka magistro laiPsnio, ir tie' L:urie ddl lvairiq prieiastig negalejo iseoigruoti. Aj pats t4 dien4jau buvaupereinaBojojestolykloje Grobne' o spalio 2 d. jau isplaukiaui JAV. Leiskitetrumpaiapibiidinti paskutitri4siasPabaltijo Universiteto dienas. Paskaitos universitete Laikasnuo rugsejo19 iki 30 d. baigtos1949.IX.1?. buvo skinasee-.minams,Ir rugsejo30 d po katalikq ir liuteroDqpamaldu,3 valaDd4po pi€tq, likQmokslo personalolariai, studeotaiir weCiaisu Sirdgcl4 bet isdidtrssusirinkoi "Union Ha[" iskilmingamPabaltijo Unive$itelo dalbq baigiamajam aktui. PaLaltijo Universitetoprezidentasproi EduardasSturms, kuris, i$rykusprezideDtuiproi V. Starkai, peremejo pareigas,savo kalboje paiymejo, kad universitetas dlbo tris s'r puse rDetr} kad buvo ileiti pilni 9 seEestrai,kad imatrikuliuotq studentvskaidiusbuvo pasiekqs2000,o didiiausias stud€ntrlskaidiusvienQ sedestrq siekqs1200.Pabaltijo Universiteto uzdaromejq dien4 telikQ60 moklo petsonalonarirl iI 350 studentq.Pabaltijo Universitetasissilaikq nepaisant oficialiq institucijq jam dart'ttl visokitl khdiq, nePaterl inamq g/venamdu patalpq, blogo maisto, 1, lkumo knygq,mokslopriemoniq,irengimq, neperir studenlqemigBcijos traukiamos Eoksloperso0alo Vircs tos kliitys buvo nugalctos deka daugelio energijai universitetomokslopersotraloneiSsekamai skaiCiuivalandu,skirtq universiteto ir nesuskaitomam labui. Toliau prol E. Slurms Padckojopinnajam Pabaltijo UdiveNiteto prezidentui prof. Fr' Gulbiui, antrajamprezideltui prol V. Stankai,vadovalusiam uoiversitetui padiaissunkiausiaisjo veilCosmetais; dekoio universiletorektoriams,dekanamsir visaD rtrokslo persotralui. Baigdamas, iSkele Pabaltijo U niversitcto atlillo darboreiklmq. Tolau taudoemis kalbodis tare ildi rrysrektoriai: Prof.J. Estam'Prof.


A Raistelsi prof. F. Bintakys.Po to kalbcjo vokisI(ai trijq tautybiq studentgatstovai:H. Wichma[n, I. Turse ir Zigloas Dailidka. Perskaitli buvusiq prezidentq - F. Gulbio ir V. Stantos - laiskai. Velai vakde ivyko pobiivis, kuriame dalyvavo apie 300 studetrtu, jU tarpe apie 40 lietuviU. Jame graziai pastode lietuvirl studentq kvartetas, susidedQsiS vtlauto Cepcno,StasiolGrmazino, EdvardoSkiodio ir Pra[o Zarankos. Tos dienos nuotaikas graZiai apibidino studeltas Antatras Kazlas. Stai keletas iitraukq: ,,Salebuvo perpildyta, studentg veiduose oesimate nei Sypsenos,nei vilties liepsneliq, visi, tartum ghdedami paskutioius iaidotuviq marso garsus,pergrvenodar kaat4sunHosbenamio dalios valandas...Paskutinisfnis semestriFradjc giedrioje nuotail.oje,Tik moteq pasigedome.tres misq Sviesiaplaukas ir juodosios aigonesjau uliiiriuose. Nyku dabar stowkloje".. Paskutiniai rudeN saules spinduliai sl'sta per medziusir sutrupa...Tinklinio aikltelese nebeskaido kamuolys... Nebesddi ant Vilniaus bloko cementinirl laipteliq nei minties Liidna"kai prisimeni. tali[nai...Auditorijostusdios,., kad tuose kolido.iuose skambdjojaunaMskas iuokas" (Ant. Kszlss, Baltijos Unive6itetas baige savo dienas.- Draugas,1949.X26,N.. 251). Ubidarius universitetui, 1949m. spalio mdnesi likusieji 150 studentq (120 laMq, 18 lietuvig ir 12 estq) buvo igsiEstii kitas DP stovyklasbritrl zo4oje (Information Bulletin, vol, 3mlm, Pia]jebery, Dezember1949), Pabaltijo Universiteto turto lfskhstymas 1949m. prasidcjusmasineiemigraclai i JAV, jau buvo ailku, ';ad darbasPabaltijo Udiversitetesustos. Sutarta baigti darb4 rudeni, Teko jau iS anksto ;lanuoti, kaip susitvarktti su udversiteto turtu. 1949 papraieuniversim. birzreliomcnesi17DPACCSaS teto vadovybQ,kad per menesi biitq jam iteiktas universiteto inventoriaus_s4ralas. Tam reikalui sudaryta komisija iS vi$l trijU tautybiq atstovq. Darbas uztruko ilgiau, negu kad buvo numat''t4 todel sqrasaiU DPACCSUiiteikti rugpiodiopradzioje. Invento us suskirsg'tasi tris grupes:1. Pabaltijo Universitetomokomojopersonalobendn ouosalybt,

