Issuu on Google+

Raudonøjø kraujo kûneliø (eritrocitø) gamyba pas sveikà þmogø

Raudonøjø kraujo kûneliø gamybos sutrikimas, esant inkstø funkcijos nepakankamumui

Raudonøjø kraujo kûneliø gamyba, pradëjus gydyti eritropoetinu

Išsekus geleþies atsargoms organizme, raudonøjø kraujo kûneliø gamyba sutrinka Iðleido Lietuvos nefrologiniø ligoniø asociacija „Gyvastis“ www.donoras.lt

Pradëjus gydymà intraveninës geleþies preparatu, raudonøjø kraujo kûneliø gamyba atsinaujina

Rëmë


Anemija– tai kraujo raudonøjø kûneliø ir hemoglobino stoka. Ji nustatoma þmonëms iðtyrus kraujà ir nustaèius sumaþëjusià hemoglobino koncentracijà (moterims maþesnæ nei 115 g/l, o vyrams – iki 70 m. maþesnæ nei 135 g/l, vyresniems – maþesnæ nei 120 g/l). Maþakraujystë blogina gyvenimo kokybæ bei ligoniø iðgyvenamumà, nes sumaþëja audiniø aprûpinimas deguonimi, didëja ðirdis, ryðkëja ðirdies nepakankamumo poþymiai, maþëja protinis aktyvumas, moterims sutrinka menstruacinis ciklas, o vyrams potencija, organizmas tampa maþiau atsparus infekcijoms.

< 45 ml/min). Pagrindinë ðios anemijos prieþastis yra sumaþëjusi eritropoetino gamyba. Papildomi veiksniai, skatinantys inkstinës maþakraujystës vystymàsi yra geleþies, folinës rûgðties stoka. Inkstø nepakankamumo metu kraujyje kaupiasi toksinës medþiagos, kurios slopina eritropoetino poveiká kaulø èiulpø làstelëms, be to trumpiau gyvuoja raudonieji kraujo kûneliai. Esant inkstø nepakankamumui, daþnos ávairios uþdegiminës ligos, kurios taip pat maþina eritropoetino veikimà, sutrikdo geleþies panaudojimà ið organizmo atsargø. Inkstinæ anemijà skatina ir prieskydiniø liaukø funkcijos padidëjimas, nes ilgainiui pradeda randëti kaulø èiulpø audinys.

Þmogaus kaulø èiulpuose vyksta pastovi kraujo làsteliø gamyba, kadangi per dienà apie 1 proc. raudonøjø kraujo kûneliø þûva. Pagrindinis ðio proceso stimuliatorius yra hormonas eritropoetinas. Ðá hormonà gamina inkstø audinio làstelës. Hemoglobino sintezei yra bûtina geleþis, vitaminai (folinë rûgðtis, B12, B6, C), skydliaukës hormonas tiroksinas, mikroelementai. Geleþies atsargos organizme yra apie 3-5 g. Þarnyne pasisavinama tik 5–10 proc. geleþies, kuri patenka su maistu. þmogus kasdien fiziologiðkai netenka apie 1–2 mg ðio metalo. Á kraujà patekusi geleþis jungiasi su specifiniu baltymu ir neðama á „sandëlá“, t.y. á retikuloendotelinæ sistemà. Geleþies kiekio iðtyrimas kraujyje netiksliai atspindi ðio metalo atsargas organizme. Tikslesnis tyrimas yra feritinas. Jo pavidalu geleþis kaupiasi retikuloendotelinëje sistemoje.

Geleþies stoka esant lëtiniam inkstø nepakankamumui nustatoma gana daþnai (25–38 proc. ligoniø). Ji gali bûti funkcinë (nustatoma tik specialiais tyrimais) ir absoliuti (gali pasireikðti ir klinikiniais simptomais). Geleþies stokos poþymiai yra burnos sausumas, lieþuvio skausmas, sausumas burnoje, patologinis noras valgyti molá, ledà, ðaukðtelio formos nagai, rausvas ðlapimas suvalgius burokëliø. Daþno geleþies trûkumo prieþastys, esant inkstø nepakankamumui, yra pablogëjæs geleþies pasisavinimas þarnyne (já sumaþina kartu vartojamas kalcio karbonatas, skrandþio rûgðties iðsiskyrimà slopinantys vaistai), nereti kraujavimai ið virðkinamojo kanalo, kraujo netekimas per hemodializës procedûrà. Apskaièiuota, kad per metus hemodializuojami pacientai dël dializës ir daþnø kraujo tyrimø netenka apie 2500 ml kraujo, vadinasi, ir 2–3 gramø geleþies.

Inkstinë anemija atsiranda sergant lëtiniu inkstø nepakankamumu, kai kreatininas kraujyje bûna ³ 200–300 mmol/l, o glomerulø filtracijos greitis < 30 ml/min (sergantiems cukriniu diabetu –

Inkstinë anemija yra gydoma epoetinu. Taèiau prieð paskiriant ðiuos vaistus yra bûtina atstatyti normalias geleþies atsargas organizme. Jei to nebûtø padaryta, gydymas epoetinu nebûtø efektyvus, nes ge-

leþis yra reikalinga hemoglobino sintezei. Be to, pradëjus gydymà epoetinu padidëja laisvos geleþies poreikis, todël ir nesant geleþies stokos, jos turi bûti skiriama kartu su epoetinu. Sergantieji lëtine inkstø liga ir dar nedializuojami arba peritonine dialize gydomi pacientai geleþies netenka maþiau ir jø anemija bûna ne tokia sunki kaip hemodializuojamø. Pirmieji geleþies preparatus gali vartoti tabletëmis. Hemodializuojamiems ligoniams juos bûtina skirti á venà, nes geleþies atsargas papildyti geriamais preparatais jiems beveik neámanoma. Be to, daliai dar nedializuojamø pacientø, kuriems progresuoja inkstø nepakankamumas, arba tiems, kuriems atliekama peritoninë dializë gali nepakakti gydymo tabletëmis, todël geleþies preparatø tenka taip pat skirti intraveniniu bûdu. Hemodializuojamiems asmenims jie skiriami per dializës procedûrà: gydymo pradþioje 3 k. per savaitæ, vëliau reèiau. Dar nedializuojamiems ligoniams geleþies laðinama á periferinæ venà, kuri nebus ateityje naudojama dializei. Pacientui su lëtiniu inkstø nepakankamumu geleþies atsargos organizme turi bûti tiriamos ne reèiau kaip kas 3–6 mën. Prieð tyrimà reikia ne trumpiau kaip savaitæ nutraukti geleþies preparatø vartojimà. Ankstyvas ir kokybiðkas inkstinës maþakraujystës gydymas pagerina pacientø su lëtiniu inkstø nepakankamumu gyvenimo kokybæ ir iðgyvenamumà. Paruoðë medicinos mokslø daktarë, gydytoja nefrologë INGA SKARUPSKIENË KMUK Nefrologijos klinika


Inkstinė anemija