2. vad. UNRRos turtas ir 3. Kautro udversiteli) nuosalybe, Rugpiiidio gale atvyko i Pianebeig4 komisija, sudarytaiS britq karifts valdzios ir IRO atsto!'q. Kooisija perZi[reio rektorato ileittus s4ralus. I posodi buvo pakviesti rektorato ir Balhl centrines tarybos atstovai.Komisija tr are: 1. vad. UNRRos ouosarybc pelduodama vokieaiam$ 2. Kauno universitetonuosavybd(dechanikosmaliDos, knygos),kol to turto klausimasbus ikprgstas t-oDdone, susitarusLietuvospasiuntinybeisu britq valdzi4 paimamassaugotibritq okupachasvaldrios;3 pitktas ir dovaDomisgautas Pabaltijo Udiversitelo lutas perduodarEasBaltg c€ntriDestarybosdispozicijai. Faktiskai daugiau kaip 957o viso itrv€ntoriaus pdpazinta Pabaltijo Unive6iteto nuosavybe. 17 DPACCSaStepasiliko 3 ralomqsiasdalinaleE nes debntairodymq.kadjos tikai,Ta buwsiosumv€rsiteto nuosa\ybe.Ir spalio I d. pradetasinventoriaus pakavimasi dezes,o spalio 13 d. ddzdssukrautosi penkis sunkveiimiusir isveAosi DetmoidQ- Baltq centriDOstarybos blstiaq. DetmoldaDnugabentair bibliotek4 issk'..uslGuno univeEitetoir 175UNRRos anksdiauPabaltijoUniversitetui duotqsiaskrygas. Po to sekePabaltijoUniversitetoarchyvoglupavi.Erasir pakavimas.Spalio 27 d. didzioji archyvo dalisperveAaDetmoldadt perduotaBaltu crtrt!fues tarybos Zinion. Pagaliau Pabaltijo Universiteto turtas liaip isskirstttas: 1. Pabaltijo Universiteto biblioteka (issbEus Kauno universiteto tnygas), likg leidiniai "Contributions of Baltic Universit/ ir dalis kito inventoriausatiduora globoti Max-Planckinstitutui Niedermarsberge;2. Baltq bibliografijos instituro medziagap€rduota Baltq centrhei tarybai, atskirq tautybiu dispozictai. latviai savo dali perdavd saugotiMiinsterio urtvetsitetui; 3. IstorinCPabaltijo Universiteto archlvo dalis perduotagloboti Miilsterio unive$itetui; 4. Laboratorij{ inventorius ir chemikalailubna parduoti,o gautuspinigusper' duoli Baltu institutui Bodnoje (Informatio! Bulletin, vol. 327,40, Pideber& Dezember1949).

25


Untversitetq baigusieji PabaltijoUniversitetqbaigc76 studentai,ii kuriq 24 trebesuspqolteiki diplominiq darbu. Batusiuq tarpe buvoir gryDaiPabaltijoUdive6iteto aukletiniq, irjau antsaiaupradCjusiqsavostudijast6vFeje. ISjq 53 gavo mokslo laipsnius: diplomuoto specialisto, tuagistro.Daugiausiabaige teisgs,ekonomijosir Zemesikio mokslus. Tautybcmis baigusieji Siaip skirstcsi:latviq 53 (16 gavobaigino pazlmdjiinus,32 moklo lajpsdus),lietuvi$16 (6 gavopairmejimus, l0 mokslo laipsnius),estq ? (l gavo pa41r1ejim+6 mokslolaipsnius).Il lietuviq du gavo daktaro laips_ !ius: gidytojas Fricas Bintakys 1947.VU.13 gavo medicinosdaktarolaipsli ir Adolfas palaitis_ teisirt daktarolaipsni. Stai lietuvig, baigusiq pabaltijo Universitet+ sQrasas abeadliDeeile: 1. Amalis, Adolfas,baigc ekonomijosmoklus n 1949jX23 gavo ekonomijos Eagistro laipsni. 2. Augustinavidius,pijus, baige teisiq mokslus 1949.IX.30. 3. Brencius,Kazys,1949.D(30gavodiploEuoto agronomolaipsni. 4. Budrlre,crazina"l949.IX30baigefilosofijos moklus. 5. Dailidka, Zigrnas, 1949JK23 gavo teisiq magistrolaipsni. 6. Dimaviaius,Adolfas, 1949,IX.29baig6filoso_ fijos mokslus. 7. Dfikas,Stasys, 1947.III.19 gavoteisiqdiplo4. 8. Jasaitis,Jonas,1949.IX30gavoteisiu magis_ tlo laipsDi. 9. KazinmEAlbinas,lg4T.Vlll.20gavoagronomo diplom4. 10. Iftei}s, Uudas,1949.DC29 baigeteiliq rnoklus. 11. Kukta, petraq 1949.IV.29baigeteisiq mots_ lus. 12. MaEs, petras, 1946.XI.1 gavo diplomuoto inzinieiiaus diplomq. 13..Palaitis,Adolfas, 1949.IX30 gavo teisiq magistroir teisiltdaktarolaipsnius

26

14, Ruibys,AdoUaE1947.IV.29gavoagonomo diplom4. 15. VaskeliE Aleks'N, 1946.XL4 gavo diplomuoto lituanisto vard4. 16. Zadeikiq Stasys,.1949.VI.20baigd teisirl mokslus. (lDformatioDBullerin, Pinneber& DezeDber 1949,Nt.3127/90). O kiek gi Pabaltijo Universiteto studentq isejo studijuoti i voHskuosius universitetus, kur baige studijas h gavo mokslo laipsniusl Sia proga tenka pdminti, kad tuo paeiu metu Vokietijos aukltosiose mokyklosestudijavodet 1678lietuviai. Tai buvo pats didZiausias skaiaius lietwiq studentq, bet kada istorijoje studijawsiq uZsietrie. Dalis Pabaltijo Universiteto aukletid9 1949 m, gavo stipendijas studijods JAV ir Kaoadosuniversitetuose. Ir atlykusiems i JAV Pabaltijo Univeniteto studentamsar baigusiemsmoksl4 buvo p pazinti diplomai (bakusieji paprastai buvo prilyginami magistrui). Ir nebaigq Pabaltto Universiteto turejo labai daug Daudos;nes pag^r'enoakademinis stovyklos atmosferoje,praplete savoZidV akirati, o Siaipbitr] praleidqlaik4 be didelcsnaudospaprastosestolyklose. Diugu, kad fu dabar nehaias skaiCiusPabaltijo Univelsileto aukletinig)ra grsiiai isijunggsi lietuvira kultiri$q ir visuomeninqveiklq.

Finis coroneatopus Irtynq p eiodis sako: Finis coroaeat opus _ pabaigavaioikuoja darbq. Ir iS ties{, uibaigiamuoju Pabaltijo Universiteto aktu buvo graZiaiapvainikuo_ tas tris su puse metq fukgs akadetninisdarbas.per devyiis itempto darbo selrestus padar),tadaugiau, Degukitu nornaliomis sqlygomisdtubusiquniversitetU. Dirbta tikrai intensyviai, nes tarpsemest nes pertraukos buwsios visai truEpos. per tuos devynis semestrus 'Ta skaiqta daugiau kaip 60.000 valandq paskaitg.profesoriai buvo paruok studen_ talrtsapie 80 paskaitr}koNpektq ir kitokiu su moky_ mu susijusig rastq. pasiruosimaspaskaitorusndra ouvqslelgvas, nest iko pakankamossalos bibliote_


kos, teko naudotis Hamburgo universiteto ir kittl Eokslo istaigq bibliotekomis. Lietuviai studeltai, lituanistai, buvo laimingesni uZ kitg tautybig 'pad studentuq nes iS JAV buvo gauta gerU lietuviskq knygg, prie kuriq palnpinimo ,'ra labai prisidejQs Balfo atstova6Bulopoje Ktrys Baltramaitis. Be to, lituanistai naudojosididelio liâ&#x201A;Źtuviu bidiulio, Zymaus kalbinhko Ernesto Fraelkelio biblioteka. Mes ji buvome pasikvietEskaiq'ti lituadstiniu dalyhl kaip savqimogq, nes prol Fraelkelis skaitc svedioteis6mis ir vytauto DidZiojo Unive.sitete.Jis su lietuviais buvo tiek susig/,rengs,kad atlykQsi paskaitasHamburge ir Pinneberge, visad pradcdavo paskaitas lietuviSkai. Tik, pastebgQslatvig i estu studentrl trerime imdavo skaitjalivokisksi. Mokslo personalasnesitenkinovien tik mokomuoju darbu,bet tqsair savomokslini darbe.Pabaltijo Universiteto veikimo metu plofesodai isspaus-

dino 70 moklo darbq,kuriUdaugumasisvydodienos Mes4 universitetoleidiniq serijoje- "Contributiols of the Baltic Unive.siry" (iS viso iSCjo66 du6eriai). Tie darbaibuvo siuntinejami250uZsieniouniversitetams, kurie susipaZindavosu jais ir uZgirsdavoapie naujai isisteigusiPabaltijo Universitet+ Su pasididziavimutenka pabretti, kad Pabaltijo UDiversitetas mokslolygiuneatsilikonuo VakaruEuroposuniversrtetq, Sioje akademin{e stolykloje be pcrsroges kruopsdiai dirbta iki universiteto veiklos pabaigos. Lietuviai stude[tai pasi4nejo darbstumuir &ausmingumu.Cia mokyta fu mokjdasi,ben&ai vargta ir diiaugtasi,graziaibendrautair retai tesusipykta.Kad ir sunkiosbuvo S^r'enimosqlygoqbet akademiniie stovykloje praleislos dienosiSliksmumyse kaipvieDos i3 padiv Mesiausirl ilgame S,venimokelyje be ievynes.

27


PABALTIJO UNIVERSITETASVAIZDUOSE Nuotaukos: Vytau,arAugustinosir EvercgosFederuviCitat-Fcda s.

Pabawo UnivenitetoprcIesoiai t studentai1946,Hamburye.

PabattijoUnirersitetolietuiai Prolesoiqi 1947m.' Pinnebery'e

33


ntmoji arylq zanoslietuviqstuteni4 atstovybe1947m. I3 k, tonas Levickas,Jonas Andrulis,Aldona Sarinicn| l4adesSarrnas,Petas Launikrit\ Pinnebery'e.

hic

ir Wfesoiai 1947m, "l4lniaus rum4" Eet stu.dentai


>

Lin anistai studentaiir profesoioi: Wf. E. Fnenkzlis,prof. M. Biriiika, prof. V. Maciinas, prof. V Biniiko, D. .Iankauskait4A. Astaianis, I. VaiiiuLnaita, A. Ditt siiius, G. Budryt1A. Sarnnien:c R- Pakalnis,pof. P. lonikas ir K Ostauskas.

';{

MedicinosstudentaiiS k: D. Kaspatuviinh lat b D. Valaityq di estd,latvi\ srovi E. Eid.ukas.

35


ATEMNINKAI IR ATEITININKV VALDYM

Pa.tkutinioii stud, ot-lal dr-vits veuyba: sdi Pranss Jonas Andnutis @irrn.), Rjma Sirrnubk KtniEZtLs, stoi EalmundosEidukasb VytautesKazlauskas,


Vytb P.U. stud,skautaiPieS ASD ir S! tuentq 1947m. ,netinQ

P.tl. stud. skautaipo fuks4 lqikStynv 1948m,


Po P.U. krepiinio ket. st.koman.losir I vietostaimao_ jai. B. I4ngilis V. Miczvidiitt4 E. Gerutlr, 0. Tunki_ naitb,l. Lataitis, K.ecikgvitinh V. Deikus,J. .tunkis 1947h.

taidUnos - teis4as viritj su sktyMe V. llsa il krik"it totai E. Skioty,. M. Ja2buns, A. :eni: Snarcki' J. Josaitis,E. Stoiiien| S. Karmazhas 1949

,38

KanapinisnugalQotalinini 1948m,


Prof, MykolasBiiika.

Iileidhiont P.U.prezidentqqof. V. Stcnkqi lAy 1949.U31,Ii kaifts: p. Gruodis,J. Vengris,E. Stankait4 E. Eimaityta F. Bintakys,V Stanka,N. Stankienbir M. Bitzilka.

39


Initium Semestry1948m.

SudievUniwrsiretui!


Baltic University